LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO ĮSAKYMAS DĖL PROFESINIO RENGIMO STANDARTŲ PATVIRTINIMO 2008 m. birželio 26 d. Nr. ISAK-1872 /A1-209 Vilnius Vadovaudamosi Profesinio rengimo standartų rengimo, atnaujinimo ir įteisinimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. ISAK-771/A1-91 (Žin., 2003, Nr. 56-2512), 19 punktu: 1. Tvirtiname pridedamus penktojo profesinio lygio profesinio rengimo standartus*: 1.1. Aplinkosaugininko (kodas S585001); 1.2. Biomedicinos technologo (kodas S542101); 1.3. Burnos higienisto (kodas S572404); 1.4. Cheminių procesų technologo (kodas S552401); 1.5. Dailės ir technologijų mokytojo (kodas S514605); 1.6. Dantų techniko (kodas S572403); 1.7. Dorinio ugdymo (etikos) mokytojo (kodas S514507); 1.8. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogo (kodas S514302); 1.9. Lietuvių gestų kalbos vertėjo (kodas S522302); 1.10. Mokytojo padėjėjo (kodas S514404); 1.11. Pagrindinės mokyklos anglų kalbos mokytojo (kodas S514509); 1.12. Pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos mokytojo (kodas S514402); 1.13. Pagrindinės mokyklos muzikos mokytojo (kodas S514603); 1.14. Pagrindinės mokyklos prancūzų kalbos mokytojo (kodas S514506); 1.15. Pagrindinės mokyklos rusų (užsienio) kalbos mokytojo (kodas S514505); 1.16. Pagrindinės mokyklos vokiečių kalbos mokytojo (kodas S514504); 1.17. Plantacinės ir nemedieninės produkcijos ūkio technologo (kodas S562103); 1.18. Pradinio ugdymo mokytojo (kodas S514403); 1.19. Radiologijos technologo (kodas S572503); 1.20. Rekreacijos technologo (kodas S581207); 1.21. Socialinio darbuotojo (kodas S576203); 1.22. Socialinio pedagogo (kodas S576204); 1.23. Socialinių mokslų mokytojo (kodas S514508); 1.24. Šokio mokytojo (kodas S514604); 1.25. Vaistininko padėjėjo (kodas S572702). 2. Nustatome, kad aukštosios mokyklos, vykdančios studijas pagal atitinkamas neuniversitetinių studijų programas, turi suderinti savo studijų programas iki 2008 m. rugsėjo 1 d. su šio įsakymo 1 punktu patvirtintais profesinio rengimo standartais. ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS                                  ALGIRDAS MONKEVIČIUS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRĖ                  VILIJA BLINKEVIČIŪTĖ _________________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-1872/A1-209 APLINKOSAUGININKO RENGIMO STANDARTAS I. PROFESINIO RENGIMO STANDARTO REKVIZITAI 1. Profesinio išsilavinimo lygis – penktasis. 2. Valstybinis kodas – S585001. 3. Suteikiama kvalifikacija – aplinkosaugininkas. 4. Bazinis išsilavinimas – vidurinis. II. PROFESINIO RENGIMO STANDARTO TURINYS 5. Trumpas profesinės veiklos aprašymas: 5.1. Aplinkosaugininko rengimo standartas (toliau – Standartas) parengtas, atsižvelgiant į darbo rinkos poreikius, Standarto rengimo grupės atliktus kvalifikacijų tyrimo rezultatus, remiantis kitų šalių patirtimi ir moksline literatūra. Šis Standartas – pagrindas penktojo profesinio išsilavinimo lygio studijų programai rengti. 5.2. Standartas apibrėžia minimalius aplinkosaugininko rengimo reikalavimus darbui šiose veiklos srityse: ūkio subjektų poveikio aplinkos kokybei valdymas; aplinkos tyrimų organizavimas ir vykdymas; aplinkosauginės informacijos ir dokumentų rengimas bei valdymas; įmonės, užsiimančios aplinkosaugine veikla, organizavimas. 5.3. Aplinkosaugininkas vykdo įvairių ūkio subjektų poveikio aplinkai stebėjimą ir kontrolę, t. y., vertina ir kontroliuoja teršalų išmetimus į aplinkos orą, vandenį, dirvožemį, organizuoja atliekų bei nuotekų tvarkymą, kontroliuoja poveikį kraštovaizdžiui ir žmogui. Aplinkosaugininkas kontroliuoja ūkio subjektų „švarią gamybą“ ir veiklos atitikimą geriausiai prieinamiems gamybos būdams (GPGB): t. y. vertina energijos ir vandens išteklių naudojimą, technologinę įrangą ir procesus, žaliavas ir gaminius aplinkosauginiu požiūriu. Planuoja aplinkos taršos mažinimą, racionaliai naudojant gamtos išteklius, mažinant nuotekų taršą, atliekų kiekius ir išmetimų į aplinkos orą kiekį. Aplinkosaugininkas numato ypatingas ekologines situacijas, kurias gali sukelti cheminės medžiagos, nuotekų, srutų, dumblo, naftos produktų išsiliejimai į aplinką, netinkamas atliekų tvarkymas ir organizuoja tokių situacijų prevenciją bei poveikio likvidavimą. Organizuoja aplinkosaugos vadybos sistemų diegimą. 5.4. Aplinkosaugininkas ima aplinkos oro ir teršalų, išmetamų į aplinkos orą, nuotekų, paviršinio ir požeminio vandens, dirvožemio mėginius. Organizuoja monitoringo programų rengimą, atlieka monitoringą pagal patvirtintas programas, vykdo saugomų teritorijų priežiūrą. 5.5. Aplinkosaugininkas rengia paraiškas leidimams, licencijoms ir kitus dokumentus ūkinei veiklai, susijusiai su aplinkosauga, organizuoti ir vykdyti. Skaičiuoja ir deklaruoja mokesčius už taršą iš mobilių ir stacionarių taršos šaltinių, mokesčius už apmokestinamus gaminius ir pakuotę bei mokesčius už gamtos išteklius. Rengia ataskaitas apie aplinkosauginį institucijos darbą. Aplinkosaugininkas teikia informaciją žiniasklaidai, visuomenei apie aplinkosauginę veiklą institucijoje, rengia informacinius aplinkosauginius leidinius ir organizuoja aplinkosauginius renginius. 5.6. Asmenys, įgiję aplinkosaugininko kvalifikaciją, dirba įvairiose pramonės, žemės ūkio ir komunalinių paslaugų įmonėse, valstybinėse ir vietos savivaldos institucijose 5.7. Aplinkosaugininko darbo sėkmę lemia profesinės žinios ir praktiniai įgūdžiai bei asmeninės savybės: iniciatyvumas, pasitikėjimas savimi, energingumas, atkaklumas, sąžiningumas. 6. Aplinkosaugininko tikslas – planuoti, valdyti ir vertinti įvairių ūkio subjektų daromą poveikį aplinkai. 7. Aplinkosaugininko veiklos sritys, kompetencijos pateikiamos Standarto 1 priede. 8. Aplinkosaugininko kompetencijų ribos, studijų tikslai, kompetencijų vertinimas pateikiami Standarto 2 priede. 9. Sėkmingam aplinkosaugininko darbui reikalingi šie bendrieji gebėjimai: 9.1. atsakingumas; 9.2. organizuotumas; 9.3. savarankiškumas priimant sprendimus; 9.4. kolektyvinis darbas; 9.5. matematinis raštingumas; 9.6. kompiuterinis raštingumas. 10. Baigiamasis kvalifikacijos vertinimas: 10.1. Aplinkosaugininko kvalifikacija suteikiama studentui, baigusiam visą studijų programą, įgijusiam Standarte apibrėžtas kompetencijas ir gavusiam teigiamą baigiamąjį kvalifikacijos įvertinimą. 10.2. Vadovaujantis Standarte įvardytais kompetencijų vertinimo kriterijais tikrinamos ir įvertinamos: 10.2.1. studijų procese – visos Standarte apibrėžtos kompetencijos; 10.2.2. baigiamojo kvalifikacijos vertinimo metu – pasirinktos kompetencijos. 10.3. Baigiamojo kvalifikacijos vertinimo organizavimą ir vykdymą, dokumentų išdavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija. _________________ Aplinkosaugininko rengimo standarto 1 priedas APLINKOSAUGININKO VEIKLOS SRITYS IR KOMPETENCIJOS Veiklos sritys Kompetencijos 1. Ūkio subjektų poveikio aplinkos kokybei valdymas 1.1. Stebėti ir kontroliuoti poveikį aplinkai 1.2. Vertinti gamybos išteklių, procesų ir rezultatų tinkamumą aplinkosauginiu požiūriu 1.3. Planuoti aplinkosaugines priemones 1.4. Prognozuoti ypatingas ekologines situacijas, numatyti tinkamus veiksmus jų prevencijai ir poveikio likvidavimui 1.5. Organizuoti aplinkosaugos vadybos sistemos diegimą ir priežiūrą 2. Aplinkos tyrimų organizavimas ir vykdymas 2.1. Imti mėginius aplinkos tyrimams 2.2. Organizuoti monitoringo programų rengimą 2.3. Atlikti įvairių biosferos komponentų monitoringą 2.4. Prižiūrėti saugomas teritorijas 3. Aplinkosauginės informacijos ir dokumentų rengimas bei valdymas 3.1. Rengti dokumentus aplinkosauginei veiklai organizuoti ir vykdyti 3.2. Skaičiuoti ir deklaruoti aplinkosauginius mokesčius 3.3. Rengti aplinkosaugines ataskaitas 3.4. Informuoti visuomenę aplinkosaugos klausimais 4. Įmonės, užsiimančios aplinkosaugine veikla, organizavimas 4.1. Tirti verslo aplinką aplinkosaugos srityje 4.2. Organizuoti aplinkosauginės įmonės valdymą 4.3. Organizuoti ir vertinti aplinkosauginės įmonės veiklą _________________ Aplinkosaugininko rengimo standarto 2 priedas APLINKOSAUGININKO KOMPETENCIJŲ RIBOS, STUDIJŲ TIKSLAI IR KOMPETENCIJŲ VERTINIMAS Veiklos sritys Kompetencijų apibudinimas Studijų tikslai Kompetencijų vertinimas kompetencijos kompetencijų ribos 1. Ūkio subjektų poveikio aplinkos kokybei valdymas 1.1. Stebėti ir kontroliuoti poveikį aplinkai Teršalų išmetimai į aplinkos orą. Teršiančios medžiagos nuotekose. Vandens išteklių naudojimas: kiekiai, požeminis, paviršinis vanduo, jo kokybė. Atliekų susidarymas ir tvarkymas. Dirvožemio tarša. Poveikis kraštovaizdžiui ir žmogui. 1.1.1. Vertinti biosferos komponentų sudėtį ir kokybę Apibūdinta biosferos sudedamųjų dalių sudėtis ir kokybė. Įvertintas vandens išteklių ribotumas ir svarba. Apibūdinti pagrindiniai ir specifiniai teršalai atmosferoje, teršiančios medžiagos vandenyse, nuotekose ir dumble, dirvožemio teršalai. Išanalizuotas taršos poveikis aplinkai ir žmogui. Įvertinta paviršinių ir požeminių vandenų kokybė. Klasifikuojamos atliekos ir taikomi tinkami tvarkymo būdai. Įvertintas žmogaus poveikis kraštovaizdžiui. 1.1.2. Analizuoti teršiančias medžiagas atmosferos ore, paviršiniuose ir požeminiuose vandenyse, nuotekose, dirvožemyje bei taršos poveikį aplinkai ir žmogui 1.1.3. Nagrinėti atliekų susidarymo šaltinius, atliekų rūšiavimą, surinkimo sistemas, perdirbimo būdus ir įrenginius 1.1.4. Suprasti antropogeninį poveikį kraštovaizdžiui 1.1.5. Suprasti aplinkos poveikį žmogui 1.2. Vertinti gamybos išteklių, procesų ir rezultatų tinkamumą aplinkosauginiu požiūriu Energijos ištekliai. Žaliavos. Technologinė įranga. Technologiniai procesai. Gaminiai. „Švari gamyba“, Geriausi prieinami gamybos būdai (GPGB). 1.2.1. Parinkti tinkamus energijos šaltinius ir žaliavas Parinkti veiksmingi energijos šaltiniai. Parinkta tinkama aplinkosauginiu požiūriu įranga ir kokybiškos žaliavos. Įvertinta technologinių procesų įtaka aplinkai. Įvertintas gaminio poveikis aplinkai. 1.2.2. Parinkti aplinkosauginiu požiūriu veiksmingą technologinę įrangą, užtikrinančią geriausių prieinamų gamybos būdų įgyvendinimą (GPGB) 1.2.3. Vertinti technologinių procesų įtaką aplinkai 1.2.4. Nustatyti gaminio poveikį aplinkai 1.3. Planuoti aplinkosaugines priemones Aplinkosauginės priemonės: aplinkos oro taršos mažinimui; racionaliam gamtos racionaliam gamtos išteklių naudojimui; nuotekų taršos mažinimui; atliekų mažinimui; dirvožemio valymui; biologinės įvairovės išsaugojimui 1.3.1. Taikyti metodus ir technologijas, leidžiančias mažinti oro, nuotekų, dirvožemio taršą ir atliekų susidarymą Parinktas tinkamas oro valymo metodas ir įrenginiai. 1.3.2. Taikyti biologinio valymo technologijas užterštam dirvožemiui ir nuotekoms valyti 1.3.3. Planuoti organizacines ir technologines aplinkosaugines priemones, vykdant ūkinę veiklą pagal darniosios plėtros principus 1.3.4. Analizuoti ir prognozuoti aplinkosauginių priemonių rezultatus 1.3.5. Planuoti ir taikyti biologinės įvairovės išsaugojimo priemones Parinktos apytakinės ar kartotinio panaudojimo vandens sistemos. Parinktos naujausios nuotekų valymo technologijos. Išanalizuota biologinė įvairovė ir pasiūlytos tinkamos jos išsaugojimo priemonės. 1.4. Prognozuoti ypatingas ekologines situacijas, numatyti tinkamus veiksmus jų prevencijai ir poveikio likvidavimui Cheminės medžiagos. Nuotekų, srutų, dumblo, naftos produktų išsiliejimai į aplinką. Atliekų keliamas pavojus. Ypatingų ekologinių situacijų poveikio likvidavimo ir prevencinės priemonės. 1.4.1. Atpažinti veiksnius, galinčius sukelti ypatingas ekologines situacijas 1.4.2. Išmanyti ypatingų ekologinių situacijų valdymo būdus ir priemones joms išvengti 1.4.3. Numatyti tinkamus veiksmus avarijų prevencijai ir jų poveikio likvidavimui Atpažintos ir apibūdintos pavojingos cheminės medžiagos, esančios ūkio subjekte. Nurodytos nuotekų, srutų, dumblo, naftos produktų išsiliejimų galimybės ir galimas jų poveikis aplinkai. Nustatyti atliekų susidarymo šaltiniai ir įvertintas jų keliamas pavojus. Parengtas ypatingų ekologinių situacijų valdymo planas. 1.5. Organizuoti aplinkosaugos vadybos aplinkosaugos vadybos sistemos diegimą ir priežiūrą Informacija vadovams. Darbo planavimas ir koordinavimas diegiant sistemą. Darbuotojų aplinkosauginis mokymas. Aplinkosauginės vadybos sistemos analizė. Padalinių, dalyvaujančių aplinkosaugos vadybos sistemoje, priežiūra. 1.5.1. Analizuoti aplinkosaugos vadybos sistemas Išanalizuotos aplinkosaugos aplinkosaugos vadybos sistemos. Parengti aplinkosaugos vadybos sistemų diegimo planai. Išanalizuota ūkio subjekto veikla pagal aplinkosaugos vadybos sistemų reikalavimus. 1.5.2. Planuoti aplinkosaugos vadybos sistemų diegimo darbus 1.5.3. Vertinti įmonės veiklos atitikimą aplinkosaugos vadybos sistemų reikalavimams 2. Aplinkos tyrimų organizavimas ir vykdymas 2.1. Imti mėginius aplinkos tyrimams Aplinkos oro ir teršalų, išmetamų į aplinkos orą, mėginiai. Paviršinio, požeminio vandens ir nuotekų mėginiai. Dirvožemio mėginiai. 2.1.1. Žinoti mėginių tipus, jų paėmimo būdus, paėmimo laiko, vietų, saugojimo ir vežimo reikalavimus Laikantis Lietuvoje galiojančių standartų reikalavimų paimti oro ir teršalų, išmetamų į aplinkos orą, paviršinių ir požeminių vandenų, nuotekų, biologinių rodiklių, dirvožemio mėginiai 2.1.2. Imti oro ir teršalų, išmetamų į aplinkos orą, paviršinių ir požeminių vandenų, nuotekų, biologinių rodiklių, dirvožemio mėginius 2.1.3. Išmanyti pagrindinius analizuojamus rodiklius ir analizės metodus 2.2. Organizuoti monitoringo programų rengimą Aplinkos oro monitoringas. Paviršinio vandens ir nuotekų monitoringas. Požeminio vandens monitoringas. Dirvožemio monitoringas. Augalijos, gyvūnijos monitoringas. 2.2.1. Išmanyti aplinkos monitoringo tikslus, principus, struktūrą Apibūdinti aplinkos monitoringo tikslai, principai, struktūra. Parengta monitoringo programa oro, vandens, dirvožemio kokybės stebėjimui ūkio subjekte. 2.2.2. Rengti įmonėje organizuojamo monitoringo programą 2.3. Atlikti įvairių biosferos komponentų monitoringą Aplinkos oro monitoringas. Paviršinio vandens ir nuotekų monitoringas. Augalijos, gyvūnijos monitoringas. Kraštovaizdžio monitoringas. 2.3.1. Atlikti nesudėtingus vandens, nuotekų monitoringe taikomus lauko ir laboratorinius tyrimus Išanalizuoti Lietuvos standartų, reglamentuoj ančių oro, vandens, nuotekų monitoringe taikomus metodus, reikalavimai. Atlikti nesudėtingi vandens ir nuotekų monitoringo tyrimai. Pagal instrukciją atlikti augalijos, gyvūnijos, kraštovaizdžio monitoringe taikomi stebėjimai. 2.3.2. Atlikti augalijos, gyvūnijos, kraštovaizdžio monitoringą, naudojantis galiojančiomis instrukcijomis 2.4. Prižiūrėti saugomas teritorijas Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų sistema. Saugomos augalų, gyvūnų ir grybų rūšys. Labiausiai Lietuvoje paplitę augalai, gyvūnai ir grybai. Draudžiama veikla saugomose teritorijose. 2.4.1. Žinoti Lietuvos saugomų teritorijų sistemą Išanalizuota Lietuvos saugomų teritorijų sistema. Atpažinti būdingiausi ir saugomi krašto augalai, gyvūnai ir grybai. Išanalizuoti pateikti saugomų teritorijų tvarkymo planai. 2.4.2. Pažinti būdingiausias ir saugomas krašto augalų, gyvūnų ir grybų rūšis 2.4.3. Analizuoti saugomų teritorijų tvarkymo planus 2.4.4. Žinoti draudžiamą veiklą saugomose teritorijose 3. Aplinkosauginės informacijos ir dokumentų rengimas bei valdymas 3.1. Rengti dokumentus aplinkosauginei veiklai organizuoti ir vykdyti Paraiškos aplinkosauginiams leidimams, licencijoms gauti. Paraiškos registruotis aplinkosauginiuose registruose. Atliekų tvarkymo reglamentai. Vandentvarkos procesų reglamentai. 3.1.1. Naudoti norminiais teisės aktais, reglamentuojančiais aplinkosauginę veiklą Užpildytos paraiškos Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimui, veiklos licencijai gauti, registruotis aplinkosauginiuose registruose. Išanalizuoti atliekų tvarkymo ir vandentvarkos procesų reglamentai. 3.1.2. Naudoti duomenų bazių informacija 3.1.3. Rengti paraiškas aplinkosauginiams leidimams, licencijoms gauti ir registruotis registruose 3.1.4. Analizuoti atliekų tvarkymo ir vandentvarkos reglamentus 3.2. Skaičiuoti ir deklaruoti aplinkosauginius mokesčius Mokesčiai už taršą iš mobilių ir stacionarių taršos šaltinių. Mokesčiai už apmokestinamus gaminius ir pakuotę. Mokesčiai už gamtos išteklius. 3.2.1. Žinoti aplinkosauginius mokesčius ir juos taikyti veikloje Apibūdinti aplinkosauginiai mokesčiai ir jų taikymas. Apskaičiuoti ir deklaruoti mokesčiai už taršą iš mobilių ir stacionarių taršos šaltinių, mokesčiai už apmokestinamus gaminius ir pakuotę, mokesčiai už gamtos išteklius. 3.2.2. Skaičiuoti ir deklaruoti mokesčius už taršą iš mobilių ir stacionarių taršos šaltinių, mokesčius už apmokestinamus gaminius ir pakuotę, mokesčius už gamtos išteklius 3.3. Rengti aplinkosaugines ataskaitas Ataskaitos: vandens ir nuotekų; į aplinkos orą išmetamų teršalų; atliekų tvarkymo 3.3.1. Nagrinėti ūkio subjektų veiklą aplinkosauginiu aspektu Parengta ūkio subjekto ataskaita apie vandens naudojimą ir nuotekų išleidimą, teršalų išmetimą į aplinkos orą ir atliekų tvarkymą 3.3.2. Skaičiuoti galimus teršalų išmetimus į aplinką 3.3.3. Vertinti pasiektus aplinkosauginius rezultatus, vykdant veiklą 3.4. Informuoti visuomenę aplinkosaugos klausimais Informacija žiniasklaidoje. Aplinkosauginių renginių organizavimas. Informacinių aplinkosauginių leidinių rengimas. 3.4.1. Nustatyti informacijos poreikį, šaltinius ir jais naudotis Parengta informacija žiniasklaidai apie ūkio subjekto aplinkosauginę veiklą. Parengtas institucijos pristatymas, naudojant informacines technologijas. Parengtas lankstinukas apie aplinkosauginę veiklą. Parengta paskaita apie įmonę ir aplinkosaugą. 3.4.2. Pristatyti instituciją ir jos aplinkosauginę veiklą žiniasklaidoje 3.4.3. Organizuoti aplinkosauginius renginius institucijoje, švietimo ir mokymo įstaigose, bendruomenėje 3.4.4. Rengti informacinius aplinkosauginius leidinius 4. Įmonės, užsiimančios aplinkosaugine veikla, organizavimas 4.1. Tirti verslo aplinką aplinkosaugos srityje Išorinė aplinka. Paklausa. Pasiūla. Vidinė aplinka (infrastruktūra, technologijos, gamybos, finansiniai ir žmonių ištekliai). 4.1.1. Taikyti norminius teisės aktus, reglamentuojančius pasirinktą verslą Apibūdintas rinkos tyrimo organizavimas. Nustatyta aplinkosauginių paslaugų paklausa ir pasiūla. Išanalizuota įmonės infrastruktūra, technologijos, gamybos, finansiniai ir žmonių ištekliai. 4.1.2. Vertinti rinką 4.1.3. Vertinti įmonės gamybinius, finansinius ir žmonių išteklius 4.1.4. Vertinti įmonės konkurencingumą 4.2. Organizuoti aplinkosauginės įmonės valdymą Planavimas. Organizavimas. Vadovavimas. Kontrolė. 4.2.1. Taikyti pagrindinius planavimo principus Parengtas įmonės veiklos planas. Sudaryta organizacinė įmonės valdymo struktūra. Sudarytos saugios darbo sąlygos. Įvertinta finansinė ir ūkinė veikla. Parengta paraiška veiklai vykdyti leidimui gauti. Apibūdinti dokumentų valdymo principai. Parengti įmonės dokumentai. 4.2.2. Sudaryti organizacinę įmonės valdymo struktūrą 4.2.3. Vadovauti darbuotojams, sudaryti saugias darbo sąlygas 4.3. Organizuoti ir vertinti aplinkosauginės įmonės veiklą Leidimas vykdyti aplinkosauginę veiklą. Aplinkosauginės dokumentacijos tvarkymas. 4.2.4. Tvarkyti ūkinius finansinius procesus 4.3.1. Užtikrinti teisės aktų reikalavimų laikymąsi 4.3.2. Tvarkyti įmonės dokumentaciją _________________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-1872/A1-209 BIOMEDICINOS TECHNOLOGO RENGIMO STANDARTAS I. PROFESINIO RENGIMO STANDARTO REKVIZITAI 1. Profesinio išsilavinimo lygis – penktasis. 2. Valstybinis kodas – S542101. 3. Suteikiama kvalifikacija – technologas. 4. Bazinis išsilavinimas – vidurinis. II. PROFESINIO RENGIMO STANDARTO TURINYS 5. Trumpas profesinės veiklos aprašymas: 5.1. Biomedicinos technologo rengimo standartas (toliau – Standartas) parengtas atsižvelgus į darbo rinkos pokyčius, Standarto rengimo darbo grupės atliktus kvalifikacijų tyrimo rezultatus ir remiantis kitų šalių patirtimi. Šis Standartas – pagrindas penktojo profesinio išsilavinimo lygio studijų programai rengti. 5.2. Standartas apibrėžia minimalius biomedicinos technologo rengimo reikalavimus darbui šiose pagrindinėse veiklos srityse: darbo vietos organizavimas; ėminių valdymas; laboratorinių tyrimų atlikimas; laboratorinių tyrimų kokybės užtikrinimas. 5.3. Biomedicinos technologas dirba visų lygių asmens sveikatos priežiūros įstaigose, visuomenės sveikatos centruose, mokslinių tyrimų institutuose ir kitose įstaigose, atliekančiose laboratorinius, aplinkos ir mokslo taikomuosius laboratorinius tyrimus. 5.4. Biomedicinos technologas paruošia reagentus, laboratorinę įrangą ir kitas darbo priemones įvairiems laboratoriniams tyrimams atlikti, vadovaudamasis higienos normomis, tarptautiniais (ISO) standartais, saugaus darbo ir sveikatos instrukcijomis, kitais normatyviniais dokumentais, įvertina darbo aplinkos sąlygas, surinka ėminius, pristato į laboratoriją, ženklins ėminius, dirba su įranga ir informacinėmis technologijomis, dirba pagal parengtus laboratorijos vidaus dokumentus, atlieka ar padeda atliekant įvairius laboratorinius, aplinkos ir mokslo taikomuosius laboratorinius tyrimus, pildo laboratorijos dokumentus, kompetencijos ribose palygina tyrimų rezultatus su norma, registruoja tyrimų rezultatus, kontroliuoja laboratorinių tyrimų kokybę visais laboratorinių tyrimų atlikimo etapais bei užtikrina tyrimų rezultatų patikimumą. 5.5. Sėkmingą biomedicinos technologo darbą įtakoja asmeninės savybės: kruopštumas, sąžiningumas, dėmesingumas, darbštumas, humaniškumas. 6. Biomedicinos technologo tikslas – savarankiškai ir komandoje atlikti įvairius laboratorinius, aplinkos ir mokslo taikomuosius laboratorinius tyrimus. 7. Biomedicinos technologo veiklos sritys, kompetencijos pateikiamos Standarto 1 priede. 8. Biomedicinos technologo kompetencijų ribos, studijų tikslai, kompetencijų vertinimas pateikiami Standarto 2 priede. 9. Sėkmingam biomedicinos technologo darbui reikalingi šie bendrieji gebėjimai: 9.1. atsakingumas; 9.2. organizuotumas; 9.3. kūrybiškumas; 9.4. savarankiškumas priimant sprendimus; 9.5. kolektyvinis darbas; 9.6. taktiškumas; 9.7. matematinis raštingumas; 9.8. kompiuterinis raštingumas. 10. Baigiamasis kvalifikacijos vertinimas: 10.1. Biomedicinos technologo kvalifikacija suteikiama studentui, baigusiam visą studijų programą, įgijusiam Standarte apibrėžtas kompetencijas ir gavusiam teigiamą baigiamąjį kvalifikacijos įvertinimą. 10.2. Vadovaujantis Standarte įvardytais kompetencijų vertinimo kriterijais tikrinamos ir įvertinamos: 10.2.1. studijų procese – visos Standarte apibrėžtos kompetencijos; 10.2.2. baigiamojo kvalifikacijos vertinimo metu – pasirinktos kompetencijos. 10.3. Baigiamojo kvalifikacijos vertinimo organizavimą ir vykdymą, dokumentų išdavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija. _________________ Biomedicinos technologo rengimo standarto 1 priedas BIOMEDICINOS TECHNOLOGO VEIKLOS SRITYS IR KOMPETENCIJOS Veiklos sritys Kompetencijos 1. Darbo vietos organizavimas 1.1. Paruošti darbo vietą ir priemones 1.2. Įvertinti darbo aplinkos sąlygas 1.3. Taikyti higienos reikalavimus laboratorijoms 2. Ėminių valdymas 2.1. Bendrauti su pacientu/užsakovu 2.2. Imti ir priimti ėminius 2.3. Vertinti ėminių tinkamumą tyrimui 3. Laboratorinių tyrimų atlikimas 3.1. Savarankiškai ir kolektyviai dirbti su laboratorine įranga ir informacinėmis technologijomis 3.2. Atlikti ar padėti atliekant laboratorinius tyrimus 3.3. Įvertinti tyrimų su norma atitiktį 4. Laboratorinių tyrimų kokybės užtikrinimas 4.1. Užtikrinti tyrimų rezultatų patikimumą 4.2. Kontroliuoti laboratorinių tyrimų kokybę visais laboratorinių tyrimų atlikimo etapais _________________ Biomedicinos technologo rengimo standarto 2 priedas BIOMEDICINOS TECHNOLOGO KOMPETENCIJŲ RIBOS, STUDIJŲ TIKSLAI IR KOMPETENCIJŲ VERTINIMAS Veiklos sritys Kompetencijų apibūdinimas Studijų tikslai Kompetencijų vertinimas kompetencijos kompetencijų ribos 1. Darbo vietos organizavimas 1.1. Paruošti darbo vietą ir priemones Reagentai, tyrimų įrenginiai, matavimo priemonės, mitybos terpės, laboratoriniai indai ir instrumentai, nukenksminimo priemonės 1.1.1. Komplektuoti darbo priemones konkrečiam tyrimui atlikti pagal metodiką 1.1.2. Žinoti fizines ir chemines medžiagų savybes 1.1.3. Gaminti ir saugoti reagentus, mitybos terpes, nukenksminimo priemones 1.1.4. Suprasti metrologijos principus 1.1.5. Taikyti laboratorijoje naudojamų cheminių medžiagų ir reagentų laikymo ir naudojimo reikalavimus Sukomplektuotos pagal metodiką darbo priemonės. Apibūdintos fizinės ir cheminės medžiagų savybės konkrečiam tyrimui. Pagaminti reagentai, mitybos terpės, nukenksminimo priemonės. Išvardyti metrologijos metodai, apibūdinti jų principai. Išvardyti laboratorijoje naudojamų cheminių medžiagų ir reagentų naudojimo reikalavimai, laikymo sąlygos. 1.2. Įvertinti darbo aplinkos sąlygas Darbo ir civilinės saugos, higienos reikalavimai. Temperatūros ir santykinės drėgmės režimo registravimo dokumentai. Darbų saugos ir sveikatos instrukcijos. 1.2.1. Vertinti žalingų veiksnių poveikį žmogaus organizmui, aplinkai ir organizmo reaktyvumo reikšmę patologijai Išvardyti žalingi (biologiniai, fiziniai, cheminiai) veiksniai ir paaiškintas jų poveikis žmogui ir aplinkai. Apibūdinti darbo saugos ir sveikatos reikalavimai. Įvertintos darbo vietos sąlygos, mikroklimatas. 1.2.2. Taikyti darbo vietai keliamus saugos ir sveikatos reikalavimus 1.2.3. Vertinti darbo vietos aplinkos sąlygas 1.3. Taikyti higienos reikalavimus laboratorijoms LR normatyviniai dokumentai (higienos normos, rekomendacijos, metodiniai nurodymai) laboratorijoms. Saugaus darbo ir sveikatos instrukcijos. Dezinfekuoj ančių medžiagų charakteristika ir praktinis pritaikymas. 1.3.1. Žinoti normatyvinius dokumentus, taikomus sveikatos priežiūros įstaigų laboratorijoms Paaiškinti higienos normų, metodikų reikalavimai, instrukcijos ir techninės sąlygos laboratorijoms. Parinktos nukenksminimo priemonės ir atlikta dezinfekcija, sterilizacija. 1.3.2. Žinoti dezinfektantų veikliąsias medžiagas, poveikį ir saugos reikalavimus 1.3.3. Gaminti įvairios koncentracijos dezinfektantus 1.3.4. Nukenksminti biologinę medžiagą, laboratorinius instrumentus ir prietaisus 1.3.5. Vertinti dezinfekcijos ir sterilizacijos efektyvumą Patikrintas dezinfekcijos ir sterilizacijos veiksmingumas, atlikta sterilizatorių kontrolė. Išvardytos ir sugrupuotos dezinfekuojančios medžiagos pagal veikliąsias sudedamąsias dalis, nurodytos jų naudojimo, ir laikymo sąlygos. Pagaminti reikiamos koncentracijos įvairūs dezinfekuojantys tirpalai. 2. Ėminių valdymas 2.1. Bendrauti su pacientu/užsakovu Informacija pacientams, užsakovams. Dokumentai, reglamentuojantys ėminių paėmimą. 2.1.1. Taikyti medicinos etikos ir deontologijos principus bendraujant su pacientais/užsakovais ir kolegomis Paaiškinti medicinos etikos ir deontologijos principai ir reikalavimai. Informuotas pacientas/užsakovas prieš ėminių paėmimą ir imant ėminius. Apibūdintas paciento/užsakovo paruošimas tyrimams ir susietas su tyrimų rezultatais. Apibūdintos gyvybei pavojingos būklės ir pademonstruota neatidėliotina pagalba. Palyginti žmogaus amžiaus tarpsnių anatominiai, fiziologiniai, genetiniai, psichologiniai ypatumai. Apibūdinti žmogaus kaip psichinio ir socialinio individo bruožai. 2.1.2. Instruktuoti pacientą/užsakovą prieš ėminių paėmimą ir imant ėminius 2.1.3. Bendravimas prieš ėminių ėmimą ir imant ėminius 2.1.4. Atpažinti gyvybei pavojingas būkles ir teikti pagalbą 2.1.5. Išmanyti žmogaus amžiaus tarpsnių, anatominius, fiziologinius, genetinius, psichologinius ypatumus 2.1.6. Suvokti žmogų kaip psichinį ir socialinį individą 2.2. Imti ir priimti ėminius Eminių tipai, jų ėmimas. Ėminių ženklinimo, gabenimo ir saugojimo taisyklės. Normatyviniai dokumentai, ėminių vertinimo kriterijai. Ėminių tipai: biologiniai skysčiai, išskyros, audiniai ir kt. 2.2.1. Žinoti dokumentus, reglamentuojančius ėminių ėmimo taisykles Nurodytos žmogaus biologinių skysčių, išskyrų, audinių ir farmacinių, medicininių bei aplinkos ėminių ėmimo taisyklės. Išvardyti dokumentai, reglamentuojantys ėminių ėmimo taisykles. Pademonstruotas ėminių ženklinimas, registracija, užpildyti dokumentai. Apibūdintos ėminių saugojimo ir gabenimo sąlygos. 2.2.2. Imti žmogaus biologinius skysčius, išskyras, audinius, aplinkos, vaistų ir farmacinių preparatų ėminius 2.2.3. Ženklinti ėminius, tvarkyti ėminių ėmimo ir priėmimo dokumentus 2.2.4. Žinoti ėminių gabenimo ir saugojimo sąlygas 2.3. Vertinti ėminių tinkamumą tyrimui Veiksniai, įtakojantys tyrimų rezultatus 2.3.1. Žinoti ikianalizinius veiksnius, turinčius įtakos tyrimų rezultatams Išvardyti objektyvūs ir subjektyvūs ikianalizinio etapo veiksniai, turintys įtakos tyrimų rezultatams. Nurodyti ėminių vertinimo kriterijai ir įvertinti ėminiai. Išvardytos neatitikčių prevencijos priemonės ir procedūros. 2.3.2. Vertinti ėminius pagal metodinius nurodymus 2.3.3. Taikyti neatitikčių prevencijos priemones 3. Laboratorinių tyrimų atlikimas 3.1. Savarankiškai ir kolektyviai dirbti su laboratorine įranga ir informacinėmis technologijomis Laboratorinės įrangos techninė dokumentacija, pasai. Laboratorinės įrangos ir informacinių technologijų naudojimas. Duomenų bazės. 3.1.1. Suprasti laboratorinės įrangos veikimo principus Paaiškinti laboratorinės įrangos veikimo principai. Pademonstruotas laboratorinės įrangos ir informacinių technologijų valdymas. Parengtas verslo planas ir paaiškintas rinkodaros mechanizmas. Paaiškinti tarptautiniai medicinos terminai. 3.1.2. Valdyti laboratorinę įrangą ir informacines technologijas 3.1.3. Registruoti laboratorinių tyrimų rezultatus 3.1.4. Bendrauti užsienio kalba ir skaityti specialybės literatūrą 3.2. Atlikti ar padėti atliekant laboratorinius tyrimus Tyrimų metodikos, techninės sąlygos, tarptautiniai ISO standartai, laboratorijų vidaus dokumentai 3.2.1. Atlikti laboratorinius tyrimus savarankiškai ir kolektyviai pagal metodikas Pritaikyti tyrimų metodai ir metodų principai. Pademonstruota tyrimų atlikimo technika. Nurodytos galimos klaidos ir būdai jas šalinti. Išvardytos pagrindinės vaistų grupės ir jų pasiskirstymas žmogaus organizme, pasišalinimo iš organizmo būdai bei įtaka tyrimų rezultatams. 3.2.2. Šalinti tyrimų paklaidas 3.2.3. Žinoti pagrindines vaistų grupes, jų poveikį organizmui, pasiskirstymą biologiniuose skysčiuose, audiniuose ir nepageidaujamą šalutinį poveikį 3.3. Įvertinti tyrimų su norma atitiktį Normos, tarptautiniai (ISO) standartai, normatyviniai aktai, techninės sąlygos 3.3.1. Palyginti tyrimų rezultatus su norma atsižvelgus į naudojamą laboratorinę diagnostinę įrangą Tyrimų rezultatai palyginti su norma. Paaiškinta tyrimų rezultatų klinikinė ir praktinė reikšmė. Išdėstyti anatominiai ir fiziologiniai organizmo ypatumai atsižvelgiant į amžiaus tarpsnius. Nurodytos vaistų grupės, turinčios įtakos tyrimų rezultatams. Pažymėti tyrimų rezultatai dokumentuose ir duomenų bazėse. Pakomentuota LR SAM įstatyminė bazė, reglamentuojanti medicininės paslapties saugojimą atliekant biomedicininius tyrimus pacientui ir vertinant jų rezultatus. 3.3.2. Analizuoti tyrimų rezultatų reikšmę 3.3.3. Išmanyti žmogaus normalią ir patologinę anatomiją ir fiziologiją 3.3.4. Vertinti vaistų veikimo mechanizmą ir vaistų įtaką tyrimų rezultatams 3.3.5. Registruoti tyrimų rezultatus dokumentuose ir duomenų bazėse 3.3.6. Teikti informaciją apie tyrimų rezultatus įstatymų nustatyta tvarka 4. Laboratorinių tyrimų kokybės užtikrinimas 4.1. Užtikrinti tyrimų rezultatų patikimumą Kokybės vadovas, laboratorijos vidaus dokumentai 4.1.1. Taikyti valdymo procedūras ir darbo nuostatus Išnagrinėtos valdymo procedūros ir darbo instrukcijos. Apibūdinti tyrimo metodo principai, panaudoti tyrimų metodų aprašai. Išvardyti kokybės kriterijai, paaiškinta jų svarba kokybės valdymui. Apibūdintos pamatinės medžiagos ir jų savybės. 4.1.2. Naudoti tyrimų metodų aprašus 4.2.1. Naudoti kokybės kriterijus 4.2. Kontroliuoti laboratorinių tyrimų kokybę visais laboratorinių tyrimų atlikimo etapais Vidinio kokybės valdymo programos 4.2.2. Žinoti pamatines medžiagas ir jų savybes _________________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-1872/A1-209 BURNOS HIGIENISTO RENGIMO STANDARTAS I. PROFESINIO RENGIMO STANDARTO REKVIZITAI 1. Profesinio išsilavinimo lygis – penktasis. 2. Valstybinis kodas – S572404. 3. Suteikiama kvalifikacija – burnos higienistas. 4. Bazinis išsilavinimas – vidurinis. II. PROFESINIO RENGIMO STANDARTO TURINYS 5. Trumpas profesinės veiklos aprašymas: 5.1. Burnos higienisto rengimo standartas (toliau – Standartas) parengtas atsižvelgiant į darbo rinkos pokyčius, Standarto rengimo darbo grupės atliktus kvalifikacijų tyrimo rezultatus bei remiantis kitų šalių patirtimi. Šis Standartas – pagrindas penktojo profesinio išsilavinimo lygio studijų programai rengti. 5.2. Standartas apibrėžia minimalius burnos higienisto rengimo reikalavimus darbui šiose pagrindinėse veiklos srityse: darbo vietos organizavimas; burnos priežiūros paslaugų teikimas pacientui; dalyvavimas sveikatos stiprinimo veikloje. 5.3. Burnos higienistas dirba visų lygių asmens sveikatos priežiūros įstaigose, turinčiose įstaigos asmens sveikatos priežiūros ar odontologinės priežiūros, ar burnos priežiūros licencijas bei kitose įstaigose, siekiant užtikrinti burnos sveikatą. 5.4. Burnos higienistas teikia pacientui dantų ir burnos priežiūros paslaugas, atlieka profesionalią burnos higieną, dirba su dentaliniu rentgeno diagnostikos aparatu, vertina dentalines rentgenogramas, laikosi darbo aplinkos ir naudojamų priemonių higienos reikalavimų. Jis dalyvauja kuriant įvairias sveikatos gerinimo ir stiprinimo programas, gali įdiegti naujus burnos ir dantų ligų profilaktikos metodus; konsultuoja, kaip išsaugoti sveikus dantis ar prižiūrėti dantų protezus bei savarankiškai sprendžia iškilusias burnos sveikatos problemas. 5.5. Burnos higienistui reikalingos šios asmeninės savybės: komunikabilumas, kruopštumas, sąžiningumas, dėmesingumas, darbštumas, humaniškumas. 6. Burnos higienisto tikslas – teikti burnos priežiūros paslaugas pacientams ir konsultuoti. 7. Burnos higienisto veiklos sritys, kompetencijos pateikiamos Standarto 1 priede. 8. Burnos higienisto kompetencijų ribos, studijų tikslai, kompetencijų vertinimas pateikiami Standarto 2 priede. 9. Sėkmingam burnos higienisto darbui reikalingi šie bendrieji gebėjimai: 9.1. atsakingumas; 9.2. organizuotumas; 9.3. kūrybiškumas; 9.4. savarankiškumas priimant sprendimus; 9.5. kolektyvinis darbas; 9.6. taktiškumas; 9.7. matematinis raštingumas; 9.8. kompiuterinis raštingumas. 10. Baigiamasis kvalifikacijos vertinimas: 10.1. Burnos higienisto kvalifikacija suteikiama studentui, baigusiam visą studijų programą, įgijusiam Standarte apibrėžtas kompetencijas ir gavusiam teigiamą baigiamąjį kvalifikacijos įvertinimą. 10.2. Vadovaujantis Standarte įvardytais kompetencijų vertinimo kriterijais tikrinamos ir įvertinamos: 10.2.1. studijų procese – visos Standarte apibrėžtos kompetencijos; 10.2.2. baigiamojo kvalifikacijos vertinimo metu – pasirinktos kompetencijos. 10.3. Baigiamojo kvalifikacijos vertinimo organizavimą ir vykdymą, dokumentų išdavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija. _________________ Burnos higienisto rengimo standarto 1 priedas BURNOS HIGIENISTO VEIKLOS SRITYS IR KOMPETENCIJOS Veiklos sritys Kompetencijos 1. Darbo vietos organizavimas 1.1. Įrengti ir prižiūrėti darbo vietą 1.2. Parinkti ir taikyti burnos higienos ir kitas odontologines medžiagas, instrumentus, įrenginius 2. Burnos priežiūros paslaugų teikimas pacientui 2.1. Įvertinti paciento bendrąją burnos ir dantų būklę 2.2. Atpažinti burnos ir dantų ligas 2.3. Atlikti burnos priežiūros procedūras 2.4. Teikti būtinąją medicinos pagalbą 2.5. Padaryti, išryškinti ir įvertinti dantų rentgenogramą 3. Dalyvavimas sveikatos stiprinimo veikloje 3.1. Mokyti ir konsultuoti klientus/pacientus sveikos gyvensenos, burnos priežiūros 3.2. Organizuoti ir vykdyti epidemiologinius tyrimus _________________ Burnos higienisto rengimo standarto 2 priedas BURNOS HIGIENISTO KOMPETENCIJŲ RIBOS, STUDIJŲ TIKSLAI IR KOMPETENCIJŲ VERTINIMAS Veiklos sritys Kompetencijų apibūdinimas Studijų tikslai Kompetencijų vertinimas kompetencijos kompetencijų ribos 1. Darbo vietos organizavimas 1.1. Įrengti ir prižiūrėti darbo vietą Teisės aktai ir norminiai dokumentai. Įrenginiai: seilių ir dulkių siurbimo sistema, sukimo sistemos, polimerizacijos lempos, burnos irigatoriai. Rankų, paviršių, instrumentų dezinfektantai. Sterilizatoriai. Vakcinacijos schema. Užkrečiamos ligos. 1.1.1. Įrengti burnos higienisto kabinetą 1.1.2. Dirbti su odontologiniais įrenginiais 1.1.3. Žinoti aseptikos ir antiseptikos reikalavimus 1.1.4. Taikyti medicinos normas, įstatymus bei kitus norminius dokumentus, reglamentuojančius darbo vietą, aplinką ir sąlygas Apibūdintas darbo vietos įrengimas. Pademonstruotas darbas su įrenginiais. Įvertinta darbo sauga pateiktoje situacijoje. Išvardyti reikalavimai burnos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos veiklai. Paruošta darbo vieta laikantis aseptikos ir antiseptikos reikalavimų. 1.2. Parinkti ir taikyti burnos higienos ir kitas odontologines medžiagas, instrumentus, įrenginius Medikamentai: priešuždegiminiai, analgetikai, antimikrobiniai, centrinę nervų sistemą veikiantys. Diagnostiniai instrumentai. Akmenų šalinimui skirti instrumentai. Alginatas. Gipsas. Atspaudiniai šaukštai. Mašininis instrumentų aštrinimo įrenginys. Natūralūs ir sintetiniai aštrinimo akmenys. 1.2.1. Parinkti ir taikyti instrumentus, įrenginius skirtus mineralizuotam ir nemineralizuotam dantų apnašui šalinti 1.2.2. Išmanyti svarbiausias vaistų grupes, jų poveikį atskiroms organų sistemoms ir organams 1.2.3. Dirbti su alginatinėmis atspaudinėmis medžiagomis ir lieti gipsinius modelius 1.2.4. Aštrinti akmenų šalinimui naudojamus instrumentus Pasirinkti ir pritaikyti instrumentai bei priemonės konkrečiam pacientui. Išaštrinti instrumentai. Nuimtas alginatinis atspaupas bei išlietas gipsinis modelis. Išskirtos vaistų grupės ir jų poveikis atskiroms organų sistemoms ir organams. Atrinktos odontologinės medžiagos ir instrumentai pagal pateiktą situaciją. 1.2.5. Pažinti odontologines medžiagas ir skirtingų odontologų specialistų naudojamus instrumentus 2. Burnos priežiūros paslaugų teikimas pacientui 2.1. Įvertinti paciento bendrąją, burnos ir dantų būklę Ėduonies intensyvumo ir paplitimo vertinimas. Periodonto būklės vertinimo indeksai. Burnos higienos vertinimo indeksai. Išorinis ir vidinis burnos tyrimas. Gyvybinių funkcijų normos. 2.1.1. Žinoti dažniausiai pasitaikančių organizmo sistemų ligų simptomus, plitimo būdus bei galimas komplikacijas 2.1.2. Nustatyti burnos higienos ir periodonto būklės vertinimo indeksus 2.1.3. Tirti paciento veidą ir burnos ertmę 2.1.4. Išmanyti paciento pagrindinių gyvybinių funkcijų normą ir patologiją 2.1.5. Bendradarbiauti su gydytoju odontologų ir kitais specialistais Įvertinta paciento burnos, dantų bei periodonto būklė. Apibūdintos paciento gyvybinės funkcijos. 2.2. Atpažinti burnos ir dantų ligas Diagnozuoti: ėduonį (kariesą), nekariozines dantų ligas, sąkandžio anomalijas, gingivitą ir periodontitą 2.2.1. Išmanyti bendrąją žmogaus, burnos ir dantų anatomiją, fiziologiją, patologiją 2.2.2. Pažinti labiausiai paplitusias burnos ir dantų ligas 2.2.3. Žinoti ėduonies ir periodonto ligų atsiradimo priežastis Apibūdintos ėduonies ir periodonto ligų atsiradimo priežastys. Išspręstos pateiktos klinikinės situacijos. 2.3. Atlikti burnos priežiūros procedūras Plombų ir dantų paviršių poliravimas: poliravimo pastos, gumytės, šepetėliai, diskeliai, juostelės. Poliravimas oro abrazijos būdu. Išorinis dantų balinimas. Nuskausminimo būdai: aplikacinė nejautra, infiltracinė nejautra, laidinė nejautra, inraligamentinė nejautra. Psichoprofilaktikos metodai. Burnos ir dantų ligų profilaktikos priemonės: burnos ertmės irigacija, dantenų masažas, fluoro lakai, geliai, tirpalai, silantinės medžiagos. Diagnozavus vidutinio sunkumo periodontitą būtina periodontologo konsultacija. Viršdanteninių ir podanteninių apnašų šalinimas. 2.3.1. Poliruoti dantų ir plombų paviršius, koreguojant dantų spalvos pokyčius 2.3.2. Žinoti skausmo sąvoką, funkcinius poslinkius organizme, žalojantį skausmo poveikį 2.3.3. Atlikti psichoprofilaktiką ligonio baimei, vidinei įtampai, stresinei situacijai sušvelninti 2.3.4. Taikyti infiltracinio ir aplikacinio nuskausminimo metodus 2.3.5. Pašalinti virš ir po dantenomis esančius akmenis 2.3.6. Taikyti burnos ir dantų ligų profilaktikos priemones įvairioms gyventojų grupėms Nupoliruoti dantų ir plombų paviršiai. Atlikti vietiniai nuskausminimo metodai. Atlikta burnos ertmės irigacija. Pašalintas viršdanteninis ir podanteninis apnašas su instrumentais bei skaleriu, nupoliruoti dantų ir plombų paviršiai. Atliktos fluoro junginių aplikacijos. 2.4. Teikti būtinąją medicinos pagalbą Būtinoji pagalba nelaimingų atsitikimų atvejais, apalpus, ištikus šokui, anafilaksinio šoko metu. Gyvybinių funkcijų vertinimo schemos. 2.4.1. Išmanyti būtinosios pagalbos pagrindus Įvertintos gyvybinės funkcijos. Apibūdintas anafilaksinio šoko, skubios pagalbos algoritmas. Imituotas būtinosios pagalbos teikimas. 2.4.2. Atpažinti ir įvertinti pagrindinius gyvybinių funkcijų sutrikimų požymius 2.4.3. Teikti būtinąją pagalbą komplikacijų, nelaimingų atsitikimų atvejais 2.5. Padaryti, išryškinti ir įvertinti dantų rentgenogramą Dentalinis rentgeno diagnostikos aparatas. HN:33. Ryškalai. Fiksažas. Dentalinės ir panoraminės rentgenogramos. 2.5.1. Dirbti su dentaliniais rentgeno diagnostikos aparatais Atlikta padarytos dentalinės rentgenogramos analizė 2.5.2. Atlikti dantų rentgenogramą skirtingomis technikomis 2.5.3. Skirti dantų rentgenogramoje sveiką dantį ir jį supančius audinius nuo pažeistųjų 3. Dalyvavimas sveikatos stiprinimo veikloje 3.1. Mokyti ir konsultuoti klientus/pacientus sveikos gyvensenos, burnos priežiūros Odontologinių ligų profilaktikos metodai. Odontologinių ligų rizikos veiksniai. Paveldimų ligų diferencinė diagnostika. Burnos priežiūros priemonės: dantų valymo metodai; dantų šepetėliai; dantų pastos; burnos skalavimo tirpalai; tarpdančių valymo priemonės. 3.1.1. Žinoti veiksnius, užtikrinančius burnos ertmės organų sveikatą 3.1.2. Žinoti ir mokėti įvertinti ligą, rizikos veiksnius bei paveldėjimą ir žalingų įpročių įtaką sveikatai 3.1.3. Mokyti gyventojus sveikos gyvensenos 3.1.4. Parinkti burnos priežiūros priemones ir metodus 3.1.5. Kurti odontologinių ligų profilaktikos programas Apibūdinti veiksniai, užtikrinantys burnos ertmės organų sveikatą. Aprašyti rizikos veiksniai turintys įtakos žmogaus sveikatą. Parinktos burnos priežiūros priemones. Apibūdinti profilaktikos programų rengimo struktūriniai elementai. 3.2. Organizuoti ir vykdyti epidemiologinius tyrimus Dantų ėduonies paplitimo ir intensyvumo rodikliai. Epidemiologinių tyrimų rūšys. Taikomųjų mokslinių tyrimų struktūra. Burnos higienos vertinimo indeksai. Periodonto būklės vertinimo indeksai. 3.2.1. Išmanyti burnos ir dantų ligų paplitimą, intensyvumą, jų priklausomybę nuo įvairių veiksnių 3.2.3. Žinoti epidemiologinių tyrimų organizavimo principus 3.2.3. Parengti taikomąjį tiriamąjį darbą Pasirinkta ir apibūdinta epidemiologinio tyrimo rūšis pagal nagrinėjamą problemą _________________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-1872/A1-209 CHEMINIŲ PROCESŲ TECHNOLOGO RENGIMO STANDARTAS I. PROFESINIO RENGIMO STANDARTO REKVIZITAI 1. Profesinio išsilavinimo lygis – penktasis. 2. Valstybinis kodas – S552401. 3. Suteikiama kvalifikacija – technologas. 4. Bazinis išsilavinimas – vidurinis. II. PROFESINIO RENGIMO STANDARTO TURINYS 5. Trumpas profesinės veiklos aprašymas: 5.1. Cheminių procesų technologo rengimo standartas (toliau – Standartas) parengtas atsižvelgiant į darbo rinkos pokyčius, Standarto rengimo darbo grupės atliktus kvalifikacijų tyrimo rezultatus bei remiantis kitų šalių patirtimi. Šis Standartas – pagrindas penktojo profesinio išsilavinimo lygio studijų programai rengti. 5.2. Standartas apibrėžia minimalius cheminių procesų technologo rengimo reikalavimus darbui šiose veiklos srityse: darbo vietos organizavimas; cheminio proceso kokybės valdymas; cheminių medžiagų valdymas; darbo padalinyje organizavimas. 5.3. Cheminių procesų technologas dirba technologu, techniku, chemiku, analitiku, laborantu, padalinio vadovu, inžinieriumi, pardavimo vadybininku valstybinėse ir privačiose maisto perdirbimo, chemijos, biotechnologijos pramonės, švaros paslaugas teikiančiose, cheminėmis medžiagomis, laboratorinėmis priemonėmis ir technologine įranga prekiaujančiose įmonėse, mokslo institutuose, mokymo įstaigose, specializuotose laboratorijose, visuomeniniuose sveikatos, teismo ekspertizės, muitinės, kriminalinių tyrimų centruose. 5.4. Cheminių procesų technologas išmano gamybinei (laboratorinei) įrangai keliamus reikalavimus, parengia darbui reikalingas priemones ir naudoja įrangą, vadovaudamasis įmonės vidinės kokybės sistema ir kokybės vadybai skirtais standartais. Išmano darbo patalpų įrengimui keliamus reikalavimus. Vadovaudamasis patvirtinta cheminio proceso technine dokumentacija, vykdo cheminį procesą ar atlieka analizę, įvertina cheminio proceso kokybę ir pateikia rezultatus, analizuoja įmonės/laboratorijos kokybės sistemos principus. Atpažįsta cheminių medžiagų pavojingumo klases, išmano cheminių medžiagų tiekimo, laikymo tvarką, analizuoja cheminių atliekų tvarkymo procedūras, įvertina produkcijos atitikimą specifikacijoms. 5.5. Išmano padalinio darbo organizavimo ir personalo mokymo tvarką bei saugaus darbo organizavimo padalinyje principus, vykdo cheminių medžiagų apskaitą ir išmano matavimo priemonių metrologinės patikros sistemą, savo kompetencijų ribose dalyvauja įmonės inovacinių projektų rengime. 5.6. Sėkmingą cheminių procesų technologo darbą lemia chemijos ir technologijos fundamentaliosios žinios, eksperimentiniai praktiniai įgūdžiai, nuolatinis domėjimasis naujovėmis ir jų diegimas, kvalifikacijos kėlimas ir tobulinimas. 5.7. Cheminių procesų technologui reikalingos šios asmeninės savybės: kruopštumas, pareigingumas, darbštumas, sąžiningumas, iniciatyvumas. 6. Cheminių procesų technologo tikslas – cheminių procesų valdymas. 7. Cheminių procesų technologo veiklos sritys ir kompetencijos pateikiamos Standarto 1 priede. 8. Cheminių procesų technologo kompetencijų ribos, studijų tikslai, kompetencijų vertinimas pateikiami Standarto 2 priede. 9. Sėkmingam cheminių procesų technologo darbui bei tobulėjimui reikalingi šie bendrieji gebėjimai: 9.1. atsakingumas; 9.2. organizuotumas; 9.3. savarankiškumas priimant sprendimus; 9.4. kolektyvinis darbas; 9.5. matematinis raštingumas; 9.6. kompiuterinis raštingumas. 10. Baigiamasis kvalifikacijos vertinimas: 10.1. Cheminių procesų technologo kvalifikacija suteikiama studentui, baigusiam visą studijų programą, įgijusiam Standarte apibrėžtas kompetencijas ir gavusiam teigiamą baigiamąjį kvalifikacijos įvertinimą. 10.2. Vadovaujantis Standarte įvardytais kompetencijų vertinimo kriterijais tikrinamos ir įvertinamos: 10.2.1. studijų procese – visos Standarte apibrėžtos kompetencijos; 10.2.2. baigiamojo kvalifikacijos vertinimo metu – pasirinktos kompetencijos. 10.3. Baigiamojo kvalifikacijos vertinimo organizavimą ir vykdymą, dokumentų išdavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija. _________________ Cheminių procesų technologo rengimo standarto 1 priedas CHEMINIŲ PROCESŲ TECHNOLOGO VEIKLOS SRITYS IR KOMPETENCIJOS Veiklos sritys Kompetencijos 1. Darbo vietos organizavimas 1.1. Analizuoti gamybinei (laboratorinei) įrangai keliamus reikalavimus 1.2. Parinkti darbui reikalingas priemones ir naudoti įrangą 1.3. Parengti darbo vietą 1.4. Analizuoti darbo patalpų įrengimui keliamus reikalavimus 2. Cheminio proceso kokybės valdymas 2.1. Analizuoti cheminio proceso techninę dokumentaciją 2.2. Valdyti cheminį procesą 2.3. Vertinti cheminio proceso kokybę ir pateikti rezultatus 2.4. Analizuoti įmonės/laboratorijos kokybės sistemos principus 3. Cheminių medžiagų valdymas 3.1. Organizuoti cheminių medžiagų tiekimą ir sandėliavimą 3.2. Analizuoti cheminių atliekų tvarkymo procedūras 3.3. Įvertinti produkcijos atitiktį specifikacijoms 4. Darbo padalinyje organizavimas 4.1. Organizuoti padalinio darbo ir personalo mokymą 4.2. Apskaityti chemines medžiagas ir atlikti matavimo priemonių metrologinę patikrą 4.3. Organizuoti saugų darbą padalinyje _________________ Cheminių procesų technologo rengimo standarto 2 priedas CHEMINIŲ PROCESŲ TECHNOLOGO KOMPETENCIJŲ RIBOS, STUDIJŲ TIKSLAI IR KOMPETENCIJŲ VERTINIMAS Veiklos sritys Kompetencijų apibūdinimas Studijų tikslai Kompetencijų vertinimas kompetencijos kompetencijų ribos 1. Darbo vietos organizavimas 1.1. Analizuoti gamybinei (laboratorinei) įrangai keliamus reikalavimus Gamybinės (laboratorinės) įrangos techninė dokumentacija. Darbo instrukcijos. 1.1.1. Suprasti prietaisų veikimo principus 1.1.2. Analizuoti prietaisų veikimo schemas Išnagrinėta įrangos techninė dokumentacija ir apibūdinti prietaisų veikimo principai. Išnagrinėtos prietaisų veikimo schemos ir darbo instrukcijos. 1.2. Parinkti darbui reikalingas priemones ir naudoti įrangą Cheminių medžiagų saugos duomenų lapai. Cheminiai indai. Įrangos techninė dokumentacija. Darbo instrukcija. 1.2.1. Parengti instrumentus, priemones ir įrangą cheminiam procesui 1.2.2. Išmanyti šiuolaikinės laboratorinės, gamybinės įrangos darbo galimybes ir jos priežiūros ypatumus 1.2.3. Valdyti cheminio proceso įrangą Išnagrinėta cheminių medžiagų saugos duomenų lapuose pateikiama informacija. Pasirinkti instrumentai, priemonės ir įranga cheminiam procesui. Išnagrinėta įrangos techninė dokumentacija ir darbo instrukcijos, apžvelgtos cheminio proceso įrangos naudojimo galimybės. 1.3. Parengti darbo vietą Kokybės vadovas 1.3.1. Analizuoti darbo sąlygų atitikimą darbo vietos reikalavimams Nustatytas darbo sąlygų atitikimas darbo vietos atitikimas darbo vietos reikalavimams. Aprašyta cheminių medžiagų ir prietaisų būklė. Paaiškinti įmonės vidinės kokybės sistemos reikalavimai. 1.3.2. Fiksuoti cheminių medžiagų ir prietaisų būklę 1.4. Analizuoti darbo patalpų įrengimui keliamus reikalavimus Norminiai dokumentai, reglamentuojantys laboratorijoms ir darbo patalpoms keliamus reikalavimus 1.4.1. Išmanyti darbo vietos įrengimo bendruosius nuostatus Išnagrinėti ir apibūdinti norminiai dokumentai, reglamentuojantys laboratorijoms ir darbo patalpoms keliamus reikalavimus. Išnagrinėtos ir apibūdintos bendrosios priešgaisrinės saugos taisyklės. Apibūdinti norminiai dokumentai, reglamentuojantys darbo vietos įrengimą (triukšmas, apšvietimas, elektromagnetinis laukas, darbas su kompiuteriais, apsauga nuo biologinių medžiagų poveikio ir kt.). Paruoštas profesinių rizikos faktorių vertinimo pasas konkrečiai darbo vietai. 1.4.2. Žinoti bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių reikalavimus 1.4.3. Žinoti norminių dokumentų reikalavimus darbo vietų įrengimui 1.4.4. Vertinti profesinės rizikos faktorius darbo vietoje 2. Cheminio proceso kokybės valdymas 2.1. Analizuoti cheminio proceso techninę dokumentaciją Cheminio proceso techninė dokumentacija. Standartinės veiklos procedūros. Techninis reglamentas. 2.1.1. Išmanyti cheminio proceso techninę dokumentaciją Išnagrinėta ir apibūdinta cheminio proceso techninė dokumentacija. Paaiškintos standartinės veikos procedūros ir išnagrinėtas cheminio proceso techninis reglamentas. 2.1.2. Žinoti standartines veikos procedūras 2.1.3. Žinoti cheminio proceso techninį reglamentą 2.2. Valdyti cheminį procesą Gamybinis reglamentas. Galiojantys norminiai dokumentai. Standartinės veiklos procedūra. 2.2.1. Apskaičiuoti chemines medžiagas ir parengti jas cheminiam procesui Išnagrinėtas gamybinis reglamentas ir apžvelgti galiojantys norminiai dokumentai, paaiškinta standartinės veiklos procedūra. Atlikti reikalingi skaičiavimai cheminiam procesui. Tiksliai ir kokybiškai atliktas cheminis procesas vadovaujantis gamybiniu reglamentu ar standartine veiklos procedūra. Panaudotos IT cheminio proceso įrangos valdymui ir duomenų apdorojimui. 2.2.2. Atlikti cheminį procesą vadovaujantis gamybiniu reglamentu ar standartine veiklos procedūra 2.2.3. Naudoti IT cheminio proceso įrangai valdyti ir apdoroti duomenis 2.3. Vertinti cheminio proceso kokybę ir pateikti rezultatus Techninė dokumentacija. Protokolai. Žurnalai. 2.3.1. Užrašyti cheminio proceso rezultatus pagal kokybės sistemos reikalavimus Užfiksuoti cheminio proceso rezultatai įvertinant tikslumą ir glaudumą. Apdoroti ir užprotokoluoti cheminio proceso rezultatai pagal kokybės sistemos reikalavimus. Pateikti cheminio proceso rezultatai nustatyta forma. 2.3.2. Apdoroti cheminio proceso rezultatus ir pateikti juos nustatyta forma 2.4. Analizuoti įmonės /laboratorijos kokybės sistemos principus Kokybės vadovas. Kontrolinės diagramos. Etaloninės medžiagos. Etalonai. 2.4.1. Išmanyti cheminio proceso kokybės sistemos principus Išnagrinėti cheminio proceso kokybės sistemos principai, kontrolinės diagramos, paruoštos etaloninės medžiagos. Aprašyta cheminio proceso kokybė pagal kokybės vadybos sistemos principus. 2.4.2. Vertinti cheminio proceso kokybę 2.4.3. Išmanyti kokybės vadybos sistemų principus 3. Cheminių medžiagų valdymas 3.1. Organizuoti cheminių medžiagų tiekimą ir sandėliavimą Cheminių medžiagų duomenų lapai, apskaitos žurnalas. Cheminių medžiagų kokybės sertifikatai. Pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų apskaitos tvarka. Lietuvos Respublikos nuodingų medžiagų kontrolės įstatymas. Nuodingų medžiagų pagal toksiškumą sąrašas. Cheminių medžiagų sandėliavimo taisyklės. Viešieji pirkimai. 3.1.1. Žinoti darbo su cheminėmis medžiagomis teisinę dokumentaciją Apibūdinta pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų apskaitos tvarka. Išnagrinėti cheminių medžiagų ir preparatų įstatymas, cheminių medžiagų sandėliavimo taisyklės. Apibūdintas ir paaiškintas cheminių medžiagų saugos duomenų lapų ir kokybės sertifikatų turinys. Išnagrinėtas Lietuvos Respublikos nuodingų medžiagų kontrolės įstatymas. Paaiškinti cheminių medžiagų viešųjų pirkimų organizavimo principai. 3.1.2. Žinoti cheminių medžiagų laikymo sąlygas 3.1.3. Žinoti cheminių medžiagų pavojingumo klases 3.1.4. Žinoti cheminių medžiagų poveikį žmogaus sveikatai 3.1.5. Išmanyti cheminių medžiagų sandėliavimo principus 3.1.6. Išmanyti cheminių medžiagų viešųjų pirkimų organizavimo principus 3.2. Analizuoti cheminių atliekų tvarkymo atliekų tvarkymo procedūras Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo atliekų tvarkymo įstatymas. Norminiai dokumentai dėl atliekų tvarkymo. Darbo instrukcijos. 3.2.1. Žinoti individualias ir kolektyvines darbo saugos priemones Išnagrinėtas Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas, norminiai dokumentai dėl atliekų tvarkymo ir darbo instrukcijos, reglamentuojančios cheminių atliekų surinkimo ir paruošimo utilizavimui tvarką 3.2.2. Nagrinėti atliekų tvarkymo teisinius dokumentus ir procedūras 3.3. Įvertinti produkcijos atitiktį specifikacijoms Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir preparatų įstatymas. Pavojingų medžiagų ir preparatų klasifikavimo ir ženklinimo tvarka. 3.3.1. Žinoti cheminių medžiagų ženklinimo tvarką Išnagrinėtas Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir preparatų įstatymas. Apibūdinta pavojingų medžiagų ir preparatų klasifikavimo ir ženklinimo tvarka. 3.3.2. Išmanyti produkcijos fasavimo ir sertifikavimo tvarką 4. Darbo padalinyje organizavimas 4.1. Organizuoti padalinio darbo ir personalo mokymą Darbo grafikas. Pareigybės instrukcijos. Saugaus darbo instrukcijos. Kvalifikacijos kėlimo planas. Personalo darbo vertinimas (atestacija). Konfidencialumas. Motyvavimo sistemos ir priemonės. 4.1.1. Žinoti įmonės/įstaigos steigimą ir veiklą reglamentuojančius teisės aktus Apibūdinti ir paaiškinti darbo grafikų, pareigybių instrukcijų parengimo principai. Išnagrinėti reikalavimai kvalifikacijos tobulinimui bei personalo darbo vertinimui. Apibūdintos motyvavimo sistemos ir priemonės. Išnagrinėta konfidencialumo procedūra. 4.1.2. Sudaryti padalinio veiklos planą 4.1.3. Išmanyti darbo kontrolės rūšis ir etapus 4.2. Apskaityti chemines medžiagas ir atlikti medžiagas ir atlikti matavimo priemonių metrologinę patikrą Kokybės vadovas. Cheminių medžiagų apskaitos žurnalas. Matavimo priemonių metrologinės patikros žurnalas. 4.2.1. Žinoti cheminių medžiagų apskaitos vykdymo tvarką Aptarta ir paaiškinta Kokybės vadovo sandara. Išnagrinėti cheminių medžiagų buhalterinės apskaitos principai. Apibūdinta matavimo priemonių priežiūros ir metrologinės patikros tvarka. 4.2.2. Žinoti matavimo priemonių priežiūros ir metrologinės patikros tvarką 4.2.3. Išmanyti buhalterinės apskaitos principus 4.3. Organizuoti saugų darbą padalinyje Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos. Darbuotojų instruktavimo tvarka. Periodinis darbuotojų sveikatos patikrinimas. 4.3.1. Žinoti saugaus darbo reikalavimus Išnagrinėtos ir paaiškintos darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos. Apibūdinta darbuotojų periodinio instruktavimo ir periodinio darbuotojų sveikatos patikrinimo tvarka. 4.3.2. Vertinti profesinės rizikos veiksnius 4.3.3. Planuoti darbo vietų įrengimą _________________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-1872/A1-209 DAILĖS IR TECHNOLOGIJŲ MOKYTOJO RENGIMO STANDARTAS I. PROFESINIO RENGIMO STANDARTO REKVIZITAI 1. Profesinio išsilavinimo lygis – penktasis. 2. Valstybinis kodas – S514605. 3. Suteikiama kvalifikacija – mokytojas. 4. Bazinis išsilavinimas – vidurinis. II. PROFESINIO RENGIMO STANDARTO TURINYS 5. Trumpas profesinės veiklos aprašymas: 5.1. Dailės ir technologijų mokytojo rengimo standartas (toliau – Standartas) parengtas atsižvelgus į darbo rinkos pokyčius, Standarto rengimo darbo grupės atliktus kvalifikacijų tyrimo rezultatus ir remiantis kitų šalių patirtimi. Šis Standartas – pagrindas penktojo profesinio išsilavinimo lygio studijų programai rengti. 5.2. Asmuo, baigęs Standarto reglamentuojamą pagrindinės mokyklos dailės ir technologijų mokytojo studijų programą, įgyja profesinių kompetencijų šiose veiklos srityse: ugdymo/si proceso valdymas; kryptingas dailės ir technologijų gebėjimų ugdymas; dailės ir technologijų mokytojo profesinės kompetencijos tobulinimas. 5.3. Dailės ir technologijų mokytojas dirba pagrindinėje mokykloje. 5.4. Dailės ir technologijų mokytojas profesinėje veikloje kryptingai projektuoja ir organizuoja ugdymo/si procesą, vertina mokinių pasiekimus. Kūrybiškai taikydamas ugdymo/si strategijas, sudaro prielaidas mokiniams puo …