LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ N U T A R I M A S DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS DERYBINIŲ POZICIJŲ DERYBOSE DĖL NARYSTĖS EUROPOS SĄJUNGOJE PATVIRTINIMO 2001 m. sausio 15 d. Nr. 43 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 475 „Dėl Lietuvos Respublikos derybinės pozicijos derybose dėl narystės Europos Sąjungoje rengimo tvarkos“ (Žin., 1999, Nr. 38-1167), Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti pridedamas: 1.
2. Lietuvos Respublikos derybinę poziciją „Žemės ūkis“ (7 derybinis skyrius); 1.
3. Lietuvos Respublikos derybinę poziciją „Mokesčiai“ (10 derybinis skyrius); 1.
4. Lietuvos Respublikos derybinę poziciją „Regioninė politika ir struktūrinės priemonės“ (21 derybinis skyrius).
5. Pavesti Užsienio reikalų ministerijai pateikti 1 punkte nurodytas derybines pozicijas Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą konferencijai. Ministras Pirmininkas Rolandas Paksas Užsienio reikalų ministras Antanas Valionis PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 15 d. nutarimu Nr. 43 LIETUVOS RESPUBLIKOS DERYBINĖ POZICIJA „ŽEMĖS ŪKIS“ (7 DERYBINIS SKYRIUS) BENDROSIOS NUOSTATOS 2004 m. sausio 1 d. laikoma data, nuo kurios Lietuvos Respublika turi būti pasirengusi prisiimti narystės Europos Sąjungoje (toliau vadinama – ES) įsipareigojimus. Lietuvos Respublika pritaria visam ACQUIS žemės ūkio srityje. Lietuvos Respublika bus pasirengusi įgyvendinti žemės ūkio ACQUIS reikalavimus nuo įstojimo į ES dienos. Lietuvos Respublika šiame derybiniame skyriuje prašo pereinamųjų laikotarpių ir techninių pritaikymų. PEREINAMIEJI LAIKOTARPIAI Dėl Integruotos administravimo ir kontrolės sistemos. Tarybos reglamentas 3508/92/EEB „Dėl integruotos Bendrijos paramos administravimo ir kontrolės sistemos sukūrimo“, Komisijos reglamentas 3887/92/EEB „Dėl išsamių integruotos Bendrijos paramos administravimo ir kontrolės sistemos įgyvendinimo taisyklių“. Lietuvos Respublika prašo leisti pasinaudoti dvejų metų pereinamojo laikotarpio galimybe nuo įstojimo į ES dienos. Dėl pieno ir pieno produktų. Tarybos reglamentas 2597/97/EB „Dėl papildomų taisyklių, susijusių su geriamu pienu, organizuojant bendrąją pieno ir pieno produktų rinką“. Lietuvos Respublika prašo pereinamojo laikotarpio iki 2009 m. sausio 1 d., kuriuo būtų leista toliau gaminti vidaus rinkai įvairaus asortimento pieną, priskiriant nenugriebto pieno kategorijai 3,2 procento, o pusriebio pieno kategorijai – 2,5 procento ir 1 procento riebumo pieną. Dėl mokesčių už veterinarijos inspekcijas. Tarybos direktyvos 96/43/EB 1 straipsnis, A priedas. Lietuvos Respublika prašo pereinamojo laikotarpio iki 2009 m. sausio 1 d., kuriuo mokesčių už veterinarijos inspekcijas dydžiai būtų sulyginti su taikomais ES. Dėl visuomenės sveikatos. Tarybos direktyvos 64/433/EEB 3 straipsnis, I priedo 1, 2 ir 4 skyriai; Tarybos direktyvos 71/ 118/EEB I priedo 1, 2 ir 4 skyriai; Tarybos direktyvos 77/99/EEB 3 straipsnis, A priedo 1 skyrius ir B priedo 1 skyrius; Tarybos direktyvos 91/493/EEB 3 straipsnis, I priedo 3 skyrius; Tarybos direktyvos 92/46/EEB B priedo I skyrius. Lietuvos Respublika prašo pereinamojo laikotarpio iki 2007 m. sausio 1 d., kuriuo būtų rekonstruotos (statomos) pagal ES veterinarijos reikalavimus mėsos, pieno ir žuvų perdirbimo įmonės. Dėl pienui keliamų ES veterinarijos reikalavimų. Tarybos direktyvos 92/46/EEB A priedo II skyriaus 2 punktas ir IV skyriaus A punktas. Lietuvos Respublika prašo pereinamojo laikotarpio iki 2007 m. sausio 1 d., kuriuo Lietuvos pieno ūkiai ir juose gaunamas pienas pasiektų ES keliamus veterinarijos reikalavimus. Dėl gyvūnų gerovės. Tarybos direktyvos 93/119/EB 4, 5 ir 6 straipsniai. Lietuvos Respublika prašo pereinamojo laikotarpio iki 2007 m. sausio 1 d., kuriuo būtų įvykdyti gyvūnų gerovės reikalavimai skerdyklose. Tarybos direktyvos 91/629/EEB 4 straipsnis ir Tarybos direktyvos 91/630/EEB 4 straipsnis. Lietuvos Respublika prašo pereinamojo laikotarpio iki 2011 m. sausio 1 d., kuriuo būtų įvykdyti gyvūnų gerovės reikalavimai gyvulių auginimo ir laikymo vietose. Dėl sėklų ir sodinamosios medžiagos. Tarybos direktyvos 99/ 105/EB „Dėl prekybos miškų reprodukcine medžiaga“ 9 straipsnis. Lietuvos Respublika prašo pereinamojo laikotarpio iki 2006 m. sausio 1 d., kuriuo būtų nustatyti Lietuvoje augančių medžių rūšių kilmės rajonai. Dėl augalų sveikatos. Tarybos direktyvos 93/85/EB 1 straipsnio (c) punktas. „Dėl bulvių žiedinio puvinio kontrolės“. Lietuvos Respublika prašo pereinamojo laikotarpio iki 2006 m. sausio 1 d., kuriuo būtų įgyvendinta bulvių žiedinio puvinio kontrolės direktyva. Dėl augalų veislių apsaugos. Tarybos reglamento 2100/94/EB „Dėl Bendrijos augalų veislių nuosavybės teisių“ 14 straipsnis. Lietuvos Respublika prašo pereinamojo laikotarpio iki 2012 m. sausio 1 d., kuriuo žemės ūkio subjektai, naudojantys saugomos veislės sėklą savo reikmėms, nemokėtų selekcinio mokesčio veislės savininkui. Dėl nesertifikuotų sėklų ir dauginamosios medžiagos naudojimo. Tarybos reglamento 2092/91/EEB „Dėl ekologinio žemės ūkio produkcijos gamybos ir žemės ūkio bei maisto produktų ženklinimo“ 6 straipsnis. Lietuvos Respublika prašo pereinamojo laikotarpio iki 2006 m. sausio 1 d. – dėl galimybės sertifikuotuose ekologinės gamybos ūkiuose naudoti sėklas ir dauginamąją medžiagą, užaugintą nesertifikuotuose ūkiuose. Dėl vario junginių naudojimo augalų apsaugai. Tarybos reglamento Nr. 2092/91/EEB „Dėl ekologinio žemės ūkio produkcijos gamybos ir žemės ūkio bei maisto produktų ženklinimo“ II priedo 1 dalies IV punktas. Lietuvos Respublika prašo pereinamojo laikotarpio iki 2006 m. sausio 1 d. – dėl galimybės sertifikuotuose ekologinės gamybos ūkiuose augalų apsaugai naudoti vario junginius. Dėl bičių maitinimo preparatams naudojamo nesertifikuoto cukraus. Tarybos reglamento Nr. 2092/91/EEB „Dėl ekologinio žemės ūkio produkcijos gamybos ir žemės ūkio bei maisto produktų ženklinimo“ I priedo B dalies 5.4 punktas. Lietuvos Respublika prašo pereinamojo laikotarpio iki 2006 m. sausio 1 d. – dėl galimybės sertifikuotuose ekologinės gamybos bitininkystės ūkiuose bičių maitinimo preparatams naudoti nesertifikuotą cukrų. TECHNINIAI PRITAIKYMAI Atsižvelgdama į dideles integruotos administravimo ir kontrolės sistemos sukūrimo išlaidas, Lietuvos Respublika prašo, kad iki įstojimo į ES dienos būtų teikiama techninė pagalba pagal PHARE programą, o dvejus metus po įstojimo – teisės aktuose numatyta finansinė parama. Atsižvelgdama į tai, kad reikia daug lėšų integruotai administravimo ir kontrolės sistemai įdiegti, Lietuvos Respublika prašo leisti pasinaudoti reglamento 3508/92/EEB 10 straipsnio 1 dalyje numatyta dalinio finansavimo galimybe kuriant ir diegiant kompiuterines ir patikros sistemas, Tarybos reglamento 165/94/EB 1 straipsnio 1 dalyje numatyta finansine parama aerofotografijoms ar vaizdams iš palydovo įsigyti ir iššifruoti, dokumentams apdoroti, taip pat techninėms galimybėms sklypo buvimo vietai nustatyti pagal nurodytojo reglamento 1 straipsnio 2-6 dalyse išdėstytas taisykles bei sąlygas. Lietuvos Respublika prašo finansinę paramą nustatytąja tvarka teikti dvejus metus po to, kai įstos į ES. Finansavimo prašoma atsižvelgiant į Tarybos reglamento 2466/96/EB 1 straipsnio 2 dalyje išdėstytą nuostatą, kad ES valstybėms penkerius metus teikiama finansinė parama. Atsižvelgdama į dideles ūkių apskaitos duomenų tinklo sukūrimo ir kasmetinių tyrimų išlaidas bei ES paramos svarbą, Lietuvos Respublika prašo iki stojimo į ES dienos toliau teikti ES techninę bei metodinę pagalbą, o nuo įstojimo dienos lygiomis teisėmis su kitomis valstybėmis narėmis – Komisijos reglamento 1915/83/EEB 5 straipsnyje numatytą finansinę paramą (standartinį mokestį) už kiekvieną tinkamai parengtą ūkio ataskaitą. Lietuvos Respublika prašo nustatyti 1355 tūkst. ha bazinį pasėlių plotą. Lietuvos Respublika prašo nustatyti vidutinį javų derlingumą – 3,5 t/ha, kurio pagrindu bus apskaičiuojamos tiesioginės išmokos už pasėlių plotus. Lietuvos Respublika prašo nustatyti 8,5 tūkst. t bulvių krakmolo gamybos kvotą, kuri atitinka Lietuvos įmonių, gaminančių krakmolą, gamybos pajėgumus. Lietuvos Respublika prašo skirti 20 tūkst. t sausųjų pašarų (iš dobilų, liucernų ir kitokios žolės) gamybos kvotą. Lietuvos Respublika prašo suteikti 150 tūkst. t metinę A baltojo cukraus kvotą, taip pat papildomą 15 tūkst. t (arba 10 procentų A kvotos) B cukraus kvotą. Lietuvos Respublika prašo, kad būtų nustatytas maksimalus garantuotas 6 tūkst. t ilgojo ir 8,5 tūkst. t trumpojo linų pluošto gamybos kiekis. Lietuvos Respublika prašo papildyti sąrašą vynuogių veislių ir auginimo regionų, iš kurių importuotas pagamintas vynas gali būti naudojamas putojančiajam vynui gaminti: Centrinės Moldovos regionu (Aligotšč, Feteasca, Pinot Blanc, Riesling, Sylvaner, Sauvignon, Chardonnay, Traminer, Muscat); Pietų Moldovos regionu (Pinot Franc, Cabernet, Merlot); Pietų Slovakijos regionu (Pinot, Riesling, Sauvignon, Chardonnay, Traminer, Merlot). Lietuvos Respublika prašo, kad su geografiniu regionu susijusių pavadinimų sąrašas, nurodytas II šio reglamento priede, būtų papildytas šiais pavadinimais: originali lietuviška degtinė, Vilniaus džinas, „Čepkelių“ trauktinė, „Stakliškių“ midus, midaus balzamas „Žalgiris“. Lietuvos Respublika prašo nacionalinės 2250 tūkst. t pieno gamybos kvotos: 1700 tūkst. t parduoti pramonei ir 550 tūkst. t – tiesioginiams vartotojams. Lietuvos Respublika prašo, kad spartinant restruktūrizavimą būtų skiriama ES lėšų pieno gamybos nutraukimo smulkiuose ūkiuose programoms finansuoti. Lietuvos Respublika prašo, kad Lietuvos pieno gamintojams būtų mokamos tiesioginės išmokos, numatytos mokėti ES pieno gamintojams nuo 2005 metų. Lietuvos Respublika prašo specialiųjų tiesioginių išmokų už 154 tūkstančius jaučių ir bulių. Lietuvos Respublika prašo tiesioginių išmokų už 62 tūkstančius karvių žindenių. Lietuvos Respublika prašo tiesioginių skerdimo išmokų už 335 tūkstančius vyresnių nei 8 mėnesių skerdžiamų galvijų ir 290 tūkstančių nuo 1 iki 7 mėnesių veršelių. Lietuvos Respublika prašo nustatyti nacionalinio priemokų fondo, skirto priemokoms už galvijus, dydį atsižvelgiant į jautienos gamybos apimtį. Lietuvos Respublika prašo tiesioginių išmokų už 12 tūkstančių ėriavedžių. Lietuvos Respublika prašo teisės nustatyti leidžiamą tuščiosios avižos sertifikuojamoje sėkloje kiekį –
6. Lietuvos Respublika prašo įtraukti daugiametę žolę – rytinį ožiarūtį (Galega orientalis L.) – į pašarinių augalų rūšių sąrašą. Lietuvos Respublika prašo piktžoles pripažinti kenksmingais organizmais. Lietuvos Respublika prašo suteikti apsaugotų nuo augalų ligų sukėlėjų – Erwinia amylowora (Burill) Winslow et al. ir Beet necrotic yellow vein furovirus (Rhizomania) – zonų statusą. Lietuvos Respublika prašo įtraukti sąvoką „ekologiškas“ į Tarybos reglamento Nr. 2092/91/EEB „Dėl ekologinio žemės ūkio produkcijos gamybos ir žemės ūkio bei maisto produktų ženklinimo“ 2 straipsnį. Derybose dėl narystės ES Lietuvos Respublika taip pat siekia, kad: Lietuvos žemės ir maisto ūkis būtų įtrauktas į bendrąją ES rinką; Lietuvos žemės ir maisto ūkis būtų visiškai įtrauktas į bendrąją ES žemės ūkio politiką – užtikrinta sklandi ir subalansuota parama žemės ūkiui ir kaimo plėtrai; būtų užtikrinta prašoma gamybos apimtis atsižvelgiant į tradicinę gamybą, esamą potencialą ir gamybos tendencijas ateityje; būtų suteikti pereinamieji laikotarpiai ir taikomi techniniai pritaikymai, kaip prašoma šioje derybinėje pozicijoje; būtų teikiama techninė pagalba pagal ES PHARE programą; būtų teikiama ES teisės aktuose numatyta finansinė parama; būtų suteikta galimybė dalyvauti nuolatinių, mokslinių ir konsultacinių komitetų veikloje. ŽEMĖS ŪKIO SEKTORIAUS APŽVALGA Lietuvos Respublikos Seimo 2000 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. VIII-1728 (Žin., 2000, Nr. 50-1435) patvirtinta Žemės ūkio ir kaimo plėtros strategija, nustatanti žemės ūkio ir kaimo plėtros 2000–2006 metų kryptis, taip pat žemės ūkio ir kaimo plėtros tikslus, principus ir prioritetus. Svarbiausiasis strategijos tikslas – sukurti palankią aplinką įvairiapusei ekonominei, socialinei kaimo plėtrai, jo gamtosaugai ir etnokultūrai, sudaryti sąlygas nuosekliai gerinti gyvenimo kokybę kaime ir integruotis į ES. Žemės ūkio sektoriaus vaidmuo šalies ekonomikoje Žemės ūkis – viena svarbiausių Lietuvos ūkio šakų. Daugiau nei pusę Lietuvos ploto sudaro žemės ūkio paskirties žemė (3,95 mln. ha), iš kurios 2,9 mln. ha – ariama žemė. Žemės ir maisto ūkyje sukuriama žymi Lietuvos bendrojo vidaus produkto dalis, kuri palaipsniui mažėja daugiausia dėl kitų ekonomikos sektorių (pvz., paslaugų) spartesnės plėtros. 1999 metais žemės ūkyje sukurta apie 8,6 procento (3,265 mlrd. litų) bendrojo vidaus produkto (1997 metais – 10,9 procento (3,727 mlrd. litų), 1998 metais – 9,5 procento (3,626 mlrd. litų). Žemės ūkyje dirba apie 19,2 procento (316 tūkstančių) visų Lietuvos dirbančiųjų. Kaimo vietovėse gyvena 31,8 procento visų šalies gyventojų. 1999 metais per 30 procentų pajamų, gautų už žemės ūkio produkciją visuose Lietuvos ūkiuose, sudarė pajamos už parduotus gyvulius ir paukščius, 36 procentus – už pieną, 17 procentų – už grūdus, per 7 procentus – už cukrinius runkelius, 9 procentus – už kitą žemės ūkio produkciją. Lietuvos Respublika apsirūpina dauguma vidaus vartojimui reikalingų žemės ūkio ir maisto produktų. Pažymėtina, kad pieno produkcijos pagaminama beveik dvigubai daugiau, nei suvartojama vidaus rinkoje (1999 metais – 180 procentų). Žemės ūkio produktų perdirbimo ir maisto pramonės produkcija sudaro didelę dalį visos Lietuvos pramonės produkcijos (1998 metais – 28,1 procento), nors ši dalis ir mažėja. 1998 metais 75,6 procento pagamintų maisto produktų ir gėrimų suvartota vidaus rinkoje, o 24,4 procento – eksportuota. Maisto pramonė gamina ir eksportuoja vis daugiau didesnę pridėtinę vertę turinčių produktų. 1998 metų pradžioje 434 Lietuvos maisto perdirbėjai ir gėrimų gamintojai buvo įdarbinę daugiau kaip 46 tūkstančius darbuotojų. Pieno, mėsos perdirbimas – svarbiausieji žemės ūkio produktų perdirbimo ir maisto pramonės sektoriai. Čia pagaminama daugiau nei pusė Lietuvos maisto pramonės produkcijos. 1999 metais Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksportas sudarė 12,6 procento visos Lietuvos eksporto vertės. Maisto produktų ir gėrimų pramonėje yra apie 90 procentų privataus kapitalo, alkoholio pramonėje – 27,3 procento. Žemės ūkio sektoriaus būklė Gamyba Per pastaruosius 10 metų žemės ūkio produkcijos gamyba mažėjo. Palyginti su 1990 metais, 1999 metais jautienos pagaminta apie 33,5 procento, kiaulienos – 37,8 procento, paukštienos – 41,4 procento, pieno – 53 procentai, grūdų prikulta 64,7 procento. Apskritai 1990-1999 metais gamyba akivaizdžiai mažėja, tačiau nuo 1997 metų ima ryškėti gamybos stabilizavimosi tendencijos, kai kuriuose sektoriuose gamyba didėja. 1995-1999 metai – radikalių žemės ūkio reformų laikotarpis, kurį gamyba staigiai krinta (iki 1997 metų), nuo 1997 metų – tas kritimas stabilizuojasi. Šiuo laikotarpiu Lietuvos Respublika vykdė pakankamai radikalias reformas, nuo planinės pereinama prie rinkos ekonomikos. Taigi jis neatspindi tikrosios žemės ūkio produkcijos gamybos būklės bei struktūros ir negali būti traktuojamas kaip referencinis. Gamyba mažėjo dėl vidinių bei išorinių veiksnių, ypač paskutiniaisiais metais. Reformos proceso (žemės ir žemės ūkio politikos) struktūriniai pokyčiai lėmė smulkių ūkių atsiradimą. Stambūs ūkiai, gaminę daug produkcijos, skirtos eksportuoti į tuometinę Sovietų Sąjungą, prasidėjus restitucijai virto smulkesniais: žemės ūkio bendrovėmis, ūkininkų (šeimos) ūkiais, namų ūkiais. Smulkiems ūkiams reikėjo laiko pasiekti ankstesnįjį našumą. 1994 m. gruodžio 22 d. priėmus Lietuvos Respublikos žemės ūkio ekonominių santykių valstybinio reguliavimo įstatymą (Žin., 1995, Nr. 1-5), Lietuvos Respublikos Vyriausybė pradėjo taikyti įvairias paramos schemas, rėmė investicijas, sudarė palankias sąlygas gauti kreditų. Žemės ūkyje pradėtos taikyti naujesnės technologijos, produktyvesnės veislės ir panašiai. 1999 metais žemės ūkio produkcijos pagaminta 15,7 procento (6,037 mlrd. litų) mažiau nei 1998 metais (7,161 mlrd. litų), mat dėl nepalankių oro sąlygų išaugintas mažesnis kai kurių pasėlinių augalų derlius. Labiausiai sumažėjo grūdų (25 procentais) ir daržovių (25,6 procento), tačiau sparčiai didėjo rapsų gamyba: nuo 37,2 tūkst. t 1997 metais iki 115,1 tūkst. t 1999 metais. 1991-1996 metais sparčiai mažėjo gyvulių ir paukščių, paskutiniuosius trejus metus (1997–1999 metais) šis procesas sulėtėjo: galvijų nuo 1016,3 tūkstančio 1997 metais ir 922,8 tūkstančio 1998 metais sumažėjo iki 897,8 tūkstančio 1999 metais. Pieno gamyba sumažėjo nuo 1,949 mln. t 1997 metais ir 1,93 mln. t 1998 metais iki 1,714 mln. t 1999 metais, tačiau pagerėjo jo kokybė – aukščiausiosios ir I rūšies pieno supirkta 60 procentų (1998 metais – 29 procentai). Mėsos gamyba (pagal skerdienos svorį) svyravo nuo 200,9 tūkst. t 1997 metais iki 202,3 tūkst. t 1998 metais ir 192,9 tūkst. t 1999 metais. Kaimo rėmimo fondas 1997 metais įkurtas finansinės paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai šaltinis – Kaimo rėmimo fondas, kurį pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. lapkričio 7 d. nutarimą Nr. 1353 „Dėl Agrarinės reformos fondo likvidavimo ir Kaimo rėmimo fondo pertvarkymo į Specialiąją kaimo rėmimo programą“ (Žin., 2000, Nr. 96-3037) nuo 2001 m. sausio 1 d. numatoma pertvarkyti į Specialiąją kaimo rėmimo programą. Fondo lėšos naudojamos: prioritetinėms investicijų programoms; Žemės ūkio paskolų garantijų fondui formuoti; žemės ūkio rinkos ekonominiam reguliavimui bei pajamų palaikymui, eksporto skatinimui; tiriamiesiems darbams, konsultavimui ir mokymui, žemės ūkio informacinės sistemos kūrimo finansavimui; kaimo socialinės infrastruktūros plėtrai. Prekyba žemės ūkio ir maisto produktais Vykdomos žemės ūkio politikos priemonės 1997 metais gamybą stabilizavo. Gamyba mažėjo dėl to, kad prarastos ankstesnės rinkos (1998 metų pabaigoje Rusijos krizė), eksporto rinkose pasirodė subsidijuojama produkcija iš Vakarų Europos, į Lietuvos eksporto rinkas tiekiama kitų valstybių humanitarinė pagalba, krito pasaulinės žemės ūkio produkcijos kainos. Lietuvos žemės ūkio produkcijos gamintojai buvo paskatinti greičiau persiorientuoti ir ieškoti naujų rinkų – ES, JAV, kitose valstybėse. Taigi eksportas į NVS mažėja, o į ES valstybes didėja. Prekyba žemės ūkio ir maisto produktais sudaro didelę Lietuvos užsienio prekybos struktūros dalį. 1999 metais Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksportas sudarė 12,6 procento (1, 5 mlrd. litų) visos Lietuvos eksporto vertės, o importas – 11,2 procento (2,16 mlrd. litų). Pagrindinės žemės ūkio ir maisto produktų eksporto rinkos yra ES, NVS ir Baltijos valstybės. Rusijos krizė pakeitė prekybos kryptį: 1998 metais eksportas į NVS šalis sudarė 46,4 procento visos žemės ūkio ir maisto produktų eksporto vertės, o 1999 metais – 32,1 procento, į ES valstybes atitinkamai – 23,5 ir 26,2 procento, į Baltijos valstybes – 15 ir 20,8 procento. Daugiau nei pusė importuojamų į Lietuvą žemės ūkio ir maisto produktų buvo iš ES valstybių (1998 metais importas iš ES sudarė 53,6 procento viso žemės ūkio ir maisto produktų importo, 1999 metais – 54,2 procento), iš Vidurio ir Rytų Europos valstybių – atitinkamai 14 ir 16,1 procento, iš Baltijos valstybių – 9,1 ir 10,4 procento. Lietuvos prekybos su ES žemės ūkio ir maisto produktais balansas neigiamas ir turi tendenciją didėti. 1995 metais šis balansas sudarė 271 mln. litų, o 1999 metais padidėjo iki 780 mln. litų. Lietuvos Respublika žemės ūkio ir maisto produktais daugiausia prekiauja su Vokietija, Olandija, Danija. Derybų dėl tolesnio žemės ūkio ir maisto produktų prekybos liberalizavimo pagal Europos sutartį rezultatai paskatins prekybą tarp Lietuvos ir ES. 1997–1999 metais Lietuva į ES valstybes eksportavo daugiausia nugriebto pieno miltelius, sūrius, sviestą, šunų ir kačių ėdalą, grybus, rapsus, duonos ir pyrago gaminius, žuvis, o importavo daugiausia didesnės pridėtinės vertės ir tokius produktus, kurie Lietuvos Respublikoje išvis negaminami: kavą, arbatą, citrusinius vaisius, vynuoges, riešutus, prieskonius, įvairias daržoves ir kita. Toliau kito ir valstybės žemės ūkio politika. Nuo 1998-1999 metų vis daugiau dėmesio skiriama perėjimui nuo kainų palaikymo prie pajamų lygio palaikymo. Rengiantis įsisavinti ES SAPARD programą, pakeistos Kaimo rėmimo fondo nuostatos ir finansavimo kryptys. Esami fondo veiklos principai leidžia užtikrinti dalinį finansavimą, taip pat jį derinti pagal nacionalines ir Žemės ūkio ir kaimo plėtros plane numatytas prioritetines kryptis. Restruktūrizacija Padaugėjo investicijų į perdirbamąją pramonę – 1999 metais investuota per 1,3 mlrd. litų (320 mln. eurų), du trečdaliai jų – užsienio investicijos. Stambėja pieno perdirbimo įmonės – šiuo metu yra 4 stambios jų grupės. 2000 m. lapkričio 1 d. Lietuvoje 18 pieno perdirbimo įmonių, 1 žarnų rūšiavimo įmonė, 8 žuvies perdirbimo įmonės ir 9 žvejybos laivai turėjo patvirtintą ES veterinarinį numerį, leidžiantį eksportuoti produkciją į ES. 3 mėsos perdirbimo įmonės pasirengusios gauti atitikties ES įmonėms keliamiems higienos, veterinarijos sanitarijos reikalavimams patvirtinimą. Nacionalinei veterinarijos laboratorijai 2000 metais vasarą suteiktas ES sertifikatas. Gyvulininkystės produktų gamyba vis dar mažėja, nes nėra ES sertifikatų, tinkamų skerdyklų. Steigiamos mažos vaisių ir daržovių perdirbimo įmonės, kurios perdirba arba užšaldo nedaug daržovių, vaisių, uogų ir grybų. 1999 metais maisto produktų ir gėrimų pramonės produkcijos parduota 5,3 procento mažiau negu 1998 metais. 1995 metais vienam dirbančiam žemės ūkyje asmeniui teko 6,58 tūkst. litų pridėtinės vertės, o 1999 metais – 9,56 tūkst. litų. Bendrasis žemės ūkio produkcijos supirkimo kainų indeksas nuo 1995 metais iki 1999 metų sumažėjo apie 30 procentų. Vidutinis registruotos privačios nuosavybės dydis yra apie 7,3 ha. Vidutinis registruoto Ūkininkų ūkio registre ūkio dydis – 12,5 ha (1998 metais 11,9 ha). Apie 82 procentus ūkininkų (šeimos ūkių) verčiasi mišria žemės ūkio gamyba. Specializuotų ūkių palyginti nedaug, tačiau 43 procentai kiaulių ir 23 procentai galvijų užauginama ūkiuose, kuriuose jų laikoma po 50 ir daugiau. Apie 12 procentų ūkininkų specializacija – augalininkystė, 4 procentų – gyvulininkystė. Žemės reforma Ūkių stambėjimą stabdo iki galo neįgyvendinta 1991 metais pradėta žemės reforma, kuri iš esmės yra piliečių nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimas. Pateikta 684,086 tūkstančio prašymų atkurti nuosavybės teises į apie 4 mln. ha žemės. 2000 m. rugsėjo 1 d. duomenimis, nuosavybės teisės jau atkurtos į 78 procentus piliečių prašomos susigrąžinti žemės. Likę prašymai nepatenkinti dėl to, kad nepateikti visi reikiami nuosavybės teises ir giminystės ryšį įrodantys dokumentai ir nebaigti matavimo darbai. Parengti ir patvirtinti visos Lietuvos teritorijos žemės reformos žemėtvarkos projektai, pagal kuriuos toliau matuojama žemė ir išduodami teisiniai dokumentai. Nors žemės reforma dar vyksta, jau pradeda veikti žemės rinka – sudaromi privačios ir valstybinės žemės pirkimo-pardavimo, nuomos ir perleidimo sandoriai. Kas mėnesį vidutiniškai sudaroma apie 2,5 tūkstančio tokių sandorių. Baigus atkurti žemės nuosavybės teises, bus pradėtas kitas labai svarbus ekonominis žemės reformos etapas, pagrįstas aplinkos apsauga, žemėnaudų pertvarkymu ir žemės konsolidavimu. Užimtumas žemės ūkyje 1999 metais Lietuvoje dirbo 1647 tūkstančiai gyventojų, iš jų 316 tūkstančių žemės ūkyje (19,2 procento), 15,1 tūkstančio (9 procentai) miškininkystėje ir 1,4 tūkstančio žuvininkystėje. 1999 metais žemės ūkio darbuotojų, palyginti su 1995 metais, sumažėjo 15,8 procento – nuo 375,6 tūkstančio iki 316 tūkstančių dėl žemės ūkio sektoriaus restruktūrizavimo ir natūralaus gyventojų senėjimo. Sektorius išskirtinis ir socialiniu požiūriu, nes apie trečdalį visų kaimo vietovių gyventojų yra pensinio amžiaus. Žemės ūkio produktų auginimas savo reikmėms vis dar labai svarbus jų išlaidų struktūroje. 1999 metais 58,5 procento užimtų kaimo gyventojų dirbo žemės ūkyje, 15,6 procento – paslaugų srityje (sveikatos apsauga, švietimas ir kita). Darbo jėgos tyrimo duomenimis, 1999 metais kaimo vietovėse nedarbas sudarė apie 9 procentus. Naujas gyventojų surašymas įvyks 2001 metų balandį. Tada bus gauti tikslūs gyventojų užimtumo duomenys.
7. BENDROSIOS NUOSTATOS IR HORIZONTALIOSIOS PRIEMONĖS 1.
8. EUROPOS ŽEMĖS ŪKIO ORIENTAVIMO IR GARANTIJŲ FONDAS I. SEKTORIAUS APRAŠYMAS Pagrindinis Lietuvos Respublikos finansinės paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai šaltinis nuo 1997 metų – Kaimo rėmimo fondas. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą šio fondo sąmatą 2000 metais buvo: skiriamos subsidijos už supirktą žemės ūkio produkciją (cukrinius runkelius, galvijus, linus, veislinę medžiagą, rapsus ir rapsų aliejų); finansuojamos programos, susijusios su pasirengimu stoti į ES (gyvulių registravimo ir identifikavimo, pasėlių deklaravimo, žemės ūkio ir maisto produktų kokybės tyrimo sistemos plėtojimo, veislininkystės, mokslinių tyrimų ir žemdirbių konsultavimo); taikomos kitos žemdirbių pajamų palaikymo priemonės (paskolų palūkanų kompensavimas, parama ištikus nelaimei, ekologinės žemdirbystės tiesioginės išmokos, pieno rinkos reguliavimo priemonės); finansuojama Kooperacijos plėtros programa, formuojamas Žemės ūkio paskolų garantijų fondas. Fondo lėšomis pagal patvirtintus Kaimo rėmimo fondo formavimo ir naudojimo nuostatus disponuoja Žemės ūkio ministerija. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. lapkričio 7 d. nutarimą Nr. 1353 nuo 2001 m. sausio 1 d. fondas bus pertvarkytas į Specialiąją kaimo rėmimo programą, todėl visos priemonės žemės ūkiui remti nuo kitų metų bus finansuojamos Lietuvos Respublikos valstybės biudžete šiai programai skirtomis lėšomis. ES skyrus finansinę paramą Lietuvos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai pagal Specialiąją žemės ūkio ir kaimo plėtros programą (SAPARD), šias paramos lėšas administruos Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos. Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. 1266 „Dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos įsteigimo“ (Žin.,1999, Nr. 97-2801; 2000, Nr. 65-1963) įsteigta Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos. Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ekonominių santykių valstybinio reguliavimo įstatymo 2, 4, 5, 6, 9, 14 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą (Žin., 2000, Nr. 30-828) agentūrai priskiriamas visų valstybės paramos lėšų ir pagal SAPARD skirtų lėšų tvarkymas. Nuo 2001 metų agentūra pradės administruoti ES stojimo paramos SAPARD programą, o įsteigus integruotą ūkių registrą – taikyti tiesioginių išmokų sistemą, finansuojamą Specialiosios kaimo rėmimo programos lėšomis. Lietuvai įstojus į ES, agentūra bus pagrindinė akredituota institucija (Tarybos reglamentas 1258/1999/EB „Dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo“), atsakinga už Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo lėšų, skirtų bendrosios žemės ūkio politikos ir kaimo plėtros priemonėms finansuoti, administravimą. Agentūra vykdys investicinių projektų vertinimo, mokėjimo autorizavimo ir vykdymo, apskaitos ir ataskaitų rengimo ir lėšų naudojimo kontrolės funkcijas. Dalis mokėjimo autorizavimo ir fizinės kontrolės funkcijų bus pavesta vykdyti Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūrai ir apskričių viršininkų administracijų kaimo plėtros programų skyriams (10 apskričių). Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra vykdys intervencinių rinkos reguliavimo priemonių ir eksporto subsidijų administravimo ir mokėjimo paramos gavėjams autorizavimo funkcijas. Apskričių viršininkų administracijos kaimo plėtros programų skyriai bus atsakingi už paraiškų gauti paramą ir mokėjimo prašymų surinkimą ir pateiktų duomenų fizinį patikrinimą. Nacionalinė mokėjimo agentūra ir Kaimo plėtros programų skyriai jau sudarė SAPARD ir nacionalinių kaimo plėtros programų įgyvendinimo apskrityse sutartis. Sutartyse aiškiai išdėstytos minėtųjų skyrių funkcijos, pareigos, teisės ir atsakomybė. Panaši funkcijų perdavimo sutartis iki 2004 metų bus sudaryta ir su Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra. Pavedus dalį funkcijų vykdyti kitoms institucijoms, Nacionalinė mokėjimo agentūra liks atsakinga už visą Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo lėšų administravimą. Akreditacijos institucija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. 1266 Finansų ministerijai pavesta akredituoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą, remiantis Komisijos reglamento 1663/95/EB, įgyvendinančio Tarybos reglamentą 729/70/EEB, priede nurodytais akreditavimo kriterijais. Akreditavimo aktą pasirašys ir įgaliojimus tvarkyti ES ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas suteiks įgaliotasis Finansų ministerijos pareigūnas. Sertifikacijos institucija Nacionalinės mokėjimo agentūros darbą kiekvienais metais tikrins Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymo 10 straipsnio papildymo įstatyme (Žin., 2000, Nr. 34-957) nustatyta, kad Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė yra atsakinga už ES fondų lėšų naudojimo valstybės institucijose bei įstaigose kontrolę, o prireikus gali atlikti išorės auditą. Metinio agentūros veiklos audito pagrindu Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė parengs ataskaitą – sertifikatą, kuris bus teikiamas ES Komisijai galutinei sąskaitų patvirtinimo procedūrai atlikti. Integruota administravimo ir kontrolės sistema Lietuvoje integruota administravimo ir kontrolės sistema pradėta kurti 1998 metais, įsteigus viešąją įstaigą Kaimo verslo plėtros ir informacijos centrą, kuris šiuo metu kuria, o vėliau tvarkys centrinius žemės sklypų ir gyvulių registrus. Žemės ūkio ministerija finansuoja ir koordinuoja sistemos kūrimo darbus. Pasėlių deklaravimas Siekiant nuosekliai pasirengti įdiegti integruotą administravimo ir kontrolės sistemą, priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 5 d. nutarimas Nr. 132 „Dėl informacijos apie žemės ūkio produkcijos gamybą teikimo“ (Žin., 1999 Nr. 15-401), pagal kurį visi žemės ūkio subjektai, gaunantys ir pageidaujantys gauti valstybės paramą, privalo teikti informaciją apie žemės ūkio produkcijos gamybą. Pagal žemės ūkio ministro 1999 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 167/30 (Žin., 1999, Nr. 38-1181) patvirtintą Informacijos apie pasėlių plotus teikimo ir apdorojimo tvarką 1999 metais deklaruoti pasėliai ir surinkti išsamūs duomenys apie 43 tūkstančių subjektų turimus pasėlius. Žemės ūkio ministro 2000 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 169/68 (Žin., 2000, Nr. 46-1323) pasėliai dar kartą deklaruoti 2000 metais. Pateikta apie 38 tūkstančius paraiškų, iš kurių apie 2 tūkstančiai patikrinta vietoje. Pagal patvirtintą tvarką duomenis apie pasėlių plotus surenka rajonų žemės ūkio skyriai ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba. Kaimo verslo plėtros ir informacijos centras atsakingas už centrinės pasėlių duomenų bazės tvarkymą, o rajonų žemės ūkio skyriai – patikrinimų vietoje vykdymą. Gyvulių identifikavimo ir registravimo sistema Pagal žemės ūkio ministro 1999 m. spalio 5 d. įsakymą Nr. 380 (Žin., 1999, Nr. 88-2605), atsižvelgiant į ES direktyvas 92/ 102/EEB, 97/12/EB ir ES reglamentus 820/97/EB, 2628/97/EB, 2629/ 97/EB, 2630/97/EB, 494/98/EB, 1999 metais pradėti ženklinti galvijai. Nustatyta, kad visi subjektai, pageidaujantys gauti bet kokią paramą iš Kaimo rėmimo fondo, privalo suženklinti galvijus. Kaimo verslo plėtros ir informacijos centre sukurtas centrinis galvijų registras. Galvijų identifikavimo ir registravimo sistemą įgyvendina: Žemės ūkio ministerija – užtikrina sistemos finansavimą; Kaimo verslo plėtros ir informacijos centras – užtikrina centrinės duomenų bazės sukūrimą ir funkcionavimą, surenka duomenis apie galvijus ir jų laikymo vietas iš rajoninių Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos padalinių, duomenis apdoroja, parengia kompiuterines programas; Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba – užtikrina ir koordinuoja galvijų registravimo ir identifikavimo sistemos rajoninės grandies funkcionavimą, rajoninių duomenų bazių įsteigimą ir palaikymą, aprūpina ausų įsagais. Kaimo verslo plėtros ir informacijos centras ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba organizuoja veterinarijos specialistų, atsakingų už gyvulių identifikavimą, mokymą, informuoja visuomenę apie gyvulių identifikavimą, registravimą ir šios sistemos svarbą. Žemės sklypų identifikavimo ir registravimo sistema 2000 metų pradžioje su PHARE projekto „Integruotas ūkių registras ir žemės ūkio informacinė sistema“ pagalba pradėta kurti žemės sklypų identifikavimo ir registravimo sistema. Sudaryta darbo grupė sklypų identifikavimo ir registravimo projektui parengti bei bandomiesiems darbams dviejose seniūnijose (Rumšiškių ir Krekenavos) atlikti. Šiuo tikslu surinkta visa Lietuvoje esanti kartografinė medžiaga: topografiniai duomenys (žemėlapiai M1: 10000), žemėnaudų planai M1: 10000, miškotvarkos duomenys, ortofotografiniai skaitmeniniai žemėlapiai M1: 5000 (1995-1998 metų aerofotografijos pagrindu), žemės kadastro duomenys. Pasėlių deklaravimo kontrolei nuotoliniais metodais atlikti, referenciniams plotams nustatyti (alternatyva ortofotografiniams žemėlapiams) ir deklaravimo žemėlapiams sudaryti nupirkti IKONOS kosminiai vaizdai, apimantys keletą Lietuvos teritorinių vienetų. Toliau sistema bus kuriama pagal PHARE projektą „Žemės ūkio administracinių sistemų modernizavimas“. Kadangi Lietuvos Respublika šiuo metu neturi aerofotografavimo pajėgumų, numatyta aerofotografijas pirkti iš kitų valstybių. II. ACQUIS PERĖMIMAS Lietuvos Respublika pritaria visoms ACQUIS nuostatoms dėl Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo ir perkels į nacionalinę teisę ACQUIS reikalavimus dėl šio fondo, iki įstos į ES. Lietuvos Respublika, siekdama visiškai įgyvendinti integruotą administravimo ir kontrolės sistemą, prašo tam dvejų metų pereinamojo laikotarpio. Lietuvos Respublika bus pasirengusi įgyvendinti supaprastintą integruotos administravimo ir kontrolės sistemos modelį, iki įstos ES, o pereinamuoju laikotarpiu – visiškai ją įgyvendinti. Atsižvelgdama į dideles šios sistemos sukūrimo išlaidas, Lietuvos Respublika taip pat prašo, kad iki jos narystės ES dienos būtų teikiama techninė pagalba pagal PHARE programą, o dvejus metus po įstojimo – teisės aktuose numatyta finansinė parama. GARANTIJŲ DALIS LPNP-NAPP teisės derinimo priemonių plane numatyta, kad nacionaliniai teisės aktai dėl Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo garantijų dalies bus priimti ir įsigalios iki 2003 metų pabaigos. Tarybos reglamentas 1258/1999/EB „Dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo“; Komisijos reglamentas 1663/95/EB „Dėl Tarybos reglamento 729/70/EEB įgyvendinimo“. Įstodama į ES, Lietuvos Respublika bus įdiegusi institucinę administracinę sistemą ir visiškai pasirengusi administruoti ES lėšas, skirtas bendrosios žemės ūkio politikos ir kaimo plėtros priemonėms finansuoti. Komisijos reglamentas 296/96/EB „Dėl duomenų, kuriuos ES valstybė turi pateikti Komisijai“. Lietuvos Respublika pasirengusi taikyti avansinio apmokėjimo sistemą – finansuoti bendrosios žemės ūkio politikos priemones, iki pagal Nacionalinės mokėjimo agentūros užregistruotas išlaidas Komisija perves Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo lėšas į Lietuvos banke atidarytą agentūros sąskaitą. Agentūra teiks ES Komisijai mėnesines ir kitas išlaidų deklaracijas, taip pat parengs metinę ataskaitą, prie kurios bus pridėtas Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės sertifikatas. Tarybos reglamentas 1883/78/EEB „Dėl pagrindinių taisyklių, reguliuojančių intervencinių priemonių finansavimą iš Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo garantijų dalies“; Tarybos reglamentas 3492/90/EEB „Dėl intervencinių valstybinio sandėliavimo priemonių finansavimo metinės finansinės atskaitomybės“; Komisijos reglamentas 3597/90/EEB „Dėl intervencinių priemonių – supirkimo, sandėliavimo ir realizavimo – apskaitos taisyklių“; Komisijos reglamentas 2148/96/EB „Dėl valstybiniuose sandėliuose esančių žemės ūkio produktų vertinimo ir monitoringo taisyklių“. Iki 2004 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublika bus pasirengusi taikyti Bendrijos reikalavimus, taikomus intervencinių produktų valstybiniam sandėliavimui. Šios srities ACQUIS dalis bus perimta iki 2003 metų. Tarybos reglamentas 3508/92/EEB „Dėl integruotos Bendrijos paramos administravimo ir kontrolės sistemos sukūrimo“; Komisijos reglamentas 3887/92/EEB „Dėl išsamių integruotos Bendrijos paramos administravimo ir kontrolės sistemos įgyvendinimo taisyklių“. LPNP-NAPP teisės derinimo priemonių plane numatyta, kad nacionaliniai teisės aktai dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos bus priimti iki 2003 metų. LPNP-NAPP ACQUIS įgyvendinimo priemonių plane numatyta, kad institucinę plėtrą (darbuotojų įdarbinimą ir mokymą, kompiuterinės ir programinės įrangos įsigijimą) numatoma užbaigti iki 2004 m. sausio 1 dienos. Pereinamojo laikotarpio pagrindimas Siekdama visiškai įgyvendinti integruotą administravimo ir kontrolės sistemą, Lietuvos Respublika prašo dvejų metų pereinamojo laikotarpio. Pereinamojo laikotarpio prašoma atsižvelgiant į Tarybos reglamento 2466/96/EB 1 straipsnio 3 dalyje numatytą trejų metų pereinamojo laikotarpio galimybę kai kurioms naujoms ES valstybėms. Nuo įstojimo į ES dienos Lietuvos Respublika bus pasirengusi taikyti supaprastintą sistemos modelį (sudarantį sąlygas nuo įstojimo dienos efektyviai administruoti tiesioginę paramą žemės ūkio produkcijos gamintojams) – kai kurias Tarybos reglamento 3508/92/EEB 2 straipsnyje numatytas sistemos dalis: paraiškas gauti paramą pagal Komisijos reglamento 3887/92/EEB 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 1 dalyje išdėstytus reikalavimus, administracinę kontrolę ir patikrinimus vietoje pagal Komisijos reglamento 3887/92/EEB 6 straipsnio 4 dalies reikalavimus dėl ūkių atrankos kriterijų (rizikos analizė), taip pat veikiančią gyvulių identifikavimo ir registravimo sistemą. Pereinamuoju laikotarpiu būtų visiškai įgyvendinta žemės sklypų identifikavimo ir registravimo sistema ir pasirengta vykdyti kontrolę nuotoliniais metodais. Pereinamojo laikotarpio sklypams identifikuoti ir registravimo sistemai sukurti prašoma dėl šių priežasčių: baigus atkurti žemės nuosavybės teises, numatoma pradėti vykdyti kitą etapą – žemės konsolidaciją (žemėnaudų ribų pertvarkymą ir stambinimą). Iki 2002 metų numatoma parengti tam būtinų teisės aktų projektus. Konsolidacijos proceso metu keisis sklypų išsidėstymas, žemėnaudų ribos, sklypų dydis. Manoma, kad šie pokyčiai labai apsunkins sklypų identifikavimo ir registravimo sistemos sukūrimą; sklypų identifikavimo ir registravimo sistemos sukūrimas – labai sudėtingas procesas, kuriam reikia daug laiko ir finansinių išteklių. Išankstiniais skaičiavimais, sistemai sukurti 2001-2006 metais reikės apie 32 mln. litų. Techninės ir finansinės pagalbos prašymo pagrindimas Atsižvelgdama į tai, kad sistemai įgyvendinti reikės daug lėšų ir ES valstybėms suteikta penkerių metų dalinio finansavimo galimybė pagal Tarybos reglamento 2466/96/EB 2 straipsnį, Lietuvos Respublika prašo leisti pasinaudoti kuriant bei diegiant kompiuterines ir patikros sistemas reglamento 3508/92/EEB 10 straipsnio 1 dalyje numatyta dalinio finansavimo galimybe ir Tarybos reglamento 165/94/EB 1 straipsnio 1 dalyje numatyta finansine parama aerofotografijoms ar vaizdams iš palydovo įsigyti ir iššifruoti, dokumentams apdoroti, taip pat techninėms galimybėms sklypo buvimo vietai nustatyti pagal šio reglamento 1 straipsnio 2-6 dalyse išdėstytas taisykles bei sąlygas. Lietuvos Respublika prašo finansinę paramą nustatytąja tvarka teikti dvejus metus po įstojimo į ES. EUROPOS ŽEMĖS ŪKIO ORIENTAVIMO IR GARANTIJŲ FONDO ORIENTAVIMO DALIS Tarybos reglamentas 1257/1999/EB „Dėl paramos kaimo plėtrai iš Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo“; Komisijos reglamentas 1750/1999/EB, „Dėl išsamių Tarybos reglamento 1257/1999/EB taikymo taisyklių“; Komisijos reglamentas 2064/97/EB „Dėl išsamios Tarybos reglamento 4253/88/EEB „Dėl valstybių narių veiklos, bendrafinansuojamos iš struktūrinių fondų, finansinės kontrolės“ įgyvendinimo tvarkos“. Akredituota Nacionalinė mokėjimo agentūra bus atsakinga už SAPARD programos įgyvendinimą. SAPARD programa ir jai taikomi administravimo bei finansavimo principai iš esmės atitinka ES valstybių kaimo plėtros programų ir struktūrinių priemonių administravimo principus. Taigi Lietuvos Respublika, iki įstos į ES, jau turės ES fondų administravimo patirties ir bus visiškai pasirengusi įgyvendinti kaimo plėtros programas, struktūrines priemones ir jų priežiūros bei kontrolės reikalavimus. III. GEBĖJIMAI ĮGYVENDINTI ACQUIS Pagrindiniai uždaviniai įgyvendinant ES reikalavimus 1 priede pateiktas integruotos administravimo ir kontrolės sistemos kūrimo planas. Institucinės sistemos plėtros perspektyvos Siekiant užtikrinti institucijų pajėgumą įgyvendinti integruotą administravimo ir kontrolės sistemą, numatoma: Kaimo verslo plėtros ir informacijos centre papildomai įdarbinti darbuotojų registrams (gyvulių, sklypų, žemės ūkio produkcijos gamintojų) sukurti, tvarkyti ir paraiškose pateiktiems duomenims kontroliuoti; organizuoti specialistų, atsakingų už sklypų identifikavimo ir registravimo sistemos sukūrimą ir registrų, taip pat gyvulių registro tvarkymą, duomenų patikrą, mokymą; įsigyti kompiuterinės ir programinės įrangos, kurios reikia sklypų ir gyvulių registravimo ir paraiškose pateiktiems duomenims sutvarkyti ir saugoti. Esamas finansavimas, numatomi finansavimo šaltiniai ir ES pagalba Šiuo metu integruotos administravimo ir kontrolės sistemos kūrimo darbai finansuojami iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. Lietuvos Respublika labai vertina ir pagal PHARE programą teikiamą techninę pagalbą ir tikisi ją gauti, iki įstos į ES. Atsižvelgdama į tai, kad reikės daug lėšų sistemai įdiegti, taip pat suvokdama ES paramos svarbą, Lietuvos Respublika prašo, kad jai būtų leista dvejus metus po to, kai įstos į ES, naudotis Tarybos reglamento 3508/92/EEB 10 straipsnio 1 dalyje ir Tarybos reglamento 165/94/EB 1 straipsnyje numatyta dalinio finansavimo galimybe. Lietuvos Respublika to prašo vadovaudamasi Tarybos reglamento 2466/96/EB 1 straipsnio 2 dalyje išdėstyta nuostata, kad ES valstybėms penkerius metus būtų teikiama finansinė parama. 1.
9. HORIZONTALIOSIOS PRIEMONĖS 1.2.
10. PREKYBOS MECHANIZMAI I. SEKTORIAUS APRAŠYMAS Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų prekybos politika įgyvendinama taikant šias reguliavimo priemones: autonominių, konvencinių ir preferencinių muitų sistemą, tarifines kvotas, eksporto subsidijas (buvo taikomos iki Lietuvos narystės Pasaulinėje prekybos organizacijoje), importo licencijavimą. Prekybą žemės ūkio produktais, perdirbtais žemės ūkio produktais, žuvimis ir žuvų produktais tarp ES ir Lietuvos reglamentuoja Europos (Asociacijos) sutartis. Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų prekybos politiką reglamentuoja Lietuvos Respublikos muitų tarifų įstatymas (Žin., 1998, Nr. 28-727), Lietuvos Respublikos akcizų įstatymas (Žin., 1994, Nr. 30-530), Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas (Žin., 1994, Nr. 3-40), Lietuvos Respublikos kompensacinių muitų įstatymas (Žin., 2000, Nr. 50-1431), Lietuvos Respublikos protekcinių (apsaugos) priemonių įstatymas (Žin., 2000, Nr. 44-1249), Lietuvos Respublikos antidempingo įstatymas (Žin., 1998, Nr. 62-1776), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. kovo 24 d. nutarimas Nr. 268 „Dėl prekių eksporto ir importo reguliavimo Lietuvos Respublikoje tvarkos“ (Žin., 1997, Nr. 27-645), 1997 m. liepos 24 d. nutarimas Nr. 806 „Dėl prekių eksporto ir importo tarifinio ir netarifinio reguliavimo bei muitų tarifų nustatymo ir keitimo tvarkos tobulinimo“ (Žin., 1997, Nr. 71-1813), 1995 m. gegužės 8 d. nutarimas Nr. 653 „Dėl bendros prekių importo ir eksporto tarifinių kvotų administravimo tvarkos“ (Žin., 1995, Nr. 39-979), 1996 m. gegužės 9 d. nutarimas Nr. 546 „Dėl pridėtinės vertės mokesčio“ (Žin., 1996, Nr. 44-1081), 1994 m. balandžio 25 d. nutarimas Nr. 302 „Dėl akcizų“ (Žin., 1994, Nr. 31-560). Žemės ūkio ministro 1998 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 104 (Žin., 1998, Nr. 66-1935) patvirtinta Žemės ūkio ir maisto prekių importo tarifinių kvotų paskirstymo konkurso tvarka, 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 199 (Žin., 2000, Nr. 54-1591) – Žemės ūkio ir maisto produktų importo automatinio licencijavimo tvarka ir 1998 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. 90 (Žin., 1998, Nr. 63-1828) – Žemės ūkio ir maisto produktų eksporto rėmimo tvarka. ES prekybos mechanizmą sudaro horizontaliosios priemonės, taikomos visiems žemės ūkio produktams ir sektoriams, tai importo ir eksporto licencijos, garantijų (užstatų) sistema, eksporto subsidijos, eksporto fizinė kontrolė ir monitoringas, muitų tarifai ir nomenklatūra. Lietuvoje taikomas automatinis pagrindinių žemės ūkio produktų importo licencijavimas. Eksporto subsidijos, susidarius kritinei situacijai rinkose, buvo taikomos tik kai kuriems pieno ir mėsos produktams, eksportuojamiems į NVS rinkas. Žemės ūkio produktų eksporto licencijos netaikomos. Netaikoma ir užstatų sistema išduodant importo ir eksporto licencijas. Lietuvoje neįdiegta žemės ūkio produktų eksporto fizinės kontrolės ir monitoringo sistema. Žemės ūkio ir maisto produktams daugiausia taikomi ad valorem muitų tarifai, kai kurioms prekėms (alkoholiui, cukrui ir cigaretėms) nustatyti mišrūs muitų tarifai. Lietuvos kombinuotoji prekių nomenklatūra atitinka ES kombinuotąją prekių nomenklatūrą. Šiuo metu Lietuvoje netaikoma atskira žemės ūkio produktų nomenklatūra eksporto subsidijoms mokėti, kurioje kiekvienas produktas identifikuotas ne tik pagal Kombinuotosios prekių nomenklatūros kodą, bet ir pagal dvylikos ženklų produkto kodą. II. ACQUIS PERĖMIMAS Lietuvos Respublika bus pasirengusi visiškai įgyvendinti ES prekybos mechanizmų ACQUIS reikalavimus nuo įstojimo į ES dienos. Iki įstojimo į ES dienos bus parengti teisės aktai, reglamentuosiantys žemės ūkio produktų importo ir eksporto licencijavimą ir užstatų sistemos taikymą, taip pat eksporto subsidijų taikymo žemės ūkio produktams taisyklės ir procedūros, teisės aktai, užtikrinantys eksporto subsidijų monitoringo ir kontrolės sistemos funkcionavimą, intervencinės agentūros supirktų produktų, saugomų trečiojoje valstybėje, administravimą ir kontrolę priklausomai nuo jų paskirties vietos. Lietuvos Respublika įsipareigojo tapusi Pasaulinės prekybos organizacijos nare netaikyti eksporto subsidijų žemės ūkio produktams. Dėl to visi ES teisės aktai, susiję su eksporto subsidijų taikymu, bus pradėti taikyti nuo Lietuvos įstojimo į ES dienos. III. GEBĖJIMAI ĮGYVENDINTI ACQUIS Už ES žemės ūkio prekybos mechanizmų ACQUIS derinimą ir įgyvendinimą atsakinga Žemės ūkio ministerija, Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Pagal ES reikalavimus bus praplėstos Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros veiklos sritys – jai priskirtos žemės ūkio produktų importo ir eksporto licencijavimo, garantijų (užstatų) surinkimo išduodant eksporto ir importo licencijas, eksporto subsidijų mokėjimo, intervencinių produktų sandėliavimo trečiojoje valstybėje administravimo funkcijos. Bus išplėstos Muitinės departamento prie Finansų ministerijos ir jam pavaldžių muitinės struktūrų funkcijos, kad būtų sudarytos sąlygos įgyvendinti visas ES prekybos mechanizmo, taikomo žemės ūkio produktams, priemones. Muitinės departamentas išplės veiklą, susijusią su eksporto licencijų taikymu žemės ūkio produktams, atliks monitoringą ir nustatytojo kiekio eksportuojamų žemės ūkio produktų, už kuriuos bus mokamos eksporto subsidijos, fizinį tikrinimą, įdiegs žemės ūkio produktų nomenklatūrą eksporto subsidijoms mokėti, rinks eksporto mokesčius, tikrins intervencinės agentūros saugomus produktus priklausomai nuo jų paskirties. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atliks veterinarinį tikrinimą, siekdama užtikrinti galvijų, vežamų į kitas valstybes, gerovę. Eksporto subsidijos bus mokamos tik esant Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos žymai, kad gyvuliai buvo vežami laikantis numatytųjų sąlygų. 1.2.
11. KOKYBĖS POLITIKA I. SEKTORIAUS APRAŠYMAS Šiuo metu teisės akto, nustatančio žemės ūkio ir maisto produktų geografinių nuorodų ir nurodymų, susijusių su žemės ūkio ir maisto produktų kilme, apsaugą, taip pat žemės ūkio ir maisto produktų specifinių savybių sertifikatų įgijimo tvarką, atitinkančią ES kokybės politiką, Lietuvoje nėra. II. ACQUIS PERĖMIMAS Lietuvos Respublika pritaria visam ACQUIS kokybės politikos srityje ir bus visiškai pasirengusi jį įgyvendinti nuo įstojimo į ES dienos. Bendrosios geografinių nuorodų ir kilmės žyminių apsaugą reglamentuojančios normos nustatytos Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 30-856), 16 straipsnyje, Lietuvos Respublikos maisto įstatymo (Žin., 2000 Nr. 32-893 ) 5 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo (Žin., 2000, Nr. 92-2844) 6 ir 7 straipsniuose. Visi šie įstatymai užtikrina geografinių nuorodų apsaugą, bet juose nenurodyti skirtumai tarp geografinių nuorodų ir kilmės žyminių, taip pat nenumatyta paraiškų registravimo tvarka ir oficiali kontrolė, kaip nustatyta Tarybos reglamentų 2081/92/EEB ir 2082/92/EEB. Kokybės politikos teisinė bazė, visiškai atitinkanti Tarybos reglamentų nuostatas, bus parengta iki 2003 metų, priėmus žemės ūkio ministro įsakymus dėl sertifikatų, nurodančių žemės ūkio ir maisto produktų geografinius ir kilmės žyminius, patvirtinimo (atitinka 2081/92/ EEB) ir sertifikatų, nurodančių žemės ūkio ir maisto produktų specifines savybes, patvirtinimo (atitinka 2082/ 92 /EEB). Šie teisės aktai įsigalios iki 2004 m. sausio 1 d. III. GEBĖJIMAI ĮGYVENDINTI ACQUIS Lietuvos Respublikoje kokybės politikos sektorių administruos: Žemės ūkio ministerija: 2001 metų III ketvirtį įsteigtam Maisto produktų ir žaliavų kokybės srities teisės aktų rengimo, diegimo, administravimo ir tarpžinybinio koordinavimo padaliniui nuo 2003 m. sausio 1 d. bus pavesta vykdyti ES kokybės politikos reglamentuose nustatytas funkcijas – rengti teisės aktus, registruoti ir siųsti ES Komisijai paraiškas registruoti geografines nuorodas ir kilmės žyminius ir gauti specifinių žemės ūkio ir maisto produktų savybių sertifikatus, taip pat nagrinėti pastabas ir protestus; Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, kuri kontroliuos produktų atitiktį specifikacijoms. 1.2.
12. ŪKIŲ APSKAITOS DUOMENŲ TINKLAS I. SEKTORIAUS APRAŠYMAS Lietuvoje nuo 1997 metų atliekami kasmetiniai žemės ūkio produkcijos gamintojų ūkinės-finansinės veiklos rezultatų tyrimai ir jų pagrindu kuriamas šių ūkio subjektų apskaitos duomenų tinklas. Šie darbai atliekami vadovaujantis ES teisės aktais ir metodologijos principais. Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba kasmet surenka respondentinių ūkininkų ūkių ir žemės ūkio bendrovių veiklos rezultatų apskaitos duomenis ir pagal ES teisės aktuose išdėstytus metodologinius principus juos analizuoja. Tyrimų dalyvių kasmet daugėja, o tyrimų kokybė gerėja. 1997 metais tyrimuose dalyvavo 235 ūkininkų ūkiai ir 50 žemės ūkio bendrovių, o 1999 metais – 853 ūkininkų ūkiai ir 38 žemės ūkio bendrovės. Respondentai tyrimuose dalyvauja savanoriškai. Tyrimų dalyviams užtikrinamas duomenų slaptumas. Nors tiriamųjų ūkių kasmet daugėja, tyrimų duomenys nevisiškai reprezentatyvūs, kadangi šiuo metu žemės ūkyje vyksta struktūriniai pokyčiai, nėra patikimų ir išsamių duomenų apie ūkius. Parengtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl žemės ūkio produkcijos gamintojų veiklos rezultatų apskaitos duomenų tinklo kūrimo projektas. Nutarimas teisiškai reglamentuos žemės ūkio produkcijos gamintojų veiklos rezultatų tyrimus, ūkių apskaitos duomenų tinklo plėtrą ir už šiuos darbus atsakingų institucijų finansavimą. Numatoma, kad nutarimas bus priimtas 2001 metų I ketvirtį. Parengtas žemės ūkio ministro įsakymo dėl Lietuvos žemės ūkio produkcijos gamintojų veiklos rezultatų tyrimų tvarkos projektas, kuriame išdėstyti pagrindiniai tyrimų principai, nurodomos tyrimus vykdančių institucijų funkcijos ir reikalavimas naudoti respondentinių ūkių duomenis tiktai pagal paskirtį ir užtikrinti jų slaptumą. Įsakymą numatoma priimti 2001 metų I ketvirtį. Teisės aktai parengti vadovaujantis ūkių apskaitos duomenų tinklo veiklą reglamentuojančiais ES teisės aktais. II. ACQUIS PERĖMIMAS Lietuvos Respublika pritaria visam ACQUIS, reglamentuojančiam ūkių apskaitos duomenų tinklo veiklą, ir bus pasirengusi įgyvendinti ACQUIS reikalavimus dėl šio tinklo iki narystės ES dienos. Lietuvos Respublikos pozicija dėl ES teisės aktų: Komisijos reglamento 79/65/EEB „Dėl ūkių pajamų ir ūkinės veiklos rezultatų apskaitos tinklo sukūrimo“: 2 straipsnis (Teritoriniai vienetai). Numatoma, kad Lietuvos Respublika bus vienas ūkio apskaitos duomenų tinklo regionas; 4 straipsnis (Tyrimuose dalyvaujantys ūkiai). Numatoma, kad ūkio apskaitos duomenų tyrimuose dalyvaus ūkiai, kurių ekonominis dydis bus lygus 2 Europoje nustatytiems dydžio vienetams arba didesnis, kurie sutinka tvarkyti ūkinės veiklos rezultatų apskaitą ir pateikti duomenis atsakingoms institucijoms ir ES Komisijai, kurių ekonominis dydis ir veiklos pobūdis reprezentuos Lietuvos ūkius. Numatoma, kad 2000 metais bus 1000 tokių ūkių, 2001 metais – 1050, 2002 metais – 1100, 2003 metais –
13. Nuo įstojimo į ES dienos Lietuvos Respublika bus pasirengusi ES pateikti apie 1000 ūkių duomenis; 5 straipsnis (Nacionalinė taryba). 2001 metų pradžioje numatoma įsteigti ūkių apskaitos duomenų tinklo nacionalinę tarybą iš Žemės ūkio ministerijos, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos ūkininkų sąjungos, Žemės ūkio bendrovių asociacijos, Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos ir Kaimo verslo plėtros ir informacijos centro atstovų. Nacionalinės tarybos funkcijos bus: svarstyti ir tvirtinti principines metodologines tyrimų nuostatas; nustatyti tyrimuose dalyvaujančių ūkių skaičių ir atrankos kriterijus; tvirtinti atrankos planą ir jo įgyvendinimo ataskaitą; aprobuoti tyrimams atlikti reikalingų lėšų sąmatą; 6 straipsnis (Tyrimus vykdančios institucijos). Už ūkių apskaitos duomenų tinklo sukūrimą ir tyrimų vykdymą bus atsakingas Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas, kurio pagrindinės funkcijos yra: plėtoti ir administruoti tinklo duomenų bazę; rengti formas tyrimuose dalyvaujančių ūkių duomenims kaupti; rengti tyrimuose dalyvausiančių ūkių atrankos planą; kontroliuoti, analizuoti ir grupuoti pirminius duomenis; skelbti ūkių veiklos tyrimų rezultatus; rengti reikiamą programinę-matematinę įrangą, rūpintis jos priežiūra. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos funkcijos yra: sudaryti su tyrimų dalyviais savanoriško duomenų pateikimo sutartis; tvarkyti tyrimuose dalyvaujančių ūkininkų ūkių apskaitą; surinkti reikiamus duomenis ir atlikti pirminę jų patikrą; sukauptus duomenis pateikti Lietuvos agrarinės ekonomikos institutui; konsultuoti tyrimuose dalyvaujančius ūkininkus; 15 straipsnis (Individualių duomenų slaptumas). Žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintoje Lietuvos žemės ūkio produkcijos gamintojų veiklos rezultatų tyrimų tvarkoje bus teisiškai reglamentuotas griežtas individualių duomenų slaptumas ir reikalavimas naudoti juos pagal paskirtį – tyrimams vykdyti. Komisijos reglamentas 1859/82/EEB „Dėl ūkių atrankos ūkinės veiklos pajamoms nustatyti“. 2001 metais, įkūrus ūkių apskaitos duomenų tinklo nacionalinę tarybą, numatoma patvirtinti minimalų ūkio ekonominį dydį, pagal kurį ūkiai bus atrenkami tyrimams. Numatoma, kad tinklas apims stambesnius prekinę žemės ūkio produkciją gaminančius ūkius, kurių ekonominis dydis ne mažesnis nei 2 Europoje nustatyti dydžio vienetai. Komisijos reglamentas 1915/83/EEB „Dėl ūkių veiklos rezultatų apskaitos tvarkymo reikalavimų“. 5 straipsnis (Standartinis mokestis už teisingai parengtą ataskaitą). Lietuvos Respublika prašo nuo įstojimo į ES dienos leisti pasinaudoti numatyta finansine parama už kiekvieną pagal nustatytuosius reikalavimus parengtą ataskaitą. III. GEBĖJIMAI ĮGYVENDINTI ACQUIS ACQUIS įgyvendinimo veiksmai ACQUIS reikalavimams įgyvendinti numatoma: 2001 metais parengti ūkių apskaitos duomenų pateikimo pagal ES formatą ir kontrolės programinę įrangą; 2002 metais atlikti visuotinį žemės ūkio surašymą ir parengti ūkių atrankos pagal ES nustatytus ir Lietuvos pasirinktus kriterijus programinę įrangą; 2003 metais, remiantis žemės ūkio surašymo duomenimis, atlikti reprezentatyvių ūkių atranką. Institucinės sistemos plėtros perspektyvos LPNP-NAPP priemonių įgyvendinimo plane numatytos šios priemonės, užtikrinančios institucijų gebėjimą sukurti ir plėtoti ūkių apskaitos duomenų tinklą: įdarbinti papildomai Lietuvos agrarinės ekonomikos institute ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyboje specialistų tinklui sukurti, kasmetiniams tyrimams vykdyti ir duomenims analizuoti; organizuoti kasmet tyrimus ir jų duomenų analizę, taip pat specialistų, atsakingų už tinklo sukūrimą, mokymą; nustatyti konkrečius poreikius ir įsigyti kompiuterinės ir programinės įrangos tinklui sukurti ir tyrimams vykdyti. Finansavimas ir numatomi jo šaltiniai Šiuo metu ūkių apskaitos duomenų tinklo kūrimas finansuojamas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, tačiau labai svarbi ES techninė pagalba – ES PHARE projektai, pagal kuriuos Lietuvos Respublikai teikiamos konsultacijos, mokomi specialistai, įsigyjama kompiuterinės ir programinės įrangos. Gana reikšminga metodinė ir techninė pagalba gauta pagal Danijos ir Lietuvos projektą „Ūkininkų ūkių apskaitos plėtra“. Baigtas įgyvendinti PHARE projektas „Ūkių apskaitos duomenų tinklas ir žemės ūkio ekonominės sąskaitos“. Atsižvelgdama į ES paramos svarbą ir dideles tinklo sukūrimo ir tyrimų išlaidas, Lietuvos Respublika prašo iki jos stojimo į ES dienos toliau teikti ES techninę ir metodinę pagalbą, o nuo įstojimo dienos lygiomis teisėmis su kitomis ES valstybėmis – Komisijos reglamento 1915/83/EEB 5 straipsnyje numatytą finansinę paramą (standartinį mokestį) už kiekvieną pagal nustatytuosius reikalavimus parengtą ūkio ataskaitą. 1.2.
14. PRODUKTAI, NEĮRAŠYTI Į ROMOS SUTARTIES I PRIEDĄ I. SEKTORIAUS APRAŠYMAS Lietuvoje nėra specifinio prekybos režimo produktams, neįrašytiems į Romos sutarties I priedą (perdirbti produktai). Perdirbti produktai išvežami iš Lietuvos ir įvežami į ją laikantis bendros eksporto ir importo reguliavimo tvarkos, nustatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. kovo 24 d. nutarime Nr. 268 „Dėl prekių eksporto ir importo reguliavimo Lietuvos Respublikoje tvarkos“, taip pat pagal sudarytas laisvosios prekybos sutartis. Eksporto kompensacijos už perdirbtiems produktams gaminti panaudotus bazinius žemės ūkio produktus nemokamos. II. ACQUIS PERĖMIMAS Lietuvos Respublika pritaria visam šio žemės ūkio sektoriaus ACQUIS ir yra pasirengusi įgyvendinti ACQUIS nuo įstojimo į ES dienos. Šį prekybos režimą taikyti labai sudėtinga, o jo valdymas susijęs su tiesioginiu ES reglamentų – specifinių techninių priemonių – taikymu. Dėl to stojimo į ES laikotarpiu Lietuvos Respublikai reikia techninės pagalbos, susijusios su Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų agentūros darbuotojų rengimu, muitinės darbuotojų mokymu ir įrangos įsigijimu. III. GEBĖJIMAI ĮGYVENDINTI ACQUIS ES teisės aktų, reglamentuojančių perdirbtų produktų prekybos režimą, įgyvendinimo funkcijos bus pavestos esamoms institucijoms, o jų darbuotojai mokomi. Perdirbtų produktų prekybos režimą Lietuvoje įgyvendins šios institucijos: Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra – administruos eksporto licencijas ir eksporto kompensacijas; Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos – pagal ES galiojančią muitų sistemą administruos perdirbtų produktų prekybą; Muitinės laboratorija – nustatys perdirbtų produktų komponentus (sudedamąsias dalis), t. y. vykdys produktų sudėties analizę. 1.2.
15. VALSTYBĖS PARAMA I. SEKTORIAUS APRAŠYMAS Nuo 1991 metų valstybės parama buvo skiriama ūkininkų ūkių infrastruktūrai gerinti, teikiami lengvatiniai kreditai žemės ūkio veiklai plėtoti. 1992 metais įkurtas Ūkininkų rėmimo fondas ir Paramos žemės ūkiui fondas, kurių lėšos buvo naudojamos ilgalaikiams ūkininkų kreditams ūkių modernizavimo programoms finansuoti, daliai bankų palūkanų kompensuoti, kooperacijai žemės ūkyje plėtoti, mokslo ir mokymo programoms ir kitoms Lietuvos Respublikos Vyriausybės numatytoms programoms remti. Kaimo rėmimo fondas šiuo metu yra pagrindinis paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai nacionalinis finansinis šaltinis. Fondo lėšos naudojamos žemės ūkio rinkos ekonominio reguliavimo ir ūkininkų bei žemės ūkio įmonių pajamų palaikymo priemonėms įgyvendinti; prioritetinėms investicinėms programoms vykdyti, žemės ūkio mokslo tiriamiesiems darbams, konsultavimui ir mokymui, žemės ūkio informacinėms sistemoms kurti, Žemės ūkio paskolų garantijų fondui formuoti. II. ACQUIS PERĖMIMAS Lietuvos Respublika pritaria visam šio žemės ūkio sektoriaus ACQUIS ir yra pasirengusi įgyvendinti ACQUIS nuo įstojimo į ES dienos. Lietuvos Respublika yra pasirengusi laikytis ES rekomendacijų dėl valstybės paramos žemės ūkiui, ypač reikalavimų, nurodytų Europos bendrijų sutarties 87-89 straipsniuose ir Tarybos reglamento 1257/1999 EB „Dėl paramos kaimo plėtrai iš Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo“ 51 straipsnyje, tačiau norėtų išsaugoti valstybės paramą šiose srityse: veislininkystės skatinimas; žemės ūkio mokslo tiriamieji darbai; mokymas ir konsultavimas; paskolų palūkanų ir garantinio užmokesčio dalinis kompensavimas; parama nelaimės atveju; lengvatinių kreditų teikimas; kompensacijos degalams; parama draudimui; bitininkystės rėmimas; maisto produktų kokybės vertinimo sistemos palaikymas. 1.2.
16. ĮVAIRŪS „Solde“ Lietuvos Respublika yra pasirengusi įgyvendinti Tarybos reglamento 827/68/EEB „Dėl produktų, išvardytų Sutarties II priede, bendrosios rinkos organizavimo“ nuostatas ir supranta, kad importui iš trečiųjų valstybių galės taikyti tik tuos importo mokesčius ir kiekybinius apribojimus, kurie nustatyti ES. Lietuvos Respublika taip pat yra pasirengusi netaikyti paramos priemonių Sutarties priede išvardytų produktų eksportui į kitas ES valstybes. Produktų vartojimo skatinimas Lietuvos Respublika pritaria visam ACQUIS šioje srityje ir yra pasirengusi įgyvendinti ES reglamentų, susijusių su tam tikrų produktų (obuolių, citrusinių vaisių, gyvų augalų, gėlių, geros kokybės jautienos ir veršienos, pieno ir pieno produktų) vartojimo skatinimu, nuostatas. Šiuose teisės aktuose numatytas programas administruos ir kontroliuos atitinkama valstybinė institucija. Programos atokiausiems regionams Lietuvos Respublika pritaria visam ACQUIS šioje srityje ir yra pasirengusi vykdyti ES teisės aktų, susijusių su atokiais regionais, nuostatas. Nemokamas maisto išdalijimas vargingiausiems gyventojams Lietuvos Respublika pritaria visam ACQUIS šioje srityje ir yra pasirengusi įgyvendinti ES teisės aktų, susijusių su maisto išdalijimu nemokamai vargingiausiems gyventojams, nuostatas.
17. BENDROSIOS RINKOS ORGANIZAVIMAS 2.
18. GRŪDAI, ALIEJINIAI IR BALTYMINIAI AUGALAI I. SEKTORIAUS APRAŠYMAS Grūdų auginimas yra svarbus Lietuvos žemės ūkio sektorius ir sudaro 23 procentus bendrosios žemės ūkio produkcijos vertės. Pastaruosius 10 metų kito Lietuvos ekonomika, kartu ir grūdų gamybos sektorius. Nuo 1990 metų vykstanti ekonominė reforma skatino javų ūkio struktūrinius pokyčius. Vyko privatizacija, kūrėsi nauji, tačiau smulkesni ūkiai, nepakankamai pajėgūs diegti naujausias technologijas ir įsigyti naujos technikos. Dėl to sumažėjo javų derlingumas. Vidutinis grūdų derlingumas 1990–1995 metais sumažėjo apie 38,5 procento (nuo 3,01 t/ha iki 1,85 t/ha). Dėl sumažėjusio javų derlingumo krito grūdų gamybos apimtis: 1990–1995 metais ji sumažėjo apie 40 procentų, tai yra nuo 3265 tūkst. t iki 1954 tūkst. t. 1999 metais prikulta 2112 tūkst. t grūdų. Daugiausiai auginta žieminių ir vasarinių kviečių – 871 tūkst. t ir miežių – 740 tūkst. tonų. Kintant grūdų rinkai, pradėjus remti maistinių kviečių augintojus, jų pradėta auginti daugiau nei kitų javų. 1999 metais javais apsėta 1013 tūkst. ha, baltyminiais augalais – 49 tūkst. ha ir rapsais – 84 tūkst. hektarų. Rapsai pramoniniam perdirbimui Lietuvoje pradėti auginti nuo 1995 metų, ir jų pasėlių plotai sparčiai didėja. 1999 metais pagaminta 64 tūkst. t. baltyminių augalų. Modernizuojant pašarų gamybą, baltyminių augalų reikės vis daugiau. Didėja javų pasėlių plotai didesnio derlingumo regionuose, grūdų gamyba koncentruojama specializuotuose ūkiuose, taigi tikimasi, kad didės ir vidutinis javų derlingumas. Neįprastos pastarųjų metų gamtinės sąlygos nebuvo palankios grūdų ūkiui. 1995–1999 metais vidutinis javų derlingumas buvo 2,3 t/ha. Iki ekonominės reformos javų derlingumas siekė 3 t/ha. Dabar stambėjantys ir finansiškai stiprėjantys ūkiai pradeda taikyti modernesnes javų auginimo technologijas. Specializuoti modernūs prekiniai grūdų gamybos ūkiai steigiami derlingos žemės regionuose ir sėja derlingesnių veislių javus. Žemės ūkio bendrovėse jau dabar javų derlingumas – 3,55 t/ha. Derlingos žemės regionuose galimas vidutinis derlingumas iki įstojimo į ES yra 5–6 t/ha, o kai kuriuose ūkiuose jau dabar – 8–9 t/ha. Derlingos žemės regionuose javų plotai sparčiai mažėja. 1997–1999 metais javų auginta mažiau derlingoje žemėje 23 procentais mažiau. Nuo 1995 metų kito grūdų suvartojimo struktūra. Bendras grūdų suvartojimas vidaus poreikiams 1995–1998 metais padidėjo 18 procentų (nuo 2382 tūkst. t 1995 metais iki 2814 tūkst. t 1998 metais) dėl to, kad žymiai daugiau grūdų prireikė pašarų pramonei. 1995–1998 metais pašarų pramonė grūdų suvartojo apie 73 procentus daugiau (nuo 953 tūkst. t 1995 metais iki 1646 tūkst. t 1998 metais). Vienas gyventojas per tą patį laiką suvartojo grūdų nuo 136 kg iki 146 kg per metus. 1998 metais apsirūpinta grūdais buvo 100,2 procento. Visų grūdų užauginama tiek, kad vidaus vartotojams pakanka, kukurūzai importuojami. 1998 metais grūdų eksportas sudarė apie 5 procentus viso žemės ūkio ir maisto produktų eksporto. Daugiausia kviečių eksportuojama į Baltarusiją, Rusiją, Latviją. Daugiausia importuojama kukurūzų (apie 40 procentų). Lietuvos prekybos su ES valstybėmis apimtis nedidelė. Siekiant skatinti Lietuvoje pagamintų grūdų produktų eksportą, šiems produktams gaminti įmonėms iš intervencinės Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros fondų grūdai parduodami už mažesnę nei vidaus rinkos kainą. Agentūra superka perteklinius grūdus. Jiems supirkti konkurso būdu atrinkta 15 intervencinių sandėlių. Supirkimo tvarka patvirtinta žemės ūkio ministro 2000 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 220 (Žin., 2000, Nr. 54-1555). Manoma, kad iki Lietuva taps ES nare, intervencinį pirkimą vykdys ne daugiau kaip 8 intervenciniai sandėliai. Skatinant privatų saugojimą, 2000 metais grūdų augintojams, pardavusiems grūdus, už privatų jų saugojimą prie intervencinės kainos rugsėjį papildomai mokėta 6 litai už toną, o spalį – 10 litų už toną. Specializuoti augalininkystės ūkiai sudaro apie 12 procentų visų ūkių. Dauguma javų ūkių smulkūs, turintys nuo 3 ha iki 10 ha žemės. Jie 1999 metais sudarė 57 procentus visų augalininkystės ūkių. Ūkiai, turintys nuo 10 iki 20 ha, sudarė 30 procentų. Ūkiai, turintys 50 ha ir daugiau, sudarė 1 procentą. Šiuo metu vidutinis registruoto ūkio dydis – 12,5 ha. Registruotų ūkininkų ūkių registre ūkių dydžių kitimo tendencijos rodo, kad ūkiai stambėja. Kasmet apie 500–550 tūkst. t grūdų Lietuvoje superka grūdų perdirbimo įmonės, malūnai ir kiti suinteresuoti ūkio subjektai. Šiuo metu Lietuvoje yra 34 įvairaus dydžio grūdų perdirbimo įmonės, 8 stambios grūdų perdirbimo įmonės, turinčios modernią technologinę įrangą. Apie 300 tūkst. t grūdų superkama kombinuotiesiems pašarams gaminti. Nuo 1990 metų naudojama vis mažiau grūdų perdirbimo įmonių pajėgumų, nuo 1998 metų – apie 25 procentus, malūnų – apie 45 procentus. 1998 metais pradėta kurti Baltijos valstybių grūdų ir jų produktų, kombinuotųjų pašarų ir jų žaliavų kokybės nustatymo sistema, kurią tikimasi sujungti su ES sistema. Tuo tikslu iš Švedijos įsigyti 39 INFRATEC prietaisai, greitai ir tiksliai nustatantys grūdų kokybę. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 5 d. nutarimą Nr. 132 „Dėl informacijos apie žemės ūkio produkcijos gamybą teikimo“ (Žin., 1999 Nr. 15-401) visi žemės ūkio subjektai, gaunantys ir pageidaujantys gauti valstybės paramą, privalo teikti informaciją apie žemės ūkio produkcijos gamybą. 2000 metais deklaravimo metu pateikta apie 38 tūkstančius paraiškų, iš kurių apie 2 tūkstančius patikrinta vietoje. Pagal patvirtintą tvarką duomenis apie pasėlių plotus surenka Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba. Kaimo verslo plėtros ir informacijos centras atsakingas už centrinės pasėlių duomenų bazės tvarkymą, o rajonų žemės ūkio skyriai – už patikrinimus vietoje. Nuo 1997 metų ūkininkai, perkantys žemės ūkio techniką, remiami Kaimo rėmimo fondo lėšomis. Ūkininkams kompensuojama 25 procentai naujos technikos įsigijimo vertės. 1997–1999 metais šioms kompensacijos skirta 29,9 mln. litų. Pagal Nacionalinį kaimo plėtros planą grūdų sektorių finansuoti 2001–2006 metais numatyta ES SAPARD programos lėšomis. Finansuojama: grūdų džiovyklų įrengimas; valymo įrengimų įsigijimas; saugyklų statyba ir rekonstravimas; kombainų įsigijimas; įrangos grūdų kokybei nustatyti įsigijimas. Rinkos reguliavimas Siekdama užtikrinti augintojų pajamas, Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra superka perteklinius grūdus: maistinius kviečius, maistinius rugius ir grikius. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. liepos 1 d. nutarimu Nr. 762 „Dėl 2000 metų derliaus maistinių grūdų kainų“ (Žin., 2000, Nr. 54-1583) nustatytos intervencinės kainos, atsižvelgiant į 1998-1999 metų vidaus grūdų rinkos kainas ir pastarųjų metų grūdų kainas užsienio rinkose. Grūdų, kurių Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra nesuperka, kainos nereguliuojamos. Javų augintojai remiami valstybės. 1998 metais mokėtos tiesioginės išmokos už rugių pasėlių plotus mažo našumo žemėje, 1998–1999 metais – tikslinės subsidijos už parduotą maistinių kviečių, rugių, grikių ir žirnių kiekį, 1999–2000 metais – tiesioginės išmokos ir už rapsų pasėlių plotus, 2000 metais – tiesioginės išmokos ir už parduotų maistinių kviečių, rugių ir grikių pasėlių plotus. Nuo 2003 metų numatyta mokėti tiesiogines išmokas už žemės plotus, atskirtus ne maisto ir ne pašarų gamybai. Grūdų produktų importas reguliuojamas importo muitų tarifais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. kovo 24 d. nutarimu Nr.
19. Už importuojamus grūdus nustatyti autonominių, konvencinių ir preferencinių importo muitų tarifai. Eksporto mokesčiai ir kiti apribojimai netaikomi. Eksporto subsidijos už grūdus nemokamos. Nuo 1998 metų taikomas importo automatinis licencijavimas. II. ACQUIS PERĖMIMAS Lietuvos Respublika pritaria visam šio žemės ūkio sektoriaus ACQUIS ir yra pasirengusi įgyvendinti ACQUIS nuo įstojimo į ES dienos. Lietuvos Respublika prašo nustatyti bazinį pasėlių plotą ir vidutinį javų derlingumą, kaip numatyta šioje derybinėje pozicijoje. Lietuvos grūdų rinkos reguliavimo politika ir priemonės reglamentuojamos bendrųjų Lietuvos Respublikos įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir specialiųjų žemės ūkio srities teisės aktų. 2000 metų birželį Lietuvos Respublikos Seimas patvirtino Žemės ūkio ir kaimo plėtros 2000–2006 metų strategiją, kurioje numatytos ir sektoriaus plėtros perspektyvos iki 2006 metų. Pagrindinės žemės ūkio produkcijos supirkimo tvarką, kainų ir rinkos reguliavimo principus, investicinę paramą grūdų ūkiui nustato Lietuvos Respublikos žemės ūkio ekonominių santykių valstybinio reguliavimo įstatymas (Žin., 1995, Nr. 1-5; 2000, Nr. 30-828). 2001 metais bus parengtas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymo projektas. Į šį įstatymą bus įrašytos pagrindinės ES bendrosios žemės ūkio ir kaimo plėtros politikos nuostatos. Nuo 1998 metų įgyvendinama Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo ir eksporto skatinimo programa. Žemės ūkio ministro 1999 m. gruodžio 29 d. įsakymas Nr. 468 (Žin., 2000, Nr. 3-85), suderintas su Komisijos reglamentu 1908/ 84/EEB „Dėl standartinių grūdų kokybės nustatymo metodų“. Siekiant palaipsniui priderinti žemės ūkio produkcijos rinkos reguliavimo priemones prie ES taikomos paramos, žemės ūkio ministro ir finansų ministro 2000 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 229/189 (Žin., 2000, Nr. 62-1889) nustatytos tiesioginės išmokos 2000 metų derliaus žieminių maistinių kviečių, rugių ir grikių augintojams, deklaravusiems pasėlius ir pardavusiems maistinius grūdus. Lietuvos grūdų rinkos reguliavimas ES bendrosios rinkos organizavimo principus atitinka iš dalies, mat kol kas gana daug smulkių grūdines kultūras auginančių ūkių, nevisiškai įdiegta pasėlių deklaravimo sistema. Lietuvos Respublika suderins šį sektorių reglamentuojančius teisės aktus su ES teisės aktais iki 2004 metų. Lietuvos Respublikos pozicija dėl kai kurių ES teisės aktų: Tarybos reglamentas 1251/99/EEB ir jo papildomieji aktai dėl paramos kai kurių pasėlių augintojams. Lietuvos Respublika siekia, kad grūdų augintojams būtų mokamos tiesioginės išmokos. Lietuvos grūdų augintojai siekia turėti tokias pačias konkuravimo bendroje ES rinkoje sąlygas – gauti tiesiogines išmokas, kurios padidintų grūdų augintojų pajamas ir leistų jiems efektyvinti gamybą. Lietuvos Respublika prašo nustatyti 1355 tūkst. ha bazinį pasėlių plotą. Pagrindimas Prašomas bazinis pasėlių plotas – 1355 tūkst. ha apskaičiuotas pagal 1997–1999 metų duomenis. Į šį plotą įeina ir grynieji pūdymai, sudarantys apie 7 procentus prašomo bazinio ploto, už juos Lietuvoje šiuo metu parama nenumatyta, tačiau tai tradicinis javų sėjomainos būdas. Lietuvos Respublika prašo nustatyti vidutinį javų derlingumą – 3,5 t/ha, kurio pagrindu bus apskaičiuojamos tiesioginės išmokos už pasėlių plotus. Pagrindimas Žemės ūkio reforma dar nebaigta, ir tai turi įtakos javų ūkių struktūriniams pokyčiams. Kuriami ir plečiami ūkiai derlingos žemės regionuose. Čia yra diduma specializuotų prekinių ūkių, kurie sudaro vis didesnį lyginamąjį svorį. 1997–1999 metais javų mažiau derlingos žemės regionuose auginta 23 procentais mažiau. Rinkos sąlygomis javų ūkiai suinteresuoti kelti javų derlingumą, todėl diegia modernias technologijas, perkasi geros sėklos. Žemės ūkio bendrovėse ir stambiuose ūkiuose jau dabar derlingumas 3,55 t/ha. Derlingos žemės regionuose galimas vidutinis javų derlingumas iki įstojimo į ES – 5–6 t/ha, o kai kuriuose ūkiuose jau dabar – 8–9 t/ha. Smulkūs neperspektyvūs ūkiai palieka rinką, todėl paskutiniųjų penkerių metų rodikliai neatspindi atsikuriančio ir rinkos sąlygomis besiformuojančio javų ūkio plėtros tendencijų. Pasibaigus reformai ir galutinai susiformavus rinkos santykiams, įgyvendinus Žemės ūkio ir kaimo plėtros strategiją, toliau restruktūrizuojant, specializuojant ir modernizuojant grūdų ūkį, sektoriaus efektyvumas ir konkurencingumas padidės. Lietuvos klimato sąlygos, dirvožemio kokybė ir gamybos intensyvinimo tendencijos leis, iki Lietuva įstos į ES, pasiekti vidutinį javų derlingumą – 3,8–4 t/ha. Toks vidutinis javų derlingumas jau dabar pasiekiamas žemės ūkio įmonėse ir bendrovėse, be to, iki ekonominės reformos, kai dar nebuvo rinkos santykių, javų derlingumas buvo 3 t/ha. Dėl visų minėtųjų priežasčių Lietuvos Respublika prašo nustatant vidutinį javų derlingumą atsižvelgti į grūdų ūkio struktūros kitimo tendencijas ir perspektyvas. III. GEBĖJIMAI ĮGYVENDINTI ACQUIS Lietuvos Respublikoje jau dabar sukurta teisinė ir institucinė bazė, įgalinanti vykdyti kai kurias gamybos ir rinkos organizavimo priemones, atitinkančias ES reikalavimus. Palaipsniui įgyvendinamos ES bendrosios grūdų rinkos reglamentų nuostatos. Pertekliniams produktams supirkti ir žemės ūkio darbuotojų pajamoms palaikyti 1998 metais įsteigta Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra. Agentūros funkcijos bus išplėstos siekiant taikyti intervencinį pirkimą, organizuoti privatų saugojimą ir įgyvendinti kitas ES rinkos reguliavimo priemones. Tiesiogines išmokas šiuo metu administruoja Žemės ūkio ministerija, o ateityje tai darys Nacionalinė mokėjimo agentūra. Nuo 1998 metų pradėtas taikyti automatinis importo licencijavimas. Licencijas išduoda Žemės ūkio ministerija. Ateityje jas išduos Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra. Grūdų ir jų produktų mažmenines kainas vidaus rinkoje skelbia Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai ir Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, o tarptautinėse rinkose – Lietuvos žemės ūkio tarptautinė prekybos agentūra. Parama kainų informacinei sistemai kurti ir įdiegti numatyta pagal PHARE 1999 metų projektą „Kaimo administravimo sistemos modernizavimas“. Agrarinės ekonomikos institutas analizuoja ir skelbia ūkių apskaitos duomenų tinklo informaciją ir tvarko žemės ūkio ekonomines sąskaitas. 1998–1999 metais pasiekta žymių grūdų gamybos ir kokybės nustatymo pokyčių. Nauji grūdų standartai ir tyrimo metodai parengti pagal atitinkamus ICC arba ISO standartus. Naujų grūdų standartų nustatyti kokybės rodikliai atitinka ES superkamų į intervencinius fondus grūdų kokybės reikalavimams. Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos tikrina grūdų ir jų produktų kokybę, atlieka grūdų supirkimo įmonėse kiekybinę ir kokybinę apskaitą, kontroliuoja, kaip nustatoma grūdų ir jų produktų, kombinuotųjų pašarų ir jų žaliavų kokybė INFRATEC prietaisais. Kaimo verslo plėtros ir informacijos centras atsakingas už centrinės pasėlių duomenų bazės tvarkymą. Rajonų žemės ūkio skyriai renka duomenis apie deklaruojamus pasėlius, atlieka patikrą ūkyje. 2.
20. PERDIRBTI GRŪDAI, BULVIŲ KRAKMOLAS, GRŪDŲ PAKAITALAI, RYŽIAI, SAUSIEJI PAŠARAI PERDIRBTI GRŪDAI Lietuvos Respublika pritaria visam šio žemės ūkio sektoriaus ACQUIS ir yra pasirengusi įgyvendinti ACQUIS nuo įstojimo į ES dienos. DIRBAMOS ŽEMĖS ATSKYRIMAS NE MAISTO IR NE PAŠARŲ GAMYBAI Lietuvos Respublika pritaria visam šio žemės ūkio sektoriaus ACQUIS ir yra pasirengusi įgyvendinti ACQUIS nuo įstojimo į ES dienos. ES teisės aktų reglamentuojamas dirbamos žemės atskyrimas nesukels problemų, nes šiuo metu Lietuvoje grynieji pūdymai sudaro apie 7 procentus pasėlių ploto. Pūdymai – tradicinis javų sėjomainos būdas. Lietuvoje už pūdymus parama šiuo metu neteikiama. Lietuvoje dirbamos žemės atskyrimo ne maisto ir ne pašarų gamybai sistema netaikoma. Lietuvos Respublika suderins sektorių reglamentuojančius teisės aktus su ES teisės aktais ir pasirengs juos įgyvendinti iki 2004 m. sausio 1 dienos. BULVIŲ KRAKMOLAS I. SEKTORIAUS APRAŠYMAS Lietuvoje yra dvi gaminančios bulvių krakmolą įmonės, kurių bendras pajėgumas 8500 t per metus. 1990 metais Lietuvoje pagaminta 5370 t krakmolo. Vėliau gamyba mažėjo, nes vyko restruktūrizacija, pradėta importuoti pigesnį krakmolą. Paskutiniuosius penkerius metus krakmolo gamyba svyravo nuo 200 t iki 1700 t. Lietuvoje krakmolo per tą laiką suvartota nuo 2,1 tūkst. t iki 3 tūkst. t. Bulvėmis 1999 metais apsodinta 121,1 tūkst. ha (5 procentai visų pasėlių plotų). Dirvožemis ir klimato sąlygos palankios auginti krakmolingas bulves. Skatinant krakmolingų bulvių auginimą, bulvių sėkla subsidijuojama: superelitinė sėkla – 460 litų, elitinė – 380 litų, sertifikuota I ir II reprodukcijos sėkla atitinkamai 180 ir 120 litų už toną. Gana mažą krakmolo gamybos apimtį ir neigiamą jo prekybos balansą lėmė tai, kad Lietuvoje krakmolo gamyba neremiama ir krakmolo gamintojai nepajėgia konkuruoti su pigesnio krakmolo gamintojais kitose valstybėse. 1999 metais importuota 2485,9 t krakmolo, iš jo 886,6 t bulvių krakmolo, o eksportuota 27,5 t bulvių krakmolo. Pradėjus remti krakmolingų bulvių augintojus ir perdirbėjus, krakmolo Lietuvoje bus gaminama daugiau. Krakmolą naudoja Lietuvos maisto, vaistų, tekstilės ir celiuliozės pramonės įmonės. Dviejose Lietuvos krakmolo gamybos įmonėse dirba daugiau kaip 70 žmonių. Įmonės yra kaimo vietovėse, jos padeda spręsti žmonių įdarbinimo problemą. Įmonės tobulina technologijas, įsigyja modernios įrangos. Krakmolo rinka Lietuvoje nereguliuojama. Nustatyti bulvių krakmolo importo mokesčiai. II. ACQUIS PERĖMIMAS Lietuvos Respublika pritaria visam šio žemės ūkio sektoriaus ACQUIS ir yra pasirengusi įgyvendinti ACQUIS nuo įstojimo į ES dienos. Lietuvos Respublika prašo nustatyti bulvių krakmolo gamybos kvotą, atitinkančią šalies įmonių gamybos pajėgumus, kaip numatyta derybinėje pozicijoje. Žemės ūkio produkcijos supirkimo tvarką, kainų bei rinkos reguliavimo principus, investicinę paramą nustato Lietuvos Respublikos žemės ūkio ekonominių santykių valstybinio reguliavimo įstatymas (Žin.,1994, Nr. 1-734; 1995, Nr. 1-5; 2000, Nr. 30-828). Nuo 1998 metų įgyvendinama Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo ir eksporto skatinimo programa. Lietuvos Respublika suderins sektorių reglamentuojančius teisės aktus su ES teisės aktais ir įgyvendins juos iki 2004 m. sausio 1 dienos. Lietuvos Respublikos pozicija dėl ES reglamentų: Tarybos 1994 m. liepos 27d. reglamentas 1868/94 EEB ir jo papildomieji aktai dėl bulvių krakmolo gamybos kvotų sistemos nustatymo. Lietuvos Respublika prašo nustatyti 8500t bulvių krakmolo gamybos kvotą, atitinkančią šalies įmonių, gaminančių krakmolą, gamybos pajėgumus. Pagrindimas Lietuvos Respublika turi senas bulvių krakmolo gamybos tradicijas, tačiau dėl restruktūrizacijos, pakitusių rinkos sąlygų krakmolo gamyba sumažėjo. Svarbiausia krakmolo gamybos mažėjimo priežastis – padidėjęs subsidijuoto krakmolo importas iš kitų valstybių. Šiuo metu importuojama 80-90 procentų krakmolo. Suvienodinus rinkos sąlygas su kitomis ES valstybėmis, Lietuvos Respublika gali gaminti geros kokybės bulvių krakmolą konkurencingomis kainomis. Lietuvos krakmolo perdirbimo įmonės jau modernizavo gamybą. Lietuvoje išvystyta bulvių auginimo technologija. Krakmolo gamybos įmonės yra kaimo vietovėse, taigi labai svarbu kurti jose darbo vietas ir išsaugoti esamas. Lietuvoje daug maisto, vaistų, tekstilės ir celiuliozės pramonės įmonių, gamybai naudojančių krakmolą, todėl prašoma bulvių krakmolo gamybos kvota nepadidins krakmolo pertekliaus ES rinkoje. III. GEBĖJIMAI ĮGYVENDINTI ACQUIS Lietuvoje sukurta institucinė struktūra, įgalinanti įgyvendinti šio sektoriaus ACQUIS. Už sektorių reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimą atsakinga Žemės ūkio ministerija. Šiuo metu krakmolo gamybos kvota nenustatyta. Ateityje krakmolo gamybos kvotas administruos Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra. Subsidijos krakmolo gamintojams nemokamos. Ateityje jas mokės Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra. Lietuvoje šiuo metu bulvių augintojai neremiami. Kompensacijas, mokamas krakmolingų bulvių augintojams, administruos Nacionalinė mokėjimo agentūra. GRŪDŲ PAKAITALAI Lietuvos Respublika pritaria visam šio žemės ūkio sektoriaus ACQUIS ir yra pasirengusi įgyvendinti ACQUIS nuo įstojimo į ES dienos. Grūdų pakaitalai – manioka ir kiti šakniavaisiai (KN 0714), kurių labai nedaug importuojama nuo 1997 metų, tiesiogiai nekonkuruoja su auginamais Lietuvoje. RYŽIAI Lietuvos Respublika pritaria visam šio žemės ūkio sektoriaus ACQUIS ir yra pasirengusi įgyvendinti ACQUIS nuo įstojimo į ES dienos. Lietuvoje ryžiai neauginami dėl jiems augti nepalankaus klimato, o importuoti tiesiogiai nekonkuruoja su šalyje auginama produkcija. 1998 metais suvartota 9 tūkst. t ryžių, importuota 13 tūkst. t, daugiausia iš Vietnamo ir Kinijos. SAUSIEJI PAŠARAI I. SEKTORIAUS APRAŠYMAS Lietuvoje pigiausi yra žoliniai pašarai. Kad gyvūninės kilmės produkcija Lietuvoje būtų kuo pigesnė, daugiau vartojama žolinių ir iš jų pagamintų sausųjų pašarų. Iki 1990 metų sausųjų pašarų Lietuvoje buvo pagaminama per 130 tūkst. t, apie 90 tūkst. t sunaudojama kombinuotiesiems pašarams gaminti. Atkūrus nepriklausomybę ir sparčiai vykdant žemės ūkio reformą, stambūs visuomeniniai ūkiai reformuoti į privačius smulkesnius ūkininkų ūkius, dėl to sumažėjo žolynų plotų, o ekonominiai ūkių sunkumai neleido žolynų atnaujinti ar pasėti naujų. Be to, sausųjų pašarų gamybos technologija, taikyta stambiųjų ūkių, nebuvo pritaikyta mažam šių pašarų kiekiui gaminti, jai reikėjo daug kuro. Dėl to sausųjų pašarų gamyba 1990–1999 metais mažėjo nuo 45 tūkst. t iki 300 t. Pastaraisiais metais pradėti gaminti universalūs nedideli sausųjų pašarų gamybos įrenginiai. Smulkūs ūkiai kooperuojasi, specializuojasi, ir sausųjų pašarų vidaus rinkoje reikia vis daugiau, vien kombinuotiesiems pašarams gaminti dabar reikia 15–20 tūkst. t sausųjų pašarų. Importo muitai už sausuosius pašarus neimami. II. ACQUIS PERĖMIMAS Lietuvos Respublika pritaria visam šio žemės ūkio sektoriaus ACQUIS ir yra pasirengusi įgyvendinti ACQUIS nuo įstojimo į ES dienos. Lietuvos Respublika nori derėtis dėl techninių pritaikymų. ES teisės aktų reikalavimai šiam sektoriui į nacionalinę teisę bus perkelti 2001 metais. Vadovaujantis ES pašarų sektoriui keliamais reikalavimais, parengtas ir priimtas Lietuvos Respublikos pašarų įstatymas (Žin., 2000, Nr. 34-952, Nr. 61-1834), kurio visos nuostatos bus įgyvendintos iki 2002 metų. Sausųjų pašarų privalomieji kokybės reikalavimai bus parengti ir patvirtinti 2001 metų II ketvirtį, o įvykdyti 2001 metų IV ketvirtį. Lietuvos Respublikos derybinė pozicija dėl kai kurių teisės aktų: Tarybos reglamento 603/95/EEB „Dėl bendrosios sausųjų pašarų rinkos organizavimo“ 4 straipsnis. Lietuvos Respublika prašo skirti 20 tūkst. t sausųjų pašarų gamybos (iš dobilų, liucernos ir kitokios žolės) kvotą. Dabar žalienų (vienmečių ir daugiamečių žolių, įskaitant kultūrines ganyklas, kukurūzus ir kitokius silosinius augalus) yra per 1 mln. ha, arba apie 40–41 procentą visų pasėlių plotų. Iš jų gaunama 7422,4 tūkst. t žaliosios masės. Diegiamos naujos universalios sausųjų pašarų gamybos technologijos, naudojamas įvairus kuras. Ieškoma pigesnių energijos išteklių. Šiuo metu dalis įmonių sausuosius pašarus gamina naudodamos dujas, kurios perpus pigesnės už kitokį kurą. Lietuvai per metus reikia 25–30 tūkst. t geros kokybės baltymingų sausųjų pašarų. Gaminama vis įvairesnių kombinuotųjų pašarų, atsiranda stambesni atrajojančių gyvulių, triušių ūkiai, taigi sausųjų pašarų paklausa vidaus rinkoje didėja ir jų dabar stinga. Pramoniniai paukštynai ir kiaulių kompleksai pageidautų per 10 tūkst. t sausųjų pašarų kombinuotiesiems pašarams gaminti. Be to, kombinuotųjų pašarų pramonės įmonės jų galėtų sunaudoti 15–20 tūkst. t. Atnaujinus sausųjų pašarų gamybą, būtų sprendžiami ir socialiniai kaimo klausimai. Šių žolių plotus galima būtų plėsti regionuose, kuriuose didelis nedarbas. Pradėjus gaminti 20 tūkst. t sausųjų pašarų, būtų sukurta apie 200 darbo vietų. Be to, daugiamečių ankštinių žolių auginimas pagerintų agroaplinkos apsaugą, dirvožemio struktūrą bei pasėlių sėjomainą. Kadangi Lietuvoje yra galimybės gaminti sausuosius pašarus, turima jų gamybos įrengimų, šiuo metu ieškoma lėšų sausųjų pašarų gamybai remti ir skatinti. Siekiama pradėti mokėti išmokas už pagamintų sausųjų pašarų toną. Numatoma 2002 metais pagaminti 5 tūkst. t, 2003 metais – 10 tūkst. t, 2004 metais – 20 tūkst. t sausųjų pašarų. III. GEBĖJIMAI ĮGYVENDINTI ACQUIS Oficialią sausųjų pašarų saugos ir kokybės reikalavimų kontrolę Lietuvoje vykdys Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Sausųjų pašarų kvotas administruos ir už suteiktą paramą atsiskaitys Nacionalinė mokėjimo agentūra. 2.
21. CUKRUS, IZOGLIUKOZĖ, INULINAS I. SEKTORIAUS APRAŠYMAS Cukraus sektorius yra vienas iš svarbiausiųjų Lietuvos žemės ūkio ir maisto pramonės sektorių. Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis, cukrinių runkelių gamyba sudaro apie 4,4 procento visos žemės ūkio produkcijos vertės. 1999 metais cukrinių runkelių augintojai, pardavę cukrinius runkelius, gavo 146,3 mln. litų pajamų, arba 23,2 procento visų augalininkystės produkcijos pajamų. 1999 metais cukraus fabrikai realizavo produkcijos už 192,7 mln. litų. Cukrinių runkelių auginimas Lietuvoje turi senas tradicijas. Šalyje auginama apie 30000 ha cukrinių runkelių. Cukrinių runkelių pasėlių plotai 1995–1999 metais kito nežymiai, tačiau dėl didėjančio derlingumo cukrinių runkelių produkcijos dalis visoje žemės ūkio produkcijoje didėjo. Runkelių augintojų mažėja, stambėja ūkiai. 1996 metais cukraus fabrikai sudarė 5,2 tūkstančio cukrinių runkelių pirkimo sutarčių, 1997 metais – 5 tūkstančius, o 2000 metais – 3,5 tūkstančio. Cukrinius runkelius Lietuvoje augina apie 30–40 tūkstančių žmonių. Pirmasis cukraus fabrikas, gaminantis cukrų iš cukrinių runkelių, pradėjo veikti 1931 metais. Nuo 1954 metų Lietuvos cukraus fabrikai dar importuodavo ir Kubos cukraus pusfabrikatį, o pagamintą baltąjį cukrų gabeno į Maskvą, Leningradą (dabar Sankt Peterburgas) ir Estiją. Tada Lietuvoje buvo suvartojama 160–180 tūkst. t cukraus. Žaliavinis cukrus importuotas pagal Sovietų Sąjungos susitarimą su Kuba, kai kuriuose Sovietų Sąjungos regionuose cukraus stigo. Baltojo cukraus gamyba iš importuojamo žaliavinio cukraus ribojo Lietuvoje cukrinių runkelių auginimą ir perdirbimą. Šiuo metu Lietuvoje veikia keturi nedidelių pajėgumų cukraus fabrikai. Siekiant modernizuoti ir restruktūrizuoti Lietuvos cukraus fabrikus, gaminti ES kokybės reikalavimus atitinkančius produktus ir išplėsti jų asortimentą, cukraus pramonė restruktūrizuojama. Mažinama cukraus fabrikų, diegiamos modernios cukraus gamybos technologijos, įgyvendinami ES cukraus kokybės reikalavimai. Duomenys apie cukraus suvartojimą Lietuvoje nėra tikslūs, nes netvarkoma cukraus, esančio importuojamuose ir eksportuojamuose perdirbtuose produktuose, suvartojimo apskaita, į šalį patenka daug nelegalaus cukraus. Tačiau remiantis informacija apie vidaus rinką ir cukraus vartojimą kaimyninėse valstybėse manoma, kad vienam gyventojui reikia 39–40 kg cukraus. Rinkos reguliavimas Baltojo cukraus gamybos kvotos Lietuvoje pradėtos taikyti 1999 metais. Lietuvoje cukrinių runkelių ir cukraus kainos panašios į ES kainas, todėl Lietuvos Respublikai tapus ES nare cukraus sektoriaus kainų pokyčiai šalies cukraus pramonei sunkumų nesudarys. Lietuvoje taikoma minimali ribinė cukrinių runkelių supirkimo kaina, kurios nustatymo principas atitinka Tarybos reglamente 2038/99 EB numatytų minimalių cukrinių runkelių kainų nustatymo principą: 1999–2000 metais – 155 litai už toną (apie 43,06 euro už toną), kai valiutų kursas – 3,6 (ES bazinė cukrinių runkelių kaina – 46,76 euro už toną). Tikslinė cukraus kaina ES valstybėse 665 eurai už toną (2,4 tūkst. litų už toną). Lietuvoje minimali cukraus kaina – 2,5 tūkst. litų už toną. Kadangi intervencinis cukraus pirkimas Lietuvoje nevykdomas, intervencinė cukraus kaina nenustatyta. Lietuvos cukraus rinka saugoma pakankamai dideliais importo muitais, kurie riboja baltojo cukraus importą. ES valstybėms taikomas 70 procentų (bet ne mažiau kaip 420 JAV dolerių už toną) baltojo cukraus importo muitas, kitoms – 87 procentų (bet ne mažiau kaip 1680 litų už toną). Be minėtųjų priemonių, Lietuvoje taikoma cukraus akcizo sistema, pagal kurią šalyje parduotas cukrus apmokestinamas 1 lito už kilogramą akcizu. Iš gautų akcizo pajamų augintojams mokama 60 procentų cukrinių runkelių kainos, likusius 40 procentų jiems moka cukraus fabrikai. Ši sistema – ES cukraus režimo elementų, kurių Lietuvos Respublika negali įgyvendinti dėl Pasaulinės prekybos organizacijos reikalavimų, alternatyva. Akcizas apsaugo vidaus rinką nuo pigaus cukraus importo ir netiesiogiai skatina cukraus ir produktų, kurių sudėtyje yra cukraus, eksportą. Žaliavinio cukraus Lietuva nei importuoja, nei eksportuoja. Į Lietuvą importuojama nedaug geros kokybės šalyje negaminamo baltojo cukraus. 1998 metais užsienio prekybos cukrumi balansas buvo neigiamas – importuota 8,5 tūkst. t, o eksportuota beveik nebuvo (0,02 tūkst. t). 1999 metais užsienio prekybos cukrumi balansas buvo teigiamas – eksportuota apie 11 tūkst. t, o importuota 3 tūkst. t. Parengtas Lietuvos Respublikos cukraus režimo projektas. Jis reglamentuos cukraus gamybą, atsargų ir užsienio prekybos kontrolę ir statistinės informacijos rinkimą ir įsigalios 2001 metais. Cukraus gamintojų ir runkelių augintojų santykius reglamentuoja tarpprofesiniai susitarimai, kuriais remiantis sudaromos sutartys su cukrinių runkelių augintojais. II. ACQUIS PERĖMIMAS Lietuvos Respublika pritaria visam šio žemės ūkio sektoriaus ACQUIS ir yra pasirengusi įgyvendinti ACQUIS nuo įstojimo į ES dienos. Lietuvos cukraus sektoriaus teisinė bazė su ES teisine baze derinama vadovaujantis pagrindiniu reglamentu, reguliuojančiu ES cukraus sektorių – Tarybos 1999 m. rugsėjo 13 d. reglamentu 2038/1999 EB „Dėl bendro rinkų organizavimo cukraus sektoriuje“; atsižvelgiama ir į kitų ES cukraus sektoriaus reglamentų nuostatas. Lietuvos Respublikos cukraus įstatymo 2,4,5,6,7 straipsnių pakeitimo įstatyme (Žin., 2000, Nr. 45-1293) įteisinta baltojo cukraus kvota, atitinkanti Tarybos reglamente 2038/1999 EB ir Komisijos reglamentuose 1043/67 EEB bei 1443/82 EEB nustatytą ES baltojo cukraus kvotą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 161 „Dėl balto cukraus gamybos kvotos nustatymo“ (Žin., 1999, Nr. 19-525) patvirtinta 1999 metų ir 2000 metų 112 tūkst. t metinė baltojo cukraus kvota. Ši kvota paskirstyta Lietuvos cukraus fabrikams. Žemės ūkio ministro 1999 m. balandžio 12 d. įsakymas Nr. 152 (Žin., 1999, Nr. 37-1133) atitinka ES reglamentų 1265/69 EEB ir 793/72 EEB bei ES direktyvų 73/437/EEB ir 79/796/EEB reikalavimus. Rengiamas žemės ūkio ministro įsakymo dėl cukraus techninio reglamento projektas, atitinkantis ES reglamentų 1265/ 69 EEB, 793/72 EEB ir 2103/77 EEB bei ES direktyvų 73/437/EEB, 9/796/EEB, 95/2/EEB ir 79/112/EEB nuostatas, įsakymas įsigalios 2001 metais. Svarbus žingsnis derinant šalies teisinę bazę su ES reglamentų reikalavimais yra Lietuvos cukraus režimo patvirtinimas (numatoma patvirtinti 2001 metais). Iki 2004 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublika bus visiškai pasirengusi taikyti sektorių reglamentuojančią ES teisinę bazę. Lietuvos Respublikos derybinė pozicija dėl kai kurių ES teisės aktų: Tarybos reglamentas 2038/1999 EB „Dėl bendro rinkų organizavimo cukraus sektoriuje“ (26-39 straipsniai); Komisijos reglamentas 1043/67 EEB „Dėl išsamių cukraus kvotų nustatymo taisyklių“; Komisijos reglamentas 1443/82 EEB, smulkiai išdėstantis kvotų sistemos taikymo cukraus sektoriuje taisykles. Lietuvos Respublika prašo suteikti 150 tūkst. t metinę A baltojo cukraus kvotą, kuri užtikrintų, kad vienas Lietuvos gyventojas suvartotų 39–40 kg cukraus (tiek jo suvartoja per metus ES gyventojas). 150 tūkst. t baltojo cukraus pagaminti per metus neprireiks didinti gamybos pajėgumų, o atsižvelgiant į bendrą cukraus gamybos apimtį Lietuvoje, Latvijoje bei Estijoje gali cukraus stigti. Lietuvos Respublika prašo jai suteikti papildomą 15 tūkst. t (arba 10 procentų A kvotos) B cukraus kvotą. Lietuva nuo seno tiekia daug cukraus kaimyninėms valstybėms, todėl ir jai tapus ES nare turėtų būti užtikrintos galimybės tiekti Latvijai ir Estijai trūkstamą cukraus kiekį, jeigu tai neprieštarautų ES įsipareigojimams Pasaulinei prekybos organizacijai. Lietuvos Respublikos prašomos baltojo cukraus kvotos (A ir B) finansinio poveikio dabartiniams ES cukraus gamintojams neturės. Cukrinių runkelių auginimas ir cukraus gamyba Lietuvoje turi senas tradicijas. Palankios klimato sąlygos ir tinkamas dirvožemis skatino šios žemės ūkio šakos plėtrą. Vadovaudamiesi ilgamete cukrinių runkelių auginimo patirtimi ir taikydami modernias technologijas, Lietuvos cukrinių runkelių augintojai kasmet užaugina vis daugiau šios produkcijos (didėja derlingumas). Cukrinių runkelių auginimo regionuose menkai išvystyta pramonė, taigi ši veikla užtikrina gyventojams darbo vietas, nuolatines pajamas, tam tikrą gyvenimo lygį. Nedarbo problemą šalyje padeda spręsti ir cukraus gamybos plėtojimas. Ilgametės cukraus gamybos tradicijos sudarė sąlygas susiformuoti kvalifikuotai darbo jėgai ir patikimai logistikos sistemai. Cukraus gamyba turi didelę įtaką kitoms pramonės šakoms. Lietuvai pradėjus taikyti ES teisės aktus, reglamentuojančius cukraus kokybę, įmonės, gamybai naudojančios itin geros kokybės cukrų, galės naudoti vietinės gamybos, o ne importuojamą cukrų. 150 tūkst. t A baltojo cukraus kvota patenkintų gyventojų, perdirbamosios ir chemijos pramonės reikmes. Be to, ne mažesnė kaip 150 tūkst. t baltojo cukraus kvota leistų užtikrinti cukraus pramonės masto ekonomiją ir konkurencingumą bendrojoje rinkoje. III. GEBĖJIMAI ĮGYVENDINTI ACQUIS Specialių institucijų, vykdančių cukraus politiką, iki stojimo į ES steigti nenumatoma. Bus išplėstos esamų institucijų funkcijos. Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra atliks intervencinio cukraus pirkimo, importo ir eksporto licencijų išdavimo, prašymų suteikti eksporto kompensacijas priežiūros funkcijas. Bus išplėsta ir kitų institucijų – Muitinės departamento prie Finansų ministerijos, vykdančio užsienio prekybos cukrumi kontrolę, ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, vykdančios cukraus produkcijos kokybės kontrolę, – veikla. 2.
22. ALYVŲ ALIEJUS, PLUOŠTINIAI AUGALAI (LINAI IR KANAPĖS), ŠILKVERPIAI IR MEDVILNĖ Lietuvoje auginami tik pluoštiniai linai. Alyvos, šilkverpiai ir medvilnė Lietuvoje neauginami. ALYVŲ ALIEJUS, ŠILKVERPIAI IR MEDVILNĖ I. SEKTORIAUS APRAŠYMAS Dėl klimato sąlygų alyvos Lietuvoje neauginamos, jų aliejus nespaudžiamas. Tačiau alyvų aliejų naudoja vaistų, kosmetikos ir maisto pramonės įmonės. Paskutiniuosius 3 metus Lietuvoje suvartota apie 85 t gryno alyvų aliejaus. Šilkas ir medvilnė naudojami Lietuvos tekstilės pramonėje ir importuojami iš kitų valstybių. II. ACQUIS PERĖMIMAS Lietuvos Respublika pritaria visam šio žemės ūkio sektoriaus ACQUIS ir pasirengusi įgyvendinti ACQUIS nuo įstojimo į ES dienos. PLUOŠTINIAI AUGALAI (LINAI IR KANAPĖS) I. SEKTORIAUS APRAŠYMAS Linininkystė – tradicinė Lietuvos žemės ūkio šaka. Linų pasėlių plotai Lietuvoje 1986–1990 metais vidutiniškai sudarė 31 tūkst. ha, buvo gaminama apie 14 tūkst. t linų pluošto. Vykstant žemės ūkio reformai, smulkūs linus auginantys ūkiai negalėjo taikyti naujausių linų auginimo technologijų, todėl iki 1996 metų linų pasėlių plotai sumažėjo iki 5,6 tūkst. ha. Nuo 1996 iki 1999 metų linų pasėlių plotai padidėjo 57 procentais – iki 8,8 tūkst. ha, mat specializuoti linininkystės ūkiai ir linų augintojų kooperatyvai pradėjo taikyti naujausias linų auginimo technologijas, sumažėjo linų auginimo išlaidos. Vidutinis linų pluošto derlingumas 1995–1999 metais buvo 0,8 t/ha, pastebimos linų derlingumo didėjimo tendencijos. Šį procesą spartins tolesnė ūkių specializacija, gamybos koncentracija derlingesnėse teritorijose ir tai, kad daugelis ūkių yra investavę į geresnes linų auginimo technologijas. 1995–1999 metais kasmet vidutiniškai buvo pagaminama 6,1 tūkst. t linų pluošto, iš jo apie 2,5 tūkst. t ilgojo ir 3,6 tūkst. t trumpojo pluošto. Dabar veikia 9 pirminio linų šiaudelių perdirbimo įmonės, kurių pajėgumų pakanka numatomam pagaminti 14,5 tūkst. t linų pluošto perdirbti. Dvi įmonės jau modernizavo gamybą, ir tai leido padidinti linų pluošto išeigą: moderniomis perdirbimo linijomis dabar perdirbama per 50 procentų numatomų pagaminti linų šiaudelių. Įmonės bus toliau modernizuojamos SAPARD lėšomis. 1995–1999 metais Lietuvos Respublika importavo iš ES valstybių, Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos, Latvijos ir Lenkijos, 60–70 procentų viso tekstilės pramonei reikalingo linų pluošto. Lietuvoje yra 3 linų tekstilės įmonės. Lininių audinių eksportuojama kasmet vis daugiau, 1995–1999 metais apie 80–90 procentų produkcijos eksportuota. Kad linų tekstilės įmonėms užtektų ilgojo linų pluošto (6 tūkst. t), reikia turėti apie 20 tūkst. ha linų pasėlių. Lietuvos prekyba su ES linų pluoštu ir jo gaminiais nuo 1998 m. sausio 1 d. visiškai liberalizuota, paliktas tik licencijavimas (taikant dvigubos kontrolės sistemą), tačiau už linų pluoštą, importuojamą iš Rusijos ir Ukrainos, nustatytas 35 procentų muitas, kuris gali būti panaikintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, nustačius importo kvotas. Už linų pluoštą, importuojamą iš ES valstybių, Estijos, Latvijos ir Lenkijos, importo mokesčiai nenustatyti. Siekdama palaikyti ūkininkų pajamas, valstybė iki 2000 metų rėmė linininkystę – mokėjo subsidijas už parduotus Lietuvoje užaugintus linų šiaudelius. Subsidijos dydis priklausė nuo linų šiaudelių kokybės. Nuo 2001 metų bus pradėtos mokėti tiesioginės išmokos už auginamų linų pasėlius. Kanapės Lietuvos Respublikoje neauginamos, nes tai draudžia Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymas (Žin., 1998, Nr. 8-161) ES leidžiama auginti kanapes, turinčias nedaug narkotinių medžiagų. Lietuvoje kanapės niekad nebuvo ir nebus auginamos, nėra kanapių pluošto perdirbimo pramonės. II. ACQUIS PERĖMIMAS Lietuvos Respublika pritaria visam šio žemės ūkio sektoriaus ACQUIS ir yra pasirengusi įgyvendinti ACQUIS nuo įstojimo į ES dienos. Lietuvos Respublika prašo, kad būtų nustatytas maksimalus garantuotas ilgojo ir trumpojo linų pluošto gamybos kiekis, kaip numatyta derybinėje pozicijoje. Iki 2001 metų pabaigos bus parengtas suderintas su ES reglamentais, nustatančiais linų ir kanapių šiaudelių pardavimo sutarčių taikymą, žemės ūkio ministro įsakymo projektas, kuris atitiks Tarybos reglamentą 620/71/EEB ir Komisijos reglamentą 1215/71/EEB. Iki 2002 metų pabaigos bus parengtas žemės ūkio ministro įsakymo projektas, suderintas su ES reglamentais, nustatančiais paramos privačiam linų ir kanapių pluošto sandėliavimui taikymą pagal Tarybos reglamentą 1172/71/EEB ir Komisijos reglamentą 1524/71/EEB. Lietuvos Respublika suderins teisės aktus su ES linų ir kanapių sektoriaus teisės aktais iki 2004 metų. Lietuvos Respublikos pozicija dėl kai kurių ES teisės aktų: Tarybos reglamentas 1673/00/EB dėl bendrosios linų ir kanapių, auginamų pluoštui gaminti, rinkos organizavimo. Lietuvos Respublika prašo, kad būtų nustatytas maksimalus garantuotas 6 tūkst. t ilgojo ir 8,5 tūkst. t trumpojo linų pluošto gamybos kiekis. Pagrindimas Lietuvoje 1995–1999 metais vidutiniškai buvo pagaminama 6,1 tūkst. t linų pluošto, iš jų apie 2,5 tūkst. t ilgojo ir 3,6 tūkst. t trumpojo. Ilgojo ir trumpojo linų pluošto kiekiai, kurių prašoma derybinėje pozicijoje, bus gaminami iki Lietuvos įstojimo į ES dienos, kadangi nuo 1996 metų linų pasėlių plotai smarkiai didėja. Gamybos koncentracija specializuotuose ūkiuose, esančiuose derlingiausiuose regionuose, padidins linų derlingumą. Linų gamybos perspektyvą apsprendžia ir tai, kad Lietuvoje pakankamai išvystyta tekstilės pramonė, kuri jau dabar išsikovojusi tekstilės gaminių realizavimo rinkas Europoje ir JAV. Pastaruoju metu didėja tekstilės gaminių, pagamintų iš natūralių žaliavų, paklausa. Linų pluošto paklausa ir pirminio linų perdirbimo įmonių pajėgumai pakankami, kad būtų perdirbtas prašomas linų pluošto kiekis. Lietuvos Respublikos pageidavimai, susiję su pasiūlymais Europos Komisijos Vadybos komitetui po įstojimo į ES, pateikiami 2 priede. III. GEBĖJIMAI ĮGYVENDINTI ACQUIS Lietuvos Respublikoje jau dabar yra sukurta teisinė ir institucinė bazė, leidžianti taikyti kai kurias gamybos ir rinkos organizavimo priemones, atitinkančias ES reikalavimus. Palaipsniui įgyvendinami ES bendrosios linų rinkos reglamentai. Tiesiogines išmokas už linų pasėlius šiuo metu administruoja Žemės ūkio ministerija, vėliau jas administruos Nacionalinė mokėjimo agentūra. Kainų informacinės sistemos kūrimą ir įdiegimą numatyta remti pagal PHARE 1999 metų projektą „Kaimo administravimo sistemos modernizavimas“. Agrarinės ekonomikos institutas analizuoja ir skelbia ūkių apskaitos duomenų tinklo informaciją ir tvarko žemės ūkio ekonomines sąskaitas. Kaimo verslo plėtros ir informacijos centras atsakingas už centrinės pasėlių duomenų bazės tvarkymą. Rajonų žemės ūkio skyriai renka duomenis apie deklaruojamus pasėlius ir atlieka patikrą ūkyje. Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymas kanapes auginti Lietuvoje draudžia. Iki Lietuva įstos į ES, bus svarstoma, ar tikslinga leisti šią veiklą. Tetrahidrokanabinolio kiekio kanapėse nustatymą numatoma pavesti Kriminalistinių ekspertizių tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos. 2.
23. ŠVIEŽI VAISIAI IR DARŽOVĖS I. SEKTORIAUS APRAŠYMAS Iš vaisių Lietuvoje daugiausiai auginama obuolių, juodųjų ir raudonųjų serbentų, braškių, kriaušių, slyvų, vyšnių, o iš daržovių – gūžinių kopūstų, morkų, svogūnų, agurkų, pomidorų, raudonųjų burokėlių, česnakų. Uždarame grunte daugiausia auginami agurkai, pomidorai ir gėlės. Paskutiniaisiais metais šiltnamių įmonės augina vis įvairesnių daržovių -baklažanų, saldžiųjų pipirų. 1999 metais buvo 42,5 tūkst. ha vaismedžių ir uogakrūmių. Vaisių derliai svyruoja nuo 100 iki 270 tūkst. t. Vaisių gamyba sudaro apie 0,7 procento visos žemės ūkio produkcijos (pinigine išraiška). 1998 metais Lietuvoje vienam gyventojui išauginta 32 kg vaisių ir uogų; vienas gyventojas suvartojo 60 kg. 1999 metais daržovės augintos 24,9 tūkst. ha plote, bendras derlius – 325,1 tūkst. t. Daržovių gamyba sudaro apie 6,2 procento žemės ūkio produkcijos (pinigine išraiška). Daržovių pasėliai sudaro apie 1,1 procento Lietuvos pasėlių. 1998 metais vienam gyventojui išauginta 118 kg daržovių; vienas gyventojas suvartojo 78 kg. 1994-1999 metais buvo rekonstruojami žieminiai šiltnamiai, diegiamos naujos intensyvios daržovių ir gėlių auginimo technologijos. Modernizuota 52 ha šiltnamių, arba 47 procentai šiuo metu naudojamų. Pradėtas antrasis šių šiltnamių modernizavimo etapas – pertvarkomos šildymo sistemos. Ir daržovių, ir vaisių importuojama daugiau negu eksportuojama. Daugiausiai vaisių ir daržovių Lietuvos Respublika importuoja iš ES valstybių (47,5 procento viso daržovių ir 28,5 procento vaisių importo). Iš NVS šalių įvežama 24,7 procento visų importuojamų daržovių ir 4,6 procento visų importuojamų vaisių. 1999 metais daugiausia vaisių ir daržovių eksportuota į ES valstybes (61,5 procento viso jų eksporto) ir NVS šalis (10,3 procento viso jų eksporto); vaisių – į ES valstybes 16,9 procento, NVS šalis 56,9 procento. Nuo 1996 metų iki 1999 metų beveik perpus sumažėjo NVS šalių užsienio prekybos daržovėmis lyginamasis svoris. Vaisių ir daržovių sektorius remiamas iš Kaimo rėmimo fondo. Vidaus rinka nereguliuojama, tačiau teikiama struktūrinė parama – dengiama 25 procentai investicijų į naujų intensyvių verslinių sodų ir uogynų veisimą, grybų auginimo kamerų įrengimą, šiltnamių šildymo sistemų modernizavimą. Buvo subsidijuojami vaismedžių, uogakrūmių veisliniai sodmenys ir veisliniai braškių daigai, naudojami versliniams sodams ir uogynams įveisti, taip pat ūkio subjektų įsigyta Lietuvoje išauginta ir naudojama dauginimui daržovių elitinė sėkla. Lietuvoje, ne taip kaip ES, parama teikiama pavieniams augintojams, o ne jų organizacijoms; Lietuvoje daržininkyste ir uogininkyste verčiasi daugiausia smulkūs ūkiai. 8 daržovių ir 16 uogų augintojų kooperatyvų nėra pagrindiniai produktų tiekėjai rinkai – vyrauja individualūs ūkiai. Nemažai vaisių užaugina stambūs specializuoti ūkiai. Parama šiam sektoriui bus teikiama SAPARD programos lėšomis. Pagal ES reikalavimus lėšos bus skiriamos ne gamybai plėsti, bet jos efektyvumui didinti, produkcijos kokybei gerinti, technologijoms modernizuoti. Pagal SAPARD programą parama bus teikiama investuojantiems į gamybos intensyvinimą ir modernizavimą, naujų technologijų diegimą, gamybos mechanizavimą, produkcijos sandėliavimą, rūšiavimą, pakavimą ir šaldymo įrangą. Specializuotiems sodininkystės ūkiams numatoma kompensuoti sodinukų įsigijimo vertę. Be to, numatyta remti netradicinės žemės ūkio produkcijos gamybą (vaistinių ir prieskoninių augalų, grybų, retų rūšių uogų, vaisių ir daržovių auginimą ir pan.). Taikomi sezoniniai šviežių vaisių ir daržovių importo muitai. Eksporto subsidijų nėra. II. ACQUIS PERĖMIMAS Lietuvos Respublika pritaria visam šio žemės ūkio sektoriaus ACQUIS ir yra pasirengusi įgyvendinti ACQUIS nuo įstojimo į ES dienos. Privalomųjų kokybės reikalavimų, atitinkančių ES kokybės standartus, Lietuvoje bus pradėta laikytis iki 2003 metų. Jie bus patvirtinti žemės ūkio ministro įsakymais. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse (Žin., 1985, Nr. 1-1) nustatytos nuobaudos už kokybės reikalavimų nesilaikymą. Kokybės tikrinimo tvarką pagal Tarybos reglamentą 2251/92/ EEB „Dėl šviežių vaisių ir daržovių kokybės patikrinimo“ nuo 2001 metų nustatys atitinkamas žemės ūkio ministro įsakymas. Reikalavimai gamintojams, kurie sieks ES paramos Lietuvai tapus jos nare, bus nustatyti žemės ūkio ministro įsakyme 2002 metais (įsigalios 2003 metais). Išsamias finansinės paramos administravimo taisykles nustatys nacionaliniai teisės aktai. Lietuvos Respublikos pageidavimai dėl kai kurių ES reglamentų, kuriems įgyvendinti reikia techninių pritaikymų, laikantis ES nustatytų procedūrinių taisyklių bus pareikšti Vaisių ir daržovių vadybos komitetui Lietuvai įstojus į ES (3 priedas). III. GEBĖJIMAI ĮGYVENDINTI ACQUIS Lietuvos Respublikos Vyriausybės politiką šiame žemės ūkio sektoriuje vykdo Žemės ūkio ministerija. Nuo 2000 metų liepos mėnesio produktų atitikties privalomiesiems kokybės reikalavimams priežiūrą vykdo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Tarybos reglamento 2200/96/EB „Dėl bendrosios vaisių ir daržovių rinkos organizavimo“ I dalies „Kokybės standartai“ ir Komisijos reglamento 2251/92/EEB „Dėl šviežių vaisių ir daržovių kokybės patikrinimo“ reikalavimus vykdys Valstybinė augalų apsaugos tarnyba. Jos kompetencijai priskirta šviežių vaisių ir daržovių, gėlių ir apynių produktų kokybės priežiūra rinkoje. Tarybos reglamento 2200/96/EB „Dėl bendrosios vaisių ir daržovių rinkos organizavimo“ II dalies „Gamintojų organizacijos“ ir III dalies „Tarpšakinės organizacijos“ reikalavimus vykdys Žemės ūkio ministerija (gamintojų organizacijų pripažinimas) ir Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra (paramos administravimas ir kontrolė). Tarybos reglamento 2200/96/EB IV dalies „Intervencija“ reikalavimus (jeigu jie bus taikomi Lietuvai tapus ES nare) vykdys Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra. Siekiant įvykdyti Tarybos reglamento 2200/96/EB V dalies „Prekyba su trečiosiomis valstybėmis“ reikalavimus, Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūrai 2003 metais bus pavesta administruoti importo ir eksporto licencijų išdavimą, grąžinamųjų eksporto išmokų taikymą. Rinkos duomenų surinkimo, kaupimo ir analizės funkcijas pagal tam tikrus ES reglamentus vykdys Žemės ūkio ministerija ir Lietuvos žemės ūkio tarptautinės prekybos agentūra. 2.
24. PERDIRBTI VAISIŲ IR DARŽOVIŲ PRODUKTAI I. SEKTORIAUS APRAŠYMAS Perdirbtų vaisių ir daržovių produktų vidaus rinkos valstybė nereguliuoja. Lietuvoje pramoniniu būdu perdirbama 5–7 procentai išaugintų daržovių ir vaisių. Švieži pomidorai, persikai ir abrikosai, kurių perdirbėjams ES teikiama parama, Lietuvoje neperdirbami. Daugiausia spaudžiamos koncentruotos obuolių sultys, gaminami bulvių produktai, konservuojami agurkai ir grybai. Pajėgumai leidžia perdirbti iki 80 tūkst. t vaisių ir uogų. Koncentruotų sulčių pramonė turi modernius įrengimus ir technologijas. Pastaruoju metu kuriamos naujos perdirbimo įmonės, kurios perdirba arba užšaldo palyginti nedaug daržovių, vaisių, uogų ir grybų. Taikomi importo muitai. Užsienio prekybos perdirbtais vaisių ir daržovių produktais balansas neigiamas ir kasmet didėja: 1996 metais dar buvo teigiamas, o nuo 1997 metų – neigiamas ir 1999 metais siekė – 97048 tūkst. litų. Daugiausiai eksportuojama į Vokietiją (grybų, obuolių sulčių), Lenkiją (obuolių sulčių, pomidorų produktų), Angliją (agurkų) ir Rusiją (pomidorų ir bulvių produktų). Daugiausiai importuojama iš Lenkijos (bulvių produktų), Vokietijos (pomidorų pastos, sulčių, agurkų produktų), Vengrijos (pomidorų produktų, konservuotų agurkų, kukurūzų, saldžiųjų pipirų), Graikijos (pomidorų pastos). Apelsinų sultys importuojamos iš Brazilijos. Parama sektoriui bus teikiama SAPARD lėšomis. Pagal ES reikalavimus lėšos bus skiriamos ne gamybai plėsti, bet jos efektyvumui didinti, produkcijos kokybei gerinti, technologijoms modernizuoti. II. ACQUIS PERĖMIMAS Lietuvos Respublika pritaria visam šio žemės ūkio sektoriaus ACQUIS ir yra pasirengusi įgyvendinti ACQUIS nuo įstojimo į ES dienos. Lietuvoje išauginti pomidorai neperdirbami pramoniniu būdu, o kriaušės su sirupu ar sultimis nekonservuojamos. Kiti produktai, kuriems perdirbti teikiama ES parama, Lietuvoje neauginami. Tačiau galimas dalykas, Lietuvos perdirbimo įmonės sudarys su ES gamintojų organizacijomis žaliavų pirkimo sutartis ir galės naudotis ES teikiama parama. Žemės ūkio ministerija derina norminius dokumentus. Minimalūs produktų kokybės standartai, atitinkantys ES paramos gamybai sąlygas, bus parengti ir paskelbti iki 2002 metų, o įsigalios tik nuo Lietuvos įstojimo į ES dienos. III. GEBĖJIMAI ĮGYVENDINTI ACQUIS Lietuvos Respublikos Vyriausybės politiką šiame sektoriuje vykdo Žemės ūkio ministerija. Tarybos reglamento 2201/96/EB „Dėl bendrosios perdirbtų vaisių ir daržovių produktų rinkos organizavimo“ I dalies „Paramos sistema“ reikalavimus vykdys Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra. Siekiant įvykdyti Tarybos reglamento 2201/96/EB II dalies „Prekyba su trečiosiomis valstybėmis“ reikalavimus, Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūrai 2003 metais bus pavesta administruoti importo ir eksporto licencijų išdavimą, grąžinamųjų eksporto išmokų taikymą. Rinkos duomenų surinkimo, kaupimo ir analizės funkcijas pagal tam tikrus ES reglamentus vykdys Žemės ūkio ministerija ir Lietuvos žemės ūkio tarptautinės prekybos agentūra. 2.
25. VYNAS IR ALKOHOLIS 2.7.
26. VYNAS I. SEKTORIAUS APRAŠYMAS Lietuvos Respublikoje vyno gamintojai – tai 11 įmonių, kurios importuoja, pilsto vyną arba atlieka tolesnes jo apdorojimo technologines operacijas. 1997–1999 metais vyno gamyba Lietuvoje padidėjo apie 6 procentus. Apie 98 procentus produkcijos Lietuvos vyno gamintojai parduoda vidaus rinkoje. Vyno eksportuojama labai nedaug, nors 1997–1999 metais jo eksportas padidėjo, išskyrus putojantįjį vyną, kurio eksportas sumažėjo. Vyno importuojama žymiai daugiau negu eksportuojama. Vyno importas 1999 metais, palyginti su 1997 metais, padidėjo apie 18 procentų, o putojančiojo vyno – sumažėjo apie 60 procentų. Rinkos reguliavimas Nacionaliniai teisės aktai reglamentuoja ypatingą vyno gamybos, importo, prekybos ir vartojimo valstybinio reguliavimo režimą. Vyno gamyba, prekyba ir importas licencijuojami. Licencijas išduoda Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Gamybos licencijos išduodamos tik toms įmonėms, kurios turi nustatytąja tvarka patvirtintus norminius dokumentus, nustatančius šių produktų gamybos technines sąlygas (įrangą), kokybės ir higienos reikalavimus ir rodiklius, taip pat kokybės tyrimų laboratorijas ir nustatytosios kvalifikacijos personalą. Vyno importo licencijavimas traktuojamas tik kaip leidimas verstis tokia veikla, o eksportas nelicencijuojamas. II. ACQUIS PERĖMIMAS Lietuvos Respublika pritaria visam šio žemės ūkio sektoriaus ACQUIS ir yra pasirengusi įgyvendinti ACQUIS nuo įstojimo į ES dienos. Vyno, spiritinių gėrimų ir etilo alkoholio sektorių teisinę bazę sudaro tie patys teisės aktai: Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymas (Žin., 1995, Nr. 44-1073), Lietuvos Respublikos akcizų įstatymas (Žin., 1994, Nr. 30-530), Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas (Žin., 1994, Nr. 3-40) ir įstatymų lydimieji aktai. Bendrosios ES vyno rinkos reguliavimo priemonės bus pradėtos taikyti nuo Lietuvos įstojimo į ES dienos, kadangi Lietuvoje vyninių vynuogių neauginama ir vynuoginio vyno iš šviežių vynuogių ar vynuogių misos negaminama. Lietuvos Respublika, siekdama integruotis į bendrąją vyno rinką, iki taps ES nare, patvirtins ir įgyvendins vynininkystės technologinių procesų taisykles, gėrimų klasifikaciją, importo ir eksporto taisykles, užtikrins vyno rinkos administravimo ir kontroliavimo institucinę plėtrą. Lietuvos Respublikos pozicija kai kurių ES teisės aktų: Komisijos reglamentas 1907/85 EEB „Dėl vynuogių veislių ir auginimo regionų, iš kurių pagamintas importuotas vynas gali būti naudojamas putojančiajam vynui gaminti, sąrašo“. Lietuvos Respublika prašo papildyti sąrašą vynuogių veislių ir auginimo regionų, iš kurių pagamintas importuotas vynas gali būti naudojamas putojančiajam vynui gaminti, šiais regionais ir vynuogių rūšimis: Centrinės Moldovos regionas: Aligotšč, Feteasca, Pinot Blanc, Riesling, Sylvaner, Sauvignon, Chardonnay, Traminer, Muscat; Pietų Moldovos regionas: Pinot Franc, Cabernet, Merlot; Pietų Slovakijos regionas: Pinot, Riesling, Sauvignon, Chardonnay, Traminer, Merlot. Pagrindimas Lietuvos Respublikoje pagamintas putojantysis vynas sudaro 48 procentus viso iš importuojamos žaliavos pagaminto vynuogių vyno. Lietuvos Respublika nuo seno importuoja vynuogių vyną iš Moldovos ir Slovakijos. Prieš 20 metų, kai buvo pradėtas gaminti putojantysis vynas, šiose valstybėse (ypač Moldovoje) auginamų vynuogių veislės buvo gerai ištirtos, pasirinktos tinkamiausios. Šių regionų gamtinės sąlygos palankios auginti putojančiajam vynui gaminti tinkamas vynuoges, jos suteikia vynui tipišką, malonų moldaviškų bei slovakiškų vyno medžiagų aitrumą, puikų harmoningą aromatą. Ilgainiui, naudojant minėtųjų regionų vynuogių vyną, sukurti ypatingi putojančiojo vyno deriniai, kuriuos pamėgo Lietuvos vartotojai. Praradus galimybę iš šių žaliavų gaminti putojantįjį vyną, Lietuvos vartotojai praras mėgstamus gėrimus (eksportuojama apie 2 procentus putojančiojo vyno). III. GEBĖJIMAI ĮGYVENDINTI ACQUIS Lietuvos Respublikoje, atsižvelgdamos į ES rinkos mechanizmus, vyno sektorių administruos: Žemės ūkio ministerija (politiniams sprendimams priimti ir funkciniams ryšiams palaikyti); Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (vyno produktų laikymo, gabenimo ir pardavimo dokumentų rengimas ir apskaitos kontrolė); Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (naudojamų vyndarystės technologijų, vyno produktų sudėties ir pateikimo kontrolė); Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra ir Nacionalinė mokėjimo agentūra arba Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (importo kvotų administravimas, importo ir eksporto licencijų išdavimas, eksporto kompensacijų administravimas). 2.7.
27. SPIRITINIAI GĖRIMAI, ETILO ALKOHOLIS IR AROMATIZUOTASIS VYNAS I. SEKTORIAUS APRAŠYMAS Lietuvos Respublikoje yra 13 ūkio subjektų, gaminančių įvairią alkoholio produkciją: penkiose jiems priklausančiose varyklose gaminamas žaliavinis etilo alkoholis, trijose gamyklose – rektifikuotas etilo alkoholis, trylikoje – spiritiniai gėrimai ir vienuolikoje – vynas. Spiritinių gėrimų 1999 metais pagaminta 48 procentais mažiau nei 1997 metais. Apie 98 procentus produkcijos Lietuvos gamintojai realizuoja vidaus rinkoje. Lietuvoje fiksuojami tik absoliutaus alkoholio suvartojimo statistiniai duomenys (rūšys nenurodomos). Bendras alkoholio suvartojimas 1998 metais, palyginti su 1997 metais, sumažėjo apie 7 procentus,