← Lietuva

Trumpai

Šis įsakymas patvirtina bendrąsias darbų saugos taisykles laivuose, siekiant užtikrinti darbuotojų saugumą ir sveikatą. Taisyklės įsigalioja nuo 2002 m. sausio 1 d.

Ką jis reguliuoja

Kam tai rūpi

Pagrindiniai punktai

📄 Įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL DARBŲ SAUGOS LAIVUOSE BENDRŲJŲ TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO 2001 m. birželio 29 d. Nr. 216 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu (Žin., 2000, Nr. 95-2968) ir suderinęs su Lietuvos Respublikos valstybine darbo inspekcija, 1. Tvirtinu Darbų saugos laivuose bendrąsias taisykles (pridedama). 2. Nustatau, kad Darbų saugos laivuose bendrosios taisyklės įsigalioja nuo 2002 m. sausio 1 d. L. e. Susisiekimo ministro pareigas                                      Dailis Barakauskas DARBŲ SAUGOS LAIVUOSE BENDROSIOS TAISYKLĖS, patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2001 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 216* I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Šios Taisyklės nustato reikalavimus Lietuvos Respublikoje registruotų, nuomojamų (frachtuotų) arba su Lietuvos valstybės vėliava plaukiojančių laivų darbuotojų saugiam darbui užtikrinti. Taisyklės galioja visuose laivuose bei plaukiojimo priemonėse, kurios plaukioja su Lietuvos valstybės vėliava. Taisyklės sudarytos remiantis Lietuvos Respublikoje galiojančiais įstatymais ir kitais normatyviniais dokumentais. 2. Įgyvendinant Taisyklių reikalavimus, laivuose sudaromos konkrečios darbų saugos ir sveikatos instrukcijos darbuotojams, atliekantiems sudėtingus, pavojingus darbus. Instrukcijos sudaromos atsižvelgiant į kiekvienos serijos laivo ypatumus. 3. Laivo vadovai privalo išnagrinėti iš laivų savininkų gautas instrukcijas ir, esant būtinybei, jas papildyti nuostatomis, įvertinančiomis laivo plaukiojimo ypatumus, pervežamo krovinio specifiką ir t. t. 4. Visi darbai laive turi būti atliekami pagal technologines korteles arba pagal gamyklines įrenginių techninio eksploatavimo instrukcijas. Šiuose dokumentuose turi būti nurodytos konkrečios darbų saugos priemonės, leidžiančios išvengti traumų arba perspėti dėl jų. Technologinės kortelės turi būti sudarytos darbams, kuriuos atliekant darbų saugos užtikrinimo sumetimais būtina tam tikru būdu paskirstyti dirbančiuosius, laikytis operacijų eiliškumo, naudoti tam tikras technines priemones, įrangą, asmenines apsaugos priemones ir kt. Laivybos kompanija aprūpina laivus nurodyta dokumentacija, o laivo kapitonas atsako už jų reikalavimų vykdymą laive. 5. Šiomis Taisyklėmis turi būti aprūpinti visi laivai, plaukiojantys su Lietuvos valstybės vėliava. Taisyklės priskiriamos prie dokumentų, kurie privalo būti laive. 6. Laivo vadovai privalo išnagrinėti šias Taisykles ir turi būti atestuoti, kaip nurodyta mokymo, instruktavimo, atestavimo nuostatuose. 7. Už visų įgulos narių saugos darbe instruktavimo darbo vietoje (pirminio, periodinio, papildomo, specialaus) teisingą organizavimą ir kokybę atsako laivo kapitonas. 8. Laivo įgulos nariai instruktuojami darbų saugos ir sveikatos klausimais pasirašytinai pagal savo pagrindinę ir gretutinę profesijas bei atliekamą darbą. Naujai atvykusiems į laivą darbuotojams pravedamas pirminis darbo vietoje instruktavimas, apmokoma saugių darbo būdų ir metodų darbo vietoje: 8.1. laivo kapitonas instruktuoja kapitono padėjėją ir vyriausiąjį mechaniką; 8.2. kapitono padėjėjas kapitono pavedimu instruktuoja laivo įgulos narius, kurie dirbs denio ir buities tarnybose bei aptarnaus keleivius; 8.3. vyriausiasis mechanikas kapitono pavedimu instruktuoja laivo įgulos narius, kurie nuolat arba epizodiškai dirbs laivo jėgainės tarnyboje. 9. Savarankiškai dirbti laive ir aptarnauti mechanizmus leidžiama darbuotojams, ne jaunesniems kaip aštuoniolikos metų. Šie darbuotojai privalo: 9.1. turėti pažymėjimą (liudijimą) apie įgytą kvalifikaciją ir medicininę knygelę su įrašu apie tinkamumą užimamoms pareigoms pagal sveikatos būklę; 9.2. gerai išmanyti darbų saugos ir aptarnaujamų mechanizmų eksploatavimo reikalavimus; 9.3. mokėti teisingai naudotis darbo procese reikalinga apsaugos įranga ir priemonėmis; 9.4. mokėti suteikti pirmąją pagalbą nelaimingo atsitikimo atveju. 10. Kiekvienas naujas laivo įgulos narys gali būti priimtas į laivą, jei jis išklausė darbų saugos ir sveikatos įvadinio instruktavimo ir yra atestuotas kaip atliekantis pavojingus darbus arba darbus su pavojingais įrenginiais. Atestavimą atlieka darbdavio sudaryta atestacinė komisija. 11. Apie pastebėtus įrenginių, sistemų, įvairių įtaisų, trapų, taip pat saugos darbe pažeidimus kiekvienas laivo įgulos narys privalo tuoj pat pranešti savo tiesioginiam vadovui. 12. Kapitono padėjėjas privalo informuoti besilankančius laive jūreivių šeimų pilnamečius narius apie būtinybę laikytis laivo vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų. 13. Už šių Taisyklių laikymosi organizavimą laive atsako kapitonas. Jis privalo asmeniškai ir per savo padėjėjus vykdyti įgulos darbo sąlygų gerinimo priemones, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, ir imtis visų būtinų priemonių traumoms išvengti. 14. Kapitonas privalo nuolat kontroliuoti, kaip laivo įgulos nariai instruktuojami ir vykdo saugos darbe reikalavimus. 15. Laivo įgulos vadovaujantieji darbuotojai atsako už jiems pavaldžių įgulos narių darbo saugumą pagal Tarnybos Lietuvos Respublikos jūrų laivuose statuto (Žin., 1996, Nr. 121-2858) reikalavimus. 16. Atliekant pavojingus darbus, laivo vadovas, atsakingas už pavojingų darbų atlikimą, privalo: 16.1. užtikrinti darbų atlikimą laikantis šių Taisyklių; 16.2. patikrinti naudojamos įrangos ir įrankių, taip pat asmeninių apsauginių priemonių patikimumą ir tvarkingumą; 16.3. instruktuoti dirbančiuosius technologijos ir darbų saugos klausimais; 16.4. užtikrinti asmeninių apsaugos priemonių panaudojimą; 16.5. paskirstyti dirbančiuosius priklausomai nuo jų kvalifikacijos ir darbų pobūdžio; 16.6. pastatyti gerai matomus, o tamsiu paros metu – apšviestus saugos ženklus, plakatus, perspėjamuosius užrašus, aptvarus arba paskirti budėtojus. Pastaba. Pavojingų darbų (audros sąlygomis, uždaruose tūriuose, patalpose su kenksmingomis dujomis) ir retai atliekamų darbų (laivo įvedimas į doką, avariniai darbai) atlikimo saugumą turi užtikrinti kapitono padėjėjas arba vyriausiasis mechanikas. 17. Kapitono padėjėjas ir vyriausiasis mechanikas privalo vykdyti bendrą darbų saugos reikalavimų laikymosi priežiūrą laivui stovint uoste, reide arba esant remonte. 18. Organizuojant krovos darbus konkrečios krovos darbų įmonės jėgomis, iš šios įmonės turi būti paskirtas darbų vadovas, atsakingas už darbų vykdymo organizavimą, saugą. Į darbų vadovo pareigas įeina: 18.1. dirbančiųjų instruktavimas saugaus darbo klausimais; 18.2. kontrolė, kaip dirbantieji laikosi šių Taisyklių ir saugos darbe instrukcijų reikalavimų; 18.3. dalyvavimas darbe tiriant nelaimingą atsitikimą, įvykusį su šios organizacijos asmeniu. 19. Kroviniai į laivą pakraunami pagal laivo kapitono patvirtintą, su laivo krovos darbų įmonės administracija ir (esant reikalui) su atitinkama kontroliuojančia tarnyba suderintą laivo pakrovimo ir krovinio išdėstymo planą (schemą). 20. Už darbų saugos reikalavimų laikymąsi atliekant remonto darbus laivo įranga ir laivo įgulos jėgomis atsako laivo darbų vadovai (pagal pareiginius įgaliojimus). 21. Visi laivo įgulos nariai privalo: 21.1. tiksliai laikytis darbų saugos taisyklių ir instrukcijų reikalavimų; 21.2. naudotis asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis ir kita apsaugine įranga priklausomai nuo atliekamo darbo pobūdžio. 22. Įvykus nelaimingam atsitikimui, įvykio vietoje esantys įgulos nariai privalo nedelsdami suteikti nukentėjusiajam pirmąją pagalbą, iškviesti gydytoją (arba gydytojo funkcijas atliekantį asmenį), apie atsitikimą pranešti kapitono padėjėjui arba mechanikui, išsaugoti pagal galimybes įvykio vietą aplinkybių tyrimui. 23. Nelaimingi atsitikimai turi būti tiriami ir vykdoma jų apskaita pagal nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatus. II. DARBŲ SAUGA EKSPLOATUOJANT LAIVĄ IR LAIVO ĮRANGĄ I. BENDRIEJI REIKALAVIMAI 24. Įranga, mechanizmai ir prietaisai, taip pat jų išdėstymas laivuose turi atitikti galiojančius darbų saugos Tarptautinių standartų reikalavimus, Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų reikalavimus. Už laivo atitikimą nurodytiems reikalavimams atsako laivo savininkas. Jei laivų įranga ir įtaisai netenkina šių reikalavimų, laivo vadovai kartu su laivo savininko atstovais turi paruošti įrangos ir įtaisų pertvarkymo planą taip, kad po pertvarkymo šie reikalavimai būtų tenkinami. Priemonių planą rengia darbų saugos specialistai kartu su atstovais tų tarnybų, nuo kurių priklauso šių klausimų sprendimas. 25. Laive visos darbo vietos ir praėjimai (atviruose deniuose, mašinų skyriuose, tarnybinėse ir gyvenamosiose patalpose, virtuvėje ir kt.) neturi būti užgriozdinti pašaliniais daiktais. Darbo vietas ir praėjimus būtina nuolat tvarkyti, valyti sniegą, ledą, tepalus, naftą. Praėjimus ant denio ir darbo vietas prie denio mechanizmų ir įrenginių, esant būtinybei, reikia pabarstyti smėliu. Nuimtus nuo įrenginių apvalkalus reikia sudėti tokiose vietose, kur jie netrukdytų žmonėms dirbti ir praeiti. Susidėvėjus šiurkščiai denių dangai, reikia laiku ją atnaujinti. Visų laivo patalpų, mašinų skyriaus, atvirų denių, triumų ir t. t. dirbtinis apšvietimas turi būti ne mažesnis, kaip to reikalauja apšvietimo sanitarinės normos. 26. Dirbdami laive įgulos nariai privalo naudotis specialiais drabužiais, specialia avalyne ir asmeninėmis apsaugos priemonėmis (šalmais, akiniais, pirštinėmis, dujokaukėmis ir t. t.), turinčiomis sertifikatus arba žymas. Laivo vadovai privalo užtikrinti reguliarų specialių drabužių ir avalynės valymą, skalbimą ir remontą. 27. Laivo vadovai privalo stebėti, kad: 27.1. įrenginiai, sistemos, mechanizmai, įtaisai būtų apžiūrimi, tikrinami ir bandomi vadovaujantis gamintojo instrukcijoje pateiktais reikalavimais (arba kitų analogiškų Lietuvos Respublikoje galiojančių nuostatų) numatytais terminais; 27.2. visos judančios įrenginių (dirbančių nuolat arba epizodiškai) dalys, taip pat įrenginiuose esančios atviros kiaurymės, per kurias eksploatavimo metu gali išsiskirti liepsna, degančios dujos, dulkės, spindulinė energija ir t. t., turi būti patikimai apsaugotos; 27.3. visos angos denyje ir aukštai esantys atviri paviršiai (stiebų aikštelės, tilteliai ir kt.), taip pat pastovios darbo vietos, esančios 500 mm ir didesniame aukštyje (valdymo, stebėjimo aikštelės ir kt.), kur nuolat arba periodiškai dirbama, privalo turėti patikimus lejerinius aptvarus. Draudžiama statyti nepritvirtintus aptvarus. 28. Mechanizmams dirbant, draudžiama nuimti aptvarus nuo judančių dalių (smagračių, movų, flanšinių sujungimų, laivo sraigto veleno, atraminių ir alkūninių velenų, reduktorių ir kt.). 29. Būtina sekti, kad visi valdymo organai, cisternų angos, kuro, tepalo, vandens ir kitų laivo sistemų uždarymo įranga turėtų aiškius ženklus, nusakančius jų paskirtį. Visi čiaupai, vožtuvai ir klinketai privalo turėti krypties rodykles „Atidaryta“ ir „Uždaryta“. Draudžiama naudotis valdymo organais, neturinčiais fiksavimo įtaisų, eliminuojančių savaiminio atsidarymo arba užsidarymo galimybę. 30. Kapitono padėjėjas atsako už tai, kad laive būtų visiškai sukomplektuoti kilnojami saugos ženklai. 31. Draudžiama: 31.1. palikti be priežiūros veikiančius mechanizmus ir įrenginius (tai netaikoma automatiniams įrenginiams); 31.2. dirbti su mechanizmais esant išjungtai blokavimo įrangai; 31.3. dirbti su netvarkingais įrenginiais ir mechanizmais. Pastebėjus bet kokį mechanizmo gedimą, būtina mechanizmą sustabdyti; 31.4. laivo sraigtus pasukti galima tik leidus kapitono padėjėjui, kuris prieš duodamas tokį leidimą privalo įsitikinti, kad arti sraigto nieko nėra. Prieš pasukant sraigtus, prie abiejų laivo bortų turi būti iškabinti perspėjamieji ženklai su lietuviškais ir angliškais užrašais „Saugokis sraigtų“. 32. Prieš paleidžiant mechanizmą arba įrenginį būtina: 32.1. remiantis aptarnavimo instrukcija įsitikinti, kad tvarkinga įranga ir armatūra, avarinė ir perspėjimo signalizacija bei apsaugos priemonės, taip pat kad ant mechanizmo nėra pašalinių daiktų; 32.2. perspėti arti mechanizmo ar įrenginio esančius žmones apie paleidimą. Pastaba. Automatiškai įjungiant įrenginį, visi šio punkto reikalavimai vykdomi prieš pradinį (po ilgesnio sustabdymo) įrenginio paleidimą. 33. Dirbant mašinoms ir mechanizmams draudžiama: 33.1. veržti veržles ir šalinti laisvumą kinematinėse grandyse; 33.2. matuoti tarpus; 33.3. valyti ir šluostyti judančias dalis, taip pat besitrinančias dalis tepti rankiniu būdu be specialių priemonių, užtikrinančių saugumą (švirkštų, tepalinių ir pan.); 33.4. atlikti bet kokius remonto darbus; 33.5. atlikti kitus pavojingus darbus, galinčius sukelti traumas. 34. Atsarginės dalys, įtaisai ir inventorius turi būti patikimai pritvirtinti savo vietose. Jų tvirtinimą reikia apžiūrėti ir tikrinti kiekvieną kartą pabaigus darbą, kurio metu jie buvo naudojami, taip pat prieš išplaukiant laivui į jūrą. 35. Draudžiama mesti už borto degančius arba smilkstančius daiktus (nuorūkas, anglis, pakulas, skudurus ir t. t.). 36. Lengvai užsiliepsnojantys skysčiai laive turi būti saugomi specialiose patalpose, esančiose toli nuo ugnies šaltinių ir turinčiose tinkamą vėdinimą. Ant durų iš vidaus ir iš išorės turi būti draudžiamieji ženklai: „Atsargiai su ugnimi“, „Draudžiama rūkyti“. Indų, kuriuose laikomi tokie skysčiai, angos turi būti nuolat sandariai uždarytos. 37. Už lengvai užsiliepsnojančių skysčių tinkamą saugojimą laive atsako kapitono padėjėjas ir vyriausiasis mechanikas (pagal priklausomybę). Draudžiama naudoti benziną, spiritą, skiediklius, tirpiklius ir kitas degias medžiagas denių, pertvarų, baldų ir pan. valymui. 38. Ištekėjusius benziną, dyzelinį kurą ir kitus naftos produktus reikia nedelsiant pašalinti. 39. Draudžiama dirbti su atvira ugnimi ir rūkyti asmenims, kurių drabužiai sutepti lengvai užsiliepsnojančiais skysčiais. 40. Draudžiama įeiti (ir dirbti) su atvira ugnimi ir nešiojamais, iš tinklo maitinamais elektriniais šviestuvais: 40.1. į nedegazuotus naftos, kuro tankus, kitas degių skysčių ir medžiagų saugojimo vietas; 40.2. į šluostymui skirtų medžiagų saugyklas; 40.3. į dažų ir kitokius sandėlius; 40.4. į sunkiai išvėdinamas patalpas; 40.5. į akumuliatorines patalpas. Šioms patalpoms apšviesti reikia naudoti tik specialius nešiojamus, nesprogius akumuliatorinius žibintus. 41. Leidžiama dirbti uždarose, neišvėdintose patalpose tik iš anksto jas išvėdinus ir prietaisais nustačius oro sudėtį jose. Nepriklausomai nuo vėdinimo trukmės į tokias patalpas draudžiama įeiti vienam žmogui, jei jo nestebi antras asmuo, esantis už šios patalpos ribų (prie įėjimo į šią patalpą). Įeinantysis privalo užsidėti apsauginį diržą su stropais ir saugos lynu, kurio antrąjį galą laiko stebėtojas. Esant būtinybei skubiai patekti į nurodytas patalpas, kol jos neišvėdintos, įeiti leidžiama užsidėjus kvėpavimo organų asmenines apsaugos priemones ir laikantis visų aukščiau nurodytų šio punkto reikalavimų. Nurodytose patalpose esantys asmenys ir stebėtojai tarpusavio ryšiui palaikyti privalo naudotis nustatytos sistemos signalais. Prieš pradedant darbus nurodytose patalpose, darbų vadovas privalo įsitikinti, kad dirbantysis ir stebėtojas gerai žino signalų sistemą. 42. Draudžiama žmonėms lipti į neapšviestus triumus. Nesant apšvietimo, bet esant būtinybei apžiūrėti triumą arba krovinį, patikrinti konteinerių tvirtinimą ir pan., leidus kapitono padėjėjui ir paskyrus lydintį asmenį, galima nusileisti į triumą apšvietimui naudojant šviestuvus, akumuliatorinius elektrinius žibintus arba nesprogius žibintus – priklausomai nuo krovinio pobūdžio. Lipant į triumą, akumuliatoriniai žibintai turi būti pakabinti ant diržo arba kitaip patikimai pritvirtinti. Draudžiama triumų apšvietimui naudotis atvira ugnimi. Kiekvienas įgulos narys prieš nusileisdamas į triumą privalo apie tai pranešti kapitono padėjėjui ir lipti į triumą tik jam leidus. Prieš leisdamas lipti į triumą, kapitono padėjėjas privalo patikrinti (laivui plaukiant arba esant reide – darbų vadovui leidus), ar triumas pakankamai apšviestas, išvėdintas ir į jį įeiti niekas netrukdo. 43. Draudžiama žmonėms įeiti į putų gesinimo stoties patalpas iš anksto nenustačius, ar neviršyta leistina tetrachlormetano (anglies tetrachlorido) ir kitų ugnies gesinimui skirtų skysčių garų koncentracija. Ugnies gesinimo stoties perkrovimo darbai turi būti atliekami vadovaujant tik vyresniajam mechanikui. Tikrinant ir remontuojant sistemas, iš kurių gali ištekėti kenksmingos dujos (pavyzdžiui, iš angliarūgštinės gesinimo sistemos), visi žmonės, išskyrus atliekančius remonto darbus, turi būti pašalinti iš remontuojamos sistemos veikimo zonos. Kol sistema remontuojama, nuolatinėje parengtyje turi būti specialiai instruktuoti žmonės (ne mažiau kaip du asmenys), kurie, esant būtinybei, galėtų suteikti pirmąją pagalbą. Atliekant tokius darbus, visa laivo įgula įspėjama, kad draudžiama įeiti į pavojingas zonas. 44. Keleiviniuose ir krovininiuose-keleiviniuose laivuose visos ant denio esančios darbų vykdymo vietos turi būti aptvertos ir pažymėtos ženklais, draudžiančiais keleiviams patekti į darbų vietas. Visose laive matomose vietose turi būti iškabinti evakuacijos planai. 45. Ruošiantis laivą apdoroti dujomis (t. y. atlikti fumigaciją), taip pat atliekant darbus laivo įgulos jėgomis po fumigacijos, sauga užtikrinama laikantis fumigacinių darbų instrukcijos reikalavimų. 46. Fumigacijos metu, kai įgula pašalinta iš laivo, budintieji turi būti ne arčiau kaip per 30 m nuo laivo ir neprileisti per 50 m iki laivo žmonių, katerių, valčių. Prie trapo ir ant laivo bortų turi būti iškabinti įspėjamieji užrašai. Fumigacijos darbų sauga, nepašalinant įgulos iš laivo, užtikrinama pagal specialią instrukciją. II. DARBŲ SAUGA EKSPLOATUOJANT TRAPUS IR LAIPTELIUS 47. Laivo vadovai privalo rūpintis, kad laivo trapai ir laipteliai būtų tvarkingi. Kapitono padėjėjas privalo stebėti, kad trapas ir laipteliai būtų saugioje padėtyje, jų lejeriniai aptvarai būtų tvarkingi, o tamsiu paros metu trapas ir laipteliai būtų reikiamai apšviesti. 48. Reide stovinčių laivų užbortiniai trapai turi būti įkelti arba pakelti iki horizontalios padėties. Juos nuleisti leidžiama tik išlaipinant ir įlaipinant žmones į laivą. Tais atvejais, kai žmonės įlaipinami per prišvartuotus prie laivo borto pontonus, užbortiniai trapai gali būti visą laiką nepakelti, kol prie laivo borto yra aptvertas pontonas. Prie nuleisto užbortinio trapo turi būti budėtojas. 49. Pereiti nuo kranto į laivą ir atgal, iš laivo į laivą leidžiama tik patikimai pritvirtintais trapais ir laipteliais, po kuriais turi būti ištiesti apsauginiai tinklai, apsaugantys žmones nuo kritimo į vandenį arba ant prieplaukos. Draudžiama pereiti nuo laivo ant krantinės neužbaigus švartavimosi operacijos. 50. Leistis ir lipti vertikaliu trapu galima tik po vieną. Draudžiama leistis ir lipti vertikaliu trapu rankose laikant bet kokius daiktus arba su apledėjusiomis pirštinėmis. Einant nuožulniu trapu, ranka reikia laikytis už turėklo. 51. Keleiviniuose laivuose prieš keleivių įlaipinimą arba išlaipinimą trapus ir pusiau trapus turi apžiūrėti kapitono padėjėjas kartu su bocmanu. Įlaipinant keleivius į laivą ir išlaipinant iš jo turi būti stebima, kaip laikomasi saugos reikalavimų einant trapu. 52. Jei laivas stovi taip, kad apatinė užbortinio trapo aikštelė yra 0,5 m aukščiau krantinės paviršiaus arba 200 mm žemiau šio paviršiaus, nuo trapo aikštelės turi būti nuleista nuožulni aikštelė su skersinėmis lystelėmis. Ši aikštelė turi būti patikimai pritvirtinta prie trapo aikštelės. Aikštelė turi būti pastatyta ir tuo atveju, jei trapo apatinė aikštelė yra virš vandens (visa trapo aikštelė arba daugiau negu pusė šios aikštelės). Apatinė užbortinio trapo aikštelė negali būti virš arba po švartavimosi lynais, nutiestais nuo laivo prie krante esančių švartavimosi stulpelių, taip pat negali būti arčiau kaip per 1,5 m iki šių trosų. Jei laipteliai pastatyti ant falšborto, ant laivo denio turi būti pastatytas ir patikimai pritvirtintas falšbortinis trapas su turėklais. Jei laipteliai arba trapai apatinėje dalyje neturi ritinėlių, po jais ant krantinės turi būti padėti metaliniai lakštai arba lentos. 53. Jei užbortinio trapo su nepasisukančiais (neevolventiniais) laipteliais posvyris horizonto atžvilgiu mažesnis kaip 30°, ant trapo turi būti uždėta nuožulni aikštelė su skersinėmis lystelėmis. Ši aikštelė turi būti patikimai pritvirtinta. 54. Prie darbinėje padėtyje esančių trapo, aikštelės arba laiptelių laive turi būti gelbėjimosi ratas su prie jo pritvirtinta ne trumpesne kaip 27,5 m virve. 54.1. Žiemos metu nuo trapų ir laiptelių visuomet turi būti nuvalytas sniegas, ledas ir pabarstyta smėliu. 54.2. Draudžiama naudotis nešiojamomis kopėčiomis vietoje nuožulnių aikštelių, laiptelių ir trapų. 55. Naudoti perėjimo tiltelius, nuožulnias aikšteles, pasvirusius daugiau kaip 30° horizonto atžvilgiu, draudžiama. 56. Medinius trapus būtina apdoroti pokostu. 57. Jei trapas netvarkingas, prie jo priėjimas turi būti skersai užtvertas grandine ir pakabintas draudžiamasis ženklas „Praėjimas draudžiamas“. Priėjimai prie trapų turi būti laisvi. 58. Locmanų įlaipinimui ir išlaipinimui reide turi būti naudojamas locmano keltuvas arba trapas, atitinkantis „Tarptautinės 1974 m. konvencijos dėl žmonių gyvybės apsaugos jūroje“ (SOLAS–74) reikalavimus. Jei leidžia hidrometeorologinės sąlygos (jūros bangavimas iki 4 balų), locmano įlaipinimui ir išlaipinimui galima naudoti užbortinį trapą. 59. Budėtojas prie trapo turi stebėti, kad būtų laikomasi eiliškumo ir nebūtų lipama „koja kojon“. 59.1. Lipant trapu draudžiamas: 59.1.1. žmonių susitelkimas aikštelėse (daugiau kaip dviejų žmonių); 59.1.2. priešinių srautų judėjimas vienos krypties trapais. 60. Jei trapo ar laiptelių posvyris horizonto atžvilgiu daugiau kaip 45°, žmonėms draudžiama įlipti ir išlipti su didesniu kaip 20 kg kroviniu. 61. Draudžiama mėtyti ir transportuoti sunkius daiktus laipteliais ir trapais. Daiktus, kurių masė daugiau kaip 50 kg, reikia transportuoti krovininiais laiptais. 62. Leistis ir lipti štormtrapu leidžiama tik po vieną (t. y. ant štormtrapo vienu metu negali būti daugiau kaip vienas žmogus); lipant laikytis reikia ne už skersinio, o už templės arba už specialiai per skersinių vidurį prakišto centrinio lyno. 62.1. Apledėjus štormtrapui, budintysis kapitono padėjėjas privalo jį pakeisti. 62.2. Draudžiama štormtrapą laive tvirtinti už skersinių. 62.3. Štormtrapo pastatymo vietoje, jei reikia perlipti per falšbortą arba lejerinį aptvarą, turi būti patikimai pritvirtintas falšbortinis trapas su turėklais. 63. Laivo vadovai atsakingi už laivo štormtrapų būklę, kad šie atitiktų SOLAS–74 keliamus reikalavimus. Štormtrapai turi būti išbandomi pagal Štormtrapų, gelbėjimosi škentelių su musingais, apsauginių diržų ir saugos lynų bandymų instrukcijos reikalavimus. 64. Draudžiama naudotis štormtrapais, jei: 64.1. prie templės nėra lentelės su inventoriniu numeriu ir trapo eilinio bandymo data; 64.2. nėra bandymų akto arba praėjo daugiau kaip metai po ankstesnio bandymo; 64.3. nutrūkusi nors viena templės sruoga; 64.4. pasislinkęs benzelis ir skersiniai nelygiagretūs vienas su kitu; 64.5. ne mažiau kaip 1/3 templių troso skerspjūvio apipuvęs arba nusitrynęs; 64.6. skersinis sulūžęs, nuskilęs arba nėra nors vieno skersinio; 64.7. štormtrapo apatinis skersinis nesiekia vandens lygio, krantinės arba plaukiojančios priemonės denio. 65. Išlipimas (įlipimas) štormtrapu iš laivo ant ledo leidžiamas tik tuo atveju, kai negalima panaudoti šiems tikslams užbortinio trapo. Lipdamas žmogus privalo užsidėti apsauginį diržą. Apsauginio diržo saugos lynas turi būti pritvirtintas laive; lyno ilgis turi būti 1 m trumpesnis už atstumą nuo planšyro iki ledo paviršiaus; lyno laisvumas turi būti nuolat šalinamas (arba lynas atleidžiamas esant per dideliam jo įtempimui). Tai atlieka laive esantis budėtojas. 66. Prieš leisdamas žmonėms nusileisti ant ledo, laivo kapitonas privalo pasiųsti žvalgus, kad ištirtų saugų kelią žmonėms judėti. Į žvalgybą siunčiami ne mažiau kaip du žmonės, kuriems vadovauja laivo vadovybės atstovas. Siunčiami asmenys turi būti tinkamai apsirengę priklausomai nuo oro sąlygų, su darbinėmis gelbėjimosi liemenėmis, privalo turėti ne trupesnius kaip 10 m gelbėjimosi lynus ir 2,5–3,0 m ilgio kartis arba lentas, kad būtų galima atsiremti į ledą, jei tektų įkristi į vandenį. 67. Jei locmanas iš katerio priimamas štormtrapu ir laivo viršvandeninio borto aukštis daugiau kaip 3 m, locmanui iš laivo reikia paduoti saugos lyną. III. Darbų saugos reikalavimai atliekant denio darbus I. BENDRIEJI REIKALAVIMAI 68. Draudžiama dirbti su plieniniais lynais be pirštinių (pirštinės turi būti su antdelniais). 68.1. Dirbant su pirštinėmis reikia žiūrėti, kad pirštinių neįtrauktų į mechanizmų judančias ir besisukančias dalis. 68.2. Ypatingo atsargumo reikia laikytis dirbant su drėgnomis pirštinėmis. Dirbti su tepaluotomis ar apledijusiomis pirštinėmis draudžiama. 69. Dirbant su plieniniais ar augaliniais lynais draudžiama būti ir laikyti rankas arčiau kaip 1 m iki būgnų, knechtų, blokų ir kitų įrenginių, nuo kurių traukiamas ar atleidžiamas lynas, taip pat iki fiksatoriaus uždėjimo vietos. Dirbant su sintetiniais lynais šis atstumas turi būti ne mažesnis kaip 2 m. 70. Draudžiama būti arti stipriai įtemptų lynų, taip pat būti lyno įtempimo linijoje (tiek prieš lyno tempimo, tvirtinimo ar krypties keitimo mechanizmą, tiek ir už jo). Draudžiama kojas statyti į lynų kilpas. 71. Automatinių gervių pervedimui į rankinį valdymą ir atgal – iš rankinio į automatinį draudžiama keisti operacijų seką, nustatytą pagal gamyklos gamintojos ar eksploatavimo instrukciją. 72. Draudžiama išeiti už laivo borto aptvaro ar falšborto, taip pat persisverti per juos. 73. Laivuose esant atidarytam falšbortui, jūros gylį matuojantis jūreivis turi būti prisirišęs apsauginiu lynu, kurio antrasis galas turi būti pririštas prie tvirtų laivo konstrukcijų. 74. Esant laive sugadintiems lynams, pakaboms, grandinėms, kabliams, apkaboms, sukučiams, blokams ir kt. – juos reikia nedelsiant išimti iš apyvartos ir laikyti atskirai nuo naudojamų. II. DARBŲ SAUGA VYKDANT INKARAVIMO IR ŠVARTAVIMO DARBUS 75. Inkaravimo ir švartavimo metu įgulos nariams draudžiama net trumpam palikti be priežiūros veikiančius mechanizmus, atitraukti dėmesį pašalinėmis kalbomis arba dirbti bet kokius, nesusietus su inkaravimo ar švartavimo operacijomis darbus. 76. Prieš nuleidžiant inkarą, prieš įtraukiant jį į kliuzą, prieš išjudinant išmestą inkarą, darbų vadovas privalo įsitikinti, ar grandinės dėžėje nėra žmonių. Prieš inkaravimąsi darbų vadovas, be to, privalo: 76.1. patikrinti inkarinio įrenginio tvarkingumą; 76.2. patikrinti juostinio stabdžio tvirtinimą prieš atleidžiant sraigtinius ir grandininius fiksatorius, taip pat prieš atjungiant inkarinio mechanizmo žvaigždutę; 76.3. patikrinti, ar nėra laivo priekyje valčių, katerių, baržų ar kitų plaukiojimo priemonių; 76.4. nuleisti inkarą, uždėti fiksatorių ar nuimti nuo inkaro grandinės, nuleisti ar pakelti inkaro grandinę būtina pagal inkaravimo ir švartavimo grupės vadovo komandą; 76.5. inkarą nuleidžiant ir pakeliant draudžiama būti arti inkaro grandinės judėjimo linijos arba šios linijos tęsinio; 76.6. inkaro nuleidimo metu, kai valdymo poste nėra apsauginio permatomo ekrano, operatorius turi nuolat nešioti apsauginius akinius tam, kad apsaugotų akis nuo purvo ir rūdžių dalelių. 77. Tikrinant inkaro mechanizmą tuščiąja eiga, draudžiama jį įjungti neįsitikinus, kad grandinės būgnas yra atjungtas. Draudžiama atleisti inkaro grandinės fiksatorių, taip pat atjungti brašpilio žvaigždutę nepatikrinus juostinių stabdžių užspaudimo. 78. Laivui stovint prie prieplaukos arba reide, draudžiama palikti inkarus kliuzuose užfiksuotus tik juostiniais stabdžiais – inkarines grandines reikia papildomai tvirtinti fiksavimo įrenginiais. 79. Nuleidžiant inkarą su plūduru, plūduro lynas turi būti sudėtas už lejerinio aptvaro arba nuleistas už borto, o pats plūduras turi būti už borto pritvirtintas augaliniu lynu prie falšborto arba prie kreipiančiosios plokštės. 80. Jeigu reikia į grandinių dėžę pasiųsti žmones inkarinėms grandinėms valyti, inkarinis mechanizmas turi būti išjungtas, o inkarinė grandinė turi būti užfiksuota sraigtiniais fiksatoriais. Atliekant valymo darbus, reikia naudotis nesprogios konstrukcijos šviestuvais (arba tokios pat konstrukcijos nešiojamais žibintais), kurių maitinimo įtampa ne didesnė kaip 12 V. Darbus su grandinėmis ir grandinių dėžėse, ir denyje galima atlikti tik naudojant kablius. 81. Nuplukdant inkarą (pagalbinį inkarą) valtimi, reikia jį patikimai pritvirtinti lininiu ar sintetiniu naitovu. Draudžiama būti: 81.1. valties gale tarp achterštevenio ir inkaro; 81.2. tarp špilio sukimo lazdų; 81.3. valtyje esančio inkarinio lyno kilpų viduje; 81.4. pasilenkusiam virš lyno ritinių atleidžiant naitovus. 82. Inkaras ir grandinė valomi vadovaujant kapitono padėjėjui. Valymo metu turi būti laikomasi saugaus darbo už borto taisyklių. Inkaro ir grandinės padėties stebėtojas turi būti saugioje vietoje. Visus darbus būtina atlikti nuo pakabinamo suolelio; draudžiama atsistoti ant inkaro; inkaras turi būti papildomai pritvirtintas plieniniu lynu. 83. Draudžiama dirbti su inkaro mechanizmu, kai vykdomi inkaro valymo darbai už borto. Inkarinį mechanizmą galima paleisti tik po to, kai už borto dirbantys žmonės užlips ant laivo denio. 84. Visuose laivuose turi būti pagrindinių ir pagalbinių švartavimosi lynų saugiausio išdėstymo schemos. Papildomi švartavimosi lynai paduodami tik pritvirtinus pagrindinius lynus. Švartavimosi vietos turi būti pakankamai apšviestos, žiemą nuvalytas ledas ir sniegas, pabarstyta smėliu; išsikišantys už borto objektai turi būti įtraukti į laivo vidų ir pritvirtinti. 85. Ruošiantis švartavimosi operacijoms visi pašaliniai daiktai turi būti pašalinti, o reikiami švartavimosi lynai tvarkingai išdėlioti denyje, parengti metlyniai, fiksatoriai, patikrinti švartavimosi mechanizmai. 86. Švartavimosi metu lacportai ir iliuminatoriai turi būti uždaryti. 87. Švartavimosi lynai perduodami į krantą arba į kitus laivus naudojant metlynius arba lynų mėtymo įtaisus. Metlynį perduoti būtina po įspėjamojo šūksnio „SAUGOKIS“. Kai naudojamasi lyno mėtymo įtaisu, įspėjama per laivo garso stiprinimo įtaisus (megafoną, laivo transliaciją). 88. Metlynių svareliams reikia naudoti tik specialiai pagamintus ir virvute apipintus maišelius su smėliu. Iki 450 registrinių tonų talpos keltuose ir laivuose, kai nėra bangavimo, lyną leidžiama paduoti be metlynio (jei atstumas tarp metėjo ir gavėjo ne didesnis kaip 1 m). Taip pat paduodančiam lyną asmeniui draudžiama persisverti per falšbortą ar lejerinį aptvarą, o priimančiajam – pasilenkti už prieplaukos krašto. 89. Prieš uždedant lyno kilpą ant knechto, švartavimosi stulpelio ar kito švartavimosi įtaiso, metlynis turi būti atrištas. 90. Uždedant švartavimosi lyną ant knechto ar švartavimosi bitengų, rankas būtina laikyti išorinėje lyno kilpos pusėje. 91. Kad tiesioginio susukimo lynas (lyninės gamybos) nesusipainiotų ir neatsisuktų, jį dėti į ritinius ir ant knechtų reikia pagal laikrodžio rodyklę, o atvirkštinio susukimo lynus (kabelinės gamybos) – prieš laikrodžio rodyklę. 92. Sintetinių lynų eksploatavimas, jų pasirinkimas takelažiniams darbams, apžiūros ir brokavimas, taip pat jų priežiūra ir saugojimas atliekami laikantis specialios tam skirtos instrukcijos reikalavimų. 93. Tempiant sintetinius lynus per švartavimo būgnus, būtina uždėti kuo daugiau vijų, bet kuriuo atveju ant būgnų be išilginių briaunų – ne mažiau kaip 4 vijas, o ant būgnų su briaunomis – ne mažiau kaip 5 vijas. Įtemptą lyną traukti taip, kad ant būgno neatsirastų lyno laisvumas. 94. Tvirtinant sintetinius lynus ant knechtų būtina uždėti ne mažiau kaip 6 vijas. 95. Panaudojant sintetinius lynus (kaproninius, polipropileninius ir kt.) švartavimuisi, būtina atsižvelgti į jų pagrindines savybes ir vadovautis šiomis rekomendacijomis: 95.1. periodiškai keisti vietomis lyno pradžią su pabaiga; 95.2. nenaudoti lynų, kurių stiprumas mažesnis, negu reikalaujama pagal laivų klasifikacinės bendrovės taisykles duoto tipo laivui; 95.3. periodiškai brokuoti lynus; 95.4. patempti arba atleisti lyną tam, kad padidintos trinties ruožas nebūtų toje pačioje lyno vietoje; 95.5. pagal galimybes nevilkti lyno dugnu; 95.6. mažinti lyno traukimo greitį esant stipriam gūsingam vėjui (šis reikalavimas netaikomas dirbant su automatinėmis švartavimosi gervėmis). 96. Dirbant su sintetiniais lynais draudžiama: 96.1. priimti į laivą ir naudoti neturinčius sertifikatų ir antistatiškai neapdorotus lynus; 96.2. naudoti darbui lynus, kurių šešiskart padaugintas diametras būtų didesnis už mechanizmo būgno diametrą; 96.3. praleisti lynus per blokus, kurių skriemulio diametras mažesnis kaip 6 lyno diametrai, arba skriemulio plotis neviršija lyno diametro daugiau kaip 25%; 96.4. dirbti su švartavimo būgnais, turinčiais išilgines būgno briaunas; 96.5. surišti lynus bet kokiu mazgu; 96.6. praleisti per vieną kliuzą arba uždėti ant to paties knechto kartu su plieniniais lynais; 96.7. praleisti įtemptų kombinuotų lynų sujungimo apkabas per kreipiančiąsias plokštes ir roulsus, taip pat per švartavimosi būgnus; 96.8. laisvinti standžiai įtemptą lyną vijų laisvinimo ant būgno būdu; 96.9. atiduoti ir laisvinti ant knechtų švartavimosi lynus nesumažinus jų įtempimo; 96.10. būti arčiau kaip per 2 m nuo fiksatorių uždėjimo vietos; 96.11. naudoti grandininius fiksatorius; 96.12. nuimti įtemptą vilkimo lyną nuo kablio (išskyrus avarinius atvejus). 97. Jeigu lynas ant švartavimosi būgno praslysta, švartavimo mechanizmas turi būti sustabdytas, o ant būgno uždėtos papildomos vijos. Ant špilio ar brašpilio būgno sugnybtą lyną laisvinti reikia tik sustabdžius mechanizmą. Laisvinama laužtuvu (smaigu) arba tiesiogiai rankomis tik po to, kai lynas bus užfiksuotas, kad būtų išvengta lyno trūktelėjimo jį išlaisvinus. 98. Švartavimosi lynus galima traukti tik gavus nuo kranto patvirtinimą, kad lynas įtvirtintas ir tvarkingas. Apie traukimo pradžią būtina įspėti dirbančius krante. 99. Plieninių lynų fiksavimui būtina naudoti grandininius fiksatorius, pagamintus iš trumpagrandės 2–4 m ilgio 10 mm kalibro grandinės dalies. Vieną grandinės galą reikia tvirtinti už denio ąsos arba knechto. Prie grandininio fiksatoriaus eigos galo turi būti patikimai pritvirtintas ne trumpesnis kaip 1,5 m ilgio lininis lynas. 99.1. Grandinė turi būti uždėta stabdymo mazgu ir 3–4 kartus apvyniota pagal traukos kryptį prieš lyno susukimo pusę. 99.2. Sintetinių ir lininių lynų fiksatoriai turi būti pagaminti iš tos pačios medžiagos, kaip ir švartavimosi lynai. Fiksatoriaus diametrą reikia priimti lygų pusei švartavimosi lyno, ant kurio fiksatorius uždedamas, diametro. Fiksatoriaus nutraukimo jėga turi sudaryti ne mažiau kaip 30% nuo švartavimui naudojamo lyno minimalios nutraukimo apkrovos. Visais kitais atvejais fiksatoriaus nutraukimo apkrova turi būti ne mažesnė kaip švartavimosi lyno įrąža tempiant jį gerve. 100. Plukdant švartavimosi lyną prie jo įtvirtinimo vietos valtimi ar motoriniu kateriu, lynas turi būti sudėtas ringėmis. 100.1. Plukdant švartavimosi lyną draudžiama būti valties, katerio gale. 100.2. Lyno eigos galas turi būti valtyje pritvirtintas taip, kad, esant būtinumui, jį būtų galima greitai paleisti. 101. Draudžiama ant krovininių tanklaivių, dujovežių, kitų cheminius krovinius gabenančių laivų denių paduoti plieninius, kombinuotus arba antistatiškai neapdorotus sintetinius lynus, taip pat naudoti fenderius su metalinėmis dalimis. 102. Švartavimosi metu draudžiama: 102.1. švartavimosi vietose būti pašaliniams asmenims, taip pat nedalyvaujantiems švartavimo operacijose įgulos nariams; 102.2. švartavimuisi naudoti stangrius plieninius lynus; 102.3. paduoti, ištraukti, laisvinti, tvirtinti ar atiduoti švartavimo lyną be švartavimuisi vadovaujančio asmens komandos; 102.4. dirbti denyje išdėlioto lyno ringių viduje; 102.5. slopinti laivo inerciją švartavimosi lynų pagalba, taip pat tvirtinti ar atleisti lynus nenuslopinus laivo inercijos; 102.6. paduoti švartavimosi lynus su perlinkimais ir neapkapotais nutrauktų vielų galais; 102.7. tvirtinti net trumpam laikui lynus ant švartavimosi būgnų; 102.8. traukti suvyniotus į ritinius lynus; 102.9. uždėti, nuimti ar traukti lyno vijas ant besisukančių švartavimosi būgnų; 102.10. traukti slystančius ant švartavimo būgno lynus; 102.11. traukti ar laisvinti lynus dirbant su jais prie kreipiančiųjų plokščių ir roulsų, taip pat prispausti lynus prie denio ar švartavimo įtaiso koja ar ranka; 102.12. būti kampo viduje, kurį sudaro praeinantis per kreipiančiąją plokštę arba nukreipimo roulsą švartavimo lynas; 102.13. paduoti laivagalinius švartavimosi lynus dirbant varikliui; 102.14. naudoti grandininius fiksatorius augalinių ar sintetinių lynų fiksavimui; 102.15. būti fiksatoriaus tempimo jėgos linijoje dirbant su fiksatoriumi; 102.16. ištraukti lyną į laivą, kol iš valties nebus išmestos likusios ringės ir valtis nenuplauks į šalį nuo išmesto lyno; 102.17. traukti nuplukdytą ant švartavimosi statinės lyną tuo metu, kai ant jos yra žmogus; 102.18. naudoti švartavimosi fenderį su trumpu tvirtinimo lynu (dėl ko tektų rankas iškišti už borto). 103. Viršutines 2–3 ant knechto esančias plieninio arba sintetinio lyno vijas reikia surišti raiščiu. Pabaigus švartavimąsi, visi nebereikalingi lynai turi būti surinkti, o švartavimosi mechanizmai išjungti. III. DARBŲ SAUGA VYKDANT BUKSYRAVIMO DARBUS 104. Ant visų buksyravimo arkų iš abiejų pusių matomoje vietoje turi būti ryškūs užrašai „saugokis lyno“. 105. Buksyravimo lyno padavimas į vilkiką arba lyno priėmimas iš vilkiko ir jo įtvirtinimas ant kablio specialiuose buksyravimo laivuose atliekamas vadovaujant kapitono padėjėjui arba bocmanui, o nespecializuotuose laivuose – vadovaujant tik kapitono padėjėjui. 106. Prieš paduodant buksyravimo lyną turi būti patikrinta kablio ir gervės būklė. Buksyravimo lynas turi būti paduodamas metlyniu. Paduoti buksyravimo lyną laivui plaukiant leidžiama tik avariniais atvejais. Buksyravimo lynas ant kablio turi būti uždėtas taip, kad esant bet kokiam buksyravimo lyno įtempimui būtų galima jį greitai ir saugiai atkabinti. 107. Buksyravimo lyną nukabinti nuo kablio arba knechtų vilkike arba buksyruojamame laive leidžiama tik pagal buksyravimo darbams vadovaujančio asmens komandą. 107.1. Draudžiama nukabinti įtemptą buksyravimo lyną (išskyrus avarinius atvejus). 107.2. Atkabinant lyną nuo buksyruojamo laivo knechtų ar vilkiko kablio draudžiama stovėti arti kablio ar knechtų ir priešais juos. 107.3. Atkabinti buksyravimo lyną nuo kablio reikia stovint už kablio ne arčiau kaip 1,5 m atstumu. 107.4. Tempti ar atleisti buksyravimo lyną buksyravimo gerve reikia tik po to, kai pavojingoje zonoje nebus žmonių. 108. Naudoti inkarines grandines buksyravimo linijoje leidžiama su sąlyga, jei bus užtikrintas jų mechanizuotas ištraukimas į velkamą objektą. 109. Buksyravimo metu buksyravimo kliuzai turi būti uždaryti, o laivo korpuse esantys iliuminatoriai – užsandarinti. 110. Vilkike, kuriame nėra buksyravimo kablio arba gervės, turi būti numatyta galimybė, esant būtinumui, lengvai ir patikimai atkabinti buksyravimo lyną. 110.1. „L“ tipo kablį reikia įrengti taip, kad jį atkabinantis žmogus galėtų atsistoti už laivo konstrukcijų ir tokiu būdu apsisaugoti nuo lyno. 110.2. Buksyravimo lynas ant knechtų velkamame laive turi būti tvirtinamas vijomis tokiu būdu, kad reikalui esant jį būtų galima greitai atlaisvinti ar atkabinti. 111. Kad tvirtinant ar atkabinant švartavimo kilpą nereikėtų siųsti už borto žmogaus, prie kilpos reikia pritvirtinti atotampą kilpos pakėlimui į laivą. 112. Uždedant ant buksyravimo lyno atraminį lynagalį, reikia būti žemiau horizontalios vilkimo lyno galimo judėjimo plokštumos. 112.1. Atraminio lynagalio ilgis turi būti toks, kad, jį uždėjus ant buksyravimo lyno, liktų ne mažiau kaip 2 m ilgio laisvas galas. 112.2. Po atraminio lynagalio pritvirtinimo ant vilkimo lyno, žmogus turi būti ne arčiau kaip per 1,5 m nuo vertikalios plokštumos, kurioje juda atraminis lynagalis. 113. Buksyravimo metu draudžiama: 113.1. paduodant buksyravimo lyną ar jį traukiant buksyravimo gerve būti prie to borto, kur atliekamos operacijos su vilkimo lynu; 113.2. uždėti bet kokius papildomus lynus ant buksyravimo kablių, knechtų, ant kurių jau yra užkabinti buksyravimo lynai; 113.3. pradėti buksyruoti negavus patvirtinimo, kad buksyruojamajame laive yra užkabintas buksyravimo lynas; 113.4. kelti inkarus arba atiduoti švartavimo lynus buksyruojamajame laive prieš pradedant buksyravimo darbus be buksyravimui vadovaujančio asmens leidimo; 113.5. išlysti už borto ten, kur gali būti buksyravimo lynas; 113.6. buksyruoti laivus su nuleistais arba nevisiškai iškeltais inkarais; 113.7. buksyruojant laivus, plaustus ir kitas plaukiojimo priemones būti arti buksyravimo kablio, buksyravimo lyno ir atraminio lynagalio galimo judėjimo vietos, taip pat už buksyravimo gervės ir kablio. Apie tai laivo įgula turi būti įspėta per laivo radijo transliacijos tinklą; 113.8. palikti buksyravimo kablį ne darbo metu nepritvirtintą; 113.9. nuimti buksyravimo lyną nuo kablio rankomis be apsauginių priemonių. Pastaba. Naudojant neatlenkiamus kablius draudžiama atkabinti buksyravimo lyną vienam žmogui. Atkabinant lyną už virvakilpės imti reikia tik iš išorinės pusės. Nuėmus buksyravimo lyną nuo kablio, būtina nedelsiant jį padėti ant denio. IV. DARBŲ SAUGA NAUDOJANT KATERIUS IR VALTIS 114. Nuleisti ar pakelti katerius ir valtis galima tik kapitonui leidus ir tiesiogiai vadovaujant budinčiajam kapitono padėjėjui. 115. Prieš nuleidžiant ar pakeliant katerius ir valtis, budintysis kapitono padėjėjas privalo įsitikinti, ar tvarkingos gervės, ar veikia stabdžiai ir galiniai jungikliai. 115.1. Tais atvejais, kai valties nuleidimas nemechanizuotas, valčių keltuvų falai turi būti specialiuose krepšiuose ar suvynioti ritėse. 115.2. Prieš pakeliant valtį mechanine pavara, darbų vadovas turi įsitikinti, kad rankinės pavaros rankena nuimta, o kėlimo metu stebėti, kad lynai taisyklingai vyniotųsi ant būgno. 116. Prieš nuleidžiant valtį ant vandens, valties vadovas privalo įsitikinti, kad dugno skylės užkimštos kamščiais. 117. Keliant ar nuleidžiant valtis laivo eigos metu esant tėkmei arba nepalankiomis meteorologinėmis sąlygomis būtina laikytis šių atsargumo priemonių: 117.1. falinius lynus reikia tinkamai išskirstyti ir patikimai pritvirtinti; 117.2. nuleidžiant valtį, kai laivas juda į priekį, pirmiau būtina atleisti laivagalinius, o paskui laivapriekinius valčių keltuvus; pakeliant valtis – keltuvų darbo seka priešinga; 117.3. nuleidžiant valtis, kai laivas juda atgal, pirma būtina atleisti laivapriekinius keltuvus, o paskui laivagalinius. Pakeliant valtis – keltuvų darbo seka priešinga. 118. Irklininkai ir keleiviai įlaipinami į valtį ir išlaipinami iš jos valties vadovo nurodyta tvarka, kuri užtikrina žmonių saugumą. 119. Įgulos nariai privalo susėsti gelbėjimosi valtyje pagal valties aliarmo tvarkaraštį ar valties vadovo nurodymą. Keleivių išdėstymą valtyje nurodo valties vadovas. 120. Visose gelbėjimosi priemonėse pageidautina naudotis tik augaliniais lynais. Sintetinius lynus panaudoti leidžiama esant specialiam šių lynų panaudojimo gelbėjimosi priemonėse leidimui (tai liudija prie lyno pritvirtintas ženklas). 121. Gelbėjimosi škentelius su musingais reikia kruopščiai apžiūrėti ne rečiau kaip vieną kartą per 4 mėnesius ir ne rečiau kaip kartą per metus išbandyti ir surašyti bandymų aktą. Jeigu po išbandymų škentelyje bus aptikti gyslų nutrūkimai ar kiti defektai, škentelis turi būti išimtas iš apyvartos. Kiekvienas škentelis turi turėti pritvirtintą žyminę lentelę, kurioje nurodyta išbandymo data. 122. Visi gelbėjimosi valtyje, darbinėje valtyje arba ant plausto esantys asmenys privalo dėvėti gelbėjimosi liemenes (bendrovės patvirtintos konstrukcijos) ir meteorologines sąlygas atitinkančius drabužius. Įlaipinimas į valtis leidžiamas tik užsidėjus gelbėjimosi liemenes. Atsakingas už tai yra budintysis kapitono padėjėjas ir valties vadovas. Gelbėjimosi liemenes leidžiama nusiimti tik išlipus iš valties ant laivo denio arba krantinės. 123. Esantiems valtyje žmonėms draudžiama: 123.1. stovėti; 123.2. sėdėti ant krašto ar fenderio; 123.3. vaikščioti suolais arba ant jų atsiklaupti; 123.4. laikyti rankas ant planšyro, kai valtis priplaukia prie laivo borto ar nuplaukia nuo jo ir kai valtis keliama ar nuleidžiama; 123.5. pereiti valtyje iš vienos vietos į kitą vietą be valties vadovo leidimo; 123.6. užgulti korpusu valties vairą; 123.7. būti tarp valties talių ir valties števenio pakeliant arba nuleidžiant valtį; 123.8. stumti rankomis valtį nuo laivo borto; 123.9. atsistoti ant suolų ir kopti į stiebus, kai pakeliamas ir nuleidžiamas rangautas ir burės. 124. Valties talių blokus užkabinantys ir atkabinantys asmenys privalo stovėti prie talių iš valties midelinio španhauto pusės. Blokai į laivą įkeliami tam tikslui pritvirtintomis atotampomis. 125. Jeigu esant mechaninei pavarai valtis keliama rankine pavara (nėra elektros energijos, suspausto oro ar gervė sugedusi), rankeną reikia nuimti iš karto pakėlus ar nuleidus valtį. 125.1. Blokuojantys įtaisai, kurie atjungia elektrinę pavarą, kai dirbama rankine pavara, turi būti tvarkingi. 125.2. Prieš įjungiant kilnojamus variklius valties kėlimui ar nuleidimui, būtina įsitikinti, kad variklis patikimai pritvirtintas. 126. Pakėlus valtį, į vietą reikia pastatyti po valtimi esančius nuimamus ar užverčiamus lejerinius aptvarus. Pastatant aptvarus draudžiama persisverti per laivo bortą. Valtis uždėti ant kilblokų reikia rankiniu būdu. 127. Naudojant valtis ar katerius draudžiama: 127.1. nusileisti į valtis ar lipti iš valčių ar katerių valties skrysčiais ar kitais šiems tikslams neskirtais įrenginiais; 127.2. būti valtyje, kai ji keliama ar nuleidžiama krovinine strėle ar kranu; 127.3. kelti ir nuleisti katerį ar valtį, jeigu kėlimo ir nuleidimo įrenginyje aptikti defektai ar sutrikimai, taip pat – kai valties skrysčiai susipainioję ar susisukę; 127.4. įjungti valties gervės variklį neįsitikinus, kad rankinės pavaros rankena nuimta; 127.5. atjungti blokuojančius įtaisus, kurie eliminuoja valties gervės variklio darbą esant įjungtai rankinei pavarai; 127.6. liesti valčių kėlimo įrenginio besisukančias dalis ir rankomis nukreipti judančius lynus į blokų skriemulius; 127.7. gabenti žmones buksyruojamose valtyse; 127.8. gabenti keleivius ir krovinius viršijant nustatytas šiai valčiai talpos ir keliamosios galios normas, taip pat sudėti krovinius ant suolų ar aukščiau jų lygio (skaičiuojant, kad vieno žmogaus masė yra 75 kg); 127.9. tvirtinti katerius ir valtis keltuvuose, uždėti apvalkalus ir atlikti kitus darbus su valčių kėlimo įrenginiais, kol nepastatyti lejeriniai aptvarai, arba atlikti šiuos darbus prie neaptverto borto; 127.10. uždėti apvalkalus, kol neįtempti ir neįtvirtinti visi valties talių fiksavimo įtaisai, laikantys valtį žygio parengties padėtyje; 127.11. lipti į apvalkalais uždengtas valtis. 128. Ruošiant valtis ar katerius plaukimui nuo laivo, budintysis kapitono padėjėjas privalo įsitikinti, kad: 128.1. kateris ar valtis visiškai aprūpinti būtinais reikmenimis; 128.2. signalizacijos priemonės, žiebtuvėlis, gelbėjimosi priemonės tvarkingos ir yra nustatytoje vietoje; 128.3. kateryje ar valtyje yra reikiamas kuro, vandens kiekis, o priešgaisrinės priemonės ir signaliniai žibintai tvarkingi; 128.4. kateris ar motorinė valtis turi reikiamą įrankių kiekį variklių remontui; 128.5. prieš atlaisvinant falą įsitikinti, ar dirba variklis. Be aukščiau išvardytų reikalavimų, kateriui ar valčiai išplaukiant už reido ribų, budintysis kapitono padėjėjas privalo patikrinti, ar yra kompasas, jūrlapiai ar rajono schemos, drekas, taip pat neliečiamos maisto atsargos. 129. Kateriui ar valčiai priplaukti prie laivo leidžia tik budintysis kapitono padėjėjas. 129.1. Valties ar katerio priplaukimo prie laivo vietoje budintysis kapitono padėjėjas privalo pastatyti jūreivį su metlyniu, kurį, reikalui esant, reikia paduoti į valtį, katerį. 129.2. Valčių, katerių nuleidimas plaukiant laivui leidžiamas tik plaukiant lėčiausia laivo eiga. Visais atvejais valtis ar kateris laivui judant privalo artėti prie laivo tik laivo judėjimo kryptimi. Laivui darant posūkį (bet kokia eiga), valčių, katerių nuleidimas draudžiamas. 130. Su burėmis plaukiančioje valtyje visi įgulos nariai, išskyrus vadovą ir vairininką, turi sėdėti tarp suolelių ant grotelių priešvėjinėje pusėje veidu į bures. 131. Bangavimo metu naudojant užbortinius trapus žmonių įlaipinimui ar išlaipinimui iš plaukiojančių priemonių, trapus reikia pakelti tiek, kad būtų išvengta trapo smūgių bei trapo laužymo, ir plaukiojimo priemonėse, ir ant trapo esančių žmonių traumų. 132. Draudžiama laive laikyti ir naudotis plaukiojimui, žvejybai, susisiekimui su krantu ar kitais laivais „Progres“, „Kazanka“ ir kitokias su panašaus tipo vairo ir variklio mechanizmais valtis bei irklines valtis, kurios nepatvirtintos nustatyta tvarka kaip laivo komplektas, taip pat laikyti laive šias valtis kaip įgulos narių nuosavybę. V. DARBŲ SAUGA VYKDANT DARBUS TRIUMUOSE IR SU LIUKŲ DANGČIAIS 133. Draudžiama atidaryti liukų dangčius tol, kol aplink juos nebus pakankamai apšviesta ir nebus pašalinti pašaliniai daiktai ir trukdantys kieti dangčiai, nuvalytas ledas ir sniegas. Esant ledui ant liukų dangčių pavarų, traukos lynų, būtina pagal galimybes pašalinti ledą prieš atidarant ar uždarant liukus. Tamsiu paros metu draudžiama išjungti apšvietimą tol, kol liukas nebus visiškai uždarytas. 134. Laivuose, kur liukų komingsai yra žemesni kaip 750 mm, taip pat atidarant tvindekų angas, turi būti pastatomi lejeriniai aptvarai, ne žemesni kaip 1000 mm, matuojant nuo denio. Šie aptvarai statomi ir patikimai tvirtinami atidarius liukus. 134.1. Draudžiama vykdyti krovimo darbus nepastačius liukų aptvarų. Laikinai nutraukus darbus ar juos baigus, draudžiama palikti neaptvertas, atidarytas arba iš dalies atidarytas triumų angas. 134.2. Darbų vadovui draudžiama pasišalinti nuo triumų angų tol, kol nebus pastatyti aptvarai. 135. Nusileisti į krovininius triumus galima tik laikantis 42 punkto reikalavimų. 136. Kilnojami šviestuvai turi būti su specialiais įtaisais, kad, esant reikalui, juos būtų galima pritvirtinti prie laivo konstrukcijų. Šviestuvus pernešti galima tik juos išjungus iš tinklo; įjungti į tinklą šviestuvus galima tik juos pritvirtinus. 136.1. Naudojant kilnojamus šviestuvus triumo apšvietimui, šviestuvų maitinimui skirtus laidus reikia išdėstyti galimai toliau nuo krovinio, judančių takelažo ir įrenginių dalių. Reikia žiūrėti, kad laidai nebūtų praėjimuose. Šviestuvus pernešti leidžiama tik išjungus įtampą. 136.2. Išjungti triumo apšvietimą arba šviestuvus iškelti iš triumo draudžiama tol, kol iš triumo neišeis žmonės. 137. Prieš įeinant į triumą, kuriame yra birus krovinys, galintis įtraukti (linų sėmenys, soros, apatitų koncentratas ir pan.), žmogus turi apsijuosti apsauginį diržą su saugos lynu, kurio laisvas galas turi būti prie įėjimo į triumą esančio stebėtojo rankose. Be to, ant krovinio būtina padėti žmonių perėjimui klojinį iš lentų. Už šios nustatytos tvarkos palaikymą atsakingas yra darbų vadovas ir budintysis kapitono padėjėjas. 138. Mechanizuoti liukų dangčiai turi būti atidaromi ir uždaromi pagal atitinkamas šių sistemų įrenginio instrukcijas, vadovaujant budinčiajam kapitono padėjėjui, o dirbant vienu metu keliuose triumuose ar laivui plaukiant – ir darbų vadovui. 139. Prieš uždarant ar atidarant triumų dangčius, budintysis kapitono padėjėjas ar darbų vadovas privalo asmeniškai įsitikinti, ar triume, taip pat sekcijų judėjimo rajone nėra žmonių ir pašalinių daiktų, ar kiti įrenginiai ir kroviniai netrukdys sekcijų judėjimui. 140. Mechanizuotu būdu atidaromų dangčių atidarymui ar uždarymui draudžiama naudoti įtaisus, nenumatytus gamyklos gamintojos. 141. Perkeliant liukų dangčių sekcijas draudžiamas sekcijų deformavimas. Tais atvejais, kai traukos lynai nutiesti trapais, perėjimais ir panašiomis vietomis, kur gali būti žmonės, šios vietos turi būti aptvertos ir ant aptvarų turi būti pakabinta lentelė su užrašu „Praėjimo nėra“ arba ženklas „Praėjimas draudžiamas“. 142. Draudžiama vaikščioti liukų sekcijomis jas atidarant ar uždarant, taip pat iš dalies atidarytomis sekcijomis. Ant nevisiškai uždarytų liukų dangčių draudžiama atlikti bet kokius darbus tol, kol nebus pastatyti laikini lejeriniai aptvarai, apsaugantys žmones nuo galimo kritimo į triumą, arba kol dirbantysis neprisitvirtins prie patvarios laivo konstrukcijos apsaugos diržu. 143. Birių krovinių likučių ar kitko valymas iš dangčių sekcijų šarnyrinių sujungimų esant atidarytoms ar nevisiškai atidarytoms sekcijoms turi būti atliekamas vadovaujant budinčiajam kapitono padėjėjui arba darbų vadovui. Atidarytas dangčių sekcijas būtina užfiksuoti. Uždarytos sekcijos turi būti užfiksuotos, kad jos negalėtų savaime atsidaryti be budinčiojo kapitono padėjėjo žinios (išjungtas maitinimas, nuimti sekcijos uždarymo pavaros lynai, vyksta remonto darbai). Tokiais atvejais pakabinamas draudžiamasis ženklas „Nejungti – dirba žmonės“. 144. Judant liukų dangčiams, draudžiama vykdyti bet kokius su jais susijusius darbus. 145. Draudžiama palikti neužfiksuotas liukų dangčių sekcijas, net jeigu dangčiai atidaryti trumpam. Fiksatorius nuimti galima tik prieš patį sekcijos atidarymą, leidus budinčiajam kapitono padėjėjui ar darbų vadovui. 146. Draudžiama įeiti į tarpą tarp atidarytų triumų be kapitono budinčiojo padėjėjo ar darbų vadovo leidimo. 147. Prieš leisdamas įeiti į tarpą tarp atidarytų triumų, budintysis kapitono padėjėjas ar darbų vadovas privalo įsitikinti, kad sekcijos užfiksuotos. Jei sekcijos turi mechaninį uždarymą, budintysis laivo kapitono padėjėjas ar darbų vadovas papildomai privalo patikrinti, ar traukimo lynai atjungti nuo sekcijų. Jei sekcijų uždarymo mechanizmas hidraulinis, tai prieš leisdamas įeiti tarp sekcijų budintysis kapitono padėjėjas ar darbų vadovas privalo apie tai pranešti budinčiajam mechanikui. Budintysis mechanikas asmeniškai atsako, kad mašinų skyriuje nuolat būtų išjungti siurbliai, sistemoje nebūtų spaudimo ir būtų iškabinti draudžiamieji ženklai „Nejungti – Dirba žmonės“. 148. Visą laiką, kol žmogus dirba tarp sekcijų, atitinkamame denyje turi stovėti stebėtojas. Stebėtojui draudžiama net trumpam palikti stebėjimo vietą. Budėjimo metu jis privalo sekti, kad niekas nenuimtų nuo sekcijų fiksatorių, nepajungtų traukos lynų, neįjungtų valdymo pulte liukų dangčių su hidrauline pavara valdymo sistemos. 149. Visi nuimami liukų dangčiai turi tiksliai atitikti liukų angų išmatavimus, turėti eilės numerį ir nudažytą spalvotą juostą (kiekvienam triumui juostų spalva turi skirtis), kuri parodo, kuriam liukui jie skirti. 150. Laivo krovos darbų metu, kuriuos atlieka uosto darbininkai, liukus su nuimamais dangčiais atidaro ar uždaro stividoro nurodymu uosto darbininkai prižiūrint laivo vadovaujantiems asmenims. Mechanizuotų liukų uždarymą ar atidarymą krovininių operacijų metu, taip pat liukų uždarymų sandarinimą prieš laivui išplaukiant į jūrą visais atvejais atlieka laivo įgulos nariai. 151. Atidarant laivo liukų dangčius, būtina: 151.1. nuimamą brezentą kruopščiai sudėti šalia liuko taip, kad jis netrukdytų krovos darbams; 151.2. liuko dangčius nuimti naudojant specialius kablius, pradedant nuo liuko vidurio tolygiai visose eilėse; 151.3. sukrauti liukų dangčius ant denio pradedant nuo triumo krašto į stabilias rietuves prie pat falšborto (nuosekliai visas eiles); 151.4. ilgesnius kaip 1 m ir sunkesnius kaip 16 kg dangčius nuimti ir krauti į rietuves leidžiama tik dviese. 152. Nuimti ir krauti liuko dangčius laivui plaukiant draudžiama (išskyrus tik avarinius atvejus). Liukai privalo būti uždaryti ir užsandarinti iki laivui išplaukiant iš uosto. Pastaba. Plaukiant atviru kanalu ar upe ir esant geroms meteorologinėms sąlygoms leidžiama laikyti atvirus liukus tik laivo kapitonui leidus (priklausomai nuo farvaterio specifikos). 153. Atidarant ar uždarant liukus, draudžiama: 153.1. nuimti ar pastatyti į vietą nuimamus bimsus naudojant ne tam skirtus stropus; 153.2. ištraukti bimsus gerve, jeigu jie užstrigę lizduose ar užversti kroviniu; 153.3. nuimti ir statyti bimsus be atotampų; 153.4. imti už bimsų galų pastatant juos į lizdus; 153.5. dėti bimsus į dviejų aukštų rietuves; 153.6. krauti liukų dangčius ant bimsų; 153.7. vaikščioti sukrautais bimsais. 154. Sunkias detales, šiftingbordsų ar maitintuvų skydus būtina statyti naudojant krovininį įrenginį. Jeigu būtina pritraukti, reikia naudoti gerves su atidaromais blokais. 155. Surinktus šiftingbordsų skydus perkeliant atvirame denyje, reikia atsižvelgti į jų būringumą ir panaudoti atotampas. Esant vėjui daugiau kaip 4 balų ir supimosi amplitudei daugiau kaip 5°, skydus perkelti nerekomenduojama. 156. Šiftingbordsų skydus arba maitintuvus statyti ir tvirtinti žygiui reikia nuosekliai taip, kad eiliniai skydai būtų statomi (arba dedami) glaudžiai prie jau pritvirtintų skydų. Tvirtinimų atleidimas atliekamas priešinga tvarka. 157. Surenkant šiftingbordsus reikia naudotis kilnojamais trapais, patikimai pritvirtintais prie statramsčių. 158. Tvirtinant šiftingbordsų atotampas, dirbantieji turi būti užsidėję apsauginius diržus su petnešomis. Apsauginių diržų saugos lynai darbo metu tvirtinami karabinais arba jų galai pririšami prie tvirtų laivo konstrukcijų. Talrepų ar atotampų įtempimui naudojami įrankiai turi būti pakabinami ant pakabų. Draudžiama atlikti bet kokius darbus po atotampomis. VI. DARBŲ SAUGA DIRBANT SU KROVININIAIS ĮRENGIniAIS 159. Draudžiama naudoti suraišiotus lynus krovininių įrenginių judančiame takelaže. 160. Pakelti ir nuleisti krovinines strėles turi kvalifikuoti jūreiviai vadovaujant kapitono padėjėjui ar bocmanui. 161. Suporintos krovininės strėlės, aprūpintos vidurine atotampa, nuleidžiamos arba pakeliamos vienu metu. Keliant ir nuleidžiant strėles darbų vykdymo rajone draudžiama būti tiesiogiai nedalyvaujantiems šiuose darbuose asmenims. 162. Kai krovininės strėlės tvirtinamos vertikaliai, į salingą siunčiamas ne mažiau kaip vienas jūreivis. Jeigu tvirtinimas vyksta laivui supantis, tai į salingą siunčiami du jūreiviai: vienas jų – tiesiogiai strėlėms tvirtinti, o kitas – pirmojo saugumui užtikrinti. Dirbančiojo salinge saugumas užtikrinamas pagal šių Taisyklių IX skyriaus reikalavimus. Jeigu tarp strėlės ir bugelio lieka tarpas, pastarasis iki išplaukimo į jūrą turi būti patikimai užkištas pleištu. 163. Krovininiuose įrenginiuose naudojami lynai privalo atitikti krovininiams įrenginiams laivų klasifikacinės bendrovės keliamus reikalavimus. 164. Judančiame takelaže naudojamų lynų stiprumo atsarga privalo atitikti krovininių strėlių keliamąją galią. 165. Nuimamos krovinių kėlimo priemonės (stropai, grandinės, krovininiai takeliai, specialūs stropai mechanizmų ardymui) po pagaminimo ar remonto turi būti techniškai apžiūrimi ir išbandomi statine apkrova, kuri 1,25 karto viršija priemonės nominalų apkrovimą. Išbandymo rezultatai įrašomi į kėlimo priemonių apskaitos žurnalą. 166. Krovininiai griebtuvai privalo turėti atitinkamus pasus arba techninio patikrinimo aktus, žymines lenteles su nurodytais numeriais, keliamąja galia ir bandymo data. 167. Prieš pradedant darbą, krovinines priemones turi apžiūrėti darbų vadovas. 168. Visą krovininę įrangą eksploatavimo metu būtina periodiškai, kartą per mėnesį, apžiūrėti. Apžiūros rezultatai surašomi į specialų apskaitos žurnalą. 169. Naudotis stropu draudžiama, jei: 169.1. neatliktas techninis patikrinimas arba prieš darbą nepatikrino darbų vadovas; 169.2. 8 diametrų lyno ilgyje yra 10% ir daugiau nutrūkusių vielų; 169.3. stropai yra surišti bet kokiu būdu; 16 …

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.