LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL 2005 METŲ GAIRIŲ PAREIŠKĖJAMS PAGAL LIETUVOS 2004–2006 M. BENDROJO PROGRAMAVIMO DOKUMENTO 1.1 PRIEMONĘ „TRANSPORTO INFRASTRUKTŪROS PRIEINAMUMO IR PASLAUGŲ KOKYBĖS GERINIMAS“ IR KVIETIMO TEIKTI PARAIŠKAS PAVYZDINĖS FORMOS PATVIRTINIMO 2005 m. spalio 3 d. Nr. 3-432 Vilnius Vadovaudamasis Institucijų, atsakingų už Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, skirtų Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumentui įgyvendinti, administravimą, atsakomybės ir funkcijų paskirstymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. 649 (Žin., 2001, Nr. 48-1676; 2003, Nr. 88-3999; 2005, Nr. 51-1700), 9.8 punktu ir Lietuvos 2004–2006 m. bendrojo programavimo dokumento priemonių ir projektų, finansuojamų įgyvendinant šias priemones, administravimo ir finansavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 1K-033 (Žin., 2004, Nr. 19-599, Nr. 93-3421; 2005, Nr. 21-667): 1. Tvirtinu pridedamas*: 1.1. 2005 metų gaires pareiškėjams pagal Lietuvos 2004–2006 m. bendrojo programavimo dokumento 1.1 priemonę „Transporto infrastruktūros prieinamumo ir paslaugų kokybės gerinimas“; 1.2. 2005 metų kvietimo teikti paraiškas pavyzdinę formą. 2. Pavedu: 2.1. Transporto investicijų direkcijai: 2.1.1. paskelbti kvietimą teikti paraiškas projektų finansavimui, įgyvendinant Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento I prioriteto „Socialinės ir ekonominės infrastruktūros plėtra“ 1.1 priemonę „Transporto infrastruktūros prieinamumo ir paslaugų kokybės gerinimas“, pagal ribotos trukmės paramos skyrimo procedūrą „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“, bent viename iš nacionalinių dienraščių ir Transporto investicijų direkcijos interneto svetainėje; 2.1.2. išsiųsti kvietimus teikti paraiškas projektų finansavimui, įgyvendinant Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento I prioriteto „Socialinės ir ekonominės infrastruktūros plėtra“ 1.1 priemonę „Transporto infrastruktūros prieinamumo ir paslaugų kokybės gerinimas“ pareiškėjams, turintiems teisę teikti paraiškas pagal tiesioginio finansavimo skyrimo procedūrą; 2.2. Strateginio planavimo ir finansų departamento Projektų valdymo skyriaus Projektų metodologijos poskyriui paskelbti informaciją apie kvietimus teikti paraiškas Susisiekimo ministerijos interneto svetainėje; 2.3. Šio įsakymo vykdymo kontrolę ministerijos valstybės sekretoriui Alminui Mačiuliui. SUSISIEKIMO MINISTRAS                                                                                  PETRAS ČĖSNA PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2005 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. 3-432 (Žin., 2005, Nr. 121-4348) 2005 METŲ GAIRĖS PAREIŠKĖJAMS PAGAL LIETUVOS 2004–2006 M. BENDROJO PROGRAMAVIMO DOKUMENTO 1.1 PRIEMONĘ „TRANSPORTO INFRASTRUKTŪROS PRIEINAMUMO IR PASLAUGŲ KOKYBĖS GERINIMAS“ I SKYRIUS. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. 2005 metų gairės pareiškėjams pagal Lietuvos 2004–2006 m. bendrojo programavimo dokumento 1.1 priemonę „Transporto infrastruktūros prieinamumo ir paslaugų kokybės gerinimas“ (toliau vadinama – Gairės pareiškėjams) nustato reikalavimus ir sąlygas projektams, jų paraiškoms bei pareiškėjams, ketinantiems teikti paraiškas pagal Lietuvos 2004–2006 m. bendrojo programavimo dokumento, patvirtinto Europos Komisijos 2004 m. birželio 18 d. sprendimu Nr. C(2004)2120 ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu Nr. 935 „Dėl Lietuvos 2004–2006 m. bendrojo programavimo dokumento patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 123-4486) (toliau vadinama – BPD), 1.1 priemonę „Transporto infrastruktūros prieinamumo ir paslaugų kokybės gerinimas“, taip pat projektų įgyvendinimo priežiūros ir atsiskaitymo už gautą paramą tvarką. Gairėse pareiškėjams pateikiama pagrindinė informacija, kurią turi žinoti pareiškėjas, siekiantis gauti paramą iš Europos regioninės plėtros fondo viešosios transporto infrastruktūros projektams įgyvendinti. 2. Gairės pareiškėjams parengtos vadovaujantis Lietuvos 2004–2006 m. bendrojo programavimo dokumento priemonių ir projektų, finansuojamų įgyvendinant šias priemones, administravimo ir finansavimo taisyklėmis (toliau vadinama – Taisyklės), patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 1K-033 (Žin., 2004, Nr. 19-599; 2004, Nr. 93-3421; 2005, Nr. 21-667). 3. Gairėse pareiškėjams vartojamos sąvokos atitinka šių Gairių pareiškėjams 1 ir 2 punktuose nurodytuose teisės aktuose vartojamas sąvokas. II SKYRIUS. BENDRA INFORMACIJA APIE EUROPOS REGIONINĖS PLĖTROS FONDĄ IR TRANSPORTO SEKTORIAUS PERSPEKTYVAS PIRMASIS SKIRSNIS EUROPOS SĄJUNGOS STRUKTŪRINĖ POLITIKA 4. 1993 metų lapkričio 1 dieną įsigaliojusios Europos Sąjungos (Mastrichto) sutarties XIV skyriuje „Ekonominė ir socialinė sanglauda“ teigiama, kad Europos Sąjunga (toliau vadinama – ES) per struktūrinius fondus (Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondą, Europos socialinį fondą, Europos regioninės plėtros fondą, Žuvininkystės orientavimo finansinę priemonę), Europos investicijų banką ir kitas esamas finansines priemones stiprina ekonominę ir socialinę sanglaudą, siekdama sumažinti įvairių regionų išsivystymo lygio skirtumus. Kai kurių ES rajonų BVP skiriasi 3,5 karto, nedarbo rodikliai skiriasi iki 7 kartų. Tokių regioninių socialinių ir ekonominių skirtumų sumažinimas ir tolygios visos ES raidos skatinimas yra vienos iš bendrųjų ES politikos dalių – regioninės politikos – tikslas. ES struktūriniai fondai pirmiausia siekia padėti sunkumus išgyvenantiems regionams prisitaikyti prie besikeičiančių ekonominių ir socialinių sąlygų. 5. Pagal 1999 m. birželio 21 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1260/1999, nustatantį bendrąsias nuostatas dėl struktūrinių fondų (toliau vadinama – Pagrindinis reglamentas), Lietuva yra priskiriama pirmojo tikslo regionams, kuriuose BVP vienam gyventojui yra mažesnis nei 75 % ES vidurkio. 2004–2006 metais Lietuvai ES struktūrinių fondų parama teikiama pagal 1-ąjį paramos tikslą. 6. Įgyvendinant 1-ojo tikslo regiono strategiją, siekiama konsoliduoti esminių sektorių esamas stipriąsias puses ir jomis pasinaudoti. Norint, kad Lietuva galėtų pasinaudoti savo stipriosiomis pusėmis ir galimybėmis, ir siekiant sumažinti silpnųjų pusių ir grėsmių poveikį, būtina aiškiai suvokti, kuriuose esminiuose sektoriuose Lietuva turi santykinį pranašumą – šie sektoriai, tikėtina, labiausiai prisidės prie šalies konkurencingumo augimo. Siekiant, kad 1-ojo tikslo intervencijos duotų maksimalų efektą, jos turi būti nukreiptos į tuos sektorius, kurių augimo galimybės turės didžiausios įtakos visos Lietuvos ekonomikos plėtrai. 7. Lietuvos transporto sektoriui finansavimas 2004–2006 m. skiriamas iš Europos regioninės plėtros fondo (toliau vadinama – ERPF). ERPF lėšos sudaro apie pusę visų ES struktūrinių fondų biudžeto. 8. ERPF pagrindinis tikslas – vystyti ekonominę ir socialinę sanglaudą, mažinant regionų išsivystymo skirtumus, skatinti jų darnią plėtrą ir naujų darbo vietų kūrimą. 9. Bendruoju atveju ERPF lėšos skiriamos: 9.1. investicijoms į gamybą nuolatinėms darbo vietoms kurti ir išlaikyti; 9.2. investicijoms į infrastruktūrą (transporto, telekomunikacijų, energetikos), didinant šalies ekonominį potencialą, plėtrą struktūrinį prisitaikymą ir nuolatinių darbo vietų kūrimą arba jų išlaikymą bei siekiant sujungti centrinius ES regionus su periferiniais; 9.3. vidaus potencialo plėtros priemonėms, kurios skatina ir remia vietinę plėtrą, užimtumo iniciatyvas bei mažųjų ir vidutinių įmonių veiklą; 9.4. techninės pagalbos priemonių, nurodytų Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalies antrojoje pastraipoje, finansavimui. 10. Detaliau ERPF finansavimo sritys yra aprašytos 1999 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1783/1999 dėl Europos regioninės plėtros fondo 2 straipsnyje. ANTRASIS SKIRSNIS LIETUVOS TRANSPORTO SEKTORIAUS STRATEGIJA IR TIKSLAI 11. Pagrindinis BPD tikslas – sustiprinti nacionalinio ūkio ilgalaikio konkurencingumo plėtotės prielaidas, paspartinti perėjimą prie žinių ekonomikos, kuriai būdingas didėjantis BVP ir aukštas gyventojų užimtumo rodiklis, stiprinti žinių ekonomikos plėtrą, kuri lemia aukštesnį gyvenimo lygį ir visų Lietuvos gyventojų gerovę. 12. Specifiniai BPD tikslai: 12.1. plėtoti naują ir gerinti esamą fizinę infrastruktūrą siekiant paskatinti ūkio augimą ir pagreitinti laisvą prekių, paslaugų ir žmonių judėjimą; 12.2. užtikrinti, kad BPD priemonėmis skatinamas augimas būtų suderintas su darnaus vystimosi principu; 12.3. gerinti Lietuvos darbo jėgos įgūdžius ir užtikrinti, kad darbo jėga būtų lanksti ir mokėtų prisitaikyti. Kitas svarbus tikslas – tobulinti socialiai nuskriaustų grupių, tokių kaip bedarbiai ir jaunimas, įgūdžius ir kvalifikaciją, užtikrinti, kad kompetencija ir įgūdžiai, kurių mokoma, atitiktų darbo rinkos poreikius; 12.4. stiprinti ekonominį konkurencingumą sudarant būtinas augimo sąlygas, skatinat palankios verslo aplinkos formavimąsi ir investicinį klimatą, palankų esamų ir įsteigtų naujų įmonių plėtrai; 12.5. aktyvinti ekonomikos restruktūrizavimo procesus, kurie šiuo metu jau vyksta Lietuvoje. 13. Svarbią BPD dalį sudaro investicijos į fizinę transporto infrastruktūrą taip siekiant sudaryti pagrindą ilgalaikiam ūkio augimui, pirmiausia plėtojant galimybes maksimaliai išnaudoti tranzitui palankią šalies geografinę padėtį, taip pat kuriant prielaidas sėkmingai žmogiškųjų išteklių plėtrai bei sudarant pagrindą aplinkos požiūriu subalansuotai plėtrai. 14. Transporto sektoriaus strategija 2004–2006 metams, tobulinant regioninei plėtrai svarbią transporto infrastruktūrą bei nustatant pagrindinius ERPF panaudojimo prioritetus, taip pat apibrėžta BPD. 15. Pastaraisiais metais, siekiant integruotis į ES transporto tinklą ir transporto paslaugų rinką, Lietuvos transporto sistema stipriai kito. Vienas svarbiausių kaitos faktorių- investicijos į transeuropinio tinklo komponentus. ES struktūrinių fondų parama suteikia galimybę skatinti regioninę socialinę ir ekonominę plėtrą mažinant šalies regionų išsivystymo netolygumus. 16. Investicijos į transporto infrastruktūrą sudaro palankias sąlygas bendram šalies ūkio augimui, jos skirstomos vadovaujantis šiais pagrindiniais principais: 16.1. kompleksiškumo: į transporto sistemos plėtrą investuojama atsižvelgiant į investicijų poveikį (technologinio, ekonominio, socialinio, ekologinio ir kitokio pobūdžio) ne tik transporto sektoriui, bet ir kitiems šalies ekonomikos (ūkio) sektoriams; 16.2. efektyvumo didinimo: siekiant didinti transporto sistemos efektyvumą modernizuojama transporto infrastruktūra bei tobulinamas transporto sistemos valdymas, atsižvelgiant į Lietuvos bendrą ekonomikos (ūkio) plėtrą bei subalansuotą atskirų rajonų socialinę ekonominę plėtrą; 16.3. transporto rūšių plėtros pusiausvyros: investicinės lėšos skirtingoms transporto rūšims skiriamos siekiant subalansuotos transporto rūšių plėtros, skatinant kombinuotus vežimus; 16.4. prieinamumo: siekiama gerinti regionų prieinamumą prie tarptautinės reikšmės koridorių ir tobulinti transporto sistemą pritaikant ją visiems paslaugų vartotojams (tarp jų ir žmonėms su negalia). 17. Pagal savo reikšmę ir teritorinius principus išskiriami trys transporto sektoriaus plėtojimo Lietuvoje lygmenys: 17.1. lokalinio lygmens tikslas – diegti priemones, kurios mažintų transporto koncentruoto naudojimo poreikį: subalansuoti transporto srautus tarp darbo ir gyvenamųjų vietų, formuojant polifunkcines zonas, plėtojant miestų ir rajonų viešąjį transportą, ekologiškas viešojo transporto rūšis, eliminuojant tranzitinį sunkųjį transportą iš miestų teritorijos, pritaikant miestų susisiekimo sistemas žmonėms su negalia ir kt.; 17.2. nacionalinio lygmens pagrindinis tikslas – sukurti vieningą integruotą Lietuvos susisiekimo sistemą, plėtoti šalies susisiekimo tinklą, subalansuotą transporto sistemą maksimaliai išnaudoti turimą atskirų transporto rūšių infrastruktūrą, mažinti neigiamą transporto poveikį aplinkai ir didinti vežimų greitį, operatyvumą bei kitus vežimų kokybinius rodiklius; 17.3. europinio lygmens tikslai – modernizuoti transporto infrastruktūrą, siekiant, kad ji atitiktų transeuropiniams transporto tinklams keliamus techninius reikalavimus, bei plėtoti regioninės reikšmės transporto infrastruktūros jungtis su pagrindinėmis magistralėmis, įgyvendinti priemones, skatinančias multimodalinio transporto vystymą bei logistikos centrų kūrimą ir jų integraciją į Baltijos jūros regiono ir Europos transporto logistikos centrų tinklą, modernizuoti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto infrastruktūrą, siekiant sudaryti kuo palankesnes sąlygas keleivių ir krovinių vežimams. 18. Visi šie lygmenys yra neatsiejami, nes tik tinkama jų sinergija gali užtikrinti šalies ekonomikos (ūkio) plėtros poreikius atitinkančią transporto sektoriaus plėtrą. TREČIASIS SKIRSNIS BPD 1.1. PRIEMONĖ „TRANSPORTO INFRASTRUKTŪROS PRIEINAMUMO IR PASLAUGŲ KOKYBĖS GERINIMAS“ 19. ERPF finansavimas skiriamas tik tiems viešosios transporto infrastruktūros tobulinimo projektams, kuriais siekiama įgyvendinti BPD 1.1 priemonės „Transporto infrastruktūros prieinamumo ir paslaugų kokybės gerinimas“ (toliau vadinama – transporto sektoriaus priemonė) aprašyme užsibrėžtus tikslus ir kurie atitinka transporto sektoriaus priemonėje numatytas veiklos sritis. Visas transporto sektoriaus priemonės aprašymas yra pateiktas Lietuvos 2004–2006 m. bendrojo programavimo dokumento priede (toliau vadinama – BPD priedas). BPD priedas 2004 m. vasario 5 d. buvo patvirtintas Laikinojo priežiūros komiteto Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento įgyvendinimo priežiūrai atlikti ir skelbiamas Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklalapyje www. finmin. lt/bpd. 20. Transporto sektoriaus priemonės tikslas ir uždaviniai: 20.1. Transporto sektoriaus priemonės tikslas – sukurti šiuolaikišką vieningą transporto sistemą, savo techniniais parametrais ir teikiamų paslaugų kokybe atitinkančią ES valstybių lygį ir integruotą į ES transporto sistemą, siekiant sudaryti palankias sąlygas Lietuvos ekonomikos plėtrai. 20.2. Transporto sektoriaus priemonės uždaviniai: 20.2.1. tobulinti eismo sąlygas keliuose ir gatvėse, didinti eismo saugą ir mažinti neigiamą transporto poveikį aplinkai; 20.2.2. didinti geležinkelio pajėgumą, skatinti keleivių ir krovinių vežimą geležinkelių transportu, gerinti keleivių aptarnavimo kokybę; 20.2.3. didinti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto keleivių ir krovinių srautus, sukurti vieningą vidaus vandens kelių sistemą keleiviams ir kroviniams vežti; 20.2.4. užtikrinti skrydžių saugą, saugumą tarptautiniuose oro uostuose, gerinti keleivių aptarnavimo kokybę; 20.2.5. plėtoti multimodalinio transporto tinklą Lietuvoje. 21. BPD yra nustatytos ir su Europos Komisija suderintos šios transporto sektoriaus priemonės remtinos veiklos sritys: 21.1. valstybinės svarbos transporto infrastruktūros techninių parametrų gerinimas, rekonstravimas ir statyba (keliai, geležinkeliai, jūrų transportas, vidaus vandens transportas, oro uostai) ir jos funkcionavimo užtikrinimas. Pagal šią transporto sektoriaus priemonės veiklos sritį parama skiriama tik tiems projektams, kuriems taikoma tiesioginio finansavimo skyrimo procedūra; 21.2. aplinkosauginių ir eismo saugos priemonių diegimas: 21.2.1. numatomos įgyvendinti aplinkosauginės priemonės: 21.2.1.1. triukšmo slopinimo sienučių įrengimas ir rekonstravimas; 21.2.1.2. apsauginės tinklo tvoros įrengimas ir rekonstravimas; 21.2.1.3. pralaidų gyvūnams įrengimas; 21.2.1.4. kitų žmonėms, florai ir faunai skirtų apsaugoti priemonių, kompensuojančių arba panaikinančių susisiekimo komunikacijų keliamą neigiamą poveikį aplinkai, įrengimas ir (ar) rekonstravimas; 21.2.2. numatomos diegti eismo saugos priemonės: 21.2.2.1. geležinkelio pervažų rekonstravimas ir statyba; 21.2.2.2. pėsčiųjų ir dviračių takų įrengimas ir rekonstravimas; 21.2.2.3. šaligatvių įrengimas ir rekonstravimas; 21.2.2.4. apšvietimo įrengimas ir rekonstravimas; 21.2.2.5. skirtingų lygių pėsčiųjų ir dviratininkų perėjų įrengimas ir rekonstravimas; 21.2.2.6. atitvarų įrengimas ir rekonstravimas; 21.2.2.7. stacionarių greičio matuoklių įrengimas; 21.2.2.8. sankryžų rekonstravimas (pvz., rekonstravimas į žiedines, skirtingų lygių sankryžų statyba, greitėjimo-lėtėjimo juostų, saugos salelių įrengimas ir kt.); 21.2.2.9. kitų inžinerinių priemonių, ženkliai sumažinančių eismo įvykių tikimybę arba pasekmes ir nepriskirtų kitoms veikloms, įrengimas ir rekonstravimas; 21.3. keleivių terminalų ir jų prieigų rekonstravimas; 21.4. multimodalinio transporto vystymas, transporto infrastruktūros sukūrimas logistikos centrams steigti; 21.5. vietinės reikšmės kelių rekonstravimas ir plėtra. Transporto infrastruktūros gerinimas miestuose, miesto eismo valdymo sistemų diegimas, dviračių ir pėsčiųjų takų rekonstravimas bei tiesimas, jeigu jie prisideda prie eismo saugos didinimo keliuose ir (ar) gatvėse ir tai yra sudėtinė gatvės ar kelio rekonstrukcijos projekto dalis; 21.6. galimybių studijų ir techninės dokumentacijos rengimas transporto infrastruktūros projektams. 22. Galimi pareiškėjai: 22.1. Paraiškas ES paramai gauti transporto sektoriaus projektams gali teikti tik viešieji juridiniai asmenys, valdantys turto patikėjimo teise paraiškoje nurodytą transporto infrastruktūros objektą arba įvardyti BPD priedo transporto sektoriaus priemonės aprašyme, tai yra: 22.1.1. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos; 22.1.2. AB „Lietuvos geležinkeliai“; 22.1.3. VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija; 22.1.4. VĮ Vidaus vandens kelių direkcija; 22.1.5. VĮ „Oro navigacija“; 22.1.6. tarptautiniai oro uostai; 22.1.7. savivaldybių administracijos; 22.1.8. apskričių viršininkų administracijos; 22.1.9. kitos valstybės įmonės; 22.1.10. kitos biudžetinės ar viešosios įstaigos. 22.2. Pagal transporto sektoriaus priemonę parama privatiems juridiniams asmenims ar fiziniams asmenims, neįvardytiems BPD priede, neteikiama. 22.3. Pareiškėjai gali teikti paraiškas individualiai arba kartu su partneriais, kurie dalyvauja įgyvendinant projektą ir naudojasi jo rezultatais arba produktais. Projekto partneriais gali būti tik tie subjektai, kurie gali būti ir pareiškėjais pagal transporto sektoriaus priemonę. Partnerio įtraukimas į projekto įgyvendinimą turi būti pagrįstas ir jo būtinumas turi būti įrodytas paraiškoje. 23. Transporto sektoriaus priemonės finansavimui 2004–2006 m. skirta 655,4 mln. Lt, iš jų 491,5 mln. Lt – ERPF lėšos ir 163,9 mln. Lt – valstybės biudžeto bendrojo finansavimo lėšos. Iš jų 72 procentai skiriami taikant tiesioginio finansavimo skyrimo procedūrą ir 28 procentai – ribotos trukmės paramos skyrimo procedūrą (konkursas). Šis lėšų paskirstymas gali būti keičiamas tik pritarus Priežiūros komitetui Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento įgyvendinimo priežiūrai atlikti (toliau vadinama – BPD priežiūros komitetas). 24. 2005 m. kvietimui teikti paraiškas iš viso skirta 227,55 mln. Lt. Toliau lentelėje pateikiamas detalus lėšų paskirstymas pagal finansavimo šaltinius ir skyrimo procedūras: Paramos teikimo procedūra Europos regioninės plėtros fondas Valstybės biudžetas bendrajam finansavimui PARAMA IŠ VISO: Iš viso 2004–2006 m. 491 526 316 163 842 104 655 368 420 Tiesioginio finansavimo skyrimo procedūra 353.898.948 117.966.315 471.865.263 Ribotos trukmės paramos skyrimo procedūra 137.627.368 45.875.789 183.503.157 Skirta 2004 m. 377.547.695 50.266.174 427.813.869 Tiesioginio finansavimo skyrimo procedūra 307.438.355 26.896.394 334.334.749 Ribotos trukmės paramos skyrimo procedūra 70.109.340 23.369.780 93.479.120 2005 m. kvietimams teikti paraiškas 113.978.621 113.575.930 227.554.551 Tiesioginio finansavimo skyrimo procedūra 46.460.593 91.069.921 137.530.514 Ribotos trukmės paramos skyrimo procedūra 67.518.028 22.506.009 90.024.037 25. Jeigu projektas, dėl kurio teikiama paraiška, siejasi su kitais pareiškėjo vykdomais projektais arba su kitomis BPD priemonėmis, pildydamas paraišką pareiškėjas turi nurodyti projekto horizontalius ryšius, atsižvelgiant į BPD priedo transporto sektoriaus priemonės aprašymo 12 punktą „Priemonės sąsaja su kitomis priemonėmis“ ir 13 punktą „Horizontaliosios sritys“. KETVIRTASIS SKIRSNIS EUROPOS SĄJUNGOS STRUKTŪRINIŲ FONDŲ VALDYMAS TRANSPORTO SEKTORIUJE 26. ES struktūrinių fondų lėšų administravimą Lietuvoje reglamentuoja Institucijų, atsakingų už Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, skirtų Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumentui įgyvendinti, administravimą, atsakomybės ir funkcijų paskirstymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. 649 (Žin., 2001, Nr. 48-1676; 2003, Nr. 88-3999; 2005, Nr. 51-1700). 27. Pagal Gairių pareiškėjams 26 punkte nurodytas taisykles: 27.1. Vadovaujančioji institucija atlieka Pagrindinio reglamento jai priskirtas funkcijas ir yra atsakinga už BPD ir jo priedo rengimą bei įgyvendinimo priežiūrą. Vadovaujančiosios institucijos funkcijas Lietuvoje atlieka Finansų ministerija. Finansų ministerija atsako už patikimą ir veiksmingą ES struktūrinių fondų paramos valdymą. 27.2. Mokėjimo institucija atlieka Pagrindinio reglamento priskirtas visų ES struktūrinių fondų mokėjimo institucijos funkcijas. Mokėjimo institucija Lietuvoje paskirta Finansų ministerija. 27.3. Tarpinė institucija atsakinga už jai priskirtų BPD priemonių ES struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšų planavimą, priemonių įgyvendinimą ir priežiūrą. Tarpinės institucijos funkcijas Lietuvos transporto sektoriuje atlieka Susisiekimo ministerija. 27.4. Įgyvendinančioji institucija atsakinga už jai priskirtų BPD priemonių projektų administravimą ir įgyvendinimo priežiūrą. Įgyvendinančiosios institucijos funkcijas Lietuvos transporto sektoriuje atlieka Transporto investicijų direkcija. 27.5. BPD priežiūros komitetas – pagrindinė BPD įgyvendinimo priežiūros institucija, atliekanti Pagrindinio reglamento Priežiūros komitetui priskirtas funkcijas. III SKYRIUS. PARAMOS SKYRIMO PROCEDŪROS, PARAIŠKŲ TEIKIMAS, VERTINIMAS, ATRANKA IR TVIRTINIMAS PIRMASIS SKIRSNIS PARAMOS SKYRIMO PROCEDŪROS 28. ERPF lėšos transporto sektoriaus projektams skiriamos taikant vieną iš dviejų paramos skyrimo procedūrų: 28.1. tiesioginio finansavimo skyrimo procedūrą; 28.2. ribotos trukmės paramos skyrimo procedūrą (konkursą). 29. Tiesioginio finansavimo skyrimo procedūra taikoma tada, kai yra tik vienas pareiškėjas, kuris pagal savo kompetenciją ir jam Lietuvos Respublikos teisės aktų priskirtas funkcijas gali įgyvendinti konkrečias pagal priemonę numatytas veiklos sritis. 30. Taikant šią procedūrą: 30.1. parama skiriama valstybinės svarbos projektams; 30.2. pareiškėjai ir paramos gavėjai – valstybės institucijos, įmonės ir įstaigos – yra tiesiogiai įvardyti BPD priedo transporto sektoriaus priemonės aprašymo trečioje dalyje; 30.3. Transporto investicijų direkcija iš anksto numatytam pareiškėjui tiesiogiai siunčia kvietimą teikti paraišką, nurodydama projektą, dėl kurio siūloma pateikti paraišką. 2005 metais kvietimas teikti paraiškas siunčiamas atsižvelgiant į susisiekimo ministro 2004 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 3-509 patvirtintą transporto sektoriaus valstybinės svarbos projektų, numatomų finansuoti ES fondų lėšomis, preliminarų sąrašą ir projektų parengtumą. 31. Ribotos trukmės paramos skyrimo procedūra naudojama, kai yra didelė konkurencija tarp panašių ir galimų palyginti projektų. 32. Naudojant šią procedūrą: 32.1. parama skiriama vietinės reikšmės viešosios transporto infrastruktūros projektams įgyvendinti; 32.2. pareiškėjais ir paramos gavėjais gali būti tik vietinės reikšmės transporto infrastruktūros valdytojai; 32.3. paraiškų teikimo bei vertinimo (konkurso) ir atrankos sąlygos išdėstytos šiose Gairėse pareiškėjams ir skelbiamos viešai; 32.4. kvietimą teikti paraiškas skelbia Transporto investicijų direkcija „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“, viename iš nacionalinių dienraščių ir Susisiekimo ministerijos (www.transp.lt) bei Transporto investicijų direkcijos (www. tid. lt) interneto svetainėse; 32.5. galutinė paraiškų priėmimo diena ir valanda nurodoma kvietime teikti paraiškas. Paraiškos, gautos po nustatytos galutinės paraiškų priėmimo dienos ir valandos, atmetamos; 32.6. paraiška įvertinama ir sprendimas dėl paramos skyrimo arba paraiškos atmetimo paprastai priimamas per 3 mėnesius po galutinės paraiškų pateikimo dienos; 32.7. su tais pareiškėjais, kurių projektams susisiekimo ministro įsakymu patvirtinama maksimali skiriama parama, sudaroma trišalė paramos sutartis. Pavyzdinė paramos sutarties forma pateikiama Gairių pareiškėjams 10 priede. 33. Kvietimas teikti paraiškas skelbiamas vieną kartą per metus, prireikus tais pačiais metais gali būti skelbiamas antras kvietimas teikti paraiškas. 34. ERPF paramai gauti gali būti teikiami savarankiški projektai arba susiję su kitais projektais. Informacija apie tai, ar projektas yra atskiras, vienas iš etapų arba vienas iš grupės projektų, yra įvedama į ES struktūrinių fondų informacinę valdymo ir priežiūros sistemą (toliau vadinama – SFMIS) ir į ją atsižvelgiama vertinant paraiškas. Galimi du projektų sąsajų tipai: 34.1. projektas – vienas iš didesnio projekto etapų. Projekto etapas apibrėžiamas kaip techniškai ir finansiškai nepriklausoma didesnio (platesnio) projekto dalis, kuri gali būti identifikuojama kaip nepriklausomai nuo kitų projekto etapų funkcionuojanti dalis; 34.2. projektas – vienas iš grupės projektų, kai projektų grupės projektai: 34.2.1. yra išsidėstę toje pačioje vietovėje ar kelyje; 34.2.2. priklauso tam pačiam vietovės ar kelio bendrajam planui; 34.2.3. yra stebimi ar prižiūrimi tos pačios priežiūros įmonės. ANTRASIS SKIRSNIS KVIETIMO TEIKTI PARAIŠKAS SĄLYGOS IR PARAIŠKŲ FORMOS 35. Transporto investicijų direkcija kiekvienam kvietimui teikti paraiškas suteikia unikalų SFMIS numerį Taisyklių 2 priede nustatyta tvarka. 36. Pareiškėjai paraiškas pildo vadovaudamiesi šiomis Gairėmis pareiškėjams ir paraiškos pildymo instrukcijomis, nurodytomis Gairių pareiškėjams 3 ir 5 prieduose 37. Paraiškos forma susideda iš dviejų dalių – bendrosios (A) ir specialiosios (B). Bendroji (A) dalis yra vienoda visoms BPD priemonėms ir yra pateikta Gairių pareiškėjams 2 priede. Paraiškos bendrosios (A) dalies pildymo instrukcija pateikiama Gairių pareiškėjams 3 priede. 38. Specialioji (B) transporto sektoriaus paraiškos dalis yra tvirtinama susisiekimo ministro įsakymu ir pateikiama Gairių pareiškėjams 4 priede. Specialioji (B) paraiškos dalis pildoma vadovaujantis Paraiškos specialiosios (B) dalies pildymo instrukcija, kuri pateikta Gairių pareiškėjams 5 priede. 39. Prie paraiškos pareiškėjas turi pateikti paraiškos specialioje (B) dalyje (Gairių pareiškėjams 3 priedas) nurodytą informaciją bei dokumentus, įrodančius, kad jo projektas yra tinkamas finansavimui ir kuriais vadovaujantis būtų galima priimti tinkamą sprendimą dėl paramos skyrimo. 40. Jeigu paraiška teikiama kartu su partneriais, pareiškėjas prie paraiškos turi pridėti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka parengtą ir juridiškai įteisintą jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį. Rekomendacijos dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties turinio pateikiamos Gairių pareiškėjams 6 priede. Sutartyje įsipareigojama laikytis pagrindinių geros partnerystės praktikos taisyklių: 40.1. visi partneriai turi būti perskaitę paraišką ir susipažinę su savo teisėmis ir pareigomis įgyvendinant projektą; 40.2. projekto įgyvendinimo metu projekto vykdytojas privalo reguliariai konsultuotis su partneriais ir nuolat juos informuoti apie projekto įgyvendinimo eigą; 40.3. projekto vykdytojas privalo visiems partneriams persiųsti visų įgyvendinančiajai institucijai teikiamų ataskaitų ir mokėjimo prašymų kopijas; 40.4. visi projekto pakeitimai, turintys įtakos partnerių įsipareigojimams ir teisėms, prieš kreipiantis į įgyvendinančiąją instituciją pirmiausia turi būti raštu suderinti su partneriais; 40.5. prieš teikdamas paraišką pareiškėjas susitaria su visais partneriais dėl projekto metu sukurtų rezultatų, nupirkto ar sukurto turto ir atliktų darbų nuosavybės teisių ir šias teises nustato jungtinės veiklos (partnerystės) sutartyje. TREČIASIS SKIRSNIS INFORMACIJOS TEIKIMAS PAREIŠKĖJAMS 41. Informacija apie kvietimo teikti paraiškas sąlygas bei projektų įgyvendinimo ir atsiskaitymo tvarką pateikiama Susisiekimo ministerijos (www. transp. lt) ir Transporto investicijų direkcijos (www.tid.lt) interneto svetainėse. Šiose interneto svetainėse pateikiama: 41.1. kvietimo teikti paraiškas dokumentacija: Gairės pareiškėjams, paraiškų formos ir jų pildymo instrukcijos ir pan.; 41.2. ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys ES struktūrinių fondų paramos lėšų administravimą; 41.3. ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys viešųjų pirkimų organizavimą; 41.4. kita aktuali informacija. 42. Nuo kvietimo teikti paraiškas paskelbimo dienos iki kvietime teikti paraiškas nurodytos paraiškų pateikimo galutinės dienos pareiškėjai gali teikti paklausimus raštu ir žodžiu Transporto investicijų direkcijai dėl paraiškos pateikimo sąlygų ir tvarkos, su paraiškos pildymu ir kitus su paramos teikimu susijusius klausimus. 43. Atsakingų Transporto investicijų direkcijos ir Susisiekimo ministerijos darbuotojų, teikiančių detalesnę informaciją apie paramą, kontaktiniai duomenys nurodyti Gairių pareiškėjams 1 priede. 44. Kvietime teikti paraiškas yra nurodomas informacinis telefono, fakso numeris, elektroninio pašto adresas ir paskirtas už tokios informacijos teikimą atsakingas asmuo ar asmenys. Atsakymai į dažniausiai užduodamus klausimus skelbiami Transporto investicijų direkcijos interneto svetainėje. 45. Paskelbus kvietimą teikti paraiškas Transporto investicijų direkcija gali surengti informacinį susitikimą ar mokymus pareiškėjams dėl kvietimo teikti paraiškas sąlygų, paraiškų rengimo ir (ar) teikimo, jų vertinimo arba projektų įgyvendinimo tvarkos. 46. Informacija apie pagal kvietimą teikti paraiškas pateiktas ir užregistruotas paraiškas skelbiama Transporto investicijų direkcijos interneto svetainėje, nurodant: 46.1. pareiškėjo pavadinimą; 46.2. projekto pavadinimą; 46.3. paraiškos kodą; 46.4. prašomą paramos sumą; 46.5. bendrą registruotų paraiškų skaičių bei bendrą prašomos paramos sumą. 47. Užbaigus kiekvieną paraiškų vertinimo etapą Transporto investicijų direkcija vertinimo etapą perėjusias paraiškas skelbia savo interneto svetainėje (www. tid. lt), nurodant: 47.1. pareiškėjo pavadinimą; 47.2. projekto pavadinimą; 47.3. paraiškos kodą; 47.4. prašomą paramos sumą; 47.5. bendrą registruotų paraiškų ir paraiškų, perėjusių užbaigtą vertinimo etapą, skaičių. 48. Transporto sektoriaus projektų atrankos komiteto protokolo nutariamoji dalis skelbiama Susisiekimo ministerijos interneto svetainėje ne vėliau kaip po 2 darbo dienų nuo jos pasirašymo. 49. Susisiekimo ministerija, priėmusi galutinį sprendimą dėl paramos skyrimo, per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos informuoja Transporto investicijų direkciją apie priimtus sprendimus. 50. Transporto investicijų direkcija po to, kai ji gauna ir užregistruoja Susisiekimo ministerijos pranešimą apie priimtus sprendimus, per 5 darbo dienas informuoja pareiškėjus. 51. Informacija apie priimtus sprendimus skirti paramą skelbiama Susisiekimo ministerijos ir Transporto investicijų direkcijos interneto svetainėse. Interneto svetainėse nurodoma: 51.1. pareiškėjo pavadinimas; 51.2. projekto pavadinimas; 51.3. paraiškos kodas; 51.4. skirta paramos suma. KETVIRTASIS SKIRSNIS PARAIŠKŲ PATEIKIMAS IR REGISTRAVIMAS 52. Paraiškos turi būti pateiktos Transporto investicijų direkcijai užklijuotame voke (dėžėje), atsiųstos registruotu laišku, įteiktos pašto kurjerio arba pareiškėjo įteiktos asmeniškai kvietime teikti paraiškas nurodytu adresu. Paraiškos turi būti užpildytos lietuvių kalba. Kartu turi būti pateikta elektroninė paraiškos formos versija kompiuterinėje laikmenoje (kompaktiniame diske). Pareiškėjas privalo pasirašyti kiekvieną pateikiamos paraiškos puslapį. 53. Ranka užpildytos paraiškos yra atmetamos. Kitais būdais (pavyzdžiui, faksu ar elektroniniu paštu) išsiųstos arba kitais adresais įteiktos paraiškos, taip pat paraiškos, gautos vėliau kvietime nurodyto termino, yra atmetamos. 54. Bendra paraiškų priėmimo ir registravimo schema pateikiama pavyzdyje: 55. Pareiškėjas turi pateikti atskiruose vokuose (dėžėse) vieną paraiškos (įskaitant bendrąją (A) ir specialiąją (B) dalis bei priedus) originalą, ant kurio aiškiai nurodoma „Originalas“, ir vieną kopiją – „Kopija“. Ant kiekvieno voko turi būti užrašyta: 55.1. kvietimo teikti paraiškas pavadinimas ir numeris; 55.2. pareiškėjo pavadinimas ir adresas; 55.3. BPD prioriteto numeris; 55.4. BPD priemonės numeris ir pavadinimas. 56. Šią informaciją ant voko (dėžės) būtina nurodyti tam, kad per klaidą ne tuo adresu patekusi paraiška nedelsiant būtų persiųsta reikiamai institucijai. Taip pat turi būti užrašyti žodžiai „Neatplėšti iki paraiškų registravimo procedūros“. 57. Kompiuterinėje laikmenoje (kompaktiniame diske) pateikiama elektroninė paraiškos formos versija pateikiama voke (dėžėje), kuriame yra paraiškos originalas. 58. Prie paraiškos turi būti pridėti visi Gairių pareiškėjams 4 priede išvardyti reikiami priedai priklausomai nuo to, kokio tipo paraiška (darbams, paslaugoms ar tiekimui) teikiama. 59. Jeigu teikiama paraiška įgyvendina daugiau nei vieną transporto sektoriaus priemonės aprašyme numatytą veiklos sritį, pareiškėjas paraiškos bendrojoje (A) dalyje turi pabraukti tą veiklos sritį, kurią paraiška atitinka labiausiai. 60. Vienas pareiškėjas gali pateikti ne daugiau kaip dvi paraiškas. 61. Gavus paraišką, Transporto investicijų direkcijos paskirtas darbuotojas ją užregistruoja vadovaudamasis nustatyta vidaus tvarka ir įveda duomenis į SFMIS. Paraiškai suteikiamas unikalus identifikavimo kodas. Įteikusiam ar atsiuntusiam paraišką pareiškėjui išsiunčiamas paraiškos registravimą įrodantis raštas. Toks raštas gali būti išduodamas paraiškos pateikimo metu, Transporto investicijų direkcijos atsakingam darbuotojui užregistravus paraišką. 62. Užregistravusi paraišką, Transporto investicijų direkcija užveda projekto bylą. Šioje byloje yra saugomi visi su paraiškos pateikimu ir vertinimu susiję duomenys ir dokumentai bei kita su projektu susijusi informacija. PENKTASIS SKIRSNIS PARAIŠKŲ VERTINIMO ORGANIZAVIMAS 63. Vertinimas vykdomas vadovaujantis Taisyklių III skyriaus „Paraiškų vertinimas ir vertinimo ataskaitų rengimas“, šių Gairių pareiškėjams ir ES struktūrinių fondų remiamų projektų įgyvendinančiosios institucijos procedūrų vadovo nuostatomis. 64. Paskelbus kvietimą teikti paraiškas kiekvienai gautai paraiškai Transporto investicijų direkcija paskiria darbuotojus, atsakingus už paraiškų vertinimą. Jeigu projektas reikalauja specifinių žinių, Transporto investicijų direkcija gali kviestis nepriklausomus ekspertus vertinimo procedūroms atlikti. Prieš atlikdami vertinimą, nepriklausomi ekspertai pasirašo nešališkumo ir konfidencialumo deklaraciją. 65. Kiekviename vertinimo etape vertintojai pildo atitinkamas vertinimo lenteles ir kitus reikiamus dokumentus bei rengia Taisyklėse bei ES struktūrinių fondų remiamų projektų įgyvendinančiosios institucijos procedūrų vadove nustatytas ataskaitas. 66. Vertinimo lentelėse nustatyti tokie vertinimo kriterijai, kurie maksimaliai užtikrina, kad didžiausias galimybes gauti paramą turi tie projektai, kurie geriausiai atitinka BPD, Lietuvos transporto sektoriaus strategiją ir ES regioninės plėtros politikos tikslus. 67. Nepriklausomai nuo taikomos ES paramos skyrimo procedūros, vertinimo procesas susideda iš šių etapų: 67.1. administracinės atitikties vertinimo; 67.2. tinkamumo skirti paramą vertinimo; 67.3. projektų naudos ir kokybės vertinimo. 68. Taikant ribotos trukmės paramos skyrimo procedūrą (konkursą), projektų vertinimas organizuojamas pasibaigus paraiškų pateikimo terminui, kai Transporto investicijų direkcija užregistruoja visas laiku gautas paraiškas. 69. Pagal šią procedūrą vienas pareiškėjas gali pateikti tik ne daugiau kaip dvi paraiškas. 70. Vertinimo metu Transporto investicijų direkcija gali atlikti patikrą vietoje. Apie planuojamą patikrą vietoje pareiškėjas gali būti informuojamas išsiunčiant jam informacinį raštą, kuriame nurodoma, kokia informacija, duomenys, dokumentai turi būti prieinami. Paraiškoje pateiktos informacijos patikra vietoje turi būti atlikta per kuo trumpesnį laiką. Konkretų laiką, per kurį turi būti atlikta patikra, nustato Transporto investicijų direkcija. Atlikus patikrą ir parengus patikros vietoje ataskaitą, atsižvelgiant į joje pateikiamą informaciją, paraiška vertinama toliau. Patikros vietoje metu nustačius, jog pareiškėjas paraiškoje pateikė neteisingą ar klaidinančią informaciją, paraiška atmetama. 71. Transporto investicijų direkcija, vertinimo metu teikdama prašymus ir paklausimus pareiškėjui bei kitoms institucijoms, informuodama apie priimtus sprendimus, naudoja nustatytos formos dokumentus (įvairūs informaciniai raštai, papildomos informacijos prašymai, vertinimo ataskaitos). 72. Transporto investicijų direkcija įvertina paraiškas per 2 mėnesius nuo galutinės paraiškų pateikimo dienos. Įvertintinus paraiškas, Transporto investicijų direkcija parengia paraiškų vertinimo ataskaitą, kuri kartu su vertinimo lentelėmis pateikiama Susisiekimo ministerijai ir pristatoma (raštu ir žodžiu) projektų atrankos komitetui. 73. Pareiškėjai turi teisę apskųsti Transporto investicijų direkcijos, Susisiekimo ministerijos ar Finansų ministerijos veiksmus arba neveikimą, susijusius su projektų paraiškų vertinimu, atranka, sprendimo dėl paramos skyrimo priėmimu ar projektų įgyvendinimu, Gairių pareiškėjams IV skyriaus septintajame skirsnyje nustatyta tvarka. ŠEŠTASIS SKIRSNIS ADMINISTRACINĖS ATITIKTIES VERTINIMAS 74. Šiame vertinimo etape nustatoma, ar paraiška yra tinkamai (visiškai) sukomplektuota, t. y. ar pateikti visi Gairių pareiškėjams 4 priede nurodyti dokumentai bei reikiama informacija. Vertinimą atlieka du Transporto investicijų direkcijos vertintojai, pildydami Gairių pareiškėjams 7 priede nurodytą administracinės atitikties vertinimo lentelę kiekvienai paraiškai. 75. Jeigu vertinant paraišką administracinės atitikties lentelėje pažymimas bent vienas atsakymas „ne“, pareiškėjui siunčiamas raštas (paklausimas), kuriame prašoma per 2 darbo dienas nuo rašto išsiuntimo dienos pateikti trūkstamą informaciją arba reikiamus dokumentus. Siekiant operatyvumo raštas (paklausimas) taip pat siunčiamas tiesiogiai paraiškoje nurodytam projekto vadovui elektroniniu paštu ir paraiškoje nurodytu fakso numeriu (rašto originalas išsiunčiamas paštu). 76. Gavęs paklausimą, pareiškėjas turi išsamiai ir tiksliai atsakyti į kiekvieną Transporto investicijų direkcijos užduotą klausimą. Jeigu pareiškėjas per nustatytą laiką prašomos informacijos ir dokumentų nepateikia, paraiška atmetama. 77. Prieš priimdama sprendimą dėl paraiškos atmetimo, Transporto investicijų direkcija atidžiai išnagrinėja nustatytus neatitikimus ir papildomos informacijos bei dokumentų nepateikimo aplinkybes ir tik galutinai įsitikinusi, jog atmetimas yra visiškai teisėtas, o paraišką tikrinę darbuotojai (vertintojai) nenusižengė Taisyklių ir ES struktūrinių fondų remiamų projektų įgyvendinančiosios institucijos procedūrų vadovo nuostatoms, priima sprendimą dėl paraiškos paramai gauti atmetimo. 78. Priėmusi sprendimą atmesti paraišką dėl administracinės atitikties reikalavimų neatitikimo, Transporto investicijų direkcija per 5 darbo dienas parengia ir išsiunčia informacinį raštą pareiškėjui dėl paraiškos atmetimo, nurodydama atmetimo priežastis. Parengtą pranešimą pasirašo Transporto investicijų direkcijos direktorius arba jo įgaliotas asmuo. 79. Surinkusi visus „taip“ administracinės atitikties vertinimo lentelėje, paraiška pereina į kitą vertinimo etapą. 80. Užbaigus administracinės atitikties vertinimo etapą, atsakingas Transporto investicijų direkcijos darbuotojas įveda administracinės atitikties vertinimo rezultatus į SFMIS. 81. Užbaigus administracinės atitikties vertinimą per 5 darbo dienas informacija apie vertinimo etapo rezultatus pateikiama Susisiekimo ministerijai, nurodant paraiškas, atitikusias vertinimo kriterijus, ir atmestas paraiškas bei tų paraiškų atmetimo priežastis. 82. Bendra administracinės atitikties vertinimo schema pateikiama pavyzdyje: 83. Informacija apie administracinės atitikties vertinimo etapą perėjusias paraiškas skelbiama Transporto investicijų direkcijos interneto svetainėje, kaip numatyta Gairių pareiškėjams 47 punkte. SEPTINTASIS SKIRSNIS TINKAMUMO SKIRTI PARAMĄ VERTINIMAS 84. Šiame vertinimo etape nustatoma, ar projektas (arba jo dalis) yra tinkamas finansuoti įgyvendinant transporto sektoriaus priemonę, taip pat projekto atitiktis bendriesiems BPD priedo ir specifiniams projektų atrankos kriterijams. 85. Tinkamumo skirti paramą vertinimą atlieka du Transporto investicijų direkcijos paskirti vertintojai. Vertintojai pildo Gairių pareiškėjams 8 priede nurodytą tinkamumo skirti paramą vertinimo lentelę kiekvienai paraiškai. 86. Tinkamumo skirti paramą vertinimo etape yra įvertinamas: 86.1. pareiškėjo ir partnerio (-ių) tinkamumas; 86.2. projekto atitiktis BPD transporto sektoriaus priemonės tikslams, Lietuvos nacionalinei ūkio sektorių politikai bei strategijai ir ES horizontalaus lygio sritims (konkurencija, aplinkosauga); 86.3. projekto ir projekto veiklos sričių tinkamumas; 86.4. projekto išlaidų tinkamumas finansuoti ir bendrojo finansavimo reikalavimai; 86.5. projekto įgyvendinimo laikotarpio tinkamumas; 86.6. projekto tęstinumas; 86.7. pridėtinė projekto rezultatų vertė. 87. Pareiškėjo ir partnerio (-ių) tinkamumas apibrėžiamas tokiomis nuostatomis: 87.1. projekto pareiškėjas ar jo partneris (-iai) gali būti tik tas subjektas, kuris yra įvardytas Gairių pareiškėjams 22 punkte ir turi teisę tvarkyti viešąją transporto infrastruktūrą; 87.2. pareiškėjas ir/ar jo partneris (-iai) privalo turėti projektui sėkmingai įgyvendinti tinkamų administracinių ir finansinių gebėjimų, siekiant užtikrinti sėkmingą projekto įgyvendinimą, t. y. turi būti paskirti ir nurodyti paraiškos bendrojoje (A) dalyje: projekto vadovas, vyriausiasis finansininkas (buhalteris), asmuo, atsakingas už projekto priežiūrą, ir prie paraiškos pridėti šių asmenų gyvenimo aprašymai (CV), kad vertintojai galėtų įsitikinti, ar paskirti asmenys pakankamai kompetentingi vykdyti projekto įgyvendinimo priežiūrą; 87.3. bendruoju atveju pareiškėjui ar partneriui (-iams) negali būti skirta ES struktūrinių fondų parama, jeigu: 87.3.1. nėra įvykdęs įsipareigojimų, susijusių su mokesčių ir socialinio draudimo įmokų mokėjimu pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus (ši nuostata netaikoma įstaigoms, kurių veikla finansuojama iš valstybės arba savivaldybių biudžeto, ir juridiniams asmenims, kuriems Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka yra atidėti mokesčių arba socialinio draudimo įmokų mokėjimo terminai); 87.3.2. yra bankrutuojantis, likviduojamas, su kreditoriais sudaręs taikos sutartį, sustabdęs ar apribojęs savo veiklą arba jam yra iškelta bankroto byla arba vykdomas bankroto procesas, yra siekiama priverstinio likvidavimo procedūros ar susitarimo su kreditoriais ar jis yra bet kokioje panašioje padėtyje, numatytoje šalies įstatymuose ar kituose teisės aktuose; 87.3.3. yra sustabdytas finansavimas, nutraukta paramos sutartis arba įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl pareiškėjo ar jo partnerių kitos sutarties dėl paramos skyrimo iš ES arba Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų pažeidimo; 87.3.4. bandė gauti konfidencialią informaciją arba daryti įtaką Transporto investicijų direkcijai, Susisiekimo ministerijai arba projektų atrankos komitetui dabartinio ar ankstesnio paraiškų vertinimo ir atrankos proceso metu; 87.3.5. projekto paraiškoje, jos prieduose ir pridedamuose dokumentuose Transporto investicijų direkcijai pateikė klaidinančią arba klaidingą informaciją; 87.4. teikdamas paraišką pareiškėjas turi pridėti Gairių pareiškėjams 4 priede nurodytus dokumentus, kurie įrodytų, kad pareiškėjas ir partneris (-iai) atitinka jiems keliamus reikalavimus. Jei pareiškėjas ar partneris negali pateikti tinkamumą įrodančių dokumentų, jis privalo raštu nurodyti priežastis, dėl kurių šie dokumentai negali būti pateikti, ir pats patvirtinti atitikimą tinkamumo reikalavimams. 88. Vertinant projekto atitiktį BPD strategijai ir transporto sektoriaus priemonės tikslams, Lietuvos ilgalaikei ūkio (ekonomikos) plėtros strategijai ir ES horizontaliosios politikos nuostatoms (darnus vystymasis, informacinė visuomenė, lygios galimybės, regioninė plėtra), atsižvelgiama į tai, ar: 88.1. projektas atitinka bendrą BPD strategiją ir Lietuvos bei ES regioninės plėtros politikos kryptis; 88.2. projektas prisideda prie BPD ir BPD transporto sektoriaus priemonės tikslų įgyvendinimo; 88.3. projektas nepažeidžia ES ir Lietuvos Respublikos konkurencijos ir aplinkosauginių reikalavimų; 88.4. projektas parengtas atsižvelgiant į darnaus vystymosi, informacinės visuomenės, lygių galimybių ir regioninės plėtros principus (jo poveikis šių principų atžvilgiu turi būti neutralus arba teigiamas). 89. Projekto ir projekto veiklos sričių tinkamumui keliami tokie reikalavimai: 89.1. projektas ir jame numatytos veiklos sritys yra tinkamos, jeigu jos atitinka bent vieną BPD priedo transporto sektoriaus priemonės aprašyme ir šių Gairių pareiškėjams 21 punkte išvardytą veiklos sritį. Projekto veiklos sritys turi būti įgyvendintos tinkamoje tikslinėje teritorijoje – Lietuvos Respublikoje; 89.2. ar projekto veiklos sritys yra tinkamos finansavimui iš ES struktūrinių fondų gauti, nustatoma pagal paraiškoje pateiktą informaciją. 90. Projekto išlaidų tinkamumas finansuoti ir bendrojo finansavimo reikalavimai nustatomi atsižvelgiant į tokius reikalavimus: 90.1. gali būti kompensuojamos ar apmokamos tik tinkamos finansuoti išlaidos. Tinkamos finansuoti išlaidos turi būti: 90.1.1. suplanuotos atsižvelgiant į vidutinį metinį kainų augimą ir valiutų riziką ir būtinos projektui įgyvendinti; 90.1.2. patirtos projekto įgyvendinimo metu (išskyrus išlaidas auditui); 90.1.3. faktiškai patirtos, užregistruotos projekto vykdytojo ar jo partnerių sąskaitose bei pagrįstos jas įrodančių dokumentų projekto vykdytojo įgalioto asmens patvirtintomis kopijomis; 90.2. projekto išlaidos turi atitikti transporto sektoriaus priemonės aprašyme bei Gairių pareiškėjams 4 priede nustatytas finansuotinų išlaidų kategorijas (intervencijų sritis); 90.3. vertinant projekto biudžetą atsižvelgiama į tai, ar numatomos išlaidos yra būtinos projektui įgyvendinti, ar jos yra realios ir ar atitinka rinkos kainą; 90.4. paramos dydis nustatomas kaip mažiausia projektui įgyvendinti būtina lėšų suma, įvertinant visų kitų finansavimo šaltinių panaudojimo galimybes. Paramos lyginamoji dalis nustatoma kaip procentinė išraiška, skaičiuojama nuo bendros tinkamų finansuoti išlaidų sumos; 90.5. ES fondų finansavimo ribos nustatytos Pagrindinio reglamento 29 straipsnyje. Šis reglamentas nustato, kad: 90.5.1. bendruoju atveju viešosios infrastruktūros plėtros projektams skiriama ES struktūrinių fondų paramos apimtis turėtų būti ne mažesnė nei 50 procentų tinkamų projekto išlaidų bet ir ne didesnė nei 75 procentų visų tinkamų projekto išlaidų; 90.5.2. tuo atveju, kai paramos prašoma pajamas generuojantiems viešosios transporto infrastruktūros investiciniams projektams, pareiškėjas turi įvertinti projekto galimas grynąsias pajamas (pajamų ir veiklos kaštų skirtumas) ir investicijų atsiperkamumo normą (diskontuotų grynųjų pajamų ir diskontuotų pradinių investicijų santykis (gross self-financing margin). Apskaičiuodamas projekto pajamas pareiškėjas turi vadovautis Europos Komisijos parengtu dokumentu „Investicijų projektų kaštų ir naudos analizės vadovas 2002“ (angl. k. Guide to cost-benefit analysis of investment projects 2002). Šis dokumentas yra pateiktas internete adresu: http://europa. eu. int/comm/regional_policy/sources/docgener/guides/cost/guide02_en. pdf. Bet kokiu atveju Pagrindinis reglamentas nustato, kad ES struktūrinio fondo paramos dalis viešosios infrastruktūros plėtros projektams, kurių atsiperkamumo norma sudaro daugiau kaip 25 procentus, negali sudaryti daugiau nei 50 procentų visų projekto tinkamų finansuoti išlaidų; 90.6. kai pareiškėjas yra valstybės įmonė, biudžetinė įstaiga ar savivaldybės administracija, t. y. iš valstybės arba savivaldybės biudžeto finansuojama įstaiga/ įmonė, projekto bendrojo finansavimo šaltiniai gali būti įstaigos ar įmonės, valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšos, jų paimtos paskolos, projekto partnerių turimos lėšos. Bendrojo finansavimo šaltinį pareiškėjas nurodo pildydamas paraiškos formą; 90.7. teikdamas paraišką pagal transporto sektoriaus priemonę pareiškėjas neprivalo numatyti nuosavų lėšų projekto bendrajam finansavimui, tačiau paraiškai, kuriai pareiškėjas įsipareigoja skirti nuosavų lėšų, projektų naudos ir kokybės vertinimo metu suteikiami papildomi balai; 90.8. projekte gali būti numatytos visos išlaidos, kurios yra tiesiogiai susijusios ir būtinos tam projektui įgyvendinti. Tačiau iš paramos lėšų bus finansuojamos tik tinkamos finansuoti projekto išlaidos, t. y. nustatytas tinkamų finansuoti išlaidų dydis. Todėl projekto netinkamas finansuoti išlaidas ir tinkamų finansuoti išlaidų dalį, kurios nepadengia ES struktūrinio fondo ir valstybės biudžeto parama, pareiškėjas privalo finansuoti pats; 90.9. transporto sektoriaus projektų atveju pareiškėjo bendrojo finansavimo įnašai gali būti tik piniginiai; 90.10. pavyzdyje pateikiamos visos projekto išlaidos pagal finansavimo šaltinius bendruoju atveju: 90.11. pagrindinės taisyklės, kuriomis vadovaujantis nustatomas išlaidų tinkamumas, yra išdėstytos 2004 m. kovo 10 d. Europos Komisijos reglamente Nr. 448/2004 „Iš dalies pakeičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1685/2000, nustatantį išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1260/1999 įgyvendinimo taisykles dėl struktūrinių fondų bendrai finansuojamos veiklos išlaidų tinkamumo, ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1145/2003“ (toliau – Europos Komisijos 2004 m. kovo 10 d. reglamentas Nr. 448/2004); 90.12. bendruoju atveju galioja principas, kad tinkamos finansuoti yra tos išlaidų kategorijos, kurių kompensuoti Europos Komisijos 2004 m. kovo 10 d. reglamentas Nr. 448/2004 nedraudžia; 90.13. pagal transporto sektoriaus priemonę tinkamomis finansuoti laikomos tokios išlaidos: 90.13.1. nekilnojamojo turto ar įrenginių sukūrimo, kurios yra tiesiogiai susijusios su veiklos tikslais, ir nusidėvėjimo išlaidos, jeigu patenkinamos tokios Europos Komisijos 2004 m. kovo 10 d. reglamente Nr. 448/2004 nustatytos sąlygos: 90.13.1.1. nacionalinė ar ES dotacija nebuvo naudojama tokiam nekilnojamam turtui ar įrenginiams įsigyti; 90.13.1.2. nusidėvėjimo išlaidos apskaičiuotos pagal nustatytas apskaitos taisykles; 90.13.1.3. išlaidos yra patirtos finansuojamos veiklos laikotarpiu; 90.13.2. pridėtinės (administracinės) išlaidos, jeigu jos paremtos realiomis išlaidomis, kurios yra susijusios su struktūrinių fondų bendrai finansuojamos veiklos įgyvendinimu ir yra teisingai bei proporcingai paskirstytos veiklai; 90.13.3. banko sąskaitų mokesčiai (už sąskaitos atidarymą ir tvarkymą); 90.13.4. teisininkų atlygis už konsultacijas, mokesčiai notarams, techninės ar finansinės ekspertizės ir apskaitos ar audito išlaidos, jei jos yra tiesiogiai susijusios su ES remiama veikla ir yra reikalingos jai įgyvendinti, arba, apskaitos ar audito išlaidų atveju, jeigu jos susijusios su vadovaujančiosios institucijos reikalavimais; 90.13.5. bankų arba kitų finansinių institucijų garantijų išlaidos; 90.13.6. naudotų įrenginių pirkimo išlaidos laikomos tinkamomis, jeigu jos atitinka šiuos Europos Komisijos 2004 m. kovo 10 d. reglamente Nr. 448/2004 nustatytus reikalavimus: 90.13.6.1. įrenginių pardavėjas pateikia deklaraciją, kurioje nurodyta įrenginių kilmė, ir patvirtina, kad pastaruosius septynerius metus jų nepirko nacionalinių ar ES dotacijų lėšomis; 90.13.6.2. įrenginių kaina nėra didesnė už jų rinkos vertę ir yra mažesnė nei panašių naujų įrenginių kaina; 90.13.6.3. įrenginių techniniai reikalavimai yra tokie, kurie reikalingi veiklai vykdyti, ir atitinka taikomas normas bei standartus; 90.13.7. neapstatytos žemės pirkimo išlaidos laikomos tinkamomis, jeigu jos atitinka šiuos Europos Komisijos 2004 m. kovo 10 d. reglamente Nr. 448/2004 nustatytus reikalavimus: 90.13.7.1. žemės pirkimas turi būti tiesiogiai susijęs su finansuojamos veiklos tikslais; 90.13.7.2. išskyrus 90.13.7.4 punkte nurodytus atvejus, kai žemės pirkimas yra susijęs su aplinkos apsaugos veikla, žemės pirkimas negali sudaryti daugiau nei 10 procentų visų tinkamų finansuoti veiklos išlaidų; 90.13.7.3. yra gautas nepriklausomo kompetentingo vertintojo ar įgaliotos oficialios įstaigos išduota pažyma, patvirtinanti, kad pirkimo kaina nėra didesnė už rinkos vertę; 90.13.7.4. siekiant, kad aplinkos apsaugos veiklos išlaidos atitiktų tinkamumo finansuoti reikalavimus, turi būti įvykdytos visos toliau nurodytos sąlygos: 90.13.7.4.1. pirkimas yra vadovaujančiosios institucijos teigiamo sprendimo klausimas; 90.13.7.4.2. žemė yra skirta numatytai paskirčiai tame sprendime nurodytu laikotarpiu; 90.13.7.4.3. žemė yra ne žemės ūkio paskirties, išskyrus tinkamai pateisintus atvejus, kuriuos patvirtino vadovaujančioji institucija; 90.13.7.4.4. žemę įsigijo viešosios teisės reguliuojama valstybinė institucija ar įstaiga, arba ji buvo įsigyta jų vardu; 90.13.8. nekilnojamojo turto, t. y. jau pastatytų pastatų ir žemės, ant kurios jie pastatyti, pirkimo išlaidos laikomos tinkamomis, jeigu jos atitinka šiuos Europos Komisijos 2004 m. kovo 10 d. reglamente Nr. 448/2004 nustatytus reikalavimus: 90.13.8.1. turi būti gauta nepriklausomo kompetentingo vertintojo arba įgaliotos oficialios institucijos išduota pažyma, nustatanti, kad kaina nėra didesnė už rinkos vertę, ir patvirtinanti, kad pastatas atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktų ir (ar) norminių dokumentų nustatytus reikalavimus, arba nurodantis, kurios sritys neatitinka jų, ir numatyta, kad paramos gavėjas veiklos metu ištaisys šių sričių trūkumus; 90.13.8.2. pastatui pastaruosius 10 metų nebuvo skirta nacionalinė arba ES dotacija, dėl kurios ES struktūrinių fondų finansuojamam pirkiniui lėšos būtų skiriamos du kartus; 90.13.8.3. nekilnojamasis turtas yra naudojamas vadovaujančiosios institucijos nustatytu tikslu ir laikotarpiu; 90.13.8.4. pastatas gali būti naudojamas tik atsižvelgus į veiklos tikslus. Pirmiausia tokiame pastate gali būti įkurdintos viešojo administravimo institucijos, bet tik tuo atveju, jeigu tokia paskirtis yra numatyta veikloje, kuri atitinka tam tikro struktūrinio fondo reikalavimus; 90.13.9. tiesiogiai su projekto išlaidomis susijęs PVM, kuris nėra grąžintinas galutiniam paramos gavėjui; 90.14. Europos Komisijos 2004 m. kovo 10 d. reglamentas Nr. 448/2004 draudžia finansuoti šias išlaidas: 90.14.1. išlaidas, susijusias su subrangos sutartimis, kurios padidina vykdomos veiklos išlaidas, proporcingai nepadidindamos jos vertės; 90.14.2. išlaidas, susijusias su subrangos sutartimis su tarpininkais ar konsultantais, kuriose mokėjimas yra nurodytas veiklos bendrųjų išlaidų procentu, jeigu galutinis gavėjas tokio mokėjimo nepateisino tikrąja atlikto darbo ar suteiktų paslaugų verte; 90.14.3. debeto palūkanas; 90.14.4. finansinių operacijų išlaidas; 90.14.5. komisinius bei nuostolius, patirtus dėl užsienio valiutų keitimo; 90.14.6. grynai finansines išlaidas (finansinių sandorių kaštus), (išskyrus reglamente numatytus atvejus, kai finansinių sandorių išlaidas kompensuoti yra leidžiama); 90.14.7. baudas, finansines nuobaudas ir bylų nagrinėjimo išlaidas; 90.14.8. PVM, kurį galima susigrąžinti; 90.14.9. kitus mokesčius ir rinkliavas, atsirandančius dėl ES struktūrinių fondų papildomo finansavimo ir kurie nėra sumokami iš tikrųjų (pavyzdžiui, tiesioginius mokesčius, socialinio draudimo įmokas nuo darbo užmokesčio ir atlyginimo); 90.14.10. kitas su ilgalaikės nuomos sutartimi susijusias išlaidas, t. y. mokesčius, nuomotojo pelną, palūkanas, skirtas pakartotinai finansuoti išlaidas, pridėtines išlaidas, draudimo mokesčius; 90.14.11. su turto įsigijimu susijusias išlaidas; 90.14.12. struktūrinių fondų valdymo, įgyvendinimo, stebėsenos ir kontrolės išlaidas, išskyrus tas šių išlaidų kategorijas, kurios numatytos reglamente; 90.14.13. valstybės tarnautojų ar kitų valstybės pareigūnų, įgyvendinančių priemones, kurios gali būti papildomai finansuojamos pagal techninę paramą, atlyginimų išlaidas; 90.14.14. projekto vykdytojo patiriamas netiesiogines projekto administravimo išlaidas. 91. Jeigu dalis projekto išlaidų yra nepagrįsta, nėra akivaizdaus šių išlaidų būtinumo projekto veiklos sritims įgyvendinti, Transporto investicijų direkcijos vertintojai raštu paprašo pareiškėjo pagrįsti tokias išlaidas ir/arba pasiūlyti sumažinti dalį projekto išlaidų. Jei per Transporto investicijų direkcijos nustatytą terminą pareiškėjas nepateikia prašomos informacijos arba jo pateikta informacija nepagrindžia išlaidų būtinumo projekto veiklai įgyvendinti, nepagrįstos išlaidos laikomos netinkamomis finansuoti. Jeigu projekto išlaidos yra suskaičiuotos nesinaudojant realiais įkainiais, vertintojai turi teisę perskaičiuoti projekto biudžetą naudodami vidutinius rinkos įkainius ir atitinkamai sumažinti projekto tinkamas finansuoti išlaidas bei apie tai informuoti pareiškėją. 92. Projekto įgyvendinimo laikotarpis yra tinkamas, jeigu: 92.1. išlaidos yra ar bus patirtos tiesiogiai vykdant projektą nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d., projektas yra patvirtintas ir patirtos išlaidos atitinka tinkamoms finansuoti išlaidoms keliamus reikalavimus. Tai reiškia, kad visi su projekto įgyvendinimu susijusias išlaidas pateisinantys ir išlaidų apmokėjimą įrodantys dokumentai turi būti išrašyti šiuo laikotarpiu. Išlaidos turi būti faktiškai patirtos, projekto vykdytojo bei partnerių nuosavos lėšos išmokėtos ir pripažintos deklaruotinomis Europos Komisijai iki 2008 m. gruodžio 31 d.; 92.2. paramos sutartis pasirašyta iki 2006 m. gruodžio 31 d. 93. Vertinant projekto tęstinumą tikrinama, ar paraiškoje yra pagrįsta, kaip bus užtikrintas projekto tęstinumas finansiniu ir instituciniu požiūriu. 94. Turi būti aiškiai apibrėžta pridėtinė projekto rezultatų vertė, t. y.: 94.1. paraiškoje turi būti paaiškinta, kokį naują produktą ar paslaugą sukuria projektas institucijos, ūkio sektoriaus ir (arba) regiono mastu arba kaip jis kiekybiškai ir kokybiškai keičia (pavyzdžiui, gerina, didina, išplečia) esamus produktus arba paslaugas; 94.2. parama negali būti skiriama esamų produktų gamybai arba esamų paslaugų teikimui ir einamosioms išlaidoms dengti. 95. Transporto investicijų direkcija, įvertinusi numatomų projekto išlaidų bei prašomos paramos lėšų tinkamumą finansuoti iš ERPF ir valstybės biudžeto bendrojo finansavimo lėšų, ir nustačiusi, jog galimas maksimalus paramos dydis skiriasi nuo paraiškoje pateiktų projekto tinkamų finansuoti išlaidų ir prašomos paramos dydžių, informuoja apie tai pareiškėją ir suderina su pareiškėju, ar jis sutinka įgyvendinti projektą su Transporto investicijų direkcijos nustatytomis maksimalaus dydžio išlaidomis ir parama. Pareiškėjui sutikus, paraiška perduodama į kitą vertinimo etapą. Jei pareiškėjas nesutinka, Transporto investicijų direkcija atmeta paraišką. 96. Atliekant tinkamumo skirti paramą vertinimą Transporto investicijų direkcijos vertintojai pildo tinkamumo skirti paramą vertinimo lentelę, nurodytą Gairių pareiškėjams 8 priede. Jeigu paraiška atitinka ne visus tinkamumo skirti paramą krit …