LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ N U T A R I M A S DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2004 METŲ VEIKLOS ATASKAITOS PATEIKIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMUI 2005 m. kovo 30 d. Nr. 337 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 43-772; 1998, Nr. 41(1)-1131; 2003, Nr. 10-342) 5 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 metų veiklos ataskaitai ir pateikti ją Lietuvos Respublikos Seimui (pridedama). Ministras Pirmininkas                                                             Algirdas Brazauskas VIDAUS REIKALŲ MINISTRAS                                               GINTARAS FURMANAVIČIUS ______________ Pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. kovo 30 d. nutarimu Nr. 337 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 metų veiklos ataskaita TURINYS MINISTRO PIRMININKO ĮŽANGINIS ŽODIS                                                                   3 I. DARBAS IR SOCIALINĖ APSAUGA                                                                               5 II. ŠVIETIMAS IR MOKSLAS                                                                                              16 III. INFORMACINĖS IR ŽINIŲ VISUOMENĖS PLĖTRA                                               24 IV. Kultūra                                                                                                                        29 V. SVEIKATOS APSAUGA                                                                                                  33 VI. FINANSŲ POLITIKA                                                                                                      38 VII. ŪKIO POLITIKA                                                                                                            44 VIII. TRANSPORTO SISTEMA                                                                                            62 IX. ŽEMĖS ŪKIS IR KAIMO PLĖTRA                                                                               71 X. Aplinkos apsauga ir urbanistinė plėtra                                                  80 XI. TEISĖSAUGA IR TEISĖTVARKA                                                                                87 XII. VALSTYBĖS VALDYMAS                                                                                          91 XIII. KRAŠTO APSAUGA                                                                                                    96 XIV. UŽSIENIO POLITIKA                                                                                                 99 NACIONALINIO SAUGUMO BŪKLĖS IR PLĖTROS 2004 METŲ ATASKAITA     104 MINISTRO PIRMININKO ĮŽANGINIS ŽODIS 2004-ieji Lietuvai buvo gana sėkmingi metai. Lietuva įgyvendino savo pirmaeilius prioritetus – tapo Europos Sąjungos ir NATO nare. 2004 metais Lietuva ir toliau aktyviai dalyvavo daugelyje tarptautinių operacijų ir patvirtino patikimos partnerės, aktyviai prisidedančios prie taikos palaikymo, vardą. Praėjusiais metais buvo atliekami darbai, užtikrinantys sėkmingą Lietuvos integraciją. Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, atsivėrė galimybės pasinaudoti struktūrinių fondų teikiamomis galimybėmis. Lietuvos Respublikos Vyriausybei atskaitingos institucijos pasirengė ir aktyviau įsitraukė į Europos Sąjungos politikos formavimo ir įvairių sričių sprendimų priėmimo procesą. Įdiegusi efektyvų Europos Sąjungos teisės aktų įgyvendinimo kontrolės mechanizmą, Lietuva jau nuo pat pirmųjų narystės dienų tapo viena pareigingiausių Europos Sąjungos valstybių. Toks Lietuvos įvaizdis turėtų būti išlaikytas ir ateityje. Reikia pripažinti, kad ekonomikos augimas 2004 metais nebuvo toks spartus kaip 2003 metais. 2004 metais Lietuvos bendrojo vidaus produkto didėjimas, išankstiniu Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertinimu, siekė 6,7 procento. Nors visuotinai pripažįstama, jog Lietuvoje egzistuoja geros verslo sąlygos, Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi ir toliau ieškoti naujų verslo skatinimo būdų, išlaikyti veržlią ūkio plėtrą, kad per kuo trumpesnį laikotarpį Lietuva priartėtų prie Europos Sąjungos valstybių senbuvių gyvenimo lygio vidurkio. Praėjusiais metais toliau buvo plėtojama socialinė apsauga. Nuolat didinamos pensijos, tęsiama pensijų reforma, kuri ateityje turėtų pagerinti pensininkų būklę. 2004 metais toliau mažėjo nedarbas. Antai vidutinis nedarbo lygis 2003 metais siekė 12,4 procento, o 2004 metų III ketvirtį – jau 10,6 procento ir buvo žemiausias per pastaruosius metus. Gerų rezultatų pasiekta plėtojant informacinę ir žinių visuomenę. Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis, 2004 metais asmeninius kompiuterius turėjo 25 procentai (2003 metais – 20 procentų) namų ūkių. Internetu 2004 metais naudojosi 10,6 procento (2003 metais – 7,7 procento) namų ūkių. 2004 metų pabaigoje judriojo telefono ryšio paslaugomis naudojosi apie 3 mln. abonentų, arba apie 89 procentus šalies gyventojų (2003 metais – 2,1 mln., arba 60,9 procento šalies gyventojų). Daug nuveikta įgyvendinant ir kitus Lietuvos Respublikos Vyriausybės prioritetus. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programos nuostatas reikėjo parengti daug naujų teisės aktų projektų arba pakeisti galiojančius teisės aktus, todėl Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2004 metais labai intensyviai dirbo teisės aktų leidybos srityje. Naudodamasi įstatymų leidybos iniciatyvos teise, Lietuvos Respublikos Vyriausybė parengė ir pateikė Lietuvos Respublikos Seimui 282 įstatymų projektus ir 13 Lietuvos Respublikos Seimo nutarimų projektų, Lietuvos Respublikos Seimo prašymu išnagrinėjo ir pateikė savo išvadas dėl 66 įstatymų projektų. Per metus priimta 1610 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, kuriais daugiausia buvo įgyvendinami Lietuvos Respublikos Seimo priimti įstatymai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavedimu dalis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programos nuostatų buvo įgyvendinta ministerijų ir kitų viešojo administravimo institucijų sprendimais arba vykdant konkrečius projektus. Tai, kaip buvo realizuojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programos nuostatos, atsispindi teikiamoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 metų veiklos ataskaitoje. Šios ataskaitos struktūra iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programos struktūrą – joje Lietuvos Respublikos Vyriausybės veikla 2004 metais apibūdinama pagal programoje aptartas valstybės valdymo sritis. Išsami palyginamoji ekonominės ir socialinės būklės analizė pateikta Ūkio ministerijos parengtoje Lietuvos Respublikos ūkio ekonominės ir socialinės būklės 2004 metais apžvalgoje (ją galima rasti Ūkio ministerijos tinklalapyje http://www. ekm. lt/index. php/lt/Ukioapzvalga). Priėmus Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo pakeitimus, ataskaita apie nacionalinio saugumo būklę ir plėtrą tapo sudedamąja Lietuvos Respublikos Vyriausybės ataskaitos dalimi. Šiuo dokumentu Lietuvos Respublikos Vyriausybė atsiskaito už nacionalinio saugumo tikslų ir priemonių įgyvendinimą vykdant vidaus ir užsienio politiką. 2004 metais Lietuvai nekilo iššūkių, galinčių stipriai paveikti valstybės saugumą ir stabilumą. Daugelis rizikos veiksnių taip pat iš esmės nepakito, o įgyvendinamos priemonės ir toliau mažino tikimybę, kad jie virs grėsmėmis nacionaliniam saugumui. Pagrindiniai veiksniai, lėmę Lietuvos Respublikos Vyriausybės vykdomos politikos kryptis nacionalinio saugumo srityje, buvo narystė NATO ir Europos Sąjungoje, tarptautinės bendruomenės atsakas į terorizmą, tarptautinio pobūdžio grėsmių plitimas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinama nacionalinio saugumo stiprinimo politika išryškėjo įvairiose valstybės veiklos srityse – diplomatinėje, gynybos, ekonominėje, socialinėje, kultūros, aplinkos apsaugos. Ypač daug dėmesio buvo skiriama saugumo aplinkai formuoti, gynybiniams pajėgumams – NATO kolektyvinės saugumo ir gynybos sistemos daliai – plėtoti, vidaus saugumui ir gerovei stiprinti. Ataskaitoje pateikiami pagrindiniai Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos nacionalinio saugumo srityje stiprinimo rezultatai, nurodomi išskirtiniai prioritetai. Atsižvelgdama į pasikeitusią situaciją, 2005 metų vasario mėnesį Lietuvos Respublikos Vyriausybė patikslino savo prioritetus, kuriuose, be kita ko, atsirado naujas prioritetas – siekti, kad Lietuva nuo 2007 metų taptų euro zonos nare. Tai sąlygos tolesnę Lietuvos raidą. Artimiausioje ateityje labai aktualūs išliks ir kiti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinti prioritetai, susiję su verslo, informacinės ir žinių visuomenės, viešosios transporto infrastruktūros plėtra, tinkamų darbo sąlygų užtikrinimu, socialinės atskirties mažinimu, visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos užtikrinimu. Ministras Pirmininkas                                                             Algirdas Brazauskas ______________ I. DARBAS IR SOCIALINĖ APSAUGA Darbo politika 2004 metais buvo įgyvendinta Lietuvos Respublikos užimtumo didinimo 2001–2004 metų programa, turėjusi didelę įtaką padėčiai darbo rinkoje gerinti. Buvo įgyvendintos priemonės, remiančios ekonomikos ir verslo plėtrą, darbo vietų steigimą, investicijų skatinimą, bedarbių integravimą į darbo rinką. 2004 metais toliau mažėjo nedarbas. Antai vidutinis nedarbo lygis 2003 metais siekė 12,4 procento, o 2004 metų III ketvirtį – jau 10,6 procento ir buvo žemiausias per pastaruosius metus. Užimtų gyventojų 2004 metų III ketvirtį, palyginti su tų pačių metų I ketvirčiu, pagausėjo 41,4 tūkstančio; gyventojų užimtumo lygis 2004 metų III ketvirtį siekė 61,8 procento. Kito ir vidutinis metinis bedarbių procentas: 2001 metais jie sudarė 11,1 procento visų darbingo amžiaus gyventojų, o 2004 metais šis santykis sumažėjo iki 6,8 procento. 1 pav. Vidutinio metinio bedarbių procento kitimo dinamika Šaltinis – Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Užfiksuotas spartus užimtųjų gausėjimas statybose: čia 2004 metų III ketvirtį dirbo 8,5 procento užimtųjų – 4 tūkst. darbuotojų daugiau nei 2003 metų III ketvirtį. Nuo 18 iki 16 procentų per metus sumažėjo užimtųjų žemės ūkyje ir miškininkystėje. Paslaugų sektoriuje 2004 metų III ketvirtį dirbo kas antras užimtasis. Aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse dalyvavo beveik 130 tūkst. asmenų, įdarbinta 125,5 tūkst. asmenų, 1,4 tūkst. tarpininkauta, kad jie galėtų imtis veiklos pagal verslo liudijimus. Teritorinėse darbo rinkos mokymo ir konsultavimo tarnybose konsultuota 64,2 tūkst. ieškančių darbo asmenų profesinio tinkamumo, įsidarbinimo galimybių ir asmenybės lavinimo klausimais. Sprendžiant nedarbo mažinimo problemas, skatinant įmones kurti darbo vietas bedarbiams ir kitiems asmenims, kurie susiduria darbo rinkoje su dideliais sunkumais siekdami užimtumo, toliau buvo sėkmingai įgyvendinami vietinių užimtumo iniciatyvų projektai. Iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir Užimtumo fondo lėšų 2004 metais įgyvendinti 73 projektai, sukurtose darbo vietose įdarbinti 596 bedarbiai. Toliau buvo įgyvendinamos priemonės didžiausio nedarbo teritorijose bedarbių socialinėms ir ekonominėms problemoms spręsti. Siekdama sudaryti teisinį pagrindą socialinėms įmonėms atsirasti ir plėstis, rasti naujų galimybių spręsti labiausiai pažeidžiamų darbo rinkoje asmenų nedarbo problemas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė parengė, o Lietuvos Respublikos Seimas 2004 m. birželio 1 d. priėmė Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymą Nr. IX-2251. Įgyvendinant šį įstatymą, socialinės įmonės statusas ir beveik 2 mln. litų valstybės pagalba suteikti 26 įmonėms, kuriose dirba 758 neįgalūs asmenys. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, siekdama pagerinti bedarbių socialinę apsaugą, parengė, o Lietuvos Respublikos Seimas 2004 m. gruodžio 22 d. priėmė Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymą Nr. X-65 ir Lietuvos Respublikos bedarbių rėmimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymą Nr. X-66. Taip pratęsta nedarbo draudimo išmokos mokėjimo trukmė bedarbėms moterims nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu, taip pat bedarbiams, laikinai nedarbingiems dėl ligos arba traumos; sudaryta galimybė bedarbiams mokymosi metu gauti mokymo stipendiją ir jiems priklausančią nedarbo draudimo išmoką, padidinta bedarbio mokymo stipendija. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 24 d. nutarimu Nr. 1656 patvirtinti Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatai, reikalingi Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymui įgyvendinti (šiame įstatyme numatoma, kad nedarbo socialinio draudimo išmokos dydis nuo 2005 m. sausio 1 d. priklausys nuo buvusio darbuotojo darbo užmokesčio dydžio, o išmokos mokėjimo trukmė – nuo bedarbio darbo stažo). Europos Tarybos Užimtumo komitetui ir Europos Komisijai pristatytame užimtumo veiksmų plane pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės politiniai įsipareigojimai ir pagrindinės priemonės užimtumo srityje. Šis planas parengtas atsižvelgiant į Lietuvos sąlygas ir laikantis bendrų Europos Sąjungos valstybėms patvirtintų užimtumo politikos gairių bei Lietuvai skirtų rekomendacijų. Daug nuveikta įgyvendinant lygių galimybių politiką. Į Lietuvos teisę baigtas perkelti Europos Sąjungos acquis moterų ir vyrų lygių galimybių klausimais, įgyvendinta Valstybinė moterų ir vyrų lygių galimybių 2003–2004 metų programa. Ratifikuotas Jungtinių Tautų konvencijos dėl visų formų diskriminacijos moterims panaikinimo fakultatyvinis protokolas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 25 d. nutarimu Nr. 1497 patvirtintas trečiasis pranešimas dėl 1979 m. Jungtinių Tautų konvencijos dėl visų formų diskriminacijos moterims panaikinimo įgyvendinimo Lietuvoje 2000–2004 metais. Toliau buvo plėtojamos priemonės laisvam darbo jėgos judėjimui užtikrinti. Tuo tikslu Lietuvos Respublikos Vyriausybė parengė ir Lietuvos Respublikos Seimas 2004 m. balandžio 29 d. priėmė Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206, kuriuo panaikino įdarbinimo kvotas užsieniečiams. Lietuvos darbo birža, atsižvelgdama į šalies darbo rinkos poreikius, 2004 metais išdavė 844 leidimus trečiųjų šalių piliečiams dirbti iki 2 metų. Nuo 2004 m. gegužės 1 d. Lietuvos Respublikos piliečiai laisvai gali vykti dirbti į Jungtinę Karalystę, Airiją, Švediją, naująsias Europos Sąjungos valstybes nares. Lietuvos darbo birža įsijungė į Europos užimtumo tarnybų (EURES) tinklą, kurio patarėjai 2004 metais suteikė konsultacijas ir informaciją 15531 asmeniui. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija išdavė 62 licencijas privačioms įmonėms teikti įdarbinimo tarpininkavimo paslaugas užsienyje. Jos padėjo įsidarbinti beveik 2 tūkst. Lietuvos Respublikos piliečių ir nuolat Lietuvoje gyvenančių asmenų. Nuo 2004 metų rugpjūčio mėnesio įsigaliojo Lietuvos Respublikos ir Nyderlandų Karalystės sutartis dėl socialinės apsaugos išmokų išmokėjimo užsienyje (ja siekiama sureguliuoti socialinių išmokų skyrimą ir mokėjimą asmenims, kurie iš vienos valstybės persikelia gyventi ar dirbti į kitą valstybę); parengtas Administracinio susitarimo dėl Lietuvos Respublikos ir Kanados sutarties dėl socialinės apsaugos įgyvendinimo projektas ir kiti dokumentai, kurių reikia šiai sutarčiai įgyvendinti; parengtas ir pateiktas Rusijos Federacijai naujos redakcijos Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties dėl bendradarbiavimo pensinio aprūpinimo srityje projektas. Patvirtintas Europos Tarybos reglamento Nr. 1408/71/EEB ir reglamento Nr. 574/72/EEB nuostatų, susijusių su išmokomis šeimai ir išmoka mirties atveju, įgyvendinimo tvarkos aprašas. Nuolat atnaujinama Europos Sąjungos abipusio informavimo apie socialinę apsaugą sistemai MISSOC teikiama informacija. 2004 metais ratifikuotos 3 Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos: 1964 metų konvencija dėl užimtumo politikos, 1981 metų konvencija dėl pareigų šeimai turinčių darbuotojų – vyrų ir moterų – lygių galimybių ir vienodo požiūrio į juos, 1997 metų konvencija dėl privačių įdarbinimo agentūrų. Siekiant reglamentuoti profesijų pripažinimą Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 3 d. nutarimu Nr. 535 patvirtinti Aukštojo mokslo diplomų, diplomų, pažymėjimų ir kitų kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų, išduotų Europos Sąjungoje, Europos Ekonominės Erdvės (EEE) valstybėse ar Šveicarijos konfederacijoje, pripažinimo norint dirbti pagal reglamentuojamą profesiją ar verstis reglamentuojama profesine veikla Lietuvos Respublikoje nuostatai. Patvirtintas Pažymų apie profesinę patirtį išdavimo Europos Sąjungos, Europos Ekonominės Erdvės valstybių ar Šveicarijos konfederacijos piliečiams, išvykstantiems iš Lietuvos verstis reglamentuojama profesija ar profesine veikla, tvarkos aprašas. Kad būtų pasirengta gauti Europos socialinio fondo lėšų ir jas panaudoti žmogiškųjų išteklių plėtrai, parengta Europos socialinio fondo paramos administravimo struktūra, įsteigtos atitinkamos institucijos, sustiprinti administraciniai gebėjimai. Po pirmųjų kvietimų teikti paraiškas pagal finansuojamas iš Europos socialinio fondo Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento priemones „Užimtumo gebėjimų ugdymas“, „Darbo jėgos kompetencijos ir gebėjimo prisitaikyti prie pokyčių ugdymas“, „Socialinės atskirties prevencija ir socialinė integracija“ gautos 169 paraiškos 208,6 mln. litų sumai; pagal finansuojamą iš Europos regioninės plėtros fondo priemonę „Socialinės ir ekonominės infrastruktūros plėtra“ gautos 76 paraiškos 72,1 mln. litų sumai. Pasiekta pažanga įgyvendinant Europos Bendrijų iniciatyvos EQUAL programą: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 17 d. nutarimu Nr. 1458 patvirtintas 2004–2006 metų Europos Bendrijų iniciatyvos EQUAL bendrasis programavimo dokumentas. Pasirašytos paramos skyrimo sutartys su 29 projektų teikėjais 43,3 mln. litų sumai. Priimti nauji ir papildyti galiojantys teisės aktai, būtini Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatoms įgyvendinti: 2004 m. vasario 19 d. priimtas Lietuvos Respublikos Europos darbo tarybų įstatymas Nr. IX-2031 (juo sudarytos sąlygos informuoti ir konsultuoti darbuotojus Europos Sąjungos mastu veikiančiose įmonėse), 2004 m. spalio 26 d. – Lietuvos Respublikos darbo tarybų įstatymas Nr. IX-2500; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 27 d. nutarimu Nr. 78 patvirtinta darbo laiko apskaitos žiniaraščio pavyzdinė forma; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 12 d. nutarimu Nr. 166 patvirtinta Darbo ginčų komisijos posėdžio protokolo forma; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 29 d. nutarimu Nr. 1508 patvirtintas Su ne viso darbo laiko nustatymo tvarka bei trukme susijusių sąlygų aprašas; priimti kiti būtini teisės aktai. Parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl sezoninio darbo projektas (jame numatyta papildyti sezoninių darbų sąrašą), Lietuvos Respublikos garantijų komandiruotiems darbuotojams įstatymo ir Lietuvos Respublikos darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus Europos bendrovėse įstatymo projektai. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2004 m. kovo 24 d. nutarimu Nr. 316 nuo 2004 m. gegužės 1 d. minimalią mėnesinę algą padidino iki 500 litų, o minimalų valandinį atlygį – iki 2,95 lito. Nuo tos pačios dienos bazinė mėnesinė alga padidinta iki 115 litų, dėl to biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo užmokestis padidėjo apie 9,5 procento. Minimalios mėnesinės algos realus dydis 2004 metų gruodžio mėnesį, palyginti su 2003 metų gruodžio mėnesiu, padidėjo 5,2 procento. Šalies ūkio darbuotojų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (neįskaitant individualių įmonių) nuo 1028,5 lito 2000 metų I ketvirtį padidėjo iki 1310,2 lito 2004 metų IV ketvirtį. Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2004 metais vykdė nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų ir nelegalaus darbo prevenciją. 2004 metais atlikta daugiau nei 21 tūkst. įmonių inspektavimų. Nustatyta beveik 53 tūkst. darbuotojų saugos ir sveikatos pažeidimų, 29,4 tūkst. darbo teisės pažeidimų. Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bendradarbiaudama su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos, Valstybine mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos ir Policijos departamentu prie Vidaus reikalų ministerijos ir kartu tikrindama, nustatė 8776 nelegaliai dirbusius asmenis. 2004 metais toliau savo veiklą sėkmingai vykdė Garantinis fondas. Iš šio fondo beveik 10,4 tūkst. darbuotojų iš 490 bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių buvo paskirta 14,9 mln. litų. Vidutinė išmoka vienam darbuotojui sudarė 1343 litus. 2 pav.Šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio (neįskaitant individualių įmonių) kitimo dinamika Šaltinis – Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Siekiant užtikrinti darbuotojams saugias ir sveikas darbo sąlygas, mažinti darbuotojų gamybinį traumatizmą ir sergamumą profesinėmis ligomis, buvo įgyvendinamos teisinės ir organizacinės profesinių pakenkimų mažinimo priemonės: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 patvirtinti Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 487 patvirtinti Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatai; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu Nr. 1072 patvirtintas Įstaigų, teikiančių mokymo ir kitas paslaugas darbuotojų saugos ir sveikatos srityje įmonėms, kompetencijos reikalavimų aprašas. Patvirtinti Statybos saugos ir sveikatos koordinatorių mokymo ir žinių tikrinimo tvarka, Darbo su asbestu nuostatai. Įgyvendinant Europos Sąjungos profesinės sveikatos ir saugos strategiją 2002–2006 metams, parengtas profesinių pakenkimų prevencijos priemonių 2005–2006 metų planas. Sudarant sąlygas, kurios skatintų įmones modernizuoti darbo priemones bei gerinti darbo aplinką, ir įgyvendinant laisvo prekių judėjimo, jų privalomųjų saugos reikalavimų nustatymo ir atitikties šiems reikalavimams įvertinimo politiką, 2004 metais buvo paskelbtos (notifikuotos) 4 įstaigos, turinčios atlikti atitikties įvertinimo procedūras, nustatytas techniniuose reglamentuose „Asmeninės apsaugos priemonės“, „Liftai“ ir „Mašinų sauga“. Socialinis draudimas ir pensijos Gerėjant ekonominei situacijai šalyje, 2004 metais didėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pajamos. Negalutiniais duomenimis, 2004 metais gauta 5 mlrd. 415 mln. litų pajamų (neskaitant 89,5 mln. litų asignavimų iš Rezervinio (stabilizavimo) fondo), tai yra 301 mln. litų daugiau, nei planuota, ir 573 mln. litų daugiau nei 2003 metais. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto priskaičiuotos išlaidos buvo 5 mlrd. 310 mln. litų, tai yra 196 mln. litų didesnės, nei planuota, ir 654 mln. litų didesnės nei 2003 metais. Taigi 2004 metais Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto įplaukos, operatyviais duomenimis, neskaitant 89,5 mln. litų asignavimų iš Rezervinio (stabilizavimo) fondo pensijų reformai, buvo 105 mln. litų didesnės nei priskaičiuotos piniginės išlaidos. Įgyvendinant pensijų sistemos reformą, nuo 2004 m. sausio 1 d. Lietuvoje prasidėjo privalomosios valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies kaupimas privačiuose kaupiamuosiuose pensijų fonduose. Prasidėjus pensijų sistemos reformai, norą dalyvauti naujojoje kaupiamojoje pensijų sistemoje pareiškė 442 tūkst. asmenų, arba apie 37,4 procento privalomuoju socialiniu draudimu apdraustų šalies darbuotojų. Per pensijų kaupimo sutarčių pasirašymo antrąjį etapą, vykusį 2004 metais, buvo pasirašyta dar 114,9 tūkst. sutarčių. Taigi 2005 metais pensijų kaupime dalyvauja jau apie 47 procentus privalomuoju socialiniu draudimu apdraustų šalies darbuotojų. 2004 metais toliau buvo didinamos socialinio draudimo išmokos ir jų gavėjų skaičius. Nuo 2004 m. kovo 1 d. padidintos motinystės (tėvystės) pašalpos apdraustiems asmenims nuo 60 iki 70 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Nuo 2004 m. kovo 1 d. dar kartą buvo padidintos mažesnės nei 325 litų (visų gaunamų pensijų suma mažesnė nei 325 litų) valstybinės socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijos šių pensijų gavėjams, turintiems būtinąjį stažą, nustatant mažesnius stažo iki 1995 m. sausio 1 d. reikalavimus pensijai padidinti. Šių pensijų didinimas palietė maždaug trečdalį visų senatvės ir invalidumo pensijų gavėjų. Nuo 2004 m. kovo 1 d. padidintos našlaičių pensijos nuo 25 iki 30 procentų mirusiajam priklausiusios ar galėjusios priklausyti pensijos, sušvelninti būtinojo stažo reikalavimai viso dydžio invalidumo pensijai gauti, ypač jauniems neįgaliesiems. Dėl to didėjo invalidumo pensijos. Nuo 2004 m. balandžio 1 d. nuo 152 iki 172 litų padidinta valstybinė socialinio draudimo bazinė pensija, o nuo 2004 m. rugsėjo 1 d. vietoj 901 lito pradėtas taikyti 990 litų draudžiamųjų pajamų dydis. Šių rodiklių didinimas palietė visus socialinio draudimo pensijų gavėjus. 2004 metų gruodžio mėnesį, palyginti su 2003 metų gruodžio mėnesiu, realus senatvės pensijos dydis, turint būtinąjį stažą, padidėjo 10,8 procento. Vidutinė valstybinio socialinio draudimo senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, nuo 318,07 lito 2000 metais padidėjo iki 378,53 lito 2004 metais. 3 pav. Vidutinės valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos, turint būtinąjį stažą, kitimo dinamika Šaltinis – Valstybinio socialinio draudimo fondas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Nuo 2004 m. liepos 1 d. pradėtos skirti išankstinės senatvės pensijos priešpensinio amžiaus ilgalaikiams bedarbiams, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus sukakties liko 5 ar mažiau metų, jeigu jie ne mažiau kaip 12 mėnesių iki kreipimosi dėl šios pensijos registruoti bedarbiais ir atitinka kitas sąlygas. Nuo 2005 m. sausio 1 d. būtinosios karinės tarnybos sovietinėje armijoje laikas įskaitomas į darbo stažą skaičiuojant ne tik pagrindinę, bet ir papildomą pensijos dalį; dėl to padidės senatvės ir invalidumo pensijos, paskirtos po 1995 m. sausio 1 d., o Lietuvos kariuomenės privalomosios pradinės karo tarnybos kariai ir asmenys, atliekantys alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, pradėti drausti valstybės lėšomis ne tik pagrindinei, bet ir papildomai pensijos daliai, taip pat draudimui nuo nedarbo. Nuo 2005 m. sausio 1 d. teisę gauti Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio valstybines pensijas įgijo motinos, pagimdžiusios, išauginusios ir gerai išauklėjusios 7 ir daugiau vaikų, jeigu jos yra sukakusios senatvės pensijos amžių arba pripažintos I ar II grupės invalidėmis. Gerinant valstybinio socialinio draudimo sistemos administravimą, 2004 m. lapkričio 4 d. priimtas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. IX-2535, išdėstantis nauja redakcija Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymą. Be to, įgyvendintos šios priemonės: patobulinta Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų struktūra; nustatyti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių veiklos vertinimo kriterijai ir parengti darbo procesų standartai; centralizuota informacinė išmokų taikomoji sistema ir sukurta valdymo informacinė sistema; parengta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir jos įstaigų klientų aptarnavimo strategija, įgyvendintos kitos priemonės. Socialinė parama Nuo 2004 m. balandžio 1 d. pirmą kartą per 10 metų laikotarpį iš esmės padidintos šalpos pensijos, mokamos neįgaliems vaikams ir jauniems neįgaliesiems, iš jų invalidams nuo vaikystės: sunkios negalios vaikams – nuo 172 iki 344 litų, asmenims, pripažintiems I, II ar III grupės invalidais iki 24 metų, iš jų invalidams nuo vaikystės, I ir II grupės invalidams – 0,5 bazinės pensijos; III grupės invalidams – 0,25 bazinės pensijos. Be to, pirmą kartą po 10 metų pertraukos padidintos socialinės pensijos, paskirtos pagal iki 1995 m. sausio 1 d. galiojusius pensijų teisės aktus. Taip pat panaikintos visos iki tol buvusios sąlygos, ribojusios jaunų neįgaliųjų, pripažintų invalidais iki 24 metų (kai kuriais atvejais – iki 26 metų), teisę gauti šalpos pensiją; įteisintos šalpos našlaičių pensijos tiems vaikams našlaičiams, kurie negauna socialinio draudimo našlaičių pensijų dėl to, kad jų mirę tėvai nebuvo įgiję reikiamo stažo. Nuo 2004 m. liepos 1 d. slaugos pašalpos, mokamos visiškos negalios invalidams, padidintos nuo bazinės pensijos iki 1,25 bazinės pensijos dydžio (nuo 2005 m. sausio 1 d. jos padidintos iki 1,5 bazinės pensijos dydžio). 2004 metais buvo toliau plėtojama kompleksinė kovos su skurdu ir socialine atskirtimi veikla: vykdoma Skurdo mažinimo strategijos įgyvendinimo 2002–2004 metų programa, daugiausia dėmesio skiriant aktyvioms skurdo mažinimo priemonėms; parengtas nacionalinis kovos su skurdu ir socialine atskirtimi veiksmų planas, kuriuo siekiama įgyvendinti skurdo mažinimo politikos strategijos tikslus. Siekiant išanalizuoti su gyventojų senėjimu susijusias problemas, numatyti kelius ir būdus, kaip jas spręsti, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 737 patvirtinta Nacionalinė gyventojų senėjimo pasekmių įveikimo strategija. Parengtos Nacionalinės gyventojų senėjimo pasekmių įveikimo strategijos įgyvendinimo 2005–2013 metų priemonės. Kad visi gyventojai, dėl objektyvių priežasčių neturintys pakankamai lėšų gyvenimui ir pagrindinėms komunalinėms paslaugoms apmokėti, gautų socialinę paramą, priimtas Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas. 2004 metais toliau buvo vykdoma socialinių paslaugų teikimo reforma: atliktas įvertinimas, kaip apskričių viršininkų administracijose laikomasi Asmenų nukreipimo į stacionarias socialinės globos įstaigas tvarkos nuostatų; patvirtintas Socialinių paslaugų poreikio asmeniui nustatymo principų ir tvarkos aprašas; parengti nacionalinių socialinės globos paslaugų (dienos globos, ilgalaikės globos) vaikams standartų projektai, ilgalaikės socialinės globos pagyvenusiems asmenims standartų projektas. Socialinių paslaugų kokybė buvo gerinama keliant socialinių darbuotojų kvalifikaciją socialinio darbo metodikos centruose. 2004 metais 11-oje šių centrų kvalifikaciją kėlė 510 socialinių darbuotojų praktikų, dirbančių socialinių paslaugų įstaigose. Vykdant Socialinių paslaugų infrastruktūros plėtros programą, 2004 metais 15-oje savivaldybių įgyvendinta 18 socialinių paslaugų įstaigų plėtros projektų. Įgyvendinus šiuos projektus, socialinės paslaugos pradėtos teikti vidutiniškai 990 klientų per mėnesį, įkurtos 83 naujos darbo vietos. Siekiant reglamentuoti valstybės paramos teikimo užsieniečių, gavusių prieglobstį Lietuvos Respublikoje, integracijai pagrindus ir organizavimą, finansavimo šaltinius, patvirtintas Lietuvos valstybės paramos teikimo užsieniečių, gavusių prieglobstį Lietuvos Respublikoje, integracijai tvarkos aprašas. 2004 metais buvo įgyvendinamos Nacionalinės narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės 2004–2008 metų programos priemonės; čia daugiausia dėmesio buvo skiriama narkomanų psichologinės ir socialinės reabilitacijos projektų rėmimui. Įgyvendinant šiuos projektus, įvairios reabilitacijos paslaugos buvo suteiktos 611 narkomanų. Buvo pradėta įgyvendinti Nuteistųjų ir asmenų, paleistų iš laisvės atėmimo vietų, socialinės adaptacijos 2004–2007 metų programa. Buvo vykdomas nuteistųjų psichologinis ir profesinis konsultavimas ir profesinis mokymas, teikiamos socialinės reabilitacijos ir integracijos į visuomenę paslaugos. Toliau buvo įgyvendinamos Prekybos žmonėmis ir prostitucijos kontrolės bei prevencijos 2002–2004 metų programos priemonės. Per 2004 metus projektų vykdytojai suteikė paslaugas 385 priverstinės prostitucijos aukoms, iš jų 143 moterims su vaikais. Vykdant Savižudybių prevencijos 2003–2005 metų programą, gyventojams buvo teikiamos nemokamos psichologinės pagalbos telefonu konsultacijos. Žmonių su negalia socialinė integracija Siekdami užtikrinti neįgaliųjų lygias teises ir galimybes visuomenėje, Lietuvos Respublikos Vyriausybė parengė ir Lietuvos Respublikos Seimas 2004 m. gegužės 11 d. priėmė Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą Nr. IX-2228, kuriam įsigaliojus nuo 2005 m. liepos 1 d. bus užtikrinama neįgaliųjų apsauga nuo diskriminacijos; numatomos neįgaliųjų socialinės integracijos prielaidos ir sąlygos, keičiamas invalidumo nustatymo modelis: atskiriamas specialiųjų poreikių ir darbingumo lygio nustatymas; asmenims iki 18 metų nustatomas trijų lygių neįgalumas. Rengiantis įstatymo įgyvendinimui, patvirtintos Specialiųjų poreikių nustatymo ir jų tenkinimo sąlygos ir taisyklės, Darbingumo lygio nustatymo pereinamuoju laikotarpiu taisyklės, taip pat Profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio nustatymo kriterijų aprašas, Profesinės reabilitacijos paslaugų teikimo bei finansavimo taisyklės, Neįgaliojo pažymėjimo formos ir išdavimo tvarkos aprašas. Kadangi itin svarbu užtikrinti neįgaliems žmonėms socialinę apsaugą, atkurti jų darbingumą, savarankiškumą ir padėti jiems integruotis į visuomenę, buvo organizuojamas ir tobulinamas neįgaliųjų aprūpinimas techninės pagalbos priemonėmis. Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. A1-114 patvirtinta Neįgaliųjų aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis 2004–2010 metų strategija. Jos pagrindinis tikslas – sukurti bendrą teisinę, ekonominę ir organizacinę sistemą, kuri, racionaliau naudojant Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas, pagerintų žmonių su judėjimo, klausos ir regos sutrikimais aprūpinimą techninės pagalbos priemonėmis ir palengvintų medicininę, socialinę ir profesinę reabilitaciją. Siekiant asmenų, turinčių klausos sutrikimų (kurčiųjų), integracijos į visuomenę ir jų socialinės izoliacijos mažinimo, patvirtinta ir įgyvendinta Valstybinė gestų kalbos vartojimo 2004 metais programa. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 1004 patvirtintas Vienkartinių kompensacijų asmenims, sužalotiems atliekant būtinąją karinę tarnybą sovietinėje armijoje, ir šioje armijoje žuvusiųjų šeimoms išmokėjimo tvarkos aprašas – nuo 2005 m. sausio 1 d. atnaujinamas kompensacijų išmokėjimas asmenims, patyrusiems žalą sovietinėje armijoje. Įgyvendinant Valstybės investicijų 2004 metų programą, įsigytos 2669 techninės pagalbos priemonės neįgaliesiems, iš dalies paremtas 16 socialinių paslaugų infrastruktūros plėtros projektų įgyvendinimas, sukurta Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos informacinė sistema, nupirktos 7 transporto priemonės neįgaliesiems vežti ir kompiuterinė technika žmonių su negalia ugdymui, suremontuotas Raseinių neįgaliųjų darbinio užimtumo centras, įgyta įvairaus ilgalaikio turto. Šeimos, vaikų ir jaunimo rėmimas 2004 m. gegužės 18 d. priimtas Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymas Nr. IX-2237, kuriuo siekiama sureguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su valstybės parama šeimoms, auginančioms vaikus, ir be tėvų globos likusiems vaikams, nustatyti valstybinių išmokų vaikams rūšis, asmenų, turinčių teisę į išmokas, kategorijas, taip pat reglamentuoti šios paramos organizavimą, administravimą ir finansavimą. Nuo 2004 m. liepos 1 d. pradėtos mokėti išmokos vaikams nuo 3 iki 7 metų. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1117 „Dėl paramos vaikams, kompensuojant vaikiškiems vystyklams nustatytą pridėtinės vertės mokestį“ nustatyta, kad nuo 2004 m. gegužės mėnesio vaikiškiems vystyklams pradėjus taikyti 18 procentų pridėtinės vertės mokesčio tarifą skiriama papildoma vienkartinė išmoka vaikams, gimusiems 2003 metų gegužės–2004 metų gruodžio mėnesiais. Siekiant sukurti palankesnes sąlygas gyventojų demografinei elgsenai ir jų gerovei, mažinti depopuliacijos lygį, gerinti šalies sociodemografinę raidą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 1350 patvirtinta Nacionalinė demografinė (gyventojų) politikos strategija, kurioje suformuluoti prioritetinių demografinės (gyventojų) politikos sudedamųjų dalių tikslai ir uždaviniai, vizija, valstybės misija ir įgyvendinimo veiksmai laikotarpiu iki 2015 metų. 2004 metais buvo toliau tobulinama vaiko teisių apsauga. Įgyvendinant Nacionalinę nevyriausybinių organizacijų vaikų dienos centrų 2002–2004 metų programą, įvairios paslaugos vaikų dienos centruose buvo suteiktos 3272 vaikams, buvo dirbama su 1700 socialinės rizikos šeimų. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 1 d. nutarimu Nr. 1525 patvirtinta nauja Nacionalinė vaikų dienos centrų 2005–2007 metų programa. Stiprinant savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybų materialinę bazę – jas aprūpinant kompiuterine ir programine įranga – buvo vykdoma Savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybų veiklos tobulinimo programa. Įgyvendinant šią programą, 2004 metais 30 savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybų aprūpinta automobiliais, 43 – kompiuterine ir programine įranga. Buvo tobulinama šių tarnybų specialistų kvalifikacija. Siekiant sudaryti tinkamas sąlygas tėvų globos netekusiems vaikams socialiai integruotis į visuomenę, ugdyti asmens savarankiško gyvenimo įgūdžius, padėti įsigyti profesiją ir spręsti kitas problemas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 1279 patvirtinta Našlaičių ir tėvų globos netekusių vaikų rėmimo ir integravimo į visuomenę 2005–2008 metų programa. Įgyvendinant programą, prioritetas bus skiriamas vaikų globos namuose užaugusių tėvų globos netekusių asmenų integracijai į visuomenę. Tobulinant duomenų apie vaikų socialinę būklę, sveikatą, švietimą, migraciją bei kitų duomenų kaupimą, apibendrinimą ir tvarkymą ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 695 „Dėl statistinės informacijos apie vaikus rodiklių sąrašo patvirtinimo“, nuo 2005 m. sausio 1 d. pradėta rinkti, kaupti ir sisteminti informacija. Toliau buvo įgyvendinama Nacionalinė programa prieš vaikų komercinį seksualinį išnaudojimą ir seksualinę prievartą. Buvo organizuotas specialistų mokymas teikti trumpalaikes ir ilgalaikes paslaugas vaikams, nukentėjusiems nuo seksualinės prievartos ar komercinio seksualinio išnaudojimo. Kad savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybos gautų visą numatytą valstybės paramą valstybės perduotai savivaldybėms vaiko teisių apsaugos funkcijai vykdyti, nuo 2004 metų lėšos savivaldybėms šiai funkcijai biudžete yra išskirtos atskira eilute. Stiprinant jaunimo politikos įgyvendinimą centriniu ir vietos savivaldos lygmeniu, 2004 metais buvo rengiami Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatymo lydimieji teisės aktai, reglamentuojantys jaunimo politiką įgyvendinančių institucijų funkcijas, jų tarpusavio sąveiką ir kompetenciją. Artimiausio laikotarpio prioritetai 1. Didinti užimtumą, užtikrinti teisingus darbo santykius, tinkamas darbo sąlygas Numatyta tobulinti teisės aktus, reglamentuojančius darbo santykius, darbo sąlygas ir užimtumą; rengti ir įgyvendinti Užimtumo didinimo 2005–2008 metų programą; rengti nacionalinio užimtumo 2005 metų veiksmų planą; stiprinti Lietuvos kompetentingų institucijų gebėjimus įgyvendinti narystės Europos Sąjungoje įsipareigojimus laisvo darbuotojų judėjimo, profesinės kvalifikacijos pripažinimo ir socialinės apsaugos koordinavimo srityje; gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos lėšų ir jas racionaliai panaudoti; įgyvendinti Lietuvos Respublikos darbo kodekso, Lietuvos Respublikos Europos darbo tarybų įstatymo ir Lietuvos Respublikos darbo tarybų įstatymo, kurie ypači svarbūs plėtojant socialinę partnerystę Lietuvoje, nuostatas; remti socialines įmones; įgyvendinti Atitikties įvertinimo infrastruktūros plėtros 2005–2006 metų priemones; stiprinti nelegalaus darbo prevenciją, kontrolę ir kita. 2. Plėtoti socialinio draudimo teikiamas garantijas Numatyta tobulinti socialinio draudimo ir pensijų sistemą; didinti valstybines socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijas; didinti motinystės (tėvystės) pašalpas; toliau įgyvendinti pensijų sistemos reformą; įgyvendinti Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymą, kuriuo bus siekiama suformuoti finansiškai stabilią ir patikimą draudimo nuo nedarbo sistemą, ir kita. 3. Mažinti skurdą ir socialinę atskirtį Numatyta toliau įgyvendinti šalpos išmokų reformą, didinti slaugos pašalpą visiškos negalios invalidams iki 1,5 bazinės pensijos dydžio ir šalpos išmokas nuo 2005 m. liepos 1 d. pradėti mokėti asmenims, pripažintiems neįgaliais, tuo atveju, kai šie asmenys neturi teisės gauti jokios rūšies pensijos ir neturi pajamų, susijusių su darbine veikla; nuo 2005 metų pradžios antrojo laipsnio valstybines pensijas mokėti motinoms, pagimdžiusioms, išauginusioms ir gerai išauklėjusioms 7 ir daugiau vaikų; tobulinti vaikų globos sistemą; įgyvendinti invalidumo nustatymo ir socialinės apsaugos priemonių neįgaliesiems teikimo reformą; tęsti socialinių paslaugų reformą; įgyvendinti Demografinės (gyventojų) politikos strategijos, Nacionalinės gyventojų senėjimo pasekmių įveikimo strategijos, Kovos su smurtu prieš moteris, ypač šeimoje, veiksmų 2005–2008 metams strategijos, Vaiko gerovės valstybės politikos strategijos, Nacionalinės smurto prieš vaikus prevencijos ir pagalbos vaikams 2005–2007 metų programos, Našlaičių ir tėvų globos netekusių vaikų rėmimo ir integravimo į visuomenę 2005–2008 metų programos priemones. Numatyta toliau vykdyti šalies gyventojų socialinio saugumo politikai svarbias programas: Nuteistųjų ir asmenų, paleistų iš laisvės atėmimo vietų, socialinės adaptacijos 2004–2007 metų programą, Valstybinę moterų ir vyrų lygių galimybių programą, nacionalinį kovos su skurdu ir socialine atskirtimi 2004–2006 metų veiksmų planą, Nacionalinę žmonių su negalia socialinės integracijos 2003–2012 metų programą, Nacionalinę vaikų dienos centrų 2005–2007 metų programą, Socialinių paslaugų infrastruktūros plėtros 2004–2006 metų programą ir kitas. II. ŠVIETIMAS IR MOKSLAS Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programos Švietimo ir mokslo skyriaus nuostatas, buvo parengta Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų įgyvendinimo programa ir priemonių planas (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 24 d. nutarimas Nr. 82). Švietimo būklės rodikliams formuoti per 2004 metus atlikti 27 tyrimai (23 nacionaliniai ir 4 tarptautiniai). TIMSS tyrimų rezultatai rodo, kad Lietuvos mokinių rezultatai nuolat gerėja, padaryta didžiausia pažanga iš tyrime dalyvaujančių šalių. Tarptautinėse olimpiadose dalyvavo 140 mokinių, 24 mokiniai pelnė apdovanojimus. Lietuvoje jau dabar lėšų švietimui ir mokslui skiriama didesnė bendrojo vidaus produkto (BVP) dalis, nei vidutiniškai skiria Europos Sąjungos valstybės. Parengta ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1231 patvirtinta Naujos mokytojų darbo apmokėjimo sistemos įgyvendinimo programa. Bendrojo lavinimo mokyklos mokinio krepšelis per 2004 metus padidėjo nuo 1555 iki 1703 litų (skirtumas – 148 litai). Patobulinta Moksleivių krepšelio metodika (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 3 d. nutarimas Nr. 1561), nuo 2004 metų pradėta įgyvendinti nauja profesinio mokymo lėšų skaičiavimo metodika. Šios priemonės leido racionaliau paskirstyti lėšas, tiksliau apskaičiuoti biudžeto lėšų poreikį. 4 pav. 2003 ir 2004 metų mokymo išlaidų palyginimas Sėkmingai įgyvendinama Mokyklų tobulinimo programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. 759. 2004 metais joje dalyvavo per 300 mokyklų, visos savivaldybės ir 6 apskričių viršininkų administracijos; renovuota 17 pagrindinių mokyklų, 2004 metais nupirkti 65 geltonieji autobusai (mokyklos jau naudojasi 227 autobusais), apie 15 tūkst. pagrindinių mokyklų pedagogų tobulino kvalifikaciją; 70 pagrindinių mokyklų nupirkta mokymo priemonių už 1976186,03 lito ir intraneto programinė įranga už 118000 litų; parengta 270 pagrindinių ir 149 vidurinės mokyklos (8555 pedagogai) vidaus auditui atlikti; parengta 40 išorės auditorių ir 12 audito vadovų. Mokyklų tinklo pertvarkos metodinės rekomendacijos, sutaupytų lėšų optimizuojant mokyklų tinklą reinvestavimo į švietimo sistemą bendrieji rodikliai, savivaldybių mokyklų tinklo pertvarkos komandų mokymas padės joms parengti mokyklų tinklo pertvarkos bendruosius planus ir sėkmingai organizuoti darbą. Visuotinio priešmokyklinio ugdymo programos įgyvendinimas Sudarant lygias mokymosi starto galimybes ir tenkinant gyventojų poreikius, sėkmingai įgyvendinama Priešmokyklinio ugdymo programa: priešmokyklinio ugdymo grupėse ugdomų vaikų per 2004 metus pagausėjo iki 70 procentų, įsteigta 250 naujų grupių; sutelktas dėmesys priešmokyklinio ugdymo pedagogų kvalifikacijai tobulinti – ją patobulino 1008 pedagogai. Pagalba mokiniui ir šeimai teikiama laikantis Švietimo pagalbos nelankančiam ugdymo įstaigos 5–6 metų vaikui teikimo tvarkos, patvirtintos švietimo ir mokslo ministro 2003 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. ISAK-1809; savivaldybėse pagalba teikiama lanksčiai, atsižvelgiant į jos poreikį. Geros kokybės pagrindinis išsilavinimas visiems Kad mokymasis būtų prieinamas visiems, kad mokytųsi visi mokyklinio amžiaus vaikai, per pastaruosius metus sutelktos pastangos teikti įvairaus lygio pagalbą mokiniui, tėvams ir pedagogams. Kompleksiškai sprendžiamos paauglių mokymosi, socializacijos, vaikų globos, apskaitos ir kitos problemos. Užtikrinant socialinių (pedagoginių psichologinių ir kitų) paslaugų prieinamumą vaikams, tėvams ir pedagogams, įgyvendinama Švietimo pagalbos nelankančiam ugdymo įstaigos 5–6 metų vaikui teikimo tvarka; parengta ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 6 d. nutarimu Nr. 5 patvirtinta Sveikatos priežiūros mokyklose finansavimo tvarka; parengta 14 dokumentų, reglamentuojančių specialųjį ugdymą, pagalbą mokiniui ir pedagogui. Lėšų vadovėliams įsigyti 2004 metais, palyginti su 2001 metais, skirta dvigubai daugiau. Vykdyti projektai tobulinant pedagogų, teikiančių pagalbą, kvalifikaciją; nuo 2004 metų Lietuva tapo tikrąja Europos specialiojo ugdymo plėtros agentūros nare. Mokinių socialines problemas sprendė, narkomanijos ir kitokią pirminę prevenciją vykdė, mokyklos nelankymo problemas tyrė apie 900 bendrojo lavinimo mokyklose dirbančių socialinių pedagogų. Kad socialiniai pedagogai būtų prieinami kiekvienam mokiniui, nuo 2004 metų jų etatai finansuojami iš mokinio krepšelio lėšų. Siekiant priartinti specialiosios pedagoginės, specialiosios ir psichologinės pagalbos teikimą, savivaldybėse intensyviai buvo steigiamos pedagoginės psichologinės tarnybos – 2004 metais įsteigta net 26. Sprendžiant tautinių mažumų piliečių integracijos į Lietuvos visuomenę klausimus, sudarant sąlygas išsaugoti jų kultūros tapatumą, parengti 3 dokumentai, reglamentuojantys valstybinės kalbos mokymą, ir 7 mokymo priemonių komplektai; visuomenei pristatytas romų kalbos vadovėlis „Romane bukvi“, mokytojams organizuotas vadovėlio panaudojimo seminaras. Orientuojant privalomąjį ugdymo turinį į individualizuotą bendrųjų gebėjimų ugdymą, parengti šie dokumentai ir projektai: projektas „Mokymosi krypčių pasirinkimo galimybių didinimas 14–19 metų mokiniams struktūrinių fondų paramai gauti“; Integruojamųjų programų (Mokymasis mokytis, komunikavimas, pilietiškumas, verslumas, kultūrinė kompetencija, sveika gyvensena ir saugi aplinka) gairės; Mokinių pažangos ir pasiekimo ugdymo procese samprata, programa ir jos įgyvendinimo priemonių planas, veiksmų planas Bendrojo ugdymo turinio formavimo, vertinimo, atnaujinimo bei diegimo strategijai ir priemonių planui parengti; Užsienio kalbų mokymo strategija. Švietimo ir mokslo ministerija nuolat rūpinasi, kad būtų reguliuojamas mokymosi krūvis: atliktas tyrimas „Mokinių krūviai bendrojo lavinimo mokyklose“, parengtos rekomendacijos dėl mokymosi krūvio reguliavimo. Apskričių valstybinės švietimo priežiūros tarnybos organizuotas tikrinimas parodė, kad daugelyje mokyklų pastebimi teigiami pokyčiai, mokyklų bendruomenių pastangomis vykdomos priemonės mokymosi krūviui reguliuoti. Vaikų ir jaunimo socializacijos programos įgyvendinimas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 23 d. nutarimu Nr. 209 patvirtinta ir įgyvendinama Vaikų ir jaunimo socializacijos programa. Sudaryta jos veiklos koordinavimo nacionalinė taryba. Įvairiose socializacijos programose 2004 metais dalyvavo 348000 vaikų: Vaikų vasaros poilsio programoje – per 86000, Vaikų ir paauglių nusikalstamumo prevencijos programoje – per 112000, kryptingo užimtumo ir narkomanijos prevencijos programose – 150000 vaikų. Vykdyta 214 kryptingo užimtumo ir narkomanijos prevencijos projektų. Kiekvienoje savivaldybėje buvo sudarytos sąlygos vaikų kryptingai saviraiškai, turiningam poilsiui ir nusikalstamumo prevencijai. 2004 metais veikė 282 neformaliojo vaikų švietimo įstaigos. Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimas Lietuvoje suaugusiųjų mokymosi lygis pastaraisiais metais nuosekliai kyla, tačiau, palyginti su kitomis Europos šalimis, yra žemas. Siekiant pagerinti mokymosi visą gyvenimą rodiklius, parengta ir bendru švietimo ir mokslo ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. ISAK-433/A1-83 patvirtinta Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategija. Pradėtas vykdyti jos įgyvendinimo veiksmų planas, parengti 2 projektai Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramai gauti. Suaktyvėjo tarptautinis bendradarbiavimas su Europos suaugusiųjų švietimo asociacija (EAEA). Atlikti tyrimai atskleidė suaugusiųjų mokymosi mastą, jo motyvus, besimokantiesiems kylančius sunkumus. Tyrimai parodė, kad Lietuva atsilikusi šioje srityje. Remiantis tyrimų išvadomis ir identifikuotomis probleminėmis sritimis, 2005 metais planuojama didinti investicijas į mokymosi visą gyvenimą sistemos plėtrą. Įgyvendintas Formaliojo suaugusiųjų švietimo institucijų darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo projektas, Pedagogų profesinės raidos centre įsteigtas Suaugusiųjų švietimo skyrius, Lietuvos neakivaizdinio švietimo centras pertvarkytas į Lietuvos suaugusiųjų švietimo ir informavimo centrą. Šie struktūriniai pokyčiai sudaro galimybes įgyvendinti Mokymosi visą gyvenimą strategijos priemones (tam reikia geriau panaudoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą), plačiau informuoti visuomenę apie mokymosi visą gyvenimą galimybes, užtikrinti, kad geriau veiktų 2004 metais pertvarkyta valstybinės kalbos ir Konstitucijos pagrindų egzaminų laikymo sistema, kuri sudaro daugiau galimybių suaugusiesiems sėkmingai integruotis į socialinį ir ekonominį visuomenės gyvenimą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. 670 patvirtinta Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo naujos redakcijos koncepcija. Priėmus reikiamus teisės aktus, dabar veikia 8 pertvarkytos profesinio mokymo įstaigos, kurioms suteiktas viešųjų įstaigų statusas. Jų darbe steigėjo teisėmis lygiaverčiai su Švietimo ir mokslo ministerija galės dalyvauti apskričių viršininkų administracijos, savivaldybės, darbdaviams atstovaujančios organizacijos, kiti socialiniai partneriai, mokslo įstaigos, įmonės. Optimizuojant profesinio mokymo įstaigų ir aukštesniųjų mokyklų tinklą, 2004 metais įkurti 3 profesinio mokymo centrai. Formalusis, neformalusis švietimas, profesinis rengimas derinamas su darbo rinkos poreikiais, parengta 50 profesinio rengimo standartų. Valstybinės distancinio švietimo plėtros programos įgyvendinimas Įgyvendinant Valstybinę distancinio švietimo plėtros programą, kuriai buvo pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 14 d. posėdyje (protokolo Nr. 38, 10 klausimas), parengtas projektas Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramai gauti. Kuriant Mokslo ir studijų informacinę sistemą, paremti 22 nuotolinio mokymosi kursų rengimo projektai, atrinkti konkurso būdu; atnaujinta nuotolinio kurso (edukologinė ir technologinė dalis) medžiaga. Nuosekliai vykdant Lietuvos nuotolinio mokymo tinklo plėtrą, 2004 metais nupirkta įranga, įsteigtos 2 naujos nuotolinio mokymo mažosios studijos ir 2 naujos nuotolinio mokymo klasės, atnaujinta įranga 2 jau veikiančiuose nuotolinio mokymo centruose. Pedagogų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo pertvarka Švietimo ir mokslo ministro 2004 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. ISAK-Nr. 1441 patvirtinta Pedagogų rengimo koncepcija, dedanti pagrindus kompleksiniam pedagogų rengimui, orientuotam į šiuolaikinę, mokytojui būtiną kompetenciją, Lietuvos ir Europos Sąjungos darbo rinkos ir švietimo sistemos poreikius. Pasirengiant vykdyti pedagogų rengimo pertvarką, parengti ir patvirtinti 3 nacionaliniai Europos Sąjungos struktūrinių fondų projektai („Švietimo centrų infrastruktūros plėtra“, „Mokytojų kvalifikacijos tobulinimo pertvarka“ ir „Pedagogų rengimo tobulinimas“), organizuota konferencija „Globalios ir europinės švietimo bei socialinės politikos tendencijos“. Buvo vykdomi 8 pedagogų kvalifikacijos tobulinimo projektai, 2004 metais kvalifikaciją patobulino 27930 mokytojų, paramą persikvalifikuoti gavo 644 pedagogai, parengti 8 dokumentų projektai, reglamentuojantys pedagogų kvalifikacijos tobulinimą, kokybės užtikrinimą ir mokytojų kompetencijos vertinimą. Aukštojo mokslo prieinamumas, mokslo ir studijų sistemos plėtra 2004 metais buvo tęsiama pagrindinių studijų finansavimo reforma, sudariusi palankesnes sąlygas siekti aukštojo mokslo vaikinams ir merginoms iš mažesnes pajamas turinčių šeimų, taip pat I grupės neįgaliesiems (jų priėmimui kasmet nustatoma atskira studijų vietų kvota). Įvedus naująją studijų finansavimo tvarką, pagausėjo studijuojančiųjų pagrindinėse studijose. 2004–2005 mokslo metų pradžioje universitetuose ir kolegijose visose studijų pakopose studijavo apie 178 tūkstančius studentų. Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis, apie 70 procentų vidurinį išsilavinimą įgijusio jaunimo tais pačiais metais tęsia mokslą aukštosiose mokyklose, iš jų apie 50 procentų – universitetuose. Studentų paskoloms teikti skirta 18 mln. litų (2003 metais – 17,78 mln. litų). Paskolos teikiamos mažiausiai socialiai apsaugotiems ir turintiems geresnį pažymių vidurkį studentams. 2004 metais jas gavo apie 1,5 tūkst. studentų daugiau negu 2003 metais. Geriausiai besimokantys ir socialiai remtini dieninės studijų formos valstybinių aukštųjų mokyklų studentai gavo stipendijas. Siekiant užtikrinti gerą studijų kokybę, ypač daug dėmesio skiriama studijų programų sandarai ir turiniui reglamentuoti, jų išoriniam vertinimui ir akreditavimui (2004 metais atliktas išorinis nuoseklusis 91 studijų programos vertinimas, iš jų 29 studijų programos buvo vertinamos užsienio ekspertų, 50 studijų programų akredituota, Studijų ir mokymo programų registre įregistruotos 32 naujos studijų programos. Švietimo ir mokslo ministro 2004 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. ISAK-315 patvirtintas Kolegijų, įsteigtų reorganizuojant aukštesniąsias mokyklas, veiklos kokybės vertinimo tvarkos aprašas, kuriuo vadovaujantis vertinama kolegijų, veikiančių pagal laikinąjį statutą, veikla. Siekiant racionaliai planuoti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas, skirtas aukštos kvalifikacijos specialistams rengti, 2004 metais Švietimo ir mokslo ministerijos iniciatyva atliktas tyrimas „Universitetų 2003 m. absolventų konkurencingumas darbo rinkoje darbo jėgos pasiūlos ir paklausos kontekste (darbdavių ir jų įmonėse įdarbintų absolventų apklausos duomenimis)“. Renovuota 14 universitetų, 4 mokslo įstaigų pastatai. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai mokslo ir studijų institucijoms skiriami pagal Valstybės biudžeto lėšų poreikio nustatymo ir jų skyrimo mokslo ir studijų institucijoms metodiką, kurioje lėšų, skiriamų institucijoms, sumas lemia valstybės finansuojamų studijų vietų skaičius ir institucijos mokslinės veiklos rezultatai. 2004 metais mokslo ir studijų sistemos finansavimas Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis sudarė 511,085 mln. litų, iš kurių 215,361 mln. litų buvo skirta studijoms, o 111,822 mln. litų – mokslui ir menui finansuoti. Lietuvos valstybiniam mokslo ir studijų fondui 2004 metais iš viso skirta 36,5 mln. litų, iš kurių 18,5 mln. litų sudarė konkursinis mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektų finansavimas, įskaitant ir projektų, skirtų aukštųjų technologijų ir prioritetinių mokslo krypčių plėtrai, finansavimą. 2004 metais mokslo ir studijų institucijos parengė 15 valstybinės svarbos projektų Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramai gauti už 48,9 mln. litų. Iki 2005 metų pradžios Lietuvos mokslo ir studijų institucijos su Europos Komisija dėl šeštosios bendrosios mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos programos projektų vykdymo jau yra pasirašiusios beveik 100 sutarčių, kurių vertė siekia apie 7,4 mln. eurų. Mokslo ir studijų institucijos skatinamos ir toliau aktyviai dalyvauti šioje Europos Sąjungos programoje, kad gautų papildomų lėšų moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai. Nuolat plečiamas tarptautinis bendradarbiavimas mokslo ir studijų srityse: remiama Tarptautinių mokslo ir technologijų plėtros programų agentūros veikla, aukštųjų mokyklų dalyvavimas Europos Sąjungos aukštojo mokslo ir mokslo programose. Skirta 745000 litų (151 valstybinė stipendija) studijoms, mokslinėms stažuotėms užsienyje ir užsieniečių studijoms Lietuvoje, mokslinėms stažuotėms pagal tarptautines sutartis ir susitarimus; 69785,08 lito paremtas programos „Lituanistika pasaulio universitetuose“ įgyvendinimas. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, paskirti 29 Lietuvos atstovai ir ekspertai, dalyvaujantys Europos Sąjungos teisės aktų projektų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros srities svarstymo ir priėmimo procedūrose, rengiantys šios srities Lietuvos pozicijų, pristatomų Europos Sąjungos institucijose, projektus ir dalyvaujantys Europos Tarybos, Europos Komisijos ir kitų institucijų veikloje. Mokslo ir studijų sistema naudojasi tarptautinėmis mokslinės literatūros duomenų bazėmis EBSCO Publishing, ProQues, Science Direct, ISI. Nuo 2003 metų II pusmečio vienodai – 20 procentų – padidintas visų kategorijų universitetų dėstytojų ir tyrėjų vidutinis darbo užmokestis. 2004 metais šiam tikslui universitetams skirta 32 mln. litų, mokslo institutams – 8 mln. litų. Institucijoms suteikta galimybė didinti atlyginimus produktyviausiai dirbantiems dėstytojams ir tyrėjams – geriausiai dirbančių profesorių mėnesio atlyginimą padidinti iki 3119 litų, docentų – iki 2449 litų, lektorių – iki 1698 litų, asistentų – iki 1155 litų; 35 mokslininkams skirtos valstybės stipendijos (435 tūkst. litų), išmokėta 12 Lietuvos mokslo premijų, paskirtos 6 vardinės Respublikos Prezidento stipendijos. Informacijos ir komunikacijos technologijos diegimo švietimo sistemoje programos įgyvendinimas Įgyvendinant Informacijos ir komunikacijos technologijos diegimo švietimo sistemoje programą, patvirtintą švietimo ir mokslo ministro 2002 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 315, geriau apsirūpinama kompiuteriais, jie geriau panaudojami ugdymo procese. 5 pav. Moksleivių skaičiaus, tenkančio 1 kompiuteriui, dinamika Organizuota kompiuterinio raštingumo įskaita. Ją išlaikė 9973 abiturientai iš 577 mokyklų. 4535 mokytojams organizuoti mokymosi naudotis informacinėmis technologijomis seminarai, parengtos rekomendacijos, kaip informacines ir komunikacines technologijas (IKT) integruoti į bendrąsias programas ir išsilavinimo standartus; atnaujinta informacinių technologijų dalyko programa. Plėtojant LITNET tinklą, gerinama jau prijungtų prie LITNET institucijų ryšio kokybė (daugiausia naudojant optinį ryšį), užtikrinamas ryšio saugumas, prie LITNET jungiamos vidurinės mokyklos (prijungta per 650 švietimo įstaigų). Parengtas projektas „Kaimo vietovių plačiajuostis informacinių technologijų tinklas (RAIN)“. Šis projektas leis suteikti plačiajuostį ryšį visoms mokykloms kaimo vietovėse. Plėtojamas Lietuvos akademinių bibliotekų tinklas – į jį jungiamos naujos bibliotekos ir kuriama bibliotekų informacinė sistema; automatizuojamos ir prade …