Lietuvos Respublikos Vyriausybė NUTARIMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2009 METŲ VEIKLOS ATASKAITOS PATEIKIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMUI 2010 m. kovo 31 d. Nr. 340 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 43-772; 1998, Nr. 41 (1)-1131; 2003, Nr. 10-342) 5 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 metų veiklos ataskaitai (pridedama) ir pateikti ją Lietuvos Respublikos Seimui. MINISTRAS PIRMININKAS                                                              ANDRIUS KUBILIUS VIDAUS REIKALŲ MINISTRAS                                                 RAIMUNDAS PALAITIS _________________ PRITARTA Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 31 d. nutarimu Nr. 340 LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2009 METŲ VEIKLOS ATASKAITA Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos ataskaita parengta remiantis Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų veiklos programa (toliau – Vyriausybės programa). Šia ataskaita siekiama atsakyti į tris pagrindinius klausimus – kokią situaciją ši Vyriausybė rado atėjusi dirbti, kokius darbus atliko per praėjusius metus ir ką numato atlikti 2010 metais. Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 metų veiklos ataskaitą sudaro Įžanga ir trys pagrindinės dalys, atspindinčios pagrindines Vyriausybės programos dalis. Įžangoje glaustai pristatomi pagrindiniai Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) 2009 metų veiklos rezultatai. Pirmoje dalyje pateikiami prioritetiniai darbai siekiant suvaldyti krizę. Antroje dalyje – išvardyti prioritetiniai veiksmai siekiant proveržio šiose pagrindinėse srityse – valstybės valdymo pertvarka, kova su korupcija, inovatyvi ekonomika, energetika, aukštojo mokslo, socialinės politikos ir sveikatos apsaugos reforma. Trečioje dalyje pateikiama Vyriausybės programos įgyvendinimo 2009 metais rezultatų apžvalga. Prie ataskaitos pridedama: Šalies ūkio konkurencingumo tendencijų 2009 metų ataskaita, Nacionalinio saugumo būklės ir plėtros 2009 metų ataskaita, aptariami prioritetiniai Vyriausybės 2010 metų darbai. ĮŽANGA Penkioliktoji Vyriausybė pradėjo darbą nelengvu metu – Lietuvos ūkiui ir finansų sistemai ėmus sparčiai kristi į gilią krizę. Šio nuosmukio priežastys brendo šalies ūkyje nuo 2006 metų, tačiau valstybės ūkio ir finansų politika nebuvo keičiama, nors tiek nepriklausomi tarptautiniai ir Lietuvos ekspertai, tiek Finansų ministerijos specialistai nedviprasmiškai perspėjo, kokia gili krizė ištiks, jeigu šalies ūkio ir finansų politika nebus radikaliai pertvarkyta. Tuometinė politinė valdžia ir keturioliktoji Vyriausybė į perspėjimus nesugebėjo tinkamai reaguoti, pasirengti ekonomikos ir finansų nuosmukiui, todėl 2009 metais mus užgriuvusios problemos buvo keleriopai skaudesnės ir sudėtingesnės. Anot tarptautinių ekspertų, per šią pasaulinę krizę visos trys Baltijos valstybės patyrė bene didžiausią nuosmukį visame pasaulyje. Netgi Europos Sąjungos (toliau – ES) senbuvės susidūrė su ne mažiau rimtais sunkumais: Ispanijoje nedarbo lygis aukštesnis negu Lietuvoje, Jungtinės Karalystės biudžeto deficitas yra beprecedentis, o Graikijos problemos kelia sumaištį dėl visos euro zonos stabilumo. Kokios priežastys lėmė, kad mes pakliuvome į tokią situaciją? Jų iš esmės yra dvi. Prasidėjus pasaulinei bankų krizei, kreditiniai ištekliai mūsų ekonomikai tapo nebeprieinami. Jie labai staigiai smuko ir kitose centrinėse Europos valstybėse, taip pat ir visame pasaulyje. Lietuvos, Latvijos ir Estijos ekonomikos dėl didelės lengvų kreditų pasiūlos, tiksliau – tokių kreditų pertekliaus, 2004–2008 metais patyrė gana didelį perkaitimą, todėl ir nuosmukis buvo kur kas didesnis nei kitose, senosiose, ES valstybėse. Antra esminė priežastis – mūsų ekonomika yra labai atvira, kaip ir kitų Baltijos valstybių, net 60 procentų bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP) pagaminama eksportui. Užsidarius pagrindinėms Lietuvos rinkoms tiek Rytuose, tiek Vakaruose, mūsų eksporto kreivė labai sparčiai smuko žemyn. Taigi 2009 metais šalies ūkis nusmuko iki 2006 metų lygio. Ekonominės krizės sąlygomis stabiliausias išliko žemės ūkio sektorius, kuriame fiksuotas 2 procentų bendrosios pridėtinės vertės augimas. Į panašų lygį nusmuko ir daugelio kitų ES šalių ekonomikos, į tokį patį lygį smuko ir šalies ūkio sukuriamos pajamos į šalies biudžetą. Tuo tarpu ankstesnė Vyriausybė 2009 metų biudžeto išlaidas populistiškai siūlė ne mažinti, bet net gerokai padidinti. Jeigu nebūtume ėmęsi esminių priemonių finansinei padėčiai stabilizuoti, didėjančios biudžeto pajamų ir išlaidų žirklės galėjo sukelti rimtą grėsmę lito stabilumui ir nuvesti šalį graikiškos saviapgaulės keliu ar sugrąžinti į išorinės Tarptautinio valiutos fondo priežiūros laikus. Finansų ministerijos skaičiavimais, šalies biudžeto deficitas 2009 metais, jeigu Vyriausybė nebūtų įgyvendinusi radikalių deficito mažinimo priemonių, galėjo pasiekti beveik 18 procentų BVP. Taigi į sunkią ekonominę ir finansinę situaciją patekusi valstybė susidūrė su neeiliniais iššūkiais, todėl Lietuvos ekonomikos būklę reikėjo stabilizuoti priimant reikšmingus ir ryžtingus sprendimus, kuriais buvo sušvelninta pasaulio finansų krizės įtaka. Ekonomikos lėtėjimas ir visuotiniai iššūkiai, išryškinę ankstesnės finansų politikos ydas, lėmė ryžtingus penkioliktosios Vyriausybės sprendimus 2008 metų pabaigoje, kad būtų įvykdytas pagrindinis strateginis vidutinio laikotarpio politikos uždavinys – išsaugoti šalies finansų sistemos stabilumą, stabdyti ekonomikos nuosmukį ir padėti pagrindus ekonomikai atsigauti, iš esmės gerinti padėtį srityse, galinčiose užtikrinti ekonomikos proveržį. Mūsų partneriai ES bei tarptautinės finansų rinkos teigiamai įvertino mūsų šalies įgyvendinamas priemones. Pozityvūs pasaulio finansų ekspertų vertinimai rodo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė vykdė teisingą politiką – biudžeto deficito mažinimo priemonės buvo būtinos ir davė gerų rezultatų. Europos Komisija savo Europos ekonominių prognozių ataskaitoje 2009 metų lapkritį1 pabrėžė, kad 2008 metų pabaigoje Lietuvos Respublikos naujosios Vyriausybės veiksmai, siekiant užtikrinti viešųjų finansų stabilumą, buvo tinkamas atsakas į staigų šalies ekonomikos kritimą. Tarptautinio valiutos fondo misijos baigiamojoje 2009 metų spalio mėnesio ataskaitoje taip pat akcentuojama biudžeto konsolidavimo veiksmų ir papildomų išlaidų mažinimo priemonių, kurių Vyriausybė ėmėsi rengdama 2010 metų biudžetą, svarba ir tinkamumas2. __________________ 1 Europos ekonominių prognozių ataskaita, Europos Komisija, 2009 metų lapkritis: http://ec.europa.eu/economy_finance/publications/publication16055_en.pdf 2 Baigiamoji Tarptautinio valiutos fondo misijos ataskaita, 2009 metų spalis: http://www.imf.org/external/np/ms/2009/100509.htm Šalia viešųjų finansų stabilizavimo uždavinio Vyriausybė praėjusiais metais buvo iškėlusi tikslą siekti esminių permainų švietimo, ūkio, sveikatos, energetikos, socialinėje, valstybės valdymo, taip pat kovos su korupcija srityje. PAGRINDINIAI PENKIOLIKTOSIOS VYRIAUSYBĖS 2009 METŲ VEIKLOS REZULTATAI Stabilizavome viešuosius finansus Pagrindinis Vyriausybės 2009 metų darbas buvo ypač gilios finansų ir ūkio krizės suvaldymas. Pirmiausia reikėjo imtis radikalių ir skausmingų priemonių viešiesiems finansams stabilizuoti – mažinti valdžios sektoriaus išlaidas ir didinti pajamas. Šį uždavinį mums pavyko įgyvendinti tik todėl, kad nuo pat pradžių sutarėme laikytis dviejų ypač svarbių nuostatų – solidarumo ir tarimosi. Valdančioji koalicija labai aiškiai suprato, kad priimti nepopuliarių sprendimų nebus įmanoma be didžiumos gyventojų palaikymo ir visuomenės susitelkimo solidariai pasidalyti sunkmečio naštą. Taigi laikėmės nuostatos, kad didesnę sunkmečio naštą turi prisiimti tie, kurie gauna didesnes pajamas, ir pirmiausia pavyzdį turi parodyti aukšto rango politikai. Ministro Pirmininko ir ministrų reprezentacinės išlaidos sumažintos 57 procentais, atlyginimai Seimo ir Vyriausybės nariams sumažinti 36 procentais, nors 2009 metais Lietuvoje atlyginimai vidutiniškai sumažėjo 8,7 procento (valstybės sektoriuje – 10,4 procento). Savo sprendimus daug kartų aptarėme ir derinome su įvairių visuomenės grupių atstovais. 2009 m. spalio 28 d. pasirašytas Nacionalinis susitarimas – pirmasis tokio pobūdžio intensyvaus ir atviro Vyriausybės ir socialinių partnerių dialogo dokumentas, padėjęs pamatus naujos kokybės politinei kultūrai Lietuvoje. Jo pasirašymas – tai Vyriausybės programoje numatytos telkiančios lyderystės atsakomybės išraiška. Šis susitarimas įrodo, kad atvirai ir sąžiningai veikiant galima kalbėtis tiek siekiant efektyviai įveikti artimiausio laikotarpio ekonomikos sunkumus, tiek ir įgyvendinant esmines permainas, kad ne tik Vyriausybė išgirsta socialinius partnerius, bet ir socialiniai partneriai supranta Vyriausybės tikslus bei uždavinius ir vieni kitų poreikius. Nacionalinis susitarimas apima Vyriausybės įsipareigojimus mokesčių srityje, pelno mokesčio tarifo mažinimą, darbo santykių reglamentavimą, valstybės tarnautojų skaičiaus mažinimą, biudžeto išlaidų mažinimą, kitus klausimus. Verslo atstovai įsipareigojo siekti išlaikyti darbo vietas ir veikti oficialiai, nesitraukdami į šešėlį. Profesinės sąjungos ir kiti socialiniai partneriai įsipareigojo visus iškilusius nesutarimus spręsti dialogo, derybų ir susitarimų būdu. Konsoliduojant viešuosius finansus, pirmiausia reikėjo mažinti viešojo sektoriaus išlaidas, kurios per 2006–2008 metus gerokai išaugo. Todėl Lietuvos Respublikos 2009 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas per 2009 metus buvo keičiamas du kartus. Šių pakeitimų bendras taupymo efektas sudarė apie 4 procentus BVP (apie 3,4 mlrd. litų). Siekiant gauti papildomų pajamų, buvo neišvengiama ir mokesčių sistemos pertvarka. Dėl mokesčių reformos per 2009 metus į nacionalinį biudžetą papildomai gauta apie 1,5 mlrd. litų pajamų. 2009 metais įgyvendintos ir 2010 metais vykdomos viešųjų finansų konsolidavimo priemonės sudaro apie 12 procentų BVP. Ryžtingi Vyriausybės veiksmai leido išsaugoti tarptautinių finansų rinkų pasitikėjimą, todėl mums pavyko palankesnėmis sąlygomis pritraukti finansinių išteklių. Atkreiptinas dėmesys, kad per 2009 metus akivaizdžiai pagerėjo einamosios sąskaitos balansas, kuriam daugelį metų buvo būdingas didelis deficitas, kėlęs rimtą susirūpinimą. 2008 metais einamosios sąskaitos balansas buvo deficitinis ir siekė net 11,9 procento, palyginti su BVP, o 2009 metų einamosios sąskaitos balansas, pradedant 2009 metų I ketvirčiu, jau tapo teigiamas (0,4 procento) ir 2009 metų III ketvirtį padidėjo iki 3 procentų, palyginti su BVP. Smarkiai sumažėjo atotrūkis tarp lito ir euro palūkanų normų, tarpbankinės palūkanų normos sumažėjo iki mažiausio per 20 metų lygmens. Išlaikytas ir sutvirtintas pasitikėjimas fiksuotu lito kursu, todėl litais paskolas paėmusiems žmonėms ir įmonėms lengvėja palūkanų našta. 2010 m. kovo 1 d. Lietuvos kredito rizikos apsikeitimo sandorių kaina grįžo į ikikrizinį lygį. Įgyvendinome ekonomikos skatinimo paketą Mūsų pastangos užtikrinti finansinį stabilumą ir stabdyti ekonomikos nuosmukį buvo derinamos su siekiu skatinti ekonomikos atsigavimą įgyvendinant visą paketą priemonių, kurios palengvintų verslui galimybę skolintis, išlaikyti darbo vietas ir taip mažinti socialinę įtampą visuomenėje. Svarbiausi ekonomikos skatinimo veiksmai šioje srityje praėjusiais metais buvo verslo finansavimo galimybių išplėtimas, pasirengimas įgyvendinti pastatų energetinio efektyvumo didinimo (daugiabučių namų atnaujinimo) programą, spartesnis ES struktūrinės paramos panaudojimas, verslo aplinkos gerinimas bei eksporto ir investicijų skatinimas. 2009 metų kovą Vyriausybė patvirtino dvejų metų ūkio skatinimo planą (toliau – ESP), o pirmosios jo priemonės pradėtos taikyti gegužės mėnesį. Ypač atkreiptinas dėmesys į ES struktūrinių fondų, kurie tapo pagrindiniu ūkio skatinimo finansiniu šaltiniu, panaudojimo augimą 2009 metais. ESP 2009 metais siekė iki 5 procentų BVP ir per 2009 metus leido į Lietuvos ūkį papildomai įlieti 3,93 mlrd. litų. Šio paketo priemonėmis pasinaudojo daugiau kaip 4 tūkst. Lietuvos įmonių (kas penkiolikta realiai veikianti įmonė). Tokia pinigų injekcija į Lietuvos ekonomiką sukūrė arba išsaugojo ne mažiau kaip 40 tūkst. darbo vietų. Būtina paminėti ir tai, kad ESP įgyvendinti buvo naudojamos ES lėšos, taigi tai nedidino biudžeto deficito. Daug dėmesio skyrėme priemonėms smulkiajam ir vidutiniam verslui skatinti. 2009 metais pradėtai įgyvendinti ESP Verslo finansavimo daliai iš ES struktūrinių fondų paskirti ir naudojami du kontroliuojantieji fondai – JEREMIE fondas ir INVEGA fondas, taip pat Garantijų fondas bei dalinio palūkanų kompensavimo priemonė. Papildomai iš nacionalinio biudžeto lėšų buvo skirtas finansavimas priemonės „Mažų kreditų teikimas“ I etapui įgyvendinti. Kreditinių priemonių pirminis įgyvendinimas numatytas ESP galiojimo metu – 2009–2010 metais, tuo tarpu Garantijų fondo bei palūkanų kompensavimo mechanizmai įgyvendinami iki 2015 metų. Nepaisant to, naudojantis Garantijų fondo svertiniu efektu (iš fondo kompensuojamos garantinės išmokos leidžia suteikti 387 mln. litų garantijų, o darant prielaidą, kad maksimali garantijos suma siekia 80 procentų, tai sudaro mažiausiai 484 mln. litų paskolų portfelį) vien per 2009 metus suteikta garantijų 146 707 617 litų paskolų portfeliui. Palūkanų kompensuota pagal 1 390 sutarčių už 14 565 954 litus. Mažų kreditų teikimo I etapas buvo įgyvendintas pasirašius sutartis su trimis bankais: Ūkio, Medicinos ir Šiaulių. Pagal sutarčių sąlygas bankai privalėjo paskolas kofinansuoti savomis lėšomis. 2009 metais bankai sudarė 191 kreditavimo sutartį su įmonėmis, sutarčių vertė – 21 405 240 litų. Valstybės remiami kreditai per Invegos fondą teikiami įgyvendinant Mažų kreditų II etapo ir Atviro kreditų fondo programas. Mažų kreditų II etapas įgyvendintas pasirašius sutartis su keturiais bankais: Ūkio, Medicinos, Šiaulių ir „Parex“. Šie bankai sudarė 409 kreditavimo sutartis su įmonėmis, sutarčių vertė – 95 269 697 litai. Pagal Atviro kreditų fondo, kuriame gali dalyvauti praktiškai visi Lietuvos bankai, pasirašę sutartis su INVEGA, priemonę per 2009 metus buvo pasirašyta 13 kreditavimo sutarčių, kurių vertė – 13 120 902,65 lito. Šios priemonės, kaip ir JEREMIE programos, įgyvendinamos Europos investicijų fondo (2009 metais pasirašyta 150 mln. eurų (apie 518 mln. litų) sutartis su SEB banku), spartus panaudojimas numatytas 2010 metais. Papildomai reikia paminėti ir mikrokreditų priemonę, įgyvendinamą iš 2006 metų PHARE programos lėšų. Šalia verslo finansavimo iš aukščiau paminėtų ESP numatytų šaltinių pagal šią priemonę per 2009 metus papildomai buvo sudarytos 148 kreditavimo sutartys, kurių vertė – 10 432 896 litai, iš grįžtančių anksčiau išduotų kreditų lėšų. Be to, siekdami paspartinti verslui skirtų ES paramos lėšų panaudojimą, 10–20 procentų sumažinome nuosavoms lėšoms taikomus reikalavimus ir supaprastinome projektų vertinimo procedūras. Sumažinome administracinių procedūrų, reikalingų verslui pradėti, skaičių, terminus ir išlaidas. Pavyzdžiui, iki 3 darbo dienų sutrumpėjo juridinių asmenų registravimo terminas, iki 7 darbo dienų sutrumpėjo prašymo įregistruoti pridėtinės vertės mokesčio mokėtoją terminas, atsisakyta reikalavimo pranešti Valstybinei darbo inspekcijai apie įmonės ar jos dalies eksploatacijos pradžią, kaip sąlygos pradėti verslą. Svarbu paminėti, kad Vyriausybė išsikėlė ir labai ambicingą administracinės naštos verslui mažinimo prioritetinėse srityse tikslą – 30 procentų iki 2011 metų pabaigos sumažinti verslo išlaidas, susijusias su informacijos teikimo reikalavimais. Patvirtinome 7 prioritetines administracinės naštos mažinimo sritis: mokesčių administravimas, darbo santykiai, statistika, aplinkos apsauga, transportas, teritorijų planavimas ir statyba, nekilnojamojo turto operacijos. Taip pat pavyko pasiekti labai gerų rezultatų panaudojant ES paramą. Remiantis Europos Komisijos duomenimis, pagal 2007–2013 ES struktūrinių fondų lėšų išmokėjimą pagal ES valstybės narės Europos Komisijai pateiktas mokėjimo paraiškas Lietuva yra tarp ES valstybių narių lyderių. 2007–2008 metais pasirašytų paramos sutarčių vertė projektams finansuoti, įskaitant projektų vykdytojų ir (ar) partnerių lėšas, siekė daugiau kaip 2 mlrd. litų, o vien per 2009 metus pasirašyta papildomai 10 mlrd. litų vertės paramos sutarčių, t. y. daugiau nei trečdaliui 2007–2013 metų programavimo laikotarpiui projektams įgyvendinti numatytų lėšų. Lėšų panaudojimas, palyginti su ankstesniais metais, gerokai išaugo: 2009 metais panaudota 5 kartus daugiau nei 2007–2008 metais, atitinkamai 2007–2008 metais projektų vykdytojams apmokėtų projektų vertė siekė 627 mln. litų ES lėšų (2,7 procento Lietuvai skirtų ES lėšų), o per 2009 metus papildomai pasiekta, kad būtų panaudota 3 mlrd. 636 mln. litų (įskaitant ES struktūrinės paramos išmokėjimus per 2009 metus – 3,04 mlrd. litų ir Žemės ūkio ministerijos teikiamą paramą – 594,6 mln. litų). Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programai įgyvendinti skirta 7,805 mlrd. litų (iš jų 6,019 mlrd. litų – ES lėšos). Nuo programos įgyvendinimo pradžios iki 2009 m. gruodžio 31 d. buvo organizuoti 106 kvietimai teikti paraiškas, gautos 332 027 paraiškos, kuriose prašoma paramos suma – 2,997 mlrd. litų, išmokėta – 1,628 mlrd. litų. Neblogų rezultatų pasiekėme 2009 metais stiprindami ūkio konkurencingumą. Vyriausybės žingsniai matomi tarptautinių institucijų atliekamuose valstybių konkurencingumo vertinimuose. Šveicarijoje veikiančio Tarptautinio vadybos plėtros instituto (International Institute for Management Development – IMD) 2009 metų Pasaulio valstybių konkurencingumo tyrimas parodė, kad Lietuvos konkurencingumas praėjusiais metais sustiprėjo pagal tris iš keturių vertinimo kategorijų: 1) valdžios veiklos efektyvumas, ypač viešųjų finansų politikos srityje; 2) verslo veiklos efektyvumas; 3) šalies infrastruktūra. Palyginti su kitomis valstybėmis, Lietuva geriausiai vertinama aukštojo mokslo bei profesinio ugdymo, technologinio pasirengimo ir infrastruktūros srityse. Parengėme daugiabučių namų renovacijos programą. Apie 96 procentai daugiabučių namų Lietuvoje yra pastatyti iki 1993 metų. Dauguma jų yra ekonomiškai neefektyvūs, tad siekiame iki 2020 metų atnaujinti apie 70 procentų, t. y. apie 24 tūkstančius tokių pastatų. Įvertinome ribotus finansinius išteklius: jeigu renovacija vyktų vien tik valstybės ir gyventojų lėšomis, tai iš biudžeto reikėtų daugiau kaip 43 mlrd. litų, ir dėl ribotų finansinių galimybių atnaujinimas užtruktų pernelyg ilgai. Siekdami paspartinti daugiabučių namų atnaujinimo procesą ir sukurti naują efektyvų šios programos finansavimo mechanizmą, parengėme naują daugiabučių namų renovacijos finansavimo modelį. Jame numatyta pritraukti lėšų iš įvairių šaltinių, visų pirma ES, Europos investicijų banko, taip pat iš valstybės ir pačių gyventojų. Programos parengimas užtruko ilgiau nei planavome, tačiau didele dalimi tai priklausė nuo ES ir kitų tarptautinių finansinių institucijų veiksmų. Aktyviomis pastangomis pavyko pasiekti, kad garsus pasaulinės finansų rinkos dalyvis „Barclays“ savo naująjį technologijų centrą atidarytų Vilniuje. „Barclays“ pavyzdys turėtų paskatinti ir kitus šios verslo šakos atstovus, nes Lietuva yra viena tinkamiausių pasaulio vietų tokioms investicijoms. Lietuvos skaitmeninė infrastruktūra priskiriama labiausiai išvystytoms pasaulyje, turime geriausią plačiajuosčio interneto tinklą, pažangiausią šviesolaidinę infrastruktūrą ir didžiausią mobiliojo ryšio skverbtį. 2010 metų kovą darbą pradėjusiame „Barclays“ technologijų centre dirba 280 darbuotojų, planuojama, kad iki šių metų pabaigos jų skaičius išaugs iki 400–500. 2009 metų III ketvirtį pasirodė ir pirmieji ekonomikos atsigavimo požymiai. Jei 2009 metų II ketvirtį BVP, palyginti su atitinkamu 2008 metų ketvirčiu, sumažėjo net 19,5 procento, tai 2009 metų IV ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2008 metų ketvirčiu, sumažėjo 12,8 procento (Latvijos ir Estijos – atitinkamai 17,7 procento ir 9,4 procento). 2009 metų III ketvirtį, palyginti su II ketvirčiu, BVP išaugo 13,1 procento, o IV ketvirtį, palyginti su III ketvirčiu, smuko 4,6 procento. Pašalinus sezono ir darbo dienų įtaką, BVP kilo du paskutinius metų ketvirčius iš eilės: 1 procentu III ketvirtį ir 0,5 procento IV ketvirtį. Recesija Lietuvoje buvo trumpiausia, palyginti su Latvija ir Estija (tetruko tik 4 ketvirčius, palyginti: Estijoje – 7 ketvirčius, o Latvijoje – 8 ketvirčius besitęsianti recesija). 2010 metų vasarį tarptautinė skolinimosi reitingų agentūra „Standard & Poor's“, o kovą – „Fitch Ratings“ pagerino šalies skolinimosi perspektyvą – iš neigiamos ji tapo stabili. „Standard & Poor's“ savo sprendimą grindžia tuo, kad jis atspindi sėkmingas Vyriausybės pastangas konsoliduojant biudžetą. Tai reiškia kreditorių pasitikėjimą Lietuvos Vyriausybe ir ekonomika ir sudaro prielaidas vykdyti numatytą fiskalinę politiką. 2009 metų gruodį, palyginti su 2008 metų gruodžiu, vartojimo prekių ir paslaugų kainos pakilo vos 1,3 procento. Analogiškas rodiklis 2008 metų gruodį buvo 8,5 procento. Taigi per metus gerokai sumažėjo infliacija. Minėti makroekonomikos rodiklių pasikeitimai leidžia su santūriu, bet tvirtu optimizmu žiūrėti į artimiausių metų ekonomikos perspektyvas. Pasiekėme proveržį energetikos srityje Lietuvoje energetika, būdama viena esminių šalies ūkio šakų, per atkurtosios nepriklausomos valstybės gyvavimo laikotarpį išvengė esminių permainų ir, nors ir keista, 2010 metais, po Ignalinos branduolinės jėgainės uždarymo, turbūt esame labiau energetiškai priklausomi, nei buvome 1990 metais. Šiokią tokią išimtį galbūt galime matyti naftos sektoriuje, kuriame apsirūpinimo nafta ir jos gaminiais galimybės yra gerokai padidėjusios. Viena svarbiausių priežasčių, kodėl energetikos padėtis vis dar ne itin džiugina, yra tai, kad čia vyrauja stiprios, rinką monopolizavusios bendrovės, dažnai diktuojančios sąlygas ne tik vartotojams, bet ir valstybei. Praėjusių metų pradžioje įkūrus Energetikos ministeriją, padėtis ėmė keistis iš esmės. Abstraktus energetinės nepriklausomybės siekis tampa konkrečiais projektais, kurių įgyvendinimas ne tik pajudėjo iš mirties taško, bet ir ėmė duoti vaisių. Vienas jų – nuo šių metų sausio 1 dienos pagal „Nord Pool“ modelį veikianti elektros birža. Energetikos srityje 2009 metais buvo susitelkta prie išties strateginių iššūkių – užtikrinti sklandų energetikos ūkio funkcionavimą uždarius Ignalinos atominę elektrinę, apsaugoti vartotojus nuo staigaus elektros brangimo, pradėti planuoti naujos atominės elektrinės statybą ir padėti pagrindus Lietuvos energetikos sistemų integravimui į ES sistemas. 2009 metais buvo priimtas sprendimas atsisakyti ES teisės aktų reikalavimų neatitinkančios akcinės bendrovės LEO LT modelio. Visuomenės pasitikėjimą praradusi akcinė bendrovė LEO LT buvo likviduota išperkant privataus investuotojo turėtą akcijų dalį. Valstybės nuosavybėn sugrąžinta ankstesnės valdžios privatizuota akcinė bendrovė „VST“. Tam nebuvo panaudoti valstybės biudžeto pinigai. Įtvirtinome galimybę kas mėnesį perskaičiuoti šilumos kainas ir taip lanksčiau reaguoti į kuro kainų pokytį. Siekdami padidinti konkurenciją degalų rinkoje, praplėtėme Klaipėdos naftos terminalo naftos produktų importo galimybes. 2010 metų sausį rekonstruotame naftos terminale jau priimtas pirmas tanklaivis ir iš jo perkrautas benzinas. Pradėjome rengtis įgyvendinti naujos atominės elektrinės projektą. Suprasdami, kad net kartu su regiono partneriais dėl patirties ir išteklių stygiaus negalėtume savarankiškai įgyvendinti naujos atominės elektrinės projekto, apsisprendėme pasitelkti strateginį investuotoją. Jam atrinkti buvo paskelbtas tarptautinis konkursas. Atranką planuojama užbaigti 2010 metų antroje pusėje. Esame įsitikinę, kad nauja atominė elektrinė padės įgyvendinti Nacionalinės energetikos strategijos tikslus ir sumažins priklausomybę nuo elektros ir dujų importo elektros gamybai. Taip pat bus užtikrintas elektros gamybos būdų įvairumas, padėsiantis patenkinti išaugusį elektros energijos poreikį, prognozuojamą visame Baltijos jūros regione. Naujos atominės elektrinės projektas bus didžiausia plyno lauko investicija Lietuvos istorijoje. Planuojama, kad bendros investicijos gali siekti 3–5 mlrd. eurų, o dabartinės tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje sudaro apie 9 mlrd. eurų. Tai būtų didžiulis stimulas visai šalies ekonomikai. Nuo 2010 m. sausio 1 d. sėkmingai atverta elektros energijos rinka ir sudarytos realios sąlygos laisvai prekiauti elektros energija iš bet kurių ES valstybių narių ir skaidriai prekiauti elektra iš valstybių, kurios nėra ES valstybės narės, taip sukuriant prielaidas ir bendrai Baltijos šalių elektros energijos rinkai. 2009 metų pradžioje Lietuva pagaliau sutarė su Švedija ir Latvija, kad elektros jungtis į Švediją („NordBalt“) bus tiesiama iš Klaipėdos. Pasiekta, kad ES šiam projektui skirtų negrąžinamą finansinę paramą (175 mln. eurų). Sėkmingai įgyvendinome aukštojo mokslo reformą, sustiprinome mokslo bendradarbiavimą su verslu Galime pasidžiaugti, kad 2009 metais sėkmingai startavo aukštojo mokslo reforma. 2009 metų priėmimas į aukštąsias mokyklas jau vyko pagal naują tvarką – aukštojo mokslo srityje atsirado sveika konkurencija. Kitaip nei iki šiol, valstybės finansavimas skiriamas ne aukštojo mokslo institucijoms, o studentams, todėl studijuojantieji studijų krepšelį gali neštis į bet kurią Lietuvos aukštąją mokyklą. Tai paskatino aukštąsias mokyklas tobulinti studijų kokybę ir modernizuoti valdymą. Daugiau kaip pusė visų pirmakursių 2009 metais studijoms gavo valstybės finansavimą. Sukūrėme valstybės remiamų paskolų studentams sistemą, padidinome socialinių stipendijų gavėjų ratą. Pertvarkome aukštųjų mokyklų valdymą ir teisinį statusą, siūlome ir pačios studijų sistemos pokyčius. Šie pokyčiai sudarys galimybę aukštosioms mokykloms lanksčiau organizuoti studijų procesą, skatins studijų tarptautiškumą, o studentams atsivers didesnės galimybės rinktis studijas. Mokslo ir verslo bendradarbiavimas, mokslinių tyrimų pritaikomumas – tai Lietuvos ekonomikos silpnoji grandis. 2009 metais patvirtinome keturias jungtinių tyrimų programas, pasirašyti trys slėnių investiciniai projektai, iki 2010 m. kovo 1 d. – dar aštuoni, iš viso beveik 652 mln. litų vertės. Taip pat įgyvendinama 12 beveik 177 mln. litų vertės nacionalinių kompleksinių programų. Pradėta ir sėkmingai vykdoma mokslo institutų pertvarka, kuria siekiame sutelkti turimus žmogiškuosius, materialiuosius mokslinių tyrimų bei eksperimentinės plėtros išteklius ir taip užtikrinti mokslinių tyrimų rezultatų veiksmingumą. Įgyvendiname ambicingą sveikatos apsaugos sistemos pertvarką Pastaruosius keletą metų sparčiai didintas sveikatos apsaugos finansavimas nepagerino pacientų padėties ir pasitenkinimo sveikatos apsaugos sistema. Prisiminkime ir Pasaulio banko ekspertų 2009 metų birželio mėnesį atliktą studiją, kurios išvados aiškiai parodė, kad ligoninių ir lovų skaičius, tenkantis santykiniam gyventojų skaičiui, Lietuvoje smarkiai lenkia ES valstybių vidurkį ir yra didesnis negu kaimyninėse Baltijos valstybėse. Taigi šioje itin jautrioje srityje reikėjo ryžtingai spręsti įsisenėjusias problemas. Pertvarka siekiame sudaryti palankesnes sąlygas gauti saugesnių ir geresnės kokybės sveikatos priežiūros paslaugų, kiek įmanoma veiksmingiau panaudojant sveikatos priežiūrai skirtus išteklius. Šia pertvarka sukursime veiksmingesnį sveikatos priežiūros įstaigų tinklą. Pagal Sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų restruktūrizavimo programoje nustatytus kriterijus kai kurios gydymo įstaigos bus sujungtos į didesnius juridinius vienetus, o didžiosiose sveikatos priežiūros įstaigose įdiegti modernūs valdymo modeliai. Prioritetą teikiame pirminei sveikatos priežiūrai: skatinsime šeimos gydytojų ir specialistų konsultantų, dirbančių ambulatorinėje grandyje, teikiamų paslaugų plėtrą ir didinsime šių paslaugų apmokėjimą. Restruktūrizuodami sveikatos priežiūros paslaugas, siekiame sumažinti sveikatos apsaugos sistemos funkcionavimo sąnaudas, ligoninių valdymo, ūkines išlaidas ir atskiroms ligoninėms reikalingas investicijas. Sutaupytas lėšas panaudosime veiksmingesniam asmens sveikatos priežiūros įstaigų funkcionavimui. Planuojame, kad įgyvendinus sveikatos priežiūros įstaigų tinklo restruktūrizavimą bus sutaupyta nuo 269,9 iki 343 mln. litų. Svarbu tai, kad nuo praėjusių metų įvedus atskirą sveikatos draudimo mokestį (atskyrus jį nuo gyventojų pajamų mokesčio) pagausėjo sveikatos draudimo įmokų mokėtojų ir buvo sugriežtinta šių įmokų surinkimo kontrolė. Užtikrinome socialinių išmokų mokėjimą sunkmečio laikotarpiu ir paramą jautriausiai visuomenės daliai Socialinėje srityje laukė tikrai nelengvi sprendimai. Reikėjo subalansuoti pinigų srautus ir Valstybinio socialinio draudimo biudžetą. 2008 metais Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto deficitas siekė 1,2 mlrd. litų, jis buvo finansuojamas iš sukaupto rezervo, tam sunaudotos visos rezervo lėšos. Valstybės anksčiau (ypač 2008 metais) neatsakingai prisiimti socialinių išmokų įsipareigojimai aiškiai viršija valstybės ekonomines galimybes, ypač ekonominės krizės laikotarpiu, o šiems įsipareigojimams finansuoti nėra sukaupta jokio rezervo. Taigi praeitais metais daug dėmesio skyrėme numatytiems antikriziniams veiksmams įgyvendinti, siekdami sumažinti deficitą ir užtikrinti numatytų išmokų mokėjimą. 2008 metų pabaigoje ir 2009 metų pradžioje buvo priimti šie būtini sprendimai: išplėstas asmenų, draudžiamų socialiniu draudimu, ratas; sumažintas įmokos į pensijų fondus tarifas; valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų nepriemokų 1995–2002 metais dirbusiems pensininkams išmokėjimo pabaigos terminas nukeltas iki 2012 metų; priimtas Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas (įsigaliojo 2010 m. sausio 1 d.), pagal kurį laikinai, dvejus metus, bus perskaičiuojamos socialinės išmokos. Tai buvo labai sunkūs sprendimai. Priimant šiuos sprendimus siekta, kad visi išmokų gavėjai solidariai pasidalytų naštą ir būtų apsaugotos pažeidžiamiausios gyventojų grupės. Socialinėje srityje pirmiausia siekėme garantuoti valstybės paramą jautriausiai visuomenės daliai – toms šeimoms, asmenims, kurie dėl objektyvių priežasčių savo pastangomis negali gauti pragyvenimui reikalingų lėšų. Siekėme, kad tikslinga piniginė socialinė parama būtų teikiama nepasiturintiems gyventojams ir socialinės išmokos – vaikus auginančioms šeimoms. Mūsų tikslas – įtvirtinti principą, kad kova su socialine atskirtimi neskatintų atsisakyti aktyvių asmeninių pastangų išbristi iš skurdo, o ekonominio skurdo mažinimas netaptų skurdo finansavimu. Daug dėmesio skirta užimtumui skatinti ir nedarbui mažinti. 2009 metais priimto Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo nuostatos suteikė daugiau galimybių įsidarbinti darbo neturintiems asmenims, taikant aktyvios darbo rinkos politikos priemones – perkvalifikavimą, subsidijuojamą įdarbinimą, paramą darbo vietoms steigti, bedarbių teritorinio judrumo rėmimą, darbo įgūdžių įgijimo rėmimą, darbo rotaciją, viešuosius darbus ir kita. Keletas faktų: 2009 metais įdarbinta beveik 122 tūkst. asmenų, iš kurių beveik 3/4 – pagal neterminuotas darbo sutartis; aktyvios darbo rinkos politikos priemonėmis pasinaudojo 47,5 tūkst. asmenų, veiklą pagal verslo liudijimus pradėjo apie 18 tūkst. asmenų. Inicijavome sisteminę valstybės valdymo pertvarką ir atlikome reikšmingus kovos su korupcija darbus Nuo 2009 metų pradžios pradėjome planuoti reikšmingas sistemines pertvarkas valstybės valdymo srityje. Tam pirmiausia reikėjo, kad Vyriausybės sudaryta Valstybės valdymo tobulinimo komisija (Saulėlydžio komisija) atliktų visų Vyriausybės įstaigų veiklos auditą. Vėliau pradėta strateginio planavimo ir biudžeto sudarymo pertvarka, nubrėžtos valstybės tarnybos pertvarkos gairės. Tiek valdžios institucijų veiklą, tiek valstybės tarnautojų darbą siekiame susieti su pamatuojamais rezultatais ir nustatyti aiškią atsakomybę už konkrečius rezultatus. Kiekvienam besidominčiam šalies gyventojui turi būti aišku, kokius darbus atlikti ir kokių rezultatų pasiekti ketina vienas ar kitas ministras ir už ką atsakingi ministerijose dirbantys valstybės tarnautojai. Didelį vaidmenį teikdama pasiūlymus dėl valstybės valdymo pertvarkos atliko Saulėlydžio komisija. Vyriausybė priėmė iš esmės visus Saulėlydžio komisijos siūlomus sprendimus dėl Vyriausybės įstaigų panaikinimo, veiklos optimizavimo ar sujungimo. Uždėtas finansinis ir teisinis apinasris viešosioms įstaigoms, jos negalės gauti tiesioginio finansavimo iš biudžeto ir atlikti viešojo administravimo funkcijų. Padedami Saulėlydžio komisijos, pradėjome sisteminę Vyriausybei pavaldžių ir atskaitingų įstaigų reformą. Atlikta beveik visų Vyriausybei pavaldžių ir atskaitingų institucijų išlaidų efektyvumo analizė, atsisakyta nereikalingų funkcijų (atsisakyta finansuoti iš valstybės biudžeto valstybės įmonę poilsio namus „Baltija“, likviduota Kvalifikacijų tarnyba). Įgyvendinus Saulėlydžio komisijos rekomendacijas dėl Vyriausybės įstaigų ir Vyriausybei atskaitingų įstaigų, 2010 metais tikimasi sutaupyti apie 12,5 mln. litų. Įgyvendinant Saulėlydžio komisijos rekomendacijas, atlikti būtiniausi darbai mažinant valstybės tarnybos išlaikymo išlaidas, atsisakyta pareigybių, kurios yra laisvos ilgiau kaip 6 mėnesius (taip panaikinta 814 laisvų pareigybių). Įstaigose, kurioms didžiausią leistiną pareigybių skaičių nustato Vyriausybė, per 2009 metus didžiausias leistinas pareigybių skaičius buvo sumažintas 4 660; panaikinta 3 386 užimtos pareigybės. Užtikrinta galimybė viešai stebėti pareigybių skaičiaus pokyčius Vidaus reikalų ministerijos interneto puslapyje. Dėl šių ir kitų veiksmų valstybės tarnybos išlaikymo išlaidos sumažintos iki 2006 metų lygio. Remdamiesi Saulėlydžio komisijos siūlymais, esmines pertvarkas valstybės valdymo srityje pradėjome nuo Vyriausybės kanceliarijos reorganizavimo į Ministro Pirmininko tarnybą. Tapo aišku, kad norint parengti ir įgyvendinti ilgalaikes reformas mums būtina pertvarkyti Vyriausybės kanceliariją į ekspertų-analitikų centrą, turintį veiksmingai padėti atlikti Ministro Pirmininko ir Vyriausybės funkcijas. Pertvarkant buvusią Vyriausybės kanceliariją į Ministro Pirmininko tarnybą, buvo smarkiai sumažintas darbuotojų skaičius ir visų darbuotojų darbo užmokesčio fondas. Sutarėme dėl pagrindinių teritorinio valdymo pertvarkos aspektų. Įsibėgėjo apskričių reforma. Ja siekiama stiprinti vietos savivaldą taip, kad paslaugų teikimas būtų kuo veiksmingesnis ir jos teikiamos arčiau gyventojų, kad sumažėtų administracinė našta gyventojams ir būtų veiksmingiau naudojamos Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos. Laikomės principo, kad valstybė turėtų išlaikyti tik tas funkcijas, kurių reikia bendrajai nacionalinei politikai vykdyti. Patvirtinome pagrindinius skaidraus ir efektyvaus valstybės turto valdymo principus, apimančius centralizuotą valstybės nekilnojamo turto valdymą, valstybės kontroliuojamų įmonių, tarp jų ir valstybės įmonių, valdymą (strateginių tikslų suformavimą, viešojo administravimo įgaliojimų atskyrimą, valdymo skaidrumą ir kita). Svarbu paminėti, kad visuomenė labai aktyviai įsitraukė į valstybės valdymo pertvarkos procesą. Per 2009 metus gauta apie 790 piliečių pasiūlymų, atsižvelgus į juos, apibendrinti pasiūlymai teikti Vyriausybei. Svarbūs darbai įsibėgėja ir kovos su korupcija srityje. Siekiant didesnio viešumo ir skaidrumo, visos valstybės institucijos įpareigotos interneto svetainėse skelbti rengiamų teisės aktų projektus, taip pat už valstybės ir savivaldybių lėšas atliktus tyrimus, jų atlikimo kainas, informaciją, susijusią su institucijai skirtų biudžeto asignavimų panaudojimu. Iš esmės pertvarkoma viešųjų pirkimų sistema. Siekiant užtikrinti viešųjų pirkimų sistemos skaidrumą, 2009 metais patvirtinta Lietuvos viešųjų pirkimų sistemos tobulinimo ir plėtros 2009–2013 metų strategija, nustatyta pareiga perkančiosioms organizacijoms Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje viešai skelbti informaciją apie tais metais planuojamus vykdyti pirkimus, jų vykdymo eigą, sudarytas sutartis, įvykdytų sutarčių rezultatus. Perkančiosios organizacijos taip pat įpareigotos kasmet vykdyti ne mažiau kaip 50 procentų elektroninių pirkimų, o Vyriausybei pavaldžios įstaigos – ir centralizuotai pirkti. Kad būtų užtikrinta geresnė viešųjų pirkimų sistemos kontrolė, Viešųjų pirkimų tarnyba tapo pavaldi Ūkio ministerijai, atsakingai už viešųjų pirkimų politikos formavimą. 2009 metais viešieji pirkimai tapo daug skaidresni, padidėjo konkurencija. Viešųjų pirkimų, kuriuose pateiktas tik vienas pasiūlymas, vertė sumažėjo tris kartus. Beveik du kartus, palyginti su 2008 metais, padaugėjo centralizuotai vykdomų viešųjų pirkimų (tokių pirkimų vertė 2008 metais – 9 mln. litų, 2009 metais – 17 mln. litų). Padaugėjo pirkimų, vykdomų elektroninėmis priemonėmis. 2008 metais įvykdyti tik 2 elektroniniai pirkimai, kurių vertė – 0,25 mln. litų, 2009 metais – 490 elektroninių pirkimų, kurių vertė – 780 mln. litų. Visų nurodytų priemonių taikymas lėmė, kad buvo kur kas racionaliau panaudotos viešiesiems pirkimams skirtos lėšos, t. y. 2009 metais sutaupyta apie 2 mlrd. litų. Svarbu pažymėti, kad 2009 metais pagal „Transparency International“ tyrimo rezultatus korupcijos suvokimo indeksas pakilo iki 4,9 (2008 metais buvo 4,6). Taigi Lietuva beveik pasiekė tokį lygį, kad galėtų būti vertinama kaip korupciją pažabojusi valstybė (pagal „Transparency International“ metodiką valstybė, kurioje korupcijos suvokimo indeksas yra didesnis nei 5, laikoma korupciją pažabojusi). Nepaisant gerų įvertinimų, šioje srityje lieka dar labai daug iššūkių. Itin reikšmingo pagerėjimo pasiekta saugaus eismo srityje. 2009 metų skaičiai džiuginantys – daug mažesni už tuos, kurie išprovokavo sąvoką „karas keliuose“. Lietuvos keliuose 2009 metais žuvo mažiausiai žmonių nuo 1965 metų. Svarbu pažymėti ir tai, kad beveik perpus sumažėjo eismo įvykių, kuriuos sukėlė neblaivūs eismo dalyviai. Avaringumo mažėjimo šalyje tendencijoms įtakos turėjo kompleksinės priemonės: sugriežtinta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse numatyta atsakomybė už leistino greičio viršijimą, už vairavimą neblaiviems, neturint teisės vairuoti transporto priemonę, už chuliganišką vairavimą, už saugos diržų nenaudojimą; Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimai, socialinė reklama, visuomenės švietimas, didelis žiniasklaidos vaidmuo propaguojant visuomenės nepakantumą Kelių eismo taisyklių pažeidėjams, veiksmingas policijos įstaigų darbas, inžinerinių saugaus eismo gerinimo priemonių diegimas. 2009 metais baigti įrengti automatiniai greičio matavimo prietaisai, iš viso – 151 prietaisas. Laimėję „karo keliuose“ mūšį įrodėme, kad nėra tikslų, kurių negalėtume pasiekti sutelktomis pastangomis. Patvirtinome Vyriausybės 2010 metų veiklos prioritetus Galima drąsiai teigti, kad 2009 metai buvo įtempti – unikalūs savo iššūkiais, problemomis ir sprendimais. Tai buvo tikro darbo, rimtų sprendimų, o ne populizmo metai. Padarėme tai, ką galėjome, ir tai, ką būtinai reikėjo padaryti. Atlaikėme, nepaisydami to, kad tokios krizės nei pasaulis, nei mes nesame regėję, o vadovėlių, kaip tokį sunkmetį įveikti, neparengta. 2010 metai nebus lengvesni, bet tikime – bus kitokie. 2009 metais svarbiausias prioritetas buvo finansų sistemos stabilumas, todėl nuolat vartojome tik du žodžius: „biudžetas“ ir „deficitas“, dar šiek tiek „parama verslui“. Šiais metais pagrindiniai žodžiai bus „bedarbystės mažinimas“ ir „darbo vietų išsaugojimas“, o šalia to svarbiausia – sisteminė pertvarka, susijusi su valstybės valdymo modernizavimu ir struktūrine reforma sveikatos, švietimo bei socialinėje srityse. Taigi Vyriausybė, siekdama įgyvendinti su socialiniais partneriais pasiektą Nacionalinį susitarimą dėl valstybės finansų konsolidavimo bei paramos verslui ir verslo sąlygų gerinimo, nuosekliai įgyvendindama savo veiklos programą, nustatė šiuos pagrindinius 2010 metų savo veiklos prioritetus: darbo vietų kūrimas, nedarbo mažinimas ir ekonomikos skatinimas; valstybės valdymo modernizavimas ir kova su korupcija; struktūrinė socialinės rūpybos, sveikatos apsaugos, švietimo ir energetikos sričių pertvarka; šalies visuomenės telkimas kurti pažangos viziją „Lietuva 2030“. Esame įsitikinę, kad didžiausi sunkumai jau praeityje, todėl kviečiame kiekvieną savo šaliai neabejingą Lietuvos gyventoją kurti naują, ambicingą Lietuvos viziją ir telktis ją įgyvendinti. Dėkojame Lietuvos žmonėms už supratingumą ir kantrybę priimant sunkius, tačiau neišvengiamus sprendimus, taip pat socialiniams partneriams už nacionaliniu susitarimu išreikštą mūsų veiksmų supratimą. Patikėkime savimi, savo valstybe ir drauge kurkime savo sėkmės istoriją! 1. KRIZĖS ĮVEIKIMO PLANAS Vyriausybė, siekdama suvaldyti sunkią ekonominę ir finansinę situaciją šalyje, ryžtingai įgyvendino krizės įveikimo planą, kuriuo buvo siekiama: išsaugoti šalies finansų sistemos stabilumą, stabdyti ekonomikos nuosmukį ir padėti pagrindus ekonomikai atsigauti, iš esmės gerinti padėtį srityse, galinčiose užtikrinti ekonomikos proveržį. Kokią padėtį radome Lietuvos valstybė 2008 metų pabaigoje buvo nepasirengusi atremti krizę – ankstesnė Vyriausybė neparengė jokio plano ir neigė pačios krizės galimybę. Lietuva nebuvo sukaupusi jokių finansinių atsargų, turėjo tik išpūstus socialinius įsipareigojimus. Pastaruosius kelerius metus šalyje buvo vykdoma prociklinė fiskalinė politika, dėl kurios ciklinės biudžetų pajamos, užuot kaupiamos, būdavo išleidžiamos įvairioms reikmėms finansuoti. Nors deklaruoti fiskalinės drausmės ir deficito mažinimo siekiai, galima teigti, kad deficito rezultatai būdavo geresni nei planuota vien dėl viršijamų pajamų planų, o ne dėl tikslingų Vyriausybės veiksmų. Valdžios sektoriaus deficitas 2008 metais pasiekė 3,2 procento BVP, viršydamas Stabilumo ir augimo pakto nustatytą referencinę ribą. Biudžeto išlaidos valdymui 2008 metais, palyginti su 2006 metais, išaugo beveik du kartus (2006 metais – 861 mln. litų, 2008 metais – 1,718 mln. litų). 2008 metais Valstybinio socialinio draudimo fondo deficitas siekė 1,2 mlrd. litų. Jam finansuoti sunaudotas visas sukauptas rezervas. Nuo 2004 metų, kai buvo pradėtas „Doing Business“3 tyrimas, Lietuva iš esmės negerino vertinamų rodiklių. __________________ 3 Pasaulio banko atliekamas verslo sąlygų įvairiose šalyse tyrimas. Didelė administracinė našta verslui, sprendimų priėmimo mechanizmas skirtas teisinėms ir administracinėms procedūroms tenkinti, o ne verslo sąlygoms gerinti. Neskaidri ir labai biurokratiška verslą prižiūrinčių institucijų sistema. Iki 2008 metų pabaigos pagal visas veiksmų programas iš viso buvo pasirašyta 81 projektų finansavimo ir administravimo sutartis, kurių bendra tinkamų finansuoti išlaidų vertė sudarė tik 2 416,41 mln. litų, iš jų ES struktūrinės paramos suma – 1 499,52 mln. litų. Iki 2008 metų pabaigos projektų vykdytojams išmokėta tik 664,5 mln. litų. Kokius darbus atlikome 2009 metais I. TAUPYMAS IR VEIKSMINGAS MOKESČIŲ MOKĖTOJŲ LĖŠŲ NAUDOJIMAS Viešojo sektoriaus išlaidų mažinimas. 2008 m. gruodžio 22 d. patvirtintame Lietuvos Respublikos 2009 metų valstybės biudžete valstybės biudžeto asignavimų valdytojų ir savivaldybių asignavimai darbo užmokesčiui buvo sumažinti vidutiniškai 12 procentų (taip pat ir socialinio draudimo įmokos), išskyrus pedagogų darbo užmokestį. Asignavimai, skiriami valstybės biudžeto asignavimų valdytojų išlaidoms, ir specialiosios dotacijos savivaldybėms buvo sumažinti vidutiniškai 15 procentų, o asignavimai investicijoms, išskyrus ES, bendrojo finansavimo, specialiųjų programų lėšas, – 21 procentu. Lietuvos Respublikos 2009 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas buvo keistas du kartus. Šių pakeitimų bendras efektas sudaro apie 4 procentus BVP: gegužės mėnesį konsolidacijos efektas siekė 3,1 mlrd. litų (3,4 procento BVP), daugiausia dėl investicijų projektų, institucijų išlaikymo išlaidų ir darbo užmokesčio mažinimo, o liepos mėnesį – 0,32 mlrd. litų (0,4 procento BVP). Pastaroji fiskalinė konsolidacija susijusi su valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės ir statutinių tarnautojų, biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio mažinimu ir standartinio PVM tarifo padidinimu 2 procentiniais punktais. Didžioji šios konsolidacijos efekto dalis persikels į 2010 metus. Nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. 5 procentais sumažintas valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis; diferencijuotai sumažinti valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientai. Nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbo užmokesčio fondas sumažintas 8 procentais, mažėjo bazinė alga. Darbo užmokesčio mažinimo efektas 2009 metais nacionaliniam biudžetui sudaro 192 mln. litų. Ministro Pirmininko ir ministrų reprezentacinės išlaidos sumažintos 57 procentais, atlyginimai Seimo ir Vyriausybės nariams sumažinti 36 procentais, nors 2009 metais Lietuvoje atlyginimai vidutiniškai sumažėjo 8,7 procento (valstybės sektoriuje – 10,4 procento). 2009 metų gruodį patvirtintame Lietuvos Respublikos 2010 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme numatyta labai riboti išlaidas visoms sritims. 2010 metų nacionaliniame biudžete bendros biudžeto konsolidavimo (išlaidų mažinimo ir pajamų didinimo) priemonės padėjo sumažinti biudžeto deficitą daugiau kaip 2 mlrd. litų. Finansų ministerijos duomenimis, centrinės valdžios sektoriaus skolos struktūra nekelia grėsmės valstybės finansams. Trumpalaikiai įsipareigojimai pagal likutinę trukmę 2009 metų pabaigoje sudarė 13,4 procento visos skolos, o skolos už kintamąsias palūkanų normas – 4,3 procento visos skolos. Vidutinė svertinė likutinė skolos trukmė – 5,1 metų. Centrinės valdžios sektoriaus skola, įvertinus sudarytus išvestinių finansinių priemonių sandorius, 2009 metų pabaigoje buvo 100 procentų denominuota litais ir eurais. Konvergencijos programos įgyvendinimas. Lietuvos Respublikos 2010 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme ir su juo susijusiuose teisės aktuose įteisintos finansų politikos gairės atsispindi ir Lietuvos konvergencijos programoje, kurią Lietuva privalo kasmet pateikti Europos Komisijai. Lietuvos konvergencijos 2009 metų programos (toliau – Konvergencijos programa) projektas pateiktas svarstyti Seimui. Konvergencijos programoje Lietuva įsipareigojo siekti vykdyti ekonominę politiką, užtikrinančią valdžios sektoriaus finansų stabilumą, kad išliktų tvirtas pasitikėjimas valiutų valdybos principų tęstinumu Lietuvoje ir būtų užtikrinama ilgalaikio kainų stabilumo perspektyva. Šioje programoje įtvirtinta nuostata, kad Lietuvos pinigų ir valiutų kurso politikos tikslai išlieka tie patys. Lietuva ir toliau išlaikys griežtai fiksuotą lito kursą euro atžvilgiu anksčiau nustatytu santykiu ir sieks prisijungti prie euro zonos, kai tik atitiks konvergencijos (Mastrichto) kriterijus. Atsižvelgiant į ankstesnės finansų politikos nulemtas problemas, kurios dėl ekonominio sunkmečio nesudaro galimybės Vyriausybei artimiausiu metu pasiekti subalansuoto biudžeto tikslo, Konvergencijos programoje siekį neviršyti 3 procentų BVP deficito ribos ir subalansuoti biudžetą laikinai keičia siekis sumažinti pernelyg didelį deficitą iki 2012 metų. Nustatant 2010 metų užduotį, kad valdžios sektoriaus deficitas nebūtų didesnis nei 8,1 procento BVP (1 pav.), siekiama stabilizuoti viešuosius finansus, atkurti užsienio investuotojų pasitikėjimą Lietuvos verslo planais, sumažinti palūkanų normas, pagyvinti 2010 metų investicijas ir tokiu būdu panaudoti visas galimybes padėti pamatus BVP didėjimui 2011–2012 metais. (pav.) 1 pav. Valdžios sektoriaus balansinis rodiklis 2008–2012 metais (BVP, procentais). Šaltiniai: 2008 metų – faktiniai Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Statistikos departamentas) duomenys; 2009 metų – išankstiniai Finansų ministerijos skaičiavimai; 2010–2012 metų – Konvergencijos programoje įtvirtinti tikslai. II. NEATIDĖLIOTINI VEIKSMAI MOKESČIŲ SRITYJE Pagrindiniai veiksmai mokesčių srityje. Pagrindiniai Krizės įveikimo plane numatyti neatidėliotini veiksmai mokesčių ir verslo skatinimo srityje buvo atlikti dar 2008 metų gruodį priėmus įvairių mokesčių įstatymų pataisas, kurios įsigaliojo nuo 2009 m. sausio 1 dienos. Dėl įvykdytos mokesčių reformos per 2009 metus į nacionalinį biudžetą, preliminariais vertinimais, papildomai surinkta apie 1 500 mln. litų pajamų: pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) standartinį tarifą padidinus nuo 18 procentų iki 21 procento ir panaikinus daugumą lengvatinių tarifų, gauta apie 755 mln. litų papildomų PVM pajamų; padidinus akcizų už cigaretes, alkoholinius gėrimus ir variklių kurą tarifus, gauta apie 650 mln. litų papildomų akcizų pajamų; pelno mokesčio tarifą padidinus nuo 15 procentų iki 20 procentų, gauta apie 280 mln. litų daugiau pelno mokesčio pajamų; sumažinus gyventojų pajamų mokesčio tarifą ir pakeitus neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo mechanizmą, nacionalinis biudžetas neteko 250 mln. litų; pakeitus kitus mokesčius (už valstybės įmonių patikėjimo teise valdomą turtą, atskaitymų į valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką), gauta apie 60 mln. litų papildomų pajamų. Verslo apmokestinimo sąlygų gerinimas. Pažymėtina, kad 2009 metais buvo priimtos atitinkamų teisės aktų pataisos, kuriomis lengvinamos verslo apmokestinimo sąlygos ir mažinama administracinė našta: 1. Siekiant papildomai motyvuoti gyventojus pradėti savo verslą ir įvertinus tai, kad verslumo skatinimas prisidėtų prie greitesnio ekonomikos atsigavimo, taip pat siekiant Lietuvos konkurencingumo regione, 2009 m. gruodžio 9 d. priimtos Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo pataisos, kuriomis iki 5 procentų sumažintas pelno mokesčio tarifas mažoms įmonėms ir iki 15 procentų – kitiems vienetams. Kartu nustatyta galimybė įmonių patirtus nuostolius perkelti grupei priklausančioms įmonėms ir tai, kad įmonės leidžiamiems atskaitymams gali būti priskiriamos tam tikros darbuotojų naudai mokamos išmokos, kurios yra gyventojų pajamų mokesčio objektas. 2. Pagal 2009 m. liepos 22 d. priimtas Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo pataisas individualios įmonės ar ūkinės bendrijos apmokestinamasis pelnas nuo 2010 metų prasidėjusio mokestinio laikotarpio gali būti mažinamas suma, nuo kurios skaičiuojamos individualios įmonės savininko ar ūkinės bendrijos tikrojo nario valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos. Taip pat pagal šį įstatymą, siekiant palengvinti ūkio subjektams sąlygas skolintis iš užsienio vienetų, nuo 2010 m. sausio 1 d. neapmokestinamos palūkanos, išmokamos užsienio vienetams, kurie yra įregistruoti ar kitaip organizuoti Europos ekonominės erdvės valstybėje arba valstybėje, su kuria sudaryta dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis. 3. Pagal 2009 m. liepos 22 d. priimtas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas nuo 2010 m. sausio 1 d. gyventojams numatytas alternatyvus leidžiamų atskaitymų, mažinančių apmokestinamąsias tokios veiklos pajamas, nustatymo būdas, t. y. gyventojas, gavęs pajamų iš individualios veiklos, turi teisę pasirinkti atimti fiksuoto dydžio (30 procentų gautų individualios veiklos pajamų sumos) leidžiamus atskaitymus ir nereikalaujama turėtų išlaidų pagrįsti dokumentais. 4. Pagal 2009 m. gruodžio 3 d. priimtą Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymą, siekiant sumažinti administracinę naštą ūkio subjektams, kurie įsigyja prekių (paslaugų) kitose ES valstybėse narėse, nuo 2010 m. sausio 1 d. įgyvendintas vieno langelio principas (nustatytas ES mastu) ir Lietuvos ūkio subjektams sudaryta galimybė prašymus grąžinti PVM, sumokėtą kitose ES valstybėse narėse, teikti elektroninėje sistemoje per Lietuvos mokesčių administratorių. 5. Siekiant padėti įmonėms, kurios dėl laikinų finansinių sunkumų negali laiku sumokėti mokesčių ir prašo juos atidėti, buvo supaprastintos mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo taisyklės ir suteikta daugiau galimybių minėtas mokestines nepriemokas perimti trečiosioms šalims. 6. Siekdama kovoti su neapskaityta ekonomika ir mokesčių vengimu, Vyriausybė sugriežtino grynųjų pinigų apskaitą įmonėse ir įpareigojo verslo subjektus griežčiau atsiskaityti už grynuosius pinigus, paimtus iš įmonės kasos. Be to, nurodytais tikslais 2010 m. vasario 11 d. buvo priimtos Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisos, kurių esmė – papildyti privalančių deklaruoti turtą gyventojų sąrašą – į jį įtraukti asmenis, kurie tampa pilnamečiais, ir leidimą nuolat gyventi Lietuvoje įgyjančius užsieniečius ir nustatyti jiems vienkartinio turto deklaravimo prievolę, atsiradus jų įtraukimą į deklaruojančių turtą gyventojų sąrašą lemiančioms aplinkybėms, t. y. sulaukus pilnametystės ar gavus leidimą nuolat gyventi Lietuvoje. Įstatymas taip pat papildytas nuostata, kad jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas šio įstatymo nustatyta tvarka turto nedeklaravo, tokiu turtu negali būti grindžiami kito turto įsigijimo šaltiniai. Skatinant užsienio valstybių rezidentus investuoti į Lietuvos Respublikos ūkį ir kartu siekiant užkirsti kelią mokesčių slėpimui, buvo didinamas dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių skaičius. III. VERSLO SKATINIMAS Verslo aplinkos gerinimas, administracinės naštos mažinimas. Siekiant pagerinti verslo aplinką, pradėta įgyvendinti Verslo aplinkos gerinimo komisijos „Saulėtekio“ komisijos (toliau – Saulėtekio komisija) iniciatyva, kurios pagrindinė funkcija yra nustatyti esamas verslo aplinkos problemas, užtikrinti, kad verslo visuomenės pasiūlymai dėl verslo aplinkos gerinimo operatyviai pasiektų Vyriausybę ir, Vyriausybei pritarus, būtų įgyvendinami. Taip pat patvirtintos Saulėtekio komisijos darbo grupės pagal problemines sritis: įmonių teisinės aplinkos tobulinimo; darbo rinkos reguliavimo; valstybės įstaigų veiksmų neigiamo poveikio verslo subjektų piniginiams srautams (likvidumui) mažinimo; konkurencinės teisės ir reguliavimo tobulinimo; biurokratinės naštos verslui mažinimo; viešųjų pirkimų tobulinimo; teritorijų planavimo ir urbanistinio renovavimo sistemos tobulinimo. Komisijoje apsvarstyta daugiau kaip 180 pasiūlymų dėl verslo aplinkos gerinimo, pritarta 106 Saulėtekio komisijos pasiūlymams. Siekiant pagerinti verslo aplinką, atsakingos institucijos įgyvendino 43 Saulėtekio komisijos pasiūlymus, tarp jų: palengvintos mokestinių kreditų gavimo procedūros, kuriomis pasinaudojo apie 500 įmonių; įteisinta galimybė steigti individualią įmonę ar uždarąją akcinę bendrovę naudojantis pavyzdiniais steigimo dokumentais, leidžianti pigiau ir greičiau įsteigti įmonę be konsultanto pagalbos, priimtos Juridinių asmenų registro nuostatų pataisos, nustatančios, kad įdiegus informacinę sistemą, sudarysiančią galimybę individualias įmones ir uždarąsias akcines bendroves steigti elektroniniu būdu, bus atsisakyta ir notarinio steigimo dokumentų tvirtinimo, kai šių teisinių formų juridiniai asmenys bus steigiami naudojantis pavyzdiniais steigimo dokumentais; atsisakyta įmonių vadovų parašų legalizavimo procedūros, tai sutaupo tūkstančius legalizavimo procedūrų per metus. Siekiant sumažinti procedūrų, reikalingų pradedant verslą, skaičių, terminus ir (ar) išlaidas (pagal Pasaulio banko tyrimo „Doing business“ ataskaitas), iki 3 darbo dienų sutrumpintas juridinių asmenų registravimo terminas, iki 7 darbo dienų – prašymo įregistruoti pridėtinės vertės mokesčio mokėtoją terminas, atsisakyta reikalavimo pranešti Valstybinei darbo inspekcijai apie įmonės ar jos dalies eksploatacijos pradžią – kaip sąlygos pradėti verslą. 2009 metais pakeistas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas – supaprastinta uždarosios akcinės bendrovės steigimo ir akcininko turimų akcijų pardavimo tvarka, nustatyta bendrovės vadovo atsistatydinimo tvarka, numatyta galimybė viešus bendrovių pranešimus skelbti elektroniniame leidinyje, įtvirtinta pareiga visoms uždarosioms akcinėms bendrovėms sudaryti savo akcininkų sąrašus ir juos pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Siekiant sumažinti administracinę naštą Lietuvos Respublikos ir ES valstybių narių paslaugų teikėjams, ypatingą dėmesį skiriant smulkaus ir vidutinio verslo skatinimui, 2008–2009 metais inicijuoti Paslaugų direktyvos nuostatoms prieštaraujančių 42 įstatymų, apie 137 įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų ir 123 savivaldybių institucijų teisės aktų pakeitimai, kuriais siekiama sukurti verslui palankesnę teisinę aplinką – panaikinti neproporcingus, diskriminacinius ar kitokius administracinius suvaržymus. Priimtas Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymas sukuria teisines prielaidas Lietuvos Respublikos paslaugų teikėjams vieno langelio principu per kontaktinį centrą arba bendradarbiaujant tiesiogiai su kompetentingomis institucijomis visus formalumus, suteikiančius teisę teikti paslaugas arba vykdyti paslaugų teikimo veiklą, atlikti per atstumą ir elektroninėmis priemonėmis. 2009 metais Ūkio ministerijos užsakymu inventorizuoti ir susisteminti Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatyti informaciniai įpareigojimai verslui ir Vyriausybės nutarimu nustatytas nacionalinės administracinės naštos verslui mažinimo prioritetinėse srityse rodiklis – 30 procentų iki 2011 metų pabaigos. Patvirtintos 7 nacionalinės administracinės naštos verslui mažinimo prioritetinės sritys: mokesčių administravimas, darbo santykiai, statistika, aplinkos apsauga, transportas, teritorijų planavimas ir statyba, nekilnojamojo turto operacijos. Įmonių restruktūrizavimas ir įmonių bankroto procedūrų supaprastinimas. Vienas iš labai svarbių darbų sunkmečio laikotarpiu yra galimybė finansinių sunkumų turinčioms įmonėms geriau pasinaudoti restruktūrizavimo teikiamomis galimybėmis. Šiam tikslui pasiekti parengtas Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas (nauja redakcija). Jo priėmimas sudarys palankesnes sąlygas vykdyti įmonių restruktūrizavimo procedūras, geriau apsaugoti tiek įmonės kreditorių, tiek ir pačios įmonės bei jos darbuotojų interesus. Atsižvelgiant į Saulėtekio komisijos pasiūlymus ir siekiant geresnio Lietuvos įvertinimo verslo nutraukimo srityje pagal projektą „Doing business“, siūloma nustatyti, kad įmonės restruktūrizavimo procesas galėtų būti pradėtas ne tik finansinių sunkumų jau turinčiai įmonei, bet ir tuomet, kai egzistuoja reali tikimybė, kad įmonė susidurs su sunkumais per artimiausius 3 mėnesius. Tai, kad finansinius sunkumus patiriančios įmonės vis dažniau pasinaudoja šia galimybe, rodo 2009 metų duomenys: iškeltos 68 restruktūrizavimo bylos (2008 metais buvo iškeltos tik 4 restruktūrizavimo bylos). Siekiant pagerinti verslo sąlygas ir konkurencingumą, siūloma lengvinti įmonių bankroto procedūras. 2009 metais parengtas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Šio įstatymo pakeitimais siūloma nustatyti, kad bankroto procedūrai pradėti ne teismo tvarka pakaks 3/4 kreditorių balsų vietoj 4/5. Taip bus palengvintas teismų darbas, nes bus suteiktos didesnės galimybės kreditoriams vykdyti bankroto procedūras ne teismo tvarka. Vertinant galimybę bankrutavusiems fiziniams asmenims atkurti mokumą, parengtas Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo koncepcijos projektas, kurį priėmus bus įtvirtintos numatomo parengti Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo nuostatos. Finansinė parama smulkiajam ir vidutiniam verslui. 2009 m. balandžio 7 d. Ū …