(1)-1131; 2003, Nr. 10-342) 5 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 metų veiklos ataskaitai (pridedama) ir pateikti ją Lietuvos Respublikos Seimui. Ministras Pirmininkas Gediminas Kirkilas Vidaus reikalų ministras Raimondas Šukys ______________ Pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 21 d. nutarimu Nr. 307 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 metų veiklos ataskaita Ministro Pirmininko įžanginis žodis 2006 metai Lietuvos Respublikos Vyriausybės veikloje buvo ypatingi. Kone pusmetį (iki birželio 1 d). dirbo keturių partijų koalicijos Vyriausybė, vadovaujama Ministro Pirmininko Algirdo Brazausko. Antrojoje metų pusėje buvo suformuota mažumos Vyriausybė – naujas, iki šiol Lietuvoje neegzistavęs politinis darinys. Siekdama esminės pažangos prioritetinėse srityse, tokiose kaip informacinės ir žinių visuomenės, švietimo, mokslo ir technologijų bei inovacijų plėtra, verslo sąlygų gerinimas, naujoji Lietuvos Respublikos Vyriausybė parengė ambicingą savo 2006–2008 metų programos įgyvendinimo priemonių planą, kuriame numatė konkrečias priemones minėtiems prioritetams įgyvendinti. Nors ataskaitiniais metais keturioliktoji Lietuvos Respublikos Vyriausybė dirbo palyginti trumpai, kai kuriose srityse jau dabar galima konstatuoti svarbius rezultatus. 2006 metais sėkmingai užbaigtas akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ privatizavimas leido valstybei 2007 metų kovą baigti vykdyti įsipareigojimus ir visiškai atsiskaityti su visomis rublinių indėlininkų grupėmis. Lietuvos Respublikos Vyriausybė deda daug pastangų, spręsdama energetikos problemas. Pasiekta preliminarių susitarimų su užsienio partneriais branduolinės energetikos vystymo srityje, rengiami reikiami teisės aktai. 2006 metai buvo sėkmingi Lietuvos ekonomikai. Išankstiniu Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertinimu, bendrasis vidaus produktas 2006 metais, palyginti su 2005 metais, palyginamosiomis kainomis padidėjo 7,5 procento ir sudarė 81,9 mlrd. litų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas didėja daugiau nei 7 procentais jau ketvirtus metus iš eilės. Praėjusiais metais Lietuvos Respublikos Vyriausybė sėkmingai mažino neigiamą šešėlinės ekonomikos poveikį valdžios sektoriaus finansams, o viršplaninės pajamos buvo skirtos fiskaliniam deficitui mažinti. Vykdoma mokesčių reforma (ypač aktyviai – 2006 metų liepą), sumažintas gyventojų pajamų mokestis nuo 33 iki 27 procentų taip pat prisidėjo prie šešėlinio verslo mažinimo. Šiuo metu valdžios sektoriaus skola, deficitas, ilgalaikės palūkanų normos su nemaža atsarga tenkina Mastrichto kriterijus. Tik dėl nežymaus infliacijos rodiklio neatitikimo Lietuva negalėjo nuo 2007 metų įsivesti euro. Dideli pokyčiai įvyko informacinės ir žinių visuomenės srityje. Lietuvoje labai sparčiai didėjo kompiuterių ir interneto naudojimo apimtis. Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis, asmeninį kompiuterį turinčių namų ūkių per 2006 metus pagausėjo 26 procentais, namuose turinčiųjų interneto prieigą – 2,2 karto. Asmeninius kompiuterius 2006 metais namuose turėjo 37 procentai namų ūkių, internetu namuose naudojosi 32 procentai visų namų ūkių. Ryšių reguliavimo tarnybos duomenimis, per metus interneto abonentų pagausėjo 42,17 procento, ir 2006 metų pabaigoje jų skaičius siekė 1,534 mln. (t. y. 45,3 abonento 100-ui gyventojų). Lietuva išlieka pirmaujanti tarp Europos valstybių pagal judriojo ryšio skverbtį. Ryšių reguliavimo tarnybos duomenimis, per 2006 metus aktyvių judriojo telefono ryšio paslaugų abonentų pagausėjo 8,38 procento, ir jų skaičius pasiekė 4,72 mln. (t. y. 139,4 abonento 100-ui gyventojų). Šie rezultatai patvirtina naudotų skatinimo priemonių veiksmingumą. Užtikrinant svarbiausiųjų valstybės reikmių finansavimą, nuolat buvo didinamas socialinės apsaugos, švietimo, mokslo, sveikatos apsaugos ir kultūros finansavimas. Pažymėtina, kad nacionalinio biudžeto asignavimų 2006 metais, palyginti su 2005 metais, visoms šioms sritims teko daugiau: socialinei apsaugai jie buvo padidinti 14,5 procento, sveikatos apsaugai – 25,7 procento, švietimui – 13,3 procento; mokslui papildomai jų skirta 10,4 procento. Šalyje sparčiai didėjo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis. Išankstiniais duomenimis, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2006 metais Lietuvoje sudarė 1500,2 lito ir, palyginti su 2005 metais, padidėjo 17,6 procento. Nuo 2006 metų liepos nustatyta ir didesnė minimalioji mėnesinė alga – 600 litų. Geresnis socialinės apsaugos finansavimas leido padidinti valstybines socialinio draudimo pensijas ir valstybines šalpos išmokas. 2006 metais pradėta aktyviai spręsti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006–2008 metų programoje identifikuotas problemas, tokias kaip socialinė atskirtis, blogėjanti demografinė padėtis, netolygiai prieinamos sveikatos priežiūros paslaugos, nepakankamai veiksminga kova su korupcija, modernizuotų transeuropinių tinklų infrastruktūros stoka, lėta šalies mokslo ir technologijų plėtros pažanga. Daug dėmesio skirta socialinės atskirties ir skurdo mažinimui, užtikrintas šių problemų sprendimo tęstinumas plečiant dalyvavimą darbo rinkoje, gerinant paslaugų prieinamumą, mažinant vaikų skurdą ir stiprinant pagalbą šeimoms, šalinant švietimo ir mokymo trūkumus. 2006 metais ir toliau didėjo užimtumas, mažėjo nedarbas. Gyventojų užimtumo tyrimų duomenimis, užimtumo lygis Lietuvoje 2006 metais siekė 63,6 procento ir buvo aukščiausias per pastaruosius kelerius metus, o vidutinis metinis nedarbo lygis (5,6 procento) buvo žemesnis negu Europos Sąjungoje (ten – 8 procentai). Sprendžiant demografinės padėties problemas, imtasi priemonių, skatinančių gimstamumą: didinta parama šeimoms, auginančioms mažamečius vaikus. Narystė Europos Sąjungoje neabejotinai paskatino Lietuvos ekonomikos augimą, jos konkurencingumo didėjimą, tačiau sąlygojo ir darbo jėgos (įskaitant ir kvalifikuotą) emigraciją. Šiai problemai spręsti parengta Ekonominės migracijos valdymo strategija, kuria siekiama valdyti ekonominės migracijos srautus, numatomos emigravusių Lietuvos gyventojų susigrąžinimo priemonės. Siekdama gerinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir ankstyvą ligų diagnostiką, Lietuvos Respublikos Vyriausybė daug dėmesio skyrė pirminei sveikatos priežiūrai. Ypač aktyviai buvo imtasi prevencinių sveikatos apsaugos veiksmų. Inicijuota ir įgyvendinama rūkymo prevencija. Mažindama biurokratizmą ir optimizuodama valstybės valdymą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė sudarė Valstybės valdymo sistemos tobulinimo („Saulėlydžio“) komisiją. Ji jau priėmė keletą svarbių sprendimų, kurie palengvins administracines procedūras piliečiams. Tikimasi, kad ateityje šios komisijos veikla prisidės prie viešojo administravimo humanizavimo ir administracinės naštos piliečiams mažinimo. Lietuvos Respublikos Vyriausybė įsteigė Investicijų skatinimo ir verslo sąlygų gerinimo komitetą, kad verslas pagaliau atsikratytų nereikalingų administracinių suvaržymų. Šio komiteto pagrindinis uždavinys – spręsti problemas, trukdančias laisvai verslo plėtrai. Siekiant užkirsti kelią korupcijai valdžios institucijose, nesąžiningai konkurencijai versle, 2006 metais buvo pakeistas viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas, sugriežtintos bausmės ir sustiprinta nusikalimų, susijusių su korupcija, prevencija. Po ilgų diskusijų ir derinimų tarptautiniu lygiu realiai pradedamas įgyvendinti „Rail Baltica“ projektas, toliau buvo rekonstruojami ir modernizuojami Lietuvą kertantys transeuropiniai transporto koridoriai ir E kategorijos magistraliniai keliai, daug dėmesio skirta geležinkelių infrastruktūrai modernizuoti. Įgyvendindama vieną iš pagrindinių Lisabonos strategijos tikslų – skatinti mokslo ir technologijų plėtros pažangą, – Lietuvos Respublikos Vyriausybė numatė ilgalaikes plėtros kryptis ir konkrečius veiksmus šiam tikslui pasiekti. Didinamas įvairių projektų finansavimas, mokslinių tyrimų bazinio finansavimo modelį siekiama papildyti programiniu-konkursiniu finansavimu. Didėjanti veiklos Europos Sąjungos institucijose patirtis Lietuvos Respublikos Vyriausybei leidžia sėkmingiau planuoti ir įgyvendinti eurointegracijos procesus. 2006 metais šioje srityje pasiekta nemažai Lietuvai reikšmingų sprendimų, tarp kurių minėtinas inicijuotas energetinės jungties su Lenkija projektas. Sėkmingai vykdoma Šengeno erdvės plėtra; praėjusių metų pabaigoje priimtas Europos Sąjungos Tarybos sprendimas steigti Europos Sąjungos Lyčių lygybės institutą Vilniuje. Lietuva, laiku įgyvendindama Europos Sąjungos teisės nuostatas, ir toliau išlieka pirmaujanti Europos Sąjungos valstybė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2006 metais Lietuva intensyviai rengėsi 2007–2013 metų finansinės perspektyvos laikotarpio struktūrinės paramos gavimui ir panaudojimui: priimta, patvirtinta ir Europos Komisijai pateikta Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategija ir ją įgyvendinančios veiksmų programos, išskirti prioritetai, patobulinta struktūrinės paramos administravimo ir skirstymo tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuomone, Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšos reikšmingai prisidės prie Lietuvos konkurencingumo didinimo, skatins žinių visuomenės plėtrą ir didins investicijas į pažangias mokslines technologijas. Teikiamoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 metų veiklos ataskaitoje atsispindi tai, kaip buvo realizuojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006–2008 metų programos nuostatos. Šios ataskaitos struktūra iš esmės atitinka minėtosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos struktūrą – joje Lietuvos Respublikos Vyriausybės veikla 2006 metais apibūdinama pagal valstybės valdymo sritis. Ataskaita apie nacionalinio saugumo būklę ir plėtrą yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 metų veiklos ataskaitos sudedamoji dalis. Vykdydama vidaus ir užsienio politiką, šiuo dokumentu Lietuvos Respublikos Vyriausybė atsiskaito už nacionalinio saugumo tikslų ir priemonių įgyvendinimą. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą užtikrinantys vidiniai ir išoriniai veiksniai 2006 metais iš esmės nepakito. Lietuva, būdama Europos Sąjungos ir NATO narė, ir toliau stiprino savo ekonominį ir karinį saugumą, o ekonominė ir socialinė plėtra sudarė sąlygas užtikrinti visuomenės stabilumą ir mažinti išorinių grėsmių galimybes. Išsami palyginamoji ekonominės ir socialinės būklės analizė pateikta Ūkio ministerijos parengtoje Lietuvos Respublikos ūkio ekonominės ir socialinės būklės 2006 metais apžvalgoje (ją galima rasti Ūkio ministerijos tinklalapyje http://www.ukmin.lt/lt/ukio_apzvalga/). Lietuvos Respublikos Vyriausybės veikla atstovaujant Lietuvos interesams Europos Sąjungos institucijose ir įgyvendinant Europos Sąjungos teisę apžvelgta Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos Europos integracijos srityje 2006 metų apžvalgoje (ji pateikta Lietuvos Respublikos Vyriausybės tinklalapyje http://www.lrv.lt). MINISTRAS PIRMININKAS GEDIMINAS KIRKILAS ______________ I. Darbo, socialinės apsaugos ir šeimos politika 2006 metais toliau didėjo užimtumas, mažėjo nedarbas. Gyventojų užimtumo tyrimų duomenimis, užimtumo lygis Lietuvoje 2006 metais siekė 63,6 procento ir buvo aukščiausias per pastaruosius kelerius metus. Vidutinis metinis užimtų gyventojų skaičius 2006 metais, palyginti su 2005 metais, padidėjo 25,1 tūkst. ir pasiekė 1,5 mln. gyventojų. Vidutinis metinis nedarbo lygis sumažėjo nuo 8,3 procento (2005 metais) iki 5,6 procento (2006 metais) ir tapo mažesnis už vidutinį nedarbo lygį Europos Sąjungoje (ten – 8 procentai). Vidutinė metinė registruotų bedarbių dalis, tenkanti darbingo amžiaus gyventojams, Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis (toliau vadinama – Lietuvos darbo birža), buvo 3,4 procento ir per metus sumažėjo 1,4 procentinio punkto. 2006 metais įsteigta apie 37 tūkst. naujų darbo vietų. 1 pav. Vidutinis metinis užimtumo lygis, procentais. Šaltinis – Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau vadinama – Statistikos departamentas). Lietuva jau yra pasiekusi kai kuriuos Europos Tarybos 2000 metais priimtoje Lisabonos strategijoje Europos Sąjungos (toliau vadinama – ES) valstybėms nustatytus 2010 metams tikslus ir standartus. Pasiektas 2010 metams nustatytas moterų užimtumo lygis (60 procentų) – 2006 metais Lietuvoje jis siekė 61 procentą. 55–64 metų žmonių užimtumo lygis 2006 metais siekė 49,6 procento ir visiškai priartėjo prie 2010 metams nustatyto tikslo (50 procentų). Atsižvelgiant į naujus darbo rinkos iššūkius, 2006 metais buvo parengtas Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymas (įsigaliojo nuo 2006 m. rugpjūčio 1 d.), kuriuo reformuota aktyvios darbo rinkos politikos sistema, numatytos naujos finansinės paskatos mokytis ir dirbti. Europos Komisija metinėje ES valstybių narių nacionalinių Lisabonos reformų programų įgyvendinimo 2006 metais ataskaitoje kaip gerą pavyzdį nurodė Lietuvoje vykdomą aktyvią darbo rinkos politiką. Aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse (profesinis mokymas, užimtumo rėmimas, parama darbo vietoms steigti ir kita) dalyvavo beveik 100 tūkst. darbo ieškančių asmenų, įdarbinta 99,7 tūkst. asmenų, tarpininkauta, kad bedarbiai (14,9 tūkst.) galėtų imtis veiklos pagal verslo liudijimus. Mažinant teritorinius nedarbo lygio skirtumus, toliau sėkmingai buvo įgyvendinami vietinių užimtumo iniciatyvų projektai. Iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir Užimtumo fondo lėšų 2006 metais įgyvendinti 43 projektai, sukurtose 278 darbo vietose įdarbinti bedarbiai. Toliau buvo įgyvendinamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos priemonės aukščiausiojo nedarbo lygio teritorijų – Pasvalio, Akmenės, Mažeikių, Lazdijų rajonų ir Druskininkų – socialinėms ir ekonominėms problemoms spręsti. Vidutinis metinis bedarbių procentas (iš darbingo amžiaus gyventojų) šalyje per metus sumažėjo 1,4 procentinio punkto, o aukščiausio nedarbo teritorijose jo mažėjimas buvo dar didesnis ir siekė nuo 2,1 procentinio punkto Lazdijuose iki 4,3 – Mažeikiuose. Daug dėmesio skirta labiausiai socialiai pažeidžiamų asmenų įdarbinimui remti. 2006 metais socialinės įmonės statusas suteiktas 13 įmonių, ir 2006 metų pabaigoje iš viso veikė 49 socialinės įmonės, kuriose dirbo 2245 asmenys, iš jų 1329 neįgalieji. Toliau plėtojo savo veiklą Lietuvos darbo biržos EURES (Europos užimtumo tarnybų tinklo) biurai, suteikę 22,5 tūkst. konsultacijų apie laisvą asmenų judėjimą. Lietuvos darbo birža, atsižvelgdama į šalies darbo rinkos poreikius, 2006 metais išdavė 2,26 tūkst. leidimų trečiųjų šalių piliečiams dirbti pagal darbo sutartį ir 718 leidimų – komandiruotiems į Lietuvą trečiųjų šalių darbuotojams. 63 privačios įmonės, turinčios Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos licencijas teikti įdarbinimo tarpininkavimo paslaugas užsienyje, padėjo įsidarbinti 2,26 tūkst. lietuvių užsienio šalyse. Atsižvelgiant į naujus užimtumo rėmimo politikos iššūkius ir pokyčius darbo rinkoje, 2006 metais buvo tobulinama informavimo, profesinio orientavimo ir konsultavimo paslaugų sistema, įgyvendinamos darbo rinkos paslaugų teikimo tinklo veiklai tobulinti skirtos priemonės. Buvo plėtojama informavimo ir elektroniniu būdu teikiamų paslaugų sistema, gerinama teikiamų paslaugų kokybė. Didinant verslo socialinę atsakomybę, 2006 metais buvo įgyvendinamos įmonių socialinę atsakomybę skatinančios priemonės. Siekiant numatytų priemonių didesnio efektyvumo ir pridėtinės vertės, pradėjo veiklą įsteigta tarpžinybinė Nuolatinė įmonių socialinės atsakomybės plėtros koordinavimo komisija. Propaguojant geresnį suvokimą ir socialinį sąmoningumą verslo srityje, darbdavių asocijuotosioms organizacijoms, atskiroms įmonėms ir profesinėms sąjungoms išplatintas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu išleistas įmonių socialinės atsakomybės vadovas. Buvo įgyvendinamos Valstybinės moterų ir vyrų lygių galimybių 2005–2009 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 26 d. nutarimu Nr. 1042, priemonės. Daugiausia dėmesio skirta moterų ir vyrų lygioms galimybėms užtikrinti užimtumo srityje. Itin daug švietėjiškų priemonių buvo skirta socialinių partnerių mokymui. Buvo teikiamos konsultavimo ir mokymo paslaugos moterims, siekiančioms pradėti savo smulkųjį ir vidutinį verslą, organizuojami seminarai esamosioms ir būsimosioms verslininkėms. Lietuvos laimėjimų rodikliai lyčių lygybės srityje dažnai pralenkia vidutinius ES rodiklius. Aukščiausias Lietuvos laimėjimų šioje srityje įvertinimas yra ES Tarybos sprendimas, nustatantis, kad ES institucija – Europos lyčių lygybės institutas – bus steigiamas Vilniuje. 2006 metais didėjo minimalusis darbo užmokestis. Trišalės tarybos teikimu Lietuvos Respublikos Vyriausybė nuo 2006 m. liepos 1 d. darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, nustatė minimaliąją mėnesinę algą – 600 litų ir minimalųjį valandinį atlygį – 3,65 lito. Minimalusis darbo užmokestis, palyginti su ankstesniuoju (550 litų), padidėjo daugiau kaip 9 procentais. Didėjo biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo užmokestis. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nuo 2006 m. rugsėjo 1 d. vidutiniškai 12,6 procento padidino mokytojų, auklėtojų ir kitų pedagoginių darbuotojų darbo užmokestį. Nuo 2006 m. spalio 1 d. 20 procentų padidėjo maksimalūs tarnybinių atlyginimų koeficientai kultūros ir meno darbuotojams, socialiniams darbuotojams, Aplinkos ministerijai ir Žemės ūkio ministerijai pavaldžių biudžetinių įstaigų darbuotojams, taip pat kitų specialybių (buhalterių, kompiuterių specialistų, ekonomistų ir t. t.) biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojams. Iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto nuo 2006 m. balandžio 1 d. papildomai skirta lėšų bibliotekininkų darbo užmokesčiui padidinti 20 procentų. Šalyje sparčiai didėjo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis. Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2006 metais Lietuvoje sudarė 1500,2 lito ir, palyginti su 2005 metais, padidėjo 17,6 procento. 2006 metais 11140 bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių darbuotojų iš 379 įmonių buvo skirta iš Garantinio fondo 23,6 mln. litų išmokoms. Vidutinė išmoka vienam darbuotojui sudarė 2117 litų ir buvo 35,9 procento didesnė nei 2005 metais. Siekiant užtikrinti ES teisę atitinkančią darbuotojų apsaugą, kai darbdavys tampa nemokus, buvo parengtas ir Lietuvos Respublikos Seime priimtas Lietuvos Respublikos garantinio fondo įstatymo 1, 3, 4, 5, 6, 10, 13 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo priedo pakeitimo įstatymas. 2006 metais daug dėmesio buvo skiriama darbuotojų saugai ir sveikatai gerinti, teisinei bazei tobulinti. Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų lėšomis, skirtomis nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijai, buvo remiamos įmonės ir organizacijos, neturinčios pakankamai galimybių savo lėšomis tobulinti darbo vietas. 2006 metais buvo baigtas įgyvendinti atitikties įvertinimo infrastruktūros (bandymų laboratorijų, sertifikacijos įstaigų) plėtros priemonių planas. Sudaryta galimybė prieiti prie Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registro, kai reikia gauti informaciją apie potencialiai pavojingų įrenginių būklę, įgaliotų įstaigų atliekamą privalomą šių įrenginių techninės būklės vertinimą. Valstybinė darbo inspekcija 2006 metais patikrino 18,6 tūkst. įmonių ir jų struktūrinių padalinių. Tikrinimų metu nustatyta 80,5 tūkst. teisės aktų pažeidimų. Buvo atlikta apie 2 tūkst. nelegalaus darbo tikrinimų, kurių metu nustatyti 875 nelegaliai dirbę asmenys. Daugiausiai nelegalaus darbo atvejų nustatyta statybose. Įgyvendinant kolektyvinių sutarčių ir kolektyvinių derybų skatinimo priemones, darbo tarybų atstovai buvo pakviesti prie apskritojo stalo diskusijai kolektyvinių sutarčių klausimais; kartu su profesinių sąjungų susivienijimais surengti seminarai apskričių centruose, dalyvauta Lietuvos radijo laidose, skirtose trišaliam susitarimui. Įgyvendinant atitinkamas ES direktyvas, priimti Lietuvos Respublikos įstatymas dėl darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus Europos kooperatinėse bendrovėse bei Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 233 straipsnio pakeitimo ir Kodekso papildymo 4110 straipsniu įstatymas, Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymas, kuriais sudaromos teisinės prielaidos steigiamų ar įsteigtų Europos kooperatinių bendrovių darbuotojams dalyvauti priimant sprendimus šiose bendrovėse. Tobulinant teisės aktus, reglamentuojančius darbo santykius, priimtas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 101 straipsnio pakeitimo įstatymas, kuriuo reglamentuojama, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustato konkursinių pareigų sąrašą ir konkursų tvarką ne tik valstybės ir savivaldybių įmonėse, bet ir iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamose valstybės ir savivaldybių įstaigose, išskyrus įstaigas, kuriose konkursines pareigas ir konkursų tvarką nustato specialūs įstatymai. Priimti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnių pakeitimai, tarp kurių buvo papildytas Kodekso 41 straipsnis, numatantis, jog administracinę nuobaudą už šiame straipsnyje ir šio Kodekso 413, 414, 415 straipsniuose numatytus pažeidimus paskyręs organas (pareigūnas), nepažeisdamas asmens duomenų teisinės apsaugos reikalavimų, taip pat įstatymų saugomų valstybės, tarnybos, komercinės, profesinės ir kitų paslapčių apsaugos reikalavimų ir laikydamasis kitų įstatymuose numatytų apribojimų ir draudimų, apie šios nuobaudos paskyrimą paskelbia per visuomenės informavimo priemones. Šiuo papildymu siekiama drausminti darbdavius, kad jie būtų suinteresuoti savo teigiamu įvaizdžiu, todėl siektų tinkamai vykdyti darbo įstatymų nuostatas. Parengta Ekonominės migracijos valdymo strategija, kurios tikslas – atsižvelgiant į esamą ekonominės migracijos situaciją Lietuvoje, ES ir pasaulyje, nustatyti ilgalaikius migracijos politikos tikslus ir prioritetus, pagal kuriuos būtų tobulinami migracijos sritį reguliuojantys teisės aktai, valdymo ir visuomenės informavimo sistema, rengiamos ir įgyvendinamos parengtos programos ir priemonės. Ekonominės migracijos valdymo strategijos nuostatų įgyvendinimo laikotarpis – iki 2012 metų, joje numatyti pagrindiniai uždaviniai siekiant valdyti ekonominės migracijos (emigracijos, reimigracijos ir imigracijos) srautus, numatytos emigravusių Lietuvos gyventojų susigrąžinimo priemonės. 2006 metais parengtas informacinis leidinys, skirtas siekiantiems grįžti į Lietuvą migrantams. 2006 metais buvo toliau siekiama racionaliau pasinaudoti ES struktūrinių fondų teikiamomis galimybėmis darbo, socialinės apsaugos ir šeimos politikos srityse. Tuo tikslu buvo administruojamos ir koordinuojamos Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento (toliau vadinama – BPD) 1.5, 2.1, 2.2 ir 2.3 priemonės. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai priskirtoms priemonėms įgyvendinti iš viso buvo paskelbta 16 kvietimų ir gauta 730 paraiškų. Buvo pasirašytos 445 paramos skyrimo sutartys (bendra suma – 562,9 mln. litų). Pasirašytų sutarčių bendra paramos suma sudarė 101 procentą ministerijai priskirtų BPD 2004–2006 metų priemonių įsipareigojimų. Įgyvendindamos Europos Bendrijų iniciatyvos EQUAL projektus, veiklą vykdė 28 vystymo bendrijos pagal A (Atviros visiems darbo rinkos skatinimas), G (Šeimos ir profesinio gyvenimo suderinamumo skatinimas) ir I (Parama prieglobsčio prašytojų integracijai) temas. 2006 metais buvo pradėta rengtis trečiajam EQUAL programos įgyvendinimo etapui. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2006 metų lapkritį pritarė parengtai Lietuvos Respublikos pozicijai dėl darbo rinkos atvėrimo Bulgarijos Respublikai ir Rumunijai. Pozicijoje deklaruojama, kad Lietuva nusprendžia nuo 2007 m. sausio 1 d. neriboti Bulgarijos Respublikos ir Rumunijos piliečių patekimo į savo darbo rinką, tačiau pasilieka Stojimo sutartyje numatytas galimybes ateityje apriboti minėtų valstybių piliečių patekimą į Lietuvos darbo rinką. 2006 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos ir Kanados sutartis dėl socialinės apsaugos. Sutartimi siekiama plėtoti Lietuvos ir Kanados bendradarbiavimą pensinio aprūpinimo srityje ir numatoma garantuoti pensinį aprūpinimą asmenims, kurie iš vienos valstybės išvyksta gyventi ar dirbti į kitą valstybę. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetas 2006 metais buvo perteklinis. Negalutiniais duomenimis, dėl spartaus apdraustųjų skaičiaus ir jų vidutinio darbo užmokesčio didėjimo 2006 metais gauta 7,7 mlrd. litų įplaukų; tai 1,4 mlrd. litų (22,2 procento) daugiau nei 2005 metais. Negalutiniais duomenimis, šio biudžeto priskaičiuotos piniginės išlaidos 2006 metais buvo 7,2 mlrd. litų; tai 1,07 mlrd. litų (17 procentų) daugiau nei 2005 metais. Negalutiniais duomenimis, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto perteklius 2006 metais sudarė 503 mln. litų. Valstybinėms socialinio draudimo pensijoms 2006 metais išleista 4,9 mlrd. litų. Palyginti su 2005 metais, šios išlaidos padidėjo 562 mln. litų (13 procentų). Įgyvendinant papildomas priemones, skirtas gimstamumui skatinti, ligos ir motinystės socialiniam draudimui 2006 metais buvo išleista 624 mln. litų; tai 129 mln. litų (26 procentais) daugiau nei 2005 metais. Geresnis socialinės apsaugos finansavimas leido padidinti valstybines socialinio draudimo pensijas ir valstybines šalpos išmokas, kurios mokamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. Nuo 2006 m. liepos 1 d. valstybinė socialinio draudimo bazinė pensija buvo padidinta 30 litų, o einamųjų metų draudžiamosios pajamos – 128 litais. 2006 metų gruodį vidutinė valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, sudarė 517,4 lito ir, palyginti su 2005 metų gruodžiu, padidėjo 62,85 lito (13,8 procento). Agreguota pensija, įvertinant visas sukakusių senatvės pensijos amžių asmenų gaunamas pensijas, 2006 metų gruodį buvo maždaug 546,3 lito. 2 pav. Turinčiųjų būtinąjį stažą vidutinės metinės valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos didėjimas (procentais). Šaltinis – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau vadinama – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba). Tobulinant valstybinio socialinio draudimo sistemą, nuo 2006 m. spalio 1 d. visas valstybines socialinio draudimo pensijas (išskyrus išankstines senatvės pensijas) pradėta mokėti už einamąjį mėnesį, tam skirta maždaug 36 mln. litų. 2006 metais buvo inicijuoti pasiūlymai pradėti laipsniškai reformuoti našlių pensijų sistemą nuo 2007 m. sausio 1 d., suteikiant teisę gauti valstybinio socialinio draudimo našlių pensijas visiems sukakusiems senatvės pensijos amžių našliams ir našlėms, neatsižvelgiant į jų amžių sutuoktinio mirties metu, jeigu miręs sutuoktinis buvo įgijęs bent minimalų socialinio pensijų draudimo stažą ir, nesant bendrų vaikų, santuoka truko ne mažiau kaip 5 metus. Atsižvelgiant į našlių prašymus suvienodinti valstybinio socialinio draudimo našlių pensijų dydžius ir ateityje skirti šias pensijas vienodo dydžio, buvo patvirtintas valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos bazinis dydis, kuris nuo 2007 m. sausio 1 d. – 70 litų. Atsižvelgiant į tai, kad 2001–2002 metais dėl ypač sudėtingos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto finansinės būklės dirbusiems valstybinio socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų gavėjams buvo taikomos ypač griežtos šių pensijų mokėjimo sąlygos, buvo priimtas sprendimas išmokėti 2007 metais šiems asmenims 2001–2002 metų laikotarpiu neišmokėtas pensijų sumas. Šiam tikslui numatyta 200 mln. litų. Atsižvelgiant į nuosekliai vykdomą pensijų didinimą, inicijuotas pasiūlymas pradėti laipsniškai didinti maksimalią neperskaičiuotos pensijos ribą, galiojusią nuo 1995 metų. Nuo 1995 metų vidutinė senatvės pensija padidėjo 3,4 karto, o maksimalus neperskaičiuotos pensijos dydis (500 litų) nesikeitė. Ateityje maksimali neperskaičiuotos pensijos riba bus didinama kartu su bazine pensija ir tiek procentų, kiek padidėjo bazinė pensija. Skatinant didinti gimstamumą ir paramą šeimoms, auginančioms mažamečius vaikus, nuo 2006 m. liepos 1 d., gimus vienu metu šeimoje dviem ir daugiau vaikų, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpa buvo padidinta nuo 70 iki 100 procentų kompensuojamojo darbo užmokesčio dydžio. Tokio dydžio šios pašalpos mokamos iki vaikams sukaks vieneri metai. Taip pat buvo padidinta maksimali kompensuojamojo uždarbio riba (nuo 3,5 iki 5 draudžiamųjų pajamų sumos), taikoma ligos, motinystės, motinystės (tėvystės) ir kitoms socialinio draudimo pašalpoms skaičiuoti, bei pradėtos skirti 100 procentų kompensuojamojo uždarbio dydžio tėvystės socialinio draudimo pašalpos. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžete numatytos lėšos nuo 2007 m. sausio 1 d. padidinti motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas nuo 70 iki 85 procentų kompensuojamojo uždarbio dydžio, o nuo 2007 m. liepos 1 d., iki vaikui sukaks 6 mėnesiai, jas mokėti 100 procentų kompensuojamojo uždarbio dydžio (už likusį laiką, iki vaikui sukaks vieneri metai, – 85 procentus). Taip pat numatytos lėšos nuo 2007 m. sausio 1 d. padidinti valstybinio socialinio draudimo našlaičių pensijas nuo 30 iki 50 procentų apskaičiuoto mirusiojo pensijos dydžio. 2006 metais pradėtos skirti priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos sukakusiems senatvės pensijos amžių asmenims, kurie pirmą kartą pripažįstami neįgaliais po šio amžiaus sukakties, jeigu jiems nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros ar pagalbos poreikis. Nuo 2007 m. sausio 1 d. padidinta valstybinių pensijų bazė nuo 138 iki 172 litų. Taip pat numatytos lėšos nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų gavėjų būrio plėtimui. Siekiant užtikrinti sėkmingą ir finansiškai stabilų kaupiamosios pensijų sistemos funkcionavimą, 2006 metais šios reformos finansavimui iš Rezervinio (stabilizavimo) fondo buvo skirta 248,5 mln. litų, t. y. 98,6 mln. litų daugiau nei 2005 metais. Taip pat priimtas sprendimas kelti visuomenės finansinių žinių lygį, kad pensijų kaupimo dalyviai geriau suvoktų galimą investicinę riziką, privalomai informuoti priešpensinio amžiaus dalyvius apie galimybę dalyvauti mažesnės investicinės rizikos pensijų fonduose ir apie galimą riziką kitų investavimo strategijų pensijų fonduose. Pensijų kaupimo bendrovėms numatyta prievolė supažindinti pensijų fondų dalyvius su investavimo į pensijų fondus rizikos palyginimu. 2006 metais buvo pasirašyta dar 100 tūkst. pensijų kaupimo sutarčių. 2007 metų pradžioje pensijų kaupime dalyvauja jau 786 tūkst. (apie 63 procentus) visų apdraustųjų. Socialinio draudimo, socialinės paramos ir darbo rinkos politikos plėtra daug prisidėjo prie sėkmingo Nacionalinės gyventojų senėjimo pasekmių įveikimo strategijos priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 10 d. nutarimu Nr. 5, įgyvendinimo 2006 metais. Įgyvendintos priemonės, garantuojančios pakankamas pajamas senatvėje; buvo taikoma patikima socialinė apsauga; darbo rinka buvo orientuojama taip, kad joje kuo ilgiau būtų panaudojami pagyvenusių žmonių įgyti profesiniai gebėjimai, kad būtų įgyvendintas mokymosi visą gyvenimą principas. Buvo garantuojamos lygios galimybės gauti kvalifikuotas sveikatos ir socialines paslaugas, skatinamas kartų solidarumas, skatinama remti asmenis ir bendruomenes, globojančius pagyvenusius žmones; plečiamas pagyvenusių žmonių dalyvavimas visuomenės gyvenime, užtikrinant jų socialinę aprėptį ir galimybes gyventi nepriklausomai. 2006 metais buvo vykdomos Nacionalinės demografinės (gyventojų) politikos strategijos įgyvendinimo 2005–2007 metų priemonės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 572, stiprinančios ir remiančios šeimas, auginančias vaikus, skatinančios sveiką gyvenseną, taip pat įgyvendinamos priemonės, sprendžiančios užsieniečių teisinės padėties, prieglobsčio suteikimo, nelegalios migracijos prevencijos klausimus. Sėkmingai buvo įgyvendinamos Nacionalinio kovos su skurdu ir socialine atskirtimi veiksmų plano 2006 metų priemonės. Užtikrinant skurdo ir socialinės atskirties problemų sprendimo tęstinumą, buvo parengtas Nacionalinis pranešimas apie socialinės apsaugos ir socialinės aprėpties strategijas 2006–2008 metais, kuris 2006 m. rugsėjo 15 d. buvo pateiktas Europos Komisijai. Parengtos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 46 patvirtintos skurdo ir socialinės atskirties mažinimo 2007–2008 metų priemonės; taip pat patvirtintas konsoliduotas skurdo ir socialinės atskirties mažinimo 2007–2008 metų priemonių sąrašas. Priemonėmis siekiama Nacionaliniame pranešime apie socialinės apsaugos ir socialinės aprėpties strategijas 2006–2008 metais iškeltų tikslų ir įgyvendinami 4 pagrindiniai iššūkiai: padidinti dalyvavimą darbo rinkoje; padidinti geros kokybės paslaugų prieinamumą; panaikinti vaikų skurdą ir sustiprinti pagalbą šeimoms; sumažinti švietimo ir mokymo trūkumus. Pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir šalies savivaldybių strateginės partnerystės sutartis veikė socialinės paramos informacinė sistema, sujungianti visas šalies savivaldybių vietines duomenų bazes su centrine duomenų baze. Informacinėje sistemoje registruojama savivaldybėse teikiama socialinė parama: piniginės išmokos, socialinės paslaugos, vaiko teisių apsauga. 2006 metais buvo diegiamos papildomos informacinės sistemos funkcijos ir galimybės, tobulinami savivaldybių socialinių darbuotojų įgūdžiai dirbti su šia sistema. Toliau vykdant socialinių paslaugų teikimo reformą, 2006 metais priimtas Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas, kuris iš naujo reglamentuoja socialinių paslaugų valdymą, jų skyrimo, teikimo, finansavimo sąlygas, aiškiau apibrėžia savivaldybių ir valstybės atsakomybę, nustato tikslesnius socialinių paslaugų teikėjams taikomus reikalavimus, diferencijuoja socialinių paslaugų rūšis pagal jų sudėtingumą ir taikomų joms reikalavimų specifiškumą, detalizuoja mokėjimą už socialines paslaugas, socialinių paslaugų priežiūrą, kontrolę, numato socialinių paslaugų įstaigų licencijavimą Lietuvoje. Parengta nauja Socialinių paslaugų infrastruktūros plėtros 2007–2009 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 12 d. nutarimu Nr.

1. Jos tikslas – toliau gerinti socialinių paslaugų infrastruktūrą bendruomenėse finansuojant savivaldybių bei nevalstybinių organizacijų parengtus projektus. Siekiant sudaryti sąlygas neįgaliesiems integruotis į visuomenę, buvo tobulinama neįgaliųjų aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis sistema, reglamentuojant aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis tvarką ne tik fizinę negalią, bet ir regos bei klausos sutrikimų turintiems asmenims. Kad sutrumpėtų neįgaliųjų aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis atstumas iki pagalbos vietos bei paslaugos suteikimo trukmė, 2006 metais toliau buvo decentralizuojama neįgaliųjų aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis sistema. 2006 metais įsteigti dar du regioniniai Techninės pagalbos neįgaliesiems centro prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skyriai – Alytaus ir Utenos; iš viso veikė 6 šio centro skyriai. Vykdant Nacionalinę žmonių su negalia socialinės integracijos 2003–2012 metų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 7 d. nutarimu Nr. 850, buvo finansuojamos neįgaliųjų asociacijų ir valstybės institucijų neįgaliųjų socialinės integracijos programos. Skirtos lėšos neįgaliųjų asociacijų ir valstybės institucijų projektams, apimantiems reabilitacijos, socialinių paslaugų, aplinkos prieinamumo didinimo, ugdymo, užimtumo, sporto, kultūros, poilsio, visuomenės švietimo sritis. Įgyvendinant projektus, 2006 metais 30 procentų šalies neįgaliųjų (prioritetas teikiamas sunkios negalios asmenims) gavo paslaugas arba pasinaudojo neįgaliųjų socialinės integracijos programų priemonėmis. Socialinio būsto fondo plėtros programai 2006 metais įgyvendinti buvo numatyta 30 mln. litų, o panaudota 29,45 mln. litų asignavimų. Lėšos savivaldybių būsto fondui plėtoti buvo pervedamos pagal savivaldybių pateiktas paraiškas. Lietuvos Respublikos valstybės biudžete socialinio būsto plėtrai numatytos lėšos panaudotos ne visos, nes didėjo būsto rinkos kainos. Savivaldybės, panaudodamos joms skirtus asignavimus, susidūrė su sunkumais dėl būsto stokos rinkoje. Nuo 2006 m. gruodžio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymas. Šio įstatymo naujomis nuostatomis nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims buvo sudarytos palankesnės sąlygos gauti kompensacijas už būsto šildymą, numatyta kompensuoti didesnę būsto šildymo išlaidų dalį. Pakeitimai palietė vidutiniškai apie 100 tūkst. asmenų per mėnesį, gaunančių būsto šildymo išlaidų kompensacijas. Praplėstas piniginės socialinės paramos gavėjų būrys. Savivaldybėms suteikta teisė paremti ir tas šeimas ar asmenis, kurie dėl turimo turto ar pajamų nepatenka į remiamų asmenų sąrašą, tačiau parama jiems būtina. Tam savivaldybės galės skirti 2 procentus specialiosios tikslinės dotacijos lėšų, skirtų socialinei paramai. Pagal įstatymo pakeitimus socialinės rizikos šeimoms socialinę paramą galima teikti ne tik pinigais, bet ir maisto produktais, drabužiais, kortelėmis, skirtomis pirkti parduotuvėje, taip pat kitomis reikiamomis prekėmis. Didėjant vartojimo kainoms, buvo didinamos ir valstybės remiamos pajamos, pagal kurių dydį apskaičiuojamos socialinės pašalpos ir būsto šildymo išlaidų kompensacijos. Nuo 2006 m. vasario 1 d. valstybės remiamos pajamos padidintos iki 165 litų, o nuo 2006 m. spalio 1 d. – iki 185 litų vienam asmeniui per mėnesį. Socialinės pašalpos dydis vienam asmeniui, negaunančiam jokių pajamų, per mėnesį padidėjo iki 166,5 lito. Be to, padidėjo minimali nedarbo socialinio draudimo išmoka darbo biržose įsiregistravusiems bedarbiams ir kompensacijos būsto šildymo išlaidoms padengti. Teisę gauti nemokamą maitinimą mokyklose įgijo daugiau vaikų iš nepasiturinčių šeimų. Nuo 2007 m. sausio 1 d. valstybės remiamos pajamos – 205 litai, o minimalus gyvenimo lygis –130 litų. Tobulindama socialinę paramą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė numatė laipsniškai pereiti prie išmokų mokėjimo kiekvienam vaikui iki 18 metų arba vyresniam, kol jis mokosi dieninėje bendrojo lavinimo mokykloje. Tai turi būti įgyvendinama ne vėliau kaip nuo 2009 m. sausio 1 dienos. Nuo 2006 m. rugsėjo 1 d. ši išmoka skiriama ir mokama vieną ar du vaikus auginančių šeimų vaikams iki 9 metų. Šia valstybės teikiama parama, nepriklausančia nuo tėvų pajamų, papildomai galėjo pasinaudoti apie 60 tūkstančių vaikų. Papildomos išlaidos dėl šios išmokos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto sudarė 3 mln. litų per mėnesį. 2006 metais priimtas Lietuvos Respublikos socialinės paramos mokiniams įstatymas, įteisinantis dvi socialinės paramos mokiniams rūšis: nemokamą mokinių maitinimą ir mokinių aprūpinimą mokinio reikmenimis. Įstatymas įsigaliojo nuo 2007 m. sausio 1 dienos. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos skiriamos tiksliai apibrėžtoms išlaidoms dengti: maisto produktams ir mokinio reikmenims įsigyti. Nemokamo mokinių maitinimo organizavimas finansuojamas iš mokyklų steigėjų lėšų. Įgyvendinamos Vaiko gerovės valstybės politikos strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 184, 2006 metų priemonės. Siekiant įvertinti socialinių, švietimo ir sveikatos paslaugų prieinamumą vaikams, nustatyti vaikų nusikalstamumo priežastis ir sąlygas, buvo atliktas vaiko gerovės reprezentacinis tyrimas, kurio metu įvertinta, kiek šeimoms, auginančioms ikimokyklinio amžiaus vaikus, reikia socialinių, ugdymo, sveikatos priežiūros paslaugų. 2006 metais buvo įgyvendinama Našlaičių ir tėvų globos netekusių asmenų rėmimo ir integracijos į visuomenę programa. Gerinant tėvų globos netekusių vaikų integraciją į visuomenę ir plėtojant tarpžinybinį bendradarbiavimą, vaikams iš vaikų globos namų savivaldybėse suteiktos kompleksinės socialinės, profesinio orientavimo ir teisinio informavimo paslaugos. Plėtojant švietimo paslaugas tėvų globos netekusiems vaikams, buvo organizuoti paskaitų ciklai profesijos pasirinkimo ir mokymosi profesinėse ir aukštosiose mokyklose klausimais, socialinių garantijų, socialinės paramos ir būsto įsigijimo, šeimos raidos ir pasirengimo kurti šeimą klausimais. Viena iš Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2004–2008 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2004 m. balandžio 8 d. nutarimu Nr. IX-2110, prioritetinių krypčių – pirminė narkomanijos prevencija tarp vaikų ir jaunimo. Tam buvo skiriama ypač daug dėmesio. Tuo tikslu buvo finansuota 19 projektų, skirtų psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencijai tarp vaikų ir jaunimo. Plečiamos reabilitacijos paslaugos vaikams, priklausomiems nuo psichoaktyvių medžiagų, tuo tikslu buvo finansuota dešimties ilgalaikės psichologinės bei socialinės reabilitacijos bendruomenių ir dviejų dienos centrų veikla. 2006 metais vaikams teiktos psichologinės bei socialinės reabilitacijos paslaugos buvo nemokamos. Artimiausio laikotarpio prioritetai Didinti galinčių dirbti darbingo amžiaus ir ieškančių darbo asmenų užimtumo galimybes, siekiant visiško gyventojų užimtumo. Šiam prioritetui įgyvendinti numatoma didinti geros kokybės, lankstų ir saugų gyventojų užimtumą, skatinti vidinį (teritorinį) darbo jėgos mobilumą. Tobulinant užimtumo formas ir įgyvendinant vaikų ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo ir švietimo priemones, bus sudarytos sąlygos derinti profesinį darbą ir šeimos gyvenimą. Toliau bus skatinimas mokymasis visą gyvenimą. Taip pat siekiama valdyti bei reguliuoti ekonominės migracijos srautus, numatyti emigravusių Lietuvos gyventojų susigrąžinimo priemones, įgyvendinant Ekonominės migracijos valdymo strategijos priemones. Plėtoti efektyvią socialinę apsaugą ir užtikrinti socialiai pažeidžiamų gyventojų grupių socialinę integraciją. Šiam prioritetui įgyvendinti numatoma užtikrinti, kad socialinės apsaugos sistemos išmokos garantuotų pajamas tiems gyventojams, kurie dėl svarbių priežasčių visai arba laikinai paliko darbo rinką, o teikiamos paslaugos būtų tikslingos, geros kokybės ir prieinamos visiems jų reikalingiems žmonėms. Numatoma didinti valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo įtaką valstybinės socialinio draudimo pensijos dydžiui asmenims, įgijusiems pakankamai didelį stažą. Taip pat numatoma grąžinti dalį 2001–2002 metais dirbusiems pensininkams neišmokėtų pensijų. Bus tęsiama vaikus auginančių šeimų rėmimo reforma, kuria siekiama laipsniškai pereiti prie išmokos mokėjimo kiekvienam vaikui iki 18 metų arba vyresniam, kol jis mokosi dieninėje bendrojo lavinimo mokykloje. Vykdant Vaiko globos reorganizavimo strategijos priemones, bus siekiama, atsižvelgiant į vaiko interesus ir poreikius, sudaryti sąlygas vaikui augti biologinėje šeimoje, o netekusiam tėvų globos vaikui – tinkamas globos (rūpybos) ar įvaikinimo sąlygas, kurios atitiktų geriausius vaiko interesus, leistų tinkamai pasirengti savarankiškam gyvenimui šeimoje ir visuomenėje. II. Jaunimo politika Per pastaruosius dvejus metus nuosekliai didėjo jaunimo (nuo 14 iki 29 metų) užimtumas, ypač ryškiai – 2006 metais. Gyventojų užimtumo tyrimų duomenimis, vidutinis metinis jaunimo užimtumo lygis 2005 metais sudarė 21,1 procento, o 2006 metais jis jau siekė 23,7 procento. Daug dėmesio skirta jaunimo aktyvumui darbo rinkoje didinti. Naujo starto galimybės – mokymas, darbo praktika, įdarbinimas, – kaip numatyta Nacionalinėje Lisabonos strategijos įgyvendinimo programoje, suteiktos 89,6 procento registruoto darbo biržose jaunimo per pirmuosius šešis jo nedarbo mėnesius. Jaunimo užimtumo gebėjimams didinti pradėta įgyvendinti Pirmo žingsnio darbo rinkoje programa, kurioje dalyvavo 11,4 tūkst. jaunų žmonių. Buvo padėta įdarbinti 12 tūkst., iš jų 5,3 tūkst. niekuomet nedirbusių jaunų žmonių. Duris atvėrė Jaunimo darbo centras Akmenės darbo biržoje. Valstybės parama jaunoms šeimoms, auginančioms vaikus (įvaikius), pirmajam tinkamam būstui įsigyti teikiama apmokant dalį būsto kredito, suteikiamo Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo nustatyta tvarka. 2006 metais subsidijoms būsto kredito daliai padengti už kredito gavėjus, turinčius teisę į valstybės paramą, pervesta 10,1 mln. litų. Be to, Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme yra nustatyta mokamų palūkanų ar jų dalies grąžinimo lengvata, taikoma nuolatiniams Lietuvos gyventojams, mokantiems palūkanas banko ar kitoms kredito įstaigoms už paimtą kreditą gyvenamajam būstui statyti arba jam įsigyti. Gyventojai, taip pat jaunos šeimos, paėmę kreditą gyvenamajam būstui statyti ar jam įsigyti, naudojasi šia lengvata visą kredito galiojimo laikotarpį. Tobulinant jaunimo politikos formavimą ir įgyvendinimą, 2006 metais įsteigtas Jaunimo reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau vadinama – Jaunimo reikalų departamentas), kuris įgyvendina valstybinės jaunimo politikos tikslus ir priemones, stiprinančias jaunimo motyvaciją ir galimybes įsitraukti į aktyvų visuomeninį gyvenimą, dalyvauti socialinių problemų sprendime, plėtoti neformalų ugdymą ir jaunimo socializaciją. Siekiant užtikrinti jaunimo politikos plėtrą nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu, sudarant sąlygas jaunimui būti aktyvia visuomenės dalimi, stiprinant tarpžinybinį bendradarbiavimą vietose ir nacionaliniu lygmeniu, 2006 metais buvo suorganizuotos 3 nacionalinės ir 9 regioninės konferencijos regioninės jaunimo politikos, vaikų ir jaunimo sportinio užimtumo plėtros klausimais. Jose dalyvavo jaunimo nevalstybinės organizacijos, vietos bendruomenės, verslo ir viešojo sektoriaus atstovai. Užtikrinant jaunimo informavimą ir dalyvavimą, gerinant jaunimo veiklos kokybę ir savivaldybių jaunimo reikalų koordinatorių kompetenciją, organizuotos 69 konferencijos, seminarai ir kiti renginiai įvairiose savivaldybėse. Gerinant jaunimo neformalaus ugdymo galimybes, jaunimo narkomanijos ir kitų priklausomybės formų, nusikalstamumo ir psichologinių krizių prevencijos, jaunimo organizacijų potencialo plėtojimo ir institucinės paramos galimybes, buvo stiprinamos nacionalinės ir regioninės asocijuotosios jaunimo organizacijos: per įvairias programas finansinė parama skirta 100 jaunimo organizacijų projektų, kuriuose dalyvavo per 174 tūkst. jaunų žmonių. Neformalusis jaunimo ugdymas prisideda prie praktinių ir bendrųjų gebėjimų lavinimo ir yra remiamas tiek valstybės, tiek savivaldybių lygiu. Tuo tikslu 2006 metais, įgyvendinant ES programą „Jaunimas“, iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto bendrų su Europos Sąjungos parama lėšų (7,44 mln. litų suma) finansuoti 376 jaunimo organizacijų vykdyti projektai, kuriais remiama jaunimo veikla, skatinanti jo savanorystę ir iniciatyvas. 2006 metais atliktas jaunimo situacijos tyrimas, kuriuo siekta nustatyti asocijuotam jaunimui opiausias problemas. Paaiškėjo, kad jaunimo organizacijos stokoja įvairių žinių ir kompetencijos. Atsižvelgiant į tai, jaunimo kuriamų apskritųjų stalų atstovams, projektų vadovams ir vykdytojams buvo organizuoti seminarai ir kitoks mokymas. Siekdamas dalyvauti kuriant taikias bendruomenes, mokytis tolerancijos, Lietuvos jaunimas prisijungė prie Europos Tarybos, Europos Komisijos ir Europos jaunimo forumo organizuojamos Europos jaunimo kampanijos „Visi skirtingi – visi lygūs“ ir nuo 2006 metų birželio įgyvendina šią kampaniją Lietuvoje. Plėtojant tarptautinį bendradarbiavimą, buvo palaikomi ryšiai su ES valstybėmis jaunimo informavimo, dalyvavimo, verslumo stiprinimo srityse. 2006 metų lapkritį Vilniuje įvyko Europos jaunimo forumo Generalinė asamblėja, kurioje dalyvavo apie 250 jaunų žmonių, atstovavusių daugiau nei 90 didžiausių Europos jaunimo organizacijų iš beveik 50 Europos valstybių. Generalinėje asamblėjoje priimti sprendimai turės įtakos ES, Europos Tarybos ir kitų institucijų darbui jaunimo politikos srityje per artimiausius dvejus metus. Artimiausio laikotarpio prioritetai Didinti jaunimo užimtumą ir profesinę integraciją. Šiam prioritetui įgyvendinti skirtos priemonės, skatinančios jaunimo verslumą, sudarančios sąlygas remti jaunimo verslo pradžią. Kad jaunimas įsitvirtintų darbo rinkoje, bus remiamas darbo įgūdžių įgijimas konkrečiose darbo vietose, skatinamas jaunimo verslumas. Siekiant didesnio profesinio kryptingumo, bus diegiamos supažindinimo su profesijomis programos, leidžiančios derinti asmeninius ir darbo rinkos poreikius. Skatinti jaunus žmones dalyvauti jaunimo veikloje, stiprinti nevyriausybinį jaunimo sektorių. Šiam prioritetui įgyvendinti bus kuriamos ir vykdomos priemonės, skirtos jaunimo dalyvavimui, informavimui, socializacijos galimybių plėtrai inicijuojant ir įgyvendinant tarpžinybinę ir tarpsektorinę veiklą skatinančias programas. Bus stiprinamos nacionalinės ir regioninės asocijuotosios organizacijos, atstovaujančios jaunimo interesams, remiami jaunimo organizacijų projektai, jų vykdoma veikla. Toliau tęsiama prevencinė veikla, ugdanti jaunimo atsparumą alkoholiui, narkotikams, kitiems žalingiems įpročiams, padedanti įveikti psichologines krizes. III. Švietimo ir aukštojo mokslo politika Tęsiant Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700, įgyvendinimą, toliau buvo tobulinami kokybės vadybos principai, tolygiai paskirstant atsakomybę ir atskaitomybę, plėtojant ir racionalizuojant naujas švietimo paslaugas ir paslaugų tinklą, valdymo informacines sistemas, švietimo sistemos jungtis. Į sistemos valdymą vis labiau įtraukiami socialiniai partneriai. Daugiau dėmesio skiriama socialiai teisingoms, lygioms švietimo galimybėms puoselėti, ugdymo kokybei vertinti ir gerinti. Nacionaliniu lygmeniu jau susiklostė pakankamai stipri planavimo, stebėsenos visais lygmenimis tradicija. Tyrimų ir analizės pagrindu rengiamos švietimo politikos analizės, lyginamosios švietimo būklės apžvalgos. Pastaraisiais metais šalies ugdymo įstaigose pradėta plačiai taikyti įsivertinimo (vidaus audito) praktika, įtraukiant į mokyklos veiklos tobulinimą visus mokyklos bendruomenės narius. Įsteigta ir pradėjo veikti Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra. Vykdytos viešosios konsultacijos dėl Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų įgyvendinimo, sukurtos viešųjų konsultacijų galimybės ministerijos interneto svetainėje. Švietimo sistemos finansavimo srityje baigti vykdyti Mokyklų tobulinimo programos darbai, parengti ir pradėti įgyvendinti nauji investiciniai projektai (Bendrojo lavinimo, profesinių mokyklų rekonstravimo ir aprūpinimo mokymo priemonėmis 2006–2008 metais, Mokyklų aprūpinimo autobusais ir kitos programos). Siekdama piliečių pasitikėjimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybė didino investicijas į žmogų, tuo sudarydama sąlygas švietimui ir mokslui reikšmingai veikti šalies konkurencingumą ir žmonių įsidarbinimo galimybes. Nemažai dėmesio buvo skirta studentų, dėstytojų ir mokslininkų darbo ir gyvenimo sąlygoms gerinti (parengtos ir įgyvendinamos Aukštųjų mokyklų studentų bendrabučių atnaujinimo, Mokslo ir studijų įstaigų renovavimo, rekonstravimo programos, įrangos atnaujinimo investicijų projektai). Derinant finansines švietimo reikmes su šalies galimybėmis, vykdyta Naujos mokytojų darbo apmokėjimo sistemos įgyvendinimo programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr.
2. Įgyvendinant programą, 2006 metais mokytojų atlyginimai padidinti 4,4 procento. Be to, nuo 2006 m. rugsėjo 1 d. mokytojų atlyginimai padidinti 12,6 procento. 2007 metais numatoma vidutiniškai 20 procentų padidinti mokslo ir studijų įstaigų dėstytojų ir mokslo darbuotojų atlyginimus. Tam 2007 metų valstybės biudžete numatyta 35,6 mln. litų. Patobulintas mokinio krepšelis. Jis 2006 metais, palyginti su 2005 metais, yra 189 litais didesnis (2007 metų mokinio krepšelis – 2333 litai). 3 pav. Mokinio krepšelio kaita (litais vienam sutartiniam vaikui). Šaltinis – Švietimo ir mokslo ministerijos duomenys. 4 pav. Mokinio krepšelio pasiskirstymas vadovėliams, mokymo priemonėms, mokytojų kvalifikacijai tobulinti (litais vienam sutartiniam vaikui). Šaltinis – Švietimo ir mokslo ministerijos duomenys. Plėtojama švietimo paslaugų infrastruktūra: parengta Mokyklų struktūros kūrimo programa; dar 10 savivaldybių patvirtino mokyklų tinklo pertvarkos bendruosius planus (dabar juos yra patvirtinusios visos savivaldybės). Dėl struktūrinių ir tinklo pertvarkų šalyje labai sumažėjo mokinių, kurie mokosi antrojoje pamainoje. 5 pav. Antrojoje pamainoje organizuojamas ugdymas. Šaltinis – Švietimo ir mokslo ministerijos duomenys. Švietimo ir mokslo ministerija 16 mokyklų steigėjo funkcijas perdavė apskričių viršininkams ir savivaldybėms, 4 profesines mokyklas pertvarkė į viešąsias įstaigas – atsisakyta ministerijai nebūdingų funkcijų. Siekiant racionaliau naudoti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas, optimizuojamas profesinio mokymo įstaigų tinklas, tobulinamas jų valdymas. Daugiau padedama savivaldybėms organizuoti mokinių vežimą (nupirkti 46 mokykliniai autobusai): mokykliniais autobusais pavežama daugiau mokinių (geltonaisiais autobusais vežama 14,7 procento visų mokinių, kuriuos reikia vežti (kurie gyvena toliau kaip 3 kilometrai nuo mokyklos), per dvejus mokslo metus daugiau negu perpus sumažėjo nepavežamų mokinių, gerokai sutrumpėjo kelionės į mokyklą laikas. Dabar 87 procentų mokinių kelionės į mokyklą laikas neviršija normos. 6 pav. Pavežamų mokinių skaičius. Šaltinis – Švietimo ir mokslo ministerijos duomenys. 7 pav. Nepavežamų, tačiau gyvenančių toliau kaip 3 kilometrai iki mokyklos, mokinių dalis (procentais). Šaltinis – Švietimo ir mokslo ministerijos duomenys. Įgyvendinant investicinį projektą „Lietuvos darbo rinkos mokymo ir konsultavimo sistemos infrastruktūros gerinimas modernizuojant regioninius darbo rinkos mokymo ir konsultavimo centrus“, siekiama pertvarkyti profesinio rengimo ir mokymo paslaugų teikėjų tinklą, išlaisvinti išteklius mokymosi visą gyvenimą poreikiams tenkinti, sudaryti geras, darbo rinkos poreikius atitinkančias, modernizuota infrastruktūra bei įranga paremtas mokymosi sąlygas. Plėtojant visuotinę paramą mokiniams, siekiama padėti mokiniams ir visuomenei atsakyti į esminius dabarties iššūkius. Tam tikslui parengta ir įgyvendinama Gabių vaikų ir jaunimo ugdymo programa, patvirtinta švietimo ir mokslo ministro 2006 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. ISAK-258, parengtas vaikų nuo gimimo iki privalomojo mokymosi pradžios gyvenimo ir ugdymo sąlygų gerinimo modelio aprašo projektas. Kuriama ir diegiama profesinio informavimo, konsultavimo ir orientavimo sistema (steigiami profesinio informavimo taškai, jie aprūpinami technine įranga, mokomi juose dirbantys specialistai, rengiamos programos, atkreipiant dėmesį į iškritusius iš švietimo sistemos asmenis). Skirta papildomai lėšų mokinių aprūpinimui vadovėliais. 2006 metais vienam mokiniui mokinio krepšelyje vadovėliams skirta 6,2 lito daugiau nei 2005 metais. Nemažai dėmesio skiriama migruojančių šeimų vaikų ugdymui (mokymo priemonės užsieniečių vaikams mokyti, seminarai mokytojams, dirbantiems su užsieniečių vaikais Lietuvoje ir lietuvių vaikais – užsienyje), tautinių mažumų švietimo nuostatų įgyvendinimui. Sėkmingai startavo Specialiojo ugdymo paslaugų teikimo programa: parengta Specialiųjų poreikių mokinių krepšelio apskaičiavimo metodika, nupirkti ir pritaikyti specialiųjų poreikių mokiniams vežti 9 autobusai, į 12 profesinio mokymo programų priimti 644 mokiniai, turintys specialiųjų poreikių. Daugiau dėmesio skirta vaikams, turintiems mokymosi sunkumų ar nutraukusiems mokymąsi, Europos socialinio fondo (toliau vadinama – ESF) parama suteikta 5 institucijoms mechanizmams, mažinantiems iškritimą iš nuosekliojo mokymosi sistemos, kurti ir įgyvendinti. Švietimo ir mokslo prieinamumo, geros ugdymo ir studijų kokybės siekiama sutelkus dėmesį į tinkamų mokymosi ir studijų sąlygų sudarymą įvairių poreikių ir įvairaus amžiaus mokiniams. Didinant ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo prieinamumą, prioritetas teikiamas kaimo vietovėms: įsteigtos 86 ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupės, iš jų 46 – kaimo vietovėse; finansuoti 85 ikimokyklinio ugdymo auklėtojų ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų etatai, iš jų 37 – kaimo vietovėse. Pertvarkomas ugdymo turinys: jis pritaikomas prie individualių asmens poreikių, gebėjimų, mokymosi stiliaus, labiau siejamas su praktine veikla (pakoreguoti ir rengiami nauji, turinį reglamentuojantys dokumentai. Patobulintas profilinio mokymo modelis – parengtas vidurinio ugdymo programos aprašas, teisinė bazė, skatinanti į bendrojo ugdymo programas įtraukti profesinio mokymo modulius, mokinius – rinktis technologijos dalykus). Diegiamos šiuolaikinės mokymo, mokymosi ir vertinimo metodikos, didinama mokytojų ir mokinių informacinių technologijų taikymo kompetencija (mokyta daugiau kaip 6000 pedagogų, 300 bibliotekininkų, sukurta daugiau nei 40 autorinių lankų metodinės medžiagos, mokykloms nupirkta įvairios kompiuterių technikos). Kartu siekiama subalansuoti mokymosi krūvius. Gerinamas mokyklų bibliotekų aprūpinimas vadovėliais ir kita literatūra. Daugiau dėmesio skiriama tarptautinės patirties perėmimui. Šalyje sparčiai vystantis telekomunikacijos technologijoms, įgyvendinant Visuotinio kompiuterinio raštingumo programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 1176, daugėja jas naudojančių gyventojų, keičiasi mokymosi ir mokymo samprata, sudaroma vis daugiau galimybių mokytis nuotoliniu būdu, plėtoti tęstinį, neformalųjį ugdymą, jį pritaikyti skirtingoms galimybėms ir poreikiams. 8 pav. 25–64 metų asmenų, kurie mokėsi per paskutines 4 savaites iki tyrimo pradžios, dalis (procentais). Šaltinis – Eurostatas. Įgyvendinama Mokymosi visą gyvenimą strategija ir jos veiksmų planas, tam skiriama daug ESF ir nacionalinio biudžeto lėšų, todėl padidėjo neformalaus mokymosi galimybės ir pasiūla suaugusiesiems. Nuoseklios švietimo prieinamumo, geros kokybės ir darnios politikos rezultatas (pagal ES jungtinio tyrimų centro apskaičiuotą eksperimentinį suminį švietimo rodiklių indeksą): Lietuva, Latvija ir Slovėnija nuo 2000 metų labiausiai pagerino švietimo būklę: suminis švietimo būklės indeksas padidėjo nuo 100,1 (2000 metais), 103,1 (2003 metais) iki 104,5 (2005 metais). ES 25 vidurkis 2000–2005 metais nekito ir yra 100; sėkmingai pasirodė Lietuvos mokiniai tarptautiniuose renginiuose (14 tarptautinių renginių dalyvavo 36 mokiniai, 21 iš jų pelnė apdovanojimus). Siekiant švietimo ir mokslo prieinamumo ir geros profesinio rengimo kokybės, optimalių profesinio mokymo sąlygų, atitinkančių darbo rinkos poreikius, pameistrystės forma numatyta ir naujos redakcijos Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo projekte. Sutelktas dėmesys į profesinio mokymo kokybę: kuriama bendra pirminio ir tęstinio profesinio mokymo kokybės užtikrinimo sistema, tobulinamos mokymo programos, į jas įtraukiami verslumo ugdymo klausimai; patobulinta ankstesnė profesinio mokymo kokybės vertinimo tvarka, plėtojama socialinė partnerystė. Gerinant profesinio mokymo ir šalies ūkio poreikių atitiktį, rengiami profesinio rengimo standartai, tiriamas specialistų poreikis ūkio sektoriuose. Skatinant jaunimą rinktis profesinėse mokyklose žemdirbiškas specialybes, vykdomos įvaizdžio gerinimo priemonės (šventės, konkursai). Siekiant sertifikuoti įmones, galinčias ir turinčias teisę priimti profesinių mokyklų mokinius gamybinei praktikai, vykdomas ESF finansuojamas projektas „Profesinio mokymo žinių ir kompetencijos vertinimo sistemos sukūrimas ir plėtra“. Kuriama nuo mokymo įstaigos nepriklausoma pagrindinio profesinio mokymo žinių ir kompetencijos vertinimo sistema, centralizuotai pradėta vykdyti egzaminus. Vis prieinamesnės tampa darbo rinkos mokymo sistemos teikiamos paslaugos įvairių socialinių grupių atstovams, dirbantiems žmonėms ir apskritai visiems Lietuvos gyventojams; užtikrinant tinkamų sąlygų mokytis visą gyvenimą sudarymą, įgyvendinamas ESF finansuojamas projektas „Nuotolinio mokymosi plėtra ir jo integravimas į tradicinį mokymą darbo rinkos mokymo sistemoje“. Sumažėjo profesines mokyklas baigusių absolventų, registruotų darbo biržoje. Tai tam tikra prasme rodo, kad specialistai labiau atitinka darbo rinkos poreikius, kad pagerėjo jų įsidarbinimo galimybės. Sparčiai kintant darbo rinkai, itin svarbūs tampa bendrieji gebėjimai, poreikis ir mokėjimas nuolat mokytis, padedantys sėkmingai veikti darbo pasaulyje. Bendriesiems visuomenės gebėjimams (bendravimo, raštingumo, kalbų mokėjimo, informacinių technologijų, karjeros valdymo, socialiniams įgūdžiams) ugdyti parengtos 178 tęstinio profesinio mokymo programos, iš jų 35 – neformaliojo švietimo. Sudaromos mokymosi ir konsultavimosi sąlygos žemdirbiams. Parengta ir atnaujinta 30 žemdirbių ir kitų kaimo gyventojų tęstinio profesinio mokymo programų. Pagal Ūkininkavimo pradmenų programą buvo mokoma 1100 žemdirbių. 9 pav. Absolventų skaičius universitetuose, kolegijose ir profesinėse mokyklose. Šaltinis – Švietimo ir mokslo ministerijos duomenys. Gerinant aukštojo mokslo prieinamumą ir studijų kokybę, parengtas Lietuvos aukštojo mokslo sistemos plėtros 2006–2010 metų planas (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. balandžio 5 d. nutarimas Nr. 335) ir jo įgyvendinimo pirmojo etapo 2006–2007 metų priemonių planas (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. lapkričio 17 d. nutarimas Nr. 1133), skatinamas specialistų rengimas dirbti žinių ekonomikos sąlygomis, įvertinta 12 krypčių studijų programų, iš jų 5 krypčių studijų programas įvertino tarptautiniai ekspertai. Derinant profesinę kompetenciją su rinkos poreikiais, patvirtinti jungtinių studijų programų bendrieji reikalavimai. Siekiama, kad kuo daugiau studentų rinktųsi sudėtingas, bet šalies ekonominę pažangą lemiančias profesijas. Tam parengtas naujas Valstybės paskolų aukštųjų mokyklų studentams suteikimo, administravimo ir grąžinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. 2073 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. rugsėjo 25 d. nutarimo Nr. 942 redakcija). Plėtojamas akademinės bendruomenės ir pramonės bei verslo konstruktyvus, abipusiai naudingas bendradarbiavimas, jaunimo verslumo ugdymas, remiami studentų sąjungų projektai, tobulinami veikiantys karjeros centrai (tirta veikla, ji palyginta su užsienyje veikiančių panašių institucijų veikla, parengti pasiūlymai, kaip ją tobulinti). Plėtojama verslo praktinio mokymo firmų veikla, skatinamos firmos, turinčios tarptautinį kokybės pažymėjimą (EUROPEN) ar pretenduojančios jį gauti. Stiprėja tarptautinio bendradarbiavimo mokslo ir studijų srityje ryšiai, jaunimo mokslinės, kūrybinės ir sportinės veiklos iniciatyvos. Įgyvendinama informacijos apie mokslą ir studijas sklaida, Mokslo ir technologijų populiarinimo Lietuvoje strategija (atstovauta tarptautinėje parodoje „Studijos 2006“, organizuoti konkursai, skirti mokslo populiarinimo veiklai, ir kita). 2006 metais plėtotas ir tarptautinis bendradarbiavimas. Siekiant integruoti į ES struktūras šalies mokslą ir studijas, perimti užsienio patirtį, buvo vykdomi įvairūs tarptautiniai projektai, parengti teisiniai dokumentai dėl mokslo ir studijų institucijų sėkmingo dalyvavimo ES bendrosiose mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstravimo programose, paskatintos mokslo ir studijų institucijos, dalyvaujančios šiose programose (tam skirta 2 mln. litų). Organizuojamos studijų ir mokslinės stažuotės užsienyje, stažuotis Lietuvoje priimami studentai ir dėstytojai iš užsienio. Įvairiose ES aukštojo mokslo programose dalyvavo 1500 studentų ir dėstytojų. Siekiant laiduoti praktinę švietimo ir visuomenės gyvenimo sąveiką, mokyklos skatinamos plėsti edukacines, kultūrines, informacines funkcijas. Daugėja mokyklų teikiamų neformaliojo švietimo paslaugų, didėja siūlomų neformaliojo švietimo programų įvairovė. Vaikų užimtumas išlieka viena iš svarbiausiųjų vaikų ir paauglių nusikalstamumo prevencijos priemonių. Šią problemą iš dalies padeda spręsti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1332 „Dėl bazinio moksleivio krepšelio 2007 metų koeficiento nustatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 27 d. nutarimo Nr. 785 „Dėl bendrojo lavinimo mokyklų finansavimo reformos priemonių įgyvendinimo“ pakeitimo“ suteikta teisė mokinio krepšelio lėšas, skirtas atsiskaityti už neformalųjį vaikų švietimą, pervesti į mokyklas ar centrus, vykdančius neformaliojo vaikų švietimo programas. Atlikti neformaliojo vaikų švietimo sąnaudų ir prieinamumo tyrimai parodė, kad neformaliajam švietimui skiriama labai nevienoda savivaldybių biudžetų dalis (nuo 2,2 iki 23,4 procento, vidurkis – 7,2 procento), lėšos vienam neformaliojo švietimo mokyklos mokiniui savivaldybėse įvairuoja nuo 1100 iki 4027 litų. Tai įpareigoja ieškoti racionalių sprendimo kelių, kad būtų išvengta disproporcijų. Švietimo ir mokslo ministerija sėkmingai vykdė įsipareigojimus, remdama įvairius vaikų ir jaunimo socializacijos, kryptingo vaikų užimtumo, nusikalstamumo prevencijos ir kitus projektus bei programas, kuriuose dalyvavo per 350 tūkst. mokinių, tai yra 50 tūkst. daugiau negu 2005 metais. Siekiant didesnio mokinių užimtumo ir socializacijos, rekonstruota 13 bendrąjį lavinimą teikiančių mokyklų sporto bazių, organizuotas vaikų vasaros poilsis (2140 rėmimo programų, per 100 tūkst. vaikų ir jaunimo), prioritetą skyrus socialinės rizikos grupės vaikams, taip pat vaikams, patyrusiems smurtą, nukentėjusiems nuo narkotinių medžiagų vartojimo. Patvirtinus Ilgalaikę pilietinio ir tautinio ugdymo programą (Lietuvos Respublikos Seimo 2006 m. rugsėjo 19 d. nutarimas Nr. X-818), parengtas ir patvirtintas Pilietinio ir tautinio ugdymo projektų rėmimo 2006 metais tvarkos aprašas (švietimo ir mokslo ministro 2006 m. spalio 19 d. įsakymas Nr. ISAK-2005), paremti 24 projektai. Švietimo priedermė – kryptingai ugdyti asmens nuostatas ir įgūdžius, padedančius tausoti ir stiprinti sveikatą. Dedama daug pastangų, kad priklausomybės ligų prevencijos priemonės taptų veiksmingesnės. Narkotikų kontrolės departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės kartu su Švietimo ir mokslo ministerija, kitomis ministerijomis ir savivaldybėmis ne tik finansavo prevencijai skirtus projektus (paremta per 400 projektų), bet ir organizavo jų įgyvendinimo veiksmingumo vertinimą, jaunimo informavimo apie narkotikų žalą kampanijas, kitus renginius ir mokymą (mokyta 171 naktinių klubų apsaugos darbuotojas ir 470 policijos pareigūnų). Parengta Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programa (patvirtinta švietimo ir mokslo ministro 2006 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. ISAK-494), rekomendacijos ir kiti leidiniai jai įgyvendinti šalies mokyklose. Kita kryptis – organizuota pagalba vaikams, vartojantiems psichoaktyvias medžiagas, ir jų tėvams: bendradarbiaujant su nevyriausybinėmis organizacijomis, plečiamas savigalbos grupių tinklas, konsultuojami mokiniai, tėvai ir mokytojai. Mokinių nepakantumas smurtui ir prievartai buvo ugdomas vykdant trumpos ir ilgos trukmės kompleksinės pagalbos vaikams, nukentėjusiems nuo smurto, ir jų šeimoms projektą, kurio metu psichologinę, teisinę, socialinę pagalbą gavo 728 vaikai, nukentėję nuo smurto. Organizuotos įvairios akcijos, 200 specialistų mokyti teikti veiksmingą pagalbą nuo smurto nukentėjusiems vaikams ir jų šeimoms. Įgyvendinant Tautinių mažumų integracijos į Lietuvos visuomenę 2005–2010 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 703, priemones, ypač daug dėmesio skirta valstybinės kalbos mokymuisi, kaip pagrindiniam integracijos į visuomenę veiksniui (organizuotas bandomasis vienodo turinio lietuvių kalbos brandos egzaminas visiems vidurinio ugdymo programą baigiantiems mokiniams; mokymas; valstybinės kalbos kursus baigė 590 asmenų). Įsteigtos 3 sekmadieninės mokyklos, dabar jų veikia apie 40, jose mokosi apie 950 mokinių. Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau vadinama – Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas) Tautinių mažumų integracijos programoje 2005–2010 metams numatytoms priemonėms įgyvendinti 2006 metais skyrė 1315 tūkst. litų. Daug dėmesio buvo skirta Rytų Lietuvos kultūros ir švietimo, tautinių mažumų nevyriausybinių organizacijų veiklai stiprinti, tapatumui išsaugoti: paremti 56 projektai, kuriems skirta 115 tūkst. litų, taip pat meno kolektyvai; organizuojami seminarai mokytojams, apskričių ir savivaldybių tarnautojams. Mokytojų ir dėstytojų pedagoginė ir dalykinė kompetencija – viena iš geros švietimo kokybės sąlygų. Dedama nemažai pastangų jai didinti. Pertvarkant pedagogų ir vadovų rengimą, įgyvendinama Valstybinė pedagogų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo pertvarkos programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 25 d. nutarimu Nr. 468; švietimo ir mokslo ministro 2007 m. sausio 15 d. įsakymais Nr. ISAK-54 ir Nr. ISAK-55 patvirtinti mokytojo profesijos kompetencijos ir mokyklos vadovo kompetencijos aprašai, parengti Specialistų kvalifikacijos tobulinimo nuostatai; juos vykdant, organizuoti kvalifikacijos tobulinimo kursai aukštųjų mokyklų dėstytojams, mokytojams, mokyklų vadovams. Atskirose srityse formuojasi gana stiprus konsultantų korpusas. Ištirtas socialinių darbuotojų profesinės kvalifikacijos tobulinimo poreikis, organizuotas 3280 socialinių darbuotojų mokymas pagal 33 naujas mokymo programas. Socialinių paslaugų kokybei gerinti, socialinių darbuotojų profesinei kompetencijai, konkurencingumui, jų gebėjimui prisitaikyti prie visuomenės pokyčių didinti vykdomas projektas „Socialinių darbuotojų ir socialinių darbuotojų padėjėjų kvalifikacijos tobulinimas“. Pradėti vykdyti tarptautiniai lyginamieji pedagogų tyrimai. Įvairūs tarptautiniai projektai labai pakėlė šalies specialistų kvalifikaciją. Pasirašyta 118 sutarčių su projektų vykdytojais dėl ES paramos skyrimo švietimo, profesinio mokymo, mokslo ir studijų žmogiškųjų išteklių plėtrai, mokymosi visą gyvenimą sąlygų plėtojimui. Siekiant sukurti vientisą ir skaidrią kvalifikacijų sistemą, apimančią visus kvalifikacijų lygmenis, laiduojančią pereinamumą tarp lygių, užtikrinančią kvalifikacijos įgijimo kelių įvairovę, sudarančią galimybę lanksčiai reaguoti į kintančius aplinkos reikalavimus, vykdomas ESF finansuojamas projektas „Nacionalinės kvalifikacijų sistemos sukūrimas“ (kuriama teisinė bazė, rengiami darbuotojai kvalifikacijų sistemai diegti, vykdoma informacijos apie projektą sklaida). Institucijų, vykdančių mokytojų švietimo pagalbą teikiančių specialistų kvalifikacijos tobulinimą, kokybei vertinti parengtos šių institucijų veiklos vertinimo ir akreditacijos taisyklės, organizuotas akreditacijos ekspertų mokymas, pradėta vykdyti mokytojų švietimo centrų akreditacija. Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginį tikslą (prioritetą) – skatinti šalies mokslo ir technologijų pažangą, plėtoti informacinę ir žinių visuomenę, – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. 1048 patvirtinta Aukštųjų technologijų plėtros 2007–2013 metų programa, o Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. 1050 – Pramoninės biotechnologijos plėtros Lietuvoje 2007–2010 metų programa. Įgyvendinama Ilgalaikė mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr.
3. Kasmet gausėja mokslinių publikacijų. Skirta lėšų viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektams finansuoti. Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (toliau vadinama – MTEP) darbai orientuojami į šalies ūkio plėtros poreikius, siekiama, kad jie prisidėtų prie jo konkurencingumo ir inovatyvumo stiprinimo. Siekdama papildyti mokslinių tyrimų bazinio finansavimo modelį programiniu-konkursiniu finansavimu, Lietuvos mokslo taryba vykdo projektą „Galimybių studija „Programinis konkursinis MTEP finansavimo modelis“„. Lygiagrečiai rengiamos nacionalinių mokslinių tyrimų programos ir kompleksinių programų koncepcijos toms sritims, kuriose Lietuva turi mokslinį ir gamybinį potencialą. 10 pav. Mokslinių publikacijų skaičius. Šaltinis – ISI (Institute of Scientific information). Kad tinkamai būtų naudojami MTEP finansiniai ir žmogiškieji ištekliai, siekiama telkti, integruoti ir atnaujinti viešąjį mokslinių tyrimų potencialą, sudaryti sąlygas veiksmingesnei jo sąveikai su verslu, sustiprinti jo tarptautinį konkurencingumą. Tam tikslui rengiama Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimo ir plėtros koncepcija. Svarbu stiprinti techninę bazę, lėšų panaudojimo veiksmingumą. Tuo tikslu vykdomi investiciniai projektai mokslo ir studijų institucijų renovavimui ir rekonstravimui, mokslinių tyrimų įstaigų, mokslo laboratorijų įrangai, mokslinei aparatūrai atnaujinti. Nemažos investicijos numatytos 2007 metams (134 mln. litų (arba 12,6 procento) daugiau, nei buvo patvirtinta 2006 metams). Papildomų lėšų numatyta MTEP sektoriui (12,3 mln.), iš jų 1 mln. litų mokslo ir studijų institucijų dalyvavimui ES 6-ojoje ir 7-ojoje bendrojoje mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstravimo programose. Pagausėjo investicijų į mokslą iš užsienio užsakovų, paskirti atstovai į ES Fotovoltinę, Nanomedicinos, Plieno technologijų platformas ir ES technologijų platformą „Tinklinė Europos programinė įranga ir paslaugos“. Artimiausio laikotarpio prioritetai Didinti investicijas į švietimą ir mokslą. Įgyvendinant šį prioritetą, bus rekonstruojamos ir aprūpinamos mokymo priemonėmis bendrojo lavinimo ir profesinės mokyklos, rekonstruojamos mokslo ir studijų institucijos, aukštųjų mokyklų studentų bendrabučiai, atnaujinama technologinė tyrimų bazė, pagerės mokinių vežimo į mokyklas sąlygos. Planuojama kasmet daugiau valstybės lėšų skirti MTEP sektoriui stiprinti ir siekti, kad bendrosios investicijos į MTEP 2008 metais būtų 1,2 procento bendrojo vidaus produkto (toliau vadinama – BVP). Toliau bus įgyvendinama naujoji mokytojų darbo apmokėjimo sistema, didinamas mokinio krepšelis, dėstytojų ir mokslo darbuotojų atlyginimai (nuo 2007 m. liepos 1 d. mokslo ir studijų įstaigų dėstytojų ir mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų atlyginimus numatoma padidinti vidutiniškai 20 procentų. Tam 2007 metų valstybės biudžete numatyta iš viso 35,6 mln. litų). Užtikrinti mokymąsi visą gyvenimą, prieinamumą ir gerą kokybę, sudarant tinkamas sąlygas visiems asmenims gauti puikios kokybės išsilavinimą, atsižvelgiant į gebėjimų, galimybių ir poreikių įvairovę, tobulinant paramos sistemą, pedagogų kvalifikaciją. Tuo tikslu bus parengta Formalaus švietimo kokybės užtikrinimo sistemos koncepcija, plėtojami švietimo stebėsenos visais lygmenimis darbai, pradėtas reguliariai vykdyti mokyklų išorės vertinimas. Mokymosi prieinamumo ir lygių mokymosi galimybių bus siekiama pritaikant ugdymo turinį, metodus ir vertinimą prie individualių mokinio savybių, orientuojant į praktiškumo, verslumo didinimą, profesinio ir bendrojo lavinimo krypčių suartėjimą. Plėtojamos tęstinio mokymosi galimybės. Siekiant geros profesinio mokymo kokybės, dermės su darbo rinkos poreikiais, profesinės mokyklos ir toliau bus pertvarkomos į viešąsias įstaigas, kuriama profesijos mokymosi mokykloje ir darbo vietoje sistema, nepriklausoma profesinio mokymo žinių ir kompetencijos vertinimo sistema. Plėtojant visuotinę paramą mokiniams, bus diegiamos profesinio mokymo programos specialiųjų poreikių asmenims, aktyviau steigiamos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupės (prioritetą teikiant kaimo vietovėms), tobulinamas profesinis orientavimas, mokinių aprūpinimas vadovėliais ir kitomis mokymosi priemonėmis, gerinamos mokinių vežimo į mokyklą galimybės. Palengva bus pertvarkyta studentų paramos sistema. Ypač daug dėmesio bus skiriama pedagogų ir vadovų rengimo, jų kvalifikacijos tobulinimo pertvarkai. Svarbi vieta teks pedagogų poreikio stebėsenai ir perkvalifikavimui, kokybės laidavimui. Plėtoti šalies mokslo ir studijų sistemą, stiprinant sąveiką su verslu. Šio prioriteto bus siekiama tobulinant specialistų rengimą dirbti žinių ekonomikos sąlygomis, sudarant palankias sąlygas viešojo ir privataus sektorių partnerystei, mokslo ir studijų institucijų, privačių įmonių dalyvavimui ES technologinėse platformose, skatinant jaunimo mokslinės, kūrybinės veiklos iniciatyvas. Bus įgyvendinamas Lietuvos aukštojo mokslo sistemos plėtros 2006–2010 metų planas, Mokslo ir technologijų populiarinimo Lietuvoje strategija, remiamas tarptautinis bendradarbiavimas mokslo ir studijų srityje. Numatoma: parengti programą, skatinančią įmonių ir aukštųjų mokyklų mokslinį bendradarbiavimą, bendrų kompetencijos centrų, turinčių didžiausią šalyje tam tikros mokslo ar studijų srities kompetenciją, kūrimąsi; rengti ir įgyvendinti projektus, susijusius su mokslo ir studijų sistemos plėtra; įteisinti finansines darbdavių skatinimo priimti studentus atlikti praktiką ir įdarbinti jaunus specialistus priemones; remti verslumo ugdymo iniciatyvas aukštosiose mokyklose. Pagrindinės švietimo veiklos gairės yra Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintos Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta jų įgyvendinimo programa. 2007-ieji – Valstybinės švietimo strategijos nuostatų įgyvendinimo pusiaukelės apibendrinimo ir atnaujinimo metai. Bus įvertinti rezultatai, tęsiami specialūs visuomenės įtraukimo į diskusijas dėl strategijos projektai, Lietuvos Respublikos Seimui teikiami siūlymai dėl strategijos tobulinimo. Bus vykdoma švietimo vadybos, jo infrastruktūros, ugdymo turinio, paramos mokiniams ir mokytojams tobulinimo, personalo kvalifikacijos kėlimo veikla. IV. Informacinės ir žinių visuomenės plėtros politika 2006 metai pasižymėjo ypač dideliu informacinių ir ryšių technologijų (toliau vadinama – IRT) naudojimo šuoliu. Lietuvoje labai sparčiai didėjo kompiuterių ir interneto naudojimo apimtis. Statistikos departamento duomenimis, asmeninį kompiuterį turinčių namų ūkių per 2006 metus pagausėjo 26 procentais, namuose turinčiųjų interneto prieigą – 2,2 karto. Asmeninius kompiuterius namie turėjo 37 procentai namų ūkių, internetu namie naudojosi 32 procentai visų namų ūkių. 11 pav. Namų ūkiai ir įmonės, turintys kompiuterius ir interneto prieigą (procentais). Šaltinis – Statistikos departamentas. Internetu 2006 metais naudojosi 42 procentai visų 16–74 metų asmenų (2005 metų I ketvirtį – 34 procentai). Dažniausiai internetas buvo naudojamas ryšiams, informacijos paieškai, laikraščiams ir žurnalams skaityti. Elektroniniu paštu naudojosi 77 procentai, laikraščius ir žurnalus internete skaitė ar siuntėsi 72 procentai internautų, ieškojo informacijos apie prekes arba paslaugas 70 procentų, žaidė ar siuntėsi žaidimus, paveikslėlius, muzikos įrašus, kino filmus 58 procentai. Statistikos departamento duomenimis, 2006 metais kompiuterius naudojo 91,7 procento apdirbamosios gamybos ir paslaugų sektoriaus įmonių, turinčių 10 ir daugiau darbuotojų (2005 metais – 91 procentas). 2006 metais internetu naudojosi 87,5 procento apdirbamosios gamybos ir paslaugų sektoriaus įmonių (2005 metais – 85,2 procento). Tokie dideli IRT naudojimo pokyčiai gerokai sumažino Lietuvos atsilikimą nuo ES valstybių narių vidurkio. Lietuvos ir kitų ES valstybių narių IRT naudojimo vidurkis palygintas lentelėje. Skiltyje „Pokyčio įvertinimas“ pažymėti teigiami arba neigiami IRT naudojimo pokyčiai 2006 metais, palyginti su 2005 metais. Informacinių technologijų naudojimo rodikliai Rodiklis (procentais) 2005 metai 2006 metai Pokyčio įvertinimas Lietuva ES vidurkis Lietuva ES vidurkis Nuolatiniai interneto vartotojai (visų gyventojų dalis) 30 43 38 47 +4 Namų ūkiai, turintys internetą 16 48 35 51 +16 Namų ūkiai, turintys asmeninį kompiuterį 32 58 40 62 +4 Įmonės, naudojančios kompiuterius 93 96 92 97 -2 Įmonės, naudojančios internetą 86 91 88 93 0 Įmonės, gaunančios užsakymus internetu 6 12 13 15 +4 Įmonės, atliekančios pirkimus internetu 7 24 17 28 +6 Šaltinis – Eurostatas. Dera panagrinėti informacinių technologijų finansavimo tendencijas 2001–2006 metais. 12 pav. Informacinių technologijų finansavimas 2001–2006 metais. Šaltinis – Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau vadinama – Informacinės visuomenės plėtros komitetas). 2006 metais lėšos, skiriamos informacinės visuomenės plėtrai, sumažėjo. Šį sumažėjimą daugiausia lėmė netolygiai pasiskirsčiusi parama iš ES struktūrinių fondų. Įgyvendindama Elektroninės informacijos saugos valstybės institucijų informacinėse sistemose valstybinę strategiją iki 2008 metų ir jos įgyvendinimo priemonių planą, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 601, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2006 m. gruodžio 13 d. priėmė nutarimą Nr. 1266, kuriuo sudarė Elektroninės informacijos saugos koordinavimo komisiją ir patvirtino jos nuostatus. Elektroninės informacijos saugos koordinavimo komisija koordinuos elektroninės informacijos saugos įgyvendinimą valstybės institucijose ir informacinėse sistemose, skatins elektroninės informacijos saugos kultūros lygio kėlimą, inicijuos elektroninės informacijos saugos projektų rengimą, teiks valstybės institucijoms rekomendacijas elektroninės informacijos saugos klausimais. Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateiktas nutarimo dėl elektroninės informacijos saugos valstybės institucijų ir įstaigų informacinėse sistemose projektas. 2006 metais tinklalapyje www.esaugumas.lt buvo nuolat teikiama informacija visuomenei apie elektroninės informacijos saugą, rengiami straipsniai ir naujienos, platinami pranešimai, susiję su elektroninės informacijos sauga. Bendradarbiaujant viešajam ir privačiam sektoriui, 2006 metais Lietuvos interneto vartotojams nemokamai buvo platinami kompaktiniai diskai su elektroninės informacijos apsaugos priemonėmis, virtuali šio disko kopija pateikta tinklalapyje www.esaugumas.lt. Šiame puslapyje taip pat skelbiamas savitikros testas, kurį atlikus galima sužinoti, ar kompiuteris ir jame esantys duomenys pakankamai apsaugoti. Kiekvienas Lietuvos interneto vartotojas specialiu adresu http://antivirus.esaugumas.lt gali siųsti įtartiną bylą patikrai ir internetu gauti ataskaitą, ar byla iš tiesų yra kenksminga, kokios antivirusinės programos ją identifikuoja kaip kenksmingą programinį kodą. 2006 m. spalio 2 d. Ryšių reguliavimo tarnyboje pradėjo veikti kompiuterinių incidentų tyrimo padalinys CERT (Computer Emergency Response Team). Šis padalinys 2006 metais vykdė tinklų ir informacijos incidentų tyrimus (ištirtas 91 saugumo incidentas). Palyginti su 2005 metais, vartotojų, susiduriančių su kompiuteriniais virusais, 2006 metais sumažėjo 7 procentais, o gaunančių nepageidaujamus elektroninio pašto pranešimus (spam) – 16 procentų. Įgyvendinant šią priemonę, 2006 metais mokyta 60 elektroninės informacijos saugos mokymo programos nuotolinio mokymo instruktorių. 2007 metais pagal Elektroninės informacijos saugos mokymo programą numatyta mokyti dar 3000 valstybės institucijų darbuotojų. 2006 metais, plėtojant LITNET tinklą, jo tarptautinio ryšio kanalo laidumo sparta pasiekė 2500Mb/s. 85 procentai mokyklų yra prisijungusios prie interneto su 64 kbps ar didesne ryšio kanalo greitaveika, o LITNET tinklo vartotojų skaičius pasiekė 320 tūkstančių 2006 metais LITNET plėtrai skirta 13,1 mln. litų. Taip pat buvo plėtojami Lietuvos nuotolinio mokymosi tinklas LieDM, kuriame teikiamų nuotolinių studijų modulių skaičius pasiekė 510, ir Lietuvos akademinių bibliotekų tinklas LABT, kuriame šiuo metu veikia 72 mokslo ir studijų institucijų bibliotekos. Įgyvendinant Integralių švietimo ir mokslo informacinių sistemų kūrimo strategiją ir jos įgyvendinimo veiksmų planą, patvirtintus švietimo ir mokslo ministro 2005 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. ISAK-2617, parengtas Švietimo ir mokslo institucijų poreikiams būtinų valstybės registrų naudojimo reglamentas, Klasifikatorių naudojimo reglamentas, Švietimo ir mokslo klasifikatorių kūrimo koordinavimo taisyklės, Integralių švietimo ir mokslo informacinių sistemų ir registrų kūrimo koordinavimo taisyklės, Švietimo ir mokslo informacinių sistemų, registrų ir klasifikatorių apskaitos taisyklės. Siekiant toliau plėtoti integruotą viešųjų interneto prieigos centrų (toliau vadinama – VIPC) tinklą ir užtikrinti jo funkcionavimą, buvo sudaromos sąlygos didinti gyventojų kompetenciją ir socialinę sanglaudą IRT naudojimo srityje. Įgyvendintas projektas „Viešųjų interneto prieigos taškų steigimas kaimo vietovėse“, įkurta 300 viešųjų interneto prieigos taškų (toliau vadinama –VIPT), kuriems panaudotos PHARE 2003 Socialinės ekonominės sanglaudos programos lėšos. Buvo įsigyta organizacinės ir kompiuterinės įrangos, mokytas personalas, 18 mėnesių užtikrintas interneto ryšys. Įgyvendinus iš ES struktūrinių fondų lėšų finansuojamą projektą „Viešųjų interneto prieigos taškų tinklo plėtra“, 2007 metais planuojama įkurti dar 400 ir atnaujinti 83 jau veikiančius VIPT. Iki 2008 metų pabaigos Lietuvoje turėtų būti sukurtas kaimo vietovių gyventojams lengvai prieinamas ne mažiau kaip 1000 VIPT tinklas. Įgyvendinant Visuotinio kompiuterinio raštingumo programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 1176, 2006 metais vykdyta socialinės reklamos kampanija (parengti 4 metodiniai leidiniai mokymo centrams, atliktas visuotinio kompiuterinio raštingumo tyrimas). Mokyklos toliau buvo aprūpinamos kompiuteriais ir programine įranga, didinamos interneto prieigos galimybės, stiprinama mokytojų ir mokinių kompetencija taikyti informacines technologijas. Nupirkta 5300 kompiuterių (350 kompiuterių daugiau, negu planuota), įvairios programinės įrangos. Nors situacija pagerėjo, kompiuterinės technikos kiekiu (6 kompiuteriai 100-ui mokinių) Lietuva yra viena iš paskutinių tarp ES valstybių (vidurkis – 10 kompiuterių 100-ui mokinių). Siekiant sukurti žmonių su negalia kompiuterinio raštingumo ir naudojimosi elektroninėmis paslaugomis mokymo ir testavimo programines priemones, 2006 metais parengtas žmonių su negalia kompiuterinio raštingumo ir naudojimosi viešosiomis elektroninėmis paslaugomis mokymo ir testavimo programinių priemonių paketas, kuris sukurtas pagal „skirta visiems“ (design for all) reikalavimus ir pateikiamas Informacinės visuomenės plėtros komiteto interneto svetainėje, taigi sudaryta galimybė be apribojimų juo naudotis. Siekiant sukurti elektroninio parašo nuotolinio mokymo sistemą ir internetines mokymo bei testavimo priemones, 2006 metais sukurta elektroninio parašo nuotolinio mokymo sistema (bazinis modulis), turinti ne tik mokymo, bet ir testavimo priemones. Parengta Valstybės tarnautojų mokymo naudotis elektroniniu parašu programa. Lietuvos Respublikos 2007 metų valstybės biudžete mokslui ir studijoms (įskaitant specialiųjų programų lėšas bei Švietimo ir mokslo ministerijos asignavimų, skirtų mokslui ir studijoms, dalį) numatyta iš viso 1198,1 mln. litų, t. y. 134 mln. litų (arba 12,6 procento) daugiau nei 2006 metais. Iš mokslui ir studijoms skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų valstybės mokslinių tyrimų įstaigoms skirti asignavimai (be specialiųjų programų lėšų) sudaro 105,3 mln. litų, t. y. 16,1 mln. litų (arba 18 procentų) daugiau nei 2006 metais. Lietuvos Respublikos 2007 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme numatyta papildomų lėšų MTEP sektoriui (programiniam ir konkursiniam mokslo ir studijų finansavimui – 9,8 mln. litų; EUREKA ir COST programų finansavimui – 1,5 mln. litų; Mokslo ir studijų institucijų dalyvavimui ES 6-ojoje bendrojoje mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstravimo programoje – 1 mln. litų). 2006 metais buvo patvirtinta 12 EUREKA projektų, Lietuvos mokslo ir studijų institucijos įsijungė į 20 naujų COST veiklos rūšių. Lietuva sėkmingai dalyvavo ES 6-ojoje bendrojoje mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstravimo programoje (2003–2006 metai): finansuota 260 projektų (bendra 25 mln. eurų suma). Minėtuose projektuose yra 328 dalyviai iš Lietuvos (sėkmės rodiklis – 20,9 procento). Siekdama, kad visatekstės duomenų bazės taptų prieinamesnės mokslo ir studijų įstaigų bei regioninėse bibliotekose, duomenų bazių prenumeratai 2006 metais bibliotekoms Kultūros ministerija skyrė 400 tūkst. litų. Nuo 2007 metų pradžios šalies mokslininkams sudaryta galimybė naudotis 20-čia duomenų bazių. Siekiant paskatinti mokslo ir studijų institucijų dalyvavimą ES 6-ojoje ir 7-ojoje bendrosiose mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstravimo programose, taip pat EUREKA ir COST programose, buvo patvirtintos skirtinos lėšos (1 mln. litų) mokslo ir studijų institucijoms. Lietuvos mokslo ir studijų institucijų sėkmingų ES 6-osios bendrosios mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstravimo programos kompetencijos tinklų projektų finansavimui papildomai skirta 1 mln. litų. Skirtos lėšos mokslo ir studijų institucijų, dalyvaujančių ES bendrosiose mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstravimo programose, PVM išlaidoms kompensuoti (274,3 tūkst. litų). Buvo parengta ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. 1048 patvirtinta Aukštųjų technologijų plėtros 2007–2013 metų programa. Remiant privačių įmonių, iš jų – bendrai su mokslinių tyrimų įstaigomis vykdomus MTEP (naujų produktų ir technologijų kūrimo) projektus, skatinant mokslo imlių naujų technologijų įmonių dalyvavimą ES 7-ojoje bendrojoje mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstravimo programoje, taip pat Eureka programose, 2006 metais suteikta 4,16 mln. litų dalinė finansinė parama projektams įgyvendinti. Inovacijų ir technologijų centrų, mokslo ir technologijų parkų tinklui stiprinti, šio tinklo projektams remti ir kitoms iniciatyvoms, susijusioms su inovacijų politikos formavimu, įgyvendinimu ir viešinimu, finansuoti skirta 2,013 mln. litų. Skatinant tarptautinio technologijų perdavimo paslaugų teikimą, skirta 205,93 tūkst. litų finansinė parama Lietuvos inovacijų centro projektui „Inovacijų paramos tinklas – Inovacijų perdavimo centras Lietuvoje“. 2006 metais 860 Lietuvos įmonių ir organizacijų naudojosi Inovacijų perdavimo centro Lietuvoje paslaugomis, Europos inovacijų perdavimo tinklo technologijų bazėje pateikta 15 Lietuvos įmonių technologinių pasiūlymų/užklausų, pasirašytos 7 technologijų perdavimo sutartys, įvairiuose technologijų perdavimo renginiuose dalyvavo 62 Lietuvos įmonės. Plėtodamas viešojo ir privataus sektoriaus partnerystę, Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas konkurso būdu remia (iki 50 procentų projekto vertės) ūkio subjektų MTEP darbų užsakymus šalies mokslo ir studijų institucijoms. 2006 metais šis fondas suteikė paramą ūkio subjektų užsakymu vykdomiems 85 MTEP projektams, kuriems skirta ir išmokėta 1615 tūkst. litų. Palengva į elektroninę terpę kuo aukštesniu brandos lygiu perkeliamos gyventojams ir verslo subjektams svarbios elektroninės valdžios paslaugos: viešieji pirkimai, liudijimų (gimimo, mirties, santuokos ar ištuokos registravimo) užklausimas ir išdavimas, leidimų užsieniečiams laikinai (nuolat) gyventi Lietuvos Respublikoje, Europos Bendrijų valstybės narės piliečio leidimų gyventi šalyje išdavimas, gyvenamosios vietos deklaravimas ir kitos viešosios paslaugos, susijusios su švietimu, sveikatos apsauga ir panašiai. Plėtojant saugų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų tinklą, valstybiniame duomenų perdavimo tinkle buvo įdiegta perduodamų duomenų saugos įranga, sudarytos sąlygos valstybės ir savivaldybių institucijoms saugiai ir efektyviai keistis informacija su ES ir jos valstybių institucijomis. 2006 metais pradėta teikti Lietuvos Respublikos geležinkelių riedmenų ir konteinerių registro ir Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registro duomenis pagal registro duomenų teikimo sutartis. 2006 metais Įmonių bankroto valdymo departamente prie Ūkio ministerijos įdiegta nauja programinė įranga bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių turto, parduodamo iš varžytynių, restruktūrizuojamų įmonių nenaudojamo turto pardavimo duomenims sisteminti ir viešai skelbti. Ši įranga veikia, ir etapais, parengus kai kuriuos teisės aktus (patvirtinus naują duomenų teikimo formą, parengus duomenų teikimo elektroniniu būdu pildymo instrukcijas), ji bus diegiama. Patobulintos ir įdiegtos elektroninio deklaravimo sistemos (toliau vadinama – EDS) naujos paslaugos mokesčių mokėtojams, realizuotos EDS aptarnavimo funkcijos, susijusios su deklaracijų priėmimo taisyklių taikymu, įdiegtos papildomos EDS vartotojų administravimo funkcijos, optimizuotas skenavimo centrų darbas, modifikavus skenavimo rezultatų tikrinimo ir koregavimo ABBYY programinę įrangą. Naudodamiesi EDS paslaugomis, 2006 metais deklaracijas elektroniniu būdu pateikė 226 tūkst. gyventojų, t. y. 46 procentai visų deklaravusiųjų pajamas (2005 metais elektroniniu būdu deklaravo apie 25 procentai deklaravusiųjų). Siekiama, kad 2007 metais elektroniniu būdu pajamas deklaruotų dar daugiau gyventojų. 2006 metais modifikuota ir įdiegta 12 naujų formų, elektronine forma galima teikti 46 rūšių deklaracijas. 2006 metais EDS apdorota 3,4 mln. deklaracijų. Šiuo metu yra 315 tūkst. EDS vartotojų, elektroniniu būdu deklaracijas teikia daugiau kaip 64 procentai juridinių asmenų. Artimiausio laikotarpio prioritetai Didinti gyventojų kompiuterinį raštingumą. Siekiant įgyvendinti šį prioritetą, būtina sudaryti sąlygas Lietuvos gyventojams įgyti žinių ir įgūdžių, kurių reikia norint sėkmingai taikyti IRT kasdienėje veikloje, turėti lygias galimybes jais naudotis ir užtikrinti tolygią šalies raidą. To siekiant, toliau bus įgyvendinama Visuotinio kompiuterinio raštingumo programa, kuriamas ir plėtojamas vientisas viešųjų interneto prieigos centrų tinklas, perteikiamos interneto pradmenų ir elektroninių paslaugų nuotolinio mokymo priemonės Lietuvos gyventojams. Diegti viešąsias elektronines paslaugas, kurios būtų pasiekiamos „vieno langelio“ principu. Įgyvendinant šį prioritetą, bus toliau vykdomas Elektroninės valdžios koncepcijos įgyvendinimo priemonių planas, kad viešosios paslaugos būtų perkeltos į elektroninę erdvę. Norima pasiekti viešojo administravimo institucijų informacinių sistemų sąveikos, kuri užtikrintų viešųjų elektroninių paslaugų teikimą „vieno langelio“ principu, sudaryti sąlygas viešojo administravimo subjektams (valstybės tarnautojams) teikiant viešąsias elektronines paslaugas ir vykdant elektroninių dokumentų mainus naudotis saugiu elektroniniu parašu. Plėtoti plačiajuostį ryšį. Siekiama užtikrinti galimybes visiems šalies gyventojams, neatsižvelgiant į jų socialinę ar geografinę padėtį, naudotis informacinėmis technologijomis ir šių technologijų teikiamais informaciniais ištekliais. Bus parengta Plačiajuosčio ryšio prieigos diegimo programa nekonkurencingų/periferinių teritorijų gyventojams, smulkiojo ir vidutinio verslo įmonėms, ūkininkams. V. Kultūros politika Atsižvelgiant į didesnį ES ir UNESCO dėmesį kultūrinės raiškos įvairovei, kultūros ekonomikos ir kūrybinių industrijų plėtrai, taip pat į didėjančią strateginio planavimo ir programinio finansavimo svarbą, 2006 metais, įgyvendinant kultūros politiką, itin rūpintasi tobulinti įvairių sričių kultūros projektų finansavimo Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis sistemą. Šiuo tikslu 2006 metais parengtos naujos Kultūros projektų finansavimo iš dalies valstybės biudžeto lėšomis taisyklės, reglamentuojančios įvairių kultūros sričių finansavimą. Svarbiausios iš sričių, kurių finansavimui 2006 metais buvo nustatytos naujos taisyklės, yra šiuolaikinės nacionalinės profesionaliosios muzikos kūrėjų ir atlikėjų kūrybos leidyba, Lietuvoje rengiami tęstiniai tarptautiniai meno renginiai, tarptautinio kultūrinio bendradarbiavimo programos ir projektai, Lietuvos įvaizdžio formavimo programa, lietuvių kalba kuriamos literatūros ir kitos Lietuvos kultūrai reikšmingos literatūros leidyba, lietuvių literatūros sklaida. 2006 m. spalio 12 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 2, 4, 11, 12, 14, 15, 16, 17, 22, 38, 40, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 51, 53, 54, 56, 57, 61, 65, 72 straipsnių, VI skyriaus ir priedo pakeitimo ir papildymo įstatymą, kurio projektą parengė Kultūros ministerija. Priėmus šį įstatymą, į Lietuvos nacionalinę teisę buvo perkeltos naujausių Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų nuostatos: 2001 m. rugsėjo 27 d. direktyvos 2001/84/EB dėl originalaus meno kūrinio perpardavimo teisės autoriaus naudai ir 2004 m. balandžio 29 d. direktyvos 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo. Taigi šiuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas yra visiškai suderintas su ES teise. Įgyvendinant Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo nuostatas, parengtas ir 2006 m. lapkričio 9 d. kultūros ministro įsakymu Nr. ĮV-604 patvirtintas Duomenų apie vietinių, regioninių arba nacionalinių laikraščių, žurnalų bei informacinės visuomenės informavimo priemonių dalyvius pateikimo bei šių duomenų skelbimo „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ tvarkos aprašas. 2006 metais Kultūros ministerijai skiriamų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų apimtis pasiekė 161141 tūkst. litų. Pastarųjų 5 metų biudžeto dinamika rodo nuolatinį proporcingą įvairių sričių finansavimo didėjimą. 13 pav. Kultūros ministerijos biudžeto dinamika 2003–2007 metais (tūkst. litų). Šaltinis – Kultūros ministerijos duomenys. 2006 metais buvo tęsiamos arba užbaigtos, parengtos naujos įvairių kultūros sričių plėtros programos. Buvo užbaigta įgyvendinti Paramos jauniesiems menininkams programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 3 d. nutarimu Nr. 153, Regionų kultūros plėtros programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr.
4. Toliau įgyvendinamos Bibliotekų renovacijos ir modernizavimo 2003–2013 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 17 d. nutarimu Nr. 1454, Etninės kultūros plėtros valstybinė programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 793, Dvarų paveldo išsaugojimo programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. 481, Lietuvos tūkstantmečio programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. liepos 18 d. nutarimu Nr.
5. 2006 metais parengtos šios naujos programos, kurioms įgyvendinti prireikė daugiau Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų 2007 metais: Visuomenės švietimo intelektinės nuosavybės teisių klausimais programa, patvirtinta kultūros ministro 2006 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. ĮV-706, Skaitymo skatinimo programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. 1200, Vaikų ir jaunimo kultūrinės edukacijos 2006–2011 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimu Nr. 926, Kultūros centrų modernizavimo 2007–2020 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. rugpjūčio 4 d. nutarimu Nr. 785, Kultūros paveldo apsaugos ginkluotų konfliktų ir kitų ekstremalių situacijų atvejais programos įgyvendinimo priemonių planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. rugsėjo 5 d. nutarimu Nr. 845 (įgyvendinant Lietuvos Respublikos Seimo 2006 m. balandžio 13 d. nutarimą Nr. X-557), Dubingių piliavietės pritaikymo kultūriniam ir pažintiniam turizmui 2007–2009 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 86, Pažaislio kamaldulių vienuolyno ansamblio išsaugojimo 2006–2010 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu Nr. 838, Lietuvai reikšmingų kilnojamųjų kultūros vertybių, esančių užsienyje, integravimo į Lietuvos visuomeninį gyvenimą programa, patvirtinta kultūros ministro 2006 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. ĮV-
6. 2006 metai buvo ypač svarbūs plėtojant tarptautinį kultūros bendradarbiavimą ir rengiantis didelio masto Lietuvos kultūros pristatymui užsienyje 2007–2009 metais. 2006 m. liepos 8–16 d. Vilniuje vyko UNESCO Pasaulio paveldo komiteto 30-oji sesija. 2006 metų liepos–gruodžio mėnesiais vyko Lietuvos dienos Lenkijoje – didžiausias šiuolaikinės Lietuvos kultūros ir meno, tradicijų, ekonomikos, turizmo išteklių pristatymas užsienyje po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. 2006 metais įsteigtos kultūros atašė pareigybės Italijoje ir Japonijoje, paskirta kultūros atašė pavaduotoja Lenkijoje. Siekiant deramai pristatyti Vilnių, kaip Europos kultūros sostinę 2009 metais, 2006 metais įsteigta viešoji įstaiga „Vilnius – Europos kultūros sostinė“. Nemažėjant investicijoms į kultūros infrastruktūros atnaujinimą, 2006 metais, panaudojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. vasario 8 d. nutarimu Nr. 131 skirtus asignavimus, baigti naujo Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos pastato statybos darbai, rekonstruotas Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos pastatų kompleksas. 2006 metais buvo tęsiami Šiaulių apskrities P. Višinskio viešosios bibliotekos, Vilniaus apskrities A. Mickevičiaus viešosios bibliotekos, Lietuvos nacionalinio muziejaus pastato T. Kosciuškos g. 3 projektavimo darbai, vykdomi kiti projektai. 2006 metais Kultūros ministerija, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Bilo ir Melindos Geitsų fondas (Bill and Melinda Gates Foundation) pasirašė trišalę sutartį, kuria fondas skiria Martyno Mažvydo bibliotekai 220396 JAV dolerių paramą, skirtą bibliotekų kompiuterizavimo projektui „Bibliotekos pažangai“. 2006 metais Kultūros ministerija finansavo muziejų apsaugos stiprinimo projektus, kuriuos įgyvendinus 13 muziejų atnaujintos apsaugos ir priešgaisrinės apsaugos sistemos. 2006 metais buvo pradėti parengiamieji darbai siekiant užtikrinti deramą lietuvių literatūros ir kultūros pristatymą 2007 metais Turino knygų mugėje – pagrindinėje tarptautinėje knygų mugėje šiaurės Italijos regione. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 19 d. nutarimas Nr. 607 „Dėl Lietuvos dainų švenčių tradicijos išsaugojimo“ sudaro sąlygas išsaugoti ir tęsti į Pasaulio nematerialaus kultūros paveldo šedevrų sąrašą įtrauktą Dainų šventės tradiciją. 2006 metais buvo vykdomi parengiamieji darbai, kad būtų deramai pasirengta Lietuvos visuotinei 2007 metų dainų šventei. Siekiant sustiprinti kultūros srities strateginį planavimą, išryškinti kultūros ekonominį ir socialinį vaidmenis valstybės raidoje, nuo 2007 metų numatoma peržiūrėti ir suderinti kultūros srities strateginio planavimo principus, apibrėžti įvairių kultūros sričių raidą atspindinčius rodiklius. Šiuo tikslu nuo 2007 metų pradžios Kultūros ministerijoje pradėjo dirbti Strateginio planavimo skyrius. Artimiausio laikotarpio prioritetai Užtikrinti efektyvią kultūros plėtrą atnaujinant jos infrastruktūrą, gerinant sąlygas kūrybinei veiklai, kūrybinių industrijų plėtrai, kultūrinės informacijos kaupimui ir sklaidai. 2007 metais numatoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtinti Valstybės ir savivaldybių profesionalių teatrų ir koncertinių įstaigų scenos įrangos modernizavimo 2008–2010 metų programą. Numatoma parengti Kūrybinių industrijų skatinimo ir plėtros strategiją, Paramos jauniesiems menininkams 2007–2015 metų programą. 2007 metais planuojama parengti Muzikos ir scenos kūrinių įrašų ir natų leidybos programą, Nacionalinio kino centro koncepciją; 2007 metais bus siekiama sudaryti palankias teisines ir finansines sąlygas Lietuvos meno kūrėjams nuomotis patalpas meno kūrybai, Lietuvai įstoti į tarptautinį Europos tarybos fondą „Eurimage“. Taip pat numatoma parengti Kultūros informacijos centrų plėtros programą ir Regionų kultūros plėtros programą, sudaryti sąlygas įgyvendinti Bilo ir Melindos Geitsų fondo remiamą bibliotekų kompiuterizavimo projektą „Bibliotekos pažangai“, pradėti įgyvendinti Muziejų modernizavimo 2007–2015 metų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 275, surengti konferenciją kultūros politikos formavimo klausimais, parengti ir kultūros ministro įsakymu patvirtinti Medinės architektūros paveldo išsaugojimo programą, stiprinti autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos sistemą, šviesti visuomenę intelektinės nuosavybės apsaugos klausimais, parengti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pakeitimo įstatymo projektą, kuriame bus siūloma nustatyti griežtesnę atsakomybę už intelektinės nuosavybės teisių pažeidimus, parengti Autorių teisių ir gretutinių teisių kolektyvinio administravimo muzikos kūrinių viešo atlikimo ir paskelbimo srityje rekomendacijas. Artėjant Lietuvos tūkstantmečio minėjimui ir Vilniaus – Europos kultūros sostinės 2009 renginiams, užtikrinti išskirtinio masto nacionalinių ir tarptautinių Lietuvos kultūros sklaidos ir pristatymo projektų įgyvendinimą. Numatoma parengti ir pradėti įgyvendinti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų interjerų ir ekspozicijų programą, Nacionalinę programą „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“. 2007 metais Lietuva šalies viešnios teisėmis dalyvaus tarptautinėje Turino (Italija) knygų mugėje. Lietuvos kultūra bus pristatyta tarptautinėje Venecijos bienalėje. 2007 metais rengiamas Baltijos jūros šalių kultūros paveldo forumas. Planuojamos Lietuvos dienos Kaliningrade ir Šiaurės Airijoje, savo programose pristatančios ir šiuolaikinę Lietuvos kultūrą. 2007 metais numatoma surengti Lietuvos visuotinę dainų šventę ir kultūros ministro bei švietimo ir mokslo ministro įsakymu patvirtinti Dainų švenčių tradicijos tęstinumo programą. VI. Sveikatos apsaugos politika 2006 metais buvo siekiama gerinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir kokybę, plėtoti profilaktikos programas, optimaliau naudoti žmogiškuosius, finansinius ir materialinius išteklius. Siekiant reformuoti visuomenės sveikatos priežiūros sistemą, priartinti ją prie bendruomenės, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 600 Lietuvos nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros 2006−2013 metų strategija išdėstyta nauja redakcija ir patvirtintas šios strategijos įgyvendinimo priemonių 2006–2008 metų planas. Viena iš pagrindinių strategijos priemonių yra visuomenės sveikatos stiprinimas savivaldybėse ir savivaldybių visuomenės sveikatos biurų steigimas. Sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. V-460 patvirtinta Visuomenės sveikatos priežiūros plėtros savivaldybėse 2006 metų programa. Įgyvendinant šią programą, 2006 metais 4 savivaldybėse buvo įsteigti visuomenės sveikatos biurai, skatinama jų plėtra. Parengtas Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros plėtros savivaldybėse 2007–2010 metų programos projektas. Parengtas ir Lietuvos Respublikos Seimui pateiktas Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo įteisinama visuomenės sveikatos priežiūros struktūra, reglamentuojama visuomenės sveikatos saugos kontrolė, visuomenės sveikatos priežiūros veiklos lincencijavimas. Mažinant rūkymo plitimą, jo socialinę ir ekonominę žalą sveikatai, buvo inicijuotas ir Lietuvos Respublikos Seimo priimtas Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymas, kuriuo uždrausta rūkyti (vartoti tabako gaminius) restoranuose, kavinėse, baruose, kitose viešojo maitinimo įstaigose, klubuose, diskotekose. Siekiant apsaugoti darbuotojus nuo prirūkytos aplinkos, pasyvaus rūkymo, tausoti jų sveikatą bei užtikrinti saugias darbo sąlygas, sveikatos apsaugos ministro 2006 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-908 buvo patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 122: 2006 „Rūkymo patalpų (vietų) įmonėse, įstaigose ir organizacijose įrengimo ir eksploatavimo reikalavimai“. Pastebima, kad dėl aktyviai Lietuvoje vykdomos rūkymo prevencijos 20–64 metų vyrai mažiau rūko kasdien (tarp moterų šis rodiklis stabilizavosi). 14 pav. Kasdien rūkančių 20–64 metų Lietuvos gyventojų dalis 1994–2006 metais (procentais). Šaltinis – Kauno medicinos universiteto gyvensenos tyrimo duomenys. Siekiant apsaugoti visuomenę nuo sveikatai kenksmingo triukšmo poveikio ir spręsti triukšmo prevencijos ir kontrolės problemas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 581 patvirtinta Valstybinė triukšmo strateginio kartografavimo programa, o Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 222 – Valstybinės triukšmo kontrolės tvarkos aprašas. Parengtas Valstybinės triukšmo prevencijos veiksmų 2007−2013 metų programos projektas. Vykdant Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatyme numatytų reikalavimų įgyvendinimo kontrolę, sveikatos apsaugos ministro 2006 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. V-641 patvirtintas Triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonių įgyvendinimo reikalavimų vykdymo kontrolės tvarkos aprašas. Siekiant plėtoti galimybes greitai reaguoti į sveikatai iškylančias grėsmes, parengtas Valstybinio pasirengimo gripo pandemijai plano projektas, kuriame į pasirengimo pandemijai veiklą numatyta įtraukti įvairias šalies institucijas. Parengtas Prevencinių priemonių, užtikrinančių gyventojų ir aplinkos radiacinę saugą nuo nepagrįstos apšvitos, kurios priežastis yra (gali būti) didelio aktyvumo ir paliktieji jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniai, 2007–2008 metų programos projektas. Vykdant bendradarbiavimo sutartį su atitinkamomis Jungtinių Amerikos Valstijų institucijomis, parengtas Dvejopos paskirties gaminių, kurie gali būti panaudoti kuriant ir gaminant branduolinį ginklą, identifikavimo vadovas. Skatinant investicijas į visuomenės sveikatos priežiūros optimizavimą, 2006 metais baigta vykdyti PHARE programa „Pasirengimo branduolinėms ir radiacinėms avarijoms stiprinimas Lietuvoje“. Pagal šią programą baigta kurti ir tobulinti šalies gyventojų ir aplinkos radiacinės saugos infrastruktūra, atitinkanti Europos Komisijos ir tarptautinių teisės aktų reikalavimus. Sustiprinti Radiacinės saugos centro gebėjimai pasirengiant galimoms branduolinėms ir radiologinėms avarijoms. Branduolinių ir radiologinių avarijų prevenciją bei likvidavimą reglamentuojantys teisės aktai atitinka Europos Komisijos reikalavimus. Įsteigtas darbuotojų, dalyvaujančių likviduojant radiologines ir branduolines avarijas, mokymo centras. Siekiant prisidėti prie tarptautinio tikslo mažų jonizuojančiosios spinduliuotės dozių poveikio gyvajai gamtai įvertinimo, sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. V-457 patvirtinta ir įgyvendinama Černobylio AE avarijos padarinių likviduotojų sveikatos palaikymo 2006–2010 metų programa. Užtikrinant gerą radiologinės pagalbos paslaugų kokybę Lietuvos gyventojams, įgyvendinama Radiologinės pagalbos optimizavimo Lietuvoje 2006–2010 metų programa, patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2006 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. V-
7. 2006 metais ypač daug dėmesio buvo skiriama nėščių moterų, kūdikių ir vaikų sveikatos priežiūrai. Sveikatos apsaugos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-1135 patvirtinti Nėščiųjų sveikatos tikrinimo reikalavimai. Papildžius sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintą skatinamųjų sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą, iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau vadinama – PSDF) biudžeto papildomai mokama už nėščiųjų kraujo ištyrimą dėl sifilio ir ŽIV, taip pat už kraujo grupės ir Rh antikūnų nustatymą. Buvo įgyvendinama Motinos ir vaiko valstybinė programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 16 d. nutarimu Nr.
8. Įgyvendinant sveikatos apsaugos ministro 2006 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. V-682 patvirtintą Nacionalinę imunoprofilaktikos 2006–2008 metų programą, parengtas ir sveikatos apsaugos ministro 2006 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. V-1006 patvirtintas Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorius, leidžiantis pasiekti gana didelę skiepijimų apimtį (94–99 procentai paskiepytųjų įvairiose amžiaus grupėse). 2006 metais daug dėmesio buvo skiriama vaikų ir jaunimo sveikatai: padidėjo finansavimas iš PSDF biudžeto. Antai Sveikatos priežiūros mokyklose finansavimo programai 2005 metais iš jo skirta 4,8 mln. litų, o 2006 metais – 5,5 mln. litų. Toliau buvo plėtojama Europos sveikatą stiprinančių mokyklų veikla: 2006 metais nacionaliniame sveikatą stiprinančių mokyklų tinkle dalyvavo 178 bendrojo lavinimo mokyklos. Parengtas Valstybinės ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų mitybos gerinimo programos projektas. Ir toliau buvo vykdoma Vaikų krūminių dantų padengimo silantinėmis medžiagomis programa, jai 2006 metais iš PSDF biudžeto skirta 2 mln. litų. Siekiant užtikrinti širdies ir kraujagyslių ligų ankstyvą diagnostiką ir veiksmingą gydymą, sumažinti sergamumą ir mirtingumą, 2006 metais buvo tęsiamas 2004 metais pradėto kompleksinio Rytų Lietuvos kardiologijos projekto, finansuojamo pagal BPD 1.4 priemonę „Sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimas ir modernizavimas“, įgyvendinimas. Bendra projektui įgyvendinti skirta paramos suma – 67,897 mln. litų. Toliau buvo vykdoma Asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių finansavimo programa. 2006 metais šios programos paslaugos buvo suteiktos 21,5 tūkst. pacientų, iš PSDF biudžeto buvo skirta 2,5 mln. litų. Sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. V-454 patvirtinta Galvos smegenų insulto profilaktikos ir kontrolės 2006–2008 metų programa. Siekiant užtikrinti ankstyvą cukrinio diabeto diagnostiką ir veiksmingą gydymą, įgyvendinama Cukrinio diabeto kontrolės 2006–2007 metų programa, patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. V-
9. Sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. V-542 patvirtinta Neurochirurginės ir neuroonkologinės pagalbos vaikams ir suaugusiesiems kokybės gerinimo Lietuvoje 2006–2010 metų programa, kurios tikslas – gerinti Lietuvoje teikiamos neuroonkologinės pagalbos vaikams ir suaugusiesiems kokybę ir šių paslaugų prieinamumą, optimizuoti centrinės nervų sistemos navikais sergančių pacientų gydymą ir sumažinti gydymo sąnaudas. Siekiant užtikrinti visavertį onkologinių ligonių gydymą, 2006 metais toliau buvo įgyvendinama Valstybinė vėžio profilaktikos ir kontrolės 2003−2010 metų programa, pagal kurią gydymo įstaigos buvo aprūpinamos reikiama įranga. Buvo vykdomos trys onkologinių ligų prevencijos ir profilaktikos programos: moterims skirtos Gimdos kaklelio ir Krūties vėžio prevencinės programos, vyrams – Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa. Vykdant Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio finansavimo programą, 2006 metais daugiau kaip 48 tūkst. moterų pasinaudojo galimybe nemokamai pasitikrinti dėl krūties vėžio. Per 2006 metų gegužės–gruodžio mėnesius piktybinio pobūdžio pakitimai nustatyti 90 moterų, 330 moterų buvo įtarti krūtų piktybinio pobūdžio pakitimai. 2006 metais programos įgyvendinimui buvo skirta 2,5 mln. litų. Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių programos paslaugomis 2006 metais pasinaudojo 86 tūkst. moterų, iš PSDF biudžeto šiai programai vykdyti buvo skirta 3,8 mln. litų. Per programos įgyvendinimo laikotarpį dėl gimdos kaklelio vėžio pasitikrino daugiau kaip 293 tūkstančiai moterų: 189 moterims nustatyti gimdos kaklelio vėžio požymiai, 5460 – ikivėžinės būklės. Jau matomi akivaizdūs programos vykdymo rezultatai – Lietuvoje kur kas dažniau diagnozuojamas ne išplitęs, o ankstyvųjų stadijų vėžys. 15 pav. Gimdos kaklelio piktybinių navikų nustatymas pagal stadijas. Šaltinis – Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Vėžio kontrolės ir profilaktikos centro duomenys. Nuo 2006 metų vykdoma Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa, pagal kurią pasitikrino daugiau kaip 98 tūkst. vyrų, 1406 iš jų nustatytas priešinės liaukos vėžys. Šiai programai iš PSDF biudžeto 2006 metais skirta 4,7 mln. litų. Iš PSDF biudžeto dantų protezavimo išlaidoms kompensuoti 2006 metais skirta 8,358 mln. litų, paslaugos suteiktos 10794 asmenims. Siekiant stiprinti psichikos sveikatą, parengtas ir pateiktas Lietuvos Respublikos Seimui Psichikos sveikatos strategijos projektas, nustatantis psichikos sveikatos poreikių, pagalbos ir prevencijos prioritetus. Vykdomas aktyvus prevencinis darbas, glaudus tarpžinybinis bendradarbiavimas, sukurta aktyvi ŽIV epidemiologinės priežiūros tvarka užtikrina, kad būtų laiku reaguojama į iškilusias grėsmes ir Lietuva išliktų tarp mažo ŽIV paplitimo šalių: ŽIV paplitimas 100 tūkst. Lietuvos gyventojų siekia 29,41 atvejo. Lietuvoje užtikrinamas visų ŽIV infekuotųjų draudimas privalomuoju sveikatos draudimu, gydymas antiretrovirusiniais vaistais kompensuojamas PSDF lėšomis. Siekiant mažinti sergamumą tuberkulioze, atsparios tuberkuliozės paplitimą bei jos padarinius asmeniui ir visuomenei, parengtas Valstybinės tuberkuliozės profilaktikos ir kontrolės 2007−2010 metų programos projektas. Vykdant trišalio Lietuvos Respublikos Seimo, Sveikatos apsaugos ministerijos ir Lietuvos gydytojų sąjungos susitarimo „Dėl medikų darbo užmokesčio didinimo“ įsipareigojimus, nuo 2006 metų medicinos darbuotojų darbo užmokesčiui didinti buvo skirta 210 mln. litų. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, vidutinis medicinos darbuotojų darbo užmokestis 2006 metais, palyginti su 2005 metais, padidėjo 31,6 procento (354 litų), iš jų gydytojų – 35,3 procento (608 litų), slaugytojų – 32,9 procento (350 litų). 16 pav. Medicinos darbuotojų vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, litais. Šaltinis – Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenys. Gerinant sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir ankstyvą ligų diagnostiką, daug dėmesio skirta pirminei sveikatos priežiūrai. Tobulinant pirminio lygio paslaugų apmokėjimo tvarką, šalia apmokėjimo už įregistruotų pacientų skaičių, mokama už realiai suteiktas paslaugas – daugiau teikiama skatinamųjų pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugų. Plečiant ambulatorinių specializuotų sveikatos priežiūros paslaugų apimtį, skatinant daugiau paslaugų teikti ambulatoriškai ir mažinti hospitalizaciją, 2006 metais įvestos naujos ambulatorinių gydytojų specialistų konsultacijų su manipuliacijomis paslaugos. Sveikatos apsaugos ministro 2006 m. gruodžio 22 d įsakymu Nr. V-1111 patvirtintas Stebėjimo paslaugos teikimo ir apmokėjimo tvarkos aprašas. Be to, sveikatos apsaugos ministro 2006 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. V-1113 patvirtintas naujas Asmens sveikatos priežiūros įstaigų paslaugų apmokėjimo tvarkos aprašas, leidžiantis pacientui ir gydymo įstaigai pasirinkti geriausiai tinkančias paslaugų teikimo formas, atsisakyti paslaugų teikimo ribojimo. Ypač daug dėmesio skirta pirminės sveikatos priežiūros infrastruktūros plėtrai kaimo vietovėse. Naudojant ES struktūrinių fondų lėšas, teikta parama (neatsižvelgiant į veiklą vykdančių įstaigų nuosavybės formą) pagal BPD 1.4 priemonę „Bendrosios praktikos gydytojų paslaugų infrastruktūros plėtra ir modernizavimas“. 2006 metais pasirašytos 74 paramos teikimo sutartys, tęsiamas anksčiau paramą gavusių 47 projektų įgyvendinimas. Iš viso nuo BPD įgyvendinimo pradžios pagal šią sritį buvo skirta 82,304 mln. litų, t. y. 55 procentai visos pagal BPD 1.4 priemonę skirtos paramos sumos. Skatinant s