SWECO BKG LSPI

SWECO BKG LSPI LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRO ĮSAKYMAS DĖL AKCINĖS BENDROVĖS „MAŽEIKIŲ NAFTA“ PRODUKCIJOS REALIZAVIMO IR TRANSPORTAVIMO PLĖTROS PLANO PATVIRTINIMO BEI ŽALIOS NAFTOS IR ŠVIESIŲJŲ NAFTOS PRODUKTŲ TRANSPORTAVIMO VAMZDYNŲ TELŠIŲ IR KLAIPĖDOS APSKRITYSE SPECIALIOJO PLANO RENGIMO 2008 m. kovo 18 d. Nr. 4-113 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (Žin., 2002, Nr. 56-2224) 11 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617) 5 straipsnio 4 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 416 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo įgyvendinimo“ (Žin., 2004, Nr. 57-1989) 5 punktu bei Valstybinės svarbos energetikos objektų statybos planavimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. 4-95/D1-136 (Žin., 2005, Nr. 35-1157), 20 punktu: 1. Tvirtinu Akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ produkcijos realizavimo ir transportavimo plėtros planą (pridedama)*. 2. Nusprendžiu pradėti rengti žalios naftos bei šviesiųjų naftos produktų transportavimo vamzdynų Telšių ir Klaipėdos apskrityse specialųjį planą. 3. Leidžiu akcinei bendrovei „Mažeikių nafta“ vykdyti planavimo organizatoriaus funkcijas rengiant šio įsakymo 2 punkte nurodytą specialųjį planą, įvertinus suinteresuotų savivaldybių pateiktas pastabas. ŪKIO MINISTRAS VYTAS NAVICKAS _________________ * Su akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ produkcijos realizavimo ir transportavimo plėtros planu galima susipažinti „Valstybės žinių“ interneto tinklalapyje adresu www.valstybes-zinios.lt. SWECO BKG LSPI UŽSAKOVAS: AB „MAŽEIKIŲ NAFTA“ AB „MAŽEIKIŲ NAFTA“ PRODUKCIJOS REALIZAVIMO IR TRANSPORTAVIMO PLĖTROS PLANAS 2007 M. LAPKRITIS Parengė: UAB „SWECO BKG LSPI“ Kartu su: Klaipėdos Universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutas Ir VšĮ „Strateginių studijų centras“ Projekto pavadinimas, projekto Nr. Data ir laida Patvirtinta: AB „Mažeikių nafta“ produkcijos realizavimo ir transportavimo plėtros planas. Proj. Nr. 729 11/29/2007 Laida Nr. 6 Aidas Vaišnoras, SWECO BKG LSPI viceprezidentas ___________________________________________________________________________ AB „Mažeikių nafta“ produkcijos realizavimo PROJ. NR. 729 ir transportavimo plėtros planas Lapas 1 Lapų 142 Laida 7 3/4/2008 TURINYS ĮVADAS 1. ENERGETIKOS IR NAFTOS SEKTORIŲ PLĖTRA LIETUVOJE IR EUROPOJE 1.1. Bendrosios tendencijos naftos sektoriuje 1.1.1. Bendrosios rytų Europos valstybių geoenergetinės politikos kryptys 1.1.2. Naftos produktų paklausa Europoje 1.1.3. Naftos išteklių geografija ir pagrindiniai tiekimo keliai 1.1.4. Energetinių tendencijų vakarų ir rytų Europoje implikacijos Lietuvai 1.2. ES energetikos politika naftos sektoriaus atžvilgiu 1.2.1 .Tiekimo patikimumas 1.2.2. Tarptautinė energetikos politika 1.3. Naftos ir jos produktų transportavimo infrastruktūros plėtros galimybių įvertinimas pagal nacionalinę energetikos strategiją 1.3.1. Didėjanti naftos paklausa 1.3.2. Lietuvos vartotojų aprūpinimas energija ir energijos eksportas į užsienio rinkas 1.3.3. Tiekimo diversifikavimas 1.3.4. Vamzdynų atnaujinimas ir plėtra 1.3.5. Konkurencingumas 1.3.6. Aplinką tausojantis tiekimas 1.3.7. Ekonomiškumas 1.4. Baltijos energetikos strategija 1.5. Naftotiekio ir produktotiekio tiesimo suderinamumas su ES, Baltijos šalių ir Lietuvos energetikos strateginėmis nuostatomis 1.6. Naftos infrastruktūros plėtra (Išvados) 2. AB „MAŽEIKIŲ NAFTA“ ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ IR PERSPEKTYVINIAI ĮMONĖS MODERNIZAVIMO BEI PLĖTROS PLANAI 2.1. Esama situacija 2.2. Norminiai reikalavimai naftos perdirbimo pramonės sektoriui 2.3. Planuojama plėtra 3. AB „MAŽEIKIŲ NAFTA“ APSIRŪPINIMO NAFTA IR PRODUKCIJOS REALIZAVIMO BŪDAI50 3.1. Logistika. Transportavimas geležinkeliu 3.2. Logistika. Transportavimas jūra 3.3. Logistika. Transportavimas vamzdynais 3.4. Normatyviniai apribojimai 4. NAFTOS IR ŠNP KROVOS IR TRANSPORTAVIMO VARIANTAI 4.1. Naftos ir ŠNP transportavimą ir krovą ribojantys faktoriai 4.2. Esama AB „Mažeikių nafta“ NPG – Būtingės terminalas trasa 4.3. Galimi alternatyviniai naftos ir ŠNP krovos ir transportavimo vamzdynais SCENARIJAI 5. VAMZDYNŲ STATYBOS SAUSUMOJE SĄLYGŲ CHARAKTERISTIKA 5.1. Saugomos teritorijos 5.2. Kultūros paveldo objektai 5.3. Kraštovaizdis 5.4. Paviršinio vandens telkiniai 5.5. Gyvenamoji aplinka 5.6. Esama inžinerinė infrastruktūra 6. VAMZDYNŲ STATYBOS JŪROJE APLINKOS SĄLYGŲ CHARAKTERISTIKA 6.1. Jūros dugno geologinė sandara 6.2. Reljefas 6.3. Biotopai 6.4. Saugomos teritorijos 6.5. Esama gamtonauda 7. ALTERNATYVIŲ VAMZDYNŲ TRASŲ ĮGYVENDINIMO GALIMYBIŲ ĮVERTINIMAS TERITORIJŲ PLANAVIMO ASPEKTU 7.1. Normatyviniai reikalavimai terminalų ir magistralinių vamzdynų projektavimui ir statybai 7.2. Naftotiekio ir produktotiekio apsaugos zonos reglamentas 7.3. Kretingos rajonas 7.4. Klaipėdos rajonas 7.5. Klaipėdos miestas 7.6. Konfliktinės žemėnaudos situacijos, jų sprendimo galimybės 7.7. Konfliktų vertinimas teritorijų planavimo aspektu 8. PRELIMINARUS GALIMO POVEIKIO APLINKAI VERTINIMAS 8.1. Žemės gelmės 8.2. Vanduo 8.3. Dirvožemis 8.4. Biologinė įvairovė 8.5. Magistralinio vamzdyno poveikio aplinkai preliminarus vertinimas 9. VAMZDYNŲ SISTEMŲ ĮVERTINIMAS TECHNINIU ASPEKTU 9.1. bendrieji reikalavimai 9.2. Techninių sprendinių vertinimas 9.3. Investiciniai kaštai 10. NAFTOS IR ŠNP VAMZDYNŲ PLANAVIMO, PROJEKTAVIMO, STATYBOS TEISINIŲ PROCEDŪRŲ ĮVERTINIMAS 10.1. Teritorijų planavimo procedūros 10.2. Poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai vertinimas 11. PROJEKTO ĮGYVENDINIMO PLANAS 11.1. Nagrinėtų scenarijų palyginimas ir prioritetinė eilė 11.2. infrastruktūros plėtros specialiojo plano rengimas 11.3. poveikio aplinkai vertinimas PRIEDAI 1 PRIEDAS. NAFTOS IR ŠVIESIŲ NAFTOS PRODUKTŲ TRANSPORTAVIMO TRASŲ ALTERNATYVOS 2 PRIEDAS. SAUGOMOS IR NATURA 2000 TERITORIJOS 3 PRIEDAS. NAFTOTIEKIO IR PRODUKTOTIEKIO TRASA JŪROS DUGNU 4 PRIEDAS. JŪROS PRIEKRANTĖS DUGNO GEOLOGINĖ SANDARA 5 PRIEDAS. ŠNP TRASA (PRAMPROJEKTAS, 2001) ANT KLAIPĖDOS RAJ. BENDROJO PLANO 6 PRIEDAS. PRODUKTOTIEKIO IR NAFTOTIEKIO TRASŲ VARIANTAI ANT KLAIPĖDOS M. BENDROJO PLANO 7 PRIEDAS. ŠNP IR NAFTOS TRANSPORTAVIMO VAMZDYNŲ ALTERNATYVŲ TECHNINĖS SCHEMOS 8 PRIEDAS. ŠNP IMPORTO – EKSPORTO TERMINALO TECHNOLOGINĖ SCHEMA 9 PRIEDAS. BŪTINGĖS TERMINALO SKLYPO PLANAS SUTRUMPINIMAI n.d. nėra duomenų BPS Baltijos naftotiekio sistema EVT Europos vadovų taryba NPG naftos perdirbimo gamykla SSGG „stiprybės, silpnybės, galimybės, grėsmės“ analizė BBF butano-buteno frakcija PPF propano-propeno frakcija MEA monoetilenaminas MTBE metil-tret-butilo eteris ETBE etil-tret-butilo eteris LOJ lakūs organiniai junginiai EB Europos Bendrija LR Lietuvos Respublika ppm angl. „particles per million“ (dalelių iš milijono) RRME riebalų rūgščių metilo esteris NiMo nikelio-molibdeno VLP visbrekingo likutinis produktas SGĮ sieros gamybos įrenginys GPGB geriausi prieinami gamybos būdai SND suskystintos naftos dujos DWT angl. „deadweight“ – tonomis išreikštas laivo svoris, atėmus paties laivo masę. VŽ „Valstybė žinios“, laikraštis GRĮ garų rekuperavimo įrenginiai ŠNP šviesieji naftos produktai SPM angl. „Single Point Mooring“; plūduras tanklaiviams NKV Nekilnojamos kultūros vertybės ETL elektros tiekimo linija DNV Det Norske Veritas, kompanija BP bendrasis planas KNNP Kuršių nerijos nacionalinis parkas PAV poveikio aplinkai vertinimas SPAV strateginis poveikio aplinkai vertinimas SAZ sanitarinė apsaugos zona NMŠ nepertraukiamo maitinimo šaltinis ĮVADAS AB „Mažeikių nafta“ NPG – vienintelė naftos perdirbimo įmonė Baltijos šalių regione, todėl vaidina itin svarbų vaidmenį vietiniame energetiniame sektoriuje. Įmonė tiekia naftos produktus tiek į Lietuvos, tiek į gretimų ES šalių (Latviją, Estiją, Lenkiją ir kt.) rinkas. Šių operacijų vykdymo tęstinumas priklauso nuo trijų lygiareikšmių komponentų: efektyvios ir modernios naftos perdirbimo įrangos, bei naftos tiekimo ir produkcijos transportavimo infrastruktūros. Šiuo metu vieno iš šių esminių elementų trūksta – AB „Mažeikių nafta“ neturi išvystytos, patikimos ir saugios produkcijos transportavimo infrastruktūros, neturi produktotiekio. Tai kelia grėsmę tiek įmonės finansiniam stabilumui, tiek Lietuvos ekonomikai. Paprastai naftos perdirbimo įmonės produktą transportuoja būtent produktotiekiais, taip kaip naftą -naftotiekiais. Naftos perdirbimo proceso ir produkcijos tiekimo rinkai stabilumo užtikrinimas šiuo metu yra prioritetinis uždavinys AB „Mažeikių nafta“, be to, visiškai atitinka Lietuvos Vyriausybės vykdomą energetikos sektoriaus modernizavimo ir plėtros politiką. Šiuo metu gamykloje vykdoma modernizacija ir plėtra yra glaudžiai susijusi su gebėjimu saugiai ir ekonomiškai transportuoti papildomus produkcijos kiekius, todėl produktotiekio statybos klausimas įmonei yra ypatingai svarbus. Siekdama užtikrinti Nacionalinės energetikos strategijos, patvirtintos LR Seimo 2007 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. X-1046, nuostatų įgyvendinimą bei subalansuoti Lietuvos Respublikos energetikos sektoriaus raidą, siekiant užtikrinti efektyvią ir tarpusavyje suderintą energetikos ūkio plėtrą bei užtikrinti valstybinės svarbos energetikos objektų plėtros planavimo atitiktį Europos Sąjungos energetikos sektoriaus direktyvų reikalavimams, o taip pat vadovaujantis LR Ūkio ministro bei LR Aplinkos ministro 2005 03 08 įsakymais Nr. 4-95/D1-136 patvirtintų nuostatų „Dėl valstybinės svarbos energetikos objektų planavimo“ reikalavimais, AB „Mažeikių nafta“ parengė AB „Mažeikių nafta“ produkcijos realizavimo ir transportavimo plėtros planą (toliau – Plėtros planas). Plėtros plane išnagrinėta Europos Sąjungoje bei Lietuvoje besiklostanti situacija naftos sektoriuje ir numatytos priemonės, kurios leistų užtikrinti nepertraukiamą AB „Mažeikių nafta“ vykdomą naftos perdirbimo veiklą bei tuo pačiu prisidėtų prie Lietuvos energetinio saugumo stiprinimo. Plėtros plane atliktas Nacionalinės energetikos strategijos tikslų vertinimas bei pateiktas ir pagrįstas priemonių planas šiems tikslams pasiekti naftos transportavimo, perdirbimo bei naftos produktų transportavimo sektoriuose. Parengtas ir su LR Ūkio bei Aplinkos ministerijomis suderintas Plėtros planas bus pagrindas pradėti rengti valstybinės svarbos energetikos objektų – naftos produktų bei naftos transportavimo vamzdynų – investicijų projektus, teritorijų planavimo, poveikio aplinkai vertinimo dokumentus, projektavimo užduotis, o vėliau ir techninių projektų dokumentaciją. Vertinant naujų naftos ir naftos produktų krovos ir transportavimo infrastruktūrinių objektų poreikį labai svarbu atsižvelgti į Europoje ir rytuose esančiose valstybėse vykstančius energetinių sistemų raidos procesus bei Lietuvos ūkio bei ekonomikos poreikius. Geoenergetinių zonų požiūriu Lietuva yra naftos transportavimo ir perdirbimo zonoje, nes transportuoja ir perdirba naftos gavybos zonose išgautą naftą. Lietuvos atliekama energetinių išteklių gavybos ir energetinių išteklių realizavimo zonų sąsajos funkcija didina ne tik Lietuvos energetinį saugumą, bet ir Lietuvos ekonominį potencialą, kadangi vien AB „Mažeikių nafta“ valstybės biudžetui mokami mokesčiai sudaro apie 7 proc. visų biudžeto pajamų. Energetinių išteklių transportavimo ir perdirbimo zonos valstybių energetinis saugumas priklauso nuo šių valstybių sukuriamos pridėtinės vertės energetinių išteklių transportavimo ir perdirbimo procese – didžiausią energetinį saugumą gali užsitikrinti tos valstybės, kurios gali perdirbti naftą, eksportuoti naftos produktus ir transportuoti naftą iš gavybos į energetinių išteklių vartojimo zoną; mažesnį energetinį saugumą gali užsitikrinti valstybės, galinčios atlikti tik vieną funkciją – arba tik transportuoti arba tik perdirbti energetinius išteklius. Lietuva, atliekanti naftos transportavimo ir perdirbimo funkcijas, yra ypač jautri priklausomybei nuo vienos naftą išgaunančios valstybės – techninės, ekonominės ir politinės priežastys gali sukelti energetinių išteklių tiekimo sutrikimus, o tai Lietuvai sukeltų energetinę ir apskritai -ekonominę – žalą. Todėl Lietuva, kaip ir kitos energetinius išteklius transportuojančios ir naftą perdirbančios valstybės, stengiasi diversifikuoti energetinių išteklių gavybos šaltinius. Didžioji Lietuvoje perdirbamos naftos dalis importuojama iš Rytų Europos valstybių, o didžioji dalis Lietuvoje perdirbtos naftos produktų eksportuojama į Vakarų Europos valstybes, todėl Lietuvos atliekamos naftos transportavimo ir perdirbimo funkcijos labai priklauso nuo Rytų Europos valstybių energetinių tendencijų ir bendros Vakarų Europos energetinio saugumo politikos. Pastaruoju metu Rytų Europoje aktyviai keičiami energetinių išteklių transportavimo maršrutai koncentruojant naftos transportavimo ir perdirbimo funkcijas vietiniuose uostuose ir teritorijose. Anksčiau per Baltijos valstybių uostus transportuota nafta šiuo metu nukreipiama per kitų šalių uostus, atsisakoma ekonomiškai ir politiškai nenaudingų transportavimo maršrutų, didinami naftos perdirbimo pajėgumai. Kitaip tariant, Rytų Europos valstybių geoenergetinė politika gali sukelti neigiamas pasekmes ne tik Lietuvos atliekamai energetinės sąsajos funkcijai Vakarų Europos aprūpinimo energetiniais ištekliais kontekste, bet ir sukelti žalą ir pačiai Lietuvai, kaip energetinių išteklių vartotojai. Šiuo metu Europoje prognozuojama didėjanti naftos paklausa, tuo pat metu tik nežymiai didėjant naftos perdirbimo pajėgumams, rodo, kad jau artimiausiu metu Europoje atsiras naftos produktų deficitas. Todėl Lietuvoje perdirbamas didesnis naftos produktų kiekis yra eksportuojamas į kitas Vakarų Europos valstybes ir taip bent iš dalies, nors ir labai nežymiai, sumažinant naftos produktų deficitą Vakarų Europoje. Svarbiausiuose ES energetinės politikos strateginiuose dokumentuose – 2006 metų kovo mėn. Europos Komisijos Žaliojoje knygoje „Europos Sąjungos tausios, konkurencingos ir saugios energetikos strategija“; 2007 metų sausio 10 d. EK paskelbtame dokumentų rinkinyje „Energetika besikeičiančiam pasauliui“ ir 2007 metų kovo 8–9 d. priimtame Europos Vadovų Tarybos veiksmų plane 2007–2009 metams „Europos energetikos politika“ – naftos sektoriaus atveju pirmiausia prioritetas teikiamas naftos tiekimo išorės šaltinių diversifikavimui, o ne naftotiekių jungtims ES viduje. Nacionalinė energetikos strategija patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. X-1046 yra svarbiausias nacionalinio lygmens dokumentas energetikos sektoriuje, todėl bet kokie naftos transportavimo infrastruktūros plėtros projektai turėtų išplaukti iš šios strategijos nuostatų arba bent šioms nuostatoms neprieštarauti. Nacionalinėje energetikos strategijoje pirmiausia atsižvelgiama į ES lygmens energetikos politiką ir ES lygmens prioritetus, todėl atitinkamai ribotai apžvelgiamas ir naftos sektorius, t. y. naftos sektoriui didžia dalimi skiriama reikšmės tiek, kiek jos yra skiriama ES energetikos politikoje. Apibendrinant Nacionalinės energetikos strategijos suderinamumą su naujo naftotiekio ir produktotiekio statybos poreikiu, galima teigti, kad Nacionalinėje energetikos strategijoje nėra konkrečiai suformuluotas naftotiekių ir produktotiekių plėtros tikslas. Kita vertus, Nacionalinėje energetikos strategijoje akcentuojama ne tik apsirūpinimo nafta būtinybė vidaus vartojimui, bet pabrėžiamas ir tikslas didinti naftos perdirbimą ir eksportuoti naftos produktus. Atsižvelgiant į tai, naujas naftotiekio ir produktotiekio tiesimas laikytinas AB „Mažeikių nafta“ aprūpinimo nafta bei produkcijos, skirtos eksportui transportavimo variantu, kuris labiausiai atitinka Lietuvos energetikos sektoriaus viziją ir bendruosius Nacionalinės energetikos strategijos tikslus: 1) naujas naftotiekis išplėstų technines galimybes patikimai apsirūpinti nafta bei eksportuoti naftos produktus – taip būtų užtikrintos Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos galimybės dirbti optimaliu režimu (11 mln. tonų naftos/metus); 2) produktotiekis padidintų naftos produktų, skirtų eksportui (benzino, dyzelino), transportavimo saugumą bei sumažintų naftos transportavimo kaštus ir taip padidintų AB „Mažeikių nafta“ produkcijos konkurencingumą. Atsižvelgiant į Plane pateiktą variantų palyginimą bei atlikus preliminarų teritorinį, techninį bei aplinkosauginį vertinimą tolesniame šio projekto įgyvendinimo etape siūloma išsamiau nagrinėti tokius naftos tiekimo bei naftos produktų transportavimo vamzdynu plėtros varianto scenarijus: 1. Variantas A. Produktotiekio statyba nuo Mažeikių NPG iki Būtingės terminalo ir Būtingės terminalo plėtra, užtikrinant produktų priėmimą, apskaitą, saugojimą bei krovą jūroje. 2. Variantai D/G. Produktotiekio statyba nuo Mažeikių NPG iki Laukžemės bei tolesnė naftotiekio ir produktotiekio statyba iki AB „Klaipėdos nafta“ greta geležinkelio Skuodas-Kretinga-Klaipėda trasos (geležinkelio apsaugos juostoje arba greta jos), vykdant ŠNP ir naftos krovą AB „Klaipėdos nafta“ terminale. Tinkamiausių žalios naftos bei šviesiųjų naftos produktų transportavimo ir krovos variantų parinkimas ir konkretizavimas įmanomas tik atlikus teritorijų planavimo bei poveikio aplinkai vertinimo procedūras. Jas užbaigus bus teisiškai patvirtintos naftos ir naftos produktų transportavimo vamzdynų trasos bei šių įrenginių statybos ir eksploatavimo galimumas pasirinktoje vietoje. 1. ENERGETIKOS IR NAFTOS SEKTORIŲ PLĖTRA LIETUVOJE IR EUROPOJE 1.1. BENDROSIOS TENDENCIJOS NAFTOS SEKTORIUJE Geoenergetinių zonų požiūriu Lietuva yra naftos transportavimo ir perdirbimo zonoje1, nes transportuoja2 ir perdirba naftos gavybos zonose išgautą naftą. Lietuvos atliekama energetinių išteklių gavybos ir energetinių išteklių realizavimo zonų sąsajos funkcija didina ne tik Lietuvos energetinį saugumą, bet ir Lietuvos ekonominį potencialą („Mažeikių nafta“ mokami mokesčiai sudaro apie 7 proc. visų biudžeto pajamų)3. Energetinių išteklių transportavimo ir perdirbimo zonos valstybių energetinis saugumas priklauso nuo šių valstybių sukuriamos pridėtinės vertės energetinių išteklių transportavimo ir perdirbimo procese – didžiausią energetinį saugumą gali užsitikrinti tos valstybės, kurios gali perdirbti naftą, eksportuoti naftos produktus ir transportuoti naftą iš gavybos į energetinių išteklių vartojimo zoną; mažesnį energetinį saugumą gali užsitikrinti valstybės, galinčios atlikti tik vieną funkciją – arba tik transportuoti arba tik perdirbti energetinius išteklius. Lietuva, atliekanti naftos transportavimo ir perdirbimo funkcijas, yra ypač jautri priklausomybei nuo vienos naftą išgaunančios valstybės – techninės, ekonominės ir politinės priežastys gali sukelti energetinių išteklių tiekimo sutrikimus, o tai Lietuvai sukeltų energetinę ir apskritai – ekonominę – žalą. Todėl Lietuva, kaip ir kitos energetinius išteklius transportuojančios ir naftą perdirbančios valstybės, stengiasi diversifikuoti energetinių išteklių gavybos šaltinius. _________________ 1 Valstybės pagal naftos pasiskirstymą ir vyraujančią energetinę infrastruktūrą skirstomos į tris zonas: 1) naftos gavybos zona – valstybės, kurios naftą išgauna ir ją eksportuoja; 2) naftos transportavimo ir perdirbimo zona – valstybės, kuriose (

1. a)perdirbama nafta ir (
2. b)per kurių teritoriją transportuojama gavybos zonoje išgauta nafta; 3) naftos realizavimo zona – tai valstybės, kuriose išgaunama nafta sudaro tik mažą suvartojamos naftos dalį, todėl jos naftą importuoja ir ją perdirba pirmiausia savo poreikiams, o ne eksportui. 2 Lietuva Rusijoje išgautą naftą per Būtingės naftos terminalą transportavo iki 2006 m. liepos mėnesio pabaigos, t. y. iki tada, kai Rusija nutraukė naftos tiekimą Lietuvai naftotiekiu „Družba“. 3 2005 m. „Mažeikių nafta“ sumokėjo 3 mlrd. litų mokesčių ir 57,3 mln. litų palūkanų į Lietuvos biudžetą. Tai sudaro apie 7 proc. visų biudžeto pajamų. Didžioji Lietuvoje perdirbamos naftos dalis importuojama iš Rytų Europos valstybių, o didžioji dalis Lietuvoje perdirbtos naftos produktų eksportuojama į Vakarų Europos valstybes, todėl Lietuvos atliekamos naftos transportavimo ir perdirbimo funkcijos priklauso nuo Rytų Europos valstybių ir Vakarų Europos energetinių tendencijų. 1.1.1. BENDROSIOS RYTŲ EUROPOS VALSTYBIŲ GEOENERGETINĖS POLITIKOS KRYPTYS Palaipsniui per Rytų Europos valstybių uostus ir naftos terminalus transportuojama vis didesnė jose išgaunamos naftos ir pagaminamų naftos produktų dalis. Tai lemia ne didesnė naftos gavyba tose šalyse, tačiau sumažintas arba apskritai nutrauktas naftos ir naftos produktų tiekimas per kitas valstybes. Pastaruoju metu Rytų Europos valstybėse aktyviai:
3. a)keičiami energetinių išteklių transportavimo maršrutai koncentruojant naftos transportavimo ir perdirbimo funkcijas vietiniuose uostuose ir teritorijoje (naftos srautai nukreipiami dviem kryptimis – šiaurine (per Baltijos jūros šiaurinėje dalyje esančius uostus) ir pietine (per Juodojoje jūroje esančius uostus) – taip mažinant energetinių išteklių transportavimą per kitas – Baltijos ir Rytų Europos – valstybes (Lietuvą, Latviją, Estiją, Baltarusiją, Ukrainą) ir kartu didinant nepriklausomybę nuo transportavimo ir perdirbimo zonos valstybių. Anksčiau per Baltijos valstybių uostus transportuota nafta nukreipiama per vietinius uostus (pavyzdžiui, nafta, anksčiau transportuota per Latviją ar Estiją, nukreipiama į Sankt Peterburgo srities uostus: Primorską, Ust-Lugą ir kt.);
4. b)atsisakoma ekonomiškai ir politiškai nenaudingų transportavimo maršrutų (pavyzdžiui, 2006 m. liepos 29 d. nutrauktas naftos tiekimas Lietuvai naftotiekiu „Družba“);
5. c)didinami naftos perdirbimo pajėgumai. Pastangos didinti naftos ir naftos produktų transportavimą per vietinius uostus ypač pastebimos lyginant įvairių Baltijos jūros šalių uostų naftos terminalų projektinius ir faktinius pajėgumus (žr. 1 lentelę). 1 lentelė. Baltijos jūros naftos terminalų charakteristikos Terminalas Šalis Krovos pajėgumai, mln. t per metus (2004 m.) Perkrauta naftos ir jos produktų mln. t per metus (2005 m.) Terminalo apkrova, proc. Dienų skaičius per metus, kai uostas yra neužšalęs Primorskas Rusija 60 (2005 m.) 66,11 (2006 m.) 95,5 210 Sankt Peterburgas Rusija 122 10,8 90,0 275 Kaliningradas Rusija 153 8,7 58 365 Vysockas4 Rusija 85 6,5 81,3 365 Batareinaja Rusija 7,5–156 – – N.d.. Ust-Luga Rusija 5 10 mln. – 326 Gorki7 Rusija 128 – – N.d.. Talinas9 Estija 30 25,9 86,7 350–365 Sillamae Estija 610 – – 365 Ventspilis Latvija 20 16,8511 84 365 Liepoja Latvija N.d.. 0,43 – 365 Būtingė Lietuva 14 6,12 43,7 365 Klaipėda Lietuva 7,1 5,8 82 365 Gdanskas Lenkija N.d.. 11,4 – 365 Geteborgas Švedija N.d.. 19,4 – 365 Karlshamnas Švedija N.d.. 2,2 – 365 Kopenhaga/Malmė Danija ir Švedija N.d.. 4,1 – 365 Fredericija Danija N.d.. 10 – 365 __________________ 1 2008 m. planuojama perkrauti 75–130 mln. tonų naftos. 2 2007 m. išaugs iki 15–16 mln. t. per metus. 3 Planuojamas pajėgumas, užbaigus visus rekonstrukcijos darbus. 4 Naftos tiekimą per Vysocko terminalą planuojama nutraukti ir per šį terminalą transportuoti tik naftos produktus. Šiuo terminalu transportuojama nafta bus nukreipiama per Primorsko naftos terminalą. 2007 m. terminalo pajėgumai turėtų išaugti iki 10–12 mln. t. per metus. 5 Vysocko naftos terminalo krovos pajėgumai nuo 2004 m. birželio (terminalo atidarymo) iki 2005 m. balandžio siekė 4,7 mln. tonų per metus. 2005 m. naftos terminalo krovos pajėgumai padidinti iki 8 mln. tonų per metus, 2007 m. terminalo pajėgumai išaugo iki 12 mln. t. per metus. 6 Planuojamas Batareinaja terminalo veiklos pradžia – 2007 metai. 7 Naftos terminalas pradės veikti 2008 metais. 8 Uoste planuojama krauti žalią naftą, mazutą ir dyzeliną. 9 Talino jūrų uostas susideda iš keturių uostų: Senamiesčio, Muugos, Pietų Paldisko ir Paljassaarės. Naftos krova užsiima Muugos uostas, šiek tiek naftos produktų kraunama ir Paljassaarės uoste. 10 Uostas naftos ir jos produktų krovą pradėjo 2006 m. gegužę. Planuojama, kad uosto naftos (ir jos produktų) krovos pajėgumai ateityje bus padidinti iki 20 mln. t. per metus. 11 Ventspilyje didžiąją dalį naftos krovinių sudaro naftos produktai. Šaltiniai: http://www.eia.doe.gov/emeu/cabs/baltics.pdf http://www.logistic.ru/news/2006/1/13/20/63812.html http://virtual.vtt.fi/inf/pdf/publications/2004/P547.pdf http://www.fearnleys.ru/presentations/fearnleys_baltic_nov05_rus.pdf#search= %22fearnleys %20russia %22 http://www.portofklaipeda.lt/lt.php/bendra informacija/statistine informacija/15 Šiuo atveju tarsi paneigiama geoenergetinė logika – siekiama eliminuoti transportavimo ir perdirbimo zoną iš jos energetinių ryšių su vartojimo zonomis ir energetinę triadą stengiamasi paversti energetiniu savo ir vartojimo zonos (pirmiausia, Vakarų Europos valstybių) dialogu. Pagrindinis interesas – perimti energetinių išteklių transportavimo ir perdirbimo funkcijas ir energetinių išteklių transportavimo ir perdirbimo zonos valstybes paversti nuo jos priklausoma ir energetinių svertų neturinčia energetinių išteklių vartojimo zona. Kitaip tariant, naftą eksportuojančių Rytų Europos valstybių geoenergetinė politika gali sukelti neigiamas pasekmes ne tik Lietuvos atliekamai energetinės sąsajos funkcijai, bet ir sukelti žalą Lietuvai, kaip energetinių išteklių vartotojai. Nors, Lietuvai nuo 2006 m. liepos mėn. nebetransportuojant naftos iš Rytų Europos per Būtingės terminalą, energetinis saugumas teoriškai sumažėjo, tačiau naftos importas per Būtingės terminalą leidžia kompensuoti „Družba“ naftotiekiu nebetiekiamą naftą. 1.1.2. NAFTOS PRODUKTŲ PAKLAUSA EUROPOJE Siekiant nuosekliai ir be trukdžių užtikrinti naftos produktų paklausą, naftos produktų perdirbimo pajėgumai vidutiniškai 9–10 proc. turi būti didesni nei naftos produktų poreikis1. Pasaulyje ir Vakarų Europoje palaipsniui auga naftos produktų paklausa, o naftos perdirbimo pajėgumai nėra pakankami, kad būtų sudarytas 9–10 proc. rezervas naftos produktų paklausai patenkinti (žr. 2 lentelę). Egzistuojant naftos produktų paklausai Lietuva gali didinti naftos perdirbimo apimtį ir eksportuoti naftos produktus į užsienio rinkas. (žr. 2 lentelę). __________________ 1 Kai naftos produktų perdirbimo pajėgumai visiškai atitinka naftos produktų poreikį, t. y., kai nėra naftos produktų perdirbimo rezervo, didėja pavojus, kad dėl avarijų ar kitų trumpalaikių naftos perdirbimo sutrikimų gali būti nepatenkinta naftos produktų paklausa. Paprastai 9-10 proc. naftos perdirbimo pajėgumų rezervas yra pakankamas nenutrūkstamam naftos produktų tiekimui užtikrinti. Taigi nepriklausomai nuo naftos produktų paklausos dydžio, visada turi būti užtikrinamas 9-10 proc. naftos produktų perdirbimo perviršis, t. y. realus perdirbtų naftos produktų kiekis turi būti 9-10 proc. didesnis, nei jų paklausa rinkoje. 2 lentelė. Pasaulinė naftos paklausa ir naftos perdirbimo pajėgumai, mln. barelių per dieną 1990 1995 2000 2001 2002 2003 2004 2010* 2020* Naftos paklausa pasaulyje 66,200 70,000 76,600 77,300 77,900 79,400 82,300 90,400 106,700 Pasaulio naftos perdirbimo pajėgumai 74,532 76,509 81,961 82,840 83,562 83,930 84,592 98,536 116,303 Naftos paklausos pasaulyje augimas n.d. 3,800 6,600 700 600 1,500 2,900 8,100 16,300 Naftos perdirbimo pajėgumų pasaulyje augimas n.d. 1,977 5,452 879 722 368 662 13,944 17,767 Naftos perdirbimo pajėgumų procentas nuo naftos paklausos 113 proc. 109 proc. 107 proc. 107 proc. 107 proc. 106 proc. 103 proc. 109 proc. 109 proc. * Prognozės. Šaltinis: The Emerging Oil Refinery Capacity Crunch: A Global Clean Products Outlook. ICF Consulting, 2005, 5. Europos, Rusijos, Vidurio Azijos ir Pietų Kaukazo naftos sektoriuje galima pastebėti dvi tendencijas:
6. a)didėjant naftos vartojimui, naftos perdirbimo pajėgumai didėja lėtai, todėl naftos perdirbimo pajėgumų procentas nuo vartojimo tolydžio mažėja (žr. 3 lentelę);
7. b)naftos perdirbimo našumas (realiai perdirbta nafta, o ne projektiniai naftos perdirbimo pajėgumai) yra tik 1–2 proc. didesnis nei naftos vartojimas (žr. 3 lentelę). Sparčiai didėjantis vartojimas Europoje ir lėtai didėjantys naftos perdirbimo pajėgumai ateityje sukels poreikį didinti naftos perdirbimo pajėgumus, todėl Europoje visada bus rinka iš Lietuvos eksportuojamiems naftos produktams. Be to, didėjant naftos produktų vartojimui ir naftos perdirbimo pajėgumams esant mažesniems už naftos produktų paklausą ES savo energetinėje politikoje, tikėtina, turėtų skatinti ES valstybes plėsti naftos perdirbimo produktų apimtį. 3 lentelė. Naftos vartojimas, naftos perdirbimo pajėgumai ir naftos perdirbimo našumas Europoje ir Rusijoje, Vidurio Azijoje ir Pietų Kaukaze, mln. barelių per dieną Vartojimas Perdirbimo pajėgumai1 Perdirbimo našumas2 Naftos perdirbimo pajėgumų procentas nuo vartojimo Naftos perdirbimo našumo procentas nuo vartojimo 2002 m. 19,726 24,980 19,539 126,6 proc. 26,6 proc. 2003 m. 19,905 25,036 20,039 125,8 proc. 100,7 proc. 2004 m. 20,132 25,170 20,496 125,0 proc. 101,8 proc. 2005 m. 20,314 25,154 20,890 123,8 proc. 102,8 proc. 2006 m. 20,482 25,171 20,793 122,9 proc. 101, 5 proc. _________________ 1 Perdirbimo pajėgumai – maksimalus galimas perdirbti naftos kiekis, t. y. projektiniai naftos perdirbimo pajėgumai. 2 Perdirbimo našumas – realiai perdirbtos naftos kiekis. Šaltinis: parengta pagal BP Statistical Review of World Energy, 2007 June. Europoje prognozuojama didėjanti naftos paklausa (žr. 4 lentelę), tuo pat metu tik nežymiai didėjant naftos perdirbimo pajėgumams rodo, kad jau trumpuoju laikotarpiu Europoje bus naftos produktų deficitas. Todėl Lietuvoje perdirbtas didesnis naftos produktų kiekis galėtų būti eksportuojamas į kitas Vakarų Europos valstybes ir taip bent iš dalies, nors ir labai nežymiai, būtų sumažintas naftos produktų deficitas Vakarų Europoje. 4 lentelė. Naftos paklausa Europoje ir pasaulyje 2007 m. metais ir naftos produktų paklausos prognozės 2008 metams, mln. barelių per dieną 2007 m. I ketv. 2007 m. II ketv. 2007 m. III ketv. 2007 m. IV ketv. 2007 m. vidurkis 2008 m. I ketv. 2008 m. II ketv. 2008 m. III ketv. 2008 m. IV ketv. 2008 m. vidurkis Europoje 16,0 15,6 16,4 16,016 16,01 16,016 16,0 16,5 16,7 16,5 Pasaulyje 85,5 84,3 86,1 88,1 86,0 88,4 86,6 87,9 89,7 88,2 Šaltinis: Oil Market Report, International Energy Agency, 10 August 2007. Nuolatos didėjanti naftos produktų paklausa Vakarų Europoje (didėjančios nuolatinio ir ilgalaikio naftos tiekimo į Vakarų Europą galimybės) sąlygoja poreikį nutiesti produktotiekį iš Mažeikių į Klaipėdą. 1.1.3. NAFTOS IŠTEKLIŲ GEOGRAFIJA IR PAGRINDINIAI TIEKIMO KELIAI Lietuvos galimybės užsitikrinti naftos tiekimą pirmiausia priklauso nuo Lietuvos galimybių diversifikuoti naftos importą. Vakarų Europos tranzitinių naftotiekių sistemą sudarantys trys pagrindiniai naftotiekiai iš esmės negali būti naudojami Lietuvos naftos importui diversifikuoti (1 pav.): Transalpine (TAL) naftotiekis. Šis naftotiekis prasideda Italijos Triesto mieste ir driekiasi per Italiją ir Austriją iki Vokietijos miesto Ingolstadt Bavarijoje. 2005 metais TAL naftotiekio sistema tiekė 35,95 mln. tonų naftos į įvairius priėmimo taškus. Pietų Europos naftotiekis (SPSE). Šis naftotiekis prasideda Prancūzijos Fos uoste ir tęsiasi per Šveicariją iki pietvakarių Vokietijos miesto Karlsruhe, šiuo naftotiekiu naftos žaliava tiekiama Prancūzijos, Šveicarijos ir Vokietijos naftos perdirbimo įmonėms. Naftotiekiu per metus vidutiniškai transportuojama apie 23 mln. tonų naftos ir naftos produktų. Šiaurės naftotiekis (Norpipe). Šis naftotiekis prasideda Ekofisko telkinyje Norvegijos sektoriuje Šiaurės jūroje ir tiekia naftą eksporto terminalu Didžiajai Britanijai iš kurios nafta yra transportuojama tanklaiviais. Šio naftotiekio metinis pajėgumas – apie 42 mln. tonų naftos per metus. Vakarų Europos naftotiekių tinklas iš esmės nedaro įtakos Lietuvos naftos sektoriui, tačiau svarbūs yra Rytų Europoje besidriekiantys pagrindiniai naftos keliai. Šiuo metu pagrindiniai ten eksploatuojami naftotiekiai yra: • „Družba“ naftotiekis, kuris dabar padalintas Rusijoje, Ukrainoje ir Baltarusijoje (taip pat „Družba“ atšaka iš Polotsko (Baltarusija) į Lietuvą bei Latviją); • naftotiekio sistema, kuri veda į uostų terminalus esančius prie Juodosios jūros (Novorosyjsk ir Tuapse Rusijoje, Odesa Ukrainoje); • Atyrau-Samara naftotiekis naudojamas sujungti Kazachstano naftotiekį su „Transneft“ naftotiekio sistema. Nauji eksporto naftotiekiai yra: • Rusijai priklausančio konsorciumo „Caspian Pipeline Consortium“ naftotiekis (CPC); • atnaujintos egzistuojančių naftotiekių sistemos, pvz., Baku-Novorosyjsk naftotiekis; • Baltijos naftotiekio sistema (BPS); • Odesa-Brody naftotiekis; • Baku-Supsa naftotiekis; • Baku-Tbilisis-Ceyhanas (BTC) naftotiekis; • naujai pastatytas Yuzhny terminalas Ukrainoje. Daugelis minėtų naftotiekių tiekia sumaišytą naftą iš skirtingų Rusijos ar postsovietinių šalių telkinių, vėliau nafta susimaišo „Transneft“ naftotiekių sistemoje ir tampa Uralo naftos kokybės. Šios naftos eksportas yra antras pagal dydį po Saudo Arabijos arabiškosios lengvosios naftos. Žinoma, dalis naftotiekių yra naudojama geresnės kokybės nemaišytos naftos transportavimui, vadinamos Sibiro lengvosios, CPC maišytoji (CPC naftotiekiu) ar Azeri lengvoji (BTC naftotiekiu). Šiandien naftotiekio tinklas pačioje Rusijoje apima šiuos kelius: • Šiaurės-Vakarų (Almetievsk-Nizhny Novgorod-Ryazan-Moscow; Nizhny Novgorod-Yaroslavl-Kirishi, taip pat Baltijos naftotiekio sistema (Yaroslavl-Primorsk), sujungiantis Timan-Pechora ir Vakarų Sibiro naftos ir dujų sritis su Baltijos jūros naftos uostu); • „Družba“ (Samara – Unecha – Mozyr – Brest; Mozyr – Brody – Uzhgorod; Unecha – Polotsk – Ventspils); • Vakarų (Ust-Balyk-Kurgan-Ufa-Almetievsk; Nizhnevartovsk-Kurgan-Samara; Surgut-Nizhny Novgorod-Polotsk); • Rytų (Alexandrovskoye-Andjero-Sudjensk-Krasnoyarsk-Irkutsk); • Pietų (Ust-Balyk-Omsk-Pavlodar); • Pietvakarių (Samara-Lisichansk-Kremenchug-Kherson; Samara-Tikhoretsk-Novorosyjsk; Tikhoretsk-Tuapse) (2 pav.). Lietuvos naftotiekiai nėra sujungti su Vakarų Europos naftotiekių sistemomis, todėl šiais naftotiekiais importuoti naftą į Lietuvą galimybių nėra. Atsižvelgiant į poreikį diversifikuoti naftos produktų importo maršrutus (siekiant didinti Lietuvos energetinį saugumą) ir į didėjančią naftos produktų paklausą Vakarų Europoje (siekiant užtikrinti ekonominę naudą Lietuvai) būtina plėsti naftos importo į Lietuvą galimybes pirmiausia išnaudojant naftos importo Lietuvos teritorijoje potencialą. Vakarų Europoje augant naftos produktų paklausai, naftos importo maršrutai sausuma nėra diversifikuojami arba jie diversifikuojami tomis kryptimis, kuriomis negali pasinaudoti Lietuva: 1) esama Vakarų Europos naftotiekių sistema negali padėti užtikrinti naftos tiekimo į Lietuvą; 2) projektuojama naftotiekių sistema Vakarų Europoje nedidina Lietuvos galimybių importuoti naftos; 3) naftos importas Vakarų Europos naftotiekiais Lietuvai padėtų užtikrinti naftos produktų vidinę paklausą, tačiau naftą importavus iš Vakarų Europos, nebūtų racionalu ją perdirbti ir tada eksportuoti naftos produktus atgal į Vakarų Europą. Atsižvelgiant į svarbiausias Vakarų Europos naftotiekių sistemos charakteristikas ir Lietuvos santykį su jomis, galima teigti, kad visi trys minėti veiksniai skatina Lietuvą plėsti naftos importo į Lietuvą ir jos transportavimo Lietuvos teritorijoje galimybes. Taigi, nei vienu iš pagrindinių Vakarų Europos naftotiekių nėra galimybių tiekti naftą Lietuvai, o projektuojami nauji naftotiekiai yra orientuoti tik į šių trijų pagrindinių naftotiekių pratęsimą tose valstybėse, kuriose jie yra nutiesti, o jų pratęsti iki Lietuvos nėra numatoma. Todėl Lietuvai būtina plėsti naftos importo galimybes (užsitikrinti patikimą naftos tiekimą jūra) ir plėsti naftos eksportą saugiu ir efektyviu būdu. Naftos tiekimo jūra patikimumas gali būti padidintas nutiesus naftotiekį, kuris leistų naftą į Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą tiekti ir per AB „Klaipėdos nafta“ terminalą, o naftos eksporto saugumą ir ekonominį efektyvumą padidintų naftos produktų transportavimas produktotiekiu iš Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos į AB „Klaipėdos nafta“ terminalą. (pav.) 1 pav. Europos ir Rusijos naftotiekiai (šaltinis: INOGATE, 2003) (pav.) 2 pav. Esami ir planuojami naftotiekiai Eurazijoje (šaltinis: Energy Charter Secretariat, 2007) 1.1.4. ENERGETINIŲ TENDENCIJŲ VAKARŲ IR RYTŲ EUROPOJE IMPLIKACIJOS LIETUVAI Aktyvi kaimyninių Rytų Europos valstybių geoenergetinė politika, kuria siekiama naftos ir naftos produktų transportavimą sukoncentruoti vietiniuose uostuose ir naftos produktų paklausa Vakarų Europoje rodo, kad Lietuva turi siekti didinti naftos produktų perdirbimo apimtį. Minėta geoenergetinė kaimyninių valstybių politika Lietuvai (nutrauktas naftos tiekimas naftotiekiu „Družba“ į Mažeikius ir Būtingę) jau turi neigiamų pasekmių:
8. a)naftos importas per Būtingės naftos terminalą yra brangesnis nei vamzdynu;
9. b)nutraukus naftos transportavimą per Lietuvą ir nevykdant jos perkrovimo Būtingės naftos terminale, 2006 m., lyginant su 2005 metų tuo pačiu laikotarpiu, Būtingės naftos terminalo pajamos sumažėjo 41,1 proc., o AB „Mažeikių nafta“ pajamos iš naftos transportavimo vamzdynais 2006 m. sumažėjo 31,8 proc. Šiuo metu „Družba“ atšakos produktotiekiu tiekiamas tik dyzelinas į Ventspilį, o nafta į Mažeikius ir Būtingę – ne, todėl Lietuva negauna pajamų ne tik iš naftos transportavimo vamzdynais, bet ir iš jos perkrovimo Būtingės naftos terminale. 5 lentelė. Naftos ir dyzelino transportavimo apimtis naftotiekio ir produktotiekio „Družba“ atšaka per Lietuvą1 ___________________ 1 2006 metais „Družba“ atšakos produktotiekiu iš Rusijos į Ventspilį per (Lietuvą) buvo transportuota 6,69 mln. tonų dyzelino (lyginant su 2005 m. dyzelino transportavimo apimtis padidėjo 22 proc.). 2004 m. 2005 m. 2006 m. tūkst. t proc. tūkst. t proc. tūkst. t proc. Nafta į Mažeikius 7013,8 35,7 8528,3 30,7 4993,45 34,3 į Ventspilį – – – – – – į Būtingę 7106,4 36,1 6214,4 42,2 2856,9 19,7 Iš viso 14120,2 71,8 14742,2 72,9 7850,35 54,0 Dyzelinas į Ventspilį 5547,3 28,2 5484,7 27,1 6690,35 46,0 IŠ VISO (nafta ir dyzelinas) 19667,5 100,0 20226,9 100,0 14540,7 100,0 Šaltinis: AB „Mažeikių nafta“ 2006 metų prospektas – ataskaita. Iki 2006 m. liepos pabaigos Lietuva naftą importavo naftotiekiu (žr. 5 lentelė), ją eksportavo per Būtingės naftos terminalą, o naftos produktus eksportavo per AB „Klaipėdos nafta“ terminalą. 2006 m. liepos 29 d. nutrūkus naftos tiekimui „Družba“ naftotiekiu, Lietuva Būtingės naftos terminalą pradėjo naudoti naftos importui. Per septynis 2006 m. mėnesius (2006 m. sausio – liepos mėn.) per Būtingės naftos terminalą eksportuota 2,9 mln. tonų naftos, nuo 2006 m. rugpjūčio, naftos eksportą pakeitus importu, iki 2006 m. gruodžio per Būtingės naftos terminalą importuota 2,9 mln. tonų naftos (žr. 6 lentelę). 6 lentelė. Naftos transportavimas Būtingės naftos terminalu 2004 – 2006 metais, tūkst. t Naftos eksportas Naftos importas 2002 m. 6073,8 – 2003 m. 10715,5 – 2004 m. 7242,6 – 2005 m. 6126,9 – 2006 m. 2927,9 2960,5 Šaltinis: AB „Mažeikių nafta“ 2006 metų prospektas – ataskaita ir AB „Mažeikių nafta“ duomenys. Reversinis Būtingės naftos importo – eksporto terminalas buvo projektuotas importuoti iki 6 mln. ir eksportuoti iki 8 mln. tonų naftos per metus (nors bendri terminalo krovos pajėgumai ir liko tie patys – 14 mln. tonų, tačiau 2003 m. buvo sudarytos techninės galimybės šį kiekį naftos perkrauti nepriklausomai nuo to, ar nafta yra importuojama ar transportuojama). Atsižvelgiant į oro sąlygas ir neoptimaliai išnaudojamą krovą, kai nafta kraunama iš mažų tanklaivių, realus Būtingės naftos terminalo importo/eksporto pajėgumas – 8–10 mln. tonų naftos per metus.1 Atsižvelgiant į tai, kad nutrūkus naftos tiekimui į Lietuvą naftotiekiu ir Būtingės terminalo nenaudojant naftos eksportui, visi naftos terminalo importo/eksporto pajėgumai gali būti naudojami naftos importui. Dabartinių realių Būtingės naftos importo pajėgumų (8–10 mln. tonų per metus) užtenka naftos produktų paklausai šalies viduje2 užtikrinti, taip pat naftos produktai eksportuojami į regioninę rinką (Estiją, Latviją, Baltarusiją, Ukrainą, Lenkiją) ir Vakarų Europą, tačiau tai negarantuoja AB „Mažeikių nafta“ veikimo optimaliu, pelningiausiu režimu: 2004 m. „Mažeikių naftoje“ perdirbta 8,7 mln. tonų naftos, 2005 m. – 9,3 mln. tonų, o 2006 m. dėl avarijos ir žalios naftos vamzdynu tiekimo nutraukimo „Mažeikių naftoje“ perdirbtos naftos kiekis sumažėjo iki 8,3 mln. tonų; projektuojama, kad AB „Mažeikių nafta“ naftos perdirbimo pajėgumai 2012 metais turėtų siekti apie 11 mln. tonų per metus3, taigi per metus gali atsirasti naftos deficitas, ypatingai žiemos sezonu. Atsižvelgiant į tai, kad naftos tiekimo atnaujinimo galimybė naftotiekiu „Družba“ yra nedidelė, o Lietuvai būtina didinti „Mažeikių naftoje“ perdirbamos naftos kiekį, būtina užtikrinti, kad be pertrūkių ir pačiu ekonomiškiausiu būdu veiktų visa naftos importo (jūra – kelias iki AB „Mažeikių nafta“) ir naftos produktų eksporto („Mažeikių nafta“ – jūra) grandinė. __________________ 1 Projektines naftos perkrovimo galimybes riboja didelis (didesnis kaip 2,5 metro) Baltijos jūros bangavimas, kuris trunka nuo 30 iki 60 dienų ir neoptimaliai išnaudojamas krovos potencialas naftą kraunant iš mažesnių tanklaivių. 2 2006 m. Lietuvos rinkoje suvartota apie 2,6 mln. tonų naftos produktų – apie 90 proc. jų sudarė produktai, pagaminti AB „Mažeikių nafta“, o likusią dalį- importuoti naftos produktai. 3 Maksimalios AB „Mažeikių nafta“ techninės naftos perdirbimo galimybės – 11 mln. tonų naftos per metus. Nesant produktotiekio nuo Mažeikių iki jūros, naftos produktai šiuo metu iš AB „Mažeikių nafta“ geležinkeliu transportuojami iki Klaipėdos. AB „Klaipėdos nafta“ terminale naftos produktai kraunami į tanklaivius ir eksportuojami į Vakarų Europos rinkas. Tokia naftos produktų transportavimo sistema geležinkeliu yra apie 2,0–2,5 karto brangesnė nei naftos produktų transportavimas vamzdynais. Regioninės rinkos šalyse (Estijoje, Latvijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje, Lenkijoje), į kurias naftos produktų nereikia transportuoti jūra, „Mažeikių nafta“ realizuoja santykinai nedidelę pagamintos produkcijos dalį: 2006 metais šiose rinkose realizuota 30,3 proc. benzino, 30,9 proc. dyzelino, 17,1 proc. reaktyvinio kuro, 0,1 proc. mazuto ir 54,4 proc. suskystintų dujų (žr. 7 lentelę). 7 lentelė. AB „Mažeikių nafta“ naftos produktų rinkos procentinė produkcijos dalis Regioninė rinka* Vakarų Europos rinka Lietuva Kitos šalys Benzinas 2004 m. 30,2 55,5 13,5 0,7 2005 m. 25,9 60,9 12,6 0,5 2006 m. 30,3 57,4 12,1 0,3 Dyzelinas 2004 m. 20,7 56,0 23,1 0 2005 m. 23,0 50,1 26,8 0 2006 m. 30,9 34,4 34,7 0 Reaktyvinis kuras 2004 m. 22,5 70,2 7,3 0 2005 m. 19,4 71,3 9,3 0 2006 m. 17,1 73,6 9,3 0 Mazutas 2004 m. 0,1 86,5 13,4 0 2005 m. 0,4 90,1 9,5 0 2006 m. 0,1 90,1 9,8 0 Suskystintos dujos 2004 m. n.d. 0 n.d. 0 2005 m. 51,5 0 48,5 0 2006 m. 54,4 0 45,6 0,1 __________________ * Estija, Latvija, Baltarusija, Ukraina ir Lenkija. Šaltinis: parengta pagal AB „Mažeikių nafta“ 2006 metų prospektas – ataskaita. Didžiausia AB „Mažeikių nafta“ naftos produktų rinka išlieka Vakarų Europa. Geležinkeliais į Klaipėdą 2006 m. transportuota daugiau kaip 5,5 mln. tonų naftos produktų (žr. 8 lentelę). Taigi tokia naftos transportavimo apimtis leidžia teigti, kad šių naftos produktų transportavimas produktotiekiu būtų ekonomiškai naudingas. Naftos perdirbimo apimtį „Mažeikių naftoje“ padidinus 2–3 mln. tonų per metus, proporcingai padidėtų ir naftos produktų eksporto į Vakarų Europą apimtis, todėl gali būti nepakankamos techninės galimybės transportuoti padidėjusį naftos produktų kiekį geležinkeliu. 8 lentelė. Naftos produktų krova AB „Klaipėdos nafta“ 2006 metais Naftos produkto rūšis tūkst. t Mazutas 2437,5 Benzinas 1185,9 Dyzelinas 966,4 Vakuuminis gazolis 438,0 Reaktyvinis kuras 417,0 Orimulsija 59,9 Dujų kondensatas 2,0 Iš viso 5506,7 Šaltinis: AB „Klaipėdos nafta“ 2006 m. metinis pranešimas. Klaipėda, 2007 m. kovas. AB „Klaipėdos nafta“ terminalo naftos importo ir naftos produktų eksporto pajėgumų suderinamumo su nauju naftotiekiu ir produktotiekiu klausimas turėtų būti sprendžiamas kompleksiškai (žr. padidėjusio naftos importo ir eksportuojamų naftos produktų priklausomybės grandinę). Šiuo metu atsižvelgiant į vėjuotų dienų skaičių ir rūko poveikį tanklaivių aptarnavimui, maksimalus galimas AB „Klaipėdos nafta“ terminalo pajėgumas yra 30 tūkst. t naftos per dieną (8,08 mln. t per metus). Esant trumpalaikiams naftos importo sutrikimams Būtingės naftos terminale, „Klaipėdos nafta“, importuodama 30 tūkst. t naftos per dieną ir ją tiekdama tokio paties pajėgumo naftotiekiu į Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą, galėtų visiškai patenkinti AB „Mažeikių nafta“ poreikius. Jei per AB „Klaipėdos nafta“ terminalą būtų importuojama 8,08 mln. tonų naftos per metus, per šį terminalą taip pat būtų galima eksportuoti iki 5,5 mln. tonų naftos produktų tik tokiu atveju, jei benzinas ir dyzelinas iš AB „Mažeikių nafta“ būtų tiekiami produktotiekiu. Taigi naftos importo didinimo ir naftos produktų per AB „Klaipėdos nafta“ terminalą galimybės turi būti vertinamos kompleksiškai: pastačius naują naftotiekį ir taip AB „Mažeikių nafta“ užtikrinus papildomą naftos kiekį, kartu išaugtų ir naftos produktų eksporto per AB „Klaipėdos nafta“ terminalą poreikis, kurį būtų galima patenkinti tik nutiesus produktotiekį iš AB „Mažeikių nafta“ į AB „Klaipėdos nafta“. Kaimyninių Rytų Europos valstybių naftos transportavimo maršrutų keitimo politika mažina Lietuvos galimybes importuoti pigią naftą ir pakankamą jos kiekį vidaus vartojimui, o naftos produktų paklausa Vakarų Europoje skatina didinti naftos, skirtos perdirbti ir eksportuoti, importą. Alternatyvūs naftos importo projektai sausuma (šiuo metu viena realiausių alternatyvų – naftotiekis Odesa-Brodai-Gdanskas) trumpuoju laikotarpiu nėra perspektyvūs, pavyzdžiui, netgi nutiesus naftotiekį Odesa-Brodai-Gdanskas, siekiant importuoti naftą į Lietuvą dar turėtų būti nutiesta naftotiekio atšaka iki Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos arba ji turėtų būti transportuojama geležinkeliu arba jūra. Taigi, atsižvelgiant į dabartines kaimyninių Rytų Europos šalių geoenergetinės politikos tendencijas, Vidurio Europos energetinę situaciją ir naftos paklausą Vakarų Europoje, Lietuvai būtina didinti žalios naftos importo jūra, jos perdirbimo ir eksporto galimybes. Atsižvelgiant į poreikį importuoti didesnį naftos poreikį ir ekonomizuoti naftos eksportą galima teigti, kad Lietuvai reikalingi papildomas naftotiekis naftai importuoti iš Klaipėdos į AB „Mažeikių nafta“ ir papildomas produktotiekis iš AB „Mažeikių nafta“ į Klaipėdą, kuriuo būtų galima transportuoti benziną, dyzeliną. Naftos importo ir naftos produktų eksporto didinimo poreikį būtina įvertinti ne tik pagal esamas naftos ir jos produktų rinkos tendencijas Vakarų ir Rytų Europoje, bet ir pagal esamus ES, Lietuvos ir Baltijos valstybių energetinės politikos strateginius dokumentus. 1.2. ES ENERGETIKOS POLITIKA NAFTOS SEKTORIAUS ATŽVILGIU ES lygmeniu svarbiausi reguliuojami energetikos sektoriai yra elektros ir dujų sektorius. Naftos sektoriui skiriama mažiau dėmesio, tačiau naftos sektoriuje ypač daug dėmesio skiriama naftos šaltinių ir jos transportavimo maršrutų diversifikavimui. Svarbiausiuose ES energetinės politikos strateginiuose dokumentuose – 2006 metų kovo mėn. Europos Komisijos Žaliojoje knygoje „Europos Sąjungos tausios, konkurencingos ir saugios energetikos strategija“; 2007 metų sausio 10 d. EK paskelbtame dokumentų rinkinyje „Energetika besikeičiančiam pasauliui“ ir 2007 metų kovo 8–9 d. priimtame Europos Vadovų Tarybos veiksmų plane 2007–2009 metams „Europos energetikos politika“ – naftos sektoriaus atveju pirmiausia prioritetas teikiamas naftos tiekimo išorės šaltinių diversifikavimui, o ne naftotiekių jungtims ES viduje. Svarbiausias 2006 metų kovo mėn. Europos Komisijos Žaliosios knygos „Europos Sąjungos tausios, konkurencingos ir saugios energetikos strategija“ akcentas – aplinkos apsaugos, konkurencingumo ir saugaus tiekimo tikslų suderinamumo būtinybė. Naftotiekių ir produktotiekių plėtra atitinka visus tris Žaliosios knygos tikslus ir kartu leidžia juos suderinti išvengiant vidinio tikslų tarpusavio prieštaravimo. Apskritai EK Žalioji knyga vertintina kaip bendra galimų ES energetinės politikos krypčių apžvalga: viena vertus, joje suformuluotos potencialios ES energetinės politikos kryptys jau transformavosi į įpareigojančio pobūdžio strateginius ES energetinės politikos dokumentus, kita vertus, naftos transportavimo infrastruktūros plėtros projektai Žaliojoje knygoje nėra detaliau analizuojami. EK Žaliojoje knygoje tik netiesiogiai pagrindžiamas naftos transportavimo infrastruktūros plėtros poreikis siekiant diversifikuoti naftos tiekimo šaltinius, patenkinti didėjančią naftos produktų paklausą didinti konkurencingumą ir skatinti su aplinkosaugos politikos tikslais suderintos energetinės infrastruktūros plėtrą. Europos Vadovų Tarybos (EVT) veiksmų planą1 sudaro penki skyriai: „Dujų ir elektros energijos vidaus rinka“; „Tiekimo patikimumas“; „Tarptautinė energetikos politika“; „Energijos efektyvumas ir atsinaujinantieji energijos ištekliai“; „Energijos technologijos“. EVT veiksmų plane naftos ir jos produktų sektoriui aktualūs klausimai nors ir netiesiogiai, bet apibrėžiami dviejuose skyriuose („Tiekimo patikimumas“; „Tarptautinė energetikos politika“). __________________ 1 Europos Vadovų Tarybos veiksmų planas 2007–2009 metams „Europos energetikos politika“ yra įpareigojantis ir privalomas dokumentas, priimtas 2007 m. kovo 8–9 d. Europos Vadovų Taryboje. Šiuo metu tai yra konkrečiausias ir svarbiausias ES energetikos politikos dokumentas. 1.2.1. TIEKIMO PATIKIMUMAS Energetikos politikos veiksmų plane Europos Vadovų Taryba pabrėžė poreikį stiprinti tiekimo patikimumą visoje ES bei kiekvienoje valstybėje narėje veiksmingai:
10. a)didinant energijos išteklių ir tiekimo maršrutų įvairovę (ši tiekimo išteklių ir maršrutų įvairovė yra sąlyga didinti konkurencingumą energetikos vidaus rinkoje);
11. b)gerinant duomenų apie naftą skaidrumą ir atliekant ES naftos tiekimo infrastruktūras bei naftos atsargų mechanizmų, papildančių Tarptautinės energetikos agentūros mechanizmą krizės atveju, peržiūrą, ypač dėl prieinamumo krizės atveju;
12. c)atliekant esamo ir potencialaus energijos importo ir susijusių tinklų poveikio kiekvienos valstybės narės tiekimo patikimumui įvertinimą;
13. d)Europos Komisijoje įsteigiant Energijos tiekimo stebėjimo tarnybą. Vertinant EVT Energetikos politikos veiksmų planą, galima išskirti dvi kryptis: 1) akcentuojama būtinybė diversifikuoti energijos tiekimo išteklių maršrutus; 2) prevenciškai siekiama kaupti informaciją apie naftos paklausą, naftos tiekimo infrastruktūrą ir naftos atsargas. Todėl galima teigti, kad naujas naftotiekis atitiktų pirmąją tiekimo patikimumo dimensijos kryptį: naujas naftotiekis leistų Lietuvai naftą importuoti tiek per Būtingės naftos terminalą, tiek per AB „Klaipėdos nafta“ terminalą, be to, taip pat atitinkamai būtų diversifikuojami naftos tiekimo nuo jūros iki Mažeikių maršrutai. Taigi naftos transportavimo kelių šalies viduje diversifikavimas šiuo atveju padidintų naftos tiekimo patikimumą. 1.2.2. TARPTAUTINĖ ENERGETIKOS POLITIKA Europos Vadovų Taryba pabrėžė, kad esminiai dalykai toliau formuojant bendrą ES nuomonę, remiančią tris energetikos politikos tikslus, yra šie:
14. a)derybos dėl susitarimo su Rusija baigus galioti partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimui, visų pirma energetikos klausimais, ir jo įforminimas;
15. b)ES santykių su Vidurio Azija, Kaspijos ir Juodosios jūros regionais stiprinimas siekiant labiau praplėsti išteklių ir tiekimo maršrutų įvairovę;
16. c)Energijos bendrijos sutarties įgyvendinimo užtikrinimas siekiant tolesnio jos plėtojimo ir galimo taikymo Norvegijai, Turkijai, Ukrainai ir Moldovai;
17. d)visapusiškas priemonių pagal Europos kaimynystės politiką panaudojimas. ES tarptautinės energetikos politikos tikslas – užtikrintas energetinių išteklių tiekimas iš esamų tiekėjų ir energetinių išteklių importas iš alternatyvių šaltinių. Lietuvai išplėtus naftos importo galimybes jūra, padidėtų galimybės importuoti naftą iš kitų šaltinių be papildomos naftotiekių infrastruktūros. Atsižvelgiant į tai, kad netgi ES galimybės subsidijuoti naujų vamzdynų tiesimą yra finansiškai ribotos, Rytų Europos valstybės savo aktyvia politika siekia kontroliuoti ne tik savo, bet ir Vidurio Azijos valstybių energetinių išteklių tranzitą. Lietuva, didindama naftos importo jūra apimtis, prisidėtų prie ES energijos išteklių diversifikavimo: Lietuva lanksčia naftos transportavimo infrastruktūra, t. y. jūra, importuotų didesnį naftos kiekį, ją perdirbtų ir, padidinusi naftos produktų eksportą į kitas ES valstybes, taip netiesiogiai diversifikuotų ES naftos produktų tiekėjus. Padidėjus galimybėms importuoti didesnį naftos kiekį jūra, t. y. naftos papildomai importuojant per AB „Klaipėdos nafta“ terminalą ir ją toliau transportuojant naftotiekiu Klaipėda – Mažeikiai (naftotiekis Klaipėda -Mažeikiai -> galimybė importuoti naftą per AB „Klaipėdos nafta“ terminalą -> didesnis naftos tiekimas AB „Mažeikių nafta“ -> padidėjusios naftos produktų eksporto galimybės -> naftos produktų transportavimas produktotiekiu Mažeikiai – Klaipėda), „Mažeikių nafta“ galėtų padidinti naftos produktų eksportą į ES šalių rinkas. Taigi padidinus naftos importo jūra apimtį ir išplėtus naftos transportavimą nuo Klaipėdos iki Mažeikių, būtų padidintas naftos tiekimas į ES šalių rinkas ir taip dar labiau diversifikuojami ES naftos produktų tiekėjai. Įgyvendinant naujo naftotiekio iš Klaipėdos į Mažeikius ir naujo produktotiekio iš Mažeikių į Klaipėdą tiesimo projektus, reikalingos atitinkamos naftotiekių ir produktotiekių saugumo zonos toje teritorijoje, per kurią driektųsi šie vamzdynai. Siekiant kuo mažesnio neigiamo poveikio aplinkai tiesiant naftotiekį ir produktotiekį, būtų galima pasinaudoti esama geležinkelio linijos Skuodas – Kretinga – Klaipėda apsaugos juosta. Ši naftotiekio ir produktotiekio tiesimo alternatyva būtų racionali ne tik aplinkosaugos ir ekonomine prasme, bet taip pat atitiktų esamas transporto ir energetikos sinergijos iniciatyvas ES lygmeniu. 2007 m. kovo 21 d. EK priimtame komunikate „Transeuropiniai tinklai: integruoto požiūrio link“ (angl. Trans-European networks: Towards an integrated approach) teisiškai įtvirtinamos 2006 m. rugpjūčio mėn. parengtos studijos „Transeuropinių tinklų sinergija: potencialių sinergijos įtakos sričių įvertinimas“ (angl. Synergies between Trans-European Networks: Evaluations of potential areas for synergetic impacts) idėjos. Sinergijos iniciatyva ES yra siekiama skatinti kombinuotos infrastruktūros kūrimą kartu derinant transporto, energetikos ir telekomunikacijų tinklų kūrimą. Be šių tinklų sinergijos, EK komunikate akcentuojama pirmenybė mažiausiai aplinkai kenksmingoms ir mažiau energijos suvartojančioms transporto rūšims taip pat pateikiami konkretūs pasiūlymai, kurie leistų suderinti aplinkos apsaugą su infrastruktūros kūrimu. ES lygmeniu aktuali transporto ir energetikos tinklų sinergijos idėja gali būti pritaikoma ir Lietuvoje tiesiant naują naftotiekį ir produktotiekį: šiuo atveju naujas naftotiekis ir produktotiekis galėtų būti tiesiami geležinkelio saugumo zonoje ir taip, persidengiant geležinkelio saugumo zonai ir naftotiekio bei produktotiekio saugumo zonai, bendra saugumo zonos apimtis išsiplėstų santykinai nedaug. Toks projektas leistų sukurti anksčiau įgyvendinto geležinkelio (transportas) ir šiuo metu įgyvendinamų naftotiekio bei produktotiekio plėtros (energetika) projektus. Transporto ir energetikos tinklų sinergija šiuo atveju leistų išsaugoti geležinkelio infrastruktūrą ir sukurti naują transportavimo sistemą vamzdynais, o transporto (geležinkelis) ir energetikos (naftotiekis ir produktotiekis) tinklai tarnautų tam pačiam – naftos importo ir naftos produktų eksporto – tikslui. Dvi skirtingos, viena nuo kitos nepriklausomos ir autonomiškos naftos transportavimo sistemos tuo pačiu maršrutu padidintų Lietuvos energetinį saugumą, nes sutrikus transportavimui naftotiekiu arba produktotiekiu, būtų galima pasinaudoti naftos ar jos produktų transportavimo geležinkeliu galimybe. 1.3. NAFTOS IR JOS PRODUKTŲ TRANSPORTAVIMO INFRASTRUKTŪROS PLĖTROS GALIMYBIŲ ĮVERTINIMAS PAGAL NACIONALINĘ ENERGETIKOS STRATEGIJĄ Nacionalinė energetikos strategija1 yra svarbiausias nacionalinio lygmens dokumentas energetikos sektoriuje, todėl bet kokie naftos transportavimo infrastruktūros plėtros projektai turėtų išplaukti iš šios strategijos nuostatų arba bent šioms nuostatoms neprieštarauti. Nacionalinėje energetikos strategijoje pirmiausia atsižvelgiama į ES lygmens energetikos politiką ir ES lygmens prioritetus, todėl atitinkamai ribotai apžvelgiamas ir naftos sektorius, t. y. naftos sektoriui didžia dalimi skiriama reikšmės tiek, kiek jos yra skiriama ES energetikos politikoje. Kita vertus, Nacionalinėje energetikos strategijoje numatyta kartu su Estija ir Latvija parengti suderintą Baltijos valstybių strategiją ir veiksmų planus, sprendžiant bendrus regionui uždavinius2. Nacionalinėje energetikos strategijoje galima išskirti keletą svarbiausių veiksnių (kriterijų), pagal kuriuos turėtų būti plėtojamas naftos sektorius ir plečiama naftos ir jos produktų transportavimo infrastruktūra. ________________ 1 Nacionalinė energetikos strategija patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. X-1046. 2007 m. sausio 18 d. LR Seimas taip pat priėmė nutarimą Nr. X-1047 „Dėl nacionalinės strategijos įgyvendinimo“, kuriame suformuluoti siūlymai LR vyriausybei parengti atskirų energetikos sektorių studiją, konsultuotis su EK, bendradarbiauti su Baltijos jūros ir kitomis valstybėmis; taip pat LR vyriausybė raginama parengti Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo plano ir programų, skirtų įgyvendinti strategijoje numatytus tikslus, priemonių įgyvendinimo terminus, projektus bei iki 2007 m. gegužės 1 d. pateikti juos Seimui susipažinti ir nuomonei pareikšti. 2007 m. kovo 1 d. buvo sudaryta Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo priežiūros grupė, kuriai pavesta koordinuoti Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo plano 2007–2012 metams parengimą. 2 Nacionalinė energetikos strategija, IX skyrius („Lietuvos interesai ir uždaviniai Baltijos regione“), 14 dalis. 1.3.1. DIDĖJANTI NAFTOS PAKLAUSA 2005 m. Lietuvos pirminės energijos išteklių balanse nafta ir naftos produktai sudarė 30,8 proc. Nacionalinėje energetikos strategijoje prognozuojama, kad bendrame pirminės energijos išteklių balanse 2025 metais naftos produktų, įskaitant ir orimulsiją, dalis sudarys apie 35 proc. Be to, naftos produktų paklausa bent iki 2015 m., t. y. iki planuojamo naujos atominės elektrinės veiklos pradžios, turėtų dar labiau padidėti, nes uždarius Ignalinos atominę elektrinę termofikacinėse elektrinėse pagrindiniu pirminiu energijos šaltiniu taps dujos, o nafta bus naudojama kaip rezervinis kuras. Atsižvelgiant į didėjančią naftos produktų paklausą ir Lietuvos vidaus rinkoje, naftos importą ateityje reikėtų didinti ne tik siekiant perdirbti ir eksportuoti didesnį naftos produktų kiekį, tačiau ir siekiant užtikrinti padidėjusią naftos produktų vidaus paklausą. Priešingu atveju, nedidinant naftos importo, padidėjusi vidinė naftos paklausa turėtų būti kompensuojama dalį eksportuojamos naftos nukreipiant į vidaus vartojimą, o esant didelei naftos produktų paklausai Europoje, toks vidaus poreikių patenkinimas naftos eksporto sąskaita nebūtų racionalus. 1.3.2. LIETUVOS VARTOTOJŲ APRŪPINIMAS ENERGIJA IR ENERGIJOS EKSPORTAS Į UŽSIENIO RINKAS Pagal Nacionalinėje energetikos strategijoje apibrėžtą Lietuvos energetikos sektoriaus viziją1 galima išskirti dvi Lietuvos energetikos sektoriaus funkcijas:
18. a)ekonomiškai pagrįstomis ir vartotojams prieinamomis kainomis patikimas, saugus, visiškas ir nepertraukiamas Lietuvos ūkio ir vartotojų aprūpinimas energija;
19. b)galimybių sudarymas konkurencingomis kainomis eksportuoti energiją į užsienio rinkas. Taigi pagal nacionalinę energetikos strategiją Lietuva turėtų būti ne tik energetinių išteklių vartotoja, tačiau taip pat turėtų konkuruoti atviroje tarptautinėje energetikos rinkoje. __________________ 1 Nacionalinė energetikos strategija, VI skyrius, 10 dalis. Atsižvelgiant į faktinius naftos importo pajėgumus Būtingės terminalu2 ir į naftotiekio Būtingė-Mažeikiai transportavimo apimtį, galima teigti, kad Lietuva yra užsitikrinusi galimybę ekonomiškai pagrįstomis ir vartotojams prieinamomis kainomis patikimai, saugiai, visiškai ir nepertraukiamai importuoti naftą vidaus vartojimui. Nors naftos sektoriuje šiuo metu gali būti visiškai įgyvendinta pirmoji Lietuvos energetikos sektoriaus vizijos dalis (patikimas, saugus, visiškas ir nepertraukiamas Lietuvos ūkio ir vartotojų aprūpinimas energija), tačiau esamos ribotos naftos importo galimybės ir neišplėtota naftotiekių ir produktotiekių transportavimo sistema riboja Lietuvos galimybes eksportuoti naftos produktus į užsienio rinkas arba tai leidžia daryti nepakankamai saugiu ir ekonomiškai nenaudingu būdu. _________________ 2 Bendras faktinis Būtingės naftos terminalo naftos importo/eksporto pajėgumas, kaip minėta, yra ne 14 mln. t, o 8–10 mln. tonų per metus. 1.3.3. TIEKIMO DIVERSIFIKAVIMAS Nacionalinės energetikos strategijoje3 teigiama, kad energetinis saugumas be kitų komponentų taip pat aprėpia energijos tiekimo įvairovę ir patikimumą bei nepriklausomybę nuo monopolinio tiekėjo diktato. Nacionalinėje energetikos strategijoje teigiama, kad Lietuvoje yra sudarytos visos sąlygos diversifikuoti naftos ir jos produktų tiekimą4. __________________ 3 Nacionalinė energetikos strategija, I skyrius („Bendrosios nuostatos“), 5 dalis. 4 Nacionalinė energetikos strategija, I skyrius („Bendrosios nuostatos“), 2 dalis. Naftos importo diversifikavimas sudarant galimybę šiuos energetinius išteklius importuoti jūra buvo projektuojamas kaip rezervinis (papildomas), o ne pagrindinis (vienintelis) naftos tiekimo būdas, tačiau nuo 2006 m. liepos mėn. pabaigos naftos importas jūra yra pagrindinis, o ne papildomas naftos importo būdas. Todėl, nors Lietuva ir turi galimybę importuoti naftą jūra iš skirtingų šaltinių, tačiau šiuo metu (kol nėra užtikrintos galimybės jūra importuoti 10-11 mln. tonų naftos), nėra užtikrinama pakankama būtent naftos tiekimo apimtis, kad būtų galima išnaudoti visą Lietuvos naftos produktų eksporto potencialą. Jei siekiama įgyvendinti Nacionalinėje energetikos strategijoje nurodytus abu Lietuvos energetikos vizijos komponentus (tiek užtikrinti tiekimą vidaus vartojimui, tiek eksportuoti naftą į užsienio rinkas), būtina didinti naftos importo apimtį. Taigi šiuo metu Lietuvoje yra užtikrintos galimybės diversifikuoti naftos importo jūra šaltinius, tačiau nepakankami naftos importo pajėgumai mažina Lietuvos naftos perdirbimo ir naftos produktų eksporto potencialą. Lietuvai reikėtų diversifikuoti naftos importo jūra maršrutus, kad užtikrinti nenutrūkstamą naftos tiekimą esant trumpalaikiam naftos tiekimo per Būtingės terminalą sutrikimams. Šiuo atveju būtina užtikrinti, kad į Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą naftą būtų galima importuoti ir per AB „Klaipėdos nafta“ terminalą(svarbu užtikrinti, kad trumpuoju laikotarpiu per AB „Klaipėdos nafta“ terminalą ir naftotiekiu Klaipėda – Mažeikiai būtų galima importuoti iki 30 tūkst. tonų naftos per dieną, t. y. visą kiekį, reikalingą optimaliai AB „Mažeikių nafta“ veiklai). Taigi naftotiekiu Klaipėda – Mažeikiai galėtų būti tiekiamas ne tik papildomas naftos kiekis optimaliai AB „Mažeikių nafta“ veiklai užtikrinti, bet ir esant trumpalaikiams naftos importo sutrikimams Būtingės naftos terminale arba naftotiekiu Būtingė – Mažeikiai, būtų galima pasinaudoti naftos importo alternatyva per AB „Klaipėdos nafta“ terminalą. 1.3.4. VAMZDYNŲ ATNAUJINIMAS IR PLĖTRA Nacionalinėje energetikos strategijoje teigiama, kad Lietuvos naftos sektoriuje gerai išplėtoti energetiniai pajėgumai: naftos perdirbimo gamykla, naftos ir jos produktų importo bei eksporto terminalai1, tačiau Nacionalinėje energetikos strategijoje nėra išsamiai apžvelgiama Lietuvos transportavimo sistemos būklė. Apsiribojama esamų transportavimo sistemos trūkumų identifikavimu (teigiama, kad daugelis vamzdynų, kurie yra fiziškai ir morališkai susidėvėję, turi būti atnaujinti jau artimiausioje ateityje2) ir nurodoma valstybės misija ieškant finansinių šaltinių energetinių išteklių transportavimo sistemai atnaujinti (valstybės funkcija yra vykdant šalies energetikos infrastruktūros atnaujinimą, modernizavimą ir plėtrą efektyviai ir skaidriai panaudoti ES struktūrinę paramą3). Nacionalinėje energetikos strategijoje vamzdynų atnaujinimo poreikis pirmiausia siejamas su būtinybe užtikrinti patikimą energetinių išteklių tiekimą, tačiau apskritai Nacionalinės energetikos strategijos nuostatos yra palankios naftotiekių ir produktotiekių infrastruktūros plėtros projektams. Naftotiekių ir produktotiekių plėtra, o ne tik esamų vamzdynų modernizavimas yra galimas dėl šių priežasčių: 1) atsižvelgiant į Lietuvos energetinio sektoriaus viziją, ne mažesnė reikšmė turėtų būti teikiama naujų naftotiekių ir produktotiekių statybai, taip sukuriant sąlygas visiškai išnaudoti Lietuvos kaip naftos perdirbimo ir naftos produktų eksporto šalies potencialą. Esama Lietuvos naftos ir naftos produktų transportavimo sistema ekonominiu požiūriu yra nepakankamai efektyvi ir potencialiai riboja Lietuvos naftos perdirbimo ir naftos produktų eksporto galimybes; 2) atsižvelgiant į tai, kad Lietuvai naftos tiekimas naftotiekiu „Družba“ buvo nutrauktas ir šio naftotiekio vamzdynų atnaujinimo poreikio nėra, šiuo metu potencialus naftotiekis, kuris gali būti atnaujintas, yra naftotiekis Būtingė – Mažeikiai, tačiau šiam naftotiekiui yra tik septyni metai, o jo būklė įvertinta kaip gera.4 Taigi Lietuvoje nėra naftotiekių, kurie galėtų būti atnaujinami, todėl pirmiausia reikėtų tiesti naujus naftotiekius, padidinsiančius Lietuvos naftos sektoriaus konkurencingumą. __________________ 1 Nacionalinė energetikos strategija, V skyrius („Stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių (SSGG) analizė“), 9 dalis. 2 Nacionalinė energetikos strategija, V skyrius („Stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių (SSGG) analizė“), 9 dalis. 3 Nacionalinė energetikos strategija, VII skyrius („Valstybės misija“), 11 dalis. 4 AB „Mažeikių nafta“ 2006 metų prospektas – ataskaita. 1.3.5. KONKURENCINGUMAS Viena iš valstybės funkcijų pagal Nacionalinę energetikos strategiją yra numatyti veiksmingiausius energetikos politikos įgyvendinimo būdus ir priemones siekiant užtikrinti šalies energetinį saugumą, ekonomikos gyvybingumą ir konkurencingumą, minimaliai pažeidžiant aplinką1. __________________ 1 Nacionalinė energetikos strategija, VII skyrius („Valstybės misija“), 11 dalis. Lietuvos energetikos vizijoje akcentuojamas poreikis „didinti energijos eksportą“2. Naftos produktų eksportas gali būti didinamas tokiu atveju, jei, užtikrinus optimalų naftos tiekimo kiekį, naftos perdirbimas ir jos transportavimas yra konkurencingas. Kaip minėta, šiuo metu naftos produktai iš Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos į AB „Klaipėdos nafta“ terminalą transportuojami geležinkeliu – toks naftos produktų transportavimo būdas yra vidutiniškai 2,5 karto brangesnis nei naftos produktų transportavimas produktotiekiu (skaičiuojant naftos transportavimo kainą be kapitalo kaštų). Būtent naujas naftotiekis ir produktotiekis sumažintų Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos kaštus transportuojant naftą ar naftos produktus ir taip padidintų jos gaminamos produkcijos konkurencingumą Europos rinkose. Kita vertus, nenutiesus naftotiekio ir ypač produktotiekio Mažeikių naftos perdirbimo gamykla galėtų pasinaudoti Latvijos pasiūlymu naftos produktus eksportuoti per Liepojos arba Ventspilio terminalus. Į Latviją naftos produktai būtų transportuojami naftotiekiu, todėl AB „Mažeikių nafta“ konkurencingumas padidėtų dėl sumažėjusių išlaidų naftos transportavimui. Tačiau naftos produktus transportuojant per Latvijos uostus sumažėtų nacionalinės pajamos dėl prarastos galimybės transportuoti naftos produktus per AB „Klaipėdos nafta“ terminalą: pagrindinis AB „Klaipėdos nafta“ klientas yra AB „Mažeikių nafta“ – 2006 m. iš viso „Klaipėdos nafta“ perkrovė 5506,7 tūkst. tonų naftos produktų (4182,2 tūkst. tonų arba 76 proc. bendros naftos produktų krovos sudarė AB „Mažeikių nafta“ produkcija). Akivaizdu, kad Klaipėdos naftos terminalas (ir jo konkurencingumas) labai priklauso nuo AB „Mažeikių nafta“ NPG produktų eksporto). __________________ 2 Nacionalinė energetikos strategija, VI skyrius, 10 dalis. 1.3.6. APLINKĄ TAUSOJANTIS TIEKIMAS Griežtesni aplinkosaugos reikalavimai energetikos įmonėms yra vienas pagrindinių veiksnių, darančių įtaką stabiliai jų veiklai Lietuvoje.1 __________________ 1 Nacionalinė energetikos strategija, IV skyrius („Veiksniai, darantys įtaką stabiliai energetikos veiklai Lietuvoje“). Nacionalinėje energetikos strategijoje apibendrinant energetikos santykį su aplinkosauga pirmiausia akcentuojamas aplinką tausojantis tiekimas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad Lietuva yra naftos perdirbimo ir naftos produktų eksporto valstybė ir siekia ateityje šią energetinę funkciją plėsti, būtina akcentuoti ne tik aplinką tausojančio tiekimo į Lietuvą, bet ir aplinką tausojančio tiekimo iš Lietuvos būtinybę. Siekiant padidinti AB „Mažeikių nafta“ konkurencingumą (optimalus NPG veikimas galimas tada, jei būtų perdirbama 11 mln. tonų naftos per metus) būtina didinti naftos importo apimtis naftą papildomai importuojant per AB „Klaipėdos nafta“ terminalą, kad atsiradus techniniams sutrikimams Būtingės naftos terminale nenutrūktų naftos tiekimas. Kita vertus, nesant Klaipėdą ir Mažeikius jungiančio naftotiekio, padidėjęs per AB „Klaipėdos nafta“ terminalą importuotas naftos kiekis į Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą turėtų būti transportuojama geležinkeliu, o tai sukeltų papildomą pavojų aplinkai. Žala aplinkai galėtų būti minimizuota tokiu atveju, jei nafta iš AB „Klaipėdos nafta“ terminalo į Mažeikius būtų transportuojama būtent naftotiekiu, o ne geležinkeliais. Didžioji dalis Mažeikių naftos perdirbimo gamykloje perdirbtos naftos (naftos produktai) į užsienio rinkas eksportuojama geležinkeliu per AB „Klaipėdos nafta“ terminalą.2 Netgi modernizavus geležinkelio cisternas (šiuo metu aplinkosaugos reikalavimus atitinka tik apie 20 proc. cisternų), naftos produktų transportavimas geležinkeliu kelia didesnę riziką aplinkai nei naftos produktų transportavimas produktotiekiu. Tiek naftos, tiek naftos produktų transportavimas vamzdynais yra saugesnis energetinių išteklių transportavimo būdas, maksimaliai sumažinantis aplinkos taršos galimybes. __________________ 2 2006 m. pirmąjį pusmetį geležinkeliu į užsienio rinkas per AB „Klaipėdos nafta“ terminalą eksportuota 65 proc. visos „Mažeikių naftoje“ pagamintos produkcijos Nacionalinėje energetikos strategijoje pabrėžiama būtinybė užtikrinti aplinką tausojantį tiekimą. Būtent naftotiekis (aplinką tausojantis importas) ir produktotiekis (aplinką tausojantis eksportas) didintų naftos ir jos produktų tiekimo saugumą aplinkosaugos požiūriu, nes energetinių išteklių transportavimas vamzdynais sukelia mažesnę aplinkos taršą nei naftos ir ypač jos produktų transportavimas geležinkeliu. 1.3.7. EKONOMIŠKUMAS Nacionalinė energetikos strategijoje teigiama, kad energetinio saugumo užtikrinimas reikalauja prognozuojamo, patikimo, ekonomiškai priimtino ir aplinką tausojančio energijos tiekimo. Naujo naftotiekio, o ypač produktotiekio tiesimas atitiktų visus šiuos keturis energetinio saugumo kriterijus, tačiau pirmiausia būtų įgyvendinami du energetinio saugumo tikslai – ekonominis priimtinumas ir aplinkos tausojimas. Naftos ir naftos produktų transportavimas vamzdynais vidutiniškai yra 2,5 karto pigesnis nei naftos ir jos produktų transportavimas geležinkeliais, todėl transportuojant vamzdynais yra didinamas ekonomiškumas. Apibendrinant Nacionalinės energetikos strategijos suderinamumą su naujo naftotiekio ir produktotiekio statybos poreikiu, galima teigti, kad Nacionalinėje energetikos strategijoje nėra suformuluotas naftotiekių ir produktotiekių plėtros tikslas. Tačiau Nacionalinėje energetikos strategijoje akcentuojama ne tik apsirūpinimo nafta būtinybė vidaus vartojimui, bet pabrėžiamas ir tikslas didinti naftos perdirbimą ir eksportuoti naftos produktus. Atsižvelgiant į tai, naujas naftotiekio ir produktotiekio tiesimas visiškai atitiktų Lietuvos energetikos sektoriaus viziją ir bendruosius Nacionalinės energetikos strategijos tikslus: 1) naujas naftotiekis išplėstų technines galimybes eksportuoti naftos produktus – taip būtų padidintos Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos galimybės dirbti optimaliu režimu (11 mln. tonų naftos/metus); 2) produktotiekis padidintų naftos produktų, skirtų eksportui (benzino, dyzelino), transportavimo saugumą bei sumažintų naftos transportavimo išlaidas ir taip padidintų AB „Mažeikių nafta“ produkcijos konkurencingumą. 1.4. BALTIJOS ENERGETIKOS STRATEGIJA Estijos, Latvijos ir Lietuvos kartu rengiama Baltijos energetikos strategija1 gali būti traktuojama kaip tarpinė ES energetikos politikos ir Lietuvos nacionalinės energetikos politikos grandis. Baltijos energetikos strategijos projekte teigiama, kad yra būtina sudaryti sąlygas energijos eksportui į užsienio rinkas, o Baltijos šalių partnerystė gali būti plėtojama stiprinant AB „Mažeikių nafta“ efektyvumą. AB „Mažeikių nafta“ kartu su Latvijos dujų saugykla Baltijos energetikos strategijos projekte yra įvardijamos kaip Baltijos šalių energetinį saugumą stiprinantis veiksnys. Atliekant SSGG analizę, veikianti naftos perdirbimo gamykla ir patrauklūs tranzito maršrutai išskirti kaip Baltijos šalių energetikos stiprybės. Kita vertus, teigiama, kad tebesitęsianti rezervinių skysto kuro atsargų plėtra sukuria tiekimo pažeidžiamumą esant tiekimo sutrikimams, o politiniai motyvai daro negatyvią įtaką tranzitui ir tiekimui – šie du elementai greta kitų įvardyti kaip Baltijos šalių energetikos sektoriaus silpnybės. Kaip galimybė išskirta efektyvesnis uostų panaudojimas, o grėsmės – potencialūs naftos ir jos produktų tiekimo sutrikimai bei potencialus tranzito poveikis aplinkai. Taigi Baltijos energetikos strategijos projekto SSGG analizėje naftai ir jos produktams skiriama ypatinga reikšmė – naftos perdirbimo gamykla Lietuvoje yra Baltijos šalių energetinio saugumo prielaida, o išnaudojus uostų ir naftos produktų perdirbimo potencialą būtų galima sumažinti grėsmes – galimą naftos ir jos produktų tiekimo sutrikimą Baltijos šalyse. ___________________ 1 Baltijos energetikos strategija, projektas, 2007 m. sausio 30 d. Baltijos energetikos strategijos projekto strateginiai tikslai yra orientuoti tiek į naftos importo galimybių (siekiama diversifikuoti naftos šaltinius ir tiekimo maršrutus), tiek į naftos ir jos produktų eksporto didinimą (siekiama plėsti energijos išteklių tranzito maršrutus). Taigi, skirtingai nei ES strateginiuose energetikos politikos dokumentuose ir Nacionalinėje energetikos strategijoje, naftos produktų eksporto apimties didinimo poreikis tiesiogiai įvardytas kaip Baltijos valstybių energetinio saugumo ir ekonominio konkurencingumo tikslas. Baltijos energetikos strategijos skysto kuro sektoriaus uždaviniuose konstatuojama, kad Baltijos šalių uostų geografinė padėtis yra tinkama dideliam skysto kuro tranzitui iš Rytų Europos į Vakarų Europą ir kitas šalis, taip pat jo importui iš įvairių šalių. Šiuo atveju akcentuojamas tiek skysto kuro naudojimas vidaus paklausai (Baltijos valstybėse prognozuojamas lengvųjų naftos produktų vartojimo padidėjimas transporto sektoriuje dėl augančio tarptautinis krovinių vežimo ir didėjančio gyventojų mobilumo), tiek teigiamai įvertinamas naftos perdirbimo potencialas („Mažeikių nafta“) ir Baltijos šalių uostų potencialas transportuoti perdirbtus naftos produktus. Taigi Baltijos energetikos strategijoje akcentuojama būtinybė perdirbti naftą ir eksportuoti naftos produktus į Vakarų Europos šalis, todėl galima teigti, kad naujo naftotiekio ir produktotiekio tiesimas Lietuvoje atitinka bendruosius Baltijos energetikos strategijos tikslus. Apibendrinant galima teigti, kad Baltijos energetikos strategijoje naftos sektorius įvardytas kaip pažeidžiamas ir tuo pačiu turintis didelį potencialą (Mažeikių naftos perdirbimo gamykla ir uostų potencialų išnaudojimas energetinių išteklių importui ir transportavimui). Atsižvelgiant į tai, kad svarbiausias Baltijos šalių naftos sektoriaus potencialas yra sukoncentruotas Lietuvoje, naftotiekis ir produktotiekis Lietuvoje padėtų šį potencialą realizuoti. 1.5. NAFTOTIEKIO IR PRODUKTOTIEKIO TIESIMO SUDERINAMUMAS SU ES, BALTIJOS ŠALIŲ IR LIETUVOS ENERGETIKOS STRATEGINĖMIS NUOSTATOMIS Atsižvelgiant į kaimyninių Rytų Europos valstybių geoenergetinę politiką, kuria siekiama diversifikuoti naftos tiekimo maršrutus, taip didinant tiesiogines sąsajas su energetinių išteklių realizavimo zonos valstybėmis ir mažinant energetinių išteklių transportavimo bei perdirbimo zonos subjektų (kartu ir Lietuvos) reikšmę, ir į augančias naftos produktų paklausos tendencijas, Lietuvai būtina užsitikrinti patikimą, ekonomiškai subalansuotą naftos tiekimą iš skirtingų tiekėjų ir naftos produktų eksportą visa grandine (naftos importo atveju nuo Baltijos jūros iki Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos, naftos eksporto atveju – nuo Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos iki Baltijos jūros). ES energetikos politikoje ir Lietuvos Nacionalinėje energetikos strategijoje nėra numatyta naftos sektoriaus ir naftos infrastruktūros plėtros projektų argumentuojant, kad naftos sektoriuje negali susiformuoti vidinė ES rinka, o galimybė importuoti naftą jūra yra pakankama energetinio pažeidžiamumo naftos sektoriuje neutralizavimo priemonė. ES energetikos politikoje ir Nacionalinėje energetikos strategijoje įtvirtinta nuostata, kad naftos sektoriuje nėra būtinybės plėsti energetinę infrastruktūrą neprieštarauja konkretiems naftotiekių ir produktotiekių tiesimo projektams, jei šie apskritai didina energetinį saugumą ir yra suderinami su svarbiausiais energetinio sektoriaus tiekimo, saugumo ir konkurencingumo kriterijais. Apibendrinant strateginių ES, Baltijos valstybių ir Lietuvos energetikos sektoriaus dokumentų naftos sektoriaus atžvilgiu apžvalgą galima daryti dvi išdavas: 1) strateginiuose dokumentuose naftos sektoriui ir naftos infrastruktūros bei naftos ir jos produktų transportavimo infrastruktūros plėtrai skiriamas nepakankamas dėmesys; 2) nors strateginiuose dokumentuose naftos perdirbimo ir naftos bei jos produktų transportavimo infrastruktūros plėtrai nėra teikiamas prioritetas, tačiau ši plėtra yra visiškai suderinama su energetikos politikos tikslais ir atitinka šiuos svarbiausius kriterijus visais trimis (ES, Lietuvos ir Baltijos valstybių) strateginiais lygmenimis: naftos tiekimo šaltinių diversifikacija; didėjančios naftos produktų paklausos patenkinimas; konkurencingumas; aplinkosauga. Nors strateginiuose ES energetikos politikos dokumentuose ir Nacionalinėje energetikos strategijoje tiesiogiai nėra skatinama naftotiekių ir produktotiekių plėtra, tačiau šių dokumentų nuostatos leidžia ir netiesiogiai skatina naftos importo ir naftos produktų eksporto plėtrą. 1.6. NAFTOS INFRASTRUKTŪROS PLĖTRA (IŠVADOS) Atsižvelgiant į esamą situaciją (kaimyninių Rytų Europos valstybių geoenergetinė politika, kuria siekiama naftą eksportuoti per vietinius uostus; auganti naftos paklausa Vakarų Europoje) ir strateginius energetikos dokumentus (Nacionalinės energetikos strategijos nuostatos; svarbiausi ES energetinės politikos dokumentai), Lietuvoje turėtų būti plečiama naftos vamzdynų infrastruktūra (tiesiamas naujas naftotiekis ir produktotiekis1), nes: 1) vamzdynų plėtra didina Lietuvos galimybes įgyvendinti Nacionalinėje energetikos strategijoje suformuluotą energetikos sektoriaus viziją (
20. a)ekonomiškai pagrįstomis ir vartotojams prieinamomis kainomis patikimas, saugus, visiškas ir nepertraukiamas Lietuvos ūkio ir vartotojų aprūpinimas energija;
21. b)galimybių sudarymas konkurencingomis kainomis eksportuoti energiją į užsienio rinkas); 2) vamzdynų plėtra atitiktų ES energetikos politikos strateginiuose dokumentuose akcentuojamus prioritetus (naftos tiekimo šaltinių diversifikavimas, aplinkos apsauga ir konkurencingumas). ____________________ 1 Galimos šios produktotiekio maršrutų alternatyvos:
22. a)„Mažeikių nafta“ – Būtingės terminalas;
23. b)„Mažeikių nafta“ – Laukžemė – „Klaipėdos nafta“;
24. c)„Mažeikių nafta“ – Būtingės terminalas – „Klaipėdos nafta“ (Baltijos jūros dugnu);
25. d)„Mažeikių nafta“ – Būtingės terminalas – „Klaipėdos nafta“ (geležinkelio Skuodas-Kretinga-Klaipėda apsaugos juostoje). Galimos šios naftotiekio maršrutų alternatyvos:
26. a)Laukžemė – „Klaipėdos nafta“;
27. b)Laukžemė – Būtingės terminalas – „Klaipėdos nafta“;
28. c)Laukžemė -“Klaipėdos nafta“ (geležinkelio Skuodas-Kretinga-Klaipėda apsaugos juostoje). Padidėjus naftos importui, naujas naftotiekis sustiprintų AB „Mažeikių nafta“ galimybes perdirbti naftą ir eksportuoti naftos produktus ekonominiu požiūriu efektyviausiu būdu dėl šių priežasčių: 1) nors Lietuvoje ir yra užtikrinta naftos tiekimo galimybė jūra, tačiau nafta nuo jūros iki AB „Mažeikių nafta“ tiekiama vieninteliu naftotiekiu Būtingė – Mažeikiai. Nuo Klaipėdos iki Mažeikių nutiesus naftotiekį (alternatyvus variantas – naftotiekis nuo Klaipėdos iki Būtingės), juo būtų galima transportuoti papildomą naftos kiekį, reikalingą optimaliai AB „Mažeikių nafta“ veiklai. Be to, esant naftos importo trukdžiams Būtingės naftos terminale, naftos tiekimas naftotiekiu Klaipėda – Mažeikiai (prieš tai padidinus naftos importą per AB „Klaipėdos nafta“ terminalą) galėtų būti padidintas; 2) realių Būtingės terminalo naftos importo pajėgumų (8–10 mln. tonų naftos per metus) pakanka Lietuvos vidaus rinkai ir regioninių rinkų (Latvijoje, Estijoje, Ukrainoje, Lenkijoje ir Baltarusijoje) bei iš dalies Vakarų Europos rinkos paklausai patenkinti, tačiau šie pajėgumai yra per maži optimaliam AB „Mažeikių nafta“ veikimui (10–11 mln. tonų naftos per metus) ir Lietuvos naftos produktų eksporto potencialui išnaudoti. 3) naftos importas per Klaipėdą geležinkeliu būtų brangesnis lyginant su naftos transportavimu naftotiekiu; 4) naftos importas per Klaipėdą padėtų padidinti AB „Klaipėdos nafta“ produktų krovos apimtį. Produktotiekis (projektinis pajėgumas – iki 7 mln. tonų naftos produktų per metus), kuriuo būtų galima transportuoti benziną, dyzeliną turėtų būti tiesiamas dėl šių ekonominių, aplinkosaugos ir konkurencijos priežasčių: 1) būtų diversifikuojami naftos produktų eksporto būdai (pagrindinis naftos produktų transportavimo iki Klaipėdos kanalas būtų produktotiekis, o rezervinis (esant trumpalaikiams naftos produktų transportavimo pajėgumams arba transportuojant nedidelius naftos produktų, pavyzdžiui, reaktyvinio kuro, kiekius) transportavimo kanalas galėtų būti geležinkeliai; 2) lyginant su naftos produktų transportavimu geležinkeliais, būtų 2,5 karto sumažinta naftos produktų transportavimo kaina; 3) būtų įgytas santykinis pranašumas transportuoti naftos produktus Lietuvos teritorija (Ventspilio uostą ir Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą jungia geležinkelio linija, todėl Latvija, nesant produktotiekio Lietuvoje, galėtų sėkmingai dempinguoti naftos produktų transportavimo geležinkeliu kainą – Ventspilio uostas, nutrūkus rusiškos naftos transportavimui vamzdynais, yra ypač suinteresuotas Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos produkcijos transportavimu ir krova Ventspilio uoste. Šiuo metu iš Lietuvos į Latviją naftos produktai geležinkeliais tiekiami tik vartojimo, bet ne tranzito poreikiams); 4) naftos produktai būtų transportuojami mažesnę grėsmę aplinkai keliančiu transportavimo būdu (naftotiekiu, o ne geležinkeliais). 2. AB „MAŽEIKIŲ NAFTA“ ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ IR PERSPEKTYVINIAI ĮMONĖS MODERNIZAVIMO BEI PLĖTROS PLANAI 2.1. ESAMA SITUACIJA Projektinis AB „Mažeikių nafta“ NPG naftos perdirbimo pajėgumas yra 15,0 mln. tonų žaliavos per metus. 2005 m. gamykla perdirbo ~9,2 mln. tonų žalios naftos. Iki 2012 m. planuojama faktinį gamyklos našumą padidinti iki ~11,0 mln. tonų žalios naftos. Gamykloje perdirbant naftą vykdomos žemiau išvardintos gamybos ir subgamybos: 1. Pirminis naftos paruošimas. Kartu su nafta į gamyklą patenka net iki 1,5 % vandens, įvairių druskų, rūgščių bei mechaninių priemaišų. Prieš pradedant naftos perdirbimą ši nudruskinama ir nuvandenijama. Nafta sumaišoma su gėlu vandeniu ir šiame ištirpsta naftoje esančios druskos. Antra vertus, susidaro labai stabili emulsija, kuri suardoma įmaišant deemulsiklių bei šildant. Naftoje esančios organinės rūgštys neutralizuojamos į minėtą emulsiją įmaišant šarmų. Visi šie komponentai sumaišomi ir patenka į specialų aparatą – elektrodehidratorių. Jame emulsija suardoma, nusistovi skirtingos emulsijos fazės. Dėl skirtingų vandens ir naftos tankių vandens lašai nusėda, o nafta – kyla aukštyn. Taip vyksta emulguoto vandens atskyrimas nuo naftos. 2. Nekonversiniai perdirbimo procesai: a. atmosferinė rektifikacija; Proceso principas – skysto mišinio išskirstymas į sudedamąsias dalis pasinaudojant nevienoda jų virimo temperatūra. Tai priminis naftos perdirbimo etapas, kurio metu distiliuojant angliavandeniliai grubiai išskirstomi į įvairias frakcijas (dujas, benziną, žibalą, dyzelinį distiliatą, atmosferinį mazutą). Rektifikacija – tai daugkartinis distiliacijos procesas. b. vakuuminė rektifikacija; Atmosferinės rektifikacijos kolonos apačioje lieka sunkesnioji naftos frakcija. Bandant ją distiliuoti atmosferinio slėgio aplinkoje reikalinga labai aukšta temperatūra, kuriai esant sunkiųjų angliavandenilių molekulės skyla, polimerizuojasi ir gali sugadinti įrangą. Nepageidaujamiems šalutiniams efektams išvengti ši frakcija distiliuojama vakuume, dėl ko mišinio komponentai užverda esant daug žemesnėms temperatūroms. c. dujų frakcionavimas; Atskirtoje lengvojoje (suskystintų naftos dujų) frakcijoje būna ištirpusių dujinių komponentų, kurie galutiniai apdorojami absorbcijos ir dujų frakcionavimo sekcijoje. Čia taip pat iš dujų išskiriamas sieros vandenilis, kuris vėliau patenka į sieros gamybos įrenginius. Frakcionavimo paskirtis – išskirstyti angliavandenilių mišinį į BBF, PPF ir pentano-heksano frakciją. Nesuskystintos angliavandenilinės dujos iš dujų frakcionavimo po išvalymo nuo sieros junginių naudojamos kaip dujinis kuras šildant naftos produktus. 3. Konversiniai perdirbimo procesai: a. katalizinis riformingas; Katalizinis riformingas – vienas iš pagrindinių didelio oktaninio skaičiaus1 benzino komponento gamybos procesų. Jo tikslas – mažą oktaninį skaičių turinčius benzino komponentus paversti kitokios struktūros medžiagomis, kurių atsparumas detonacijai arba oktaninis skaičius yra didesnis. Prieš riformingą žaliava nusierinama (atliekamas hidrovalymas). __________________ 1 Oktaninis skaičius – ankstyvos degalų detonacijos veikiant šilumai ir slėgiui charakteristika (pernelyg ankstyva detonacija vidaus degimo varikliuose sąlygoja bildesių atsiradimą). Oktaninis skaičius nustatomas lyginant konkretų mišinį su izooktano (mažiausias bildesių lygis) ir heptano (didžiausias bildesių kiekis) mišiniu: oktaninis skaičius atitinka izooktano tūrio procentą etaloniniame mišinyje ekvivalenčiame pagal bildesių intensyvumą nagrinėjamam mišiniui (degalams). Pvz. degalai, kurių oktaninis skaičius lygus 92, atitinka etaloninį mišinį, kuriame izooktanas sudaro 92 %, o heptanas – 8 % tūrio. b. katalizinis krekingas; Katalizinis krekingas – pagrindinis antrinio naftos perdirbimo procesas. Jo metu iš sunkiųjų naftos produktų papildomai išskiriama virš 50 % šviesiųjų naftos frakcijų. c. visbrekingas; Visbrekingas – tai likutinio vakuuminės rektifikacijos produkto (gudrono) perdirbimas į kūrenamojo mazuto komponentą. Šio proceso metu tam tikra dalis gudrono skyla susidarant lengvojo ir sunkiojo dyzelinio distiliato bei benzino frakcijoms, kurios po to naudojamos kaip žaliavų komponentai kituose perdirbimo procesuose, pvz. sunkusis dyzelinis distiliatas naudojamas reikiamai prekinio kūrenamojo mazuto klampai gauti (t.y. juo bei kitomis panašiomis frakcijomis skiedžiamas kūrenamojo mazuto komponentas iš visbrekingo proceso). Visbrekingo metu perdirbamas gudronas, kuris taip pat yra ir bitumo gamybos įrenginio žaliava. Paprastai šiltuoju metų laiku iš gudrono gaminamas bitumas, o pasibaigus statybų sezonui gudronas perdirbamas visbrekingo įrenginyje. d. koksavimas (galimas potencialus procesas); Koksavimo proceso paskirtis – padidinti naftos perdirbimo gilumą. Koksavimo įrenginio žaliava – mazuto vakuuminės rektifikacijos likutis (gudronas) ir sunkiųjų frakcijų likučiai iš katalizinio krekingo procesų. Proceso principas – terminis krekingas, t.y. stambių molekulių skaldymas aukštoje temperatūroje. Produkcija – sausos (etanas, propanas ir pan.) dujos, C3/C4 dujos, benzinas, lengvas dyzelinis distiliatas, sunkus distiliatas ir koksas. Koksavimo technologijos privalumas lyginant su kitomis analogiškomis technologijomis yra tai, kad pasiekiamas didžiausias konversijos į vertingesnius produktus laipsnis: labai didelė šviesiųjų naftos produktų išeiga ir visai nelieka mazuto (vietoj jo gaunamas sąlyginai nedidelis kokso kiekis). e. alkilinimas (galimas potencialus procesas); Alkilinimas – reakcija tarp mažos molekulinės masės alkenų1 (dar vadinamų olefinais) butileno ir izobutano, naudojant katalizatorių. Reakcijos produktas vadinamas alkilatu, yra didelio oktaninio skaičiaus parafinų grupės izostruktūros angliavandenilių mišinys. Dėl didelio oktaninio skaičiaus alkilatas yra vienas pageidaujamų prekinio benzino komponentų. _________________ 1 Alkenai – angliavandeniliai, savo sudėtyje turintys dvigubą anglies atomų jungtį. f. izomerizacija; Proceso, kurio metu padidinamas pirminės rektifikacijos lengvojo benzino (pentano-heksano frakcijos) oktaninis skaičius, paskirtis – izomerizato gamyba. Izomerizacijos procese kaip žaliavos komponentas taip pat naudojamas lengvasis katalizatas. Izomerizatas naudojamas kaip prekinio benzino komponentas. Sugriežtinus benzino kokybės reikalavimus, frakcijos, kuriai priklauso izomerizacijos įrenginio žaliava, ekonomiška nenaudinga tiesiogiai maišyti į benziną. Izomerizacijos proceso metu žaliavoje esantys linijinės struktūros angliavandeniliai (pentanai ir heptanai) paverčiami didesnį oktaninį skaičių turinčiais šakotos struktūros angliavandeniliais, o nepageidautinas junginys – benzenas – prisotinamas vandeniliu iki cikloheksano. g. oligomerizacija; Įrenginio paskirtis – daugiaoktanio benzino komponento gamyba iš nesočiųjų suskystintų naftos dujų. Proceso metu vykdoma kontroliuojama polimerizacija (t.y. keliolika molekulių apjungiama tarpusavyje) gaunant kitokios struktūros junginį. Jame molekulės yra didesnės ir yra priskiriamos benzino frakcijai. Taip didinama šviesiųjų produktų išeiga, sunaudojami nepageidaujami suskystintose dujose esantys komponentai. h. hidrinimas; Tai cheminė reakcija, kurios metu prie žaliavos prijungiama vandenilio molekulė. Naftos pramonėje paprastai hidrinami nesotieji organiniai junginiai, pvz. alkenai. Reakcija dažniausiai vyksta vandenilio terpėje slėgio ir katalizatoriaus aplinkoje. i. hidrodesulfurizacija (hidrovalymas); Proceso paskirtis – sumažinti sieros ir kitų nepageidaujamų junginių žaliavoje kiekį ją hidrinant. Reakcijos metu sieros, azoto ir deguonies turintys organiniai junginiai skyla ir, susijungę su procese naudojamomis vandenilio dujomis, virsta sieros vandeniliu, amoniaku arba vandeniu. 4. Pagalbiniai procesai: a. vandenilio gamyba; Naftos perdirbimo gamyklose vandenilis naudojamas labai plačiai (pvz. hidrinimo reakcijose). Vandenilis gaminamas sumaišant angliavandenilines dujas su perkaitintu garu ir tiekiant mišinį į katalizatoriumi užpildytus vamzdžius, o po to – į krosnį-reaktorių. Reakcijos rezultatas – anglies dioksido (CO2) ir vandenilinių dujų mišinys. Reakcija vyksta aukštoje (800 °C) temperatūroje. b. elementinės sieros gamyba; Gamyklos technologiniuose procesuose iš naftos ir jos produktų išskirti organiniai sieros junginiai (konvertuoti į sieros vandenilį) surenkami absorbuojant MEA tirpalu. Sieros gamybos įrenginiuose sieros vandeniliu prisotintas MEA kaitinamas ir sieros vandenilis išgaruoja. Regeneruotas MEA gražinamas į gamyklą, o sieros vandenilio dujos apdorojamos dviem stadijomis: pirmojoje dujos kaitinamos esant nepakankamam deguonies kiekiui (taip dalį sieros vandenilio paverčiant elementine siera), o antrojoje iš sieros vandenilio ir sieros dioksido mišinio elementinė siera gaunama panaudojant katalizatorius konvertoriuose. c. bitumo gamyba; Bitumai gaminami iš likutinio vakuuminės rektifikacijos produkto (gudrono). Karštas gudronas sumaišomas su oru ir oksiduojasi, virsdamas bitumu. d. MTBE/ETBE gamyba; MTBE/ETBE – aukšto oktaninio skaičiaus benzino komponentas, kuris pakeitė anksčiau naudotą nuodingą tetraetilšviną. Leistinas medžiagos kiekis didelio oktaninio skaičiaus benzinuose – iki 15 % (pagal tūrį). Komponento sudėtyje esantis deguonis leidžia geriau sudegti degalams, yra nekenksmingas aplinkai ir nekenkia automobilių išmetamųjų dujų sistemose įtaisytiems katalizatoriams. MTBE gaminamas katalizatoriaus aplinkoje vykdant reakciją tarp metanolio ir izobutileno. ETBE gaminamas katalizatoriaus aplinkoje vykdant reakciją tarp etanolio ir izobuteno. e. nuotekų valymas; f. kuro deginimas; Kuras įmonės krosnyse deginamas technologiniuose procesuose reikalingai šilumai pagaminti. Kuras – naftos perdirbimo metu gautos nepastovios frakcinės sudėties sausosios angliavandenilinės dujos – kuro dujos, skystasis kuras – kūrenamasis mazutas ir pan. g. fakelinė sistema; Sistemos paskirtis – surinkti ir sudeginti perteklines gamykloje susidarančias angliavandenilines dujas, neleidžiant joms teršti aplinkos. 5. Žaliavos ir produktų paskirstymas: a. saugojimas; b. maišymas; c. išvežimas; d. atvežimas. 2.2. NORMINIAI REIKALAVIMAI NAFTOS PERDIRBIMO PRAMONĖS SEKTORIUI Produkcijos kokybė Skystojo kuro kokybę reglamentuojantys ES dokumentai: • 1993 m. kovo 25 d. Europos Tarybos direktyva 93/12/EB (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2005 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/33/EB) susijusi su sieros kiekiu tam tikrų rūšių skystajame kure; • 1998 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/70/EB dėl benzino ir dyzelino kokybės (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. kovo 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/17/EB). Šių direktyvų reikalavimai į nacionalinę teisę perkelti Lietuvos Respublikos aplinkos, ūkio ir susisiekimo ministrų 2006 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. D1-399/4-336/3-340 „Dėl Lietuvos Respublikoje vartojamų naftos produktų, biodegalų ir skystojo kuro privalomųjų kokybės rodiklių patvirtinimo“. Dokumentuose keliami reikalavimai naftos produktų, biodegalų ir skystojo kuro kokybės rodikliams: oktaniniam skaičiui, švino kiekiui, sieros kiekiui, garų slėgiui, deguonies kiekiui, organinių deguonies junginių (oksigenatų-metanolio, etanolio, alkoholių, eterių ir t.t.) kiekiui ir pan. Oras Aplinkos oro kokybę reglamentuojantys dokumentai: • 1996 m. rugsėjo 27 d. Europos Tarybos direktyva 96/62/EB dėl aplinkos oro kokybės vertinimo ir valdymo; • 2000 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/69/EB dėl benzeno ir anglies monoksido aplinkos ore ribinių verčių; • 1999 m. balandžio 22 d. Europos Tarybos direktyva 99/30/EB dėl sieros dioksido, azoto dioksido, azoto oksidų, kietųjų dalelių ir švino ribinių verčių aplinkos ore (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2001 m. spalio 17 d. Europos Komisijos sprendimu 2001/744/EB). Šių direktyvų reikalavimai į nacionalinę teisę perkelti Lietuvos Respublikos aplinkos ir sveikatos ministrų 2001 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. D1-329/V-469 „Dėl aplinkos oro užterštumo normų nustatymo“. Kiti aplinkos oro kokybę reglamentuojantys Lietuvos respublikos norminiai dokumentai: • Lietuvos respublikos aplinkos ir sveikatos ministrų 2007 m. birželio 11 d. įsakymas Nr. D1-329/V-469 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. spalio 30 d. įsakymo Nr. 471/582 „Dėl teršalų, kurių kiekis aplinkos ore vertinamas pagal Europos Sąjungos kriterijus, sąrašo patvirtinimo ir ribinių aplinkos oro užterštumo verčių nustatymo“ pakeitimo“. Kurą deginančių įrenginių išmetamus teršalus normuojantys dokumentai: • 2001 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/80/EB dėl tam tikrų teršalų, išmetamų į aplinkos orą iš didelių kurą deginančių įrenginių, kiekio apribojimo. Šios direktyvos reikalavimai į nacionalinę teisę perkelti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. 486 „Dėl išmetamų teršalų iš didelių kurą deginančių įrenginių normų ir išmetamų teršalų iš kurą deginančių įrenginių normų LAND 43-2001 nustatymo“ pakeitimo“. Lakiųjų organinių junginių sklidimą į aplinkos orą ribojantys dokumentai: • 1994 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 94/63/EB dėl lakiųjų organinių junginių išsiskyrimo į aplinką laikant benziną ir tiekiant jį iš terminalų į degalines kontrolės; Šios direktyvos reikalavimai į nacionalinę teisę perkelti LR aplinkos ministro, LR socialinės apsaugos ir darbo ministrės ir LR susisiekimo ministro 2000 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 520/104/360 „Dėl aplinkos apsaugos normatyvinio dokumento LAND 35-2000 „Lakiųjų organinių junginių sklidimo į aplinkos orą ribojimo reikalavimai naujiems benzino laikymo, perpylimo bei transportavimo įrenginiams“ patvirtinimo“. Nuotekos • 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus; • 2001 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 2455/2001/EB, nustatantis prioritetinių medžiagų vandens politikos srityje sąrašą ir papildantis direktyvą 2000/60/EB; • 1991 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 91/271/EB dėl miesto nuotekų valymo; • 1990 m. liepos 27 d. Tarybos direktyva 90/415/EB, iš dalies pakeičianti direktyvos 86/280/EB dėl tam tikrų pavojingų medžiagų, įtrauktų į direktyvos 76/464/EB priedo I sąrašą, išleidimo ribinių verčių ir siektinų kokybės normų II priedą; • 1988 m. birželio 16 d. tarybos direktyva 88/347/EB, iš dalies pakeičianti direktyvos 86/280/EB dėl tam tikrų pavojingų medžiagų, įtrauktų į Direktyvos 76/464/EB priedo I sąrašą, išleidimo ribinių verčių ir siektinų kokybės normų II priedą; • 1986 m. birželio 12 d. Tarybos direktyva 86/280/EB dėl tam tikrų pavojingų medžiagų, įtrauktų į direktyvos 76/464/EB priedo I sąrašą, išleidimo ribinių verčių ir kokybės siektinų normų; • 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/118/EB dėl požeminio vandens apsaugos nuo taršos ir jo būklės blogėjimo. 2.3. PLANUOJAMA PLĖTRA Siekdama modernizuoti esamas gamybas bei gerinti gaminamos produkcijos kokybę AB „Mažeikių nafta“ planuoja modernizuoti daug esamų ir pastatyti keletą visiškai naujų įrenginių. Bendra planuojamų darbų vertė – apie 2,3 mlrd. Lt. 1. MTBE įrenginys, objektas 430-10 (KT-1/1 komplekse). Kaip jau minėta, vadovaujantis 93/12/EB ir 98/70/EB direktyvų reikalavimais gaminant šviesiuosius naftos produktus privaloma naudoti tam tikrą dalį iš atsinaujinančių šaltinių gaminamų kuro komponentų (biologinės kilmės kurą, kuris gaminamas iš grūdų, bulvių, rapsų sėklų, pjuvenų ir pan.). Įrenginio rekonstrukcijos tikslas – pritaikyti jį gaminti ne tik MTBE, bet ir ETBE, kuris yra gaminamas iš jau minėto bioetanolio. Po rekonstrukcijos įrenginyje bus galima gaminti pasirinktinai MTBE arba ETBE (tačiau ne abu vienu metu). Alternatyva MTBE įrenginio rekonstrukcijai galima tik viena – naujo, atskiro ETBE įrenginio, statyba, tačiau tai netikslinga nei ekonominiu, nei aplinkosauginiu aspektais. Įrenginys rekonstruotas ir veikia nuo 2006 m. III ketvirčio pradžios. 2. Naftos produktų krovos terminalas. Iki II modernizavimo etapo pradžios AB „Mažeikių nafta“ pagamintus šviesiuosius naftos produktus išveždavo geležinkeliu, o nedideli kiekiai buvo išvežami autotransportu iš tuo metu veikusios UAB „Juodeikių nafta“. Kadangi UAB „Juodeikių nafta“ pagal savo technologiją neatitiko ES reikalavimų, jos eksploatacija buvo nutraukta 2006 metų pabaigoje. Įmonės prekybiniam lankstumui padidinti buvo įrengtas naujas modernus šviesiųjų naftos produktų terminalas, rekonstravus nenaudojamą naftos produktų bazę. Alternatyva šiam variantui buvo viena- visiškai naujo terminalo statyba – atmesta kaip ekonomiškai nepagrįsta, nes senosios bazės vieta aplinkosauginiu požiūriu yra labai tinkama (žemo LOJ fono zona). Naujai pastatytas terminalas atitinka visus 94/63/EB direktyvos reikalavimus. Terminalas buvo pastatytas ir pradėjo veiklą nuo 2007 m. pradžios. 3. Katalizinio krekingo benzino hidrovalymo1 įrenginys. ____________________ 1 Hidrovalymas – nepageidautinų junginių molekulių atskyrimas prijungiant prie jų vandenilio atomus (hidrogenizuojant), konkrečiu atveju sieros turintys junginiai hidrogenizuojami iki sieros vandenilio, kuris po to „išplaunamas“ iš žaliavos monoetanolaminu. Siekiant, kad AB „Mažeikių nafta“ gaminamas benzinas atitiktų Europos Sąjungos kokybės reikalavimus (direktyvos 93/12/EB ir 98/70/EB), sieros kiekį jame reikia sumažinti iki 10 ppm. Tam nuspręsta pastatyti atitinkamos paskirties įrenginį. Jame numatyta šalinti sieros junginius iš katalizinio krekingo įrenginyje gaminamo benzino. Įrenginys pradės veikti 2007 m. pabaigoje. 4. Vandenilio gamybos įrenginys. Viena iš pagrindinių problemų, su kuriomis susiduria mažai sieringus naftos produktus planuojančios gaminti naftos perdirbimo gamyklos, yra didėjančios vandenilio dujų sąnaudos. Siekiant gaminti Europos Sąjungos kokybės reikalavimus atitinkančius produktus su nedideliu sieros kiekiu gamykloje reikalinga gaminti didesnius vandenilio žaliavos kiekius. Tam numatyta pastatyti naują vandenilio gamybos įrenginį, kurio projektinis našumas -5,4 t/h (60.000 Nm3/
29. h)arba 44.035 t/m 100 % koncentracijos vandenilio dujų. Visas pagaminamo vandenilio kiekis dėl to išaugs iki maždaug 90.000 Nm3/h . 5. Metanolio priėmimo ir saugojimo baras, objektas 901-06. Siekiant, kad AB „Mažeikių nafta“ gaminamame benzine etanolio kiekis atitiktų direktyvos 98/70/EB reikalavimus, plečiamas esamas metanolio priėmimo ir saugojimo baras. Po išplėtimo bare bus saugomas ne tik metanolis, bet ir etanolis. Abu šie junginiai taip pat naudojami atitinkamai MTBE ir ETBE gamybai. Etanolis gamykloje negaminamas, todėl atvežamas autocisternomis (geležinkeliu medžiaga nevežama dėl nedidelių jos poreikių). Atvežta medžiaga saugoma saugyklose. Nuspręsta rekonstruoti metanolio (tiek chemiškai, tiek ir technologiškai giminingos etanoliui medžiagos) priėmimo ir saugojimo barą, kad be metanolio jame papildomai būtų galima iškrauti ir saugoti etanolį. Atsižvelgiant į numatomus medžiagos poreikius, parke planuojama įrengti papildomas 5x160 m3 talpyklas. Trys jų jau pastatytos (2006 m. II ketvirtį), likusios bus baigtos 2008 m. viduryje. 6. MTBE, ETBE ir benzino komponentų saugyklos. Siekiant įgyvendinti 93/12/EB ir 98/70/EB direktyvų reikalavimus į šviesiuosius naftos produktus įterpti dalį iš atsinaujinančių šaltinių gaminamų kuro komponentų gaminamiems MTBE, ETBE ir benzino komponentams saugoti planuojama rekonstruoti šiuo metu nenaudojamas talpyklas (6x3.000 m3). Alternatyva pasirinktam variantui – naujų talpyklų statyba paliekant esamas nepanaudotomis – atmestas kaip ekonomiškai nepagrįstas. Pirmosios 3 talpyklos rekonstruotos 2006 m. II ketvirtį, likusios bus pradėtos naudoti 2008 m. viduryje. 7. Riebalų rūgščių metilo esterio (RRME) saugyklos. Siekiant atitikti ES reikalavimus (direktyvos 93/12/EB ir 98/70/EB) didinti eterių dalį šviesiuosiuose naftos produktuose į tam tikrų frakcijų produkciją gamykloje numatyta įterpti RRME. RRME gamykloje negaminamas, todėl įvežamas autocisternomis ir perpilamas į talpyklas. RRME saugojimui rekonstruojamos 3x1.000 m3 talpyklos, kurios šiuo metu stovi nenaudojamos. Viena jų rekonstruota jau 2005 m. (pradėta eksploatuoti 2006 m.), likusias numatoma įrengti iki 2008 m. pabaigos. 8. Kombinuoto pirminio naftos perdirbimo kompleksų (objektas 140-10) LK-6U Nr. 1 ir LK-6U Nr. 2 dyzelino ir žibalo frakcijų hidrovalymo sekcijos (S-300/1). Siekiant, kad AB „Mažeikių nafta“ gaminamas dyzelinas atitiktų Europos Sąjungos kokybės reikalavimus (direktyvos 93/12/EB ir 98/70/EB), sieros kiekį jame reikia sumažinti iki 10 ppm. Tam nuspręsta rekonstruoti esamus atitinkamų frakcijų hidrovalymo įrenginius LK-6U kompleksuose. a. Kombinuoto pirminio naftos perdirbimo komplekso LK-6U Nr. 1 dyzelino hidrovalymo sekcija (S-300/1). Rekonstruojamoje sekcijoje numatoma pakeisti pagrindinį reaktorių R-301. Šiuo metu tūrinis žaliavos greitis jame yra didesnis, nei 3 h-1, o norint gaminti dyzeliną su ne didesniu kaip 10 ppm sieros kiekiu (siekiant atitikti ES keliamiems kokybės reikalavimams) reikalinga, kad jis būtų ne didesnis nei 1 h-1. Tam, kad sumažinti tūrinį žaliavos greitį, reikalinga reaktoriaus tūrį, t.y. katalizatoriaus kiekį jame, padidinti maždaug triskart. Katalizatorius bus pakeistas į NiMo, kuris leidžia pasiekti geresnį išvalymo nuo sieros bei aromatinių junginių prisotinimo laipsnį perdirbant antrinius dyzelinus (iš KT-1/1 įrenginio). Taip pat numatyta įdiegti dyzelino deparafinizacijos bloką, kuris leis gaminti arktinės klasės dyzeliną su labai geromis drumstumo ir užšalimo temperatūromis. b. Kombinuoto pirminio naftos perdirbimo komplekso LK-6U Nr. 2 dyzelino hidrovalymo sekcija (S-300/1). Rekonstruojamoje sekcijoje, kaip ir LK-6U Nr. 1 atveju, numatoma pakeisti pagrindinį reaktorių, katalizatoriaus kiekį ir pan. Įrenginių rekonstrukcija bus baigta iki 2008 m. pabaigos. 9. Kombinuoto mazuto giluminio perdirbimo įrenginio KT-1/1, objektas 140-10, vakuuminio distiliato katalizinio krekingo (S-200) ir dujų frakcionavimo (S-300) sekcijos. S-300 sekcijoje bus atliekami darbai, po kurių padidės sekcijos našumas (nuo 2,0 iki 3,3 mln. t/m): • keičiamos arba modifikuojamos riebių dujų kompresorių sistemos, didinant jų našumą; • keičiamos arba modifikuojamos orapūtės, tiekiančios orą į regeneratorių R-202; • modifikuojama R-201 reaktoriaus ir R-202 regeneratoriaus vidinė įranga. • modifikuojama suskystintų dujų absorbcijos, frakcionavimo ir benzino stabilizavimo kolonų vidinė įranga (lėkštes), didinant jų našumą; • ir. pan. Įrenginio rekonstrukcija planuojama baigti iki 2009 m. III ketvirčio. 10. Mažeikių elektrinė (dabar – Gamybos padalinys Nr. 5). AB „Mažeikių nafta“ pastaruoju metu itin aktualus buvo sunkaus katilų kuro (visbrekingo likutinio produkto, toliau – VLP) panaudojimo klausimas. Dėl didelio sieringumo rinkoje jis nėra paklausus, o produkto kaupimas ir saugojimas yra trumpalaikis problemos sprendimo būdas. Buvo nuspręsta, kad optimaliausias variantas konkrečiu atveju būtų AB Mažeikių elektrinė įsigijimas, jos integravimas į naftos perdirbimo gamyklą ir minėto kuro sudeginimas elektrinės garo generatoriuose. Deginant sunkų, skystą, sieringą kurą dūmuose sieros anhidrido (SO2), azoto oksidų (NOx) ir kietųjų dalelių (KD) koncentracijos smarkiai viršytų Lietuvos Respublikoje pagal ES direktyvų reikalavimus nustatytus normatyvus. Tam, kad elektrinėje būtų galima technologiškai deginti VLP ir tuo pačiu nepažeisti Europos Sąjungos bei Lietuvos respublikos teisės aktų, planuojama: • nutiesti vamzdyną visbrekingo likutiniam produktui transportuoti į elektrinę; • trijuose katiluose įrengti degiklius, pritaikytus deginti VLP; • pastatyti dūmų valymo nuo azoto oksidų įrenginius; • pastatyti elektrostatinius filtrus dūmų valymui nuo kietųjų dalelių; • pastatyti dūmų valymo nuo sieros oksidų įrenginį (valymo metu bus gaminama sieros rūgštis) • rezervuarų parkas valant dūmus nuo sieros dioksido pagamintai sieros rūgščiai sandėliuoti; • geležinkelio estakada valant dūmus nuo sieros dioksido pagamintai sieros rūgščiai krauti į geležinkelio cisternas; • nebenaudoti esamo1, pastatyti naują kaminą. ___________________ 1 Prie esamo kamino bus prijungtas tik likęs nerekonstruotas (rezervinis) katilas, kurio nuolat eksploatuoti nenumatoma. Tuo atveju, jeigu prireiktų, kad jis pakeistų kurį nors iš likusių trijų katilų, būtų naudojamas rezervinis kuras – mazutas (S<1 %). Po rekonstrukcijos įrenginyje bus tenkinami visi 93/12/EB ir 2001/80/EB direktyvų reikalavimai. Rekonstrukciją planuojama baigti iki 2009 m. pabaigos. 11. Sieros gamybos įrenginys, objektai 672-10/20. Sieros dioksido (SO2) išmetimai į aplinką įrenginio kaminuose šiuo metu siekia apie 21.000 mg/Nm3. Siekiant atitikti ES direktyvos 96/61/EC reikalavimus reikalinga sieros vandenilio konversijos į elementinę sierą laipsnį nuo 96 % padidinti iki 99,5 %. Taip pat numatyta pastatyti elementinės sieros degazavimo ir granuliavimo bloką, o dūmus iš SGĮ, kartu su juose likusia nekonvertuoto sieros vandenilio dalimi tiekti į elektrinės dūmų valymo nuo sieros junginių įrenginį. Įrenginio rekonstrukcija planuojama baigti iki 2009 m. pabaigos. 12. Kombinuoto mazuto giluminio perdirbimo komplekso KT-1/1, objektas 140-10, visbrekingo įrenginys (S-001 sekcija). Šiuo metu visbrekingo įrenginyje mazuto vakuuminės rektifikacijos produktas (gudronas) vykdant terminį krekingą perdirbamas į kūrenamojo mazuto komponentą. Numatyta įrengti papildomą vakuuminę rektifikacinę koloną. Taip visbrekingo įrenginio likutis bus sumažintas dar 20–25 %, gaunant gazolį. Likutiniame šio kolonos produkte liks tik labai sunkios frakcijos (skystos būsenos būna esant bent 250–270 °C). Didžioji likutinio produkto dalis bus tiekiama tiesiai į elektrinę ir naudojama kaip krosnių kuras. Likusi dalis – atskiedžiama dyzelinu arba gaminama orimulsija (įterpiant emulsiklio ir vandens), taip gaunant prekinį produktą. Įrenginio rekonstrukcija planuojama baigti iki 2009 m. pabaigos. Kartus su šiais sekcijoje atliekami ir jau 2007 m. lapkričio pradžioje turi būti užbaigti 2006 m. kilusio gaisro metu sunaikintų ir pažeistų įrenginių pakeitimo ar remonto darbai. 13. Propileno koncentravimo įrenginys Įrenginio rekonstrukcija bus baigta iki 2009 m. pabaigos. 14. Hidrokrekingo įrenginys. Siekiant padidinti gamykloje gaminamų aukštos kokybės distiliatų (reaktyvinio kuro, dyzelino) išeigą ir subalansuoti benzinų gamybą įmonėje, numatyta pastatyti naują, vakuuminio distiliato hidrokrekingo, įrenginį. Jame iš tos pačios žaliavos (vakuuminio distiliato), šiuo metu perdirbamo KT-1/1 įrenginyje, gaminant benziną, bus gaminami aukštos kokybės distiliatai. Hidrokrekingo technologija labai panaši į dyzelino ar vakuuminio distiliato hidrovalymo procesus. Pagrindinis skirtumas – procesas vyksta esant daug aukštesniems slėgiams (iki 150–180 bar, hidrovalymo procesuose – 60–80 bar). Įrenginio statyba planuojama baigti iki 2011 m. pabaigos. 15. Alkilinimo įrenginys. ES nuo 2005 m. leistiną aromatinių angliavandenilių kiekį prekiniame benzine suma – žino nuo 42 % iki 35 %, o alkenų kiekį 2009 m. planuoja sumažinti nuo 18 % iki 10 %. Atitinkamiems pokyčiams gamyklos produkcijoje įgyvendinti būtinas alkilinimo įrenginys, galimos alternatyvos tik renkantis įrenginio konstrukciją. Kaip pagrindinis alkilinimo įrenginio variantas ilgą laiką buvo nagrinėjamas alkilinimas naudojant fluoro vandenilį, kuris yra itin pavojinga ir aplinkosauginiu požiūriu nesveikintina medžiaga. Buvo pasirinktas kitas, ekonominiu požiūriu rizikingesnis, variantas – statyti alkilinimo įrenginį pagal visiškai naują technologiją (GPGB), kurioje alkilinimas vyktų naudojant kietos fazės katalizatorių. Įrenginio rekonstrukcija planuojama baigti iki 2012 m. III ketvirčio pabaigos. 16. Gamyklos rezervuarų parko išplėtimas. Vadovaujantis LR Valstybės rezervo įstatymu (Žin., 2000, Nr. 78-2359) AB „Mažeikių nafta“ NPG planuojama naujai pastatyti valstybės rezervui priklausančio benzino (2x30.000 m3 arba 3x20.000 m3)1 ir dyzelino (2x50.000 m3) saugojimo rezervuarus. __________________ 1 PAOV ataskaitoje nagrinėjamas variantas, kai įrengiami 3x20.000 m3 rezervuarai: šiuo atveju poveikis aplinkai būtų didesnis, nes būtų daugiau aplinkos oro taršos šaltinių. Rezervuarai bus pradėti eksploatuoti 2012 m. III ketvirtį. 17. Gamyklos kuro deginimo įrenginių modernizacija. Planuojama, kad iki 2010 m. pabaigos į mažai azoto oksidų generuojančius („Low NOx“ tipo) bus pakeisti daugumos krosnių degikliai. 18. Kiti (bendragamykliniai) darbai. 3. AB „MAŽEIKIŲ NAFTA“ APSIRŪPINIMO NAFTA IR PRODUKCIJOS REALIZAVIMO BŪDAI Nafta Iki 2016 m. AB „Mažeikių nafta“ NPG (toliau – Gamykla) planuoja kasmet perdirbti iki 11 mln. t naftos. Padidinus našumą, mažinama perdirbimo savikaina. Iki 2005 m. Gamykla naftą gaudavo „Družba“ naftotiekiu. Nuo 2006 m. liepos mėn., nutrūkus naftos tiekimui šiuo vamzdynu, nafta į gamyklą tiekiama vamzdynu iš Būtingės terminalo (toliau -Terminalas) ir geležinkeliu. Egzistuoja reali grėsmė, jog naftos tiekimas „Družba“ vamzdynu nebebus atnaujintas. Taip pat, įvertinus Rytų Europos valstybėse vykdomus naftos eksporto infrastruktūros plėtos projektus, galima pagrįstai teigti, kad AB „Mažeikių nafta“ lieka du keliai apsirūpinti žaliava – geležinkeliu ir jūra. Produkcija Perdirbant naftą (11 mln. t/m našumu) gaunami produktai: • Suskystintos naftos dujos – apie 5 % nuo perdirbtos naftos kiekio (apie 0,55 mln. t/m); • Šviesieji naftos produktai – apie 74 % nuo perdirbtos naftos kiekio (apie 8,14 mln. t/m); • Sunkieji naftos produktai – apie 9 % nuo perdirbtos naftos kiekio (apie 1,0 mln. t/m); • Elementinė siera – apie 1 % nuo perdirbtos naftos kiekio (apie 0,11 mln. t/m); • Kuro dujos ir skystas kuras, sudeginami Gamykloje – apie 9 % nuo perdirbtos naftos kiekio (apie 1,0 mln. t/m); • Nuostoliai ir nekondiciniai produktai – apie 2 % nuo perdirbtos naftos kiekio (apie 0,23 mln. t/m). Šiuo metu produkcija iš gamyklos išvežama geležinkeliu ir autotransportu. Produkcijos paskirstymas pagal rinkas: • vidaus rinka (Lietuva) – 13–22 % (2006–2007 m. duomenimis); • užsienio rinkos (geležinkeliu) – 22–34 % (2006–2007 m. duomenimis); • užsienio rinkos (jūra, per AB „Klaipėdos nafta“) – 65–44 % (2006–2007 m. duomenimis). 3.1. LOGISTIKA. TRANSPORTAVIMAS GELEŽINKELIU Gamykla Estakadų parkas 1. Šviesiųjų naftos produktų pylimo geležinkelio estakada 910-30. Čia į geležinkelio cisternas perpilami šviesieji naftos produktai – įvairūs benzinai, reaktyvinis kuras ir dyzelinas. 2005 m. į cisternas čia buvo perpilta ~3,43 mln. t produkcijos. Planuojama, kad Gamyklai veikiant 11 mln. t/m našumu estakadoje perpilamų produktų kiekis gali pasiekti 4,1 mln. t/m. 2. Šviesiųjų naftos produktų pylimo geležinkelio estakada 910-50. Čia į geležinkelio cisternas perpilami šviesieji naftos produktai – krosnių kuras, reaktyvinis kuras ir dyzelinas automobiliams ir dyzelinas žemės ūkiui. 2005 m. į cisternas čia buvo perpilta ~2,83 mln. t produkcijos. Planuojama, kad Gamyklai veikiant 11 mln. t/m našumu estakadoje perpilamų produktų kiekis gali pasiekti 3,38 mln. t/m. 3. Šviesiųjų naftos produktų pylimo į autocisternas terminalas. Planuojama terminalo apyvarta – apie 0,52 mln. t šviesiųjų naftos produktų per metus. 4. Šviesiųjų naftos produktų pylimo geležinkelio estakada 910-70. Čia iš geležinkelio cisternų išpumpuojami nekokybiškų šviesiųjų naftos produktų cisternų turinys. 2005 m. bendras nekondicinių produktų kiekis estakadoje siekė ~17.000 t. Šių produktų kiekis nuo Gamyklos našumo nepriklauso, todėl ateityje turėtų išlikti daugmaž to paties lygmens. 5. Suskystintų naftos dujų (toliau – SND) perpylimo į geležinkelio cisternas estakada 941-20. 2005 m. į cisternas čia buvo perpilta ~26.000 t produkcijos. Planuojama, kad Gamyklai veikiant 11 mln. t/m našumu estakadoje perpilamų produktų kiekis gali pasiekti 45.000 t/m. 6. Suskystintų naftos dujų perpylimo į geležinkelio cisternas estakada 941-30. 2005 m. į cisternas čia buvo perpilta ~140.000 t produkcijos. Planuojama, kad Gamyklai veikiant 11 mln. t/m našumu estakadoje perpilamų produktų kiekis gali pasiekti 240.000 t/m. 7. Suskystintų naftos dujų perpylimo į autocisternas punktas. 2005 m. į autocisternas čia buvo perpilta ~290.000 t produkcijos. Planuojama, kad Gamyklai veikiant 11 mln. t/m našumu estakadoje perpilamų produktų kiekis gali pasiekti 500.000 t/m. 8. Naftos ir mazuto pylimo bei išpylimo estakada 910-10. Čia mazutas perpilamas į geležinkelio cisternas, o nafta išpilama iš jų. 2005 m. į cisternas čia buvo perpilta ~1,5 mln. t mazuto ir išpumpuota apie 0,46 mln. t naftos. Planuojama, kad Gamyklai veikiant 11 mln. t/m našumu estakadoje perpilamų produktų kiekis padidės iki atitinkamai 1,77 mln. t mazuto ir 0,55 mln. t naftos. 9. Mazuto išpylimo iš geležinkelio cisternų estakada 190-10/3. 2005 m. iš cisternų čia buvo išpilta ~21.300 t mazuto ir 15.500 t vakuuminio distiliato. 10. Autocisternų užpildymo mazutu estakada. 2005 m. į autocisternas čia buvo pripilta ~44.000 t mazuto. Autocisternomis iš gamyklos išvežamo mazuto kiekiai nepriklauso nuo gamyklos perdirbamos naftos kiekio, tik nuo mazuto paklausos. Atsižvelgiant į tai, kad Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/33/EB įvedė apribojimus sieros junginių kiekiui Europos Bendrijos valstybių-narių ūkio subjektų naudojamų deginimo įrenginių kure, mazuto paklausos augimo tendencijos laikytinos gana pesimistinėmis, todėl manoma, kad parduodamo mazuto kiekiai nedidės arba didės neženkliai. 11. Autocisternų užpildymo bitumu estakados. 2005 m. į autocisternas čia buvo pripilta ~280.000 t/m bitumo. Planuojama, kad Gamyklai veikiant 11 mln. t/m našumu estakadoje perpilamo bitumo kiekis padidės iki ~340.000 t/m. 12. Bitumo perpylimo į geležinkelio cisternas estakada. 2005 m. į cisternas čia buvo perpilta ~23.000 t bitumo. Planuojama, kad Gamyklai veikiant 11 mln. t/m našumu perpilamo bitumo kiekis padidės iki ~27.000 t. 13. Metanolio ir etanolio priėmimo ir saugojimo baras. Čia iš autocisternų ir geležinkelio cisternų į laikinas saugojimo talpyklas perpumpuojami benzino komponentų MTBE ir ETBE žaliavos – metanolis ir etanolis. Barą numatyta rekonstruoti. Planuoj