LIETUVOS TARYBŲ SOCIALISTINES RESPUBLIKOS ĮSTATYMAS Dėl Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso patvirtinimo Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria: 1 straipsnis. Patvirtinti Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Baudžiamojo proceso kodeksą. ir įvesti jį nuo 1961 metų rugsėjo 1 dienos. 2 straipsnis. Pavesti Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui nustatyti Lietuvos TSR Baudžiamojo proceso kodekso įvedimo tvarką ir patvirtinti sąrašą įstatyminių aktų, netekusių galios ryšium su Lietuvos TSR Baudžiamojo proceso kodekso įvedimu. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Pirmininkas J. PALECKIS Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Sekretorius S. NAUJALIS Vilnius, 1961 m. birželio 26 d. LIETUVOS TARYBŲ SOCIALISTINĖS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSAS PIRMASIS SKYRIUS BENDRIEJI NUOSTATAI Pirmasis skirsnis Pagrindiniai nuostatai 1 straipsnis. Baudžiamojo proceso įstatymai Baudžiamųjų bylų proceso tvarką Lietuvos TSR teritorijoje nustato TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų baudžiamojo proceso pagrindai, taip pat sutinkamai su jais leidžiami kiti TSR Sąjungos įstatymai ir Lietuvos TSR Baudžiamojo proceso kodeksas. Baudžiamojo proceso įstatymų nustatyta proceso tvarka yra vieninga ir privaloma visose baudžiamosiose bylose ir visiems teismams, prokuratūros, tardymo ir kvotos organams. 2 straipsnis. Baudžiamojo proceso uždaviniai Tarybinio baudžiamojo proceso uždaviniai yra greitai ir pilnutinai išaiškinti nusikaltimus, įkaitinti kaltininkus ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad kiekvienas nusikaltimą padariusis asmuo būtų teisingai nubaudžiamas ir nė vienas nekaltas asmuo nebūtų patraukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir nuteisiamas. Baudžiamasis procesas turi padėti stiprinti socialistinį teisėtumą, užkirsti kelią nusikaltimams ir juos visiškai likviduoti, auklėti piliečius, kad jie. nenukrypstamai laikytųsi tarybinių įstatymų ir gerbtų socialistinio bendro gyvenimo taisykles. 3 straipsnis. Pareiga iškelti baudžiamąją bylą ir. išaiškinti nusikaltimą Teismas, prokuroras, tardytojas ir kvotos organas privalo savo kompetencijos ribose iškelti baudžiamąją bylą kiekvienu atveju, kai iškyla aikštėn nusikaltimo požymiai, imtis visų įstatymo numatytų priemonių, kad būtų nustatytas nusikaltimo įvykis bei kaltieji nusikaltimo padarymu asmenys ir kad jie būtų nubausti. 4 straipsnis.         Neleistinumas traukti kaltinamuoju kitaip, kaip tik Įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka Niekas negali būti traukiamas kaltinamuoju kitaip, kaip tik įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka. 5 straipsnis. Aplinkybės, darančios baudžiamąją bylą negalimą Baudžiamoji byla negali būti keliama, o iškelta byla turi būti nutraukiama: 1) jeigu nėra nusikaltimo įvykio; 2) jeigu veikoje nėra nusikaltimo sudėties; 3) jeigu yra suėję senaties terminai; 4) dėl amnestijos akto, jeigu jis panaikina bausmės skyrimą už padarytąją veiką, taip pat dėl bausmės dovanojimo atskiriems asmenims malonės suteikimo tvarka; 5) asmeniui, iki pavojingos visuomenei veikos padarymo momento dar neturėjusiam tokio amžiaus, kuriam suėjus, pagal įstatymą yra galima baudžiamoji atsakomybė; 6) jeigu nukentėjusysis susitaikė su kaltinamuoju šio Kodekso 126 straipsnyje numatytais atvejais; 7) jeigu nėra nukentėjusiojo skundo, kai byla gali būti keliama tik dėl jo skundo; 8) mirusiajam, išskyrus tuos atvejus, kai byla reikalinga mirusiajam reabilituoti arba kitų asmenų bylai atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių; 9) asmeniui, kurio atžvilgiu yra įsiteisėjęs teismo nuosprendis, nutartis ar nutarimas nutraukti bylą dėl to paties kaltinimo. Jeigu šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytos aplinkybės iškyla aikštėn teisminio nagrinėjimo stadijoje, teismas nagrinėja bylą iki pabaigos ir priima išteisinamąjį nuosprendį arba priima apkaltinamąjį nuosprendį ir atleidžia nuteistąjį nuo bausmės. Nutraukti bylą šio straipsnio 3 ir 4 punktuose nurodytais pagrindais neleidžiama, jeigu tam prieštarauja kaltinamasis. Tuo atveju bylos procesas toliau vyksta įprastine tvarka. 6 straipsnis. Baudžiamosios bylos nutraukimas dėl aplinkybių pasikeitimo Teismas, prokuroras, taip pat, prokuroro sutikimu, tardytojas ir kvotos organas turi teisę nutraukti baudžiamąją bylą, jeigu pripažįstama, kad iki kvotos, parengtinio tardymo ar bylos nagrinėjimo teisme kaltininko padaryta veika dėl aplinkybių. pasikeitimo neteko pavojingos visuomenei veikos pobūdžio arba tas asmuo pasidarė nebepavojingas visuomenei. 7 straipsnis.         Baudžiamosios bylos nutraukimas ryšium su jos perdavimu draugiškajam teismui Teismas, prokuroras, taip pat, prokuroro sutikimu, tardytojas ir kvotos organas turi teisę, remdamiesi Lietuvos TSR Baudžiamojo kodekso 52 straipsnyje nurodytais pagrindais, nutraukti bylą baudžiamąja tvarka ir perduoti ją nagrinėti draugiškajam teismui. Apie bylos nutraukimą, prieš perduodant ją nagrinėti draugiškajam teismui, pranešama kaltinamajam ir nukentėjusiajam. Šie turi teisę per penkias dienas apskųsti teismo nutartį ar prokuroro,. tardytojo, kvotos organo nutarimą atitinkamai aukštesniam teismui ar aukštesniam prokurorui. 8 straipsnis.         Baudžiamosios bylos nutraukimas ryšium su jos perdavimu komisijai nepilnamečių reikalams Teismas, prokuroras, taip pat, prokuroro sutikimui tardytojas turi teisę nutraukti baudžiamąją bylą asmeniui,. kuris, būdamas-jaunesnis kaip aštuoniolikos metų amžiaus, padarė nelabai pavojingą visuomenei nusikaltimą, ir perduoti bylą nagrinėti komisijai nepilnamečių reikalams, jeigu pagal bylos aplinkybes, ir teisės pažeidėjo asmenybę apibūdinančius duomenis galima jį pataisyti, netaikant, kriminalinės bausmės. Apie bylos nutraukimą, prieš perduodant ją nagrinėti komisijai nepilnamečių reikalams, pranešama kaltinamajam ir įstatyminiam jo atstovui, taip pat nukentėjusiajam. Šie turi teisę per penkias dienas apskųsti teismo nutartį arba prokuroro ar tardytojo nutarimą atitinkamai aukštesniam teismui ar aukštesniam prokurorui. 9 straipsnis.         Baudžiamosios bylos nutraukimas ir atidavimas kaltininko pagal laidavimą Teismas, prokuroras, taip pat, prokuroro sutikimu, tardytojas ir kvotos organas turi teisę, remdamiesi Lietuvos TSR Baudžiamojo kodekso 53 straipsnyje nurodytais pagrindais, nutraukti baudžiamąją bylą ir atiduoti nusikaltusį asmenį pagal laidavimą prašančiajai visuomeninei organizacijai ar darbo žmonių kolektyvui, kad šie jį perauklėtų ir pataisytų. Neleidžiama atiduoti pagal laidavimą ir šiuo pagrindu nutraukti bylą tokiam asmeniui, kuris turi teistumą už tyčinio nusikaltimo padarymą arba jau buvo atiduotas pagal laidavimą. Jeigu asmuo, kuriam iškelta baudžiamoji byla, nelaiko savęs kaltu arba dėl kurių nors kitų priežasčių reikalauja nagrinėti bylą teisme, tai nutraukti bylą ir atiduoti jį pagal laidavimą neleidžiama ir bylos procesas vyksta Įprastine tvarka. Apie bylos nutraukimą pranešama nukentėjusiajam. Jis turi teisę per penkias dienas apskųsti teismo nutartį ar prokuroro, tardytojo, kvotos organo nutarimą atitinkamai aukštesniam teismui ar aukštesniam prokurorui. Jeigu visuomeninė organizacija ar darbo žmonių kolektyvas, paėmusieji. kaltinamąjį pagal- laidavimą, per vienerius metus nutaria atsisakyti nuo laidavimo, tai teismas ar prokuroras turi teisę atnaujinti to asmens baudžiamąją bylą. Šiuo reikalu jie priima atitinkamai motyvuotą nutartį ar nutarimą. 10 straipsnis. Asmens neliečiamybė Niekas negali būti suimamas kitaip, kaip tik teismo nutarimu ar prokuroro sankcija. Prokuroras privalo tuojau paleisti kiekvieną asmenį, kuriam neteisėtai atimta laisvė arba kuris laikomas suimtas ilgiau, negu numatyta įstatyme ar teismo nuosprendyje. 11 straipsnis. Teisingumą vykdo tik teismas Teisingumą baudžiamosiose bylose vykdo tik teismas. Niekas negali – būti pripažįstamas kaltu nusikaltimo padarymu ir baudžiamas kriminaline bausme kitaip, kaip tik teismo nuosprendžiu. 12 straipsnis.       Teisingumo vykdymas, vadovaujantis piliečių lygybe prieš įstatymą ir teismą Teisingumas baudžiamosiose bylose vykdomas, vadovaujantis visų piliečių lygybe prieš įstatymą. ir teismą, nepaisant jų socialinės, turtinės ir tarnybinės padėties, tautinio ir rasinio priklausomumo, tikėjimo. 13 straipsnis. Liaudies tarėjų dalyvavimas ir kolegialumas, nagrinėjant bylas Baudžiamąsias bylas visuose teismuose nagrinėja teisėjai ir liaudies tarėjai, išrinkti įstatymo nustatyta tvarka. Visuose teismuose baudžiamosios bylos pirmąja instancija nagrinėjamos teisėjo ir dviejų liaudies-tarėjų sudėtimi. Liaudies tarėjai turi tokias pat teises, kaip ir pirmininkaujantysis teisiamajame posėdyje, sprendžiant visus klausimus, kylančius, nagrinėjant bylą ir priimant nuosprendį. Kasacine tvarka teismai bylą nagrinėja trijų teismo narių sudėtimi, o teisminės priežiūros tvarka – ne mažiau kaip trijų teismo narių sudėtimi. 14 straipsnis. Teisėjų nepriklausomumas ir jų klausymas tik Įstatymo Vykdydami teisingumą baudžiamosiose bylose, teisėjai ir liaudies tarėjai yra nepriklausomi ir klauso tik Įstatymo, Teisėjai ir liaudies tarėjai sprendžia baudžiamąsias bylas, remdamiesi įstatymu, sutinkamai su socialistine teisine sąmone, tokiomis sąlygomis, kurios daro negalima teisėjus paveikti iš šalies. 15 straipsnis. Proceso kalba Lietuvos Tarybų Socialistinėje Respublikoje procesas vyksta lietuvių kalba arba tos vietovės gyventojų daugumos kalba. Dalyvaujantiems byloje asmenims nemokant tiems tos kalbos, kuria vyksta procesas, užtikrinama teisė daryti pareiškimus, duoti parodymus, kalbėti teisme ir pareikšti prašymus gimtąja kalba, taip pat naudotis vertėjo patarnavimais šio Kodekso nustatyta tvarka. Teismo ir tardymo dokumentai, sutinkamai su šio Kodekso nustatoma tvarka, kaltinamajam įteikiami išversti į jo gimtąją kalbą arba Į kitą kalbą, kurią jis moka. 16 straipsnis. Teisminio nagrinėjimo viešumas Bylos visuose teismuose nagrinėjamos viešai, išskyrus tuos atvejus, kada tat prieštarauja valstybinės paslapties saugojimo interesams. Neviešas teisminis nagrinėjimas, be to, leidžiamas motyvuota teismo nutartimi bylose dėl nusikaltimų, kuriuos padarė asmenys, būdami jaunesni kaip šešiolikos metų amžiaus, lytinių nusikaltimų bylose, taip pat kitose bylose, siekiant užkirsti kelią pagarsinimui žinių apie intymias byloje dalyvaujančių asmenų gyvenimo puses. Jaunesni kaip šešiolikos metų amžiaus asmenys, jeigu jie nėra byloje kaltinamieji, nukentėjusieji ar liudytojai, į teisiamojo posėdžio salę neįleidžiami. Teismų nuosprendžiai visais atvejais paskelbiami viešai. 17 straipsnis. Teisės į gynybą užtikrinimas kaltinamajam Kaltinamasis turi teisę į gynybą. Tardytojas, prokuroras ir teismas privalo užtikrinti kaltinamajam galimybę įstatymo nustatytomis priemonėmis ir būdais gintis nuo pareikšto jam kaltinimo, taip pat privalo užtikrinti asmeninių bei turtinių jo teisių apsaugą. 18 straipsnis. Visapusiškas, pilnutinis ir objektyvus bylos aplinkybių ištyrimas Teismas, prokuroras, tardytojas ir kvotėjas privalo imtis visų įstatymo numatytų priemonių, kad būtų visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai ištiriamos bylos aplinkybės, privalo išaiškinti tiek kaltinamąjį įkaitinančias, tiek ir jį teisinančias aplinkybes, taip pat jo kaltę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. Teismas, prokuroras, tardytojas ir kvotėjas ne-turi teisės perkelti įrodinėjimo pareigos kaltinamajam. Draudžiama stengtis išgauti kaltinamojo parodymus smurtu, grasinimais ir kitokiomis neteisėtomis; priemonėmis. 19 straipsnis. Baudžiamojo proceso įstatymų galiojimas laiko ir erdvės atžvilgiais Baudžiamųjų bylų proceso tvarką nustato baudžiamojo proceso įstatymai, galiojantys atitinkamai kvotos, parengtinio tardymo darymo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nepriklausomai nuo nusikaltimo padarymo vietos, baudžiamųjų bylų procesas Lietuvos TSR teritorijoje visais atvejais vyksta pagal Lietuvos TSR baudžiamojo proceso įstatymus. 20 straipsnis.       Baudžiamojo proceso įstatymų galiojimas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės atžvilgiu Procesas baudžiamosiose bylose dėl nusikaltimų, kuriuos padarė užsienio valstybių piliečiai ir asmenys be pilietybės, vyksta Lietuvos TSR teritorijoje pagal TSRS ir Lietuvos TSR baudžiamojo proceso įstatymus. Kvotos ir parengtinio tardymo organų, prokuratūros, teismo kompetencija, kurią suteikia jiems Lietuvos TSR baudžiamojo proceso įstatymai, neapima asmenų, turinčių diplomatinės neliečiamybės teisę. 21 straipsnis.       Lietuvos TSR teismų, prokuratūros, parengtinio tardymo ir kvotos organų susižinojimo su atitinkamais kitų sąjunginių respublikų organais tvarka Esant reikalui baudžiamojoje byloje atskirus tardymo veiksmus atlikti kitų sąjunginių respublikų teritorijoje, Lietuvos TSR prokuratūros, parengtinio tardymo ir kvotos organai betarpiškai susižino su atitinkamais kitų sąjunginių respublikų organais. Lietuvos TSR prokuratūros, parengtinio tardymo ir kvotos organai privalo vykdyti kitų sąjunginių respublikų atitinkamų organų pavedimus dėl atskirų tardymo veiksmų atlikimo Lietuvos TSR teritorijoje. Prireikus perduoti baudžiamą] ą bylą pagal tardymini priklausomumą ar teismingumą kitos sąjunginės respublikos kvotos, parengtinio tardymo ar prokuratūros organui arba teismui, ji perduodama atitinkamai per Lietuvos TSR Prokurorą arba Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Pirmininką. 22 straipsnis.       Teismų, prokuratūros, parengtinio tardymo ir kvotos organų susižinojimo su atitinkamomis užsienio valstybių įstaigomis tvarka Teismų, prokuratūros, parengtinio tardymo ir kvotos organų susižinojimo su atitinkamomis užsienio valstybių įstaigomis tvarką, taip pat šių įstaigų pavedimų vykdymo tvarką nustato TSRS ir Lietuvos TSR Įstatymai ir tarptautinės sutartys, TSRS ir Lietuvos TSR sudarytos su atitinkamomis valstybėmis. 23 straipsnis.       TSRS Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo vykdoma teisminės veikios priežiūra Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų baudžiamojo proceso pagrindų 19 straipsniu, TSR Sąjungos teismo organų, veikiančių Lietuvos TSR teritorijoje, taip pat Lietuvos TSR teismo organų teisminę veiklą prižiūri įstatymo nustatytose ribose TSRS Aukščiausiasis Teismas. Lietuvos TSR teismo organų teisminę veiklą prižiūri Lietuvos TSR Aukščiausiasis Teismas. 24 straipsnis. Prokurorinė priežiūra baudžiamajame procese Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų baudžiamojo proceso pagrindų 20 straipsniu, TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymų laikymosi baudžiamajame procese tikslumą prižiūri TSRS Generalinis Prokuroras tiek betarpiškai, tiek ir per Lietuvos TSR Prokurorą bei kitus jam pavaldžius prokurorus, Prokuroras privalo visose baudžiamojo proceso stadijose laiku imtis įstatymo numatytų priemonių pašalinti bet kokiems Įstatymo pažeidimams, kad ir kas juos būtų padaręs. Savo Įgaliojimus baudžiamajame procese prokuroras vykdo nepriklausomai nuo jokių organų ir pareigūnų, klausydamas tik įstatymo ir vadovaudamasis TSRS Generalinio Prokuroro nurodymais. Prokuroro nutarimus, priimtus sutinkamai su įstatymu, privalo vykdyti visos įstaigos, įmonės, organizacijos, visi pareigūnai ir piliečiai. 25 straipsnis. Pagrindinių šiame Kodekse vartoj amų pavadinimų paaiškinimas Šiame Kodekse vartojami pavadinimai, jeigu nėra specialių nurodymų, turi tokias reikšmes: 1) „Teismas“ reiškia TSRS Aukščiausiąjį Teismą, Lietuvos TSR Aukščiausiąjį Teismą, rajonų (miestų) liaudies teismus, karinius tribunolus; 2) „Pirmosios instancijos teismas“ reiškia teismą, kompetentingą priimti byloje nuosprendį; 3) „Kasacinė instancija“ reiškia teismą, kuris nagrinėja skundus ir protestus dėl neįsiteisėjusių pirmosios instancijos teismo nuosprendžių bei nutarčių ir teisėjo nutarimų; 4) „Priežiūros instancija“ reiškia teismą, kuris teisminės priežiūros tvarka nagrinėja bylas ryšium su protestais dėl įsiteisėjusių nuosprendžių, nutarčių ir nutarimų; 5) „Teisėjas“ reiškia liaudies teisėją; Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Pirmininką, Pirmininko pavaduotoją, Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo narį; karinio tribunolo pirmininką, jo pavaduotoją, karinio tribunolo narį; liaudies tarėją; 6) „Prokuroras“ reiškia TSRS Generalinį Prokurorą, Lietuvos TSR Prokurorą, miestų, rajonų prokurorus, tarprajoninius prokurorus, prokurorų pavaduotojus ir padėjėjus, skyrių prokurorus“ karinius prokurorus, veikiančius savo kompetencijos ribose;. 7) „Vertėjas“ reiškia asmenį, mokantį reikiamas vertimui kalbas arba suprantantį nebylio ar kurčiojo ženklus, kvotėjo, tardytojo, prokuroro ar teismo pakviestą dalyvauti byloje šio Kodekso nustatyta tvarka; 8) „įstatyminiai atstovai“ reiškia kaltinamojo, teisiamojo, nuteistojo tėvus, įtėvius, globėjus, rūpintojus, atstovus tų įstaigų ir organizacijų, kurių rūpyboje yra kaltinamasis, teisiamasis, nuteistasis; 9) „Atstovai“ reiškia asmenis, kurie įstatymu ar susitarimu yra įgalioti atstovauti baudžiamojoje byloje teisėtiems nukent ėjusiojo, civilinio ieškovo, civilinio atsakovo interesams; 10) „Artimieji. giminaičiai“ reiškia tėvus, vaikus, tikruosius brolius bei seseris, senolius, vaikaičius, taip pat sutuoktinį; 11) „Nutarimas“ reiškia Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Plenumo ar Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Prezidiumo sprendimą, priimtą, priežiūros tvarka peržiūrint įsiteisėjusį nuosprendį, nutartį ar nutarimą, taip pat bet kurį sprendimą, priimtą teisėjo vienasmeniškai; kvotos, parengtinio tardymo organo ar prokuroro sprendimą, priimtą, tiriant baudžiamąją bylą, išskyrus kaltinamąją išvadą; 12) „Protokolas“ reiškia dokumentą, kuriame šio Kodekso nustatyta tvarka patvirtinamas tardymo ir teismo veiksmų atlikimo faktas, jų turinys bei rezultatai; 13) „Kaltinamoji išvada“ reiškia dokumentą, kuriuo užbaigiamas parengtinis tyrimas ir kuriame išdėstomos nusikaltimo padarymo aplinkybės, vieta ir laikas, išanalizuojami įrodymai ir nustatoma juridinė nusikaltimo kvalifikacija su išvada, kad reikia kaltinamąjį atiduoti teismui; 14) „Nuosprendis“ reiškia teismo priimamą teisiamajame posėdyje sprendimą šiais klausimais: yra ar nėra nusikaltimas, kaltas ar nekaltas teisiamasis ir, jeigu kaltumas yra teismo nustatytas,– skiriama ar neskiriama teisiamajam bausmė; 15) „Nutartis“ reiškia bet kurį pirmosios instancijos teismo priimamą sprendimą baudžiamojoje byloje, išskyrus nuosprendį; bet kurį kasacinės instancijos teismo sprendimą; Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Teisminės kolegijos sprendimą, priimamą teisminės priežiūros tvarka; 16) „Prokuroro išvada“ reiškia prokuroro pareiškiamą nuomonę teisminio nagrinėjimo metu iškylančiais klausimais; 17) „Kasacinis skundas“ reiškia skundą, paduodamą dėl neįsiteisėjusio nuosprendžio; 18) „Kasacinis protestas“ reiškia prokuroro protestą dėl neįsiteisėjusio nuosprendžio; 19) „Atskirasis skundas“ reiškia skundą, paduodamą dėl neįsiteisėjusios nutarties bei nutarimo; 20) „Atskirasis protestas“ reiškia prokuroro protestą dėl neįsiteisėjusios nutarties bei nutarimo; 21) „Priežiūrinis protestas“ reiškia įstatymo įgaliotų asmenų protestą dėl įsiteisėjusių nuosprendžių, nutarčių, nutarimų; 22) „Nakties metas“ reiškia laiką nuo 22 iki 6 valandos. Antrasis skirsnis Teismas ir teismingumas 26 straipsnis. Teismo sudėtis Rajono (miesto) liaudies teismas baudžiamąsias bylas nagrinėja pirmininkaujančiojo – liaudies teisėjo ir dviejų liaudies tarėjų sudėtimi, Lietuvos TSR Aukščiausiasis Teismas ir kariniai tribunolai, veikiantys Lietuvos TSR teritorijoje, baudžiamąsias bylas nagrinėja pirmininkaujančiojo – teismo pirmininko, jo pavaduotojo ar teismo nario – ir dviejų liaudies tarėjų sudėtimi. Lietuvos. TSR Aukščiausiojo Teismo. Teisminė baudžiamųjų bylų kolegija ir kariniai tribunolai, veikiantys Lietuvos TSR teritorijoje; skundus ir protestus dėl nuosprendžių, nutarčių ir nutarimų nagrinėja trijų teismo narių sudėtimi. Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Prezidiumas priežiūrinius protestus nagrinėja, dalyvaujant Prezidiumo narių daugumai. Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Plenumas priežiūrinius protestus nagrinėja, dalyvaujant ne mažiau kaip dviem trečdaliams jo sudėties. 27 straipsnis. Teismo sudėties nekeičiamumas, nagrinėjant baudžiamąją bylą Kiekvieną bylą, nagrinėjamą teisiamajame ar tvarkomajame posėdyje, turi išnagrinėti ta pati teisėj. ų sudėtis. Jeigu kuris nors iš teisėjų dėl kokios nors priežasties nebegali toliau dalyvauti posėdyje, jį turi pakeisti kitas teisėjas, ir byla turi būti pradedama nagrinėti iš pradžios, išskyrus šio Kodekso 28 straipsnyje numatytus atvejus. Pasitraukus iš teisėjų sudėties pirmininkaujančiajam, bylos nagrinėjimas atidedamas. 28 straipsnis. Atsarginis liaudies tarėjas Baudžiamojoje byloje, kuriai išnagrinėti reikia ilgo laiko, gali būti šaukiamas atsarginis liaudies tarėjas. Atsarginis liaudies tarėjas būva teisiamojo posėdžio salėje nuo tos bylos nagrinėjimo pradžios ir, jeigu pasitraukia iš teismo sudėties liaudies tarėjas, pakeičia jį. Jeigu atsarginis liaudies tarėjas, stojęs į pasitraukusiojo vietą, nereikalauja atnaujinti teismo veiksmų, byla toliau nagrinėjama be atnaujinimo. 29 straipsnis.       Aplinkybės, dėl kurių teisėjas negali dalyvauti, nagrinėjant baudžiamąją bylą Teisėjas negali dalyvauti, nagrinėjant bylą tiek kaltinamojo atidavimo teismui stadijoje, tiek ir teisiamajame posėdyje; 1) jeigu jis yra toje byloje nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas arba jų atstovas, kurio nors iš šių asmenų giminaitis, kaltinamojo ar įstatyminio jo atstovo giminaitis, kito teisėjo, priklausančio toje byloje teismo sudėčiai, prokuroro, visuomeninio kaltintojo, gynėjo, visuomeninio gynėjo, tardytojo ar kvotėjo toje byloje giminaitis; 2) jeigu jis yra dalyvavęs toje byloje kaip liudytojas, ekspertas, vertėjas, kvotėjas, tardytojas, prokuroras, visuomeninis kaltintojas, gynėjas, įstatyminis kaltinamojo atstovas, visuomeninis gynėjas, nukentėjusiojo, civilinio ieškovo ar civilinio atsakovo atstovas; 3) jeigu jis pats arba jo giminaičiai yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi; 4) jeigu byloje dalyvaują asmenys nurodo kitokias aplinkybes, keliančias abejonių teisėjo nešališkumu. 30 straipsnis. Neleistinumas teisėjui pakartotinai dalyvauti, nagrinėjant tą pačią bylą Teisėjas, dalyvavęs, priimant nuosprendį pirmosios instancijos teisme, negali dalyvauti, nagrinėjant tapačią bylą kasacine tvarka ir teisminės priežiūros tvarka, taip pat iš naujo nagrinėjant šią bylą pirmosios instancijos teisme tuo atveju, kai panaikintas pradinis nuosprendis ar nutartis nutraukti bylą, priimtieji, jam dalyvaujant. Teisėjas, dalyvavęs, priimant nutartį kasacinės instancijos teisme, negali dalyvauti, nagrinėjant šią bylą teisminės priežiūros tvarka. Teisėjas, dalyvavęs, nagrinėjant bylą kasacine tvarka ar teisminės priežiūros tvarka, negali dalyvauti, antrą kartą nagrinėjant tą pačią bylą tose pačiose instancijose, panaikinus nutartį ar nutarimą, priimtus, jam dalyvaujant. Teisėjas, dalyvavęs, priimant nutartį ar nutarimą panaikinti nuosprendį, negali dalyvauti, iš naujo nagrinėjant šią bylą pirmosios instancijos teisme. Dalyvavimas, nagrinėjant bylas teisminės priežiūros tvarka Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Teisminėje baudžiamųjų bylų kolegijoje ir Prezidiume, nėra kliūtis dalyvauti Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Plenumo posėdžiuose, kuriuose nagrinėjamos tos pačios bylos. 31 straipsnis. Nušalinimas teisėjo Esant šio Kodekso 29 ir 30 straipsniuose nurodytoms aplinkybėms, teisėjas ar liaudies tarėjas privalo patys nusišalinti. Tuo pačiu pagrindu gali pareikšti teisėjui ar liaudies tarėjui nušalinimą prokuroras, visuomeninis kaltintojas, teisiamasis, įstatyminis jo atstovas, gynėjas, visuomeninis gynėjas, taip pat nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai. Nušalinimas turi būti motyvuojamas ir pareiškiamas, prieš pradedant teisminį tardymą. Vėliau pareikšti nušalinimą leidžiama tik tais atvejais, kai nušalinimo pagrindą teismas ar pareiškiantis nušalinimą asmuo sužino, pradėjus teisminį tardymą. 32 straipsnis. Teisėjui pareikšto nušalinimo išsprendimo tvarka Teisėjui pareikštą nušalinimą išsprendžia kiti teisėjai“ nesant nušalinamajam. Balsams pasidalijus pusiau, teisėjas laikomas nušalintu. Dviem teisėjams ar visai teismo sudėčiai pareikštą nušalinimą išsprendžia tą bylą nagrinėjantis teismas visa sudėtimi paprasta balsų dauguma. Teisėjai, kuriems pareikštas nušalinimas, turi teisę preliminariškai viešai padaryti- pareiškimą dėl šio nušalinimo. Nusišalinimo ar nušalinimo klausimą teismas išsprendžia pasitarimo kambaryje. 33 straipsnis. Teisiamojo posėdžio sekretorius Teisiamojo posėdžio sekretorius rašo tvarkomojo ir teisiamojo posėdžių protokolus, laikydamasis šio Kodekso 116 ir 11? straipsniuose numatytų reikalavimų. 34 straipsnis. Nušalinimas sekretoriaus, vertėjo ir eksperto Šio Kodekso 29 ir 31 straipsniuose išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir teisiamojo posėdžio sekretoriui, vertėjui bei ekspertui, tačiau su tuo apribojimu, kad pirmesnis jų dalyvavimas byloje kaip sekretoriaus, vertėjo ar eksperto negali būti pagrindas jiems nušalinti. Vertėjas ir ekspertas negali dalyvauti byloje taip pat ir paaiškėjus jų nekompetentingumui. Nušalinimą išsprendžia nagrinėjantis bylą teismas. 35 straipsnis. Baudžiamosios bylos, teismingos rajono (miesto) liaudies teismui Rajono (miesto) liaudies teismui teismingos visos baudžiamosios bylos, išskyrus tas, kurios teismingos Lietuvos TSR Aukščiausiajam Teismui arba kariniam tribunolui. 36 straipsnis. Baudžiamosios bylos, teismingos kariniam tribunolui Baudžiamųjų bylų teismingumą kariniam tribunolui nustato Karinių tribunolų nuostatai. 37 straipsnis. Baudžiamosios bylos, teismingos Lietuvos TSR Aukščiausiajam Teismui Lietuvos TSR Aukščiausiajam Teismui teismingos baudžiamosios bylos dėl nusikaltimų, numatytų Lietuvos TSR Baudžiamojo kodekso 62, 64– 78, 86–89, 95, 105, 183, 184 ir 187 straipsniuose, taip pat itin sudėtingos ar turinčios didelę visuomeninę reikšmę baudžiamosios bylos, Lietuvos-TSR Aukščiausiojo Teismo priimtos savo žinion šio Kodekso 38 straipsnyje nustatyta tvarka. 38 straipsnis.       Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo teisė priimti savo žinion rajono (miesto) liaudies teismui teis-mingą baudžiamąją bylą Lietuvos TSR Aukščiausiasis Teismas turi teisę priimti savo kaip pirmosios instancijos teismo žinion bet kurią baudžiamąją bylą, teismingą rajono- (miesto) liaudies teismui. 39 straipsnis. Baudžiamosios bylos teismingumas pagal nusikaltimo padarymo vietą Baudžiamoji byla nagrinėtina tame teisme, kurio veikimo rajone padarytas nusikaltimas. Jeigu nusikaltimo padarymo vietos negalima nustatyti, byla teisminga tam teismui, kurio veikimo rajone pabaigtas bylos parengtims tyrimas. 40 straipsnis. Teismingumo nustatymas baudžiamųjų bylų sujungimo atvejais Jeigu baudžiamoji byla, kurioje kaltinamas vienas ar keli asmenys, kartu yra teisminga dviem ar daugiau tokios pat rūšies teismų, ją nagrinėja tas teismas, kurio veikimo rajone pabaigtas parengtinis tyrimas. Jeigu byla, kurioje vienas asmuo arba asmenų grupė kaltinami kelių nusikaltimų padarymu, yra teisminga Lietuvos TSR Aukščiausiajam Teismui bent vieno nusikaltimo atžvilgiu, ji nagrinėtina Lietuvos TSR Aukščiausiajame Teisme. Jeigu byla, kurioje vienas asmuo kaltinamas kelių nusikaltimų padarymu, arba asmenų grupė kaltinama vieno ar kelių nusikaltimų padarymu, yra teisminga kariniam tribunolui bent vieno asmens ar bent vieno nusikaltimo atžvilgiu, ji nagrinėtina kariniame tribunole. 41 straipsnis. Baudžiamosios bylos perdavimas pagal teismingumą Teisėjas arba tvarkomajame posėdyje teismas, nustatęs, kad gautoji baudžiamoji: byla neteisminga tam teismui, perduoda ją pagal teismingumą. Teismas, nustatęs, kad esanti jo žinioje byla teisminga kitam tokios pat rūšies teismui, turi teisę palikti bylą savo žinioje tik tuo atveju, jeigu jis jau yra pradėjęs ją nagrinėti teisiamajame posėdyje. Teismas, teisiamajame posėdyje išaiškinęs, kad byla teisminga aukštesniam teismui ar kariniam tribunolui, visais atvejais perduoda ją pagal teismingumą. Perduoti rajono (miesto) liaudies teismui bylą, pradėtą nagrinėti Lietuvos TSR Aukščiausioj. o Teisino teisiamajame posėdyje, neleidžiama. 42 straipsnis.       Baudžiamosios bylos perdavimas iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui Siekiant užtikrinti kuo sparčiausią, visapusiškiausią, pilniausią ir objektyviausią bylos išnagrinėjimą, atskirais atvejais byla gali būti nagrinėjama pagal nusikaltimo iškėlimo aikštėn vietą ar pagal nusikaltimo pasekmių kilimo vietą, taip pat pagal kaltinamojo ar daugumos liudytojų buvimo vietą. Nurodytuoju pagrindu perduoti bylą iš vieno teismo kitam tokios pat rūšies teismui leidžiama tik prieš pradedant ją nagrinėti teisiamajame posėdyje. Klausimą dėl bylos perdavimo šiais atvejais iš vieno rajono (miesto) liaudies teismo kitam išsprendžia Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Pirmininkas. 43 straipsnis. Ginčų dėl teismingumo neleistinumas Kiekvieną bylą, iš vieno teismo perduotą kitam šio Kodekso 41 ir 42 straipsniuose nustatyta tvarka, turi besąlygiškai priimti savo žinion tas teismas, kuriam ji perduota, ir jokie ginčai šiuo reikalu tarp teismų neleidžiami. Teismas, gavęs iš kito teismo bylą, teisminga Lietuvos TSR Aukščiausiajam Teismui arba kariniam tribunolui, perduoda ją Lietuvos TSR Aukščiausiajam Teismui. Trečiasis skirsnis Prokuroras 44 straipsnis.       Asmenys, kurie įgyvendina prokuroro įgaliojimus baudžiamųjų bylų procese Prokuroro Įgaliojimus baudžiamųjų bylų procese įgyvendina tiktai įstatymo nustatyta tvarka paskirti prokurorai, jų pavaduotojai ir padėjėjai. 45 straipsnis. Prokuroro įgaliojimai Prokuroras prižiūri, ar teisėtai iškeliama baudžiamoji byla ir ar vykdomi įstatymai, darant kvotą bei parengtinį tardymą, nagrinėjant bylą teisme ir vykdant nuosprendį. Prokuroras privalo panaikinti kiekvieną neteisėtą ar nepagrįstą nutarimą, priimtą kvotos organo ar tardytojo, užprotestuoti kiekvieną neteisėtą ar nepagrįstą nuosprendį ir, nagrinėjant bylą kasacinėje bei priežiūros instancijose, pareikšti išvadą dėl nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo, 46 straipsnis. Nušalinimas prokuroro Taisyklės, išdėstytos šio Kodekso 29 ir 31 straipsniuose, taikomos ir prokurorui. Tačiau prokuroro dalyvavimas, darant parengtinį tardymą ar kvotą, arba j. o palaikymas kaltinimo, arba jo pareiškimas toje byloje išvados teisme negali būti pagrindas jam nušalinti. Nušalinimą prokurorui gali pareikšti įtariamasis, kaltinamasis, jo gynėjas ir įstatyminis atstovas, visuomeninis gynėjas, visuomeninis kaltintojas, taip pat nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai, Nušalinimas turi būti motyvuojamas. Klausimas dėl prokuroro nušalinimo, darant parengtinį tardymą ir kvotą, išsprendžiamas aukštesnio prokuroro nutarimu, o teisme – bylą nagrinėjančio teismo nutartimi. Ketvirtasis skirsnis Tardytojas ir kvotėjas 47 straipsnis. Tardytojas Parengtinį tardymą baudžiamosiose bylose daro įstatymo nustatyta tvarka paskirti prokuratūros organų tardytojai ir valstybės saugumo organų tardytojai savo kompetencijos ribose. 48 straipsnis. Tardytojo įgaliojimai Darydamas parengtinį tardymą, tardytojas visus sprendimus dėl tardymo krypties ir dėl tardymo veiksmų atlikimo priima savarankiškai, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas numato, jog turi būti. gaunama prokuroro sankcija. Jis visiškai atsako už teisėtą ir savalaikį tų veiksmų atlikimą. Nesutikdamas su prokuroro nurodymais dėl patraukimo kaltinamuoju, dėl nusikaltimo kvalifikavimo ir kaltinimo apimties, dėl bylos perdavimo, kad kaltinamasis būtų atiduotas teismui, arba dėl bylos nutraukimo, tardytojas turi teisę pateikti bylą aukštesniam prokurorui ir raštu išdėstyti savo prieštaravimus. Šiuo atveju prokuroras arba panaikina žemesnio prokuroro nurodymus, arba. paveda daryti šioje byloje tardymą kitam tardytojui. Tardytojas turi-teisę savo tiriamose bylose duoti kvotos organams pavedimus ir nurodymus dėl paieškos bei tardymo veiksmų atlikimo ir reikalauti, kad kvotos organai padėtų atlikti atskirus tardymo veiksmus. Tokie tardytojo pavedimai ir nurodymai yra kvotos organams privalomi. Bylose, kuriose parengtinis tardymas yra būti-. nas, tardytojas turi teisę bet kuriuo momentu pradėti parengtinį tardymą, nelaukdamas, iki kvotos organai atliks šio Kodekso 135 straipsnyje numatytus veiksmus. Tardytojas turi teisę šio Kodekso 137 ir 138 straipsniuose numatyta tvarka bei pagrindais sulaikyti ir apklausti asmenį, įtariamą nusikaltimo padarymu. Tardytojo nutarimus, priimtus sutinkamai su Įstatymu baudžiamojoje byloj. e, kuri yra jo žinioje, privalo vykdyti visos įstaigos, įmonės, organizacijos, visi pareigūnai ir piliečiai. 49 straipsnis. Kvotėjas Kvotą baudžiamosiose bylose daro pareigūnai, šio Kodekso 134 straipsnyje išvardytų kvotos organų įgalioti tam reikalui. 50 straipsnis. Kvotos organo įgaliojimai Kvotos organui pavedama imtis reikiamų operatyvinių ir paieškos priemonių, kad būtų išaiškinti nusikaltimo požymiai ir nusikaltimą padarę asmenys, taip pat atlikti tardymo veiksmus šio Kodekso 135 ir 136 straipsnių nustatytose ribose. Kvotos organas yra įpareigotas taip pat imtis visų priemonių, kad. nusikaltimui būtų užkirstas kelias. Kvotos organui netaikomos šio Kodekso 48 straipsnio antrojoje dalyje nustatytos taisyklės, ir jeigu kvotos organas nesutinka su prokuroro nurodymais, jis turi teisę apskųsti juos aukštesniam prokurorui, nesustabdydamas jų vykdymo. 51 straipsnis. Nušalinimas tardytojo ir kvotėjo Šio Kodekso 29 ir 31 straipsniuose, išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir tardytojui bei kvotėjui. Tačiau tardytoj. o ar kvotėjo dalyvavimas, atitinkamai darant parengtinį tardymą ar kvotą toje byloje, negali būti pagrindas jiems nušalinti. Nušalinimą tardytojui ar kvotėjui gali pareikšti įtariamasis, kaltinamasis, įstatyminis jo atstovas, taip pat nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai. Nušalinimą tardytojui gali pareikšti taip pat kaltinamojo gynėjas. Nušalinimas turi būti motyvuojamas. Tardytojas ar kvotėjas per dvidešimt keturias valandas nuo to momento, kada gautas pareiškimas dėl nušalinimo, perduoda jį prokurorui. Tačiau bylos procesas nesustabdomas. Prokuroras privalo per dvi dienas išspręsti pareikšto tardytojui ar kvotėjui nušalinimo klausimą. Penktasis skirsnis Proceso dalyviai, jų teisės ir pareigos 52 straipsnis. Kaltinamasis Kaltinamuoju laikomas asmuo, kurio atžvilgiu įstatymo nustatyta tvarka yra priimtas nutarimas patraukti kaltinamuoju; atiduotas teismui kaltinamasis vadinamas teisiamuoju; kaltinamasis, kurio atžvilgiu yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis“ vadinamas nuteistuoju. Kaltinamasis turi teisę: 1) žinoti, kuo jis kaltinamas, ir duoti paaiškinimus dėl pareikšto jam kaltinimo; 2) teikti įrodymus; 3) pareikšti prašymus; 4) baigus parengtinį tardymą, susipažinti su visa bylos medžiaga; 5) turėti gynėją; 6) dalyvauti teisminiame nagrinėjime pirmosios instancijos teisme; 7) pareikšti nušalinimus; 8) apskųsti tardytojo, prokuroro ir teismo veiksmus bei sprendimus. Teisiamasis turi paskutinio žodžio teisę. 53 straipsnis. Gynėjo dalyvavimas baudžiamajame procese Gynėjui leidžiama dalyvauti byloje nuo to momento, kai kaltinamajam paskelbiama apie parengtinio tardymo pabaigimą ir pateikiama jam susipažinti visa byla. Bylose dėl nusikaltimų“ kuriuos padarė nepilnamečiai, taip pat asmenys, negalintys dėl fizinių ar psichinių savo trūkumų patys pasinaudoti savo teise į gynybą, gynėjui leidžiama dalyvauti byloje nuo kaltinimo pareiškimo momento. Bylose, kuriose parengtinis tardymas nebuvo daromas, gynėjui leidžiama dalyvauti byloj. e nuo kaltinamojo atidavimo teismui momento. 54 straipsnis. Asmenys, dalyvaujantys byloje kaip gynėjai Būti gynėju leidžiama advokatams, profesinių sąjungų ir kitų visuomeninių organizacijų atstovams. Teismo nutartimi ar teisėjo nutarimu, stoti gynėju gali būti leidžiama ir kaltinamojo artimiesiems giminaičiams bei įstatyminiams atstovams, taip pat kitiems asmenims. Tas pats asmuo negali būti dviejų ir daugiau kaltinamųjų ar teisiamųjų gynėju, jeigu vieno iš j, ų gynybos interesai prieštarauja kito gynybos interesams. 55 straipsnis. Gynėjo kvietimas, paskyrimas ir pakeitimas Gynėją iš šio Kodekso 54 straipsnyje nurodytų asmenų tarpo kviečia kaltinamasis, įstatyminis jo atstovas, taip pat kiti asmenys, kaltinamojo pavedimu ar sutikimu. Kaltinamajam prašant, gynėjo dalyvavimą užtikrina tardytojas ir teismas. Tais atvejais, kai kaltinamojo pasirinktas gynėjas ilgą laiką negali dalyvauti byloje, tardytojas ir teismas turi teisę pasiūlyti kaltinamajam pasikviesti kitą gynėją arba per advokatų kolegiją paskirti kaltinamajam gynėją. 56 straipsnis. Būtinasis gynėjo dalyvavimas Gynėjo dalyvavimas teisminiame nagrinėjime, pirmosios instancijos teisme yra būtinas: 1) bylose, kuriose kaltinimas pareikštas nepilnamečiui; 2) bylose dėl nusikaltimų, kuriuos yra padarę neregiai, kurtieji, nebyliai ir kiti asmenys, negalintys dėl fizinių ar psichinių savo trūkumų patys pasinaudoti savo teise į gynybą; 3)kai kaltinamasis nemoka kalbos, kuria vyksta procesas; 4) bylose dėl tokių nusikaltimų, už kuriuos kaip bausmė gali būti skiriama mirties bausmė; 5)esant prieštaravimų tarp kaltinamųjų gynybos interesų, jeigu bent vienas iš jų turi gynėją; 6) bylose, kuriose dalyvauja valstybinis kaltintojas. Esant vienai iš aplinkybių, numatytų šio straipsnio 1 ir 2 punktuose, gynėjo dalyvavimas yra būtinas ir parengtiniame tardyme. Šiame straipsnyje nurodytais atvejais, jeigu gynėjo nėra pakvietęs pats kaltinamasis ar, kaltinamojo pavedimu ar sutikimu, kiti asmenys, tardytojas ar teismas privalo paskirti gynėją. 57 straipsnis. Kaltinamojo atsisakymas nuo gynėjo Kaltinamasis turi teisę atsisakyti nuo gynėjo. Atsisakyti nuo gynėjo kaltinamajam leidžiama tik jo paties iniciatyva. Kaltinamojo atsisakymas nuo gynėjo nėra kliūtis dalyvauti byloje valstybiniam ir visuomeniniam kaltintojams, visuomeniniam gynėjui, taip pat kitų kaltinamųjų gynėjams. Kaltinamasis gali pareikšti atsisakymą nuo gynėjo bet kuriuo bylos proceso momentu. Teismui nėra privalomas atsisakymas nuo gynėjo, pareikštas teisiamojo, kuriam nėra suėję aštuoniolikos metų amžiaus, taip pat teisiamojo, kuris dėl fizinių ar psichinių savo trūkumų negali pats pasinaudoti savo teise į gynybą. Teisiamojo atsisakymas nuo gynėjo parengtiniame tardyme neatima jam teisės turėti gynėją teisme. 58 straipsnis. Gynėjo pareigos ir teisės Gynėjas privalo panaudoti visas įstatyme nurodytas gynybos priemones ir būdus, kad būtų išaiškintos aplinkybės, teisinančios kaltinamąjį ar lengvinančios jo atsakomybę, ir teikti kaltinamajam reikiamą juridinę pagalbą. Nuo to momento, kai gynėjui leidžiama dalyvauti byloje, jis turi teisę: 1) matytis su kaltinamuoju; 2) susipažinti su visa bylos medžiaga ir išsirašinėti iš jos reikiamas žinias; 3) teikti įrodymus; 4) pareikšti prašymus; 5) dalyvauti teisminiame nagrinėjime; 6) pareikšti nušalinimus; 7) apskųsti tardytojo, prokuroro ir teismo veiksmus bei sprendimus. Be to, tardytojo leidimu, gynėjas gali dalyvauti kaltinamojo apklausose ir kituose tardymo veiksmuose, atliekamuose kaltinamojo ar gynėjo prašymu. Apsiėmęs ginti kaltinamąjį, advokatas neturi teisės nuo to atsisakyti. 59 straipsnis. Įtariamasis Įtariamuoju laikomas asmuo, sulaikytas įtariant, kad jis padarė nusikaltimą, arba asmuo, kuriam pritaikyta kardomoji priemonė prieš pareiškiant kaltinimą. Įtariamasis turi teisę: 1) duoti byloje paaiškinimus; 2) pareikšti prašymus; 3) apskųsti kvotėjo, tardytojo ir prokuroro veiksmus. 60 straipsnis. Nukentėjusysis Nukentėjusiuoju pripažįstamas asmuo, kuriam nusikaltimu padaryta moralinės, fizinės ar turtinės žalos. Pilietis pripažįstamas nukentėjusiuoju kvotėjo, tardytojo, prokuroro, teisėjo nutarimu ar teismo nutartimi. Pilietis, pripažintas nukentėjusiu nuo nusikaltimo, ar jo atstovas turi teisę: 1) duoti byloje parodymus; 2) teikti įrodymus; 3) pareikšti prašymus; 4) susipažinti su bylos medžiaga nuo to momento, kai pabaigtas parengtinis tardymas, o bylose, kuriose parengtinis tardymas nebuvo daromas,–nuo atidavimo teismui momento; 5) dalyvauti, tiriant įrodymus teisminiame tardyme; 6) pareikšti nušalinimus; 7) apskųsti kvotėjo, tardytojo, prokuroro ir teismo Veiksmus, taip pat apskųsti teismo nuosprendį arba nutartis ir liaudies teisėjo nutarimus; 8) palaikyti kaltinimą teisminiame nagrinėjime šio Kodekso 126 straipsnio pirmojoje ir ketvirtojoje dalyse nurodytais atvejais, taip pat tais atvejais, kada byloje nedalyvauja prokuroras. Nukentėjusysis privalo duoti parodymus ir atsako už atsisakymą, arba vengimą duoti parodymus lygiai kaip ir liudytojas. Nukentėjusysis visais atvejais atsako už žinomai melagingus parodymus lygiai kaip ir liudytojas. 61 straipsnis. Civilinis ieškovas Civiliniu ieškovu pripažįstamas pilietis, įstaiga, įmonė ar organizacija, kurie dėl nusikaltimo turėjo materialinės žalos ir sutinkamai su šio Kodekso 65 ir 66 straipsniais pareiškė reikalavimą atlyginti ją. Civilinis ieškovas ar jo atstovas turi teisę: 1) teikti įrodymus; 2) pareikšti prašymus; 3) prašyti kvotos organą, tardytoją ir teismą imtis priemonių jų pareikštam ieškiniui užtikrinti; 4) palaikyti civilinį ieškinį; 5) susipažinti su bylos medžiaga nuo to momento, kai pabaigtas parengtinis tardymas, o bylose, kuriose parengtinis tardymas nebuvo daromas,– nuo atidavimo teismui momento; 6) dalyvauti teisminiame nagrinėjime; 7) pareikšti nušalinimus; 8) apskųsti kvotėjo, tardytojo, prokuroro ir teismo veiksmus, taip pat apskųsti teismo nuosprendį ar nutartis, kiek jie liečia civilinį ieškinį. Civilinis ieškovas privalo, teismo reikalavimu, pateikti esančius jo žinioje dokumentus, susijusius su pareikštuoju ieškiniu. 62 straipsnis. Civiliais atsakovas Civiliniais atsakovais gali būti traukiami tėvai, globėjai, rūpintojai ar kiti asmenys, taip pat įstaigos, įmonės ir organizacijos, kurie pagal įstatymą materialiai atsako už žalą, padarytą nusikalstamais kaltinamojo veiksmais. Civilinis atsakovas ar jo atstovas turi teisę: 1) prieštarauti pareikštam ieškiniui; 2) duoti paaiškinimus dėl pareikšto ieškinio esmės; 3) teikti įrodymus; 4) pareikšti prašymus; 5) susipažinti su bylos medžiaga nuo to momento, kai pabaigtas parengtinis tardymas, o bylose, kuriose parengtinis tardymas nebuvo daromas,– nuo atidavimo teismui momento; 6) dalyvauti teisminiame nagrinėjime; 7) pareikšti nušalinimus; 8) apskųsti kvotėjo, tardytojo, prokuroro ir teismo veiksmus“ taip pat apskųsti teismo nuosprendį ar nutartis, kiek jie liečia civilinį ieškinį. e 63 straipsnis. Nukentėjusiojo, civilinio ieškovo ir civilinio atsakovo atstovai Kaip nukentėjusiojo, civilinio ieškovo ir civilinio atsakovo atstovai byloje gali dalyvauti: advokatai, nukentėjusiojo, civilinio ieškovo ir civilinio atsakovo (atitinkamai) artimieji giminaičiai, įstatyminiai jų atstovai, taip pat kiti asmenys, teismo nutartimi arba teisėjo, tardytojo ar kvotėjo nutarimu. Jeigu civilinis ieškovas arba civilinis atsakovas yra įstaiga, įmonė ar organizacija, tai jų atstovais gali būti atitinkamai įgalioti tam asmenys, 64 straipsnis. Pareiga išaiškinti ir užtikrinti dalyvaujantiems byloje asmenims jų teises Teismas, prokuroras, tardytojas ir kvotėjas privalo išaiškinti dalyvaujantiems byloje asmenims jų teises ir užtikrinti galimybę pasinaudoti šiomis teisėmis. Šeštasis skirsnis Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje 65 straipsnis. Nusikaltimu padarytos materialinės žalos atlyginimas Asmuo, dėl nusikaltimo turėjęs materialinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinamajam arba asmenims, materialiai atsakantiems už kaltinamojo veiksmus, civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. 66 straipsnis. Civilinio ieškinio pareiškimas Civilinis ieškinys gali būti pareiškiamas, tiek iškeliant baudžiamąją bylą ir darant kvotą ar parengtinį tardymą, tiek ir vėliau, tačiau tik prieš pradedant teisminį tardymą. Asmuo, nepareiškęs civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, turi teisę pareikšti civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka. Jeigu bylos nagrinėjimas teisme buvo atidėtas, tai asmuo, nepareiškęs civilinio ieškinio, gali pareikšti jį kitame teismo posėdyje, bet tiktai iki teisminio tardymo pradžios. 67 straipsnis. Civilinio ieškinio atleidimas nuo valstybinio mokesčio Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, atleidžiamas nuo valstybinio mokesčio. 68 straipsnis. Civilinio ieškinio nagrinėjimas Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio Kodekso nustatytas taisykles. Civilinis ieškinys išsprendžiamas, priimant nuosprendį, o neišspręstas ryšium su bylos nutraukimu, taip pat šio Kodekso 340 straipsnio antrojoje dalyje ir 341 straipsnio 2 punkte numatytais atvejais paliekamas nenagrinėtas. 69 straipsnis. Neleidžiamumas pakartotinai nagrinėti civilinį ieškinį Civilinio ieškinio atmetimas nuosprendžiu baudžiamojoje byloje atima iš civilinio ieškovo teisę pareikšti tą patį ieškinį antrą kartą civilinio proceso tvarka. Taip pat ieškinio atmetimas civilinio proceso tvarka atima iš ieškovo teisę antrą kartą pareikšti tą patį ieškinį baudžiamojoje byloje. 70 straipsnis.       Kvotos organo, tardytojo, prokuroro ir teismo pareiga užtikrinti nusikaltimu padarytos materialinės žalos atlyginimą Esant pakankamai duomenų, kad nusikaltimu buvo padaryta materialinės žalos, kvotos organas, tardytojas, prokuroras ir teismas privalo imtis, priemonių pareikštam ar ateityje galimam civiliniam ieškiniui užtikrinti. Prokuroras, teisme palaikantis valstybinį kaltinimą, turi teisę tiek pareikšti civilinį ieškinį, tiek ir palaikyti pareikštą ieškinį, jeigu to reikalauja valstybinių ar visuomeninių interesų arba atskirų piliečių teisių ir teisėtų interesų apsauga, Prokuroras, teisme palaikantis valstybinį kaltinimą, privalo pareikšti civilinį ieškinį, jeigu jis nėra pareikštas, tuo atveju, kai nusikaltimu padaryta materialinės žalos valstybinei ar visuomeninei nuosavybei, taip pat kai nusikaltimu padaryta materialinės žalos asmeniui, kuris dėl nepilnametystės, ligos, priklausomybės nuo kaltinamojo ar dėl kitų priežasčių negali ginti teisme teisėtų savo interesų ir neturi savo atstovo. Jeigu šio straipsnio trečiojoje dalyje nurodytais atvejais byla nagrinėjama, nedalyvaujant valstybiniam kaltintojui, ir civilinis ieškinys liko nepareikštas, tai teismas, priimdamas nuosprendį, privalo savo iniciatyva išspręsti nusikaltimu padarytos materialinės žalos atlyginimo klausimą. Septintasis skirsnis Įrodymai 71 straipsnis. Baudžiamojoje byloje įrodinėtinos aplinkybės Darant parengtinį tyrimą ir nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, turi būti Įrodinėjama: 1) nusikaltimo įvykis (nusikaltimo padarymo laikas, vieta, būdas ir kitos aplinkybės); 2) kaltinamojo kaltumas nusikaltimo padarymu; 3) aplinkybės, turinčios įtakos kaltinamojo atsakomybės laipsniui ir pobūdžiui; 4) nusikaltimu padarytos žalos pobūdis ir dydis. 72 straipsnis. Padėjusių padaryti nusikaltimą aplinkybių nustatymas Teismas, prokuroras, tardytojas ir kvotėjas privalo imtis priemonių, kad būtų nustatytos aplinkybės, kurios padėjo padaryti nusikaltimą, ir kad jos būtų pašalintos.,. 73 straipsnis. Nepilnamečių bylose nustatytinos aplinkybės Be aplinkybių, nurodytų šio Kodekso 71 ir 72 straipsniuose, darant parengtinį tardymą ir nagrinėjant bylą teisme, nepilnamečių bylose reikia ypač kreipti dėmesį į šių aplinkybių išaiškinimą: 1) nepilnamečių amžius (gimimo metai, mėnuo, 2) diena); 3) gyvenimo ir auklėjimo sąlygos; 4) suaugusių kurstytojų ir kitokių bendrininkų buvimas. Esant duomenų apie protinį nepilnamečio atsilikimą, nesusijusį su psichine liga, turi būti taip pat išaiškinama, ar jis galėjo visiškai suprasti savo.. veiksmų reikšmę. Šioms aplinkybėms nustatyti turi būti apklausiami nepilnamečio tėvai, jo mokytojai bei auklėtojai ir kiti asmenys, kurie gali suteikti reikiamų žinių, taip pat turi būti išreikalaujami reikiami dokumentai ir atliekami kitokie tardymo bei teismo veiksmai. 74 straipsnis. Įrodymai Įrodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi kvotos organai, tardytojas ir teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą arba nebuvimą, šią veiką padariusio asmens kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi liudytojo parodymais, nukentėjusiojo parodymais, įtariamojo parodymais, kaltinamojo parodymais, eksperto išvada, daiktiniais įrodymais, tardymo bei teismo veiksmų protokolais ir kitokiais dokumentais. 75 straipsnis. Įrodymų rinkimas ir pateikimas Kvotėjas, tardytojas, prokuroras ir teismas turi teisę savo žinioje turimose bylose šaukti šio Kodekso nustatyta tvarka bet kurį asmenį, kad jis būtų apklaustas kaip liudytojas, nukentėjusysis arba duotų išvadą kaip ekspertas; daryti kratas, apžiūras ir kitokius šio Kodekso numatytus tardymo veiksmus; reikalauti iš įstaigų, įmonių, organizacijų, pareigūnų ir piliečių pateikti daiktus ir dokumentus, galinčius turėti byloje reikšmės. Šį reikalavimą privalo vykdyti visi piliečiai, įstaigos, įmonės ir organizacijos. Be to, įrodymus gali pateikti savo iniciatyva Įtariamasis, kaltinamasis, įstatyminis jo atstovas, gynėjas, kaltintojas, taip pat nukentėjusysis, civilinis ieškovas bei civilinis atsakovas ir jų atstovai, taip pat ir bet kuris pilietis, valstybinė bei visuomeninė įstaiga, įmonė ir organizacija, nedalyvaujantys byloje. Visus byloje surinktus įrodymus turi kruopščiai, visapusiškai ir objektyviai patikrinti kvotėjas, tardytojas, prokuroras ir teismas. 76 straipsnis, Įrodymų įvertinimas Teismas, prokuroras, tardytojas ir kvotėjas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu ir socialistine teisine sąmone. Jokie įrodymai teismui, prokurorui, tardytojui ir kvotėjui neturi iš anksto nustatytos galios. 77 straipsnis. Liudytojo parodymai Liudytoju gali būti šaukiamas kiekvienas asmuo, apie kurį yra duomenų, kad jis žino kokias nors bylą liečiančias aplinkybes. Liudytojas gali būti apklausiamas apie nustatytinas toje byloje aplinkybes, apie faktus, apibūdinančius kaltinamojo ir nukentėjusiojo asmenybę, apie jų tarpusavio santykius, taip pat apie liudytojo santykius su kaltinamuoju ir nukentėjusiuoju. Negali būti įrodymu liudytojo parodymai, pagrįsti žiniomis, kurių šaltinis nežinomas. Jeigu liudytojo parodymai pagrįsti kitų asmenų pranešimais, šie asmenys taip pat turi būti apklausiami. 78 straipsnis. Asmenys, j kurie negali būti apklausiami kaip liudytojai Negali būti šaukiami ir apklausiami kaip liudytojai: 1) kaltinamojo gynėjas – apie bylos aplinkybes, kurias jis sužinojo ryšium su gynėjo pareigų ėjimu; 2)asmuo, kuris dėl fizinių ar psichinių savo trūkumų nesugeba teisingai suvokti turinčių bylai reikšmės reiškinių ir duoti apie juos teisingų parodymų. 79 straipsnis.       Neleidžiamumas toje pačioje byloje būti kartu liudytoju ir kaltintoju, gynėju ar nukentėjusiojo, civilinio ieškovo, civilinio atsakovo atstovu Asmuo, dalyvaujantis byloje kaip liudytojas, negali būti toje pačioje byloje kaltintoju, gynėju ar nukentėjusiojo, civilinio ieškovo, civilinio atsakovo atstovu. 80 straipsnis. Liudytojo pareigos ir teisės Kiekvienas šaukiamas liudytoju asmuo privalo atvykti ir duoti parodymus apie visa, kas jam žinoma byloje, ir teisingai atsakyti į klausimus, kuriuos jam duoda kvotėjas, tardytojas, prokuroras, teismas ir teisminio nagrinėjimo dalyviai. Liudytojas turi teisę: susipažinti su savo parodymų protokolų įrašais; tardytojui ar kvotėjui leidus, pats surašyti savo parodymus; padaryti pakeitimus ir pataisas tardytojo ar kvotėjo surašytame apklausos protokolo tekste; gauti savo turėtų išlaidų atlyginimą sutinkamai su šio Kodekso 122 straipsniu. 81 straipsnis. Liudytojo atsakomybė Už atsisakymą arba vengimą duoti parodymus liudytojas atsako pagal Lietuvos TSR Baudžiamojo kodekso 189 straipsnį; už žinomai melagingus parodymus liudytoj as atsako pagal Lietuvos TSR Baudžiamoj o kodekso 190 straipsnį. Jeigu liudytojas atsisako arba vengia duoti parodymus kvotėjui ar tardytojui, šie privalo surašyti apie tai protokolą ir bylą dėl tokio liudytojo perduoti rajono (miesto) liaudies teismui pagal apklausos darymo vietą. Liudytojas už žinomai melagingus parodymus baudžiamojon atsakomybėn traukiamas bendra tvarka. Jeigu liudytojas atsisako arba vengia duoti parodymus teisme, atitinkamą bausmę skiria betarpiškai teismas, nagrinėjantis bylą, kurioje šis asmuo šaukiamas liudytoju. Baudžiamoji byla už žinomai melagingus parodymus liudytojui keliama teisme, laikantis šio Kodekso 282 straipsnio trečiojoje dalyje numatytos taisyklės. Jeigu liudytojas neatvyksta be svarbios priežasties, tai kvotos, parengtinio tardymo organas ir teismas turi teisę atvesdinti neatvykusįjį liudytoją. 82 straipsnis. Nukentėjusiojo parodymai Nukentėjusysis gali būti apklausiamas apie įrodinėtinas toje byloje aplinkybes, apie faktus, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę, ir apie jo santykius su kaltinamuoju, taip pat apie esančius byloje įrodymus. Už atsisakymą arba vengimą duoti parodymus ir už žinomai melagingus parodymus nukentėjusysis atsako taip pat, kaip ir liudytojas, šio Kodekso 81 straipsnyje numatyta tvarka. 83 straipsnis. įtariamojo parodymai Įtariamasis apklausiamas apie aplinkybes, kurios buvo pagrindas jam sulaikyti ir kardomajai priemonei jam parinkti, taip pat apie visas jam žinomas byloje aplinkybes. 84 straipsnis. Kaltinamojo parodymai Kaltinamasis apklausiamas apie pareikšto jam kaltinimo esmę, taip pat apie kitas jam žinomas byloje aplinkybes ir esančius byloje įrodymus. 85 straipsnis. Eksperto išvada Ekspertas yra šaukiamas ir duoda išvadą tais atvejais, kai, bylą tiriant ar teisme nagrinėjant, reikalingos mokslinės, techninės ar kitos specialios žinios. Eksperto išvada negali išeiti už specialių jo žinių ribų. Eksperto išvada kvotėjui, tardytojui, prokurorui ir teismui neprivaloma, tačiau kvotėjo, tardytojo, prokuroro ar teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti jų motyvuojamas atitinkamai nutarime, nutartyje ar nuosprendyje. Jeigu kvotėjas, tardytojas, prokuroras ar teismas nesutinka su eksperto išvada dėl nepakankamo jos aiškumo ar pilnumo, gali būti skiriama papildoma ekspertizė, kurią daryti pavedama tam pačiam ar kitam ekspertui. Jeigu kvotėjas, tardytojas, prokuroras ar teismas nesutinka su eksperto išvada dėl jos nepagrįstumo, gali būti skiriama pakartotinė ekspertizė, kurią daryti pavedama kitam ekspertui ar kitiems ekspertams. 86 straipsnis. Būtinoji ekspertizė Daryti ekspertizę būtina: 1) mirties priežastims ir kūno sužalojimų sunkumo laipsniui bei pobūdžiui nustatyti; 2) kaltinamojo psichinei būklei nustatyti tais atvejais, kai kvotėjui, tardytojui, prokurorui ar teismui kyla abejonė dėl kaltinamojo pakaltinamumo ar j-o galėjimo bylos proceso metu suprasti savo veiksmų esmę ar valdyti juos; 3) liudytojo ar nukentėjusiojo psichinei ar fizinei būklei nustatyti tais atvejais, kai kyla abejonė dėl jų galėjimo teisingai suvokti aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, ir duoti apie jas-teisingus parodymus; 4) įtariamojo, kaltinamojo ir nukentėjusiojo amžiui nustatyti tais atvejais, kai tai turi reikšmės bylai, o dokumentų apie amžių nėra; 5) netikrų piniginių ženklų ir vertybinių popierių pagaminimo bylose. 87 straipsnis. Ekspertas Ekspertu gali būti asmuo, turintis reikiamas žinias specialiais klausimais, kylančiais baudžiamosios bylos procese. Ekspertus skiria kvotėjas, tardytojas, prokuroras ir teismas. Ekspertizes daro paprastai atitinkamų ekspertizės įstaigų ekspertai, tačiau ekspertizei padaryti kvotėjas, tardytojas, prokuroras ir teismas turi teisę paskirti taip pat ir kitus asmenis. Ekspertas duoda išvadą savo vardu ir pats atsako už savo duotą išvadą. Esant reikalui, byloje gali būti skiriami keli ekspertai. Jeigu byloje yra paskirti keli ekspertai, tai, prieš duodami išvadą, jie pasitaria tarpusavyje. Jeigu ekspertai prieina bendrą išvadą, tai ją pasirašo jie visi. Jeigu ekspertai tarpusavyje nesutaria, kiekvienas ekspertas surašo savo išvadą atskirai, 88 straipsnis. Eksperto pareigos Ekspertu šaukiamas asmuo privalo atvykti į kvotos organą, pas tardytoją, prokurorą bei į teismą ir duoti objektyvią išvadą jam pateiktais klausimais. Jeigu ekspertas be svarbių priežasčių neatvyksta arba be teisėto pagrindo atsisako atlikti savo pareigas, jis gali būti baudžiamas administracine nuobauda– iki 10 rublių bauda, kuri skiriama rajono (miesto) liaudies teismo nutartimi, remiantis kvotėjo, tardytojo ar prokuroro protokolu, o jeigu ekspertas neatvyksta į teismą arba atsisako atlikti savo pareigas teisme,– bylą nagrinėjančio teismo nutartimi. Už žinomai melagingos išvados davimą ekspertas atsako pagal Lietuvos TSR Baudžiamojo kodekso 190 straipsni. Ekspertas už žinomai melagingos išvados davimą baudžiamojon atsakomybėn traukiamas bendra tvarka. Teisme baudžiamoji byla už žinomai melagingos išvados davimą ekspertui keliama, laikantis šio Kodekso 282 straipsnio trečiojoje dalyje numatytos taisyklės. 89 straipsnis. Eksperto teisės Ekspertas turi teisę: 1) susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga, liečiančia ekspertizės dalyką; 2) prašyti kvotos organą, tardytoją, prokurorą ir teismą pateikti jam papildomą medžiagą, reikalingą išvadai duoti; 3)kvotėjo, tardytojo, prokuroro leidimu, dalyvauti, apklausiant kaltinamąjį, nukentėjusįjį, liudytojus ir atliekant kitus tardymo veiksmus; kvotėjo, tardytojo, prokuroro ir teismo leidimu, duoti kaltinamajam (teisiamajam), nukentėjusiajam ir liudytojams klausimus, liečiančius ekspertizės dalyką; 4) teisminio nagrinėjimo metu būti posėdžio salėje. Ekspertas gali atsisakyti duoti išvadą, jeigu pateiktoji jam medžiaga yra nepakankama išvadai duoti arba jeigu jis mano, kad pateiktasis jam klausimas išeina už specialių jo žinių ribų. Šiais atvejais ekspertas raštu praneša, kad jis negali duoti išvados. 90 straipsnis. Daiktiniai įrodymai Daiktiniai įrodymai yra daiktai, kurie buvo nusikaltimo padarymo įrankiais, arba ant kurių išliko nusikaltimo pėdsakų, arba kurie buvo kaltinamojo nusikalstamų veiksmų objektais, taip pat pinigai ir kitokios vertybės, gautos ar įgytos nusikalstamu būdu, ir visi kiti daiktai, kurie gali būti priemonėmis nusikaltimui iškelti aikštėn bei jam atskleisti ir kaltininkams išaiškinti arba kaltinimui paneigti ar kaltinamojo kaltei palengvinti. 91 straipsnis. Daiktinių įrodymų prijungimo prie bylos ir laikymo tvarka Daiktiniai įrodymai turi būti smulkiai aprašomi apžiūros protokoluose, kiek galima nufotografuojami ir specialiu kvotėjo, tardytojo, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi prijungiami prie bylos. Daiktiniai įrodymai turi būti laikomi prie baudžiamosios bylos. Jeigu tam tikri daiktai dėl savo gremėzdiškumo ar kitų priežasčių negali būti laikomi prie baudžiamosios bylos, jie turi būti nufotografuojami, kiek galima užantspauduojami ir laikomi kvotėjo, tardytojo, prokuroro, teismo nurodytoje vietoje. Apie tai byloje turi būti atitinkama pažyma. Perduodant bylą iš kvotos organo tardytojui arba iš vieno kvotos organo ar tardytojo kitam, taip pat perduodant bylą prokurorui ar teismui arba perduodant ją iš vieno teismo į kitą, daiktiniai įrodymai siunčiami kartu su byla, išskyrus šio straipsnio antrojoje dalyje numatytus atvejus. 92 straipsnis. Daiktinių Įrodymų laikymo terminai Daiktiniai įrodymai laikomi iki nuosprendžio įsi-teisėjimo arba iki pasibaigimo termino, per kurį gali būti apskundžiamas nutarimas ar nutartis nutraukti bylą. Tais atvejais, kai ginčas dėl teisės į daiktą yra spręstinas ieškinine tvarka, daiktiniai įrodymai laikomi, iki įsiteisėja, sprendimas, priimtas toje byloje civilinio proceso tvarka. Atskirais atvejais daiktiniai įrodymai gali būti grąžinami jų savininkams ir prieš pasibaigiant šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems terminams, jeigu tai galima be žalos bylos procesui. Greit gendantys daiktiniai įrodymai, jeigu jie negali būti grąžinami sav …