DĖL LIETUVOS TARYBŲ SOCIALISTINĖS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO PATVIRTINIMO [1] LIETUVOS TSR 1964 m. liepos 7 d. įstatymas (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1964, Nr. 19-138) Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria: 1 straipsnis. Patvirtinti Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos civilinį kodeksą ir įvesti jį nuo 1965 metų sausio 1 dienos. LIETUVOS TARYBŲ SOCIALISTINĖS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS [2] TSR Sąjungoje, į kurią savanoriško susivienijimo ir lygiateisiškumo su kitomis sąjunginėmis respublikomis pagrindu įeina Lietuvos Tarybų Socialistinė Respublika, sukurta išsivysčiusi socialistinė visuomenė–dėsningas kelio į komunizmą etapas. Svarbiausi socialistinės visaliaudinės valstybės uždaviniai yra sukurti materialinę techninę komunizmo bazę, tobulinti socialistinius visuomeninius santykius ir juos pakeisti komunistiniais, ugdyti komunistinės visuomenės žmogų, kelti materialinį ir kultūrinį darbo žmonių gyvenimo lygį TSRS ekonominės sistemos pagrindas yra socialistinė gamybos priemonių nuosavybė, kurią sudaro valstybinė (visaliaudinė) ir kolūkinė-kooperatinė nuosavybė. Valstybė padeda vystyti kolūkinę-kooperatinę nuosavybę ir ją suartinti su valstybine[3]. Asmeninė nuosavybė yra išvestinė iš socialistinės nuosavybės ir yra viena iš priemonių piliečių poreikiams tenkinti. Artėjant prie komunizmo, asmeniniai piliečių poreikiai bus vis daugiau tenkinami iš visuomeninių fondų. Komunizmo statyboje pilnutinai naudojamasi prekiniais-piniginiais santykiais sutinkamai su nauju turiniu, kurį jie turi planiniame socialistiniame ūkyje, ir naudojamasi tokiais svarbiais ekonomikos vystymo įrankiais, kaip ūkiskaita, pinigai, kaina, savikaina, pelnas, prekyba, kreditas, finansai. Komunizmo statyba remiasi piliečių, įmonių, kolūkių ir kitų ūkinių organizacijų materialinio suinteresuotumo principu. Tarybų valstybė ekonomikai vadovauja, remdamasi valstybiniais ekonominio ir socialinio vystymo planais, atsižvelgdama į šakinį ir teritorinį principus, derindama centralizuotą valdymą su įmonių, susivienijimų ir kitų organizacijų ūkiniu savarankiškumu bei iniciatyva[4]. Tarybiniai civiliniai įstatymai reguliuoja turtinius santykius, kuriuos sąlygoja naudojimasis prekine-pinigine forma komunizmo statyboje, ir su jais susijusius asmeninius ne turtinius santykius. Tarybiniai civiliniai įstatymai yra svarbi priemonė teisėtumui turtinių santykių srityje toliau stiprinti ir socialistinių organizacijų bei piliečių teisėms saugoti. Tarybiniai civiliniai įstatymai turi aktyviai padėti spręsti komunizmo statybos uždavinius. Jie padeda stiprinti socialistinę ūkio sistemą, socialistinę nuosavybę ir vystytis jos formoms į vieningą komunistinę nuosavybę, stiprinti planinę ir sutartinę drausmę, ūkiskaita, laiku ir tinkamai vykdyti tiekimus, nenukrypstamai kelti produkcijos kokybę, vykdyti kapitalinės statybos planus ir didinti kapitalinių įdėjinių efektyvumą, vykdyti valstybinį žemės ūkio produktų supirkimą, vystyti tarybinę prekybą, saugoti materialinius bei kultūrinius piliečių interesus ir teisingai derinti šiuos interesus su visos visuomenės interesais, vystytis kūrybinei iniciatyvai mokslo ir technikos, literatūros ir meno srityse. Pirmasis skyrius BENDRIEJI NUOSTATAI Pirmasis skirsnis PAGRINDINIAI NUOSTATAI 1 straipsnis. Lietuvos TSR civilinio kodekso uždaviniai Lietuvos TSR civilinis kodeksas reguliuoja turtinius ir su jais susijusius asmeninius ne turtinius santykius, siekiant sukurti materialinę-techninę komunizmo bazę ir vis labiau patenkinti materialinius ir dvasinius piliečių poreikius. įstatymo numatomais atvejais šis kodeksas reguliuoja taip pat ir kitokius asmeninius ne turtinius santykius. Tarybinėje visuomenėje turtinių santykių pagrindas yra socialistinė ūkio sistema ir socialistinė gamybos priemonių nuosavybė. Lietuvos TSR ūkinį gyvenimą nustato ir duoda jam linkmę valstybiniai ekonominio ir socialinio vystymo planai[5]. 2 straipsnis. Lietuvos TSR civilinio kodekso reguliuojami santykiai Šis kodeksas reguliuoja 1 straipsnyje nurodytus santykius: tarp valstybinių, kooperatinių ir kitų visuomeninių organizacijų; tarp piliečių ir valstybinių, kooperatinių ir kitų visuomeninių organizacijų; tarp piliečių. TSR Sąjungos įstatymų numatomais atvejais santykių, kuriuos reguliuoja šis kodeksas, dalyviais gali būti ir kitokios organizacijos. Turtiniams santykiams, pagrįstiems administraciniu vienos šalies pavaldumu kitai, taip pat mokesčių ir biudžeto santykiams šio kodekso taisyklės netaikomos. Šeimos, darbo, žemės, kalnakasybos, vandens, miškų santykius, taip pat santykius kolūkiuose, kylančius iš jų įstatų, reguliuoja atitinkamai šeimos, darbo, žemės, žemės gelmių, vandens, miškų ir kolūkiniai įstatymai[6]. 3 straipsnis. TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR civiliniai įstatymai Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų civilinių įstatymų pagrindais šis kodeksas ir kiti Lietuvos TSR civilinių įstatymų aktai reguliuoja turtinius ir asmeninius ne turtinius santykius, tiek Pagrindų numatytus, tiek ir jų nenumatytus. TSR Sąjungos civiliniai įstatymai reguliuoja sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų civilinių įstatymų pagrindais produkcijos tiekimo ir kapitalinės statybos santykius tarp socialistinių organizacijų, valstybinio žemės ūkio produkcijos supirkimo iš kolūkių, tarybinių ūkių ir kitų ūkių santykius, geležinkelio, jūrų, upių, oro bei vamzdynų transporto, ryšių organizacijų ir kredito įstaigų santykius su klientūra ir tarpusavyje, valstybinio draudimo santykius, santykius, kylančius ryšium su atradimais, išradimais, racionalizaciniais pasiūlymais, pramoniniais pavyzdžiais ir kitokiais mokslo bei technikos laimėjimais, taip pat kitus santykius, kurių reguliavimą TSRS Konstitucija, TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų civilinių įstatymų pagrindai ir kitokie TSRS įstatymų aktai priskiria TSR Sąjungos žiniai. Tų santykių reikalu šis kodeksas ir kitokie Lietuvos TSR civilinių įstatymų aktai sprendžia klausimus, TSR Sąjungos įstatymų priskiriamus Lietuvos TSR žiniai. Užsienio prekybos ir kitos užsienio ekonominės veiklos santykius nustato specialūs TSR Sąjungos įstatymai, reguliuojantys užsienio prekybą bei kitą užsienio ekonominę veiklą, ir bendri TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR civiliniai įstatymai [7]. 4 straipsnis. Civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindai Civilinės teisės ir pareigos atsiranda iš TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymų numatytų pagrindų, taip pat iš piliečių ir organizacijų veiksmų, kurie nors ir nėra įstatymo numatyti, bet pagal civilinių įstatymų bendruosius pradmenis bei prasmę sukuria civilines teises ir pareigas. Sutinkamai su tuo civilinės teisės ir pareigos atsiranda: iš įstatymo numatytų sandorių, taip pat iš sandorių, nors ir įstatymo nenumatytų, bet jam neprieštaraujančių; iš administracinių aktų, jų tarpe–valstybinėms, kooperatinėms ir kitoms visuomeninėms organizacijoms–iš planavimo aklų; kaip atradimų, išradimų, racionalizacinių pasiūlymų, mokslo, literatūros ir meno kūrinių sukūrimo išdava; dėl žalos padarymo kitam asmeniui, taip pat dėl turto įgijimo ar su-taupymo kito asmens lėšų sąskaita be pakankamo pagrindo; dėl piliečių ir organizacijų kitokių veiksmų; dėl įvykių, su kuriais įstatymas susieja civilinių teisinių pasekmių kilimą. 5 straipsnis. Civilinių teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas Civilines teises saugo įstatymas, išskyrus tuos atvejus, kada jos įgyvendinamos, prieštaraujant jų paskirčiai socialistinėje visuomenėje komunizmo statybos laikotarpiu. Įgyvendindami teises ir vykdydami pareigas, piliečiai ir organizacijos turi laikytis įstatymų, gerbti socialistinio bendro gyvenimo taisykles ir statančios komunizmą visuomenės moralės principus. 6 straipsnis. Civilinių teisių gynimas Civilines teises gina nustatyta tvarka teismas, arbitražas arba trečiųjų teismas: pripažindami tas teises; atstatydami buvusią iki teisės pažeidimo padėtį ir užkirsdami kelią pažeidžiantiems teisę veiksmams; priteisdami įvykdyti pareigą natūra; nutraukdami arba pakeisdami teisinį santykį; išieškodami iš pažeidusio teisę asmens padarytus nuostolius, o įstatymo arba sutarties numatytais atvejais–netesybas (baudą, delspinigius), taip pat kitokiais įstatymo numatomais būdais. TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymų nustatomais atvejais bei tvarka civilines teises gina taip pat draugiškieji teismai, profsąjunginės ir kitokios visuomeninės organizacijos. Įstatymo specialiai numatomais atvejais civilinės teisės ginamos administracine tvarka. Iki pareiškiant ieškinį, kylantį iš organizacijų tarpusavio santykių, būtina pareikšti pretenziją. Išimtis iš šios taisyklės nustato TSR Sąjungos įstatymai[8]. 7 straipsnis. Garbės ir orumo gynimas Pilietis arba organizacija turi teisę per teismą reikalauti paneigti žeminančias jų garbę ir orumą žinias, jeigu paskleidusysis tokias žinias asmuo neįrodo, kad jos atitinka tikrovę. Tuo atveju, kai žeminančios piliečio arba organizacijos garbę ir orumą žinios paskleistos spaudoje, jeigu jos neatitinka tikrovės–turi būti paneigiamos taip pat spaudoje. Jeigu neatitinkančios tikrovės, žeminančios piliečio garbę ir orumą žinios yra organizacijos išduotame dokumente, toks dokumentas turi būti pakeistas. Kitokiais atvejais paneigimo tvarką nustato teismas[9]. Jeigu teismo sprendimas nevykdomas, teismas turi teisę skirti pažeidėjui baudą, kuri išieškoma į valstybės pajamas. Baudos dydį ir jos išieškojimo tvarką nustato Lietuvos TSR civilinio proceso kodeksas. Baudos sumokėjimas neatleidžia pažeidėjo nuo pareigos įvykdyti teismo sprendimo numatytą veiksmą. Antrasis skirsnis ASMENYS I. Piliečiai 8 straipsnis. Piliečių teisinimas Galėjimas turėti civilines teises ir pareigas (civilinis teisinimas) pripažįstamas lygus visiems Lietuvos TSR ir kitų sąjunginių respublikų piliečiams. 9 straipsnis. Piliečių teisminio atsiradimas ir išnykimas Piliečio teisnumas atsiranda jo gimimo momentu ir išnyksta, jam mirus. 10 straipsnis. Piliečių teisnumo turinys Piliečiai gali turėti, sutinkamai su įstatymais, turtą kaip asmeninę nuosavybę, teisę naudotis gyvenamosiomis patalpomis ir kitokiu turtu, paveldėti turtą ir palikti jį testamentu, pasirinkti užsiėmimo rūšį ir gyvenamąją vietą, turėti mokslo, literatūros ir meno kūrinio, atradimo, išradimo, racionalizacinio pasiūlymo, pramoninio pavyzdžio autoriaus teises, taip pat turėti kitokias turtines ir asmenines ne turtines teises[10]. 11 straipsnis. Piliečių veiksnumas Piliečio galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti sau civilines pareigas (civilinis veiksnumas) atsiranda visa apimtimi, pasiekus pilnametystę, tai yra suėjus aštuoniolikai metų amžiaus. Tais atvejais, kai įstatymai leidžia sudaryti santuoką, prieš sueinant aštuoniolikai metų amžiaus, pilietis, kuriam nėra suėjęs šis amžius, įgyja civilinį veiksnumą visa apimtimi nuo santuokos sudarymo laiko. Jeigu paskiau santuoka nutraukiama arba pripažįstama negaliojančia dėl priežasčių, nesusijusių su santuokiniu amžiumi, nepilnametis įgytojo veiksnumo nenustoja. 12 straipsnis. Neleistinumas apriboti piliečių teisnumą ir veiksnumą Teisnumas arba veiksnumas niekam negali būti apribojamas kitaip, kaip tik įstatymo numatomais atvejais ir tvarka. Sandoriai, kuriais siekiama apriboti teisnumą arba veiksnumą, negalioja. 13 straipsnis. Nepilnamečių iki penkiolikos metų amžiaus veiksnumas Už nepilnamečius iki penkiolikos metų amžiaus sandorius jų vardu sudarinėja tėvai, įtėviai arba globėjai. Nepilnamečiai iki penkiolikos metų amžiaus turi teisę savarankiškai sudarinėti smulkius buitinius sandorius. Nepilnamečių iki penkiolikos metų amžiaus teisę įdėti į kredito įstaigas indėlius ir disponuoti jais nustato TSR Sąjungos įstatymai. 14 straipsnis.       Nepilnamečių nuo penkiolikos iki aštuoniolikos metų amžiaus veiksnumas Nepilnamečiai nuo penkiolikos iki aštuoniolikos metų amžiaus sandorius sudarinėja, turėdami tėvų, įtėvių arba rūpintojų sutikimą. Jie turi teisę savarankiškai disponuoti savo uždarbiu ar stipendija, įgyvendinti autorines teises į savo kūrinius, atradimus, išradimus, racionalizacinius pasiūlymus ir pramoninius pavyzdžius, taip pat sudarinėti smulkius buitinius sandorius. Esant pakankamam pagrindui, globos ir rūpybos organas gali, savo iniciatyva arba visuomeninių organizacijų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, apriboti arba atimti iš nepilnamečio nuo penkiolikos iki aštuoniolikos metų amžiaus teisę savarankiškai disponuoti savo uždarbiu ar stipendija. Nepilnamečių nuo penkiolikos iki aštuoniolikos metų amžiaus teisę įdėti į kredito įstaigas indėlius ir disponuoti jais nustato TSR Sąjungos įstatymai[11]. 15 straipsnis. Piliečio pripažinimas neveiksniu Pilietis, kuris dėl psichinės ligos arba silpnaprotystės negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar valdyti jų, gali būti teismine tvarka pripažįstamas neveiksniu. Šiuo atveju jam steigiama globa. Pripažinto neveiksniu psichinio ligonio ar silpnapročio vardu sandorius sudarinėja jo globėjas. Jeigu pripažintas neveiksniu pilietis pasveiksta arba jo sveikata žymiai pagerėja, teismas pripažįsta jį veiksniu. Jam įsteigta globa po to panaikinama. 16 straipsnis.       Piliečių, piktnaudžiaujančių alkoholiniais gėrimais arba narkotinėmis medžiagomis, veiksnumo apribojimas Jeigu dėl piliečio piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais arba narkotinėmis medžiagomis jo šeima atsidūrė sunkioje materialinėje padėtyje, jo veiksnumas gali būti teismine tvarka apribojamas. Šiuo atveju jam steigiama rūpyba. Taip apribojus veiksnumą, pilietis gali sudarinėti sandorius turto disponavimo reikalu, taip pat atsiimti darbo užmokestį, pensiją ar kitų rūšių pajamas ir disponuoti jais, tik turėdamas rūpintojo sutikimą, išskyrus smulkių buitinių sandorių sudarymą [12]. Piliečiui nustojus piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais arba narkotinėmis medžiagomis, teismas panaikina jo veiksnumo apribojimą. Jam įsteigta rūpyba po to panaikinama. 17 straipsnis. Gyvenamoji vieta Gyvenamąja vieta laikoma ta vieta, kur pilietis nuolat ar daugiausia gyvena. Nepilnamečių iki penkiolikos metų amžiaus ir globojamų piliečių gyvenamąja vieta laikoma atitinkamai jų tėvų, įtėvių arba globėjų gyvenamoji vieta. 18 straipsnis. Piliečio pripažinimas nežinia kur esančiu Pilietis gali būti teismine tvarka pripažįstamas nežinia kur esančiu, jeigu nuolatinėje jo gyvenamojoje vietoje vienerius metus nėra žinių, kur jis yra. Jeigu negalima nustatyti dienos, kurią gautos apie nesantįjį paskutinės žinios, nežinia kur buvimo pradžia laikoma pirmoji diena mėnesio, einančio po to, kuriame buvo gautos apie nesantįjį paskutinės žinios, o jeigu to mėnesio negalima nustatyti,–ateinančių metų sausio pirmoji diena. 19 straipsnis. Nežinia kur esančio piliečio turto apsauga Pripažinto nežinia kur esančiu piliečio turtui, remiantis teismo sprendimu, steigiama globa. Iš to turto duodamas išlaikymas piliečiams, kuriuos nežinia kur esantis pagal įstatymą privalo išlaikyti, ir padengiamas įsiskolinimas, kilęs iš kitų nežinia kur esančio prievolių. Suinteresuotų asmenų pareiškimu, globos ir rūpybos organas gali, ir prieš sueinant vieneriems metams nuo tos dienos, kurią gautos paskutinės žinios apie nežinia kur esančio piliečio buvimo vietą, paskirti globėją jo turtui saugoti. 20 straipsnis. Sprendimo pripažinti pilietį nežinia kur esančiu panaikinimas Jeigu pripažintas nežinia kur esančiu pilietis atvyksta arba paaiškėja jo buvimo vieta, teismas panaikina sprendimą pripažinti jį nežinia kur esančiu. Po to panaikinama jo turto globa. 21 straipsnis. Piliečio paskelbimas mirusiu Pilietis gali būti teismine tvarka paskelbiamas mirusiu, jeigu nuolatinėje jo gyvenamojoje vietoje nėra žinių apie jo buvimo vietą trejus metus, o jeigu jis dingo be žinios tokiomis aplinkybėmis, kurios sudarė mirties grėsmę arba duoda pagrindą spėti jį žuvus dėl tam tikro nelaimingo atsitikimo,–šešis mėnesius. Karys ar kitas pilietis, dingęs be žinios ryšium su karo veiksmais, gali būti teismine tvarka paskelbiamas mirusiu ne anksčiau, kaip praėjus dvejiems metams nuo karo veiksmų pasibaigimo dienos. Paskelbto mirusiu piliečio mirties diena laikoma ta diena, kuria įsiteisėja teismo sprendimas paskelbti jį mirusiu. Jeigu paskelbiamas mirusiu pilietis, dingęs be žinios tokiomis aplinkybėmis, kurios sudarė mirties grėsmę arba duoda pagrindą spėti jį žuvus dėl tam tikro nelaimingo atsitikimo, teismas gali pripažinti šio piliečio mirties diena spėjamo jo žuvimo dieną. Piliečio paskelbimas mirusiu šio piliečio civilinių teisių ir pareigų atžvilgiu prilyginamas jo mirčiai. 22 straipsnis. Paskelbto mirusiu piliečio atvykimo pasekmės Jeigu paskelbtas mirusiu pilietis atvyksta arba paaiškėja jo buvimo vieta, teismas panaikina sprendimą paskelbti šį pilietį mirusiu. Atvykusysis pilietis neturi teisės reikalauti grąžinti savo turtą, kuris, paskelbus jį mirusiu, yra paveldėtas. Tačiau tais atvejais, kai jis nežinia kur buvo dėl svarbių priežasčių, jis turi teisę, nepriklausomai nuo savo atvykimo laiko, reikalauti grąžinti savo turtą, išlikusį pas įpėdinius, taip pat turtą, perėjusį tretiesiems asmenims, jeigu šie, įgydami tą turtą, žinojo, kad jo savininkas yra gyvas. Jeigu tais pačiais atvejais turtas paveldėjimo teise atiteko valstybei ir buvo realizuotas, tai, panaikinus sprendimą paskelbti pilietį mirusiu, jam grąžinama suma, gauta, realizuojant turtą. II. Juridiniai asmenys 23 straipsnis. Juridinio asmens sąvoka Juridiniais asmenimis laikomos organizacijos, kurios turi atskirą turtą, gali savo vardu įgyti turtines bei asmenines ne turtines teises ir turėti pareigas, būti ieškovais ir atsakovais teisme, arbitraže, arba trečiųjų teisme. 24 straipsnis. Juridinių asmenų rūšys Juridiniai asmenys yra: valstybinės įmonės ir kitokios valstybinės organizacijos, veikiančios ūkiskaitos pagrindais, turinčios joms priskirtas pagrindines bei apyvartines lėšas ir savarankišką balansą; įstaigos ir kitokios valstybinės organizacijos, išlaikomos iš valstybinio biudžeto ir turinčios savarankišką sąmatą, kurių vadovai turi kreditų tvarkytojų teises (išskyrus įstatymo nustatomas išimtis); valstybinės organizacijos, finansuojamos iš kitokių šaltinių ir turinčios savarankišką sąmatą bei savarankišką balansą; kolūkiai, tarpkolūkinės ir kitokios kooperatinės organizacijos ir jų susivienijimai, kitos visuomeninės organizacijos, taip pat, TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymų numatomais atvejais, šių organizacijų ir jų susivienijimų įmonės bei įstaigos, turinčios atskirą turtą ir savarankišką balansą; valstybinės-kolūkinės ir kitokios valstybinės-kooperatinės organizacijos; kitos organizacijos TSR Sąjungos įstatymų numatytais atvejais. Šiame straipsnyje nurodytos įstaigos ir kitokios valstybinės organizacijos, išlaikomos iš valstybinio biudžeto, TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymų numatomais atvejais veikia atitinkamai TSR Sąjungos arba Lietuvos TSR vardu [13]. 14 25 straipsnis. Juridinio asmens įstatai (nuostatai) Juridinis asmuo veikia, remdamasis įstatais (nuostatais). Įstaigos ir kitokios valstybinės organizacijos, išlaikomos iš valstybinio biudžeto, o TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymų numatomais atvejais taip pat ir kitos organizacijos gali veikti, remdamosi bendrais tos rūšies organizacijų nuostatais. 26 straipsnis. Juridinio asmens teisnumas Juridinis asmuo turi civilinį teisnumą sutinkamai su nustatytais jo veiklos tikslais. Juridinio asmens teisnumas atsiranda jo įstatų (nuostatų) patvirtinimo momentu, o tais atvejais, kai juridinis asmuo turi veikti, remdamasis bendrais tos rūšies organizacijų nuostatais,–tuo momentu, kada kompetentingas organas išleidžia nutarimą jį įsteigti. Jeigu įstatai turi būti įregistruojami, juridinio asmens teisnumas atsiranda jų įregistravimo momentu. 27 straipsnis. Juridinių asmenų įsteigimas Juridiniai asmenys steigiami TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymų nustatoma tvarka, o tos visuomeninės organizacijos, kurių steigimo tvarkos įstatymai nenustato,–jų įstatų (nuostatų) numatoma tvarka. 28 straipsnis. Juridinio asmens organai Juridinis asmuo įgyja civilines teises ir prisiima civilines pareigas, taip pat įgyvendina jas per savo organus, kurie veikia jiems pagal įstatymą arba įstatus (nuostatus) suteiktų teisių ribose. Juridinio asmens organų skyrimo arba rinkimo tvaiką nustato jo įstatai (nuostatai). 29 straipsnis. Juridinio asmens pavadinimas Juridinis asmuo turi savo pavadinimą. Ūkinių organizacijų teises ir pareigas, susijusias su naudojimusi firminiu pavadinimu, gamybinėmis markėmis ir prekių ženklais, nustato TSR Sąjungos įstatymai. 30 straipsnis. Juridinio asmens buveinė Juridinio asmens buveine laikoma ta vieta, kurioje yra nuolat veikiantis jo organas. 31 straipsnis. Juridinio asmens filialai ir atstovybės Juridinis asmuo gali steigti filialus ir atstovybes TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymų nustatoma tvarka. Filialo ar atstovybės vadovas veikia, remdamasis įgaliojimu, duotu jam atitinkamo juridinio asmens. 32 straipsnis. Juridinio asmens atsakomybė pagal savo prievoles Juridinis asmuo atsako pagal savo prievoles jam priklausančiu (jam priskirtu) turtu, į kurį pagal TSR Sąjungos įstatymus ir šį kodeksą (101, 104, 105, 108 straipsnius) gali būti nukreipiamas išieškojimas [14]. 33 straipsnis.       Valstybės ir valstybinių organizacijų atsakomybės pagal jų prievoles atribojimas Valstybė neatsako pagal valstybinių organizacijų, kurios yra juridiniai asmenys, prievoles, o šios organizacijos neatsako pagal valstybės prievoles. Sąlygas ir tvarką skirti lėšoms įstaigų ir kitokių valstybinių organizacijų, išlaikomų iš valstybinio biudžeto, įsiskolinimui padengti, jei tas įsiskolinimas negali būti padengtas iš jų sąmatos, nustato TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymai. 34 straipsnis.       Valstybinės organizacijos ir jai pavaldžios įmonės, kooperatinės ar kitos visuomeninės organizacijos ir jos įmonės atsakomybės pagal jų prievoles atribojimas Valstybinė organizacija neatsako pagal jai pavaldžios įmonės, kuri yra juridinis asmuo, prievoles, taip pat ir ši įmonė neatsako pagal organizacijos, kuriai ji pavaldi, prievoles. Kooperatinė ar kita visuomeninė organizacija neatsako pagal savo įmonės, kuri yra juridinis asmuo, prievoles, taip pat ši įmonė neatsako pagal tos kooperatinės ar kitos visuomeninės organizacijos prievoles. Išimtys iš šių taisyklių leidžiamos TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymų numatomais atvejais. 35 straipsnis.       Kooperatyvų susivienijimo ir jo sudėtyje esančių kooperatinių organizacijų atsakomybės pagal jų prievoles atribojimas Kooperatyvų susivienijimas neatsako pagal jo sudėtyje esančių kooperatinių organizacijų prievoles, taip pat ir šios organizacijos neatsako pagal kooperatyvu susivienijimo, kurio sudėtyje jos yra, prievoles, jeigu tokios atsakomybės nenumato įstatymas ar įstatai. 36 straipsnis.       Kooperatinės, valstybinės-kooperatinės ar kitos visuomeninės organizacijos ir jos narių (dalyvių) atsakomybės pagal jų prievoles atribojimas Kooperatinės ar kitos visuomeninės organizacijos nariai neatsako pagal jos prievoles, jeigu atskiroms kooperatinių organizacijų rūšims ko kita nenumato įstatymas arba jų įstatai. Kooperatinė ar kita visuomeninė organizacija neatsako pagal savo narių prievoles. Nukreipti išieškojimą į kooperatinės organizacijos nario pajinį įnašą neleidžiama, išskyrus tuos atvejus, kai skolininkas pasitraukia iš organizacijos narių sudėties. Kolūkiai–tarpkolūkinės organizacijos dalyviai, taip pat valstybinės-kolūkinės ar kitokios valstybinės-kooperatinės organizacijos dalyviai neatsako pagal jos prievoles. Organizacijos nuostoliai gali būti paskirstomi tarp jos dalyvių sutinkamai su jos įstatais (nuostatais). Tarpkolūkinės, valstybinės-kolūkinės ir kitokios valstybinės-kooperatinės organizacijos neatsako pagal savo dalyvių prievoles. 37 straipsnis. Juridinių asmenų pasibaigimas Juridiniai asmenys pasibaigia likvidavimo arba reorganizavimo (sujungimo, padalijimo ar prijungimo) būdu. Valstybinės organizacijos, kurios yra juridiniai asmenys, pasibaigia, remiantis sprendimu tų organų, kurie jas savo sprendimu steigia. Kooperatinės, taip pat valstybinės-kolūkinės ir kitokios valstybinės-kooperatinės organizacijos pasibaigia, remiantis įstatyme ir jų įstatuose (nuostatuose) nurodomais pagrindais. Visuomeninės organizacijos pasibaigia, remiantis jų įstatuose nurodomais pagrindais. Kooperatines, valstybinės-kolūkinės, kitokias valstybinės-kooperatinės ir kitas visuomenines organizacijas reorganizuoti leidžiama tik jų narių (dalyvių) visuotinių susirinkimų arba įgaliotinių susirinkimų nutarimu. Juridinių asmenų likvidavimo ir reorganizavimo tvarką nustato TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymai, taip pat kooperatinių ir kitų visuomeninių organizacijų įstatai (nuostatai). 38 straipsnis. Turto perėjimas, juridinį asmenį reorganizavus Juridinį asmenį reorganizavus, jo turtas (teisės ir pareigos) pereina: 1) juridinius asmenis sujungus ir padalijus,–naujai atsiradusiems juridiniams asmenims; 2) juridinį asmenį prijungus prie kito juridinio asmens,–šiam pastarajam. Turtas pereina perduodamojo balanso pasirašymo dieną, jeigu ko kita nenumato įstatymas arba reorganizavimo reikalu priimtas nutarimas. 39 straipsnis.       Turto, likusio, likvidavus kooperatinę, valstybinę-kooperatinę ar kitą visuomeninę organizaciją, sunaudojimas Turtas, likęs, patenkinus visų likviduotos kooperatinės ar kitos visuomeninės organizacijos kreditorių reikalavimus, sunaudojamas, jeigu ko kita nenustato įstatymas, pajiniams ar kitokiems grąžintiniems įnašams grąžinti. Likusi dalis perduodama aukštesnei kooperatinei ar kitai visuomeninei organizacijai, o jeigu jos nėra,–atitinkamam valstybės organui. Turtas, likęs, patenkinus visų likviduotos tarpkolūkines, valstybinės-kolūkinės ar kitokios valstybinės-kooperatinės organizacijos kreditorių reikalavimus, paskirstomas tarp jos dalyvių proporcingai jų įnašams. Trečiasis skirsnis SANDORIAI I. Sandorių sąvoka ir forma 40 straipsnis. Sandorių sąvoka ir rūšys Sandoriais laikomi piliečių ir organizacijų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas. Sandoriai gali būti vienašaliai ir dvišaliai arba daugiašaliai (sutartys). 41 straipsnis. Sandorių forma Sandoriai sudaromi žodžiu arba rašytine forma (paprasta ar notarine). Sandoris, kuriam įstatymas nenustato tam tikros formos, laikomas sudarytu taip pat ir tuo atveju, kai iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį. Tylėjimas laikomas valios sudaryti sandorį išreiškimu tik TSR Sąjungos ar Lietuvos TSR įstatymų numatytais atvejais. 42 straipsnis. Žodinė sandorių forma Sandoriai, kuriems įstatymas nenustato rašytinės formos, gali būti sudaromi žodžiu. 43 straipsnis. Rašytinė sandorių forma Rašytine forma turi būti sudaromi: 1) valstybinių, kooperatinių ir kitų visuomeninių organizacijų tarpusavio sandoriai ir jų sandoriai su piliečiais, išskyrus sandorius, kurie įvykdomi tuo pačiu metu, kai jie sudaromi, jeigu TSR Sąjungos arba Lietuvos TSR įstatymai nenustato ko kita, ir atskiras sandorių rūšis, kurioms ką kita numato TSR Sąjungos arba Lietuvos TSR įstatymai; 2) piliečių tarpusavio sandoriai, kai sandorio suma yra didesnė kaip vienas šimtas rublių, išskyrus sandorius, kurie įvykdomi tuo pačiu metu, kai jie sudaromi, jeigu ko kita nenustato TSR Sąjungos arba Lietuvos TSR įstatymai, ir kitus sandorius, nurodytus TSR Sąjungos arba Lietuvos TSR įstatymuose; 3) kiti sandoriai, kuriems sudaryti įstatymas reikalauja rašytinės formos. 44 straipsnis. Notarines sandorių formos privalomumas Sandorius notariškai patvirtinti privaloma tik įstatymo numatomais atvejais. 45 straipsnis. Rašytine forma sudaromų sandorių pasirašymas Sandorius, sudaromus rašytine forma, turi pasirašyti juos sudarą asmenys. Jeigu pilietis dėl fizinio trūkumo, ligos ar kitokių priežasčių negali pats pasirašyti, tai, jo pavedimu, sandorį gali už jį pasirašyti kitas pilietis. To piliečio parašą turi paliudyti arba organizacija, kurioje jis dirba ar mokosi, arba butų eksploatavimo organizacija užtikrinanti namo, kuriame jis gyvena, eksploatavimą, arba stacionarinės gydymo įstaigos, kurioje jis gydomas, administracija, arba atitinkamo karinio dalinio vadovybė, kai sandorį sudaro karys, arba esančio tolimajame plaukiojime jūrų laivo kapitonas, arba notarinis organas, kartu nurodydami priežastį, dėl kurios sudarantysis sandorį negalėjo pats pasirašyti[15]. 46 straipsnis. Sandorių sudarymas kitokia, negu įstatymo leidžiama, forma Sandoriai, kuriuos įstatymas leidžia sudaryti žodžiu, gali būti sudaromi taip pat paprasta rašytine ir notarine forma. Notarine forma gali būti sudaromi ir tie sandoriai, kuriems sudaryti įstatymas nustato paprastą rašytinę formą. II. Negaliojantys sandoriai 47 straipsnis. Sandorio, kuris neatitinka įstatymo reikalavimų, negaliojimas Sandoris, neatitinkantis įstatymo reikalavimų, negalioja. Kai sandoris negalioja, kiekviena iš jo šalių privalo grąžinti antrajai šaliai visa tai, ką yra gavusi pagal sandorį, o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra,–atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatyme nenumatytos kitokios sandorio negaliojimo pasekmės. 48 straipsnis.       Sandorio, sudaryto, turint tikslą, žinomai priešingą valstybės ir visuomenės interesams, negaliojimas Negalioja sandoris, sudarytas, turint tikslą, žinomai priešingą socialistinės valstybės ir visuomenės interesams. Jeigu sandoris negalioja dėl pagrindo, numatyto šio straipsnio pirmojoje dalyje, tai, esant abiejų šalių tyčiai,–kai sandorį yra įvykdžiusios abi šalys,–išieškoma į valstybės pajamas visa, ką jos yra gavusios pagal sandorį, o kai sandorį yra įvykdžiusi viena šalis, iš antrosios šalies išieškoma į valstybės pajamas visa, ką ji yra gavusi, ir visa, kas priklausė pirmajai šaliai gauti iš jos kaip atlyginimas už tai, ką ji yra gavusi; o esant tik vienos iš šalių tyčiai, visa, ką ta šalis yra gavusi pagal sandorį, turi būti grąžinama antrajai šaliai, o tai, ką pastaroji yra gavusi arba kas priklausė jai gauti kaip atlyginimas už tai, ką ji yra įvykdžiusi, išieškoma į valstybės pajamas. 49 straipsnis. Juridinio asmens sandorio, prieštaraujančio jo tikslams, negaliojimas Negalioja sandoris, juridinio asmens sudarytas, prieštaraujant tikslams, nurodytiems jo įstatuose, nuostatuose ar bendruose tos rūšies organizacijų nuostatuose. Tokiems sandoriams atitinkamai taikomos taisyklės, numatytos šio kodekso 47 ar 48 straipsniuose. 50 straipsnis. Neveiksnaus piliečio sudaryto sandorio negaliojimas Negalioja sandoris, sudarytas nepilnamečio iki penkiolikos metų amžiaus, išskyrus smulkius buitinius sandorius ir šio kodekso 13 straipsnio trečiojoje dalyje nurodytus sandorius. Negalioja taip pat sandoris, sudarytas piliečio, kuris pripažintas neveiksniu dėl psichinės ligos ar silpnaprotystės. Šiais atvejais, be pasekmių, numatytų šio kodekso 47 straipsnio antrojoje dalyje, veiksnioji šalis privalo atlyginti antrajai šaliai šios turėtas išlaidas, taip pat jos turto netekimą ar sužalojimą, jeigu veiksnioji šalis žinojo arba turėjo žinoti, kad antroji šalis yra neveiksni. 51 straipsnis. Tariamojo sandorio negaliojimas Negalioja sandoris, sudarytas tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių pasekmių. Tokiam sandoriui taikomos taisyklės, numatytos šio kodekso 47 straipsnio antrojoje dalyje. 52 straipsnis. Apsimestinio sandorio negaliojimas Jeigu sandoris sudarytas, siekiant pridengti kitą sandorį, taikomos taisyklės, liečiančios tą sandorį, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje. 53 straipsnis.       Pripažinimas negaliojančiu sandorio, kurį sudaro nepilnametis nuo penkiolikos iki aštuoniolikos metų amžiaus Sandoris, sudarytas nepilnamečio nuo penkiolikos iki aštuoniolikos metų amžiaus be savo tėvų, įtėvių ar rūpintojų sutikimo, išskyrus sandorius, kuriuos jis pagal įstatymą turi teisę sudarinėti savarankiškai (14 straipsnis), gali būti teismine tvarka pripažįstamas negaliojančiu pagal tėvų, įtėvių ar rūpintojų ieškinį. Jeigu toksai sandoris pripažintas negaliojančiu, taikomos taisyklės, numatytos šio kodekso 50 straipsnio trečiojoje dalyje. 54 straipsnis.       Pripažinimas negaliojančiu sandorio, sudaryto tokio piliečio, kuris negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės Sandoris, sudarytas piliečio, kuris, nors ir būdamas veiksnus, jo sudarymo momentu buvo tokios būsenos, kada negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar valdyti jų, gali būti teismine tvarka pripažįstamas negaliojančiu pagal šio piliečio ieškinį. Jeigu toksai sandoris pripažintas negaliojančiu, tai, be pasekmių, numatytų šio kodekso 47 straipsnio antrojoje dalyje, šaliai, kuri sandorio sudarymo momentu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar valdyti jų, antroji šalis atlygina jos turėtas išlaidas, taip pat jos turto netekimą ar sužalojimą, jeigu antroji šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad sudariusysis su ja sandorį pilietis buvo tokios būsenos. 55 straipsnis.       Pripažinimas negaliojančiu sandorio, kurį sudaro pilietis, piktnaudžiaujantis alkoholiniais gėrimais arba narkotinėmis medžiagomis Sandoris turto disponavimo reikalu, sudarytas piliečio, kurio veiksnumas yra apribotas dėl jo piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais arba narkotinėmis medžiagomis, be rūpintojo sutikimo, išskyrus smulkius buitinius sandorius, gali būti teismine tvarka pripažįstamas negaliojančiu pagal rūpintojo ieškinį. Jeigu toksai sandoris pripažintas negaliojančiu, taikomos taisyklės, numatytos šio kodekso 50 straipsnio trečiojoje dalyje. 56 straipsnis. Pripažinimas negaliojančiu sandorio, sudaryto suklydimo įtakoje Sandoris, sudarytas suklydimo, turinčio esminę reikšmę, įtakoje gali būti teismine arba arbitražine tvarka pripažįstamas negaliojančiu pagal šalies, veikusios suklydimo įtakoje, ieškinį. Jeigu toksai sandoris pripažintas negaliojančiu, taikomos taisyklės, numatytos šio kodekso 47 straipsnio antrojoje dalyje. Be to, šalis, pagal kurios ieškinį sandoris pripažintas negaliojančiu, turi teise, reikalauti iš antrosios šalies atlyginti savo turėtas išlaidas, taip pat savo turto netekimą ar sužalojimą, jeigu įrodo, kad suklydo dėl antrosios šalies kaltės. Jeigu tai neįrodyta, tai šalis, pagal kurios ieškinį sandoris pripažintas negaliojančiu, privalo atlyginti antrajai šaliai šios turėtas išlaidas, taip pat jos turto netekimą ar sužalojimą. 57 straipsnis.       Pripažinimas negaliojančiu sandorio, sudaryto apgaulės, smurto ar grasinimo įtakoje, taip pat dėl šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi ar dėl susidėjusių sunkių aplinkybių Sandoris, sudarytas apgaulės, smurto ar grasinimo įtakoje arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi, taip pat sandoris, kurį pilietis dėl susidėjusių sunkių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sau sąlygomis, gali būti teismine tvarka pripažįstamas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį arba pagal valstybinės, kooperatinės ar kitos visuomeninės organizacijos ieškinį. Jeigu sandoris pripažintas negaliojančiu dėl vieno iš nurodytų pagrindų, tai antroji šalis privalo grąžinti nukentėjusiajam visa, ką ji yra gavusi pagal sandorį, o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra,–atlyginti to vertę pinigais. Turtas, kurį nukentėjusysis gavo pagal sandorį, taip pat tai, kas jam priklausė kaip atlyginimas už perduotą antrajai šaliai turtą, perduodama į valstybės pajamas. Jeigu negalima perduoti turto į valstybės pajamas natūra, tai išieškoma jo vertė pinigais. Be to, antroji šalis atlygina nukentėjusiajam jo turėtas išlaidas, taip pat jo turto netekimą ar sužalojimą. 58 straipsnis. Sandorio negaliojimas, nesilaikius įstatymo reikalaujamos formos Įstatymo reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kada tokia pasekmė yra įsakmiai nurodyta įstatyme. Įstatymo reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, esant ginčui, remtis sandoriui patvirtinti liudytojų parodymais, o įstatyme įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį. Įstatymo reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Jeigu sandoris negalioja dėl įstatymo reikalaujamos formos nesilaikymo, tai atsiranda pasekmės, numatytos šio kodekso 47 straipsnio antrojoje dalyje. Jeigu viena iš šalių visiškai ar dalinai įvykdė sandorį, kuriam būtinas notarinis patvirtinimas, o antroji šalis vengia sandorį notariškai įforminti, tai teismas, įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu, turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu. Šiuo atveju sandorį po to notariškai įforminti nebereikia. Užsienio prekybos sandorių formos ir jų pasirašymo tvarkos (606 straipsnis) nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. 59 straipsnis. Momentas, nuo kurio pripažintas negaliojančiu sandoris laikomas negaliojančiu Pripažintas negaliojančiu sandoris laikomas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento. Tačiau, jeigu iš sandorio turinio išplaukia, kad pripažinti jį negaliojančiu nuo jo sudarymo momento negalima, tai jis gali būti pripažintas negaliojančiu tik ateičiai. 60 straipsnis. Sandorio dalies negaliojimo pasekmės Sandorio dalies negaliojimas nedaro negaliojančių kitų jo dalių, jeigu galima tarti, kad sandoris būtų buvęs sudarytas, ir neįtraukiant negaliojančios jo dalies. III. Sąlyginiai sandoriai 61 straipsnis. Sąlyginio sandorio sudarymas Teisių arba pareigų atsiradimas, pasikeitimas ar pasibaigimas gali būti sandoryje padarytas priklausomas nuo tam tikrų sąlygų įvykimo. Sandoris laikomas sudarytu su atidedamąja sąlyga, jeigu šalys sandoriu nustatomų teisių ir pareigų atsiradimą padarė priklausomą nuo tokios aplinkybės, apie kurią nežinoma, ar ji įvyks, ar neįvyks. Sandoris laikomas sudarytu su naikinamąja sąlyga, jeigu šalys sandoriu nustatomų teisių ir pareigų pasibaigimą padarė priklausomą nuo aplinkybės, apie kurią nežinoma, ar ji įvyks, ar neįvyks. 62 straipsnis. Nesąžiningo sukliudymo ar padėjimo sąlygai įvykti pasekmės Jeigu sąlygai įvykti nesąžiningai sukliudė šalis, kuriai sąlygos įvykimas nenaudingas, tai sąlyga pripažįstama įvykusia. Jeigu sąlygai įvykti nesąžiningai padėjo šalis, kuriai sąlygos įvykimas naudingas, tai sąlyga pripažįstama neįvykusią. Ketvirtasis skirsnis ATSTOVAVIMAS IR ĮGALIOJIMAS I. Atstovavimas 63 straipsnis. Sandorių sudarymas per atstovus Piliečiai ir juridiniai asmenys turi teisę sudarinėti sandorius per atstovus, išskyrus tuos sandorius, kurie dėl savo pobūdžio gali būti piliečių sudaromi tiktai asmeniškai, ir kitokius sandorius, nurodomus įstatyme. Atstovais gali būti tiek juridiniai asmenys, tiek ir veiksnūs piliečiai. 64 straipsnis. Per atstovą sudaryto sandorio veikimas Sandoris, vieno asmens (atstovo) sudarytas kito asmens (atstovaujamojo) vardu pagal įgalinimą, pagrįstą įgaliojimu, įstatymu ar administraciniu aktu, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilinės teises ir pareigas. Įgalinimas taip pat gali būti matomas iš aplinkybių, kuriomis atstovas veikia (pardavėjas mažmeninėje prekyboje, kasininkas ir pan.). 65 straipsnis. Atstovo teisių sudarinėti sandorius apribojimas Atstovas negali sudarinėti atstovaujamojo vardu sandorių nei su pačiu savim, nei su kitu asmeniu, kurio atstovas jis yra tuo pačiu metu. 66 straipsnis.       Pasekmės, kylančios tuo atveju, kai sandoris sudaromas neįgalinto asmens arba perviršijant įgalinimą Sandoris, sudarytas kito asmens vardu neįgalinto sudaryti sandorį asmens arba perviršijant įgalinimą, sukuria, pakeičia ir panaikina teises ir pareigas atstovaujamajam tik tuo atveju, kai atstovaujamasis po to pritaria visam šiam sandoriui arba viršijančiai įgalinimą jo daliai. Paskesnis atstovaujamojo pritarimas sandorį padaro galiojantį nuo jo sudarymo momento. II. Įgaliojimas 67 straipsnis. Įgaliojimo sąvoka Įgaliojimu laikomas rašytinis įgalinimas, vieno asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui santykiuose su trečiaisiais asmenimis. 68 straipsnis. Notarinis įgaliojimo patvirtinimas Turi būti notariškai patvirtinamas: 1) įgaliojimas sudaryti sandorius, kuriems būtina notarinė forma; 2) įgaliojimas atlikti piliečio vardu veiksmus valstybinių, kooperatinių ir kitų visuomeninių organizacijų atžvilgiu, išskyrus šio kodekso 69 straipsnyje numatomus atvejus ir kitus atvejus, kai specialios taisyklės leidžia duoti įgaliojimą kitokia forma; 3) įgaliojimas, piliečio duodamas gyvenamajam namui tvarkyti, išskyrus šio kodekso 69 straipsnio antrojoje dalyje numatomą atvejį. Notariškai patvirtintiems prilyginami: 1) karių ir kitų asmenų, besigydančių karo ligoninėse, sanatorijose ir kitose karinėse gydymo įstaigose, įgaliojimai, patvirtinti tų ligoninių, sanatorijų ir kitų karinių gydymo įstaigų viršininkų, jų pavaduotojų medicinos reikalams, vyresniųjų ir budinčiųjų gydytojų; 2) karių įgaliojimai, o karinių dalių, junginių, įstaigų ir karo mokyklų dislokavimo punktuose, kur nėra valstybinių notarinių kontorų ir kitų organų, atliekančių notarinius veiksmus, taip pat darbininkų ir tarnautojų, jų šeimų narių ir karių šeimų narių įgaliojimai, patvirtinti tų dalinių, junginių, įstaigų ir mokyklų vadų (viršininkų); 3) asmenų, esančių laisvės atėmimo vietose, įgaliojimai, patvirtinti laisvės atėmimo vietų viršininkų[16]. 69 straipsnis. Supaprastintas įgaliojimo patvirtinimas Įgaliojimą, piliečio duodamą gauti korespondencijai, konkrečiai imant, gauti siunčiamiems pinigams ir siuntiniams, taip pat gauti darbo užmokesčiui ir kitokiems mokėjimams, susijusiems su darbo santykiais, gauti autoriniam atlyginimui už savo kūrinius, atradimus, išradimus ir racionalizacinius pasiūlymus, gauti pensijoms, pašalpoms, stipendijoms, sumoms iš valstybinių darbo taupomųjų kasų ir įkeistiems ar duotiems apsaugoti daiktams, gali patvirtinti arba organizacija, kurioje pilietis dirba ar mokosi, arba butų eksploatavimo organizacija užtikrinanti namo, kuriame jis gyvena, eksploatavimą, arba stacionarinė gydymo įstaiga, kurioje jis gydosi, arba esančio tolimajame plaukiojime jūrų laivo kapitonas[17]. 70 straipsnis. Valstybinių, kooperatinių ir kitų visuomeninių organizacijų įgaliojimai Valstybinės organizacijos duodamą įgaliojimą pasirašo jos vadovas; be to, jame užspaudžiamas tos organizacijos antspaudas. Kooperatinės ar kitos visuomeninės organizacijos duodamą įgaliojimą pasirašo asmenys, kuriems šią teisę suteikia jos įstatai (nuostatai); be to, jame užspaudžiamas šios organizacijos antspaudas. Valstybinės, kooperatinės ar kitos visuomeninės organizacijos duodamą įgaliojimą pinigams ir kitoms turtinėms vertybėms gauti ar išduoti turi pasirašyti taip pat ir šios organizacijos vyriausiasis (vyresnysis) buhalteris. Įgaliojimų operacijoms banke atlikti ir įgaliojimų sandoriams užsienio prekybos srityje sudarinėti išdavimo tvarką bei formą nustato specialios taisyklės. 71 straipsnis. Įgaliojimu suteikiamų juridiniam asmeniui įgalinimų ribos Juridiniam asmeniui įgaliojimas gali būti duodamas tiktai sudaryti sandoriams, kurie neprieštarauja jo įstatams (nuostatams) arba bendriems tos rūšies organizacijų nuostatams. 72 straipsnis. Įgaliojimo terminas Įgaliojimo terminas negali būti ilgesnis kaip treji metai. Jeigu terminas įgaliojime nenurodytas, tai įgaliojimas galioja vienerius metus nuo jo sudarymo dienos. Valstybinio notaro patvirtintas įgaliojimas, skirtas veiksmams atlikti užsienyje, kuriame nenurodytas jo galiojimo laikas, galioja, kol jį panaikina asmuo, išdavęs įgaliojimą [18]. Įgaliojimas, kuriame nenurodyta jo sudarymo data, negalioja. 73 straipsnis. Pergaliojimas Įgaliotinis turi pats atlikti tuos veiksmus, kuriuos atlikti jis įgalintas. Jis gali perįgalioti juos atlikti kitą asmenį tik tuo atveju, kai jam tokią teisę suteikia gautasis įgaliojimas arba kai jis dėl susidėjusių aplinkybių priverstas tai padaryti, kad apsaugotų įgaliotojo interesus. Įgaliojimas, duodamas perįgaliojimo būdu, turi būti notariškai patvirtinamas. Perįgaliojimo būdu duodamo įgaliojimo terminas negali būti ilgesnis už įgaliojimo, kurio pagrindu jis duodamas, terminą. Perdavusysis įgalinimus kitam asmeniui turi painformuoti apie tai įgaliotoją ir pranešti jam reikiamas žinias apie asmenį, kuriam perduoti įgalinimai. Jeigu įgaliotinis šios pareigos neįvykdo, tai jis atsako už to asmens, kuriam įgalinimus perdavė, veiksmus, kaip už savo paties veiksmus. 74 straipsnis. Teisė panaikinti įgaliojimą bei perįgaliojimą ir teisė nuo jų atsisakyti Įgaliotojas turi teisę bet kada panaikinti įgaliojimą, o įgaliotinis–atsisakyti nuo jo. Perįgaliojimą gali bet kada panaikinti tiek įgaliotojas, tiek ir įgaliotinis. Savo ruožtu ir asmuo, kuriam įgaliojimas duotas perįgaliojimo būdu, gali bet kada nuo jo atsisakyti. Susitarimas atsisakyti nuo šios teisės negalioja. 75 straipsnis. Įgaliojimo pasibaigimas Įgaliojimas pasibaigia: 1) pasibaigus įgaliojimo terminui; 2) įgaliotojui panaikinus įgaliojimą; 3) įgaliotiniui atsisakius nuo įgaliojimo; 4) pasibaigus juridiniam asmeniui, kuris davė įgaliojimą; 5) pasibaigus juridiniam asmeniui, kuriam duotas įgaliojimas; 6) mirus davusiam įgaliojimą piliečiui ar pripažinus jį neveiksniu, arba ribotai veiksniu, arba nežinia kur esančiu; 7) mirus piliečiui, kuriam duotas įgaliojimas, ar pripažinus jį neveiksniu, arba ribotai veiksniu, arba nežinia kur esančiu. Pasibaigus įgaliojimui, netenka galios ir perįgaliojimas. 76 straipsnis. Įgaliotojo pareiga pranešti apie įgaliojimo pasibaigimą Apie įgaliojimo panaikinimą (75 straipsnio pirmosios dalies 2 punktas) įgaliotojas privalo pranešti įgaliotiniui, taip pat jam žinomiems tretiesiems asmenims, santykiuose su kuriais atstovauti duotas įgaliojimas. Tokią pat pareigą turi įgaliotojo teisių perėmėjai, kai įgaliojimas pasibaigia šio kodekso 75 straipsnio pirmosios dalies 4 ir 6 punktuose numatytais pagrindais. Teisės ir pareigos, atsiradusios kaip įgaliotinio veiksmų rezultatas iki to laiko, kada įgaliotinis sužinojo ar turėjo sužinoti apie įgaliojimo pasibaigimą, lieka galioti įgaliotojui ir jo teisių perėmėjams trečiųjų asmenų atžvilgiu. Ši taisyklė netaikoma, jeigu trečiasis asmuo žinojo ar turėjo žinoti, kad įgaliojimas pasibaigė. Įgaliojimui pasibaigus, įgaliotinis ar jo teisių perėmėjai privalo tuojau grąžinti įgaliojimą įgaliotojui ar jo teisių perėmėjams. Penktasis skirsnis TERMINAI 77 straipsnis. Termino apibrėžimas Įstatymu ar sandoriu nustatytas arba teismo, arbitražo ar trečiųjų teismo paskiriamas terminas apibrėžiamas kalendorine data ar pasibaigimu laiko tarpo, skaičiuojamo metais, mėnesiais, savaitėmis, dienomis ir valandomis. Terminas gali būti apibrėžiamas, taip pat ir nurodant įvykį, kuris neišvengiamai turi įvykti. 78 straipsnis. Termino eigos pradžia Termino eiga prasideda rytojaus dieną po tos kalendorinės datos arba to įvykio, kuriais apibrėžta jo pradžia. 79 straipsnis. Metais ir mėnesiais skaičiuojamo termino pasibaigimas Metais skaičiuojamas terminas pasibaigia atitinkamą paskutinių termino metų mėnesį ir dieną. Mėnesiais skaičiuojamas terminas pasibaigia atitinkamą termino paskutinio mėnesio dieną. Jeigu metais ar mėnesiais skaičiuojamo termino pabaiga tenka tokiam mėnesiui, kuriame atitinkamos dienos nėra, tai terminas pasibaigia paskutinę to mėnesio dieną. 80 straipsnis. Savaitėmis skaičiuojamo termino pasibaigimas Savaitėmis skaičiuojamas terminas pasibaigia atitinkamą paskutinės termino savaitės dieną. 81 straipsnis. Ne darbo dieną sueinančio termino pasibaigimas Jeigu paskutinė termino diena tenka ne darbo dienai, tai termino pasibaigimo diena laikoma po jos einanti darbo diena. 82 straipsnis. Veiksmų atlikimas paskutinę termino dieną Jeigu terminas nustatytas kuriam nors veiksmui atlikti, tai šis veiksmas turi būti atliktas iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos. O jeigu veiksmas turi būti atliktas organizacijoje, terminas pasibaigia tą valandą, kurią šioje organizacijoje pagal nustatytas taisykles pasibaigia atitinkamos operacijos. Visi rašytiniai pareiškimai ir pranešimai, įteikti paštui ar telegrafui iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos, laikomi atliktais laiku. Šeštasis skirsnis IEŠKININĖ SENATIS 83 straipsnis. Ieškininės senaties sąvoka Pasibaigus įstatymo nustatytam terminui, išnyksta teisė į ieškininę pažeistos teisės gynybą (ieškininė senatis). Pasibaigus pagrindinio reikalavimo ieškininės senaties terminui, išnyksta teisė ir į papildomųjų reikalavimų (netesybų, laidavimo ir pan.) gynybą, nors jų senaties terminas dar nebūtų pasibaigęs. 84 straipsnis. Ieškininės senaties terminai Bendras ieškininės senaties terminas nustatomas trejų metų, o valstybinių organizacijų, kolūkių ir kitokių kooperatinių bei kitų visuomeninių organizacijų tarpusavio ieškiniams–vienerių metų. Sutrumpintus ieškininės senaties terminus nustato TSR Sąjungos įstatymai atskiroms rūšims reikalavimų, kylančių iš santykių, kurių reguliavimas priskirtas TSR Sąjungos žiniai, ir Lietuvos TSR įstatymai–kitokiems reikalavimams. Sutrumpintas šešių mėnesių ieškininės senaties terminas taikomas, konkrečiai imant: 1) ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo; 2) ieškiniams dėl parduotų daiktų trūkumų (265 straipsnis); 3) ieškiniams, kylantiems dėl neatitinkamos kokybės produkcijos (273 straipsnis), taip pat dėl nekomplektinės produkcijos patiekimo; 4) ieškiniams dėl rangovo atlikto darbo trūkumų, išskyrus pastatų ir įrenginių trūkumus (389 straipsnis). Ieškiniams dėl pastatų ir įrenginių trūkumų taikomas sutrumpintas senaties terminas, nurodytas šio kodekso 389 straipsnyje. Ieškiniams, kylantiems iš krovinių, keleivių ir bagažo pervežimo, taikomi sutrumpinti senaties terminai, nurodyti šio kodekso 453 straipsnyje, o ieškiniams, kylantiems iš ryšių organų santykių su klientūra,–sutrumpinti senaties terminai, nurodyti TSR Sąjungos ryšių įstatuose. Šalių susitarimu pakeisti ieškininės senaties terminus ir jų skaičiavimo tvarką neleidžiama. 85 straipsnis. Ieškininės senaties taikymas Reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas, arbitražas arba trečiųjų teismas priima nagrinėti nepriklausomai nuo ieškininės senaties termino pasibaigimo. Ieškininę senatį teismas, arbitražas arba trečiųjų teismas taiko nepriklausomai nuo šalių pareiškimo. 86 straipsnis. Ieškininės senaties termino eigos pradžia Ieškininės senaties termino eiga prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Išimtis iš šios taisyklės, taip pat pagrindus, kuriais ieškininės senaties terminų eiga sustabdoma ir nutraukiama, nustato TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymai. 87 straipsnis. Ieškininės senaties terminas, pasikeitus prievolėje asmenims Asmenų pasikeitimas prievolėje nepakeičia ieškininės senaties termino. 88 straipsnis. Ieškininės senaties termino eigos sustabdymas Ieškininės senaties termino eiga sustabdoma: 1) jeigu pareikšti ieškinį kliudė nepaprastas įvykis, kuriam tomis sąlygomis nebuvo galima užkirsti kelio (nenugalima jėga); 2) jeigu TSRS Ministrų Taryba arba Lietuvos TSR Ministrų Taryba nustato, kad prievolių vykdymas atidedamas (moratoriumas); 3) jeigu ieškovas arba atsakovas yra perkeltose į karo padėtį TSRS Ginkluotosiose Pajėgose. Ieškininės senaties termino eiga sustabdoma ta sąlyga, jeigu šiame straipsnyje nurodytos aplinkybės atsirado arba tebebuvo paskutiniais šešiais ieškininės senaties termino mėnesiais, o kai tas terminas trumpesnis, negu šeši mėnesiai,–viso ieškininės senaties termino eigoje. Nuo tos dienos, kurią pasibaigė aplinkybė, buvusi pagrindas ieškininei senačiai sustabdyti, senaties terminas eina toliau. Tuo atveju likusi termino dalis prailginama iki šešių mėnesių, o jeigu ieškininės senaties terminas buvo trumpesnis, negu šeši mėnesiai,–iki viso ieškininės senaties termino. 89 straipsnis. Ieškininės senaties termino eigos nutraukimas Ieškininės senaties termino eigą nutraukia ieškinio pareiškimas nustatyta tvarka. Ginčams, kuriuose bent viena iš šalių yra pilietis, ieškininės senaties termino eigą nutraukia taip pat įpareigotojo asmens atlikimas tokių veiksmų, kurie liudija, kad jis pripažįsta skolą. Po nutraukimo ieškininės senaties termino eiga prasideda iš naujo. Laikas, išėjęs iki nutraukimo, į naują terminą neįskaitomas. Pareiškimas ieškinio, kuris teismo paliktas nenagrinėtas, ieškininės senaties termino eigos nenutraukia. Jeigu teismas palieka nenagrinėtą ieškinį, pareikštą baudžiamojoje byloje, tai prasidėjęs prieš ieškinio pareiškimą ieškininės senaties terminas eina toliau nuo nuosprendžio, kuriuo ieškinys paliktas nenagrinėtas, įsiteisėjimo dienos. 90 straipsnis. Ieškininės senaties termino pasibaigimo pasekmės Ieškininės senaties termino pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškiniui atmesti. Jeigu teismas, arbitražas arba trečiųjų teismas pripažįsta, kad ieškininės senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama. 91 straipsnis.       Sutrumpintų ieškininės senaties terminų sustabdymas, nutraukimas ir atnaujinimas Ieškininės senaties terminų sustabdymo, nutraukimo ir atnaujinimo taisyklės (88-90 straipsniai) taikomos taip pat ir sutrumpintiems ieškininės senaties terminams, jeigu įstatymas nenustato ko kita. 92 straipsnis.       Pasekmės, atsirandančios, skolininkui įvykdžius pareigą po to, kai ieškininės senaties terminas pasibaigė Skolininkas, įvykdęs pareigą po to, kai pasibaigė ieškininės senaties terminas, neturi teisės reikalauti grąžinti tai, kas įvykdyta, nors įvykdymo momentu jis ir nežinojo, kad senaties terminas yra pasibaigęs. Pasekmes, atsirandančias, įvykdžius pareigą po to, kai pasibaigė ieškininės senaties terminai, santykiuose tarp valstybinių organizacijų ir jų santykiuose su kooperatinėmis (išskyrus kolūkius) bei kitomis visuomeninėmis organizacijomis, nustato TSR Sąjungos įstatymai. 93 straipsnis. Reikalavimai, kuriems ieškininė senatis netaikoma Ieškininė senatis netaikoma: 1) reikalavimams, kylantiems iš asmeninių ne turtinių teisių pažeidimo, išskyrus įstatymo numatytus atvejus; 2) valstybinių organizacijų reikalavimams grąžinti valstybinį turtą iš neteisėto kolūkių ir kitokių kooperatinių bei kitų visuomeninių organizacijų arba piliečių valdymo; 3) indėlininkų reikalavimams išmokėti indėlius, įdėtus į valstybines darbo taupomąsias kasas ir TSRS valstybinį banką; 4) TSR Sąjungos įstatymų nustatomais atvejais–ir kitiems reikalavimams. Septintasis skirsnis KOLIZINĖS NORMOS 94 straipsnis. Kitų sąjunginių respublikų civilinių įstatymų taikymas Lietuvos Tarybų Socialistinėje Respublikoje Kitų sąjunginių respublikų civiliniai įstatymai taikomi Lietuvos Tarybų Socialistinėje Respublikoje pagal šias taisykles: 1) santykiams, kylantiems iš nuosavybės teisės, taikomas turto buvimo vietos įstatymas; 2) sudarant sandorius, teisnumas ir veiksnumas nustatomas pagal sandorio sudarymo vietos įstatymą; 3) sandorių formai taikomas sandorio sudarymo vietos įstatymas; sandorio sudarymo vietos įstatymas taikomas taip pat ir prievolėms, atsirandančioms iš sandorio, jeigu ko kita nenumato įstatymas arba šalių susitarimas; 4) prievolėms, atsirandančioms dėl žalos padarymo, taikomas ginčo nagrinėjimo vietos įstatymas, o nukentėjusiojo prašymu–žalos padarymo vietos įstatymas; 5) paveldėjimo santykiams taikomas palikimo atsiradimo vietos įstatymas; 6) ieškininės senaties klausimai sprendžiami pagal tos sąjunginės respublikos įstatymą, kurios įstatymai reguliuoja tą santykį. Antrasis skyrius NUOSAVYBĖS TEISĖ Aštuntasis skirsnis BENDRIEJI NUOSTATAI 95 straipsnis. Socialistinė ir asmeninė nuosavybė Socialistinė nuosavybė yra: valstybinė (visaliaudinė) nuosavybė; kolūkinė-kooperatinė nuosavybė; profsąjungų ir kitokių visuomeninių organizacijų nuosavybė. Valstybė saugo socialistinę nuosavybę ir sudaro sąlygas jai gausinti. Niekas neturi teisės naudotis socialistine nuosavybe asmeniniam pasipelnymui ir kitiems savanaudiškiems tikslams. Piliečių asmeninės nuosavybės pagrindą sudaro darbo pajamos. Asmeninę piliečių nuosavybę ir jos paveldėjimo teisę saugo valstybė. Turtas, sudarantis asmeninę piliečių nuosavybę, neturi būti ne darbo pajamų šaltinis arba naudojamas kenkti visuomenės interesams[19]. 96 straipsnis. Savininko teisės Savininkui priklauso teisės turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti įstatymo nustatytose ribose. Devintasis skirsnis VALSTYBINĖ NUOSAVYBĖ 97 straipsnis. Valstybinės nuosavybės teisės subjektas Valstybinė nuosavybė–bendras visos tarybinės liaudies turtas, pagrindinė socialistinės nuosavybės forma. Valstybė yra vienintelė viso valstybinio turto savininkė1. 98 straipsnis. Valstybinės nuosavybės teisės objektai Žemė, jos gelmės, vandenys ir miškai yra išimtinė valstybės nuosavybė ir suteikiami tiktai naudotis. Valstybei priklauso pagrindinės gamybos priemonės pramonėje, statyboje ir žemės ūkyje, transporto ir ryšių priemonės, bankai, valstybės įsteigtų prekybos, komunalinių ir kitokių įmonių turtas, pagrindinis miestų butų fondas, taip pat kitas turtas, būtinas valstybės uždaviniams įgyvendinti[20]. 99 straipsnis.       Disponavimo valstybiniu turtu, priskirtu prie pagrindinių priemonių, tvarka Pastatų, įrenginių, įrengimų ir kito turto, priskirto prie valstybinių organizacijų pagrindinių priemonių, perdavimo kitoms valstybinėms organizacijoms, taip pat kolūkiams, kitokioms kooperatinėms bei kitoms visuomeninėms organizacijoms tvarką nustato TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymai. Pastatai ir įrenginiai perduodami iš vienos valstybinės organizacijos kitai neatlygintinai[21]. Šiame straipsnyje nurodytas valstybinis turtas negali būti perleidžiamas piliečiams, išskyrus atskirų rūšių turtą, kurį parduoti piliečiams leidžia TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymai. 100 straipsnis.     Valstybinių organizacijų teisė disponuoti savo apyvartinėmis priemonėmis ir produkcija Valstybinės organizacijos disponuoja žaliava, kuru, medžiagomis, pusfabrikačiais, lėšomis ir kitokiomis apyvartinėmis priemonėmis, taip pat gatava produkcija, sutinkamai su tiksline šių priemonių paskirtimi ir pagal patvirtintus planus. 101 straipsnis. Išieškojimo nukreipimo į valstybini turtą tvarka Pastatai, įrenginiai, įrengimai ir kitas turtas, priskirtas prie valstybinių organizacijų pagrindinių priemonių, negali būti įkeičiami ir į juos negali būti nukreipiamas išieškojimas pagal kreditorių pretenzijas. Išieškojimas gali būti nukreipiamas į kitą turtą, išskyrus išimtis, kurias nustato Lietuvos TSR civilinio proceso kodeksas, o lėšų atžvilgiu–TSR Sąjungos įstatymai. Tvarką, kuria nukreipiamas išieškojimas pagal kredito įstaigų pretenzijas dėl jų duotų paskolų grąžinimo, nustato TSR Sąjungos įstatymai2. Dešimtasis skirsnis KOLŪKIŲ, KITOKIŲ KOOPERATINIŲ ORGANIZACIJŲ, JŲ SUSIVIENIJIMŲ NUOSAVYBĖ 102 straipsnis.     Kolūkių, kitokių kooperatinių organizacijų, jų susivienijimų nuosavybės teisės turinys Kolūkiai, kitokios kooperatinės organizacijos, jų susivienijimai valdo jiems nuosavybės teise priklausantį turtą, naudojasi ir disponuoja juo sutinkamai su savo įstatais (nuostatais). Teisė disponuoti turtu, kuris yra kolūkių, kitokių kooperatinių organizacijų, jų susivienijimų nuosavybė, priklauso išimtinai patiems savininkams. 103 straipsnis.     Kolūkių ir kitų kooperatinių organizacijų, jų susivienijimų nuosavybės teisės objektai Kolūkių ir kitų kooperatinių organizacijų, jų susivienijimų nuosavybė yra gamybos priemonės ir kitoks turtas, būtinas jų įstatuose numatytiems uždaviniams įgyvendinti[22]. 104 straipsnis.     Išieškojimo nukreipimo į kolūkių, kitokių kooperatinių organizacijų, jų susivienijimų turtą tvarka Į kolūkiams, kitokioms kooperatinėms organizacijoms, jų susivienijimams priklausančius pastatus, įrenginius, traktorius, kombainus, kitas mašinas, transporto priemones ir kitokį turtą., priskirtą prie jų pagrindinių priemonių, taip pat į sėklų ir pašarų fondus negali būti nukreipiamas išieškojimas pagal kreditorių pretenzijas. Išieškojimas gali būti nukreipiamas į kitą turtą, išskyrus išimtis, kurias nustato Lietuvos TSR civilinio proceso kodeksas, o lėšų atžvilgiu–TSR Sąjungos įstatymai. Tvarką, kuria nukreipiamas išieškojimas pagal kredito įstaigų pretenzijas dėl jų duotų paskolų grąžini …