Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymas dėl gairių pareiškėjams pagal lietuvos 2004–2006 metų bendrojo

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO ĮSAKYMAS DĖL GAIRIŲ PAREIŠKĖJAMS PAGAL LIETUVOS 2004–2006 METŲ BENDROJO PROGRAMAVIMO DOKUMENTO 2 PRIORITETO „ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ PLĖTRA“ 5 PRIEMONĘ „ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ KOKYBĖS GERINIMAS MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR INOVACIJŲ SRITYJE“ PATVIRTINIMO 2004 m. liepos 15 d. Nr. ISAK-1143 Vilnius Vadovaudamasis Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų administravimo Lietuvoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. 649 (Žin., 2001, Nr. 48-1676; 2003, Nr. 88-3999), 9.8 punktu:

ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS ALGIRDAS MONKEVIČIUS PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro 2004 m. liepos15 d. įsakymu Nr. ISAK-1143 GAIRĖS PARAIŠKŲ TEIKĖJAMS PAGAL LIETUVOS 2004–2006 METŲ BENDROJO PROGRAMAVIMO DOKUMENTO 2 PRIORITETO „ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ PLĖTRA“ 5 PRIEMONĘ „ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ KOKYBĖS GERINIMAS MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR INOVACIJŲ SRITYJE“ Kvietimo Nr. BPD-ESF-2.5.0-K01-04 I. BENDROSIOS NUOSTATOS I. BENDRASIS PROGRAMAVIMO DOKUMENTAS IR JO PRIEDAS 1. Europos Sąjungos (toliau – ES) struktūrinių fondų požiūriu Lietuva yra vienas regionas, todėl 2004–2006 metais Lietuva visų keturių ES struktūrinių fondų paramą gaus vienos, pirmo paramos tikslo (parama pagal šį tikslą šiuo metu skiriama regionams, kurių bendrasis vidaus produktas vienam gyventojui yra mažesnis nei 75 proc. ES vidurkio) programos, pagrindu. Ši programa – Lietuvos 2004–2006 metų bendrasis programavimo dokumentas (toliau – BPD) – bendras šaliai skiriamų ES struktūrinių fondų investicijų planavimo dokumentas, nustatantis atitinkamą plėtros strategiją, ES struktūrinės paramos investavimo kryptis bei priemones, t. y. kur ir kaip Lietuvoje planuojama investuoti ES struktūrinių fondų lėšas.

2.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 19 d. nutarimą Nr. 1182 „Dėl prioritetinių Lietuvos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros krypčių patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 74-3180);

2.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. liepos 15 d. nutarimą Nr. 911 „Dėl Inovacijų versle programos“ (Žin., 2003, Nr. 71-3225);

2.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 22 d. nutarimą Nr. 1645 „Dėl Aukštųjų technologijų plėtros programos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 121-5488);

2.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 22 d. nutarimą Nr. 1646 „Dėl Ilgalaikės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros strategijos bei Lietuvos mokslo ir technologijų baltosios knygos nuostatų įgyvendinimo programos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 121-5489);

2.5. Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategiją, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. ISAK-433/A1-83 (Žin., 2004, Nr. 56-1957).

4.1. socialinės ir ekonominės infrastruktūros plėtrai (transporto infrastruktūros didinimui, energetikos sektoriaus plėtrai, aplinkos kokybės gerinimui, sveikatos apsaugos sistemos tobulinimui, švietimo bei socialinių paslaugų infrastruktūros atnaujinimui);

4.2. žmogiškųjų išteklių plėtrai (investicijos į žmogiškuosius išteklius, darbuotojų kvalifikacijos bei kompetencijos tobulinimą, socialinės integracijos didinimą);

4.3. gamybos sektoriaus plėtrai (parama verslo ir pramonės konkurencingumui didinti, informacinėms paslaugoms plėtoti, veiksmingesniam turizmo potencialui panaudoti);

4.4. kaimo ir žuvininkystės plėtrai;

4.5. techninei paramai.

6.1. bendri projektų atrankos kriterijai;

6.2. bendri priežiūros rodikliai;

6.3. prioritetų bei priemonių apibūdinimas;

6.4. išsamūs BPD numatytų priemonių aprašymai;

6.5. finansuotinos veiklos;

6.6. finansinės lentelės;

6.7. informavimo strategija bei veiksmų planas;

6.8. bendrieji kompiuterinės duomenų sistemos principai;

6.9. trumpas valstybės pagalbos schemų aprašymas.

II. EUROPOS SOCIALINIS FONDAS 7. Europos socialinis fondas (toliau – ESF) yra vienas iš keturių ES struktūrinių fondų, kurio paskirtis – įgyvendinti strateginius ES užimtumo politikos tikslus.

9.1. aktyvios darbo rinkos politikos plėtra ir skatinimas kovoti su nedarbu, užkirsti jam kelią, užtikrinti ilgalaikio nedarbo prevenciją, sudaryti palankias sąlygas ilgalaikiams bedarbiams grįžti į darbo rinką ir remti jaunimo ir asmenų, po tam tikro laiko grįžtančių į darbo rinką, profesinę integraciją;

9.2. lygių galimybių patekti į darbo rinką, ypač tiems, kurie yra socialiai atskirti, užtikrinimas;

9.3. profesinio mokymo, švietimo, konsultavimo, kaip mokymosi visą gyvenimą politikos, veiksniai, kuriais siekiama: lengvinti integraciją į darbo rinką, gerinti ir išlaikyti gebėjimą užsitikrinti užimtumą ir remti darbo vietos mobilumą;

9.4. kvalifikuotos, parengtos ir mokančios prisitaikyti darbo jėgos rėmimas, darbo organizavimo racionalizavimas ir gebėjimas prisitaikyti, darbo vietų kūrimas, skatinantis verslumo sąlygų plėtrą bei žmonių potencialo didinimą mokslinių tyrimų inovacijų srityje;

9.5. konkrečios priemonės, skirtos moterų patekimui į darbo rinką gerinti ir dalyvauti joje, įskaitant jų karjerą, jų galimybes gauti naujas darbo vietas ir pradėti verslą bei mažinti vertikalią ir horizontalią segregaciją dėl lyties darbo rinkoje.

10.1. žmogiškųjų išteklių plėtojimas tose veiklų rūšyse, kurios gali būti integracijos į darbo rinką dalis:

10.1.1. švietimas ir profesinis mokymas, įskaitant privalomojo mokslo lygmens profesinį rengimą, gamybinė praktika, parengiamasis mokymas, pirmiausia bendrųjų gebėjimų ugdymas ir tobulinimas, užimtumo atgavimas, priemonės, skirtos skatinti gebėjimą užsitikrinti užimtumą darbo rinkoje, profesinis orientavimas, konsultavimas ir tęstinis profesinis mokymas;

10.1.2. subsidijos asmenims, dirbantiems pagal darbo sutartis, ir subsidijos savarankiškai dirbantiems asmenims;

10.1.3. mokslinių tyrimų inovacijų plėtra – antroji studijų pakopa bei vadybininkų ir technikų rengimas mokslinių tyrimų įstaigose ir įmonėse;

10.1.4. naujų užimtumo šaltinių kūrimas, įskaitant socialinę ekonomiką (trečioji sistema).

10.2. Siekiant padidinti šių Gairių 10.1 punkte nurodytų veiklos rūšių veiksmingumą, parama taip pat gali būti teikiama:

10.2.1. struktūroms ir sistemoms:

10.2.1.1. profesiniam mokymui, švietimui ir įgūdžių ugdymui plėtoti ir gerinti, įskaitant mokytojų, instruktorių ir darbuotojų rengimą bei profesinio mokymo ir kvalifikacijos įgijimo prieinamumui darbininkams gerinti;

10.2.1.2. įdarbinimo paslaugoms modernizuoti ir jų veiksmingumui gerinti;

10.2.1.3. darbo, švietimo, profesinio mokymo ir mokslinių tyrimų sričių ryšiams plėtoti;

10.2.1.4. numatomų užimtumo pokyčių ir kvalifikacijų poreikių, siejamų su naujais darbo būdais ir naujomis darbo organizavimo formomis, sistemoms kurti atsižvelgiant į būtinumą derinti šeimos gyvenimą ir darbo pobūdį bei padėti pagyvenusiems darbuotojams turėti pasitenkinimą teikiantį darbą iki išeinant į pensiją. Tačiau tai neapima paankstintos išėjimo į pensiją sistemos finansavimo;

10.2.2. lydimosioms priemonėms:

10.2.2.1. parama teikiant paslaugas išmokų gavėjams, įskaitant priežiūros paslaugų teikimą ir sąlygų išlaikytiniams sudarymą;

10.2.2.2. socialinio švietimo ugdymo skatinimas siekiant remti laipsnišką integraciją į darbo rinką;

10.2.2.3. žinių gilinimas, informavimas ir viešinimas.

III. ESF PRIEMONIŲ ADMINISTRAVIMAS 11. Šios gairės nustato reikalavimus, kuriais vadovaujamasi teikiant, atrenkant ir įgyvendinant projektus pagal Europos socialinio fondo 2 prioriteto 5 priemonės „Žmogiškųjų išteklių kokybės gerinimas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje“ projektus.

13.1. 2.1 priemonę „Užimtumo gebėjimų ugdymas“;

13.2. 2.2 priemonę „Darbo jėgos kompetencijos ir gebėjimų prisitaikyti prie pokyčių ugdymas“;

13.3. 2.3 priemonę „Socialinės atskirties prevencija“.

14.1. 2.4 priemonę „Mokymosi visą gyvenimą sąlygų plėtra“;

14.2. 2.5 priemonę „Žmogiškųjų išteklių kokybės gerinimas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje“.

II. LIETUVOS 2004–2006 METŲ BPD 2.5 PRIEMONĖ „ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ KOKYBĖS GERINIMAS MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR INOVACIJŲ SRITYJE“ 15. ESF finansavimas skiriamas tik tiems mokslo ir studijų sistemos ir įmonių projektams, kuriais siekiama įgyvendinti BPD 2.5 priemonės „Žmogiškųjų išteklių kokybės gerinimas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje“ (toliau – priemonė) aprašyme nustatytus tikslus ir kurie atitinka šios priemonės aprašyme išvardytas remiamas veiklas.

18.1. atnaujinti magistrantų ir doktorantų, mokslininkų ir kitų tyrėjų kvalifikaciją ir palaikyti jų kompetencijos lygį;

18.2. vykdyti programinę mokslinių tyrimų ir eksperimentinę plėtrą (toliau – MTEP) prioritetinėse srityse, plėtoti ir tobulinti konkursinį MTEP finansavimą (stiprinant specialistų gebėjimus);

18.3. plėtoti MTEP vertinimo sistemą mokslo ir studijų institucijose;

18.4. skatinti dialogą tarp mokslo ir visuomenės (skatinti mokslo ir studijų institucijų bei verslo įmonių partnerystę; skatinti neformalųjį švietimą mokslo, technologijų ir inovacijų srityse; moksliniais tyrimais pagrįstą inovatyvią vadybinę, edukacinę taikomąją veiklą ūkio, socialinių paslaugų, kultūros ir švietimo srityse).

31.1. magistrantūros, doktorantūros ir podiplominės studijos prioritetinėse MTEP srityse ir jų mobilumo užtikrinimas:

31.1.1. II ir III studijų pakopos specialistų rengimas žemės ir miškų ūkio augalų biotechnologijų, mechatronikos, informacinių, lazerinių ir optinių technologijų srityse;

31.1.2. magistrantūros, doktorantūros universitetinių studijų programų, modulių kūrimas, atnaujinimas, įgyvendinimas mokslo ir studijų institucijose pagal Aukštųjų technologijų plėtros programos gamybos šakas;((rezidentūros universitetinių studijų programų, modulių kūrimas, atnaujinimas, įgyvendinimas (specializuota sveikatos priežiūra, susijusi su MTEP specifika); magistrantūros, doktorantūros universitetinių studijų programų, modulių kūrimas, atnaujinimas, įgyvendinimas mokslo ir studijų institucijose pagal socialinių mokslų vadybos, ekonomikos, komunikacijos ir informacijos studijų sritis, kitas tarpdalykines-tarpkryptines studijų programas; praktikos, stažuotės įmonėse (tarp jų inovacijų ir didelę pridėtinę vertę kuriančiose įmonėse), susijusiose su magistrantūros, doktorantūros, podiplominėmis studijomis;

31.2. mokslininkų ir kitų tyrėjų, atitinkančių rinkos poreikius ruošimas, jų kvalifikacijos tobulinimas bei perkvalifikavimas:

31.2.1. mokslininkų ir kitų tyrėjų kvalifikacijos kėlimas žemės ir miškų ūkio augalų biotechnologijų, mechatronikos, informacinių, lazerinių ir optinių technologijų srityse;

31.2.2. sertifikuoti kvalifikacijos kėlimo, perkvalifikavimo kursai mokslo ir studijų institucijų mokslininkams ir kitiems tyrėjams (verslo įmonių darbuotojams, jų kvalifikacijos tobulinimui ir perkvalifikavimui MTEP srityse) pagal horizontalias gebėjimų ugdymo sritis; mokslo ir studijų institucijų dėstytojų kvalifikacijos mokslo, technologijų, inovacijų srityje kėlimas;

31.3. MTEP ekspertų rengimas: mokslo ir studijų institucinio vertinimo ekspertų mokymo programų, institucinio vertinimo ekspertų rengimas; magistrantūros, doktorantūros universitetinių studijų programų vertinimo ekspertų rengimas ir kvalifikacijos kėlimas;

31.4. MTEP kokybės užtikrinimas mokslo ir studijų sistemoje:

31.4.1. institucinio vertinimo sistemos sukūrimas ir instituciniai mokslo ir studijų institucijų vertinimai; magistrantūros, doktorantūros universitetinių studijų programų vertinimo sistemų tobulinimas, magistrantūros, doktorantūros universitetinių studijų programų atitikimo Lietuvos ūkio poreikiams skatinimas;

31.4.2. MTEP veiklos kokybės užtikrinimo vidinių sistemų sukūrimas ir veikla mokslo ir studijų institucijose;

31.5. mokslo ir studijų institucijų informacinės sistemos ir duomenų bazių sukūrimas, tobulinimas ir stebėsena:

31.5.1. mokymo sistema studentams, mokslininkams ir kitiems tyrėjams, naudojantis ITMiS programos LieMSIS paprogramės akademinės dalies teikiamomis galimybėmis;

31.5.2. sertifikuoti kvalifikacijos kėlimo, perkvalifikavimo kursai dėstytojams (mokslininkams ir kitiems tyrėjams) darbui su duomenų bazėmis, darbui tinkluose; regioninės praktikos galimybių MTEP įmonėse ir mokslo studijų institucijose informacinių duomenų bazės;

31.6. žinių ir gebėjimų apie mokslą, technologijas, inovacijas gilinimas ir sklaida: tęstinis profesinis mokymasis plėtojant taikomuosius mokslinius tyrimus ir taikomąją mokslinę veiklą; naujų mokymo(si) metodų ir formų kūrimas ir diegimas, kai mokslinių tyrimų rezultatai naudojami mokymo ir studijų procesui (įskaitant mokymo ir studijų medžiagos sukūrimą bei publikavimą); jaunimo ir suaugusiųjų neformalaus švietimo paslaugos mokslo, technologijų ir inovacijų srityje; lyčių lygybės skatinimas aukštajame moksle ir akademinėje darbo rinkoje; vadybinių gebėjimų stiprinimas inovacijų sistemoje;

31.7. techninė pagalba (įskaitant tyrimus, studijas) rengiant projektą:

31.7.1. mokslininkų ir kitų tyrėjų verslumo gebėjimų ugdymo poreikių tyrimas, studentų, mokslo daktarų-stažuotojų praktikų įmonėse įžvalgos;

31.7.2. valstybinės ir regioninės aukščiausios kvalifikacijos specialistų poreikio tyrimai, pagal aukštųjų technologijų plėtros programos gamybos šakas ir MTEP prioritetines sritis.

33.1. magistrantams;

33.2. doktorantams, rezidentams;

33.3. mokslininkams ir kitiems tyrėjams;

33.4. įmonių darbuotojams;

33.5. pedagogams, dėstytojams;

33.6. vertintojams, konsultantams.

36.1. mokslo ir studijų institucijos;

36.2. privačios įmonės;

36.3. mokslo ir studijų ekspertinės ir koordinavimo institucijos;

36.4. viešojo administravimo institucijos;

36.5. valstybės ir savivaldybių įstaigos;

36.6. asociacijos, įsteigtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymu (Žin., 2004, Nr. 25-745), kurių viena iš pagrindinių veiklų yra švietimas, inovacijų, technologijų verslumo skatinimas, atstovavimas aukštųjų technologijų plėtros sričių įmonėms;

36.7. viešosios įstaigos, įsteigtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymu (Žin., 1996, Nr. 68-1633; 2004, Nr. 25-752), kurių pagrindinė veikla yra švietimas, inovacijų, technologijų verslumo skatinimas, konkrečios aukštųjų technologijų plėtros sritys.

43.1. sutarties pavadinimas ir numeris;

43.2. data ir pasirašymo vieta (miestas ar vietovė);

43.3. sutarties šalys (pareiškėjas ir projekto partneris (partneriai) – įstaigos ar institucijos ir jų rekvizitai) ir jas atstovausiantys ar jų įgalioti asmenys (jeigu steigimo dokumentus pasirašo ne įstaigos ar institucijos vadovas, reikalingas įgaliojimas; jeigu steigėjas yra užsienio bendrovė, įgaliojimas turi būti patvirtintas Apostille arba notariškai, jeigu tarp Lietuvos ir tos šalies, kurios rezidentas yra steigėjas, pasirašyta ir galioja atitinkama sutartis);

43.4. sutarties tikslas.

44.1. koks jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties dalyvių indėlis į projektą, kas atsakingas už bendro turto apskaitą, kokios partnerių pareigos, susijusios su bendro turto išlaikymu, ir kam priklausys galutiniai projekto rezultatai, nupirkto ir sukurto turto ir atliktų darbų nuosavybės teisės;

44.2. kaip bus vykdomos atskiros projekto veiklos ir kas jas vykdys;

44.3. jungtinės veiklos dalyvių pareigų atlikimo ir projekto valdymo bei priežiūros principai ir asmenys, kurie organizuos bei atsakys už atskiras projekto veiklų sritis; apibrėžtos jų kompetencijos ribos, kurios turėtų apsiriboti veiksmais, susijusiais su projekto valdymu ir priežiūra;

44.4. jungtinės veiklos dalyvių nustatyta mokėjimų, tarpusavio atsiskaitymo, išlaidų, nuostolių padengimo tvarka – kaip paramos lėšos pasieks visus sutarties dalyvius nuo lėšų patekimo į pareiškėjo sąskaitą ir kaip už jų panaudojimą bus atsiskaitoma;

44.5. asmenų, kurie atsakingi už informacijos apie sutarties pakeitimus pateikimą Fondui, nustatymas. Informacija turi būti pateikta ne vėliau kaip per 10 darbo dienų;

44.6. kokia tvarka bus saugomi ir kaupiami visi su projekto įgyvendinimu susiję dokumentai (šių Gairių 224 punktas) ir kokios su tuo susijusios partnerių atsakomybės ribos. Bendras reikalavimas partneriams – jie turėtų laikytis tų pačių reikalavimų dėl dokumentų saugojimo, nustatytų pavyzdinėje paramos teikimo sutartyje.

45.1. sutarties terminą, kuris neturi būti trumpesnis kaip iki galutinės projekto ataskaitos patvirtinimo;

45.2. ginčų nagrinėjimo tvarką – kaip bus sprendžiami Jungtinės veiklos sutarties dalyvių tarpusavio ginčai (bendroji nuostata ta, kad nesutarimai sprendžiami derybomis, o jeigu derybomis nesutarimu pašalinti nepavyksta, jie sprendžiami Lietuvos Respublikos teisės aktų numatyta tvarka);

45.3. sutarties dalyvių keitimosi informacija tvarka – kokia informacija ir kaip bus keičiamasi tarp jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties dalyvių, kaip pareiškėjas ketina projekto partnerius informuoti apie Fondo ir Tarpinės institucijos rekomendacijas, sprendimus, paklausimus dėl projekto įgyvendinimo, kokia tvarka projekto partneriai bus supažindinti su pareiškėjo siunčiamomis ataskaitomis, kaip bus svarstomos iniciatyvos pakeisti paramos teikimo sutartį, kaip ir kokiu periodiškumu projekto partneriai informuos pareiškėją apie projekto pažangą ir kt.;

45.4. informacijos apie projektą konfidencialumo užtikrinamas – viešos informacijos apie projektą sklaidą ir informavimas privalo būti neribojami, tačiau galima susitarti, kad tam tikra konfidenciali informacija negali būti skelbiama viešai ir kt.;

45.5. sprendimų, susijusių su bendrais reikalais, priėmimo tvarka;

45.6. bendrų išlaidų ir bendrų nuostolių atlyginimas.

48.1. jam iškelta byla dėl bankroto, jis likviduojamas arba yra kokioje nors kitoje panašioje situacijoje, numatytoje Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose;

48.2. nevykdo įsipareigojimų, susijusių su socialinio draudimo įnašų mokėjimu pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus;

48.3. paraiškoje arba jos prieduose pateikia Fondui neteisingą informaciją;

48.4. pažeidžia kitą sutartį dėl paramos skyrimo iš Europos bendrijos arba Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų;

48.5. bando gauti konfidencialią informaciją arba daryti įtaką vertinimą ar atranką atliekančiai institucijai ar projektų atrankos komitetui dabartinio ar ankstesnio paraiškų vertinimo metu.

52.1. prisidėti prie žmonių išteklių plėtros sektoriaus;

52.2. didinti teikiamos paslaugos prieinamumą;

52.3. gerinti teikiamų paslaugų kokybę;

52.4. skatinti teikiamų paslaugų plėtrą;

52.5. prisidėti prie regioninių skirtumų mažinimo.

53.1. atitikti MTEP prioritetines sritis;

53.2. diegti naujausius tarptautinius laimėjimus mokslinių tyrimų srityje;

53.3. skatinti mokslo ir studijų institucijų bei verslo įmonių partnerystę;

53.4. skatinti mokslininkus ir tyrėjus mokslo krypčių sandūros projektuose;

53.5. skatinti inovacijas.

54.1. darniai plėtrai. Darnios plėtros pagrindiniai principai nustatyti Europos Tarybos Lisabonos strategijoje (2000) – ekonomikos, visuomenės raidos ir aplinkos apsaugos plėtotės strategijoje siekiant darnaus vystymosi ir socialinės pažangos bei Lietuvos nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, patikslintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029). Ilgalaikis darnios plėtros tikslas – ugdyti išsilavinusius, savarankiškus, aktyvius ir atsakingus visuomenės narius, plėtoti intelektualinį visuomenės potencialą, siekti, kad žinios ir mokslas užtikrintų darnų ekonominių, socialinių ir aplinkosaugos uždavinių įgyvendinimą;

54.2. informacinės visuomenės plėtrai. Pagrindinės informacinės visuomenės plėtros nuostatos patvirtintos Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strateginiame plane, patikslintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu Nr. 984 (Žin., 2001, Nr. 71-2534). Informacinės visuomenės plėtros strateginis tikslas – skatinti informacinės visuomenės plėtros procesą Lietuvoje, padėti gyventojams integruotis į pasaulio informacinę visuomenę, kuo geriau panaudoti jos teikiamas galimybes. Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi, nuolat besimokanti ir žiniomis savo veiklą grindžianti visuomenė, kurios nariai – paprasti Lietuvos gyventojai ir visų lygių vadovai – gali, moka ir nori visose savo veiklos srityse veiksmingai taikyti šiuolaikinių informacinių technologijų priemones, naudotis savo šalies ir viso pasaulio kompiuterizuotais informacijos ištekliais, o valstybės ir savivaldos institucijos, įstaigos, pasitelkdamos šias priemones ir išteklius, priimti sprendimus, užtikrinti gyventojams prieinamą ir patikimą viešąją informaciją;

54.3. lygių galimybių užtikrinimui (vyrų ir moterų, įvairių socialinių grupių atstovų);

54.4. regioninei plėtrai. Regioninė plėtra – socialinių ir ekonominių skirtumų tarp regionų ir regionų viduje mažinimas, visos valstybės teritorijos tolygios ir tvarios plėtros skatinimas. Pagrindinės regioninės plėtros nuostatos išdėstytos Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme (Žin., 2000, Nr. 66-1987; 2002, Nr. 123-5558).

II. PARAIŠKOS FORMA 55. Pareiškėjai, siekiantys gauti ESF lėšų, privalo lietuvių kalba kompiuteriu užpildyti standartinę paraiškos formą (šių Gairių 2, 3 ir 3a priedai) vadovaudamiesi paraiškos pildymo vadovais (4 ir 5 priedai). Ranka užpildytos paraiškos nagrinėjamos nebus.

57.1. pareiškėjo ir jo partnerių registracijos pažymėjimų bei įstatų kopijos, patvirtintos projektą teikiančios institucijos vadovo arba jo įgalioto asmens parašu ir institucijos antspaudu;

57.2. jeigu projektas teikiamas kartu su partneriais, prie projekto paraiškos pridedama jungtinės veiklos sutartis ir partnerystės deklaracija (šių Gairių 6 priedas) ar jų kopijos. Atskirą partnerystės sutartį pasirašo ir pareiškėjas, ir projekto partneriai;

57.3. pareiškėjo ir jo partnerių paskutinių 3 metų veiklos finansinių ataskaitų kopijos, patvirtintos projektą teikiančios institucijos vadovo arba jo įgalioto asmens parašu ir institucijos antspaudu;

57.4. projekto vadovo ir kitų projektą administruojančių darbuotojų gyvenimo ir veiklos aprašymai (CV);

57.5. pareiškėjo ir jo partnerių pažymų originalai iš Mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos apie atsiskaitymus. Pažymos turi būti išduotos ne anksčiau kaip prieš vieną mėnesį iki paraiškos pateikimo datos;

57.6. pareiškėjo ir jo partnerių pažymų originalai iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos apie atsiskaitymus. Pažymos turi būti išduotos ne anksčiau kaip prieš vieną mėnesį iki paraiškos pateikimo datos;

57.7. išsamus projekto biudžetas projekto įgyvendinimo laikotarpiui;

57.8. VĮ „Registrų centras“ pažymos originalas, patvirtinanti, kad pareiškėjo ir jo partnerių organizacijos nėra likviduojamos ir joms nėra pradėta bankroto procedūra;

57.9. projekto loginė matrica (rekomenduojama).

III. PARAIŠKŲ TEIKIMO IR PRIĖMIMO TVARKA 60. Paraiškos turi būti įteikiamos asmeniškai pašto kurjerio arba siunčiamos registruotu laišku Žmonių išteklių plėtros programų paramos fondui adresu: Žmonių išteklių plėtros programų paramos fondas, Geležinio Vilko g. 12, 01112 Vilnius.

IV. PAREIŠKĖJŲ INFORMAVIMO IR KONSULTAVIMO TVARKA 65. Fondui pareiškėjai gali pateikti klausimus dėl dalyvavimo programoje sąlygų ir paraiškų pildymo tvarkos. Klausimai gali būti pateikiami raštu (siunčiami paprastu ar elektroniniu paštu) ir žodžiu. Elektroninio pašto adresas: [email protected], telefonas (8-5) 2610041, Faksas (8-5) 2608281.

V. PARAIŠKŲ VERTINIMO TVARKA 69. Visų projektų vertinimas ir atranka susideda iš šių etapų:

69.1. Fondas organizuoja paraiškų vertinimą. Tam Fondas gali pasinaudoti nepriklausomų ekspertų paslaugomis. Vertinimo išvadas bei rekomendacijas Fondas pateikia Tarpinei institucijai, o Tarpinė institucija vertinimo rezultatus pateikia Projektų atrankos komitetui;

69.2. Projektų atrankos komitetas nagrinėja vertinti pateiktas paraiškas ir Tarpinei institucijai teikia siūlymą dėl projektų finansavimo;

69.3. Projektų atrankos komiteto rekomendacijų pagrindu Tarpinė institucija priima sprendimą dėl projektų finansavimo ir praneša apie tai Fondui;

69.4. gavęs Tarpinės institucijos išvadą dėl finansavimo, Fondas informuoja pareiškėjus apie priimtą sprendimą;

69.5. tarp Fondo, Tarpinės institucijos ir atrinktų projektų pareiškėjų pasirašomos trišalės sutartys.

71.1. administracinės atitikties vertinimas, kurio metu patikrinama, ar paraiška yra visiškai sukomplektuota, tai yra ar pateikti visi prašomi dokumentai bei reikiama informacija;

71.2. tinkamumo vertinimas, kurio metu nustatoma, ar projektas yra tinkamas gauti paramą iš ES struktūrinių fondų;

71.3. techninis, ekonominis ir finansinis vertinimas, kurio metu įvertinama pateiktų projektų kokybė ir atitiktis atrankos kriterijams (balais).

Paraiškos pristatymo data:

Paraiškos Nr.:

Paraišką priėmė:

Pareiškėjo pavadinimas:

Partneris 1:

Partneris 2: ...

Taip Ne 1.

Paraiška (A ir B dalys) visiškai užpildyta, atitinka paraiškos formą, yra pasirašyta pareiškėjo antspauduota 2.

Pateiktas reikiamas paraiškos ir jos priedų originalų ir kopijų skaičius 3.

Pateikta elektroninė paraiškos versija 4.

Paraiška užpildyta lietuvių kalba 5.

Biudžetas ir finansavimo šaltinių lentelė atitinka nustatytą formą ir yra pasirašyti pareiškėjo 6.

Pateiktas priedas 1. Projekto vykdytojo ir jo partnerių steigimo dokumentų kopijos.

7.

Pateiktas priedas 2. Projekto jungtinės veiklos (partnerystės) sutartys ar jų kopijos 8.

Pateiktas priedas 3. Projekto vykdytojo ir jo partnerių finansinių ataskaitų už paskutinius 3 veiklos metus kopijos.

9.

Pateiktas priedas 4. Projekto vadovo ir kitų projektą administruojančių darbuotojų gyvenimo ir veiklos aprašymai (CV).

10.

Pateiktas priedas 5. Projekto vykdytojo ir jo partnerių pažymos iš Valstybinės mokesčių inspekcijos apie atsiskaitymus.

11.

Pateiktas priedas 6. Projekto vykdytojo ir jo partnerių pažymos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus apie atsiskaitymus.

12.

Pateiktas priedas 7. Detalus projekto biudžetas projekto įgyvendinimo laikotarpiui (pagal priedą).

13.

Pateiktas priedas 8. Registrų centro standartinis išrašas apie projekto vykdytojo ir jo partnerių įmonės statusą.

14.

Pateiktas priedas 9. Išvados dėl pareiškėjo ir (arba) jo partnerio (-ių) teiktos preliminarios paraiškos (jei buvo teikta) kopija 15.

Pateiktas priedas 10. Projekto loginė matrica (rekomenduojama) VERTINTOJO PASTABOS. (Kokios informacijos ar dokumentų trūksta) 73. Jeigu vertinant paraišką administracinės atitikties lentelėje pažymimas bent vienas atsakymas „ne“, pareiškėjui siunčiamas raštas, kuriame prašoma per 5 darbo dienas nuo informavimo dienos (fakso išsiuntimo datos) pateikti trūkstamą informaciją arba dokumentus. Jeigu pareiškėjas per nustatytą laiką prašomos informacijos nepateikia, paraiška atmetama.

Paraiškos pristatymo data:

Paraiškos Nr.:

Paraišką priėmė:

Pareiškėjo pavadinimas:

Partneris 1:

Partneris 2: ...

Taip Ne 1.

Pareiškėjo ir partnerių tinkamumas 1.1.

Pareiškėjas atitinka nustatytus reikalavimus 1.2.

Pareiškėjo partneris atitinka nustatytus reikalavimus 2.

Projekto tinkamumas finansuoti 2.1.

Projektas atitinka BPD 2.5 priemonės tikslus 2.2.

Projektas atitinka BPD 2.5 priemonės remiamus bei Gairėse pareiškėjams nurodytas veiklas 2.3.

Projektas neprieštarauja ES horizontaliosioms politikoms 2.4.

Projekto veiklos vieta atitinka nustatytus reikalavimus 2.5.

Tikslinės grupės, kurioms skirtos projekto veiklos, atitinka Gairėse pareiškėjams nurodytas grupes 2.6.

Paraiškoje nurodyta bent viena paramos informavimo ir viešinimo priemonė 3.

Projekto atitikimas bendrojo finansavimo reikalavimams 3.1.

Prašoma suma nėra mažesnė už nustatytą minimalią ir neviršija nustatytos maksimalios sumos (jeigu taikoma) 4.

Prašomų kompensuoti projekto išlaidų tinkamumas 4.1.

Paramos prašoma tinkamų finansuoti išlaidų kategorijoms 5.

Projekto įgyvendinimo laikotarpio tinkamumas 5.1.

Projekto įgyvendinimo trukmė atitinka Gairėse pareiškėjams nustatytus reikalavimus VERTINTOJO PASTABOS (Kokios informacijos ar dokumentų trūksta) 77. Antrajame vertinimo etape nustatoma, ar projektas yra tinkamas gauti paramą iš ES struktūrinių fondų. Vertinimą atlieka du vertintojai. Projektų tinkamumo reikalavimai yra šie:

77.1. pareiškėjas bei projekto partneriai turi priklausyti tinkamų pareiškėjų grupei, nurodytai šių Gairių 33 punkte;

77.2. veiklos, kurias numatoma įgyvendinti projekto metu, turi būti tinkamos remti pagal šiose Gairėse nustatytus reikalavimus;

77.3. projekto išlaidos arba jų dalis turi atitikti kompensuojamų išlaidų kriterijus pagal ES struktūrinių fondų ir nacionalines taisykles;

77.4. projektas turi būti įgyvendinamas tinkamu laikotarpiu.

Pareiškėjo Nr.:

Pareiškėjo pavadinimas:

Prašoma paramos suma Projekto pavadinimas:

Projekto įgyvendinimo vieta:

Projekto trukmė Kriterijai Maksimalus balas Skiriamas balas Nuoroda į paraiškos formą 1. Projekto svarbumas (aktualumas) 45 1.1. Projekto atitikimas Gairėse nurodytiems specifiniams priemonės atrankos kriterijams 10 B.1.1.3.

1.2. Projekto atitikimas Gairėse nurodytiems atskirų veiklos sričių prioritetams (įskaitant nuosavo įnašo dalį) 10 A.5.

A.7.4.

B.1.4.1.

1.3. Projekto poreikio pagrindimas: konkretus, logiškas, paremtas aiškiai aprašyta problema, pagrįstas tyrimais bei statistika 10 B 1.2.1.

B 1.2.2.

1.4. Veiklos atitikimas tikslinių grupių poreikiams, projekto poveikis tikslinėms grupėms 10 B 1.4.2.

B.1.5.1.

1.5. Projekto pridedamoji vertė 5 B 1.2.3.

A.7.5.2.

2.2. Projekto metu planuojami sukurti inovaciniai produktai 5 B.1.5.3.

2.3. Projekto tęstinumas (finansiniu, instituciniu arba politiniu aspektu) 5 B.1.5.4.

3.2. Projekto įgyvendinimo planas 5 B.1.4.3.

3.3. Projekto struktūros aiškumas ir nuoseklumas 5 B.1.4.

4.2. Pareiškėjo ir partnerių patirtis projektų valdymo ir įgyvendinimo srityje 5 B.2.5.

B.2.6.

5.2. Išlaidų pagrįstumas ir realumas 5 B.5.

Maksimalus balas 100 Vertintojo rekomendacija ir išvados 88. Vertinimo metu atsižvelgiama į paraiškoje pateiktą informaciją bei dokumentus. Jeigu vertintojams kyla neaiškumų ar trūksta informacijos, pareiškėjui siunčiamas raštas, kuriame prašoma pateikti paaiškinimus ar papildymus. Pareiškėjas paaiškinimus ar papildymus turi pateikti per 10 darbo dienų nuo informavimo dienos (fakso išsiuntimo datos). Jeigu pareiškėjas per nustatytą laiką prašomos informacijos nepateikia, paraiška atmetama.

VI. PARAIŠKŲ ATRANKOS TVARKA 92. Įvertinęs paraiškas ir projektus, Fondas parengia vertinimo ataskaitą, kurioje pateikia visų atliktų vertinimų suvestines ir teikia Tarpinei institucijai. Tarpinė institucija teikia projektus svarstyti Projektų atrankos komitetui.

94.1. rekomenduoti skirti paramą projektui;

94.2. rekomenduoti neskirti paramos (finansavimo) projektui. Šis sprendimas priimamas, jeigu projektas nepakankamai atitinka atrankos kriterijus, yra nepakankamai kokybiškas arba jam skirti paramą netikslinga dėl kokių nors kitų Projekto atrankos komiteto nustatytų priežasčių. Projekto atmetimo motyvai nurodomi projektų atrankos komiteto posėdžio protokole;

94.3. rekomenduoti Tarpinei institucijai grąžinti projektą Fondui pakartotinai vertinti.

IV. PARAMOS SUTARČIŲ SUDARYMAS I. GALUTINIO SPRENDIMO DĖL PARAMOS SKYRIMO PRIĖMIMAS 98. Galutinį sprendimą dėl paramos skyrimo priima Tarpinė institucija.

99.1. pagrindas skirti paramą (pagal struktūrinių fondų administravimo tvarką);

99.2. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto programų, iš kurių skiriamas finansavimas, pavadinimai ir kodai;

99.3. šiuo sprendimu skirstoma BPD priemonei (-ėms) skirtų lėšų suma;

99.4. Projektų atrankos komiteto posėdžio protokolo data ir numeris;

99.5. Fondo vertinimo ataskaitos registravimo numeris;

99.6. sąrašas projektų bei jų vykdytojų, kuriems skiriama parama;

99.7. paramos, skiriamos kiekvienam projektui, dydis;

99.8. priežastys, dėl kurių neskiriama parama Projektų atrankos komiteto rekomenduotiems projektams (jei jų yra).

II. SUTARČIŲ PASIRAŠYMAS 102. Po to, kai Fondas gauna Tarpinės institucijos sprendimą dėl paramos suteikimo, pareiškėjui registruotu laišku išsiunčiamas raštas, kuriame informuojama apie suteiktą paramą, apie pasiūlymo pasirašyti sutartį (šių Gairių 7 priedas) galiojimo terminą, nurodomi dokumentai, kuriuos būtina turėti pasirašant sutartį Fonde, taip pat kiti pasirašytos sutarties pateikimo Fondui būdai.

III. SKUNDŲ NAGRINĖJIMAS 108. Pareiškėjai turi teisę apskųsti Fondo, Tarpinės institucijos ir Vadovaujančiosios institucijos – Finansų ministerijos – sprendimus.

V. EUROPOS SOCIALINIO FONDO PROJEKTŲ FINANSAVIMAS I. EUROPOS SOCIALINIO FONDO PROJEKTŲ IŠLAIDŲ TINKAMUMAS 114. Pagrindinės taisyklės, kuriomis vadovaujantis nustatomas išlaidų tinkamumas, išdėstytos Europos Komisijos (EK) 2004 m. kovo 10 d. reglamente Nr. 448/2004 „Dėl struktūrinių fondų bendro finansavimo tinkamumo taisyklių“. Tinkamos kiekvieno struktūrinio fondo veiklų išlaidos apibūdintos bendrose fondų veiklą reglamentuojančiose taisyklėse, vadovaujantis ESF reglamentu Nr. 1784/1999 „Dėl Europos socialinio fondo“. Šiomis taisyklėmis turi vadovautis visos organizacijos, rengdamos projektų, finansuojamų iš ESF, biudžetus. Pagrindinis principas – tinkamos yra tos išlaidos, kurių kompensuoti EK reglamentas Nr. 448/2004 nedraudžia.

115.1. būtinos projektui vykdyti ir numatytos subsidijų sutartyje;

115.2. faktiškai patirtos, t. y. įtrauktos projekto vykdytojo ir (ar) jo partnerių apskaitą bei pagrįstos jas įrodančių dokumentų originalais;

115.3. patirtos projekto įgyvendinimo metu (įskaitant ir audito išlaidas).

118.1. realiai sumokėtos išlaidos;

118.2. pajamų (įplaukų) apskaita;

118.3. finansiniai ir kiti mokesčiai;

118.4. PVM ir kiti mokesčiai bei rinkliavos;

118.5. lizingas.

119.1. nusidėvėjimo išlaidos. Nekilnojamojo turto ar įrenginių, kurie yra tiesiogiai susiję su veiklos tikslais, nusidėvėjimo išlaidos yra tinkamos, jeigu:

119.1.1. nacionalinės ar ES subsidijos nebuvo naudojamos tokiam nekilnojamajam turtui ar įrenginiams įsigyti, t. y. jei ilgalaikis turtas įsigytas savomis ar partnerio lėšomis, tuomet jo nusidėvėjimo išlaidos yra tinkamos;

119.1.2. nusidėvėjimo išlaidos apskaičiuotos pagal tam tikras apskaitos taisykles, t. y. remiantis Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais ilgalaikio turto nusidėvėjimo normatyvais;

119.1.3. išlaidos yra susijusios tik su minėtos bendrai finansuojamos veiklos laikotarpiu.

122.1. banko sąskaitos mokesčiai. Banko mokesčiai už specialios subsidijų sąskaitos atidarymą ir tvarkymą. Šie mokesčiai atitinka bendrojo finansavimo reikalavimus, nes paramos lėšoms projekto vykdytojas privalo atidaryti atskirą banko sąskaitą;

122.2. atlyginimai teisės specialistams už konsultacijas, rinkliavos notarams, techninės ar finansinės ekspertizės, apskaitos ir audito išlaidos. Šios išlaidos yra tinkamos, jeigu jos yra būtinos ir tiesiogiai susijusios su projekto įgyvendinimu. Išlaidų tinkamumą įvertina Fondas;

122.3. banko ar kitų finansinių institucijų suteiktų garantijų išlaidos. Šios išlaidos yra tinkamos tiek, kiek tokių garantijų reikalauja nacionaliniai ar Europos Bendrijos teisės aktai.

123.1. jeigu paramos gavėjas projekto vykdymui skirtų prekių ir paslaugų pirkimo PVM, atsižvelgus į Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (Žin., 2002, Nr. 35-1271; 2004, Nr. 17-505) 58 straipsnio 1 dalį (PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo ir (arba) importo PVM už įsigytas ir (arba) importuotas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu šios prekės ir (arba) paslaugos skirtos naudoti tokiai šio PVM mokėtojo veiklai – PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui), neturi teisės įtraukti į PVM atskaitą, tai tokios PVM išlaidos yra laikomos tinkamomis projekto išlaidomis;

123.2. sumokamas pirkimo ir (arba) importo PVM finansuotinas iš ES struktūrinių fondų, jeigu remiamo projekto vykdoma ekonominė veikla atitinka Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 4 skyriuje nurodytas neapmokestinamas veiklos rūšis. T. y. jeigu projekto metu perkamos prekės ar paslaugos skirtos veiklai, kurią vykdant prekių tiekimas ar paslaugų teikimas PVM neapmokestinamas, tokio PVM atskaityti negalima ir jis yra tinkamas finansuoti iš ES struktūrinių fondų;

123.3. kitais atvejais PVM išlaidos nėra tinkamos finansuoti iš ES struktūrinių fondų.

123.4. kiti mokesčiai ir rinkliavos. Jei šie mokesčiai būtini projektui įgyvendinti, jie traktuojami kaip tinkamos projekto išlaidos. Pavyzdžiui, gyventojų pajamų mokestis, socialinio draudimo įmokos, įmokos į garantinį fondą ir panašiai.

123.5. Lizingas. Su lizingo veikla susijusios išlaidos yra tinkamos projekto išlaidos ir gali būti finansuojamos iš struktūrinių fondų, jei lizingas yra ekonomiškiausias būdas pasinaudoti tam tikru ilgalaikiu turtu. Jeigu tokio paties turto įprastinės nuomos išlaidos būtų mažesnės, tuomet būtų pripažintos tinkamos tik šios nuomos išlaidos, o lizingo davėjo pelnas būtų netinkamos projekto išlaidos.

II. NETINKAMOS PROJEKTO IŠLAIDOS 124. Netinkamos projekto išlaidos nėra finansuojamos iš ESF lėšų ir negali būti įtrauktos į projekto biudžetą. Projekto išlaidos yra netinkamos, jeigu:

124.1. neatitinka pagrindinių Europos Komisijos (EK) 2004 m. kovo 10 d. reglamente Nr. 448/2004 „Dėl struktūrinių fondų bendro finansavimo tinkamumo taisyklių“ pateiktų taisyklių, kuriomis vadovaujantis nustatomas išlaidų tinkamumas;

124.2. jeigu patirtos išlaidos yra dengiamos iš kitų Europos Bendrijos fondų;

124.3. nėra būtinos projektui vykdyti ir nenumatytos subsidijų sutartyje;

124.4. neįregistruotos į projekto vykdytojo ir (ar) jo partnerių apskaitą bei nepagrįstos jas įrodančių dokumentų originalais;

124.5. patirtos ne projekto įgyvendinimo metu.

125.1. ESF projekto rengimo išlaidos;

125.2. išlaidos konsultantų paslaugoms rengiant projektinę idėją;

125.3. už paimtas paskolas bankui mokamos palūkanos;

125.4. nuostoliai dėl užsienio valiutos konvertavimo;

125.5. baudos, finansinės nuobaudos ir bylų nagrinėjimo išlaidos;

125.6. naudotų (dėvėtų) įrenginių pirkimas;

125.7. PVM, jei paramos gavėjas šį mokestį gali susigrąžinti, t. y. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nurodytai veiklai priskirtinas PVM gali būti įtrauktas į PVM atskaitą;

125.8. su lizingo sutartimi susijusios išlaidos (mokesčiai, lizingo davėjo pelnas, palūkanos, draudimo mokesčiai);

125.9. žemės ir pastatų pirkimas;

125.10. valstybės tarnautojų darbo užmokesčio sąnaudos;

125.11. išeitinės išmokos;

125.12. kitos išlaidos, neatitinkančios išlaidų tinkamumo reikalavimų.

III. EUROPOS SOCIALINIO FONDO PROJEKTŲ IŠLAIDOS 126. Pildant projekto biudžetą vadovaujamasi šiais pagrindiniais kriterijais:

126.1. biudžeto aiškumas ir detalumas;

126.2. biudžete nurodytų išlaidų būtinumas;

126.3. išlaidų realumas – atitiktis rinkos kainoms;

126.4. išlaidų veiksmingumas – numatomos įgyvendinti veiklos ir numatomų pasiekti rezultatų požiūriu.

128.1. išlaidos biuro prekėms (kanceliarinės prekės, pašto išlaidos ir pan.). Išlaidos su projekto reikmėmis susijusiems pirkiniams, kurie pagal įmonės taikomą apskaitos tvarką nėra laikomi ilgalaikiu turtu ir yra būtini projektui įgyvendinti. Visos šios išlaidos turi būti tiesiogiai susijusios su projekto reikmėmis;

128.2. išlaidos biuro išlaikymui (patalpų nuoma ir komunalinės paslaugos, telefono, fakso, palaikymo išlaidos). Visos šios išlaidos turi būti tiesiogiai susijusios su projekto reikmėmis. Todėl negalima nurodyti viso pastato (jeigu jis ne visas naudojamas projektui administruoti) nuomos ir komunalinių paslaugų išlaidų. Šios išlaidos bus tinkamos, jei bus tiksliai apskaičiuojama jų dalis, susijusi su projektu, t. y. apskaičiuojamos proporcingai projekto administravimui naudojamų patalpų plotui. Projekto vykdytojo nuosavų patalpų ar nemokamų patalpų nuomos išlaidos yra netinkamos;

128.3. personalo išlaidos;

128.3.1. darbo užmokesčio sąnaudos. Projekto vykdytojo ir (arba) jo partnerių darbuotojams, netiesiogiai padedantiems techniniams darbuotojams vykdyti projekto veiklas, t. y. administruojantiems projektą visą numatytą laikotarpį, priskaitytas ir išmokėtas darbo užmokestis už dienas, dirbtas vykdant projektą. Administracinis personalas – projekto vadovas (koordinatorius), finansininkas, asmuo, atsakingas už projekto stebėseną, ir pan. Papildomai samdomo personalo darbo užmokestis arba jau dirbančiojo personalo papildomas darbo laikas, skirtas išimtinai projekto administravimui, yra tinkamos išlaidos. Privaloma užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 144 straipsnis nustatantis maksimalią 12 valandų darbo dienos trukmę (2004 m. birželio 22 d. Darbo kodekso Nr. IX-926 (Žin., 2002, Nr. 64-2569) 144 straipsnio 5 punktas). Darbo užmokesčio priskaitymo suma apima ne tik įprastai priimtą priskaitytą sumą, bet ir visus mokesčius nuo išmokų, susietų su darbo santykiais, kuriuos moka darbdavys – socialinio draudimo įmokos (31 proc.) bei įmokos į Garantinį fondą (0,2 proc.);

128.3.2. išlaidos personalo mokymui. Administracijos personalo dalyvavimo įvairiuose kursuose, seminaruose išlaidos, jei šiam personalui reikalingos specifinės žinios, kurių nebuvo galima numatyti projekto vykdymo pradžioje ir tai yra būtina įgyvendinant projektą;

128.3.3. personalo kelionių išlaidos. Nurodomos projektą administruojančių darbuotojų su projektu susijusių kelionių išlaidos.

129.1. personalo išlaidos;

129.1.1. darbo užmokesčio sąnaudos. Tai nuolatinių projekto vykdytojo ir partnerių darbuotojų (pvz., dėstytojai, ekspertai, techninis personalas ir pan.), vykdančių tiesiogines projekto veiklas, priskaitytas ir išmokėtas darbo užmokestis už dienas, dirbtas vykdant projektą. Papildomai samdomo personalo darbo užmokestis arba jau dirbančiojo personalo papildomas darbo laikas, skirtas išimtinai projekto vykdymui, yra tinkamos išlaidos. Privaloma užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 144 straipsnis nustatantis maksimalią 12 valandų darbo dienos trukmę (2004 m. birželio 22 d. Darbo kodekso Nr. IX-926 (Žin., 2002, Nr. 64-2569) 144 straipsnio 5 punktas). Darbo užmokesčio priskaitymo suma apima ne tik įprastai priimtą priskaitytą sumą, bet ir visus mokesčius nuo išmokų, susietų su darbo santykiais, kuriuos moka darbdavys – socialinio draudimo įmokos (31 proc.) bei įmokos į Garantinį fondą (0,2 proc.);

129.1.2. personalo mokymas. Personalo, tiesiogiai atliekančio projekto veiklas, dalyvavimo įvairiuose kursuose, seminaruose išlaidos, jei šiam personalui reikalingos specifinės žinios, kurių nebuvo galima numatyti projekto vykdymo pradžioje ir tai yra būtina įgyvendinant projektą;

129.1.3. personalo kelionių išlaidos. Nurodomos projektą vykdančių darbuotojų su projektu susijusių kelionių išlaidos;

129.2. paslaugų pirkimas. Nurodomos išlaidos už leidybos, renginių organizavimo, subrangovų paslaugas, atlygio už darbą išlaidos samdomiems Lietuvos ar užsienio dėstytojams, konsultantams ir pan., kurie nėra projekto vykdytojo ar jo partnerių darbuotojai. Konsultacijų išlaidos paraiškai pildyti ir projektui vykdyti nėra finansuojamos. Samdomų ekspertų darbo užmokestis yra leistinos projekto išlaidos tik tuomet, kai jų paslaugos svarbios projekto veiklų įgyvendinimui;

129.3. išlaidos patalpoms, kurios naudojamos projekto veikloms. Tai – tik su projekto veiklomis (paskaitos, seminarai, mokymai) susijusių patalpų nuomos, komunalinių paslaugų (šildymas, dujos, vanduo ir pan.), valymo paslaugų. Administracinių patalpų nuomos išlaidos čia neįtraukiamos. Šios išlaidos gali būti susijusios ne tik su projektu, bet ir su visa bendra organizacijos veikla. Todėl negalima nurodyti viso pastato (jeigu jis ne visas naudojamas projekto reikmėms) nuomos ir komunalinių paslaugų išlaidų. Šios išlaidos bus tinkamos tada, jei bus tiksliai apskaičiuojama jų dalis, susijusi su projektu, t. y. apskaičiuojamos proporcingai projekto vykdyti naudojamų patalpų plotui. Jei patalpos yra projekto vykdytojo nuosavybė arba jomis naudojamasi nemokamai – naudojimosi išlaidos nekompensuojamos, t. y. nuosavų patalpų Vįskaitymas natūra“ negalimas;

129.4. išlaidos priemonėms ir įrangai, kuri naudojama projekto veikloms. Nurodomos projektui vykdyti reikalingos kompiuterinės technikos, programinės įrangos įsigijimo arba nuomos (įskaitant lizingo) išlaidos. Europos socialinio fondo taisyklės leidžia pirkti smulkią įrangą, įvairias priemones mokymo tikslams, jei jų įsigijimas yra būtinas projekto įgyvenimui. Jeigu įranga yra naudojama ne vien projekto veiklai, šioje eilutėje nurodykite tik tą išlaidų sumą, kuri tiesiogiai susijusi su projekto veiklos įgyvendinimu. Projekto plane būtina pateikti informaciją apie įrangos įsigijimą ir kitas numatomas investicijas bei motyvuoti jų įsigijimo reikalingumą. Planuojant įsigijimus ir kitas galimas investicijas, reikėtų atsižvelgti ir į jų išdėstymą biudžete laiko aspektu bei atitikimą projekto turiniui, struktūrai bei tuo metu planuojamoms vykdyti projekto veikloms.

Tinkamos finansuoti yra tik tos priemonių ir įrangos pirkimo išlaidos, kurios gali būti priskirtos projekto įgyvendinimo laikotarpiui. Pavyzdžiui, projektui įgyvendinti yra perkamas 1 kompiuteris už 3000 Lt, jo nusidėvėjimo laikotarpis yra 3 metai, kompiuterio nusidėvėjimas sudaro 1000 Lt į metus ir projekto trukmė yra 3 metai – tokiu atveju iš paramos lėšų gali būti finansuojama visa kompiuterio įsigijimo suma – 3000 Lt. Jei projekto įgyvendinimo laikotarpis yra 2 metai, finansuoti iš paramos lėšų galima būtų tik kompiuterio nusidėvėjimo išlaidas, kurias galima priskirti projekto įgyvendinimo laikotarpiui, t. y. 2000 Lt. ESF finansinės investicijos ilgalaikiam turtui pirkti yra taikomos išimtiniais atvejais.

Lėšos, skiriamos pagal BPD 2 prioritetą, turi būti nukreiptos žmogiškųjų išteklių plėtrai ir išlaidos įrangai pirkti yra tinkamos finansuoti tokiais atvejais, kai ši įranga bus naudojama tik projekto tikslams, yra būtina projektui įgyvendinti ir sudarys tiktai santykinai nedidelę bendros projekto vertės dalį (pvz., kompiuterinė įranga, kurios nusidėvėjimo laikotarpis sutampa su projekto įgyvendinimo laikotarpiu). Šios išlaidos neturi viršyti 30 proc. visų tinkamų projekto išlaidų. Įsigyti įrangą ar kitokį ilgalaikį turtą, kuris skirtas projektui įgyvendinti ir jo tęstinumui užtikrinti, rekomenduojama teikti paraišką Europos regioninės plėtros fondo paramai gauti.

130.1. išlaidos projekto auditui. Audito įmonę projekto vykdytojas gali pasirinkti savo nuožiūra;

130.2. nusidėvėjimo išlaidos. Jei organizacija naudoja savo įrangą projekto veiklai, jos nusidėvėjimo dalis, susijusi su projekto vykdymu ir apskaičiuota projekto vykdymo metu, traktuojama kaip tinkamos projekto išlaidos. Tačiau jei ilgalaikis turtas buvo įsigytas iš ES paramos lėšų, turto nusidėvėjimo išlaidos nėra tinkamos. Nusidėvėjimo išlaidos turi būti apskaičiuotos pagal įprastinę organizacijos apskaitos metodiką;

130.3. informacijos sklaidos ir reklamos (leidiniai, skelbimai, stendai) išlaidos. Informacijos apie projektą sklaidos skelbimuose, stenduose, specialiuose leidiniuose išlaidos; informacijos pateikimo žiniasklaidos priemonėse ir projekto dokumentuose, projekto interneto svetainės sukūrimo ir panašios išlaidos;

130.4. finansinių paslaugų (draudimas, banko mokesčiai) išlaidos. Nurodomos projektui vykdyti išmokamo avanso laidavimo (garantijos) planuojamos išlaidos, turto, kuriam įsigyti suteikiama parama, draudimo išlaidos (tik projekto įgyvendinimo laikotarpiu), banko mokesčiai už specialios paramos sąskaitos atidarymą ir tvarkymą;

130.5. kitos išlaidos. Šioje eilutėje įtraukiamos visos kitos būtinos projekto vykdymo išlaidos, neatspindėtos kitose biudžeto eilutėse: teisinės, apskaitos paslaugos, patalpų pakeitimo ir vertinimo išlaidos. Vertinimo išlaidos nepriklausomam vertintojui samdyti yra tinkamos, jei šis vertinimas yra būtinas projektui arba reikalaujama pagal paramos teikimo sutartį. Detaliame biudžete šios išlaidos turi būti aiškiai įvardytos pridedant reikalingą eilučių skaičių.

131.1. darbo užmokesčio sąnaudos. Projekto dalyvių (dirbančiųjų) darbo užmokesčio sąnaudos su visais darbdavio mokesčiais (socialinio draudimo įmokos (31 proc.) bei įmokos į Garantinį fondą (0,2 proc.), kurios mokamos dalyvių darbdaviams (projekto vykdytojui ir/arba partneriui -iams) kaip kompensacija už projekte dirbtas dienas;

131.2. mokymo stipendijos. Mokymo stipendijos, kai mokslo ir studijų institucijų studentai atlieka praktiką įmonėje yra tinkamos projekto išlaidos. Šios mokymo stipendijos mokamos studento dalyvavimo projekto veikloje metu ir jos dydis bei kompensavimo mechanizmas nustatomas projekto vykdytojo ir partnerių jungtinės veiklos (partnerystės) sutartyje;

131.3. dalyvių kelionių išlaidos. Tai – kelionės išlaidos į projekto vykdymo vietą ir atgal. Gali būti dengiamos tik ekonominės klasės bilietų išlaidos, apgyvendinimo išlaidos pagal faktiškai pateiktus dokumentus bei maitinimo išlaidas padengiantys dienpinigiai;

131.4. kitos išlaidos. Šios išlaidos turi būti detaliai išvardijamos išsamiame projekto biudžete pridedant reikalingą eilučių skaičių. Šios išlaidos gali būti kompensuojamos tik projekto metu, jei yra jas patvirtinantys dokumentai.

VI. VIEŠIEJI PIRKIMAI 132. Jeigu už projekto, kuriam suteikta ES parama, lėšas numatoma įsigyti prekių, paslaugų arba darbų, pirkimai turi būti vykdomi laikantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 2002, Nr. 118-5296), kai toks pirkimas yra viešųjų pirkimų įstatymo objektas.

136.1. pasirinktą pirkimų procedūrą bei motyvus dėl tokios procedūros pasirinkimo;

136.2. skelbimo turinį ir pirkimo dokumentų paketą.

139.1. apie vykdomus pirkimus buvo informuota Viešųjų pirkimų tarnyba, kuri Viešųjų pirkimų įstatymo yra įgaliota vykdyti viešųjų pirkimų kontrolę ir priežiūrą;

139.2. viešieji pirkimai vykdyti projekte numatytu laikotarpiu;

139.3. viešieji pirkimai vykdomi toms prekėms ir paslaugoms, kurias pirkti numatyta iš projekto lėšų (šiam tikslui Fondas gali tikrinti technines specifikacijas);

139.4. laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principų.

VII. MOKĖJIMAI I. MOKĖJIMO PRAŠYMŲ IR MOKĖJIMO PARAIŠKŲ TEIKIMAS IR TVIRTINIMAS 142. Projektai, kuriems įgyvendinti Tarpinė institucija nusprendė suteikti finansinę paramą, yra finansuojami iš specialiųjų valstybės biudžeto ES struktūrinių fondų paramos ir bendrojo finansavimo lėšų programų, skirtų BPD priemonių įgyvendinimui finansuoti. Lėšas projekto vykdytojui iš minėtų lėšų programų perveda Lietuvos Respublikos finansų ministerija, vadovaudamasi teisės aktais, reglamentuojančiais valstybės iždo sąskaitos valdymą. Projekto vykdytojas privalo atidaryti banke atskirą sąskaitą paramos lėšoms.

151.1. ataskaitinio laikotarpio visų išlaidas patvirtinančių ir įrodančių dokumentų (sąskaitų, kitų apskaitos dokumentų, sutarčių, buhalterinių ir kitų pažymų bei įsakymų ir jų apmokėjimo dokumentų), kurių suma lygi arba viršija 1000 Lt be PVM, kopijas. Vadovaudamiesi šia nuostata, paramos gavėjai turės pateikti visų darbo užmokesčio sąnaudų (įskaitant visus darbdavio kaštus) vienam darbuotojui apskaitos dokumentus, jei šiam darbuotojui per mėnesį priskaityta darbo užmokesčio suma, įskaitant visus mokesčius, sudarys 1000 Lt ar daugiau ir visų pirkimų, kurių suma lygi arba viršija 1000 Lt be PVM, išlaidų ir apmokėjimo dokumentų kopijas. Išlaidas patvirtinantys dokumentai gali būti prekių tiekėjų ar paslaugų teikėjų pateiktos sąskaitos, perdavimo-priėmimo aktai, laikaraščiai, kelionių dokumentai ir kiti. Išlaidas įrodantys dokumentai gali būti banko darbuotojų parašu patvirtinti išrašai iš banko sąskaitos, kasos išlaidų orderiai ir kiti. Projekto išlaidos turi būti patvirtintos apskaitos dokumentais, turinčiais visus Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Žin., 2001, Nr. 99-3515; Nr. 110-3995; 2002, Nr. 123-5548; 2003, Nr. 73-3347, Nr. 123-5586) 13 straipsnyje nustatytus apskaitos dokumentų rekvizitus;

151.2. visų dokumentų, patvirtinančių ir įrodančių projekto išlaidas, išsamų sąrašą (pavyzdinė forma pateikta mokėjimo prašyme), kuriame būtų pateikti visų per ataskaitinį laikotarpį su projektu susijusių apskaitos dokumentų pavadinimai ir trumpas jų turinio aprašymas. Vadovaudamasis šiuo sąrašu, Fondas turės teisę paprašyti projekto vykdytojo ir tų dokumentų, kurių suma mažesnė už 1000 Lt be PVM, kopijų, kurias paramos gavėjas privalės pristatyti Fondui per 3 darbo dienas nuo prašymo dėl papildomos dokumentacijos pateikimo dienos. Visų dokumentų originalai bus sutikrinami su gautomis kopijomis ir pateiktu dokumentų sąrašu patikros vietoje metu;

151.3. nustatytos formos tarpinę projekto įgyvendinimo ataskaitą (jei tai numatyta sutartyje), kurioje turi būti pateikta informacija apie per ataskaitinį laikotarpį įgyvendintą veiklą ir apie pažangą siekiant projekto tikslų.

152.1. ataskaitinio laikotarpio visų išlaidas patvirtinančių ir įrodančių dokumentų (sąskaitų, kitų apskaitos dokumentų, sutarčių, buhalterinių ir kitų pažymų bei įsakymų ir jų apmokėjimo dokumentų), kurių suma lygi arba viršija 1000 Lt be PVM, kopijas. Vadovaudamiesi šia nuostata, paramos gavėjai turės pateikti visų darbo užmokesčio sąnaudų (įskaitant visus darbdavio kaštus) vienam darbuotojui apskaitos dokumentus, jei šiam darbuotojui per mėnesį priskaityta darbo užmokesčio suma, įskaitant visus mokesčius, sudarys 1000 Lt ar daugiau ir visų pirkimų, kurių suma lygi arba viršija 1000 Lt be PVM, išlaidų ir apmokėjimo dokumentų kopijas. Išlaidas patvirtinantys dokumentai gali būti prekių tiekėjų ar paslaugų teikėjų pateiktos sąskaitos, perdavimo-priėmimo aktai, laikaraščiai, kelionių dokumentai ir kiti. Išlaidas įrodantys dokumentai gali būti banko darbuotojų parašu patvirtinti išrašai iš banko sąskaitos, kasos išlaidų orderiai ir kiti. Projekto išlaidos turi būti patvirtintos apskaitos dokumentais, turinčiais visus Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Žin., 2001, Nr. 99-3515; Nr. 110-3995; 2002, Nr. 123-5548; 2003, Nr. 73-3347, Nr. 123-5586) 13 straipsnyje nustatytus apskaitos dokumentų rekvizitus;

152.2. visų dokumentų, patvirtinančių ir įrodančių projekto išlaidas, išsamų sąrašą (pavyzdinė forma pateikta mokėjimo prašyme), kuriame būtų pateikti visų per ataskaitinį laikotarpį su projektu susijusių apskaitos dokumentų pavadinimai ir trumpas jų turinio aprašymas. Vadovaudamasis šiuo sąrašu, Fondas turės teisę paprašyti projekto vykdytojo ir tų dokumentų, kurių suma mažesnė už 1000 Lt be PVM, kopijų, kurias paramos gavėjas privalės pristatyti Fondui per 3 darbo dienas nuo prašymo dėl papildomos dokumentacijos pateikimo dienos. Visų dokumentų originalai bus sutikrinami su gautomis kopijomis ir pateiktu dokumentų sąrašu patikros vietoje metu;

152.3. nustatytos formos galutinę projekto įgyvendinimo ataskaitą ir auditoriaus išvadą dėl paramos lėšų panaudojimo. Audito išvados forma pateikiama šių Gairių 12 priede.

154.1. pateiktas laiku (taikoma pirmajam ir galutiniam mokėjimo prašymams);

154.2. užpildytas lietuvių kalba;

154.3. užpildyti visi privalomi rekvizitai;

154.4. pasirašytas įgaliotų asmenų;

154.5. turi visus privalomus priedus.

II. PROJEKTO IŠLAIDŲ APMOKĖJIMO BŪDAI 159. BPD antro prioriteto priemonių projekto išlaidos gali būti apmokamos dviem būdais: kompensavimo su avansiniu mokėjimu ir kompensavimo be avansinio mokėjimo.

160.1. projekto vykdytojas pradeda veiklą savo lėšomis ir teikia Fondui mokėjimo prašymus, kuriuose deklaruoja patirtas ir apmokėtas išlaidas, pridėdamos išlaidas patvirtinančių ir įrodančių dokumentų patvirtintos kopijos;

160.2. Fondas per 60 dienų nustato prašomų kompensuoti išlaidų tinkamumą ir teikia Tarpinei institucijai paraišką dėl lėšų pervedimo projekto vykdytojui.

162.1. projekto vykdytojas, kuris iš nuosavų (partnerių, skolintų) lėšų planuoja bendrai finansuoti nuo 0 iki 5 proc. imtinai tinkamų finansuoti projekto išlaidų (indėlis pinigais) – išmokamas 20 proc. paramos sumos dydžio avansas;

162.2. projekto vykdytojui, kuris iš nuosavų lėšų planuoja apmokėti daugiau kaip 5 ir iki 10 proc. imtinai tinkamų finansuoti projekto išlaidų, – išmokamas 15 proc. avansas;

162.3. projekto vykdytojui, kuris iš nuosavų lėšų planuoja apmokėti daugiau kaip 10 ir iki 15 proc. imtinai tinkamų finansuoti projekto išlaidų, – išmokamas 10 proc. avansas;

162.4. projekto vykdytojui, kuris iš nuosavų lėšų planuoja apmokėti daugiau kaip 15 ir iki 20 proc. imtinai tinkamų finansuoti projekto išlaidų, – išmokamas 5 proc. avansas.

VIII. PROJEKTŲ ĮGYVENDINIMO PRIEŽIŪRA 166. Projekto įgyvendinimo priežiūrą sudaro projekto mokėjimo prašymų tikrinimas ir tvirtinimas, projekto pažangos, siekiant nustatytų tikslų, stebėjimas, viešųjų pirkimų vykdymo priežiūra, projekto patikros vietoje vykdymas bei ataskaitų nagrinėjimas ir tvirtinimas.

167.1. patikrinti, ar suteikta parama yra veiksmingai naudojama laikantis sutartyje numatytų tikslų ir sąlygų;

167.2. užtikrinti, kad parama išmokama tik įsitikinus, jog padarytos išlaidos yra tinkamos kompensuoti iš ES struktūrinių fondų ir bendrojo nacionalinio finansavimo lėšų;

167.3. laiku nustatyti gresmę, kad projektas neįgyvendins numatytų tikslų arba lėšos bus panaudotos ne pagal paskirtį, ir imtis atitinkamų priemonių.

I. PROJEKTŲ ĮGYVENDINIMO ATASKAITOS 168. Projekto vykdytojai Fondui turi teikti projekto tarpines ir galutines projektų įgyvendinimo ataskaitas. Jei paramos sutartyje nenurodyta kitaip, tarpinės ataskaitos teikiamos kasmet. Tarpinė ataskaita teikiama per 15 dienų pasibaigus kalendoriniams metams.

169.1. pažangą įgyvendinant projekto veiklas, siekiant projekto tikslų ir rezultatų;

169.2. kylančius sunkumus ir priemones jiems spręsti;

169.3. projekto terminų nesilaikymą ar nepasiektus rezultatus (pateikiant pagrindimą);

169.4. atliktus viešuosius pirkimus ir viešinimo priemones;

169.5. išlaidas, padarytas per ataskaitinį laikotarpį, – nurodant ir pagrindžiant padarytas išlaidas.

171.1. ataskaita pateikta laiku ir įvykdyti kiti ataskaitos pateikimo reikalavimai (įskaitant priedus ir dokumentus);

171.2. projekto veiklos įgyvendinamos pagal numatytą planą;

171.3. per ataskaitinį laikotarpį pasiekti rezultatai sutampa su projekto vykdytojo įsipareigojimais ir jie leidžia tikėtis, kad, įgyvendinus projektą, visi numatyti rezultatai bus pasiekti;

171.4. projektas įgyvendinamas laikantis viešųjų pirkimų, viešinimo ir kitų reikalavimų.

172.1. ją patvirtinti;

172.2. paprašyti papildomos informacijos ir nustatyti laiką, per kurį ši informacija turi būti pateikta, arba (ir) nuspręsti atlikti projekto patikrą vietoje;

172.3. atmesti ataskaitą, išdėstant atmetimo motyvus, ir nustatyti laiką, per kurį turi būti ištaisyti ataskaitos (projekto) įgyvendinimo trūkumai ir pateikta nauja ataskaita.

II. PROJEKTŲ PATIKRA VIETOJE 175. Kiekvienas projektas įgyvendinimo metu patikrinamas bent vieną kartą. Projektams, kurie netikrinami vietoje, neatliekamas galutinis mokėjimas.

177.1. numatoma patikros apimtis;

177.2. projekto vykdytojo atstovai, kurie turėtų dalyvauti patikros atlikimo metu (pavyzdžiui, projekto vadovas, projekto vykdytojo įmonės įstaigos ar organizacijos vyr. buhalteris ir kt.);

177.3. projekto įgyvendinimo dokumentai, kuriuos numatoma patikrinti;

177.4. patikros data;

177.5. asmenų, atsakingų už patikros atlikimą, vardas, pavardė ir kontaktiniai duomenys.

178.1. projekto ištekliai: darbuotojai, jų darbo laikas ir darbo sutartys, darbo laiko apskaitos metodai;

178.2. naudojama įranga ir įrengimai, jų naudojimo teisės ir nusidėvėjimų apskaita;

178.3. projekto naudojamos patalpos ir komunalinės paslaugos, jų apskaita ir kt.;

178.4. projekto valdymas: ar darbuotojai supažindinti su projekto būkle ir pažanga, darbuotojų atsakomybės padalijimas ir apsikeitimas informacija, projekto valdymo grupės veikla, nariai ir jų atsakomybė ir kt.;

178.5. viešųjų pirkimų organizavimas, konkursų dokumentacija, eigos dokumentavimas ir rezultatai, prekių įgijimo ir paslaugų suteikimo įrodymai;

178.6. apskaitos sistema: išlaidų analizė ir apskaita bei jos dokumentavimas, nusidėvėjimo skaičiavimas, kitų projekto išlaidų apskaita, PVM apskaita, dokumentų originalų saugojimas, išlaidas pagrindžiantys dokumentai, bendrafinansavimo apskaita ir dokumentavimas ir kt.;

178.7. projekto veiklų įgyvendinimas;

178.8. projekto rezultatai, jų įgyvendinimo priežiūros būdai, rezultatų atitiktis pateiktoms pažangos ataskaitoms ir kt.;

178.9. viešumo, projekto ženklinimo ir informavimo taisyklių laikymasis;

178.10. kitų sutartyje numatytų įsipareigojimų laikymasis.

179.1. projektas yra įgyvendinamas pagal planą ir sutarties sąlygas;

179.2. projekto vykdytojas projekto paraiškoje, mokėjimo prašymuose ir projekto ataskaitose yra pateikęs teisingą informaciją;

179.3. projekto vykdytojas yra pateikęs Fondui visą būtiną informaciją apie projekto įgyvendinimą;

179.4. nepasikeitė duomenys, nustatantys paramos poreikį (pavyzdžiui, projekto vykdytojo statusas, gaunamos pajamos, didesnis negu buvo planuota pelnas ir t. t.);

179.5. ar projekto vykdymo metu nebuvo pažeidžiami ES ir nacionaliniai teisės aktai.

III. PARAMOS SUTARTIES PAKEITIMAI 183. Jokie su Fondu raštu nesuderinti nukrypimai nuo projekto, keičiantys projekto apimtį, vertę, išlaidas, pratęsiantys projekto įgyvendinimo laiką ar kitaip keičiantys projektą, nėra leidžiami, net jeigu dėl jų neturi būti keičiama paramos sutartis. Projekto vykdytojas privalo raštu informuoti Fondą apie visus pakeitimus, susijusius su paraiška ir projekto įgyvendinimu.

184.1. pasikeitė projekto vykdytojo rekvizitai (pavadinimas, teisinė forma);

184.2. būtinas projekto įgyvendinimo laikotarpio pakeitimas;

184.3. yra bet kurios projekto biudžeto išlaidų kategorijos nukrypimas nuo planuoto paramos sutartyje paskirstymo sumos daugiau kaip 10 proc.;

184.4. planuoti projekto kiekybiniai rezultatai gali sumažėti daugiau kaip 10 proc.;

184.5. yra nenumatytų aplinkybių, turinčių įtakos projekto įgyvendinimo nukrypimui nuo paramos sutarties sąlygų.

IV. NETINKAMAI ĮGYVENDINAMI PROJEKTAI 197. Europos Audito rūmų bei Europos Komisijos įgalioti asmenys, Vadovaujančioji ir Mokėjimo institucijos, Valstybės kontrolė, Tarpinė institucija, Fondas turi teisę audituoti ir kontroliuoti, kaip yra vykdomas projektas, taip pat turi teisę audituoti ir kontroliuoti projekto vykdytojo finansinę-ūkinę veiklą, kiek ji susijusi su projektu, taip pat visas kitas aplinkybes, susijusias su projektu ir paramos sutartimi projekto vykdymo laikotarpiu ir 5 metus po projekto pabaigos.

198.1. nepateikia ataskaitų apie paramos naudojimą sutartyje nustatyta tvarka;

198.2. teikdamas projekto paraišką, prašydamas išmokėti paramos lėšas arba vykdydamas sutartį, pateikia neteisingą informaciją arba nuslepia informaciją, kuri turėjo reikšmės sprendimui dėl paramos suteikimo priimti arba tinkamai paramos sutarties vykdymo kontrolei;

198.3. vykdydamas projektą, pažeidžia Europos Sąjungos ar Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus;

198.4. nukrypsta nuo uždavinių, tikslų arba paramos sutarties patvirtintų projekto išlaidų kategorijų sumų daugiau kaip 10 proc., nustojo vykdyti projektą arba negali įgyvendinti visos sutartyje numatytos projekto apimties;

198.5. per penkerių metų laikotarpį nuo projekto įgyvendinimo pabaigos pakeičia pagal paramos sutartį remiamos veiklos pobūdį;

198.6. per penkerių metų laikotarpį nuo paramos gavimo perleidžia iš paramos lėšų įsigytą turtą;

198.7. praėjus penkeriems metams nuo paramos gavimo datos, parduoda turtą pirkėjui už kainą, žemesnę negu vyraujanti rinkos kaina, arba pardavus turtą konvertuoja struktūrinių fondų paramą į grynuosius pinigus (tokiu atveju turi būti grąžinama paramos suma lygi pirminės investicijos bendros kainos ir pirkimo kainos skirtumui atsižvelgiant į atitinkamos rūšies parduoto turto naudojimo laiką. Jis skaičiuojamas nuo atitinkamo turto nusidėvėjimo laikotarpio, taikant įprastines apskaitos procedūras);

198.8. be suderinimo su Fondu perduoda atsakomybę už projekto įgyvendinimą kitam vykdytojui;

198.9. nevykdo sutarties sąlygų, susijusių su turto draudimu, pranešimu apie draudiminius įvykius bei gautines draudimo išmokas;

198.10. nesudaro sąlygų ar neleidžia paramos teikimo sutartyje nurodytiems asmenims apžiūrėti vietoje ir (arba) patikrinti, kaip vykdomas projektas ir (arba) kaip vykdoma veikla po paramos suteikimo;

198.11. nevykdo sutarties sąlygų, nustatančių projekto vykdytojui pareigą tvarkyti apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės vartotojams;

198.12. pažeidžia teisės aktuose ir sutartyje nustatytą dokumentų saugojimo tvarką;

198.13. sistemingai pažeidinėja aplinkos apsaugos, priešgaisrines, higienos, veterinarijos ir kitas taisykles, reglamentuojančias projekto vykdytojo veiklą, arba teisės aktus pažeidė tyčia;

198.14. nepraranda vykdyti projekto per sutartyje numatytą terminą;

198.15. yra bankrutuojantis arba likviduojamas projekto vykdymo metu;

198.16. pažeidžia kitas sutarties sąlygas.

202.1. sąlyginai sustabdyti paramos teikimą ir nurodyti pažeidimų ištaisymo terminą;

202.2. nutraukti paramos teikimą;

202.3. sumažinti paramą projekto vykdytojui;

202.4. nutraukti sutartį ir pareikalauti grąžinti sumokėtas lėšas arba jų dalį;

202.5. Fondo siūlymą atmesti kaip nepagrįstą.

V. PROJEKTŲ UŽBAIGIMAS 210. Užbaigęs projektą, projekto vykdytojas ne vėliau kaip per vieną mėnesį po projekto užbaigimo turi pateikti Fondui baigiamąją projekto ataskaitą.

214.1. pateikiama projekto įgyvendinimo eigos santrauka, išdėstoma projekto metu įgyvendinta veikla ir pasiekti rezultatai (planuoti ir faktiškai pasiekti);

214.2. aprašomos projekto partnerių pasirinkimo priežastys, atskirų partnerių atsakomybė įgyvendinant projektą ir bendradarbiavimas projekto metu;

214.3. apibendrinami iškilę sunkumai ir priemonės, kurių buvo imtasi jiems spręsti, taip pat teikiamos rekomendacijos, kaip projektą buvo galima įgyvendinti geriau;

214.4. apibendrinami atlikti viešieji pirkimai ir aprašomos įgyvendintos viešinimo priemonės;

214.5. pateikiama finansinė ataskaita pagal atskirus finansavimo šaltinius, nurodomos planuoto ir faktiškai panaudotos kiekvieno šaltinio lėšos bei visos patirtos tinkamos projekto išlaidos;

214.6. aprašomos veiklos tęstinumo galimybės: kaip planuojama naudoti projekto rezultatus, kas bus atsakingas už jų naudojimą, kaip gali būti užtikrinta projekto rezultatų sklaida.

VI. SKLAIDA IR VIEŠUMAS 215. Projekto vykdytojas ir jo partneriai vykdo su projekto veiklomis susijusios informacijos viešinimą ir sklaidą.