LIETUVOS RESPUBLIKOS

LIETUVOS RESPUBLIKOS LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL GAIRIŲ PAREIŠKĖJAMS PAGAL LIETUVOS 2004–2006 M. BENDROJO PROGRAMAVIMO DOKUMENTO 2.3 PRIEMONĘ „SOCIALINĖS ATSKIRTIES PREVENCIJA IR SOCIALINĖ INTEGRACIJA“ PATVIRTINIMO 2006 m. gegužės 16 d. Nr. A1-150 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos 2004–2006 m. bendrojo programavimo dokumento priemonių ir projektų, finansuojamų įgyvendinant šias priemones, administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 1K-033 (Žin., 2004, Nr. 19-599; 2005, Nr. 64-2314), 18 punktu: 1. Tvirtinu kvietimo (Nr. BPD2004-ESF-2.3.0-04) teikti paraiškas Gaires pareiškėjams pagal Lietuvos 2004–2006 m. bendrojo programavimo dokumento 2.3 priemonę „Socialinės atskirties prevencija ir socialinė integracija“ (pridedama). 2. Nustatau, kad paraiškos pagal kvietimą teikti paraiškas Nr. BPD2004-ESF-2.3.0-04 gali būti teikiamos iki 2006 m. liepos 24 d. 3. Įsakymo vykdymo kontrolę pavedu ministerijos sekretoriui Valdui Rupšiui. SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRĖ                           VILIJA BLINKEVIČIŪTĖ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. A1-150 Kvietimo teikti paraiškas Nr. BPD2004-ESF-2.3.0-04 GAIRĖS PAREIŠKĖJAMS PAGAL LIETUVOS 2004–2006 M. BENDROJO PROGRAMAVIMO DOKUMENTO PRIORITETO „ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ PLĖTRA“ 2.3 PRIEMONĘ „Socialinės atskirties prevencija ir socialinė integracija“ I SKYRIUS. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Kvietimo teikti paraiškas Nr. BPD2004-ESF-2.3.0-04 Gairės pareiškėjams (toliau – Gairės) nustato reikalavimus ir sąlygas pareiškėjams, norintiems gauti finansinę paramą pagal Lietuvos 2004–2006 m. bendrojo programavimo dokumento, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu Nr. 935 (Žin., 2004, Nr. 123-4486) (toliau – BPD), 2.3 priemonę „Socialinės atskirties prevencija ir socialinė integracija“. 2. Gairės parengtos, remiantis BPD, jo priedu bei BPD priemonių ir projektų, finansuojamų įgyvendinant šias priemones, administravimo ir finansavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 1K-033 (Žin., 2004, Nr. 19-599; 2005, Nr. 21-667) (toliau – Taisyklės). 3. Neįgaliųjų profesinės reabilitacijos ir integracijos į darbo rinką plėtros projektai įgyvendinami naudojant ribotos trukmės paramos teikimo bei tiesioginio finansavimo skyrimo procedūras. 4. Šiose Gairėse vartojamos sąvokos: Bendrojo finansavimo lėšos – lėšos projektams, kuriems skirta ES struktūrinių fondų lėšų, bendrai finansuoti. Šios bendrojo finansavimo lėšos gali susidaryti iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, skiriamų kaip parama projektui, ir / arba projekto vykdytojo įnešamų Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių biudžetų lėšų, taip pat kitų piniginių išteklių, kuriais disponuoja valstybė ir / arba savivaldybės (išskyrus kitus ES finansinės paramos šaltinius). Bendrojo finansavimo lėšomis taip pat gali būti pripažįstamos projekto vykdytojo įnešamos fizinių ir / arba juridinių asmenų lėšos, skirtos viešiesiems tikslams. Žuvininkystės orientavimo finansinės priemonės atveju bendrojo finansavimo lėšomis pripažįstamos ir nuosavos projekto vykdytojo lėšos. BPD priemonė – tam tikros srities veiklos rūšių, skirtų prioritetui įgyvendinti per kelerius metus, visuma. BPD priemonė numato galimybę minėtąsias veiklos rūšis finansuoti iš ES struktūrinių fondų, bendrojo finansavimo ir kitų šaltinių lėšų. BPD prioritetas – vienas iš strategijos, įteisintos BPD, prioritetų, kuriam numatytos ES struktūrinių fondų, bendrojo finansavimo ir kitų šaltinių lėšos, nustatyti konkretūs tikslai ir parengtos įgyvendinimo priemonės. Įgyvendinančioji institucija – institucija, atsakinga už priskirtų BPD priemonių projektų administravimą ir įgyvendinimo priežiūrą. Įgyvendinančiosios institucijos yra šios: Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra, Transporto investicijų direkcija, viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra, paramos fondas Europos socialinio fondo agentūra, Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos ir viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra. Šio kvietimo teikti paraiškas atveju Įgyvendinančioji institucija yra paramos fondas Europos socialinio fondo agentūra, atsakinga už priskirtų BPD priemonių projektų administravimą ir įgyvendinimo priežiūrą. Mokėjimo institucija – institucija, atsakinga už Pagrindinio reglamento priskirtų ES struktūrinių fondų mokėjimo institucijos funkcijų atlikimą. Mokėjimo institucija yra Finansų ministerija. Mokėjimo prašymas – projekto vykdytojo užpildytas pagal vadovaujančiosios institucijos nustatytą formą įgyvendinančiosios institucijos parengtas (suderinus su tarpine institucija) dokumentas, teikiamas įgyvendinančiajai institucijai kartu su dokumentais, įrodančiais projekto, dėl kurio sudaryta paramos sutartis, įgyvendinimo išlaidas. Pagrindinis reglamentas – 1999 m. birželio 21 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1260/1999, nustatantis bendrąsias nuostatas dėl struktūrinių fondų. Parama projektui – pagal paramos sutartį projektui skiriamos ES struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo, skiriamo iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, lėšos. Parama projektui skiriama nustačius paramos projektui skyrimo sąlygas, kurios kartu su ES ir nacionaliniais teisės aktais apibrėžia tinkamas finansuoti projekto išlaidas. Parama projektui nustatoma kaip visos tinkamos finansuoti projekto išlaidos arba jų dalis. Kai parama projektui neapima visų numatomų deklaruoti tinkamų finansuoti išlaidų, likusios tinkamų finansuoti išlaidų dalies finansavimą turi užtikrinti projekto vykdytojas. Paramos intensyvumas – procentinė paramos dalis, skaičiuojama nuo bendros projekto tinkamų finansuoti išlaidų sumos. Paramos sutartis – paramos projektams, įgyvendinantiems BPD priemones, skyrimo sutartis. Pareiškėjas -juridinis asmuo, teikiantis projekto paraišką paramai gauti. Profesinė reabilitacija – asmens darbingumo, profesinės kompetencijos bei pajėgumo dalyvauti darbo rinkoje atkūrimas arba didinimas ugdymo, socialinio, psichologinio, reabilitacijos ir kitomis poveikio priemonėmis. Projektas – ekonomiškai nedalomų ir tikslią funkciją atliekančių veiklos rūšių visuma, turinti apibrėžtą biudžetą, įgyvendinimo laikotarpį ir aiškiai nustatytus tikslus, iš kurių galima spręsti, ar sukurtų rezultatų ekonominė ir socialinė nauda atitinka panaudotus išteklius. Projekto pajamos – vienas iš projekto įgyvendinimo finansavimo šaltinių. Projekto pajamas sudaro pajamos, gautos įgyvendinant projektą ir per vienerių metų laikotarpį po projekto įgyvendinimo pabaigos: vykdant projektą gautos nuomos mokesčio, dalyvių registracijos (dalyvių mokymo mokestis) ar kitos panašios įplaukos, taip pat pajamos, gautos pardavus įgyvendinant projektą sukurtus rezultatus (pvz., metodikas, leidinius). Į projekto pajamas neįeina: pareiškėjo ir / ar jo partnerių įnašai, nurodomi finansavimo lentelėje, įplaukos už tam tikras finansų planavimo priemones ir kt. Pajamos atitinkamai sumažina tinkamų finansuoti išlaidų sumą. Projekto paraiška – vadovaujančiosios ir tarpinių institucijų patvirtintos formos juridinio asmens, siekiančio gauti paramą projektui, užpildytas dokumentas. Projekto vykdytojas – kiekvienoje BPD priemonėje nurodytas juridinis asmuo, kuris, pateikęs projekto paraišką gauna ar yra gavęs paramą projektui įgyvendinti. Projektų atrankos komitetas – tarpinės institucijos sudaromas komitetas rekomendacijoms dėl siūlomų finansuoti projektų parengti. Tarpinė institucija – institucija, atsakinga už jai priskirtų BPD priemonių įgyvendinimą bei priežiūrą ir paramos projektams planavimą. Tarpinės institucijos yra šios: Aplinkos ministerija, Susisiekimo ministerija, Ūkio ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Žemės ūkio ministerija ir Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Šio kvietimo teikti paraiškas atveju Tarpinė institucija yra Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Tinkamos finansuoti išlaidos – visos projekto išlaidos, kurios patirtos neprieštaraujant ES ir nacionalinių teisės aktų nuostatoms ir gali būti deklaruojamos Europos Komisijai. Vadovaujančioji institucija – institucija, atsakinga už Pagrindinio reglamento priskirtų vadovaujančiosios institucijos funkcijų atlikimą ir už BPD rengimą bei įgyvendinimo priežiūrą. Vadovaujančioji institucija yra Finansų ministerija. Valstybės pagalba – pagalba mokymams, teikiama remiantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. lapkričio 24 d. įsakymo Nr. A1-261 „Dėl Valstybės pagalbos teikimo socialinėms įmonėms tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 172-6355) (toliau – Valstybės pagalbos tvarka) nuostatomis. II SKYRIUS. EUROPOS SĄJUNGOS STRUKTŪRINIAI FONDAI IR JŲ PARAMA LIETUVAI I SKIRSNIS. BENDRA INFORMACIJA APIE EUROPOS SĄJUNGOS STRUKTŪRINIUS FONDUS 5. Lietuva, tapusi visateise Europos Sąjungos (toliau – ES) nare, kartu su kitomis ES šalimis pradėjo įgyvendinti vieną iš pagrindinių bendrųjų ES politikos dalių – struktūrinės politikos, kurios tikslas – finansinėmis priemonėmis mažinti ES regionų ekonominės ir socialinės plėtros skirtumus ir gerinti atsilikusių regionų konkurencingumą. Pagrindinis šios politikos įgyvendinimo įrankis yra ES struktūrinių fondų lėšos. 6. Struktūriniai fondai – tai ES finansiniai instrumentai, skirti regionų išsivystymo skirtumams sumažinti ir mažiau išsivysčiusių regionų plėtrą skatinti. Yra 4 ES struktūriniai fondai, kuriuos sudaro ES biudžeto lėšos: 6.1. Europos regioninės plėtros fondas; 6.2. Europos socialinis fondas (toliau – ESF); 6.3. Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo Orientavimo dalis; 6.4. Žuvininkystės orientavimo finansinė priemonė. 7. 2004–2006 metais Lietuva visų keturių ES struktūrinių fondų paramą gaus BPD pagrindu, taip pat šiuo laikotarpiu įgyvendinamų Europos Bendrijų iniciatyvų EQUAL ir INTERREG III programų pagrindu. 8. Europos Komisija Lietuvos BPD patvirtino 2004 m. birželio 22 d. II SKIRSNIS. LIETUVOS 2004–2006 M. BENDRASIS PROGRAMAVIMO DOKUMENTAS IR JO PRIEDAS 9. BPD – Lietuvos Respublikos parengtas ir Europos Komisijos patvirtintas strateginis šaliai skiriamų ES struktūrinių fondų investicijų planavimo dokumentas, nustatantis atitinkamą plėtros strategiją ES struktūrinės paramos investavimo kryptis bei priemones, paramos administravimo principus. Siame dokumente išdėstyti ES struktūrinių fondų ir valstybės narės įsisavinant paramą veiksmų tikslai, plėtros strategija, nurodyti ES struktūrinių fondų ir kitų finansavimo šaltinių įnašai. BPD pateikta plėtros strategija suskirstyta į prioritetus ir įgyvendinama pagal vieną arba kelias priemones. 10. Pagrindinis 2004–2006 m. BPD tikslas – sustiprinti nacionalinio ūkio ilgalaikio konkurencingumo plėtotės prielaidas, paspartinti perėjimą prie žinių ekonomikos, kuriai būdingas didėjantis BVP ir aukštas gyventojų užimtumo rodiklis, stiprinti žinių ekonomikos plėtrą, kuri lemia aukštesni gyvenimo lygi ir visų Lietuvos gyventojų gerovę. 11. Specifiniai BPD tikslai: 11.1. plėtoti naują ir gerinti esamą fizinę infrastruktūrą siekiant paskatinti ūkio augimą ir pagreitinti laisvą prekių, paslaugų ir žmonių judėjimą; 11.2. užtikrinti, kad BPD priemonėmis skatinamas augimas būtų suderintas su darnaus vystymosi principu; 11.3. gerinti Lietuvos darbo jėgos įgūdžius ir užtikrinti, kad darbo jėga būtų lanksti ir mokėtų prisitaikyti. Kitas svarbus tikslas – tobulinti socialiai nuskriaustų grupių, tokių kaip bedarbiai ir jaunimas, įgūdžius ir kvalifikaciją, užtikrinti, kad kompetencija ir įgūdžiai, kurių mokoma, atitiktų darbo rinkos poreikius; 11.4. stiprinti ekonominį konkurencingumą sudarant būtinas augimo sąlygas, skatinat palankios verslo aplinkos formavimąsi ir investicinį klimatą palankų esamų ir įsteigtų naujų įmonių plėtrai; 11.5. aktyvinti ekonomikos restruktūrizavimo procesus, kurie šiuo metu jau vyksta Lietuvoje. 12. Remiantis BPD, ES struktūrinių fondų lėšos yra investuojamos tam tikromis kryptimis arba pagal BPD prioritetus: 12.1. socialinės ir ekonominės infrastruktūros plėtrai (transporto infrastruktūrai didinti, energetikos sektoriaus plėtrai, aplinkos kokybei gerinti, sveikatos apsaugos sistemai tobulinti, švietimo bei socialinių paslaugų infrastruktūrai atnaujinti); 12.2. žmogiškųjų išteklių plėtrai (investicijos į žmogiškuosius išteklius, dirbančiųjų kvalifikacijos bei kompetencijos tobulinimą socialinės integracijos didinimą); 12.3. gamybos sektoriaus plėtrai (parama verslo ir pramonės konkurencingumui didinti, informacinėms paslaugoms plėtoti, turizmo potencialui efektyviau panaudoti); 12.4. kaimo ir žuvininkystės plėtrai; 12.5. techninei paramai. 13. Informacija apie ES struktūrinių fondų remiamas priemones, veiklos kryptis, finansinės paramos dydžius, tinkamus pareiškėjus yra detalizuota BPD priede, kurį 2004 m. vasario 5 d. patvirtino Laikinasis BPD priežiūros komitetas. 14. BPD priedas – BPD patvirtintų valstybės narės plėtros strategijos ir prioritetų įgyvendinimo dokumentas. BPD priedas yra papildantis BPD dokumentas, kuriame pateikiami: 14.1. bendri projektų paraiškų atrankos kriterijai; 14.2. bendri BPD prioritetų ir priemonių lygio rodikliai; 14.3. prioritetų bei priemonių apibūdinimas; 14.4. detalizuoti BPD numatytų priemonių aprašymai; 14.5. finansuotinos veiklos kryptys; 14.6. tinkami pareiškėjai; 14.7. finansinės lentelės; 14.8. informavimo strategija bei veiksmų planas; 14.9. bendrieji kompiuterinės duomenų sistemos principai; 14.10. trumpas valstybės pagalbos schemų aprašymas. III SKIRSNIS. EUROPOS SOCIALINIS FONDAS 15. ESF yra vienas iš keturių ES struktūrinių fondų, kurio paskirtis – įgyvendinti strateginius ES užimtumo politikos tikslus. 16. Pagrindinis ESF tikslas – užkirsti kelią nedarbui ir su juo kovoti, plėtoti žmogiškuosius išteklius ir integraciją į darbo rinką mažinti socialinę atskirtį, skatinti aukštesnį užimtumo lygį bei moterų ir vyrų lygių galimybių įgyvendinimą. 17. ESF parama gali būti skiriama šioms sritims: 17.1. plėtoti aktyvios darbo rinkos politiką ir skatinti kovoti su nedarbu ir užkirsti jam kelią, užtikrinti ilgalaikio nedarbo prevenciją, sudaryti palankias sąlygas ilgalaikiams bedarbiams grįžti į darbo rinką ir remti jaunimo ir asmenų, po tam tikro laiko grįžtančių į darbo rinką profesinę integraciją 17.2. skatinti lygias galimybes patekti į darbo rinką ypač tiems, kurie yra socialiai atskirti; 17.3. profesinio mokymo, švietimo, konsultavimo plėtrai įgyvendinant mokymosi visą gyvenimą politiką siekiant: lengvinti ir gerinti patekimą ir integraciją į darbo rinką gerinti ir išlaikyti gebėjimą užsitikrinti užimtumą ir remti darbo vietos mobilumą; 17.4. remti kvalifikuotą, išsilavinusią ir mokančią prisitaikyti darbo jėgą, racionalizuoti darbo organizavimą, plėtoti verslumą ir sąlygas darbo vietoms kurti, didinti gebėjimus ir žmonių potencialą moksliniuose tyrimuose, mokslo ir technologijos srityje didinimas; 17.5. konkrečioms priemonėms, skirtoms tam, kad moterys galėtų lengviau ir greičiau patekti į darbo rinką ir joje dalyvauti, įskaitant jų karjerą, jų galimybes gauti naujas darbo vietas ir pradėti verslą, bei mažinti vertikalią ir horizontalią segregaciją dėl lyties darbo rinkoje. 18. ESF finansinė parama skiriama žmogiškiesiems ištekliams plėtoti tose veiklos rūšyse, kurios yra integracijos į darbo rinką dalis: 18.1. švietimas ir profesinis mokymas, įskaitant privalomojo mokslo lygmens profesinį rengimą, gamybinė praktika, parengiamasis mokymas (prioritetą teikiant bendriesiems gebėjimams ugdyti ir tobulinti), priemonės, skirtos užimtumo gebėjimams didinti, profesinis orientavimas, konsultavimas ir nuolatinis profesinis mokymas; 18.2. subsidijos asmenims, dirbantiems pagal darbo sutartis, ir subsidijos savarankiškai dirbantiems asmenims; 18.3. antrosios studijų pakopos rėmimas mokslinių tyrimų, mokslo ir technologijų plėtros srityse bei vadybininkų ir technikų rengimas mokslinių tyrimų įstaigose ir įmonėse; 18.4. naujų užimtumo šaltinių, įskaitant socialinę ekonomiką, kūrimas. 19. Siekiant padidinti šių Gairių 18 punkte nurodytų veiklos rūšių veiksmingumą, parama taip pat gali būti teikiama: 19.1. struktūroms ir sistemoms: 19.1.1. profesiniam mokymui, švietimui ir įgūdžių ugdymui plėtoti ir gerinti, įskaitant mokytojų, instruktorių ir darbuotojų rengimą, bei profesinio mokymo ir kvalifikacijos įgijimo prieigas darbuotojams gerinti; 19.1.2. įdarbinimo paslaugoms modernizuoti ir jų veiksmingumui gerinti; 19.1.3. darbo, švietimo, profesinio mokymo ir mokslinių tyrimų sričių ryšiams plėtoti; 19.1.4. numatomų užimtumo pokyčių ir kvalifikacijos poreikių, siejamų su naujais darbo būdais ir naujomis darbo organizavimo formomis, sistemoms kurti atsižvelgiant į būtinumą derinti šeimos gyvenimą ir darbo pobūdį bei padėti pagyvenusiems darbuotojams turėti pasitenkinimą teikiantį darbą iki išėjimo į pensiją. Tačiau tai neapima paankstinto išėjimo į pensiją sistemos finansavimo; 19.2. lydimosioms priemonėms: 19.2.1. paramai teikiant paslaugas galutiniams naudos gavėjams, įskaitant priežiūros paslaugų teikimą ir sąlygų išlaikytiniams sudarymą; 19.2.2. socialinio švietimo ugdymui skatinti siekiant remti laipsnišką integraciją į darbo rinką; 19.2.3. žinioms gilinti, informavimui ir viešinimui. IV SKIRSNIS. ESF PARAMOS ADMINISTRAVIMO SISTEMA LIETUVOJE 20. Institucijų, atsakingų už Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, skirtų Lietuvos 2004–2006 m. bendrojo programavimo dokumentui įgyvendinti, administravimą, atsakomybės ir funkcijų paskirstymo taisyklės buvo patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. 649 (Žin., 2001, Nr. 48-1676; 2005, Nr. 51-1700). 21. Remiantis šių Gairių 20 punkte nurodytu Vyriausybės nutarimu, už BPD prioriteto „Žmogiškųjų išteklių plėtra“ vykdymą atsakingomis tarpinėmis institucijomis paskirtos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Švietimo ir mokslo ministerija, o Paramos fondas Europos socialinio fondo agentūra (toliau – agentūra) – už žemiau išvardytas priemones atsakinga įgyvendinančiąja institucija. 22. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau – ministerija) atsakinga už šias BPD priemones: 22.1. 2.1 priemonę „Užimtumo gebėjimų ugdymas“; 22.2. 2.2 priemonę „Darbo jėgos kompetencijos ir gebėjimų prisitaikyti prie pokyčių ugdymas“; 22.3. 2.3 priemonę „Socialinės atskirties prevencija ir socialinė integracija“. 23. Švietimo ir mokslo ministerija atsakinga už šias BPD priemones: 23.1. 2.4 priemonę „Mokymosi visą gyvenimą sąlygų plėtra“; 23.2. 2.5 priemonę „Žmogiškųjų išteklių kokybės gerinimas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje“. 24. Vadovaujantis šių Gairių 20 punkte nurodytu nutarimu, tarpinė institucija yra atsakinga už jai priskirtos BPD priemonės struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšų planavimą, priemonės įgyvendinimą ir priežiūrą, o įgyvendinančioji institucija yra atsakinga už tos pačios BPD priemonės projektų administravimą ir jų įgyvendinimo priežiūrą. III SKYRIUS. BPD 2.3 PRIEMONĖ „SOCIALINĖS ATSKIRTIES PREVENCIJA IR SOCIALINĖ INTEGRACIJA“ V SKIRSNIS. BPD 2.3 PRIEMONĖS „SOCIALINĖS ATSKIRTIES PREVENCIJA IR SOCIALINĖ INTEGRACIJA“ TIKSLAS IR UŽDAVINIAI 25. Pagrindinis BPD 2.3 priemonės „Socialinės atskirties prevencija ir socialinė integracija“ (toliau – BPD 2.3 priemonė) tikslas – padėti mažinti socialinę atskirtį, vykdyti jos prevenciją ir užtikrinti lygias galimybes darbo rinkoje. 26. BPD 2.3 priemonės uždaviniai: 26.1. plėsti socialinės rizikos grupių integraciją į darbo rinką; 26.2. skatinti lygias vyrų ir moterų galimybes; 26.3. sudaryti sąlygas moterų reintegracijai į darbo rinką. VI SKIRSNIS. LĖŠOS BPD 2.3 PRIEMONEI ĮGYVENDINTI 27. 2004–2006 m. BPD 2.3 priemonei įgyvendinti numatyta skirti 70,7 mln. Lt, iš jų ESF lėšos sudaro 56,6 mln. Lt, bendrojo finansavimo lėšos – 14,1 mln. Lt. 28. BPD 2.3 priemonės finansavimą sudaro valstybės biudžeto lėšos (specialioji Europos socialinio fondo programa skirta įgyvendinti BPD (ES lėšos) bei specialioji Europos socialinio fondo programa skirta įgyvendinti BPD (bendrojo finansavimo lėšos)), Užimtumo fondo (Lietuvos darbo biržos ir Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos projektai) bei valstybės ar savivaldybės biudžetų lėšos, kurias kaip nuosavas lėšas projektui bendrai finansuoti skiria valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos. Visi pareiškėjai projekto tinkamų išlaidų dalį, kurios nepadengia paramos lėšos, privalo bendrai finansuoti iš nuosavų lėšų, skirdami atitinkamą, ne mažesnį nei reikalaujama, finansinį indėlį. 29. Nuosavas lėšas pareiškėjas privalo nurodyti projekto paraiškos A dalies 10 lentelėje „Finansavimo šaltiniai“. Pareiškėjo nuosavų lėšų finansavimo šaltiniai turi būti aiškiai apibrėžti, patikimi, tinkami, pakankami, jie turi būti realūs paraiškos pateikimo metu (jei pareiškėjas ir / arba partneris(-iai) yra biudžetinė įstaiga, paraiškoje nurodomo dydžio nuosavos lėšos turi būti numatytos kaip pareiškėjo ir / arba jo partnerio(-ių) atitinkamų metų asignavimai). Pareiškėjas kartu su paraiška turi pateikti įstaigos vadovo patvirtintą pažymą, kurioje būtų nurodyta, kurios biudžeto programos lėšų numatoma skirti projektui finansuoti. 30. Maksimali suma, kuriai galima sudaryti paramos sutartis pagal šį kvietimą teikti paraiškas, yra 11 015 tūkst. Lt, iš jų 8 812 tūkst. Lt ESF lėšų ir 2 203 tūkst. Lt bendrąjį finansavimą sudarančių valstybės biudžeto lėšų. 31. Visi BPD 2.3 priemonės projektai turi būti įgyvendinti, išlaidos faktiškai patirtos, paramos lėšos bei projekto vykdytojo ir partnerių nuosavos lėšos išmokėtos ir pripažintos deklaruotinomis Europos Komisijai iki 2008 m. gruodžio 31 d. IV SKYRIUS. REIKALAVIMAI PROJEKTAMS IR PAREIŠKĖJAMS VII SKIRSNIS. BENDRIEJI PROJEKTŲ TINKAMUMO REIKALAVIMAI 32. Visi BPD 2.3 priemonės projektai turi atitikti BPD ir BPD priede nustatytus bendruosius projektams keliamus reikalavimus. Projektai turi: 32.1. atitikti bendrą BPD strategiją ir Lietuvos nacionalinę bei Europos Sąjungos politikos kryptis; 32.2. prisidėti prie BPD 2.3 priemonės tikslų ir uždavinių įgyvendinimo; 32.3. atitikti bent vieną šių Gairių 46 punkte išvardytų remiamų veiklos krypčių; 32.4. rodyti pridedamąją vertę ir būti finansiniu bei instituciniu požiūriu tęstiniai; 32.5. rodyti svarų papildomumą t. y. paraiškoje turi būti įrodyta, kad be ES paramos projekto nebūtų įmanoma įgyvendinti. 33. Rengiant projektus, būtina užtikrinti, kad jie neprieštarautų BPD priede įvardytoms horizontalaus lygio sritims. BPD numatytos horizontalaus lygio sritys yra: 33.1. darnus vystymasis; 33.2. lygių galimybių užtikrinimas; 33.3. informacinės visuomenės plėtra; 33.4. regioninė plėtra. 34. Kiti projektų tinkamumo reikalavimai: 34.1. projekto trukmė: visi projektai turi būti įgyvendinti, projekto išlaidos faktiškai patirtos, paramos bei projekto vykdytojo ir partnerių nuosavos lėšos išmokėtos iki 2008 m. birželio 1 d. Visi su projekto įgyvendinimu susijusias išlaidas pateisinantys ir išlaidų apmokėjimą įrodantys dokumentai turi būti išrašyti iki šios datos; 34.2. projekto įgyvendinimo vieta: Lietuvos Respublikos teritorija; 34.3. projektas nebuvo gavęs ir šiuo metu negauna paramos pagal kitas BPD priemones, iš kitų Europos Bendrijų ar nacionalinių šaltinių. VIII SKIRSNIS. BENDRIEJI PROJEKTŲ ATRANKOS KRITERIJAI 35. BPD priede yra nustatyti bendrieji projektų atrankos kriterijai, kuriais remiantis prioritetas bus teikiamas projektams: 35.1. turintiems teigiamą poveikį regionų išsivystymo skirtumams mažinti (ypač įgyvendinamiems probleminėse teritorijose ir Ignalinos atominės elektrinės regione); 35.2. kuriems įgyvendinti projekto pareiškėjas skiria didesnę nei privaloma nuosavų lėšų dalį. IX SKIRSNIS. SPECIFINIAI PROJEKTŲ ATRANKOS KRITERIJAI 36. Teikiami projektai turi atitikti BPD prieduose nustatytus specifinius BPD 2.3 priemonės atrankos kriterijus. Vykdant projektų atranką, prioritetas bus teikiamas projektams, kurie: 36.1. geriausiai prisideda prie Vyriausybės strateginių tikslų ar prioritetų, numatytų atitinkamose programose, pasiekimo; 36.2. diegia naujoviškus metodus ir priemones bei naudoja IT sukuriamas galimybes; 36.3. padidina tikslinėms grupėms priklausančių asmenų įsidarbinimo gebėjimus ir galimybes; 36.4. numato platų įvairių partnerių bendradarbiavimą (nevyriausybinių organizacijų, socialinių partnerių, regioninių / vietos valdžios institucijų) ir jų finansinę paramą 36.5. skirti sunkesnę negalią (30-50 procentų darbingumo lygio ar I ir II gr. invalidumą) turinčių asmenų profesinei reabilitacijai ir įdarbinimui; 36.6. teikiami pareiškėjų, turinčių didesnę veiklos atitinkamoje srityje patirtį. X SKIRSNIS. BENDRIEJI TINKAMUMO REIKALAVIMAI PAREIŠKĖJAMS IR PROJEKTO PARTNERIAMS 37. Kad galėtų gauti paramą pareiškėjas privalo būti juridinis asmuo, registruotas ir veikiantis Lietuvoje. 38. Pareiškėjui negali būti skiriama parama, jeigu: 38.1. jam yra iškelta byla dėl bankroto arba jis yra likviduojamas; 38.2. jis yra neįvykdęs mokesčių ar socialinio draudimo įmokų mokėjimo įsipareigojimų pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus (ši nuostata gali būti netaikoma įstaigoms, kurių veikla finansuojama iš valstybės arba savivaldybių biudžeto, ir juridiniams asmenims, kuriems Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka yra atidėti mokesčių arba socialinio draudimo įmokų mokėjimo terminai); 38.3. jis paraiškoje arba jos prieduose pateikė klaidinančią informaciją 38.4. yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl pareiškėjo kitos sutarties dėl paramos skyrimo iš ES arba Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų pažeidimo; 38.5. jis bandė gauti konfidencialią informaciją daryti įtaką agentūrai arba jos paskirtiems vertintojams, ministerijai, projektų atrankos komitetui ar atskiriems jo nariams tada, kai buvo vertinamos dabartinės ar ankstesnės projektų paraiškos arba vykdomas atrankos procesas. 39. Pareiškėjai gali dalyvauti konkurse be partnerio (-ų) arba kartu su partneriu (-iais). Projekto partneriai gali būti juridiniai asmenys, kurių dalyvavimas įgyvendinant projektą ir naudojantis jo rezultatais arba produktais yra aiškiai apibrėžtas projekto paraiškoje. Nepagrindus partnerių dalyvavimo tikslingumo, agentūra vertinimo metu gali pasiūlyti atsisakyti partnerio. 40. Projekto partneriams taikomi tokie patys tinkamumo kriterijai kaip ir pareiškėjams. 41. Pareiškėjai ir partneriai turi turėti pakankamų administracinių gebėjimų ir finansinių išteklių, kad galėtų sėkmingai įgyvendinti projektą. 42. Visos su projekto įgyvendinimu susijusios prekės ir paslaugos privalo būti perkamos vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymu (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 2006, Nr. 4-102). Jei pareiškėjas nėra pagal šį įstatymą apibrėžiamas kaip perkančioji organizacija, visos su projekto įgyvendinimu susijusios prekės ir paslaugos privalo būti perkamos vadovaujantis agentūros patvirtinta pirkimų tvarka. Tokie patys reikalavimai keliami ir projekto partneriams. 43. Rinkdamasis partnerį, pareiškėjas turėtų atsižvelgti į jo gebėjimus, įgūdžius, patirtį įgyvendinant ES paramos lėšomis finansuojamus projektus bei jo galimybes papildyti projektą reikalingais žmonių ir finansiniais ištekliais. Partnerio dalyvavimas projekte neturi būti formalus, o turi būti aiškiai pagrįstas. 44. Jei paraiška teikiama kartu su partneriais, pareiškėjas su jais pasirašo jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį (toliau – jungtinės veiklos sutartis). Jungtinės veiklos sutartis privalo atitikti Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso Šeštosios knygos LI skyriuje jungtinės veiklos sutarčiai keliamus reikalavimus. Jungtinės veiklos sutartimi projekto vykdytojas ir projekto partneris (-iai), jungdami savo turtą (piniginį indėlį į projektą), darbą ar žinias, įsipareigoja bendrai veikti, siekdami įgyvendinti projektą. Jungtines veiklos sutartis turi būti rašytinės formos, o įstatymų nustatytais atvejais – notarinės formos. 45. Jungtinės veiklos sutartyje turi būti nurodyta: 45.1. jungtinės veiklos sutarties numeris ir pavadinimas, sudarymo data ir vieta; 45.2. jungtinės veiklos sutarties šalys (pareiškėjas ir projekto partneris arba partneriai – įstaigos ar institucijos ir jų rekvizitai) ir joms atstovausiantys ar jų įgalioti asmenys; 45.3. jungtinės veiklos sutarties tikslas; 45.4. Jungtinės veiklos sutartyje privalo būti detaliai reglamentuota: 45.4.1. jungtinės veiklos sutarties dalyvių įnašai į projektą 45.4.2. kaip bus vykdomos atskiros projekto veiklos kryptys ir kas jas vykdys; 45.4.3. jungtinės veiklos sutarties dalyvių pareigų atlikimo ir projekto valdymo bei priežiūros principai, asmenys, organizuosiantys bei atsakysiantys už atskiras projekto veiklos sritis, jų kompetencija (turėtų apsiriboti veiksmais, susijusiais su projekto valdymu ir priežiūra); 45.4.4. jungtinės veiklos sutarties dalyvių nustatyta mokėjimų, tarpusavio atsiskaitymo (kaip paramos lėšos pasieks visus jungtinės veiklos sutarties dalyvius nuo lėšų patekimo į projekto vykdytojo sąskaitą ir kaip už jų panaudojimą bus atsiskaitoma), išlaidų, nuostolių ir dėl jungtinės veiklos sutarties vykdymo arba nevykdymo atsiradusios žalos atlyginimo pasiskirstymo tarp jungtinės veiklos sutarties dalyvių tvarka; 45.4.5. kas bus atsakingas (vardas, pavardė ir pareigos) už bendrų partnerių reikalų įgyvendinant projektą tvarkymą ir koordinavimą 45.4.6. kas bus atsakingas už bendro turto apsaugą kokios bus partnerių pareigos, susijusios su bendro turto išlaikymu, ir kam kokiomis dalimis priklausys galutiniai projekto rezultatai; 45.4.7. projekto valdymo grupės sudarymas ir veikla; 45.4.8. kokia tvarka bus saugomi ir kaupiami visi su projekto įgyvendinimu susiję dokumentai ir partnerių atsakomybė šioje srityje. Bendras reikalavimas partneriams – jie turi laikytis tų pačių reikalavimų, kurie nustatyti pareiškėjams paramos jungtinės veiklos sutartyje, arba šie dokumentai, projektui pasibaigus, turi būti perduoti projekto vykdytojui; 45.4.9. jungtinės veiklos sutarties galiojimo, jos nutraukimo, pakeitimo sąlygos ir tvarka. Bendrieji reikalavimai: 45.4.9.1. jungtinės veiklos sutartis nutraukiama: 45.4.9.1.1. pareiškėjui vienašališkai atsisakius paramos sutarties, jei nebuvo išmokėta jokia paramos dalis arba jei grąžinama sumokėta paramos lėšų dalis; 45.4.9.1.2. ministerijai priėmus sprendimą nutraukti paramos sutartį ir apie tai pranešus pareiškėjui; 45.4.9.2. jungtinės veiklos sutartis keičiama: 45.4.9.2.1. pasikeitus bet kuriems duomenims, pateiktiems šioje jungtinės veiklos sutartyje; 45.4.9.2.2. projekto vykdytojui pateikus motyvuotą prašymą (siūlymą) agentūrai bei nurodžius pagrindžiančias aplinkybes; 45.4.9.3. Projekto vykdytojas ne vėliau kaip likus 10 dienų iki šios jungtinės veiklos sutarties keitimo apie tai raštu praneša agentūrai. 45.5. Jungtinės veiklos sutartyje rekomenduojama nustatyti: 45.5.1. ginčų nagrinėjimo tvarką: kaip bus sprendžiami jungtinės veiklos sutarties dalyvių tarpusavio ginčai (bendroji nuostata – nesutarimai sprendžiami derybomis, o jei derybomis nesutarimų pašalinti nepavyksta, jie sprendžiami Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka); 45.5.2. jungtinės veiklos sutarties dalyvių keitimosi informacija tvarką: kokia informacija ir kaip bus keičiamasi tarp jungtinės veiklos sutarties dalyvių, kaip pareiškėjas ketina informuoti partnerius apie agentūros ir ministerijos rekomendacijas, sprendimus, paklausimus dėl projekto įgyvendinimo, kokia tvarka partneriai bus supažindinti su projekto vykdytojo siunčiamomis ataskaitomis, kaip bus svarstomos iniciatyvos pakeisti paramos sutartį, kaip ir kokiu periodiškumu partneriai informuos pareiškėją apie projekto pažangą ir kita; 45.5.3. informacijos apie projektą konfidencialumo užtikrinimą: viešos informacijos apie projektą sklaida ir informavimas privalo būti neribojami, tačiau galima susitarti, kad tam tikra konfidenciali informacija negali būti skelbiama viešai, ir kita; 45.5.4. bendrų sprendimų, susijusių su projekto įgyvendinimu, priėmimo tvarką. 45.6. Jungtinės veiklos sutarties pabaigoje turi būti jungtinės veiklos sutarties dalyvių adresai ir rekvizitai bei pareiškėjo ir partnerių organizacijų vadovų ar jų įgaliotų asmenų parašai ir antspaudai. V SKYRIUS. BPD 2.3 PRIEMONĖS ĮGYVENDINIMAS: FINANSUOJAMOS VEIKLŲ SRITYS, TINKAMI PAREIŠKĖJAI, FINANSAVIMO DYDIS XI SKIRSNIS. FINANSUOJAMOS VEIKLOS SRITYS 46. BPD 2.3 priemonės finansuojamos veiklos sritys: 46.1. Neįgaliųjų profesinės reabilitacijos ir integracijos į darbo rinką plėtra. 46.2. Asmenų, sergančių priklausomybės nuo psichoaktyvių medžiagų ligomis, socialinė integracija. 46.3. Tautinių mažumų socialinė integracija. 46.4. Parama socialinėms įmonėms. 46.5. Moterų ir vyrų lygių galimybių skatinimas. XII SKIRSNIS. NEĮGALIŲJŲ PROFESINĖS REABILITACIJOS IR INTEGRACIJOS Į DARBO RINKĄ PLĖTRA 47. Projektai neįgaliųjų profesinės reabilitacijos ir integracijos į darbo rinką plėtros srityje (toliau – 1-a veiklos sritis) bus įgyvendinami, remiantis šiais pagrindiniais teisės aktais: 47.1. Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymu (Žin., 1991, Nr. 36-969; 2004, Nr. 83-2983); 47.2. Nacionaline žmonių su negalia socialinės integracijos 2003-2012 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 7 d. nutarimu Nr. 850 (Žin., 2002, Nr. 57-2335); 47.3. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. A1-159 „Dėl reikalavimų profesinės reabilitacijos paslaugas teikiančioms įstaigoms aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 70-2543); 47.4. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. A1-302 „Dėl profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio nustatymo kriterijų aprašo ir profesinės reabilitacijos paslaugų teikimo bei finansavimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 6-163). 48. 1-os veiklos srities tikslas: asmens darbingumo, profesinės kompetencijos bei pajėgumo dalyvauti darbo rinkoje atkūrimas arba didinimas, siekiant skatinti neįgaliųjų užimtumą ir lygias galimybes dalyvauti darbo rinkoje, plėtojant neįgaliųjų profesinės reabilitacijos sistemą bei tobulinant neįgaliųjų socialinės integracijos įstaigų (profesinės reabilitacijos, darbingumo lygio įvertinimo, specialiųjų poreikių nustatymo ir jų tenkinimo) veiklos kokybę, didinant jų administracinius gebėjimus. 49. 1-os veiklos srities remiamos veiklos grupės: 49.1. neįgaliųjų profesinės reabilitacijos sistemos įgyvendinimas: asmens darbingumo ir poreikio profesinės reabilitacijos paslaugoms nustatymo sistemos tobulinimas, profesinių gebėjimų vertinimo, profesinės reabilitacijos paslaugų teikimo metodikų bei standartų, paslaugų kokybės įvertinimo sistemos kūrimas ir diegimas, kvalifikacinių reikalavimų asmens darbingumo vertintojams, profesinės reabilitacijos specialistams nustatymas; 49.2. aktyvios darbo rinkos politikos priemonių (bedarbių ir darbuotojų, įspėtų apie atleidimą iš darbo, profesinis mokymas ir neformalus švietimas; subsidijuojamas įdarbinimas; darbo įgūdžių įgijimo rėmimas; viešieji darbai; savarankiško užimtumo rėmimas) įgyvendinimas neįgaliesiems, užsiregistravusiems darbo biržoje; 49.3. novatoriškų neįgaliųjų profesinės reabilitacijos programų, užtikrinančių profesinės reabilitacijos programą – ciklą (profesinių gebėjimų įvertinimas, profesinis orientavimas ir konsultavimas, profesinių gebėjimų atkūrimas ir (ar) naujų išugdymas, pagalba įsidarbinant), rengimas ir vykdymas. Ši veikla vykdoma vadovaujantis 47.3 punkte nurodytu Reikalavimų profesinės reabilitacijos paslaugas teikiančioms įstaigoms aprašu; 49.4. specialistų, dirbančių darbingumo lygio ir poreikio profesinės reabilitacijos paslaugoms nustatymo bei profesinės reabilitacijos paslaugų teikimo srityse, kvalifikacijos tobulinimas bei mokymas. 50. Tikslinės grupės: 50.1. neįgalieji; 50.2. specialistai, dirbantys neįgaliųjų profesinės reabilitacijos srityje, 50.3. specialistai, dirbantys darbingumo lygio ir poreikio profesinei reabilitacijai nustatymo srityje. 51. Prioritetai teikiami projektams, pateiktiems pagal šių Gairių 49.1 ir 49.3 punktuose išvardintas veiklos grupes. 52. Tinkami pareiškėjai ir partneriai: 52.1. valstybės ir savivaldybių biudžetinės įstaigos; 52.2. viešosios įstaigos; 52.3. Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba; 52.4. Lietuvos darbo birža; 52.5. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. 53. Pareiškėjas turi būti institucija arba įstaiga, dirbanti neįgaliųjų darbingumo lygio, poreikio profesinės reabilitacijos paslaugoms nustatymo, profesinės reabilitacijos ir integracijos į darbo rinką srityse. Pareiškėjo ir partnerio (-ių) steigimo dokumentuose (įstatuose, steigimo sandoryje arba nuostatuose) šios veiklos grupės turi būti aiškiai apibrėžtos. 54. Projekto paraišką aktyvios darbo rinkos politikos priemonėms įgyvendinti neįgaliesiems, užsiregistravusiems darbo biržoje (pagal šių Gairių 49.2 punkte nurodytą veiklos grupę), teikia Lietuvos darbo birža. Remiantis Taisyklių 13 punktu, parama Lietuvos darbo biržos projektui yra skiriama naudojant tiesioginio finansavimo skyrimo procedūrą. 55. Kiti reikalavimai pareiškėjams yra nurodyti šių Gairių 37–43 punktuose. 56. Paramos intensyvumas ir dydis: 56.1. paramos intensyvumas gali siekti iki 100 proc. tinkamų projekto išlaidų; 56.2. paramos intensyvumas projektams, kuriuos teikia Lietuvos darbo birža ir Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba, siekia 80 proc. tinkamų projekto išlaidų. Likusią projekto lėšų dalį sudaro pareiškėjo nuosavos lėšos; 56.3. rekomenduojamas minimalus projekto dydis – 100 tūkst. Lt. XIII SKIRSNIS. ASMENŲ, SERGANČIŲ PRIKLAUSOMYBĖS NUO PSICHOAKTYVIŲ MEDŽIAGŲ LIGOMIS, SOCIALINĖ INTEGRACIJA 57. Asmenų, sergančių priklausomybės nuo psichoaktyvių medžiagų ligomis, socialinės integracijos srityje (toliau – 2-a veiklos sritis) projektai bus įgyvendinami remiantis Nacionalinės narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės 2004–2008 metų strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 2 d. nutarimu Nr. 1216 (Žin., 2003, Nr. 94-4251), nuostatomis. 58. 2-os veikos srities tikslas – skatinti asmenų, sergančių priklausomybės nuo psichoaktyvių medžiagų ligomis, integraciją į darbo rinką, siekiant išvengti jų socialinės atskirties. 59. 2-os veiklos srities remiamos veiklos grupės: 60.1. specialistų dirbančių asmenų sergančių priklausomybės nuo psichoaktyvių medžiagų ligomis, socialinės ir profesinės reabilitacijos srityse mokymai bei kvalifikacijos kėlimas; 60.2. asmenų, sergančių priklausomybės nuo psichoaktyvių medžiagų ligomis, psichologinis ir profesinis konsultavimas bei orientavimas, socialinių ir profesinių įgūdžių, žinių ir gebėjimų ugdymas bei pagalba tokiems asmenims įsidarbinant. 61. Tikslinės grupės: 61.1. specialistai, dirbantys asmenų, sergančių priklausomybės nuo psichoaktyvių medžiagų ligomis, socialinės ir profesinės reabilitacijos srityje; 61.2. asmenys, sergantys priklausomybės nuo psichoaktyvių medžiagų ligomis. 62. Tinkami pareiškėjai ir partneriai: 62.1. valstybės ir savivaldybių biudžetinės įstaigos; 62.2. viešosios įstaigos; 62.3. asociacijos; 62.4. labdaros ir paramos fondai; 62.5. tradicinės Lietuvos religinės bendruomenės, bendrijos ir centrai. 63. Pareiškėjas turi būti institucija arba įstaiga, teikianti profesinės ir socialinės reabilitacijos paslaugas asmenims, sergantiems priklausomybės nuo psichoaktyvių medžiagų ligomis, bei jų šeimų nariams. Pareiškėjo ir partnerio (-ių) steigimo dokumentuose (įstatuose, steigimo sandoryje arba nuostatuose) šios veiklos grupės turi būti aiškiai apibrėžtos. 64. Kiti reikalavimai pareiškėjams yra nurodyti šių Gairių 37–43 punktuose. 65. Paramos intensyvumas ir dydis: 65.1. šios srities projektams finansavimas gali siekti iki 100 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų; 65.2. rekomenduojamas minimalus projekto dydis – 100 tūkst. litų. XIV SKIRSNIS. TAUTINIŲ MAŽUMŲ SOCIALINĖ INTEGRACIJA 66. Projektai tautinių mažumų socialinės integracijos srityje bus įgyvendinami remiantis Tautinių mažumų integracijos į Lietuvos visuomenę 2005–2010 metais programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 703 (Žin., 2004, Nr. 93-3403), nuostatomis. 67. Tautinių mažumų socialinės integracijos veiklos srities (toliau – 3-a veiklos sritis) tikslas – skatinti tautinių mažumų integraciją į darbo rinką, siekiant išvengti jų socialinės atskirties. 68. 3-os veiklos srities remiamos veiklos grupės: 68.1. asmenų, priklausančių tautinėms mažumoms, profesinis orientavimas, konsultavimas bei mokymas, lietuvių kalbos mokymas, susietas su profesiniu mokymu, bei pagalba tokiems asmenims įsidarbinant; 68.2. specialistų, dirbančių tautinių mažumų socialinės integracijos srityje, mokymai bei kvalifikacijos kėlimas. 69. Tikslinės grupės: 69.1. tautinėms mažumoms priklausantys asmenys; 69.2. specialistai, dirbantys tautinių mažumų socialinės integracijos srityje. 70. Tinkami pareiškėjai ir partneriai: 70.1. valstybės ir savivaldybių biudžetinės įstaigos; 70.2. viešosios įstaigos; 70.3. asociacijos; 70.4. labdaros ir paramos fondai; 70.5. tradicinės Lietuvos religinės bendruomenės, bendrijos ir centrai. 71. Pareiškėjas turi būti institucija arba įstaiga, dirbanti tautinių mažumų profesinio orientavimo, konsultavimo, mokymo, socialinės integracijos srityse. Pareiškėjo ir partnerio (-ių) steigimo dokumentuose (įstatuose, steigimo sandoryje arba nuostatuose) šios veiklos grupės turi būti aiškiai apibrėžtos. 72. Kiti reikalavimai pareiškėjams yra nurodyti šių Gairių 37–43 punktuose. 73. Paramos intensyvumas ir dydis: 73.1. šios srities projektams finansavimas gali siekti iki 100 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų; 73.2. rekomenduojamas minimalus projekto dydis – 100 tūkst. litų. XV SKIRSNIS. PARAMA SOCIALINĖMS ĮMONĖMS 74. Projektai paramos socialinėms įmonėms srityje bus įgyvendinami remiantis Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo (Žin., 2004, Nr. 96-3519) nuostatomis. 75. Paramos socialinėms įmonėms veiklos srities (toliau – 4-a veiklos sritis) projektų tikslas – skatinti Gairių 77.1–77.5 punktuose nurodytų, tikslinėms grupėms priklausančių, asmenų (praradusių profesinį ir bendrąjį darbingumą ekonomiškai neaktyvių, negalinčių lygiomis sąlygomis konkuruoti darbo rinkoje) integraciją į darbo rinką mažinant jų socialinę atskirtį. 76. 4-os srities remiamos veiklos grupės: 76.1. socialinių įmonių tikslinėms grupėms priklausančių darbuotojų mokymai; 76.2. socialinių įmonių administracijos1 ir asistentų2, dirbančių su tikslinėmis grupėmis, mokymai. 77. Tikslinės grupės: 77.1. neįgalieji; 77.2. ilgalaikiai bedarbiai, kurių nedarbo trukmė nuo užsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos yra ilgesnė kaip dveji metai; 77.3. asmenys, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus likę ne daugiau kaip penkeri metai, jei nedarbo trukmė nuo užsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos yra ilgesnė kaip vieneri metai; 77.4. motina arba tėvas, viena(-as) faktiškai prižiūrinti(-is) ir auklėjanti (-is) vaiką iki aštuonerių metų, jei nedarbo trukmė nuo užsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos yra ilgesnė kaip šeši mėnesiai; 77.5. asmenys, grįžę iš laisvės atėmimo vietų, kai laisvės atėmimo laikotarpis buvo ilgesnis kaip šeši mėnesiai, ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo jų paleidimo iš pataisos įstaigų dienos yra įsiregistravę teritorinėje darbo biržoje, ir jei šios registracijos trukmė yra ne trumpesnė kaip šeši mėnesiai; 77.6. socialinių įmonių administracija[1] ir asistentai[2], dirbantys su tikslinėmis grupėmis. 78. Šių Gairių 77.2–77.5 punktuose nurodyti asmenys priskiriami tikslinėms grupėms dar metus po to, kai pirmą kartą įsidarbino socialinėje įmonėje, neatsižvelgiant į tai, ar jie buvo bent vieną kartą atleisti iš darbo, ar ne. 79. Tinkami pareiškėjai ir partneriai: 79.1. socialinės įmonės; 79.2. neįgaliųjų socialinės įmonės; 79.3. socialinių įmonių asociacijos (jeigu tokios yra); 79.4. Lietuvos darbo birža. 80. Socialinės įmonės, pageidaujančios gauti paramą pagal 4-ąją veiklos sritį, privalo pateikti Lietuvos darbo biržos išduoto galiojančio socialinės įmonės statusą patvirtinančio pažymėjimo kopiją. 81. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. liepos 7 d. nutarimo Nr. 852 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymą“ 3.7 punktu, pagal šių Gairių 76.2 punkte nurodytą veiklą projekto paraiškas gali teikti ir Lietuvos darbo birža. Tokiu atveju: 81.1. projekto paraiška teikiama dviejų ir daugiau socialinių įmonių administracijos ir asistentų, dirbančių su tikslinėmis grupėmis, mokymams; 81.2. pareiškėjas yra Lietuvos darbo birža, o socialinės įmonės yra projekto partneriai; 81.3. pareiškėjas – Lietuvos darbo birža privalo užtikrinti likusių projekto tinkamų išlaidų padengimais partnerių nuosavų lėšų (žr. šių Gairių 84.2 punktą). 82. Kiti reikalavimai pareiškėjams yra nurodyti šių Gairių 37–43 punktuose. 83. Numatomų įgyvendinti projektų trukmė turi būti ne ilgesnė negu išduoto socialinės įmonės statusą patvirtinančio pažymėjimo galiojimo terminas. 84. Paramos intensyvumas: 84.1. teikiamos paramos intensyvumas negali viršyti Valstybės pagalbos tvarkoje nurodyto intensyvumo: 84.1.1. bendrojo pobūdžio mokymui – iki 80 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų; 84.1.2. specialiam mokymui – iki 45 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų; 84.2. likusią projekto tinkamų išlaidų dalį pareiškėjas turi padengti iš nuosavų įmonės ar asociacijos lėšų, kurių jokia apimtimi negali sudaryti valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų bei kitos nacionalinių paramos ar Europos Bendrijos šaltinių lėšos. 84.3. Bendrasis mokymas – darbuotojų mokymas, kuris tiesiogiai nesusijęs su esamomis ar būsimomis darbuotojo pareigomis valstybės pagalbą gaunančioje įmonėje, bet suteikia įgūdžius, kurie lengvai gali būti pritaikomi kitoje įmonėje ar kitoje darbo srityje, o įgyta profesinė kvalifikacija labai pagerina darbuotojo užimtumo gebėjimus ir galimybes įsidarbinti. Paprastai bendrąjį mokymą kartu organizuoja kelios savarankiškos įmonės, arba juo gali pasinaudoti įvairių įmonių darbuotojai. Baigęs bendrąjį mokymą darbuotojas turi gauti tai patvirtinantį dokumentą (diplomą, pažymėjimą ir pan.). Mokymą turi vykdyti institucija, kuriai Lietuvoje ar Europos Sąjungoje yra suteikti atitinkami įgaliojimai. 84.4. Specialusis mokymas – teorinis ir praktinis darbuotojų mokymas, kuris tiesiogiai yra susijęs su esamomis ar būsimomis darbuotojo pareigomis valstybės pagalbą gaunančioje įmonėje. Specialiojo mokymo metu įgyti įgūdžiai gali būti ribotai pritaikomi dirbant kitame ūkio subjekte arba kitose darbo srityse. 84.5. Jei numatomą kad projekto veiklose dalyvauja kelios įmonės (arba paraišką teikia Lietuvos darbo birža ar socialinių įmonių asociacija), pareiškėjas privalo užtikrinti, kad kiekvienai projekto veikloje dalyvaujančiai įmonei teikiama parama neviršytų šių Gairių 84.1 punkte nurodyto paramos intensyvumo. Nepriklausomai nuo to, ar pareiškėjas turi partnerių, ar ne, kartu su paraiška privalo pateikti laisvos formos pagrindimą kuriame atsispindėtų valandinis numatomų mokymų suskirstymas į specialiuosius ir bendruosius, ir pagal tai, remiantis 84.1 punktu, atlikti paskaičiavimai, į kokį paramos intensyvumą kiekvienu atveju gali pretenduoti projekto veiklos. Tokiu būdu nustačius bendrą mokymų vertę ir joms skirtos paramos, į kurią pretenduoja projekto vykdytojas, procentinę dalį, analogiškas paramos intensyvumas būtų taikomas visoms kitoms tinkamoms projekto veikloms. 85. Tais atvejais, kai projektas apima tiek specialiojo, tiek bendrojo mokymo elementus, kurių neįmanoma atskirti, ir tais atvejais, kai neįmanoma nustatyti, ar projektas skirtas bendrajam ar specialiajam mokymui, nustatant paramos intensyvumą yra taikomas specialiajam mokymui numatytas intensyvumas, kaip apibrėžta šių Gairių 84.1.2 punkte. 86. Suteiktos paramos dydis vienai socialinei įmonei vienam mokymo projektui įgyvendinti negali viršyti 3 452 800 litų. 87. Rekomenduojamas minimalus projekto dydis – 100 tūkst. litų. XVI SKIRSNIS. MOTERŲ IR VYRŲ LYGIŲ GALIMYBIŲ SKATINIMAS 88. Projektai moterų ir vyrų lygių galimybių skatinimo srityje bus įgyvendinami remiantis Valstybinės moterų ir vyrų lygių galimybių 2005-2009 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 26 d. nutarimu Nr. 1042 (Žin., 2005, Nr. 116-4202), nuostatomis. 89. Moterų ir vyrų lygių galimybių skatinimo veiklos srities (toliau – 5-a veiklos sritis) tikslas – skatinti moterų ir vyrų lygių galimybių užtikrinimą užimtumo srityje bei užtikrinti pokyčių monitoringą. 90. 5-os veiklos srities remiama veiklos grupė – subalansuoto atstovavimo darbo rinkoje skatinimas, mažinant vertikalią ir horizontalią darbo rinkos segregaciją, darbo užmokesčio skirtumus, turinčius neigiamos įtakos moterų ekonominei padėčiai. 91. Tikslinės grupės: 91.1. socialinių partnerių (darbdavių ir profesinių sąjungų atstovų bei jų organizacijų) organizacijų, savivaldybių, nevyriausybinių organizacijų, darbo rinkos institucijų (Lietuvos darbo biržos, Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos ir Valstybinės darbo inspekcijos) darbuotojai; 91.2. moterys, siekiančios dalyvauti sprendimų priėmimo procesuose. 92. Tinkami pareiškėjai ir partneriai: 92.1. asociacijos; 92.2. viešosios įstaigos; 92.3. valstybės ir savivaldybių biudžetinės įstaigos; 92.4. labdaros ir paramos fondai. 93. Pareiškėjas turi būti institucija arba įstaiga, dirbanti moterų ir vyrų lygių galimybių užtikrinimo srityje. Pareiškėjo ir partnerio (-ių) steigimo dokumentuose (įstatuose, steigimo sandoryje arba nuostatuose) ši veikla turi būti aiškiai apibrėžta. 94. Kiti reikalavimai pareiškėjams yra nurodyti šių Gairių 37–43 punktuose. 95. Paramos intensyvumas ir dydis: 95.1. šios srities projektams finansavimas gali siekti iki 100 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų; 95.2. rekomenduojamas minimalus projekto dydis – 100 tūkst. litų. VI SKYRIUS. PROJEKTO IŠLAIDOS XVII SKIRSNIS. BENDROS PROJEKTO IŠLAIDŲ TINKAMUMO TAISYKLĖS 96. Pagrindinės išlaidų tinkamumo taisyklės yra išdėstytos Europos Komisijos 2004 m. kovo 10 d. reglamente Nr. 448/2004 „Dėl struktūrinių fondų bendrojo finansavimo tinkamumo taisyklių“ ir išsamiau apibrėžtos Taisyklėse ir šiose Gairėse. 97. Paraiškoje nurodomos visos tinkamos finansuoti išlaidos, kurios yra tiesiogiai susijusios su projekto įgyvendinimu. Išlaidų tinkamumo reikalavimai yra taikomi visoms projekto išlaidoms: paramos (ESF ir bendrojo finansavimo lėšoms), pareiškėjo ir partnerio indėliui. Tinkamos finansuoti išlaidos turi atitikti gero finansų valdymo principus išlaidų efektyvumo atžvilgiu ir turi būti: 97.1. būtinos projektui vykdyti ir numatytos paramos sutartyje. Projekto išlaidų būtinumas nustatomas pagal bendrą jų planą projekte, jų pobūdį ir kiekį, chronologinį medžiagų, priemonių ar paslaugų naudojimą. Projekto išlaidos turi atitikti patvirtintą projekto veiklos krypčių planą. Projekto išlaidų dydis turi būti planuojamas atsižvelgiant į vidutinį kainų augimą ir valiutų riziką; 97.2. patirtos projekto įgyvendinimo laikotarpiu (įskaitant išlaidas auditui), kuris yra nustatytas paramos sutartyje bei nesitęsia ilgiau nei iki 2008 m. birželio 1 d.; 97.3. faktiškai patirtos, užregistruotos projekto vykdytojo ar jo partnerių apskaitoje bei pagrįstos išlaidas pateisinančių ir išlaidų apmokėjimą įrodančių dokumentų originalais arba (jei tai neįmanoma) oficialiai patvirtintomis kopijomis (jeigu tai viešieji pirkimai arba pirkimai – prekių tiekėjų ar paslaugų teikėjų sąskaitos, pateiktos projekto vykdytojui), kurių išrašymo data negali būti vėlesnė nei 2008 m. birželio 1 d.; 97.4. pagrįstos, realios, suplanuotos atsižvelgiant į vidutinį metinį kainų augimą ir valiutų riziką ir būtinos projektui įgyvendinti. 98. Tinkamomis laikomos tik projekto vykdytojo pateiktos paslaugų teikėjo išrašytos sąskaitos už jau suteiktas paslaugas ar jų atitinkamą dalį, kartu pateikiant pasirašytus suteiktų paslaugų perdavimo-priėmimo aktus. 99. Pridėtinės vertės mokestis (PVM) ir kiti mokesčiai bei rinkliavos: 99.1. Projekto vykdytojų ir (arba) partnerių sumokamas pirkimo ir (arba) importo PVM pripažintinas tinkamomis finansuoti iš ES struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšų projekto išlaidomis, jei: 99.1.1. įgyvendinant remiamą projektą, pirkimo ir (arba) importo PVM sumoka projekto vykdytojai ir (arba) partneriai įsigydami prekes ir (arba) paslaugas, skirtas ne ekonominei veiklai; 99.1.2. įgyvendinant remiamą projektą, pirkimo ir (arba) importo PVM sumoka projekto vykdytojai ir (arba) partneriai, įsigydami prekes ir (arba) paslaugas, skirtas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (Žin., 2002, Nr. 35-1271; 2004, Nr. 17-505, Nr. 135-4892) 20-26, 29 ir 33 straipsniuose nustatytoms veiklos rūšims, kurias vykdant, prekių tiekimas, paslaugų teikimas ir prekių įsigijimas iš kitos ES valstybės narės PVM neapmokestinamas; 99.1.3. projekto vykdytojai ir (arba) partneriai, įsigydami prekes ir (arba) paslaugas, sumoka pirkimo ir (arba) importo PVM, kuris negali būti atskaitomas pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 62 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktus. 99.2. Jei projekto vykdytojų ir (arba) partnerių vykdoma veikla yra mišri, šių asmenų sumokamas pirkimo ir (arba) importo PVM paskirstomas vadovaujantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 59 straipsniu. Paskirsčius sumokamą pirkimo ir (arba) importo PVM, į tinkamas finansuoti projekto išlaidas gali būti įtraukiamas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nenurodytai veiklai tenkantis pirkimo ir (arba) importo PVM. 99.3. Projekto vykdytojų ir (arba) partnerių sumokamas pirkimo ir (arba) importo PVM pripažintinas netinkamomis finansuoti projekto išlaidomis, jei: 99.3.1. įgyvendinant projektą pirkimo ir (arba) importo PVM sumoka projekto vykdytojai ir (arba) partneriai įsigydami prekes ir (arba) paslaugas, skirtas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nurodytai veiklai; 99.3.2. pirkimo ir (arba) importo PVM sumoka projekto vykdytojai ir (arba) partneriai, kuriems taikomos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo XII skyriaus I-III skirsniuose nurodytos specialios PVM apmokestinimo schemos; 99.3.3. pirkimo ir (arba) importo PVM sumoka projekto vykdytojai ir (arba) partneriai kitais, PVM tvarkos aprašo II skyriuje nenurodytais, atvejais. 99.4. Jei projektui įgyvendinti būtini kiti mokesčiai ir rinkliavos, jie traktuojami kaip tinkamos projekto išlaidos. Pavyzdžiui, gyventojų pajamų mokestis, socialinio draudimo įmokos, įmokos į garantinį fondą. XVIII SKIRSNIS. TINKAMOS IŠLAIDOS 100. Išlaidų tinkamumas finansuoti apibrėžiamas ir pagal išlaidų kategorijas. 101. Projekto administravimo išlaidos: 101.1. biuro prekės. Šioms išlaidoms priskiriamos išlaidos už tiesiogiai su projekto administravimo reikmėmis susijusias prekes, kurios pagal organizacijos taikomą apskaitos tvarką nėra laikomos ilgalaikiu turtu ir yra būtinos projektui įgyvendinti; 101.2. biuro išlaikymas. Šias išlaidas gali sudaryti: administracinių patalpų nuoma, komunalinės paslaugos, ryšių paslaugos; 101.3. darbo užmokesčio sąnaudos. Projekto vykdytojo ir / arba jo partnerių darbuotojams (projekto vadovui, projekto vykdytojo įstaigos ar įmonės vyr. buhalteriui*, asmeniui, atsakingam už projekto stebėseną) planuojamas apskaičiuoti ir išmokėti darbo užmokestis už laiką, dirbtą administruojant projektą pagal darbo sutartis. Nedideliuose projektuose šias tris funkcijas gali atlikti 1–2 asmenys. Kiekvienu atveju turi būti įvertinta, ar atskiros pareigybės įsteigimas yra pagrįstas ir neproporcingai nedidina administravimo išlaidų. Papildomai samdomo personalo darbo užmokestis arba užmokestis už jau dirbančio personalo papildomą darbo laiką, skirtą išimtinai projektui administruoti, yra tinkamos išlaidos. Jei darbuotojas dalyvauja ne vien tik projekto veikloje, tuomet tinkamos projekto išlaidos gali būti tik užmokestis už projekto administracinei veiklai atlikti skirtą laiką. Darbo užmokesčio sąnaudas sudaro: apskaičiuotas darbo užmokestis, darbdavio mokamos socialinio draudimo įmokos bei įmokos į Garantinį fondą atostogų rezervas. Apskaičiuojant atostogų rezervą turi būti atsižvelgta į konkretaus asmens planuojamą projekte dirbti laiką. Planuojami darbuotojų darbo laiko įkainiai turėtų atitikti jų įprastus darbo įkainius toje įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje (su visais minėtais mokesčiais). Valstybės tarnautojų ir biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio išlaidos, susijusios su jų darbu administruojant projektą, negali būti kompensuotos iš paramos lėšų. Tokios išlaidos turi būti numatytos kaip pareiškėjo nuosavo indėlio dalis, jei pareiškėjas skiria nuosavų lėšų projektui bendrai finansuoti; 101.4. personalo mokymas. Projektą administruojančio personalo dalyvavimo įvairiuose kursuose, seminaruose išlaidos, jei šiam personalui reikalingos specifinės žinios, kurios yra būtinos administruojant projektą. Tokios išlaidos yra pateisinamos tik išskirtiniais atvejais. Administruojantis personalas privalo turėti reikiamos projektų administravimo patirties, kvalifikaciją ir žinių, kurios yra įrodomos pateikiant šių darbuotojų gyvenimo aprašymą; 101.5. personalo kelionių išlaidos. Tinkamos yra su projekto įgyvendinimu susijusios kelionės bilietų (visomis transporto priemonėmis, išskyrus taksi išlaidos), dienpinigių bei apgyvendinimo faktiškai patirtos išlaidos pagal pateiktus dokumentus. Komandiruočių išlaidos apskaičiuojamos pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytas normas; 101.6. administravimo paslaugų pirkimas. Projekto administravimo paslaugos gali būti perkamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 2006, Nr. 4-102). Jei pareiškėjas nėra pagal šį įstatymą apibrėžiamas kaip perkančioji organizacija, administravimo paslaugos privalo būti perkamos vadovaujantis agentūros patvirtinta pirkimų tvarka; 101.7. projekto administravimo išlaidos turi atitikti rinkos kainas ir būti pagrįstos realiais projekto poreikiais. 102. Projekto vykdymo išlaidos: 102.1. Darbo užmokesčio sąnaudos. Nuolatinių pareiškėjo ir / arba partnerių darbuotojų (pvz.: dėstytojų, konsultantų), vykdančių tiesioginę projekto veiklą, planuojamas apskaičiuoti ir išmokėti darbo užmokestis už darbo laiką, dirbtą vykdant projektą. Papildomai samdomo personalo darbo užmokestis arba užmokestis už jau dirbančio personalo papildomą darbo laiką, skirtą išimtinai projektui vykdyti, yra tinkamos išlaidos. Jei darbuotojas dalyvauja ne vien tik projekto veikloje, tuomet tinkamos projekto išlaidos yra tik tas faktinis laikas, kuris buvo skirtas projekto veiklai atlikti. Darbo užmokesčio sąnaudas sudaro: apskaičiuotas darbo užmokestis, darbdavio mokamos socialinio draudimo įmokos bei įmokos į Garantinį fondą, atostogų rezervas. Apskaičiuojant atostogų rezervą turi būti atsižvelgta į konkretaus asmens planuojamą projekte dirbti laiką. Planuojami darbuotojų dienos laiko įkainiai turėtų atitikti jų įprastus darbo įkainius toje įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje (su visais minėtais mokesčiais). Valstybės tarnautojų ir biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio išlaidos, susijusios su dalyvavimu projekto veikloje, negali būti kompensuotos iš paramos lėšų. Tokios išlaidos turi būti numatytos kaip pareiškėjo nuosavo indėlio dalis, jei pareiškėjas skiria nuosavų lėšų projektui bendrai finansuoti. 102.2. Personalo mokymas. Projektą vykdančio personalo dalyvavimo įvairiuose kursuose, seminaruose išlaidos, jei šiam personalui reikalingos specifinės žinios, kurios yra būtinos įgyvendinant projektą. Tokios išlaidos yra pateisinamos tik išskirtiniais atvejais. Projektą vykdantis personalas turi turėti reikiamą šiam darbui patirtį, kvalifikaciją ir reikiamų žinių, kurios yra nurodomos paraiškos B dalyje (2 priedas). 102.3. Personalo kelionių išlaidos. Tinkamos y …