← Lietuva

Trumpai

Šis teisės aktas patvirtina valstybės mokslo institutų statutus ir reguliuoja jų veiklą, valdymo struktūrą bei tikslus. Jis taip pat pakeičia ankstesnius Vyriausybės nutarimus, susijusius su šių institutų statutų tvirtinimu.

Ką jis reguliuoja

Kam tai rūpi

Pagrindiniai punktai

📄 Įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ N U T A R I M A S DĖL VALSTYBĖS MOKSLO INSTITUTŲ STATUTŲ PATVIRTINIMO 2003 m. gegužės 27 d. Nr. 669 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (Žin., 1991, Nr. 7-191; 2002, Nr. 68-2758) 20 straipsnio 1 dalimi ir 21 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: 1. Patvirtinti šių valstybės mokslo institutų statutus (pridedama): 1.1. Biochemijos instituto; 1.2. Biotechnologijos instituto; 1.3. Botanikos instituto; 1.4. Chemijos instituto; 1.5. Fizikos instituto; 1.6. Geologijos ir geografijos instituto; 1.7. Lietuvių kalbos instituto; 1.8. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto; 1.9. Lietuvos energetikos instituto; 1.10. Lietuvos istorijos instituto; 1.11. Lietuvos miškų instituto; 1.12. Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto; 1.13. Lietuvos žemdirbystės instituto; 1.14. Matematikos ir informatikos instituto; 1.15. Puslaidininkių fizikos instituto. 2. Pakeisti: 2.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. sausio 28 d. nutarimą Nr. 58 „Dėl valstybinių mokslo institutų statutų patvirtinimo“ (Žin., 1992, Nr. 11-300; 1995, Nr. 97-2176; 2002, Nr. 17-691, Nr. 17-693, Nr. 17-694, Nr. 17-695) ir išbraukti šias pastraipas: „Biochemijos instituto“, „Biotechnologijos instituto „, „Botanikos instituto“, „Chemijos instituto“, „Lietuvos filosofijos ir sociologijos instituto“, „Fizikos instituto“, „Geografijos instituto“, „Geologijos instituto“, „Kultūros ir meno instituto“, „Lietuvių kalbos instituto“, „Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto“, „Lietuvos energetikos instituto“, „Lietuvos istorijos instituto“, „Matematikos ir informatikos instituto“, „Miškų instituto“, „Puslaidininkių fizikos instituto“; 2.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. sausio 28 d. nutarimą Nr. 59 „Dėl valstybinių žemės ūkio mokslo institutų statutų patvirtinimo“ (Žin., 1992, Nr. 9-232; 2002, Nr. 17-697, Nr. 17-698, Nr. 17-699) ir išbraukti 1 punkte žodžius „Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto, Lietuvos žemdirbystės instituto“. 3. Įgalioti Švietimo ir mokslo ministeriją skirti į šio nutarimo 1 punkte nurodytų valstybės mokslo institutų tarybas šių institutų statutuose nustatytą tarybos narių skaičių. MINISTRAS PIRMININKAS                                                             ALGIRDAS BRAZAUSKAS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS                                            ALGIRDAS MONKEVIČIUS PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 669 BIOCHEMIJOS INSTITUTO STATUTAS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Biochemijos institutas (toliau vadinama – Institutas) yra valstybės mokslo institutas – biudžetinė mokslinių tyrimų įstaiga, įsteigta Lietuvos ūkiui ir tarptautiniam bendradarbiavimui svarbiems ilgalaikiams tarptautinio lygio moksliniams tyrimams vykdyti. Pagrindinė Instituto veikla yra moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra. 2. Institutas yra viešasis juridinis asmuo, turintis antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu, taip pat sąskaitų banke. 3. Instituto steigėja – Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 4. Instituto buveinė – Mokslininkų g. 12, 2600 Vilnius. 5. Instituto veikla organizuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymu, kitais įstatymais bei teisės aktais ir šiuo Statutu. 6. Instituto mokslinių tyrimų kryptis tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė Švietimo ir mokslo ministerijos teikimu, parengtu išnagrinėjus Lietuvos mokslo tarybos ir suinteresuotų valstybės institucijų pasiūlymus. II. INSTITUTO VEIKLOS TIKSLAI, TEISĖS IR PAREIGOS 7. Instituto veiklos tikslai: 7.1. atlikti biochemijos ir jos plėtotei reikalingų kitų mokslo krypčių mokslinius tyrimus bei eksperimentinės plėtros darbus pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas mokslinių tyrimų kryptis; 7.2. kartu su aukštosiomis mokyklomis rengti mokslininkus, padėti joms rengti specialistus; 7.3. aktyviai dalyvauti tarptautinėse ir Lietuvos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programose; 7.4. užtikrinti tarptautinio lygio šalies mokslinę kompetenciją biochemijos, molekulinės ir ląstelės biologijos, fizikinės cheminės biologijos ir bioorganinės chemijos mokslinių tyrimų srityse; 7.5. plėtoti Instituto profilį atitinkančią mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų bazę, informacinio aprūpinimo sistemą ir įrangą; 7.6. organizuoti Instituto profilį atitinkančius kongresus, mokslines konferencijas, simpoziumus ir pasitarimus; 7.7. palaikyti kūrybinius ryšius su kitomis Lietuvos ir užsienio mokslo ir studijų institucijomis, atskirais mokslininkais; 7.8. dalyvauti atliekant mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektų, programų ir kitas Instituto kompetenciją atitinkančias ekspertizes, teikti konsultacijas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar kitus užsakymus; 7.9. nagrinėti ir apibendrinti pasaulinius biochemijos ir jos plėtotei reikalingų kitų mokslo krypčių laimėjimus, populiarinti ir skleisti mokslo žinias visuomenėje; 7.10. dalyvauti švietimo ir pedagoginėje veikloje, prisidėti prie vadovėlių ir studijų programų rengimo. 8. Instituto teisės: 8.1. pasirinkti mokslinių tyrimų kryptis ir teikti jas Švietimo ir mokslo ministerijai; 8.2. nustatyti Instituto ir jo padalinių struktūrą, darbo tvarką, darbuotojų skaičių, jų teises ir pareigas, taip pat (jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybė nenustato kitaip) darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygas; 8.3. šio Statuto nustatyta tvarka sudaryti valdymo (savivaldos) organus; 8.4. nustatyti bendradarbiavimo su Lietuvos Respublikos ir užsienio įmonėmis, įstaigomis bei organizacijomis formas; 8.5. leisti mokslo ir kitą literatūrą, pasirinkti mokslinius leidinius savo tyrimų rezultatams skelbti ir jų skelbimo būdus; 8.6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka įgyti mokslo krypties (mokslo krypties šakų) doktorantūros teisę; 8.7. vykdyti mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus pagal sutartis su Lietuvos, taip pat užsienio fiziniais ir juridiniais asmenimis; 8.8. turėti ir įgyti kitų teisių, jeigu jos neprieštarauja įstatymams, kitiems teisės aktams, šiam Statutui ir Instituto veiklos tikslams. 9. Instituto pareigos: 9.1. kasmet pateikti Švietimo ir mokslo ministerijai savo mokslinės ir su ja susijusios kitos veiklos ataskaitą; 9.2. pagal įstatymus tvarkyti savo ūkinės ir finansinės veiklos apskaitą, teikti valstybės institucijoms informaciją apie šią veiklą; 9.3. teisės aktų nustatyta tvarka organizuoti raštvedybą ir dokumentų tvarkymą, saugojimą, naudojimą ir perdavimą valstybiniams archyvams ar atitinkamiems jų funkcijų ir teisių perėmėjams; 9.4. kasmet Instituto tarybos nustatyta tvarka įvertinti savo veiklą (atlikti savo veiklos kvalifikacinę analizę); 9.5. vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro patvirtintomis Mokslo ir studijų institucijų vertinimo taisyklėmis, sudaryti sąlygas reguliariai (ne rečiau kaip kartą per 5 metus) atlikti savo mokslinės veiklos ekspertinį vertinimą ir atestaciją. III. INSTITUTO VALDYMAS 10. Instituto valdymo (savivaldos) organai yra: 10.1. visuotinis mokslo darbuotojų ir tyrėjų susirinkimas (toliau vadinama – mokslo darbuotojų ir tyrėjų susirinkimas); 10.2. Instituto taryba (toliau vadinama – Taryba); 10.3. Instituto direktorius. 11. Mokslo darbuotojų ir tyrėjų susirinkimas šaukiamas ne rečiau kaip kartą per metus ypač svarbiems Instituto veiklos klausimams spręsti. Mokslo darbuotojų ir tyrėjų susirinkimo kompetencijai priklauso svarstyti šio Statuto pakeitimų projektus. Mokslo darbuotojų ir tyrėjų susirinkimas išklauso ir aptaria Instituto direktoriaus ir Tarybos pirmininko metinius pranešimus. Šaukti susirinkimą turi teisę Instituto direktorius, Taryba arba ne mažiau kaip 1/3 Institute pagrindines pareigas einančių mokslininkų ir kitų tyrėjų. 12. Mokslo darbuotojų ir tyrėjų susirinkimas yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip 2/3 Institute pagrindines pareigas einančių mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų. Susirinkimo pirmininką renka susirinkimo dalyviai paprasta balsų dauguma. Nutarimai laikomi priimtais, jeigu už juos balsuoja daugiau kaip pusė susirinkime dalyvaujančių mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų. 13. Taryba yra aukščiausiasis Instituto savivaldos organas. Tarybą sudaro 18 narių. Instituto mokslininkai slaptu balsavimu išrenka 11 Tarybos narių. Švietimo ir mokslo ministerija skiria 6 Tarybos narius. Instituto direktorius yra Tarybos narys pagal pareigas, bet negali būti jos pirmininku. Į Tarybos narių rinkimų slapto balsavimo biuletenius įrašomos visų Instituto mokslininkų, išskyrus Instituto direktoriaus, pavardės. Rinkimai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja daugiau kaip 2/3 Instituto mokslininkų. Išrinktais laikomi mokslininkai, surinkę daugiau kaip pusę rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų. Jeigu pirmajame ture reikiamas Tarybos narių skaičius neišrenkamas, organizuojami papildomi rinkimų turai. Šiuo atveju į balsavimo biuletenius įrašomas dvigubas skaičius laisvoms vietoms užimti reikalingų kandidatų, kurie įvykusiame rinkimų ture surinko daugiausia balsų. Jeigu išrinktas Tarybos narys nebegali juo būti, skelbiami naujo Tarybos nario rinkimai. Švietimo ir mokslo ministrui atleidus Instituto direktorių iš pareigų, jis netenka Tarybos nario įgaliojimų. Jeigu vietoj atleisto Instituto direktoriaus jo pareigas pradeda eiti kitas Tarybos narys, skelbiami naujo Tarybos nario rinkimai. Išrinktas naujas Tarybos narys skiriamas iki Tarybos kadencijos pabaigos. Tarybos kadencija – 5 metai. Tarybos darbui vadovauja jos pirmininkas, renkamas slaptu balsavimu paprasta balsų dauguma, dalyvaujant ne mažiau kaip 2/3 Tarybos narių. Tas pats asmuo Tarybos pirmininku gali būti renkamas ne daugiau kaip dviem Tarybos kadencijoms iš eilės. Tarybos pirmininko pasiūlymu jo pavaduotojas ir Tarybos sekretorius renkami atviru balsavimu paprasta Tarybos narių balsų dauguma. Tarybos sekretoriaus pareigos gali būti pavestos Instituto moksliniam sekretoriui. 14. Tarybos funkcijos: 14.1. nustatyti pagrindines Instituto mokslinės veiklos kryptis, tvirtinti perspektyvinį Instituto veiklos planą; 14.2. viešo konkurso būdu slaptu balsavimu išrinkti Instituto direktorių; 14.3. tvirtinti Instituto struktūrą ir jos pakeitimus; 14.4. tvirtinti Instituto veiklos metines ataskaitas, organizuoti nuolatinę kvalifikacinę Instituto veiklos analizę, vertinti, kaip Institutas vykdo savo tikslus, uždavinius ir paskirtį valstybėje; 14.5. tvirtinti mokslininkų rengimą doktorantūroje reglamentuojančius dokumentus, kontroliuoti mokslininkų rengimo kokybę; 14.6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka nustatyti Instituto mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų kvalifikacinius reikalavimus, jų atestavimo ir konkursų pareigoms organizavimo tvarką, sudaryti konkursų ir atestacijos komisijas; 14.7. svarstyti Instituto pajamų ir išlaidų sąmatą, jos vykdymo apyskaitą; 14.8. teikti Instituto direktoriui pasiūlymus dėl jo pavaduotojų, Instituto mokslinio sekretoriaus ir mokslinių padalinių vadovų skyrimo, jeigu šie asmenys į pareigas skiriami ne viešo konkurso būdu; 14.9. rengti šio Statuto pakeitimų projektus; 14.10. tvirtinti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros užduotis, jų vadovus ir vykdytojus; 14.11. nustatyti Instituto darbuotojų darbo apmokėjimo principus; 14.12. nustatyti užsakomųjų darbų aptarnavimo išlaidų dydį; 14.13. priimti nutarimus dėl Instituto asociacinių ryšių su mokslo ir studijų institucijomis, dėl bendradarbiavimo su tarptautinėmis organizacijomis, kitais fiziniais ir juridiniais asmenimis; 14.14. teikti asocijuoto mokslininko statusą laikinai (trumpiau negu iki kadencijos pabaigos) į užsienį išvykusiam Instituto mokslininkui; 14.15. svarstyti Instituto vardu leidžiamus leidinius; 14.16. sudaryti nuolatines arba laikinąsias komisijas įvairiems projektams rengti ir Instituto veiklai koordinuoti. Nuolatinės komisijos atsiskaito Tarybai ne rečiau kaip kartą per metus. 15. Tarybos posėdžiai yra atviri, darbotvarkė skelbiama iš anksto. Tarybai nutarus, posėdis gali būti uždaras. Tarybos nariai informuojami apie šaukiamą Tarybos posėdį ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki posėdžio. Tarybos posėdžiai šaukiami ne rečiau kaip kartą per ketvirtį. Šaukti posėdį turi teisę Tarybos pirmininkas, Instituto direktorius arba ne mažiau kaip 1/3 Tarybos narių. Tarybos nutarimai priimami paprasta balsų dauguma, dalyvaujant ne mažiau kaip pusei jos narių. Balsų skaičiui pasiskirsčius po lygiai, lemia Tarybos pirmininko balsas. 16. Institutui vadovauja, jo veiklą organizuoja, veikia Instituto vardu ir jam atstovauja Instituto direktorius. 17. Instituto direktorių viešo konkurso būdu slaptu balsavimu paprasta posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių balsų dauguma renka Taryba. Rinkimai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 Tarybos narių. Jeigu pirmuoju balsavimu nė vienas kandidatas neišrenkamas, balsuojant antrą kartą, dalyvauja daugiausia balsų gavę 2 kandidatai. Išrinktą Instituto direktorių ne vėliau kaip per 2 savaites tvirtina švietimo ir mokslo ministras. Jeigu švietimo ir mokslo ministras nepatvirtina išrinkto Instituto direktoriaus, Taryba, susipažinusi su nepatvirtinimo motyvais, ne vėliau kaip po mėnesio skelbia naujus rinkimus (konkursą). Jeigu švietimo ir mokslo ministras per 2 savaites nepatvirtina kartotiniuose rinkimuose išrinkto Instituto direktoriaus, ne vėliau kaip po mėnesio naujuose kartotiniuose rinkimuose turi būti išrinktas Instituto direktorius, kurį švietimo ir mokslo ministras privalo patvirtinti. Asmuo, kurio švietimo ir mokslo ministras nepatvirtino Instituto direktoriumi, negali būti juo renkamas kartotiniuose rinkimuose. 18. Instituto direktoriaus funkcijos: 18.1. užtikrinti, kad Instituto veikla atitiktų įstatymus, šį Statutą ir kitus teisės aktus; 18.2. leisti įsakymus, sudaryti Instituto sutartis su fiziniais ir juridiniais asmenimis; 18.3. priimti į darbą ir atleisti iš darbo Instituto darbuotojus, skelbti darbuotojų atestavimą ir konkursus pareigoms, skirti asmenis į šias pareigas, atleisti iš jų; 18.4. atsižvelgiant į Tarybos pasiūlymus, skirti į pareigas Instituto direktoriaus pavaduotojus, mokslinį sekretorių ir mokslinių padalinių vadovus. Bent vienas Instituto direktoriaus pavaduotojas ir mokslinių padalinių vadovai skiriami iš Instituto mokslininkų; 18.5. nustatyti Instituto darbuotojų darbo užmokestį teisės aktų nustatyta tvarka, skatinti darbuotojus, skirti jiems drausmines nuobaudas; 18.6. teikti Tarybai svarstyti pagrindines Instituto mokslinės veiklos kryptis ir perspektyvinį Instituto veiklos planą, Instituto veiklos metines ataskaitas, pajamų ir išlaidų sąmatą, jos vykdymo apyskaitą, kitus dokumentus; 18.7. informuoti Tarybą apie be konkurso pagal terminuotas darbo sutartis priimamus mokslo darbuotojus ir kitus tyrėjus; 18.8. informuoti Tarybą apie Instituto sudaromas sutartis su kitomis įstaigomis ir įmonėmis; 18.9. užtikrinti saugias darbo sąlygas; 18.10. atlikti kitas teisės aktuose įstaigos vadovui nustatytas funkcijas. 19. Instituto direktoriaus kadencija – 5 metai. Tas pats asmuo direktoriumi gali būti renkamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. 20. Į Instituto direktoriaus pareigas gali būti renkamas (tvirtinamas) ne vyresnis kaip 65 metų mokslininkas. 21. Instituto direktorius pareigas pradeda eiti nuo tada, kai jį patvirtina švietimo ir mokslo ministras. 22. Instituto direktorius atleidžiamas iš pareigų įstatymų nustatyta tvarka. Švietimo ir mokslo ministras, atleidęs Instituto direktorių iš pareigų, iki naujo direktoriaus patvirtinimo Tarybos teikimu jo pareigas paveda eiti kitam Tarybos nariui. IV. INSTITUTO DARBUOTOJAI, JŲ TEISĖS, PAREIGOS IR ATSAKOMYBĖ 23. Instituto personalą sudaro mokslo darbuotojai ir kiti tyrėjai, administracijos ir kiti darbuotojai. 24. Mokslo darbuotojų pareigybės yra šios: vyriausiasis mokslo darbuotojas, vyresnysis mokslo darbuotojas, mokslo darbuotojas ir jaunesnysis mokslo darbuotojas. Jų kvalifikacinius reikalavimus nustato Taryba vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymu, Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymu ir atitinkamais Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais. Į mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų pagrindines pareigas skiriama viešo konkurso būdu. 25. Mokslo darbuotojai ir kiti tyrėjai priimami (padalinių vadovai skiriami) į pareigas viešo konkurso būdu 5 metų kadencijai. 26. Jeigu mokslo darbuotojo ar kito tyrėjo pareigybė steigiama konkrečiam projektui vykdyti, viešą konkursą laimėjęs asmuo į pareigas skiriamas to projekto vykdymo laikotarpiui. 27. Instituto direktorius ne ilgesniam kaip vienų metų laikotarpiui gali be konkurso priimti dirbti mokslo darbuotojus ir kitus tyrėjus pagal terminuotą darbo sutartį. Šiems asmenims taikomi atitinkamų pareigybių reikalavimai. Tolesniam darbui Institute tokie darbuotojai gali būti priimami tik viešo konkurso būdu. 28. Vyresni kaip 65 metų mokslo darbuotojai ir kiti tyrėjai gali dirbti Institute, jeigu Taryba pritaria, kad su jais būtų sudaroma terminuota darbo sutartis ne ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui. Tokia sutartis Tarybos sprendimu gali būti sudaroma pakartotinai. 29. Instituto administraciją sudaro Instituto direktorius, jo pavaduotojai, padalinių vadovai, mokslinis sekretorius ir vyriausiasis finansininkas. Administracija užtikrina, kad būtų atliekamos Instituto ir jo padalinių administracinės funkcijos, reikalingos moksliniams tyrimams, eksperimentinės plėtros ir ūkinės veiklos uždaviniams įgyvendinti. Administracijos darbuotojų funkcijas apibrėžia darbo sutartis, Instituto direktoriaus patvirtinti pareigybės aprašymai ir padalinių nuostatai. Administracijos darbuotojai, turintys mokslo laipsnį, Tarybos nustatyta tvarka gali dirbti mokslinį darbą Institute. 30. Į Instituto direktoriaus, jo pavaduotojų, taip pat Instituto padalinių vadovų ir jų pavaduotojų pareigas gali būti renkami (skiriami) ne vyresni kaip 65 metų asmenys. Vyresniems kaip 65 metų asmenims, kurie eina šias, taip pat mokslinio sekretoriaus pareigas ir kurių kadencija dar nėra pasibaigusi, šio Statuto 28 punkto reikalavimai netaikomi iki kadencijos pabaigos. 31. Vyresniems kaip 65 metų vyriausiesiems mokslo darbuotojams, turintiems profesoriaus pedagoginį vardą ir aktyviai dirbusiems mokslinį ir pedagoginį darbą Institute, Taryba už ypač didelius nuopelnus gali suteikti profesoriaus emerito vardą. Profesoriui emeritui Tarybos nustatyta tvarka sudaromos sąlygos dalyvauti Instituto mokslinėje ir kitokioje veikloje. Instituto profesorių emeritų skaičius derinamas su Švietimo ir mokslo ministerija. 32. Institute gali būti 2 direktoriaus pavaduotojai (direktoriaus pavaduotojas mokslo reikalams ir direktoriaus pavaduotojas administracijos ir ūkio reikalams) ir mokslinis sekretorius. Instituto direktoriaus pavaduotojas mokslo reikalams atsako už mokslinę ir pedagoginę veiklą ir atlieka kitas direktoriaus nustatytas funkcijas. Instituto direktoriaus pavaduotojas administracijos ir ūkio reikalams atsako už mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų ūkinį techninį aptarnavimą, koordinuoja mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus aptarnaujančių darbuotojų veiklą ir atlieka kitas direktoriaus nustatytas funkcijas. Mokslinis sekretorius padeda direktoriui organizuoti mokslinius tyrimus ir kitą mokslinę veiklą, vadovauja raštinei ir archyvui. Mokslinių padalinių vadovai atsako už mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų organizavimą padalinyje. Vyriausiasis finansininkas atsako už buhalterinę apskaitą ir kontroliuoja, kad racionaliai ir taupiai būtų naudojami darbo, materialiniai ir finansiniai ištekliai, užtikrina, kad ataskaitiniai duomenys būtų teisingi ir finansinė atskaitomybė teikiama teisės aktų nustatyta tvarka. 33. Darbuotojus priima į darbą ir atleidžia iš darbo Instituto direktorius įstatymų ir šio Statuto nustatyta tvarka. 34. Instituto darbuotojai turi teisę dalyvauti nagrinėjant ir sprendžiant visus su jų kompetencija, pareigomis ar darbu susijusius klausimus. 35. Mokslininkai ir kiti tyrėjai turi teisę: 35.1. dalyvauti konkursuose mokslinėms programoms vykdyti, mokslo ir studijų fondų paramai gauti ir disponuoti gaunamomis lėšomis; 35.2. dalyvauti konkursuose stažuotėms Lietuvos Respublikoje ir užsienyje; 35.3. gauti iš valstybės institucijų informaciją, kurios reikia jų moksliniam darbui (jeigu tokia informacija yra valstybės ar tarnybos paslaptis, ji teikiama ir naudojama teisės aktų nustatyta tvarka); 35.4. dalyvauti priimant sprendimus dėl šio Statuto ir Instituto veiklos plano; 35.5. dalyvauti įvairiose profesinėse sąjungose ir visuomeninėse organizacijose, iš jų ir esančiose užsienyje. 36. Mokslininkai, be šio Statuto 35 punkte nurodytų teisių, taip pat turi teisę: 36.1. dirbti savarankiškai arba telktis į kūrybines grupes; 36.2. savarankiškai skelbti savo mokslinius darbus. 37. Mokslininkams ir kitiems tyrėjams garantuojama nepriklausomybė nuo ideologijos ir politinių institucijų, apsauga nuo sankcijų už savo tyrimų rezultatų ir įsitikinimų skelbimą (išskyrus atvejus, kai skelbiama informacija yra valstybės ar tarnybos paslaptis), jie gali turėti kūrybos ir intelektinio darbo autorių teises, nustatytas Lietuvos Respublikos įstatymuose ir tarptautinėse sutartyse. 38. Instituto darbuotojams garantuojamos visos teisės ir socialinės garantijos, kurias nustato įstatymai. Jiems sudaromos darbo sąlygos, atitinkančios darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus. 39. Mokslo darbuotojai ir kiti tyrėjai privalo: 39.1. ugdyti mokslinę kvalifikaciją; 39.2. laikytis mokslinės ir profesinės etikos normų; 39.3. vykdyti šiame Statute nustatytas pareigas ir funkcijas. 40. Instituto darbuotojai privalo laikytis įstatymų, kitų teisės aktų, šio Statuto, Instituto vidaus darbo tvarkos taisyklių. V. INSTITUTO TURTAS IR LĖŠOS 41. Instituto turtą gali sudaryti daiktai, pinigai ir vertybiniai popieriai, kitas turtas ir turtinės teisės, intelektinės veiklos rezultatai, informacija, veiksmai ir veiksmų rezultatai, taip pat kitos turtinės ir neturtinės vertybės. 42. Institutas jam perduotą valstybės turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja neatlygintinai patikėjimo teise teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis. 43. Turtą, kuris įsigytas iš nebiudžetinių lėšų, gautas dovanų, priimtas kaip palikimas ar įgytas kitu teisėtu būdu, Institutas valdo, naudoja ir juo disponuoja nuosavybės teise pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normas. 44. Instituto lėšas gali sudaryti: 44.1. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintoms programoms vykdyti; 44.2. pajamos, gautos iš mokslinės ir ūkinės veiklos, taip pat už teikiamas paslaugas; 44.3. Lietuvos, užsienio bei tarptautinių fondų ir organizacijų lėšos; 44.4. lėšos, gautos už dalyvavimą tarptautinėse mokslinėse programose; 44.5. lėšos, gautos kaip parama, ir kitos teisėtai įgytos lėšos. 45. Visas lėšas Institutas planuoja ir naudoja savarankiškai. Pajamas ir išlaidas Institutas naudoja pagal patvirtintą sąmatą įstatymų nustatyta tvarka. 46. Instituto finansinės veiklos kontrolę vykdo įgaliotos valstybės institucijos ir įstaigos teisės aktų nustatyta tvarka. VI. STATUTO KEITIMAS 47. Statuto pakeitimų projektus rengia Taryba ir teikia svarstyti mokslo darbuotojų ir tyrėjų susirinkimui. Jam pritarus paprasta balsų dauguma, Taryba teisės aktų nustatyta tvarka šiuos projektus teikia tvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybei. VII. INSTITUTO PABAIGA IR PERTVARKYMAS 48. Instituto veiklą nutraukia ir jį pertvarko Lietuvos Respublikos Vyriausybė teisės aktų nustatyta tvarka. ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 669 BIOTECHNOLOGIJOS INSTITUTO STATUTAS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Biotechnologijos institutas (toliau vadinama – Institutas) yra valstybės mokslo institutas – biudžetinė mokslinių tyrimų įstaiga, įsteigta Lietuvos ūkiui ir tarptautiniam bendradarbiavimui svarbiems ilgalaikiams tarptautinio lygio moksliniams tyrimams vykdyti. Pagrindinė Instituto veikla yra moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra. 2. Institutas yra viešasis juridinis asmuo, turintis antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu, taip pat sąskaitų bankuose. 3. Instituto steigėja – Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 4. Instituto buveinė – V.A.Graičiūno g. 8, 2028 Vilnius. 5. Institutas savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymu, kitais Lietuvos Respublikos įstatymais bei teisės aktais ir šiuo Statutu. 6. Instituto mokslinių tyrimų kryptis tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė Švietimo ir mokslo ministerijos teikimu, parengtu išnagrinėjus Lietuvos mokslo tarybos ir suinteresuotų valstybės institucijų pasiūlymus. II. INSTITUTO VEIKLOS TIKSLAI, TEISĖS IR PAREIGOS 7. Instituto veiklos tikslai: 7.1. atlikti Lietuvos mokslui, ūkiui ir sveikatos apsaugai svarbius biotechnologijos mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas svarbiausias mokslinės veiklos kryptis, teikti jų rezultatus visuomenei, užsakovams ir pasaulio mokslinei bendrijai, užtikrinti valstybės kompetenciją biotechnologijos srityje, integruoti Lietuvos biotechnologijos mokslinius tyrimus į Europos mokslo erdvę, prisidėti prie biotechnologijos pramonės plėtros Lietuvoje, skatinti biotechnologijos mokslo laimėjimų panaudojimą kitose mokslo, ūkio ir socialinio gyvenimo šakose; 7.2. kartu su aukštosiomis mokyklomis rengti mokslininkus doktorantūros studijose, padėti joms rengti specialistus. 8. Instituto teisės: 8.1. pasirinkti mokslinių tyrimų kryptis ir teikti jas Švietimo ir mokslo ministerijai; 8.2. nustatyti savo struktūrą, darbo tvarką, darbuotojų skaičių, jų teises ir pareigas, taip pat (jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybė nenustato kitaip) darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygas; 8.3. šio Statuto nustatyta tvarka sudaryti valdymo (savivaldos) organus; 8.4. nustatyti bendradarbiavimo su Lietuvos ir užsienio įmonėmis, įstaigomis ir organizacijomis formas; 8.5. atlikti mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus pagal sutartis su Lietuvos, taip pat užsienio fiziniais ir juridiniais asmenimis; 8.6. leisti mokslo ir kitą literatūrą, pasirinkti mokslinius leidinius Instituto tyrimų rezultatams skelbti ir jų skelbimo būdus; 8.7. organizuoti mokslinius renginius, atlikti mokslinių projektų ekspertizes, teikti konsultacijas; 8.8. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka įgyti mokslo krypties (mokslo krypties šakų) doktorantūros teisę; 8.9. organizuoti Instituto mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir doktorantų stažuotes užsienyje; 8.10. savo nuožiūra naudoti mokslininkų ir kitų Instituto darbuotojų darbo rezultatus (nepažeidžiant autorių teisių); 8.11. turėti ir įgyti kitų teisių, jeigu tai neprieštarauja įstatymams, kitiems teisės aktams, šiam Statutui ir Instituto veiklos tikslams. 9. Instituto pareigos: 9.1. kasmet pateikti Švietimo ir mokslo ministerijai Instituto mokslinės ir su ja susijusios kitos veiklos ataskaitą; 9.2. pagal įstatymus tvarkyti Instituto ūkinės ir finansinės veiklos apskaitą, teikti valstybės institucijoms informaciją apie šią veiklą; 9.3. teisės aktų nustatyta tvarka organizuoti raštvedybą ir dokumentų tvarkymą, saugojimą, naudojimą ir perdavimą valstybiniams archyvams ar atitinkamiems jų funkcijų ir teisių perėmėjams; 9.4. kasmet Instituto tarybos nustatyta tvarka įvertinti savo veiklą (atlikti savo veiklos kvalifikacinę analizę); 9.5. vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro įsakymu patvirtintomis Mokslo ir studijų institucijų vertinimo taisyklėmis, sudaryti sąlygas reguliariai (ne rečiau kaip kartą per 5 metus) atlikti Instituto mokslinės veiklos ekspertinį vertinimą ir atestaciją. III. INSTITUTO VALDYMAS 10. Instituto valdymo organai yra: 10.1. visuotinis mokslo darbuotojų ir tyrėjų susirinkimas (toliau vadinama – mokslo darbuotojų ir tyrėjų susirinkimas); 10.2. Instituto taryba (toliau vadinama – Taryba); 10.3. Instituto direktorius. 11. Mokslo darbuotojų ir tyrėjų susirinkimas šaukiamas ne rečiau kaip kartą per metus itin svarbiems Instituto veiklos klausimams spręsti. Iniciatyvos teisę šaukti susirinkimą turi Taryba, Instituto direktorius arba ne mažiau kaip 1/3 Institute pagrindines pareigas einančių mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų. 12. Mokslo darbuotojų ir tyrėjų susirinkimo nariai yra visi Institute pagrindines pareigas einantys mokslo darbuotojai ir kiti tyrėjai. Susirinkimas yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip 2/3 Instituto mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų. Susirinkimui pirmininkauja paprasta balsų dauguma išrinktas pirmininkas. Susirinkimo nutarimai laikomi priimtais, jeigu už juos balsuoja daugiau kaip pusė visų susirinkimo dalyvių. 13. Mokslo darbuotojų ir tyrėjų susirinkimas svarsto ir aprobuoja Tarybos parengtus šio Statuto ir jo pakeitimų projektus, Instituto direktoriaus ir Tarybos pirmininko metinius pranešimus, teikia pasiūlymus Tarybai ir Instituto direktoriui, svarsto kitus svarbius Instituto mokslinės ir kitos veiklos klausimus. 14. Taryba yra aukščiausiasis Instituto savivaldos organas. Tarybą sudaro 12 narių. Instituto mokslininkai slaptu balsavimu renka 7 Tarybos narius. Išrinktais laikomi asmenys, gavę daugiausia (bet ne mažiau kaip pusę) Instituto mokslininkų balsų. Švietimo ir mokslo ministerija skiria 4 Tarybos narius. Instituto direktorius yra Tarybos narys pagal pareigas, bet negali būti jos pirmininku. Jeigu Tarybos narys nebegali juo būti arba išrenkamas Instituto direktoriumi, skelbiami naujo Tarybos nario rinkimai. Išrinktas naujas Tarybos narys skiriamas iki Tarybos kadencijos pabaigos. Tarybos kadencija – 5 metai. 15. Taryba renka savo pirmininką slaptu balsavimu. Tarybos pirmininko pavaduotojas renkamas atviru balsavimu iš Tarybos pirmininko pasiūlytų kandidatūrų (kandidatūros). Abiem atvejais išrinktu laikomas asmuo, gavęs daugiausia (bet ne mažiau kaip pusę) Tarybos narių balsų. Tarybos sekretoriaus pareigas atlieka Instituto mokslinis sekretorius. 16. Tarybos pirmininku ir jo pavaduotoju negali būti vyresni kaip 65 metų asmenys, taip pat Instituto direktorius ir jo pavaduotojai. Tas pats asmuo Tarybos pirmininku gali būti išrinktas ne daugiau kaip dviem Tarybos kadencijoms iš eilės. 17. Taryba sudaro nuolatines arba laikinąsias komisijas specifiniams uždaviniams spręsti. Nuolatinės komisijos atsiskaito Tarybai ne rečiau kaip kartą per metus. 18. Tarybos funkcijos: 18.1. nustatyti pagrindines Instituto mokslinės veiklos kryptis, tvirtinti perspektyvinį Instituto veiklos planą; 18.2. viešo konkurso būdu slaptu balsavimu rinkti Instituto direktorių, teikti švietimo ir mokslo ministrui pasiūlymus dėl jo tvirtinimo; 18.3. tvirtinti Instituto struktūrą ir jos pakeitimus; 18.4. svarstyti ir priimti nutarimus mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros klausimais; 18.5. tvirtinti Instituto veiklos metines ataskaitas, organizuoti nuolatinę kvalifikacinę jo veiklos analizę, vertinti, kaip Institutas vykdo savo tikslus, uždavinius ir paskirtį valstybėje; 18.6. vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatyti Instituto mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų kvalifikacinius reikalavimus, jų atestavimo ir konkursų pareigoms organizavimo tvarką, sudaryti konkursų ir atestacijos komisijas; 18.7. tvirtinti mokslininkų rengimą doktorantūroje reglamentuojančius dokumentus, kontroliuoti mokslininkų rengimo kokybę; 18.8. tvirtinti Instituto mokslinius tyrimus, eksperimentinės plėtros darbus ir vidaus tvarką reglamentuojančius dokumentus; 18.9. svarstyti Instituto pajamų ir išlaidų sąmatą, jos vykdymo apyskaitą; 18.10. teikti Instituto direktoriui pasiūlymus dėl jo pavaduotojų ir Instituto mokslinio sekretoriaus, mokslinių padalinių vadovų kandidatūrų, jeigu šie asmenys į pareigas skiriami ne viešo konkurso būdu; 18.11. tvirtinti ginčų tarp Instituto bendruomenės narių nagrinėjimo ir sprendimų įgyvendinimo, taip pat ginčų nagrinėjimo komisijos sudarymo tvarką; 18.12. rengti šio Statuto pakeitimų projektus, teikti juos svarstyti susirinkimui. 19. Tarybos nutarimai priimami Tarybos posėdžiuose. Posėdžiai šaukiami prireikus, bet ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius. Neeilinis Tarybos posėdis gali būti sušauktas, jeigu jo reikalauja ne mažiau kaip 4 Tarybos nariai, Tarybos pirmininkas arba Instituto direktorius. Tarybos nariai informuojami apie šaukiamą Tarybos posėdį ir numatytus svarstyti klausimus ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki posėdžio. 20. Tarybos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė Tarybos narių. Tarybos sprendimai laikomi priimtais, jeigu už juos balsuoja daugiau kaip pusė posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia Tarybos pirmininko balsas. Siūlyti panaikinti direktoriaus sprendimus Taryba gali ne mažesne kaip 2/3 visų Tarybos narių balsų dauguma. 21. Institutui vadovauja, jo veiklą organizuoja, jo vardu veikia ir jam atstovauja Instituto direktorius. 22. Instituto direktorių viešo konkurso būdu slaptu balsavimu renka Taryba. Išrinktu laikomas asmuo, gavęs daugiausia (bet ne mažiau kaip pusę) Tarybos narių balsų. Jeigu pirmuoju balsavimu nė vienas kandidatas neišrenkamas, balsuojant antrą kartą, dalyvauja daugiausia balsų gavę 2 kandidatai. Išrinktą Instituto direktorių ne daugiau kaip per 2 savaites po išrinkimo tvirtina švietimo ir mokslo ministras. Jeigu švietimo ir mokslo ministras nepatvirtina išrinkto Instituto direktoriaus, Taryba, susipažinusi su nepatvirtinimo motyvais, ne vėliau kaip po mėnesio skelbia naujus rinkimus (konkursą). Jeigu švietimo ir mokslo ministras per 2 savaites nepatvirtina kartotiniuose rinkimuose išrinkto Instituto direktoriaus, ne vėliau kaip po mėnesio naujuose kartotiniuose rinkimuose turi būti išrinktas Instituto direktorius, kurį švietimo ir mokslo ministras privalo patvirtinti. Asmuo, kurio švietimo ir mokslo ministras nepatvirtino Instituto direktoriumi, negali būti juo renkamas kartotiniuose rinkimuose. 23. Direktoriaus kadencija – 5 metai. Tas pats asmuo Instituto direktoriumi gali būti renkamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. 24. Asmuo, dalyvaujantis konkurse Instituto direktoriaus pareigoms, turi būti mokslininkas ir paskirtą rinkimų dieną būti ne vyresnis kaip 65 metų. 25. Instituto direktorius pareigas pradeda eiti nuo dienos, kurią jį patvirtina švietimo ir mokslo ministras. 26. Instituto direktoriaus funkcijos: 26.1. užtikrinti, kad Instituto veikla atitiktų Lietuvos Respublikos įstatymus, šį Statutą ir kitus teisės aktus; 26.2. teikti Tarybai svarstyti pagrindines Instituto mokslinės veiklos kryptis ir perspektyvinį Instituto veiklos planą, Instituto veiklos metines ataskaitas, pajamų ir išlaidų sąmatas, jų įvykdymo ataskaitas, kitus dokumentus; 26.3. leisti įsakymus, sudaryti Instituto sutartis su fiziniais ir juridiniais asmenimis; 26.4. priimti į darbą ir atleisti iš darbo Instituto darbuotojus, skelbti darbuotojų atestavimą ir konkursus pareigoms, skirti asmenis į pareigas, atleisti iš jų; 26.5. atsižvelgiant į Tarybos pasiūlymus, skirti direktoriaus pavaduotojus, Instituto mokslinį sekretorių, mokslinių padalinių vadovus. Bent vienas Instituto direktoriaus pavaduotojas ir mokslinių padalinių vadovai skiriami iš Instituto mokslininkų; 26.6. nustatyti Instituto darbuotojų darbo užmokestį teisės aktų nustatyta tvarka, skatinti juos, skirti jiems drausmines nuobaudas; 26.7. užtikrinti efektyvią finansinę Instituto veiklą, tinkamą turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo; 26.8. užtikrinti saugias darbo sąlygas ir atsakyti už jas; 26.9. vykdyti kitas teisės aktuose įstaigos vadovui nustatytas funkcijas. 27. Instituto direktoriaus įgaliojimai nutrūksta pasibaigus jo kadencijai, jam atsistatydinus ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Direktorius turi teisę pateikti švietimo ir mokslo ministrui atsistatydinimo prašymą, apie tai informavęs Tarybą. Švietimo ir mokslo ministras, atleidęs Instituto direktorių iš pareigų, iki naujo Instituto direktoriaus patvirtinimo Tarybos teikimu jo pareigas paveda eiti kitam Tarybos nariui. Naujo direktoriaus rinkimai skelbiami ne vėliau kaip per 10 dienų nuo ankstesnio direktoriaus atleidimo dienos. 28. Instituto direktoriaus pavaduotojai ir mokslinis sekretorius atsako už jiems direktoriaus pavestų funkcijų vykdymą. Instituto direktoriaus pavaduotojai ir mokslinis sekretorius pareigas pradeda eiti nuo dienos, kurią juos paskiria direktorius. Skyrimo į pareigas dieną jie turi būti ne vyresni kaip 65 metų. 29. Instituto direktoriaus pavaduotojų ir mokslinio sekretoriaus įgaliojimų trukmė sutampa su direktoriaus įgaliojimų trukme. Instituto direktoriaus įgaliojimams nutrūkus anksčiau laiko šio Statuto 27 punkte numatyta tvarka, direktoriaus pavaduotojų ir mokslinio sekretoriaus įgaliojimai tęsiasi, bet ne ilgiau kaip iki jų kadencijos pabaigos, kol švietimo ir mokslo ministras patvirtins išrinktą naują Instituto direktorių. 30. Už Instituto padalinių veiklą atsako padalinių vadovai. 31. Instituto direktoriaus patariamoji institucija – Instituto direktoratas (toliau vadinama – Direktoratas), kurį sudaro Instituto direktorius, jo pavaduotojai ir mokslinis sekretorius, Tarybos pirmininkas ir jo pavaduotojas, Instituto mokslinių padalinių (laboratorijų) vadovai ir vyriausiasis finansininkas. 32. Direktorate aptariami pagrindiniai Instituto veiklos klausimai. Direktorato posėdžiams vadovauja Instituto direktorius arba jo įgaliotas Direktorato narys. Direktoratas savo posėdžiuose priima rekomendacinio pobūdžio nutarimus. IV. INSTITUTO DARBUOTOJAI, JŲ TEISĖS, PAREIGOS IR ATSAKOMYBĖ 33. Instituto personalą sudaro mokslo darbuotojai ir kiti tyrėjai, administracijos ir kiti darbuotojai. 34. Mokslo darbuotojų pareigybės yra šios: vyriausiasis mokslo darbuotojas, vyresnysis mokslo darbuotojas, mokslo darbuotojas ir jaunesnysis mokslo darbuotojas. Mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų pareigybių kvalifikacinius reikalavimus nustato Taryba vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymu, Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymu ir atitinkamais Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais. 35. Mokslo darbuotojai ir kiti tyrėjai priimami dirbti į Institutą viešo konkurso būdu 4 metų kadencijai. Padalinių vadovai skiriami Instituto direktoriaus kadencijos laikotarpiui. 36. Jeigu mokslo darbuotojo ar kito tyrėjo pareigybė steigiama konkrečiam projektui vykdyti, viešą konkursą laimėjęs asmuo skiriamas į pareigas to projekto vykdymo laikotarpiui. 37. Instituto direktorius ne ilgesniam kaip vienų metų laikotarpiui gali be konkurso priimti dirbti mokslo darbuotojus ir kitus tyrėjus pagal terminuotą darbo sutartį. Šiems asmenims taikomi atitinkamų pareigybių reikalavimai. Ilgiau dirbti Institute toks darbuotojas gali būti priimtas tik viešo konkurso būdu. 38. Vyresni kaip 65 metų mokslo darbuotojai ir kiti tyrėjai gali dirbti Institute, jeigu Taryba pritaria, kad su jais būtų sudaroma terminuota darbo sutartis ne ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui. Tokia sutartis Tarybos sprendimu gali būti sudaroma pakartotinai. 39. Instituto administraciją sudaro Instituto direktorius, jo pavaduotojai, mokslinis sekretorius ir vyriausiasis finansininkas. Administracijos darbuotojų funkcijas apibrėžia darbo sutartis, direktoriaus patvirtinti pareigybės aprašymai ir padalinių nuostatai. Administracijos darbuotojai, turintys mokslo laipsnį, Tarybos sutikimu gali dirbti mokslinį darbą Institute. Pasibaigus administracijos darbuotojų įgaliojimams, jie turi teisę grįžti į ankstesnes pareigas neišbūtam kadencijos laikotarpiui, o jeigu jis trumpesnis kaip vieni metai – vieniems metams. 40. Į Instituto direktoriaus, jo pavaduotojų, taip pat Instituto padalinių vadovų ir jų pavaduotojų, administracijos darbuotojų pareigas gali būti renkami (skiriami) ne vyresni kaip 65 metų asmenys. Vyresniems kaip 65 metų asmenims, kurie eina padalinių vadovų, jų pavaduotojų ir mokslinio sekretoriaus pareigas ir kurių kadencija dar nėra pasibaigusi, 38 punkto reikalavimai netaikomi iki kadencijos pabaigos. 41. Vyresniems kaip 65 metų vyriausiesiems mokslo darbuotojams, turintiems profesoriaus pedagoginį vardą ir aktyviai dirbusiems mokslinį ir pedagoginį darbą, Taryba už ypač didelius nuopelnus gali suteikti profesoriaus emerito vardą. Profesoriui emeritui sudaromos sąlygos dalyvauti Instituto mokslinėje ir kitokioje veikloje. Instituto profesorių emeritų skaičius derinamas su Švietimo ir mokslo ministerija. 42. Instituto doktorantai naudojasi studijuojančiųjų teisėmis, lengvatomis ir socialinėmis garantijomis, numatytomis Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatyme ir atitinkamuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose. 43. Darbuotojus priima į darbą ir atleidžia iš darbo Instituto direktorius įstatymų ir šio Statuto nustatyta tvarka. 44. Mokslininkai ir kiti tyrėjai turi lygias teises dalyvauti konkursuose pareigoms neatsižvelgiant į lytį, rasę, pažiūras (iš jų politines), tikėjimą, kilmę, socialinę padėtį, tautybę ir kalbą, taip pat pilietybę. 45. Instituto mokslo darbuotojai ir kiti tyrėjai turi teisę: 45.1. dalyvauti konkursuose mokslinėms programoms vykdyti, mokslo ir studijų fondų paramai gauti ir disponuoti gaunamomis lėšomis; 45.2. dalyvauti konkursuose stažuotėms Lietuvos Respublikoje ir užsienyje; 45.3. gauti iš valstybės institucijų ir Instituto padalinių informaciją, kurios reikia jų moksliniam darbui (jeigu ši informacija yra valstybės ar tarnybos paslaptis, ji teikiama ir naudojama teisės aktų nustatyta tvarka); 45.4. dalyvauti priimant sprendimus dėl šio Statuto ir Instituto veiklos plano; 45.5. dalyvauti įvairiose profesinėse sąjungose ir visuomeninėse organizacijose, iš jų ir esančiose užsienyje; 45.6. dalyvauti nagrinėjant ir sprendžiant visus su jų kompetencija, pareigomis ar darbu susijusius klausimus. 46. Mokslininkai, be šio Statuto 45 punkte nurodytų teisių, taip pat turi teisę: 46.1. dirbti savarankiškai arba telktis į kūrybines grupes; 46.2. savarankiškai skelbti savo mokslinius darbus. 47. Mokslininkams ir kitiems tyrėjams garantuojama nepriklausomybė nuo ideologijos ir politinių institucijų, apsauga nuo sankcijų už savo tyrimų rezultatų ir įsitikinimų skelbimą (išskyrus atvejus, kai skelbiama informacija yra valstybės ar tarnybos paslaptis), jiems taikomos kūrybos ir intelektinio darbo autorių teisės, nustatytos Lietuvos Respublikos įstatymuose ir tarptautinėse sutartyse. 48. Instituto darbuotojams užtikrinamos visos teisės ir socialinės garantijos, kurias nustato Lietuvos Respublikos įstatymai. Jiems sudaromos darbo sąlygos, atitinkančios darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus. 49. Mokslo darbuotojai ir kiti tyrėjai privalo: 49.1. ugdyti mokslinę kvalifikaciją; 49.2. laiku ir tinkamai vykdyti planinius mokslinius tyrimus, savanoriškai priimtus įsipareigojimus ir pavedimus; 49.3. atsakyti už tyrimų rezultatų mokslinį objektyvumą; 49.4. skelbti savo mokslinius darbus; 49.5. laikytis mokslinės ir profesinės etikos normų; 49.6. vykdyti šiame Statute nustatytas pareigas ir funkcijas. 50. Instituto darbuotojai privalo laikytis įstatymų, kitų teisės aktų, šio Statuto, Instituto darbo tvarkos taisyklių. V. INSTITUTO TURTAS IR LĖŠOS 51. Instituto turtą sudaro daiktai, pinigai ir vertybiniai popieriai, kitas turtas, turtinės teisės, intelektinės veiklos rezultatai, informacija, veiksmai ir veiksmų rezultatai, taip pat kitos turtinės ir neturtinės vertybės. 52. Institutas jam perduotą valstybės turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja neatlygintinai patikėjimo teise teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis. 53. Turtą, kuris įsigytas iš nebiudžetinių lėšų, gautas dovanų, priimtas kaip palikimas ar įgytas kitu teisėtu būdu, Institutas valdo, naudoja ir juo disponuoja nuosavybės teise pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normas. 54. Instituto lėšas sudaro: 54.1. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintoms programoms vykdyti; 54.2. pajamos, gautos iš mokslinės ir ūkinės veiklos, taip pat už teikiamas paslaugas; 54.3. Lietuvos, užsienio bei tarptautinių fondų ir organizacijų lėšos; 54.4. lėšos, gautos už dalyvavimą tarptautinėse mokslinėse programose; 54.5. lėšos, gautos kaip parama, ir kitos teisėtai įgytos lėšos. 55. Visas lėšas Institutas planuoja ir naudoja savarankiškai. Pajamas ir išlaidas Institutas naudoja pagal patvirtintą sąmatą teisės aktų nustatyta tvarka. 56. Instituto finansinės veiklos kontrolę vykdo įgaliotos valstybės institucijos ir įstaigos teisės aktų nustatyta tvarka. VI. STATUTO KEITIMAS 57. Statuto pakeitimų projektus rengia Taryba ir teikia svarstyti mokslo darbuotojų ir tyrėjų susirinkimui. Jam pritarus paprasta balsų dauguma, Taryba teisės aktų nustatyta tvarka šiuos projektus teikia tvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybei. VII. INSTITUTO PABAIGA IR PERTVARKYMAS 58. Instituto veiklą nutraukia ir jį pertvarko Lietuvos Respublikos Vyriausybė teisės aktų nustatyta tvarka. ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 669 BOTANIKOS INSTITUTO STATUTAS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Botanikos institutas (toliau vadinama – Institutas) yra valstybės mokslo institutas – biudžetinė mokslinių tyrimų įstaiga, įsteigta Lietuvos ūkiui ir tarptautiniam bendradarbiavimui svarbiems ilgalaikiams tarptautinio lygio moksliniams tyrimams vykdyti. Pagrindinė Instituto veikla yra moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra. 2. Institutas yra viešasis juridinis asmuo, turintis antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu, taip pat sąskaitų banke. 3. Instituto steigėja – Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 4. Instituto buveinė – Žaliųjų ežerų g. 49, 2021 Vilnius. 5. Instituto veikla organizuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymu, kitais įstatymais bei teisės aktais ir šiuo Statutu. 6. Instituto mokslinių tyrimų kryptis tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė Švietimo ir mokslo ministerijos teikimu, parengtu išnagrinėjus Lietuvos mokslo tarybos, Instituto tarybos ir suinteresuotų valstybės institucijų pasiūlymus. 7. Institutas turi savo ženklą, gali turėti kitų atributų, kurių nuostatus tvirtina Instituto taryba. II. INSTITUTO VEIKLOS TIKSLAI, TEISĖS IR PAREIGOS 8. Instituto veiklos tikslai: 8.1. atlikti Lietuvos ūkiui, kultūrai, socialiniam gyvenimui ir tarptautiniam bendradarbiavimui svarbius botanikos, biologijos ir kitus mokslinius tyrimus, eksperimentinės plėtros darbus pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas mokslinių tyrimų kryptis; 8.2. kartu su aukštosiomis mokyklomis rengti mokslininkus, padėti joms rengti specialistus; 8.3. diegti ūkinėje veikloje, gamtosaugoje, eksperimentinėje gamyboje taikomųjų tyrimų ir mokslo taikomosios veiklos rezultatus; 8.4. rengti ir dalyvauti įgyvendinant dalykines ir tarptautines mokslines programas, vykdant bendrus su kitomis Lietuvos ir užsienio mokslo institucijomis mokslinius tyrimus; 8.5. dalyvauti moksliškai pagrindžiant darnios plėtotės, valstybės valdymo institucijų planus ir programas gamtinės aplinkos panaudojimo ir apsaugos srityse, įvertinant planuojamos ūkinės veiklos poveikį aplinkai ir gamtinės aplinkos įtaką gamybai, pagrįsti teritorijų planavimą ir funkcinį zonavimą; 8.6. rengti ir leisti mokslo darbus, vadovėlius, mokymo priemones ir kitus leidinius. 9. Instituto teisės: 9.1. pasirinkti mokslinių tyrimų kryptis ir teikti jas Švietimo ir mokslo ministerijai; 9.2. nustatyti Instituto ir jo padalinių struktūrą, darbo tvarką, darbuotojų skaičių, jų teises ir pareigas, taip pat (jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybė nenustato kitaip) darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygas; 9.3. šio Statuto nustatyta tvarka sudaryti valdymo (savivaldos) organus; 9.4. steigti bandymų stotis, konsultavimo, mokymo ir tyrimo centrus, kitus padalinius, kurių reikia moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai; 9.5. nustatyti bendradarbiavimo su Lietuvos ir užsienio įmonėmis, įstaigomis ir organizacijomis formas; 9.6. rengti ir leisti mokslo ir kitą literatūrą, pasirinkti mokslinius leidinius savo tyrimų rezultatams skelbti ir jų skelbimo būdus; 9.7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka įgyti mokslo krypties (mokslo krypties šakų) doktorantūros teisę; 9.8. vykdyti mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus pagal sutartis su Lietuvos, taip pat užsienio fiziniais ir juridiniais asmenimis; 9.9. teikti metodinę pagalbą ir konsultacijas fiziniams ir juridiniams asmenims; 9.10. realizuoti mokslinę ir kitą Institute sukurtą produkciją; 9.11. organizuoti Instituto darbuotojų, kitų institucijų specialistų kvalifikacijos kėlimą ir stažuotes; 9.12. stoti į Lietuvos ir tarptautines mokslo organizacijas bei asociacijas; 9.13. organizuoti konferencijas, seminarus, mokslo populiarinamuosius ir ugdomuosius kursus, bendradarbiauti su biologijos profilio mokslo draugijomis, plėtoti išradybos veiklą; 9.14. bendradarbiauti su švietimo įstaigomis, mokslo ir studijų institucijomis teikiant informaciją žinių visuomenės kūrimo reikmėms; 9.15. turėti ir įgyti kitų teisių, jeigu jos neprieštarauja įstatymams, kitiems teisės aktams, šiam Statutui ir Instituto veiklos tikslams. 10. Instituto pareigos: 10.1. vykdyti ir plėtoti mokslinius tyrimus, mokslo taikomąją veiklą ir eksperimentinės plėtros darbus, skleisti mokslo žinias; 10.2. nustatytąja tvarka pateikti Švietimo ir mokslo ministerijai savo mokslinės veiklos, taip pat su ja susijusios kitos veiklos ataskaitą; 10.3. pagal įstatymus tvarkyti savo ūkinės ir finansinės veiklos apskaitą, teikti įgaliotoms valstybės institucijoms informaciją apie šią veiklą; 10.4. teisės aktų nustatyta tvarka organizuoti raštvedybą ir dokumentų tvarkymą, saugojimą, naudojimą ir perdavimą valstybės archyvams ar atitinkamiems jų funkcijų ir teisių perėmėjams; 10.5. kasmet Instituto tarybos nustatyta tvarka įvertinti Instituto veiklą (atlikti veiklos kvalifikacinę analizę); 10.6. vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro įsakymu patvirtintomis Mokslo ir studijų institucijų vertinimo taisyklėmis, sudaryti sąlygas reguliariai (ne rečiau kaip kartą per 5 metus) atlikti savo mokslinės veiklos ekspertinį vertinimą ir atestaciją; 10.7. teisės aktų nustatyta tvarka savarankiškai tvarkyti mokslo, leidybos, ūkio ir finansų reikalus; 10.8. informuoti visuomenę apie Instituto mokslininkų atliktus darbus ir teikiamus pasiūlymus valstybės, ūkio ir visuomenės gyvenimo klausimais. III. INSTITUTO VALDYMAS 11. Instituto valdymo (savivaldos) organai: 11.1. visuotinis mokslo darbuotojų ir tyrėjų susirinkimas (toliau vadinama – mokslo darbuotojų ir tyrėjų susirinkimas); 11.2. Instituto taryba (toliau vadinama – Taryba); 11.3. Instituto direktorius. 12. Instituto savivalda grindžiama viešumo, demokratijos ir humanizmo principais. Visi rinkimai į pareigas vyksta slaptu balsavimu, išskyrus šiame Statute numatytus atskirus atvejus. 13. Mokslo darbuotojų ir tyrėjų susirinkimas šaukiamas ne rečiau kaip kartą per metus itin svarbiems Instituto veiklos klausimams spręsti. Šaukti susirinkimą turi teisę Instituto direktorius, Taryba arba ne mažiau kaip 1/3 Institute pagrindines pareigas einančių mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų. 14. Mokslo darbuotojų ir tyrėjų susirinkimas yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip 2/3 Institute pagrindines pareigas einančių mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų. Nutarimai priimami paprasta balsų dauguma slaptu arba atviru balsavimu. Balsavimo būdą pasirenka susirinkimas atviru balsavimu paprasta balsų dauguma. 15. Mokslo darbuotojų ir tyrėjų susirinkimo pirmininką, sekretorių ir Balsų skaičiavimo komisiją renka susirinkimo dalyviai paprasta balsų dauguma. 16. Mokslo darbuotojų ir tyrėjų susirinkimo protokolą pasirašo susirinkimo pirmininkas ir sekretorius. 17. Mokslo darbuotojų ir tyrėjų susirinkimas: 17.1. svarsto ir aprobuoja Tarybos parengtus šio Statuto pakeitimų projektus; 17.2. išklauso Instituto direktoriaus ir Tarybos pirmininko metinius pranešimus; 17.3. renka 5 metams Statuto priežiūros komisiją, išklauso jos metinį pranešimą; 17.4. sprendžia kitus svarbiausius Instituto veiklos klausimus. 18. Taryba yra aukščiausiasis Instituto savivaldos organas. Tarybą sudaro 19 narių. Instituto direktorius yra Tarybos narys pagal pareigas, bet negali būti jos pirmininku. Instituto mokslininkai slaptu balsavimu išrenka 12 Tarybos narių. Švietimo ir mokslo ministerija skiria 6 Tarybos narius. Kandidatais į Tarybos narius, kuriuos renka Instituto mokslininkai, gali būti Institute pagrindines pareigas einantys mokslininkai. Rinkimai laikomi įvykusiais, jeigu juose dalyvavo ne mažiau kaip 2/3 Instituto mokslininkų. Išrinktais laikomi kandidatai, surinkę daugiausia rinkimuose dalyvavusių mokslininkų balsų. Jeigu išrinktas Tarybos narys negali vykdyti Tarybos nario pareigų, skelbiami naujo nario rinkimai. Išrinktas naujas Tarybos narys skiriamas iki Tarybos kadencijos pabaigos. Tarybos kadencija – 5 metai. 19. Jeigu pirmajame rinkimų ture išrenkama mažiau kaip 12 Tarybos narių, į antrąjį rinkimų turą patenka kandidatai, surinkę daugiausia balsų iš neišrinktųjų per pirmąjį rinkimų turą. Jeigu antrajame ture reikiamas Tarybos narių skaičius neišrenkamas, skelbiami papildomi rinkimai. 20. Pirmajam Tarybos posėdžiui vadovauja Instituto direktorius. 21. Taryba pirmajame posėdyje slaptu balsavimu išsirenka pirmininką, jo pavaduotoją ir sekretorių, kurie laikomi išrinktais, jeigu už juos balsavo ne mažiau kaip 2/3 Tarybos narių. Tas pats asmuo Tarybos pirmininku gali būti renkamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. 22. Tarybos darbo tvarką nustato Tarybos darbo reglamentas, priimamas Tarybos posėdyje. 23. Tarybos funkcijos: 23.1. nustatyti pagrindines Instituto mokslinės veiklos kryptis, tvirtinti perspektyvinį Instituto veiklos planą; 23.2. viešo konkurso būdu slaptu balsavimu rinkti Instituto direktorių; 23.3. tvirtinti Instituto struktūrą ir jos pakeitimus; 23.4. tvirtinti Instituto veiklos metines ataskaitas, organizuoti nuolatinę kvalifikacinę jo veiklos analizę, vertinti, kaip Institutas vykdo savo tikslus, uždavinius ir paskirtį valstybėje; 23.5. tvirtinti mokslininkų rengimą doktorantūroje reglamentuojančius dokumentus, kontroliuoti mokslininkų rengimo kokybę; 23.6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka nustatyti Instituto mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų kvalifikacinius reikalavimus, jų atestavimo ir konkursų pareigoms organizavimo tvarką, sudaryti konkursų ir atestacijos komisijas; 23.7. svarstyti Instituto pajamų ir išlaidų sąmatą, jos vykdymo apyskaitą; 23.8. teikti Instituto direktoriui pasiūlymus dėl jo pavaduotojų, Instituto mokslinio sekretoriaus ir mokslinių padalinių vadovų skyrimo, jeigu šie asmenys į pareigas skiriami ne viešo konkurso būdu; 23.9. tvirtinti Instituto darbo tvarkos taisykles; 23.10. rengti šio Statuto pakeitimų projektus; 23.11. priimti nutarimus dėl Instituto bendradarbiavimo su mokslo ir studijų institucijomis, tarptautinėmis ir kitomis organizacijomis; 23.12. svarstyti ir rekomenduoti spaudai Instituto vardu leidžiamus leidinius; 23.13. svarstyti ir priimti nutarimus mokslinių tyrimų klausimais; 23.14. tvirtinti Instituto administracijos sudėtį ir nustatyti administracijos darbuotojų mokslinio darbo tvarką; 23.15. tvirtinti Statuto priežiūros komisijos nuostatus; 23.16. viešai reikšti oficialią Instituto nuomonę svarbiausiais mokslo, kultūros, švietimo ir kitais klausimais. 24. Tarybos posėdžiai šaukiami prireikus, bet ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius. Tarybos posėdžius šaukia jos pirmininkas ar jo įgaliotas pavaduotojas. Pirmininkas privalo šaukti neeilinį Tarybos posėdį, jeigu to reikalauja ne mažiau kaip 1/3 Tarybos narių, Instituto direktorius arba Statuto priežiūros komisija. Tarybos nariai informuojami apie šaukiamą Tarybos posėdį ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas. 25. Tarybos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 Tarybos narių. Nutarimai priimami paprasta balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia Tarybos pirmininko balsas. Siūlyti panaikinti Instituto direktoriaus įsakymus, siūlyti atšaukti Tarybos pirmininką, jo pavaduotoją ar sekretorių, priimti sprendimą dėl padalinių steigimo arba panaikinimo Taryba gali ne mažesne kaip 2/3 visų Tarybos narių balsų dauguma. 26. Likus ne mažiau kaip mėnesiui iki Tarybos kadencijos pabaigos, skelbiami naujos Tarybos rinkimai. 27. Naujos Tarybos rinkimus organizuoja ir Rinkimų komisiją iš 3 asmenų sudaro veikianti Taryba. Rinkimų komisija tvirtina rinkėjų sąrašą, kontroliuoja rinkimų teisėtumą, sprendžia ginčus. 28. Institutui vadovauja, jo veiklą organizuoja, veikia Instituto vardu ir jam atstovauja Instituto direktorius, kurį viešo konkurso būdu slaptu balsavimu paprasta balsų dauguma renka Taryba (Tarybos posėdyje turi dalyvauti ne mažiau kaip 2/3 jos narių). Jeigu pirmuoju balsavimu nė vienas kandidatas neišrenkamas, balsuojant antrą kartą, dalyvauja daugiausia balsų gavę 2 kandidatai. Išrinktą Instituto direktorių ne vėliau kaip per 2 savaites tvirtina švietimo ir mokslo ministras. Jeigu švietimo ir mokslo ministras išrinkto Instituto direktoriaus nepatvirtina, Taryba, susipažinusi su nepatvirtinimo motyvais, ne vėliau kaip po mėnesio skelbia naujus rinkimus (konkursą). Jeigu švietimo ir mokslo ministras per 2 savaites nepatvirtina kartotiniuose rinkimuose išrinkto Instituto direktoriaus, ne vėliau kaip po mėnesio naujuose kartotiniuose rinkimuose turi būti išrinktas Instituto direktorius, kurį švietimo ir mokslo ministras privalo patvirtinti. Asmuo, kurio švietimo ir mokslo ministras nepatvirtino Instituto direktoriumi, negali būti juo renkamas kartotiniuose rinkimuose. 29. Instituto direktoriaus funkcijos: 29.1. užtikrinti, kad Instituto veikla atitiktų įstatymus, šį Statutą ir kitus teisės aktus; 29.2. leisti įsakymus, sudaryti Instituto sutartis su fiziniais ir juridiniais asmenimis; 29.3. priimti į darbą ir atleisti iš darbo Instituto darbuotojus, skelbti darbuotojų atestavimą ir konkursus pareigoms, skirti asmenis į pareigas, atleisti iš jų; 29.4. atsižvelgiant į Tarybos pasiūlymus, skirti į pareigas Instituto direktoriaus pavaduotojus, mokslinį sekretorių ir mokslinių padalinių vadovus. Bent vienas Instituto direktoriaus pavaduotojas ir mokslinių padalinių vadovai skiriami iš Instituto mokslininkų; 29.5. nustatyti Instituto darbuotojų darbo užmokestį teisės aktų nustatyta tvarka, skatinti darbuotojus, skirti jiems drausmines nuobaudas; 29.6. teikti Tarybai svarstyti pagrindines Instituto mokslinės veiklos kryptis ir perspektyvinį Instituto veiklos planą, Instituto struktūrą, Instituto veiklos metines ataskaitas, pajamų ir išlaidų sąmatą, jos vykdymo apyskaitą, kitus dokumentus; 29.7. atlikti kitas teisės aktuose įstaigos vadovui nustatytas funkcijas. 30. Instituto direktoriaus kadencija – 5 metai. Tas pats asmuo Instituto direktoriumi gali būti renkamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. 31. Į Instituto direktoriaus pareigas renkamas (skiriamas) ne vyresnis kaip 65 metų mokslininkas. 32. Instituto direktorius pareigas pradeda eiti nuo tada, kai jį patvirtina švietimo ir mokslo ministras. 33. Instituto direktorius atleidžiamas iš pareigų įstatymų nustatyta tvarka. Švietimo ir mokslo ministras, atleidęs Instituto direktorių iš pareigų, iki naujo direktoriaus patvirtinimo Tarybos teikimu jo pareigas paveda eiti kitam Tarybos nariui. 34. Konkursas Instituto direktoriaus pareigoms skelbiamas ne vėliau kaip per mėnesį po to, kai buvęs direktorius atleidžiamas iš pareigų. IV. INSTITUTO DARBUOTOJAI, JŲ TEISĖS, PAREIGOS IR ATSAKOMYBĖ 35. Instituto personalą sudaro mokslo darbuotojai ir kiti tyrėjai, administracijos ir kiti darbuotojai. 36. Mokslo darbuotojų pareigybės yra šios: vyriausiasis mokslo darbuotojas, vyresnysis mokslo darbuotojas, mokslo darbuotojas, jaunesnysis mokslo darbuotojas. Jų kvalifikacinius reikalavimus nustato Taryba vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymu, Lietuvos Respublikos aukštoj …

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.