LIETUVOS TARYBŲ SOCIALISTINĖS RESPUBLIKOS ĮSTATYMAS Dėl Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Civilinio proceso kodekso patvirtinimo Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria: 1 straipsnis. Patvirtinti Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Civilinio proceso kodeksą ir įvesti jį nuo 1965 metų sausio 1 dienos. 2 straipsnis. Pavesti Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui nustatyti Lietuvos TSR Civilinio proceso kodekso įvedimo tvarką ir patvirtinti sąrašą Lietuvos TSR įstatyminių aktų, kurie netenka galios ryšium su Lietuvos TSR Civilinio proceso kodekso įvedimu. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Pirmininkas J. PALECKIS Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Sekretorius S. NAUJALIS Vilnius, 1964 m. liepos 7 d. PIRMASIS SKYRIUS BENDRIEJI NUOSTATAI Pirmasis skirsnis Pagrindiniai nuostatai 1 straipsnis. Civilinio proceso įstatymai Civilinių bylų proceso tvarką visuose Lietuvos TSR teismuose nustato TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų civilinio proceso pagrindai ir sutinkamai su jais leidžiami kiti TSR Sąjungos įstatymai bei Lietuvos TSR Civilinio proceso kodeksas. Civilinio proceso įstatymai nustato tvarką, kuria nagrinėjamos bylos dėl ginčų, kylančių iš civilinių, šeimos, darbo ir kolūkinių teisinių santykių, bylos, kylančios iš administracinių teisinių santykių, ir ypatingosios teisenos bylos. Bylos, kylančios iš administracinių teisinių santykių, ir ypatingosios teisenos bylos nagrinėjamos pagal bendras proceso taisykles, išskyrus atskiras išimtis, kurias nustato TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymai. 2 straipsnis. Civilinio proceso uždaviniai Tarybinio civilinio proceso uždaviniai yra teisingai ir greitai išnagrinėti bei išspręsti civilines bylas, siekiant saugoti TSRS visuomeninę ir valstybinę santvarką, socialistinę ūkio sistemą ir socialistinę nuosavybę, ginti piliečių politines, darbo, buto ir kitas asmenines bei turtines teises ir įstatymo saugomus jų interesus, taip pat valstybinių įstaigų, įmonių, kolūkių ir kitokių kooperatinių bei visuomeninių organizacijų teises ir įstatymo saugomus jų interesus. Civilinis procesas turi padėti stiprinti socialistinį teisėtumą, užkirsti kelią teisės pažeidimams, auklėti piliečius, kad jie nenukrypstamai vykdytų tarybinius Įstatymus ir gerbtų socialistinio bendro gyvenimo taisykles. 3 straipsnis. Civilinio procesinio įstatymo galiojimas laiko atžvilgiu Civilinių bylų procesas vyksta pagal civilinio proceso įstatymus, galiojančius bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu. 4 straipsnis. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Atsisakymas nuo teisės kreiptis į teismą negalioja. 5 straipsnis. Civilinės bylos iškėlimas teisme Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą: 1) asmens, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymo saugomas jo interesas, pareiškimu; 2) prokuroro pareiškimu; 3) valstybinio valdymo organų, profesinių sąjungų, valstybinių įstaigų, įmonių, kolūkių ir kitokių kooperatinių bei visuomeninių organizacijų ar atskirų piliečių pareiškimu – tais atvejais, kada pagal įstatymą jie gali kreiptis į teismą, kad būtų apgintos kitų asmenų teisės ir interesai. 6 straipsnis. Teisingumą vykdo tik teismas, vadovaudamasis piliečių lygybe prieš įstatymą ir teismą Teisingumą civilinėse bylose vykdo tik teismas, vadovaudamasis visų piliečių lygybe prieš įstatymą ir teismą, nepaisydamas jų socialinės, turtinės ir tarnybinės padėties, tautinio ir rasinio priklausomumo, tikėjimo. 7 straipsnis. Liaudies tarėjų dalyvavimas ir kolegialumas nagrinėjant bylas Civilines bylas visuose teismuose nagrinėja teisėjai ir liaudies tarėjai, išrinkti įstatymo nustatyta tvarka. Visuose teismuose civilinės bylos pirmąja instancija nagrinėjamos teisėjo ir dviejų liaudies tarėjų sudėtimi. Liaudies tarėjai turi tokias pat teises, kaip ir pirmininkaujantysis teismo posėdyje, sprendžiant visus klausimus, kylančius, nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą. Kasacine tvarka teismai bylą nagrinėja trijų teismo narių sudėtimi, o teisminės priežiūros tvarka – ne mažiau kaip trijų teismo narių sudėtimi. 8 straipsnis. Teisėjų nepriklausomumas ir jų klausymas tik įstatymo Vykdydami teisingumą civilinėse bylose, teisėjai ir liaudies tarėjai yra nepriklausomi ir klauso tik įstatymo. Teisėjai ir liaudies tarėjai sprendžia civilines bylas, remdamiesi įstatymu, sutinkamai su socialistine teisine sąmone, tokiomis sąlygomis, kurios daro negalima teisėjus paveikti iš šalies. 9 straipsnis. Proceso kalba Civilinių bylų procesas vyksta lietuvių kalba arba vietos gyventojų daugumos kalba. Asmenims, nemokantiems tos kalbos, kuria vyksta procesas, užtikrinama teisė daryti pareiškimus, duoti paaiškinimus ir parodymus, kalbėti teisme ir pareikšti prašymus gimtąja kalba ar ta kalba, kurią jie moka, taip pat naudotis vertėjo patarnavimais įstatymo nustatyta tvarka. Teismo dokumentai, sutinkamai su įstatymo nustatyta tvarka, įteikiami dalyvaujantiems byloje asmenims išversti į jų gimtąją kalbą arba į kitą kalbą, kurią jie moka. 10 straipsnis. Teisminio nagrinėjimo viešumas Bylos visuose teismuose nagrinėjamos viešai, išskyrus tuos atvejus, kada tat prieštarauja valstybinės paslapties saugojimo interesams. Neviešas teisminis nagrinėjimas, be to, leidžiamas motyvuota teismo nutartimi, siekiant užkirsti kelią pagarsinimui žinių apie intymias dalyvaujančių byloje asmenų gyvenimo puses. Nagrinėjant bylą neviešame teismo posėdyje, gali būti dalyvaujantys byloje asmenys, visuomeninių organizacijų ir darbo žmonių kolektyvų atstovai, kuriems leista dalyvauti teisminiame nagrinėjime, o reikiamais atvejais – taip pat liudytojai, ekspertai ir vertėjai. Į teismo posėdžio salę neįleidžiami jaunesni kaip šešiolikos metų amžiaus piliečiai, jeigu jie nėra dalyvaujantys byloje asmenys ar liudytojai. Teismų sprendimai visais atvejais paskelbiami viešai. 11 straipsnis. Bylų sprendimas, remiantis galiojančiais įstatymais Teismas privalo spręsti bylas, remdamasis TSR Sąjungos, Lietuvos TSR ir kitų sąjunginių bei autonominių respublikų įstatymais, TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo ir kitų sąjunginių bei autonominių respublikų Aukščiausiųjų Tarybų Prezidiumų įsakais, TSR Sąjungos, Lietuvos TSR ir kitų sąjunginių bei autonominių respublikų aukščiausiųjų valstybinio valdymo organų nutarimais. Teismas taiko taip pat aktus, kuriuos yra išleidę kiti valstybinės valdžios ir valdymo organai jiems suteiktos kompetencijos ribose. Teismas sutinkamai su įstatymu taiko užsienio teisės normas. Jeigu nėra įstatymo, reguliuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reguliuojantį panašius santykius, o tokio įstatymo nesant, teismas vadovaujasi bendraisiais tarybinių įstatymų pradmenimis ir jų prasmę. 12 straipsnis. TSRS Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo vykdoma teisminės veiklos priežiūra Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų civilinio proceso pagrindų 13 straipsniu. Lietuvos TSR teismo organų teisminę veiklą prižiūri įstatymo nustatytose ribose TSRS Aukščiausiasis: Teismas. Lietuvos TSR Aukščiausiasis Teismas prižiūri Lietuvos TSRS teismo organų teisminę veiklą. 13 straipsnis. Prokurorinė priežiūra civiliniame procese Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų civilinio proceso pagrindų 14 straipsniu, TSR Sąjungos, Lietuvos TSR ir kitų sąjunginių bei autonominių respublikų įstatymą vykdymo civiliniame procese tikslumą prižiūri TSRS Generalinis Prokuroras tiek tiesiogiai, tiek ir per Lietuves TSR Prokurorą bei kitus jam pavaldžius prokurorus. Prokuroras privalo visose civilinio proceso stadijose laiku imtis įstatymo numatytų priemonių pašalinti bet kokiems įstatymo pažeidimams, kad ir kas juos būtų padaręs. Savo įgaliojimus civiliniame procese prokuroras vykdo nepriklausomai nuo jokių organų ir pareigūnų, klausydamas tik įstatymo ir vadovaudamasis TSRS Generalinio Prokuroro nurodymais. 14 straipsnis. Teismo sprendimo, nutarties ir nutarimo privalomumas Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų civilinio proceso pagrindų 15 straipsniu, įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis ir nutarimas yra privalomi visoms valstybinėms įstaigoms, įmonėms, kolūkiams ir kitokioms kooperatinėms bei visuomeninėms organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams ir turi būti vykdomi visoje TSRS teritorijoje. Sprendimo, nutarties ir nutarimo privalomumas neatima iš suinteresuotų asmenų galimumo kreiptis į teismą, kad būtų apgintos teisės ir įstatymo saugomi interesai, dėl kurių ginčas nėra teismo išnagrinėtas ir išspręstas. 15 straipsnis. Tikrųjų bylos aplinkybių, šalių teisių ir pareigų išaiškinimas teisme Teismas privalo, neapsiribodamas pateikta medžiaga ir paaiškinimais, imtis visų įstatymo numatytų priemonių, kad būtų visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškintos tikrosios bylos aplinkybės, šalių teisės ir pareigos. Teismas turi išaiškinti dalyvaujantiems byloje asmenims jų teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų teises. Antrasis skirsnis Teismo sudėtis. Nušalinimai 16 straipsnis. Teismo sudėtis Civilinės bylos visuose pirmosios instancijos teismuose nagrinėjamos teisėjo ir dviejų liaudies tarėjų sudėtimi, kasacinėje instancijoje – trijų teismo narių sudėtimi, o teisminės priežiūros tvarka – ne mažiau kaip trijų teismo narių sudėtimi. Tais atvejais, kada šis Kodeksas suteikia teisėjui teisę vienasmeniškai spręsti atskirus klausimus, teisėjas veikia teismo vardu. Klausimus, kuriuos teisėjas turi teisę spręsti vienasmeniškai, gali taip pat spręsti teismas kolegialiai. 17 straipsnis. Tvarka, kuria teismas sprendžia klausimus Visus klausimus, kurie kyla, nagrinėjant bylą, teisėjai sprendžia balsų dauguma. Sprendžiant kiekvieną klausimą, nė vienas iš teisėjų neturi teisės susilaikyti nuo balsavimo. Pirmininkaujantysis balsuoja paskutinis. Teisėjas, nesutinkantis su daugumos nuomone, gali išdėstyti raštu savo atskirą nuomonę. 18 straipsnis. Teisėjo, prokuroro ir kitų proceso dalyvių nušalinimas Teisėjas, liaudies tarėjas, prokuroras, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti, nagrinėjant bylą, ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių jų nešališkumu. 19 straipsnis. Pagrindai teisėjui ir liaudies tarėjui nušalinti Teisėjas ir liaudies tarėjas negali dalyvauti bylos nagrinėjime: 1) jeigu jis, pirmiau nagrinėjant tą bylą, dalyvavo kaip liudytojas, ekspertas, vertėjas, atstovas, prokuroras, teismo posėdžio sekretorius; 2) jeigu jis yra šalių ar kitų dalyvaujančių byloje asmenų giminaitis; 3) jeigu jis pats arba jo giminaičiai yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba jeigu yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių jo nešališkumu. Nagrinėjančio civilinę bylą teismo sudėtyje negali būti asmenys, kurie tarpusavyje yra giminaičiai. 20 straipsnis. Pagrindai prokurorui, ekspertui, vertėjui, teismo posėdžio sekretoriui nušalinti Nušalinimo pagrindai, nurodyti šio Kodekso 19 straipsnio 2 ir 3 punktuose, taikomi taip pat prokurorui, ekspertui, vertėjui ir teismo posėdžio sekretoriui. Ekspertas, be to, negali dalyvauti bylos nagrinėjime: 1) jeigu jis yra tarnybiškai ar kitaip priklausomas bent nuo vienos iš šalių ar kitų dalyvaujančių byloje asmenų; 2) jeigu jis darė reviziją, kurios medžiaga buvo pagrindas tai civilinei bylai iškelti; 3) kada paaiškėja, jog jis yra nekompetentingas.Jeigu prokuroras, ekspertas, vertėjas ir teismo posėdžio sekretorius dalyvavo, pirmiau nagrinėjant tą bylą, atitinkamai kaip prokuroras, ekspertas, vertėjas, teismo posėdžio sekretorius, tat nėra pagrindas jiems nušalinti,. 21 straipsnis. Pagrindai visuomeninės organizacijos arba darbo žmonių kolektyvo atstovui nugalinti Visuomeninės organizacijos arba darbo žmonių kolektyvo atstovas (169 straipsnis) gali būti nušalinamas nuo dalyvavimo byloje, jeigu jis pats arba jo giminaičiai yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba jeigu yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių jo nešališkumu. 22 straipsnis. Pareiškimai dėl nušalinimų Esant aplinkybėms, nurodytoms šio Kodekso 19–21 ir 25 straipsniuose, teisėjas, liaudies tarėjas, prokuroras, visuomeninės organizacijos arba darbo žmonių kolektyvo atstovas, ekspertas, vertėjas, teismo posėdžio sekretorius privalo pareikšti, kad jie patys. nusišalina. Tais pačiais pagrindais nušalinimą,gali pareikšti dalyvaujantys byloje asmenys. Nušalinimas turi būti motyvuotas ir pareiškiamas, prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės. Vėliau pareikšti nušalinimą leidžiama tik tais atvejais, kada pareiškiantis nušalinimą asmuo apie pagrindą nušalinti sužino, pradėjus bylą nagrinėti iš esmės. 23 straipsnis. Pareikšto nušalinimo išsprendimo tvarka Pareiškus nušalinimą, teismas turi išklausyti dalyvaujančių byloje asmenų nuomonės, taip pat asmens, kuriam pareikštas nušalinimas, paaiškinimo, jeigu šis asmuo nori paaiškinti. Nušalinimo klausimą teismas sprendžia pasitarimo kambaryje. Vieno iš teisėjų nušalinimo klausimą sprendžia į kiti teisėjai, nesant nušalinamajam. Jeigu balsų už nušalinimą ir prieš nušalinimą yra po lygiai, tai teisėjas laikomas nušalintu. Jeigu nušalinimas pareikštas dviem teisėjams ar visai teismo sudėčiai, nušalinimo klausimą sprendžia teismas, nagrinėjantis tą bylą, visa sudėtimi balsų dauguma. Prokuroro, visuomeninės organizacijos arba darbo žmonių kolektyvo atstovo, eksperto, vertėjo ir teismo posėdžio sekretoriaus nušalinimo klausimą sprendžia nagrinėjantis bylą teismas. 24 straipsnis. Pareiškimo dėl nušalinimo patenkinimo pasekmės Kai nušalintas liaudies teisėjas, liaudies tarėjas ar visa teismo sudėtis, nagrinėjant bylą rajono (miesto) liaudies teisme, byla nagrinėjama tame pačiame teisme, bet kita teisėjų sudėtimi, arba pasiunčiama Lietuvos TSR Aukščiausiajam Teismui, kad šis perduotų ją nagrinėti į kitą rajono (miesto) liaudies teismą, jeigu tame rajono (miesto) liaudies teisme, kuriame nagrinėjama byla, pakeisti liaudies teisėjo negalima. Kai nušalinamas teismo narys ar visa teismo sudėtis, nagrinėjant bylą Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Teisminėje civilinių bylų kolegijoje, byla nagrinėjama toje pačioje kolegijoje, bet kita teisėjų sudėtimi. 25 straipsnis. Neleistinumas teisėjui pakartotinai dalyvauti, nagrinėjant bylą Teisėjas, dalyvavęs, nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme, negali dalyvauti, nagrinėjant šią bylą kasacinės instancijos teisme ir teisminės priežiūros tvarka, taip pat dalyvauti, iš naujo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, jeigu panaikintas sprendimas, priimtas, jam dalyvaujant. Teisėjas, dalyvavęs, nagrinėjant bylą kasacinės instancijos teisme, negali dalyvauti, nagrinėjant šią bylą pirmosios instancijos teisme ir teisminės priežiūros tvarka. Teisėjas, dalyvavęs, nagrinėjant bylą teisminės priežiūros tvarka, negali dalyvauti, nagrinėjant šią bylą pirmosios ir kasacinės instancijos teisme. Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo nario dalyvavimas, nagrinėjant bylą pirmosios, kasacinės ar priežiūrinės instancijos teisme, neatima iš jo teisės dalyvauti, nagrinėjant šią bylą, Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Plenumo sudėtyje. Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo nario dalyvavimas, nagrinėjant bylą, Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Plenumo sudėtyje neatima iš jo teisės dalyvauti, iš naujo nagrinėjant šią bylą pirmosios ir kasacinės instancijų teisme, taip pat priežiūros tvarka. Trečiasis skirsnis Žinybingumas 26 straipsnis. Civilinių bylų žinybingumas teismo organams Teismams žinybingos: 1) bylos dėl ginčų, kylančių iš civilinių, šeimos, darbo ir kolūkinių teisinių santykių, jeigu bent viena iš ginčo šalių yra pilietis arba kolūkis, išskyrus tuos atvejus, kada įstatymas tokių ginčų sprendimą priskiria administracinių ar kitokių organų žiniai; 2) bylos dėl ginčų, kylančių iš krovinių pervežimo tiesioginiame tarptautiniame geležinkelių ir oro susisiekime sutarčių tarp valstybinių įstaigų bei įmonių, kooperatinių ir visuomeninių organizacijų,iš vienos pusės, ir geležinkelių arba oro transporto organų, iš antros pusės, išplaukiančios iš atitinkamų tarptautinių susitarimų; 3) bylos, kylančios iš administracinių teisinių santykių, išvardytos šio Kodekso 257 straipsnyje; 4) ypatingosios teisenos bylos, išvardytos šio Kodekso 270 straipsnyje. Teismams žinybingos visos kitos bylos, įstatymo priskirtos teismo organų kompetencijai. Teismai taip pat nagrinėja bylas, kuriose dalyvauja užsienio piliečiai arba užsienio įmonės ir organizacijos. 27 straipsnis. Civilinių bylų žinybingumas draugiškiesiems teismams Lietuvos TSR Draugiškųjų teismų nuostatų numatytais atvejais civilines bylas nagrinėja draugiškieji teismai. 28 straipsnis. Ginčų perdavimas sprąsti trečiųjų teismams Įstatymo ar tarptautinių susitarimų numatytais atvejais ginčas, kilęs iš civilinių teisinių santykių, šalių susitarimu, gali būti perduodamas spręsti trečiųjų teismui, Jūrų arbitražo komisijai arba Užsienio prekybos arbitražo komisijai prie Visasąjunginių prekybos rūmų. 29 straipsnis. Kelių tarpusavyje susijusių reikalavimų žinybingumas Jeigu sujungiami kėli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių vieni žinybingi teismui, kiti – arbitražo organams, visi reikalavimai turi būti nagrinėjami teisme. Ketvirtasis skirsnis Dalyvaujantys byloje asmenys, jų teisės ir pareigos 30 straipsnis. Dalyvaujantys byloje asmenys Dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi: šalys, tretieji asmenys, šalių ir trečiųjų asmenų atstovai, prokuroras, taip pat valstybinio valdymo organai, profesinės sąjungos, valstybinės įstaigos, Įmonės, kolūkiai ir kitokios kooperatinės bei visuomeninės organizacijos ir atskiri piliečiai, dalyvaujantys byloje šio Kodekso 5 ir 55 straipsniuose nurodytais pagrindais. Prie dalyvaujančių byloje asmenų priskiriami taip pat pareiškėjai ir suinteresuotieji piliečiai, valstybinio valdymo organai, valstybinės Įstaigos, įmonės, kolūkiai ir kitokios kooperatinės bei visuomeninės organizacijos šio Kodekso 257 ir 270 straipsniuose išvardytose bylose. 31 straipsnis. Dalyvaujančių byloje asmenų teisės ir pareigos Dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, išsirašyti iš jos išrašus, pasidaryti nuorašus, pareikšti nušalinimus, teikti įrodymus, dalyvauti įrodymų tyrime, duoti klausimus kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims, liudytojams ir ekspertams, pareikšti prašymus, duoti teismui paaiškinimus žodžiu ir raštu, teikti savo argumentus ir samprotavimus visais teisminio nagrinėjimo eigoje kylančiais klausimais, prieštarauti kitų dalyvaujančių byloje asmenų prašymams, argumentams ir samprotavimams, gauti teismo sprendimų, nutarčių ar nutarimų, kuriais išsprendžiama byla, nuorašus, apskųsti teismo sprendimus bei nutartis ir naudotis kitomis procesinėmis teisėmis, kurias jiems suteikia šis Kodeksas; Dalyvaujantys byloje asmenys privalo jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai. 32 straipsnis. Civilinis procesinis teisnumas Galėjimas turėti civilines procesines teises ir pareigas (civilinis procesinis teisnumas) pripažįstamas lygiomis visiems TSRS piliečiams, taip pat valstybinėms įstaigoms, įmonėms, kolūkiams ir kitokioms kooperatinėms bei visuomeninėms organizacijoms, turinčioms juridinio asmens teises. 33 straipsnis. Civilinis procesinis veiksnumas Galėjimas įgyvendinti savo teises teisme ir pavesti atstovui vesti bylą (civilinis procesinis veiksnumas) priklauso piliečiams, kurie yra pasiekę pilnametystę, tai yra aštuoniolika metų amžiaus, ir juridiniams asmenims. Nepilnamečių nuo penkiolikos iki aštuoniolikos metų amžiaus, taip pat pripažintų ribotai veiksniais piliečių teises ir įstatymo saugomus interesus gina teisme atitinkamai jų tėvai, įtėviai ar rūpintojai. Tačiau teismas privalo įtraukti dalyvauti tokiose bylose pačius nepilnamečius ar pripažintus ribotai veiksniais piliečius. Įstatymo numatytu atveju bylose, kylančiose iš darbo, kolūkinių ir santuokos bei šeimos teisinių santykių, iš sandorių, susijusių su disponavimu gautu uždarbiu, ir iš kitų sandorių, kuriuos nepilnamečiai pagal įstatymą turi teisę sudarinėti savarankiškai, savo teises ir įstatymo saugomus interesus gali ginti patys nepilnamečiai. Teismas gali savo nuožiūra įtraukti dalyvauti tokiose bylose nepilnamečių tėvus, įtėvius ar rūpintojus, kad šie suteiktų nepilnamečiams pagalbą. Nepilnamečių iki penkiolikos metų amžiaus, taip pat piliečių, pripažintų neveiksniais dėl psichinės ligos ar silpnaprotystės, teises ir įstatymo saugomus interesus gina teisme įstatyminiai jų atstovai – tėvai, įtėviai, globėjai. 34 straipsnis. Šalys Civiliniame procese šalimis – ieškovu arba atsakovu – gali būti piliečiai, taip pat valstybinės įstaigos, įmonės, kolūkiai ir kitokios kooperatinės bei visuomeninės organizacijos, turinčios juridinio asmens teises. Asmeniui, kurio interesais byla pradėta prokuroro, valstybinio valdymo organų, profesinių sąjungų, valstybinių įstaigų, įmonių, kolūkių ir kitokių kooperatinių bei visuomeninių organizacijų ar atskirų piliečių pareiškimu tais atvejais, kai pagal įstatymą jie gali kreiptis į teismą, kad būtų apgintos kitų asmenų teisės ir įstatymo saugomi interesai, teismas praneša apie pradėtą bylą. Tas asmuo dalyvauja šioje byloje kaip ieškovas. 35 straipsnis. Šalių teisės Salių procesinės teisės yra lygios. Be teisių, numatytų šio Kodekso 31 straipsnyje, ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą arba dalyką, padidinti ar sumažinti ieškininius reikalavimus arba atsisakyti nuo ieškinio. Atsakovas turi teisę pripažinti ieškinį. Salys gali užbaigti bylą taikos sutartimi. Teismas nepriima ieškovo atsisakymo nuo ieškinio, atsakovo pripažinimo ieškinio ir netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu tie veiksmai prieštarauja įstatymui arba pažeidžia kieno nors teises ir įstatymo saugomus interesus. Šalys gali reikalauti, kad teismo sprendimas būtų priverstinai įvykdytas, gali būti, teismo vykdytojui atliekant sprendimo vykdymo veiksmus. Asmenys, kurie dalyvauja bylose, kylančiose iš administracinių teisinių santykių, ir ypatingosios teisenos bylose, turi šalių teises ir pareigas, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis. 36 straipsnis. Kelių ieškovų arba atsakovų dalyvavimas byloje Ieškinys gali būti pareiškiamas bendrai kelių ieškovų arba keliems atsakovams. Kiekvienas iš ieškovų arba atsakovų antrosios šalies atžvilgiu stoja procese savarankiškai. Bendrininkai gali pavesti bylą vesti vienam iš bendrininkų. 37 straipsnis. Netinkamos šalies pakeitimas Teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali, ieškovo sutikimu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu. Jeigu ieškovas nesutinka, kad jis būtų pakeistas kitu asmeniu, tai šis asmuo gali įstoti į: bylą kaip trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko. Apie tai teismas praneša šiam asmeniui. Jeigu ieškovas nesutinka, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas gali patraukti tą asmenį antruoju atsakovu. Pakeitus netinkamą šalį arba įstojus į bylą trečiajam asmeniui su savarankiškais reikalavimais ar įtraukus antrąjį atsakovą, bylos nagrinėjimas pradedamas iš pradžios. 38 straipsnis. Tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus Tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą, iki teismui priimant sprendimą. Jie turi visas ieškovo teises ir pareigas. 39 straipsnis. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje, iki teismui priimant sprendimą, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms vienos iš šalių atžvilgiu. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje, taip pat šalių ar prokuroro prašymu arba teismo iniciatyva. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises ir procesines pareigas, išskyrus teisę pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, padidinti arba sumažinti ieškininius reikalavimus, atsisakyti nuo ieškinio, pripažinti ieškinį arba sudaryti taikos sutartį; jie taip pat neturi teisės reikalauti, kad teismo sprendimas būtų priverstinai įvykdytas. 40 straipsnis. Trečiųjų asmenų įtraukimas bylose dėl grąžinimo į darbą Bylose dėl neteisėtai atleistų iš darbo ar perkeltų į kitą darbą darbuotojų grąžinimo į darbą arba į pirmesnes pareigas teismas gali, prokuroro ar kitų dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu, taip pat savo iniciatyva, įtraukti dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu atsakovo pusėje pareigūną, kurio patvarkymu darbuotojas buvo atleistas iš darbo ar perkeltas į kitą darbą. Teismas, nustatęs, kad darbuotojas buvo atleistas iš darbo ar perkeltas į kitą darbą, aiškiai pažeidžiant įstatymą, turi toje pačioje byloje įpareigoti kaltąjį pareigūną atlyginti valstybinei įstaigai, įmonei, kolūkiui arba kitokiai kooperatinei ar visuomeninei organizacijai nuostolius, padarytus, išmokant atleistajam iš darbo atlyginimą už priverstinę pravaikštą arba išmokant darbo užmokesčio skirtumą. Šiais atvejais priteisiamų iš pareigūnų pinigų sumų dydį nustato darbo įstatymai. 41 straipsnis. Procesinis teisių perėmimas Tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (piliečio mirtis, juridinio asmens pasibaigimas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas), teismas tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo įstojimo, yra privalomi tiek, kiek jie būtų buvę privalomi tam asmeniui, kurio vietoje įstojo teisių perėmėjas. 42 straipsnis. Atstovavimas teisme piliečiams Piliečiai gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Paties piliečio dalyvavimas byloje neatima iš jo teisės turėti šioje byloje atstovą. 43 straipsnis. Neveiksnių ir neturinčių pilnutinio veiksnumo piliečių įstatyminiai atstovai Neveiksnių piliečių, neturinčių pilnutinio veiksnumo piliečių ir pripažintų ribotai veiksniais piliečių teises ir įstatymo saugomus interesus gina teisme įstatyminiai jų atstovai – tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai; jie pateikia teismui dokumentus, patvirtinančius jų įgalinimus. 44 straipsnis. Nežinia kur esančio asmens įstatyminis atstovas Byloje, kurioje turi dalyvauti pilietis, nustatyta tvarka pripažintas nežinia kur esančiu, kaip jo atstovas stoja globėjas, paskirtas nežinia kur esančio asmens turtui saugoti ir tvarkyti. Apie tai jis pateikia teismui atitinkamą dokumentą. 45 straipsnis. Įpėdinio, dar nepriėmusio palikimo, įstatyminis atstovas Byloje, kurioje turi dalyvauti mirusio ar nustatyta tvarka paskelbto mirusiu asmens įpėdinis, jeigu palikimo dar niekas nepriėmė, kaip įpėdinio atstovas stoja paskirtasis palikimo turtui saugoti ir tvarkyti globėjas arba to turto saugotojas. Jis pateikia teismui dokumentą apie jo paskyrimą turto globėju ar saugotoju. 46 straipsnis. Įstatyminių atstovų teisės Įstatyminiai atstovai atlieka atstovaujamųjų vardu visus procesinius veiksmus, kuriuos atlikti teisė priklauso atstovaujamiesiems, kartu čia taikomi apribojimai, kuriuos numato įstatymas. Įstatyminiai atstovai gali pavesti bylą vesti teisme kitam asmeniui, jų pasirinktam atstovu. 47 straipsnis. Atstovavimas teisme juridiniams asmenims Juridinių asmenų bylas teisme veda jų organai, veikiantys suteiktų jiems pagal įstatymą, įstatus ar nuostatus įgalinimų ribose, arba jų atstovai. Valstybinės įstaigos, įmonės, kolūkio ir kitokios kooperatines bei visuomeninės organizacijos vadovas, stojantis kaip juridinio asmens organas, pateikia teismui dokumentus, patvirtinančius tarnybinę jo padėtį ar įgalinimus. 48 straipsnis. Asmenys, kurie gali būti teisme atstovais pagal pavedimą Atstovais pagal pavedimą teisme gali būti: 1) advokatai; 2) valstybinių įstaigų, įmonių, kolūkių ir kitokių kooperatinių bei visuomeninių organizacijų darbuotojai – tų įstaigų, Įmonių ir organizacijų bylose; 3) profesinių sąjungų įgaliotiniai – darbininkų ir tarnautojų, taip pat asmenų, kurių teises ir interesus gina profesinės sąjungos, bylose; 4) organizacijų, kurioms įstatymas, įstatai ar nuostatai suteikia teisę   ginti šių organizacijų narių teises ir interesus, įgaliotiniai; 5) valstybinio valdymo organų, profesinių sąjungų, valstybinių įstaigų, įmonių, kolūkių ir kitokių kooperatinių bei visuomeninių organizacijų, kuriems įstatymas yra suteikęs teisę ginti kitų asmenų teises ir interesus (5 straipsnis), įgaliotiniai; 6) vienas iš bendrininkų, kitų bendrininkų pavedimu (36 straipsnis); 7) asmenys, kuriems nagrinėjantis bylą teismas leido būti atstovais toje byloje. 49 straipsnis. Atstovo pagal pavedimą įgalinimų įforminimas Atstovo įgalinimai turi būti išreikšti įgaliojime, išduotame ir įformintame sutinkamai su įstatymu. Piliečių duodami įgaliojimai patvirtinami notarine tvarka. Piliečių duodamus įgaliojimus gali patvirtinti taip pat įstaiga, įmonė ar organizacija, kurioje įgaliotojas dirba, mokymo įstaiga, kurioje jis mokosi, įgaliotojo gyvenamosios vietos namų valdyba, stacionarinė gydymo įstaiga, kurioje įgaliotojas gydomas, atitinkamo karinio dalinio vadovybė, jeigu įgaliojimą duoda karys, arba jūrų laivo, esančio tolimajame plaukiojime, kapitonas. Kalinamo piliečio duodamą įgaliojimą patvirtina atitinkamos kalinimo vietos administracija. Juridinio asmens vardu įgaliojimą duoda atitinkamos organizacijos vadovas. Profesinių sąjungų ir kitų organizacijų įgaliotiniai (48 straipsnio 3, 4 ir 5 punktai) turi pateikti teismui dokumentus, patvirtinančius, kad atitinkamos organizacijos jiems pavedė atstovauti joms toje byloje. Advokato įgalinimai patvirtinami juridinės konsultacijos duodamu orderiu. Šio Kodekso 48 straipsnio 6 ir 7 punktuose nurodytų atstovų įgalinimai gali būti išreiškiami žodiniu įgaliotojo pareiškimu teisme, įrašytu į teismo posėdžio protokolą. 50 straipsnis. Įgaliojimas bylai vesti Įgaliojimas gali būti duodamas tam tikrai įgaliotojo bylai, kelioms ar visoms jo byloms vesti arba atskiriems procesiniams veiksmams atlikti. 51 straipsnis. Atstovo pagal pavedimą įgalinimai Įgalinimas vesti teisme bylą suteikia atstovui teisę atlikti atstovaujamojo vardu visus procesinius veiksmus, išskyrus bylos perdavimą draugiškajam teismui ar trečiųjų teismui, visišką ar dalinį atsisakymą nuo ieškininių reikalavimų, ieškinio pripažinimą, ieškinio pagrindo arba dalyko pakeitimą, taikos sutarties sudarymą, teismo sprendimo ir nutarties apskundimą, įgalinimų perdavimą kitam asmeniui (perįgaliojimą), vykdomojo rašto gavimą ir jo pateikimą išieškoti, priteisto turto, konkrečiai imant, ir pinigų, gavimą. Įgalinimas atlikti kiekvieną iš šiame straipsnyje nurodytų veiksmų turi būti specialiai aptartas atstovo įgaliojime. 52 straipsnis. Asmenys, kurie negali būti atstovais teisme Atstovais teisme negali būti: 1) asmenys, kurie nėra pasiekę pilnametystės; 2) asmenys, kuriems įsteigta globa ar rūpyba; 3) asmenys, iš kurių teismo nuosprendžiu atimta teisė užsiimti advokato veikla,– per nuosprendyje nurodytą laiką, šio Kodekso 48 straipsnio 7 punkte numatytu atveju. Atstovais teisme negali būti teisėjai, tardytojai ir prokurorai. Ši taisyklė netaikoma nurodytųjų asmenų stojimui byloje atitinkamo teismo, prokuratūros įgaliotiniais ar įstatyminiais jų atstovais. 53 straipsnis. Prokuroro dalyvavimas byloje Prokuroras turi teisę pareikšti ieškinį arba įstoti į bylą bet kurioje proceso stadijoje, jeigu to reikalauja valstybinių ar visuomeninių interesų arba piliečių teisių bei įstatymo saugomų interesų apsauga. Prokuroro dalyvavimas civilinės bylos nagrinėjime yra būtinas tais atvejais, kada tat numato įstatymas arba kada teismas pripažįsta, jog prokuroro dalyvavimas toje byloje yra būtinas. 54 straipsnis. Prokuroro procesinės teisės Prokuroras civiliniame procese turi procesines teises, nurodytas šio Kodekso 31 straipsnyje, taip pat teisę: 1) palaikyti savo pareikštą ieškinį ir atsisakyti nuo jo; 2) duoti teismui išvadas dėl bylos, kurios nagrinėjime jis dalyvauja, esmės, taip pat dėl atskirų klausimų, kylančių, nagrinėjant bylą; 3) įstatymo nustatyta tvarka užprotestuoti neteisėtus ir nepagrįstus teismo organų sprendimus, nutartis ir nutarimus; 4) atlikti kitus įstatymo numatytus procesinius veiksmus. Prokuroro atsisakymas nuo savo pareikšto ieškinio neatima iš asmens, kurio interesams ginti prokuroras pareiškė ieškinį, teisės reikalauti, kad teismas išnagrinėtų bylą iš esmės. Jeigu ieškovas atsisako nuo prokuroro pareikšto ieškinio, byla dėl to neturi būti nutraukiama. 55 straipsnis.       Valstybinio valdymo organų, profesinių sąjungų, įstaigų, įmonių, organizacijų ir atskirų piliečių, ginančių kitų asmenų teises, dalyvavimas procese Įstatymo numatytais atvejais valstybinio valdymo organai, profesinės sąjungos, valstybinės įstaigos, įmonės, kolūkiai ir kitokios kooperatinės bei visuomeninės organizacijos arba atskiri piliečiai gali pareikšti ieškinius kitų asmenų teisėms bei įstatymo saugomiems interesams ginti. Valstybinio valdymo organai įstatymo numatytais atvejais gali būti teismo įtraukiami dalyvauti procese arba įstoti į procesą savo iniciatyva, kad duotų išvadą byloje, siekdami įvykdyti jiems pavestas pareigas, ir kad gintų piliečių teises ir valstybės interesus. Nurodytųjų valstybinio valdymo organų dalyvavimas procese išvadai dėl bylos duoti yra būtinas, jeigu teismas pripažįsta tai esant reikalinga. 56 straipsnis.       Valstybinio valdymo organų, profesinių sąjungų, įstaigų, įmonių, organizacijų ir atskirų piliečių, ginančių kitų asmenų teises, procesinės teisės Jeigu valstybinio valdymo organai, profesinės sąjungos, valstybinės įstaigos, Įmonės, kolūkiai ir kitokios kooperatinės bei visuomeninės organizacijos ir atskiri piliečiai pareiškia teisme ieškinį kitų asmenų interesais, jie turi šalies procesines teises ir jos procesines pareigas, išskyrus teisę baigti bylą taikos sutartimi. Nurodytųjų organų ir asmenų atsisakymas nuo savo pareikšto ieškinio neatima iš asmens, kurio interesams ginti pareikštas ieškinys, teisės reikalauti, kad teismas išnagrinėtų bylą iš esmės. Valstybinio valdymo organai, dalyvaujantys procese išvadai dėl bylos duoti, gali savo atstovų asmenyje susipažinti su bylos medžiaga, pareikšti nušalinimus, duoti paaiškinimus, teikti įrodymus, dalyvauti įrodymų tyrime, pareikšti prašymus, taip pat atlikti kitus įstatymo numatytus procesinius veiksmus. ; Penktasis skirsnis Įrodymai 57 straipsnis. Įrodymai Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja esant aplinkybes, pagrindžiančias šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba jų nesant.. Tie duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais Įrodymais, daiktiniais įrodymais ir ekspertų išvadomis. 58 straipsnis. Pareiga įrodyti ir pateikti įrodymus Kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Jeigu pateiktųjų įrodymų neužtenka, teismas pasiūlo šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus arba renka juos savo iniciatyva. 59 straipsnis. Įrodymų ryšys su byla Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Atsisakymas priimti įrodymą turi būti motyvuojamas. 60 straipsnis. Atleidimas nuo visiems žinomų aplinkybių įrodinėjimo Aplinkybių, teismo pripažintų visiems žinomomis, nereikia įrodinėti. 61 straipsnis. Atleidimas nuo teismo sprendimu nustatytų faktų įrodinėjimo Faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami, nagrinėjant kitas civilines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. 62 straipsnis. Nuosprendžio privalomumas teismui, nagrinėjančiam civilinę bylą Įsiteisėjęs teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje yra privalomas teismui, nagrinėjančiam bylą dėl asmens, kurio atžvilgiu priimtas teismo nuosprendis, veiksmų civilinių teisinių pasekmių, tik klausimais, ar buvo tie veiksmai ir ar juos padarė tas asmuo. 63 straipsnis.       Atleidimas nuo įrodinėjimo faktų, kurie pagal įstatymą preziumuojami esant nustatyti Faktai, kurie pagal įstatymą preziumuojami esant nustatyti, neįrodinėjami, nagrinėjant bylą. Tokios prezumpcijos gali būti paneigiamos bendra tvarka. 64 straipsnis. Įrodinėjimo priemonių leistinumas Bylos aplinkybės, kurios pagal įstatymą turi būti patvirtinamos tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis, negali būti patvirtinamos jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis. 65 straipsnis. Įrodymų įvertinimas Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu teismo posėdyje, vadovaudamasis įstatymu ir socialistine teisine sąmone. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. 66 straipsnis. Šalių Ir trečiųjų asmenų paaiškinimai Šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai apie jiems žinomas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, turi būti patikrinami ir įvertinami kartu su kitais surinktais byloje įrodymais. 67 straipsnis. Šalies pripažinimas faktų Šalies pripažinimas faktų, kuriais antroji šalis remia savo reikalavimus arba atsikirtimus, nėra teismui privalomas. Teismas gali laikyti pripažintą faktą nustatytu, jeigu jam nekyla abejonių, kad pripažinimas atitinka bylos aplinkybes ir nėra šalies pareikštas apgaulės, smurto, grasinimo, suklydimo įtakoje ar siekiant nuslėpti tiesą. 68 straipsnis. Liudytojas Liudytoju gali būti kiekvienas asmuo, kuriam gali būti žinomos kokios nors aplinkybės, turinčios ryšio su byla. Negali būti šaukiami ir apklausiami kaip liudytojas: 1) atstovai civilinėje byloje ar gynėjai baudžiamojoje byloje – apie aplinkybes, kurias jie sužinojo ryšium su atstovo ar gynėjo pareigų ėjimu; 2) asmenys, kurie dėl fizinių ar psichinių savo trūkumų nesugeba teisingai suvokti turinčių bylai reikšmės aplinkybių arba duoti apie jas teisingų parodymų. 69 straipsnis. Pareiškimo dėl liudytojų Šaukimo turinys Asmuo, prašantis šaukti liudytoją, privalo nurodyti jo pavardę, vardą, tėvavardį, gyvenamąją ar darbo vietą ir tas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, kurias šis liudytojas gali patvirtinti. 70 straipsnis. Liudytojo pareigos ir teisės Šaukiamas liudytoju asmuo privalo atvykti į teismą ir duoti teisingus parodymus. Liudytojas sutinkamai su šio Kodekso 109 straipsniu turi teisę gauti savo turėtų išlaidų atlyginimą.. 71 straipsnis. Liudytojo atsakomybė Už neatvykimą į teismo posėdį dėl priežasčių, kurios teismo pripažintos nesvarbiomis, liudytojui gali būti paskirta iki 10 rublių bauda, o kai liudytojas neatvyksta, antrą kartą šaukiamas,– jis gali būti priverstinai atvesdinamas. Už atsisakymą arba vengimą duoti parodymus liudytojas atsako pagal Lietuvos TSR Baudžiamojo kodekso 189 straipsnį. Už žinomai melagingą parodymą liudytojas atsako pagal Lietuvos TSR Baudžiamojo kodekso 190 straipsnį. 72 straipsnis. Liudytojo apklausimas jo buvimo vietoje Liudytojas gali būti teismo apklausiamas savo buvimo vietoje, jeigu jis, teismo šaukiamas, dėl ligos, senatvės, invalidumo ar kitų svarbių priežasčių negali atvykti. Liudytojas savo buvimo vietoje apklausiamas teismo iniciatyva, šalies ar kitų dalyvaujančių byloje asmenų arba savo paties prašymu. 73 straipsnis. Rašytiniai Įrodymai Rašytiniai įrodymai yra aktai, dokumentai, reikalinis ir asmeninis susirašinėjimas, kuriuose yra žinių apie aplinkybes, turinčias bylai reikšmės. 74 straipsnis. Asmens, prašančio išreikalauti rašytinius įrodymus, pareigos Asmuo, prašantis teismą išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą iš dalyvaujančių ar nedalyvaujančių byloje asmenų, turi nurodyti: rašytinį įrodymą, kurio reikalaujama; pagrindą, kuriuo remiantis manoma, kad šis rašytinis įrodymas yra pas tą asmenį, ir aplinkybes, kurias jis gali patvirtinti. 75 straipsnis. Rašytinių įrodymų išreikalavimo tvarka Rašytiniai įrodymai, kurių teismas reikalauja iš valstybinių įstaigų, įmonių, kolūkių ir kitokių kooperatinių bei visuomeninių organizacijų ar piliečių, pasiunčiami teismo nustatytu terminu tiesiogiai teismui. Teismas gali taip pat asmeniui, kuris prašo išreikalauti rašytinį įrodymą, duoti liudijimą apie teisę gauti tą įrodymą, kad jis būtų pateiktas teismui. Valstybinės įstaigos, įmonės, kolūkiai ir kitokios kooperatinės bei visuomeninės organizacijos ar nedalyvaujantys byloje piliečiai, neturėdami galimybės pateikti reikalaujamą rašytinį įrodymą arba negalėdami jo pateikti teismo nustatytu terminu, privalo pranešti apie tai teismui ir kartu nurodyti to priežastis. 76 straipsnis. Rašytinių įrodymų nepateikimo pasekmės Jeigu nustatytu terminu neįvykdytas teismo reikalavimas pateikti rašytinį įrodymą, taip pat jeigu nustatytu terminu nepranešta teismui apie tai, kad negalima jo pateikti, dėl priežasčių, kurias teismas pripažino nesvarbiomis, kaltiesiems valstybinių įstaigų, įmonių, kolūkių ir kitokių kooperatinių bei visuomeninių organizacijų pareigūnams ar nedalyvaujantiems byloje piliečiams gali būti skiriama iki 10 rublių bauda. Baudos paskyrimas neatleidžia atitinkamų asmenų nuo pareigos pateikti teismo reikalaujamą rašytinį įrodymą. 77 straipsnis. Rašytinių įrodymų išrašų pateikimas ir tų Įrodymų apžiūrėjimas vietoje Jeigu pateikti teismui dokumentus yra sunku, pavyzdžiui, dėl to, kad jų yra daug, arba dėl to, kad tik dalis iš jų turi bylai reikšmės, teismas gali pareikalauti pateikti reikiamai paliudytus rašytinių įrodymų išrašus arba apžiūrėti ir ištirti šiuos įrodymus toje vietoje, kur jie laikomi. 78 straipsnis. Rašytinių Įrodymų originalų pateikimas Paprastai pateikiami rašytinių įrodymų originalai. Jeigu pateikiamas dokumento nuorašas, teismas turi teisę prireikus pareikalauti pateikti originalą. 79 straipsnis. Rašytinių įrodymų grąžinimas Byloje esantys rašytiniai įrodymai gali būti, juos pateikusių asmenų prašymu, grąžinami jiems po to, kai teismo sprendimas įsiteisėja. Tuo atveju byloje turi. būti paliekami teisėjo paliudyti rašytinių įrodymų nuorašai. 80 straipsnis. Daiktiniai įrodymai Daiktiniai įrodymai yra daiktai, kurie savo ypatybėmis, ypatingomis savybėmis arba pačiu savo buvimu gali būti priemone turinčioms bylai reikšmės aplinkybėms nustatyti. 81 straipsnis. Asmens, prašančio išreikalauti daiktinį įrodymą, pareigos Asmuo, prašantis teismą išreikalauti kurį nors daiktą kaip įrodymą iš dalyvaujančių ar nedalyvaujančių byloje asmenų, turi tą“ daiktą aprašyti, nurodyti pagrindą, kuriuo remiantis manoma, kad daiktas yra pas tą asmenį, ir aplinkybes, kurios gali būti nustatytos šiuo daiktiniu įrodymu. 82 straipsnis. Daiktinių įrodymų išreikalavimo ir pateikimo tvarka Daiktiniai įrodymai, kurių teismas reikalauja iš valstybinių įstaigų, įmonių, kolūkių ir kitokių kooperatinių bei visuomeninių organizacijų ar piliečių, pasiunčiami teismo nustatytu terminu tiesiogiai teismui. Teismas taip pat gali duoti prašančiam išreikalauti daiktinį įrodymą asmeniui liudijimą apie teisę gauti tą Įrodymą, kad jis būtų pateiktas teismui. Valstybinės įstaigos, įmonės, kolūkiai ir kitokios kooperatinės bei visuomeninės organizacijos ar nedalyvaujantys byloje piliečiai, neturėdami galimybės pateikti reikalaujamą daiktą arba negalėdami jo pateikti teismo nustatytu terminu, privalo pranešti apie tai teismui ir kartu nurodyti to priežastis. 83 straipsnis. Daiktinių įrodymų nepateikimo pasekmės Jeigu nustatytu terminu neįvykdytas teismo reikalavimas pateikti daiktą, taip pat jeigu nustatytu terminu nepranešta teismui apie tai, kad negalima jo pateikti, dėl priežasčių, kurias teismas pripažino nesvarbiomis, kaltiesiems valstybinių įstaigų, įmonių, kolūkių ir kitokių kooperatinių bei visuomeninių organizacijų pareigūnams ar nedalyvaujantiems byloje piliečiams gali būti skiriama iki 10 rublių bauda. Baudos paskyrimas neatleidžia atitinkamų asmenų nuo pareigos pateikti teismo reikalaujamą daiktą. 84 straipsnis. Daiktinių įrodymų laikymo tvarka Daiktiniai įrodymai laikomi byloje arba pagal specialų apyrašą perduodami į teismo daiktinių įrodymų saugojimo kamerą. Daiktai, kurių negalima atgabenti į teismą, saugomi savo buvimo vietoje; jie turi būti smulkiai aprašomi, o reikalui esant – užantspauduojami ir nufotografuojami. Teismas imasi priemonių, kad daiktai būtų išsaugomi nepasikeitę. 85 straipsnis. Greit gendančių daiktinių įrodymų apžiūra Produktus ir kitus greit gendančius daiktus teismas tuojau apžiūri. Apžiūrėjus šie produktai ir kiti daiktai grąžinami tiems asmenims, iš kurių jie buvo gauti, arba perduodami įstaigoms, įmonėms ar organizacijoms, galinčioms sunaudoti juos pagal paskirtį. Pastaruoju atveju asmenims, nurodytiems šio Kodekso 86 straipsnio pirmojoje dalyje, paskiau turi būti grąžinami tos pačios rūšies ir kokybės daiktai arba atlyginama jų vertė valstybinėmis kainomis, esančiomis atlyginimo momentu. 86 straipsnis.       Priemonės, kurių imamasi daiktinių įrodymų atžvilgiu, teismo sprendimui įsiteisėjus Teismo sprendimui įsiteisėjus, daiktiniai įrodymai grąžinami tiems asmenims, iš kurių jie buvo gauti, arba perduodami tiems asmenims, kuriems teismas pripažino teisę į šiuos daiktus. Daiktai, kurių piliečiai pagal įstatymą negali turėti, perduodami atitinkamoms valstybinėms įstaigoms ar įmonėms. Dokumentai, kurie yra daiktiniai įrodymai, paliekami prie bylos per visą jos saugojimo laiką arba perduodami suinteresuotoms įstaigoms, įmonėms, organizacijoms ar piliečiams, jų prašymu. Atskirais atvejais daiktiniai įrodymai, teismui juos apžiūrėjus ir ištyrus, gali būti iki bylos baigimo grąžinami tiems asmenims, iš kurių jie buvo gauti, jeigu šie asmenys to prašo ir jeigu galima tokį prašymą patenkinti be žalos bylos išnagrinėjimui. 87 straipsnis. Ekspertizės darymas ir ekspertų skyrimas Išaiškinti kylantiems, nagrinėjant bylą, klausimams, reikalaujantiems specialių žinių mokslo, meno, technikos ar amato srityje, teismas, taip pat teisėjas sutinkamai su šio Kodekso 164 straipsnio 9 punktu išsprendžia ekspertizės darymo klausimą ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, skiria ekspertą arba paveda daryti ekspertizę atitinkamai ekspertizės . įstaigai. Esant reikalui, gali būti skiriami keli ekspertai. Ekspertu gali būti skiriamas kiekvienas asmuo, turintis reikiamas žinias išvadai duoti. Ekspertizė daroma teisme arba ne teisme, jeigu tai reikalinga dėl tyrimo pobūdžio arba dėl to, kad tyrimo objekto negalima atgabenti į teismą arba sunku jį ten atgabenti. 88 straipsnis. Klausimai ekspertui Kiekvienas dalyvaujantis byloje asmuo turi teisę pateikti teismui ar teisėjui klausimus, kuriais turi būti gauta eksperto išvada. Klausimus, kuriais reikalaujama eksperto išvados, galutinai nustato teismas ar teisėjas. Klausimų, kuriuos pasiūlė dalyvaujantys byloje asmenys, atmetimą teismas ar teisėjas privalo motyvuoti. 89 straipsnis. Eksperto pareigos ir teisės Paskirtas ekspertu asmuo privalo, teismo šaukiamas, atvykti ir duoti objektyvią išvadą jam iškeltais klausimais. Jeigu tai reikalinga išvadai duoti, ekspertas turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, būti, teismui nagrinėjant bylą, duoti šalims, tretiesiems asmenims, liudytojams klausimus, prašyti teismą pateikti jam papildomą medžiagą. Ekspertas turi teisę atsisakyti duoti išvadą, jeigu jis laiko, kad pateiktoji jam medžiaga yra nepakankama išvadai duoti arba kad jam iškeltas klausimas išeina iš specialių jo žinių ribų. 90 straipsnis. Eksperto atsakomybė Už neatvykimą, teismui šaukiant, ar už atsisakymą duoti išvadą dėl priežasčių, kurias teismas pripažino nesvarbiomis, ekspertui gali būti skiriama iki 10 rublių bauda. Už žinomai melagingos išvados davimą ekspertas atsako pagal Lietuvos TSR Baudžiamojo kodekso 190 straipsnį. 91 straipsnis. Eksperto išvada Eksperto išvada pateikiama raštu ir išdėstoma ekspertizės akte. Ekspertizės akte turi būti smulkiai aprašomi atlikti tyrimai, jų pagrindu padarytos išvados ir pagrįsti atsakymai į teismo iškeltus, klausimus. Jeigu, darydamas ekspertizę, ekspertas nustato turinčių reikšmės bylai aplinkybių, dėl kurių jam nebuvo iškelta klausimų, jis turi teisę dėl šių aplinkybių duoti savo išvadą. Jeigu byloje yra paskirti keli ekspertai, jie, prieš duodami išvadą, tarpusavyje pasitaria. Jeigu ekspertai prieina bendrą išvadą, tai ją pasirašo visi ekspertai. Ekspertai, kurie nesutinka su kitais ekspertais, surašo savo išvadą skyrium. 92 straipsnis. Eksperto išvados įvertinimas Eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal šio Kodekso 65 straipsnyje nustatytas taisykles. Tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime ar nutartyje. 93 straipsnis. Teisminiai pavedimai Prireikus surinkti įrodymus kitame mieste arba rajone, nagrinėjantis bylą teismas paveda atitinkamam teismui atlikti tam tikrus procesinius veiksmus. 94 straipsnis. Nutartis dėl teisminio pavedimo Nutartyje dėl teisminio pavedimo trumpai išdėstoma nagrinėjamos bylos esmė, nurodomos aplinkybės, kurias reikia išaiškinti, įrodymai, kuriuos turi surinkti vykdantis pavedimą teismas. Ši nutartis yra privaloma teismui, kuriam ji adresuojama, ir turi būti įvykdyta ne vėliau kaip per dešimt dienų. 95 straipsnis. Teisminio pavedimo įvykdymo tvarka Teisminis pavedimas įvykdomas teismo posėdyje pagal šio Kodekso nustatytas taisykles. Dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama apie posėdžio vietą ir laiką, tačiau jų neatvykimas nekliudo įvykdyti pavedimą. Protokolai ir visa, vykdant pavedimą, surinkta medžiaga tuojau pasiunčiama nagrinėjančiam bylą teismui. Jeigu liudytojai, kurie davė parodymus pavedimą vykdančiam teismui, atvyksta į teismą, nagrinėjantį bylą, jie gali būti teismo apklausiami bendra tvarka. 96 straipsnis. Įrodymų užtikrinimo pagrindai Asmenys, kurie turi pagrindo bijoti, kad pateikti jiems reikalingus įrodymus paskiau pasidarys negalima arba sunku, gali prašyti teismą tiek prieš ieškinio pareiškimą, tiek ir pareiškus jį, užtikrinti šiuos įrodymus. 97 straipsnis. Įrodymus užtikrinantys organai Įrodymus užtikrina tas teismas, kurio veiklos rajone yra užtikrintinas įrodymas. 98 straipsnis. Pareiškimo dėl įrodymų užtikrinimo turinys Pareiškime dėl įrodymų  užtikrinimo turi būti nurodoma: antroji šalis, jeigu ji žinoma; įrodymai, kuriuos reikia užtikrinti; aplinkybės, kurias turi patvirtinti įrodymas; priežastys, dėl kurių pareiškėjas prašo užtikrinti įrodymus, taip pat byla, kuriai reikalingi užtikrinamieji įrodymai. 99 straipsnis. Įrodymų užtikrinimo tvarka Įrodymus užtikrina teismas ar teisėjas pagal šio Kodekso nustatytas taisykles. Dėl įrodymų užtikrinimo teismas ar teisėjas priima nutartį, kurioje nurodo jos įvykdymo tvarką ir būdą. Pareiškėjui ir antrajai šaliai, jeigu ji yra žinoma, pranešama apie įrodymų užtikrinimo laiką ir vietą, tačiau jų neatvykimas nekliudo užtikrinti Įrodymus. Protokolai ir visa medžiaga, surinkta Įrodymų užtikrinimo tvarka, pasiunčiami nagrinėjančiam bylą teismui. 100 straipsnis. Teismo nutarties, kuria atsisakoma užtikrinti įrodymus, apskundimas Dėl teismo nutarties, kuria atsisakoma užtikrinti įrodymus, gali būti duodamas atskirasis skundas ir atskirasis protestas. Šeštasis skirsnis Teismo išlaidos 101 straipsnis. Teismo išlaidos Teismo išlaidas sudaro valstybinis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. 102 straipsnis. Atleidimas nuo teismo išlaidų mokėjimo Nuo teismo išlaidų mokėjimo į valstybės pajamas atleidžiami: 1) ieškovai – darbininkai ir tarnautojai bylose dėl darbo užmokesčio išieškojimo ir kitų reikalavimų, kylančių iš darbo teisinių santykių; kolūkiečiai bylose su kolūkiais dėl atlyginimo už darbą išieškojimo; 2) ieškovai bylose dėl ieškinių, kylančių iš autorinės teisės, taip pat iš teisės į atradimą, išradimą ir racionalizacinį pasiūlymą; 3) ieškovai bylose dėl alimentų išieškojimo; 4) ieškovai bylose dėl atlyginimo žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu; 5) socialinio aprūpinimo organai ir socialinio draudimo organai jų iškeliamose bylose dėl išmokėtų nukentėjusiajam pinigų sumų išieškojimo iš padariusiojo žalą, taip pat dėl neteisingai išmokėtų pašalpų ar pensijų išieškojimo; 6) ieškovai bylose dėl ieškinių, kylančių iš baudžiamosios bylos, jeigu teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, perdavė išieškos dydžio nustatymo klausimą nagrinėti civilinio proceso tvarka; 7) prokuratūros organai, taip pat valstybinio valdymo organai, profesinės sąjungos, valstybinės įstaigos, įmonės, kolūkiai ir kitokios kooperatinės bei visuomeninės organizacijos ir atskiri piliečiai, pradėję bylą kitų asmenų teisėms ir įstatymo saugomiems interesams ginti (5 straipsnio 2 ir 3 punktai); 8) piliečiai ir administraciniai organai bylose, kylančiose iš administracinių teisinių santykių. TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymai gali numatyti kitus atvejus, kuriais šalys atleidžiamos nuo teismo išlaidų mokėjimo į valstybės pajamas. 9) Teismas ar teisėjas, atsižvelgdamas į turtinę piliečio padėtį, turi teisę  visiškai ar dalinai atleisti jį nuo teismo išlaidų mokėjimo į valstybės pajamas. 103 straipsnis. Teismo išlaidų sumokėjimo atidėjimas ir išdėstymas Teismas ar teisėjas, atsižvelgdamas į turtinę piliečių padėtį, gali vienai ar abiem šalims atidėti ar išdėstyti išieškomų į valstybės pajamas teismo išlaidų sumokėjimą. 104 straipsnis. Valstybinio mokesčio dydis Kiekvienas ieškininis pareiškimas, pradinis ir priešinis, taip pat trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais dėl ginčo dalyko pareiškimas jau pradėtoje byloje apmokami tokio dydžio valstybiniu mokesčiu: 1) ieškinio kainai esant iki 20 rublių,– 30 kapeikų; 2) ieškinio kainai esant 20 rublių ir daugiau iki 50 rublių,– 50 kapeikų; 3) ieškinio kainai esant 50 rublių ir daugiau iki 500 rublių,– du procentai ieškinio kainos; 4) ieškinio kainai esant 500 rublių ir daugiau,– šeši procentai ieškinio kainos;kolūkių tarpusavio ginčuose ir kolūkių ginčuose su valstybinėmis įstaigomis, įmonėmis, kooperatinėmis ir visuomeninėmis organizacijomis – vienas procentas ieškinio kainos, bet ne mažiau kaip 10 kapeikų; 5) ieškiniui esant ne turtinio pobūdžio ir ieškiniui esant neįkainotinam,– 30 kapeikų; 6) bylose dėl gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pakeitimo ir nutraukimo – 30 kapeikų; 7) bylose dėl arešto turtui panaikinimo – 30 kapeikų. Ypatingosios teisenos bylose pareiškimai apmokami 30 kapeikų valstybiniu mokesčiu. Kasaciniai skundai dėl teismo sprendimų apmokami puse šiame straipsnyje nurodytų valstybinio mokesčio tarifų, apskaičiuojamų nuo skundų ginčijamos sumos. Atskirieji skundai dėl teismo nutarčių valstybiniu mokesčiu neapmokami. Už byloje esančių raštų ir dokumentų nuorašų davimą, konkrečiai imant, už pakartotinį teismo sprendimų, nutarčių ir nutarimų nuorašų davimą, imama 20 kapeikų valstybinio mokesčio. 105 straipsnis. Ieškinio kaina Ieškinio kaina nustatoma šitaip: 1) bylose dėl pinigų išieškojimo – pagal ieškomąją sumą; 2) bylose dėl turto išreikalavimo – pagal ieškomojo turto vertę; 3) bylose dėl alimentų išieškojimo – pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą; 4) bylose dėl terminuotų išmokų ar davimų – pagal bendrą visų išmokų ar davimų sumą, bet ne daugiau kaip už trejus metus; 5) bylose dėl neterminuotų arba iki gyvos galvos išmokų ar davimų – pagal bendrą išmokų ar davimų už trejus metus sumą; 6) bylose dėl išmokų ar davimų sumažinimo arba padidinimo – pagal sumą, kuria sumažinamos arba padidinamos išmokos ar davimai, bet ne daugiau kaip už vienerius metus; 7) bylose dėl išmokų ar davimų nutraukimo – pagal bendrą likusių išmokų ar davimų sumą, bet ne daugiau kaip už vienerius metus; 8) bylose dėl nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą – pagal išmokų už naudojimąsi turtu per likusį sutarties galiojimo laiką bendrą sumą, bet ne daugiau kaip už trejus metus; 9) bylose dėl nuosavybės teisės į pastatus, priklausančius piliečiams asmeninės nuosavybės teise,– pagal pastato vertę, bet ne mažiau kaip pagal inventorizacinį jo įkainojimą arba, jo nesant,– ne mažiau kaip pagal įkainojimą privalomajam ančdėliniam draudimui, o jeigu pastatai priklauso įstaigoms, įmonėms ir organizacijoms,– ne mažiau kaip pagal balansinį pastato įkainojimą; 10) jeigu ieškinys susideda iš kelių savarankiškų reikalavimų, – pagal bendrą visų reikalavimų sumą. Ieškinio kainą nurodo ieškovas. Jeigu nurodytoji kaina aiškiai neatitinka tikrosios ieškomojo turto vertės, ieškinio kainą nustato teisėjas. 106 straipsnis. Valstybinio mokesčio primokėjimas Jeigu ieškinio pareiškimo metu ieškinio kainą nustatyti sunku, tai valstybinio mokesčio dydi preliminariškai nustato teisėjas, o paskiau papildomai paimamas mokestis pagal ieškinio kainą, kurią nustato teismas, išspręsdamas bylą. Jeigu ieškininiai reikalavimai padidinami, tai trūkstama mokesčio suma primokama sutinkamai su padidinta ieškinio kaina. 107 straipsnis. Valstybinio mokesčio grąžinimas Valstybinis mokestis turi būti ieškovui grąžinamas šiais atvejais: 1) kai mokesčio įmokėta daugiau, negu reikia pagal įstatymą; 2) kai atsisakoma priimti ieškininį pareiškimą; 3) kai ieškininis pareiškimas grąžinamas ieškovui šio Kodekso 151 straipsnyje numatytais pagrindais; 4) kai byla nutraukiama šio Kodekso 243 straipsnio 1 ir 2 punktuose numatytais pagrindais; 5) kai ieškinys paliekamas nenagrinėtas šio Kodekso 245 straipsnio 1 ir 2 punktuose numatytais pagrindais. Šio straipsnio 1 punkte numatytu atveju grąžinama permokėta valstybinio mokesčio suma. Valstybinį mokestį grąžina finansų organai, remdamiesi teismo ar teisėjo nutartimi, su sąlyga, kad pareiškimas dėl jo grąžinimo paduotas teismui, prieš sueinant vienerių metų terminui nuo tos dienos, kurią mokesčio suma įskaityta į biudžetą. 108 straipsnis. Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos: 1) sumos, išmokėtinos liudytojams ir ekspertams; 2) išlaidos, susijusios su vietos apžiūra; 3) atsakovo paieškos išlaidos; 4) išlaidos, susijusios su teismo sprendimo vykdymu. 109 straipsnis. Sumos, išmokėtinos liudytojams, ekspertams ir vertėjams Liudytojams, ekspertams ir vertėjams atlyginamos jų turėtos ryšium su atvykimu į teismą važiavimo bei patalpos nuomojimo išlaidos ir išmokami dienpinigiai. Ekspertai ir vertėjai gauna atlyginimą už darbą, jų atliktą teismo ar teisėjo pavedimu, jeigu tas darbas nepriklauso prie jų tarnybinių pareigų. Darbininkams ir tarnautojams, kurie teismo šaukiami kaip liudytojai, paliekamas už tą laiką, kurį jie nebuvo darbe ryšium su atvykimu į teismą, jų vidutinis uždarbis darbavietėje. Liudytojai, kurie nėra darbininkai ir tarnautojai, už jų atitraukimą nuo darbo ar įprastinio užsiėmimo gauna atlyginimą. 110 straipsnis. Liudytojams ir ekspertams išmokėtinų sumų paėmimas iš šalių Sumas, išmokėtinas liudytojams ir ekspertams ar reikalingas apmokėti vietos apžiūros išlaidoms, iš anksto įmoka ta šalis, kuri pareiškė atitinkamą prašymą. Jeigu nurodytąjį prašymą pareiškė abi šalys arba jeigu liudytojai bei ekspertai šaukiami ar vielos apžiūra daroma teismo iniciatyva, tai reikalaujamas sumas įmoka šalys lygiomis. Šiame straipsnyje išvardytų sumų neturi įmokėti šalis, atleista nuo teismo išlaidų mokėjimo. 111 straipsnis. Liudytojams, ekspertams ir vertėjams priklausančių sumų išmokėjimas Sumas, priklausančias liudytojams, ekspertams ir vertėjams, teismas išmoka, jiems atlikus savo pareigas. Liudytojams ir ekspertams šios sumos išmokamos nepriklausomai nuo to, ar jos paimtos iš šalių. Išmokėtinų sumų išmokėjimo tvarką ir jų …