SWECO BKG LSPI

SWECO BKG LSPI LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRO ĮSAKYMAS DĖL AKCINĖS BENDROVĖS „MAŽEIKIŲ NAFTA“ PRODUKCIJOS REALIZAVIMO IR TRANSPORTAVIMO PLĖTROS PLANO PATVIRTINIMO BEI ŽALIOS NAFTOS IR ŠVIESIŲJŲ NAFTOS PRODUKTŲ TRANSPORTAVIMO VAMZDYNŲ TELŠIŲ IR KLAIPĖDOS APSKRITYSE SPECIALIOJO PLANO RENGIMO 2008 m. kovo 18 d. Nr. 4-113 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (Žin., 2002, Nr. 56-2224) 11 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617) 5 straipsnio 4 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 416 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo įgyvendinimo“ (Žin., 2004, Nr. 57-1989) 5 punktu bei Valstybinės svarbos energetikos objektų statybos planavimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. 4-95/D1-136 (Žin., 2005, Nr. 35-1157), 20 punktu: 1. Tvirtinu Akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ produkcijos realizavimo ir transportavimo plėtros planą (pridedama)*. 2. Nusprendžiu pradėti rengti žalios naftos bei šviesiųjų naftos produktų transportavimo vamzdynų Telšių ir Klaipėdos apskrityse specialųjį planą. 3. Leidžiu akcinei bendrovei „Mažeikių nafta“ vykdyti planavimo organizatoriaus funkcijas rengiant šio įsakymo 2 punkte nurodytą specialųjį planą, įvertinus suinteresuotų savivaldybių pateiktas pastabas. ŪKIO MINISTRAS                                                                                  VYTAS NAVICKAS _________________ * Su akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ produkcijos realizavimo ir transportavimo plėtros planu galima susipažinti „Valstybės žinių“ interneto tinklalapyje adresu www.valstybes-zinios.lt. SWECO BKG LSPI UŽSAKOVAS: AB „MAŽEIKIŲ NAFTA“ AB „MAŽEIKIŲ NAFTA“ PRODUKCIJOS REALIZAVIMO IR TRANSPORTAVIMO PLĖTROS PLANAS 2007 M. LAPKRITIS Parengė: UAB „SWECO BKG LSPI“ Kartu su: Klaipėdos Universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutas Ir VšĮ „Strateginių studijų centras“ Projekto pavadinimas, projekto Nr. Data ir laida Patvirtinta: AB „Mažeikių nafta“ produkcijos realizavimo ir transportavimo plėtros planas. Proj. Nr. 729 11/29/2007 Laida Nr. 6 Aidas Vaišnoras, SWECO BKG LSPI viceprezidentas ___________________________________________________________________________ AB „Mažeikių nafta“ produkcijos realizavimo                                                     PROJ. NR. 729 ir transportavimo plėtros planas                                             Lapas 1 Lapų 142 Laida 7 3/4/2008 TURINYS ĮVADAS 1. ENERGETIKOS IR NAFTOS SEKTORIŲ PLĖTRA LIETUVOJE IR EUROPOJE 1.1. Bendrosios tendencijos naftos sektoriuje 1.1.1. Bendrosios rytų Europos valstybių geoenergetinės politikos kryptys 1.1.2. Naftos produktų paklausa Europoje 1.1.3. Naftos išteklių geografija ir pagrindiniai tiekimo keliai 1.1.4. Energetinių tendencijų vakarų ir rytų Europoje implikacijos Lietuvai 1.2. ES energetikos politika naftos sektoriaus atžvilgiu 1.2.1 .Tiekimo patikimumas 1.2.2. Tarptautinė energetikos politika 1.3. Naftos ir jos produktų transportavimo infrastruktūros plėtros galimybių įvertinimas pagal nacionalinę energetikos strategiją 1.3.1. Didėjanti naftos paklausa 1.3.2. Lietuvos vartotojų aprūpinimas energija ir energijos eksportas į užsienio rinkas 1.3.3. Tiekimo diversifikavimas 1.3.4. Vamzdynų atnaujinimas ir plėtra 1.3.5. Konkurencingumas 1.3.6. Aplinką tausojantis tiekimas 1.3.7. Ekonomiškumas 1.4. Baltijos energetikos strategija 1.5. Naftotiekio ir produktotiekio tiesimo suderinamumas su ES, Baltijos šalių ir Lietuvos energetikos strateginėmis nuostatomis 1.6. Naftos infrastruktūros plėtra (Išvados) 2. AB „MAŽEIKIŲ NAFTA“ ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ IR PERSPEKTYVINIAI ĮMONĖS MODERNIZAVIMO BEI PLĖTROS PLANAI 2.1. Esama situacija 2.2. Norminiai reikalavimai naftos perdirbimo pramonės sektoriui 2.3. Planuojama plėtra 3. AB „MAŽEIKIŲ NAFTA“ APSIRŪPINIMO NAFTA IR PRODUKCIJOS REALIZAVIMO BŪDAI50 3.1. Logistika. Transportavimas geležinkeliu 3.2. Logistika. Transportavimas jūra 3.3. Logistika. Transportavimas vamzdynais 3.4. Normatyviniai apribojimai 4. NAFTOS IR ŠNP KROVOS IR TRANSPORTAVIMO VARIANTAI 4.1. Naftos ir ŠNP transportavimą ir krovą ribojantys faktoriai 4.2. Esama AB „Mažeikių nafta“ NPG – Būtingės terminalas trasa 4.3. Galimi alternatyviniai naftos ir ŠNP krovos ir transportavimo vamzdynais SCENARIJAI 5. VAMZDYNŲ STATYBOS SAUSUMOJE SĄLYGŲ CHARAKTERISTIKA 5.1. Saugomos teritorijos 5.2. Kultūros paveldo objektai 5.3. Kraštovaizdis 5.4. Paviršinio vandens telkiniai 5.5. Gyvenamoji aplinka 5.6. Esama inžinerinė infrastruktūra 6. VAMZDYNŲ STATYBOS JŪROJE APLINKOS SĄLYGŲ CHARAKTERISTIKA 6.1. Jūros dugno geologinė sandara 6.2. Reljefas 6.3. Biotopai 6.4. Saugomos teritorijos 6.5. Esama gamtonauda 7. ALTERNATYVIŲ VAMZDYNŲ TRASŲ ĮGYVENDINIMO GALIMYBIŲ ĮVERTINIMAS TERITORIJŲ PLANAVIMO ASPEKTU 7.1. Normatyviniai reikalavimai terminalų ir magistralinių vamzdynų projektavimui ir statybai 7.2. Naftotiekio ir produktotiekio apsaugos zonos reglamentas 7.3. Kretingos rajonas 7.4. Klaipėdos rajonas 7.5. Klaipėdos miestas 7.6. Konfliktinės žemėnaudos situacijos, jų sprendimo galimybės 7.7. Konfliktų vertinimas teritorijų planavimo aspektu 8. PRELIMINARUS GALIMO POVEIKIO APLINKAI VERTINIMAS 8.1. Žemės gelmės 8.2. Vanduo 8.3. Dirvožemis 8.4. Biologinė įvairovė 8.5. Magistralinio vamzdyno poveikio aplinkai preliminarus vertinimas 9. VAMZDYNŲ SISTEMŲ ĮVERTINIMAS TECHNINIU ASPEKTU 9.1. bendrieji reikalavimai 9.2. Techninių sprendinių vertinimas 9.3. Investiciniai kaštai 10. NAFTOS IR ŠNP VAMZDYNŲ PLANAVIMO, PROJEKTAVIMO, STATYBOS TEISINIŲ PROCEDŪRŲ ĮVERTINIMAS 10.1. Teritorijų planavimo procedūros 10.2. Poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai vertinimas 11. PROJEKTO ĮGYVENDINIMO PLANAS 11.1. Nagrinėtų scenarijų palyginimas ir prioritetinė eilė 11.2. infrastruktūros plėtros specialiojo plano rengimas 11.3. poveikio aplinkai vertinimas PRIEDAI 1 PRIEDAS. NAFTOS IR ŠVIESIŲ NAFTOS PRODUKTŲ TRANSPORTAVIMO TRASŲ ALTERNATYVOS 2 PRIEDAS. SAUGOMOS IR NATURA 2000 TERITORIJOS 3 PRIEDAS. NAFTOTIEKIO IR PRODUKTOTIEKIO TRASA JŪROS DUGNU 4 PRIEDAS. JŪROS PRIEKRANTĖS DUGNO GEOLOGINĖ SANDARA 5 PRIEDAS. ŠNP TRASA (PRAMPROJEKTAS, 2001) ANT KLAIPĖDOS RAJ. BENDROJO PLANO 6 PRIEDAS. PRODUKTOTIEKIO IR NAFTOTIEKIO TRASŲ VARIANTAI ANT KLAIPĖDOS M. BENDROJO PLANO 7 PRIEDAS. ŠNP IR NAFTOS TRANSPORTAVIMO VAMZDYNŲ ALTERNATYVŲ TECHNINĖS SCHEMOS 8 PRIEDAS. ŠNP IMPORTO – EKSPORTO TERMINALO TECHNOLOGINĖ SCHEMA 9 PRIEDAS. BŪTINGĖS TERMINALO SKLYPO PLANAS SUTRUMPINIMAI n.d.                      nėra duomenų BPS                     Baltijos naftotiekio sistema EVT                    Europos vadovų taryba NPG                    naftos perdirbimo gamykla SSGG                  „stiprybės, silpnybės, galimybės, grėsmės“ analizė BBF                    butano-buteno frakcija PPF                     propano-propeno frakcija MEA                   monoetilenaminas MTBE                 metil-tret-butilo eteris ETBE                  etil-tret-butilo eteris LOJ                     lakūs organiniai junginiai EB                       Europos Bendrija LR                       Lietuvos Respublika ppm                     angl. „particles per million“ (dalelių iš milijono) RRME                 riebalų rūgščių metilo esteris NiMo                   nikelio-molibdeno VLP                    visbrekingo likutinis produktas SGĮ                     sieros gamybos įrenginys GPGB                 geriausi prieinami gamybos būdai SND                    suskystintos naftos dujos DWT                   angl. „deadweight“ – tonomis išreikštas laivo svoris, atėmus paties laivo masę. VŽ                       „Valstybė žinios“, laikraštis GRĮ                     garų rekuperavimo įrenginiai ŠNP                     šviesieji naftos produktai SPM                    angl. „Single Point Mooring“; plūduras tanklaiviams NKV                   Nekilnojamos kultūros vertybės ETL                     elektros tiekimo linija DNV                   Det Norske Veritas, kompanija BP                       bendrasis planas KNNP                 Kuršių nerijos nacionalinis parkas PAV                    poveikio aplinkai vertinimas SPAV                  strateginis poveikio aplinkai vertinimas SAZ                    sanitarinė apsaugos zona NMŠ                   nepertraukiamo maitinimo šaltinis ĮVADAS AB „Mažeikių nafta“ NPG – vienintelė naftos perdirbimo įmonė Baltijos šalių regione, todėl vaidina itin svarbų vaidmenį vietiniame energetiniame sektoriuje. Įmonė tiekia naftos produktus tiek į Lietuvos, tiek į gretimų ES šalių (Latviją, Estiją, Lenkiją ir kt.) rinkas. Šių operacijų vykdymo tęstinumas priklauso nuo trijų lygiareikšmių komponentų: efektyvios ir modernios naftos perdirbimo įrangos, bei naftos tiekimo ir produkcijos transportavimo infrastruktūros. Šiuo metu vieno iš šių esminių elementų trūksta – AB „Mažeikių nafta“ neturi išvystytos, patikimos ir saugios produkcijos transportavimo infrastruktūros, neturi produktotiekio. Tai kelia grėsmę tiek įmonės finansiniam stabilumui, tiek Lietuvos ekonomikai. Paprastai naftos perdirbimo įmonės produktą transportuoja būtent produktotiekiais, taip kaip naftą -naftotiekiais. Naftos perdirbimo proceso ir produkcijos tiekimo rinkai stabilumo užtikrinimas šiuo metu yra prioritetinis uždavinys AB „Mažeikių nafta“, be to, visiškai atitinka Lietuvos Vyriausybės vykdomą energetikos sektoriaus modernizavimo ir plėtros politiką. Šiuo metu gamykloje vykdoma modernizacija ir plėtra yra glaudžiai susijusi su gebėjimu saugiai ir ekonomiškai transportuoti papildomus produkcijos kiekius, todėl produktotiekio statybos klausimas įmonei yra ypatingai svarbus. Siekdama užtikrinti Nacionalinės energetikos strategijos, patvirtintos LR Seimo 2007 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. X-1046, nuostatų įgyvendinimą bei subalansuoti Lietuvos Respublikos energetikos sektoriaus raidą, siekiant užtikrinti efektyvią ir tarpusavyje suderintą energetikos ūkio plėtrą bei užtikrinti valstybinės svarbos energetikos objektų plėtros planavimo atitiktį Europos Sąjungos energetikos sektoriaus direktyvų reikalavimams, o taip pat vadovaujantis LR Ūkio ministro bei LR Aplinkos ministro 2005 03 08 įsakymais Nr. 4-95/D1-136 patvirtintų nuostatų „Dėl valstybinės svarbos energetikos objektų planavimo“ reikalavimais, AB „Mažeikių nafta“ parengė AB „Mažeikių nafta“ produkcijos realizavimo ir transportavimo plėtros planą (toliau – Plėtros planas). Plėtros plane išnagrinėta Europos Sąjungoje bei Lietuvoje besiklostanti situacija naftos sektoriuje ir numatytos priemonės, kurios leistų užtikrinti nepertraukiamą AB „Mažeikių nafta“ vykdomą naftos perdirbimo veiklą bei tuo pačiu prisidėtų prie Lietuvos energetinio saugumo stiprinimo. Plėtros plane atliktas Nacionalinės energetikos strategijos tikslų vertinimas bei pateiktas ir pagrįstas priemonių planas šiems tikslams pasiekti naftos transportavimo, perdirbimo bei naftos produktų transportavimo sektoriuose. Parengtas ir su LR Ūkio bei Aplinkos ministerijomis suderintas Plėtros planas bus pagrindas pradėti rengti valstybinės svarbos energetikos objektų – naftos produktų bei naftos transportavimo vamzdynų – investicijų projektus, teritorijų planavimo, poveikio aplinkai vertinimo dokumentus, projektavimo užduotis, o vėliau ir techninių projektų dokumentaciją. Vertinant naujų naftos ir naftos produktų krovos ir transportavimo infrastruktūrinių objektų poreikį labai svarbu atsižvelgti į Europoje ir rytuose esančiose valstybėse vykstančius energetinių sistemų raidos procesus bei Lietuvos ūkio bei ekonomikos poreikius. Geoenergetinių zonų požiūriu Lietuva yra naftos transportavimo ir perdirbimo zonoje, nes transportuoja ir perdirba naftos gavybos zonose išgautą naftą. Lietuvos atliekama energetinių išteklių gavybos ir energetinių išteklių realizavimo zonų sąsajos funkcija didina ne tik Lietuvos energetinį saugumą, bet ir Lietuvos ekonominį potencialą, kadangi vien AB „Mažeikių nafta“ valstybės biudžetui mokami mokesčiai sudaro apie 7 proc. visų biudžeto pajamų. Energetinių išteklių transportavimo ir perdirbimo zonos valstybių energetinis saugumas priklauso nuo šių valstybių sukuriamos pridėtinės vertės energetinių išteklių transportavimo ir perdirbimo procese – didžiausią energetinį saugumą gali užsitikrinti tos valstybės, kurios gali perdirbti naftą, eksportuoti naftos produktus ir transportuoti naftą iš gavybos į energetinių išteklių vartojimo zoną; mažesnį energetinį saugumą gali užsitikrinti valstybės, galinčios atlikti tik vieną funkciją – arba tik transportuoti arba tik perdirbti energetinius išteklius. Lietuva, atliekanti naftos transportavimo ir perdirbimo funkcijas, yra ypač jautri priklausomybei nuo vienos naftą išgaunančios valstybės – techninės, ekonominės ir politinės priežastys gali sukelti energetinių išteklių tiekimo sutrikimus, o tai Lietuvai sukeltų energetinę ir apskritai -ekonominę – žalą. Todėl Lietuva, kaip ir kitos energetinius išteklius transportuojančios ir naftą perdirbančios valstybės, stengiasi diversifikuoti energetinių išteklių gavybos šaltinius. Didžioji Lietuvoje perdirbamos naftos dalis importuojama iš Rytų Europos valstybių, o didžioji dalis Lietuvoje perdirbtos naftos produktų eksportuojama į Vakarų Europos valstybes, todėl Lietuvos atliekamos naftos transportavimo ir perdirbimo funkcijos labai priklauso nuo Rytų Europos valstybių energetinių tendencijų ir bendros Vakarų Europos energetinio saugumo politikos. Pastaruoju metu Rytų Europoje aktyviai keičiami energetinių išteklių transportavimo maršrutai koncentruojant naftos transportavimo ir perdirbimo funkcijas vietiniuose uostuose ir teritorijose. Anksčiau per Baltijos valstybių uostus transportuota nafta šiuo metu nukreipiama per kitų šalių uostus, atsisakoma ekonomiškai ir politiškai nenaudingų transportavimo maršrutų, didinami naftos perdirbimo pajėgumai. Kitaip tariant, Rytų Europos valstybių geoenergetinė politika gali sukelti neigiamas pasekmes ne tik Lietuvos atliekamai energetinės sąsajos funkcijai Vakarų Europos aprūpinimo energetiniais ištekliais kontekste, bet ir sukelti žalą ir pačiai Lietuvai, kaip energetinių išteklių vartotojai. Šiuo metu Europoje prognozuojama didėjanti naftos paklausa, tuo pat metu tik nežymiai didėjant naftos perdirbimo pajėgumams, rodo, kad jau artimiausiu metu Europoje atsiras naftos produktų deficitas. Todėl Lietuvoje perdirbamas didesnis naftos produktų kiekis yra eksportuojamas į kitas Vakarų Europos valstybes ir taip bent iš dalies, nors ir labai nežymiai, sumažinant naftos produktų deficitą Vakarų Europoje. Svarbiausiuose ES energetinės politikos strateginiuose dokumentuose – 2006 metų kovo mėn. Europos Komisijos Žaliojoje knygoje „Europos Sąjungos tausios, konkurencingos ir saugios energetikos strategija“; 2007 metų sausio 10 d. EK paskelbtame dokumentų rinkinyje „Energetika besikeičiančiam pasauliui“ ir 2007 metų kovo 8–9 d. priimtame Europos Vadovų Tarybos veiksmų plane 2007–2009 metams „Europos energetikos politika“ – naftos sektoriaus atveju pirmiausia prioritetas teikiamas naftos tiekimo išorės šaltinių diversifikavimui, o ne naftotiekių jungtims ES viduje. Nacionalinė energetikos strategija patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. X-1046 yra svarbiausias nacionalinio lygmens dokumentas energetikos sektoriuje, todėl bet kokie naftos transportavimo infrastruktūros plėtros projektai turėtų išplaukti iš šios strategijos nuostatų arba bent šioms nuostatoms neprieštarauti. Nacionalinėje energetikos strategijoje pirmiausia atsižvelgiama į ES lygmens energetikos politiką ir ES lygmens prioritetus, todėl atitinkamai ribotai apžvelgiamas ir naftos sektorius, t. y. naftos sektoriui didžia dalimi skiriama reikšmės tiek, kiek jos yra skiriama ES energetikos politikoje. Apibendrinant Nacionalinės energetikos strategijos suderinamumą su naujo naftotiekio ir produktotiekio statybos poreikiu, galima teigti, kad Nacionalinėje energetikos strategijoje nėra konkrečiai suformuluotas naftotiekių ir produktotiekių plėtros tikslas. Kita vertus, Nacionalinėje energetikos strategijoje akcentuojama ne tik apsirūpinimo nafta būtinybė vidaus vartojimui, bet pabrėžiamas ir tikslas didinti naftos perdirbimą ir eksportuoti naftos produktus. Atsižvelgiant į tai, naujas naftotiekio ir produktotiekio tiesimas laikytinas AB „Mažeikių nafta“ aprūpinimo nafta bei produkcijos, skirtos eksportui transportavimo variantu, kuris labiausiai atitinka Lietuvos energetikos sektoriaus viziją ir bendruosius Nacionalinės energetikos strategijos tikslus: 1) naujas naftotiekis išplėstų technines galimybes patikimai apsirūpinti nafta bei eksportuoti naftos produktus – taip būtų užtikrintos Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos galimybės dirbti optimaliu režimu (11 mln. tonų naftos/metus); 2) produktotiekis padidintų naftos produktų, skirtų eksportui (benzino, dyzelino), transportavimo saugumą bei sumažintų naftos transportavimo kaštus ir taip padidintų AB „Mažeikių nafta“ produkcijos konkurencingumą. Atsižvelgiant į Plane pateiktą variantų palyginimą bei atlikus preliminarų teritorinį, techninį bei aplinkosauginį vertinimą tolesniame šio projekto įgyvendinimo etape siūloma išsamiau nagrinėti tokius naftos tiekimo bei naftos produktų transportavimo vamzdynu plėtros varianto scenarijus: 1. Variantas A. Produktotiekio statyba nuo Mažeikių NPG iki Būtingės terminalo ir Būtingės terminalo plėtra, užtikrinant produktų priėmimą, apskaitą, saugojimą bei krovą jūroje. 2. Variantai D/G. Produktotiekio statyba nuo Mažeikių NPG iki Laukžemės bei tolesnė naftotiekio ir produktotiekio statyba iki AB „Klaipėdos nafta“ greta geležinkelio Skuodas-Kretinga-Klaipėda trasos (geležinkelio apsaugos juostoje arba greta jos), vykdant ŠNP ir naftos krovą AB „Klaipėdos nafta“ terminale. Tinkamiausių žalios naftos bei šviesiųjų naftos produktų transportavimo ir krovos variantų parinkimas ir konkretizavimas įmanomas tik atlikus teritorijų planavimo bei poveikio aplinkai vertinimo procedūras. Jas užbaigus bus teisiškai patvirtintos naftos ir naftos produktų transportavimo vamzdynų trasos bei šių įrenginių statybos ir eksploatavimo galimumas pasirinktoje vietoje. 1. ENERGETIKOS IR NAFTOS SEKTORIŲ PLĖTRA LIETUVOJE IR EUROPOJE 1.1. BENDROSIOS TENDENCIJOS NAFTOS SEKTORIUJE Geoenergetinių zonų požiūriu Lietuva yra naftos transportavimo ir perdirbimo zonoje1, nes transportuoja2 ir perdirba naftos gavybos zonose išgautą naftą. Lietuvos atliekama energetinių išteklių gavybos ir energetinių išteklių realizavimo zonų sąsajos funkcija didina ne tik Lietuvos energetinį saugumą, bet ir Lietuvos ekonominį potencialą („Mažeikių nafta“ mokami mokesčiai sudaro apie 7 proc. visų biudžeto pajamų)3. Energetinių išteklių transportavimo ir perdirbimo zonos valstybių energetinis saugumas priklauso nuo šių valstybių sukuriamos pridėtinės vertės energetinių išteklių transportavimo ir perdirbimo procese – didžiausią energetinį saugumą gali užsitikrinti tos valstybės, kurios gali perdirbti naftą, eksportuoti naftos produktus ir transportuoti naftą iš gavybos į energetinių išteklių vartojimo zoną; mažesnį energetinį saugumą gali užsitikrinti valstybės, galinčios atlikti tik vieną funkciją – arba tik transportuoti arba tik perdirbti energetinius išteklius. Lietuva, atliekanti naftos transportavimo ir perdirbimo funkcijas, yra ypač jautri priklausomybei nuo vienos naftą išgaunančios valstybės – techninės, ekonominės ir politinės priežastys gali sukelti energetinių išteklių tiekimo sutrikimus, o tai Lietuvai sukeltų energetinę ir apskritai – ekonominę – žalą. Todėl Lietuva, kaip ir kitos energetinius išteklius transportuojančios ir naftą perdirbančios valstybės, stengiasi diversifikuoti energetinių išteklių gavybos šaltinius. _________________ 1 Valstybės pagal naftos pasiskirstymą ir vyraujančią energetinę infrastruktūrą skirstomos į tris zonas: 1) naftos gavybos zona – valstybės, kurios naftą išgauna ir ją eksportuoja; 2) naftos transportavimo ir perdirbimo zona – valstybės, kuriose (a) perdirbama nafta ir (b) per kurių teritoriją transportuojama gavybos zonoje išgauta nafta; 3) naftos realizavimo zona – tai valstybės, kuriose išgaunama nafta sudaro tik mažą suvartojamos naftos dalį, todėl jos naftą importuoja ir ją perdirba pirmiausia savo poreikiams, o ne eksportui. 2 Lietuva Rusijoje išgautą naftą per Būtingės naftos terminalą transportavo iki 2006 m. liepos mėnesio pabaigos, t. y. iki tada, kai Rusija nutraukė naftos tiekimą Lietuvai naftotiekiu „Družba“. 3 2005 m. „Mažeikių nafta“ sumokėjo 3 mlrd. litų mokesčių ir 57,3 mln. litų palūkanų į Lietuvos biudžetą. Tai sudaro apie 7 proc. visų biudžeto pajamų. Didžioji Lietuvoje perdirbamos naftos dalis importuojama iš Rytų Europos valstybių, o didžioji dalis Lietuvoje perdirbtos naftos produktų eksportuojama į Vakarų Europos valstybes, todėl Lietuvos atliekamos naftos transportavimo ir perdirbimo funkcijos priklauso nuo Rytų Europos valstybių ir Vakarų Europos energetinių tendencijų. 1.1.1.     BENDROSIOS RYTŲ EUROPOS VALSTYBIŲ GEOENERGETINĖS POLITIKOS KRYPTYS Palaipsniui per Rytų Europos valstybių uostus ir naftos terminalus transportuojama vis didesnė jose išgaunamos naftos ir pagaminamų naftos produktų dalis. Tai lemia ne didesnė naftos gavyba tose šalyse, tačiau sumažintas arba apskritai nutrauktas naftos ir naftos produktų tiekimas per kitas valstybes. Pastaruoju metu Rytų Europos valstybėse aktyviai: a) keičiami energetinių išteklių transportavimo maršrutai koncentruojant naftos transportavimo ir perdirbimo funkcijas vietiniuose uostuose ir teritorijoje (naftos srautai nukreipiami dviem kryptimis – šiaurine (per Baltijos jūros šiaurinėje dalyje esančius uostus) ir pietine (per Juodojoje jūroje esančius uostus) – taip mažinant energetinių išteklių transportavimą per kitas – Baltijos ir Rytų Europos – valstybes (Lietuvą, Latviją, Estiją, Baltarusiją, Ukrainą) ir kartu didinant nepriklausomybę nuo transportavimo ir perdirbimo zonos valstybių. Anksčiau per Baltijos valstybių uostus transportuota nafta nukreipiama per vietinius uostus (pavyzdžiui, nafta, anksčiau transportuota per Latviją ar Estiją, nukreipiama į Sankt Peterburgo srities uostus: Primorską, Ust-Lugą ir kt.); b) atsisakoma ekonomiškai ir politiškai nenaudingų transportavimo maršrutų (pavyzdžiui, 2006 m. liepos 29 d. nutrauktas naftos tiekimas Lietuvai naftotiekiu „Družba“); c) didinami naftos perdirbimo pajėgumai. Pastangos didinti naftos ir naftos produktų transportavimą per vietinius uostus ypač pastebimos lyginant įvairių Baltijos jūros šalių uostų naftos terminalų projektinius ir faktinius pajėgumus (žr. 1 lentelę). 1 lentelė. Baltijos jūros naftos terminalų charakteristikos Terminalas Šalis Krovos pajėgumai, mln. t per metus (2004 m.) Perkrauta naftos ir jos produktų mln. t per metus (2005 m.) Terminalo apkrova, proc. Dienų skaičius per metus, kai uostas yra neužšalęs Primorskas Rusija 60 (2005 m.) 66,11 (2006 m.) 95,5 210 Sankt Peterburgas Rusija 122 10,8 90,0 275 Kaliningradas Rusija 153 8,7 58 365 Vysockas4 Rusija 85 6,5 81,3 365 Batareinaja Rusija 7,5–156 – – N.d.. Ust-Luga Rusija 5 10 mln. – 326 Gorki7 Rusija 128 – – N.d.. Talinas9 Estija 30 25,9 86,7 350–365 Sillamae Estija 610 – – 365 Ventspilis Latvija 20 16,8511 84 365 Liepoja Latvija N.d.. 0,43 – 365 Būtingė Lietuva 14 6,12 43,7 365 Klaipėda Lietuva 7,1 5,8 82 365 Gdanskas Lenkija N.d.. 11,4 – 365 Geteborgas Švedija N.d.. 19,4 – 365 Karlshamnas Švedija N.d.. 2,2 – 365 Kopenhaga/Malmė Danija ir Švedija N.d.. 4,1 – 365 Fredericija Danija N.d.. 10 – 365 __________________ 1 2008 m. planuojama perkrauti 75–130 mln. tonų naftos. 2 2007 m. išaugs iki 15–16 mln. t. per metus. 3 Planuojamas pajėgumas, užbaigus visus rekonstrukcijos darbus. 4 Naftos tiekimą per Vysocko terminalą planuojama nutraukti ir per šį terminalą transportuoti tik naftos produktus. Šiuo terminalu transportuojama nafta bus nukreipiama per Primorsko naftos terminalą. 2007 m. terminalo pajėgumai turėtų išaugti iki 10–12 mln. t. per metus. 5 Vysocko naftos terminalo krovos pajėgumai nuo 2004 m. birželio (terminalo atidarymo) iki 2005 m. balandžio siekė 4,7 mln. tonų per metus. 2005 m. naftos terminalo krovos pajėgumai padidinti iki 8 mln. tonų per metus, 2007 m. terminalo pajėgumai išaugo iki 12 mln. t. per metus. 6 Planuojamas Batareinaja terminalo veiklos pradžia – 2007 metai. 7 Naftos terminalas pradės veikti 2008 metais. 8 Uoste planuojama krauti žalią naftą, mazutą ir dyzeliną. 9 Talino jūrų uostas susideda iš keturių uostų: Senamiesčio, Muugos, Pietų Paldisko ir Paljassaarės. Naftos krova užsiima Muugos uostas, šiek tiek naftos produktų kraunama ir Paljassaarės uoste. 10 Uostas naftos ir jos produktų krovą pradėjo 2006 m. gegužę. Planuojama, kad uosto naftos (ir jos produktų) krovos pajėgumai ateityje bus padidinti iki 20 mln. t. per metus. 11 Ventspilyje didžiąją dalį naftos krovinių sudaro naftos produktai. Šaltiniai: http://www.eia.doe.gov/emeu/cabs/baltics.pdf http://www.logistic.ru/news/2006/1/13/20/63812.html http://virtual.vtt.fi/inf/pdf/publications/2004/P547.pdf http://www.fearnleys.ru/presentations/fearnleys_baltic_nov05_rus.pdf#search= %22fearnleys %20russia %22 http://www.portofklaipeda.lt/lt.php/bendra informacija/statistine informacija/15 Šiuo atveju tarsi paneigiama geoenergetinė logika – siekiama eliminuoti transportavimo ir perdirbimo zoną iš jos energetinių ryšių su vartojimo zonomis ir energetinę triadą stengiamasi paversti energetiniu savo ir vartojimo zonos (pirmiausia, Vakarų Europos valstybių) dialogu. Pagrindinis interesas – perimti energetinių išteklių transportavimo ir perdirbimo funkcijas ir energetinių išteklių transportavimo ir perdirbimo zonos valstybes paversti nuo jos priklausoma ir energetinių svertų neturinčia energetinių išteklių vartojimo zona. Kitaip tariant, naftą eksportuojančių Rytų Europos valstybių geoenergetinė politika gali sukelti neigiamas pasekmes ne tik Lietuvos atliekamai energetinės sąsajos funkcijai, bet ir sukelti žalą Lietuvai, kaip energetinių išteklių vartotojai. Nors, Lietuvai nuo 2006 m. liepos mėn. nebetransportuojant naftos iš Rytų Europos per Būtingės terminalą, energetinis saugumas teoriškai sumažėjo, tačiau naftos importas per Būtingės terminalą leidžia kompensuoti „Družba“ naftotiekiu nebetiekiamą naftą. 1.1.2. NAFTOS PRODUKTŲ PAKLAUSA EUROPOJE Siekiant nuosekliai ir be trukdžių užtikrinti naftos produktų paklausą, naftos produktų perdirbimo pajėgumai vidutiniškai 9–10 proc. turi būti didesni nei naftos produktų poreikis1. Pasaulyje ir Vakarų Europoje palaipsniui auga naftos produktų paklausa, o naftos perdirbimo pajėgumai nėra pakankami, kad būtų sudarytas 9–10 proc. rezervas naftos produktų paklausai patenkinti (žr. 2 lentelę). Egzistuojant naftos produktų paklausai Lietuva gali didinti naftos perdirbimo apimtį ir eksportuoti naftos produktus į užsienio rinkas. (žr. 2 lentelę). __________________ 1 Kai naftos produktų perdirbimo pajėgumai visiškai atitinka naftos produktų poreikį, t. y., kai nėra naftos produktų perdirbimo rezervo, didėja pavojus, kad dėl avarijų ar kitų trumpalaikių naftos perdirbimo sutrikimų gali būti nepatenkinta naftos produktų paklausa. Paprastai 9-10 proc. naftos perdirbimo pajėgumų rezervas yra pakankamas nenutrūkstamam naftos produktų tiekimui užtikrinti. Taigi nepriklausomai nuo naftos produktų paklausos dydžio, visada turi būti užtikrinamas 9-10 proc. naftos produktų perdirbimo perviršis, t. y. realus perdirbtų naftos produktų kiekis turi būti 9-10 proc. didesnis, nei jų paklausa rinkoje. 2 lentelė. Pasaulinė naftos paklausa ir naftos perdirbimo pajėgumai, mln. barelių per dieną 1990 1995 2000 2001 2002 2003 2004 2010* 2020* Naftos paklausa pasaulyje 66,200 70,000 76,600 77,300 77,900 79,400 82,300 90,400 106,700 Pasaulio naftos perdirbimo pajėgumai 74,532 76,509 81,961 82,840 83,562 83,930 84,592 98,536 116,303 Naftos paklausos pasaulyje augimas n.d. 3,800 6,600 700 600 1,500 2,900 8,100 16,300 Naftos perdirbimo pajėgumų pasaulyje augimas n.d. 1,977 5,452 879 722 368 662 13,944 17,767 Naftos perdirbimo pajėgumų procentas nuo naftos paklausos 113 proc. 109 proc. 107 proc. 107 proc. 107 proc. 106 proc. 103 proc. 109 proc. 109 proc. * Prognozės. Šaltinis: The Emerging Oil Refinery Capacity Crunch: A Global Clean Products Outlook. ICF Consulting, 2005, 5. Europos, Rusijos, Vidurio Azijos ir Pietų Kaukazo naftos sektoriuje galima pastebėti dvi tendencijas: a) didėjant naftos vartojimui, naftos perdirbimo pajėgumai didėja lėtai, todėl naftos perdirbimo pajėgumų procentas nuo vartojimo tolydžio mažėja (žr. 3 lentelę); b) naftos perdirbimo našumas (realiai perdirbta nafta, o ne projektiniai naftos perdirbimo pajėgumai) yra tik 1–2 proc. didesnis nei naftos vartojimas (žr. 3 lentelę). Sparčiai didėjantis vartojimas Europoje ir lėtai didėjantys naftos perdirbimo pajėgumai ateityje sukels poreikį didinti naftos perdirbimo pajėgumus, todėl Europoje visada bus rinka iš Lietuvos eksportuojamiems naftos produktams. Be to, didėjant naftos produktų vartojimui ir naftos perdirbimo pajėgumams esant mažesniems už naftos produktų paklausą ES savo energetinėje politikoje, tikėtina, turėtų skatinti ES valstybes plėsti naftos perdirbimo produktų apimtį. 3 lentelė. Naftos vartojimas, naftos perdirbimo pajėgumai ir naftos perdirbimo našumas Europoje ir Rusijoje, Vidurio Azijoje ir Pietų Kaukaze, mln. barelių per dieną Vartojimas Perdirbimo pajėgumai1 Perdirbimo našumas2 Naftos perdirbimo pajėgumų procentas nuo vartojimo Naftos perdirbimo našumo procentas nuo vartojimo 2002 m. 19,726 24,980 19,539 126,6 proc. 26,6 proc. 2003 m. 19,905 25,036 20,039 125,8 proc. 100,7 proc. 2004 m. 20,132 25,170 20,496 125,0 proc. 101,8 proc. 2005 m. 20,314 25,154 20,890 123,8 proc. 102,8 proc. 2006 m. 20,482 25,171 20,793 122,9 proc. 101, 5 proc. _________________ 1 Perdirbimo pajėgumai – maksimalus galimas perdirbti naftos kiekis, t. y. projektiniai naftos perdirbimo pajėgumai. 2 Perdirbimo našumas – realiai perdirbtos naftos kiekis. Šaltinis: parengta pagal BP Statistical Review of World Energy, 2007 June. Europoje prognozuojama didėjanti naftos paklausa (žr. 4 lentelę), tuo pat metu tik nežymiai didėjant naftos perdirbimo pajėgumams rodo, kad jau trumpuoju laikotarpiu Europoje bus naftos produktų deficitas. Todėl Lietuvoje perdirbtas didesnis naftos produktų kiekis galėtų būti eksportuojamas į kitas Vakarų Europos valstybes ir taip bent iš dalies, nors ir labai nežymiai, būtų sumažintas naftos produktų deficitas Vakarų Europoje. 4 lentelė. Naftos paklausa Europoje ir pasaulyje 2007 m. metais ir naftos produktų paklausos prognozės 2008 metams, mln. barelių per dieną 2007 m. I ketv. 2007 m. II ketv. 2007 m. III ketv. 2007 m. IV ketv. 2007 m. vidurkis 2008 m. I ketv. 2008 m. II ketv. 2008 m. III ketv. 2008 m. IV ketv. 2008 m. vidurkis Europoje 16,0 15,6 16,4 16,016 16,01 16,016 16,0 16,5 16,7 16,5 Pasaulyje 85,5 84,3 86,1 88,1 86,0 88,4 86,6 87,9 89,7 88,2 Šaltinis: Oil Market Report, International Energy Agency, 10 August 2007. Nuolatos didėjanti naftos produktų paklausa Vakarų Europoje (didėjančios nuolatinio ir ilgalaikio naftos tiekimo į Vakarų Europą galimybės) sąlygoja poreikį nutiesti produktotiekį iš Mažeikių į Klaipėdą. 1.1.3. NAFTOS IŠTEKLIŲ GEOGRAFIJA IR PAGRINDINIAI TIEKIMO KELIAI Lietuvos galimybės užsitikrinti naftos tiekimą pirmiausia priklauso nuo Lietuvos galimybių diversifikuoti naftos importą. Vakarų Europos tranzitinių naftotiekių sistemą sudarantys trys pagrindiniai naftotiekiai iš esmės negali būti naudojami Lietuvos naftos importui diversifikuoti (1 pav.): Transalpine (TAL) naftotiekis. Šis naftotiekis prasideda Italijos Triesto mieste ir driekiasi per Italiją ir Austriją iki Vokietijos miesto Ingolstadt Bavarijoje. 2005 metais TAL naftotiekio sistema tiekė 35,95 mln. tonų naftos į įvairius priėmimo taškus. Pietų Europos naftotiekis (SPSE). Šis naftotiekis prasideda Prancūzijos Fos uoste ir tęsiasi per Šveicariją iki pietvakarių Vokietijos miesto Karlsruhe, šiuo naftotiekiu naftos žaliava tiekiama Prancūzijos, Šveicarijos ir Vokietijos naftos perdirbimo įmonėms. Naftotiekiu per metus vidutiniškai transportuojama apie 23 mln. tonų naftos ir naftos produktų. Šiaurės naftotiekis (Norpipe). Šis naftotiekis prasideda Ekofisko telkinyje Norvegijos sektoriuje Šiaurės jūroje ir tiekia naftą eksporto terminalu Didžiajai Britanijai iš kurios nafta yra transportuojama tanklaiviais. Šio naftotiekio metinis pajėgumas – apie 42 mln. tonų naftos per metus. Vakarų Europos naftotiekių tinklas iš esmės nedaro įtakos Lietuvos naftos sektoriui, tačiau svarbūs yra Rytų Europoje besidriekiantys pagrindiniai naftos keliai. Šiuo metu pagrindiniai ten eksploatuojami naftotiekiai yra: •         „Družba“ naftotiekis, kuris dabar padalintas Rusijoje, Ukrainoje ir Baltarusijoje (taip pat „Družba“ atšaka iš Polotsko (Baltarusija) į Lietuvą bei Latviją); •         naftotiekio sistema, kuri veda į uostų terminalus esančius prie Juodosios jūros (Novorosyjsk ir Tuapse Rusijoje, Odesa Ukrainoje); •         Atyrau-Samara naftotiekis naudojamas sujungti Kazachstano naftotiekį su „Transneft“ naftotiekio sistema. Nauji eksporto naftotiekiai yra: •         Rusijai priklausančio konsorciumo „Caspian Pipeline Consortium“ naftotiekis (CPC); •         atnaujintos egzistuojančių naftotiekių sistemos, pvz., Baku-Novorosyjsk naftotiekis; •         Baltijos naftotiekio sistema (BPS); •         Odesa-Brody naftotiekis; •         Baku-Supsa naftotiekis; •         Baku-Tbilisis-Ceyhanas (BTC) naftotiekis; •         naujai pastatytas Yuzhny terminalas Ukrainoje. Daugelis minėtų naftotiekių tiekia sumaišytą naftą iš skirtingų Rusijos ar postsovietinių šalių telkinių, vėliau nafta susimaišo „Transneft“ naftotiekių sistemoje ir tampa Uralo naftos kokybės. Šios naftos eksportas yra antras pagal dydį po Saudo Arabijos arabiškosios lengvosios naftos. Žinoma, dalis naftotiekių yra naudojama geresnės kokybės nemaišytos naftos transportavimui, vadinamos Sibiro lengvosios, CPC maišytoji (CPC naftotiekiu) ar Azeri lengvoji (BTC naftotiekiu). Šiandien naftotiekio tinklas pačioje Rusijoje apima šiuos kelius: •         Šiaurės-Vakarų (Almetievsk-Nizhny Novgorod-Ryazan-Moscow; Nizhny Novgorod-Yaroslavl-Kirishi, taip pat Baltijos naftotiekio sistema (Yaroslavl-Primorsk), sujungiantis Timan-Pechora ir Vakarų Sibiro naftos ir dujų sritis su Baltijos jūros naftos uostu); •        „Družba“ (Samara – Unecha – Mozyr – Brest; Mozyr – Brody – Uzhgorod; Unecha – Polotsk – Ventspils); •        Vakarų (Ust-Balyk-Kurgan-Ufa-Almetievsk; Nizhnevartovsk-Kurgan-Samara; Surgut-Nizhny Novgorod-Polotsk); •        Rytų (Alexandrovskoye-Andjero-Sudjensk-Krasnoyarsk-Irkutsk); •        Pietų (Ust-Balyk-Omsk-Pavlodar); •        Pietvakarių (Samara-Lisichansk-Kremenchug-Kherson; Samara-Tikhoretsk-Novorosyjsk; Tikhoretsk-Tuapse) (2 pav.). Lietuvos naftotiekiai nėra sujungti su Vakarų Europos naftotiekių sistemomis, todėl šiais naftotiekiais importuoti naftą į Lietuvą galimybių nėra. Atsižvelgiant į poreikį diversifikuoti naftos produktų importo maršrutus (siekiant didinti Lietuvos energetinį saugumą) ir į didėjančią naftos produktų paklausą Vakarų Europoje (siekiant užtikrinti ekonominę naudą Lietuvai) būtina plėsti naftos importo į Lietuvą galimybes pirmiausia išnaudojant naftos importo Lietuvos teritorijoje potencialą. Vakarų Europoje augant naftos produktų paklausai, naftos importo maršrutai sausuma nėra diversifikuojami arba jie diversifikuojami tomis kryptimis, kuriomis negali pasinaudoti Lietuva: 1) esama Vakarų Europos naftotiekių sistema negali padėti užtikrinti naftos tiekimo į Lietuvą; 2) projektuojama naftotiekių sistema Vakarų Europoje nedidina Lietuvos galimybių importuoti naftos; 3) naftos importas Vakarų Europos naftotiekiais Lietuvai padėtų užtikrinti naftos produktų vidinę paklausą, tačiau naftą importavus iš Vakarų Europos, nebūtų racionalu ją perdirbti ir tada eksportuoti naftos produktus atgal į Vakarų Europą. Atsižvelgiant į svarbiausias Vakarų Europos naftotiekių sistemos charakteristikas ir Lietuvos santykį su jomis, galima teigti, kad visi trys minėti veiksniai skatina Lietuvą plėsti naftos importo į Lietuvą ir jos transportavimo Lietuvos teritorijoje galimybes. Taigi, nei vienu iš pagrindinių Vakarų Europos naftotiekių nėra galimybių tiekti naftą Lietuvai, o projektuojami nauji naftotiekiai yra orientuoti tik į šių trijų pagrindinių naftotiekių pratęsimą tose valstybėse, kuriose jie yra nutiesti, o jų pratęsti iki Lietuvos nėra numatoma. Todėl Lietuvai būtina plėsti naftos importo galimybes (užsitikrinti patikimą naftos tiekimą jūra) ir plėsti naftos eksportą saugiu ir efektyviu būdu. Naftos tiekimo jūra patikimumas gali būti padidintas nutiesus naftotiekį, kuris leistų naftą į Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą tiekti ir per AB „Klaipėdos nafta“ terminalą, o naftos eksporto saugumą ir ekonominį efektyvumą padidintų naftos produktų transportavimas produktotiekiu iš Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos į AB „Klaipėdos nafta“ terminalą. (pav.) 1 pav. Europos ir Rusijos naftotiekiai (šaltinis: INOGATE, 2003) (pav.) 2 pav. Esami ir planuojami naftotiekiai Eurazijoje (šaltinis: Energy Charter Secretariat, 2007) 1.1.4. ENERGETINIŲ TENDENCIJŲ VAKARŲ IR RYTŲ EUROPOJE IMPLIKACIJOS LIETUVAI Aktyvi kaimyninių Rytų Europos valstybių geoenergetinė politika, kuria siekiama naftos ir naftos produktų transportavimą sukoncentruoti vietiniuose uostuose ir naftos produktų paklausa Vakarų Europoje rodo, kad Lietuva turi siekti didinti naftos produktų perdirbimo apimtį. Minėta geoenergetinė kaimyninių valstybių politika Lietuvai (nutrauktas naftos tiekimas naftotiekiu „Družba“ į Mažeikius ir Būtingę) jau turi neigiamų pasekmių: a) naftos importas per Būtingės naftos terminalą yra brangesnis nei vamzdynu; b) nutraukus naftos transportavimą per Lietuvą ir nevykdant jos perkrovimo Būtingės naftos terminale, 2006 m., lyginant su 2005 metų tuo pačiu laikotarpiu, Būtingės naftos terminalo pajamos sumažėjo 41,1 proc., o AB „Mažeikių nafta“ pajamos iš naftos transportavimo vamzdynais 2006 m. sumažėjo 31,8 proc. Šiuo metu „Družba“ atšakos produktotiekiu tiekiamas tik dyzelinas į Ventspilį, o nafta į Mažeikius ir Būtingę – ne, todėl Lietuva negauna pajamų ne tik iš naftos transportavimo vamzdynais, bet ir iš jos perkrovimo Būtingės naftos terminale. 5 lentelė. Naftos ir dyzelino transportavimo apimtis naftotiekio ir produktotiekio „Družba“ atšaka per Lietuvą1 ___________________ 1 2006 metais „Družba“ atšakos produktotiekiu iš Rusijos į Ventspilį per (Lietuvą) buvo transportuota 6,69 mln. tonų dyzelino (lyginant su 2005 m. dyzelino transportavimo apimtis padidėjo 22 proc.). 2004 m. 2005 m. 2006 m. tūkst. t proc. tūkst. t proc. tūkst. t proc. Nafta į Mažeikius 7013,8 35,7 8528,3 30,7 4993,45 34,3 į Ventspilį – – – – – – į Būtingę 7106,4 36,1 6214,4 42,2 2856,9 19,7 Iš viso 14120,2 71,8 14742,2 72,9 7850,35 54,0 Dyzelinas į Ventspilį 5547,3 28,2 5484,7 27,1 6690,35 46,0 IŠ VISO (nafta ir dyzelinas) 19667,5 100,0 20226,9 100,0 14540,7 100,0 Šaltinis: AB „Mažeikių nafta“ 2006 metų prospektas – ataskaita. Iki 2006 m. liepos pabaigos Lietuva naftą importavo naftotiekiu (žr. 5 lentelė), ją eksportavo per Būtingės naftos terminalą, o naftos produktus eksportavo per AB „Klaipėdos nafta“ terminalą. 2006 m. liepos 29 d. nutrūkus naftos tiekimui „Družba“ naftotiekiu, Lietuva Būtingės naftos terminalą pradėjo naudoti naftos importui. Per septynis 2006 m. mėnesius (2006 m. sausio – liepos mėn.) per Būtingės naftos terminalą eksportuota 2,9 mln. tonų naftos, nuo 2006 m. rugpjūčio, naftos eksportą pakeitus importu, iki 2006 m. gruodžio per Būtingės naftos terminalą importuota 2,9 mln. tonų naftos (žr. 6 lentelę). 6 lentelė. Naftos transportavimas Būtingės naftos terminalu 2004 – 2006 metais, tūkst. t Naftos eksportas Naftos importas 2002 m. 6073,8 – 2003 m. 10715,5 – 2004 m. 7242,6 – 2005 m. 6126,9 – 2006 m. 2927,9 2960,5 Šaltinis: AB „Mažeikių nafta“ 2006 metų prospektas – ataskaita ir AB „Mažeikių nafta“ duomenys. Reversinis Būtingės naftos importo – eksporto terminalas buvo projektuotas importuoti iki 6 mln. ir eksportuoti iki 8 mln. tonų naftos per metus (nors bendri terminalo krovos pajėgumai ir liko tie patys – 14 mln. tonų, tačiau 2003 m. buvo sudarytos techninės galimybės šį kiekį naftos perkrauti nepriklausomai nuo to, ar nafta yra importuojama ar transportuojama). Atsižvelgiant į oro sąlygas ir neoptimaliai išnaudojamą krovą, kai nafta kraunama iš mažų tanklaivių, realus Būtingės naftos terminalo importo/eksporto pajėgumas – 8–10 mln. tonų naftos per metus.1 Atsižvelgiant į tai, kad nutrūkus naftos tiekimui į Lietuvą naftotiekiu ir Būtingės terminalo nenaudojant naftos eksportui, visi naftos terminalo importo/eksporto pajėgumai gali būti naudojami naftos importui. Dabartinių realių Būtingės naftos importo pajėgumų (8–10 mln. tonų per metus) užtenka naftos produktų paklausai šalies viduje2 užtikrinti, taip pat naftos produktai eksportuojami į regioninę rinką (Estiją, Latviją, Baltarusiją, Ukrainą, Lenkiją) ir Vakarų Europą, tačiau tai negarantuoja AB „Mažeikių nafta“ veikimo optimaliu, pelningiausiu režimu: 2004 m. „Mažeikių naftoje“ perdirbta 8,7 mln. tonų naftos, 2005 m. – 9,3 mln. tonų, o 2006 m. dėl avarijos ir žalios naftos vamzdynu tiekimo nutraukimo „Mažeikių naftoje“ perdirbtos naftos kiekis sumažėjo iki 8,3 mln. tonų; projektuojama, kad AB „Mažeikių nafta“ naftos perdirbimo pajėgumai 2012 metais turėtų siekti apie 11 mln. tonų per metus3, taigi per metus gali atsirasti naftos deficitas, ypatingai žiemos sezonu. Atsižvelgiant į tai, kad naftos tiekimo atnaujinimo galimybė naftotiekiu „Družba“ yra nedidelė, o Lietuvai būtina didinti „Mažeikių naftoje“ perdirbamos naftos kiekį, būtina užtikrinti, kad be pertrūkių ir pačiu ekonomiškiausiu būdu veiktų visa naftos importo (jūra – kelias iki AB „Mažeikių nafta“) ir naftos produktų eksporto („Mažeikių nafta“ – jūra) grandinė. __________________ 1 Projektines naftos perkrovimo galimybes riboja didelis (didesnis kaip 2,5 metro) Baltijos jūros bangavimas, kuris trunka nuo 30 iki 60 dienų ir neoptimaliai išnaudojamas krovos potencialas naftą kraunant iš mažesnių tanklaivių. 2 2006 m. Lietuvos rinkoje suvartota apie 2,6 mln. tonų naftos produktų – apie 90 proc. jų sudarė produktai, pagaminti AB „Mažeikių nafta“, o likusią dalį- importuoti naftos produktai. 3 Maksimalios AB „Mažeikių nafta“ techninės naftos perdirbimo galimybės – 11 mln. tonų naftos per metus. Nesant produktotiekio nuo Mažeikių iki jūros, naftos produktai šiuo metu iš AB „Mažeikių nafta“ geležinkeliu transportuojami iki Klaipėdos. AB „Klaipėdos nafta“ terminale naftos produktai kraunami į tanklaivius ir eksportuojami į Vakarų Europos rinkas. Tokia naftos produktų transportavimo sistema geležinkeliu yra apie 2,0–2,5 karto brangesnė nei naftos produktų transportavimas vamzdynais. Regioninės rinkos šalyse (Estijoje, Latvijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje, Lenkijoje), į kurias naftos produktų nereikia transportuoti jūra, „Mažeikių nafta“ realizuoja santykinai nedidelę pagamintos produkcijos dalį: 2006 metais šiose rinkose realizuota 30,3 proc. benzino, 30,9 proc. dyzelino, 17,1 proc. reaktyvinio kuro, 0,1 proc. mazuto ir 54,4 proc. suskystintų dujų (žr. 7 lentelę). 7 lentelė. AB „Mažeikių nafta“ naftos produktų rinkos procentinė produkcijos dalis Regioninė rinka* Vakarų Europos rinka Lietuva Kitos šalys Benzinas 2004 m. 30,2 55,5 13,5 0,7 2005 m. 25,9 60,9 12,6 0,5 2006 m. 30,3 57,4 12,1 0,3 Dyzelinas 2004 m. 20,7 56,0 23,1 0 2005 m. 23,0 50,1 26,8 0 2006 m. 30,9 34,4 34,7 0 Reaktyvinis kuras 2004 m. 22,5 70,2 7,3 0 2005 m. 19,4 71,3 9,3 0 2006 m. 17,1 73,6 9,3 0 Mazutas 2004 m. 0,1 86,5 13,4 0 2005 m. 0,4 90,1 9,5 0 2006 m. 0,1 90,1 9,8 0 Suskystintos dujos 2004 m. n.d. 0 n.d. 0 2005 m. 51,5 0 48,5 0 2006 m. 54,4 0 45,6 0,1 __________________ * Estija, Latvija, Baltarusija, Ukraina ir Lenkija. Šaltinis: parengta pagal AB „Mažeikių nafta“ 2006 metų prospektas – ataskaita. Didžiausia AB „Mažeikių nafta“ naftos produktų rinka išlieka Vakarų Europa. Geležinkeliais į Klaipėdą 2006 m. transportuota daugiau kaip 5,5 mln. tonų naftos produktų (žr. 8 lentelę). Taigi tokia naftos transportavimo apimtis leidžia teigti, kad šių naftos produktų transportavimas produktotiekiu būtų ekonomiškai naudingas. Naftos perdirbimo apimtį „Mažeikių naftoje“ padidinus 2–3 mln. tonų per metus, proporcingai padidėtų ir naftos produktų eksporto į Vakarų Europą apimtis, todėl gali būti nepakankamos techninės galimybės transportuoti padidėjusį naftos produktų kiekį geležinkeliu. 8 lentelė. Naftos produktų krova AB „Klaipėdos nafta“ 2006 metais Naftos produkto rūšis tūkst. t Mazutas 2437,5 Benzinas 1185,9 Dyzelinas 966,4 Vakuuminis gazolis 438,0 Reaktyvinis kuras 417,0 Orimulsija 59,9 Dujų kondensatas 2,0 Iš viso 5506,7 Šaltinis: AB „Klaipėdos nafta“ 2006 m. metinis pranešimas. Klaipėda, 2007 m. kovas. AB „Klaipėdos nafta“ terminalo naftos importo ir naftos produktų eksporto pajėgumų suderinamumo su nauju naftotiekiu ir produktotiekiu klausimas turėtų būti sprendžiamas kompleksiškai (žr. padidėjusio naftos importo ir eksportuojamų naftos produktų priklausomybės grandinę). Šiuo metu atsižvelgiant į vėjuotų dienų skaičių ir rūko poveikį tanklaivių aptarnavimui, maksimalus galimas AB „Klaipėdos nafta“ terminalo pajėgumas yra 30 tūkst. t naftos per dieną (8,08 mln. t per metus). Esant trumpalaikiams naftos importo sutrikimams Būtingės naftos terminale, „Klaipėdos nafta“, importuodama 30 tūkst. t naftos per dieną ir ją tiekdama tokio paties pajėgumo naftotiekiu į Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą, galėtų visiškai patenkinti AB „Mažeikių nafta“ poreikius. Jei per AB „Klaipėdos nafta“ terminalą būtų importuojama 8,08 mln. tonų naftos per metus, per šį terminalą taip pat būtų galima eksportuoti iki 5,5 mln. tonų naftos produktų tik tokiu atveju, jei benzinas ir dyzelinas iš AB „Mažeikių nafta“ būtų tiekiami produktotiekiu. Taigi naftos importo didinimo ir naftos produktų per AB „Klaipėdos nafta“ terminalą galimybės turi būti vertinamos kompleksiškai: pastačius naują naftotiekį ir taip AB „Mažeikių nafta“ užtikrinus papildomą naftos kiekį, kartu išaugtų ir naftos produktų eksporto per AB „Klaipėdos nafta“ terminalą poreikis, kurį būtų galima patenkinti tik nutiesus produktotiekį iš AB „Mažeikių nafta“ į AB „Klaipėdos nafta“. Kaimyninių Rytų Europos valstybių naftos transportavimo maršrutų keitimo politika mažina Lietuvos galimybes importuoti pigią naftą ir pakankamą jos kiekį vidaus vartojimui, o naftos produktų paklausa Vakarų Europoje skatina didinti naftos, skirtos perdirbti ir eksportuoti, importą. Alternatyvūs naftos importo projektai sausuma (šiuo metu viena realiausių alternatyvų – naftotiekis Odesa-Brodai-Gdanskas) trumpuoju laikotarpiu nėra perspektyvūs, pavyzdžiui, netgi nutiesus naftotiekį Odesa-Brodai-Gdanskas, siekiant importuoti naftą į Lietuvą dar turėtų būti nutiesta naftotiekio atšaka iki Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos arba ji turėtų būti transportuojama geležinkeliu arba jūra. Taigi, atsižvelgiant į dabartines kaimyninių Rytų Europos šalių geoenergetinės politikos tendencijas, Vidurio Europos energetinę situaciją ir naftos paklausą Vakarų Europoje, Lietuvai būtina didinti žalios naftos importo jūra, jos perdirbimo ir eksporto galimybes. Atsižvelgiant į poreikį importuoti didesnį naftos poreikį ir ekonomizuoti naftos eksportą galima teigti, kad Lietuvai reikalingi papildomas naftotiekis naftai importuoti iš Klaipėdos į AB „Mažeikių nafta“ ir papildomas produktotiekis iš AB „Mažeikių nafta“ į Klaipėdą, kuriuo būtų galima transportuoti benziną, dyzeliną. Naftos importo ir naftos produktų eksporto didinimo poreikį būtina įvertinti ne tik pagal esamas naftos ir jos produktų rinkos tendencijas Vakarų ir Rytų Europoje, bet ir pagal esamus ES, Lietuvos ir Baltijos valstybių energetinės politikos strateginius dokumentus. 1.2. ES ENERGETIKOS POLITIKA NAFTOS SEKTORIAUS ATŽVILGIU ES lygmeniu svarbiausi reguliuojami energetikos sektoriai yra elektros ir dujų sektorius. Naftos sektoriui skiriama mažiau dėmesio, tačiau naftos sektoriuje ypač daug dėmesio skiriama naftos šaltinių ir jos transportavimo maršrutų diversifikavimui. Svarbiausiuose ES energetinės politikos strateginiuose dokumentuose – 2006 metų kovo mėn. Europos Komisijos Žaliojoje knygoje „Europos Sąjungos tausios, konkurencingos ir saugios energetikos strategija“; 2007 metų sausio 10 d. EK paskelbtame dokumentų rinkinyje „Energetika besikeičiančiam pasauliui“ ir 2007 metų kovo 8–9 d. priimtame Europos Vadovų Tarybos veiksmų plane 2007–2009 metams „Europos energetikos politika“ – naftos sektoriaus atveju pirmiausia prioritetas teikiamas naftos tiekimo išorės šaltinių diversifikavimui, o ne naftotiekių jungtims ES viduje. Svarbiausias 2006 metų kovo mėn. Europos Komisijos Žaliosios knygos „Europos Sąjungos tausios, konkurencingos ir saugios energetikos strategija“ akcentas – aplinkos apsaugos, konkurencingumo ir saugaus tiekimo tikslų suderinamumo būtinybė. Naftotiekių ir produktotiekių plėtra atitinka visus tris Žaliosios knygos tikslus ir kartu leidžia juos suderinti išvengiant vidinio tikslų tarpusavio prieštaravimo. Apskritai EK Žalioji knyga vertintina kaip bendra galimų ES energetinės politikos krypčių apžvalga: viena vertus, joje suformuluotos potencialios ES energetinės politikos kryptys jau transformavosi į įpareigojančio pobūdžio strateginius ES energetinės politikos dokumentus, kita vertus, naftos transportavimo infrastruktūros plėtros projektai Žaliojoje knygoje nėra detaliau analizuojami. EK Žaliojoje knygoje tik netiesiogiai pagrindžiamas naftos transportavimo infrastruktūros plėtros poreikis siekiant diversifikuoti naftos tiekimo šaltinius, patenkinti didėjančią naftos produktų paklausą didinti konkurencingumą ir skatinti su aplinkosaugos politikos tikslais suderintos energetinės infrastruktūros plėtrą. Europos Vadovų Tarybos (EVT) veiksmų planą1 sudaro penki skyriai: „Dujų ir elektros energijos vidaus rinka“; „Tiekimo patikimumas“; „Tarptautinė energetikos politika“; „Energijos efektyvumas ir atsinaujinantieji energijos ištekliai“; „Energijos technologijos“. EVT veiksmų plane naftos ir jos produktų sektoriui aktualūs klausimai nors ir netiesiogiai, bet apibrėžiami dviejuose skyriuose („Tiekimo patikimumas“; „Tarptautinė energetikos politika“). __________________ 1 Europos Vadovų Tarybos veiksmų planas 2007–2009 metams „Europos energetikos politika“ yra įpareigojantis ir privalomas dokumentas, priimtas 2007 m. kovo 8–9 d. Europos Vadovų Taryboje. Šiuo metu tai yra konkrečiausias ir svarbiausias ES energetikos politikos dokumentas. 1.2.1. TIEKIMO PATIKIMUMAS Energetikos politikos veiksmų plane Europos Vadovų Taryba pabrėžė poreikį stiprinti tiekimo patikimumą visoje ES bei kiekvienoje valstybėje narėje veiksmingai: a) didinant energijos išteklių ir tiekimo maršrutų įvairovę (ši tiekimo išteklių ir maršrutų įvairovė yra sąlyga didinti konkurencingumą energetikos vidaus rinkoje); b) gerinant duomenų apie naftą skaidrumą ir atliekant ES naftos tiekimo infrastruktūras bei naftos atsargų mechanizmų, papildančių Tarptautinės energetikos agentūros mechanizmą krizės atveju, peržiūrą, ypač dėl prieinamumo krizės atveju; c) atliekant esamo ir potencialaus energijos importo ir susijusių tinklų poveikio kiekvienos valstybės narės tiekimo patikimumui įvertinimą; d) Europos Komisijoje įsteigiant Energijos tiekimo stebėjimo tarnybą. Vertinant EVT Energetikos politikos veiksmų planą, galima išskirti dvi kryptis: 1) akcentuojama būtinybė diversifikuoti energijos tiekimo išteklių maršrutus; 2) prevenciškai siekiama kaupti informaciją apie naftos paklausą, naftos tiekimo infrastruktūrą ir naftos atsargas. Todėl galima teigti, kad naujas naftotiekis atitiktų pirmąją tiekimo patikimumo dimensijos kryptį: naujas naftotiekis leistų Lietuvai naftą importuoti tiek per Būtingės naftos terminalą, tiek per AB „Klaipėdos nafta“ terminalą, be to, taip pat atitinkamai būtų diversifikuojami naftos tiekimo nuo jūros iki Mažeikių maršrutai. Taigi naftos transportavimo kelių šalies viduje diversifikavimas šiuo atveju padidintų naftos tiekimo patikimumą. 1.2.2. TARPTAUTINĖ ENERGETIKOS POLITIKA Europos Vadovų Taryba pabrėžė, kad esminiai dalykai toliau formuojant bendrą ES nuomonę, remiančią tris energetikos politikos tikslus, yra šie: a) derybos dėl susitarimo su Rusija baigus galioti partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimui, visų pirma energetikos klausimais, ir jo įforminimas; b) ES santykių su Vidurio Azija, Kaspijos ir Juodosios jūros regionais stiprinimas siekiant labiau praplėsti išteklių ir tiekimo maršrutų įvairovę; c) Energijos bendrijos sutarties įgyvendinimo užtikrinimas siekiant tolesnio jos plėtojimo ir galimo taikymo Norvegijai, Turkijai, Ukrainai ir Moldovai; d) visapusiškas priemonių pagal Europos kaimynystės politiką panaudojimas. ES tarptautinės energetikos politikos tikslas – užtikrintas energetinių išteklių tiekimas iš esamų tiekėjų ir energetinių išteklių importas iš alternatyvių šaltinių. Lietuvai išplėtus naftos importo galimybes jūra, padidėtų galimybės importuoti naftą iš kitų šaltinių be papildomos naftotiekių infrastruktūros. Atsižvelgiant į tai, kad netgi ES galimybės subsidijuoti naujų vamzdynų tiesimą yra finansiškai ribotos, Rytų Europos valstybės savo aktyvia politika siekia kontroliuoti ne tik savo, bet ir Vidurio Azijos valstybių energetinių išteklių tranzitą. Lietuva, didindama naftos importo jūra apimtis, prisidėtų prie ES energijos išteklių diversifikavimo: Lietuva lanksčia naftos transportavimo infrastruktūra, t. y. jūra, importuotų didesnį naftos kiekį, ją perdirbtų ir, padidinusi naftos produktų eksportą į kitas ES valstybes, taip netiesiogiai diversifikuotų ES naftos produktų tiekėjus. Padidėjus galimybėms importuoti didesnį naftos kiekį jūra, t. y. naftos papildomai importuojant per AB „Klaipėdos nafta“ terminalą ir ją toliau transportuojant naftotiekiu Klaipėda – Mažeikiai (naftotiekis Klaipėda -Mažeikiai -> galimybė importuoti naftą per AB „Klaipėdos nafta“ terminalą -> didesnis naftos tiekimas AB „Mažeikių nafta“ -> padidėjusios naftos produktų eksporto galimybės -> naftos produktų transportavimas produktotiekiu Mažeikiai – Klaipėda), „Mažeikių nafta“ galėtų padidinti naftos produktų eksportą į ES šalių rinkas. Taigi padidinus naftos importo jūra apimtį ir išplėtus naftos transportavimą nuo Klaipėdos iki Mažeikių, būtų padidintas naftos tiekimas į ES šalių rinkas ir taip dar labiau diversifikuojami ES naftos produktų tiekėjai. Įgyvendinant naujo naftotiekio iš Klaipėdos į Mažeikius ir naujo produktotiekio iš Mažeikių į Klaipėdą tiesimo projektus, reikalingos atitinkamos naftotiekių ir produktotiekių saugumo zonos toje teritorijoje, per kurią driektųsi šie vamzdynai. Siekiant kuo mažesnio neigiamo poveikio aplinkai tiesiant naftotiekį ir produktotiekį, būtų galima pasinaudoti esama geležinkelio linijos Skuodas – Kretinga – Klaipėda apsaugos juosta. Ši naftotiekio ir produktotiekio tiesimo alternatyva būtų racionali ne tik aplinkosaugos ir ekonomine prasme, bet taip pat atitiktų esamas transporto ir energetikos sinergijos iniciatyvas ES lygmeniu. 2007 m. kovo 21 d. EK priimtame komunikate „Transeuropiniai tinklai: integruoto požiūrio link“ (angl. Trans-European networks: Towards an integrated approach) teisiškai įtvirtinamos 2006 m. rugpjūčio mėn. parengtos studijos „Transeuropinių tinklų sinergija: potencialių sinergijos įtakos sričių įvertinimas“ (angl. Synergies between Trans-European Networks: Evaluations of potential areas for synergetic impacts) idėjos. Sinergijos iniciatyva ES yra siekiama skatinti kombinuotos infrastruktūros kūrimą kartu derinant transporto, energetikos ir telekomunikacijų tinklų kūrimą. Be šių tinklų sinergijos, EK komunikate akcentuojama pirmenybė mažiausiai aplinkai kenksmingoms ir mažiau energijos suvartojančioms transporto rūšims taip pat pateikiami konkretūs pasiūlymai, kurie leistų suderinti aplinkos apsaugą su infrastruktūros kūrimu. ES lygmeniu aktuali transporto ir energetikos tinklų sinergijos idėja gali būti pritaikoma ir Lietuvoje tiesiant naują naftotiekį ir produktotiekį: šiuo atveju naujas naftotiekis ir produktotiekis galėtų būti tiesiami geležinkelio saugumo zonoje ir taip, persidengiant geležinkelio saugumo zonai ir naftotiekio bei produktotiekio saugumo zonai, bendra saugumo zonos apimtis išsiplėstų santykinai nedaug. Toks projektas leistų sukurti anksčiau įgyvendinto geležinkelio (transportas) ir šiuo metu įgyvendinamų naftotiekio bei produktotiekio plėtros (energetika) projektus. Transporto ir energetikos tinklų sinergija šiuo atveju leistų išsaugoti geležinkelio infrastruktūrą ir sukurti naują transportavimo sistemą vamzdynais, o transporto (geležinkelis) ir energetikos (naftotiekis ir produktotiekis) tinklai tarnautų tam pačiam – naftos importo ir naftos produktų eksporto – tikslui. Dvi skirtingos, viena nuo kitos nepriklausomos ir autonomiškos naftos transportavimo sistemos tuo pačiu maršrutu padidintų Lietuvos energetinį saugumą, nes sutrikus transportavimui naftotiekiu arba produktotiekiu, būtų galima pasinaudoti naftos ar jos produktų transportavimo geležinkeliu galimybe. 1.3. NAFTOS IR JOS PRODUKTŲ TRANSPORTAVIMO INFRASTRUKTŪROS PLĖTROS GALIMYBIŲ ĮVERTINIMAS PAGAL NACIONALINĘ ENERGETIKOS STRATEGIJĄ Nacionalinė energetikos strategija1 yra svarbiausias nacionalinio lygmens dokumentas energetikos sektoriuje, todėl bet kokie naftos transportavimo infrastruktūros plėtros projektai turėtų išplaukti iš šios strategijos nuostatų arba bent šioms nuostatoms neprieštarauti. Nacionalinėje energetikos strategijoje pirmiausia atsižvelgiama į ES lygmens energetikos politiką ir ES lygmens prioritetus, todėl atitinkamai ribotai apžvelgiamas ir naftos sektorius, t. y. naftos sektoriui didžia dalimi skiriama reikšmės tiek, kiek jos yra skiriama ES energetikos politikoje. Kita vertus, Nacionalinėje energetikos strategijoje numatyta kartu su Estija ir Latvija parengti suderintą Baltijos valstybių strategiją ir veiksmų planus, sprendžiant bendrus regionui uždavinius2. Nacionalinėje energetikos strategijoje galima išskirti keletą svarbiausių veiksnių (kriterijų), pagal kuriuos turėtų būti plėtojamas naftos sektorius ir plečiama naftos ir jos produktų transportavimo infrastruktūra. ________________ 1 Nacionalinė energetikos strategija patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. X-1046. 2007 m. sausio 18 d. LR Seimas taip pat priėmė nutarimą Nr. X-1047 „Dėl nacionalinės strategijos įgyvendinimo“, kuriame suformuluoti siūlymai LR vyriausybei parengti atskirų energetikos sektorių studiją, konsultuotis su EK, bendradarbiauti su Baltijos jūros ir kitomis valstybėmis; taip pat LR vyriausybė raginama parengti Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo plano ir programų, skirtų įgyvendinti strategijoje numatytus tikslus, priemonių įgyvendinimo terminus, projektus bei iki 2007 m. gegužės 1 d. pateikti juos Seimui susipažinti ir nuomonei pareikšti. 2007 m. kovo 1 d. buvo sudaryta Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo priežiūros grupė, kuriai pavesta koordinuoti Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo plano 2007–2012 metams parengimą. 2 Nacionalinė energetikos strategija, IX skyrius („Lietuvos interesai ir uždaviniai Baltijos regione“), 14 dalis. 1.3.1. DIDĖJANTI NAFTOS PAKLAUSA 2005 m. Lietuvos pirminės energijos išteklių balanse nafta ir naftos produkta …