LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS Į S A K Y M A S DĖL GAIRIŲ PAREIŠKĖJAMS PAGAL LIETUVOS 2004–2006 M. BENDROJO PROGRAMAVIMO DOKUMENTO 2.3 PRIEMONĘ „SOCIALINĖS ATSKIRTIES PREVENCIJA IR SOCIALINĖ INTEGRACIJA“ PATVIRTINIMO 2005 m. gegužės 31 d. Nr. A1-157 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos 2004–2006 m. bendrojo programavimo dokumento priemonių ir projektų, finansuojamų įgyvendinant šias priemones, administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 1K-033 (Žin., 2004, Nr. 19-599; 2005, Nr. 64-2314), 18 punktu: 1. Tvirtinu Gaires pareiškėjams pagal Lietuvos 2004-2006 m. bendrojo programavimo dokumento 2.3 priemonę „Socialinės atskirties prevencija ir socialinė integracija“ (pridedama), kvietimo teikti paraiškas Nr. BPD2004-ESF-2.3.0-02. 2. Nustatau, kad paraiškos pagal kvietimą teikti paraiškas Nr. BPD2004-ESF-2.3.0-02 gali būti teikiamos nuo šio įsakymo įsigaliojimo dienos iki 2005 m. rugpjūčio 29 d. 3. Įsakymo vykdymo kontrolę pavedu ministerijos sekretoriui Valdui Rupšiui. SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRĖ VILIJA BLINKEVIČIŪTĖ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. A1-157 LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJA Kvietimo teikti paraiškas Nr. BPD2004-ESF-2.3.0-02 GAIRĖS PAREIŠKĖJAMS PAGAL LIETUVOS 2004-2006 M. BENDROJO PROGRAMAVIMO DOKUMENTO PRIORITETO „ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ PLĖTRA“ 2.3 PRIEMONĘ „Socialinės atskirties prevencija ir socialinė integracija“ 2005 I SKYRIUS. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Kvietimo teikti paraiškas Nr. BPD2004-ESF-2.3.0-02 Gairės pareiškėjams (toliau – Gairės) nustato reikalavimus ir sąlygas pareiškėjams, norintiems gauti finansinę paramą pagal Lietuvos 2004-2006 m. bendrojo programavimo dokumento, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu Nr. 935 „Dėl Lietuvos 2004-2006 metų bendrojo programavimo dokumento patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 123-4486) (toliau – BPD), 2.3 priemonę „Socialinės atskirties prevencija ir socialinė integracija“. 2. Gairės parengtos remiantis BPD, jo priedu bei BPD priemonių ir projektų, finansuojamų įgyvendinant šias priemones, administravimo ir finansavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 1K-033 (Žin., 2004, Nr. 19-599, Nr. 93-342; 2005, Nr. 21-667, Nr. 64-2314) (toliau-Taisyklės). 3. Parama įgyvendinant BPD 2.3 priemonę „Socialinės atskirties prevencija ir socialinė integracija“ naudojant ribotos trukmės paramos teikimo bei tiesioginio finansavimo skyrimo procedūras. Pastaroji bus taikoma Lietuvos darbo biržos teikiamiems projektams. 4. Šiose Gairėse vartojamos sąvokos: Parama – valstybės biudžeto specialiųjų (Europos socialinio fondo ir bendrojo finansavimo) programų, skirtų BPD priemonių įgyvendinimui finansuoti, lėšos. Paramos intensyvumas – procentinė paramos dalis, skaičiuojama nuo bendros projekto tinkamų finansuoti išlaidų sumos. Paramos sutartis – paramos projektams, įgyvendinantiems BPD priemones, teikimo sutartis, kurioje nustatoma skiriamos paramos suma, paramos teikimo sąlygos, skiriamos paramos intensyvumas ir projekto vykdytojo nuosavų lėšų dalis (jei jis prisideda prie projekto įgyvendinimo nuosavomis lėšomis), mokėjimo tvarka, šalių teisės ir pareigos ir kita. Pareiškėjas – juridinis asmuo, atitinkantis šiose Gairėse numatytus reikalavimus pareiškėjams, teikiantis projekto paraišką skirti paramą. Projektas – ekonomiškai nedalomų ir tikslią funkciją atliekančių veiklos rūšių visuma, turinti apibrėžtą biudžetą įgyvendinimo laikotarpį ir aiškiai nustatytus tikslus, iš kurių galima spręsti, ar sukurtų rezultatų ekonominė ir socialinė nauda yra proporcinga panaudotiems ištekliams. Projekto pajamos – vienas iš projekto įgyvendinimo finansavimo šaltinių. Projekto pajamas sudaro pajamos, gautos projekto įgyvendinimo metu ir per vienerių metų laikotarpį po projekto įgyvendinimo pabaigos: projekto vykdymo metu gautos nuomos mokesčio, dalyvių registracijos (dalyvių mokymo mokestis) ar kitos panašios įplaukos, taip pat pajamos, gautos iš projekto metu sukurtų rezultatų (pvz., metodikos, leidiniai) pardavimo. Į projekto pajamas neįeina: pareiškėjo ir/ar jo partnerių įnašai, nurodomi finansavimo lentelėje, įplaukos už tam tikras finansų planavimo priemones (pvz., ilgalaikė nuoma). Pajamos atitinkamai sumažina tinkamų finansuoti išlaidų sumą. Projekto paraiška – pareiškėjo, siekiančio gauti paramą projektui įgyvendinti, užpildytas nustatytos formos dokumentas, kurį sudaro A ir B dalys. Projekto vykdytojas – juridinis asmuo, su kuriuo yra sudaroma paramos sutartis projektui, finansuojamam pagal BPD 2.3 priemonę, įgyvendinti. Tinkamos finansuoti išlaidos – paramos sutartyje numatytos išlaidos, susijusios su projekto veiklų sričių įgyvendinimu, pagrįstos išlaidas pateisinančiais ir/arba išlaidų apmokėjimą įrodančiais dokumentais, registruotos projekto vykdytojo ir/arba jo partnerio buhalterinėje ir finansinėje apskaitoje. Valstybės pagalba – pagalba mokymams, teikiama remiantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. lapkričio 24 d. įsakymo Nr. A1-261 „Dėl Valstybės pagalbos teikimo socialinėms įmonėms tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 172-6355, Nr. 182-6738) (toliau – Valstybės pagalbos tvarka) nuostatomis. II SKYRIUS. EUROPOS SĄJUNGOS STRUKTŪRINIAI FONDAI IR JŲ PARAMA LIETUVAI I SKIRSNIS. BENDRA INFORMACIJA APIE EUROPOS SĄJUNGOS STRUKTŪRINIUS FONDUS 5. Lietuva, tapusi visateise Europos Sąjungos (toliau – ES) nare, kartu su kitomis ES Šalimis pradėjo įgyvendinti vieną iš pagrindinių bendrųjų ES politikos dalių – struktūrinės politikos, kurios tikslas – finansinėmis priemonėmis mažinti ES regionų ekonominės ir socialinės plėtros skirtumus ir gerinti atsilikusių regionų konkurencingumą. Pagrindinis šios politikos įgyvendinimo įrankis yra ES struktūrinių fondų lėšos. 6. Struktūriniai fondai – tai ES finansiniai instrumentai, skirti sumažinti regionų išsivystymo skirtumus ir skatinti mažiau išsivysčiusių regionų plėtrą. Yra 4 ES struktūriniai fondai, kuriuos sudaro ES biudžeto lėšos: 6.1. Europos regioninės plėtros fondas; 6.2. Europos socialinis fondas (toliau – ESF); 6.3. Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo Orientavimo dalis; 6.4. Žuvininkystės orientavimo finansinė priemonė. 7. 2004-2006 metais Lietuva visų keturių ES struktūrinių fondų paramą gaus BPD pagrindu, taip pat Šiuo laikotarpiu įgyvendinamų Europos Bendrijų iniciatyvų EQUAL ir INTERREG III programų pagrindu. 8. Lietuvos Respublikos Vyriausybė BPD pritarė 2003 m. gruodžio 24 d. nutarimu Nr. 1679 „Dėl pritarimo suderintam su Europos Komisija Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento projektui“ (Žin., 2003, Nr. 123-5609). Europos Komisija Lietuvos BPD patvirtino 2004 m. birželio 22 d. II SKIRSNIS. LIETUVOS 2004–2006 M. BENDRASIS PROGRAMAVIMO DOKUMENTAS IR JO PRIEDAS 9. BPD – Lietuvos Respublikos parengtas ir Europos Komisijos patvirtintas strateginis, Šaliai skiriamų ES struktūrinių fondų investicijų planavimo dokumentas, nustatantis atitinkamą plėtros strategiją, ES struktūrinės paramos investavimo kryptis bei priemones, paramos administravimo principus. Šiame dokumente išdėstyti ES struktūrinių fondų ir valstybės narės veiksmų tikslai, plėtros strategija, nurodyti ES struktūrinių fondų ir kitų finansavimo Šaltinių įnašai. BPD pateikta strategija suskirstyta į prioritetus ir įgyvendinama pagal vieną arba kelias priemones. 10. Remiantis BPD, ES struktūrinių fondų lėšos yra investuojamos tam tikromis kryptimis arba BPD prioritetais: 10.1. socialinės ir ekonominės infrastruktūros plėtrai (transporto infrastruktūros didinimui, energetikos sektoriaus plėtrai, aplinkos kokybės gerinimui, sveikatos apsaugos sistemos tobulinimui, Švietimo bei socialinių paslaugų infrastruktūros atnaujinimui); 10.2. žmogiškųjų išteklių plėtrai (investicijos į žmogiškuosius išteklius, dirbančiųjų kvalifikacijos bei kompetencijos tobulinimą, socialinės integracijos didinimą); 10.3. gamybos sektoriaus plėtrai (parama verslo ir pramonės konkurencingumo didinimui, informacinių paslaugų plėtojimui, turizmo potencialo efektyvesniam panaudojimui); 10.4. kaimo ir žuvininkystės plėtrai; 10.5. techninei paramai. 11. Informacija apie ES struktūrinių fondų remiamas priemones, veiklas, finansinės paramos dydžius, tinkamus pareiškėjus yra detalizuota BPD priede, kurį patvirtino Laikinasis BPD priežiūros komitetas 2004 m. vasario 5 d. 12. BPD priedas – BPD patvirtintų valstybės narės plėtros strategijos ir prioritetų įgyvendinimo dokumentas. BPD priedas yra papildantis BPD dokumentas, kuriame pateikiami: 12.1. bendri projektų paraiškų atrankos kriterijai; 12.2. bendri BPD prioritetų ir priemonių lygio rodikliai; 12.3. prioritetų bei priemonių apibūdinimas; 12.4. detalizuoti BPD numatytų priemonių aprašymai; 12.5. finansuotinos veiklos; 12.6. tinkami pareiškėjai; 12.7. finansinės lentelės; 12.8. informavimo strategija bei veiksmų planas; 12.9. bendrieji kompiuterinės duomenų sistemos principai; 12.10. trumpas valstybės pagalbos schemų aprašymas. III SKIRSNIS. EUROPOS SOCIALINIS FONDAS 13. ESF yra vienas iš keturių ES struktūrinių fondų, kurio paskirtis – įgyvendinti strateginius ES užimtumo politikos tikslus. 14. Pagrindinis ESF tikslas – užkirsti kelią nedarbui ir su juo kovoti, plėtoti žmonių išteklius ir integraciją į darbo rinką, mažinti socialinę atskirtį, skatinti aukštesnį užimtumo lygį bei moterų ir vyrų lygių galimybių įgyvendinimą. 15. ESF parama gali būti skiriama šioms sritims: 15.1. aktyvios darbo rinkos politikos plėtojimas ir skatinimas kovoti su nedarbu ir užkirsti jam kelią, užtikrinti ilgalaikio nedarbo prevenciją, sudaryti palankias sąlygas ilgalaikiams bedarbiams grįžti į darbo rinką ir remti jaunimo ir asmenų, po tam tikro laiko grįžtančių į darbo rinką, profesinę integraciją; 15.2. lygių galimybių patekti į darbo rinką, ypač tiems, kurie yra socialiai atskirti, skatinimas; 15.3. profesinio mokymo, Švietimo, konsultavimo, kaip mokymosi visą gyvenimą politikos veiksniai, kuriais siekiama: lengvinti ir gerinti patekimą ir integraciją į darbo rinką, gerinti ir išlaikyti gebėjimą užsitikrinti užimtumą ir remti darbo vietos mobilumą; 15.4. kvalifikuotos, išsilavinusios ir mokančios prisitaikyti darbo jėgos rėmimas, darbo organizavimo racionalizavimas, verslumo ir sąlygų darbo vietoms kurti plėtojimas, gebėjimų ir žmonių potencialo moksliniuose tyrimuose, mokslo ir technologijos srityje didinimas; 15.5. konkrečioms priemonėms, skirtoms moterų patekimui į darbo rinką gerinti ir dalyvauti joje, įskaitant jų karjerą, jų galimybes gauti naujas darbo vietas ir pradėti verslą, bei mažinti vertikalią ir horizontalią segregaciją dėl lyties darbo rinkoje. 16. ESF finansinė parama skiriama žmogiškiesiems ištekliams plėtoti tose veiklos rūšyse, kurios yra integracijos į darbo rinką dalis: 16.1. Švietimas ir profesinis mokymas, įskaitant privalomojo mokslo lygmens profesinį rengimą, gamybinė praktika, parengiamasis mokymas (prioritetą teikiant bendrųjų gebėjimų ugdymui ir tobulinimui), priemonės, skirtos užimtumo gebėjimams didinti, profesinis orientavimas, konsultavimas ir nuolatinis profesinis mokymas; 16.2. subsidijos asmenims, dirbantiems pagal darbo sutartis, ir subsidijos savarankiškai dirbantiems asmenims; 16.3. mokslinių tyrimų, mokslo ir technologijų plėtros srityse antrosios studijų pakopos rėmimas bei vadybininkų ir technikų rengimas mokslinių tyrimų įstaigose ir įmonėse; 16.4. naujų užimtumo šaltinių, įskaitant socialinę ekonomiką, kūrimas. 17. Siekiant padidinti šių Gairių 16 punkte nurodytų veiklos rūšių veiksmingumą, parama taip pat gali būti teikiama: 17.1. struktūroms ir sistemoms: 17.1.1. profesiniam mokymui, švietimui ir įgūdžių ugdymui plėtoti ir gerinti, įskaitant mokytojų, instruktorių ir darbuotojų rengimą, bei profesinio mokymo ir kvalifikacijos įgijimo prieinamumui darbuotojams gerinti; 17.1.2. įdarbinimo paslaugoms modernizuoti ir jų veiksmingumui gerinti; 17.1.3. darbo, švietimo, profesinio mokymo ir mokslinių tyrimų sferų ryšių plėtojimui; 17.1.4. numatomų užimtumo pokyčių ir kvalifikacijų poreikių, siejamų su naujais darbo būdais ir naujomis darbo organizavimo formomis, sistemoms kurti atsižvelgiant į būtinumą derinti šeimos gyvenimą ir darbo pobūdį bei padėti pagyvenusiems darbuotojams turėti pasitenkinimą teikiantį darbą iki išėjimo į pensiją. Tačiau tai neapima paankstintos išėjimo į pensiją sistemos finansavimo; 17.2. lydimosioms priemonėms: 17.2.1. parama teikiant paslaugas galutiniams naudos gavėjams, įskaitant priežiūros paslaugų teikimą ir sąlygų išlaikytiniams sudarymą; 17.2.2. socialinio švietimo ugdymo skatinimas siekiant remti palaipsnę integraciją į darbo rinką; 17.2.3. žinių gilinimas, informavimas ir viešinimas. IV SKIRSNIS. ESF PARAMOS ADMINISTRAVIMO SISTEMA LIETUVOJE 18. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. 649 „Dėl atsakomybės už Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos įgyvendinimą Lietuvoje pasiskirstymo tarp valstybės institucijų“ (Žin., 2001, Nr. 48-1676; 2003, Nr. 88-3999; 2005, Nr. 51-1700) buvo patvirtintos ES struktūrinių fondų administravimo Lietuvoje taisyklės. 19. Remiantis šių Gairių 18 punkte nurodytu Vyriausybės nutarimu, BPD „Žmogiškųjų išteklių plėtros“ prioriteto atsakingomis tarpinėmis institucijomis paskirtos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Švietimo ir mokslo ministerija, o Paramos fondas Europos socialinio fondo agentūra (toliau – agentūra) – už šias priemones atsakinga Įgyvendinančiąja institucija. 20. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau – ministerija) atsakinga už šias BPD priemones: 20.1. 2.1 priemonę „Užimtumo gebėjimų ugdymas“; 20.2. 2.2 priemonę „Darbo jėgos kompetencijos ir gebėjimų prisitaikyti prie pokyčių ugdymas“; 20.3. 2.3 priemonę „Socialinės atskirties prevencija ir socialinė integracija“. 21. Švietimo ir mokslo ministerija atsakinga už šias BPD priemones: 21.1. 2.4 priemonę „Mokymosi visą gyvenimą sąlygų plėtra“; 21.2. 2.5 priemonę „Žmogiškųjų išteklių kokybės gerinimas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje“. 22. Vadovaujantis šių Gairių 18 punkte nurodytu nutarimu, tarpinė institucija yra atsakinga už jai priskirtos BPD priemonės struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšų planavimą, priemonės įgyvendinimą ir priežiūrą, o įgyvendinančioji institucija yra atsakinga už tos pačios BPD priemonės projektų administravimą ir jų įgyvendinimo priežiūrą. III SKYRIUS. BPD 2.3 PRIEMONĖ „SOCIALINĖS ATSKIRTIES PREVENCIJA IR SOCIALINĖ INTEGRACIJA“ V SKIRSNIS. BPD 2.3 PRIEMONĖS „SOCIALINĖS ATSKIRTIES PREVENCIJA IR SOCIALINĖ INTEGRACIJA“ TIKSLAS IR UŽDAVINIAI 23. Pagrindinis BPD 2.3 priemonės „Socialinės atskirties prevencija ir socialinė integracija“ (toliau – BPD 2.3 priemonė) tikslas – padėti mažinti socialinę atskirtį, vykdyti jos prevenciją ir užtikrinti lygias galimybes darbo rinkoje. 24. BPD 2.3 priemonės uždaviniai: 24.1. plėsti socialinės rizikos grupių integraciją į darbo rinką; 24.2. skatinti lygias vyrų ir moterų galimybes; 24.3. sudaryti sąlygas moterų reintegracijai į darbo rinką. VI SKIRSNIS. LĖŠOS BPD 2.3 PRIEMONEI ĮGYVENDINTI 25. 2004–2006 m. BPD 2.3 priemonei įgyvendinti numatytas finansavimas sudaro 70,7 mln. Lt, iš jų ESF lėšos sudaro 56,6 mln. Lt, bendrojo finansavimo lėšos – 14,1 mln. Lt. 26. BPD 2.3 priemonės bendrąjį finansavimą sudaro valstybės biudžeto lėšos (specialioji Europos socialinio fondo BPD įgyvendinti (ES lėšos) programa bei specialioji Europos socialinio fondo BPD įgyvendinti (bendrojo finansavimo lėšos) programa), Užimtumo fondo (Lietuvos darbo biržos ir Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos projektai) bei valstybės ar savivaldybės biudžetų lėšos, kurias kaip nuosavas lėšas projektui bendrai finansuoti skiria valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos. Visi projekto vykdytojai projekto tinkamų išlaidų dalį, kurios nepadengia paramos lėšos, privalo bendrai finansuoti iš nuosavų lėšų, skirdami atitinkamą, ne mažesnį nei reikalaujama, finansinį indėlį. 27. Nuosavas lėšas pareiškėjas privalo nurodyti projekto paraiškos A dalies 10 lentelėje „Finansavimo šaltiniai“. Pareiškėjo nuosavų lėšų finansavimo šaltiniai turi būti aiškiai apibrėžti, patikimi, tinkami, pakankami, jie turi būti realūs paraiškos pateikimo metu (jei pareiškėjas ir/arba partneris(-iai) yra biudžetinė įstaiga, paraiškoje nurodomo dydžio nuosavos lėšos turi būti numatytos kaip pareiškėjo ir/arba jo partnerio(-ių) atitinkamų metų asignavimai. Pareiškėjas kartu su paraiška turi pateikti įstaigos vadovo patvirtintą pažymą, kurioje būtų nurodyta, kurios biudžeto programos lėšų numatoma skirti projektui finansuoti. 28. Maksimali suma, kuriai galima sudaryti paramos teikimo sutartis pagal šį kvietimą teikti paraiškas, yra 35 mln. Lt. Šią sumą sudaro paramos lėšos ir tos pareiškėjų lėšos, kurios sudaro bendrąjį finansavimą. 29. Visi BPD 2.3 priemonės projektai turi būti įgyvendinti, išlaidos faktiškai patirtos, paramos lėšos ir projekto vykdytojo ir partnerių nuosavos lėšos išmokėtos ir pripažintos deklaruotinomis Europos Komisijai iki 2008 m. gruodžio 31 d. IV SKYRIUS. REIKALAVIMAI PROJEKTAMS IR PAREIŠKĖJAMS VII SKIRSNIS. BENDRIEJI PROJEKTŲ TINKAMUMO REIKALAVIMAI 30. Visi BPD 2.3 priemonės projektai turi atitikti BPD ir BPD priede nustatytus bendruosius projektams keliamus reikalavimus. Projektai turi: 30.1. atitikti bendrą BPD strategiją ir Lietuvos nacionalinę bei Europos Sąjungos politikos kryptis; 30.2. prisidėti prie BPD 2.3 priemonės tikslų ir uždavinių įgyvendinimo; 30.3. atitikti vieną iš BPD 2.3 priemonėje ir šių Gairių 44 punkte išvardytų finansuojamų veiklų sričių; 30.4. demonstruoti pridedamąją vertę ir būti finansiniu bei instituciniu požiūriu tęstiniai; 30.5. demonstruoti svarų papildomumą, t. y. paraiškoje turi būti įrodyta, kad be ES paramos projekto nebūtų įmanoma įgyvendinti. 31. Rengiant projektus būtina užtikrinti, kad pastarieji neprieštarautų BPD priede įvardytoms horizontalaus lygio sritims. BPD numatytos horizontalaus lygio sritys yra: 31.1. darnus vystymasis; 31.2. lygių galimybių užtikrinimas; 31.3. informacinės visuomenės plėtra; 31.4. regioninė plėtra. 32. Kiti projektų tinkamumo reikalavimai: 32.1. projekto trukmė: visi projektai turi būti įgyvendinti, projekto išlaidos faktiškai patirtos, paramos bei projekto vykdytojo ir partnerių nuosavos lėšos išmokėtos iki 2008 m. birželio 1 d. Visi su projekto įgyvendinimu susijusių išlaidų pateisinantys ir išlaidų apmokėjimą įrodantys dokumentai turi būti išrašyti iki šio laikotarpio; 32.2. projekto įgyvendinimo vieta: Lietuvos Respublikos teritorija; 32.3. projektas nebuvo gavęs ir šiuo metu negauna paramos pagal kitas BPD priemones, iš kitų Europos Bendrijų ar nacionalinių šaltinių. VIII SKIRSNIS. BENDRIEJI PROJEKTŲ ATRANKOS KRITERIJAI 33. BPD priede yra numatyti bendrieji projektų atrankos kriterijai, kuriais remiantis prioritetas bus teikiamas projektams: 33.1. turintiems teigiamą poveikį regionų išsivystymo skirtumų mažinimui (ypač įgyvendinamiems probleminėse teritorijose ir Ignalinos atominės elektrinės regione); 33.2. kuriuos įgyvendinant projekto pareiškėjas skiria didesnę nei privaloma nuosavų lėšų dalį. IX SKIRSNIS. SPECIFINIAI PROJEKTŲ ATRANKOS KRITERIJAI 34. Teikiami projektai turi atitikti BPD prieduose nustatytus specifinius BPD 2.3 priemonės atrankos kriterijus. Vykdant projektų atranką prioritetas bus teikiamas projektams, kurie: 34.1. geriausiai prisideda prie Vyriausybės strateginių tikslų ar prioritetų, numatytų atitinkamose programose, pasiekimo; 34.2. diegia naujoviškus metodus ir priemones bei naudoja IT sukuriamas galimybes; 34.3. padidina tikslinėms grupėms priklausančių asmenų įsidarbinimo gebėjimus ir galimybes; 34.4. numato platų įvairių partnerių bendradarbiavimą (nevyriausybinių organizacijų, socialinių partnerių, regioninių/vietos valdžios institucijų) ir jų finansinę paramą; 34.5. skirti sunkiausią negalią (I ir II gr. invalidumą) turinčių asmenų profesinei reabilitacijai ir įdarbinimui; 34.6. teikiami pareiškėjų, turinčių didesnę veiklos atitinkamoje srityje patirtį. X SKIRSNIS. BENDRIEJI TINKAMUMO REIKALAVIMAI PAREIŠKĖJAMS IR PROJEKTO PARTNERIAMS 35. Kad galėtų gauti paramą pareiškėjas privalo būti juridiniu asmeniu, registruotu ir veikiančiu Lietuvoje. 36. Pareiškėjui negali būti skiriama parama, jeigu: 36.1. jam yra iškelta byla dėl bankroto arba jis yra likviduojamas; 36.2. jis yra neįvykdęs su mokesčių ar socialinio draudimo įmokų mokėjimo įsipareigojimų pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus (ši nuostata gali būti netaikoma įstaigoms, kurių veikla finansuojama iš valstybės arba savivaldybių biudžeto, ir juridiniams asmenims, kuriems Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka yra atidėti mokesčių arba socialinio draudimo įmokų mokėjimo terminai); 36.3. jis paraiškoje arba jos prieduose pateikė klaidinančią informaciją; 36.4. yra įsiteisėjęs sprendimas dėl pareiškėjo kitos sutarties dėl paramos skyrimo iš ES arba Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų pažeidimo; 36.5. jis bandė gauti konfidencialią informaciją daryti įtaką agentūrai arba jos paskirtiems vertintojams, ministerijai, projektų atrankos komitetui ar atskiriems jo nariams dabartinio ar ankstesnio projektų paraiškų vertinimo arba atrankos proceso metu. 37. Pareiškėjai gali dalyvauti konkurse be partnerio(-ų) arba kartu su partneriu(-iais). Projekto partneriais gali būti juridiniai asmenys, kurių dalyvavimas įgyvendinant projektą ir naudojantis jo rezultatais arba produktais yra aiškiai apibrėžtas projekto paraiškoje. Nepagrindus partnerių dalyvavimo tikslingumo, agentūra vertinimo metu gali pasiūlyti atsisakyti partnerio. 38. Projekto partneriams taikomi tokie patys tinkamumo kriterijai, kaip ir pareiškėjams. 39. Pareiškėjai ir partneriai turi turėti pakankamų administracinių gebėjimų ir finansinių išteklių sėkmingam projekto įgyvendinimui. 40. Visos prekės ir paslaugos privalo būti perkamos vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymu (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 2002, Nr. 118-5296) ir agentūros patvirtintomis pirkimo taisyklėmis, o jei pareiškėjas nėra pagal šį įstatymą apibrėžiamas kaip perkančioji organizacija – agentūros patvirtinta pirkimų tvarka. Tokie patys reikalavimai keliami ir projekto partneriams. 41. Rinkdamasis partnerį, pareiškėjas turėtų atsižvelgti į jo gebėjimus, įgūdžius, patirtį įgyvendinant ES paramos lėšomis finansuojamus projektus bei jo galimybes papildyti projektą reikalingais žmonių ir finansiniais ištekliais. Partnerio dalyvavimas projekte neturi būti formalus, o turi būti aiškiai pagrįstas. 42. Jei paraiška teikiama kartu su partneriais, pareiškėjas su jais pasirašo jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį (toliau – jungtinės veiklos sutartis). Jungtinės veiklos sutartis privalo atitikti LR civilinio kodekso Šeštosios knygos LI skyriuje jungtinės veiklos sutarčiai keliamus reikalavimus. Jungtinės veiklos sutartimi projekto vykdytojas ir projekto partneris(-iai), kooperuodami savo turtą (piniginį indėlį į projektą), darbą ar žinias, įsipareigoja bendrai veikti, siekdami įgyvendinti projektą. Jungtines veiklos sutartis turi būti rašytinės formos, o įstatymų nustatytais atvejais – notarinės formos. 42.1. Jungtinės veiklos sutartyje turi būti nurodyta: 42.1.1. jungtinės veiklos sutarties numeris ir pavadinimas, sudarymo data ir vieta; 42.1.2. jungtinės veiklos sutarties šalys (pareiškėjas ir projekto partneris arba partneriai – įstaigos ar institucijos ir jų rekvizitai) ir jas atstovausiantys ar jų įgalioti asmenys; 42.1.3. jungtinės veiklos sutarties tikslas. 42.2. Jungtinės veiklos sutartyje privalo būti detaliai reglamentuota: 42.2.1. jungtinės veiklos sutarties dalyvių įnašai į projektą; 42.2.2. kaip bus vykdomos atskiros projekto veiklos ir kas jas vykdys; 42.2.3. jungtinės veiklos sutarties dalyvių pareigų atlikimo ir projekto valdymo bei priežiūros principai, asmenys, organizuosiantys bei atsakysiantys už atskiras projekto veiklų sritis, jų kompetencijos ribos (turėtų apsiriboti veiksmais, susijusiais su projekto valdymu ir priežiūra); 42.2.4. jungtinės veiklos sutarties dalyvių nustatyta mokėjimų, tarpusavio atsiskaitymo (kaip paramos lėšos pasieks visus jungtinės veiklos sutarties dalyvius nuo lėšų patekimo į projekto vykdytojo sąskaitą ir kaip už jų panaudojimą bus atsiskaitoma), išlaidų, nuostolių ir dėl jungtinės veiklos sutarties vykdymo arba nevykdymo atsiradusios žalos atlyginimo pasiskirstymo tarp jungtinės veiklos sutarties dalyvių tvarka; 42.2.5. kas atsakingas (vardas, pavardė ir pareigos) už bendrų partnerių reikalų įgyvendinant projektą tvarkymą ir koordinavimą; 42.2.6. kas bus atsakingas už bendro turto apsaugą kokios bus partnerių pareigos, susijusios su bendro turto išlaikymu, ir kam ir kokiomis dalimis priklausys galutiniai projekto rezultatai; 42.2.7. projekto valdymo grupės sudarymas ir veikla; 42.2.8. kokia tvarka bus saugomi ir kaupiami visi su projekto įgyvendinimu susiję dokumentai ir partnerių atsakomybė šioje srityje. Bendras reikalavimas partneriams – jie turi laikytis tų pačių reikalavimų, kurie nustatyti pareiškėjams paramos jungtinės veiklos sutartyje arba šie dokumentai projektui pasibaigus turi būti perduoti projekto vykdytojui; 42.2.9. jungtinės veiklos sutarties galiojimo, jos nutraukimo, pakeitimo sąlygos ir tvarka. Bendrieji reikalavimai: 42.2.9.1. jungtinės veiklos sutartis nutraukiama: 42.2.9.1.1. pareiškėjui vienašališkai atsisakius paramos sutarties, jei nebuvo išmokėta jokia paramos dalis arba jei grąžinama sumokėta paramos lėšų dalis; 42.2.9.1.2. ministerijai priėmus sprendimą nutraukti paramos sutartį ir apie tai pranešus pareiškėjui; 42.2.9.2. jungtinės veiklos sutartis keičiama: 42.2.9.2.1. pasikeitus bet kuriems duomenims, pateiktiems šioje jungtinės veiklos sutartyje; 42.2.9.2.2. projekto vykdytojui pateikus motyvuotą prašymą (siūlymą) agentūrai bei nurodžius pagrindžiančias aplinkybes; 42.2.9.3. Projekto vykdytojas ne vėliau kaip 10 dienų iki šios jungtinės veiklos sutarties keitimo apie tai raštu praneša agentūrai. 42.3. Jungtinės veiklos sutartyje rekomenduojama nustatyti: 42.3.1. ginčų nagrinėjimo tvarką: kaip bus sprendžiami jungtinės veiklos sutarties dalyvių tarpusavio ginčai (bendroji nuostata – nesutarimai sprendžiami derybomis, o jei derybomis nesutarimų pašalinti nepavyksta, jie sprendžiami Lietuvos Respublikos teisės aktų numatyta tvarka); 42.3.2. jungtinės veiklos sutarties dalyvių keitimosi informacija tvarką: kokia informacija ir kaip bus keičiamasi tarp jungtinės veiklos sutarties dalyvių, kaip pareiškėjas ketina informuoti partnerius apie agentūros ir ministerijos rekomendacijas, sprendimus, paklausimus dėl projekto įgyvendinimo, kokia tvarka partneriai bus supažindinti su projekto vykdytojo siunčiamomis ataskaitomis, kaip bus svarstomos iniciatyvos pakeisti paramos sutartį, kaip ir kokiu periodiškumu partneriai informuos pareiškėją apie projekto pažangą ir kita; 42.3.3. informacijos apie projektą konfidencialumo užtikrinimo: viešos informacijos apie projekto sklaida ir informavimas privalo būti neribojami, tačiau galima susitarti, kad tam tikra konfidenciali informacija negali būti skelbiama viešai ir kita; 42.3.4. bendrų sprendimų, susijusių su projekto įgyvendinimu, priėmimo tvarką. 42.4. Jungtinės veiklos sutarties pabaigoje turi būti jungtinės veiklos sutarties dalyvių adresai ir rekvizitai bei pareiškėjo ir partnerių organizacijų vadovų ar jų įgaliotų asmenų parašai ir antspaudai. V SKYRIUS BPD 2.3 PRIEMONĖS ĮGYVENDINIMAS METAIS: FINANSUOJAMOS VEIKLŲ SRITYS, TINKAMI PAREIŠKĖJAI, FINANSAVIMO DYDIS XI SKIRSNIS. FINANSUOJAMOS VEIKLŲ SRITYS 43. BPD 2.3 priemonės finansuojamos veiklų sritys: 43.1. Asmenų, sergančių priklausomybės nuo psichoaktyvių medžiagų ligomis, socialinė integracija. 43.2. Tautinių mažumų socialinė integracija. 43.3. Moterų ir vyrų lygių galimybių skatinimas. 43.4. Nuteistųjų ir asmenų, paleistų iš laisvės atėmimo vietų, socialinė integracija. 43.5. Parama socialinėms įmonėms. XII SKIRSNIS. ASMENŲ, SERGANČIŲ PRIKLAUSOMYBĖS NUO PSICHOAKTYVIŲ MEDŽIAGŲ LIGOMIS, SOCIALINĖ INTEGRACIJA 44. Asmenų, sergančių priklausomybės nuo psichoaktyvių medžiagų ligomis, socialinės integracijos srityje projektai bus įgyvendinami remiantis Nacionalinės narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės 2004–2008 metų strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 2 d. nutarimu Nr. 1216 (Žin., 2003, Nr. 94-4251), nuostatomis. 45. Asmenų, sergančių priklausomybės nuo psichoaktyvių medžiagų ligomis, socialinės integracijos veiklos srities (toliau – 1-a veiklos sritis) tikslas – skatinti asmenų, sergančių priklausomybės nuo psichoaktyvių medžiagų ligomis, integraciją į darbo rinką siekiant išvengti jų socialinės atskirties. 46. 1-os srities remiamos veiklos: 46.1. specialistų, dirbančių asmenų, sergančių priklausomybės nuo psichoaktyvių medžiagų ligomis, socialinės ir profesinės reabilitacijos srityse mokymai bei kvalifikacijos kėlimas; 46.2. asmenų, sergančių priklausomybės nuo psichoaktyvių medžiagų ligomis, psichologinis ir profesinis konsultavimas bei orientavimas, socialinių ir profesinių įgūdžių, žinių ir gebėjimų ugdymas. 47. Tikslinės grupės: 47.1. specialistai, dirbantys asmenų, sergančių priklausomybės nuo psichoaktyvių medžiagų ligomis, socialinės ir profesinės reabilitacijos srityje; 47.2. asmenys, sergantys priklausomybės nuo psichoaktyvių medžiagų ligomis. 48. Tinkami pareiškėjai ir partneriai: 48.1. valstybės ir savivaldybių biudžetinės įstaigos; 48.2. viešosios įstaigos; 48.3. asociacijos; 48.4. labdaros ir paramos fondai; 48.5. tradicinės Lietuvos religinės bendruomenės, bendrijos ir centrai. 49. Pareiškėjas turi būti institucija arba įstaiga, teikianti profesinės ir socialinės reabilitacijos paslaugas asmenims, sergantiems priklausomybės nuo psichoaktyvių medžiagų ligomis, bei jų šeimų nariams. 50. Kiti reikalavimai pareiškėjams yra nurodyti šių Gairių 35–41 punktuose. 51. Paramos intensyvumas ir dydis: 51.1. šios srities projektams finansavimas gali siekti iki 100 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų; 51.2. rekomenduojamas minimalus projekto dydis – 100 tūkst. litų. XIII SKIRSNIS. TAUTINIŲ MAŽUMŲ SOCIALINĖ INTEGRACIJA 52. Projektai tautinių mažumų socialinės integracijos srityje bus įgyvendinami remiantis Tautinių mažumų integracijos į Lietuvos visuomenę 2005–2010 metais programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 703 (Žin., 2004, Nr. 93-3403), nuostatomis. 53. Tautinių mažumų socialinės integracijos veiklos srities (toliau – 2-a veiklos sritis) tikslas – skatinti tautinių mažumų integraciją į darbo rinką, siekiant išvengti jų socialinės atskirties. 54. 2-os srities remiamos veiklos: 54.1. asmenų, priklausančių tautinėms mažumoms, profesinis orientavimas, konsultavimas bei mokymas, lietuvių kalbos mokymas, susietas su profesiniu mokymu.; 54.2. specialistų, dirbančių tautinių mažumų socialinės integracijos srityje, mokymai bei kvalifikacijos kėlimas. 55. Tikslinės grupės: 55.1. tautinėms mažumoms priklausantys asmenys; 55.2. specialistai, dirbantys tautinių mažumų socialinės integracijos srityje. 56. Tinkami pareiškėjai ir partneriai: 56.1. valstybės ir savivaldybių biudžetinės įstaigos; 56.2. viešosios įstaigos; 56.3. asociacijos; 56.4. labdaros ir paramos fondai; 56.5. tradicinės Lietuvos religinės bendruomenės, bendrijos ir centrai. 57. Pareiškėjas turi būti institucija arba įstaiga, dirbanti tautinių mažumų profesinio orientavimo, konsultavimo, mokymo, socialinės integracijos srityse; 58. Kiti reikalavimai pareiškėjams yra nurodyti šių Gairių 35–41 punktuose. 59. Paramos intensyvumas ir dydis: 59.1. šios srities projektams finansavimas gali siekti iki 100 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų; 59.2. rekomenduojamas minimalus projekto dydis – 100 tūkst. litų. XIV SKIRSNIS. MOTERŲ IR VYRŲ LYGIŲ GALIMYBIŲ SKATINIMAS 60. Projektai moterų ir vyrų lygių galimybių skatinimo srityje bus įgyvendinami remiantis Valstybinės moterų ir vyrų lygių galimybių 2003–2004 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 3 d. nutarimo Nr. 712 (Žin., 2003, Nr. 55-2452), nuostatomis. 61. Moterų ir vyrų lygių galimybių skatinimo veiklos srities (toliau – 3-ia veiklos sritis) tikslas – skatinti moterų ir vyrų lygių galimybių užtikrinimą užimtumo srityje bei užtikrinti pokyčių monitoringą. 62. 3-ios srities remiamos veiklos: 62.1. tradicinių stereotipų, turinčių neigiamos įtakos moterų ir vyrų lygioms galimybėms užimtumo srityje, studijos ir tyrimai bei jų pagrindu organizuojami mokymai socialiniams partneriams, nevyriausybinėms organizacijoms, savivaldybėms, darbo rinkos institucijoms, siekiant nuosekliai keisti šiuos stereotipus; 62.2. mokymai moterims, siekiančioms dalyvauti sprendimų priėmimo procese politikoje ir ekonomikoje; 62.3. mokymai moterims, grįžtančioms į darbo rinką po ilgesnės pertraukos, ir vyresniojo amžiaus (daugiau kaip 50 metų) moterims, skatinantys jų gebėjimus ir motyvaciją. 63. Tikslinės grupės: 63.1. socialinių partnerių (darbdavių ir profesinių sąjungų atstovų bei jų organizacijų) organizacijų, savivaldybių, nevyriausybinių organizacijų, darbo rinkos institucijų (Lietuvos darbo biržos, Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos ir Valstybinės darbo inspekcijos) darbuotojai; 63.2. moterys, grįžtančios į darbo rinką po ilgesnės pertraukos, ir vyresniojo amžiaus (daugiau kaip 50 metų) moterys; 63.3. moterys, siekiančios dalyvauti sprendimų priėmimo procesuose politikoje ir ekonomikoje. 64. Tinkami pareiškėjai ir partneriai: 64.1. asociacijos; 64.2. viešosios įstaigos; 64.3. valstybės ir savivaldybių biudžetinės įstaigos; 64.4. labdaros ir paramos fondai. 65. Pareiškėjas turi būti institucija arba įstaiga, dirbanti vienoje iš 62 punkte išvardytų sričių. 66. Kiti reikalavimai pareiškėjams yra nurodyti šių Gairių 35–41 punktuose. 67. Paramos intensyvumas ir dydis: 67.1. šios srities projektams finansavimas gali siekti iki 100 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų; 67.2. rekomenduojamas minimalus projekto dydis – 100 tūkst. litų. XV SKIRSNIS. NUTEISTŲJŲ IR ASMENŲ, PALEISTŲ IŠ LAISVĖS ATĖMIMO VIETŲ, SOCIALINĖ INTEGRACIJA 68. Projektai nuteistųjų ir asmenų, paleistų iš laisvės atėmimo vietų, socialinės integracijos srityje bus įgyvendinami remiantis Nuteistųjų ir asmenų, paleistų iš laisvės atėmimo vietų, socialinės adaptacijos 2004–2007 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 9 d. nutarimu Nr. 143 (Žin., 2004, Nr. 23-709), nuostatomis. 69. Nuteistųjų ir asmenų, paleistų iš laisvės atėmimo vietų, socialinės integracijos veiklos srities (toliau – 4-a veiklos sritis) tikslas – skatinti nuteistųjų ir asmenų, paleistų iš laisvės atėmimo vietų, integraciją į darbo rinką siekiant išvengti jų socialinės atskirties. 70. 4-os srities remiamos veiklos: 70.1. nuteistųjų psichologinis ir profesinis konsultavimas bei orientavimas, socialinių ir profesinių įgūdžių, žinių ir gebėjimų ugdymas; 70.2. asmenų, paleistų iš laisvės atėmimo vietų, psichologinis ir profesinis konsultavimas bei orientavimas, socialinių ir profesinių įgūdžių, žinių ir gebėjimų ugdymas; 70.3. darbuotojų, dirbančių su nuteistaisiais arba paleistais iš laisvės atėmimo vietų, mokymai ir kvalifikacijos kėlimas; 70.4. aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimas asmenims, paleistiems iš laisvės atėmimo vietų ir užsiregistravusiems darbo biržoje. 71. Tikslinės grupės: 71.1. nuteistieji; 71.2. asmenys, paleisti iš laisvės atėmimo vietų; 71.3. specialistai, dirbantys su nuteistaisiais arba asmenimis, paleistais iš laisvės atėmimo vietų. 72. Tinkami pareiškėjai ir partneriai: 72.1. valstybės ir savivaldybių biudžetinės įstaigos; 72.2. viešosios įstaigos; 72.3. asociacijos; 72.4. labdaros ir paramos fondai; 72.5. tradicinės Lietuvos religinės bendruomenės, bendrijos ir centrai. 73. Projekto paraišką aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimui (šių Gairių 70.4 punkte nurodyta remiama veikla) asmenims, paleistiems iš laisvės atėmimo vietų ir užsiregistravusiems darbo biržoje, teikia Lietuvos darbo birža. Remiantis Taisyklių 9 punktu, parama Lietuvos darbo biržos projektui bus skiriama naudojant tiesioginio finansavimo skyrimo procedūrą. 74. Pareiškėjas turi būti institucija arba įstaiga, dirbanti nuteistųjų arba asmenų, paleistų iš laisvės atėmimo vietų, socialinės integracijos srityje. 75. Kiti reikalavimai pareiškėjams yra nurodyti šių Gairių 35–41 punktuose. 76. Paramos intensyvumas ir dydis: 76.1. šios srities projektams finansavimas gali siekti iki 100 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų; 76.2. rekomenduojamas minimalus projekto dydis – 100 tūkst. litų. XVI SKIRSNIS. PARAMA SOCIALINĖMS ĮMONĖMS 77. Projektai paramos socialinėms įmonėms srityje bus įgyvendinami remiantis Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo (Žin., 2004, Nr. 96-3519) nuostatomis. 78. Paramos socialinėms įmonėms veiklos srities (toliau – 5-a veiklos sritis) projektų tikslas – skatinti Gairių 81.1–81.5 punktuose nurodytų, tikslinėms grupėms priklausančių, asmenų (praradusių profesinį ir bendrąjį darbingumą, ekonomiškai neaktyvių, negalinčių lygiomis sąlygomis konkuruoti darbo rinkoje) integraciją į darbo rinką mažinant jų socialinę atskirtį. 79. 5-os srities remiamos veiklos: 79.1. socialinių įmonių tikslinėms grupėms priklausančių darbuotojų mokymai; 79.2. socialinių įmonių administracijos1 ir asistentų2, dirbančių su tikslinėmis grupėmis, mokymai. ____________ 1 Administracija pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 24 str. 1 punktą sudaro pareigūnai, turintys teisę pagal savo kompetenciją duoti privalomus vykdyti nurodymus sau pavaldiems darbuotojams. 2 Asistentas – socialinės įmonės darbuotojas, padedantis neįgaliam darbuotojui atlikti darbo funkciją kurios dėl savo negalios nepajėgia atlikti pats neįgalus asmuo. Asistentas padeda I ir II invalidumo grupę turintiems darbuotojams atlikti jų darbo funkcijas. Vienas asistentas padeda:

1. a)ne daugiau kaip 8 neįgaliems darbuotojams su proto negalia;
2. b)ne daugiau kaip 10 neįgaliųjų darbuotojų, turinčių kitą negalią. 80. Tikslinės grupės: 80.1. neįgalieji; 80.2. ilgalaikiai bedarbiai, kurių nedarbo trukmė nuo užsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos yra ilgesnė kaip dveji metai; 80.3. asmenys, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus likę ne daugiau kaip penkeri metai, jei nedarbo trukmė nuo užsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos yra ilgesnė kaip vieni metai; 80.4. motina arba tėvas, viena(-
3. as)faktiškai prižiūrinti(-
4. is)ir auklėjanti (-
5. is)vaiką iki aštuonerių metų, jei nedarbo trukmė nuo užsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos yra ilgesnė kaip šeši mėnesiai; 80.5. asmenys, grįžę iš laisvės atėmimo vietų, kai laisvės atėmimo laikotarpis buvo ilgesnis kaip šeši mėnesiai, ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo jų paleidimo iš pataisos įstaigų dienos yra įsiregistravę teritorinėje darbo biržoje, ir jei šios registracijos trukmė yra ne trumpesnė kaip šeši mėnesiai; 80.6. socialinių įmonių administracija ir asistentai, dirbantys su tikslinėmis grupėmis. 81. Šių Gairių 80.2–80.5 punktuose nurodyti asmenys priskiriami tikslinėms grupėms dar metus po to, kai pirmą kartą įsidarbino socialinėje įmonėje, neatsižvelgiant į tai, ar jie buvo bent vieną kartą atleisti iš darbo, ar ne. 82. Tinkami pareiškėjai ir partneriai: 82.1. socialinės įmonės; 82.2. neįgaliųjų socialinės įmonės; 82.3. socialinių įmonių asociacijos (jeigu tokios yra); 82.4. Lietuvos darbo birža. 83. Socialinės įmonės, pageidaujančios gauti paramą pagal 5-ąją veiklos sritį, privalo pateikti Lietuvos darbo biržos išduoto galiojančio socialinės įmonės statusą patvirtinančio pažymėjimo kopiją. 84. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. liepos 7 d. nutarimo Nr. 852 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymą“ 3.7 punktu, pagal šių Gairių 79.2 punkte nurodytą veiklą projekto paraiškas gali teikti ir Lietuvos darbo birža. Tokiu atveju: 84.1. projekto paraiška teikiama dviejų ir daugiau socialinių įmonių administracijos ir asistentų, dirbančių su tikslinėmis grupėmis, mokymams; 84.2. pareiškėjas yra Lietuvos darbo birža, o socialinės įmonės yra projekto partneriai; 84.3. pareiškėjas – Lietuvos darbo birža privalo užtikrinti likusių projekto tinkamų išlaidų padengimą iš partnerių nuosavų lėšų (žr. šių Gairių 87.2 punktą). 85. Kiti reikalavimai pareiškėjams yra nurodyti šių Gairių 35–41 punktuose. 86. Numatomų įgyvendinti projektų trukmė turi būti ne ilgesnė negu išduoto socialinės įmonės statusą patvirtinančio pažymėjimo galiojimo terminas. 87. Paramos intensyvumas: 87.1. teikiamos paramos intensyvumas negali viršyti Valstybės pagalbos tvarkoje nurodyto intensyvumo: 87.1.1. bendrojo pobūdžio mokymui – iki 80 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų; 87.1.2. specialiam mokymui – iki 45 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų; 87.2. likusią projekto tinkamų išlaidų dalį pareiškėjas turi padengti iš nuosavų įmonės ar asociacijos lėšų, kurių jokia apimtimi negali sudaryti valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų bei kitos nacionalinių paramos ar Europos Bendrijos šaltinių lėšos. 87.3. Bendrasis mokymas – darbuotojų mokymas, kuris tiesiogiai nesusijęs su esamomis ar būsimomis darbuotojo pareigomis valstybės pagalbą gaunančioje įmonėje, bet suteikia įgūdžius, kurie lengvai gali būti pritaikomi kitoje įmonėje ar kitoje darbo srityje, o įgyta profesinė kvalifikacija labai pagerina darbuotojo užimtumo gebėjimus ir galimybes įsidarbinti. Paprastai bendrąjį mokymą kartu organizuoja kelios savarankiškos įmonės, arba juo gali pasinaudoti įvairių įmonių darbuotojai. Baigęs bendrąjį mokymą darbuotojas turi gauti tai patvirtinantį dokumentą (diplomą pažymėjimą ir pan.). Mokymą turi vykdyti institucija, kuriai Lietuvoje ar Europos Sąjungoje yra suteikti atitinkami įgaliojimai. 87.4. Specialusis mokymas – teorinis ir praktinis darbuotojų mokymas, kuris tiesiogiai yra susijęs su esamomis ar būsimomis darbuotojo pareigomis valstybės pagalbą gaunančioje įmonėje. Specialiojo mokymo metu įgyti įgūdžiai gali būti ribotai pritaikomi dirbant kitame ūkio subjekte arba kitose darbo srityse. 87.5. Jei numatoma, kad projekto veiklose dalyvauja kelios įmonės (arba paraišką teikia Lietuvos darbo birža ar socialinių įmonių asociacija), pareiškėjas privalo užtikrinti, kad kiekvienai projekto veikloje dalyvaujančiai įmonei teikiama parama neviršytų šių Gairių 87.1 punkte nurodyto paramos intensyvumo. Nepriklausomai nuo to, ar pareiškėjas turi partnerių ar ne, kartu su paraiška privalo pateikti laisvos formos pagrindimą, kuriame atsispindėtų valandinis numatomų mokymų suskirstymas į specialiuosius ir bendruosius, ir pagal tai, remiantis 87.1 punktu, atlikti paskaičiavimai į kokį paramos intensyvumą kiekvienu atveju gali pretenduoti projekto veiklos. Tokiu būdu nustačius bendrą mokymų vertę ir joms skirtos paramos, į kurią pretenduoja projekto vykdytojas, procentinę dalį, analogiškas paramos intensyvumas būtų taikomas visoms kitoms tinkamoms projekto veikloms. 88. Tais atvejais, kai projektas apima tiek specialioj o, tiek bendroj o mokymo elementus, kurių neįmanoma atskirti, ir tais atvejais, kai neįmanoma nustatyti, ar projektas skirtas bendrajam ar specialiajam mokymui, nustatant paramos intensyvumą yra taikomas specialiajam mokymui numatytas intensyvumas, kaip apibrėžta šių Gairių 87.1.2 punkte. 89. Suteiktos paramos dydis vienai socialinei įmonei vienam mokymo projektui įgyvendinti negali viršyti 3 452 800 litų. 90. Rekomenduojamas minimalus projekto dydis – 100 tūkst. litų. VI SKYRIUS. PROJEKTO IŠLAIDOS XVII SKIRSNIS. BENDROS PROJEKTŲ IŠLAIDŲ TINKAMUMO TAISYKLĖS 91. Pagrindinės išlaidų tinkamumo taisyklės yra išdėstytos Europos Komisijos 2004 m. kovo 10 d. reglamente Nr. 448/2004 „Dėl struktūrinių fondų bendrojo finansavimo tinkamumo taisyklių“ ir išsamiau apibrėžtos Taisyklėse ir šiose Gairėse. 92. Paraiškoje nurodomos visos tinkamos išlaidos, kurios yra tiesiogiai susijusios su projekto įgyvendinimu. Išlaidų tinkamumo reikalavimai yra taikomi visoms projekto išlaidoms: paramos (ESF ir bendrojo finansavimo lėšoms), pareiškėjo ir partnerio indėliui. Tinkamos išlaidos turi atitikti gero finansų valdymo principus išlaidų efektyvumo atžvilgiu ir turi būti: 92.1. būtinos projektui vykdyti ir numatytos paramos sutartyje. Projekto išlaidų būtinumas nustatomas pagal bendrą jų kontekstą projekte, jų pobūdį ir kiekį, chronologinį medžiagų, priemonių ar paslaugų naudojimą. Projekto išlaidos turi atitikti patvirtintą projekto veiklų planą. Projektų išlaidų dydis turi būti planuojamas atsižvelgiant į vidutinį kainų augimą ir valiutų riziką; 92.2. patirtos projekto įgyvendinimo laikotarpiu (įskaitant išlaidas auditui), kuris yra nustatytas paramos sutartyje bei nesitęsia ilgiau nei iki 2008 m. birželio 1 d.; 92.3. faktiškai patirtos, užregistruotos projekto vykdytojo ar jo partnerių apskaitoje bei pagrįstos išlaidas pateisinančių dokumentų ir išlaidų apmokėjimą įrodančių dokumentų originalais arba (jei tai neįmanoma) oficialiai patvirtintomis kopijomis (jeigu tai viešieji pirkimai, – konkurso tvarka pasirinktų rangovų, prekių tiekėjų ar paslaugų teikėjų sąskaitos, pateiktos projekto vykdytojui), kurių išrašymo data negali būti vėlesnė nei 2008 m. birželio 1 d. 93. Tinkamomis laikomos tik projekto vykdytojo pateiktos paslaugų teikėjo išrašytos sąskaitos už jau suteiktas paslaugas ar jų atitinkamą dalį, kartu pateikiant pasirašytus suteiktų paslaugų perdavimo-priėmimo aktus. 94. Pridėtinės vertės mokestis (PVM) ir kiti mokesčiai bei rinkliavos: 94.1. Projekto vykdytojų ir (arba) partnerių sumokamas pirkimo ir (arba) importo PVM pripažintinas tinkamomis finansuoti iš ES struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšų projektų išlaidomis, kai: 94.1.1. remiamo projekto įgyvendinimo metu pirkimo ir (arba) importo PVM sumoka projekto vykdytojai ir (arba) partneriai įsigydami prekes ir (arba) paslaugas, skirtas ne ekonominei veiklai; 94.1.2. remiamo projekto įgyvendinimo metu pirkimo ir (arba) importo PVM sumoka projekto vykdytojai ir (arba) partneriai įsigydami prekes ir (arba) paslaugas, skirtas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (Žin, 2003, Nr. 35-1271; 2004, Nr. 17-505, Nr. 135-4892) 20–26, 29 ir 33 straipsniuose nustatytoms veiklos rūšims, kurias vykdant prekių tiekimas, paslaugų teikimas ir prekių įsigijimas iš kitos ES valstybės narės PVM neapmokestinamas; 94.1.3. projekto vykdytojai ir (arba) partneriai įsigydami prekes ir (arba) paslaugas sumoka pirkimo ir (arba) importo PVM, kuris negali būti atskaitomas pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 62 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktus; 94.1.4. kvietimą teikti paraiškas skelbianti tarpinė ir įgyvendinančioji institucija priima sprendimą į tinkamas finansuoti projektų išlaidas įtraukti projekto metu sumokėtą pirkimo ir (arba) importo PVM, kurį sumoka projekto vykdytojai ir (arba) partneriai, neįsiregistravę PVM mokėtojais, nes bendra atlygio jiems už vykdant ekonominę veiklą pateiktas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) neviršijo 100 000 litų. Šiuo atveju tarpinės ir įgyvendinančiosios institucijos turi užtikrinti, kad įgyvendinant ar įgyvendinus projektą asmenys, kuriems buvo kompensuotas jų sumokėtas pirkimo ir (arba) importo PVM, kuris buvo įtrauktas į projekto biudžetą, šio PVM neatskaitys. 94.2. Kai projekto vykdytojų ir (arba) partnerių vykdoma veikla yra mišri, Šių asmenų sumokamas pirkimo ir (arba) importo PVM paskirstomas vadovaujantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 59 straipsniu. Paskirsčius sumokamą pirkimo ir (arba) importo PVM, į tinkamas finansuoti projektų išlaidas gali būti įtraukiamas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nenurodytai veiklai tenkantis pirkimo ir (arba) importo PVM. 94.3. Projekto vykdytojų ir (arba) partnerių sumokamas pirkimo ir (arba) importo PVM pripažintinas netinkamomis finansuoti projektų išlaidomis, kai: 94.3.1. projekto įgyvendinimo metu pirkimo ir (arba) importo PVM sumoka projekto vykdytojai ir (arba) partneriai įsigydami prekes ir (arba) paslaugas, skirtas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nurodytai veiklai; jeigu projekto vykdytojai nėra PVM mokėtojai, sprendimas dėl sumokamo pirkimo ir (arba) importo PVM pripažinimo tinkamomis finansuoti projektų išlaidomis priimamas vadovaujantis Sumokamo pirkimo ir (arba) importo pridėtinės vertės mokesčio pripažinimo tinkamomis finansuoti projektų išlaidomis tvarkos aprašo 5.4. punktu (Taisyklių 13 priedas) (toliau – PVM tvarkos aprašas); 94.3.2. pirkimo ir (arba) importo PVM sumoka projekto vykdytojai ir (arba) partneriai, kuriems taikomos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo XII skyriaus I–III skirsniuose nurodytos specialios PVM apmokestinimo schemos; 94.3.3. pirkimo ir (arba) importo PVM sumoka projekto vykdytojai ir (arba) partneriai kitais, PVM tvarkos aprašo II skyriuje nenurodytais, atvejais. 94.4. Kiti mokesčiai ir rinkliavos. Jei šie mokesčiai būtini projektui įgyvendinti, jie traktuojami kaip tinkamos projekto išlaidos. Pavyzdžiui, gyventojų pajamų mokestis, socialinio draudimo įmokos, įmokos į garantinį fondą. XVIII SKIRSNIS. TINKAMOS IŠLAIDOS 95. Išlaidų tinkamumas finansuoti apibrėžiamas ir pagal išlaidų kategorijas. 96. Projekto administravimo išlaidos: 96.1. biuro prekės. Šioms išlaidoms priskiriamos tiesiogiai su projekto administravimo reikmėmis susijusios prekės, kurios pagal organizacijos taikomą apskaitos tvarką nėra laikomos ilgalaikiu turtu ir yra būtinos projekto įgyvendinimui; 96.2. biuro išlaikymas. Šias išlaidas gali sudaryti: administracinių patalpų nuoma, komunalinės paslaugos, ryšių paslaugos; 96.3. darbo užmokesčio sąnaudos. Projekto vykdytojo ir/arba jo partnerių darbuotojams (projekto vadovui, projekto vykdytojo įstaigos ar įmonės vyr. buhalteriui*, asmeniui, atsakingam už projekto stebėseną) planuojamas priskaityti ir išmokėti darbo užmokestis už laiką, dirbtą administruojant projektą pagal darbo sutartis. Nedideliuose projektuose šias tris funkcijas gali atlikti 1–2 asmenys. Kiekvienu atveju turi būti įvertinta, ar atskiros pareigybės įsteigimas yra pagrįstas ir nedidina neproporcingai administravimo išlaidų. Papildomai samdomo personalo darbo užmokestis arba jau dirbančio personalo papildomas darbo laikas, skirtas išimtinai projekto administravimui, yra tinkamos išlaidos. Jei darbuotojas dalyvauja ne vien tik projekto veikloje, tuomet tinkamos projekto išlaidos gali būti tik užmokestis už tą laiką, kuris buvo skirtas projekto administracinėms veikloms atlikti. Darbo užmokesčio sąnaudas sudaro: priskaitytas darbo užmokestis, darbdavio mokamos socialinio draudimo įmokos (31 proc.) bei įmokos į Garantinį fondą (0,2 proc.), atostogų rezervas. Apskaičiuojant atostogų rezervą, turi būti atsižvelgta į konkretaus asmens planuojamą dirbti laiką projekte. Planuojami darbuotojų darbo laiko įkainiai turėtų atitikti jų įprastus darbo įkainius toje įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje (su visais minėtais mokesčiais). Valstybės tarnautojų ir biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio išlaidos, susijusios su jų darbu administruojant projektą, negali būti kompensuotos iš paramos lėšų. Tokios išlaidos gali būti numatytos kaip pareiškėjo nuosavo indėlio dalis, jei pareiškėjas skiria nuosavų lėšų projektui bendrai finansuoti; ___________ * Projekto vykdytojas atskirai projekto apskaitai tvarkyti gali paskirti kitą darbuotoją, kuris mažuose projektuose gali taip pat atlikti projekto vadovo ir projekto stebėseną atliekančio asmens funkcijas, bet projekto apskaitą tvarkančio asmens rekvizitai paraiškos A dalyje turi būti nurodomi atskirai, ne prie vyr. buhalterio (buhalterio) rekvizitų. 96.4. personalo mokymas. Projektą administruojančio personalo dalyvavimo įvairiuose kursuose, seminaruose išlaidos, jei šiam personalui reikalingos specifinės žinios, kurios yra būtinos administruojant projektą. Tokios išlaidos yra pateisinamos tik išskirtiniais atvejais. Administruojantis personalas privalo turėti reikiamos projektų administravimui patirties, kvalifikaciją ir žinių, kurios yra įrodomos pateikiant šių darbuotojų gyvenimo aprašymą; 96.5. personalo kelionių išlaidos. Kelionės į komandiruotės vietą ir grįžimo į nuolatinio darbo vietą (visomis transporto priemonėmis, išskyrus taksi). Dienpinigių bei apgyvendinimo išlaidos apmokamos komandiruotam asmeniui pateikus patvirtinamuosius kelionės dokumentus. Komandiruočių išlaidos apskaičiuojamos pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytas normas; 96.6. administravimo paslaugų pirkimas. Projekto administravimo paslaugos gali būti perkamos vadovaujantis LR viešųjų pirkimų įstatymu (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 2002, Nr. 118-5296) ir agentūros patvirtintomis taisyklėmis, o jei pareiškėjas nėra pagal šį įstatymą apibrėžiamas kaip perkančioji organizacija – agentūros patvirtinta pirkimų tvarka; 96.7. projekto administravimo išlaidos turi atitikti rinkos kainas ir būti pagrįstos realiais projekto poreikiais. 97. Projekto vykdymo išlaidos: 97.1. Darbo užmokesčio sąnaudos. Nuolatinių pareiškėjo ir/arba partnerių darbuotojų {pvz.: dėstytojai, konsultantai), vykdančių tiesiogines projekto veiklas, planuojamas priskaityti ir išmokėti darbo užmokestis už darbo laiką, dirbtą vykdant projektą. Papildomai samdomo personalo darbo užmokestis arba jau dirbančio personalo papildomas darbo laikas, skirtas išimtinai projekto vykdymui, yra tinkamos išlaidos. Jei darbuotojas dalyvauja ne vien tik projekto veikloje, tuomet tinkamos projekto išlaidos yra tik tas faktinis laikas, kuris buvo skirtas projekto veikloms atlikti. Darbo užmokesčio sąnaudas sudaro: priskaitytas darbo užmokestis, darbdavio mokamos socialinio draudimo įmokos (31 proc.) bei įmokos į Garantinį fondą (0,2 proc.), atostogų rezervas. Apskaičiuojant atostogų rezervą turi būti atsižvelgta į konkretaus asmens planuojamą dirbti laiką projekte. Planuojami darbuotojų dienos laiko įkainiai turėtų atitikti jų įprastus darbo įkainius toje įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje (su visais minėtais mokesčiais). Valstybės tarnautojų ir biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio išlaidos, susijusios su dalyvavimu projekto veiklose, negali būti kompensuotos iš paramos lėšų. Tokios išlaidos gali būti numatytos kaip pareiškėjo nuosavo indėlio dalis, jei pareiškėjas skiria nuosavų lėšų projektui bendrai finansuoti. 97.2. Personalo mokymas. Projektą vykdančio personalo dalyvavimo įvairiuose kursuose, seminaruose išlaidos, jei šiam personalui reikalingos specifinės žinios, kurios yra būtinos įgyvendinant projektą. Tokios išlaidos yra pateisinamos tik išskirtiniais atvejais. Projektą vykdantis personalas turi turėti reikiamą šiam darbui patirtį, kvalifikaciją ir žinias, kas yra nurodoma paraiškos B dalyje (2 priedas). 97.3. Personalo kelionių išlaidos. Su projekto įgyvendinimu susijusių kelionių į komandiruotės vietą ir grįžimo į nuolatinio darbo vietą (visomis transporto priemonėmis, išskyrus taksi). Dienpinigių ir apgyvendinimo išlaidos apmokamos komandiruotam asmeniui pateikus patvirtinamuosius kelionės dokumentus. Komandiruočių išlaidos apskaičiuojamos pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytas normas. 97.4. Paslaugų pirkimas. Projektui įgyvendinti būtinų paslaugų (pvz., konsultavimo, mokymo, renginių organizavimo, kompiuterinės technikos, programinės įrangos nuomos išlaidos) pirkimo išlaidos, atitinkančios vidutinius rinkos įkainius. Paslaugų pirkimas, kurį atlieka projekto vykdytojas ir/arba jo partneris(-iai), turi būti vykdomas Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka bei agentūros parengtomis pirkimų taisyklėmis. Jeigu pagal Viešųjų pirkimų įstatymą projekto vykdytojas arba jo partneris(-iai), atliekantys pirkimus, nėra perkančioji organizacija, būtina vadovautis agentūros patvirtinta pirkimų tvarka. 97.5. Išlaidos patalpoms, kurios naudojamos projekto veikloms. Su projekto veiklomis susijusių patalpų nuoma, komunalinės paslaugos. Projekto vykdytojo nuosavų patalpų ar patalpų panaudos išlaidos nėra tinkamos išlaidos. 97.6. Ilgalaikio turto, kuris naudojamas projekto veikloms, nusidėvėjimo išlaidos. Projekto vykdymui (pvz., mokymui) reikalingos kompiuterinės įrangos, programinės įrangos nusidėvėjimo išlaidos, kurios yra būtinos projekto įgyvendinimui, tiesiogiai susijusios su projekto veiklų įgyvendinimu ir priskiriamos projekto įgyvendinimo laikotarpiui. Jei pareiškėjas pats tam tikrų projekto veiklų {pvz., mokymo) nevykdo, o perka paslaugas viešųjų pirkimų arba pirkimų būdu, tai mokymo teikėjas turi užtikrinti visą mokymo proceso organizavimą, įskaitant ilgalaikį turtą, skirtą mokymų vykdymui. Tokiais atvejais ilgalaikio turto nusidėvėjimas traktuojamas kaip netinkamos išlaidos. Įrangos, tiesiogiai susijusios su projekto veikla, nusidėvėjimo išlaidos yra tinkamos, jei: 97.6.1. nacionalinės, Europos Bendrijos ar kitos paramos lėšos nebuvo naudojamos tokiam turtui ar įrenginiams įsigyti; 97.6.2. apskaičiuotos remiantis Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais ilgalaikio turto nusidėvėjimo normatyvais; 97.6.3. yra susijusios tik su projekto įgyvendinimo laikotarpiu. 97.7. Transporto priemonių nuomos išlaidos yra tinkamos išlaidos. 98. Kitos išlaidos, susijusios su paramos sutarties sąlygų įgyvendinimu: 98.1. auditas. Išlaidos projekto auditui; 98.2. informacijos sklaida ir reklama. Informacijos apie projektą sklaidos skelbimuose, stenduose, specialiuose leidiniuose išlaidos, informacijos pateikimo žiniasklaidos priemonėse ir projekto dokumentuose, projekto interneto svetainės sukūrimo ir kitos išlaidos, susijusios su informavimu apie ES struktūrinių fondų paramą, kaip tai nurodyta šių Gairių VIII skyriaus XXXVI skirsnyje; 98.3. finansinės paslaugos. Projekto vykdymui išmokamo avanso laidavimo (garantijos) planuojamos išlaidos, jeigu avanso suma didesnė nei 10 000 Lt (ši nuostata netaikoma biudžetinėms įstaigoms), turto, kuriam įsigyti suteikiama parama, draudimo išlaidos (tik projekto įgyvendinimo laikotarpiu), banko mokesčiai už specialios sąskaitos paramos lėšoms atidarymą ir tvarkymą. 99. Projekto dalyvių išlaidos. Projekto dalyviai – tai asmenys, priklausantys projekto tikslinei grupei bei esantys mokymų ar kokios nors kitos projekto veiklos objektu. Tikslinės grupės yra nurodytos šių Gairių 47, 55, 63, 71, 80 punktuose. Dalyviais nelaikomas projektą įgyvendinantis personalas (pvz.: projekto veikloms įgyvendinti samdomi mokytojai, konsultantai bei kiti konsultuojantys ar vadovaujantys asmenys, įskaitant projekto vadovą ar vadybininką). Asmenys, kurie dalyvauja tik trumpalaikiuose informaciniuose ar kituose panašaus pobūdžio renginiuose (pvz., informaciniai seminarai, infodienos) taip pat nėra priskiriami prie projekto dalyvių. Tačiau jeigu pagrindinė projekto veikla yra trumpalaikių mokymų organizavimas (pvz., vienos dienos mokymų kursai) arba panaši veikla, neturinti pavienio renginio pobūdžio, įtraukti asmenys laikomi projekto dalyviais. Tinkamos yra šios projekto dalyvių išlaidos: 99.1. dirbančiųjų darbo užmokesčio sąnaudos. Projekto dalyvių (tik dirbančiųjų) darbo užmokesčio sąnaudos su visais darbdavio mokesčiais (soc. draudimo įmokos (31 proc.) bei įmokos į Garantinį fondą (0,2 proc.) už laiką kurį dirbantieji dalyvauja projekte (būtina pildyti darbo laiko apskaitos žiniaraščius). Šios išlaidos gali būti įtrauktos į projekto biudžetą kaip pareiškėjo nuosavos lėšos. Šios išlaidos yra tinkamos tik tais atvejais, kai projekto dalyviai yra pareiškėjo arba jo partnerio organizacijų darbuotojai; 99.2. mokymo stipendijos yra tinkamos išlaidos, jei dalyvis neturi kitų su darbo santykiais susijusių pajamų. Mokymo stipendijos gali būti mokamos šių Gairių 47.2, 55.1, 63.2, 63.3, 71.2 punktuose nurodytų tikslinių grupių dalyviams. Mokymo stipendijos mokamos dalyvavimo projekto veikloje metu ir jos dydis negali viršyti 1 minimalaus pragyvenimo lygio – 125 Lt per mėnesį; 99.3. dalyvių kelionių ir pragyvenimo išlaidos. Dalyvių kelionių į projekto vykdymo vietą ir atgal bei pragyvenimo išlaidos. Kompensuojamos kelionės bilietų, apgyvendinimo bei maitinimo faktiškai patirtos išlaidos pagal pateiktus dokumentus. Projekto dalyviams, kurie yra dirbantys asmenys, mokami dienpinigiai (maitinimo išlaidos papildomai nekompensuojamos); 99.4. kitos projekto dalyvių išlaidos: išlaidos, susijusios su projekto dalyvių patiriamomis išlaidomis vaikų ar kitų globojamų asmenų priežiūrai. Tinkamos finansuoti yra tik tos su vaikų ar kitų globojamų asmenų priežiūra susijusios išlaidos, kurių būtinumas yra deramai pagrįstas ir kurias projekto dalyvis patyrė dalyvavimo projekte metu. Šios išlaidos yra tinkamos šių Gairių 47.2, 55.1, 63.2, 63.3, 71.2 punktuose nurodytų tikslinių grupių dalyviams. XIX SKIRSNIS. NETINKAMOS IŠLAIDOS 100. Netinkamos projekto išlaidos nėra finansuojamos iš paramos lėšų ir negali būti įtrauktos į projekto biudžetą. Projekto išlaidos yra netinkamos, jeigu: 100.1. neatitinka pagrindinių Europos Komisijos (EK) 2004 m. kovo 10 d. reglamente Nr. 448/2004 „Dėl struktūrinių fondų bendrojo finansavimo tinkamumo taisyklių“ pateiktų taisyklių bei šiose Gairėse nustatytų išlaidų tinkamumo taisyklių; 100.2. dengiamos iš kitų nacionalinių, Europos Bendrijos ar kitų paramos lėšų; 100.3. nėra būtinos projektui vykdyti ir nenumatytos paramos sutartyje; 100.4. neužregistruotos projekto vykdytojo ir (
6. ar)jo partnerių apskaitoje bei nėra pagrįstos išlaidas pateisinančiais ir/arba išlaidų apmokėjimą įrodančių dokumentų originalais arba, jei tai neįmanoma, jų kopijomis; 100.5. patirtos ne projekto įgyvendinimo metu. 101. Netinkamos išlaidos: 101.1. projekto paraiškos rengimo išlaidos, tarp jų išlaidos konsultantams už projekto paraiškos parengimą; 101.2. už paimtas paskolas mokamos palūkanos; 101.3. užsienio valiutos konvertavimo išlaidos; 101.4. baudos, finansinės nuobaudos ir bylų nagrinėjimo išlaidos; 101.5. naudotos įrangos pirkimo išlaidos; 101.6. pirkimo ir/arba importo PVM, kurį projekto vykdytojas ir partneris(-iai) gali įtraukti į PVM atskaitą (susigrąžinti); 101.7. lizingas; 101.8. žemės ir pastatų pirkimas; 101.9. transporto priemonių įsigijimo išlaidos; 101.10. pastatų ir patalpų remonto išlaidos; 101.11. išlaidos pagal sutartis, kurios padidina vykdomos veiklos išlaidas, proporcingai nepadidindamos jos vertės, bei išlaidos pagal sutartis su tarpininkais ir konsultantais, kuriose mokėjimas yra nurodytas procentais nuo bendros projekto vertės; 101.12. išlaidos, susijusios su projekto Valdymo grupės veikla; 101.13. ilgalaikio turto pirkimas (tinkamos tik su projekto veiklomis susijusio ilgalaikio turto nusidėvėjimo, apskaičiuoto projekto įgyvendinimo laikotarpiu, išlaidos); 101.14. veiklos, vykdomos už tinkamos projekto teritorijos ribų, išlaidos; 101.15. pareiškėjo indėlis natūra; 101.16. kitos išlaidos, neatitinkančios gairėse nustatytų išlaidų tinkamumo reikalavimų. VII SKYRIUS. PARAIŠKŲ TEIKIMO, VERTINIMO IR SPRENDIMŲ DĖL PARAMOS TEIKIMO PRIĖMIMO TVARKA XX SKIRSNIS. PARAIŠKŲ TEIKIMAS 102. Kvietimas teikti paraiškas skelbiamas „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“, ministerijos ir agentūros interneto svetainėse ir viename iš nacionalinių dienraščių. Paskelbus kvietimą teikti paraiškas, visa kvietimo teikti paraiškas dokumentacija skelbiama ministerijos interneto svetainėje adresu www. socmin. lt (skyriuje „ES parama“) bei agentūros svetainėje adresu www. esf. lt (skyriuje „Europos socialinis fondas“). 103. Vadovaudamasis šiomis Gairėmis, pareiškėjas pildo standartinę paraiškos formą. Paraiškos forma susideda iš dviejų dalių – bendrosios (A) dalies (1 priedas) ir specialiosios (B) dalies (2 priedas). Bendroji paraiškos dalis yra vienoda visoms priemonėms, specialiojoje paraiškos dalyje detaliau pagrindžiamas projektas bei pateikiama informacija, kuri yra svarbi pagal konkrečią priemonę teikiamiems projektams. 104. Paraiškos forma turi būti užpildyta vadovaujantis: paraiškos (A) dalies pildymo instrukcija (3 priedas) bei paraiškos (B) dalies pildymo instrukcija (4 priedas). 105. Paraiškos turi būti užpildytos lietuvių kalba kompiuteriu. Ranka užpildytos paraiškos nebus nagrinėjamos. 106. Kartu su paraiška pareiškėjas ir partneriai turi pateikti iš anksto nustatytą ir paraiškos prieduose nurodytą informaciją bei dokumentus, įrodančius, kad projektas yra tinkamas finansavimui ir kuriais remiantis vertinimą atranką atliekančios ir sprendimą dėl paramos skyrimo priimančios institucijos gali padaryti tinkamą sprendimą dėl paramos skyrimo. 107. Privalomi paraiškos priedai yra šie: 107.1. Projekto vykdytojo ir jo partnerių steigimo dokumentų kopijos; 107.2. Projekto jungtinės veiklos sutartys ar jų kopijos; 107.3. Projekto vykdytojo ir jo partnerių finansinių ataskaitų už paskutinius 3 veiklos metus kopijos (netaikoma biudžetinėms įstaigoms); 107.4. Projekto vykdytojo ir jo partnerių pažymos iš Valstybinės mokesčių inspekcijos apie atsiskaitymus. Pažymos turi būti išduotos ne anksčiau kaip prieš tris mėnesius iki paraiškos pateikimo datos (netaikoma pareiškėjams, kurie yra valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamos institucijos bei įstaigos); 107.5. Projekto vykdytojo ir jo partnerių pažymos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus apie atsiskaitymus. Pažymos turi būti išduotos ne anksčiau kaip prieš tris mėnesius iki paraiškos pateikimo datos (netaikoma pareiškėjams, kurie yra valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamos institucijos bei įstaigos); 107.6. detalus projekto biudžetas projekto įgyvendinimo laikotarpiui (5 priedas); 107.7. Projekto išlaidų pagrindimas (6 priedas); 107.8. Projekto vadovo, projekto finansininko ir asmens, atsakingo už projekto stebėseną, gyvenimo ir veiklos aprašymai (CV) (7 priedas); 107.9. Projekto loginė matrica (rekomenduojama); 107.10. Pareiškėjams, teikiantiems paraišką pagal Gairėse nurodytą BPD 2.3 priemonės 5-ą veiklos sritį „Parama socialinėms įmonėms“ – laisvos formos pagrindimą, numatytą Gairių 88.5 punkte. 107.11. Jei pareiškėjas (ir/ar partneris) prisideda prie projekto įgyvendinimo nuosavomis lėšomis, turi būti pateikti nuosavą indėlį įrodantys dokumentai. 107.12. Kiti priedai, kurie pagrindžia pareiškėjo ir projekto tinkamumą gauti paramą, projekto atitikimą specifiniams atrankos kriterijams ir kt. 108. Paraiškos turi būti įteiktos asmeniškai, pristatytos pašto kurjerio arba atsiųstos registruotu paštu agentūrai adresu: Paramos fondas Europos socialinio fondo agentūra Geležinio vilko g. 12, LT-01112 Vilnius 109. Paraiškos teikiamos agentūrai užantspauduotame ir užklijuotame voke. Pareiškėjas privalo viename užantspauduotame voke (ar kitoje talpoje/pakete) pateikti vieną projekto paraiškos originalą (užpildyta paraiškos forma ir priedai), ant kurio turi būti nurodyta „ORIGINALAS“, ir dvi paraiškų (užpildyta paraiškos forma ir priedai) kopijas, nurodant „KOPIJA“. Paraiškos turi būti susegtos aplankuose kietais viršeliais – nesusegtos paraiškos ir jų kopijos nebus vertinamos. Visi paraiškos lapai turi būti numeruoti. Taip pat pristatoma paraiškos versija elektroninėje laikmenoje. Ant voko turi būti nurodytas pareiškėjo pavadinimas, pareiškėjo adresas, BPD priemonė, pagal kurią teikiama paraiška, ir kvietimo numeris – BPD2004-ESF-2.3.0-02. Ant kitos voko pusės nurodomas pareiškėjo kontaktinio asmens vardas ir pavardė, telefono ir fakso numeriai. Ant elektroninės laikmenos turi būti aiškiai nurodytas projekto pavadinimas. Faksu ar elektroniniu paštu atsiųstos ar kitu adresu pristatytos paraiškos neregistruojamos. 110. Paraiškos turi būti pateiktos iki 2005 m. rugpjūčio 29 d. 16 val. Siunčiant paštu, išsiuntimo vietos pašto antspaudo data turi būti ne vėliau kaip 2005 m. rugpjūčio 29 d. Vėliau gautos paraiškos nagrinėjamos nebus. 111. Už paraiškos pristatymą laiku atsako pareiškėjas. Atsiuntusiam paraišką pareiškėjui išsiunčiamas paraiškos registravimo patvirtinimas. Jei pareiškėjas įteikė paraišką asmeniškai, toks patvirtinimas išduodamas paraiškos pateikimo metu. XXI SKIRSNIS. PAREIŠKĖJŲ INFORMAVIMO IR KONSULTAVIMO TVARKA 112. Pareiškėjas gali pateikti klausimus dėl dalyvavimo programoje tvarkos ir sąlygų, dėl pagal šį kvietimą teikti paraiškas skiriamos paramos sąlygų, dėl paraiškos pildymo ir kitus, susijusius su paramos teikimu, klausimus. Klausimai gali būti pateikiami raštu (siunčiami paprastu ar elektroniniu paštu bei faksu) ir žodžiu agentūrai: 112.1. telefonu (8-5) 264 93 36; 112.2. faksu (8-5) 260 82 81; 112.3. elektroniniu paštu: info@esf. lt. 113. Iš anksto susitarus, pareiškėjai Gairių 112 punkte nurodytą informaciją gali gauti susitikimo su agentūros atsakingais darbuotojais metu. 114. Teikiant paklausimą faksu ar elektroniniu paštu, turi būti pateikiama: 114.1. aiški nuoroda į šias Gaires; 114.2. kvietimo Nr. BPD2004-ESF-2.3.0-02; 114.3. asmens, kuris teiraujasi, vardas ir pavardė bei jo atstovaujamos organizacijos pavadinimas ir telefonas. Detali pareiškėjų informavimo ir konsultavimo tvarka yra nurodyta agentūros interneto svetainėje adresu www. esf. lt. 115. Dažniausiai pateikiami klausimai ir atsakymai, taip pat tokie, kurie gali būti svarbūs ir kitiems pareiškėjams, bus pateikti agentūros interneto svetainėje adresu www. esf. lt. 116. Po kvietimo teikti paraiškas paskelbimo bus organizuojami informaciniai seminarai pareiškėjams. Apie seminarų datą, vietą ir laiką bus skelbiama ministerijos interneto svetainėje adresu www. socmin. lt ir agentūros interneto svetainėje adresu www. esf. lt. XXII SKIRSNIS. PARAIŠKŲ VERTINIMO IR ATRANKOS TVARKA 117. Už pateiktų paraiškų vertinimą yra atsakinga agentūra, kuri prireikus gali pasinaudoti nepriklausomų ekspertų paslaugomis. Vertinimas vyksta pagal agentūros nustatytą vidinę paraiškų vertinimo tvarką, kuri parengta pagal Taisyklėse nustatytus paraiškų vertinimo reikalavimus. 118. Paraiškų vertinimo, projektų atrankos, sprendimų dėl paramos skyrimo priėmimo ir paramos sutarčių pasirašymo tvarkaraštis derinamas socialinė apsaugos ir darbo ministro įsakymu. Tvarkaraštis skelbiamas ministerijos ir agentūros interneto svetainėse: www. socmin. lt ir www. esf. lt. 119. Vertinimo metu agentūra gali atlikti patikrą vietoje. Apie planuojamą patikrą vietoje pareiškėjas informuojamas išsiunčiant jam informacinį raštą, kuriame nurodoma, kokia informacija, duomenys, dokumentai turi būti prieinami agentūros darbuotojams. Paraiškoje pateiktos informacijos patikra vietoje turi būti atlikta per kuo trumpesnį laiką. Konkretų laiką, per kurį turi būti atlikta patikra, nustato agentūra. Parengus patikros vietoje ataskaitą, atsižvelgiant į joje pateikiamą informaciją, paraiška vertinama toliau. Patikros metu nustačius, jog pareiškėjas paraiškoje pateikė klaidingą arba klaidinančią informaciją, agentūra atmeta paraišką. 120. Paraiškų vertinimo procesas susideda iš trijų etapų: 120.1. administracinės atitikties vertinimas, kurio metu patikrinama, ar paraiška yra visiškai sukomplektuota, tai yra ar pateikti visi šiose Gairėse nurodyti dokumentai bei paraiškos priedai; 120.2. tinkamumo skirti paramą vertinimas, kurio metu nustatoma, ar pareiškėjas ir projektas yra tinkami gauti paramą pagal BPD 2.3 priemonę; 120.3. projekto kokybės ir naudos vertinimas, kurio metu įvertinama, kurie iš tinkamų finansuoti projektų labiausiai atitinka prioritetinius bendruosius BPD priedo ir specifinius projektų atrankos kriterijus, duoda daugiausia naudos, efektyviausiai panaudoja paramos lėšas bei kurių projektų įgyvendinimas yra geriausiai suplanuotas. Šiame vertinimo etape projektai vertinami balais. Didžiausia projektui galima skirti balsų suma gali sudaryti 100 balų. 121. Administracinės atitikties vertinimas atliekamas pagal šią lentelę: Paraiškos pristatymo data: Paraiškos Nr.: Paraišką priėmė: Pareiškėjo pavadinimas: Partneris 1: Partneris 2:... Taip Ne Po patikslinimo 1. Paraiška (A ir B dalys) visiškai užpildyta, atitinka paraiškos formą, yra pasirašyta pareiškėjo, antspauduota 2. Pateiktas reikiamas paraiškos ir jos priedų originalų ir kopijų skaičius 3. Pateikta elektroninė paraiškos versija 4. Paraiška užpildyta lietuvių kalba 5. Biudžetas ir finansavimo Šaltinių lentelė atitinka nustatytą formą ir yra pasirašyti pareiškėjo 6. Pateiktas 1 priedas. Projekto vykdytojo ir jo partnerių steigimo dokumentų kopijos 7. Pateiktas 2 priedas. Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduoto galiojančio socialinės įmonės statusą patvirtinančio pažymėjimo kopija (5-jai veiklos sričiai) 8. Pateiktas 3 priedas. Projekto jungtinės veiklos (partnerystės) sutartys ar jų kopijos 9. Pateiktas 4 priedas. Projekto vykdytojo ir jo partnerių finansinių ataskaitų už paskutinius 3 veiklos metus kopijos (jei taikoma) 10. Pateiktas 5 priedas. Projekto vykdytojo ir jo partnerių pažymos iš Valstybinės mokesčių inspekcijos apie atsiskaitymus (netaikoma pareiškėjams, kurie yra valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamos institucijos bei įstaigos) 11. Pateiktas 6 priedas. Projekto vykdytojo ir jo partnerių pažymos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus apie atsiskaitymus (netaikoma pareiškėjams, kurie yra valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamos institucijos bei įstaigos) 12. Pateiktas 7 priedas. Detalus projekto biudžetas projekto įgyvendinimo laikotarpiui (pagal Gairių 5 priedą) 13. Pateiktas 8 priedas. Projekto išlaidų pagrindimas (pagal Gairių 6 priedą) 14. Pateiktas 9 priedas. Projekto vadovo, projekto finansininko ir asmens, atsakingo už projekto stebėseną, gyvenimo ir veiklos aprašymai (CV) (pagal Gairių 7 priedą) VERTINTOJO PASTABOS. (Kokios informacijos ar dokumentų trūksta) 122. Jeigu vertinant paraišką administracinės atitikties lentelėje pažymimas bent vienas atsakymas „ne“, pareiškėjui siunčiamas raštas, kuriame prašoma per rašte nurodytą terminą pateikti trūkstamą informaciją arba dokumentus. 123. Jei pareiškėjas per nustatytą terminą prašomos informacijos ir dokumentų nepateikia arba pateikia ne visus prašomus dokumentus ir informaciją, agentūra priima sprendimą atmesti paraišką. Priėmusi sprendimą atmesti paraišką dėl administracinės atitikties reikalavimų neatitikimo, agentūra per 5 darbo dienas parengia ir išsiunčia informacinį pranešimą pareiškėjui dėl paraiškos atmetimo, nurodydama paraiškos atmetimo priežastis. 124. Teigiamai atsakius į visus administracinės atitikties vertinimo lentelės klausimus, paraiška perduodama į kitą vertinimo etapą. 125. Informacija apie administracinės atitikties vertinimo etapą praėjusias paraiškas skelbiama agentūros interneto svetainėje www. esf. lt. 126. Tinkamumo skirti paramą vertinimą atlieka du agentūros vertintojai pagal šią lentelę: Paraiškos pristatymo data: Paraiškos Nr.: Paraišką priėmė: Pareiškėjo pavadinimas: Partneris 1: Partneris 2:... Taip Ne Po patikslinimo 1. Pareiškėjo ir partneriu tinkamumas 1.1. Pareiškėjas atitinka šiose Gairėse nustatytus tinkamumo reikalavimus 1.2. Pareiškėjo partneris atitinka šiose Gairėse nustatytus tinkamumo reikalavimus 1.3. Pareiškėjas ir/ar jo partneris turi pakankamų administracinių gebėjimų projektui vykdyti 1.4. Pareiškėjas ir/ar jo partneris turi pakankamų ir tinkamų gebėjimų bei kompetencijos projekto veikloms vykdyti (toms projekto veikloms, kurias vykdo pareiškėjas arba partneris) 2. Projekto tinkamumas finansuoti 2.1. Projektas atitinka BPD strategiją ir prisideda prie BPD ir BPD 2.3 priemonės tikslų įgyvendinimo 2.2. Projekto tikslai ir veiklos (arba jų dalis) atitinka BPD 2.3 priemonės remiamas bei Gairėse nurodytas veiklos sritis 2.3. Planuojamos vykdyti projekto veiklos atitinka Gairėse nurodytas atskirų sričių remiamas veiklas 2.4. Projektas nepažeidžia ES ir Lietuvos Respublikos konkurencijos ir aplinkosaugos reikalavimų 2.5. Tikslinės grupės, kurioms skirtos projekto veiklos, atitinka Gairėse pareiškėjams nurodytas grupes 2.6. Projektas neprieštarauja ES horizontaliosioms politikoms: darnaus vystymosi, lygių galimybių ir informacinės visuomenės 2.7. Paraiškoje nurodytos privalomos paramos informavimo ir viešinimo priemonės 2.8. Paraiškoje pagrįstas projekto finansinis ir institucinis tęstinumas 2.9. Paraiškoje yra pagrįstas paramos papildomumas (valstybės pagalbos teikimo atveju) 2.10. Paraiškoje yra aprašyta ir pagrįsta pridėtinė projekto vertė 2.11. Projekto įgyvendinimo vieta atitinka nustatytus reikalavimus 2.12. Projekto įgyvendinimo trukmė atitinka Gairėse nustatytus reikalavimus 3.13. Projektas nebuvo gavęs ir šiuo metu negauna paramos pagal kitas BPD priemones, iš kitų Europos Bendrijų ar nacionalinių šaltinių. 3. Projekto išlaidų tinkamumas 3.1. Pagal 5-ają veiklų sritį teikiamų projektų įgyvendinimui prašoma paramos suma neviršija 3 452 800 litų 3.2. Pareiškėjo nuosavo indėlio finansavimo šaltiniai yra aiškiai apibrėžti, patikimi, tinkami ir pakankami (jei taikoma) 3.3. Projekto išlaidos yra aiškios, detalios, pagrįstos, realios ir būtinos projektui įgyvendinti 3.4. Projekto išlaidos (arba jų dalis) atitinka tinkamų išlaidų kategorijas VERTINTOJO PASTABOS (Kokios informacijos ar dokumentų trūksta) Maksimali siūloma tinkamų finansuoti išlaidų suma, litais Maksimalus siūlomas paramos projektui dydis, litais 127. Jeigu paraiška atitinka ne visus tinkamumo kriterijus, taip pat jei agentūrai trūksta informacijos įvertinti paraišką pareiškėjui siunčiamas raštas, kuriame prašoma per rašte nustatytą terminą pateikti trūkstamus ar papildomus duomenis, dokumentus, patikslinti ar papildyti paraiškoje pateiktą informaciją. Esant reikalui, agentūra gali kreiptis į atitinkamas institucijas papildomos informacijos apie pareiškėją bei paraišką ir naudotis išoriniais oficialiais informacijos šaltiniais vertinant paraiškoje pateiktą informaciją. 128. Tinkamumo skirti paramą vertinimo etape taip pat nustatomas maksimalus projekto tinkamų išlaidų dydis ir maksimalus paramos projektui dydis. 129. Jeigu dalis projekto išlaidų yra nepagrįsta, nėra akivaizdaus šių išlaidų būtinumo projekto veiklos sritims įgyvendinti, pareiškėjas raštu paprašomas pagrįsti tokias išlaidas ir/arba jam pasiūloma sumažinti dalį projekto išlaidų. Jei per agentūros nurodytą terminą pareiškėjas nepateikia prašomos informacijos arba jo pateikta informacija nepagrindžia išlaidų būtinumo projekto veikloms įgyvendinti, nepagrįstos išlaidos laikomos netinkamomis finansuoti. Jei projekto išlaidos yra suskaičiuotos nesinaudojant realiais įkainiais, vertintojai turi teisę perskaičiuoti projekto biudžetą naudodami vidutinius rinkos įkainius ir atitinkamai sumažina projekto tinkamas finansuoti išlaidas, apie tai informuojant pareiškėją. 130. Tinkamumo skirti paramą vertinimo metu agentūra įvertina projekto pajamas, gaunamas arba numatomas gauti iš pardavimų, nuomos, paslaugų, mokesčių ir kitais būdais projekto įgyvendinimo metu ir vienerius metus po projekto pabaigos. 131. Jeigu tinkamumo skirti paramą vertinimo metu nustatytas projekto tinkamų finansuoti išlaidų dydis ir galimas maksimalus paramos dydis skiriasi nuo paraiškoje pateiktų projekto tinkamų finansuoti išlaidų ir prašomos paramos dydžių, agentūra raštu apie tai informuoja pareiškėją ir su juo suderina, ar jis sutinka įgyvendinti projektą su agentūros nustatytomis maksimalaus dydžio išlaidomis ir parama. Pareiškėjui sutikus, paraiška perduodama į kitą vertinimo etapą. Jei pareiškėjas nesutinka, agentūra atmeta paraišką. 132. Tinkamų finansuoti išlaidų dalį, kurios nepadengia paramos lėšos, pareiškėjas privalo finansuoti iš savo arba partnerių turimų lėšų ar paskolų. 133. Įvertinusi tinkamumą skirti paramą agentūra parengia išvadą ar projektas yra tinkamas gauti paramą ir kokio maksimalaus dydžio parama gali būti suteikta, taip pat ar pareiškėjas sutinka įgyvendinti projektą su agentūros nustatytu paramos dydžiu. 134. Paraiška po tinkamumo vertinimo yra atmetama, jei: 134.1. įvertinus paraiškoje Gairių 127 punkte nustatyta tvarka pateiktą papildomą informaciją duomenis, dokumentus, bent vienas iš tinkamumo vertinimo lentelės kriterijų yra vertinamas neigiamai; 134.2. jei pareiškėjas atsisako pateikti arba pateikia ne visą Gairių 127 punkte nustatyta tvarka prašomą papildomą informaciją duomenis, dokumentus, kurių reikia tinkamumo vertinimui atlikti; 134.3. jei pareiškėjas pateikia Gairių 127 punkte nustatyta tvarka prašomą informaciją nesilaikydamas agentūros rašte nurodytų terminų; 134.4. jei pareiškėjas nesutinka su agentūros siūlomu maksimaliu tinkamų projekto išlaidų dydžiu bei siūloma maksimalia paramos suma. 135. Agentūrai priėmus sprendimą atmesti paraišką, pareiškėjas apie tai informuojamas per 5 darbo dienas išsiunčiant jam informacinį pranešimą kuriame nurodomos paraiškos atmetimo priežastys. 136. Informacija apie tinkamumo skirti paramą vertinimo etapą praėjusias paraiškas skelbiama agentūros interneto svetainėje adresu www. esf. lt. 137. Tinkami finansuoti projektai patenka į trečiąjį – projektų naudos ir kokybės vertinimo etapą. Šis vertinimas atliekamas projektui suteikiant balus pagal nustatytus vertinimo kriterijus. Aukščiausias galimas įvertinimas yra 100 balų. 138. Projektų naudos ir kokybės vertinimą atlieka agentūros paskirti vertintojai. Jeigu vertintojų suteikti balai pagal atskirą vertinimo kriterijų skiriasi daugiau kaip 50 % nuo visos kriterijui skiriamos maksimalios balų sumos, agentūra paskiria trečią vertintoją. 139. Atliekant projektų naudos ir kokybės vertinimą, pildoma ši vertinimo lentelė: Pareiškėjo Nr.: Pareiškėjo pavadinimas: Prašoma paramos suma Projekto pavadinimas: Projekto įgyvendinimo vieta: Projekto trukmė Kriterijai Maksimalus balas Skiriamas balas Nuoroda į paraiškos formą I. Projekto rezultatų poreikio ir naudos pagrįstumas 80 1. Projekto atitikimas Gairių 33 punkte nurodytiems bendriesiems projektų atrankos kriterijams (sumuojami 1.1 ir 1.2 punktų balai): 4 balai B 1 1.1. Projektas turi teigiamą poveikį regionų išsivystymo skirtumų mažinimui (pasirenkamas vienas iš žemiau pateikiamų variantų): 3 1.1.1. Projekto veiklos yra vykdomos Ignalinos AE regione, projekto rezultatai skirti Šio regiono problemoms spręsti 3 1.1.2. Projekto veiklos vykdomos (ir projekto rezultatai skiriami) bet kurioje savivaldybėje, išskyrus Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų savivaldybių teritorijas 2 1.1.3. Projekto veiklos vykdomos (ir projekto rezultatai skiriami) Kauno ar Klaipėdos miestų savivaldybių teritorijose 1 1.2. Projektą įgyvendinant yra didesnis nei privaloma pareiškėjo (ar partnerio) nuosavų lėšų indėlis 1 2. Projekto atitikimas Gairių 34 punkte nurodytiems specifiniams priemonės atrankos kriterijams (balai sudedami pagal kiekvieną iš papunkčių) 20 B 1 2.1. Kaip projektas prisidės prie konkretaus Lietuvos Respublikos įstatymo ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos/strategijos? Projekto veiklos, tikslai bei uždaviniai orientuoti į konkrečių (priklausomai nuo veiklos srities ir tikslinės grupės) Lietuvos Respublikos įstatymo ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos/strategijos tikslų įgyvendinimą:
7. a)I veiklos sritis. Nacionalinė narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės 2004-2008 metų strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 2 d. nutarimu Nr. 1216 (Žin., 2003, Nr. 94-4251);
8. b)II veiklos sritis. Tautinių mažumų integracijos į Lietuvos visuomenę 2005-2010 metais programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 703 (Žin., 2004, Nr. 93-3403);
9. c)III veiklos sritis. Valstybinė moterų ir vyrų lygių galimybių 2003-2004 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 712 (Žin., 2003, Nr. 55-2458);
10. d)IV veiklos sritis. Nuteistųjų ir asmenų, paleistų iš laisvės atėmimo vietų, socialinės adaptacijos 2004-2007 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 9 d. nutarimu Nr. 143 (Žin., 2004, Nr. 23-709);
11. e)V veiklos sritis. Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymas (Žin., 2004, Nr. 96-3519). 3 2.2. Projekto įgyvendinimo metu diegiami naujoviški metodai ir priemonės (pasirenkamas vienas atsakymo variantas): 3 2.2.1. Projekto įgyvendinimo metu diegiami metodai ir priemonės yra naujoviški šalies mastu 3 2.2.2. Projekto įgyvendinimo metu diegiami metodai ir priemonės yra naujoviški apskrities mastu 2 2.2.3. Projekto įgyvendinimo metu diegiami metodai ir priemonės yra naujoviški savivaldybės mastu 1 2.2.3. Projekto įgyvendinimo metu naujoviški metodai ir priemonės nėra diegiami 0 2.3. Projekto įgyvendinimo metu numatoma naudotis IT sukuriamomis galimybėmis 2 2.4. Projekto įgyvendinimas sudarys sąlygas didinti tikslinių grupių asmenų įsidarbinimo gebėjimus ir galimybes: projekto įgyvendinimo metu tikslinių grupių asmenų įdarbinimo problemos bus sprendžiamos kompleksiškai: nuo profesinių įgūdžių ir kvalifikacijos poreikių identifikavimo, psichologinio ir profesinio konsultavimo, profesinių įgūdžių, žinių ir gebėjimo ugdymo iki įdarbinimo 7 2.5. Pareiškėjas numato platų įvairių partnerių bendradarbiavimą (nevyriausybinių organizacijų, socialinių partnerių, regioninių/vietinių valdžios institucijų) 1 2.6. Projektas skirtas sunkiausią negalią (I ir II gr. invalidumą) turinčių asmenų profesinei reabilitacijai ir įdarbinimui (daugiau kaip 50 proc. projekte dalyvaujančių tikslinių grupių atstovų sudaro I ir II gr. invalidumą turintys asmenys) 3 2.7. Pareiškėjo patirtis atitinkamoje veiklos srityje (pasirenkamas vienas atsakymo variantas): 3 2.7.1. daugiau kaip 5 metai 3 2.7.2. nuo 3 iki 5 metų 2 2.7.3. nuo 1 iki 3 metų 1 2.7.4. mažiau nei 1 metai 0 3. Projektų rezultatų poreikio pagrindimas (sumuojami 3.1-3.5 punktų balai) 30 balų B 3.1. B 3.2. 3.1. Paraiškoje konkrečiai ir išsamiai aprašyta problema, kuriai spręsti prašoma parama, bei problemos atsiradimo priežastys. Pagrįsta, kodėl pasirinktas toks problemų sprendimo būdas ir kaip konkrečiai projekto rezultatai prisidės prie problemos priežasčių šalinimo 13 3.2. Paraiškoje įvardyti ir pagrįsti tikslinės grupės problemos (išsilavinimo, profesinės, socialinės, kitos) bei poreikiai, pastarieji susieti su projekto tikslais ir rezultatais 9 3.3. Problema, kurią sprendžia projektas, bei projekto rezultatų poreikis yra pagrįsti tyrimais bei statistika, yra nurodytos tyrimų publikacijos ar oficialios statistinės informacijos šaltiniai 6 3.4. Paraiškoje aprašyta kitų šalių patirtis, kuria remiamasi formuluojant projekto idėją bei veiklas 2 4. Projekto pasiekimai ir rezultatai (sumuojami 4.1-4.5 punktų balai) 24 balai 4.1. Planuojami rezultatai atitinka sprendžiamos problemos mastą 6 A 7 B 4.8. 4.2. Projekto pasiekimų ir rezultatų rodikliai yra konkretūs, išmatuojami, tikėtini pagal vietinės darbo rinkos ir tikslinės grupės realijas 5 4.3. Pagrįstas priežasties-pasekmės ryšys tarp projekto tikslų, veiklų, pasiekimų ir rezultatų 5 4.4. Projekto rezultatai adekvatūs projekto sąnaudoms 5 4.5. Paraiškoje išsamiai aprašytas ir pagrįstas projekto rezultatų papildomas socialinis-ekonominis poveikis atitinkamam sektoriui, regionui, socialinei gyventojų grupei 3 B. Projekto veiklų planavimo ir valdymo kokybė 20 balų 1. Projekto veiklų apibrėžtumas, pagrįstumas, išdėstymas laike (sumuojami 1.1-1.3 punktų balai) 10 balų A 11 1.1. projekto veiklos konkrečiai apibrėžtos, aprašytos ir susijusios tarpusavyje 3 1.2. visos nurodytos veiklos yra būtinos ir pakankamos numatytiems rezultatams pasiekti 3 1.3. veiklų įgyvendinimo išdėstymas laike yra realus, nuoseklus, veiklos yra optimalios siekiant numatytų rezultatų 4 2. Projekto administravimo pajėgumai (pasirenkamas vienas atsakymo variantas): 6 balai B 4.1. 2.1. Paraiškoje konkrečiai įvardytos administracinio personalo (projekto vadovo, finansininko, asmens, atsakingo už projekto stebėseną) funkcijos ir atsakomybės projekte, nurodyti konkretūs pareiškėjo ar partnerio organizacijos darbuotojai, administruosiantys projektą, nurodytas personalas (CV) turi pakankamai kompetencijos ir patirties, reikalingos numatytoms veikloms atlikti 6 2.2. Paraiškoje konkrečiai įvardytos administracinio personalo (projekto vadovo, finansininko, asmens, atsakingo už projekto stebėseną) funkcijos ir atsakomybės projekte, tačiau konkretūs projektą administruosiantys darbuotojai nenurodyti, juos tik planuojama samdyti, gavus paramą projektui 4 2.3. Paraiškoje konkrečiai įvardytos administracinio personalo (projekto vadovo, finansininko, asmens, atsakingo už projekto stebėseną) funkcijos ir atsakomybės projekte, administravimo paslaugas planuojama pirkti viešųjų pirkimų arba konkurso būdu 2 2.4. Paraiškoje nepakankamai įvardytos administracinio personalo (projekto vadovo, finansininko, asmens, atsakingo už projekto stebėseną) funkcijos ir atsakomybės projekte, nėra aišku, kaip bus vykdomas projekto administravimas 0 3. Rizikos analizės atlikimas (sumuojami 3.1-3.2 punktų balai) 4 balai B 3.8. 3.1. Paraiškoje pateikta prielaidų ir rizikų projektui pradėti analizė 2 3.2. Paraiškoje pateiktas projekto įgyvendinimo ir rezultatų pasiekimo prielaidų bei vidinių ir išorinių rizikų įvertinimas 2 Maksimalus balas 100 balų Vertintojo skiriamas bendras balų skaičius Vertintojo rekomendacija ir išvados 140. Jeigu vertintojams kyla neaiškumų ar trūksta informacijos, pareiškėjui siunčiamas raštas, kuriame per agentūros nurodytą terminą prašoma pateikti paaiškinimus ar trūkstamą informaciją, kurių nepateikus arba jei pareiškėjo pateikta trūkstama informacija yra nepakankama, vertinimo metu mažinamas atitinkamos kategorijos balų skaičius. 141. Informacija apie naudos ir kokybės vertinimo etapą praėjusias paraiškas skelbiama agentūros interneto svetainėje adresu www. esf. lt. 142. Atlikusi vertinimą agentūra parengia vertinimo ataskaitą ir išvadas ir pateikia ją ministerijai. 143. Ministerija, gavusi vertinimo ataskaitą ir įsitikinusi, kad vertinimo ataskaita yra parengta pagal reikalavimus ir jose esančios informacijos pakanka projektų atrankos komiteto rekomendacijoms ir ministerijos sprendimui dėl finansavimo skyrimo priimti, kviečia Projektų atrankos komiteto (toliau – atrankos komitetas) posėdį. Atrankos komiteto posėdžiuose dalyvauja vadovaujančiosios institucijos (Finansų ministerijos) ir kitų institucijų, kurių kompetencijos sričiai priskiriami svarstomi projektai, taip pat, jei būtina, socialinių partnerių atstovai. 144. Atrankos komitetas, apsvarstęs agentūros pateiktą vertinimo ataskaitą, parengia ir teikia ministerijai rekomendaciją dėl paramos projektams skyrimo. 145. Atrankos komitetas, teikdamas rekomendacijas skirti paramą projektams finansuoti arba neskirti paramos, vadovaujasi vertinimo ataskaitoje pateikta projektų naudos ir kokybės vertinimo rezultatų suvestine, sudaryta eilės tvarka pagal surinktą balų skaičių. Projektų naudos ir kokybės vertinimo rezultatų suvestinės sudaromos atskirai pagal 5 veiklos sritis. 146. Informacija apie atrankos komiteto rekomendacijas skelbiama ministerijos interneto svetainėje adresu www. socmin. lt. XXIII SKIRSNIS. GALUTINIO SPRENDIMO DĖL PARAMOS SKYRIMO PRIĖMIMAS 147. Galutinį sprendimą dėl paramos skyrimo priima ministerija, vadovaudamasi atrankos komiteto rekomendacijomis. Sprendimas dėl paramos skyrimo yra tvirtinamas ministerijos valstybės sekretoriaus potvarkiu. 148. Sprendimo dėl paramos skyrimo kopija per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo yra išsiunčiama agentūrai, kuri per 3 darbo dienas nuo sprendimo gavimo ir užregistravimo informuoja pareiškėjus apie priimtą sprendimą ir inicijuoja trišalės sutarties tarp agentūros, ministerijos ir atrinktų projektų pareiškėjų pasirašymą. 149. Informacija apie ministerijos priimtus sprendimus skelbiama ministerijos interneto svetainėje adresu www. socmin. lt ir agentūros svetainėje adresu www. esf. lt. XXIV SKIRSNIS. SKUNDŲ NAGRINĖJIMAS 150. Pareiškėjai turi teisę apskųsti agentūros, ministerijos ir Finansų ministerijos veiksmus arba neveikimą susijusius su paraiškos vertinimu, atranka, sprendimo dėl paramos skyrimo priėmimu ir projekto įgyvendinimu. 151. Agentūros veiksmus arba neveikimą, susijusius su paraiškos vertinimu, pareiškėjas gali apskųsti ministerijai raštu per 10 darbo dienų nuo tos dienos, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti apie tokius agentūros veiksmus. Ministerija, gavusi pareiškėjo skundą, per 20 darbo dienų nuo jo užregistravimo dienos išnagrinėja skunde pateiktus argumentus ir nustato, ar jie pagrįsti, atsižvelgdama į paraiškos registravimo ir vertinimo dokumentus: 151.1. Ministerijai nusprendus, kad agentūros veiksmai buvo teisėti ir pagrįsti, apie tai pareiškėjas informuojamas per 5 darbo dienas nuo sprendimo dėl pareiškėjo skundo priėmimo dienos. 151.2. Ministerijai nusprendus, kad yra pagrindo manyti, kad agentūros veiksmai yra nepagrįsti, ji gali įpareigoti agentūrą pakartoti vertinimo procedūrą arba atlikti kitus veiksmus. Tokiu atveju ministerija nustato terminą per kurį vertinimo procedūra turi būti pakartota arba atlikti kiti veiksmai. Apie priimtą sprendimą pareiškėjas informuojamas per 5 darbo dienas nuo sprendimo dėl pareiškėjo skundo priėmimo dienos. 152. Ministerijos veiksmus arba neveikimą, susijusius su paraiškos atranka ir sprendimo dėl paramos skyrimo priėmimu, pareiškėjas gali apskųsti Finansų ministerijai per 10 darbo dienų nuo tos dienos, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti apie tokius ministerijos veiksmus arba neveikimą. Finansų ministerija pareiškėjo skundą apsvarsto per 20 darbo dienų nuo jo užregistravimo dienos (šis terminas gali būti pratęstas, jei skundui nagrinėti reikia gauti papildomos informacijos): 152.1. Nusprendus, kad skundas yra nepagrįstas, apie tai pareiškėjas informuojamas per 5 darbo dienas nuo sprendimo dėl pareiškėjo skundo priėmimo dienos, nurodant sprendimo motyvus. 152.2. Nusprendus, kad skundas yra pagrįstas, nustatoma, kokius veiksmus ministerija turi atlikti, nustatomi jų atlikimo terminai, apie tai per 5 darbo dienas nuo sprendimo dėl pareiškėjo skundo priėmimo dienos informuojant pareiškėją. 153. Projekto vykdytojas turi teisę apskųsti ministerijai agentūros veiksmus ar neveikimą, susijusius su jo įgyvendinamu projektu, per 5 darbo dienas nuo tos dienos, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti apie tokius agentūros veiksmus ar neveikimą. Ministerija, gavusi projekto vykdytojo skundą, per 10 darbo dienų nuo skundo užregistravimo dienos privalo išnagrinėti skunde pateiktus argumentus ir nustatyti, ar jie pagrįsti (šis terminas gali būti pratęstas, jei skundui nagrinėti reikia gauti papildomos informacijos): 153.1. Nusprendus, kad skundas yra nepagrįstas, apie tai informuojamas pareiškėjas. 153.2. Nusprendus, kad skundas yra pagrįstas, agentūrai pavedama imtis ministerijos siūlomų veiksmų, nustatant veiksmų atlikimo terminus ir apie tai informuojant projekto vykdytoją per 5 darbo dienas nuo sprendimo dėl pareiškėjo skundo priėmimo dienos. 154. Projekto vykdytojas turi teisę Finansų ministerijai apskųsti ministerijos veiksmus ar neveikimą susijusius su jo įgyvendinamu projektu, per 5 darbo dienas nuo tos dienos, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti apie tokius ministerijos veiksmus ar neveikimą. Finansų ministerija, gavusi projekto vykdytojo skundą, per 10 darbo dienų nuo skundo užregistravimo dienos privalo išnagrinėti skunde pateiktus argumentus ir nustatyti, ar jie pagrįsti (šis terminas gali būti pratęstas, jei skundui nagrinėti reikia gauti papildomos informacijos): 154.1. Nusprendus, kad skundas nėra pagrįstas, apie tai informuojamas pareiškėjas. 154.2. Nusprendus, kad skundas yra pagrįstas, ministerijai pavedama imtis Finansų ministerijos siūlomų veiksmų, nustatant veiksmų atlikimo terminus ir apie tai informuojant projekto vykdytoją per 5 darbo dienas nuo sprendimo dėl pareiškėjo skundo priėmimo dienos. 155. Pareiškėjas ar projekto vykdytojas, nesutikdamas su agentūros, ministerijos ar Finansų ministerijos sprendimais ar veiksmais, gali kreiptis į teismą Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatyta tvarka. XXV SKIRSNIS. PARAMOS SUTARČIŲ SUDARYMAS 156. Agentūra, gavusi ir užregistravusi ministerijos sprendimą dėl paramos skyrimo, registruotu paštu per 3 darbo dienas pareiškėjui siunčia raštą, informuodama jį apie sprendimą suteikti paramą. Per 10 darbo dienų nuo sprendimo užregistravimo agentūra pagal pavyzdinę paramos sutarties formą (Gairių 8 priedas) parengia, suderina su pareiškėju bei ministerija ir išsiunčia pareiškėjui suderintą paramos sutarties (toliau – Sutartis) projektą bei nurodo pasiūlymo pasirašyti paramos sutartį galiojimo terminą, Sutarties pasirašymo būdą. 157. Pasiūlymo pasirašyti paramos sutartį galiojimo terminas negali būti ilgesnis nei 10 darbo dienų, jei pasirašančios šalys nenurodo svarbių priežasčių pratęsti šį terminą. 158. Pareiškėjui per rašte nustatytą pasiūlymo pasirašyti Sutartį galiojimo terminą nepasirašius sutarties projekto, pasiūlymas pasirašyti Sutartį netenka galios ir parama projektui neskiriama. Pasibaigus pasiūlymo pasirašyti Sutartį galiojimo terminui, jei Sutartis nebuvo pasirašyta, agentūra išsiunčia pareiškėjui raštą apie pasiūlymo pasirašyti Sutartį galiojimo termino pabaigą ir informuoja pareiškėją, kad jis nebeteko galimybės gauti paramą projektui. 159. Paramos sutartį pasirašo agentūros įgaliotas asmuo, ministerijos ir pareiškėjo įgalioti asmenys (pareiškėjo įgaliotas asmuo, pasirašant sutartį, turi pateikti dokumentą dėl jo įgaliojimo, kuris pridedamas prie sutarties). Su pareiškėju sudarius paramos sutartį, pareiškėjas tampa projekto vykdytoju. Paramos sutartis yra trišalė, ji sudaroma 3 egzemplioriais, kurie turi vienodą juridinę galią. 160. Skiriamos paramos suma Sutartyje nurodoma kaip galima didžiausia paramos suma, kuri gali būti išmokėta projekto vykdytojui, jeigu jis įvykdys visus sutartyje nustatytus įsipareigojimus ir tinkamai atsiskaitys už gautas paramos lėšas. Projekto vykdytojui visiškai neįvykdžius įsipareigojimų dėl nuosavų lėšų panaudojimo, paramos suma bus atitinkamai sumažinta. Sutartyje taip pat nustatoma paramos lėšų išmokėjimo tvarka ir mokėjimo prašymų teikimo agentūrai periodiškumas, atsižvelgiant į projekto veiklos pobūdį ir jo įgyvendinimo planą. 161. Prie sutarties pareiškėjas prideda šiuos priedus: 161.1. detalų projektų išlaidų planą mėnesio tikslumu; 161.2. projekto įgyvendinimo tvarkaraštį mėnesio tikslumu. 162. Projekto vykdytojas prieš sutarties pasirašymą privalo atsidaryti banke atskirą sąskaitą paramos lėšoms. VIII SKYRIUS. PROJEKTŲ ĮGYVENDINIMO REIKALAVIMAI XXVI SKIRSNIS. PROJEKTŲ ĮGYVENDINIMO PRIEŽIŪRA IR ATASKAITŲ TEIKIMAS 163. Projekto vykdytojas, gaudamas paramą, turi užtikrinti tinkamą projekto priežiūros vykdymą per visą projekto įgyvendinimo laikotarpį. 164. Projekto įgyvendinimo priežiūrai atlikti projekto vykdytojas turi paskirti atsakingą darbuotoją (duomenys apie tokį darbuotoją nurodomi paraiškos A dalyje, prie paraiškos yra pridedamas jo CV). 165. Projekto įgyvendinimo eigai stebėti, sprendimams dėl iškylančių problemų priimti, projekto įgyvendinimo ataskaitoms tvirtinti yra sudaroma projekto valdymo grupė. Valdymo grupės posėdžiai turi būti protokoluojami, protokolai teikiami agentūrai kartu su tarpinėmis (metinėmis) projektų įgyvendinimo ataskaitomis. 166. Projekto įgyvendinimo laikotarpiu turi būti kaupiama ir registruojama informacija apie projekto dalyvius, kiekvieno projekto dalyvio lankomumą (pildomas lankomumo žurnalas), informacija apie dalyvius, nutraukusius dalyvavimą mokymo ar kitoje projekto veikloje iki jai pasibaigiant; informacija apie dalyvius, kurie įsidarbino; projektų dalyvių užpildytos mokymo kursų ar kitų projekto veiklų įvertinimo formos. 167. Projekto vykdymo laikotarpiu projekto vykdytojas turi kaupti bei saugoti tuo laikotarpiu ir 10 (dešimt) metų po projekto įgyvendinimo pabaigos visą informaciją, susijusią su mokymo ir kitų veiklų vykdymu: mokymo programos, sąlygos, trukmė, dalyvių lankomumo žurnalai, įgytos kvalifikacijos ar kursų baigimo pažymėjimų kopijos ir kita. Visa ši informacija turi būti prieinama audituoti bei kontroliuoti turinčioms teisę institucijoms, kaip nurodyta Gairių 202 ir 214 punktuose. 168. Projekto vykdytojas įsipareigoja užtikrinti informacijos apie projekto rezultatus teikimą agentūrai 12 mėnesių po projekto įgyvendinimo pabaigos. 169. Projekto vykdytojas teikia agentūrai nustatytos formos tarpines ir galutines projektų įgyvendinimo ataskaitas (11 priedas) (kurios pildomos, remiantis projekto įgyvendinimo ataskaitos pildymo instrukcija) (12 priedas) bei kitą su projektu susijusią informaciją Sutartyje nustatyta tvarka. Tarpinės įgyvendinimo ataskaitos teikiamos agentūrai kasmet, ne vėliau kaip per 30 dienų pasibaigus kalendoriniams metams. Kartu su tarpinėmis įgyvendinimo ataskaitomis projekto vykdytojas pateikia auditoriaus išvadą ir audito ataskaitą. Jei mokėjimo prašymai teikiami rečiau nei kas 3 mėnesius, projekto vykdytojas kas 3 mėnesius agentūrai teikia informaciją apie projekto pažangą (9 priedo B dalis). 170. Tarpinėse projekto įgyvendinimo ataskaitose pateikiama informaciją apie: 170.1. projekto įgyvendinimo eigą, kylančius sunkumus ir priemones jiems spręsti; 170.2. projekto vėlavimus ar nepasiektus rezultatus (tai pagrindžiant); 170.3. atliktus viešuosius pirkimus ir viešumo priemones; 170.4. išlaidas, patirtas per ataskaitinį laikotarpį. Patirtos išlaidos nurodomos ir pagrindžiamos. 171. Kartu su tarpinėmis projekto įgyvendinimo ataskaitomis projekto vykdytojas pateikia veiklą pagrindžiančius dokumentus (pavyzdžiui, publikacijos, seminarų dalyvių sąrašai ir kiti), viešųjų pirkimų dokumentus, projekto viešumo priemonių dokumentus. 172. Gavus tarpinę projekto įgyvendinimo ataskaitą, agentūra ją išnagrinėja per 20 darbo dienų ir nustato, ar projektas vykdomas laikantis sutarties sąlygų. Patikrinus ir įvertinus tarpinę projekto įgyvendinimo ataskaitą, agentūra gali: 172.1. ją patvirtinti; 172.2. paprašyti papildomos informacijos ir nustatyti laiką, per kurį ši informacija turi būti pateikta arba/ir nuspręsti atlikti projekto patikrą vietoje; 172.3. atmesti ataskaitą, išdėstant atmetimo motyvus ir nustatyti laiką, per kurį turi būti ištaisyti ataskaitos/projekto įgyvendinimo trūkumai ir pateikta nauja ataskaita. 173. Laiku nepateikus arba jei ataskaita yra atmetama 3 kartus, agentūra gali inicijuoti paramos projekto vykdytojui sustabdymą, sutarties nutraukimą ir/arba suteiktos paramos arba jos dalies grąžinimą. 174. Galutinė atsakomybė už projekto įgyvendinimą tenka projekto vykdytojui. XXVII SKIRSNIS. PROJEKTO IŠLAIDŲ APMOKĖJIMO BŪDAI 175. Projektai, kuriems įgyvendinti suteikta parama, yra bendrai finansuojami iš Europos socialinio fondo (specialiosios valstybės biudžeto Europos socialinio fondo programos), bendrojo finansavimo lėšų (specialiosios valstybės biudžeto programos) bei pareiškėjo nuosavų lėšų. Lėšas projekto vykdytojui iš minėtų programų perveda Lietuvos Respublikos finansų ministerija, vadovaudamasi teisės aktais, reglamentuojančiais Valstybės iždo sąskaitos valdymą. Projekto vykdytojas privalo atidaryti banke atskirą sąskaitą paramos lėšoms. 176. BPD 2.3 priemonės projektų išlaidų apmokėjimui gali būti taikomi trys būdai: kompensavimo be avanso mokėjimo, kompensavimo su avansu mokėjimo ir sąskaitų apmokėjimo būdas. 177. Konkretaus projekto išlaidų apmokėjimui gali būti taikomi du būdai. Išlaidų apmokėjimo būdų taikymą konkrečiam projektui lemia: projekto vykdytojo juridinio asmens statusas, projekto dalies, kurią projekto vykdytojas įgyvendina pats, dydis bei tai, ar projekto įgyvendinimo eigoje paslaugų bei prekių pirkimo sutartys yra sudaromos pagal Viešųjų pirkimų įstatymą. 178. Visais atvejais pirmenybė teikiama kompensavimo be avanso mokėjimo būdui. 179. Kompensavimo be avanso mokėjimo būdas turi būti taikomas privačių juridinių asmenų įgyvendinamiems projektams finansuoti bei gali būti taikomas viešųjų juridinių asmenų įgyvendinamiems projektams ar projekto išlaidų daliai finansuoti. 180. Kompensavimo be avanso mokėjimo būdas vykdomas tokiu būdu: 180.1. projekto vykdytojas pradeda įgyvendinti projektą iš nuosavų lėšų ir Sutartyje nustatytu periodiškumu teikia Agentūrai nustatytos formos mokėjimo prašymus (9 priedas), kuriuose deklaruoja patirtas ir apmokėtas išlaidas, pridėdamas išlaidas pateisinančių ir išlaidų apmokėjimą įrodančių dokumentų kopijas, patvirtintas projekto vykdytojo juridinio asmens vadovo arba jo įgalioto asmens parašu ir spaudu; 180.2. Agentūra per 60 kalendorinių dienų nuo tinkamo mokėjimo prašymo gavimo dienos nustato mokėjimo prašyme deklaruojamų išlaidų tinkamumą finansuoti ir teikia paraišką tarpinei institucijai dėl lėšų pervedimo projekto vykdytojui (toliau – paraiška tarpinei institucijai). Ministerija tikrina bei tvirtina paraišką tarpinei institucijai, pagal ją rengia ir teikia mokėjimo paraišką valstybės iždui apmokėti; 180.3. Projekto įgyvendinimo išlaidos kompensuojamos pagal projekto vykdytojo teikiamus mokėjimo prašymus iki 95 procentų projektui įgyvendinti skirtos paramos lėšų sumos. Galutinis mokėjimas Projekto vykdytojui (ne mažiau kaip 5 procentai nuo Paramos sumos) išmokamas tik tada, kai Projekto vykdytojas yra padaręs visas su Projektu susijusias išlaidas ir pateikęs galutinį mokėjimo prašymą) ir galutinę Projekto įgyvendinimo ataskaitą kartu su baigiamąja audito išvada ir audito ataskaita. 181. Kompensavimo su avanso mokėjimo būdas taikomas: 181.1. biudžetinių įstaigų įgyvendinamiems projektams ar projektų išlaidų daliai, kuriuos biudžetinė įstaiga įgyvendina nesudarydama paslaugų teikimo ar prekių tiekimo sutarčių pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą; 181.2. viešųjų juridinių asmenų, kurių veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymas (Žin., 2004, Nr. 25-745), Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymas (Žin., 1996, Nr. 68-1633) arba Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos fondų įstatymas (Žin., 1996, Nr. 32-787), įgyvendinamiems projektams ar projektų daliai, kuriuos toks projekto vykdytojas įgyvendina nesudarydamas paslaugų teikimo ar prekių tiekimo sutarčių pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą; 182. Avanso dydis projekto vykdytojui nustatomas tokia tvarka: 182.1. jei projekto vykdytojas didžiąją projekto dalį, kuriai tenka 50 ar daugiau procentų visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, įgyvendina nesudarydamas paslaugų teikimo ar prekių tiekimo sutarčių pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą visam projektui finansuoti gali būti taikomas tik kompensavimo su avansu mokėjimo būdas. Tokiu atveju avanso dydis projekto vykdytojui gali siekti iki 20 procentų paramos sumos; 182.2. jei tik daliai projekto išlaidų finansuoti taikomas kompensavimo su avansu mokėjimo būdas (kai projekto vykdytojas projekto dalį, kuriai tenka mažiau nei 50 procentų visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, įgyvendina nesudarydamas paslaugų teikimo ar prekių tiekimo sutarčių pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą), avanso dydis gali sudaryti iki 40 procentų tos paramos sumos dalies, kuriai taikomas kompensavimo su avansu mokėjimo būdas; 183. Kompensavimo su avanso mokėjimo būdas vykdomas tokiu būdu: 183.1. Pasirašius Sutartį, Projekto vykdytojui išmokamas Sutartyje nustatyto dydžio avansas. Avansas išmokamas, Projekto vykdytojui pateikus Agentūrai avanso mokėjimo prašymą ir banko garantiją arba laidavimo draudimo sutartį dėl avanso sumos, jeigu avanso suma yra didesnė nei 10 000 litų (ši nuostata netaikoma biudžetinėms įstaigoms). 183.2. gavęs avansą Projekto vykdytojas pradeda įgyvendinti Projektą ir Sutartyje nustatytu periodiškumu teikia Agentūrai nustatytos formos mokėjimo prašymą (9 priedas) ir išlaidas pateisinančių ir/arba jų apmokėjimą įrodančių dokumentų kopijas, patvirtintas projekto vykdytojo juridinio asmens vadovo arba jo įgalioto asmens parašu ir spaudu. Pirmąjį tarpinio mokėjimo prašymą Projekto vykdytojas pateikia ne vėliau kaip per (tris) mėnesius nuo avanso gavimo dienos. Jeigu per 3 (tris) mėnesius nuo avanso gavimo dienos Projekto vykdytojas nepradeda vykdyti veiklos ir daryti išlaidų, jis, praėjus 3 (trijų) mėnesių terminui, per 5 (penkias) darbo dienas privalo grąžinti avansą. 183.3. Agentūra per 60 kalendorinių dienų nuo tinkamo mokėjimo prašymo gavimo dienos nustato mokėjimo prašyme deklaruojamų išlaidų tinkamumą finansuoti ir teikia paraišką tarpinei institucijai. Ministerija tikrina bei tvirtina paraišką tarpinei institucijai, pagal ją rengia ir teikia mokėjimo paraišką valstybės iždui apmokėti; 183.4. Mokėjimo prašymai apmokami tol, kol Projekto vykdytojui išmokėta suma (įskaitant avansu išmokėtas lėšas) pasiekia Projekto įgyvendinimui skirtą Sutartyje nurodytos Paramos sumą. Baigęs įgyvendinti projektą projekto vykdytojas deklaruoja įgyvendinančiajai institucijai visas per laikotarpį nuo paskutinio mokėjimo prašymo patirtas ir apmokėtas tinkamas finansuoti išlaidas ir pateikia projekto galutinę ataskaitą kartu su galutine audito išvada ir audito ataskaita. Jei įgyvendinančioji institucija, išanalizavusi šiuos dokumentus, nustato, kad projekto vykdytojui buvo išmokėta didesnė paramos suma nei būtina projektui įgyvendinti, ji, vadovaudamasi paramos sutarties nuostatomis, pareikalauja projekto vykdytojo grąžinti perviršinę sumą; 184. Sąskaitų apmokėjimo būdas taikomas viešųjų ir privačių juridinių asmenų, kurie yra perkančiosios organizacijos pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 2002, Nr. 118-5296), įgyvendinamiems projektams ar projektų daliai, sudarančiai daugiau nei 50 procentų visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, kuriems įgyvendinti projekto vykdytojas sudaro paslaugų teikimo arba prekių tiekimo sutartis su paslaugų teikėjais arba prekių tiekėjais, atrinktais vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 2002, Nr. 118-5296). 185. Sąskaitų apmokėjimo būdas vykdomas taip: 185.1. projekto vykdytojas turi patikrinti kiekvieną paslaugų teikėjo ar prekių tiekėjo pateiktą sąskaitą jos atitiktį paslaugų teikimo ar prekių tiekimo sutarties sąlygoms, patikrinti ir priimti suteiktas paslaugas ar patiektas prekes (išskyrus išankstinio apmokėjimo sąskaitą) ir, pasirašęs sąskaitą kaip tinkamą apmokėti, kartu su kitais reikalaujamais dokumentais pateikti ją agentūrai Sutartyje nustatytu periodiškumu, bet likus ne mažiau kaip 45 dienoms iki sąskaitoje nurodyto apmokėjimo termino; 185.2. paslaugų teikėjo ar prekių tiekėjo pateikta sąskaita projekto vykdytojui dėl išankstinio apmokėjimo gali būti laikoma tinkamomis finansuoti išlaidomis, jei kartu yra pateikta banko garantija arba laidavimo draudimo sutartis dėl išrašytos sąskaitos sumos ir agentūra yra įsitikinusi, kad: 185.2.1. paslaugų teikimo ar prekių tiekimo sutartys yra sudarytos vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis ir apie atliekamus pirkimus informuota Viešųjų pirkimų tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės; 185.2.2. paslaugų teikėjo ar prekių tiekėjo pateikta sąskaita atitinka prekių tiekimo ar paslaugų teikimo sutarties sąlygas; 185.3. agentūra per 30 dienų nuo tinkamo mokėjimo prašymo gavimo dienos patikrina mokėjimo prašyme nurodytų išlaidų tinkamumą finansuoti, pateiktos sąskaitos atitiktį Gairių 186.2. punkte nustatytiems reikalavimams, projekto finansavimo planui ir rengia bei teikia paraišką tarpinei institucijai. Ministerija tikrina ir tvirtina paraišką tarpinei institucijai, pagal ją rengia ir teikia mokėjimo paraišką valstybės iždui apmokėti. 185.4. Projekto vykdytojas, gavęs paramos lėšas, privalo per 5 darbo dienas paslaugų teikėjui arba prekių tiekėjui išmokėti paramos bei nuosavų lėšų dalį (jei jis įsipareigojo prie projekto įgyvendinimo prisidėti nuosavomis lėšomis) ir išsiųsti agentūrai pranešimą apie apmokėjimą pridėjęs išlaidų apmokėjimą įrodančių dokumentų kopijas; 185.5. agentūra, gavusi projekto vykdytojo pranešimą apie paramos bei nuosavų lėšų (jei projekto vykdytojas įsipareigojo prie projekto įgyvendinimo prisidėti nuosavomis lėšomis) išmokėjimą paslaugų teikėjui arba prekių tiekėjui, patikrina išlaidų apmokėjimą įrodančių dokumentų kopijas; 185.6. Projekto vykdytojas galutinę projekto įgyvendinimo ataskaitą turi pateikti agentūrai per vieną mėnesį nuo paskutinio lėšų pervedimo paslaugų teikėjui ar prekių tiekėjui; 185.7. Jeigu projekto vykdytojas, kuriam turi būti taikomas sąskaitų apmokėjimo būdas, iki paramos sutarties pasirašymo patyrė ir iš nuosavo indėlio lėšų apmokėjo tinkamas finansuoti projekto išlaidas, iki paramos sutarties pasirašymo dienos patirtoms ir apmokėtoms tinkamoms finansuoti išlaidoms apmokėti iš paramos lėšų turi būti taikomas kompensavimo be avanso mokėjimo būdas, kompensuojant išlaidas proporcingai paramos sutartyje nustatytam nuosavo indėlio ir paramos lėšų santykiui, o po paramos sutarties pasirašymo patirtos tinkamos finansuoti išlaidos turi būti apmokamos taikant sąskaitų apmokėjimo būdą. XXVIII SKIRSNIS. MOKĖJIMŲ PRAŠYMŲ TEIKIMO IR TVIRTINIMO TVARKA 186. Už visų išlaidas pateisinančių dokumentų ir išlaidų apmokėjimą įrodančių dokumentų tikrinimą yra atsakinga agentūra. 187. Projekto vykdytojas, prieš teikdamas mokėjimo prašymą agentūrai, privalo patikrinti paslaugų teikėjo ar prekių tiekėjo pateiktas sąskaitas, jų atitiktį paslaugų teikimo ar prekių tiekimo sutarties sąlygoms, priimti ir patikrinti suteiktas paslaugas ar pateiktas prekes (išskyrus išankstinio apmokėjimo sąskaitas) pagal Gairių 185.1 punktą. 188. Už visų išlaidas pateisinančių dokumentų ir išlaidų apmokėjimą įrodančių dokumentų tikrinimą (paslaugų teikėjų sąskaitų ir pan.), tinkamą mokėjimo prašymų parengimą atsako projekto vykdytojas. 189. Nustatytos formos mokėjimo prašymus (9 priedas), remiantis mokėjimo prašymo pildymo instrukcija (10 priedas), projekto vykdytojas pildo ir teikia agentūrai nuo Sutartyje nustatytos projekto pradžios datos iki Sutartyje nustatytos galutinio mokėjimo prašymo pateikimo datos. Mokėjimo prašymas, pateiktas iki Sutartyje nustatytų projekto pradžios arba po galutinio mokėjimo prašymo pateikimo datų, negali būti patenkintas. 190. Jei mokėjimo prašymai teikiami rečiau nei kas 3 mėnesiai, Projekto vykdytojas kas 3 mėnesius privalo teikti agentūrai nustatytos formos informaciją apie projekto pažangą (9 priedo B dalis). 191. Kartu su tarpinio ir galutinio mokėjimo prašymais projekto vykdytojas pateikia ataskaitinio laikotarpio išlaidas pateisinančių dokumentų ir išlaidų apmokėjimą įrodančių dokumentų (sąskaitų, kitų apskaitos dokumentų, sutarčių, buhalterinių ir kitų pažymų bei įsakymų ir jų apmokėjimo dokumentų) kopijas, patvirtintas projekto vykdytojo juridinio asmens vadovo arba jo įgalioto asmens parašu ir spaudu. 192. Visos Projekto išlaidos turi būti patvirtintos apskaitos dokumentais, turinčiais visus Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Žin., 2001, Nr. 99-3515) 13 straipsnyje nustatytus apskaitos dokumentų rekvizitus. 193. Kartu su galutinio mokėjimo prašymu projekto vykdytojas pateikia agentūrai nustatytos formos galutinę projekto įgyvendinimo ataskaitą ir auditoriaus išvadą bei audito ataskaitą. Jeigu taikomas sąskaitų apmokėjimo būdas, projekto vykdytojas galutinę projekto įgyvendinimo ataskaitą (kartu su auditoriaus išvada bei audito ataskaita) turi pateikti agentūrai per vieną mėnesį nuo paskutinio lėšų pervedimo paslaugų teikėjui ar prekių tiekėjui. 194. Tarpiniame ir galutiniame mokėjimo prašymuose projekto vykdytojas privalo deklaruoti visas patirtas tinkamas finansuoti išlaidas nuo projekto įgyvendinimo pradžios ir per atsiskaitomąjį laikotarpį, atskirai nurodydamas pagal ankstesnius mokėjimo prašymus apmokėtų išlaidų sumą (įskaitant avansu gautą lėšų sumą), pagal teikiamą mokėjimo prašymą prašomą apmokėti sumą bei likusią apmokėti sumą pagal Sutartį bei atskirai nurodyti finansavimo šaltinius. Projekto vykdytojas taip pat nurodo pagal ankstesnius mokėjimo prašymus išmokėtų lėšų sumą. Jei Sutartyje numatyta, kad projekto vykdytojas projekto dalį finansuoja iš nuosavų lėšų, kiekviename mokėjimo prašyme deklaruota tinkamų finansuoti išlaidų suma kompensuojama dalimis taip, kad būtų išlaikytas Sutartyje nustatytas paramos ir nuosavų lėšų santykis. 195. Gavusi mokėjimo prašymą, agentūra tikrina, ar mokėjimo prašymas: 195.1. pateiktas laiku; 195.2. užpildytas lietuvių kalba; 195.3. yra visi privalomi rekvizitai; 195.4. yra užpildyti visi privalomi laukai; 195.5. pasirašytas įgaliotų asmenų; 195.6. turi visus privalomus priedus. 196. Jeigu nors vienas iš tikrinimo elementų yra įvertinamas neigiamai, agentūra paprašo projekto vykdytojo per 10 darbo dienų ištaisyti mokėjimo prašymo trūkumus. Jei per nustatytą terminą projekto vykdytojas nepateikia trūkstamos informacijos, agentūra mokėjimo prašymą atmeta, nurodydamas atmetimo priežastis. Pašalinus nurodytus neatitikimus, projekto vykdytojas mokėjimo prašymą gali pateikti pakartotinai. 197. Jeigu agentūra negali įvertinti patirtų išlaidų dėl pateiktos ne visos informacijos (pridėti ne visos patirtas išlaidas pateisinančių ir išlaidų apmokėjimą įrodančių dokumentų kopijos, ir/arba išlaidų tinkamumui finansuoti įvertinti būtina patikra projekto įgyvendinimo vietoje), agentūra paprašo projekto vykdytojo pateikti trūkstamą informaciją ir/arba atlieka patikrą vietoje arba patvirtina tinkamą finansuoti tik tą išlaidų sumą dėl kurios projekto vykdytojas pateikė išlaidas pateisinančių dokumentais ir išlaidų apmokėjimą įrodančių dokumentų kopijas. Likusi išlaidų dalis nekompensuojama ir apie tai agentūra informuoja projekto vykdytoją. Jeigu nebuvo laiku pateikti būtini išlaidas pateisinantys ir išlaidų apmokėjimą įrodantys dokumentai, išlaidos gali būti pripažintos tinkamomis finansuoti projekto vykdytojui pateikus kitus mokėjimo prašymus ir pridėjus reikiamus išlaidas pateisinančių ir išlaidų apmokėjimą įrodančių dokumentų kopijas. XXIX SKIRSNIS. AUDITAS IR KONTROLĖ 198. Projekto vykdytojas kartu su tarpinėmis ir galutine projekto įgyvendinimo ataskaitomis pateikia auditoriaus išvadą ir audito ataskaitą. 199. Šio audito išlaidos yra tinkamos išlaidos ir gali būti finansuojamos iš paramos lėšų. 200. Audito mokesčio dydis turi būti pagrįstas ir neviršyti rinkos kainos, audito įmonė turi būti atrinkta konkurso būdu ir išlaidos auditui turi būti numatytos projekto biudžete. 201. Audito įmonių, kurios gali pateikti išvadą dėl ES struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšų panaudojimo, sąrašas yra skelbiamas agentūros svetainėje adresu www. esf. lt. 202. ES Audito rūmų bei Europos Komisijos, Valstybės kontrolės, vadovaujančiosios ir mokėjimo institucijų, ministerijos bei agentūros įgalioti asmenys turi teisę audituoti ir kontroliuoti, kaip yra vykdomas projektas, taip pat turi teisę audituoti ir kontroliuoti projekto vykdytojo finansinę ar ūkinę veiklą, kiek ji susijusi su projektu, visas kitas aplinkybes, susijusias su projektu bei sutartimi, projekto vykdymo laikotarpiu ir 10 metų po projekto įgyvendinimo pabaigos. XXX SKIRSNIS. REIKALAVIMAI PIRKIMAMS 203. Visų su projekto įgyvendinimu susijusių prekių bei paslaugų pirkimai turi būti atliekami laikantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo ir agentūros patvirtintomis taisyklėmis. Jei projekto vykdytojas pagal Viešųjų pirkimų įstatymą nėra perkančioji organizacija, pirkimai vykdomi vadovaujantis agentūros patvirtinta pirkimų tvarka. 204. Agentūra teikia reikiamą paramą ir konsultacijas projekto vykdytojui, kaip laikytis pirkimų taisyklių, tvarkos ir Sutarties nuostatų. Agentūra taip pat atlieka išankstinę viešųjų pirkimų dokumentacijos, pirkimų proceso bei projekto įgyvendinimo priežiūrą Sutartyje nustatyta tvarka. XXXI SKIRSNIS. PROJEKTŲ PATIKRA VIETOJE 205. Kiekvienas projektas privalo būti patikrintas projekto įgyvendinimo vietoje mažiausiai vieną kartą per projekto įgyvendinimo laikotarpį. Patikrą vietoj e atlieka agentūra. 206. Apie patikrą vietoje projekto vykdytojas turi būti informuojamas raštu (faks