(1)-1131; 2003, Nr. 10-342) 5 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 metų veiklos ataskaitai ir pateikti ją Lietuvos Respublikos Seimui (pridedama). Ministras Pirmininkas Algirdas Brazauskas VIDAUS REIKALŲ MINISTRAS GINTARAS FURMANAVIČIUS ______________ Pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. kovo 30 d. nutarimu Nr. 337 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 metų veiklos ataskaita TURINYS MINISTRO PIRMININKO ĮŽANGINIS ŽODIS 3 I. DARBAS IR SOCIALINĖ APSAUGA 5 II. ŠVIETIMAS IR MOKSLAS 16 III. INFORMACINĖS IR ŽINIŲ VISUOMENĖS PLĖTRA 24 IV. Kultūra 29 V. SVEIKATOS APSAUGA 33 VI. FINANSŲ POLITIKA 38 VII. ŪKIO POLITIKA 44 VIII. TRANSPORTO SISTEMA 62 IX. ŽEMĖS ŪKIS IR KAIMO PLĖTRA 71 X. Aplinkos apsauga ir urbanistinė plėtra 80 XI. TEISĖSAUGA IR TEISĖTVARKA 87 XII. VALSTYBĖS VALDYMAS 91 XIII. KRAŠTO APSAUGA 96 XIV. UŽSIENIO POLITIKA 99 NACIONALINIO SAUGUMO BŪKLĖS IR PLĖTROS 2004 METŲ ATASKAITA 104 MINISTRO PIRMININKO ĮŽANGINIS ŽODIS 2004-ieji Lietuvai buvo gana sėkmingi metai. Lietuva įgyvendino savo pirmaeilius prioritetus – tapo Europos Sąjungos ir NATO nare. 2004 metais Lietuva ir toliau aktyviai dalyvavo daugelyje tarptautinių operacijų ir patvirtino patikimos partnerės, aktyviai prisidedančios prie taikos palaikymo, vardą. Praėjusiais metais buvo atliekami darbai, užtikrinantys sėkmingą Lietuvos integraciją. Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, atsivėrė galimybės pasinaudoti struktūrinių fondų teikiamomis galimybėmis. Lietuvos Respublikos Vyriausybei atskaitingos institucijos pasirengė ir aktyviau įsitraukė į Europos Sąjungos politikos formavimo ir įvairių sričių sprendimų priėmimo procesą. Įdiegusi efektyvų Europos Sąjungos teisės aktų įgyvendinimo kontrolės mechanizmą, Lietuva jau nuo pat pirmųjų narystės dienų tapo viena pareigingiausių Europos Sąjungos valstybių. Toks Lietuvos įvaizdis turėtų būti išlaikytas ir ateityje. Reikia pripažinti, kad ekonomikos augimas 2004 metais nebuvo toks spartus kaip 2003 metais. 2004 metais Lietuvos bendrojo vidaus produkto didėjimas, išankstiniu Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertinimu, siekė 6,7 procento. Nors visuotinai pripažįstama, jog Lietuvoje egzistuoja geros verslo sąlygos, Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi ir toliau ieškoti naujų verslo skatinimo būdų, išlaikyti veržlią ūkio plėtrą, kad per kuo trumpesnį laikotarpį Lietuva priartėtų prie Europos Sąjungos valstybių senbuvių gyvenimo lygio vidurkio. Praėjusiais metais toliau buvo plėtojama socialinė apsauga. Nuolat didinamos pensijos, tęsiama pensijų reforma, kuri ateityje turėtų pagerinti pensininkų būklę. 2004 metais toliau mažėjo nedarbas. Antai vidutinis nedarbo lygis 2003 metais siekė 12,4 procento, o 2004 metų III ketvirtį – jau 10,6 procento ir buvo žemiausias per pastaruosius metus. Gerų rezultatų pasiekta plėtojant informacinę ir žinių visuomenę. Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis, 2004 metais asmeninius kompiuterius turėjo 25 procentai (2003 metais – 20 procentų) namų ūkių. Internetu 2004 metais naudojosi 10,6 procento (2003 metais – 7,7 procento) namų ūkių. 2004 metų pabaigoje judriojo telefono ryšio paslaugomis naudojosi apie 3 mln. abonentų, arba apie 89 procentus šalies gyventojų (2003 metais – 2,1 mln., arba 60,9 procento šalies gyventojų). Daug nuveikta įgyvendinant ir kitus Lietuvos Respublikos Vyriausybės prioritetus. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programos nuostatas reikėjo parengti daug naujų teisės aktų projektų arba pakeisti galiojančius teisės aktus, todėl Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2004 metais labai intensyviai dirbo teisės aktų leidybos srityje. Naudodamasi įstatymų leidybos iniciatyvos teise, Lietuvos Respublikos Vyriausybė parengė ir pateikė Lietuvos Respublikos Seimui 282 įstatymų projektus ir 13 Lietuvos Respublikos Seimo nutarimų projektų, Lietuvos Respublikos Seimo prašymu išnagrinėjo ir pateikė savo išvadas dėl 66 įstatymų projektų. Per metus priimta 1610 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, kuriais daugiausia buvo įgyvendinami Lietuvos Respublikos Seimo priimti įstatymai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavedimu dalis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programos nuostatų buvo įgyvendinta ministerijų ir kitų viešojo administravimo institucijų sprendimais arba vykdant konkrečius projektus. Tai, kaip buvo realizuojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programos nuostatos, atsispindi teikiamoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 metų veiklos ataskaitoje. Šios ataskaitos struktūra iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programos struktūrą – joje Lietuvos Respublikos Vyriausybės veikla 2004 metais apibūdinama pagal programoje aptartas valstybės valdymo sritis. Išsami palyginamoji ekonominės ir socialinės būklės analizė pateikta Ūkio ministerijos parengtoje Lietuvos Respublikos ūkio ekonominės ir socialinės būklės 2004 metais apžvalgoje (ją galima rasti Ūkio ministerijos tinklalapyje http://www. ekm. lt/index. php/lt/Ukioapzvalga). Priėmus Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo pakeitimus, ataskaita apie nacionalinio saugumo būklę ir plėtrą tapo sudedamąja Lietuvos Respublikos Vyriausybės ataskaitos dalimi. Šiuo dokumentu Lietuvos Respublikos Vyriausybė atsiskaito už nacionalinio saugumo tikslų ir priemonių įgyvendinimą vykdant vidaus ir užsienio politiką. 2004 metais Lietuvai nekilo iššūkių, galinčių stipriai paveikti valstybės saugumą ir stabilumą. Daugelis rizikos veiksnių taip pat iš esmės nepakito, o įgyvendinamos priemonės ir toliau mažino tikimybę, kad jie virs grėsmėmis nacionaliniam saugumui. Pagrindiniai veiksniai, lėmę Lietuvos Respublikos Vyriausybės vykdomos politikos kryptis nacionalinio saugumo srityje, buvo narystė NATO ir Europos Sąjungoje, tarptautinės bendruomenės atsakas į terorizmą, tarptautinio pobūdžio grėsmių plitimas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinama nacionalinio saugumo stiprinimo politika išryškėjo įvairiose valstybės veiklos srityse – diplomatinėje, gynybos, ekonominėje, socialinėje, kultūros, aplinkos apsaugos. Ypač daug dėmesio buvo skiriama saugumo aplinkai formuoti, gynybiniams pajėgumams – NATO kolektyvinės saugumo ir gynybos sistemos daliai – plėtoti, vidaus saugumui ir gerovei stiprinti. Ataskaitoje pateikiami pagrindiniai Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos nacionalinio saugumo srityje stiprinimo rezultatai, nurodomi išskirtiniai prioritetai. Atsižvelgdama į pasikeitusią situaciją, 2005 metų vasario mėnesį Lietuvos Respublikos Vyriausybė patikslino savo prioritetus, kuriuose, be kita ko, atsirado naujas prioritetas – siekti, kad Lietuva nuo 2007 metų taptų euro zonos nare. Tai sąlygos tolesnę Lietuvos raidą. Artimiausioje ateityje labai aktualūs išliks ir kiti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinti prioritetai, susiję su verslo, informacinės ir žinių visuomenės, viešosios transporto infrastruktūros plėtra, tinkamų darbo sąlygų užtikrinimu, socialinės atskirties mažinimu, visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos užtikrinimu. Ministras Pirmininkas Algirdas Brazauskas ______________ I. DARBAS IR SOCIALINĖ APSAUGA Darbo politika 2004 metais buvo įgyvendinta Lietuvos Respublikos užimtumo didinimo 2001–2004 metų programa, turėjusi didelę įtaką padėčiai darbo rinkoje gerinti. Buvo įgyvendintos priemonės, remiančios ekonomikos ir verslo plėtrą, darbo vietų steigimą, investicijų skatinimą, bedarbių integravimą į darbo rinką. 2004 metais toliau mažėjo nedarbas. Antai vidutinis nedarbo lygis 2003 metais siekė 12,4 procento, o 2004 metų III ketvirtį – jau 10,6 procento ir buvo žemiausias per pastaruosius metus. Užimtų gyventojų 2004 metų III ketvirtį, palyginti su tų pačių metų I ketvirčiu, pagausėjo 41,4 tūkstančio; gyventojų užimtumo lygis 2004 metų III ketvirtį siekė 61,8 procento. Kito ir vidutinis metinis bedarbių procentas: 2001 metais jie sudarė 11,1 procento visų darbingo amžiaus gyventojų, o 2004 metais šis santykis sumažėjo iki 6,8 procento. 1 pav. Vidutinio metinio bedarbių procento kitimo dinamika Šaltinis – Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Užfiksuotas spartus užimtųjų gausėjimas statybose: čia 2004 metų III ketvirtį dirbo 8,5 procento užimtųjų – 4 tūkst. darbuotojų daugiau nei 2003 metų III ketvirtį. Nuo 18 iki 16 procentų per metus sumažėjo užimtųjų žemės ūkyje ir miškininkystėje. Paslaugų sektoriuje 2004 metų III ketvirtį dirbo kas antras užimtasis. Aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse dalyvavo beveik 130 tūkst. asmenų, įdarbinta 125,5 tūkst. asmenų, 1,4 tūkst. tarpininkauta, kad jie galėtų imtis veiklos pagal verslo liudijimus. Teritorinėse darbo rinkos mokymo ir konsultavimo tarnybose konsultuota 64,2 tūkst. ieškančių darbo asmenų profesinio tinkamumo, įsidarbinimo galimybių ir asmenybės lavinimo klausimais. Sprendžiant nedarbo mažinimo problemas, skatinant įmones kurti darbo vietas bedarbiams ir kitiems asmenims, kurie susiduria darbo rinkoje su dideliais sunkumais siekdami užimtumo, toliau buvo sėkmingai įgyvendinami vietinių užimtumo iniciatyvų projektai. Iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir Užimtumo fondo lėšų 2004 metais įgyvendinti 73 projektai, sukurtose darbo vietose įdarbinti 596 bedarbiai. Toliau buvo įgyvendinamos priemonės didžiausio nedarbo teritorijose bedarbių socialinėms ir ekonominėms problemoms spręsti. Siekdama sudaryti teisinį pagrindą socialinėms įmonėms atsirasti ir plėstis, rasti naujų galimybių spręsti labiausiai pažeidžiamų darbo rinkoje asmenų nedarbo problemas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė parengė, o Lietuvos Respublikos Seimas 2004 m. birželio 1 d. priėmė Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymą Nr. IX-

1. Įgyvendinant šį įstatymą, socialinės įmonės statusas ir beveik 2 mln. litų valstybės pagalba suteikti 26 įmonėms, kuriose dirba 758 neįgalūs asmenys. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, siekdama pagerinti bedarbių socialinę apsaugą, parengė, o Lietuvos Respublikos Seimas 2004 m. gruodžio 22 d. priėmė Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymą Nr. X-65 ir Lietuvos Respublikos bedarbių rėmimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymą Nr. X-
2. Taip pratęsta nedarbo draudimo išmokos mokėjimo trukmė bedarbėms moterims nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu, taip pat bedarbiams, laikinai nedarbingiems dėl ligos arba traumos; sudaryta galimybė bedarbiams mokymosi metu gauti mokymo stipendiją ir jiems priklausančią nedarbo draudimo išmoką, padidinta bedarbio mokymo stipendija. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 24 d. nutarimu Nr. 1656 patvirtinti Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatai, reikalingi Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymui įgyvendinti (šiame įstatyme numatoma, kad nedarbo socialinio draudimo išmokos dydis nuo 2005 m. sausio 1 d. priklausys nuo buvusio darbuotojo darbo užmokesčio dydžio, o išmokos mokėjimo trukmė – nuo bedarbio darbo stažo). Europos Tarybos Užimtumo komitetui ir Europos Komisijai pristatytame užimtumo veiksmų plane pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės politiniai įsipareigojimai ir pagrindinės priemonės užimtumo srityje. Šis planas parengtas atsižvelgiant į Lietuvos sąlygas ir laikantis bendrų Europos Sąjungos valstybėms patvirtintų užimtumo politikos gairių bei Lietuvai skirtų rekomendacijų. Daug nuveikta įgyvendinant lygių galimybių politiką. Į Lietuvos teisę baigtas perkelti Europos Sąjungos acquis moterų ir vyrų lygių galimybių klausimais, įgyvendinta Valstybinė moterų ir vyrų lygių galimybių 2003–2004 metų programa. Ratifikuotas Jungtinių Tautų konvencijos dėl visų formų diskriminacijos moterims panaikinimo fakultatyvinis protokolas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 25 d. nutarimu Nr. 1497 patvirtintas trečiasis pranešimas dėl 1979 m. Jungtinių Tautų konvencijos dėl visų formų diskriminacijos moterims panaikinimo įgyvendinimo Lietuvoje 2000–2004 metais. Toliau buvo plėtojamos priemonės laisvam darbo jėgos judėjimui užtikrinti. Tuo tikslu Lietuvos Respublikos Vyriausybė parengė ir Lietuvos Respublikos Seimas 2004 m. balandžio 29 d. priėmė Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206, kuriuo panaikino įdarbinimo kvotas užsieniečiams. Lietuvos darbo birža, atsižvelgdama į šalies darbo rinkos poreikius, 2004 metais išdavė 844 leidimus trečiųjų šalių piliečiams dirbti iki 2 metų. Nuo 2004 m. gegužės 1 d. Lietuvos Respublikos piliečiai laisvai gali vykti dirbti į Jungtinę Karalystę, Airiją, Švediją, naująsias Europos Sąjungos valstybes nares. Lietuvos darbo birža įsijungė į Europos užimtumo tarnybų (EURES) tinklą, kurio patarėjai 2004 metais suteikė konsultacijas ir informaciją 15531 asmeniui. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija išdavė 62 licencijas privačioms įmonėms teikti įdarbinimo tarpininkavimo paslaugas užsienyje. Jos padėjo įsidarbinti beveik 2 tūkst. Lietuvos Respublikos piliečių ir nuolat Lietuvoje gyvenančių asmenų. Nuo 2004 metų rugpjūčio mėnesio įsigaliojo Lietuvos Respublikos ir Nyderlandų Karalystės sutartis dėl socialinės apsaugos išmokų išmokėjimo užsienyje (ja siekiama sureguliuoti socialinių išmokų skyrimą ir mokėjimą asmenims, kurie iš vienos valstybės persikelia gyventi ar dirbti į kitą valstybę); parengtas Administracinio susitarimo dėl Lietuvos Respublikos ir Kanados sutarties dėl socialinės apsaugos įgyvendinimo projektas ir kiti dokumentai, kurių reikia šiai sutarčiai įgyvendinti; parengtas ir pateiktas Rusijos Federacijai naujos redakcijos Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties dėl bendradarbiavimo pensinio aprūpinimo srityje projektas. Patvirtintas Europos Tarybos reglamento Nr. 1408/71/EEB ir reglamento Nr. 574/72/EEB nuostatų, susijusių su išmokomis šeimai ir išmoka mirties atveju, įgyvendinimo tvarkos aprašas. Nuolat atnaujinama Europos Sąjungos abipusio informavimo apie socialinę apsaugą sistemai MISSOC teikiama informacija. 2004 metais ratifikuotos 3 Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos: 1964 metų konvencija dėl užimtumo politikos, 1981 metų konvencija dėl pareigų šeimai turinčių darbuotojų – vyrų ir moterų – lygių galimybių ir vienodo požiūrio į juos, 1997 metų konvencija dėl privačių įdarbinimo agentūrų. Siekiant reglamentuoti profesijų pripažinimą Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 3 d. nutarimu Nr. 535 patvirtinti Aukštojo mokslo diplomų, diplomų, pažymėjimų ir kitų kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų, išduotų Europos Sąjungoje, Europos Ekonominės Erdvės (EEE) valstybėse ar Šveicarijos konfederacijoje, pripažinimo norint dirbti pagal reglamentuojamą profesiją ar verstis reglamentuojama profesine veikla Lietuvos Respublikoje nuostatai. Patvirtintas Pažymų apie profesinę patirtį išdavimo Europos Sąjungos, Europos Ekonominės Erdvės valstybių ar Šveicarijos konfederacijos piliečiams, išvykstantiems iš Lietuvos verstis reglamentuojama profesija ar profesine veikla, tvarkos aprašas. Kad būtų pasirengta gauti Europos socialinio fondo lėšų ir jas panaudoti žmogiškųjų išteklių plėtrai, parengta Europos socialinio fondo paramos administravimo struktūra, įsteigtos atitinkamos institucijos, sustiprinti administraciniai gebėjimai. Po pirmųjų kvietimų teikti paraiškas pagal finansuojamas iš Europos socialinio fondo Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento priemones „Užimtumo gebėjimų ugdymas“, „Darbo jėgos kompetencijos ir gebėjimo prisitaikyti prie pokyčių ugdymas“, „Socialinės atskirties prevencija ir socialinė integracija“ gautos 169 paraiškos 208,6 mln. litų sumai; pagal finansuojamą iš Europos regioninės plėtros fondo priemonę „Socialinės ir ekonominės infrastruktūros plėtra“ gautos 76 paraiškos 72,1 mln. litų sumai. Pasiekta pažanga įgyvendinant Europos Bendrijų iniciatyvos EQUAL programą: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 17 d. nutarimu Nr. 1458 patvirtintas 2004–2006 metų Europos Bendrijų iniciatyvos EQUAL bendrasis programavimo dokumentas. Pasirašytos paramos skyrimo sutartys su 29 projektų teikėjais 43,3 mln. litų sumai. Priimti nauji ir papildyti galiojantys teisės aktai, būtini Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatoms įgyvendinti: 2004 m. vasario 19 d. priimtas Lietuvos Respublikos Europos darbo tarybų įstatymas Nr. IX-2031 (juo sudarytos sąlygos informuoti ir konsultuoti darbuotojus Europos Sąjungos mastu veikiančiose įmonėse), 2004 m. spalio 26 d. – Lietuvos Respublikos darbo tarybų įstatymas Nr. IX-2500; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 27 d. nutarimu Nr. 78 patvirtinta darbo laiko apskaitos žiniaraščio pavyzdinė forma; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 12 d. nutarimu Nr. 166 patvirtinta Darbo ginčų komisijos posėdžio protokolo forma; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 29 d. nutarimu Nr. 1508 patvirtintas Su ne viso darbo laiko nustatymo tvarka bei trukme susijusių sąlygų aprašas; priimti kiti būtini teisės aktai. Parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl sezoninio darbo projektas (jame numatyta papildyti sezoninių darbų sąrašą), Lietuvos Respublikos garantijų komandiruotiems darbuotojams įstatymo ir Lietuvos Respublikos darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus Europos bendrovėse įstatymo projektai. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2004 m. kovo 24 d. nutarimu Nr. 316 nuo 2004 m. gegužės 1 d. minimalią mėnesinę algą padidino iki 500 litų, o minimalų valandinį atlygį – iki 2,95 lito. Nuo tos pačios dienos bazinė mėnesinė alga padidinta iki 115 litų, dėl to biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo užmokestis padidėjo apie 9,5 procento. Minimalios mėnesinės algos realus dydis 2004 metų gruodžio mėnesį, palyginti su 2003 metų gruodžio mėnesiu, padidėjo 5,2 procento. Šalies ūkio darbuotojų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (neįskaitant individualių įmonių) nuo 1028,5 lito 2000 metų I ketvirtį padidėjo iki 1310,2 lito 2004 metų IV ketvirtį. Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2004 metais vykdė nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų ir nelegalaus darbo prevenciją. 2004 metais atlikta daugiau nei 21 tūkst. įmonių inspektavimų. Nustatyta beveik 53 tūkst. darbuotojų saugos ir sveikatos pažeidimų, 29,4 tūkst. darbo teisės pažeidimų. Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bendradarbiaudama su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos, Valstybine mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos ir Policijos departamentu prie Vidaus reikalų ministerijos ir kartu tikrindama, nustatė 8776 nelegaliai dirbusius asmenis. 2004 metais toliau savo veiklą sėkmingai vykdė Garantinis fondas. Iš šio fondo beveik 10,4 tūkst. darbuotojų iš 490 bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių buvo paskirta 14,9 mln. litų. Vidutinė išmoka vienam darbuotojui sudarė 1343 litus. 2 pav.Šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio (neįskaitant individualių įmonių) kitimo dinamika Šaltinis – Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Siekiant užtikrinti darbuotojams saugias ir sveikas darbo sąlygas, mažinti darbuotojų gamybinį traumatizmą ir sergamumą profesinėmis ligomis, buvo įgyvendinamos teisinės ir organizacinės profesinių pakenkimų mažinimo priemonės: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 patvirtinti Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 487 patvirtinti Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatai; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu Nr. 1072 patvirtintas Įstaigų, teikiančių mokymo ir kitas paslaugas darbuotojų saugos ir sveikatos srityje įmonėms, kompetencijos reikalavimų aprašas. Patvirtinti Statybos saugos ir sveikatos koordinatorių mokymo ir žinių tikrinimo tvarka, Darbo su asbestu nuostatai. Įgyvendinant Europos Sąjungos profesinės sveikatos ir saugos strategiją 2002–2006 metams, parengtas profesinių pakenkimų prevencijos priemonių 2005–2006 metų planas. Sudarant sąlygas, kurios skatintų įmones modernizuoti darbo priemones bei gerinti darbo aplinką, ir įgyvendinant laisvo prekių judėjimo, jų privalomųjų saugos reikalavimų nustatymo ir atitikties šiems reikalavimams įvertinimo politiką, 2004 metais buvo paskelbtos (notifikuotos) 4 įstaigos, turinčios atlikti atitikties įvertinimo procedūras, nustatytas techniniuose reglamentuose „Asmeninės apsaugos priemonės“, „Liftai“ ir „Mašinų sauga“. Socialinis draudimas ir pensijos Gerėjant ekonominei situacijai šalyje, 2004 metais didėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pajamos. Negalutiniais duomenimis, 2004 metais gauta 5 mlrd. 415 mln. litų pajamų (neskaitant 89,5 mln. litų asignavimų iš Rezervinio (stabilizavimo) fondo), tai yra 301 mln. litų daugiau, nei planuota, ir 573 mln. litų daugiau nei 2003 metais. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto priskaičiuotos išlaidos buvo 5 mlrd. 310 mln. litų, tai yra 196 mln. litų didesnės, nei planuota, ir 654 mln. litų didesnės nei 2003 metais. Taigi 2004 metais Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto įplaukos, operatyviais duomenimis, neskaitant 89,5 mln. litų asignavimų iš Rezervinio (stabilizavimo) fondo pensijų reformai, buvo 105 mln. litų didesnės nei priskaičiuotos piniginės išlaidos. Įgyvendinant pensijų sistemos reformą, nuo 2004 m. sausio 1 d. Lietuvoje prasidėjo privalomosios valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies kaupimas privačiuose kaupiamuosiuose pensijų fonduose. Prasidėjus pensijų sistemos reformai, norą dalyvauti naujojoje kaupiamojoje pensijų sistemoje pareiškė 442 tūkst. asmenų, arba apie 37,4 procento privalomuoju socialiniu draudimu apdraustų šalies darbuotojų. Per pensijų kaupimo sutarčių pasirašymo antrąjį etapą, vykusį 2004 metais, buvo pasirašyta dar 114,9 tūkst. sutarčių. Taigi 2005 metais pensijų kaupime dalyvauja jau apie 47 procentus privalomuoju socialiniu draudimu apdraustų šalies darbuotojų. 2004 metais toliau buvo didinamos socialinio draudimo išmokos ir jų gavėjų skaičius. Nuo 2004 m. kovo 1 d. padidintos motinystės (tėvystės) pašalpos apdraustiems asmenims nuo 60 iki 70 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Nuo 2004 m. kovo 1 d. dar kartą buvo padidintos mažesnės nei 325 litų (visų gaunamų pensijų suma mažesnė nei 325 litų) valstybinės socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijos šių pensijų gavėjams, turintiems būtinąjį stažą, nustatant mažesnius stažo iki 1995 m. sausio 1 d. reikalavimus pensijai padidinti. Šių pensijų didinimas palietė maždaug trečdalį visų senatvės ir invalidumo pensijų gavėjų. Nuo 2004 m. kovo 1 d. padidintos našlaičių pensijos nuo 25 iki 30 procentų mirusiajam priklausiusios ar galėjusios priklausyti pensijos, sušvelninti būtinojo stažo reikalavimai viso dydžio invalidumo pensijai gauti, ypač jauniems neįgaliesiems. Dėl to didėjo invalidumo pensijos. Nuo 2004 m. balandžio 1 d. nuo 152 iki 172 litų padidinta valstybinė socialinio draudimo bazinė pensija, o nuo 2004 m. rugsėjo 1 d. vietoj 901 lito pradėtas taikyti 990 litų draudžiamųjų pajamų dydis. Šių rodiklių didinimas palietė visus socialinio draudimo pensijų gavėjus. 2004 metų gruodžio mėnesį, palyginti su 2003 metų gruodžio mėnesiu, realus senatvės pensijos dydis, turint būtinąjį stažą, padidėjo 10,8 procento. Vidutinė valstybinio socialinio draudimo senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, nuo 318,07 lito 2000 metais padidėjo iki 378,53 lito 2004 metais. 3 pav. Vidutinės valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos, turint būtinąjį stažą, kitimo dinamika Šaltinis – Valstybinio socialinio draudimo fondas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Nuo 2004 m. liepos 1 d. pradėtos skirti išankstinės senatvės pensijos priešpensinio amžiaus ilgalaikiams bedarbiams, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus sukakties liko 5 ar mažiau metų, jeigu jie ne mažiau kaip 12 mėnesių iki kreipimosi dėl šios pensijos registruoti bedarbiais ir atitinka kitas sąlygas. Nuo 2005 m. sausio 1 d. būtinosios karinės tarnybos sovietinėje armijoje laikas įskaitomas į darbo stažą skaičiuojant ne tik pagrindinę, bet ir papildomą pensijos dalį; dėl to padidės senatvės ir invalidumo pensijos, paskirtos po 1995 m. sausio 1 d., o Lietuvos kariuomenės privalomosios pradinės karo tarnybos kariai ir asmenys, atliekantys alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, pradėti drausti valstybės lėšomis ne tik pagrindinei, bet ir papildomai pensijos daliai, taip pat draudimui nuo nedarbo. Nuo 2005 m. sausio 1 d. teisę gauti Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio valstybines pensijas įgijo motinos, pagimdžiusios, išauginusios ir gerai išauklėjusios 7 ir daugiau vaikų, jeigu jos yra sukakusios senatvės pensijos amžių arba pripažintos I ar II grupės invalidėmis. Gerinant valstybinio socialinio draudimo sistemos administravimą, 2004 m. lapkričio 4 d. priimtas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. IX-2535, išdėstantis nauja redakcija Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymą. Be to, įgyvendintos šios priemonės: patobulinta Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų struktūra; nustatyti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių veiklos vertinimo kriterijai ir parengti darbo procesų standartai; centralizuota informacinė išmokų taikomoji sistema ir sukurta valdymo informacinė sistema; parengta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir jos įstaigų klientų aptarnavimo strategija, įgyvendintos kitos priemonės. Socialinė parama Nuo 2004 m. balandžio 1 d. pirmą kartą per 10 metų laikotarpį iš esmės padidintos šalpos pensijos, mokamos neįgaliems vaikams ir jauniems neįgaliesiems, iš jų invalidams nuo vaikystės: sunkios negalios vaikams – nuo 172 iki 344 litų, asmenims, pripažintiems I, II ar III grupės invalidais iki 24 metų, iš jų invalidams nuo vaikystės, I ir II grupės invalidams – 0,5 bazinės pensijos; III grupės invalidams – 0,25 bazinės pensijos. Be to, pirmą kartą po 10 metų pertraukos padidintos socialinės pensijos, paskirtos pagal iki 1995 m. sausio 1 d. galiojusius pensijų teisės aktus. Taip pat panaikintos visos iki tol buvusios sąlygos, ribojusios jaunų neįgaliųjų, pripažintų invalidais iki 24 metų (kai kuriais atvejais – iki 26 metų), teisę gauti šalpos pensiją; įteisintos šalpos našlaičių pensijos tiems vaikams našlaičiams, kurie negauna socialinio draudimo našlaičių pensijų dėl to, kad jų mirę tėvai nebuvo įgiję reikiamo stažo. Nuo 2004 m. liepos 1 d. slaugos pašalpos, mokamos visiškos negalios invalidams, padidintos nuo bazinės pensijos iki 1,25 bazinės pensijos dydžio (nuo 2005 m. sausio 1 d. jos padidintos iki 1,5 bazinės pensijos dydžio). 2004 metais buvo toliau plėtojama kompleksinė kovos su skurdu ir socialine atskirtimi veikla: vykdoma Skurdo mažinimo strategijos įgyvendinimo 2002–2004 metų programa, daugiausia dėmesio skiriant aktyvioms skurdo mažinimo priemonėms; parengtas nacionalinis kovos su skurdu ir socialine atskirtimi veiksmų planas, kuriuo siekiama įgyvendinti skurdo mažinimo politikos strategijos tikslus. Siekiant išanalizuoti su gyventojų senėjimu susijusias problemas, numatyti kelius ir būdus, kaip jas spręsti, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 737 patvirtinta Nacionalinė gyventojų senėjimo pasekmių įveikimo strategija. Parengtos Nacionalinės gyventojų senėjimo pasekmių įveikimo strategijos įgyvendinimo 2005–2013 metų priemonės. Kad visi gyventojai, dėl objektyvių priežasčių neturintys pakankamai lėšų gyvenimui ir pagrindinėms komunalinėms paslaugoms apmokėti, gautų socialinę paramą, priimtas Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas. 2004 metais toliau buvo vykdoma socialinių paslaugų teikimo reforma: atliktas įvertinimas, kaip apskričių viršininkų administracijose laikomasi Asmenų nukreipimo į stacionarias socialinės globos įstaigas tvarkos nuostatų; patvirtintas Socialinių paslaugų poreikio asmeniui nustatymo principų ir tvarkos aprašas; parengti nacionalinių socialinės globos paslaugų (dienos globos, ilgalaikės globos) vaikams standartų projektai, ilgalaikės socialinės globos pagyvenusiems asmenims standartų projektas. Socialinių paslaugų kokybė buvo gerinama keliant socialinių darbuotojų kvalifikaciją socialinio darbo metodikos centruose. 2004 metais 11-oje šių centrų kvalifikaciją kėlė 510 socialinių darbuotojų praktikų, dirbančių socialinių paslaugų įstaigose. Vykdant Socialinių paslaugų infrastruktūros plėtros programą, 2004 metais 15-oje savivaldybių įgyvendinta 18 socialinių paslaugų įstaigų plėtros projektų. Įgyvendinus šiuos projektus, socialinės paslaugos pradėtos teikti vidutiniškai 990 klientų per mėnesį, įkurtos 83 naujos darbo vietos. Siekiant reglamentuoti valstybės paramos teikimo užsieniečių, gavusių prieglobstį Lietuvos Respublikoje, integracijai pagrindus ir organizavimą, finansavimo šaltinius, patvirtintas Lietuvos valstybės paramos teikimo užsieniečių, gavusių prieglobstį Lietuvos Respublikoje, integracijai tvarkos aprašas. 2004 metais buvo įgyvendinamos Nacionalinės narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės 2004–2008 metų programos priemonės; čia daugiausia dėmesio buvo skiriama narkomanų psichologinės ir socialinės reabilitacijos projektų rėmimui. Įgyvendinant šiuos projektus, įvairios reabilitacijos paslaugos buvo suteiktos 611 narkomanų. Buvo pradėta įgyvendinti Nuteistųjų ir asmenų, paleistų iš laisvės atėmimo vietų, socialinės adaptacijos 2004–2007 metų programa. Buvo vykdomas nuteistųjų psichologinis ir profesinis konsultavimas ir profesinis mokymas, teikiamos socialinės reabilitacijos ir integracijos į visuomenę paslaugos. Toliau buvo įgyvendinamos Prekybos žmonėmis ir prostitucijos kontrolės bei prevencijos 2002–2004 metų programos priemonės. Per 2004 metus projektų vykdytojai suteikė paslaugas 385 priverstinės prostitucijos aukoms, iš jų 143 moterims su vaikais. Vykdant Savižudybių prevencijos 2003–2005 metų programą, gyventojams buvo teikiamos nemokamos psichologinės pagalbos telefonu konsultacijos. Žmonių su negalia socialinė integracija Siekdami užtikrinti neįgaliųjų lygias teises ir galimybes visuomenėje, Lietuvos Respublikos Vyriausybė parengė ir Lietuvos Respublikos Seimas 2004 m. gegužės 11 d. priėmė Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą Nr. IX-2228, kuriam įsigaliojus nuo 2005 m. liepos 1 d. bus užtikrinama neįgaliųjų apsauga nuo diskriminacijos; numatomos neįgaliųjų socialinės integracijos prielaidos ir sąlygos, keičiamas invalidumo nustatymo modelis: atskiriamas specialiųjų poreikių ir darbingumo lygio nustatymas; asmenims iki 18 metų nustatomas trijų lygių neįgalumas. Rengiantis įstatymo įgyvendinimui, patvirtintos Specialiųjų poreikių nustatymo ir jų tenkinimo sąlygos ir taisyklės, Darbingumo lygio nustatymo pereinamuoju laikotarpiu taisyklės, taip pat Profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio nustatymo kriterijų aprašas, Profesinės reabilitacijos paslaugų teikimo bei finansavimo taisyklės, Neįgaliojo pažymėjimo formos ir išdavimo tvarkos aprašas. Kadangi itin svarbu užtikrinti neįgaliems žmonėms socialinę apsaugą, atkurti jų darbingumą, savarankiškumą ir padėti jiems integruotis į visuomenę, buvo organizuojamas ir tobulinamas neįgaliųjų aprūpinimas techninės pagalbos priemonėmis. Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. A1-114 patvirtinta Neįgaliųjų aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis 2004–2010 metų strategija. Jos pagrindinis tikslas – sukurti bendrą teisinę, ekonominę ir organizacinę sistemą, kuri, racionaliau naudojant Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas, pagerintų žmonių su judėjimo, klausos ir regos sutrikimais aprūpinimą techninės pagalbos priemonėmis ir palengvintų medicininę, socialinę ir profesinę reabilitaciją. Siekiant asmenų, turinčių klausos sutrikimų (kurčiųjų), integracijos į visuomenę ir jų socialinės izoliacijos mažinimo, patvirtinta ir įgyvendinta Valstybinė gestų kalbos vartojimo 2004 metais programa. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 1004 patvirtintas Vienkartinių kompensacijų asmenims, sužalotiems atliekant būtinąją karinę tarnybą sovietinėje armijoje, ir šioje armijoje žuvusiųjų šeimoms išmokėjimo tvarkos aprašas – nuo 2005 m. sausio 1 d. atnaujinamas kompensacijų išmokėjimas asmenims, patyrusiems žalą sovietinėje armijoje. Įgyvendinant Valstybės investicijų 2004 metų programą, įsigytos 2669 techninės pagalbos priemonės neįgaliesiems, iš dalies paremtas 16 socialinių paslaugų infrastruktūros plėtros projektų įgyvendinimas, sukurta Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos informacinė sistema, nupirktos 7 transporto priemonės neįgaliesiems vežti ir kompiuterinė technika žmonių su negalia ugdymui, suremontuotas Raseinių neįgaliųjų darbinio užimtumo centras, įgyta įvairaus ilgalaikio turto. Šeimos, vaikų ir jaunimo rėmimas 2004 m. gegužės 18 d. priimtas Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymas Nr. IX-2237, kuriuo siekiama sureguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su valstybės parama šeimoms, auginančioms vaikus, ir be tėvų globos likusiems vaikams, nustatyti valstybinių išmokų vaikams rūšis, asmenų, turinčių teisę į išmokas, kategorijas, taip pat reglamentuoti šios paramos organizavimą, administravimą ir finansavimą. Nuo 2004 m. liepos 1 d. pradėtos mokėti išmokos vaikams nuo 3 iki 7 metų. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1117 „Dėl paramos vaikams, kompensuojant vaikiškiems vystyklams nustatytą pridėtinės vertės mokestį“ nustatyta, kad nuo 2004 m. gegužės mėnesio vaikiškiems vystyklams pradėjus taikyti 18 procentų pridėtinės vertės mokesčio tarifą skiriama papildoma vienkartinė išmoka vaikams, gimusiems 2003 metų gegužės–2004 metų gruodžio mėnesiais. Siekiant sukurti palankesnes sąlygas gyventojų demografinei elgsenai ir jų gerovei, mažinti depopuliacijos lygį, gerinti šalies sociodemografinę raidą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 1350 patvirtinta Nacionalinė demografinė (gyventojų) politikos strategija, kurioje suformuluoti prioritetinių demografinės (gyventojų) politikos sudedamųjų dalių tikslai ir uždaviniai, vizija, valstybės misija ir įgyvendinimo veiksmai laikotarpiu iki 2015 metų. 2004 metais buvo toliau tobulinama vaiko teisių apsauga. Įgyvendinant Nacionalinę nevyriausybinių organizacijų vaikų dienos centrų 2002–2004 metų programą, įvairios paslaugos vaikų dienos centruose buvo suteiktos 3272 vaikams, buvo dirbama su 1700 socialinės rizikos šeimų. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 1 d. nutarimu Nr. 1525 patvirtinta nauja Nacionalinė vaikų dienos centrų 2005–2007 metų programa. Stiprinant savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybų materialinę bazę – jas aprūpinant kompiuterine ir programine įranga – buvo vykdoma Savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybų veiklos tobulinimo programa. Įgyvendinant šią programą, 2004 metais 30 savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybų aprūpinta automobiliais, 43 – kompiuterine ir programine įranga. Buvo tobulinama šių tarnybų specialistų kvalifikacija. Siekiant sudaryti tinkamas sąlygas tėvų globos netekusiems vaikams socialiai integruotis į visuomenę, ugdyti asmens savarankiško gyvenimo įgūdžius, padėti įsigyti profesiją ir spręsti kitas problemas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 1279 patvirtinta Našlaičių ir tėvų globos netekusių vaikų rėmimo ir integravimo į visuomenę 2005–2008 metų programa. Įgyvendinant programą, prioritetas bus skiriamas vaikų globos namuose užaugusių tėvų globos netekusių asmenų integracijai į visuomenę. Tobulinant duomenų apie vaikų socialinę būklę, sveikatą, švietimą, migraciją bei kitų duomenų kaupimą, apibendrinimą ir tvarkymą ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 695 „Dėl statistinės informacijos apie vaikus rodiklių sąrašo patvirtinimo“, nuo 2005 m. sausio 1 d. pradėta rinkti, kaupti ir sisteminti informacija. Toliau buvo įgyvendinama Nacionalinė programa prieš vaikų komercinį seksualinį išnaudojimą ir seksualinę prievartą. Buvo organizuotas specialistų mokymas teikti trumpalaikes ir ilgalaikes paslaugas vaikams, nukentėjusiems nuo seksualinės prievartos ar komercinio seksualinio išnaudojimo. Kad savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybos gautų visą numatytą valstybės paramą valstybės perduotai savivaldybėms vaiko teisių apsaugos funkcijai vykdyti, nuo 2004 metų lėšos savivaldybėms šiai funkcijai biudžete yra išskirtos atskira eilute. Stiprinant jaunimo politikos įgyvendinimą centriniu ir vietos savivaldos lygmeniu, 2004 metais buvo rengiami Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatymo lydimieji teisės aktai, reglamentuojantys jaunimo politiką įgyvendinančių institucijų funkcijas, jų tarpusavio sąveiką ir kompetenciją. Artimiausio laikotarpio prioritetai
3. Didinti užimtumą, užtikrinti teisingus darbo santykius, tinkamas darbo sąlygas Numatyta tobulinti teisės aktus, reglamentuojančius darbo santykius, darbo sąlygas ir užimtumą; rengti ir įgyvendinti Užimtumo didinimo 2005–2008 metų programą; rengti nacionalinio užimtumo 2005 metų veiksmų planą; stiprinti Lietuvos kompetentingų institucijų gebėjimus įgyvendinti narystės Europos Sąjungoje įsipareigojimus laisvo darbuotojų judėjimo, profesinės kvalifikacijos pripažinimo ir socialinės apsaugos koordinavimo srityje; gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos lėšų ir jas racionaliai panaudoti; įgyvendinti Lietuvos Respublikos darbo kodekso, Lietuvos Respublikos Europos darbo tarybų įstatymo ir Lietuvos Respublikos darbo tarybų įstatymo, kurie ypači svarbūs plėtojant socialinę partnerystę Lietuvoje, nuostatas; remti socialines įmones; įgyvendinti Atitikties įvertinimo infrastruktūros plėtros 2005–2006 metų priemones; stiprinti nelegalaus darbo prevenciją, kontrolę ir kita.
4. Plėtoti socialinio draudimo teikiamas garantijas Numatyta tobulinti socialinio draudimo ir pensijų sistemą; didinti valstybines socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijas; didinti motinystės (tėvystės) pašalpas; toliau įgyvendinti pensijų sistemos reformą; įgyvendinti Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymą, kuriuo bus siekiama suformuoti finansiškai stabilią ir patikimą draudimo nuo nedarbo sistemą, ir kita.
5. Mažinti skurdą ir socialinę atskirtį Numatyta toliau įgyvendinti šalpos išmokų reformą, didinti slaugos pašalpą visiškos negalios invalidams iki 1,5 bazinės pensijos dydžio ir šalpos išmokas nuo 2005 m. liepos 1 d. pradėti mokėti asmenims, pripažintiems neįgaliais, tuo atveju, kai šie asmenys neturi teisės gauti jokios rūšies pensijos ir neturi pajamų, susijusių su darbine veikla; nuo 2005 metų pradžios antrojo laipsnio valstybines pensijas mokėti motinoms, pagimdžiusioms, išauginusioms ir gerai išauklėjusioms 7 ir daugiau vaikų; tobulinti vaikų globos sistemą; įgyvendinti invalidumo nustatymo ir socialinės apsaugos priemonių neįgaliesiems teikimo reformą; tęsti socialinių paslaugų reformą; įgyvendinti Demografinės (gyventojų) politikos strategijos, Nacionalinės gyventojų senėjimo pasekmių įveikimo strategijos, Kovos su smurtu prieš moteris, ypač šeimoje, veiksmų 2005–2008 metams strategijos, Vaiko gerovės valstybės politikos strategijos, Nacionalinės smurto prieš vaikus prevencijos ir pagalbos vaikams 2005–2007 metų programos, Našlaičių ir tėvų globos netekusių vaikų rėmimo ir integravimo į visuomenę 2005–2008 metų programos priemones. Numatyta toliau vykdyti šalies gyventojų socialinio saugumo politikai svarbias programas: Nuteistųjų ir asmenų, paleistų iš laisvės atėmimo vietų, socialinės adaptacijos 2004–2007 metų programą, Valstybinę moterų ir vyrų lygių galimybių programą, nacionalinį kovos su skurdu ir socialine atskirtimi 2004–2006 metų veiksmų planą, Nacionalinę žmonių su negalia socialinės integracijos 2003–2012 metų programą, Nacionalinę vaikų dienos centrų 2005–2007 metų programą, Socialinių paslaugų infrastruktūros plėtros 2004–2006 metų programą ir kitas. II. ŠVIETIMAS IR MOKSLAS Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programos Švietimo ir mokslo skyriaus nuostatas, buvo parengta Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų įgyvendinimo programa ir priemonių planas (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 24 d. nutarimas Nr. 82). Švietimo būklės rodikliams formuoti per 2004 metus atlikti 27 tyrimai (23 nacionaliniai ir 4 tarptautiniai). TIMSS tyrimų rezultatai rodo, kad Lietuvos mokinių rezultatai nuolat gerėja, padaryta didžiausia pažanga iš tyrime dalyvaujančių šalių. Tarptautinėse olimpiadose dalyvavo 140 mokinių, 24 mokiniai pelnė apdovanojimus. Lietuvoje jau dabar lėšų švietimui ir mokslui skiriama didesnė bendrojo vidaus produkto (BVP) dalis, nei vidutiniškai skiria Europos Sąjungos valstybės. Parengta ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1231 patvirtinta Naujos mokytojų darbo apmokėjimo sistemos įgyvendinimo programa. Bendrojo lavinimo mokyklos mokinio krepšelis per 2004 metus padidėjo nuo 1555 iki 1703 litų (skirtumas – 148 litai). Patobulinta Moksleivių krepšelio metodika (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 3 d. nutarimas Nr. 1561), nuo 2004 metų pradėta įgyvendinti nauja profesinio mokymo lėšų skaičiavimo metodika. Šios priemonės leido racionaliau paskirstyti lėšas, tiksliau apskaičiuoti biudžeto lėšų poreikį. 4 pav. 2003 ir 2004 metų mokymo išlaidų palyginimas Sėkmingai įgyvendinama Mokyklų tobulinimo programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr.
6. 2004 metais joje dalyvavo per 300 mokyklų, visos savivaldybės ir 6 apskričių viršininkų administracijos; renovuota 17 pagrindinių mokyklų, 2004 metais nupirkti 65 geltonieji autobusai (mokyklos jau naudojasi 227 autobusais), apie 15 tūkst. pagrindinių mokyklų pedagogų tobulino kvalifikaciją; 70 pagrindinių mokyklų nupirkta mokymo priemonių už 1976186,03 lito ir intraneto programinė įranga už 118000 litų; parengta 270 pagrindinių ir 149 vidurinės mokyklos (8555 pedagogai) vidaus auditui atlikti; parengta 40 išorės auditorių ir 12 audito vadovų. Mokyklų tinklo pertvarkos metodinės rekomendacijos, sutaupytų lėšų optimizuojant mokyklų tinklą reinvestavimo į švietimo sistemą bendrieji rodikliai, savivaldybių mokyklų tinklo pertvarkos komandų mokymas padės joms parengti mokyklų tinklo pertvarkos bendruosius planus ir sėkmingai organizuoti darbą. Visuotinio priešmokyklinio ugdymo programos įgyvendinimas Sudarant lygias mokymosi starto galimybes ir tenkinant gyventojų poreikius, sėkmingai įgyvendinama Priešmokyklinio ugdymo programa: priešmokyklinio ugdymo grupėse ugdomų vaikų per 2004 metus pagausėjo iki 70 procentų, įsteigta 250 naujų grupių; sutelktas dėmesys priešmokyklinio ugdymo pedagogų kvalifikacijai tobulinti – ją patobulino 1008 pedagogai. Pagalba mokiniui ir šeimai teikiama laikantis Švietimo pagalbos nelankančiam ugdymo įstaigos 5–6 metų vaikui teikimo tvarkos, patvirtintos švietimo ir mokslo ministro 2003 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. ISAK-1809; savivaldybėse pagalba teikiama lanksčiai, atsižvelgiant į jos poreikį. Geros kokybės pagrindinis išsilavinimas visiems Kad mokymasis būtų prieinamas visiems, kad mokytųsi visi mokyklinio amžiaus vaikai, per pastaruosius metus sutelktos pastangos teikti įvairaus lygio pagalbą mokiniui, tėvams ir pedagogams. Kompleksiškai sprendžiamos paauglių mokymosi, socializacijos, vaikų globos, apskaitos ir kitos problemos. Užtikrinant socialinių (pedagoginių psichologinių ir kitų) paslaugų prieinamumą vaikams, tėvams ir pedagogams, įgyvendinama Švietimo pagalbos nelankančiam ugdymo įstaigos 5–6 metų vaikui teikimo tvarka; parengta ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 6 d. nutarimu Nr. 5 patvirtinta Sveikatos priežiūros mokyklose finansavimo tvarka; parengta 14 dokumentų, reglamentuojančių specialųjį ugdymą, pagalbą mokiniui ir pedagogui. Lėšų vadovėliams įsigyti 2004 metais, palyginti su 2001 metais, skirta dvigubai daugiau. Vykdyti projektai tobulinant pedagogų, teikiančių pagalbą, kvalifikaciją; nuo 2004 metų Lietuva tapo tikrąja Europos specialiojo ugdymo plėtros agentūros nare. Mokinių socialines problemas sprendė, narkomanijos ir kitokią pirminę prevenciją vykdė, mokyklos nelankymo problemas tyrė apie 900 bendrojo lavinimo mokyklose dirbančių socialinių pedagogų. Kad socialiniai pedagogai būtų prieinami kiekvienam mokiniui, nuo 2004 metų jų etatai finansuojami iš mokinio krepšelio lėšų. Siekiant priartinti specialiosios pedagoginės, specialiosios ir psichologinės pagalbos teikimą, savivaldybėse intensyviai buvo steigiamos pedagoginės psichologinės tarnybos – 2004 metais įsteigta net
7. Sprendžiant tautinių mažumų piliečių integracijos į Lietuvos visuomenę klausimus, sudarant sąlygas išsaugoti jų kultūros tapatumą, parengti 3 dokumentai, reglamentuojantys valstybinės kalbos mokymą, ir 7 mokymo priemonių komplektai; visuomenei pristatytas romų kalbos vadovėlis „Romane bukvi“, mokytojams organizuotas vadovėlio panaudojimo seminaras. Orientuojant privalomąjį ugdymo turinį į individualizuotą bendrųjų gebėjimų ugdymą, parengti šie dokumentai ir projektai: projektas „Mokymosi krypčių pasirinkimo galimybių didinimas 14–19 metų mokiniams struktūrinių fondų paramai gauti“; Integruojamųjų programų (Mokymasis mokytis, komunikavimas, pilietiškumas, verslumas, kultūrinė kompetencija, sveika gyvensena ir saugi aplinka) gairės; Mokinių pažangos ir pasiekimo ugdymo procese samprata, programa ir jos įgyvendinimo priemonių planas, veiksmų planas Bendrojo ugdymo turinio formavimo, vertinimo, atnaujinimo bei diegimo strategijai ir priemonių planui parengti; Užsienio kalbų mokymo strategija. Švietimo ir mokslo ministerija nuolat rūpinasi, kad būtų reguliuojamas mokymosi krūvis: atliktas tyrimas „Mokinių krūviai bendrojo lavinimo mokyklose“, parengtos rekomendacijos dėl mokymosi krūvio reguliavimo. Apskričių valstybinės švietimo priežiūros tarnybos organizuotas tikrinimas parodė, kad daugelyje mokyklų pastebimi teigiami pokyčiai, mokyklų bendruomenių pastangomis vykdomos priemonės mokymosi krūviui reguliuoti. Vaikų ir jaunimo socializacijos programos įgyvendinimas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 23 d. nutarimu Nr. 209 patvirtinta ir įgyvendinama Vaikų ir jaunimo socializacijos programa. Sudaryta jos veiklos koordinavimo nacionalinė taryba. Įvairiose socializacijos programose 2004 metais dalyvavo 348000 vaikų: Vaikų vasaros poilsio programoje – per 86000, Vaikų ir paauglių nusikalstamumo prevencijos programoje – per 112000, kryptingo užimtumo ir narkomanijos prevencijos programose – 150000 vaikų. Vykdyta 214 kryptingo užimtumo ir narkomanijos prevencijos projektų. Kiekvienoje savivaldybėje buvo sudarytos sąlygos vaikų kryptingai saviraiškai, turiningam poilsiui ir nusikalstamumo prevencijai. 2004 metais veikė 282 neformaliojo vaikų švietimo įstaigos. Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimas Lietuvoje suaugusiųjų mokymosi lygis pastaraisiais metais nuosekliai kyla, tačiau, palyginti su kitomis Europos šalimis, yra žemas. Siekiant pagerinti mokymosi visą gyvenimą rodiklius, parengta ir bendru švietimo ir mokslo ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. ISAK-433/A1-83 patvirtinta Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategija. Pradėtas vykdyti jos įgyvendinimo veiksmų planas, parengti 2 projektai Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramai gauti. Suaktyvėjo tarptautinis bendradarbiavimas su Europos suaugusiųjų švietimo asociacija (EAEA). Atlikti tyrimai atskleidė suaugusiųjų mokymosi mastą, jo motyvus, besimokantiesiems kylančius sunkumus. Tyrimai parodė, kad Lietuva atsilikusi šioje srityje. Remiantis tyrimų išvadomis ir identifikuotomis probleminėmis sritimis, 2005 metais planuojama didinti investicijas į mokymosi visą gyvenimą sistemos plėtrą. Įgyvendintas Formaliojo suaugusiųjų švietimo institucijų darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo projektas, Pedagogų profesinės raidos centre įsteigtas Suaugusiųjų švietimo skyrius, Lietuvos neakivaizdinio švietimo centras pertvarkytas į Lietuvos suaugusiųjų švietimo ir informavimo centrą. Šie struktūriniai pokyčiai sudaro galimybes įgyvendinti Mokymosi visą gyvenimą strategijos priemones (tam reikia geriau panaudoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą), plačiau informuoti visuomenę apie mokymosi visą gyvenimą galimybes, užtikrinti, kad geriau veiktų 2004 metais pertvarkyta valstybinės kalbos ir Konstitucijos pagrindų egzaminų laikymo sistema, kuri sudaro daugiau galimybių suaugusiesiems sėkmingai integruotis į socialinį ir ekonominį visuomenės gyvenimą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. 670 patvirtinta Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo naujos redakcijos koncepcija. Priėmus reikiamus teisės aktus, dabar veikia 8 pertvarkytos profesinio mokymo įstaigos, kurioms suteiktas viešųjų įstaigų statusas. Jų darbe steigėjo teisėmis lygiaverčiai su Švietimo ir mokslo ministerija galės dalyvauti apskričių viršininkų administracijos, savivaldybės, darbdaviams atstovaujančios organizacijos, kiti socialiniai partneriai, mokslo įstaigos, įmonės. Optimizuojant profesinio mokymo įstaigų ir aukštesniųjų mokyklų tinklą, 2004 metais įkurti 3 profesinio mokymo centrai. Formalusis, neformalusis švietimas, profesinis rengimas derinamas su darbo rinkos poreikiais, parengta 50 profesinio rengimo standartų. Valstybinės distancinio švietimo plėtros programos įgyvendinimas Įgyvendinant Valstybinę distancinio švietimo plėtros programą, kuriai buvo pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 14 d. posėdyje (protokolo Nr. 38, 10 klausimas), parengtas projektas Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramai gauti. Kuriant Mokslo ir studijų informacinę sistemą, paremti 22 nuotolinio mokymosi kursų rengimo projektai, atrinkti konkurso būdu; atnaujinta nuotolinio kurso (edukologinė ir technologinė dalis) medžiaga. Nuosekliai vykdant Lietuvos nuotolinio mokymo tinklo plėtrą, 2004 metais nupirkta įranga, įsteigtos 2 naujos nuotolinio mokymo mažosios studijos ir 2 naujos nuotolinio mokymo klasės, atnaujinta įranga 2 jau veikiančiuose nuotolinio mokymo centruose. Pedagogų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo pertvarka Švietimo ir mokslo ministro 2004 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. ISAK-Nr. 1441 patvirtinta Pedagogų rengimo koncepcija, dedanti pagrindus kompleksiniam pedagogų rengimui, orientuotam į šiuolaikinę, mokytojui būtiną kompetenciją, Lietuvos ir Europos Sąjungos darbo rinkos ir švietimo sistemos poreikius. Pasirengiant vykdyti pedagogų rengimo pertvarką, parengti ir patvirtinti 3 nacionaliniai Europos Sąjungos struktūrinių fondų projektai („Švietimo centrų infrastruktūros plėtra“, „Mokytojų kvalifikacijos tobulinimo pertvarka“ ir „Pedagogų rengimo tobulinimas“), organizuota konferencija „Globalios ir europinės švietimo bei socialinės politikos tendencijos“. Buvo vykdomi 8 pedagogų kvalifikacijos tobulinimo projektai, 2004 metais kvalifikaciją patobulino 27930 mokytojų, paramą persikvalifikuoti gavo 644 pedagogai, parengti 8 dokumentų projektai, reglamentuojantys pedagogų kvalifikacijos tobulinimą, kokybės užtikrinimą ir mokytojų kompetencijos vertinimą. Aukštojo mokslo prieinamumas, mokslo ir studijų sistemos plėtra 2004 metais buvo tęsiama pagrindinių studijų finansavimo reforma, sudariusi palankesnes sąlygas siekti aukštojo mokslo vaikinams ir merginoms iš mažesnes pajamas turinčių šeimų, taip pat I grupės neįgaliesiems (jų priėmimui kasmet nustatoma atskira studijų vietų kvota). Įvedus naująją studijų finansavimo tvarką, pagausėjo studijuojančiųjų pagrindinėse studijose. 2004–2005 mokslo metų pradžioje universitetuose ir kolegijose visose studijų pakopose studijavo apie 178 tūkstančius studentų. Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis, apie 70 procentų vidurinį išsilavinimą įgijusio jaunimo tais pačiais metais tęsia mokslą aukštosiose mokyklose, iš jų apie 50 procentų – universitetuose. Studentų paskoloms teikti skirta 18 mln. litų (2003 metais – 17,78 mln. litų). Paskolos teikiamos mažiausiai socialiai apsaugotiems ir turintiems geresnį pažymių vidurkį studentams. 2004 metais jas gavo apie 1,5 tūkst. studentų daugiau negu 2003 metais. Geriausiai besimokantys ir socialiai remtini dieninės studijų formos valstybinių aukštųjų mokyklų studentai gavo stipendijas. Siekiant užtikrinti gerą studijų kokybę, ypač daug dėmesio skiriama studijų programų sandarai ir turiniui reglamentuoti, jų išoriniam vertinimui ir akreditavimui (2004 metais atliktas išorinis nuoseklusis 91 studijų programos vertinimas, iš jų 29 studijų programos buvo vertinamos užsienio ekspertų, 50 studijų programų akredituota, Studijų ir mokymo programų registre įregistruotos 32 naujos studijų programos. Švietimo ir mokslo ministro 2004 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. ISAK-315 patvirtintas Kolegijų, įsteigtų reorganizuojant aukštesniąsias mokyklas, veiklos kokybės vertinimo tvarkos aprašas, kuriuo vadovaujantis vertinama kolegijų, veikiančių pagal laikinąjį statutą, veikla. Siekiant racionaliai planuoti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas, skirtas aukštos kvalifikacijos specialistams rengti, 2004 metais Švietimo ir mokslo ministerijos iniciatyva atliktas tyrimas „Universitetų 2003 m. absolventų konkurencingumas darbo rinkoje darbo jėgos pasiūlos ir paklausos kontekste (darbdavių ir jų įmonėse įdarbintų absolventų apklausos duomenimis)“. Renovuota 14 universitetų, 4 mokslo įstaigų pastatai. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai mokslo ir studijų institucijoms skiriami pagal Valstybės biudžeto lėšų poreikio nustatymo ir jų skyrimo mokslo ir studijų institucijoms metodiką, kurioje lėšų, skiriamų institucijoms, sumas lemia valstybės finansuojamų studijų vietų skaičius ir institucijos mokslinės veiklos rezultatai. 2004 metais mokslo ir studijų sistemos finansavimas Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis sudarė 511,085 mln. litų, iš kurių 215,361 mln. litų buvo skirta studijoms, o 111,822 mln. litų – mokslui ir menui finansuoti. Lietuvos valstybiniam mokslo ir studijų fondui 2004 metais iš viso skirta 36,5 mln. litų, iš kurių 18,5 mln. litų sudarė konkursinis mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektų finansavimas, įskaitant ir projektų, skirtų aukštųjų technologijų ir prioritetinių mokslo krypčių plėtrai, finansavimą. 2004 metais mokslo ir studijų institucijos parengė 15 valstybinės svarbos projektų Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramai gauti už 48,9 mln. litų. Iki 2005 metų pradžios Lietuvos mokslo ir studijų institucijos su Europos Komisija dėl šeštosios bendrosios mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos programos projektų vykdymo jau yra pasirašiusios beveik 100 sutarčių, kurių vertė siekia apie 7,4 mln. eurų. Mokslo ir studijų institucijos skatinamos ir toliau aktyviai dalyvauti šioje Europos Sąjungos programoje, kad gautų papildomų lėšų moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai. Nuolat plečiamas tarptautinis bendradarbiavimas mokslo ir studijų srityse: remiama Tarptautinių mokslo ir technologijų plėtros programų agentūros veikla, aukštųjų mokyklų dalyvavimas Europos Sąjungos aukštojo mokslo ir mokslo programose. Skirta 745000 litų (151 valstybinė stipendija) studijoms, mokslinėms stažuotėms užsienyje ir užsieniečių studijoms Lietuvoje, mokslinėms stažuotėms pagal tarptautines sutartis ir susitarimus; 69785,08 lito paremtas programos „Lituanistika pasaulio universitetuose“ įgyvendinimas. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, paskirti 29 Lietuvos atstovai ir ekspertai, dalyvaujantys Europos Sąjungos teisės aktų projektų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros srities svarstymo ir priėmimo procedūrose, rengiantys šios srities Lietuvos pozicijų, pristatomų Europos Sąjungos institucijose, projektus ir dalyvaujantys Europos Tarybos, Europos Komisijos ir kitų institucijų veikloje. Mokslo ir studijų sistema naudojasi tarptautinėmis mokslinės literatūros duomenų bazėmis EBSCO Publishing, ProQues, Science Direct, ISI. Nuo 2003 metų II pusmečio vienodai – 20 procentų – padidintas visų kategorijų universitetų dėstytojų ir tyrėjų vidutinis darbo užmokestis. 2004 metais šiam tikslui universitetams skirta 32 mln. litų, mokslo institutams – 8 mln. litų. Institucijoms suteikta galimybė didinti atlyginimus produktyviausiai dirbantiems dėstytojams ir tyrėjams – geriausiai dirbančių profesorių mėnesio atlyginimą padidinti iki 3119 litų, docentų – iki 2449 litų, lektorių – iki 1698 litų, asistentų – iki 1155 litų; 35 mokslininkams skirtos valstybės stipendijos (435 tūkst. litų), išmokėta 12 Lietuvos mokslo premijų, paskirtos 6 vardinės Respublikos Prezidento stipendijos. Informacijos ir komunikacijos technologijos diegimo švietimo sistemoje programos įgyvendinimas Įgyvendinant Informacijos ir komunikacijos technologijos diegimo švietimo sistemoje programą, patvirtintą švietimo ir mokslo ministro 2002 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 315, geriau apsirūpinama kompiuteriais, jie geriau panaudojami ugdymo procese. 5 pav. Moksleivių skaičiaus, tenkančio 1 kompiuteriui, dinamika Organizuota kompiuterinio raštingumo įskaita. Ją išlaikė 9973 abiturientai iš 577 mokyklų. 4535 mokytojams organizuoti mokymosi naudotis informacinėmis technologijomis seminarai, parengtos rekomendacijos, kaip informacines ir komunikacines technologijas (IKT) integruoti į bendrąsias programas ir išsilavinimo standartus; atnaujinta informacinių technologijų dalyko programa. Plėtojant LITNET tinklą, gerinama jau prijungtų prie LITNET institucijų ryšio kokybė (daugiausia naudojant optinį ryšį), užtikrinamas ryšio saugumas, prie LITNET jungiamos vidurinės mokyklos (prijungta per 650 švietimo įstaigų). Parengtas projektas „Kaimo vietovių plačiajuostis informacinių technologijų tinklas (RAIN)“. Šis projektas leis suteikti plačiajuostį ryšį visoms mokykloms kaimo vietovėse. Plėtojamas Lietuvos akademinių bibliotekų tinklas – į jį jungiamos naujos bibliotekos ir kuriama bibliotekų informacinė sistema; automatizuojamos ir pradedamos teikti naujos informacinių technologijų taikymu pagrįstos paslaugos, kuriama bendra paieškos sistema. Keturgubai (palyginti su 2000 metais) pagausėjo Europos Sąjungos akademinio kompiuterių tinklo ir interneto vartotojų Lietuvoje. LITNET tarptautinio ryšio kanalo pralaidumas šiuo metu siekia 622 Mbps. Pralaidumui didinti vykdomas tarptautinis konkursas, kurį organizuoja Europos akademinis GEANT tinklas. Konkursas užsitęsė ir bus baigtas 2005 metais. Šiuo metu tarptautinis ryšio kanalas nėra perkrautas. Vyksta derybos su Lenkijos akademiniu tinklu dėl alternatyvaus ryšio kanalo į GEANT tinklą įrengimo. Artimiausio laikotarpio prioritetinės veiklos kryptys Įgyvendinant Lisabonos strategiją, Bolonijos proceso gaires, Valstybės ilgalaikės raidos strategiją ir Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų įgyvendinimo programą, kuriant bendras Europos aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų erdves, prioritetinėmis švietimo ir mokslinių tyrimų plėtros kryptimis artimiausiu laiku išlieka pastangos didinti užimtumą, pramonės konkurencingumą ir stiprinti šalies intelektinį potencialą. Bus vykdomos priemonės, orientuotos į pastangas mažinti jaunimo ir kitų amžiaus grupių žmonių bedarbystę, jaunimo emigraciją, bus tobulinama pedagogų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo sistema, plėtojamas naujų technologijų diegimas. Siekiama lygių starto galimybių ir didesnio aukštojo mokslo prieinamumo, plėtojamas nuotolinis švietimas, tobulinami studijų programų ir mokslinių tyrimų struktūra, ugdymo turinys (jis priartinamas prie individualių mokinių gebėjimų ir poreikių), pagalba mokiniui, mokytojui, tėvams ir kita. Galimybės sėkmingai įgyvendinti priemones: Pasaulio banko suteiktos paskolos panaudojimas svarbiausiems švietimo reformos darbams vykdyti; Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama, taip pat visuomenės ir verslo parama intensyviai diegiant informacines technologijas. III. INFORMACINĖS IR ŽINIŲ VISUOMENĖS PLĖTRA Valstybės institucijos 2004 metais tęsė informacinės ir žinių visuomenės srities darbus, susijusius su šalies gyventojų kompetencija, elektronine valdžia, elektroniniu verslu, lietuvių kalbos ir kultūros puoselėjimu. Kad kiekvienas moksleivis mokykloje įgytų reikiamų informacinėmis technologijomis grindžiamų žinių pasitelkiant visose mokyklose tam pritaikytas mokymo priemones, Švietimo ir mokslo ministerija tęsė bendrojo lavinimo mokyklų aprūpinimą reikiama informacinių technologijų ir telekomunikacijų baze. Švietimo įstaigose 2004 metais įrengta 140 kompiuterių klasių, nupirkti 4295 kompiuteriai, 49 serveriai, kita kompiuterinė ir programinė įranga. 2004 metų pabaigoje 1 kompiuteris teko 17 mokinių, 9–12 klasėse 1 kompiuteris teko 6 mokiniams. Internetu (greitesniu nei 64 kbps) galėjo naudotis 52 procentai mokyklų, į bendrą informacijos sistemą buvo sujungtos 63 mokslo ir studijų institucijos. Rengiant ir diegiant lietuviškas arba adaptuotas užsienio valstybių mokomąsias kompiuterines priemones ir kitą moksleiviams reikalingą medžiagą, mokyklos toliau aprūpinamos kompiuterinėmis mokomosiomis programomis (12 komplektų), įsigytos 36 programos testavimams vykdyti. Kompaktinėje plokštelėje išleista tyrimo medžiaga su atvirojo kodo programomis. Sudarant sąlygas visiems Lietuvos Respublikos gyventojams siekti visuotinio kompiuterinio raštingumo, atitinkančio jų išsilavinimą ir profesinę veiklą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 1176 patvirtinta Visuotinio kompiuterinio raštingumo programa. Programa skirta ugdyti ir plėtoti gyventojų kompiuterinį raštingumą, iš dalies finansuojant gyventojų kompiuterinio raštingumo mokymą. Nustatant vienodus gyventojų kompiuterinio raštingumo kvalifikacinius reikalavimus ir rekomendacijas ir įteisinant kompiuterinio raštingumo patvirtinimo principus, švietimo ir mokslo ministro 2004 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. ISAK-2016 patvirtintas Visuotinis kompiuterinio raštingumo standartas. Standarte kompiuterinio raštingumo kvalifikaciniai reikalavimai ir rekomendacijos remiasi Europos kompiuterių vartotojo pažymėjimo European Computer Driving Licence (ECDL) programa. Šie darbai buvo vykdomi pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1196 (toliau vadinama – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programos įgyvendinimo priemonės), 66 punktą. Įgyvendinant informacinių technologijų (IT) specialistų rengimo programą, 2004 metais, palyginti su 2000 metais, dvigubai daugiau studentų priimta studijuoti informatikos ir informatikos inžinerijos studijų krypties programas. Taip pat 2004 metais buvo gerinama IT specialistų studijų kokybė (atnaujinta IT studijų programų vykdymui būtina įranga, interneto skaityklos, kompiuterių klasės). 2004 metais Lietuvos universitetai kompiuterinei technikai atnaujinti panaudojo 1140 tūkst. litų, už kuriuos įsigijo daugiau kaip 500 kompiuterių, programinę įrangą (operacinės sistemos, biuro programinė įranga ir kita). Siekiant sparčiau plėtoti Lietuvos viešųjų informacinių konsultacinių centrų tinklą (pirmiausia kaimo ir miestelių viešųjų bibliotekų pagrindu), juos aprūpinus reikiama technine ir programine įranga, interneto prieiga ir mokymo priemonėmis, 2004 metais buvo įgyvendinamas PHARE programos projektas 2003/004-341.03.01 „Viešosios interneto prieigos taškų steigimas kaimo vietovėse“, buvo pasirašytos sutartys su tiekimo dalies laimėtojais uždarosiomis akcinėmis bendrovėmis „Sonex kompiuteriai“ ir „Labochema“, taip pat su akcine bendrove Lietuvos radijo ir televizijos centru; dviem iš jų išmokėtas avansas. Kad valstybės ir savivaldybių institucijos būtų geriau aprūpinamos informacija, kurios reikia valstybės tarnybos veiklai planuoti, organizuoti, kontroliuoti ir įvertinti, institucijų personalo tarnybų darbui gerinti, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu Nr. 1255 buvo patvirtinti Valstybės tarnautojų registro nuostatai. Tais pačiais metais buvo parengtas investicinis projektas ir gautas jo finansavimas. 2003 metais buvo įsigyta kompiuterinė įranga. Vadovaujantis 2004 m. liepos 26 d. paslaugų teikimo sutartimi Nr. 2004/V-06/1VL-505, buvo sukurta taikomoji programinė įranga, atitinkanti Valstybės tarnautojų registro nuostatus. 2004 metų gruodžio mėnesį registrui duomenis teikė 860 valstybės ir savivaldybių įstaigų. Šie darbai buvo vykdomi pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programos įgyvendinimo priemonių 73 punktą. Kuriant vientisą ir integralią gyventojų registravimo sistemą, užtikrinančią tinkamą piliečių, kuriems išduodami asmens dokumentai ir kurie deklaruoja gyvenamąją vietą, apskaitą ir aptarnavimą, buvo parengti konkurso reikalavimai ir surengtas konkursas Gyventojų registro informacinei sistemai sukurti, pagal kurį 2004 m. kovo 31 d. su rangovu pasirašyta sutartis. 2004 m. gruodžio 22 d., įvykdžius sutartyje numatytus darbus, buvo pasirašytas darbų priėmimo ir perdavimo aktas. Be to, 2004 metais buvo paskelbtas konkursas ir įsigytos techninės priemonės, užtikrinančios Gyventojų registro kūrimą ir nepertraukiamą jo veiklą. Šie darbai buvo vykdomi pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programos įgyvendinimo priemonių 75 punktą. Modernizuojant viešąjį administravimą, kuriant skaidrią, veiksmingą, orientuotą į rezultatus ir tinkamą asmenų aptarnavimą viešojo administravimo sistemą, pagrįstą IT, buvo parengta Viešojo administravimo plėtros iki 2010 metų strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr.
8. Vienas iš šios strategijos tikslų – tobulinti viešojo administravimo institucijų teikiamų paslaugų prieinamumą, kokybę, skaidrumą ir trumpinti trukmę plačiau naudojantis patikimų informacinių technologijų galimybėmis. Sprendžiant šalies informacijos rinkimo ir tvarkymo klausimus, daugiausia dėmesio skiriama informacijos apie svarbiausius šalies objektus kaupimui ir tvarkymui valstybės registruose. 2004 metais toliau buvo įgyvendinamas valstybės registrų integralios sistemos kūrimo strategijos įgyvendinimo priemonių planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 30 d. nutarimu Nr.
9. Plane numatyti svarbiausieji teisinės bazės ir infrastruktūros plėtros darbai 2003–2005 metais. Siekiant įgyvendinti 2003 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/98/EB dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo nuostatas dėl viešajame sektoriuje sukauptos informacijos šaltinių registrų sukūrimo, parengtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 4 d. nutarimo Nr. 726 „Dėl valstybės registrų duomenų naudojimo ir Valstybės registrų sąrašo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo projektas. Atsižvelgiant į naujos redakcijos Lietuvos Respublikos valstybės registrų įstatymą, parengtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl Valstybės registrų ir kadastrų steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo taisyklių ir Lietuvos Respublikos valstybės registro tipinių nuostatų patvirtinimo projektas. Nutarimo projekte aptarti nauji registro kūrimo, reorganizavimo ir likvidavimo reikalavimai, žinybinių registrų steigimas ir kūrimas, apibūdintos naujos registrų registravimo valstybės registrų sąraše procedūros (taip vykdomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programos įgyvendinimo priemonės, susijusios su valstybės registrų plėtra). 1 lentelė. Registrų sistemos būklė Registrų būklė Per 2001–2004 metus Iš viso (2004 metų pabaiga) Priimta įstatymų, kuriuose numatyta steigti naujus registrus 14 121 Įsteigti nauji registrai 21 65 Pertvarkyti anksčiau įsteigtieji registrai 14 Pradėti naudoti registrai 24 43 Šaltinis – Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Siekdamas, kad kuriant reguliariai atnaujinamą duomenų apie dokumentų saugotojus ir jų saugomus dokumentus bazę būtų sudarytos galimybės visuomenei rasti reikiamą informaciją, Lietuvos archyvų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės parengė Lietuvos archyvo fondo sąvadą. Tam buvo įsigyta reikiama kompiuterinė ir programinė įranga, užtikrinanti informacinės sistemos funkcionavimą, darbuotojai išmokyti ja naudotis, pradėta kaupti informacija fondo aprašo lygiu. Ši informacija prieinama internetu. Siekiant apibrėžti ir įtvirtinti visuomeninių santykių, susijusių su informacinės visuomenės paslaugomis, teisinio reguliavimo pagrindus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. 1276 patvirtinta Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatymo koncepcija. Parengtas ir su suinteresuotomis institucijomis derinamas Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatymo projektas. Įstatymas užpildys su informacinės visuomenės paslaugų teikimu susijusių santykių teisinio reguliavimo spragas. Šie darbai vykdomi pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programos įgyvendinimo priemonių 66 punktą. Atliekant interneto portalo, per kurį gyventojai ir verslo įmonės galėtų gauti visą viešą su valstybės institucijomis ir jų atliekamomis funkcijomis susijusią informaciją bei viešojo administravimo paslaugas, plėtros darbus, Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės toliau tobulino viešųjų elektroninių valdžios vartų portalą, įregistruotą adresais www.govonline.lt, www.evaldzia.lt, www.epaslaugos.lt, buvo kuriamos per portalą pasiekiamos elektroninės valdžios paslaugos, parengtas viešųjų paslaugų teikimo elektroninėje terpėje modelis, sukurta ir išversta į užsienio kalbas 15 naujų informacijos blokų. 2004 metų pabaigoje per elektroninius valdžios vartus buvo pasiekiama 750 elektroninės valdžios paslaugų. Šie darbai vykdomi pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programos įgyvendinimo priemonių 69 punktą. Kuriant ir plėtojant elektroninio deklaravimo sistemas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos įsigijo reikiamas licencijas, kompiuterinę ir tinklo įrangą, įdiegė elektroninio deklaravimo sistemos infrastruktūrą. Mokesčių mokėtojams 2004 metais buvo sudaryta galimybė teikti deklaracijas internetu, naudojant deklaracijų pildymui ABBYY programinę įrangą (Form Filler Light). Elektroninio deklaravimo sistema yra prieinama septynių Lietuvos komercinių bankų klientams, su kuriais buvo sudarytos sutartys dėl mokesčių mokėtojų autentifikavimo paslaugų. Įsigyta reikiama įranga, kuri skirta popierinių deklaracijų archyvui tvarkyti. 2004 metais atlikti deklaracijų tvarkymo įrangos bandymai, ji susieta su elektroninio deklaravimo sistema. Jau sukurta visa reikiama teisinė bazė mokesčių mokėjimo ir kitoms deklaravimo procedūroms atlikti elektroninėje erdvėje. Šie darbai vykdomi pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programos įgyvendinimo priemonių 85 punktą. Kuriant viešųjų pirkimų informacinę sistemą, sudarančią galimybes laipsniškai perkelti viešuosius pirkimus į elektroninę terpę, 2004 metais buvo sukurtas centrinis viešųjų pirkimų portalas, kuris leis Lietuvos Respublikos perkančiosioms organizacijoms ir tiekėjams vykdyti pirkimus elektroninėje terpėje įprastos komercinės praktikos būdu, teikti skelbimus, pirkimo dokumentus ir ataskaitas internetu. Taigi bus sudarytos galimybės didinti viešųjų pirkimų skaidrumą, trumpinti pirkimo procedūrų laiką, mažinti sąnaudas. Šie darbai vykdomi pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programos įgyvendinimo priemonių 86 punktą. Kurdamas elektroninio parašo infrastruktūrą, 2004 metais Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės baigė elektroninio parašo įdiegimo valstybės institucijose bandomąjį projektą, kurio metu buvo diegiamos bandomosios aukšto saugumo lygio asmenų elektroninio identifikavimo ir elektroninių duomenų autentifikavimo technologijos, buvo įsigyta ir įdiegta projekte dalyvaujančiose valstybės institucijose saugaus elektroninio parašo formavimo įranga. Informacinės visuomenės plėtros komitete prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės vykdytas elektroninio parašo, pasirašant judriojo ryšio telefonu, projektas – atlikti technologijos bandymai, išnagrinėti techniniai sprendimai. Vykdydamas viešo naudojimo kompiuterių tinkluose neskelbtinos informacijos kontrolės ir ribojamos viešosios informacijos platinimo reguliavimo ir savireguliacijos skatinimo priemones, Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsigijo programinę įrangą žalingam turiniui filtruoti. Žalingo turinio filtravimo programinė įranga 2004 metais buvo lokalizuota, sukurta žalingo turinio lietuviškų duomenų bazė. Programinė įranga yra interneto svetainėje, todėl visiems interneto vartotojams sudaryta galimybė ja naudotis. Siekdamas puoselėti lietuvių kalbą informacinėje visuomenėje, skatinti mokslinius ir praktinius darbus, tam pritaikyti atvirų šaltinių nemokamą programinę įrangą, Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 metais lokalizavo naujausios atvirojo kodo biuro programinės įrangos paketą OpenOffice, parengė vartotojo vadovą (spausdinto ir elektroninio formato). Taip pat 2004 metais vykdyti darbai palaikant jau anksčiau lokalizuotą atvirų šaltinių programinę įrangą (OpenOffice ir Mozilla). Buvo atlikta atvirojo kodo sistemų, naudojamų valstybės institucijose, suderinamumo analizė, parengtos rekomendacijos, kaip šalinti nesuderinamumus. Tuo siekiama sudaryti galimybę kompiuterių vartotojams (pirmiausia dirbantiems valstybės, mokslo ir studijų institucijose) naudotis atvirojo kodo lokalizuota ir standartizuota biuro programine įranga. Šie darbai vykdomi pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programos įgyvendinimo priemonių 84 punktą. Įgyvendinant Nacionalinę žmonių su negalia socialinės integracijos 2003–2012 metų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 7 d. nutarimu Nr. 850, 2004 metais parengtos Informacinės aplinkos pritaikymo žmonių su negalia ugdymui, mokymui, profesinei reabilitacijai ir įdarbinimui metodikos ir neįgaliesiems skirtų elektroninių mokymo priemonių formato standartas. Nemaža pažanga didinant informacinių technologijų skvarbą namų ūkiuose yra mokestinės lengvatos, taikomos įvairiems produktams, susijusiems su naujų ryšio ir informacinių paslaugų panaudojimu. Lietuvos Respublikos Seimas 2004 m. birželio 15 d. priėmė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 21 straipsnio papildymo įstatymą, kuris numato, kad iš gyventojo pajamų gali būti atimamos per mokestinį laikotarpį patirtos gyventojo išlaidos už vieną kompiuterinės įrangos vienetą su programine įranga ir (arba) interneto prieigos įrengimą per 3 metus. Valstybės vykdytos priemonės informacinės visuomenės plėtros srityje atsispindi statistikos rodiklių raidos tendencijose. Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis, 2004 metais asmeninius kompiuterius turėjo 25 procentai (2003 metais – 20 procentų) namų ūkių. Internetu 2004 metais naudojosi 10,6 procento (2003 metais – 7,7 procento) namų ūkių. 6 pav. Namų ūkių kompiuterių ir interneto naudojimo kitimo dinamika Šaltinis – Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Valstybės investicijos į informacinės ir žinių visuomenės sektorių nuosekliai didėja. 2001 metais informacinės visuomenės plėtros projektams skirtos valstybės investicijos sudarė 80,5 mln. litų, 2002 metais – 90,5 mln. litų, 2003 metais – 99,2 mln. litų, 2004 metais – 114 mln. litų. Papildomai šiems projektams skirtos Europos Sąjungos lėšos 2002 metais sudarė 9,8 mln. litų, 2003 metais – 47,5 mln. litų, 2004 metais – 61,7 mln. litų. 2005 metais numatomos valstybės investicijos į informacinės visuomenės plėtros projektus sudaro 137,5 mln. litų, papildomos Europos Sąjungos lėšos – 63,7 mln. litų. 7 pav. Informacinės visuomenės plėtros projektams skiriamų valstybės investicijų kitimo dinamika Šaltinis – Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Artimiausio laikotarpio prioritetai Skatinti viešųjų elektroninių paslaugų kūrimą, plėtoti valdžios elektroninius vartus, per kuriuos teikiamos viešosios elektroninės paslaugos. Kurti lokalizuotą atvirojo kodo programinę įrangą ir skatinti jos naudojimą. Kurti ir palaikyti viešuosius interneto prieigos taškus. Įgyvendinti Visuotinio kompiuterinio raštingumo programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr.
10. IV. KULTŪRA 2004 metais priėmus Lietuvos teatrų ir koncertinių organizacijų įstaigų įstatymo, Lietuvos Respublikos kultūros centrų įstatymo, Lietuvos Respublikos meno kūrėjų ir jų organizacijų įstatymo, Lietuvos Respublikos bibliotekų įstatymo, Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių įstatymo pakeitimo įstatymus, sudarytos pagrindinės teisinės prielaidos plėtoti visas Lietuvos kultūros sritis. Atsižvelgiant į Bibliotekų renovacijos ir modernizavimo, Paramos jauniesiems menininkams, Regionų kultūros plėtros ir Etninės kultūros plėtros valstybinių programų įgyvendinimą, 2005 metais bus parengtos analogiškos muziejų ir kultūros centrų renovacijos programos. Siekiant sudaryti teisines ir ekonomines sąlygas jaunųjų menininkų kūrybinei veiklai, 2004 metais pradėta įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta Paramos jauniesiems menininkams programa. Sukurta jaunųjų menininkų, jų kūrybos pristatymo ir populiarinimo internetinė svetainė. 2004 metais pradėjo veikti Filmų registras, įvesta Filmų indeksavimo pagal žiūrovų amžių tvarka. 2004 metais pradėta įgyvendinti Lėšų skyrimo šiuolaikiniams nacionalinio profesionalaus dramos ir muzikos meno kūriniams sukurti programa. 2004 metais Lietuvoje įgyvendinta Kompensacinio atlyginimo autoriams, atlikėjams, fonogramų gamintojams ir audiovizualinių kūrinių gamintojams už kūrinių atgaminimą asmeniniais tikslais surinkimo ir paskirstymo tvarka. Dalis pagal ją surinkto atlyginimo įstatymų nustatyta tvarka bus skirta Nacionalinio kino rėmimo programai. Paskirstytas ir išmokėtas autorinis atlyginimas grožinės ir mokslinės literatūros autoriams, vertėjams ir dailininkams už knygų panaudą bibliotekose. Siekiant remti ir skatinti abipusius kultūros mainus tarp Lietuvos ir užsienio valstybių, 2004 metais pasirašyti bendradarbiavimo susitarimai ir programos su Kinijos Liaudies Respublika, Indija, Ispanijos Karalyste, Egipto Arabų Respublika. 2004 metų kovą pasirašytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Tautų Švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos susitarimas dėl kryždirbystės bei kryžių simbolikos apsaugos. 2004 metų liepą pareigas pradėjo eiti kultūros atašė Lietuvos Respublikos konsulate Kaliningrade. Nuo 2005 metų pradžios pareigas pradėjo eiti kultūros atašė Lietuvos Respublikos ambasadoje Jungtinėje Karalystėje. Parengtas Lietuvos modelio projektas Mažajam Europos parkui Briuselyje. Užsakytas ir išleistas naujas reprezentacinis filmas apie Lietuvos kultūrą („Kultūra, kertanti sienas“). Įrengta „Europos vartų“ instaliacija Briuselyje, Europos Parlamento būstinėje. Tęsiant Lietuvos kultūrą ir mokslą Rusijoje pristatančią programą „Langas į Lietuvą“, 2004 m. lapkričio 17–18 dienomis Nižnij Novgorode buvo atidarytas Lietuvos kultūros ir informacijos centras. Įgyvendinant Bibliotekų renovacijos ir modernizavimo programą, pagal Valstybės investicijų 2004 metų programą buvo vykdomi 6 tęstiniai ir 11 naujų projektų Vilniuje, Klaipėdoje, Alytuje, Birštone, Elektrėnuose, Alytaus, Birštono, Radviliškio, Raseinių, Šilutės, Ukmergės, Utenos ir Zarasų rajonuose. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu savivaldybių ir apskričių viešosioms bibliotekoms perduota maždaug 1,4 mln. litų vertės kompiuterinė techninė ir programinė įranga. 2004 metais rekonstruotas S. Nėries memorialinis muziejus. Nuo 2005 metų pradžios jame veikia S. Nėries literatūrinė ir memorialinė ekspozicija. Siekiant sukurti efektyvų nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio mechanizmą, 2004 metais buvo nustatyta speciali tvarka ir patvirtinta sistema, įpareigojanti viešosios informacijos rengėjus, platintojus, savininkus ir žurnalistus žymėti informaciją pagal amžiaus cenzą, o filmus, serialus ir laidas transliuoti tik tam tikru laiku. 2004 metais priimtas Lietuvos Respublikos kultūros centrų įstatymas ir parengti jame numatyti įstatymo lydimieji teisės aktai. 2004 metais įgyvendinta valstybinė Lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis atgavimo 100-mečio minėjimo programa, kurią įgyvendinant finansuotos daugiau kaip 78 priemonės (mokslinės konferencijos, minėjimo renginiai, parodos, mokslo, literatūros leidiniai ir t. t.). 2004 metais Kernavės archeologinė vietovė buvo įtraukta į UNESCO pasaulio materialaus gamtos ir kultūros paveldo šedevrų sąrašą. 2004 metais Tuskulėnų rimties parke įrengtas kolumbariumas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 21 d. nutarimu Nr. 1323 buvo pakeista ir papildyta Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijos planavimo schema. Pakeitus šią daugiau nei prieš dešimtmetį patvirtintą schemą, suderintas valstybės tikslas saugoti parko teritoriją ir Trakų rajono savivaldybės administracijos interesai plėtoti šioje valstybės saugomoje teritorijoje turizmo paslaugų infrastruktūrą. 2004 metais įgyvendinti įvairūs kultūros paveldo apsaugos projektai – įrengtos Vilniaus bernardinų bažnyčios grindys, baigtas restauruoti Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto kiemas, likviduota avarinė Kretingos dvaro sodybos malūno pastato būklė, atlikti Verkių dvaro sodybos paviljono restauravimo darbai, Kėdainiuose baigti vadinamųjų senjorų namo priešavarinės būklės likvidavimo darbai, restauruota vieno iš Trakų pusiasalio pilies bokštų išorė. Rokiškio dvaro sodybos ir Kelmės rajono Kražių kolegijos renovacijos ir pritaikymo turizmui projektai 2004 metais pateikti Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramai gauti. Atstatant Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmus, 2004 metais pietų korpuse įrengtos pirmojo ir antrojo aukštų perdangos, visiškai sumūrytos pirmojo ir antrojo aukštų sienos ir 70 procentų trečiojo aukšto sienų, vakarų korpuse visiškai įrengti poliniai pamatai ir 70 procentų rostverkų. Įrengta, išbandyta ir atiduota naudoti magistralinė šiluminė trasa. Šiaurės korpuse įrengti poliniai pamatai, rostverkai, iki 25–25 ašies sumontuota rūsio perdanga. Valstybės finansavimas, skirtas kultūros sričiai, 2004 metais padidėjo 20,7 mln. litų, palyginti su 2003 metais. Kaip ir 2003 metais, sparčiausiai didėjo investicijos į kultūros infrastruktūrą. Tai rodo, jog ir toliau būtina renovuoti kultūros įstaigas, aprūpinti jas reikiama įranga. Artimiausio laikotarpio prioritetai 2005 metais bus parengtas Lietuvos Respublikos kultūros ir sporto rėmimo fondo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Numatoma parengti ir patvirtinti naujus Kultūros ministerijos ekspertų nuostatus, parengti Valstybės stipendijų meno ir kultūros kūrėjams nuostatų ir Nacionalinių kultūros ir meno premijų nuostatų pakeitimų, Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pakeitimo įstatymo projektus. 2005 metais bus įgyvendinamos šių valstybinės reikšmės minėtinų datų programos: Atkuriamojo Seimo (Kovo 11 d.) 15-osios metinės, Didžiojo Seimo 100-osios metinės, Lietuvos Steigiamojo Seimo 85-osios metinės, Pergalės prieš hitlerinę Vokietiją II pasauliniame kare 60-metis. 2005 metais Lietuvos Respublikos Seimui bus pateiktas Lietuvos Respublikos etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, kuriame numatytos nuostatos dėl Etninės kultūros globos fondo veiklos. 2005 metais Lietuva šalies viešnios teisėmis pristatys savo literatūrą ir kultūrą tarptautinėje Geteborgo knygų mugėje, Švedijoje. Rengiamasi dalyvauti tarptautinėje Venecijos bienalėje. Bus rengiami ir teikiami Lietuvos Respublikos Vyriausybei tvirtinti Muziejų modernizavimo ir Kultūros centrų modernizavimo programų projektai. 2005 metais bus parengta Kultūros paveldo skaitmenizavimo koncepcija, padėsianti sistemiškai naudoti naująsias informacines priemones Lietuvos kultūros paveldui išsaugoti. 2004 metais priėmus naujos redakcijos Lietuvos Respublikos bibliotekų įstatymą, 2005 metais 5 apskričių viešųjų bibliotekų steigėjo funkcijos bus perduotos apskričių viršininkų administracijoms. 2005 metais bus įgyvendinama Dainų švenčių tradicijos tęstinumo palaikymo programa. 2005 metais pradedama įgyvendinti UNESCO Nematerialaus paveldo globos konvencija. Puoselėjant Lietuvos kultūros paveldą, 2005 metais numatoma užbaigti Vilniaus Arkikatedros Bazilikos frontono sutvarkymo darbus, Šilutės dvaro sodybos rūmų vidaus restauravimo darbus, bus tvarkoma Rokiškio dvaro sodyba, Šakių rajono Zyplių dvaro sodyba, bus pradėti Verkių dvaro sodybos užvažiuojamųjų namų avarinės būklės likvidavimo darbai. Bus tvarkomas Kauno Arkikatedros Bazilikos presbiterijos skliautas ir užbaigti Klaipėdos Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos senojo pastato fasado restauravimo darbai. 2005 metais bus baigtas rengti Tuskulėnų dvaro renovacijos techninis projektas, bus tvarkomi Lietuvos savanorių kapai Kaune, Aukštuosiuose Šančiuose, pradėti restauravimo ir pritaikymo darbai Vasario 16-osios signataro M. Biržiškos name Viekšniuose, Mažeikių rajone. Tęsiami darbai Vilniaus bernardinų bažnyčioje, bus baigti Teatro, kino ir muzikos muziejaus fasadų restauravimo ir pradėti Šv. Stepono bažnyčios priešavarinės būklės likvidavimo darbai. Bus toliau tęsiami Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų atstatymo darbai: pietų, vakarų ir šiaurės korpusuose bus iki 25–25 ašies atlikti bendrieji statybos darbai (be vidaus apdailos), uždengta stogo danga. Bus užbaigta sutvirtinti rytų korpuso pamatus, bus atlikta 25 procentai darbų po kiemo grindimis įrengiamose patalpose. V. SVEIKATOS APSAUGA Vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programą, 2004 metais buvo siekiama plėtoti sveikatos priežiūrą, apimančią sveikatos stiprinimą ir ligų profilaktiką, ligų diagnozavimą laiku, gydymą, ligonių medicininę ir socialinę reabilitaciją, be to, ugdyti sąmoningą visuomenės požiūrį į sveikatos išsaugojimą ir stiprinimą kaip pagrindinę socialiai visaverčio gyvenimo sąlygą. Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programos nuostatą – optimizuoti visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų tinklą ir vykdant viešojo administravimo funkcijas visuomenės sveikatos priežiūros srityje, buvo kuriama moderni visuomenės sveikatos strategija ir sistema, leidžianti veiksmingai reaguoti į pavojų sveikatai. Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 16 d. priimtą Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymą Nr. IX-886 ir 2002 m. liepos 3 d. priimtą Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos stebėsenos (monitoringo) įstatymą Nr. IX-1023, pertvarkytos visuomenės sveikatos centrų struktūros, dalis visuomenės sveikatos priežiūros funkcijų perduota apskričių viršininkų administracijoms. Tobulinama visuomenės sveikatos centrų vykdoma veikla: užtikrinama sveikatos priežiūros, socialinės globos ir rūpybos, švietimo įstaigų valstybinė visuomenės sveikatos saugos kontrolė ir analizė, pradėta vykdyti visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės ir efektyvumo kontrolė. Vykdant laboratorijų reformą, optimizuotas bandymų laboratorijų tinklas. Atliekamų tyrimų kokybei ir patikimumui užtikrinti akredituotos 4 visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų laboratorijos: Nacionalinio visuomenės sveikatos tyrimų centro, Vilniaus ir Klaipėdos visuomenės sveikatos ir Radiacinės saugos centro. Siekdami pagerinti visuomenės sveikatos programų įgyvendinimą savivaldybėse, Lietuvos Respublikos Vyriausybė parengė ir Lietuvos Respublikos Seimas 2004 m. lapkričio 9 d. priėmė Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 2, 11, 41, 47, 63, 69 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. IX-2555, kuriame buvo numatyti savivaldybių visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos finansavimo šaltiniai. 2004-aisiais – vaikų sveikatos – metais ypač daug dėmesio skirta vaikų ir jaunimo sveikatos išsaugojimui ir stiprinimui. Vykdyta naujagimiams palankių ligoninių plėtra, tobulintos vaikų reabilitacijos ir sanatorinio gydymo paslaugos. 2004 metais kūdikius ir vaikus iki 5 metų pradėta skiepyti nuo Haemophilus influenzae B tipo infekcijos, buvo plečiama vaikų skiepijimo kombinuotomis vakcinomis apimtis, skirtas tinkamas dėmesys dantų priežiūrai – 2004 metais silantinėmis medžiagomis padengti nuolatiniai krūminiai dantys apie 50 tūkst. (42 procentams) 6–8 metų vaikų. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 6 d. nutarimu Nr. 5 patvirtinta Sveikatos priežiūros mokyklose finansavimo tvarka, pagal kurią mokinių sveikatos priežiūra finansuojama šiose mokyklose: mokyklose-darželiuose, pradinėse, pagrindinėse, vidurinėse, jaunimo, profesinėse mokyklose, gimnazijose; sveikatos apsaugos ministro 2004 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. V-62 patvirtinta Visuomenės sveikatos priežiūros specialisto, vykdančio mokinių sveikatos priežiūrą, kompetencija (tikslas – išsaugoti ir stiprinti mokinių sveikatą organizuojant ir įgyvendinant priemones, susijusias su ligų ir traumų profilaktika). Parengta Sveikatos priežiūros švietimo įstaigose 2004–2007 metų programa – visose šalies mokyklose atkurti sveikatos kabinetai. Plėtojama sveikų mokyklų veikla, remiami narkomanijos prevencijos ir narkomanų reabilitacijos projektai, organizuojamas psichologinis pedagoginis darbas su rizikos grupės vaikais ir jaunimu, gausėja vaikams skirtų švietėjiškų ir informacinių leidinių ir renginių, propaguojančių sveiką gyvenseną. Lietuvos Respublikos Seimui 2004 m. balandžio 8 d. nutarimu Nr. IX-2110 patvirtinus Nacionalinę narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2004–2008 metų programą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2004 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 1166 patvirtino Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2004–2008 metų programos įgyvendinimo 2004 metų priemonių planą. Programos tikslas – įgyvendinti veiksmingą narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos sistemą, sukurti bendrą narkomanijos, ankstyvos diagnostikos, gydymo, reabilitacijos ir reintegracijos į visuomenę sistemą, tobulinti teisinę bazę, sumažinti dėl narkotikų vartojimo kylančių užkrečiamųjų ligų ir mirčių skaičių, formuoti neigiamą visuomenės požiūrį į narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimą, plėtoti valstybės institucijų, asociacijų ir bendruomenės tarpusavio bendradarbiavimą, skatinti savivaldybių ir regionų valdymo institucijų iniciatyvas. Vykdant valstybės politiką – tobulinti ir geriau koordinuoti valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų veiklą narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės srityje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu Nr. 1059 įsteigtas ir nuo 2004 m. sausio 1 d. savo veiklą pradėjo Narkotikų kontrolės departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Įgyvendinamos Valstybės alkoholio kontrolės, Valstybės tabako kontrolės, Valstybės ŽIV/AIDS profilaktikos ir kontrolės, Valstybės psichikos ligų profilaktikos ir Savižudybių prevencijos programos. Lietuvos Respublikos Seimui 2004 m. rugsėjo 28 d. įstatymu Nr. IX–2460 ratifikavus Pasaulio sveikatos organizacijos Tabako kontrolės pagrindų konvenciją, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2004 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 1167 išdėstė nauja redakcija Valstybės tabako kontrolės programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 30 d. nutarimu Nr. 954, 2 priedą (Valstybės tabako kontrolės programos įgyvendinimo 2004–2006 metų priemonių planą). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 8 d. nutarimu Nr. 20 patvirtinus Paskaitų kurso apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai taisykles, pradėtas nusižengusių piliečių mokymas. Pasaulyje plintant ŽIV/AIDS epidemijai, kuri išlieka sunkiai kontroliuojama, itin svarbus uždavinys – apsaugoti visuomenę nuo šio užkrato plitimo. Įgyvendinant AIDS prevenciją Lietuvoje, atliekama ŽIV infekuotų asmenų ir sergančiųjų AIDS ambulatorinė priežiūra. Įgyvendinant nuostatą – orientuoti aktyvią sveikatos politiką į ligų prevenciją, sveikos gyvensenos formavimą, sveikatos ugdymą ir išsaugojimą, buvo siekiama gerinti maisto saugą, gyventojų mitybą. Siekiant šio tikslo, buvo tobulinami ir rengiami nauji maisto saugą, jo kokybę ir sveiką mitybą reglamentuojantys teisės aktai, jie buvo derinami su Europos Sąjungos teise, buvo priimtos 7 naujos higienos normos maisto higienos, teršalų, maisto priedų, maisto papildų ir kitose srityse. Kadangi Lietuvos Respublikos geografinėje teritorijoje nustatytas jodo trūkumas, siekiant sukurti jodo stokos maiste ir skydliaukės ligų, susijusių su jodo apykaitos sutrikimais, profilaktikos sistemą, vykdoma Kai kurių maistinių medžiagų stokos koregavimo Lietuvos gyventojų maisto racione programa, patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2003 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. V-
11. Parengta ir sveikatos apsaugos ministro 2004 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. V-454 patvirtinta Visuomenės mitybos žinių ugdymo programa. Remiantis atliktų mitybos tyrimų duomenimis, parengtos sveikos mitybos rekomendacijos įvairioms gyventojų grupėms. Tobulinant aplinkos sveikatinimo valdymą ir mažinant aplinkos keliamą pavojų žmonių sveikatai, įgyvendinama Nacionalinė aplinkos sveikatinimo veiksmų 2003–2006 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 21 d. nutarimu Nr.
12. Priimti Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymas (2004 m. spalio 26 d. Nr. IX-2499), Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo pakeitimo įstatymas (2004 m. sausio 29 d. Nr. IX-1988), Lietuvos higienos norma dėl rūkymui skirtų patalpų įrengimo ir eksploatavimo, patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. V-311, ir kiti teisės aktai. Tobulinamos aplinkos veiksnių, ūkinės veiklos ir jos padarinių rizikos ir poveikio sveikatai vertinimo metodikos, vertinama aplinkos keliama rizika sveikatai, apie tai nuolat informuojama visuomenė. Įgyvendinant Lietuvos būsto strategiją, dalyvaujama rengiant būsto stebėsenos sistemos modelį. Įgyvendinant Valstybinę visuomenės sveikatos stebėsenos 2003–2005 metų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 10 d. nutarimu Nr. 1589, kuriama visuomenės sveikatos duomenų sistema, būtina socialinės raidos, profilaktinės medicinos, sveikatos apsaugos sistemos valdymo sprendimams priimti. Parengti ir sveikatos apsaugos ministro 2004 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. V-102 patvirtinti Valstybinio visuomenės sveikatos stebėsenos duomenų fondo nuostatai. 2004 metais toliau buvo vykdomas sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimas pagal Sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo strategiją ir apskričių sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo planus, patvirtintus sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. V-
13. Strategijos, minėtų planų ir apibendrintų duomenų pagrindu 2004 metais parengtas Valstybinės sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo programos projektas, kuriuo bus užbaigta rengti programinius dokumentus šioms įstaigoms restruktūrizuoti. Buvo įvertintas jų restruktūrizavimo įgyvendinimas per 2002 metų – 2004 metų I pusmečio laikotarpį, t. y. įpusėjus I restruktūrizacijos etapui. Kad pacientai gautų geros kokybės paslaugas, o medikai turėtų tinkamas darbo sąlygas, renovuojami sveikatos priežiūros įstaigų pastatai, įgyvendinami energijos taupymo projektai, vyksta racionali gydymo įstaigų pertvarka. Šiuolaikinės technologijos diegiamos universitetinėse ir regioninėse gydymo įstaigose, rajoninėse gydymo įstaigose plėtojamos slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugos. Vyksta kompleksinis akušerinių skyrių modernizavimas. Greitosios pagalbos tarnybos pradėtos pertvarkyti pagal naujos Būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarkos reikalavimus. Greitosios pagalbos tarnybos aprūpinamos naujais automobiliais. Toliau plėtojant pirminę sveikatos priežiūrą ir įgyvendinant Lietuvos sveikatos projektą, renovuojami ir aprūpinami būtina medicinos įranga bendrosios praktikos gydytojo (BPG) kabinetai. Renovuota apie pusę visų (iš viso jų yra apie 2000) BPG kabinetų. Įgyvendinamos valstybinės sveikatos programos: motinos ir vaiko, 2000–2010 metų traumatizmo profilaktikos, 2003–2006 metų tuberkuliozės profilaktikos ir kontrolės ir kitos. Gerinant diagnostiką ir taikant įvairias profilaktines priemones, susirgimai įvairiomis ligomis diagnozuojami ankstyvos stadijos, gerėja šalies gyventojų sveikatingumo rodikliai. Nuo 1995 metų vidutinė gyvenimo trukmė pailgėjo daugiau kaip 3 metais; palyginti 2003 ir 2004 metų sausio–balandžio mėnesius, mirusiųjų skaičius šiek tiek sumažėjo – mirė 94 žmonėmis mažiau. Per 1998–2003 metus kūdikių mirtingumas 100 tūkst. gyventojų sumažėjo 38 procentais. 8 pav. Kūdikių mirtingumo Lietuvoje kitimo dinamika (1000 gyvų gimusių) Šaltinis – Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenys. Mažėja sergamumas tuberkulioze ir kitomis užkrečiamosiomis ligomis, mirtingumas nuo galvos smegenų insulto. Įgyvendinant Valstybinę vėžio profilaktikos ir kontrolės 2003–2010 metų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 10 d. nutarimu Nr. 1593, siekiama garantuoti onkologinių ligų ankstyvąją diagnostiką ir visavertį gydymą. Vykdant Prevencinę profilaktinę programą, dėl gimdos kaklelio vėžio per 2004 metų 5 mėnesius patikrinta apie 30 tūkst. (4 procentai) 30–60 metų moterų. Bendru sveikatos apsaugos ministro ir Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. V-660/13.6-3423, reorganizavus Vilniaus ir Klaipėdos kraujo centrus, įsteigtas Nacionalinis kraujo centras, kuris skatina neatlygintiną kraujo donorystę, aprūpina sveikatos priežiūros įstaigas krauju, jo komponentais ir preparatais, diegia Europos Sąjungoje taikomus kokybės, saugumo ir veiksmingumo reikalavimus. Saugias, geros kokybės paslaugas teikia tinkamai tam pasirengę specialistai, kurių kvalifikacija atitinka Europos Sąjungos reikalavimus. Nenutrūkstamai tobulinama sveikatos priežiūros specialistų profesinė kvalifikacija, plėtojamos socialinės garantijos medikams, didinamas medikų darbo užmokestis, kiekvienoje sveikatos apsaugos grandyje taikant specifines darbuotojų darbo užmokesčio didinimo priemones. Didesnį medikų darbo užmokestį lemia didinama paslaugų balo vertė ir metinė bazinė kaina, paslaugų apimties didėjimas, medikų skatinimas už konkrečius darbo rezultatus. Įgyvendintas vienas iš 2004 metų prioritetų – vidutiniškai 10 procentų padidintas medicinos darbuotojų darbo užmokestis. 9 pav. Gydytojų ir slaugos darbuotojų vidutinis darbo užmokestis (VDU) 2003–2004 metais Šaltinis – Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenys. Plėtojant vaistų prieinamumo Lietuvos gyventojams sistemą, skatinant racionalų valstybės lėšų, skirtų vaistams kompensuoti, naudojimą, vaistų kompensavimo sistemos skaidrumą ir gerinant farmacinių paslaugų kokybę, buvo tobulinami teisės aktai, reglamentuojantys vaistų įtraukimą į ligų ir kompensuojamųjų vaistų sąrašus, bazinės kainos apskaičiavimą ir kita. Sėkmingos derybos su farmacininkais leido subalansuoti neribotą išlaidų vaistams didėjimą. 2003–2004 metais vaistų kainoms sumažėjus maždaug 20 procentų, atsirado galimybė išrašyti gyventojams kur kas daugiau vaistų (per 2004 metų 11 mėnesių išrašyta 730 tūkst. receptų daugiau negu per tą patį 2003 metų laikotarpį), papildyti kompensuojamųjų vaistų sąrašą naujais, ligoniams reikalingais preparatais, sumažinti 108 vaistų bazines kainas – vidutiniškai 15 procentų. 2004 m. liepos 8 d. priimtas Lietuvos Respublikos įstatymas Nr. IX-2321 „Dėl Konvencijos dėl Europos farmakopėjos rengimo, pataisytos pagal Konvencijos dėl Europos farmakopėjos rengimo protokolą, ratifikavimo“. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos nuosekliai įgyvendino Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programoje įtvirtintą tolygaus gyventojų finansavimo nuostatą, diegdama Privalomojo sveiktos draudimo fondo biudžeto lėšų paskirstymo teritorinėms ligonių kasoms pagal gyventojų statistinius demografinius rodiklius modelį, t. y. atsižvelgdama į aptarnaujamo regiono gyventojų skaičių, lytį ir amžių. Įgyvendinant sveikatos draudimo principus, kasmet tobulinami sveikatos priežiūros paslaugų įkainiai. Pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų bazinės kainos balo vertė padidinta nuo 0,94 lito 2003 metais iki 1 lito – 2004 metais. Sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-355 patvirtinta Brangių tyrimų ir procedūrų apmokėjimo tvarka, įvedant „plaukiojančio balo“ sistemą, leis subalansuoti Privalomojo sveiktos draudimo fondo biudžeto poreikius su galimybėmis. Sumažėjo 41 mln. litų kreditorinis įsiskolinimas asmens sveikatos priežiūros įstaigoms. Nuo 2004 m. gegužės 1 d. į Lietuvą atvykusiems Europos Sąjungos valstybėse privalomuoju sveikatos draudimu draustiems asmenims teikiama būtinoji medicinos pagalba, išrašomi kompensuojamieji vaistai. Gauti būtinąją medicinos pagalbą Europos Sąjungos valstybėse gali ir Lietuvos piliečiai, apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu. Artimiausio laikotarpio prioritetai Stiprinti visuomenės, ypač vaikų ir jaunimo, sveikatą, gerinti ligų prevenciją. Toliau gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir ankstyvą ligų diagnostiką. Tęsti sveikatos priežiūros sistemos restruktūrizavimą. Toliau laipsniškai didinti medicinos darbuotojų darbo užmokestį. VI. FINANSŲ POLITIKA Mokesčių ir mokesčių administravimo politika 2004 metais Lietuvos Respublikos Vyriausybės vykdytos mokesčių politikos rezultatas akivaizdus. Į nacionalinį biudžetą įplaukė 13886,2 mln. litų pajamų (iš jų 1389,8 mln. litų – Europos Sąjungos parama), arba 2526,4 mln. litų (iš jų 1389,8 mln. litų – Europos Sąjungos parama) daugiau, negu faktiškai gauta pajamų 2003 metais. 2004 metais, kaip ir 2003 metais, buvo įvykdytas ir viršytas Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto pajamų planas (paskutinį kartą Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto pajamų planas buvo įvykdytas 1997 metais). 2004 metais mokesčių srityje buvo daugiausia atsidėta darbams, skirtiems nacionalinei teisei suderinti su Europos Sąjungos teisės aktais. Nuo 2004 m. gegužės 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas ir naujos redakcijos Lietuvos Respublikos akcizų įstatymas, kurie galutinai perkėlė apmokestinimą šiais mokesčiais reglamentuojančių Europos Sąjungos direktyvų nuostatas į nacionalinius teisės aktus, išskyrus nuostatas, kurioms perkelti Lietuva yra gavusi pereinamąjį laikotarpį. 2004 m. balandžio 27 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos muitinės įstatymas, kuriame išsamiai apibrėžti muitinės pareigūnų įgaliojimai, jų bendrosios teisės ir pareigos; tiksliau apibrėžti atvejai, kada į Lietuvą įvežant prekes taikomos muitinės priežiūros priemonės ir kada jos netaikomos; įvedama paprastesnė muitinės sprendimų ir jų nepriėmimo apskundimo tvarka, tiksliau nustatomi skundų nagrinėjimo muitinės įstaigose terminai ir kita. Nuo 2004 m. gegužės 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos pagalbos Europos Sąjungos valstybių narių institucijoms išieškant reikalaujamas skolas, susijusias su rinkliavomis, muitais, mokesčiais ir kitomis pinigų sumomis, teikimo ir naudojimosi kitų Europos Sąjungos valstybių narių institucijų teikiama pagalba išieškant minėtas pinigų sumas įstatymas. Šiame įstatyme numatoma, kad, gavus kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos prašymą, ūkio subjektų rinkliavų, muitų, mokesčių ir kitų įstatyme numatytų sumų įsiskolinimai kitos Europos Sąjungos valstybės narės institucijoms bus išieškomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymus tokia pat tvarka kaip ir tiesioginiai įsiskolinimai atitinkamoms Lietuvos Respublikos institucijoms. Siekiant kuo mažiau trikdyti mokesčių mokėtojų veiklą, nuo 2004 m. sausio 1 d. dalis socialinio draudimo įmokų administravimo funkcijų buvo perduota Valstybinei mokesčių inspekcijai. Tobulinant mokesčių sistemą, 2004 metais taip pat įgyvendintos atitinkamos priemonės, užtikrinančios, kad Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatos, nustatančios mokesčių mokėtojams prievolę atlikti sandorius tikrąja rinkos kaina (o jeigu ši prievolė nevykdoma, suteikiančios mokesčių administratoriui teisę koreguoti kainas), atitiktų Europos Sąjungos ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) rekomendacijas. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatos suderintos su naujomis Europos Sąjungos tiesioginių mokesčių direktyvų nuostatomis, išskyrus nuostatas, kurioms perkelti Lietuva yra gavusi pereinamąjį laikotarpį. Nuo 2004 m. gegužės 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas, kurio tikslas – aiškiau reglamentuoti mokesčių administravimo teisinius santykius. Buvo parengti ir priimti jam įgyvendinti reikalingi įstatymo lydimieji teisės aktai, atsižvelgiant į įsigalėjusią Europos Sąjungos šalių praktiką griežtai reglamentuoti mokesčių administratoriaus teises ir pareigas mokesčio mokėtojo atžvilgiu, taip pat į Europos Sąjungos teisės aktus administravimo srityje ir Europos Komisijos darbo grupių veiklos rezultatus. Biudžeto politika Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 11 d. nutarimu Nr. 568 patvirtinta Lietuvos konvergencijos 2004 metų programa; ji išsiųsta Europos Komisijai. 2004 metais buvo parengta nauja Lietuvos konvergencijos programa, tačiau dėl užtrukusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudarymo ši programa buvo patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 21 d. nutarimu Nr.
14. Konvergencijos programa – Europos Sąjungos steigimo sutartyje numatytas dokumentas, išreiškiantis Vyriausybės ekonominės politikos įsipareigojimus, užtikrinančius valstybės narės ūkio tvarią konvergenciją su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis, siekiant kainų ir valdžios sektoriaus finansų stabilumo. Sparti Lietuvos ūkio raida – pastaraisiais metais vykdytos tvarios fiskalinės politikos, užtikrinusios stabilumą valstybės finansų sistemoje ir pelniusios vidaus bei užsienio investuotojų pasitikėjimą, pragmatiškumo patvirtinimas. 1999–2002 metais valdžios sektoriaus deficitas nuolat mažėjo: 2000 metais jis siekė 2,3 procento bendrojo vidaus produkto (BVP), 2001 metais – 1,9 procento BVP, o 2002 metais sumažėjo iki 1,4 procento BVP. Negalutiniais duomenimis, 2003 metais valdžios sektoriaus fiskalinis deficitas sudarė 1,9 procento BVP. Dėl į 2005 metus persikeliančių 2004 metais nepanaudotų Europos Sąjungos paramos bendrojo finansavimo lėšų ir spartesnio nominalaus BVP didėjimo, išankstiniais 2004 metų duomenimis, valdžios sektoriaus deficitas sudarė apie 2,5 procento BVP ir buvo mažesnis nei planuotas (2,7 procento BVP). Geriau administruojamas savivaldybių pajamų surinkimas ir kreditorinio įsiskolinimo mažinimas (2004 m. sausio 1 d. duomenimis, savivaldybių subsektoriaus kreditorinis įsiskolinimas siekė 0,4 procento BVP), griežta savivaldybių skolinimosi kontrolė lėmė 2004 metais nedidelį bendrą savivaldybių biudžetų perteklių (apie 0,2 procento BVP). 10 pav. Valdžios sektoriaus deficito kitimo dinamika (ESS’95) Tvari fiskalinė politika tiesiogiai lėmė mokėjimų balanso einamosios sąskaitos deficito mažėjimą nuo 11,2 procento BVP 1999 metais iki 5,3 procento BVP 2002 metais. 2003 metais einamosios sąskaitos deficitas išaugo iki 6,9 procento BVP. Didžiausią įtaką einamosios sąskaitos deficito didėjimui turėjo iki 10,3 procento, palyginti su BVP, padidėjęs užsienio prekybos deficitas. Dėl sėkmingai vykdomų struktūrinių reformų, efektyvių investicijų, konkurencingo eksporto, didėjančios vidaus paklausos ir ekonomikoje buvusių nepanaudotų pajėgumų BVP sparčiai didėjo. Palankios skolinimosi sąlygos buvo vienas svarbiausių veiksnių, nulėmusių investicijų, namų ūkių vartojimo, kartu ir BVP, didėjimą. Toliau plėtota Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių rinka. Ilgiausia Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių trukmė siekia 10 metų (šios trukmės Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių vidutinių metinių palūkanų normų svertinis vidurkis 2004 metais – 4,44). Visų vidaus rinkoje išleistų Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių palūkanų normų svertinis vidurkis per 2004 metus sumažėjo iki 3,02 procento. Finansų ministerija pateikė Europos Komisijai Lietuvos nacionalinę 2004 metų struktūrinių reformų ataskaitą (patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 8 d. nutarimu Nr. 1400), kurios rengimas – viena iš Europos Sąjungos ekonominės politikos koordinavimo proceso dalių. Nacionalinė struktūrinių reformų ataskaita – Kardifo Europos Vadovų Tarybos nustatytas dokumentas, išreiškiantis Vyriausybės ekonominės politikos įsipareigojimus tęsti ekonomines ir struktūrines reformas koordinuojant šią politiką su Europos Sąjungos valstybėmis narėmis, siekiant įgyvendinti Lisabonos tikslus ir atsižvelgiant į 2004 metais Bendrosiose ekonominės politikos gairėse pateiktas rekomendacijas Lietuvai, kurias patvirtino Europos Taryba. Nacionalinėje 2004 metų struktūrinių reformų ataskaitoje apžvelgiama pastaraisiais metais Lietuvoje vykdomų struktūrinių reformų prekių ir paslaugų, darbo ir kapitalo rinkose eiga ir laimėjimai, daugiau dėmesio skiriant 2003–2004 metais vykusioms reformoms. Remdamasi nacionalinėse ataskaitose pateikta informacija, 2005 metų pavasarį Komisija pateiks atnaujintas rekomendacijas Lietuvai, kurias įgyvendinti įpareigoja Europos Bendrijų steigimo sutartis. 2001–2004 metais vykdyta griežta fiskalinė politika lėmė didėjančią investicijų apimtį, kreditų privačiam sektoriui didėjimą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių palūkanų kritimą. Dėl tvarios fiskalinės politikos nuolat gerėja makroekonominė perspektyva ir investuotojų lūkesčiai dėl stabilios ir nuolat gerėjančios Lietuvos ekonominės situacijos. 2004 metais buvo toliau atliekama PHARE projektų įgyvendinimo priežiūra. Projektų įgyvendinimas vyko sklandžiai, didesnių problemų nebuvo. Nuo 2004 metų Lietuva pradėjo gauti ir naudoti paramą pagal naują pereinamojo laikotarpio institucijų plėtros priemonę, kuri pratęsia PHARE paramą. 2004 metais buvo rengiamasi administruoti techninę pagalbą pagal Europos ekonominės erdvės (EEE) ir Norvegijos finansines priemones. Ši parama Lietuvai skiriama 2004–2009 metams. Bendru finansų ministro, aplinkos ministro ir susisiekimo ministro 2004 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 1K-054/D1-79/3-99 buvo patvirtinta Sanglaudos fondo strategija 2004–2006 metams. 2004 metais sukurta Sanglaudos fondo paramos administravimo Lietuvoje teisinė bazė. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu Nr. 935 oficialiai patvirtintas Lietuvos 2004–2006 metų bendrasis programavimo dokumentas, pagal kurį skiriama Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama. Atsižvelgiant į sukauptą patirtį, buvo toliau tobulinama Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos administravimo teisinė bazė. Vienas iš svarbiausių biudžeto politikos tikslų – toliau konsoliduoti valstybės lėšų valdymą. Į Lietuvos Respublikos 2004 metų valstybės biudžetą pirmą kartą įtrauktos Europos Sąjungos finansinės paramos lėšos, kurios padidino Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto apimtį vidutiniškai 13 procentų. Pakeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 14 d. nutarimas Nr. 543 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 15 d. nutarimo Nr. 751 redakcija): Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklėse įtvirtintos nuostatos, susijusios su Lietuvos Respublikos įsipareigojimais užtikrinti Europos Sąjungos finansinės paramos lėšų racionalų ir operatyvų panaudojimą, įmokų į Europos Sąjungos biudžetą mokėjimą. Patobulinta Strateginio planavimo metodika. Valstybės kapitalo investicijos kaip ir anksčiau buvo koncentruojamos pagrindiniams Lietuvos Respublikos Vyriausybės užsibrėžtiems strateginiams tikslams įgyvendinti. Valstybės lėšos pirmiausia buvo skiriamos įgyvendinti projektams, susijusiems su Lietuvos konkurencingumo tarptautinėse rinkose didinimu, ekonominio ir socialinio atotrūkio nuo Europos Sąjungos valstybių mažinimu, skatinantiems ekonomikos augimą ir gerinantiems visuomenės gyvenimo kokybę. Atsižvelgiant į tai, kito ir investicijų projektų finansavimo struktūra – vis daugiau valstybės lėšų buvo skiriama kartu su Europos Sąjunga vykdomiems projektams finansuoti. Naudojantis Europos Sąjungos paramos fondais ir prioritetiniu valstybės finansavimu, buvo sudarytos palankios sąlygos plėtoti informacinę ir žinių ekonomiką, užtikrinti tolesnę transporto ir aplinkos apsaugos infrastruktūros plėtrą per įgyvendinamus investicijų projektus (Lietuvos mokslo ir studijų informacinės sistemos diegimas, valdžios elektroninių vartų kūrimas, interneto prieigos centrų kūrimas kaimo vietovėse, kelių tiesimas ir atnaujinimas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto infrastruktūros gerinimas, aplinkos kokybės gerinimas ir kita). Nebuvo užmirštas su šalies gyventojų kasdienio gyvenimo kokybės gerinimu susijusių poreikių tenkinimas per investicines priemones. Toliau buvo didinamas kultūros, švietimo, sveikatos ir socialinės apsaugos sričių investicijų projektų finansavimas. Valstybės skolinimosi politika Fiskalinis šalies deficitas 2004 metais neviršijo Europos Sąjungos nustatyto konvergencijos kriterijaus fiskaliniam deficitui (3 procentai BVP). 2004 metais prognozuojamas fiskalinis šalies deficitas yra 2,5 procento BVP. Nuo 2003 metų pabaigos valstybės skolos nuo BVP dalis sumažėjo 1,77 procentinio punkto, t. y. nuo 21,44 procento iki 19,67 procento valstybės skolos nuo BVP 2004 metų pabaigoje. Dėl griežtos skolinimosi politikos ir efektyvaus valstybės piniginių lėšų valdymo sumažėjo Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių palūkanos, o tai leido vidaus rinkoje už nedideles palūkanas pasiskolinti lėšų Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimosi poreikiui finansuoti. Valstybės vardu prisiimtų skolinių įsipareigojimų dalis nuo 2003 metų pabaigos litais ir eurais padidėjo 2,82 procentinio punkto, t. y. iki 93,49 procento 2004 metų pabaigoje. Tai leido sumažinti valiutų kursų kitimo riziką. Siekiant mažinti valstybės garantuotos skolos dydį, 2004 metais naujų valstybės garantijų apskritai nebuvo suteikta. 2004 metais valstybės garantuota skola sumažėjo 8,83 procento, t. y. iki 1 mlrd. 206 mln. litų 2004 metų pabaigoje. Valstybės vidutinės trukmės skolinimosi politikos kryptyse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 7 d. nutarimu Nr. 4, ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymuose nustatyti valstybės skolos limitai niekada nebuvo viršyti. Griežta fiskalinė politika ir nedidėjanti valstybės skola paskatino tarptautines reitingų agentūras 2004 metais suteikti Lietuvai aukštesnius skolinimosi reitingus, o tai suteikė galimybę Lietuvos Respublikos Vyriausybei skolintis už mažesnes palūkanas. Siekiant sumažinti valstybės skolos aptarnavimo išlaidas arba valiutų kursų kitimo riziką, 2004 metais tarptautinėms finansinėms organizacijoms ir komerciniams bankams grąžinta anksčiau laiko 434 mln. litų paskolų. Paskolos buvo grąžinamos pasiskolinus litais ir eurais vidaus rinkoje. Artimiausio laikotarpio prioritetai Siekti dalyvauti Ekonominėje ir pinigų sąjungoje nuo 2007 m. sausio 1 dienos. Užtikrinti makroekonominį stabilumą vykdant anticiklinę fiskalinę politiką: siekti išlaikyti mažus rizikos priedus virš bazinių palūkanų ir mažą infliaciją. Mokesčių politiką vykdyti atsižvelgiant į Europos Sąjungos mokestinės politikos pasikeitimus, Europos Teisingumo Teismo praktiką, Europos Komisijos darbo grupių veiklos rezultatus ir orientuojantis į pažangiausią pasaulinę apmokestinimo praktiką. Sudaryti palankias sąlygas didinti darbo našumą, gerinti ekonomikos konkurencingumą: pritraukti daugiau tiesioginių užsienio investicijų, sėkmingai įgyvendinti Europos Sąjungos struktūrinę politiką. Toliau skatinti svarbius veiksnius tęsiant pradėtas energetikos, žemės ūkio, biudžeto valdymo reformas. Tęsti ilgalaikį valdžios sektoriaus finansų tvarumą užtikrinančią pensijų sistemos reformą. Fiskalinę politiką derinti su socialinės politikos prioritetais. Užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimosi poreikis būtų finansuojamas laiku, kuo mažesnėmis sąnaudomis ir priimtina rizika. Laiku vykdyti valstybės skolinius įsipareigojimus. Didinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių likvidumą. Anksčiau numatyto laiko grąžinti paskolas, kurių palūkanų normos didesnės nei dabar esančios rinkoje, ir paskolas valiutomis, kurių kurso svyravimas lito atžvilgiu galėtų ateityje padidinti skolos aptarnavimo išlaidas. VII. ŪKIO POLITIKA 2004 metai Lietuvos ekonomikai buvo sėkmingi. Išankstiniu Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertinimu, BVP per 2004 metus padidėjo 6,7 procento. Po dvejų defliacijos metų 2004 metais užfiksuota 2,9 procento infliacija. Pramonės produkcijos pardavimai per 2004 metus, palyginti su 2003 metais, padidėjo 10,8 procento, žemės ūkio produkcija – 2 procentais, atlikti statybos darbai – 4,9 procento, mažmeninės prekybos apyvarta – 9,3 procento, prekių eksportas – 21 procentu, prekių importas – 15,8 procento. Išankstiniu vertinimu, tiesioginės užsienio investicijos per 2004 metus padidėjo 13,1 procento. 11 pav. Realaus BVP didėjimo dinamika Ekonominė politika ir investicijos į ūkį Toliau buvo įgyvendinama Valstybės ilgalaikės raidos strategija, taip pat jos sudedamoji dalis – Ilgalaikės Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 metų strategija. Siekdama kasmet fiksuoti faktinius Valstybės ilgalaikės raidos strategijos įgyvendinimo rezultatus ir rinkos pokyčius, Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudaryta komisija parengė Valstybės ilgalaikės raidos strategijos įgyvendinimo ataskaitos projektą, kuriame pateikti ir siūlymai dėl to