LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ N U T A R I M A S DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2005 METŲ VEIKLOS ATASKAITOS PATEIKIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMUI 2006 m. kovo 30 d. Nr. 314 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 43-772; 1998, Nr. 41(1)-1131; 2003, Nr. 10-342) 5 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 metų veiklos ataskaitai ir pateikti ją Lietuvos Respublikos Seimui (pridedama). Ministras Pirmininkas                                                             Algirdas Brazauskas Vidaus reikalų ministras                                               Gintaras Furmanavičius ______________ Pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. kovo 30 d. nutarimu Nr. 314 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 metų veiklos ataskaita TURINYS MINISTRO PIRMININKO ĮŽANGINIS ŽODIS I. EKONOMIKA IR VERSLAS II. ENERGETIKA III. TRANSPORTAS IR KOMUNIKACIJOS IV. STATYBA V. FINANSAI VI. KAIMO IR ŽEMĖS ŪKIO PLĖTRA VII. Aplinkos apsauga, MIŠKININKYSTĖ VIII. DARBAS, ŠEIMA IR SOCIALINĖ APSAUGA IX. SVEIKATOS APSAUGA X. ŠVIETIMAS, MOKSLAS, INFORMACINĖ IR ŽINIŲ VISUOMENĖ XI. JAUNIMO POLITIKA XII. KULTŪRA XIII. SPORTAS, TURIZMAS IR REKREACIJA XIV. VALSTYBĖS VALDYMAS XV. TEISINĖ SISTEMA XVI. UŽSIENIO POLITIKA NACIONALINIO SAUGUMO BŪKLĖS IR PLĖTRos 2005 metų ataskaita MINISTRO PIRMININKO ĮŽANGINIS ŽODIS Praėjusius 2005 metus Lietuva gyveno kaip visateisė NATO ir Europos Sąjungos narė. Narystė šiose organizacijose Lietuvai suteikė galimybę dalyvauti rengiant visai Europos Sąjungai svarbius sprendimus, aktyviai dalyvauti daugelyje tarptautinių operacijų ir prisidėti prie taikos palaikymo pasaulyje. 2005 metų birželio mėnesį Europos vadovai, siekdami aiškiau apibrėžti konkrečius 2005–2008 metų siekius, pritarė Lisabonos strategijos įgyvendinimo integruotų gairių paketui. Lietuva, kaip ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės, vadovaudamasi šiomis gairėmis ir atsižvelgdama į savo šalies situaciją, 2005 metais parengė nacionalinę reformų programą – Nacionalinę Lisabonos strategijos įgyvendinimo programą, kurioje numatė konkrečias priemones, užtikrinančias ekonominį augimą ir darbo vietų kūrimą artimiausius trejus metus. Vienas iš svarbiausių Lietuvos tikslų – mažinti šalies ekonominio išsivystymo atsilikimą nuo Europos Sąjungos valstybių vidurkio. Pagrindinės veiklos kryptys – užtikrinti makroekonominį stabilumą vykdant darbo rinkos struktūrines reformas, skatinant konkurencingumą, finansinio sektoriaus patikimumą. Džiugina tai, kad 2005 metais ekonomika vėl pradėjo sparčiau augti. Išankstiniu Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertinimu, 2005 metais Lietuvos bendrojo vidaus produkto didėjimas siekė 7,5 procento. Siekdama išlaikyti sparčią ūkio plėtrą ir per kuo trumpesnį laikotarpį priartėti prie Europos Sąjungos valstybių senbuvių gyvenimo lygio vidurkio, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir ateityje ieškos naujų verslo skatimo būdų, ypač tokių, kurie susiję su šiuolaikinių technologijų diegimu ir ekonomikos konkurencingumo didinimu. Vykdyta griežta fiskalinė politika sąlygojo sėkmingą kovą su šešėline ekonomika – 2005 metais surinkta daugiau nei 1 mlrd. litų viršplaninių pajamų. Praėjusiais metais toliau buvo plėtojama socialinė apsauga, didinamos pensijos. 2005 metų gruodį vidutinė valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija turintiesiems būtinąjį stažą sudarė 454,5 lito ir, palyginti su 2004 metų gruodžiu, padidėjo 54,5 lito, arba 13,6 procento. 2005 metais toliau mažėjo nedarbas, didėjo užimtumas ir gyventojų pajamos. Nedarbo lygis sumažėjo nuo 11,4 procento 2004 metais iki 8,3 procento 2005 metais ir buvo mažesnis negu vidutinis nedarbo lygis Europos Sąjungoje (ten – 8,7 procento). Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje 2005 metais sudarė 1289,5 lito ir, palyginti su 2004 metais, padidėjo 12,2 procento, o realusis darbo užmokestis, įvertinus infliacijos įtaką, 2005 metais padidėjo 7,8 procento. Gerų rezultatų pasiekta plėtojant informacinę ir žinių visuomenę. Lietuvos gyventojai ir verslas naudojasi elektroninių ryšių paslaugomis bene pigiausiai visoje Europos Sąjungoje. Visos Europos Sąjungos mastu Lietuvoje išlieka pigiausios judriojo telefono ryšio paslaugos. Lietuvos vartotojams taikomas mažiausias fiksuoto telefono ryšio abonentinis mokestis – visų mažiausias gyventojų segmente ir antras šiuo (mažumo) atžvilgiu verslo segmente. Lietuviai naudojasi pigiausiu plačiajuosčiu ryšiu Europos Sąjungoje. Visoje Lietuvoje veikia 675 viešieji interneto prieigos taškai labiausiai lankomose vietose. Galimybę naudotis internetu turėjo 94 procentai mokyklų (2004 metais – 80 procentų). Be to, didėja interneto poreikis. Bendras asmenų, kurie naudojosi internetu per paskutinius 3 mėnesius (nesvarbu, ar asmuo turi nuolatinę interneto prieigą), skaičius padidėjo: viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „TNS Gallup“ duomenimis, internetu 2005–2006 metų žiemą naudojosi 37 procentai visų 16–74 metų asmenų. Per metus interneto abonentų (sudariusių pastovaus prisijungimo sutartį) pagausėjo 2,1 karto, ir 2005 metais jų skaičius pasiekė 1,078 mln. (100-ui gyventojų – 31,7 abonento), o plačiajuosčio ryšio technologijas naudojančių interneto abonentų pagausėjo 81,4 procento (100-ui gyventojų – 6,9 abonento). Daug nuveikta įgyvendinant ir kitus Lietuvos Respublikos Vyriausybės prioritetus. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004–2008 metų programos nuostatas reikėjo parengti daug naujų teisės aktų projektų arba pakeisti galiojančius teisės aktus, todėl Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2005 metais intensyviai dirbo teisės aktų leidybos srityje. Naudodamasi įstatymų leidybos iniciatyvos teise, Lietuvos Respublikos Vyriausybė parengė ir pateikė Lietuvos Respublikos Seimui 271 įstatymo projektą, 14 Lietuvos Respublikos Seimo nutarimų projektų, Lietuvos Respublikos Seimo prašymu išnagrinėjo ir pateikė savo išvadas dėl 81 įstatymo projekto. Per metus priimti 1428 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, kuriais daugiausia buvo įgyvendinami Lietuvos Respublikos Seimo priimti įstatymai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavedimu dalis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004–2008 metų programos nuostatų buvo įgyvendinta ministerijų ir kitų viešojo administravimo institucijų sprendimais arba vykdant konkrečius projektus. Tai, kaip buvo realizuojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004–2008 metų programos nuostatos, atsispindi teikiamoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 metų veiklos ataskaitoje. Šios ataskaitos struktūra iš esmės atitinka minėtosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos struktūrą – joje Lietuvos Respublikos Vyriausybės veikla 2005 metais apibūdinama pagal valstybės valdymo sritis. Išsami palyginamoji ekonominės ir socialinės būklės analizė pateikta Ūkio ministerijos parengtoje Lietuvos Respublikos ūkio ekonominės ir socialinės būklės 2005 metais apžvalgoje (ją galima rasti Ūkio ministerijos tinklalapyje http://www.ekm.lt/lt/ukio_apzvalga). Ataskaita apie nacionalinio saugumo būklę ir plėtrą yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 metų veiklos ataskaitos sudedamoji dalis. Šiuo dokumentu Lietuvos Respublikos Vyriausybė atsiskaito už nacionalinio saugumo tikslų ir priemonių įgyvendinimą vykdydama vidaus ir užsienio politiką. Pažymėtina, kad 2005 metais Lietuvai nekilo iššūkių, galinčių stipriai paveikti valstybės saugumą ir stabilumą. Pagrindiniai veiksniai, lėmę Lietuvos Respublikos Vyriausybės vykdomos politikos kryptis nacionalinio saugumo srityje, buvo narystė NATO ir Europos Sąjungoje, tarptautinės bendruomenės atsakas į terorizmą, tarptautinio pobūdžio grėsmių plitimas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės veikla atstovaujant Lietuvos interesams Europos Sąjungos institucijose ir įgyvendinant Europos Sąjungos teisę įvertinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos integracijos į Europos Sąjungą 2005 metų apžvalgoje (ją galima rasti Lietuvos Respublikos Vyriausybės tinklalapyje http://www.lrv.lt). Atsižvelgdama į tai, kad artimiausioje ateityje bus labai svarbu efektyviai panaudoti pagal 2007–2013 metų finansinę perspektyvą Lietuvai teikiamą struktūrinę paramą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2006 metų pradžioje daug dėmesio skyrė šios paramos administravimui tobulinti. 2006 metais Lietuvos Respublikos Vyriausybės laukia dar svarbesnis pasirengimo priimti šią paramą etapas – baigti rengti Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir atitinkamas programas. Europos Sąjungos struktūrinė parama taip pat turėtų padėti siekti Nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo programoje numatytų tikslų ir uždavinių. Nuo to, kaip bus atlikti šie darbai, labai priklausys ir minėtos paramos panaudojimas. 2006 metais Lietuvos Respublikos Vyriausybė tęs pradėtus darbus, leisiančius laiku pasirengti euro įvedimui. Labai aktualūs išliks ir kiti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinti prioritetai, susiję su verslo, informacinės ir žinių visuomenės, viešosios transporto infrastruktūros plėtra, socialinės atskirties mažinimu, tinkamų darbo sąlygų, visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos užtikrinimu. Ministras Pirmininkas                                                             Algirdas Brazauskas ______________ I. EKONOMIKA IR VERSLAS 2005 metai Lietuvos ekonomikai buvo gana sėkmingi. Išankstiniu Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertinimu, bendrasis vidaus produktas (BVP) 2005 metais, palyginti su 2004 metų palyginamosiomis kainomis, padidėjo 7,5 procento ir sudarė daugiau nei 71 mlrd. litų (1 pav.). 1 pav. Realus bendrojo vidaus produkto didėjimas (palyginti su ankstesniais metais), procentais. Šaltinis – Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenys;* – išankstiniai 2005 metų duomenys. Pagal bendrojo vidaus produkto augimo spartą Lietuva 2005 metais išsilaikė tarp Europos Sąjungos valstybių lyderių: ji buvo trečia (2 pav.). 2 pav. Europos Sąjungos valstybių bendrojo vidaus produkto didėjimas 2005 metais (procentais). Šaltinis – Eurostato duomenų bazė New Cronos (2006 m. kovo 15 d.);* – prognozė;** – antrasis įvertis. Bendrasis vidaus produktas, tenkantis vienam gyventojui, išankstiniais duomenimis, 2005 metais pasiekė 51 procentą Europos Sąjungos valstybių bendrojo vidaus produkto, tenkančio vienam gyventojui, vidurkio lygį (2004 metais buvo 47,9 procento Europos Sąjungos valstybių bendrojo vidaus produkto, tenkančio vienam gyventojui, vidurkio lygio). 2005 metais vidutinė metinė infliacija sudarė 2,7 procento. Pramonės produkcijos pardavimas per 2005 metus, palyginti su 2004 metais, padidėjo 7,3 procento, bendroji žemės ūkio produkcija – 1,3 procento, užbaigti statybos darbai – 10,9 procento, prekių eksportas – 27,1 procento, prekių importas – 25 procentais. Tiesioginės užsienio investicijos per 2005 metų 9 mėnesius padidėjo 12,5 procento. 2005 metais išryškėjo registruoto nedarbo lygio mažėjimo tendencija – 2005 metų sausio pabaigoje nedarbo lygis siekė 6,1 procento, gruodžio mėnesį – 4,1 procento. Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje 2005 metais sudarė 1289,5 lito ir, palyginti su 2004 metais, padidėjo 12,2 procento, o realusis darbo užmokestis, įvertinus infliacijos įtaką, 2005 metais padidėjo 7,8 procento. Dėl to didėjo vidaus paklausa ir mažmeninės prekybos įmonių apyvarta išaugo net 15,2 procento. 2005 metų balandį kartu su kitomis ministerijomis ir valstybės institucijomis buvo parengta Valstybės ilgalaikės raidos strategijos įgyvendinimo ataskaita. Valstybės ilgalaikės raidos strategijos įgyvendinimo ataskaita apima detalias visų strategijoje nurodytų 19 krypčių įgyvendinimo ataskaitas, bendresnes trijų valstybės ilgalaikių raidos prioritetų (žinių visuomenės, saugios visuomenės ir konkurencingos ekonomikos) įgyvendinimo ataskaitas, taip pat visos Valstybės ilgalaikės raidos strategijos lygio ataskaitą. Joje išryškintos Strategijos įgyvendinimo išvados, taip pat pasiūlymai dėl tolesnio jos įgyvendinimo ir atnaujinimo. Šią ataskaitą galima rasti Ūkio ministerijos interneto svetainėje (http://www.ukmin.lt). Ūkio ministerija inicijavo kompiuterizuotos sistemos, kaip priemonės Valstybės ilgalaikės raidos strategijos įgyvendinimo stebėsenai ir gautų rezultatų analizei vykdyti, parengimą. Ši kompiuterizuota sistema nuo 2005 metų rugsėjo veikia Ūkio ministerijos interneto svetainės (http://www.ukmin.lt) strategijų ir programų skyriuje. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2005 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 670 paskyrė Ūkio ministeriją institucija, atsakinga už Lisabonos strategijos įgyvendinimo koordinavimą Lietuvoje ir ryšius su Europos Sąjungos institucijomis Lisabonos strategijos klausimais. Minėtuoju nutarimu sudaryta Nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo programos rengimo ir įgyvendinimo priežiūros komisija bei darbo grupė Nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo programos (toliau vadinama – Nacionalinė programa) projektui rengti, parengė Nacionalinę programą, kurią 2005 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. 1270 patvirtino Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Ši programa pateikta Europos Komisijai. Ūkio ministerija, siekdama skatinti investicijas į žmogiškuosius išteklius, žinias ir inovacijas, plynojo lauko investicijas, investicijas į viešąją infrastruktūrą ir pramoninių zonų kūrimą, 2005 metais pradėjo rengti Investicijų skatinimo programą, leisiančią sudaryti palankias teisines, ekonomines, finansines ir administracines sąlygas privataus kapitalo investavimui bei viešojo ir privataus sektorių partnerystei. Tai bus ilgalaikė, sudėtingo turinio ir planuojamų rezultatų programa, suderinta su svarbiais valstybės raidos strateginiais dokumentais, iš jų ir su Nacionaline programa bei jos priemonėmis. Iki šiol Lietuva nėra sukūrusi paskatų sistemos kaip įrankio, padedančio pritraukti užsienio investicijas. Tokios paskatų sistemos taikomos Vidurio ir Rytų Europos šalyse, o jos neturinti Lietuva pralaimi konkurencinėje kovoje, kai reikia pritraukti stambius ir strateginius investuotojus. Šalyje labai trūksta investicijoms parengtų vietų, kurios realiai išreikštų potencialių investuotojų interesus ir regionų galimybes plynojo lauko investicijoms. Investicijų skatinimo programoje numatomos priemonės minėtoms problemoms spręsti suformuojant finansinės paramos paketą tiesioginių investicijų pritraukimui finansuoti ir pramoninėms teritorijoms vystyti, įkuriant jose pramoninius parkus. Siekti numatytų tikslų padeda ir įgyvendinamas Europos Sąjungos PHARE-2003 lėšomis finansuojamas projektas „Parama plynojo lauko investicijų plėtrai Lietuvoje“. Šio projekto numatomas rezultatas – išanalizuoti teisiniai ir administraciniai trukdžiai plynojo lauko investicijoms, pateikti pasiūlymai, kaip gerinti būklę, išanalizuota Europos Sąjungos valstybių patirtis skatinant ir pritraukiant plynojo lauko investicijas, parengta keturių plynojo lauko sklypų, kuriuose numatoma įkurti pramoninius parkus, projektinė dokumentacija. Projektas bus baigtas 2006 metų pabaigoje. Pasinaudojant PHARE PPF (tai – projektų rengimo priemonė) lėšomis, jau parengti pramoninio parko Šiauliuose kūrimo, Klaipėdoje – išplėtimo projektiniai dokumentai. Pramoninių parkų kūrimo Visagine ir Kėdainiuose projektinė dokumentacija bus baigta rengti 2006 metų II ketvirtį. PHARE PPF lėšomis baigiama rengti Molėtų etnokosmologijos muziejaus sutvarkymo, Delfinų terapijos centro sukūrimo Jūrų muziejuje (Klaipėda), Trakų ekologinio turizmo infrastruktūros plėtros, Turizmo infrastruktūros plėtros Birštono kurorte, Druskininkų viešosios turizmo infrastruktūros tobulinimo ir plėtros projektų projektinė dokumentacija. 2005 metais, išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos teisės aktus, kuriuose tikslinga numatyti nuostatas, skatinančias Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo nuostatų įgyvendinimą ir atitiktį Europos Sąjungos direktyvoms, Ūkio ministerija parengė vietos ir užsienio privataus kapitalo investavimo koncesijų būdu teisinės aplinkos tobulinimo projektus, kurie 2006 metų pradžioje bus pateikti svarstyti Lietuvos Respublikos Seimui. Siekiant didinti pramonės konkurencingumą, įgyvendinamos įvairios priemonės, padedančios šalies pramonei orientuotis į kvalifikuotos darbo jėgos, aukštųjų technologijų, mokslo ir žinių pagrindu plėtojamus pramonės sektorius. Pramonės konkurencingumo taip pat siekiama geriau formuojant Lietuvos, jos ūkio subjektų, jų gaminamų prekių ir teikiamų paslaugų įvaizdį, vykdant aktyvią skverbimosi į naujas rinkas ir senų rinkų išsaugojimo politiką, sudarant palankesnes sąlygas laisvam Lietuvos ūkio subjektų prekių judėjimui, gerinant produkcijos kokybę. Įgyvendinamos įvairios priemonės, skirtos inovacijų paramos infrastruktūros įstaigoms plėtoti, šių įstaigų teikiamų paslaugų kokybei gerinti ir prieinamumui didinti. Ūkio ministerijos koordinuojamą inovacijų paramos infrastruktūros įstaigų tinklą sudaro Lietuvos inovacijų centras su penkiomis regioninėmis atstovybėmis bei šeši mokslo ir technologijų parkai. Vien šalies mokslo ir technologijų parkuose yra daugiau nei 100 technologinio pobūdžio Lietuvos įmonių. Be puikios kokybės biuro patalpų, mokslo ir technologijų parkai teikė įmonėms nemokamas informacines, patariamąsias konsultacines, mokymo ir kitas paslaugas inovacijų plėtrai aktualiais klausimais. Parkų pateiktais duomenimis, maždaug 34 procentai visų parkuose įsikūrusių įmonių veikė informacinių ir komunikacinių technologijų srityje, 23 procentai įmonių teikė finansines, verslo ir kitas konsultacines paslaugas, apie 12 procentų įmonių veikė inžinerinių technologijų, chemijos ir maisto pramonėje, 11 procentų įmonių dirbo energetikos ir elektronikos sektoriuose (3 pav.). 3 pav. Mokslo ir technologijų parkuose įsikūrusių įmonių pasiskirstymas pagal veiklos rūšis. Šaltinis – Ūkio ministerijos duomenys. Lygiagrečiai su šia veikla mokslo ir technologijų parkai inicijavo ir vykdė daugiau nei 20 projektų, finansuojamų nacionalinių, PHARE ir kitų tarptautinių programų lėšomis. Kaip geros praktikos pavyzdžius galima minėti Šiaurės miestelio technologijų parko (Vilnius) vykdomus projektus „Verslo plano konkursas“ ir „Verslumo mokykla“. Vykdydamas Europos Komisijos ir Ūkio ministerijos remiamą projektą „Inovacijų perdavimo centras Lietuvoje“, viešoji įmonė Lietuvos inovacijų centras dalyvauja Europos inovacijų perdavimo centrų tinkle, vienijančiame per 250 organizacijų iš 30 Europos valstybių. Taigi Lietuvos verslininkai ir mokslininkai turi galimybę dalyvauti tarptautiniame technologijų perdavimo procese (technologijų eksportas ir importas), užmegzti technologinę partnerystę su užsienio kompanijomis. Be to, finansuojant Ūkio ministerijai, Lietuvos inovacijų centras ir jo regioniniai padaliniai Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Alytuje nemokamai konsultuoja verslininkus, kurie ketina pasinaudoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama pagal Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento (BPD) 3.1 priemonę „Tiesioginė parama verslui“. Nuo 2005 metų birželio pradėti įgyvendinti du regioninės inovacijų plėtros projektai (RIS): RIS–Lietuva Innpulse (Šiaurės–Rytų regionas), kurio koordinatorius yra Lietuvos inovacijų centras, ir RIS – Lietuva (Pietų–Rytų regionas), kurio koordinatorius yra Kauno technologijos universiteto regioninis verslo inkubatorius. Šių projektų vykdymui finansinę paramą skiria Europos Komisija ir Ūkio ministerija. Projektų partneriai yra Lietuvos pramonininkų konfederacija, Žinių ekonomikos forumas, Lietuvos verslo darbdavių konfederacija, Tarptautinių mokslo ir technologijų plėtros programų agentūra, taip pat Latvijos, Italijos, Kipro, Graikijos ir Škotijos atstovai. Numatoma, kad įgyvendinus projektą bus parengtos atitinkamos regioninės inovacijų strategijos, kartu bus inicijuota kelios dešimtys bandomųjų inovacinių projektų, tinkamų finansuoti iš 2007–2013 metų fondų lėšų. Greta infrastruktūros stiprinimo ir netiesioginių inovacijų skatinimo priemonių, Ūkio ministerija jau kelerius metus tiesiogiai finansiškai remia verslo (ypač mažų ir vidutinių įmonių) plėtrą. Ūkio ministro 2005 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. 4-237 patvirtintos Finansinės paramos mažų ir vidutinių įmonių inovaciniams projektams teikimo taisyklės. Laikantis šių taisyklių, parama skiriama projektams, pagal kuriuos planuojama parengti techninę galimybių studiją, atlikti taikomuosius tyrimus arba plėtoti technologijas. Finansinės paramos dydis vieno projekto išlaidoms, susijusioms su taikomaisiais tyrimais ir technologijų plėtojimu, negali viršyti 400 tūkst. litų, o išlaidoms, susijusioms su techninės galimybių studijos parengimu, – 50 tūkst. litų. Ši parama kasmet didėja (89 tūkst. litų – 1999 metais ir 3000 tūkst. litų – 2005 metais). 2005 metais įmonių vykdomiems inovaciniams projektams (iš jų ir Eurekai) iš dalies finansuoti Ūkio ministerija skyrė daugiau nei 2 mln. litų. Tiesioginė parama per Ūkio ministerijos administruojamas priemones įmonėms, įgyvendinančioms inovacinius projektus, grafiškai pavaizduota 4 paveiksle. 4 pav. Tiesioginė parama per Ūkio ministerijos administruojamas priemones įmonėms, įgyvendinančioms inovacinius projektus. Šaltinis – Ūkio ministerijos informacija. 2005 metais pradėtas įgyvendinti naujas finansinis instrumentas, kuriuo siekiama paskatinti šalies išradėjus patentuoti savo kūrybinės veiklos rezultatus užsienyje. Išradimų patentavimas užsienyje paprastai kainuoja keliasdešimt tūkstančių litų ir yra susijęs su rizika, kad išradimo nepavyks komercializuoti. Nuo šiol Lietuvos juridiniams ir fiziniams asmenims užsienyje gavus išradimo patentą, kompensuojama iki 80 procentų su tuo susijusių išlaidų. 2005 metais dėl patentavimo išlaidų padengimo kreipėsi tik viena įmonė, kuriai ir buvo kompensuota 80 procentų patirtų išlaidų. Įgyvendinant Specialiosios eksporto plėtros ir skatinimo strategijos įgyvendinimo programos priemones, 2005 metais suteikta parama šių pagrindinių priemonių diegimui: finansuota komercijos atašė pareigybių Lenkijoje, Rusijoje, Švedijoje, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Ukrainoje, Nyderlanduose ir Sankt Peterburge veikla, iš dalies finansuotas Lietuvos ūkio subjektų dalyvavimas 76 tarptautinėse parodose, 12-oje verslininkų misijų, paremtas užsienio specialistų atvykimas į 4 Lietuvoje organizuotus renginius. Skirtos lėšos 4 projektams gaminių sertifikavimo išlaidoms padengti, 21 informaciniam ir Lietuvos įvaizdį formuojančiam leidiniui išleisti, 16 konferencijų ir seminarų organizuoti, 6 projektams verslo asocijuotų struktūrų dokumentams Europos Sąjungos finansinei paramai gauti parengti, 17-kai viešųjų paslaugų verslo ir inovacijų skatinimo infrastruktūros plėtros projektų finansuoti, 30-čiai produkcijos kokybės, verslo informacinės infrastruktūros, rinkų plėtros, verslo konkurencingumo didinimo projektų įgyvendinti. Minėtųjų priemonių įgyvendinimas tam tikra prasme prisideda prie to, kad lietuviškos kilmės prekių ir paslaugų eksportas didėja ir didės ateityje. Pagal Statistikos departamento specialiosios prekybos sistemos duomenis bendrasis lietuviškos kilmės produkcijos eksportas 2005 metais, palyginti su 2004 metais, padidėjo 22,9 procento. Svarbus vaidmuo skatinant eksporto plėtrą ir pritraukiant užsienio investicijas teko Lietuvos ekonominės plėtros agentūros (LEPA) vykdomoms priemonėms. LEPA yra įsteigusi savo atstovybes Italijoje ir Vokietijoje, padeda verslininkams susirasti naujus prekybos partnerius, aktyviai dalyvauja rengiant muges ir parodas, verslo misijas, formuojant teigiamą Lietuvos įvaizdį. Surengti 122 verslą skatinantys renginiai Lietuvos ir užsienio įmonėms bei organizacijoms: eksportuotojų klubai, specializuoti seminarai Lietuvos ir užsienio kompanijoms, prekybos misijos, tarptautinės parodos, ekonominiai forumai užsienio šalyse. Daugiau kaip 3400 Lietuvos ir užsienio įmonių suteiktos informacinės ir konsultacinės paslaugos verslo plėtros klausimais. Suorganizuota 114 individualių užsienio kompanijų vizitų į Lietuvą. Parengta ir išleista 11 Lietuvos ekonomikos pristatymo leidinių, 6 elektroniniai biuleteniai apie Lietuvos verslo naujienas ir galimybes. Parengti ir išleisti 66 straipsniai ir pranešimai apie Lietuvos ekonominę ir investicinę aplinką užsienio žiniasklaidai. Įvykdyta 12 reklaminių akcijų leidiniuose, skirtuose užsienio auditorijai. Šalies įmonės, kurios rūpinasi savo įvaizdžiu ir nori išlikti konkurencingos, turi pereiti prie naujų valdymo metodų. Šiuo metu per 590 įmonių yra įdiegusios sertifikuotą pagal ISO 9001 standartą kokybės vadybos sistemą, per 200 įmonių – pagal ISO 14001 standartą sertifikuotą aplinkos vadybos sistemą. Greta tiesioginės veiklos, įmonės siekia nacionalinio kokybės apdovanojimo, atitinkančio Europos kokybės vadybos fondo modelį. Siekiant sudaryti kuo palankesnę verslo plėtrai aplinką, užtikrinančią naujų darbo vietų kūrimą, didinti mažų ir vidutinių įmonių konkurencingumą, 2005 metais tobulinta smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) teisinė bazė, plėtota paslaugų verslui infrastruktūra, stiprinta finansinės paramos smulkiam ir vidutiniam verslui sistema. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. spalio 19 d. nutarimu Nr. 1104 patvirtinti Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros iki 2008 metų strateginių krypčių aprašas ir Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros 2005–2008 metų priemonių aprašas. Juose išdėstyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės vidutinės trukmės prioritetai smulkaus ir vidutinio verslo plėtros srityje ir priemonės jiems įgyvendinti. Dėl pasikeitusio Europos Sąjungoje vartojamo mažų ir vidutinių įmonių apibrėžimo parengtas Lietuvos Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 5 d. nutarimu Nr. 974 „Dėl PHARE negrąžintinos paramos naudojimo“ numatyta sudaryti galimybę pagal 2005 metais baigusias galioti sutartis su Europos Komisija panaudoti Lietuvai skirtas PHARE negrąžintinos paramos verslui kredituoti lėšas (beveik 29 mln. litų) mikrokreditams smulkaus ir vidutinio verslo subjektams teikti. 2005 metais Ūkio ministerija toliau rėmė 41 verslo informacijos centro ir 7 verslo inkubatorių (tinklo įstaigų) paslaugų verslui programos projektų įgyvendinimą. Tinklo įstaigos, vykdydamos minėtus projektus, atsakė į daugiau nei 61 tūkst. verslininkų paklausimų, suteikė beveik 21 tūkst. valandų konsultacijų ir seminarų, organizavo per 800 verslo informacijos sklaidos renginių. 2005 metais į inkubatorius priimtos 72 naujos įmonės, ir metų pabaigoje visuose inkubatoriuose veikė 175 įmonės, kuriose per metus sukurtos 236 naujos darbo vietos. Tobulindama tinklo įstaigų teikiamų paslaugų kokybę, viešoji įstaiga Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros agentūra 2005 metais organizavo kvalifikacijos kėlimo kursus tinklo įstaigoms aktualiomis temomis. 2005 metais toliau didėjo uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) garantijų poreikis: buvo išduotos 223 garantijos 88,6 mln. litų paskolų (o per 2004 metus buvo išduotos 175 garantijos 44,1 mln. litų paskolų). Įgyvendinus verslo projektus, kuriems 2005 metais buvo paimtos paskolos su INVEGA garantija, numatoma sukurti 1154 naujas darbo vietas. Sprendžiant pramonėje susidarančių pavojingų atliekų tvarkymo ir antrinių žaliavų geresnio panaudojimo klausimus, buvo tęsiama regioninės pavojingų atliekų tvarkymo sistemos plėtra: uždarosios akcinės bendrovės „Toksika“ Šiaulių filiale rekonstruota ir išplėsta naftos produktais užteršto grunto biologinio apdorojimo aikštelė, papildomai įrengtos degių pavojingų atliekų saugyklos, Klaipėdos filiale parengta pavojingų atliekų sandėliavimo ir utilizacijos Klaipėdos krašte galimybių studija. Suteikta parama uždarajai akcinei bendrovei „Žalvaris“ išeikvotų baterijų ir akumuliatorių surinkimo infrastruktūros kūrimo projektui įgyvendinti Kauno mieste, kituose miestuose ir rajonuose. Siekiant užtikrinti Valstybinės pavojingų atliekų tvarkymo 1999–2003 metų programos priemonių tęstinumą, parengta Valstybinė pavojingų atliekų tvarkymo 2006–2008 metų programa, kuri patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. sausio 11 d. nutarimu Nr. 19. Programoje numatyta įgyvendinti pavojingų atliekų ilgalaikio saugojimo, deginimo ir kitas galutinio sutvarkymo priemones. Suteikta parama dviem antrinių žaliavų perdirbimo plėtros projektams: uždarosios akcinės bendrovės „Veeko“ plastiko atliekų perdirbimo įrenginiams modernizuoti ir uždarosios akcinės bendrovės „Metaloidas“ naudotų padangų perdirbimo technologinei įrangai modernizuoti. Vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004–2008 metų programos įgyvendinimo priemones, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. kovo 24 d. nutarimu Nr. 315, ir naujų, 2004 m. kovo 31 d. priimtų, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų (2004/17/EB ir 2004/18/EB) reikalavimus, 2005 metais parengtas ir Lietuvos Respublikos Seime priimtas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo įstatymas (2005 m. gruodžio 22 d.; Nr. X-471) (Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nauja redakcija). Į minėtąjį įstatymą perkeltos naujos Europos Sąjungos viešųjų pirkimų direktyvų nuostatos, kuriomis siūloma įteisinti: Bendrojo viešųjų pirkimų žodyno (CPV) privalomą taikymą; naujų pirkimo procedūrų – konkurencinio dialogo, dinaminės pirkimo sistemos, elektroninių aukcionų – apibrėžimus ir jų taikymo reikalavimus; centrinės perkančiosios organizacijos statusą ir jos steigimo sąlygas, preliminariosios sutarties taikymo reikalavimus, rezervuotų sutarčių neįgaliųjų socialinėms įmonėms taikymo reikalavimus, privalomas tiekėjų paraiškų ar pasiūlymų atmetimo sąlygas, jeigu tiekėjas turi neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už dalyvavimą nusikalstamoje organizacijoje, sukčiavimą, pinigų plovimą; kvalifikuotų tiekėjų sąrašų sudarymą klasikiniame sektoriuje ir tiekėjų kvalifikacinių sistemų sudarymą – komunaliniame sektoriuje, priemones korupcijai mažinti, naują viešųjų pirkimų reglamentavimą komunaliniame sektoriuje. Įstatymas sudaro prielaidas taikyti viešiesiems pirkimams naujas informacines technologijas. Naujų nuostatų įgyvendinimas padės sugriežtinti dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose sąlygas, leidžiančias atsisakyti nepatikimų ir nekompetentingų tiekėjų paslaugų, užkirsti kelią galimai nusikalstamai veikai viešųjų pirkimų srityje. Įstatyme patikslinta perkančiosios organizacijos veiksmų apskundimo tvarka: įteisintas privalomas pretenzijos nagrinėjimas pirmiausia perkančiojoje organizacijoje, o tik po to – teisme. Taip pat nustatyta, kad teismai ieškinius ar apeliacinius skundus išnagrinėtų ne vėliau kaip likus 60 dienų nuo bylos iškėlimo ar apeliacinio skundo priėmimo dienos. Tai leis užtikrinti operatyvų skundų, susijusių su viešaisiais pirkimais, nagrinėjimą ir sumažinti nuostolius šalies ekonomikai. Parengtas ir priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 14 d. nutarimas Nr. 767, kuriuo pakeistos Mažmeninės prekybos taisyklės. Šiame nutarime, atsižvelgiant į kitų teisės aktų pakeitimus, nustatyta, kad Mažmeninės prekybos taisyklės taikomos fiziniams asmenims, kurie įsigijo verslo liudijimą (anksčiau buvo – patentą) arba savo veiklą deklaravo Valstybinėje mokesčių inspekcijoje. Jose taip pat reglamentuojama, kad prekių atitikties privalomiesiems reikalavimams dokumentų reikia tik tais atvejais, kai prekei taikomi saugos, paskirties ar kokybės privalomieji reikalavimai, patikslintos nuostatos dėl pirkėjui valstybine kalba pateikiamos informacijos ir kita. Parengtas ir priimtas ūkio ministro 2005 m. liepos 27 d. įsakymas Nr. 4-275, kuriuo pakeistos Lietuvos Respublikoje parduodamų daiktų (prekių) ženklinimo ir kainų nurodymo taisyklės. Taisyklių pakeitimų tikslas – panaikinti su prekių ženklinimu siejamas kliūtis laisvam prekių judėjimui Europos Sąjungos vidaus rinkoje. Pakeistose taisyklėse patikslintos nuostatos dėl informacijos valstybine kalba pateikimo; išplėstos galimybės informaciją vartotojui pateikti prekių pardavimo vietoje; numatyta daugiau atvejų, kai informaciją apie prekes gali suteikti pardavėjas; aiškiau reglamentuota, kad tais atvejais, kai atskirų prekių ženklinimą reglamentuoja kiti pagal Europos Sąjungos teisės aktus parengti teisės aktai, prekės ženklinamos laikantis atskirų prekių ženklinimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Siekiant vykdyti aktyvią politiką eksporto plėtros ir skatinimo, esamų rinkų išlaikymo ir naujų įvaldymo srityse, parengtos ir ūkio ministro 2005 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 4-270 patvirtintos Finansinės paramos verslininkų misijoms organizuoti ir užsienio valstybių specialistų atvykimui į Lietuvoje vykstančius renginius skatinti teikimo taisyklės. Ūkio ministro 2005 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. 4-293 Išorinės reklamos įrengimo tipinės taisyklės išdėstytos nauja redakcija. Pagal kompetenciją įgyvendindama valstybės politiką užsienio prekybos srityje, Ūkio ministerija rinko ir analizavo reikiamus duomenis, rengė ir derino su kitomis institucijomis šalies pozicijas Europos Komisijos teikiamų teisės aktų projektų prekybos apsaugos priemonių taikymo klausimais, rinko ir teikė Europos Komisijai Lietuvos gamintojų paraiškas dėl muitų suspendavimo tam tikrų prekių importui į Europos Sąjungą, taip pat protestus dėl kitų šalių analogiškų prašymų, aktyviai dalyvavo formuojant šalies pozicijas Europos Sąjungos prekybos politikos Lietuvai jautriose srityse ir naujos Bendrosios Europos Sąjungos preferencijų sistemos formavimo procese. Vadovaujantis atitinkamais Europos Sąjungos teisės aktais, buvo toliau vykdomos tam tikrų prekių importo iš valstybių ne Europos Sąjungos narių dokumentų išdavimo administravimo funkcijos. Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004–2008 metų programos nuostatas plėsti Lietuvos ir valstybių, su kuriomis sudarytos prekybinio ekonominio bendradarbiavimo sutartys, institucijų ir verslo struktūrų bendradarbiavimą, surengti dvišaliai posėdžiai pagal atitinkamas Lietuvos ir užsienio valstybių prekybinio ir ekonominio bendradarbiavimo sutartis (su Lenkija, Baltarusija, Ukraina), kurių metu svarstyti šalies ūkiui ir verslui aktualūs klausimai bendradarbiavimo plėtros prekybos, transporto, mokslo, muitinių, turizmo srityse, taip pat ankstesniuose posėdžiuose priimtų sprendimų vykdymas. Siekiant plėsti ir gerinti tarptautinio ekonominio bendradarbiavimo santykius, pasirašyta prekybinio ekonominio bendradarbiavimo sutartis su Gruzijos ekonominės plėtros ministerija. Pasirašytas Ketinimų protokolas dėl analogiško susitarimo sudarymo su Italijos Lacijaus (Lazio) regionu. Suderintas Ūkio ministerijos ir Maskvos Vyriausybės susitarimo dėl prekybinio ir ekonominio bendradarbiavimo projektas, kurį šiuo metu nagrinėja Rusijos pusė. Parengta Ūkio ministerijos ir Maskvos Vyriausybės bendradarbiavimo 2005–2006 metais programa, kurią planuojama patvirtinti pasirašius minėtąjį dvišalį Ūkio ministerijos ir Maskvos Vyriausybės susitarimą. Atlikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projekto rengimo darbai dėl logistikos centro ir didmeninės prekybos sandėlių steigimo Maskvoje. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2005 m. lapkričio 14 d. pavedė Žemės ūkio ministerijai informuoti Maskvos Vyriausybę apie pritarimą steigti logistikos centrą ir didmeninės prekybos sandėlius Maskvoje. Komercijos atašė vykdo eksporto ir investicijų skatinimo veiklą, koncentruodamiesi į verslo ryšius įmonių lygmeniu. Septyniose valstybėse dirba aštuoni komercijos atašė, paskirti pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. spalio 18 d. nutarimu Nr. 1246 patvirtintą Komercijos atašė pareigybės steigimo programą. Įgyvendinant Vyriausybės programos nuostatas vykdyti aktyvią politiką eksporto plėtros ir skatinimo, esamų rinkų išlaikymo ir naujų įvaldymo srityje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 157 patvirtinta Komercijos atašė pareigybės steigimo 2006–2008 metų programa, kurioje numatyta 2006 metais įsteigti komercijos atašė pareigybes Kinijos Liaudies Respublikoje ir Baltarusijos Respublikoje, 2008 metais – Kazachstano Respublikoje. Siekiant informuoti verslą apie svarbiausius prekybos pokyčius ir kitas užsienio prekybos aktualijas, darančias tiesioginį poveikį verslui, buvo skaitomi pranešimai įvairiuose seminaruose ir posėdžiuose. 2005 metais sėkmingai funkcionavo sukurta Struktūrinių fondų administravimo ir valdymo sistema. Lėšos skirstomos atsižvelgiant į nacionalinius prioritetus, užfiksuotus Lietuvos 2004–2006 metų bendrajame programavimo dokumente (BPD), o informacija apie galimybes gauti paramą, paramos teikimo procedūras ir jau patvirtintus projektus nuolat skelbiama atsakingų institucijų interneto svetainėse, vietos ir šalies periodinėje spaudoje, radijuje ir televizijoje. Lietuvos Respublikos Vyriausybė kas mėnesį rinkosi ir aptarė Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų panaudojimo tempus bei aktualijas, todėl sunkumų panaudojant paramą 2005 metais nebuvo. 2005 m. rugsėjo 29 d. priimtas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas (Nr. X-353), kurio normos sprendžia galimų atitinkamai valstybės ir savivaldybės turto praradimų išvengimo klausimus valstybės ir savivaldybės įmonių pertvarkymo į akcinę bendrovę ar uždarąją akcinę bendrovę atvejais, taip pat užtikrina, kad po pertvarkymo valstybei ar savivaldybei priklausysiančių akcijų vertė kuo tiksliau atitiktų pertvarkytų valstybės ir savivaldybės įmonių turto vertę. Kuriant verslui palankią aplinką ir tobulinant viešojo administravimo sistemą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 įtvirtinta pareiga valstybės institucijoms, kurių veikla susijusi su ūkinės komercinės veiklos reguliavimu, savo interneto svetainėse skelbti informaciją apie jų reguliavimo srityse išduodamas licencijas (leidimus) verstis ūkine komercine veikla. Įgyvendinant Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos rekomendacijas daugiašalėms įmonėms, 2005 metais toliau buvo plėtojama Nacionalinio koordinacinio centro veikla. Kaip ir anksčiau, 2005 metais analizuota valstybės turto privatizavimo teisės aktų taikymo praktika ir ją apibendrinus tobulinti privatizavimą reglamentuojantys teisės aktai – Lietuvos Respublikos Vyriausybė šioje srityje priėmė 12 nutarimų. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais 2005 metais patikslinti Privatizavimo komisijos nuostatai (patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1394), Privatizavimo objektų parengimo privatizuoti taisyklės (patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1427) ir Privatizavimo fondo lėšų naudojimo ir apskaitos taisyklės (patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. vasario 6 d. nutarimu Nr. 152). Šiuose dokumentuose padaryti pakeitimai, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo pakeitimus, susijusius su akcinių bendrovių smulkiųjų akcininkų prievole parduoti turimas akcijas, jeigu to reikalauja vienas ar keli akcininkai, turintys ne mažiau kaip 95 procentus akcijų. 2005 metais pakeistuose Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo viešo aukciono būdu nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 31 d. nutarimu Nr. 1503, atsižvelgta į savivaldybių siūlymą suteikti objekto valdytojui teisę nustatyti atsiskaitymo už privatizuotą turtą terminus; atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos žemės įstatymo pakeitimus, 2005 m. rugsėjo 16 d. nutarimu Nr. 1023 patvirtintos Valstybinės žemės sklypų, priskirtų privatizavimo objektams, pardavimo bei nuomos taisyklės. Vadovaudamasi pakeistu Lietuvos Respublikos valstybės turto fondo įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2005 m. sausio 26 d. nutarimu Nr. 95 patvirtino Valstybės įmonės Valstybės turto fondo įstatus, o 2005 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 588 – valstybės įmonės Valstybės turto fondo 2004 metų finansinę atskaitomybę ir pelno (nuostolio) paskirstymą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 622 pasiūlyta atnaujinti Privatizavimo komisijos sudėtį. Du kartus (2005 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 685 ir 2005 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 945) atnaujintas privatizavimo objektų sąrašas. Atsižvelgiant į akcinės bendrovės „Lietuvos avialinijos“ svarbą, 2005 m. kovo 16 d. nutarimu Nr. 285 pritarta šios akcinės bendrovės privatizavimo viešo konkurso būdu programai, o pasibaigus konkursui, 2005 m. rugpjūčio 4 d. nutarimu Nr. 813, – akcijų pirkimo–pardavimo sutarties projektui. Privatizavimo objektų sąraše 2005 m. gruodžio 31 d. buvo 1977 objektai, iš kurių valstybei nuosavybės teise priklauso 916. Sąraše daugiausia nekilnojamieji daiktai – 1819, iš jų valstybei priklauso 832. Visų į privatizavimo objektų sąrašą įtrauktų objektų likutinė vertė sudaro 730,5 mln. litų, valstybei nuosavybės teise priklausančių – 569,5 mln. litų. 2005 metais privatizuoti 232 valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausantys objektai, kurių likutinė vertė – 137 mln. litų. Artimiausio laikotarpio prioritetai ekonomikos ir verslo srityje Išlaikyti stabilią makroekonominę aplinką ir valstybės finansų tvarumą, sudarantį palankias augimo ir darbo vietų kūrimo sąlygas. Skatinti ekonominės politikos, struktūrinių reformų ir socialinės politikos sanglaudą, didinančią darbo našumą ir konkurencingumą, siekti, kad pagal biudžeto galimybes augtų valstybės investicijos į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP) bei inovacijas, skatinti verslo investicijas į MTEP. Užsienio prekybos srityje – išlaikyti esamą prekių eksporto į trečiąsias šalis ir prekių išvežimo į Europos Sąjungos valstybes spartą, toliau vykdyti Eksporto plėtros ir skatinimo strategijos įgyvendinimo specialiąją programą analogiškomis priemonėmis kaip ir 2005 metais, taip pat imtis naujų priemonių administraciniams gebėjimams stiprinti. Tęsti dvišalį Lietuvos ir valstybių, su kuriomis sudarytos prekybinio ekonominio bendradarbiavimo sutartys, bendradarbiavimą – rengti posėdžius pagal atitinkamas Lietuvos ir užsienio valstybių prekybinio ir ekonominio bendradarbiavimo sutartis šalies ūkiui ir verslui aktualiems klausimams svarstyti. Pasirašyti ekonominio bendradarbiavimo susitarimą su Italijos Lacijaus (Lazio) regionu, bendradarbiavimo memorandumą – su Slovakijos ūkio ministerija. Pagal kompetenciją aktyviai ginti Lietuvos gamintojų interesus Europos institucijose priimant užsienio prekybą reglamentuojančius teisės aktus. Smulkaus ir vidutinio verslo sektoriaus skatinimo srityje – siekiant subalansuotos ir tolygios smulkaus ir vidutinio verslo plėtros, toliau kurti aplinką, palankią verslumui, mažų ir vidutinių įmonių steigimui, plėtoti lankstesnes ir įvairesnes verslo finansavimo formas, užtikrinti institucijų, teikiančių paslaugas verslui, efektyvią ir geros kokybės veiklą, skatinti naujų mokslo rezultatų, technologinių sprendimų ir organizacinių iniciatyvų įgyvendinimą. Pramonės ir verslo konkurencingumo didinimo srityje – stiprinti pramonės ir verslo konkurencinius pranašumus, plėtoti inovacijomis ir naujomis technologijomis grindžiamą veiklą. Skatinti darnią pramonės plėtrą, užtikrinančią racionalesnį išteklių naudojimą, atliekų ir taršos minimizavimą, sukurto produkto neigiamo poveikio aplinkai mažinimą. Įmonių teisės srityje – parengti teisės aktus, sudarysiančius galimybes Lietuvoje steigtis ir veikti Europos kooperatinėms bendrovėms. Sudaryti teisines prielaidas įmonėms teikti Juridinių asmenų registrui dokumentus elektronine forma, taip pat iš registro gauti dokumentų kopijas ir duomenų išrašus elektronine forma. II. ENERGETIKA Lietuvos elektros energetikos sistema šiuo metu visiškai tenkina elektros energijos poreikius šalyje. Maksimali sistemos apkrova – 1,918 GW. Preliminariais duomenimis, 2005 metais Lietuvoje bendroji elektros energijos gamybos apimtis buvo 14,7 TWh. Šalyje suvartota 11,7 TWh elektros energijos, eksportuota 4 TWh elektros energijos, importuota 1 TWh elektros energijos. Nuo 2002 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas ir priimti jo lydimieji teisės aktai sudarė sąlygas funkcionuoti elektros energijos rinkai. Nuo 2004 m. liepos 10 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas, į kurį perkeltos naujų Europos Sąjungos direktyvų nuostatos. Elektros energijos rinka šalyje kuriama etapais, palaipsniui suteikiant reguliuojamojo trečiosios šalies dalyvavimo teisę ir teisę sudaryti tiesioginę elektros energijos tiekimo sutartį su laisvai pasirinktais nepriklausomais tiekėjais šiuo metu visiems nebuitiniams elektros energijos vartotojams, o nuo 2007 m. liepos 1 d. – visiems vartotojams. Elektros energijos perdavimo ir skirstomieji tinklai apskritai tenkina dabartinius elektros energetikos sistemos poreikius, tačiau 3/4 perdavimo ir skirstymo įrenginių yra senesni nei 20 metų, o 1/4 įrenginių – senesni nei 30 metų. Todėl reikės investicijų, skirtų ne tik esamam elektros tinklų lygiui palaikyti, bet ir jų būklei gerinti, kad elektros energija būtų tiekiama patikimai ir stabiliai, kad būtų sukurta bendra trijų Baltijos valstybių elektros energijos rinka. Didelė negerovė yra tai, kad Lietuva neturi tiesioginio ryšio su Vakarų Europos ir Skandinavijos elektros energetikos sistemomis. Planuojamos jungtys su Lenkijos ir Švedijos energetikos sistemomis sudarytų galimybę integruotis į Vakarų Europos ir Skandinavijos elektros energijos rinkas ir padidinti energijos tiekimo patikimumą. Iki 2006 metų pabaigos planuojama povandeniniu nuolatinės srovės kabeliu sujungti Estijos ir Suomijos energetikos sistemas. Akcinė bendrovė „Lietuvos energija“ taps šio projekto dalininke (25 procentais). Projektas ekonomiškai ir politiškai svarbus visų pirma dėl to, jog padidės elektros energijos tiekimo patikimumas Baltijos valstybėse, sumažės priklausomybė nuo Rusijos energetikos sistemos. 2005 m. lapkričio 15 d. priimtas Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 1, 5, 20 straipsnių papildymo ir įstatymo papildymo priedu įstatymas (Nr. X-387), kuriame numatyta tikrinti, kaip atitinka nustatytus efektyvumo reikalavimus pastatuose įrengti šildymo katilai, naudojantys neatsinaujinantį kietąjį arba skystąjį kurą, kurių vardinė atiduodamoji galia yra 20 ir daugiau kW, ir šildymo sistemos, kuriose įrengti tokios galios ir senesni nei 15 metų katilai. Numatyta tikrinti ir pastatuose įrengtų didesnės kaip 12 kW vardinės atiduodamosios galios oro kondicionavimų sistemų atitiktį nustatytiems efektyvumo reikalavimams. Parengtas Nacionalinės energijos vartojimo efektyvumo didinimo 2006–2010 metų programos ir pagrindinių priemonių jai įgyvendinti projektas, kuriame atsižvelgta ir į Europos Komisijos Žaliosios knygos apie energijos vartojimo efektyvumą rekomendacijas. 2005 metais šalies naftos ir gamtinių dujų sektorius dirbo stabiliai. Visiškai buvo patenkinti šalies vartotojų poreikiai visų rūšių energetikos ištekliams. Pastaraisiais metais gana sėkmingai dirbo akcinė bendrovė „Mažeikių nafta“. Ji 2005 metais perdirbo 9,3 mln. tonų naftos, tai yra 7 procentais daugiau negu 2004 metais (8,7 mln. tonų). Net 70 procentų pagamintų naftos produktų buvo išgabenta ir eksportuota į Europos Sąjungos ir kitas šalis. Kita dalis buvo parduota šalies vartotojams. Apie 90 procentų naftos produktų poreikių buvo tenkinama akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ pagamintais naftos produktais. Naftos produktų vartotojams neigiamą įtaką turėjo padidėjusios naftos produktų kainos, kurios pastebimai pradėjo didėti dar 2004 metais. Per 2005 metus degalų kainos vidutiniškai padidėjo daugiau kaip 40 procentų. Dėl to papildomų didesnių sąnaudų turėjo transporto sektorius ir šilumos ūkis. Nafta perkama pasaulinėmis kainomis, kurių paveikti Lietuva neturi galimybių. Tačiau net ir pabrangus naftos produktams padidėjo jų suvartojimas. Antai dyzelino 2005 metais suvartota maždaug 11 procentų daugiau. Tai rodo atitinkamą šalies ekonomikos augimo potencialą. Įgyvendinant Europos Sąjungos direktyvų ir nacionalinių teisės aktų reikalavimus sukaupti 90 dienų naftos produktų valstybės atsargas, šios atsargos toliau buvo kaupiamos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 1901 nustatytą naftos produktų valstybės atsargų kaupimo grafiką. Šiame nutarime numatyta 2005 metams naftos produktų valstybės atsargos kaupimo užduotis įvykdyta. Minėtų atsargų sukaupta 63 dienoms (50 procentų atsargų sukaupta Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis). Didesnių struktūrinių ar teisinio reglamentavimo pokyčių naftos sektoriuje 2005 metais nevyko, nes šis sektorius jau seniai liberalizuotas ir jame veikia privataus kapitalo įmonės. 2005 metais buvo svarstomi įvairiapusiai klausimai, susiję su akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ akcijų paketo (53,7 procento bendrovės įstatinio kapitalo), kuris priklauso Nyderlandų bendrovei „Yukos International UK B. V.“, pardavimu. Lietuvos Respublikos Seime šiais klausimais priimti atitinkami įstatymai: Lietuvos Respublikos akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ akcijų įsigijimo ir disponavimo jomis įstatymas (2005 m. spalio 20 d.; Nr. X-377) ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 1 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymas (2005 m. spalio 20 d.; Nr. X-376). Minėtų įstatymų nuostatų įgyvendinimas sudarys teisines prielaidas skatinti patikimas užsienio investicijas į akcinę bendrovę „Mažeikių nafta“, garantuoti Lietuvos Respublikai ilgalaikę galimybę importuoti ir perdirbti naftą savo teritorijoje, taip pat užtikrinti efektyvų akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ darbą. Derybos su potencialiais akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ akcijų pirkėjais dar nebaigtos, jos tęsiasi ir 2006 metais. Siekiant didinti gamtinių dujų tiekimo saugumą ir patikimumą, 2005 metais Lietuvos ir Latvijos pasienyje valstybės sieną kertančiame magistraliniame dujotiekyje užbaigta įrengti dujų apskaitos stotis, jungianti į bendrą sistemą Lietuvos ir Latvijos dujų tinklus (šis objektas pripažintas tinkamu naudoti 2005 m. kovo 29 d.). Akcinė bendrovė „Lietuvos dujos“ 2005 metais baigė magistralinio dujotiekio į valstybės įmonę Ignalinos atominę elektrinę (Ignalinos AE) ir Visagino miestą statybą (108 km). Šiems darbams panaudota 61 mln. litų. 2005 metais intensyviai buvo tiesiama antroji dujotiekio Kaunas–Šakiai linija, kuri iki 2010 metų padės užtikrinti didėjančius Lietuvos vartotojų poreikius ir didesnį dujų tranzitą į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį. Vartotojai gamtinėmis dujomis aprūpinti praktiškai be sutrikimų. Akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ duomenimis, 2005 metais Lietuvos gamtinių dujų vartotojai suvartojo, galima sakyti, rekordinį šio kuro kiekį – 3,071 mlrd. kub. metrų (daugiau, t. y. 3,468 mlrd. kub. metrų, buvo suvartota tik 1992 metais). Augant šalies ekonomikai, kinta ir gamtinių dujų vartojimo struktūra, sparčiai gausėja vartotojų (2005 metais akcinė bendrovė „Lietuvos dujos“ prijungė apie 3,6 tūkst. naujų vartotojų). Europos Komisija 2004 m. spalio 13 d. atsiuntė Lietuvai oficialų pranešimą Nr. 2004/2261 apie pažeidimą dėl direktyvos 2003/55/EB nuostatų neperkėlimo į nacionalinę teisę, o 2005 m. kovo 16 d. buvo atsiųsta pagrįsta nuomonė. Derinant ministerijų pozicijas, buvo susirašinėjama su Europos Komisija, kuri įvertino Lietuvos priimtas priemones, taikomas išlygas ir 2005 m. liepos 6 d. sustabdė pažeidimų procedūrą. 2005 metų pabaigoje Europos Komisija pradėjo nagrinėti Lietuvos situaciją dėl išimčių pagal šią direktyvą taikymo pagrįstumo Lietuvoje. Siekiant pagerinti Ignalinos AE branduolinę saugą ir išlaikyti aukštą jos lygį, buvo parengta trečioji Ignalinos AE saugos gerinimo programa (SIP-3). Programa parengta remiantis Tarptautinės fizinės saugos patarėjų misijos, Antrojo energijos bloko saugos analizės, Vienintelio veikiančio bloko saugos užtikrinimo, Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos (VATESI) ir Ignalinos AE Saugos komisijos rekomendacijomis, Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo programos įgyvendinimo priemonių planu. Įgyvendinant Ignalinos AE saugos gerinimo programas, 2005 metais į Ignalinos AE saugą iš viso investuota daugiau nei 82 mln. litų. Buvo įgyvendinamos 99 priemonės, iš kurių 41 užbaigta. Daugiausia lėšų (18 mln. 715 tūkst. litų) 2005 metais pareikalavusį projektą – pasirengimą perkelti pirmajame energijos bloke nebaigtą išdeginti kurą į antrąjį bloką – numatoma užbaigti 2006 metais. Įdiegta moderni sprogmenų ir narkotinių medžiagų aptikimo priemonė, kainavusi 454 tūkst. litų. Baigiamas įrengti skystų radioaktyviųjų atliekų cementavimo kompleksas. Ignalinos AE pirmojo bloko išmontavimo bei antrojo bloko sustabdymo parengiamieji darbai 2005 metais vykdyti pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. 117 patvirtintą Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės pirmojo ir antrojo blokų eksploatavimo nutraukimo programą ir ūkio ministro 2005 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 4-92 patvirtintą Valstybės įmonės Ignalinos AE pirmojo ir antrojo blokų eksploatavimo nutraukimo programos įgyvendinimo priemonių planą. Įgyvendinant plano priemones, atlikti šie pagrindiniai darbai: baigtos statyti šilumos ir garo katilinės, nutiestas magistralinis dujotiekis Pabradė–Visaginas, kuriuo bus tiekiamos dujos naujoms katilinėms; įrengtas naujas techninių dokumentų archyvas; atlikti vietų, tinkamų trumpaamžių mažo ir vidutinio aktyvumo radioaktyviųjų atliekų kapinynui, tyrimai; rengiamas poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos papildymas dėl Stabatiškių aikštelės, esančios Ignalinos AE teritorijoje; parengta statybų aikštelė naujai panaudoto branduolinio kuro saugyklai, pasirašyta sutartis su rangovu dėl jos statybos; rengiama aikštelė kietųjų radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir saugojimo komplekso statybai; pasirašyta sutartis su rangovu dėl komplekso statybos. Siekiant sušvelninti Ignalinos AE uždarymo socialinius ir ekonominius padarinius Ignalinos AE regione, 2005 metais iš Valstybės įmonės Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo fondo skirta 7,5 mln. litų socialinėms ir ekonominėms Valstybės įmonės Ignalinos AE pirmojo ir antrojo blokų eksploatavimo nutraukimo programos priemonėms regione vykdyti. Ignalinos AE regiono plėtros agentūra iš minėtojo fondo lėšų administravo 3 programas, pagal kurias suteikta parama 32 regiono įmonėms, įgyvendinta 19 darbo su jaunimu projektų, vykdoma 15 projektų vietinėms iniciatyvoms paremti, Visagino socialinės ir psichologinės tarnybos teikė konsultacijas 730-čiai asmenų. Europos Sąjunga, vykdydama Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą sutarties 4 protokole numatytus įsipareigojimus, numatė 2004–2006 metais skirti Lietuvai 320 mln. eurų Ignalinos AE eksploatavimui nutraukti ir Lietuvos energetikos ūkiui modernizuoti. Iš šios sumos Europos Komisija jau patvirtino 211 mln. eurų, iš kurių 183 mln. eurų administruos Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, o 28 mln. eurų, pervestų į Lietuvos Respublikos valstybės iždo specialiąją sąskaitą, administruos Lietuvos institucijos. Vadovaudamasi Europos Komisijos sprendimais dėl lėšų skyrimo į Lietuvos Respublikos valstybės iždo specialiąją sąskaitą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2005 m. rugsėjo 7 d. priėmė nutarimą Nr. 980 „Dėl Ignalinos programos administravimo Lietuvoje“. Ūkio ministerija, Finansų ministerija ir viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra yra institucijos, kurios atsako už Ignalinos programos įgyvendinimą Lietuvoje. Lėšų administravimo mechanizmas derinamas su Europos Komisija. Europos Sąjungos Vadovų tarybos išvadose 2007–2013 metų finansinei perspektyvai Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimui numatyta 865 mln. eurų. Įgyvendinamas PHARE projektas, skirtas Širvintų rajono Bartkuškio miške esančio specialaus radioaktyviųjų atliekų laidojimo punkto saugai pagerinti. Parengta laidojimo punkto saugos įvertinimo ataskaita, sudarytos sutartys su darbų, paslaugų ir įrangos tiekėjais, vykdoma nuolatinė Širvintų rajono Bartkuškio miške esančio specialaus radioaktyviųjų atliekų laidojimo punkto aplinkos stebėsena, sustiprinta punkto fizinė sauga, atliktas teritorijos ženklinimas. Artimiausio laikotarpio prioritetai energetikos srityje Užtikrinti elektros energijos tiekimo patikimumą ir stabilumą, sukurti bendrą Baltijos valstybių elektros energijos rinką ir integruotis į Vakarų Europos elektros energijos rinkas. Siekti aukšto branduolinės saugos lygio eksploatuojant Ignalinos atominę elektrinę, nutraukiant jos eksploatavimą ir tvarkant radioaktyviąsias medžiagas. III. TRANSPORTAS IR KOMUNIKACIJOS Šalies ūkio augimas, keliantis gyvenimo lygį, ir naujų darbo vietų kūrimas būtų neįmanomi be efektyvios transporto sistemos ir tinkamos jo infrastruktūros. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004–2008 metų programos Transporto ir komunikacijų skyriaus nuostatas nuosekliai siekiama įgyvendinti pagrindinį strateginį tikslą – sukurti modernų, subalansuotą, saugų susisiekimo infrastruktūros tinklą, kuris efektyviai tenkintų verslo ir gyventojų poreikius. 2005 metai Lietuvos transporto sistemai buvo gana sėkmingi. Transporto ir ryšių sektorius išliko sparčiai modernėjančia šalies ūkio sritimi. Tai patvirtina statistika. 2005 metais transporto sistemoje dirbo apie 95,5 tūkst. žmonių, arba 6,5 procento visų Lietuvos dirbančių gyventojų, o sektoriuje sukurta bendrosios pridėtinės vertės (BPV) dalis, išankstiniais duomenimis, sudarė 13,3 procento (8,435 mln. litų), arba 17,4 procento daugiau nei 2004 metais. 5 pav. Transporto ir ryšių sektoriuose sukurta bendroji pridėtinė vertė (BPV) 2001–2005 metais. Šaltinis – Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenys;* – išankstiniai 2005 metų duomenys. 2005 metais pasiekti rezultatai daugelyje transporto sričių buvo rekordiniai: šalies geležinkeliais vežtas rekordinis nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo krovinių kiekis – 49,3 mln. tonų, uoste perkrauta 21,8 mln. tonų krovinių, o tarptautiniuose oro uostuose aptarnauta daugiau kaip 1,4 mln. keleivių. Kad transporto infrastruktūra būtų modernizuojama ir plėtojama koordinuotai, kad būtų pasiekta visų transporto rūšių subalansuota plėtra, 2005 metais buvo parengtos šios svarbios transporto ir ryšių plėtrai strategijos ir programos: Ilgalaikė (iki 2025 metų) Lietuvos transporto sistemos plėtros strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 692; Lietuvos plačiajuosčio ryšio infrastruktūros 2005–2010 metų plėtros strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. 1231; Civilinės aviacijos liberalizuotoje rinkoje strategija (iki 2015 metų), kuriai iš esmės pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybės Tranzito komitetas (2006 m. sausio 26 d. posėdžio protokolas Nr. TK-1); Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ilgalaikė strategija iki 2013 metų kartu su giliavandenio uosto statybos galimybėmis, kuriai pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybės Strateginio planavimo komitetas (2005 m. sausio 25 d. posėdžio protokolas Nr. 5); Valstybinė saugaus eismo automobilių keliais 2005–2010 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. 759. Tobulinant susisiekimo sektoriaus teisinę bazę, 2005 metais buvo parengta daugiau kaip 200 transporto veiklą reglamentuojančių teisės aktų, iš jų 11 įstatymų, 81 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, 6 Respublikos Prezidento dekretų projektai ir 118 susisiekimo ministro norminio pobūdžio įsakymų. Svarbesnieji iš jų: Lietuvos Respublikos Šventosios valstybinio jūrų uosto įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo nauja redakcija, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 21 d. nutarimas Nr. 447 „Dėl Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo įgyvendinimo“ ir kiti. Didinant Lietuvos kaip tranzito valstybės patrauklumą ir siekiant sukurti modernią transporto infrastruktūrą, 2005 metais kapitaliai suremontuota daugiau kaip 69 km geležinkelių (2004 metais – 63 km), modernizuojamos telekomunikacijų ir elektros tiekimo linijos IXB geležinkelių transport …