Byla Nr. 35/03-11/06 LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS N U T A R I M A S DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENOS ĮSTATYMO 85 STRAIPSNIO 3 DALIES (2000 M. RUGSĖJO 19 D. REDAKCIJA), 139 STRAIPSNIO 2, 3 DALIŲ (2000 M. RUGSĖJO 19 D. REDAKCIJA), LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 306 STRAIPSNIO (2004 M. LIEPOS 8 D. REDAKCIJA), 308 STRAIPSNIO (2006 M. BIRŽELIO 1 D. REDAKCIJA) 2 DALIES (2002 M. KOVO 14 D. REDAKCIJA), 324 STRAIPSNIO 12, 13 DALIŲ (2002 M. KOVO 14 D. REDAKCIJA), 377 STRAIPSNIO (2004 M. LIEPOS 8 D. REDAKCIJA) 9 DALIES (2002 M. KOVO 14 D. REDAKCIJA), 448 STRAIPSNIO 7 DALIES (2002 M. KOVO 14 D. REDAKCIJA), 454 STRAIPSNIO 5, 6 DALIŲ (2002 M. KOVO 14 D. REDAKCIJA), 460 STRAIPSNIO 4, 5 DALIŲ (2002 M. KOVO 14 D. REDAKCIJA), LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO PROCESO KODEKSO 268 STRAIPSNIO 3 DALIES (2002 M. VASARIO 28 D. REDAKCIJA), 285 STRAIPSNIO 2, 5 DALIŲ (2002 M. VASARIO 28 D. REDAKCIJA), 286 STRAIPSNIO 1 DALIES (2002 M. VASARIO 28 D. REDAKCIJA), 288 STRAIPSNIO 4 DALIES (2002 M. VASARIO 28 D. REDAKCIJA), 289 STRAIPSNIO 2 DALIES (2002 M. VASARIO 28 D. REDAKCIJA), 303 STRAIPSNIO 2 DALIES (2002 M. VASARIO 28 D. REDAKCIJA), 320 STRAIPSNIO 2 DALIES (2002 M. VASARIO 28 D. REDAKCIJA), 325 STRAIPSNIO 2, 3 DALIŲ (2002 M. VASARIO 28 D. REDAKCIJA), 358 STRAIPSNIO 2, 3 DALIŲ (2002 M. VASARIO 28 D. REDAKCIJA) ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI, TAIP PAT DĖL PAREIŠKĖJO – SEIMO NARIŲ GRUPĖS PRAŠYMO IŠTIRTI, AR LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISMŲ ĮSTATYMO 119 STRAIPSNIO 2 DALIES 1 PUNKTAS (2002 M. SAUSIO 24 D. REDAKCIJA), 119 STRAIPSNIO 5 DALIS (2002 M. SAUSIO 24 D. REDAKCIJA), 120 STRAIPSNIO (2003 M. SAUSIO 21 D. REDAKCIJA) 1 PUNKTAS (2002 M. SAUSIO 24 D. REDAKCIJA), LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO 2003 M. VASARIO 19 D. DEKRETAS NR. 2067 „DĖL APYGARDOS TEISMO TEISĖJO ĮGALIOJIMŲ PRATĘSIMO“, LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO 2003 M. BIRŽELIO 18 D. DEKRETAS NR. 128 „DĖL APYGARDŲ TEISMŲ SKYRIŲ PIRMININKŲ SKYRIMO“ TA APIMTIMI, KURIA NUSTATYTA, KAD VILNIAUS APYGARDOS TEISMO TEISĖJAS KONSTANTAS RAMELIS SKIRIAMAS ŠIO TEISMO CIVILINIŲ BYLŲ SKYRIAUS PIRMININKUI, NEPRIEŠTARAUJA LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI 2006 m. rugsėjo 21 d. Vilnius Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Armano Abramavičiaus, Tomos Birmontienės, Egidijaus Kūrio, Kęstučio Lapinsko, Zenono Namavičiaus, Ramutės Ruškytės, Vytauto Sinkevičiaus, Stasio Stačioko, Romualdo Kęstučio Urbaičio, sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei, dalyvaujant pareiškėjo – Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės atstovams Seimo narei Nijolei Steiblienei, advokatui Kęstučiui Čilinskui, suinteresuoto asmens – Lietuvos Respublikos Seimo atstovui Seimo nariui Juliui Sabatauskui (atstovaujančiam suinteresuotam asmeniui – Lietuvos Respublikos Seimui bylos dalyje pagal pareiškėjo – Vilniaus apygardos teismo prašymą), suinteresuoto asmens – Lietuvos Respublikos Seimo atstovams Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresniesiems patarėjams Mindaugui Girdauskui ir Gediminui Sagačiui (atstovaujantiems suinteresuotam asmeniui – Lietuvos Respublikos Seimui bylos dalyje pagal pareiškėjo – Seimo narių grupės prašymą), suinteresuoto asmens – Lietuvos Respublikos Prezidento atstovei Respublikos Prezidento patarėjai teisės klausimams Mildai Vainiutei (atstovaujančiai suinteresuotam asmeniui – Lietuvos Respublikos Prezidentui bylos dalyje pagal pareiškėjo – Seimo narių grupės prašymą), remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102, 105 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1 straipsniu, viešame Teismo posėdyje 2006 m. rugpjūčio 21 d. išnagrinėjo bylą Nr. 35/03-11/06 pagal šiuos prašymus: 1) pareiškėjo – Vilniaus apygardos teismo prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalies nuostata, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas nagrinėjant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso IV dalies XIX ir XX skyriuose ir V dalyje numatytų kategorijų bylas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 109 straipsniui; 2) pareiškėjo – Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės, susidedančios iš Seimo narių Nijolės Steiblienės, Algirdo Monkevičiaus, Juliaus Dautarto, Irenos Degutienės, Andriaus Kubiliaus, Rimanto Dagio, Vidos Marijos Čigriejienės, Danutės Bekintienės, Edmundo Pupinio, Antano Matulo, Egidijaus Vareikio, Audronio Ažubalio, Rasos Juknevičienės, Kazio Starkevičiaus, Algirdo Vrubliausko, Povilo Jakučionio, Alvydo Sadecko, Vaclavo Stankevičiaus, Valerijaus Simuliko, Vaclovo Karbauskio, Gedimino Jakavonio, Petro Baguškos, Jurgio Razmos, Sauliaus Pečeliūno, Ryto Kupčinsko, Antano Stasiškio, Donato Jankausko, Henriko Žukausko, Violetos Boreikienės, Jono Liongino, Juozo Jaruševičiaus, Ramūno Garbaravičiaus, Vilijos Aleknaitės Abramikienės, Gintaro Steponavičiaus, Algio Kašėtos, Petro Auštrevičiaus, prašymą ištirti: – ar Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 3 dalis (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) ta apimtimi, kuria, pasak pareiškėjo – Seimo narių grupės, nustatyta, kad paprastai tą pačią dieną po individualios bylos išnagrinėjimo surašomos ir viešai paskelbiamos teismo sprendimo įžanginė ir rezoliucinė dalys, o aprašomoji ir motyvuojamoji sprendimo dalys surašomos per septynias darbo dienas nuo sprendimo paskelbimo, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109, 117 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui; – ar Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 139 straipsnio 2, 3 dalys (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) ta apimtimi, kuria, pasak pareiškėjo – Seimo narių grupės, nustatyta, kad išnagrinėjus bylą yra surašomos ir viešai paskelbiamos teismo sprendimo ar nutarties įžanginė ir rezoliucinė dalys, trumpai išdėstant motyvus, o aprašomoji ir motyvuojamoji sprendimo, nutarties dalys surašomos vėliau, per septynias dienas nuo sprendimo ar nutarties priėmimo, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109, 117 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui; – ar Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 306 straipsnis (2004 m. liepos 8 d. redakcija) ta apimtimi, kuria, pasak pareiškėjo – Seimo narių grupės, nustatyta, kad teisėjas surašo ir paskelbia nuosprendžius su juos pagrindžiančiais motyvais tik bylose dėl nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, 149 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 150 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 180 straipsnio 2, 3 dalyse, 182 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 1, 2 dalyse, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29, 109, 117 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui; – ar Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 308 straipsnio 2 dalis (2002 m. kovo 14 d. redakcija) ta apimtimi, kuria, pasak pareiškėjo – Seimo narių grupės, nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas iki nuosprendžio skelbimo laiko privalo nuosprendyje jo priėmimo motyvus nurodyti tik tuomet, kai teismas mano, jog byla nėra ypač sudėtinga ar didelė, o kitais atvejais teismas turi teisę iki nuosprendžio skelbimo laiko surašyti tik nuosprendžio įžanginę ir rezoliucinę dalis, jas paskelbti ir žodžiu paaiškinti nuosprendžio priėmimo argumentus, kad visas motyvuotas nuosprendis surašomas ir pasirašomas vėliau po paskelbimo ir kad bylą išnagrinėję teisėjai turi teisę teismo pirmininko ar Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko sutikimu nuosprendį surašyti ir pasirašyti per 14 dienų, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29, 109,117 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui; – ar Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 324 straipsnio 12, 13 dalys (2002 m. kovo 14 d. redakcija) ta apimtimi, kuria, pasak pareiškėjo – Seimo narių grupės, nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas iki nuosprendžio ar nutarties skelbimo laiko privalo nuosprendyje jo priėmimo motyvus nurodyti tik tuomet, kai teismas mano, jog byla nėra ypač sudėtinga ar didelė, o kitais atvejais teismas turi teisę iki nuosprendžio, nutarties skelbimo laiko surašyti tik nuosprendžio, nutarties įžanginę ir rezoliucinę dalis, jas paskelbti ir žodžiu paaiškinti nuosprendžio, nutarties priėmimo argumentus, kad visas motyvuotas nuosprendis, nutartis yra surašoma ir pasirašoma vėliau po paskelbimo ir kad bylą išnagrinėję teisėjai turi teisę teismo pirmininko ar Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko sutikimu nuosprendį, nutartį surašyti ir pasirašyti per 14 dienų, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29, 109, 117 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui; – ar Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 377 straipsnio 9 dalis (2002 m. kovo 14 d. redakcija) ta apimtimi, kuria, pasak pareiškėjo – Seimo narių grupės, nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas priima ir paskelbia nutartį be motyvų, o motyvai surašomi ir jais nutartis papildoma vėliau po paskelbimo, ir kad bylą išnagrinėję teisėjai turi teisę teismo pirmininko ar Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko sutikimu nutartį surašyti ir pasirašyti per 14 dienų, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109, 117 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui; – ar Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 448 straipsnio 7 dalis (2002 m. kovo 14 d. redakcija) ta apimtimi, kuria, pasak pareiškėjo – Seimo narių grupės, nustatyta, kad nutartis bylose dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių priimama ir paskelbiama be motyvų, o motyvai surašomi ir teisėjų pasirašomi vėliau, per tris dienas nuo nutarties priėmimo, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109, 117 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui; – ar Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 454 straipsnio 5 dalis (2002 m. kovo 14 d. redakcija) ta apimtimi, kuria, pasak pareiškėjo – Seimo narių grupės, nustatyta, kad nutartis bylose dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių visų asmenų atžvilgiu, išskyrus nuteistuosius, kurie turi būti paleisti iš laisvės atėmimo vietų, priimama ir paskelbiama be motyvų, o motyvai surašomi ir teisėjų pasirašomi vėliau, per tris dienas nuo nutarties priėmimo, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29, 109, 117 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui; – ar Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 460 straipsnio 4, 5 dalys (2002 m. kovo 14 d. redakcija) ta apimtimi, kuria, pasak pareiškėjo – Seimo narių grupės, nustatyta, kad nutartis bylose dėl bylos atnaujinimo priėmus Europos žmogaus teisių teismo sprendimą priimama ir paskelbiama be motyvų, o motyvai surašomi ir teisėjų pasirašomi vėliau, per dešimt dienų nuo nutarties priėmimo, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109, 117 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui; – ar Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsnio 3 dalis (2002 m. vasario 28 d. redakcija) ta apimtimi, kuria, pasak pareiškėjo – Seimo narių grupės, nustatyta, kad sprendžiant bylą pirmosios instancijos teisme yra priimamos, surašomos ir paskelbiamos tik įžanginė bei rezoliucinė sprendimo dalys, o likusi, sprendimą pagrindžianti, dalis rašoma vėliau, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109, 117 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui; – ar Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 2 dalis (2002 m. vasario 28 d. redakcija) ta apimtimi, kuria, pasak pareiškėjo – Seimo narių grupės, nustatyta, kad priimdamas sprendimą už akių pirmosios instancijos teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29, 109, 117 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui; – ar Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 5 dalis (2002 m. vasario 28 d. redakcija) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29, 109, 117 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui; – ar Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 286 straipsnio 1 dalis (2002 m. vasario 28 d. redakcija) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29, 109, 117 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui; – ar Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalis (2002 m. vasario 28 d. redakcija) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29, 109, 117 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui; – ar Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsnio 2, 3 dalys (2002 m. vasario 28 d. redakcija) ta apimtimi, kuria, pasak pareiškėjo – Seimo narių grupės, nustatyta, kad sprendžiant bylą apeliacinės instancijos teisme yra priimamos, surašomos ir paskelbiamos tik sprendimo ar nutarties įžanginė bei rezoliucinė dalys, o likusios, aprašomoji ir motyvuojamoji, dalys rašomos vėliau, per keturiolika dienų nuo sprendimo ar nutarties priėmimo dienos, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109, 117 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui; – ar Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 358 straipsnio 3 dalis (2002 m. vasario 28 d. redakcija) ta apimtimi, kuria, pasak pareiškėjo – Seimo narių grupės, nustatyta, kad sprendžiant bylą kasacinės instancijos teisme yra priimamos, surašomos ir paskelbiamos tik įžanginė ir rezoliucinė nutarties (nutarimo) dalys, o likusios, aprašomoji ir motyvuojamoji, dalys rašomos vėliau, per dvidešimt dienų nuo nutarties ar nutarimo priėmimo dienos, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109, 117 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui; – ar Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 119 straipsnio 2 dalies 1 punktas (2002 m. sausio 24 d. redakcija) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5, 109, 112, 114 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui; – ar Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 119 straipsnio 5 dalis (2002 m. sausio 24 d. redakcija) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5, 109, 112, 114 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui; – ar Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 120 straipsnio 1 punktas (2002 m. sausio 24 d. redakcija) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5, 109, 112, 114 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui; – ar Lietuvos Respublikos Prezidento 2003 m. vasario 19 d. dekretas Nr. 2067 „Dėl apygardos teismo teisėjo įgaliojimų pratęsimo“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui; – ar Lietuvos Respublikos Prezidento 2003 m. birželio 18 d. dekretas Nr. 128 „Dėl apygardų teismų skyrių pirmininkų skyrimo“ ta apimtimi, kuria nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo teisėjas Konstantas Ramelis skiriamas šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininku, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 10 d. sprendimu šie pareiškėjų – Vilniaus apygardos teismo ir Seimo narių grupės prašymai buvo sujungti į vieną bylą ir jai buvo suteiktas numeris 35/03-11/06. Konstitucinis Teismas nustatė: I 1. Pareiškėjas – Vilniaus apygardos teismas nagrinėjo civilinę bylą. Teismas nutartimi sustabdė bylos nagrinėjimą ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK, naujasis CPK) 320 straipsnio 2 dalies nuostata, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas nagrinėjant CPK IV dalies XIX ir XX skyriuose ir V dalyje numatytų kategorijų bylas, neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 109 straipsniui. 2. Pareiškėjas – Seimo narių grupė kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti: – ar Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 3 dalis (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) ta apimtimi, kuria, pasak pareiškėjo – Seimo narių grupės, nustatyta, kad paprastai tą pačią dieną po individualios bylos išnagrinėjimo surašomos ir viešai paskelbiamos teismo sprendimo įžanginė ir rezoliucinė dalys, o aprašomoji ir motyvuojamoji sprendimo dalys surašomos per septynias darbo dienas nuo sprendimo paskelbimo, neprieštarauja Konstitucijos 109, 117 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui; – ar Administracinių bylų teisenos įstatymo 139 straipsnio 2, 3 dalys (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) ta apimtimi, kuria, pasak pareiškėjo – Seimo narių grupės, nustatyta, kad išnagrinėjus bylą yra surašomos ir viešai paskelbiamos teismo sprendimo ar nutarties įžanginė ir rezoliucinė dalys, trumpai išdėstant motyvus, o aprašomoji ir motyvuojamoji sprendimo, nutarties dalys surašomos vėliau, per septynias dienas nuo sprendimo ar nutarties priėmimo, neprieštarauja Konstitucijos 109, 117 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui; – ar Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK, naujasis BPK) 306 straipsnis (2004 m. liepos 8 d. redakcija) ta apimtimi, kuria, pasak pareiškėjo – Seimo narių grupės, nustatyta, kad teisėjas surašo ir paskelbia nuosprendžius su juos pagrindžiančiais motyvais tik bylose dėl nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 1 dalyje, 149 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 150 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 180 straipsnio 2, 3 dalyse, 182 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 1, 2 dalyse, neprieštarauja Konstitucijos 29, 109, 117 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui; – ar BPK 308 straipsnio 2 dalis (2002 m. kovo 14 d. redakcija) ta apimtimi, kuria, pasak pareiškėjo – Seimo narių grupės, nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas iki nuosprendžio skelbimo laiko privalo nuosprendyje jo priėmimo motyvus nurodyti tik tuomet, kai teismas mano, jog byla nėra ypač sudėtinga ar didelė, o kitais atvejais teismas turi teisę iki nuosprendžio skelbimo laiko surašyti tik nuosprendžio įžanginę ir rezoliucinę dalis, jas paskelbti ir žodžiu paaiškinti nuosprendžio priėmimo argumentus, kad visas motyvuotas nuosprendis surašomas ir pasirašomas vėliau po paskelbimo ir kad bylą išnagrinėję teisėjai turi teisę teismo pirmininko ar Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko sutikimu nuosprendį surašyti ir pasirašyti per 14 dienų, neprieštarauja Konstitucijos 29, 109, 117 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui; – ar BPK 324 straipsnio 12, 13 dalys (2002 m. kovo 14 d. redakcija) ta apimtimi, kuria, pasak pareiškėjo – Seimo narių grupės, nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas iki nuosprendžio ar nutarties skelbimo laiko privalo nuosprendyje jo priėmimo motyvus nurodyti tik tuomet, kai teismas mano, jog byla nėra ypač sudėtinga ar didelė, o kitais atvejais teismas turi teisę iki nuosprendžio, nutarties skelbimo laiko surašyti tik nuosprendžio, nutarties įžanginę ir rezoliucinę dalis, jas paskelbti ir žodžiu paaiškinti nuosprendžio, nutarties priėmimo argumentus, kad visas motyvuotas nuosprendis, nutartis yra surašoma ir pasirašoma vėliau po paskelbimo ir kad bylą išnagrinėję teisėjai turi teisę teismo pirmininko ar Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko sutikimu nuosprendį, nutartį surašyti ir pasirašyti per 14 dienų, neprieštarauja Konstitucijos 29, 109, 117 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui; – ar BPK 377 straipsnio 9 dalis (2002 m. kovo 14 d. redakcija) ta apimtimi, kuria, pasak pareiškėjo – Seimo narių grupės, nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas priima ir paskelbia nutartį be motyvų, o motyvai surašomi ir jais nutartis papildoma vėliau po paskelbimo, ir kad bylą išnagrinėję teisėjai turi teisę teismo pirmininko ar Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko sutikimu nutartį surašyti ir pasirašyti per 14 dienų, neprieštarauja Konstitucijos 109, 117 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui; – ar BPK 448 straipsnio 7 dalis (2002 m. kovo 14 d. redakcija) ta apimtimi, kuria, pasak pareiškėjo – Seimo narių grupės, nustatyta, kad nutartis bylose dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių priimama ir paskelbiama be motyvų, o motyvai surašomi ir teisėjų pasirašomi vėliau, per tris dienas nuo nutarties priėmimo, neprieštarauja Konstitucijos 109, 117 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui; – ar BPK 454 straipsnio 5 dalis (2002 m. kovo 14 d. redakcija) ta apimtimi, kuria, pasak pareiškėjo – Seimo narių grupės, nustatyta, kad nutartis bylose dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių visų asmenų atžvilgiu, išskyrus nuteistuosius, kurie turi būti paleisti iš laisvės atėmimo vietų, priimama ir paskelbiama be motyvų, o motyvai surašomi ir teisėjų pasirašomi vėliau, per tris dienas nuo nutarties priėmimo, neprieštarauja Konstitucijos 29, 109, 117 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui; – ar BPK 460 straipsnio 4, 5 dalys (2002 m. kovo 14 d. redakcija) ta apimtimi, kuria, pasak pareiškėjo – Seimo narių grupės, nustatyta, kad nutartis bylose dėl bylos atnaujinimo priėmus Europos žmogaus teisių teismo sprendimą priimama ir paskelbiama be motyvų, o motyvai surašomi ir teisėjų pasirašomi vėliau, per dešimt dienų nuo nutarties priėmimo, neprieštarauja Konstitucijos 109, 117 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui; – ar CPK 268 straipsnio 3 dalis (2002 m. vasario 28 d. redakcija) ta apimtimi, kuria, pasak pareiškėjo – Seimo narių grupės, nustatyta, kad sprendžiant bylą pirmosios instancijos teisme yra priimamos, surašomos ir paskelbiamos tik įžanginė bei rezoliucinė sprendimo dalys, o likusi, sprendimą pagrindžianti, dalis rašoma vėliau, neprieštarauja Konstitucijos 109, 117 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui; – ar CPK 285 straipsnio 2 dalis (2002 m. vasario 28 d. redakcija) ta apimtimi, kuria, pasak pareiškėjo – Seimo narių grupės, nustatyta, kad priimdamas sprendimą už akių pirmosios instancijos teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą, neprieštarauja Konstitucijos 29, 109, 117 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui; – ar CPK 285 straipsnio 5 dalis (2002 m. vasario 28 d. redakcija) neprieštarauja Konstitucijos 29, 109, 117 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui; – ar CPK 286 straipsnio 1 dalis (2002 m. vasario 28 d. redakcija) neprieštarauja Konstitucijos 29, 109, 117 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui; – ar CPK 303 straipsnio 2 dalis (2002 m. vasario 28 d. redakcija) neprieštarauja Konstitucijos 29, 109, 117 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui; – ar CPK 325 straipsnio 2, 3 dalys (2002 m. vasario 28 d. redakcija) ta apimtimi, kuria, pasak pareiškėjo – Seimo narių grupės, nustatyta, kad sprendžiant bylą apeliacinės instancijos teisme yra priimamos, surašomos ir paskelbiamos tik sprendimo ar nutarties įžanginė bei rezoliucinė dalys, o likusios, aprašomoji ir motyvuojamoji, dalys rašomos vėliau, per keturiolika dienų nuo sprendimo ar nutarties priėmimo dienos, neprieštarauja Konstitucijos 109, 117 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui; – ar CPK 358 straipsnio 3 dalis (2002 m. vasario 28 d. redakcija) ta apimtimi, kuria, pasak pareiškėjo – Seimo narių grupės, nustatyta, kad sprendžiant bylą kasacinės instancijos teisme yra priimamos, surašomos ir paskelbiamos tik įžanginė ir rezoliucinė nutarties (nutarimo) dalys, o likusios, aprašomoji ir motyvuojamoji, dalys rašomos vėliau, per dvidešimt dienų nuo nutarties ar nutarimo priėmimo dienos, neprieštarauja Konstitucijos 109, 117 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui; – ar Teismų įstatymo 119 straipsnio 2 dalies 1 punktas (2002 m. sausio 24 d. redakcija) neprieštarauja Konstitucijos 5, 109, 112, 114 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui; – ar Teismų įstatymo 119 straipsnio 5 dalis (2002 m. sausio 24 d. redakcija) neprieštarauja Konstitucijos 5, 109, 112, 114 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui; – ar Teismų įstatymo 120 straipsnio 1 punktas (2002 m. sausio 24 d. redakcija) neprieštarauja Konstitucijos 5, 109, 112, 114 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui; – ar Respublikos Prezidento 2003 m. vasario 19 d. dekretas Nr. 2067 „Dėl apygardos teismo teisėjo įgaliojimų pratęsimo“ (toliau – ir Respublikos Prezidento 2003 m. vasario 19 d. dekretas Nr. 2067) neprieštarauja Konstitucijos 5 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui; – ar Respublikos Prezidento 2003 m. birželio 18 d. dekretas Nr. 128 „Dėl apygardų teismų skyrių pirmininkų skyrimo“ (toliau – ir Respublikos Prezidento 2003 m. birželio 18 d. dekretas Nr. 128) ta apimtimi, kuria nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo teisėjas Konstantas Ramelis skiriamas šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininku, neprieštarauja Konstitucijos 5 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui. II 1. Pareiškėjas – Vilniaus apygardos teismas prašymą grindžia šiais argumentais. Pagal CPK 320 straipsnio 2 dalį (2002 m. vasario 28 d. redakcija) apeliacinės instancijos teismas peržengti apeliaciniame skunde nustatytas ribas gali tik tada, kai to reikalauja viešasis interesas nagrinėjant CPK IV dalies XIX ir XX skyriuose ir V dalyje numatytų kategorijų bylas, o kasacinės instancijos teismui draudimas peržengti kasacinio skundo ribas, jei to reikalauja viešasis interesas, nėra nustatytas (CPK 353 straipsnio 2 dalis (2002 m. vasario 28 d. redakcija)). Tai, kad apeliacinės instancijos teismui nagrinėjant tam tikrų kategorijų bylas yra draudžiama peržengti apeliaciniame skunde nustatytas ribas, nors to ir reikalauja viešasis interesas, ir tai, kad kasacinės instancijos teismui atitinkamas draudimas nėra nustatytas, reiškia, kad asmenų, kurie neturi teisės paduoti kasacinį skundą, ir asmenų, kurių bylos nagrinėjamos pagal apeliacinius skundus, teisės ir interesai pagal įstatymą yra ginami mažesne apimtimi negu asmenų, kurių bylos nagrinėjamos kasacinės instancijos teisme. Bet viešasis interesas reikalauja, kad teisė būtų taikoma tinkamai visų kategorijų bylose ir kad visose bylose priimti sprendimai butų teisingi, todėl apeliacinės instancijos teismas (jei norima, kad jis teisingai išspręstų bylą) turi turėti įgaliojimus peržengti apeliacinio skundo ribas ir įvertinti neapskųstą sprendimo dalį nagrinėdamas ne tik tam tikrų, o visų kategorijų bylas. Pareiškėjo – Vilniaus apygardos teismo nuomone, CPK 320 straipsnio 2 dalyje (2002 m. vasario 28 d. redakcija) nustatytu teisiniu reguliavimu apeliacinės instancijos teismui neleidžiama vykdyti teisingumo, taikyti įstatymų vadovaujantis teisingumo, protingumo principais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.5 straipsnis), įvykdyti civilinio proceso tikslų; jam kilo abejonių, ar toks teisinis reguliavimas neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, pagal kurią įstatymui ir teismui visi asmenys lygūs, 109 straipsnio 1 daliai, pagal kurią teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. 2. Pareiškėjas – Seimo narių grupė prašymą grindžia šiais argumentais. 2.1. Pareiškėjo – Seimo narių grupės ginčijamuose Administracinių bylų teisenos įstatymo, BPK ir kai kuriuose CPK straipsniuose (jų dalyse) yra reglamentuojami santykiai, susiję su teismų sprendimų, nutarimų, nuosprendžių, nutarčių surašymu ir paskelbimu (inter alia nustatyti terminai, per kuriuos teismas, išnagrinėjęs bylą, turi surašyti ir paskelbti sprendimus (nutarimus, nuosprendžius, nutartis). 2.1.1. BPK 306 straipsnyje (2004 m. liepos 8 d. redakcija) nustatyta, kad: apylinkės teismo teisėjas, surašydamas apkaltinamąjį nuosprendį, aprašomojoje dalyje gali nedėstyti BPK 305 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 punktuose, 5 dalyje numatytų aplinkybių, išskyrus bylas, kuriose asmenys kaltinami padarę nusikaltimus, numatytus BK 135 straipsnio 1 dalyje, 149 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 150 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 180 straipsnio 2, 3 dalyse, 182 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 1, 2 dalyse (1 dalis); nagrinėjimo teisme dalyviai, kurie pagal BPK gali apskųsti teismo nuosprendį, pateikę rašytinius prašymus turi teisę gauti nuosprendžio su nesutrumpinta aprašomąja dalimi nuorašą ir kad toks prašymas teismui turi būti pateiktas per septynias dienas nuo nuosprendžio priėmimo dienos (2 dalis); jeigu pateikiamas šio straipsnio 2 dalyje numatytas rašytinis prašymas arba nuosprendis apskundžiamas apeliacinės ar kasacinės instancijos teismui, nuosprendį priėmęs teisėjas per tris dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos surašo nesutrumpintą aprašomąją nuosprendžio dalį ir kad naujai surašytą aprašomąją nuosprendžio dalį teisėjas pasirašo ir prideda prie jau esančio nuosprendžio (3 dalis); jeigu apeliacinės instancijos teismui apskundžiamas nuosprendis, kurio aprašomoji dalis surašyta sutrumpinta ir kuriuo nuteisti keli asmenys arba nuteistieji pripažinti kaltais dėl kelių nusikalstamų veikų padarymo, surašoma nesutrumpinta aprašomoji nuosprendžio dalis (4 dalis). Taigi, pareiškėjo – Seimo narių grupės aiškinimu, BPK 306 straipsnyje (2004 m. liepos 8 d. redakcija), reglamentuojančiame nuosprendžių priėmimą pirmosios instancijos teisme, kai nuosprendį priima apylinkės teismo teisėjas, yra nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad nuosprendžiai su juos pagrindžiančiais motyvais priimami ir paskelbiami tik bylose dėl nusikaltimų, numatytų BK 135 straipsnio 1 dalyje, 149 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 150 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 180 straipsnio 2, 3 dalyse, 182 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 1, 2 dalyse, o kitose bylose teisėjas nuosprendžius surašo ir paskelbia be juos pagrindžiančių motyvų, ir tik vėliau, šiame straipsnyje nurodytais atvejais, teisėjas naujai surašo nuosprendžio aprašomąją dalį su tą nuosprendį pagrindžiančiais motyvais ir tą dalį, jos neskelbdamas, prideda prie nuosprendžio. Tokie BPK 306 straipsnyje (2004 m. liepos 8 d. redakcija) numatyti teismo nuosprendžiai (išskyrus išimtis, nustatytas byloms dėl nusikaltimų, numatytų BK 135 straipsnio 1 dalyje, 149 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 150 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 180 straipsnio 2, 3 dalyse, 182 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 1, 2 dalyse), kuriuose nenurodomi juos pagrindžiantys motyvai, pareiškėjo – Seimo narių grupės nuomone, yra nemotyvuoti, nes juose nėra išdėstomos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 punktuose, 5 dalyje (2002 m. kovo 14 d. redakcija) nurodytos aplinkybės, būtent – įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (1 dalies 2 punktas), nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados (1 dalies 3 punktas), bausmės, baudžiamojo poveikio priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai (1 dalies 4 punktas), motyvai, pagrindžiantys sprendimą dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo (5 dalis). Be to, pagal BPK 306 straipsnio (2004 m. liepos 8 d. redakcija) 2, 3, 4 dalis nuosprendį pagrindžiantys motyvai surašomi, jeigu yra tam tikros sąlygos (išskyrus išimtis, nustatytas byloms dėl nusikaltimų, numatytų BK 135 straipsnio 1 dalyje, 149 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 150 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 180 straipsnio 2, 3 dalyse, 182 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 1, 2 dalyse): to per tam tikrą laiką paprašo asmenys, galintys apskųsti nuosprendį (2 dalis), nuosprendis apskundžiamas apeliacinės ar kasacinės instancijos teismui (3, 4 dalys). 2.1.2. BPK 308 straipsnio 2 dalyje (2002 m. kovo 14 d. redakcija) nustatyta, kad kai byla yra ypač sudėtinga ar didelė, teismas turi teisę iki nuosprendžio skelbimo laiko surašyti tik nuosprendžio įžanginę ir rezoliucinę dalis, kad šiuo atveju teismas paskelbia nuosprendžio įžanginę bei rezoliucinę dalis ir žodžiu paaiškina jo priėmimo argumentus, taip pat kad visą motyvuotą nuosprendį surašo ir pasirašo bylą išnagrinėję teisėjai ne vėliau kaip per septynias dienas, o teismo pirmininko ar Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko sutikimu – per keturiolika dienų po nuosprendžio priėmimo. Taigi, pareiškėjo – Seimo narių grupės aiškinimu, BPK 308 straipsnio 2 dalyje (2002 m. kovo 14 d. redakcija), reglamentuojančioje nuosprendžių priėmimą pirmosios instancijos teisme, kai nuosprendis priimamas kolegialiai, yra nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad teismas iki nuosprendžio skelbimo laiko privalo nuosprendyje nurodyti jo priėmimo motyvus tik tada, kai mano, kad byla nėra ypač sudėtinga ar didelė, o kitais atvejais jis turi teisę iki nuosprendžio skelbimo laiko surašyti ir paskelbti tik nuosprendžio įžanginę ir rezoliucinę dalis bei žodžiu paaiškinti nuosprendžio priėmimo argumentus; po to, kai nuosprendis paskelbtas ir byloje nebe dalyvauja jos dalyviai, nuosprendis yra toliau papildomas motyvais – bylą išnagrinėję teisėjai visą motyvuotą nuosprendį surašo ir pasirašo ne vėliau kaip per septynias dienas, o teismo pirmininko ar Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko sutikimu – per keturiolika dienų po nuosprendžio priėmimo. Remiantis argumentais, analogiškais tiems, dėl kurių, pareiškėjo – Seimo narių grupės nuomone, yra nemotyvuoti BPK 306 straipsnyje (2004 m. liepos 8 d. redakcija) numatyti teismo nuosprendžiai (išskyrus išimtis, nustatytas byloms dėl nusikaltimų, numatytų BK 135 straipsnio 1 dalyje, 149 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 150 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 180 straipsnio 2, 3 dalyse, 182 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 1, 2 dalyse), kuriuose nenurodomi juos pagrindžiantys motyvai, nemotyvuotais laikytini ir BPK 308 straipsnio 2 dalyje (2002 m. kovo 14 d. redakcija) numatyti teismo nuosprendžiai. 2.1.3. BPK 324 straipsnyje (2002 m. kovo 14 d. redakcija) inter alia nustatyta, kad kai byla yra sudėtinga ar didelė, teismas turi teisę pasitarimų kambaryje surašyti tik nuosprendžio ar nutarties įžanginę ir rezoliucinę dalis, kad šiuo atveju teismas paskelbia nuosprendžio ar nutarties rezoliucinę dalį ir žodžiu paaiškina jos priėmimo argumentus, taip pat kad visą motyvuotą nuosprendį ar nutartį surašo ir pasirašo bylą apeliacine tvarka išnagrinėję teisėjai ne vėliau kaip per septynias, o teismo pirmininko ar Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko sutikimu – per keturiolika dienų po nuosprendžio ar nutarties priėmimo (12 dalis), be to, kad ne vėliau kaip per penkias dienas po nuosprendžio ar nutarties paskelbimo, o kai buvo paskelbta tik rezoliucinė dalis – per tą patį laiką po jų pasirašymo nuosprendžio ar nutarties nuorašas turi būti išsiunčiamas suimtam nuteistajam, kuris apskundė nuosprendį arba su kurio interesais susijęs apeliacinės instancijos teismo nuosprendis ar nutartis, taip pat kad kitiems apeliantams nuosprendžio ar nutarties nuorašas įteikiamas, jeigu šie to prašo (13 dalis). Taigi, pareiškėjo – Seimo narių grupės aiškinimu, BPK 324 straipsnio 12, 13 dalyse (2002 m. kovo 14 d. redakcija), reglamentuojančiose nuosprendžių, nutarčių priėmimą apeliacinės instancijos teisme, yra nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad teismas iki nuosprendžio, nutarties skelbimo laiko privalo nuosprendyje, nutartyje nurodyti jo priėmimo motyvus tik tuomet, kai mano, kad byla nėra ypač sudėtinga ar didelė, o kitais atvejais jis turi teisę iki nuosprendžio, nutarties skelbimo laiko surašyti ir paskelbti tik nuosprendžio, nutarties įžanginę ir rezoliucinę dalis bei žodžiu paaiškinti nuosprendžio, nutarties priėmimo argumentus; po to, kai nuosprendis, nutartis paskelbtas (paskelbta) ir byloje nebedalyvauja jos dalyviai, nuosprendis, nutartis yra toliau papildomas (papildoma) motyvais – bylą išnagrinėję teisėjai visą motyvuotą nuosprendį, nutartį surašo ir pasirašo ne vėliau kaip per septynias dienas, o teismo pirmininko ar Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko sutikimu – per keturiolika dienų po nuosprendžio, nutarties priėmimo. Remiantis argumentais, analogiškais tiems, dėl kurių, pareiškėjo – Seimo narių grupės nuomone, yra nemotyvuoti BPK 306 straipsnyje (2004 m. liepos 8 d. redakcija) numatyti teismo nuosprendžiai (išskyrus išimtis, nustatytas byloms dėl nusikaltimų, numatytų BK 135 straipsnio 1 dalyje, 149 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 150 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 180 straipsnio 2, 3 dalyse, 182 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 1, 2 dalyse), kuriuose nenurodomi juos pagrindžiantys motyvai, nemotyvuotais (nemotyvuotomis) laikytini (laikytinos) ir BPK 324 straipsnio 12, 13 dalyse (2002 m. kovo 14 d. redakcija) numatyti (numatytos) teismo nuosprendžiai (nutartys). 2.1.4. BPK 377 straipsnio 9 dalyje (2002 m. kovo 14 d. redakcija) nustatyta, kad, išnagrinėjęs bylą, teismas išeina į pasitarimų kambarį priimti nutarties, kad, priėmęs nutartį, teismas grįžta į posėdžių salę ir kolegijos pirmininkas ar kitas teisėjas paskelbia rezoliucinę nutarties dalį ir išdėsto jos priėmimo argumentus, taip pat kad visa motyvuota nutartis surašoma ir ją pasirašo visa teisėjų kolegija ne vėliau kaip per septynias dienas, o teismo pirmininko ar Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko sutikimu – per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo. Taigi, pareiškėjo – Seimo narių grupės aiškinimu, BPK 377 straipsnio 9 dalyje (2002 m. kovo 14 d. redakcija), reglamentuojančioje nutarčių priėmimą kasacinės instancijos teisme, yra nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad teismas išnagrinėja bylą, priima ir paskelbia nutartį be motyvų, motyvai surašomi ir jais nutartis papildoma vėliau, per septynias dienas, o teismo pirmininko ar Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko sutikimu – per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo. Remiantis argumentais, analogiškais tiems, dėl kurių, pareiškėjo – Seimo narių grupės nuomone, yra nemotyvuoti BPK 306 straipsnyje (2004 m. liepos 8 d. redakcija) numatyti teismo nuosprendžiai (išskyrus išimtis, nustatytas byloms dėl nusikaltimų, numatytų BK 135 straipsnio 1 dalyje, 149 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 150 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 180 straipsnio 2, 3 dalyse, 182 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 1, 2 dalyse), kuriuose nenurodomi juos pagrindžiantys motyvai, nemotyvuotomis laikytinos ir BPK 377 straipsnio 9 dalyje (2002 m. kovo 14 d. redakcija) numatytos teismo nutartys. 2.1.5. BPK 448 straipsnio 7 dalyje (2002 m. kovo 14 d. redakcija) nustatyta, kad priimti nutarties teismas išeina į pasitarimų kambarį, kad, priėmęs nutartį, teismas grįžta į posėdžių salę ir kolegijos pirmininkas paskelbia nutarties rezoliucinę dalį bei išdėsto jos priėmimo argumentus, taip pat kad visa motyvuota nutartis surašoma ir ją visa teisėjų kolegija pasirašo ne vėliau kaip per tris dienas nuo nutarties priėmimo. Taigi, pareiškėjo – Seimo narių grupės aiškinimu, BPK 448 straipsnio 7 dalyje (2002 m. kovo 14 d. redakcija), reglamentuojančioje nutarčių priėmimą bylose dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, yra nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad nutartis šiose bylose priimama ir paskelbiama be motyvų, o motyvai surašomi ir teisėjų pasirašomi vėliau, per tris dienas nuo nutarties priėmimo. Remiantis argumentais, analogiškais tiems, dėl kurių, pareiškėjo – Seimo narių grupės nuomone, yra nemotyvuoti BPK 306 straipsnyje (2004 m. liepos 8 d. redakcija) numatyti teismo nuosprendžiai (išskyrus išimtis, nustatytas byloms dėl nusikaltimų, numatytų BK 135 straipsnio 1 dalyje, 149 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 150 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 180 straipsnio 2, 3 dalyse, 182 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 1, 2 dalyse), kuriuose nenurodomi juos pagrindžiantys motyvai, nemotyvuotomis laikytinos ir BPK 448 straipsnio 7 dalyje (2002 m. kovo 14 d. redakcija) numatytos teismo nutartys. 2.1.6. BPK 454 straipsnio 5 dalyje (2002 m. kovo 14 d. redakcija) nustatyta, kad teismas, išklausęs kalbas, išeina į pasitarimų kambarį priimti nutarties, kad, priėmęs nutartį, teismas grįžta į posėdžių salę ir kolegijos pirmininkas paskelbia nutarties rezoliucinę dalį bei išdėsto pagrindinius jos priėmimo argumentus, kad visa motyvuota nutartis surašoma ne vėliau kaip per tris dienas, taip pat kad jeigu nuteistasis turi būti paleistas iš laisvės atėmimo vietos, visa motyvuota nutartis turi būti surašyta ir perduota vykdyti jos priėmimo dieną. Taigi, pareiškėjo – Seimo narių grupės aiškinimu, BPK 454 straipsnio 5 dalyje (2002 m. kovo 14 d. redakcija), reglamentuojančioje nutarčių priėmimą dėl bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, yra nustatytas teisinis reguliavimas, kad dėl visų asmenų, išskyrus tuos nuteistuosius, kurie turi būti paleisti iš laisvės atėmimo vietų, nutartis priimama ir paskelbiama be motyvų, o motyvai surašomi ir teisėjų pasirašomi vėliau, per tris dienas nuo nutarties priėmimo. Remiantis argumentais, analogiškais tiems, dėl kurių, pareiškėjo – Seimo narių grupės nuomone, yra nemotyvuoti BPK 306 straipsnyje (2004 m. liepos 8 d. redakcija) numatyti teismo nuosprendžiai (išskyrus išimtis, nustatytas byloms dėl nusikaltimų, numatytų BK 135 straipsnio 1 dalyje, 149 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 150 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 180 straipsnio 2, 3 dalyse, 182 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 1, 2 dalyse), kuriuose nenurodomi juos pagrindžiantys motyvai, nemotyvuotomis laikytinos ir BPK 454 straipsnio 5 dalyje (2002 m. kovo 14 d. redakcija) numatytos teismo nutartys (išskyrus nutartis dėl nuteistųjų, kurie turi būti paleisti iš laisvės atėmimo vietų). 2.1.7. BPK 460 straipsnyje (2002 m. kovo 14 d. redakcija) inter alia nustatyta, kad teismas, išklausęs nagrinėjant bylą dalyvaujančių asmenų kalbas ir papildomus paaiškinimus, išeina į pasitarimų kambarį priimti nutarties, taip pat kad, priėmęs nutartį, teismas grįžta į posėdžių salę ir paskelbia jos rezoliucinę dalį bei išdėsto svarbiausius nutarties priėmimo argumentus (4 dalis), be to, kad visa motyvuota nutartis surašoma ir pasirašoma ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo jos priėmimo, taip pat kad ją pasirašo visi kolegijos teisėjai arba plenarinės sesijos pirmininkas ir pranešėjas (5 dalis). Taigi, pareiškėjo – Seimo narių grupės aiškinimu, BPK 460 straipsnio 4, 5 dalyse (2002 m. kovo 14 d. redakcija), reglamentuojančiose nutarčių priėmimą dėl bylos atnaujinimo priėmus Europos žmogaus teisių teismo sprendimą, yra nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad nutartis šiose bylose priimama ir paskelbiama be motyvų, o motyvai surašomi ir teisėjų pasirašomi vėliau, per dešimt dienų nuo nutarties priėmimo. Remiantis argumentais, analogiškais tiems, dėl kurių, pareiškėjo – Seimo narių grupės nuomone, yra nemotyvuoti BPK 306 straipsnyje (2004 m. liepos 8 d. redakcija) numatyti teismo nuosprendžiai (išskyrus išimtis, nustatytas byloms dėl nusikaltimų, numatytų BK 135 straipsnio 1 dalyje, 149 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 150 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 180 straipsnio 2, 3 dalyse, 182 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 1, 2 dalyse), kuriuose nenurodomi juos pagrindžiantys motyvai, nemotyvuotomis laikytinos ir BPK 460 straipsnio 5, 6 dalyse (2002 m. kovo 14 d. redakcija) numatytos teismo nutartys. 2.1.8. CPK 268 straipsnio 3 dalyje (2002 m. vasario 28 d. redakcija) nustatyta: „Sprendimas priimamas surašant jo įžanginę bei rezoliucinę dalis ir paskelbiamas tuoj pat po bylos išnagrinėjimo, išskyrus šio Kodekso numatytus atvejus, trumpai žodžiu išdėstant sprendimo motyvus. Aprašomoji ir motyvuojamoji sprendimo dalys surašomos ne vėliau kaip per penkias dienas nuo sprendimo paskelbimo.“ Taigi, pareiškėjo – Seimo narių grupės aiškinimu, CPK 268 straipsnio 3 dalyje (2002 m. vasario 28 d. redakcija), reglamentuojančioje sprendimų priėmimą pirmosios instancijos teisme, yra nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad sprendimas, surašius tik įžanginę ir rezoliucinę dalis, yra paskelbiamas be aprašomosios ir motyvuojamosios dalių – jos surašomos per penkias dienas nuo sprendimo paskelbimo. Remiantis argumentais, analogiškais tiems, dėl kurių, pareiškėjo – Seimo narių grupės nuomone, yra nemotyvuoti BPK 306 straipsnyje (2004 m. liepos 8 d. redakcija) numatyti teismo nuosprendžiai (išskyrus išimtis, nustatytas byloms dėl nusikaltimų, numatytų BK 135 straipsnio 1 dalyje, 149 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 150 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 180 straipsnio 2, 3 dalyse, 182 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 1, 2 dalyse), kuriuose nenurodomi juos pagrindžiantys motyvai, nemotyvuotais laikytini ir CPK 268 straipsnio 3 dalyje (2002 m. vasario 28 d. redakcija) numatyti teismo sprendimai. 2.1.9. CPK 325 straipsnyje (2002 m. vasario 28 d. redakcija) inter alia nustatyta: „2. Priėmęs sprendimą ar nutartį teismas grįžta į teismo posėdžių salę ir kolegijos pirmininkas arba kitas teisėjas paskelbia sprendimo ar nutarties įžanginę bei rezoliucinę dalis, žodžiu išdėsto sprendimo ar nutarties motyvus ir praneša, kada bus surašytas visas sprendimas ar nutartis. 3. Visas sprendimas ar nutartis išdėstomi raštu ir visų teisėjų pasirašomi ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo ar nutarties priėmimo dienos.“ Taigi, pareiškėjo – Seimo narių grupės aiškinimu, CPK 325 straipsnio 2, 3 dalyse (2002 m. vasario 28 d. redakcija), reglamentuojančiose sprendimų, nutarčių priėmimą apeliacinės instancijos teisme, yra nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad sprendimas, nutartis, surašius tik įžanginę ir rezoliucinę dalis, yra paskelbiamas (paskelbiama) be aprašomosios ir motyvuojamosios dalių – jos surašomos per keturiolika dienų nuo sprendimo, nutarties priėmimo. Remiantis argumentais, analogiškais tiems, dėl kurių, pareiškėjo – Seimo narių grupės nuomone, yra nemotyvuoti BPK 306 straipsnyje (2004 m. liepos 8 d. redakcija) numatyti teismo nuosprendžiai (išskyrus išimtis, nustatytas byloms dėl nusikaltimų, numatytų BK 135 straipsnio 1 dalyje, 149 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 150 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 180 straipsnio 2, 3 dalyse, 182 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 1, 2 dalyse), kuriuose nenurodomi juos pagrindžiantys motyvai, nemotyvuotais (nemotyvuotomis) laikytini (laikytinos) ir CPK 325 straipsnio 2, 3 dalyse (2002 m. vasario 28 d. redakcija) numatyti (numatytos) teismo sprendimai, nutartys. 2.1.10. CPK358 straipsnio 3 dalyje (2002 m. vasario 28 d. redakcija) nustatyta: „Išnagrinėjus bylą, priimama teismo nutartis (nutarimas), kurią sudaro įžanginė ir rezoliucinė dalys, o nutartis, atitinkanti šio Kodekso 361 straipsnio reikalavimus, surašoma per dvidešimt dienų nuo jos priėmimo.“ Taigi, pareiškėjo – Seimo narių grupės aiškinimu, CPK 358 straipsnio 3 dalyje (2002 m. vasario 28 d. redakcija), reglamentuojančioje nutarčių (nutarimų) priėmimą kasacinės instancijos teisme, yra nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad teismas, išnagrinėjęs bylą, priima nutartį (nutarimą), kurį sudaro tik įžanginė ir rezoliucinė dalys, o nutartis (nutarimas), atitinkanti (atitinkantis) CPK 361 straipsnio reikalavimus, t. y. nutartis (nutarimas) su aprašomąja ir konstatuojamąja dalimis, yra surašoma (surašomas) per dvidešimt dienų nuo nutarties (nutarimo) priėmimo. Remiantis argumentais, analogiškais tiems, dėl kurių, pareiškėjo – Seimo narių grupės nuomone, yra nemotyvuoti BPK 306 straipsnyje (2004 m. liepos 8 d. redakcija) numatyti teismo nuosprendžiai (išskyrus išimtis, nustatytas byloms dėl nusikaltimų, numatytų BK 135 straipsnio 1 dalyje, 149 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 150 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 180 straipsnio 2, 3 dalyse, 182 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 1, 2 dalyse), kuriuose nenurodomi juos pagrindžiantys motyvai, nemotyvuotomis (nemotyvuotais) laikytinos (laikytini) ir CPK 358 straipsnio 3 dalyje (2002 m. vasario 28 d. redakcija) numatytos (numatyti) teismo nutartys (nutarimai). 2.1.11. Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 3 dalyje (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) nustatyta: „Teismo sprendimo įžanginė ir rezoliucinė dalys surašomos ir viešai paskelbiamos paprastai tą pačią dieną po individualios bylos išnagrinėjimo. Aprašomoji ir motyvuojamoji sprendimo dalys surašomos ne vėliau kaip per septynias darbo dienas nuo sprendimo paskelbimo.“ Taigi, pareiškėjo – Seimo narių grupės aiškinimu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 3 dalyje (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija), reglamentuojančioje sprendimo priėmimą pirmosios instancijos teisme, yra nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad teismo sprendimas paprastai paskelbiamas tą pačią dieną po „individualios“ bylos išnagrinėjimo be aprašomosios ir motyvuojamosios dalių – jos surašomos ne vėliau kaip per septynias dienas nuo sprendimo paskelbimo. Remiantis argumentais, analogiškais tiems, dėl kurių, pareiškėjo – Seimo narių grupės nuomone, yra nemotyvuoti BPK 306 straipsnyje (2004 m. liepos 8 d. redakcija) numatyti teismo nuosprendžiai (išskyrus išimtis, nustatytas byloms dėl nusikaltimų, numatytų BK 135 straipsnio 1 dalyje, 149 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 150 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 180 straipsnio 2, 3 dalyse, 182 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 1, 2 dalyse), kuriuose nenurodomi juos pagrindžiantys motyvai, nemotyvuotais laikytini ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 3 dalyje (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) numatyti teismo sprendimai. 2.1.12. Administracinių bylų teisenos įstatymo 139 straipsnyje (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) inter alia nustatyta: „2. Priėmęs sprendimą ar nutartį, teismas grįžta į teismo posėdžių salę ir kolegijos pirmininkas arba teisėjas pranešėjas paskelbia sprendimo ar nutarties įžanginę bei rezoliucinę dalis, trumpai išdėsto sprendimo ar nutarties motyvus ir praneša, kada bus surašytas visas sprendimas ar nutartis. 3. Visas teismo sprendimas ar nutartis išdėstoma raštu ir visų teisėjų pasirašoma ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jų priėmimo.“ Taigi, pareiškėjo – Seimo narių grupės aiškinimu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 139 straipsnio 2, 3 dalyse (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija), reglamentuojančiose sprendimo, nutarties priėmimą apeliacinės instancijos teisme, yra nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad teismo sprendimas (nutartis) paprastai paskelbiamas (paskelbiama) tą pačią dieną po „individualios“ bylos išnagrinėjimo trumpai išdėstant motyvus, bet be aprašomosios ir motyvuojamosios dalių – jos surašomos ne vėliau kaip per septynias dienas nuo sprendimo (nutarties) priėmimo. Remiantis argumentais, analogiškais tiems, dėl kurių, pareiškėjo – Seimo narių grupės nuomone, yra nemotyvuoti BPK 306 straipsnyje (2004 m. liepos 8 d. redakcija) numatyti teismo nuosprendžiai (išskyrus išimtis, nustatytas byloms dėl nusikaltimų, numatytų BK 135 straipsnio 1 dalyje, 149 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 150 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 180 straipsnio 2, 3 dalyse, 182 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 1, 2 dalyse), kuriuose nenurodomi juos pagrindžiantys motyvai, nemotyvuotais (nemotyvuotomis) laikytini (laikytinos) ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 139 straipsnio 2, 3 dalyse (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) numatyti (numatytos) teismo sprendimai, nutartys. 2.1.13. Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta: „Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs.“ Konstitucijos 109 straipsnyje yra nustatyta: „Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi. Teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo. Teismas priima sprendimus Lietuvos Respublikos vardu.“ Konstitucijos 117 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta: „Visuose teismuose bylos nagrinėjamos viešai. Teismo posėdis gali būti uždaras – žmogaus asmeninio ar šeimyninio gyvenimo slaptumui apsaugoti, taip pat jeigu viešai nagrinėjama byla gali atskleisti valstybinę, profesinę ar komercinę paslaptį.“ 2.1.14. Pareiškėjo – Seimo narių grupės nuomone, iš Konstitucijos 29, 109, 117 straipsnių, taip pat konstitucinio teisinės valstybės principo išplaukia, kad teismas, nagrinėdamas bylą, priimdamas, skelbdamas sprendimą (nuosprendį, nutartį, nutarimą), Lietuvos Respublikos vardu įvykdo teisingumo aktą. Taigi, pareiškėjo – Seimo narių grupės aiškinimu, pagal Konstituciją teismo priimtas (priimta) ir paskelbtas (paskelbta) sprendimas (nuosprendis, nutartis, nutarimas) tik tuomet yra teisingumo aktas, kai jis (ji) yra priimamas (priimama), surašomas (surašoma) ir paskelbiamas (paskelbiama) tiesiogiai, visapusiškai ir objektyviai įvertinus visas bylai reikšmės turinčias aplinkybes, įrodymus, bylos dalyvių argumentus bei reikalavimus, taikytinus teisės aktus ir t.t., t. y. kai tas sprendimas (nuosprendis, nutartis, nutarimas) iš karto paskelbiamas (paskelbiama) visas (visa), nurodant jį (ją) pagrindžiančius motyvus (inter alia veikos kvalifikavimo motyvus, bausmių ar kitų sankcijų skyrimo ar neskyrimo motyvus, motyvus, pagrindžiančius sprendimą dėl padarytos žalos atlyginimo). Čia privalu laikytis nuoseklumo: pirmiau turi būti apsvarstomi ir surašomi teismo sprendimo (nuosprendžio, nutarties, nutarimo) motyvai ir tik po to priimamas (priimama) sprendimas (nuosprendis, nutartis, nutarimas), o ne atvirkščiai – pirma priimamas (priimama) sprendimas (nuosprendis, nutartis, nutarimas) ir po to surašomi motyvai. Pagal Konstituciją teismo vykdomas teisingumas negali būti tarsi suskaidomas į dvi dalis, kai „viena dalis teisingumo“ yra įvykdoma dalyvaujant teismo proceso dalyviams ir laikantis viešumo principo – sprendimas (nuosprendis, nutartis, nutarimas) paskelbiamas (paskelbiama) be motyvų, o „kita dalis teisingumo“ yra įvykdoma nedalyvaujant teismo proceso dalyviams ir nesilaikant viešumo principo – sukuriami ir surašomi motyvai, kuriais yra pagrindžiamas (pagrindžiama) teismo sprendimas (nuosprendis, nutartis, nutarimas) ir kuriais yra papildomas (papildoma) jau priimtas (priimta) ir paskelbtas (paskelbta) teismo sprendimas (nuosprendis, nutartis, nutarimas). Taigi, pareiškėjo – Seimo narių grupės aiškinimu, teismas privalo sprendimo (nuosprendžio, nutarties, nutarimo) motyvus surašyti ir viešai paskelbti iškart, o ne pirma priimti ir paskelbti sprendimą (nuosprendį, nutartį, nutarimą), o po to, kada nors vėliau, jį (ją) papildyti motyvais. 2.1.15. Pareiškėjo – Seimo narių grupės nuomone, BPK 306 straipsnio (2004 m. liepos 8 d. redakcija), 308 straipsnio 2 dalies (2002 m. kovo 14 d. redakcija), 324 straipsnio 12, 13 dalių (2002 m. kovo 14 d. redakcija), 377 straipsnio 9 dalies (2002 m. kovo 14 d. redakcija), 448 straipsnio 7 dalies (2002 m. kovo 14 d. redakcija), 454 straipsnio 5 dalies (2002 m. kovo 14 d. redakcija), 460 straipsnio (2002 m. kovo 14 d. redakcija), CPK 268 straipsnio 3 dalies (2002 m. vasario 28 d. redakcija), 325 straipsnio 2, 3 dalių (2002 m. vasario 28 d. redakcija), 358 straipsnio 3 dalies (2002 m. vasario 28 d. redakcija), Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 3 dalies (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija), 139 straipsnio 2, 3 dalių (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) nuostatos, kad teismas priima nemotyvuotus (nemotyvuotas) teismo sprendimus (nuosprendžius, nutartis, nutarimus), neatitinka Konstitucijos 29, 109, 117 straipsnių nuostatų, konstitucinio teisinės valstybės principo. 2.1.16. Be to, pareiškėjo – Seimo narių grupės nuomone, pagal Konstitucijos 109 straipsnį ir konstitucinį teisinės valstybės principą teisėjai neturi būti priklausomi nuo kitų asmenų – teismo pareigūnų ir surašydami teismo sprendimus (nuosprendžius, nutartis, nutarimus); Konstitucijos 109 straipsnio 3 dalies nuostata, kad teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo, suponuoja, kad maksimalias laiko ribas motyvuotam nuosprendžiui surašyti gali nustatyti tik įstatymas, o ne teismo pareigūnai. Tačiau pagal BPK 308 straipsnio 2 dalį (2002 m. kovo 14 d. redakcija), 324 straipsnio 12 dalį (2002 m. kovo 14 d. redakcija), 377 straipsnio 9 dalį (2002 m. kovo 14 d. redakcija) teismo galimybė surašyti nuosprendį per keturiolika dienų priklauso ne nuo to, kiek laiko, bylą nagrinėjančių teisėjų manymu, reikia motyvuotam nuosprendžiui surašyti, o nuo kitų asmenų – teismo pirmininko ar Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko sutikimo. Vadinasi, teisėjai, vykdydami teisingumą, tampa priklausomi nuo kitų asmenų – teismo pareigūnų. 2.2. CPK 285 straipsnio 2 dalyje (2002 m. vasario 28 d. redakcija) nustatyta, kad sprendimas už akių dėl neatvykusio atsakovo gali būti priimtas tik dėl tų ieškinio reikalavimų, apie kuriuos atsakovas buvo informuotas CPK nustatyta tvarka, ir kad priimdamas sprendimą už akių teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui butų pagrindas priimti tokį sprendimą. CPK 285 straipsnio 5 dalyje (2002 m. vasario 28 d. redakcija) nustatyta, kad neatvykusi šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. CPK 286 straipsnio 1 dalyje (2002 m. vasario 28 d. redakcija) nustatyta, kad sprendimą už akių sudaro įžanginė ir rezoliucinė dalys bei sutrumpinti motyvai. CPK 303 straipsnio 2 dalyje (2002 m. vasario 28 d. redakcija) nustatyta, kad apeliacinio apskundimo objektu negali būti teismo sprendimas už akių, jeigu skundą paduoda asmuo, dėl kurio toks sprendimas yra priimtas. 2.2.1. Pareiškėjo – Seimo narių grupės aiškinimu, CPK 285 straipsnio 2, 5 dalyse (2002 m. vasario 28 d. redakcija), 286 straipsnio 1 dalyje (2002 m. vasario 28 d. redakcija), 303 straipsnio 2 dalyje (2002 m. vasario 28 d. redakcija), reglamentuojančiose sprendimo už akių priėmimą bei apskundimą, yra nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad neatvykus atsakovui teismas, atlikęs tik formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, gali priimti sprendimą už akių (CPK numatytais atvejais), kurį sudaro tik įžanginė ir rezoliucinė dalys bei sutrumpinti motyvai; be to, neatvykusi šalis neturi teisės skųsti tokio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Atsižvelgtina į tai, kad pagal CPK sprendimą už akių galima priimti, jeigu: atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį (CPK 142 straipsnio 4 dalis (2002 m. vasario 28 d. redakcija); šalis neatvyksta į parengiamąjį teismo posėdį (CPK 230 straipsnio 2 dalis (2002 m. vasario 28 d. redakcija)); į teismo posėdį be svarbių priežasčių neatvyksta kuri nors šalis (CPK 246, 285 straipsniai (2002 m. vasario 28 d. redakcija), net jeigu teismas buvo pripažinęs šalies asmeninį dalyvavimą teismo posėdyje būtinu (CPK 246 straipsnis (2002 m. vasario 28 d. redakcija)), t. y. kai, teismo nuomone, nedalyvaujant atitinkamai šaliai negalima priimti teisingo sprendimo. Be to, jeigu šalis neatvyksta į parengiamąjį teismo posėdį, sprendimas priimamas už akių neatsižvelgiant į neatvykimo priežastis (CPK 230 straipsnio 2 dalis (2002 m. vasario 28 d. redakcija)), o jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį (CPK 142 straipsnio 4 dalis (2002 m. vasario 28 d. redakcija)) arba yra neatvykstama į teismo posėdį (CPK 246, 285 straipsniai (2002 m. vasario 28 d. redakcija), sprendimas už akių priimamas teismui neatvykimo priežastis pripažinus nesvarbiomis (CPK 246, 285 straipsniai (2002 m. vasario 28 d. redakcija)). Spręsdamas, ar neatvykimo priežastys nėra nesvarbios, teismas turi vadovautis CPK 156 straipsnio 1 dalimi (2002 m. vasario 28 d. redakcija) ir 246 straipsnio 2 dalimi (2002 m. vasario 28 d. redakcija), pagal kurias nei liga, nei atostogos, nei komandiruotė ar kitoks užimtumas, nei kitos panašios priežastys paprastai nelaikomos svarbiomis. Jeigu tokiu tik iš įžanginės ir rezoliucinės dalių bei sutrumpintų motyvų sudarytu teismo sprendimu, už akių priimtu (CPK numatytais atvejais) atlikus tik formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, turinti būti patenkinta šalis – ieškovas, į kurio ieškinį atsakovas per nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo, arba į parengiamąjį posėdį ar teismo posėdį atvykusi šalis, kurios prašymu teismas priėmė minėtą sprendimą už akių, jo neapskundžia apeliacine tvarka, tas sprendimas lieka „teisingumo aktu“, nepanaikintu jį priėmusio teismo; taip yra ir tada, kai teismas, konstatavęs, kad šalis į teismo posėdį neatvyko be svarbių priežasčių, atmeta šalies ir trečiojo asmens pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, taip pat tada, kai teismas tokį prašymą atmeta konstatavęs, kad atitinkama šalis į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių, bet pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti įrodymai neturės įtakos priimto sprendimo teis …