Dėl lietuvos tarybų socialistinės respublikos civilinio kodekso patvirtinimo [1] lietuvos tsr 1964 m. liepos 7 d. įstaty

DĖL LIETUVOS TARYBŲ SOCIALISTINĖS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO PATVIRTINIMO [1] LIETUVOS TSR 1964 m. liepos 7 d. įstatymas (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1964, Nr. 19-138) Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:

1 straipsnisPatvirtinti Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos civilinį kodeksą ir įvesti jį nuo 1965 metų sausio 1 dienos

LIETUVOS TARYBŲ SOCIALISTINĖS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS [2] TSR Sąjungoje, į kurią savanoriško susivienijimo ir lygiateisiškumo su kitomis sąjunginėmis respublikomis pagrindu įeina Lietuvos Tarybų Socialistinė Respublika, sukurta išsivysčiusi socialistinė visuomenė–dėsningas kelio į komunizmą etapas.

Svarbiausi socialistinės visaliaudinės valstybės uždaviniai yra sukurti materialinę techninę komunizmo bazę, tobulinti socialistinius visuomeninius santykius ir juos pakeisti komunistiniais, ugdyti komunistinės visuomenės žmogų, kelti materialinį ir kultūrinį darbo žmonių gyvenimo lygį TSRS ekonominės sistemos pagrindas yra socialistinė gamybos priemonių nuosavybė, kurią sudaro valstybinė (visaliaudinė) ir kolūkinė-kooperatinė nuosavybė. Valstybė padeda vystyti kolūkinę-kooperatinę nuosavybę ir ją suartinti su valstybine[3].

Asmeninė nuosavybė yra išvestinė iš socialistinės nuosavybės ir yra viena iš priemonių piliečių poreikiams tenkinti. Artėjant prie komunizmo, asmeniniai piliečių poreikiai bus vis daugiau tenkinami iš visuomeninių fondų.

Komunizmo statyboje pilnutinai naudojamasi prekiniais-piniginiais santykiais sutinkamai su nauju turiniu, kurį jie turi planiniame socialistiniame ūkyje, ir naudojamasi tokiais svarbiais ekonomikos vystymo įrankiais, kaip ūkiskaita, pinigai, kaina, savikaina, pelnas, prekyba, kreditas, finansai. Komunizmo statyba remiasi piliečių, įmonių, kolūkių ir kitų ūkinių organizacijų materialinio suinteresuotumo principu.

Tarybų valstybė ekonomikai vadovauja, remdamasi valstybiniais ekonominio ir socialinio vystymo planais, atsižvelgdama į šakinį ir teritorinį principus, derindama centralizuotą valdymą su įmonių, susivienijimų ir kitų organizacijų ūkiniu savarankiškumu bei iniciatyva[4].

Tarybiniai civiliniai įstatymai reguliuoja turtinius santykius, kuriuos sąlygoja naudojimasis prekine-pinigine forma komunizmo statyboje, ir su jais susijusius asmeninius ne turtinius santykius.

Tarybiniai civiliniai įstatymai yra svarbi priemonė teisėtumui turtinių santykių srityje toliau stiprinti ir socialistinių organizacijų bei piliečių teisėms saugoti.

Tarybiniai civiliniai įstatymai turi aktyviai padėti spręsti komunizmo statybos uždavinius. Jie padeda stiprinti socialistinę ūkio sistemą, socialistinę nuosavybę ir vystytis jos formoms į vieningą komunistinę nuosavybę, stiprinti planinę ir sutartinę drausmę, ūkiskaita, laiku ir tinkamai vykdyti tiekimus, nenukrypstamai kelti produkcijos kokybę, vykdyti kapitalinės statybos planus ir didinti kapitalinių įdėjinių efektyvumą, vykdyti valstybinį žemės ūkio produktų supirkimą, vystyti tarybinę prekybą, saugoti materialinius bei kultūrinius piliečių interesus ir teisingai derinti šiuos interesus su visos visuomenės interesais, vystytis kūrybinei iniciatyvai mokslo ir technikos, literatūros ir meno srityse.

Pirmasis skyrius BENDRIEJI NUOSTATAI Pirmasis skirsnis PAGRINDINIAI NUOSTATAI

1 straipsnisLietuvos TSR civilinio kodekso uždaviniai

Lietuvos TSR civilinis kodeksas reguliuoja turtinius ir su jais susijusius asmeninius ne turtinius santykius, siekiant sukurti materialinę-techninę komunizmo bazę ir vis labiau patenkinti materialinius ir dvasinius piliečių poreikius. įstatymo numatomais atvejais šis kodeksas reguliuoja taip pat ir kitokius asmeninius ne turtinius santykius.

Tarybinėje visuomenėje turtinių santykių pagrindas yra socialistinė ūkio sistema ir socialistinė gamybos priemonių nuosavybė. Lietuvos TSR ūkinį gyvenimą nustato ir duoda jam linkmę valstybiniai ekonominio ir socialinio vystymo planai[5].

2 straipsnisLietuvos TSR civilinio kodekso reguliuojami santykiai

Šis kodeksas reguliuoja 1 straipsnyje nurodytus santykius: tarp valstybinių, kooperatinių ir kitų visuomeninių organizacijų; tarp piliečių ir valstybinių, kooperatinių ir kitų visuomeninių organizacijų; tarp piliečių.

TSR Sąjungos įstatymų numatomais atvejais santykių, kuriuos reguliuoja šis kodeksas, dalyviais gali būti ir kitokios organizacijos.

Turtiniams santykiams, pagrįstiems administraciniu vienos šalies pavaldumu kitai, taip pat mokesčių ir biudžeto santykiams šio kodekso taisyklės netaikomos.

Šeimos, darbo, žemės, kalnakasybos, vandens, miškų santykius, taip pat santykius kolūkiuose, kylančius iš jų įstatų, reguliuoja atitinkamai šeimos, darbo, žemės, žemės gelmių, vandens, miškų ir kolūkiniai įstatymai[6].

3 straipsnisTSR Sąjungos ir Lietuvos TSR civiliniai įstatymai

Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų civilinių įstatymų pagrindais šis kodeksas ir kiti Lietuvos TSR civilinių įstatymų aktai reguliuoja turtinius ir asmeninius ne turtinius santykius, tiek Pagrindų numatytus, tiek ir jų nenumatytus.

TSR Sąjungos civiliniai įstatymai reguliuoja sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų civilinių įstatymų pagrindais produkcijos tiekimo ir kapitalinės statybos santykius tarp socialistinių organizacijų, valstybinio žemės ūkio produkcijos supirkimo iš kolūkių, tarybinių ūkių ir kitų ūkių santykius, geležinkelio, jūrų, upių, oro bei vamzdynų transporto, ryšių organizacijų ir kredito įstaigų santykius su klientūra ir tarpusavyje, valstybinio draudimo santykius, santykius, kylančius ryšium su atradimais, išradimais, racionalizaciniais pasiūlymais, pramoniniais pavyzdžiais ir kitokiais mokslo bei technikos laimėjimais, taip pat kitus santykius, kurių reguliavimą TSRS Konstitucija, TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų civilinių įstatymų pagrindai ir kitokie TSRS įstatymų aktai priskiria TSR Sąjungos žiniai. Tų santykių reikalu šis kodeksas ir kitokie Lietuvos TSR civilinių įstatymų aktai sprendžia klausimus, TSR Sąjungos įstatymų priskiriamus Lietuvos TSR žiniai.

Užsienio prekybos ir kitos užsienio ekonominės veiklos santykius nustato specialūs TSR Sąjungos įstatymai, reguliuojantys užsienio prekybą bei kitą užsienio ekonominę veiklą, ir bendri TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR civiliniai įstatymai [7].

4 straipsnisCivilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindai

Civilinės teisės ir pareigos atsiranda iš TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymų numatytų pagrindų, taip pat iš piliečių ir organizacijų veiksmų, kurie nors ir nėra įstatymo numatyti, bet pagal civilinių įstatymų bendruosius pradmenis bei prasmę sukuria civilines teises ir pareigas.

Sutinkamai su tuo civilinės teisės ir pareigos atsiranda: iš įstatymo numatytų sandorių, taip pat iš sandorių, nors ir įstatymo nenumatytų, bet jam neprieštaraujančių; iš administracinių aktų, jų tarpe–valstybinėms, kooperatinėms ir kitoms visuomeninėms organizacijoms–iš planavimo aklų; kaip atradimų, išradimų, racionalizacinių pasiūlymų, mokslo, literatūros ir meno kūrinių sukūrimo išdava; dėl žalos padarymo kitam asmeniui, taip pat dėl turto įgijimo ar su-taupymo kito asmens lėšų sąskaita be pakankamo pagrindo; dėl piliečių ir organizacijų kitokių veiksmų; dėl įvykių, su kuriais įstatymas susieja civilinių teisinių pasekmių kilimą.

5 straipsnisCivilinių teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas

Civilines teises saugo įstatymas, išskyrus tuos atvejus, kada jos įgyvendinamos, prieštaraujant jų paskirčiai socialistinėje visuomenėje komunizmo statybos laikotarpiu.

Įgyvendindami teises ir vykdydami pareigas, piliečiai ir organizacijos turi laikytis įstatymų, gerbti socialistinio bendro gyvenimo taisykles ir statančios komunizmą visuomenės moralės principus.

6 straipsnisCivilinių teisių gynimas

Civilines teises gina nustatyta tvarka teismas, arbitražas arba trečiųjų teismas: pripažindami tas teises; atstatydami buvusią iki teisės pažeidimo padėtį ir užkirsdami kelią pažeidžiantiems teisę veiksmams; priteisdami įvykdyti pareigą natūra; nutraukdami arba pakeisdami teisinį santykį; išieškodami iš pažeidusio teisę asmens padarytus nuostolius, o įstatymo arba sutarties numatytais atvejais–netesybas (baudą, delspinigius), taip pat kitokiais įstatymo numatomais būdais.

TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymų nustatomais atvejais bei tvarka civilines teises gina taip pat draugiškieji teismai, profsąjunginės ir kitokios visuomeninės organizacijos.

Įstatymo specialiai numatomais atvejais civilinės teisės ginamos administracine tvarka.

Iki pareiškiant ieškinį, kylantį iš organizacijų tarpusavio santykių, būtina pareikšti pretenziją. Išimtis iš šios taisyklės nustato TSR Sąjungos įstatymai[8].

7 straipsnisGarbės ir orumo gynimas

Pilietis arba organizacija turi teisę per teismą reikalauti paneigti žeminančias jų garbę ir orumą žinias, jeigu paskleidusysis tokias žinias asmuo neįrodo, kad jos atitinka tikrovę.

Tuo atveju, kai žeminančios piliečio arba organizacijos garbę ir orumą žinios paskleistos spaudoje, jeigu jos neatitinka tikrovės–turi būti paneigiamos taip pat spaudoje. Jeigu neatitinkančios tikrovės, žeminančios piliečio garbę ir orumą žinios yra organizacijos išduotame dokumente, toks dokumentas turi būti pakeistas. Kitokiais atvejais paneigimo tvarką nustato teismas[9].

Jeigu teismo sprendimas nevykdomas, teismas turi teisę skirti pažeidėjui baudą, kuri išieškoma į valstybės pajamas. Baudos dydį ir jos išieškojimo tvarką nustato Lietuvos TSR civilinio proceso kodeksas. Baudos sumokėjimas neatleidžia pažeidėjo nuo pareigos įvykdyti teismo sprendimo numatytą veiksmą.

Antrasis skirsnis ASMENYS I. Piliečiai

8 straipsnisPiliečių teisinimas

Galėjimas turėti civilines teises ir pareigas (civilinis teisinimas) pripažįstamas lygus visiems Lietuvos TSR ir kitų sąjunginių respublikų piliečiams.

9 straipsnisPiliečių teisminio atsiradimas ir išnykimas

Piliečio teisnumas atsiranda jo gimimo momentu ir išnyksta, jam mirus.

10 straipsnisPiliečių teisnumo turinys

Piliečiai gali turėti, sutinkamai su įstatymais, turtą kaip asmeninę nuosavybę, teisę naudotis gyvenamosiomis patalpomis ir kitokiu turtu, paveldėti turtą ir palikti jį testamentu, pasirinkti užsiėmimo rūšį ir gyvenamąją vietą, turėti mokslo, literatūros ir meno kūrinio, atradimo, išradimo, racionalizacinio pasiūlymo, pramoninio pavyzdžio autoriaus teises, taip pat turėti kitokias turtines ir asmenines ne turtines teises[10].

11 straipsnisPiliečių veiksnumas

Piliečio galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti sau civilines pareigas (civilinis veiksnumas) atsiranda visa apimtimi, pasiekus pilnametystę, tai yra suėjus aštuoniolikai metų amžiaus.

Tais atvejais, kai įstatymai leidžia sudaryti santuoką, prieš sueinant aštuoniolikai metų amžiaus, pilietis, kuriam nėra suėjęs šis amžius, įgyja civilinį veiksnumą visa apimtimi nuo santuokos sudarymo laiko. Jeigu paskiau santuoka nutraukiama arba pripažįstama negaliojančia dėl priežasčių, nesusijusių su santuokiniu amžiumi, nepilnametis įgytojo veiksnumo nenustoja.

12 straipsnisNeleistinumas apriboti piliečių teisnumą ir veiksnumą

Teisnumas arba veiksnumas niekam negali būti apribojamas kitaip, kaip tik įstatymo numatomais atvejais ir tvarka.

Sandoriai, kuriais siekiama apriboti teisnumą arba veiksnumą, negalioja.

13 straipsnisNepilnamečių iki penkiolikos metų amžiaus veiksnumas

Už nepilnamečius iki penkiolikos metų amžiaus sandorius jų vardu sudarinėja tėvai, įtėviai arba globėjai.

Nepilnamečiai iki penkiolikos metų amžiaus turi teisę savarankiškai sudarinėti smulkius buitinius sandorius.

Nepilnamečių iki penkiolikos metų amžiaus teisę įdėti į kredito įstaigas indėlius ir disponuoti jais nustato TSR Sąjungos įstatymai.

14 straipsnisNepilnamečių nuo penkiolikos iki aštuoniolikos metų amžiaus veiksnumas

Nepilnamečiai nuo penkiolikos iki aštuoniolikos metų amžiaus sandorius sudarinėja, turėdami tėvų, įtėvių arba rūpintojų sutikimą.

Jie turi teisę savarankiškai disponuoti savo uždarbiu ar stipendija, įgyvendinti autorines teises į savo kūrinius, atradimus, išradimus, racionalizacinius pasiūlymus ir pramoninius pavyzdžius, taip pat sudarinėti smulkius buitinius sandorius.

Esant pakankamam pagrindui, globos ir rūpybos organas gali, savo iniciatyva arba visuomeninių organizacijų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, apriboti arba atimti iš nepilnamečio nuo penkiolikos iki aštuoniolikos metų amžiaus teisę savarankiškai disponuoti savo uždarbiu ar stipendija.

Nepilnamečių nuo penkiolikos iki aštuoniolikos metų amžiaus teisę įdėti į kredito įstaigas indėlius ir disponuoti jais nustato TSR Sąjungos įstatymai[11].

15 straipsnisPiliečio pripažinimas neveiksniu

Pilietis, kuris dėl psichinės ligos arba silpnaprotystės negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar valdyti jų, gali būti teismine tvarka pripažįstamas neveiksniu. Šiuo atveju jam steigiama globa.

Pripažinto neveiksniu psichinio ligonio ar silpnapročio vardu sandorius sudarinėja jo globėjas.

Jeigu pripažintas neveiksniu pilietis pasveiksta arba jo sveikata žymiai pagerėja, teismas pripažįsta jį veiksniu. Jam įsteigta globa po to panaikinama.

16 straipsnisPiliečių, piktnaudžiaujančių alkoholiniais gėrimais arba narkotinėmis medžiagomis, veiksnumo apribojimas

Jeigu dėl piliečio piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais arba narkotinėmis medžiagomis jo šeima atsidūrė sunkioje materialinėje padėtyje, jo veiksnumas gali būti teismine tvarka apribojamas. Šiuo atveju jam steigiama rūpyba.

Taip apribojus veiksnumą, pilietis gali sudarinėti sandorius turto disponavimo reikalu, taip pat atsiimti darbo užmokestį, pensiją ar kitų rūšių pajamas ir disponuoti jais, tik turėdamas rūpintojo sutikimą, išskyrus smulkių buitinių sandorių sudarymą [12].

Piliečiui nustojus piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais arba narkotinėmis medžiagomis, teismas panaikina jo veiksnumo apribojimą. Jam įsteigta rūpyba po to panaikinama.

17 straipsnisGyvenamoji vieta

Gyvenamąja vieta laikoma ta vieta, kur pilietis nuolat ar daugiausia gyvena.

Nepilnamečių iki penkiolikos metų amžiaus ir globojamų piliečių gyvenamąja vieta laikoma atitinkamai jų tėvų, įtėvių arba globėjų gyvenamoji vieta.

18 straipsnisPiliečio pripažinimas nežinia kur esančiu

Pilietis gali būti teismine tvarka pripažįstamas nežinia kur esančiu, jeigu nuolatinėje jo gyvenamojoje vietoje vienerius metus nėra žinių, kur jis yra.

Jeigu negalima nustatyti dienos, kurią gautos apie nesantįjį paskutinės žinios, nežinia kur buvimo pradžia laikoma pirmoji diena mėnesio, einančio po to, kuriame buvo gautos apie nesantįjį paskutinės žinios, o jeigu to mėnesio negalima nustatyti,–ateinančių metų sausio pirmoji diena.

19 straipsnisNežinia kur esančio piliečio turto apsauga

Pripažinto nežinia kur esančiu piliečio turtui, remiantis teismo sprendimu, steigiama globa. Iš to turto duodamas išlaikymas piliečiams, kuriuos nežinia kur esantis pagal įstatymą privalo išlaikyti, ir padengiamas įsiskolinimas, kilęs iš kitų nežinia kur esančio prievolių.

Suinteresuotų asmenų pareiškimu, globos ir rūpybos organas gali, ir prieš sueinant vieneriems metams nuo tos dienos, kurią gautos paskutinės žinios apie nežinia kur esančio piliečio buvimo vietą, paskirti globėją jo turtui saugoti.

20 straipsnisSprendimo pripažinti pilietį nežinia kur esančiu panaikinimas

Jeigu pripažintas nežinia kur esančiu pilietis atvyksta arba paaiškėja jo buvimo vieta, teismas panaikina sprendimą pripažinti jį nežinia kur esančiu. Po to panaikinama jo turto globa.

21 straipsnisPiliečio paskelbimas mirusiu

Pilietis gali būti teismine tvarka paskelbiamas mirusiu, jeigu nuolatinėje jo gyvenamojoje vietoje nėra žinių apie jo buvimo vietą trejus metus, o jeigu jis dingo be žinios tokiomis aplinkybėmis, kurios sudarė mirties grėsmę arba duoda pagrindą spėti jį žuvus dėl tam tikro nelaimingo atsitikimo,–šešis mėnesius.

Karys ar kitas pilietis, dingęs be žinios ryšium su karo veiksmais, gali būti teismine tvarka paskelbiamas mirusiu ne anksčiau, kaip praėjus dvejiems metams nuo karo veiksmų pasibaigimo dienos.

Paskelbto mirusiu piliečio mirties diena laikoma ta diena, kuria įsiteisėja teismo sprendimas paskelbti jį mirusiu. Jeigu paskelbiamas mirusiu pilietis, dingęs be žinios tokiomis aplinkybėmis, kurios sudarė mirties grėsmę arba duoda pagrindą spėti jį žuvus dėl tam tikro nelaimingo atsitikimo, teismas gali pripažinti šio piliečio mirties diena spėjamo jo žuvimo dieną.

Piliečio paskelbimas mirusiu šio piliečio civilinių teisių ir pareigų atžvilgiu prilyginamas jo mirčiai.

22 straipsnisPaskelbto mirusiu piliečio atvykimo pasekmės

Jeigu paskelbtas mirusiu pilietis atvyksta arba paaiškėja jo buvimo vieta, teismas panaikina sprendimą paskelbti šį pilietį mirusiu.

Atvykusysis pilietis neturi teisės reikalauti grąžinti savo turtą, kuris, paskelbus jį mirusiu, yra paveldėtas. Tačiau tais atvejais, kai jis nežinia kur buvo dėl svarbių priežasčių, jis turi teisę, nepriklausomai nuo savo atvykimo laiko, reikalauti grąžinti savo turtą, išlikusį pas įpėdinius, taip pat turtą, perėjusį tretiesiems asmenims, jeigu šie, įgydami tą turtą, žinojo, kad jo savininkas yra gyvas. Jeigu tais pačiais atvejais turtas paveldėjimo teise atiteko valstybei ir buvo realizuotas, tai, panaikinus sprendimą paskelbti pilietį mirusiu, jam grąžinama suma, gauta, realizuojant turtą.

II. Juridiniai asmenys

23 straipsnisJuridinio asmens sąvoka

Juridiniais asmenimis laikomos organizacijos, kurios turi atskirą turtą, gali savo vardu įgyti turtines bei asmenines ne turtines teises ir turėti pareigas, būti ieškovais ir atsakovais teisme, arbitraže, arba trečiųjų teisme.

24 straipsnisJuridinių asmenų rūšys

Juridiniai asmenys yra: valstybinės įmonės ir kitokios valstybinės organizacijos, veikiančios ūkiskaitos pagrindais, turinčios joms priskirtas pagrindines bei apyvartines lėšas ir savarankišką balansą; įstaigos ir kitokios valstybinės organizacijos, išlaikomos iš valstybinio biudžeto ir turinčios savarankišką sąmatą, kurių vadovai turi kreditų tvarkytojų teises (išskyrus įstatymo nustatomas išimtis); valstybinės organizacijos, finansuojamos iš kitokių šaltinių ir turinčios savarankišką sąmatą bei savarankišką balansą; kolūkiai, tarpkolūkinės ir kitokios kooperatinės organizacijos ir jų susivienijimai, kitos visuomeninės organizacijos, taip pat, TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymų numatomais atvejais, šių organizacijų ir jų susivienijimų įmonės bei įstaigos, turinčios atskirą turtą ir savarankišką balansą; valstybinės-kolūkinės ir kitokios valstybinės-kooperatinės organizacijos; kitos organizacijos TSR Sąjungos įstatymų numatytais atvejais.

Šiame straipsnyje nurodytos įstaigos ir kitokios valstybinės organizacijos, išlaikomos iš valstybinio biudžeto, TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymų numatomais atvejais veikia atitinkamai TSR Sąjungos arba Lietuvos TSR vardu [13].

14

25 straipsnisJuridinio asmens įstatai (nuostatai)

Juridinis asmuo veikia, remdamasis įstatais (nuostatais). Įstaigos ir kitokios valstybinės organizacijos, išlaikomos iš valstybinio biudžeto, o TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymų numatomais atvejais taip pat ir kitos organizacijos gali veikti, remdamosi bendrais tos rūšies organizacijų nuostatais.

26 straipsnisJuridinio asmens teisnumas

Juridinis asmuo turi civilinį teisnumą sutinkamai su nustatytais jo veiklos tikslais.

Juridinio asmens teisnumas atsiranda jo įstatų (nuostatų) patvirtinimo momentu, o tais atvejais, kai juridinis asmuo turi veikti, remdamasis bendrais tos rūšies organizacijų nuostatais,–tuo momentu, kada kompetentingas organas išleidžia nutarimą jį įsteigti. Jeigu įstatai turi būti įregistruojami, juridinio asmens teisnumas atsiranda jų įregistravimo momentu.

27 straipsnisJuridinių asmenų įsteigimas

Juridiniai asmenys steigiami TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymų nustatoma tvarka, o tos visuomeninės organizacijos, kurių steigimo tvarkos įstatymai nenustato,–jų įstatų (nuostatų) numatoma tvarka.

28 straipsnisJuridinio asmens organai

Juridinis asmuo įgyja civilines teises ir prisiima civilines pareigas, taip pat įgyvendina jas per savo organus, kurie veikia jiems pagal įstatymą arba įstatus (nuostatus) suteiktų teisių ribose.

Juridinio asmens organų skyrimo arba rinkimo tvaiką nustato jo įstatai (nuostatai).

29 straipsnisJuridinio asmens pavadinimas

Juridinis asmuo turi savo pavadinimą.

Ūkinių organizacijų teises ir pareigas, susijusias su naudojimusi firminiu pavadinimu, gamybinėmis markėmis ir prekių ženklais, nustato TSR Sąjungos įstatymai.

30 straipsnisJuridinio asmens buveinė

Juridinio asmens buveine laikoma ta vieta, kurioje yra nuolat veikiantis jo organas.

31 straipsnisJuridinio asmens filialai ir atstovybės

Juridinis asmuo gali steigti filialus ir atstovybes TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymų nustatoma tvarka.

Filialo ar atstovybės vadovas veikia, remdamasis įgaliojimu, duotu jam atitinkamo juridinio asmens.

32 straipsnisJuridinio asmens atsakomybė pagal savo prievoles

Juridinis asmuo atsako pagal savo prievoles jam priklausančiu (jam priskirtu) turtu, į kurį pagal TSR Sąjungos įstatymus ir šį kodeksą (101, 104, 105, 108 straipsnius) gali būti nukreipiamas išieškojimas [14].

33 straipsnisValstybės ir valstybinių organizacijų atsakomybės pagal jų prievoles atribojimas

Valstybė neatsako pagal valstybinių organizacijų, kurios yra juridiniai asmenys, prievoles, o šios organizacijos neatsako pagal valstybės prievoles.

Sąlygas ir tvarką skirti lėšoms įstaigų ir kitokių valstybinių organizacijų, išlaikomų iš valstybinio biudžeto, įsiskolinimui padengti, jei tas įsiskolinimas negali būti padengtas iš jų sąmatos, nustato TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymai.

34 straipsnisValstybinės organizacijos ir jai pavaldžios įmonės, kooperatinės ar kitos visuomeninės organizacijos ir jos įmonės atsakomybės pagal jų prievoles atribojimas

Valstybinė organizacija neatsako pagal jai pavaldžios įmonės, kuri yra juridinis asmuo, prievoles, taip pat ir ši įmonė neatsako pagal organizacijos, kuriai ji pavaldi, prievoles.

Kooperatinė ar kita visuomeninė organizacija neatsako pagal savo įmonės, kuri yra juridinis asmuo, prievoles, taip pat ši įmonė neatsako pagal tos kooperatinės ar kitos visuomeninės organizacijos prievoles.

Išimtys iš šių taisyklių leidžiamos TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymų numatomais atvejais.

35 straipsnisKooperatyvų susivienijimo ir jo sudėtyje esančių kooperatinių organizacijų atsakomybės pagal jų prievoles atribojimas

Kooperatyvų susivienijimas neatsako pagal jo sudėtyje esančių kooperatinių organizacijų prievoles, taip pat ir šios organizacijos neatsako pagal kooperatyvu susivienijimo, kurio sudėtyje jos yra, prievoles, jeigu tokios atsakomybės nenumato įstatymas ar įstatai.

36 straipsnisKooperatinės, valstybinės-kooperatinės ar kitos visuomeninės organizacijos ir jos narių (dalyvių) atsakomybės pagal jų prievoles atribojimas

Kooperatinės ar kitos visuomeninės organizacijos nariai neatsako pagal jos prievoles, jeigu atskiroms kooperatinių organizacijų rūšims ko kita nenumato įstatymas arba jų įstatai.

Kooperatinė ar kita visuomeninė organizacija neatsako pagal savo narių prievoles. Nukreipti išieškojimą į kooperatinės organizacijos nario pajinį įnašą neleidžiama, išskyrus tuos atvejus, kai skolininkas pasitraukia iš organizacijos narių sudėties.

Kolūkiai–tarpkolūkinės organizacijos dalyviai, taip pat valstybinės-kolūkinės ar kitokios valstybinės-kooperatinės organizacijos dalyviai neatsako pagal jos prievoles. Organizacijos nuostoliai gali būti paskirstomi tarp jos dalyvių sutinkamai su jos įstatais (nuostatais).

Tarpkolūkinės, valstybinės-kolūkinės ir kitokios valstybinės-kooperatinės organizacijos neatsako pagal savo dalyvių prievoles.

37 straipsnisJuridinių asmenų pasibaigimas

Juridiniai asmenys pasibaigia likvidavimo arba reorganizavimo (sujungimo, padalijimo ar prijungimo) būdu.

Valstybinės organizacijos, kurios yra juridiniai asmenys, pasibaigia, remiantis sprendimu tų organų, kurie jas savo sprendimu steigia.

Kooperatinės, taip pat valstybinės-kolūkinės ir kitokios valstybinės-kooperatinės organizacijos pasibaigia, remiantis įstatyme ir jų įstatuose (nuostatuose) nurodomais pagrindais.

Visuomeninės organizacijos pasibaigia, remiantis jų įstatuose nurodomais pagrindais.

Kooperatines, valstybinės-kolūkinės, kitokias valstybinės-kooperatinės ir kitas visuomenines organizacijas reorganizuoti leidžiama tik jų narių (dalyvių) visuotinių susirinkimų arba įgaliotinių susirinkimų nutarimu.

Juridinių asmenų likvidavimo ir reorganizavimo tvarką nustato TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymai, taip pat kooperatinių ir kitų visuomeninių organizacijų įstatai (nuostatai).

38 straipsnisTurto perėjimas, juridinį asmenį reorganizavus

Juridinį asmenį reorganizavus, jo turtas (teisės ir pareigos) pereina:

Turtas pereina perduodamojo balanso pasirašymo dieną, jeigu ko kita nenumato įstatymas arba reorganizavimo reikalu priimtas nutarimas.

39 straipsnisTurto, likusio, likvidavus kooperatinę, valstybinę-kooperatinę ar kitą visuomeninę organizaciją, sunaudojimas

Turtas, likęs, patenkinus visų likviduotos kooperatinės ar kitos visuomeninės organizacijos kreditorių reikalavimus, sunaudojamas, jeigu ko kita nenustato įstatymas, pajiniams ar kitokiems grąžintiniems įnašams grąžinti. Likusi dalis perduodama aukštesnei kooperatinei ar kitai visuomeninei organizacijai, o jeigu jos nėra,–atitinkamam valstybės organui.

Turtas, likęs, patenkinus visų likviduotos tarpkolūkines, valstybinės-kolūkinės ar kitokios valstybinės-kooperatinės organizacijos kreditorių reikalavimus, paskirstomas tarp jos dalyvių proporcingai jų įnašams.

Trečiasis skirsnis SANDORIAI I. Sandorių sąvoka ir forma

40 straipsnisSandorių sąvoka ir rūšys

Sandoriais laikomi piliečių ir organizacijų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas.

Sandoriai gali būti vienašaliai ir dvišaliai arba daugiašaliai (sutartys).

41 straipsnisSandorių forma

Sandoriai sudaromi žodžiu arba rašytine forma (paprasta ar notarine).

Sandoris, kuriam įstatymas nenustato tam tikros formos, laikomas sudarytu taip pat ir tuo atveju, kai iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį.

Tylėjimas laikomas valios sudaryti sandorį išreiškimu tik TSR Sąjungos ar Lietuvos TSR įstatymų numatytais atvejais.

42 straipsnisŽodinė sandorių forma

Sandoriai, kuriems įstatymas nenustato rašytinės formos, gali būti sudaromi žodžiu.

43 straipsnisRašytinė sandorių forma

Rašytine forma turi būti sudaromi:

44 straipsnisNotarines sandorių formos privalomumas

Sandorius notariškai patvirtinti privaloma tik įstatymo numatomais atvejais.

45 straipsnisRašytine forma sudaromų sandorių pasirašymas

Sandorius, sudaromus rašytine forma, turi pasirašyti juos sudarą asmenys.

Jeigu pilietis dėl fizinio trūkumo, ligos ar kitokių priežasčių negali pats pasirašyti, tai, jo pavedimu, sandorį gali už jį pasirašyti kitas pilietis. To piliečio parašą turi paliudyti arba organizacija, kurioje jis dirba ar mokosi, arba butų eksploatavimo organizacija užtikrinanti namo, kuriame jis gyvena, eksploatavimą, arba stacionarinės gydymo įstaigos, kurioje jis gydomas, administracija, arba atitinkamo karinio dalinio vadovybė, kai sandorį sudaro karys, arba esančio tolimajame plaukiojime jūrų laivo kapitonas, arba notarinis organas, kartu nurodydami priežastį, dėl kurios sudarantysis sandorį negalėjo pats pasirašyti[15].

46 straipsnisSandorių sudarymas kitokia, negu įstatymo leidžiama, forma

Sandoriai, kuriuos įstatymas leidžia sudaryti žodžiu, gali būti sudaromi taip pat paprasta rašytine ir notarine forma. Notarine forma gali būti sudaromi ir tie sandoriai, kuriems sudaryti įstatymas nustato paprastą rašytinę formą.

II. Negaliojantys sandoriai

47 straipsnisSandorio, kuris neatitinka įstatymo reikalavimų, negaliojimas

Sandoris, neatitinkantis įstatymo reikalavimų, negalioja.

Kai sandoris negalioja, kiekviena iš jo šalių privalo grąžinti antrajai šaliai visa tai, ką yra gavusi pagal sandorį, o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra,–atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatyme nenumatytos kitokios sandorio negaliojimo pasekmės.

48 straipsnisSandorio, sudaryto, turint tikslą, žinomai priešingą valstybės ir visuomenės interesams, negaliojimas

Negalioja sandoris, sudarytas, turint tikslą, žinomai priešingą socialistinės valstybės ir visuomenės interesams.

Jeigu sandoris negalioja dėl pagrindo, numatyto šio straipsnio pirmojoje dalyje, tai, esant abiejų šalių tyčiai,–kai sandorį yra įvykdžiusios abi šalys,–išieškoma į valstybės pajamas visa, ką jos yra gavusios pagal sandorį, o kai sandorį yra įvykdžiusi viena šalis, iš antrosios šalies išieškoma į valstybės pajamas visa, ką ji yra gavusi, ir visa, kas priklausė pirmajai šaliai gauti iš jos kaip atlyginimas už tai, ką ji yra gavusi; o esant tik vienos iš šalių tyčiai, visa, ką ta šalis yra gavusi pagal sandorį, turi būti grąžinama antrajai šaliai, o tai, ką pastaroji yra gavusi arba kas priklausė jai gauti kaip atlyginimas už tai, ką ji yra įvykdžiusi, išieškoma į valstybės pajamas.

49 straipsnisJuridinio asmens sandorio, prieštaraujančio jo tikslams, negaliojimas

Negalioja sandoris, juridinio asmens sudarytas, prieštaraujant tikslams, nurodytiems jo įstatuose, nuostatuose ar bendruose tos rūšies organizacijų nuostatuose.

Tokiems sandoriams atitinkamai taikomos taisyklės, numatytos šio kodekso 47 ar 48 straipsniuose.

50 straipsnisNeveiksnaus piliečio sudaryto sandorio negaliojimas

Negalioja sandoris, sudarytas nepilnamečio iki penkiolikos metų amžiaus, išskyrus smulkius buitinius sandorius ir šio kodekso 13 straipsnio trečiojoje dalyje nurodytus sandorius.

Negalioja taip pat sandoris, sudarytas piliečio, kuris pripažintas neveiksniu dėl psichinės ligos ar silpnaprotystės.

Šiais atvejais, be pasekmių, numatytų šio kodekso 47 straipsnio antrojoje dalyje, veiksnioji šalis privalo atlyginti antrajai šaliai šios turėtas išlaidas, taip pat jos turto netekimą ar sužalojimą, jeigu veiksnioji šalis žinojo arba turėjo žinoti, kad antroji šalis yra neveiksni.

51 straipsnisTariamojo sandorio negaliojimas

Negalioja sandoris, sudarytas tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių pasekmių.

Tokiam sandoriui taikomos taisyklės, numatytos šio kodekso 47 straipsnio antrojoje dalyje.

52 straipsnisApsimestinio sandorio negaliojimas

Jeigu sandoris sudarytas, siekiant pridengti kitą sandorį, taikomos taisyklės, liečiančios tą sandorį, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje.

53 straipsnisPripažinimas negaliojančiu sandorio, kurį sudaro nepilnametis nuo penkiolikos iki aštuoniolikos metų amžiaus

Sandoris, sudarytas nepilnamečio nuo penkiolikos iki aštuoniolikos metų amžiaus be savo tėvų, įtėvių ar rūpintojų sutikimo, išskyrus sandorius, kuriuos jis pagal įstatymą turi teisę sudarinėti savarankiškai (14 straipsnis), gali būti teismine tvarka pripažįstamas negaliojančiu pagal tėvų, įtėvių ar rūpintojų ieškinį.

Jeigu toksai sandoris pripažintas negaliojančiu, taikomos taisyklės, numatytos šio kodekso 50 straipsnio trečiojoje dalyje.

54 straipsnisPripažinimas negaliojančiu sandorio, sudaryto tokio piliečio, kuris negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės

Sandoris, sudarytas piliečio, kuris, nors ir būdamas veiksnus, jo sudarymo momentu buvo tokios būsenos, kada negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar valdyti jų, gali būti teismine tvarka pripažįstamas negaliojančiu pagal šio piliečio ieškinį.

Jeigu toksai sandoris pripažintas negaliojančiu, tai, be pasekmių, numatytų šio kodekso 47 straipsnio antrojoje dalyje, šaliai, kuri sandorio sudarymo momentu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar valdyti jų, antroji šalis atlygina jos turėtas išlaidas, taip pat jos turto netekimą ar sužalojimą, jeigu antroji šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad sudariusysis su ja sandorį pilietis buvo tokios būsenos.

55 straipsnisPripažinimas negaliojančiu sandorio, kurį sudaro pilietis, piktnaudžiaujantis alkoholiniais gėrimais arba narkotinėmis medžiagomis

Sandoris turto disponavimo reikalu, sudarytas piliečio, kurio veiksnumas yra apribotas dėl jo piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais arba narkotinėmis medžiagomis, be rūpintojo sutikimo, išskyrus smulkius buitinius sandorius, gali būti teismine tvarka pripažįstamas negaliojančiu pagal rūpintojo ieškinį.

Jeigu toksai sandoris pripažintas negaliojančiu, taikomos taisyklės, numatytos šio kodekso 50 straipsnio trečiojoje dalyje.

56 straipsnisPripažinimas negaliojančiu sandorio, sudaryto suklydimo įtakoje

Sandoris, sudarytas suklydimo, turinčio esminę reikšmę, įtakoje gali būti teismine arba arbitražine tvarka pripažįstamas negaliojančiu pagal šalies, veikusios suklydimo įtakoje, ieškinį.

Jeigu toksai sandoris pripažintas negaliojančiu, taikomos taisyklės, numatytos šio kodekso 47 straipsnio antrojoje dalyje. Be to, šalis, pagal kurios ieškinį sandoris pripažintas negaliojančiu, turi teise, reikalauti iš antrosios šalies atlyginti savo turėtas išlaidas, taip pat savo turto netekimą ar sužalojimą, jeigu įrodo, kad suklydo dėl antrosios šalies kaltės. Jeigu tai neįrodyta, tai šalis, pagal kurios ieškinį sandoris pripažintas negaliojančiu, privalo atlyginti antrajai šaliai šios turėtas išlaidas, taip pat jos turto netekimą ar sužalojimą.

57 straipsnis

Pripažinimas negaliojančiu sandorio, sudaryto apgaulės, smurto ar grasinimo įtakoje, taip pat dėl šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi ar dėl susidėjusių sunkių aplinkybių Sandoris, sudarytas apgaulės, smurto ar grasinimo įtakoje arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi, taip pat sandoris, kurį pilietis dėl susidėjusių sunkių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sau sąlygomis, gali būti teismine tvarka pripažįstamas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį arba pagal valstybinės, kooperatinės ar kitos visuomeninės organizacijos ieškinį.

Jeigu sandoris pripažintas negaliojančiu dėl vieno iš nurodytų pagrindų, tai antroji šalis privalo grąžinti nukentėjusiajam visa, ką ji yra gavusi pagal sandorį, o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra,–atlyginti to vertę pinigais. Turtas, kurį nukentėjusysis gavo pagal sandorį, taip pat tai, kas jam priklausė kaip atlyginimas už perduotą antrajai šaliai turtą, perduodama į valstybės pajamas. Jeigu negalima perduoti turto į valstybės pajamas natūra, tai išieškoma jo vertė pinigais.

Be to, antroji šalis atlygina nukentėjusiajam jo turėtas išlaidas, taip pat jo turto netekimą ar sužalojimą.

58 straipsnisSandorio negaliojimas, nesilaikius įstatymo reikalaujamos formos

Įstatymo reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kada tokia pasekmė yra įsakmiai nurodyta įstatyme.

Įstatymo reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, esant ginčui, remtis sandoriui patvirtinti liudytojų parodymais, o įstatyme įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį.

Įstatymo reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį.

Jeigu sandoris negalioja dėl įstatymo reikalaujamos formos nesilaikymo, tai atsiranda pasekmės, numatytos šio kodekso 47 straipsnio antrojoje dalyje.

Jeigu viena iš šalių visiškai ar dalinai įvykdė sandorį, kuriam būtinas notarinis patvirtinimas, o antroji šalis vengia sandorį notariškai įforminti, tai teismas, įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu, turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu. Šiuo atveju sandorį po to notariškai įforminti nebereikia.

Užsienio prekybos sandorių formos ir jų pasirašymo tvarkos (606 straipsnis) nesilaikymas sandorį daro negaliojantį.

59 straipsnisMomentas, nuo kurio pripažintas negaliojančiu sandoris laikomas negaliojančiu

Pripažintas negaliojančiu sandoris laikomas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento.

Tačiau, jeigu iš sandorio turinio išplaukia, kad pripažinti jį negaliojančiu nuo jo sudarymo momento negalima, tai jis gali būti pripažintas negaliojančiu tik ateičiai.

60 straipsnisSandorio dalies negaliojimo pasekmės

Sandorio dalies negaliojimas nedaro negaliojančių kitų jo dalių, jeigu galima tarti, kad sandoris būtų buvęs sudarytas, ir neįtraukiant negaliojančios jo dalies.

III. Sąlyginiai sandoriai

61 straipsnisSąlyginio sandorio sudarymas

Teisių arba pareigų atsiradimas, pasikeitimas ar pasibaigimas gali būti sandoryje padarytas priklausomas nuo tam tikrų sąlygų įvykimo.

Sandoris laikomas sudarytu su atidedamąja sąlyga, jeigu šalys sandoriu nustatomų teisių ir pareigų atsiradimą padarė priklausomą nuo tokios aplinkybės, apie kurią nežinoma, ar ji įvyks, ar neįvyks.

Sandoris laikomas sudarytu su naikinamąja sąlyga, jeigu šalys sandoriu nustatomų teisių ir pareigų pasibaigimą padarė priklausomą nuo aplinkybės, apie kurią nežinoma, ar ji įvyks, ar neįvyks.

62 straipsnisNesąžiningo sukliudymo ar padėjimo sąlygai įvykti pasekmės

Jeigu sąlygai įvykti nesąžiningai sukliudė šalis, kuriai sąlygos įvykimas nenaudingas, tai sąlyga pripažįstama įvykusia.

Jeigu sąlygai įvykti nesąžiningai padėjo šalis, kuriai sąlygos įvykimas naudingas, tai sąlyga pripažįstama neįvykusią.

Ketvirtasis skirsnis ATSTOVAVIMAS IR ĮGALIOJIMAS I. Atstovavimas

63 straipsnisSandorių sudarymas per atstovus

Piliečiai ir juridiniai asmenys turi teisę sudarinėti sandorius per atstovus, išskyrus tuos sandorius, kurie dėl savo pobūdžio gali būti piliečių sudaromi tiktai asmeniškai, ir kitokius sandorius, nurodomus įstatyme.

Atstovais gali būti tiek juridiniai asmenys, tiek ir veiksnūs piliečiai.

64 straipsnisPer atstovą sudaryto sandorio veikimas

Sandoris, vieno asmens (atstovo) sudarytas kito asmens (atstovaujamojo) vardu pagal įgalinimą, pagrįstą įgaliojimu, įstatymu ar administraciniu aktu, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilinės teises ir pareigas.

Įgalinimas taip pat gali būti matomas iš aplinkybių, kuriomis atstovas veikia (pardavėjas mažmeninėje prekyboje, kasininkas ir pan.).

65 straipsnisAtstovo teisių sudarinėti sandorius apribojimas

Atstovas negali sudarinėti atstovaujamojo vardu sandorių nei su pačiu savim, nei su kitu asmeniu, kurio atstovas jis yra tuo pačiu metu.

66 straipsnisPasekmės, kylančios tuo atveju, kai sandoris sudaromas neįgalinto asmens arba perviršijant įgalinimą

Sandoris, sudarytas kito asmens vardu neįgalinto sudaryti sandorį asmens arba perviršijant įgalinimą, sukuria, pakeičia ir panaikina teises ir pareigas atstovaujamajam tik tuo atveju, kai atstovaujamasis po to pritaria visam šiam sandoriui arba viršijančiai įgalinimą jo daliai.

Paskesnis atstovaujamojo pritarimas sandorį padaro galiojantį nuo jo sudarymo momento.

II. Įgaliojimas

67 straipsnisĮgaliojimo sąvoka

Įgaliojimu laikomas rašytinis įgalinimas, vieno asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui santykiuose su trečiaisiais asmenimis.

68 straipsnisNotarinis įgaliojimo patvirtinimas

Turi būti notariškai patvirtinamas:

Notariškai patvirtintiems prilyginami:

69 straipsnisSupaprastintas įgaliojimo patvirtinimas

Įgaliojimą, piliečio duodamą gauti korespondencijai, konkrečiai imant, gauti siunčiamiems pinigams ir siuntiniams, taip pat gauti darbo užmokesčiui ir kitokiems mokėjimams, susijusiems su darbo santykiais, gauti autoriniam atlyginimui už savo kūrinius, atradimus, išradimus ir racionalizacinius pasiūlymus, gauti pensijoms, pašalpoms, stipendijoms, sumoms iš valstybinių darbo taupomųjų kasų ir įkeistiems ar duotiems apsaugoti daiktams, gali patvirtinti arba organizacija, kurioje pilietis dirba ar mokosi, arba butų eksploatavimo organizacija užtikrinanti namo, kuriame jis gyvena, eksploatavimą, arba stacionarinė gydymo įstaiga, kurioje jis gydosi, arba esančio tolimajame plaukiojime jūrų laivo kapitonas[17].

70 straipsnisValstybinių, kooperatinių ir kitų visuomeninių organizacijų įgaliojimai

Valstybinės organizacijos duodamą įgaliojimą pasirašo jos vadovas; be to, jame užspaudžiamas tos organizacijos antspaudas.

Kooperatinės ar kitos visuomeninės organizacijos duodamą įgaliojimą pasirašo asmenys, kuriems šią teisę suteikia jos įstatai (nuostatai); be to, jame užspaudžiamas šios organizacijos antspaudas.

Valstybinės, kooperatinės ar kitos visuomeninės organizacijos duodamą įgaliojimą pinigams ir kitoms turtinėms vertybėms gauti ar išduoti turi pasirašyti taip pat ir šios organizacijos vyriausiasis (vyresnysis) buhalteris.

Įgaliojimų operacijoms banke atlikti ir įgaliojimų sandoriams užsienio prekybos srityje sudarinėti išdavimo tvarką bei formą nustato specialios taisyklės.

71 straipsnisĮgaliojimu suteikiamų juridiniam asmeniui įgalinimų ribos

Juridiniam asmeniui įgaliojimas gali būti duodamas tiktai sudaryti sandoriams, kurie neprieštarauja jo įstatams (nuostatams) arba bendriems tos rūšies organizacijų nuostatams.

72 straipsnisĮgaliojimo terminas

Įgaliojimo terminas negali būti ilgesnis kaip treji metai. Jeigu terminas įgaliojime nenurodytas, tai įgaliojimas galioja vienerius metus nuo jo sudarymo dienos.

Valstybinio notaro patvirtintas įgaliojimas, skirtas veiksmams atlikti užsienyje, kuriame nenurodytas jo galiojimo laikas, galioja, kol jį panaikina asmuo, išdavęs įgaliojimą [18].

Įgaliojimas, kuriame nenurodyta jo sudarymo data, negalioja.

73 straipsnisPergaliojimas

Įgaliotinis turi pats atlikti tuos veiksmus, kuriuos atlikti jis įgalintas. Jis gali perįgalioti juos atlikti kitą asmenį tik tuo atveju, kai jam tokią teisę suteikia gautasis įgaliojimas arba kai jis dėl susidėjusių aplinkybių priverstas tai padaryti, kad apsaugotų įgaliotojo interesus.

Įgaliojimas, duodamas perįgaliojimo būdu, turi būti notariškai patvirtinamas.

Perįgaliojimo būdu duodamo įgaliojimo terminas negali būti ilgesnis už įgaliojimo, kurio pagrindu jis duodamas, terminą.

Perdavusysis įgalinimus kitam asmeniui turi painformuoti apie tai įgaliotoją ir pranešti jam reikiamas žinias apie asmenį, kuriam perduoti įgalinimai. Jeigu įgaliotinis šios pareigos neįvykdo, tai jis atsako už to asmens, kuriam įgalinimus perdavė, veiksmus, kaip už savo paties veiksmus.

74 straipsnisTeisė panaikinti įgaliojimą bei perįgaliojimą ir teisė nuo jų atsisakyti

Įgaliotojas turi teisę bet kada panaikinti įgaliojimą, o įgaliotinis–atsisakyti nuo jo.

Perįgaliojimą gali bet kada panaikinti tiek įgaliotojas, tiek ir įgaliotinis. Savo ruožtu ir asmuo, kuriam įgaliojimas duotas perįgaliojimo būdu, gali bet kada nuo jo atsisakyti.

Susitarimas atsisakyti nuo šios teisės negalioja.

75 straipsnisĮgaliojimo pasibaigimas

Įgaliojimas pasibaigia:

Pasibaigus įgaliojimui, netenka galios ir perįgaliojimas.

76 straipsnisĮgaliotojo pareiga pranešti apie įgaliojimo pasibaigimą

Apie įgaliojimo panaikinimą (75 straipsnio pirmosios dalies 2 punktas) įgaliotojas privalo pranešti įgaliotiniui, taip pat jam žinomiems tretiesiems asmenims, santykiuose su kuriais atstovauti duotas įgaliojimas. Tokią pat pareigą turi įgaliotojo teisių perėmėjai, kai įgaliojimas pasibaigia šio kodekso 75 straipsnio pirmosios dalies 4 ir 6 punktuose numatytais pagrindais.

Teisės ir pareigos, atsiradusios kaip įgaliotinio veiksmų rezultatas iki to laiko, kada įgaliotinis sužinojo ar turėjo sužinoti apie įgaliojimo pasibaigimą, lieka galioti įgaliotojui ir jo teisių perėmėjams trečiųjų asmenų atžvilgiu. Ši taisyklė netaikoma, jeigu trečiasis asmuo žinojo ar turėjo žinoti, kad įgaliojimas pasibaigė.

Įgaliojimui pasibaigus, įgaliotinis ar jo teisių perėmėjai privalo tuojau grąžinti įgaliojimą įgaliotojui ar jo teisių perėmėjams.

Penktasis skirsnis TERMINAI

77 straipsnisTermino apibrėžimas

Įstatymu ar sandoriu nustatytas arba teismo, arbitražo ar trečiųjų teismo paskiriamas terminas apibrėžiamas kalendorine data ar pasibaigimu laiko tarpo, skaičiuojamo metais, mėnesiais, savaitėmis, dienomis ir valandomis.

Terminas gali būti apibrėžiamas, taip pat ir nurodant įvykį, kuris neišvengiamai turi įvykti.

78 straipsnisTermino eigos pradžia

Termino eiga prasideda rytojaus dieną po tos kalendorinės datos arba to įvykio, kuriais apibrėžta jo pradžia.

79 straipsnisMetais ir mėnesiais skaičiuojamo termino pasibaigimas

Metais skaičiuojamas terminas pasibaigia atitinkamą paskutinių termino metų mėnesį ir dieną.

Mėnesiais skaičiuojamas terminas pasibaigia atitinkamą termino paskutinio mėnesio dieną.

Jeigu metais ar mėnesiais skaičiuojamo termino pabaiga tenka tokiam mėnesiui, kuriame atitinkamos dienos nėra, tai terminas pasibaigia paskutinę to mėnesio dieną.

80 straipsnisSavaitėmis skaičiuojamo termino pasibaigimas

Savaitėmis skaičiuojamas terminas pasibaigia atitinkamą paskutinės termino savaitės dieną.

81 straipsnisNe darbo dieną sueinančio termino pasibaigimas

Jeigu paskutinė termino diena tenka ne darbo dienai, tai termino pasibaigimo diena laikoma po jos einanti darbo diena.

82 straipsnisVeiksmų atlikimas paskutinę termino dieną

Jeigu terminas nustatytas kuriam nors veiksmui atlikti, tai šis veiksmas turi būti atliktas iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos. O jeigu veiksmas turi būti atliktas organizacijoje, terminas pasibaigia tą valandą, kurią šioje organizacijoje pagal nustatytas taisykles pasibaigia atitinkamos operacijos.

Visi rašytiniai pareiškimai ir pranešimai, įteikti paštui ar telegrafui iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos, laikomi atliktais laiku.

Šeštasis skirsnis IEŠKININĖ SENATIS

83 straipsnisIeškininės senaties sąvoka

Pasibaigus įstatymo nustatytam terminui, išnyksta teisė į ieškininę pažeistos teisės gynybą (ieškininė senatis).

Pasibaigus pagrindinio reikalavimo ieškininės senaties terminui, išnyksta teisė ir į papildomųjų reikalavimų (netesybų, laidavimo ir pan.) gynybą, nors jų senaties terminas dar nebūtų pasibaigęs.

84 straipsnisIeškininės senaties terminai

Bendras ieškininės senaties terminas nustatomas trejų metų, o valstybinių organizacijų, kolūkių ir kitokių kooperatinių bei kitų visuomeninių organizacijų tarpusavio ieškiniams–vienerių metų.

Sutrumpintus ieškininės senaties terminus nustato TSR Sąjungos įstatymai atskiroms rūšims reikalavimų, kylančių iš santykių, kurių reguliavimas priskirtas TSR Sąjungos žiniai, ir Lietuvos TSR įstatymai–kitokiems reikalavimams.

Sutrumpintas šešių mėnesių ieškininės senaties terminas taikomas, konkrečiai imant:

Ieškiniams dėl pastatų ir įrenginių trūkumų taikomas sutrumpintas senaties terminas, nurodytas šio kodekso 389 straipsnyje.

Ieškiniams, kylantiems iš krovinių, keleivių ir bagažo pervežimo, taikomi sutrumpinti senaties terminai, nurodyti šio kodekso 453 straipsnyje, o ieškiniams, kylantiems iš ryšių organų santykių su klientūra,–sutrumpinti senaties terminai, nurodyti TSR Sąjungos ryšių įstatuose.

Šalių susitarimu pakeisti ieškininės senaties terminus ir jų skaičiavimo tvarką neleidžiama.

85 straipsnisIeškininės senaties taikymas

Reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas, arbitražas arba trečiųjų teismas priima nagrinėti nepriklausomai nuo ieškininės senaties termino pasibaigimo.

Ieškininę senatį teismas, arbitražas arba trečiųjų teismas taiko nepriklausomai nuo šalių pareiškimo.

86 straipsnisIeškininės senaties termino eigos pradžia

Ieškininės senaties termino eiga prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Išimtis iš šios taisyklės, taip pat pagrindus, kuriais ieškininės senaties terminų eiga sustabdoma ir nutraukiama, nustato TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymai.

87 straipsnisIeškininės senaties terminas, pasikeitus prievolėje asmenims

Asmenų pasikeitimas prievolėje nepakeičia ieškininės senaties termino.

88 straipsnisIeškininės senaties termino eigos sustabdymas

Ieškininės senaties termino eiga sustabdoma:

Ieškininės senaties termino eiga sustabdoma ta sąlyga, jeigu šiame straipsnyje nurodytos aplinkybės atsirado arba tebebuvo paskutiniais šešiais ieškininės senaties termino mėnesiais, o kai tas terminas trumpesnis, negu šeši mėnesiai,–viso ieškininės senaties termino eigoje.

Nuo tos dienos, kurią pasibaigė aplinkybė, buvusi pagrindas ieškininei senačiai sustabdyti, senaties terminas eina toliau. Tuo atveju likusi termino dalis prailginama iki šešių mėnesių, o jeigu ieškininės senaties terminas buvo trumpesnis, negu šeši mėnesiai,–iki viso ieškininės senaties termino.

89 straipsnisIeškininės senaties termino eigos nutraukimas

Ieškininės senaties termino eigą nutraukia ieškinio pareiškimas nustatyta tvarka.

Ginčams, kuriuose bent viena iš šalių yra pilietis, ieškininės senaties termino eigą nutraukia taip pat įpareigotojo asmens atlikimas tokių veiksmų, kurie liudija, kad jis pripažįsta skolą.

Po nutraukimo ieškininės senaties termino eiga prasideda iš naujo. Laikas, išėjęs iki nutraukimo, į naują terminą neįskaitomas.

Pareiškimas ieškinio, kuris teismo paliktas nenagrinėtas, ieškininės senaties termino eigos nenutraukia.

Jeigu teismas palieka nenagrinėtą ieškinį, pareikštą baudžiamojoje byloje, tai prasidėjęs prieš ieškinio pareiškimą ieškininės senaties terminas eina toliau nuo nuosprendžio, kuriuo ieškinys paliktas nenagrinėtas, įsiteisėjimo dienos.

90 straipsnisIeškininės senaties termino pasibaigimo pasekmės

Ieškininės senaties termino pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškiniui atmesti.

Jeigu teismas, arbitražas arba trečiųjų teismas pripažįsta, kad ieškininės senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama.

91 straipsnisSutrumpintų ieškininės senaties terminų sustabdymas, nutraukimas ir atnaujinimas

Ieškininės senaties terminų sustabdymo, nutraukimo ir atnaujinimo taisyklės (88-90 straipsniai) taikomos taip pat ir sutrumpintiems ieškininės senaties terminams, jeigu įstatymas nenustato ko kita.

92 straipsnisPasekmės, atsirandančios, skolininkui įvykdžius pareigą po to, kai ieškininės senaties terminas pasibaigė

Skolininkas, įvykdęs pareigą po to, kai pasibaigė ieškininės senaties terminas, neturi teisės reikalauti grąžinti tai, kas įvykdyta, nors įvykdymo momentu jis ir nežinojo, kad senaties terminas yra pasibaigęs.

Pasekmes, atsirandančias, įvykdžius pareigą po to, kai pasibaigė ieškininės senaties terminai, santykiuose tarp valstybinių organizacijų ir jų santykiuose su kooperatinėmis (išskyrus kolūkius) bei kitomis visuomeninėmis organizacijomis, nustato TSR Sąjungos įstatymai.

93 straipsnisReikalavimai, kuriems ieškininė senatis netaikoma

Ieškininė senatis netaikoma:

Septintasis skirsnis KOLIZINĖS NORMOS

94 straipsnisKitų sąjunginių respublikų civilinių įstatymų taikymas

Lietuvos Tarybų Socialistinėje Respublikoje Kitų sąjunginių respublikų civiliniai įstatymai taikomi Lietuvos Tarybų Socialistinėje Respublikoje pagal šias taisykles:

Antrasis skyrius NUOSAVYBĖS TEISĖ Aštuntasis skirsnis BENDRIEJI NUOSTATAI

95 straipsnisSocialistinė ir asmeninė nuosavybė

Socialistinė nuosavybė yra: valstybinė (visaliaudinė) nuosavybė; kolūkinė-kooperatinė nuosavybė; profsąjungų ir kitokių visuomeninių organizacijų nuosavybė.

Valstybė saugo socialistinę nuosavybę ir sudaro sąlygas jai gausinti.

Niekas neturi teisės naudotis socialistine nuosavybe asmeniniam pasipelnymui ir kitiems savanaudiškiems tikslams.

Piliečių asmeninės nuosavybės pagrindą sudaro darbo pajamos. Asmeninę piliečių nuosavybę ir jos paveldėjimo teisę saugo valstybė.

Turtas, sudarantis asmeninę piliečių nuosavybę, neturi būti ne darbo pajamų šaltinis arba naudojamas kenkti visuomenės interesams[19].

96 straipsnisSavininko teisės

Savininkui priklauso teisės turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti įstatymo nustatytose ribose.

Devintasis skirsnis VALSTYBINĖ NUOSAVYBĖ

97 straipsnisValstybinės nuosavybės teisės subjektas

Valstybinė nuosavybė–bendras visos tarybinės liaudies turtas, pagrindinė socialistinės nuosavybės forma.

Valstybė yra vienintelė viso valstybinio turto savininkė1.

98 straipsnisValstybinės nuosavybės teisės objektai

Žemė, jos gelmės, vandenys ir miškai yra išimtinė valstybės nuosavybė ir suteikiami tiktai naudotis.

Valstybei priklauso pagrindinės gamybos priemonės pramonėje, statyboje ir žemės ūkyje, transporto ir ryšių priemonės, bankai, valstybės įsteigtų prekybos, komunalinių ir kitokių įmonių turtas, pagrindinis miestų butų fondas, taip pat kitas turtas, būtinas valstybės uždaviniams įgyvendinti[20].

99 straipsnisDisponavimo valstybiniu turtu, priskirtu prie pagrindinių priemonių, tvarka

Pastatų, įrenginių, įrengimų ir kito turto, priskirto prie valstybinių organizacijų pagrindinių priemonių, perdavimo kitoms valstybinėms organizacijoms, taip pat kolūkiams, kitokioms kooperatinėms bei kitoms visuomeninėms organizacijoms tvarką nustato TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymai.

Pastatai ir įrenginiai perduodami iš vienos valstybinės organizacijos kitai neatlygintinai[21].

Šiame straipsnyje nurodytas valstybinis turtas negali būti perleidžiamas piliečiams, išskyrus atskirų rūšių turtą, kurį parduoti piliečiams leidžia TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymai.

100 straipsnisValstybinių organizacijų teisė disponuoti savo apyvartinėmis priemonėmis ir produkcija

Valstybinės organizacijos disponuoja žaliava, kuru, medžiagomis, pusfabrikačiais, lėšomis ir kitokiomis apyvartinėmis priemonėmis, taip pat gatava produkcija, sutinkamai su tiksline šių priemonių paskirtimi ir pagal patvirtintus planus.

101 straipsnisIšieškojimo nukreipimo į valstybini turtą tvarka

Pastatai, įrenginiai, įrengimai ir kitas turtas, priskirtas prie valstybinių organizacijų pagrindinių priemonių, negali būti įkeičiami ir į juos negali būti nukreipiamas išieškojimas pagal kreditorių pretenzijas.

Išieškojimas gali būti nukreipiamas į kitą turtą, išskyrus išimtis, kurias nustato Lietuvos TSR civilinio proceso kodeksas, o lėšų atžvilgiu–TSR Sąjungos įstatymai.

Tvarką, kuria nukreipiamas išieškojimas pagal kredito įstaigų pretenzijas dėl jų duotų paskolų grąžinimo, nustato TSR Sąjungos įstatymai2.

Dešimtasis skirsnis KOLŪKIŲ, KITOKIŲ KOOPERATINIŲ ORGANIZACIJŲ, JŲ SUSIVIENIJIMŲ NUOSAVYBĖ

102 straipsnisKolūkių, kitokių kooperatinių organizacijų, jų susivienijimų nuosavybės teisės turinys

Kolūkiai, kitokios kooperatinės organizacijos, jų susivienijimai valdo jiems nuosavybės teise priklausantį turtą, naudojasi ir disponuoja juo sutinkamai su savo įstatais (nuostatais).

Teisė disponuoti turtu, kuris yra kolūkių, kitokių kooperatinių organizacijų, jų susivienijimų nuosavybė, priklauso išimtinai patiems savininkams.

103 straipsnisKolūkių ir kitų kooperatinių organizacijų, jų susivienijimų nuosavybės teisės objektai

Kolūkių ir kitų kooperatinių organizacijų, jų susivienijimų nuosavybė yra gamybos priemonės ir kitoks turtas, būtinas jų įstatuose numatytiems uždaviniams įgyvendinti[22].

104 straipsnisIšieškojimo nukreipimo į kolūkių, kitokių kooperatinių organizacijų, jų susivienijimų turtą tvarka

Į kolūkiams, kitokioms kooperatinėms organizacijoms, jų susivienijimams priklausančius pastatus, įrenginius, traktorius, kombainus, kitas mašinas, transporto priemones ir kitokį turtą., priskirtą prie jų pagrindinių priemonių, taip pat į sėklų ir pašarų fondus negali būti nukreipiamas išieškojimas pagal kreditorių pretenzijas.

Išieškojimas gali būti nukreipiamas į kitą turtą, išskyrus išimtis, kurias nustato Lietuvos TSR civilinio proceso kodeksas, o lėšų atžvilgiu–TSR Sąjungos įstatymai.

Tvarką, kuria nukreipiamas išieškojimas pagal kredito įstaigų pretenzijas dėl jų duotų paskolų grąžinimo, nustato TSR Sąjungos įstatymai [23].

105 straipsnisCentralizuotieji kooperatinių organizacijų sistemų fondai

Centralizuotieji kooperatinių organizacijų sistemų fondai sudaromi ir naudojami šių sistemų centrų nustatomomis sutinkamai su TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymais sąlygomis ir tvarka.

Kooperatinių organizacijų kreditoriai negali nukreipti išieškojimo į centralizuotuosius fondus.

Vienuoliktasis skirsnis PROFSĄJUNGINIŲ IR KITOKIŲ VISUOMENINIŲ ORGANIZACIJŲ NUOSAVYBĖ

106 straipsnisProfsąjunginių ir kitokių visuomeninių organizacijų nuosavybės teisės turinys

Profsąjunginės ir kitokios visuomeninės organizacijos valdo joms nuosavybės teise priklausantį turtą, naudojasi ir disponuoja juo sutinkamai su savo įstatais (nuostatais).

Teisė disponuoti turtu, kuris yra profsąjunginių ir kitokių visuomeninių organizacijų nuosavybė, priklauso išimtinai patiems savininkams.

107 straipsnisProfsąjungų ir kitokių visuomeninių organizacijų nuosavybės teisės objektai

Profsąjungų ir kitokių visuomeninių organizacijų nuosavybė yra turtas, būtinas jų įstatuose numatytiems uždaviniams įgyvendinti 2.

108 straipsnisIšieškojimo nukreipimo į profsąjunginių ir kitokių visuomeninių organizacijų turtą tvarka

Į profsąjunginėms ir kitoms visuomeninėms organizacijoms priklausančius pastatus, įrenginius, įrenginius ir kitokį turtą, priskirtą prie įmonių, sanatorijų, poilsio namų, kultūros rūmų, klubų, stadionų ir pionierių stovyklų pagrindinių priemonių, taip pat į kultūros-švietimo fondus negali būti nukreipiamas išieškojimas pagal kreditorių pretenzijas.

Išieškojimas gali būti nukreipiamas į kitą turtą, išskyrus išimtis, kurias nustato Lietuvos TSR įstatymai, o lėšų atžvilgiu–TSR Sąjungos įstatymai.

Tvarką, kuria nukreipiamas išieškojimas, pagal kredito įstaigų pretenzijas dėl jų duotų paskolų grąžinimo, nustato TSR Sąjungos įstatymai[24].

Dvyliktasis skirsnis ASMENINĖ NUOSAVYBĖ

109 straipsnisAsmeninės piliečių nuosavybės teisės objektai

Asmeninė nuosavybė gali būti apyvokos, asmeninio vartojimo, patogumo ir pagalbinio namų ūkio reikmenys, gyvenamasis namas ir darbo santaupos 1.

110 straipsnisAsmeninės piliečių nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą

Asmeninė piliečio nuosavybė gali būti vienas gyvenamasis namas (arba jo dalis).

Kartu gyvenantys sutuoktiniai ir nepilnamečiai jų vaikai gali turėti tiktai vieną gyvenamąjį namą (arba vieno namo dalį), priklausantį asmeninės nuosavybės teise vienam iš jų arba sudarantį bendrą jų nuosavybę.

Šio straipsnio antrojoje dalyje nurodytų vieno ar kelių piliečių nuosavybės teisė į namo dalį neatima iš kitų šių piliečių teisės turėti kaip nuosavybę kitą to paties namo dalį (dalis). Tačiau daugiabučiame individualinių gyvenamojo namo statytojų kolektyvo pasistatytame gyvenamajame name (111 straipsnis) kartu gyvenantys sutuoktiniai ir nepilnamečiai jų vaikai gali turėti tiktai vieną butą.

Gyvenamojo namo (arba jo dalies ar dalių), priklausančio šiame straipsnyje nurodytiems piliečiams asmeninės nuosavybės teise, maksimalus dydis neturi viršyti šimto trisdešimties kvadratinių metrų naudingo ploto, jo tarpe devyniasdešimties kvadratinių metrų gyvenamojo ploto[25].

Pramoninės gamybos namo, kuris gali priklausyti piliečiui asmeninės nuosavybės teise, naudingo ir gyvenamojo ploto maksimalų dydį nustato Lietuvos TSR Ministrų Taryba[26].

111 straipsnisAsmeninės nuosavybės teisė į kolektyvinius namus

Keli piliečiai gali, tarpusavio susitarimu, pasistatyti asmeninės nuosavybės teise kelių butų arba kambarių gyvenamąjį namą, kartu nustatydami, kad kiekvienas iš jų įgyja asmeninės nuosavybės teisę į tam tikrą butą arba kambarį, taip pat į tam tikrą dalį pagalbinių pastatų prie gyvenamojo namo (garažų ir pan.), o bendrai naudojamos gyvenamojo namo ir pagalbinių pastatų dalys laikomos bendrąja daline jų nuosavybe (122–130 straipsniai). Kiekvienam iš šių statytojų atitinkamai taikomos šio kodekso 110 straipsnio ketvirtojoje dalyje nustatytos taisyklės.

112 straipsnisAsmeninės nuosavybės teisės daugiau kaip į vieną gyvenamąjį namą nutraukimas

Jeigu piliečio arba kartu gyvenančių sutuoktinių ir nepilnamečių jų vaikų asmeninėje nuosavybėje paveldėjimo, dovanojimo ar santuokos būdu atsiranda daugiau kaip vienas gyvenamasis namas, tai savininkas turi teisę, savo pasirinkimu, palikti savo nuosavybėje bet kurį iš tų namų. Kitą namą (namus) savininkas turi per vienerius metus parduoti, padovanoti ar kitokiu būdu perleisti.

Vienerių metų terminas, per kurį savininkas turi perleisti namą (namus), skaičiuojamas nuo tos dienos, kurią atsirado nuosavybės teisė į kitą namą (namus). Išimtiniais atvejais rajono (miesto) Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas gali šį terminą prailginti.

Jeigu savininkas per nustatytą terminą (šio straipsnio pirmoji ir antroji dalys) neperleidžia namo (namų) kuria nors forma, šis namas (namai) rajono (miesto) Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu turi būti priverstinai parduodamas Lietuvos TSR civilinio proceso kodekso nustatyta teismo sprendimams vykdyti tvarka. Gautoji parduodant suma, apmokėjus išlaidas, susijusias su priverstinio pardavimo įvykdymu, perduodama buvusiam namo savininkui.

Jeigu namas (namai) priverstine tvarka neparduotas dėl to, kad nėra pirkėjų, namas (namai) rajono (miesto) Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu neatlygintinai pereina valstybės nuosavybėn.

Šio straipsnio taisyklės atitinkamai taikomos ir tais atvejais, kai piliečio arba kartu gyvenančių sutuoktinių ir nepilnamečių jų vaikų asmeninėje nuosavybėje atsiranda šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytais pagrindais:

113 straipsnisAsmeninės nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą įgijimo pasekmės, turint butą gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo name

Jeigu pilietis arba kartu gyvenantys sutuoktiniai ir nepilnamečiai jų vaikai paveldėjimo, dovanojimo ar santuokos atveju turi asmeninės nuosavybės teise gyvenamąjį namą (arba jo dalį) ir kartu butą gyvenamųjų namų statybos kooperatyve, tai namo (arba jo dalies) savininkas turi teisę, savo pasirinkimu, pasilikti namą (arba jo dalį) arba butą gyvenamųjų namų statybos kooperatyve. Pastaruoju atveju savininkas turi perleisti savo namą (arba jo dalį) per vienerius melus nuo tos dienos, kurią jis įgijo nuosavybės teisę į namą (arba jo dalį) arba apsigyveno gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo bute. Jam šio reikalavimo neįvykdžius, namas (arba jo dalis) turi būti priverstine tvarka perleidžiamas pagal šio kodekso 112 straipsnyje numatytas taisykles.

114 straipsnisGyvenamojo namo, ūkinio ir buitinio pastato ar įrenginio savavališkos statybos pasekmes

Pilietis, kuris statosi, pasistatė arba perstato gyvenamąjį namą (arba jo dalį), ūkinį ir buitinį pastatą ar kitokį įrenginį, neturėdamas nustatyto leidimo ir reikiamai patvirtinto projekto, arba su esminiais nukrypimais nuo projekto, arba šiurkščiai pažeisdamas pagrindines statybos normas ir taisykles, neturi teisės šiuo gyvenamuoju namu (arba jo dalimi), ūkiniu ir buitiniu pastatu ar įrenginiu disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ir pan.).

Toks gyvenamasis namas (arba jo dalis), ūkinis ir buitinis pastatas ar įrenginys rajono (miesto) liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu nugriaunamas paties savavališko statytojo ar jo sąskaita. Statybinės medžiagos, gautos, gyvenamąjį namą (arba jo dalį), ūkinį ir buitinį pastatą ar įrenginį nugriovus, lieka statytojo nuosavybė. Pastatytas ar perstatytas arba iš esmės užbaigtas statyti ar perstatyti gyvenamasis namas (arba jo dalis) gali būti teismo sprendimu neatlygintinai paimtas ir perduotas į vietinės Liaudies deputatų tarybos fondą.

Pagal šį straipsnį neatlygintinai paėmus iš savavališko statytojo gyvenamąjį namą (arba jo dalį), rajono (miesto) Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto ieškiniu iš statytojo ir su juo gyvenančių asmenų teismine tvarka gali būti atimta teisė naudotis gyvenamuoju plotu tame name.

Šio straipsnio taikymo tvarką nustato Lietuvos TSR Ministrų Taryba [27].

115 straipsnisSutarties, kuria suteiktas piliečiui žemės sklypas namui statyti, nutraukimo pasekmės

Jeigu sutartis, kuria piliečiui suteiktas neterminuoto naudojimosi teise žemės sklypas gyvenamajam namui statyti, įstatymo ar sutarties numatomais atvejais nutraukiama dėl to, kad pilietis atliko neteisėtų veiksmų, tai pastatytų žemės sklype pastatų atžvilgiu iškyla šio kodekso 114 straipsnio antrojoje dalyje nustatytos pasekmės, išskyrus tuos atvejus, kada įstatymas numato ką kita.

Teismo sprendimu neatlygintinai paėmus iš savininko gyvenamąjį namą (arba jo dalį) ir įskaičius jį į vietinės Liaudies deputatų tarybos fondą, teismas gali atimti iš buvusio savininko ir kartu su juo gyvenančių asmenų teisę šiuo namu (arba jo dalimi). Tačiau, jeigu tie piliečiai neturi kitos gyvenamosios patalpos, tinkamos nuolatos gyventi, rajono (miesto) Liaudies deputatų tarybos, kuriai perduotas namas (arba jo dalis), vykdomasis komitetas turi suteikti jiems kitą gyvenamąją patalpą.

116 straipsnisTurto, naudojamo ne darbo pajamoms gauti, paėmimas

Jeigu pilietis savo nuosavu turtu (namu, jo dalimi ir kitokiu turtu) sistemingai naudojasi ne darbo pajamoms gauti, šis turtas turi būti neatlygintinai paimamas teismine tvarka pagal rajono (miesto) Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto ieškinį. Paimtasis turtas pereina valstybės nuosavybėn.

Šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta taisyklė netaikoma tiems atvejams, kada namai ir juose esančios patalpos išnuomojami, laikantis Lietuvos TSR Ministrų Tarybos nustatomų nuompinigių tarifų.

Šio straipsnio pagrindu neatlygintinai paimant iš savininko gyvenamąjį namą (arba jo dalį), taikomos taisyklės, numatytos šio kodekso 115 straipsnio antrojoje dalyje.

117 straipsnisMaksimalus gyvulių kiekis, galintis būti asmeninė piliečio nuosavybė

Maksimalų gyvulių kiekį, kuris gali būti asmeninė piliečio nuosavybė, nustato Lietuvos TSR įstatymai.

118 straipsnisAsmeninė kolūkiečių kiemo nario nuosavybė

Kolūkiečių kiemo nario asmeninės darbo pajamos ir santaupos, taip pat turtas, jo įgytas asmeninėmis lėšomis arba gautas paveldėjimo ar dovanojimo būdu ir neperduotas kiemo nuosavybėn, yra asmeninė šio kolūkiečių kiemo nario nuosavybė.

Piliečio, kuris yra kolūkiečių kiemo narys, asmeninė nuosavybė negali būti toks turtas, kuris pagal kolūkio įstatus gali priklausyti tiktai kolūkiečių kiemui.

119 straipsnisPiliečių, užsiimančių individualia darbine veikla, nuosavybė

Piliečių, užsiimančių individualia darbine veikla namudinių verslų, buitinio gyventojų aptarnavimo sferoje, taip pat kitų rūšių veikla, pagrįsta pačių ir jų šeimų narių darbu, nuosavybei taikomos taisyklės, šio kodekso nustatytos asmeninei piliečių nuosavybei, jeigu įstatymas nenumato ko kita [28].

120 straipsnisPiliečių turtas, į kurį negali būti nukreipiamas išieškojimas

Piliečių turto, į kurį negali būti nukreipiamas išieškojimas pagal kreditorių pretenzijas, sąrašą nustato Lietuvos TSR civilinio proceso kodeksas.

Tryliktasis skirsnis BENDROJI NUOSAVYBĖ

121 straipsnisBendrosios nuosavybės teisės sąvoka ir rūšys

Turtas gali priklausyti bendrosios nuosavybės teise dviem ar keliems kolūkiams ar kitokioms kooperatinėms ir kitoms visuomeninėms organizacijoms, arba valstybei ir vienam ar keliems kolūkiams ar kitokioms kooperatinėms ir kitoms visuomeninėms organizacijoms, arba dviem ar keliems piliečiams.

Skiriama bendroji nuosavybė su nustatytomis dalimis (dalinė nuosavybė) ir be nustatytų dalių (jungtinė nuosavybė).

1211 straipsnisOperatyvusis turto tvarkymas

Turtą, priskirtą valstybinėms, tarpkolūkinėms, valstybinėms-kolūkinėms ir kitokioms valstybinėms-kooperatinėms organizacijoms, operatyviai tvarko šios organizacijos. Jos įstatymo nustatytose ribose, sutinkamai su savo veiklos tikslais, planinėmis užduotimis ir turto paskirtimi vykdo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teises.

I. Bendrosios dalinės nuosavybės teisė

122 straipsnisBendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimas

Bendroji dalinė nuosavybė valdoma, ja naudojamasi ir disponuojama visų jos dalyvių sutikimu. Esant nesutarimui, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismine tvarka bet kurio iš dalyvių ieškiniu.

Turtą, paskirtą tarpkolūkinei, tarpkooperatyvinei, valstybinei-kolūkinei arba kitokiai valstybinei-kooperatinei organizacijai, priklausantį jos dalyviams bendrosios nuosavybės teise, ši organizacija valdo, juo naudojasi ir disponuoja operatyviojo tvarkymo pagrindais sutinkamai su savo įstatais (nuostatais).

123 straipsnisBendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvių teisės ir pareigos naudojimosi turtu ir jo išlaikymo srityje

Kiekvienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvių, proporcingai savo daliai, turi teisę į bendro turto duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru turtu, taip pat privalo dalyvauti išlaidose, daromose jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitiems mokėjimams sumokėti.

124 straipsnisBendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvio teisė perleisti savo dalį

Kiekvienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvių turi teisę perleisti kitam asmeniui savo dalį bendrosios nuosavybės teisėje.

125 straipsnisPirmenybės teisė pirkti parduodamas dalis bendrosios nuosavybės teisėje

Jeigu dalis bendrosios nuosavybės teisėje parduodama pašaliniam asmeniui, tai kiti bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyviai turi pirmenybės teisę pirkti parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus tuos atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytinių. Pirmenybės teisė pirkti dalį gyvenamojo namo bendrosios nuosavybės teisėje gali būti įgyvendinama, tik laikantis taisyklių, nustatytų šio kodekso 110 straipsnio ketvirtojoje dalyje.

Dalies bendrosios nuosavybės teisėje pardavėjas privalo raštu pranešti kitiems bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyviams ketinimą parduoti savo dalį pašaliniam asmeniui ir kartu nurodyti kainą bei kitas sąlygas, kuriomis ją parduoda. Kai parduodama dalis gyvenamojo namo bendrosios nuosavybės teisėje, tai pranešama per notarinę kontorą. Jeigu kiti bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyviai atsisako pasinaudoti savo pirmenybės teise pirkti arba šios teisės neįgyvendina gyvenamojo namo atžvilgiu per vieną mėnesį, o kito turto atžvilgiu–per dešimt dienų nuo pranešimo gavimo dienos, tai pardavėjas turi teisę parduoti savo dalį bet kuriam asmeniui.

Jeigu dalis parduota, pažeidžiant pirmenybės teisę pirkti ją, kitas bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvis turi teisę per tris mėnesius teismine tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos.

126 straipsnisAtidalijimas iš bendro turto

Kiekvienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvių turi teisę reikalauti atidalyti jį iš bendro turto.

Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai, bet kurio bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvio ieškiniu, turtas padalijamas natūra, kiek tai galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; priešingu atveju atsidalijantis bendrasavininkis gauna kompensaciją pinigais.

Bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvio kreditorius turi teisę pareikšti ieškinį dėl jo skolininko atidalijimo nukreipti išieškojimui į jo dalį.

127 straipsnisGyvenamuoju namu, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarka

Gyvenamojo namo bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyviai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, kuria naudojamasi atskiromis izoliuotomis šio namo patalpomis (butais, kambariais) sutinkamai su jų dalimis bendrosios nuosavybės teisėje.

Jeigu šiame straipsnyje nurodytas susitarimas yra notariškai patvirtintas ir įregistruotas vietinės Liaudies deputatų tarybos vykdomajame komitete, tai jis yra privalomas ir tam asmeniui, kuris paskiau įgyja dalį šio namo bendrosios nuosavybės teisėje.

128 straipsnisGyvenamojo namo bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvių teisių pasikeitimas, padidinus naudingąjį šio namo plotą

Jeigu gyvenamojo namo bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvis savo lėšomis padidina naudingąjį šio namo plotą pristatymo, antstatymo arba perstatymo būdu, turėdamas tam kitų dalyvių sutikimą ir laikydamasis įstatymo nustatytų taisyklių, tai, šio dalyvio reikalavimu, dalys namo bendrosios nuosavybės teisėje ir naudojimosi jame esančiomis patalpomis tvarka turi būti atitinkamai pakeičiamos.

129 straipsnisValstybės ir piliečių arba kooperatinių ar kitų visuomeninių organizacijų ir piliečių bendrosios dalinės nuosavybės teisės nutraukimas

Valstybės ir piliečių arba kooperatinių ar kitų visuomeninių organizacijų ir piliečių bendrosios dalinės nuosavybės teisė turi būti nutraukiama per vienerius metus nuo jos atsiradimo dienos:

Vienas iš nurodytųjų būdų pasirenkamas piliečių susitarimu su atitinkamu valstybės organu arba kooperatine ar kita visuomenine organizacija, o tokio susitarimo nepasiekus, tą būdą nustato teismas.

Kai valstybės organas, kooperatinė ar kita visuomeninė organizacija parduoda savo dalį gyvenamojo namo bendrosios nuosavybės teisėje, pirmenybės teisė pirkti ją priklauso asmenims, gyvenantiems atitinkamoje namo dalyje nuomininkų teisėmis, laikantis šio kodekso 125 straipsnyje nustatytų taisyklių, o jiems atsisakius nuo šios teisės arba neįgyvendinus jos,–piliečiams–bendrosios nuosavybės teisės dalyviams, tačiau laikantis taisyklių, nustatytų šio kodekso 110 straipsnio ketvirtojoje dalyje.

130 straipsnisValstybės ir piliečių bendrosios dalinės nuosavybės teisės į itin vertingą turtą nutraukimas

Valstybės ir piliečių bendrosios dalinės nuosavybės teisė į turtą, kuris yra valstybei itin vertingas, gali būti kiekvienu atskiru atveju nutraukiama, remiantis Lietuvos TSR Ministrų Tarybos nutarimu, valstybei išperkant dalį, priklausančią piliečiams.

II. Bendrosios jungtinės nuosavybės teisė

131 straipsnisSutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisė

Sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisę į bendrą jų turtą reguliuoja Lietuvos TSR santuokos ir šeimos įstatymai.

132 straipsnisKolūkiečių kiemo bendrosios jungtinės nuosavybės teisė

Kolūkiečių kiemo turtas priklauso jo nariams bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

133 straipsnisKolūkiečių kiemo nuosavybės teisės objektai

Kolūkiečių kiemas gali turėti kaip nuosavybę pagalbinį ūkį savo naudojamame sodybiniame žemės sklype, gyvenamąjį namą, produktyviųjų gyvulių, paukščių ir smulkų žemės ūkio inventorių, sutinkamai su kolūkio įstatais.

Be to, kolūkiečių kiemui priklauso kiemo narių perduotos jo nuosavybėn jų darbo pajamos, gautos už dalyvavimą kolūkio visuomeniniame ūkyje, arba kitoks jų perduotas kiemo nuosavybėn turtas, taip pat bendromis lėšomis įgyti namų apyvokos ir asmeninio vartojimo reikmenys.

134 straipsnisKolūkiečių kiemo turto valdymo, juo naudojimosi ir disponavimo tvarka

Kolūkiečių kiemo turtas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų kiemo narių sutikimu.

Ginčą dėl kiemo turto valdymo, juo naudojimosi ar disponavimo sprendžia teismas pagal bet kurio kiemo nario, turinčio šešiolika metų amžiaus, ieškinį.

Kiemo nariai nuo penkiolikos iki šešiolikos metų amžiaus tokius ieškinius pareiškia, turėdami savo tėvų, įtėvių arba rūpintojų sutikimą, o ieškinius jaunesnių kaip penkiolikos metų amžiaus kiemo narių interesais pareiškia jų tėvai, įtėviai arba globėjai.

135 straipsnisKolūkiečių kiemo atsakomybė pagal jo narių prievoles

Pagal sandorius, sudaromus kolūkiečių kiemo šeimininko, atsako savo turtu kolūkiečių kiemas, jeigu iš aplinkybių neišplaukia, kad sandoris sudarytas asmeniniais paties kiemo šeimininko interesais.

Kiti kiemo nariai pagal savo prievoles atsako asmeniniu savo turtu, taip pat savo dalimi kiemo turte (136 straipsnis), jeigu iš aplinkybių neišplaukia, kad sandoris sudarytas kiemo interesais.

Kolūkiečių kiemo nario nusikaltimu padarytai žalai atlyginti išieškojimas gali būti nukreipiamas į kiemo turtą, jeigu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad tas turtas įgytas iš nusikalstamu būdu gautų lėšų arba padidėjo šių lėšų sąskaita.

Kolūkiečių kiemo turto, į kurį negali būti nukreipiamas išieškojimas pagal kreditorių pretenzijas, sąrašą nustato Lietuvos TSR civilinio proceso kodeksas.

136 straipsnisKolūkiečių kiemo nario dalies kiemo turte nustatymas

Kolūkiečių kiemo nario dalis kiemo turte nustatoma, kai jis pasitraukia iš kiemo sudėties, nesudarydamas naujo kiemo (atidalijimas), kai kiemas padalijamas, taip pat kai nukreipiamas išieškojimas į to kiemo nario turtą pagal asmenines jo prievoles.

Kolūkiečių kiemo nario dalies dydis nustatomas, vadovaujantis tuo, kad visų kiemo narių, įskaitant ir nepilnamečius bei nedarbingus, dalys yra lygios.

Darbingo kolūkiečių kiemo nario dalis kiemo turte gali būti sumažinama, jeigu jis neilgai tebuvo kiemo narys arba nežymiai tedalyvavo kiemo ūkyje savo darbu ar lėšomis.

137 straipsnisAtidalijimas iš kolūkiečių kiemo

Jeigu vienas ar keli kolūkiečių kiemo nariai pasitraukia iš kiemo sudėties, jie atidalijami iš kiemo turto natūra tokiu apskaičiavimu, kad kiemas nenustotų būtinų jo pagalbiniam ūkiui vesti trobesių, gyvulių ir žemės ūkio inventoriaus.

Jeigu kiemo nario negalima atidalyti natūra, tai išmokama jam priklausančios turto dalies vertė pinigais.

Pasitraukdami iš kiemo sudėties, teisę reikalauti atidalyti turi kiemo nariai, kuriems yra suėję šešiolika metų amžiaus. Kiemo nariai nuo penkiolikos iki šešiolikos metų amžiaus gali reikalauti juos atidalyti, turėdami savo tėvų, įtėvių arba rūpintojų sutikimą. Jaunesnių kaip penkiolikos metų amžiaus kiemo narių interesais gali reikalauti juos atidalyti jų tėvai, įtėviai arba globėjai.

138 straipsnisKolūkiečių kiemo turto padalijimas kiemo padalijimo atveju

Kolūkiečių kiemą dalijant, jo turtas padalijamas tarp naujai sudaromų kiemų pagal jų narių dalis, kartu atsižvelgiant į ūkinius kiekvieno iš tų kiemų poreikius.

Reikalauti padalyti kolūkiečių kiemo turtą turi teisę pilnamečiai kiemo nariai, kurie yra to kolūkio nariai.

139 straipsnisKolūkiečių kiemo turto padalijimas, šiam kiemui pasibaigus

Turtas, priklausęs kolūkiečių kiemui ir likęs, šiam kiemui pasibaigus, padalijamas, taikant taisykles, nustatytas šio kodekso 136 ir 140 straipsniuose.

140 straipsnisTeisės į dalį kolūkiečių kiemo turte netekimas

Darbingas kolūkiečių kiemo narys netenka teisės į dalį kiemo turte, jeigu jis ne mažiau kaip trejus metus iš eilės nedalyvavo savo darbu ir lėšomis kiemo ūkio vedime. Ši taisyklė netaikoma, jeigu kiemo narys nedalyvavo kiemo ūkio vedime dėl pašaukimo į būtinąją karinę tarnybą, dėl mokymosi mokymo įstaigoje arba dėl ligos.

141 straipsnisPiliečio, užsiimančio individualia darbine veikla žemes ūkyje, šeimos bendroji jungtinė nuosavybė

Piliečio, užsiimančio individualia darbine veikla žemės ūkyje, nuosavybė, be turto, nurodyto šio kodekso 133 straipsnyje, gali būti darbinis arklys, leidus rajono, miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomajam komitetui, ir žemės ūkio inventorius, reikalingi įdirbti suteiktajam naudotis žemės sklypui, nesinaudojant svetimu darbu.

Atskirų piliečio, užsiimančio individualia darbine veikla žemės ūkyje, šeimos narių asmeninė nuosavybė negali būti turtas, nurodytas šio straipsnio pirmojoje dalyje.

Piliečio, užsiimančio individualia darbine veikla žemės ūkyje, turtas, nurodytas šiame straipsnyje, priklauso jo šeimos nariams jungtinės nuosavybės teise.

Piliečio, užsiimančio individualia darbine veikla žemės ūkyje, šeimos bendrosios jungtinės nuosavybės teisei atitinkamai taikomi šio kodekso 134–140 straipsniai[29] Keturioliktasis skirsnis NUOSAVYBĖS TEISĖS GYNIMAS

142 straipsnisSavininko teisė išreikalauti savo turtą iš svetimo neteisėto valdymo

Savininkas turi teisę išreikalauti savo turtą iš svetimo neteisėto valdymo.

143 straipsnisTurto išreikalavimas iš sąžiningo įgijėjo

Jeigu turtas atlygintinai įgytas iš asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti, ir įgijėjas to nežinojo ir neturėjo žinoti (sąžiningas įgijėjas), tai savininkas turi teisę išreikalauti šį turtą iš įgijėjo tik tuo atveju, kada turtas yra savininko ar asmens, kuriam savininkas buvo perdavęs jį valdyti, pamestas, arba iš katro nors iš jų pagrobtas, arba kitaip nustojo būti jų valdomas be jų valios.

Išreikalauti turtą šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytais pagrindais neleidžiama, jeigu turtas parduotas nustatytąja teismo sprendimams vykdyti tvarka.

Jeigu turtas neatlygintinai įgytas iš asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti, tai savininkas turi teisę išreikalauti turtą visais atvejais.

144 straipsnisNeribotas neteisėtai perleisto socialistinių organizacijų turto išreikalavimas

Valstybinį turtą, taip pat kolūkių ir kitokių kooperatinių bei kitų visuomeninių organizacijų turtą, bet kuriuo būdu neteisėtai perleistą, atitinkamos organizacijos gali išreikalauti iš bet kokio įgijėjo.

145 straipsnisNeleistinumas išreikalauti pinigus ir pareikštinius vertybinius popierius iš sąžiningo įgijėjo

Pinigai, taip pat pareikštiniai vertybiniai popieriai negali būti išreikalaujami iš sąžiningo įgijėjo.

146 straipsnisAtsiskaitymai, grąžinant turtą iš neteisėto valdymo

Savininkas, išreikalaudamas turtą šio kodekso 142 straipsnio pagrindu, turi teisę reikalauti: iš asmens, kuris žinojo arba turėjo žinoti, kad jo valdymas neteisėtas (nesąžiningo valdytojo), grąžinti arba atlyginti visas pajamas, kurias tas asmuo gavo arba turėjo gauti per visą valdymo laiką; iš sąžiningo neteisėto valdytojo–visas pajamas, kurias šis gavo arba turėjo gauti nuo to laiko, kada jis sužinojo ar turėjo sužinoti apie valdymo neteisėtumą arba gavo šaukimą pagal savininko ieškinį dėl turto grąžinimo.

Neteisėtas valdytojas, tiek sąžiningas, tiek ir nesąžiningas, savo ruožtu turi teisę reikalauti iš savininko atlyginti jo padarytas turtui būtinas išlaidas nuo to laiko, nuo kurio savininkui priklauso gautos iš turto pajamos.

Sąžiningas neteisėtas valdytojas turi teisę pasilikti savo padarytus pagerinimus, jeigu jie gali būti atskirti, nesužalojant daikto. Jeigu pagerinimų taip atskirti negalima, tai sąžiningas neteisėtas valdytojas turi teisę reikalauti atlyginti padarytas pagerinimui išlaidas, bet ne daugiau kaip daikto vertės padidėjimas.

147 straipsnisNuosavybės teisės gynimas nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu

Savininkas gali reikalauti pašalinti bet kokius jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.

148 straipsnisValdytojo, kuris nėra savininkas, teisių gynimas

Teisės, numatytos šio kodekso 142–147 straipsniuose, priklauso taip pat asmeniui, kuris, nors ir nėra savininkas, bet valdo turtą pagal įstatymą arba sutartį.

Penkioliktasis skirsnis NUOSAVYBĖS TEISĖS ATSIRADIMAS IR PASIBAIGIMAS

149 straipsnisMomentas, kuriuo turto įgijėjui pagal sutartį atsiranda nuosavybės teisė

Turto įgijėjui pagal sutartį nuosavybės teisė (operatyviojo tvarkymo teisė) atsiranda nuo daikto perdavimo momento, jeigu ko kita nenumato įstatymas arba sutartis[30].

Jeigu sutartis, kuria perleidžiamas daiktas, turi būti įregistruojama, tai nuosavybės teisė atsiranda įregistravimo momentu.

150 straipsnisDaiktų perdavimas įgijėjui

Perdavimu laikomas daiktų įteikimas įgijėjui, taip pat daiktų, perleistų be prievolės nugabenti, įteikimas transporto organizacijai išsiųsti įgijėjui ir įteikimas paštui persiųsti įgijėjui.

Daiktų perdavimui prilyginamas konosamento arba kitokio daiktų disponavimo dokumento perdavimas.

151 straipsnisTurinčių ypatingą reikšmę daiktų įgijimas

Daiktus, turinčius ypatingą reikšmę liaudies ūkiui ar valstybės saugumui arba dėl kitų priežasčių (ginklai, skraidymo aparatai, smarkiai veikiantys nuodai ir kt.), galima įsigyti tiktai pagal specialius leidimus. Tų daiktų sąrašą ir leidimų jiems įsigyti davimo tvarką nustato TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymai.

Valiutines vertybes: užsienio valiutą (banknotus, iždo bilietus, monetas); mokamuosius dokumentus (čekius, vekselius, akredityvus ir kitus) ir fondines vertybes (akcijas, obligacijas ir kitas) užsienio valiuta; banko mokamuosius dokumentus rubliais (čekius ir kitus), įgyjamus už užsienio valiutą su teise paversti juos į tokią valiutą; brangiuosius metalus–auksą, sidabrą, platiną, platinos grupės metalus (paladį, iridį, rodį, rutenį ir osmį)–bet kokio pavidalo ir būklės, gamtinius brangakmenius–neišdirbtus ir išdirbtus (deimantus, briliantus, rubinus, smaragdus, safyrus, taip pat perlus), išskyrus juvelyrinius ir kitus buitinius dirbinius iš šių metalų ir brangakmenių, taip pat tokių dirbinių lūženas, galima įsigyti tiktai TSR Sąjungos įstatymų nustatyta tvarka ir jų nustatytose ribose[31].

152 straipsnisPerleidžiamo daikto atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika

Perleidžiamo daikto atsitiktinio žuvimo ar atsitiktinio sugedimo rizika pereina įgijėjui tuo pačiu metu, kada jam pereina nuosavybės teisė, jeigu ko kita nenustato sutartis.

Jeigu perleidėjas praleidžia terminą daiktui perduoti arba įgijėjas praleidžia terminą daiktui priimti, tai atsitiktinio žuvimo ar atsitiktinio sugedimo rizika tenka praleidusiai terminą šaliai.

153 straipsnisPagrindinis daiktas ir priklausinys

Priklausinį, tai yra daiktą, skirtą tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijusį su juo bendra ūkine paskirtimi, ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu įstatymas arba sutartis nenustato ko kita.

154 straipsnisNuosavybės teisė į vaisius ir pajamas

Daikto duodami vaisiai, pajamos, gyvulių prieauglis priklauso jo savininkui, jeigu įstatymas arba savininko sutartis su kitu asmeniu nenustato ko kita.

155 straipsnisDaikto pagaminimas iš svetimos medžiagos

Asmuo, pagaminusysis naują daiktą iš svetimos medžiagos, tampa daikto savininkas, jeigu daikto pagaminimo vertė yra didesnė už medžiagos vertę ir jeigu, be to, šis asmuo nežinojo ir neturėjo žinoti, kad medžiaga priklauso kitam. Tuo atveju pasinaudojusysis svetima medžiaga asmuo privalo atlyginti medžiagos savininkui jos vertę.

Jeigu medžiagos vertė yra didesnė už daikto pagaminimo vertę, tai daikto savininku pripažįstamas medžiagos savininkas. Jam suteikiama teisė arba pasilikti daiktą sau ir apmokėti jo pagaminimo vertę, arba atsisakyti nuo daikto jį pagaminusio asmens naudai ir išieškoti iš pastarojo nuostolius.

156 straipsnisBešeimininkis turtas

Turtas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas (bešeimininkis turtas), pereina valstybės nuosavybėn teismo sprendimu, priimtu pagal finansų organo pareiškimą. Pareiškimas paduodamas, suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią turtas paimtas į apskaitą.

Bešeimininkis turtas, priklausęs kolūkiečių kiemui, pereina to kolūkio nuosavybėn, kurio teritorijoje yra šis turtas, teismo sprendimu, priimtu pagal kolūkio pareiškimą. Pareiškimas paduodamas, suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas paėmė šį turtą į apskaitą.

Bešeimininkio turto išaiškinimo ir apskaitos tvarką nustato Lietuvos TSR finansų ministerija.

157 straipsnisNeūkiškas gyvenamojo namo, ūkinio pastato ar įrenginio laikymas

Jeigu pilietis neūkiškai laiko jam priklausantį gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą ar kokį nors kitą įrenginį ir leidžia jiems irti, tai vietinės Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas gali paskirti savininkui atitinkamą terminą gyvenamajam namui, ūkiniam pastatui ar įrenginiui suremontuoti. Jeigu pilietis be svarbių priežasčių nepadaro per nurodytą terminą reikiamo remonto, tai teismas pagal rajono (miesto) Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto ieškinį gali neatlygintinai paimti iš savininko neūkiškai laikomą gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą ar įrenginį ir juos perduoti į vietinės Liaudies deputatų tarybos fondą [32].

158 straipsnisNeūkiškas kultūrinių vertybių laikymas

Jeigu pilietis neūkiškai laiko jam priklausantį turtą, turintį visuomenei žymią istorinę, meninę ar kitokią vertę, tai valstybinė organizacija, prie kurios uždavinių priklauso tokios rūšies turto apsauga, įspėja savininką, kad jis nustotų neūkiškai laikyti turtą. Jeigu savininkas šio reikalavimo neįvykdo, tai pagal atitinkamos organizacijos ieškinį teismas gali šį turtą iš savininko paimti. Paimtas turtas pereina valstybės nuosavybėn. Piliečiui atlyginama paimto turto vertė, kurios dydis nustatomas buvusio savininko susitarimu su atitinkamu organu, o ginčui esant,–jį nustato teismas.

Esant neatidėliotinam reikalui, ieškinys dėl nurodyto turto paėmimo gali būti pareiškiamas be išankstinio įspėjimo.

159 straipsnisRadinys

Radusis pamestą daiktą asmuo privalo tuojau pranešti apie tai pametusiam daiktą asmeniui ir grąžinti jam rastąjį daiktą arba pranešti apie radimą milicijai ar apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomajam komitetui ir perduoti jiems daiktą, o jeigu daiktas rastas įstaigoje, įmonėje arba transporte,–perduoti jį atitinkamos organizacijos administracijai.

Jeigu pametusysis daiktą asmuo nepaaiškėja per dvi savaites, tai organizacijos, kuriai perduotas rastasis daiktas, administracija perduoda jį milicijai arba apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomajam komitetui. Transporto organai rastus daiktus saugo ir realizuoja pagal transporte galiojančias taisykles.

Milicija arba apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas jiems perduotus rastuosius daiktus privalo saugoti šešis mėnesius. Jeigu per tą laiką paaiškėja pametusysis daiktą asmuo, tas daiktas grąžinamas jam. Jeigu tas asmuo per nurodytą laiką nepaaiškėja, tai daiktas neatlygintinai pereina valstybės nuosavybėn.

160 straipsnisRadusiajam daiktą išlaidų atlyginimas

Asmuo, radusis daiktą ir grąžinusis jį pametusiam daiktą asmeniui arba nustatyta tvarka perdavusis jį, turi teisę gauti iš pamėlusio daiktą asmens, o jeigu daiktas perėjo valstybės nuosavybėn,–iš atitinkamos valstybinės organizacijos išlaidų, susijusių su daikto saugojimu ir perdavimu, atlyginimą.

161 straipsnisBepriežiūriai ir priklydę gyvuliai

Sulaikiusysis bepriežiūrį ar priklydusį gyvulį asmuo privalo tuojau pranešti apie tai gyvulio savininkui ir grąžinti jam gyvulį arba per tris dienas pranešti apie gyvulio sulaikymą milicijai ar apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomajam komitetui.

Milicija ar apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas imasi priemonių gyvulio savininkui surasti ir, laikydamiesi veterinarijos taisyklių, ieškojimo laikui perduoda gyvulį išlaikyti bei naudotis artimiausiam tarybiniam ūkiui ar kolūkiui. Šie privalo jį priimti.

Jeigu gyvulio savininkas paaiškėja per tris mėnesius nuo jo perdavimo tarybiniam ūkiui ar kolūkiui dienos, gyvulys grąžinamas savininkui. Šis privalo atlyginti tarybiniam ūkiui ar kolūkiui gyvulio išlaikymo išlaidas, įskaičius naudą, gautą iš naudojimosi juo.

Jeigu per nurodytą laiką gyvulio savininkas nepaaiškėja, tai jis netenka nuosavybės teisės į tą gyvulį. Šiuo atveju gyvulys, kuris buvo laikomas kolūkyje, neatlygintinai atitenka to kolūkio nuosavybėn, o gyvulys, kuris buvo laikomas tarybiniame ūkyje, neatlygintinai atitenka valstybės nuosavybėn ir įtraukiamas į to tarybinio ūkio, kuriame jis buvo laikomas, turto sudėtį.

162 straipsnisLobis

Lobis, tai yra žemėje užkasti ar kitaip paslėpti pinigai arba vertingi daiktai, kurių savininkas negali būti nustatytas arba pagal įstatymą yra netekęs teisės į juos, atitenka valstybės nuosavybėn. Lobį radusis asmuo turi perduoti jį finansų organams.

Asmeniui, radusiam ir perdavusiam finansų organams auksines ir sidabrines monetas, tarybinę ir užsieninę valiutą, brangakmenius, perlus, brangiuosius metalus luitų, dirbinių ir laužo pavidalu, išmokamas atlyginimas–dvidešimt penki procentai perduotų vertybių vertės, išskyrus tuos atvejus, kada tokių vertybių kasimas arba ieškojimas priklausė prie tarnybinių to asmens pareigų.

103 straipsnisRekvizicija ir konfiskacija

Valstybei paimti turtą iš savininko valstybės arba visuomenės interesais, išmokant jam turto vertę (rekvizicija), taip pat valstybei neatlygintinai paimti turtą sankcijos už teisės pažeidimą būdu (konfiskacija) leidžiama tik TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka.

104 straipsnisBrangiųjų metalų ir deimantų paėmimas

Jeigu tardymo arba teismo organų nutarimu paimami brangieji metalai (auksas, platina, sidabras) luitų, šlicho, grynuolių, gamybinės ir laboratorinės paskirties pusfabrikačių bei dirbinių pavidalu, taip pat deimantai, tai, jų savininkus nuteisus be turto konfiskavimo, arba priėmus išteisinamąjį nuosprendį, arba bylą nutraukus, jiems išmokama paimtų vertybių vertė, o pačios vertybės perduodamos į TSR Sąjungos valstybinį fondą.

Trečiasis skyrius PRIEVOLINĖ TEISĖ I Poskyris BENDRIEJI PRIEVOLIŲ NUOSTATAI Šešioliktasis skirsnis PRIEVOLĖS SĄVOKA IR PRIEVOLIŲ ATSIRADIMAS

105 straipsnisPrievolės sąvoka

Pagal prievolę vienas asmuo (skolininkas) privalo atlikti kito asmens (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą, kaip antai: perduoti turtą, atlikti darbą, sumokėti pinigus ir pan., arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad jis įvykdytų savo pareigą.

166 straipsnisPrievolių atsiradimo pagrindai

Prievolės atsiranda iš sutarties arba kitokių pagrindų, nurodytų šio kodekso 4 straipsnyje.

167 straipsnisPrievolių, atsirandančių iš planavimo aktų, turinys

Prievolės, atsirandančios tiesiogiai iš liaudies ūkio planavimo akto, turinį nustato šis aktas.

Sutarties, sudaromos, remiantis planine užduotimi, turinys turi atitikti šią užduotį.

168 straipsnisSutarties sudarymas

Sutartis laikoma sudaryta, kada šalys, atitinkamais atvejais–reikalaujama forma, tarpusavyje susitarė dėl visų esminių jos punktų. Esminiai yra tie sutarties punktai, kurie tokiais laikomi pagal įstatymą arba yra būtini tos rūšies sutartims, taip pat visi tie punktai, dėl kurių, vienos iš šalių pareiškimu, turi būti susitarta.

169 straipsnisSutarties forma

Jeigu pagal įstatymą ar šalių susitarimą sutartis turi būti sudaryta tam tikra forma, ji laikoma sudaryta nuo to momento, kada ji išreikšta šia forma.

Jeigu pagal įstatymą ar šalių susitarimą sutartis turi būti sudaryta paprasta rašytine forma, ji gali būti sudaroma, tiek surašant vieną šalių pasirašytą dokumentą, tiek ir apsikeičiant raštais, telegramomis, telefonogramomis ir pan., pasirašytais tos šalies, kuri juos siunčia.

Sutartis gali būti sudaroma, priimant vykdyti užsakymą, o tarp socialistinių organizacijų įstatymo numatytais atvejais–priimant vykdyti užsakymą arba paskyrą.

170 straipsnisSutarties sudarymas pagal pasiūlymą, kuriame nurodytas terminas atsakyti

Kada pasiūloma sudaryti sutartį, kartu nurodant terminą atsakyti, sutartis laikoma sudaryta, jeigu pasiūliusysis asmuo antrosios šalies atsakymą apie tai, kad ji pasiūlymą priėmė, gauna per šį terminą.

171 straipsnisSutarties sudarymas pagal pasiūlymą, kuriame nenurodytas terminas atsakyti

Kada žodžiu pasiūloma sudaryti sutartį, kartu nenurodant termino atsakyti, sutartis laikoma sudaryta, jeigu antroji šalis tuojau pareiškia pasiūliusiam asmeniui, kad ji priima tą pasiūlymą.

Kada taip pasiūlyta raštu, sutartis laikoma sudaryta, jeigu atsakymas apie tai, kad pasiūlymas priimtas, gaunamas per normaliai tam reikalingą laiką.

172 straipsnisAtsakymo apie sutikimą sudaryti sutartį pavėluoto gavimo pasekmės

Jeigu iš pavėluotai gauto atsakymo, kuriuo sutinkama sudaryti sutartį, matyti, kad jis yra išsiųstas laiku, tai atsakymas laikomas pavėluotu tik tuo atveju, kada pasiūliusysis asmuo tuojau praneša antrajai šaliai, kad atsakymas gautas pavėluotai. Šiuo atveju pavėluotai gautas atsakymas laikomas nauju pasiūlymu sudaryti sutartį.

173 straipsnisAtsakymas apie sutikimą sudaryti sutartį kitokiomis sąlygomis

Atsakymas, kuriuo sutinkama sudaryti sutartį kitokiomis, negu buvo pasiūlyta, sąlygomis, laikomas atsisakymu nuo pasiūlymo ir kartu–nauju pasiūlymu sudaryti sutartį.

Jeigu, sudarant sutartį tarp valstybinių, kooperatinių ir kitų visuomeninių organizacijų, kyla nesutarimų, kuriuos turi išspręsti teismas, arbitražas arba trečiųjų teismas (174 straipsnis), tai šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatytos taisyklės netaikomos [33].

174 straipsnisNesutarimų, kylančių, sudarant sutartį tarp socialistinių organizacijų, išsprendimas

Nesutarimus, kylančius sudarant sutartį, pagrįstą abiem šalims privalomą planine užduotimi, sprendžia teismas, jeigu bent viena iš šalių yra kolūkis, tarpkolūkinė, valstybinė-kolūkinė įmonė, organizacija, susivienijimas, ir atitinkamas arbitražas (trečiųjų teismas), jeigu šalys yra valstybinės, kooperatinės ir kitos visuomeninės organizacijos (išskyrus kolūkius, tarpkolūkines, valstybines-kolūkines įmones, organizacijas, susivienijimus), jeigu įstatymas nenustato ko kita.

Nesutarimus tarp šių organizacijų, kylančius sudarant sutartį, kuri nėra pagrįsta abiem šalims privaloma planine užduotimi, gali spręsti atitinkamai teismas arba arbitražas, jeigu tai specialiai numato įstatymas arba šalių susitarimas[34].

175 straipsnisSutartis trečiojo asmens naudai

Jeigu sudariusysis sutartį asmuo išlygo, kad iš sutarties atsiradusi prievolė turi būti įvykdyta trečiajam asmeniui, tai prievolę įvykdyti turi teisę reikalauti tiek sudariusysis sutartį asmuo, tiek ir trečiasis asmuo, kurio naudai išlygtas prievolės įvykdymas, jeigu ko kita nenumatyta įstatyme ar sutartyje ir kas kita neišplaukia iš prievolės esmės.

Jeigu trečiasis asmuo atsisakė nuo suteiktos jam sutartimi teisės, tai sudariusysis sutartį asmuo gali pasinaudoti šia teise, išskyrus tuos atvejus, kada tai prieštarauja įstatymui, sutarčiai ir prievolės esmei.

Septynioliktasis skirsnis PRIEVOLIŲ ĮVYKDYMAS

176 straipsnisTinkamas prievolių įvykdymas

Prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir nustatytu terminu pagal įstatymo, planavimo akto, sutarties nurodymus, o tų nurodymų nesant,–sutinkamai su paprastai reiškiamais reikalavimais.

Be to, kiekviena iš šalių turi vykdyti savo pareigas kuo ekonomiškiausiu socialistiniam liaudies ūkiui būdu ir visokeriopai padėti antrajai šaliai vykdyti savo pareigas.

177 straipsnisNeleistinumas vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ir pakeisti sutarties sąlygas

Vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ir vienašališkai pakeisti sutarties sąlygas neleidžiama, išskyrus įstatymo numatytus atvejus.

178 straipsnisPrievolės įvykdymas dalimis

Kreditorius turi teise, nepriimti prievolės įvykdymo dalimis, jeigu ko kita nėra numatyta įstatyme, planavimo akte, sutartyje arba kas kita neišplaukia iš prievolės esmės.

179 straipsnisTrečiojo asmens įvykdymas prievolės

Pilnutinai ar iš dalies įvykdyti prievolę, atsiradusią iš sutarties, gali būti įpareigojamas trečiasis asmuo, jeigu tai numato nustatytosios taisyklės, taip pat jeigu trečiąjį asmenį sieja su viena iš šalių administracinis pavaldumas arba atitinkama sutartis.

Jeigu iš įstatymo, sutarties ar prievolės esmės neišplaukia, kad skolininkas-pilietis privalo įvykdyti prievolę pats, tai kreditorius privalo priimti įvykdymą, kurį pasiūlo už skolininką trečiasis asmuo. Kreditorius neturi teisės priimti įvykdymą iš trečiojo asmens, jeigu skolininkas tam prieštarauja.

180 straipsnisPrievolių, kurių įvykdymo terminas neapibrėžęs, įvykdymas

Jeigu prievolės įvykdymo terminas nenustatytas arba apibrėžtas pareikalavimo momentu, tai kreditorius turi teisę bet kada pareikalauti ją įvykdyti, o skolininkas turi teisę bet kada ją įvykdyti.

Skolininkas privalo įvykdyti tokią prievolę per septynias dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti, jeigu iš įstatymo, sutarties ar prievolės esmės neišplaukia pareiga įvykdyti prievolę tuojau.

181 straipsnisPrievolės įvykdymas prieš terminą

Skolininkas turi teisę įvykdyti prievolę prieš terminą, jeigu ko kita neišplaukia iš įstatymo, sutarties ar prievolės esmės.

Prieš terminą įvykdyti prievolę tarp valstybinių, kooperatinių ir kitų visuomeninių organizacijų leidžiama tais atvejais, kada tai numato įstatymas ar sutartis, taip pat kada sutinka kreditorius.

182 straipsnisAbišalių sutarties pareigų įvykdymas

Iš sutarties atsiradusios abišalės pareigos turi būti įvykdytos tuo pačiu metu, jeigu iš įstatymo, sutarties ar prievolės esmės neišplaukia ko kita.

183 straipsnisPrievolės įvykdymo vieta

Prievolė turi būti įvykdyta toje vietoje, kuri nustatyta įstatyme, sutartyje ar planavimo akte, sudarančiame prievolės atsiradimo pagrindą, arba išplaukia iš prievolės esmės.

Jeigu įvykdymo vieta nenustatyta, tai prievolė turi būti įvykdyta:

184 straipsnisPiniginių prievolių valiuta

Piniginės prievolės turi būti išreiškiamos ir apmokamos tarybine valiuta.

Pinigines prievoles išreikšti ir apmokėti užsienine valiuta leidžiama tiktai TSR Sąjungos įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka.

185 straipsnisProcentai pagal prievoles

Procentai pagal pinigines ir kitokias prievoles neleidžiami, išskyrus kredito įstaigų operacijas, iš užsienio prekybos kylančias prievoles ir kitus įstatyme nurodytus atvejus.

186 straipsnisAlternatyvinių prievolių įvykdymas

Jeigu pagal prievolę skolininkas privalo atlikti vieną iš dviejų ar kelių veiksmų (alternatyvinė prievolė), tai teisė pasirinkti jį priklauso skolininkui, išskyrus tuos atvejus, kada kas kita numatyta įstatyme ar sutartyje arba išplaukia iš prievolės esmės.

187 straipsnisPrievolės, kurioje dalyvauja keli skolininkai arba keli kreditoriai, įvykdymas

Jeigu prievolėje dalyvauja keli kreditoriai arba keli skolininkai, tai kiekvienas iš kreditorių turi teisę reikalauti įvykdyti lygią su kitais kreditoriais prievolės dalį, o kiekvienas iš skolininkų privalo įvykdyti lygią su kitais skolininkais prievolės dalį, išskyrus tuos atvejus, kada iš įstatymo ar sutarties išplaukia kas kita.

Solidarinė pareiga (188 straipsnis) arba solidarinis reikalavimas (191 straipsnis) atsiranda tik tais atvejais, kada tai numato sutartis ar nustato įstatymas, konkrečiai imant, kada prievolės dalykas yra nedalus.

188 straipsnisSolidarinė skolininkų pareiga

Jeigu skolininkų pareiga yra solidarinė, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek ir bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek ir jos dalį.

Kreditorius, kuriam prievolės pilnutinai neįvykdė vienas iš solidarinių skolininkų, turi teisę reikalauti, kad likusią prievolės dalį įvykdytų bet kuris iš kitų solidarinių skolininkų arba visi jie bendrai.

Solidariniai skolininkai lieka įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė.

Jeigu solidarinę pareigą pilnutinai įvykdo vienas iš skolininkų, tat atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui.

189 straipsnisSolidarinių skolininkų atsikirtimai kreditoriaus reikalavimams

Pareigai esant solidarinei, skolininkas neturi teisės pareikšti kreditoriaus reikalavimui atsikirtimų, pagrįstų tokiais kitų solidarinių skolininkų teisiniais santykiais su kreditorium, kuriuose tas skolininkas nedalyvauja.

190 straipsnisSolidarinių skolininkų tarpusavio atgręžtiniai reikalavimai

Skolininkas, įvykdžiusysis solidarinę pareigą, turi teisę atgręžtine tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius dalį, tenkančią jam pačiam, jeigu ko kita nenustato įstatymas ar sutartis. Tai, ko vienas iš bendraskolių nesumoka skolininkui, įvykdžiusiam solidarinę pareigą, turi padengti lygiomis dalimis šis ir kiti bendraskoliai.

191 straipsnisSolidarinis kreditorių reikalavimas

Reikalavimui esant solidariniam, kiekvienas iš kreditorių turi teisę pareikšti skolininkui reikalavimą tiek visa apimtimi, tiek ir dėl skolos dalies.

Skolininkas neturi teisės pareikšti vieno iš solidarinių kreditorių reikalavimui atsikirtimų, pagrįstų tokiais skolininko teisiniais santykiais su kitais solidariniais kreditoriais, kuriuose tas kreditorius nedalyvauja.

Visos pareigos įvykdymas vienam iš solidarinių kreditorių atleidžia skolininką nuo įvykdymo kitiems kreditoriams.

Solidarinis kreditorius, gavęs iš skolininko įvykdymą, privalo atlyginti kitiems solidariniams kreditoriams priklausančias jiems dalis, jeigu ko kita neišplaukia iš jų tarpusavio santykių.

192 straipsnisSubsidiarinė atsakomybė

Jeigu pagal įstatymą arba sutartį asmuo papildomai atsako kreditoriui už tai, kad pagrindinis skolininkas neįvykdo prievolės, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad tas asmuo įvykdytų prievolę, tik tuo atveju, kada negauna savo reikalavimo pilnutinio patenkinimo iš pagrindinio skolininko.

193 straipsnisPiniginės prievolės įvykdymas, įmokant skolą į depozitą

Kreditoriui nesant, taip pat jam vengiant priimti įvykdymą ar kitaip jam praleidžiant terminą, taip pat ir nesant neveiksnaus kreditoriaus atstovo, piniginės prievolės arba prievolės perduoti vertybinius popierius skolininkas turi teisę įnešti priklausančius iš jo pinigus ar vertybinius popierius į notarinės kontoros depozitą. Notarinė kontora praneša apie tai kreditoriui.

Pinigų sumos ar vertybinių popierių įnešimas į notarinės kontoros depozitą laikomas prievolės įvykdymu.

Aštuonioliktasis skirsnis PRIEVOLIŲ ĮVYKDYMO UŽTIKRINIMAS

194 straipsnisBendrieji nuostatai

Prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal įstatymą arba sutartį netesybomis (bauda, delspinigiais), įkeitimu ir laidavimu. Be to, prievolės tarp piliečių arba prievolės, kuriose dalyvauja piliečiai, gali būti užtikrinamos rankpinigiais, o prievolės tarp socialistinių organizacijų–garantija.

Gali būti užtikrinamas tik galiojantis reikalavimas.

I. Netesybos

195 straipsnisNetesybų sąvoka

Netesybomis (bauda, delspinigiais) laikoma įstatyme ar sutartyje nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta, konkrečiai imant, jeigu praleistas prievolei įvykdyti terminas.

Netesybos (bauda) gali būti nustatomos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamosios prievolės sumos procentu.

Už prievolės įvykdymo termino praleidimą gali būti nustatomos netesybos (delspinigiai), skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, dekadą ir t.t.

Kreditorius neturi teisės reikalauti sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), jeigu skolininkas neatsako už prievolės neįvykdymą arba netinkamą jos įvykdymą (231 straipsnis).

196 straipsnisSusitarimo dėl netesybų forma

Susitarimas dėl netesybų (baudos, delspinigių) turi būti sudaromas rašytine forma. Rašytinės formos nesilaikymas susitarimą dėl netesybų (baudos, delspinigių) daro negaliojantį.

197 straipsnisNetesybų sumažinimas

Jeigu mokėtinos netesybos (bauda, delspinigiai) yra pernelyg didelės, palyginus su kreditoriaus nuostoliais, teismas turi teisę sumažinti netesybas (baudą, delspinigius), kartu atsižvelgdamas į tai, kiek skolininkas įvykdė prievolės, į dalyvaujančių prievolėje piliečių turtinę padėtį, taip pat į bet kurį kitokį dėmesio vertą kreditoriaus interesą.

Arbitražas arba trečiųjų teismas išimtiniais atvejais turi teisę sumažinti mokėtinas socialistinei organizacijai netesybas (baudą, delspinigius), atsižvelgdamas į dėmesio vertus skolininko ir kreditoriaus interesus.

II. Įkeitimas

198 straipsnisĮkeitimo sąvoka

Pagal įkeitimą kreditorius (įkaito turėtojas) turi teisę, skolininkui neįvykdžius įkeitimu užtikrintos prievolės, gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeistojo turto vertės pirmiau už kitus kreditorius, išskyrus išimtis, nurodomas TSR Sąjungos įstatymuose ir Lietuvos TSR civilinio proceso kodekse.

Įkeitimas atsiranda pagal sutartį arba įstatymą.

199 straipsnisĮkeitimu užtikrinami reikalavimai

Jeigu ko kita nenurodyta sutartyje arba įstatyme, įkeitimas užtikrina reikalavimą ta apimtimi, kuri yra jo patenkinimo momentu, įskaitant procentus, netesybas (baudą, delspinigius), nuostolius, padarytus prievolės įvykdymo termino praleidimu, taip pat išieškojimo išlaidas.

200 straipsnisĮkaito davėjas

Įkaito davėju gali būti tiek pats skolininkas, tiek ir trečiasis asmuo. Įkaito davėjas turi būti įkeičiamojo turto savininkas arba turėti teisę operatyviai tvarkyti tą turtą.

201 straipsnisĮkeitimo dalykas

Įkeitimo dalykas gali būti bet koks turtas, išskyrus tokį turtą, į kurį pagal šio kodekso 101, 104, 105 ir 108 straipsnius negali būti nukreipiamas išieškojimas.

Daiktų, kurie nepriimami kaip įkaitas miesto lombarduose, sąrašą nustato miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas.

202 straipsnisĮkeitimo sutarties turinys

Įkeitimo sutartyje turi būti nurodoma: įkaito davėjo ir įkaito turėtojo pavadinimas ir gyvenamoji vieta (buveinė), įkeičiamojo turto aprašymas, įkainojimas ir buvimo vieta, įkeitimu užtikrinamos prievolės esmė, dydis ir įvykdymo terminas.

203 straipsnisĮkeitimo sutarties forma

Įkeitimo sutartis turi būti sudaroma rašytine forma.

Gyvenamojo namo įkeitimo sutartis turi būti sudaroma šio kodekso 255 straipsnyje numatyta forma.

Turto įkeitimas lombarde įforminamas lombardo išduodamu įkeitimo bilietu.

Šiame straipsnyje nustatytų taisyklių nesilaikymas įkeitimo sutartį daro negaliojančią.

204 straipsnisĮkeistojo turto perdavimas įkaito turėtojui

Įkeistasis turtas, išskyrus pastatus, perduodamas įkaito turėtojui, jeigu ko kita nenustato įstatymas arba sutartis.

205 straipsnisĮkeitimo teisės atsiradimo momentas

Įkeitimo teisė atsiranda: gyvenamųjų namų atžvilgiu–nuo įkeitimo sutarties įregistravimo momento, kito turto atžvilgiu–nuo šio turto perdavimo įkaito turėtojui momento, o jeigu pagal įstatymą arba sutartį turtas neturi būti perduodamas,–nuo įkeitimo sutarties sudarymo momento.

206 straipsnisĮkaito turėtojo pareigos

Įkaito turėtojas, kuriam perduotas įkeistasis turtas, privalo jį tinkamai laikyti. Jis atsako už šio turto išsaugojimą, jeigu neįrodo, kad turtas prarastas arba sugedo ne dėl jo kaltės.

Lombardas privalo įkaito davėjo sąskaita drausti priimtą įkaitu turtą visa jo vertės suma pagal įkainojimą, nustatytą šalių susitarimu, priimant turtą įkaitu, o brangiųjų metalų dirbinius–pagal valstybinius įkainius.

Įkaito turėtojas neturi teisės naudotis įkeistuoju turtu, jeigu ko kita nenumato įstatymas arba sutartis.

207 straipsnisĮkeistojo turto išreikalavimas

Jeigu įkeistasis turtas nustojo būti valdomas įkaito turėtojo ar skolininko, pas kurį jis buvo paliktas (204 straipsnis), jį gali išreikalauti įkaito turėtojas sutinkamai su šio kodekso 148 straipsniu.

208 straipsnisĮkeitimu užtikrinto reikalavimo patenkinimas

Skolininkui neįvykdžius įkeitimu užtikrintos prievolės, kreditoriaus reikalavimas patenkinamas iš įkeistojo turto vertės teismo, arbitražo ar trečiųjų teismo sprendimu, jeigu ko kita nenustato įstatymas.

Jeigu į įkeistąjį turtą nukreipia išieškojimą kitas asmuo, tai įkaito turėtojas turi teisę reikalauti, kad įkeitimu užtikrinta prievolė būtų įvykdyta prieš terminą.

Jeigu sumos, gautos, pardavus įkeistąjį turtą, neužtenka įkaito turėtojo reikalavimui pilnutinai patenkinti, tai, nesant kitokio nurodymo įstatyme ar sutartyje, įkaito turėtojas turi teise, išieškoti trūkstamą sumą iš skolininko kito turto; tuo atveju jis neturi pirmenybės prieš kitus kreditorius.

Jeigu nustatytu terminu nepadengiama paskola, užtikrinta turto įkeitimu lombarde, tai, praėjus lengvatiniam vieno mėnesio terminui, lombardas parduoda tą turtą valstybinėms ar kooperatinėms organizacijoms tikrąja jo verte, bet ne mažesne, kaip nustatytasis įkainojimas (202 straipsnis).

Įkeistajam turtui žuvus, jeigu jis buvo apdraustas, įkaito turėtojas turi pirmenybės teisę patenkinti savo reikalavimą iš draudimo atlyginimo.

209 straipsnisĮkeitimu užtikrinto reikalavimo perleidimas

Sutartis dėl įkeitimu užtikrinto reikalavimo perleidimo turi būti sudaroma, laikantis taisyklių, nustatytų šio kodekso 203 straipsnyje. Apie reikalavimo perleidimą turi būti pranešama skolininkui, o jeigu įkaito davėjas yra trečiasis asmuo,–tai ir įkaito davėjui.

210 straipsnisĮkeitimo teisės pasibaigimas

Įkeitimo teisė pasibaigia:

Apie gyvenamojo namo įkeitimo teisės pasibaigimą, suinteresuoto asmens reikalavimu, turi būti pažymima vietinės Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto registre, kuriame buvo įregistruota šio gyvenamojo namo įkeitimo sutartis (203 straipsnis).

211 straipsnisĮkeitimo teisės išlikimas, įkeistojo turto nuosavybės teisei perėjus kitam asmeniui

Įkeistojo turto nuosavybės teisei arba jo operatyviojo tvarkymo teisei perėjus iš įkaito davėjo kitam asmeniui, įkeitimo teisė lieka galioti.

III. Laidavimas

212 straipsnisLaidavimo sutarties sąvoka

Laidavimo sutartimi laiduotojas įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos savo prievolės ar jos dalies.

213 straipsnisLaidavimo sutarties forma

Laidavimo sutartis turi būti sudaroma rašytine forma. Rašytinės formos nesilaikymas laidavimo sutartį daro negaliojančią.

214 straipsnisLaiduotojo atsakomybė

Prievolės neįvykdžius, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariniai skolininkai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis.

Laiduotojas atsako ta pačia apimtimi, kaip ir skolininkas, konkrečiai imant, už procentų sumokėjimą, už nuostolių atlyginimą, už netesybų sumokėjimą, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis.

Bendrai laidavę asmenys atsako kreditoriui solidariai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis.

215 straipsnisLaiduotojo teisės ir pareigos, pareiškus jam ieškinį

Jeigu kreditorius pareiškia ieškinį laiduotojui, tai šis privalo patraukti skolininką dalyvauti byloje. Priešingu atveju skolininkas turi teisę pareikšti prieš atgręžtinį laiduotojo reikalavimą (216 straipsnis) visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo prieš kreditorių.

Laiduotojas turi teisę pareikšti prieš kreditoriaus reikalavimą visus atsikirtimus, kuriuos galėtų pateikti skolininkas. Laiduotojas nepraranda teisės pareikšti šiuos atsikirtimus net ir tuo atveju, kai skolininkas nuo jų atsisako arba pripažįsta savo prievolę.

216 straipsnisĮvykdžiusio prievolę laiduotojo teisės

Įvykdžiusiam prievolę laiduotojui pereina visos kreditoriaus teisės, turimos šioje prievolėje.

Kiekvienas iš kelių laiduotojų turi teisę atgręžtinio reikalavimo būdu reikalauti iš skolininko savo sumokėtos sumos.

Laiduotojui įvykdžius prievolę, kreditorius privalo perduoti jam dokumentus, patvirtinančius reikalavimą į skolininką, taip pat teises, užtikrinančias tą reikalavimą.

217 straipsnisSkolininko pranešimas laiduotojui apie prievolės įvykdymą

Skolininkas, įvykdęs laidavimu užtikrintą prievolę, privalo tuojau pranešti apie tai laiduotojui. Priešingu atveju laiduotojui, savo ruožtu įvykdžiusiam prievolę, paliekama atgręžtinio reikalavimo į skolininką teisė. Skolininkas šiuo atveju turi teisę išieškoti iš kreditoriaus tik tai, ką šis be pagrindo gavo.

218 straipsnisLaiduotojo atleidimas nuo atsakomybės