LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ NUTARIMAS DĖL PROBLEMINIŲ TERITORIJŲ PLĖTROS PROGRAMŲ PATVIRTINIMO 2011 m. gegužės 18 d. Nr. 588 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo (Žin., 2000, Nr. 66-1987; 2002, Nr. 123-5558; 2007, Nr. 61-2339; 2010, Nr. 48-2285) 9 straipsnio 4 dalimi ir siekdama įgyvendinti probleminių teritorijų plėtros 2011–2013 metais strateginį tikslą, nustatytą Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo 2011–2013 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 62 (Žin., 2011, Nr. 8-346), 26 punkte, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: 1. Patvirtinti pridedamas: 1.1. Akmenės rajono savivaldybės – probleminės teritorijos plėtros 2011–2013 metų programą; 1.2. Druskininkų savivaldybės – probleminės teritorijos plėtros 2011–2013 metų programą; 1.3. Ignalinos rajono savivaldybės – probleminės teritorijos plėtros 2011–2013 metų programą; 1.4. Jonavos rajono savivaldybės – probleminės teritorijos plėtros 2011–2013 metų programą; 1.5. Joniškio rajono savivaldybės – probleminės teritorijos plėtros 2011–2013 metų programą; 1.6. Jurbarko rajono savivaldybės – probleminės teritorijos plėtros 2011–2013 metų programą; 1.7. Kelmės rajono savivaldybės – probleminės teritorijos plėtros 2011–2013 metų programą; 1.8. Lazdijų rajono savivaldybės – probleminės teritorijos plėtros 2011–2013 metų programą; 1.9. Mažeikių rajono savivaldybės – probleminės teritorijos plėtros 2011–2013 metų programą; 1.10. Pasvalio rajono savivaldybės – probleminės teritorijos plėtros 2011–2013 metų programą; 1.11. Rokiškio rajono savivaldybės – probleminės teritorijos plėtros 2011–2013 metų programą; 1.12. Skuodo rajono savivaldybės – probleminės teritorijos plėtros 2011–2013 metų programą; 1.13. Šalčininkų rajono savivaldybės – probleminės teritorijos plėtros 2011–2013 metų programą; 1.14. Švenčionių rajono savivaldybės – probleminės teritorijos plėtros 2011–2013 metų programą. 2. Rekomenduoti šiuo nutarimu patvirtintose programose nurodytoms savivaldybėms, asociacijoms dalyvauti įgyvendinant 1 punkte nurodytas programas, rekomenduoti savivaldybėms skirti iš savo biudžeto lėšų joms įgyvendinti. 3. Nustatyti, kad šiuo nutarimu patvirtintų programų prieduose nurodytoms priemonėms įgyvendinti numatytas preliminarus lėšų poreikis gali būti keičiamas rengiant atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto projektą ir minėtuose prieduose nurodytų programų sąmatas. MINISTRAS PIRMININKAS                                                              ANDRIUS KUBILIUS VIDAUS REIKALŲ MINISTRAS                                                 RAIMUNDAS PALAITIS _________________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. gegužės 18 d. nutarimu Nr. 588 AKMENĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS – PROBLEMINĖS TERITORIJOS PLĖTROS 2011–2013 METŲ PROGRAMA I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Akmenės rajono savivaldybės – probleminės teritorijos plėtros 2011–2013 metų programos (toliau – Programa) paskirtis – nustatyti Akmenės rajono savivaldybės (toliau – savivaldybė, probleminė teritorija) socialinės ir ekonominės plėtros priemones, siekiant tikslingai panaudoti lėšas, skirtas nacionalinei regioninei politikai įgyvendinti – teritoriniams socialiniams ir ekonominiams netolygumams tarp Lietuvos regionų ir juose mažinti ir teritorinei socialinei sanglaudai šalyje didinti. 2. Valstybės pagalba probleminėms teritorijoms teikiama pagal Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo 2011–2013 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 62 (Žin., 2011, Nr. 8-346), 31 punkte nustatytus valstybės pagalbos teikimo probleminėms teritorijoms kriterijus. Programoje numatomos daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimo ir socialinio būsto plėtros priemonės susijusios su Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 1213 (Žin., 2004, Nr. 143-5232; 2008, Nr. 36-1282), numatytomis priemonėmis. 3. Programoje vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme (Žin., 2000, Nr. 66-1987; 2002, Nr. 123-5558). II. Probleminės teritorijos socialinės ir ekonominės aplinkos analizė 4. Analizei naudojami Statistikos departamento, valstybės įmonės Registrų centro statistiniai duomenys ir savivaldybės informacija. 5. Savivaldybėje, kaip ir visoje šalyje, pastebimai mažėja natūralus gyventojų skaičius. Tai lemia kelios priežastys, viena iš jų – neigiamas natūralus gyventojų prieaugis. 1000-iui gyventojų tenkanti natūrali gyventojų kaita savivaldybėje 2008 metais buvo -4,9, 2009 metais – -4,1, o šalyje 2008 metais – -2,6, 2009 metais – -1,6. Gyventojų skaičiaus mažėjimui įtakos taip pat turėjo tarptautinė ir vidinė migracija, kuri savivaldybėje gana didelė. 2008 metais tarptautinės ir vidinės migracijos saldas buvo -345, 2009 metais šis rodiklis padidėjo iki -419. 6. 2010 metų pradžioje 38 procentai visų savivaldybės gyventojų gyveno kaime, likusieji 62 procentai – mieste (Lietuvoje atitinkamai 33 ir 67 procentai). Savivaldybėje 2007 metų pradžioje kaime gyveno 38,1 procento, mieste – 61,9 procento gyventojų. Kaimo gyventojų šiek tiek mažėja dėl sparčiai augančios bedarbystės savivaldybėje. 7. Gyvenamosios aplinkos patrauklumui didelę įtaką turi infrastruktūra. Savivaldybėje visi 199 daugiabučiai namai pastatyti iki 1993 metų. Naujojoje Akmenėje ir Ventoje vyrauja stambiaplokščiai daugiabučiai namai. Tokie namai yra neekonomiški energijos vartojimo požiūriu. Senstant gyvenamųjų namų fondui ir brangstant energijos ištekliams, vis opesnė darosi racionalaus energijos vartojimo problema, o kartu sunku išlaikyti ir būstą. Dėl minėtų veiksnių atsiranda poreikis atnaujinti šiuos namus. 2007 metais savivaldybėje atnaujinti 2 daugiabučiai namai, 2010 m. sausio 1 d. – 14 daugiabučių namų, iš kurių 9 atnaujinti kompleksiškai ir 5 – iš dalies. Savivaldybėje yra vienas bendrabučio tipo gyvenamasis namas, kuris gyvenamajai paskirčiai nebenaudojamas. 8. Savivaldybės socialinio būsto poreikis didėja. Čia yra 354 socialiniai būstai, kurie nebeatitinka esminių statybos techninių reikalavimų. 2009 metais gruodžio 31 d. savivaldybėje buvo 159 asmenys (šeimos), įrašyti į socialinio būsto laukiančių asmenų sąrašus. 9. Iš viso savivaldybei priklauso 57 viešosios paskirties pastatai, kuriuose teikiamos paslaugos gyventojams. 2010 m. sausio 1 d. jų renovuota tik 17,5 procento (10 pastatų). 10. Vidutinis metinis nedarbo lygis, išreikštas užsiregistravusių bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykiu, savivaldybėje 2008 m. sausio 1 d. buvo 8,6 procento (šalyje – 4,3 procento), 2009 metais sausio 1 d. – 10,9 procento (šalyje – 4,4 procento), 2010 m. sausio 1 d. – 17,6 procento (šalyje – 12,5 procento) ir buvo didžiausias Šiaulių apskrityje, 2010 m. sausio 1 d. jis viršijo šalies vidurkį apie 40 procentų. Bedarbių dalis nuo darbingo amžiaus gyventojų savivaldybėje nuolat didėja, ir savivaldybės ir šalies vidurkis labai skiriasi. Savivaldybėje 2010 m. sausio 1 d. ilgalaikių bedarbių dalis sudarė 27,9 procento registruotų bedarbių. 11. Vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis 2008 metais savivaldybėje buvo 4,3 procento (socialinės pašalpos gavėjai – 1 181 gyventojas), o šalies vidurkis – tik 1,1 procento. Šis savivaldybės rodiklis 2008 metais beveik keturiskart viršijo šalies vidurkį. 2009 metais socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis padidėjo iki 7,2 procento (socialines pašalpas gavo 1 951 gyventojas). Per 2010 metų 9 mėnesius savivaldybės socialinių pašalpų gavėjų ir gyventojų santykis išaugo iki 11 procentų. 12. Savivaldybėje aktyvėja bendruomenių veikla. 2007 metų pradžioje probleminėje teritorijoje buvo registruotos 27 bendruomenės, 2010 m. sausio 1 d. – jau 30: Naujosios Akmenės mieste (1), Naujosios Akmenės kaimiškojoje seniūnijoje (5), Akmenės seniūnijoje (8), Ventos seniūnijoje (6), Papilės seniūnijoje (7) ir Kruopių seniūnijoje (3). Jos vienija 1 980 narių. Veiksminga bendruomenių veikla ir bendruomeninės iniciatyvos gali įtraukti vietos gyventojus į savivaldybės plėtros procesus ir taip sumažinti socialinę bei ekonominę atskirtį. 13. Tiesioginės užsienio investicijos leidžia prognozuoti savivaldybės plėtros perspektyvas. Analizuojant tiesioginių užsienio investicijų rodiklį savivaldybėje, galima teigti, kad užsienio investicijų lygis palyginti žemas. 2008 metų pabaigoje vienam savivaldybės gyventojui teko 3 842 litai tiesioginių užsienio investicijų (Lietuvoje vienam šalies gyventojui vidutiniškai – 9 565 litai). 2009 metų pabaigoje šis rodiklis savivaldybėje šiek tiek sumažėjo iki 3 664 litų, todėl labai atsiliko nuo šalies rodiklio – 10 122 litų. 14. Prasta savivaldybės socialinės infrastruktūros būklė, nepakankama būsto kokybė ir nepatraukli gyvenamoji ir investicinė aplinka, išliekantis ilgalaikis nedarbas ir gyventojų skaičiaus mažėjimas dėl migracijos lemia tai, kad savivaldybė – vis dar probleminė teritorija. III. PROBLEMINĖS TERITORIJOS PLĖTROS STRATEGINIS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI 15. Probleminės teritorijos plėtros strateginis tikslas ir uždaviniai nustatyti atsižvelgiant į probleminių teritorijų plėtros 2011–2013 metais strateginį tikslą ir probleminių teritorijų plėtros uždavinius, nustatytus Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo 2011–2013 metų programoje. 16. Probleminės teritorijos plėtros strateginis tikslas – užtikrinti gyvenimo kokybę, artimą šalies vidurkiui, t. y. pasiekti, kad savivaldybėje 2013 metais: 16.1. vidutinis metinis nedarbo lygis neviršytų šalies vidurkio daugiau kaip 30 procentų; 16.2. vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis neviršytų šalies vidurkio daugiau kaip 30 procentų. 17. Probleminės teritorijos plėtros uždaviniai: 17.1. kompleksiškai plėtoti urbanistinę infrastruktūrą, didinti gyvenamosios aplinkos patrauklumą; 17.2. atnaujinti daugiabučius gyvenamuosius namus ir plėtoti socialinį būstą; 17.3. kompleksiškai plėtoti kaimo gyvenamųjų vietovių infrastruktūrą; 17.4. skatinti gyventojų bendruomenines iniciatyvas; 17.5. plėtoti socialinę infrastruktūrą; 17.6. subsidijuoti darbo vietų steigimą, ypač daug dėmesio skirti ilgalaikio nedarbo problemoms spręsti; 17.7. tobulinti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, administracinius gebėjimus. IV. SIEKIAMI REZULTATAI (vertinimo kriterijai) 18. Programos 16 punkte nurodyto tikslo pasiekimo vertinimo kriterijai (rezultato kriterijai): 18.1. vidutinis metinis nedarbo lygis, palyginti su šalies vidurkiu, procentais; 18.2. vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis, palyginti su šalies vidurkiu, procentais. 19. Numatoma, kad siekiant probleminės teritorijos plėtros strateginio tikslo: 19.1. vidutinis metinis nedarbo lygis savivaldybėje 2013 metais neviršys šalies vidurkio daugiau kaip 30 procentų (2009 metais viršijo šalies vidurkį 44,7 procento); 19.2. vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis savivaldybėje 2013 metais neviršys šalies vidurkio daugiau kaip 30 procentų (2009 metais viršijo šalies vidurkį 227,3 procento). 20. Programos 17 punkte nurodytų uždavinių įgyvendinimo vertinimo kriterijai (produkto kriterijai): 20.1. 17.1 punkte nurodyto uždavinio – savivaldybėje įgyvendintų kompleksinės urbanistinės plėtros projektų, skirtų gyvenamosios aplinkos patrauklumui didinti, skaičiaus pokytis; 20.2. 17.2 punkte nurodyto uždavinio: 20.2.1. atnaujintų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų juose dalies nuo visų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų juose pokytis, procentais; 20.2.2. socialinio būsto laukiančių asmenų (šeimų) skaičiaus pokytis, procentais; 20.3. 17.3 punkte nurodyto uždavinio – kaimo gyvenamųjų vietovių, kuriose kompleksiškai sutvarkyta viešoji infrastruktūra ir aplinka, skaičiaus pokytis; 20.4. 17.4 punkte nurodyto uždavinio – savivaldybės gyventojų, dalyvaujančių bendruomenių veikloje, skaičiaus pokytis, procentais; 20.5. 17.5 punkte nurodyto uždavinio: 20.5.1. patobulintos dangos kelių ilgio pokytis, procentais; 20.5.2. viešosios paskirties pastatų, rekonstruotų siekiant padidinti jų energinį efektyvumą, dalies pokytis, procentais; 20.6. 17.6 punkte nurodyto uždavinio – ilgalaikių bedarbių skaičiaus pokytis, procentais; 20.7. 17.7 punkte nurodyto uždavinio – savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, tobulinusių kvalifikaciją, dalies pokytis, procentais. 21. Numatoma, kad įgyvendinant probleminės teritorijos plėtros uždavinius: 21.1. bus įgyvendinti 3 kompleksinės urbanistinės plėtros projektai savivaldybėje (2 Naujojoje Akmenėje, vienas – Akmenėje) (2008–2009 metais pradėti vykdyti 2 tokie projektai, kurie bus baigti 2011 metais); 21.2. atnaujintų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų juose dalis išaugs atitinkamai nuo 0 procentų (0 namų) visų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų juose 2009 metais iki 23,6 procento (47 namai) 2013 metais; 21.3. socialinio būsto laukiančių asmenų (šeimų) sumažės 12,6 procento (nuo 159 asmenų (šeimų) 2009 metais iki 139 asmenų (šeimų) 2013 metais); 21.4. 7 kaimo gyvenamosiose vietovėse bus kompleksiškai sutvarkyta viešoji infrastruktūra ir aplinka (2008–2010 metais įvykdyti 2 tokie projektai, dar 2 pradėti vykdyti); 21.5. savivaldybės gyventojų, dalyvaujančių bendruomenių veikloje, padaugės 21,8 procento (nuo 1 950 gyventojų 2009 metais iki 2 376 gyventojų 2013 metais); 21.6. viešosios paskirties pastatų, rekonstruotų siekiant padidinti jų energinį efektyvumą, dalis nuo visų viešosios paskirties pastatų išaugs 2,1 karto (nuo 17,5 procento 2009 metais iki 37 procentų 2013 metais); 21.7. ilgalaikių bedarbių savivaldybėje sumažės 29,9 procento (nuo 461 ilgalaikio bedarbio 2009 metais iki 323 ilgalaikių bedarbių 2013 metais); 21.8. savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, tobulinusių kvalifikaciją per paskutinius metus, padidės nuo 42 procentų valstybės tarnautojų ir darbuotojų 2009 metais iki 60 procentų – 2013 metais. V. programos įgyvendinimas 22. Teisės aktų nustatyta tvarka Programos įgyvendinimą koordinuoja ir stebėseną vykdo Vidaus reikalų ministerija. 23. Atsakingi vykdytojai, nurodyti Programos priede, kasmet iki vasario 1 d. teisės aktų nustatyta tvarka teikia Vidaus reikalų ministerijai informaciją, kaip vykdomos Programos įgyvendinimo priemonės. Vidaus reikalų ministerija informaciją apie Programos įgyvendinimo eigą ir rezultatus kasmet teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei metinėje veiklos ataskaitoje. 24. Programos įgyvendinimas gali būti finansuojamas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (įskaitant Europos Sąjungos struktūrinę paramą ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai paramą), savivaldybės biudžeto ir Užimtumo fondo lėšų, taip pat kitų finansavimo šaltinių. Europos Sąjungos parama Programos priemonių įgyvendinimo projektams vykdyti skiriama vadovaujantis šios paramos naudojimą reglamentuojančiais teisės aktais. _________________ Akmenės rajono savivaldybės – probleminės teritorijos plėtros 2011–2013 metų programos priedas AKMENĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS – PROBLEMINĖS TERITORIJOS PLĖTROS 2011–2013 METŲ PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS Eil. Nr. Priemonės pavadinimas Preliminarus lėšų poreikis (tūkst. litų) ir numatomi finansavimo šaltiniai Asignavimų valdytojai Priemonių vykdytojai 2011 metai 2012 metai 2013 metai Tikslas – užtikrinti gyvenimo kokybę, artimą šalies vidurkiui 1. Uždavinys – kompleksiškai plėtoti urbanistinę infrastruktūrą, didinti gyvenamosios aplinkos patrauklumą 1.1. Sutvarkyti Naujosios Akmenės gyvenamųjų kvartalų ir gatvių gyvenamąją aplinką (V. Kudirkos, Vytauto gatvėse ir L. Petravičiaus aikštėje) 1 309,08 (iš jų Europos Sąjungos (toliau – ES) struktūriniai fondai – 1 112,718, Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas (toliau – valstybės biudžetas) – 98,181, savivaldybės biudžetas – 98,181) 1 000 (iš jų ES struktūriniai fondai – 850, valstybės biudžetas – 75, savivaldybės biudžetas – 75) 1 000 (iš jų ES struktūriniai fondai – 850, valstybės biudžetas – 75, savivaldybės biudžetas – 75) Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Akmenės rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja) Akmenės rajono savivaldybė 1.2. Kompleksiškai sutvarkyti Naujosios Akmenės kultūros rūmų aplinkos teritoriją ir Žalgirio gatvės atkarpą 506 (iš jų ES struktūriniai fondai – 430,1, valstybės biudžetas – 37,95, savivaldybės biudžetas – 37,95) 500 (iš jų ES struktūriniai fondai – 425, valstybės biudžetas – 37,5, savivaldybės biudžetas – 37,5) – Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Akmenės rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja) Akmenės rajono savivaldybė 1.3. Modernizuoti ir plėtoti transporto infrastruktūrą Ventos mieste (rekonstruoti Statybininkų gatvę) 1 551,9 (iš jų ES struktūriniai fondai – 945,97, valstybės biudžetas – 116,85, savivaldybės biudžetas – 50,08, Kelių plėtros programos lėšos – 439) – – Susisiekimo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Akmenės rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja) Akmenės rajono savivaldybė 2. Uždavinys – atnaujinti daugiabučius gyvenamuosius namus ir plėtoti socialinį būstą 2.1. Įrengti socialinius būstus, pritaikant kitos paskirties pastatus (Ramučių g. 1A, Naujoji Akmenė) 339,1 (iš jų ES struktūriniai fondai –288,235, savivaldybės biudžetas – 50,865) 339,1 (iš jų ES struktūriniai fondai –288,235, savivaldybės biudžetas – 50,865) 339 (iš jų ES struktūriniai fondai –288,15, savivaldybės biudžetas – 50,85) Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Akmenės rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja) Akmenės rajono savivaldybė 2.2. Atnaujinti daugiabučius namus kompleksiškai tvarkomose Naujosios Akmenės, Akmenės, Ventos miestų ir Papilės miestelio teritorijose 3 500 (iš jų ES struktūriniai fondai – 2 975, kitų juridinių ir (arba) fizinių asmenų lėšos – ne mažiau kaip 525) 8 500 (iš jų ES struktūriniai fondai –7 225, kitų juridinių ir (arba) fizinių asmenų lėšos – ne mažiau kaip 1 275) 7 950,386 (iš jų ES struktūriniai fondai –6 757,828, kitų juridinių ir (arba) fizinių asmenų lėšos – ne mažiau kaip 1 192,558) Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Akmenės rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja) Akmenės rajono savivaldybė 2.3. Modernizuoti socialinius būstus, esančius daugiabučiuose namuose, pagal 2007–2013 metų Sanglaudos skatinimo veiksmų programą, kompensuoti daliai daugiabučių namų tenkančias modernizavimo išlaidas 302,8 (iš jų ES struktūriniai fondai – 257,38, savivaldybės biudžetas – 45,42) 302,9 (iš jų ES struktūriniai fondai –257,465, savivaldybės biudžetas – 45,435) 302,9 (iš jų ES struktūriniai fondai –257,465, savivaldybės biudžetas – 45,435) Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Akmenės rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja) Akmenės rajono savivaldybė 3. Uždavinys – kompleksiškai plėtoti kaimo gyvenamųjų vietovių infrastruktūrą 3.1. Sutvarkyti Akmenės rajono savivaldybės kaimų ir miestelių gyvenamąją aplinką (sutvarkyti Papilės seniūnijos Klaišių kaimo gatvę) – – 539,32 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama  – 356,58, valstybės biudžetas – 74,88, savivaldybės biudžetas – 107,86) Žemės ūkio ministerija (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Akmenės rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja) Akmenės rajono savivaldybė 3.2. Renovuoti Akmenės rajono savivaldybės Ventos miesto kultūros namų (kino teatro) pastatą 417,79 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 345,28, valstybės biudžetas – 72,51) 417,79 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 345,28, valstybės biudžetas – 72,51) – Žemės ūkio ministerija (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Akmenės rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja) Akmenės rajono savivaldybė 3.3. Renovuoti Akmenės rajono savivaldybės Papilės miestelio kultūros namų pastatą 417,79 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 345,28, valstybės biudžetas – 72,51) 417,79 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 345,28, valstybės biudžetas – 72,51) – Žemės ūkio ministerija (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Akmenės rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja) Akmenės rajono savivaldybė 3.4. Renovuoti Akmenės rajono savivaldybės Sablauskių kaimo kultūros namų pastatą 510,34 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 421,77, valstybės biudžetas – 88,57) – – Žemės ūkio ministerija (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Akmenės rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja) Akmenės rajono savivaldybė 3.5. Plėtoti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą Akmenės rajone (Ventoje, Papilėje, Žerkščiuose) 3 183 (iš jų ES struktūriniai fondai – 2 705,55, valstybės biudžetas – 238,725, uždaroji akcinė bendrovė „Akmenės vandenys“ – 238,725) 3 183 (iš jų ES struktūriniai fondai – 2 705,55, valstybės biudžetas – 238,725, uždaroji akcinė bendrovė „Akmenės vandenys“ – 238,725) 3 182 (iš jų ES struktūriniai fondai – 2 704,7, valstybės biudžetas – 238,65, uždaroji akcinė bendrovė „Akmenės vandenys“ – 238,65) Aplinkos ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Akmenės rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja) uždaroji akcinė bendrovė „Akmenės vandenys“, Akmenės rajono savivaldybė 3.6. Atnaujinti Akmenės miesto kultūros namų pastatą ir kompleksiškai sutvarkyti aplinką 350 (iš jų ES struktūriniai fondai – 297,5, valstybės biudžetas – 26,25, savivaldybės biudžetas – 26,25) 340 (iš jų ES struktūriniai fondai – 289, valstybės biudžetas – 25,5, savivaldybės biudžetas – 25,5) – Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Akmenės rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja) Akmenės rajono savivaldybė 3.7. Atnaujinti viešosios paskirties pastatus, kompleksiškai plėtoti bendruomenės infrastruktūrą ir gyvenamąją aplinką Akmenės ir Ventos miestuose 1 054,44 (iš jų ES struktūriniai fondai –896,274, valstybės biudžetas – 79,083, savivaldybės biudžetas – 79,083) 1 054,44 (iš jų ES struktūriniai fondai –896,274, valstybės biudžetas – 79,083, savivaldybės biudžetas – 79,083) 1 054,44 (iš jų ES struktūriniai fondai –896,274, valstybės biudžetas – 79,083, savivaldybės biudžetas – 79,083) Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Akmenės rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja) Akmenės rajono savivaldybė 4. Uždavinys – skatinti gyventojų bendruomenines iniciatyvas 4.1. Įgyvendinti Akmenės rajono savivaldybės vietos veiklos grupės strategijos „Kaimo vietovės studija ir integruotos strategijos tobulinimas, siekiant gyvenimo kokybės gerinimo Akmenės rajono savivaldybės kaimo gyvenamojoje vietovėje“ priemones 2 115 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 1 797,75, savivaldybės biudžetas – 317,25) 2 115 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 1 797,75, savivaldybės biudžetas – 317,25) 2 115 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 1 797,75, savivaldybės biudžetas – 317,25) Žemės ūkio ministerija (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Akmenės rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja) Akmenės rajono savivaldybės vietos veiklos grupė, Akmenės rajono savivaldybė 5. Uždavinys – plėtoti socialinę infrastruktūrą 5.1. Modernizuoti Akmenės rajono Naujosios Akmenės mokyklą-darželį „Buratinas“ 492 (iš jų ES struktūriniai fondai – 418,2, savivaldybės biudžetas – 73,8) 490 (iš jų ES struktūriniai fondai – 416,5, savivaldybės biudžetas – 73,5) 490 (iš jų ES struktūriniai fondai – 416,5, savivaldybės biudžetas – 73,5) Švietimo ir mokslo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Akmenės rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja) Akmenės rajono savivaldybė 5.2. Rekonstruoti – pritaikyti Akmenės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos reikmėms pastatą Naujojoje Akmenėje, V. Kudirkos g. 9 2 113 (valstybės biudžetas) 1 000 (valstybės biudžetas) 1 000 (valstybės biudžetas) Kultūros ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Akmenės rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja) Akmenės rajono savivaldybė 5.3. Rekonstruoti Naujosios Akmenės ligoninės pastatą 822 (iš jų ES struktūriniai fondai – 698,7, valstybės biudžetas – 123,3) – – Ūkio ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Akmenės rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja) Akmenės rajono savivaldybė 5.4. Steigti universalius daugiafunkcius centrus Akmenės rajono kaimo gyvenamosiose vietovėse 556 (iš jų ES struktūriniai fondai – 472,6, savivaldybės biudžetas – 83,4) 500 (iš jų ES struktūriniai fondai – 425, savivaldybės biudžetas – 75) 500 (iš jų ES struktūriniai fondai – 425, savivaldybės biudžetas – 75) Švietimo ir mokslo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Akmenės rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja) Akmenės rajono savivaldybė 6. Uždavinys – subsidijuoti darbo vietų steigimą, ypač daug dėmesio skirti ilgalaikio nedarbo problemoms spręsti 6.1. Įgyvendinti vietinių užimtumo iniciatyvų projektus, kuriais siekiama įsteigti naujų darbo vietų 400 (Užimtumo fondas) 400 (Užimtumo fondas) 400 (Užimtumo fondas) Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja) Šiaulių teritorinė darbo birža 6.2. Remti savarankišką užimtumą ir veiklą pagal verslo liudijimus 100 (Užimtumo fondas) 100 (Užimtumo fondas) 100 (valstybės biudžetas) Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja) Šiaulių teritorinė darbo birža, Akmenės rajono savivaldybė 7. Uždavinys – tobulinti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, administracinius gebėjimus 7.1. Rengti ir įgyvendinti projektus, skirtus Akmenės rajono savivaldybės strateginio planavimo sistemai tobulinti 90 (iš jų ES struktūriniai fondai – 76,5, savivaldybės biudžetas – 13,5) 90 (iš jų ES struktūriniai fondai – 76,5, savivaldybės biudžetas – 13,5) 90 (iš jų ES struktūriniai fondai – 76,5, savivaldybės biudžetas – 13,5) Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Akmenės rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja) Akmenės rajono savivaldybė Iš viso 20 130,24 (iš jų ES struktūriniai fondai – 11 574,727, valstybės biudžetas – 3 066,929, savivaldybės biudžetas – 875,781, Užimtumo fondas – 500, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 2 910,08, uždaroji akcinė bendrovė „Akmenės vandenys“ – 238,725, kitų juridinių ir (arba) fizinių asmenų lėšos – ne mažiau kaip 525, Kelių plėtros programos lėšos – 439) 20 750,02 (iš jų ES struktūriniai fondai – 13 854,524, valstybės biudžetas – 1 600,828, savivaldybės biudžetas – 792,633, Užimtumo fondas – 500, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 2 488,31, uždaroji akcinė bendrovė „Akmenės vandenys“ – 238,725, kitų juridinių ir (arba) fizinių asmenų lėšos – ne mažiau kaip 1 275) 19 063,046 (iš jų ES struktūriniai fondai – 12 672,417, valstybės biudžetas – 1 567,613, savivaldybės biudžetas – 837,478, Užimtumo fondas – 400, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 2 154,33, uždaroji akcinė bendrovė „Akmenės vandenys“ – 238,65, kitų juridinių ir (arba) fizinių asmenų lėšos – ne mažiau kaip 1 192,558) _________________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. gegužės 18 d. nutarimu Nr. 588 DRUSKININKŲ SAVIVALDYBĖS – PROBLEMINĖS TERITORIJOS PLĖTROS 2011–2013 METŲ PROGRAMA I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Druskininkų savivaldybės – probleminės teritorijos plėtros 2011–2013 metų programos (toliau – Programa) paskirtis – nustatyti Druskininkų savivaldybės (toliau – savivaldybė, probleminė teritorija) socialinės ir ekonominės plėtros priemones, siekiant tikslingai panaudoti lėšas, skirtas nacionalinei regioninei politikai įgyvendinti – teritoriniams socialiniams ir ekonominiams netolygumams tarp Lietuvos regionų ir juose mažinti ir teritorinei socialinei sanglaudai šalyje didinti. 2. Valstybės pagalba probleminėms teritorijoms teikiama pagal Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo 2011–2013 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 62 (Žin., 2011, Nr. 8-346), 31 punkte nustatytus valstybės pagalbos teikimo probleminėms teritorijoms kriterijus. Programoje numatomos daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimo ir socialinio būsto plėtros priemonės susijusios su Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 1213 (Žin., 2004, Nr. 143-5232; 2008, Nr. 36-1282), numatytomis priemonėmis. 3. Programoje vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme (Žin., 2000, Nr. 66-1987; 2002, Nr. 123-5558). II. probleminės teritorijos socialinės ir ekonominės aplinkos analizė 4. Analizei naudojami Statistikos departamento, valstybės įmonės Registrų centro statistiniai duomenys ir savivaldybės informacija. 5. Probleminėje teritorijoje 2010 m. sausio 1 d. gyveno 24 044 gyventojai, dauguma – Druskininkų mieste (16 111 gyventojų). Kaimo gyventojų procentas (33 procentai) buvo lygus šalies vidurkiui. Dauguma gyventojų (64,6 procento) buvo darbingo amžiaus. Šis rodiklis buvo kiek mažesnis už šalies vidurkį (65 procentai), tačiau turėjo tendenciją didėti. Nuo 2006 metų iki 2010 m. sausio 1 d. darbingo amžiaus gyventojų padaugėjo 2,7 procento (nuo 15 125 iki 15 530). Net 19,5 procento (nuo 4 269 iki 3 435) sumažėjo 0–15 metų gyventojų, pensinio amžiaus gyventojų sumažėjo 5,2 procento. Nuo 2006 metų pradžios iki 2010 metų pradžios probleminės teritorijos gyventojų sumažėjo 2,9 procento. Tarptautinės ir vidinės migracijos saldas 2009 metais buvo neigiamas (-84). 6. Probleminės teritorijos gyvenamosios aplinkos patrauklumą ypač veikia daugiabučių gyvenamųjų namų būklė. Savivaldybėje 2009 metais buvo 276 daugiabučiai. Per 2008–2009 metus Druskininkuose visiškai renovuoti 2 daugiabučiai gyvenamieji namai, apšiltintos 2 daugiabučių namų sienos. Kadangi gyvenimo sąlygos labiausiai pablogėjusios daugiabučiuose namuose (ypač bendrabučio tipo), labai svarbu juos atnaujinti, t. y. gerinti energijos vartojimo efektyvumą lemiančias savybes. Atnaujinus ir apšiltinus daugiabučius namus, padidėjo gyvenamosios aplinkos patrauklumas. Be to, net 79,7 procento visų probleminėje teritorijoje esančių daugiabučių namų pastatyti iki 1990 metų, iš jų 33,3 procento – 1940–1960 metais. 7. Socialiniu būstu aprūpinami mažas pajamas gaunantys asmenys (šeimos), jaunos šeimos, našlaičiai, neįgalieji, šeimos, auginančios 3 ir daugiau vaikų, bei savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininkai, laukiantys būsto sąlygų pagerinimo. Socialinio būsto fondo plėtra probleminėje teritorijoje per lėta. Socialinio būsto pasiūla didėja lėtai, o šeimų ir asmenų, pageidaujančių tokio būsto, sparčiai daugėja. Nuo 2007 iki 2009 metų iš naujo įrengta ar modernizuota 10 ir nupirkta 19 socialinių būstų, jais aprūpinta 8,4 procento visų laukiančiųjų socialinio būsto. Nuo 2007 iki 2009 metų asmenų (šeimų), įrašytų į socialinio būsto laukiančių asmenų sąrašus, padaugėjo nuo 235 asmenų (šeimų) iki 319 asmenų (šeimų), t. y. 35,7 procento. Nors probleminėje teritorijoje socialinio būsto paklausa didėjo mažiau negu vidutiniškai šalyje, ji beveik 10 kartų viršijo valstybei ar savivaldybei priklausančio socialinio būsto skaičiaus padidėjimą. 8. 2009 metais savivaldybei priklausė 80 visuomeninės paskirties pastatų, kuriuose teikiamos paslaugos gyventojams. Iki 2007 metų renovuota 13, t. y. 16,25 procento, o 2007–2009 metais – 9, t. y. 11,25 procento visuomeninės paskirties pastatų, kuriuose teikiamos švietimo, sveikatos apsaugos ir socialinės pagalbos paslaugos. Visa renovuotų visuomeninės paskirties pastatų dalis šiuo metu yra 27,5 procento. 9. Vienam probleminės teritorijos gyventojui 2007 ir 2008 metų pabaigoje teko atitinkamai 672 ir 812 litų tiesioginių užsienio investicijų (6,4 procento 2007 metų ir 8,5 procento 2008 metų šalies vidurkio). Nedideles tiesiogines investicijas kompensavo gana didelės materialinės investicijos. Savivaldybės gyventojui 2008 metais teko 8 289 litai materialinių investicijų – 107,6 procento šalies vidurkio (7 701 litas vienam gyventojui). 10. Probleminėje teritorijoje veikiančių bendruomenių įtaka ekonominei ir infrastruktūros plėtrai kol kas nedidelė, tačiau jų vaidmuo savivaldos procesuose vis svarbesnis. Dzūkijos vietos veiklos grupės veikloje, apimančioje visas Alytaus apskrities savivaldybes, 2007 metais dalyvavo 2 savivaldybės kaimo bendruomenės, atstovaujančios 1 987 gyventojams, arba 24,6 procento visų probleminės teritorijos kaimo gyventojų. 2008 metais įkurta Druskininkų vietos veiklos grupė. Jos veikloje dalyvauja visos 10 įregistruotų kaimo bendruomenių ir kaimo verslo atstovai. Vietos projektai įtrauks daugumą kaimo gyventojų į aktyvią bendruomeninę veiklą. 11. Vidutinis metinis nedarbo lygis, išreikštas užsiregistravusių bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykiu, probleminėje teritorijoje 2009 metais buvo 14,3 procento – 52,1 procento didesnis už šalies vidurkį (9,4 procento). 2009 metais Druskininkų darbo biržoje buvo registruoti 2 203 bedarbiai, iš jų – 286 ilgalaikiai bedarbiai (13 procentų visų registruotų bedarbių). 12. Vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis 2009 metais probleminėje teritorijoje buvo 4,2 procento, taigi 90,9 procento didesnis už šalies vidurkį (2,2 procento). Palyginti su 2008 metais, šis santykis padidėjo 2,3 karto. 13. Prasta savivaldybės socialinės infrastruktūros būklė, būsto kokybė, nepatraukli gyvenamoji aplinka ir didelis ilgalaikis nedarbas lemia tai, kad pagrindiniai teritorinę socialinę sanglaudą atspindintys rodikliai probleminėje teritorijoje – vidutinis metinis registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis ir vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis – daug didesni už šalies vidurkį. III. PROBLEMINĖS TERITORIJOS PLĖTROS strateginis TIKSLAS IR UŽDAVINIAI 14. Probleminės teritorijos plėtros strateginis tikslas ir uždaviniai nustatyti atsižvelgiant į probleminių teritorijų plėtros 2011–2013 metais strateginį tikslą ir probleminių teritorijų plėtros uždavinius, nustatytus Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo 2011–2013 metų programoje. 15. Probleminės teritorijos plėtros strateginis tikslas – užtikrinti gyvenimo kokybę, artimą šalies vidurkiui, t. y. pasiekti, kad savivaldybėje 2013 metais: 15.1. vidutinis metinis nedarbo lygis neviršytų šalies vidurkio daugiau kaip 30 procentų; 15.2. vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis neviršytų šalies vidurkio daugiau kaip 30 procentų. 16. Probleminės teritorijos plėtros uždaviniai: 16.1. kompleksiškai plėtoti urbanistinę infrastruktūrą, didinti gyvenamosios aplinkos patrauklumą; 16.2. atnaujinti daugiabučius gyvenamuosius namus ir plėtoti socialinį būstą; 16.3. kompleksiškai plėtoti kaimo gyvenamųjų vietovių infrastruktūrą; 16.4. skatinti gyventojų bendruomenines iniciatyvas; 16.5. plėtoti socialinę infrastruktūrą; 16.6. subsidijuoti darbo vietų steigimą, ypač daug dėmesio skirti ilgalaikio nedarbo problemoms spręsti; 16.7. tobulinti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, administracinius gebėjimus. IV. SIEKIAMI REZULTATAI (vertinimo kriterijai) 17. Programos 15 punkte nurodyto tikslo pasiekimo vertinimo kriterijai (rezultato kriterijai): 17.1. vidutinis metinis nedarbo lygis, palyginti su šalies vidurkiu, procentais; 17.2. vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis, palyginti su šalies vidurkiu, procentais. 18. Numatoma, kad siekiant probleminės teritorijos plėtros strateginio tikslo: 18.1. vidutinis metinis nedarbo lygis savivaldybėje 2013 metais neviršys šalies vidurkio daugiau kaip 30 procentų (2009 metais viršijo šalies vidurkį 52,1 procento); 18.2. vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis savivaldybėje 2013 metais neviršys šalies vidurkio daugiau kaip 30 procentų (2009 metais viršijo šalies vidurkį 90,9 procento). 19. Programos 16 punkte nurodytų uždavinių įgyvendinimo vertinimo kriterijai (produkto kriterijai): 19.1. 16.1 punkte nurodyto uždavinio – savivaldybėje įgyvendintų kompleksinės urbanistinės plėtros projektų, skirtų gyvenamosios aplinkos patrauklumui didinti, skaičiaus pokytis; 19.2. 16.2 punkte nurodyto uždavinio: 19.2.1. atnaujintų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų juose dalies nuo visų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų juose pokytis, procentais; 19.2.2. socialinio būsto laukiančių asmenų (šeimų) skaičiaus pokytis, procentais; 19.3. 16.3 punkte nurodyto uždavinio – kaimo gyvenamųjų vietovių, kuriose kompleksiškai sutvarkyta viešoji infrastruktūra ir aplinka, skaičiaus pokytis; 19.4. 16.4 punkte nurodyto uždavinio – savivaldybės gyventojų, dalyvaujančių bendruomenių veikloje, skaičiaus pokytis, procentais; 19.5. 16.5 punkte nurodyto uždavinio: 19.5.1. patobulinos dangos kelių ilgio pokytis, procentais; 19.5.2. visuomeninių pastatų, rekonstruotų siekiant padidinti jų energinį efektyvumą, dalies pokytis, procentais; 19.6. 16.6 punkte nurodyto uždavinio – ilgalaikių bedarbių skaičiaus pokytis, procentais; 19.7. 16.7 punkte nurodyto uždavinio – savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, tobulinusių kvalifikaciją, dalies pokytis, procentais. 20. Numatoma, kad įgyvendinant probleminės teritorijos plėtros uždavinius: 20.1. Druskininkuose bus įgyvendinti 6 kompleksinės urbanistinės plėtros projektai (2008–2009 metais įvykdyti 3 tokie projektai); 20.2. atnaujintų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų juose dalis nuo visų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų juose išaugs atitinkamai nuo 1,6  /  2 procentų 2009 metais iki 3,6  /  4 procentų 2013 metais; 20.3. socialinio būsto laukiančių asmenų (šeimų) nepadaugės, bus tiek pat; 20.4. 2 kaimo gyvenamosiose vietovėse bus kompleksiškai sutvarkyta viešoji infrastruktūra ir aplinka (2008–2009 metais tokie projektai nevykdyti); 20.5. savivaldybės gyventojų, dalyvaujančių bendruomenių veikloje, padaugės 10 procentų (nuo 2 178 gyventojų 2009 metais iki 2 437 gyventojų 2013 metais); 20.6. visuomeninių pastatų, rekonstruotų siekiant padidinti jų energinį efektyvumą, dalis nuo visų viešosios paskirties pastatų išaugs 56,4 procento (nuo 27,5 procento 2009 metais iki 43 procentų 2013 metais); 20.7. ilgalaikių bedarbių savivaldybėje sumažės 30,1 procento (nuo 286 ilgalaikių bedarbių 2009 metais iki 200 ilgalaikių bedarbių 2013 metais); 20.8. savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, tobulinusių kvalifikaciją per paskutinius metus, padaugės 8,1 procento (nuo 74 procentų 2009 metais iki 80 procentų 2013 metais). V. programos įgyvendinimas, stebėsena ir atskaitomybė 21. Teisės aktų nustatyta tvarka Programos įgyvendinimą koordinuoja ir stebėseną vykdo Vidaus reikalų ministerija. 22. Atsakingi vykdytojai, nurodyti Programos priede, kasmet iki vasario 1 d. teisės aktų nustatyta tvarka teikia Vidaus reikalų ministerijai informaciją apie Programos įgyvendinimo priemonių vykdymą. Vidaus reikalų ministerija informaciją apie Programos įgyvendinimo eigą ir rezultatus kasmet teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei metinėje veiklos ataskaitoje. 23. Programos įgyvendinimas gali būti finansuojamas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (įskaitant Europos Sąjungos struktūrinę paramą ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai paramą), savivaldybės biudžeto, Privatizavimo fondo ir Užimtumo fondo lėšų, taip pat kitų finansavimo šaltinių. Europos Sąjungos parama Programos priemonių įgyvendinimo projektams vykdyti skiriama vadovaujantis šios paramos naudojimą reglamentuojančiais teisės aktais. _________________ Druskininkų savivaldybės – probleminės teritorijos plėtros 2011–2013 metų programos priedas DRUSKININKŲ SAVIVALDYBĖS – PROBLEMINĖS TERITORIJOS PLĖTROS 2011–2013 metų programos ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS Eil. Nr. Priemonės pavadinimas Preliminarus lėšų poreikis (tūkst. litų) ir numatomi finansavimo šaltiniai Asignavimų valdytojai Priemonių vykdytojai 2011 metai 2012 metai 2013 metai Tikslas – užtikrinti gyvenimo kokybę, artimą šalies vidurkiui 1. Uždavinys – kompleksiškai plėtoti urbanistinę infrastruktūrą, didinti gyvenamosios aplinkos patrauklumą 1.1. Gerinti kurorto aplinkos infrastruktūrą 100 (savivaldybės biudžetas – 100) 1 037 (iš jų Europos Sąjungos (toliau – ES) struktūriniai fondai – 881,45, Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas (toliau – valstybės biudžetas) – 77,78, savivaldybės biudžetas – 77,77) 2 000 (iš jų ES struktūriniai fondai – 1 785,31, valstybės biudžetas – 157,34, savivaldybės biudžetas – 57,35) Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Druskininkų savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja) Druskininkų savivaldybė 2. Uždavinys – atnaujinti daugiabučius gyvenamuosius namus ir plėtoti socialinį būstą 2.1. Atnaujinti daugiabučius namus Viečiūnų kaime ir Leipalingio miestelyje – gerinti energijos vartojimo efektyvumą lemiančias savybes 342 (iš jų ES struktūriniai fondai – 290,7, kitų juridinių ir (arba) fizinių asmenų lėšos – ne mažiau kaip 51,3) 342 (iš jų ES struktūriniai fondai – 290,7, kitų juridinių ir (arba) fizinių asmenų lėšos – ne mažiau kaip 51,3) – Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Druskininkų savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja) Druskininkų savivaldybė 2.2. Pritaikyti negyvenamąsias patalpas, esančias Viečiūnų kaime ir Leipalingio miestelyje, socialiniam būstui, aprūpinti būstu mažas pajamas gaunančius asmenis (šeimas) – 600 (iš jų ES struktūriniai fondai – 510, savivaldybės biudžetas – 90) 436 (iš jų ES struktūriniai fondai – 370,6, savivaldybės biudžetas – 65,4) Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Druskininkų savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja) Druskininkų savivaldybė 3. Uždavinys – kompleksiškai plėtoti kaimo gyvenamųjų vietovių infrastruktūrą 3.1. Sukurti viešąją infrastruktūrą Viečiūnų kaime 984 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 651, pridėtinės vertės mokestis iš Žemės ūkio ministerijos bendrųjų valstybės asignavimų – 136, savivaldybės biudžetas – 197) 178 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 117,7, pridėtinės vertės mokestis iš Žemės ūkio ministerijos bendrųjų valstybės asignavimų – 24,7, savivaldybės biudžetas – 35,6) – Druskininkų savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja), Žemės ūkio ministerija (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja) Druskininkų savivaldybė 4. Uždavinys – skatinti gyventojų bendruomenines iniciatyvas 4.1. Skatinti vietos kultūrą ir telkti bendruomenes 50 (iš jų valstybės biudžetas – 7,5, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 42,5) 100 (iš jų valstybės biudžetas – 15, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 85) 50 (iš jų valstybės biudžetas – 7,5, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 42,5) Žemės ūkio ministerija (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Druskininkų savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja) Druskininkų vietos veiklos grupė, Druskininkų savivaldybė 4.2. Įgyvendinti bendruomenių verslo iniciatyvas – 300 (iš jų valstybės biudžetas – 45, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 255) 74 (iš jų valstybės biudžetas – 11,1, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 62,9) Žemės ūkio ministerija (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Druskininkų savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja) Druskininkų vietos veiklos grupė, Druskininkų savivaldybė 4.3. Vykdyti kaimo atnaujinimą ir plėtrą 2 000 (iš jų valstybės biudžetas – 300, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 1 700) 750 (iš jų valstybės biudžetas – 112,5, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 637,5) 1 050 (iš jų valstybės biudžetas – 157,5, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 892,5) Žemės ūkio ministerija (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Druskininkų savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja) Druskininkų vietos veiklos grupė, Druskininkų savivaldybė 4.4. Įvairinti kaimo vietovių ekonomiką ir kurti užimtumo prielaidas – 300 (iš jų valstybės biudžetas – 45, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 255) – Žemės ūkio ministerija (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Druskininkų savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja) Druskininkų vietos veiklos grupė, Druskininkų savivaldybė 5. Uždavinys – plėtoti socialinę infrastruktūrą 5.1. Įrengti jaunimo užimtumo centrą 2 049 (iš jų ES struktūriniai fondai – 1 741,65, savivaldybės biudžetas – 307,35) 2 096 (iš jų ES struktūriniai fondai – 1 781,6, savivaldybės biudžetas – 314,4) 1 927 (iš jų ES struktūriniai fondai – 1 637,95, savivaldybės biudžetas – 289,05) Druskininkų savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja) Druskininkų savivaldybė 5.2. Gerinti Druskininkų savivaldybės nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūrą – 500 (iš jų ES struktūriniai fondai – 425, savivaldybės biudžetas – 75) 279 (iš jų ES struktūriniai fondai – 237,15, savivaldybės biudžetas – 41,85) Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Druskininkų savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja) Druskininkų savivaldybė 6. Uždavinys – tobulinti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, administracinius gebėjimus 6.1. Organizuoti Druskininkų savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, mokymą, skirtą jų administraciniams gebėjimams ugdyti – 149 (iš jų ES struktūriniai fondai – 126,65, savivaldybės biudžetas – 22,35) 137 (iš jų ES struktūriniai fondai – 116,45, savivaldybės biudžetas – 20,55) Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Druskininkų savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja) Druskininkų savivaldybė 6.2. Rengti ir įgyvendinti projektus, skirtus Druskininkų savivaldybės strateginio planavimo sistemai tobulinti ir regioninės plėtros studijoms, tyrimams ir analizei atlikti – – 99 (iš jų ES struktūriniai fondai – 84,15, savivaldybės biudžetas – 14,85) Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Druskininkų savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja) Druskininkų savivaldybė 6.3. Rengti ir atnaujinti Druskininkų savivaldybės teritorijų planavimo dokumentus, pasitelkiant išorės ekspertų, naudojant metodinę ir techninę paramą, tobulinti už teritorijų planavimą atsakingų Druskininkų savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, gebėjimus – 200 (iš jų ES struktūriniai fondai – 170, savivaldybės biudžetas – 30) 178 (iš jų ES struktūriniai fondai – 151,3, savivaldybės biudžetas – 26,7) Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Druskininkų savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja) Druskininkų savivaldybė Iš viso 5 525 (iš jų ES struktūriniai fondai –2 032,35, valstybės biudžetas – 307,5, savivaldybės biudžetas – 604,35, kitų juridinių ir (arba) fizinių asmenų lėšos – ne mažiau kaip 51,3, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 2 393,5, pridėtinės vertės mokestis iš Žemės ūkio ministerijos bendrųjų valstybės asignavimų – 136) 6 552 (iš jų ES struktūriniai fondai –4 185,4, valstybės biudžetas – 280,28, savivaldybės biudžetas – 645,12, kitų juridinių ir (arba) fizinių asmenų lėšos – ne mažiau kaip 51,3, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 1 350,2, pridėtinės vertės mokestis iš Žemės ūkio ministerijos bendrųjų valstybės asignavimų – 24,7) 6 230 (iš jų ES struktūriniai fondai –4 382,91, valstybės biudžetas – 333,44, savivaldybės biudžetas – 515,75, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 997,9) _________________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. gegužės 18 d. nutarimu Nr. 588 IGNALINOS RAJONO SAVIVALDYBĖS – PROBLEMINĖS TERITORIJOS PLĖTROS 2011–2013 METŲ PROGRAMA I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Ignalinos rajono savivaldybės – probleminės teritorijos plėtros 2011–2013 metų programos (toliau – Programa) paskirtis – nustatyti Ignalinos rajono savivaldybės (toliau – savivaldybė, probleminė teritorija) socialinės ir ekonominės plėtros priemones, siekiant tikslingai panaudoti lėšas, skirtas nacionalinei regioninei politikai įgyvendinti – teritoriniams socialiniams ir ekonominiams netolygumams tarp Lietuvos regionų ir juose mažinti ir teritorinei socialinei sanglaudai šalyje didinti. 2. Valstybės pagalba probleminėms teritorijoms teikiama pagal Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo 2011–2013 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 62 (Žin., 2011, Nr. 8-346), 31 punkte nustatytus valstybės pagalbos teikimo probleminėms teritorijoms kriterijus. Programoje numatomos daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimo ir socialinio būsto plėtros priemonės susijusios su Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 1213 (Žin., 2004, Nr. 143-5232; 2008, Nr. 36-1282), numatytomis priemonėmis. 3. Programoje vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme (Žin., 2000, Nr. 66-1987; 2002, Nr. 123-5558). II. probleminės teritorijos socialinės ir ekonominės aplinkos analizė 4. Analizei naudojami Statistikos departamento, valstybės įmonės Registrų centro statistiniai duomenys ir savivaldybės informacija. 5. Probleminėje teritorijoje 2010 metų pradžioje gyveno 19 374 gyventojai, iš jų Ignalinoje – 5 948, Dūkšte – 915 gyventojų. Dauguma probleminės teritorijos gyventojų (64,6 procento) gyveno kaime – jų dalis buvo beveik dukart didesnė už šalies vidurkį (33 procentai). 6. 2010 metų pradžioje 57,9 procento probleminės teritorijos gyventojų buvo darbingo amžiaus. Šis rodiklis daug mažesnis už šalies vidurkį (65 procentai). Palyginti su šalies vidurkiu, mažiau buvo 0–15 metų gyventojų – 14,4 procento ir gerokai daugiau pensinio amžiaus gyventojų – 27,7 procento (šalyje atitinkamai 16,2 ir 18,8 procento). Nuo 2008 iki 2010 metų sumažėjo visų amžiaus grupių gyventojų: 0–15 metų gyventojų – net 8,6 procento (nuo 3 060 iki 2 796), pensinio amžiaus gyventojų – 7,1 procento (nuo 5 779 iki 5 368), darbingo amžiaus gyventojų – 0,9 procento (nuo 11 308 iki 11 210). Nuo 2008 metų pradžios iki 2010 metų pradžios gyventojų sumažėjo 3,8 procento. Tarptautinės ir vidinės migracijos saldas 2008 metais buvo neigiamas (-116). 2009 metais padėtis nedaug pagerėjo (-115). Dėl migracijos per 2008 ir 2009 metus probleminės teritorijos gyventojų sumažėjo po 0,6 procento. Neigiamos migracijos tendencijos, mažėjantis gyventojų skaičius ir didelis pensinio amžiaus gyventojų procentas rodo nepakankamą probleminės teritorijos demografinį potencialą. 7. Probleminės teritorijos gyvenamosios aplinkos patrauklumą ypač veikia daugiabučių gyvenamųjų namų būklė. Savivaldybėje yra 208 daugiabučiai gyvenamieji namai. Šie namai pasenę, termoizoliacinės jų savybės neatitinka nustatytų reikalavimų, neefektyvios pastatų šildymo sistemos sunaudoja daug šiluminės energijos. Brangstant energijai, daugeliui namų ūkių būstą išlaikyti vis sunkiau. Probleminėje teritorijoje yra 8 bendrabučio tipo gyvenamieji namai: Ignalinoje – 6, Vidiškių gyvenvietėje – 1, Didžiasalio gyvenvietėje – 1. 8. Socialiniu būstu aprūpinami mažas pajamas gaunantys asmenys (šeimos), jaunos šeimos, našlaičiai, neįgalūs asmenys. Socialinio būsto fondo plėtra probleminėje teritorijoje per lėta, socialinio būsto pasiūla nedidėja, o asmenų, pageidaujančių tokio būsto, sparčiai daugėja. Nuo 2007 iki 2009 metų asmenų (šeimų), įrašytų į socialinio būsto laukiančių asmenų sąrašus, padaugėjo nuo 192 asmenų (šeimų) iki 212 asmenų (šeimų), t. y. 10,4 procento. 9. Savivaldybei 2009 metais priklausė 24 visuomeninės paskirties pastatai, kuriuose teikiamos paslaugos gyventojams. Renovuota tik 16,7 procento šių pastatų (4 pastatai). 10. Probleminėje teritorijoje 2009 metais buvo 1 328 kilometrai kelių, iš jų 166 kilometrai (12,5 procento) – patobulintos dangos; valstybinės reikšmės kelių atitinkamai – 511,44 kilometro, iš jų 305,154 kilometro – patobulintos dangos. 11. Vidutinis metinis nedarbo lygis, išreikštas užsiregistravusių bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykiu, probleminėje teritorijoje 2009 metais buvo 13,3 procento, taigi 1,4 karto didesnis už šalies vidurkį (9,4 procento). 2009 metų gruodį savivaldybėje bedarbiai sudarė 17,7 procento darbingo amžiaus gyventojų ir, palyginti su 2008 metų gruodžiu, jų padaugėjo dukart. 2010 metų rugpjūtį bedarbiai sudarė 19,5 procento darbingo amžiaus gyventojų. 2009 metų gruodį registruoti 885 ilgalaikiai bedarbiai – 20,7 procento visų registruotų bedarbių. 12. Vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis 2009 metais probleminėje teritorijoje buvo 4,2 procento (2008 metais – 2,4 procento). 13. 2009 metais probleminės teritorijos kaimo gyvenamųjų vietovių bendruomenės atstovavo 6 419-ai gyventojų, arba 51,3 procento probleminės teritorijos kaimo gyventojų, šias bendruomenes vienijo 2007 metais įsteigta Ignalinos rajono vietos veiklos grupė. Tikimasi, kad Europos Sąjungos parama, skiriama bendruomenių projektams įgyvendinti, skatins probleminės teritorijos gyventojus aktyviau dalyvauti bendruomenių veikloje. 14. Vienam probleminės teritorijos gyventojui 2008 ir 2009 metų pabaigoje teko atitinkamai 391 ir 292 litai tiesioginių užsienio investicijų (vos 4,1 procento 2008 metų ir 2,9 procento 2009 metų šalies vidurkio). Materialinių investicijų vienam gyventojui 2008 metais teko 2 330 litų, tačiau ir šis rodiklis tesiekia 30,3 procento šalies vidurkio. 15. Prasta probleminės teritorijos socialinės infrastruktūros būklė, būsto kokybė, nepatraukli gyvenamoji ir investicinė aplinka, ilgalaikis nedarbas ir gyventojų skaičiaus mažėjimas lemia tai, kad pagrindiniai teritorinę socialinę sanglaudą atspindintys rodikliai – vidutinis metinis registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis ir vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis – čia daug didesni už šalies vidurkį. III. PROBLEMINĖS TERITORIJOS PLĖTROS strateginis TIKSLAS IR UŽDAVINIAI 16. Probleminės teritorijos plėtros strateginis tikslas ir uždaviniai nustatyti atsižvelgiant į probleminių teritorijų plėtros 2011–2013 metais strateginį tikslą ir probleminių teritorijų plėtros uždavinius, nustatytus Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo 2011–2013 metų programoje. 17. Probleminės teritorijos plėtros strateginis tikslas – užtikrinti gyvenimo kokybę, artimą šalies vidurkiui, t. y. pasiekti, kad savivaldybėje 2013 metais: 17.1. vidutinis metinis nedarbo lygis neviršytų šalies vidurkio daugiau kaip 30 procentų; 17.2. vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis neviršytų šalies vidurkio daugiau kaip 30 procentų. 18. Probleminės teritorijos plėtros uždaviniai: 18.1. kompleksiškai plėtoti urbanistinę infrastruktūrą, didinti gyvenamosios aplinkos patrauklumą; 18.2. atnaujinti daugiabučius gyvenamuosius namus ir plėtoti socialinį būstą; 18.3. kompleksiškai plėtoti kaimo gyvenamųjų vietovių infrastruktūrą; 18.4. skatinti gyventojų bendruomenines iniciatyvas; 18.5. plėtoti socialinę infrastruktūrą; 18.6. subsidijuoti darbo vietų steigimą, ypač daug dėmesio skirti ilgalaikio nedarbo problemoms spręsti; 18.7. tobulinti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, administracinius gebėjimus. IV. SIEKIAMI REZULTATAI (vertinimo kriterijai) 19. Programos 17 punkte nurodyto tikslo pasiekimo vertinimo kriterijai (rezultato kriterijai): 19.1. vidutinis metinis nedarbo lygis, palyginti su šalies vidurkiu, procentais; 19.2. vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis, palyginti su šalies vidurkiu, procentais. 20. Numatoma, kad siekiant probleminės teritorijos plėtros strateginio tikslo: 20.1. vidutinis metinis nedarbo lygis savivaldybėje 2013 metais neviršys šalies vidurkio daugiau kaip 30 procentų (2009 metais viršijo šalies vidurkį 41,5 procento); 20.2. vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis savivaldybėje 2013 metais neviršys šalies vidurkio daugiau kaip 30 procentų (2009 metais viršijo šalies vidurkį 90,9 procento). 21. Programos 18 punkte nurodytų uždavinių įgyvendinimo vertinimo kriterijai (produkto kriterijai): 21.1. 18.1 punkte nurodyto uždavinio – savivaldybėje įgyvendintų kompleksinės urbanistinės plėtros projektų, skirtų gyvenamosios aplinkos patrauklumui didinti, skaičiaus pokytis; 21.2. 18.2 punkte nurodyto uždavinio: 21.2.1. atnaujintų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų juose dalies nuo visų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų juose pokytis, procentais; 21.2.2. socialinio būsto laukiančių asmenų (šeimų) skaičiaus pokytis, procentais; 21.3. 18.3 punkte nurodyto uždavinio – kaimo gyvenamųjų vietovių, kuriose kompleksiškai sutvarkyta viešoji infrastruktūra ir aplinka, skaičiaus pokytis; 21.4. 18.4 punkte nurodyto uždavinio – savivaldybės gyventojų, dalyvaujančių bendruomenių veikloje, skaičiaus pokytis, procentais; 21.5. 18.5 punkte nurodyto uždavinio: 21.5.1. patobulintos dangos kelių ilgio pokytis, procentais; 21.5.2. visuomeninių pastatų, rekonstruotų siekiant padidinti jų energinį efektyvumą, dalies pokytis, procentais; 21.6. 18.6 punkte nurodyto uždavinio – ilgalaikių bedarbių skaičiaus pokytis, procentais; 21.7. 18.7 punkte nurodyto uždavinio – savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, tobulinusių kvalifikaciją, dalies pokytis, procentais. 22. Numatoma, kad įgyvendinant probleminės teritorijos plėtros uždavinius: 22.1. Ignalinoje bus įgyvendintas vienas kompleksinės urbanistinės plėtros projektas (2008–2009 metais tokie projektai nevykdyti); 22.2. atnaujintų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų juose dalis nuo visų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų juose išaugs atitinkamai nuo 0 / 0 procentų 2010 metais iki 4,8 / 4,8 procento 2013 metais; 22.3. socialinio būsto laukiančių asmenų (šeimų) sumažės 5,2 procento (nuo 212 asmenų (šeimų) 2009 metais iki 201 asmens (šeimos) 2013 metais); 22.4. 9 kaimo gyvenamosiose vietovėse bus kompleksiškai sutvarkyta viešoji infrastruktūra ir aplinka (2008–2009 metais tokie projektai nevykdyti); 22.5. savivaldybės gyventojų, dalyvaujančių bendruomenių veikloje, padaugės 20 procentų (nuo 6 419 gyventojų 2009 metais iki 7 703 gyventojų 2013 metais); 22.6. patobulintos dangos kelių padaugės 32,4 procento (nuo 257 kilometrų 2009 metais iki 340,3 kilometro 2013 metais); 22.7. visuomeninių pastatų, rekonstruotų siekiant padidinti jų energinį efektyvumą, dalis nuo visų viešosios paskirties pastatų išaugs 49,7 procento (nuo 16,7 procento 2009 metais iki 25 procentų 2013 metais); 22.8. ilgalaikių bedarbių savivaldybėje sumažės 26,6 procento (nuo 885 ilgalaikių bedarbių 2009 metais iki 650 ilgalaikių bedarbių 2013 metais); 22.9. …