LIETUVOS TARYBŲ SOCIALISTINES RESPUBLIKOS ĮSTATYMAS Dėl Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso patvirtinimo Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria: 1 straipsnis. Patvirtinti Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Baudžiamojo proceso kodeksą. ir įvesti jį nuo 1961 metų rugsėjo 1 dienos. 2 straipsnis. Pavesti Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui nustatyti Lietuvos TSR Baudžiamojo proceso kodekso įvedimo tvarką ir patvirtinti sąrašą įstatyminių aktų, netekusių galios ryšium su Lietuvos TSR Baudžiamojo proceso kodekso įvedimu. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Pirmininkas J. PALECKIS Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Sekretorius S. NAUJALIS Vilnius, 1961 m. birželio 26 d. LIETUVOS TARYBŲ SOCIALISTINĖS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSAS PIRMASIS SKYRIUS BENDRIEJI NUOSTATAI Pirmasis skirsnis Pagrindiniai nuostatai 1 straipsnis. Baudžiamojo proceso įstatymai Baudžiamųjų bylų proceso tvarką Lietuvos TSR teritorijoje nustato TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų baudžiamojo proceso pagrindai, taip pat sutinkamai su jais leidžiami kiti TSR Sąjungos įstatymai ir Lietuvos TSR Baudžiamojo proceso kodeksas. Baudžiamojo proceso įstatymų nustatyta proceso tvarka yra vieninga ir privaloma visose baudžiamosiose bylose ir visiems teismams, prokuratūros, tardymo ir kvotos organams. 2 straipsnis. Baudžiamojo proceso uždaviniai Tarybinio baudžiamojo proceso uždaviniai yra greitai ir pilnutinai išaiškinti nusikaltimus, įkaitinti kaltininkus ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad kiekvienas nusikaltimą padariusis asmuo būtų teisingai nubaudžiamas ir nė vienas nekaltas asmuo nebūtų patraukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir nuteisiamas. Baudžiamasis procesas turi padėti stiprinti socialistinį teisėtumą, užkirsti kelią nusikaltimams ir juos visiškai likviduoti, auklėti piliečius, kad jie. nenukrypstamai laikytųsi tarybinių įstatymų ir gerbtų socialistinio bendro gyvenimo taisykles. 3 straipsnis. Pareiga iškelti baudžiamąją bylą ir. išaiškinti nusikaltimą Teismas, prokuroras, tardytojas ir kvotos organas privalo savo kompetencijos ribose iškelti baudžiamąją bylą kiekvienu atveju, kai iškyla aikštėn nusikaltimo požymiai, imtis visų įstatymo numatytų priemonių, kad būtų nustatytas nusikaltimo įvykis bei kaltieji nusikaltimo padarymu asmenys ir kad jie būtų nubausti. 4 straipsnis. Neleistinumas traukti kaltinamuoju kitaip, kaip tik Įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka Niekas negali būti traukiamas kaltinamuoju kitaip, kaip tik įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka. 5 straipsnis. Aplinkybės, darančios baudžiamąją bylą negalimą Baudžiamoji byla negali būti keliama, o iškelta byla turi būti nutraukiama: 1) jeigu nėra nusikaltimo įvykio; 2) jeigu veikoje nėra nusikaltimo sudėties; 3) jeigu yra suėję senaties terminai; 4) dėl amnestijos akto, jeigu jis panaikina bausmės skyrimą už padarytąją veiką, taip pat dėl bausmės dovanojimo atskiriems asmenims malonės suteikimo tvarka; 5) asmeniui, iki pavojingos visuomenei veikos padarymo momento dar neturėjusiam tokio amžiaus, kuriam suėjus, pagal įstatymą yra galima baudžiamoji atsakomybė; 6) jeigu nukentėjusysis susitaikė su kaltinamuoju šio Kodekso 126 straipsnyje numatytais atvejais; 7) jeigu nėra nukentėjusiojo skundo, kai byla gali būti keliama tik dėl jo skundo; 8) mirusiajam, išskyrus tuos atvejus, kai byla reikalinga mirusiajam reabilituoti arba kitų asmenų bylai atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių; 9) asmeniui, kurio atžvilgiu yra įsiteisėjęs teismo nuosprendis, nutartis ar nutarimas nutraukti bylą dėl to paties kaltinimo. Jeigu šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytos aplinkybės iškyla aikštėn teisminio nagrinėjimo stadijoje, teismas nagrinėja bylą iki pabaigos ir priima išteisinamąjį nuosprendį arba priima apkaltinamąjį nuosprendį ir atleidžia nuteistąjį nuo bausmės. Nutraukti bylą šio straipsnio 3 ir 4 punktuose nurodytais pagrindais neleidžiama, jeigu tam prieštarauja kaltinamasis. Tuo atveju bylos procesas toliau vyksta įprastine tvarka. 6 straipsnis. Baudžiamosios bylos nutraukimas dėl aplinkybių pasikeitimo Teismas, prokuroras, taip pat, prokuroro sutikimu, tardytojas ir kvotos organas turi teisę nutraukti baudžiamąją bylą, jeigu pripažįstama, kad iki kvotos, parengtinio tardymo ar bylos nagrinėjimo teisme kaltininko padaryta veika dėl aplinkybių. pasikeitimo neteko pavojingos visuomenei veikos pobūdžio arba tas asmuo pasidarė nebepavojingas visuomenei. 7 straipsnis. Baudžiamosios bylos nutraukimas ryšium su jos perdavimu draugiškajam teismui Teismas, prokuroras, taip pat, prokuroro sutikimu, tardytojas ir kvotos organas turi teisę, remdamiesi Lietuvos TSR Baudžiamojo kodekso 52 straipsnyje nurodytais pagrindais, nutraukti bylą baudžiamąja tvarka ir perduoti ją nagrinėti draugiškajam teismui. Apie bylos nutraukimą, prieš perduodant ją nagrinėti draugiškajam teismui, pranešama kaltinamajam ir nukentėjusiajam. Šie turi teisę per penkias dienas apskųsti teismo nutartį ar prokuroro,. tardytojo, kvotos organo nutarimą atitinkamai aukštesniam teismui ar aukštesniam prokurorui. 8 straipsnis. Baudžiamosios bylos nutraukimas ryšium su jos perdavimu komisijai nepilnamečių reikalams Teismas, prokuroras, taip pat, prokuroro sutikimui tardytojas turi teisę nutraukti baudžiamąją bylą asmeniui,. kuris, būdamas-jaunesnis kaip aštuoniolikos metų amžiaus, padarė nelabai pavojingą visuomenei nusikaltimą, ir perduoti bylą nagrinėti komisijai nepilnamečių reikalams, jeigu pagal bylos aplinkybes, ir teisės pažeidėjo asmenybę apibūdinančius duomenis galima jį pataisyti, netaikant, kriminalinės bausmės. Apie bylos nutraukimą, prieš perduodant ją nagrinėti komisijai nepilnamečių reikalams, pranešama kaltinamajam ir įstatyminiam jo atstovui, taip pat nukentėjusiajam. Šie turi teisę per penkias dienas apskųsti teismo nutartį arba prokuroro ar tardytojo nutarimą atitinkamai aukštesniam teismui ar aukštesniam prokurorui. 9 straipsnis. Baudžiamosios bylos nutraukimas ir atidavimas kaltininko pagal laidavimą Teismas, prokuroras, taip pat, prokuroro sutikimu, tardytojas ir kvotos organas turi teisę, remdamiesi Lietuvos TSR Baudžiamojo kodekso 53 straipsnyje nurodytais pagrindais, nutraukti baudžiamąją bylą ir atiduoti nusikaltusį asmenį pagal laidavimą prašančiajai visuomeninei organizacijai ar darbo žmonių kolektyvui, kad šie jį perauklėtų ir pataisytų. Neleidžiama atiduoti pagal laidavimą ir šiuo pagrindu nutraukti bylą tokiam asmeniui, kuris turi teistumą už tyčinio nusikaltimo padarymą arba jau buvo atiduotas pagal laidavimą. Jeigu asmuo, kuriam iškelta baudžiamoji byla, nelaiko savęs kaltu arba dėl kurių nors kitų priežasčių reikalauja nagrinėti bylą teisme, tai nutraukti bylą ir atiduoti jį pagal laidavimą neleidžiama ir bylos procesas vyksta Įprastine tvarka. Apie bylos nutraukimą pranešama nukentėjusiajam. Jis turi teisę per penkias dienas apskųsti teismo nutartį ar prokuroro, tardytojo, kvotos organo nutarimą atitinkamai aukštesniam teismui ar aukštesniam prokurorui. Jeigu visuomeninė organizacija ar darbo žmonių kolektyvas, paėmusieji. kaltinamąjį pagal- laidavimą, per vienerius metus nutaria atsisakyti nuo laidavimo, tai teismas ar prokuroras turi teisę atnaujinti to asmens baudžiamąją bylą. Šiuo reikalu jie priima atitinkamai motyvuotą nutartį ar nutarimą. 10 straipsnis. Asmens neliečiamybė Niekas negali būti suimamas kitaip, kaip tik teismo nutarimu ar prokuroro sankcija. Prokuroras privalo tuojau paleisti kiekvieną asmenį, kuriam neteisėtai atimta laisvė arba kuris laikomas suimtas ilgiau, negu numatyta įstatyme ar teismo nuosprendyje. 11 straipsnis. Teisingumą vykdo tik teismas Teisingumą baudžiamosiose bylose vykdo tik teismas. Niekas negali – būti pripažįstamas kaltu nusikaltimo padarymu ir baudžiamas kriminaline bausme kitaip, kaip tik teismo nuosprendžiu. 12 straipsnis. Teisingumo vykdymas, vadovaujantis piliečių lygybe prieš įstatymą ir teismą Teisingumas baudžiamosiose bylose vykdomas, vadovaujantis visų piliečių lygybe prieš įstatymą. ir teismą, nepaisant jų socialinės, turtinės ir tarnybinės padėties, tautinio ir rasinio priklausomumo, tikėjimo. 13 straipsnis. Liaudies tarėjų dalyvavimas ir kolegialumas, nagrinėjant bylas Baudžiamąsias bylas visuose teismuose nagrinėja teisėjai ir liaudies tarėjai, išrinkti įstatymo nustatyta tvarka. Visuose teismuose baudžiamosios bylos pirmąja instancija nagrinėjamos teisėjo ir dviejų liaudies-tarėjų sudėtimi. Liaudies tarėjai turi tokias pat teises, kaip ir pirmininkaujantysis teisiamajame posėdyje, sprendžiant visus klausimus, kylančius, nagrinėjant bylą ir priimant nuosprendį. Kasacine tvarka teismai bylą nagrinėja trijų teismo narių sudėtimi, o teisminės priežiūros tvarka – ne mažiau kaip trijų teismo narių sudėtimi. 14 straipsnis. Teisėjų nepriklausomumas ir jų klausymas tik Įstatymo Vykdydami teisingumą baudžiamosiose bylose, teisėjai ir liaudies tarėjai yra nepriklausomi ir klauso tik Įstatymo, Teisėjai ir liaudies tarėjai sprendžia baudžiamąsias bylas, remdamiesi įstatymu, sutinkamai su socialistine teisine sąmone, tokiomis sąlygomis, kurios daro negalima teisėjus paveikti iš šalies. 15 straipsnis. Proceso kalba Lietuvos Tarybų Socialistinėje Respublikoje procesas vyksta lietuvių kalba arba tos vietovės gyventojų daugumos kalba. Dalyvaujantiems byloje asmenims nemokant tiems tos kalbos, kuria vyksta procesas, užtikrinama teisė daryti pareiškimus, duoti parodymus, kalbėti teisme ir pareikšti prašymus gimtąja kalba, taip pat naudotis vertėjo patarnavimais šio Kodekso nustatyta tvarka. Teismo ir tardymo dokumentai, sutinkamai su šio Kodekso nustatoma tvarka, kaltinamajam įteikiami išversti į jo gimtąją kalbą arba Į kitą kalbą, kurią jis moka. 16 straipsnis. Teisminio nagrinėjimo viešumas Bylos visuose teismuose nagrinėjamos viešai, išskyrus tuos atvejus, kada tat prieštarauja valstybinės paslapties saugojimo interesams. Neviešas teisminis nagrinėjimas, be to, leidžiamas motyvuota teismo nutartimi bylose dėl nusikaltimų, kuriuos padarė asmenys, būdami jaunesni kaip šešiolikos metų amžiaus, lytinių nusikaltimų bylose, taip pat kitose bylose, siekiant užkirsti kelią pagarsinimui žinių apie intymias byloje dalyvaujančių asmenų gyvenimo puses. Jaunesni kaip šešiolikos metų amžiaus asmenys, jeigu jie nėra byloje kaltinamieji, nukentėjusieji ar liudytojai, į teisiamojo posėdžio salę neįleidžiami. Teismų nuosprendžiai visais atvejais paskelbiami viešai. 17 straipsnis. Teisės į gynybą užtikrinimas kaltinamajam Kaltinamasis turi teisę į gynybą. Tardytojas, prokuroras ir teismas privalo užtikrinti kaltinamajam galimybę įstatymo nustatytomis priemonėmis ir būdais gintis nuo pareikšto jam kaltinimo, taip pat privalo užtikrinti asmeninių bei turtinių jo teisių apsaugą. 18 straipsnis. Visapusiškas, pilnutinis ir objektyvus bylos aplinkybių ištyrimas Teismas, prokuroras, tardytojas ir kvotėjas privalo imtis visų įstatymo numatytų priemonių, kad būtų visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai ištiriamos bylos aplinkybės, privalo išaiškinti tiek kaltinamąjį įkaitinančias, tiek ir jį teisinančias aplinkybes, taip pat jo kaltę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. Teismas, prokuroras, tardytojas ir kvotėjas ne-turi teisės perkelti įrodinėjimo pareigos kaltinamajam. Draudžiama stengtis išgauti kaltinamojo parodymus smurtu, grasinimais ir kitokiomis neteisėtomis; priemonėmis. 19 straipsnis. Baudžiamojo proceso įstatymų galiojimas laiko ir erdvės atžvilgiais Baudžiamųjų bylų proceso tvarką nustato baudžiamojo proceso įstatymai, galiojantys atitinkamai kvotos, parengtinio tardymo darymo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nepriklausomai nuo nusikaltimo padarymo vietos, baudžiamųjų bylų procesas Lietuvos TSR teritorijoje visais atvejais vyksta pagal Lietuvos TSR baudžiamojo proceso įstatymus. 20 straipsnis. Baudžiamojo proceso įstatymų galiojimas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės atžvilgiu Procesas baudžiamosiose bylose dėl nusikaltimų, kuriuos padarė užsienio valstybių piliečiai ir asmenys be pilietybės, vyksta Lietuvos TSR teritorijoje pagal TSRS ir Lietuvos TSR baudžiamojo proceso įstatymus. Kvotos ir parengtinio tardymo organų, prokuratūros, teismo kompetencija, kurią suteikia jiems Lietuvos TSR baudžiamojo proceso įstatymai, neapima asmenų, turinčių diplomatinės neliečiamybės teisę. 21 straipsnis. Lietuvos TSR teismų, prokuratūros, parengtinio tardymo ir kvotos organų susižinojimo su atitinkamais kitų sąjunginių respublikų organais tvarka Esant reikalui baudžiamojoje byloje atskirus tardymo veiksmus atlikti kitų sąjunginių respublikų teritorijoje, Lietuvos TSR prokuratūros, parengtinio tardymo ir kvotos organai betarpiškai susižino su atitinkamais kitų sąjunginių respublikų organais. Lietuvos TSR prokuratūros, parengtinio tardymo ir kvotos organai privalo vykdyti kitų sąjunginių respublikų atitinkamų organų pavedimus dėl atskirų tardymo veiksmų atlikimo Lietuvos TSR teritorijoje. Prireikus perduoti baudžiamą] ą bylą pagal tardymini priklausomumą ar teismingumą kitos sąjunginės respublikos kvotos, parengtinio tardymo ar prokuratūros organui arba teismui, ji perduodama atitinkamai per Lietuvos TSR Prokurorą arba Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Pirmininką. 22 straipsnis. Teismų, prokuratūros, parengtinio tardymo ir kvotos organų susižinojimo su atitinkamomis užsienio valstybių įstaigomis tvarka Teismų, prokuratūros, parengtinio tardymo ir kvotos organų susižinojimo su atitinkamomis užsienio valstybių įstaigomis tvarką, taip pat šių įstaigų pavedimų vykdymo tvarką nustato TSRS ir Lietuvos TSR Įstatymai ir tarptautinės sutartys, TSRS ir Lietuvos TSR sudarytos su atitinkamomis valstybėmis. 23 straipsnis. TSRS Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo vykdoma teisminės veikios priežiūra Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų baudžiamojo proceso pagrindų 19 straipsniu, TSR Sąjungos teismo organų, veikiančių Lietuvos TSR teritorijoje, taip pat Lietuvos TSR teismo organų teisminę veiklą prižiūri įstatymo nustatytose ribose TSRS Aukščiausiasis Teismas. Lietuvos TSR teismo organų teisminę veiklą prižiūri Lietuvos TSR Aukščiausiasis Teismas. 24 straipsnis. Prokurorinė priežiūra baudžiamajame procese Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų baudžiamojo proceso pagrindų 20 straipsniu, TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymų laikymosi baudžiamajame procese tikslumą prižiūri TSRS Generalinis Prokuroras tiek betarpiškai, tiek ir per Lietuvos TSR Prokurorą bei kitus jam pavaldžius prokurorus, Prokuroras privalo visose baudžiamojo proceso stadijose laiku imtis įstatymo numatytų priemonių pašalinti bet kokiems Įstatymo pažeidimams, kad ir kas juos būtų padaręs. Savo Įgaliojimus baudžiamajame procese prokuroras vykdo nepriklausomai nuo jokių organų ir pareigūnų, klausydamas tik įstatymo ir vadovaudamasis TSRS Generalinio Prokuroro nurodymais. Prokuroro nutarimus, priimtus sutinkamai su įstatymu, privalo vykdyti visos įstaigos, įmonės, organizacijos, visi pareigūnai ir piliečiai. 25 straipsnis. Pagrindinių šiame Kodekse vartoj amų pavadinimų paaiškinimas Šiame Kodekse vartojami pavadinimai, jeigu nėra specialių nurodymų, turi tokias reikšmes: 1) „Teismas“ reiškia TSRS Aukščiausiąjį Teismą, Lietuvos TSR Aukščiausiąjį Teismą, rajonų (miestų) liaudies teismus, karinius tribunolus; 2) „Pirmosios instancijos teismas“ reiškia teismą, kompetentingą priimti byloje nuosprendį; 3) „Kasacinė instancija“ reiškia teismą, kuris nagrinėja skundus ir protestus dėl neįsiteisėjusių pirmosios instancijos teismo nuosprendžių bei nutarčių ir teisėjo nutarimų; 4) „Priežiūros instancija“ reiškia teismą, kuris teisminės priežiūros tvarka nagrinėja bylas ryšium su protestais dėl įsiteisėjusių nuosprendžių, nutarčių ir nutarimų; 5) „Teisėjas“ reiškia liaudies teisėją; Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Pirmininką, Pirmininko pavaduotoją, Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo narį; karinio tribunolo pirmininką, jo pavaduotoją, karinio tribunolo narį; liaudies tarėją; 6) „Prokuroras“ reiškia TSRS Generalinį Prokurorą, Lietuvos TSR Prokurorą, miestų, rajonų prokurorus, tarprajoninius prokurorus, prokurorų pavaduotojus ir padėjėjus, skyrių prokurorus“ karinius prokurorus, veikiančius savo kompetencijos ribose;. 7) „Vertėjas“ reiškia asmenį, mokantį reikiamas vertimui kalbas arba suprantantį nebylio ar kurčiojo ženklus, kvotėjo, tardytojo, prokuroro ar teismo pakviestą dalyvauti byloje šio Kodekso nustatyta tvarka; 8) „įstatyminiai atstovai“ reiškia kaltinamojo, teisiamojo, nuteistojo tėvus, įtėvius, globėjus, rūpintojus, atstovus tų įstaigų ir organizacijų, kurių rūpyboje yra kaltinamasis, teisiamasis, nuteistasis; 9) „Atstovai“ reiškia asmenis, kurie įstatymu ar susitarimu yra įgalioti atstovauti baudžiamojoje byloje teisėtiems nukent ėjusiojo, civilinio ieškovo, civilinio atsakovo interesams; 10) „Artimieji. giminaičiai“ reiškia tėvus, vaikus, tikruosius brolius bei seseris, senolius, vaikaičius, taip pat sutuoktinį; 11) „Nutarimas“ reiškia Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Plenumo ar Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Prezidiumo sprendimą, priimtą, priežiūros tvarka peržiūrint įsiteisėjusį nuosprendį, nutartį ar nutarimą, taip pat bet kurį sprendimą, priimtą teisėjo vienasmeniškai; kvotos, parengtinio tardymo organo ar prokuroro sprendimą, priimtą, tiriant baudžiamąją bylą, išskyrus kaltinamąją išvadą; 12) „Protokolas“ reiškia dokumentą, kuriame šio Kodekso nustatyta tvarka patvirtinamas tardymo ir teismo veiksmų atlikimo faktas, jų turinys bei rezultatai; 13) „Kaltinamoji išvada“ reiškia dokumentą, kuriuo užbaigiamas parengtinis tyrimas ir kuriame išdėstomos nusikaltimo padarymo aplinkybės, vieta ir laikas, išanalizuojami įrodymai ir nustatoma juridinė nusikaltimo kvalifikacija su išvada, kad reikia kaltinamąjį atiduoti teismui; 14) „Nuosprendis“ reiškia teismo priimamą teisiamajame posėdyje sprendimą šiais klausimais: yra ar nėra nusikaltimas, kaltas ar nekaltas teisiamasis ir, jeigu kaltumas yra teismo nustatytas,– skiriama ar neskiriama teisiamajam bausmė; 15) „Nutartis“ reiškia bet kurį pirmosios instancijos teismo priimamą sprendimą baudžiamojoje byloje, išskyrus nuosprendį; bet kurį kasacinės instancijos teismo sprendimą; Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Teisminės kolegijos sprendimą, priimamą teisminės priežiūros tvarka; 16) „Prokuroro išvada“ reiškia prokuroro pareiškiamą nuomonę teisminio nagrinėjimo metu iškylančiais klausimais; 17) „Kasacinis skundas“ reiškia skundą, paduodamą dėl neįsiteisėjusio nuosprendžio; 18) „Kasacinis protestas“ reiškia prokuroro protestą dėl neįsiteisėjusio nuosprendžio; 19) „Atskirasis skundas“ reiškia skundą, paduodamą dėl neįsiteisėjusios nutarties bei nutarimo; 20) „Atskirasis protestas“ reiškia prokuroro protestą dėl neįsiteisėjusios nutarties bei nutarimo; 21) „Priežiūrinis protestas“ reiškia įstatymo įgaliotų asmenų protestą dėl įsiteisėjusių nuosprendžių, nutarčių, nutarimų; 22) „Nakties metas“ reiškia laiką nuo 22 iki 6 valandos. Antrasis skirsnis Teismas ir teismingumas 26 straipsnis. Teismo sudėtis Rajono (miesto) liaudies teismas baudžiamąsias bylas nagrinėja pirmininkaujančiojo – liaudies teisėjo ir dviejų liaudies tarėjų sudėtimi, Lietuvos TSR Aukščiausiasis Teismas ir kariniai tribunolai, veikiantys Lietuvos TSR teritorijoje, baudžiamąsias bylas nagrinėja pirmininkaujančiojo – teismo pirmininko, jo pavaduotojo ar teismo nario – ir dviejų liaudies tarėjų sudėtimi. Lietuvos. TSR Aukščiausiojo Teismo. Teisminė baudžiamųjų bylų kolegija ir kariniai tribunolai, veikiantys Lietuvos TSR teritorijoje; skundus ir protestus dėl nuosprendžių, nutarčių ir nutarimų nagrinėja trijų teismo narių sudėtimi. Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Prezidiumas priežiūrinius protestus nagrinėja, dalyvaujant Prezidiumo narių daugumai. Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Plenumas priežiūrinius protestus nagrinėja, dalyvaujant ne mažiau kaip dviem trečdaliams jo sudėties. 27 straipsnis. Teismo sudėties nekeičiamumas, nagrinėjant baudžiamąją bylą Kiekvieną bylą, nagrinėjamą teisiamajame ar tvarkomajame posėdyje, turi išnagrinėti ta pati teisėj. ų sudėtis. Jeigu kuris nors iš teisėjų dėl kokios nors priežasties nebegali toliau dalyvauti posėdyje, jį turi pakeisti kitas teisėjas, ir byla turi būti pradedama nagrinėti iš pradžios, išskyrus šio Kodekso 28 straipsnyje numatytus atvejus. Pasitraukus iš teisėjų sudėties pirmininkaujančiajam, bylos nagrinėjimas atidedamas. 28 straipsnis. Atsarginis liaudies tarėjas Baudžiamojoje byloje, kuriai išnagrinėti reikia ilgo laiko, gali būti šaukiamas atsarginis liaudies tarėjas. Atsarginis liaudies tarėjas būva teisiamojo posėdžio salėje nuo tos bylos nagrinėjimo pradžios ir, jeigu pasitraukia iš teismo sudėties liaudies tarėjas, pakeičia jį. Jeigu atsarginis liaudies tarėjas, stojęs į pasitraukusiojo vietą, nereikalauja atnaujinti teismo veiksmų, byla toliau nagrinėjama be atnaujinimo. 29 straipsnis. Aplinkybės, dėl kurių teisėjas negali dalyvauti, nagrinėjant baudžiamąją bylą Teisėjas negali dalyvauti, nagrinėjant bylą tiek kaltinamojo atidavimo teismui stadijoje, tiek ir teisiamajame posėdyje; 1) jeigu jis yra toje byloje nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas arba jų atstovas, kurio nors iš šių asmenų giminaitis, kaltinamojo ar įstatyminio jo atstovo giminaitis, kito teisėjo, priklausančio toje byloje teismo sudėčiai, prokuroro, visuomeninio kaltintojo, gynėjo, visuomeninio gynėjo, tardytojo ar kvotėjo toje byloje giminaitis; 2) jeigu jis yra dalyvavęs toje byloje kaip liudytojas, ekspertas, vertėjas, kvotėjas, tardytojas, prokuroras, visuomeninis kaltintojas, gynėjas, įstatyminis kaltinamojo atstovas, visuomeninis gynėjas, nukentėjusiojo, civilinio ieškovo ar civilinio atsakovo atstovas; 3) jeigu jis pats arba jo giminaičiai yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi; 4) jeigu byloje dalyvaują asmenys nurodo kitokias aplinkybes, keliančias abejonių teisėjo nešališkumu. 30 straipsnis. Neleistinumas teisėjui pakartotinai dalyvauti, nagrinėjant tą pačią bylą Teisėjas, dalyvavęs, priimant nuosprendį pirmosios instancijos teisme, negali dalyvauti, nagrinėjant tapačią bylą kasacine tvarka ir teisminės priežiūros tvarka, taip pat iš naujo nagrinėjant šią bylą pirmosios instancijos teisme tuo atveju, kai panaikintas pradinis nuosprendis ar nutartis nutraukti bylą, priimtieji, jam dalyvaujant. Teisėjas, dalyvavęs, priimant nutartį kasacinės instancijos teisme, negali dalyvauti, nagrinėjant šią bylą teisminės priežiūros tvarka. Teisėjas, dalyvavęs, nagrinėjant bylą kasacine tvarka ar teisminės priežiūros tvarka, negali dalyvauti, antrą kartą nagrinėjant tą pačią bylą tose pačiose instancijose, panaikinus nutartį ar nutarimą, priimtus, jam dalyvaujant. Teisėjas, dalyvavęs, priimant nutartį ar nutarimą panaikinti nuosprendį, negali dalyvauti, iš naujo nagrinėjant šią bylą pirmosios instancijos teisme. Dalyvavimas, nagrinėjant bylas teisminės priežiūros tvarka Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Teisminėje baudžiamųjų bylų kolegijoje ir Prezidiume, nėra kliūtis dalyvauti Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Plenumo posėdžiuose, kuriuose nagrinėjamos tos pačios bylos. 31 straipsnis. Nušalinimas teisėjo Esant šio Kodekso 29 ir 30 straipsniuose nurodytoms aplinkybėms, teisėjas ar liaudies tarėjas privalo patys nusišalinti. Tuo pačiu pagrindu gali pareikšti teisėjui ar liaudies tarėjui nušalinimą prokuroras, visuomeninis kaltintojas, teisiamasis, įstatyminis jo atstovas, gynėjas, visuomeninis gynėjas, taip pat nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai. Nušalinimas turi būti motyvuojamas ir pareiškiamas, prieš pradedant teisminį tardymą. Vėliau pareikšti nušalinimą leidžiama tik tais atvejais, kai nušalinimo pagrindą teismas ar pareiškiantis nušalinimą asmuo sužino, pradėjus teisminį tardymą. 32 straipsnis. Teisėjui pareikšto nušalinimo išsprendimo tvarka Teisėjui pareikštą nušalinimą išsprendžia kiti teisėjai“ nesant nušalinamajam. Balsams pasidalijus pusiau, teisėjas laikomas nušalintu. Dviem teisėjams ar visai teismo sudėčiai pareikštą nušalinimą išsprendžia tą bylą nagrinėjantis teismas visa sudėtimi paprasta balsų dauguma. Teisėjai, kuriems pareikštas nušalinimas, turi teisę preliminariškai viešai padaryti- pareiškimą dėl šio nušalinimo. Nusišalinimo ar nušalinimo klausimą teismas išsprendžia pasitarimo kambaryje. 33 straipsnis. Teisiamojo posėdžio sekretorius Teisiamojo posėdžio sekretorius rašo tvarkomojo ir teisiamojo posėdžių protokolus, laikydamasis šio Kodekso 116 ir 11? straipsniuose numatytų reikalavimų. 34 straipsnis. Nušalinimas sekretoriaus, vertėjo ir eksperto Šio Kodekso 29 ir 31 straipsniuose išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir teisiamojo posėdžio sekretoriui, vertėjui bei ekspertui, tačiau su tuo apribojimu, kad pirmesnis jų dalyvavimas byloje kaip sekretoriaus, vertėjo ar eksperto negali būti pagrindas jiems nušalinti. Vertėjas ir ekspertas negali dalyvauti byloje taip pat ir paaiškėjus jų nekompetentingumui. Nušalinimą išsprendžia nagrinėjantis bylą teismas. 35 straipsnis. Baudžiamosios bylos, teismingos rajono (miesto) liaudies teismui Rajono (miesto) liaudies teismui teismingos visos baudžiamosios bylos, išskyrus tas, kurios teismingos Lietuvos TSR Aukščiausiajam Teismui arba kariniam tribunolui. 36 straipsnis. Baudžiamosios bylos, teismingos kariniam tribunolui Baudžiamųjų bylų teismingumą kariniam tribunolui nustato Karinių tribunolų nuostatai. 37 straipsnis. Baudžiamosios bylos, teismingos Lietuvos TSR Aukščiausiajam Teismui Lietuvos TSR Aukščiausiajam Teismui teismingos baudžiamosios bylos dėl nusikaltimų, numatytų Lietuvos TSR Baudžiamojo kodekso 62, 64– 78, 86–89, 95, 105, 183, 184 ir 187 straipsniuose, taip pat itin sudėtingos ar turinčios didelę visuomeninę reikšmę baudžiamosios bylos, Lietuvos-TSR Aukščiausiojo Teismo priimtos savo žinion šio Kodekso 38 straipsnyje nustatyta tvarka. 38 straipsnis. Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo teisė priimti savo žinion rajono (miesto) liaudies teismui teis-mingą baudžiamąją bylą Lietuvos TSR Aukščiausiasis Teismas turi teisę priimti savo kaip pirmosios instancijos teismo žinion bet kurią baudžiamąją bylą, teismingą rajono- (miesto) liaudies teismui. 39 straipsnis. Baudžiamosios bylos teismingumas pagal nusikaltimo padarymo vietą Baudžiamoji byla nagrinėtina tame teisme, kurio veikimo rajone padarytas nusikaltimas. Jeigu nusikaltimo padarymo vietos negalima nustatyti, byla teisminga tam teismui, kurio veikimo rajone pabaigtas bylos parengtims tyrimas. 40 straipsnis. Teismingumo nustatymas baudžiamųjų bylų sujungimo atvejais Jeigu baudžiamoji byla, kurioje kaltinamas vienas ar keli asmenys, kartu yra teisminga dviem ar daugiau tokios pat rūšies teismų, ją nagrinėja tas teismas, kurio veikimo rajone pabaigtas parengtinis tyrimas. Jeigu byla, kurioje vienas asmuo arba asmenų grupė kaltinami kelių nusikaltimų padarymu, yra teisminga Lietuvos TSR Aukščiausiajam Teismui bent vieno nusikaltimo atžvilgiu, ji nagrinėtina Lietuvos TSR Aukščiausiajame Teisme. Jeigu byla, kurioje vienas asmuo kaltinamas kelių nusikaltimų padarymu, arba asmenų grupė kaltinama vieno ar kelių nusikaltimų padarymu, yra teisminga kariniam tribunolui bent vieno asmens ar bent vieno nusikaltimo atžvilgiu, ji nagrinėtina kariniame tribunole. 41 straipsnis. Baudžiamosios bylos perdavimas pagal teismingumą Teisėjas arba tvarkomajame posėdyje teismas, nustatęs, kad gautoji baudžiamoji: byla neteisminga tam teismui, perduoda ją pagal teismingumą. Teismas, nustatęs, kad esanti jo žinioje byla teisminga kitam tokios pat rūšies teismui, turi teisę palikti bylą savo žinioje tik tuo atveju, jeigu jis jau yra pradėjęs ją nagrinėti teisiamajame posėdyje. Teismas, teisiamajame posėdyje išaiškinęs, kad byla teisminga aukštesniam teismui ar kariniam tribunolui, visais atvejais perduoda ją pagal teismingumą. Perduoti rajono (miesto) liaudies teismui bylą, pradėtą nagrinėti Lietuvos TSR Aukščiausioj. o Teisino teisiamajame posėdyje, neleidžiama. 42 straipsnis. Baudžiamosios bylos perdavimas iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui Siekiant užtikrinti kuo sparčiausią, visapusiškiausią, pilniausią ir objektyviausią bylos išnagrinėjimą, atskirais atvejais byla gali būti nagrinėjama pagal nusikaltimo iškėlimo aikštėn vietą ar pagal nusikaltimo pasekmių kilimo vietą, taip pat pagal kaltinamojo ar daugumos liudytojų buvimo vietą. Nurodytuoju pagrindu perduoti bylą iš vieno teismo kitam tokios pat rūšies teismui leidžiama tik prieš pradedant ją nagrinėti teisiamajame posėdyje. Klausimą dėl bylos perdavimo šiais atvejais iš vieno rajono (miesto) liaudies teismo kitam išsprendžia Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Pirmininkas. 43 straipsnis. Ginčų dėl teismingumo neleistinumas Kiekvieną bylą, iš vieno teismo perduotą kitam šio Kodekso 41 ir 42 straipsniuose nustatyta tvarka, turi besąlygiškai priimti savo žinion tas teismas, kuriam ji perduota, ir jokie ginčai šiuo reikalu tarp teismų neleidžiami. Teismas, gavęs iš kito teismo bylą, teisminga Lietuvos TSR Aukščiausiajam Teismui arba kariniam tribunolui, perduoda ją Lietuvos TSR Aukščiausiajam Teismui. Trečiasis skirsnis Prokuroras 44 straipsnis. Asmenys, kurie įgyvendina prokuroro įgaliojimus baudžiamųjų bylų procese Prokuroro Įgaliojimus baudžiamųjų bylų procese įgyvendina tiktai įstatymo nustatyta tvarka paskirti prokurorai, jų pavaduotojai ir padėjėjai. 45 straipsnis. Prokuroro įgaliojimai Prokuroras prižiūri, ar teisėtai iškeliama baudžiamoji byla ir ar vykdomi įstatymai, darant kvotą bei parengtinį tardymą, nagrinėjant bylą teisme ir vykdant nuosprendį. Prokuroras privalo panaikinti kiekvieną neteisėtą ar nepagrįstą nutarimą, priimtą kvotos organo ar tardytojo, užprotestuoti kiekvieną neteisėtą ar nepagrįstą nuosprendį ir, nagrinėjant bylą kasacinėje bei priežiūros instancijose, pareikšti išvadą dėl nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo, 46 straipsnis. Nušalinimas prokuroro Taisyklės, išdėstytos šio Kodekso 29 ir 31 straipsniuose, taikomos ir prokurorui. Tačiau prokuroro dalyvavimas, darant parengtinį tardymą ar kvotą, arba j. o palaikymas kaltinimo, arba jo pareiškimas toje byloje išvados teisme negali būti pagrindas jam nušalinti. Nušalinimą prokurorui gali pareikšti įtariamasis, kaltinamasis, jo gynėjas ir įstatyminis atstovas, visuomeninis gynėjas, visuomeninis kaltintojas, taip pat nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai, Nušalinimas turi būti motyvuojamas. Klausimas dėl prokuroro nušalinimo, darant parengtinį tardymą ir kvotą, išsprendžiamas aukštesnio prokuroro nutarimu, o teisme – bylą nagrinėjančio teismo nutartimi. Ketvirtasis skirsnis Tardytojas ir kvotėjas 47 straipsnis. Tardytojas Parengtinį tardymą baudžiamosiose bylose daro įstatymo nustatyta tvarka paskirti prokuratūros organų tardytojai ir valstybės saugumo organų tardytojai savo kompetencijos ribose. 48 straipsnis. Tardytojo įgaliojimai Darydamas parengtinį tardymą, tardytojas visus sprendimus dėl tardymo krypties ir dėl tardymo veiksmų atlikimo priima savarankiškai, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas numato, jog turi būti. gaunama prokuroro sankcija. Jis visiškai atsako už teisėtą ir savalaikį tų veiksmų atlikimą. Nesutikdamas su prokuroro nurodymais dėl patraukimo kaltinamuoju, dėl nusikaltimo kvalifikavimo ir kaltinimo apimties, dėl bylos perdavimo, kad kaltinamasis būtų atiduotas teismui, arba dėl bylos nutraukimo, tardytojas turi teisę pateikti bylą aukštesniam prokurorui ir raštu išdėstyti savo prieštaravimus. Šiuo atveju prokuroras arba panaikina žemesnio prokuroro nurodymus, arba. paveda daryti šioje byloje tardymą kitam tardytojui. Tardytojas turi-teisę savo tiriamose bylose duoti kvotos organams pavedimus ir nurodymus dėl paieškos bei tardymo veiksmų atlikimo ir reikalauti, kad kvotos organai padėtų atlikti atskirus tardymo veiksmus. Tokie tardytojo pavedimai ir nurodymai yra kvotos organams privalomi. Bylose, kuriose parengtinis tardymas yra būti-. nas, tardytojas turi teisę bet kuriuo momentu pradėti parengtinį tardymą, nelaukdamas, iki kvotos organai atliks šio Kodekso 135 straipsnyje numatytus veiksmus. Tardytojas turi teisę šio Kodekso 137 ir 138 straipsniuose numatyta tvarka bei pagrindais sulaikyti ir apklausti asmenį, įtariamą nusikaltimo padarymu. Tardytojo nutarimus, priimtus sutinkamai su Įstatymu baudžiamojoje byloj. e, kuri yra jo žinioje, privalo vykdyti visos įstaigos, įmonės, organizacijos, visi pareigūnai ir piliečiai. 49 straipsnis. Kvotėjas Kvotą baudžiamosiose bylose daro pareigūnai, šio Kodekso 134 straipsnyje išvardytų kvotos organų įgalioti tam reikalui. 50 straipsnis. Kvotos organo įgaliojimai Kvotos organui pavedama imtis reikiamų operatyvinių ir paieškos priemonių, kad būtų išaiškinti nusikaltimo požymiai ir nusikaltimą padarę asmenys, taip pat atlikti tardymo veiksmus šio Kodekso 135 ir 136 straipsnių nustatytose ribose. Kvotos organas yra įpareigotas taip pat imtis visų priemonių, kad. nusikaltimui būtų užkirstas kelias. Kvotos organui netaikomos šio Kodekso 48 straipsnio antrojoje dalyje nustatytos taisyklės, ir jeigu kvotos organas nesutinka su prokuroro nurodymais, jis turi teisę apskųsti juos aukštesniam prokurorui, nesustabdydamas jų vykdymo. 51 straipsnis. Nušalinimas tardytojo ir kvotėjo Šio Kodekso 29 ir 31 straipsniuose, išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir tardytojui bei kvotėjui. Tačiau tardytoj. o ar kvotėjo dalyvavimas, atitinkamai darant parengtinį tardymą ar kvotą toje byloje, negali būti pagrindas jiems nušalinti. Nušalinimą tardytojui ar kvotėjui gali pareikšti įtariamasis, kaltinamasis, įstatyminis jo atstovas, taip pat nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai. Nušalinimą tardytojui gali pareikšti taip pat kaltinamojo gynėjas. Nušalinimas turi būti motyvuojamas. Tardytojas ar kvotėjas per dvidešimt keturias valandas nuo to momento, kada gautas pareiškimas dėl nušalinimo, perduoda jį prokurorui. Tačiau bylos procesas nesustabdomas. Prokuroras privalo per dvi dienas išspręsti pareikšto tardytojui ar kvotėjui nušalinimo klausimą. Penktasis skirsnis Proceso dalyviai, jų teisės ir pareigos 52 straipsnis. Kaltinamasis Kaltinamuoju laikomas asmuo, kurio atžvilgiu įstatymo nustatyta tvarka yra priimtas nutarimas patraukti kaltinamuoju; atiduotas teismui kaltinamasis vadinamas teisiamuoju; kaltinamasis, kurio atžvilgiu yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis“ vadinamas nuteistuoju. Kaltinamasis turi teisę: 1) žinoti, kuo jis kaltinamas, ir duoti paaiškinimus dėl pareikšto jam kaltinimo; 2) teikti įrodymus; 3) pareikšti prašymus; 4) baigus parengtinį tardymą, susipažinti su visa bylos medžiaga; 5) turėti gynėją; 6) dalyvauti teisminiame nagrinėjime pirmosios instancijos teisme; 7) pareikšti nušalinimus; 8) apskųsti tardytojo, prokuroro ir teismo veiksmus bei sprendimus. Teisiamasis turi paskutinio žodžio teisę. 53 straipsnis. Gynėjo dalyvavimas baudžiamajame procese Gynėjui leidžiama dalyvauti byloje nuo to momento, kai kaltinamajam paskelbiama apie parengtinio tardymo pabaigimą ir pateikiama jam susipažinti visa byla. Bylose dėl nusikaltimų“ kuriuos padarė nepilnamečiai, taip pat asmenys, negalintys dėl fizinių ar psichinių savo trūkumų patys pasinaudoti savo teise į gynybą, gynėjui leidžiama dalyvauti byloje nuo kaltinimo pareiškimo momento. Bylose, kuriose parengtinis tardymas nebuvo daromas, gynėjui leidžiama dalyvauti byloj. e nuo kaltinamojo atidavimo teismui momento. 54 straipsnis. Asmenys, dalyvaujantys byloje kaip gynėjai Būti gynėju leidžiama advokatams, profesinių sąjungų ir kitų visuomeninių organizacijų atstovams. Teismo nutartimi ar teisėjo nutarimu, stoti gynėju gali būti leidžiama ir kaltinamojo artimiesiems giminaičiams bei įstatyminiams atstovams, taip pat kitiems asmenims. Tas pats asmuo negali būti dviejų ir daugiau kaltinamųjų ar teisiamųjų gynėju, jeigu vieno iš j, ų gynybos interesai prieštarauja kito gynybos interesams. 55 straipsnis. Gynėjo kvietimas, paskyrimas ir pakeitimas Gynėją iš šio Kodekso 54 straipsnyje nurodytų asmenų tarpo kviečia kaltinamasis, įstatyminis jo atstovas, taip pat kiti asmenys, kaltinamojo pavedimu ar sutikimu. Kaltinamajam prašant, gynėjo dalyvavimą užtikrina tardytojas ir teismas. Tais atvejais, kai kaltinamojo pasirinktas gynėjas ilgą laiką negali dalyvauti byloje, tardytojas ir teismas turi teisę pasiūlyti kaltinamajam pasikviesti kitą gynėją arba per advokatų kolegiją paskirti kaltinamajam gynėją. 56 straipsnis. Būtinasis gynėjo dalyvavimas Gynėjo dalyvavimas teisminiame nagrinėjime, pirmosios instancijos teisme yra būtinas: 1) bylose, kuriose kaltinimas pareikštas nepilnamečiui; 2) bylose dėl nusikaltimų, kuriuos yra padarę neregiai, kurtieji, nebyliai ir kiti asmenys, negalintys dėl fizinių ar psichinių savo trūkumų patys pasinaudoti savo teise į gynybą; 3)kai kaltinamasis nemoka kalbos, kuria vyksta procesas; 4) bylose dėl tokių nusikaltimų, už kuriuos kaip bausmė gali būti skiriama mirties bausmė; 5)esant prieštaravimų tarp kaltinamųjų gynybos interesų, jeigu bent vienas iš jų turi gynėją; 6) bylose, kuriose dalyvauja valstybinis kaltintojas. Esant vienai iš aplinkybių, numatytų šio straipsnio 1 ir 2 punktuose, gynėjo dalyvavimas yra būtinas ir parengtiniame tardyme. Šiame straipsnyje nurodytais atvejais, jeigu gynėjo nėra pakvietęs pats kaltinamasis ar, kaltinamojo pavedimu ar sutikimu, kiti asmenys, tardytojas ar teismas privalo paskirti gynėją. 57 straipsnis. Kaltinamojo atsisakymas nuo gynėjo Kaltinamasis turi teisę atsisakyti nuo gynėjo. Atsisakyti nuo gynėjo kaltinamajam leidžiama tik jo paties iniciatyva. Kaltinamojo atsisakymas nuo gynėjo nėra kliūtis dalyvauti byloje valstybiniam ir visuomeniniam kaltintojams, visuomeniniam gynėjui, taip pat kitų kaltinamųjų gynėjams. Kaltinamasis gali pareikšti atsisakymą nuo gynėjo bet kuriuo bylos proceso momentu. Teismui nėra privalomas atsisakymas nuo gynėjo, pareikštas teisiamojo, kuriam nėra suėję aštuoniolikos metų amžiaus, taip pat teisiamojo, kuris dėl fizinių ar psichinių savo trūkumų negali pats pasinaudoti savo teise į gynybą. Teisiamojo atsisakymas nuo gynėjo parengtiniame tardyme neatima jam teisės turėti gynėją teisme. 58 straipsnis. Gynėjo pareigos ir teisės Gynėjas privalo panaudoti visas įstatyme nurodytas gynybos priemones ir būdus, kad būtų išaiškintos aplinkybės, teisinančios kaltinamąjį ar lengvinančios jo atsakomybę, ir teikti kaltinamajam reikiamą juridinę pagalbą. Nuo to momento, kai gynėjui leidžiama dalyvauti byloje, jis turi teisę: 1) matytis su kaltinamuoju; 2) susipažinti su visa bylos medžiaga ir išsirašinėti iš jos reikiamas žinias; 3) teikti įrodymus; 4) pareikšti prašymus; 5) dalyvauti teisminiame nagrinėjime; 6) pareikšti nušalinimus; 7) apskųsti tardytojo, prokuroro ir teismo veiksmus bei sprendimus. Be to, tardytojo leidimu, gynėjas gali dalyvauti kaltinamojo apklausose ir kituose tardymo veiksmuose, atliekamuose kaltinamojo ar gynėjo prašymu. Apsiėmęs ginti kaltinamąjį, advokatas neturi teisės nuo to atsisakyti. 59 straipsnis. Įtariamasis Įtariamuoju laikomas asmuo, sulaikytas įtariant, kad jis padarė nusikaltimą, arba asmuo, kuriam pritaikyta kardomoji priemonė prieš pareiškiant kaltinimą. Įtariamasis turi teisę: 1) duoti byloje paaiškinimus; 2) pareikšti prašymus; 3) apskųsti kvotėjo, tardytojo ir prokuroro veiksmus. 60 straipsnis. Nukentėjusysis Nukentėjusiuoju pripažįstamas asmuo, kuriam nusikaltimu padaryta moralinės, fizinės ar turtinės žalos. Pilietis pripažįstamas nukentėjusiuoju kvotėjo, tardytojo, prokuroro, teisėjo nutarimu ar teismo nutartimi. Pilietis, pripažintas nukentėjusiu nuo nusikaltimo, ar jo atstovas turi teisę: 1) duoti byloje parodymus; 2) teikti įrodymus; 3) pareikšti prašymus; 4) susipažinti su bylos medžiaga nuo to momento, kai pabaigtas parengtinis tardymas, o bylose, kuriose parengtinis tardymas nebuvo daromas,–nuo atidavimo teismui momento; 5) dalyvauti, tiriant įrodymus teisminiame tardyme; 6) pareikšti nušalinimus; 7) apskųsti kvotėjo, tardytojo, prokuroro ir teismo Veiksmus, taip pat apskųsti teismo nuosprendį arba nutartis ir liaudies teisėjo nutarimus; 8) palaikyti kaltinimą teisminiame nagrinėjime šio Kodekso 126 straipsnio pirmojoje ir ketvirtojoje dalyse nurodytais atvejais, taip pat tais atvejais, kada byloje nedalyvauja prokuroras. Nukentėjusysis privalo duoti parodymus ir atsako už atsisakymą, arba vengimą duoti parodymus lygiai kaip ir liudytojas. Nukentėjusysis visais atvejais atsako už žinomai melagingus parodymus lygiai kaip ir liudytojas. 61 straipsnis. Civilinis ieškovas Civiliniu ieškovu pripažįstamas pilietis, įstaiga, įmonė ar organizacija, kurie dėl nusikaltimo turėjo materialinės žalos ir sutinkamai su šio Kodekso 65 ir 66 straipsniais pareiškė reikalavimą atlyginti ją. Civilinis ieškovas ar jo atstovas turi teisę: 1) teikti įrodymus; 2) pareikšti prašymus; 3) prašyti kvotos organą, tardytoją ir teismą imtis priemonių jų pareikštam ieškiniui užtikrinti; 4) palaikyti civilinį ieškinį; 5) susipažinti su bylos medžiaga nuo to momento, kai pabaigtas parengtinis tardymas, o bylose, kuriose parengtinis tardymas nebuvo daromas,– nuo atidavimo teismui momento; 6) dalyvauti teisminiame nagrinėjime; 7) pareikšti nušalinimus; 8) apskųsti kvotėjo, tardytojo, prokuroro ir teismo veiksmus, taip pat apskųsti teismo nuosprendį ar nutartis, kiek jie liečia civilinį ieškinį. Civilinis ieškovas privalo, teismo reikalavimu, pateikti esančius jo žinioje dokumentus, susijusius su pareikštuoju ieškiniu. 62 straipsnis. Civiliais atsakovas Civiliniais atsakovais gali būti traukiami tėvai, globėjai, rūpintojai ar kiti asmenys, taip pat įstaigos, įmonės ir organizacijos, kurie pagal įstatymą materialiai atsako už žalą, padarytą nusikalstamais kaltinamojo veiksmais. Civilinis atsakovas ar jo atstovas turi teisę: 1) prieštarauti pareikštam ieškiniui; 2) duoti paaiškinimus dėl pareikšto ieškinio esmės; 3) teikti įrodymus; 4) pareikšti prašymus; 5) susipažinti su bylos medžiaga nuo to momento, kai pabaigtas parengtinis tardymas, o bylose, kuriose parengtinis tardymas nebuvo daromas,– nuo atidavimo teismui momento; 6) dalyvauti teisminiame nagrinėjime; 7) pareikšti nušalinimus; 8) apskųsti kvotėjo, tardytojo, prokuroro ir teismo veiksmus“ taip pat apskųsti teismo nuosprendį ar nutartis, kiek jie liečia civilinį ieškinį. e 63 straipsnis. Nukentėjusiojo, civilinio ieškovo ir civilinio atsakovo atstovai Kaip nukentėjusiojo, civilinio ieškovo ir civilinio atsakovo atstovai byloje gali dalyvauti: advokatai, nukentėjusiojo, civilinio ieškovo ir civilinio atsakovo (atitinkamai) artimieji giminaičiai, įstatyminiai jų atstovai, taip pat kiti asmenys, teismo nutartimi arba teisėjo, tardytojo ar kvotėjo nutarimu. Jeigu civilinis ieškovas arba civilinis atsakovas yra įstaiga, įmonė ar organizacija, tai jų atstovais gali būti atitinkamai įgalioti tam asmenys, 64 straipsnis. Pareiga išaiškinti ir užtikrinti dalyvaujantiems byloje asmenims jų teises Teismas, prokuroras, tardytojas ir kvotėjas privalo išaiškinti dalyvaujantiems byloje asmenims jų teises ir užtikrinti galimybę pasinaudoti šiomis teisėmis. Šeštasis skirsnis Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje 65 straipsnis. Nusikaltimu padarytos materialinės žalos atlyginimas Asmuo, dėl nusikaltimo turėjęs materialinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinamajam arba asmenims, materialiai atsakantiems už kaltinamojo veiksmus, civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. 66 straipsnis. Civilinio ieškinio pareiškimas Civilinis ieškinys gali būti pareiškiamas, tiek iškeliant baudžiamąją bylą ir darant kvotą ar parengtinį tardymą, tiek ir vėliau, tačiau tik prieš pradedant teisminį tardymą. Asmuo, nepareiškęs civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, turi teisę pareikšti civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka. Jeigu bylos nagrinėjimas teisme buvo atidėtas, tai asmuo, nepareiškęs civilinio ieškinio, gali pareikšti jį kitame teismo posėdyje, bet tiktai iki teisminio tardymo pradžios. 67 straipsnis. Civilinio ieškinio atleidimas nuo valstybinio mokesčio Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, atleidžiamas nuo valstybinio mokesčio. 68 straipsnis. Civilinio ieškinio nagrinėjimas Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio Kodekso nustatytas taisykles. Civilinis ieškinys išsprendžiamas, priimant nuosprendį, o neišspręstas ryšium su bylos nutraukimu, taip pat šio Kodekso 340 straipsnio antrojoje dalyje ir 341 straipsnio 2 punkte numatytais atvejais paliekamas nenagrinėtas. 69 straipsnis. Neleidžiamumas pakartotinai nagrinėti civilinį ieškinį Civilinio ieškinio atmetimas nuosprendžiu baudžiamojoje byloje atima iš civilinio ieškovo teisę pareikšti tą patį ieškinį antrą kartą civilinio proceso tvarka. Taip pat ieškinio atmetimas civilinio proceso tvarka atima iš ieškovo teisę antrą kartą pareikšti tą patį ieškinį baudžiamojoje byloje. 70 straipsnis. Kvotos organo, tardytojo, prokuroro ir teismo pareiga užtikrinti nusikaltimu padarytos materialinės žalos atlyginimą Esant pakankamai duomenų, kad nusikaltimu buvo padaryta materialinės žalos, kvotos organas, tardytojas, prokuroras ir teismas privalo imtis, priemonių pareikštam ar ateityje galimam civiliniam ieškiniui užtikrinti. Prokuroras, teisme palaikantis valstybinį kaltinimą, turi teisę tiek pareikšti civilinį ieškinį, tiek ir palaikyti pareikštą ieškinį, jeigu to reikalauja valstybinių ar visuomeninių interesų arba atskirų piliečių teisių ir teisėtų interesų apsauga, Prokuroras, teisme palaikantis valstybinį kaltinimą, privalo pareikšti civilinį ieškinį, jeigu jis nėra pareikštas, tuo atveju, kai nusikaltimu padaryta materialinės žalos valstybinei ar visuomeninei nuosavybei, taip pat kai nusikaltimu padaryta materialinės žalos asmeniui, kuris dėl nepilnametystės, ligos, priklausomybės nuo kaltinamojo ar dėl kitų priežasčių negali ginti teisme teisėtų savo interesų ir neturi savo atstovo. Jeigu šio straipsnio trečiojoje dalyje nurodytais atvejais byla nagrinėjama, nedalyvaujant valstybiniam kaltintojui, ir civilinis ieškinys liko nepareikštas, tai teismas, priimdamas nuosprendį, privalo savo iniciatyva išspręsti nusikaltimu padarytos materialinės žalos atlyginimo klausimą. Septintasis skirsnis Įrodymai 71 straipsnis. Baudžiamojoje byloje įrodinėtinos aplinkybės Darant parengtinį tyrimą ir nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, turi būti Įrodinėjama: 1) nusikaltimo įvykis (nusikaltimo padarymo laikas, vieta, būdas ir kitos aplinkybės); 2) kaltinamojo kaltumas nusikaltimo padarymu; 3) aplinkybės, turinčios įtakos kaltinamojo atsakomybės laipsniui ir pobūdžiui; 4) nusikaltimu padarytos žalos pobūdis ir dydis. 72 straipsnis. Padėjusių padaryti nusikaltimą aplinkybių nustatymas Teismas, prokuroras, tardytojas ir kvotėjas privalo imtis priemonių, kad būtų nustatytos aplinkybės, kurios padėjo padaryti nusikaltimą, ir kad jos būtų pašalintos.,. 73 straipsnis. Nepilnamečių bylose nustatytinos aplinkybės Be aplinkybių, nurodytų šio Kodekso 71 ir 72 straipsniuose, darant parengtinį tardymą ir nagrinėjant bylą teisme, nepilnamečių bylose reikia ypač kreipti dėmesį į šių aplinkybių išaiškinimą: 1) nepilnamečių amžius (gimimo metai, mėnuo, 2) diena); 3) gyvenimo ir auklėjimo sąlygos; 4) suaugusių kurstytojų ir kitokių bendrininkų buvimas. Esant duomenų apie protinį nepilnamečio atsilikimą, nesusijusį su psichine liga, turi būti taip pat išaiškinama, ar jis galėjo visiškai suprasti savo.. veiksmų reikšmę. Šioms aplinkybėms nustatyti turi būti apklausiami nepilnamečio tėvai, jo mokytojai bei auklėtojai ir kiti asmenys, kurie gali suteikti reikiamų žinių, taip pat turi būti išreikalaujami reikiami dokumentai ir atliekami kitokie tardymo bei teismo veiksmai. 74 straipsnis. Įrodymai Įrodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi kvotos organai, tardytojas ir teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą arba nebuvimą, šią veiką padariusio asmens kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi liudytojo parodymais, nukentėjusiojo parodymais, įtariamojo parodymais, kaltinamojo parodymais, eksperto išvada, daiktiniais įrodymais, tardymo bei teismo veiksmų protokolais ir kitokiais dokumentais. 75 straipsnis. Įrodymų rinkimas ir pateikimas Kvotėjas, tardytojas, prokuroras ir teismas turi teisę savo žinioje turimose bylose šaukti šio Kodekso nustatyta tvarka bet kurį asmenį, kad jis būtų apklaustas kaip liudytojas, nukentėjusysis arba duotų išvadą kaip ekspertas; daryti kratas, apžiūras ir kitokius šio Kodekso numatytus tardymo veiksmus; reikalauti iš įstaigų, įmonių, organizacijų, pareigūnų ir piliečių pateikti daiktus ir dokumentus, galinčius turėti byloje reikšmės. Šį reikalavimą privalo vykdyti visi piliečiai, įstaigos, įmonės ir organizacijos. Be to, įrodymus gali pateikti savo iniciatyva Įtariamasis, kaltinamasis, įstatyminis jo atstovas, gynėjas, kaltintojas, taip pat nukentėjusysis, civilinis ieškovas bei civilinis atsakovas ir jų atstovai, taip pat ir bet kuris pilietis, valstybinė bei visuomeninė įstaiga, įmonė ir organizacija, nedalyvaujantys byloje. Visus byloje surinktus įrodymus turi kruopščiai, visapusiškai ir objektyviai patikrinti kvotėjas, tardytojas, prokuroras ir teismas. 76 straipsnis, Įrodymų įvertinimas Teismas, prokuroras, tardytojas ir kvotėjas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu ir socialistine teisine sąmone. Jokie įrodymai teismui, prokurorui, tardytojui ir kvotėjui neturi iš anksto nustatytos galios. 77 straipsnis. Liudytojo parodymai Liudytoju gali būti šaukiamas kiekvienas asmuo, apie kurį yra duomenų, kad jis žino kokias nors bylą liečiančias aplinkybes. Liudytojas gali būti apklausiamas apie nustatytinas toje byloje aplinkybes, apie faktus, apibūdinančius kaltinamojo ir nukentėjusiojo asmenybę, apie jų tarpusavio santykius, taip pat apie liudytojo santykius su kaltinamuoju ir nukentėjusiuoju. Negali būti įrodymu liudytojo parodymai, pagrįsti žiniomis, kurių šaltinis nežinomas. Jeigu liudytojo parodymai pagrįsti kitų asmenų pranešimais, šie asmenys taip pat turi būti apklausiami. 78 straipsnis. Asmenys, j kurie negali būti apklausiami kaip liudytojai Negali būti šaukiami ir apklausiami kaip liudytojai: 1) kaltinamojo gynėjas – apie bylos aplinkybes, kurias jis sužinojo ryšium su gynėjo pareigų ėjimu; 2)asmuo, kuris dėl fizinių ar psichinių savo trūkumų nesugeba teisingai suvokti turinčių bylai reikšmės reiškinių ir duoti apie juos teisingų parodymų. 79 straipsnis. Neleidžiamumas toje pačioje byloje būti kartu liudytoju ir kaltintoju, gynėju ar nukentėjusiojo, civilinio ieškovo, civilinio atsakovo atstovu Asmuo, dalyvaujantis byloje kaip liudytojas, negali būti toje pačioje byloje kaltintoju, gynėju ar nukentėjusiojo, civilinio ieškovo, civilinio atsakovo atstovu. 80 straipsnis. Liudytojo pareigos ir teisės Kiekvienas šaukiamas liudytoju asmuo privalo atvykti ir duoti parodymus apie visa, kas jam žinoma byloje, ir teisingai atsakyti į klausimus, kuriuos jam duoda kvotėjas, tardytojas, prokuroras, teismas ir teisminio nagrinėjimo dalyviai. Liudytojas turi teisę: susipažinti su savo parodymų protokolų įrašais; tardytojui ar kvotėjui leidus, pats surašyti savo parodymus; padaryti pakeitimus ir pataisas tardytojo ar kvotėjo surašytame apklausos protokolo tekste; gauti savo turėtų išlaidų atlyginimą sutinkamai su šio Kodekso 122 straipsniu. 81 straipsnis. Liudytojo atsakomybė Už atsisakymą arba vengimą duoti parodymus liudytojas atsako pagal Lietuvos TSR Baudžiamojo kodekso 189 straipsnį; už žinomai melagingus parodymus liudytoj as atsako pagal Lietuvos TSR Baudžiamoj o kodekso 190 straipsnį. Jeigu liudytojas atsisako arba vengia duoti parodymus kvotėjui ar tardytojui, šie privalo surašyti apie tai protokolą ir bylą dėl tokio liudytojo perduoti rajono (miesto) liaudies teismui pagal apklausos darymo vietą. Liudytojas už žinomai melagingus parodymus baudžiamojon atsakomybėn traukiamas bendra tvarka. Jeigu liudytojas atsisako arba vengia duoti parodymus teisme, atitinkamą bausmę skiria betarpiškai teismas, nagrinėjantis bylą, kurioje šis asmuo šaukiamas liudytoju. Baudžiamoji byla už žinomai melagingus parodymus liudytojui keliama teisme, laikantis šio Kodekso 282 straipsnio trečiojoje dalyje numatytos taisyklės. Jeigu liudytojas neatvyksta be svarbios priežasties, tai kvotos, parengtinio tardymo organas ir teismas turi teisę atvesdinti neatvykusįjį liudytoją. 82 straipsnis. Nukentėjusiojo parodymai Nukentėjusysis gali būti apklausiamas apie įrodinėtinas toje byloje aplinkybes, apie faktus, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę, ir apie jo santykius su kaltinamuoju, taip pat apie esančius byloje įrodymus. Už atsisakymą arba vengimą duoti parodymus ir už žinomai melagingus parodymus nukentėjusysis atsako taip pat, kaip ir liudytojas, šio Kodekso 81 straipsnyje numatyta tvarka. 83 straipsnis. įtariamojo parodymai Įtariamasis apklausiamas apie aplinkybes, kurios buvo pagrindas jam sulaikyti ir kardomajai priemonei jam parinkti, taip pat apie visas jam žinomas byloje aplinkybes. 84 straipsnis. Kaltinamojo parodymai Kaltinamasis apklausiamas apie pareikšto jam kaltinimo esmę, taip pat apie kitas jam žinomas byloje aplinkybes ir esančius byloje įrodymus. 85 straipsnis. Eksperto išvada Ekspertas yra šaukiamas ir duoda išvadą tais atvejais, kai, bylą tiriant ar teisme nagrinėjant, reikalingos mokslinės, techninės ar kitos specialios žinios. Eksperto išvada negali išeiti už specialių jo žinių ribų. Eksperto išvada kvotėjui, tardytojui, prokurorui ir teismui neprivaloma, tačiau kvotėjo, tardytojo, prokuroro ar teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti jų motyvuojamas atitinkamai nutarime, nutartyje ar nuosprendyje. Jeigu kvotėjas, tardytojas, prokuroras ar teismas nesutinka su eksperto išvada dėl nepakankamo jos aiškumo ar pilnumo, gali būti skiriama papildoma ekspertizė, kurią daryti pavedama tam pačiam ar kitam ekspertui. Jeigu kvotėjas, tardytojas, prokuroras ar teismas nesutinka su eksperto išvada dėl jos nepagrįstumo, gali būti skiriama pakartotinė ekspertizė, kurią daryti pavedama kitam ekspertui ar kitiems ekspertams. 86 straipsnis. Būtinoji ekspertizė Daryti ekspertizę būtina: 1) mirties priežastims ir kūno sužalojimų sunkumo laipsniui bei pobūdžiui nustatyti; 2) kaltinamojo psichinei būklei nustatyti tais atvejais, kai kvotėjui, tardytojui, prokurorui ar teismui kyla abejonė dėl kaltinamojo pakaltinamumo ar j-o galėjimo bylos proceso metu suprasti savo veiksmų esmę ar valdyti juos; 3) liudytojo ar nukentėjusiojo psichinei ar fizinei būklei nustatyti tais atvejais, kai kyla abejonė dėl jų galėjimo teisingai suvokti aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, ir duoti apie jas-teisingus parodymus; 4) įtariamojo, kaltinamojo ir nukentėjusiojo amžiui nustatyti tais atvejais, kai tai turi reikšmės bylai, o dokumentų apie amžių nėra; 5) netikrų piniginių ženklų ir vertybinių popierių pagaminimo bylose. 87 straipsnis. Ekspertas Ekspertu gali būti asmuo, turintis reikiamas žinias specialiais klausimais, kylančiais baudžiamosios bylos procese. Ekspertus skiria kvotėjas, tardytojas, prokuroras ir teismas. Ekspertizes daro paprastai atitinkamų ekspertizės įstaigų ekspertai, tačiau ekspertizei padaryti kvotėjas, tardytojas, prokuroras ir teismas turi teisę paskirti taip pat ir kitus asmenis. Ekspertas duoda išvadą savo vardu ir pats atsako už savo duotą išvadą. Esant reikalui, byloje gali būti skiriami keli ekspertai. Jeigu byloje yra paskirti keli ekspertai, tai, prieš duodami išvadą, jie pasitaria tarpusavyje. Jeigu ekspertai prieina bendrą išvadą, tai ją pasirašo jie visi. Jeigu ekspertai tarpusavyje nesutaria, kiekvienas ekspertas surašo savo išvadą atskirai, 88 straipsnis. Eksperto pareigos Ekspertu šaukiamas asmuo privalo atvykti į kvotos organą, pas tardytoją, prokurorą bei į teismą ir duoti objektyvią išvadą jam pateiktais klausimais. Jeigu ekspertas be svarbių priežasčių neatvyksta arba be teisėto pagrindo atsisako atlikti savo pareigas, jis gali būti baudžiamas administracine nuobauda– iki 10 rublių bauda, kuri skiriama rajono (miesto) liaudies teismo nutartimi, remiantis kvotėjo, tardytojo ar prokuroro protokolu, o jeigu ekspertas neatvyksta į teismą arba atsisako atlikti savo pareigas teisme,– bylą nagrinėjančio teismo nutartimi. Už žinomai melagingos išvados davimą ekspertas atsako pagal Lietuvos TSR Baudžiamojo kodekso 190 straipsni. Ekspertas už žinomai melagingos išvados davimą baudžiamojon atsakomybėn traukiamas bendra tvarka. Teisme baudžiamoji byla už žinomai melagingos išvados davimą ekspertui keliama, laikantis šio Kodekso 282 straipsnio trečiojoje dalyje numatytos taisyklės. 89 straipsnis. Eksperto teisės Ekspertas turi teisę: 1) susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga, liečiančia ekspertizės dalyką; 2) prašyti kvotos organą, tardytoją, prokurorą ir teismą pateikti jam papildomą medžiagą, reikalingą išvadai duoti; 3)kvotėjo, tardytojo, prokuroro leidimu, dalyvauti, apklausiant kaltinamąjį, nukentėjusįjį, liudytojus ir atliekant kitus tardymo veiksmus; kvotėjo, tardytojo, prokuroro ir teismo leidimu, duoti kaltinamajam (teisiamajam), nukentėjusiajam ir liudytojams klausimus, liečiančius ekspertizės dalyką; 4) teisminio nagrinėjimo metu būti posėdžio salėje. Ekspertas gali atsisakyti duoti išvadą, jeigu pateiktoji jam medžiaga yra nepakankama išvadai duoti arba jeigu jis mano, kad pateiktasis jam klausimas išeina už specialių jo žinių ribų. Šiais atvejais ekspertas raštu praneša, kad jis negali duoti išvados. 90 straipsnis. Daiktiniai įrodymai Daiktiniai įrodymai yra daiktai, kurie buvo nusikaltimo padarymo įrankiais, arba ant kurių išliko nusikaltimo pėdsakų, arba kurie buvo kaltinamojo nusikalstamų veiksmų objektais, taip pat pinigai ir kitokios vertybės, gautos ar įgytos nusikalstamu būdu, ir visi kiti daiktai, kurie gali būti priemonėmis nusikaltimui iškelti aikštėn bei jam atskleisti ir kaltininkams išaiškinti arba kaltinimui paneigti ar kaltinamojo kaltei palengvinti. 91 straipsnis. Daiktinių įrodymų prijungimo prie bylos ir laikymo tvarka Daiktiniai įrodymai turi būti smulkiai aprašomi apžiūros protokoluose, kiek galima nufotografuojami ir specialiu kvotėjo, tardytojo, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi prijungiami prie bylos. Daiktiniai įrodymai turi būti laikomi prie baudžiamosios bylos. Jeigu tam tikri daiktai dėl savo gremėzdiškumo ar kitų priežasčių negali būti laikomi prie baudžiamosios bylos, jie turi būti nufotografuojami, kiek galima užantspauduojami ir laikomi kvotėjo, tardytojo, prokuroro, teismo nurodytoje vietoje. Apie tai byloje turi būti atitinkama pažyma. Perduodant bylą iš kvotos organo tardytojui arba iš vieno kvotos organo ar tardytojo kitam, taip pat perduodant bylą prokurorui ar teismui arba perduodant ją iš vieno teismo į kitą, daiktiniai įrodymai siunčiami kartu su byla, išskyrus šio straipsnio antrojoje dalyje numatytus atvejus. 92 straipsnis. Daiktinių Įrodymų laikymo terminai Daiktiniai įrodymai laikomi iki nuosprendžio įsi-teisėjimo arba iki pasibaigimo termino, per kurį gali būti apskundžiamas nutarimas ar nutartis nutraukti bylą. Tais atvejais, kai ginčas dėl teisės į daiktą yra spręstinas ieškinine tvarka, daiktiniai įrodymai laikomi, iki įsiteisėja, sprendimas, priimtas toje byloje civilinio proceso tvarka. Atskirais atvejais daiktiniai įrodymai gali būti grąžinami jų savininkams ir prieš pasibaigiant šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems terminams, jeigu tai galima be žalos bylos procesui. Greit gendantys daiktiniai įrodymai, jeigu jie negali būti grąžinami savininkui, tuojau perduodami atitinkamoms organizacijoms sunaudoti pagal paskirtį. Prireikus, savininkui už juos kompensuojama tos pačios rūšies ir kokybės daiktais arba sumokama jų vertė valstybinėmis kainomis, esančiomis kompensavimo metu. 93 straipsnis. Priemonės, kurių imamasi daiktinių įrodymų atžvilgiu, išsprendžiant baudžiamąją bylą Nuosprendyje, nutartyje ar nutarime nutraukti bylą turi būti išsprendžiamas daiktinių įrodymų klausimas. Šiuo atveju: 1) kaltinamajam priklausantys nusikaltimo įrankiai turi būti konfiskuojami ir perduodami atitinkamoms organizacijoms arba sunaikinami; 2) pinigai ir kitokios vertybės, gauti ar įgyti nusikalstamu būdu, jeigu teisėti jų savininkai nenustatyti, turi būti teismo nuosprendžiu perduodami į valstybės pajamas; kiti daiktai atiduodami teisėtiems jų savininkams, o jų nenustačius, pereina valstybės nuosavybėn. Jeigu kyla ginčas dėl šių daiktų priklausomybės, jis turi būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka; 3) daiktai, kurie apyvartoje uždrausti, turi būti perduodami atitinkamoms organizacijoms arba sunaikinami; 4) dokumentai, kurie yra daiktiniai įrodymai, lieka prie bylos per visą jos saugojimo laiką arba perduodami suinteresuotoms įstaigoms, įmonėms, organizacijoms ar piliečiams, jų prašymu; 5) daiktai, neturintys jokios vertės ir negalintys būti sunaudoti, yra sunaikintini, o jeigu suinteresuotos įstaigos, įmonės, organizacijos ar piliečiai prašo,– gali būti išduodami jiems. 94 straipsnis. Tardymo ir teismo veiksmų protokolai ir kitokie dokumentai Įrodymai byloje gali būti nustatomi iš protokolų, patvirtinančių aplinkybes, išaiškintas, darant apžiūrą, poėmį, kratą, patikrinimą, sulaikant, parodant atpažinti ir atkuriant įvykio situaciją bei aplinkybes, taip pat iš kitokių tardymo ir teismo veiksmų protokolų. Prie protokolų gali būti pridedamos fotografijos, planai, schemos, pėdsakų atliejos ir kitokia medžiaga, paaiškinanti protokoluose išdėstytas aplinkybes. Įrodymai byloje gali būti nustatomi taip pat ir iš kitokių dokumentų, jeigu įstaigų, įmonių, organizacijų, pareigūnų ir piliečių patvirtintos ar išdėstytos juose aplinkybės turi reikšmės baudžiamajai bylai. Tais atvejais, kai dokumentai turi šio Kodekso 90 straipsnyje nurodytų požymių, jie yra daiktiniai įrodymai. Aštuntasis skirsnis Kardomosios priemonės 95 straipsnis. Kardomųjų priemonių skyrimas Esant pakankamam pagrindui manyti, kad kaltinamasis, būdamas laisvas, pasislėps nuo tardymo ir teismo, arba kliudys nustatyti baudžiamojoje byloje, tiesą, arba darys nusikaltimus, taip pat siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą, kvotėjas, tardytojas, prokuroras ir teismas turi teisę paskirti kaltinamajam vieną iš šio Kodekso numatytų kardomųjų priemonių. 96 straipsnis. Kardomųjų priemonių rūšys Kardomosios priemonės yra šios: rašytinis pasižadėjimas neišvykti, asmeniškas laidavimas ar visuomeninės organizacijos laidavimas, suėmimas. Kariui kaip kardomoji priemonė gali būti skiriamas to karinio dalinio, kuriame jis tarnauja, vadovybės stebėjimas. Nepilnamečiui kaip kardomoji priemonė gali būti skiriamas jo atidavimas tėvų, globėjų ar rūpintojų priežiūrai arba vaikų įstaigų administracijos stebėjimui. 97 straipsnis. Kardomųjų priemonių skyrimas įtariamam asmeniui Išimtiniais atvejais asmeniui, Įtariamam nusikaltimo padarymu, kardomoji priemonė gali būti skiriama ir prieš pareiškiant jam kaltinimą. Šiuo atveju kaltinimas turi būti pareiškiamas ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo to momento, kai buvo paskirta kardomoji priemonė. Jeigu per tą laiką kaltinimas nepareiškiamas, kardomoji priemonė panaikinama. Asmuo, suimtas prieš pareiškiant jam kaltinimą, turi teisę: apskųsti kvotėjo, tardytojo ar prokuroro veiksmus, duoti paaiškinimus ir pareikšti prašymus. 98 straipsnis. Aplinkybės, į kurias atsižvelgiama, parenkant kardomąją priemonę Spręsdamas klausimą, ar reikia skirti kurią nors kardomąją priemonę, kvotėjas, tardytojas, prokuroras, teismas atsižvelgia į pareikštojo kaltinimo sunkumą, į kaltinamojo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, į tikėtinumą, kad kaltinamasis vengs tardymo ir teismo, taip pat kad jis kliudys nustatyti tiesą, įkaitinamojo užsiėmimo rūšį, į jo amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės, sprendžiant kardomosios priemonės parinkimo klausimą. 99 straipsnis. Nutarimas ir nutartis skirti kardomąją priemonę Kardomosios priemonės skyrimo reikalu kvotėjas, tardytojas, prokuroras priima motyvuotą nutarimą, o teismas – motyvuotą nutartį, kuriuose nurodomas nusikaltimas, kuriuo kaltinamas šis asmuo, ir tam tikros kardomosios priemonės parinkimo pagrindas; Nutarimas ar nutartis paskelbiami tam asmeniui, kurio atžvilgiu jie priimti. 100 straipsnis. Rašytinis pasižadėjimas neišvykti Rašytinis pasižadėjimas neišvykti yra rašytinis įtariamojo ar kaltinamojo įsipareigojimas nepasišalinti iš savo gyvenamosios ar laikino buvimo vietos atitinkamai be kvotėjo, tardytojo, prokuroro, teismo leidimo. Jeigu įtariamasis ar kaltinamasis pažeidžia šį savo pasižadėjimą, jiems skiriama griežtesnė kardomoji priemonė. Paimant rašytinį pasižadėjimą, jiems turi būti apie tai paskelbiama. 101 straipsnis. Asmeniškas laidavimas Asmeniškas laidavimas yra rašytinis patikimų asmenų įsipareigojimas laiduoti už įtariamojo ar kaltinamojo prideramą elgesį ir atvykimą, šaukiant kvotėjui, tardytojui, prokurorui ar teismui. Laiduotojų negali būti mažiau kaip du. Paimant rašytinį pasižadėjimą dėl asmeniško laidavimo, laiduotojui turi būti pranešama apie nusikaltimo, ryšium su kuriuo įtariamajam parenkama ši kardomoji priemonė, esmę arba apie pareikšto kaltinamajam kaltinimo esmę ir apie laiduotojo atsakomybę, jeigu įtariamasis ar kaltinamasis vengtų tardymo ir teismo. 102 straipsnis. Asmeninio laiduotojo atsakomybė Jeigu įtariamasis ar kaltinamasis, kuriems kaip kardomoji priemonė buvo parinktas asmeniškas laidavimas, vengia atvykti į tardymą ar teismą, kiekvienam laiduotojui gali būti skiriama nuobauda – iki 100 rublių bauda, kurią skiria atitinkamai savo nutartimi rajono (miesto) liaudies teismas pagal parengtinio tyrimo darymo vietą teisiamajame posėdyje, remdamasis kvotos ar parengtinio tardymo organo pateikta medžiaga, arba bylą nagrinėjantis teismas. Asmeniniam laiduotojui gali būti taikomos taip pat ir visuomeninio poveikio priemonės. 103 straipsnis. Visuomeninės organizacijos laidavimas Visuomeninės organizacijos laidavimas yra rašytinis įsipareigojimas, kuriuo visuomeninė organizacija laiduoja už įtariamojo ar kaltinamojo prideramą elgesį ir atvykimą, šaukiant kvotėjui, tardytojui, prokurorui ar teismui. Laiduojančiajai visuomeninei organizacijai turi būti pranešama apie nusikaltimo, ryšium su kuriuo įtariamajam parenkama ši kardomoji priemonė, esmę arba apie pareikšto kaltinamajam kaltinimo esmę. 104 straipsnis. Suėmimas Suėmimas kaip kardomoji priemonė skiriamas tik teismo nutartimi arba prokuroro sankcija ir tik bylose dėl nusikaltimų, už kuriuos įstatymas nu-mato laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgiant į šio Kodekso 98 straipsnyje nurodytas aplinkybes. Bylose dėl nusikaltimų, numatytų Lietuvos TSR Baudžiamojo kodekso 62–71, 75, 78 straipsniuose, 90 straipsnio trečiojoje dalyje, 91 straipsnio trečiojoje dalyje, 92 straipsnyje, 93 straipsnio, trečiojoje dalyje, 94 straipsnio trečiojoje dalyje, 95 straipsnyje, 99 straipsnio antrojoje dalyje, 104, 105, 111, 118 straipsniuose, 144 straipsnio pirmojoje dalyje, 146 straipsnio trečiojoj. e dalyje, 147 straipsnio trečiojoje dalyje, 148 straipsnyje, 153 straipsnio antrojoje dalyje, 252 straipsnio „c“ punkte, 253 straipsnio „c“ punkte, 254 straipsnio „b“ ir „c“ punktuose, 255 straipsnio „c“ punkte, 256 straipsnyje, 260 straipsnio „b“ ir „d“ punktuose, 261, 262 straipsniuose, 263 straipsnio „b“ punkte, 265 straipsnio „b“ ir „c“ punktuose, 269 straipsnio „f“ punkte, 271 straipsnio „d“ punkte, 274 straipsnio „c“ punkte, 275 straipsnyje, 276 straipsnio „b“ punkte, 277, 278 straipsniuose, 279 straipsnio „b“ punkte, 280 ir 281 straipsniuose, suėmimas kaip kardomoji priemonė gali būti skiriamas vien tik dėl nusikaltimo pavojingumo. Nutarime ar nutartyje suimti turi būti nurodoma, kurios būtent konkrečios aplinkybės buvo pagrindas šiai kardomajai priemonei paskirti, 105 straipsnis. Suimtų nepilnamečių laikymas Sulaikyti ar parengtinio kalinimo tvarka suimti nepilnamečiai turi būti laikomi atskirai nuo suaugusiųjų ir nuo nuteistų nepilnamečių. 106 straipsnis. Suėmimo trukmės terminai Tiriant bylą, suėmimas negali trukti ilgiau kaip du mėnesius. Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų baudžiamojo proceso pagrindų 34 straipsniu, šį terminą gali prailginti tik dėl ypatingo bylos sudėtingumo Lietuvos TSR Prokuroras ir Vyriausiasis karinis prokuroras iki šešių mėnesių nuo suėmimo dienos. Toliau suėmimo trukmės terminą gali papildomai prailginti tik išimtiniais atvejais TSRS Generalinis Prokuroras ne daugiau kaip trimis mėnesiais. 107 straipsnis. Pranešimas apie kaltinamojo suėmimą Apie tai, kad suėmimas parinktas kardomąja priemone, kvotėjas, tardytojas, prokuroras, teismas praneša kaltinamojo darbavietei ir artimajam jo giminaičiui. Nutarimo ar nutarties suimti nuorašas pasiunčiamas į kalinimo vietą. Jeigu kaltinamasis yra užsienio valstybės pilietis, tai nutarimo ar nutarties nuorašas pasiunčiamas taip pat ir Lietuvos TSR Užsienio reikalų ministerijai. 108 straipsnis. Priemonės suimtojo vaikams aprūpinti Jeigu suimtasis turi vaikų iki 16 metų amžiaus, kurie lieka be priežiūros, tai kvotėjas, tardytojas, prokuroras, teismas privalo atiduoti juos giminaičių arba kitų asmenų ar įstaigų rūpybai. Apie šių priemonių ėmimąsi“ kvotėjas, tardytojas, prokuroras, teismas praneša suimtajam. 109 straipsnis. Priemonės suimtojo turtui apsaugoti Jeigu suimtasis turi turtą ar butą, liekantį be priežiūros, tai kvotėjas, tardytojas, prokuroras, teismas privalo imtis priemonių jiems apsaugoti. Apie tai jie praneša suimtajam. 110 straipsnis. Karinio dalinio vadovybės stebėjimas Karinio dalinio vadovybės stebėjimas įtariamojo ar kaltinamojo kario yra ėmimasis priemonių, numatytų TSR Sąjungos Ginkluotųjų Pajėgų statutuose, siekiant užtikrinti Įtariamojo ar kaltinamojo prideramą elgesį ir atvykimą, šaukiant kvotėjui, tardytoj. ui, prokurorui, teismui. Apie stebėjimo nustatymą karinio dalinio vadovybė raštu praneša kvotėjui, tardytojui, prokurorui, teismui, parinkusiems šią kardomąją priemonę. Karinio dalinio vadovybei turi būti pranešama apie nusikaltimo, ryšium su kuriuo įtariamajam parinkta ši kardomoji priemonė, esmę arba apie pareikšto kaltinamajam kaltinimo esmę. 111 straipsnis. Nepilnamečio atidavimas priežiūrai ar stebėjimui Nepilnamečio įtariamojo ar kaltinamojo atidavimas tėvų, globėjų, rūpintojų priežiūrai, taip pat vaikų įstaigos administracijos stebėjimui yra kurio nors iš nurodytųjų asmenų arba vaikų įstaigos administracijos rašytinis įsipareigojimas užtikrinti nepilnamečio įtariamoj. o ar kaltinamojo prideramą elgesį ir atvykimą, šaukiant tardytojui, prokurorui, teismui. Priimant rašytinį. įsipareigojimą, tėvams, globėjams, rūpintojams, taip pat vaikų įstaigas administracijai turi būti pranešama apie nusikaltimo, ryšium su kuriuo nepilnamečiui įtariamajam parenkama ši kardomoji priemonė, esmę arba apie pareikšto nepilnamečiui kaltinamajam kaltinimo esmę. Kartu tėvams, globėjams, rūpintojams pranešama apie jų atsakomybę, jeigu nepilnametis įtariamasis ar kaltinamasis vengs tardymo ar teismo. Jeigu nepilnametis įtariamasis ar kaltinamasis vengia atvykti į tardymą ar teismą, tai tėvams, globėjams ar rūpintojams, priėmusiems ji prižiūrėti, gali būti skiriamos priemonės, numatytos šio Kodekso 102 straipsnyje asmeniniams laiduotojams. 112 straipsnis. Kardomosios priemonės panaikinimas ar pakeitimas Paskirta įtariamajam ar kaltinamajam kardomoji priemonė panaikinama, kada ji pasidaro toliau nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kada to reikalauja bylos aplinkybės. Kardomąją priemonę panaikina arba pakeičia kvotėjas, tardytojas ar prokuroras motyvuotu nutarimu arba. teismas motyvuota nutartimi. Devintasis skirsnis Protokolai 113 straipsnis. Būtinumas rašyti protokolą Atliekant tardymo veiksmus, taip pat pirmosios instancijos teismo tvarkomuosiuose ir teisiamuosiuose posėdžiuose būtinai rašomi protokolai. Kvotos, parengtinio tardymo organo, prokuroro nutarimu arba teismo nutartimi, protokolą gali rašyti stenografistas. 114 straipsnis. Tardymo veiksmų protokolų turinys Tardymo veiksmų – apklausų, kratų, poėmių, turto aprašymų, apžiūrų, patikrinimų, parodymų atpažinti, akistatų, tardymo eksperimentų“, pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo, paskelbimo kaltinamajam apie tyrimo pabaigimą ir visos bylos pateikimo jam susipažinti – protokolus rašo tą tardymo veiksmą atliekantis asmuo jo eigoje arba tuojau pat po jo pabaigimo. Protokoluose turi būti nurodoma: byla, kurioje daromas tyrimas; tardymo veiksmo atlikimo vieta ir laikas (metai, mėnuo, diena, valanda); tardymo veiksmą atliekantis asmuo ir visi jame dalyvaujantieji ar esantieji akivaizdoje, jį atliekant, asmenys; apklaustųjų asmenų parodymai arba kratos, poėmio, apžiūros, patikrinimo ir kitų tardymo veiksmų aprašymas bei rezultatai; kaltinamojo ir kitų asmenų, dalyvavusių tardymo veiksme ar buvusių akivaizdoje, ji atliekant, pareiškimai. Protokolus pasirašo atlikusis tardymo veiksmą asmuo, apklaustasis asmuo, vertėjas, kviestiniai, jeigu jie buvo, ir kiti asmenys, dalyvavę tardymo veiksme ar buvę akivaizdoje, ji atliekant. Prie protokolų gali būti pridedamos fotografijos, planai, schemos, taip pat pėdsakų atliejos ir atspaudai. Šiais atvejais protokole turi būti atitinkama nuoroda. Visi protokole daromi pakeitimai, pataisos, papildymai turi būti aptariami. 115 straipsnis. Atsisakymo ar negalėjimo pasirašyti tardymo veiksmo protokolą fakto patvirtinimas Jeigu įtariamasis, kaltinamasis, liudytojas, nukentėjusysis ar kitas asmuo atsisako pasirašyti tardymo veiksmo protokolą, tat pažymima protokole ir patvirtinama tardytojo veiksmą atliekančio asmens parašu. Atsisakiusiajam pasirašyti protokolą turi būti. suteikiama galimybė paaiškinti atsisakymo priežastis, ir tas paaiškinimas įrašomas į protokolą. Jeigu asmuo, nurodytas šio straipsnio pirmojoje dalyje, dėl fizinių trūkumų ar kitokių priežasčių negali pasirašyti tardymo veiksmo protokolo, tat pažymima protokole ir patvirtinama tardymo veiksmą atliekančio asmens parašu, taip pat kviestinių parašais. Jeigu įtariamasis, kaltinamasis, liudytojas ar nukentėjusysis negali dėl tų pačių priežasčių pasirašyti apklausos protokolo, tai kvotėjas, tardytojas, prokuroras kviečia pašalinį asmenį, kuris, apklaustajam asmeniui sutinkant, savo parašu patvirtina, kad apklaustojo asmens parodymai užrašyti teisingai. Šį protokolą pasirašo taip pat kvotėjas, tardytojas, prokuroras. 116 straipsnis. Tvarkomojo posėdžio protokolo turinys Tvarkomojo posėdžio protokole pažymima: posėdžio vieta ir laikas; teismo pavadinimas ir sudėtis, sekretorius, prokuroras, teismo pašaukti asmenys; nagrinėjamoji byla; teismo veiksmai ta eile, kuria jie buvo atliekami; pašauktų į tvarkomąjį posėdį asmenų pareiškimai ir prašymai; nutartys, priimtos, neišeinant į pasitarimo kambarį; nurodymas apie nutarčių priėmimą pasitarimo kambaryje. Protokolą pasirašo pirmininkaujantysis ir sekretorius. 117 straipsnis. Teisiamojo posėdžio protokolo turinys Teisiamojo posėdžio protokole pažymima: posėdžio vieta ir laikas, nurodant, kada jis buvo pradėtas ir pabaigtas; teismo pavadinimas ir sudėtis, sekretorius, vertėjas, teisminio nagrinėjimo dalyviai ir kiti teismo pašaukti asmenys; nagrinėjamoji byla; teisiamajam parinkta kardomoji priemonė; duomenys apie teisiamojo asmenybę; teismo veiksmai ta eile, kuria jie buvo atliekami; teisminio nagrinėjimo dalyvių, liudytojų, ekspertų ir kitų asmenų pareiškimai bei prašymai; nutartys, teismo priimtos, neišeinant į pasitarimo kambarį; nurodymas apie nutarčių priėmimą pasitarimo kambaryje; išaiškinimas teisiamajam ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims jų teisių, ir pareigų; kaltinamųjų, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų turinys, kartu nurodant jų pavardes, vardus, tėvavardžius ir gimimo metus, taip pat ekspertų išvadų turinys; teisiamajame posėdyje padarytų apžiūrų ir kitų įrodymų rinkimo bei tyrimo veiksmų rezultatai; turinys viso to, ką teisminio nagrinėjimo dalyviai prašė įrašyti į protokolą; nurodymas apie teisiamojo posėdžio salėje tvarkos pažeidimo faktus, jeigu jų buvo, ir pažeidėjo asmenybę; trumpas teisminio nagrinėjimo dalyvių ginčų turinys; trumpas teisiamojo paskutinio žodžio turinys; nurodymas apie nuosprendžio paskelbimą ir tvarkos bei termino nuosprendžiui apskųsti išaiškinimą. Teisiamojo posėdžio protokolas turi būti pasirašomas tuojau pat po to, kai pasibaigia teisiamasis posėdis, bet nieku būdu ne vėliau kaip per tris dienas po to, kai pasibaigia teisiamasis posėdis. Protokolą pasirašo pirmininkaujantysis ir sekretorius.. 118 straipsnis. Pastabos dėl teisiamojo posėdžio protokolo Per tris dienas po teisiamojo posėdžio protokolo pasirašymo teisminio nagrinėjimo dalyviai gali susipažinti su juo ir pateikti savo pastabas dėl jo, nurodydami jo neteisingumą ar nepilnumą. Pateiktąsias pastabas išnagrinėja pirmininkaujantysis ir, sutikdamas su jomis, patvirtina jų teisingumą ir prijungia jas prie teisiamojo posėdžio protokolo. Jeigu pirmininkaujantysis nesutinka su pateiktosiomis pastabomis, jos pateikiamos išnagrinėti teismui tvarkomajame posėdyje ta pačia sudėtimi, kuri nagrinėjo bylą. Jeigu negalima užtikrinti tos pačios teismo sudėties, pirmininkaujantysis ir vienas iš liaudies tarėjų turi būti iš dalyvavusių bylos nagrinėjime teisėjų tarpo. Reikiamais atvejais į tvarkomąjį posėdi šaukiami asmenys, pateikę pastabų dėl protokolo. Išnagrinėjęs pastabas, teismas priima motyvuotą nutartį patvirtinti jų teisingumą arba atmesti jas. Pastabos dėl teisiamojo posėdžio protokolo ir teismo priimta nutartis prijungiamos prie protokolo. Dešimtasis skirsnis Terminai ir teismo išlaidos 119 straipsnis. Terminų skaičiavimas Šio Kodekso nustatyti terminai skaičiuojami valandomis, dienomis ir mėnesiais. Skaičiuojant terminus, neįskaitoma ta valanda ir diena, kurią prasideda termino eiga. Terminas, skaičiuojamas dienomis, pasibaigia paskutinės dienos dvidešimt ketvirtą valandą. Jeigu atitinkamas veiksmas turi būti atliekamas kvotos organe, pas tardytoją, prokurorą ar teisme, tai terminas pasibaigia nustatytuoju tarnybinio darbo pabaigos metu. Terminai, skaičiuojami mėnesiais, pasibaigia atitinkamą paskutinio mėneŠio dieną. Jeigu paskutinis mėnuo atitinkamos dienos neturi, terminas pasibaigia paskutinę to mėneŠio dieną. Jeigu termino pabaiga išeina ne darbo dieną, tai paskutine termino diena laikoma pirmoji po jos einanti darbo diena. Terminas nelaikomas praleistu, jeigu skundas ar kitoks dokumentas, prieš pasibaigiant terminui, yra įteiktas paštui, o suimtų asmenų paduodamas skundas ar kitoks dokumentas,– jeigu jis, prieš pasibaigiant terminui, yra įteiktas kalinimo vietos administracijai. 120 straipsnis. Praleisto termino atstatymas Dėl svarbios priežasties praleistas terminas turi būti atstatomas kvotos, parengtinio tardymo organo ar prokuroro, kurių žinioje yra byla, nutarimu arba teismo, kurio žinioje yra byla, nutartimi. Suinteresuoto asmens prašymu, sprendimo, apskųsto, praleidus nustatytą terminą, vykdymas gali būti sustabdomas, iki bus išspręstas praleisto termino atstatymo klausimas. 121 straipsnis. Teismo išlaidos Teismo išlaidas sudaro: 1) sumos, išmokamos liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, vertėjams, kviestiniams; 2) sumos, išleidžiamos daiktiniams įrodymams laikyti, persiųsti ir ištirti; 3) sumos, išmokėtinos juridinei konsultacijai šio Kodekso 56 straipsnio 1 ir 2 punktuose numatytais atvejais; 4) kitokios nenumatytos išlaidos, kurias turi toje byloje kvotos bei parengtinio tardymo organai ar teismas. 122 straipsnis. Atlyginimas liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, vertėjams, kviestiniams Asmeniui, šaukiamam liudytoju, nukentėjusiuoju, ekspertu, vertėju ar kviestiniu, paliekamas vidutinis uždarbis jo darbavietėje už visą laiką, jo nedirbtą ryšium su šaukimu pas kvotėją, tardytoją, prokurorą ar į teismą. Asmenims, kurie nėra darbininkai ar tarnautojai, išmokamas atlyginimas už jų atitraukimą nuo įprastinio darbo. Be to, visi nurodytieji asmenys turi teisę gauti turėtų kelionės išlaidų atlyginimą. Ekspertas ir vertėjas taip pat turi teisę gauti atlyginimą už savo pareigų atlikimą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį. Atlyginama iš kvotos, parengtinio tardymo organų ar teismo lėšų. Atlyginimo tvarką ir išmokėtinų sumų dydžius nustato Lietuvos TSR Ministrų Taryba. 123 straipsnis. Teismo išlaidų išieškojimas Pripažinęs teisiamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nutarti išieškoti iš teisiamojo teismo išlaidas. Teismas turi teisę nutarti išieškoti teismo išlaidas ir iš tokio teisiamojo, kuris pripažintas kaltu, bet atleistas nuo bausmės. Jeigu byloje pripažinti kaltais keli teisiamieji, tai teismas nutaria, kiek teismo išlaidų turi būti išieškota iš kiekvieno jų, priklausomai nuo šių asmenų kaltės, jų atsakomybės laipsnio ir turtinės padėties. Byloje dalyvaujančio pagal paskyrimą advokato darbo apmokėjimo tvarką nustato šio Kodekso 350 straipsnyje numatytos taisyklės. 124 straipsnis. Teismo išlaidų klausimo išsprendimas, nutraukiant baudžiamąją bylą, išteisinant teisiamąjį, taip pat teisiamajam neišsigalint Nutraukiant baudžiamąją bylą ar išteisinant teisiamąjį, taip pat neišsigalint asmeniui, iš kurio turi būti išieškomos teismo išlaidos, jos apmokamos iš valstybės lėšų. Teisiamąjį išteisindamas baudžiamojoje byloje, keliamoje tik dėl nukentėjusiojo skundo, teismas turi teisę nutarti, kad visas teismo išlaidas. ar jų dalį turi apmokėti asmuo, dėl kurio skundo buvo pradėta byla. Nutraukdamas bylą dėl nukentėjusiojo susitaikymo su kaltinamuoju, teismas turi teisę nutarti, kad teismo išlaidas turi apmokėti kaltinamasis ir nukentėjusysis arba vienas iš jų. ANTRASIS SKYRIUS BAUDŽIAMOSIOS BYLOS IŠKĖLIMAS Vienuoliktasis skirsnis Baudžiamosios bylos iškėlimas 125 straipsnis. Vados ir pagrindai baudžiamajai bylai iškelti Vados baudžiamajai bylai iškelti yra šios: 1) žodiniai ir rašytiniai piliečių pareiškimai; 2) valstybinių ir visuomeninių Įstaigų, Įmonių, organizacijų ir pareigūnų pranešimai; 3) spaudoje paskelbti pranešimai; 4) kaltininko atvykimas ir prisipažinimas padarius nusikaltimą; 5) betarpiškas kvotos organo, tardytojo, prokuroro, teisėjo ar teismo iškėlimas aikštėn nusikaltimo požymių. Baudžiamoji byla gali būti iškeliama tik tais atvejais, kai pakanka duomenų, rodančių, kad yra nusikaltimo požymiai. Gautą pareiškimą ar pranešimą, esant reikalui, patikrina prokuroras, tardytojas ar kvotos organas ne vėliau kaip per dešimt dienų. 126 straipsnis. Baudžiamosios bylos iškėlimas tik dėl nukentėjusiojo skundo Baudžiamosios bylos dėl nusikaltimų, numatytų Lietuvos TSR Baudžiamojo kodekso 117 straipsnio pirmojoje dalyje ir 133 straipsnyje, keliamos tik dėl nukentėjusiojo skundo. Šiose bylose kaltinimo teisė, nagrinėjant bylą teisme, priklauso nukentėjusiajam, ir byla turi būti nutraukiama, jeigu nukentėjusysis susitaiko su kaltinamuoju. Nukentėjusiajam susitaikyti su kaltinamuoju leidžiama tik iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytas bylas teisėjas iškelia dėl nukentėjusiojo skundo ir teismas nagrinėja be parengtinio tyrimo, išskyrus tuos atvejus, kai parengtinio tyrimo darymą pripažįsta esant reikalingą prokuroras, teisėjas ar teismas. Byla, kurioje buvo padarytas parengtinis tyrimas, negali būti nutraukiama dėl nukentėjusiojo susitaikymo su kaltinamuoju. Prokuroras turi teisę bet kuriuo momentu įstoti į baudžiamąją bylą, teisėjo iškeltą dėl nukentėjusiojo skundo, ir palaikyti kaltinimą teisme, jeigu to reikalauja valstybės ar visuomenės interesų arba piliečių teisių ir teisėtų interesų apsauga. Prokuroro įstojimas į bylą neatima iš nukentėjusiojo teisės palaikyti kaltinimą teisme, tačiau šiais atvejais byla negali būti nutraukiama dėl nukentėjusiojo susitaikymo su kaltinamuoju. Bylos dėl nusikaltimų“ numatytų Lietuvos TSR Baudžiamojo kodekso 118 straipsnio pirmojoje dalyje ir 142 straipsnyje, yra keliamos tik dėl nukentėjusiojo skundo, bet negali būti nutraukiamos dėl nukentėjusiojo susitaikymo su kaltinamuoju. Procesas šiose bylose vyksta bendra tvarka. Išimtiniais atvejais, jeigu byla dėl kurio nors nusikaltimo, numatyto Lietuvos TSR Baudžiamojo kodekso 117 straipsnio pirmojoje dalyje ir 133 bei 142 straipsniuose, turi ypatingą visuomeninę reikšmę arba jeigu nukentėjusysis dėl bejėgiškos savo būklės, priklausomybės nuo kaltinamojo ar dėl kitokių priežasčių neįstengia ginti savo teisių ir teisėtų interesų, prokuroras turi teisę iškelti tokią bylą ir nesant nukentėjusiojo skundo. Šiais atvejais byla negali būti nutraukiama dėl nukentėjusiojo susitaikymo su kaltinamuoju, ir procesas tokioje byloj. e vyksta bendra tvarka. 127 straipsnis. Pareiškimai ir pranešimai apie nusikaltimą Piliečių pareiškimai apie nusikaltimą gali būti žodiniai ir rašytiniai. Žodinius pareiškimus kvotėjas, tardytojas, prokuroras ar teisėjas įrašo į protokolą, kurį pasirašo pareiškėjas. Pareiškėjui šiuo atvejų turi būti išaiškinama jo atsakomybė pagal Lietuvos TSR Baudžiamojo kodekso 188 straipsnį už melagingą pranešimą. Tai atitinkamai pažymima protokole ir patvirtinama pareiškėjo ir priėmusiojo pareiškimą asmens parašais. Rašytiniai pareiškimai turi būti pasirašyti to asmens, kuris juos pateikia. Valstybinių bei visuomeninių įstaigų, įmonių, organizacijų ir pareigūnų pranešimai apie nusikaltimą turi būti pateikiami raštu. 128 straipsnis. Būtinumas išnagrinėti pareiškimus ir pranešimus apie nusikaltimą Prokuroras, tardytojas, kvotos organas ar teisėjas privalo priimti pareiškimus ir pranešimus apie bet kokį padarytą ar rengiamą nusikaltimą ir ne vėliau kaip per tris dienas nuo pareiškimo ar pranešimo gavimo dienos, o išimtiniais atvejais – ne vėliau kaip per dešimt dienų, priimti dėl jų sprendimą. Dėl gautų pareiškimų ir pranešimų gali būti išreikalaujama reikiama medžiaga ir gaunami paaiškinimai, tačiau šio Kodekso numatyti tardymo veiksmai neatliekami. Dėl gauto pareiškimo ar pranešimo turi būti priimamas vienas iš šių sprendimų: 1) iškelti baudžiamąją bylą; 2) atsisakyti iškelti baudžiamąją bylą; 3) perduoti pareiškimą ar pranešimą pagal tardymini priklausomumą ar teismingumą. Apie priimtą sprendimą pranešama pareiškėjui. 129 straipsnis. Kaltininko atvykimas ir prisipažinimas padarius nusikaltimą Jeigu kaltininkas atvyksta ir prisipažįsta padaręs nusikaltimą, nustatoma atvykusioj o asmenybė ir surašomas protokolas, kuriame smulkiai išdėstomas padarytasis pareiškimas. Protokolą pasirašo asmuo, kuris atvyko ir prisipažino padaręs nusikaltimą, taip pat surašiusis protokolą kvotėjas, tardytojas, prokuroras ar teisėjas; 130 straipsnis. Baudžiamosios bylos iškėlimo tvarka Esant šio Kodekso 125 straipsnyje nurodytai vadai ir pagrindui, kvotos organas, tardytojas, prokuroras, teisėjas ar teismas privalo iškelti baudžiamąją bylą. Baudžiamosios bylos iškėlimo reikalu priimamas nutarimas, o kai bylą kelia teismas,– nutartis, kur turi būti nurodoma vada ir pagrindas baudžiamajai bylai iškelti, baudžiamasis įstatymas, pagal kurį byla keliama, taip pat tolesnis bylos perdavimas. 131 straipsnis. Atsisakymas iškelti baudžiamąją bylą Jeigu nėra pagrindo baudžiamajai bylai iškelti, taip pat jeigu yra aplinkybių, kurios bylą daro negalimą, prokuroras, tardytojas, kvotos organas, teisėjas ar teismas atsisako iškelti baudžiamąją bylą. Jeigu gautajame pareiškime ar pranešime yra duomenų apie administracinį ar drausminį nusižengimą arba apie kitokį viešosios tvarkos ir socialistinio bendro gyvenimo taisyklių pažeidimą, prokuroras, tardytojas, kvotos organas, teisėjas ar teismas turi teisę perduoti gautąjį -pareiškimą ar pranešimą išnagrinėti visuomeninei organizacijai, draugiškajam teismui, darbo žmonių kolektyvui arba perduoti gautąją medžiagą išspręsti administracine ar drausmine tvarka. Jeigu atsisakoma iškelti baudžiamąją bylą, tuo reikalu priimamas motyvuotas nutarimas, o kai iškelti baudžiamąją bylą atsisako teismas,– nutartis. Tai pranešama piliečiui, įstaigai, įmonei ar visuomeninei organizacijai, iš kurių gautas pareiškimas ar pranešimas, ir išaiškinama jiems teisė apskųsti šį nutarimą ar nutartį. Atsisakymas iškelti baudžiamąją bylą gali būti pareiškėjo apskundžiamas atitinkamai reikiamam prokurorui ar aukštesniam teismui. 132 straipsnis. Organo, iškėlusio baudžiamąją bylą, veiksmai po bylos iškėlimo Iškėlus baudžiamąją bylą: 1) kvotos organas pradeda daryti kvotą ir ne vėliau kaip per dvidešimt keturias valandas pa-siunčia prokurorui nutarimo iškelti baudžiamai 2) bylą nuorašą; 3) tardytojas pradeda daryti parengtinį tardymą ir ne vėliau kaip per dvidešimt keturias valandas pasiunčia prokurorui nutarimo iškelti baudžiamąją bylą ir priimti bylą savo žinion nuorašą; 4) prokuroras perduoda bylą tyrimui daryti; 5) teisėjas ir teismas perduoda bylą tyrimui daryti arba, kai parengtinį tyrimą daryti nebūtina, ją priima nagrinėti iš esmės betarpiškai teisme. 133 straipsnis. Prokuroro vykdoma baudžiamosios bylos iškėlimo teisėtumo priežiūra Baudžiamosios bylos iškėlimo teisėtumą prižiūri prokuroras. Jeigu kvotos organas ar tardytojas bylą iškėlė be teisėtos vados ir pagrindo, prokuroras savo nutarimu panaikina kvotos organo ar tardytojo nutarimą iškelti bylą ir atsisako iškelti baudžiamąją bylą arba nutraukia bylą į jeigu joje buvo atlikta tardymo veiksmų. Jeigu nepagrįstai atsisakyta iškelti baudžiamąją bylą, prokuroras savo nutarimų panaikina kvotos organo ar tardytojo priimtą tuo reikalu nutarimą, iškelia bylą ir perduoda ją tyrimui daryti. Jeigu nepagrįstai iškėlė bylą arba atsisakė ją iškelti teisėjas ar teismas, tai prokuroras šio Kodekso nustatyta tvarka paduoda protestą atitinkamai dėl teisėjo nutarimo ar teismo nutarties. TREČIASIS SKYRIUS KVOTA IR PARENGTINIS TARDYMAS Dvyliktasis skirsnis Kvota 134 straipsnis. Kvotos organai Kvotos organai yra šie: 1) milicijos organai; 2) valstybės saugumo organai – įstatymo priskirtose jų žiniai bylose; 3) karinių dalinių bei junginių vadai ir karinių Įstaigų viršininkai – bylose dėl visų nusikaltimų, kuriuos padaro jiems pavaldūs kariai, taip pat karo prievolininkai, atlikdami mokomuosius pratimus; bylose dėl nusikaltimų, kuriuos padaro ginkluotųjų pajėgų darbininkai ir tarnautojai ryšium su tarnybinių pareigų ėjimu arba dalinio, junginio, karinės įstaigos buvimo vietoje; 4) pataisos darbų įstaigų viršininkai – bylose dėl nusikaltimų nustatytai tarnybos ėjimo tvarkai, kuriuos padaro šių įstaigų bendradarbiai, taip pat bylose dėl nusikaltimų, kurie padaromi pataisos darbų įstaigos buvimo vietoje; 5) valstybinės priešgaisrinės priežiūros organai – bylose dėl gaisrų ir dėl priešgaisrinių taisyklių pažeidimo; 6) pasienio apsaugos organai – valstybės sienos pažeidimo bylose; 7) esančių tolimajame plaukiojime jūros laivų kapitonai. 135 straipsnis. Kvotos organo veiksmai bylose, kuriose būtina daryti parengtinį tardymą Esant požymiams tokio nusikaltimo, dėl kurio parengtinį tardymą daryti būtina, kvotos organas iškelia baudžiamąją bylą ir, vadovaudamasis šio Kodekso nustatytomis taisyklėmis, atlieka neatidėliotinus tardymo veiksmus nusikaltimo pėdsakams nustatyti ir įtvirtinti: apžiūrą, kratą, poėmį, patikrinimą, įtariamųjų sulaikymą ir apklausą, nukentėjusiųjų ir liudytojų apklausą. Apie iškeltą aikštėn nusikaltimą ir pradėtą kvotą kvotos organas tuojau praneša prokurorui. Atlikęs neatidėliotinus tardymo veiksmus bylose, kuriose parengtinį tardymą daryti būtina, kvotėjas perduoda kvotos medžiagą tardytojui, kad šis padarytų parengtinį tardymą. Tuo reikalu kvotėjas priima nutarimą. Tardytojas turi teisę bylą, esančią kvotos organo žinioje, bet kuriuo momentu priimti savo žinion. Perdavęs bylą tardytojui, kvotos organas gali atlikti joje tardymo ir paieškos veiksmus tik tardytojo pavedimu. Jeigu perduota tardytojui byla, kurioje nebuvo galima susekti padariusio nusikaltimą asmens, kvotos organas toliau vykdo operatyvines paieškos priemones nusikaltėliui nustatyti, Apie rezultatus jis praneša tardytojui. 136 straipsnis. Kvotos darymo tvarka bylose, kuriose parengtinį tardymą daryti nebūtina Baudžiamosiose bylose, kuriose parengtinį tardymą daryti nebūtina, kvotos medžiaga yra pagrindas bylai nagrinėti teisme. Šiais atvejais kvota daroma, laikantis visų taisyklių, šio Kodekso numatytų parengtiniam tardymui daryti, su ta išimtimi, kad, darant kvotą, gynėjui dalyvauti neleidžiama, o nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai, baigus kvotą, nesusipažįsta su bylos medžiaga ir tik pranešama jiems apie kvotos pabaigimą ir bylos perdavimą prokurorui. Baigus kvotą, jos medžiaga pateikiama prokurorui, kuris patvirtina kaltinamąją, išvadą ir perduoda bylą nagrinėti teisme. Kvotos nutraukimo reikalu priimamas motyvuotas nutarimas. 137 straipsnis. Sulaikymas asmens, įtariamo padarius nusikaltimą Kvotos organas ar tardytojas turi teisę sulaikyti asmenį, įtariamą padarius nusikaltimą, už kurį gali būti skiriama laisvės atėmimo bausmė, tik esant vienam iš šių pagrindų: 1) kai šis asmuo užkluptas bedarąs nusikaltimą arba tuoj po to, kai jis nusikaltimą padarė; 2) kai mačiusieji, jų tarpe ir nukentėjusieji, tiesiogiai nurodo šį asmenį kaip padariusį nusikaltimą; 3) kai ant įtariamojo ar jo drabužių, prie jo arba, jo bute rasta aiškių nusikaltimo pėdsakų. Kai yra kitų duomenų, duodančių pagrindo įtarti asmenį padarius nusikaltimą, šis asmuo gali būti sulaikomas tik tuo atveju, jeigu jis pasikėsino pabėgti, arba kai jis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, arba kai nenustatyta Įtariamojo asmenybė. Asmuo, sulaikytas kaip įtariamas padaręs nusikaltimą, turi teisę apskųsti kvotėjo, tardytojo ar prokuroro veiksmus, duoti paaiškinimus ir pareikšti prašymus. Asmuo, įtariamas padaręs nusikaltimą, gali būti sulaikomas ne daugiau kaip septyniasdešimt dviem valandoms. Apie kiekvieną atsitikimą, kai yra sulaikytas asmuo, įtariamas padaręs nusikaltimą, kvotos organas arba tardytojas privalo surašyti protokolą, kuriame nurodoma sulaikytojo asmens pavardė, vardas, tėvavardis, gimimo metai, mėnuo, diena ir vieta, taip pat kiti duomenys apie jo asmenybę, sulaikymo aplinkybės, vieta ir laikas (metai, mėnuo, diena, valanda), žinios apie nusikaltimą, kurio padarymu įtariamas sulaikytasis asmuo, sulaikymo pagrindas bei motyvai ir sulaikiusis pareigūnas. Sulaikymo protokolą pasirašo sulaikiusis asmuo ir sulaikytasis. Apie sulaikymą per dvidešimt keturias valandas pranešama prokurorui. Prokuroras per keturiasdešimt aštuonias valandas nuo pranešimo apie sulaikymą gavimo momento privalo duoti sankciją sulaikytojo suėmimui arba paleisti jį. 138 straipsnis. Įtariamo padarius nusikaltimą asmens apklausa Įtariamasis apklausiamas ne vėliau kaip per dvidešimt keturias valandas nuo sulaikymo momento. Prieš apklausą įtariamajam turi būti išaiškinamos jo teisės, numatytos šio Kodekso 137 straipsnyje jam turi būti paskelbiama, kurio nusikaltimo padarymu jis įtariamas, ir tai pažymima apklausos protokole. Įtariamasis apklausiamas, laikantis visų taisyklių, šio Kodekso nustatytų kaltinamojo apklausai. 139 straipsnis. Kvotos darymo terminai Bylose, kuriose parengtinį tardymą daryti būtina, kvota turi būti pabaigiama per dešimt dienų nuo baudžiamosios bylos iškėlimo momento. Bylose, kuriose parengtinį tardymą daryti nebūtina, kvota turi būti pabaigiama per vieną mėnesį nuo baudžiamosios bylos iškėlimo momento, įskaitant į šį laiką surašymą kaltinamosios išvados arba nutarimo nutraukti ar sustabdyti bylą. Kvotos terminą gali prailginti prokuroras, betarpiškai prižiūrintis kvotos darymą toje byloje, bet ne daugiau kaip vienu mėnesiu. Išimtiniais atvejais kvotos darymo byloje terminas gali būti toliau prailginamas pagal šio Kodekso 150 straipsnyje nustatytas taisykles. 140 straipsnis. Kvotos organo veiksmų apskundimas Skundai dėl kvotos organo veiksmų paduodami ir išsprendžiami šio Kodekso 242 ir 243 straipsniuose numatyta tvarka. 141 straipsnis. Prokuroro vykdoma kvotos darymo priežiūra Kvotos organų veikloje įstatymų vykdymo tikslumą prižiūri prokuroras. Prokuroras turi teisę duoti kvotos organui nurodymus dėl kvotos ar neatidėliotinų tardymo veiksmų atlikimo, dėl kardomosios priemonės įtariamajam ir kaitinamajam parinkimo, pakeitimo ar panaikinimo, taip pat dėl pasislėpusių nusikaltėlių paieškos. Prokuroras turi teisę reikalauti iš kvotos organo patikrinimui baudžiamųjų bylų, dokumentų, medžiagos ir kitokių žinių apie padarytus nusikaltimus, dalyvauti, darant kvotą bei atliekant neatidėliotinus tardymo veiksmus, ir reikiamais atvejais pats daryti tyrimą bet kurioje byloje, Prokuroras turi teisę grąžinti kvotos organui baudžiamąsias bylas su savo nurodymais dėl papildomo tyrimo padarymo, panaikinti neteisėtus ir nepagrįstus kvotos organo nutarimus, nušalinti kvotėją nuo tolesnio kvotos darymo, jeigu kvotėjas, tirdamas bylą, pažeidė įstatymą, paimti bet kurią bylą iš kvotos organo ir perduoti ją parengtinio tardymo organui, taip pat pavesti kvotos organui atlikti atskirus tardymo veiksmus tardytojo žinioj. e esančiose bylose, kaip antai; sulaikyti, atvesdinti, suimti kaltinamąjį, padaryti kratą, poėmį, atlikti pasislėpusių nusikaltėlių pa. iešką. Prokuroras, sistemingai tikrindamas sulaikytųjų laikymo vietas, privalo griežtai sekti, ar kvotos organai teisėtai sulaiko asmenis, įtariamus padarius nusikaltimus, ir motyvuotu savo nutarimu tuojau paleisti neteisėtai sulaikytus asmenis. Prokuroras turi teisę šio Kodekso 5–9 straipsniuose nurodytais pagrindais nutraukti baudžiamąsias bylas, esančias kvotos organo žinioje. Prokuroro nurodymai baudžiamojoje byloje duodami tik raštu, ir jie kvotos organui yra privalomi. Kvotos organas turi teisę apskųsti prokuroro nurodymus aukštesniam prokurorui, nesustabdydamas jų vykdymo. Tryliktasis skirsnis Bendrosios parengtinio tardymo darymo sąlygos 142 straipsnis. Parengtinio tardymo organai Parengtinį tardymą baudžiamosiose bylose daro prokuratūros tardytojai, o bylose dėl nusikaltimų, numatytų Lietuvos TSR Baudžiamojo kodekso 62–68, 70, 71, 73, 74, 77, 78, 82, 83, 87, 88 (kiek jis liečia nepranešimą apie valstybinius nusikaltimus, numatytus 62–67 ir 70 straipsniuose), 89 (kiek jis liečia valstybinių nusikaltimų, numatytų 62–67, 70, 77 ir 87 straipsniuose, slėpimą) straipsniuose ir 273 straipsnio „a“, „b“ ir „c“ punktuose,– taip pat valstybės saugumo organų tardytojai. 143 straipsnis. Parengtinio tardymo būtinumas Daryti parengtinį tardymą būtina bylose dėl valstybinių ir karinių nusikaltimų, bylose dėl nusikaltimų, padarytų nepilnamečių ir asmenų, kurie dėl fizinių ar psichinių savo trūkumų negali patys pasinaudoti savo teise į gynybą. Daryti parengtinį tardymą taip pat būtina bylose dėl nusikaltimų, numatytų Lietuvos TSR Baudžiamojo kodekso 90 straipsnio antrojoje ir trečiojoje dalyse, 91 straipsnio antrojoje ir trečiojoje dalyse, 92 straipsnyje, 93 straipsnio antrojoje ir trečiojoje dalyse, 94 straipsnio antrojoje ir trečiojoje dalyse, 95 straipsnyje, 99 straipsnio antrojoje dalyje, 104– 111, 114, 118–124, 127 straipsniuose, 129 straipsnio antrojoje dalyje, 130, 131 straipsniuose, 132 straipsnio antrojoje ir trečiojoje dalyse, 134–145 straipsniuose, 147 straipsnio antrojoje ir trečiojoje dalyse, 148 straipsnyje, 153 straipsnio antrojoje dalyje, 156–161, 166 straipsniuose, 169 straipsnio antrojoje dalyje, 177–185, 188, 201, 203 straipsniuose, 205 straipsnio antrojoje dalyje, 222–224 straipsniuose, 229 straipsnio antrojoje dalyje, 230, 231, 237 straipsniuose, 246 straipsnio antrojoje ir trečiojoje dalyse ir 248 straipsnyje. Bylose dėl kitų nusikaltimų parengtinis tardymas daromas tik tuo atveju, jeigu tai pripažįsta esant reikalinga tardytojas, prokuroras ar teismas. 144 straipsnis. Visuomenės įtraukimas dalyvauti nusikaltimų išaiškinime Darydamas tyrimą, tardytojas gali plačiai naudotis visuomenės pagalba nusikaltimams išaiškinti ir juos padariusiems asmenims nustatyti, taip pat padedančioms daryti nusikaltimus aplinkybėms atskleisti ir pašalinti. 145 straipsnis. Parengtinio tardymo darymo vieta Parengtinis tardymas daromas tame rajone, kur padarytas nusikaltimas. Siekiant, kad byla būtų kuo greičiausiai ir pilniausiai ištirta, tyrimas gali būti daromas nusikaltimo iškėlimo aikštėn vietoje, taip pat įtariamojo, kaltinamojo ar daugumos liudytojų buvimo vietoje. Tardytojas, gavęs žinių apie nusikaltimą, kurį turi tirti kitas tardymo organas, privalo iškelti baudžiamąją bylą, atlikti neatidėliotinus tardymo veiksmus ir perduoti bylą pagal tardyminį priklausomumą. Tardyminio priklausomumo klausimą sprendžia tos vietos, kur tyrimas pradėtas, prokuroras. 146 straipsnis. Atskirieji tardytojo pavedimai Esant reikalui atskirus tardymo veiksmus atlikti kitame rajone, tardytojas turi teisę pats juos atlikti arba pavesti jų atlikimą atitinkamam tardytojui ar kvotos organui. Šie privalo pavedimą dėl atskirų tardymo veiksmų atlikimo įvykdyti ne vėliau kaip per dešimt dienų. 147 straipsnis. Parengtinio tardymo darymo pradžia Parengtinis tardymas daromas tiktai iškėlus baudžiamąją bylą ir laikantis šio Kodekso nustatytos tvarkos. Pradėdamas daryti tardymą, tardytojas priima nutarimą priimti bylą savo žinion, jeigu toks nutarimas nebuvo priimtas, iškeliant baudžiamąją bylą. Nutarimo priimti bylą savo žinion nuorašą tardytojas per dvidešimt keturias valandas pasiunčia prokurorui. 148 straipsnis. Kelių tardytojų daromas baudžiamojoje byloje parengtinis tardymas Jeigu byla yra sudėtinga ar didelė, parengtinis tardymas gali būti pavedamas keliems tardytojams. Vienas iš tardytojų paskiriamas grupės vadovu. Jis priima bylą savo žinion ir vadovauja kitų tardytojų veiksmams. Šiuo atveju įtariamajam, kaltinamajam, nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui ir civiliniam atsakovui paskelbiama visa tardytojų sudėtis. Apie tai surašomas protokolas. 149 straipsnis. Baudžiamųjų bylų sujungimas ir išskyrimas Į vieną bylą gali būti sujungiamos tik tos bylos, kuriose keli asmenys kaltinami bendrininkavimu viename ar keliuose nusikaltimuose, arba bylos, kuriose vienas asmuo kaltinamas kelių nusikaltimų padarymu, taip pat bylos, kuriose vienas asmuo kaltinamas nusikaltimo padarymu, o kitas–riš anksto nepažadėtu to paties nusikaltimo slėpimu ar nepranešimu apie jį. Išskirti bylą leidžiama tik tais atvejais, kada tai būtinai reikalinga, į eigų tat neatsiliepia bylos ištyrimo bei išsprendimo visapusiškumui, pilnumui ir objektyvumui. Bylos sujungiamos ir išskiriamos tardytojo ar prokuroro nutarimu. 150 straipsnis. Parengtinio tardymo terminai Parengtinis tardymas baudžiamojoje byloje turi būti pabaigiamas ne vėliau kaip per du mėnesius. Į parengtinio tardymo terminą Įeina laikas nuo bylos iškėlimo momento iki to momento, kada perduodama prokurorui byla su kaltinamąja išvada ar nutarimu perduoti bylą teismui, kad būtų išnagrinėtas priverčiamųjų medicininio pobūdžio priemonių skyrimo klausimas, arba iki bylos nutraukimo ar sustabdymo. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatytą tardymo terminą prailgina Lietuvos TSR Prokuroras pagal motyvuotą tardytojo nutarimą. Bylose, esančiose karinių tardytojų žinioje, parengtinio tardymo terminą, nustatytą šio straipsnio pirmojoje dalyje, gali prailginti karinės apygardos, karimo laivyno karinis prokuroras ne daugiau kaip dviem mėnesiais. Toliau prailginti tardymo terminą gali tik išimtiniais atvejais Lietuvos TSR Prokuroras, Vyriausiasis karinis prokuroras arba TSRS Generalinis Prokuroras. Teismui grąžinus bylą tardymui papildyti, taip pat atnaujinus sustabdytą ar nutrauktą bylą, papildomojo tardymo terminą nustato prokuroras, prižiūrintis tardymą, vieno mėnesio ribose, skaičiuojant nuo to momento, kai tardytojas priėmė bylą savo žinion. Toliau terminas prailginamas bendrais pagrindais. 151 straipsnis. Vertėjo dalyvavimo būtinumas Kai įtariamasis, kaltinamasis, nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas, liudytojas, ekspertas nemoka kalbos, kuria vyksta bylos procesas, ir kai tardytojas nemoka nurodytųjų asmenų gimtosios kalbos ar kitos kalbos, kurią šie asmenys moka, tardytojas kviečia vertėją. Tuo reikalu jis priima nutarimą. Apklausiant nebylį ar kurčiąjį, ta pačia tvarka kviečiamas asmuo, suprantantis nebylio ar kurčioj o ženklus. Jeigu vertėjas neatvyksta be svarbios priežasties arba atsisako be teisėto pagrindo atlikti savo pareigas, jam gali būti skiriama nuobauda – iki 10 rublių bauda. Ji skiriama rajono (miesto) liaudies teismo nutartimi, remiantis tardytojo protokolu. Už žinomai neteisingą išvertimą vertėjas atsako pagal Lietuvos TSR Baudžiamojo kodekso 190 straipsnį. Už žinomai neteisingą išvertimą parengtiniame tardyme vertėjas traukiamas baudžiamojon atsakomybėn bendra tvarka. 152 straipsnis. Nušalinimas vertėjo parengtiniame tardyme Nušalinimą vertėjui parengtiniame tardyme gali pareikšti įtariamasis, kaltinamasis, įstatyminis jo atstovas, gynėjas, taip pat nukentėjusysis, civilinis ieškovas bei civilinis atsakovas ir jų atstovai. Nušalinimas turi būti motyvuojamas. Vertėjo nušalinimą parengtiniame tardyme išsprendžia tardytojas ar prokuroras sutinkamai su taisyklėmis, išdėstytomis šio Kodekso 29 ir 31 straipsniuose, su tuo apribojimu, kad pirmesnis asmens dalyvavimas byloje kaip vertėjo negali būti pagrindas jam nušalinti. 153 straipsnis. Šaukimas kviestinių parengtiniame tardyme Darant apžiūrą, kratą, poėmį, patikrinimą, taip pat atliekant kitus tardymo veiksmus, šio Kodekso numatytais atvejais šaukiami ne mažiau kaip du kviestiniai. Kviestiniais gali būti šaukiami bet kurie byloje nesuinteresuoti piliečiai. Kviestinis privalo patvirtinti veiksmų, kuriuos atliekant jis buvo akivaizdoje, faktą, turinį ir rezultatus. Kviestinis turi teisę daryti pastabas dėl. atliktų veiksmų. Kviestinio pastabos turi būti įrašomos į atitinkamo tardymo veiksmo protokolą. Prieš pradėdamas tardymo veiksmą, kurį atliekant yra akivaizdoje kviestiniai, tardytojas išaiškina jiems jų pareigas ir teises. Jeigu asmuo be svarbių priežasčių atsisako atlikti kviestinio pareigas, jam gali būti skiriama nuobauda–aki 10 rublių bauda. Ji skiriama rajono (miesto) liaudies teismo nutartimi, remiantis tardytojo protokolu. 154 straipsnis. Pripažinimo nukentėjusiuoju tvarka parengtiniame tardyme Tardytojas, iš bylos matydamas, kad nusikaltimu piliečiui padaryta moralinės, fizinės ar turtinės žalos, savo iniciatyva arba remdamasis iš to asmens gautu pareiškimu, priima motyvuotą nutarimą pripažinti jį nukentėjusiuoju ir apie tai praneša nukentėjusiajam arba jo atstovui. Kartu jiems išaiškinamos šio Kodekso 60 straipsnyje numatytos nukentėjusiojo teisės. Tai pažymima nutarime. 155 straipsnis. Pripažinimo civiliniu ieškovu tvarka parengtiniame tardyme Tardytojas, iš bylos matydamas, kad nusikaltimu piliečiui, įstaigai, įmonei ar organizacijai padaryta materialinės žalos, privalo išaiškinti jiems ar jų atstovams teisę pareikšti civilinį ieškinį ir apie tai surašo protokolą arba praneša raštu. Jeigu civilinis ieškinys pareiškiamas, tardytojas privalo priimti motyvuotą nutarimą pripažinti civiliniu ieškovu arba atsisakyti pripažinti juo ir apie tai praneša atitinkamai piliečiui, įstaigai, įmonei ar organizacijai. Atvykus asmeniui, pripažintam civiliniu ieškovu, arba jo atstovui, tardytojas išaiškina jiems jų teises, numatytas šio Kodekso 61 straipsnyje, ir apie tai pažymi nutarime. 156 straipsnis. Patraukimo civiliniu atsakovu tvarka parengtiniame tardyme Tardytojas, iš bylos matydamas, kad už kaltinamojo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą pagal įstatymą materialiai turi atsakyti tėvai, globėjai, rūpintojai ar kiti piliečiai arba Įstaiga, įmonė, organizacija, priima motyvuotą nutarimą patraukti atitinkamą pilietį ar įstaigą, įmonę, organizaciją civiliniu atsakovu. Nutarimas paskelbiamas civiliniam atsakovui ar jo atstovui. Kartu jiems išaiškinamos šio Kodekso 62 straipsnyje numatytos civilinio atsakovo teisės, ir tai pažymima nutarime. 157 straipsnis. Neleistinumas pagarsinti parengtinio tyrimo duomenų Parengtinio tyrimo duomenys gali būti pagarsinami tik kvotėjo, tardytojo ar prokuroro leidimu ir tik ta apimtimi, kuria šie pripažįsta tai esant galima. Reikiamais atvejais kvotėjas, tardytojas ar prokuroras įspėja liudytoją, taip pat nukentėjusįjį, civilinį ieškovą, civilinį atsakovą ir jų atstovus, kaltinamojo gynėją, ekspertą, vertėją, kviestinius ir kitus asmenis, buvusius akivaizdoje, atliekant tardymo veiksmus, kad neleistina be jo leidimo pagarsinti parengtinio tyrimo duomenų. Tuo reikalu iš šių asmenų gali būti paimamas atitinkamas rašytinis pasižadėjimas su įspėjimu dėl atsakomybės pagal Lietuvos TSR Baudžiamojo kodekso. 193 straipsnį. 158 straipsnis. Tardytojo pareiga užtikrinti nuosprendžio įvykdymą, kiek jis liečia turto konfiskavimą Tirdamas bylą dėl nusikaltimo, už kurį gali būti skiriama turto konfiskavimo bausmė, tardytojas privalo imtis priemonių, kad nebūtų paslėptas kaltinamojo turtas. 159 straipsnis. Priemonės pašalinti aplinkybėms, padedančioms padaryti nusikaltimą Darydamas tyrimą, tardytojas privalo išaiškinti aplinkybes, padedančias padaryti nusikaltimą, ir kreiptis į atitinkamas valstybines ar visuomenines įstaigas, įmones, organizacijas su teikimu imtis priemonių šioms aplinkybėms pašalinti. Valstybinės ar visuomeninės įstaigos, įmonės, organizacijos privalo ne vėliau kaip per vieną mėnesį išnagrinėti tardytojo teikimą, imtis reikiamų priemonių ir pranešti apie tai tardytojui. 160 straipsnis. Prokuroro vykdoma parengtinio tardymo priežiūra Parengtinio tardymo organų veikloje įstatymų vykdymo tikslumą prižiūri prokuroras. Prokuroras privalo griežtai žiūrėti, kad nė vienas pilietis nebūtų neteisėtai ir nepagrįstai traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ar kad nebūtų kitaip neteisėtai suvaržomos jo teisės, taip pat žiūrėti, kad būtų nenukrypstamai laikomasi šio Kodekso nustatytos parengtinio tardymo tvarkos. Prokuroras turi teisę duoti parengtinio tardymo organui nurodymus dėl nusikaltimų ištyrimo, kardomosios priemonės kaltinamajam parinkimo, pakeitimo ar panaikinimo, taip pat dėl pasislėpusių nusikaltėlių paieškos. Prokuroras turi teisę reikalauti iš parengtinio tardymo organo pateikti patikrinimui baudžiamąsias bylas, dokumentus, medžiagą ir kitokias žinias apie padarytus nusikaltimus, dalyvauti, darant parengtinį tardymą baudžiamosiose bylose, ir reikiamais atvejais pats padaryti tyrimą bet kurioje byloje. Prokuroras turi teisę grąžinti baudžiamąsias bylas parengtinio tardymo organui su savo nurodymais dėl papildomo ištyrimo, panaikinti neteisėtus ir nepagristus tardytojo nutarimus, nušalinti tardytoją nuo tolesnio tardymo darymo byloje, jeigu jis, darydamas tardymą, pažeidė įstatymą, taip pat turi teisę, siekdamas užtikrinti kuo pilniausią ir objektyviausią ištyrimą, perduoti bylas iš vieno tardytojo kitam. Prokuroras turi teisę nutraukti baudžiamąsias bylas, esančias parengtinio tardymo organo žinioje, remdamasis šio Kodekso 5–9 straipsniuose nurodytais pagrindais. Prokuroro nurodymai baudžiamojoje byloje duodami raštu, ir jie tardytojui yra privalomi, išskyrus šio Kodekso 48 straipsnio antrojoje dalyje numatytus atvejus. Keturioliktasis skirsnis Kaltinimo pareiškimas ir kaltinamojo apklausa 161 straipsnis. Patraukimas kaltinamuoju Esant pakankamai įrodymų, duodančių pagrindą pareikšti kaltinimą nusikaltimo padarymu, tardytojas priima motyvuotą nutarimą patraukti tą asmenį kaltinamuoju. 162 straipsnis. Nutarimas patraukti kaltinamuoju Nutarime patraukti kaltinamuoju turi būti nurodoma: nutarimo surašymo laikas ir vieta; kas jį surašė; traukiamo kaltinamuoju asmens pavardė, vardas ir tėvavardis; nusikaltimas, kurio padarymu kaltinamas tas asmuo, kartu nurodant nusikaltimo padarymo laiką, vietą ir kitas aplinkybes, kiek jos nustatytos bylos medžiaga; baudžiamasis įstatymas, numatantis tą nusikaltimą, taip pat pagrindiniai įrodymai, kuriuos tardytojas laiko esant galima nurodyti. 163 straipsnis. Kaltinamojo šaukimo tvarka Laisvas kaltinamasis šaukiamas pas tardytoją šaukimu, kuris įteikiamas kaltinamajam pasirašytinai, kartu nurodant įteikimo laiką. Šaukimas gali būti perduodamas taip pat telefonograma ar telegrama, kurios įteikiamos kaltinamajam pasirašytinai. Jo parašas, kad šaukimas įteiktas, grąžinamas tardytojui prijungti prie bylos. Saukime turi būti nurodoma: kas šaukiamas kaltinamuoju, kur ir pas ką, atvykimo diena ir valandą, taip pat neatvykimo pasekmės. Kaltinamajam laikinai nesant, šaukimas jam perduoti įteikiamas pasirašytinai kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių suaugusių šeimos narių, namų valdybai, kaltinamojo darbavietės administracijai ar vietinės Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomajam komitetui. Jaunesnis kaip šešiolikos metų amžiaus asmuo kaltinamuoju šaukiamas paprastai per savo tėvus ar kitus įstatyminius atstovus. Kitokia tvarka leidžiama tik tais atvejais, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Suimtas kaltinamasis šaukiamas per kalinimo vietos administraciją. 164 straipsnis. Kaltinamojo atvykimo privalomumas Tardytojo šaukiamas, kaltinamasis privalo atvykti paskirtu laiku. Svarbiomis kaltinamojo neatvykimo, tardytojui šaukiant, priežastimis laikomos šios: 1) tai, kad kaltinamasis ne laiku gavo šaukimą; 2) liga, dėl kurios kaltinamasis negali atvykti; 3) kitokios aplinkybės, faktiškai atimančios iš kaltinamojo galimybę atvykti paskirtu laiku. 165 straipsnis. Kaltinamojo atvesdinimas Jeigu kaltinamasis neatvyksta be svarbios priežasties, jis, tardytojo nutarimu, gali būti atvesdinamas. Tardytojo nutarimas atvesdinti paskelbiamas kaltinamajam. Kaltinamasis negali būti atvesdinamas naktį, išskyrus neatidėliotinus atvejus. Atvesdinti kaltinamąjį be išankstinio šaukimo galima tik tais atvejais, kai kaltinamasis slapstosi. nuo tardymo arba neturi aiškios gyvenamosios vietos. Atvesdina, tardytojo pavedimu, milicija. 166 straipsnis. Kaltinimo pareiškimas Kaltinimas turi būti pareiškiamas ne vėliau kaip per dvi dienas nuo nutarimo patraukti kaltinamuoju priėmimo momento ir nieku būdu ne vėliau kaip kaltinamojo atvykimo arba jo atvesdinimo dieną. Siame straipsnyje nustatytas kaltinimo pareiškimo terminas nutrūksta, jeigu kaltinamasis pasislepia nuo tardymo arba, tardytojo šaukiamas, neatvyksta. Tardytojas, įsitikinęs kaltinamojo asmens tapatybe, paskelbia jam nutarimą patraukti kaltinamuoju ir išaiškina pareikštojo kaltinimo esmę. Šių veiksmų atlikimas patvirtinamas nutarime patraukti kaltinamuoju kaltinamojo parašu, taip pat tardytojo parašu. Kartu nurodomas kaltinimo pareiškimo laikas. Jeigu kaltinamasis atsisako pasirašyti, tardytojas nutarime patraukti kaltinamuoju pažymi, kad nutarimo tekstas kaltinamajam paskelbtas. 167 straipsnis. Išaiškinimas kaltinamajam jo teisių Pareikšdamas kaltinimą, tardytojas privalo išaiškinti kaltinamajam jo teises, numatytas šio Kodekso 52 straipsnyje. Tai pažymima nutarime patraukti kaltinamuoju ir patvirtinama kaltinamojo parašu. 168 straipsnis. Kaltinamojo apklausos tvarka Tardytojas privalo apklausti kaltinamąjį tuojau po to, kai jam pareiškiamas kaltinimas. Jeigu negalima apklausti tuojau, tai apie tokio uždelsimo priežastis turi būti surašomas protokolas. Kaltinamasis negali būti apklausiamas nakties metu, išskyrus neatidėliotinus atvejus. Kaltinamasis apklausiamas parengtinio tardymo darymo vietoje. Tardytojas turi teisę, jeigu jis. pripažįsta tai esant reikalinga, apklausti kaltinamąjį jo buvimo vietoje. Jeigu toje pačioje byloje yra keli kaltinamieji,. jie apklausiami atskirai. Be to, tardytojas imasi priemonių, kad kaltinamieji, pašaukti apklausai, negalėtų tarpusavyje susižinoti. Apklausos pradžioje tardytojas turi paklausti kaltinamąjį, ar jis prisipažįsta kaltas dėl pareikšto jam kaltinimo, po to pasiūlo kaltinamajam duoti parodymus apie kaltinimo esmę. Esant reikalui, tardytojas duoda kaltinamajam klausimus. Menantieji atsakymą klausimai neleidžiami. Tardytojui draudžiama stengtis išgauti kaltinamojo parodymus smurtu, grasinimais ar kitokiomis neteisėtomis priemonėmis. 169 straipsnis. Kaltinimo pareiškimas nepilnamečiui, neregiui, kurčiajam ar nebyliui ir jų apklausa kaip kaltinamųjų Nepilnamečiui, neregiui, kurčiajam, nebyliui ar kitiems asmenims, kurie dėl fizinių ar psichinių savo trūkumų negali patys pasinaudoti savo teise į gynybą, kaltinimas pareiškiamas ir jie apklausiami kaip kaltinamieji, laikantis šio Kodekso 166– 168 straipsniuose numatytų reikalavimų. Be to, tai atliekant, tardytojo leidimu, gali būti akivaizdoje gynėjas, o apklausiant nepilnametį kaltinamąjį,– taip pat ir pedagogas, nepilnamečio kaltinamojo tėvai ar kiti įstatyminiai jo atstovai. Nurodytieji asmenys gali, tardytojo leidimu, duoti kaltinamajam klausimus, o baigus apklausą,– susipažinti su apklausos protokolu ir raštu pateikti pastabas dėl esančių į ame įrašų teisingumo ir pilnumo. Pedagogas, tėvai ar įstatyminiai atstovai, esantys akivaizdoje, apklausiant nepilnametį kaltinamąjį, baigus apklausą, patvirtina savo parašu kaltinamojo parodymų užrašymo teisingumą. Prieš pradedant apklausą, nurodytiesiems asmenims turi būti išaiškinamos jų teisės, kurias jie turi, apklausiant nepilnametį kaltinamąjį. Tai pažymima apklausos protokole. 170 straipsnis. Kaltinamojo apklausos protokolas Apie kiekvieną kaltinamojo apklausą tardytojas surašo protokolą, laikydamasis šio Kodekso 114 ir 115 straipsniuose numatytų reikalavimų. Apklausos protokole nurodoma: apklausos pradėjimo ir pabaigimo laikas, kaltinamojo pavardė, vardas ir tėvavardis, jo gimimo metai, mėnuo, diena ir vieta, pilietybė, tautybė, gyvenamoji vieta, darbavietė ir užsiėmimas, išsilavinimas, šeiminė padėtis, pirmesnis teistumas ir kitos žinios apie kaltinamąjį, kurios pagal bylos aplinkybes pasirodo esančios reikalingos. Kaltinamojo parodymai į protokolą įrašomi pirmuoju asmeniu ir kiek galima pažodžiui. Esant reikalui, pažymimi kaltinamajam duoti klausimai ir jo atsakymai., Baigus apklausą, protokolas pateikiamas kaltinamajam pačiam perskaityti arba, kaltinamojo prašymu, tardytojas perskaito jam protokolą. Tai pažymima protokole. Kaltinamasis turi teisę reikalauti papildyti protokolą ir padaryti jame pataisas sutinkamai su savo duotais parodymais. Šie papildymai ir pataisymai būtinai turi būti įrašomi į protokolą. Perskaičius protokolą, kaltinamasis patvirtina, kad jo parodymai užrašyti teisingai. Tai pažymima protokole prieš kaltinamojo parašą. Jeigu protokolas surašytas keliuose puslapiuose, kaltinamasis pasirašo kiekvieną puslapį atskirai. Jeigu, darant apklausą, dalyvauja vertėjas, tai apklausos protokole pažymima, kad kaltinamajam išaiškinta jo teisė nušalinti vertėją, ir įrašomi į protokolą pareiškimai, gauti ryšium su tuo iš kaltinamojo. Apklausos protokole taip pat pažymima, kad vertėjui išaiškintos jo pareigos ir kad jis įspėtas dėl atsakomybės už žinomai neteisingą išvertimą. Vertėjas pasirašo kiekvieną protokolo puslapį ir visą protokolą. Kaltinamasis savo parašu apklausos protokolo gale patvirtina, kad padarytasis jam žodžiu protokolo vertimas atitinka jo duotus parodymus. 171 straipsnis. Paties kaltinamojo užrašymas savo parodymų Pabaigus kaltinamojo apklausą, jeigu kaltinamasis to prašo, jam turi būti suteikiama galimybė surašyti savo parodymus pačiam. Tai pažymima apklausos protokole. Parodymus pasirašo kaltinamasis ir tardytojas. Tardytojas, susipažinęs su rašytiniais kaltinamojo parodymais, gali duoti jam papildomų klausimų. Šie klausimai ir atsakymai į juos įrašomi į protokolą. Klausimų ir atsakymų užrašymo teisingumas patvirtinamas kaltinamojo ir tardytojo parašais. 172 straipsnis. Kaltinamojo prašymų tenkinimas Tardytojas neturi teisės atmesti kaltinamojo ar jo gynėjo prašymo apklausti liudytojus, padaryti ekspertizę ir surinkti kitus įrodymus, jeigu aplinkybės, kurias jie prašo nustatyti, gali turėti reikšmės bylai. Visiškai ar dalinai atmesdamas prašymą, tardytojas privalo