LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL JUODOJO GANDRO (CICONIA NIGRA) APSAUGOS PLANO IR VEIKSMŲ PLANŲ PATVIRTINIMO 2012 m. sausio 16 d. Nr. D1-38 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo (Žin., 1997, Nr. 108-2727; 2009, Nr. 159-7200) 3 straipsnio 3 dalies 5 punktu, 9 straipsnio 3 dalimi ir Saugomų rūšių apsaugos planų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašo, patvirtinto aplinkos ministro 2010 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. D1-463 (Žin., 2010, Nr. 66-3299), 3 ir 13 punktais: 1. T v i r t i n u: 1.1. Antaliedės botaninio – zoologinio draustinio juodojo gandro (Ciconia nigra) apsaugos 2012–2014 m. veiksmų plano santrauką (pridedama); 1.2. Audrupio miško juodojo gandro (Ciconia nigra) apsaugos 2012–2014 m. veiksmų plano santrauką (pridedama); 1.3. Ąžuolynės miško juodojo gandro (Ciconia nigra) apsaugos 2012–2014 m. veiksmų plano santrauką (pridedama); 1.4. Birbiliškės miško juodojo gandro (Ciconia nigra) apsaugos 2012–2014 m. veiksmų plano santrauką (pridedama); 1.5. Biržų girios Būginių ir Spalviškių girininkijų miško juodojo gandro (Ciconia nigra) apsaugos 2012–2014 m. veiksmų plano santrauką (pridedama); 1.6. Biržų girios Spalviškių girininkijos juodojo gandro (Ciconia nigra) apsaugos 2012–2014 m. veiksmų plano santrauką (pridedama); 1.7. Blužnėnų miško juodojo gandro (Ciconia nigra) apsaugos 2012–2014 m. veiksmų plano santrauką (pridedama); 1.8. Buktos miško juodojo gandro (Ciconia nigra) apsaugos 2012–2014 m. veiksmų plano santrauką (pridedama); 1.9. Daniliškio miško juodojo gandro (Ciconia nigra) apsaugos 2012–2014 m. veiksmų plano santrauką (pridedama); 1.10. Daunorių miško juodojo gandro (Ciconia nigra) apsaugos 2012–2014 m. veiksmų plano santrauką (pridedama); 1.11. Elniakampio miško juodojo gandro (Ciconia nigra) apsaugos 2012–2014 m. veiksmų plano santrauką (pridedama); 1.12. Gakos miško juodojo gandro (Ciconia nigra) apsaugos 2012–2014 m. veiksmų plano santrauką (pridedama); 1.13. Gelnių miško juodojo gandro (Ciconia nigra) apsaugos 2012–2014 m. veiksmų plano santrauką (pridedama); 1.14. Gikonių miško juodojo gandro (Ciconia nigra) apsaugos 2012–2014 m. veiksmų plano santrauką (pridedama); 1.15. Gojaus miško juodojo gandro (Ciconia nigra) apsaugos 2012–2014 m. veiksmų plano santrauką (pridedama); 1.16. Kalnelio miško juodojo gandro (Ciconia nigra) apsaugos 2012–2014 m. veiksmų plano santrauką (pridedama); 1.17. Kalniškės miško juodojo gandro (Ciconia nigra) apsaugos 2012–2014 m. veiksmų plano santrauką (pridedama); 1.18. Kaukinės miško juodojo gandro (Ciconia nigra) apsaugos 2012–2014 m. veiksmų plano santrauką (pridedama); 1.19. Kaupų miško juodojo gandro (Ciconia nigra) apsaugos 2012–2014 m. veiksmų plano santrauką (pridedama); 1.20. Kelpiškių miško juodojo gandro (Ciconia nigra) apsaugos 2012–2014 m. veiksmų plano santrauką (pridedama); 1.21. Labūnavos miško juodojo gandro (Ciconia nigra) apsaugos 2012–2014 m. veiksmų plano santrauką (pridedama); 1.22. Lapkalnio miško juodojo gandro (Ciconia nigra) apsaugos 2012–2014 m. veiksmų plano santrauką (pridedama); 1.23. Lomankos miško juodojo gandro (Ciconia nigra) apsaugos 2012–2014 m. veiksmų plano santrauką (pridedama); 1.24. Minčios miško juodojo gandro (Ciconia nigra) apsaugos 2012–2014 m. veiksmų plano santrauką (pridedama); 1.25. Mozūriškių miško juodojo gandro (Ciconia nigra) apsaugos 2012–2014 m. veiksmų plano santrauką (pridedama); 1.26. Padauguvos miško juodojo gandro (Ciconia nigra) apsaugos 2012–2014 m. veiksmų plano santrauką (pridedama); 1.27. Paliepių miško juodojo gandro (Ciconia nigra) apsaugos 2012–2014 m. veiksmų plano santrauką (pridedama); 1.28. Pašilių miško juodojo gandro (Ciconia nigra) apsaugos 2012–2014 m. veiksmų plano santrauką (pridedama); 1.29. Paupio miško juodojo gandro (Ciconia nigra) apsaugos 2012–2014 m. veiksmų plano santrauką (pridedama); 1.30. Pažemio kraštovaizdžio draustinio juodojo gandro (Ciconia nigra) apsaugos 2012–2014 m. veiksmų plano santrauką (pridedama); 1.31. Pravieniškių miško juodojo gandro (Ciconia nigra) apsaugos 2012–2014 m. veiksmų plano santrauką (pridedama); 1.32. Raguvėlės miško juodojo gandro (Ciconia nigra) apsaugos 2012–2014 m. veiksmų plano santrauką (pridedama); 1.33. Rubulių miško juodojo gandro (Ciconia nigra) apsaugos 2012–2014 m. veiksmų plano santrauką (pridedama); 1.34. Skilvonių miško juodojo gandro (Ciconia nigra) apsaugos 2012–2014 m. veiksmų plano santrauką (pridedama); 1.35. Stalgėnų miško juodojo gandro (Ciconia nigra) apsaugos 2012–2014 m. veiksmų plano santrauką (pridedama); 1.36. Stalgo miško juodojo gandro (Ciconia nigra) apsaugos 2012–2014 m. veiksmų plano santrauką (pridedama); 1.37. Šaravų miško juodojo gandro (Ciconia nigra) apsaugos 2012–2014 m. veiksmų plano santrauką (pridedama); 1.38. Šešuolėlių miško juodojo gandro (Ciconia nigra) apsaugos 2012–2014 m. veiksmų plano santrauką (pridedama); 1.39. Šimonių miško rytinės dalies juodojo gandro (Ciconia nigra) apsaugos 2012–2014 m. veiksmų plano santrauką (pridedama); 1.40. Šimonių miško vakarinės dalies juodojo gandro (Ciconia nigra) apsaugos 2012–2014 m. veiksmų plano santrauką (pridedama); 1.41. Šimšos miško juodojo gandro (Ciconia nigra) apsaugos 2012–2014 m. veiksmų plano santrauką (pridedama); 1.42. Teizų miško juodojo gandro (Ciconia nigra) apsaugos 2012–2014 m. veiksmų plano santrauką (pridedama); 1.43. Tyrelių miško juodojo gandro (Ciconia nigra) apsaugos 2012–2014 m. veiksmų plano santrauką (pridedama); 1.44. Tyrelių miško šiaurrytinės dalies juodojo gandro (Ciconia nigra) apsaugos 2012–2014 m. veiksmų plano santrauką (pridedama); 1.45. Trako–Pampiškio miško juodojo gandro (Ciconia nigra) apsaugos 2012–2014 m. veiksmų plano santrauką (pridedama); 1.46. Vadaktų miško juodojo gandro (Ciconia nigra) apsaugos 2012–2014 m. veiksmų plano santrauką (pridedama); 1.47. Vaineikių miško juodojo gandro (Ciconia nigra) apsaugos 2012–2014 m. veiksmų plano santrauką (pridedama); 1.48. Verškainių miško juodojo gandro (Ciconia nigra) apsaugos 2012–2014 m. veiksmų plano santrauką (pridedama); 1.49. Vilkaraisčio miško juodojo gandro (Ciconia nigra) apsaugos 2012–2014 m. veiksmų plano santrauką (pridedama); 1.50. Žutautų miško juodojo gandro (Ciconia nigra) apsaugos 2012–2014 m. veiksmų plano santrauką (pridedama); 1.51. Juodojo gandro (Ciconia nigra) apsaugos planą (pridedama). 2. P a v e d u Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, atitinkamoms saugomų teritorijų direkcijoms arba regionų aplinkos apsaugos departamentams organizuoti tinkamą priemonių, numatytų šio įsakymo 1.1–1.50 punktuose patvirtintose saugomų rūšių apsaugos veiksmų planų santraukose, įgyvendinimo priežiūrą ir ataskaitų teikimą Aplinkos ministerijai. 3. N u s t a t a u  šį įsakymą be saugomų rūšių apsaugos veiksmų planų santraukų paskelbti „Valstybės žiniose“, o įsakymą su saugomų rūšių apsaugos veiksmų planų santraukomis paskelbti „Valstybės žinių“ interneto tinklalapyje www.valstybes-zinios.lt Aplinkos ministras                                                        Gediminas Kazlauskas _________________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. D1-38 JUODOJO GANDRO (CICONIA NIGRA) APSAUGOS PLANAS I. juodojo gandro, jo populiacijos, buveinės aprašymas Juodojo gandro apibūdinimas 1. Juodasis gandras (lot. Ciconia nigra) priklauso paukščių (Aves) klasei, gandrinių paukščių (Ciconiiformes) būriui, gandrinių (Ciconiidae) šeimai. Juodojo gandro buveinės aprašymas 2. Lietuvoje juodojo gandro perėjimo buveinių ištirtumo lygis yra išsamus, nes duomenys apie lizdų vietų parametrus rinkti nuo 1978 metų visoje šalyje. Mitybos buveinių ištirtumo lygis yra mažas, nes yra tik empirinių duomenų apie esminius mitybos buveinių tipus. Lietuvoje nebuvo padaryta nei viena mitybos buveinių analizė ar specializuotas tyrimas. Kaimyninėse šalyse (Latvija, Baltarusija, Lenkija) irgi labiausiai ištirtos perėjimo buveinės, o mitybos buveinių ištirtumo lygis taip pat mažas. Juodojo gandro buveinės paplitę visoje Lietuvos teritorijoje, išskyrus Kuršių neriją. Juodajam gandrui veistis tinka apie 60 proc. Lietuvos sausumos paviršiaus ploto. Mažiausia juodojo gandro buveinių yra vietovėse, kurioms būdingas mažas miškingumas, monotoniški sausų pušynų masyvai, mažas įvairaus tipo vandens telkinių kiekis, didelis žmonių tankumas. Daugiausia buveinių šiai rūšiai yra vietovėse, kur dominuoja dideli, šlapi, mišrūs ar lapuočių miškai su tankiu hidrografiniu tinklu. Rūšies ekologiniai poreikiai panašūs didelėje arealo dalyje, todėl juodojo gandro buveinių išsidėstymas kaimyninių šalių teritorijose panašus, kaip ir Lietuvoje, išskyrus pietinę Baltarusiją, kur yra didelė buveinių agregacija Polesės žemumoje. Lietuvoje miškai vidutiniškai sudaro 43 proc. juodojo gandro veisimosi buveinės: 19 proc. mišrūs, 15 proc. lapuočiai, 9 proc. spygliuočiai. Veisimosi buveinei būdingas tankus hidrografinis tinklas (vid. 1,4 km/km2) ir maža antropogeninė apkrova. Pagrindiniu natūraliu priešu veisimosi buveinėje laikoma kiaunė, tačiau nebuvo atliekami tyrimai, kurie leistų įvertinti šio plėšraus žinduolio keliamą grėsmę juodajam gandrui. Juodojo gandro paplitimas, gausumas, buveinių užimamas plotas ir pokyčiai Lietuvoje 3. Lietuvos Respublikos teritorijoje juodasis gandras paplitęs mažu tankumu – vidutiniškai šimte kvadratinių kilometrų kraštovaizdžio peri 1,45 poros. Vidutinis atstumas tarp artimiausių juodojo gandro porų lizdų – 4,45 km. Atliktų tyrimų duomenimis, mažiausias atstumas – 1,4 km (Širvintų rajonas, Alionių telmologinis draustinis), tačiau įprastai dvi poros peri, kai atstumas tarp jų lizdų yra ne mažesnis kaip 2 km. Lokalus perinčių porų tankumas priklauso ne nuo rajono, bet nuo vietos kraštovaizdžio sąlygų. 2002–2010 metais juodųjų gandrų lizdai buvo inventorizuojami visuose Lietuvos Respublikos rajonuose, atliekant miškų inventorizaciją 42-jose miškų urėdijose. Tačiau rūšies ištirtumo lygis tarp rajonų nėra vienodas, nes ištirtumas priklauso nuo miškų rūšinės sudėties, reljefo. Per paskutinį dešimtmetį atliktos miškų inventorizacijos metu registruotos 462 juodojo gandro lizdavietės. Juodojo gandro perinčių porų paplitimo pokyčiai šalyje per pastaruosius penkis dešimtmečius nėra žinomi, nes kvalifikuoti ornitologai nevykdė reguliarią stebėseną stacionaruose. Šalyje populiacijos dydis įvertintas 1958–2006 metais 8 kartus (rezultatai 1 lentelėje). Tačiau populiacijos dydžio įvertinimai buvo atliekami skirtingais metodais: miškininkų apklausų metodu (pvz., 1958, 1996), lizdų paieškos stacionaruose ir ekstrapoliavimo metodu (pvz., 1993, 2006) arba ekspertiniu vertinimu (pvz., 2001). Todėl, remiantis įvertinimų rezultatais, negalima daryti išvadų apie juodųjų gandrų gausos kaitą 1958–2006 metais, nes skaičiai atspindi metodikos skirtumus ir (arba) geresnį ištirtumą, bet ne realius pokyčius. Siekiant įvertinti realius juodojo gandro populiacijos gausos pokyčius šalyje, 2005–2006 metais atliktas tyrimas 16-oje teritorijų. Jose, naudojant lizdų paieškos metodą, buvo nustatytos 18–22 juodųjų gandrų poros. 1978–1996 metų periodu tose pačiose 16-oje teritorijų taikant tą patį (t. y. lizdų paieškos) metodą buvo nustatyta 27–31 perinti šios rūšies pora. Vienose teritorijose porų skaičius sumažėjo, kitose nekito, tačiau bendras populiacijos gausos sumažėjimas vertinamas kaip didelis ir ne mažesnis kaip 20 proc. 1 lentelė. Juodojo gandro populiacijos gausos įvertinimas 1958–2006 metų laikotarpiu Metai Porų skaičius Šaltinis 1958 322 Valstybinis miškotvarkos institutas 1972 206 Valstybinis miškotvarkos institutas 1982 400 Valstybinis miškotvarkos institutas 1992 500 Valstybinis miškotvarkos institutas 1993 400–600 Drobelis E. 1993. On the biology and protection of the black stork (Ciconia nigra L.) in Lithuania. Acta Ornithologica Lituanica 7-8: 94-99 1996 <500 Drobelis E., Matiukas G., Vaitkus G. 1996. Juodųjų gandrų apskaita Lietuvoje 1995 metais. Ciconia 4: 16-21 2001 600–800 Kurlavičius P., Raudonikis L. 2001. Lietuvos paukščių vietinių perinčių populiacijų gausa. Ciconia 9: 92-97 2006 650–950 Treinys R., Lõhmus A., Stončius D., Skuja S., Drobelis E., Šablevičius B., Rumbutis S., Dementavičius D., Naruševičius V., Petraška A., Augutis D. 2008. at the bordero f ecological change: status and nest sites of the Lithuanian Black Stork Ciconia nigra population 2000–2006 versus 1976–1992. Journal of Ornithology 149: 75-81 Juodojo gandro paplitimas, gausumas, buveinių užimamas plotas ir pokyčiai Europoje ir visame areale 4. Juodasis gandras paplitęs nuo pietų Portugalijos, vakarinės, centrinės, pietinės Ispanijos Europoje iki Ramiojo vandenyno. Šiaurėje arealas siekia Suomių įlanką, Jenisiejaus aukštupį ir Amūro baseiną, o pietuose tęsiasi iki Balkanų pusiasalio, Mažosios Azijos ir Kinijos. Pietų Afrikoje yra sėsli populiacija. Lietuva yra šiaurės vakarinėje rūšies arealo dalyje. Nepaisant didžiulio arealo, juodasis gandras paplitęs mozaikiškai ir yra retas (2 lentelė). Europoje lokalių populiacijų dydis ir paplitimas per paskutinius dešimtmečius kito skirtingai. Ispanijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Belgijoje, Liuksemburge, Lenkijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Austrijoje, Vengrijoje, Vokietijoje, Bulgarijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje juodojo gandro porų ir užimamų naujų teritorijų skaičius didėjo, Latvijoje, Estijoje, Rusijos Europinėje dalyje – mažėjo, Serbijoje, Kroatijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Makedonijoje, Juodkalnijoje nekito. Duomenų apie populiacijos dydžio ir paplitimo pokyčius likusioje arealo dalyje – Azijoje ir Pietų Afrikoje – nėra. 2 lentelė. Juodųjų gandrų porų skaičius pasaulyje Regionas Porų skaičius Europa 5 530–7 430 Iberijos pusiasalis 400 Azija 3 020–5 400 Pietų Afrika 1 000–1 500 Pasaulinė populiacija 9 950–14 730 Juodojo gandro veisimosi biologija 5. Juodojo gandro veisimosi buveinės dydis priklauso nuo vietos sąlygų. Minimalus juodojo gandro poros veisimosi buveinės dydis vertinamas ne mažiau kaip 1000 ha. Juodojo gandro veisimosi buveinės vidutinė struktūra: lapuočių miškai – 15,2 proc., spygliuočių miškai – 9,1 proc., mišrūs miškai – 19 proc., intensyviai dirbama žemė – 25,8 proc., ekstensyviai dirbama žemė – 21,5 proc., pelkės – 1,1 proc., vandens telkiniai – 1 proc., kitos naudmenos – 6,4 proc. Daugiausia lizdų yra ąžuoluose (77 proc.), kituos medžiuose yra nedidelė dalis: uosiuose – 6 proc., beržuose – 5 proc., drebulėse – 5 proc., pušyse – 5 proc., eglėse – 2 proc. Lizdas kraunamas viršaujančiame medyno medyje, kuris dažniausiai 24–70 metų senesnis, nei supantis medynas. Vidutinis lizdo medžių amžius – 117 metų. Juodojo gandro lizdai kraunami neaukštai nuo žemės, dažniausiai po medžių lajomis, ne žemiau kaip  6 metrai, vidutiniškai 12 m aukštyje. 75 proc. visų lizdų sukrauti ant šoninių šakų prie ar atokiau nuo kamieno, likusi dalis – kamieno išsišakojime. Vidutinis lizdo dydis (ilgis x plotis x aukštis) yra 115 x 111 x 49 cm, tačiau daug metų naudojami lizdai būna 170 x 155 x 115 cm dydžio ir apie 1 tonos svorio. Lizdams pasirenkami medžiai yra pribręstančiuose, brandžiuose 40–155 metų amžiaus medynuose, vidutinis medynų amžius – 86 metai. Vidutinis medynų glaudumas – 0,69. Svarbiausi medynai pagal miško tipą yra Aegopodiosa (23 proc.), Myrtillo-oxalidosa (19 proc.), Hepatico-oxalidosa (16 proc.), Oxalidosa (11 proc.). Šlaitiniuose medynuose peri 1 proc., normalaus drėgnumo medynuose – 26 proc., laikinai užmirkusiuose – 57 proc., užmirkusiuose – 11 proc., pelkiniuose – 6 proc. porų. IA boniteto medynuose yra 30 proc., I – 23 proc., II – 35 proc. ir III-V – 12 proc. lizdų. Beržas vidutiniškai sudaro 24 proc., eglė – 21 proc., drebulė – 14 proc., juodalksnis – 13 proc., ąžuolas – 10 proc., uosis – 7 proc., pušis – 5 proc., baltalksnis – 1 proc. lizdo medyno. Atliktų tyrimų duomenimis, vidutinis atstumas nuo juodojo gandro lizdo iki miško pakraščio – 635 m, iki vandens telkinio – 2531 m, iki pelkės – 6359 m, iki žmonių gyvenamosios vietos – 900 m, iki kelio – 568 m. Juodasis gandras kasmet sudeda tik vieną dėtį. Lietuvoje daugiausia juodųjų gandrų iš žiemaviečių sugrįžta balandžio mėnesį, daugiausia dėčių lizduose sudedama balandžio antrąją dekadą. Ankstyviausia dėtis Lietuvoje registruota balandžio 6 dieną, vėliausia – gegužės 5 dieną. Dėtyje dažniausiai būna 3–5, rečiau 2–6 kiaušiniai. Pirmieji jaunikliai išsirita gegužės antrąją – trečiąją dekadą, tuo metu vėlyvų dėčių jaunikliai ritasi tik birželio pirmąją dekadą. Lizde jaunikliai būna apie du mėnesius ir lizdus palieka liepos antrojoje pusėje, o vėlyvesnių vadų jaunikliai lizduose laikosi dar ir rugpjūtyje. Palikę lizdus juodųjų gandrų jaunikliai dar kurį laiką sutinkami lizdo apylinkėse. Jauniklius kasmet išaugina 33–79 proc., vidutiniškai 60 proc. porų, sėkmingai perėjusi pora vidutiniškai išaugina 2,83 jauniklio. Juodojo gandro mityba, žiemojimas, migracija 6. Juodasis gandras minta daugiausia žuvimis ir amfibijomis, taip pat vabzdžiais, smulkiais žinduoliais, ropliais, moliuskais ir žvirblinių paukščių jaunikliais. Lietuvoje žuvys (58 proc.) ir varlės (41 proc.) sudaro juodojo gandro mitybos pagrindą. Iš žuvų dažniausiai minta kuojomis ir aukšlėmis, rečiau – kirtikliais, ešeriais, karosais, vijūnais, lydekomis, trispyglėmis dyglėmis. Žuvys būna įvairaus dydžio, nuo 3 cm iki 20 cm, retkarčiais ilgesnės. Maitinimuisi naudojamos buveinės, kuriose gausu smulkios faunos: miško upės, kanalai, tvenkiniai, ežerai, įvairaus tipo pelkės, bebravietės, užmirkę kirtavietės, šlapi medynai, šlapios pamiškių pievos. Po veisimosi sezono juodasis gandras dažniau sutinkamas atvirame kraštovaizdyje. Nesubrendę, neperintys paukščiai kartais maitinasi grupėmis sekliuose vandens telkiniuose, šlapžemėse. Paukščiai, auginantys jauniklius, maitintis gali skristi į tinkamas buveines, esančias net už 22,6 km nuo lizdų. Vidutinis suaugusio juodojo gandro grobio paieškos plotas yra apie 54 000 ha. Didžiausias žinomas patino, maitinančio jauniklius, grobio paieškos plotas buvo 149 393 ha, patelės – 172 020 ha. Mitybos konkurentai yra panašiose vietose ir panašia fauna mintantys paukščiai, pvz., pilkasis garnys. Migracija iš veisimosi vietų Lietuvoje, kaip ir Europoje, prasideda rugpjūčio mėnesį. Migruoti pradeda vienodai tiek patinai, tiek patelės. Apie juodojo gandro migracijos kelius Lietuvoje duomenų nėra. Iš veisimosi vietų juodieji gandrai į žiemojimo vietas migruoja dviem keliais: vakariniu ir rytiniu. Vakariniu migracijos keliu paukščiai perskrenda Viduržiemio jūra ties Gibraltaru ir skrenda toliau Afrikos žemyno vakariniu pakraščiu. Rytiniu migracijos keliu paukščiai į Afriką skrenda per Balkanus, Turkiją, Izraelį. Tos pačios populiacijos paukščiai naudoja abu kelius. Migracijos atstumas iš Europos į pagrindines žiemojimo vietas Afrikoje svyruoja nuo 3011 km iki 8113 km. Vakarinis migracijos kelias (5667 km) daug trumpesnis nei rytinis (7000 km), todėl vidutinė migracijos trukmė irgi ženkliai skiriasi: vidutiniškai 37 dienos vakariniu ir 80 dienų rytiniu keliu. Lėčiausias migracijos greitis – 26 km per dieną, didžiausias – 231 km per dieną. Juodųjų gandrų koncentracijos vietos migracijos metu Lietuvoje nežinomos, žiemojimo atvejai nenustatyti. Žiemojimo vietos Afrikos žemyne priklauso nuo migracijos kelio. Paukščiai, migruojantys vakariniu keliu, žiemoja tropinėje vakarų Afrikoje (rytiniame Senegale, Gvinėjoje, pietinėje Mauritanijoje, Dramblio Kaulo Respublikoje, Siera Leonėje, centriniame ir vakariniame Malyje). Rytiniu keliu skrendantys paukščiai žiemoja šiaurinėje Etiopijoje, Pietų Afrikos Respublikoje, Čade, šiaurrytinėje Nigerijoje. Juodojo gandro nacionalinis ir tarptautinis teisinis statusas 7. Juodasis gandras Lietuvoje saugomas nuo 1976 metų. Šiuo metu įrašytas į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 (Žin., 2003, Nr. 100-4506; 2007, Nr. 36-1331; 2010, Nr. 20-949). Bazinis žalos įkainis už sunaikintą kiaušinį, jauniklį, suaugusį paukštį, lizdą patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-621 „Dėl Lietuvos saugomoms rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr. 87-4616). Lietuvoje visos žinomos rūšies lizdavietės saugomos remiantis Miško kirtimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. D1-79 (Žin., 2010, Nr. 14-676). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 8 d. nutarimu Nr. 399 „Dėl Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų arba jų dalių, kuriose yra paukščių apsaugai svarbių teritorijų, sąrašo patvirtinimo ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų ribų nustatymo“ (Žin., 2004, Nr. 55-1899; 2006, Nr. 92-3635) juodojo gandro apsaugai įsteigtos 6 saugomos teritorijos. Šiose teritorijose juodojo gandro veisimosi buveinės saugomos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. 276 „Dėl buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų bendrųjų nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 41-1335; 2011, Nr. 67-3171). Rūšis saugoma ir tarptautiniu lygiu. Juodasis gandras įrašytas į 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos I (OL 2010 L 20, p.7) priedą, taip pat į Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos konvencijos (Žin., 1996, Nr. 91-2126) II priedą, Migruojančių laukinių gyvūnų rūšių išsaugojimo konvencijos (Žin., 2001, Nr. 50-1742) II priedą. II. juodojo gandro, jo populiacijos būklės ir buveinės įvertinimas Radaviečių apsaugos būklė 8. Juodojo gandro apsaugai įsteigtas Biržų girios biosferos poligonas, Šimonių girios biosferos poligonas, Taujėnų–Užulėnio miškų biosferos poligonas, Dotnuvos–Josvainių miškų biosferos poligonas, Žaliosios girios biosferos poligonas ir Vainuto miškų biosferos poligonas. Nepaisant galiojančių apsaugos reikalavimų, didžiausias esamų priemonių juodųjų gandrų apsaugai trūkumas išskirtuose biosferos poligonuose yra informacijos apie tikslias lizdų vietas stoka bei blogėjanti miško būklė. Dėl šių priežasčių kyla grėsmė rūšies būklei, nes mažėja perėjimui būtinų medynų plotas poligonuose. Lietuvoje 2002–2010 m. saugomos 462 rūšies radavietės. 2006 metais atliktas juodojo gandro radaviečių apsaugos būklės įvertinimas. Lauko darbų metu buvo patikrinta 11 proc. tais metais visų šalyje saugomų rūšies radaviečių. Nustatyta, kad, nepaisant didelio skaičiaus saugomų radaviečių, juodojo gandro apsaugos būklė yra blogėjanti: dėl miško ūkinės veiklos pažeista 27 proc. tikrintų radviečių. Taip pat nustatyta, kad apie 2/3 visų oficialiai saugomų miško plotų, kaip juodojo gandro radaviečių, neturi tiesioginės vertės rūšies apsaugai dėl pasenusios informacijos, pasikeitusios medyno struktūros, ūkinės veiklos ir kitų priežasčių. Radaviečių apsaugos spragos sietinos su trimis priežastimis. Pirma, didžioji dalis juodųjų gandrų lizdų yra medynuose, jau pasiekusiuose pagrindinių kirtimų amžių, o iškirstos medienos vertė daug kartų viršija baudą už sunaikintą juodojo gandro buveinę. Antra, rūšies apsaugą reglamentuojančiuose teisės aktuose nenustatyta lizdo apsaugos panaikinimo tvarka. Taip pat nebuvo atlikti moksliniai tyrimai, kurių pagrindu būtų rengiami pasiūlymai dėl lizdo saugojimo ir jo apsaugos panaikinimo aplinkybių. Trečia, nėra reguliarios saugomų radviečių stebėsenos ir informacijos atnaujinimo. Radaviečių apsaugos spragos yra sisteminio pobūdžio ir neigiamai veikia visą rūšies populiaciją šalyje mažinant perėti tinkamų buveinių plotą. Juodojo gandro populiacijos būklė priklauso ne tik nuo lizdaviečių apsaugos būklės, bet ir nuo mitybos buveinių kokybės. Mitybos buveinių kokybė priklauso nuo įvairių, dažnai tarpusavyje susijusių veiksnių, tokių kaip cheminė tarša, plotų ar būdingos struktūros pasikeitimai, grobio gausumo, grobio rūšinės įvairovės pokyčiai. Intensyvus žemės ūkis, infrastruktūros, urbanizacijos plėtra, šlapių miškų būklės pokyčiai, tikėtina, neigiamai veikia juodojo gandro populiaciją, tačiau iki šiol Lietuvoje nebuvo vykdyti juodojo gandro mitybos buveinių tyrimai. Dėl to visapusiškai negalima įvertinti juodojo gandro buveinės apsaugos būklės nei rūšiai išskirtose Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ (toliau – „Natura 2000“ tinklas) teritorijose, nei visoje šalyje. Populiacijos dydis ir pasiskirstymas 9. Lietuvos teritorijoje yra 0,35 proc. viso žinomo rūšies arealo, gyvena 650–950 juodojo gandro porų, tai sudaro 6 proc. pasaulinės populiacijos. Atliktų tyrimų duomenimis, rūšiai būdingas griežtas teritoriškumas (mažiausias atstumas tarp dviejų porų lizdų – 1,4 km), didelis veisimosi buveinės plotas (ne mažiau kaip 1000 ha) ir mažas perėjimo tankumas (vidutinis – 1,45 poros / 100 km2). Todėl Lietuvoje dėl mažo perėjimo tankumo ir didelių individualių teritorijų nėra išskirtinai svarbių koncentracijos plotų – didelės perinčių porų agregacijos lyginant su bendra šalies populiacija. Keturiose didžiausiose ir pagal miškų rūšinę sudėtį tinkamiausiose juodajam gandrui Lietuvos giriose peri tik maža dalis šalies populiacijos: Biržų girioje – 0,8–1,5 proc., Taujėnų–Užulėnio miškuose – 0,8–1,2 proc., Šimonių girioje – 0,6–0,8 proc., Žaliojoje girioje – 0,6–0,8 proc. Juodojo gandro ilgalaikio išlikimo galimybės Lietuvoje priklauso nuo perėjimo, mitybos buveinių kokybės, duomenų apie populiaciją limituojančius veiksnius nustatymo ir šiomis žiniomis pagrįstų apsaugos sprendimų priėmimo laiku. Lemiamą reikšmę rūšies išlikimui turės miškų ūkio, žemės ūkio, urbanizacijos, vėjo ir vandens energijos gavybos infrastruktūros plėtra, nes šie procesai dėl fragmentacijos ir kokybės degradacijos mažina rūšies veisimosi buveinių plotą. Juodojo gandro pasiskirstymas visoje šalies teritorijoje mažu tankumu turi teigiamą ir neigiamą pobūdį rūšies išlikimui. Regiono specifiniai, intensyvūs kraštovaizdžio transformacijos veiksniai gali paveikti tik nedidelę dalį populiacijos. Todėl populiacijos būklę įvairiuose šalies regionuose antropogeniniai procesai veiks skirtingu intensyvumu. Tačiau platus rūšies pasiskirstymas apsunkina populiaciją limituojančių veiksnių nustatymą ir apsaugos priemonių įgyvendinimą, nes nėra gerai išreikštų rūšies koncentracijos vietų. Atrenkant prioritetines vietas rūšies buveinės tvarkymo, atkūrimo projektams, būtina remtis konkrečių radaviečių būkle ir jų kokybės kaitos perspektyva, nesistengiant koncentruoti priemonių į konkrečias teritorijas. Grėsmės ir ribojantys veiksniai 10. Grėsmės, svarba, aprašymas ir reguliavimo, poveikio sumažinimo galimybės pateikiamos 3 lentelėje. 3 lentelė. Grėsmių juodajam gandrui apibendrinimas Grėsmė Svarba* Aprašymas Besikeičianti miško būklė Didelė Grėsmė kyla dėl antropogeninių ir natūralių veiksnių: - miško naudojimo pagrindiniais ir tarpiniais kirtimais, - plačialapių medžių rūšių (ypač ąžuolo ir uosio) džiūties. Grėsmės reguliavimo, poveikio sumažinimo galimybės, susijusios su biotechninių priemonių taikymų degradavusiose, potencialiose buveinėse ir įvairaus amžiaus medynų formavimu tarpinių ir pagrindinių kirtimų metu paliekant brandžių ir pribręstančių medžių. Informacijos apie lizdavietes trūkumas Didelė Didelė dalis šiuo metu žinomų ir saugomų lizdaviečių netinkamos juodųjų gandrų perėjimui, nes yra sunykusios dėl natūralių veiksnių ar pažeidimų ūkinės veiklos metu, yra neteisingai identifikuotos ir saugomos kaip juodojo gandro. Trūksta žinių apie šiuo metu užimtus šios rūšies lizdus, dėl to didelė dalis populiacijos yra neapsaugota nuo buveinių sunaikinimo, trikdymo ūkinės veiklos metu. Taip pat trūksta vieningos informacinės sistemos, kurioje būtų nauja ir nuolat atnaujinama informacija apie lizdavietes. Grėsmės reguliavimo, poveikio sumažinimo galimybės, susijusios su specializuotos inventorizacijos, kurią pagal aprobuotą metodiką atliktų kvalifikuoti ornitologai, įgyvendinimu, žinomų radaviečių apsaugos būklės kontrole, informacijos apie radavietes kaupimo, apsikeitimo tarp institucijų, atnaujinimo efektyviu funkcionavimu. Trikdymas veisimosi metu Didelė Dėl kelių tiesimo miško giluma tampa prieinama visuomenei, kurios lankymasis miškuose ankstyvuoju veisimosi sezono metu (balandžio – birželio mėnesiais) yra žalingas tiek lizdaviečių užimtumo, tiek veisimosi sėkmingumo požiūriu. Pabaidžius gandrus nuo lizdų su dėtimis ar vadomis, jos žūna dėl neigiamo aplinkos poveikio, plėšrūnų. Be to, šlapiuose miškuose keliai tiesiami kartu su melioracijos sistema. Grėsmės reguliavimo, poveikio sumažinimo galimybės, susijusios su eismą ribojančių priemonių miškuose balandžio – birželio mėnesiais įgyvendinimu. Neigiamas miško naudotojų požiūris Vidutinė / didelė Didžioji dalis lizdų yra medynuose, pasiekusiuose techninę brandą. Todėl lizdavietės apsauga 12,56 ha miško plote traktuojama kaip kliūtis miško naudojimui pagrindiniais kirtimais. Nuolat fiksuojami lizdo apsaugos zonose vykdomi kirtimai, pažeidžiant taisykles ar visai sunaikinant lizdo medį, medyną. Grėsmės reguliavimo, poveikio sumažinimo galimybės, susijusios su miško valdytojų ir savininkų švietimu. Mokslinių tyrimų trūkumas Vidutinė / didelė Šiuo metu labiausiai trūksta mokslinių žinių apie: 1) mitybos vietas, jų būklę, pokyčius; 2) infrastruktūros ir jos plėtros poveikį; 3) lizdų užimtumo ilgumą, jų kaitos dažnumą. Nenustačius mitybos vietų, jų erdvinio pasiskirstymo apie lizdavietes, kokybės pokyčių (pvz., vandens kokybės, grobio gausos ir įvairovės), infrastruktūros ir jos plėtros poveikio juodojo gandro populiacijos būklei, lizdų užimtumo ilgumo ir kaitos dažnumo, neįmanoma priimti būtinų apsaugos sprendimų saugomose ir nesaugomose teritorijose. Grėsmės reguliavimo, poveikio sumažinimo galimybės, susijusios su tiksliniais tyrimais naudojant pažangius mokslinius metodus ir reprezentatyvią imtį. Neapibrėžtumas teisės aktuose dėl juodojo gandro lizdaviečių apsaugos Maža / vidutinė Nėra įteisintos tvarkos, nustatančios juodojo gandro lizdo apsaugos panaikinimo aplinkybes. Grėsmės reguliavimo, poveikio sumažinimo galimybės, susijusios su trūkstamos tvarkos įteisinimu, remiantis atliktų tyrimų rezultatais. Plėšrūnai Nežinoma Pagrindiniu natūraliu juodojo gandro priešu laikoma kiaunė. Kiaunių daromas poveikis įvardijamas kaip svarbi grėsmė, limituojanti juodųjų gandrų veisimosi sėkmingumą. Toks įvertinimas remiasi tik empiriniais duomenimis, todėl parodo pačią grėsmę, bet neįvertina jos reikšmingumo. Lietuvoje nebuvo vykdyti kiaunių ir kitų potencialių plėšrūnų (pvz., kranklių, vištvanagių, jūrinių erelių) poveikio juodojo gandro veisimosi sėkmingumui tyrimai. Grėsmės reguliavimo, poveikio sumažinimo galimybės, susijusios su plėšrūnų daromo poveikio nustatymu, o nustačius kritinę, didelę ar vidutinę grėsmės svarbą būtina taikyti plėšrūnų reguliavimo priemones. * – Grėsmių svarbos vertinimo kriterijai: Kritinė grėsmė – populiacijos išnykimas per ateinančius 20 ar mažiau metų. Didelė grėsmė – populiacijos sumažėjimas daugiau nei 20 proc. per ateinančius 20 ar mažiau metų. Vidutinė grėsmė – populiacijos sumažėjimas mažiau nei 20 proc. per ateinančius 20 ar mažiau metų didelėje paplitimo dalyje. Maža grėsmė – veiksniai, veikiantys paukščius lokaliai ir (ar) nereguliariai. Nežinoma – tikėtinas neigiamas poveikis rūšiai, bet nežinomas poveikio intensyvumas. Inventorizacijos ir moksliniai tyrimai 11. Naujausi juodojo gandro tyrimai apibendrinti 4 lentelėje. Išsamiausi duomenys sukaupti apie juodojo gandro perėjimo buveinių savybes, iš dalies apie veisimosi sėkmingumą, nes duomenys rinkti skirtingais periodais ir daugelyje šalies vietų. Paukščių buveinių pasirinkimas, ekologiniai poreikiai, gausumas ir pasiskirstymas kinta priklausomai nuo natūralių ir antropogeninių priežasčių, todėl patikimiausi yra paskutinio dešimtmečio tyrimų rezultatai. Nėra atliktų tyrimų, kurie leistų įvertinti žinomų lizdų apsaugos trukmę, apsaugos panaikinimo aplinkybes. Tokie tyrimai būtini siekiant tinkamai saugoti lizdavietes ir pasikeitus aplinkybėms, jų apsaugą panaikinti taip eliminuojant ūkinės veiklos kaštus. Trūksta reguliaraus populiacijos gausumo, pasiskirstymo ir veisimosi sėkmingumo skirtinguose šalies geografiniuose regionuose monitoringo, kurio rezultatai reprezentuotų populiacijos būklę, padėtų laiku identifikuoti kylančias rūšiai grėsmes ir formuotų pagrindą efektyviems apsaugos sprendimams. Nėra tyrimų, kurie leistų įvertinti plėšrūnų daromo poveikio stiprumą juodajam gandrui perėjimo buveinėse. Todėl nežinoma, kokia juodojo gandro populiacijos dalis kasmet dėl šios grėsmės peri nesėkmingai ir kaip plėšrūnai daro įtaką ilgalaikiam populiacijos išlikimui šalyje. Nebuvo atlikti juodojo gandro mitybinės buveinės, jų dydžio, kokybės tyrimai. Nebuvo tyrimų, skirtų nustatyti infrastruktūros reikšmę suaugusių ir jaunų individų mirtingumui, infrastruktūros plėtros poveikį buveinių užėmimui, apleidimui. 4 lentelė. Naujausios juodojo gandro inventorizacijos ir moksliniai tyrimai, teritorijos, naudoti metodai. Data, trukmė Tyrinėta teritorija Naudotos metodikos * 1995 Lietuva Anketinė apklausa. Juodojo gandro gausos, paplitimo, buveinių, biologijos tyrimas (Drobelis E., Matiukas G., Vaitkus G. 1996. Juodųjų gandrų apskaita Lietuvoje 1995 metais. Ciconia 4: 16-21) 1996–1998 Šiaurės, šiaurės rytų, vidurio Lietuvos regionai Lizdų paieškos ir tikrinimo metodas. Juodojo gandro perėjimo buveinių tyrimas (Skuja S., Budrys R.R. 1999. Nesting sites of black stork, lesser spotted eagle and common buzzard and teir nest exchange in the forests of North, North-East, Central Lithuania. Baltic Forestry 5: 67-74) 1995–2000 Lietuva Perinčių paukščių atlaso metodas. Juodojo gandro paplitimo tyrimas (Kurlavičius P. (red.) 2006. Lietuvos perinčių paukščių atlasas. Kaunas: Lututė) 1996–2010 Lietuva Lizdų inventorizacija miškotvarkos metu 2001–2003 Lietuva Europos Bendrijos svarbos paukščių rūšių inventorizacija. Identifikuotos reikšmingiausios juodojo gandro veisimosi teritorijos, kuriose dabar įsteigti 6 biosferos poligonai (atliko Lietuvos ornitologų draugija, dalyvaudama DANCEE finansuotame Ornis Consult bei NEPCon vykdytame projekte „Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos administracinių pajėgumų, strategijos, gamtos apsaugos sektoriaus įstatyminės bazės suderinimas su ES reikalavimais, ypač pabrėžiant Paukščių ir Buveinių direktyvose numatytų reikalavimų įgyvendinimą“) 2006, 2009 Šimonių giria, Biržų giria, Žaliosios giria, Dotnuvos–Josvainių miškai, Taujėnų–Užulėnio miškai, Vainuto miškai. Pavienės teritorijos Zarasų, Molėtų, Vilniaus, Širvintų, Ukmergės, Anykščių, Utenos, Ignalinos, Jurbarko, Švenčionių, Kaišiadorių, Tauragės rajonų savivaldybėse Sektorinė apskaita. Juodojo gandro vietos populiacijų gausos nustatymas 2000–2010 Lietuva Lizdų paieškos ir tikrinimo metodas. Juodojo gandro gausos, paplitimo, buveinių, biologijos tyrimas (Stončius D., Treinys R., Skuja S., Augutis D. 2008. Black Stork in Lithuania: population and its conservation status. In: Abstracts of V international conferences on Black Stork (Ciconia nigra) Romania, Tulcea, Uzlina, 2008 04 04-06. Treinys R., Lõhmus A., Stončius D., Skuja S., Drobelis E., Šablevičius B., Rumbutis S., Dementavičius D., Naruševičius V., Petraška A., Augutis D. 2008. At the border of ecological change: status and nest sites of the Lithuanian black stork Ciconia nigra population 2000–2006 vs. 1976–1992. Journal of Ornithology 149: 75-81. Treinys R., Stončius D., Augutis D., Skuja S. 2009. Breeding Habitat of the Black Stork Ciconia nigra in Lithuania: Implications for Conservation Planning. Baltic Forestry 15: 33-40. Treinys R., Skuja S., Augutis D., Stončius D. 2009. Nest-site use by Black Stork and Lesser Spotted Eagle in relation to fragmented forest cover: case study from Lithuania. Ekologija 55: 182-188.) * Rekomendacijos parengtos remiantis naujausių mokslinių tyrimų apie rūšies ekologinius poreikius duomenimis. Tvarkymo planai ir jų įgyvendinimas 12. Biosferos poligonuose taikomos LR Vyriausybės 2004 m. kovo 15 d nutarimo Nr. 276 „Dėl buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų bendrųjų nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 41-1335; 2011, Nr. 67-3171) nuostatos. Aplinkos ministro 2007 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. D1-304 „Dėl Žaliosios girios gamtotvarkos plano patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 62-2387) ir aplinkos ministro 2010 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. D1-552 „Dėl Taujėnų–Užulėnio miškų gamtotvarkos plano patvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr. 74-3785) numatytos priemonės, gerinančios juodojo gandro apsaugos būklę dvejuose biosferos poligonuose, skirtuose juodojo gandro apsaugai. Žaliosios girios biosferos poligone nuo plano įsigaliojimo dienos iki 2010 m. gruodžio 31 d. įgyvendintos bei toliau įgyvendinamos toliau išvardytos priemonės: 1) parengti rekomendacijas ir informuoti apie jas valstybinių ir privačių miškų savininkus ir valdytojus, siūlant: a) nekirsti storesnių nei 20 cm sausų medžių; b) nekirsti brandžių medžių, kurie auga nebrandžiuose medynuose; c) ugdomaisiais kirtimais žvirblinių pelėdų maitinimosi vietose formuoti mišrius eglės medynus su ne mažesne kaip 20 proc. lapuočių priemaiša (iš viso 262 ha plote); d) teritorijoje nenaudoti pesticidų; 2) PAST vykdyti supaprastintą plėšrūnų apskaitą (kiaunių žiemą pagal pėdsakus, o kranklių pavasarį pagal užimtus lizdus); 3) sudaryti sutartis su medžioklės plotų naudotojais, kad gyvagaudžiais spąstais būtų gaudomos kiaunės ir kiti plėšrūnai (įgyvendinta tik iš dalies, t. y. sudarytos sutartys su medžiotojais dėl kiaunių medžioklės įvairiais būdais); 4) organizuoti kranklių gausos reguliavimą, gaunant atitinkamą leidimą ir sudarant sutartis su medžioklės plotų naudotojais; 5) įrengti teritorijoje vieną informacinį stendą; 6) sureguliuoti miško lankytojų srautus retųjų paukščių veisimosi metu (įrengiant laikinas kelių užtvaras ir 15 eismą ribojančių ženklų šalia kelių) (įvykdyta iš dalies – įrengti tik užtvarai); 7) pateikti rekomendacijas miškų valdytojams ir savininkams dėl miškų ūkio darbų, kad būtų kuo mažiau trikdomi paukščiai jų veisimosi metu (kovo – birželio mėn.); 8) išleisti informacinį lankstuką apie saugomos teritorijos biologines vertybes (3000 vnt.). Įgyvendinto priemonių efektyvumo kol kas vertinti negalima, nes dalis plano priemonių neįgyvendinta arba įgyvendintos tik neseniai, todėl reikia laiko, kol pasireikš priemonių efektas juodajam gandrui biosferos poligone. Gamtotvarkos plane numatytos, bet dar neįgyvendintos priemonės bus įgyvendinamos nuo 2011 metų Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos projekto „Saugomų teritorijų tvarkymas (II etapas)“ metu. Taujėnų–Užulėnio gamtotvarkos plane numatytos priemonės taip pat bus įgyvendinamos šio projekto metu. III. Apsaugos plano tikslai, uždaviniai ir priemonės Tikslas – išsaugoti gyvybingą juodojo gandro populiaciją Uždaviniai Priemonės 1. Pagausinti perėjimui tinkamų vietų skaičių 1.1. dirbtinių lizdų įrengimas medynuose, atitinkančiuose rūšies ekologinius poreikius; 1.2. natūraliems juodojo gandro lizdams krauti tinkamų medžių palikimas tarpinių ir pagrindinių kirtimų metu. 2. Pagerinti lizdaviečių apsaugą 2.1. kvalifikuotų ornitologų miškotvarkos duomenų apie juodųjų gandrų lizdavietes patikrinimas; 2.2. užimtų lizdaviečių įtraukimas į saugomų rūšių informacinę sistemą; 2.3. reguliari lizdaviečių apsaugos būklės kontrolė; 2.4. mokslinių tyrimų, skirtų nustatyti lizdų užimtumo ilgumą ir lizdų kaitos dažnumą, atlikimas; 2.5. naujų užimtų lizdaviečių paieška (prioritetas 6-iuose biosferos poligonuose ir kitose saugomose teritorijose). 3. Sukurti prielaidas netrikdomai aplinkai veisimosi vietose 3.1. žmonių lankymosi lizdų aplinkoje mažinimas jautriausiu juodojo gandro veisimosi laikotarpiu (balandžio – birželio mėn.). 4. Skleisti informaciją apie saugomos rūšies buveinių apsaugos poreikį miško naudotojams, savininkams 4.1. 30–40 minučių trukmės filmo sukūrimas, filmo reklamos ir tinkamiausio laiko jo demonstravimui išpirkimas televizijos eteryje; 4.2. mokomosios informacijos moksleiviams apie rūšį paruošimas ir išplatinimas mokyklose; 4.3. interneto puslapio apie juodąjį gandrą sukūrimas ir adreso platinimas interneto, televizijos ir radijo eteryje. 5. Įvertinti plėšrūnų daromą neigiamo poveikio reikšmingumą juodojo gandro populiacijai 5.1. plėšrūnų rūšių ir jų sunaikintų juodojo gandro dėčių, vadų skaičiaus nustatymas taikant tiesioginius ir distancinius lizdų stebėsenos metodus. 6. Įvertinti mitybos buveines ir grėsmes jų būklei 6.1. mitybos vietų, jų erdvinio pasiskirstymo ir kokybės nustatymas GPS telemetrijos būdu; 6.2. cheminių junginių (DDT, DDE) poveikio veisimosi sėkmingumui nustatymas chromotografijos būdu; 6.3. mitybos buveinių plotą ir kokybę bloginančių veiksnių nustatymas. 7. Įvertinti infrastruktūrą, urbanizaciją ir jos plėtrą 7.1. kelių, elektros linijų, vėjo jėgainių, užtvankų, užstatytų teritorijų poveikio suaugusių ir jaunų individų mirtingumui nustatymas. 8. Vykdyti informatyvią populiacijos būklės stebėseną 8.1. esminius populiacijos būklės parametrus (t. y. gausumą, veisimosi sėkmingumą ir produktyvumą) fiksuojančios monitoringo sistemos sukūrimas ir įgyvendinimas. _________________ Juodojo gandro (Ciconia nigra) apsaugos plano 2 priedas ANTALIEDĖS BOTANINIO – ZOOLOGINIO DRAUSTINIO JUODOJO GANDRO (Ciconia nigra) APSAUGOS 2012-2014 M. VEIKSMŲ PLANO SANTRAUKA Vilniaus apskritis, Švenčionių rajono savivaldybė Rengėjai: dr. Rimgaudas Treinys dr. Jurgita Sorokaitė dr. Gediminas Brazaitis 2011 m. I. teritorijos būklės aprašymas ir įvertinimas 1. Veiksmų planas parengtas Vilniaus apskrities, Švenčionių rajono savivaldybės, Kaltanėnų seniūnijos Antaliedės botaninio – zoologinio draustinio teritorijai. Šioje teritorijoje juodojo gandro lizdavietė yra žinoma nuo 2007 metų. Artimiausia Antaliedės I gyvenvietė už 2,5 km į pietryčius. Bendras plotas – 71,86 ha ha. Teritorija patenka į Labanoro regioninio parko konservacinio prioriteto zoną Antaliedės botaninį – zoologinį draustinį, kurio ribos patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 1 d. nutarimu N. 1530 „Dėl Labanoro regioninio parko ir jo zonų ribų plano patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 96-4193). Teritorija patenka į Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą, skirtą pateikti Europos Komisijai, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. D1-210 (Žin., 2009, Nr. 51-2039). Teritorija taip pat patenka į Labanoro girią (LTSVEB002), kuri yra įtraukta į Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų arba jų dalių, kuriose yra paukščių apsaugai svarbių teritorijų, sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 8 d. nutarimu Nr. 399 (Žin., 2004, Nr. 55-1899; 2006, Nr. 92-3635). Pietuose teritorijos ribos sutampa su Antaliedės botaninio – zoologinio draustinio ribomis. Visa teritorija yra valstybei nuosavybės teise priklausanti miško paskirties žemė, joje esantys miškai priskirti II miškų grupei, t. y. specialiosios paskirties miškų A pogrupiui – ekosistemų apsaugos miškams ir tvarkomi kaip numatyta Lietuvos Respublikos miškų įstatyme (Žin., 1994, Nr. 96-1872; 2001, Nr. 35-1161). Dalis teritorijos saugoma kaip juodojo gandro lizdo apsaugos zona remiantis Miško kirtimų taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. D1-79 (Žin., 2010, Nr. 14-676). 200 m spinduliu aplink juodojo gandro lizdavietes draudžiami pagrindiniai miško kirtimai. Dalyje teritorijos nevykdoma miško ūkinė veikla, nes taikomi VĮ Švenčionėlių miškų urėdijos savanoriškai prisiimti kertinių miško buveinių apribojimai. 2. Natūralus juodojo gandro lizdas yra beržo kamieno išlinkime. Lizdo pagrindas nestabilus, dėl to dalis lizdo medžiagos nuslinkusi žemyn. Ateityje lizdo medžiagai sutręšus, visas lizdas išbyrės žemėn. Be to, kelių metų laikotarpyje pomiškyje esančios eglės pasieks lizdo sukrovimo vietą, todėl lizdas taps nebetinkamas perėti dėl užgožto priskridimo. Lizdo medis brandus, o beržui nebūdingas ilgaamžiškumas. Dėl šios priežasties artimiausioje ateityje ši lizdavietė gali tapti netinkama juodajam gandrui perėti. Nors teritorijoje yra keletas brandžių sklypų, tačiau juose esančių medžių lajų struktūra mažai tinkama gandrams krauti natūralius lizdus, nes neformuoja žemai po lajomis horizontalių šakų pagrindo. Nepaisant tinkamos buveinės struktūros teritorijoje, medžių trūkumas lizdams krauti limituoja teritorijos tinkamumą ilgalaikiam juodojo gandro perėjimui. Teritorijoje yra grunto kelias, kuriuo galima privažiuoti iki lizdo per ~ 65 m. Nors šis grunto kelias nėra reguliariai naudojamas, tačiau atsižvelgiant į rekreacinių teritorijų gausą aplinkui ir geras važiavimo sąlygas, kelias vertinamas kaip keliantis atsitiktinio trikdymo grėsmę juodajam gandrui veisimosi metu, o tai mažina ilgalaikę buveinės kokybę. II. veiksmų plano tikslas ir uždaviniai 3. Veiksmų plano tikslas – išlaikyti palankią juodojo gandro apsaugos būklę, tinkamą ilgalaikiam vienos juodojo gandro poros perėjimui Antaliedės botaniniame – zoologiniame draustinyje, VĮ Švenčionėlių miškų urėdijos Antaliedės girininkijos 153, 168, 169 kvartale. 4. Veiksmų plano uždaviniai: 4.1. biotechninių priemonių pagalba padidinti tinkamų perėti vietų skaičių; 4.2. skatinti buveinės geros kokybės palaikymą; 4.3. užtikrinti netrikdomą veisimosi aplinką. III. veiksmų plano priemonių įgyvendinimo planas 5. Veiksmų plano tikslui pasiekti parengtas veiksmų plano priemonių įgyvendinimo planas. Uždavinys Priemonė Atsakinga institucija Įgyvendinimo terminas ir periodiškumas Tvarkymo ploto Nr. Bendras lėšų poreikis Galimi finansavimo šaltiniai 1. Biotechninių priemonių pagalba padidinti tinkamų perėti vietų skaičių 1.1. parinkti tinkamas vietas keturių dirbtinių lizdų įrengimui vienai juodojo gandro porai Viešųjų pirkimų konkursą laimėjusi organizacija 2012-2013 IV ketvirtis Nr. 1 Nr. 2 4.453,31 ES fondai ir Lietuvos valstybės biudžetas 1.2. suderinti su miško valdytojais apsaugos priemones apie numatomas dirbtinių lizdų juodajam gandrui vietas Viešųjų pirkimų konkursą laimėjusi organizacija 2012-2013 IV ketvirtis Nr. 1 Nr. 2 2.884,38 ES fondai ir Lietuvos valstybės biudžetas 1.3. įrengti keturis dirbtinius lizdus juodajam gandrui Viešųjų pirkimų konkursą laimėjusi organizacija 2012-2014 III ketvirtis Nr. 1 Nr. 2 20.492,71 ES fondai ir Lietuvos valstybės biudžetas 2. Skatinti buveinės geros kokybės palaikymą 2.1. vykdyti keturių dirbtinių lizdų juodajam gandrui stebėseną Viešųjų pirkimų konkursą laimėjusi organizacija 2012-2014 III ketvirtis Nr. 1 Nr. 2 3.429,03 ES fondai ir Lietuvos valstybės biudžetas 2.2. parengti rekomendacijas apie ilgalaikį palankios buveinės apsaugos būklės išlaikymą Viešųjų pirkimų konkursą laimėjusi organizacija 2012-2014 IV ketvirtis Nr. 1 Nr. 2 Nr. 3 3.632,83 ES fondai ir Lietuvos valstybės biudžetas 3. Užtikrinti netrikdomą veisimosi aplinką 3.1. įrengti vieną rakinamą kelio užtvarą Viešųjų pirkimų konkursą laimėjusi organizacija 2012-2014 IV ketvirtis Nr. 3 4.622,70 ES fondai ir Lietuvos valstybės biudžetas IV. veiksmų plano priemones įgyvendinantys asmenys ir jų funkcijos 6. Veiksmų plane numatytas priemones įgyvendina viešųjų pirkimų konkursą laimėjusi organizacija, kuri vykdo sutartyje numatytus darbus, teikia ataskaitą Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijai vietos patikrų metu, atsiskaito LR aplinkos ministerijai pagal sutartyje numatytus terminus. V. veiksmų plano priemonių įgyvendinimo finansavimo šaltiniai 7. Priemonių, būtinų išlaikyti palankią apsaugos būklę, tinkamą ilgalaikiam vienos juodojo gandro poros perėjimui Antaliedės botaniniame – zoologiniame draustinyje, VĮ Švenčionėlių miškų urėdijos Antaliedės girininkijos 153, 168, 169 kvartale, įgyvendinimo finansavimo šaltiniai yra Lietuvos valstybės biudžetas ir Europos Sąjungos fondai. VI. veiksmų plano tikslinimas ir stebėsena 8. Ne vėliau kaip per 1 mėnesį po kiekvienos priemonės įgyvendinimo pabaigos viešuosius pirkimus laimėjusi organizacija teikia ataskaitą Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio direkcijai, kuri vykdo atliktų veiksmų patikrą. Direkcijos atstovas, ne vėliau kaip per 1 mėnesį išanalizavęs viešuosius pirkimus laimėjusios organizacijos ataskaitą, apsilanko teritorijoje ir vertina atliktas priemones veiksmų plane numatytoms veiklos rūšims, pažymi įgyvendintų priemonių tęstinumo, pakartojimo ir (ar) naujų alternatyvių, papildomų priemonių poreikį teritorijoje. Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regininio parko direkcija teikia plano peržiūros ataskaitą Aplinkos ministerijai, kuri sprendžia klausimą dėl veiksmų plano patikslinimo. _________________ Juodojo gandro (Ciconia nigra) apsaugos plano 6 priedas AUDRUPIO MIŠKO JUODOJO GANDRO (Ciconia nigra) APSAUGOS 2012-2014 M. VEIKSMŲ PLANO SANTRAUKA Panevėžio apskritis, Rokiškio rajono savivaldybė Rengėjai: dr. Rimgaudas Treinys dr. Jurgita Sorokaitė dr. Gediminas Brazaitis 2011 m. I. JUODOJO GANDRO teritorijos būklės aprašymas ir įvertinimas 1. Veiksmų planas parengtas Panevėžio apskrities, Rokiškio rajono savivaldybės, Jūžintų seniūnijos Audrupio miškui. Šioje teritorijoje juodojo gandro lizdavietė yra žinoma nuo 2009 metų. Artimiausia Laibgalių gyvenvietė už 1 km į šiaurės vakarus. Bendras plotas – 7,27 ha. Teritorija nepatenka į nacionalinių saugomų bei Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijų ribas. Visa teritorija yra valstybei nuosavybės teise priklausanti miško paskirties žemė, joje esantys miškai priskirti IV miškų grupei, t. y. ūkiniams miškams, kurie tvarkomi kaip numatyta Lietuvos Respublikos miškų įstatyme (Žin., 1994, Nr. 96-1872; 2001, Nr. 35-1161). Dalis teritorijos saugoma kaip juodojo gandro lizdo apsaugos zona remiantis Miško kirtimų taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. D1-79 (Žin., 2010, Nr. 14-676). 200 m spinduliu aplink juodojo gandro lizdavietes draudžiami pagrindiniai miško kirtimai. 2. Natūralus juodojo gandro lizdas buvo sukrautas pušyje prie kamieno išsišakojimo, ant medžio šoninių šakų. Praktiškai visa lizdo medžiaga išbyrėjusi, lūžus lizdą laikančiai šakai. Teritorijoje vyrauja mišrūs medynai su egle ir smulkialapiais, yra mišrių spygliuočių medynų. Medžių, tinkamų juodųjų gandrų natūralių lizdų krovimui, lauko darbų metu neaptikta. Teritorija vakaruose ribojasi su asfalto keliu. Mažiausias atstumas nuo buvusio lizdo vietos iki šio kelio – 490 m. Toks lizdavietės atstumas vertinamas kaip saugus nuo antropogeninio trikdymo ir nekelia grėsmės ilgalaikiam juodųjų gandrų veisimuisi. II. Juodojo gandro veiksmų plano tikslas ir uždaviniai 3. Veiksmų plano tikslas – išlaikyti palankią juodojo gandro apsaugos būklę, tinkamą ilgalaikiam vienos juodojo gandro poros perėjimui Audrupio miške, VĮ Rokiškio miškų urėdijos Sėlynės girininkijos 44 kvartale. 4. Veiksmų plano uždaviniai: 4.1. biotechninių priemonių pagalba padidinti tinkamų perėti vietų skaičių; 4.2. skatinti buveinės geros kokybės palaikymą. III. Juodojo gandro veiksmų plano priemonių įgyvendinimo planas 5. Veiksmų plano tikslui pasiekti parengtas veiksmų plano priemonių įgyvendinimo planas. Uždavinys Priemonė Atsakinga institucija Įgyvendinimo terminas ir periodiškumas Tvarkymo ploto Nr. Bendras lėšų poreikis Galimi finansavimo šaltiniai 1. Biotechninių priemonių pagalba padidinti tinkamų perėti vietų skaičių 1.1. parinkti tinkamas vietas dviejų dirbtinių lizdų įrengimui vienai juodojo gandro porai Viešųjų pirkimų konkursą laimėjusi organizacija 2012-2013 IV ketvirtis Nr. 1 3.045,70 ES fondai ir Lietuvos valstybės biudžetas 1.2. suderinti su miško valdytojais apsaugos priemones apie numatomas dirbtinių lizdų juodajam gandrui vietas Viešųjų pirkimų konkursą laimėjusi organizacija 2012-2013 IV ketvirtis Nr. 1 2.356,67 ES fondai ir Lietuvos valstybės biudžetas 1.3. įrengti du dirbtinius lizdus juodajam gandrui Viešųjų pirkimų konkursą laimėjusi organizacija 2012-2014 III ketvirtis Nr. 1 12.439,63 ES fondai ir Lietuvos valstybės biudžetas 2. Skatinti buveinės geros kokybės palaikymą 2.1. vykdyti dviejų dirbtinių lizdų juodajam gandrui stebėseną Viešųjų pirkimų konkursą laimėjusi organizacija 2012-2014 III ketvirtis Nr. 1 2.740,00 ES fondai ir Lietuvos valstybės biudžetas 2.2. parengti rekomendacijas apie ilgalaikį palankios buveinės apsaugos būklės išlaikymą Viešųjų pirkimų konkursą laimėjusi organizacija 2012-2014 IV ketvirtis Nr. 1 3.249,50 ES fondai ir Lietuvos valstybės biudžetas IV. veiksmų plano priemones įgyvendinantys asmenys ir jų funkcijos 6. Veiksmų plane numatytas priemones įgyvendina viešųjų pirkimų konkursą laimėjusi organizacija, kuri vykdo sutartyje numatytus darbus, teikia ataskaitą Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentui vietos patikrų metu, atsiskaito LR aplinkos ministerijai pagal sutartyje numatytus terminus. V. veiksmų plano priemonių įgyvendinimo finansavimo šaltiniai 7. Priemonių, būtinų išlaikyti palankią apsaugos būklę, tinkamą ilgalaikiam juodojo gandro perėjimui Audrupio miške, Rokiškio miškų urėdijos Sėlynės girininkijos 44 kvartale, įgyvendinimo finansavimo šaltiniai yra Lietuvos valstybės biudžetas ir Europos Sąjungos fondai. Vi. veiksmų plano tikslinimas ir stebėsena 8. Ne vėliau kaip per 1 mėnesį po kiekvienos priemonės įgyvendinimo pabaigos viešuosius pirkimus laimėjusi organizacija teikia ataskaitą Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentui, kuris vykdo atliktų veiksmų patikrą. Departamento atstovas, ne vėliau kaip per 1 mėnesį išanalizavęs viešuosius pirkimus laimėjusios organizacijos ataskaitą, apsilanko teritorijoje ir vertina atliktas priemones veiksmų plane numatytoms veiklos rūšims, pažymi įgyvendintų priemonių tęstinumo, pakartojimo ir (ar) naujų alternatyvių, papildomų priemonių poreikį teritorijoje. Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas teikia plano peržiūros ataskaitą Aplinkos ministerijai, kuri sprendžia klausimą dėl veiksmų plano patikslinimo. _________________ Juodojo gandro (Ciconia nigra) apsaugos plano 23 priedas ĄŽUOLYNĖS MIŠKO JUODOJO GANDRO (Ciconia nigra) APSAUGOS 2012-2014 M. VEIKSMŲ PLANO SANTRAUKA Panevėžio apskritis, Biržų rajono savivaldybė Rengėjai: dr. Rimgaudas Treinys dr. Jurgita Sorokaitė dr. Gediminas Brazaitis 2011 m. I. teritorijos būklės aprašymas ir įvertinimas 1. Veiksmų planas parengtas Panevėžio apskrities, Biržų rajono savivaldybės, Parovėjos seniūnijos Ąžuolynės miško teritorijai. Šioje teritorijoje juodojo gandro lizdavietė yra žinoma maždaug nuo 1985 metų. Artimiausia Drąseikių gyvenvietė už 2,1 km į pietvakarius. Bendras plotas – 71,11 ha. Teritorija patenka į Biržų regioninio parko konservacinio prioriteto zoną Ąžuolynės botaninį – zoologinį draustinį, kurio ribos patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1606 „Dėl Biržų regioninio parko ir jų zonų ribų plano patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 146-6501). Teritorija taip pat patenka į Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ buveinių apsaugai svarbią teritoriją Ąžuolynės mišką (LTBIR0008) (toliau - BAST), įtrauktą į Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, skirtą pateikti Europos Komisijai, sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. D1-210 (Žin., 2009, Nr. 51-2039). Aprašomos teritorijos ribos šiaurėje, rytuose ir pietryčiuose sutampa su Ąžuolynės miško ir Ąžuolynės botaninio – zoologinio draustinio ribomis. Visa teritorija yra valstybei nuosavybės teise priklausanti miško paskirties žemė, joje esantys miškai priskirti II miškų grupei, t. y. specialiosios paskirties miškų, A pogrupiui – ekosistemų apsaugos miškams ir tvarkomi kaip numatyta Lietuvos Respublikos miškų įstatyme (Žin., 1994, Nr. 96-1872; 2001, Nr. 35-1161). Dalis teritorijos saugoma kaip juodojo gandro lizdo apsaugos zona remiantis Miško kirtimų taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. D1-79 (Žin., 2010, Nr. 14-676). 200 m spinduliu aplink juodojo gandro lizdavietes draudžiami pagrindiniai miško kirtimai. Dalyje teritorijos nevykdoma miško ūkinė veikla, nes yra taikomi VĮ Biržų miškų urėdijos savanoriškai prisiimti kertinių miško buveinių apribojimai. 2. Natūralus juodojo gandro lizdas sukrautas ant šoninės ąžuolo šakos išsišakojimo atokiau nuo kamieno. Dėl didelio atstumo tarp dvišakio šakų sutręšusi lizdo medžiaga pradėjusi byrėti. Lizdo medis nudžiūvęs. Artimiausioje lizdo aplinkoje dalis I ardo ąžuolų džiūnantys ar nudžiūvę. Teritorijoje yra senų ąžuolų, tačiau dalis jų jau nudžiūvę ar džiūstantys, dalis dėl lajos struktūros ar supančio medyno netinkami natūraliems lizdams. Šlapiuose, užlietuose medynuose dominuoja smulkialapiai medžiai, retai tinkantys juodųjų gandrų lizdų krovimui. Natūralaus lizdo vieta ir visa teritorija yra atokiai nuo kelių. Teritoriją kerta naftotiekis, kurį prižiūri apsaugos darbuotojai, tačiau nuolatinis maršrutas neina per medynus ir apsiriboja tik naftotiekio linija. Todėl reguliaraus ar atsitiktinio pobūdžio trikdymo grėsmės teritorijoje nenustatyta. II. veiksmų plano tikslas ir uždaviniai 3. Veiksmų plano tikslas – išlaikyti palankią juodojo gandro apsaugos būklę, tinkamą ilgalaikiam vienos juodojo gandro poros perėjimui Ąžuolynės miške, VĮ Biržų miškų urėdijos Biržų girininkijos 76 ir 77 kvartale. 4. Veiksmų plano uždaviniai: 4.1. biotechninių priemonių pagalba padidinti tinkamų perėti vietų skaičių; 4.2. skatinti buveinės geros kokybės palaikymą. III. veiksmų plano priemonių įgyvendinimo planas 5. Veiksmų plano tikslui pasiekti parengtas veiksmų plano priemonių įgyvendinimo planas. Uždavinys Priemonė Atsakinga institucija Įgyvendinimo terminas ir periodiškumas Tvarkymo ploto Nr. Bendras lėšų poreikis Galimi finansavimo šaltiniai 1. Biotechninių priemonių pagalba padidinti tinkamų perėti vietų skaičių 1.1 parinkti tinkamas vietas keturių dirbtinių lizdų įrengimui vienai juodojo gandro porai Konkursą laimėjusi organizacija 2012-2013 IV ketvirtis Nr. 1 Nr. 2 4.453,31 ES fondai ir Lietuvos valstybės biudžetas 1.2. suderinti su miško valdytojais apsaugos priemones apie numatomas dirbtinių lizdų juodajam gandrui vietas Konkursą laimėjusi organizacija 2012-2013 IV ketvirtis Nr. 1 Nr. 2 2.884,38 ES fondai ir Lietuvos valstybės biudžetas 1.3. įrengti keturis dirbtinius lizdus juodajam gandrui Konkursą laimėjusi organizacija 2012-2014 III ketvirtis Nr. 1 Nr. 2 20.492,71 ES fondai ir Lietuvos valstybės biudžetas 2. Skatinti buveinės geros kokybės palaikymą 2.1. vykdyti keturių dirbtinių lizdų juodajam gandrui stebėseną Konkursą laimėjusi organizacija 2012-2014 III ketvirtis Nr. 1 Nr. 2 3.429,03 ES fondai ir Lietuvos valstybės biudžetas 2.2. parengti rekomendacijas apie ilgalaikį palankios buveinės apsaugos būklės išlaikymą Konkursą laimėjusi organizacija 2012-2014 IV ketvirtis Nr. 1 Nr. 2 3.632,83 ES fondai ir Lietuvos valstybės biudžetas IV. veiksmų plano priemones įgyvendinantys asmenys ir jų funkcijos 6. Veiksmų plane numatytas priemones įgyvendina viešųjų pirkimų konkursą laimėjusi organizacija, kuri vykdo sutartyje numatytus darbus, teikia ataskaitą Biržų regioninio parko direkcijai vietos patikrų metu, atsiskaito LR aplinkos ministerijai pagal sutartyje numatytus terminus. V. veiksmų plano priemonių įgyvendinimo finansavimo šaltiniai 7. Priemonių, būtinų išlaikyti palankią apsaugos būklę, tinkamą ilgalaikiam vienos juodojo gandro poros perėjimui Ąžuolynės miške, VĮ Biržų miškų urėdijos Biržų girininkijos 76 ir 77 kvartale įgyvendinimo finansavimo šaltiniai yra Lietuvos valstybės biudžetas ir Europos Sąjungos fondai. VI. veiksmų plano tikslinimas ir stebėsena 8. Ne vėliau kaip per 1 mėnesį po kiekvienos priemonės įgyv …