LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL DARBŲ SAUGOS LAIVUOSE BENDRŲJŲ TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO 2001 m. birželio 29 d. Nr. 216 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu (Žin., 2000, Nr. 95-2968) ir suderinęs su Lietuvos Respublikos valstybine darbo inspekcija,

1. Tvirtinu Darbų saugos laivuose bendrąsias taisykles (pridedama).
2. Nustatau, kad Darbų saugos laivuose bendrosios taisyklės įsigalioja nuo 2002 m. sausio 1 d. L. e. Susisiekimo ministro pareigas Dailis Barakauskas DARBŲ SAUGOS LAIVUOSE BENDROSIOS TAISYKLĖS, patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2001 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 216* I. BENDROSIOS NUOSTATOS
3. Šios Taisyklės nustato reikalavimus Lietuvos Respublikoje registruotų, nuomojamų (frachtuotų) arba su Lietuvos valstybės vėliava plaukiojančių laivų darbuotojų saugiam darbui užtikrinti. Taisyklės galioja visuose laivuose bei plaukiojimo priemonėse, kurios plaukioja su Lietuvos valstybės vėliava. Taisyklės sudarytos remiantis Lietuvos Respublikoje galiojančiais įstatymais ir kitais normatyviniais dokumentais.
4. Įgyvendinant Taisyklių reikalavimus, laivuose sudaromos konkrečios darbų saugos ir sveikatos instrukcijos darbuotojams, atliekantiems sudėtingus, pavojingus darbus. Instrukcijos sudaromos atsižvelgiant į kiekvienos serijos laivo ypatumus.
5. Laivo vadovai privalo išnagrinėti iš laivų savininkų gautas instrukcijas ir, esant būtinybei, jas papildyti nuostatomis, įvertinančiomis laivo plaukiojimo ypatumus, pervežamo krovinio specifiką ir t. t.
6. Visi darbai laive turi būti atliekami pagal technologines korteles arba pagal gamyklines įrenginių techninio eksploatavimo instrukcijas. Šiuose dokumentuose turi būti nurodytos konkrečios darbų saugos priemonės, leidžiančios išvengti traumų arba perspėti dėl jų. Technologinės kortelės turi būti sudarytos darbams, kuriuos atliekant darbų saugos užtikrinimo sumetimais būtina tam tikru būdu paskirstyti dirbančiuosius, laikytis operacijų eiliškumo, naudoti tam tikras technines priemones, įrangą, asmenines apsaugos priemones ir kt. Laivybos kompanija aprūpina laivus nurodyta dokumentacija, o laivo kapitonas atsako už jų reikalavimų vykdymą laive.
7. Šiomis Taisyklėmis turi būti aprūpinti visi laivai, plaukiojantys su Lietuvos valstybės vėliava. Taisyklės priskiriamos prie dokumentų, kurie privalo būti laive.
8. Laivo vadovai privalo išnagrinėti šias Taisykles ir turi būti atestuoti, kaip nurodyta mokymo, instruktavimo, atestavimo nuostatuose.
9. Už visų įgulos narių saugos darbe instruktavimo darbo vietoje (pirminio, periodinio, papildomo, specialaus) teisingą organizavimą ir kokybę atsako laivo kapitonas.
10. Laivo įgulos nariai instruktuojami darbų saugos ir sveikatos klausimais pasirašytinai pagal savo pagrindinę ir gretutinę profesijas bei atliekamą darbą. Naujai atvykusiems į laivą darbuotojams pravedamas pirminis darbo vietoje instruktavimas, apmokoma saugių darbo būdų ir metodų darbo vietoje: 8.
11. laivo kapitonas instruktuoja kapitono padėjėją ir vyriausiąjį mechaniką; 8.
12. kapitono padėjėjas kapitono pavedimu instruktuoja laivo įgulos narius, kurie dirbs denio ir buities tarnybose bei aptarnaus keleivius; 8.
13. vyriausiasis mechanikas kapitono pavedimu instruktuoja laivo įgulos narius, kurie nuolat arba epizodiškai dirbs laivo jėgainės tarnyboje.
14. Savarankiškai dirbti laive ir aptarnauti mechanizmus leidžiama darbuotojams, ne jaunesniems kaip aštuoniolikos metų. Šie darbuotojai privalo: 9.
15. turėti pažymėjimą (liudijimą) apie įgytą kvalifikaciją ir medicininę knygelę su įrašu apie tinkamumą užimamoms pareigoms pagal sveikatos būklę; 9.
16. gerai išmanyti darbų saugos ir aptarnaujamų mechanizmų eksploatavimo reikalavimus; 9.
17. mokėti teisingai naudotis darbo procese reikalinga apsaugos įranga ir priemonėmis; 9.
18. mokėti suteikti pirmąją pagalbą nelaimingo atsitikimo atveju.
19. Kiekvienas naujas laivo įgulos narys gali būti priimtas į laivą, jei jis išklausė darbų saugos ir sveikatos įvadinio instruktavimo ir yra atestuotas kaip atliekantis pavojingus darbus arba darbus su pavojingais įrenginiais. Atestavimą atlieka darbdavio sudaryta atestacinė komisija.
20. Apie pastebėtus įrenginių, sistemų, įvairių įtaisų, trapų, taip pat saugos darbe pažeidimus kiekvienas laivo įgulos narys privalo tuoj pat pranešti savo tiesioginiam vadovui.
21. Kapitono padėjėjas privalo informuoti besilankančius laive jūreivių šeimų pilnamečius narius apie būtinybę laikytis laivo vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų.
22. Už šių Taisyklių laikymosi organizavimą laive atsako kapitonas. Jis privalo asmeniškai ir per savo padėjėjus vykdyti įgulos darbo sąlygų gerinimo priemones, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, ir imtis visų būtinų priemonių traumoms išvengti.
23. Kapitonas privalo nuolat kontroliuoti, kaip laivo įgulos nariai instruktuojami ir vykdo saugos darbe reikalavimus.
24. Laivo įgulos vadovaujantieji darbuotojai atsako už jiems pavaldžių įgulos narių darbo saugumą pagal Tarnybos Lietuvos Respublikos jūrų laivuose statuto (Žin., 1996, Nr. 121-2858) reikalavimus.
25. Atliekant pavojingus darbus, laivo vadovas, atsakingas už pavojingų darbų atlikimą, privalo: 16.
26. užtikrinti darbų atlikimą laikantis šių Taisyklių; 16.
27. patikrinti naudojamos įrangos ir įrankių, taip pat asmeninių apsauginių priemonių patikimumą ir tvarkingumą; 16.
28. instruktuoti dirbančiuosius technologijos ir darbų saugos klausimais; 16.
29. užtikrinti asmeninių apsaugos priemonių panaudojimą; 16.
30. paskirstyti dirbančiuosius priklausomai nuo jų kvalifikacijos ir darbų pobūdžio; 16.
31. pastatyti gerai matomus, o tamsiu paros metu – apšviestus saugos ženklus, plakatus, perspėjamuosius užrašus, aptvarus arba paskirti budėtojus. Pastaba. Pavojingų darbų (audros sąlygomis, uždaruose tūriuose, patalpose su kenksmingomis dujomis) ir retai atliekamų darbų (laivo įvedimas į doką, avariniai darbai) atlikimo saugumą turi užtikrinti kapitono padėjėjas arba vyriausiasis mechanikas.
32. Kapitono padėjėjas ir vyriausiasis mechanikas privalo vykdyti bendrą darbų saugos reikalavimų laikymosi priežiūrą laivui stovint uoste, reide arba esant remonte.
33. Organizuojant krovos darbus konkrečios krovos darbų įmonės jėgomis, iš šios įmonės turi būti paskirtas darbų vadovas, atsakingas už darbų vykdymo organizavimą, saugą. Į darbų vadovo pareigas įeina: 18.
34. dirbančiųjų instruktavimas saugaus darbo klausimais; 18.
35. kontrolė, kaip dirbantieji laikosi šių Taisyklių ir saugos darbe instrukcijų reikalavimų; 18.
36. dalyvavimas darbe tiriant nelaimingą atsitikimą, įvykusį su šios organizacijos asmeniu.
37. Kroviniai į laivą pakraunami pagal laivo kapitono patvirtintą, su laivo krovos darbų įmonės administracija ir (esant reikalui) su atitinkama kontroliuojančia tarnyba suderintą laivo pakrovimo ir krovinio išdėstymo planą (schemą).
38. Už darbų saugos reikalavimų laikymąsi atliekant remonto darbus laivo įranga ir laivo įgulos jėgomis atsako laivo darbų vadovai (pagal pareiginius įgaliojimus).
39. Visi laivo įgulos nariai privalo: 21.
40. tiksliai laikytis darbų saugos taisyklių ir instrukcijų reikalavimų; 21.
41. naudotis asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis ir kita apsaugine įranga priklausomai nuo atliekamo darbo pobūdžio.
42. Įvykus nelaimingam atsitikimui, įvykio vietoje esantys įgulos nariai privalo nedelsdami suteikti nukentėjusiajam pirmąją pagalbą, iškviesti gydytoją (arba gydytojo funkcijas atliekantį asmenį), apie atsitikimą pranešti kapitono padėjėjui arba mechanikui, išsaugoti pagal galimybes įvykio vietą aplinkybių tyrimui.
43. Nelaimingi atsitikimai turi būti tiriami ir vykdoma jų apskaita pagal nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatus. II. DARBŲ SAUGA EKSPLOATUOJANT LAIVĄ IR LAIVO ĮRANGĄ I. BENDRIEJI REIKALAVIMAI
44. Įranga, mechanizmai ir prietaisai, taip pat jų išdėstymas laivuose turi atitikti galiojančius darbų saugos Tarptautinių standartų reikalavimus, Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų reikalavimus. Už laivo atitikimą nurodytiems reikalavimams atsako laivo savininkas. Jei laivų įranga ir įtaisai netenkina šių reikalavimų, laivo vadovai kartu su laivo savininko atstovais turi paruošti įrangos ir įtaisų pertvarkymo planą taip, kad po pertvarkymo šie reikalavimai būtų tenkinami. Priemonių planą rengia darbų saugos specialistai kartu su atstovais tų tarnybų, nuo kurių priklauso šių klausimų sprendimas.
45. Laive visos darbo vietos ir praėjimai (atviruose deniuose, mašinų skyriuose, tarnybinėse ir gyvenamosiose patalpose, virtuvėje ir kt.) neturi būti užgriozdinti pašaliniais daiktais. Darbo vietas ir praėjimus būtina nuolat tvarkyti, valyti sniegą, ledą, tepalus, naftą. Praėjimus ant denio ir darbo vietas prie denio mechanizmų ir įrenginių, esant būtinybei, reikia pabarstyti smėliu. Nuimtus nuo įrenginių apvalkalus reikia sudėti tokiose vietose, kur jie netrukdytų žmonėms dirbti ir praeiti. Susidėvėjus šiurkščiai denių dangai, reikia laiku ją atnaujinti. Visų laivo patalpų, mašinų skyriaus, atvirų denių, triumų ir t. t. dirbtinis apšvietimas turi būti ne mažesnis, kaip to reikalauja apšvietimo sanitarinės normos.
46. Dirbdami laive įgulos nariai privalo naudotis specialiais drabužiais, specialia avalyne ir asmeninėmis apsaugos priemonėmis (šalmais, akiniais, pirštinėmis, dujokaukėmis ir t. t.), turinčiomis sertifikatus arba žymas. Laivo vadovai privalo užtikrinti reguliarų specialių drabužių ir avalynės valymą, skalbimą ir remontą.
47. Laivo vadovai privalo stebėti, kad: 27.
48. įrenginiai, sistemos, mechanizmai, įtaisai būtų apžiūrimi, tikrinami ir bandomi vadovaujantis gamintojo instrukcijoje pateiktais reikalavimais (arba kitų analogiškų Lietuvos Respublikoje galiojančių nuostatų) numatytais terminais; 27.
49. visos judančios įrenginių (dirbančių nuolat arba epizodiškai) dalys, taip pat įrenginiuose esančios atviros kiaurymės, per kurias eksploatavimo metu gali išsiskirti liepsna, degančios dujos, dulkės, spindulinė energija ir t. t., turi būti patikimai apsaugotos; 27.
50. visos angos denyje ir aukštai esantys atviri paviršiai (stiebų aikštelės, tilteliai ir kt.), taip pat pastovios darbo vietos, esančios 500 mm ir didesniame aukštyje (valdymo, stebėjimo aikštelės ir kt.), kur nuolat arba periodiškai dirbama, privalo turėti patikimus lejerinius aptvarus. Draudžiama statyti nepritvirtintus aptvarus.
51. Mechanizmams dirbant, draudžiama nuimti aptvarus nuo judančių dalių (smagračių, movų, flanšinių sujungimų, laivo sraigto veleno, atraminių ir alkūninių velenų, reduktorių ir kt.).
52. Būtina sekti, kad visi valdymo organai, cisternų angos, kuro, tepalo, vandens ir kitų laivo sistemų uždarymo įranga turėtų aiškius ženklus, nusakančius jų paskirtį. Visi čiaupai, vožtuvai ir klinketai privalo turėti krypties rodykles „Atidaryta“ ir „Uždaryta“. Draudžiama naudotis valdymo organais, neturinčiais fiksavimo įtaisų, eliminuojančių savaiminio atsidarymo arba užsidarymo galimybę.
53. Kapitono padėjėjas atsako už tai, kad laive būtų visiškai sukomplektuoti kilnojami saugos ženklai.
54. Draudžiama: 31.
55. palikti be priežiūros veikiančius mechanizmus ir įrenginius (tai netaikoma automatiniams įrenginiams); 31.
56. dirbti su mechanizmais esant išjungtai blokavimo įrangai; 31.
57. dirbti su netvarkingais įrenginiais ir mechanizmais. Pastebėjus bet kokį mechanizmo gedimą, būtina mechanizmą sustabdyti; 31.
58. laivo sraigtus pasukti galima tik leidus kapitono padėjėjui, kuris prieš duodamas tokį leidimą privalo įsitikinti, kad arti sraigto nieko nėra. Prieš pasukant sraigtus, prie abiejų laivo bortų turi būti iškabinti perspėjamieji ženklai su lietuviškais ir angliškais užrašais „Saugokis sraigtų“.
59. Prieš paleidžiant mechanizmą arba įrenginį būtina: 32.
60. remiantis aptarnavimo instrukcija įsitikinti, kad tvarkinga įranga ir armatūra, avarinė ir perspėjimo signalizacija bei apsaugos priemonės, taip pat kad ant mechanizmo nėra pašalinių daiktų; 32.
61. perspėti arti mechanizmo ar įrenginio esančius žmones apie paleidimą. Pastaba. Automatiškai įjungiant įrenginį, visi šio punkto reikalavimai vykdomi prieš pradinį (po ilgesnio sustabdymo) įrenginio paleidimą.
62. Dirbant mašinoms ir mechanizmams draudžiama: 33.
63. veržti veržles ir šalinti laisvumą kinematinėse grandyse; 33.
64. matuoti tarpus; 33.
65. valyti ir šluostyti judančias dalis, taip pat besitrinančias dalis tepti rankiniu būdu be specialių priemonių, užtikrinančių saugumą (švirkštų, tepalinių ir pan.); 33.
66. atlikti bet kokius remonto darbus; 33.
67. atlikti kitus pavojingus darbus, galinčius sukelti traumas.
68. Atsarginės dalys, įtaisai ir inventorius turi būti patikimai pritvirtinti savo vietose. Jų tvirtinimą reikia apžiūrėti ir tikrinti kiekvieną kartą pabaigus darbą, kurio metu jie buvo naudojami, taip pat prieš išplaukiant laivui į jūrą.
69. Draudžiama mesti už borto degančius arba smilkstančius daiktus (nuorūkas, anglis, pakulas, skudurus ir t. t.).
70. Lengvai užsiliepsnojantys skysčiai laive turi būti saugomi specialiose patalpose, esančiose toli nuo ugnies šaltinių ir turinčiose tinkamą vėdinimą. Ant durų iš vidaus ir iš išorės turi būti draudžiamieji ženklai: „Atsargiai su ugnimi“, „Draudžiama rūkyti“. Indų, kuriuose laikomi tokie skysčiai, angos turi būti nuolat sandariai uždarytos.
71. Už lengvai užsiliepsnojančių skysčių tinkamą saugojimą laive atsako kapitono padėjėjas ir vyriausiasis mechanikas (pagal priklausomybę). Draudžiama naudoti benziną, spiritą, skiediklius, tirpiklius ir kitas degias medžiagas denių, pertvarų, baldų ir pan. valymui.
72. Ištekėjusius benziną, dyzelinį kurą ir kitus naftos produktus reikia nedelsiant pašalinti.
73. Draudžiama dirbti su atvira ugnimi ir rūkyti asmenims, kurių drabužiai sutepti lengvai užsiliepsnojančiais skysčiais.
74. Draudžiama įeiti (ir dirbti) su atvira ugnimi ir nešiojamais, iš tinklo maitinamais elektriniais šviestuvais: 40.
75. į nedegazuotus naftos, kuro tankus, kitas degių skysčių ir medžiagų saugojimo vietas; 40.
76. į šluostymui skirtų medžiagų saugyklas; 40.
77. į dažų ir kitokius sandėlius; 40.
78. į sunkiai išvėdinamas patalpas; 40.
79. į akumuliatorines patalpas. Šioms patalpoms apšviesti reikia naudoti tik specialius nešiojamus, nesprogius akumuliatorinius žibintus.
80. Leidžiama dirbti uždarose, neišvėdintose patalpose tik iš anksto jas išvėdinus ir prietaisais nustačius oro sudėtį jose. Nepriklausomai nuo vėdinimo trukmės į tokias patalpas draudžiama įeiti vienam žmogui, jei jo nestebi antras asmuo, esantis už šios patalpos ribų (prie įėjimo į šią patalpą). Įeinantysis privalo užsidėti apsauginį diržą su stropais ir saugos lynu, kurio antrąjį galą laiko stebėtojas. Esant būtinybei skubiai patekti į nurodytas patalpas, kol jos neišvėdintos, įeiti leidžiama užsidėjus kvėpavimo organų asmenines apsaugos priemones ir laikantis visų aukščiau nurodytų šio punkto reikalavimų. Nurodytose patalpose esantys asmenys ir stebėtojai tarpusavio ryšiui palaikyti privalo naudotis nustatytos sistemos signalais. Prieš pradedant darbus nurodytose patalpose, darbų vadovas privalo įsitikinti, kad dirbantysis ir stebėtojas gerai žino signalų sistemą.
81. Draudžiama žmonėms lipti į neapšviestus triumus. Nesant apšvietimo, bet esant būtinybei apžiūrėti triumą arba krovinį, patikrinti konteinerių tvirtinimą ir pan., leidus kapitono padėjėjui ir paskyrus lydintį asmenį, galima nusileisti į triumą apšvietimui naudojant šviestuvus, akumuliatorinius elektrinius žibintus arba nesprogius žibintus – priklausomai nuo krovinio pobūdžio. Lipant į triumą, akumuliatoriniai žibintai turi būti pakabinti ant diržo arba kitaip patikimai pritvirtinti. Draudžiama triumų apšvietimui naudotis atvira ugnimi. Kiekvienas įgulos narys prieš nusileisdamas į triumą privalo apie tai pranešti kapitono padėjėjui ir lipti į triumą tik jam leidus. Prieš leisdamas lipti į triumą, kapitono padėjėjas privalo patikrinti (laivui plaukiant arba esant reide – darbų vadovui leidus), ar triumas pakankamai apšviestas, išvėdintas ir į jį įeiti niekas netrukdo.
82. Draudžiama žmonėms įeiti į putų gesinimo stoties patalpas iš anksto nenustačius, ar neviršyta leistina tetrachlormetano (anglies tetrachlorido) ir kitų ugnies gesinimui skirtų skysčių garų koncentracija. Ugnies gesinimo stoties perkrovimo darbai turi būti atliekami vadovaujant tik vyresniajam mechanikui. Tikrinant ir remontuojant sistemas, iš kurių gali ištekėti kenksmingos dujos (pavyzdžiui, iš angliarūgštinės gesinimo sistemos), visi žmonės, išskyrus atliekančius remonto darbus, turi būti pašalinti iš remontuojamos sistemos veikimo zonos. Kol sistema remontuojama, nuolatinėje parengtyje turi būti specialiai instruktuoti žmonės (ne mažiau kaip du asmenys), kurie, esant būtinybei, galėtų suteikti pirmąją pagalbą. Atliekant tokius darbus, visa laivo įgula įspėjama, kad draudžiama įeiti į pavojingas zonas.
83. Keleiviniuose ir krovininiuose-keleiviniuose laivuose visos ant denio esančios darbų vykdymo vietos turi būti aptvertos ir pažymėtos ženklais, draudžiančiais keleiviams patekti į darbų vietas. Visose laive matomose vietose turi būti iškabinti evakuacijos planai.
84. Ruošiantis laivą apdoroti dujomis (t. y. atlikti fumigaciją), taip pat atliekant darbus laivo įgulos jėgomis po fumigacijos, sauga užtikrinama laikantis fumigacinių darbų instrukcijos reikalavimų.
85. Fumigacijos metu, kai įgula pašalinta iš laivo, budintieji turi būti ne arčiau kaip per 30 m nuo laivo ir neprileisti per 50 m iki laivo žmonių, katerių, valčių. Prie trapo ir ant laivo bortų turi būti iškabinti įspėjamieji užrašai. Fumigacijos darbų sauga, nepašalinant įgulos iš laivo, užtikrinama pagal specialią instrukciją. II. DARBŲ SAUGA EKSPLOATUOJANT TRAPUS IR LAIPTELIUS
86. Laivo vadovai privalo rūpintis, kad laivo trapai ir laipteliai būtų tvarkingi. Kapitono padėjėjas privalo stebėti, kad trapas ir laipteliai būtų saugioje padėtyje, jų lejeriniai aptvarai būtų tvarkingi, o tamsiu paros metu trapas ir laipteliai būtų reikiamai apšviesti.
87. Reide stovinčių laivų užbortiniai trapai turi būti įkelti arba pakelti iki horizontalios padėties. Juos nuleisti leidžiama tik išlaipinant ir įlaipinant žmones į laivą. Tais atvejais, kai žmonės įlaipinami per prišvartuotus prie laivo borto pontonus, užbortiniai trapai gali būti visą laiką nepakelti, kol prie laivo borto yra aptvertas pontonas. Prie nuleisto užbortinio trapo turi būti budėtojas.
88. Pereiti nuo kranto į laivą ir atgal, iš laivo į laivą leidžiama tik patikimai pritvirtintais trapais ir laipteliais, po kuriais turi būti ištiesti apsauginiai tinklai, apsaugantys žmones nuo kritimo į vandenį arba ant prieplaukos. Draudžiama pereiti nuo laivo ant krantinės neužbaigus švartavimosi operacijos.
89. Leistis ir lipti vertikaliu trapu galima tik po vieną. Draudžiama leistis ir lipti vertikaliu trapu rankose laikant bet kokius daiktus arba su apledėjusiomis pirštinėmis. Einant nuožulniu trapu, ranka reikia laikytis už turėklo.
90. Keleiviniuose laivuose prieš keleivių įlaipinimą arba išlaipinimą trapus ir pusiau trapus turi apžiūrėti kapitono padėjėjas kartu su bocmanu. Įlaipinant keleivius į laivą ir išlaipinant iš jo turi būti stebima, kaip laikomasi saugos reikalavimų einant trapu.
91. Jei laivas stovi taip, kad apatinė užbortinio trapo aikštelė yra 0,5 m aukščiau krantinės paviršiaus arba 200 mm žemiau šio paviršiaus, nuo trapo aikštelės turi būti nuleista nuožulni aikštelė su skersinėmis lystelėmis. Ši aikštelė turi būti patikimai pritvirtinta prie trapo aikštelės. Aikštelė turi būti pastatyta ir tuo atveju, jei trapo apatinė aikštelė yra virš vandens (visa trapo aikštelė arba daugiau negu pusė šios aikštelės). Apatinė užbortinio trapo aikštelė negali būti virš arba po švartavimosi lynais, nutiestais nuo laivo prie krante esančių švartavimosi stulpelių, taip pat negali būti arčiau kaip per 1,5 m iki šių trosų. Jei laipteliai pastatyti ant falšborto, ant laivo denio turi būti pastatytas ir patikimai pritvirtintas falšbortinis trapas su turėklais. Jei laipteliai arba trapai apatinėje dalyje neturi ritinėlių, po jais ant krantinės turi būti padėti metaliniai lakštai arba lentos.
92. Jei užbortinio trapo su nepasisukančiais (neevolventiniais) laipteliais posvyris horizonto atžvilgiu mažesnis kaip 30°, ant trapo turi būti uždėta nuožulni aikštelė su skersinėmis lystelėmis. Ši aikštelė turi būti patikimai pritvirtinta.
93. Prie darbinėje padėtyje esančių trapo, aikštelės arba laiptelių laive turi būti gelbėjimosi ratas su prie jo pritvirtinta ne trumpesne kaip 27,5 m virve. 54.
94. Žiemos metu nuo trapų ir laiptelių visuomet turi būti nuvalytas sniegas, ledas ir pabarstyta smėliu. 54.
95. Draudžiama naudotis nešiojamomis kopėčiomis vietoje nuožulnių aikštelių, laiptelių ir trapų.
96. Naudoti perėjimo tiltelius, nuožulnias aikšteles, pasvirusius daugiau kaip 30° horizonto atžvilgiu, draudžiama.
97. Medinius trapus būtina apdoroti pokostu.
98. Jei trapas netvarkingas, prie jo priėjimas turi būti skersai užtvertas grandine ir pakabintas draudžiamasis ženklas „Praėjimas draudžiamas“. Priėjimai prie trapų turi būti laisvi.
99. Locmanų įlaipinimui ir išlaipinimui reide turi būti naudojamas locmano keltuvas arba trapas, atitinkantis „Tarptautinės 1974 m. konvencijos dėl žmonių gyvybės apsaugos jūroje“ (SOLAS–74) reikalavimus. Jei leidžia hidrometeorologinės sąlygos (jūros bangavimas iki 4 balų), locmano įlaipinimui ir išlaipinimui galima naudoti užbortinį trapą.
100. Budėtojas prie trapo turi stebėti, kad būtų laikomasi eiliškumo ir nebūtų lipama „koja kojon“. 59.
101. Lipant trapu draudžiamas: 59.1.
102. žmonių susitelkimas aikštelėse (daugiau kaip dviejų žmonių); 59.1.
103. priešinių srautų judėjimas vienos krypties trapais.
104. Jei trapo ar laiptelių posvyris horizonto atžvilgiu daugiau kaip 45°, žmonėms draudžiama įlipti ir išlipti su didesniu kaip 20 kg kroviniu.
105. Draudžiama mėtyti ir transportuoti sunkius daiktus laipteliais ir trapais. Daiktus, kurių masė daugiau kaip 50 kg, reikia transportuoti krovininiais laiptais.
106. Leistis ir lipti štormtrapu leidžiama tik po vieną (t. y. ant štormtrapo vienu metu negali būti daugiau kaip vienas žmogus); lipant laikytis reikia ne už skersinio, o už templės arba už specialiai per skersinių vidurį prakišto centrinio lyno. 62.
107. Apledėjus štormtrapui, budintysis kapitono padėjėjas privalo jį pakeisti. 62.
108. Draudžiama štormtrapą laive tvirtinti už skersinių. 62.
109. Štormtrapo pastatymo vietoje, jei reikia perlipti per falšbortą arba lejerinį aptvarą, turi būti patikimai pritvirtintas falšbortinis trapas su turėklais.
110. Laivo vadovai atsakingi už laivo štormtrapų būklę, kad šie atitiktų SOLAS–74 keliamus reikalavimus. Štormtrapai turi būti išbandomi pagal Štormtrapų, gelbėjimosi škentelių su musingais, apsauginių diržų ir saugos lynų bandymų instrukcijos reikalavimus.
111. Draudžiama naudotis štormtrapais, jei: 64.
112. prie templės nėra lentelės su inventoriniu numeriu ir trapo eilinio bandymo data; 64.
113. nėra bandymų akto arba praėjo daugiau kaip metai po ankstesnio bandymo; 64.
114. nutrūkusi nors viena templės sruoga; 64.
115. pasislinkęs benzelis ir skersiniai nelygiagretūs vienas su kitu; 64.
116. ne mažiau kaip 1/3 templių troso skerspjūvio apipuvęs arba nusitrynęs; 64.
117. skersinis sulūžęs, nuskilęs arba nėra nors vieno skersinio; 64.
118. štormtrapo apatinis skersinis nesiekia vandens lygio, krantinės arba plaukiojančios priemonės denio.
119. Išlipimas (įlipimas) štormtrapu iš laivo ant ledo leidžiamas tik tuo atveju, kai negalima panaudoti šiems tikslams užbortinio trapo. Lipdamas žmogus privalo užsidėti apsauginį diržą. Apsauginio diržo saugos lynas turi būti pritvirtintas laive; lyno ilgis turi būti 1 m trumpesnis už atstumą nuo planšyro iki ledo paviršiaus; lyno laisvumas turi būti nuolat šalinamas (arba lynas atleidžiamas esant per dideliam jo įtempimui). Tai atlieka laive esantis budėtojas.
120. Prieš leisdamas žmonėms nusileisti ant ledo, laivo kapitonas privalo pasiųsti žvalgus, kad ištirtų saugų kelią žmonėms judėti. Į žvalgybą siunčiami ne mažiau kaip du žmonės, kuriems vadovauja laivo vadovybės atstovas. Siunčiami asmenys turi būti tinkamai apsirengę priklausomai nuo oro sąlygų, su darbinėmis gelbėjimosi liemenėmis, privalo turėti ne trupesnius kaip 10 m gelbėjimosi lynus ir 2,5–3,0 m ilgio kartis arba lentas, kad būtų galima atsiremti į ledą, jei tektų įkristi į vandenį.
121. Jei locmanas iš katerio priimamas štormtrapu ir laivo viršvandeninio borto aukštis daugiau kaip 3 m, locmanui iš laivo reikia paduoti saugos lyną. III. Darbų saugos reikalavimai atliekant denio darbus I. BENDRIEJI REIKALAVIMAI
122. Draudžiama dirbti su plieniniais lynais be pirštinių (pirštinės turi būti su antdelniais). 68.
123. Dirbant su pirštinėmis reikia žiūrėti, kad pirštinių neįtrauktų į mechanizmų judančias ir besisukančias dalis. 68.
124. Ypatingo atsargumo reikia laikytis dirbant su drėgnomis pirštinėmis. Dirbti su tepaluotomis ar apledijusiomis pirštinėmis draudžiama.
125. Dirbant su plieniniais ar augaliniais lynais draudžiama būti ir laikyti rankas arčiau kaip 1 m iki būgnų, knechtų, blokų ir kitų įrenginių, nuo kurių traukiamas ar atleidžiamas lynas, taip pat iki fiksatoriaus uždėjimo vietos. Dirbant su sintetiniais lynais šis atstumas turi būti ne mažesnis kaip 2 m.
126. Draudžiama būti arti stipriai įtemptų lynų, taip pat būti lyno įtempimo linijoje (tiek prieš lyno tempimo, tvirtinimo ar krypties keitimo mechanizmą, tiek ir už jo). Draudžiama kojas statyti į lynų kilpas.
127. Automatinių gervių pervedimui į rankinį valdymą ir atgal – iš rankinio į automatinį draudžiama keisti operacijų seką, nustatytą pagal gamyklos gamintojos ar eksploatavimo instrukciją.
128. Draudžiama išeiti už laivo borto aptvaro ar falšborto, taip pat persisverti per juos.
129. Laivuose esant atidarytam falšbortui, jūros gylį matuojantis jūreivis turi būti prisirišęs apsauginiu lynu, kurio antrasis galas turi būti pririštas prie tvirtų laivo konstrukcijų.
130. Esant laive sugadintiems lynams, pakaboms, grandinėms, kabliams, apkaboms, sukučiams, blokams ir kt. – juos reikia nedelsiant išimti iš apyvartos ir laikyti atskirai nuo naudojamų. II. DARBŲ SAUGA VYKDANT INKARAVIMO IR ŠVARTAVIMO DARBUS
131. Inkaravimo ir švartavimo metu įgulos nariams draudžiama net trumpam palikti be priežiūros veikiančius mechanizmus, atitraukti dėmesį pašalinėmis kalbomis arba dirbti bet kokius, nesusietus su inkaravimo ar švartavimo operacijomis darbus.
132. Prieš nuleidžiant inkarą, prieš įtraukiant jį į kliuzą, prieš išjudinant išmestą inkarą, darbų vadovas privalo įsitikinti, ar grandinės dėžėje nėra žmonių. Prieš inkaravimąsi darbų vadovas, be to, privalo: 76.
133. patikrinti inkarinio įrenginio tvarkingumą; 76.
134. patikrinti juostinio stabdžio tvirtinimą prieš atleidžiant sraigtinius ir grandininius fiksatorius, taip pat prieš atjungiant inkarinio mechanizmo žvaigždutę; 76.
135. patikrinti, ar nėra laivo priekyje valčių, katerių, baržų ar kitų plaukiojimo priemonių; 76.
136. nuleisti inkarą, uždėti fiksatorių ar nuimti nuo inkaro grandinės, nuleisti ar pakelti inkaro grandinę būtina pagal inkaravimo ir švartavimo grupės vadovo komandą; 76.
137. inkarą nuleidžiant ir pakeliant draudžiama būti arti inkaro grandinės judėjimo linijos arba šios linijos tęsinio; 76.
138. inkaro nuleidimo metu, kai valdymo poste nėra apsauginio permatomo ekrano, operatorius turi nuolat nešioti apsauginius akinius tam, kad apsaugotų akis nuo purvo ir rūdžių dalelių.
139. Tikrinant inkaro mechanizmą tuščiąja eiga, draudžiama jį įjungti neįsitikinus, kad grandinės būgnas yra atjungtas. Draudžiama atleisti inkaro grandinės fiksatorių, taip pat atjungti brašpilio žvaigždutę nepatikrinus juostinių stabdžių užspaudimo.
140. Laivui stovint prie prieplaukos arba reide, draudžiama palikti inkarus kliuzuose užfiksuotus tik juostiniais stabdžiais – inkarines grandines reikia papildomai tvirtinti fiksavimo įrenginiais.
141. Nuleidžiant inkarą su plūduru, plūduro lynas turi būti sudėtas už lejerinio aptvaro arba nuleistas už borto, o pats plūduras turi būti už borto pritvirtintas augaliniu lynu prie falšborto arba prie kreipiančiosios plokštės.
142. Jeigu reikia į grandinių dėžę pasiųsti žmones inkarinėms grandinėms valyti, inkarinis mechanizmas turi būti išjungtas, o inkarinė grandinė turi būti užfiksuota sraigtiniais fiksatoriais. Atliekant valymo darbus, reikia naudotis nesprogios konstrukcijos šviestuvais (arba tokios pat konstrukcijos nešiojamais žibintais), kurių maitinimo įtampa ne didesnė kaip 12 V. Darbus su grandinėmis ir grandinių dėžėse, ir denyje galima atlikti tik naudojant kablius.
143. Nuplukdant inkarą (pagalbinį inkarą) valtimi, reikia jį patikimai pritvirtinti lininiu ar sintetiniu naitovu. Draudžiama būti: 81.
144. valties gale tarp achterštevenio ir inkaro; 81.
145. tarp špilio sukimo lazdų; 81.
146. valtyje esančio inkarinio lyno kilpų viduje; 81.
147. pasilenkusiam virš lyno ritinių atleidžiant naitovus.
148. Inkaras ir grandinė valomi vadovaujant kapitono padėjėjui. Valymo metu turi būti laikomasi saugaus darbo už borto taisyklių. Inkaro ir grandinės padėties stebėtojas turi būti saugioje vietoje. Visus darbus būtina atlikti nuo pakabinamo suolelio; draudžiama atsistoti ant inkaro; inkaras turi būti papildomai pritvirtintas plieniniu lynu.
149. Draudžiama dirbti su inkaro mechanizmu, kai vykdomi inkaro valymo darbai už borto. Inkarinį mechanizmą galima paleisti tik po to, kai už borto dirbantys žmonės užlips ant laivo denio.
150. Visuose laivuose turi būti pagrindinių ir pagalbinių švartavimosi lynų saugiausio išdėstymo schemos. Papildomi švartavimosi lynai paduodami tik pritvirtinus pagrindinius lynus. Švartavimosi vietos turi būti pakankamai apšviestos, žiemą nuvalytas ledas ir sniegas, pabarstyta smėliu; išsikišantys už borto objektai turi būti įtraukti į laivo vidų ir pritvirtinti.
151. Ruošiantis švartavimosi operacijoms visi pašaliniai daiktai turi būti pašalinti, o reikiami švartavimosi lynai tvarkingai išdėlioti denyje, parengti metlyniai, fiksatoriai, patikrinti švartavimosi mechanizmai.
152. Švartavimosi metu lacportai ir iliuminatoriai turi būti uždaryti.
153. Švartavimosi lynai perduodami į krantą arba į kitus laivus naudojant metlynius arba lynų mėtymo įtaisus. Metlynį perduoti būtina po įspėjamojo šūksnio „SAUGOKIS“. Kai naudojamasi lyno mėtymo įtaisu, įspėjama per laivo garso stiprinimo įtaisus (megafoną, laivo transliaciją).
154. Metlynių svareliams reikia naudoti tik specialiai pagamintus ir virvute apipintus maišelius su smėliu. Iki 450 registrinių tonų talpos keltuose ir laivuose, kai nėra bangavimo, lyną leidžiama paduoti be metlynio (jei atstumas tarp metėjo ir gavėjo ne didesnis kaip 1 m). Taip pat paduodančiam lyną asmeniui draudžiama persisverti per falšbortą ar lejerinį aptvarą, o priimančiajam – pasilenkti už prieplaukos krašto.
155. Prieš uždedant lyno kilpą ant knechto, švartavimosi stulpelio ar kito švartavimosi įtaiso, metlynis turi būti atrištas.
156. Uždedant švartavimosi lyną ant knechto ar švartavimosi bitengų, rankas būtina laikyti išorinėje lyno kilpos pusėje.
157. Kad tiesioginio susukimo lynas (lyninės gamybos) nesusipainiotų ir neatsisuktų, jį dėti į ritinius ir ant knechtų reikia pagal laikrodžio rodyklę, o atvirkštinio susukimo lynus (kabelinės gamybos) – prieš laikrodžio rodyklę.
158. Sintetinių lynų eksploatavimas, jų pasirinkimas takelažiniams darbams, apžiūros ir brokavimas, taip pat jų priežiūra ir saugojimas atliekami laikantis specialios tam skirtos instrukcijos reikalavimų.
159. Tempiant sintetinius lynus per švartavimo būgnus, būtina uždėti kuo daugiau vijų, bet kuriuo atveju ant būgnų be išilginių briaunų – ne mažiau kaip 4 vijas, o ant būgnų su briaunomis – ne mažiau kaip 5 vijas. Įtemptą lyną traukti taip, kad ant būgno neatsirastų lyno laisvumas.
160. Tvirtinant sintetinius lynus ant knechtų būtina uždėti ne mažiau kaip 6 vijas.
161. Panaudojant sintetinius lynus (kaproninius, polipropileninius ir kt.) švartavimuisi, būtina atsižvelgti į jų pagrindines savybes ir vadovautis šiomis rekomendacijomis: 95.
162. periodiškai keisti vietomis lyno pradžią su pabaiga; 95.
163. nenaudoti lynų, kurių stiprumas mažesnis, negu reikalaujama pagal laivų klasifikacinės bendrovės taisykles duoto tipo laivui; 95.
164. periodiškai brokuoti lynus; 95.
165. patempti arba atleisti lyną tam, kad padidintos trinties ruožas nebūtų toje pačioje lyno vietoje; 95.
166. pagal galimybes nevilkti lyno dugnu; 95.
167. mažinti lyno traukimo greitį esant stipriam gūsingam vėjui (šis reikalavimas netaikomas dirbant su automatinėmis švartavimosi gervėmis).
168. Dirbant su sintetiniais lynais draudžiama: 96.
169. priimti į laivą ir naudoti neturinčius sertifikatų ir antistatiškai neapdorotus lynus; 96.
170. naudoti darbui lynus, kurių šešiskart padaugintas diametras būtų didesnis už mechanizmo būgno diametrą; 96.
171. praleisti lynus per blokus, kurių skriemulio diametras mažesnis kaip 6 lyno diametrai, arba skriemulio plotis neviršija lyno diametro daugiau kaip 25%; 96.
172. dirbti su švartavimo būgnais, turinčiais išilgines būgno briaunas; 96.
173. surišti lynus bet kokiu mazgu; 96.
174. praleisti per vieną kliuzą arba uždėti ant to paties knechto kartu su plieniniais lynais; 96.
175. praleisti įtemptų kombinuotų lynų sujungimo apkabas per kreipiančiąsias plokštes ir roulsus, taip pat per švartavimosi būgnus; 96.
176. laisvinti standžiai įtemptą lyną vijų laisvinimo ant būgno būdu; 96.
177. atiduoti ir laisvinti ant knechtų švartavimosi lynus nesumažinus jų įtempimo; 96.
178. būti arčiau kaip per 2 m nuo fiksatorių uždėjimo vietos; 96.
179. naudoti grandininius fiksatorius; 96.
180. nuimti įtemptą vilkimo lyną nuo kablio (išskyrus avarinius atvejus).
181. Jeigu lynas ant švartavimosi būgno praslysta, švartavimo mechanizmas turi būti sustabdytas, o ant būgno uždėtos papildomos vijos. Ant špilio ar brašpilio būgno sugnybtą lyną laisvinti reikia tik sustabdžius mechanizmą. Laisvinama laužtuvu (smaigu) arba tiesiogiai rankomis tik po to, kai lynas bus užfiksuotas, kad būtų išvengta lyno trūktelėjimo jį išlaisvinus.
182. Švartavimosi lynus galima traukti tik gavus nuo kranto patvirtinimą, kad lynas įtvirtintas ir tvarkingas. Apie traukimo pradžią būtina įspėti dirbančius krante.
183. Plieninių lynų fiksavimui būtina naudoti grandininius fiksatorius, pagamintus iš trumpagrandės 2–4 m ilgio 10 mm kalibro grandinės dalies. Vieną grandinės galą reikia tvirtinti už denio ąsos arba knechto. Prie grandininio fiksatoriaus eigos galo turi būti patikimai pritvirtintas ne trumpesnis kaip 1,5 m ilgio lininis lynas. 99.
184. Grandinė turi būti uždėta stabdymo mazgu ir 3–4 kartus apvyniota pagal traukos kryptį prieš lyno susukimo pusę. 99.
185. Sintetinių ir lininių lynų fiksatoriai turi būti pagaminti iš tos pačios medžiagos, kaip ir švartavimosi lynai. Fiksatoriaus diametrą reikia priimti lygų pusei švartavimosi lyno, ant kurio fiksatorius uždedamas, diametro. Fiksatoriaus nutraukimo jėga turi sudaryti ne mažiau kaip 30% nuo švartavimui naudojamo lyno minimalios nutraukimo apkrovos. Visais kitais atvejais fiksatoriaus nutraukimo apkrova turi būti ne mažesnė kaip švartavimosi lyno įrąža tempiant jį gerve.
186. Plukdant švartavimosi lyną prie jo įtvirtinimo vietos valtimi ar motoriniu kateriu, lynas turi būti sudėtas ringėmis. 100.
187. Plukdant švartavimosi lyną draudžiama būti valties, katerio gale. 100.
188. Lyno eigos galas turi būti valtyje pritvirtintas taip, kad, esant būtinumui, jį būtų galima greitai paleisti.
189. Draudžiama ant krovininių tanklaivių, dujovežių, kitų cheminius krovinius gabenančių laivų denių paduoti plieninius, kombinuotus arba antistatiškai neapdorotus sintetinius lynus, taip pat naudoti fenderius su metalinėmis dalimis.
190. Švartavimosi metu draudžiama: 102.
191. švartavimosi vietose būti pašaliniams asmenims, taip pat nedalyvaujantiems švartavimo operacijose įgulos nariams; 102.
192. švartavimuisi naudoti stangrius plieninius lynus; 102.
193. paduoti, ištraukti, laisvinti, tvirtinti ar atiduoti švartavimo lyną be švartavimuisi vadovaujančio asmens komandos; 102.
194. dirbti denyje išdėlioto lyno ringių viduje; 102.
195. slopinti laivo inerciją švartavimosi lynų pagalba, taip pat tvirtinti ar atleisti lynus nenuslopinus laivo inercijos; 102.
196. paduoti švartavimosi lynus su perlinkimais ir neapkapotais nutrauktų vielų galais; 102.
197. tvirtinti net trumpam laikui lynus ant švartavimosi būgnų; 102.
198. traukti suvyniotus į ritinius lynus; 102.
199. uždėti, nuimti ar traukti lyno vijas ant besisukančių švartavimosi būgnų; 102.
200. traukti slystančius ant švartavimo būgno lynus; 102.
201. traukti ar laisvinti lynus dirbant su jais prie kreipiančiųjų plokščių ir roulsų, taip pat prispausti lynus prie denio ar švartavimo įtaiso koja ar ranka; 102.
202. būti kampo viduje, kurį sudaro praeinantis per kreipiančiąją plokštę arba nukreipimo roulsą švartavimo lynas; 102.
203. paduoti laivagalinius švartavimosi lynus dirbant varikliui; 102.
204. naudoti grandininius fiksatorius augalinių ar sintetinių lynų fiksavimui; 102.
205. būti fiksatoriaus tempimo jėgos linijoje dirbant su fiksatoriumi; 102.
206. ištraukti lyną į laivą, kol iš valties nebus išmestos likusios ringės ir valtis nenuplauks į šalį nuo išmesto lyno; 102.
207. traukti nuplukdytą ant švartavimosi statinės lyną tuo metu, kai ant jos yra žmogus; 102.
208. naudoti švartavimosi fenderį su trumpu tvirtinimo lynu (dėl ko tektų rankas iškišti už borto).
209. Viršutines 2–3 ant knechto esančias plieninio arba sintetinio lyno vijas reikia surišti raiščiu. Pabaigus švartavimąsi, visi nebereikalingi lynai turi būti surinkti, o švartavimosi mechanizmai išjungti. III. DARBŲ SAUGA VYKDANT BUKSYRAVIMO DARBUS
210. Ant visų buksyravimo arkų iš abiejų pusių matomoje vietoje turi būti ryškūs užrašai „saugokis lyno“.
211. Buksyravimo lyno padavimas į vilkiką arba lyno priėmimas iš vilkiko ir jo įtvirtinimas ant kablio specialiuose buksyravimo laivuose atliekamas vadovaujant kapitono padėjėjui arba bocmanui, o nespecializuotuose laivuose – vadovaujant tik kapitono padėjėjui.
212. Prieš paduodant buksyravimo lyną turi būti patikrinta kablio ir gervės būklė. Buksyravimo lynas turi būti paduodamas metlyniu. Paduoti buksyravimo lyną laivui plaukiant leidžiama tik avariniais atvejais. Buksyravimo lynas ant kablio turi būti uždėtas taip, kad esant bet kokiam buksyravimo lyno įtempimui būtų galima jį greitai ir saugiai atkabinti.
213. Buksyravimo lyną nukabinti nuo kablio arba knechtų vilkike arba buksyruojamame laive leidžiama tik pagal buksyravimo darbams vadovaujančio asmens komandą. 107.
214. Draudžiama nukabinti įtemptą buksyravimo lyną (išskyrus avarinius atvejus). 107.
215. Atkabinant lyną nuo buksyruojamo laivo knechtų ar vilkiko kablio draudžiama stovėti arti kablio ar knechtų ir priešais juos. 107.
216. Atkabinti buksyravimo lyną nuo kablio reikia stovint už kablio ne arčiau kaip 1,5 m atstumu. 107.
217. Tempti ar atleisti buksyravimo lyną buksyravimo gerve reikia tik po to, kai pavojingoje zonoje nebus žmonių.
218. Naudoti inkarines grandines buksyravimo linijoje leidžiama su sąlyga, jei bus užtikrintas jų mechanizuotas ištraukimas į velkamą objektą.
219. Buksyravimo metu buksyravimo kliuzai turi būti uždaryti, o laivo korpuse esantys iliuminatoriai – užsandarinti.
220. Vilkike, kuriame nėra buksyravimo kablio arba gervės, turi būti numatyta galimybė, esant būtinumui, lengvai ir patikimai atkabinti buksyravimo lyną. 110.
221. „L“ tipo kablį reikia įrengti taip, kad jį atkabinantis žmogus galėtų atsistoti už laivo konstrukcijų ir tokiu būdu apsisaugoti nuo lyno. 110.
222. Buksyravimo lynas ant knechtų velkamame laive turi būti tvirtinamas vijomis tokiu būdu, kad reikalui esant jį būtų galima greitai atlaisvinti ar atkabinti.
223. Kad tvirtinant ar atkabinant švartavimo kilpą nereikėtų siųsti už borto žmogaus, prie kilpos reikia pritvirtinti atotampą kilpos pakėlimui į laivą.
224. Uždedant ant buksyravimo lyno atraminį lynagalį, reikia būti žemiau horizontalios vilkimo lyno galimo judėjimo plokštumos. 112.
225. Atraminio lynagalio ilgis turi būti toks, kad, jį uždėjus ant buksyravimo lyno, liktų ne mažiau kaip 2 m ilgio laisvas galas. 112.
226. Po atraminio lynagalio pritvirtinimo ant vilkimo lyno, žmogus turi būti ne arčiau kaip per 1,5 m nuo vertikalios plokštumos, kurioje juda atraminis lynagalis.
227. Buksyravimo metu draudžiama: 113.
228. paduodant buksyravimo lyną ar jį traukiant buksyravimo gerve būti prie to borto, kur atliekamos operacijos su vilkimo lynu; 113.
229. uždėti bet kokius papildomus lynus ant buksyravimo kablių, knechtų, ant kurių jau yra užkabinti buksyravimo lynai; 113.
230. pradėti buksyruoti negavus patvirtinimo, kad buksyruojamajame laive yra užkabintas buksyravimo lynas; 113.
231. kelti inkarus arba atiduoti švartavimo lynus buksyruojamajame laive prieš pradedant buksyravimo darbus be buksyravimui vadovaujančio asmens leidimo; 113.
232. išlysti už borto ten, kur gali būti buksyravimo lynas; 113.
233. buksyruoti laivus su nuleistais arba nevisiškai iškeltais inkarais; 113.
234. buksyruojant laivus, plaustus ir kitas plaukiojimo priemones būti arti buksyravimo kablio, buksyravimo lyno ir atraminio lynagalio galimo judėjimo vietos, taip pat už buksyravimo gervės ir kablio. Apie tai laivo įgula turi būti įspėta per laivo radijo transliacijos tinklą; 113.
235. palikti buksyravimo kablį ne darbo metu nepritvirtintą; 113.
236. nuimti buksyravimo lyną nuo kablio rankomis be apsauginių priemonių. Pastaba. Naudojant neatlenkiamus kablius draudžiama atkabinti buksyravimo lyną vienam žmogui. Atkabinant lyną už virvakilpės imti reikia tik iš išorinės pusės. Nuėmus buksyravimo lyną nuo kablio, būtina nedelsiant jį padėti ant denio. IV. DARBŲ SAUGA NAUDOJANT KATERIUS IR VALTIS
237. Nuleisti ar pakelti katerius ir valtis galima tik kapitonui leidus ir tiesiogiai vadovaujant budinčiajam kapitono padėjėjui.
238. Prieš nuleidžiant ar pakeliant katerius ir valtis, budintysis kapitono padėjėjas privalo įsitikinti, ar tvarkingos gervės, ar veikia stabdžiai ir galiniai jungikliai. 115.
239. Tais atvejais, kai valties nuleidimas nemechanizuotas, valčių keltuvų falai turi būti specialiuose krepšiuose ar suvynioti ritėse. 115.
240. Prieš pakeliant valtį mechanine pavara, darbų vadovas turi įsitikinti, kad rankinės pavaros rankena nuimta, o kėlimo metu stebėti, kad lynai taisyklingai vyniotųsi ant būgno.
241. Prieš nuleidžiant valtį ant vandens, valties vadovas privalo įsitikinti, kad dugno skylės užkimštos kamščiais.
242. Keliant ar nuleidžiant valtis laivo eigos metu esant tėkmei arba nepalankiomis meteorologinėmis sąlygomis būtina laikytis šių atsargumo priemonių: 117.
243. falinius lynus reikia tinkamai išskirstyti ir patikimai pritvirtinti; 117.
244. nuleidžiant valtį, kai laivas juda į priekį, pirmiau būtina atleisti laivagalinius, o paskui laivapriekinius valčių keltuvus; pakeliant valtis – keltuvų darbo seka priešinga; 117.
245. nuleidžiant valtis, kai laivas juda atgal, pirma būtina atleisti laivapriekinius keltuvus, o paskui laivagalinius. Pakeliant valtis – keltuvų darbo seka priešinga.
246. Irklininkai ir keleiviai įlaipinami į valtį ir išlaipinami iš jos valties vadovo nurodyta tvarka, kuri užtikrina žmonių saugumą.
247. Įgulos nariai privalo susėsti gelbėjimosi valtyje pagal valties aliarmo tvarkaraštį ar valties vadovo nurodymą. Keleivių išdėstymą valtyje nurodo valties vadovas.
248. Visose gelbėjimosi priemonėse pageidautina naudotis tik augaliniais lynais. Sintetinius lynus panaudoti leidžiama esant specialiam šių lynų panaudojimo gelbėjimosi priemonėse leidimui (tai liudija prie lyno pritvirtintas ženklas).
249. Gelbėjimosi škentelius su musingais reikia kruopščiai apžiūrėti ne rečiau kaip vieną kartą per 4 mėnesius ir ne rečiau kaip kartą per metus išbandyti ir surašyti bandymų aktą. Jeigu po išbandymų škentelyje bus aptikti gyslų nutrūkimai ar kiti defektai, škentelis turi būti išimtas iš apyvartos. Kiekvienas škentelis turi turėti pritvirtintą žyminę lentelę, kurioje nurodyta išbandymo data.
250. Visi gelbėjimosi valtyje, darbinėje valtyje arba ant plausto esantys asmenys privalo dėvėti gelbėjimosi liemenes (bendrovės patvirtintos konstrukcijos) ir meteorologines sąlygas atitinkančius drabužius. Įlaipinimas į valtis leidžiamas tik užsidėjus gelbėjimosi liemenes. Atsakingas už tai yra budintysis kapitono padėjėjas ir valties vadovas. Gelbėjimosi liemenes leidžiama nusiimti tik išlipus iš valties ant laivo denio arba krantinės.
251. Esantiems valtyje žmonėms draudžiama: 123.
252. stovėti; 123.
253. sėdėti ant krašto ar fenderio; 123.
254. vaikščioti suolais arba ant jų atsiklaupti; 123.
255. laikyti rankas ant planšyro, kai valtis priplaukia prie laivo borto ar nuplaukia nuo jo ir kai valtis keliama ar nuleidžiama; 123.
256. pereiti valtyje iš vienos vietos į kitą vietą be valties vadovo leidimo; 123.
257. užgulti korpusu valties vairą; 123.
258. būti tarp valties talių ir valties števenio pakeliant arba nuleidžiant valtį; 123.
259. stumti rankomis valtį nuo laivo borto; 123.
260. atsistoti ant suolų ir kopti į stiebus, kai pakeliamas ir nuleidžiamas rangautas ir burės.
261. Valties talių blokus užkabinantys ir atkabinantys asmenys privalo stovėti prie talių iš valties midelinio španhauto pusės. Blokai į laivą įkeliami tam tikslui pritvirtintomis atotampomis.
262. Jeigu esant mechaninei pavarai valtis keliama rankine pavara (nėra elektros energijos, suspausto oro ar gervė sugedusi), rankeną reikia nuimti iš karto pakėlus ar nuleidus valtį. 125.
263. Blokuojantys įtaisai, kurie atjungia elektrinę pavarą, kai dirbama rankine pavara, turi būti tvarkingi. 125.
264. Prieš įjungiant kilnojamus variklius valties kėlimui ar nuleidimui, būtina įsitikinti, kad variklis patikimai pritvirtintas.
265. Pakėlus valtį, į vietą reikia pastatyti po valtimi esančius nuimamus ar užverčiamus lejerinius aptvarus. Pastatant aptvarus draudžiama persisverti per laivo bortą. Valtis uždėti ant kilblokų reikia rankiniu būdu.
266. Naudojant valtis ar katerius draudžiama: 127.
267. nusileisti į valtis ar lipti iš valčių ar katerių valties skrysčiais ar kitais šiems tikslams neskirtais įrenginiais; 127.
268. būti valtyje, kai ji keliama ar nuleidžiama krovinine strėle ar kranu; 127.
269. kelti ir nuleisti katerį ar valtį, jeigu kėlimo ir nuleidimo įrenginyje aptikti defektai ar sutrikimai, taip pat – kai valties skrysčiai susipainioję ar susisukę; 127.
270. įjungti valties gervės variklį neįsitikinus, kad rankinės pavaros rankena nuimta; 127.
271. atjungti blokuojančius įtaisus, kurie eliminuoja valties gervės variklio darbą esant įjungtai rankinei pavarai; 127.
272. liesti valčių kėlimo įrenginio besisukančias dalis ir rankomis nukreipti judančius lynus į blokų skriemulius; 127.
273. gabenti žmones buksyruojamose valtyse; 127.
274. gabenti keleivius ir krovinius viršijant nustatytas šiai valčiai talpos ir keliamosios galios normas, taip pat sudėti krovinius ant suolų ar aukščiau jų lygio (skaičiuojant, kad vieno žmogaus masė yra 75 kg); 127.
275. tvirtinti katerius ir valtis keltuvuose, uždėti apvalkalus ir atlikti kitus darbus su valčių kėlimo įrenginiais, kol nepastatyti lejeriniai aptvarai, arba atlikti šiuos darbus prie neaptverto borto; 127.
276. uždėti apvalkalus, kol neįtempti ir neįtvirtinti visi valties talių fiksavimo įtaisai, laikantys valtį žygio parengties padėtyje; 127.
277. lipti į apvalkalais uždengtas valtis.
278. Ruošiant valtis ar katerius plaukimui nuo laivo, budintysis kapitono padėjėjas privalo įsitikinti, kad: 128.
279. kateris ar valtis visiškai aprūpinti būtinais reikmenimis; 128.
280. signalizacijos priemonės, žiebtuvėlis, gelbėjimosi priemonės tvarkingos ir yra nustatytoje vietoje; 128.
281. kateryje ar valtyje yra reikiamas kuro, vandens kiekis, o priešgaisrinės priemonės ir signaliniai žibintai tvarkingi; 128.
282. kateris ar motorinė valtis turi reikiamą įrankių kiekį variklių remontui; 128.
283. prieš atlaisvinant falą įsitikinti, ar dirba variklis. Be aukščiau išvardytų reikalavimų, kateriui ar valčiai išplaukiant už reido ribų, budintysis kapitono padėjėjas privalo patikrinti, ar yra kompasas, jūrlapiai ar rajono schemos, drekas, taip pat neliečiamos maisto atsargos.
284. Kateriui ar valčiai priplaukti prie laivo leidžia tik budintysis kapitono padėjėjas. 129.
285. Valties ar katerio priplaukimo prie laivo vietoje budintysis kapitono padėjėjas privalo pastatyti jūreivį su metlyniu, kurį, reikalui esant, reikia paduoti į valtį, katerį. 129.
286. Valčių, katerių nuleidimas plaukiant laivui leidžiamas tik plaukiant lėčiausia laivo eiga. Visais atvejais valtis ar kateris laivui judant privalo artėti prie laivo tik laivo judėjimo kryptimi. Laivui darant posūkį (bet kokia eiga), valčių, katerių nuleidimas draudžiamas.
287. Su burėmis plaukiančioje valtyje visi įgulos nariai, išskyrus vadovą ir vairininką, turi sėdėti tarp suolelių ant grotelių priešvėjinėje pusėje veidu į bures.
288. Bangavimo metu naudojant užbortinius trapus žmonių įlaipinimui ar išlaipinimui iš plaukiojančių priemonių, trapus reikia pakelti tiek, kad būtų išvengta trapo smūgių bei trapo laužymo, ir plaukiojimo priemonėse, ir ant trapo esančių žmonių traumų.
289. Draudžiama laive laikyti ir naudotis plaukiojimui, žvejybai, susisiekimui su krantu ar kitais laivais „Progres“, „Kazanka“ ir kitokias su panašaus tipo vairo ir variklio mechanizmais valtis bei irklines valtis, kurios nepatvirtintos nustatyta tvarka kaip laivo komplektas, taip pat laikyti laive šias valtis kaip įgulos narių nuosavybę. V. DARBŲ SAUGA VYKDANT DARBUS TRIUMUOSE IR SU LIUKŲ DANGČIAIS
290. Draudžiama atidaryti liukų dangčius tol, kol aplink juos nebus pakankamai apšviesta ir nebus pašalinti pašaliniai daiktai ir trukdantys kieti dangčiai, nuvalytas ledas ir sniegas. Esant ledui ant liukų dangčių pavarų, traukos lynų, būtina pagal galimybes pašalinti ledą prieš atidarant ar uždarant liukus. Tamsiu paros metu draudžiama išjungti apšvietimą tol, kol liukas nebus visiškai uždarytas.
291. Laivuose, kur liukų komingsai yra žemesni kaip 750 mm, taip pat atidarant tvindekų angas, turi būti pastatomi lejeriniai aptvarai, ne žemesni kaip 1000 mm, matuojant nuo denio. Šie aptvarai statomi ir patikimai tvirtinami atidarius liukus. 134.
292. Draudžiama vykdyti krovimo darbus nepastačius liukų aptvarų. Laikinai nutraukus darbus ar juos baigus, draudžiama palikti neaptvertas, atidarytas arba iš dalies atidarytas triumų angas. 134.
293. Darbų vadovui draudžiama pasišalinti nuo triumų angų tol, kol nebus pastatyti aptvarai.
294. Nusileisti į krovininius triumus galima tik laikantis 42 punkto reikalavimų.
295. Kilnojami šviestuvai turi būti su specialiais įtaisais, kad, esant reikalui, juos būtų galima pritvirtinti prie laivo konstrukcijų. Šviestuvus pernešti galima tik juos išjungus iš tinklo; įjungti į tinklą šviestuvus galima tik juos pritvirtinus. 136.
296. Naudojant kilnojamus šviestuvus triumo apšvietimui, šviestuvų maitinimui skirtus laidus reikia išdėstyti galimai toliau nuo krovinio, judančių takelažo ir įrenginių dalių. Reikia žiūrėti, kad laidai nebūtų praėjimuose. Šviestuvus pernešti leidžiama tik išjungus įtampą. 136.
297. Išjungti triumo apšvietimą arba šviestuvus iškelti iš triumo draudžiama tol, kol iš triumo neišeis žmonės.
298. Prieš įeinant į triumą, kuriame yra birus krovinys, galintis įtraukti (linų sėmenys, soros, apatitų koncentratas ir pan.), žmogus turi apsijuosti apsauginį diržą su saugos lynu, kurio laisvas galas turi būti prie įėjimo į triumą esančio stebėtojo rankose. Be to, ant krovinio būtina padėti žmonių perėjimui klojinį iš lentų. Už šios nustatytos tvarkos palaikymą atsakingas yra darbų vadovas ir budintysis kapitono padėjėjas.
299. Mechanizuoti liukų dangčiai turi būti atidaromi ir uždaromi pagal atitinkamas šių sistemų įrenginio instrukcijas, vadovaujant budinčiajam kapitono padėjėjui, o dirbant vienu metu keliuose triumuose ar laivui plaukiant – ir darbų vadovui.
300. Prieš uždarant ar atidarant triumų dangčius, budintysis kapitono padėjėjas ar darbų vadovas privalo asmeniškai įsitikinti, ar triume, taip pat sekcijų judėjimo rajone nėra žmonių ir pašalinių daiktų, ar kiti įrenginiai ir kroviniai netrukdys sekcijų judėjimui.
301. Mechanizuotu būdu atidaromų dangčių atidarymui ar uždarymui draudžiama naudoti įtaisus, nenumatytus gamyklos gamintojos.
302. Perkeliant liukų dangčių sekcijas draudžiamas sekcijų deformavimas. Tais atvejais, kai traukos lynai nutiesti trapais, perėjimais ir panašiomis vietomis, kur gali būti žmonės, šios vietos turi būti aptvertos ir ant aptvarų turi būti pakabinta lentelė su užrašu „Praėjimo nėra“ arba ženklas „Praėjimas draudžiamas“.
303. Draudžiama vaikščioti liukų sekcijomis jas atidarant ar uždarant, taip pat iš dalies atidarytomis sekcijomis. Ant nevisiškai uždarytų liukų dangčių draudžiama atlikti bet kokius darbus tol, kol nebus pastatyti laikini lejeriniai aptvarai, apsaugantys žmones nuo galimo kritimo į triumą, arba kol dirbantysis neprisitvirtins prie patvarios laivo konstrukcijos apsaugos diržu.
304. Birių krovinių likučių ar kitko valymas iš dangčių sekcijų šarnyrinių sujungimų esant atidarytoms ar nevisiškai atidarytoms sekcijoms turi būti atliekamas vadovaujant budinčiajam kapitono padėjėjui arba darbų vadovui. Atidarytas dangčių sekcijas būtina užfiksuoti. Uždarytos sekcijos turi būti užfiksuotos, kad jos negalėtų savaime atsidaryti be budinčiojo kapitono padėjėjo žinios (išjungtas maitinimas, nuimti sekcijos uždarymo pavaros lynai, vyksta remonto darbai). Tokiais atvejais pakabinamas draudžiamasis ženklas „Nejungti – dirba žmonės“.
305. Judant liukų dangčiams, draudžiama vykdyti bet kokius su jais susijusius darbus.
306. Draudžiama palikti neužfiksuotas liukų dangčių sekcijas, net jeigu dangčiai atidaryti trumpam. Fiksatorius nuimti galima tik prieš patį sekcijos atidarymą, leidus budinčiajam kapitono padėjėjui ar darbų vadovui.
307. Draudžiama įeiti į tarpą tarp atidarytų triumų be kapitono budinčiojo padėjėjo ar darbų vadovo leidimo.
308. Prieš leisdamas įeiti į tarpą tarp atidarytų triumų, budintysis kapitono padėjėjas ar darbų vadovas privalo įsitikinti, kad sekcijos užfiksuotos. Jei sekcijos turi mechaninį uždarymą, budintysis laivo kapitono padėjėjas ar darbų vadovas papildomai privalo patikrinti, ar traukimo lynai atjungti nuo sekcijų. Jei sekcijų uždarymo mechanizmas hidraulinis, tai prieš leisdamas įeiti tarp sekcijų budintysis kapitono padėjėjas ar darbų vadovas privalo apie tai pranešti budinčiajam mechanikui. Budintysis mechanikas asmeniškai atsako, kad mašinų skyriuje nuolat būtų išjungti siurbliai, sistemoje nebūtų spaudimo ir būtų iškabinti draudžiamieji ženklai „Nejungti – Dirba žmonės“.
309. Visą laiką, kol žmogus dirba tarp sekcijų, atitinkamame denyje turi stovėti stebėtojas. Stebėtojui draudžiama net trumpam palikti stebėjimo vietą. Budėjimo metu jis privalo sekti, kad niekas nenuimtų nuo sekcijų fiksatorių, nepajungtų traukos lynų, neįjungtų valdymo pulte liukų dangčių su hidrauline pavara valdymo sistemos.
310. Visi nuimami liukų dangčiai turi tiksliai atitikti liukų angų išmatavimus, turėti eilės numerį ir nudažytą spalvotą juostą (kiekvienam triumui juostų spalva turi skirtis), kuri parodo, kuriam liukui jie skirti.
311. Laivo krovos darbų metu, kuriuos atlieka uosto darbininkai, liukus su nuimamais dangčiais atidaro ar uždaro stividoro nurodymu uosto darbininkai prižiūrint laivo vadovaujantiems asmenims. Mechanizuotų liukų uždarymą ar atidarymą krovininių operacijų metu, taip pat liukų uždarymų sandarinimą prieš laivui išplaukiant į jūrą visais atvejais atlieka laivo įgulos nariai.
312. Atidarant laivo liukų dangčius, būtina: 151.
313. nuimamą brezentą kruopščiai sudėti šalia liuko taip, kad jis netrukdytų krovos darbams; 151.
314. liuko dangčius nuimti naudojant specialius kablius, pradedant nuo liuko vidurio tolygiai visose eilėse; 151.
315. sukrauti liukų dangčius ant denio pradedant nuo triumo krašto į stabilias rietuves prie pat falšborto (nuosekliai visas eiles); 151.
316. ilgesnius kaip 1 m ir sunkesnius kaip 16 kg dangčius nuimti ir krauti į rietuves leidžiama tik dviese.
317. Nuimti ir krauti liuko dangčius laivui plaukiant draudžiama (išskyrus tik avarinius atvejus). Liukai privalo būti uždaryti ir užsandarinti iki laivui išplaukiant iš uosto. Pastaba. Plaukiant atviru kanalu ar upe ir esant geroms meteorologinėms sąlygoms leidžiama laikyti atvirus liukus tik laivo kapitonui leidus (priklausomai nuo farvaterio specifikos).
318. Atidarant ar uždarant liukus, draudžiama: 153.
319. nuimti ar pastatyti į vietą nuimamus bimsus naudojant ne tam skirtus stropus; 153.
320. ištraukti bimsus gerve, jeigu jie užstrigę lizduose ar užversti kroviniu; 153.
321. nuimti ir statyti bimsus be atotampų; 153.
322. imti už bimsų galų pastatant juos į lizdus; 153.
323. dėti bimsus į dviejų aukštų rietuves; 153.
324. krauti liukų dangčius ant bimsų; 153.
325. vaikščioti sukrautais bimsais.
326. Sunkias detales, šiftingbordsų ar maitintuvų skydus būtina statyti naudojant krovininį įrenginį. Jeigu būtina pritraukti, reikia naudoti gerves su atidaromais blokais.
327. Surinktus šiftingbordsų skydus perkeliant atvirame denyje, reikia atsižvelgti į jų būringumą ir panaudoti atotampas. Esant vėjui daugiau kaip 4 balų ir supimosi amplitudei daugiau kaip 5°, skydus perkelti nerekomenduojama.
328. Šiftingbordsų skydus arba maitintuvus statyti ir tvirtinti žygiui reikia nuosekliai taip, kad eiliniai skydai būtų statomi (arba dedami) glaudžiai prie jau pritvirtintų skydų. Tvirtinimų atleidimas atliekamas priešinga tvarka.
329. Surenkant šiftingbordsus reikia naudotis kilnojamais trapais, patikimai pritvirtintais prie statramsčių.
330. Tvirtinant šiftingbordsų atotampas, dirbantieji turi būti užsidėję apsauginius diržus su petnešomis. Apsauginių diržų saugos lynai darbo metu tvirtinami karabinais arba jų galai pririšami prie tvirtų laivo konstrukcijų. Talrepų ar atotampų įtempimui naudojami įrankiai turi būti pakabinami ant pakabų. Draudžiama atlikti bet kokius darbus po atotampomis. VI. DARBŲ SAUGA DIRBANT SU KROVININIAIS ĮRENGIniAIS
331. Draudžiama naudoti suraišiotus lynus krovininių įrenginių judančiame takelaže.
332. Pakelti ir nuleisti krovinines strėles turi kvalifikuoti jūreiviai vadovaujant kapitono padėjėjui ar bocmanui.
333. Suporintos krovininės strėlės, aprūpintos vidurine atotampa, nuleidžiamos arba pakeliamos vienu metu. Keliant ir nuleidžiant strėles darbų vykdymo rajone draudžiama būti tiesiogiai nedalyvaujantiems šiuose darbuose asmenims.
334. Kai krovininės strėlės tvirtinamos vertikaliai, į salingą siunčiamas ne mažiau kaip vienas jūreivis. Jeigu tvirtinimas vyksta laivui supantis, tai į salingą siunčiami du jūreiviai: vienas jų – tiesiogiai strėlėms tvirtinti, o kitas – pirmojo saugumui užtikrinti. Dirbančiojo salinge saugumas užtikrinamas pagal šių Taisyklių IX skyriaus reikalavimus. Jeigu tarp strėlės ir bugelio lieka tarpas, pastarasis iki išplaukimo į jūrą turi būti patikimai užkištas pleištu.
335. Krovininiuose įrenginiuose naudojami lynai privalo atitikti krovininiams įrenginiams laivų klasifikacinės bendrovės keliamus reikalavimus.
336. Judančiame takelaže naudojamų lynų stiprumo atsarga privalo atitikti krovininių strėlių keliamąją galią.
337. Nuimamos krovinių kėlimo priemonės (stropai, grandinės, krovininiai takeliai, specialūs stropai mechanizmų ardymui) po pagaminimo ar remonto turi būti techniškai apžiūrimi ir išbandomi statine apkrova, kuri 1,25 karto viršija priemonės nominalų apkrovimą. Išbandymo rezultatai įrašomi į kėlimo priemonių apskaitos žurnalą.
338. Krovininiai griebtuvai privalo turėti atitinkamus pasus arba techninio patikrinimo aktus, žymines lenteles su nurodytais numeriais, keliamąja galia ir bandymo data.
339. Prieš pradedant darbą, krovinines priemones turi apžiūrėti darbų vadovas.
340. Visą krovininę įrangą eksploatavimo metu būtina periodiškai, kartą per mėnesį, apžiūrėti. Apžiūros rezultatai surašomi į specialų apskaitos žurnalą.
341. Naudotis stropu draudžiama, jei: 169.
342. neatliktas techninis patikrinimas arba prieš darbą nepatikrino darbų vadovas; 169.
343. 8 diametrų lyno ilgyje yra 10% ir daugiau nutrūkusių vielų; 169.
344. stropai yra surišti bet kokiu būdu; 169.
345. yra mazgai ir perlinkimai; 169.
346. atsirado korozija ar deformacijos; 169.
347. nėra žyminės lentelės ar žiedo su išmuštomis charakteristikomis; 169.
348. grandininiai stropai deformuoti, įtrūkę, blogai suvirintos siūlės, suvirintos ar štampuotos grandys išsisluoksniavusios arba išdilusios (susidėvėjimas viršija 10% pradinio diametro ar kalibro). 169.
349. Nuimamos krovininės priemonės su pažeidimais ir defektais privalo būti išimtos iš apyvartos ir atiduotos remontuoti arba pakeistos į naujas.
350. Kablys prie škentelio turi būti patikimai pritvirtintas atitinkamos keliamosios galios apkaba.
351. Stovinčiojo takelažo plieninių lynų tvirtinimą būtina sistemingai kruopščiai tikrinti (ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius) ir esant laisvumui papildomai įtempti. Plieninių lynų tvirtinimo vietoje esant pažeidimų pėdsakams, reikia pakeisti lyno tvirtinimo vietą iškertant pažeistą dalį, o jei to neįmanoma padaryti – pakeisti lyną.
352. Lynams naudojami tepalai turi būti be rūgščių, šarmų arba kitų nuodingų komponentų.
353. Laivo sąlygomis daromos plieninių lynų kilpos, skirtos lynams tvirtinti prie kablių ir pan., turi būti su ąsomis. 173.
354. Pagaminta plieninė kilpa ar rezginys turi būti bent su trimis sveikomis gyslomis ir su dviem gyslomis, kuriose pusė vielų nukirstos. Plieninių lynų kilpos ir rezginiai turi būti apipinti. 173.
355. Plieninio lyno gale prieš rezginį gyslos turi būti sutvirtintos ištisine sveika gysla. Leidžiama panaudoti ir kitus lynų rezginius, jei jų tvirtumas bus ne mažesnis kaip taikant anksčiau nurodytus tvirtinimo būdus. Išsikišusius lynų gyslų galus, kad jie nebūtų aštrūs, leidžiama nukirsti.
356. Augalinius lynus (manilos, sizalio ir kanapių) leidžiama naudoti tik lengvųjų strėlių, talių ir vidinių atotampų arba toprikų skrysčiuose dirbant suporintomis strėlėmis, taip pat krovininiuose įrenginiuose su rankine pavara. Draudžiama naudoti pasukimo atotampoms sintetinio pluošto lynus.
357. Pirmą kartą naudojamus augalinius lynus reikia apžiūrėti ir toliau sistemingai tikrinti priklausomai nuo darbo pobūdžio, bet ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius. Draudžiama naudoti augalinius lynus su išsidėvėjimo žymėmis, su nutrūkusiomis sruogomis, įpjovimais, su išsileidusiomis ar pasislinkusiomis sruogomis bei kitais defektais.
358. Augalinius lynus reikia saugoti nuo rūgščių, šarmų, garų ir pan. poveikio. Draudžiama sandėliuoti šlapius augalinius lynus. Džiovinti lynus reikia pakabintus arba išklotus ringėmis ant gardelių sausoje vietoje.
359. Augalinius lynus leidžiama praleisti per blokus, kurių skriemulio diametras ne mažesnis kaip šeši lyno diametrai, o skriemulio griovelio plotis – ne mažesnis kaip 1,25 lyno diametro.
360. Krovininiuose darbuose naudojamų grandinių minimali stiprumo atsarga turi būti ne mažesnė kaip 5,
362. Nutrauktas kėlimo grandines, grandinines pakabas surišti leidžiama tik tokio pat stiprumo takelažine sąnara.
363. Naudojant grandines, draudžiama: 180.
364. kalti plaktuku grandis norint jas pasukti į kitą padėtį ar ištiesinti; 180.
365. sukabinti, susukti ir surišti į mazgą; 180.
366. mesti iš aukščio; 180.
367. veikti smūginėmis apkrovomis (ypač neigiamoje temperatūroje).
368. Krovininiuose darbuose naudojamus blokus būtina apžiūrėti prieš kiekvieną pakrovimą ir iškrovimą siekiant laiku pašalinti pastebėtus defektus. 181.
369. Blokų sukučių veržles ir strypų galvutes būtina patikimai įtvirtinti; ašis turi būti laisvai pasukama ranka ir neturi būti deformuota ar sudilusi. 181.
370. Ašis ir veržlių ar žiedų atraminius paviršius reikia reguliariai tepti. 181.
371. Bugeliai turi būti be įtrūkimų, neleistinas matmenų sumažėjimas dėl korozijos ar nudilimo. 181.
372. Skriemuliai turi būti laisvai pasukami ranka, o lynai prie jų turi glaudžiai priglusti. Skriemulių ašys turi būti įtvirtintos (nesusisukti) ir nesudilusios. 181.
373. Skriemuliuose neleistini įskilimai, laisvumas ir įvorės išsidėvėjimas. VII. DARBŲ SAUGA VYKDANT KROVOS DARBUS
374. Vykdant pakrovimo ir iškrovimo darbus įgulos jėgomis, turi būti paskirtas krovimo darbų vadovas. Tuo atveju, be šių Taisyklių, būtina vadovautis ir laivų krovos darbų saugą reglamentuojančiomis taisyklėmis. Vykdant pakrovimo ir iškrovimo darbus su pavojingais ir lengvai užsidegančiais skysčiais reikia vadovautis pavojingų krovinių pervežimo jūra taisyklėmis.
375. Pakrovimo ir iškrovimo darbų organizavimas ir vadovavimas, žmonių išdėstymas, reikalingo inventoriaus, spec. drabužių, avalynės, apsauginių priemonių ir takelažo parinkimas pavedamas paskirtam darbų vadovui. Darbų vadovas, atliekant krovimo darbus, vadovaujasi šiomis darbų saugos taisyklėmis. Jis privalo: 183.
376. neleisti naudoti neženklintas, sugedusias, neatitinkančias krovinio svorio ir charakterio nuimamas kėlimo priemones ir tarą; 183.
377. nurodyti gervininkams, kranininkams ir stropuotojams krovinio sandėliavimo vietą, tvarką ir sandėliavimo vietos gabaritus; 183.
378. neleisti aptarnauti neatestuotų gervių, kranų ar kitų krovinio kėlimo priemonių; neleisti dirbti neapmokytiems žmonėms; nustatyti, kiek reikia stropuotojų bei signalizuotojų, atliekant nurodytus krovimo darbus; 183.
379. sekti, kaip gervininkai, kranininkai ar stropuotojai eksploatuoja mechanizmus, kaip laikosi darbo saugos taisyklių. Reikalui esant – juos instruktuoti darbo vietoje, atkreipiant ypatingą dėmesį į neleistiną strėlių, kranų ir kitų kėlimo priemonių perkrovimą, į rekomenduojamą krovinio prikabinimą, į stropuotojų asmeninį saugumą.
380. Pakrovimo ir iškrovimo darbų vietoje denis turi būti aptvertas lejeriais su iškabintomis lentelėmis „Praėjimas draudžiamas“.
381. Draudžiama laivo krovininius kranus ir strėles naudoti žmonių pakėlimui arba nuleidimui į triumą (išskyrus tuos atvejus, kai reikia padėti nukentėjusiesiems).
382. Visi laivai privalo turėti dujų analizatorius oro aplinkos kontrolei pikuose, koferdamuose ir pan., taip pat atidarant triumus su įvairiais kroviniais. Anglį ir rūdą pervežančiuose laivuose – prietaisus metano kiekiui patikrinti gretutinėse su triumais patalpose. Taip pat būtina tikrinti kranų kolonų ir kranų jėgos kabelių įvadų nelaidumą dujoms; pastebėta skvarba šalinama užsandarinant.
383. Prieš pakrovimo ir iškrovimo arba pakėlimo ir perkėlimo darbų pradžią darbų vadovas turi įsitikinti, kad įgyvendintos tokios priemonės: 187.
384. keliamųjų įrenginių ir mechanizmų techninę būklę turi patikrinti asmuo, kurio žinioje jie yra, ir įsitikinti jų tvarkingumu ir paruošimu darbui; 187.
385. prie liukų, kurių komingsai žemesni kaip 750 mm arba uždengti iš dalies, taip pat prie atvirų, neaptvertų (arba aptvertų iš dalies angų) pastatomi lejeriniai aptvarai. Leidžiama nestatyti lejerinių aptvarų tik tuo atveju, kai jie gali trukdyti krovimui, bet drauge turi būti imtasi kitų saugumo priemonių, kurios garantuotų išvengiamą žmonių įkritimo į triumą galimybę; 187.
386. liukų uždengimuose su nuimamais bimsais pastarieji turi būti patikimai įtvirtinti lizduose fiksavimo įtaisais; 187.
387. esant būtinumui, įrengti kilnojamą arba įjungti stacionarų triumų apšvietimą; 187.
388. budinčiajam kapitono padėjėjui kartu su stividoru patikrinti stacionarių ir kilnojamų laivo trapų, perėjimo tiltelių ir kitų įrenginių, reikalingų krovimo darbuose dalyvaujančių žmonių perėjimui, saugumą; 187.
389. pašalinti iš darbų vykdymo zonos nedalyvaujančius krovimo darbuose asmenis; 187.
390. patikrinti stabdžių, saugos įtaisų darbą, įsitikinti, ar ant išorinių kabelių arba krovininių įrenginių kelio nėra pašalinių daiktų; 187.
391. įsitikinti, kad darbe nepanaudojami išbrokuoti krovinių griebtuvai, įrenginiai be žymėjimų apie jų periodinį patikrinimą ir tinkamumą eksploatavimui, nemarkiruota ir netvarkinga tara; 187.
392. strėlių įtvirtinimui „darbui“ nuimamieji stovai nuimti arba užversti; 187.
393. nuo krovimo priemonių pašalinti ledą.
394. Draudžiama vykdyti krovos darbus, kai: 188.
395. gervininkai, kranininkai, stropuotojai neatestuoti, nepaskirtas darbų vykdytojas; 188.
396. kėlimo įrenginiai nepraėję techninės apžiūros, išbandymų; 188.
397. ant nuimamų detalių nėra laivų klasifikacinės bendrovės numatytų žymų ir numerių; 188.
398. aptikti gedimai kėlimo įrenginiuose; 188.
399. aptikti įtrūkimai metalo konstrukcijose; 188.
400. yra strėlių deformacijos (išilginis išlinkimas ir kt.); 188.
401. yra viršnorminis kablių, lynų, grandinių išsidėvėjimas; 188.
402. yra nors mažas kablių išlinkimas; 188.
403. išsitempusi blokų ąsa, su nutrintu kaušu ar pažeista įvorė; 188.
404. sugedę krovinio pakėlimo ar krano siekio keitimo mechanizmai; 188.
405. sugedę stabdžiai ir krovinio pakėlimo įrenginio valdymo mechanizmas; 188.
406. sugedę saugumo prietaisai (galiniai išjungikliai, ribotuvai ir kt.), taip pat kiti gedimai; 188.
407. sugedę kontrolės ir matavimo prietaisai, taip pat pasibaigęs jų patikrinimo terminas; 188.
408. apie kėlimo įrenginio eksploatavimo uždraudimą sprendžia darbų saugos tarnybos atsakingas darbuotojas ar laivo vadovaujantieji asmenys. Asmuo, uždraudęs krovimo įrenginio eksploatavimą, privalo jį užplombuoti; 188.
409. leisti vėl eksploatuoti laivo įrenginį po draudimo gali tik tas asmuo, kuris uždraudė, ir tik po to, kai buvo pašalinti gedimai.
410. Draudžiama vykdyti pakrovimo ir iškrovimo darbus, kai: 189.
411. nenuimti strėlių įtvirtinimo „darbui“ stovai; 189.
412. stiebų vantai nėra pakankamai įtempti, o strėlės neįtvirtintos atotampomis; 189.
413. iš dalies nuimti liuko dangčiai ir neįtvirtinti bimsai; šiuo atveju taip pat draudžiama brezentu uždengti nenuimtus nuimamus dangčius; 189.
414. esant ant kėlimo įrenginio ir jo takelažo ledui.
415. Kiekviena krovininė strėlė turi turėti ryškų užrašą apie saugią darbinę apkrovą ir patikrinimo terminą, taip pat leistiną apkrovimą dirbant.
416. Dirbti krovininių įrenginių gervininkais, kranininkais bei stropuotojais leidžiama įgulos nariams, išėjusiems atitinkamą apmokymą.
417. Laivo pakrovimo darbų metu, kai nenaudojami nešiojami valdymo pultai, prie kiekvieno liuko turi būti paskirtas signalizuotojas. Darbo metu jis turi būti saugioje denio vietoje, iš kurios gerai matytų triumą ir gerai pats būtų matomas kranininkui (gervininkui). Signalizuotojais gali būti tik patyrę jūreiviai, paskirti atsakingo už krovimo darbus vadovo.
418. Kranininkui ar gervininkui komanda turi būti duodama nustatytais signalais pagal signalų sistemą kraunant laivus. Kranininkas ar gervininkas privalo vykdyti tik signalizuotojo ženklus. Avarinio stabdymo ženklą būtina vykdyti nepriklausomai nuo to, kokiu būdu ir kas jį davė. Bet koks nesuprantamas ženklas yra stabdymo signalas.
419. Signalizuotojas privalo stebėti triumuose, ant denio ir ant plaukiojimo priemonių esančius darbininkus, kad jie būtų saugūs, ir imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta galimo kliudymo kroviniu. 194.
420. Signalizuotojui draudžiama duoti ženklus kelti krovinį tol, kol jis negaus stropuotojo patvirtinimo, kad krovinys patikimai pritvirtintas. Be to, ženklą krovinio pakėlimui galima duoti tik tuo atveju, jei nebus sukeltas pavojus triume arba ant denio dirbantiems žmonėms. 194.
421. Signalizuotojui draudžiama duoti ženklą krovinio nuleidimui, jeigu kas nors yra triume ar priedangoje, arba krovinio formavimo vietoje ant denio, prieplaukoje ir pan.
422. Signalizuotojas nebūtinas tais atvejais, kai kranininkas ar gervininkas gali pats ištisai stebėti krovinio pakabinimo įtaisą, visą triumo angą, taip pat krovinio aikštelę ant kranto. Spręsti apie signalizuotojo reikalingumą gali tik kapitono padėjėjas, o kai krovimo darbus atlieka uostas – stividorius. Atliekant perkrovimo darbus greiferiniais kranais, galima dirbti be signalizuotojo.
423. Krovimo darbų vietoje, taip pat krano kabinoje arba prie krovininių gervių valdymo pultų draudžiama būti pašaliniams asmenims, neturintiems tiesioginio ryšio su krovimo darbais.
424. Po darbo arba pertraukos metu krovininio įrenginio maitinimo šaltinis turi būti atjungtas, o valdymo svirtys užfiksuotos.
425. Krovimo darbų metu draudžiama: 198.
426. krovimo darbų vietose atlikti remonto ir kitus darbus; 198.
427. būti šalia įtemptų lynų, taip pat lyno kampo, kurį sudaro per atidaromą bloką praeinantis škentelis, viduje; 198.
428. užkabinti kablį už krovinio aprišimo, jeigu aprišimas nėra tam specialiai pritaikytas; 198.
429. keisti padėklų padėtį, kai ant jų jau uždėtas krovinys; 198.
430. perkrauti krovinius, kurių netvarkinga tara.
431. Dirbant suporintomis laivo krovininėmis strėlėmis, kampas tarp krovininių škentelių neturi viršyti 120° (jeigu konstruktyviai nenumatytas kitas), o leistinoji apkrova – 50% mažesnę keliamąją galią turinčios strėlės darbinės apkrovos (jeigu laivų klasifikacinės bendrovės nenustatyta kita reikšmė). 199.
432. Vykdant krovos darbus pagal laivų klasifikacinės bendrovės nustatytus krovininiams įrenginiams apkrovimo reikalavimus, būtina laikytis šios bendrovės rekomenduotų krovininių strėlių pastatymo ir kontratotampų išdėstymo schemų. 199.
433. Šių reikalavimų vykdymą kontroliuoja atsakingas už krovimo darbus asmuo.
434. Krovinių stropavimą būtina atlikti patikimai, atsižvelgiant į ženklus ant taros. Keliant krovinį, kurio svoris yra artimas krano ar strėlės keliamajai galiai, krovinys pradžioje turi būti pakeltas į 10 cm aukštį krovinio stropavimo patikimumui ir stabdžių veikimui patikrinti. Visi žmonės turi pasitraukti į šalį saugiu atstumu.
435. Naudojant pakabas (stropus) būtina laikytis šių sąlygų: 201.
436. krovinio stropavimo metu pakabos uždedamos be mazgų ir susisukimų, pakabų perlinkimų vietoje ant krovinio aštrių briaunų būtina uždėti medinius arba pintinius tarpiklius (demblius); 201.
437. kampas tarp bendros paskirties pakabų, nueinančių nuo kablio, neturi viršyti 90°. Tikslinės paskirties pakabų, pritaikytų tam tikro krovinio kėlimui, šis kampas gali būti kitoks; 201.
438. skaičiuojant pakabas, skirtas krovinio kėlimui aprišant arba užkabinant kabliais, žiedais ar ąsomis, lyno stiprumo atsargos koeficientas turi būti ne mažesnis kaip 6; 201.
439. keliant krovinį su daugiašake pakaba, būtina užtikrinti tolygų visų šakų įtempimą; 201.
440. ant dviragio kablio pakabos krovinį reikia užkabinti tolygiai ant abiejų ragų, be susisukimo; 201.
441. draudžiama traukti užspaustas pakabas; 201.
442. pakabų žiedai ir kilpos turi laisvai užsimauti ant kablio; 201.
443. esant išorinei oro temperatūrai žemiau -15°C, grandininių pakabų panaudojimas, taip pat krovinio stropavimas „užveržiant“ su plieniniais stropais be ritininių pakabų draudžiamas.
444. Dirbant dviem kranams prie vienos triumo angos, darbus reikia organizuoti taip, kad būtų išvengta strėlių ir krovinių susidūrimo. Būtina papildomai pastatyti signalizuotoją krovinio pakėlimo-nuleidimo ir strėlių pasukimo eiliškumui nustatyti.
445. Visi kranų ir gervių judėjimai turi būti sklandūs, be trūkčiojimų. Krovinį triume reikia perkelti prie liuko angos tolesnėms krovininėms operacijoms atlikti. Krovinį keliant ar nuleidžiant škentelis turi būti vertikalioje padėtyje.
446. Kranams ir gervėms dirbant, draudžiama: 204.
447. kelti krovinius, kurių svoris viršija strėlės ar krano keliamąją galią, taip pat kelti krovinius, kurių svoris nežinomas (bet spėjama, kad artimas įrenginio keliamajai galiai); 204.
448. būti po krovinine strėle ant denio krovinio judėjimo zonoje arba liuko prošvaistoje, nuleidžiant ar keliant krovinį; 204.
449. kelti nestabilioje padėtyje esantį arba pakabintą ant vieno dviragio kablio rago krovinį; 204.
450. kelti užverstą žemėmis arba prišalusį prie žemės, apkrautą kitais kroviniais krovinį; 204.
451. kelti krovinį, ant kurio yra nepritvirtinti daiktai; 204.
452. kelti krovinį su ant jo esančiais žmonėmis; 204.
453. perjungti greičius, taip pat įjungti kumštelines movas, kai krovinys yra pakeltas; 204.
454. dirbti su nepritvirtintu prie būgno krovininiu škenteliu; 204.
455. paduoti krovinį į triumą, ant denio, į plaukiojančias priemones bei kelti krovinį iš triumo be signalizuotojo komandos; 204.
456. paduoti krovinį į triumą, jei nuo liuko prošvaisos nenukeltas ankstesnis krovinio paketas arba po prošvaisa yra žmonės; 204.
457. paduoti krovinį į triumą be perspėjančio šūksnio, jei triume yra žmonės; 204.
458. vilkti žeme, deniu ar bėgiais krovinį, užkabintą už krovininio kablio be atidaromojo bloko, jei škentelis yra horizontalioje padėtyje; 204.
459. traukti škenteliu geležinkelio vagoną krante, baržas ar kitas plaukiojimo priemones prie borto; jų patraukimas leidžiamas tik tuo atveju, jeigu lynas eina tiesiogiai prie krovininės švartavimosi gervės, brašpilio ar špilio; 204.
460. atitraukti ar pasukti krovinį kėlimo, perkėlimo arba nuleidimo metu be atitinkamo ilgio specialių atotampų; 204.
461. pernešti krovinį, kai praėjimo aukštis mažesnis nei 500 mm matuojant iki laivo konstrukcijų arba kelyje sutinkamų kliūčių; 204.
462. siūbuoti krovinį norint jį padėti už strėlės siekio zonos; 204.
463. rankomis stabdyti siūbuojantį krovinį; 204.
464. išlyginti keliamą krovinį stropuotojo asmeniniu svoriu, taip pat taisyti pakabas kroviniui kabant; 204.
465. sudėlioti krovinius ir įtempti denio krovinio tvirtinimo pakabas škenteliu, praleistu per viršutinį krovininį strėlės bloką; 204.
466. atkabinti krovinį anksčiau, nei jis tvirtai bus padėtas ant pagrindo; 204.
467. pertraukos metu arba baigus darbą, palikti pakeltą krovinį, greiferius ir kitus nukabinamus įtaisus.
468. Dirbant su kranais draudžiama: 205.
469. būti žmonėms prie pat dirbančio laivo krano, nes gali prispausti tarp krano sukamosios dalies ir laivo konstrukcijų; 205.
470. įjungti krano mechanizmus, kai ant krano (ne kabinoje) yra žmonių; 205.
471. dirbti su neveikiančiais arba netvarkingais stabdžiais bei apsaugos įtaisais (galiniais jungikliais, posvyrio kampo rodyklėmis, blokavimo prietaisais ir kt.); 205.
472. įeiti į judantį kraną; 205.
473. atlikti krovinines operacijas, kai darbo vieta yra nepakankamai apšviesta, smarkiai sninga, yra rūkas, užšalę krano kabinos stiklai, taip pat ir tuo atveju, kai kranininkas blogai mato stropuotojo (signalizuotojo) signalus ar krovinio judėjimą.
474. Dirbti su sunkiasvorėmis strėlėmis leidžiama tik specialiai paruoštiems įgulos nariams, išlaikiusiems egzaminą, ir esant laivo kapitono įsakymui.
475. Visi pakrovimo ir iškrovimo darbai sunkiasvorėmis laivo krovininėmis strėlėmis atliekami tiesiogiai vadovaujant laivo kapitonui ar kapitono padėjėjui. Panaudoti laivo krovininius įrenginius sunkiasvorių krovinių krovimui, jei pakrovimo darbus atlieka uosto darbininkai, draudžiama (jei darbų atlikimo sutartyje nėra numatyta atsakomybė už atliekamų darbų saugumo pažeidimus).
476. Prieš pakraunant sunkiasvorius krovinius, darbų vadovas asmeniškai privalo įsitikinti, kad: 208.
477. vantai ir strypai vienodai ir pakankamai įtempti; 208.
478. teisingai pravestos topenantinės ginės, pakėlimo ginės, atotampos; 208.
479. nėra jokių pakėlimo įrenginio dalių defektų; 208.
480. pakabų stiprumas atitinka keliamo krovinio svorį; 208.
481. pavojingoje zonoje nėra žmonių.
482. Sunkiasvorių krovinių perkrovimui vadovaujantieji asmenys privalo stebėti, kad perkeliamo krovinio masė neviršytų strėlės arba krano keliamosios galios. Jeigu krovinio masės nustatymas kelia įtarimą, darbų vadovas privalo pasitikslinti krovinio šeimininko tikrą keliamo krovinio masę.
483. Sunkiasvorį krovinį kelti draudžiama: 210.
484. jei jėgos tinklo įtampa mažesnė, negu reikia dirbant su elektrinėmis krovininėmis gervėmis; 210.
485. jei darbinio skysčio slėgis sistemoje mažesnis, negu reikia dirbant su hidraulinėmis krovininėmis gervėmis. 210.
486. Dirbančios gervės turi būti nustatytos režimui „lėta eiga“.
487. Draudžiama iškrauti arba pakrauti sunkiasvorius krovinius esant didesniam kaip 5° laivo pasvirimui (jeigu konstruktyviai nenustatyta kitkas). Turi būti imtasi visų priemonių tam, kad sunkiasvoris krovinys greitai negalėtų pasislinkti į laivo pasvirimo pusę.
488. Dirbant su sunkiasvoriais kroviniais draudžiama naudoti kablius ir grandines. Kabliai turi būti pakeisti apkabomis, o grandinės – atitinkamo diametro lynais.
489. Visi strėlės ir krovinio judesiai, taip pat stabdymas, turi būti sklandūs, be trūkčiojimų, ir atliekami maksimaliai atsargiai.
490. Kai sunkiasvorė strėlė dirba su maksimaliu arba artimu jam krūviu, draudžiama tuo pat metu dirbti krovininėmis ir topenantinėmis ginėmis, t. y. pakelti ar nuleisti krovinį krovininėmis ginėmis kartu atleidžiant arba ištraukiant topenantines gines (jei konstruktyviai nenumatyta kitkas). 214.
491. Strėlė turi būti nustatyta stiebo atžvilgiu tokiu kampu, kuris užtikrintų pakankamą krovinio išnešimą už borto. 214.
492. Kai sunkiasvorė strėlė dirba su maksimaliu arba artimu jam krūviu, ji turi būti pakelta į kiek galima aukščiausią padėtį.
493. Dedant lyną į atidaromąjį bloką, būtina įsitikinti, ar pakankamas jo tvirtumas, taip pat ar bloko šoninės plokštės atlošiamoji dalis patikimai uždaryta. Draudžiama atidaromuosius blokus tvirtinti už atsitiktinių laivo konstrukcijų.
494. Takelažas ir pagalbinės priemonės turi būti paduodami į triumą strėle, kranu arba laivo gerve, prieš tai perspėjus dirbančius triume žmones. Gerai pakabintus krovinius iki 20 kg masės leidžiama nuleisti ar pakelti patikimu lynu rankomis.
495. Krovinį triumuose reikia kelti taip, kad būtų išvengta jo slydimo žemyn arba atskirų jo dalių kritimo.
496. Vagonų tvirtinimas „Mukrano“ tipo keltuose vykdomas pagal laivybos kompanijos patvirtintų technologinių metodikų ir instrukcijų reikalavimus.
497. Treilerių ir konteinerių tvirtinimas laivuose horizontaliu pakrovimu turi būti vykdomas pagal laivybos kompanijos patvirtintų technologinių kortelių reikalavimus. VIII. DARBŲ SAUGA VEŽANT KROVINIUS ANT DENIO
498. Kroviniai ant denio turi būti pakrauti taip, kad būtų laisvas: 220.
499. vandens nutekėjimas prie bortų; 220.
500. priėjimas prie gervių, trapų, valčių ir vairo įrenginių, gaisro gesinimo priemonių, matavimo vamzdžių ir t. t.
501. Kad signalizuotojas galėtų prieiti prie liuko komingso, privalo būti neužkrautas ne siauresnis kaip 600 mm praėjimas. Pastaba. Tai netaikoma pervežant miško krovinį ir konteinerius.
502. Denio krovinių tvirtinimas ir atlaisvinimas atliekamas vadovaujant kapitono padėjėjui. Prieš ištraukiant apledėjusį laivo krovinį, būtina nuo jo nuvalyti ledą.
503. Denio kroviniai patikimai tvirtinami plieniniais lynais, prakišant juos pro tam skirtas ąsas, įtempiami talrepais, svirtiniais griebtuvais. Kad krovinys nepasislinktų, reikia pastatyti specialias atramas.
504. Draudžiama denio krovinius bei techniką tvirtinti kietais plieniniais ir augaliniais lynais, viela, naudoti bet kokius veržiklius vietoj talrepų ir svirtinių griebtuvų. 224.
505. Naitovai turi būti užkišami taip, kad būtų galima greitai ir lengvai atleisti juos iš saugios žmogui vietos. 224.
506. Tvirtinimo įtaise privalo būti sudedamasis kablys.
507. Lynus, talrepus, svirtinius griebtuvus ir kitas krovinio tvirtinimo priemones ir įrenginius prieš išplaukiant ir reiso metu reikia nuolat apžiūrėti. Reikia pašalinti atsiradusį tvirtinimo laisvumą jį patempiant. Neeilinė apžiūra atliekama gavus įspėjimą apie artėjančią audrą, sustiprėjus vėjui ar bangavimui.
508. Jei ant krovininio denio nėra krovinio tvirtinimui skirtų įrenginių (ąsos, pentys ir kt.), krauti ant denio krovinį draudžiama.
509. Tuo atveju, kai denio krovinys pakraunamas visame denio plote, privaloma įrengti saugius aptvertus praėjimus. 227.
510. Aptvėrimas daromas iš abiejų praėjimo pusių ne žemesnis kaip 1100 mm. Aptvėrimas susideda iš dviejų lejerių (turėklas ir tarpinis lejeris). Už saugių praėjimų įrengimą ant miško medžiagos ir ant vamzdžių laive atsako kapitono padėjėjas. 227.
511. Perėjimo tilteliai dedami virš krovinį tvirtinančių naitovų. Esant nelygiam krovinio paviršiui, klojamos tvirtos lentos.
512. Saugus priėjimas prie denio krovinio, triumų trapų, gervių, gyvenamųjų ir tarnybinių patalpų privalo būti užtikrintas pastatant trapus, tiltelius, taikant pakopinį krovinio krovimo būdą. IX. DARBŲ SAUGA VYKDANT DARBUS UŽ BORTO IR AUKŠTYJE
513. Už darbų vykdymą aukštyje (aukščiau kaip 3 m nuo denio ar pakloto paviršiaus) ir už borto atsakingas yra vyriausiasis mechanikas (jei darbai vykdomi pagal jėgainės tarnybos pavaldumą) arba kapitono padėjėjas (jeigu darbai vykdomi pagal denio tarnybos pavaldumą). Be šių asmenų leidimo darbai aukštai esančiose vietose ar darbai už borto draudžiami. Apie darbų aukštyje ar už borto pradžią turi būti informuotas budintysis kapitono padėjėjas (budintysis mechanikas).
514. Savarankiškai dirbti aukštyje leidžiama įgulos nariams, kuriems pagal pareigybę privaloma dalyvauti laivo įrenginių remonto ir eksploatavimo darbuose ir turintiems ne mažesnę kaip vienų metų darbo laive patirtį, stebint bei prižiūrint turinčiam darbo aukštyje patirtį asmeniui. Buities, medicininės ir sanitarinės, keleivius aptarnaujančios tarnybos nariams dirbti aukštyje neleidžiama.
515. Laivo eigos metu draudžiama atlikti bet kokius darbus už borto ir aukštai esančiose vietose. Išimtį sudaro avariniai atvejai, kurių metu būtina imtis tinkamų atsargumo priemonių priklausomai nuo konkrečių sąlygų. Aukštyje dirbantis žmogus turi būti su apsauginiu diržu ir prisitvirtinęs saugos lynu, o darbai vykdomi tik kapitonui leidus.
516. Dirbant už borto ar aukštyje ant kiekvieno pakabinamo suolelio dirbančiųjų stebėjimui turi būti paskirtas atskiras stebėtojas. Leistis už borto ar pasikelti į aukštį virš 3 m vienam žmogui be stebėtojo draudžiama, išskyrus atvejus, kai kopiama į aptvertas įrenginių priežiūros ir aptarnavimo aikšteles.
517. Darbus už borto leidžiama vykdyti tik esant ant pakabinamo suolelio, lopšyje ar ant plausto. Atliekantis darbus už borto asmuo privalo užsidėti apsauginį šalmą, gelbėjimosi liemenę, be to, turi būti prisirišęs saugos lynu, kurio antras galas pritvirtinamas prie patikimų laivo konstrukcijų.
518. Atliekant užbortinius darbus draudžiama pasukti laivo sraigtą. Ant variklio valdymo pulto turi būti pakabinta lentelė „Nejungti – Dirba žmonės“.
519. Netoli tos vietos, kur atliekami užbortiniai darbai, turi būti gelbėjimosi ratas su ne trumpesniu kaip 27,5 m metlyniu.
520. Draudžiama vykdyti užbortinius darbus tarpe tarp dviejų stovinčių vienas prie kito laivų arba tarp laivo borto ir prieplaukos, taip pat laivui stovint doke. 236.
521. Draudžiama už borto leisti, kelti arba perkelti pakabinamą suolelį, lopšį ar plaustą kartu su juose esančiais žmonėmis. 236.
522. Draudžiama vienu metu atlikti užbortinius darbus keletui žmonių, esančių įvairiame aukštyje vienas virš kito, jeigu tarp jų nėra skiriamojo vientiso pakloto. 236.
523. Prieš pradedant darbus tiesiogiai arti radijo lokacinės stoties antenų, būtina apie tai informuoti kapitono budintįjį padėjėją. Ant radijo lokacinės stoties jungiklio turi būti iškabintas draudžiamasis ženklas „Nejungti – Dirba žmonės“.
524. Prieš pradedant dirbti arti laivo švilpuko (tifono), būtina informuoti budintįjį laivo mechaniką. Švilpukas (tifonas) tuo metu turi būti atjungtas nuo maitinimo, o ant atitinkamų valdymo įtaisų mašinų skyriuje ir vairinėje iškabinti draudžiamieji ženklai „Nejungti – Dirba žmonės“.
525. Prieš pradedant dirbti labai pavojingose vietose, darbų vadovas privalo asmeniškai įsitikinti, kad imtasi visų saugumo užtikrinimo priemonių ir iškabinti įspėjamieji ženklai.
526. Dirbantieji aukštai esančiose vietose turi būti aprūpinti standartiniais apsauginiais diržais, užtikrinančiais patikimą pritvirtinimą aukštyje. 239.
527. Įkopimas į aukštai esančias vietas be apsauginio diržo draudžiamas. Iki darbų pradžios dirbantysis privalo prisitvirtinti apsauginio diržo lynu arba karabinu prie tvirtų laivo konstrukcijų. 239.
528. Už apsauginių diržų techninę būklę ir diržų išbandymą atsako vyriausiasis mechanikas.
529. Apsauginiai diržai ir saugos lynai turi būti bandomi statine apkrova jų mechaninio stiprumo įvertinimui ne rečiau kaip vieną kartą per 1 metus.
530. Diržus reikia saugoti pakabintus arba viena eile sudėtus į lentynas. Prieš atiduodant saugoti diržus reikia išdžiovinti, jų metalines ir odines dalis nuvalyti ir patepti techniniu vazelinu. Patalpos turi būti vėdinamos ir apsaugotos nuo tiesioginio saulės spindulių veikimo.
531. Apsauginių diržų saugos lynai ir jų tvirtinimo detalės turi išlaikyti ne mažesnį kaip 11760 N (1200 kg) svorį ir būti be defektų.
532. Išbandžius apsauginius diržus ir saugos lynus, surašomas aktas, o išbandytos priemonės užmarkiruojamos. Prieš panaudojant apsauginius diržus ir saugos lynus būtina juos kruopščiai apžiūrėti, ar nepraleistas eilinis patikrinimo terminas, ar nėra kitų pažeidimų. Diržus, kurių eilinio patikrinimo terminas pasibaigęs, naudoti draudžiama.
533. Jei apsauginis diržas buvo dinamiškai apkrautas (pvz., trūktelėtas žmogaus kritimo atveju), tai jo toliau eksploatuoti negalima, iki bus atliktas naujas išbandymas statine apkrova. Diržą, kurio detalės turi kokius nors defektus dėl dinaminės apkrovos poveikio, būtina išimti iš apyvartos.
534. Darbui už borto saugos lyno ilgis turi būti parinktas toks, kad, žmogui krentant į vandenį, jis pasiektų vandens paviršių. Dirbant aukštyje virš denio, ledo arba prieplaukos, saugos lyno ilgis turi būti toks, kad leistų žmogui laisvai judėti tik lopšyje ar ant suolelio.
535. Lipti į stiebus, kolonas, dūmtraukius ir kitas aukštai esančias vietas galima tik naudojantis specialiai įrengtais gordeniais, pakabinamais suoleliais arba specialiais lopšiais.
536. Žmonių kėlimui skirtų lynų stiprumo atsarga turi būti ne mažesnė kaip 12 kartų. Prieš panaudojant gordenį, pakabinamą suolelį arba lopšį, juos reikia išbandyti: 247.
537. statiniu krūviu, du kartus viršijančiu tą, kuriam įrenginys apskaičiuotas; 247.
538. dinamine apkrova tolygiai pakeliant ir nuleidžiant įrenginį su kroviniu, 10% viršijančiu nominalią apkrovą. 247.
539. Apie išbandymo rezultatus įrašoma į laivo žurnalą. 247.
540. Darbui aukštyje skirti lopšiai privalo būti su reikalingais 1200 mm aukščio lejeriniais aptvarais.
541. Žmonės turi būti keliami rankiniu būdu, be trūkčiojimų, nuolat stebint darbų vadovui. Žmonių kėlimas gervėmis draudžiamas. Draudžiama kelti žmones, jei blokas užsikerta arba gordenis nuslysta nuo bloko. Draudžiama panaudoti sudurtus gordenius.
542. Aukštyje visi dirbančiojo įrankiai turi būti su pakabomis, kuriomis jie tvirtinami prie dirbančiojo diržo. Dirbant su pneumatiniais įrankiais, suspausto oro tiekimo žarna turi būti tvirtinama prie tvirtų laivo konstrukcijų.
543. Darbai ant plausto vykdomi tik kapitono padėjėjui ar vyriausiajam mechanikui nurodžius ir laivo kapitonui leidus.
544. Už ant plausto atliekamų darbų saugą atsako darbų vadovas (bocmanas ar kitas laivo vadovaujantysis asmuo).
545. Ruošiantis plaustą nuleisti atlikti užbortiniams darbams, atsakingasis darbų vadovas turi sužinoti orų prognozę ir iš anksto apie būsimus darbus pranešti budinčiajam kapitono padėjėjui ir budinčiajam mechanikui.
546. Budintysis kapitono padėjėjas privalo nuolat stebėti hidrometeorologinę situaciją ir informuoti dirbančiuosius ant plausto apie visus pasikeitimus (meteorologines sąlygas ir aplinkybes už borto). Pavojaus atveju būtina nedelsiant nutraukti darbus už borto ar ant plausto ir evakuoti žmones nuo jo.
547. Iki plausto nuleidimo ant vandens darbų vadovas turi įsitikinti pontonų, paklotų, lejerinių aptvarų, stovų, pastolių tvarkingumu, patikrinti, ar yra ant plausto gelbėjimosi ratas su 27,5 m ilgio metlyniu, ar yra stropai su pakabomis plaustui pakelti ar nuleisti.
548. Plaustą pakelti ar nuleisti galima, tik kai ant jo nėra žmonių.
549. Darbų saugai ant plausto užtikrinti kiekvienam plaustui paskiriamas stebėtojas, kuris privalo nuolat būti laive prie to borto, iš kur yra patogus dirbančiųjų ant plausto žmonių ir situacijos stebėjimas ir galima palaikyti ryšį su esančiais ant plausto žmonėmis. Stebėtojas turi kontroliuoti dirbančiųjų ant plausto veiksmus, žiūrėti, kaip laikomasi darbų saugos taisyklių, įspėti žmones apie aplinkinės situacijos pasikeitimus ir turi būti pasiruošęs suteikti dirbantiesiems pagalbą.
550. Dirbant tokiose vietose, kur nėra galimybės palaikyti vizualinį ryšį tarp stebėtojo ir dirbančiųjų ant plausto žmonių, turi būti paskirtas antras stebėtojas valtyje, ant kito plausto ar ant pakabinamo suolelio.
551. Ant plausto pastolių vienu metu leidžiama dirbti ne daugiau kaip 2 žmonėms (jei plausto konstrukcija leidžia vykdyti tokius darbus).
552. Prieš nusileisdami ant plausto, įgulos nariai privalo užsidėti darbines gelbėjimosi liemenes, šalmus, o nusiimti juos leidžiama tik grįžus į laivą.
553. Žmonėms nusileisti ant plausto (pasikelti nuo jo) leidžiama tik užbortiniu trapu. Galimas nusileidimas ir užbortiniu trapu pereinant ant štormtrapo arba tik štormtrapu. Žmonės lipa iš laivo ant plausto arba nuo plausto į laivą tik tiesiogiai stebint darbų vadovui.
554. Esant būtinybei plaustą peršvartuoti, stebėtojas privalo pranešti apie tai darbų vadovui. Darbų vadovas privalo organizuoti plausto peršvartavimą, stebėti švartavimo lynų tvirtinimą laive. Plausto peršvartavimas nesant ant jo žmonių galimas panaudojant mechanizmus, o esant ant plausto žmonėms – tik rankiniu būdu ir tik žmonėms sėdint ant plausto pakloto.
555. Dirbantiems ant plausto draudžiama be leidimo nuimti lejerius ir savarankiškai peršvartuoti plaustą.
556. Nuleisti ant plausto krovinius, įrankius, įrangą, medžiagas galima naudojant tik augalinius ar sintetinius lynus. Dirbantieji tuo metu turi pasitraukti nuo krovinio padėjimo vietos ir duoti atitinkamas komandas.
557. Dirbant su pneumatiniais rankiniais įrankiais, būtina juos apsaugoti saugos lynais nuo galimo kritimo. Antrąjį saugos lyno galą reikia pritvirtinti prie patikimų laivo konstrukcijų. X. DARBŲ SAUGA DIRBANT AUDROS SĄLYGOMIS
558. Nepriklausomai nuo plaukiojimo rajono ir oro prognozės prieš laivui išplaukiant į reisą, laivas turi būti paruoštas bet kokiems oro pasikeitimams. Šiuo tikslu uoste reikia įvykdyti tokias priemones: 265.
559. patikrinti ir užveržti tankų ir skyrių angų dangčius; 265.
560. patikrinti krovininių triumų lijalus ir vandens surinkimo šulinių tinklelius, išbandyti nusausinimo sistemą, patikrinti matavimo vamzdžių tvarkingumą; 265.
561. patikrinti lizdų, kamščių sriegių techninę būklę ir užsukti kamščius; 265.
562. patikrinti apžiūrint laivo korpusą ir pertvaras iš išorės ir iš vidaus; 265.
563. patikrinti krovinio išdėstymą ir tvirtinimą triumuose; 265.
564. patikrinti liukų dangčių uždarymą, ar jie hermetiškai prigludę prie liukų komingsų; 265.
565. turint denio krovinį, patikrinti jo tvirtinimo kokybę.
566. Gavus perspėjimą apie artėjančią audrą arba pasirodžius oro pablogėjimo požymiams, būtina atlikti tokius darbus vadovaujant kapitono padėjėjui: 266.
567. patikrinti krovininių liukų uždarymo sandarumą; 266.
568. patikrinti ir papildomai įtvirtinti denio krovinį, krovinines strėles, avarinius reikmenis, gelbėjimosi valtis, škiperinius ir kitus reikmenis (tarp jų ir esančius sandėliuose, valgykloje ir gyvenamosiose patalpose); 266.
569. įtempti visą stovintįjį takelažą; 266.
570. pritvirtinti inkarus kliuzuose papildomais fiksatoriais; grandinių dėžių angas uždaryti dangčiais; 266.
571. užveržti denio liukus, duris, iliuminatorius ir kitas angas, per kurias gali patekti vanduo; 266.
572. uždaryti tankų oro vamzdžius, jeigu jie neturi vožtuvų, o kur yra vožtuvai – patikrinti juos; 266.
573. patikrinti štorminių portikų, špigatų ir kitų vandens nutekėjimo angų tinkamumą; 266.
574. pasukti triumų ventiliatorius pavėjui, o žiotis uždengti brezento apvalkalais; 266.
575. patikrinti, ar laisvi praėjimai iki matavimo vamzdžių, portikų, špigatų; 266.
576. paslėpti nuo denio į sandėlius visus ant būgnų neužvyniotus lynus, o išvyniotus – papildomai aprišti naitovais; 266.
577. patikrinti apvalkalų tvirtinimo stiprumą; 266.
578. nutiesti viršutiniame denyje štorminius lejerius, užtikrinančius saugų žmonių judėjimą; šiam tikslui panaudoti ne mažesnio kaip 60 mm diametro augalinį lyną; 266.
579. informuoti įgulą apie besiartinančią audrą.
580. Audros metu išeiti į atvirą, bangų užliejamą denį leidžiama tik grupėmis (2 ir daugiau žmonių) vadovaujant kapitono padėjėjui. 267.
581. Audros metu reikia naudotis saugiais praėjimais ir laivasraigčio tuneliu. 267.
582. Denio darbai audros metu atliekami tik išimtiniais atvejais kapitonui leidus ir vadovaujant kapitono padėjėjui. Tiesiogiai vietose darbams gali vadovauti (dirbant keliomis grupėmis) laivo vadovybės asmenys, turintys ne mažiau kaip 3 metų darbo laivuose stažą.
583. Prieš išeinant žmonėms į atvirą denį, laivą reikia pasukti tokiu kursu ir suteikti tokį greitį, kad denio neužlietų didelės bangos. 268.
584. Reikia paskirti stebėtoją, kad perspėtų apie galimą didelės atsitiktinės bangos smūgį. Audros metu dirbantieji turi užsidėti gelbėjimosi liemenes ir apsauginius diržus su juostomis tarp kojų ir ant pečių, patikimai prisitvirtinti augaliniu saugos lynu, kurio diametras turi būti ne mažesnis kaip 50 mm. Lyno ilgis turi būti toks, kad žmogus negalėtų iškristi už borto. Antras šio lyno galas turi būti pritvirtintas prie patikimo įrenginio arba plieninio lyno, nutiesto arti laivo diametralinės plokštumos. 268.
585. Dirbantieji privalo sekti, kad saugos lynai nesusipainiotų ir nekliūtų už laivo konstrukcijų. 268.
586. Tiesioginis darbų vadovas privalo turėti švilpuką perspėti dirbančiuosius apie artėjantį pavojų (vienas ilgas švilpimas – imtis darbo, eilė trumpų švilpimų – nutraukti darbus, pasislėpti). 268.
587. Kiekvieną kartą prieš išeinant į atvirą denį būtina pravesti instruktažą, patikrinti, ar žinomos signalų reikšmės, ir nurodyti artimiausias apsisaugojimo vietas nuo artėjančios ir galinčios užlieti denį bangos. 268.
588. Tamsiu paros metu darbo vietą būtina apšviesti prožektoriais, stacionariais šviestuvais arba kitais stacionariais žibintais.
589. Audros metu darbui ant denio reikia paskirti labiausiai kvalifikuotus asmenis (bocmaną, vyresnįjį jūreivį, pirmos klasės jūreivį).
590. Audros metu kapoti denyje ledą leidžiama tik dieną. Esant būtinumui kapoti ledą nakties metu, darbo vieta turi būti gerai apšviesta. XI. DARBŲ SAUGA VYKDANT DARBUS KROVININIUOSE KELTUOSE
591. Vagonų denyje draudžiama laikyti bet kokius vagonų tvirtinimui neskirtus įrenginius. Denis privalo būti švarus. Išlietus skysčius būtina tučtuojau pašalinti.
592. Prieš įridenant ar išridenant vagonus, taip pat užbaigus šiuos darbus, budintysis kapitono padėjėjas apie tai privalo pranešti įgulai per laivo radijo transliacijos tinklą.
593. Prieš pradedant vagonų įridenimą ant denio, budintysis kapitono padėjėjas privalo: 273.
594. pašalinti nuo denio visus nedalyvaujančius tame darbe asmenis; 273.
595. apeiti visus bėgius ir įsitikinti, kad ant jų nėra pašalinių daiktų, trukdančių judėti vagonams; 273.
596. suderinti ryšį tarp kelto budėjimo posto ir budėjimo laivagalyje, kad reikalui esant greitai būtų galima sustabdyti vagonų judėjimą.
597. Prieš pradedant išridenti vagonus nuo kelto denio, be išvardytų 2.11.4 paragrafe darbų, budintysis kapitono padėjėjas privalo įsitikinti, kad visi vagonų tvirtinimai nuimti ir sudėti į vietas.
598. Įėjimas į vagonų denį, pradėjus ridenti vagonus ir paskelbus apie tai per radijo transliaciją laivo įgulos nariams, draudžiamas.
599. Vagonų ridenimo metu budintysis kapitono padėjėjas kartu su budinčiuoju laivagalyje privalo stebėti dirbančių žmonių saugumą.
600. Jei lokomotyvų mašinistai viršija leistiną vagonų ridenimo greitį, budintysis kapitono padėjėjas privalo sustabdyti lokomotyvų judėjimą.
601. Tais atvejais, kai ridenant vagonus budintysis kelto postas nenaudojamas, budintysis kapitono padėjėjas privalo užmegzti garsinį, šviesos, radijo ryšį su lokomotyvų mašinistais, kad reikalui esant būtų galima greitai lokomotyvą sustabdyti.
602. Prieš įridenant vagonus ant denio budintysis kapitono padėjėjas privalo apeiti vagonus ir patikrinti, ar krovinys pritvirtintas pagal geležinkelio transporto technines krovinių pakrovimo sąlygas. Vagonus, kuriuose kroviniai pritvirtinti su paminėtų taisyklių pažeidimais, priimti transportavimui draudžiama.
603. Kelto įgulai draudžiama atlikinėti jai nebūdingus darbus, nenumatytus jūreivio darbo sutartyje su laivo savininku.
604. Automašinų įvažiavimas galimas tik leidus ir dalyvaujant budinčiajam kapitono padėjėjui.
605. Pritvirtinus automobilius, įvykdžius visas priešgaisrines priemones, iš vagonų denio pašalinami vairuotojai.
606. Esant bangavimui geležinkelio tilto pakėlimas keltui stovint prie krantinės leidžiamas tik tada, kai visi pašaliniai žmonės, išskyrus tuos, kurie lydi saugomus krovinius, pasišalins iš vagonų denio.
607. Vagonų, automašinų tvirtinimas pradedamas tik budinčiajam kapitono padėjėjui leidus ir jam vadovaujant.
608. Pakrauti vagonai, automašinos paskirstomi įgulos nariams, kurie aptarnauja jiems priskirtus vagonus ir automašinas visą reisą (atlieka tvirtinimą, papildomą tvirtinimą reiso metu, krovinių atlaisvinimą galiniame uoste).
609. Vagonų ir automašinų tvirtinimo, atleidimo arba papildomo tvirtinimo metu visi įgulos nariai privalo būti su šalmais.
610. Ridenant vagonus, taip pat reiso metu draudžiama lįsti po vagonais arba per autosankabas. Praeiti leidžiama tik apeinant vagonus arba per vagonų aikšteles.
611. Užbaigus vagonų, automašinų tvirtinimą, budintysis kapitono padėjėjas privalo apeiti visus vagonus ir automašinas, patikrinti tvirtinimo kokybę. Pastabos ir trūkumai šalinami nedelsiant.
612. Reiso metu nuolat turi būti stebimas vagonų, automašinų ir krovinio tvirtinimas. Visas pastabas stebėtojas privalo pranešti atsakingam už krovinio pervežimą asmeniui.
613. Kiekvieno tvirtinimo atsileidimo atveju privaloma pranešti budinčiajam kapitono padėjėjui, kad būtų atkurta reikiama krovinio tvirtinimo kokybė.
614. Audros sąlygomis vagonų, automašinų tvirtinimo stebėjimą nuolat atlieka už krovinio pervežimą atsakingas asmuo ir budintysis jūreivis. Apie papildomų tvirtinimų reikalingumą būtina pranešti budinčiajam kapitono padėjėjui.
615. Tvirtinant vagonus ar automašinas audros metu, darbai atliekami vadovaujant kapitonui ir nuolat stebint kapitono padėjėjui.
616. Esant dideliam kelto pasvirimui ir atsiradus traumų pavojui žmonėms, tvirtinantiems vagonus, automašinas reise, reikia keisti laivo judėjimo kursą bei greitį ir, reikalui esant, tęsti darbą. Jeigu ir pakeitus laivo judėjimo kursą ir greitį vagonų tvirtinimo darbai išlieka pavojingi ir galimas žmonių traumavimas, iš vagonų denio reikia pašalinti visus žmones (tarp jų ir tuos, kurie lydi saugomus krovinius), o laivą pačiu saugiausiu kursu nukreipti į artimiausią saugią vietą.
617. Jei tvirtinimo priemonės normaliomis eksploatacinėmis sąlygomis greitai savaime atsilaisvina, jas būtina įdėmiai apžiūrėti ir, reikalui esant, pakeisti.
618. Ne rečiau kaip kartą per 15 dienų (techninės kelto apžiūros metu) visus tvirtinimus turi apžiūrėti kapitono padėjėjo vadovaujama komisija. XII. DARBŲ SAUGA VYKDANT DARBUS KONTEINERVEŽIUOSE
619. Laivo vadovaujantieji asmenys privalo nuolat kontroliuoti konteinerių tvirtinimo kokybę.
620. Draudžiama į laivą priimti pervežti konteinerius su pažeistu korpusu ir apkala, nes gali sumažėti konteinerių tvirtinimo patikimumas, galimas krovinio byrėjimas ar iškritimas iš konteinerio, pervežamas krovinys gali sugesti. Taip pat nebus užtikrintas saugus konteinerių pervežimas ir apdorojimas.
621. Konteinervežių triumų kreipiančiuosius kampuočius reikia peržiūrėti prieš kiekvieną konteinerių pakrovimą ar iškrovimą. Esant kampuočių deformacijai, įtrūkimams ar nulūžimams, krovimo darbai tose sekcijose nutraukiami, iki bus pašalinti gedimai ar bus priimtos kitos saugumo priemonės, garantuojančios išvengti konteinerių užkliuvimą už pažeistos kreipiančiojo kampuočio dalies.
622. Konteinerių pakrovimo aukštis ant denio neturi viršyti numatyto projekte.
623. Draudžiama leisti konteinerius tvirtinti neapmokytiems, neinstruktuotiems darbų saugos klausimais įgulos nariams.
624. Atliekant konteinerių tvirtinimo ar jų atlaisvinimo darbus, nedalyvaujantys šiuose darbuose asmenys iš darbų vietos turi pasišalinti.
625. Konteinerių tvirtinimo detalės turi būti paduodamos ir nuleidžiamos nuo konteinerių specialiai tam skirtose dėžėse gervėmis arba kranais. 302.
626. Keliant ar nuleidžiant nedidelį tvirtinimo detalių kiekį, naudojami brezentiniai maišai su lynu. Galima tvirtinimo detales paduoti atskirai lynais. 302.
627. Tvirtinimo detales mėtyti nuo konteinerių ant denio arba atvirkščiai draudžiama.
628. Draudžiama vienu metu pakrauti ir iškrauti, tvirtinti ir atlaisvinti konteinerius triume ir denyje, taip pat juos tvirtinti ir atlaisvinti gretimose triumų ir denio patalpose.
629. Konteinerių tvirtinimo patikimumą laivo vadovaujantieji asmenys privalo įvertinti iki laivui išplaukiant. Reiso metu tvirtinimo kokybė tikrinama vadovaujantis šių Taisyklių 225 paragrafo reikalavimu.
630. Lipti ant viršutinio konteinerių aukšto laivui plaukiant jūra leidžiama tik išimtiniais atvejais, kapitonui leidus ir kai nėra bangavimo, konteineriai neapledėję, kai vėjo greitis ne daugiau kaip 12 m/s. Tokie darbai vykdomi vadovaujant kapitono padėjėjui ar bocmanui. 305.
631. Esant blogesnėms oro sąlygoms lipti ant konteinerių galima tik vykdant gelbėjimo darbus. Šiuo atveju darbai atliekami vadovaujant kapitono padėjėjui. Saugiam žmonių judėjimui ant konteinerių būtina pritvirtinti lejerius, turėti apsaugos diržus ir lynus. 305.
632. Visais atvejais dirbant ant konteinerių viršutinių aukštų reikia vadovautis šių Taisyklių IX skyriaus reikalavimais.
633. Užlipti ant konteinerių viršaus ar nulipti nuo jų reikia stacionariomis laivo konstrukcijomis ar įrenginiais, specialiai skirtais perėjimui ant bet kokio konteinerių aukšto. Norint patekti ant pirmo konteinerių aukšto, leidžiama naudotis pernešamais trapais su neslystančiais antgaliais ir tvirtinimo prie konteinerio įtaisais.
634. Pernešami trapai (kopėčios), naudojami užlipimui ant konteinerio, statomi ant denio liuko dangčio ar specialiai tam paruoštos aikštelės. Draudžiama statyti pernešamus trapus ant įrenginių (lejerių, komingsų ir t. t.).
635. Pereiti nuo vieno konteinerio aukšto ant kito arba nuo antstato ant konteinerių leidžiama tik naudojant specialiai tam skirtus pakėlimo ir nuleidimo kilnojamus įrenginius ar perėjimo tiltelius, kurie yra su tvirtinimo už konteinerių fitingų ar kitų laivo konstrukcijų įrenginiais. Naudoti perėjimo tiltelius, neturinčius tokių įrenginių, draudžiama. Jeigu atstumas tarp konteinerių mažesnis kaip 250 mm, leidžiama pereiti nuo vieno konteinerio ant kito nenaudojant perėjimo tiltelių.
636. Tikrinti apledėjusių konteinerių tvirtinimą draudžiama. Tikrinama jį nuvalius. Kitais atvejais darbo vietose turi būti papilta smėlio ar priimtos kitos priemonės, kad būtų išvengta žmonių slydimo. 309.
637. Atlaisvinti konteinerius galima tik nutirpus apledėjimui. 309.
638. Užlipti ant apledėjusių konteinerių viršaus ledą tirpinti ar jį valyti draudžiama.
639. Apledėjusiais konteineriais, prieš juos iškraunant, privalo pasirūpinti uostas savo priemonėmis ir jėgomis. Atitirpinimui naudojamas karštas vanduo, kurio temperatūra ne daugiau kaip 60°C. Skaldyti ledą ant konteinerių mechaninėmis priemonėmis draudžiama.
640. Apšalusių konteinerių ledas tirpinamas ir valomas uostuose, neturinčiuose konteineriams krauti specialių kranų, nuo stacionarių laivo konstrukcijų, nuo judamų ožinių laivo kranų ar kitų patikimų įrenginių, leidžiančių saugiai atlikti šiuos darbus. 311.
641. Laivuose, kuriuose nėra minėtų įrenginių, ledą tirpinti reikia pradėti nuo tų eilių, kurios yra arčiausiai antstato ar denio patalpų. 311.
642. Pirmos eilės konteinerių ledas tirpinamas nuo konteinerių, esančių arčiausiai antstato patalpų. 311.
643. Atlaisvinus nuo ledo pirmą konteinerių eilę, toliau ledas šalinamas nuo konteinerių valant vieną konteinerį po kito arba vieną eilę po kitos. 311.
644. Ledą šalinti nuo pirmos konteinerių eilės, kuri stovi ant liuko dangčio ir toliau nuo antstato ir denio patalpų, reikia nuo šalia esančių ir jau nuvalytų konteinerių. 311.
645. Uostose ledas valomas specialiai tam skirtu įrenginiu (sprederiu), kuriame įrengta aptverta aikštelė dirbti žmogui. 311.
646. Žmonėms, tirpinantiems ledą nuo konteinerių stogų, draudžiama pereiti ant kraštinių eilėje konteinerių stogų. Darbo metu ant konteinerių stogų esantys dirbantieji privalo užsidėti apsauginius diržus su saugos lynais, kurie tvirtinami prie patikimų laivo konstrukcijų, konteinerių fitingų, už pritvirtintų konteinerių veržtuvų (ne kraštinėse eilėse).
647. Konteinerių su pavojingais cheminiais, degiais kroviniais pervežimas organizuojamas pagal pavojingų krovinių pervežimą jūra taisykles. XIII. DARBŲ SAUGA NAUDOJANT PIROTECHNINES PRIEMONES LAIVUOSE
648. Pirotechnines priemones būtina griežtai kontroliuoti. Jos turi būti nuolat parengtos veikimui ir saugomos specialiai tam pagamintose dėžėse, kurios užrakinamos raktu. Vieną raktą turi turėti atsakingas už pirotechnines priemones asmuo, o kitas turi būti laivo vairinėje esančioje dėžėje po stiklu. Visi įgulos nariai privalo žinoti, kur yra raktas nuo dėžės su pirotechninėmis priemonėmis. Pirotechnines priemones reikia saugoti taip, kad nebūtų galima jas panaudoti ne pagal paskirtį, kad pirotechninės priemonės nesudrėktų, kad laivui supantis neslankiotų.
649. Visos pirotechninės priemonės turi turėti instrukcijas, kaip saugiai šiomis priemonėmis naudotis. Draudžiama naudotis pirotechninėmis priemonėmis, kurios neturi instrukcijų arba pasibaigęs jų saugojimo terminas.
650. Visi įgulos nariai turi būti apmokyti ir išmanyti naudojimosi pirotechninėmis priemonėmis instrukcijų reikalavimus. Žinių patikrinimo rezultatai įforminami laivo kvalifikacinės komisijos protokolu.
651. Naudojant pirotechnines priemones, draudžiama jas staigiai drebinti, purtyti, mėtyti, paleisti iš rankų, daužyti. Dėžėse pirotechniką reikia sudėti taip, kad priemonės nesistumdytų ir nesidaužytų.
652. Draudžiama atidaryti ir ardyti pirotechninius gaminius. Jeigu raketa neiššovė, tai ją išimti iškart iš pistoleto ar signalinio įtaiso draudžiama. Reikia palaukti minutę, o po to atsargiai raketą išimti ir išmesti už borto. Prieš panaudojant pirotechnines priemones, būtina apie tai informuoti visą laivo įgulą.
653. Šaudymo metu reikia žiūrėti, kad arti nebūtų žmonių. Negalima raketą leisti į žmonių susibūrimo, laivų, kranto statinių pusę.
654. Garso raketos paleidžiamos iš specialių įvorių (cilindrų). Paleisti jas iš rankų draudžiama.
655. Lyno išmetimo raketą leidžiama iššauti tik su prie jos pritvirtintu lynu; liesti išeinantį iš įpakavimo dėžės lyną draudžiama. Jeigu lyno išmetimo raketa nesuveikė arba užsikirto, tai po minutės šovinį reikia atsargiai išimti. Defektinius šovinius ir raketą reikia nedelsiant išmesti už borto.
656. Pirotechninių priemonių naudojimo metu rūkyti ir naudotis ugnimi draudžiama. Draudžiama naudotis turinčiomis defektų pirotechninėmis priemonėmis.
657. Pirotechninės priemonės laivo remonto metu turi būti atiduodamos į sandėlį.
658. Naudojant falšvejerį būtina žiūrėti, kad kibirkštys nepatektų ant arti esančių žmonių, taip pat ant lengvai užsidegančių daiktų ir medžiagų. XIV. DARBŲ SAUGA DIRBANT ROLKERIUOSE
659. Krovinio tvirtinimo kokybę laivo vadovaujantieji asmenys privalo tikrinti prieš laivui išplaukiant į reisą.
660. Laivui atvykstant į uostą galima krovinį atlaisvinti esant geram orui (nėra bangavimo), kapitonui leidus ir laikantis šių Taisyklių 222 punkto ir III dalies II skyriaus reikalavimų.
661. Prieš pradedant krovimo darbus laivo vadovaujantieji asmenys privalo: 326.
662. įsitikinti, ar neslidūs privažiavimo kelių paviršiai; 326.
663. įjungti triumų ventiliaciją ir sekti, kad ji nuolat dirbtų visą krovimo darbų laiką; 326.
664. pastatyti nuimamus krovininių liukų, krovinių keltuvų šachtų, rampų (aparelių) angų aptvarus. Tose vietose, kur rampa tiesiogiai nesiriboja su pertvara, lejeriniai aptvarai statomi iš karto po to, kai tik rampa užima darbinę padėtį; 326.
665. užrakinti ar kitu patikimu būdu uždaryti (iki krovimo darbų pabaigos) visas duris ir liukus, kurie išeina į ratinės technikos važiuojamą dalį.
666. Laivo krovimo metu ten, kur važinėja ratinė technika, neturi būti žmonių. Šį saugos reikalavimą kontroliuoja ir už jo vykdymą atsako laivo vadovaujantieji asmenys.
667. Rampa pakeliama ir nuleidžiama, o šiaip skersinėse vandeniui nelaidžiose pertvarose esančios durys atidaromos ir uždaromos tik krovimo darbų vadovui leidus.
668. Kada rampų denyje ir pertvarose esančių uždaromų angų matomumas iš valdymo pulto nepakankamas, darbų vadovas privalo paskirti signalizuotoją.
669. Žmonės ir technika ant rampų gali būti tik tuomet, kai rampos yra darbinėje padėtyje. Rampų konstrukcijoje numatyti aptvarai turi būti pastatyti į stacionarias vietas. Judant pakabinamam krovininiam deniui, leidžiama ant jo būti žmonėms ir technikai.
670. Ratinei technikai užvažiuoti ar nuvažiuoti nuo krovininio keltuvo leidžiama tik keltuvui sustojus denio lygyje.
671. Kroviniai ir ratinė technika turi būti išdėstyti taip, kad liktų 600 mm pločio praėjimai palei bortus, krovinines patalpas ir vertikalius trapus.
672. Krovinių tvirtinimo detales prieš jų panaudojimą turi apžiūrėti laivo vadovaujantieji asmenys. Naudoti tvirtinimo detales be sertifikatų, laivų klasifikacinės bendrovės žymos draudžiama. Lengvųjų automobilių tvirtinimo diržai turi būti be įpjovimų, įtrūkimų, sujungti konstrukcijoje numatytu būdu.
673. Ratinės technikos tvirtinimą ir atlaisvinimą bei tvirtinimų patikrinimą reikia atlikti tokiu būdu, kad dirbančiajam nereikėtų lįsti po ratine technika.
674. Apdorojant konteinerius, reikia vadovautis šių Taisyklių XII skyriaus reikalavimais.
675. Prieš uždarant vandeniui nelaidžias pertvaras, pakeliant ir nuleidžiant rampas, krovimo darbų vadovas privalo įsitikinti, ar nėra žmonių šių įrenginių veikimo zonoje.
676. Prieš nuleidžiant viršutinio denio rampą, reikia uždaryti į viršutinį denį vedančią vandeniui nelaidžią pertvarą.
677. Pastačius rampą į „darbo“ padėtį, nuimtus lejerinius aptvarus, kitą tvirtinimo įrangą būtina sukrauti į tam skirtas vietas.
678. Krovininių patalpų viršuje ir prie pertvarų esančios laivo įrangos techninį aptarnavimą ir remontą reikia atlikti naudojantis kilnojamu kėlimo įtaisu, kuris prieš darbų pradžią turi būti patikimai įtvirtintas. Jeigu šių darbų atlikimui numatytos atlošiamos aikštelės, tai prieš darbą ant jų būtina pastatyti lejerinius aptvarus. XV. DARBŲ SAUGA VYKDANT DARBUS LICHTERVEŽIUOSE, LICHTERIUOSE IR STŪMIKUOSE
679. Pereiti nuo lichtervežio į pakeliamą (nuleidžiamą) lichterį arba nulipti nuo jo leidžiama tik lichteriui sustojus atitinkamo denio lygyje ir tiktai tam tikslui skirtomis laivo konstrukcijomis.
680. Perėjimas iš lichtervežio ant lichterio, nuo lichterio ant lichterio, nuo lichterio į stūmiką arba atvirkščiai leidžiamas tik tokiu atveju, kai tarpas tarp laivų yra mažesnis kaip 300 mm tiek horizontaliai, tiek ir vertikaliai, o laivai nejuda. Nesant stūmike saugaus perėjimo įtaiso, pereiti nuo lichterio į stūmiką arba atvirkščiai leidžiama tik tokiu atveju, jei laivai prišvartuoti vienas prie kito ir perėjimo vietoje svyravimų amplitudės neviršija 300 mm.
681. Perėjus iš vieno laivo į kitą, atidaromus aptvarus reikia uždaryti ir fiksuoti uždaroje padėtyje.
682. Lipti (išlipti) į lichterius, pastatytus lichtervežio krovininiame denyje, reikia šiam tikslui skirtomis laivo perėjimo konstrukcijomis arba lichterių trapais.
683. Visi darbai lichteryje gali būti atliekami tik esant tvarkingiems lejeriniams aptvarams. Jeigu vietoj lejerinio aptvaro yra sumontuotas turėklas apsauginio diržo tvirtinimui, tai prieš darbo pradžią dirbantieji privalo užsidėti apsauginius diržus ir jais prisitvirtinti už turėklo. Neprisitvirtinus apsauginiu diržu, draudžiama pradėti darbą. Tvirtinant apsauginį diržą, reikia laikytis už turėklo.
684. Apžiūrint lichterio viršų arba dirbant ant jo, liukų dangčiais reikia vaikščioti tik tam tikslui skirtomis išilginėmis ar skersinėmis juostomis.
685. Lichterių nusausinimo sistemas, priešgaisrinės signalizacijas, angliarūgštės tiekimo žarnas ir maitinimo kabelius reikia perkelti į lichterį ir nuleisti ant lichtervežio denio virve, numesti draudžiama.
686. Pakeliamosios platformos nuimamus lejerinius aptvarus reikia tuojau pastatyti į vietą pabaigus krovos darbus. Lejerinius aptvarus statantis asmuo privalo užsidėti gelbėjimosi liemenę ir apsauginį diržą su saugos lynu.
687. Laikinai nutraukus krovos darbus, nuimamus lejerinius aptvarus statyti nebūtina, bet praėjimai į krovininį lichtervežio denį turi būti uždaryti ir pakabinti draudžiamieji ženklai „Praėjimas draudžiamas“.
688. Krovos darbų metu lichterių pakėlimo ar įvedimo vietoje prie abiejų bortų, taip pat prie perėjimui nuo lichtervežių ant lichterių skirtų durų ir aptvarų turi būti pakabinti gelbėjimosi ratai su 27,5 m ilgio pririštais lynais. XVI. DARBŲ SAUGA VYKDANT DARBUS ATVIRUOSE DENIUOSE ESANT ŽEMAI TEMPERATŪRAI IR LAIVUI PLAUKIOJANT LEDUOSE
689. Tirpdydami garu ledą nuo denio įrenginių ir krovinio, dirbantieji privalo stovėti iš pavėjinės pusės ir tirpdyti ledą iš viršaus žemyn.
690. Atitirpdant garu užšalusius matavimo ir oro vamzdžius, reikia laikytis šių saugos taisyklų: 351.
691. naudoti garo tiekimo žarnas tik su patikimai pritvirtintais metaliniais antgaliais, apskaičiuotais ne didesniam kaip 29,4 MPa (3 kg/cm2) redukuotam garo slėgiui; 351.
692. į atšildomą vamzdį nuleista garo tiekimo žarna turi būti pritvirtinta; 351.
693. zona, kurioje atliekamas įrenginių ar krovinių atšildymas, turi būti aptverta ir iškabintas ženklas „Pavojinga zona“.
694. Švartuojant laivą ledo inkarais, ant ledo dirbantys žmonės turi pasitraukti į saugią zoną. Ledo inkarų pastatymo vietoje ir prie švartavimosi lynų turi būti iškabinti saugumo ženklai, įspėjantys žmones apie pavojingą zoną.
695. Atviruose deniuose atliekant techninį įrenginių aptarnavimą ir remontą esant neigiamai temperatūrai ir stipriam vėjui, apsaugai nuo vėjo reikalinga naudotis kilnojamais tentais, palapinėmis, stacionariais oro šildytuvais.
696. Darbai atviruose deniuose esant žemoms temperatūroms ir stipriam vėjui atliekami tik kapitonui leidus. IV. DARBŲ SAUGOS REIKALAVIMAI PAKRAUNANT IR IŠKRAUNANT LAIVĄ I. DARBŲ SAUGA VYKDANT PAKROVIMO IR IŠKROVIMO DARBUS REIDE
697. Reide pradėti pakrovimo ir iškrovimo darbus galima tik prišvartavus plaukiojimo priemonę prie transportinio laivo.
698. Ant denio atlaisvinti reikia tiek krovinio, kiek galima iš karto pakrauti į prie laivo esančias plaukiojimo priemones. Toliau atlaisvinti krovinį reikia priklausomai nuo atplaukiančių prie laivo plaukiojimo priemonių ir įvertinant krovinio pritvirtinimo galimybę dėl hidrometeorologinių sąlygų, jei tektų laivui pakelti inkarą.
699. Laive ir plaukiojimo priemonėse pakrovimo ir iškrovimo darbų vietoje draudžiama atlikti remonto ir kitus darbus.
700. Naudojami krovinio griebtuvai atliekant pakrovimo ir iškrovimo darbus reide turi užtikrinti patikimą krovinio laikymą esant bangavimui ir galimiems trūktelėjimams bei smūgiams supantis laivui arba plaukiojančioms priemonėms.
701. Pakrovimo darbus plaukiojančioje priemonėje galima atlikti tik tada, jei šioje priemonėje yra lejeriniai aptvarai. Visi dirbantieji turi būti aprūpinti darbinėmis gelbėjimosi liemenėmis.
702. Sunkiasvorių ir ilgų krovinių pakrovimas (iškrovimas) vykdomas vadovaujant tiesiogiai kapitono padėjėjui. Sunkiasvorių krovinių pakrovimui skirtos plaukiojančios priemonės turi būti pastatytos prie laivo borto po krovininės strėlės siekiu taip, kad perkeliamą krovinį būtų galima iš karto padėti į numatytą vietą.
703. Perkraunant suverstinius ir birius krovinius laivo krovininėmis strėlėmis ir vientrosiu greiferiu, leidžiama atskirais atvejais žmonėms būti triume arba ant plaukiojančios priemonės denio ne arčiau kaip per 5 m nuo greiferio darbo zonos.
704. Ant denio esančio miško krovinio tvirtinimui skirtų statramsčių ilgis neturi viršyti 5 m. II. DARBŲ SAUGA VYKDANT PAKROVIMO IR IŠKROVIMO DARBUS ANT NEĮRENGTOS KRANTINĖS
705. Pakrovimo ir iškrovimo darbams ant neįrengtos krantinės privalo vadovauti laivo vadovybės asmuo, kurį paskiria kapitonas. Atliekant krovinines operacijas krante, šiam asmeniui yra pavaldūs dirbantieji, taip pat plaukiojančių priemonių vyresnieji (škiperiai).
706. Valdyti autovilkiką leidžiama asmenims, turintiems pažymėjimą, suteikiantį teisę valdyti