LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO ĮSAKYMAS DĖL PROFESINIO RENGIMO STANDARTŲ PATVIRTINIMO 2008 m. birželio 26 d. Nr. ISAK-1872 /A1-209 Vilnius Vadovaudamosi Profesinio rengimo standartų rengimo, atnaujinimo ir įteisinimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. ISAK-771/A1-91 (Žin., 2003, Nr. 56-2512), 19 punktu:

1. Tvirtiname pridedamus penktojo profesinio lygio profesinio rengimo standartus*: 1.
2. Aplinkosaugininko (kodas S585001); 1.
3. Biomedicinos technologo (kodas S542101); 1.
4. Burnos higienisto (kodas S572404); 1.
5. Cheminių procesų technologo (kodas S552401); 1.
6. Dailės ir technologijų mokytojo (kodas S514605); 1.
7. Dantų techniko (kodas S572403); 1.
8. Dorinio ugdymo (etikos) mokytojo (kodas S514507); 1.
9. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogo (kodas S514302); 1.
10. Lietuvių gestų kalbos vertėjo (kodas S522302); 1.
11. Mokytojo padėjėjo (kodas S514404); 1.
12. Pagrindinės mokyklos anglų kalbos mokytojo (kodas S514509); 1.
13. Pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos mokytojo (kodas S514402); 1.
14. Pagrindinės mokyklos muzikos mokytojo (kodas S514603); 1.
15. Pagrindinės mokyklos prancūzų kalbos mokytojo (kodas S514506); 1.
16. Pagrindinės mokyklos rusų (užsienio) kalbos mokytojo (kodas S514505); 1.
17. Pagrindinės mokyklos vokiečių kalbos mokytojo (kodas S514504); 1.
18. Plantacinės ir nemedieninės produkcijos ūkio technologo (kodas S562103); 1.
19. Pradinio ugdymo mokytojo (kodas S514403); 1.
20. Radiologijos technologo (kodas S572503); 1.
21. Rekreacijos technologo (kodas S581207); 1.
22. Socialinio darbuotojo (kodas S576203); 1.
23. Socialinio pedagogo (kodas S576204); 1.
24. Socialinių mokslų mokytojo (kodas S514508); 1.
25. Šokio mokytojo (kodas S514604); 1.
26. Vaistininko padėjėjo (kodas S572702).
27. Nustatome, kad aukštosios mokyklos, vykdančios studijas pagal atitinkamas neuniversitetinių studijų programas, turi suderinti savo studijų programas iki 2008 m. rugsėjo 1 d. su šio įsakymo 1 punktu patvirtintais profesinio rengimo standartais. ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS ALGIRDAS MONKEVIČIUS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRĖ VILIJA BLINKEVIČIŪTĖ _________________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-1872/A1-209 APLINKOSAUGININKO RENGIMO STANDARTAS I. PROFESINIO RENGIMO STANDARTO REKVIZITAI
28. Profesinio išsilavinimo lygis – penktasis.
29. Valstybinis kodas – S
31. Suteikiama kvalifikacija – aplinkosaugininkas.
32. Bazinis išsilavinimas – vidurinis. II. PROFESINIO RENGIMO STANDARTO TURINYS
33. Trumpas profesinės veiklos aprašymas: 5.
34. Aplinkosaugininko rengimo standartas (toliau – Standartas) parengtas, atsižvelgiant į darbo rinkos poreikius, Standarto rengimo grupės atliktus kvalifikacijų tyrimo rezultatus, remiantis kitų šalių patirtimi ir moksline literatūra. Šis Standartas – pagrindas penktojo profesinio išsilavinimo lygio studijų programai rengti. 5.
35. Standartas apibrėžia minimalius aplinkosaugininko rengimo reikalavimus darbui šiose veiklos srityse: ūkio subjektų poveikio aplinkos kokybei valdymas; aplinkos tyrimų organizavimas ir vykdymas; aplinkosauginės informacijos ir dokumentų rengimas bei valdymas; įmonės, užsiimančios aplinkosaugine veikla, organizavimas. 5.
36. Aplinkosaugininkas vykdo įvairių ūkio subjektų poveikio aplinkai stebėjimą ir kontrolę, t. y., vertina ir kontroliuoja teršalų išmetimus į aplinkos orą, vandenį, dirvožemį, organizuoja atliekų bei nuotekų tvarkymą, kontroliuoja poveikį kraštovaizdžiui ir žmogui. Aplinkosaugininkas kontroliuoja ūkio subjektų „švarią gamybą“ ir veiklos atitikimą geriausiai prieinamiems gamybos būdams (GPGB): t. y. vertina energijos ir vandens išteklių naudojimą, technologinę įrangą ir procesus, žaliavas ir gaminius aplinkosauginiu požiūriu. Planuoja aplinkos taršos mažinimą, racionaliai naudojant gamtos išteklius, mažinant nuotekų taršą, atliekų kiekius ir išmetimų į aplinkos orą kiekį. Aplinkosaugininkas numato ypatingas ekologines situacijas, kurias gali sukelti cheminės medžiagos, nuotekų, srutų, dumblo, naftos produktų išsiliejimai į aplinką, netinkamas atliekų tvarkymas ir organizuoja tokių situacijų prevenciją bei poveikio likvidavimą. Organizuoja aplinkosaugos vadybos sistemų diegimą. 5.
37. Aplinkosaugininkas ima aplinkos oro ir teršalų, išmetamų į aplinkos orą, nuotekų, paviršinio ir požeminio vandens, dirvožemio mėginius. Organizuoja monitoringo programų rengimą, atlieka monitoringą pagal patvirtintas programas, vykdo saugomų teritorijų priežiūrą. 5.
38. Aplinkosaugininkas rengia paraiškas leidimams, licencijoms ir kitus dokumentus ūkinei veiklai, susijusiai su aplinkosauga, organizuoti ir vykdyti. Skaičiuoja ir deklaruoja mokesčius už taršą iš mobilių ir stacionarių taršos šaltinių, mokesčius už apmokestinamus gaminius ir pakuotę bei mokesčius už gamtos išteklius. Rengia ataskaitas apie aplinkosauginį institucijos darbą. Aplinkosaugininkas teikia informaciją žiniasklaidai, visuomenei apie aplinkosauginę veiklą institucijoje, rengia informacinius aplinkosauginius leidinius ir organizuoja aplinkosauginius renginius. 5.
39. Asmenys, įgiję aplinkosaugininko kvalifikaciją, dirba įvairiose pramonės, žemės ūkio ir komunalinių paslaugų įmonėse, valstybinėse ir vietos savivaldos institucijose 5.
40. Aplinkosaugininko darbo sėkmę lemia profesinės žinios ir praktiniai įgūdžiai bei asmeninės savybės: iniciatyvumas, pasitikėjimas savimi, energingumas, atkaklumas, sąžiningumas.
41. Aplinkosaugininko tikslas – planuoti, valdyti ir vertinti įvairių ūkio subjektų daromą poveikį aplinkai.
42. Aplinkosaugininko veiklos sritys, kompetencijos pateikiamos Standarto 1 priede.
43. Aplinkosaugininko kompetencijų ribos, studijų tikslai, kompetencijų vertinimas pateikiami Standarto 2 priede.
44. Sėkmingam aplinkosaugininko darbui reikalingi šie bendrieji gebėjimai: 9.
45. atsakingumas; 9.
46. organizuotumas; 9.
47. savarankiškumas priimant sprendimus; 9.
48. kolektyvinis darbas; 9.
49. matematinis raštingumas; 9.
50. kompiuterinis raštingumas.
51. Baigiamasis kvalifikacijos vertinimas: 10.
52. Aplinkosaugininko kvalifikacija suteikiama studentui, baigusiam visą studijų programą, įgijusiam Standarte apibrėžtas kompetencijas ir gavusiam teigiamą baigiamąjį kvalifikacijos įvertinimą. 10.
53. Vadovaujantis Standarte įvardytais kompetencijų vertinimo kriterijais tikrinamos ir įvertinamos: 10.2.
54. studijų procese – visos Standarte apibrėžtos kompetencijos; 10.2.
55. baigiamojo kvalifikacijos vertinimo metu – pasirinktos kompetencijos. 10.
56. Baigiamojo kvalifikacijos vertinimo organizavimą ir vykdymą, dokumentų išdavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija. _________________ Aplinkosaugininko rengimo standarto 1 priedas APLINKOSAUGININKO VEIKLOS SRITYS IR KOMPETENCIJOS Veiklos sritys Kompetencijos
57. Ūkio subjektų poveikio aplinkos kokybei valdymas 1.
58. Stebėti ir kontroliuoti poveikį aplinkai 1.
59. Vertinti gamybos išteklių, procesų ir rezultatų tinkamumą aplinkosauginiu požiūriu 1.
60. Planuoti aplinkosaugines priemones 1.
61. Prognozuoti ypatingas ekologines situacijas, numatyti tinkamus veiksmus jų prevencijai ir poveikio likvidavimui 1.
62. Organizuoti aplinkosaugos vadybos sistemos diegimą ir priežiūrą
63. Aplinkos tyrimų organizavimas ir vykdymas 2.
64. Imti mėginius aplinkos tyrimams 2.
65. Organizuoti monitoringo programų rengimą 2.
66. Atlikti įvairių biosferos komponentų monitoringą 2.
67. Prižiūrėti saugomas teritorijas
68. Aplinkosauginės informacijos ir dokumentų rengimas bei valdymas 3.
69. Rengti dokumentus aplinkosauginei veiklai organizuoti ir vykdyti 3.
70. Skaičiuoti ir deklaruoti aplinkosauginius mokesčius 3.
71. Rengti aplinkosaugines ataskaitas 3.
72. Informuoti visuomenę aplinkosaugos klausimais
73. Įmonės, užsiimančios aplinkosaugine veikla, organizavimas 4.
74. Tirti verslo aplinką aplinkosaugos srityje 4.
75. Organizuoti aplinkosauginės įmonės valdymą 4.
76. Organizuoti ir vertinti aplinkosauginės įmonės veiklą _________________ Aplinkosaugininko rengimo standarto 2 priedas APLINKOSAUGININKO KOMPETENCIJŲ RIBOS, STUDIJŲ TIKSLAI IR KOMPETENCIJŲ VERTINIMAS Veiklos sritys Kompetencijų apibudinimas Studijų tikslai Kompetencijų vertinimas kompetencijos kompetencijų ribos
77. Ūkio subjektų poveikio aplinkos kokybei valdymas 1.
78. Stebėti ir kontroliuoti poveikį aplinkai Teršalų išmetimai į aplinkos orą. Teršiančios medžiagos nuotekose. Vandens išteklių naudojimas: kiekiai, požeminis, paviršinis vanduo, jo kokybė. Atliekų susidarymas ir tvarkymas. Dirvožemio tarša. Poveikis kraštovaizdžiui ir žmogui. 1.1.
79. Vertinti biosferos komponentų sudėtį ir kokybę Apibūdinta biosferos sudedamųjų dalių sudėtis ir kokybė. Įvertintas vandens išteklių ribotumas ir svarba. Apibūdinti pagrindiniai ir specifiniai teršalai atmosferoje, teršiančios medžiagos vandenyse, nuotekose ir dumble, dirvožemio teršalai. Išanalizuotas taršos poveikis aplinkai ir žmogui. Įvertinta paviršinių ir požeminių vandenų kokybė. Klasifikuojamos atliekos ir taikomi tinkami tvarkymo būdai. Įvertintas žmogaus poveikis kraštovaizdžiui. 1.1.
80. Analizuoti teršiančias medžiagas atmosferos ore, paviršiniuose ir požeminiuose vandenyse, nuotekose, dirvožemyje bei taršos poveikį aplinkai ir žmogui 1.1.
81. Nagrinėti atliekų susidarymo šaltinius, atliekų rūšiavimą, surinkimo sistemas, perdirbimo būdus ir įrenginius 1.1.
82. Suprasti antropogeninį poveikį kraštovaizdžiui 1.1.
83. Suprasti aplinkos poveikį žmogui 1.
84. Vertinti gamybos išteklių, procesų ir rezultatų tinkamumą aplinkosauginiu požiūriu Energijos ištekliai. Žaliavos. Technologinė įranga. Technologiniai procesai. Gaminiai. „Švari gamyba“, Geriausi prieinami gamybos būdai (GPGB). 1.2.
85. Parinkti tinkamus energijos šaltinius ir žaliavas Parinkti veiksmingi energijos šaltiniai. Parinkta tinkama aplinkosauginiu požiūriu įranga ir kokybiškos žaliavos. Įvertinta technologinių procesų įtaka aplinkai. Įvertintas gaminio poveikis aplinkai. 1.2.
86. Parinkti aplinkosauginiu požiūriu veiksmingą technologinę įrangą, užtikrinančią geriausių prieinamų gamybos būdų įgyvendinimą (GPGB) 1.2.
87. Vertinti technologinių procesų įtaką aplinkai 1.2.
88. Nustatyti gaminio poveikį aplinkai 1.
89. Planuoti aplinkosaugines priemones Aplinkosauginės priemonės: aplinkos oro taršos mažinimui; racionaliam gamtos racionaliam gamtos išteklių naudojimui; nuotekų taršos mažinimui; atliekų mažinimui; dirvožemio valymui; biologinės įvairovės išsaugojimui 1.3.
90. Taikyti metodus ir technologijas, leidžiančias mažinti oro, nuotekų, dirvožemio taršą ir atliekų susidarymą Parinktas tinkamas oro valymo metodas ir įrenginiai. 1.3.
91. Taikyti biologinio valymo technologijas užterštam dirvožemiui ir nuotekoms valyti 1.3.
92. Planuoti organizacines ir technologines aplinkosaugines priemones, vykdant ūkinę veiklą pagal darniosios plėtros principus 1.3.
93. Analizuoti ir prognozuoti aplinkosauginių priemonių rezultatus 1.3.
94. Planuoti ir taikyti biologinės įvairovės išsaugojimo priemones Parinktos apytakinės ar kartotinio panaudojimo vandens sistemos. Parinktos naujausios nuotekų valymo technologijos. Išanalizuota biologinė įvairovė ir pasiūlytos tinkamos jos išsaugojimo priemonės. 1.
95. Prognozuoti ypatingas ekologines situacijas, numatyti tinkamus veiksmus jų prevencijai ir poveikio likvidavimui Cheminės medžiagos. Nuotekų, srutų, dumblo, naftos produktų išsiliejimai į aplinką. Atliekų keliamas pavojus. Ypatingų ekologinių situacijų poveikio likvidavimo ir prevencinės priemonės. 1.4.
96. Atpažinti veiksnius, galinčius sukelti ypatingas ekologines situacijas 1.4.
97. Išmanyti ypatingų ekologinių situacijų valdymo būdus ir priemones joms išvengti 1.4.
98. Numatyti tinkamus veiksmus avarijų prevencijai ir jų poveikio likvidavimui Atpažintos ir apibūdintos pavojingos cheminės medžiagos, esančios ūkio subjekte. Nurodytos nuotekų, srutų, dumblo, naftos produktų išsiliejimų galimybės ir galimas jų poveikis aplinkai. Nustatyti atliekų susidarymo šaltiniai ir įvertintas jų keliamas pavojus. Parengtas ypatingų ekologinių situacijų valdymo planas. 1.
99. Organizuoti aplinkosaugos vadybos aplinkosaugos vadybos sistemos diegimą ir priežiūrą Informacija vadovams. Darbo planavimas ir koordinavimas diegiant sistemą. Darbuotojų aplinkosauginis mokymas. Aplinkosauginės vadybos sistemos analizė. Padalinių, dalyvaujančių aplinkosaugos vadybos sistemoje, priežiūra. 1.5.
100. Analizuoti aplinkosaugos vadybos sistemas Išanalizuotos aplinkosaugos aplinkosaugos vadybos sistemos. Parengti aplinkosaugos vadybos sistemų diegimo planai. Išanalizuota ūkio subjekto veikla pagal aplinkosaugos vadybos sistemų reikalavimus. 1.5.
101. Planuoti aplinkosaugos vadybos sistemų diegimo darbus 1.5.
102. Vertinti įmonės veiklos atitikimą aplinkosaugos vadybos sistemų reikalavimams
103. Aplinkos tyrimų organizavimas ir vykdymas 2.
104. Imti mėginius aplinkos tyrimams Aplinkos oro ir teršalų, išmetamų į aplinkos orą, mėginiai. Paviršinio, požeminio vandens ir nuotekų mėginiai. Dirvožemio mėginiai. 2.1.
105. Žinoti mėginių tipus, jų paėmimo būdus, paėmimo laiko, vietų, saugojimo ir vežimo reikalavimus Laikantis Lietuvoje galiojančių standartų reikalavimų paimti oro ir teršalų, išmetamų į aplinkos orą, paviršinių ir požeminių vandenų, nuotekų, biologinių rodiklių, dirvožemio mėginiai 2.1.
106. Imti oro ir teršalų, išmetamų į aplinkos orą, paviršinių ir požeminių vandenų, nuotekų, biologinių rodiklių, dirvožemio mėginius 2.1.
107. Išmanyti pagrindinius analizuojamus rodiklius ir analizės metodus 2.
108. Organizuoti monitoringo programų rengimą Aplinkos oro monitoringas. Paviršinio vandens ir nuotekų monitoringas. Požeminio vandens monitoringas. Dirvožemio monitoringas. Augalijos, gyvūnijos monitoringas. 2.2.
109. Išmanyti aplinkos monitoringo tikslus, principus, struktūrą Apibūdinti aplinkos monitoringo tikslai, principai, struktūra. Parengta monitoringo programa oro, vandens, dirvožemio kokybės stebėjimui ūkio subjekte. 2.2.
110. Rengti įmonėje organizuojamo monitoringo programą 2.
111. Atlikti įvairių biosferos komponentų monitoringą Aplinkos oro monitoringas. Paviršinio vandens ir nuotekų monitoringas. Augalijos, gyvūnijos monitoringas. Kraštovaizdžio monitoringas. 2.3.
112. Atlikti nesudėtingus vandens, nuotekų monitoringe taikomus lauko ir laboratorinius tyrimus Išanalizuoti Lietuvos standartų, reglamentuoj ančių oro, vandens, nuotekų monitoringe taikomus metodus, reikalavimai. Atlikti nesudėtingi vandens ir nuotekų monitoringo tyrimai. Pagal instrukciją atlikti augalijos, gyvūnijos, kraštovaizdžio monitoringe taikomi stebėjimai. 2.3.
113. Atlikti augalijos, gyvūnijos, kraštovaizdžio monitoringą, naudojantis galiojančiomis instrukcijomis 2.
114. Prižiūrėti saugomas teritorijas Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų sistema. Saugomos augalų, gyvūnų ir grybų rūšys. Labiausiai Lietuvoje paplitę augalai, gyvūnai ir grybai. Draudžiama veikla saugomose teritorijose. 2.4.
115. Žinoti Lietuvos saugomų teritorijų sistemą Išanalizuota Lietuvos saugomų teritorijų sistema. Atpažinti būdingiausi ir saugomi krašto augalai, gyvūnai ir grybai. Išanalizuoti pateikti saugomų teritorijų tvarkymo planai. 2.4.
116. Pažinti būdingiausias ir saugomas krašto augalų, gyvūnų ir grybų rūšis 2.4.
117. Analizuoti saugomų teritorijų tvarkymo planus 2.4.
118. Žinoti draudžiamą veiklą saugomose teritorijose
119. Aplinkosauginės informacijos ir dokumentų rengimas bei valdymas 3.
120. Rengti dokumentus aplinkosauginei veiklai organizuoti ir vykdyti Paraiškos aplinkosauginiams leidimams, licencijoms gauti. Paraiškos registruotis aplinkosauginiuose registruose. Atliekų tvarkymo reglamentai. Vandentvarkos procesų reglamentai. 3.1.
121. Naudoti norminiais teisės aktais, reglamentuojančiais aplinkosauginę veiklą Užpildytos paraiškos Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimui, veiklos licencijai gauti, registruotis aplinkosauginiuose registruose. Išanalizuoti atliekų tvarkymo ir vandentvarkos procesų reglamentai. 3.1.
122. Naudoti duomenų bazių informacija 3.1.
123. Rengti paraiškas aplinkosauginiams leidimams, licencijoms gauti ir registruotis registruose 3.1.
124. Analizuoti atliekų tvarkymo ir vandentvarkos reglamentus 3.
125. Skaičiuoti ir deklaruoti aplinkosauginius mokesčius Mokesčiai už taršą iš mobilių ir stacionarių taršos šaltinių. Mokesčiai už apmokestinamus gaminius ir pakuotę. Mokesčiai už gamtos išteklius. 3.2.
126. Žinoti aplinkosauginius mokesčius ir juos taikyti veikloje Apibūdinti aplinkosauginiai mokesčiai ir jų taikymas. Apskaičiuoti ir deklaruoti mokesčiai už taršą iš mobilių ir stacionarių taršos šaltinių, mokesčiai už apmokestinamus gaminius ir pakuotę, mokesčiai už gamtos išteklius. 3.2.
127. Skaičiuoti ir deklaruoti mokesčius už taršą iš mobilių ir stacionarių taršos šaltinių, mokesčius už apmokestinamus gaminius ir pakuotę, mokesčius už gamtos išteklius 3.
128. Rengti aplinkosaugines ataskaitas Ataskaitos: vandens ir nuotekų; į aplinkos orą išmetamų teršalų; atliekų tvarkymo 3.3.
129. Nagrinėti ūkio subjektų veiklą aplinkosauginiu aspektu Parengta ūkio subjekto ataskaita apie vandens naudojimą ir nuotekų išleidimą, teršalų išmetimą į aplinkos orą ir atliekų tvarkymą 3.3.
130. Skaičiuoti galimus teršalų išmetimus į aplinką 3.3.
131. Vertinti pasiektus aplinkosauginius rezultatus, vykdant veiklą 3.
132. Informuoti visuomenę aplinkosaugos klausimais Informacija žiniasklaidoje. Aplinkosauginių renginių organizavimas. Informacinių aplinkosauginių leidinių rengimas. 3.4.
133. Nustatyti informacijos poreikį, šaltinius ir jais naudotis Parengta informacija žiniasklaidai apie ūkio subjekto aplinkosauginę veiklą. Parengtas institucijos pristatymas, naudojant informacines technologijas. Parengtas lankstinukas apie aplinkosauginę veiklą. Parengta paskaita apie įmonę ir aplinkosaugą. 3.4.
134. Pristatyti instituciją ir jos aplinkosauginę veiklą žiniasklaidoje 3.4.
135. Organizuoti aplinkosauginius renginius institucijoje, švietimo ir mokymo įstaigose, bendruomenėje 3.4.
136. Rengti informacinius aplinkosauginius leidinius
137. Įmonės, užsiimančios aplinkosaugine veikla, organizavimas 4.
138. Tirti verslo aplinką aplinkosaugos srityje Išorinė aplinka. Paklausa. Pasiūla. Vidinė aplinka (infrastruktūra, technologijos, gamybos, finansiniai ir žmonių ištekliai). 4.1.
139. Taikyti norminius teisės aktus, reglamentuojančius pasirinktą verslą Apibūdintas rinkos tyrimo organizavimas. Nustatyta aplinkosauginių paslaugų paklausa ir pasiūla. Išanalizuota įmonės infrastruktūra, technologijos, gamybos, finansiniai ir žmonių ištekliai. 4.1.
140. Vertinti rinką 4.1.
141. Vertinti įmonės gamybinius, finansinius ir žmonių išteklius 4.1.
142. Vertinti įmonės konkurencingumą 4.
143. Organizuoti aplinkosauginės įmonės valdymą Planavimas. Organizavimas. Vadovavimas. Kontrolė. 4.2.
144. Taikyti pagrindinius planavimo principus Parengtas įmonės veiklos planas. Sudaryta organizacinė įmonės valdymo struktūra. Sudarytos saugios darbo sąlygos. Įvertinta finansinė ir ūkinė veikla. Parengta paraiška veiklai vykdyti leidimui gauti. Apibūdinti dokumentų valdymo principai. Parengti įmonės dokumentai. 4.2.
145. Sudaryti organizacinę įmonės valdymo struktūrą 4.2.
146. Vadovauti darbuotojams, sudaryti saugias darbo sąlygas 4.
147. Organizuoti ir vertinti aplinkosauginės įmonės veiklą Leidimas vykdyti aplinkosauginę veiklą. Aplinkosauginės dokumentacijos tvarkymas. 4.2.
148. Tvarkyti ūkinius finansinius procesus 4.3.
149. Užtikrinti teisės aktų reikalavimų laikymąsi 4.3.
150. Tvarkyti įmonės dokumentaciją _________________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-1872/A1-209 BIOMEDICINOS TECHNOLOGO RENGIMO STANDARTAS I. PROFESINIO RENGIMO STANDARTO REKVIZITAI
151. Profesinio išsilavinimo lygis – penktasis.
152. Valstybinis kodas – S
154. Suteikiama kvalifikacija – technologas.
155. Bazinis išsilavinimas – vidurinis. II. PROFESINIO RENGIMO STANDARTO TURINYS
156. Trumpas profesinės veiklos aprašymas: 5.
157. Biomedicinos technologo rengimo standartas (toliau – Standartas) parengtas atsižvelgus į darbo rinkos pokyčius, Standarto rengimo darbo grupės atliktus kvalifikacijų tyrimo rezultatus ir remiantis kitų šalių patirtimi. Šis Standartas – pagrindas penktojo profesinio išsilavinimo lygio studijų programai rengti. 5.
158. Standartas apibrėžia minimalius biomedicinos technologo rengimo reikalavimus darbui šiose pagrindinėse veiklos srityse: darbo vietos organizavimas; ėminių valdymas; laboratorinių tyrimų atlikimas; laboratorinių tyrimų kokybės užtikrinimas. 5.
159. Biomedicinos technologas dirba visų lygių asmens sveikatos priežiūros įstaigose, visuomenės sveikatos centruose, mokslinių tyrimų institutuose ir kitose įstaigose, atliekančiose laboratorinius, aplinkos ir mokslo taikomuosius laboratorinius tyrimus. 5.
160. Biomedicinos technologas paruošia reagentus, laboratorinę įrangą ir kitas darbo priemones įvairiems laboratoriniams tyrimams atlikti, vadovaudamasis higienos normomis, tarptautiniais (ISO) standartais, saugaus darbo ir sveikatos instrukcijomis, kitais normatyviniais dokumentais, įvertina darbo aplinkos sąlygas, surinka ėminius, pristato į laboratoriją, ženklins ėminius, dirba su įranga ir informacinėmis technologijomis, dirba pagal parengtus laboratorijos vidaus dokumentus, atlieka ar padeda atliekant įvairius laboratorinius, aplinkos ir mokslo taikomuosius laboratorinius tyrimus, pildo laboratorijos dokumentus, kompetencijos ribose palygina tyrimų rezultatus su norma, registruoja tyrimų rezultatus, kontroliuoja laboratorinių tyrimų kokybę visais laboratorinių tyrimų atlikimo etapais bei užtikrina tyrimų rezultatų patikimumą. 5.
161. Sėkmingą biomedicinos technologo darbą įtakoja asmeninės savybės: kruopštumas, sąžiningumas, dėmesingumas, darbštumas, humaniškumas.
162. Biomedicinos technologo tikslas – savarankiškai ir komandoje atlikti įvairius laboratorinius, aplinkos ir mokslo taikomuosius laboratorinius tyrimus.
163. Biomedicinos technologo veiklos sritys, kompetencijos pateikiamos Standarto 1 priede.
164. Biomedicinos technologo kompetencijų ribos, studijų tikslai, kompetencijų vertinimas pateikiami Standarto 2 priede.
165. Sėkmingam biomedicinos technologo darbui reikalingi šie bendrieji gebėjimai: 9.
166. atsakingumas; 9.
167. organizuotumas; 9.
168. kūrybiškumas; 9.
169. savarankiškumas priimant sprendimus; 9.
170. kolektyvinis darbas; 9.
171. taktiškumas; 9.
172. matematinis raštingumas; 9.
173. kompiuterinis raštingumas.
174. Baigiamasis kvalifikacijos vertinimas: 10.
175. Biomedicinos technologo kvalifikacija suteikiama studentui, baigusiam visą studijų programą, įgijusiam Standarte apibrėžtas kompetencijas ir gavusiam teigiamą baigiamąjį kvalifikacijos įvertinimą. 10.
176. Vadovaujantis Standarte įvardytais kompetencijų vertinimo kriterijais tikrinamos ir įvertinamos: 10.2.
177. studijų procese – visos Standarte apibrėžtos kompetencijos; 10.2.
178. baigiamojo kvalifikacijos vertinimo metu – pasirinktos kompetencijos. 10.
179. Baigiamojo kvalifikacijos vertinimo organizavimą ir vykdymą, dokumentų išdavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija. _________________ Biomedicinos technologo rengimo standarto 1 priedas BIOMEDICINOS TECHNOLOGO VEIKLOS SRITYS IR KOMPETENCIJOS Veiklos sritys Kompetencijos
180. Darbo vietos organizavimas 1.
181. Paruošti darbo vietą ir priemones 1.
182. Įvertinti darbo aplinkos sąlygas 1.
183. Taikyti higienos reikalavimus laboratorijoms
184. Ėminių valdymas 2.
185. Bendrauti su pacientu/užsakovu 2.
186. Imti ir priimti ėminius 2.
187. Vertinti ėminių tinkamumą tyrimui
188. Laboratorinių tyrimų atlikimas 3.
189. Savarankiškai ir kolektyviai dirbti su laboratorine įranga ir informacinėmis technologijomis 3.
190. Atlikti ar padėti atliekant laboratorinius tyrimus 3.
191. Įvertinti tyrimų su norma atitiktį
192. Laboratorinių tyrimų kokybės užtikrinimas 4.
193. Užtikrinti tyrimų rezultatų patikimumą 4.
194. Kontroliuoti laboratorinių tyrimų kokybę visais laboratorinių tyrimų atlikimo etapais _________________ Biomedicinos technologo rengimo standarto 2 priedas BIOMEDICINOS TECHNOLOGO KOMPETENCIJŲ RIBOS, STUDIJŲ TIKSLAI IR KOMPETENCIJŲ VERTINIMAS Veiklos sritys Kompetencijų apibūdinimas Studijų tikslai Kompetencijų vertinimas kompetencijos kompetencijų ribos
195. Darbo vietos organizavimas 1.
196. Paruošti darbo vietą ir priemones Reagentai, tyrimų įrenginiai, matavimo priemonės, mitybos terpės, laboratoriniai indai ir instrumentai, nukenksminimo priemonės 1.1.
197. Komplektuoti darbo priemones konkrečiam tyrimui atlikti pagal metodiką 1.1.
198. Žinoti fizines ir chemines medžiagų savybes 1.1.
199. Gaminti ir saugoti reagentus, mitybos terpes, nukenksminimo priemones 1.1.
200. Suprasti metrologijos principus 1.1.
201. Taikyti laboratorijoje naudojamų cheminių medžiagų ir reagentų laikymo ir naudojimo reikalavimus Sukomplektuotos pagal metodiką darbo priemonės. Apibūdintos fizinės ir cheminės medžiagų savybės konkrečiam tyrimui. Pagaminti reagentai, mitybos terpės, nukenksminimo priemonės. Išvardyti metrologijos metodai, apibūdinti jų principai. Išvardyti laboratorijoje naudojamų cheminių medžiagų ir reagentų naudojimo reikalavimai, laikymo sąlygos. 1.
202. Įvertinti darbo aplinkos sąlygas Darbo ir civilinės saugos, higienos reikalavimai. Temperatūros ir santykinės drėgmės režimo registravimo dokumentai. Darbų saugos ir sveikatos instrukcijos. 1.2.
203. Vertinti žalingų veiksnių poveikį žmogaus organizmui, aplinkai ir organizmo reaktyvumo reikšmę patologijai Išvardyti žalingi (biologiniai, fiziniai, cheminiai) veiksniai ir paaiškintas jų poveikis žmogui ir aplinkai. Apibūdinti darbo saugos ir sveikatos reikalavimai. Įvertintos darbo vietos sąlygos, mikroklimatas. 1.2.
204. Taikyti darbo vietai keliamus saugos ir sveikatos reikalavimus 1.2.
205. Vertinti darbo vietos aplinkos sąlygas 1.
206. Taikyti higienos reikalavimus laboratorijoms LR normatyviniai dokumentai (higienos normos, rekomendacijos, metodiniai nurodymai) laboratorijoms. Saugaus darbo ir sveikatos instrukcijos. Dezinfekuoj ančių medžiagų charakteristika ir praktinis pritaikymas. 1.3.
207. Žinoti normatyvinius dokumentus, taikomus sveikatos priežiūros įstaigų laboratorijoms Paaiškinti higienos normų, metodikų reikalavimai, instrukcijos ir techninės sąlygos laboratorijoms. Parinktos nukenksminimo priemonės ir atlikta dezinfekcija, sterilizacija. 1.3.
208. Žinoti dezinfektantų veikliąsias medžiagas, poveikį ir saugos reikalavimus 1.3.
209. Gaminti įvairios koncentracijos dezinfektantus 1.3.
210. Nukenksminti biologinę medžiagą, laboratorinius instrumentus ir prietaisus 1.3.
211. Vertinti dezinfekcijos ir sterilizacijos efektyvumą Patikrintas dezinfekcijos ir sterilizacijos veiksmingumas, atlikta sterilizatorių kontrolė. Išvardytos ir sugrupuotos dezinfekuojančios medžiagos pagal veikliąsias sudedamąsias dalis, nurodytos jų naudojimo, ir laikymo sąlygos. Pagaminti reikiamos koncentracijos įvairūs dezinfekuojantys tirpalai.
212. Ėminių valdymas 2.
213. Bendrauti su pacientu/užsakovu Informacija pacientams, užsakovams. Dokumentai, reglamentuojantys ėminių paėmimą. 2.1.
214. Taikyti medicinos etikos ir deontologijos principus bendraujant su pacientais/užsakovais ir kolegomis Paaiškinti medicinos etikos ir deontologijos principai ir reikalavimai. Informuotas pacientas/užsakovas prieš ėminių paėmimą ir imant ėminius. Apibūdintas paciento/užsakovo paruošimas tyrimams ir susietas su tyrimų rezultatais. Apibūdintos gyvybei pavojingos būklės ir pademonstruota neatidėliotina pagalba. Palyginti žmogaus amžiaus tarpsnių anatominiai, fiziologiniai, genetiniai, psichologiniai ypatumai. Apibūdinti žmogaus kaip psichinio ir socialinio individo bruožai. 2.1.
215. Instruktuoti pacientą/užsakovą prieš ėminių paėmimą ir imant ėminius 2.1.
216. Bendravimas prieš ėminių ėmimą ir imant ėminius 2.1.
217. Atpažinti gyvybei pavojingas būkles ir teikti pagalbą 2.1.
218. Išmanyti žmogaus amžiaus tarpsnių, anatominius, fiziologinius, genetinius, psichologinius ypatumus 2.1.
219. Suvokti žmogų kaip psichinį ir socialinį individą 2.
220. Imti ir priimti ėminius Eminių tipai, jų ėmimas. Ėminių ženklinimo, gabenimo ir saugojimo taisyklės. Normatyviniai dokumentai, ėminių vertinimo kriterijai. Ėminių tipai: biologiniai skysčiai, išskyros, audiniai ir kt. 2.2.
221. Žinoti dokumentus, reglamentuojančius ėminių ėmimo taisykles Nurodytos žmogaus biologinių skysčių, išskyrų, audinių ir farmacinių, medicininių bei aplinkos ėminių ėmimo taisyklės. Išvardyti dokumentai, reglamentuojantys ėminių ėmimo taisykles. Pademonstruotas ėminių ženklinimas, registracija, užpildyti dokumentai. Apibūdintos ėminių saugojimo ir gabenimo sąlygos. 2.2.
222. Imti žmogaus biologinius skysčius, išskyras, audinius, aplinkos, vaistų ir farmacinių preparatų ėminius 2.2.
223. Ženklinti ėminius, tvarkyti ėminių ėmimo ir priėmimo dokumentus 2.2.
224. Žinoti ėminių gabenimo ir saugojimo sąlygas 2.
225. Vertinti ėminių tinkamumą tyrimui Veiksniai, įtakojantys tyrimų rezultatus 2.3.
226. Žinoti ikianalizinius veiksnius, turinčius įtakos tyrimų rezultatams Išvardyti objektyvūs ir subjektyvūs ikianalizinio etapo veiksniai, turintys įtakos tyrimų rezultatams. Nurodyti ėminių vertinimo kriterijai ir įvertinti ėminiai. Išvardytos neatitikčių prevencijos priemonės ir procedūros. 2.3.
227. Vertinti ėminius pagal metodinius nurodymus 2.3.
228. Taikyti neatitikčių prevencijos priemones
229. Laboratorinių tyrimų atlikimas 3.
230. Savarankiškai ir kolektyviai dirbti su laboratorine įranga ir informacinėmis technologijomis Laboratorinės įrangos techninė dokumentacija, pasai. Laboratorinės įrangos ir informacinių technologijų naudojimas. Duomenų bazės. 3.1.
231. Suprasti laboratorinės įrangos veikimo principus Paaiškinti laboratorinės įrangos veikimo principai. Pademonstruotas laboratorinės įrangos ir informacinių technologijų valdymas. Parengtas verslo planas ir paaiškintas rinkodaros mechanizmas. Paaiškinti tarptautiniai medicinos terminai. 3.1.
232. Valdyti laboratorinę įrangą ir informacines technologijas 3.1.
233. Registruoti laboratorinių tyrimų rezultatus 3.1.
234. Bendrauti užsienio kalba ir skaityti specialybės literatūrą 3.
235. Atlikti ar padėti atliekant laboratorinius tyrimus Tyrimų metodikos, techninės sąlygos, tarptautiniai ISO standartai, laboratorijų vidaus dokumentai 3.2.
236. Atlikti laboratorinius tyrimus savarankiškai ir kolektyviai pagal metodikas Pritaikyti tyrimų metodai ir metodų principai. Pademonstruota tyrimų atlikimo technika. Nurodytos galimos klaidos ir būdai jas šalinti. Išvardytos pagrindinės vaistų grupės ir jų pasiskirstymas žmogaus organizme, pasišalinimo iš organizmo būdai bei įtaka tyrimų rezultatams. 3.2.
237. Šalinti tyrimų paklaidas 3.2.
238. Žinoti pagrindines vaistų grupes, jų poveikį organizmui, pasiskirstymą biologiniuose skysčiuose, audiniuose ir nepageidaujamą šalutinį poveikį 3.
239. Įvertinti tyrimų su norma atitiktį Normos, tarptautiniai (ISO) standartai, normatyviniai aktai, techninės sąlygos 3.3.
240. Palyginti tyrimų rezultatus su norma atsižvelgus į naudojamą laboratorinę diagnostinę įrangą Tyrimų rezultatai palyginti su norma. Paaiškinta tyrimų rezultatų klinikinė ir praktinė reikšmė. Išdėstyti anatominiai ir fiziologiniai organizmo ypatumai atsižvelgiant į amžiaus tarpsnius. Nurodytos vaistų grupės, turinčios įtakos tyrimų rezultatams. Pažymėti tyrimų rezultatai dokumentuose ir duomenų bazėse. Pakomentuota LR SAM įstatyminė bazė, reglamentuojanti medicininės paslapties saugojimą atliekant biomedicininius tyrimus pacientui ir vertinant jų rezultatus. 3.3.
241. Analizuoti tyrimų rezultatų reikšmę 3.3.
242. Išmanyti žmogaus normalią ir patologinę anatomiją ir fiziologiją 3.3.
243. Vertinti vaistų veikimo mechanizmą ir vaistų įtaką tyrimų rezultatams 3.3.
244. Registruoti tyrimų rezultatus dokumentuose ir duomenų bazėse 3.3.
245. Teikti informaciją apie tyrimų rezultatus įstatymų nustatyta tvarka
246. Laboratorinių tyrimų kokybės užtikrinimas 4.
247. Užtikrinti tyrimų rezultatų patikimumą Kokybės vadovas, laboratorijos vidaus dokumentai 4.1.
248. Taikyti valdymo procedūras ir darbo nuostatus Išnagrinėtos valdymo procedūros ir darbo instrukcijos. Apibūdinti tyrimo metodo principai, panaudoti tyrimų metodų aprašai. Išvardyti kokybės kriterijai, paaiškinta jų svarba kokybės valdymui. Apibūdintos pamatinės medžiagos ir jų savybės. 4.1.
249. Naudoti tyrimų metodų aprašus 4.2.
250. Naudoti kokybės kriterijus 4.
251. Kontroliuoti laboratorinių tyrimų kokybę visais laboratorinių tyrimų atlikimo etapais Vidinio kokybės valdymo programos 4.2.
252. Žinoti pamatines medžiagas ir jų savybes _________________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-1872/A1-209 BURNOS HIGIENISTO RENGIMO STANDARTAS I. PROFESINIO RENGIMO STANDARTO REKVIZITAI
253. Profesinio išsilavinimo lygis – penktasis.
254. Valstybinis kodas – S
256. Suteikiama kvalifikacija – burnos higienistas.
257. Bazinis išsilavinimas – vidurinis. II. PROFESINIO RENGIMO STANDARTO TURINYS
258. Trumpas profesinės veiklos aprašymas: 5.
259. Burnos higienisto rengimo standartas (toliau – Standartas) parengtas atsižvelgiant į darbo rinkos pokyčius, Standarto rengimo darbo grupės atliktus kvalifikacijų tyrimo rezultatus bei remiantis kitų šalių patirtimi. Šis Standartas – pagrindas penktojo profesinio išsilavinimo lygio studijų programai rengti. 5.
260. Standartas apibrėžia minimalius burnos higienisto rengimo reikalavimus darbui šiose pagrindinėse veiklos srityse: darbo vietos organizavimas; burnos priežiūros paslaugų teikimas pacientui; dalyvavimas sveikatos stiprinimo veikloje. 5.
261. Burnos higienistas dirba visų lygių asmens sveikatos priežiūros įstaigose, turinčiose įstaigos asmens sveikatos priežiūros ar odontologinės priežiūros, ar burnos priežiūros licencijas bei kitose įstaigose, siekiant užtikrinti burnos sveikatą. 5.
262. Burnos higienistas teikia pacientui dantų ir burnos priežiūros paslaugas, atlieka profesionalią burnos higieną, dirba su dentaliniu rentgeno diagnostikos aparatu, vertina dentalines rentgenogramas, laikosi darbo aplinkos ir naudojamų priemonių higienos reikalavimų. Jis dalyvauja kuriant įvairias sveikatos gerinimo ir stiprinimo programas, gali įdiegti naujus burnos ir dantų ligų profilaktikos metodus; konsultuoja, kaip išsaugoti sveikus dantis ar prižiūrėti dantų protezus bei savarankiškai sprendžia iškilusias burnos sveikatos problemas. 5.
263. Burnos higienistui reikalingos šios asmeninės savybės: komunikabilumas, kruopštumas, sąžiningumas, dėmesingumas, darbštumas, humaniškumas.
264. Burnos higienisto tikslas – teikti burnos priežiūros paslaugas pacientams ir konsultuoti.
265. Burnos higienisto veiklos sritys, kompetencijos pateikiamos Standarto 1 priede.
266. Burnos higienisto kompetencijų ribos, studijų tikslai, kompetencijų vertinimas pateikiami Standarto 2 priede.
267. Sėkmingam burnos higienisto darbui reikalingi šie bendrieji gebėjimai: 9.
268. atsakingumas; 9.
269. organizuotumas; 9.
270. kūrybiškumas; 9.
271. savarankiškumas priimant sprendimus; 9.
272. kolektyvinis darbas; 9.
273. taktiškumas; 9.
274. matematinis raštingumas; 9.
275. kompiuterinis raštingumas.
276. Baigiamasis kvalifikacijos vertinimas: 10.
277. Burnos higienisto kvalifikacija suteikiama studentui, baigusiam visą studijų programą, įgijusiam Standarte apibrėžtas kompetencijas ir gavusiam teigiamą baigiamąjį kvalifikacijos įvertinimą. 10.
278. Vadovaujantis Standarte įvardytais kompetencijų vertinimo kriterijais tikrinamos ir įvertinamos: 10.2.
279. studijų procese – visos Standarte apibrėžtos kompetencijos; 10.2.
280. baigiamojo kvalifikacijos vertinimo metu – pasirinktos kompetencijos. 10.
281. Baigiamojo kvalifikacijos vertinimo organizavimą ir vykdymą, dokumentų išdavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija. _________________ Burnos higienisto rengimo standarto 1 priedas BURNOS HIGIENISTO VEIKLOS SRITYS IR KOMPETENCIJOS Veiklos sritys Kompetencijos
282. Darbo vietos organizavimas 1.
283. Įrengti ir prižiūrėti darbo vietą 1.
284. Parinkti ir taikyti burnos higienos ir kitas odontologines medžiagas, instrumentus, įrenginius
285. Burnos priežiūros paslaugų teikimas pacientui 2.
286. Įvertinti paciento bendrąją burnos ir dantų būklę 2.
287. Atpažinti burnos ir dantų ligas 2.
288. Atlikti burnos priežiūros procedūras 2.
289. Teikti būtinąją medicinos pagalbą 2.
290. Padaryti, išryškinti ir įvertinti dantų rentgenogramą
291. Dalyvavimas sveikatos stiprinimo veikloje 3.
292. Mokyti ir konsultuoti klientus/pacientus sveikos gyvensenos, burnos priežiūros 3.
293. Organizuoti ir vykdyti epidemiologinius tyrimus _________________ Burnos higienisto rengimo standarto 2 priedas BURNOS HIGIENISTO KOMPETENCIJŲ RIBOS, STUDIJŲ TIKSLAI IR KOMPETENCIJŲ VERTINIMAS Veiklos sritys Kompetencijų apibūdinimas Studijų tikslai Kompetencijų vertinimas kompetencijos kompetencijų ribos
294. Darbo vietos organizavimas 1.
295. Įrengti ir prižiūrėti darbo vietą Teisės aktai ir norminiai dokumentai. Įrenginiai: seilių ir dulkių siurbimo sistema, sukimo sistemos, polimerizacijos lempos, burnos irigatoriai. Rankų, paviršių, instrumentų dezinfektantai. Sterilizatoriai. Vakcinacijos schema. Užkrečiamos ligos. 1.1.
296. Įrengti burnos higienisto kabinetą 1.1.
297. Dirbti su odontologiniais įrenginiais 1.1.
298. Žinoti aseptikos ir antiseptikos reikalavimus 1.1.
299. Taikyti medicinos normas, įstatymus bei kitus norminius dokumentus, reglamentuojančius darbo vietą, aplinką ir sąlygas Apibūdintas darbo vietos įrengimas. Pademonstruotas darbas su įrenginiais. Įvertinta darbo sauga pateiktoje situacijoje. Išvardyti reikalavimai burnos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos veiklai. Paruošta darbo vieta laikantis aseptikos ir antiseptikos reikalavimų. 1.
300. Parinkti ir taikyti burnos higienos ir kitas odontologines medžiagas, instrumentus, įrenginius Medikamentai: priešuždegiminiai, analgetikai, antimikrobiniai, centrinę nervų sistemą veikiantys. Diagnostiniai instrumentai. Akmenų šalinimui skirti instrumentai. Alginatas. Gipsas. Atspaudiniai šaukštai. Mašininis instrumentų aštrinimo įrenginys. Natūralūs ir sintetiniai aštrinimo akmenys. 1.2.
301. Parinkti ir taikyti instrumentus, įrenginius skirtus mineralizuotam ir nemineralizuotam dantų apnašui šalinti 1.2.
302. Išmanyti svarbiausias vaistų grupes, jų poveikį atskiroms organų sistemoms ir organams 1.2.
303. Dirbti su alginatinėmis atspaudinėmis medžiagomis ir lieti gipsinius modelius 1.2.
304. Aštrinti akmenų šalinimui naudojamus instrumentus Pasirinkti ir pritaikyti instrumentai bei priemonės konkrečiam pacientui. Išaštrinti instrumentai. Nuimtas alginatinis atspaupas bei išlietas gipsinis modelis. Išskirtos vaistų grupės ir jų poveikis atskiroms organų sistemoms ir organams. Atrinktos odontologinės medžiagos ir instrumentai pagal pateiktą situaciją. 1.2.
305. Pažinti odontologines medžiagas ir skirtingų odontologų specialistų naudojamus instrumentus
306. Burnos priežiūros paslaugų teikimas pacientui 2.
307. Įvertinti paciento bendrąją, burnos ir dantų būklę Ėduonies intensyvumo ir paplitimo vertinimas. Periodonto būklės vertinimo indeksai. Burnos higienos vertinimo indeksai. Išorinis ir vidinis burnos tyrimas. Gyvybinių funkcijų normos. 2.1.
308. Žinoti dažniausiai pasitaikančių organizmo sistemų ligų simptomus, plitimo būdus bei galimas komplikacijas 2.1.
309. Nustatyti burnos higienos ir periodonto būklės vertinimo indeksus 2.1.
310. Tirti paciento veidą ir burnos ertmę 2.1.
311. Išmanyti paciento pagrindinių gyvybinių funkcijų normą ir patologiją 2.1.
312. Bendradarbiauti su gydytoju odontologų ir kitais specialistais Įvertinta paciento burnos, dantų bei periodonto būklė. Apibūdintos paciento gyvybinės funkcijos. 2.
313. Atpažinti burnos ir dantų ligas Diagnozuoti: ėduonį (kariesą), nekariozines dantų ligas, sąkandžio anomalijas, gingivitą ir periodontitą 2.2.
314. Išmanyti bendrąją žmogaus, burnos ir dantų anatomiją, fiziologiją, patologiją 2.2.
315. Pažinti labiausiai paplitusias burnos ir dantų ligas 2.2.
316. Žinoti ėduonies ir periodonto ligų atsiradimo priežastis Apibūdintos ėduonies ir periodonto ligų atsiradimo priežastys. Išspręstos pateiktos klinikinės situacijos. 2.
317. Atlikti burnos priežiūros procedūras Plombų ir dantų paviršių poliravimas: poliravimo pastos, gumytės, šepetėliai, diskeliai, juostelės. Poliravimas oro abrazijos būdu. Išorinis dantų balinimas. Nuskausminimo būdai: aplikacinė nejautra, infiltracinė nejautra, laidinė nejautra, inraligamentinė nejautra. Psichoprofilaktikos metodai. Burnos ir dantų ligų profilaktikos priemonės: burnos ertmės irigacija, dantenų masažas, fluoro lakai, geliai, tirpalai, silantinės medžiagos. Diagnozavus vidutinio sunkumo periodontitą būtina periodontologo konsultacija. Viršdanteninių ir podanteninių apnašų šalinimas. 2.3.
318. Poliruoti dantų ir plombų paviršius, koreguojant dantų spalvos pokyčius 2.3.
319. Žinoti skausmo sąvoką, funkcinius poslinkius organizme, žalojantį skausmo poveikį 2.3.
320. Atlikti psichoprofilaktiką ligonio baimei, vidinei įtampai, stresinei situacijai sušvelninti 2.3.
321. Taikyti infiltracinio ir aplikacinio nuskausminimo metodus 2.3.
322. Pašalinti virš ir po dantenomis esančius akmenis 2.3.
323. Taikyti burnos ir dantų ligų profilaktikos priemones įvairioms gyventojų grupėms Nupoliruoti dantų ir plombų paviršiai. Atlikti vietiniai nuskausminimo metodai. Atlikta burnos ertmės irigacija. Pašalintas viršdanteninis ir podanteninis apnašas su instrumentais bei skaleriu, nupoliruoti dantų ir plombų paviršiai. Atliktos fluoro junginių aplikacijos. 2.
324. Teikti būtinąją medicinos pagalbą Būtinoji pagalba nelaimingų atsitikimų atvejais, apalpus, ištikus šokui, anafilaksinio šoko metu. Gyvybinių funkcijų vertinimo schemos. 2.4.
325. Išmanyti būtinosios pagalbos pagrindus Įvertintos gyvybinės funkcijos. Apibūdintas anafilaksinio šoko, skubios pagalbos algoritmas. Imituotas būtinosios pagalbos teikimas. 2.4.
326. Atpažinti ir įvertinti pagrindinius gyvybinių funkcijų sutrikimų požymius 2.4.
327. Teikti būtinąją pagalbą komplikacijų, nelaimingų atsitikimų atvejais 2.
328. Padaryti, išryškinti ir įvertinti dantų rentgenogramą Dentalinis rentgeno diagnostikos aparatas. HN:
329. Ryškalai. Fiksažas. Dentalinės ir panoraminės rentgenogramos. 2.5.
330. Dirbti su dentaliniais rentgeno diagnostikos aparatais Atlikta padarytos dentalinės rentgenogramos analizė 2.5.
331. Atlikti dantų rentgenogramą skirtingomis technikomis 2.5.
332. Skirti dantų rentgenogramoje sveiką dantį ir jį supančius audinius nuo pažeistųjų
333. Dalyvavimas sveikatos stiprinimo veikloje 3.
334. Mokyti ir konsultuoti klientus/pacientus sveikos gyvensenos, burnos priežiūros Odontologinių ligų profilaktikos metodai. Odontologinių ligų rizikos veiksniai. Paveldimų ligų diferencinė diagnostika. Burnos priežiūros priemonės: dantų valymo metodai; dantų šepetėliai; dantų pastos; burnos skalavimo tirpalai; tarpdančių valymo priemonės. 3.1.
335. Žinoti veiksnius, užtikrinančius burnos ertmės organų sveikatą 3.1.
336. Žinoti ir mokėti įvertinti ligą, rizikos veiksnius bei paveldėjimą ir žalingų įpročių įtaką sveikatai 3.1.
337. Mokyti gyventojus sveikos gyvensenos 3.1.
338. Parinkti burnos priežiūros priemones ir metodus 3.1.
339. Kurti odontologinių ligų profilaktikos programas Apibūdinti veiksniai, užtikrinantys burnos ertmės organų sveikatą. Aprašyti rizikos veiksniai turintys įtakos žmogaus sveikatą. Parinktos burnos priežiūros priemones. Apibūdinti profilaktikos programų rengimo struktūriniai elementai. 3.
340. Organizuoti ir vykdyti epidemiologinius tyrimus Dantų ėduonies paplitimo ir intensyvumo rodikliai. Epidemiologinių tyrimų rūšys. Taikomųjų mokslinių tyrimų struktūra. Burnos higienos vertinimo indeksai. Periodonto būklės vertinimo indeksai. 3.2.
341. Išmanyti burnos ir dantų ligų paplitimą, intensyvumą, jų priklausomybę nuo įvairių veiksnių 3.2.
342. Žinoti epidemiologinių tyrimų organizavimo principus 3.2.
343. Parengti taikomąjį tiriamąjį darbą Pasirinkta ir apibūdinta epidemiologinio tyrimo rūšis pagal nagrinėjamą problemą _________________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-1872/A1-209 CHEMINIŲ PROCESŲ TECHNOLOGO RENGIMO STANDARTAS I. PROFESINIO RENGIMO STANDARTO REKVIZITAI
344. Profesinio išsilavinimo lygis – penktasis.
345. Valstybinis kodas – S
347. Suteikiama kvalifikacija – technologas.
348. Bazinis išsilavinimas – vidurinis. II. PROFESINIO RENGIMO STANDARTO TURINYS
349. Trumpas profesinės veiklos aprašymas: 5.
350. Cheminių procesų technologo rengimo standartas (toliau – Standartas) parengtas atsižvelgiant į darbo rinkos pokyčius, Standarto rengimo darbo grupės atliktus kvalifikacijų tyrimo rezultatus bei remiantis kitų šalių patirtimi. Šis Standartas – pagrindas penktojo profesinio išsilavinimo lygio studijų programai rengti. 5.
351. Standartas apibrėžia minimalius cheminių procesų technologo rengimo reikalavimus darbui šiose veiklos srityse: darbo vietos organizavimas; cheminio proceso kokybės valdymas; cheminių medžiagų valdymas; darbo padalinyje organizavimas. 5.
352. Cheminių procesų technologas dirba technologu, techniku, chemiku, analitiku, laborantu, padalinio vadovu, inžinieriumi, pardavimo vadybininku valstybinėse ir privačiose maisto perdirbimo, chemijos, biotechnologijos pramonės, švaros paslaugas teikiančiose, cheminėmis medžiagomis, laboratorinėmis priemonėmis ir technologine įranga prekiaujančiose įmonėse, mokslo institutuose, mokymo įstaigose, specializuotose laboratorijose, visuomeniniuose sveikatos, teismo ekspertizės, muitinės, kriminalinių tyrimų centruose. 5.
353. Cheminių procesų technologas išmano gamybinei (laboratorinei) įrangai keliamus reikalavimus, parengia darbui reikalingas priemones ir naudoja įrangą, vadovaudamasis įmonės vidinės kokybės sistema ir kokybės vadybai skirtais standartais. Išmano darbo patalpų įrengimui keliamus reikalavimus. Vadovaudamasis patvirtinta cheminio proceso technine dokumentacija, vykdo cheminį procesą ar atlieka analizę, įvertina cheminio proceso kokybę ir pateikia rezultatus, analizuoja įmonės/laboratorijos kokybės sistemos principus. Atpažįsta cheminių medžiagų pavojingumo klases, išmano cheminių medžiagų tiekimo, laikymo tvarką, analizuoja cheminių atliekų tvarkymo procedūras, įvertina produkcijos atitikimą specifikacijoms. 5.
354. Išmano padalinio darbo organizavimo ir personalo mokymo tvarką bei saugaus darbo organizavimo padalinyje principus, vykdo cheminių medžiagų apskaitą ir išmano matavimo priemonių metrologinės patikros sistemą, savo kompetencijų ribose dalyvauja įmonės inovacinių projektų rengime. 5.
355. Sėkmingą cheminių procesų technologo darbą lemia chemijos ir technologijos fundamentaliosios žinios, eksperimentiniai praktiniai įgūdžiai, nuolatinis domėjimasis naujovėmis ir jų diegimas, kvalifikacijos kėlimas ir tobulinimas. 5.
356. Cheminių procesų technologui reikalingos šios asmeninės savybės: kruopštumas, pareigingumas, darbštumas, sąžiningumas, iniciatyvumas.
357. Cheminių procesų technologo tikslas – cheminių procesų valdymas.
358. Cheminių procesų technologo veiklos sritys ir kompetencijos pateikiamos Standarto 1 priede.
359. Cheminių procesų technologo kompetencijų ribos, studijų tikslai, kompetencijų vertinimas pateikiami Standarto 2 priede.
360. Sėkmingam cheminių procesų technologo darbui bei tobulėjimui reikalingi šie bendrieji gebėjimai: 9.
361. atsakingumas; 9.
362. organizuotumas; 9.
363. savarankiškumas priimant sprendimus; 9.
364. kolektyvinis darbas; 9.
365. matematinis raštingumas; 9.
366. kompiuterinis raštingumas.
367. Baigiamasis kvalifikacijos vertinimas: 10.
368. Cheminių procesų technologo kvalifikacija suteikiama studentui, baigusiam visą studijų programą, įgijusiam Standarte apibrėžtas kompetencijas ir gavusiam teigiamą baigiamąjį kvalifikacijos įvertinimą. 10.
369. Vadovaujantis Standarte įvardytais kompetencijų vertinimo kriterijais tikrinamos ir įvertinamos: 10.2.
370. studijų procese – visos Standarte apibrėžtos kompetencijos; 10.2.
371. baigiamojo kvalifikacijos vertinimo metu – pasirinktos kompetencijos. 10.
372. Baigiamojo kvalifikacijos vertinimo organizavimą ir vykdymą, dokumentų išdavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija. _________________ Cheminių procesų technologo rengimo standarto 1 priedas CHEMINIŲ PROCESŲ TECHNOLOGO VEIKLOS SRITYS IR KOMPETENCIJOS Veiklos sritys Kompetencijos
373. Darbo vietos organizavimas 1.
374. Analizuoti gamybinei (laboratorinei) įrangai keliamus reikalavimus 1.
375. Parinkti darbui reikalingas priemones ir naudoti įrangą 1.
376. Parengti darbo vietą 1.
377. Analizuoti darbo patalpų įrengimui keliamus reikalavimus
378. Cheminio proceso kokybės valdymas 2.
379. Analizuoti cheminio proceso techninę dokumentaciją 2.
380. Valdyti cheminį procesą 2.
381. Vertinti cheminio proceso kokybę ir pateikti rezultatus 2.
382. Analizuoti įmonės/laboratorijos kokybės sistemos principus
383. Cheminių medžiagų valdymas 3.
384. Organizuoti cheminių medžiagų tiekimą ir sandėliavimą 3.
385. Analizuoti cheminių atliekų tvarkymo procedūras 3.
386. Įvertinti produkcijos atitiktį specifikacijoms
387. Darbo padalinyje organizavimas 4.
388. Organizuoti padalinio darbo ir personalo mokymą 4.
389. Apskaityti chemines medžiagas ir atlikti matavimo priemonių metrologinę patikrą 4.
390. Organizuoti saugų darbą padalinyje _________________ Cheminių procesų technologo rengimo standarto 2 priedas CHEMINIŲ PROCESŲ TECHNOLOGO KOMPETENCIJŲ RIBOS, STUDIJŲ TIKSLAI IR KOMPETENCIJŲ VERTINIMAS Veiklos sritys Kompetencijų apibūdinimas Studijų tikslai Kompetencijų vertinimas kompetencijos kompetencijų ribos
391. Darbo vietos organizavimas 1.
392. Analizuoti gamybinei (laboratorinei) įrangai keliamus reikalavimus Gamybinės (laboratorinės) įrangos techninė dokumentacija. Darbo instrukcijos. 1.1.
393. Suprasti prietaisų veikimo principus 1.1.
394. Analizuoti prietaisų veikimo schemas Išnagrinėta įrangos techninė dokumentacija ir apibūdinti prietaisų veikimo principai. Išnagrinėtos prietaisų veikimo schemos ir darbo instrukcijos. 1.
395. Parinkti darbui reikalingas priemones ir naudoti įrangą Cheminių medžiagų saugos duomenų lapai. Cheminiai indai. Įrangos techninė dokumentacija. Darbo instrukcija. 1.2.
396. Parengti instrumentus, priemones ir įrangą cheminiam procesui 1.2.
397. Išmanyti šiuolaikinės laboratorinės, gamybinės įrangos darbo galimybes ir jos priežiūros ypatumus 1.2.
398. Valdyti cheminio proceso įrangą Išnagrinėta cheminių medžiagų saugos duomenų lapuose pateikiama informacija. Pasirinkti instrumentai, priemonės ir įranga cheminiam procesui. Išnagrinėta įrangos techninė dokumentacija ir darbo instrukcijos, apžvelgtos cheminio proceso įrangos naudojimo galimybės. 1.
399. Parengti darbo vietą Kokybės vadovas 1.3.
400. Analizuoti darbo sąlygų atitikimą darbo vietos reikalavimams Nustatytas darbo sąlygų atitikimas darbo vietos atitikimas darbo vietos reikalavimams. Aprašyta cheminių medžiagų ir prietaisų būklė. Paaiškinti įmonės vidinės kokybės sistemos reikalavimai. 1.3.
401. Fiksuoti cheminių medžiagų ir prietaisų būklę 1.
402. Analizuoti darbo patalpų įrengimui keliamus reikalavimus Norminiai dokumentai, reglamentuojantys laboratorijoms ir darbo patalpoms keliamus reikalavimus 1.4.
403. Išmanyti darbo vietos įrengimo bendruosius nuostatus Išnagrinėti ir apibūdinti norminiai dokumentai, reglamentuojantys laboratorijoms ir darbo patalpoms keliamus reikalavimus. Išnagrinėtos ir apibūdintos bendrosios priešgaisrinės saugos taisyklės. Apibūdinti norminiai dokumentai, reglamentuojantys darbo vietos įrengimą (triukšmas, apšvietimas, elektromagnetinis laukas, darbas su kompiuteriais, apsauga nuo biologinių medžiagų poveikio ir kt.). Paruoštas profesinių rizikos faktorių vertinimo pasas konkrečiai darbo vietai. 1.4.
404. Žinoti bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių reikalavimus 1.4.
405. Žinoti norminių dokumentų reikalavimus darbo vietų įrengimui 1.4.
406. Vertinti profesinės rizikos faktorius darbo vietoje
407. Cheminio proceso kokybės valdymas 2.
408. Analizuoti cheminio proceso techninę dokumentaciją Cheminio proceso techninė dokumentacija. Standartinės veiklos procedūros. Techninis reglamentas. 2.1.
409. Išmanyti cheminio proceso techninę dokumentaciją Išnagrinėta ir apibūdinta cheminio proceso techninė dokumentacija. Paaiškintos standartinės veikos procedūros ir išnagrinėtas cheminio proceso techninis reglamentas. 2.1.
410. Žinoti standartines veikos procedūras 2.1.
411. Žinoti cheminio proceso techninį reglamentą 2.
412. Valdyti cheminį procesą Gamybinis reglamentas. Galiojantys norminiai dokumentai. Standartinės veiklos procedūra. 2.2.
413. Apskaičiuoti chemines medžiagas ir parengti jas cheminiam procesui Išnagrinėtas gamybinis reglamentas ir apžvelgti galiojantys norminiai dokumentai, paaiškinta standartinės veiklos procedūra. Atlikti reikalingi skaičiavimai cheminiam procesui. Tiksliai ir kokybiškai atliktas cheminis procesas vadovaujantis gamybiniu reglamentu ar standartine veiklos procedūra. Panaudotos IT cheminio proceso įrangos valdymui ir duomenų apdorojimui. 2.2.
414. Atlikti cheminį procesą vadovaujantis gamybiniu reglamentu ar standartine veiklos procedūra 2.2.
415. Naudoti IT cheminio proceso įrangai valdyti ir apdoroti duomenis 2.
416. Vertinti cheminio proceso kokybę ir pateikti rezultatus Techninė dokumentacija. Protokolai. Žurnalai. 2.3.
417. Užrašyti cheminio proceso rezultatus pagal kokybės sistemos reikalavimus Užfiksuoti cheminio proceso rezultatai įvertinant tikslumą ir glaudumą. Apdoroti ir užprotokoluoti cheminio proceso rezultatai pagal kokybės sistemos reikalavimus. Pateikti cheminio proceso rezultatai nustatyta forma. 2.3.
418. Apdoroti cheminio proceso rezultatus ir pateikti juos nustatyta forma 2.
419. Analizuoti įmonės /laboratorijos kokybės sistemos principus Kokybės vadovas. Kontrolinės diagramos. Etaloninės medžiagos. Etalonai. 2.4.
420. Išmanyti cheminio proceso kokybės sistemos principus Išnagrinėti cheminio proceso kokybės sistemos principai, kontrolinės diagramos, paruoštos etaloninės medžiagos. Aprašyta cheminio proceso kokybė pagal kokybės vadybos sistemos principus. 2.4.
421. Vertinti cheminio proceso kokybę 2.4.
422. Išmanyti kokybės vadybos sistemų principus
423. Cheminių medžiagų valdymas 3.
424. Organizuoti cheminių medžiagų tiekimą ir sandėliavimą Cheminių medžiagų duomenų lapai, apskaitos žurnalas. Cheminių medžiagų kokybės sertifikatai. Pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų apskaitos tvarka. Lietuvos Respublikos nuodingų medžiagų kontrolės įstatymas. Nuodingų medžiagų pagal toksiškumą sąrašas. Cheminių medžiagų sandėliavimo taisyklės. Viešieji pirkimai. 3.1.
425. Žinoti darbo su cheminėmis medžiagomis teisinę dokumentaciją Apibūdinta pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų apskaitos tvarka. Išnagrinėti cheminių medžiagų ir preparatų įstatymas, cheminių medžiagų sandėliavimo taisyklės. Apibūdintas ir paaiškintas cheminių medžiagų saugos duomenų lapų ir kokybės sertifikatų turinys. Išnagrinėtas Lietuvos Respublikos nuodingų medžiagų kontrolės įstatymas. Paaiškinti cheminių medžiagų viešųjų pirkimų organizavimo principai. 3.1.
426. Žinoti cheminių medžiagų laikymo sąlygas 3.1.
427. Žinoti cheminių medžiagų pavojingumo klases 3.1.
428. Žinoti cheminių medžiagų poveikį žmogaus sveikatai 3.1.
429. Išmanyti cheminių medžiagų sandėliavimo principus 3.1.
430. Išmanyti cheminių medžiagų viešųjų pirkimų organizavimo principus 3.
431. Analizuoti cheminių atliekų tvarkymo atliekų tvarkymo procedūras Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo atliekų tvarkymo įstatymas. Norminiai dokumentai dėl atliekų tvarkymo. Darbo instrukcijos. 3.2.
432. Žinoti individualias ir kolektyvines darbo saugos priemones Išnagrinėtas Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas, norminiai dokumentai dėl atliekų tvarkymo ir darbo instrukcijos, reglamentuojančios cheminių atliekų surinkimo ir paruošimo utilizavimui tvarką 3.2.
433. Nagrinėti atliekų tvarkymo teisinius dokumentus ir procedūras 3.
434. Įvertinti produkcijos atitiktį specifikacijoms Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir preparatų įstatymas. Pavojingų medžiagų ir preparatų klasifikavimo ir ženklinimo tvarka. 3.3.
435. Žinoti cheminių medžiagų ženklinimo tvarką Išnagrinėtas Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir preparatų įstatymas. Apibūdinta pavojingų medžiagų ir preparatų klasifikavimo ir ženklinimo tvarka. 3.3.
436. Išmanyti produkcijos fasavimo ir sertifikavimo tvarką
437. Darbo padalinyje organizavimas 4.
438. Organizuoti padalinio darbo ir personalo mokymą Darbo grafikas. Pareigybės instrukcijos. Saugaus darbo instrukcijos. Kvalifikacijos kėlimo planas. Personalo darbo vertinimas (atestacija). Konfidencialumas. Motyvavimo sistemos ir priemonės. 4.1.
439. Žinoti įmonės/įstaigos steigimą ir veiklą reglamentuojančius teisės aktus Apibūdinti ir paaiškinti darbo grafikų, pareigybių instrukcijų parengimo principai. Išnagrinėti reikalavimai kvalifikacijos tobulinimui bei personalo darbo vertinimui. Apibūdintos motyvavimo sistemos ir priemonės. Išnagrinėta konfidencialumo procedūra. 4.1.
440. Sudaryti padalinio veiklos planą 4.1.
441. Išmanyti darbo kontrolės rūšis ir etapus 4.
442. Apskaityti chemines medžiagas ir atlikti medžiagas ir atlikti matavimo priemonių metrologinę patikrą Kokybės vadovas. Cheminių medžiagų apskaitos žurnalas. Matavimo priemonių metrologinės patikros žurnalas. 4.2.
443. Žinoti cheminių medžiagų apskaitos vykdymo tvarką Aptarta ir paaiškinta Kokybės vadovo sandara. Išnagrinėti cheminių medžiagų buhalterinės apskaitos principai. Apibūdinta matavimo priemonių priežiūros ir metrologinės patikros tvarka. 4.2.
444. Žinoti matavimo priemonių priežiūros ir metrologinės patikros tvarką 4.2.
445. Išmanyti buhalterinės apskaitos principus 4.
446. Organizuoti saugų darbą padalinyje Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos. Darbuotojų instruktavimo tvarka. Periodinis darbuotojų sveikatos patikrinimas. 4.3.
447. Žinoti saugaus darbo reikalavimus Išnagrinėtos ir paaiškintos darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos. Apibūdinta darbuotojų periodinio instruktavimo ir periodinio darbuotojų sveikatos patikrinimo tvarka. 4.3.
448. Vertinti profesinės rizikos veiksnius 4.3.
449. Planuoti darbo vietų įrengimą _________________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-1872/A1-209 DAILĖS IR TECHNOLOGIJŲ MOKYTOJO RENGIMO STANDARTAS I. PROFESINIO RENGIMO STANDARTO REKVIZITAI
450. Profesinio išsilavinimo lygis – penktasis.
451. Valstybinis kodas – S
453. Suteikiama kvalifikacija – mokytojas.
454. Bazinis išsilavinimas – vidurinis. II. PROFESINIO RENGIMO STANDARTO TURINYS
455. Trumpas profesinės veiklos aprašymas: 5.
456. Dailės ir technologijų mokytojo rengimo standartas (toliau – Standartas) parengtas atsižvelgus į darbo rinkos pokyčius, Standarto rengimo darbo grupės atliktus kvalifikacijų tyrimo rezultatus ir remiantis kitų šalių patirtimi. Šis Standartas – pagrindas penktojo profesinio išsilavinimo lygio studijų programai rengti. 5.
457. Asmuo, baigęs Standarto reglamentuojamą pagrindinės mokyklos dailės ir technologijų mokytojo studijų programą, įgyja profesinių kompetencijų šiose veiklos srityse: ugdymo/si proceso valdymas; kryptingas dailės ir technologijų gebėjimų ugdymas; dailės ir technologijų mokytojo profesinės kompetencijos tobulinimas. 5.
458. Dailės ir technologijų mokytojas dirba pagrindinėje mokykloje. 5.
459. Dailės ir technologijų mokytojas profesinėje veikloje kryptingai projektuoja ir organizuoja ugdymo/si procesą, vertina mokinių pasiekimus. Kūrybiškai taikydamas ugdymo/si strategijas, sudaro prielaidas mokiniams puoselėti tautos tradicijas, pažinti ir naudoti šiuolaikines technologijas, ugdo išprususius meno ir kultūros vartotojus. Dailės technologijų mokytojas savo profesinėje veikloje vadovaujasi švietimą reglamentuojančiais dokumentais, taiko pažangias technologijas, kultūros paveldą ir mokslo pasiekimus. Bendrauja ir bendradarbiauja su ugdymo proceso dalyviais. 5.
460. Sėkmingą dailės ir technologijų mokytojo darbą lems šios asmeninės savybės: komunikabilumas, kūrybingumas, greita orientacija, kruopštumas, sąžiningumas, darbštumas, pareigingumas, dėmesingumas, optimizmas, humaniškumas.
461. Dailės ir technologijų mokytojo tikslas – ugdyti mokinių kūrybinius vizualios raiškos ir praktinės veiklos gebėjimus, technologinį raštingumą, vartojimo kultūrą ir vaizdinio komunikavimo įgūdžius.
462. Dailės ir technologijų mokytojo veiklos sritys, kompetencijos pateikiamos Standarto 1 priede.
463. Dailės ir technologijų mokytojo kompetencijų ribos, studijų tikslai, kompetencijų vertinimas pateikiami Standarto 2 priede.
464. Dailės ir technologijų mokytojui reikalingi šie bendrieji gebėjimai: 9.
465. atsakingumas; 9.
466. kolektyvinis darbas; 9.
467. savarankiškumas priimant sprendimus; 9.
468. atsakingumas; 9.
469. organizuotumas; 9.
470. taktiškumas; 9.
471. prisitaikymas prie technologijų kaitos bei kintamų darbo sąlygų; 9.
472. matematinis raštingumas. 9.
473. kompiuterinis raštingumas.
474. Baigiamasis kvalifikacijos vertinimas: 10.
475. Dailės ir technologijų mokytojo kvalifikacija suteikiama studentui, baigusiam visą studijų programą, įgijusiam Standarte apibrėžtas kompetencijas, apgynusiam baigiamąjį darbą ir gavusiam teigiamą baigiamąjį kvalifikacijos įvertinimą. 10.
476. Vadovaujantis Standarte įvardytais kompetencijų vertinimo kriterijais, tikrinamos ir įvertinamos: 10.2.
477. studijų procese – visos Standarte apibrėžtos kompetencijos; 10.2.
478. baigiamojo kvalifikacijos vertinimo metu – pasirinktos kompetencijos. 10.
479. Baigiamojo kvalifikacijos vertinimo organizavimą ir vykdymą, dokumentų išdavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija. _________________ Dailės ir technologijų mokytojo rengimo standarto 1 priedas DAILĖS IR TECHNOLOGIJŲ MOKYTOJO VEIKLOS SRITYS IR KOMPETENCIJOS Veiklos sritys Kompetencijos
480. Ugdymo proceso valdymas 1.
481. Projektuoti ugdymo/si procesą 1.
482. Organizuoti ugdymo procesą 1.
483. Bendradarbiauti su ugdymo proceso dalyviais
484. Kryptingas dailės ir technologijų gebėjimų ugdymas 2.
485. Formuoti mokinių vizualiosios raiškos gebėjimus 2.
486. Ugdyti mokinių technologinį raštingumą ir vartojimo kultūrą 2.
487. Plėtoti mokinių kūrybinę ir praktinę patirtį
488. Dailės ir technologijų mokytojo profesinės kompetencijos tobulinimas 3.
489. Reflektuoti savo profesinę veiklą 3.
490. Integruoti šiuolaikines technologijas į mokymo/si procesą _________________ Dailės ir technologijų mokytojo rengimo standarto 2 priedas DAILĖS IR TECHNOLOGIJŲ MOKYTOJO KOMPETENCIJŲ RIBOS, STUDIJŲ TIKSLAI IR KOMPETENCIJŲ VERTINIMAS Veiklos sritys Kompetencijų apibūdinimas Studijų tikslai Kompetencijų vertinimas kompetencijos kompetencijų ribos
491. Ugdymo proceso valdymas 1.
492. Projektuoti ugdymo/si procesą Ugdymą reglamentuojantys dokumentai. Bendrosios programos. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas. Ugdymo metodai, formos ir būdai. Dailės ir technologijų pamokų teminiai planai. Dailės ir technologijų užduotys ir kriterijai. 1.1.
493. Kurti palankias ir saugias darbo sąlygas 1.1.
494. Planuoti ugdymo/si procesą orientuojantis į mokinių gebėjimus, sveikatą, vadovaujantis lygių galimybių principu 1.1.
495. Parinkti ugdymo/si formas 1.1.
496. Prognozuoti mokinių žinių ir gebėjimų kokybinius pokyčius Parengtas ugdymo/si veiklos planas. Parengtas pamokos planas. Parengta dalyko programa. Parengtos ugdymo turinį ir lygias galimybes atitinkančios užduotys. 1.
497. Organizuoti ugdymo procesą Dailės ir technologijų pamokų teminiai planai. Ugdymo formos, būdai ir metodai. Mokinių pasiekimai. Vertinimo būdai ir kriterijai. Kokybinių pokyčių analizė. 1.2.
498. Organizuoti ugdymo procesą klasėje ir mobilioje grupėje 1.2.
499. Tirti mokinių mokymosi poreikius 1.2.
500. Taikyti ugdymo formas, būdus ir metodus 1.2.
501. Taikyti mokinių vertinimo būdus, formas, vertinti pasiekimus 1.2.
502. Skatinti mokinių motyvaciją Parengtas pamokos planas. Parengtas teminis pamokos planas. Ištirti mokymosi poreikiai. Pritaikytos ugdymo formos, būdai ir metodai, atsižvelgus į konkrečios pamokos tikslus ir uždavinius. Objektyviai įvertinta mokinių veikla ir pasiekimai. Organizuotas darbo pasiskirstymas ir numatytas etapų vykdymas dirbant grupėje ar kolektyviai 1.
503. Bendradarbiauti su ugdymo proceso dalyviais Bendrojo lavinimo bendrosios programos ir šiuolaikinė didaktika. Ugdymo įstaigos darbuotojų pareigybiniai nuostatai. 1.3.
504. Dirbti su įvairios kultūrinės bei socialinės patirties ugdytiniais 1.3.
505. Formuoti ugdytinių vertybines nuostatas 1.3.
506. Kurti paritetinius ugdymo proceso dalyvių santykius bendradarbiaujant
507. Kryptingas dailės ir technologijų gebėjimų ugdymas 2.
508. Formuoti mokinių vizualiosios raiškos gebėjimus Vaizduojamoji dailė. Taikomoji dekoratyvinė dailė. Dizainas. Fotografija. Dailės technikos ir atlikimo būdai. Meninės išraiškos ir harmonizavimo priemonės. Kūrinio forma. 2.1.
509. Taikyti meninės išraiškos ir harmonizavimo priemones, pasirenkant dailės techniką ir atlikimo būdą 2.1.
510. Formuoti akademinės kūrybos įgūdžius 2.1.
511. Formuoti spontaniškos kūrybos įgūdžius, gebėjimą improvizuoti 2.1.
512. Perteikti individualią patirtį ugdytiniams, dirbant vizualios raiškos priemonėmis Praktiškai atlikti kūrybiniai darbai, pasirenkant bei taikant meninės išraiškos priemones, techniką ir atlikimo būdą. Argumentuoti meniniai ir technologiniai sprendimai. Įvertintas konkrečios kūrybinės raiškos sudėtingumo lygmuo. 2.
513. Ugdyti mokinių technologinį raštingumą ir vartojimo kultūrą Pramoninė gamyba. Dailieji amatai. Ūkio šakos. Smulkusis verslas. Darbo priemonės ir aplinka. Gamybos technologijos. Produktų ekologija. Vartotojų ugdymo formos. Pagrindiniai vartotojų apsaugos principai. Sveikos mitybos ir gyvensenos principai. 2.2.
514. Išmanyti daiktų ir daiktinės aplinkos kūrimo principus ir metodus 2.2.
515. Vertinti medžiagų savybes ir jų tikslingo panaudojimo galimybes 2.2.
516. Vertinti vartotojo aplinkos ir vartojimo kultūros santykį 2.2.
517. Formuoti sveikos mitybos ir sveikos gyvensenos principus Išskirtos ir apibūdintos ūkio šakos. Paaiškinti pramoninės ir buitinės gamybos principai, metodai ir technologijos. Apibūdintos naudojamų medžiagų ir gaminių fizinės, funkcinės, estetinės savybės. Įvertinta ekologijos, gamybos, vartojimo kultūros ir sveikos gyvensenos sąveika. 2.
518. Plėtoti mokinių kūrybinę ir praktinę patirtį Dailės ir architektūros istorija. Dailės ir technologijų kabinetų įranga. Saugaus darbo su įrankiais ir darbo priemonėmis taisyklės. Maisto gamybos technologijos ir higienos reikalavimai. Šiuolaikinės technologijos. Tradicinės technikos. Gaminių dizainas. Grafinis dizainas. Tekstilė. Konstrukcinės medžiagos. Elektronika. 2.3.
519. Derinti mokinių pažintinę, kūrybinę ir praktinę veiklą Įvertinta konkrečios veiklos apimtis ir veiklos sąlygos. Sudaryta medžiagų panaudojimo ir technologinių procesų seka. Parengti gaminių ir dekoratyvinių elementų projektai, sukurti gaminiai pagal numatytas technologines sekas. 2.3.
520. Parinkti ugdymo procesui tinkamas medžiagas, darbo priemones ir technologines sekas 2.3.
521. Koordinuoti kūrybinius ir technologinius procesus 2.3.
522. Kurti ergonomišką, estetišką ir informatyvią ugdymo/si aplinką
523. Dailės ir technologijų mokytojo profesinės kompetencijos tobulinimas 3.
524. Reflektuoti savo profesinę veiklą Ugdymo planavimas, organizavimas ir vertinimas. Komunikavimas ir informacinės technologijos. Vizualiosios raiškos bei praktinės veiklos įgūdžiai ir gebėjimai. Dailės ir architektūros istorija. 3.1.
525. Nuolat analizuoti ugdymo procesą Pasirinkti savianalizės metodai. Išanalizuota ir įsivertinta pedagoginė veikla. Parengtas profesinių kompetencijų tobulinimo planas. 3.1.
526. Vertinti dailės ir technologijų dalykų ugdymo turinio kaitą 3.1.
527. Vertinti savo profesines kompetencijas 3.1.
528. Numatyti profesinių kompetencijų tobulinimo strategiją ir taktiką 3.
529. Integruoti šiuolaikines technologijas į mokymo/si procesą Kūrybos, gamybos ir darbo technologijos. Taikomieji tyrimai. Komunikavimas ir informacinės technologijos. 3.2.
530. Racionaliai taikyti pasaulio kultūros patirtį ir mokslo pasiekimus ugdymo procese Apibūdinta ir raštu paaiškinta ugdymo patirtis Lietuvoje ir pasaulyje. Atliktas aktualios ugdymo problemos tyrimas konkrečioje ugdymo institucijoje, apibendrinti j o duomenys, pristatyti rezultatai. Pagal užduotį parengta ir pritaikyta metodinė priemonė. Parengti demonstracinių skaidrių, plakatų, maketų fragmentai ir apibūdintos pritaikymo galimybės. Pamokoje panaudotos technologinės schemos, iliustracijos. 3.2.
531. Taikyti šiuolaikines technologijas mokymo/si procese _________________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-1872/A1-209 DANTŲ TECHNIKO RENGIMO STANDARTAS I. PROFESINIO RENGIMO STANDARTO REKVIZITAI
532. Profesinio išsilavinimo lygis – penktasis.
533. Valstybinis kodas – S
535. Suteikiama kvalifikacija – technikas.
536. Bazinis išsilavinimas – vidurinis. II. PROFESINIO RENGIMO STANDARTO TURINYS
537. Trumpas profesinės veiklos aprašymas: 5.
538. Dantų techniko rengimo standartas (toliau – Standartas) parengtas atsižvelgiant į darbo rinkos pokyčius, Standarto rengimo darbo grupės atliktus kvalifikacijų tyrimo rezultatus bei remiantis kitų šalių patirtimi. Šis Standartas – pagrindas penktojo profesinio išsilavinimo lygio studijų programai rengti. 5.
539. Standartas apibrėžia minimalius dantų techniko rengimo reikalavimus darbui šiose pagrindinėse veiklos srityse: medžiagų, įrangos ir technologijų parinkimas; dantų protezų ir ortodontinių aparatų gaminimas; dantų techniko laboratorijos veiklos organizavimas. 5.
540. Dantų technikas dirba smulkiose, vidutinėse, ir stambiose dantų protezavimo laboratorijose. 5.
541. Dantų technikas pagal įgytą profesinę kvalifikaciją dirba bendradarbiaudamas su gydytoju odontologu ortopedu bei kitais specialistais odontologijos srityje ir savarankiškai gamina pacientui užsakytus dantų protezus, ortodontinius aparatus, atlieka sudėtingas užduotis, pritaikant naujas dantų protezų gamybos technologijas, moko, kaip prižiūrėti dantų protezus bei aparatus. 5.
542. Dantų technikas protezus gali gaminti vienas, organizuoti savo verslą ir samdyti žmones tam tikrų darbo etapų atlikimui arba dantų protezų pagaminimui nuo pradžios iki galo; gali sudaryti sutartis su odontologijos klinikomis ir gaminti visų rūšių dantų protezus; gali priimti studentus dantų technikus atlikti praktiką, o vėliau juos įdarbinti. 5.
543. Gamindamas užsakytus dantų protezus ir aparatus, dantų technikas pritaiko medžiagas, naudojamas dantų protezams ir ortodontiniams aparatams gaminti, jų savybes bei naudojimo galimybes, dantų protezų gamybai skirtus darbo įrankius bei prietaisus ir geba saugiai jais naudotis, pritaiko technologiją pagal gaminamo dantų protezo ar ortodontinio aparato rūšį, ištaiso galimus protezų gamybos trūkumus ir jau pagamintus dantų protezus bei ortodontinius aparatus. 5.
544. Sėkmingą dantų techniko darbą lemia asmeninės savybės: sąžiningumas, komunikabilumas, kūrybingumas, kruopštumas, tvarkingumas, fizinė ir psichologinė ištvermė.
545. Dantų techniko tikslas – savarankiškai gaminti užsakytus visų rūšių dantų protezus, ortodontinius aparatus.
546. Dantų techniko veiklos sritys, kompetencijos pateikiamos Standarto 1 priede.
547. Dantų techniko kompetencijų ribos, studijų tikslai, kompetencijų vertinimas pateikiami Standarto 2 priede.
548. Sėkmingam dantų techniko darbui reikalingi šie bendrieji gebėjimai: 9.
549. atsakingumas; 9.
550. organizuotumas; 9.
551. kūrybiškumas; 9.
552. savarankiškumas priimant sprendimus; 9.
553. kolektyvinis darbas; 9.
554. taktiškumas; 9.
555. matematinis raštingumas; 9.
556. kompiuterinis raštingumas.
557. Baigiamasis kvalifikacijos vertinimas: 10.
558. Dantų techniko kvalifikacija suteikiama studentui, baigusiam visą studijų programą, įgijusiam Standarte apibrėžtas kompetencijas ir gavusiam teigiamą baigiamąjį kvalifikacijos įvertinimą. 10.
559. Vadovaujantis Standarte įvardytais kompetencijų vertinimo kriterijais tikrinamos ir įvertinamos: 10.2.
560. studijų procese – visos Standarte apibrėžtos kompetencijos; 10.2.
561. baigiamojo kvalifikacijos vertinimo metu – pasirinktos kompetencijos. 10.
562. Baigiamojo kvalifikacijos vertinimo organizavimą ir vykdymą, dokumentų išdavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija. _________________ Dantų techniko rengimo standarto 1 priedas DANTŲ TECHNIKO VEIKLOS SRITYS IR KOMPETENCIJOS Veiklos sritys Kompetencijos
563. Medžiagų, įrangos ir technologijų parinkimas 1.
564. Parinkti medžiagas dantų protezui ar ortodontiniam aparatui gaminti 1.
565. Saugiai dirbti dantų protezų gamybai skirtais darbo įrankiais ir prietaisais 1.
566. Taikyti dantų protezo ar ortodontinio aparato gamybai atitinkamas technologijas
567. Dantų protezų ir ortodontinių aparatų gaminimas 2.
568. Modeliuoti ir konstruoti dantų protezą 2.
569. Gaminti dantų protezus ir ortodontinius aparatus 2.
570. Taisyti dantų protezus ir ortodontinius aparatus 2.
571. Bendradarbiauti su gydytoju odontologu
572. Dantų techniko laboratorijos veiklos organizavimas 3.
573. Organizuoti laboratorijos veiklą 3.
574. Tobulinti profesinę kvalifikaciją _________________ Dantų techniko rengimo standarto 2 priedas DANTŲ TECHNIKO KOMPETENCIJŲ RIBOS, STUDIJŲ TIKSLAI IR KOMPETENCIJŲ VERTINIMAS Veiklos sritys Kompetencijų apibūdinimas Studijų tikslai Kompetencijų vertinimas kompetencijos kompetencijų ribos
575. Medžiagų, įrangos ir technologijų parinkimas 1.
576. Parinkti medžiagas dantų protezui ar ortodontiniam aparatui gaminti Medžiagų savybės. Metalų lydinių naudojimo technologija. Plastmasių naudojimo technologija. Keramikos naudojimo technologija. Atspaudinės masės ir jų rūsys. Gipsas. Vaškai ir vaškinės kompozicijos. Abrazyvinės medžiagos. Dirbtiniai dantys. HN-471 reikalavimai. Medžiagų kenksmingumas. Dezinfekcija ir sterilizacija. 1.1.
577. Atpažinti reikiamą medžiagą Apibūdintos medžiagų cheminės, fizinės savybės. Apibūdintos metalų lydinių, plastmasių, keramikos technologijos. Išnagrinėtos pagrindinės atspaudinių masių, vaškų, gipso, abrazyvinių medžiagų savybės, pritaikymo galimybės. Pademonstruoti dezinfekavimo ir sterilizacijos etapai. Išvardytos ir apibūdintos kenksmingos medžiagos. 1.1.
578. Parinkti tinkamas medžiagas pagal individualius poreikius 1.1.
579. Žinoti įvairių medžiagų kenksmingumą 1.1.
580. Saugiai dirbti su medžiagomis 1.1.
581. Išmanyti medžiagų, skirtų gaminti protezams bei aparatams, savybes 1.1.
582. Vertinti medžiagų ir technologinių aparatų kokybę 1.
583. Saugiai dirbti dantų protezų gamybai dantų protezų gamybai skirtais darbo įrankiais ir prietaisais Saugumo technikos reikalavimai, dirbant su prietaisais ir įrankiais. Asmeninių apsaugos priemonių įvertinimas ir pasirinkimas. 1.2.
584. Žinoti reikalavimus darbo aplinkai, darbo vietai Išnagrinėti darbo aplinkos ir darbo aplinkos ir darbo vietos reikalavimai. Apibūdinti galimi nelaimingi atsitikimai ir profesinės ligos. Pademonstruotos asmeninės apsaugos priemonės. Apibūdinti priešgaisrinės apsaugos reikalavimai. 1.2.
585. Įvertinti nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų riziką 1.2.
586. Žinoti priešgaisrinės apsaugos pagrindinius reikalavimus 1.2.
587. Pasirinkti tinkamas asmenines apsaugos priemones 1.
588. Taikyti dantų protezo ar ortodontinio aparato gamybai atitinkamas technologijas Įranga ir įrankiai, skirti nuimamų, nenuimamų ir ortodontinių aparatų gamybai. Dantų protezų ir ortodontinių aparatų gamybos technologijos. 1.3.
589. Išmanyti dantų protezų ir ortodontinių aparatų gamybos technologijas Apibūdintos dantų protezų ir ortodontinių aparatų gamybos technologijos. Pademonstruotas įrangos ir įrankių taikymas, gaminant nuimamus, nenuimamus dantų protezus ir ortodontinius aparatus. 1.3.
590. Vertinti technologinių aparatų kokybę 1.3.
591. Išmanyti medžiagų, skirtų protezams ir aparatams gaminti, savybes
592. Dantų protezų ir ortodontinių aparatų gaminimas 2.
593. Modeliuoti ir konstruoti dantų protezą Dantų protezų rūšys: nuimami protezai, nenuimami protezai, ortodontiniai aparatai. Dantų ir jų vainikinės dalies sandara: viršutinio žandikaulio dantys, apatinio žandikaulio dantys, dantų vainikų atkūrimo pagrindai. Kramtomojo aparato biomechanika: dantų eilės ir jų santykiavimas (CO); artikuliacija ir okliuzija. Apatinio žandikaulio judėjimas. Kramtymo jėga ir kramtymo spaudimas. Pagrindiniai nurodymai, kaip atkurti dantų eiles. Aparatai žandikaulio judesiams atkurti. Dantų bei žandikaulių sistemos pakitimai ir ortopedija (dantų techniko veikla). 2.1.
594. Išmanyti viršutinio ir apatinio žandikaulių dantų morfologinę formą Apibūdinta dantų morfologinė forma. Pagamintas atspaudas ir modelis. Modeliuojant atstatyti viršutinio ir apatinio žandikaulių dantys. Atkurta kramtomojo aparato biomechanika. Atliktas nuimamų ir nenuimamų dantų protezų vaškinių konstrukcijų modeliavimas bei sukonstruotos ortodontinių aparatų vielinės konstrukcijos. 2.1.
595. Paruošti protezo guolio audinių atspaudą ir pagaminti modelius 2.1.
596. Įvertinti dantų padėtį dantų lanke 2.1.
597. Suprasti kramtomojo aparato biomechaniką 2.1.
598. Sumodeliuoti nuimamų ir nenuimamų dantų protezų vaškines konstrukcijas bei konstruoti ortodontinių aparatų vielines konstrukcijas 2.
599. Gaminti dantų protezus ir ortodontinius aparatus Įranga ir įrankiai, skirti nuimamų, nenuimamų ir ortodontinių aparatų gamybai. Nuimamų, nenuimamų dantų protezų ir ortodontinių aparatų (įklotai, užklotai, kultiniai įklotai, plastmasiniai, vainikėliai, lieti iš metalo vainikėliai, lieti vainikėliai su tarpine dalimi, metalo keramikos protezai, metalo plastikos protezai, bemetalės keramikos protezai, nuimami protezai bedančiams žandikauliams, nuimami protezai esant daliniams defektams, nuimami lankiniai dantų protezai, nuimami bei nenuimami ortodontiniai aparatai) gamybos pagrindai. Dantų lankų forma, dantų išsidėstymas, jų estetika. 2.2.
600. Išmanyti tikslaus dantų protezo ir ortodontinio aparato pagaminimo metodiką Pademonstruotas įrangos ir įrankių taikymas, gaminant nuimamus, nenuimamus dantų protezus ir ortodontinius aparatus. Teisingai parinktas ir pagamintas dantų protezas ar ortodontinis aparatas. Paaiškinta tikslaus dantų protezo ir ortodontinio aparato metodologija. Įvertintos estetinės dantų protezo ir ortodontinio aparato savybės. 2.2.
601. Nustatyti žandikaulių ir dantų santykį 2.2.
602. Įvertinti individualias paciento dantų ypatybes 2.2.
603. Suplanuoti ir sukonstruoti kokybišką dantų protezą ir ortodontinį aparatą 2.2.
604. Išmanyti estetines dantų protezo ir ortodontinio aparato savybes 2.2.
605. Taikyti įrangą ir įrankius nuimamų, nenuimamų dantų protezų ir ortodontinių aparatų gamyboje 2.
606. Taisyti dantų protezus ir ortodontinius aparatus Nuimamų ir nenuimamų protezų ir ortodontinių aparatų gamybos metu padarytos klaidos. Trūkumų šalinimo technologijos. 2.3.
607. Nustatyti dantų protezų ir ortodontinių aparatų netikslumus ar trūkumus Apibūdinti protezo trūkumai. Pataisytas protezas. 2.3.
608. Parinkti reikiamas medžiagas trūkumams pašalinti 2.3.
609. Pritaikyti įrankius ir įrangą netikslumams ištaisyti 2.
610. Bendradarbiauti su gydytoju odontologu Odontologinės priežiūros specialistų komanda: narių pareigos; teisės; funkcijos; atsakomybė 2.4.
611. Integruotis į komandinę odontologinės priežiūros veiklą Išnagrinėta komandinio darbo veikla, atitinkanti komandos narių reikalavimus. Išnagrinėta speciali darbinė situacija ir priimtas teisingas sprendimas. Apibūdinti stresų, konfliktų darbe reiškiniai, išnagrinėti jų sprendimo būdai. 2.4.
612. Taikyti komandinio darbo principus 2.4.
613. Įvertinti neigiamų faktorių darbe įtaką ir išmanyti jų sprendimo būdus bei prevenciją
614. Dantų techniko laboratorijos veiklos organizavimas 3.
615. Organizuoti laboratorijos veiklą Laboratorijos steigimas, įstatai, teisinis reguliavimas: Sveikatos ministerijos reglamentuojantys teisės aktai. Laboratorija, jos veikla. Laboratorijos komercinė veikla. Gamybos veiksniai. Planavimas, kontrolė. Laboratorijos įranga, darbo priemonės ir medžiagos. 3.1.
616. Išmanyti laboratorijos steigimą ir veiklą reglamentuojančius teisės aktus, laboratorijos valdymą ir organizavimą Apibūdinta laboratorijos steigimo tvarka. Apibūdinti jos strateginiai ir operatyviniai veiklos planai. Pagal pateiktus duomenis atlikta organizacijos išorinės ir vidinės aplinkos analizė, pakoreguoti planai. Sudarytas laboratorijos veiklos planas. Apibūdinta organizacinė valdymo struktūra. Parengti laboratorijos veiklos nuostatai. Aprašytos individualios ir bendros darbo vietos. Skirtos užduotys pavaldiniams ir nustatytos jų kompetencijų ribos. Parengtas projekto administravimo planas. 3.1.
617. Tvarkyti dalykinę bei medicinos dokumentaciją 3.1.
618. Aprūpinti laboratoriją reikiamomis medžiagomis ir darbo priemonėmis 3.1.
619. Organizuoti kolektyvo darbą 3.
620. Tobulinti profesinę kvalifikaciją Profesinių žinių ir įgūdžių tobulinimas: praktiniai ir teoriniai kursai, seminarai, konferencijos, stažuotės. Bendrųjų gebėjimų tobulinimas: kompiuterinis raštingumas, užsienio kalbos. 3.2.
621. Kaupti informaciją apie naujus dantų technikos ir kitų mokslų laimėjimus ir jų taikymą dantų techniko praktikoje Apibendrinti gamybinių praktikų rezultatai. Sudaryta kvalifikacijos tobulinimo programa. Pademonstruotas gebėjimas rinkti, apdoroti duomenis kompiuterinėmis „Word“, „Exel“ programomis bei naudojimasis elektroninėmis duomenų bazėmis. Pademonstruotas užsienio kalbos mokėjimas profesinėje srityje. 3.2.
622. Taikyti informacines komunikacines technologijas 3.2.
623. Išmanyti duomenų bazių kūrimo ir tvarkymo principus, jų taikymą laboratorijos veikloje 3.2.
624. Gilinti užsienio kalbos žinias buitinėje ir profesinėje srityje _________________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-1872/A1-209 DORINIO UGDYMO (ETIKOS) MOKYTOJO RENGIMO STANDARTAS I. PROFESINIO RENGIMO STANDARTO REKVIZITAI
625. Profesinio išsilavinimo lygis – penktasis.
626. Valstybinis kodas – S
628. Suteikiama kvalifikacija – mokytojas.
629. Bazinis išsilavinimas – vidurinis. II. PROFESINIO RENGIMO STANDARTO TURINYS
630. Trumpas profesinės veiklos aprašymas: 5.
631. Dorinio ugdymo (etikos) mokytojo rengimo standartas (toliau – Standartas) parengtas atsižvelgiant į darbo rinkos pokyčius, Standarto rengimo darbo grupės atliktus kvalifikacijų tyrimo rezultatus ir remiantis kitų šalių patirtimi. Šis Standartas – pagrindas penktojo profesinio išsilavinimo lygio studijų programai rengti. 5.
632. Asmuo, baigęs Standarto reglamentuojamą dorinio ugdymo (etikos) mokytojo studijų programą, įgyja profesinę kvalifikaciją, profesinių kompetencijų šiose veiklos srityse: etikos dalyko mokymas; dorinio ugdymo (etikos) proceso organizavimas ir valdymas; profesinis ir bendrakultūrinis tobulėjimas. 5.
633. Dorinio ugdymo (etikos) mokytojas sudaro palankias sąlygas, įgalinančias ugdyti(s) brandžią pagrindinės mokyklos mokinio asmenybę. Mokytojas, atverdamas mokiniams Lietuvos ir žmonijos dorinės kultūros vertybes bei tradicijas, padeda formuotis mokinių vertybinių nuostatų sistemai bei gebėjimui ne tik reflektuoti šiuolaikines dorovines problemas, bet ir įgyti pozityvaus elgesio įgūdžių. Jis padeda mokiniams aktyviai bei atsakingai prisidėti prie dorinių, psichologinių, socialinių problemų sprendimo. Mokytojas, kurdamas mokymąsi, tobulėjimą skatinančią aplinką, sudaro sąlygas formuotis socialinėms ir pilietinėms mokinių kompetencijoms bei pasiekti asmeninės brandos. 5.
634. Sėkmingą pagrindinės mokyklos dorinio ugdymo (etikos) mokytojo darbą lems tokios asmeninės savybės: komunikabilumas, kūrybingumas, greita orientacija, kruopštumas, sąžiningumas, darbštumas, pareigingumas, dėmesingumas, optimizmas, humaniškumas.
635. Dorinio ugdymo (etikos) mokytojo tikslas – ugdyti mokinio dorinę, pilietinę, socialinę bei kultūrinę kompetencijas.
636. Dorinio ugdymo (etikos) mokytojo veiklos sritys, kompetencijos pateikiamos Standarto 1 priede.
637. Dorinio ugdymo (etikos) mokytojo kompetencijų ribos, studijų tikslai, kompetencijų vertinimas pateikiami Standarto 2 priede.
638. Sėkmingam dorinio ugdymo (etikos) mokytojo darbui reikalingi šie bendrieji gebėjimai: 9.
639. atsakingumas; 9.
640. organizuotumas; 9.
641. kūrybiškumas; 9.
642. savarankiškumas priimant sprendimus; 9.
643. kolektyvinis darbas; 9.
644. matematinis raštingumas; 9.
645. kompiuterinis raštingumas; 9.
646. taktiškumas; 9.
647. tolerantiškumas.
648. Baigiamasis kvalifikacijos vertinimas: 10.
649. Dorinio ugdymo (etikos) mokytojo kvalifikacija suteikiama studentui, baigusiam visą studijų programą, įgijusiam Standarte apibrėžtas kompetencijas ir gavusiam teigiamą baigiamąjį kvalifikacijos įvertinimą. 10.
650. Vadovaujantis Standarte įvardytais kompetencijų vertinimo kriterijais tikrinamos ir įvertinamos: 10.2.
651. studijų procese – visos Standarte apibrėžtos kompetencijos; 10.2.
652. baigiamojo kvalifikacijos vertinimo metu – pasirinktos kompetencijos. 10.
653. Baigiamojo kvalifikacijos vertinimo organizavimą ir vykdymą, dokumentų išdavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija. _________________ Dorinio ugdymo (etikos) mokytojo rengimo standarto 1 priedas DORINIO UGDYMO (ETIKOS) MOKYTOJO VEIKLOS SRITYS IR KOMPETENCIJOS Veiklos sritys Kompetencijos
654. Etikos dalyko mokymas 1.
655. Kūrybiškai perteikti dorinio ugdymo (etikos) žinias 1.
656. Sudaryti sąlygas tautinės tapatybės formavimuisi 1.
657. Susieti teorines dorinio ugdymo (etikos) žinias su kitais dalykais 1.
658. Formuoti ir plėtoti mokinių vertybinių nuostatų sistemą 1.
659. Parinkti šiuolaikinės didaktikos metodikas
660. Dorinio ugdymo (etikos) proceso organizavimas ir valdymas 2.
661. Tirti mokinių poreikius, interesus, galimybes ir problemas 2.
662. Planuoti ir tobulinti dorinio ugdymo (etikos) procesą 2.
663. Parinkti dorinio ugdymo (etikos) metodus ir strategijas 2.
664. Sukurti doriniam ugdymui palankiausią aplinką 2.
665. Vertinti mokinių dorinio ugdymo (etikos) pasiekimus ir pažangą 2.
666. Bendrauti ir bendradarbiauti su ugdymo proceso dalyviais
667. Profesinis ir bendrakultūrinis tobulėjimas 3.
668. Reflektuoti ir vertinti savo profesinę veiklą 3.
669. Planuoti nuolatinį profesinį tobulėjimą 3.
670. Kūrybiškai ir lanksčiai reaguoti į šiuolaikinio pasaulio kaitą _________________ Dorinio ugdymo (etikos) mokytojo rengimo standarto 2 priedas DORINIO UGDYMO (ETIKOS) MOKYTOJO KOMPETENCIJŲ RIBOS, STUDIJŲ TIKSLAI IR KOMPETENCIJŲ VERTINIMAS Veiklos sritys Kompetencijų apibūdinimas Studijų tikslai Kompetencijų vertinimas kompetencijos kompetencijų ribos
671. Etikos dalyko mokymas 1.
672. Kūrybiškai perteikti dorinio ugdymo (etikos) žinias Pasaulio ir Lietuvos etikos istorija ir teorija 1.1.
673. Analizuoti pasaulio ir Lietuvos etikos istoriją ir teoriją Parengtas ir pakomentuotas referato, pranešimo planas 1.1.
674. Atlikti ugdymui aktualios informacijos paiešką ir analizę 1.1.
675. Vaizdžiai ir taisyklingai reikšti idėjas, perteikti mintis, faktus ir jausmus, naudojantis įvairiomis komunikacijos priemonėmis 1.
676. Sudaryti sąlygas tautinės tapatybės formavimuisi Tautinis tapatumas. Europeizacija. Globalizacija. 1.2.
677. Analizuoti tautinį tapatumą sąlygojančius veiksnius Parengtas pranešimas tautinio tapatumo tema. Organizuotas renginys, paruoštas jo aprašymas. 1.2.
678. Apibrėžti lietuvišką ir europinę tapatybę europeizacijos, globalizacijos kontekste 1.
679. Susieti teorines dorinio ugdymo (etikos) žinias su kitais mokomaisiais dalykais Pagrindinės filosofijos kryptys, srovės ir mokyklos. Etnokultūra. Pasaulio religijų istorija ir teorija. Sąsajos su socialiniais mokslais: psichologija, istorija, pedagogika. Sąsajos su humanitariniais mokslais: literatūra, menais. Sąsajos su gamtos mokslais: biologija, fizika. Bioetika. Aplinkosauga. Profesijos dalykai. 1.3.
680. Analizuoti etikos problemas, remiantis filosofijos, etikos teorijomis, psichologijos, etnokultūros, antropologijos ir kitais mokslais Parengtas pamokos konspektas. Organizuotas renginys ir paruoštas jo aprašymas. Paruošta ir pakomentuota projekto ataskaita. Nustatytos ir apibūdintos bendros ugdymo veiklos kryptys. 1.3.
681. Suprasti pagrindinius pasaulio ir Lietuvos pedagoginės minties ir švietimo raidos istorijos bruožus, svarbiausias kryptis, praeities ir dabarties tendencijas 1.3.
682. Modeliuoti dorinį ugdymą, siejant jį su kitais mokymo dalykais 1.
683. Formuoti ir plėtoti mokinių vertybinių nuostatų sistemą Tautinė, kultūrinė ir pilietinė savimonė. Pažiūrų, principų ir elgesio normų sistema. Skirtingų religijų moralės samprata ir vertybės. Krikščioniškosios bei bendrosios žmogaus vertybės. Asmens orumas. 1.4.
684. Analizuoti senųjų ir šiuolaikinių kultūrų bei civilizacijų moralės ir vertybių sistemas 1.4.
685. Argumentuoti vertybines nuostatas, remiantis filosofijos ir etikos teorijomis 1.4.
686. Reflektuoti vertybines nuostatas 1.4.
687. Vertinti socialines bei dorinio ugdymo problemas Atlikta pamokos refleksija. Pravestas renginys. Pravesti pokalbiai, diskusijos ir paruošti jų aprašymai. 1.
688. Parinkti šiuolaikinės didaktikos metodikas Šiuolaikinės ugdymo metodikos. Logika. 1.5.
689. Analizuoti socialinius ir moralinius reiškinius, reflektuoti moralinį elgesį 1.5.
690. Taikyti mokymo(si) metodikas, skatinančias kritinį mąstymą, atsakingumą, kūrybiškumą, bendradarbiavimą, dialogo siekimą 1.5.
691. Kūrybiškai modeliuoti, interpretuoti bei spręsti problemines dorines situacijas Apibrėžtos ir įvertintos bendravimo problemos pateiktoje situacijoje, paaiškinti sprendimo būdai. Pamokoje pritaikyti optimaliausi didaktiniai metodai. Pravesta diskusija, debatai. Parengtas projektas, paruošta j o ataskaita.
692. Dorinio ugdymo (etikos) proceso organizavimas ir valdymas 2.
693. Tirti mokinių poreikius, interesus, galimybes ir problemas Tyrimo metodai: stebėjimas, pokalbiai, anketavimas ir t. t. Tyrimo etapai: tyrimo parengimas, organizavimas, analizė, apibendrinimas. 2.1.
694. Parinkti tinkamą tyrimo strategiją, struktūrą ir metodus 2.1.
695. Naudoti šiuolaikines informacines ir komunikacines technologijas (IKT) Ištirti ir paaiškinti mokinių poreikiai. Parinkta tyrimo metodika. Atlikti tyrimai ir tyrimų analizė, naudojantis IKT. 2.
696. Planuoti ir tobulinti dorinio ugdymo (etikos) procesą LR švietimo politiką reglamentuojantys valstybės lygmens dokumentai. Europos švietimo politiką reglamentuojantys dokumentai. Bendrieji ugdymo planai. Bendrosios programos ir išsilavinimo standartai. Dalyko programos ir planai. Dalyko tikslai ir uždaviniai. 2.2.
697. Žinoti pagrindinius dokumentus, reglamentuojančius valstybės švietimo politiką 2.2.
698. Žinoti dorinio ugdymo(si) proceso organizavimo teorines prielaidas, naujausias mokymo proceso organizavimo teorijas 2.2.
699. Žinoti ugdymo(si) proceso struktūrą, organizavimo formas 2.2.
700. Rengti dalyko programas ir planus 2.2.
701. Planuoti popamokinę ugdomąją veiklą Parengta dalyko programa ir planas. Paaiškinti popamokinės veiklos organizavimo principai. Apibūdinta ugdymo proceso struktūra. 2.
702. Parinkti dorinio ugdymo (etikos) metodus ir strategijas Tradiciniai (aiškinamasis, reprodukcinis ir kt.) ir modernieji (probleminis, euristinis, tiriamasis ir kt.) ugdymo metodai. Ugdymo strategijos. Ugdymo inovacijos. Amžiaus tarpsniai. Mokymosi stiliai. 2.3.
703. Parinkti ugdymo turinį atitinkančius metodus 2.3.
704. Taikyti mokymo ir ugdymo metodus bei metodines naujoves 2.3.
705. Naudoti išorinę ir vidinę motyvaciją skatinančias priemones 2.3.
706. Diferencijuoti ir individualizuoti ugdymo procesą Parinkti ugdymo metodai, atitinkantys ugdymo turinį, mokinių amžiaus tarpsnius, poreikius, sugebėjimų lygį, mokymosi stilius 2.
707. Sukurti doriniam ugdymui palankiausią aplinką Ugdymo aplinka (mokykla, muziejus, parodų salė, biblioteka ir kt.). Erdvės organizavimas. Mokymo priemonės. Šiuolaikinės informacijos ir komunikacijos priemonės. Psichologinis klimatas. Mokinių sveikatos ir higienos normos. Darbo saugos reikalavimai. 2.4.
708. Analizuoti ugdymo aplinkos įtaką ugdymo(si) ir mokymo(si) procesui 2.4.
709. Kurti saugią, mokinio įvairiapusį vystymą(si) skatinančią ugdymo(si) aplinką 2.4.
710. Kurti ar pritaikyti ugdymui darbo aplinką 2.4.
711. Racionaliai naudoti išteklius Parinkta optimali ugdymo(si) vieta. Tinkamai organizuota darbo aplinka. Parinktos tinkamos darbo priemonės. 2.
712. Vertinti mokinių dorinio ugdymo (etikos) pasiekimus ir pažangą Vertinimo nuostatos ir principai: tikslingas, individualus, atviras, skaidrus, konstruktyvus, informatyvus ir kt. Vertinimo tipai: diagnostinis, formuojamasis (ugdomasis) ir apibendrinamasis (sumuojamasis), kriterinis ir norminis. Vertinimo būdai: neformalus ir formalus. Įvertinimo forma: vertinimo aplankas, aprašai, recenzijos. Įsivertinimo metodai: asmeninė ar grupės refleksija ir kt. 2.5.
713. Analizuoti įvairių vertinimo metodikų privalumus ir trūkumus 2.5.
714. Parinkti pažangos ir pasiekimų vertinimo sistemą 2.5.
715. Naudoti vertinimo informaciją ugdymo turiniui atnaujinti 2.5.
716. Skatinti mokinių įsivertinimą Sukurti vertinimo kriterijai. Panaudota vertinimo metodika. Sukurtas vertinimo sistemos modelio fragmentas, remiantis švietimo institucijoje galiojančiais dokumentais ir bendradarbiaujant su kolegomis ir mokiniais. 2.
717. Bendrauti ir bendradarbiauti su ugdymo proceso dalyviais Vaiko raidos, asmenybės ir pedagoginės psichologijos ypatumai. Bendravimo psichologijos pagrindai. Bendravimas su ugdytiniais, kitais pedagogais, mokyklos darbuotoj ai s, tėvai s (globėjais, rūpintojais) ir kitais socialiniais partneriais. Netradiciniai mokiniai (gabūs, turintys negalią, imigrantai ir kt.). Profesinė mokytojo etika. Seimų tipai, šiandieninės šeimos tendencijos. Tėvų švietimas. Bendravimas su švietimo, sveikatos, vaiko teisių, kultūros, teisėtvarkos institucijomis, visuomeninėmis organizacijomis ir kt. Respublikiniai, tarptautiniai, mokykliniai projektai. Prevencinis darbas. 2.6.
718. Analizuoti ir vertinti bendradarbiavimo reikšmę ir ypatumus Paaiškinti mokytojo ir ugdytinių santykiai pateiktoje situacijoje. Konstruktyviai išspręsti tarpasmeniniai ir grupiniai konfliktai sumodeliuotoje situacijoje. Pravestas pokalbis su mokiniais pateikta tema. Paaiškintos tinkamos bendravimo su tėvais formos. Paaiškinti stovyklos organizavimo principai. 2.6.
719. Kurti bendravimui palankiausią atmosferą, tolerantiškai ir pagarbiai vertinant kultūrinius, ir socialinius skirtumus 2.6.
720. Atpažinti specialiuosius mokinių poreikius, užtikrinant socialinės atskirties prevenciją 2.6.
721. Taikyti bendradarbiavimo principus ir būdus 2.6.
722. Bendrauti su mokinių tėvais ar globėjais 2.6.
723. Bendradarbiauti su pagalbą vaikui ir šeimai teikiančiomis organizacijomis
724. Profesinis ir bendrakultūrinis tobulėjimas 3.
725. Reflektuoti ir vertinti savo profesinę veiklą Profesinės veiklos ir patirties savianalizė. Naujausios pedagoginės literatūros studijavimas. 3.1.
726. Įvertinti savo kompetenciją, patirtį, tobulėjimo galimybes Atlikta ir paaiškinta pedagoginės veiklos refleksija. Sudarytas ar pakoreguotas profesinės veiklos planas. 3.1.
727. Analizuoti aktualiausias profesinės veiklos problema 3.
728. Planuoti nuolatinį profesinį tobulėjimą Tobulinimosi būdai: seminarai, kursai, projektai, konferencijos, stažuotės ir kt. Gerosios pedagoginės patirties sklaida. 3.2.
729. Kaupti informaciją apie dorinio ugdymo naujoves, taikyti jas savo profesinėje veikloje Parinkti veiksmingiausi profesinio tobulėjimo būdai 3.2.
730. Panaudoti institucijos teikiamas galimybes kvalifikacijos tobulinimui 3.
731. Kūrybiškai ir lanksčiai reaguoti į šiuolaikinio pasaulio kaitą Pasaulio įvykiai, jų sklaida, vartojimo kultūra ir kt. 3.3.
732. Analizuoti bei moralės požiūriu vertinti visuomenės problemas Apžvelgti naujausi įvykiai ir pateiktas jų vertinimas 3.3.
733. Analizuoti pasaulio įvykius, panaudoti juos dorovinėms visuomenės problemoms spręsti _________________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-1872/A1-209 IKIMOKYKLINIO IR PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO PEDAGOGO RENGIMO STANDARTAS I. PROFESINIO RENGIMO STANDARTO REKVIZITAI
734. Profesinio išsilavinimo lygis – penktasis.
735. Valstybinis kodas – S
737. Suteikiama kvalifikacija – auklėtojas.
738. Bazinis išsilavinimas – vidurinis. II. PROFESINIO RENGIMO STANDARTO TURINYS
739. Trumpas profesinės veiklos aprašymas: 5.
740. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogo rengimo standartas (toliau -Standartas) parengtas atsižvelgiant į darbo rinkos pokyčius, Standarto rengimo darbo grupės atliktus kvalifikacijų tyrimo rezultatus ir remiantis kitų šalių patirtimi. Šis Standartas – pagrindas penktojo profesinio išsilavinimo lygio studijų programai rengti. 5.
741. Asmuo, baigęs Standarto reglamentuojamą ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogo studijų programą, įgyja profesinių kompetencijų šiose veiklos srityse: vaiko pažinimas ir individualumo pripažinimas; ugdymo turinio modeliavimas; profesinės kompetencijos tobulinimas. 5.
742. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogas dirba visose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas teikiančiose švietimo įstaigose su vaikais nuo gimimo iki 6 metų amžiaus. 5.
743. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogas atpažįsta bendruosius ir individualiuosius vaiko raidos ypatumus, išsiaiškina esminius ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaiko poreikius ir individualizuoja jų tenkinimo būdus, interaktyvios pedagoginės sąveikos procese planuoja, organizuoja vaikų veiklą, kuria vaiko fizines bei psichines galias stimuliuojančią aplinką, įtraukia šeimą į aktyvią ir rezultatyvią pedagoginę sąveiką. 5.
744. Sėkmingą ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogo darbą lems šios asmeninės savybės: komunikabilumas, kūrybingumas, greita orientacija, kruopštumas, sąžiningumas, darbštumas, pareigingumas, dėmesingumas, optimizmas, humaniškumas.
745. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogo tikslas – padėti šeimai ugdyti ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaiką.
746. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogo veiklos sritys, kompetencijos pateikiamos Standarto 1 priede.
747. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų pedagogo rengimo standarto kompetencijų ribos, studijų tikslai, kompetencijų vertinimas pateikiami Standarto 2 priede.
748. Sėkmingam ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogo darbui reikalingi šie bendrieji gebėjimai: 9.
749. atsakingumas; 9.
750. organizuotumas; 9.
751. kūrybiškumas; 9.
752. savarankiškumas priimant sprendimus; 9.
753. kolektyvinis darbas; 9.
754. taktiškumas; 9.
755. tolerantiškumas; 9.
756. matematinis raštingumas; 9.
757. kompiuterinis raštingumas.
758. Baigiamasis kvalifikacijos vertinimas: 10.
759. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų pedagogo kvalifikacija suteikiama studentui, baigusiam visą studijų programą, įgijusiam Standarte apibrėžtas kompetencijas ir gavusiam teigiamą baigiamąjį kvalifikacijos įvertinimą. 10.
760. Vadovaujantis Standarte įvardytais kompetencijų vertinimo kriterijais tikrinamos ir įvertinamos: 10.2.
761. studijų procese – visos Standarte apibrėžtos kompetencijos; 10.2.
762. baigiamojo kvalifikacijos vertinimo metu – pasirinktos kompetencijos. 10.
763. Baigiamojo kvalifikacijos vertinimo organizavimą ir vykdymą, dokumentų išdavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija. _________________ Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogo rengimo standarto 1 priedas IKIMOKYKLINIO IR PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO PEDAGOGO VEIKLOS SRITYS IR KOMPETENCIJOS Veiklos sritys Kompetencijos
764. Vaiko pažinimas ir individualumo pripažinimas 1.
765. Atpažinti bendruosius ir individualiuosius vaiko raidos ypatumus 1.
766. Nustatyti esminius ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaiko poreikius ir individualizuoti jų tenkinimo būdus 1.
767. Atpažinti sergantį vaiką, suteikti pirmąją pagalbą
768. Ugdymo turinio modeliavimas 2.
769. Individualizuoti ir integruoti ugdymo turinį 2.
770. Interaktyvios pedagoginės sąveikos procese planuoti, organizuoti, vertinti, analizuoti, dokumentuoti vaikų veiklą 2.
771. Kurti vaiko fizines ir psichines galias stimuliuojančią aplinką 2.
772. Įtraukti šeimą į aktyvią pedagoginę sąveiką
773. Profesinės kompetencijos tobulinimas 3.
774. Reflektuoti ir mokytis mokyti visą gyvenimą 3.
775. Naudoti informacines komunikacijos priemones 3.
776. Taisyklingai vartoti gimtąją kalbą realioje ir virtualioje profesinėje veikloje _________________ Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogo rengimo standarto 2 priedas IKIMOKYKLINIO IR PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO PEDAGOGO KOMPETENCIJŲ RIBOS, STUDIJŲ TIKSLAI IR KOMPETENCIJŲ VERTINIMAS Veiklos sritys Kompetencijų apibūdinimas Studijų tikslai Kompetencijų vertinimas kompetencijos kompetencijų ribos
777. Vaiko pažinimas ir individualumo pripažinimas 1.
778. Atpažinti bendruosius ir individualiuosius vaiko raidos ypatumus Anatominiai, fiziologiniai ir psichologiniai vaiko raidos ypatumai. Vaiko asmenybės ir psichikos raidos dėsningumai, individualūs raidos ypatumai. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaiko fizinės, kognityvinės ir socialinės raidos prielaidos, dėsningumai bei raiška. Vaiko raidos sutrikimai bei jų priežastys ir pagalbos vaikui būdai. 1.1.
779. Išmanyti ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaiko fizinės, pažintinės bei psichosocialinės raidos dėsningumus Paaiškinti ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaiko fizinės, pažintinės bei psichosocialinės raidos dėsningumai. Apibūdinta vaiko asmenybės psichikos struktūra. Atpažinti ir apibūdinti individualūs vaiko raidos ypatumai, taip pat vaikų su ypatingais poreikiais raidos ypatumai. Apibrėžti ir paaiškinti dažnesni ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų raidos sutrikimai bei jų priežastys. 1.1.
780. Atpažinti individualius vaiko raidos ir vaiko su specialiais poreikiais ypatumus 1.1.
781. Išmanyti dažnesnius ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų fizinės, pažintinės ir psichosocialinės raidos sutrikimus bei jų priežastis 1.1.
782. Kurti sąlygas vaikui pajusti savo galimybes ir vertę, individualizuojant ugdymą 1.
783. Nustatyti esminius ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaiko poreikius ir individualizuoti jų tenkinimo būdus Vaiko kultūros ypatumai. Vaiko globos ypatumai. Emociniai, socialiniai, pažintiniai, fiziniai (saugumo, miego, judėjimo, maitinimosi, poilsio) ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaiko poreikiai. Vaikų su ypatingais poreikiais, patyrusių skurdą, smurtą ar socialinę atskirtį; gabių, elgesio ar emocijų sutrikimų turinčių vaikų poreikiai ir jų tenkinimo įgūdžiai. Lygių galimybių suvokimas ir pripažinimas. Ugdymo aplinka, jos modeliavimo ir kūrimo būdai ir įgūdžiai. Žaidimo svarba vaiko raidai. Taikomųjų tyrimų metodai. Vaiko poreikių tyrimų metodai ir vykdymas. 1.2.
784. Nagrinėti vaiko kultūros požymius Nustatyti ir paaiškinti vaiko kultūros požymiai; išnagrinėti esminiai emociniai, fiziniai (saugumo, miego, judėjimo, maitinimosi, poilsio), socialiniai, pažintiniai vaiko poreikiai ir įgyti individualizuoto jų tenkinimo įgūdžiai. Apibūdintos vaiko lygių galimybių realizavimo sąlygos. Apibūdintos galimos sąlygos vaikui pajusti savo galimybes ir vertę. Apibūdinti vaikų grupės interesų ir poreikių derinimo metodai. Nustatyti ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaiko poreikių tenkinimo ištekliai ir paaiškinti jų įgyvendinimo būdai. Atlikti ir pakomentuoti vaiko poreikių tyrimai. 1.2.
785. Pastebėti vaiko socialinę atskirų' 1.2.
786. Numatyti ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų poreikių tenkinimo išteklius ir taikyti jų įgyvendinimo priemones 1.2.
787. Tirti vaiko poreikius 1.
788. Atpažinti sergantį vaiką, suteikti pirmąją pagalbą Ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaiko sveikatos samprata. Vaiko psichinės ir fizinės sveikatos saugojimo ir stiprinimo priemonės bei jų taikymo įgūdžiai. Vaikų ligų požymiai. Pirmosios pagalbos suteikimo įgūdžiai. Vaiko raidos sutrikimų korekcijos metodai. 1.3.
789. Išmanyti ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaiko psichinės ir fizinės sveikatos saugojimo ir stiprinimo priemones ir jų taikymą Apibūdintos ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaiko psichinės ir fizinės sveikatos saugojimo bei sveikatos saugojimo bei stiprinimo priemonės. Apibūdintos ligos, kuriomis dažniausiai serga vaikai, atpažinti ir paaiškinti vaikų ligų simptomai. Paaiškinti pirmosios pagalbos suteikimo būdai. 1.3.
790. Atpažinti ligas, kuriomis dažniausiai serga vaikai, atpažinti sergantį vaiką 1.3.
791. Suteikti pirmąją pagalbą
792. Ugdymo turinio modeliavimas 2.
793. Individualizuoti ir integruoti ugdymo turinį Ugdymo turinio samprata. Ugdymo turinys skirtingose ugdymo sistemose. Teorinių žinių praktinis interpretavimas ir adaptavimas. Pedagoginės inovacijos ikimokykliniame ir priešmokykliniame ugdyme. Ugdymo metodų analizė, įsisavinimas ir tikslingas taikymas. Pažinimo stiliai. Ugdymo aplinkos ir priemonės samprata. 2.1.
794. Modeliuoti ir kurti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo turinį, atsižvelgti į kiekvieno vaiko poreikius ir pažinimo stilių Pademonstruoti užduotyje ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo turinio modeliavimo ir jo kūrimo įgūdžiai. Pademonstruoti sukurtoje situacijoje ugdymo turinio individualizavimo (įvairių pažinimo stilių; specialiųjų poreikių, gabiam, elgesio, emocijų sutrikimų turinčiam vaikui) įgūdžiai. Išvardyti ir apibūdinti ugdymo turinio integravimo būdai. Pademonstruoti ugdymo metodų modeliavimo, kūrimo ir tikslingo taikymo įgūdžiai. 2.1.
795. Valdyti individualizavimo, diferencijavimo ir integravimo metodus 2.1.
796. Parinkti ir taikyti ugdymo metodus 2.1.
797. Išmanyti teorinių žinių ir praktinės patirties reflektavimą, interpretavimą ir adaptavimą 2.
798. Interaktyvios pedagoginės sąveikos procese planuoti, organizuoti, vertinti, analizuoti, dokumentuoti vaikų veiklą Interaktyvaus ugdymo proceso specifika. Ugdymo principai ir metodai. Ugdymo programos, atitinkančios vaiko ugdymo/si poreikius ir interesus, kūrimas. Žaidimo ir spontaniškos vaiko veiklos svarba. Kūrybinių įvairios kiekvieno vaiko raiškos (pažintinės, socialinės, meninės, komunikacinės ir kt.) gebėjimų puoselėjimas. Vaiko pasiekimų vertinimas ir daromos pažangos fiksavimas. Pedagoginės inovacijos. Ugdytojų ir ugdytinių teisės, pareigos ir vaidmenys. Švietimo organizavimą ir ikimokyklinį bei priešmokyklinį ugdymą reglamentuojantys teisės aktai. 2.2.
799. Valdyti interaktyvios pedagoginės sąveikos metodus Paaiškinti interaktyvios pedagoginės sąveikos metodai. Apibūdintos vaikų aktyvumo, savarankiškumo ir kūrybinės potencijos sklaidos sąlygos. Išvardyti ir paaiškinti ugdomojo poveikio, garantuojančio vaikų veiklos natūralumą ir spontaniškumą, būdai. Parengtas ir paaiškintas vaikų veiklos planas. Apibūdinti vaikų veiklos analizės ir vertinimo kriterijai. Apibūdinti institucijos lygmens dokumentai -strateginis planas, metinė veiklos programa, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programa, vidaus audito ataskaita; apibūdintas pedagogo vaidmuo įstaigos veiklos įsivertinime ir kt. 2.2.
800. Kurti sąlygas vaikų aktyvumui, savarankiškumui ir jų kūrybos sklaidai 2.2.
801. Išmanyti vaikų veiklos planavimą, organizavimą, vertinimą, analizę 2.2.
802. Valdyti ugdymo turinio dokumentavimo – planavimo, sistemingo vaiko pasiekimų vertinimo, daromos pažangos fiksavimo, reflektavimo -būdus 2.2.
803. Žinoti individualaus ugdymo plano rengimo pradmenis ir juos taikyti 2.
804. Kurti vaiko fizines ir psichines galias stimuliuojančią aplinką Kultūros, socialinių ir ekonominių aplinkos veiksnių poveikis individui. Bendrųjų žmonijos vertybių bei tautos dvasinės kultūros pagrindai. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų sociokultūrinės integracijos ypatumai. Vaiko globos ypatumai. Ugdymo aplinkos ir priemonės samprata. Stimuliuojančios, funkcionalios, saugios, estetiškos, žaismingos vaikų ugdymo aplinkos kūrimo bendrieji principai ir raiškos įvairovė. Ugdymo/si aplinkos, priemonių atitiktis vaiko amžiui, poreikiams, interesams, vaiko kultūros ypatumams. 2.3.
805. Taikyti bendrųjų žmonijos vertybių bei tautos dvasinės kultūros pagrindų puoselėjimo būdus Apibūdinti socialinės ir kultūrinės vaikų integracijos metodai. Išvardyti ir paaiškinti ugdymo aplinkos kūrimo būdai, tinkami tiek visai vaikų grupei, tiek kiekvienam vaikui. Atsižvelgus į vaiko amžių, poreikius, interesus, vaiko kultūros ypatumus, pažinimo stilių, apibūdintos sąlygos (aplinka ir priemonės), tinkamos vaiko individualybės sklaidai. 2.3.
806. Nagrinėti socialinės ir kultūrinės integracijos metodus bei ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų sociokultūrinės integracijos ypatumus 2.3.
807. Valdyti ugdymo aplinkos kūrimo būdus, tinkamus tiek visai grupei vaikų, tiek kiekvienam vaikui 2.
808. Įtraukti šeimą į aktyvią pedagoginę aktyvią pedagoginę sąveiką Šeimos svarba vaiko raidai. Ugdytinio šeimos ypatumų atpažinimas. Interaktyvaus, kryptingo bendradarbiavimo su šeima būdai, situacijos. Institucinio ir šeimos ugdymo sąveika ir tęstinumas. Šeimos, kaip lygiaverčio ugdymo proceso partnerio, samprata. Tėvų (globėjų) sistemingo informavimo apie vaiko daromą pažangą būdai. Socialinių ir edukacinių paslaugų vaikui ir šeimai dermės ypatumai. Suaugusiųjų švietimo metodai. Įvairios socialinės partnerystės galimybės ir jų panaudojimas ikimokykliniame ir priešmokykliniame ugdyme. 2.4.
809. Suprasti šeimos, lygiaverčio ugdymo proceso partnerio, sampratą Atlikta ir paaiškinta vaiko ugdymo šeimoje vaiko ugdymo šeimoje ypatumų atpažinimo, vaiko patyrimo, įpročių, nuostatų analizė. Sudarytas ir paaiškintas konstruktyvaus bendradarbiavimo su ugdytinio šeima planas. Išvardyti įvairūs institucinio ir šeimos sąveikos būdai. Apibūdinti pagrindiniai paramos šeimai būdai ir paramą teikiančios institucijos. Parengtas pedagoginio tėvų švietimo plano fragmentas. Apibūdintos įvairios socialinės partnerystės galimybės ir jų panaudojimas ikimokykliniame ir priešmokykliniame ugdyme. 2.4.
810. Atpažinti ugdytinio šeimos ypatumus, atsižvelgti į vaiko ugdymo šeimoje specifiką, vaiko individualumą 2.4.
811. Įtraukti šeimą į aktyvią ir rezultatyvią sąveiką 2.4.
812. Valdyti įvairius institucinio ir šeimos poveikio ugdytiniam sąveikos būdus 2.4.
813. Nagrinėti pagrindinius paramos šeimai būdus
814. Profesinės kompetencijos tobulinimas 3.
815. Reflektuoti ir mokytis mokyti visą gyvenimą Mokymosi visą gyvenimą strategija. Švietimo sistemos principai. Ugdymo/si turinys. Mokytojų atestacijos nuostatai. 3.1.
816. Išmanyti mokymosi visą gyvenimą strategiją ir planus Parengtas karjeros ir/ar profesinės veiklos planas. Parengtas ugdymo/si turinio išdėstymo planas. Parengtas tyrimo projektas. Atlikta tyrimo rezultatų analizė. 3.1.
817. Objektyviai vertinti savo galias profesinėje veikloje, reflektuoti 3.
818. Naudoti informacines komunikacijos priemones Naujausios informacijos ir komunikacijos technologijos. Kalbos komunikacija. Kompiuterinis raštingumas. 3.1.
819. Organizuoti ir vykdyti profesinės veiklos tyrimus Susisteminti dokumentų duomenys (lentelės, diagramos). Parengtas projektas. Atlikta reikiamo šaltinio paieška. Parengti rašto darbai užsienio kalba. 3.1.
820. Planuoti, sistemingai plėsti bendrąją kultūrinę, socialinę ir profesinę kompetenciją 3.2.
821. Naudoti naujausias informacijos ir komunikacijos technologijas 3.2.
822. Bendrauti bent viena Vakarų Europos kalba 3.
823. Taisyklingai vartoti gimtąją kalbą realioje ir virtualioje profesinėje veikloje Kalbinė raiška. Oratoriniai gebėjimai. Literatūra. Periodika. 3.3.
824. Suvokti kalbą kaip svarbiausią tautiškumo požymį, puoselėti individualius kalbinės raiškos gebėjimus, kūrybines galias Vesta pamoka. Parengtas šventės projektas, pamokos planas-konspektas. Pristatytas teatrinės raiškos projektas. Atliktas įskaitinis liaudies arba autorinis kūrinys. 3.3.
825. Naudoti verbalinius ir neverbalinius komunikavimo būdus skatinant mokinių bendravimą, bendradarbiavimą 3.3.
826. Tobulinti pagrindinius oratorinius įgūdžius, improvizuoti ir panaudoti įvairią teatrinę raišką vaikų kalbai ir kūrybiškumui ugdyti _________________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-1872/A1-209 LIETUVIŲ GESTŲ KALBOS VERTĖJO RENGIMO STANDARTAS I. PROFESINIO RENGIMO STANDARTO REKVIZITAI
827. Profesinio išsilavinimo lygis – penktasis.
828. Valstybinis kodas – S
830. Suteikiama kvalifikacija – vertėjas.
831. Bazinis išsilavinimas – vidurinis. II. PROFESINIO RENGIMO STANDARTO TURINYS
832. Trumpas profesinės veiklos aprašymas: 5.
833. Lietuvių gestų kalbos vertėjo rengimo standartas parengtas, (toliau – Standartas) parengtas atsižvelgus į darbo rinkos pokyčius, Standarto rengimo darbo grupės atliktus kvalifikacijų tyrimo rezultatus ir remiantis kitų šalių patirtimi. Šis Standartas – pagrindas penktojo profesinio išsilavinimo lygio studijų programai rengti. 5.
834. Asmuo, baigęs Standarto reglamentuojamą lietuvių gestų kalbos vertėjo studijų programą, įgyja profesinių kompetencijų šiose veiklos srityse: vertimo proceso organizavimas; vertimo atlikimas; profesinis tobulėjimas. 5.
835. Lietuvių gestų kalbos vertėjas dirba gestų kalbos vertėjų centruose, kitose įmonėse ir įstaigose, kur reikalingas vertimas tarp lietuvių kalbos ir lietuvių gestų kalbos. 5.
836. Lietuvių gestų kalbos vertėjas planuoja vertimo paslaugos atlikimą, organizuoja darbo vietą, verčia skirtingose situacijose, verčia naudodamas informacines kompiuterines technologijas, verčia iš lietuvių kalbos į lietuvių gestų kalbą, iš lietuvių gestų kalbos į lietuvių kalbą ir iš lietuvių kalbos į kalkinę gestų kalbą ir atvirkščiai, dalyvauja kurčiųjų bendruomenės veikloje, bendrauja užsienio kalba ir gilinasi profesines žinias. 5.
837. Sėkmingą lietuvių gestų kalbos vertėjo darbą lems tokios asmeninės savybės: komunikabilumas, kūrybingumas, greita orientacija, kruopštumas, sąžiningumas, darbštumas, pareigingumas, dėmesingumas, optimizmas, humanizmas.
838. Lietuvių gestų kalbos vertėjo tikslas – teikti lietuvių gestų kalbos vertimo paslaugas.
839. Lietuvių gestų kalbos vertėjo veiklos sritys, kompetencijos pateikiamos Standarto 1 priede.
840. Lietuvių gestų kalbos vertėjo kompetencijų ribos, studijų tikslai, kompetencijų vertinimas pateikiami Standarto 2 priede.
841. Sėkmingam lietuvių gestų kalbos vertėjo darbui reikalingi šie bendrieji gebėjimai: 9.
842. atsakingumas; 9.
843. organizuotumas; 9.
844. kūrybiškumas; 9.
845. savarankiškumas priimant sprendimus; 9.
846. kolektyvinis darbas; 9.
847. taktiškumas; 9.
848. tolerantiškumas; 9.
849. kompiuterinis raštingumas.
850. Baigiamasis kvalifikacijos vertinimas: 10.
851. Lietuvių gestų kalbos vertėjo kvalifikacija suteikiama studentui, baigusiam visą studijų programą, įgijusiam Standarte apibrėžtas kompetencijas ir gavusiam teigiamą baigiamąjį kvalifikacijos įvertinimą. 10.
852. Vadovaujantis Standarte įvardytais kompetencijų vertinimo kriterijais tikrinamos ir įvertinamos: 10.2.
853. studijų procese – visos Standarte apibrėžtos kompetencijos; 10.2.
854. baigiamojo kvalifikacijos vertinimo metu – pasirinktos kompetencijos. 10.
855. Baigiamojo kvalifikacijos vertinimo organizavimą ir vykdymą, dokumentų išdavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija. _________________ Lietuvių gestų kalbos vertėjo rengimo standarto 1 priedas LIETUVIŲ GESTŲ KALBOS VERTĖJO VEIKLOS SRITYS IR KOMPETENCIJOS Veiklos sritys Kompetencijos
856. Vertimo proceso organizavimas 1.
857. Planuoti paslaugos atlikimą 1.
858. Organizuoti darbo vietą 1.
859. Versti skirtingose situacijose 1.
860. Versti naudojant informacines kompiuterines technologijas
861. Vertimo atlikimas 2.
862. Versti iš lietuvių kalbos į lietuvių gestų kalbą 2.
863. Versti iš lietuvių gestų kalbos į lietuvių kalbą 2.
864. Versti iš lietuvių kalbos į kalkinę gestų kalbą ir atvirkščiai
865. Profesinis tobulėjimas 3.
866. Pažinti kurčiųjų bendruomenę 3.
867. Gilinti profesines žinias _________________ Lietuvių gestų kalbos vertėjo rengimo standarto 2 priedas LIETUVIŲ GESTŲ KALBOS VERTĖJO KOMPETENCIJŲ RIBOS, STUDIJŲ TIKSLAI IR KOMPETENCIJŲ VERTINIMAS Veiklos sritys Kompetencijų apibūdinimas Studijų tikslai Kompetencijų vertinimas Kompetencijos kompetencijų ribos
868. Vertimo proceso organizavimas 1.
869. Planuoti paslaugos atlikimą Planavimas, pasiruošimas. Apranga ir išvaizda. Pasirengimas vertimui. Konferencijos, paskaitos, seminarai, leksinės sritys. Informacijos rinkimas. Psichologinis pasirengimas. 1.1.
870. Numatyti išteklius, reikalingus paslaugos atlikimui Pasirengta paslaugos atlikimui. Parinktos tinkamos vertimo strategijos. 1.1.
871. Rinkti informaciją, analizuoti vertimo medžiagą ir numatyti vertimo strategijas 1.1.
872. Pasirengti įvairioms vertimo situacijoms 1.
873. Organizuoti darbo vietą Vertimo vieta: matomumas ir girdimumas; mobilumas 1.2.
874. Vertinti darbo aplinką ir pasirinkti tinkamą paslaugos atlikimo vietą Parinkta vertimo vieta. Prisitaikyta prie pasikeitusių sąlygų vertimo metu. 1.2.
875. Atsižvelgti į kintančias vertimo aplinkybes 1.
876. Versti skirtingose situacijose Poilsio laikas vertimo metu. Darbas poromis. Bendravimas su klientais. Profesinė etika, elgesio kultūra. Asmeninis vertimas. Vertimas prieš auditoriją, prieš vaizdo kamerą. Vertimas skirtingose įstaigose ir situacijose. Vertimas grupėje. 1.3.
877. Numatyti darbo ir poilsio laiką Paskirstytas darbo ir poilsio laikas. Atlikta paslauga vadovaujantis profesinės etikos reikalavimais ir laikantis bendradarbiavimo principo. Įvertintos kliento socialinės ir psichologinės ypatybes, situacija. 1.3.
878. Išmanyti savo ir kliento teises bei pareigas 1.3.
879. Humaniškai bendrauti ir bendradarbiauti su klientais 1.3.
880. Vertinti socialines ir psichologines kliento ypatybes 1.3.
881. Pasirinkti vertimo būdą pagal situaciją 1.3.
882. Išmanyti vertimo poromis specifiką 1.
883. Versti naudojant informacines kompiuterines technologijas Vertimas telefonu, internetu. 3G ryšys. Vertimas televizijoje: gestų kalbos tempas, rodymo laukas; vertimas viena ranka. 1.4.
884. Naudoti informacines kompiuterines technologijas vertimo metu Atliktas vertimas naudojantis informacinėmis kompiuterinėmis technologijomis 1.4.
885. Taikyti gestų kalbą, atsižvelgus į informacinių kompiuterinių technologijų galimybes
886. Vertimo atlikimas 2.
887. Versti iš lietuvių kalbos į lietuvių gestų kalbą Lietuvių kalba. Lietuvių gestų kalba. Sinchroninis vertimas, nuoseklusis vertimas; vertimas I ir III asmeniu. 2.1.
888. Taikyti lietuvių gestų kalbos raiškos priemones vertimo metu Atliktas vertimas pasirinkus lietuvių gestų kalbos raiškos priemones ir vertimo stilius pagal situaciją. Atsižvelgta į skirtumus tarp lietuvių kalbos ir lietuvių gestų kalbos raiškos priemonių. Pritaikytos kompensacinės komunikacinės strategijos. 2.1.
889. Taikyti kompensacines komunikacijos strategijas 2.1.
890. Suvokti skirtumus tarp lietuvių kalbos ir lietuvių gestų kalbos raiškos priemonių 2.1.
891. Parinkti ir taikyti vertimo stilius pagal situaciją 2.
892. Versti iš lietuvių gestų kalbos į lietuvių kalbą Lietuvių kalba. Lietuvių gestų kalba. Sinchroninis vertimas; nuoseklusis vertimas; vertimas I ir III asmeniu. 2.2.
893. Suprasti lietuvių gestų kalbą ir jos variantus Atliktas vertimas, laikantis lietuvių kalbos kultūros taisyklių. Parinktas vertimo stilius pagal situaciją. Atsižvelgta į skirtumus tarp lietuvių gestų kalbos ir lietuvių kalbos raiškos priemonių. 2.2.
894. Taikyti lietuvių kalbos kultūros taisykles 2.2.
895. Kūrybiškai parinkti ir taikyti vertimo stilius pagal situaciją 2.2.
896. Suvokti skirtumus tarp lietuvių gestų kalbos ir lietuvių kalbos raiškos priemonių 2