LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ N U T A R I M A S DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS DERYBINIŲ POZICIJŲ DERYBOSE DĖL NARYSTĖS EUROPOS SĄJUNGOJE PATVIRTINIMO 2001 m. sausio 15 d. Nr. 43 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 475 „Dėl Lietuvos Respublikos derybinės pozicijos derybose dėl narystės Europos Sąjungoje rengimo tvarkos“ (Žin., 1999, Nr. 38-1167), Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: 1. Patvirtinti pridedamas: 1.1. Lietuvos Respublikos derybinę poziciją „Žemės ūkis“ (7 derybinis skyrius); 1.2. Lietuvos Respublikos derybinę poziciją „Mokesčiai“ (10 derybinis skyrius); 1.3. Lietuvos Respublikos derybinę poziciją „Regioninė politika ir struktūrinės priemonės“ (21 derybinis skyrius). 2. Pavesti Užsienio reikalų ministerijai pateikti 1 punkte nurodytas derybines pozicijas Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą konferencijai. Ministras Pirmininkas                                                                       Rolandas Paksas Užsienio reikalų ministras                                                           Antanas Valionis PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 15 d. nutarimu Nr. 43 LIETUVOS RESPUBLIKOS DERYBINĖ POZICIJA „ŽEMĖS ŪKIS“ (7 DERYBINIS SKYRIUS) BENDROSIOS NUOSTATOS 2004 m. sausio 1 d. laikoma data, nuo kurios Lietuvos Respublika turi būti pasirengusi prisiimti narystės Europos Sąjungoje (toliau vadinama – ES) įsipareigojimus. Lietuvos Respublika pritaria visam ACQUIS žemės ūkio srityje. Lietuvos Respublika bus pasirengusi įgyvendinti žemės ūkio ACQUIS reikalavimus nuo įstojimo į ES dienos. Lietuvos Respublika šiame derybiniame skyriuje prašo pereinamųjų laikotarpių ir techninių pritaikymų. PEREINAMIEJI LAIKOTARPIAI Dėl Integruotos administravimo ir kontrolės sistemos. Tarybos reglamentas 3508/92/EEB „Dėl integruotos Bendrijos paramos administravimo ir kontrolės sistemos sukūrimo“, Komisijos reglamentas 3887/92/EEB „Dėl išsamių integruotos Bendrijos paramos administravimo ir kontrolės sistemos įgyvendinimo taisyklių“. Lietuvos Respublika prašo leisti pasinaudoti dvejų metų pereinamojo laikotarpio galimybe nuo įstojimo į ES dienos. Dėl pieno ir pieno produktų. Tarybos reglamentas 2597/97/EB „Dėl papildomų taisyklių, susijusių su geriamu pienu, organizuojant bendrąją pieno ir pieno produktų rinką“. Lietuvos Respublika prašo pereinamojo laikotarpio iki 2009 m. sausio 1 d., kuriuo būtų leista toliau gaminti vidaus rinkai įvairaus asortimento pieną, priskiriant nenugriebto pieno kategorijai 3,2 procento, o pusriebio pieno kategorijai – 2,5 procento ir 1 procento riebumo pieną. Dėl mokesčių už veterinarijos inspekcijas. Tarybos direktyvos 96/43/EB 1 straipsnis, A priedas. Lietuvos Respublika prašo pereinamojo laikotarpio iki 2009 m. sausio 1 d., kuriuo mokesčių už veterinarijos inspekcijas dydžiai būtų sulyginti su taikomais ES. Dėl visuomenės sveikatos. Tarybos direktyvos 64/433/EEB 3 straipsnis, I priedo 1, 2 ir 4 skyriai; Tarybos direktyvos 71/ 118/EEB I priedo 1, 2 ir 4 skyriai; Tarybos direktyvos 77/99/EEB 3 straipsnis, A priedo 1 skyrius ir B priedo 1 skyrius; Tarybos direktyvos 91/493/EEB 3 straipsnis, I priedo 3 skyrius; Tarybos direktyvos 92/46/EEB B priedo I skyrius. Lietuvos Respublika prašo pereinamojo laikotarpio iki 2007 m. sausio 1 d., kuriuo būtų rekonstruotos (statomos) pagal ES veterinarijos reikalavimus mėsos, pieno ir žuvų perdirbimo įmonės. Dėl pienui keliamų ES veterinarijos reikalavimų. Tarybos direktyvos 92/46/EEB A priedo II skyriaus 2 punktas ir IV skyriaus A punktas. Lietuvos Respublika prašo pereinamojo laikotarpio iki 2007 m. sausio 1 d., kuriuo Lietuvos pieno ūkiai ir juose gaunamas pienas pasiektų ES keliamus veterinarijos reikalavimus. Dėl gyvūnų gerovės. Tarybos direktyvos 93/119/EB 4, 5 ir 6 straipsniai. Lietuvos Respublika prašo pereinamojo laikotarpio iki 2007 m. sausio 1 d., kuriuo būtų įvykdyti gyvūnų gerovės reikalavimai skerdyklose. Tarybos direktyvos 91/629/EEB 4 straipsnis ir Tarybos direktyvos 91/630/EEB 4 straipsnis. Lietuvos Respublika prašo pereinamojo laikotarpio iki 2011 m. sausio 1 d., kuriuo būtų įvykdyti gyvūnų gerovės reikalavimai gyvulių auginimo ir laikymo vietose. Dėl sėklų ir sodinamosios medžiagos. Tarybos direktyvos 99/ 105/EB „Dėl prekybos miškų reprodukcine medžiaga“ 9 straipsnis. Lietuvos Respublika prašo pereinamojo laikotarpio iki 2006 m. sausio 1 d., kuriuo būtų nustatyti Lietuvoje augančių medžių rūšių kilmės rajonai. Dėl augalų sveikatos. Tarybos direktyvos 93/85/EB 1 straipsnio (c) punktas. „Dėl bulvių žiedinio puvinio kontrolės“. Lietuvos Respublika prašo pereinamojo laikotarpio iki 2006 m. sausio 1 d., kuriuo būtų įgyvendinta bulvių žiedinio puvinio kontrolės direktyva. Dėl augalų veislių apsaugos. Tarybos reglamento 2100/94/EB „Dėl Bendrijos augalų veislių nuosavybės teisių“ 14 straipsnis. Lietuvos Respublika prašo pereinamojo laikotarpio iki 2012 m. sausio 1 d., kuriuo žemės ūkio subjektai, naudojantys saugomos veislės sėklą savo reikmėms, nemokėtų selekcinio mokesčio veislės savininkui. Dėl nesertifikuotų sėklų ir dauginamosios medžiagos naudojimo. Tarybos reglamento 2092/91/EEB „Dėl ekologinio žemės ūkio produkcijos gamybos ir žemės ūkio bei maisto produktų ženklinimo“ 6 straipsnis. Lietuvos Respublika prašo pereinamojo laikotarpio iki 2006 m. sausio 1 d. – dėl galimybės sertifikuotuose ekologinės gamybos ūkiuose naudoti sėklas ir dauginamąją medžiagą, užaugintą nesertifikuotuose ūkiuose. Dėl vario junginių naudojimo augalų apsaugai. Tarybos reglamento Nr. 2092/91/EEB „Dėl ekologinio žemės ūkio produkcijos gamybos ir žemės ūkio bei maisto produktų ženklinimo“ II priedo 1 dalies IV punktas. Lietuvos Respublika prašo pereinamojo laikotarpio iki 2006 m. sausio 1 d. – dėl galimybės sertifikuotuose ekologinės gamybos ūkiuose augalų apsaugai naudoti vario junginius. Dėl bičių maitinimo preparatams naudojamo nesertifikuoto cukraus. Tarybos reglamento Nr. 2092/91/EEB „Dėl ekologinio žemės ūkio produkcijos gamybos ir žemės ūkio bei maisto produktų ženklinimo“ I priedo B dalies 5.4 punktas. Lietuvos Respublika prašo pereinamojo laikotarpio iki 2006 m. sausio 1 d. – dėl galimybės sertifikuotuose ekologinės gamybos bitininkystės ūkiuose bičių maitinimo preparatams naudoti nesertifikuotą cukrų. TECHNINIAI PRITAIKYMAI Atsižvelgdama į dideles integruotos administravimo ir kontrolės sistemos sukūrimo išlaidas, Lietuvos Respublika prašo, kad iki įstojimo į ES dienos būtų teikiama techninė pagalba pagal PHARE programą, o dvejus metus po įstojimo – teisės aktuose numatyta finansinė parama. Atsižvelgdama į tai, kad reikia daug lėšų integruotai administravimo ir kontrolės sistemai įdiegti, Lietuvos Respublika prašo leisti pasinaudoti reglamento 3508/92/EEB 10 straipsnio 1 dalyje numatyta dalinio finansavimo galimybe kuriant ir diegiant kompiuterines ir patikros sistemas, Tarybos reglamento 165/94/EB 1 straipsnio 1 dalyje numatyta finansine parama aerofotografijoms ar vaizdams iš palydovo įsigyti ir iššifruoti, dokumentams apdoroti, taip pat techninėms galimybėms sklypo buvimo vietai nustatyti pagal nurodytojo reglamento 1 straipsnio 2-6 dalyse išdėstytas taisykles bei sąlygas. Lietuvos Respublika prašo finansinę paramą nustatytąja tvarka teikti dvejus metus po to, kai įstos į ES. Finansavimo prašoma atsižvelgiant į Tarybos reglamento 2466/96/EB 1 straipsnio 2 dalyje išdėstytą nuostatą, kad ES valstybėms penkerius metus teikiama finansinė parama. Atsižvelgdama į dideles ūkių apskaitos duomenų tinklo sukūrimo ir kasmetinių tyrimų išlaidas bei ES paramos svarbą, Lietuvos Respublika prašo iki stojimo į ES dienos toliau teikti ES techninę bei metodinę pagalbą, o nuo įstojimo dienos lygiomis teisėmis su kitomis valstybėmis narėmis – Komisijos reglamento 1915/83/EEB 5 straipsnyje numatytą finansinę paramą (standartinį mokestį) už kiekvieną tinkamai parengtą ūkio ataskaitą. Lietuvos Respublika prašo nustatyti 1355 tūkst. ha bazinį pasėlių plotą. Lietuvos Respublika prašo nustatyti vidutinį javų derlingumą – 3,5 t/ha, kurio pagrindu bus apskaičiuojamos tiesioginės išmokos už pasėlių plotus. Lietuvos Respublika prašo nustatyti 8,5 tūkst. t bulvių krakmolo gamybos kvotą, kuri atitinka Lietuvos įmonių, gaminančių krakmolą, gamybos pajėgumus. Lietuvos Respublika prašo skirti 20 tūkst. t sausųjų pašarų (iš dobilų, liucernų ir kitokios žolės) gamybos kvotą. Lietuvos Respublika prašo suteikti 150 tūkst. t metinę A baltojo cukraus kvotą, taip pat papildomą 15 tūkst. t (arba 10 procentų A kvotos) B cukraus kvotą. Lietuvos Respublika prašo, kad būtų nustatytas maksimalus garantuotas 6 tūkst. t ilgojo ir 8,5 tūkst. t trumpojo linų pluošto gamybos kiekis. Lietuvos Respublika prašo papildyti sąrašą vynuogių veislių ir auginimo regionų, iš kurių importuotas pagamintas vynas gali būti naudojamas putojančiajam vynui gaminti: Centrinės Moldovos regionu (Aligotšč, Feteasca, Pinot Blanc, Riesling, Sylvaner, Sauvignon, Chardonnay, Traminer, Muscat); Pietų Moldovos regionu (Pinot Franc, Cabernet, Merlot); Pietų Slovakijos regionu (Pinot, Riesling, Sauvignon, Chardonnay, Traminer, Merlot). Lietuvos Respublika prašo, kad su geografiniu regionu susijusių pavadinimų sąrašas, nurodytas II šio reglamento priede, būtų papildytas šiais pavadinimais: originali lietuviška degtinė, Vilniaus džinas, „Čepkelių“ trauktinė, „Stakliškių“ midus, midaus balzamas „Žalgiris“. Lietuvos Respublika prašo nacionalinės 2250 tūkst. t pieno gamybos kvotos: 1700 tūkst. t parduoti pramonei ir 550 tūkst. t – tiesioginiams vartotojams. Lietuvos Respublika prašo, kad spartinant restruktūrizavimą būtų skiriama ES lėšų pieno gamybos nutraukimo smulkiuose ūkiuose programoms finansuoti. Lietuvos Respublika prašo, kad Lietuvos pieno gamintojams būtų mokamos tiesioginės išmokos, numatytos mokėti ES pieno gamintojams nuo 2005 metų. Lietuvos Respublika prašo specialiųjų tiesioginių išmokų už 154 tūkstančius jaučių ir bulių. Lietuvos Respublika prašo tiesioginių išmokų už 62 tūkstančius karvių žindenių. Lietuvos Respublika prašo tiesioginių skerdimo išmokų už 335 tūkstančius vyresnių nei 8 mėnesių skerdžiamų galvijų ir 290 tūkstančių nuo 1 iki 7 mėnesių veršelių. Lietuvos Respublika prašo nustatyti nacionalinio priemokų fondo, skirto priemokoms už galvijus, dydį atsižvelgiant į jautienos gamybos apimtį. Lietuvos Respublika prašo tiesioginių išmokų už 12 tūkstančių ėriavedžių. Lietuvos Respublika prašo teisės nustatyti leidžiamą tuščiosios avižos sertifikuojamoje sėkloje kiekį – 0. Lietuvos Respublika prašo įtraukti daugiametę žolę – rytinį ožiarūtį (Galega orientalis L.) – į pašarinių augalų rūšių sąrašą. Lietuvos Respublika prašo piktžoles pripažinti kenksmingais organizmais. Lietuvos Respublika prašo suteikti apsaugotų nuo augalų ligų sukėlėjų – Erwinia amylowora (Burill) Winslow et al. ir Beet necrotic yellow vein furovirus (Rhizomania) – zonų statusą. Lietuvos Respublika prašo įtraukti sąvoką „ekologiškas“ į Tarybos reglamento Nr. 2092/91/EEB „Dėl ekologinio žemės ūkio produkcijos gamybos ir žemės ūkio bei maisto produktų ženklinimo“ 2 straipsnį. Derybose dėl narystės ES Lietuvos Respublika taip pat siekia, kad: Lietuvos žemės ir maisto ūkis būtų įtrauktas į bendrąją ES rinką; Lietuvos žemės ir maisto ūkis būtų visiškai įtrauktas į bendrąją ES žemės ūkio politiką – užtikrinta sklandi ir subalansuota parama žemės ūkiui ir kaimo plėtrai; būtų užtikrinta prašoma gamybos apimtis atsižvelgiant į tradicinę gamybą, esamą potencialą ir gamybos tendencijas ateityje; būtų suteikti pereinamieji laikotarpiai ir taikomi techniniai pritaikymai, kaip prašoma šioje derybinėje pozicijoje; būtų teikiama techninė pagalba pagal ES PHARE programą; būtų teikiama ES teisės aktuose numatyta finansinė parama; būtų suteikta galimybė dalyvauti nuolatinių, mokslinių ir konsultacinių komitetų veikloje. ŽEMĖS ŪKIO SEKTORIAUS APŽVALGA Lietuvos Respublikos Seimo 2000 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. VIII-1728 (Žin., 2000, Nr. 50-1435) patvirtinta Žemės ūkio ir kaimo plėtros strategija, nustatanti žemės ūkio ir kaimo plėtros 2000–2006 metų kryptis, taip pat žemės ūkio ir kaimo plėtros tikslus, principus ir prioritetus. Svarbiausiasis strategijos tikslas – sukurti palankią aplinką įvairiapusei ekonominei, socialinei kaimo plėtrai, jo gamtosaugai ir etnokultūrai, sudaryti sąlygas nuosekliai gerinti gyvenimo kokybę kaime ir integruotis į ES. Žemės ūkio sektoriaus vaidmuo šalies ekonomikoje Žemės ūkis – viena svarbiausių Lietuvos ūkio šakų. Daugiau nei pusę Lietuvos ploto sudaro žemės ūkio paskirties žemė (3,95 mln. ha), iš kurios 2,9 mln. ha – ariama žemė. Žemės ir maisto ūkyje sukuriama žymi Lietuvos bendrojo vidaus produkto dalis, kuri palaipsniui mažėja daugiausia dėl kitų ekonomikos sektorių (pvz., paslaugų) spartesnės plėtros. 1999 metais žemės ūkyje sukurta apie 8,6 procento (3,265 mlrd. litų) bendrojo vidaus produkto (1997 metais – 10,9 procento (3,727 mlrd. litų), 1998 metais – 9,5 procento (3,626 mlrd. litų). Žemės ūkyje dirba apie 19,2 procento (316 tūkstančių) visų Lietuvos dirbančiųjų. Kaimo vietovėse gyvena 31,8 procento visų šalies gyventojų. 1999 metais per 30 procentų pajamų, gautų už žemės ūkio produkciją visuose Lietuvos ūkiuose, sudarė pajamos už parduotus gyvulius ir paukščius, 36 procentus – už pieną, 17 procentų – už grūdus, per 7 procentus – už cukrinius runkelius, 9 procentus – už kitą žemės ūkio produkciją. Lietuvos Respublika apsirūpina dauguma vidaus vartojimui reikalingų žemės ūkio ir maisto produktų. Pažymėtina, kad pieno produkcijos pagaminama beveik dvigubai daugiau, nei suvartojama vidaus rinkoje (1999 metais – 180 procentų). Žemės ūkio produktų perdirbimo ir maisto pramonės produkcija sudaro didelę dalį visos Lietuvos pramonės produkcijos (1998 metais – 28,1 procento), nors ši dalis ir mažėja. 1998 metais 75,6 procento pagamintų maisto produktų ir gėrimų suvartota vidaus rinkoje, o 24,4 procento – eksportuota. Maisto pramonė gamina ir eksportuoja vis daugiau didesnę pridėtinę vertę turinčių produktų. 1998 metų pradžioje 434 Lietuvos maisto perdirbėjai ir gėrimų gamintojai buvo įdarbinę daugiau kaip 46 tūkstančius darbuotojų. Pieno, mėsos perdirbimas – svarbiausieji žemės ūkio produktų perdirbimo ir maisto pramonės sektoriai. Čia pagaminama daugiau nei pusė Lietuvos maisto pramonės produkcijos. 1999 metais Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksportas sudarė 12,6 procento visos Lietuvos eksporto vertės. Maisto produktų ir gėrimų pramonėje yra apie 90 procentų privataus kapitalo, alkoholio pramonėje – 27,3 procento. Žemės ūkio sektoriaus būklė Gamyba Per pastaruosius 10 metų žemės ūkio produkcijos gamyba mažėjo. Palyginti su 1990 metais, 1999 metais jautienos pagaminta apie 33,5 procento, kiaulienos – 37,8 procento, paukštienos – 41,4 procento, pieno – 53 procentai, grūdų prikulta 64,7 procento. Apskritai 1990-1999 metais gamyba akivaizdžiai mažėja, tačiau nuo 1997 metų ima ryškėti gamybos stabilizavimosi tendencijos, kai kuriuose sektoriuose gamyba didėja. 1995-1999 metai – radikalių žemės ūkio reformų laikotarpis, kurį gamyba staigiai krinta (iki 1997 metų), nuo 1997 metų – tas kritimas stabilizuojasi. Šiuo laikotarpiu Lietuvos Respublika vykdė pakankamai radikalias reformas, nuo planinės pereinama prie rinkos ekonomikos. Taigi jis neatspindi tikrosios žemės ūkio produkcijos gamybos būklės bei struktūros ir negali būti traktuojamas kaip referencinis. Gamyba mažėjo dėl vidinių bei išorinių veiksnių, ypač paskutiniaisiais metais. Reformos proceso (žemės ir žemės ūkio politikos) struktūriniai pokyčiai lėmė smulkių ūkių atsiradimą. Stambūs ūkiai, gaminę daug produkcijos, skirtos eksportuoti į tuometinę Sovietų Sąjungą, prasidėjus restitucijai virto smulkesniais: žemės ūkio bendrovėmis, ūkininkų (šeimos) ūkiais, namų ūkiais. Smulkiems ūkiams reikėjo laiko pasiekti ankstesnįjį našumą. 1994 m. gruodžio 22 d. priėmus Lietuvos Respublikos žemės ūkio ekonominių santykių valstybinio reguliavimo įstatymą (Žin., 1995, Nr. 1-5), Lietuvos Respublikos Vyriausybė pradėjo taikyti įvairias paramos schemas, rėmė investicijas, sudarė palankias sąlygas gauti kreditų. Žemės ūkyje pradėtos taikyti naujesnės technologijos, produktyvesnės veislės ir panašiai. 1999 metais žemės ūkio produkcijos pagaminta 15,7 procento (6,037 mlrd. litų) mažiau nei 1998 metais (7,161 mlrd. litų), mat dėl nepalankių oro sąlygų išaugintas mažesnis kai kurių pasėlinių augalų derlius. Labiausiai sumažėjo grūdų (25 procentais) ir daržovių (25,6 procento), tačiau sparčiai didėjo rapsų gamyba: nuo 37,2 tūkst. t 1997 metais iki 115,1 tūkst. t 1999 metais. 1991-1996 metais sparčiai mažėjo gyvulių ir paukščių, paskutiniuosius trejus metus (1997–1999 metais) šis procesas sulėtėjo: galvijų nuo 1016,3 tūkstančio 1997 metais ir 922,8 tūkstančio 1998 metais sumažėjo iki 897,8 tūkstančio 1999 metais. Pieno gamyba sumažėjo nuo 1,949 mln. t 1997 metais ir 1,93 mln. t 1998 metais iki 1,714 mln. t 1999 metais, tačiau pagerėjo jo kokybė – aukščiausiosios ir I rūšies pieno supirkta 60 procentų (1998 metais – 29 procentai). Mėsos gamyba (pagal skerdienos svorį) svyravo nuo 200,9 tūkst. t 1997 metais iki 202,3 tūkst. t 1998 metais ir 192,9 tūkst. t 1999 metais. Kaimo rėmimo fondas 1997 metais įkurtas finansinės paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai šaltinis – Kaimo rėmimo fondas, kurį pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. lapkričio 7 d. nutarimą Nr. 1353 „Dėl Agrarinės reformos fondo likvidavimo ir Kaimo rėmimo fondo pertvarkymo į Specialiąją kaimo rėmimo programą“ (Žin., 2000, Nr. 96-3037) nuo 2001 m. sausio 1 d. numatoma pertvarkyti į Specialiąją kaimo rėmimo programą. Fondo lėšos naudojamos: prioritetinėms investicijų programoms; Žemės ūkio paskolų garantijų fondui formuoti; žemės ūkio rinkos ekonominiam reguliavimui bei pajamų palaikymui, eksporto skatinimui; tiriamiesiems darbams, konsultavimui ir mokymui, žemės ūkio informacinės sistemos kūrimo finansavimui; kaimo socialinės infrastruktūros plėtrai. Prekyba žemės ūkio ir maisto produktais Vykdomos žemės ūkio politikos priemonės 1997 metais gamybą stabilizavo. Gamyba mažėjo dėl to, kad prarastos ankstesnės rinkos (1998 metų pabaigoje Rusijos krizė), eksporto rinkose pasirodė subsidijuojama produkcija iš Vakarų Europos, į Lietuvos eksporto rinkas tiekiama kitų valstybių humanitarinė pagalba, krito pasaulinės žemės ūkio produkcijos kainos. Lietuvos žemės ūkio produkcijos gamintojai buvo paskatinti greičiau persiorientuoti ir ieškoti naujų rinkų – ES, JAV, kitose valstybėse. Taigi eksportas į NVS mažėja, o į ES valstybes didėja. Prekyba žemės ūkio ir maisto produktais sudaro didelę Lietuvos užsienio prekybos struktūros dalį. 1999 metais Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksportas sudarė 12,6 procento (1, 5 mlrd. litų) visos Lietuvos eksporto vertės, o importas – 11,2 procento (2,16 mlrd. litų). Pagrindinės žemės ūkio ir maisto produktų eksporto rinkos yra ES, NVS ir Baltijos valstybės. Rusijos krizė pakeitė prekybos kryptį: 1998 metais eksportas į NVS šalis sudarė 46,4 procento visos žemės ūkio ir maisto produktų eksporto vertės, o 1999 metais – 32,1 procento, į ES valstybes atitinkamai – 23,5 ir 26,2 procento, į Baltijos valstybes – 15 ir 20,8 procento. Daugiau nei pusė importuojamų į Lietuvą žemės ūkio ir maisto produktų buvo iš ES valstybių (1998 metais importas iš ES sudarė 53,6 procento viso žemės ūkio ir maisto produktų importo, 1999 metais – 54,2 procento), iš Vidurio ir Rytų Europos valstybių – atitinkamai 14 ir 16,1 procento, iš Baltijos valstybių – 9,1 ir 10,4 procento. Lietuvos prekybos su ES žemės ūkio ir maisto produktais balansas neigiamas ir turi tendenciją didėti. 1995 metais šis balansas sudarė 271 mln. litų, o 1999 metais padidėjo iki 780 mln. litų. Lietuvos Respublika žemės ūkio ir maisto produktais daugiausia prekiauja su Vokietija, Olandija, Danija. Derybų dėl tolesnio žemės ūkio ir maisto produktų prekybos liberalizavimo pagal Europos sutartį rezultatai paskatins prekybą tarp Lietuvos ir ES. 1997–1999 metais Lietuva į ES valstybes eksportavo daugiausia nugriebto pieno miltelius, sūrius, sviestą, šunų ir kačių ėdalą, grybus, rapsus, duonos ir pyrago gaminius, žuvis, o importavo daugiausia didesnės pridėtinės vertės ir tokius produktus, kurie Lietuvos Respublikoje išvis negaminami: kavą, arbatą, citrusinius vaisius, vynuoges, riešutus, prieskonius, įvairias daržoves ir kita. Toliau kito ir valstybės žemės ūkio politika. Nuo 1998-1999 metų vis daugiau dėmesio skiriama perėjimui nuo kainų palaikymo prie pajamų lygio palaikymo. Rengiantis įsisavinti ES SAPARD programą, pakeistos Kaimo rėmimo fondo nuostatos ir finansavimo kryptys. Esami fondo veiklos principai leidžia užtikrinti dalinį finansavimą, taip pat jį derinti pagal nacionalines ir Žemės ūkio ir kaimo plėtros plane numatytas prioritetines kryptis. Restruktūrizacija Padaugėjo investicijų į perdirbamąją pramonę – 1999 metais investuota per 1,3 mlrd. litų (320 mln. eurų), du trečdaliai jų – užsienio investicijos. Stambėja pieno perdirbimo įmonės – šiuo metu yra 4 stambios jų grupės. 2000 m. lapkričio 1 d. Lietuvoje 18 pieno perdirbimo įmonių, 1 žarnų rūšiavimo įmonė, 8 žuvies perdirbimo įmonės ir 9 žvejybos laivai turėjo patvirtintą ES veterinarinį numerį, leidžiantį eksportuoti produkciją į ES. 3 mėsos perdirbimo įmonės pasirengusios gauti atitikties ES įmonėms keliamiems higienos, veterinarijos sanitarijos reikalavimams patvirtinimą. Nacionalinei veterinarijos laboratorijai 2000 metais vasarą suteiktas ES sertifikatas. Gyvulininkystės produktų gamyba vis dar mažėja, nes nėra ES sertifikatų, tinkamų skerdyklų. Steigiamos mažos vaisių ir daržovių perdirbimo įmonės, kurios perdirba arba užšaldo nedaug daržovių, vaisių, uogų ir grybų. 1999 metais maisto produktų ir gėrimų pramonės produkcijos parduota 5,3 procento mažiau negu 1998 metais. 1995 metais vienam dirbančiam žemės ūkyje asmeniui teko 6,58 tūkst. litų pridėtinės vertės, o 1999 metais – 9,56 tūkst. litų. Bendrasis žemės ūkio produkcijos supirkimo kainų indeksas nuo 1995 metais iki 1999 metų sumažėjo apie 30 procentų. Vidutinis registruotos privačios nuosavybės dydis yra apie 7,3 ha. Vidutinis registruoto Ūkininkų ūkio registre ūkio dydis – 12,5 ha (1998 metais 11,9 ha). Apie 82 procentus ūkininkų (šeimos ūkių) verčiasi mišria žemės ūkio gamyba. Specializuotų ūkių palyginti nedaug, tačiau 43 procentai kiaulių ir 23 procentai galvijų užauginama ūkiuose, kuriuose jų laikoma po 50 ir daugiau. Apie 12 procentų ūkininkų specializacija – augalininkystė, 4 procentų – gyvulininkystė. Žemės reforma Ūkių stambėjimą stabdo iki galo neįgyvendinta 1991 metais pradėta žemės reforma, kuri iš esmės yra piliečių nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimas. Pateikta 684,086 tūkstančio prašymų atkurti nuosavybės teises į apie 4 mln. ha žemės. 2000 m. rugsėjo 1 d. duomenimis, nuosavybės teisės jau atkurtos į 78 procentus piliečių prašomos susigrąžinti žemės. Likę prašymai nepatenkinti dėl to, kad nepateikti visi reikiami nuosavybės teises ir giminystės ryšį įrodantys dokumentai ir nebaigti matavimo darbai. Parengti ir patvirtinti visos Lietuvos teritorijos žemės reformos žemėtvarkos projektai, pagal kuriuos toliau matuojama žemė ir išduodami teisiniai dokumentai. Nors žemės reforma dar vyksta, jau pradeda veikti žemės rinka – sudaromi privačios ir valstybinės žemės pirkimo-pardavimo, nuomos ir perleidimo sandoriai. Kas mėnesį vidutiniškai sudaroma apie 2,5 tūkstančio tokių sandorių. Baigus atkurti žemės nuosavybės teises, bus pradėtas kitas labai svarbus ekonominis žemės reformos etapas, pagrįstas aplinkos apsauga, žemėnaudų pertvarkymu ir žemės konsolidavimu. Užimtumas žemės ūkyje 1999 metais Lietuvoje dirbo 1647 tūkstančiai gyventojų, iš jų 316 tūkstančių žemės ūkyje (19,2 procento), 15,1 tūkstančio (9 procentai) miškininkystėje ir 1,4 tūkstančio žuvininkystėje. 1999 metais žemės ūkio darbuotojų, palyginti su 1995 metais, sumažėjo 15,8 procento – nuo 375,6 tūkstančio iki 316 tūkstančių dėl žemės ūkio sektoriaus restruktūrizavimo ir natūralaus gyventojų senėjimo. Sektorius išskirtinis ir socialiniu požiūriu, nes apie trečdalį visų kaimo vietovių gyventojų yra pensinio amžiaus. Žemės ūkio produktų auginimas savo reikmėms vis dar labai svarbus jų išlaidų struktūroje. 1999 metais 58,5 procento užimtų kaimo gyventojų dirbo žemės ūkyje, 15,6 procento – paslaugų srityje (sveikatos apsauga, švietimas ir kita). Darbo jėgos tyrimo duomenimis, 1999 metais kaimo vietovėse nedarbas sudarė apie 9 procentus. Naujas gyventojų surašymas įvyks 2001 metų balandį. Tada bus gauti tikslūs gyventojų užimtumo duomenys. 1. BENDROSIOS NUOSTATOS IR HORIZONTALIOSIOS PRIEMONĖS 1.1. EUROPOS ŽEMĖS ŪKIO ORIENTAVIMO IR GARANTIJŲ FONDAS I. SEKTORIAUS APRAŠYMAS Pagrindinis Lietuvos Respublikos finansinės paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai šaltinis nuo 1997 metų – Kaimo rėmimo fondas. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą šio fondo sąmatą 2000 metais buvo: skiriamos subsidijos už supirktą žemės ūkio produkciją (cukrinius runkelius, galvijus, linus, veislinę medžiagą, rapsus ir rapsų aliejų); finansuojamos programos, susijusios su pasirengimu stoti į ES (gyvulių registravimo ir identifikavimo, pasėlių deklaravimo, žemės ūkio ir maisto produktų kokybės tyrimo sistemos plėtojimo, veislininkystės, mokslinių tyrimų ir žemdirbių konsultavimo); taikomos kitos žemdirbių pajamų palaikymo priemonės (paskolų palūkanų kompensavimas, parama ištikus nelaimei, ekologinės žemdirbystės tiesioginės išmokos, pieno rinkos reguliavimo priemonės); finansuojama Kooperacijos plėtros programa, formuojamas Žemės ūkio paskolų garantijų fondas. Fondo lėšomis pagal patvirtintus Kaimo rėmimo fondo formavimo ir naudojimo nuostatus disponuoja Žemės ūkio ministerija. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. lapkričio 7 d. nutarimą Nr. 1353 nuo 2001 m. sausio 1 d. fondas bus pertvarkytas į Specialiąją kaimo rėmimo programą, todėl visos priemonės žemės ūkiui remti nuo kitų metų bus finansuojamos Lietuvos Respublikos valstybės biudžete šiai programai skirtomis lėšomis. ES skyrus finansinę paramą Lietuvos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai pagal Specialiąją žemės ūkio ir kaimo plėtros programą (SAPARD), šias paramos lėšas administruos Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos. Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. 1266 „Dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos įsteigimo“ (Žin.,1999, Nr. 97-2801; 2000, Nr. 65-1963) įsteigta Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos. Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ekonominių santykių valstybinio reguliavimo įstatymo 2, 4, 5, 6, 9, 14 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą (Žin., 2000, Nr. 30-828) agentūrai priskiriamas visų valstybės paramos lėšų ir pagal SAPARD skirtų lėšų tvarkymas. Nuo 2001 metų agentūra pradės administruoti ES stojimo paramos SAPARD programą, o įsteigus integruotą ūkių registrą – taikyti tiesioginių išmokų sistemą, finansuojamą Specialiosios kaimo rėmimo programos lėšomis. Lietuvai įstojus į ES, agentūra bus pagrindinė akredituota institucija (Tarybos reglamentas 1258/1999/EB „Dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo“), atsakinga už Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo lėšų, skirtų bendrosios žemės ūkio politikos ir kaimo plėtros priemonėms finansuoti, administravimą. Agentūra vykdys investicinių projektų vertinimo, mokėjimo autorizavimo ir vykdymo, apskaitos ir ataskaitų rengimo ir lėšų naudojimo kontrolės funkcijas. Dalis mokėjimo autorizavimo ir fizinės kontrolės funkcijų bus pavesta vykdyti Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūrai ir apskričių viršininkų administracijų kaimo plėtros programų skyriams (10 apskričių). Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra vykdys intervencinių rinkos reguliavimo priemonių ir eksporto subsidijų administravimo ir mokėjimo paramos gavėjams autorizavimo funkcijas. Apskričių viršininkų administracijos kaimo plėtros programų skyriai bus atsakingi už paraiškų gauti paramą ir mokėjimo prašymų surinkimą ir pateiktų duomenų fizinį patikrinimą. Nacionalinė mokėjimo agentūra ir Kaimo plėtros programų skyriai jau sudarė SAPARD ir nacionalinių kaimo plėtros programų įgyvendinimo apskrityse sutartis. Sutartyse aiškiai išdėstytos minėtųjų skyrių funkcijos, pareigos, teisės ir atsakomybė. Panaši funkcijų perdavimo sutartis iki 2004 metų bus sudaryta ir su Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra. Pavedus dalį funkcijų vykdyti kitoms institucijoms, Nacionalinė mokėjimo agentūra liks atsakinga už visą Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo lėšų administravimą. Akreditacijos institucija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. 1266 Finansų ministerijai pavesta akredituoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą, remiantis Komisijos reglamento 1663/95/EB, įgyvendinančio Tarybos reglamentą 729/70/EEB, priede nurodytais akreditavimo kriterijais. Akreditavimo aktą pasirašys ir įgaliojimus tvarkyti ES ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas suteiks įgaliotasis Finansų ministerijos pareigūnas. Sertifikacijos institucija Nacionalinės mokėjimo agentūros darbą kiekvienais metais tikrins Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymo 10 straipsnio papildymo įstatyme (Žin., 2000, Nr. 34-957) nustatyta, kad Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė yra atsakinga už ES fondų lėšų naudojimo valstybės institucijose bei įstaigose kontrolę, o prireikus gali atlikti išorės auditą. Metinio agentūros veiklos audito pagrindu Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė parengs ataskaitą – sertifikatą, kuris bus teikiamas ES Komisijai galutinei sąskaitų patvirtinimo procedūrai atlikti. Integruota administravimo ir kontrolės sistema Lietuvoje integruota administravimo ir kontrolės sistema pradėta kurti 1998 metais, įsteigus viešąją įstaigą Kaimo verslo plėtros ir informacijos centrą, kuris šiuo metu kuria, o vėliau tvarkys centrinius žemės sklypų ir gyvulių registrus. Žemės ūkio ministerija finansuoja ir koordinuoja sistemos kūrimo darbus. Pasėlių deklaravimas Siekiant nuosekliai pasirengti įdiegti integruotą administravimo ir kontrolės sistemą, priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 5 d. nutarimas Nr. 132 „Dėl informacijos apie žemės ūkio produkcijos gamybą teikimo“ (Žin., 1999 Nr. 15-401), pagal kurį visi žemės ūkio subjektai, gaunantys ir pageidaujantys gauti valstybės paramą, privalo teikti informaciją apie žemės ūkio produkcijos gamybą. Pagal žemės ūkio ministro 1999 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 167/30 (Žin., 1999, Nr. 38-1181) patvirtintą Informacijos apie pasėlių plotus teikimo ir apdorojimo tvarką 1999 metais deklaruoti pasėliai ir surinkti išsamūs duomenys apie 43 tūkstančių subjektų turimus pasėlius. Žemės ūkio ministro 2000 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 169/68 (Žin., 2000, Nr. 46-1323) pasėliai dar kartą deklaruoti 2000 metais. Pateikta apie 38 tūkstančius paraiškų, iš kurių apie 2 tūkstančiai patikrinta vietoje. Pagal patvirtintą tvarką duomenis apie pasėlių plotus surenka rajonų žemės ūkio skyriai ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba. Kaimo verslo plėtros ir informacijos centras atsakingas už centrinės pasėlių duomenų bazės tvarkymą, o rajonų žemės ūkio skyriai – patikrinimų vietoje vykdymą. Gyvulių identifikavimo ir registravimo sistema Pagal žemės ūkio ministro 1999 m. spalio 5 d. įsakymą Nr. 380 (Žin., 1999, Nr. 88-2605), atsižvelgiant į ES direktyvas 92/ 102/EEB, 97/12/EB ir ES reglamentus 820/97/EB, 2628/97/EB, 2629/ 97/EB, 2630/97/EB, 494/98/EB, 1999 metais pradėti ženklinti galvijai. Nustatyta, kad visi subjektai, pageidaujantys gauti bet kokią paramą iš Kaimo rėmimo fondo, privalo suženklinti galvijus. Kaimo verslo plėtros ir informacijos centre sukurtas centrinis galvijų registras. Galvijų identifikavimo ir registravimo sistemą įgyvendina: Žemės ūkio ministerija – užtikrina sistemos finansavimą; Kaimo verslo plėtros ir informacijos centras – užtikrina centrinės duomenų bazės sukūrimą ir funkcionavimą, surenka duomenis apie galvijus ir jų laikymo vietas iš rajoninių Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos padalinių, duomenis apdoroja, parengia kompiuterines programas; Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba – užtikrina ir koordinuoja galvijų registravimo ir identifikavimo sistemos rajoninės grandies funkcionavimą, rajoninių duomenų bazių įsteigimą ir palaikymą, aprūpina ausų įsagais. Kaimo verslo plėtros ir informacijos centras ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba organizuoja veterinarijos specialistų, atsakingų už gyvulių identifikavimą, mokymą, informuoja visuomenę apie gyvulių identifikavimą, registravimą ir šios sistemos svarbą. Žemės sklypų identifikavimo ir registravimo sistema 2000 metų pradžioje su PHARE projekto „Integruotas ūkių registras ir žemės ūkio informacinė sistema“ pagalba pradėta kurti žemės sklypų identifikavimo ir registravimo sistema. Sudaryta darbo grupė sklypų identifikavimo ir registravimo projektui parengti bei bandomiesiems darbams dviejose seniūnijose (Rumšiškių ir Krekenavos) atlikti. Šiuo tikslu surinkta visa Lietuvoje esanti kartografinė medžiaga: topografiniai duomenys (žemėlapiai M1: 10000), žemėnaudų planai M1: 10000, miškotvarkos duomenys, ortofotografiniai skaitmeniniai žemėlapiai M1: 5000 (1995-1998 metų aerofotografijos pagrindu), žemės kadastro duomenys. Pasėlių deklaravimo kontrolei nuotoliniais metodais atlikti, referenciniams plotams nustatyti (alternatyva ortofotografiniams žemėlapiams) ir deklaravimo žemėlapiams sudaryti nupirkti IKONOS kosminiai vaizdai, apimantys keletą Lietuvos teritorinių vienetų. Toliau sistema bus kuriama pagal PHARE projektą „Žemės ūkio administracinių sistemų modernizavimas“. Kadangi Lietuvos Respublika šiuo metu neturi aerofotografavimo pajėgumų, numatyta aerofotografijas pirkti iš kitų valstybių. II. ACQUIS PERĖMIMAS Lietuvos Respublika pritaria visoms ACQUIS nuostatoms dėl Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo ir perkels į nacionalinę teisę ACQUIS reikalavimus dėl šio fondo, iki įstos į ES. Lietuvos Respublika, siekdama visiškai įgyvendinti integruotą administravimo ir kontrolės sistemą, prašo tam dvejų metų pereinamojo laikotarpio. Lietuvos Respublika bus pasirengusi įgyvendinti supaprastintą integruotos administravimo ir kontrolės sistemos modelį, iki įstos ES, o pereinamuoju laikotarpiu – visiškai ją įgyvendinti. Atsižvelgdama į dideles šios sistemos sukūrimo išlaidas, Lietuvos Respublika taip pat prašo, kad iki jos narystės ES dienos būtų teikiama techninė pagalba pagal PHARE programą, o dvejus metus po įstojimo – teisės aktuose numatyta finansinė parama. GARANTIJŲ DALIS LPNP-NAPP teisės derinimo priemonių plane numatyta, kad nacionaliniai teisės aktai dėl Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo garantijų dalies bus priimti ir įsigalios iki 2003 metų pabaigos. Tarybos reglamentas 1258/1999/EB „Dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo“; Komisijos reglamentas 1663/95/EB „Dėl Tarybos reglamento 729/70/EEB įgyvendinimo“. Įstodama į ES, Lietuvos Respublika bus įdiegusi institucinę administracinę sistemą ir visiškai pasirengusi administruoti ES lėšas, skirtas bendrosios žemės ūkio politikos ir kaimo plėtros priemonėms finansuoti. Komisijos reglamentas 296/96/EB „Dėl duomenų, kuriuos ES valstybė turi pateikti Komisijai“. Lietuvos Respublika pasirengusi taikyti avansinio apmokėjimo sistemą – finansuoti bendrosios žemės ūkio politikos priemones, iki pagal Nacionalinės mokėjimo agentūros užregistruotas išlaidas Komisija perves Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo lėšas į Lietuvos banke atidarytą agentūros sąskaitą. Agentūra teiks ES Komisijai mėnesines ir kitas išlaidų deklaracijas, taip pat parengs metinę ataskaitą, prie kurios bus pridėtas Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės sertifikatas. Tarybos reglamentas 1883/78/EEB „Dėl pagrindinių taisyklių, reguliuojančių intervencinių priemonių finansavimą iš Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo garantijų dalies“; Tarybos reglamentas 3492/90/EEB „Dėl intervencinių valstybinio sandėliavimo priemonių finansavimo metinės finansinės atskaitomybės“; Komisijos reglamentas 3597/90/EEB „Dėl intervencinių priemonių – supirkimo, sandėliavimo ir realizavimo – apskaitos taisyklių“; Komisijos reglamentas 2148/96/EB „Dėl valstybiniuose sandėliuose esančių žemės ūkio produktų vertinimo ir monitoringo taisyklių“. Iki 2004 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublika bus pasirengusi taikyti Bendrijos reikalavimus, taikomus intervencinių produktų valstybiniam sandėliavimui. Šios srities ACQUIS dalis bus perimta iki 2003 metų. Tarybos reglamentas 3508/92/EEB „Dėl integruotos Bendrijos paramos administravimo ir kontrolės sistemos sukūrimo“; Komisijos reglamentas 3887/92/EEB „Dėl išsamių integruotos Bendrijos paramos administravimo ir kontrolės sistemos įgyvendinimo taisyklių“. LPNP-NAPP teisės derinimo priemonių plane numatyta, kad nacionaliniai teisės aktai dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos bus priimti iki 2003 metų. LPNP-NAPP ACQUIS įgyvendinimo priemonių plane numatyta, kad institucinę plėtrą (darbuotojų įdarbinimą ir mokymą, kompiuterinės ir programinės įrangos įsigijimą) numatoma užbaigti iki 2004 m. sausio 1 dienos. Pereinamojo laikotarpio pagrindimas Siekdama visiškai įgyvendinti integruotą administravimo ir kontrolės sistemą, Lietuvos Respublika prašo dvejų metų pereinamojo laikotarpio. Pereinamojo laikotarpio prašoma atsižvelgiant į Tarybos reglamento 2466/96/EB 1 straipsnio 3 dalyje numatytą trejų metų pereinamojo laikotarpio galimybę kai kurioms naujoms ES valstybėms. Nuo įstojimo į ES dienos Lietuvos Respublika bus pasirengusi taikyti supaprastintą sistemos modelį (sudarantį sąlygas nuo įstojimo dienos efektyviai administruoti tiesioginę paramą žemės ūkio produkcijos gamintojams) – kai kurias Tarybos reglamento 3508/92/EEB 2 straipsnyje numatytas sistemos dalis: paraiškas gauti paramą pagal Komisijos reglamento 3887/92/EEB 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 1 dalyje išdėstytus reikalavimus, administracinę kontrolę ir patikrinimus vietoje pagal Komisijos reglamento 3887/92/EEB 6 straipsnio 4 dalies reikalavimus dėl ūkių atrankos kriterijų (rizikos analizė), taip pat veikiančią gyvulių identifikavimo ir registravimo sistemą. Pereinamuoju laikotarpiu būtų visiškai įgyvendinta žemės sklypų identifikavimo ir registravimo sistema ir pasirengta vykdyti kontrolę nuotoliniais metodais. Pereinamojo laikotarpio sklypams identifikuoti ir registravimo sistemai sukurti prašoma dėl šių priežasčių: baigus atkurti žemės nuosavybės teises, numatoma pradėti vykdyti kitą etapą – žemės konsolidaciją (žemėnaudų ribų pertvarkymą ir stambinimą). Iki 2002 metų numatoma parengti tam būtinų teisės aktų projektus. Konsolidacijos proceso metu keisis sklypų išsidėstymas, žemėnaudų ribos, sklypų dydis. Manoma, kad šie pokyčiai labai apsunkins sklypų identifikavimo ir registravimo sistemos sukūrimą; sklypų identifikavimo ir registravimo sistemos sukūrimas – labai sudėtingas procesas, kuriam reikia daug laiko ir finansinių išteklių. Išankstiniais skaičiavimais, sistemai sukurti 2001-2006 metais reikės apie 32 mln. litų. Techninės ir finansinės pagalbos prašymo pagrindimas Atsižvelgdama į tai, kad sistemai įgyvendinti reikės daug lėšų ir ES valstybėms suteikta penkerių metų dalinio finansavimo galimybė pagal Tarybos reglamento 2466/96/EB 2 straipsnį, Lietuvos Respublika prašo leisti pasinaudoti kuriant bei diegiant kompiuterines ir patikros sistemas reglamento 3508/92/EEB 10 straipsnio 1 dalyje numatyta dalinio finansavimo galimybe ir Tarybos reglamento 165/94/EB 1 straipsnio 1 dalyje numatyta finansine parama aerofotografijoms ar vaizdams iš palydovo įsigyti ir iššifruoti, dokumentams apdoroti, taip pat techninėms galimybėms sklypo buvimo vietai nustatyti pagal šio reglamento 1 straipsnio 2-6 dalyse išdėstytas taisykles bei sąlygas. Lietuvos Respublika prašo finansinę paramą nustatytąja tvarka teikti dvejus metus po įstojimo į ES. EUROPOS ŽEMĖS ŪKIO ORIENTAVIMO IR GARANTIJŲ FONDO ORIENTAVIMO DALIS Tarybos reglamentas 1257/1999/EB „Dėl paramos kaimo plėtrai iš Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo“; Komisijos reglamentas 1750/1999/EB, „Dėl išsamių Tarybos reglamento 1257/1999/EB taikymo taisyklių“; Komisijos reglamentas 2064/97/EB „Dėl išsamios Tarybos reglamento 4253/88/EEB „Dėl valstybių narių veiklos, bendrafinansuojamos iš struktūrinių fondų, finansinės kontrolės“ įgyvendinimo tvarkos“. Akredituota Nacionalinė mokėjimo agentūra bus atsakinga už SAPARD programos įgyvendinimą. SAPARD programa ir jai taikomi administravimo bei finansavimo principai iš esmės atitinka ES valstybių kaimo plėtros programų ir struktūrinių priemonių administravimo principus. Taigi Lietuvos Respublika, iki įstos į ES, jau turės ES fondų administravimo patirties ir bus visiškai pasirengusi įgyvendinti kaimo plėtros programas, struktūrines priemones ir jų priežiūros bei kontrolės reikalavimus. III. GEBĖJIMAI ĮGYVENDINTI ACQUIS Pagrindiniai uždaviniai įgyvendinant ES reikalavimus 1 priede pateiktas integruotos administravimo ir kontrolės sistemos kūrimo planas. Institucinės sistemos plėtros perspektyvos Siekiant užtikrinti institucijų pajėgumą įgyvendinti integruotą administravimo ir kontrolės sistemą, numatoma: Kaimo verslo plėtros ir informacijos centre papildomai įdarbinti darbuotojų registrams (gyvulių, sklypų, žemės ūkio produkcijos gamintojų) sukurti, tvarkyti ir paraiškose pateiktiems duomenims kontroliuoti; organizuoti specialistų, atsakingų už sklypų identifikavimo ir registravimo sistemos sukūrimą ir registrų, taip pat gyvulių registro tvarkymą, duomenų patikrą, mokymą; įsigyti kompiuterinės ir programinės įrangos, kurios reikia sklypų ir gyvulių registravimo ir paraiškose pateiktiems duomenims sutvarkyti ir saugoti. Esamas finansavimas, numatomi finansavimo šaltiniai ir ES pagalba Šiuo metu integruotos administravimo ir kontrolės sistemos kūrimo darbai finansuojami iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. Lietuvos Respublika labai vertina ir pagal PHARE programą teikiamą techninę pagalbą ir tikisi ją gauti, iki įstos į ES. Atsižvelgdama į tai, kad reikės daug lėšų sistemai įdiegti, taip pat suvokdama ES paramos svarbą, Lietuvos Respublika prašo, kad jai būtų leista dvejus metus po to, kai įstos į ES, naudotis Tarybos reglamento 3508/92/EEB 10 straipsnio 1 dalyje ir Tarybos reglamento 165/94/EB 1 straipsnyje numatyta dalinio finansavimo galimybe. Lietuvos Respublika to prašo vadovaudamasi Tarybos reglamento 2466/96/EB 1 straipsnio 2 dalyje išdėstyta nuostata, kad ES valstybėms penkerius metus būtų teikiama finansinė parama. 1.2. HORIZONTALIOSIOS PRIEMONĖS 1.2.1. PREKYBOS MECHANIZMAI I. SEKTORIAUS APRAŠYMAS Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų prekybos politika įgyvendinama taikant šias reguliavimo priemones: autonominių, konvencinių ir preferencinių muitų sistemą, tarifines kvotas, eksporto subsidijas (buvo taikomos iki Lietuvos narystės Pasaulinėje prekybos organizacijoje), importo licencijavimą. Prekybą žemės ūkio produktais, perdirbtais žemės ūkio produktais, žuvimis ir žuvų produktais tarp ES ir Lietuvos reglamentuoja Europos (Asociacijos) sutartis. Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų prekybos politiką reglamentuoja Lietuvos Respublikos muitų tarifų įstatymas (Žin., 1998, Nr. 28-727), Lietuvos Respublikos akcizų įstatymas (Žin., 1994, Nr. 30-530), Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas (Žin., 1994, Nr. 3-40), Lietuvos Respublikos kompensacinių muitų įstatymas (Žin., 2000, Nr. 50-1431), Lietuvos Respublikos protekcinių (apsaugos) priemonių įstatymas (Žin., 2000, Nr. 44-1249), Lietuvos Respublikos antidempingo įstatymas (Žin., 1998, Nr. 62-1776), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. kovo 24 d. nutarimas Nr. 268 „Dėl prekių eksporto ir importo reguliavimo Lietuvos Respublikoje tvarkos“ (Žin., 1997, Nr. 27-645), 1997 m. liepos 24 d. nutarimas Nr. 806 „Dėl prekių eksporto ir importo tarifinio ir netarifinio reguliavimo bei muitų tarifų nustatymo ir keitimo tvarkos tobulinimo“ (Žin., 1997, Nr. 71-1813), 1995 m. gegužės 8 d. nutarimas Nr. 653 „Dėl bendros prekių importo ir eksporto tarifinių kvotų administravimo tvarkos“ (Žin., 1995, Nr. 39-979), 1996 m. gegužės 9 d. nutarimas Nr. 546 „Dėl pridėtinės vertės mokesčio“ (Žin., 1996, Nr. 44-1081), 1994 m. balandžio 25 d. nutarimas Nr. 302 „Dėl akcizų“ (Žin., 1994, Nr. 31-560). Žemės ūkio ministro 1998 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 104 (Žin., 1998, Nr. 66-1935) patvirtinta Žemės ūkio ir maisto prekių importo tarifinių kvotų paskirstymo konkurso tvarka, 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 199 (Žin., 2000, Nr. 54-1591) – Žemės ūkio ir maisto produktų importo automatinio licencijavimo tvarka ir 1998 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. 90 (Žin., 1998, Nr. 63-1828) – Žemės ūkio ir maisto produktų eksporto rėmimo tvarka. ES prekybos mechanizmą sudaro horizontaliosios priemonės, taikomos visiems žemės ūkio produktams ir sektoriams, tai importo ir eksporto licencijos, garantijų (užstatų) sistema, eksporto subsidijos, eksporto fizinė kontrolė ir monitoringas, muitų tarifai ir nomenklatūra. Lietuvoje taikomas automatinis pagrindinių žemės ūkio produktų importo licencijavimas. Eksporto subsidijos, susidarius kritinei situacijai rinkose, buvo taikomos tik kai kuriems pieno ir mėsos produktams, eksportuojamiems į NVS rinkas. Žemės ūkio produktų eksporto licencijos netaikomos. Netaikoma ir užstatų sistema išduodant importo ir eksporto licencijas. Lietuvoje neįdiegta žemės ūkio produktų eksporto fizinės kontrolės ir monitoringo sistema. Žemės ūkio ir maisto produktams daugiausia taikomi ad valorem muitų tarifai, kai kurioms prekėms (alkoholiui, cukrui ir cigaretėms) nustatyti mišrūs muitų tarifai. Lietuvos kombinuotoji prekių nomenklatūra atitinka ES kombinuotąją prekių nomenklatūrą. Šiuo metu Lietuvoje netaikoma atskira žemės ūkio produktų nomenklatūra eksporto subsidijoms mokėti, kurioje kiekvienas produktas identifikuotas ne tik pagal Kombinuotosios prekių nomenklatūros kodą, bet ir pagal dvylikos ženklų produkto kodą. II. ACQUIS PERĖMIMAS Lietuvos Respublika bus pasirengusi visiškai įgyvendinti ES prekybos mechanizmų ACQUIS reikalavimus nuo įstojimo į ES dienos. Iki įstojimo į ES dienos bus parengti teisės aktai, reglamentuosiantys žemės ūkio produktų importo ir eksporto licencijavimą ir užstatų sistemos taikymą, taip pat eksporto subsidijų taikymo žemės ūkio produktams taisyklės ir procedūros, teisės aktai, užtikrinantys eksporto subsidijų monitoringo ir kontrolės sistemos funkcionavimą, intervencinės agentūros supirktų produktų, saugomų trečiojoje valstybėje, administravimą ir kontrolę priklausomai nuo jų paskirties vietos. Lietuvos Respublika įsipareigojo tapusi Pasaulinės prekybos organizacijos nare netaikyti eksporto subsidijų žemės ūkio produktams. Dėl to visi ES teisės aktai, susiję su eksporto subsidijų taikymu, bus pradėti taikyti nuo Lietuvos įstojimo į ES dienos. III. GEBĖJIMAI ĮGYVENDINTI ACQUIS Už ES žemės ūkio prekybos mechanizmų ACQUIS derinimą ir įgyvendinimą atsakinga Žemės ūkio ministerija, Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Pagal ES reikalavimus bus praplėstos Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros veiklos sritys – jai priskirtos žemės ūkio produktų importo ir eksporto licencijavimo, garantijų (užstatų) surinkimo išduodant eksporto ir importo licencijas, eksporto subsidijų mokėjimo, intervencinių produktų sandėliavimo trečiojoje valstybėje administravimo funkcijos. Bus išplėstos Muitinės departamento prie Finansų ministerijos ir jam pavaldžių muitinės struktūrų funkcijos, kad būtų sudarytos sąlygos įgyvendinti visas ES prekybos mechanizmo, taikomo žemės ūkio produktams, priemones. Muitinės departamentas išplės veiklą, susijusią su eksporto licencijų taikymu žemės ūkio produktams, atliks monitoringą ir nustatytojo kiekio eksportuojamų žemės ūkio produktų, už kuriuos bus mokamos eksporto subsidijos, fizinį tikrinimą, įdiegs žemės ūkio produktų nomenklatūrą eksporto subsidijoms mokėti, rinks eksporto mokesčius, tikrins intervencinės agentūros saugomus produktus priklausomai nuo jų paskirties. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atliks veterinarinį tikrinimą, siekdama užtikrinti galvijų, vežamų į kitas valstybes, gerovę. Eksporto subsidijos bus mokamos tik esant Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos žymai, kad gyvuliai buvo vežami laikantis numatytųjų sąlygų. 1.2.2. KOKYBĖS POLITIKA I. SEKTORIAUS APRAŠYMAS Šiuo metu teisės akto, nustatančio žemės ūkio ir maisto produktų geografinių nuorodų ir nurodymų, susijusių su žemės ūkio ir maisto produktų kilme, apsaugą, taip pat žemės ūkio ir maisto produktų specifinių savybių sertifikatų įgijimo tvarką, atitinkančią ES kokybės politiką, Lietuvoje nėra. II. ACQUIS PERĖMIMAS Lietuvos Respublika pritaria visam ACQUIS kokybės politikos srityje ir bus visiškai pasirengusi jį įgyvendinti nuo įstojimo į ES dienos. Bendrosios geografinių nuorodų ir kilmės žyminių apsaugą reglamentuojančios normos nustatytos Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 30-856), 16 straipsnyje, Lietuvos Respublikos maisto įstatymo (Žin., 2000 Nr. 32-893 ) 5 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo (Žin., 2000, Nr. 92-2844) 6 ir 7 straipsniuose. Visi šie įstatymai užtikrina geografinių nuorodų apsaugą, bet juose nenurodyti skirtumai tarp geografinių nuorodų ir kilmės žyminių, taip pat nenumatyta paraiškų registravimo tvarka ir oficiali kontrolė, kaip nustatyta Tarybos reglamentų 2081/92/EEB ir 2082/92/EEB. Kokybės politikos teisinė bazė, visiškai atitinkanti Tarybos reglamentų nuostatas, bus parengta iki 2003 metų, priėmus žemės ūkio ministro įsakymus dėl sertifikatų, nurodančių žemės ūkio ir maisto produktų geografinius ir kilmės žyminius, patvirtinimo (atitinka 2081/92/ EEB) ir sertifikatų, nurodančių žemės ūkio ir maisto produktų specifines savybes, patvirtinimo (atitinka 2082/ 92 /EEB). Šie teisės aktai įsigalios iki 2004 m. sausio 1 d. III. GEBĖJIMAI ĮGYVENDINTI ACQUIS Lietuvos Respublikoje kokybės politikos sektorių administruos: Žemės ūkio ministerija: 2001 metų III ketvirtį įsteigtam Maisto produktų ir žaliavų kokybės srities teisės aktų rengimo, diegimo, administravimo ir tarpžinybinio koordinavimo padaliniui nuo 2003 m. sausio 1 d. bus pavesta vykdyti ES kokybės politikos reglamentuose nustatytas funkcijas – rengti teisės aktus, registruoti ir siųsti ES Komisijai paraiškas registruoti geografines nuorodas ir kilmės žyminius ir gauti specifinių žemės ūkio ir maisto produktų savybių sertifikatus, taip pat nagrinėti pastabas ir protestus; Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, kuri kontroliuos produktų atitiktį specifikacijoms. 1.2.3. ŪKIŲ APSKAITOS DUOMENŲ TINKLAS I. SEKTORIAUS APRAŠYMAS Lietuvoje nuo 1997 metų atliekami kasmetiniai žemės ūkio produkcijos gamintojų ūkinės-finansinės veiklos rezultatų tyrimai ir jų pagrindu kuriamas šių ūkio subjektų apskaitos duomenų tinklas. Šie darbai atliekami vadovaujantis ES teisės aktais ir metodologijos principais. Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba kasmet surenka respondentinių ūkininkų ūkių ir žemės ūkio bendrovių veiklos rezultatų apskaitos duomenis ir pagal ES teisės aktuose išdėstytus metodologinius principus juos analizuoja. Tyrimų dalyvių kasmet daugėja, o tyrimų kokybė gerėja. 1997 metais tyrimuose dalyvavo 235 ūkininkų ūkiai ir 50 žemės ūkio bendrovių, o 1999 metais – 853 ūkininkų ūkiai ir 38 žemės ūkio bendrovės. Respondentai tyrimuose dalyvauja savanoriškai. Tyrimų dalyviams užtikrinamas duomenų slaptumas. Nors tiriamųjų ūkių kasmet daugėja, tyrimų duomenys nevisiškai reprezentatyvūs, kadangi šiuo metu žemės ūkyje vyksta struktūriniai pokyčiai, nėra patikimų ir išsamių duomenų apie ūkius. Parengtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl žemės ūkio produkcijos gamintojų veiklos rezultatų apskaitos duomenų tinklo kūrimo projektas. Nutarimas teisiškai reglamentuos žemės ūkio produkcijos gamintojų veiklos rezultatų tyrimus, ūkių apskaitos duomenų tinklo plėtrą ir už šiuos darbus atsakingų institucijų finansavimą. Numatoma, kad nutarimas bus priimtas 2001 metų I ketvirtį. Parengtas žemės ūkio ministro įsakymo dėl Lietuvos žemės ūkio produkcijos gamintojų veiklos rezultatų tyrimų tvarkos projektas, kuriame išdėstyti pagrindiniai tyrimų principai, nurodomos tyrimus vykdančių institucijų funkcijos ir reikalavimas naudoti respondentinių ūkių duomenis tiktai pagal paskirtį ir užtikrinti jų slaptumą. Įsakymą numatoma priimti 2001 metų I ketvirtį. Teisės aktai parengti vadovaujantis ūkių apskaitos duomenų tinklo veiklą reglamentuojančiais ES teisės aktais. II. ACQUIS PERĖMIMAS Lietuvos Respublika pritaria visam ACQUIS, reglamentuojančiam ūkių apskaitos duomenų tinklo veiklą, ir bus pasirengusi įgyvendinti ACQUIS reikalavimus dėl šio tinklo iki narystės ES dienos. Lietuvos Respublikos pozicija dėl ES teisės aktų: Komisijos reglamento 79/65/EEB „Dėl ūkių pajamų ir ūkinės veiklos rezultatų apskaitos tinklo sukūrimo“: 2 straipsnis (Teritoriniai vienetai). Numatoma, kad Lietuvos Respublika bus vienas ūkio apskaitos duomenų tinklo regionas; 4 straipsnis (Tyrimuose dalyvaujantys ūkiai). Numatoma, kad ūkio apskaitos duomenų tyrimuose dalyvaus ūkiai, kurių ekonominis dydis bus lygus 2 Europoje nustatytiems dydžio vienetams arba didesnis, kurie sutinka tvarkyti ūkinės veiklos rezultatų apskaitą ir pateikti duomenis atsakingoms institucijoms ir ES Komisijai, kurių ekonominis dydis ir veiklos pobūdis reprezentuos Lietuvos ūkius. Numatoma, kad 2000 metais bus 1000 tokių ūkių, 2001 metais – 1050, 2002 metais – 1100, 2003 metais – 1200. Nuo įstojimo į ES dienos Lietuvos Respublika bus pasirengusi ES pateikti apie 1000 ūkių duomenis; 5 straipsnis (Nacionalinė taryba). 2001 metų pradžioje numatoma įsteigti ūkių apskaitos duomenų tinklo nacionalinę tarybą iš Žemės ūkio ministerijos, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos ūkininkų sąjungos, Žemės ūkio bendrovių asociacijos, Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos ir Kaimo verslo plėtros ir informacijos centro atstovų. Nacionalinės tarybos funkcijos bus: svarstyti ir tvirtinti principines metodologines tyrimų nuostatas; nustatyti tyrimuose dalyvaujančių ūkių skaičių ir atrankos kriterijus; tvirtinti atrankos planą ir jo įgyvendinimo ataskaitą; aprobuoti tyrimams atlikti reikalingų lėšų sąmatą; 6 straipsnis (Tyrimus vykdančios institucijos). Už ūkių apskaitos duomenų tinklo sukūrimą ir tyrimų vykdymą bus atsakingas Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas, kurio pagrindinės funkcijos yra: plėtoti ir administruoti tinklo duomenų bazę; rengti formas tyrimuose dalyvaujančių ūkių duomenims kaupti; rengti tyrimuose dalyvausiančių ūkių atrankos planą; kontroliuoti, analizuoti ir grupuoti pirminius duomenis; skelbti ūkių veiklos tyrimų rezultatus; rengti reikiamą programinę-matematinę įrangą, rūpintis jos priežiūra. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos funkcijos yra: sudaryti su tyrimų dalyviais savanoriško duomenų pateikimo sutartis; tvarkyti tyrimuose dalyvaujančių ūkininkų ūkių apskaitą; surinkti reikiamus duomenis ir atlikti pirminę jų patikrą; sukauptus duomenis pateikti Lietuvos agrarinės ekonomikos institutui; konsultuoti tyrimuose dalyvaujančius ūkininkus; 15 straipsnis (Individualių duomenų slaptumas). Žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintoje Lietuvos žemės ūkio produkcijos gamintojų veiklos rezultatų tyrimų tvarkoje bus teisiškai reglamentuotas griežtas individualių duomenų slaptumas ir reikalavimas naudoti juos pagal paskirtį – tyrimams vykdyti. Komisijos reglamentas 1859/82/EEB „Dėl ūkių atrankos ūkinės veiklos pajamoms nustatyti“. 2001 metais, įkūrus ūkių apskaitos duomenų tinklo nacionalinę tarybą, numatoma patvirtinti minimalų ūkio ekonominį dydį, pagal kurį ūkiai bus atrenkami tyrimams. Numatoma, kad tinklas apims stambesnius prekinę žemės ūkio produkciją gaminančius ūkius, kurių ekonominis dydis ne mažesnis nei 2 Europoje nustatyti dydžio vienetai. Komisijos reglamentas 1915/83/EEB „Dėl ūkių veiklos rezultatų apskaitos tvarkymo reikalavimų“. 5 straipsnis (Standartinis mokestis už teisingai parengtą ataskaitą). Lietuvos Respublika prašo nuo įstojimo į ES dienos leisti pasinaudoti numatyta finansine parama už kiekvieną pagal nustatytuosius reikalavimus parengtą ataskaitą. III. GEBĖJIMAI ĮGYVENDINTI ACQUIS ACQUIS įgyvendinimo veiksmai ACQUIS reikalavimams įgyvendinti numatoma: 2001 metais parengti ūkių apskaitos duomenų pateikimo pagal ES formatą ir kontrolės programinę įrangą; 2002 metais atlikti visuotinį žemės ūkio surašymą ir parengti ūkių atrankos pagal ES nustatytus ir Lietuvos pasirinktus kriterijus programinę įrangą; 2003 metais, remiantis žemės ūkio surašymo duomenimis, atlikti reprezentatyvių ūkių atranką. Institucinės sistemos plėtros perspektyvos LPNP-NAPP priemonių įgyvendinimo plane numatytos šios priemonės, užtikrinančios institucijų gebėjimą sukurti ir plėtoti ūkių apskaitos duomenų tinklą: įdarbinti papildomai Lietuvos agrarinės ekonomikos institute ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyboje specialistų tinklui sukurti, kasmetiniams tyrimams vykdyti ir duomenims analizuoti; organizuoti kasmet tyrimus ir jų duomenų analizę, taip pat specialistų, atsakingų už tinklo sukūrimą, mokymą; nustatyti konkrečius poreikius ir įsigyti kompiuterinės ir programinės įrangos tinklui sukurti ir tyrimams vykdyti. Finansavimas ir numatomi jo šaltiniai Šiuo metu ūkių apskaitos duomenų tinklo kūrimas finansuojamas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, tačiau labai svarbi ES techninė pagalba – ES PHARE projektai, pagal kuriuos Lietuvos Respublikai teikiamos konsultacijos, mokomi specialistai, įsigyjama kompiuterinės ir programinės įrangos. Gana reikšminga metodinė ir techninė pagalba gauta pagal Danijos ir Lietuvos projektą „Ūkininkų ūkių apskaitos plėtra“. Baigtas įgyvendinti PHARE projektas „Ūkių apskaitos duomenų tinklas ir žemės ūkio ekonominės sąskaitos“. Atsižvelgdama į ES paramos svarbą ir dideles tinklo sukūrimo ir tyrimų išlaidas, Lietuvos Respublika prašo iki jos stojimo į ES dienos toliau teikti ES techninę ir metodinę pagalbą, o nuo įstojimo dienos lygiomis teisėmis su kitomis ES valstybėmis – Komisijos reglamento 1915/83/EEB 5 straipsnyje numatytą finansinę paramą (standartinį mokestį) už kiekvieną pagal nustatytuosius reikalavimus parengtą ūkio ataskaitą. 1.2.4. PRODUKTAI, NEĮRAŠYTI Į ROMOS SUTARTIES I PRIEDĄ I. SEKTORIAUS APRAŠYMAS Lietuvoje nėra specifinio prekybos režimo produktams, neįrašytiems į Romos sutarties I priedą (perdirbti produktai). Perdirbti produktai išvežami iš Lietuvos ir įvežami į ją laikantis bendros eksporto ir importo reguliavimo tvarkos, nustatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. kovo 24 d. nutarime Nr. 268 „Dėl prekių eksporto ir importo reguliavimo Lietuvos Respublikoje tvarkos“, taip pat pagal sudarytas laisvosios prekybos sutartis. Eksporto kompensacijos už perdirbtiems produktams gaminti panaudotus bazinius žemės ūkio produktus nemokamos. II. ACQUIS PERĖMIMAS Lietuvos Respublika pritaria visam šio žemės ūkio sektoriaus ACQUIS ir yra pasirengusi įgyvendinti ACQUIS nuo įstojimo į ES dienos. Šį prekybos režimą taikyti labai sudėtinga, o jo valdymas susijęs su tiesioginiu ES reglamentų – specifinių techninių priemonių – taikymu. Dėl to stojimo į ES laikotarpiu Lietuvos Respublikai reikia techninės pagalbos, susijusios su Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų agentūros darbuotojų rengimu, muitinės darbuotojų mokymu ir įrangos įsigijimu. III. GEBĖJIMAI ĮGYVENDINTI ACQUIS ES teisės aktų, reglamentuojančių perdirbtų produktų prekybos režimą, įgyvendinimo funkcijos bus pavestos esamoms institucijoms, o jų darbuotojai mokomi. Perdirbtų produktų prekybos režimą Lietuvoje …