LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ N U T A R I M A S DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2006 METŲ VEIKLOS ATASKAITOS PATEIKIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMUI 2007 m. kovo 21 d. Nr. 307 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 43-772; 1998, Nr. 41(1)-1131; 2003, Nr. 10-342) 5 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 metų veiklos ataskaitai (pridedama) ir pateikti ją Lietuvos Respublikos Seimui. Ministras Pirmininkas                                                                   Gediminas Kirkilas Vidaus reikalų ministras                                                               Raimondas Šukys ______________ Pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 21 d. nutarimu Nr. 307 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 metų veiklos ataskaita Ministro Pirmininko įžanginis žodis 2006 metai Lietuvos Respublikos Vyriausybės veikloje buvo ypatingi. Kone pusmetį (iki birželio 1 d). dirbo keturių partijų koalicijos Vyriausybė, vadovaujama Ministro Pirmininko Algirdo Brazausko. Antrojoje metų pusėje buvo suformuota mažumos Vyriausybė – naujas, iki šiol Lietuvoje neegzistavęs politinis darinys. Siekdama esminės pažangos prioritetinėse srityse, tokiose kaip informacinės ir žinių visuomenės, švietimo, mokslo ir technologijų bei inovacijų plėtra, verslo sąlygų gerinimas, naujoji Lietuvos Respublikos Vyriausybė parengė ambicingą savo 2006–2008 metų programos įgyvendinimo priemonių planą, kuriame numatė konkrečias priemones minėtiems prioritetams įgyvendinti. Nors ataskaitiniais metais keturioliktoji Lietuvos Respublikos Vyriausybė dirbo palyginti trumpai, kai kuriose srityse jau dabar galima konstatuoti svarbius rezultatus. 2006 metais sėkmingai užbaigtas akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ privatizavimas leido valstybei 2007 metų kovą baigti vykdyti įsipareigojimus ir visiškai atsiskaityti su visomis rublinių indėlininkų grupėmis. Lietuvos Respublikos Vyriausybė deda daug pastangų, spręsdama energetikos problemas. Pasiekta preliminarių susitarimų su užsienio partneriais branduolinės energetikos vystymo srityje, rengiami reikiami teisės aktai. 2006 metai buvo sėkmingi Lietuvos ekonomikai. Išankstiniu Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertinimu, bendrasis vidaus produktas 2006 metais, palyginti su 2005 metais, palyginamosiomis kainomis padidėjo 7,5 procento ir sudarė 81,9 mlrd. litų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas didėja daugiau nei 7 procentais jau ketvirtus metus iš eilės. Praėjusiais metais Lietuvos Respublikos Vyriausybė sėkmingai mažino neigiamą šešėlinės ekonomikos poveikį valdžios sektoriaus finansams, o viršplaninės pajamos buvo skirtos fiskaliniam deficitui mažinti. Vykdoma mokesčių reforma (ypač aktyviai – 2006 metų liepą), sumažintas gyventojų pajamų mokestis nuo 33 iki 27 procentų taip pat prisidėjo prie šešėlinio verslo mažinimo. Šiuo metu valdžios sektoriaus skola, deficitas, ilgalaikės palūkanų normos su nemaža atsarga tenkina Mastrichto kriterijus. Tik dėl nežymaus infliacijos rodiklio neatitikimo Lietuva negalėjo nuo 2007 metų įsivesti euro. Dideli pokyčiai įvyko informacinės ir žinių visuomenės srityje. Lietuvoje labai sparčiai didėjo kompiuterių ir interneto naudojimo apimtis. Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis, asmeninį kompiuterį turinčių namų ūkių per 2006 metus pagausėjo 26 procentais, namuose turinčiųjų interneto prieigą – 2,2 karto. Asmeninius kompiuterius 2006 metais namuose turėjo 37 procentai namų ūkių, internetu namuose naudojosi 32 procentai visų namų ūkių. Ryšių reguliavimo tarnybos duomenimis, per metus interneto abonentų pagausėjo 42,17 procento, ir 2006 metų pabaigoje jų skaičius siekė 1,534 mln. (t. y. 45,3 abonento 100-ui gyventojų). Lietuva išlieka pirmaujanti tarp Europos valstybių pagal judriojo ryšio skverbtį. Ryšių reguliavimo tarnybos duomenimis, per 2006 metus aktyvių judriojo telefono ryšio paslaugų abonentų pagausėjo 8,38 procento, ir jų skaičius pasiekė 4,72 mln. (t. y. 139,4 abonento 100-ui gyventojų). Šie rezultatai patvirtina naudotų skatinimo priemonių veiksmingumą. Užtikrinant svarbiausiųjų valstybės reikmių finansavimą, nuolat buvo didinamas socialinės apsaugos, švietimo, mokslo, sveikatos apsaugos ir kultūros finansavimas. Pažymėtina, kad nacionalinio biudžeto asignavimų 2006 metais, palyginti su 2005 metais, visoms šioms sritims teko daugiau: socialinei apsaugai jie buvo padidinti 14,5 procento, sveikatos apsaugai – 25,7 procento, švietimui – 13,3 procento; mokslui papildomai jų skirta 10,4 procento. Šalyje sparčiai didėjo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis. Išankstiniais duomenimis, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2006 metais Lietuvoje sudarė 1500,2 lito ir, palyginti su 2005 metais, padidėjo 17,6 procento. Nuo 2006 metų liepos nustatyta ir didesnė minimalioji mėnesinė alga – 600 litų. Geresnis socialinės apsaugos finansavimas leido padidinti valstybines socialinio draudimo pensijas ir valstybines šalpos išmokas. 2006 metais pradėta aktyviai spręsti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006–2008 metų programoje identifikuotas problemas, tokias kaip socialinė atskirtis, blogėjanti demografinė padėtis, netolygiai prieinamos sveikatos priežiūros paslaugos, nepakankamai veiksminga kova su korupcija, modernizuotų transeuropinių tinklų infrastruktūros stoka, lėta šalies mokslo ir technologijų plėtros pažanga. Daug dėmesio skirta socialinės atskirties ir skurdo mažinimui, užtikrintas šių problemų sprendimo tęstinumas plečiant dalyvavimą darbo rinkoje, gerinant paslaugų prieinamumą, mažinant vaikų skurdą ir stiprinant pagalbą šeimoms, šalinant švietimo ir mokymo trūkumus. 2006 metais ir toliau didėjo užimtumas, mažėjo nedarbas. Gyventojų užimtumo tyrimų duomenimis, užimtumo lygis Lietuvoje 2006 metais siekė 63,6 procento ir buvo aukščiausias per pastaruosius kelerius metus, o vidutinis metinis nedarbo lygis (5,6 procento) buvo žemesnis negu Europos Sąjungoje (ten – 8 procentai). Sprendžiant demografinės padėties problemas, imtasi priemonių, skatinančių gimstamumą: didinta parama šeimoms, auginančioms mažamečius vaikus. Narystė Europos Sąjungoje neabejotinai paskatino Lietuvos ekonomikos augimą, jos konkurencingumo didėjimą, tačiau sąlygojo ir darbo jėgos (įskaitant ir kvalifikuotą) emigraciją. Šiai problemai spręsti parengta Ekonominės migracijos valdymo strategija, kuria siekiama valdyti ekonominės migracijos srautus, numatomos emigravusių Lietuvos gyventojų susigrąžinimo priemonės. Siekdama gerinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir ankstyvą ligų diagnostiką, Lietuvos Respublikos Vyriausybė daug dėmesio skyrė pirminei sveikatos priežiūrai. Ypač aktyviai buvo imtasi prevencinių sveikatos apsaugos veiksmų. Inicijuota ir įgyvendinama rūkymo prevencija. Mažindama biurokratizmą ir optimizuodama valstybės valdymą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė sudarė Valstybės valdymo sistemos tobulinimo („Saulėlydžio“) komisiją. Ji jau priėmė keletą svarbių sprendimų, kurie palengvins administracines procedūras piliečiams. Tikimasi, kad ateityje šios komisijos veikla prisidės prie viešojo administravimo humanizavimo ir administracinės naštos piliečiams mažinimo. Lietuvos Respublikos Vyriausybė įsteigė Investicijų skatinimo ir verslo sąlygų gerinimo komitetą, kad verslas pagaliau atsikratytų nereikalingų administracinių suvaržymų. Šio komiteto pagrindinis uždavinys – spręsti problemas, trukdančias laisvai verslo plėtrai. Siekiant užkirsti kelią korupcijai valdžios institucijose, nesąžiningai konkurencijai versle, 2006 metais buvo pakeistas viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas, sugriežtintos bausmės ir sustiprinta nusikalimų, susijusių su korupcija, prevencija. Po ilgų diskusijų ir derinimų tarptautiniu lygiu realiai pradedamas įgyvendinti „Rail Baltica“ projektas, toliau buvo rekonstruojami ir modernizuojami Lietuvą kertantys transeuropiniai transporto koridoriai ir E kategorijos magistraliniai keliai, daug dėmesio skirta geležinkelių infrastruktūrai modernizuoti. Įgyvendindama vieną iš pagrindinių Lisabonos strategijos tikslų – skatinti mokslo ir technologijų plėtros pažangą, – Lietuvos Respublikos Vyriausybė numatė ilgalaikes plėtros kryptis ir konkrečius veiksmus šiam tikslui pasiekti. Didinamas įvairių projektų finansavimas, mokslinių tyrimų bazinio finansavimo modelį siekiama papildyti programiniu-konkursiniu finansavimu. Didėjanti veiklos Europos Sąjungos institucijose patirtis Lietuvos Respublikos Vyriausybei leidžia sėkmingiau planuoti ir įgyvendinti eurointegracijos procesus. 2006 metais šioje srityje pasiekta nemažai Lietuvai reikšmingų sprendimų, tarp kurių minėtinas inicijuotas energetinės jungties su Lenkija projektas. Sėkmingai vykdoma Šengeno erdvės plėtra; praėjusių metų pabaigoje priimtas Europos Sąjungos Tarybos sprendimas steigti Europos Sąjungos Lyčių lygybės institutą Vilniuje. Lietuva, laiku įgyvendindama Europos Sąjungos teisės nuostatas, ir toliau išlieka pirmaujanti Europos Sąjungos valstybė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2006 metais Lietuva intensyviai rengėsi 2007–2013 metų finansinės perspektyvos laikotarpio struktūrinės paramos gavimui ir panaudojimui: priimta, patvirtinta ir Europos Komisijai pateikta Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategija ir ją įgyvendinančios veiksmų programos, išskirti prioritetai, patobulinta struktūrinės paramos administravimo ir skirstymo tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuomone, Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšos reikšmingai prisidės prie Lietuvos konkurencingumo didinimo, skatins žinių visuomenės plėtrą ir didins investicijas į pažangias mokslines technologijas. Teikiamoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 metų veiklos ataskaitoje atsispindi tai, kaip buvo realizuojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006–2008 metų programos nuostatos. Šios ataskaitos struktūra iš esmės atitinka minėtosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos struktūrą – joje Lietuvos Respublikos Vyriausybės veikla 2006 metais apibūdinama pagal valstybės valdymo sritis. Ataskaita apie nacionalinio saugumo būklę ir plėtrą yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 metų veiklos ataskaitos sudedamoji dalis. Vykdydama vidaus ir užsienio politiką, šiuo dokumentu Lietuvos Respublikos Vyriausybė atsiskaito už nacionalinio saugumo tikslų ir priemonių įgyvendinimą. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą užtikrinantys vidiniai ir išoriniai veiksniai 2006 metais iš esmės nepakito. Lietuva, būdama Europos Sąjungos ir NATO narė, ir toliau stiprino savo ekonominį ir karinį saugumą, o ekonominė ir socialinė plėtra sudarė sąlygas užtikrinti visuomenės stabilumą ir mažinti išorinių grėsmių galimybes. Išsami palyginamoji ekonominės ir socialinės būklės analizė pateikta Ūkio ministerijos parengtoje Lietuvos Respublikos ūkio ekonominės ir socialinės būklės 2006 metais apžvalgoje (ją galima rasti Ūkio ministerijos tinklalapyje http://www.ukmin.lt/lt/ukio_apzvalga/). Lietuvos Respublikos Vyriausybės veikla atstovaujant Lietuvos interesams Europos Sąjungos institucijose ir įgyvendinant Europos Sąjungos teisę apžvelgta Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos Europos integracijos srityje 2006 metų apžvalgoje (ji pateikta Lietuvos Respublikos Vyriausybės tinklalapyje http://www.lrv.lt). MINISTRAS PIRMININKAS                                                                   GEDIMINAS KIRKILAS ______________ I. Darbo, socialinės apsaugos ir šeimos politika 2006 metais toliau didėjo užimtumas, mažėjo nedarbas. Gyventojų užimtumo tyrimų duomenimis, užimtumo lygis Lietuvoje 2006 metais siekė 63,6 procento ir buvo aukščiausias per pastaruosius kelerius metus. Vidutinis metinis užimtų gyventojų skaičius 2006 metais, palyginti su 2005 metais, padidėjo 25,1 tūkst. ir pasiekė 1,5 mln. gyventojų. Vidutinis metinis nedarbo lygis sumažėjo nuo 8,3 procento (2005 metais) iki 5,6 procento (2006 metais) ir tapo mažesnis už vidutinį nedarbo lygį Europos Sąjungoje (ten – 8 procentai). Vidutinė metinė registruotų bedarbių dalis, tenkanti darbingo amžiaus gyventojams, Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis (toliau vadinama – Lietuvos darbo birža), buvo 3,4 procento ir per metus sumažėjo 1,4 procentinio punkto. 2006 metais įsteigta apie 37 tūkst. naujų darbo vietų. 1 pav. Vidutinis metinis užimtumo lygis, procentais. Šaltinis – Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau vadinama – Statistikos departamentas). Lietuva jau yra pasiekusi kai kuriuos Europos Tarybos 2000 metais priimtoje Lisabonos strategijoje Europos Sąjungos (toliau vadinama – ES) valstybėms nustatytus 2010 metams tikslus ir standartus. Pasiektas 2010 metams nustatytas moterų užimtumo lygis (60 procentų) – 2006 metais Lietuvoje jis siekė 61 procentą. 55–64 metų žmonių užimtumo lygis 2006 metais siekė 49,6 procento ir visiškai priartėjo prie 2010 metams nustatyto tikslo (50 procentų). Atsižvelgiant į naujus darbo rinkos iššūkius, 2006 metais buvo parengtas Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymas (įsigaliojo nuo 2006 m. rugpjūčio 1 d.), kuriuo reformuota aktyvios darbo rinkos politikos sistema, numatytos naujos finansinės paskatos mokytis ir dirbti. Europos Komisija metinėje ES valstybių narių nacionalinių Lisabonos reformų programų įgyvendinimo 2006 metais ataskaitoje kaip gerą pavyzdį nurodė Lietuvoje vykdomą aktyvią darbo rinkos politiką. Aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse (profesinis mokymas, užimtumo rėmimas, parama darbo vietoms steigti ir kita) dalyvavo beveik 100 tūkst. darbo ieškančių asmenų, įdarbinta 99,7 tūkst. asmenų, tarpininkauta, kad bedarbiai (14,9 tūkst.) galėtų imtis veiklos pagal verslo liudijimus. Mažinant teritorinius nedarbo lygio skirtumus, toliau sėkmingai buvo įgyvendinami vietinių užimtumo iniciatyvų projektai. Iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir Užimtumo fondo lėšų 2006 metais įgyvendinti 43 projektai, sukurtose 278 darbo vietose įdarbinti bedarbiai. Toliau buvo įgyvendinamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos priemonės aukščiausiojo nedarbo lygio teritorijų – Pasvalio, Akmenės, Mažeikių, Lazdijų rajonų ir Druskininkų – socialinėms ir ekonominėms problemoms spręsti. Vidutinis metinis bedarbių procentas (iš darbingo amžiaus gyventojų) šalyje per metus sumažėjo 1,4 procentinio punkto, o aukščiausio nedarbo teritorijose jo mažėjimas buvo dar didesnis ir siekė nuo 2,1 procentinio punkto Lazdijuose iki 4,3 – Mažeikiuose. Daug dėmesio skirta labiausiai socialiai pažeidžiamų asmenų įdarbinimui remti. 2006 metais socialinės įmonės statusas suteiktas 13 įmonių, ir 2006 metų pabaigoje iš viso veikė 49 socialinės įmonės, kuriose dirbo 2245 asmenys, iš jų 1329 neįgalieji. Toliau plėtojo savo veiklą Lietuvos darbo biržos EURES (Europos užimtumo tarnybų tinklo) biurai, suteikę 22,5 tūkst. konsultacijų apie laisvą asmenų judėjimą. Lietuvos darbo birža, atsižvelgdama į šalies darbo rinkos poreikius, 2006 metais išdavė 2,26 tūkst. leidimų trečiųjų šalių piliečiams dirbti pagal darbo sutartį ir 718 leidimų – komandiruotiems į Lietuvą trečiųjų šalių darbuotojams. 63 privačios įmonės, turinčios Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos licencijas teikti įdarbinimo tarpininkavimo paslaugas užsienyje, padėjo įsidarbinti 2,26 tūkst. lietuvių užsienio šalyse. Atsižvelgiant į naujus užimtumo rėmimo politikos iššūkius ir pokyčius darbo rinkoje, 2006 metais buvo tobulinama informavimo, profesinio orientavimo ir konsultavimo paslaugų sistema, įgyvendinamos darbo rinkos paslaugų teikimo tinklo veiklai tobulinti skirtos priemonės. Buvo plėtojama informavimo ir elektroniniu būdu teikiamų paslaugų sistema, gerinama teikiamų paslaugų kokybė. Didinant verslo socialinę atsakomybę, 2006 metais buvo įgyvendinamos įmonių socialinę atsakomybę skatinančios priemonės. Siekiant numatytų priemonių didesnio efektyvumo ir pridėtinės vertės, pradėjo veiklą įsteigta tarpžinybinė Nuolatinė įmonių socialinės atsakomybės plėtros koordinavimo komisija. Propaguojant geresnį suvokimą ir socialinį sąmoningumą verslo srityje, darbdavių asocijuotosioms organizacijoms, atskiroms įmonėms ir profesinėms sąjungoms išplatintas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu išleistas įmonių socialinės atsakomybės vadovas. Buvo įgyvendinamos Valstybinės moterų ir vyrų lygių galimybių 2005–2009 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 26 d. nutarimu Nr. 1042, priemonės. Daugiausia dėmesio skirta moterų ir vyrų lygioms galimybėms užtikrinti užimtumo srityje. Itin daug švietėjiškų priemonių buvo skirta socialinių partnerių mokymui. Buvo teikiamos konsultavimo ir mokymo paslaugos moterims, siekiančioms pradėti savo smulkųjį ir vidutinį verslą, organizuojami seminarai esamosioms ir būsimosioms verslininkėms. Lietuvos laimėjimų rodikliai lyčių lygybės srityje dažnai pralenkia vidutinius ES rodiklius. Aukščiausias Lietuvos laimėjimų šioje srityje įvertinimas yra ES Tarybos sprendimas, nustatantis, kad ES institucija – Europos lyčių lygybės institutas – bus steigiamas Vilniuje. 2006 metais didėjo minimalusis darbo užmokestis. Trišalės tarybos teikimu Lietuvos Respublikos Vyriausybė nuo 2006 m. liepos 1 d. darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, nustatė minimaliąją mėnesinę algą – 600 litų ir minimalųjį valandinį atlygį – 3,65 lito. Minimalusis darbo užmokestis, palyginti su ankstesniuoju (550 litų), padidėjo daugiau kaip 9 procentais. Didėjo biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo užmokestis. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nuo 2006 m. rugsėjo 1 d. vidutiniškai 12,6 procento padidino mokytojų, auklėtojų ir kitų pedagoginių darbuotojų darbo užmokestį. Nuo 2006 m. spalio 1 d. 20 procentų padidėjo maksimalūs tarnybinių atlyginimų koeficientai kultūros ir meno darbuotojams, socialiniams darbuotojams, Aplinkos ministerijai ir Žemės ūkio ministerijai pavaldžių biudžetinių įstaigų darbuotojams, taip pat kitų specialybių (buhalterių, kompiuterių specialistų, ekonomistų ir t. t.) biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojams. Iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto nuo 2006 m. balandžio 1 d. papildomai skirta lėšų bibliotekininkų darbo užmokesčiui padidinti 20 procentų. Šalyje sparčiai didėjo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis. Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2006 metais Lietuvoje sudarė 1500,2 lito ir, palyginti su 2005 metais, padidėjo 17,6 procento. 2006 metais 11140 bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių darbuotojų iš 379 įmonių buvo skirta iš Garantinio fondo 23,6 mln. litų išmokoms. Vidutinė išmoka vienam darbuotojui sudarė 2117 litų ir buvo 35,9 procento didesnė nei 2005 metais. Siekiant užtikrinti ES teisę atitinkančią darbuotojų apsaugą, kai darbdavys tampa nemokus, buvo parengtas ir Lietuvos Respublikos Seime priimtas Lietuvos Respublikos garantinio fondo įstatymo 1, 3, 4, 5, 6, 10, 13 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo priedo pakeitimo įstatymas. 2006 metais daug dėmesio buvo skiriama darbuotojų saugai ir sveikatai gerinti, teisinei bazei tobulinti. Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų lėšomis, skirtomis nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijai, buvo remiamos įmonės ir organizacijos, neturinčios pakankamai galimybių savo lėšomis tobulinti darbo vietas. 2006 metais buvo baigtas įgyvendinti atitikties įvertinimo infrastruktūros (bandymų laboratorijų, sertifikacijos įstaigų) plėtros priemonių planas. Sudaryta galimybė prieiti prie Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registro, kai reikia gauti informaciją apie potencialiai pavojingų įrenginių būklę, įgaliotų įstaigų atliekamą privalomą šių įrenginių techninės būklės vertinimą. Valstybinė darbo inspekcija 2006 metais patikrino 18,6 tūkst. įmonių ir jų struktūrinių padalinių. Tikrinimų metu nustatyta 80,5 tūkst. teisės aktų pažeidimų. Buvo atlikta apie 2 tūkst. nelegalaus darbo tikrinimų, kurių metu nustatyti 875 nelegaliai dirbę asmenys. Daugiausiai nelegalaus darbo atvejų nustatyta statybose. Įgyvendinant kolektyvinių sutarčių ir kolektyvinių derybų skatinimo priemones, darbo tarybų atstovai buvo pakviesti prie apskritojo stalo diskusijai kolektyvinių sutarčių klausimais; kartu su profesinių sąjungų susivienijimais surengti seminarai apskričių centruose, dalyvauta Lietuvos radijo laidose, skirtose trišaliam susitarimui. Įgyvendinant atitinkamas ES direktyvas, priimti Lietuvos Respublikos įstatymas dėl darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus Europos kooperatinėse bendrovėse bei Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 233 straipsnio pakeitimo ir Kodekso papildymo 4110 straipsniu įstatymas, Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymas, kuriais sudaromos teisinės prielaidos steigiamų ar įsteigtų Europos kooperatinių bendrovių darbuotojams dalyvauti priimant sprendimus šiose bendrovėse. Tobulinant teisės aktus, reglamentuojančius darbo santykius, priimtas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 101 straipsnio pakeitimo įstatymas, kuriuo reglamentuojama, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustato konkursinių pareigų sąrašą ir konkursų tvarką ne tik valstybės ir savivaldybių įmonėse, bet ir iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamose valstybės ir savivaldybių įstaigose, išskyrus įstaigas, kuriose konkursines pareigas ir konkursų tvarką nustato specialūs įstatymai. Priimti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnių pakeitimai, tarp kurių buvo papildytas Kodekso 41 straipsnis, numatantis, jog administracinę nuobaudą už šiame straipsnyje ir šio Kodekso 413, 414, 415 straipsniuose numatytus pažeidimus paskyręs organas (pareigūnas), nepažeisdamas asmens duomenų teisinės apsaugos reikalavimų, taip pat įstatymų saugomų valstybės, tarnybos, komercinės, profesinės ir kitų paslapčių apsaugos reikalavimų ir laikydamasis kitų įstatymuose numatytų apribojimų ir draudimų, apie šios nuobaudos paskyrimą paskelbia per visuomenės informavimo priemones. Šiuo papildymu siekiama drausminti darbdavius, kad jie būtų suinteresuoti savo teigiamu įvaizdžiu, todėl siektų tinkamai vykdyti darbo įstatymų nuostatas. Parengta Ekonominės migracijos valdymo strategija, kurios tikslas – atsižvelgiant į esamą ekonominės migracijos situaciją Lietuvoje, ES ir pasaulyje, nustatyti ilgalaikius migracijos politikos tikslus ir prioritetus, pagal kuriuos būtų tobulinami migracijos sritį reguliuojantys teisės aktai, valdymo ir visuomenės informavimo sistema, rengiamos ir įgyvendinamos parengtos programos ir priemonės. Ekonominės migracijos valdymo strategijos nuostatų įgyvendinimo laikotarpis – iki 2012 metų, joje numatyti pagrindiniai uždaviniai siekiant valdyti ekonominės migracijos (emigracijos, reimigracijos ir imigracijos) srautus, numatytos emigravusių Lietuvos gyventojų susigrąžinimo priemonės. 2006 metais parengtas informacinis leidinys, skirtas siekiantiems grįžti į Lietuvą migrantams. 2006 metais buvo toliau siekiama racionaliau pasinaudoti ES struktūrinių fondų teikiamomis galimybėmis darbo, socialinės apsaugos ir šeimos politikos srityse. Tuo tikslu buvo administruojamos ir koordinuojamos Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento (toliau vadinama – BPD) 1.5, 2.1, 2.2 ir 2.3 priemonės. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai priskirtoms priemonėms įgyvendinti iš viso buvo paskelbta 16 kvietimų ir gauta 730 paraiškų. Buvo pasirašytos 445 paramos skyrimo sutartys (bendra suma – 562,9 mln. litų). Pasirašytų sutarčių bendra paramos suma sudarė 101 procentą ministerijai priskirtų BPD 2004–2006 metų priemonių įsipareigojimų. Įgyvendindamos Europos Bendrijų iniciatyvos EQUAL projektus, veiklą vykdė 28 vystymo bendrijos pagal A (Atviros visiems darbo rinkos skatinimas), G (Šeimos ir profesinio gyvenimo suderinamumo skatinimas) ir I (Parama prieglobsčio prašytojų integracijai) temas. 2006 metais buvo pradėta rengtis trečiajam EQUAL programos įgyvendinimo etapui. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2006 metų lapkritį pritarė parengtai Lietuvos Respublikos pozicijai dėl darbo rinkos atvėrimo Bulgarijos Respublikai ir Rumunijai. Pozicijoje deklaruojama, kad Lietuva nusprendžia nuo 2007 m. sausio 1 d. neriboti Bulgarijos Respublikos ir Rumunijos piliečių patekimo į savo darbo rinką, tačiau pasilieka Stojimo sutartyje numatytas galimybes ateityje apriboti minėtų valstybių piliečių patekimą į Lietuvos darbo rinką. 2006 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos ir Kanados sutartis dėl socialinės apsaugos. Sutartimi siekiama plėtoti Lietuvos ir Kanados bendradarbiavimą pensinio aprūpinimo srityje ir numatoma garantuoti pensinį aprūpinimą asmenims, kurie iš vienos valstybės išvyksta gyventi ar dirbti į kitą valstybę. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetas 2006 metais buvo perteklinis. Negalutiniais duomenimis, dėl spartaus apdraustųjų skaičiaus ir jų vidutinio darbo užmokesčio didėjimo 2006 metais gauta 7,7 mlrd. litų įplaukų; tai 1,4 mlrd. litų (22,2 procento) daugiau nei 2005 metais. Negalutiniais duomenimis, šio biudžeto priskaičiuotos piniginės išlaidos 2006 metais buvo 7,2 mlrd. litų; tai 1,07 mlrd. litų (17 procentų) daugiau nei 2005 metais. Negalutiniais duomenimis, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto perteklius 2006 metais sudarė 503 mln. litų. Valstybinėms socialinio draudimo pensijoms 2006 metais išleista 4,9 mlrd. litų. Palyginti su 2005 metais, šios išlaidos padidėjo 562 mln. litų (13 procentų). Įgyvendinant papildomas priemones, skirtas gimstamumui skatinti, ligos ir motinystės socialiniam draudimui 2006 metais buvo išleista 624 mln. litų; tai 129 mln. litų (26 procentais) daugiau nei 2005 metais. Geresnis socialinės apsaugos finansavimas leido padidinti valstybines socialinio draudimo pensijas ir valstybines šalpos išmokas, kurios mokamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. Nuo 2006 m. liepos 1 d. valstybinė socialinio draudimo bazinė pensija buvo padidinta 30 litų, o einamųjų metų draudžiamosios pajamos – 128 litais. 2006 metų gruodį vidutinė valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, sudarė 517,4 lito ir, palyginti su 2005 metų gruodžiu, padidėjo 62,85 lito (13,8 procento). Agreguota pensija, įvertinant visas sukakusių senatvės pensijos amžių asmenų gaunamas pensijas, 2006 metų gruodį buvo maždaug 546,3 lito. 2 pav. Turinčiųjų būtinąjį stažą vidutinės metinės valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos didėjimas (procentais). Šaltinis – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau vadinama – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba). Tobulinant valstybinio socialinio draudimo sistemą, nuo 2006 m. spalio 1 d. visas valstybines socialinio draudimo pensijas (išskyrus išankstines senatvės pensijas) pradėta mokėti už einamąjį mėnesį, tam skirta maždaug 36 mln. litų. 2006 metais buvo inicijuoti pasiūlymai pradėti laipsniškai reformuoti našlių pensijų sistemą nuo 2007 m. sausio 1 d., suteikiant teisę gauti valstybinio socialinio draudimo našlių pensijas visiems sukakusiems senatvės pensijos amžių našliams ir našlėms, neatsižvelgiant į jų amžių sutuoktinio mirties metu, jeigu miręs sutuoktinis buvo įgijęs bent minimalų socialinio pensijų draudimo stažą ir, nesant bendrų vaikų, santuoka truko ne mažiau kaip 5 metus. Atsižvelgiant į našlių prašymus suvienodinti valstybinio socialinio draudimo našlių pensijų dydžius ir ateityje skirti šias pensijas vienodo dydžio, buvo patvirtintas valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos bazinis dydis, kuris nuo 2007 m. sausio 1 d. – 70 litų. Atsižvelgiant į tai, kad 2001–2002 metais dėl ypač sudėtingos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto finansinės būklės dirbusiems valstybinio socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų gavėjams buvo taikomos ypač griežtos šių pensijų mokėjimo sąlygos, buvo priimtas sprendimas išmokėti 2007 metais šiems asmenims 2001–2002 metų laikotarpiu neišmokėtas pensijų sumas. Šiam tikslui numatyta 200 mln. litų. Atsižvelgiant į nuosekliai vykdomą pensijų didinimą, inicijuotas pasiūlymas pradėti laipsniškai didinti maksimalią neperskaičiuotos pensijos ribą, galiojusią nuo 1995 metų. Nuo 1995 metų vidutinė senatvės pensija padidėjo 3,4 karto, o maksimalus neperskaičiuotos pensijos dydis (500 litų) nesikeitė. Ateityje maksimali neperskaičiuotos pensijos riba bus didinama kartu su bazine pensija ir tiek procentų, kiek padidėjo bazinė pensija. Skatinant didinti gimstamumą ir paramą šeimoms, auginančioms mažamečius vaikus, nuo 2006 m. liepos 1 d., gimus vienu metu šeimoje dviem ir daugiau vaikų, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpa buvo padidinta nuo 70 iki 100 procentų kompensuojamojo darbo užmokesčio dydžio. Tokio dydžio šios pašalpos mokamos iki vaikams sukaks vieneri metai. Taip pat buvo padidinta maksimali kompensuojamojo uždarbio riba (nuo 3,5 iki 5 draudžiamųjų pajamų sumos), taikoma ligos, motinystės, motinystės (tėvystės) ir kitoms socialinio draudimo pašalpoms skaičiuoti, bei pradėtos skirti 100 procentų kompensuojamojo uždarbio dydžio tėvystės socialinio draudimo pašalpos. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžete numatytos lėšos nuo 2007 m. sausio 1 d. padidinti motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas nuo 70 iki 85 procentų kompensuojamojo uždarbio dydžio, o nuo 2007 m. liepos 1 d., iki vaikui sukaks 6 mėnesiai, jas mokėti 100 procentų kompensuojamojo uždarbio dydžio (už likusį laiką, iki vaikui sukaks vieneri metai, – 85 procentus). Taip pat numatytos lėšos nuo 2007 m. sausio 1 d. padidinti valstybinio socialinio draudimo našlaičių pensijas nuo 30 iki 50 procentų apskaičiuoto mirusiojo pensijos dydžio. 2006 metais pradėtos skirti priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos sukakusiems senatvės pensijos amžių asmenims, kurie pirmą kartą pripažįstami neįgaliais po šio amžiaus sukakties, jeigu jiems nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros ar pagalbos poreikis. Nuo 2007 m. sausio 1 d. padidinta valstybinių pensijų bazė nuo 138 iki 172 litų. Taip pat numatytos lėšos nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų gavėjų būrio plėtimui. Siekiant užtikrinti sėkmingą ir finansiškai stabilų kaupiamosios pensijų sistemos funkcionavimą, 2006 metais šios reformos finansavimui iš Rezervinio (stabilizavimo) fondo buvo skirta 248,5 mln. litų, t. y. 98,6 mln. litų daugiau nei 2005 metais. Taip pat priimtas sprendimas kelti visuomenės finansinių žinių lygį, kad pensijų kaupimo dalyviai geriau suvoktų galimą investicinę riziką, privalomai informuoti priešpensinio amžiaus dalyvius apie galimybę dalyvauti mažesnės investicinės rizikos pensijų fonduose ir apie galimą riziką kitų investavimo strategijų pensijų fonduose. Pensijų kaupimo bendrovėms numatyta prievolė supažindinti pensijų fondų dalyvius su investavimo į pensijų fondus rizikos palyginimu. 2006 metais buvo pasirašyta dar 100 tūkst. pensijų kaupimo sutarčių. 2007 metų pradžioje pensijų kaupime dalyvauja jau 786 tūkst. (apie 63 procentus) visų apdraustųjų. Socialinio draudimo, socialinės paramos ir darbo rinkos politikos plėtra daug prisidėjo prie sėkmingo Nacionalinės gyventojų senėjimo pasekmių įveikimo strategijos priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 10 d. nutarimu Nr. 5, įgyvendinimo 2006 metais. Įgyvendintos priemonės, garantuojančios pakankamas pajamas senatvėje; buvo taikoma patikima socialinė apsauga; darbo rinka buvo orientuojama taip, kad joje kuo ilgiau būtų panaudojami pagyvenusių žmonių įgyti profesiniai gebėjimai, kad būtų įgyvendintas mokymosi visą gyvenimą principas. Buvo garantuojamos lygios galimybės gauti kvalifikuotas sveikatos ir socialines paslaugas, skatinamas kartų solidarumas, skatinama remti asmenis ir bendruomenes, globojančius pagyvenusius žmones; plečiamas pagyvenusių žmonių dalyvavimas visuomenės gyvenime, užtikrinant jų socialinę aprėptį ir galimybes gyventi nepriklausomai. 2006 metais buvo vykdomos Nacionalinės demografinės (gyventojų) politikos strategijos įgyvendinimo 2005–2007 metų priemonės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 572, stiprinančios ir remiančios šeimas, auginančias vaikus, skatinančios sveiką gyvenseną, taip pat įgyvendinamos priemonės, sprendžiančios užsieniečių teisinės padėties, prieglobsčio suteikimo, nelegalios migracijos prevencijos klausimus. Sėkmingai buvo įgyvendinamos Nacionalinio kovos su skurdu ir socialine atskirtimi veiksmų plano 2006 metų priemonės. Užtikrinant skurdo ir socialinės atskirties problemų sprendimo tęstinumą, buvo parengtas Nacionalinis pranešimas apie socialinės apsaugos ir socialinės aprėpties strategijas 2006–2008 metais, kuris 2006 m. rugsėjo 15 d. buvo pateiktas Europos Komisijai. Parengtos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 46 patvirtintos skurdo ir socialinės atskirties mažinimo 2007–2008 metų priemonės; taip pat patvirtintas konsoliduotas skurdo ir socialinės atskirties mažinimo 2007–2008 metų priemonių sąrašas. Priemonėmis siekiama Nacionaliniame pranešime apie socialinės apsaugos ir socialinės aprėpties strategijas 2006–2008 metais iškeltų tikslų ir įgyvendinami 4 pagrindiniai iššūkiai: padidinti dalyvavimą darbo rinkoje; padidinti geros kokybės paslaugų prieinamumą; panaikinti vaikų skurdą ir sustiprinti pagalbą šeimoms; sumažinti švietimo ir mokymo trūkumus. Pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir šalies savivaldybių strateginės partnerystės sutartis veikė socialinės paramos informacinė sistema, sujungianti visas šalies savivaldybių vietines duomenų bazes su centrine duomenų baze. Informacinėje sistemoje registruojama savivaldybėse teikiama socialinė parama: piniginės išmokos, socialinės paslaugos, vaiko teisių apsauga. 2006 metais buvo diegiamos papildomos informacinės sistemos funkcijos ir galimybės, tobulinami savivaldybių socialinių darbuotojų įgūdžiai dirbti su šia sistema. Toliau vykdant socialinių paslaugų teikimo reformą, 2006 metais priimtas Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas, kuris iš naujo reglamentuoja socialinių paslaugų valdymą, jų skyrimo, teikimo, finansavimo sąlygas, aiškiau apibrėžia savivaldybių ir valstybės atsakomybę, nustato tikslesnius socialinių paslaugų teikėjams taikomus reikalavimus, diferencijuoja socialinių paslaugų rūšis pagal jų sudėtingumą ir taikomų joms reikalavimų specifiškumą, detalizuoja mokėjimą už socialines paslaugas, socialinių paslaugų priežiūrą, kontrolę, numato socialinių paslaugų įstaigų licencijavimą Lietuvoje. Parengta nauja Socialinių paslaugų infrastruktūros plėtros 2007–2009 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. 1000. Jos tikslas – toliau gerinti socialinių paslaugų infrastruktūrą bendruomenėse finansuojant savivaldybių bei nevalstybinių organizacijų parengtus projektus. Siekiant sudaryti sąlygas neįgaliesiems integruotis į visuomenę, buvo tobulinama neįgaliųjų aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis sistema, reglamentuojant aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis tvarką ne tik fizinę negalią, bet ir regos bei klausos sutrikimų turintiems asmenims. Kad sutrumpėtų neįgaliųjų aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis atstumas iki pagalbos vietos bei paslaugos suteikimo trukmė, 2006 metais toliau buvo decentralizuojama neįgaliųjų aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis sistema. 2006 metais įsteigti dar du regioniniai Techninės pagalbos neįgaliesiems centro prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skyriai – Alytaus ir Utenos; iš viso veikė 6 šio centro skyriai. Vykdant Nacionalinę žmonių su negalia socialinės integracijos 2003–2012 metų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 7 d. nutarimu Nr. 850, buvo finansuojamos neįgaliųjų asociacijų ir valstybės institucijų neįgaliųjų socialinės integracijos programos. Skirtos lėšos neįgaliųjų asociacijų ir valstybės institucijų projektams, apimantiems reabilitacijos, socialinių paslaugų, aplinkos prieinamumo didinimo, ugdymo, užimtumo, sporto, kultūros, poilsio, visuomenės švietimo sritis. Įgyvendinant projektus, 2006 metais 30 procentų šalies neįgaliųjų (prioritetas teikiamas sunkios negalios asmenims) gavo paslaugas arba pasinaudojo neįgaliųjų socialinės integracijos programų priemonėmis. Socialinio būsto fondo plėtros programai 2006 metais įgyvendinti buvo numatyta 30 mln. litų, o panaudota 29,45 mln. litų asignavimų. Lėšos savivaldybių būsto fondui plėtoti buvo pervedamos pagal savivaldybių pateiktas paraiškas. Lietuvos Respublikos valstybės biudžete socialinio būsto plėtrai numatytos lėšos panaudotos ne visos, nes didėjo būsto rinkos kainos. Savivaldybės, panaudodamos joms skirtus asignavimus, susidūrė su sunkumais dėl būsto stokos rinkoje. Nuo 2006 m. gruodžio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymas. Šio įstatymo naujomis nuostatomis nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims buvo sudarytos palankesnės sąlygos gauti kompensacijas už būsto šildymą, numatyta kompensuoti didesnę būsto šildymo išlaidų dalį. Pakeitimai palietė vidutiniškai apie 100 tūkst. asmenų per mėnesį, gaunančių būsto šildymo išlaidų kompensacijas. Praplėstas piniginės socialinės paramos gavėjų būrys. Savivaldybėms suteikta teisė paremti ir tas šeimas ar asmenis, kurie dėl turimo turto ar pajamų nepatenka į remiamų asmenų sąrašą, tačiau parama jiems būtina. Tam savivaldybės galės skirti 2 procentus specialiosios tikslinės dotacijos lėšų, skirtų socialinei paramai. Pagal įstatymo pakeitimus socialinės rizikos šeimoms socialinę paramą galima teikti ne tik pinigais, bet ir maisto produktais, drabužiais, kortelėmis, skirtomis pirkti parduotuvėje, taip pat kitomis reikiamomis prekėmis. Didėjant vartojimo kainoms, buvo didinamos ir valstybės remiamos pajamos, pagal kurių dydį apskaičiuojamos socialinės pašalpos ir būsto šildymo išlaidų kompensacijos. Nuo 2006 m. vasario 1 d. valstybės remiamos pajamos padidintos iki 165 litų, o nuo 2006 m. spalio 1 d. – iki 185 litų vienam asmeniui per mėnesį. Socialinės pašalpos dydis vienam asmeniui, negaunančiam jokių pajamų, per mėnesį padidėjo iki 166,5 lito. Be to, padidėjo minimali nedarbo socialinio draudimo išmoka darbo biržose įsiregistravusiems bedarbiams ir kompensacijos būsto šildymo išlaidoms padengti. Teisę gauti nemokamą maitinimą mokyklose įgijo daugiau vaikų iš nepasiturinčių šeimų. Nuo 2007 m. sausio 1 d. valstybės remiamos pajamos – 205 litai, o minimalus gyvenimo lygis –130 litų. Tobulindama socialinę paramą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė numatė laipsniškai pereiti prie išmokų mokėjimo kiekvienam vaikui iki 18 metų arba vyresniam, kol jis mokosi dieninėje bendrojo lavinimo mokykloje. Tai turi būti įgyvendinama ne vėliau kaip nuo 2009 m. sausio 1 dienos. Nuo 2006 m. rugsėjo 1 d. ši išmoka skiriama ir mokama vieną ar du vaikus auginančių šeimų vaikams iki 9 metų. Šia valstybės teikiama parama, nepriklausančia nuo tėvų pajamų, papildomai galėjo pasinaudoti apie 60 tūkstančių vaikų. Papildomos išlaidos dėl šios išmokos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto sudarė 3 mln. litų per mėnesį. 2006 metais priimtas Lietuvos Respublikos socialinės paramos mokiniams įstatymas, įteisinantis dvi socialinės paramos mokiniams rūšis: nemokamą mokinių maitinimą ir mokinių aprūpinimą mokinio reikmenimis. Įstatymas įsigaliojo nuo 2007 m. sausio 1 dienos. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos skiriamos tiksliai apibrėžtoms išlaidoms dengti: maisto produktams ir mokinio reikmenims įsigyti. Nemokamo mokinių maitinimo organizavimas finansuojamas iš mokyklų steigėjų lėšų. Įgyvendinamos Vaiko gerovės valstybės politikos strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 184, 2006 metų priemonės. Siekiant įvertinti socialinių, švietimo ir sveikatos paslaugų prieinamumą vaikams, nustatyti vaikų nusikalstamumo priežastis ir sąlygas, buvo atliktas vaiko gerovės reprezentacinis tyrimas, kurio metu įvertinta, kiek šeimoms, auginančioms ikimokyklinio amžiaus vaikus, reikia socialinių, ugdymo, sveikatos priežiūros paslaugų. 2006 metais buvo įgyvendinama Našlaičių ir tėvų globos netekusių asmenų rėmimo ir integracijos į visuomenę programa. Gerinant tėvų globos netekusių vaikų integraciją į visuomenę ir plėtojant tarpžinybinį bendradarbiavimą, vaikams iš vaikų globos namų savivaldybėse suteiktos kompleksinės socialinės, profesinio orientavimo ir teisinio informavimo paslaugos. Plėtojant švietimo paslaugas tėvų globos netekusiems vaikams, buvo organizuoti paskaitų ciklai profesijos pasirinkimo ir mokymosi profesinėse ir aukštosiose mokyklose klausimais, socialinių garantijų, socialinės paramos ir būsto įsigijimo, šeimos raidos ir pasirengimo kurti šeimą klausimais. Viena iš Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2004–2008 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2004 m. balandžio 8 d. nutarimu Nr. IX-2110, prioritetinių krypčių – pirminė narkomanijos prevencija tarp vaikų ir jaunimo. Tam buvo skiriama ypač daug dėmesio. Tuo tikslu buvo finansuota 19 projektų, skirtų psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencijai tarp vaikų ir jaunimo. Plečiamos reabilitacijos paslaugos vaikams, priklausomiems nuo psichoaktyvių medžiagų, tuo tikslu buvo finansuota dešimties ilgalaikės psichologinės bei socialinės reabilitacijos bendruomenių ir dviejų dienos centrų veikla. 2006 metais vaikams teiktos psichologinės bei socialinės reabilitacijos paslaugos buvo nemokamos. Artimiausio laikotarpio prioritetai Didinti galinčių dirbti darbingo amžiaus ir ieškančių darbo asmenų užimtumo galimybes, siekiant visiško gyventojų užimtumo. Šiam prioritetui įgyvendinti numatoma didinti geros kokybės, lankstų ir saugų gyventojų užimtumą, skatinti vidinį (teritorinį) darbo jėgos mobilumą. Tobulinant užimtumo formas ir įgyvendinant vaikų ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo ir švietimo priemones, bus sudarytos sąlygos derinti profesinį darbą ir šeimos gyvenimą. Toliau bus skatinimas mokymasis visą gyvenimą. Taip pat siekiama valdyti bei reguliuoti ekonominės migracijos srautus, numatyti emigravusių Lietuvos gyventojų susigrąžinimo priemones, įgyvendinant Ekonominės migracijos valdymo strategijos priemones. Plėtoti efektyvią socialinę apsaugą ir užtikrinti socialiai pažeidžiamų gyventojų grupių socialinę integraciją. Šiam prioritetui įgyvendinti numatoma užtikrinti, kad socialinės apsaugos sistemos išmokos garantuotų pajamas tiems gyventojams, kurie dėl svarbių priežasčių visai arba laikinai paliko darbo rinką, o teikiamos paslaugos būtų tikslingos, geros kokybės ir prieinamos visiems jų reikalingiems žmonėms. Numatoma didinti valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo įtaką valstybinės socialinio draudimo pensijos dydžiui asmenims, įgijusiems pakankamai didelį stažą. Taip pat numatoma grąžinti dalį 2001–2002 metais dirbusiems pensininkams neišmokėtų pensijų. Bus tęsiama vaikus auginančių šeimų rėmimo reforma, kuria siekiama laipsniškai pereiti prie išmokos mokėjimo kiekvienam vaikui iki 18 metų arba vyresniam, kol jis mokosi dieninėje bendrojo lavinimo mokykloje. Vykdant Vaiko globos reorganizavimo strategijos priemones, bus siekiama, atsižvelgiant į vaiko interesus ir poreikius, sudaryti sąlygas vaikui augti biologinėje šeimoje, o netekusiam tėvų globos vaikui – tinkamas globos (rūpybos) ar įvaikinimo sąlygas, kurios atitiktų geriausius vaiko interesus, leistų tinkamai pasirengti savarankiškam gyvenimui šeimoje ir visuomenėje. II.  Jaunimo politika Per pastaruosius dvejus metus nuosekliai didėjo jaunimo (nuo 14 iki 29 metų) užimtumas, ypač ryškiai – 2006 metais. Gyventojų užimtumo tyrimų duomenimis, vidutinis metinis jaunimo užimtumo lygis 2005 metais sudarė 21,1 procento, o 2006 metais jis jau siekė 23,7 procento. Daug dėmesio skirta jaunimo aktyvumui darbo rinkoje didinti. Naujo starto galimybės – mokymas, darbo praktika, įdarbinimas, – kaip numatyta Nacionalinėje Lisabonos strategijos įgyvendinimo programoje, suteiktos 89,6 procento registruoto darbo biržose jaunimo per pirmuosius šešis jo nedarbo mėnesius. Jaunimo užimtumo gebėjimams didinti pradėta įgyvendinti Pirmo žingsnio darbo rinkoje programa, kurioje dalyvavo 11,4 tūkst. jaunų žmonių. Buvo padėta įdarbinti 12 tūkst., iš jų 5,3 tūkst. niekuomet nedirbusių jaunų žmonių. Duris atvėrė Jaunimo darbo centras Akmenės darbo biržoje. Valstybės parama jaunoms šeimoms, auginančioms vaikus (įvaikius), pirmajam tinkamam būstui įsigyti teikiama apmokant dalį būsto kredito, suteikiamo Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo nustatyta tvarka. 2006 metais subsidijoms būsto kredito daliai padengti už kredito gavėjus, turinčius teisę į valstybės paramą, pervesta 10,1 mln. litų. Be to, Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme yra nustatyta mokamų palūkanų ar jų dalies grąžinimo lengvata, taikoma nuolatiniams Lietuvos gyventojams, mokantiems palūkanas banko ar kitoms kredito įstaigoms už paimtą kreditą gyvenamajam būstui statyti arba jam įsigyti. Gyventojai, taip pat jaunos šeimos, paėmę kreditą gyvenamajam būstui statyti ar jam įsigyti, naudojasi šia lengvata visą kredito galiojimo laikotarpį. Tobulinant jaunimo politikos formavimą ir įgyvendinimą, 2006 metais įsteigtas Jaunimo reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau vadinama – Jaunimo reikalų departamentas), kuris įgyvendina valstybinės jaunimo politikos tikslus ir priemones, stiprinančias jaunimo motyvaciją ir galimybes įsitraukti į aktyvų visuomeninį gyvenimą, dalyvauti socialinių problemų sprendime, plėtoti neformalų ugdymą ir jaunimo socializaciją. Siekiant užtikrinti jaunimo politikos plėtrą nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu, sudarant sąlygas jaunimui būti aktyvia visuomenės dalimi, stiprinant tarpžinybinį bendradarbiavimą vietose ir nacionaliniu lygmeniu, 2006 metais buvo suorganizuotos 3 nacionalinės ir 9 regioninės konferencijos regioninės jaunimo politikos, vaikų ir jaunimo sportinio užimtumo plėtros klausimais. Jose dalyvavo jaunimo nevalstybinės organizacijos, vietos bendruomenės, verslo ir viešojo sektoriaus atstovai. Užtikrinant jaunimo informavimą ir dalyvavimą, gerinant jaunimo veiklos kokybę ir savivaldybių jaunimo reikalų koordinatorių kompetenciją, organizuotos 69 konferencijos, seminarai ir kiti renginiai įvairiose savivaldybėse. Gerinant jaunimo neformalaus ugdymo galimybes, jaunimo narkomanijos ir kitų priklausomybės formų, nusikalstamumo ir psichologinių krizių prevencijos, jaunimo organizacijų potencialo plėtojimo ir institucinės paramos galimybes, buvo stiprinamos nacionalinės ir regioninės asocijuotosios jaunimo organizacijos: per įvairias programas finansinė parama skirta 100 jaunimo organizacijų projektų, kuriuose dalyvavo per 174 tūkst. jaunų žmonių. Neformalusis jaunimo ugdymas prisideda prie praktinių ir bendrųjų gebėjimų lavinimo ir yra remiamas tiek valstybės, tiek savivaldybių lygiu. Tuo tikslu 2006 metais, įgyvendinant ES programą „Jaunimas“, iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto bendrų su Europos Sąjungos parama lėšų (7,44 mln. litų suma) finansuoti 376 jaunimo organizacijų vykdyti projektai, kuriais remiama jaunimo veikla, skatinanti jo savanorystę ir iniciatyvas. 2006 metais atliktas jaunimo situacijos tyrimas, kuriuo siekta nustatyti asocijuotam jaunimui opiausias problemas. Paaiškėjo, kad jaunimo organizacijos stokoja įvairių žinių ir kompetencijos. Atsižvelgiant į tai, jaunimo kuriamų apskritųjų stalų atstovams, projektų vadovams ir vykdytojams buvo organizuoti seminarai ir kitoks mokymas. Siekdamas dalyvauti kuriant taikias bendruomenes, mokytis tolerancijos, Lietuvos jaunimas prisijungė prie Europos Tarybos, Europos Komisijos ir Europos jaunimo forumo organizuojamos Europos jaunimo kampanijos „Visi skirtingi – visi lygūs“ ir nuo 2006 metų birželio įgyvendina šią kampaniją Lietuvoje. Plėtojant tarptautinį bendradarbiavimą, buvo palaikomi ryšiai su ES valstybėmis jaunimo informavimo, dalyvavimo, verslumo stiprinimo srityse. 2006 metų lapkritį Vilniuje įvyko Europos jaunimo forumo Generalinė asamblėja, kurioje dalyvavo apie 250 jaunų žmonių, atstovavusių daugiau nei 90 didžiausių Europos jaunimo organizacijų iš beveik 50 Europos valstybių. Generalinėje asamblėjoje priimti sprendimai turės įtakos ES, Europos Tarybos ir kitų institucijų darbui jaunimo politikos srityje per artimiausius dvejus metus. Artimiausio laikotarpio prioritetai Didinti jaunimo užimtumą ir profesinę integraciją. Šiam prioritetui įgyvendinti skirtos priemonės, skatinančios jaunimo verslumą, sudarančios sąlygas remti jaunimo verslo pradžią. Kad jaunimas įsitvirtintų darbo rinkoje, bus remiamas darbo įgūdžių įgijimas konkrečiose darbo vietose, skatinamas jaunimo verslumas. Siekiant didesnio profesinio kryptingumo, bus diegiamos supažindinimo su profesijomis programos, leidžiančios derinti asmeninius ir darbo rinkos poreikius. Skatinti jaunus žmones dalyvauti jaunimo veikloje, stiprinti nevyriausybinį jaunimo sektorių. Šiam prioritetui įgyvendinti bus kuriamos ir vykdomos priemonės, skirtos jaunimo dalyvavimui, informavimui, socializacijos galimybių plėtrai inicijuojant ir įgyvendinant tarpžinybinę ir tarpsektorinę veiklą skatinančias programas. Bus stiprinamos nacionalinės ir regioninės asocijuotosios organizacijos, atstovaujančios jaunimo interesams, remiami jaunimo organizacijų projektai, jų vykdoma veikla. Toliau tęsiama prevencinė veikla, ugdanti jaunimo atsparumą alkoholiui, narkotikams, kitiems žalingiems įpročiams, padedanti įveikti psichologines krizes. III. Švietimo ir aukštojo mokslo politika Tęsiant Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700, įgyvendinimą, toliau buvo tobulinami kokybės vadybos principai, tolygiai paskirstant atsakomybę ir atskaitomybę, plėtojant ir racionalizuojant naujas švietimo paslaugas ir paslaugų tinklą, valdymo informacines sistemas, švietimo sistemos jungtis. Į sistemos valdymą vis labiau įtraukiami socialiniai partneriai. Daugiau dėmesio skiriama socialiai teisingoms, lygioms švietimo galimybėms puoselėti, ugdymo kokybei vertinti ir gerinti. Nacionaliniu lygmeniu jau susiklostė pakankamai stipri planavimo, stebėsenos visais lygmenimis tradicija. Tyrimų ir analizės pagrindu rengiamos švietimo politikos analizės, lyginamosios švietimo būklės apžvalgos. Pastaraisiais metais šalies ugdymo įstaigose pradėta plačiai taikyti įsivertinimo (vidaus audito) praktika, įtraukiant į mokyklos veiklos tobulinimą visus mokyklos bendruomenės narius. Įsteigta ir pradėjo veikti Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra. Vykdytos viešosios konsultacijos dėl Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų įgyvendinimo, sukurtos viešųjų konsultacijų galimybės ministerijos interneto svetainėje. Švietimo sistemos finansavimo srityje baigti vykdyti Mokyklų tobulinimo programos darbai, parengti ir pradėti įgyvendinti nauji investiciniai projektai (Bendrojo lavinimo, profesinių mokyklų rekonstravimo ir aprūpinimo mokymo priemonėmis 2006–2008 metais, Mokyklų aprūpinimo autobusais ir kitos programos). Siekdama piliečių pasitikėjimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybė didino investicijas į žmogų, tuo sudarydama sąlygas švietimui ir mokslui reikšmingai veikti šalies konkurencingumą ir žmonių įsidarbinimo galimybes. Nemažai dėmesio buvo skirta studentų, dėstytojų ir mokslininkų darbo ir gyvenimo sąlygoms gerinti (parengtos ir įgyvendinamos Aukštųjų mokyklų studentų bendrabučių atnaujinimo, Mokslo ir studijų įstaigų renovavimo, rekonstravimo programos, įrangos atnaujinimo investicijų projektai). Derinant finansines švietimo reikmes su šalies galimybėmis, vykdyta Naujos mokytojų darbo apmokėjimo sistemos įgyvendinimo programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1231. Įgyvendinant programą, 2006 metais mokytojų atlyginimai padidinti 4,4 procento. Be to, nuo 2006 m. rugsėjo 1 d. mokytojų atlyginimai padidinti 12,6 procento. 2007 metais numatoma vidutiniškai 20 procentų padidinti mokslo ir studijų įstaigų dėstytojų ir mokslo darbuotojų atlyginimus. Tam 2007 metų valstybės biudžete numatyta 35,6 mln. litų. Patobulintas mokinio krepšelis. Jis 2006 metais, palyginti su 2005 metais, yra 189 litais didesnis (2007 metų mokinio krepšelis – 2333 litai). 3 pav. Mokinio krepšelio kaita (litais vienam sutartiniam vaikui). Šaltinis – Švietimo ir mokslo ministerijos duomenys. 4 pav. Mokinio krepšelio pasiskirstymas vadovėliams, mokymo priemonėms, mokytojų kvalifikacijai tobulinti (litais vienam sutartiniam vaikui). Šaltinis – Švietimo ir mokslo ministerijos duomenys. Plėtojama švietimo paslaugų infrastruktūra: parengta Mokyklų struktūros kūrimo programa; dar 10 savivaldybių patvirtino mokyklų tinklo pertvarkos bendruosius planus (dabar juos yra patvirtinusios visos savivaldybės). Dėl struktūrinių ir tinklo pertvarkų šalyje labai sumažėjo mokinių, kurie mokosi antrojoje pamainoje. 5 pav. Antrojoje pamainoje organizuojamas ugdymas. Šaltinis – Švietimo ir mokslo ministerijos duomenys. Švietimo ir mokslo ministerija 16 mokyklų steigėjo funkcijas perdavė apskričių viršininkams ir savivaldybėms, 4 profesines mokyklas pertvarkė į viešąsias įstaigas – atsisakyta ministerijai nebūdingų funkcijų. Siekiant racionaliau naudoti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas, optimizuojamas profesinio mokymo įstaigų tinklas, tobulinamas jų valdymas. Daugiau padedama savivaldybėms organizuoti mokinių vežimą (nupirkti 46 mokykliniai autobusai): mokykliniais autobusais pavežama daugiau mokinių (geltonaisiais autobusais vežama 14,7 procento visų mokinių, kuriuos reikia vežti (kurie gyvena toliau kaip 3 kilometrai nuo mokyklos), per dvejus mokslo metus daugiau negu perpus sumažėjo nepavežamų mokinių, gerokai sutrumpėjo kelionės į mokyklą laikas. Dabar 87 procentų mokinių kelionės į mokyklą laikas neviršija normos. 6 pav. Pavežamų mokinių skaičius. Šaltinis – Švietimo ir mokslo ministerijos duomenys. 7 pav. Nepavežamų, tačiau gyvenančių toliau kaip 3 kilometrai iki mokyklos, mokinių dalis (procentais). Šaltinis – Švietimo ir mokslo ministerijos duomenys. Įgyvendinant investicinį projektą „Lietuvos darbo rinkos mokymo ir konsultavimo sistemos infrastruktūros gerinimas modernizuojant regioninius darbo rinkos mokymo ir konsultavimo centrus“, siekiama pertvarkyti profesinio rengimo ir mokymo paslaugų teikėjų tinklą, išlaisvinti išteklius mokymosi visą gyvenimą poreikiams tenkinti, sudaryti geras, darbo rinkos poreikius atitinkančias, modernizuota infrastruktūra bei įranga paremtas mokymosi sąlygas. Plėtojant visuotinę paramą mokiniams, siekiama padėti mokiniams ir visuomenei atsakyti į esminius dabarties iššūkius. Tam tikslui parengta ir įgyvendinama Gabių vaikų ir jaunimo ugdymo programa, patvirtinta švietimo ir mokslo ministro 2006 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. ISAK-258, parengtas vaikų nuo gimimo iki privalomojo mokymosi pradžios gyvenimo ir ugdymo sąlygų gerinimo modelio aprašo projektas. Kuriama ir diegiama profesinio informavimo, konsultavimo ir orientavimo sistema (steigiami profesinio informavimo taškai, jie aprūpinami technine įranga, mokomi juose dirbantys specialistai, rengiamos programos, atkreipiant dėmesį į iškritusius iš švietimo sistemos asmenis). Skirta papildomai lėšų mokinių aprūpinimui vadovėliais. 2006 metais vienam mokiniui mokinio krepšelyje vadovėliams skirta 6,2 lito daugiau nei 2005 metais. Nemažai dėmesio skiriama migruojančių šeimų vaikų ugdymui (mokymo priemonės užsieniečių vaikams mokyti, seminarai mokytojams, dirbantiems su užsieniečių vaikais Lietuvoje ir lietuvių vaikais – užsienyje), tautinių mažumų švietimo nuostatų įgyvendinimui. Sėkmingai startavo Specialiojo ugdymo paslaugų teikimo programa: parengta Specialiųjų poreikių mokinių krepšelio apskaičiavimo metodika, nupirkti ir pritaikyti specialiųjų poreikių mokiniams vežti 9 autobusai, į 12 profesinio mokymo programų priimti 644 mokiniai, turintys specialiųjų poreikių. Daugiau dėmesio skirta vaikams, turintiems mokymosi sunkumų ar nutraukusiems mokymąsi, Europos socialinio fondo (toliau vadinama – ESF) parama suteikta 5 institucijoms mechanizmams, mažinantiems iškritimą iš nuosekliojo mokymosi sistemos, kurti ir įgyvendinti. Švietimo ir mokslo prieinamumo, geros ugdymo ir studijų kokybės siekiama sutelkus dėmesį į tinkamų mokymosi ir studijų sąlygų sudarymą įvairių poreikių ir įvairaus amžiaus mokiniams. Didinant ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo prieinamumą, prioritetas teikiamas kaimo vietovėms: įsteigtos 86 ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupės, iš jų 46 – kaimo vietovėse; finansuoti 85 ikimokyklinio ugdymo auklėtojų ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų etatai, iš jų 37 – kaimo vietovėse. Pertvarkomas ugdymo turinys: jis pritaikomas prie individualių asmens poreikių, gebėjimų, mokymosi stiliaus, labiau siejamas su praktine veikla (pakoreguoti ir rengiami nauji, turinį reglamentuojantys dokumentai. Patobulintas profilinio mokymo modelis – parengtas vidurinio ugdymo programos aprašas, teisinė bazė, skatinanti į bendrojo ugdymo programas įtraukti profesinio mokymo modulius, mokinius – rinktis technologijos dalykus). Diegiamos šiuolaikinės mokymo, mokymosi ir vertinimo metodikos, didinama mokytojų ir mokinių informacinių technologijų taikymo kompetencija (mokyta daugiau kaip 6000 pedagogų, 300 bibliotekininkų, sukurta daugiau nei 40 autorinių lankų metodinės medžiagos, mokykloms nupirkta įvairios kompiuterių technikos). Kartu siekiama subalansuoti mokymosi krūvius. Gerinamas mokyklų bibliotekų aprūpinimas vadovėliais ir kita literatūra. Daugiau dėmesio skiriama tarptautinės patirties perėmimui. Šalyje sparčiai vystantis telekomunikacijos technologijoms, įgyvendinant Visuotinio kompiuterinio raštingumo programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 1176, daugėja jas naudojančių gyventojų, keičiasi mokymosi ir mokymo samprata, sudaroma vis daugiau galimybių mokytis nuotoliniu būdu, plėtoti tęstinį, neformalųjį ugdymą, jį pritaikyti skirtingoms galimybėms ir poreikiams. 8 pav. 25–64 metų asmenų, kurie mokėsi per paskutines 4 savaites iki tyrimo pradžios, dalis (procentais). Šaltinis – Eurostatas. Įgyvendinama Mokymosi visą gyvenimą strategija ir jos veiksmų planas, tam skiriama daug ESF ir nacionalinio biudžeto lėšų, todėl padidėjo neformalaus mokymosi galimybės ir pasiūla suaugusiesiems. Nuoseklios švietimo prieinamumo, geros kokybės ir darnios politikos rezultatas (pagal ES jungtinio tyrimų centro apskaičiuotą eksperimentinį suminį švietimo rodiklių indeksą): Lietuva, Latvija ir Slovėnija nuo 2000 metų labiausiai pagerino švietimo būklę: suminis švietimo būklės indeksas padidėjo nuo 100,1 (2000 metais), 103,1 (2003 metais) iki 104,5 (2005 metais). ES 25 vidurkis 2000–2005 metais nekito ir yra 100; sėkmingai pasirodė Lietuvos mokiniai tarptautiniuose renginiuose (14 tarptautinių renginių dalyvavo 36 mokiniai, 21 iš jų pelnė apdovanojimus). Siekiant švietimo ir mokslo prieinamumo ir geros profesinio rengimo kokybės, optimalių profesinio mokymo sąlygų, atitinkančių darbo rinkos poreikius, pameistrystės forma numatyta ir naujos redakcijos Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo projekte. Sutelktas dėmesys į profesinio mokymo kokybę: kuriama bendra pirminio ir tęstinio profesinio mokymo kokybės užtikrinimo sistema, tobulinamos mokymo programos, į jas įtraukiami verslumo ugdymo klausimai; patobulinta ankstesnė profesinio mokymo kokybės vertinimo tvarka, plėtojama socialinė partnerystė. Gerinant profesinio mokymo ir šalies ūkio poreikių atitiktį, rengiami profesinio rengimo standartai, tiriamas specialistų poreikis ūkio sektoriuose. Skatinant jaunimą rinktis profesinėse mokyklose žemdirbiškas specialybes, vykdomos įvaizdžio gerinimo priemonės (šv …