← Lietuva

Trumpai

Šis teisės aktas patvirtina gaires pareiškėjams, norintiems gauti finansinę paramą nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtrai pagal Lietuvos 2004–2006 m. bendrojo programavimo dokumento 1 prioriteto 5 priemonę. Paraiškos šiam kvietimui teikiamos nuo įsakymo įsigaliojimo dienos iki 2005 m. rugsėjo 26 d.

Ką jis reguliuoja

Kam tai aktualu

Pagrindiniai aspektai

📄 Įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS Į S A K Y M A S DĖL KVIETIMO TEIKTI PARAIŠKAS „PARAMA NESTACIONARIŲ SOCIALINIŲ PASLAUGŲ INFRASTRUKTŪROS PLĖTRAI“ GAIRIŲ PAREIŠKĖJAMS PAGAL LIETUVOS 2004–2006 M. BENDROJO PROGRAMAVIMO DOKUMENTO 1 PRIORITETO „SOCIALINĖS IR EKONOMINĖS INFRASTRUKTŪROS PLĖTRA“ 5 PRIEMONĘ „DARBO RINKOS, ŠVIETIMO, PROFESINIO MOKYMO, MOKSLO IR STUDIJŲ INSTITUCIJŲ BEI SOCIALINIŲ PASLAUGŲ INFRASTRUKTŪROS PLĖTRA (PAPILDANTI EUROPOS SOCIALINIO FONDO REMIAMAS PRIEMONES)“ PATVIRTINIMO 2005 m. birželio 20 d. Nr. A1-173 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos 2004–2006 m. bendrojo programavimo dokumento priemonių ir projektų, finansuojamų įgyvendinant šias priemones, administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 1K-033 (Žin., 2004, Nr. 19-599; 2005, Nr. 21-667), 18 punktu: 1. Tvirtinu kvietimo teikti paraiškas „Parama nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtrai“ gaires pareiškėjams pagal Lietuvos 2004–2006 m. bendrojo programavimo dokumento 1 prioriteto „Socialinės ir ekonominės infrastruktūros plėtra“ 5 priemonę „Darbo rinkos, švietimo, profesinio mokymo, mokslo ir studijų institucijų bei socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra (papildanti Europos socialinio fondo remiamas priemones)“ (pridedama), kvietimo teikti paraiškas Nr. BPD2004-ERPF-1.5.0-09. 2. Nustatau, kad paraiškos šio įsakymo 1 punkte nurodytam kvietimui gali būti teikiamos nuo šio įsakymo įsigaliojimo dienos iki 2005 m. rugsėjo 26 d. 3. Įsakymo vykdymo kontrolę pavedu ministerijos sekretoriui Valdui Rupšiui. SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRĖ                           VILIJA BLINKEVIČIŪTĖ Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. A1-173 LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJA GAIRĖS PAREIŠKĖJAMS pagal Lietuvos 2004–2006 m. bendrojo programavimo dokumento 1 prioriteto „Socialinės ir ekonominės infrastruktūros plėtra“ 5 priemonę „Darbo rinkos, švietimo, profesinio mokymo, mokslo ir studijų institucijų bei socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra (papildanti Europos socialinio fondo remiamas priemones)“ kvietimas teikti paraiškas „PARAMA NESTACIONARIŲ SOCIALINIŲ PASLAUGŲ INFRASTRUKTŪROS PLĖTRAI“ Kvietimo Nr. BPD2004-ERPF-1.5.0-09 2005 I SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Šios gairės pareiškėjams (toliau – Gairės) nustato reikalavimus pareiškėjams, norintiems gauti finansinę paramą nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtrai pagal Lietuvos 2004–2006 m. bendrojo programavimo dokumento I prioriteto „Socialinės ir ekonominės infrastruktūros plėtra“ 5 priemonę „Darbo rinkos, švietimo, profesinio mokymo, mokslo ir studijų institucijų bei socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra (papildanti Europos socialinio fondo remiamas priemones)“. 2. Gairės parengtos remiantis Lietuvos 2004–2006 m. bendruoju programavimo dokumentu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu Nr. 935 „Dėl Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 123-4486) (toliau – BPD), ir jo priedu bei Lietuvos 2004–2006 m. bendrojo programavimo dokumento priemonių ir projektų, finansuojamų įgyvendinant šias priemones, administravimo ir finansavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 1K-033 (Žin., 2004, Nr. 19-599; Nr. 93-3421; 2005, Nr. 21-667) (toliau – Taisyklės). 3. Šiose Gairėse vartojamos sąvokos: Parama – valstybės biudžeto specialiųjų (Europos regioninės plėtros fondo ir bendrojo finansavimo) programų, skirtų BPD įgyvendinamoms priemonėms finansuoti, lėšos. Lyginamoji paramos dalis – procentinė paramos dalis, skaičiuojama nuo bendros projekto tinkamų finansuoti išlaidų sumos. Paramos sutartis – paramos nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtros projektams skyrimo sutartis, kurioje nustatoma skiriamos paramos suma ir lyginamoji paramos dalis, paramos teikimo sąlygos, mokėjimo tvarka, šalių teisės, pareigos bei atsakomybė įgyvendinant projektą ir kt. Pareiškėjas – juridinis asmuo, atitinkantis šiose Gairėse nustatytus reikalavimus pareiškėjams, teikiantis projekto paraišką skirti paramą. Projektas – ekonomiškai nedalomų ir tikslią funkciją atliekančių veiklos rūšių visuma, turinti apibrėžtą biudžetą, įgyvendinimo laikotarpį ir aiškiai nustatytus tikslus, iš kurių galima spręsti, ar pasiektų rezultatų ekonominė ir socialinė nauda yra proporcinga panaudotiems ištekliams. Projekto paraiška – pareiškėjo, siekiančio gauti paramą projektui įgyvendinti, užpildytas nustatytos formos dokumentas, kurį sudaro A ir B dalys. Projekto vykdytojas – juridinis asmuo, su kuriuo yra sudaryta paramos sutartis nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtros projektui įgyvendinti. Tinkamos finansuoti išlaidos – paramos sutartyje numatytos išlaidos, susijusios su projekto įgyvendinimu, pagrįstos išlaidas pateisinančiais ir/arba išlaidų apmokėjimą įrodančiais dokumentais, registruotos projekto vykdytojo ir/arba jo partnerio buhalterinėje ir finansinėje apskaitoje. PIRMASIS SKIRSNIS EUROPOS SĄJUNGOS STRUKTŪRINIAI FONDAI. EUROPOS REGIONINĖS PLĖTROS FONDAS 4. Struktūriniai fondai – tai Europos Sąjungos (toliau – ES) finansinės priemonės, skirtos sumažinti ES regionų išsivystymo skirtumus ir skatinti menkiau išsivysčiusių regionų plėtrą. 5. ES struktūriniai fondai yra keturi: 5.1. Europos regioninės plėtros fondas (toliau – ERPF); 5.2. Europos socialinis fondas (toliau – ESF); 5.3. Europos žemės ūkio garantijų ir orientavimo fondo Orientavimo skyrius (EŽŪGOF); 5.4. Žuvininkystės orientavimo finansinis instrumentas (ŽOFI). 6. ERPF paskirtis – prisidėti prie regioninio išsivystymo skirtumų ES mažinimo, skatinti stabilią ir tolygią plėtrą. Fondo lėšos gali būti investuojamos į (I) gamybinę aplinką; (II) infrastruktūrą; (III) vietos plėtrą; (IV) mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą; (V) smulkųjį ir vidutinį verslą. 7. BPD yra trys prioritetai, kurie bus finansuojami ERPF lėšomis, tai yra: 7.1. I prioritetas: Socialinės ir ekonominės infrastruktūros plėtra; 7.2. III prioritetas: Gamybos sektoriaus plėtra; 7.3. V prioritetas (5.1 priemonė): Techninė parama. 8. Lietuvoje ERPF finansinė parama bus teikiama ne institucijoms ar jų programoms, o tik atrankos metu patvirtintiems projektams, kurie atitiks aukščiau paminėtų BPD prioritetų priemones ir jose įvardytą remtiną veiklą. ANTRASIS SKIRSNIS LIETUVOS 2004–2006 M. BENDRASIS PROGRAMAVIMO DOKUMENTAS. BENDROJO PROGRAMAVIMO DOKUMENTO PRIEDAS 9. ES struktūrinių fondų požiūriu Lietuva yra vienas regionas, todėl 2004–2006 metais Lietuva visų keturių ES struktūrinių fondų paramą gauna pagal I tikslo programą – BPD (parama pagal šį tikslą šiuo metu skiriama regionams, kurių BVP vienam gyventojui yra mažesnis nei 75 proc. ES BVP vidurkio). BPD yra šaliai skiriamų ES struktūrinių fondų investicijų planavimo dokumentas, nustatantis atitinkamą plėtros strategiją, ES struktūrinės paramos investavimo kryptis bei priemones. 10. Pagrindinis BPD tikslas yra sustiprinti nacionalinio ūkio ilgalaikio konkurencingumo plėtotės prielaidas, paspartinti perėjimą prie žinių ekonomikos, kuriai būdingas didėjantis BVP ir aukštas gyventojų užimtumo rodiklis, stiprinti žinių ekonomikos plėtrą, kuri lemia aukštesnį gyvenimo lygį ir visų Lietuvos gyventojų gerovę. 11. Detali informacija apie ES struktūrinių fondų finansuojamas priemones, veiklą, finansinės paramos dydžius, tinkamus pareiškėjus yra pateikta BPD priede, kurį 2004 m. vasario 5 d. patvirtino Laikinasis BPD Priežiūros komitetas. 12. Remiantis BPD, keturių ES struktūrinių fondų lėšos investuojamos tam tikromis kryptimis (pagal BPD prioritetus), t. y. (I) socialinės ir ekonominės infrastruktūros plėtros, (II) žmogiškųjų išteklių plėtros, (III) gamybos sektoriaus plėtros, (IV) kaimo plėtros ir žuvininkystės bei (V) techninės paramos. Kiekvienam prioritetui įgyvendinti yra numatytos lėšų investavimo sritys (BPD priemonės). 13. Bendra suma BPD numatytoms priemonėms finansuoti 2004–2006 m. sudaro 4 159 mln. litų (einamosiomis, t. y. 2003 m., kainomis), iš jų ES SF lėšos – 3 091 mln. litų, bendrojo nacionalinio finansavimo lėšos – 1 068 mln. litų. TREČIASIS SKIRSNIS BPD I PRIORITETO 5 PRIEMONĖ „DARBO RINKOS, ŠVIETIMO, PROFESINIO MOKYMO, MOKSLO IR STUDIJŲ INSTITUCIJŲ BEI SOCIALINIŲ PASLAUGŲ INFRASTRUKTŪROS PLĖTRA“ 14. Pagrindinis I prioriteto „Socialinės ir ekonominės infrastruktūros plėtra“ 5 priemonės „Darbo rinkos, švietimo, profesinio mokymo, mokslo ir studijų institucijų bei socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra (papildanti Europos socialinio fondo remiamas priemones)“ (toliau – 1.5 priemonė) tikslas yra mažinti teritorinius darbo rinkos paslaugų skirtumus, plėtoti ir atnaujinti švietimo, mokslinių tyrimų ir plėtros, profesinio rengimo, konsultavimo ir profesinio mokymo sektorių infrastruktūrą, gerinti šių paslaugų kokybę, mažinti atotrūkį tarp šių paslaugų, teikiamų Lietuvoje ir atitinkamų paslaugų, teikiamų pirmaujančiose ES valstybėse. 15. Įgyvendinant šią priemonę bus kuriamos naujos bei stiprinamos ir modernizuojamos jau esamos darbo rinkos, švietimo bei profesinio rengimo, mokslo ir studijų įstaigos, atnaujinama šių institucijų techninė ir technologinė bazė, plėtojama nestacionarių socialinių paslaugų ir neįgaliųjų profesinės reabilitacijos infrastruktūra. 16. Bendra BPD 1.5 priemonei įgyvendinti skiriamų lėšų suma yra 384 545 tūkst. litų (ERPF lėšos – 296 100 tūkst. litų ir bendrojo finansavimo lėšos – 88 445 tūkst. litų) Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos administruojamoms BPD 1.5 priemonės veikloms įgyvendinti 2004–2006 m. yra numatyta 130 746 tūkst. litų (ERPF lėšos – 100 674 tūkst. litų ir bendrojo finansavimo lėšos – 30 072 tūkst. litų). KETVIRTASIS SKIRSNIS BPD 1.5 PRIEMONĖS ADMINISTRAVIMO SISTEMA 17. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės mėn. 31 d. nutarimu Nr. 649 „Dėl institucijų, atsakingų už Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, skirtų Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumentui įgyvendinti, administravimą, atsakomybės ir funkcijų paskirstymo“ (Žin., 2001, Nr. 48-1676; 2005, Nr. 51-1700) buvo patvirtintos ES struktūrinių fondų administravimo Lietuvoje taisyklės. Remiantis šiomis administravimo taisyklėmis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau – SADM) kartu su Švietimo ir mokslo ministerija yra paskirtos atsakingomis už BPD 1.5 priemonę „Darbo rinkos, švietimo, profesinio mokymo, mokslo ir studijų institucijų bei socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra“ tarpinėmis institucijomis, o viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra (toliau – CPVA) – už šią priemonę atsakinga įgyvendinančiąja institucija. 18. Vadovaujantis Gairių 17 punkte paminėtu nutarimu, tarpinė institucija yra atsakinga už jai priskirtos BPD priemonės struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšų planavimą, priemonės įgyvendinimą ir priežiūrą, o įgyvendinančioji institucija yra atsakinga už tos pačios BPD priemonės projektų administravimą ir jų įgyvendinimo priežiūrą. II SKYRIUS KVIETIMAS TEIKTI PARAIŠKAS „PARAMA NESTACIONARIŲ SOCIALINIŲ PASLAUGŲ INFRASTRUKTŪROS PLĖTRAI“ PIRMASIS SKIRSNIS KVIETIMO TEIKTI PARAIŠKAS LĖŠOS, LYGINAMOJI PARAMOS DALIS IR IŠLAIDŲ FINANSAVIMO ŠALTINIAI 19. Šiam kvietimui teikti paraiškas skiriama lėšų suma – 14 mln. litų (ERPF lėšos – 11,2 mln. litų ir bendrojo finansavimo lėšos – 2,8 mln. litų). Šią sumą sudaro paramos lėšos ir bendrąjį finansavimą sudarančios iš valstybės ar savivaldybės biudžetų finansuojamų valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų lėšos, kurias jos skiria kaip nuosavą indėlį įgyvendinant nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtros projektą. 20. Paramos lėšomis gali būti apmokamos visos tinkamos finansuoti projekto išlaidos, t. y. lyginamoji paramos dalis gali siekti 100 proc. 21. Pareiškėjams bei partneriams rekomenduojama pagal galimybes prisidėti finansuojant tinkamas projekto išlaidas. 22. Nuosavas lėšas, kuriomis planuoja prisidėti prie projekto įgyvendinimo, pareiškėjas privalo nurodyti projekto paraiškos A dalies 10 lentelėje „Projekto finansavimo šaltiniai“ ir prie paraiškos pridėti nuosavą indėlį įrodančius dokumentus. Pareiškėjo nuosavų lėšų finansavimo šaltiniai turi būti aiškiai apibrėžti, patikimi, tinkami, pakankami, jie turi būti realūs paraiškos pateikimo metu (jei pareiškėjas ir/arba partneris yra biudžetinė įstaiga, paraiškoje nurodomo dydžio nuosavo indėlio lėšos turi būti numatytos kaip pareiškėjo ir/arba jo partnerio (-ių) atitinkamų metų asignavimai. Pareiškėjas kartu su paraiška turi pateikti įstaigos vadovo patvirtintą pažymą, kurioje būtų nurodyta, kurios biudžeto programos lėšų numatoma skirti projektui finansuoti). 23. Projekto tinkamų išlaidų finansavimo šaltinis taip pat yra pareiškėjo ir (arba) partnerio tiesiogiai iš įgyvendinamos projekto veiklos projekto įgyvendinimo metu ir per vienerių metų laikotarpį po projekto įgyvendinimo gaunamos grynosios pajamos – pajamos pardavus projekto rezultatą, nuomos, nario mokesčio ir panašių mokėjimų pajamos. Šios pajamos proporcingai mažina tinkamas finansuoti išlaidas. ANTRASIS SKIRSNIS REMIAMOS VEIKLOS 24. Pagrindinis šiuo kvietimu teikti paraiškas remiamos nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtros tikslas yra nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros gerinimas, mažinant socialinių paslaugų infrastruktūros skirtumus savivaldybėse, dekoncentruojant ir decentralizuojant socialinių paslaugų organizavimą ir teikimą, didinant jų įvairovę, modernizuojant socialinių paslaugų įstaigų materialinę bazę bei prisidedant prie pačių asmenų, kuriems skirtos socialinės paslaugos, arba tokių asmenų šeimos narių sugrįžimo į darbo rinką. 25. Plėtojant nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūrą, remiamos šios veiklos (pagal tikslines grupes): 25.1. Tikslinė grupė: suaugę asmenys su negalia. Šiai tikslinei grupei skirtos remiamos veiklos: 25.1.1. dienos socialinės globos įstaigų, įstaigų struktūrinių padalinių, teikiančių dienos ar trumpalaikę socialinę globą, įkūrimas arba plėtra: statyba, rekonstrukcija, įrengimas. Socialinė globa – paslaugų (slaugos, maitinimo, buitinės-higienos, darbo terapijos, užimtumo ir kt.) visuma, teikiama asmeniui su sunkia negalia (proto, psichine, fizine, kompleksine), kuriam reikalinga nuolatinė specialistų priežiūra. Socialinė globa teikiama pagal individualius globos planus: (i) ne mažiau kaip 5-8 val. per dieną (dienos socialinė globa) arba (ii)visą parą, bet ne ilgiau kaip 3 mėn. (trumpalaikė socialinė globa). 25.1.2. dienos socialinių paslaugų įstaigų, įstaigų struktūrinių padalinių, teikiančių socialinės reabilitacijos paslaugas, įkūrimas arba plėtra: statyba, rekonstrukcija, įrengimas. Socialinė reabilitacija – paslaugų (konsultavimo, socialinių įgūdžių ugdymo, darbo terapijos ir užimtumo ir kt.) visuma, teikiama iš dalies nesavarankiškam asmeniui su psichine negalia dienos metu (ne mažiau kaip 5-8 val. per dieną), kuriam reikalinga dalinė specialistų priežiūra. Darbo terapija, užimtumas šio tipo įstaigoje turi būti orientuotas buitiniams-socialiniams įgūdžiams ugdyti. 25.1.3. savarankiško gyvenimo namų įkūrimas arba plėtra: statyba, rekonstrukcija, įrengimas. Savarankiško gyvenimo namai – socialinių paslaugų įstaiga, kurioje apgyvendinami iš dalies nesavarankiški asmenys su negalia (proto, psichine, kompleksine), nereikalaujantys nuolatinės specialistų priežiūros, tačiau tokiems asmenims yra būtina socialinio darbuotojo pagalba ugdant socialinius šių asmenų įgūdžius tvarkytis savarankiškai ir integruotis į darbo rinką. Šio tipo įstaigoje sudaromos namų aplinkos sąlygos, joje gyvenantys paslaugų gavėjai savarankiškai tvarkosi buitį (gaminasi maistą, moka už komunalinius patarnavimus, perkasi patys). 25.2. Tikslinė grupė: neįgalūs ir sutrikusio intelekto vaikai. Šiai tikslinei grupei skirta remiama veikla: 25.2.1. dienos socialinės globos įstaigų, įstaigų struktūrinių padalinių, teikiančių dienos ar trumpalaikę socialinę globą, įkūrimas arba plėtra: statyba, rekonstrukcija, įrengimas. Socialinė globa – paslaugų (maitinimo, buitinės higienos, slaugos, užimtumo, ugdymo ir kt.) visuma, teikiama vaikui su negalia (proto, psichine, fizine, kompleksine) ar sutrikusio intelekto vaikui, kuriems reikalinga nuolatinė specialistų priežiūra. Socialinė globa teikiama pagal individualius globos planus: (i) ne mažiau kaip 5-8 val. per dieną, jei vaikas nelanko mokyklos (dienos socialinė globa), (ii) ne mažiau kaip 3-4 val. per dieną, jei vaikas lanko mokyklą (dienos socialinė globa) arba (iii) visą parą, bet ne ilgiau kaip 3 mėn. (trumpalaikė socialinė globa). 25.3. Tikslinė grupė: pagyvenę asmenys. Šiai tikslinei grupei skirtos remiamos veiklos: 25.3.1. dienos socialinės globos įstaigų, įstaigų struktūrinių padalinių, teikiančių dienos ar trumpalaikę socialinę globą, įkūrimas arba plėtra: statyba, rekonstrukcija, įrengimas. Socialinė globa – paslaugų (slaugos, maitinimo, buitinės higienos, darbo terapijos, užimtumo ir kt.) visuma, teikiama senatvės pensinio amžiaus asmeniui su sunkia negalia (sergančiam Alzheimerio liga, senatvine demencija ir kt.), kuriam reikalinga nuolatinė specialistų priežiūra. Socialinė globa teikiama pagal individualius globos planus: (i) ne mažiau kaip 5-8 val. per dieną (dienos socialinė globa) arba (ii) visą parą, bet ne ilgiau kaip 3 mėn. (trumpalaikė socialinė globa). 25.3.2. savarankiško gyvenimo namų įkūrimas arba plėtra: statyba, rekonstrukcija, įrengimas. Savarankiško gyvenimo namai – socialinių paslaugų įstaiga, kurioje apgyvendinami dalinai nesavarankiški pagyvenę asmenys, nereikalaujantys nuolatinės specialistų priežiūros, tačiau tokiems asmenims yra būtina socialinio darbuotojo pagalba ugdant socialinius šių asmenų įgūdžius tvarkytis savarankiškai. Šio tipo įstaigoje sudaromos namų aplinkos sąlygos ir joje paslaugų gavėjai savarankiškai tvarkosi buitį (gaminasi maistą, moka už komunalinius patarnavimus, perkasi patys). 25.4. Tikslinė grupė: socialinės rizikos šeimos. Šiai tikslinei grupei skirta remiama veikla: 25.4.1. mišrių socialinių paslaugų įstaigų, kuriose teikiamos kompleksinės socialinės paslaugos suaugusiems socialinės rizikos šeimų nariams ir jų vaikams (įskaitant socialinės rizikos vaikus, vaikus, kuriems įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka gali būti ar jau yra nustatyta laikinoji globa (rūpyba)) įkūrimas arba plėtra: statyba, rekonstrukcija, įrengimas. Šių įstaigų veiklą gali sudaryti šie struktūriniai padaliniai: 25.4.1.1. socialinės globos padaliniai, teikiantys trumpalaikę socialinę globą (maitinimo, buitinės-higienos, socialinių įgūdžių ugdymo, laisvalaikio organizavimo, užimtumo ir kt.) socialinės rizikos ir laikinai tėvų globos netekusiems vaikams. Socialinė globa teikiama pagal individualius globos planus visą parą, bet ne ilgiau kaip 12 mėn. (trumpalaikė socialinė globa); 25.4.1.2. paramos šeimai tarnybos, teikiančios tarpininkavimo, konsultavimo socialines paslaugas, socialinių įgūdžių ugdymo paslaugas socialinės rizikos šeimoms (kuriose auga socialinės rizikos vaikai ar kurių vaikai yra laikinai netekę tėvų globos). Šių įstaigų veikla turi būti siekiama ugdyti suaugusių socialinės rizikos šeimų narių socialinius įgūdžius prižiūrėti savo vaikus, tvarkytis savarankiškai ir integruotis į darbo rinką; 25.4.1.3. krizių centrai, teikiantys trumpalaikę socialinę globą (socialinę reabilitaciją) socialinės rizikos šeimoms. Trumpalaikė socialinė globa – paslaugų (darbo terapijos, užimtumo, socialinių įgūdžių ugdymo, tarpininkavimo, konsultavimo, buitinės higienos, apgyvendinimo kt.) visuma, teikiama socialinės rizikos šeimoms su vaikais (motinoms, patyrusioms smurtą; nepilnametėms su vaikais ir kt.) pagal individualius globos planus nuo 1 paros iki 18 mėn. Šio tipo įstaigoje sudaromos namų aplinkos sąlygos, joje paslaugų gavėjai mokomi savarankiškai tvarkytis buitį (gamintis maistą, apsipirkti). Šio tipo įstaigoje turi būti teikiama socialinio darbuotojo pagalba ugdant socialinius įgūdžius prižiūrėti savo vaikus, tvarkytis savarankiškai ir integruotis į darbo rinką. 25.5. Tikslinė grupė: socialinės rizikos suaugę asmenys. Šiai tikslinei grupei skirta remiama veikla: 25.5.1. laikino gyvenimo įstaigų, įstaigų struktūrinių padalinių, teikiančių trumpalaikę socialinę globą (socialinę reabilitaciją) socialinės rizikos suaugusiems asmenims įkūrimas arba plėtra: statyba, rekonstrukcija, įrengimas. Trumpalaikė socialinė globa – paslaugų (darbo terapijos, užimtumo, socialinių įgūdžių ugdymo, tarpininkavimo, konsultavimo, buitinės higienos, apgyvendinimo ir kt.) visuma, teikiama socialinės rizikos suaugusiems asmenims (benamiams, alkoholikams, narkomanams, prekybos žmonėmis aukoms ir kt.) pagal individualius globos planus nuo 1 paros iki 18 mėn. Šio tipo įstaigoje sudaromos namų aplinkos sąlygos, joje paslaugų gavėjai mokomi savarankiškai tvarkytis buitį (gamintis maistą, pirktis patys). Darbo terapija, užimtumas turi būti orientuotas į buitinių socialinių įgūdžių ugdymą. Šio tipo įstaigoje turi būti teikiama socialinio darbuotojo pagalba ugdant socialinius asmenų įgūdžius tvarkytis savarankiškai ir integruotis į darbo rinką. Įstaigos, skirtos teikti tik dienos (nakties) prieglaudą, nevykdančios socialinės reabilitacijos, į šią veiklą neįtraukiamos. 25.6. mišrių globos įstaigų, įstaigų struktūrinių padalinių, kuriuose teikiamos įvairios socialinės paslaugos skirtingoms socialinėms žmonių grupėms tos pačios įstaigos bazėje, įkūrimas arba plėtra: statyba, rekonstrukcija, įrengimas. Mišri globos įstaiga – įstaiga, kurioje teikiamos skirtingos socialinės paslaugos skirtingų socialinių grupių žmonėms. Paslaugos skirtingoms socialinėms žmonių grupėms turi būti teikiamos atskirose patalpose. Mišrios globos įstaigos veiklą turi sudaryti Gairių 25.1, 25.2, 25.3 ar 25.5 punktuose išvardytos veiklos. Kitos, neišvardytos minėtuose punktuose paslaugos (institucinė ilgalaikė globa, kultūrinės ir laisvalaikio organizavimo paslaugos, buitinės higienos bendruomenei paslaugos ir kt.) gali sudaryti ne daugiau kaip 20 proc. visų mišrios globos įstaigos veiklų. Bendruomeniniai centrai, skirti prevencijos tikslu teikti bendruomenei tik kultūrines ir laisvalaikio organizavimo bei buitinės higienos paslaugas, į šią veiklą neįtraukiami. 25.7. stacionarių socialinių paslaugų įstaigų, įstaigų struktūrinių padalinių, teikiančių ilgalaikę socialinę globą, pritaikymas (rekonstrukcija, įrengimas) Gairių 25.1.1; 25.1.3; 25.2.1; 25.3.1; 25.3.2; 25.4.1 ir 25.6 punktuose išvardytoms veikloms. Remiamos veiklos turi būti susietos su ilgalaikės socialinės globos ir stacionarių vietų skaičiaus įstaigoje mažinimo perspektyvomis, savivaldybės ir vietinės bendruomenės, kurios teritorijoje veikia socialinių paslaugų įstaiga, poreikiais. 26. Prioritetas teikiamas veikloms, nurodytoms Gairių 25.1.1; 25.2.1; 25.3.1 ir 25.4.1 punktuose. 27. Nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtros projekto paraiškoje būtina pagrįsti, kaip projekto rezultatai (pvz., įsteigta ar rekonstruota socialinių paslaugų įstaiga) prisidės prie pačių asmenų, kuriems skirtos socialinės paslaugos, arba tokių asmenų šeimos narių sugrįžimo į darbo rinką. TREČIASIS SKIRSNIS REIKALAVIMAI PAREIŠKĖJUI IR PARTNERIAMS 28. Pareiškėjai ir partneriai gali būti tik šie juridiniai asmenys, registruoti ir veikiantys Lietuvos Respublikoje: 28.1. apskričių viršininkų administracijos; 28.2. savivaldybių administracijos; 28.3. biudžetinės įstaigos; 28.4. viešosios įstaigos; 28.5. asociacijos; 28.6. religinės bendruomenės/bendrijos; 28.7. labdaros ir paramos fondai. 29. Pareiškėjas privalo būti tiesiogiai atsakingas už projekto parengimą, įgyvendinimą ir rezultatus nepriklausomai nuo to, ar pareiškėjas projektą įgyvendina vienas ar su partneriu. 30. Pareiškėjai gali dalyvauti konkurse individualiai arba kartu su partneriu (-iais). Projekto partneriams, kaip ir pareiškėjams, taikomi tokie patys tinkamumo kriterijai. 31. Projekto partneriai gali būti juridiniai asmenys, kurie dalyvaus įgyvendinant projektą ir naudosis jo rezultatais arba produktais. 32. Rinkdamasis partnerį, pareiškėjas turėtų atsižvelgti į jo žinias, įgūdžius, patirtį bei galimybes papildyti projektą reikalingais finansiniais, žmonių ar materialiniais ištekliais. Partnerio įtraukimas į projektą turi būti pagrįstas ir jo būtinumas turi būti įrodytas paraiškoje. 33. Pareiškėjas (ir partneriai) turi užtikrinti pakankamus administracinius gebėjimus ir pajėgumus projektui įgyvendinti. 34. Pareiškėjas ir partneriai yra netinkami gauti paramą, jeigu: 34.1. jiems yra iškelta byla dėl bankroto, jie likviduojami arba yra bet kokios kitos panašios būklės, numatytos Lietuvos Respublikos įstatymuose ar kituose teisės aktuose; 34.2. nevykdė įsipareigojimų, susijusių su mokesčių ir socialinio draudimo įnašų mokėjimu pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus (ši nuostata gali būti netaikoma įstaigoms, kurių veikla finansuojama iš valstybės arba savivaldybių biudžeto, ir juridiniams asmenims, kuriems Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka yra atidėti mokesčių arba socialinio draudimo įmokų mokėjimo terminai); 34.3. paraiškoje arba jos prieduose pateikė klaidinančią informaciją; 34.4. yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl pareiškėjo kitos sutarties dėl paramos skyrimo iš ES arba Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų pažeidimo; 34.5. neteisėtai bandė gauti konfidencialią informaciją arba daryti įtaką CPVA arba jos paskirtiems vertintojams, SADM, projektų atrankos komitetui ar atskiriems jo nariams dabartinio ar ankstesnio projektų paraiškų, teiktų pagal BPD, vertinimo arba atrankos metu. 35. Jei paraiška teikiama kartu su partneriais, pareiškėjas su jais pasirašo jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį (toliau – jungtinės veiklos sutartis). 36. Jungtinės veiklos sutartis privalo atitikti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso Šeštosios knygos LI skyriuje jungtinės veiklos sutarčiai keliamus reikalavimus. Jungtinės veiklos sutartimi pareiškėjas ir projekto partneris (-iai), kooperuodami savo turtą (piniginį indėlį į projektą), darbą ar žinias, įsipareigoja bendrai veikti, siekdami įgyvendinti projektą. Jungtinės veiklos sutartis turi būti rašytinės formos, o įstatymų nustatytais atvejais – notarinės formos: 36.1. Jungtinės veiklos sutartyje turi būti nurodyta: 36.1.1. jungtinės veiklos sutarties numeris ir pavadinimas, sudarymo data ir vieta; 36.1.2. jungtinės veiklos sutarties šalys (pareiškėjas ir projekto partneris arba partneriai – įstaigos ar institucijos ir jų rekvizitai) ir jas atstovausiantys ar jų įgalioti asmenys; 36.1.3. jungtinės veiklos sutarties tikslas. 36.2. Jungtinės veiklos sutartyje privalo būti detaliai reglamentuota: 36.2.1. jungtinės veiklos sutarties dalyvių įnašai į projektą; 36.2.2. atskirų projekto veiklų vykdymas (kaip bus vykdomos) ir vykdytojai; 36.2.3. jungtinės veiklos sutarties dalyvių pareigų atlikimo ir projekto valdymo bei priežiūros principai, asmenys, organizuosiantys bei atsakysiantys už atskiras projekto veiklų sritis, jų kompetencijos ribos (turėtų apsiriboti veiksmais, susijusiais su projekto valdymu ir priežiūra); 36.2.4. jungtinės veiklos sutarties dalyvių nustatyta mokėjimų, tarpusavio atsiskaitymo, išlaidų, nuostolių ir dėl jungtinės veiklos sutarties vykdymo arba nevykdymo atsiradusios žalos atlyginimo pasiskirstymo tarp jungtinės veiklos sutarties dalyvių tvarka (kaip paramos lėšos pasieks visus sutarties dalyvius nuo lėšų patekimo į projekto vykdytojo sąskaitą ir kaip už jų panaudojimą bus atsiskaitoma); 36.2.5. asmuo (vardas, pavardė ir pareigos), atsakingas už bendrų partnerių reikalų, įgyvendinant projektą, tvarkymą ir koordinavimą; 36.2.6. asmuo, atsakingas už bendro turto apsaugą, partnerių pareigos, susijusios su bendro turto išlaikymu, nurodymai kam ir kokiomis dalimis priklausys galutiniai projekto rezultatai; 36.2.7. projekto valdymo grupės sudarymas ir veikla, jei tokia grupė sudaroma; 36.2.8. visų su projekto įgyvendinimu susijusių dokumentų saugojimo ir kaupimo tvarka ir partnerių atsakomybė šioje srityje. Bendras reikalavimas partneriams – jie turi laikytis tų pačių reikalavimų, kurie nustatyti pareiškėjams paramos sutartyje arba šie dokumentai projektui pasibaigus turi būti perduoti projekto vykdytojui; 36.2.9. jungtinės veiklos sutarties galiojimo, jos nutraukimo, pakeitimo sąlygos ir tvarka. Bendros rekomendacijos: 36.2.9.1. jungtinės veiklos sutartis nutraukiama: 36.2.9.1.1. pareiškėjui vienašališkai atsisakius paramos, jei nebuvo išmokėta jokia paramos dalis arba jei grąžinama sumokėta paramos lėšų dalis; 36.2.9.1.2. SADM priėmus sprendimą nutraukti paramos sutartį ir apie tai pranešus pareiškėjui; 36.2.9.2. jungtinės veiklos sutartis keičiama: 36.2.9.2.1. pasikeitus bet kuriems duomenims, pateiktiems jungtinės veiklos sutartyje. Projekto vykdytojas ne vėliau kaip 10 dienų iki jungtinės veiklos sutarties keitimo apie tai praneša CPVA; 36.2.9.2.2. projekto vykdytojui pateikus motyvuotą prašymą (siūlymą) CPVA bei nurodžius pagrindžiančias aplinkybes. 36.3. Jungtinės veiklos sutartyje rekomenduojama nustatyti: 36.3.1. ginčų nagrinėjimo tvarką: jungtinės veiklos sutarties dalyvių tarpusavio ginčų (bendroji nuostata – nesutarimai sprendžiami derybomis, o jei derybomis nesutarimų pašalinti nepavyksta, jie sprendžiami Lietuvos Respublikos teisės aktų numatyta tvarka) sprendimo būdai; 36.3.2. jungtinės veiklos sutarties dalyvių keitimosi informacija tvarką: kokia informacija ir kaip bus keičiamasi tarp jungtinės veiklos sutarties dalyvių, kaip pareiškėjas ketina informuoti partnerius apie CPVA ir SADM rekomendacijas, sprendimus, paklausimus dėl projekto įgyvendinimo, kokia tvarka partneriai bus supažindinti su projekto vykdytojo siunčiamomis ataskaitomis, kaip bus svarstomos iniciatyvos pakeisti paramos sutartį, kaip ir kokiu periodiškumu partneriai informuos pareiškėją apie projekto pažangą ir kt.; 36.3.3. informacijos apie projektą konfidencialumo užtikrinimą: viešos informacijos apie projektą sklaida ir informavimas privalo būti neribojami, tačiau galima susitarti, kad tam tikra konfidenciali informacija negali būti skelbiama viešai ir kt.; 36.3.4. bendrų sprendimų, susijusių su projekto įgyvendinimu, priėmimo tvarką. KETVIRTASIS SKIRSNIS REIKALAVIMAI PROJEKTAMS 37. Visi teikiami projektai bus vertinami remiantis BPD priede nustatytais bendraisiais projektų atrankos kriterijais: 37.1. projektas turi atitikti bendrą BPD strategiją ir Lietuvos nacionalinę bei ES politikos kryptis; 37.2. projektas turi būti suderintas su BPD 1.5 priemonės tikslais ir atitikti šių Gairių 25 punkte įvardytą (-as) remiamą veiklą (-as); 37.3. projektas turi kurti pridedamąją vertę; 37.4. projektas turi būti finansiškai tęstinis; 37.5. projektui įgyvendinti turima pakankamų administracinių gebėjimų, siekiant užtikrinti sėkmingą projekto įgyvendinimą. 38. Vadovaujantis BPD priede nustatytais bendraisiais projektų atrankos kriterijais, prioritetas bus teikiamas: 38.1. projektui, kurį įgyvendinant bus didesnis pareiškėjo (ir/arba partnerio) indėlis; 38.2. projektui, turinčiam teigiamą poveikį regionų išsivystymo skirtumų mažinimui (ypatingai probleminėse teritorijose ir Ignalinos regiono problemoms spręsti). 39. BPD priede visiems teikiamiems projektams taip pat yra nustatyti specifiniai priemonės atrankos kriterijai. Prioritetas bus teikiamas projektams, kurie: 39.1. didins teikiamos paslaugos prieinamumą, t. y.: 39.1.1. bus skirti projektams tų savivaldybių, kuriose socialinių grupių asmenų, kuriems skiriamas projektas, dalis (procentine išraiška) bendrame tos savivaldybės gyventojų skaičiuje yra didesnė už šalies vidurkį; 39.1.2. projektu numatomos teikti socialinės paslaugos, kurių toje teritorijoje nėra ar yra nepakankamai. Poreikiui pagrįsti pateikta išsami esama konkrečios teritorijos gyventojų, socialinių paslaugų, socialinių paslaugų įstaigų statistinių rodiklių analizė; 39.1.3. didins asmenų galimybes pasinaudoti socialinėmis paslaugomis savo gyvenamoje teritorijoje; 39.1.4. projektu numatoma socialines paslaugas teikti kaimo ar mažų miestelių teritorijose (įvertinus jų poreikį); 39.1.5. paslaugų teikimas nebus siejamas su asmenų ar jų artimųjų finansinėmis galimybėmis padengti visą ar didžiąją dalį teikiamų paslaugų kainos. Prioritetas teikiamas paslaugoms, skirtoms asmenims, esantiems skurde, organizuoti. 39.2. gerins teikiamų paslaugų kokybę, t. y.: 39.2.1. numatomos teikti socialinės paslaugos papildys konkrečios vietovės socialinių paslaugų sistemą, užtikrinančią visų būtinųjų socialinių paslaugų grandžių atsiradimą vienos ar kitos socialinės žmonių grupės asmenims ir kokybišką bei visokeriopą nuoseklios pagalbos jiems suteikimo, orientuoto į šių asmenų socialinę integraciją, ciklą; 39.2.2. bus numatomas paslaugų teikimo kompleksiškumas. Socialinių paslaugų teikimas bus derinamas su konkrečios teritorijos sveikatos priežiūros, švietimo įstaigų, darbo biržų ir darbo rinkos mokymo tarnybų, socialinių užimtumo įmonių veikla ir kt. 39.3. skatins teikiamų paslaugų plėtrą, t. y.: 39.3.1. didins paslaugų gavėjų skaičių; 39.3.2. bus skirtas Gairių 25.1.1; 25.2.1; 25.3.1 ir 25.4.1 punktuose nurodytoms veikloms įgyvendinti. 39.4. turės poveikį konkretaus regiono socialinei ir ekonominei plėtrai (projektas atitiks ilgalaikes valstybės/regiono socialinės ir (ar) ekonominės plėtros strategines kryptis). 40. Rengiant projektus taip pat būtina užtikrinti, kad pastarieji neprieštarautų BPD įvardytoms horizontalaus lygio sritims. BPD numatytos horizontalaus lygio sritys yra: 40.1. darnus vystymasis – projektai turėtų prisidėti prie darnaus vystymosi politikos tikslų: palaikyti bendrą gyvenimo kokybę, nuolatinį gamtos išteklių prieinamumą, nepažeisti aplinkos, tenkinti dabartinius plėtros poreikius nepažeidžiant ateities kartų poreikių įgyvendinimo galimybių; 40.2. lygios galimybės – projektai turėtų prisidėti prie lygių galimybių visiems asmenims užtikrinimo; 40.3. informacinė visuomenė – projektai turėtų prisidėti prie informacinės visuomenės plėtros uždavinių: informacinių technologijų (toliau – IT) infrastruktūros ir institucinių bei gyventojų IT gebėjimų plėtros, naujų galimybių naudoti IT, kt.; 40.4. regioninė plėtra – projektai turėtų prisidėti prie atskirų Lietuvos regionų išsivystymo skirtumo mažinimo. 41. Planuojamame nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtros projekte turi būti numatyta steigti ar plėsti atskirą nestacionarių socialinių paslaugų biudžetinę ar viešąją įstaigą, įstaigos struktūrinį padalinį. Įgyvendinus projektą, pastatas privalo atitikti tokioms įstaigoms keliamus reikalavimus bei statybos normas ir taisykles, kurios LR teisės aktų yra nustatytos analogiškos paskirties pastatams. 42. Planuojamame nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtros projekte privalo būti numatytas projekto veiklos finansinis tęstinumas, t. y. įgyvendinant projektą steigiamos ar plečiamos įstaigos, įstaigos struktūrinio padalinio veiklos vykdymo ir tęstinumo finansinės garantijos (pateiktas Paraiškos B dalies 14 priedas). 43. Nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtros projektuose numatomi rekonstruoti pastatai bei naujai statomų pastatų žemės sklypai turi būti pareiškėjų valdomi nuosavybės teise ar patikėjimo teise arba gauti panaudos (nuomos) sutartimi ne trumpesniam kaip 5 metų laikotarpiui. 44. Planuojami nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtros projektai turi būti įgyvendinami Lietuvos Respublikos teritorijoje. 45. Planuojami nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtros projektai turi būti baigti įgyvendinti, projektų išlaidos faktiškai patirtos, paramos bei projektų vykdytojų ir partnerių nuosavos lėšos išmokėtos iki 2008 m. birželio 1 d. PENKTASIS SKIRSNIS TINKAMOS PROJEKTO IŠLAIDOS. REKOMENDUOJAMAS MINIMALUS PROJEKTO DYDIS 46. Paraiškoje nurodomos visos tinkamos finansuoti išlaidos, tiesiogiai susijusios su projekto įgyvendinimu. Tinkamos finansuoti išlaidos turi būti: 46.1. būtinos projekto tikslams ir uždaviniams pasiekti, skirtos patvirtintame projekto veiklų plane numatytoms veikloms finansuoti; 46.2. realiai apskaičiuotos (atitikti rinkos kainas) ir suplanuotos atsižvelgiant į vidutinį metinį kainų augimą ir valiutų riziką; 46.3. patirtos projekto įgyvendinimo laikotarpiu po paramos sutarties pasirašymo. Investicinio projekto ir projekto techninių dokumentų rengimo išlaidos gali būti patirtos ir iki paramos sutarties įsigaliojimo, tačiau tik tuo atveju, jei šių dokumentų rengimo paslaugų pirkimas įvyko ne anksčiau kaip 2004 m. sausio 1 d. vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 2002, Nr. 118-5296). 47. Tinkamomis finansuoti projekto išlaidomis gali būti pripažįstamos šios, nustatytus reikalavimus atitinkančių išlaidų rūšys: 47.1. statybos (naujo statinio statyba, statinio rekonstrukcija, statinio kapitalinis remontas) darbų pirkimo išlaidos; 47.2. įrangos pirkimo išlaidos; 47.3. paslaugų pirkimo išlaidos (pavyzdžiui, techninės dokumentacijos rengimo, draudimo, techninės priežiūros, audito paslaugų (skirtų tarpinio mokėjimo ir galutinio mokėjimo prašymams tikrinti), viešinimo paslaugų pirkimo išlaidos); 47.4. projekto administravimo išlaidos (pavyzdžiui, darbo užmokestis projektą administruosiantiems darbuotojams, išlaidos biuro prekėms įsigyti ir pan.). 48. PVM, tenkantis tinkamoms finansuoti išlaidoms, kurio pareiškėjas ir/arba partneris negali traukti į PVM atskaitą ir negali susigrąžinti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, laikomas tinkamomis finansuoti projekto išlaidomis. Detalios PVM pripažinimo tinkamomis finansuoti projekto išlaidomis nuostatos išdėstytos Taisyklių 13 priede. 49. Rekomenduojama minimali projekto tinkamų finansuoti išlaidų bendra suma (projekto biudžetas) yra 400 tūkst. Lt. ŠEŠTASIS SKIRSNIS NETINKAMOS PROJEKTO IŠLAIDOS 50. Į projekto biudžetą negali būti įtrauktos šios netinkamos išlaidos: 50.1. projekto paraiškos rengimo išlaidos; 50.2. žemės ir nekilnojamojo turto pirkimo išlaidos; 50.3. statinio, patalpų paprastojo remonto išlaidos; 50.4. naudotos įrangos pirkimo ar nuomos išlaidos; 50.5. nuomos išlaidos (išskyrus viešinimo tikslams); 50.6. transporto priemonių įsigijimo išlaidos (išskyrus transporto priemones, kurios yra pritaikytos neįgaliesiems; skirtos neįgaliųjų transportavimui į socialinių paslaugų įstaigas bei kurių poreikis yra pagrįstas kaip tiesiogiai susijęs su socialinių paslaugų teikimu, pavyzdžiui, pagalbos namuose prieinamumui užtikrinti atokiose vietovėse); 50.7. įnašas natūra; 50.8. už paimtas paskolas bankui mokamos palūkanos; 50.9. užsienio valiutos konvertavimo išlaidos; 50.10. finansinių operacijų išlaidos; 50.11. baudos, finansinės nuobaudos ir bylų nagrinėjimo išlaidos; 50.12. PVM, jei pareiškėjas (ar partneris) šį mokestį gali traukti į PVM atskaitą ir galėtų susigrąžinti. Detalios PVM pripažinimo netinkamomis finansuoti projekto išlaidomis nuostatos išdėstytos Taisyklių 13 priede; 50.13. nekilnojamojo turto arba įrangos nusidėvėjimas. III SKYRIUS PARAIŠKŲ TEIKIMAS PIRMASIS SKIRSNIS REIKALAVIMAI PARAIŠKAI 51. Paraišką sudaro dvi dalys: bendroji (A) ir specialioji (B) (Gairių 1 priedas) bei projekto išlaidų pagrindimo lentelė (Gairių 2 priedas). 52. Prie paraiškos turi būti pridėti paraiškos B 5.1 punkte nurodyti dokumentai. 53. Paraiška turi būti užpildyta vadovaujantis šiomis Gairėmis bei Paraiškos pildymo instrukcija (Gairių 3 priedas) griežtai laikantis nustatytos formos. 54. Paraiška turi būti užpildyta kompiuteriu, lietuvių kalba, išspausdinta ir kartu su pridedamais dokumentais tvarkingai įrišta arba susegta. 55. Visi paraiškos ir pridedamų dokumentų lapai turi būti sunumeruoti eilės tvarka. 56. Pareiškėjas turi pateikti vieną paraiškos ir pridedamų dokumentų originalą, tituliniame lape pažymėtą įrašu „Originalas“ ir dvi patvirtintas kopijas, tituliniame lape pažymėtas įrašu „Kopija“. Patvirtinimas pažymimas įrašu „Tikra“, dokumento kopijos tikrumą liudijančio pareiškėjo įstaigos vadovo ar kito, teisės aktų suteiktus įgaliojimus turinčio, darbuotojo pareigų pavadinimu, parašu, pavarde, data ir pareiškėjo antspaudu (jei turi). 57. Kartu su paraiškos originalu turi būti pateikta elektroninė paraiškos versija (įrašyta į elektroninę laikmeną), pridedamų dokumentų elektroninės versijos pateikti nebūtina. 58. Prieš pildant paraišką pareiškėjams rekomenduojame susipažinti su šiais dokumentais: 58.1. Lietuvos 2004–2006 m. bendruoju programavimo dokumentu (žr. http://www.socmin.lt); 58.2. Lietuvos 2004–2006 m. bendrojo programavimo dokumento priedu (žr. http://www.socmin.lt); 58.3. Lietuvos 2004–2006 m. bendrojo programavimo dokumento (BPD) priemonių ir projektų, finansuojamų įgyvendinant šias priemones, administravimo ir finansavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 1K-033; 58.4. Informavimo apie Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą pagal Lietuvos 2004–2006 m. bendrąjį programavimo dokumentą ir suteiktos paramos viešinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 1K-233 (Žin., 2004, Nr. 98-3650); 58.5. Socialinių paslaugų infrastruktūros plėtros 2004–2006 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1178 (Žin., 2003, Nr. 90-4075); 58.6. Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2000 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 70 „Dėl socialinių paslaugų katalogo 2000 m. patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 65-1968) (žr. http://www.socmin.lt). 59. Pareiškėjas, teikdamas daugiau nei vieną paraišką, kartu turi pateikti savo veiklos strategiją ir nurodyti teikiamų paraiškų (projektų) eilę pagal svarbą (prioritetus). ANTRASIS SKIRSNIS PARAIŠKOS PATEIKIMAS 60. Paraiška turi būti pateikta užklijuotame voke vienu iš nurodytų būdų: 60.1. atsiųsta paštu; 60.2. įteikta pašto kurjerio; 60.3. įteikta pareiškėjo ar jo įgalioto asmens. 61. Paraiška turi būti pateikta šiuo adresu: Centrinė projektų valdymo agentūra S. Konarskio g. 13 LT-03109 Vilnius 62. Ant voko turi būti nuoroda: „Kvietimo Nr. BPD2004-ERPF-1.5.0-09“ 63. Kitais būdais arba kitais adresais, negu nurodyta šių Gairių 60 ir 61 punktuose, pateikta paraiška nebus registruojama ir vertinama. 64. Paraiška turi būti pateikta iki 2005 m. rugsėjo 26 d., 16 val. Vėliau gauta paraiška nebus vertinama. 65. Už paraiškos pristatymą laiku atsako pareiškėjas. Atsiuntusiam paraišką pareiškėjui išsiunčiamas paraiškos registravimo patvirtinimas. Jei pareiškėjas paraišką įteikė asmeniškai arba tai padarė jo įgaliotas asmuo, toks patvirtinimas išduodamas paraiškos pateikimo metu. TREČIASIS SKIRSNIS INFORMACIJOS TEIKIMAS PAREIŠKĖJAMS 66. Visą informaciją apie kvietimą teikti paraiškas „Parama nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtrai“ galima rasti šiuose tinklalapiuose: www. socmin. lt ir www. cpva. lt. 67. Pareiškėjai gali pateikti klausimus dėl dalyvavimo kvietime tvarkos ir sąlygų bei paraiškos pildymo: 67.1. elektroniniu paštu adresais: [email protected], [email protected]; 67.2. telefonu (8~5) 263 97 49; 67.3. faksu (8~5) 251 44 01. 68. Informacija telefonu pareiškėjams teikiama nuo kvietimo teikti paraiškas paskelbimo dienos iki galutinės paraiškų pateikimo dienos. Klausimai elektroniniu paštu arba faksu gali būti pateikti likus ne mažiau kaip 7 dienoms iki paraiškų priėmimo termino pabaigos. Kiekviename elektroniniu paštu arba faksu siunčiamame laiške turi būti nurodytas kvietimo teikti paraiškas numeris, siuntėjo vardas ir pavardė, organizacija ir telefono numeris. 69. Klausimai ir atsakymai, kurie gali būti svarbūs visiems pareiškėjams, bus reguliariai skelbiami internete adresu www.cpva.lt. Likus mažiau kaip 7 dienoms iki paraiškų priėmimo termino pabaigos, atsakymai nebus atnaujinami. IV SKYRIUS PARAIŠKŲ VERTINIMAS PIRMASIS SKIRSNIS PARAIŠKŲ VERTINIMO ETAPAI 70. Už pateiktų paraiškų vertinimą yra atsakinga CPVA, kuri, esant reikalui, gali pasinaudoti nepriklausomų ekspertų paslaugomis. Vertinimas vyksta pagal CPVA nustatytą ir su SADM suderintą vidinę paraiškų vertinimo tvarką. 71. Vertinimo metu CPVA gali kreiptis į atitinkamas institucijas papildomos informacijos apie pareiškėją bei paraišką. 72. Vertinimo metu CPVA gali atlikti patikrą vietoje. Apie planuojamą patikrą vietoje pareiškėjas informuojamas išsiunčiant jam informacinį raštą, kuriame nurodoma, kokia informacija, duomenys, dokumentai turi būti prieinami CPVA darbuotojams. Paraiškoje pateiktos informacijos patikra vietoje turi būti atlikta per kuo trumpesnį laiką. Konkretų laiką, per kurį turi būti atlikta patikra, nustato CPVA. Parengus patikros vietoje ataskaitą, atsižvelgiant į joje pateikiamą informaciją, paraiška vertinama toliau. Patikros metu nustačius, jog pareiškėjas paraiškoje pateikė klaidinančią informaciją, CPVA atmeta paraišką. 73. Paraiškų vertinimas atliekamas trimis etapais: 73.1. paraiškos administracinės atitikties vertinimas; 73.2. projekto tinkamumo skirti paramą vertinimas; 73.3. projekto kokybės ir naudos vertinimas. ANTRASIS SKIRSNIS ADMINISTRACINĖS ATITIKTIES VERTINIMAS 74. Šiame vertinimo etape nustatoma, ar su paraiška yra pateikti visi prašomi dokumentai bei reikiama informacija. 75. Atliekant paraiškos administracinės atitikties vertinimą, užpildoma toliau pateikta 1 lentelė. 1 lentelė. Paraiškos administracinės atitikties vertinimas Paraiškos Nr. 1 partneris Projekto pavadinimas 2 partneris Paraišką vertino ... Taip Ne 1. Pateiktos abi paraiškos dalys (A ir B) 2. Paraiška (paraiškos A ir B dalys) yra tinkamai pateikta, išsamiai užpildyta, atitinka paraiškos formą ir yra pasirašyta pareiškėjo 3. Paraiška (paraiškos A ir B dalys) užpildyta kompiuteriu ir lietuvių kalba 4. Pridėti visi privalomi dokumentai, nurodyti paraiškos B dalies 5.1 punkte 5. Pateiktas reikiamas paraiškos ir pridedamų dokumentų egzempliorių skaičius (vienas originalas ir dvi patvirtintos kopijos) 6. Pateikta elektroninė paraiškos versija (įrašyta į elektroninę laikmeną) VERTINTOJO PASTABOS (Kokios informacijos ar dokumentų trūksta) 76. Jeigu vertinama paraiška neatitinka bent vieno administracinės atitikties vertinimo kriterijaus, pareiškėjui siunčiamas raštas, kuriame prašoma per nustatytą terminą pateikti trūkstamą informaciją arba dokumentus. Konkretų terminą, per kurį būtina pateikti trūkstamą informaciją, nustato CPVA, tačiau tai negali būti terminas, trumpesnis nei 2 darbo dienos. 77. Jeigu pareiškėjas per nustatytą laiką prašomos informacijos ir dokumentų nepateikia arba pateikia ne visus prašomus dokumentus ir informaciją, CPVA argumentuotu sprendimu paraišką atmeta ir toliau nevertina. 78. Apie priimtą sprendimą dėl paraiškos atmetimo CPVA informuoja pareiškėją per 5 darbo dienas, išsiųsdama jam informacinį raštą, kuriame nurodo paraiškos atmetimo priežastis. 79. Paraiška, atitinkanti visus administracinės atitikties vertinimo kriterijus, yra vertinama toliau. 80. Informacija apie administracinės atitikties vertinimo etapą praėjusias paraiškas skelbiama CPVA interneto svetainėje www. cpva. lt. TREČIASIS SKIRSNIS TINKAMUMO SKIRTI PARAMĄ VERTINIMAS 81. Šiame vertinimo etape nustatoma, ar projektas (arba jo dalis) yra tinkamas finansuoti BPD 1.5 priemonei įgyvendinti skirtomis lėšomis. 82. Tinkamumo skirti paramą vertinimas atliekamas pagal toliau pateiktą 2 lentelę: 2 lentelė. Tinkamumo skirti paramą vertinimas Paraiškos gavimo data Pareiškėjo pavadinimas Paraiškos Nr. 1 partneris Projekto pavadinimas 2 partneris Paraišką vertino ... Taip Ne 1. PAREIŠKĖJO IR PARTNERIŲ TINKAMUMAS 1.1. Pareiškėjas atitinka šiose Gairėse nustatytus tinkamumo reikalavimus 1.2. Partneris (-iai) atitinka šiose Gairėse nustatytus tinkamumo reikalavimus 1.3. Partnerio (-ių) įtraukimas pagrįstas ir jo (jų) būtinumas įrodytas paraiškoje 1.4. Projektui įgyvendinti turima pakankamų administracinių gebėjimų ir pajėgumų 2. PROJEKTO TINKAMUMAS 2.1. Projektas atitinka BPD strategiją ir prisideda prie BPD ir BPD 1.5 priemonės tikslų įgyvendinimo 2.2. Projektas atitinka Gairėse nurodytą nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtros veiklos sritį ir jos remiamą (-as) veiklą (-as) (pagal tikslinę grupę) 2.3. Tikslinės grupės, kurioms skirtos projekto veiklos, atitinka Gairėse pareiškėjams nurodytas grupes 2.4 Projektas prisideda prie pačių asmenų, kuriems skirtos socialinės paslaugos, arba tokių asmenų šeimos narių sugrįžimo į darbo rinką 2.5. Projekte numatyta steigti arba plėsti atskirą socialinių paslaugų biudžetinę ar viešąją įstaigą, įstaigos struktūrinį padalinį 2.6. Projektas nepažeidžia ES ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų ir aplinkosaugos reikalavimų 2.7. Projektas neprieštarauja ES horizontaliosioms sritims (darnaus vystymosi, lygių galimybių, informacinės visuomenės ir regioninės plėtros) 2.8. Pasirinkta privaloma paramos informavimo ir viešumo priemonė 2.9. Paraiškoje pagrįstas projekto finansinis tęstinumas (pateiktos finansinį tęstinumą pagrindžiančių dokumentų kopijos). Projekto finansiniam tęstinumui užtikrinti naudojami šaltiniai yra patikimi ir tinkami 2.10. Paraiškoje pagrįsta pridėtinė projekto rezultatų vertė (paaiškinta, kokį naują produktą ar paslaugą sukuria projektas institucijos, ūkio sektoriaus ir/arba regiono mastu arba kaip jis kiekybiškai ir kokybiškai keičia esamus produktus arba paslaugas) 2.11. Projektas įgyvendinamas Lietuvos Respublikos teritorijoje 2.12. Projektas įgyvendinamas tinkamu laikotarpiu 3. PROJEKTO IŠLAIDŲ TINKAMUMAS 3.1. Pareiškėjo nuosavų lėšų finansavimo šaltiniai yra aiškiai apibrėžti, patikimi ir tinkami (pateikti tai įrodantys dokumentai) (jei taikoma) 3.2. Projekto išlaidos yra aiškios, detalios, pagrįstos, realios, suplanuotos atsižvelgiant į vidutinį metinį kainų augimą ir valiutų riziką ir būtinos projektui įgyvendinti 3.3. Projekto išlaidos atitinka tinkamų finansuoti išlaidų kategorijas VERTINTOJO PASTABOS (Kokios informacijos ar dokumentų trūksta) Maksimali siūloma tinkamų finansuoti išlaidų suma, litais Maksimalus siūlomas paramos projektui dydis, litais 83. Jeigu paraiška atitinka ne visus tinkamumo skirti paramą kriterijus ir bent vienas vertinimo atsakymas yra neigiamas, CPVA siunčia raštą pareiškėjui su prašymu tikslinti paraišką pagal pateiktas pastabas per nustatytą terminą, ne trumpesnį kaip 2 darbo dienos. Jeigu pareiškėjas per nustatytą laiką visos prašomos informacijos nepateikia, CPVA motyvuotu sprendimu paraišką atmeta ir toliau nevertina. 84. Šiame vertinimo etape taip pat nustatomas maksimalus paramos projektui dydis ir lyginamoji paramos dalis. Jeigu dalis projekto išlaidų yra nepagrįstos, CPVA raštu prašo pareiškėjo pagrįsti tokias išlaidas ir/arba pasiūlo dalį jų sumažinti. Jei per CPVA nustatytą terminą pareiškėjas nepateikia prašomos informacijos arba pateikta informacija nepagrindžia išlaidų būtinumo projekto veiklai įgyvendinti, nepagrįstos išlaidos laikomos netinkamomis finansuoti. Vertintojai turi teisę perskaičiuoti projekto biudžetą, naudodami vidutinius rinkos įkainius, ir atitinkamai sumažinti nepagrįstai dideles projekto tinkamas finansuoti išlaidas, apie tai informuodami pareiškėją. 85. Jeigu CPVA nustatytas projekto tinkamų finansuoti išlaidų dydis ir galimas maksimalus paramos dydis skiriasi nuo paraiškoje nurodytų, CPVA raštu suderina su pareiškėju, ar jis sutinka įgyvendinti projektą su CPVA nustatytomis maksimalaus dydžio išlaidomis ir parama. Jei pareiškėjas nesutinka, CPVA paraišką atmeta ir toliau nevertina. 86. Apie priimtą sprendimą atmesti paraišką CPVA informuoja pareiškėją per 5 darbo dienas, išsiųsdama jam informacinį raštą, kuriame nurodo paraiškos atmetimo priežastis. 87. Paraiška, atitinkanti visus tinkamumo skirti paramą kriterijus, yra vertinama toliau. 88. Informacija apie tinkamumo skirti paramą vertinimo etapą praėjusias paraiškas skelbiama CPVA interneto svetainėje www. cpva. lt KETVIRTASIS SKIRSNIS PROJEKTO NAUDOS IR KOKYBĖS VERTINIMAS 89. Projektų naudos ir kokybės vertinimo etape atrenkami projektai, kurie iš tinkamų finansuoti projektų labiausiai atitinka prioritetinius bendruosius BPD priedo ir specifinius BPD 1.5 priemonės projektų atrankos kriterijus, duoda daugiausiai naudos, efektyviausiai panaudoja paramos lėšas ir kurių įgyvendinimas yra geriausiai suplanuotas. 90. Vertinimas atliekamas projektui suteikiant balus pagal nustatytus vertinimo kriterijus. Aukščiausias galimas įvertinimas yra 100 balų. 91. Atliekant projekto naudos ir kokybės vertinimą, pildoma toliau pateikta 3 lentelė. 3 lentelė. Projekto naudos ir kokybės vertinimas Paraiškos Nr.: Projekto pavadinimas: Pareiškėjo pavadinimas: Prašoma paramos suma: Projekto įgyvendinimo vieta: Projekto trukmė: Nuoroda į paraiškos formą Vertinimo kriterijai Maks. balų skaičius Skiriamas balas Pastabos I. PROJEKTO REZULTATŲ POREIKIO IR NAUDOS PAGRĮSTUMAS 80 B1.3 1.1. Kiek projektas atitinka specifinius BPD 1.5 priemonės atrankos kriterijus 38 1.1.1. projektas didina teikiamos paslaugos prieinamumą projektas atitinka Gairių 39.1.1 punktą – 2 balai projektas atitinka Gairių 39.1.2 punktą – 3 balai projektas atitinka Gairių 39.1.3 punktą – 2 balai projektas atitinka Gairių 39.1.4 punktą – 2 balai projektas atitinka Gairių 39.1.5 punktą – 1 balas 1.1.2. projektas gerina teikiamų paslaugų kokybę projektas atitinka Gairių 39.2.1 punktą – 4 balai projektas atitinka Gairių 39.2.2 punktą – 4 balai 1.1.3. projektas skatina teikiamų paslaugų plėtrą projektas atitinka Gairių 39.3.1 punktą – 4 balai projektas atitinka Gairių 39.3.2 punktą – 8 balai 1.1.4. projektas turi poveikį konkretaus regiono socialinei ir ekonominei plėtrai. projektas atitinka Gairių 39.4 punktą – 8 balai 6; B1.2 1.2. Projekto poreikio pagrindimas (kam ir kodėl būtini projekto rezultatai). Kiek projekto rezultatai atitinka tikslinės grupės poreikius Projekto poreikis yra paremtas konkrečiai įvardyta problema, yra atskleistos problemos atsiradimo priežastys. Projekto poreikis yra pagrįstas tyrimais bei statistika, yra nurodytos tyrimų publikacijos ar oficialios statistinės informacijos šaltiniai. Tikslinė grupė yra konkrečiai įvardyta, pateikta išsami ir objektyvi informacija apie specifines tikslinės grupės problemas bei poreikius. Aiškiai ir konkrečiai įvardytos numatomos teikti socialinės paslaugos. Paraiškoje išsamiai pagrįsta, kaip projekto rezultatai prisidės prie tikslinės grupės problemų sprendimo, kaip ir kokiu laipsniu pagerins tikslinės grupės padėtį 14 6; 7; 13; B1.2 1.3. Projektas teikia adekvačią naudą palyginti su sąnaudomis, kurių reikia planuojamiems projekto rezultatams pasiekti (rezultatai aiškiai apibrėžti) Teritorijoje yra planuojamų teikti paslaugų paklausa, projekto apimtys adekvačios paklausos mastui 10 10 1.4. Kokia dalimi pareiškėjas prisideda prie projekto įgyvendinimo nuosavomis lėšomis Pagal tai, kiek projektas atitinka šį kriterijų, skiriami tokie balai: 1. Pareiškėjas prisideda daugiau kaip 20 proc. nuosavų lėšų – 5 balai 1. Pareiškėjas prisideda 10–20 proc. nuosavų lėšų – 3 balai 3. Pareiškėjas prisideda iki 10 proc. nuosavų lėšų – 1 balas 2. Pareiškėjas neprisideda nuosavomis lėšomis – 0 balų 5 B4.2 1.5. Projekto rezultatų papildomas socialinis-ekonominis poveikis Pateiktas išsamus socialinės-ekonominės naudos ir sąnaudų pagrindimas: identifikuoti socialiniai-ekonominiai kintamieji, kuriems projektas turės poveikį, adekvačiai įvertintas jų poveikis (monetarine ar natūrine išraiška) 8 1.6. Projekto poveikis regionų išsivystymo skirtumams mažinti Projektas prisideda prie regionų išsivystymo skirtumų mažinimo 5 II. PROJEKTO VEIKLŲ PLANAVIMAS, JŲ ORGANIZAVIMAS IR VALDYMAS 20 11 2.1. Projekto veiklų apibrėžtumas, pagrįstumas, išdėstymas laike Projekto veiklos konkrečiai apibrėžtos ir susijusios tarpusavyje; visos veiklos yra būtinos ir pakankamos numatytiems rezultatams pasiekti; veiklų įgyvendinimo išdėstymas laike yra realus, nuoseklus, logiškas ir optimalus siekiant numatytų rezultatų 8 B2.1; B3.2; Paraiškos 5 ir 8 priedai 2.2. Atsakomybės už projekto veiklos sritis priskyrimas, nurodyto personalo pajėgumas jas atlikti. Paraiškoje aiškiai ir konkrečiai nurodyta, kam (pareiškėjo ar partnerio organizacijoje) priskiriama atsakomybė už atskirų veiklų įgyvendinimą; nurodytas personalas turi pakankami kompetencijos ir patirties, reikalingos numatytoms veikloms atlikti 7 B4.4 2.3. Rizikos analizės atlikimas Identifikuotos galimos rizikos ir įvertintas jų poveikis, numatytos rizikos valdymo priemones 5 IŠ VISO 100 Vertintojo pastabos Paraiškos vertintojas (Pareigos, parašas, vardas ir pavardė) Vertinimo data 92. Jei projektas pagal Gairių 91 punkte pateiktą 3 lentelę surenka mažiau nei 65 balus iš 100 galimų balų, jis CPVA yra rekomenduojamas nefinansuoti. 93. Jeigu, vertinant paraišką, šiame vertinimo etape kyla neaiškumų ar trūksta informacijos, CPVA gali pareiškėjui išsiųsti laišką su prašymu pateikti paaiškinimus ar trūkstamą informaciją (pareiškėjas paaiškinimus ar trūkstamą informaciją turi pateikti per prašyme nurodytą, ne trumpesnį nei 2 darbo dienų, terminą) arba pareiškėją pakviesti atvykti į interviu. Pareiškėjui nepateikus trūkstamos informacijos arba jei pareiškėjo pateikta informacija yra nepakankama, vertinimo metu mažinamas atitinkamo vertinimo kriterijaus balų skaičius. 94. Atlikusi projekto naudos ir kokybės vertinimą, CPVA parengia projektų vertinimo ataskaitą, kurią pateikia SADM. 95. Informacija apie naudos ir kokybės vertinimo etapą praėjusias paraiškas skelbiama CPVA interneto svetainėje www.cpva.lt V SKYRIUS PRANEŠIMŲ PATEIKIMAS 96. Visi su projektu susiję pranešimai siunčiami paraiškoje nurodytu pareiškėjo adresu ir (arba) paraiškoje nurodytu pareiškėjo faksu. 97. Apie bet kokį fakso arba adreso pasikeitimą pareiškėjas turi nedelsdamas informuoti CPVA. Pranešimas pareiškėjui laikomas įteiktu tinkamai, jei jis buvo išsiųstas paskutiniu pareiškėjo nurodytu adresu arba faksu. VI SKYRIUS PROJEKTŲ ATRANKA IR GALUTINIO SPRENDIMO DĖL PARAMOS SKYRIMO PRIĖMIMAS 98. Gavusi CPVA vertinimo ataskaitą, SADM kviečia Projektų atrankos komiteto (toliau – atrankos komitetas) posėdį. Atrankos komiteto posėdžiuose dalyvauja vadovaujančiosios institucijos (Finansų ministerijos) ir kitų institucijų, kurių kompetencijos sričiai priskiriami svarstomi projektai, taip pat, jei būtina, socialinių partnerių atstovai. 99. Atrankos komitetas, apsvarstęs CPVA vertinimo ataskaitą, parengia ir teikia SADM vieną iš šių rekomendacijų: 99.1. skirti paramą projektui; 99.2. neskirti paramos projektui; 99.3. grąžinti projektą CPVA pakartotinai vertinti. 100. Atrankos komitetas rekomendacijas dėl svarstomų projektų priima, remdamasis CPVA parengta vertinimo ataskaita, kitų institucijų atstovų bei ekspertų pateiktais argumentais ir informacija. 101. Informacija apie atrankos komiteto rekomendacijas skelbiama SADM interneto svetainėje www. socmin. lt. 102. Galutinį sprendimą dėl paramos skyrimo priima SADM, vadovaudamasi atrankos komiteto rekomendacijomis. Apie savo sprendimą SADM informuoja CPVA. 103. Jeigu atrankos komitetas rekomenduoja pakartotinai įvertinti projektą, SADM grąžina paraišką CPVA, kuri informuoja pareiškėją apie atliekamą pakartotinį vertinimą. CPVA iš naujo įvertina paraišką, atsižvelgdama į atrankos komiteto pastabas, ir per atrankos komiteto nurodytą laiką pateikia naują vertinimo ataskaitą. 104. Jeigu projektui nuspręsta neskirti finansavimo, CPVA per 5 darbo dienas po to, kai ji gauna ir įregistruoja SADM sprendimą, tokiam pareiškėjui siunčia pranešimą, kuriame nurodo paramos neskyrimo priežastis. 105. Informacija apie priimtus sprendimus skelbiama SADM ir CPVA interneto svetainėse www. socmin. lt ir www. cpva. lt. VII SKYRIUS SKUNDŲ NAGRINĖJIMAS 106. Pareiškėjas turi teisę SADM apskųsti CPVA veiksmus arba neveikimą, susijusius su paraiškos vertinimu ir atranka per 10 darbo dienų nuo tos dienos, kai jis suž …

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.