(1)-1131; 2003, Nr. 10-342) 5 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 metų veiklos ataskaitai (pridedama) ir pateikti ją Lietuvos Respublikos Seimui. MINISTRAS PIRMININKAS ANDRIUS KUBILIUS VIDAUS REIKALŲ MINISTRAS RAIMUNDAS PALAITIS _________________ PRITARTA Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 31 d. nutarimu Nr. 340 LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2009 METŲ VEIKLOS ATASKAITA Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos ataskaita parengta remiantis Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų veiklos programa (toliau – Vyriausybės programa). Šia ataskaita siekiama atsakyti į tris pagrindinius klausimus – kokią situaciją ši Vyriausybė rado atėjusi dirbti, kokius darbus atliko per praėjusius metus ir ką numato atlikti 2010 metais. Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 metų veiklos ataskaitą sudaro Įžanga ir trys pagrindinės dalys, atspindinčios pagrindines Vyriausybės programos dalis. Įžangoje glaustai pristatomi pagrindiniai Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) 2009 metų veiklos rezultatai. Pirmoje dalyje pateikiami prioritetiniai darbai siekiant suvaldyti krizę. Antroje dalyje – išvardyti prioritetiniai veiksmai siekiant proveržio šiose pagrindinėse srityse – valstybės valdymo pertvarka, kova su korupcija, inovatyvi ekonomika, energetika, aukštojo mokslo, socialinės politikos ir sveikatos apsaugos reforma. Trečioje dalyje pateikiama Vyriausybės programos įgyvendinimo 2009 metais rezultatų apžvalga. Prie ataskaitos pridedama: Šalies ūkio konkurencingumo tendencijų 2009 metų ataskaita, Nacionalinio saugumo būklės ir plėtros 2009 metų ataskaita, aptariami prioritetiniai Vyriausybės 2010 metų darbai. ĮŽANGA Penkioliktoji Vyriausybė pradėjo darbą nelengvu metu – Lietuvos ūkiui ir finansų sistemai ėmus sparčiai kristi į gilią krizę. Šio nuosmukio priežastys brendo šalies ūkyje nuo 2006 metų, tačiau valstybės ūkio ir finansų politika nebuvo keičiama, nors tiek nepriklausomi tarptautiniai ir Lietuvos ekspertai, tiek Finansų ministerijos specialistai nedviprasmiškai perspėjo, kokia gili krizė ištiks, jeigu šalies ūkio ir finansų politika nebus radikaliai pertvarkyta. Tuometinė politinė valdžia ir keturioliktoji Vyriausybė į perspėjimus nesugebėjo tinkamai reaguoti, pasirengti ekonomikos ir finansų nuosmukiui, todėl 2009 metais mus užgriuvusios problemos buvo keleriopai skaudesnės ir sudėtingesnės. Anot tarptautinių ekspertų, per šią pasaulinę krizę visos trys Baltijos valstybės patyrė bene didžiausią nuosmukį visame pasaulyje. Netgi Europos Sąjungos (toliau – ES) senbuvės susidūrė su ne mažiau rimtais sunkumais: Ispanijoje nedarbo lygis aukštesnis negu Lietuvoje, Jungtinės Karalystės biudžeto deficitas yra beprecedentis, o Graikijos problemos kelia sumaištį dėl visos euro zonos stabilumo. Kokios priežastys lėmė, kad mes pakliuvome į tokią situaciją? Jų iš esmės yra dvi. Prasidėjus pasaulinei bankų krizei, kreditiniai ištekliai mūsų ekonomikai tapo nebeprieinami. Jie labai staigiai smuko ir kitose centrinėse Europos valstybėse, taip pat ir visame pasaulyje. Lietuvos, Latvijos ir Estijos ekonomikos dėl didelės lengvų kreditų pasiūlos, tiksliau – tokių kreditų pertekliaus, 2004–2008 metais patyrė gana didelį perkaitimą, todėl ir nuosmukis buvo kur kas didesnis nei kitose, senosiose, ES valstybėse. Antra esminė priežastis – mūsų ekonomika yra labai atvira, kaip ir kitų Baltijos valstybių, net 60 procentų bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP) pagaminama eksportui. Užsidarius pagrindinėms Lietuvos rinkoms tiek Rytuose, tiek Vakaruose, mūsų eksporto kreivė labai sparčiai smuko žemyn. Taigi 2009 metais šalies ūkis nusmuko iki 2006 metų lygio. Ekonominės krizės sąlygomis stabiliausias išliko žemės ūkio sektorius, kuriame fiksuotas 2 procentų bendrosios pridėtinės vertės augimas. Į panašų lygį nusmuko ir daugelio kitų ES šalių ekonomikos, į tokį patį lygį smuko ir šalies ūkio sukuriamos pajamos į šalies biudžetą. Tuo tarpu ankstesnė Vyriausybė 2009 metų biudžeto išlaidas populistiškai siūlė ne mažinti, bet net gerokai padidinti. Jeigu nebūtume ėmęsi esminių priemonių finansinei padėčiai stabilizuoti, didėjančios biudžeto pajamų ir išlaidų žirklės galėjo sukelti rimtą grėsmę lito stabilumui ir nuvesti šalį graikiškos saviapgaulės keliu ar sugrąžinti į išorinės Tarptautinio valiutos fondo priežiūros laikus. Finansų ministerijos skaičiavimais, šalies biudžeto deficitas 2009 metais, jeigu Vyriausybė nebūtų įgyvendinusi radikalių deficito mažinimo priemonių, galėjo pasiekti beveik 18 procentų BVP. Taigi į sunkią ekonominę ir finansinę situaciją patekusi valstybė susidūrė su neeiliniais iššūkiais, todėl Lietuvos ekonomikos būklę reikėjo stabilizuoti priimant reikšmingus ir ryžtingus sprendimus, kuriais buvo sušvelninta pasaulio finansų krizės įtaka. Ekonomikos lėtėjimas ir visuotiniai iššūkiai, išryškinę ankstesnės finansų politikos ydas, lėmė ryžtingus penkioliktosios Vyriausybės sprendimus 2008 metų pabaigoje, kad būtų įvykdytas pagrindinis strateginis vidutinio laikotarpio politikos uždavinys – išsaugoti šalies finansų sistemos stabilumą, stabdyti ekonomikos nuosmukį ir padėti pagrindus ekonomikai atsigauti, iš esmės gerinti padėtį srityse, galinčiose užtikrinti ekonomikos proveržį. Mūsų partneriai ES bei tarptautinės finansų rinkos teigiamai įvertino mūsų šalies įgyvendinamas priemones. Pozityvūs pasaulio finansų ekspertų vertinimai rodo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė vykdė teisingą politiką – biudžeto deficito mažinimo priemonės buvo būtinos ir davė gerų rezultatų. Europos Komisija savo Europos ekonominių prognozių ataskaitoje 2009 metų lapkritį1 pabrėžė, kad 2008 metų pabaigoje Lietuvos Respublikos naujosios Vyriausybės veiksmai, siekiant užtikrinti viešųjų finansų stabilumą, buvo tinkamas atsakas į staigų šalies ekonomikos kritimą. Tarptautinio valiutos fondo misijos baigiamojoje 2009 metų spalio mėnesio ataskaitoje taip pat akcentuojama biudžeto konsolidavimo veiksmų ir papildomų išlaidų mažinimo priemonių, kurių Vyriausybė ėmėsi rengdama 2010 metų biudžetą, svarba ir tinkamumas2. __________________ 1 Europos ekonominių prognozių ataskaita, Europos Komisija, 2009 metų lapkritis: http://ec.europa.eu/economy_finance/publications/publication16055_en.pdf 2 Baigiamoji Tarptautinio valiutos fondo misijos ataskaita, 2009 metų spalis: http://www.imf.org/external/np/ms/2009/100509.htm Šalia viešųjų finansų stabilizavimo uždavinio Vyriausybė praėjusiais metais buvo iškėlusi tikslą siekti esminių permainų švietimo, ūkio, sveikatos, energetikos, socialinėje, valstybės valdymo, taip pat kovos su korupcija srityje. PAGRINDINIAI PENKIOLIKTOSIOS VYRIAUSYBĖS 2009 METŲ VEIKLOS REZULTATAI Stabilizavome viešuosius finansus Pagrindinis Vyriausybės 2009 metų darbas buvo ypač gilios finansų ir ūkio krizės suvaldymas. Pirmiausia reikėjo imtis radikalių ir skausmingų priemonių viešiesiems finansams stabilizuoti – mažinti valdžios sektoriaus išlaidas ir didinti pajamas. Šį uždavinį mums pavyko įgyvendinti tik todėl, kad nuo pat pradžių sutarėme laikytis dviejų ypač svarbių nuostatų – solidarumo ir tarimosi. Valdančioji koalicija labai aiškiai suprato, kad priimti nepopuliarių sprendimų nebus įmanoma be didžiumos gyventojų palaikymo ir visuomenės susitelkimo solidariai pasidalyti sunkmečio naštą. Taigi laikėmės nuostatos, kad didesnę sunkmečio naštą turi prisiimti tie, kurie gauna didesnes pajamas, ir pirmiausia pavyzdį turi parodyti aukšto rango politikai. Ministro Pirmininko ir ministrų reprezentacinės išlaidos sumažintos 57 procentais, atlyginimai Seimo ir Vyriausybės nariams sumažinti 36 procentais, nors 2009 metais Lietuvoje atlyginimai vidutiniškai sumažėjo 8,7 procento (valstybės sektoriuje – 10,4 procento). Savo sprendimus daug kartų aptarėme ir derinome su įvairių visuomenės grupių atstovais. 2009 m. spalio 28 d. pasirašytas Nacionalinis susitarimas – pirmasis tokio pobūdžio intensyvaus ir atviro Vyriausybės ir socialinių partnerių dialogo dokumentas, padėjęs pamatus naujos kokybės politinei kultūrai Lietuvoje. Jo pasirašymas – tai Vyriausybės programoje numatytos telkiančios lyderystės atsakomybės išraiška. Šis susitarimas įrodo, kad atvirai ir sąžiningai veikiant galima kalbėtis tiek siekiant efektyviai įveikti artimiausio laikotarpio ekonomikos sunkumus, tiek ir įgyvendinant esmines permainas, kad ne tik Vyriausybė išgirsta socialinius partnerius, bet ir socialiniai partneriai supranta Vyriausybės tikslus bei uždavinius ir vieni kitų poreikius. Nacionalinis susitarimas apima Vyriausybės įsipareigojimus mokesčių srityje, pelno mokesčio tarifo mažinimą, darbo santykių reglamentavimą, valstybės tarnautojų skaičiaus mažinimą, biudžeto išlaidų mažinimą, kitus klausimus. Verslo atstovai įsipareigojo siekti išlaikyti darbo vietas ir veikti oficialiai, nesitraukdami į šešėlį. Profesinės sąjungos ir kiti socialiniai partneriai įsipareigojo visus iškilusius nesutarimus spręsti dialogo, derybų ir susitarimų būdu. Konsoliduojant viešuosius finansus, pirmiausia reikėjo mažinti viešojo sektoriaus išlaidas, kurios per 2006–2008 metus gerokai išaugo. Todėl Lietuvos Respublikos 2009 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas per 2009 metus buvo keičiamas du kartus. Šių pakeitimų bendras taupymo efektas sudarė apie 4 procentus BVP (apie 3,4 mlrd. litų). Siekiant gauti papildomų pajamų, buvo neišvengiama ir mokesčių sistemos pertvarka. Dėl mokesčių reformos per 2009 metus į nacionalinį biudžetą papildomai gauta apie 1,5 mlrd. litų pajamų. 2009 metais įgyvendintos ir 2010 metais vykdomos viešųjų finansų konsolidavimo priemonės sudaro apie 12 procentų BVP. Ryžtingi Vyriausybės veiksmai leido išsaugoti tarptautinių finansų rinkų pasitikėjimą, todėl mums pavyko palankesnėmis sąlygomis pritraukti finansinių išteklių. Atkreiptinas dėmesys, kad per 2009 metus akivaizdžiai pagerėjo einamosios sąskaitos balansas, kuriam daugelį metų buvo būdingas didelis deficitas, kėlęs rimtą susirūpinimą. 2008 metais einamosios sąskaitos balansas buvo deficitinis ir siekė net 11,9 procento, palyginti su BVP, o 2009 metų einamosios sąskaitos balansas, pradedant 2009 metų I ketvirčiu, jau tapo teigiamas (0,4 procento) ir 2009 metų III ketvirtį padidėjo iki 3 procentų, palyginti su BVP. Smarkiai sumažėjo atotrūkis tarp lito ir euro palūkanų normų, tarpbankinės palūkanų normos sumažėjo iki mažiausio per 20 metų lygmens. Išlaikytas ir sutvirtintas pasitikėjimas fiksuotu lito kursu, todėl litais paskolas paėmusiems žmonėms ir įmonėms lengvėja palūkanų našta. 2010 m. kovo 1 d. Lietuvos kredito rizikos apsikeitimo sandorių kaina grįžo į ikikrizinį lygį. Įgyvendinome ekonomikos skatinimo paketą Mūsų pastangos užtikrinti finansinį stabilumą ir stabdyti ekonomikos nuosmukį buvo derinamos su siekiu skatinti ekonomikos atsigavimą įgyvendinant visą paketą priemonių, kurios palengvintų verslui galimybę skolintis, išlaikyti darbo vietas ir taip mažinti socialinę įtampą visuomenėje. Svarbiausi ekonomikos skatinimo veiksmai šioje srityje praėjusiais metais buvo verslo finansavimo galimybių išplėtimas, pasirengimas įgyvendinti pastatų energetinio efektyvumo didinimo (daugiabučių namų atnaujinimo) programą, spartesnis ES struktūrinės paramos panaudojimas, verslo aplinkos gerinimas bei eksporto ir investicijų skatinimas. 2009 metų kovą Vyriausybė patvirtino dvejų metų ūkio skatinimo planą (toliau – ESP), o pirmosios jo priemonės pradėtos taikyti gegužės mėnesį. Ypač atkreiptinas dėmesys į ES struktūrinių fondų, kurie tapo pagrindiniu ūkio skatinimo finansiniu šaltiniu, panaudojimo augimą 2009 metais. ESP 2009 metais siekė iki 5 procentų BVP ir per 2009 metus leido į Lietuvos ūkį papildomai įlieti 3,93 mlrd. litų. Šio paketo priemonėmis pasinaudojo daugiau kaip 4 tūkst. Lietuvos įmonių (kas penkiolikta realiai veikianti įmonė). Tokia pinigų injekcija į Lietuvos ekonomiką sukūrė arba išsaugojo ne mažiau kaip 40 tūkst. darbo vietų. Būtina paminėti ir tai, kad ESP įgyvendinti buvo naudojamos ES lėšos, taigi tai nedidino biudžeto deficito. Daug dėmesio skyrėme priemonėms smulkiajam ir vidutiniam verslui skatinti. 2009 metais pradėtai įgyvendinti ESP Verslo finansavimo daliai iš ES struktūrinių fondų paskirti ir naudojami du kontroliuojantieji fondai – JEREMIE fondas ir INVEGA fondas, taip pat Garantijų fondas bei dalinio palūkanų kompensavimo priemonė. Papildomai iš nacionalinio biudžeto lėšų buvo skirtas finansavimas priemonės „Mažų kreditų teikimas“ I etapui įgyvendinti. Kreditinių priemonių pirminis įgyvendinimas numatytas ESP galiojimo metu – 2009–2010 metais, tuo tarpu Garantijų fondo bei palūkanų kompensavimo mechanizmai įgyvendinami iki 2015 metų. Nepaisant to, naudojantis Garantijų fondo svertiniu efektu (iš fondo kompensuojamos garantinės išmokos leidžia suteikti 387 mln. litų garantijų, o darant prielaidą, kad maksimali garantijos suma siekia 80 procentų, tai sudaro mažiausiai 484 mln. litų paskolų portfelį) vien per 2009 metus suteikta garantijų 146 707 617 litų paskolų portfeliui. Palūkanų kompensuota pagal 1 390 sutarčių už 14 565 954 litus. Mažų kreditų teikimo I etapas buvo įgyvendintas pasirašius sutartis su trimis bankais: Ūkio, Medicinos ir Šiaulių. Pagal sutarčių sąlygas bankai privalėjo paskolas kofinansuoti savomis lėšomis. 2009 metais bankai sudarė 191 kreditavimo sutartį su įmonėmis, sutarčių vertė – 21 405 240 litų. Valstybės remiami kreditai per Invegos fondą teikiami įgyvendinant Mažų kreditų II etapo ir Atviro kreditų fondo programas. Mažų kreditų II etapas įgyvendintas pasirašius sutartis su keturiais bankais: Ūkio, Medicinos, Šiaulių ir „Parex“. Šie bankai sudarė 409 kreditavimo sutartis su įmonėmis, sutarčių vertė – 95 269 697 litai. Pagal Atviro kreditų fondo, kuriame gali dalyvauti praktiškai visi Lietuvos bankai, pasirašę sutartis su INVEGA, priemonę per 2009 metus buvo pasirašyta 13 kreditavimo sutarčių, kurių vertė – 13 120 902,65 lito. Šios priemonės, kaip ir JEREMIE programos, įgyvendinamos Europos investicijų fondo (2009 metais pasirašyta 150 mln. eurų (apie 518 mln. litų) sutartis su SEB banku), spartus panaudojimas numatytas 2010 metais. Papildomai reikia paminėti ir mikrokreditų priemonę, įgyvendinamą iš 2006 metų PHARE programos lėšų. Šalia verslo finansavimo iš aukščiau paminėtų ESP numatytų šaltinių pagal šią priemonę per 2009 metus papildomai buvo sudarytos 148 kreditavimo sutartys, kurių vertė – 10 432 896 litai, iš grįžtančių anksčiau išduotų kreditų lėšų. Be to, siekdami paspartinti verslui skirtų ES paramos lėšų panaudojimą, 10–20 procentų sumažinome nuosavoms lėšoms taikomus reikalavimus ir supaprastinome projektų vertinimo procedūras. Sumažinome administracinių procedūrų, reikalingų verslui pradėti, skaičių, terminus ir išlaidas. Pavyzdžiui, iki 3 darbo dienų sutrumpėjo juridinių asmenų registravimo terminas, iki 7 darbo dienų sutrumpėjo prašymo įregistruoti pridėtinės vertės mokesčio mokėtoją terminas, atsisakyta reikalavimo pranešti Valstybinei darbo inspekcijai apie įmonės ar jos dalies eksploatacijos pradžią, kaip sąlygos pradėti verslą. Svarbu paminėti, kad Vyriausybė išsikėlė ir labai ambicingą administracinės naštos verslui mažinimo prioritetinėse srityse tikslą – 30 procentų iki 2011 metų pabaigos sumažinti verslo išlaidas, susijusias su informacijos teikimo reikalavimais. Patvirtinome 7 prioritetines administracinės naštos mažinimo sritis: mokesčių administravimas, darbo santykiai, statistika, aplinkos apsauga, transportas, teritorijų planavimas ir statyba, nekilnojamojo turto operacijos. Taip pat pavyko pasiekti labai gerų rezultatų panaudojant ES paramą. Remiantis Europos Komisijos duomenimis, pagal 2007–2013 ES struktūrinių fondų lėšų išmokėjimą pagal ES valstybės narės Europos Komisijai pateiktas mokėjimo paraiškas Lietuva yra tarp ES valstybių narių lyderių. 2007–2008 metais pasirašytų paramos sutarčių vertė projektams finansuoti, įskaitant projektų vykdytojų ir (

1. ar)partnerių lėšas, siekė daugiau kaip 2 mlrd. litų, o vien per 2009 metus pasirašyta papildomai 10 mlrd. litų vertės paramos sutarčių, t. y. daugiau nei trečdaliui 2007–2013 metų programavimo laikotarpiui projektams įgyvendinti numatytų lėšų. Lėšų panaudojimas, palyginti su ankstesniais metais, gerokai išaugo: 2009 metais panaudota 5 kartus daugiau nei 2007–2008 metais, atitinkamai 2007–2008 metais projektų vykdytojams apmokėtų projektų vertė siekė 627 mln. litų ES lėšų (2,7 procento Lietuvai skirtų ES lėšų), o per 2009 metus papildomai pasiekta, kad būtų panaudota 3 mlrd. 636 mln. litų (įskaitant ES struktūrinės paramos išmokėjimus per 2009 metus – 3,04 mlrd. litų ir Žemės ūkio ministerijos teikiamą paramą – 594,6 mln. litų). Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programai įgyvendinti skirta 7,805 mlrd. litų (iš jų 6,019 mlrd. litų – ES lėšos). Nuo programos įgyvendinimo pradžios iki 2009 m. gruodžio 31 d. buvo organizuoti 106 kvietimai teikti paraiškas, gautos 332 027 paraiškos, kuriose prašoma paramos suma – 2,997 mlrd. litų, išmokėta – 1,628 mlrd. litų. Neblogų rezultatų pasiekėme 2009 metais stiprindami ūkio konkurencingumą. Vyriausybės žingsniai matomi tarptautinių institucijų atliekamuose valstybių konkurencingumo vertinimuose. Šveicarijoje veikiančio Tarptautinio vadybos plėtros instituto (International Institute for Management Development – IMD) 2009 metų Pasaulio valstybių konkurencingumo tyrimas parodė, kad Lietuvos konkurencingumas praėjusiais metais sustiprėjo pagal tris iš keturių vertinimo kategorijų: 1) valdžios veiklos efektyvumas, ypač viešųjų finansų politikos srityje; 2) verslo veiklos efektyvumas; 3) šalies infrastruktūra. Palyginti su kitomis valstybėmis, Lietuva geriausiai vertinama aukštojo mokslo bei profesinio ugdymo, technologinio pasirengimo ir infrastruktūros srityse. Parengėme daugiabučių namų renovacijos programą. Apie 96 procentai daugiabučių namų Lietuvoje yra pastatyti iki 1993 metų. Dauguma jų yra ekonomiškai neefektyvūs, tad siekiame iki 2020 metų atnaujinti apie 70 procentų, t. y. apie 24 tūkstančius tokių pastatų. Įvertinome ribotus finansinius išteklius: jeigu renovacija vyktų vien tik valstybės ir gyventojų lėšomis, tai iš biudžeto reikėtų daugiau kaip 43 mlrd. litų, ir dėl ribotų finansinių galimybių atnaujinimas užtruktų pernelyg ilgai. Siekdami paspartinti daugiabučių namų atnaujinimo procesą ir sukurti naują efektyvų šios programos finansavimo mechanizmą, parengėme naują daugiabučių namų renovacijos finansavimo modelį. Jame numatyta pritraukti lėšų iš įvairių šaltinių, visų pirma ES, Europos investicijų banko, taip pat iš valstybės ir pačių gyventojų. Programos parengimas užtruko ilgiau nei planavome, tačiau didele dalimi tai priklausė nuo ES ir kitų tarptautinių finansinių institucijų veiksmų. Aktyviomis pastangomis pavyko pasiekti, kad garsus pasaulinės finansų rinkos dalyvis „Barclays“ savo naująjį technologijų centrą atidarytų Vilniuje. „Barclays“ pavyzdys turėtų paskatinti ir kitus šios verslo šakos atstovus, nes Lietuva yra viena tinkamiausių pasaulio vietų tokioms investicijoms. Lietuvos skaitmeninė infrastruktūra priskiriama labiausiai išvystytoms pasaulyje, turime geriausią plačiajuosčio interneto tinklą, pažangiausią šviesolaidinę infrastruktūrą ir didžiausią mobiliojo ryšio skverbtį. 2010 metų kovą darbą pradėjusiame „Barclays“ technologijų centre dirba 280 darbuotojų, planuojama, kad iki šių metų pabaigos jų skaičius išaugs iki 400–500. 2009 metų III ketvirtį pasirodė ir pirmieji ekonomikos atsigavimo požymiai. Jei 2009 metų II ketvirtį BVP, palyginti su atitinkamu 2008 metų ketvirčiu, sumažėjo net 19,5 procento, tai 2009 metų IV ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2008 metų ketvirčiu, sumažėjo 12,8 procento (Latvijos ir Estijos – atitinkamai 17,7 procento ir 9,4 procento). 2009 metų III ketvirtį, palyginti su II ketvirčiu, BVP išaugo 13,1 procento, o IV ketvirtį, palyginti su III ketvirčiu, smuko 4,6 procento. Pašalinus sezono ir darbo dienų įtaką, BVP kilo du paskutinius metų ketvirčius iš eilės: 1 procentu III ketvirtį ir 0,5 procento IV ketvirtį. Recesija Lietuvoje buvo trumpiausia, palyginti su Latvija ir Estija (tetruko tik 4 ketvirčius, palyginti: Estijoje – 7 ketvirčius, o Latvijoje – 8 ketvirčius besitęsianti recesija). 2010 metų vasarį tarptautinė skolinimosi reitingų agentūra „Standard & Poor's“, o kovą – „Fitch Ratings“ pagerino šalies skolinimosi perspektyvą – iš neigiamos ji tapo stabili. „Standard & Poor's“ savo sprendimą grindžia tuo, kad jis atspindi sėkmingas Vyriausybės pastangas konsoliduojant biudžetą. Tai reiškia kreditorių pasitikėjimą Lietuvos Vyriausybe ir ekonomika ir sudaro prielaidas vykdyti numatytą fiskalinę politiką. 2009 metų gruodį, palyginti su 2008 metų gruodžiu, vartojimo prekių ir paslaugų kainos pakilo vos 1,3 procento. Analogiškas rodiklis 2008 metų gruodį buvo 8,5 procento. Taigi per metus gerokai sumažėjo infliacija. Minėti makroekonomikos rodiklių pasikeitimai leidžia su santūriu, bet tvirtu optimizmu žiūrėti į artimiausių metų ekonomikos perspektyvas. Pasiekėme proveržį energetikos srityje Lietuvoje energetika, būdama viena esminių šalies ūkio šakų, per atkurtosios nepriklausomos valstybės gyvavimo laikotarpį išvengė esminių permainų ir, nors ir keista, 2010 metais, po Ignalinos branduolinės jėgainės uždarymo, turbūt esame labiau energetiškai priklausomi, nei buvome 1990 metais. Šiokią tokią išimtį galbūt galime matyti naftos sektoriuje, kuriame apsirūpinimo nafta ir jos gaminiais galimybės yra gerokai padidėjusios. Viena svarbiausių priežasčių, kodėl energetikos padėtis vis dar ne itin džiugina, yra tai, kad čia vyrauja stiprios, rinką monopolizavusios bendrovės, dažnai diktuojančios sąlygas ne tik vartotojams, bet ir valstybei. Praėjusių metų pradžioje įkūrus Energetikos ministeriją, padėtis ėmė keistis iš esmės. Abstraktus energetinės nepriklausomybės siekis tampa konkrečiais projektais, kurių įgyvendinimas ne tik pajudėjo iš mirties taško, bet ir ėmė duoti vaisių. Vienas jų – nuo šių metų sausio 1 dienos pagal „Nord Pool“ modelį veikianti elektros birža. Energetikos srityje 2009 metais buvo susitelkta prie išties strateginių iššūkių – užtikrinti sklandų energetikos ūkio funkcionavimą uždarius Ignalinos atominę elektrinę, apsaugoti vartotojus nuo staigaus elektros brangimo, pradėti planuoti naujos atominės elektrinės statybą ir padėti pagrindus Lietuvos energetikos sistemų integravimui į ES sistemas. 2009 metais buvo priimtas sprendimas atsisakyti ES teisės aktų reikalavimų neatitinkančios akcinės bendrovės LEO LT modelio. Visuomenės pasitikėjimą praradusi akcinė bendrovė LEO LT buvo likviduota išperkant privataus investuotojo turėtą akcijų dalį. Valstybės nuosavybėn sugrąžinta ankstesnės valdžios privatizuota akcinė bendrovė „VST“. Tam nebuvo panaudoti valstybės biudžeto pinigai. Įtvirtinome galimybę kas mėnesį perskaičiuoti šilumos kainas ir taip lanksčiau reaguoti į kuro kainų pokytį. Siekdami padidinti konkurenciją degalų rinkoje, praplėtėme Klaipėdos naftos terminalo naftos produktų importo galimybes. 2010 metų sausį rekonstruotame naftos terminale jau priimtas pirmas tanklaivis ir iš jo perkrautas benzinas. Pradėjome rengtis įgyvendinti naujos atominės elektrinės projektą. Suprasdami, kad net kartu su regiono partneriais dėl patirties ir išteklių stygiaus negalėtume savarankiškai įgyvendinti naujos atominės elektrinės projekto, apsisprendėme pasitelkti strateginį investuotoją. Jam atrinkti buvo paskelbtas tarptautinis konkursas. Atranką planuojama užbaigti 2010 metų antroje pusėje. Esame įsitikinę, kad nauja atominė elektrinė padės įgyvendinti Nacionalinės energetikos strategijos tikslus ir sumažins priklausomybę nuo elektros ir dujų importo elektros gamybai. Taip pat bus užtikrintas elektros gamybos būdų įvairumas, padėsiantis patenkinti išaugusį elektros energijos poreikį, prognozuojamą visame Baltijos jūros regione. Naujos atominės elektrinės projektas bus didžiausia plyno lauko investicija Lietuvos istorijoje. Planuojama, kad bendros investicijos gali siekti 3–5 mlrd. eurų, o dabartinės tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje sudaro apie 9 mlrd. eurų. Tai būtų didžiulis stimulas visai šalies ekonomikai. Nuo 2010 m. sausio 1 d. sėkmingai atverta elektros energijos rinka ir sudarytos realios sąlygos laisvai prekiauti elektros energija iš bet kurių ES valstybių narių ir skaidriai prekiauti elektra iš valstybių, kurios nėra ES valstybės narės, taip sukuriant prielaidas ir bendrai Baltijos šalių elektros energijos rinkai. 2009 metų pradžioje Lietuva pagaliau sutarė su Švedija ir Latvija, kad elektros jungtis į Švediją („NordBalt“) bus tiesiama iš Klaipėdos. Pasiekta, kad ES šiam projektui skirtų negrąžinamą finansinę paramą (175 mln. eurų). Sėkmingai įgyvendinome aukštojo mokslo reformą, sustiprinome mokslo bendradarbiavimą su verslu Galime pasidžiaugti, kad 2009 metais sėkmingai startavo aukštojo mokslo reforma. 2009 metų priėmimas į aukštąsias mokyklas jau vyko pagal naują tvarką – aukštojo mokslo srityje atsirado sveika konkurencija. Kitaip nei iki šiol, valstybės finansavimas skiriamas ne aukštojo mokslo institucijoms, o studentams, todėl studijuojantieji studijų krepšelį gali neštis į bet kurią Lietuvos aukštąją mokyklą. Tai paskatino aukštąsias mokyklas tobulinti studijų kokybę ir modernizuoti valdymą. Daugiau kaip pusė visų pirmakursių 2009 metais studijoms gavo valstybės finansavimą. Sukūrėme valstybės remiamų paskolų studentams sistemą, padidinome socialinių stipendijų gavėjų ratą. Pertvarkome aukštųjų mokyklų valdymą ir teisinį statusą, siūlome ir pačios studijų sistemos pokyčius. Šie pokyčiai sudarys galimybę aukštosioms mokykloms lanksčiau organizuoti studijų procesą, skatins studijų tarptautiškumą, o studentams atsivers didesnės galimybės rinktis studijas. Mokslo ir verslo bendradarbiavimas, mokslinių tyrimų pritaikomumas – tai Lietuvos ekonomikos silpnoji grandis. 2009 metais patvirtinome keturias jungtinių tyrimų programas, pasirašyti trys slėnių investiciniai projektai, iki 2010 m. kovo 1 d. – dar aštuoni, iš viso beveik 652 mln. litų vertės. Taip pat įgyvendinama 12 beveik 177 mln. litų vertės nacionalinių kompleksinių programų. Pradėta ir sėkmingai vykdoma mokslo institutų pertvarka, kuria siekiame sutelkti turimus žmogiškuosius, materialiuosius mokslinių tyrimų bei eksperimentinės plėtros išteklius ir taip užtikrinti mokslinių tyrimų rezultatų veiksmingumą. Įgyvendiname ambicingą sveikatos apsaugos sistemos pertvarką Pastaruosius keletą metų sparčiai didintas sveikatos apsaugos finansavimas nepagerino pacientų padėties ir pasitenkinimo sveikatos apsaugos sistema. Prisiminkime ir Pasaulio banko ekspertų 2009 metų birželio mėnesį atliktą studiją, kurios išvados aiškiai parodė, kad ligoninių ir lovų skaičius, tenkantis santykiniam gyventojų skaičiui, Lietuvoje smarkiai lenkia ES valstybių vidurkį ir yra didesnis negu kaimyninėse Baltijos valstybėse. Taigi šioje itin jautrioje srityje reikėjo ryžtingai spręsti įsisenėjusias problemas. Pertvarka siekiame sudaryti palankesnes sąlygas gauti saugesnių ir geresnės kokybės sveikatos priežiūros paslaugų, kiek įmanoma veiksmingiau panaudojant sveikatos priežiūrai skirtus išteklius. Šia pertvarka sukursime veiksmingesnį sveikatos priežiūros įstaigų tinklą. Pagal Sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų restruktūrizavimo programoje nustatytus kriterijus kai kurios gydymo įstaigos bus sujungtos į didesnius juridinius vienetus, o didžiosiose sveikatos priežiūros įstaigose įdiegti modernūs valdymo modeliai. Prioritetą teikiame pirminei sveikatos priežiūrai: skatinsime šeimos gydytojų ir specialistų konsultantų, dirbančių ambulatorinėje grandyje, teikiamų paslaugų plėtrą ir didinsime šių paslaugų apmokėjimą. Restruktūrizuodami sveikatos priežiūros paslaugas, siekiame sumažinti sveikatos apsaugos sistemos funkcionavimo sąnaudas, ligoninių valdymo, ūkines išlaidas ir atskiroms ligoninėms reikalingas investicijas. Sutaupytas lėšas panaudosime veiksmingesniam asmens sveikatos priežiūros įstaigų funkcionavimui. Planuojame, kad įgyvendinus sveikatos priežiūros įstaigų tinklo restruktūrizavimą bus sutaupyta nuo 269,9 iki 343 mln. litų. Svarbu tai, kad nuo praėjusių metų įvedus atskirą sveikatos draudimo mokestį (atskyrus jį nuo gyventojų pajamų mokesčio) pagausėjo sveikatos draudimo įmokų mokėtojų ir buvo sugriežtinta šių įmokų surinkimo kontrolė. Užtikrinome socialinių išmokų mokėjimą sunkmečio laikotarpiu ir paramą jautriausiai visuomenės daliai Socialinėje srityje laukė tikrai nelengvi sprendimai. Reikėjo subalansuoti pinigų srautus ir Valstybinio socialinio draudimo biudžetą. 2008 metais Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto deficitas siekė 1,2 mlrd. litų, jis buvo finansuojamas iš sukaupto rezervo, tam sunaudotos visos rezervo lėšos. Valstybės anksčiau (ypač 2008 metais) neatsakingai prisiimti socialinių išmokų įsipareigojimai aiškiai viršija valstybės ekonomines galimybes, ypač ekonominės krizės laikotarpiu, o šiems įsipareigojimams finansuoti nėra sukaupta jokio rezervo. Taigi praeitais metais daug dėmesio skyrėme numatytiems antikriziniams veiksmams įgyvendinti, siekdami sumažinti deficitą ir užtikrinti numatytų išmokų mokėjimą. 2008 metų pabaigoje ir 2009 metų pradžioje buvo priimti šie būtini sprendimai: išplėstas asmenų, draudžiamų socialiniu draudimu, ratas; sumažintas įmokos į pensijų fondus tarifas; valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų nepriemokų 1995–2002 metais dirbusiems pensininkams išmokėjimo pabaigos terminas nukeltas iki 2012 metų; priimtas Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas (įsigaliojo 2010 m. sausio 1 d.), pagal kurį laikinai, dvejus metus, bus perskaičiuojamos socialinės išmokos. Tai buvo labai sunkūs sprendimai. Priimant šiuos sprendimus siekta, kad visi išmokų gavėjai solidariai pasidalytų naštą ir būtų apsaugotos pažeidžiamiausios gyventojų grupės. Socialinėje srityje pirmiausia siekėme garantuoti valstybės paramą jautriausiai visuomenės daliai – toms šeimoms, asmenims, kurie dėl objektyvių priežasčių savo pastangomis negali gauti pragyvenimui reikalingų lėšų. Siekėme, kad tikslinga piniginė socialinė parama būtų teikiama nepasiturintiems gyventojams ir socialinės išmokos – vaikus auginančioms šeimoms. Mūsų tikslas – įtvirtinti principą, kad kova su socialine atskirtimi neskatintų atsisakyti aktyvių asmeninių pastangų išbristi iš skurdo, o ekonominio skurdo mažinimas netaptų skurdo finansavimu. Daug dėmesio skirta užimtumui skatinti ir nedarbui mažinti. 2009 metais priimto Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo nuostatos suteikė daugiau galimybių įsidarbinti darbo neturintiems asmenims, taikant aktyvios darbo rinkos politikos priemones – perkvalifikavimą, subsidijuojamą įdarbinimą, paramą darbo vietoms steigti, bedarbių teritorinio judrumo rėmimą, darbo įgūdžių įgijimo rėmimą, darbo rotaciją, viešuosius darbus ir kita. Keletas faktų: 2009 metais įdarbinta beveik 122 tūkst. asmenų, iš kurių beveik 3/4 – pagal neterminuotas darbo sutartis; aktyvios darbo rinkos politikos priemonėmis pasinaudojo 47,5 tūkst. asmenų, veiklą pagal verslo liudijimus pradėjo apie 18 tūkst. asmenų. Inicijavome sisteminę valstybės valdymo pertvarką ir atlikome reikšmingus kovos su korupcija darbus Nuo 2009 metų pradžios pradėjome planuoti reikšmingas sistemines pertvarkas valstybės valdymo srityje. Tam pirmiausia reikėjo, kad Vyriausybės sudaryta Valstybės valdymo tobulinimo komisija (Saulėlydžio komisija) atliktų visų Vyriausybės įstaigų veiklos auditą. Vėliau pradėta strateginio planavimo ir biudžeto sudarymo pertvarka, nubrėžtos valstybės tarnybos pertvarkos gairės. Tiek valdžios institucijų veiklą, tiek valstybės tarnautojų darbą siekiame susieti su pamatuojamais rezultatais ir nustatyti aiškią atsakomybę už konkrečius rezultatus. Kiekvienam besidominčiam šalies gyventojui turi būti aišku, kokius darbus atlikti ir kokių rezultatų pasiekti ketina vienas ar kitas ministras ir už ką atsakingi ministerijose dirbantys valstybės tarnautojai. Didelį vaidmenį teikdama pasiūlymus dėl valstybės valdymo pertvarkos atliko Saulėlydžio komisija. Vyriausybė priėmė iš esmės visus Saulėlydžio komisijos siūlomus sprendimus dėl Vyriausybės įstaigų panaikinimo, veiklos optimizavimo ar sujungimo. Uždėtas finansinis ir teisinis apinasris viešosioms įstaigoms, jos negalės gauti tiesioginio finansavimo iš biudžeto ir atlikti viešojo administravimo funkcijų. Padedami Saulėlydžio komisijos, pradėjome sisteminę Vyriausybei pavaldžių ir atskaitingų įstaigų reformą. Atlikta beveik visų Vyriausybei pavaldžių ir atskaitingų institucijų išlaidų efektyvumo analizė, atsisakyta nereikalingų funkcijų (atsisakyta finansuoti iš valstybės biudžeto valstybės įmonę poilsio namus „Baltija“, likviduota Kvalifikacijų tarnyba). Įgyvendinus Saulėlydžio komisijos rekomendacijas dėl Vyriausybės įstaigų ir Vyriausybei atskaitingų įstaigų, 2010 metais tikimasi sutaupyti apie 12,5 mln. litų. Įgyvendinant Saulėlydžio komisijos rekomendacijas, atlikti būtiniausi darbai mažinant valstybės tarnybos išlaikymo išlaidas, atsisakyta pareigybių, kurios yra laisvos ilgiau kaip 6 mėnesius (taip panaikinta 814 laisvų pareigybių). Įstaigose, kurioms didžiausią leistiną pareigybių skaičių nustato Vyriausybė, per 2009 metus didžiausias leistinas pareigybių skaičius buvo sumažintas 4 660; panaikinta 3 386 užimtos pareigybės. Užtikrinta galimybė viešai stebėti pareigybių skaičiaus pokyčius Vidaus reikalų ministerijos interneto puslapyje. Dėl šių ir kitų veiksmų valstybės tarnybos išlaikymo išlaidos sumažintos iki 2006 metų lygio. Remdamiesi Saulėlydžio komisijos siūlymais, esmines pertvarkas valstybės valdymo srityje pradėjome nuo Vyriausybės kanceliarijos reorganizavimo į Ministro Pirmininko tarnybą. Tapo aišku, kad norint parengti ir įgyvendinti ilgalaikes reformas mums būtina pertvarkyti Vyriausybės kanceliariją į ekspertų-analitikų centrą, turintį veiksmingai padėti atlikti Ministro Pirmininko ir Vyriausybės funkcijas. Pertvarkant buvusią Vyriausybės kanceliariją į Ministro Pirmininko tarnybą, buvo smarkiai sumažintas darbuotojų skaičius ir visų darbuotojų darbo užmokesčio fondas. Sutarėme dėl pagrindinių teritorinio valdymo pertvarkos aspektų. Įsibėgėjo apskričių reforma. Ja siekiama stiprinti vietos savivaldą taip, kad paslaugų teikimas būtų kuo veiksmingesnis ir jos teikiamos arčiau gyventojų, kad sumažėtų administracinė našta gyventojams ir būtų veiksmingiau naudojamos Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos. Laikomės principo, kad valstybė turėtų išlaikyti tik tas funkcijas, kurių reikia bendrajai nacionalinei politikai vykdyti. Patvirtinome pagrindinius skaidraus ir efektyvaus valstybės turto valdymo principus, apimančius centralizuotą valstybės nekilnojamo turto valdymą, valstybės kontroliuojamų įmonių, tarp jų ir valstybės įmonių, valdymą (strateginių tikslų suformavimą, viešojo administravimo įgaliojimų atskyrimą, valdymo skaidrumą ir kita). Svarbu paminėti, kad visuomenė labai aktyviai įsitraukė į valstybės valdymo pertvarkos procesą. Per 2009 metus gauta apie 790 piliečių pasiūlymų, atsižvelgus į juos, apibendrinti pasiūlymai teikti Vyriausybei. Svarbūs darbai įsibėgėja ir kovos su korupcija srityje. Siekiant didesnio viešumo ir skaidrumo, visos valstybės institucijos įpareigotos interneto svetainėse skelbti rengiamų teisės aktų projektus, taip pat už valstybės ir savivaldybių lėšas atliktus tyrimus, jų atlikimo kainas, informaciją, susijusią su institucijai skirtų biudžeto asignavimų panaudojimu. Iš esmės pertvarkoma viešųjų pirkimų sistema. Siekiant užtikrinti viešųjų pirkimų sistemos skaidrumą, 2009 metais patvirtinta Lietuvos viešųjų pirkimų sistemos tobulinimo ir plėtros 2009–2013 metų strategija, nustatyta pareiga perkančiosioms organizacijoms Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje viešai skelbti informaciją apie tais metais planuojamus vykdyti pirkimus, jų vykdymo eigą, sudarytas sutartis, įvykdytų sutarčių rezultatus. Perkančiosios organizacijos taip pat įpareigotos kasmet vykdyti ne mažiau kaip 50 procentų elektroninių pirkimų, o Vyriausybei pavaldžios įstaigos – ir centralizuotai pirkti. Kad būtų užtikrinta geresnė viešųjų pirkimų sistemos kontrolė, Viešųjų pirkimų tarnyba tapo pavaldi Ūkio ministerijai, atsakingai už viešųjų pirkimų politikos formavimą. 2009 metais viešieji pirkimai tapo daug skaidresni, padidėjo konkurencija. Viešųjų pirkimų, kuriuose pateiktas tik vienas pasiūlymas, vertė sumažėjo tris kartus. Beveik du kartus, palyginti su 2008 metais, padaugėjo centralizuotai vykdomų viešųjų pirkimų (tokių pirkimų vertė 2008 metais – 9 mln. litų, 2009 metais – 17 mln. litų). Padaugėjo pirkimų, vykdomų elektroninėmis priemonėmis. 2008 metais įvykdyti tik 2 elektroniniai pirkimai, kurių vertė – 0,25 mln. litų, 2009 metais – 490 elektroninių pirkimų, kurių vertė – 780 mln. litų. Visų nurodytų priemonių taikymas lėmė, kad buvo kur kas racionaliau panaudotos viešiesiems pirkimams skirtos lėšos, t. y. 2009 metais sutaupyta apie 2 mlrd. litų. Svarbu pažymėti, kad 2009 metais pagal „Transparency International“ tyrimo rezultatus korupcijos suvokimo indeksas pakilo iki 4,9 (2008 metais buvo 4,6). Taigi Lietuva beveik pasiekė tokį lygį, kad galėtų būti vertinama kaip korupciją pažabojusi valstybė (pagal „Transparency International“ metodiką valstybė, kurioje korupcijos suvokimo indeksas yra didesnis nei 5, laikoma korupciją pažabojusi). Nepaisant gerų įvertinimų, šioje srityje lieka dar labai daug iššūkių. Itin reikšmingo pagerėjimo pasiekta saugaus eismo srityje. 2009 metų skaičiai džiuginantys – daug mažesni už tuos, kurie išprovokavo sąvoką „karas keliuose“. Lietuvos keliuose 2009 metais žuvo mažiausiai žmonių nuo 1965 metų. Svarbu pažymėti ir tai, kad beveik perpus sumažėjo eismo įvykių, kuriuos sukėlė neblaivūs eismo dalyviai. Avaringumo mažėjimo šalyje tendencijoms įtakos turėjo kompleksinės priemonės: sugriežtinta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse numatyta atsakomybė už leistino greičio viršijimą, už vairavimą neblaiviems, neturint teisės vairuoti transporto priemonę, už chuliganišką vairavimą, už saugos diržų nenaudojimą; Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimai, socialinė reklama, visuomenės švietimas, didelis žiniasklaidos vaidmuo propaguojant visuomenės nepakantumą Kelių eismo taisyklių pažeidėjams, veiksmingas policijos įstaigų darbas, inžinerinių saugaus eismo gerinimo priemonių diegimas. 2009 metais baigti įrengti automatiniai greičio matavimo prietaisai, iš viso – 151 prietaisas. Laimėję „karo keliuose“ mūšį įrodėme, kad nėra tikslų, kurių negalėtume pasiekti sutelktomis pastangomis. Patvirtinome Vyriausybės 2010 metų veiklos prioritetus Galima drąsiai teigti, kad 2009 metai buvo įtempti – unikalūs savo iššūkiais, problemomis ir sprendimais. Tai buvo tikro darbo, rimtų sprendimų, o ne populizmo metai. Padarėme tai, ką galėjome, ir tai, ką būtinai reikėjo padaryti. Atlaikėme, nepaisydami to, kad tokios krizės nei pasaulis, nei mes nesame regėję, o vadovėlių, kaip tokį sunkmetį įveikti, neparengta. 2010 metai nebus lengvesni, bet tikime – bus kitokie. 2009 metais svarbiausias prioritetas buvo finansų sistemos stabilumas, todėl nuolat vartojome tik du žodžius: „biudžetas“ ir „deficitas“, dar šiek tiek „parama verslui“. Šiais metais pagrindiniai žodžiai bus „bedarbystės mažinimas“ ir „darbo vietų išsaugojimas“, o šalia to svarbiausia – sisteminė pertvarka, susijusi su valstybės valdymo modernizavimu ir struktūrine reforma sveikatos, švietimo bei socialinėje srityse. Taigi Vyriausybė, siekdama įgyvendinti su socialiniais partneriais pasiektą Nacionalinį susitarimą dėl valstybės finansų konsolidavimo bei paramos verslui ir verslo sąlygų gerinimo, nuosekliai įgyvendindama savo veiklos programą, nustatė šiuos pagrindinius 2010 metų savo veiklos prioritetus: darbo vietų kūrimas, nedarbo mažinimas ir ekonomikos skatinimas; valstybės valdymo modernizavimas ir kova su korupcija; struktūrinė socialinės rūpybos, sveikatos apsaugos, švietimo ir energetikos sričių pertvarka; šalies visuomenės telkimas kurti pažangos viziją „Lietuva 2030“. Esame įsitikinę, kad didžiausi sunkumai jau praeityje, todėl kviečiame kiekvieną savo šaliai neabejingą Lietuvos gyventoją kurti naują, ambicingą Lietuvos viziją ir telktis ją įgyvendinti. Dėkojame Lietuvos žmonėms už supratingumą ir kantrybę priimant sunkius, tačiau neišvengiamus sprendimus, taip pat socialiniams partneriams už nacionaliniu susitarimu išreikštą mūsų veiksmų supratimą. Patikėkime savimi, savo valstybe ir drauge kurkime savo sėkmės istoriją! 1. KRIZĖS ĮVEIKIMO PLANAS Vyriausybė, siekdama suvaldyti sunkią ekonominę ir finansinę situaciją šalyje, ryžtingai įgyvendino krizės įveikimo planą, kuriuo buvo siekiama: išsaugoti šalies finansų sistemos stabilumą, stabdyti ekonomikos nuosmukį ir padėti pagrindus ekonomikai atsigauti, iš esmės gerinti padėtį srityse, galinčiose užtikrinti ekonomikos proveržį. Kokią padėtį radome Lietuvos valstybė 2008 metų pabaigoje buvo nepasirengusi atremti krizę – ankstesnė Vyriausybė neparengė jokio plano ir neigė pačios krizės galimybę. Lietuva nebuvo sukaupusi jokių finansinių atsargų, turėjo tik išpūstus socialinius įsipareigojimus. Pastaruosius kelerius metus šalyje buvo vykdoma prociklinė fiskalinė politika, dėl kurios ciklinės biudžetų pajamos, užuot kaupiamos, būdavo išleidžiamos įvairioms reikmėms finansuoti. Nors deklaruoti fiskalinės drausmės ir deficito mažinimo siekiai, galima teigti, kad deficito rezultatai būdavo geresni nei planuota vien dėl viršijamų pajamų planų, o ne dėl tikslingų Vyriausybės veiksmų. Valdžios sektoriaus deficitas 2008 metais pasiekė 3,2 procento BVP, viršydamas Stabilumo ir augimo pakto nustatytą referencinę ribą. Biudžeto išlaidos valdymui 2008 metais, palyginti su 2006 metais, išaugo beveik du kartus (2006 metais – 861 mln. litų, 2008 metais – 1,718 mln. litų). 2008 metais Valstybinio socialinio draudimo fondo deficitas siekė 1,2 mlrd. litų. Jam finansuoti sunaudotas visas sukauptas rezervas. Nuo 2004 metų, kai buvo pradėtas „Doing Business“3 tyrimas, Lietuva iš esmės negerino vertinamų rodiklių. __________________ 3 Pasaulio banko atliekamas verslo sąlygų įvairiose šalyse tyrimas. Didelė administracinė našta verslui, sprendimų priėmimo mechanizmas skirtas teisinėms ir administracinėms procedūroms tenkinti, o ne verslo sąlygoms gerinti. Neskaidri ir labai biurokratiška verslą prižiūrinčių institucijų sistema. Iki 2008 metų pabaigos pagal visas veiksmų programas iš viso buvo pasirašyta 81 projektų finansavimo ir administravimo sutartis, kurių bendra tinkamų finansuoti išlaidų vertė sudarė tik 2 416,41 mln. litų, iš jų ES struktūrinės paramos suma – 1 499,52 mln. litų. Iki 2008 metų pabaigos projektų vykdytojams išmokėta tik 664,5 mln. litų. Kokius darbus atlikome 2009 metais I. TAUPYMAS IR VEIKSMINGAS MOKESČIŲ MOKĖTOJŲ LĖŠŲ NAUDOJIMAS Viešojo sektoriaus išlaidų mažinimas. 2008 m. gruodžio 22 d. patvirtintame Lietuvos Respublikos 2009 metų valstybės biudžete valstybės biudžeto asignavimų valdytojų ir savivaldybių asignavimai darbo užmokesčiui buvo sumažinti vidutiniškai 12 procentų (taip pat ir socialinio draudimo įmokos), išskyrus pedagogų darbo užmokestį. Asignavimai, skiriami valstybės biudžeto asignavimų valdytojų išlaidoms, ir specialiosios dotacijos savivaldybėms buvo sumažinti vidutiniškai 15 procentų, o asignavimai investicijoms, išskyrus ES, bendrojo finansavimo, specialiųjų programų lėšas, – 21 procentu. Lietuvos Respublikos 2009 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas buvo keistas du kartus. Šių pakeitimų bendras efektas sudaro apie 4 procentus BVP: gegužės mėnesį konsolidacijos efektas siekė 3,1 mlrd. litų (3,4 procento BVP), daugiausia dėl investicijų projektų, institucijų išlaikymo išlaidų ir darbo užmokesčio mažinimo, o liepos mėnesį – 0,32 mlrd. litų (0,4 procento BVP). Pastaroji fiskalinė konsolidacija susijusi su valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės ir statutinių tarnautojų, biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio mažinimu ir standartinio PVM tarifo padidinimu 2 procentiniais punktais. Didžioji šios konsolidacijos efekto dalis persikels į 2010 metus. Nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. 5 procentais sumažintas valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis; diferencijuotai sumažinti valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientai. Nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbo užmokesčio fondas sumažintas 8 procentais, mažėjo bazinė alga. Darbo užmokesčio mažinimo efektas 2009 metais nacionaliniam biudžetui sudaro 192 mln. litų. Ministro Pirmininko ir ministrų reprezentacinės išlaidos sumažintos 57 procentais, atlyginimai Seimo ir Vyriausybės nariams sumažinti 36 procentais, nors 2009 metais Lietuvoje atlyginimai vidutiniškai sumažėjo 8,7 procento (valstybės sektoriuje – 10,4 procento). 2009 metų gruodį patvirtintame Lietuvos Respublikos 2010 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme numatyta labai riboti išlaidas visoms sritims. 2010 metų nacionaliniame biudžete bendros biudžeto konsolidavimo (išlaidų mažinimo ir pajamų didinimo) priemonės padėjo sumažinti biudžeto deficitą daugiau kaip 2 mlrd. litų. Finansų ministerijos duomenimis, centrinės valdžios sektoriaus skolos struktūra nekelia grėsmės valstybės finansams. Trumpalaikiai įsipareigojimai pagal likutinę trukmę 2009 metų pabaigoje sudarė 13,4 procento visos skolos, o skolos už kintamąsias palūkanų normas – 4,3 procento visos skolos. Vidutinė svertinė likutinė skolos trukmė – 5,1 metų. Centrinės valdžios sektoriaus skola, įvertinus sudarytus išvestinių finansinių priemonių sandorius, 2009 metų pabaigoje buvo 100 procentų denominuota litais ir eurais. Konvergencijos programos įgyvendinimas. Lietuvos Respublikos 2010 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme ir su juo susijusiuose teisės aktuose įteisintos finansų politikos gairės atsispindi ir Lietuvos konvergencijos programoje, kurią Lietuva privalo kasmet pateikti Europos Komisijai. Lietuvos konvergencijos 2009 metų programos (toliau – Konvergencijos programa) projektas pateiktas svarstyti Seimui. Konvergencijos programoje Lietuva įsipareigojo siekti vykdyti ekonominę politiką, užtikrinančią valdžios sektoriaus finansų stabilumą, kad išliktų tvirtas pasitikėjimas valiutų valdybos principų tęstinumu Lietuvoje ir būtų užtikrinama ilgalaikio kainų stabilumo perspektyva. Šioje programoje įtvirtinta nuostata, kad Lietuvos pinigų ir valiutų kurso politikos tikslai išlieka tie patys. Lietuva ir toliau išlaikys griežtai fiksuotą lito kursą euro atžvilgiu anksčiau nustatytu santykiu ir sieks prisijungti prie euro zonos, kai tik atitiks konvergencijos (Mastrichto) kriterijus. Atsižvelgiant į ankstesnės finansų politikos nulemtas problemas, kurios dėl ekonominio sunkmečio nesudaro galimybės Vyriausybei artimiausiu metu pasiekti subalansuoto biudžeto tikslo, Konvergencijos programoje siekį neviršyti 3 procentų BVP deficito ribos ir subalansuoti biudžetą laikinai keičia siekis sumažinti pernelyg didelį deficitą iki 2012 metų. Nustatant 2010 metų užduotį, kad valdžios sektoriaus deficitas nebūtų didesnis nei 8,1 procento BVP (1 pav.), siekiama stabilizuoti viešuosius finansus, atkurti užsienio investuotojų pasitikėjimą Lietuvos verslo planais, sumažinti palūkanų normas, pagyvinti 2010 metų investicijas ir tokiu būdu panaudoti visas galimybes padėti pamatus BVP didėjimui 2011–2012 metais. (pav.) 1 pav. Valdžios sektoriaus balansinis rodiklis 2008–2012 metais (BVP, procentais). Šaltiniai: 2008 metų – faktiniai Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Statistikos departamentas) duomenys; 2009 metų – išankstiniai Finansų ministerijos skaičiavimai; 2010–2012 metų – Konvergencijos programoje įtvirtinti tikslai. II. NEATIDĖLIOTINI VEIKSMAI MOKESČIŲ SRITYJE Pagrindiniai veiksmai mokesčių srityje. Pagrindiniai Krizės įveikimo plane numatyti neatidėliotini veiksmai mokesčių ir verslo skatinimo srityje buvo atlikti dar 2008 metų gruodį priėmus įvairių mokesčių įstatymų pataisas, kurios įsigaliojo nuo 2009 m. sausio 1 dienos. Dėl įvykdytos mokesčių reformos per 2009 metus į nacionalinį biudžetą, preliminariais vertinimais, papildomai surinkta apie 1 500 mln. litų pajamų: pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) standartinį tarifą padidinus nuo 18 procentų iki 21 procento ir panaikinus daugumą lengvatinių tarifų, gauta apie 755 mln. litų papildomų PVM pajamų; padidinus akcizų už cigaretes, alkoholinius gėrimus ir variklių kurą tarifus, gauta apie 650 mln. litų papildomų akcizų pajamų; pelno mokesčio tarifą padidinus nuo 15 procentų iki 20 procentų, gauta apie 280 mln. litų daugiau pelno mokesčio pajamų; sumažinus gyventojų pajamų mokesčio tarifą ir pakeitus neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo mechanizmą, nacionalinis biudžetas neteko 250 mln. litų; pakeitus kitus mokesčius (už valstybės įmonių patikėjimo teise valdomą turtą, atskaitymų į valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką), gauta apie 60 mln. litų papildomų pajamų. Verslo apmokestinimo sąlygų gerinimas. Pažymėtina, kad 2009 metais buvo priimtos atitinkamų teisės aktų pataisos, kuriomis lengvinamos verslo apmokestinimo sąlygos ir mažinama administracinė našta: 1. Siekiant papildomai motyvuoti gyventojus pradėti savo verslą ir įvertinus tai, kad verslumo skatinimas prisidėtų prie greitesnio ekonomikos atsigavimo, taip pat siekiant Lietuvos konkurencingumo regione, 2009 m. gruodžio 9 d. priimtos Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo pataisos, kuriomis iki 5 procentų sumažintas pelno mokesčio tarifas mažoms įmonėms ir iki 15 procentų – kitiems vienetams. Kartu nustatyta galimybė įmonių patirtus nuostolius perkelti grupei priklausančioms įmonėms ir tai, kad įmonės leidžiamiems atskaitymams gali būti priskiriamos tam tikros darbuotojų naudai mokamos išmokos, kurios yra gyventojų pajamų mokesčio objektas. 2. Pagal 2009 m. liepos 22 d. priimtas Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo pataisas individualios įmonės ar ūkinės bendrijos apmokestinamasis pelnas nuo 2010 metų prasidėjusio mokestinio laikotarpio gali būti mažinamas suma, nuo kurios skaičiuojamos individualios įmonės savininko ar ūkinės bendrijos tikrojo nario valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos. Taip pat pagal šį įstatymą, siekiant palengvinti ūkio subjektams sąlygas skolintis iš užsienio vienetų, nuo 2010 m. sausio 1 d. neapmokestinamos palūkanos, išmokamos užsienio vienetams, kurie yra įregistruoti ar kitaip organizuoti Europos ekonominės erdvės valstybėje arba valstybėje, su kuria sudaryta dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis. 3. Pagal 2009 m. liepos 22 d. priimtas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas nuo 2010 m. sausio 1 d. gyventojams numatytas alternatyvus leidžiamų atskaitymų, mažinančių apmokestinamąsias tokios veiklos pajamas, nustatymo būdas, t. y. gyventojas, gavęs pajamų iš individualios veiklos, turi teisę pasirinkti atimti fiksuoto dydžio (30 procentų gautų individualios veiklos pajamų sumos) leidžiamus atskaitymus ir nereikalaujama turėtų išlaidų pagrįsti dokumentais. 4. Pagal 2009 m. gruodžio 3 d. priimtą Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymą, siekiant sumažinti administracinę naštą ūkio subjektams, kurie įsigyja prekių (paslaugų) kitose ES valstybėse narėse, nuo 2010 m. sausio 1 d. įgyvendintas vieno langelio principas (nustatytas ES mastu) ir Lietuvos ūkio subjektams sudaryta galimybė prašymus grąžinti PVM, sumokėtą kitose ES valstybėse narėse, teikti elektroninėje sistemoje per Lietuvos mokesčių administratorių. 5. Siekiant padėti įmonėms, kurios dėl laikinų finansinių sunkumų negali laiku sumokėti mokesčių ir prašo juos atidėti, buvo supaprastintos mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo taisyklės ir suteikta daugiau galimybių minėtas mokestines nepriemokas perimti trečiosioms šalims. 6. Siekdama kovoti su neapskaityta ekonomika ir mokesčių vengimu, Vyriausybė sugriežtino grynųjų pinigų apskaitą įmonėse ir įpareigojo verslo subjektus griežčiau atsiskaityti už grynuosius pinigus, paimtus iš įmonės kasos. Be to, nurodytais tikslais 2010 m. vasario 11 d. buvo priimtos Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisos, kurių esmė – papildyti privalančių deklaruoti turtą gyventojų sąrašą – į jį įtraukti asmenis, kurie tampa pilnamečiais, ir leidimą nuolat gyventi Lietuvoje įgyjančius užsieniečius ir nustatyti jiems vienkartinio turto deklaravimo prievolę, atsiradus jų įtraukimą į deklaruojančių turtą gyventojų sąrašą lemiančioms aplinkybėms, t. y. sulaukus pilnametystės ar gavus leidimą nuolat gyventi Lietuvoje. Įstatymas taip pat papildytas nuostata, kad jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas šio įstatymo nustatyta tvarka turto nedeklaravo, tokiu turtu negali būti grindžiami kito turto įsigijimo šaltiniai. Skatinant užsienio valstybių rezidentus investuoti į Lietuvos Respublikos ūkį ir kartu siekiant užkirsti kelią mokesčių slėpimui, buvo didinamas dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių skaičius. III. VERSLO SKATINIMAS Verslo aplinkos gerinimas, administracinės naštos mažinimas. Siekiant pagerinti verslo aplinką, pradėta įgyvendinti Verslo aplinkos gerinimo komisijos „Saulėtekio“ komisijos (toliau – Saulėtekio komisija) iniciatyva, kurios pagrindinė funkcija yra nustatyti esamas verslo aplinkos problemas, užtikrinti, kad verslo visuomenės pasiūlymai dėl verslo aplinkos gerinimo operatyviai pasiektų Vyriausybę ir, Vyriausybei pritarus, būtų įgyvendinami. Taip pat patvirtintos Saulėtekio komisijos darbo grupės pagal problemines sritis: įmonių teisinės aplinkos tobulinimo; darbo rinkos reguliavimo; valstybės įstaigų veiksmų neigiamo poveikio verslo subjektų piniginiams srautams (likvidumui) mažinimo; konkurencinės teisės ir reguliavimo tobulinimo; biurokratinės naštos verslui mažinimo; viešųjų pirkimų tobulinimo; teritorijų planavimo ir urbanistinio renovavimo sistemos tobulinimo. Komisijoje apsvarstyta daugiau kaip 180 pasiūlymų dėl verslo aplinkos gerinimo, pritarta 106 Saulėtekio komisijos pasiūlymams. Siekiant pagerinti verslo aplinką, atsakingos institucijos įgyvendino 43 Saulėtekio komisijos pasiūlymus, tarp jų: palengvintos mokestinių kreditų gavimo procedūros, kuriomis pasinaudojo apie 500 įmonių; įteisinta galimybė steigti individualią įmonę ar uždarąją akcinę bendrovę naudojantis pavyzdiniais steigimo dokumentais, leidžianti pigiau ir greičiau įsteigti įmonę be konsultanto pagalbos, priimtos Juridinių asmenų registro nuostatų pataisos, nustatančios, kad įdiegus informacinę sistemą, sudarysiančią galimybę individualias įmones ir uždarąsias akcines bendroves steigti elektroniniu būdu, bus atsisakyta ir notarinio steigimo dokumentų tvirtinimo, kai šių teisinių formų juridiniai asmenys bus steigiami naudojantis pavyzdiniais steigimo dokumentais; atsisakyta įmonių vadovų parašų legalizavimo procedūros, tai sutaupo tūkstančius legalizavimo procedūrų per metus. Siekiant sumažinti procedūrų, reikalingų pradedant verslą, skaičių, terminus ir (
2. ar)išlaidas (pagal Pasaulio banko tyrimo „Doing business“ ataskaitas), iki 3 darbo dienų sutrumpintas juridinių asmenų registravimo terminas, iki 7 darbo dienų – prašymo įregistruoti pridėtinės vertės mokesčio mokėtoją terminas, atsisakyta reikalavimo pranešti Valstybinei darbo inspekcijai apie įmonės ar jos dalies eksploatacijos pradžią – kaip sąlygos pradėti verslą. 2009 metais pakeistas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas – supaprastinta uždarosios akcinės bendrovės steigimo ir akcininko turimų akcijų pardavimo tvarka, nustatyta bendrovės vadovo atsistatydinimo tvarka, numatyta galimybė viešus bendrovių pranešimus skelbti elektroniniame leidinyje, įtvirtinta pareiga visoms uždarosioms akcinėms bendrovėms sudaryti savo akcininkų sąrašus ir juos pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Siekiant sumažinti administracinę naštą Lietuvos Respublikos ir ES valstybių narių paslaugų teikėjams, ypatingą dėmesį skiriant smulkaus ir vidutinio verslo skatinimui, 2008–2009 metais inicijuoti Paslaugų direktyvos nuostatoms prieštaraujančių 42 įstatymų, apie 137 įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų ir 123 savivaldybių institucijų teisės aktų pakeitimai, kuriais siekiama sukurti verslui palankesnę teisinę aplinką – panaikinti neproporcingus, diskriminacinius ar kitokius administracinius suvaržymus. Priimtas Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymas sukuria teisines prielaidas Lietuvos Respublikos paslaugų teikėjams vieno langelio principu per kontaktinį centrą arba bendradarbiaujant tiesiogiai su kompetentingomis institucijomis visus formalumus, suteikiančius teisę teikti paslaugas arba vykdyti paslaugų teikimo veiklą, atlikti per atstumą ir elektroninėmis priemonėmis. 2009 metais Ūkio ministerijos užsakymu inventorizuoti ir susisteminti Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatyti informaciniai įpareigojimai verslui ir Vyriausybės nutarimu nustatytas nacionalinės administracinės naštos verslui mažinimo prioritetinėse srityse rodiklis – 30 procentų iki 2011 metų pabaigos. Patvirtintos 7 nacionalinės administracinės naštos verslui mažinimo prioritetinės sritys: mokesčių administravimas, darbo santykiai, statistika, aplinkos apsauga, transportas, teritorijų planavimas ir statyba, nekilnojamojo turto operacijos. Įmonių restruktūrizavimas ir įmonių bankroto procedūrų supaprastinimas. Vienas iš labai svarbių darbų sunkmečio laikotarpiu yra galimybė finansinių sunkumų turinčioms įmonėms geriau pasinaudoti restruktūrizavimo teikiamomis galimybėmis. Šiam tikslui pasiekti parengtas Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas (nauja redakcija). Jo priėmimas sudarys palankesnes sąlygas vykdyti įmonių restruktūrizavimo procedūras, geriau apsaugoti tiek įmonės kreditorių, tiek ir pačios įmonės bei jos darbuotojų interesus. Atsižvelgiant į Saulėtekio komisijos pasiūlymus ir siekiant geresnio Lietuvos įvertinimo verslo nutraukimo srityje pagal projektą „Doing business“, siūloma nustatyti, kad įmonės restruktūrizavimo procesas galėtų būti pradėtas ne tik finansinių sunkumų jau turinčiai įmonei, bet ir tuomet, kai egzistuoja reali tikimybė, kad įmonė susidurs su sunkumais per artimiausius 3 mėnesius. Tai, kad finansinius sunkumus patiriančios įmonės vis dažniau pasinaudoja šia galimybe, rodo 2009 metų duomenys: iškeltos 68 restruktūrizavimo bylos (2008 metais buvo iškeltos tik 4 restruktūrizavimo bylos). Siekiant pagerinti verslo sąlygas ir konkurencingumą, siūloma lengvinti įmonių bankroto procedūras. 2009 metais parengtas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Šio įstatymo pakeitimais siūloma nustatyti, kad bankroto procedūrai pradėti ne teismo tvarka pakaks 3/4 kreditorių balsų vietoj 4/5. Taip bus palengvintas teismų darbas, nes bus suteiktos didesnės galimybės kreditoriams vykdyti bankroto procedūras ne teismo tvarka. Vertinant galimybę bankrutavusiems fiziniams asmenims atkurti mokumą, parengtas Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo koncepcijos projektas, kurį priėmus bus įtvirtintos numatomo parengti Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo nuostatos. Finansinė parama smulkiajam ir vidutiniam verslui. 2009 m. balandžio 7 d. Ūkio ministerija, Finansų ministerija ir uždaroji akcinė bendrovė „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) pasirašė sutartį dėl Kontroliuojančio fondo įkūrimo, valdytoju paskyrė Invegą ir suteikė 100 mln. litų piniginį įnašą (2009 m. birželio 8 d. ši suma padidinta iki 200 mln. litų). Iš šio fondo per finansinius tarpininkus teikiamos lengvatinės paskolos smulkaus ir vidutinio verslo subjektams. Šiuo metu per Invegos fondą yra įgyvendinamos dvi priemonės: Mažų kreditų schema, kuriai įgyvendinti skirta 100 mln. litų. Mažų kreditų teikimo I etapas buvo įgyvendintas pasirašius sutartis su trimis bankais: Ūkio, Medicinos ir Šiaulių. Pagal sutarčių sąlygas bankai privalėjo paskolas kofinansuoti savomis lėšomis. Tad 2009 metais bankai sudarė 191 kreditavimo sutartį su įmonėmis – sutarties vertė 21 405 240 litų. Valstybės remiami kreditai per Invegos fondą taip pat teikiami įgyvendinant Mažų kreditų teikimo II etapo programą. Mažų kreditų teikimo II etapas įgyvendintas pasirašius sutartis su keturiais bankais: Ūkio, Medicinos, Šiaulių ir „Parex“, kurie savo ruožtu sudarė 409 kreditavimo sutartis su įmonėmis, sutarčių vertė – 95 269 697 litai. Atviras kreditų fondas, kuriam įgyvendinti skirta 100 mln. litų. Vykdant Atviro kreditų fondo, kuriame gali dalyvauti praktiškai visi Lietuvos bankai, pasirašę sutartis su Invega, priemonę, per 2009 metus buvo pasirašyta 13 kreditavimo sutarčių už 13 120 902 litus. Siekiant paspartinti verslui skirtų ES paramos lėšų panaudojimą, 2009 metais 10–20 procentų sumažinti nuosavoms lėšoms taikomi reikalavimai ir supaprastintos projektų vertinimo procedūros: visiems projektų vykdytojams numatytos galimybės taikyti iki 30 procentų avansą arba išlaidas kompensuoti taikant sąskaitų apmokėjimo būdą. Pradėtos įgyvendinti finansų inžinerijos priemonės žemės ūkio sektoriuje – įsteigtas Paskolų fondas. Pirmame veiklos etape aštuoniems Lietuvos komerciniams bankams paskirstyta 100 mln. litų tikslinių paskolų. Paskolos teikiamos pagal dvi Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones, iki 2009 m. gruodžio 31 d. gautos 142 paraiškos 39,7 mln. litų paskolų sumai. 2. PAŽANGOS SEPTYNIOSE ESMINIŲ PERMAINŲ SRITYSE ANALIZĖ I. VALSTYBĖS VALDYMO PERTVARKA: SVARBIAUSI 2009 METŲ DARBAI Kokią padėtį radome Valstybės valdymui skirtos biudžeto lėšos naudojamos neveiksmingai ir neskaidriai. Viešojo administravimo sistema nepakankamai veiksminga, neorientuota į rezultatus. Strateginio planavimo ir biudžeto sudarymo sistema neorientuota į rezultatus, didelis strateginių dokumentų skaičius, neaiški planavimo dokumentų hierarchija ir jų tvirtinimo tvarka. Valstybės tarnyba nepakankamai lanksti, nesukurtos sąlygos, kurios skatintų valstybės tarnautojus siekti geresnių veiklos rezultatų ir teikti tinkamos kokybės paslaugas gyventojams, leistų formuotis naujai valdymo kultūrai ir kokybei. Neefektyvi ir nepasiteisinusi apskričių viršininkų administracijų veikla, ne visai įgyvendintas subsidiarumo principas. Nėra valstybės turto valdymo institucijos, kuri formuotų ir įgyvendintų valstybės politiką, nėra tikslios informacijos, kiek valstybė turi nekilnojamojo turto. Mažėjantis pasitikėjimas valdžios institucijomis ir vietos savivalda. Kokius darbus atlikome 2009 metais Valstybės valdymo tobulinimo komisijos (Saulėlydžio komisijos) veikla. Svarbų vaidmenį teikdama pasiūlymus dėl valstybės valdymo pertvarkos atliko iš Seimo, Prezidento kanceliarijos, Vyriausybės įstaigų ir visuomenės atstovų sudaryta Saulėlydžio komisija. Vyriausybė priėmė iš esmės visus Saulėlydžio komisijos siūlomus sprendimus dėl Vyriausybės įstaigų panaikinimo, veiklos optimizavimo ar sujungimo, valstybės nekilnojamo turto valdymo tobulinimo, Vyriausybės kanceliarijos reorganizavimo ir kita. Atlikusi valstybės institucijų funkcijų ir veiklos peržiūrą, siekdama didinti institucijų veiklos efektyvumą ir sumažinti biudžeto išlaidas, Saulėlydžio komisija pasiūlė sumažinti asignavimus išlaidoms 228 206,2 tūkst. litų. Atsisakyta pareigybių, kurios buvo laisvos ilgiau kaip 6 mėnesius (panaikinta 814 laisvų pareigybių). Įstaigose, kurioms didžiausią leistiną pareigybių skaičių nustato Vyriausybė, per 2009 metus didžiausias leistinas pareigybių skaičius buvo sumažintas 4 660 pareigybių; panaikinta 3 386 užimtos pareigybės. Užtikrinta galimybė viešai stebėti pareigybių skaičiaus pokyčius Vidaus reikalų ministerijos interneto puslapyje. Saulėlydžio komisijos siūlymu ministerijose buvo sudarytos valdymo tobulinimo grupės pasiūlymams dėl ministerijų ir joms pavaldžių institucijų ir įstaigų valdymo tobulinimo, veiklos efektyvumo didinimo, išlaidų mažinimo parengti, jų įgyvendinimui organizuoti. Saulėlydžio komisija kreipėsi į visuomenę, kviesdama prisidėti prie valstybės valdymo pertvarkos ir teikti pasiūlymus, specialiame komisijos interneto tinklalapyje informuodama apie komisijos veiklą ir priimtus sprendimus. Visuomenė aktyviai įsitraukė į valstybės valdymo pertvarkos procesą. Gauta apie 790 piliečių pasiūlymų, atsižvelgus į juos teiktos apibendrintos išvados Vyriausybei. Saulėlydžio komisija, 2009 metų pradžioje sprendusi skubius ir trumpalaikius uždavinius, antroje metų pusėje tapo ekspertine institucija, rengiančia esmines valstybės valdymo pertvarkas, inicijuojančia darbo grupių formavimą, koordinuojančia ministerijų Saulėlydžio komisijų veiklą, teikiančia pasiūlymus dėl jų veiklos planų, pasiektų rezultatų ir veiklos viešinimo, skatinančia dialogą su visuomene. Vyriausybės kanceliarijos modernizavimas. Vyriausybė, rengdamasi ilgalaikėms valstybės valdymo, ūkio, socialinės politikos permainoms, pertvarkė Vyriausybės kanceliariją į Ministro Pirmininko tarnybą. Ministro Pirmininko tarnyba pertvarkyta į ekspertų-analitikų centrą, turintį veiksmingai padėti atlikti Ministro Pirmininko ir Vyriausybės funkcijas. Reorganizacijos rezultatas – ministerijoms perduota daugiau atsakomybės ir teisių formuojant ES politiką ir koordinuojant jos įgyvendinimą, sustiprinta ministerijų atsakomybė už teisės aktų rengimą; atsisakyta teisės aktų „kokybės“ vertinimo, galutine instancija palikta Teisingumo ministerija; atskirtos Ministro Pirmininko tarnybos organizacinės funkcijos, suformuoti Reformų, Strateginio koordinavimo ir Visuomenės informavimo departamentai. Pertvarkant buvusią Vyriausybės kanceliariją į Ministro Pirmininko tarnybą, buvo gerokai sumažintas darbuotojų skaičius ir visų darbuotojų darbo užmokesčio fondas. Vyriausybei pavaldžių ir atskaitingų įstaigų sisteminė reforma. Pasitelkus Saulėlydžio komisiją, buvo pradėta sisteminė Vyriausybei pavaldžių ir atskaitingų įstaigų reforma. Parengta ir Vyriausybės patvirtinta Vykdomosios valdžios sistemos sandaros tobulinimo koncepcija ir jos įgyvendinimo pirmojo etapo priemonių planas. Koncepcijoje apibrėžtas tobulinimo objektas ir pateikta jo būklės apžvalga; išvardytos svarbiausios priežastys, lemiančios būtinumą tobulinti valstybės vykdomosios valdžios sistemą; suformuluoti šios sistemos tobulinimo principai, kuriais turėtų būti vadovaujamasi priimant sprendimus dėl atskirų sistemos elementų reformos; nustatytos sistemos tobulinimo kryptys ir pateikti pasiūlymai dėl koncepcijos nuostatų įgyvendinimo. Atlikta beveik visų Vyriausybei pavaldžių ir atskaitingų institucijų išlaidų efektyvumo analizė, atsisakyta nereikalingų funkcijų (atsisakyta finansuoti iš valstybės biudžeto valstybės įmonę poilsio namus „Baltija“, likviduota Kvalifikacijų tarnyba). Įgyvendinus Saulėlydžio komisijos rekomendacijas dėl Vyriausybės įstaigų ir Vyriausybei atskaitingų įstaigų, 2010 metais tikimasi sutaupyti apie 12,5 mln. litų. Siekdama padidinti veiklos efektyvumą, atskirti politikos formavimo ir įgyvendinimo funkcijas ir perduoti atitinkamas veiklos sritis ministerijoms, Saulėlydžio komisija svarstė ir pateikė pasiūlymus dėl 13 Vyriausybės įstaigų ir 8 Vyriausybei atskaitingų įstaigų atliekamų funkcijų, tolesnės veiklos tęstinumo ir jų vietos valstybės valdymo sistemoje nustatymo. Vyriausybės įstaigų ir kitų jai atskaitingų įstaigų priskyrimas atitinkamų ministrų vadovaujamoms valdymo sritims praplečia ministrų politinės atsakomybės ribas ir nelieka ministrams nepavestų valdymo sričių, kuriose ministrai neprisiimtų politinės atsakomybės už dalyvavimą valstybės politikos formavimo procese ir valstybės politikos įgyvendinimą. Priimti sprendimai dėl valstybės dalyvavimo viešosiose įstaigose, kurios negalės gauti tiesioginio finansavimo iš biudžeto ir vykdyti viešojo administravimo veiklos. Skaidrus ir efektyvus valstybės turto valdymas. Išanalizuoti valstybės nekilnojamojo turto valdymo trūkumai – nėra valstybės turto valdymo institucijos, kuri formuotų ir įgyvendintų valstybės politiką, nėra tikslios informacijos, kiek valstybė turi nekilnojamojo turto, valstybės turto valdytojai valdo daug nekilnojamojo turto, netinkamo valstybės funkcijoms įgyvendinti. Šioms problemos spręsti Vyriausybė patvirtino Centralizuoto valstybės turto valdymo 2009–2016 metų strategiją, kurioje numatytos valstybės turto valdymo tobulinimo ir centralizavimo kryptys. Teritorinio valdymo modernizavimas. 2009 metais pradėta apskričių reforma siekiant priartinti paslaugas prie gyventojų, sumažinti administracinę naštą gyventojams ir kuo veiksmingiau panaudoti valstybės biudžeto lėšas. Valstybė turėtų išlaikyti tik tas funkcijas, kurių reikia bendrajai nacionalinei politikai vykdyti. Tobulinant Lietuvos Respublikos teritorinį valdymą, parengtas apskričių viršininkų atliekamų funkcijų perskirstymo priemonių planas. Apskričių reformai įgyvendinti parengta daugiau kaip 80 reikalingų įstatymų projektų. Vykdant teritorinio valdymo reformą, per praėjusius 2009 metus apskričių viršininkų administracijose etatų skaičius sumažėjo 891 pareigybe (nuo 2 378 iki 1 487). (pav.) 2 pav. Apskričių viršininkų administracijų etatų skaičius. Įgyvendinant apskričių reformą, iš esmės išplečiamos savivaldybių funkcijos. Šiam tikslui įgyvendinti parengtas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, kuriame savivaldybėms siūloma nustatyti valstybinės žemės ir kito valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo patikėjimo teise ir sprendimų dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo funkcijas, antrinės ir tretinės sveikatos priežiūros organizavimo funkciją, sprendimų dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą priėmimo ir kai kurias kitas funkcijas, kurias atliko apskričių viršininkai. Sisteminė valstybės valdymo pertvarka. 2009 metų antroje pusėje pradėtos planuoti reikšmingos sisteminės pertvarkos valstybės valdymo srityje. Pasiūlyti esminiai pokyčiai strateginio planavimo ir biudžeto formavimo srityje, nubrėžtos valstybės tarnybos pertvarkos gairės. Pertvarkos esmė – orientacija į rezultatus. Siekiama valdžios institucijų veiklą ir valstybės tarnautojų darbą susieti su pamatuojamais rezultatais ir nustatyti aiškią atsakomybę už konkrečius rezultatus. Tai leis užtikrinti veiklos tikslingumą ir veiksmingą ribotų išteklių panaudojimą, taip pat atskaitomybę visuomenei už veiklos rezultatus. Kiekvienam besidominčiam valstybės gyventojui turi būti aišku, kokius darbus nudirbti ir kokius rezultatus ketina pasiekti vienas ar kitas ministras ir už ką atsakingi ministerijose ir Ministro Pirmininko tarnyboje dirbantys valstybės tarnautojai. Tobulinant strateginio planavimo sistemą, siūloma maksimaliai, nuo kelių šimtų iki keliasdešimties, sumažinti galiojančių strateginių dokumentų skaičių, nustatyti bendrą strateginio planavimo dokumentų peržiūros ir atnaujinimo tvarką. Bus mažinamas asignavimų valdytojų skaičius ir tobulinamas biudžeto planavimo ciklas, orientuojant jį į rezultatus. Šie principai bus taikomi jau rengiant 2011–2013 metų biudžeto projektą. Vieno langelio principo įgyvendinimo užtikrinimas. Siekiant pagerinti viešųjų paslaugų kokybę ir mažinti administracinę naštą gyventojams, daug dėmesio buvo skiriama vieno langelio principo diegimui valstybės ir savivaldybių institucijose. Užtikrinant vieno langelio principo įgyvendinimą ir gerosios patirties sklaidą, atliktas pažangos įgyvendinant vieno langelio principą valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose (ministerijose, Vyriausybės įstaigose, įstaigose prie ministerijų, apskričių viršininkų administracijose ir savivaldybėse) įvertinimas parodė, kad, taikant vieno langelio principą, asmenų aptarnavimo srityje pasiekta didelė pažanga. Taip pat atliktas valstybės ir savivaldybės institucijų aptarnavimo kokybės vertinimas – nustatytas asmenų aptarnavimo valstybės ir savivaldybių institucijose efektyvumo koeficientas 0,81 (didžiausia reikšmė – 1), kurį sociologai vertina kaip gana aukštą. Absoliuti dauguma respondentų teigiamai įvertino ir kitus aptarnavimo aspektus: problemos išsprendimo greičio efektyvumas įvertintas koeficientu 0,51; reikiamos informacijos suteikimo – 0,79; priėmimo laukimo trukmės – 0,78; aptarnavimo greičio – 0,76; pasitenkinimo atsakymais į prašymus – 0,71. Iš tyrimo rezultatų matyti, kad pagerėjo asmenų aptarnavimo kokybė, atsirado teigiamas poslinkis asmenų ir institucijų santykių srityje. Vietos savivaldos reforma. Atlikta vietos savivaldos institucinio modelio ir tiesioginių merų rinkimų galimybių analizė, parengtas vietos savivaldos valdymo modelis ir tiesiogiai išrinkto savivaldybės mero statuso alternatyvos – jos pateiktos Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl vietos savivaldos valdymo modelio ir tiesioginių merų rinkimų“ projekte. Siekiant sudaryti galimybę savivaldybių tarybų rinkimuose dalyvauti ne tik pagal partijų sąrašus iškeltiems kandidatams, parengtas Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, kuriame siūloma savivaldybių tarybų narius rinkti daugiamandatėse rinkimų apygardose pagal proporcinę rinkimų sistemą ir taip užtikrinti aktyvesnį bendruomenės dalyvavimą tvarkant vietos reikalus, įtvirtinti teisės aktuose konstitucinę teisę gyventojams rinkimuose į savivaldybių tarybas kelti savo kandidatūras nepartiniuose sąrašuose. Tobulinant vietos savivaldos teisinę bazę, patvirtintas Pavyzdinis savivaldybės tarybos veiklos reglamentas, parengtas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kuriame siūloma tobulinti seniūnų priėmimo į pareigas ir jų veiklos vertinimo tvarką, įteisinti seniūnų pareigą konsultuotis su gyvenamosios vietos bendruomenės atstovais priimant sprendimus bendruomenei svarbiais klausimais. II. KOVA SU KORUPCIJA: SVARBIAUSI 2009 METŲ DARBAI Kokią padėtį radome Didelis visuomenės nepasitikėjimas viešaisiais pirkimais. Lietuva pirmauja ES pagal neskelbiamų derybų skaičių ir beveik trečdalyje atvirų konkursų pateikiamas tik vienas kvalifikuotas pasiūlymas. Visa tai rodo labai apribotą konkurenciją ir nepakankamai skaidrias viešųjų pirkimų procedūras. Blogėjantis „Transperency International“ korupcijos suvokimo indeksas (nuo 4,8 2007 metais iki 4,6 – 2008 metais). Labai sudėtinga ir neskaidri statybų leidimų bei teritorijų planavimo tvarka. Lietuvos teisėkūros procesas buvo nepakankamai atviras ir skaidrus. Visuomenei nebuvo sudarytos sąlygos susipažinti su visais teisės aktų projektais ir minimaliomis sąnaudomis teikti pastabų bei pasiūlymų dėl siūlomo teisinio reglamentavimo. Kokius darbus atlikome 2009 metais Valstybės institucijų veiklos viešumo užtikrinimas. Siekiant užtikrinti viešumą ir skaidrumą, priimti teisės aktų pakeitimai, kuriais sukurti teisiniai mechanizmai, įpareigojantys visas valstybės institucijas privalomai skelbti rengiamus teisės aktų projektus savo interneto svetainėse ir bendroje Seimo teisės aktų informacinėje sistemoje – taip garantuota jų patogi paieška ir prieinamumas visuomenei. Taip pat nustatyta pareiga skelbti internete visus už valstybės ar savivaldybių lėšas atliktus tyrimus ir numatomo teisinio reglamentavimo analizes. Skelbiami juos atlikę asmenys, atlikimo kaina, informacija apie įstaigos numatomus, vykdomus ar įvykdytus viešuosius pirkimus ir kita su įstaigos viešaisiais pirkimais susijusi informacija. Kad būtų užtikrintas valstybės institucijų veiklos skaidrumas ir atskaitomybė už veiklos rezultatus, privalo būti skelbiama ir informacija apie įstaigai paskirtų biudžeto asignavimų faktinį panaudojimą, konkrečiai ir išsamiai nurodant ne tik bendrą asignavimų įstaigos programoms įgyvendinti sumą, bet ir asignavimų panaudojimą konkrečioms išlaidų grupėms. Teisingumo ministerija parengė Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo, Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų įstatymo, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo projektus, kuriais, įgyvendinant valstybės institucijų veiklos viešumo principą, valstybės institucijos įpareigojamos viešai skelbti informaciją apie jose padarytus šiurkščius tarnybinius nusižengimus ir juos padariusius asmenis, taip pat viešai skelbti teismų sprendimus, Valstybės kontrolės, Seimo kontrolierių sprendimus, kuriais konstatuojami teisės pažeidimai valstybės institucijose, taip pat numatyta, kad valstybės tarnautojai visiškai atlygina savo tyčiniais veiksmais padarytą žalą. Aplinkos ministerijoje 2002 metais įkurta korupcijos prevencijos karštoji linija, kurios tikslas – aktyviau įtraukti piliečius į kovą su įstatymų pažeidimais aplinkosaugos srityje, nustatyti galimus korupcijos atvejus, aplinkos apsaugos pareigūnų galimą piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, neveikimą ar netinkamą pareigų atlikimą. 2009 metais gauti 196 (2008 metais – 128) skundai dėl aplinkos apsaugos pareigūnų galimo piktnaudžiavimo, neteisėtų statybų, valstybinių saugomų teritorijų ir miškų pareigūnų veiksmų, neveikimo, aplinkos teršimo ir kita. 45 procentai tokių skundų pasitvirtino. Kovai su korupcija patvirtinta Statybos leidimų išdavimo ir statybos valstybinės priežiūros 2009–2010 metų antikorupcinė programa. 2009 metais įgyvendinta nemažai priemonių, susijusių su statybos leidimų statyti statinius išdavimu, statybos valstybinę priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimo stebėsena, jų tobulinimu: parengta antikorupcinė programa dėl leidimų statinių statybai išdavimo ir statinių statybos valstybinės priežiūros; sukurta ir įdiegta statybos leidimų ir statybų valstybinės priežiūros informacinė sistema „Infostatyba“ ir kt. (smulkesnė informacija apie šios programos vykdymą pateikta Aplinkos ministerijos interneto tinklalapyje www.am.lt /Teisinė informacija / Teisės aktai / Korupcijos prevencija). 2009 metais buvo inicijuotas reikalingų teisės aktų parengimas labiausiai korupcijos pažeidžiamose srityse: valstybės turto naudojimo (išlaidų naudos analizės privalomumo nustatymas), valstybės tarnybos (korupcijos prevencijos priemonės – valstybės tarnautojo atsparumo korupcijai patikrinimo nustatymas, valstybės tarnautojų teisėtomis pajamomis nepagrįsto turto pripažinimas neteisėtai įgytu), lygtinės pataisos (teikimo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigų teisinio reguliavimo tobulinimas), viešųjų pirkimų, teritorijų planavimo ir statybos (įvairių dokumentų išdavimo, derinimo ar administracinių sprendimų priėmimo procedūrų supaprastinimas, atsisakant perteklinių reikalavimų ir didinant šių procesų skaidrumą bei atvirumą, orientuojant jų perkėlimą į elektroninę erdvę). Viešųjų pirkimų sistemos skaidrumo užtikrinimas. Siekiant užtikrinti viešųjų pirkimų sistemos skaidrumą, 2009 metais patvirtinta Lietuvos viešųjų pirkimų sistemos tobulinimo ir plėtros 2009–2013 metų strategija, priimti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų teisės aktų pakeitimai, kuriais nustatyta pareiga perkančiosioms organizacijoms Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje viešai skelbti informaciją apie tais metais planuojamus vykdyti pirkimus, jų vykdymo eigą, sudarytas sutartis, įvykdytų sutarčių rezultatus. Perkančiosios organizacijos taip pat įpareigotos kasmet vykdyti ne mažiau kaip 50 procentų elektroninių pirkimų, o Vyriausybei pavaldžios įstaigos – ir centralizuotai pirkti. Kad būtų geriau užtikrintas viešųjų pirkimų sistemos kontrolės veiksmingumas, Viešųjų pirkimų tarnyba tapo pavaldi Ūkio ministerijai, atsakingai už viešųjų pirkimų politikos formavimą. 2009 metais viešieji pirkimai tapo daug skaidresni, padidėjo konkurencija. Viešųjų pirkimų, kuriuose pateiktas tik vienas pasiūlymas, vertė sumažėjo tris kartus. Beveik du kartus, palyginti su 2008 metais, išaugo centralizuotai vykdomų, naudojantis Centrinės perkančiosios organizacijos elektroniniu katalogu, viešųjų pirkimų apimtis (2008 metais – 9 mln. litų, 2009 metais – 17 mln. litų). Padaugėjo pirkimų, vykdomų elektroninėmis priemonėmis. 2008 metais įvykdyti tik 2 elektroniniai pirkimai, kurių vertė – 0,25 mln. litų, 2009 metais įvykdyta 490 elektroninių pirkimų už 780 mln. litų. Visų nurodytų priemonių taikymas lėmė, kad buvo kur kas racionaliau panaudotos viešiesiems pirkimams skirtos lėšos, t. y. 2009 metais sutaupyta apie 2 mlrd. litų. III. INOVATYVI EKONOMIKA: SVARBIAUSI 2009 METŲ DARBAI Kokią padėtį radome Iki 2009 metų Lietuva neturėjo aiškios politikos inovacijų srityje – nebuvo bendro ilgalaikės trukmės strateginio planavimo dokumento ir institucijos, tiesiogiai atsakingos už kryptingą inovacijų politikos įgyvendinimą. Mažai inovacijas plėtojančių įmonių ir žemas verslo sektoriaus investicijų į mokslinius tyrimus, technologijų plėtojimą ir inovacijas (MTEP) lygis. Verslo sektoriaus išlaidos MTEP sudaro tik 0,19 procento BVP (ES vidurkis – 1,2 procento BVP). Nepakankamas verslo ir mokslo bendradarbiavimas, mokslinių tyrimų rezultatų komercializavimas. Lietuva atsilieka nuo kitų ES valstybių narių pagal suminį inovatyvumo indeksą (SII). Lietuvos SII yra 0,31, o ES-27 šalių vidutinis SII – 0,48). Kokius darbus atlikome 2009 metais Investicijų skatinimas. Siekiant paskatinti Lietuvos įmones investuoti į inovacijas ir technologinį atnaujinimą, 2009 metais buvo paskirstyta 159,62 mln. litų Ūkio ministerijos administruojamos ES struktūrinės paramos technologijų ir inovacijų plėtrai, pasirašytos 187 sutartys. Daug dėmesio buvo skiriama paraiškų finansinei paramai gauti vertinimo supaprastinimui. (pav.) 3 pav. Lėšų paskirstymas 2009 metais pagal Ekonomikos augimo veiksmų programos 1 prioriteto „Ūkio konkurencingumui ir ekonomikos augimui skirti moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra“ priemones (mln. litų). Šaltinis – Ūkio ministerijos duomenys. Įgyvendinant integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) plėtros programas, patvirtintas Valstybės planuojamų Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) projektų, siūlomų finansuoti pagal priemonę „Inogeb LT-2“, sąrašas, kuriame „Santaros“, „Santakos“ ir Jūrinio slėnių projektams numatyta skirti iki 62 mln. litų. Įgyvendinus projektus, bus sukurti mokslinių tyrimų, mokslo ir studijų bei imlaus žinioms verslo sąveiką skatinantys centrai, pajėgūs konkuruoti tarptautinėje erdvėje, pritrauktos užsienio investicijos, kurioms reikia didelio intelektinio potencialo, sudarytos sąlygos mokslinių tyrimų rezultatų komercializavimui, pumpurinių („spin-off“) įmonių kūrimuisi. Siekdama paspartinti investicinį procesą ir pagerinti investicinę aplinką, reaguodama į ekonominius pokyčius, Vyriausybė sudarė tarptautinių žymiausių kompanijų atstovų Investicijų patarėjų komisiją, kurios svarbiausias uždavinys – teikti Vyriausybei, ministerijoms, kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos patrauklumo užsienio investuotojams didinimo ir investicijų pritraukimo. Pramoninių parkų infrastruktūrai įrengti iki 2013 metų numatyta skirti iki 140 mln. litų, o rinkodaros veiklai finansuoti – beveik 4 mln. litų ES struktūrinių fondų paramos. Šiuo metu Lietuvoje plėtojama 10 parkų (dvi laisvosios ekonominės zonos (Kauno ir Klaipėdos) ir aštuoni pramoniniai parkai (Naujosios Akmenės, Alytaus, Kėdainių, Marijampolės, Pagėgių, Panevėžio, Radviliškio ir Šiaulių). Į parkus jau yra investuota 18,84 mln. litų valstybės lėšų ir 97,5 mln. ES lėšų, pritrauktos 32 įmonės, sukurta 919 naujų darbo vietų ir dar 240 vietų įsipareigota sukurti papildomai. Parkuose veikiančios įmonės yra investavusios 1,5 mlrd. litų savo lėšų. Pagal priemonę „Invest LT“ įgyvendinamiems projektams iki 2009 metų pabaigos išmokėta 8,4 mln. litų (5,8 procento priemonei įgyvendinti numatytų lėšų). Priemonės tikslas – sukurti ir (
3. ar)išplėtoti pramoninių parkų infrastruktūrą, tuo sudaryti sąlygas pritraukti tiesioginių užsienio investicijų. Priemonė prisidės prie uždavinio – pritaikyti viešąsias teritorijas investicijoms pritraukti – įgyvendinimo. 2009 metais pradėta įgyvendinti priemonė „Dalinis palūkanų kompensavimas“, kuriai įgyvendinti skirta 104 mln. litų. Iki 2009 metų pabaigos iš viso buvo kompensuota palūkanų už 14,68 mln. litų. 2009 metų II ketvirtį įkurtas Garantijų fondas (skiriamas finansavimas – 129 mln. litų). Per 2009 metus 511 įmonių pasinaudojo valstybės garantija už 103,9 mln. litų. 2009 metų I ketvirtį padidinta JEREMIE kontroliuojančiojo fondo lėšų suma – ji šiuo metu sudaro 1 mlrd. litų. Inovacijų skatinimas. Šalies konkurencingumas glaudžiai susijęs su verslo gebėjimu kurti didelės pridėtinės vertės naujoviškus produktus ir paslaugas, todėl Vyriausybė daug dėmesio skiria priemonių, kurios skatina inovacijų diegimą Lietuvoje, mokslinių tyrimų plėtrą ir pritaikymą versle, verslo ir mokslo partnerystę, įgyvendinimui. Siekiant, kad Lietuvos ūkio produktyvumas ir kuriama pridėtinė vertė būtų artimi ES valstybių vidurkiui, patvirtinta Inovacijų versle 2009–2013 metų programa. Programos tikslas – gerokai padidinti: inovacijas diegiančių įmonių dalį pramonės ir paslaugų sektoriuose; aukštųjų ir vidutiniškai aukštų technologijų įmonių dalį pramonės ir paslaugų sektoriuose; Lietuvos įmonių produkcijos eksporto mastą. Įgyvendinus programoje numatytas priemones, bus sudarytos palankios sąlygos verslo sektoriaus investicijoms į inovacijas, sukurtos kvalifikuotos, gerai apmokamos darbo vietos. 2009 metais buvo skirta parama išradėjams patentavimo tarptautiniu mastu išlaidoms padengti. Paramos suma – 0,8 mln. litų. Tai smarkiai viršija per trejus praėjusius metus skirtos 13 tūkst. litų paramos sumą. Skatinant inovacijų paramos įstaigų ir jų atstovų dalyvavimą tarptautiniuose inovacijų paramos ir technologijų perdavimo tinkluose, vykdomas Europos verslo ir inovacijų tinklo (Enterprise Europe Network) projektas. Jo tikslas – suteikti integruotas paslaugas smulkioms ir vidutinėms įmonėms verslo plėtros bei inovacijų klausimais. Šio projekto aspektu visoms Lietuvos įmonėms suteikiama galimybė gauti verslo ir inovacijų plėtros informacines, konsultacines ir kitas paslaugas nemokamai. Per 2009 metus 547 įmonėms suteiktos 876 informacijos konsultacijos. Skirta 0,9 mln. litų parama 7 inovacijų projektams įgyvendinti: Europos verslininkystės ir inovacijų tinklo veiklai, Baltijos jūros regiono maisto ūkio klasteriui „Baltfood“, Lietuvos tekstilės instituto 2 projektams, konferencijai „Baltic Dynamics“, tarptautinei inovatyvių projektų ir technologijų virtualiai parodai ir kt. 2009 metais mokslinio tiriamojo darbo „Įmonių, vykdančių inovacinę veiklą, rėmimas, naudojant inovacinius čekius (angl. voucher)“ pagrindu buvo sukurta čekių schema verslo inovacijoms skatinti. Mokslo, studijų ir verslo integracija. 2008 metais Vyriausybė patvirtino penkias integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) – slėnio Lietuvos jūrinio sektoriaus plėtrai, „Nemuno“, „Santakos“, „Santaros“ ir „Saulėtekio“ slėnių plėtros programas. Slėniai plėtojami naudojant Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų, mokslo ir studijų institucijų, kitų viešųjų juridinių asmenų, privačių asmenų, ES struktūrinės paramos ir tarptautinių mokslinių tyrimų ir inovacijų plėtros programų lėšas. Slėniams plėtoti numatyta skirti apie 2 mlrd. litų iš Švietimo ir mokslo ministerijos ir Ūkio ministerijos administruojamų ES struktūrinių fondų. Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Santara“ plėtros programos projektų grupė pripažinta valstybei svarbiu ekonomikos projektu. Šiam projektui įgyvendinti numatyta skirti iki 21 mln. litų ES struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų. Įgyvendinus projektą, bus sutvarkyti plyno lauko inžineriniai tinklai ir komunikacijos, kurios padės pritraukti daugiau užsienio investicijų į Lietuvos informacijos ir ryšių technologijos ir BIO sektorius. Pagal Ekonomikos augimo veiksmų programos 1 prioriteto „Ūkio konkurencingumui ir ekonomikos augimui skirti moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra“ priemones 2009 metais skirta 160 mln. litų finansinė parama 113 įmonių. 2008 metais lėšų nebuvo skirta. 2009 metais buvo įgyvendinama ES struktūrinių fondų finansuojama priemonė „Asistentas-3“, skirta viešosios įstaigos Lietuvos ekonominės plėtros agentūros investicijų, klasterizacijos ir eksporto skatinimo veiklai finansuoti. Siekdama didinti Baltijos jūros regiono konkurencingumą, užtikrinti ekonomikos augimą ir naujų darbo vietų kūrimą plečiant tarptautinį bendradarbiavimą inovacijų politikos ir branduolių, mažų ir vidutinių įmonių tinklų srityse, 2009 metais Lietuva kartu su Baltijos jūros regiono šalimis aktyviai dalyvavo įgyvendinant Europos Komisijos patvirtintą Baltijos jūros regiono strategiją. Pirmą kartą Lietuva kartu su Švedija koordinavo Baltijos jūros regiono inovacijų, branduolių ir mažų bei vidutinių įmonių tinklų plėtros programos parengimą. IV. SVARBIAUSI 2009 METŲ ENERGETIKOS SRITIES DARBAI Kokią padėtį radome Nepatenkinamas pasirengimas Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimui (uždarymo projektai įgyvendinami neskaidriai ir aplaidžiai, svarbiausi projektai vėluoja, trūksta tinkamos valstybės institucijų priežiūros, iš išjungto antrojo reaktoriaus negalima išimti branduolinio kuro, nes neįrengtos atitinkamos panaudoto branduolinio kuro saugyklos – saugyklų statyba vėluoja trejus metus). Neatitinkanti situacijos Nacionalinė energetikos strategija (nėra strategiškai apibrėžtų ilgalaikių energetikos sektoriaus plėtros gairių, per mažai akcentuojama atsinaujinančių energijos išteklių plėtra ir energijos vartojimo efektyvumo didinimo svarba). LEO LT – neskaidraus Vyriausybės ir privataus verslo bendradarbiavimo pavyzdys. Lietuvos elektros energetikos sistema integruota į buvusios SSRS sistemą, o vietiniai elektros generavimo šaltiniai iš esmės pritaikyti naudoti importuojamą kurą (gamtines dujas). Nėra energetinių jungčių su kitomis ES šalimis. LEO LT ir akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ sąranga neatitinka ES Trečiojo energetikos paketo reikalavimų. Elektros energetikos įstatymai sudaro teisines sąlygas nepagrįstai didinti elektros energijos tarifus vartotojams. Kokius darbus atlikome 2009 metais Struktūriniai pokyčiai. Vienas iš svarbiausių 2009 metų energetikos sektoriaus uždavinių buvo atlikti struktūrinius pokyčius, kurie užtikrintų energetikos ūkio sklandų funkcionavimą uždarius Ignalinos atominę elektrinę. Atlikta elektros energetikos sektoriaus reforma įgyvendino bendrąją ES politiką ir ES direktyvų reikalavimus. 2009 metais likviduota visuomenės pasitikėjimą praradusi LEO LT bendrovė – išpirkta privataus investuotojo turėta akcijų dalis. Valstybės nuosavybėn sugrįžo ankstesnės valdžios privatizuota akcinė bendrovė „VST“. Siekiant atskirti monopolines veiklas, liberalizuoti rinką ir taip užtikrinti vartotojams galimybę apsirūpinti elektros energija už konkurencinę kainą, įsteigta ir pradėjo veikti Lietuvos elektros birža. Nuo 2010 m. sausio 1 d. veikia Nordpool modeliu pagrįsta elektros birža. 2009 metų pabaigoje išskaidyta akcinė bendrovė „Lietuvos energija“ ir įsteigtos akcinės bendrovės: LITGRID UAB (kuri atliks perdavimo sistemos operatoriaus funkcijas), BALTPOOL UAB (atliekanti rinkos operatoriaus funkcijas) ir uždaroji akcinė bendrovė „Energijos tiekimas“ (kuri atliks nepriklausomo tiekėjo funkcijas). Akcinė bendrovė „Lietuvos energija“ versis elektros energijos prekybos veikla didmeninėje rinkoje, valdys du elektros energijos gamintojus (Kauno hidroelektrinę ir Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę). Lietuvos energetikos sistemų integravimas į ES sistemas. Paskelbtas tarptautinis atviras viešojo pirkimo konkursas dėl Syderių geologinės struktūros tinkamumo įrengti požeminę gamtinių dujų saugyklą tyrimų seisminės žvalgybos metodu. Tikslas – nustatyti, ar Syderių geologinė struktūra tinkama požeminei gamtinių dujų saugyklai įrengti. Jeigu geologinių tyrimų rezultatai bus teigiami, įrengus čia požeminę dujų saugyklą, Lietuvos vartotojams bus patikimiau tiekiamos gamtinės dujos, Lietuvoje bus galima sukaupti reikiamas gamtinių dujų atsargas (dabar Lietuva naudojasi Latvijoje esančia Inčiukalnio gamtinių dujų saugykla). Ši priemonė iš dalies finansuojama ES lėšomis. Lietuva susitarė su Švedija ir Latvija, kad elektros jungtis į Švediją („NordBalt“) bus tiesiama iš Klaipėdos. Pasiekta, kad ES šiam projektui skirtų negrąžinamą finansinę paramą (175 mln. eurų). Atlikti Baltijos jūros dugno tyrimai ir pasirinkta „Voltage Source Converter (VSC)“ kabelio technologija. Ši technologija leidžia prijungti prie elektros energetikos sistemos vėjo elektrines. Pradėta rengtis įgyvendinti elektros jungties su Lenkija projektą („LitPol Link“). Atrinktas konsultantas, kuris parengs jungties į Lenkiją projekto teritorijų planavimo dokumentus, atliks poveikio aplinkai vertinimo procedūras ir teiks konsultacines paslaugas rengiant galimybių studiją ir techninę dokumentaciją. Šiuo metu baigtas vienas parengiamųjų elektros jungties su Lenkija etapų. Parengti pirmosios šalyje 400 kV elektros perdavimo oro linijos nuo Alytaus transformatorių pastotės iki Lenkijos Respublikos sienos dokumentai: statybos specialiojo plano koncepcija, strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (SPAV) apimties nustatymo dokumentas ir Poveikio aplinkai vertinimo (PAV) programa. Pasirengimas statyti naują atominę elektrinę. 2009 metais pradėta realiai rengtis įgyvendinti naujos atominės elektrinės projektą. Nauja atominė elektrinė padės sumažinti elektros gamybos priklausomybę nuo elektros ir dujų importo. Bus užtikrintas elektros gamybos būdų diversifikavimas – tai padės tenkinti išaugusį elektros energijos poreikį, prognozuojamą visame Baltijos jūros regione. Naujos atominės elektrinės projektas bus didžiausia „plyno lauko“ investicija Lietuvos istorijoje. Planuojama, kad bendros investicijos gali siekti 3–5 mlrd. eurų (šiuo metu tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje – apie 9 mlrd. eurų). Tai bus didžiulis stimulas visai šalies ekonomikai. Dėl patirties ir išteklių stokos Lietuva net su regiono partneriais negalėtų savarankiškai įgyvendinti naujos atominės elektrinės projekto, todėl Vyriausybė nusprendė pasitelkti strateginį investuotoją. Tarptautinis konsorciumas, vadovaujamas investicijų banko „NM Rothschild & Sons“, parengė naujos atominės elektrinės verslo planą ir finansavimo modelį. Paskelbtas tarptautinis konkursas strateginiam investuotojui atrinkti. Atranką ketinama užbaigti 2010 metų antrojoje pusėje. Priemonės monopolinių energijos kainų šuoliams mažinti. Siekiant sumažinti galimybę didinti viršutines dujų kainų ribas, o kartu ir dujų kainą galutiniam vartotojui, patvirtinti gamtinių dujų perdavimo, skirstymo, skystinimo ir laikymo įmonių licencijuojamoje veikloje naudojamo turto vertės nustatymo principai. Nustatyta, kaip turi būti skaičiuojama paslaugos teikėjo naudojamo turto vertė, nustatant gamtinių dujų perdavimo, skirstymo, skystinimo ir laikymo viršutines ribas. Priimtas Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo pakeitimo įstatymas, užkertantis kelią elektros energetikos įmonių turto vertės ir elektros energijos tarifų vartotojams nepagrįstam didinimui. Vyriausybė siekia užtikrinti elektros energijos rinkos dalyviams (gamintojams, importuotojams, tiekėjams) skaidrią konkurencinę aplinką ir sudaryti sąlygas laisvai prekiauti elektros energija iš bet kurių ES valstybių narių. Taigi 2009 metais sėkmingai pasirengta nuo 2010 metų atverti elektros energijos rinką. 2010 m. sausio 1 d. atverta elektros energijos rinka sudarė realias sąlygas laisvai prekiauti elektros energija iš bet kurių ES valstybių narių ir galimybes skaidriai prekiauti elektra iš kitų valstybių. Taip sudarytos sąlygos plėtoti bendrą Baltijos valstybių elektros energijos rinką. Priimti teisės aktų pakeitimai, nustatantys energetikos paslaugų teikimo veiklos nediskriminacinį teisinį reguliavimą kitų ES valstybių narių teikėjų atžvilgiu pagal Paslaugų direktyvos nustatytas sąlygas ir tvarką (2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/123/EB „Dėl paslaugų vidaus rinkoje“). Priimtas Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 2, 15, 22, 32 straipsnių pakeitimo įstatymas, kuriame įtvirtinta galimybė kas mėnesį perskaičiuoti šilumos kainas ir taip lanksčiau reaguoti į kuro kainų pokytį. Siekiant didinti konkurenciją degalų rinkoje, 2009 metais išplėstos Klaipėdos naftos terminalo naftos produktų importo galimybės. Akcinė bendrovė „Klaipėdos nafta“ 2009 metais modernizavo šviesių naftos produktų įrenginius, kad galėtų benziną ir dyzeliną priimti iš jūros ir pakrauti į automobilių ir geležinkelio transportą. 2010 metų sausio pabaigoje rekonstruotame naftos terminale jau priimtas pirmas tanklaivis ir iš jo perkrautas benzinas. Atsinaujinančių išteklių energijos plėtra ir energijos efektyvumo didinimas. 2009 metais parengtas Nacionalinis atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros 2010–2020 metų veiksmų plano projektas, kuriame numatyta pasiekti, kad 2020 metais atsinaujinantys energijos ištekliai sudarytų 23 procentus (šiuo metu apie 15 procentų) bendro galutinio energijos suvartojimo. 2009 metais atliktas šalies savivaldybėse esančių atsinaujinančių energijos išteklių (biokuro, hidroenergijos, saulės energijos, geoterminės energijos) ir komunalinių atliekų naudojimo energijai gaminti mokslo tiriamasis darbas (studija). Valstybės valdomoms energetikos bendrovėms ir 10 didžiausių šilumos tiekimo įmonių nustatytos energijos išteklių efektyvumo didinimo užduotys. Seime užregistruotas Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projektas. Rengiama Nacionalinė atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategija ir Atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategijos įgyvendinimo 2010–2015 metų priemonių planas. V. AUKŠTOJO MOKSLO REFORMA IR KITI SVARBIAUSI 2009 METŲ ŠVIETIMO SRITIES DARBAI Kokią padėtį radome Neatitinkanti lūkesčių studijų kokybė, neefektyvus ir nelankstus mokslo ir studijų institucijų valdymas, finansavimas, išskaidytas mokslo ir studijų potencialas. Trūksta atvirumo ir nepakankamai integruojamasi į tarptautinę aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų erdvę. Mokslo ir studijų sistemos griežtas ir smulkmeniškas administravimas varžo aukštųjų mokyklų autonomiją. Aukštosios mokyklos ir mokslinių tyrimų institutai negali disponuoti savo uždirbtu turtu, todėl neefektyviai naudojamos jų biudžeto lėšos, negalima užsidirbti iš institucijose sukurtų intelektinės veiklos rezultatų, bendradarbiaujant su verslu ir kuriant didelės pridėtinės vertės produktus. Nelanksti bendrojo lavinimo mokyklų steigimo ir veiklos reglamentavimo sistema – griežti sveikatos saugos reikalavimai, taikomi mokyklų pastatų ir patalpų projektavimui, statybai, įrengimui, naudojimui ir jose vykdomam ugdymui, daug jų akreditacijos formalumų. Neveiksmingai naudojamos uždarytų mokyklų patalpos, nors kaimo vietovėse trūksta ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo, suaugusiųjų švietimo paslaugų. Nelankstūs mokinio krepšelio ir mokytojų darbo užmokesčio fondo naudojimą reglamentuojantys teisės aktai. Neužtikrinta praktinio profesinio mokymo kokybė, trūksta su technologine pažanga susijusių darbuotojų. Profesiniam mokymui skirti ištekliai ir pajėgumai naudojami nepakankamai racionaliai. Kokius darbus atlikome 2009 metais Mokslo ir aukštojo mokslo reforma. 2009 metais pradėta įgyvendinti aukštojo mokslo reforma, kurios tikslas – pertvarkyti aukštojo mokslo sistemą, kad ji garantuotų aukštą studijų kokybę, modernizuoti valstybinių universitetų valdymą, pertvarkyti studijų finansavimo sistemą, optimizuoti aukštųjų mokyklų tinklą. 2009 metais priimtas Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas ir apie 90 jo įgyvendinamųjų teisės aktų, kuriuose suformuluotas teisinis sisteminės pertvarkos pagrindas. Nuo 2009 metų aukštųjų mokyklų studentų studijas valstybė finansuoja „studijų krepšelio“ principu, t. y. valstybės finansavimas skiriamas ne aukštojo mokslo institucijoms, o studentams, kurie „studijų krepšelį“ gali neštis į bet kurią Lietuvos aukštąją mokyklą. Daugiau kaip pusės visų pirmakursių studijas finansuoja valstybė. Sukurta valstybės remiamų paskolų studentams sistema. 2009 metais 4 583 studentai pasirašė 22,5 mln. litų vertės paskolos sutartis. Studentų paskoloms valstybė garantavo 100 mln. litų. Nustatyti nauji kriterijai socialinei stipendijai gauti, tačiau išsaugotas šios stipendijos dydis – 3 BSĮ, arba 390 litų, per mėnesį. 2009 metais pradėta aukštųjų mokyklų vidinio valdymo ir teisinio statuso pertvarka. Patvirtinta Aukštojo mokslo taryba ir Studijų kokybės vertinimo centro taryba, Aukštojo mokslo tarybos ir Lietuvos mokslo tarybos, Studijų kokybės vertinimo centro ir Valstybinio mokslo ir studijų fondo nuostatai. Pradėta pertvarkyti studijų sistema: patvirtinta nauja studijų programų vertinimo ir akreditavimo tvarka, naujas studijų sričių ir krypčių, taip pat kvalifikacinių laipsnių sąrašas. Patvirtinti teisės aktai, suteikiantys valstybinėms aukštosioms mokykloms daugiau teisių disponuoti turtu. Siekiant didinti studijų sistemos veiksmingumą, užtikrinti paslaugų kokybę ir prieinamumą, patobulinta ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojama Nacionalinė studijų programa, kad būtų galima įgyvendinti reformos tikslus. Numatyta lėšų aukštųjų mokyklų tinklo ir institucinei pertvarkai skatinti. Vykdant Nacionalinę studijų programą, daugiau dėmesio skiriama studijų sistemos veiksmingumui, paslaugų kokybei ir prieinamumui. 2009 metais paskelbti kvietimai teikti paraiškas gauti ES struktūrinių fondų paramą: studijų programoms atnaujinti, aukštųjų mokyklų valdymui tobulinti, infrastruktūrai atnaujinti, studentų profesiniams ir praktiniams įgūdžiams tobulinti, kolegijų dėstytojų kompetencijai tobulinti. Tikslingai skiriamos šių fondų lėšos gerina studijų kokybę ir didina bendrąsias investicijas į aukštąjį mokslą. Įgyvendinta Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimo ir plėtros programa – itin daug dėmesio skiriama valdymo modeliui ir stebėsenos sistemai. Sudaryta Slėnių priežiūros taryba. Patvirtintos keturios jungtinės tyrimų programos pagal šiuos mokslinių tyrimų ir ekonominės veiklos sektorius: gamtos išteklių ir žemės ūkio; biomedicinos ir biotechnologijos; medžiagų mokslo, fizikinių ir cheminių technologijų; inžinerijos ir informacinių technologijų. Pasirašyti 3 slėnių investiciniai projektai, kurių vertė – daugiau kaip 100 mln. litų. Mokslo institutų tinklo pertvarka. Pradėta ir sėkmingai vykdoma mokslo institutų pertvarka, siekiant sutelkti turimus žmogiškuosius, materialiuosius mokslinių tyrimų bei eksperimentinės plėtros išteklius ir taip užtikrinti mokslinių tyrimų rezultatų veiksmingumą. 14 universitetų mokslo institutų prijungta prie universitetų, 10 mokslo institutų sujungti į 4 mokslo centrus (mokslinių tyrimų institutus), 5 institutams suteiktas mokslinių tyrimų instituto statusas. Sukurta programinio konkursinio mokslinių tyrimų finansavimo sistemos teisinė bazė – sistema jau veikia. Pagal patvirtintą naują Lietuvos mokslo ir studijų institucijų mokslo (meno) darbų vertinimo metodiką paskirstytos lėšos institucijoms 2010 metams. Siekiant sutelkti mokslinį potencialą ir lėšas fundamentiniams ir taikomiesiems lituanistikos tyrimams plėtoti, mokslinei infrastruktūrai kurti ir stiprinti, patvirtinta Nacionalinė lituanistikos plėtros 2009–2015 metų programa, didinsianti lituanistikos mokslinių tyrimų rezultatų indėlį į valstybės humanistikos plėtrą, suteiksianti mokslinį pagrindą ugdyti tautinę savimonę ir saugoti lituanistinį paveldą. Mažinama administracinė našta mokyklose. Siekiant mažinti biurokratinę naštą mokykloms, 19 procentų sumažinta mokyklos veiklą reglamentuojančių dokumentų. Panaikinti arba pripažinti rekomendaciniais 50 iš 140 dokumentų, jų nuostatos įtraukiamos į kitus mokyklos dokumentus, o plėtojant mokyklų savarankiškumą ir atsakomybę pakeisti mokyklų nuostatų reikalavimai. Apribotas duomenų rinkimas mokyklose, liberalizuotas mokyklų vidaus ir išorės audito vykdymas. Tai leidžia plėtoti mokyklų savarankiškumą ir prisiimti atsakomybę už priimamus sprendimus. Mokytojų atlyginimai. Nepaisant sunkių ekonomikos sąlygų, pavyko pasiekti, kad mokytojų darbo užmokestis pirmą kartą nuo 2000 metų daugiau kaip 20 procentų viršytų šalies atlyginimų vidurkį. Vidutinis mokytojų atlyginimas 2009 metų II–III ketvirčiais šiek tiek viršijo net valstybės valdymo ir bendrosios ekonominės bei socialinės bendruomenės politikos sektoriaus vidutinį atlyginimą. Numatyta iki 2010 m. birželio 1 d. pagal valstybės finansines galimybes pateikti pasiūlymus dėl Ilgalaikės pedagoginių darbuotojų darbo užmokesčio didinimo programos įgyvendinimo nuo 2011 m. sausio 1 dienos. (pav.) 4 pav. Mokytojų atlyginimų santykis (procentais), palyginti su šalies vidurkiu. Šaltinis – Statistikos departamentas. VI. SVEIKATOS APSAUGOS REFORMA: SVARBIAUSI 2009 METŲ DARBAI Kokią padėtį radome Pasaulio banko ekspertų 2009 metų birželio mėnesį atlikta studija parodė, kad ligoninių ir lovų skaičius, tenkantis santykiniam gyventojų skaičiui, Lietuvoje kur kas didesnis ne tik už ES valstybių, bet ir už kaimyninių Baltijos valstybių vidurkį. Remiantis ES valstybių patirtimi, pirminės sveikatos priežiūros paslaugos yra 5 ar 6 kartus pigesnės už stacionarines, tačiau Lietuvoje beveik 80 procentų teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų yra stacionarinės. 2009 metais sveikatos apsaugai skirtas biudžetas siekė beveik 4,39 mlrd. litų, tai sudarė 4,8 procento šalies BVP. Pagal šį rodiklį Lietuva viena paskutiniųjų Europoje. Paslaugų, teikiamų kai kuriose rajonų ligoninėse, nepakanka sveikatos priežiūros paslaugų saugumui ir turimų gydytojų specialistų bei medicininės įrangos efektyviam naudojimui užtikrinti. Reglamentuojama tik kompensuojamųjų vaistų ir kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių kainodara, nekompensuojamųjų vaistų kainos nuolat auga. Gydytojo ir slaugytojo santykis pirminės sveikatos priežiūros srityje nepakankamas (Lietuvoje vienam gydytojui tenka tik 1,8 slaugytojo, o pirminės sveikatos priežiūros srityje dar mažiau; manoma, kad mažiausias santykis turi būti 2:1 (EBPO valstybių vidurkis – 3:1), o santykis 4:1 užtikrina ekonomiškai naudingą ir tinkamos kokybės sveikatos priežiūrą). Papildomo (savanoriškojo) sveikatos draudimo sistema realiai neveikia ir yra nepopuliari. Nacionalinės e. sveikatos (informacinės) sistemos sklaida nevykdoma ir sistema neeksploatuojama. Kokius darbus atlikome 2009 metais Sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų restruktūrizavimas. 2009 metais patvirtinta Sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų restruktūrizavimo trečiojo etapo programa. Pagal ją stacionarines gydymo įstaigas numatyta suskirstyti į labai aiškiai apibrėžtas paslaugas teikiančius ir vienas kito veiklos nedubliuojančius 3 lygmenis – rajono, regiono ir respublikos. Įgyvendinant šią programą, bus optimizuotas sveikatos priežiūros įstaigų tinklas, restruktūrizuota sveikatos priežiūros paslaugų struktūra. Numatoma diferencijuoti stacionarinių paslaugų apmokėjimą ir leisti pačiai asmens sveikatos priežiūros įstaigai pasirinkti pacientui ir įstaigai tinkamiausią paslaugos teikimo formą, skatinti ekonomiškai efektyvių paslaugų teikimo formas, už stacionarines paslaugas mokėti vadovaujantis patvirtintais bendraisiais ir specialiaisiais reikalavimais. Bus siekiama plačiai paplitusias ligas gydyti arčiau gyventojų esančiose sveikatos priežiūros įstaigose, o naujausias brangias technologijas koncentruoti universitetinėse ligoninėse ir ligoninėse, kuriose gydoma daugiausiai sunkių ligonių. Taip bus sudarytos palankesnės sąlygos Lietuvos gyventojams gauti saugesnes ir geresnės kokybės sveikatos priežiūros paslaugas, kuo efektyviau naudojant sveikatos priežiūrai skirtas lėšas. Restruktūrizuojant sveikatos priežiūros paslaugas, numatoma sumažinti sveikatos apsaugos sistemos funkcionavimo sąnaudas, ligoninių valdymo ir ūkines išlaidas, taip pat pavienėms ligoninėms reikalingas investicijas. Dalis sutaupytų lėšų bus naudojamos efektyvesnei stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklai užtikrinti, ambulatorinės grandies šeimos gydytojų ir specialistų konsultantų paslaugoms plėtoti ir apmokėjimui už jas didinti. Įgyvendinus programoje numatytą sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarką ir sveikatos priežiūros paslaugų restruktūrizavimo priemones, numatoma sutaupyti nuo 269,9 iki 343 mln. litų. Siekiant užtikrinti, kad gydymo įstaigų finansavimas tiesiogiai priklausytų nuo jų suteiktų paslaugų kiekio ir kokybės, įsigyta ir pradėta adaptuoti asmens sveikatos priežiūros paslaugų klasifikavimo tarptautinė DRG („Diagnosis-related groups“) sistema. Įdiegus šią sistemą, bus užtikrintas teisingesnis stacionarinių sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimas. Sveikatos sistemos efektyvumo didinimas. 2009 metais sumažėjus Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, taigi ir išlaidoms visų rūšių asmens sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti, buvo siekiama nepabloginti pacientams teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo. Nutarta nustatyti, kad bazinių kainų 1 balo vertė lygi 0,89 lito. Taip asmens sveikatos priežiūros įstaigos skatintos persitvarkyti ir racionaliau naudoti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas, o drauge nemažinti pacientams būtinų paslaugų. Sveikatos priežiūros įstaigos turėjo stengtis sveikatos priežiūros paslaugas teikti ekonomiškiau, veiksmingesniais jų teikimo būdais (dienos chirurgija, dienos stacionaras, stebėjimo paslaugos, trumpalaikis gydymas ir panašiai). 2009 metais, palyginti su 2008 metais, net 9 procentais padaugėjo dienos stacionaro, 12 procentų – dienos chirurgijos ir 9 procentais – trumpalaikio gydymo paslaugų, o stacionare teikiamų paslaugų sumažėjo 1 procentu. Sveikatos draudimo sistemos tobulinimas. Tobulinant sveikatos priežiūros finansavimo sistemą, pakeistas mokesčių surinkimas į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą. Nuo 2009 m. sausio 1 d. įvestas atskiras sveikatos draudimo mokestis (atskirtas nuo gyventojų pajamų mokesčio), suvienodintas sveikatos draudimo įmokų tarifas – iki 9 procentų uždirbtų pajamų, išplėstas šių įmokų mokėtojų sąrašas, sugriežtinta jų surinkimo kontrolė. Parengtas Papildomo (savanoriškojo) sveikatos draudimo plėtros koncepcijos projektas. Pagal šią koncepciją bus įgyvendintas principas ir nuostata „pinigai seka paskui pacientą“. Taip bus siekiama išgyvendinti neoficialų mokėjimą. VII. 2009 METŲ SOCIALINĖS POLITIKOS AKTUALIJOS Kokią padėtį radome 2008 metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto deficitas siekė 1,2 mlrd. litų. Jis finansuotas iš sukaupto rezervo, kuris sunaudotas visas. 2008 metais valstybės prisiimti socialinių išmokų įsipareigojimai viršija jos ekonomines galimybes, o šiems įsipareigojimams finansuoti nesukaupta jokio rezervo. Dėl 2008 metais kilusios ekonominės krizės užimtumas Lietuvoje 2009 metais sumažėjo iki 60 procentų, jaunimo (iki 25 metų) užimtumas siekė tik 20 procentų. Per metus nedarbas šalyje padidėjo nuo 4,4 iki 12,5 procento. Jaunimo nedarbas išaugo net 3,4 karto ir siekė daugiau kaip 30 procentų. Silpnėjantis šeimos institutas sukelia neigiamų socialinių padarinių, todėl vis daugiau lėšų skiriama įvairioms pašalpoms mokėti, darbui su socialinės rizikos šeimomis, vaikų globos namuose užaugusių vaikų integracijai, tačiau šios priemonės ne visada būna veiksmingos ir dažnai neduoda laukiamų rezultatų. 2008 metais priimta Valstybinė šeimos politikos koncepcija, tačiau šeimos politika plėtojama gana nenuosekliai ir fragmentiškai, trūksta kompleksiškumo, teisės aktuose šeima apibrėžiama skirtingai. Kokius darbus atlikome 2009 metais Užtikrintas socialinių išmokų mokėjimas sunkmečiu. Socialinės paramos politika buvo skirta tam, kad būtų taikliau teikiama piniginė socialinė parama nepasiturintiems gyventojams ir socialinės išmokos vaikus auginančioms šeimoms, vadovaujantis tuo principu, kad kova su socialine atskirtimi neskatintų atsisakyti aktyvių asmeninių pastangų išbristi iš skurdo, o skurdo mažinimas netaptų skurdo finansavimu. Pagrindinis piniginės socialinės paramos, t. y. išmokų vaikams, piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams ir socialinės paramos mokiniams, sistemos tobulinimo tikslas – užtikrinti sistemos tvarumą, teikiamos socialinės paramos adekvatumą, atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes ir kartu garantuojant valstybės paramą jautriausiai visuomenės daliai – toms šeimoms, asmenims, kurie dėl objektyvių priežasčių savo pastangomis negali gauti pragyvenimui reikalingų lėšų. Siekiant įgyvendinti numatytus antikrizinius veiksmus ir subalansuoti pinigų srautus, taip pat Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, 2008 metų pabaigoje ir 2009 metų pradžioje priimti šie svarbūs sprendimai: padidinta asmenų, draudžiamų socialiniu draudimu (pradėta drausti ūkininkus, asmenis, gaunančius pajamas pagal autorines sutartis, iš sporto ar atlikėjo veiklos, persvarstytas savarankiškai dirbančių asmenų draudimas); sumažintas įmokos į pensijų fondus tarifas (nuo 2009 m. sausio 1 d. – 3 procentais, nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. – 2 procentais). Šis tarifas 2011 metais būtų atkurtas iki 5,5 procento, o 2012–2014 metais numatytas sumažinto tarifo kompensavimas – iki 6 procentų; valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų nepriemokų 1995–2002 metais dirbusiems pensininkams išmokėjimo pabaigos terminas nukeltas iki 2012 metų; priimtas Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas (įsigaliojo nuo 2010 m. sausio 1 d.), pagal kurį laikinai, dvejus metus, bus perskaičiuojamos socialinės išmokos, mokamos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. Išmokos perskaičiuojamos laikantis to principo, kad didesnes, taip pat kelias išmokas gaunantys asmenys turi labiau prisidėti prie sunkmečio padarinių šalinimo. Šeimos politikos įgyvendinimas. Siekiant išsiaiškinti pagrindinius šeimų poreikius šeimos politikos srityje, ieškant bendro sutarimo, kurios politikos priemonės yra prioritetinės, ypač sunkmečiu, vyko intensyvios diskusijos su šeimų, vaikų gynimo, tėvų, jaunimo, moterų, pensininkų, neįgaliųjų ir kitų suinteresuotų organizacijų atstovais ir parengtas bei viešai paskelbtas Nacionalinio susitarimo siekiant sukurti šeimai palankią aplinką projektas. Socialinės rizikos šeimose gyvenančių vaikų atskirties mažinimas. Įgyvendinant Vaiko globos (rūpybos) sistemos reorganizavimo strategijos nuostatas, ypač daug dėmesio skirta vaikų dienos centrų plėtrai savivaldybėse, teikiant nestacionarias dienos socialinės priežiūros paslaugas vaikams ir jų šeimoms. Tuo tikslu 2009 metais buvo įgyvendinami 162 vaikų dienos centrų projektai. Užimtumo rėmimas ir reintegracija į darbo rinką. Svarbiausias 2009 metų uždavinys buvo stabilizuoti situaciją darbo rinkoje ir sudaryti galimybes atleistiems darbuotojams grįžti į darbo rinką. Siekiant veiksmingesnės užimtumo rėmimo politikos, 2009 metais priimti reikiami teisės aktai. Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo nuostatos sudarė sąlygas didinti įsidarbinimo galimybes darbą praradusiems asmenims – taikyti jiems aktyvios darbo rinkos politikos priemones: perkvalifikavimą, subsidijuojamą įdarbinimą, paramą darbo vietoms steigti, bedarbių teritorinio judrumo, darbo įgūdžių įgijimo rėmimą, darbo rotaciją, viešuosius darbus, savarankiško užimtumo skatinimą ir kitas. Darbo rinkos politika pertvarkyta taip, kad kuo daugiau bedarbių būtų įtraukta į aktyvias darbo rinkos politikos priemones. Lietuvos darbo birža ES fondų lėšomis vykdė projektus, pagal kuriuos finansuojamas bedarbių profesinis mokymas, darbo rotacija, įdarbinimas subsidijuojant, darbo įgūdžių įgijimas, viešieji darbai. Iš viso į aktyvias darbo rinkos politikos priemones teritorinės darbo biržos 2009 metais pasiuntė daugiau kaip 47,5 tūkst. asmenų, o šių asmenų užimtumui remti panaudota 151,2 mln. litų Europos socialinio fondo, Užimtumo fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų. Tarpininkaujant teritorinėms darbo biržoms įdarbinta 122 tūkst. ieškančių darbo asmenų. Darbą praradusiems asmenims numatytos papildomos priemonės iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo. Europos Komisijai pateiktos 4 paraiškos iš viso už 13 mln. litų, iš kurių 2009 metais panaudota 3,64 mln. litų. Šią paramą gavo 600 Alytaus tekstilės darbuotojų. Teikiama valstybės parama socialinėms įmonėms. 2009 metų pabaigoje veikė 102 socialinės įmonės, iš kurių 73 turėjo neįgaliųjų socialinės įmonės statusą. Socialinėms įmonėms teikiama valstybės pagalba leido išsaugoti per 1,8 tūkst. darbo vietų, įsteigti (pritaikyti) 75 naujas neįgaliesiems skirtas darbo vietas. 3. VYRIAUSYBĖS PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO 2009 METAIS REZULTATŲ APŽVALGA A. VALSTYBĖS STIPRINIMAS I. VALSTYBĖS VALDYMO PERTVARKA (Informacija pateikta šios ataskaitos 3 skyriaus „Pažangos septyniose esminių permainų srityse analizė“ I dalyje „Valstybės valdymo pertvarka: svarbiausi 2009 metų darbai“.) II. REGIONŲ VALDYMO IR SAVIVALDOS REFORMA (Informacija pateikta šios ataskaitos 3 skyriaus „Pažangos septyniose esminių permainų srityse analizė“ I dalyje „Valstybės valdymo pertvarka: svarbiausi 2009 metų darbai“.) III. INFORMACINĖS IR ŽINIŲ VISUOMENĖS PLĖTRA Saugaus keitimosi duomenimis užtikrinimas. Užtikrinant nacionalinius sąveikumo pagrindus, reikalingus saugiam, efektyviam ir patikimam keitimuisi valstybės registrų ir informacinių sistemų duomenimis Lietuvoje ir ES, siekiant įstatymiškai reglamentuoti elektroninės informacijos saugumo politiką, parengtas Elektroninės informacijos saugos strategijos projektas, papildytos Viešojo administravimo institucijų informacinių sistemų interoperabilumo sistemos funkcionavimo taisyklės. Saugaus asmens identifikavimo ir autentifikavimo elektroninėje erdvėje užtikrinimas. Užtikrinant saugų asmens identifikavimą ir autentifikavimą elektroninėje erdvėje, sukurta reikiama teisinė bazė (patvirtinti Sertifikavimo veiklos nuostatai, Sertifikato taisyklės, asmens atpažinimo elektroninėje erdvėje sertifikato ir kvalifikuoto sertifikato sudarymo ir tvarkymo sąlygos ir kiti teisės aktai). Saugaus valstybinio duomenų perdavimo tinklo sukūrimas. Saugus valstybinis duomenų perdavimo tinklas užtikrina registrų ir valstybės informacinių sistemų perduodamų duomenų saugą. Įgyvendinant pagrindinį šio tinklo plėtros iki 2015 metų strateginį tikslą – užtikrinti saugią elektroninę infrastruktūrą viešojo administravimo funkcijoms atlikti, kuriama valstybės informacinių sistemų ir valstybės registrų tarpininkavimo teikiant duomenis informacinė sistema, per kurią teiks duomenis visi registrai ir valstybės informacinės sistemos. Elektroninio parašo paslaugų infrastruktūros plėtra. Skatinant elektroninio parašo paslaugų atsiradimą ir vartojimą, nuo 2009 metų pradžios Lietuvos Respublikos piliečiams išduodamos naujos rūšies asmens tapatybės kortelės, kurios, be savo įprastinės paskirties, gali būti naudojamos asmens tapatybei elektroninėje erdvėje patvirtinti ar nustatyti ir elektroniniams dokumentams pasirašyti. Viešojo sektoriaus paslaugų perkėlimas į elektroninę erdvę. 2009 metais parengti ir priimti Vyriausybės nutarimai, kuriais vadovaujantis į Viešojo administravimo plėtros iki 2010 metų strategiją ir jos įgyvendinimo 2007–2010 metų priemonių planą perkeltos Elektroninės valdžios koncepcijos ir jos įgyvendinimo priemonių plano nuostatos, o Elektroninės valdžios koncepcija ir jos įgyvendin