LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL SPECIALIZUOTO UGDYMO KRYPTIES PROGRAMŲ (PRADINIO, PAGRINDINIO IR VIDURINIO UGDYMO KARTU SU MUZIKOS UGDYMU PROGrAMŲ) MUZIKOS UGDYMO DALIES PATVIRTINIMO 2013 m. liepos 12 d. Nr. V-655 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2011, Nr. 38-1804) 56 straipsnio 12 punktu: 1. T v i r t i n u Specializuoto ugdymo krypties programų (pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su muzikos ugdymu programų) muzikos ugdymo dalį (pridedama). 2. N u s t a t a u, kad: 2.1. nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. mokyklos, vykdančios specializuoto ugdymo krypties programas (pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su muzikos ugdymu programas), šio įsakymo 1 punktu patvirtintą Specializuoto ugdymo krypties programų (pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su muzikos ugdymu programų) muzikos ugdymo dalį įgyvendina 1–8, 9 (gimnazijos I) ir 11 (gimnazijos III) klasėse; 2.2. nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. mokyklos, vykdančios specializuoto ugdymo krypties programas (pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su muzikos ugdymu programas), šio įsakymo 1 punktu patvirtintą Specializuoto ugdymo krypties programų (pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su muzikos ugdymu programų) muzikos ugdymo dalį įgyvendina 1–8, 9–12 (gimnazijos I–IV) klasėse. 3. P r i p a ž į s t u netekusiu galios Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. liepos 11 d. įsakymą Nr. ISAK-1361 „Dėl konservatorijos muzikos dalykų bendrųjų programų ir išsilavinimo standartų IX–XII klasėms“. 4. Šis įsakymas, išskyrus 3 punktą, įsigalioja 2013 m. rugsėjo 1 d. 5. Šio įsakymo 3 punktas įsigalioja 2014 m. rugsėjo 1 d. Švietimo ir mokslo ministras                                                 Dainius Pavalkis _________________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2013 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. V-655 SPECIALIZUOTO UGDYMO KRYPTIES PROGRAMŲ (PRADINIO, PAGRINDINIO IR VIDURINIO UGDYMO KARTU SU MUZIKOS UGDYMU PROGRAMŲ) MUZIKOS UGDYMO DALIS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Specializuoto ugdymo krypties programų (pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su muzikos ugdymu programų) muzikos ugdymo dalis (toliau – Programa) skirta mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių dėl išskirtinių asmens gabumų muzikai (toliau – mokiniai), nuosekliai, sistemingai ir kryptingai ugdyti ir suteikti jiems reikiamų žinių, gebėjimų ir vertybinių nuostatų. 2. Programą įgyvendina pradinį, pagrindinį ir vidurinį ugdymą kartu su muzikos ugdymu vykdančios mokyklos. Mokyklos, vadovaudamosi Programa, formuoja savo mokyklos ugdymo turinį pagal mokinių poreikius ir gebėjimus. 3. Programoje vartojamos sąvokos: Audijavimas – mąstymas muzikinėmis struktūromis. Dermė – muzikinių garsų aukščio santykių sistema. Intonavimas – tikslus muzikinio garso aukščio atlikimas. Melodijos darinys – nedidelės apimties įvairaus aukščio garsų junginys, pagrįstas derminiais santykiais, naudojamas mokymo tikslais. Metras – periodinė stipriųjų ir silpnųjų takto dalių kaita. Metro pulsavimas – dirigavimo pradmenų vertikalus judesys ranka žemyn, pažymintis muzikinio metro dalis. Muzikinis ritmas – muzikos kūrinio garsų trukmės santykiai. Muzikos kūrinio interpretacija – saviškas kūrinio atlikimas, sukurtas muzikos teksto pagrindu. Muzikos tekstas – natomis parašytas muzikos kūrinys arba jo ištrauka. Pulsas – akustiškai juntamas muzikinio ritmo periodiškumas, pagrįstas stipriųjų ir silpnųjų takto dalių kaita. Ritmavimas – išraiškingas ir tikslus muzikinių garsų trukmės santykių atlikimas. Ritmo darinys – nedidelės apimties įvairios trukmės muzikinių garsų junginys, naudojamas mokymo tikslais. Solmizacija – natų skaitymo metodas dainuojant, vartojant specialius skiemenis; Vokalizavimas – dainavimas neutraliu skiemeniu arba balsiais, neįvardijant muzikinių garsų solmizacijos skiemenimis. Kitos Programoje vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2011, Nr. 38-1804) ir kituose švietimą reglamentuojančiuose teisės aktuose vartojamas sąvokas. 4. Programa parengta remiantis šiais principais: 4.1. šiuolaikiškumo ir dermės – apmąstyta, išanalizuota ir apibendrinta darbo su gabiais muzikai vaikais patirtis, suderintos tradicijos ir inovacijos; 4.2. individualizavimo – orientacija į mokinį, jo pasiekimus ir mokymosi ypatumus, individualią gabumų raidą; 4.3. sistemingumo ir perimamumo – atsižvelgiant į mokinių patirtį, amžiaus tarpsnių ypatumus, numatant motyvacijos ir kūrybiškumo krizes, nuosekliai pagal koncentrus aprašomas ugdymo turinys; 4.4. kūrybingumo ir iniciatyvumo – Programoje iškeliamas mokinių kūrybinio mąstymo ugdymas, atsakomybės už savo mokymąsi prisiėmimas, muzikinės raiškos laimėjimų pristatymas visuomenei; 4.5. nuoseklumo ir sudėtingumo plėtojimo – įgytą patirtį nuolat papildant naujomis žiniomis ir įgūdžiais ir tobulinant gebėjimus. Atskirų dalykų programos parengtos derinant turinio apimtis, susiejant jas glaudžiais, viena kitą plėtojančiais ir papildančiais ryšiais, integralumu užtikrinant kuo geresnius mokinių pasiekimus; 4.6. mokymosi visą gyvenimą – Programa siekiama ugdyti mokinių metakognityvinį mąstymą: pabrėžiama mokėjimo mokytis, įsivertinimo ir karjeros planavimo gebėjimų ugdymo svarba. 5. Programa sudaro sąlygas ugdyti ne tik mokinių muzikinę kompetenciją, bet ir bendrąsias kompetencijas – mokėjimo mokytis, komunikavimo, pažinimo, iniciatyvumo ir kūrybingumo, asmeninės, socialinės, kultūrinio sąmoningumo, – kurios ypač svarbios kiekvieno žmogaus sėkmingam gyvenimui ir profesiniam tobulėjimui. 6. Muzikiniai gabumai atsiskleidžia ankstyvojoje vaikystėje, tačiau vaikams augant gabumų raiška gali silpnėti dėl individualių fizinių, psichinių, motyvacijos, valios ir asmenybės veiksnių, todėl labai svarbu gabius mokinius nuolat stebėti ir prireikus laiku suteikti jiems kvalifikuotą pedagoginę pagalbą. Ugdant mokinius, ypač svarbu užtikrinti palankią, psichologiškai ir fiziškai saugią aplinką, užtikrinti Programą vykdančių mokytojų kompetenciją ir ugdymo kokybę, aprūpinti reikalingomis ugdymo priemonėmis, sudaryti sąlygas dalyvauti koncertuose, konkursuose ir kituose renginiuose. 7. Programos tikslas – stebint ir analizuojant mokinių išskirtinių gabumų muzikai ir asmeninių savybių raidą sukurti tinkamas sąlygas bręsti muzikaliai, kūrybingai, sąmoningai asmenybei, įsipareigojusiai muzikinės ir meninės kultūros sklaidai. 8. Programos uždaviniai: 8.1. sudaryti mokiniams galimybę rinktis savo gabumus, interesus bei poreikius atitinkančius dalykus, dalykų modulių programas; 8.2. ugdyti muzikinius gebėjimus, padedančius subtiliai ir profesionaliai suvokti ir spręsti meninius bei interpretacinius muzikos kūrimo, atlikimo, analizavimo, vertinimo uždavinius; 8.3. skatinti mokinius aktyviai savarankiškai kūrybinei, koncertinei veiklai, mokyti muzikos žinias ir raiškos gebėjimus pritaikyti socialinėje kultūrinėje veikloje; 8.4. ugdyti kritinį mąstymą, savimonę ir profesinius įgūdžius, kurių reikės tolesnėje muzikinėje veikloje; 8.5. padėti mokiniams kaupti ir realizuoti individualų koncertinį repertuarą, įsivertinti ir sisteminti per meninę raišką įgytą gerąją patirtį, gebėti ją panaudoti asmeniniam tobulėjimui. 9. Programos struktūra. Programą sudaro: 9.1. Privalomo branduolio dalykai: 9.1.1. Pagrindinis branduolio dalykas – atlikėjo raiška (1–12 klasėje – akordeonas arba fortepijonas, arba gitara, arba vienas iš liaudies, arba mušamųjų, arba pučiamųjų, arba styginių instrumentų, arba choro dainavimas ir dirigavimas, arba 5–12 klasėje dainavimas, arba 9–12 klasėje vargonai) arba 9–12 klasėje garso režisūra, arba muzikos teorija. Mokinys pasirenka vieną pagrindinį privalomo branduolio dalyką; 9.1.2. 1–12 klasėje solfedžio; 9.1.3. 3–4 klasėje muzikos pažinimas; 9.1.4. 5–12 klasėje muzikos istorija; 9.1.5. 9–12 klasėje muzikos teorija ir harmonija; 9.2. Programos branduolį pagal pagrindinį dalyką papildantys dalykai: 9.2.1. 1–12 klasėje bendrasis fortepijonas (išskyrus fortepijoną); 9.2.2. 3–12 klasėje ansamblinis muzikavimas (išskyrus garso režisūrą ir muzikos teoriją); 9.2.3. 5 –12 klasėje balso ugdymas (choro dainavimui ir dirigavimui); 9.2.4. 11–12 klasėse muzikos kūrinių analizė (muzikos teorijai); 9.2.5. 12 klasėje polifonija (muzikos teorijai). 9.3. Laisvai pasirenkamieji dalykai. Mokykla laisvai pasirenkamųjų dalykų programomis išryškina savo savitumą ir sustiprina ugdymo prioritetus. Siekdamos, kad mokinys pagilintų ir praplėstų žinias apie muzikos kalbos dėsnius, jos struktūrą, estetinę vertę, istorinį kontekstą, raiškos ypatumus, vartotų jas savo kūrybinėje praktinėje veikloje, mokyklos pagal savo galimybes ir mokinių poreikius siūlo laisvai pasirenkamuosius dalykus: instrumentuotę, aranžuotę, kompoziciją, improvizaciją, dirigavimą ir kt. Mokiniams instrumentininkams sudaromos galimybės ugdytis vokalinius gebėjimus ar pasirinkus dainavimo dalyką papildomai išmokti groti instrumentu. Savo indėlį į dalykinį ir bendrą mokinių išprusimo ugdymą įneša dalyvavimas meno kolektyvų veikloje. Tai – chorai, orkestrai, didesnės sudėties ansambliai, atitinkantys pasirinktą atlikėjo raiškos dalyką. Rekomenduojama: choras – choro dainavimo, choro dirigavimo, dainavimo mokiniams, orkestras – atlikėjo raiškos instrumentininkams. 10. Mokantis atlikėjo raiškos (išskyrus choro dainavimo ir dirigavimo 1–6 klasėje), balso ugdymo, bendrojo fortepijono, dainavimo, garso režisūros, kompozicijos, improvizacijos, dirigavimo, muzikos teorijos dalyko mokinys nuosekliai mokosi individualiai mokomas mokytojo, taikoma pavienio mokymosi forma. 11. Pagal Programą besimokantys mokiniai 1–8 klasėje privalo mokytis trijų, 9–12 klasėje – keturių branduolio dalykų ir ne mažiau kaip dviejų branduolį papildančių dalykų. Pasirenkamuosius dalykus mokinys renkasi savarankiškai iš rekomenduojamų pagal jo pasirinktą pagrindinį Programos dalyką. Pasirenkamiesiems dalykams valandos skiriamos iš neformaliojo švietimo valandų. II. PRADINIO UGDYMO KARTU SU MUZIKOS UGDYMU PROGRAMOS MUZIKOS DALIS I. PRADINIO UGDYMO KARTU SU MUZIKOS UGDYMU PROGRAMOS MUZIKOS DALIES PRIVALOMOJO BRANDUOLIO DALYKAI 12. Atlikėjo raiška – pasirenkamasis pagrindinis Pradinio ugdymo kartu su muzikos ugdymu programos muzikos dalies privalomojo branduolio dalykas. 12.1. Dalyko paskirtis – atskleisti ir ugdyti prigimtinį mokinio muzikalumą, atlikėjui reikalingus įgūdžius, sudaryti palankias sąlygas atsiskleisti mokinio kūrybiškumui. 12.2. Dalyko tikslas – padėti mokiniui įgyti taisyklingus dainavimo, grojimo pasirinktu instrumentu įgūdžius, ugdytis atlikėjo meistriškumo gebėjimus, kūrybinį mąstymą, puoselėti estetinę nuovoką ir emocinį jautrumą. 12.3. Dalyko uždaviniai. Siekiama, kad per dalyko pamokas mokiniai: 12.3.1. lavintųsi grojimo, dainavimo technikos įgūdžius; 12.3.2. ugdytųsi muzikinę vaizduotę, mokytųsi suvokti ir perteikti atliekamos muzikos emocijas; 12.3.3. sistemingai atliktų saviruošos užduotis; 12.3.4. dalyvautų koncertinėje veikloje. 12.4. Dalyko struktūra. Dalyką sudaro trys veiklos sritys: 12.4.1. muzikos atlikimo technikos įvaldymas; 12.4.2. muzikos kūrinių interpretavimas; 12.4.3. muzikos atlikėjo raiška socialinėje kultūrinėje aplinkoje. 12.5. Didaktinės nuostatos: 12.5.1. Pamokoje formuojami pradiniai instrumento, balso valdymo įgūdžiai, savarankiško mokymosi gebėjimai, integruojami teorinių žinių ir muzikinio rašto pradmenys. Pagrindinis atlikėjo raiškos siekis – teigiami išgyvenimai (džiaugsmas ir pasitenkinimas) įgyvendinant kūrybines idėjas. 12.5.2. Mokiniams sudaromos individualios programos, atsižvelgiant į kiekvieno mokinio asmeninius gebėjimus ir charakterį. Motyvaciją dainuoti, groti ypač žadina ansamblinis muzikavimas. Įvairios sudėties ansamblius mokinys gali atlikti su mokytoju, vyresniųjų klasių mokiniais ar savo bendraamžiais. 12.5.3. Mokytojas siekia įsigilinti ir atsižvelgti į mokinio prigimtinį muzikalumą, individualias charakterio ir muzikinio mąstymo savybes. Reikalinga klasė su instrumentu, esant galimybei – muzikos klausymosi aparatūra, garso įrašai. 12.5.4. Pamokose pasirenkami ir naudojami mokymosi metodai, kurie atitinka jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų raidos ypatumus, yra veiksmingi pedagoginiu požiūriu ir patrauklūs šio amžiaus mokiniams (pvz., inscenizavimas, vaizdinių metodas ir kt.). 12.5.5. Mokiniai vertinami atsižvelgiant į visų ugdymo sričių pasiekimus: muzikos atlikimo technikos įvaldymą, muzikos kūrinių interpretaciją, muzikos atlikėjo raišką socialinėje kultūrinėje aplinkoje. Vertinamos ne tik žinios ir gebėjimai, bet ir aktyvumas, daroma pažanga, rodomos pastangos. Kiekvienoje pamokoje mokiniui pateikiami komentarai, kaip tobulinti rezultatus. Su mokiniu kalbamasi apie jo pasiekimų raidą, sėkmes ir sunkumus. Nurodymai ir komentarai savarankiškam mokymuisi pateikiami raštu. Mokinių pasiekimai ir pažanga vertinami pagal mokykloje numatytą vertinimo tvarką. 12.6. Mokinių pasiekimai: 12.6.1. 1–2 klasėje: 1. Muzikos atlikimo technikos įvaldymas Nuostata – siekti pradinių atlikimo technikos įgūdžių tikslumo ir suprasti jų reikšmę. Esminis gebėjimas – teisingai atlikti muzikinį tekstą. Gebėjimai Žinios ir supratimas 1.1. Tiksliai ritmiškai perskaityti nesudėtingą muzikinį tekstą. 1.1.1. Atpažinti garsų ritmines vertes. 1.1.2. Išlaikyti duotą tempą. 1.2. Taisyklingai demonstruoti pagrindinius garso išgavimo būdus. 1.2.1. Paaiškinti taisyklingos laikysenos svarbą. 1.2.2. Atpažinti ir apibūdinti skirtingus garso išgavimo būdus. 1.3. Atlikti saviruošos užduotis. 1.3.1. Paaiškinti savarankiško mokymosi svarbą. 1.3.2. Savarankiškai parengti nesudėtingą muzikinį tekstą. 2. Muzikos kūrinių interpretavimas Nuostata – suvokti ir perteikti muzikos kūrinio keliamas emocijas. Esminis gebėjimas – taikyti muzikos išraiškos priemones, padedančias išraiškingai atskleisti muzikos kūrinio nuotaiką. 2.1. Išraiškingai atlikti skirtingo charakterio kūrinius. 2.1.1. Savais žodžiais apibūdinti muzikos kūrinio nuotaiką. 2.1.2.Paaiškinti tempo ir artikuliacijos pasikeitimus. 2.2. Apibūdinti nesudėtingas muzikos kūrinių formas. 2.2.1. Savais žodžiais paaiškinti kūrinio struktūrinius elementus (motyvas, frazė, sakinys). 2.2.2. Vartoti „tempo“, „dinamikos“ sąvokas. 3. Atlikėjo raiška socialinėje kultūrinėje aplinkoje Nuostata – pasitikėti savo jėgomis ir noriai dalyvauti koncertinėje veikloje. Esminis gebėjimas – atlikti nesudėtingą koncertinę programą. 3.1. Sukoncentruoti dėmesį per savo pasirodymą. 3.1.1. Paaiškinti pasiruošimo koncertiniam atlikimui svarbą. 3.1.2. Žinoti sceninės kultūros principus. 3.2. Įsivertinti savo viešą pasirodymą. 3.2.1. Įvardyti sėkmes ir nesėkmes. 3.2.2. Palyginti savo ir draugų pasirodymą. 3.2.3. Pasiūlyti, ką reikėtų tobulinti. 12.6.2. 3–4 klasėje: 1. Muzikos atlikimo technikos įvaldymas Nuostata – siekti pradinių atlikimo technikos įgūdžių tikslumo ir suprasti jų reikšmę. Esminis gebėjimas – teisingai atlikti muzikinį tekstą. Gebėjimai Žinios ir supratimas 1.1. Tiksliai perskaityti ir atlikti sudėtingesnį muzikinį tekstą. 1.1.1. Paaiškinti garsų trukmės tarpusavio santykius. 1.1.2. Koordinuoti regėjimo, klausos, motorikos komponentus, laikytis nurodyto tempo. 1.2. Suprasti garso išgavimo instrumentu, balsu būdų įvairovę, gebėti juos iliustruoti grojant, arba dainuojant. 1.2.1. Groti, dainuoti taisyklinga laikysena. 1.2.2. Apibūdinti ir pademonstruoti skirtingus garso išgavimo būdus. 1.3. Atlikti saviruošos užduotis. 1.3.1. Apibūdinti savarankiško mokymosi svarbą. 1.3.2. Savarankiškai parengti nesudėtingą muzikinį kūrinį. 2. Muzikos kūrinių interpretavimas Nuostata – suvokti ir perteikti muzikos kūrinio keliamas emocijas. Esminis gebėjimas – taikyti muzikos išraiškos priemones, padedančias išraiškingai atskleisti muzikos kūrinio nuotaiką. 2.1. Išraiškingai atlikti įvairių žanrų ir charakterio kūrinius. 2.1.1. Apibūdinti pagrindines muzikinio kūrinio išraiškos priemones. 2.1.2.Demonstruoti tempo ir artikuliacijos pasikeitimus. 2.2. Apibūdinti nesudėtingų muzikos kūrinių formų skirtumus. 2.2.1. Žinoti ir apibūdinti pagrindinius muzikos kūrinių struktūros elementus (motyvas, frazė, kūrinio dalių pradžios, pabaigos, kulminacija). 2.2.2. Žinoti ir panaudoti grojant tempo, dinamikos pasikeitimus. 3. Atlikėjo raiška socialinėje kultūrinėje aplinkoje Nuostata – pasitikėti savo jėgomis ir noriai dalyvauti koncertinėje veikloje. Esminis gebėjimas – atlikti nesudėtingą koncertinę programą. 3.1. Susikaupti per savo pasirodymą. 3.1.1. Paaiškinti pasiruošimo koncertiniam atlikimui svarbą. 3.1.2. Žinoti sceninės kultūros principus. 3.2. Įsivertinti savo viešą pasirodymą. 3.2.1. Apibūdinti sėkmes ir nesėkmes. 3.2.2. Palyginti savo ir draugų pasirodymą. 3.2.3. Pasiūlyti, ką reikėtų tobulinti. 12.7. Turinio apimtys: 12.7.1. Muzikos atlikimo technikos įvaldymas: 12.7.1.1. Balso sandaros galimybių pažinimas, taisyklinga laikysena ir burnos padėtis dainuojant, kvėpavimo, fiziologinių balso sandaros pagrindų pradmenys, artikuliacijos įgūdžių supažindinimas ir lavinimas, unisono, ansambliškumo ir dvibalsiškumo pradmenų lavinimas ir ugdymas. 12.7.1.2. Instrumento galimybių pažinimas: taisyklinga laikysena, judesių koordinavimas, kvėpavimas. Pagrindiniai garso išgavimo būdai, pirštuotė, fortepijono pedalo naudojimo pagrindai, akordeono registrai, dumplių valdymo pradmenys, stryko valdymo technika ir pan. Mažorinės, minorinės gamos pagal metodinės grupės reikalavimus. 12.7.1.3. Fortepijono programinį repertuarą pusmečiui sudaro: 12.7.1.3.1. 1 klasė – 7–10 įvairaus charakterio pjesių ir etiudų: liaudies dainų, pjesių su polifonijos elementais, ansamblių; 12.7.1.3.2. 2–4 klasės – 6–7 kūriniai: polifoninis kūrinys, stambios formos kūrinys, 2 pjesės, 3–4 etiudai. 12.7.1.4. Styginių instrumentų programinį repertuarą pusmečiui sudaro: 12.7.1.4.1. 1 klasė – 4–5 pjesės, 1–3 etiudai. Paprastieji legato ir detache deriniai; 12.7.1.4.2. 2 klasė – 2–3 pjesės arba 1 stambios formos kūrinys, 1–3 etiudai, pažintis su II, III pozicijomis, paruošiamieji vibrato pratimai; 12.7.1.4.3. 3 klasė – 2–3 pjesės arba 1 stambios formos kūrinys, 1–3 etiudai, štrichų deriniai. I, II, III pozicijų įvaldymas, įvairūs pozicijų keitimo tipai, chromatinės slinktys, natūralūs flažoletai, vibrato naudojimas griežiant ilgas natas; 12.7.1.4.4. 4 klasė – 1 stambios formos kūrinys, 2–3 pjesės, 4–5 etiudai, pažintis su V–VII pozicijomis, nesudėtingi akordai, vibrato tobulinimas. 12.7.1.5. Gitaros programinį repertuarą pusmečiui sudaro: 12.7.1.5.1. 1 klasė – 2 etiudai, 3–4 pjesės, pratimai. I ir II pozicijų pažinimas, pirštuotės žymėjimas; 12.7.1.5.2. 2 klasė – 2 etiudai, 3–4 pjesės, pratimai, vienbalsiai, dvibalsiai etiudai, pjesės, pjesė su arpeggio elementais, „bendro“ piršto sąvoka keičiant akordus, pjesė arba etiudas su dvigarsių panaudojimu (pageidautina taškuotu ritmu); 12.7.1.5.3. 3 klasė – 2 etiudai, 3–4 pjesės, pratimai, „legato žemyn“, „legato aukštyn“ pratimai įvairiomis stygomis ir įvairiose pozicijose, tembrinių spalvų metalico (sul pont), dolce (sul tasto) ir natural įvaldymas, ritminių figūrų įvaldymas, sinkopės; 12.7.1.5.4. 4 klasė – stambios formos kūrinys, 2 etiudai, 2 pjesės, pratimai, „legato žemyn“ pratimai 3–2; 4–2; 4–3 pirštais, „legato aukštyn“ pratimai 2–3; 2–4; 3–4 pirštais įvairiomis stygomis ir įvairiose pozicijose. 12.7.1.6. Lietuvių liaudies instrumentų, akordeono programinį repertuarą pusmečiui sudaro: 12.7.1.6.1. 1–3 klasės – 5 skirtingo charakterio ir stiliaus kūriniai, etiudai; 12.7.1.6.2. 4 klasė – stambios formos kūrinys, 2 skirtingo charakterio ir stiliaus pjesės, 2 etiudai. 12.7.1.7. Pučiamųjų, mušamųjų instrumentų programinį repertuarą pusmečiui sudaro 10–15 kūrinių (pratimai, etiudai, pjesės – lietuvių liaudies dainos, šokiai, žaidimai). 12.7.1.8. Skaitymo iš lapo pagrindai ir sistemingas įgūdžių lavinimas. 12.7.1.9. Atliktų kūrinių ir įrašų analizė. 12.7.1.10. Muzikos kūrinių interpretavimas: nesudėtingų muzikos kūrinių formų (periodas, paprastosios 2 arba 3 dalių reprizinės / nereprizinės formos), pagrindinių sintaksinių elementų (motyvas, frazė, sakinys), nuotaikos, charakterio apibūdinimas ir atlikimas; atliktų ir išgirstų kūrinių palyginimas. 12.7.1.11. Choro dainavimo programinį repertuarą pusmečiui sudaro 4–6 kūriniai (lietuvių liaudies dainos, sutartinės, kanonai, dvibalsės dainos, lietuvių ir užsienio kompozitorių kūryba); 12.7.2. Muzikos atlikėjo raiška socialinėje kultūrinėje aplinkoje. Kūrinių atlikimas ir įsivertinimas, sceninės patirties pradmenys. Gebėjimas koncentruoti dėmesį per savo pasirodymą. 12.8. Vertinimas. Pasiekimų lygiai patenkinamas pagrindinis aukštesnysis 1. Muzikos atlikėjo technikos įvaldymas Išmoksta pakankamų instrumento, balso valdymo įgūdžių. Muzikinė atmintis, ritmo pojūtis, atlikimo išraiškingumas atitinka minimalius turinio reikalavimus. Gerai išmoksta instrumento, balso valdymo įgūdžių, taiko juos skaitydamas muzikinį tekstą. Atlieka saviruošos užduotis. Puikiai, išradingai naudoja instrumento, balso valdymo įgūdžius. Tiksliai perskaito muzikinį tekstą. Noriai ir kūrybingai atlieka saviruošos užduotis. 2. Muzikos kūrinių interpretavimas Žino kai kuriuos kūrinio išraiškos elementus, padedamas mokytojo, interpretuoja muzikos kūrinius. Savais žodžiais apibūdina muzikos kūrinio nuotaiką. Paaiškina pagrindines muzikos kūrinio išraiškos priemones. Geba įsivertinti savo atlikimą. Kūrinius atlieka įtaigiai. Apibūdina nesudėtingų muzikos kūrinių formų skirtumus. Žino pagrindinius muzikos kūrinio struktūros elementus. Pasiūlo savo interpretacinį planą. 3. Muzikos atlikėjo raiška Fragmentiškai dalyvauja klasės, mokyklos viešuose pasirodymuose. Mažai domisi kultūriniais renginiais, juose dalyvauja pasyviai. Noriai dalyvauja viešuose pasirodymuose (festivaliuose, koncertuose). Nusako savo sėkmes ir nesėkmes. Aktyviai dalyvauja viešuose pasirodymuose, konkursuose. Geba lyginti, komentuoti atliekamą muziką. Pateikia pasiūlymus, ką reikėtų tobulinti. 13. Solfedžio – Pradinio ugdymo kartu su muzikos ugdymu programos muzikos dalies privalomojo branduolio dalykas. 13.1. Dalyko paskirtis – sudaryti sąlygas mokiniams ugdytis muzikinę klausą ir vaizduotę, esminius solfedžio dalyko gebėjimus, įgyti pradinį muzikinį raštingumą. 13.2. Dalyko tikslas – sužadinti ir skatinti mokinių domėjimąsi muzika, padėti ugdytis ritmo bei dermės pojūtį, intonavimo įgūdžius, suteikti reikalingų žinių. 13.3. Dalyko uždaviniai. Siekiama, kad per solfedžio pamokas solfedžiuodami, klausydami ir užrašydami muzikos fragmentus mokiniai: 13.3.1. atpažintų ir tiksliai atliktų ritminius bei melodinius darinius; 13.3.2. solfedžiuotų melodijas mažoro ir minoro tonacijomis; 13.3.3. klausa atpažintų ir užrašytų pažįstamus ritminius ir melodinius darinius bei muzikos fragmentus. 13.4. Dalyko struktūra. Dalyką sudaro trys veiklos sritys: 13.4.1. ritmavimas; 13.4.2. intonavimas; 13.4.3. muzikos klausymasis, atpažinimas ir jos fragmentų užrašymas. 13.5. Didaktinės nuostatos: 13.5.1. solfedžio pamokose mokiniai mokosi skaityti ir užrašyti iš klausos muzikos fragmentus, lavinasi intonavimo, audijavimo, vokalizavimo įgūdžius, ugdosi ritminį jautrumą, improvizacinius ir interpretacinius gebėjimus. Su mokiniais aptariamos solfedžio pamokose įgytos patirties pritaikymo kituose dalykuose galimybės; 13.5.2. patalpoje, kurioje vyksta solfedžio pamokos, turi būti instrumentas (pianinas, fortepijonas, sintezatorius), lenta su penklinėmis arba interaktyvi lenta, pagal galimybes – kompaktinių plokštelių grotuvas, kompiuteris su muzikine programine įranga, interneto prieiga ir daugialypės terpės projektoriumi. Patalpa turi būti erdvi, pritaikyta grupiniams užsiėmimams su galimybe judėti; 13.5.3. pamokose naudotini aktyvūs mokymo(si) metodai, kurie atitinka jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaiko raidos ypatumus, suteikia galimybes mokytis savarankiškai. Jie parenkami atsižvelgiant į pamokos turinį, mokinių gebėjimus bei poreikius. Parenkamos nuosekliai sudėtingėjančios solfedžio užduotys – nuo užduočių, atliekamų tik klausant, vėliau – pritaikant rankų judesius (pvz., dermės laipsnius parodantys rankų ženklai ar ritmo darinių atlikimas naudojant kūno perkusiją), iki natų skaitymo iš lapo. Lavinami audijavimo gebėjimai – mokoma(si) klausyti ir girdėti. Įvairių garso suvokimo ir įsiminimo užduočių kontekste, panaudojant įvairių žaidimų elementus aktyviai lavinama muzikinė atmintis, turtinamas intonacijų, ritmo, muzikos kalbos žodynas. Pamokose solfedžiuojama iš natų ir iš klausos; 13.5.4. mokiniai vertinami atsižvelgiant į visų ugdymo sričių pasiekimus: solfedžiavimą, ritmavimą, muzikinio teksto intonavimą, suvokimą bei užrašymą. Taikomas formuojamasis vertinimas, grindžiamas mokinio ir mokytojo bendradarbiavimu, nuolat įvertinant situaciją ir teikiant grįžtamąjį ryšį. Vertinimu siekiama kelti mokinių mokymosi motyvaciją, pasitikėjimą savo jėgomis, ugdyti atsakomybę už mokymosi rezultatus. Vertinamos ne tik žinios ir gebėjimai, bet ir aktyvumas, daroma pažanga, rodomos pastangos. Moksleivių pasiekimai ir pažanga vertinami ideografiškai. Baigiant ketvirtą klasę mokinių pasiekimai įvertinami taikant diagnostinio vertinimo būdą. Atsiskaitymo forma – pa(si)tikrinimas žodžiu ir raštu. 13.6. Mokinių pasiekimai: 13.6.1. 1–2 klasėje: 1. Ritmavimas Nuostata – siekti ritmavimo tikslumo, suprasti šio tikslumo svarbą muzikoje. Esminis gebėjimas – tiksliai atlikti ritminius darinius paprastais metrais. Gebėjimai Žinios ir supratimas 1.1. Tiksliai pakartoti iš klausos ir atlikti iš natų pažįstamus ritmo darinius, atpažinti ritmines vertes. 1.1.1. Išvardyti turinio apimtyse nurodytus ritminius darinius. 1.1.2. Vartoti „ritminės vertės“ ir „takto“ sąvokas. 1.2. Improvizuoti naudojant pažįstamus ritmo darinius. 1.2.1. Užrašyti ritmo motyvus. 1.2.2. Improvizuojant laikytis tolygaus tempo. 2. Intonavimas Nuostata – stengtis tiksliai intonuoti atliekamą muziką. Esminis gebėjimas – tiksliai intonuoti melodijas mažorines ir minorines melodijas. 2.1. Demonstruoti taisyklingą laikyseną, kvėpavimo ir garso formavimo įgūdžius. 2.1.1. Aiškiai tarti skiemenis, atsikvėpti tik tarp frazių. 2.1.2. Paaiškinti taisyklingos laikysenos svarbą, ją apibūdinti. 2.2. Solfedžiuoti vienbalses melodijas, pratimus mažoro tonacijomis. 2.2.1. Savais žodžiais apibūdinti mažoro dermę. 2.2.2. Išvardyti pastovius ir nepastovius dermės laipsnius. 2.2.3. Solfedžiuojant rodyti pulsą. 2.3. Improvizuoti naudojant paprastus melodinius darinius. 2.3.1. Atlikti klausimo – atsakymo formos improvizacijas. 2.3.2. Užrašyti natomis savo sukurtus melodijos motyvus. 2.3.3. Apibūdinti pojūčius improvizuojant, aptarti rezultato kokybę. 3. Muzikos klausymasis, atpažinimas ir užrašymas Nuostata – suprasti, kad muzikos klausytis reikia susikaupus. Esminis gebėjimas – klausa atpažinti, įvardinti, apibūdinti ir užrašyti muzikos fragmentus. 3.1. Dėmesingai išklausyti sakinio trukmės melodijas. 3.2. Klausa skirti dermės laipsnius, melodijos judėjimo kryptį. 3.2.1. Nurodyti dermę (mažoras, minoras) 3.2.2. Išvardyti klausa atpažintus dermės laipsnius. 3.2.3. Užrašyti frazės apimties melodinį ar ritminį diktantą. 13.6.2. 3–4 klasėje: 1. Ritmavimas Nuostata – siekti ritmavimo tikslumo, suprasti šio tikslumo svarbą muzikoje. Esminis gebėjimas – tiksliai atlikti paprastųjų metrų ritminius darinius. Gebėjimai Žinios ir supratimas 1.1. Tiksliai atlikti ritminius darinius paprastais metrais, atpažinti garsų trukmes. 1.1.1. Įvardinti ir užrašyti turinio apimtyse nurodytus ritminius darinius. 1.1.2. Užrašyti garsų ritmines vertes, paaiškinti takto sąvoką. 1.1.3. Koordinuoti skirtingas veiksenas – ritmuoti pasitelkiant kūno perkusiją, naudoti mnemoninius garsų trukmės pavadinimus (ta, ti-ti ir pan.) ar diriguoti (rodyti pulsą) ir pan. 1.2. Improvizuoti naudojant pažįstamus ir originalius ritmo darinius. 1.2.1 Sukurti ir užrašyti sakinio apimties ritmo struktūras. 1.2.2. Improvizuojant laikytis pasirinkto metro, išlaikyti tolygų pulsą. 2. Intonavimas Nuostata – stengtis tiksliai intonuoti atliekamą muziką. Esminis gebėjimas – tiksliai intonuoti mažorines ir minorines melodijas. 2.1. Demonstruoti taisyklingą laikyseną, kvėpavimo ir garso formavimo įgūdžius. 2.1.1. Aiškiai tarti skiemenis, atsikvėpti tik tarp frazių. 2.1.2. Paaiškinti taisyklingos laikysenos svarbą, ją apibūdinti. 2.2. Tiksliai solfedžiuoti vienbalses melodijas, mažoro ir minoro tonacijų pratimus. 2.2.1. Aptarti dermės laipsnių trauką konkrečioje melodijoje. 2.2.2. Teisingai įvardyti dermės laipsnius. 2.2.3. Solfedžiuojant diriguoti arba rodyti pulsą. 2.2.4. Paaiškinti mažoro ir minoro sandarą. 2.3. Improvizuoti muzikos tekstus. 2.3.1. Atlikti klausimo – atsakymo formos improvizacijas. 2.3.2. Sukurtus melodijos motyvus užrašyti natomis. 2.3.3. Apibūdinti pojūčius improvizuojant, aptarti rezultato kokybę. 3. Muzikos klausymasis, atpažinimas ir užrašymas Nuostata – suprasti, kad muzikos klausytis reikia susikaupus. Esminis gebėjimas – klausa atpažinti, įvardinti, apibūdinti ir užrašyti muzikos fragmentus. 3.1. Dėmesingai ir atidžiai išklausyti vienos ir dviejų dalių muzikos kūrinius. 3.2. Klausa skirti, atpažinti ir apibūdinti klausomos muzikos savybes. 3.2.1. Nustatyti muzikos metrą, dermę. 3.2.2. Nustatyti klausytos muzikos atlikėjus, žanrą. 3.2.3. Užrašyti sakinio apimties melodinį ar ritminį diktantą. 13.7. Turinio apimtys: 13.7.1. Muzikos klausymasis ir suvokimas: 13.7.1.1. 1–2 klasės. Terminai: greitai-lėtai; linksmai-liūdnai; aukštai-žemai; mažoras, minoras; dermė, tonacija; melodija, akompanimentas; pulsas, ritmas, metras, taktas, tempas, kanonas; motyvas, frazė, sakinys; artikuliacijos ir dinamikos ženklai. 13.7.1.2. 3–4 klasės. Sąvokos: tetrachordas, gama; intervalas, disonansas–konsonansas; harmonija, akordas, tonika, subdominantė, dominantė; sekvencija, kadencija, cezūra, periodas; tempas (lento, andante, moderato, allegro), metronomas. 13.7.2. Muzikos atpažinimas ir užrašymas: 13.7.2.1. 1–2 klasės. Atpažįsta klausant ir užrašo žinomus ritminius ir melodinius darinius natomis. Nurodo melodijos judėjimo kryptį (aukštyn-žemyn), įsimena ir užrašo motyvo ir frazės apimties ritminius ir melodinius diktantus. Skaito ir užrašo natas pagal smuiko ir boso raktą a-f2. 13.7.2.2. 3–4 klasės. Užrašo ritminius sakinio ar periodo apimties diktantus. Nurodo melodijos judėjimo kryptį (aukštyn-žemyn), įsimena ir užrašo melodinius sakinio apimties diktantus. Skaito ir užrašo natas smuiko ir boso raktuose c-do3. 13.7.3. Intonavimas, dainavimas, solfedžiavimas: 13.7.3.1. 1–2 klasės. Liaudies ir autorinių dainų dainavimas. Dainavimas iš klausos ir iš natų, 2/4, 3/4 metro melodijų solfedžiavimas (parodant pulsą). Dermės laipsnių intonavimas. C-dur, G-dur, F-dur ir a-moll, e-moll, d-moll gamų dainavimas. Natų skaitymas pagal smuiko (a-f2) ir boso raktus. Nurodytos tonacijos intervalai su sprendimais (nuo primos iki tercijos). 13.7.3.2. 3–4 klasės. Kanonų dainavimas. Vienbalsių ir dvibalsių 2/4, 3/4, 3/8 (ir 4/4) metro melodijų solfedžiavimas iš natų (diriguojant ar rodant pulsą), mažorinės ir minorinės gamos iki 3 ženklų imtinai. Dermės laipsnių dainavimas. Intervalai: prima – seksta, oktava. 13.7.4. Ritmavimas: 13.7.4.1. 1–2 klasės. 2/4, 3/4 metrai, ritmo ostinato melodija, ritminis kanonas, naudojama kūno ir instrumentinė perkusija. Natos ir pauzės (perskaito ir atlieka): (natos) 13.7.4.2. 3–4 klasės. Paprastieji ir 4/4 metrai, ritmo rondo, prieštaktis ir užtaktis. Naujos natos ir pauzės (skaito ir atlieka):  (natos) _____________________ ** TIC pastaba. Natas žr. Žin., 2013, Nr. 79-4014, 38 psl. ** 13.8. Vertinimas. Pasiekimų lygiai patenkinamas pagrindinis aukštesnysis 1. Ritmavimas Atlieka elementarius ritminius darinius paprastais metrais. Ritmuoja išlaikydamas duotą tempą. Tiksliai atlieka įvairius ritminius darinius paprastais metrais, teisingai naudoja garso trukmių pavadinimus, prieštakčio ir užtakčio sąvokas. Išlaiko pastovų tempą. Tiksliai ir išraiškingai atlieka įvairius ritminius darinius paprastuose metruose. Improvizuodamas naudoja prieštaktį ir užtaktį. 2. Intonavimas Patenkinamai intonuoja dermės laipsnius mažoro ir minoro tonacijomis, vienbalses melodijas. Kai jam padeda, solfedžiuodamas ir dainuodamas išlaiko duotą tempą. Gerai intonuoja dermės laipsnius mažoro ir minoro tonacijomis, vienbalses melodijas, tiksliai intonuoja siauresnės apimties intervalus. Pastebi savo intonavimo klaidas. Tiksliai ir muzikaliai intonuoja mažoro ir minoro tonacijų dermės laipsnius , kanonus, platesnės apimties intervalus. Teisingai įvertina savo ir kitų intonavimo kokybę. 3. Muzikos klausymasis, atpažinimas ir užrašymas Klausa atpažįsta ir užrašo kai kuriuos muzikos kalbos elementus ir dermės laipsnius mažoro ir minoro tonacijomis. Geba susikaupęs išklausyti skambantį muzikos kūrinį. Gerai klausa atpažįsta ir užrašo kai kuriuos muzikos kalbos elementus ir mažoro ir minoro tonacijų dermės laipsnius. Gana tiksliai užrašo melodinius ir ritminius diktantus. Geba susikaupęs išklausyti skambantį muzikos kūrinį. Tiksliai klausa atpažįsta ir užrašo kai kuriuos muzikos kalbos elementus ir mažoro ir minoro tonacijų dermės laipsnius. Tiksliai užrašo melodinius ir ritminius diktantus. Geba susikaupęs išklausyti skambantį muzikos kūrinį. 14. Muzikos pažinimas – Pradinio ugdymo kartu su muzikos ugdymu programos muzikos dalies privalomojo branduolio dalykas. 14.1. Dalyko paskirtis. Muzikos pažinimo dalykas skirtas supažindinti mokinius su muzikos įvairove ir sudaryti sąlygas kryptingai ugdytis muzikos suvokimo – muzikos klausymosi ir apibūdinimo gebėjimus, pagarbą muzikai. 14.2. Dalyko tikslas – padėti mokiniams suprasti muzikos reiškinių ir kūrybos įvairovę, ugdytis estetinę nuovoką, muzikos klausymosi gebėjimus, įvaldyti pagrindines muzikines sąvokas ir terminus. 14.3. Dalyko uždaviniai. Siekiama, kad mokydamiesi muzikos pažinimo mokiniai: 14.3.1. susipažindami su muzikos reiškiniais, ugdytųsi muzikinį mąstymą, įvaldytų terminiją; 14.3.2. mokytųsi įsiklausyti, suvokti ir (arba) pajausti, apibūdinti muzikos kūrinius; 14.3.3. pažintų ir suprastų muzikos paskirtį bei poveikį, kompozitoriaus, muzikos atlikėjo vaidmenis, muzikos skambėjimo erdves; 14.3.4. pritaikytų įgytas žinias, atliktų kūrybines užduotis, skatinančias moksleivius suvokti savo sugebėjimus ir patirti pasitenkinimą mokymosi procesu. 14.4. Dalyko struktūra. Muzikos pažinimo dalyką sudaro dvi veiklos sritys: 14.4.1. Muzikos kūrinių klausymasis ir apibūdinimas. Mokiniai pamokose klausosi ir aptaria įvairių stilistinių epochų muziką, susipažįsta su pagrindinėmis muzikos sąvokomis. 14.4.2. Muzikos socialinio kultūrinio konteksto supratimas. 14.5. Didaktinės nuostatos: 14.5.1. Muzikos pažinimo pamokos organizuojamos pagal aiškią pamokos struktūrą, kurią sudaro įvadinė pamokos dalis, mokymosi veikla. Ypač svarbi baigiamoji pamokos dalis –apibendrinimas, per kurį mokiniai atskleidžia, ko iš tikrųjų išmoko praėjusioje pamokoje. Apibendrinimas sudaro sąlygas mokytojui stebėti mokinių raidą, laiku koreguoti mokymosi spragas. 14.5.2. Siekdamas sudominti mokinius ir skatinti juos įsidėmėti naują medžiagą mokytojas naudoja vaizdines priemones, informacines technologijas, filmus, knygas, plakatus ir t. t. Pasitelkiamos kūrybinės užduotys, testai. Mokymo(si) metu nustatoma, ką mokiniai sužinojo ir ko išmoko, mokiniai skatinami patys įsivertinti savo darbą. 14.5.3. Muzikos pažinimo pamokose įgytos mokinių žinios ir pasiekimai vertinami lygiais, atliekant apklausas žodžiu arba raštu, testus, kūrybinius darbus. Siūloma derinti diagnostinį ir kaupiamąjį vertinimą atsižvelgiant į darbo formas, pamokos uždavinius, mokinių galimybes. 14.6. Mokinių pasiekimai. Gebėjimai Žinios ir supratimas 1. Muzikos kūrinių klausymasis ir apibūdinimas Nuostata – suprasti, kad muzika yra menas, sukeliantis emocijas ir išreiškiantis mintis. Esminis gebėjimas – remiantis sukaupta muzikos pažinimo ir kitų mokomųjų dalykų patirtimi apibūdinti muzikos kūrinio keliamas emocijas, išgyvenimus, asociacijas. 1.1. Apibūdinti muzikos kūrinio charakterį, nuotaiką, panaudotas išraiškos priemones, kilusias asociacijas. 1.1.1. Tinkamai vartoti elementarią muzikos terminiją. 1.1.2. Savais žodžiais paaiškinti „kompozitoriaus“, „atlikėjo“, „klausytojo“ sąvokas. 1.1.3. Paaiškinti „melodijos“, „ritmo“, „tempo“, „dinamikos“, „tembro“, „harmonijos“, „artikuliacijos“, „registro“ sąvokas. 1.1.4. Nustatyti klausyto muzikos kūrinio metrą, tempo grupę. 1.2. Klausa atpažinti ir apibūdinti muzikos kūrinio rūšį pagal atlikėjus žanrą, sukūrimo laikotarpį. 1.2.1. Išvardyti kūrinį atliekančius instrumentus, pasakyti, koks kolektyvas, balso rūšis. 1.2.2. Nurodyti kada kūrinys galėjo būti sukurtas (senovinė ar šiuolaikinė muzika). 1.2.3. Išvardyti klausytam kūriniui giminingus žanrus. 1.2.4. Nurodyti klausyto instrumento ar balso technines galimybes (registro, dinamikos, artikuliacijos aspektai). 2. Muzikos socialinio kultūrinio konteksto supratimas Nuostata – išsiugdyti poreikį ir įprotį klausytis muzikos, lankytis koncertų salėse ir teatruose. Esminis gebėjimas – stebėti ir vertinti savo aplinkos muzikinius reiškinius, kaupti gyvos muzikos klausymosi patirtį. 2.1. Išgirsti ir apibūdinti muzikos ir garso reiškinius aplinkoje. 2.1.1. Aptarti įvairius aplinkos garso šaltinius. 2.1.2. Nurodyti, kur aplinkoje girdima muzika. 2.1.3. Pristatyti savo ir šeimos muzikinius pomėgius. 2.2. Pasidalyti įspūdžiais iš aplankyto koncerto. 2.2.1. Nurodyti svarbiausias koncertines erdves Lietuvoje. 2.2.2. Išvardyti koncerte pasirodžiusius atlikėjus. 14.7. Turinio apimtys: 14.7.1. Muzikos kūrinių klausymasis ir apibūdinimas: įvairių stilių ir žanrų muzikos kūrinių pavyzdžiai; muzikos kūriniai, skirti muzikos rūšims pagal atlikėjus, muzikos išraiškos priemonėms pažinti; sąvokos: melodija, ritmas ir metras, harmonija, dinamika, tempas, artikuliacija, registras. 14.7.2. Muzikos socialinio kultūrinio konteksto pažinimas. Muzikos funkcijos: apeiginė, religinė, pramoginė, programinė, proginė muzika; sąvokos: kompozitorius, atlikėjas (solistas, ansamblis, orkestras, choras, dirigentas); muzikos tyrinėtojas (muzikologas); koncertų salė, koncertinė erdvė, aplinkos garsai ir muzika. 14.8. Vertinimas. Pasiekimų lygiai patenkinamas pagrindinis aukštesnysis 1. Muzikos kūrinių klausymas ir vertinimas Klausydamasis muzikos kūrinių mokinys nurodo kūrinio rūšį pagal atlikėjus, žanrą. Apibūdina aiškiai girdimas muzikos išraiškos priemones. Skiria ir apibūdina garso tembrą, dinamiką, nuotaiką, charakterį, kūrinį atliekančius instrumentus. Paaiškina šiuos muzikinius terminus. Atpažįsta ir pasako, kokius muzikos kūrinius išklausė. Klausydamasis muzikos kūrinių mokinys pasako autorių ir kūrinio pavadinimą, apibūdina muzikos išraiškos priemones. Vaizdingai aiškina muzikos kūrinio poveikį. Aiškiai reiškia savo mintis, tikslingai vartoja žinomas sąvokas. 2. Muzikos socialinio kultūrinio konteksto supratimas ir vertinimas Mokinys lanko mokytojo rekomenduotus koncertus. Savais žodžiais apibūdina girdėtą muziką, atsako į nukreipiančius klausimus. Mokinys, dalyvauja mokyklinėje ir užklasinėje kultūrinėje veikloje. Lankosi koncertuose. Išvardija žymiausias koncertų erdves savo mieste ir Lietuvoje, žymiausius atlikėjus – solistus ir kolektyvus. Pristato savo muzikinius pomėgius, mėgstamus atlikėjus. Noriai ir dažnai lankosi kultūriniuose renginiuose, dalyvauja mokyklos ar regiono kultūriniuose projektuose. Pristato ir analizuoja atlikėjo raiškos pamokose išmoktą repertuarą. Parengia vaizdų savo ir šeimos muzikinių pomėgių pristatymą. II. PRADINIO UGDYMO KARTU SU MUZIKOS UGDYMU PROGRAMOS MUZIKOS DALIES BRANDUOLĮ PAPILDANTYS DALYKAI 15. Bendrasis fortepijonas – atlikėjo raiškos (išskyrus fortepijoną) Pradinio ugdymo kartu su muzikos ugdymu programos muzikos dalies branduolį pagal pagrindinį dalyką papildantis dalykas. 15.1. Dalyko paskirtis. Bendrasis fortepijonas skirtas praplėsti mokinių atlikėjo raiškos patirtį ir sudaryti sąlygas įgyti gebėjimų groti fortepijonu. Grojimo fortepijonu gebėjimai gali būti plačiai taikomi ugdant muzikos atlikėjo kompetenciją. 15.2. Dalyko tikslas – padėti mokiniams įgyti pradinius fortepijono valdymo įgūdžius ir suprasti fortepijono taikymo galimybes per kitų dalykų pamokas. 15.3. Dalyko uždaviniai. Siekiama, kad per dalyko pamokas mokiniai: 15.3.1. lavintųsi skambinimo fortepijonu įgūdžius; 15.3.2. mokytųsi įsiklausyti, pajausti, suvokti ir perteikti atliekamo kūrinio menines emocijas; 15.3.3. ugdytųsi savarankiško darbo įgūdžius; 15.3.4. naudotųsi fortepijonu saviruošai ir ir kitose muzikos dalykų pamokose. 15.4. Dalyko struktūra. Dalyką sudaro trys veiklos sritys: 15.4.1. grojimo technikos ugdymas; 15.4.2. muzikos kūrinių interpretavimas; 15.4.3. atlikėjo raiška socialinėje kultūrinėje aplinkoje. 15.5. Didaktinės nuostatos: 15.5.1. Pradiniame etape labai svarbu pažinti vaiko individualias savybes, polinkius ir interesus, atskleisti jo gebėjimus, kryptingai ugdyti asmeninį domėjimąsi muzika. Todėl planuojant ugdymo turinį, parenkant grojimo repertuarą ir technikos lavinimo pratimus atsižvelgiama į kiekvieno mokinio gebėjimus, poreikius, pasiekimų lygį, pagrindinio programos dalyko specifiką. 15.5.2. Bendrojo fortepijono pamokose naudojami darbo metodai: repertuaro demonstravimas, pokalbis, inscenizavimas ir kt. Pamokose taikomi žaidybiniai elementai, padedantys pažinti instrumentą, jo savybes ir galimybes (instrumento sandaros, garsinės medžiagos įvairovės tyrinėjimas ir pan.). Ugdomi skaitymo iš natų gebėjimai, grojami ansambliai su mokytoju, lavinamas dėmesys, valia, atmintis. 15.5.3. Mokymasis groti fortepijonu papildo mokinio atlikėjo raiškos patirtį, todėl fortepijono pamokose jis mokomas suvokti, pajausti ir perteikti muzikos kūrinio keliamas menines emocijas, natūraliai ir išraiškingai interpretuoti atliekamą muziką. 15.5.4. Parengti kūriniai atliekami atsiskaitymuose ir koncertuose. Vieši pasirodymai skatina mokinių kūrybinę saviraišką ir norą muzikuoti, siekti geresnio rezultato. 15.5.5. Mokiniai vertinami už darbą pamokoje, savarankišką užduočių atlikimą, dalyvavimą koncertuose, galutinį repertuaro atlikimą apibendrinamuosiuose atsiskaitymuose. Individualiose pamokose mokiniams nuolat teikiamas grįžtamasis ryšys laikantis formuojamojo vertinimo normų. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimu siekiama: motyvuoti mokinius mokytis ir siekti sėkmės, padėti koreguoti mokymąsi ir numatyti tolesnius tikslus bei siekius, apibendrinti ir nustatyti esminių dalykinių gebėjimų lygmenį. 15.6. Mokinių pasiekimai. Gebėjimai Žinios ir supratimas 1. Grojimo technikos ugdymas Nuostata – suprasti grojimo fortepijonu svarbą. Esminis gebėjimas – teisingai perskaityti ir atlikti nesudėtingą muzikinį tekstą. 1.1. Abiem rankomis pagroti nesudėtingą muzikinį tekstą. 1.1.1. Naudotis pradinėmis muzikos teorijos žiniomis. 1.1.2. Taikyti regėjimo, klausos ir motorikos komponentus, perteikiant skaitomą tekstą. 1.1.3. Parinkti nesudėtingą melodiją iš klausos. 1.2. Koordinuoti pagrindinius grojimo fortepijonu elementus. 1.2.1. Sutelkti dėmesį ir jį kontroliuoti. 1.2.2. Naudoti teisingą pirštuotę, atliekant kūrinį. 1.2.3. Žinoti ir taisyklingai atlikti nesudėtingo ritmo darinius. 1.2.4. Fragmentiškai naudoti pedalą. 1.3. Perteikti fortepijonu įvairius garso išgavimo būdus. 1.3.1. Suprasti teisingą rankų laikyseną, koordinaciją ir pirštų techniką. 1.3.2. Paaiškinti ir pritaikyti įvairius garso išgavimo būdus (legato, non legato, staccato ir kt.). 1.3.3. Apibūdinti ir parodyti dinamikos, garso, tembrinės spalvų skalės galimybes. 2. Muzikos kūrinių interpretavimas Nuostata – siekti pajausti ir perteikti muzikos kūrinio keliamas menines emocijas. Esminis gebėjimas – natūraliai ir išraiškingai interpretuoti atliekamus kūrinius. 2.1. Išraiškingai atlikti skirtingo žanro ir charakterio paprastųjų formų muzikos kūrinius solo ir ansamblyje. 2.1.1. Savais žodžiais paaiškinti muzikos kūrinio nuotaiką, teisingai apibūdinti pagrindines išraiškos priemones. 2.1.2. Nurodyti kūrinio struktūrinius elementus – motyvą, frazę, sakinį, dalių pradžią ir pabaigą. 2.1.3. Aiškiai frazuoti, pritaikyti artikuliacijos, dinamikos elementus. 2.1.4. Girdėti ir derintis prie ansamblio partnerių. 3. Atlikėjo raiška socialinėje kultūrinėje aplinkoje Nuostata. Noriai muzikuoti drauge su kitais, patirti bendrumo jausmą ir ugdytis sceninę patirtį. Esminis gebėjimas. Atlikti parengtą programą viešuose pasirodymuose. 3.1. Tinkamai elgtis scenoje. 3.1.1. Savais žodžiais apibūdinti atlikėjo sceninio elgesio taisykles. 3.1.2. Palyginti sceninio elgesio ypatybes atliekant muziką pagrindiniu instrumentu ir fortepijonu. 3.2. Įsivertinti savo sėkmes ir nesėkmes mokantis groti fortepijonu. 3.2.1. Aiškiai suvokti ir pasakyti, ko išmoko, kas pasisekė. 3.2.2. Nurodyti, kas mokantis groti fortepijonu kelia sunkumų. 3.2.3. Paaiškinti, kas padeda tobulinti grojimo įgūdžius. 3.3. Pritaikyti grojimo fortepijonu įgūdžius kitose srityse. 3.3.1. Nurodyti, kurioms pamokoms pasiruošti padeda grojimas fortepijonu. 3.3.2. Paaiškinti muzikos atlikėjo saviruošos ypatumus. 15.7. Turinio apimtys: 15.7.1. Minimalūs reikalavimai pusmečiui: ne mažiau kaip trys kūriniai (etiudas, skirtingo charakterio pjesės, pjesė su polifonijos elementais, sonatina, ansambliai). Į programą įtraukiama nežinomo muzikinio teksto skaitymas (2–3 nesudėtingos faktūros pjesės). Gamos iki 2 ženklų, akordai, jų apvertimai, trumpi ir ilgi arpeggio. 15.7.2. Grojimo technikos ugdymas: pagrindinių muzikinių gebėjimų ir įgūdžių formavimas, lavinama smulkioji grojimo technika, formuojama rankų laikysena, garso artikuliacija. 15.7.3. Muzikos kūrinių interpretavimas: nesudėtingų muzikinių formų kūrinių analizavimas ir interpretavimas, skaitymas iš lapo, atsižvelgiant į mokinio poreikius ir gebėjimus. 15.7.4. Muzikinė raiška. Muzikavimas solo ir ansamblyje, sceninės patirties ir kūrybinės saviraiškos ugdymas, dalyvaujant koncertinėje veikloje klasėje, mokykloje. 15.8. Vertinimas. Pasiekimų lygiai patenkinamas pagrindinis aukštesnysis 1. Grojimo technikos ugdymas Teorinės žinios ir atlikimo technika atitinka minimalų turinį. Mokytojui padedant perskaito elementarų muzikos tekstą. Naudoja įgytus technikos įgūdžius. Taiko tinkamą pirštuotę, tiksliai atlieka ritminius darinius. Skaito nesudėtingą tekstą iš natų. Laisvai naudoja išmoktus grojimo technikos įgūdžius, meninės išraiškos priemones atlikdamas kūrinius. Dirba savarankiškai, gerai skaito paprastą muzikinį tekstą. 2. Muzikos kūrinių interpretavimas Paaiškina kai kuriuos kūrinio išraiškos elementus. Atlieka mokytojo nurodytą kūrinio interpretaciją. Savais žodžiais apibūdina muzikos kūrinio turinį ir pritaiko artikuliacijos elementus. Gerai supranta kūrinio esmę ir išraiškingai perteikia muzikos kūrinį. 3. Muzikinė raiška Atsakydamas į nukreipiančius klausimus, apibūdina savo mokymosi patirtį. Tinkamai elgiasi scenoje pasirodymo metu. Apibūdina savo mokymosi groti fortepijonu sėkmes ir nesėkmes. Nurodo, kaip pritaikyti fortepijoną ruošiantis kitų dalykų pamokoms. Nuolat savarankiškai ruošiasi pamokoms, atlieka visas užduotis. Stebi ir vertina savo mokymosi patirtį. Pasirodymų metu demonstruoja tinkamą sceninį elgesį, įsijautimą, muzikalumą. 16. Ansamblinis muzikavimas – Pradinio ugdymo kartu su muzikos ugdymu programos muzikos dalies branduolį pagal pagrindinį dalyką papildantis dalykas. 16.1. Dalyko paskirtis – sudaryti sąlygas mokiniams muzikuoti drauge, ugdytis specialiuosius gebėjimus, susijusius ansamblinio muzikavimo dalyko sritimis. 16.2. Dalyko tikslas – ugdyti ansamblinio muzikavimo ir meninės raiškos gebėjimus, skatinti muzikavimo motyvaciją, bendravimą ir bendradarbiavimą muzikuojant. 16.3. Dalyko uždaviniai. Siekiama, kad muzikuodami ansamblyje mokiniai: 16.3.1. lavintųsi instrumento / balso valdymo įgūdžius, kai muzikuoja kolektyve; 16.3.2. suvoktų ir pajaustų muzikos kūrinio keliamas menines emocijas, dramaturgiją; 16.3.3. ugdytųsi kolektyvo nario atsakomybę, kauptų sceninę patirtį; 16.3.4. mokytųsi išraiškingai atlikti ansamblinę muziką. 16.4. Dalyko struktūra. Dalyką sudaro dvi veiklos sritys: 16.4.1. ansamblio pojūčio ugdymas; 16.4.2. kūrinių ansambliams interpretavimas. 16.5. Didaktinės nuostatos: 16.5.1. Repertuaras parenkamas atsižvelgiant į kiekvieno mokinio gebėjimus ir pasiekimus, individualias charakterio ir muzikinio mąstymo savybes. Mokytojui svarbu kurti muzikalią aplinką pasirenkant tinkamiausius muzikos kūrinius. Pamokose siejamos jau įgytos teorinės žinios ir praktiniai įgūdžiai, kurie padeda perteikti ir atlikti skirtingos stilistikos ir nuotaikos ansamblinės muzikos kūrinius. Repertuaro sudėtingumas turi atitikti visų atlikėjų bendrą pajėgumą. 16.5.2. Pamokose tobulinami skaitymo iš lapo gebėjimai, ugdomas poreikis savarankiškam individualiam darbui ir repetavimui grupėje. 16.5.3. Ansamblis programos kontekste suprantamas kaip nedidelės sudėties (2–12 dalyvių) atlikėjų grupė, atliekanti kamerinę ir kitokio žanro muziką. 16.5.4 Veikla ansamblyje organizuojama bendravimo ir bendradarbiavimo principu, vertinamas kiekvieno mokinio individualus darbas, įnašas į bendrą rezultatą ir pasiekimus. Mokytojas mokinių mokymosi rezultatus aptaria bendrai ir individualiai su kiekvienu mokiniu. Aptarime dalyvauja visi mokiniai, jiems svarbus grįžtamasis ryšys, padedantis įvertinti daromą pažangą ar priešingai. Atsiskaitymai organizuojami koncerto forma. 16.6. Mokinių pasiekimai. Gebėjimai Žinios ir supratimas 1. Ansambliškumo pojūčio ugdymas Nuostata – siekti kūrybinio bendradarbiavimo. Esminis gebėjimas – tiksliai atlikti savo partiją ansamblyje, girdėti draugo atlikimą. 1.1. Tiksliai atlikti savo partiją. 1.1.1. Nustatyti metrą, tempą. 1.1.2. Atpažinti štrichus. 1.2. Perteikti kūrinio nuotaiką. 1.2.1. Apibūdinti kūrinio tematiką, emocinę būseną. 1.3. Demonstruoti ansambliškumo pojūtį. 1.3.1. Muzikuoti ir girdėti kitus ansamblio dalyvius. 2. Kūrinių ansambliams interpretavimas Nuostata – ugdyti ansamblinio muzikavimo patirtį. Esminis gebėjimas – išraiškingai interpretuoti muzikos kūrinius. 2.1. Žinoti muzikos kalbos elementus. 2.1.1. Apibūdinti kūrinio tematiką, turinį. 2.1.2. Aptarti stiliaus bruožus. 2.2. Išraiškingai atlikti kūrinius. 2.2.1. Pažinti ir paaiškinti interpretacijos ženklus. 2.2.2. Apibūdinti ir aptarti kitų atlikėjų interpretaciją. 16.7. Turinio apimtys: 16.7.1. Ansambliškumo pojūčio ugdymas. Ansambliniam muzikavimui mokiniai parengia 2–3 kūrinius per pusmetį. Atliekant kūrinius pagrindinis dėmesys skiriamas teksto perskaitymo įgūdžiams, ritminio pulsavimo, intonavimo tikslumui lavinti. 16.7.2. Kūrinių ansambliams interpretavimas. Nesudėtingų muzikinių formų kūrinių turinio suvokimas, kūrinio charakterio apibūdinimas, interpretavimas. 16.8. Vertinimas. Pasiekimų lygiai patenkinamas pagrindinis aukštesnysis 1. Ansambliškumo pojūčio ugdymas Muzikinės kalbos žinios ir ansamblinio muzikavimo įgūdžiai atitinka minimalų turinį. Gerai skaito iš lapo. Girdi draugo atlikimą. Gerai skaito iš lapo ir atlieka savo partiją. Pritaiko įgytas žinias. 2. Kūrinių ansambliams interpretavimas Lėtai išmoksta ansamblio partijas. Trūksta išraiškos, aktyvumo. Išraiškingai atlieka savo partiją ansamblyje. Padedant mokytojui aptaria interpretacinį planą. Pritaiko įgytas žinias. Išraiškingai ir aktyviai muzikuoja. Išsako savo nuomonę kūrinio atlikimo klausimais. III. PAGRINDINIO UGDYMO KARTU SU MUZIKOS UGDYMU PROGRAMOS MUZIKOS DALIS I. PAGRINDINIO UGDYMO KARTU SU MUZIKOS UGDYMU PROGRAMOS MUZIKOS DALIES PRIVALOMOJO BRANDUOLIO DALYKAI 5–6 KLASĖJE 17. Atlikėjo raiška – pasirenkamasis pagrindinis Pagrindinio ugdymo kartu su muzikos ugdymu programos muzikos dalies privalomojo branduolio dalykas. 17.1. Dalyko paskirtis – sudaryti sąlygas mokiniui tobulinti įgytus instrumento / balso valdymo įgūdžius, ugdytis muzikalumą, kūrybinius ir atlikimo gebėjimus. 17.2. Dalyko tikslas – padėti mokiniams tobulintis muzikos atlikimo valdymo įgūdžius, įgyti muzikos kūrinių interpretavimo pagrindus. 17.3. Dalyko uždaviniai. Siekiama, kad per dalyko pamokas mokiniai: 17.3.1. ugdytųsi atlikimo techniką; 17.3.2. dalyvautų koncertinėje veikloje, įgytų muzikos atlikėjų patirties; 17.3.3. sąmoningai skirtų laiko savarankiškam mokymuisi, kūrybiniams ieškojimams. 17.4. Dalyko struktūra. Dalyką sudaro trys veiklos sritys: 17.4.1. muzikos atlikimo technikos įvaldymas; 17.4.2. muzikos kūrinių interpretavimas; 17.4.3. muzikos atlikėjo raiška socialinėje kultūrinėje aplinkoje. 17.5. Didaktinės nuostatos: 17.5.1. Pamokose lavinami pradiniame ugdymo etape įgyti muzikos atlikimo valdymo įgūdžiai, integruojamos teorinės žinios. 17.5.2. Mokiniui sudaromas individualus repertuaras, atsižvelgiant į kiekvieno mokinio asmeninį gebėjimų lygį ir poreikius. Užduotys parenkamos didėjančio sudėtingumo principu. Skatinant mokymosi motyvaciją, didelis dėmesys skiriamas muzikinei veiklai planuoti (koncertai, konkursai, festivaliai). 17.5.3. Pamokose naudotini mokymo(si) metodai (pvz., stebėjimas, klausymas ir imitavimas, demonstravimas, lyginimas, vaizdiniai, emocinis imitavimas, sceninės išraiškos pratybos) ir mokymo(si) strategijos, kurios atitinka amžiaus tarpsnių ypatumus, suteikia galimybes ugdytis savarankiškai, padeda sąmoningai tobulintis instrumento / balso valdymo techniką, interpretaciją ir skatina veiklą socialinėje kultūrinėje aplinkoje. 17.5.4. Įvertinant visų ugdymo sričių pasiekimus fiksuojama mokinių pažanga, nustatomi dalykinių gebėjimų lygmenys. Vertinimu siekiama padėti mokiniams mokytis, įsivertinti; atsižvelgiant į pasiektus rezultatus kelti tolesnio mokymosi tikslus. 17.6. Mokinių pasiekimai. 1. Muzikos atlikimo technikos įvaldymas Nuostata – sąmoningai plėtoti atlikimo technikos ir savarankiško mokymosi įgūdžius, noriai siekti muzikavimo kokybės. Esminis gebėjimas – naudoti išmoktus technikos elementus, atliekant sudėtingesnį repertuarą. Gebėjimai Žinios ir supratimas 1.1. Tobulinti garso išgavimo techniką. 1.1.1. Žinoti ir panaudoti garso išgavimo būdus, atliekant muzikinį kūrinį. 1.1.2. Lavinti muzikos instrumento/balso galimybes. 1.1.3. Žinias apie instrumentą, balsą panaudoti kokybiškam garsui išgauti. 1.2. Atlikti sudėtingesnės faktūros bei ritminio piešinio muzikinius tekstus. 1.2.1. Skaityti iš lapo įvairius kūrinius. 1.2.2. Tikslingai vartoti ir paaiškinti muzikinius terminus. 1.2.3. Išvardyti kūrinio formos elementus, muzikos kalbos priemones. 1.3. Susikoncentruoti konkrečioms užduotims atlikti. 1.3.1. Naudoti teisingą pirštuotę. 1.3.2. Pastebėti ir atlikti artikuliacijos nuorodas. 1.3.3. Paaiškinti, kas sukuria kūrinio charakterį. 1.4. Efektyviai planuoti saviruošos laiką. 1.4.1. Paaiškinti savarankiško mokymosi naudą. 1.4.2. Savarankiškai parengti ir atlikti muzikinį tekstą. 2. Muzikos kūrinių interpretavimas Nuostata – siekti suprasti ir atskleisti kūrinio interpretacinį sumanymą. Esminis gebėjimas – išraiškingai atlikti muzikos kūrinius, logiškai parengti interpretacinį planą 2.1. Atskleisti muzikos kūrinio nuotaiką, žanro ypatumus. 2.1.1. Paaiškinti muzikos išraiškos priemones, būdingas tam tikram žanrui. 2.1.2. Pritaikyti įgytas teorines bei praktines žinias interpretuojant kūrinį. 2.2. Išraiškingai ir įtaigiai atlikti kūrinius. 2.2.1. Apibūdinti interpretacinio plano sumanymą. 2.2.2. Ieškant interpretacinių sprendimų klausytis kitų atlikėjų įrašų, juos lyginti. 3. Muzikos atlikėjo raiška socialinėje kultūrinėje aplinkoje Nuostata – noriai dalyvauti koncertinėje veikloje ir ugdytis sceninę patirtį. Esminis gebėjimas – paruošti koncertinę programą ir perteikti ją klausytojui. 3.1. Viešai atlikti paruoštą koncertinę programą. 3.1.1. Apibūdinti koncertinės aplinkos privalumus ir trūkumus. 3.1.2. Atlikti ir kaupti įvairų repertuarą. 3.1.3. Įvertinti savo pasirodymą. 3.2. Dalyvauti muzikiniuose projektuose, konkursuose, festivaliuose. 3.2.1. Paaiškinti viešų pasirodymų naudą. 3.2.2. Aptarti savo ir kitų pasirodymus. 17.7. Turinio apimtys: 17.7.1. Muzikos atlikimo technikos įvaldymas: 17.7.1.1. Instrumento galimybės; kūno laikysena, kvėpavimas, harmoninės klausos garso, ambušiūro formavimas, tembro niuansai; smulkioji, stambioji (akordinė) technika; aplikatūra; pirštuotė, rankų funkcijų koordinavimas; įvairūs garso išgavimo būdai; pedalizacija, registrai, dumplių valdymas; mažorinės, minorinės gamos pagal metodinės grupės reikalavimus. 17.7.1.2. Balso galimybės, taisyklinga kūno laikysena, kvėpavimas, artikuliacija ir dikcija, ansambliškumo ir daugiabalsiškumo pradmenų lavinimas, dainavimo a cappella, dirigavimo pagrindai, supažindinimas su tembrinės spalvos niuansais ir partitūros analize. Balso aparato sandara ir apsauga, taisyklinga laikysena dainuojant, balsą lavinantys pratimai. Dainuojama patogiu diapazonu, minkšta ir elastinga garso išgavimo ataka, naudojamas mišrus kvėpavimas, aukšta balso skambesio pozicija, siekiama tikslios intonacijos, lavinama vokalinė klausa. 17.7.1.3. Fortepijonas – polifoninis kūrinys, stambios formos kūrinys (sonatina, sonatos I d. arba II–III d., variacijos, koncertas), 3 etiudai, pjesė. 17.7.1.4. Styginiai instrumentai – stambios formos kūrinys, 2 skirtingo charakterio pjesės, 1–2 etiudai. 17.7.1.5. Gitara: 17.7.1.5.1. 5 klasė – etiudas, pjesė, 3–6 dalys iš baroko epochos siuitos arba partitos, pratimai; 17.7.1.5.2. 6 klasė – pjesė, etiudas, variacijos, pratimai. 17.7.1.6. Lietuvių liaudies instrumentai, akordeonas: 5 skirtingo charakterio ir stiliaus kūriniai, vienas iš jų stambios formos. Polifoninė pjesė (akordeonistams), 2 etiudai. 17.7.1.7. Pučiamieji, mušamieji instrumentai – 4–6 skirtingo charakterio pjesės, 5–10 etiudų, 1 etiudas marimbai ar vibrofonui. 17.7.1.8. Choro dainavimo programinį repertuarą pusmečiui sudaro 6–8 skirtingo charakterio, įvairių žanrų bei stilių, įvairių laikotarpių lietuvių ir užsienio kompozitorių kūriniai, originalios bei harmonizuotos lietuvių liaudies dainos a cappella ir su akompanimentu. 17.7.1.9. Dainavimas: 5–6 kūriniai: lietuvių ir kitų pasaulio tautų liaudies autentiškos ir harmonizuotos dainos, lietuvių ir pasaulio kompozitorių originalios dainos, lietuvių ir pasaulio kompozitorių šiuolaikinės muzikos vokaliniai kūriniai. 17.7.1.10. Programos vykdymo procese svarbus aspektas – skaitymas iš lapo. Naujo teksto suvokimo ir nagrinėjimo įgūdžiai ugdomi sistemingai. 17.7.2. Muzikos kūrinių interpretavimas. Kūrinių forma, meninė idėja, žanrų ypatumai. Interpretaciniai sumanymai, jų aptarimas, analizė, vertinimas ir įgyvendinimas. Kūrinių klausymas, lyginimas. 17.7.3. Muzikos atlikėjo raiška socialinėje kultūrinėje aplinkoje. Koncertinės programos rengimas, atlikimas. Koncertinės patirties kaupimas. Įsivertinimas. 17.8. Vertinimas. Pasiekimų lygiai patenkinamas pagrindinis aukštesnysis 1. Muzikos atlikėjo technikos įvaldymas Atlikdamas muzikos kūrinius, žino išmoktų muzikos kalbos techninių elementų naudojimo taisykles ir metodus nurodytus mokytojo. Skaito ir nagrinėja tekstą padedamas mokytojo. Kryptingai naudoja muzikos kalbos techninius elementus, geba rasti individualų sprendimą. Sistemingai atlieka saviruošos užduotis. Puikiai valdo muzikos atlikimo techniką, kūrybingai ją naudoja rengdamas programą, geba savarankiškai paruošti kūrinį. Savo muzikinėje veikloje geba pritaikyti kitų muzikinių dalykų įgytas žinias. 2. Muzikos kūrinių interpretavimas Remdamasis elementariomis žiniomis, padedamas mokytojo, analizuoja mokytojo nurodytus kūrinius. Interpretuoja kūrinius vadovaudamasis mokytojo nuorodomis. Vadovaudamasis aptartais kriterijais analizuoja ir atlieka įvairių žanrų ir stilių muziką, vertina savo ir draugų kūrinių interpretacijas. Pateikia originalių minčių kūrinių interpretacijos klausimais, žino ryški …