LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL SPECIALIZUOTO UGDYMO KRYPTIES PROGRAMŲ (PRADINIO, PAGRINDINIO IR VIDURINIO UGDYMO KARTU SU MUZIKOS UGDYMU PROGrAMŲ) MUZIKOS UGDYMO DALIES PATVIRTINIMO 2013 m. liepos 12 d. Nr. V-655 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2011, Nr. 38-1804) 56 straipsnio 12 punktu: 1. T v i r t i n u Specializuoto ugdymo krypties programų (pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su muzikos ugdymu programų) muzikos ugdymo dalį (pridedama). 2. N u s t a t a u, kad: 2.1. nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. mokyklos, vykdančios specializuoto ugdymo krypties programas (pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su muzikos ugdymu programas), šio įsakymo 1 punktu patvirtintą Specializuoto ugdymo krypties programų (pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su muzikos ugdymu programų) muzikos ugdymo dalį įgyvendina 1–8, 9 (gimnazijos I) ir 11 (gimnazijos III) klasėse; 2.2. nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. mokyklos, vykdančios specializuoto ugdymo krypties programas (pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su muzikos ugdymu programas), šio įsakymo 1 punktu patvirtintą Specializuoto ugdymo krypties programų (pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su muzikos ugdymu programų) muzikos ugdymo dalį įgyvendina 1–8, 9–12 (gimnazijos I–IV) klasėse. 3. P r i p a ž į s t u netekusiu galios Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. liepos 11 d. įsakymą Nr. ISAK-1361 „Dėl konservatorijos muzikos dalykų bendrųjų programų ir išsilavinimo standartų IX–XII klasėms“. 4. Šis įsakymas, išskyrus 3 punktą, įsigalioja 2013 m. rugsėjo 1 d. 5. Šio įsakymo 3 punktas įsigalioja 2014 m. rugsėjo 1 d. Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis _________________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2013 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. V-655 SPECIALIZUOTO UGDYMO KRYPTIES PROGRAMŲ (PRADINIO, PAGRINDINIO IR VIDURINIO UGDYMO KARTU SU MUZIKOS UGDYMU PROGRAMŲ) MUZIKOS UGDYMO DALIS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Specializuoto ugdymo krypties programų (pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su muzikos ugdymu programų) muzikos ugdymo dalis (toliau – Programa) skirta mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių dėl išskirtinių asmens gabumų muzikai (toliau – mokiniai), nuosekliai, sistemingai ir kryptingai ugdyti ir suteikti jiems reikiamų žinių, gebėjimų ir vertybinių nuostatų. 2. Programą įgyvendina pradinį, pagrindinį ir vidurinį ugdymą kartu su muzikos ugdymu vykdančios mokyklos. Mokyklos, vadovaudamosi Programa, formuoja savo mokyklos ugdymo turinį pagal mokinių poreikius ir gebėjimus. 3. Programoje vartojamos sąvokos: Audijavimas – mąstymas muzikinėmis struktūromis. Dermė – muzikinių garsų aukščio santykių sistema. Intonavimas – tikslus muzikinio garso aukščio atlikimas. Melodijos darinys – nedidelės apimties įvairaus aukščio garsų junginys, pagrįstas derminiais santykiais, naudojamas mokymo tikslais. Metras – periodinė stipriųjų ir silpnųjų takto dalių kaita. Metro pulsavimas – dirigavimo pradmenų vertikalus judesys ranka žemyn, pažymintis muzikinio metro dalis. Muzikinis ritmas – muzikos kūrinio garsų trukmės santykiai. Muzikos kūrinio interpretacija – saviškas kūrinio atlikimas, sukurtas muzikos teksto pagrindu. Muzikos tekstas – natomis parašytas muzikos kūrinys arba jo ištrauka. Pulsas – akustiškai juntamas muzikinio ritmo periodiškumas, pagrįstas stipriųjų ir silpnųjų takto dalių kaita. Ritmavimas – išraiškingas ir tikslus muzikinių garsų trukmės santykių atlikimas. Ritmo darinys – nedidelės apimties įvairios trukmės muzikinių garsų junginys, naudojamas mokymo tikslais. Solmizacija – natų skaitymo metodas dainuojant, vartojant specialius skiemenis; Vokalizavimas – dainavimas neutraliu skiemeniu arba balsiais, neįvardijant muzikinių garsų solmizacijos skiemenimis. Kitos Programoje vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2011, Nr. 38-1804) ir kituose švietimą reglamentuojančiuose teisės aktuose vartojamas sąvokas. 4. Programa parengta remiantis šiais principais: 4.1. šiuolaikiškumo ir dermės – apmąstyta, išanalizuota ir apibendrinta darbo su gabiais muzikai vaikais patirtis, suderintos tradicijos ir inovacijos; 4.2. individualizavimo – orientacija į mokinį, jo pasiekimus ir mokymosi ypatumus, individualią gabumų raidą; 4.3. sistemingumo ir perimamumo – atsižvelgiant į mokinių patirtį, amžiaus tarpsnių ypatumus, numatant motyvacijos ir kūrybiškumo krizes, nuosekliai pagal koncentrus aprašomas ugdymo turinys; 4.4. kūrybingumo ir iniciatyvumo – Programoje iškeliamas mokinių kūrybinio mąstymo ugdymas, atsakomybės už savo mokymąsi prisiėmimas, muzikinės raiškos laimėjimų pristatymas visuomenei; 4.5. nuoseklumo ir sudėtingumo plėtojimo – įgytą patirtį nuolat papildant naujomis žiniomis ir įgūdžiais ir tobulinant gebėjimus. Atskirų dalykų programos parengtos derinant turinio apimtis, susiejant jas glaudžiais, viena kitą plėtojančiais ir papildančiais ryšiais, integralumu užtikrinant kuo geresnius mokinių pasiekimus; 4.6. mokymosi visą gyvenimą – Programa siekiama ugdyti mokinių metakognityvinį mąstymą: pabrėžiama mokėjimo mokytis, įsivertinimo ir karjeros planavimo gebėjimų ugdymo svarba. 5. Programa sudaro sąlygas ugdyti ne tik mokinių muzikinę kompetenciją, bet ir bendrąsias kompetencijas – mokėjimo mokytis, komunikavimo, pažinimo, iniciatyvumo ir kūrybingumo, asmeninės, socialinės, kultūrinio sąmoningumo, – kurios ypač svarbios kiekvieno žmogaus sėkmingam gyvenimui ir profesiniam tobulėjimui. 6. Muzikiniai gabumai atsiskleidžia ankstyvojoje vaikystėje, tačiau vaikams augant gabumų raiška gali silpnėti dėl individualių fizinių, psichinių, motyvacijos, valios ir asmenybės veiksnių, todėl labai svarbu gabius mokinius nuolat stebėti ir prireikus laiku suteikti jiems kvalifikuotą pedagoginę pagalbą. Ugdant mokinius, ypač svarbu užtikrinti palankią, psichologiškai ir fiziškai saugią aplinką, užtikrinti Programą vykdančių mokytojų kompetenciją ir ugdymo kokybę, aprūpinti reikalingomis ugdymo priemonėmis, sudaryti sąlygas dalyvauti koncertuose, konkursuose ir kituose renginiuose. 7. Programos tikslas – stebint ir analizuojant mokinių išskirtinių gabumų muzikai ir asmeninių savybių raidą sukurti tinkamas sąlygas bręsti muzikaliai, kūrybingai, sąmoningai asmenybei, įsipareigojusiai muzikinės ir meninės kultūros sklaidai. 8. Programos uždaviniai: 8.1. sudaryti mokiniams galimybę rinktis savo gabumus, interesus bei poreikius atitinkančius dalykus, dalykų modulių programas; 8.2. ugdyti muzikinius gebėjimus, padedančius subtiliai ir profesionaliai suvokti ir spręsti meninius bei interpretacinius muzikos kūrimo, atlikimo, analizavimo, vertinimo uždavinius; 8.3. skatinti mokinius aktyviai savarankiškai kūrybinei, koncertinei veiklai, mokyti muzikos žinias ir raiškos gebėjimus pritaikyti socialinėje kultūrinėje veikloje; 8.4. ugdyti kritinį mąstymą, savimonę ir profesinius įgūdžius, kurių reikės tolesnėje muzikinėje veikloje; 8.5. padėti mokiniams kaupti ir realizuoti individualų koncertinį repertuarą, įsivertinti ir sisteminti per meninę raišką įgytą gerąją patirtį, gebėti ją panaudoti asmeniniam tobulėjimui. 9. Programos struktūra. Programą sudaro: 9.1. Privalomo branduolio dalykai: 9.1.1. Pagrindinis branduolio dalykas – atlikėjo raiška (1–12 klasėje – akordeonas arba fortepijonas, arba gitara, arba vienas iš liaudies, arba mušamųjų, arba pučiamųjų, arba styginių instrumentų, arba choro dainavimas ir dirigavimas, arba 5–12 klasėje dainavimas, arba 9–12 klasėje vargonai) arba 9–12 klasėje garso režisūra, arba muzikos teorija. Mokinys pasirenka vieną pagrindinį privalomo branduolio dalyką; 9.1.2. 1–12 klasėje solfedžio; 9.1.3. 3–4 klasėje muzikos pažinimas; 9.1.4. 5–12 klasėje muzikos istorija; 9.1.5. 9–12 klasėje muzikos teorija ir harmonija; 9.2. Programos branduolį pagal pagrindinį dalyką papildantys dalykai: 9.2.1. 1–12 klasėje bendrasis fortepijonas (išskyrus fortepijoną); 9.2.2. 3–12 klasėje ansamblinis muzikavimas (išskyrus garso režisūrą ir muzikos teoriją); 9.2.3. 5 –12 klasėje balso ugdymas (choro dainavimui ir dirigavimui); 9.2.4. 11–12 klasėse muzikos kūrinių analizė (muzikos teorijai); 9.2.5. 12 klasėje polifonija (muzikos teorijai). 9.3. Laisvai pasirenkamieji dalykai. Mokykla laisvai pasirenkamųjų dalykų programomis išryškina savo savitumą ir sustiprina ugdymo prioritetus. Siekdamos, kad mokinys pagilintų ir praplėstų žinias apie muzikos kalbos dėsnius, jos struktūrą, estetinę vertę, istorinį kontekstą, raiškos ypatumus, vartotų jas savo kūrybinėje praktinėje veikloje, mokyklos pagal savo galimybes ir mokinių poreikius siūlo laisvai pasirenkamuosius dalykus: instrumentuotę, aranžuotę, kompoziciją, improvizaciją, dirigavimą ir kt. Mokiniams instrumentininkams sudaromos galimybės ugdytis vokalinius gebėjimus ar pasirinkus dainavimo dalyką papildomai išmokti groti instrumentu. Savo indėlį į dalykinį ir bendrą mokinių išprusimo ugdymą įneša dalyvavimas meno kolektyvų veikloje. Tai – chorai, orkestrai, didesnės sudėties ansambliai, atitinkantys pasirinktą atlikėjo raiškos dalyką. Rekomenduojama: choras – choro dainavimo, choro dirigavimo, dainavimo mokiniams, orkestras – atlikėjo raiškos instrumentininkams. 10. Mokantis atlikėjo raiškos (išskyrus choro dainavimo ir dirigavimo 1–6 klasėje), balso ugdymo, bendrojo fortepijono, dainavimo, garso režisūros, kompozicijos, improvizacijos, dirigavimo, muzikos teorijos dalyko mokinys nuosekliai mokosi individualiai mokomas mokytojo, taikoma pavienio mokymosi forma. 11. Pagal Programą besimokantys mokiniai 1–8 klasėje privalo mokytis trijų, 9–12 klasėje – keturių branduolio dalykų ir ne mažiau kaip dviejų branduolį papildančių dalykų. Pasirenkamuosius dalykus mokinys renkasi savarankiškai iš rekomenduojamų pagal jo pasirinktą pagrindinį Programos dalyką. Pasirenkamiesiems dalykams valandos skiriamos iš neformaliojo švietimo valandų. II. PRADINIO UGDYMO KARTU SU MUZIKOS UGDYMU PROGRAMOS MUZIKOS DALIS I. PRADINIO UGDYMO KARTU SU MUZIKOS UGDYMU PROGRAMOS MUZIKOS DALIES PRIVALOMOJO BRANDUOLIO DALYKAI 12. Atlikėjo raiška – pasirenkamasis pagrindinis Pradinio ugdymo kartu su muzikos ugdymu programos muzikos dalies privalomojo branduolio dalykas. 12.1. Dalyko paskirtis – atskleisti ir ugdyti prigimtinį mokinio muzikalumą, atlikėjui reikalingus įgūdžius, sudaryti palankias sąlygas atsiskleisti mokinio kūrybiškumui. 12.2. Dalyko tikslas – padėti mokiniui įgyti taisyklingus dainavimo, grojimo pasirinktu instrumentu įgūdžius, ugdytis atlikėjo meistriškumo gebėjimus, kūrybinį mąstymą, puoselėti estetinę nuovoką ir emocinį jautrumą. 12.3. Dalyko uždaviniai. Siekiama, kad per dalyko pamokas mokiniai: 12.3.1. lavintųsi grojimo, dainavimo technikos įgūdžius; 12.3.2. ugdytųsi muzikinę vaizduotę, mokytųsi suvokti ir perteikti atliekamos muzikos emocijas; 12.3.3. sistemingai atliktų saviruošos užduotis; 12.3.4. dalyvautų koncertinėje veikloje. 12.4. Dalyko struktūra. Dalyką sudaro trys veiklos sritys: 12.4.1. muzikos atlikimo technikos įvaldymas; 12.4.2. muzikos kūrinių interpretavimas; 12.4.3. muzikos atlikėjo raiška socialinėje kultūrinėje aplinkoje. 12.5. Didaktinės nuostatos: 12.5.1. Pamokoje formuojami pradiniai instrumento, balso valdymo įgūdžiai, savarankiško mokymosi gebėjimai, integruojami teorinių žinių ir muzikinio rašto pradmenys. Pagrindinis atlikėjo raiškos siekis – teigiami išgyvenimai (džiaugsmas ir pasitenkinimas) įgyvendinant kūrybines idėjas. 12.5.2. Mokiniams sudaromos individualios programos, atsižvelgiant į kiekvieno mokinio asmeninius gebėjimus ir charakterį. Motyvaciją dainuoti, groti ypač žadina ansamblinis muzikavimas. Įvairios sudėties ansamblius mokinys gali atlikti su mokytoju, vyresniųjų klasių mokiniais ar savo bendraamžiais. 12.5.3. Mokytojas siekia įsigilinti ir atsižvelgti į mokinio prigimtinį muzikalumą, individualias charakterio ir muzikinio mąstymo savybes. Reikalinga klasė su instrumentu, esant galimybei – muzikos klausymosi aparatūra, garso įrašai. 12.5.4. Pamokose pasirenkami ir naudojami mokymosi metodai, kurie atitinka jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų raidos ypatumus, yra veiksmingi pedagoginiu požiūriu ir patrauklūs šio amžiaus mokiniams (pvz., inscenizavimas, vaizdinių metodas ir kt.). 12.5.5. Mokiniai vertinami atsižvelgiant į visų ugdymo sričių pasiekimus: muzikos atlikimo technikos įvaldymą, muzikos kūrinių interpretaciją, muzikos atlikėjo raišką socialinėje kultūrinėje aplinkoje. Vertinamos ne tik žinios ir gebėjimai, bet ir aktyvumas, daroma pažanga, rodomos pastangos. Kiekvienoje pamokoje mokiniui pateikiami komentarai, kaip tobulinti rezultatus. Su mokiniu kalbamasi apie jo pasiekimų raidą, sėkmes ir sunkumus. Nurodymai ir komentarai savarankiškam mokymuisi pateikiami raštu. Mokinių pasiekimai ir pažanga vertinami pagal mokykloje numatytą vertinimo tvarką. 12.6. Mokinių pasiekimai: 12.6.1. 1–2 klasėje: 1. Muzikos atlikimo technikos įvaldymas Nuostata – siekti pradinių atlikimo technikos įgūdžių tikslumo ir suprasti jų reikšmę. Esminis gebėjimas – teisingai atlikti muzikinį tekstą. Gebėjimai Žinios ir supratimas 1.1. Tiksliai ritmiškai perskaityti nesudėtingą muzikinį tekstą. 1.1.1. Atpažinti garsų ritmines vertes. 1.1.2. Išlaikyti duotą tempą. 1.2. Taisyklingai demonstruoti pagrindinius garso išgavimo būdus. 1.2.1. Paaiškinti taisyklingos laikysenos svarbą. 1.2.2. Atpažinti ir apibūdinti skirtingus garso išgavimo būdus. 1.3. Atlikti saviruošos užduotis. 1.3.1. Paaiškinti savarankiško mokymosi svarbą. 1.3.2. Savarankiškai parengti nesudėtingą muzikinį tekstą. 2. Muzikos kūrinių interpretavimas Nuostata – suvokti ir perteikti muzikos kūrinio keliamas emocijas. Esminis gebėjimas – taikyti muzikos išraiškos priemones, padedančias išraiškingai atskleisti muzikos kūrinio nuotaiką. 2.1. Išraiškingai atlikti skirtingo charakterio kūrinius. 2.1.1. Savais žodžiais apibūdinti muzikos kūrinio nuotaiką. 2.1.2.Paaiškinti tempo ir artikuliacijos pasikeitimus. 2.2. Apibūdinti nesudėtingas muzikos kūrinių formas. 2.2.1. Savais žodžiais paaiškinti kūrinio struktūrinius elementus (motyvas, frazė, sakinys). 2.2.2. Vartoti „tempo“, „dinamikos“ sąvokas. 3. Atlikėjo raiška socialinėje kultūrinėje aplinkoje Nuostata – pasitikėti savo jėgomis ir noriai dalyvauti koncertinėje veikloje. Esminis gebėjimas – atlikti nesudėtingą koncertinę programą. 3.1. Sukoncentruoti dėmesį per savo pasirodymą. 3.1.1. Paaiškinti pasiruošimo koncertiniam atlikimui svarbą. 3.1.2. Žinoti sceninės kultūros principus. 3.2. Įsivertinti savo viešą pasirodymą. 3.2.1. Įvardyti sėkmes ir nesėkmes. 3.2.2. Palyginti savo ir draugų pasirodymą. 3.2.3. Pasiūlyti, ką reikėtų tobulinti. 12.6.2. 3–4 klasėje: 1. Muzikos atlikimo technikos įvaldymas Nuostata – siekti pradinių atlikimo technikos įgūdžių tikslumo ir suprasti jų reikšmę. Esminis gebėjimas – teisingai atlikti muzikinį tekstą. Gebėjimai Žinios ir supratimas 1.1. Tiksliai perskaityti ir atlikti sudėtingesnį muzikinį tekstą. 1.1.1. Paaiškinti garsų trukmės tarpusavio santykius. 1.1.2. Koordinuoti regėjimo, klausos, motorikos komponentus, laikytis nurodyto tempo. 1.2. Suprasti garso išgavimo instrumentu, balsu būdų įvairovę, gebėti juos iliustruoti grojant, arba dainuojant. 1.2.1. Groti, dainuoti taisyklinga laikysena. 1.2.2. Apibūdinti ir pademonstruoti skirtingus garso išgavimo būdus. 1.3. Atlikti saviruošos užduotis. 1.3.1. Apibūdinti savarankiško mokymosi svarbą. 1.3.2. Savarankiškai parengti nesudėtingą muzikinį kūrinį. 2. Muzikos kūrinių interpretavimas Nuostata – suvokti ir perteikti muzikos kūrinio keliamas emocijas. Esminis gebėjimas – taikyti muzikos išraiškos priemones, padedančias išraiškingai atskleisti muzikos kūrinio nuotaiką. 2.1. Išraiškingai atlikti įvairių žanrų ir charakterio kūrinius. 2.1.1. Apibūdinti pagrindines muzikinio kūrinio išraiškos priemones. 2.1.2.Demonstruoti tempo ir artikuliacijos pasikeitimus. 2.2. Apibūdinti nesudėtingų muzikos kūrinių formų skirtumus. 2.2.1. Žinoti ir apibūdinti pagrindinius muzikos kūrinių struktūros elementus (motyvas, frazė, kūrinio dalių pradžios, pabaigos, kulminacija). 2.2.2. Žinoti ir panaudoti grojant tempo, dinamikos pasikeitimus. 3. Atlikėjo raiška socialinėje kultūrinėje aplinkoje Nuostata – pasitikėti savo jėgomis ir noriai dalyvauti koncertinėje veikloje. Esminis gebėjimas – atlikti nesudėtingą koncertinę programą. 3.1. Susikaupti per savo pasirodymą. 3.1.1. Paaiškinti pasiruošimo koncertiniam atlikimui svarbą. 3.1.2. Žinoti sceninės kultūros principus. 3.2. Įsivertinti savo viešą pasirodymą. 3.2.1. Apibūdinti sėkmes ir nesėkmes. 3.2.2. Palyginti savo ir draugų pasirodymą. 3.2.3. Pasiūlyti, ką reikėtų tobulinti. 12.7. Turinio apimtys: 12.7.1. Muzikos atlikimo technikos įvaldymas: 12.7.1.1. Balso sandaros galimybių pažinimas, taisyklinga laikysena ir burnos padėtis dainuojant, kvėpavimo, fiziologinių balso sandaros pagrindų pradmenys, artikuliacijos įgūdžių supažindinimas ir lavinimas, unisono, ansambliškumo ir dvibalsiškumo pradmenų lavinimas ir ugdymas. 12.7.1.2. Instrumento galimybių pažinimas: taisyklinga laikysena, judesių koordinavimas, kvėpavimas. Pagrindiniai garso išgavimo būdai, pirštuotė, fortepijono pedalo naudojimo pagrindai, akordeono registrai, dumplių valdymo pradmenys, stryko valdymo technika ir pan. Mažorinės, minorinės gamos pagal metodinės grupės reikalavimus. 12.7.1.3. Fortepijono programinį repertuarą pusmečiui sudaro: 12.7.1.3.1. 1 klasė – 7–10 įvairaus charakterio pjesių ir etiudų: liaudies dainų, pjesių su polifonijos elementais, ansamblių; 12.7.1.3.2. 2–4 klasės – 6–7 kūriniai: polifoninis kūrinys, stambios formos kūrinys, 2 pjesės, 3–4 etiudai. 12.7.1.4. Styginių instrumentų programinį repertuarą pusmečiui sudaro: 12.7.1.4.1. 1 klasė – 4–5 pjesės, 1–3 etiudai. Paprastieji legato ir detache deriniai; 12.7.1.4.2. 2 klasė – 2–3 pjesės arba 1 stambios formos kūrinys, 1–3 etiudai, pažintis su II, III pozicijomis, paruošiamieji vibrato pratimai; 12.7.1.4.3. 3 klasė – 2–3 pjesės arba 1 stambios formos kūrinys, 1–3 etiudai, štrichų deriniai. I, II, III pozicijų įvaldymas, įvairūs pozicijų keitimo tipai, chromatinės slinktys, natūralūs flažoletai, vibrato naudojimas griežiant ilgas natas; 12.7.1.4.4. 4 klasė – 1 stambios formos kūrinys, 2–3 pjesės, 4–5 etiudai, pažintis su V–VII pozicijomis, nesudėtingi akordai, vibrato tobulinimas. 12.7.1.5. Gitaros programinį repertuarą pusmečiui sudaro: 12.7.1.5.1. 1 klasė – 2 etiudai, 3–4 pjesės, pratimai. I ir II pozicijų pažinimas, pirštuotės žymėjimas; 12.7.1.5.2. 2 klasė – 2 etiudai, 3–4 pjesės, pratimai, vienbalsiai, dvibalsiai etiudai, pjesės, pjesė su arpeggio elementais, „bendro“ piršto sąvoka keičiant akordus, pjesė arba etiudas su dvigarsių panaudojimu (pageidautina taškuotu ritmu); 12.7.1.5.3. 3 klasė – 2 etiudai, 3–4 pjesės, pratimai, „legato žemyn“, „legato aukštyn“ pratimai įvairiomis stygomis ir įvairiose pozicijose, tembrinių spalvų metalico (sul pont), dolce (sul tasto) ir natural įvaldymas, ritminių figūrų įvaldymas, sinkopės; 12.7.1.5.4. 4 klasė – stambios formos kūrinys, 2 etiudai, 2 pjesės, pratimai, „legato žemyn“ pratimai 3–2; 4–2; 4–3 pirštais, „legato aukštyn“ pratimai 2–3; 2–4; 3–4 pirštais įvairiomis stygomis ir įvairiose pozicijose. 12.7.1.6. Lietuvių liaudies instrumentų, akordeono programinį repertuarą pusmečiui sudaro: 12.7.1.6.1. 1–3 klasės – 5 skirtingo charakterio ir stiliaus kūriniai, etiudai; 12.7.1.6.2. 4 klasė – stambios formos kūrinys, 2 skirtingo charakterio ir stiliaus pjesės, 2 etiudai. 12.7.1.7. Pučiamųjų, mušamųjų instrumentų programinį repertuarą pusmečiui sudaro 10–15 kūrinių (pratimai, etiudai, pjesės – lietuvių liaudies dainos, šokiai, žaidimai). 12.7.1.8. Skaitymo iš lapo pagrindai ir sistemingas įgūdžių lavinimas. 12.7.1.9. Atliktų kūrinių ir įrašų analizė. 12.7.1.10. Muzikos kūrinių interpretavimas: nesudėtingų muzikos kūrinių formų (periodas, paprastosios 2 arba 3 dalių reprizinės / nereprizinės formos), pagrindinių sintaksinių elementų (motyvas, frazė, sakinys), nuotaikos, charakterio apibūdinimas ir atlikimas; atliktų ir išgirstų kūrinių palyginimas. 12.7.1.11. Choro dainavimo programinį repertuarą pusmečiui sudaro 4–6 kūriniai (lietuvių liaudies dainos, sutartinės, kanonai, dvibalsės dainos, lietuvių ir užsienio kompozitorių kūryba); 12.7.2. Muzikos atlikėjo raiška socialinėje kultūrinėje aplinkoje. Kūrinių atlikimas ir įsivertinimas, sceninės patirties pradmenys. Gebėjimas koncentruoti dėmesį per savo pasirodymą. 12.8. Vertinimas. Pasiekimų lygiai patenkinamas pagrindinis aukštesnysis 1. Muzikos atlikėjo technikos įvaldymas Išmoksta pakankamų instrumento, balso valdymo įgūdžių. Muzikinė atmintis, ritmo pojūtis, atlikimo išraiškingumas atitinka minimalius turinio reikalavimus. Gerai išmoksta instrumento, balso valdymo įgūdžių, taiko juos skaitydamas muzikinį tekstą. Atlieka saviruošos užduotis. Puikiai, išradingai naudoja instrumento, balso valdymo įgūdžius. Tiksliai perskaito muzikinį tekstą. Noriai ir kūrybingai atlieka saviruošos užduotis. 2. Muzikos kūrinių interpretavimas Žino kai kuriuos kūrinio išraiškos elementus, padedamas mokytojo, interpretuoja muzikos kūrinius. Savais žodžiais apibūdina muzikos kūrinio nuotaiką. Paaiškina pagrindines muzikos kūrinio išraiškos priemones. Geba įsivertinti savo atlikimą. Kūrinius atlieka įtaigiai. Apibūdina nesudėtingų muzikos kūrinių formų skirtumus. Žino pagrindinius muzikos kūrinio struktūros elementus. Pasiūlo savo interpretacinį planą. 3. Muzikos atlikėjo raiška Fragmentiškai dalyvauja klasės, mokyklos viešuose pasirodymuose. Mažai domisi kultūriniais renginiais, juose dalyvauja pasyviai. Noriai dalyvauja viešuose pasirodymuose (festivaliuose, koncertuose). Nusako savo sėkmes ir nesėkmes. Aktyviai dalyvauja viešuose pasirodymuose, konkursuose. Geba lyginti, komentuoti atliekamą muziką. Pateikia pasiūlymus, ką reikėtų tobulinti. 13. Solfedžio – Pradinio ugdymo kartu su muzikos ugdymu programos muzikos dalies privalomojo branduolio dalykas. 13.1. Dalyko paskirtis – sudaryti sąlygas mokiniams ugdytis muzikinę klausą ir vaizduotę, esminius solfedžio dalyko gebėjimus, įgyti pradinį muzikinį raštingumą. 13.2. Dalyko tikslas – sužadinti ir skatinti mokinių domėjimąsi muzika, padėti ugdytis ritmo bei dermės pojūtį, intonavimo įgūdžius, suteikti reikalingų žinių. 13.3. Dalyko uždaviniai. Siekiama, kad per solfedžio pamokas solfedžiuodami, klausydami ir užrašydami muzikos fragmentus mokiniai: 13.3.1. atpažintų ir tiksliai atliktų ritminius bei melodinius darinius; 13.3.2. solfedžiuotų melodijas mažoro ir minoro tonacijomis; 13.3.3. klausa atpažintų ir užrašytų pažįstamus ritminius ir melodinius darinius bei muzikos fragmentus. 13.4. Dalyko struktūra. Dalyką sudaro trys veiklos sritys: 13.4.1. ritmavimas; 13.4.2. intonavimas; 13.4.3. muzikos klausymasis, atpažinimas ir jos fragmentų užrašymas. 13.5. Didaktinės nuostatos: 13.5.1. solfedžio pamokose mokiniai mokosi skaityti ir užrašyti iš klausos muzikos fragmentus, lavinasi intonavimo, audijavimo, vokalizavimo įgūdžius, ugdosi ritminį jautrumą, improvizacinius ir interpretacinius gebėjimus. Su mokiniais aptariamos solfedžio pamokose įgytos patirties pritaikymo kituose dalykuose galimybės; 13.5.2. patalpoje, kurioje vyksta solfedžio pamokos, turi būti instrumentas (pianinas, fortepijonas, sintezatorius), lenta su penklinėmis arba interaktyvi lenta, pagal galimybes – kompaktinių plokštelių grotuvas, kompiuteris su muzikine programine įranga, interneto prieiga ir daugialypės terpės projektoriumi. Patalpa turi būti erdvi, pritaikyta grupiniams užsiėmimams su galimybe judėti; 13.5.3. pamokose naudotini aktyvūs mokymo(

1. si)metodai, kurie atitinka jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaiko raidos ypatumus, suteikia galimybes mokytis savarankiškai. Jie parenkami atsižvelgiant į pamokos turinį, mokinių gebėjimus bei poreikius. Parenkamos nuosekliai sudėtingėjančios solfedžio užduotys – nuo užduočių, atliekamų tik klausant, vėliau – pritaikant rankų judesius (pvz., dermės laipsnius parodantys rankų ženklai ar ritmo darinių atlikimas naudojant kūno perkusiją), iki natų skaitymo iš lapo. Lavinami audijavimo gebėjimai – mokoma(
2. si)klausyti ir girdėti. Įvairių garso suvokimo ir įsiminimo užduočių kontekste, panaudojant įvairių žaidimų elementus aktyviai lavinama muzikinė atmintis, turtinamas intonacijų, ritmo, muzikos kalbos žodynas. Pamokose solfedžiuojama iš natų ir iš klausos; 13.5.4. mokiniai vertinami atsižvelgiant į visų ugdymo sričių pasiekimus: solfedžiavimą, ritmavimą, muzikinio teksto intonavimą, suvokimą bei užrašymą. Taikomas formuojamasis vertinimas, grindžiamas mokinio ir mokytojo bendradarbiavimu, nuolat įvertinant situaciją ir teikiant grįžtamąjį ryšį. Vertinimu siekiama kelti mokinių mokymosi motyvaciją, pasitikėjimą savo jėgomis, ugdyti atsakomybę už mokymosi rezultatus. Vertinamos ne tik žinios ir gebėjimai, bet ir aktyvumas, daroma pažanga, rodomos pastangos. Moksleivių pasiekimai ir pažanga vertinami ideografiškai. Baigiant ketvirtą klasę mokinių pasiekimai įvertinami taikant diagnostinio vertinimo būdą. Atsiskaitymo forma – pa(si)tikrinimas žodžiu ir raštu. 13.6. Mokinių pasiekimai: 13.6.1. 1–2 klasėje: 1. Ritmavimas Nuostata – siekti ritmavimo tikslumo, suprasti šio tikslumo svarbą muzikoje. Esminis gebėjimas – tiksliai atlikti ritminius darinius paprastais metrais. Gebėjimai Žinios ir supratimas 1.1. Tiksliai pakartoti iš klausos ir atlikti iš natų pažįstamus ritmo darinius, atpažinti ritmines vertes. 1.1.1. Išvardyti turinio apimtyse nurodytus ritminius darinius. 1.1.2. Vartoti „ritminės vertės“ ir „takto“ sąvokas. 1.2. Improvizuoti naudojant pažįstamus ritmo darinius. 1.2.1. Užrašyti ritmo motyvus. 1.2.2. Improvizuojant laikytis tolygaus tempo. 2. Intonavimas Nuostata – stengtis tiksliai intonuoti atliekamą muziką. Esminis gebėjimas – tiksliai intonuoti melodijas mažorines ir minorines melodijas. 2.1. Demonstruoti taisyklingą laikyseną, kvėpavimo ir garso formavimo įgūdžius. 2.1.1. Aiškiai tarti skiemenis, atsikvėpti tik tarp frazių. 2.1.2. Paaiškinti taisyklingos laikysenos svarbą, ją apibūdinti. 2.2. Solfedžiuoti vienbalses melodijas, pratimus mažoro tonacijomis. 2.2.1. Savais žodžiais apibūdinti mažoro dermę. 2.2.2. Išvardyti pastovius ir nepastovius dermės laipsnius. 2.2.3. Solfedžiuojant rodyti pulsą. 2.3. Improvizuoti naudojant paprastus melodinius darinius. 2.3.1. Atlikti klausimo – atsakymo formos improvizacijas. 2.3.2. Užrašyti natomis savo sukurtus melodijos motyvus. 2.3.3. Apibūdinti pojūčius improvizuojant, aptarti rezultato kokybę. 3. Muzikos klausymasis, atpažinimas ir užrašymas Nuostata – suprasti, kad muzikos klausytis reikia susikaupus. Esminis gebėjimas – klausa atpažinti, įvardinti, apibūdinti ir užrašyti muzikos fragmentus. 3.1. Dėmesingai išklausyti sakinio trukmės melodijas. 3.2. Klausa skirti dermės laipsnius, melodijos judėjimo kryptį. 3.2.1. Nurodyti dermę (mažoras, minoras) 3.2.2. Išvardyti klausa atpažintus dermės laipsnius. 3.2.3. Užrašyti frazės apimties melodinį ar ritminį diktantą. 13.6.2. 3–4 klasėje: 1. Ritmavimas Nuostata – siekti ritmavimo tikslumo, suprasti šio tikslumo svarbą muzikoje. Esminis gebėjimas – tiksliai atlikti paprastųjų metrų ritminius darinius. Gebėjimai Žinios ir supratimas 1.1. Tiksliai atlikti ritminius darinius paprastais metrais, atpažinti garsų trukmes. 1.1.1. Įvardinti ir užrašyti turinio apimtyse nurodytus ritminius darinius. 1.1.2. Užrašyti garsų ritmines vertes, paaiškinti takto sąvoką. 1.1.3. Koordinuoti skirtingas veiksenas – ritmuoti pasitelkiant kūno perkusiją, naudoti mnemoninius garsų trukmės pavadinimus (ta, ti-ti ir pan.) ar diriguoti (rodyti pulsą) ir pan. 1.2. Improvizuoti naudojant pažįstamus ir originalius ritmo darinius. 1.2.1 Sukurti ir užrašyti sakinio apimties ritmo struktūras. 1.2.2. Improvizuojant laikytis pasirinkto metro, išlaikyti tolygų pulsą. 2. Intonavimas Nuostata – stengtis tiksliai intonuoti atliekamą muziką. Esminis gebėjimas – tiksliai intonuoti mažorines ir minorines melodijas. 2.1. Demonstruoti taisyklingą laikyseną, kvėpavimo ir garso formavimo įgūdžius. 2.1.1. Aiškiai tarti skiemenis, atsikvėpti tik tarp frazių. 2.1.2. Paaiškinti taisyklingos laikysenos svarbą, ją apibūdinti. 2.2. Tiksliai solfedžiuoti vienbalses melodijas, mažoro ir minoro tonacijų pratimus. 2.2.1. Aptarti dermės laipsnių trauką konkrečioje melodijoje. 2.2.2. Teisingai įvardyti dermės laipsnius. 2.2.3. Solfedžiuojant diriguoti arba rodyti pulsą. 2.2.4. Paaiškinti mažoro ir minoro sandarą. 2.3. Improvizuoti muzikos tekstus. 2.3.1. Atlikti klausimo – atsakymo formos improvizacijas. 2.3.2. Sukurtus melodijos motyvus užrašyti natomis. 2.3.3. Apibūdinti pojūčius improvizuojant, aptarti rezultato kokybę. 3. Muzikos klausymasis, atpažinimas ir užrašymas Nuostata – suprasti, kad muzikos klausytis reikia susikaupus. Esminis gebėjimas – klausa atpažinti, įvardinti, apibūdinti ir užrašyti muzikos fragmentus. 3.1. Dėmesingai ir atidžiai išklausyti vienos ir dviejų dalių muzikos kūrinius. 3.2. Klausa skirti, atpažinti ir apibūdinti klausomos muzikos savybes. 3.2.1. Nustatyti muzikos metrą, dermę. 3.2.2. Nustatyti klausytos muzikos atlikėjus, žanrą. 3.2.3. Užrašyti sakinio apimties melodinį ar ritminį diktantą. 13.7. Turinio apimtys: 13.7.1. Muzikos klausymasis ir suvokimas: 13.7.1.1. 1–2 klasės. Terminai: greitai-lėtai; linksmai-liūdnai; aukštai-žemai; mažoras, minoras; dermė, tonacija; melodija, akompanimentas; pulsas, ritmas, metras, taktas, tempas, kanonas; motyvas, frazė, sakinys; artikuliacijos ir dinamikos ženklai. 13.7.1.2. 3–4 klasės. Sąvokos: tetrachordas, gama; intervalas, disonansas–konsonansas; harmonija, akordas, tonika, subdominantė, dominantė; sekvencija, kadencija, cezūra, periodas; tempas (lento, andante, moderato, allegro), metronomas. 13.7.2. Muzikos atpažinimas ir užrašymas: 13.7.2.1. 1–2 klasės. Atpažįsta klausant ir užrašo žinomus ritminius ir melodinius darinius natomis. Nurodo melodijos judėjimo kryptį (aukštyn-žemyn), įsimena ir užrašo motyvo ir frazės apimties ritminius ir melodinius diktantus. Skaito ir užrašo natas pagal smuiko ir boso raktą a-f2. 13.7.2.2. 3–4 klasės. Užrašo ritminius sakinio ar periodo apimties diktantus. Nurodo melodijos judėjimo kryptį (aukštyn-žemyn), įsimena ir užrašo melodinius sakinio apimties diktantus. Skaito ir užrašo natas smuiko ir boso raktuose c-do3. 13.7.3. Intonavimas, dainavimas, solfedžiavimas: 13.7.3.1. 1–2 klasės. Liaudies ir autorinių dainų dainavimas. Dainavimas iš klausos ir iš natų, 2/4, 3/4 metro melodijų solfedžiavimas (parodant pulsą). Dermės laipsnių intonavimas. C-dur, G-dur, F-dur ir a-moll, e-moll, d-moll gamų dainavimas. Natų skaitymas pagal smuiko (a-f2) ir boso raktus. Nurodytos tonacijos intervalai su sprendimais (nuo primos iki tercijos). 13.7.3.2. 3–4 klasės. Kanonų dainavimas. Vienbalsių ir dvibalsių 2/4, 3/4, 3/8 (ir 4/4) metro melodijų solfedžiavimas iš natų (diriguojant ar rodant pulsą), mažorinės ir minorinės gamos iki 3 ženklų imtinai. Dermės laipsnių dainavimas. Intervalai: prima – seksta, oktava. 13.7.4. Ritmavimas: 13.7.4.1. 1–2 klasės. 2/4, 3/4 metrai, ritmo ostinato melodija, ritminis kanonas, naudojama kūno ir instrumentinė perkusija. Natos ir pauzės (perskaito ir atlieka): (natos) 13.7.4.2. 3–4 klasės. Paprastieji ir 4/4 metrai, ritmo rondo, prieštaktis ir užtaktis. Naujos natos ir pauzės (skaito ir atlieka): (natos) _____________________ ** TIC pastaba. Natas žr. Žin., 2013, Nr. 79-4014, 38 psl. ** 13.8. Vertinimas. Pasiekimų lygiai patenkinamas pagrindinis aukštesnysis 1. Ritmavimas Atlieka elementarius ritminius darinius paprastais metrais. Ritmuoja išlaikydamas duotą tempą. Tiksliai atlieka įvairius ritminius darinius paprastais metrais, teisingai naudoja garso trukmių pavadinimus, prieštakčio ir užtakčio sąvokas. Išlaiko pastovų tempą. Tiksliai ir išraiškingai atlieka įvairius ritminius darinius paprastuose metruose. Improvizuodamas naudoja prieštaktį ir užtaktį. 2. Intonavimas Patenkinamai intonuoja dermės laipsnius mažoro ir minoro tonacijomis, vienbalses melodijas. Kai jam padeda, solfedžiuodamas ir dainuodamas išlaiko duotą tempą. Gerai intonuoja dermės laipsnius mažoro ir minoro tonacijomis, vienbalses melodijas, tiksliai intonuoja siauresnės apimties intervalus. Pastebi savo intonavimo klaidas. Tiksliai ir muzikaliai intonuoja mažoro ir minoro tonacijų dermės laipsnius , kanonus, platesnės apimties intervalus. Teisingai įvertina savo ir kitų intonavimo kokybę. 3. Muzikos klausymasis, atpažinimas ir užrašymas Klausa atpažįsta ir užrašo kai kuriuos muzikos kalbos elementus ir dermės laipsnius mažoro ir minoro tonacijomis. Geba susikaupęs išklausyti skambantį muzikos kūrinį. Gerai klausa atpažįsta ir užrašo kai kuriuos muzikos kalbos elementus ir mažoro ir minoro tonacijų dermės laipsnius. Gana tiksliai užrašo melodinius ir ritminius diktantus. Geba susikaupęs išklausyti skambantį muzikos kūrinį. Tiksliai klausa atpažįsta ir užrašo kai kuriuos muzikos kalbos elementus ir mažoro ir minoro tonacijų dermės laipsnius. Tiksliai užrašo melodinius ir ritminius diktantus. Geba susikaupęs išklausyti skambantį muzikos kūrinį. 14. Muzikos pažinimas – Pradinio ugdymo kartu su muzikos ugdymu programos muzikos dalies privalomojo branduolio dalykas. 14.1. Dalyko paskirtis. Muzikos pažinimo dalykas skirtas supažindinti mokinius su muzikos įvairove ir sudaryti sąlygas kryptingai ugdytis muzikos suvokimo – muzikos klausymosi ir apibūdinimo gebėjimus, pagarbą muzikai. 14.2. Dalyko tikslas – padėti mokiniams suprasti muzikos reiškinių ir kūrybos įvairovę, ugdytis estetinę nuovoką, muzikos klausymosi gebėjimus, įvaldyti pagrindines muzikines sąvokas ir terminus. 14.3. Dalyko uždaviniai. Siekiama, kad mokydamiesi muzikos pažinimo mokiniai: 14.3.1. susipažindami su muzikos reiškiniais, ugdytųsi muzikinį mąstymą, įvaldytų terminiją; 14.3.2. mokytųsi įsiklausyti, suvokti ir (arba) pajausti, apibūdinti muzikos kūrinius; 14.3.3. pažintų ir suprastų muzikos paskirtį bei poveikį, kompozitoriaus, muzikos atlikėjo vaidmenis, muzikos skambėjimo erdves; 14.3.4. pritaikytų įgytas žinias, atliktų kūrybines užduotis, skatinančias moksleivius suvokti savo sugebėjimus ir patirti pasitenkinimą mokymosi procesu. 14.4. Dalyko struktūra. Muzikos pažinimo dalyką sudaro dvi veiklos sritys: 14.4.1. Muzikos kūrinių klausymasis ir apibūdinimas. Mokiniai pamokose klausosi ir aptaria įvairių stilistinių epochų muziką, susipažįsta su pagrindinėmis muzikos sąvokomis. 14.4.2. Muzikos socialinio kultūrinio konteksto supratimas. 14.5. Didaktinės nuostatos: 14.5.1. Muzikos pažinimo pamokos organizuojamos pagal aiškią pamokos struktūrą, kurią sudaro įvadinė pamokos dalis, mokymosi veikla. Ypač svarbi baigiamoji pamokos dalis –apibendrinimas, per kurį mokiniai atskleidžia, ko iš tikrųjų išmoko praėjusioje pamokoje. Apibendrinimas sudaro sąlygas mokytojui stebėti mokinių raidą, laiku koreguoti mokymosi spragas. 14.5.2. Siekdamas sudominti mokinius ir skatinti juos įsidėmėti naują medžiagą mokytojas naudoja vaizdines priemones, informacines technologijas, filmus, knygas, plakatus ir t. t. Pasitelkiamos kūrybinės užduotys, testai. Mokymo(
3. si)metu nustatoma, ką mokiniai sužinojo ir ko išmoko, mokiniai skatinami patys įsivertinti savo darbą. 14.5.3. Muzikos pažinimo pamokose įgytos mokinių žinios ir pasiekimai vertinami lygiais, atliekant apklausas žodžiu arba raštu, testus, kūrybinius darbus. Siūloma derinti diagnostinį ir kaupiamąjį vertinimą atsižvelgiant į darbo formas, pamokos uždavinius, mokinių galimybes. 14.6. Mokinių pasiekimai. Gebėjimai Žinios ir supratimas 1. Muzikos kūrinių klausymasis ir apibūdinimas Nuostata – suprasti, kad muzika yra menas, sukeliantis emocijas ir išreiškiantis mintis. Esminis gebėjimas – remiantis sukaupta muzikos pažinimo ir kitų mokomųjų dalykų patirtimi apibūdinti muzikos kūrinio keliamas emocijas, išgyvenimus, asociacijas. 1.1. Apibūdinti muzikos kūrinio charakterį, nuotaiką, panaudotas išraiškos priemones, kilusias asociacijas. 1.1.1. Tinkamai vartoti elementarią muzikos terminiją. 1.1.2. Savais žodžiais paaiškinti „kompozitoriaus“, „atlikėjo“, „klausytojo“ sąvokas. 1.1.3. Paaiškinti „melodijos“, „ritmo“, „tempo“, „dinamikos“, „tembro“, „harmonijos“, „artikuliacijos“, „registro“ sąvokas. 1.1.4. Nustatyti klausyto muzikos kūrinio metrą, tempo grupę. 1.2. Klausa atpažinti ir apibūdinti muzikos kūrinio rūšį pagal atlikėjus žanrą, sukūrimo laikotarpį. 1.2.1. Išvardyti kūrinį atliekančius instrumentus, pasakyti, koks kolektyvas, balso rūšis. 1.2.2. Nurodyti kada kūrinys galėjo būti sukurtas (senovinė ar šiuolaikinė muzika). 1.2.3. Išvardyti klausytam kūriniui giminingus žanrus. 1.2.4. Nurodyti klausyto instrumento ar balso technines galimybes (registro, dinamikos, artikuliacijos aspektai). 2. Muzikos socialinio kultūrinio konteksto supratimas Nuostata – išsiugdyti poreikį ir įprotį klausytis muzikos, lankytis koncertų salėse ir teatruose. Esminis gebėjimas – stebėti ir vertinti savo aplinkos muzikinius reiškinius, kaupti gyvos muzikos klausymosi patirtį. 2.1. Išgirsti ir apibūdinti muzikos ir garso reiškinius aplinkoje. 2.1.1. Aptarti įvairius aplinkos garso šaltinius. 2.1.2. Nurodyti, kur aplinkoje girdima muzika. 2.1.3. Pristatyti savo ir šeimos muzikinius pomėgius. 2.2. Pasidalyti įspūdžiais iš aplankyto koncerto. 2.2.1. Nurodyti svarbiausias koncertines erdves Lietuvoje. 2.2.2. Išvardyti koncerte pasirodžiusius atlikėjus. 14.7. Turinio apimtys: 14.7.1. Muzikos kūrinių klausymasis ir apibūdinimas: įvairių stilių ir žanrų muzikos kūrinių pavyzdžiai; muzikos kūriniai, skirti muzikos rūšims pagal atlikėjus, muzikos išraiškos priemonėms pažinti; sąvokos: melodija, ritmas ir metras, harmonija, dinamika, tempas, artikuliacija, registras. 14.7.2. Muzikos socialinio kultūrinio konteksto pažinimas. Muzikos funkcijos: apeiginė, religinė, pramoginė, programinė, proginė muzika; sąvokos: kompozitorius, atlikėjas (solistas, ansamblis, orkestras, choras, dirigentas); muzikos tyrinėtojas (muzikologas); koncertų salė, koncertinė erdvė, aplinkos garsai ir muzika. 14.8. Vertinimas. Pasiekimų lygiai patenkinamas pagrindinis aukštesnysis 1. Muzikos kūrinių klausymas ir vertinimas Klausydamasis muzikos kūrinių mokinys nurodo kūrinio rūšį pagal atlikėjus, žanrą. Apibūdina aiškiai girdimas muzikos išraiškos priemones. Skiria ir apibūdina garso tembrą, dinamiką, nuotaiką, charakterį, kūrinį atliekančius instrumentus. Paaiškina šiuos muzikinius terminus. Atpažįsta ir pasako, kokius muzikos kūrinius išklausė. Klausydamasis muzikos kūrinių mokinys pasako autorių ir kūrinio pavadinimą, apibūdina muzikos išraiškos priemones. Vaizdingai aiškina muzikos kūrinio poveikį. Aiškiai reiškia savo mintis, tikslingai vartoja žinomas sąvokas. 2. Muzikos socialinio kultūrinio konteksto supratimas ir vertinimas Mokinys lanko mokytojo rekomenduotus koncertus. Savais žodžiais apibūdina girdėtą muziką, atsako į nukreipiančius klausimus. Mokinys, dalyvauja mokyklinėje ir užklasinėje kultūrinėje veikloje. Lankosi koncertuose. Išvardija žymiausias koncertų erdves savo mieste ir Lietuvoje, žymiausius atlikėjus – solistus ir kolektyvus. Pristato savo muzikinius pomėgius, mėgstamus atlikėjus. Noriai ir dažnai lankosi kultūriniuose renginiuose, dalyvauja mokyklos ar regiono kultūriniuose projektuose. Pristato ir analizuoja atlikėjo raiškos pamokose išmoktą repertuarą. Parengia vaizdų savo ir šeimos muzikinių pomėgių pristatymą. II. PRADINIO UGDYMO KARTU SU MUZIKOS UGDYMU PROGRAMOS MUZIKOS DALIES BRANDUOLĮ PAPILDANTYS DALYKAI 15. Bendrasis fortepijonas – atlikėjo raiškos (išskyrus fortepijoną) Pradinio ugdymo kartu su muzikos ugdymu programos muzikos dalies branduolį pagal pagrindinį dalyką papildantis dalykas. 15.1. Dalyko paskirtis. Bendrasis fortepijonas skirtas praplėsti mokinių atlikėjo raiškos patirtį ir sudaryti sąlygas įgyti gebėjimų groti fortepijonu. Grojimo fortepijonu gebėjimai gali būti plačiai taikomi ugdant muzikos atlikėjo kompetenciją. 15.2. Dalyko tikslas – padėti mokiniams įgyti pradinius fortepijono valdymo įgūdžius ir suprasti fortepijono taikymo galimybes per kitų dalykų pamokas. 15.3. Dalyko uždaviniai. Siekiama, kad per dalyko pamokas mokiniai: 15.3.1. lavintųsi skambinimo fortepijonu įgūdžius; 15.3.2. mokytųsi įsiklausyti, pajausti, suvokti ir perteikti atliekamo kūrinio menines emocijas; 15.3.3. ugdytųsi savarankiško darbo įgūdžius; 15.3.4. naudotųsi fortepijonu saviruošai ir ir kitose muzikos dalykų pamokose. 15.4. Dalyko struktūra. Dalyką sudaro trys veiklos sritys: 15.4.1. grojimo technikos ugdymas; 15.4.2. muzikos kūrinių interpretavimas; 15.4.3. atlikėjo raiška socialinėje kultūrinėje aplinkoje. 15.5. Didaktinės nuostatos: 15.5.1. Pradiniame etape labai svarbu pažinti vaiko individualias savybes, polinkius ir interesus, atskleisti jo gebėjimus, kryptingai ugdyti asmeninį domėjimąsi muzika. Todėl planuojant ugdymo turinį, parenkant grojimo repertuarą ir technikos lavinimo pratimus atsižvelgiama į kiekvieno mokinio gebėjimus, poreikius, pasiekimų lygį, pagrindinio programos dalyko specifiką. 15.5.2. Bendrojo fortepijono pamokose naudojami darbo metodai: repertuaro demonstravimas, pokalbis, inscenizavimas ir kt. Pamokose taikomi žaidybiniai elementai, padedantys pažinti instrumentą, jo savybes ir galimybes (instrumento sandaros, garsinės medžiagos įvairovės tyrinėjimas ir pan.). Ugdomi skaitymo iš natų gebėjimai, grojami ansambliai su mokytoju, lavinamas dėmesys, valia, atmintis. 15.5.3. Mokymasis groti fortepijonu papildo mokinio atlikėjo raiškos patirtį, todėl fortepijono pamokose jis mokomas suvokti, pajausti ir perteikti muzikos kūrinio keliamas menines emocijas, natūraliai ir išraiškingai interpretuoti atliekamą muziką. 15.5.4. Parengti kūriniai atliekami atsiskaitymuose ir koncertuose. Vieši pasirodymai skatina mokinių kūrybinę saviraišką ir norą muzikuoti, siekti geresnio rezultato. 15.5.5. Mokiniai vertinami už darbą pamokoje, savarankišką užduočių atlikimą, dalyvavimą koncertuose, galutinį repertuaro atlikimą apibendrinamuosiuose atsiskaitymuose. Individualiose pamokose mokiniams nuolat teikiamas grįžtamasis ryšys laikantis formuojamojo vertinimo normų. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimu siekiama: motyvuoti mokinius mokytis ir siekti sėkmės, padėti koreguoti mokymąsi ir numatyti tolesnius tikslus bei siekius, apibendrinti ir nustatyti esminių dalykinių gebėjimų lygmenį. 15.6. Mokinių pasiekimai. Gebėjimai Žinios ir supratimas 1. Grojimo technikos ugdymas Nuostata – suprasti grojimo fortepijonu svarbą. Esminis gebėjimas – teisingai perskaityti ir atlikti nesudėtingą muzikinį tekstą. 1.1. Abiem rankomis pagroti nesudėtingą muzikinį tekstą. 1.1.1. Naudotis pradinėmis muzikos teorijos žiniomis. 1.1.2. Taikyti regėjimo, klausos ir motorikos komponentus, perteikiant skaitomą tekstą. 1.1.3. Parinkti nesudėtingą melodiją iš klausos. 1.2. Koordinuoti pagrindinius grojimo fortepijonu elementus. 1.2.1. Sutelkti dėmesį ir jį kontroliuoti. 1.2.2. Naudoti teisingą pirštuotę, atliekant kūrinį. 1.2.3. Žinoti ir taisyklingai atlikti nesudėtingo ritmo darinius. 1.2.4. Fragmentiškai naudoti pedalą. 1.3. Perteikti fortepijonu įvairius garso išgavimo būdus. 1.3.1. Suprasti teisingą rankų laikyseną, koordinaciją ir pirštų techniką. 1.3.2. Paaiškinti ir pritaikyti įvairius garso išgavimo būdus (legato, non legato, staccato ir kt.). 1.3.3. Apibūdinti ir parodyti dinamikos, garso, tembrinės spalvų skalės galimybes. 2. Muzikos kūrinių interpretavimas Nuostata – siekti pajausti ir perteikti muzikos kūrinio keliamas menines emocijas. Esminis gebėjimas – natūraliai ir išraiškingai interpretuoti atliekamus kūrinius. 2.1. Išraiškingai atlikti skirtingo žanro ir charakterio paprastųjų formų muzikos kūrinius solo ir ansamblyje. 2.1.1. Savais žodžiais paaiškinti muzikos kūrinio nuotaiką, teisingai apibūdinti pagrindines išraiškos priemones. 2.1.2. Nurodyti kūrinio struktūrinius elementus – motyvą, frazę, sakinį, dalių pradžią ir pabaigą. 2.1.3. Aiškiai frazuoti, pritaikyti artikuliacijos, dinamikos elementus. 2.1.4. Girdėti ir derintis prie ansamblio partnerių. 3. Atlikėjo raiška socialinėje kultūrinėje aplinkoje Nuostata. Noriai muzikuoti drauge su kitais, patirti bendrumo jausmą ir ugdytis sceninę patirtį. Esminis gebėjimas. Atlikti parengtą programą viešuose pasirodymuose. 3.1. Tinkamai elgtis scenoje. 3.1.1. Savais žodžiais apibūdinti atlikėjo sceninio elgesio taisykles. 3.1.2. Palyginti sceninio elgesio ypatybes atliekant muziką pagrindiniu instrumentu ir fortepijonu. 3.2. Įsivertinti savo sėkmes ir nesėkmes mokantis groti fortepijonu. 3.2.1. Aiškiai suvokti ir pasakyti, ko išmoko, kas pasisekė. 3.2.2. Nurodyti, kas mokantis groti fortepijonu kelia sunkumų. 3.2.3. Paaiškinti, kas padeda tobulinti grojimo įgūdžius. 3.3. Pritaikyti grojimo fortepijonu įgūdžius kitose srityse. 3.3.1. Nurodyti, kurioms pamokoms pasiruošti padeda grojimas fortepijonu. 3.3.2. Paaiškinti muzikos atlikėjo saviruošos ypatumus. 15.7. Turinio apimtys: 15.7.1. Minimalūs reikalavimai pusmečiui: ne mažiau kaip trys kūriniai (etiudas, skirtingo charakterio pjesės, pjesė su polifonijos elementais, sonatina, ansambliai). Į programą įtraukiama nežinomo muzikinio teksto skaitymas (2–3 nesudėtingos faktūros pjesės). Gamos iki 2 ženklų, akordai, jų apvertimai, trumpi ir ilgi arpeggio. 15.7.2. Grojimo technikos ugdymas: pagrindinių muzikinių gebėjimų ir įgūdžių formavimas, lavinama smulkioji grojimo technika, formuojama rankų laikysena, garso artikuliacija. 15.7.3. Muzikos kūrinių interpretavimas: nesudėtingų muzikinių formų kūrinių analizavimas ir interpretavimas, skaitymas iš lapo, atsižvelgiant į mokinio poreikius ir gebėjimus. 15.7.4. Muzikinė raiška. Muzikavimas solo ir ansamblyje, sceninės patirties ir kūrybinės saviraiškos ugdymas, dalyvaujant koncertinėje veikloje klasėje, mokykloje. 15.8. Vertinimas. Pasiekimų lygiai patenkinamas pagrindinis aukštesnysis 1. Grojimo technikos ugdymas Teorinės žinios ir atlikimo technika atitinka minimalų turinį. Mokytojui padedant perskaito elementarų muzikos tekstą. Naudoja įgytus technikos įgūdžius. Taiko tinkamą pirštuotę, tiksliai atlieka ritminius darinius. Skaito nesudėtingą tekstą iš natų. Laisvai naudoja išmoktus grojimo technikos įgūdžius, meninės išraiškos priemones atlikdamas kūrinius. Dirba savarankiškai, gerai skaito paprastą muzikinį tekstą. 2. Muzikos kūrinių interpretavimas Paaiškina kai kuriuos kūrinio išraiškos elementus. Atlieka mokytojo nurodytą kūrinio interpretaciją. Savais žodžiais apibūdina muzikos kūrinio turinį ir pritaiko artikuliacijos elementus. Gerai supranta kūrinio esmę ir išraiškingai perteikia muzikos kūrinį. 3. Muzikinė raiška Atsakydamas į nukreipiančius klausimus, apibūdina savo mokymosi patirtį. Tinkamai elgiasi scenoje pasirodymo metu. Apibūdina savo mokymosi groti fortepijonu sėkmes ir nesėkmes. Nurodo, kaip pritaikyti fortepijoną ruošiantis kitų dalykų pamokoms. Nuolat savarankiškai ruošiasi pamokoms, atlieka visas užduotis. Stebi ir vertina savo mokymosi patirtį. Pasirodymų metu demonstruoja tinkamą sceninį elgesį, įsijautimą, muzikalumą. 16. Ansamblinis muzikavimas – Pradinio ugdymo kartu su muzikos ugdymu programos muzikos dalies branduolį pagal pagrindinį dalyką papildantis dalykas. 16.1. Dalyko paskirtis – sudaryti sąlygas mokiniams muzikuoti drauge, ugdytis specialiuosius gebėjimus, susijusius ansamblinio muzikavimo dalyko sritimis. 16.2. Dalyko tikslas – ugdyti ansamblinio muzikavimo ir meninės raiškos gebėjimus, skatinti muzikavimo motyvaciją, bendravimą ir bendradarbiavimą muzikuojant. 16.3. Dalyko uždaviniai. Siekiama, kad muzikuodami ansamblyje mokiniai: 16.3.1. lavintųsi instrumento / balso valdymo įgūdžius, kai muzikuoja kolektyve; 16.3.2. suvoktų ir pajaustų muzikos kūrinio keliamas menines emocijas, dramaturgiją; 16.3.3. ugdytųsi kolektyvo nario atsakomybę, kauptų sceninę patirtį; 16.3.4. mokytųsi išraiškingai atlikti ansamblinę muziką. 16.4. Dalyko struktūra. Dalyką sudaro dvi veiklos sritys: 16.4.1. ansamblio pojūčio ugdymas; 16.4.2. kūrinių ansambliams interpretavimas. 16.5. Didaktinės nuostatos: 16.5.1. Repertuaras parenkamas atsižvelgiant į kiekvieno mokinio gebėjimus ir pasiekimus, individualias charakterio ir muzikinio mąstymo savybes. Mokytojui svarbu kurti muzikalią aplinką pasirenkant tinkamiausius muzikos kūrinius. Pamokose siejamos jau įgytos teorinės žinios ir praktiniai įgūdžiai, kurie padeda perteikti ir atlikti skirtingos stilistikos ir nuotaikos ansamblinės muzikos kūrinius. Repertuaro sudėtingumas turi atitikti visų atlikėjų bendrą pajėgumą. 16.5.2. Pamokose tobulinami skaitymo iš lapo gebėjimai, ugdomas poreikis savarankiškam individualiam darbui ir repetavimui grupėje. 16.5.3. Ansamblis programos kontekste suprantamas kaip nedidelės sudėties (2–12 dalyvių) atlikėjų grupė, atliekanti kamerinę ir kitokio žanro muziką. 16.5.4 Veikla ansamblyje organizuojama bendravimo ir bendradarbiavimo principu, vertinamas kiekvieno mokinio individualus darbas, įnašas į bendrą rezultatą ir pasiekimus. Mokytojas mokinių mokymosi rezultatus aptaria bendrai ir individualiai su kiekvienu mokiniu. Aptarime dalyvauja visi mokiniai, jiems svarbus grįžtamasis ryšys, padedantis įvertinti daromą pažangą ar priešingai. Atsiskaitymai organizuojami koncerto forma. 16.6. Mokinių pasiekimai. Gebėjimai Žinios ir supratimas 1. Ansambliškumo pojūčio ugdymas Nuostata – siekti kūrybinio bendradarbiavimo. Esminis gebėjimas – tiksliai atlikti savo partiją ansamblyje, girdėti draugo atlikimą. 1.1. Tiksliai atlikti savo partiją. 1.1.1. Nustatyti metrą, tempą. 1.1.2. Atpažinti štrichus. 1.2. Perteikti kūrinio nuotaiką. 1.2.1. Apibūdinti kūrinio tematiką, emocinę būseną. 1.3. Demonstruoti ansambliškumo pojūtį. 1.3.1. Muzikuoti ir girdėti kitus ansamblio dalyvius. 2. Kūrinių ansambliams interpretavimas Nuostata – ugdyti ansamblinio muzikavimo patirtį. Esminis gebėjimas – išraiškingai interpretuoti muzikos kūrinius. 2.1. Žinoti muzikos kalbos elementus. 2.1.1. Apibūdinti kūrinio tematiką, turinį. 2.1.2. Aptarti stiliaus bruožus. 2.2. Išraiškingai atlikti kūrinius. 2.2.1. Pažinti ir paaiškinti interpretacijos ženklus. 2.2.2. Apibūdinti ir aptarti kitų atlikėjų interpretaciją. 16.7. Turinio apimtys: 16.7.1. Ansambliškumo pojūčio ugdymas. Ansambliniam muzikavimui mokiniai parengia 2–3 kūrinius per pusmetį. Atliekant kūrinius pagrindinis dėmesys skiriamas teksto perskaitymo įgūdžiams, ritminio pulsavimo, intonavimo tikslumui lavinti. 16.7.2. Kūrinių ansambliams interpretavimas. Nesudėtingų muzikinių formų kūrinių turinio suvokimas, kūrinio charakterio apibūdinimas, interpretavimas. 16.8. Vertinimas. Pasiekimų lygiai patenkinamas pagrindinis aukštesnysis 1. Ansambliškumo pojūčio ugdymas Muzikinės kalbos žinios ir ansamblinio muzikavimo įgūdžiai atitinka minimalų turinį. Gerai skaito iš lapo. Girdi draugo atlikimą. Gerai skaito iš lapo ir atlieka savo partiją. Pritaiko įgytas žinias. 2. Kūrinių ansambliams interpretavimas Lėtai išmoksta ansamblio partijas. Trūksta išraiškos, aktyvumo. Išraiškingai atlieka savo partiją ansamblyje. Padedant mokytojui aptaria interpretacinį planą. Pritaiko įgytas žinias. Išraiškingai ir aktyviai muzikuoja. Išsako savo nuomonę kūrinio atlikimo klausimais. III. PAGRINDINIO UGDYMO KARTU SU MUZIKOS UGDYMU PROGRAMOS MUZIKOS DALIS I. PAGRINDINIO UGDYMO KARTU SU MUZIKOS UGDYMU PROGRAMOS MUZIKOS DALIES PRIVALOMOJO BRANDUOLIO DALYKAI 5–6 KLASĖJE 17. Atlikėjo raiška – pasirenkamasis pagrindinis Pagrindinio ugdymo kartu su muzikos ugdymu programos muzikos dalies privalomojo branduolio dalykas. 17.1. Dalyko paskirtis – sudaryti sąlygas mokiniui tobulinti įgytus instrumento / balso valdymo įgūdžius, ugdytis muzikalumą, kūrybinius ir atlikimo gebėjimus. 17.2. Dalyko tikslas – padėti mokiniams tobulintis muzikos atlikimo valdymo įgūdžius, įgyti muzikos kūrinių interpretavimo pagrindus. 17.3. Dalyko uždaviniai. Siekiama, kad per dalyko pamokas mokiniai: 17.3.1. ugdytųsi atlikimo techniką; 17.3.2. dalyvautų koncertinėje veikloje, įgytų muzikos atlikėjų patirties; 17.3.3. sąmoningai skirtų laiko savarankiškam mokymuisi, kūrybiniams ieškojimams. 17.4. Dalyko struktūra. Dalyką sudaro trys veiklos sritys: 17.4.1. muzikos atlikimo technikos įvaldymas; 17.4.2. muzikos kūrinių interpretavimas; 17.4.3. muzikos atlikėjo raiška socialinėje kultūrinėje aplinkoje. 17.5. Didaktinės nuostatos: 17.5.1. Pamokose lavinami pradiniame ugdymo etape įgyti muzikos atlikimo valdymo įgūdžiai, integruojamos teorinės žinios. 17.5.2. Mokiniui sudaromas individualus repertuaras, atsižvelgiant į kiekvieno mokinio asmeninį gebėjimų lygį ir poreikius. Užduotys parenkamos didėjančio sudėtingumo principu. Skatinant mokymosi motyvaciją, didelis dėmesys skiriamas muzikinei veiklai planuoti (koncertai, konkursai, festivaliai). 17.5.3. Pamokose naudotini mokymo(
4. si)metodai (pvz., stebėjimas, klausymas ir imitavimas, demonstravimas, lyginimas, vaizdiniai, emocinis imitavimas, sceninės išraiškos pratybos) ir mokymo(
5. si)strategijos, kurios atitinka amžiaus tarpsnių ypatumus, suteikia galimybes ugdytis savarankiškai, padeda sąmoningai tobulintis instrumento / balso valdymo techniką, interpretaciją ir skatina veiklą socialinėje kultūrinėje aplinkoje. 17.5.4. Įvertinant visų ugdymo sričių pasiekimus fiksuojama mokinių pažanga, nustatomi dalykinių gebėjimų lygmenys. Vertinimu siekiama padėti mokiniams mokytis, įsivertinti; atsižvelgiant į pasiektus rezultatus kelti tolesnio mokymosi tikslus. 17.6. Mokinių pasiekimai. 1. Muzikos atlikimo technikos įvaldymas Nuostata – sąmoningai plėtoti atlikimo technikos ir savarankiško mokymosi įgūdžius, noriai siekti muzikavimo kokybės. Esminis gebėjimas – naudoti išmoktus technikos elementus, atliekant sudėtingesnį repertuarą. Gebėjimai Žinios ir supratimas 1.1. Tobulinti garso išgavimo techniką. 1.1.1. Žinoti ir panaudoti garso išgavimo būdus, atliekant muzikinį kūrinį. 1.1.2. Lavinti muzikos instrumento/balso galimybes. 1.1.3. Žinias apie instrumentą, balsą panaudoti kokybiškam garsui išgauti. 1.2. Atlikti sudėtingesnės faktūros bei ritminio piešinio muzikinius tekstus. 1.2.1. Skaityti iš lapo įvairius kūrinius. 1.2.2. Tikslingai vartoti ir paaiškinti muzikinius terminus. 1.2.3. Išvardyti kūrinio formos elementus, muzikos kalbos priemones. 1.3. Susikoncentruoti konkrečioms užduotims atlikti. 1.3.1. Naudoti teisingą pirštuotę. 1.3.2. Pastebėti ir atlikti artikuliacijos nuorodas. 1.3.3. Paaiškinti, kas sukuria kūrinio charakterį. 1.4. Efektyviai planuoti saviruošos laiką. 1.4.1. Paaiškinti savarankiško mokymosi naudą. 1.4.2. Savarankiškai parengti ir atlikti muzikinį tekstą. 2. Muzikos kūrinių interpretavimas Nuostata – siekti suprasti ir atskleisti kūrinio interpretacinį sumanymą. Esminis gebėjimas – išraiškingai atlikti muzikos kūrinius, logiškai parengti interpretacinį planą 2.1. Atskleisti muzikos kūrinio nuotaiką, žanro ypatumus. 2.1.1. Paaiškinti muzikos išraiškos priemones, būdingas tam tikram žanrui. 2.1.2. Pritaikyti įgytas teorines bei praktines žinias interpretuojant kūrinį. 2.2. Išraiškingai ir įtaigiai atlikti kūrinius. 2.2.1. Apibūdinti interpretacinio plano sumanymą. 2.2.2. Ieškant interpretacinių sprendimų klausytis kitų atlikėjų įrašų, juos lyginti. 3. Muzikos atlikėjo raiška socialinėje kultūrinėje aplinkoje Nuostata – noriai dalyvauti koncertinėje veikloje ir ugdytis sceninę patirtį. Esminis gebėjimas – paruošti koncertinę programą ir perteikti ją klausytojui. 3.1. Viešai atlikti paruoštą koncertinę programą. 3.1.1. Apibūdinti koncertinės aplinkos privalumus ir trūkumus. 3.1.2. Atlikti ir kaupti įvairų repertuarą. 3.1.3. Įvertinti savo pasirodymą. 3.2. Dalyvauti muzikiniuose projektuose, konkursuose, festivaliuose. 3.2.1. Paaiškinti viešų pasirodymų naudą. 3.2.2. Aptarti savo ir kitų pasirodymus. 17.7. Turinio apimtys: 17.7.1. Muzikos atlikimo technikos įvaldymas: 17.7.1.1. Instrumento galimybės; kūno laikysena, kvėpavimas, harmoninės klausos garso, ambušiūro formavimas, tembro niuansai; smulkioji, stambioji (akordinė) technika; aplikatūra; pirštuotė, rankų funkcijų koordinavimas; įvairūs garso išgavimo būdai; pedalizacija, registrai, dumplių valdymas; mažorinės, minorinės gamos pagal metodinės grupės reikalavimus. 17.7.1.2. Balso galimybės, taisyklinga kūno laikysena, kvėpavimas, artikuliacija ir dikcija, ansambliškumo ir daugiabalsiškumo pradmenų lavinimas, dainavimo a cappella, dirigavimo pagrindai, supažindinimas su tembrinės spalvos niuansais ir partitūros analize. Balso aparato sandara ir apsauga, taisyklinga laikysena dainuojant, balsą lavinantys pratimai. Dainuojama patogiu diapazonu, minkšta ir elastinga garso išgavimo ataka, naudojamas mišrus kvėpavimas, aukšta balso skambesio pozicija, siekiama tikslios intonacijos, lavinama vokalinė klausa. 17.7.1.3. Fortepijonas – polifoninis kūrinys, stambios formos kūrinys (sonatina, sonatos I d. arba II–III d., variacijos, koncertas), 3 etiudai, pjesė. 17.7.1.4. Styginiai instrumentai – stambios formos kūrinys, 2 skirtingo charakterio pjesės, 1–2 etiudai. 17.7.1.5. Gitara: 17.7.1.5.1. 5 klasė – etiudas, pjesė, 3–6 dalys iš baroko epochos siuitos arba partitos, pratimai; 17.7.1.5.2. 6 klasė – pjesė, etiudas, variacijos, pratimai. 17.7.1.6. Lietuvių liaudies instrumentai, akordeonas: 5 skirtingo charakterio ir stiliaus kūriniai, vienas iš jų stambios formos. Polifoninė pjesė (akordeonistams), 2 etiudai. 17.7.1.7. Pučiamieji, mušamieji instrumentai – 4–6 skirtingo charakterio pjesės, 5–10 etiudų, 1 etiudas marimbai ar vibrofonui. 17.7.1.8. Choro dainavimo programinį repertuarą pusmečiui sudaro 6–8 skirtingo charakterio, įvairių žanrų bei stilių, įvairių laikotarpių lietuvių ir užsienio kompozitorių kūriniai, originalios bei harmonizuotos lietuvių liaudies dainos a cappella ir su akompanimentu. 17.7.1.9. Dainavimas: 5–6 kūriniai: lietuvių ir kitų pasaulio tautų liaudies autentiškos ir harmonizuotos dainos, lietuvių ir pasaulio kompozitorių originalios dainos, lietuvių ir pasaulio kompozitorių šiuolaikinės muzikos vokaliniai kūriniai. 17.7.1.10. Programos vykdymo procese svarbus aspektas – skaitymas iš lapo. Naujo teksto suvokimo ir nagrinėjimo įgūdžiai ugdomi sistemingai. 17.7.2. Muzikos kūrinių interpretavimas. Kūrinių forma, meninė idėja, žanrų ypatumai. Interpretaciniai sumanymai, jų aptarimas, analizė, vertinimas ir įgyvendinimas. Kūrinių klausymas, lyginimas. 17.7.3. Muzikos atlikėjo raiška socialinėje kultūrinėje aplinkoje. Koncertinės programos rengimas, atlikimas. Koncertinės patirties kaupimas. Įsivertinimas. 17.8. Vertinimas. Pasiekimų lygiai patenkinamas pagrindinis aukštesnysis 1. Muzikos atlikėjo technikos įvaldymas Atlikdamas muzikos kūrinius, žino išmoktų muzikos kalbos techninių elementų naudojimo taisykles ir metodus nurodytus mokytojo. Skaito ir nagrinėja tekstą padedamas mokytojo. Kryptingai naudoja muzikos kalbos techninius elementus, geba rasti individualų sprendimą. Sistemingai atlieka saviruošos užduotis. Puikiai valdo muzikos atlikimo techniką, kūrybingai ją naudoja rengdamas programą, geba savarankiškai paruošti kūrinį. Savo muzikinėje veikloje geba pritaikyti kitų muzikinių dalykų įgytas žinias. 2. Muzikos kūrinių interpretavimas Remdamasis elementariomis žiniomis, padedamas mokytojo, analizuoja mokytojo nurodytus kūrinius. Interpretuoja kūrinius vadovaudamasis mokytojo nuorodomis. Vadovaudamasis aptartais kriterijais analizuoja ir atlieka įvairių žanrų ir stilių muziką, vertina savo ir draugų kūrinių interpretacijas. Pateikia originalių minčių kūrinių interpretacijos klausimais, žino ryškiausių muzikų kūrinių interpretacijas. Analizuoja savo ir draugų muzikos kūrinių interpretacijas. 3. Muzikos atlikėjo raiška Mokytojo paskatintas, dalyvauja kūrybinėje veikloje mokykloje Mokytojui padedant apibūdina aplinkos muzikinius reiškinius. Žino kultūrinėje aplinkoje vykstančius reiškinius, juose dalyvauja, pasako savo nuomonę apie savo ir kitų kūrybinę veiklą. Kartu su mokytoju aptaria įgytus įgūdžius ir jų tobulinimą ateityje. Savarankiškai domisi ir dalyvauja vykstančiuose renginiuose. Sugeba organizuoti individualų ir kolektyvinį muzikavimą. Puikiai suvokia sceninio artistiškumo principus. Drąsiai išsako nuomonę ir pastabas apie savo ir kitų veiklą. Sieja savo kūrybinę patirtį su įgytomis žiniomis, mokydamasis kitų muzikinių dalykų. 18. Solfedžio – Pagrindinio ugdymo kartu su muzikos ugdymu programos muzikos dalies privalomojo branduolio dalykas. 18.1. Dalyko paskirtis – sudaryti sąlygas mokiniui plėtoti ir sisteminti įgytą solfedžio patirtį, tobulinti muzikinę klausą, metro ir ritmo pojūtį, didesnį dėmesį sutelkiant į muzikinės atminties lavinimą. 18.2. Dalyko tikslas – tikslingai organizuotomis solfedžio veiklomis padėti mokiniams tobulintis muzikinę klausą, ugdytis metro, ritmo ir dermės pojūtį, įgyti muzikos rašto ir elementariųjų muzikos teorijos žinių. 18.3. Dalyko uždaviniai. Siekiama, kad solfedžio pamokose solfedžiuodami, klausydami ir užrašydami muzikos fragmentus mokiniai: 18.3.1. susipažintų su muzikinio metro ir ritmo dėsningumais; 18.3.2. turtintų intonacijų žodyną, stiprintų funkcinės derminės sistemos pojūtį; 18.3.3. iš klausos atpažintų ir užrašytų muzikos kalbos elementus, naudotųsi pagrindinėmis teorijos žiniomis. 18.4. Dalyko struktūra. Dalyką sudaro trys veiklos sritys: 18.4.1. ritmavimas; 18.4.2. intonavimas; 18.4.3. muzikos klausymasis, atpažinimas ir užrašymas. 18.5. Didaktinės nuostatos: 18.5.1. Solfedžio pamokose mokoma(
6. si)skaityti ir užrašyti muzikos fragmentus, lavinti intonavimo, audijavimo, ritmavimo įgūdžius, skatinti kūrybinius gebėjimus. Su mokiniais aptariamos solfedžio pamokose įgytos patirties pritaikymo kituose dalykuose (atlikėjo raiškos ir muzikos istorijos) galimybės. 18.5.2. Solfedžio pamokose siekiama glaudaus ryšio su kitais muzikos dalykais. Tai suteikia mokiniui išsamesnį muzikos kūrinių suvokimą, stiprina tarpdalykinius ryšius bei bendrą muzikinio parengimo kokybę. Į solfedžio pamoką integruojami elementariosios muzikos teorijos, polifonijos, harmonijos, muzikos istorijos, muzikos kūrinių analizės elementai. 18.5.3. Solfedžio pamokoje turi būti instrumentas (pianinas, fortepijonas, sintezatorius), lenta su penklinėmis arba interaktyvi lenta, pagal galimybes – kompaktinių plokštelių grotuvas, kompiuteris su muzikine programine įranga, interneto prieiga ir daugialypės terpės projektoriumi. Patalpa turi būti erdvi, pritaikyta grupiniams užsiėmimams. 18.5.4. Pamokose naudotini mokymo(
7. si)metodai, kurie atitinka paauglio raidos ypatumus, suteikia galimybes ugdyti formalųjį operacinį mąstymą. Jie parenkami atsižvelgiant į pamokos turinį, mokinių gebėjimus bei poreikius. Tobulinamas audijavimas – mokoma(
8. si)klausyti ir girdėti. Ugdomas metroritminis pojūtis. Įvairių garso suvokimo ir įsiminimo užduočių kontekste aktyviai lavinama muzikinė atmintis, turtinamas intonacijų žodynas. Pamokose iš natų solfedžiuojami žinomi ir nežinomi natų tekstai. Vengiama per sunkių, neįveikiamų ar per lengvų užduočių. Mokiniai supažindinami su solfedžiavimo, ritmavimo, diktantų rašymo mokymosi strategijomis. 18.5.5. Mokiniai vertinami atsižvelgiant į visų ugdymo sričių pasiekimus: solfedžiavimą, ritmavimą, muzikinio teksto intonavimą, suvokimą ir užrašymą. Vertinimu siekiama kelti mokinių mokymosi motyvaciją, pasitikėjimą savo jėgomis, ugdyti atsakomybę už mokymosi rezultatus. Vertinamos ne tik žinios ir gebėjimai, bet ir aktyvumas, daroma pažanga, rodomos pastangos. Taikomas formuojamasis vertinimas, grindžiamas mokinio ir mokytojo bendradarbiavimu, nuolat įvertinant situaciją ir teikiant grįžtamąjį ryšį. Diagnostinis mokinių pasiekimų vertinimo būdas taikomas baigiant koncentrą. 18.6. Mokinių pasiekimai. 1. Ritmavimas Nuostata – siekti suprasti ritmo paskirtį ir reikšmę muzikos kūriniuose. Esminis gebėjimas – tiksliai atlikti įvairius ritminius darinius sudėtiniais metrais. Gebėjimai Žinios ir supratimas 1.1. Atlikti įvairius ritminius darinius sudėtiniais metrais. 1.1.1. Teisingai suskirstyti taktais ritmines formules. 1.1.2. Išvardyti ir paaiškinti sutinkamus ritmo ženklus. 1.2. Klausa suvokti ritmines formules. 1.2.1. Tiksliai pakartoti išgirstus ritmo darinius. 1.2.2. Nustatyti klausomo kūrinio metrą, atpažinti ritminius darinius. 2. Intonavimas Nuostata – gilinti tikslaus intonavimo įgūdžius. Esminis gebėjimas – tiksliai intonuoti mažoro minoro dermes, intervalus jose. 2.1. Intonuoti intervalus. 2.1.1. Atpažinti ir užrašyti intervalus. 2.1.2. Sudaryti intervalus konkrečioje tonacijoje. 2.2. Analizuoti ir intonuoti natūralaus ir harmoninio mažoro bei trijų rūšių minoro gamas, dermės laipsnius. 2.2.1. Įvardyti ir išspręsti harmoninio mažoro ir trijų rūšių minoro dermės laipsnius. 2.3. Tiksliai ir muzikaliai solfedžiuoti vienbalses melodijas skirtingose tonacijose. 2.3.1. Nustatyti tonaciją, dermę, jos pavidalą. 2.3.2. Solfedžiuojant frazuoti ir taisyklingai kvėpuoti. 3. Muzikos klausymasis, atpažinimas ir užrašymas Nuostata – siekti geriau suprasti klausomą muziką. Esminis gebėjimas – atpažinti, analizuoti ir užrašyti visus paprastuosius melodinius ir harmoninius intervalus, dermes. 3.1. Klausa skirti, atpažinti ir užrašyti visus paprastuosius intervalus. 3.1.1. Sudaryti ir užrašyti, paprastuosius intervalus. 3.2. Klausa nustatyti visas žinomas dermes. 3.2.1. Sudaryti ir užrašyti žinomus garsaeilius. 3.3. Atpažinti pagrindines funkcijas muzikiniame tekste. 3.3.1. Sudaryti, muzikiniame tekste nurodyti pagrindines harmonines funkcijas. 3.4. Tiksliai užrašyti sakinio apimties melodinį ar ritminį diktantą. 3.4.1. Taikyti diktanto rašymo strategijas. 3.4.2. Taisyklingai užrašyti girdėtą muzikos tekstą. 18.7. Turinio apimtys: 18.7.1. Muzikos teksto klausymasis, atpažinimas ir užrašymas. Sąvokos: harmoninės funkcijos (T, S, D, D7), melodiniai ir harmoniniai intervalai, tritonis, kvintų ratas, akordai (kvintakordai, sekstakordai, kvartsekstakordai, septakordas, labiau pažengusiesiems – sumažinti ir padidinti trigarsiai). Vienbalsio diktanto apimtis – periodo forma (6–10 taktų). 18.7.2. Intonavimas, dainavimas, solfedžiavimas: liaudies dainų dainavimas iš natų, žinomų ir nežinomų melodijų solfedžiavimas sudėtiniais metrais (diriguojant), tetrachordai, mažorinės ir minorinės gamos iki 5 ženklų imtinai; intervalai duota tonacija su sprendimu: gr. 1 – gr. 8 (6-oje klasėje – tritonis); intervalai nuo garso: gr. 1 – d. 6; akordai: T53, S53 ir D53 su apvertimais, D7. Trumpos intervalų arba akordų sekos. 18.7.3. Ritmavimas: sudėtiniai metrai, ritmo ostinato dainuojant, ritminis rondo; naujos ritminės formulės (perskaito ir atlieka): (natos) _____________________ ** TIC pastaba. Natas žr. Žin., 2013, Nr. 79-4014, 44 psl. ** 18.8. Vertinimas. Pasiekimų lygiai patenkinamas pagrindinis aukštesnysis 1. Ritmavimas Iš dalies tiksliai atlieka įvairius ritminius darinius sudėtiniuose metruose Tiksliai atlieka įvairius ritminius darinius sudėtiniuose metruose, melodijai pritaiko ostinatinį ritmą. Tiksliai ir išraiškingai atlieka įvairius ritminius darinius sudėtiniuose metruose, melodijai pritaiko nepasikartojantį ritmą, kurį sudaro skirtingos ritminės formulės. 2. Intonavimas Intonuoja intervalus mažoro ir minoro tonacijomis, bet ne visada tiksliai. Tiksliai intonuoja intervalus mažoro ir minoro tonacijomis, nuo garso sudaro ir intonuoja visus reikalaujamus intervalus. Tiksliai ir išraiškingai intonuoja intervalus mažoro ir minoro tonacijomis, nuo garso sudaro ir intonuoja intervalus ir akordus. 3. Muzikos tekstų klausymasis, atpažinimas ir užrašymas Patenkinamai klausa atpažįsta, analizuoja ir užrašo visus paprastuosius melodinius ir harmoninius intervalus. Gerai klausa atpažįsta, analizuoja ir užrašo visus paprastuosius melodinius ir harmoninius intervalus, atpažįsta periodo formą, be muzikinio konteksto atpažįsta tetrachordus. Tiksliai klausa atpažįsta, analizuoja ir užrašo visus paprastuosius melodinius ir harmoninius intervalus, atpažįsta periodo ir sudėtingesnes formas, be muzikinio konteksto atpažįsta tetrachordus, atpažįsta pagrindinių funkcijų akordus. 19. Muzikos istorija – Pagrindinio ugdymo kartu su muzikos ugdymu programos muzikos dalies privalomojo branduolio dalykas. 19.1. Dalyko paskirtis. Muzikos istorijos kursas padės mokiniams pažinti muzikos instrumentus, suprasti instrumentinės muzikos raidą, intrumentinių ansamblių ir orkestrų rūšis, suprasti instrumentinės muzikos raidą. Instrumentinės muzikos žanrų ir formų apžvalga pateikiama istoriniame kontekste. 19.2. Dalyko tikslas – sudaryti muzikai gabiems mokiniams palankias sąlygas kryptingai ugdytis instrumentinės muzikos pažinimą, istorinį mąstymą, stiliaus sampratą, požiūrį į instrumentinės muzikos reiškinius, suteikiant reikalingų muzikos kalbos žinių ir gebėjimų pagrindus. 19.3. Dalyko uždaviniai. Siekiama, kad mokydamiesi muzikos istorijos mokiniai: 19.3.1. mokytųsi klasifikuoti instrumentus į grupes pagal garso šaltinį: aerofonai (pučiamieji), idiofonai ir membrafonai (mušamieji), chordofonai (styginiai), klavišiniai bei elektroniniai instrumentai; 19.3.2. klausa nustatytų instrumentų tembrus, muzikos garso išgavimo būdus, žinotų instrumentinių ansamblių ir orkestrų sudėtis; 19.3.3. mokytųsi suvokti istorinių epochų instrumentinės (solo, kamerinės, orkestrinės) muzikos žanrus ir formas; 19.3.4. susipažintų su Vakarų Europos muzikos stilistinėmis epochomis, žymiausiais jų kompozitoriais, ryškiausiais instrumentiniais (solo, kameriniais, orkestriniais) kūriniais; 19.3.5. įgytus gebėjimus įprasmintų dalyvaudami kultūriniuose muzikiniuose renginiuose. 19.4. Dalyko struktūra. Dalyką sudaro dvi veiklos sritys: 19.4.1. Muzikos kūrinių klausymasis, apibūdinimas ir vertinimas. Mokiniai pamokose klausosi ir analizuoja įvairių stilistinių epochų solinę instrumentinę, kamerinę ir orkestrinę muziką, nagrinėja stiliaus kaitą, epochos savitumą. 19.4.2. Muzikos sociokultūrinio konteksto supratimas ir vertinimas. Šia veikla mokiniai skatinami suprasti, jog muzikos reiškiniai neatsiejami nuo socialinio kultūrinio konteksto. Rengiant kūrybinius darbus ir pristatant juos savo aplinkoje (klasės ir mokyklos kūrybiniuose projektuose) ugdomas mokinių kritinis mąstymas, jautrumas ir savarankiškumas. 19.5. Didaktinės nuostatos: 19.5.1. Pagrindinio ugdymo pirmos dalies pakopoje mokiniai kryptingai ugdosi muzikos klausymosi ir kūrinių atpažinimo, analizavimo ir vertinimo gebėjimus, plėtoja muzikinį raštingumą pažindami įvairių epochų reikšmingiausius kompozitorių instrumentinės muzikos kūrinius. 19.5.2. Toliau plėtojamos muzikos pažinimo įgytos dalyko žinios. Gebėjimas taikyti tai, kas išmokta, didins mokinių mokymo ir mokymosi motyvaciją, padės suprasti įgytų muzikos istorijos žinių svarbą toliau mokantis ir pritaikant žinias savo pasirinktoje muzikinėje specialybėje. Muzikos istorijos kurso planas sudaromas ciklais. Sudarant muzikos istorijos kurso planą atsižvelgiama į atlikėjo raiškos specifiką. Siekiama, kad mokiniai apibūdintų atliekamų kūrinių istorinį, socialinį, kultūrinį kontekstą, būtų tolerantiški įvairių stilių muzikai. 19.5.3. Numatoma integracija su gimtosios kalbos, socialinio, dorinio ugdymo dalykų turiniu. Informacinės komunikacinės technologijos skatina projektinę veiklą. Naudojantis internetu, vyksta solinės instrumentinės, kamerinės, orkestrinės muzikos koncertų peržiūros arba atlikėjų pristatymai. Į ugdymo procesą pagal pamokos tikslus ir turinį integruotos edukacinės išvykos į muzikos koncertus, muziejus. 19.5.4. Pagrindinė veikla per muzikos istorijos pamokas – muzikos klausymasis, analizavimas, vertinimas ir teorinių žinių apie muziką kaupimas. Taikoma kognityvinė sistema, kai informacija yra adaptuota pagal amžiaus tarpsnio galimybes, pradedant supratimu, analize ir panaudojimu. Mokytojas konsultuoja, kokios yra pasirinkimo galimybės, eiliškumas, kaip galėtų atrodyti visuminė mokymo(
9. si)struktūra. Sudaroma galimybė žinias ir gebėjimus pritaikyti sociokultūriniu kontekstu. 19.5.5. Pamokose taikomos teorinės ir praktinės užduotys: testai, žodinė ar informacinė apklausa – vertinimo forma, padedanti taisyklingai vartoti muzikos terminiją ir sąvokas; kūrybinės darbo formos – specialybės repertuaro pristatymas, koncertų aprašymai. Taikomas grupinio darbo, projektų metodai skatina aktyvų mokinių įsitraukimą į mokymąsi. Toks darbas skatina mokinių kūrybiškumą bei gebėjimą bendradarbiauti su mokytoju, ugdo savarankiškumą. 19.5.6. Mokinių pasiekimai nustatomi įvertinant jų mokėjimą atpažinti, nagrinėti ir vertinti solinius instrumentinės, kamerinės ir orkestrinės muzikos kūrinius, atliekant žodinę/informacinę apklausą, kontrolinius rašto darbus. Taikomi visi vertinimo būdai (diagnostinis, formuojamasis, apibendrinamasis). Itin svarbus formuojamasis vertinimas, kuris padeda išsaugoti mokymosi motyvaciją, ugdyti teigiamą požiūrį į muzikos istoriją. Numatyti kūrybiniai ar projektiniai darbai (rašiniai, interviu, specialybės programų aprašymai) įvertinami. 19.6. Mokinių pasiekimai: 1. Muzikos kūrinių klausymasis, apibūdinimas ir vertinimas Nuostata – pažinti, suprasti ir domėtis įvairių tautų instrumentinės (solinės, kamerinės, orkestrinės) muzikos tradicijomis, jausti atsakomybę už išsakomas mintis. Esminis gebėjimas – remiantis sukaupta muzikos istorijos ir kitų mokomųjų dalykų patirtimi atpažinti instrumentų tembrus, atpažinti solinės instrumentinės, kamerinės ir orkestrinės muzikos kūrinius, juos apibūdinti ir vertinti. Gebėjimai Žinios ir supratimas 1.1. Klausa atpažinti ir apibūdinti renesanso, baroko, klasicizmo, romantizmo, XX amžiaus instrumentinės (solinės, kamerinės, orkestrinės) muzikos fragmentus. 1.1.1. Nustatyti muzikos kūrinio sukūrimo istorinį periodą 1.1.2. Nurodyti renesanso, baroko, klasicizmo, romantizmo, XX amžiaus kūrinio kompozitorių. 1.1.3. Atpažinti klausomų muzikos kūrinių instrumentų tembrus, muzikos garso išgavimo būdus, skirti isntrumentinių ansamblių ir orkestrų sudėtis. 1.2. Apibūdinti solinės instrumentinės, kamerinės ir orkestrinės muzikos kūrinius istoriniame kontekste nuo renesanso iki naujausių laikų. 1.2.1. Tikslingai ir taisyklingai vartoti specifinius terminus ir apibūdinimus. 1.2.2. Išvardyti nurodytos epochos solinės instrumentinės, kamerinės ir orkestrinės muzikos žanrus bei formas. 1.2.3. Pritaikant kompleksinę medžiagą apie epochą, kompozitorių, paaiškinti įvairių solinių instrumentinių, kamerinių ir orkestrinių kūrinių skirtumus. 1.3. Klausa identifikuoti ir apibūdinti instrumentinės muzikos kūrinio formą. 1.3.1. Paaiškinti formos struktūrinius elementus. 1.3.2. Nurodyti periodo, paprastųjų ir sudėtinių, variacijų, rondo, sonatos ir fugos formų savybes. 2. Muzikos sociokultūrinio konteksto supratimas ir vertinimas Nuostata – domėtis savo aplinkos muzikiniais kultūriniais reiškiniais, aktyviai lankytis instrumentinės muzikos koncertuose, su malonumu jos klausytis. Esminis gebėjimas – apibūdinti muzikos socialinį kultūrinį kontekstą, stebėti ir vertinti savo aplinkos muzikinius reiškinius, aktyviai juose dalyvauti. 2.1. Lankyti ir vertinti solinius instrumentinės (solinės, kamerinės ir orkestrinės) muzikos koncertus. 2.1.1. Apibūdinti išgirstų muzikos kūrinių istorinį, kultūrinį kontekstą. 2.1.2. Nusakyti nūdienos Lietuvos instrumentinės (solinės, kamerinės, orkestrinės) kultūros svarbą visuomenės gyvenime. 2.1.3. Nurodyti Lietuvos ir pasaulio žymiausius instrumentinės muzikos solistus, kamerinius ansamblius, orkestrus, dirigentus, koncertines sales. 2.2. Aktyviai dalyvauti klasės, mokyklos kultūrinėje veikloje, meniniuose projektuose. 2.2.1. Apibūdinti meninės veiklos formas ir jų reikšmę savo aplinkos socialiniam kultūriniam gyvenimui. 2.2.2. Parengti ir pristatyti pamokose, mokyklos projektus savo kūrybinius darbus – rašinius apie išklausytus koncertus, pristatymus, interviu su atlikėjais. 19.7. Turinio apimtys: 19.7.1. Instrumentinės muzikos raidos bruožai: muzikos istorijos bendra apžvalga, instrumentų klasifikacija, orkestro istorinė raida, rūšys ir sudėtis; baroko, klasicizmo, romantizmo, XX amžiaus žymiausi kompozitoriai, reikšmingiausi jų instrumentiniai kūriniai; instrumentinės muzikos formos: periodas, paprastosios bei sudėtinės dviejų ir trijų dalių, variacijos, rondo, sonatos, fuga; instrumentinės muzikos žanrai: šokis, šokių siuita, koncertas, pjesė, fantazija, sonata, etiudas, kvartetas, simfonija, uvertiūra, simfoninė poema. 19.7.2. Nagrinėjami intrumentinę muziką reprezentuojantys kompozitoriai ir kūriniai: 19.7.2.1. Renesansas – muzika Renesanso instrumentams (pasirinktinai); 19.7.2.2. Barokas – J. S. Bacho, G. F. Händelio, A. Vivaldi, J. Ph. Rameau, L. Couperino, D. Scarlatti ir kt. instrumentiniai kūriniai (pasirinktinai); 19.7.2.3. Klasicizmas – J. Haydno, W. A. Mozarto, L. van Beethoveno ir kt. instrumentiniai kūriniai (pasirinktinai); 19.7.2.4. Romantizmas – N. Paganini, F. Mendelssohno, F. Schuberto, C. Saint-Saenso, R. Schumanno, P. Čaikovskio, F. Chopino, F. Liszto, E. Griego, H. Berliozo, G. Mahlerio, R. Strausso ir kt. instrumentiniai kūriniai (pasirinktinai); 19.7.2.5. XX amžius – C. Debussy, M. Ravelio, S. Prokofjevo, naujųjų Vienos klasikų, J. Cage‘o, K. Pendereckio, K. Stockhauseno, S. Reicho, M. K. Čiurlionio, B. Dvariono, S. Vainiūno, J. Juzeliūno, O. Balakausko ir kt. instrumentiniai kūriniai (pasirinktinai). 19.8. Vertinimas. Pasiekimų lygiai patenkinamas pagrindinis aukštesnysis 1. Muzikos kūrinių klausymas, analizė, apibūdinimas ir vertinimas Klausydamasis instrumentinės muzikos kūrinių mokinys nurodo atlikėjų sudėtį. Išvardina instrumentinius kūrinius, reprezentuojančius žymiausius kompozitorius. Pamini kelias instrumentinės muzikos žanrų savybes. Klausydamasis muzikos kūrinių mokinys atpažįsta kūrinių autorių, nurodo atlikėją, kūrinių sudėtį. Apibūdina žymiausių kompozitorių instrumentinius kūrinius. Iš klausos atpažįsta instrumentų tembrus, išvardina instrumentinių ansamblių ir orkestrų sudėtis. Nusako instrumentinės muzikos kūrinių skiriamuosius bruožus, aiškiai reiškia savo mintis. Klausydamasis instrumentinės muzikos kūrinių, mokinys identifikuoja epochą, identifikuoja autorių ir kūrinio pavadinimą, nusako instrumentinės muzikos kūrinių skiriamuosius bruožus, atlikėjų sudėtį. Palygina skirtingų epochų kūrinius stiliaus bruožų aspektu. Aiškiai reiškia savo mintis, tikslingai vartoja muzikos terminiją, paaiškina instrumentinių kūrinių stilistinius skirtumus. 2. Muzikos socialinio kultūrinio konteksto supratimas ir vertinimas. Mokinys parengia nedidelį referatą duota tema, jį pristato klasėje. Domisi savo aplinkos kultūriniu gyvenimu. Mokinys dalyvauja mokyklinėje ir užklasinėje kultūrinėje veikloje. Lanko instrumentinės muzikos koncertus. Naudodamas muzikos istorijos dalyke įgytas žinias geba pristatyti specialybės repertuarą, apibūdinti kūrinius. Išvardina kelis žymius Lietuvos atlikėjus, kamerinius ansamblius, orkestrus. Mokinys parenka konkrečiai užduočiai atlikti deramus informacijos šaltinius. Naudoja IKT priemones užduotims atlikti, teminiams pristatymams modeliuoti. Dalyvauja mokyklos ar regiono kūrybiniuose projektuose. Noriai lanko instrumentinės muzikos koncertus, juos apibūdina raštu, pristato klasėje. Diskutuoja, išvardina žymiausius Lietuvos ir pasaulio instrumentinės muzikos solistus, kamerinius ansamblius, orkestrus, dirigentus, koncertines sales. II. PAGRINDINIO UGDYMO KARTU SU MUZIKOS UGDYMU PROGRAMOS MUZIKOS DALIES BRANDUOLĮ PAPILDANTYS DALYKAI 5–6 KLASĖJE 20. Bendrasis fortepijonas – atlikėjo raiškos (išskyrus fortepijoną) Pagrindinio ugdymo kartu su muzikos ugdymu programos muzikos dalies branduolį pagal pagrindinį dalyką papildantis dalykas. 20.1. Dalyko paskirtis – nuosekliai lavinti grojimo fortepijonu techniką, suteikti interpretavimo patirties, atskleisti platesnes fortepijoninių įgūdžių pritaikymo galimybes. 20.2. Dalyko tikslas – padėti mokiniams, kurie tobulina skambinimo fortepijonu įgūdžius, atrasti muzikavimo džiaugsmą, plėtoti muzikos interpretavimo ir muzikavimo ansamblyje patirtį, pritaikyti gebėjimus ruošiantis atlikėjo raiškos, solfedžio, muzikos istorijos pamokoms. 20.3. Dalyko uždaviniai. Siekiama, kad per dalyko pamokas mokiniai: 20.3.1. plėtotų skambinimo fortepijonu smulkios, akordinės technikos įgūdžius; 20.3.2. pasinaudotų įgytomis teorinėmis žiniomis analizuodami ir atlikdami kūrinius; 20.3.3. ugdytųsi savarankiškumą, kūrybinę iniciatyvą, siektų dalintis savo muzikine patirtimi; 20.3.4. ugdytųsi sistemingo savarankiško darbo įgūdžius, mokytųsi save tam motyvuoti. 20.4. Dalyko struktūra. Dalyką sudaro trys veiklos sritys: 20.4.1. atlikimo technikos ugdymas; 20.4.2. muzikos kūrinių interpretavimas; 20.4.3. atlikėjo raiška socialinėje kultūrinėje aplinkoje. 20.5. Didaktinės nuostatos: 20.5.1. Bendrojo fortepijono pamokose individualus repertuaras parenkamas atsižvelgiant į mokinio gebėjimus, daromą pažangą, pasiekimų lygį, atlikėjo raiškos specifiką. 20.5.2. Lavinami fortepijono valdymo įgūdžiai, pagrindiniai muzikiniai gebėjimai (muzikinio rašto skaitymas, garso išgavimo technika, pedalizacija, rankų, pirštų motorika, lavinama melodinė, harmoninė klausa). Daug dėmesio skiriama skaitymo iš lapo gebėjimams ugdyti – mokiniams paaiškinami skaitymo iš lapo būdai. 20.5.3. Mokiniai dalyvauja koncertinėje ir projektinėje veikloje, įgyja sceninės patirties, lavinamas jų dėmesys, valia, meninė vaizduotė, fantazija. 20.5.4. Mokiniai vertinami už darbą pamokoje, savarankišką užduočių atlikimą, dalyvavimą koncertuose, galutinį kūrinių programos atlikimą per apibendrinamuosius atsiskaitymus. Mokiniams nuolat teikiami į mokinio rezultato tobulinimą orientuoti komentarai, mokinys įtraukiamas į savo darbo analizę ir vertinimą, t. y. pratinamas stebėti ir kontroliuoti savo mokymąsi. 20.6. Mokinių pasiekimai. 1. Grojimo technikos ugdymas Nuostata – siekti gražaus, spalvingo garso skambesio. Esminis gebėjimas – įgytus technikos įgūdžius ir teorines žinias taikyti atliekant sudėtingesnį repertuarą. Gebėjimai Žinios ir supratimas 1.1. Pritaikyti muzikinio rašto skaitymo įgūdžius. 1.1.1. Perskaityti sudėtingesnės faktūros ir ritminio piešinio muzikos tekstą. 1.1.2. Koordinuoti regėjimo, klausos ir motorikos komponentus grojant. 1.2. Išgauti charakteringą skirtingam stiliui garsą. 1.2.1. Pažinti įvairių stilių muzikinės kalbos ypatumus. 1.2.2. Apibūdinti skirtingo stiliaus kūrinių dinamikos ir tempo niuansus. 1.2.3. Paaiškinti pedalo naudojimo principus. 1.3. Tobulinti pagrindinius grojimo techninius įgūdžius. 1.3.1. Pritaikyti ir naudoti teisingą pirštuotę atliekant kūrinius. 1.3.2. Groti gamas ir etiudus. 1.4. Sistemingai dirbti savarankiškai. 1.4.1. Skaityti muzikinius tekstus iš natų, atpažinti štrichus, juos apibūdinti. 1.4.2. Savarankiškai paruošti muzikinį tekstą, taisyklingai jį atlikti. 2. Muzikos kūrinių interpretavimas Nuostata – siekti pritaikyti įgytas teorines žinias ir interpretacines išraiškos priemones atliekant kūrinius. Esminis gebėjimas – atlikti kūrinį prisilaikant numatyto interpretacinio sumanymo. 2.1. Paaiškinti ir palyginti skirtingų žanrų ir charakterių kūrinius. 2.1.1. Apibūdinti atliekamo kūrinio žanrą ir charakterį. 2.1.2. Paaiškinti muzikinės kalbos elementus ir formą. 2.2. Interpretuoti skirtingų žanrų, nuotaikų, tempų, techninių užduočių kūrinius solo ir ansamblyje. 2.2.1. Paaiškinti atliekamo kūrinio charakterio ypatumus. 2.2.2. Nurodyti kūrinio dinaminius niuansus, kulminacines vietas. 3. Muzikinė raiška socialinėje kultūrinėje aplinkoje Nuostata – noriai dalyvauti koncertinėje veikloje, siekti kuo geresnio meninio rezultato. Esminis gebėjimas – atlikti parengtą fortepijono programą įvairiuose kultūriniuose renginiuose. 3.1. Parengti muzikinį kūrinį viešam pasirodymui. 3.1.1. Aptarti psichologinį pasirengimą koncertui. 3.1.2. Paaiškinti klaidas, pasakyti, kaip jas ištaisyti. 3.2. Išmanyti ir perteikti sceninės kultūros pagrindus. 3.2.1. Aptarti sceninės kultūros ir artistiškumo principus. 3.2.2. Skatinti muzikinę iniciatyvą, fantaziją ir pasitikėjimą savimi. 20.7. Turinio apimtys: 20.7.1. Minimalūs reikalavimai pusmečiui: ne mažiau kaip 3 kūriniai (polifonija, stambios formos kūrinys, skirtingo charakterio pjesės, etiudas, ansambliai). Į programą įtraukiamas nežinomo teksto skaitymas (3–4 nesudėtingos faktūros kūriniai). Gamos iki 4 ženklų, akordai, jų apvertimai, trumpas ir ilgas arpeggio. 20.7.2. Grojimo technikos ugdymas. Fortepijoninės technikos įgūdžių lavinimas ir tobulinimas. Lavinama smulkioji, akordinė grojimo technika. Pratimai, skirti pirštų bėglumui, tempui aktyvinti. 20.7.3. Muzikos kūrinių interpretavimas. Skirtingų stilių ir žanrų muzikos kūrinių analizavimas ir interpretavimas. 20.7.4. Muzikinė raiška. Koncertinės ir projektinės veiklos planavimas, dalyvavimas mokyklos, miesto, regiono rengiamuose projektuose, kūrybinės iniciatyvos skatinimas, refleksija. 20.8. Vertinimas. Pasiekimų lygiai patenkinamas pagrindinis aukštesnysis 1. Grojimo technikos ugdymas Naudoja nesudėtingus muzikos kalbos techninius elementus. Skaito muzikinį tekstą padedamas mokytojo. Naudoja muzikos kalbos techninius elementus. Savarankiškai skaito muzikinį tekstą iš natų. Taiko išmoktus technikos ugdymo įgūdžius. Savarankiškai parengia muzikinį tekstą. 2. Muzikos kūrinių interpretavimas Paaiškina nesudėtingų formų kūrinius. Interpretuoja kūrinius pagal mokytojo nurodymą. Geba naudotis teorinėmis žiniomis, analizuoja skirtingų epochų muziką. Pasitelkdamas muzikinę vaizduotę, bando kurti savo interpretacinį planą. Apibūdina ir palygina atliekamus kūrinius, pritaikydamas teorines žinias. Išraiškingai interpretuoja skirtingo charakterio ir žanro kūrinius. 3. Muzikinė raiška Pasirodymuose trūksta sceninės savitvardos, išryškėja kūrinio parengimo trūkumai. Įsivertina savo atlikimą, paaiškina klaidas, išsako savo nuomonę. Noriai muzikuoja, trokšta pasirodyti scenoje ir išbandyti savo jėgas. 21. Ansamblinis muzikavimas – atlikėjo raiškos Pagrindinio ugdymo kartu su muzikos ugdymu programos muzikos dalies branduolį pagal pagrindinį dalyką papildantis dalykas. 21.1. Dalyko paskirtis – sudaryti sąlygas mokiniams muzikuoti ansamblyje, ugdytis ansamblinio muzikavimo gebėjimus, plėtoti kūrybiškumą ir muzikalumą. 21.2. Dalyko tikslas – atliekant skirtingų žanrų, stilių ir sudėčių ansamblinę muziką ugdytis ansamblinio muzikavimo pagrindus, siekti susiklausymo ir darnos. 21.3. Dalyko uždaviniai. Siekiama, kad per ansamblio pamokas mokiniai: 21.3.1. ugdytųsi kolektyvinio muzikavimo gebėjimus; 21.3.2. mokytųsi išraiškingai ir įtaigiai muzikuoti; 21.3.3. atliktų parengtas programas koncertuose. 21.4. Dalyko struktūra. Dalyką sudaro trys veiklos sritys: 21.4.1. ansamblio pojūčio ugdymas; 21.4.2. kūrinių ansambliams interpretavimas; 21.4.3. atlikėjo raiška socialinėje kultūrinėje aplinkoje. 21.5. Didaktinės nuostatos: 21.5.1. Ansamblis suprantamas kaip 2–12 atlikėjų grupė, siekianti darnaus kolektyvinio muzikavimo. Galimi įvairūs ansamblio sudėties variantai: instrumentiniai, vokaliniai ar mišrūs. 21.5.2. Ansamblio repertuaras sudaromas iš įvairių žanrų ir stilių kūrinių. Atsižvelgiama į kiekvieno ansamblio nario instrumento ar balso valdymo galimybes. 21.5.3. Per ansamblinio muzikavimo pamokas mokiniai mokomi muzikuoti kartu. Tobulinami skaitymo iš lapo įgūdžiai, ugdomas savarankiško darbo, repeticijų poreikis. 21.5.4. Parengę programą mokiniai savo gebėjimus ir pasiekimus pademonstruoja įvairioms klausytojų auditorijoms – klasės, mokyklos, miesto, regiono ar kt. 21.5.5. Mokiniai, padedant mokytojui, mokosi analizuoti atliekamą repertuarą. Klausomi ir aptariami kitų atlikėjų koncertai, įrašai. 21.5.6. Mokinių pasiekimai vertinami individualiai, atsižvelgiant į kiekvieno asmeninį indėlį į ansamblio skambėjimą. Mokytojas mokinių mokymosi rezultatus aptaria su kiekvienu ansamblio dalyviu. Atsiskaitymai gali būti organizuojami koncerto forma, taikomas apibendrinamasis vertinimas. 21.6. Mokinių pasiekimai. Gebėjimai Žinios ir supratimas 1. Ansamblio pojūčio ugdymas Nuostata – siekti darnaus ansamblio skambėjimo. Esminis gebėjimas – tiksliai atlikti savo partiją ansamblyje, ansambliškai muzikuoti. 1.1. Tiksliai ir išraiškingai atlikti savo partiją ansamblyje. 1.1.1. Tiksliai intonuoti. 1.1.2. Groti ritmiškai, nurodytu tempu. 1.2. Ansambliškai muzikuoti. 1.2.1. Girdėti ir derintis prie kitų ansamblio narių. 2. Kūrinių ansambliams interpretavimas Nuostata – siekti plėtoti įgytą muzikinę patirtį, noriai muzikuoti kartu su kitais. Esminis gebėjimas – ansambliniam muzikavimui būdingomis interpretacinėmis priemonėmis perteikti atliekamo kūrinio charakterį. 2.1. Išraiškingai ir įtaigiai perteikti atliekamų kūrinių charakterį, emocijas. 2.1.1. Naudoti interpretacijos ženklus atliekant kūrinį. 2.1.2. Nusakyti ir pagrįsti kūrinio interpretacijos variantus. 2.2. Tikslingai vartoti muzikinės kalbos elementus. 2.2.1. Nusakyti kūrinio muzikos kalbos ypatumus. 2.2.2. Taisyklingai atlikti įvairius štrichus, dinamikos ir tempo nurodymus. 3. Atlikėjo raiška socialinėje kultūrinėje aplinkoje Nuostata – atsakingai ruoštis koncertams, pasirodymams scenoje. Esminis gebėjimas – darniai atlikti parengtą ansamblio programą. 3.1. Atlikti kolektyvo parengtą koncertinę programą. 3.1.1. Suprasti bendrų repeticijų svarbą ir aktyviai jose dalyvauti. 3.1.2. Būti atsakingam dėl kitų ir kokybiškai atlikti savo partiją. 3.2. Dalyvauti mokyklos, miesto, muzikiniuose projektuose, renginiuose. 3.2.1. Meniškai ir kūrybiškai atlikti ansamblio parengtą muzikinę programą. 3.2.2. Koncertuoti mokykloje, mieste, regione. 21.7. Turinio apimtys. 21.7.1. Per pusmetį mokiniai parengia 2–3 kūrinius. 21.7.2. Siekiama kiekvieno ansamblio nario išraiškingo muzikavimo: aiškaus ritminio pulsavimo, tikslaus intonavimo, dinaminio, tembrinio balanso. 21.7.3. Atliekama įvairių stilių, žanrų muzika pagal mokinių pasirengimo lygį. 21.8. Vertinimas. Pasiekimų lygiai patenkinamas pagrindinis aukštesnysis 1. Ansambliškumo pojūčio ugdymas Muzikinės kalbos žinios ir ansamblinio muzikavimo įgūdžiai atitinka minimalų turinį. Stokojama susitelkimo bendram tikslui. Gerai skaito iš lapo. Girdi ir derinasi prie kitų ansamblio narių. Puikiai skaito iš lapo ir atlieka savo partiją. Greitai įsimena muzikinį tekstą. 2. Kūrinių ansambliams interpretavimas Mokytojui padedant sudaro kūrinio interpretacinį planą. Muzikuojant trūksta išraiškos. Tiksliai atlieka savo partiją ansamblyje. Siūlo kūrinio interpretacinio plano variantus. Puikiai pritaiko įgytas žinias.Įtaigiai ir išraiškingai muzikuoja ansamblyje. 3. Muzikinė raiška socialinėje kultūrinėje aplinkoje Pasyviai dalyvauja koncertinėje veikloje. Nevisada pritampa prie kitų ansamblio narių. Siekia gerai pasirodyti. Scenoje aktyviai muzikuoja. Scenoje puikiai muzikuoja, naudodamasis įgyta ansamblinio muzikavimo patirtimi. 22. Balso ugdymas – choro dainavimo ir dirigavimo Pagrindinio ugdymo kartu su muzikos ugdymu programos muzikos dalies branduolį pagal pagrindinį dalyką papildantis dalykas. 22.1. Dalyko paskirtis. Balso ugdymo dalykas skirtas mokiniams, besimokantiems choro dainavimo ir dirigavimo, muzikos atlikėjo kompetencijai ugdyti. 22.2. Dalyko tikslas – padėti mokiniui įgyti taisyklingus dainavimo įgūdžius, skatinti mokinio saviraišką. 22.3. Dalyko uždaviniai. Siekiama, kad per balso ugdymo pamokas mokinys: 22.3.1. įsisavintų pradinius garso išgavimo principus; 22.3.2. lavintų muzikinius gebėjimus ir emocijas; 22.3.3. ugdytų kūrybiškumą ir savarankiškumą atliekant vokalinius kūrinius. 22.4. Dalyko struktūra. Dalyką sudaro trys veiklos sritys: 22.4.1. vokalinės technikos įvaldymas; 22.4.2. vokalinės muzikos kūrinių interpretavimas; 22.4.3. vokalinė raiška socialinėje kultūrinėje aplinkoje. 22.5. Didaktinės nuostatos: 22.5.1. Pamokoje taikomi įvairūs darbo metodai: balso lavinimo pratimai, vokalizavimas, muzikinio teksto analizavimas. 22.5.2. Repertuaras parenkamas individualiai atsižvelgiant į kiekvieno mokinio balso prigimtį, gebėjimus ir įgūdžius. Ugdomi savarankiško darbo ir paties mokinio įsivertinimo įgūdžiai. 22.6. Mokinių pasiekimai. 1. Vokalinės technikos įvaldymas Nuostata – siekti pradinių dainavimo įgūdžių tikslumo ir suprasti jų reikšmę. Esminis gebėjimas – teisingai atlikti nesudėtingą vokalinį kūrinį. Gebėjimai Žinios ir supratimas 1.1. Suprasti pradinius vokalinio garso išgavimo principus ir taikyti juos atliekamuose kūriniuose. 1.1.1. Siekti tikslios intonacijos. 1.1.2. Žinoti ir siekti taisyklingos laikysenos dainuojant. 1.1.3. Lavinti mišrų kvėpavimą. 1.1.4. Dainuoti patogiu diapazonu. 1.1.5. Žinoti kaip saugoti balsą. 2. Vokalinės muzikos kūrinių interpretavimas Nuostata – siekti pritaikyti įgytas muzikos kalbos žinias dainuojant. Esminis gebėjimas – taikyti muzikos išraiškos priemones, padedančias išraiškingai atskleisti vokalinio kūrinio nuotaiką. 2.1. Išraiškingai atlikti nesudėtingus vokalinius kūrinius. 2.1.1. Paaiškinti muzikos išraiškos priemones, naudojamas kūrinyje. 2.1.2. Pritaikyti įgytas teorines bei praktines žinias interpretuojant vokalinį kūrinį. 2.2. Atskleisti vokalinio kūrinio nuotaiką. 2.2.1. Savais žodžiais paaiškinti vokalinio kūrinio keliamas emocijas, teisingai nusakyti pagrindines išraiškos priemones. 3. Vokalinė raiška socialinėje kultūrinėje aplinkoje Nuostata – pasitikėti savo jėgomis ir noriai dalyvauti koncertinėje veikloje. Esminis gebėjimas – atlikti nesudėtingus vokalinius kūrinius. 3.1. Viešai atlikti vokalinius kūrinius. 3.1.1. Apibūdinti koncertinę aplinką. 3.1.2. Įvertinti savo pasirodymą. 22.7. Turinio apimtys: 22.7.1. Individuali programa sudaroma pusmečiui, dainuoja mintinai. Jei mokinio balsas mutuoja, jis gali tausodamas balsą deklamuoti dainos tekstą mintinai. Rekomenduojama sudaryti 4–5 kūrinių repertuarą pasirinktinai iš: lietuvių ir kitų pasaulio tautų liaudies autentiškų ir harmonizuotų dainų, lietuvių ir pasaulio kompozitorių originalių dainų, Lietuvos ir pasaulio kompozitorių populiariosios muzikos vokalinių kūrinių. 22.7.2. Vokalinės technikos ugdymas: balso aparato sandara, taisyklinga laikysena dainuojant, artikuliaciją ir dikciją lavinantys pratimai, minkšta ir elastinga garso išgavimo ataka, mišrus kvėpavimas, aukšta balso skambesio pozicija, vokalinė klausa, balso apsauga. 22.7.3. Vokalinių kūrinių interpretavimas: kūrinio tonacija, metras, tempas, ritmas, melodija, frazė, kulminacija. Teksto ir muzikos autoriai. 22.8. Vertinimas Pasiekimų lygiai patenkinamas pagrindinis aukštesnysis 1. Vokalinės technikos įvaldymas Žino ir naudoja pradinius vokalinio garso išgavimo principus. Balso valdymo įgūdžiai atitinka minimalius reikalavimus. Nuosekliai naudoja vokalinio garso išgavimo principus ir taiko juos atliekamuose vokaliniuose kūriniuose. Atlieka saviruošos užduotis. Tikslingai ir kūrybingai naudoja vokalinio garso išgavimo principus ir taiko juos atliekamuose kūriniuose. Noriai ir kūrybingai atlieka saviruošos užduotis. 2. Vokalinės muzikos kūrinių interpretavimas Žino kai kuriuos vokalinio kūrinio išraiškos elementus, padedamas mokytojo, interpretuoja muzikos kūrinius. Savais žodžiais apibūdina muzikos kūrinio nuotaiką. Paaiškina pagrindines muzikos kūrinio išraiškos priemones. Geba įsivertinti savo atlikimą. Kūrinius atlieka įtaigiai. Žino ir paaiškina pagrindines muzikos kūrinio išraiškos priemones. Pasiūlo savo interpretaciją. 3. Vokalinė raiška socialinėje kultūrinėje raiškoje. Mokytojo paskatintas, dalyvauja klasės koncertinėje veikloje. Noriai dalyvauja koncertinėje veikloje. Kartu su mokytoju aptaria įgytus įgūdžius ir jų tobulinimą ateityje. Aktyviai dalyvauja viešuose pasirodymuose Drąsiai išsako nuomonę ir pastabas apie savo veiklą. Sieja savo kūrybinę patirtį su įgytomis žiniomis. III. PAGRINDINIO UGDYMO KARTU SU MUZIKOS UGDYMU PROGRAMOS MUZIKOS DALIES PRIVALOMOJO BRANDUOLIO DALYKAI 7–8 KLASĖJE 23. Atlikėjo raiška – pasirenkamasis pagrindinis Pagrindinio ugdymo kartu su muzikos ugdymu programos muzikos dalies privalomojo branduolio dalykas. 23.1. Dalyko paskirtis. Dalykas skirtas muzikos atlikėjo dalykinėms kompetencijoms, susijusioms su atlikėjo raiškos dalyko sritimis, ugdyti(s). 23.2. Dalyko tikslas – padėti tobulintis įgytus muzikos atlikimo valdymo gebėjimus, skatinti mokinio saviraišką, kaupti muzikos kūrinių interpretavimo patirtį, individualų koncertinį repertuarą. 23.3. Dalyko uždaviniai. Siekiama, kad per dalyko pamokas mokiniai: 23.3.1. tobulintų muzikos atlikimo techniką; 23.3.2. ugdytųsi gebėjimą interpretuoti ir kritiškai vertinti savo ir kitų meninę raišką; 23.3.3. nuolat dalyvautų koncertinėje veikloje ir kauptų sceninę patirtį. 23.4. Dalyko struktūra. Dalyką sudaro trys veiklos sritys: 23.4.1. muzikos atlikimo technikos įvaldymas; 23.4.2. muzikos kūrinių interpretavimas; 23.4.3. muzikos atlikėjo raiška socialinėje kultūrinėje aplinkoje. 23.5. Didaktinės nuostatos: 23.5.1. Ugdant atlikėją siekiama visaverčio kūrybinio proceso – tobulinti mokinio atlikimo raiškos priemones, techninius įgūdžius, suderinti emocionalumą ir kūrybinę vaizduotę. Pagrindinis meninės raiškos siekis – teigiami išgyvenimai įgyvendinant menines idėjas ir interpretacinius sumanymus. 23.5.2. Sudarant individualias programas atsižvelgiama į mokinio gebėjimų lygį (vengiama per sunkių ar per lengvų užduočių), polinkius, mokymosi stilių. Parenkant repertuarą atsižvelgiama į šio amžiaus tarpsnio ypatumus ir konkretaus mokinio interesus – svarbu įtraukti ir mokinį, tartis, diskutuoti taip keliant mokymosi motyvaciją. Svarbus veiksnys parenkant repertuarą yra viešų pasirodymų planavimas (konkursai, koncertai, festivaliai). Koncertuojant ugdomos atlikėjui būtinos savireguliacinės savybės: sceninė ištvermė, valia, dėmesio koncentracija. Stebima ir saugiai kontroliuojama mokinių balso mutacijos eiga. 23.5.3. Naudojami mokymo(
10. si)metodai, skatinantys mokinių iniciatyvumą (klausimų pateikimo, atradimų, projektų, diskusijos, vaizdinių, pakartojimo bendradarbiaujant, problemų sprendimo paieškų ir kt.). Metodai parenkami atsižvelgiant į paauglio raidos ypatumus, specifiką. 23.5.4. Mokiniai vertinami atsižvelgiant į visų ugdymo sričių pasiekimus: muzikos atlikimo technikos įvaldymą, muzikos kūrinių interpretaciją, muzikos atlikėjo raišką socialinėje kultūrinėje aplinkoje. Vertinamos ne tik žinios ir gebėjimai, bet ir aktyvumas, daroma pažanga, rodomos pastangos. Taikomas formuojamasis vertinimas, grindžiamas mokinio ir mokytojo bendradarbiavimu, nuolat įvertinant situaciją ir teikiant grįžtamąjį ryšį. Vertinimu siekiama skatinti mokinio pasitikėjimą savo gebėjimais, kartu savikritišką įsivertinimą, planuojant profesinę perspektyvą. Taip pat taikomas apibendrinamasis vertinimas; įvertinant pabrėžiama, kokią individualią pažangą mokinys padarė. 23.6. Mokinių pasiekimai. Gebėjimai Žinios ir supratimas 1. Muzikos atlikimo technikos įvaldymas Nuostata – sistemingai ir savarankiškai tobulėti. Esminis gebėjimas – įvaldyti įvairias atlikimo technikos rūšis, kritiškai vertinti savo veiklą ir numatyti tobulinimosi būdus. 1.1. Įvaldyti garso išgavimo technikos elementus. 1.1.1.Demonstruoti platesnę garso išgavimo būdų skalę. 1.1.2. Paaiškinti muzikos instrumento, balso galimybes ir jas naudoti formuojant kokybišką garsą. 1.2. Išmanyti nežinomo muzikinio teksto skaitymo principus. 1.2.1. Apibrėžti kūrinio faktūros, ritmo sudėtingumą. 1.2.2. Apibūdinti nežinomo kūrinio pagrindinius struktūros elementus. 1.3. Savarankiškai išsiaiškinti pagrindinius atlikimo technikos elementus ir numatyti jų tikslingą jų naudojimą. 1.3.1. Panaudoti teisingą pirštuotę 1.3.2. Pritaikyti žinomas mokymosi strategijas. 1.3.3. Planuoti produktyvų savarankišką mokymąsi. 2. Muzikos kūrinių interpretavimas Nuostata – interpretuojant muzikos kūrinius siekti tikslumo, individualumo, savarankiškumo. Esminis gebėjimas – įtaigiai atlikti įvairių žanrų, stilistikos kūrinius. 2.1. Išraiškingai atlikti išmoktą repertuarą. 2.1.1. Apibrėžti stiliaus ir žanro ypatumus. 2.1.2. Demonstruoti savo interpretaciją laikantis tam stiliui ir žanrui būdingų ypatumų ir nuostatų. 2.2. Sukurti individualų interpretacijos sumanymą. 2.2.1. Vartojant tinkamas muzikines sąvokas palyginti išklausytas žinomų atlikėjų interpretacijas. 2.2.2. Demonstruoti savo interpretaciją kūrybingai panaudojant įgytas kitų muzikinių dalykų žinias. 3. Muzikos atlikėjo raiška socialinėje kultūrinėje aplinkoje Nuostata – noriai prisidėti prie muzikinės meninės veiklos planavimo, aktyviai joje dalyvauti. Esminis gebėjimas – savo sukauptą atlikėjo patirtį pritaikyti kultūrinėje veikloje. 3.1. Dalyvauti viešuose pasirodymuose. 3.1.1. Suprasti viešo pasirodymo (konkurso, festivalio, koncerto) tikslą ir svarbą. 3.1.2. Nusakyti muzikinių technologijų įtaką šiuolaikiniam kultūriniam gyvenimui. 3.1.3. Demonstruoti dėmesio koncentraciją, sceninę ištvermę, valią. 3.2. Stebėti meninę kultūrinę aplinką, ją vertinti ir noriai dalyvauti kultūriniuose renginiuose. 3.2.1. Komentuoti socialinėje kultūrinėje aplinkoje vykstančius muzikinius reiškinius. 3.2.2. Savo išskirtinumo išraišką interpretuoti ir suvokti kaip motyvacijos aspektą. 23.7. Turinio apimtys. Turinio apimtys nustatomos laikantis didėjančio sudėtingumo principo – keliami vis sudėtingesni techniniai ir meniniai reikalavimai: 23.7.1. muzikos atlikimo technikos įvaldymas: 23.7.1.1. instrumento garso formavimas, ritmo lavinimas, tembro niuansai; smulkioji, stambioji (akordinė) technika; pirštuotė; kvėpavimas; rankų funkcijų koordinavimas; artikuliaciniai štrichai; pedalizacijos galimybių įvairovė; registrai, diapazonas, dumplių valdymo technika; mažorinės, minorinės gamos pagal metodinės grupės reikalavimus (minimaliai iki 3 ženklų); 23.7.1.2. dainavimas: balso akustika ir fiziologija, balso higiena ir apsauga, taisyklinga laikysena. Vystomas vokalinis-techninis balso paslankumas, dinamiškumas, dikcija ir artikuliacija. Plečiamas diapazonas, lyginami registrai, vystomas balso tembras, vokalinė klausa, formuojama garso atrama, naudojama minkšta ir aktyvi garso išgavimo ataka, aukšta balso skambesio pozicija; 23.7.1.3. choro dirigavimas: dirigavimo atlikimo istoriografijos meno raida, supažindinimas su manualinės dirigavimo technikos sandara, choro partitūrų skaitymo pagrindų analizė, rankų koordinacija ir anatomija , kūrinių grojimas, partijų dainavimas: chorinių kūrinių (a cappella) grojimas ir partijų dainavimas bei akompanimento grojimas ir partijų dainavimas; chorinių kūrinių analizė: trumpi duomenys apie kompozitorių, kūrybos charakteristika, literatūrinio teksto analizė, muzikos išraiškos priemonių analizė. 23.7.2. Fortepijono programinį repertuarą pusmečiui sudaro polifoninis kūrinys, stambios formos kūrinys (sonatos I d. arba II–III d., variacijos, koncertas), 3 etiudai, 1–2 pjesės; 23.7.3. Styginių instrumentų programinį repertuarą pusmečiui sudaro stambios formos kūrinys, 2 skirtingo charakterio pjesės, 1–2 etiudai; 23.7.4. Gitaros programinį repertuarą pusmečiui sudaro: 23.7.4.1. 7 klasė – 2 etiudai, 2 pjesės, 2 ar 3 dalių sonatina arba sonata; 23.7.4.2. 8 klasė: stambios formos kūrinys, 2 skirtingo charakterio pjesės, 2 etiudai; 23.7.5. Lietuvių liaudies instrumentų programinį repertuarą pusmečiui sudaro: stambios formos kūrinys (sonata, variacijos, siuita, koncertas ir t. t.), 4 skirtingo charakterio ir stiliaus pjesės, polifoninė pjesė (akordeonas), 2 etiudai; 23.7.6. Pučiamųjų, mušamųjų instrumentų programinį repertuarą pusmečiui sudaro 8 etiudai, 4 pjesės, 1 etiudas marimbai arba vibrofonui, 5 etiudai mažam būgneliui, gali būti stambios formos kūrinys (I d. arba II–III d.); 23.7.7. Choro dirigavimo programinį repertuarą pusmečiui sudaro ne mažiau kaip 2 kūriniai chorui a cappella (choro partitūros grojamos, vieno kūrinio balsų partijos dainuojamos atmintinai) ir 2 kūriniai su akompanimentu (balsų partijos dainuojamos, choro partitūros ir akompanimentas grojamas iš natų). Diriguojami du kūriniai. Kūriniai analizuojami žodžiu. Rekomenduojami 2–3 kūriniai a cappella, kurie parenkami pagal mokinio besiformuojančius analitinius gebėjimus (nagrinėja harmoniją, pastebi dermės laipsnių trauką, faktūros ir dinamikos pokyčius), skaitymui iš lapo. 23.7.8. Dainavimo programinį repertuarą pusmečiui sudaro 5–6 kūriniai: vokalizės, lietuvių ir kitų pasaulio tautų liaudies autentiškos ir harmonizuotos dainos, lietuvių ir pasaulio kompozitorių originalios dainos, lietuvių ir pasaulio kompozitorių šiuolaikinės muzikos vokaliniai kūriniai. 23.7.9. Muzikos kūrinių interpretavimas. Kūrinių stiliaus, žanro ypatumai, meninė kūrinio mintis; forma, struktūrinės dalys, faktūra. Melodikos, harmonijos, dramaturgijos ypatumai. Kūrinių klausymas, vertinimas, palyginimas. Interpretaciniai ieškojimai. 23.7.10. Muzikos atlikėjo raiška socialinėje kultūrinėje aplinkoje. Muzikinės veiklos planavimas. Atlikėjo savybių (sceninė ištvermė, valia, dėmesio koncentracija) ugdymasis. Kultūrinės socialinės aplinkos stebėjimas, vertinimas. Kritika ir savikritika. 23.8. Vertinimas. Pasiekimų lygiai patenkinamas pagrindinis aukštesnysis 1. Muzikos atlikėjo technikos įvaldymas Atlikdamas muzikos kūrinius demonstruoja įgytus ir mokytojo rekomenduotus garso išgavimo būdus. Žino muzikos instrumento, balso galimybes. Mokytojo padedamas perskaito nežinomo kūrinio tekstą, apibūdina pagrindinius kūrinio struktūrinius elementus. Planuoja savarankišką mokymąsi. Garso išgavimo technikos elementus demonstruoja remdamasis įgytomis kompetencijomis, žino kūrinio struktūrą, apibendrina faktūros elementus. Demonstruoja savitą technikos elementų pritaikymo būdą. Skaito nežinomo kūrinio tekstą. Ryškiai demonstruoja garso išgavimo technikos elementus savo pasirinkta stilistika. Savarankiškai eksperimentuoja, pateikia problemų sprendimo būdus, paremtus įgytomis kompetencijomis. Puikiai skaito nežinomo kūrinio tekstą, išraiškingai atlieka kūrinius. Puikiai atsako į visus teorinius klausimus. 2. Muzikos kūrinių interpretavimas Interpretuodamas kūrinius, padedamas mokytojo, naudojasi įgytomis žiniomis apie muzikos kūrinių stilių ir žanrą. Vartodamas paprastas muzikines sąvokas apibūdina atlikėjų interpretacijas. Demonstruoja savitą kūrinių interpretaciją, vertina išgirstą kūrinių atlikimą, lygina įgytas interpretacines kompetencijas ir išgirstas, kai kūrinius atlieka kiti. Atpažįsta žymiausių menininkų interpretacijas, savarankiškai jas vertina, išreiškia originalią nuomonę. Sukauptas žinias išradingai naudoja atliekdamas kūrinius. 3. Muzikos atlikėjo raiška socialinėje kultūrinėje aplinkoje Domisi kultūrinėje aplinkoje vykstančiais reiškiniais. Išreiškia nuomonę apie savo ir kitų kūrybinę veiklą. Kartu su mokytoju aptaria įgytus įgūdžius ir jų tobulinimą ateityje. Remdamasis įgytomis žiniomis ir patirtimi, vertina šiuolaikinius muzikinius reiškinius. Naudojasi informaciniais šaltiniais. Dalyvauja koncertinėje veikloje. Inicijuoja renginius mokykloje, geba pritaikyti sukauptą repertuarą. Aktyviai dalyvauja koncertinėje veikloje, festivaliuose, konkursuose. Sudomina draugus, bendraklasius. 24. Solfedžio – Pagrindinio ugdymo kartu su muzikos ugdymu programos muzikos dalies privalomojo branduolio dalykas. 24.1. Dalyko paskirtis – sudaryti sąlygas mokiniams toliau lavinti audijavimo gebėjimus, nuosekliai ir sistemingai plėtoti įgytą intonavimo, ritmavimo, muzikos klausymosi, atpažinimo, skaitymo ir užrašymo patirtį daugiau dėmesio skiriant harmoninės klausos ugdymui. 24.2. Dalyko tikslas – padėti mokiniams ugdytis metro ir ritmo pojūtį, muzikinę klausą derminiu ir harmoniniu aspektais, tobulinti muzikos rašto gebėjimus, gilinti teorines žinias, skatinti muzikinį-loginį mąstymą. 24.3. Dalyko uždaviniai. Siekiama, kad solfedžio pamokose solfedžiuodami, klausydami ir užrašydami įvairius muzikos fragmentus mokiniai: 24.3.1. tobulintų ritmikos pojūtį; 24.3.2. ugdytųsi harmoninę klausą: turtintų intonacijų žodyną, gilintų derminių ryšių pojūtį ir suvokimą; 24.3.3. klausa atpažintų ir užrašytų girdimą muzikos tekstą, lavintų muzikinę atmintį ir vidinę klausą. 24.4. Dalyko struktūra. Dalyką sudaro trys veiklos sritys: 24.4.1. ritmavimas; 24.4.2. intonavimas; 24.4.3. muzikos teksto klausymasis, atpažinimas ir užrašymas. 24.5. Didaktinės nuostatos: 24.5.1. Patalpoje, kurioje vyksta solfedžio pamokos, turi būti instrumentas (pianinas, fortepijonas, sintezatorius), lenta su penklinėmis, jei yra galimybių, – kompaktinių plokštelių grotuvas, kompiuteris su muzikine programine įranga, interneto prieiga ir daugialypės terpės projektoriumi. Patalpa turi būti erdvi, pritaikyta grupiniams užsiėmimams. 24.5.2. Pamokose naudotini mokymo(
11. si)metodai, kurie atitinka paauglio raidos ypatumus, suteikia galimybes ugdyti formalųjį ir konkretųjį operacinį mąstymą akcentuojant ne imitavimą, o savarankišką ir sąmoningą užduočių atlikimo pobūdį. Metodai parenkami atsižvelgiant į pamokos turinį, mokinių gebėjimus bei poreikius. Užduodant įvairias melodines ir ritmines garso suvokimo ir įsiminimo užduotis aktyviai lavinama muzikinė atmintis, turtinamas intonacinis ir ritminis žodynas. Pamokose iš natų solfedžiuojami žinomi ir nežinomi natų tekstai, mokomasi nagrinėti atliekamo muzikos kūrinio sandarą. Mokiniai pratinami taikyti solfedžiavimo, ritmavimo, diktantų rašymo mokymosi strategijas. 24.5.3. Mokiniai vertinami atsižvelgiant į visų ugdymo sričių pasiekimus: solfedžiavimą, ritmavimą, muzikinio teksto intonavimą, suvokimą, nagrinėjimą ir užrašymą. Vertinimu siekiama kelti mokinių mokymosi motyvaciją, pasitikėjimą savo jėgomis, ugdyti atsakomybę už mokymosi rezultatus. Vertinamos ne tik žinios ir gebėjimai, bet ir aktyvumas, daroma pažanga, rodomos pastangos. Taikomas formuojamasis vertinimas, grindžiamas mokinio ir mokytojo bendradarbiavimu, nuolat įvertinant situaciją ir teikiant grįžtamąjį ryšį. Taip pat taikomas apibendrinamasis vertinimas; įvertinant pabrėžiama, kokią individualią pažangą mokinys padarė. Baigiant programą taikomas diagnostinis ir apibendrinamasis vertinimas. 24.6. Mokinių pasiekimai. Gebėjimai Žinios ir supratimas Nuostata – stengtis kuo tiksliau ritmuoti. Esminis gebėjimas – tiksliai perskaityti ir atlikti mišraus metro ritminius tekstus. 1. Ritmavimas 1.1. Tiksliai atlikti įvairius mišriųjų metrų ritminius darinius. 1.1.1. Nustatyti ir išvardyti panaudotus metrus. 1.1.2. Nustatyti pasitaikančius sudėtingesnius ritminius darinius. 1.2. Sukurti ir atlikti mišraus metro ritminę kompoziciją. 1.2.1. Išvardyti mišriuosius metrus. 1.2.2. Paaiškinti mišriųjų metrų ypatumus, taisyklingai grupuoti ritminius darinius taktuose. 1.2.3. Taisyklingai užrašyti kompoziciją. 2. Intonavimas. Nuostata – stengtis kuo tiksliau solfedžiuoti muzikos tekstus. Esminis gebėjimas – tiksliai intonuoti intervalus ir akordus įvairiomis dermėmis, gamas. 2.1. Intonuoti intervalus ir akordus dur-moll sistemoje. 2.1.1. Nustatyti ir užrašyti intervalus bei akordus. 2.1.2. Sudaryti ir užrašyti nurodytus intervalus bei akordus nurodyta tonacija. 2.2. Dainuoti visų pavidalų mažoro ir minoro gamas. 2.2.1. Atpažinti, išvardyti ir užrašyti visų pavidalų mažoro, minoro gamas. 2.3. Tiksliai ir išraiškingai intonuoti melodijas mažoro, minoro dermių melodijas. 2.3.1. Melodijoje nurodyti vietas, būdingas konkrečiai dermei. 2.3.2. Paaiškinti dermių intonavimo ypatumus. 2.3.3. Solfedžiuojant melodijas frazuoti ir taikyti artikuliacijos bei dinamikos elementus. 3. Muzikos klausymasis, atpažinimas ir užrašymas. Nuostata – stengtis dėmesingai ir atidžiai klausytis muzikos, susikaupti. Esminis gebėjimas – iš klausos tiksliai užrašyti pateiktą muzikos tekstą. 3.1. Išnagrinėti girdėtą muzikos tekstą. 3.1.1. Nustatyti muzikos dermę, tonaciją. 3.1.2. Nustatyti metrą ir taisyklingai grupuoti natas. 3.1.3. Nustatyti komplikuotas ritmo ar melodijos požiūriu muzikos teksto vietas. 3.2. Klausa atpažinti dermes (mažoras, minoras, senosios diatoninės), intervalus ir akordus. 3.2.1. Užrašyti duotos tonacijos pagrindinių funkcijų akordus (melodiškai ir harmoniškai). 3.2.2. Iš klausos nustatyti dermę, taisyklingai užrašyti jos garsaeilį. 3.2.3. Taisyklingai užrašyti ir įvardyti išgirstus melodinius ir harmoninius intervalus. 24.7. Turinio apimtys: 24.7.1. Muzikos teksto klausymasis, atpažinimas ir užrašymas: trys mažoro ir minoro rūšys, senosios (diatoninės) dermės, intervalai, pagrindinės harmoninės funkcijos, dominantės septakordas su apvertimais, DS7, junginys D7–VI, padidinti ir sumažinti trigarsiai; melodiniai vienbalsiai diktantai su pagalbiniais ir pereinamaisiais chromatizmais (periodo forma), pasirinktinai dvibalsiai diktantai pagal smuiko raktą (sakinio apimties). 24.7.2. Intonavimas, dainavimas, solfedžiavimas: originalios ir liaudies, vienbalsės ir dvibalsės dainos, solfedžiavimas mišriaisiais metrais (diriguojant arba rodant pulsą), tetrachordai, trijų rūšių mažorinės ir minorinės gamos iki 7 ženklų imtinai, transponavimas; nurodytos tonacijos intervalai su sprendimu ir duoto garso (iki oktavos apimties). 24.7.3. Ritmavimas: mišrieji metrai, ritmo ostinato dainuojant, dvibalsis ritmo pratimų atlikimas; naujos ritminės formulės (perskaito ir atlieka): (natos) _____________________ ** TIC pastaba. Natas žr. Žin., 2013, Nr. 79-4014, 52 psl. ** 24.8. Vertinimas. Pasiekimų lygiai patenkinamas pagrindinis aukštesnysis 1. Ritmavimas Iš dalies tiksliai atlieka ir atpažįsta ritminius darinius pagal turinio apimtis. Nustato metro pasikeitimus. Tiksliai atlieka ir atpažįsta įvairius ritminius mišriųjų metrų darinius, melodijoms pritaiko ostinatinį ritmo piešinį. Tiksliai ir išraiškingai atlieka ir atpažįsta įvairius ritminius mišriųjų metrų darinius, melodijoms pritaiko įvairų ritmo piešinį. 2. Intonavimas Iš dalies tiksliai intonuoja intervalus ir akordus mažoro ir minoro tonacijomis. Tiksliai intonuoja intervalus ir akordus mažoro ir minoro tonacijomis, nuo garso dainuoja intervalus, kvintakordus, dominantės septakordą. Tiksliai ir išraiškingai intonuoja mažoro ir minoro tonacijų intervalus ir akordus, nuo garso tiksliai intonuoja intervalus, kvintakordus, dominantės septakordą; muzikiniame kontekste intonuoja šalutinių laipsnių kvintakordus. 3. Muzikos klausymasis, atpažinimas ir užrašymas Klausa atpažįsta, analizuoja, užrašo kai kuriuos intervalus ir akordus, senųjų diatoninių dermių garsaeilius, užrašo trumpas, nesudėtingas vienbalses ir dvibalses melodijas. Klausa atpažįsta, išvardija, analizuoja, užrašo intervalus ir akordus bei senųjų diatoninių dermių garsaeilius. Be klaidų užrašo vienbalses melodijas su neakordiniais garsais, nesudėtingas dvibalses melodijas. Tiksliai klausa atpažįsta, analizuoja, užrašo intervalus ir akordus bei senųjų diatoninių dermių garsaeilius, užrašo vienbalses melodijas su neakordiniais garsais, nesudėtingas dvibalses melodijas su melodiniais šuoliais, taisyklingai grupuoja visų metrų natas. 25. Muzikos istorija – Pagrindinio ugdymo kartu su muzikos ugdymu programos muzikos dalies privalomojo branduolio dalis. 25.1. Dalyko paskirtis – padėti mokiniams pažinti vokalinės ir operinės muzikos ypatumus, suprasti vokalinės muzikos klasifikaciją, pažinti balso tembrus, vokalinių ansamblių ir chorų rūšis, apžvelgti vokalinės ir operinės muzikos žanrus ir formas istoriniu kontekstu. Pagrindinio ugdymo pirmos dalies pakopoje mokiniai kryptingai ugdosi muzikos klausymosi ir identifikavimo, vertinimo gebėjimus, plėtoja muzikinį raštingumą pažindami įvairių epochų reikšmingiausius kompozitorių vokalinės muzikos kūrinius, operas. 25.2. Dalyko tikslas – sudaryti muzikai gabiems mokiniams palankias sąlygas kryptingai ugdytis vokalinės ir operinės muzikos pažinimą, stiliaus sampratą, požiūrį į vokalinės ir operinės muzikos reiškinius, suteikiant reikalingų muzikos kalbos žinių ir gebėjimų pagrindus. 25.3. Dalyko uždaviniai. Siekiama, kad mokydamiesi muzikos istorijos mokiniai: 25.3.1. išmoktų skirti balsų tembrus, žinotų vokalinių ansamblių ir chorų atlikėjų sudėtis, operos žanro ypatumus, struktūrą ir atlikėjus; 25.3.2. pažintų istorinių epochų vokalinės ir operinės muzikos žanrus ir formas; 25.3.3. susipažintų su konkrečių Vakarų Europos muzikos stilių epochomis, žymiausiais kompozitoriais, ryškiausiais jų vokaliniais kūriniais, operomis; 25.3.4. įgytus gebėjimus įprasmintų dalyvaudami kultūriniuose muzikiniuose renginiuose. 25.4. Dalyko struktūra. Dalyką sudaro dvi veiklos sritys: 25.4.1. Muzikos kūrinių klausymasis, apibūdinimas ir vertinimas. 25.4.2. Muzikos sociokultūrinio konteksto supratimas ir vertinimas. 25.5. Didaktinės nuostatos: 25.5.1. Muzikos istorijos programa nubrėžia pagrindines gaires mokytojams planuojant mokinių mokymą ir mokymąsi. Muzikos istorija yra integralus dalykas. Programoje mokinių pasiekimų užduotys individualizuojamos pagal mokinių galimybes, atitinkančias atlikėjo instrumentinės raiškos dalykus. Vokalinės, chorinės ir operinės muzikos istorijos mokymasis siejamas su bendrojo ugdymo dalykų (literatūra, istorija, geografija, užsienio kalbos, dailės istorija) turiniu, informacinėmis komunikacinėmis technologijomis. Šios integracijos padės nuo mokymo pereiti prie mokymosi, padarys mokymąsi įdomesnį, padės plėtoti mokinių gabumus ir atskleisti jų kūrybiškumą. Sudaroma galimybė vokalinės, chorinės bei operinės muzikos istorijos žinias pritaikyti sociokultūriniu kontekstu, jas sieti su pagrindinio ugdymo antros dalies programa. Aktyvios ir integralios veiklos bei užduotys padės palaikyti mokinių mokymosi motyvaciją ir suprasti įgytų vokalinės, chorinės ir operinės muzikos istorijos žinių svarbą toliau mokantis ir pritaikant žinias savo pasirinktoje specialybėje. 25.5.2. Pagrindinė ugdymo forma yra pamoka. Į ugdymo procesą pagal pamokos tikslus ir turinį integruotos edukacinės išvykos į vokalinės, chorinės muzikos koncertus, operos spektaklius, susitikimai su solistais, chorų dirigentais ir kt. Svarbu ugdyti mokinių kritinį mąstymą, gebėjimą argumentuoti, ieškoti, atsirinkti ir vertinti informaciją. Pamoka organizuojama taip, kad mokiniai mokytųsi naudotis įvairiais informaciniais šaltiniais (knygomis, enciklopedijomis, duomenų bazėmis, internetu), mokomosiomis kompiuterių programomis. Ugdymo procese taikomi aktyvieji mokymo metodai (darbas grupėmis, projektiniai darbai). Toks darbas skatina mokinių savarankiškumą, kūrybiškumą, gebėjimą bendradarbiauti su mokytoju ir mokyklos bendruomene. Svarbiausios savarankiško darbo formos yra: muzikos klausymasis, vertinimas, diskusijos, išvykos į koncertų sales. Taikomos teorinės ir praktinės užduotys – testai, kūrybinės darbo formos – pasirinktas atlikėjo raiškos repertuaro istorinis ir stilistinis pristatymas bei kūrinių apibūdinimas pagal numatytus muzikos istorijos programos kriterijus, koncertų aprašymai, interviu. Būtina skatinti mokinių savarankiškumą, domėjimąsi žymiausiais renesanso, baroko, klasicizmo, romantizmo ir XX amžiaus kompozitoriais ir jų reikšmingiausiais vokaliniais kūriniais, operomis. Pasinaudojant informacinėmis technologijomis ieškoti skirtingų kūrinių interpretacijų, kurios leistų pamokose diskutuoti, aptariant pagrindinius stilistikos ir atlikimo niuansus, taikant taisyklingą muzikos terminiją, sąvokas ir žodžių formas. 25.5.3. Mokinių pasiekimai nustatomi pagal mokėjimą identifikuoti ir vertinti vokalinius, chorinius muzikos kūrinius, operas, atliekant apklausas žodžiu ir raštu, kontrolinius rašto darbus. Taikomi visi vertinimo būdai (diagnostinis, formuojamasis, apibendrinamasis). Itin svarbus formuojamasis vertinimas, kuris padeda išsaugoti mokymosi motyvaciją, ugdyti pozityvų požiūrį į muzikos istoriją. Vertinimo informacija apie tai