LIETUVOS TARYBŲ SOCIALISTINĖS RESPUBLIKOS ĮSTATYMAS Dėl Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Civilinio proceso kodekso patvirtinimo Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria: 1 straipsnis. Patvirtinti Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Civilinio proceso kodeksą ir įvesti jį nuo 1965 metų sausio 1 dienos. 2 straipsnis. Pavesti Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui nustatyti Lietuvos TSR Civilinio proceso kodekso įvedimo tvarką ir patvirtinti sąrašą Lietuvos TSR įstatyminių aktų, kurie netenka galios ryšium su Lietuvos TSR Civilinio proceso kodekso įvedimu. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Pirmininkas J. PALECKIS Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Sekretorius S. NAUJALIS Vilnius, 1964 m. liepos 7 d. PIRMASIS SKYRIUS BENDRIEJI NUOSTATAI Pirmasis skirsnis Pagrindiniai nuostatai 1 straipsnis. Civilinio proceso įstatymai Civilinių bylų proceso tvarką visuose Lietuvos TSR teismuose nustato TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų civilinio proceso pagrindai ir sutinkamai su jais leidžiami kiti TSR Sąjungos įstatymai bei Lietuvos TSR Civilinio proceso kodeksas. Civilinio proceso įstatymai nustato tvarką, kuria nagrinėjamos bylos dėl ginčų, kylančių iš civilinių, šeimos, darbo ir kolūkinių teisinių santykių, bylos, kylančios iš administracinių teisinių santykių, ir ypatingosios teisenos bylos. Bylos, kylančios iš administracinių teisinių santykių, ir ypatingosios teisenos bylos nagrinėjamos pagal bendras proceso taisykles, išskyrus atskiras išimtis, kurias nustato TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymai. 2 straipsnis. Civilinio proceso uždaviniai Tarybinio civilinio proceso uždaviniai yra teisingai ir greitai išnagrinėti bei išspręsti civilines bylas, siekiant saugoti TSRS visuomeninę ir valstybinę santvarką, socialistinę ūkio sistemą ir socialistinę nuosavybę, ginti piliečių politines, darbo, buto ir kitas asmenines bei turtines teises ir įstatymo saugomus jų interesus, taip pat valstybinių įstaigų, įmonių, kolūkių ir kitokių kooperatinių bei visuomeninių organizacijų teises ir įstatymo saugomus jų interesus. Civilinis procesas turi padėti stiprinti socialistinį teisėtumą, užkirsti kelią teisės pažeidimams, auklėti piliečius, kad jie nenukrypstamai vykdytų tarybinius Įstatymus ir gerbtų socialistinio bendro gyvenimo taisykles. 3 straipsnis. Civilinio procesinio įstatymo galiojimas laiko atžvilgiu Civilinių bylų procesas vyksta pagal civilinio proceso įstatymus, galiojančius bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu. 4 straipsnis. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Atsisakymas nuo teisės kreiptis į teismą negalioja. 5 straipsnis. Civilinės bylos iškėlimas teisme Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą: 1) asmens, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymo saugomas jo interesas, pareiškimu; 2) prokuroro pareiškimu; 3) valstybinio valdymo organų, profesinių sąjungų, valstybinių įstaigų, įmonių, kolūkių ir kitokių kooperatinių bei visuomeninių organizacijų ar atskirų piliečių pareiškimu – tais atvejais, kada pagal įstatymą jie gali kreiptis į teismą, kad būtų apgintos kitų asmenų teisės ir interesai. 6 straipsnis. Teisingumą vykdo tik teismas, vadovaudamasis piliečių lygybe prieš įstatymą ir teismą Teisingumą civilinėse bylose vykdo tik teismas, vadovaudamasis visų piliečių lygybe prieš įstatymą ir teismą, nepaisydamas jų socialinės, turtinės ir tarnybinės padėties, tautinio ir rasinio priklausomumo, tikėjimo. 7 straipsnis. Liaudies tarėjų dalyvavimas ir kolegialumas nagrinėjant bylas Civilines bylas visuose teismuose nagrinėja teisėjai ir liaudies tarėjai, išrinkti įstatymo nustatyta tvarka. Visuose teismuose civilinės bylos pirmąja instancija nagrinėjamos teisėjo ir dviejų liaudies tarėjų sudėtimi. Liaudies tarėjai turi tokias pat teises, kaip ir pirmininkaujantysis teismo posėdyje, sprendžiant visus klausimus, kylančius, nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą. Kasacine tvarka teismai bylą nagrinėja trijų teismo narių sudėtimi, o teisminės priežiūros tvarka – ne mažiau kaip trijų teismo narių sudėtimi. 8 straipsnis. Teisėjų nepriklausomumas ir jų klausymas tik įstatymo Vykdydami teisingumą civilinėse bylose, teisėjai ir liaudies tarėjai yra nepriklausomi ir klauso tik įstatymo. Teisėjai ir liaudies tarėjai sprendžia civilines bylas, remdamiesi įstatymu, sutinkamai su socialistine teisine sąmone, tokiomis sąlygomis, kurios daro negalima teisėjus paveikti iš šalies. 9 straipsnis. Proceso kalba Civilinių bylų procesas vyksta lietuvių kalba arba vietos gyventojų daugumos kalba. Asmenims, nemokantiems tos kalbos, kuria vyksta procesas, užtikrinama teisė daryti pareiškimus, duoti paaiškinimus ir parodymus, kalbėti teisme ir pareikšti prašymus gimtąja kalba ar ta kalba, kurią jie moka, taip pat naudotis vertėjo patarnavimais įstatymo nustatyta tvarka. Teismo dokumentai, sutinkamai su įstatymo nustatyta tvarka, įteikiami dalyvaujantiems byloje asmenims išversti į jų gimtąją kalbą arba į kitą kalbą, kurią jie moka. 10 straipsnis. Teisminio nagrinėjimo viešumas Bylos visuose teismuose nagrinėjamos viešai, išskyrus tuos atvejus, kada tat prieštarauja valstybinės paslapties saugojimo interesams. Neviešas teisminis nagrinėjimas, be to, leidžiamas motyvuota teismo nutartimi, siekiant užkirsti kelią pagarsinimui žinių apie intymias dalyvaujančių byloje asmenų gyvenimo puses. Nagrinėjant bylą neviešame teismo posėdyje, gali būti dalyvaujantys byloje asmenys, visuomeninių organizacijų ir darbo žmonių kolektyvų atstovai, kuriems leista dalyvauti teisminiame nagrinėjime, o reikiamais atvejais – taip pat liudytojai, ekspertai ir vertėjai. Į teismo posėdžio salę neįleidžiami jaunesni kaip šešiolikos metų amžiaus piliečiai, jeigu jie nėra dalyvaujantys byloje asmenys ar liudytojai. Teismų sprendimai visais atvejais paskelbiami viešai. 11 straipsnis. Bylų sprendimas, remiantis galiojančiais įstatymais Teismas privalo spręsti bylas, remdamasis TSR Sąjungos, Lietuvos TSR ir kitų sąjunginių bei autonominių respublikų įstatymais, TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo ir kitų sąjunginių bei autonominių respublikų Aukščiausiųjų Tarybų Prezidiumų įsakais, TSR Sąjungos, Lietuvos TSR ir kitų sąjunginių bei autonominių respublikų aukščiausiųjų valstybinio valdymo organų nutarimais. Teismas taiko taip pat aktus, kuriuos yra išleidę kiti valstybinės valdžios ir valdymo organai jiems suteiktos kompetencijos ribose. Teismas sutinkamai su įstatymu taiko užsienio teisės normas. Jeigu nėra įstatymo, reguliuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reguliuojantį panašius santykius, o tokio įstatymo nesant, teismas vadovaujasi bendraisiais tarybinių įstatymų pradmenimis ir jų prasmę. 12 straipsnis. TSRS Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo vykdoma teisminės veiklos priežiūra Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų civilinio proceso pagrindų 13 straipsniu. Lietuvos TSR teismo organų teisminę veiklą prižiūri įstatymo nustatytose ribose TSRS Aukščiausiasis: Teismas. Lietuvos TSR Aukščiausiasis Teismas prižiūri Lietuvos TSRS teismo organų teisminę veiklą. 13 straipsnis. Prokurorinė priežiūra civiliniame procese Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų civilinio proceso pagrindų 14 straipsniu, TSR Sąjungos, Lietuvos TSR ir kitų sąjunginių bei autonominių respublikų įstatymą vykdymo civiliniame procese tikslumą prižiūri TSRS Generalinis Prokuroras tiek tiesiogiai, tiek ir per Lietuves TSR Prokurorą bei kitus jam pavaldžius prokurorus. Prokuroras privalo visose civilinio proceso stadijose laiku imtis įstatymo numatytų priemonių pašalinti bet kokiems įstatymo pažeidimams, kad ir kas juos būtų padaręs. Savo įgaliojimus civiliniame procese prokuroras vykdo nepriklausomai nuo jokių organų ir pareigūnų, klausydamas tik įstatymo ir vadovaudamasis TSRS Generalinio Prokuroro nurodymais. 14 straipsnis. Teismo sprendimo, nutarties ir nutarimo privalomumas Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų civilinio proceso pagrindų 15 straipsniu, įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis ir nutarimas yra privalomi visoms valstybinėms įstaigoms, įmonėms, kolūkiams ir kitokioms kooperatinėms bei visuomeninėms organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams ir turi būti vykdomi visoje TSRS teritorijoje. Sprendimo, nutarties ir nutarimo privalomumas neatima iš suinteresuotų asmenų galimumo kreiptis į teismą, kad būtų apgintos teisės ir įstatymo saugomi interesai, dėl kurių ginčas nėra teismo išnagrinėtas ir išspręstas. 15 straipsnis. Tikrųjų bylos aplinkybių, šalių teisių ir pareigų išaiškinimas teisme Teismas privalo, neapsiribodamas pateikta medžiaga ir paaiškinimais, imtis visų įstatymo numatytų priemonių, kad būtų visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškintos tikrosios bylos aplinkybės, šalių teisės ir pareigos. Teismas turi išaiškinti dalyvaujantiems byloje asmenims jų teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų teises. Antrasis skirsnis Teismo sudėtis. Nušalinimai 16 straipsnis. Teismo sudėtis Civilinės bylos visuose pirmosios instancijos teismuose nagrinėjamos teisėjo ir dviejų liaudies tarėjų sudėtimi, kasacinėje instancijoje – trijų teismo narių sudėtimi, o teisminės priežiūros tvarka – ne mažiau kaip trijų teismo narių sudėtimi. Tais atvejais, kada šis Kodeksas suteikia teisėjui teisę vienasmeniškai spręsti atskirus klausimus, teisėjas veikia teismo vardu. Klausimus, kuriuos teisėjas turi teisę spręsti vienasmeniškai, gali taip pat spręsti teismas kolegialiai. 17 straipsnis. Tvarka, kuria teismas sprendžia klausimus Visus klausimus, kurie kyla, nagrinėjant bylą, teisėjai sprendžia balsų dauguma. Sprendžiant kiekvieną klausimą, nė vienas iš teisėjų neturi teisės susilaikyti nuo balsavimo. Pirmininkaujantysis balsuoja paskutinis. Teisėjas, nesutinkantis su daugumos nuomone, gali išdėstyti raštu savo atskirą nuomonę. 18 straipsnis. Teisėjo, prokuroro ir kitų proceso dalyvių nušalinimas Teisėjas, liaudies tarėjas, prokuroras, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti, nagrinėjant bylą, ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių jų nešališkumu. 19 straipsnis. Pagrindai teisėjui ir liaudies tarėjui nušalinti Teisėjas ir liaudies tarėjas negali dalyvauti bylos nagrinėjime: 1) jeigu jis, pirmiau nagrinėjant tą bylą, dalyvavo kaip liudytojas, ekspertas, vertėjas, atstovas, prokuroras, teismo posėdžio sekretorius; 2) jeigu jis yra šalių ar kitų dalyvaujančių byloje asmenų giminaitis; 3) jeigu jis pats arba jo giminaičiai yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba jeigu yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių jo nešališkumu. Nagrinėjančio civilinę bylą teismo sudėtyje negali būti asmenys, kurie tarpusavyje yra giminaičiai. 20 straipsnis. Pagrindai prokurorui, ekspertui, vertėjui, teismo posėdžio sekretoriui nušalinti Nušalinimo pagrindai, nurodyti šio Kodekso 19 straipsnio 2 ir 3 punktuose, taikomi taip pat prokurorui, ekspertui, vertėjui ir teismo posėdžio sekretoriui. Ekspertas, be to, negali dalyvauti bylos nagrinėjime: 1) jeigu jis yra tarnybiškai ar kitaip priklausomas bent nuo vienos iš šalių ar kitų dalyvaujančių byloje asmenų; 2) jeigu jis darė reviziją, kurios medžiaga buvo pagrindas tai civilinei bylai iškelti; 3) kada paaiškėja, jog jis yra nekompetentingas.Jeigu prokuroras, ekspertas, vertėjas ir teismo posėdžio sekretorius dalyvavo, pirmiau nagrinėjant tą bylą, atitinkamai kaip prokuroras, ekspertas, vertėjas, teismo posėdžio sekretorius, tat nėra pagrindas jiems nušalinti,. 21 straipsnis. Pagrindai visuomeninės organizacijos arba darbo žmonių kolektyvo atstovui nugalinti Visuomeninės organizacijos arba darbo žmonių kolektyvo atstovas (169 straipsnis) gali būti nušalinamas nuo dalyvavimo byloje, jeigu jis pats arba jo giminaičiai yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba jeigu yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių jo nešališkumu. 22 straipsnis. Pareiškimai dėl nušalinimų Esant aplinkybėms, nurodytoms šio Kodekso 19–21 ir 25 straipsniuose, teisėjas, liaudies tarėjas, prokuroras, visuomeninės organizacijos arba darbo žmonių kolektyvo atstovas, ekspertas, vertėjas, teismo posėdžio sekretorius privalo pareikšti, kad jie patys. nusišalina. Tais pačiais pagrindais nušalinimą,gali pareikšti dalyvaujantys byloje asmenys. Nušalinimas turi būti motyvuotas ir pareiškiamas, prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės. Vėliau pareikšti nušalinimą leidžiama tik tais atvejais, kada pareiškiantis nušalinimą asmuo apie pagrindą nušalinti sužino, pradėjus bylą nagrinėti iš esmės. 23 straipsnis. Pareikšto nušalinimo išsprendimo tvarka Pareiškus nušalinimą, teismas turi išklausyti dalyvaujančių byloje asmenų nuomonės, taip pat asmens, kuriam pareikštas nušalinimas, paaiškinimo, jeigu šis asmuo nori paaiškinti. Nušalinimo klausimą teismas sprendžia pasitarimo kambaryje. Vieno iš teisėjų nušalinimo klausimą sprendžia į kiti teisėjai, nesant nušalinamajam. Jeigu balsų už nušalinimą ir prieš nušalinimą yra po lygiai, tai teisėjas laikomas nušalintu. Jeigu nušalinimas pareikštas dviem teisėjams ar visai teismo sudėčiai, nušalinimo klausimą sprendžia teismas, nagrinėjantis tą bylą, visa sudėtimi balsų dauguma. Prokuroro, visuomeninės organizacijos arba darbo žmonių kolektyvo atstovo, eksperto, vertėjo ir teismo posėdžio sekretoriaus nušalinimo klausimą sprendžia nagrinėjantis bylą teismas. 24 straipsnis. Pareiškimo dėl nušalinimo patenkinimo pasekmės Kai nušalintas liaudies teisėjas, liaudies tarėjas ar visa teismo sudėtis, nagrinėjant bylą rajono (miesto) liaudies teisme, byla nagrinėjama tame pačiame teisme, bet kita teisėjų sudėtimi, arba pasiunčiama Lietuvos TSR Aukščiausiajam Teismui, kad šis perduotų ją nagrinėti į kitą rajono (miesto) liaudies teismą, jeigu tame rajono (miesto) liaudies teisme, kuriame nagrinėjama byla, pakeisti liaudies teisėjo negalima. Kai nušalinamas teismo narys ar visa teismo sudėtis, nagrinėjant bylą Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Teisminėje civilinių bylų kolegijoje, byla nagrinėjama toje pačioje kolegijoje, bet kita teisėjų sudėtimi. 25 straipsnis. Neleistinumas teisėjui pakartotinai dalyvauti, nagrinėjant bylą Teisėjas, dalyvavęs, nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme, negali dalyvauti, nagrinėjant šią bylą kasacinės instancijos teisme ir teisminės priežiūros tvarka, taip pat dalyvauti, iš naujo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, jeigu panaikintas sprendimas, priimtas, jam dalyvaujant. Teisėjas, dalyvavęs, nagrinėjant bylą kasacinės instancijos teisme, negali dalyvauti, nagrinėjant šią bylą pirmosios instancijos teisme ir teisminės priežiūros tvarka. Teisėjas, dalyvavęs, nagrinėjant bylą teisminės priežiūros tvarka, negali dalyvauti, nagrinėjant šią bylą pirmosios ir kasacinės instancijos teisme. Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo nario dalyvavimas, nagrinėjant bylą pirmosios, kasacinės ar priežiūrinės instancijos teisme, neatima iš jo teisės dalyvauti, nagrinėjant šią bylą, Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Plenumo sudėtyje. Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo nario dalyvavimas, nagrinėjant bylą, Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Plenumo sudėtyje neatima iš jo teisės dalyvauti, iš naujo nagrinėjant šią bylą pirmosios ir kasacinės instancijų teisme, taip pat priežiūros tvarka. Trečiasis skirsnis Žinybingumas 26 straipsnis. Civilinių bylų žinybingumas teismo organams Teismams žinybingos: 1) bylos dėl ginčų, kylančių iš civilinių, šeimos, darbo ir kolūkinių teisinių santykių, jeigu bent viena iš ginčo šalių yra pilietis arba kolūkis, išskyrus tuos atvejus, kada įstatymas tokių ginčų sprendimą priskiria administracinių ar kitokių organų žiniai; 2) bylos dėl ginčų, kylančių iš krovinių pervežimo tiesioginiame tarptautiniame geležinkelių ir oro susisiekime sutarčių tarp valstybinių įstaigų bei įmonių, kooperatinių ir visuomeninių organizacijų,iš vienos pusės, ir geležinkelių arba oro transporto organų, iš antros pusės, išplaukiančios iš atitinkamų tarptautinių susitarimų; 3) bylos, kylančios iš administracinių teisinių santykių, išvardytos šio Kodekso 257 straipsnyje; 4) ypatingosios teisenos bylos, išvardytos šio Kodekso 270 straipsnyje. Teismams žinybingos visos kitos bylos, įstatymo priskirtos teismo organų kompetencijai. Teismai taip pat nagrinėja bylas, kuriose dalyvauja užsienio piliečiai arba užsienio įmonės ir organizacijos. 27 straipsnis. Civilinių bylų žinybingumas draugiškiesiems teismams Lietuvos TSR Draugiškųjų teismų nuostatų numatytais atvejais civilines bylas nagrinėja draugiškieji teismai. 28 straipsnis. Ginčų perdavimas sprąsti trečiųjų teismams Įstatymo ar tarptautinių susitarimų numatytais atvejais ginčas, kilęs iš civilinių teisinių santykių, šalių susitarimu, gali būti perduodamas spręsti trečiųjų teismui, Jūrų arbitražo komisijai arba Užsienio prekybos arbitražo komisijai prie Visasąjunginių prekybos rūmų. 29 straipsnis. Kelių tarpusavyje susijusių reikalavimų žinybingumas Jeigu sujungiami kėli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių vieni žinybingi teismui, kiti – arbitražo organams, visi reikalavimai turi būti nagrinėjami teisme. Ketvirtasis skirsnis Dalyvaujantys byloje asmenys, jų teisės ir pareigos 30 straipsnis. Dalyvaujantys byloje asmenys Dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi: šalys, tretieji asmenys, šalių ir trečiųjų asmenų atstovai, prokuroras, taip pat valstybinio valdymo organai, profesinės sąjungos, valstybinės įstaigos, Įmonės, kolūkiai ir kitokios kooperatinės bei visuomeninės organizacijos ir atskiri piliečiai, dalyvaujantys byloje šio Kodekso 5 ir 55 straipsniuose nurodytais pagrindais. Prie dalyvaujančių byloje asmenų priskiriami taip pat pareiškėjai ir suinteresuotieji piliečiai, valstybinio valdymo organai, valstybinės Įstaigos, įmonės, kolūkiai ir kitokios kooperatinės bei visuomeninės organizacijos šio Kodekso 257 ir 270 straipsniuose išvardytose bylose. 31 straipsnis. Dalyvaujančių byloje asmenų teisės ir pareigos Dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, išsirašyti iš jos išrašus, pasidaryti nuorašus, pareikšti nušalinimus, teikti įrodymus, dalyvauti įrodymų tyrime, duoti klausimus kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims, liudytojams ir ekspertams, pareikšti prašymus, duoti teismui paaiškinimus žodžiu ir raštu, teikti savo argumentus ir samprotavimus visais teisminio nagrinėjimo eigoje kylančiais klausimais, prieštarauti kitų dalyvaujančių byloje asmenų prašymams, argumentams ir samprotavimams, gauti teismo sprendimų, nutarčių ar nutarimų, kuriais išsprendžiama byla, nuorašus, apskųsti teismo sprendimus bei nutartis ir naudotis kitomis procesinėmis teisėmis, kurias jiems suteikia šis Kodeksas; Dalyvaujantys byloje asmenys privalo jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai. 32 straipsnis. Civilinis procesinis teisnumas Galėjimas turėti civilines procesines teises ir pareigas (civilinis procesinis teisnumas) pripažįstamas lygiomis visiems TSRS piliečiams, taip pat valstybinėms įstaigoms, įmonėms, kolūkiams ir kitokioms kooperatinėms bei visuomeninėms organizacijoms, turinčioms juridinio asmens teises. 33 straipsnis. Civilinis procesinis veiksnumas Galėjimas įgyvendinti savo teises teisme ir pavesti atstovui vesti bylą (civilinis procesinis veiksnumas) priklauso piliečiams, kurie yra pasiekę pilnametystę, tai yra aštuoniolika metų amžiaus, ir juridiniams asmenims. Nepilnamečių nuo penkiolikos iki aštuoniolikos metų amžiaus, taip pat pripažintų ribotai veiksniais piliečių teises ir įstatymo saugomus interesus gina teisme atitinkamai jų tėvai, įtėviai ar rūpintojai. Tačiau teismas privalo įtraukti dalyvauti tokiose bylose pačius nepilnamečius ar pripažintus ribotai veiksniais piliečius. Įstatymo numatytu atveju bylose, kylančiose iš darbo, kolūkinių ir santuokos bei šeimos teisinių santykių, iš sandorių, susijusių su disponavimu gautu uždarbiu, ir iš kitų sandorių, kuriuos nepilnamečiai pagal įstatymą turi teisę sudarinėti savarankiškai, savo teises ir įstatymo saugomus interesus gali ginti patys nepilnamečiai. Teismas gali savo nuožiūra įtraukti dalyvauti tokiose bylose nepilnamečių tėvus, įtėvius ar rūpintojus, kad šie suteiktų nepilnamečiams pagalbą. Nepilnamečių iki penkiolikos metų amžiaus, taip pat piliečių, pripažintų neveiksniais dėl psichinės ligos ar silpnaprotystės, teises ir įstatymo saugomus interesus gina teisme įstatyminiai jų atstovai – tėvai, įtėviai, globėjai. 34 straipsnis. Šalys Civiliniame procese šalimis – ieškovu arba atsakovu – gali būti piliečiai, taip pat valstybinės įstaigos, įmonės, kolūkiai ir kitokios kooperatinės bei visuomeninės organizacijos, turinčios juridinio asmens teises. Asmeniui, kurio interesais byla pradėta prokuroro, valstybinio valdymo organų, profesinių sąjungų, valstybinių įstaigų, įmonių, kolūkių ir kitokių kooperatinių bei visuomeninių organizacijų ar atskirų piliečių pareiškimu tais atvejais, kai pagal įstatymą jie gali kreiptis į teismą, kad būtų apgintos kitų asmenų teisės ir įstatymo saugomi interesai, teismas praneša apie pradėtą bylą. Tas asmuo dalyvauja šioje byloje kaip ieškovas. 35 straipsnis. Šalių teisės Salių procesinės teisės yra lygios. Be teisių, numatytų šio Kodekso 31 straipsnyje, ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą arba dalyką, padidinti ar sumažinti ieškininius reikalavimus arba atsisakyti nuo ieškinio. Atsakovas turi teisę pripažinti ieškinį. Salys gali užbaigti bylą taikos sutartimi. Teismas nepriima ieškovo atsisakymo nuo ieškinio, atsakovo pripažinimo ieškinio ir netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu tie veiksmai prieštarauja įstatymui arba pažeidžia kieno nors teises ir įstatymo saugomus interesus. Šalys gali reikalauti, kad teismo sprendimas būtų priverstinai įvykdytas, gali būti, teismo vykdytojui atliekant sprendimo vykdymo veiksmus. Asmenys, kurie dalyvauja bylose, kylančiose iš administracinių teisinių santykių, ir ypatingosios teisenos bylose, turi šalių teises ir pareigas, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis. 36 straipsnis. Kelių ieškovų arba atsakovų dalyvavimas byloje Ieškinys gali būti pareiškiamas bendrai kelių ieškovų arba keliems atsakovams. Kiekvienas iš ieškovų arba atsakovų antrosios šalies atžvilgiu stoja procese savarankiškai. Bendrininkai gali pavesti bylą vesti vienam iš bendrininkų. 37 straipsnis. Netinkamos šalies pakeitimas Teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali, ieškovo sutikimu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu. Jeigu ieškovas nesutinka, kad jis būtų pakeistas kitu asmeniu, tai šis asmuo gali įstoti į: bylą kaip trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko. Apie tai teismas praneša šiam asmeniui. Jeigu ieškovas nesutinka, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas gali patraukti tą asmenį antruoju atsakovu. Pakeitus netinkamą šalį arba įstojus į bylą trečiajam asmeniui su savarankiškais reikalavimais ar įtraukus antrąjį atsakovą, bylos nagrinėjimas pradedamas iš pradžios. 38 straipsnis. Tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus Tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą, iki teismui priimant sprendimą. Jie turi visas ieškovo teises ir pareigas. 39 straipsnis. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje, iki teismui priimant sprendimą, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms vienos iš šalių atžvilgiu. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje, taip pat šalių ar prokuroro prašymu arba teismo iniciatyva. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises ir procesines pareigas, išskyrus teisę pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, padidinti arba sumažinti ieškininius reikalavimus, atsisakyti nuo ieškinio, pripažinti ieškinį arba sudaryti taikos sutartį; jie taip pat neturi teisės reikalauti, kad teismo sprendimas būtų priverstinai įvykdytas. 40 straipsnis. Trečiųjų asmenų įtraukimas bylose dėl grąžinimo į darbą Bylose dėl neteisėtai atleistų iš darbo ar perkeltų į kitą darbą darbuotojų grąžinimo į darbą arba į pirmesnes pareigas teismas gali, prokuroro ar kitų dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu, taip pat savo iniciatyva, įtraukti dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu atsakovo pusėje pareigūną, kurio patvarkymu darbuotojas buvo atleistas iš darbo ar perkeltas į kitą darbą. Teismas, nustatęs, kad darbuotojas buvo atleistas iš darbo ar perkeltas į kitą darbą, aiškiai pažeidžiant įstatymą, turi toje pačioje byloje įpareigoti kaltąjį pareigūną atlyginti valstybinei įstaigai, įmonei, kolūkiui arba kitokiai kooperatinei ar visuomeninei organizacijai nuostolius, padarytus, išmokant atleistajam iš darbo atlyginimą už priverstinę pravaikštą arba išmokant darbo užmokesčio skirtumą. Šiais atvejais priteisiamų iš pareigūnų pinigų sumų dydį nustato darbo įstatymai. 41 straipsnis. Procesinis teisių perėmimas Tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (piliečio mirtis, juridinio asmens pasibaigimas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas), teismas tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo įstojimo, yra privalomi tiek, kiek jie būtų buvę privalomi tam asmeniui, kurio vietoje įstojo teisių perėmėjas. 42 straipsnis. Atstovavimas teisme piliečiams Piliečiai gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Paties piliečio dalyvavimas byloje neatima iš jo teisės turėti šioje byloje atstovą. 43 straipsnis. Neveiksnių ir neturinčių pilnutinio veiksnumo piliečių įstatyminiai atstovai Neveiksnių piliečių, neturinčių pilnutinio veiksnumo piliečių ir pripažintų ribotai veiksniais piliečių teises ir įstatymo saugomus interesus gina teisme įstatyminiai jų atstovai – tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai; jie pateikia teismui dokumentus, patvirtinančius jų įgalinimus. 44 straipsnis. Nežinia kur esančio asmens įstatyminis atstovas Byloje, kurioje turi dalyvauti pilietis, nustatyta tvarka pripažintas nežinia kur esančiu, kaip jo atstovas stoja globėjas, paskirtas nežinia kur esančio asmens turtui saugoti ir tvarkyti. Apie tai jis pateikia teismui atitinkamą dokumentą. 45 straipsnis. Įpėdinio, dar nepriėmusio palikimo, įstatyminis atstovas Byloje, kurioje turi dalyvauti mirusio ar nustatyta tvarka paskelbto mirusiu asmens įpėdinis, jeigu palikimo dar niekas nepriėmė, kaip įpėdinio atstovas stoja paskirtasis palikimo turtui saugoti ir tvarkyti globėjas arba to turto saugotojas. Jis pateikia teismui dokumentą apie jo paskyrimą turto globėju ar saugotoju. 46 straipsnis. Įstatyminių atstovų teisės Įstatyminiai atstovai atlieka atstovaujamųjų vardu visus procesinius veiksmus, kuriuos atlikti teisė priklauso atstovaujamiesiems, kartu čia taikomi apribojimai, kuriuos numato įstatymas. Įstatyminiai atstovai gali pavesti bylą vesti teisme kitam asmeniui, jų pasirinktam atstovu. 47 straipsnis. Atstovavimas teisme juridiniams asmenims Juridinių asmenų bylas teisme veda jų organai, veikiantys suteiktų jiems pagal įstatymą, įstatus ar nuostatus įgalinimų ribose, arba jų atstovai. Valstybinės įstaigos, įmonės, kolūkio ir kitokios kooperatines bei visuomeninės organizacijos vadovas, stojantis kaip juridinio asmens organas, pateikia teismui dokumentus, patvirtinančius tarnybinę jo padėtį ar įgalinimus. 48 straipsnis. Asmenys, kurie gali būti teisme atstovais pagal pavedimą Atstovais pagal pavedimą teisme gali būti: 1) advokatai; 2) valstybinių įstaigų, įmonių, kolūkių ir kitokių kooperatinių bei visuomeninių organizacijų darbuotojai – tų įstaigų, Įmonių ir organizacijų bylose; 3) profesinių sąjungų įgaliotiniai – darbininkų ir tarnautojų, taip pat asmenų, kurių teises ir interesus gina profesinės sąjungos, bylose; 4) organizacijų, kurioms įstatymas, įstatai ar nuostatai suteikia teisę ginti šių organizacijų narių teises ir interesus, įgaliotiniai; 5) valstybinio valdymo organų, profesinių sąjungų, valstybinių įstaigų, įmonių, kolūkių ir kitokių kooperatinių bei visuomeninių organizacijų, kuriems įstatymas yra suteikęs teisę ginti kitų asmenų teises ir interesus (5 straipsnis), įgaliotiniai; 6) vienas iš bendrininkų, kitų bendrininkų pavedimu (36 straipsnis); 7) asmenys, kuriems nagrinėjantis bylą teismas leido būti atstovais toje byloje. 49 straipsnis. Atstovo pagal pavedimą įgalinimų įforminimas Atstovo įgalinimai turi būti išreikšti įgaliojime, išduotame ir įformintame sutinkamai su įstatymu. Piliečių duodami įgaliojimai patvirtinami notarine tvarka. Piliečių duodamus įgaliojimus gali patvirtinti taip pat įstaiga, įmonė ar organizacija, kurioje įgaliotojas dirba, mokymo įstaiga, kurioje jis mokosi, įgaliotojo gyvenamosios vietos namų valdyba, stacionarinė gydymo įstaiga, kurioje įgaliotojas gydomas, atitinkamo karinio dalinio vadovybė, jeigu įgaliojimą duoda karys, arba jūrų laivo, esančio tolimajame plaukiojime, kapitonas. Kalinamo piliečio duodamą įgaliojimą patvirtina atitinkamos kalinimo vietos administracija. Juridinio asmens vardu įgaliojimą duoda atitinkamos organizacijos vadovas. Profesinių sąjungų ir kitų organizacijų įgaliotiniai (48 straipsnio 3, 4 ir 5 punktai) turi pateikti teismui dokumentus, patvirtinančius, kad atitinkamos organizacijos jiems pavedė atstovauti joms toje byloje. Advokato įgalinimai patvirtinami juridinės konsultacijos duodamu orderiu. Šio Kodekso 48 straipsnio 6 ir 7 punktuose nurodytų atstovų įgalinimai gali būti išreiškiami žodiniu įgaliotojo pareiškimu teisme, įrašytu į teismo posėdžio protokolą. 50 straipsnis. Įgaliojimas bylai vesti Įgaliojimas gali būti duodamas tam tikrai įgaliotojo bylai, kelioms ar visoms jo byloms vesti arba atskiriems procesiniams veiksmams atlikti. 51 straipsnis. Atstovo pagal pavedimą įgalinimai Įgalinimas vesti teisme bylą suteikia atstovui teisę atlikti atstovaujamojo vardu visus procesinius veiksmus, išskyrus bylos perdavimą draugiškajam teismui ar trečiųjų teismui, visišką ar dalinį atsisakymą nuo ieškininių reikalavimų, ieškinio pripažinimą, ieškinio pagrindo arba dalyko pakeitimą, taikos sutarties sudarymą, teismo sprendimo ir nutarties apskundimą, įgalinimų perdavimą kitam asmeniui (perįgaliojimą), vykdomojo rašto gavimą ir jo pateikimą išieškoti, priteisto turto, konkrečiai imant, ir pinigų, gavimą. Įgalinimas atlikti kiekvieną iš šiame straipsnyje nurodytų veiksmų turi būti specialiai aptartas atstovo įgaliojime. 52 straipsnis. Asmenys, kurie negali būti atstovais teisme Atstovais teisme negali būti: 1) asmenys, kurie nėra pasiekę pilnametystės; 2) asmenys, kuriems įsteigta globa ar rūpyba; 3) asmenys, iš kurių teismo nuosprendžiu atimta teisė užsiimti advokato veikla,– per nuosprendyje nurodytą laiką, šio Kodekso 48 straipsnio 7 punkte numatytu atveju. Atstovais teisme negali būti teisėjai, tardytojai ir prokurorai. Ši taisyklė netaikoma nurodytųjų asmenų stojimui byloje atitinkamo teismo, prokuratūros įgaliotiniais ar įstatyminiais jų atstovais. 53 straipsnis. Prokuroro dalyvavimas byloje Prokuroras turi teisę pareikšti ieškinį arba įstoti į bylą bet kurioje proceso stadijoje, jeigu to reikalauja valstybinių ar visuomeninių interesų arba piliečių teisių bei įstatymo saugomų interesų apsauga. Prokuroro dalyvavimas civilinės bylos nagrinėjime yra būtinas tais atvejais, kada tat numato įstatymas arba kada teismas pripažįsta, jog prokuroro dalyvavimas toje byloje yra būtinas. 54 straipsnis. Prokuroro procesinės teisės Prokuroras civiliniame procese turi procesines teises, nurodytas šio Kodekso 31 straipsnyje, taip pat teisę: 1) palaikyti savo pareikštą ieškinį ir atsisakyti nuo jo; 2) duoti teismui išvadas dėl bylos, kurios nagrinėjime jis dalyvauja, esmės, taip pat dėl atskirų klausimų, kylančių, nagrinėjant bylą; 3) įstatymo nustatyta tvarka užprotestuoti neteisėtus ir nepagrįstus teismo organų sprendimus, nutartis ir nutarimus; 4) atlikti kitus įstatymo numatytus procesinius veiksmus. Prokuroro atsisakymas nuo savo pareikšto ieškinio neatima iš asmens, kurio interesams ginti prokuroras pareiškė ieškinį, teisės reikalauti, kad teismas išnagrinėtų bylą iš esmės. Jeigu ieškovas atsisako nuo prokuroro pareikšto ieškinio, byla dėl to neturi būti nutraukiama. 55 straipsnis. Valstybinio valdymo organų, profesinių sąjungų, įstaigų, įmonių, organizacijų ir atskirų piliečių, ginančių kitų asmenų teises, dalyvavimas procese Įstatymo numatytais atvejais valstybinio valdymo organai, profesinės sąjungos, valstybinės įstaigos, įmonės, kolūkiai ir kitokios kooperatinės bei visuomeninės organizacijos arba atskiri piliečiai gali pareikšti ieškinius kitų asmenų teisėms bei įstatymo saugomiems interesams ginti. Valstybinio valdymo organai įstatymo numatytais atvejais gali būti teismo įtraukiami dalyvauti procese arba įstoti į procesą savo iniciatyva, kad duotų išvadą byloje, siekdami įvykdyti jiems pavestas pareigas, ir kad gintų piliečių teises ir valstybės interesus. Nurodytųjų valstybinio valdymo organų dalyvavimas procese išvadai dėl bylos duoti yra būtinas, jeigu teismas pripažįsta tai esant reikalinga. 56 straipsnis. Valstybinio valdymo organų, profesinių sąjungų, įstaigų, įmonių, organizacijų ir atskirų piliečių, ginančių kitų asmenų teises, procesinės teisės Jeigu valstybinio valdymo organai, profesinės sąjungos, valstybinės įstaigos, Įmonės, kolūkiai ir kitokios kooperatinės bei visuomeninės organizacijos ir atskiri piliečiai pareiškia teisme ieškinį kitų asmenų interesais, jie turi šalies procesines teises ir jos procesines pareigas, išskyrus teisę baigti bylą taikos sutartimi. Nurodytųjų organų ir asmenų atsisakymas nuo savo pareikšto ieškinio neatima iš asmens, kurio interesams ginti pareikštas ieškinys, teisės reikalauti, kad teismas išnagrinėtų bylą iš esmės. Valstybinio valdymo organai, dalyvaujantys procese išvadai dėl bylos duoti, gali savo atstovų asmenyje susipažinti su bylos medžiaga, pareikšti nušalinimus, duoti paaiškinimus, teikti įrodymus, dalyvauti įrodymų tyrime, pareikšti prašymus, taip pat atlikti kitus įstatymo numatytus procesinius veiksmus. ; Penktasis skirsnis Įrodymai 57 straipsnis. Įrodymai Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja esant aplinkybes, pagrindžiančias šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba jų nesant.. Tie duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais Įrodymais, daiktiniais įrodymais ir ekspertų išvadomis. 58 straipsnis. Pareiga įrodyti ir pateikti įrodymus Kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Jeigu pateiktųjų įrodymų neužtenka, teismas pasiūlo šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus arba renka juos savo iniciatyva. 59 straipsnis. Įrodymų ryšys su byla Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Atsisakymas priimti įrodymą turi būti motyvuojamas. 60 straipsnis. Atleidimas nuo visiems žinomų aplinkybių įrodinėjimo Aplinkybių, teismo pripažintų visiems žinomomis, nereikia įrodinėti. 61 straipsnis. Atleidimas nuo teismo sprendimu nustatytų faktų įrodinėjimo Faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami, nagrinėjant kitas civilines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. 62 straipsnis. Nuosprendžio privalomumas teismui, nagrinėjančiam civilinę bylą Įsiteisėjęs teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje yra privalomas teismui, nagrinėjančiam bylą dėl asmens, kurio atžvilgiu priimtas teismo nuosprendis, veiksmų civilinių teisinių pasekmių, tik klausimais, ar buvo tie veiksmai ir ar juos padarė tas asmuo. 63 straipsnis. Atleidimas nuo įrodinėjimo faktų, kurie pagal įstatymą preziumuojami esant nustatyti Faktai, kurie pagal įstatymą preziumuojami esant nustatyti, neįrodinėjami, nagrinėjant bylą. Tokios prezumpcijos gali būti paneigiamos bendra tvarka. 64 straipsnis. Įrodinėjimo priemonių leistinumas Bylos aplinkybės, kurios pagal įstatymą turi būti patvirtinamos tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis, negali būti patvirtinamos jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis. 65 straipsnis. Įrodymų įvertinimas Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu teismo posėdyje, vadovaudamasis įstatymu ir socialistine teisine sąmone. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. 66 straipsnis. Šalių Ir trečiųjų asmenų paaiškinimai Šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai apie jiems žinomas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, turi būti patikrinami ir įvertinami kartu su kitais surinktais byloje įrodymais. 67 straipsnis. Šalies pripažinimas faktų Šalies pripažinimas faktų, kuriais antroji šalis remia savo reikalavimus arba atsikirtimus, nėra teismui privalomas. Teismas gali laikyti pripažintą faktą nustatytu, jeigu jam nekyla abejonių, kad pripažinimas atitinka bylos aplinkybes ir nėra šalies pareikštas apgaulės, smurto, grasinimo, suklydimo įtakoje ar siekiant nuslėpti tiesą. 68 straipsnis. Liudytojas Liudytoju gali būti kiekvienas asmuo, kuriam gali būti žinomos kokios nors aplinkybės, turinčios ryšio su byla. Negali būti šaukiami ir apklausiami kaip liudytojas: 1) atstovai civilinėje byloje ar gynėjai baudžiamojoje byloje – apie aplinkybes, kurias jie sužinojo ryšium su atstovo ar gynėjo pareigų ėjimu; 2) asmenys, kurie dėl fizinių ar psichinių savo trūkumų nesugeba teisingai suvokti turinčių bylai reikšmės aplinkybių arba duoti apie jas teisingų parodymų. 69 straipsnis. Pareiškimo dėl liudytojų Šaukimo turinys Asmuo, prašantis šaukti liudytoją, privalo nurodyti jo pavardę, vardą, tėvavardį, gyvenamąją ar darbo vietą ir tas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, kurias šis liudytojas gali patvirtinti. 70 straipsnis. Liudytojo pareigos ir teisės Šaukiamas liudytoju asmuo privalo atvykti į teismą ir duoti teisingus parodymus. Liudytojas sutinkamai su šio Kodekso 109 straipsniu turi teisę gauti savo turėtų išlaidų atlyginimą.. 71 straipsnis. Liudytojo atsakomybė Už neatvykimą į teismo posėdį dėl priežasčių, kurios teismo pripažintos nesvarbiomis, liudytojui gali būti paskirta iki 10 rublių bauda, o kai liudytojas neatvyksta, antrą kartą šaukiamas,– jis gali būti priverstinai atvesdinamas. Už atsisakymą arba vengimą duoti parodymus liudytojas atsako pagal Lietuvos TSR Baudžiamojo kodekso 189 straipsnį. Už žinomai melagingą parodymą liudytojas atsako pagal Lietuvos TSR Baudžiamojo kodekso 190 straipsnį. 72 straipsnis. Liudytojo apklausimas jo buvimo vietoje Liudytojas gali būti teismo apklausiamas savo buvimo vietoje, jeigu jis, teismo šaukiamas, dėl ligos, senatvės, invalidumo ar kitų svarbių priežasčių negali atvykti. Liudytojas savo buvimo vietoje apklausiamas teismo iniciatyva, šalies ar kitų dalyvaujančių byloje asmenų arba savo paties prašymu. 73 straipsnis. Rašytiniai Įrodymai Rašytiniai įrodymai yra aktai, dokumentai, reikalinis ir asmeninis susirašinėjimas, kuriuose yra žinių apie aplinkybes, turinčias bylai reikšmės. 74 straipsnis. Asmens, prašančio išreikalauti rašytinius įrodymus, pareigos Asmuo, prašantis teismą išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą iš dalyvaujančių ar nedalyvaujančių byloje asmenų, turi nurodyti: rašytinį įrodymą, kurio reikalaujama; pagrindą, kuriuo remiantis manoma, kad šis rašytinis įrodymas yra pas tą asmenį, ir aplinkybes, kurias jis gali patvirtinti. 75 straipsnis. Rašytinių įrodymų išreikalavimo tvarka Rašytiniai įrodymai, kurių teismas reikalauja iš valstybinių įstaigų, įmonių, kolūkių ir kitokių kooperatinių bei visuomeninių organizacijų ar piliečių, pasiunčiami teismo nustatytu terminu tiesiogiai teismui. Teismas gali taip pat asmeniui, kuris prašo išreikalauti rašytinį įrodymą, duoti liudijimą apie teisę gauti tą įrodymą, kad jis būtų pateiktas teismui. Valstybinės įstaigos, įmonės, kolūkiai ir kitokios kooperatinės bei visuomeninės organizacijos ar nedalyvaujantys byloje piliečiai, neturėdami galimybės pateikti reikalaujamą rašytinį įrodymą arba negalėdami jo pateikti teismo nustatytu terminu, privalo pranešti apie tai teismui ir kartu nurodyti to priežastis. 76 straipsnis. Rašytinių įrodymų nepateikimo pasekmės Jeigu nustatytu terminu neįvykdytas teismo reikalavimas pateikti rašytinį įrodymą, taip pat jeigu nustatytu terminu nepranešta teismui apie tai, kad negalima jo pateikti, dėl priežasčių, kurias teismas pripažino nesvarbiomis, kaltiesiems valstybinių įstaigų, įmonių, kolūkių ir kitokių kooperatinių bei visuomeninių organizacijų pareigūnams ar nedalyvaujantiems byloje piliečiams gali būti skiriama iki 10 rublių bauda. Baudos paskyrimas neatleidžia atitinkamų asmenų nuo pareigos pateikti teismo reikalaujamą rašytinį įrodymą. 77 straipsnis. Rašytinių įrodymų išrašų pateikimas ir tų Įrodymų apžiūrėjimas vietoje Jeigu pateikti teismui dokumentus yra sunku, pavyzdžiui, dėl to, kad jų yra daug, arba dėl to, kad tik dalis iš jų turi bylai reikšmės, teismas gali pareikalauti pateikti reikiamai paliudytus rašytinių įrodymų išrašus arba apžiūrėti ir ištirti šiuos įrodymus toje vietoje, kur jie laikomi. 78 straipsnis. Rašytinių Įrodymų originalų pateikimas Paprastai pateikiami rašytinių įrodymų originalai. Jeigu pateikiamas dokumento nuorašas, teismas turi teisę prireikus pareikalauti pateikti originalą. 79 straipsnis. Rašytinių įrodymų grąžinimas Byloje esantys rašytiniai įrodymai gali būti, juos pateikusių asmenų prašymu, grąžinami jiems po to, kai teismo sprendimas įsiteisėja. Tuo atveju byloje turi. būti paliekami teisėjo paliudyti rašytinių įrodymų nuorašai. 80 straipsnis. Daiktiniai įrodymai Daiktiniai įrodymai yra daiktai, kurie savo ypatybėmis, ypatingomis savybėmis arba pačiu savo buvimu gali būti priemone turinčioms bylai reikšmės aplinkybėms nustatyti. 81 straipsnis. Asmens, prašančio išreikalauti daiktinį įrodymą, pareigos Asmuo, prašantis teismą išreikalauti kurį nors daiktą kaip įrodymą iš dalyvaujančių ar nedalyvaujančių byloje asmenų, turi tą“ daiktą aprašyti, nurodyti pagrindą, kuriuo remiantis manoma, kad daiktas yra pas tą asmenį, ir aplinkybes, kurios gali būti nustatytos šiuo daiktiniu įrodymu. 82 straipsnis. Daiktinių įrodymų išreikalavimo ir pateikimo tvarka Daiktiniai įrodymai, kurių teismas reikalauja iš valstybinių įstaigų, įmonių, kolūkių ir kitokių kooperatinių bei visuomeninių organizacijų ar piliečių, pasiunčiami teismo nustatytu terminu tiesiogiai teismui. Teismas taip pat gali duoti prašančiam išreikalauti daiktinį įrodymą asmeniui liudijimą apie teisę gauti tą Įrodymą, kad jis būtų pateiktas teismui. Valstybinės įstaigos, įmonės, kolūkiai ir kitokios kooperatinės bei visuomeninės organizacijos ar nedalyvaujantys byloje piliečiai, neturėdami galimybės pateikti reikalaujamą daiktą arba negalėdami jo pateikti teismo nustatytu terminu, privalo pranešti apie tai teismui ir kartu nurodyti to priežastis. 83 straipsnis. Daiktinių įrodymų nepateikimo pasekmės Jeigu nustatytu terminu neįvykdytas teismo reikalavimas pateikti daiktą, taip pat jeigu nustatytu terminu nepranešta teismui apie tai, kad negalima jo pateikti, dėl priežasčių, kurias teismas pripažino nesvarbiomis, kaltiesiems valstybinių įstaigų, įmonių, kolūkių ir kitokių kooperatinių bei visuomeninių organizacijų pareigūnams ar nedalyvaujantiems byloje piliečiams gali būti skiriama iki 10 rublių bauda. Baudos paskyrimas neatleidžia atitinkamų asmenų nuo pareigos pateikti teismo reikalaujamą daiktą. 84 straipsnis. Daiktinių įrodymų laikymo tvarka Daiktiniai įrodymai laikomi byloje arba pagal specialų apyrašą perduodami į teismo daiktinių įrodymų saugojimo kamerą. Daiktai, kurių negalima atgabenti į teismą, saugomi savo buvimo vietoje; jie turi būti smulkiai aprašomi, o reikalui esant – užantspauduojami ir nufotografuojami. Teismas imasi priemonių, kad daiktai būtų išsaugomi nepasikeitę. 85 straipsnis. Greit gendančių daiktinių įrodymų apžiūra Produktus ir kitus greit gendančius daiktus teismas tuojau apžiūri. Apžiūrėjus šie produktai ir kiti daiktai grąžinami tiems asmenims, iš kurių jie buvo gauti, arba perduodami įstaigoms, įmonėms ar organizacijoms, galinčioms sunaudoti juos pagal paskirtį. Pastaruoju atveju asmenims, nurodytiems šio Kodekso 86 straipsnio pirmojoje dalyje, paskiau turi būti grąžinami tos pačios rūšies ir kokybės daiktai arba atlyginama jų vertė valstybinėmis kainomis, esančiomis atlyginimo momentu. 86 straipsnis. Priemonės, kurių imamasi daiktinių įrodymų atžvilgiu, teismo sprendimui įsiteisėjus Teismo sprendimui įsiteisėjus, daiktiniai įrodymai grąžinami tiems asmenims, iš kurių jie buvo gauti, arba perduodami tiems asmenims, kuriems teismas pripažino teisę į šiuos daiktus. Daiktai, kurių piliečiai pagal įstatymą negali turėti, perduodami atitinkamoms valstybinėms įstaigoms ar įmonėms. Dokumentai, kurie yra daiktiniai įrodymai, paliekami prie bylos per visą jos saugojimo laiką arba perduodami suinteresuotoms įstaigoms, įmonėms, organizacijoms ar piliečiams, jų prašymu. Atskirais atvejais daiktiniai įrodymai, teismui juos apžiūrėjus ir ištyrus, gali būti iki bylos baigimo grąžinami tiems asmenims, iš kurių jie buvo gauti, jeigu šie asmenys to prašo ir jeigu galima tokį prašymą patenkinti be žalos bylos išnagrinėjimui. 87 straipsnis. Ekspertizės darymas ir ekspertų skyrimas Išaiškinti kylantiems, nagrinėjant bylą, klausimams, reikalaujantiems specialių žinių mokslo, meno, technikos ar amato srityje, teismas, taip pat teisėjas sutinkamai su šio Kodekso 164 straipsnio 9 punktu išsprendžia ekspertizės darymo klausimą ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, skiria ekspertą arba paveda daryti ekspertizę atitinkamai ekspertizės . įstaigai. Esant reikalui, gali būti skiriami keli ekspertai. Ekspertu gali būti skiriamas kiekvienas asmuo, turintis reikiamas žinias išvadai duoti. Ekspertizė daroma teisme arba ne teisme, jeigu tai reikalinga dėl tyrimo pobūdžio arba dėl to, kad tyrimo objekto negalima atgabenti į teismą arba sunku jį ten atgabenti. 88 straipsnis. Klausimai ekspertui Kiekvienas dalyvaujantis byloje asmuo turi teisę pateikti teismui ar teisėjui klausimus, kuriais turi būti gauta eksperto išvada. Klausimus, kuriais reikalaujama eksperto išvados, galutinai nustato teismas ar teisėjas. Klausimų, kuriuos pasiūlė dalyvaujantys byloje asmenys, atmetimą teismas ar teisėjas privalo motyvuoti. 89 straipsnis. Eksperto pareigos ir teisės Paskirtas ekspertu asmuo privalo, teismo šaukiamas, atvykti ir duoti objektyvią išvadą jam iškeltais klausimais. Jeigu tai reikalinga išvadai duoti, ekspertas turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, būti, teismui nagrinėjant bylą, duoti šalims, tretiesiems asmenims, liudytojams klausimus, prašyti teismą pateikti jam papildomą medžiagą. Ekspertas turi teisę atsisakyti duoti išvadą, jeigu jis laiko, kad pateiktoji jam medžiaga yra nepakankama išvadai duoti arba kad jam iškeltas klausimas išeina iš specialių jo žinių ribų. 90 straipsnis. Eksperto atsakomybė Už neatvykimą, teismui šaukiant, ar už atsisakymą duoti išvadą dėl priežasčių, kurias teismas pripažino nesvarbiomis, ekspertui gali būti skiriama iki 10 rublių bauda. Už žinomai melagingos išvados davimą ekspertas atsako pagal Lietuvos TSR Baudžiamojo kodekso 190 straipsnį. 91 straipsnis. Eksperto išvada Eksperto išvada pateikiama raštu ir išdėstoma ekspertizės akte. Ekspertizės akte turi būti smulkiai aprašomi atlikti tyrimai, jų pagrindu padarytos išvados ir pagrįsti atsakymai į teismo iškeltus, klausimus. Jeigu, darydamas ekspertizę, ekspertas nustato turinčių reikšmės bylai aplinkybių, dėl kurių jam nebuvo iškelta klausimų, jis turi teisę dėl šių aplinkybių duoti savo išvadą. Jeigu byloje yra paskirti keli ekspertai, jie, prieš duodami išvadą, tarpusavyje pasitaria. Jeigu ekspertai prieina bendrą išvadą, tai ją pasirašo visi ekspertai. Ekspertai, kurie nesutinka su kitais ekspertais, surašo savo išvadą skyrium. 92 straipsnis. Eksperto išvados įvertinimas Eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal šio Kodekso 65 straipsnyje nustatytas taisykles. Tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime ar nutartyje. 93 straipsnis. Teisminiai pavedimai Prireikus surinkti įrodymus kitame mieste arba rajone, nagrinėjantis bylą teismas paveda atitinkamam teismui atlikti tam tikrus procesinius veiksmus. 94 straipsnis. Nutartis dėl teisminio pavedimo Nutartyje dėl teisminio pavedimo trumpai išdėstoma nagrinėjamos bylos esmė, nurodomos aplinkybės, kurias reikia išaiškinti, įrodymai, kuriuos turi surinkti vykdantis pavedimą teismas. Ši nutartis yra privaloma teismui, kuriam ji adresuojama, ir turi būti įvykdyta ne vėliau kaip per dešimt dienų. 95 straipsnis. Teisminio pavedimo įvykdymo tvarka Teisminis pavedimas įvykdomas teismo posėdyje pagal šio Kodekso nustatytas taisykles. Dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama apie posėdžio vietą ir laiką, tačiau jų neatvykimas nekliudo įvykdyti pavedimą. Protokolai ir visa, vykdant pavedimą, surinkta medžiaga tuojau pasiunčiama nagrinėjančiam bylą teismui. Jeigu liudytojai, kurie davė parodymus pavedimą vykdančiam teismui, atvyksta į teismą, nagrinėjantį bylą, jie gali būti teismo apklausiami bendra tvarka. 96 straipsnis. Įrodymų užtikrinimo pagrindai Asmenys, kurie turi pagrindo bijoti, kad pateikti jiems reikalingus įrodymus paskiau pasidarys negalima arba sunku, gali prašyti teismą tiek prieš ieškinio pareiškimą, tiek ir pareiškus jį, užtikrinti šiuos įrodymus. 97 straipsnis. Įrodymus užtikrinantys organai Įrodymus užtikrina tas teismas, kurio veiklos rajone yra užtikrintinas įrodymas. 98 straipsnis. Pareiškimo dėl įrodymų užtikrinimo turinys Pareiškime dėl įrodymų užtikrinimo turi būti nurodoma: antroji šalis, jeigu ji žinoma; įrodymai, kuriuos reikia užtikrinti; aplinkybės, kurias turi patvirtinti įrodymas; priežastys, dėl kurių pareiškėjas prašo užtikrinti įrodymus, taip pat byla, kuriai reikalingi užtikrinamieji įrodymai. 99 straipsnis. Įrodymų užtikrinimo tvarka Įrodymus užtikrina teismas ar teisėjas pagal šio Kodekso nustatytas taisykles. Dėl įrodymų užtikrinimo teismas ar teisėjas priima nutartį, kurioje nurodo jos įvykdymo tvarką ir būdą. Pareiškėjui ir antrajai šaliai, jeigu ji yra žinoma, pranešama apie įrodymų užtikrinimo laiką ir vietą, tačiau jų neatvykimas nekliudo užtikrinti Įrodymus. Protokolai ir visa medžiaga, surinkta Įrodymų užtikrinimo tvarka, pasiunčiami nagrinėjančiam bylą teismui. 100 straipsnis. Teismo nutarties, kuria atsisakoma užtikrinti įrodymus, apskundimas Dėl teismo nutarties, kuria atsisakoma užtikrinti įrodymus, gali būti duodamas atskirasis skundas ir atskirasis protestas. Šeštasis skirsnis Teismo išlaidos 101 straipsnis. Teismo išlaidos Teismo išlaidas sudaro valstybinis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. 102 straipsnis. Atleidimas nuo teismo išlaidų mokėjimo Nuo teismo išlaidų mokėjimo į valstybės pajamas atleidžiami: 1) ieškovai – darbininkai ir tarnautojai bylose dėl darbo užmokesčio išieškojimo ir kitų reikalavimų, kylančių iš darbo teisinių santykių; kolūkiečiai bylose su kolūkiais dėl atlyginimo už darbą išieškojimo; 2) ieškovai bylose dėl ieškinių, kylančių iš autorinės teisės, taip pat iš teisės į atradimą, išradimą ir racionalizacinį pasiūlymą; 3) ieškovai bylose dėl alimentų išieškojimo; 4) ieškovai bylose dėl atlyginimo žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu; 5) socialinio aprūpinimo organai ir socialinio draudimo organai jų iškeliamose bylose dėl išmokėtų nukentėjusiajam pinigų sumų išieškojimo iš padariusiojo žalą, taip pat dėl neteisingai išmokėtų pašalpų ar pensijų išieškojimo; 6) ieškovai bylose dėl ieškinių, kylančių iš baudžiamosios bylos, jeigu teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, perdavė išieškos dydžio nustatymo klausimą nagrinėti civilinio proceso tvarka; 7) prokuratūros organai, taip pat valstybinio valdymo organai, profesinės sąjungos, valstybinės įstaigos, įmonės, kolūkiai ir kitokios kooperatinės bei visuomeninės organizacijos ir atskiri piliečiai, pradėję bylą kitų asmenų teisėms ir įstatymo saugomiems interesams ginti (5 straipsnio 2 ir 3 punktai); 8) piliečiai ir administraciniai organai bylose, kylančiose iš administracinių teisinių santykių. TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymai gali numatyti kitus atvejus, kuriais šalys atleidžiamos nuo teismo išlaidų mokėjimo į valstybės pajamas. 9) Teismas ar teisėjas, atsižvelgdamas į turtinę piliečio padėtį, turi teisę visiškai ar dalinai atleisti jį nuo teismo išlaidų mokėjimo į valstybės pajamas. 103 straipsnis. Teismo išlaidų sumokėjimo atidėjimas ir išdėstymas Teismas ar teisėjas, atsižvelgdamas į turtinę piliečių padėtį, gali vienai ar abiem šalims atidėti ar išdėstyti išieškomų į valstybės pajamas teismo išlaidų sumokėjimą. 104 straipsnis. Valstybinio mokesčio dydis Kiekvienas ieškininis pareiškimas, pradinis ir priešinis, taip pat trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais dėl ginčo dalyko pareiškimas jau pradėtoje byloje apmokami tokio dydžio valstybiniu mokesčiu: 1) ieškinio kainai esant iki 20 rublių,– 30 kapeikų; 2) ieškinio kainai esant 20 rublių ir daugiau iki 50 rublių,– 50 kapeikų; 3) ieškinio kainai esant 50 rublių ir daugiau iki 500 rublių,– du procentai ieškinio kainos; 4) ieškinio kainai esant 500 rublių ir daugiau,– šeši procentai ieškinio kainos;kolūkių tarpusavio ginčuose ir kolūkių ginčuose su valstybinėmis įstaigomis, įmonėmis, kooperatinėmis ir visuomeninėmis organizacijomis – vienas procentas ieškinio kainos, bet ne mažiau kaip 10 kapeikų; 5) ieškiniui esant ne turtinio pobūdžio ir ieškiniui esant neįkainotinam,– 30 kapeikų; 6) bylose dėl gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pakeitimo ir nutraukimo – 30 kapeikų; 7) bylose dėl arešto turtui panaikinimo – 30 kapeikų. Ypatingosios teisenos bylose pareiškimai apmokami 30 kapeikų valstybiniu mokesčiu. Kasaciniai skundai dėl teismo sprendimų apmokami puse šiame straipsnyje nurodytų valstybinio mokesčio tarifų, apskaičiuojamų nuo skundų ginčijamos sumos. Atskirieji skundai dėl teismo nutarčių valstybiniu mokesčiu neapmokami. Už byloje esančių raštų ir dokumentų nuorašų davimą, konkrečiai imant, už pakartotinį teismo sprendimų, nutarčių ir nutarimų nuorašų davimą, imama 20 kapeikų valstybinio mokesčio. 105 straipsnis. Ieškinio kaina Ieškinio kaina nustatoma šitaip: 1) bylose dėl pinigų išieškojimo – pagal ieškomąją sumą; 2) bylose dėl turto išreikalavimo – pagal ieškomojo turto vertę; 3) bylose dėl alimentų išieškojimo – pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą; 4) bylose dėl terminuotų išmokų ar davimų – pagal bendrą visų išmokų ar davimų sumą, bet ne daugiau kaip už trejus metus; 5) bylose dėl neterminuotų arba iki gyvos galvos išmokų ar davimų – pagal bendrą išmokų ar davimų už trejus metus sumą; 6) bylose dėl išmokų ar davimų sumažinimo arba padidinimo – pagal sumą, kuria sumažinamos arba padidinamos išmokos ar davimai, bet ne daugiau kaip už vienerius metus; 7) bylose dėl išmokų ar davimų nutraukimo – pagal bendrą likusių išmokų ar davimų sumą, bet ne daugiau kaip už vienerius metus; 8) bylose dėl nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą – pagal išmokų už naudojimąsi turtu per likusį sutarties galiojimo laiką bendrą sumą, bet ne daugiau kaip už trejus metus; 9) bylose dėl nuosavybės teisės į pastatus, priklausančius piliečiams asmeninės nuosavybės teise,– pagal pastato vertę, bet ne mažiau kaip pagal inventorizacinį jo įkainojimą arba, jo nesant,– ne mažiau kaip pagal įkainojimą privalomajam ančdėliniam draudimui, o jeigu pastatai priklauso įstaigoms, įmonėms ir organizacijoms,– ne mažiau kaip pagal balansinį pastato įkainojimą; 10) jeigu ieškinys susideda iš kelių savarankiškų reikalavimų, – pagal bendrą visų reikalavimų sumą. Ieškinio kainą nurodo ieškovas. Jeigu nurodytoji kaina aiškiai neatitinka tikrosios ieškomojo turto vertės, ieškinio kainą nustato teisėjas. 106 straipsnis. Valstybinio mokesčio primokėjimas Jeigu ieškinio pareiškimo metu ieškinio kainą nustatyti sunku, tai valstybinio mokesčio dydi preliminariškai nustato teisėjas, o paskiau papildomai paimamas mokestis pagal ieškinio kainą, kurią nustato teismas, išspręsdamas bylą. Jeigu ieškininiai reikalavimai padidinami, tai trūkstama mokesčio suma primokama sutinkamai su padidinta ieškinio kaina. 107 straipsnis. Valstybinio mokesčio grąžinimas Valstybinis mokestis turi būti ieškovui grąžinamas šiais atvejais: 1) kai mokesčio įmokėta daugiau, negu reikia pagal įstatymą; 2) kai atsisakoma priimti ieškininį pareiškimą; 3) kai ieškininis pareiškimas grąžinamas ieškovui šio Kodekso 151 straipsnyje numatytais pagrindais; 4) kai byla nutraukiama šio Kodekso 243 straipsnio 1 ir 2 punktuose numatytais pagrindais; 5) kai ieškinys paliekamas nenagrinėtas šio Kodekso 245 straipsnio 1 ir 2 punktuose numatytais pagrindais. Šio straipsnio 1 punkte numatytu atveju grąžinama permokėta valstybinio mokesčio suma. Valstybinį mokestį grąžina finansų organai, remdamiesi teismo ar teisėjo nutartimi, su sąlyga, kad pareiškimas dėl jo grąžinimo paduotas teismui, prieš sueinant vienerių metų terminui nuo tos dienos, kurią mokesčio suma įskaityta į biudžetą. 108 straipsnis. Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos: 1) sumos, išmokėtinos liudytojams ir ekspertams; 2) išlaidos, susijusios su vietos apžiūra; 3) atsakovo paieškos išlaidos; 4) išlaidos, susijusios su teismo sprendimo vykdymu. 109 straipsnis. Sumos, išmokėtinos liudytojams, ekspertams ir vertėjams Liudytojams, ekspertams ir vertėjams atlyginamos jų turėtos ryšium su atvykimu į teismą važiavimo bei patalpos nuomojimo išlaidos ir išmokami dienpinigiai. Ekspertai ir vertėjai gauna atlyginimą už darbą, jų atliktą teismo ar teisėjo pavedimu, jeigu tas darbas nepriklauso prie jų tarnybinių pareigų. Darbininkams ir tarnautojams, kurie teismo šaukiami kaip liudytojai, paliekamas už tą laiką, kurį jie nebuvo darbe ryšium su atvykimu į teismą, jų vidutinis uždarbis darbavietėje. Liudytojai, kurie nėra darbininkai ir tarnautojai, už jų atitraukimą nuo darbo ar įprastinio užsiėmimo gauna atlyginimą. 110 straipsnis. Liudytojams ir ekspertams išmokėtinų sumų paėmimas iš šalių Sumas, išmokėtinas liudytojams ir ekspertams ar reikalingas apmokėti vietos apžiūros išlaidoms, iš anksto įmoka ta šalis, kuri pareiškė atitinkamą prašymą. Jeigu nurodytąjį prašymą pareiškė abi šalys arba jeigu liudytojai bei ekspertai šaukiami ar vielos apžiūra daroma teismo iniciatyva, tai reikalaujamas sumas įmoka šalys lygiomis. Šiame straipsnyje išvardytų sumų neturi įmokėti šalis, atleista nuo teismo išlaidų mokėjimo. 111 straipsnis. Liudytojams, ekspertams ir vertėjams priklausančių sumų išmokėjimas Sumas, priklausančias liudytojams, ekspertams ir vertėjams, teismas išmoka, jiems atlikus savo pareigas. Liudytojams ir ekspertams šios sumos išmokamos nepriklausomai nuo to, ar jos paimtos iš šalių. Išmokėtinų sumų išmokėjimo tvarką ir jų dydžius nustato Lietuvos TSR Ministrų Taryba. 112 straipsnis. Teismo išlaidų paskirstymas tarp šalių Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies visas jos turėtas byloje teismo išlaidas, nors ši šalis ir būtų atleista nuo teismo išlaidų mokėjimo į valstybės pajamas. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, tai nurodytos šiame straipsnyje sumos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų ieškininių reikalavimų dydžiui, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškovo ieškininių reikalavimų daliai. Siame straipsnyje išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir tam valstybiniam mokesčiui, kurį šalys įmoka, paduodamos kasacinius skundus. Jeigu aukštesnės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia priimtą sprendimą arba priima naują sprendimą, tai jis atitinkamai pakeičia teismo išlaidų paskirstymą. 113 straipsnis. Išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas dalyvavusio byloje advokato pagalbai apmokėti– iki penkių procentų patenkintos ieškininių reikalavimų dalies, bet ne daugiau kaip nustatytoji taksa. Šio straipsnio pirmojoje dalyje išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir išlaidoms aukštesniame teisme stojusio advokato pagalbai apmokėti. . Jeigu pagal nustatytą tvarką advokato pagalba šaliai buvo suteikta neatlygintinai, teismas išieško nurodytąją sumą juridinės konsultacijos naudai. 114 straipsnis. Atlyginimo už darbo laiko sugaišimą išieškojimas Šalį, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį ar ginčą prieš ieškinį arba sistemingai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, teismas gali įpareigoti sumokėti antrosios šalies naudai atlyginimą už šios faktinį darbo laiko. sugaišimą pagal vidutinį jos uždarbį, bet ne daugiau kaip penkis procentus patenkintos ieškininių reikalavimų dalies. 115 straipsnis. Teismo išlaidų ir kitų išlaidų paskirstymas, atsisakius nuo ieškinio ar sudarius taikos sutartį Ieškovui atsisakius nuo ieškinio, atsakovas jo turėtų išlaidų neatlygina. Tačiau jeigu ieškovas nepalaiko savo reikalavimų dėl to, kad, pareiškus ieškinį, atsakovas geruoju juos patenkino, tai, ieškovo prašymu, teismas priteisia jam iš atsakovo visas ieškovo turėtas byloje teismo išlaidas ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Jeigu prokuroras, valstybinio valdymo organai, profesinės sąjungos, valstybinės įstaigos, įmonės, kolūkiai ir kitokios kooperatinės bei visuomeninės organizacijos ar atskiri piliečiai atsisako nuo ieškinio, pareikšto kito asmens teisėms ir įstatymo saugomiems interesams ginti, teismas, išnagrinėjęs bylą to asmens reikalavimu šio Kodekso 54 straipsnio antrojoje dalyje ir 56 straipsnio antrojoje dalyje numatyta tvarka, išieško išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, ir valstybinį mokestį bendrais pagrindais. Jeigu šalys, sudarydamos taikos sutartį, nenumatė teismo išlaidų ir išlaidų advokato pagalbai apmokėti paskirstymo tvarkos, teismas išsprendžia tą klausimą sutinkamai su šio Kodekso 112, 113 ir 117 straipsniais. 116 straipsnis. Teismo išlaidų atlyginimas šalims iš biudžeto lėšų Jeigu visiškai ar iš dalies atmestas prokuroro, taip pat valstybinio valdymo organų, profesinių sąjungų, valstybinių įstaigų, įmonių, kolūkių ir kitokių kooperatinių bei visuomeninių organizacijų ir atskirų piliečių, pradėjusių bylą kitų asmenų teisėms ir įstatymo saugomiems interesams ginti, ieškinys, tai atsakovui atlyginamos iš biudžeto1 lėšų jo turėtos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, pilnutinai ar proporcingai atmestai ieškovo ieškininių reikalavimų daliai. Jeigu ieškinys atmestas, tai atsakovui, teismo patrauktam šio Kodekso 37 straipsnio trečiojoje dalyje numatyta tvarka, jo turėtos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, atlyginamos iš biudžeto lėšų. Jeigu patenkintas ieškinys dėl arešto turtui panaikinimo, tai ieškovui jo turėtos teismo išlaidos atlyginamos iš biudžeto lėšų. 117 straipsnis. Teismo išlaidų atlyginimas valstybei Teismo turėtos ryšium su bylos nagrinėjimu išlaidos ir valstybinis mokestis, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomi iš atsakovo į valstybės pajamas proporcingai patenkintai ieškininių reikalavimų daliai. Jeigu ieškinys atmestas, tai išlaidos, teismo turėtos ryšium su bylos nagrinėjimu, išieškomos į valstybės pajamas iš ieškovo, neatleisto nuo teismo išlaidų mokėjimo. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, o atsakovas atleistas nuo teismo išlaidų mokėjimo, tai išlaidos, teismo turėtos ryšium su bylos nagrinėjimu, išieškomos į valstybės pajamas iš ieškovo, neatleisto nuo teismo išlaidų mokėjimo, proporcingai atmestai jo ieškininių reikalavimų daliai. Jeigu abi šalys atleistos nuo teismo išlaidų mokėjimo, tai išlaidos, teismo turėtos ryšium su bylos nagrinėjimu, apmokamos iš valstybės lėšų. Tuo atveju, kai buvo paskelbta asmens, vengiančio mokėti priklausančias iš jo įmokas, paieška, teismas išieško iš jo paieškos išlaidas į valstybės pajamas 118 straipsnis. Nutarčių, priimtų su teismo išlaidomis susijusiais klausimais, apskundimas Dėl teismo nutarties, priimtos su teismo išlaidomis susijusiais klausimais, gali būti duodamas atskirasis skundas ir atskirasis protestas. Septintasis skirsnis Teisminės baudos 119 straipsnis. Teisminių baudų skyrimas Teismines baudas teismas skiria šiame Kodekse numatytais atvejais ir jame numatyto dydžio. Baudos, paskirtos valstybinių įstaigų, įmonių, kolūkių ir kitokių kooperatinių bei visuomeninių organizacijų pareigūnams, išieškomos iš asmeninių jų lėšų. Nutarties skirti baudą nuorašas pasiunčiamas asmeniui, kuriam paskirta bauda. 120 straipsnis. Baudos panaikinimas ar sumažinimas Per dešimt dienų nuo nutarties nuorašo gavimo asmuo, kuriam paskirta bauda, gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, panaikinti ar sumažinti ją. Tas pareiškimas nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus asmeniui, kuriam paskirta bauda. Tačiau šio asmens neatvykimas nekliudo išnagrinėti pareiškimą. Dėl teismo nutarties, kuria pareiškimas panaikinti ar sumažinti baudą atmetamas, gali būti duodamas atskirasis skundas ir atskirasis protestas. Aštuntasis.skirsnis Procesiniai terminai 121 straipsnis. Civilinių bylų išnagrinėjimo terminai Bylas dėl alimentų išieškojimo, dėl atlyginimo žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat gyvybės atėmimu, ir dėl reikalavimų, kylančių iš darbo teisinių santykių, pirmosios instancijos teismas turi išnagrinėti, jeigu šalys yra tame pačiame mieste ar rajone, ne vėliau kaip per dešimt dienų, o jeigu šalys yra ne tame pačiame mieste ar rajone, taip pat jeigu byla yra itin sudėtinga,– ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo pareiškimo priėmimo dienos. Kitos civilinės bylos turi būti išnagrinėjamos ne vėliau kaip per vieną mėnesi nuo pareiškimo priėmimo dienos. 122 straipsnis. Procesinių terminų skaičiavimas Procesiniai veiksmai atliekami įstatymo nustatytais terminais. Tais atvejais, kai procesinių terminų nėra nustatęs įstatymas, juos skiria teismas. Terminai procesiniams veiksmams atlikti apibrėžiami tikslia kalendorine data, arba nurodant įvykį, kuris būtinai turi įvykti, arba laiko tarpu. Pastaruoju atveju veiksmas gali būti atliekamas per visą laiko tarpą. Metais, mėnesiais, savaitėmis ar dienomis skaičiuojamo procesinio termino eiga prasideda rytojaus dieną po tos kalendorinės datos ar įvykio, kuriais apibrėžta jo pradžia. 123 straipsnis. Procesinių terminų pasibaigimas Metais skaičiuojamas terminas pasibaigia atitinkamą paskutinių termino metų mėnesį ir dieną. Mėnesiais skaičiuojamas terminas pasibaigia atitinkamą termino paskutinio mėnesio dieną. Jeigu metais ar mėnesiais skaičiuojamo termino pabaiga tenka tokiam mėnesiui, kuriame atitinkamos dienos nėra, tai terminas pasibaigia paskutinę to mėnesio dieną. Savaitėmis skaičiuojamas terminas pasibaigia atitinkamą termino paskutinės savaitės dieną. Tais atvejais, kai paskutinė termino diena tenka ne darbo dienai, termino pasibaigimo diena laikoma po jos einanti darbo diena. Procesinis veiksmas, kuriam atlikti nustatytas terminas, gali būti atliekamas iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos. Jeigu tas veiksmas turi būti atliktas teisme, tai terminas pasibaigia nustatytuoju tarnybinio darbo pabaigos metu. Jeigu skundas, dokumentai ar pinigų sumos įteikti paštui ar telegrafui iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos, terminas nelaikomas praleistu. 124 straipsnis. Procesinių terminų praleidimo pasekmės Teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta, pasibaigus įstatymo nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Skundai ir dokumentai, paduoti, pasibaigus tam terminui, grąžinami juos padavusiems asmenims. 125 straipsnis. Procesinių terminų sustabdymas Visų nepasibaigusių procesinių terminų eiga sustabdoma, sustabdžius bylą. Terminų sustabdymas prasideda nuo to laiko, kada atsiranda aplinkybės, sudariusios pagrindą bylai sustabdyti. Nuo bylos atnaujinimo dienos procesiniai terminai eina toliau. 126 straipsnis. Procesinių terminų prailginimas Teismo paskirti terminai gali būti teismo prailginami. 127 straipsnis. Procesinių terminų atstatymas Asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teisimas pripažįsta svarbiomis, praleistasis terminas gali būti atstatomas. Pareiškimas dėl praleisto termino atstatymo paduodamas teismui, kuriame reikėjo atlikti procesinį veiksmą, ir nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims. Tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti tą klausimą. Paduodant pareiškimą dėl termino atstatymo, kartu turi būti atliekamas procesinis veiksmas (paduodamas skundas, dokumentai arba atliekami kiti veiksmai), kuriems atlikti praleistas terminas. Dėl teismo nutarties, kuria atmetamas pareiškimas dėl praleisto procesinio termino atstatymo, gali būti duodamas atskirasis skundas ir atskirasis protestas. Devintasis skirsnis Teismo pranešimai ir šaukimai 128 straipsnis. Teismo šaukimai Dalyvaujantiems byloje asmenims teismo šaukimais pranešama apie teismo posėdžio ar atskirų procesinių veiksmų atlikimo laiką ir vietą. Teismo šaukimais taip pat šaukiami į teismą liudytojai,ekspertai ir vertėjai. Dalyvaujantiems byloje asmenims šaukimas turi būti įteikiamas tokiu apskaičiavimu, kad jie turėtų pakankamai laiko laiku atvykti į teismą ir pasiruošti bylai. Asmeniui, kuriam pranešama arba kuris šaukiamas, šaukimas pristatomas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens nurodytu adresu. Jeigu nurodytuoju adresu pilietis faktiškai negyvena, šaukimas gali būti pasiunčiamas Į jo darbavietę. 129 straipsnis. Šaukimo turinys Šaukime turi būti: 1) adresato pavadinimas; 2) teismo pavadinimas ir tikslus adresas; 3) teismo posėdžio ar atskiro procesinio veiksmo atlikimo vietos ir laiko nurodymas; 4) bylos, kurioje adresatas painformuojamas ar šaukiamas, pavadinimas; 5) šaukiamojo ar painformuojamojo procesinės padėties nurodymas; 6) pasiūlymas dalyvaujantiems byloje asmenims, kad jie pateiktų visus savo turimus byloje Įrodymus; 7) nurodymas, kad asmuo, priėmęs šaukimą ryšium su adresato nebuvimu, privalo, atsiradus pirmam galimumui, įteikti, jį adresatui; 8) neatvykimo pasekmių (71, 90, 181 ir 182 straipsniai) nurodymas. Kartu su šaukimu teisėjas pasiunčia atsakovui ieškininio pareiškimo nuorašą ir, reikiamais atvejais, pridėtų prie pareiškimo dokumentų nuorašus. Kartu su ieškovui adresuojamu šaukimu teisėjas pasiunčia rašytinių atsakovo paaiškinimų, jeigu jie gauti teisme, nuorašą. 130 straipsnis. Šaukimų pristatymas Šaukimai pristatomi paštu ar .per kurjerius. Šaukimo įteikimo adresatui laikas pažymimas įteikiamajame šaukime ir grąžintiname teismui paraše apie šaukimo Įteikimą. Jeigu dalyvaujantis byloje, asmuo sutinka, teisėjas gali įduoti jam šaukimą, kad jį įteiktų kitam asmeniui, kuriam pranešama ar kuris šaukiamas byloję. Asmuo, kuriam teisėjas paveda pristatyti šaukimą, privalo grąžinti teismui adresato parašą apie šaukimo gavimą. Šio Kodekso 128 straipsnyje nurodytiems asmenims, suinteresuotos šalies prašymu ir jos sąskaita, gali būti pranešama arba tie asmenys gali būti šaukiami taip pat ir telefonograma ar telegrama, kurios jiems įteikiamos pasirašytinai. Parašas ar pranešimas apie šaukimo įteikimą grąžinamas teismui. 131 straipsnis. Šaukimų įteikimas Šaukimas, adresuotas piliečiui, įteikiamas jam pačiam pasirašytinai. Šaukimas, adresuotas valstybinei įstaigai, įmonei, kolūkiui ir kitokiai kooperatinei ar visuomeninei organizacijai, įteikiamas atitinkamam pareigūnui, kuris pasirašo, kad šaukimą gavo. Jeigu pristatantis šaukimą asmuo neranda piliečio, kuriam pranešama ar kuris šaukiamas byloje, jo gyvenamojoje arba darbo vietoje, tai šaukimas įteikiamas kuriam nors iš gyvenančių kartu su juo suaugusių šeimos narių, o jų nesant,– namų valdybai, apylinkės Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomajam komitetui ar darbavietės administracijai. Šiais atvejais priėmusis šaukimą asmuo privalo paraše apie šaukimo gavimą nurodyti savo pavardę, vardą ir tėvavardį, taip pat savo ryšį su adresatu arba einamąsias pareigas. Priėmusis šaukimą asmuo privalo, esant pirmai galimybei, tuojau įteikti jį adresatui. Jeigu faktinė atsakovo buvimo vieta nežinoma, teismas pradeda nagrinėti bylą, gavus teisme šaukimą su užrašu, patvirtinančiu, kad jį gavo paskutinės žinomos atsakovo gyvenamosios vietos namų valdyba arba apylinkės Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas. 132 straipsnis. Atsisakymo priimti šaukimą pasekmės Adresatui atsisakius priimti šaukimą, jį pristatantis asmuo atitinkamai atžymi šaukime, ir tas šaukimas grąžinamas teismui. Atžymą apie adresato atsisakymą priimti šaukimą ir apie atsisakymo motyvus patvirtina įteikiantis šaukimą asmuo ir kviestinis. Adresato atsisakymas priimti šaukimą prilyginamas šaukimo jam įteikimui. 133 straipsnis. Pareiga pranešti apie adreso pasikeitimą bylos proceso metu Dalyvaujantys byloje asmenys privalo pranešti teismui apie savo adreso pasikeitimą bylos proceso metu. Nesant tokio pranešimo, šaukimas siunčiamas paskutiniu teismui žinomu adresu ir laikomas įteiktu, nors adresatas tuo adresu nebegyventų. 134 straipsnis. Atsakovo paieškos paskelbimas Jeigu nežinoma atsakovo buvimo vieta bylose dėl alimentų išieškojimo ir dėl žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimo, teismas arba teisėjas privalo paskelbti atsakovo paiešką per milicijos organus. Jeigu nežinoma atsakovo buvimo vieta bylose, iškeltose valstybinių įstaigų, įmonių, kolūkių ir kitokių kooperatinių bei visuomeninių organizacijų, teismas gali paskelbti atsakovo paiešką per milicijos organus. ANTRASIS SKYRIUS PROCESAS PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISME I. IEŠKININĖ TEISENA Dešimtasis skirsnis Teismingumas 135 straipsnis. Civilinės bylos, teismingos rajono (miesto) liaudies teismui Civilines bylas, žinybingas teismo organams, nagrinėja rajonų (miestų) ,liaudies teismai. 136 straipsnis. Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo teisė priimti savo žinion bet kurią civilinę bylą Lietuvos TSR Aukščiausiasis Teismas turi teisę paimti bet kurią civilinę bylą iš rajono (miesto) liaudies teismo ir priimti ją savo kaip pirmosios instancijos teismo žinion. 137 straipsnis. Ieškinio pareiškimas pagal atsakovo gyvenamąją vietą Ieškinys pareiškiamas teisme pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Juridiniam asmeniui ieškinys pareiškiamas pagal juridinio asmens organo buveinę. 138 straipsnis. Teismingumas pagal ieškovo pasirinkimą Ieškinys atsakovui, kurio gyvenamoji vieta nežinoma, gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą. Ieškinys atsakovui , neturinčiam TSR Sąjungoje gyvenamosios vietos, gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą TSR Sąjungoje. Ieškinys, kylantis iš juridinio asmens filialo veiklos, gali būti pareiškiamas taip pat pagal filialo buveinę. Ieškinys dėl alimentų išieškojimo gali būti pareiškiamas taip pat pagal ieškovo gyvenamąją vietą. Ieškinys dėl atlyginimo žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, gali būti pareiškiamas taip pat pagal ieškovo gyvenamąją vietą arba pagal žalos padarymo vietą. Ieškinys dėl atlyginimo žalos, padarytos piliečio ar juridinio asmens turtui, gali būti pareiškiamas taip pat pagal žalos padarymo vietą. Ieškinys dėl atlyginimo nuostolių, padarytų laivų susidūrimu, ir dėl išieškojimo atlyginimo už pagalbos suteikimą bei gelbėjimą jūroje gali būti pareiškiamas taip pat pagal atsakovo laivo buvimo vietą arba laivo įregistravimo uostą. Ieškiniai kylantys iš sutarčių, kuriose nurodyta įvykdymo vieta, gali būti pareiškiami taip pat pagal sutarties įvykdymo vietą. Teisė pasirinkti vieną iš kelių teismų, kuriems byla teisminga, priklauso ieškovui. 139 straipsnis. Išimtinis teismingumas Ieškiniai dėl teisės į pastatus, dėl arešto turtui panaikinimo, dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo teismingi turto ar pagrindinės jo dalies arba žemės sklypo buvimo vietos teismui. Palikėjo kreditorių ieškiniai, pareikšti, prieš įpėdiniams priimant palikimą, yra teismingi palikimo turto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui. Ieškiniai pervežėjams, kylantys iš krovinių, keleivių ar bagažo pervežimo sutarčių, pareiškiami pagal transporto organizacijos, kuriai buvo nustatytąja tvarka pareikšta pretenzija, valdybos buveinę. 140 straipsnis. Sutartinis teismingumas Šalys gali, tarpusavio susitarimu, pakeisti teritorinį tos bylos teismingumą. Šio Kodekso 139 straipsnyje nustatytas teismingumas negali būti pakeičiamas šalių susitarimu. 141 straipsnis. Kelių tarpusavyje susijusių bylų teismingumas Ieškinys keliems atsakovams, gyvenantiems ar esantiems ne toje pačioje vietoje, pareiškiamas pagal vieno iš atsakovų gyvenamąją vietą ar buveinę, ieškovo pasirinkimu. Priešieškinis, nepriklausomai nuo jo teismingumo, pareiškiamas tos vietos teisme, kur nagrinėjamas pradinis ieškinys. Civilinis ieškinys, kylantis iš baudžiamosios bylos, jeigu jis nebuvo pareikštas arba nebuvo išspręstas baudžiamosios bylos procese, pareiškiamas nagrinėti civilinio proceso tvarka pagal šio Kodekso nustatytas teismingumo taisykles. 142 straipsnis. Teismo priimtos savo žinion bylos perdavimas kitam teismui Bylą, priimtą savo žinion, laikantis teismingumo taisyklių, teismas turi išspręsti iš esmės, nors paskiau ji pasidarytų teisminga kitam teismui. Teismas perduoda bylą nagrinėti kitam teismui: 1) jeigu pripažįsta, kad ta byla bus greičiau ir teisingai išnagrinėta kitame teisme, konkrečiai imant, pagal daugumos įrodymų buvimo vietą; 2) jeigu atsakovas, kurio gyvenamoji vieta pirmiau nebuvo žinoma, paprašo perduoti bylą jo gyvenamosios vietos teismui; 3) jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus, juos pakeisti kitais tame teisme negalima; 4) jeigu, iškėlus bylą tame teisme, paaiškėjo, kad ji buvo priimta šio teismo žinion, pažeidžiant teismingumo taisykles. Šiame straipsnyje nurodytais atvejais byla iš vieno teismo perduodama kitam teismui, remiantis teismo nutartimi, pasibaigus terminui šiai nutarčiai apskųsti arba užprotestuoti, o jeigu paduotas skundas arba protestas,– priėmus nutartį atmesti skundą arba protestą. 143 straipsnis. Bylos perdavimas iš vieno liaudies teismo kitam Atskirais atvejais, siekdamas, kad byla būtų kuo greičiausiai ir teisingai išnagrinėta, taip pat kad būtų kuo labiausiai užtikrintas auklėjamasis teisminio.; nagrinėjimo:, vaidmuo, Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Pirmininkas gali, prieš pradedant nagrinėti bylą teismo posėdyje, perduoti ją iš Lietuvos TSR teismo, kuriam ji teisminga, kitam Lietuvos TSR teismui. 144 straipsnis. Ginčų dėl teismingumo neleistinumas Kiekvieną bylą, iš vieno teismo perduotą kitam šio Kodekso 139, 140 ir 142 straipsniuose nustatyta tvarka, turi besąlygiškai priimti savo žinion tas teismas, kuriam ji perduota, ir jokie, ginčai šiuo reikalu tarp teismų neleidžiami. 145 straipsnis. Bylos perdavimas iš vienos sąjunginės respublikos teismo kitos sąjunginės respublikos teismui Byla perduodama iš Lietuvos TSR teismo kitos sąjunginės respublikos teismui arba iš kitos sąjunginės respublikos teismo Lietuvos TSR teismui sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų civilinio proceso pagrindų 43 straipsniu, remiantis teismo nutartimi, pasibaigus terminui šiai nutarčiai apskųsti arba užprotestuoti, o jeigu paduotas skundas arba protestas,– priėmus nutartį atmesti skundą arba protestą. Jeigu tarp Lietuvos TSR teismo ir kitos sąjunginės respublikos teismo kyla ginčas dėl bylos nagrinėjimo vietos, klausimą sprendžia TSRS Aukščiausiasis Teismas. Vienuoliktasis skirsnis Ieškinio pareiškimas 146 straipsnis. Ieškininio pareiškimo forma ir turinys Ieškininis pareiškimas paduodamas teismui raštu. Ieškininiame pareiškime turi būti nurodoma: 1) teismo, kuriam pareiškimas paduodamas, pavadinimas; 2) ieškovo pavadinimas, jo gyvenamoji vieta arba, jeigu ieškovas yra juridinis asmuo, jo organo buveinė, taip pat atstovo pavadinimas ir adresas, jeigu pareiškimą paduoda atstovas; 3) atsakovo pavadinimas, jo gyvenamoji vieta arba, jeigu atsakovas yra juridinis asmuo, jo organo buveinė; 4) ieškinio kaina, jeigu ieškinys turi būti įkainotas; 5) aplinkybės, kuriomis ieškovas pagrindžia savo reikalavimą, ir įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, liudytojų gyvenamosios vietos ir kitokių įrodymų buvimo vieta; 6) ieškovo reikalavimas; 7) pridedamų prie ieškininio pareiškimo dokumentų sąrašas. Ieškininį pareiškimą pasirašo ieškovas arba jo atstovas. Prie atstovo paduodamo pareiškimo turi būti pridedamas įgaliojimas ar kitoks dokumentas, patvirtinantis atstovo Įgalinimus. 147 straipsnis. Ieškininio pareiškimo, kurį paduoda prokuroras kitų asmenų teisėms ir interesams ginti, turinys Ieškininiame pareiškime, prokuroro paduodamame kito asmens teisėms ir įstatymo saugomiems interesams ginti, be žinių, išvardytų šio Kodekso 146 straipsnyje, turi būti nurodoma: 1) pareiškiančio ieškinį prokuratūros organo pavadinimas; 2) asmens, kurio teisėms ir įstatymo saugomiems interesams ginti pareiškiamas ieškinys, pavadinimas ir adresas; 3) pasirėmimas įstatymais, kuriais pagrindžiamas ieškininis reikalavimas. 148 straipsnis. Ieškininio pareiškimo nuorašai Ieškininis pareiškimas pateikiamas teismui su tiek nuorašų, kiek yra atsakovų. Teisėjas gali, priklausomai nuo bylos sudėtingumo ir pobūdžio, įpareigoti asmenį, paduodantį ieškininį pareiškimą, pateikti taip pat ir tiek pridedamų prie ieškininio pareiškimo dokumentų nuorašų, kiek yra atsakovų. 149 straipsnis. Kelių ieškininių reikalavimų sujungimas ir išskyrimas Ieškovas turi teisę sujungti viename ieškininiame pareiškime kelis tarpusavyje susijusius reikalavimus. Teisėjas, priimantis ieškininį pareiškimą, kuriame yra sujungti keli reikalavimai, turi teisę išskirti vieną ar kelis iš jų į atskirą bylą, jeigu pripažįsta, kad tikslingiau nagrinėti juos skyrium. Jeigu sujungtus reikalavimus pareiškia keli ieškovai arba jeigu jie pareiškiami keliems atsakovams, priimantis ieškinini pareiškimą teisėjas turi teisę išskirti vieną ar kelis reikalavimus į atskirą bylą, jeigu pripažįsta, kad tikslingiau nagrinėti juos skyrium. Teisėjas, nustatęs, kad šio teismo žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, arba kelios bylos pagal vieno ieškovo ieškinius skirtingiems atsakovams ar pagal skirtingų ieškovų ieškinius tam pačiam atsakovui, gali sujungti tas bylas Į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu, taip sujungus, bus greičiau ir teisingai . išnagrinėti ginčai. 150 straipsnis. Civilinių bylų pareiškimų priėmimas Civilinės bylos pareiškimo priėmimo klausimą teisėjas sprendžia vienasmeniškai. Teisėjas atsisako priimti pareiškimą: 1) jeigu pareiškimas nenagrinėtinas teismo organuose; 2) jeigu ieškovas nesilaikė įstatymo nustatytos tai bylų kategorijai ginčo išankstinio neteisminio sprendimo tvarkos; 3) jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą nuo ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį; 4) jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu; 5) jeigu yra draugiškojo teismo sprendimas, priimtas jo kompetencijos ribose, dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu; 6) jeigu šalys yra sudariusios sutartį perduoti tą ginčą spręsti trečiųjų teismui; 7) jeigu byla neteisminga tam teismui; 8) jeigu pareiškimą paduoda neveiksnus asmuo; 9) jeigu pareiškimą ieškovo vardu paduoda neįgalintas vesti bylą asmuo. Teisėjas, atsisakydamas priimti pareiškimą, priima dėl to motyvuotą nutartį. Nutartyje teisėjas privalo nurodyti, į kurį organą reikia pareiškėjui kreiptis, jeigu byla nežinybinga teismui, arba kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti pareiškimą. Teisėjo nutarties, kuria atsisakoma priimti ieškininį pareiškimą, nuorašas įteikiamas arba pasiunčiamas pareiškėjui kartu su jo paduotu ieškininiu pareiškimu. Teisėjo atsisakymas priimti pareiškimą šio straipsnio 2, 7, 8 ir 9 punktuose numatytais pagrindais nekliudo vėl kreiptis į teismą su tos pačios bylos pareiškimu, jeigu yra pašalintas buvęs pažeidimas. Dėl teisėjo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą, gali būti duodamas atskirasis skundas ir atskirasis protestas. 151 straipsnis. Ieškininiam pareiškimui eigos nedavimas Teisėjas, nustatęs, kad ieškininis pareiškimas paduotas, nesilaikant šio Kodekso 146–148 straipsniuose išdėstytų reikalavimų arba neapmokėjus valstybinio mokesčio, priima nutartį neduoti pareiškimui eigos. Apie tai teisėjas praneša ieškovui ir nustato jam terminą trukumams pašalinti arba valstybiniam mokesčiui sumokėti. Jeigu ieškovas sutinkamai su teisėjo nurodymais ir jo nustatytu terminu pašalina trūkumus arba sumoka valstybinį mokesti, ieškininis pareiškimas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju pareiškimas laikomas nepaduotų ir grąžinamas ieškovui. 152 straipsnis. Priešieškinio pareiškimas Atsakovas turi teisę, iki teismui išeinant į pasitarimo kambarį priimti sprendimo, pareikšti ieškovui priešieškinį, kad jis būtų išnagrinėtas kartu su pradiniu ieškiniu. 153 straipsnis. Sąlygos, kuriomis teismas priima priešieškinį Teismas arba teisėjas priima priešieškinį: 1) jeigu priešpriešiniu reikalavimu siekiama įskaityti pradinio ieškinio reikalavimą; 2) jeigu, patenkinus priešieškinį, bus visiškai ar dalinai nebegalima patenkinti pradinio ieškinio; 3) jeigu tarp priešieškinio ir pradinio ieškinio yra tarpusavio ryšys ir, juos kartu nagrinėjant, bus galima greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčus. 154 straipsnis. Priešieškinio pareiškimo taisyklės Priešieškinis pareiškiamas pagal taisykles, šio Kodekso nustatytas ieškiniui pareikšti. Dvyliktasis skirsnis Ieškinio užtikrinimas 155 straipsnis. Pagrindas ieškiniui užtikrinti Teismas arba teisėjas, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu arba savo iniciatyva, gali imtis priemonių ieškiniui užtikrinti. Ieškinys gali būti užtikrinamas bet kurioje bylos padėtyje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. 156 straipsnis. Ieškinio užtikrinimo priemonės Ieškinio užtikrinimo priemonės gali būti: 1) turto ar pinigų sumų, priklausančių atsakovui ir esančių pas jį ar pas kitus asmenis, areštavimas; 2) uždraudimas atsakovui atlikinėti tam tikrus veiksmus; 3) uždraudimas kitiems asmenims perduoti atsakovui turtą ar vykdyti jam kitokias prievoles; 4) turto realizavimo sustabdymas, jeigu pareikštas ieškinys dėl arešto šiam turtui panaikinimo; 5) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą, skolininko ginčijamą ieškinine tvarka, sustabdymas, jeigu taip ginčyti leidžia įstatymas. Jeigu ieškinys yra kilęs iš baudžiamosios bylos, taip pat jeigu ieškinys yra dėl.alimentų išieškojimo, tai (nesant uždarbio ar kitokio turto, į kurį galima nukreipti išieškojimą) gali būti areštuojami atsakovo indėliai valstybinėse darbo taupomosiose kasose ir TSRS Valstybiniame banke. Piliečių indėliai valstybinėse darbo taupomosiose kasose ir TSRS Valstybiniame banke gali būti areštuojami, taip pat pareiškus ieškinius dėl indėlio, kuris yra jungtinis sutuoktinių turtas, padalijimo. Teismas gali panaudoti kelias ieškinio užtikrinimo rūšis, tačiau bendra jų suma neturi būti didesnė už ieškinio kainą. Dėl ieškinio užtikrinimo teismas arba teisėjas priima nutartį, kurioje nurodo jos įvykdymo tvarką ir būdą. 157 straipsnis. Atsakomybė už ieškinio užtikrinimo priemonių pažeidimą Jeigu pažeidžiami uždraudimai, nurodyti šio Kodekso 156 straipsnio 2 ir 3 punktuose, kaltiesiems asmenims teismo nutartimi skiriama iki 10 rublių bauda. Be to, ieškovas turi teisę išieškoti iš tų ašmenų nuostolius, padarytus teismo nutarties užtikrinti ieškinį neįvykdymu. 158 straipsnis. Vienos ieškinio užtikrinimo rūšies pakeitimas kita Teismas arba teisėjas gali, vienos iš šalių pareiškimu, atsižvelgdamas į antrosios šalies nuomonę, pakeisti vieną ieškinio užtikrinimo rūšį kita. Jeigu užtikrintas ieškinys dėl pinigų sumos išieškojimo, atsakovas turi teisę vietoj nustatytojo užtikrinimo įnešti Į teismo depozitinę sąskaitą ieškomąją sumą. 159 straipsnis. Atsakovo nuostolių, galimų dėl ieškinio užtikrinimo, atlyginimo užtikrinimas Teismas arba teisėjas, užtikrindamas ieškinį, gali pareikalauti, kad ieškovas pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių kilti ryšium su ieškinio užtikrinimu, atlyginimo užtikrinimą. Įsiteisėjus sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos jam padarė ieškovo prašymu panaudotos ieškinio užtikrinimo priemonės. 160 straipsnis. Pareiškimo dėl ieškinio užtikrinimo išnagrinėjimas Pareiškimą dėl ieškinio užtikrinimo teisėjas arba teismas išsprendžia ne vėliau kaip rytojaus dieną po jo gavimo, nepranešdami atsakovui ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims. 161 straipsnis. Ieškinio užtikrinimo panaikinimas Ieškinio užtikrinimas gali būti panaikinamas teismo, kurio žinioje yra byla, nutartimi, tiek paties teismo iniciatyva, tiek ir prokuroro pareiškimu ar kitų dalyvaujančių byloje asmenų prašymu. Ieškinio užtikrinimo panaikinimo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims. Tačiau tų asmenų neatvykimas nekliudo išnagrinėti ieškinio užtikrinimo panaikinimo klausimą. Jeigu ieškinys atmestas, tai jo užtikrinimo priemonės; kurių yra imtasi, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Tačiau teismas gali kartu su sprendimu arba po jo priėmimo priimti nutartį panaikinti ieškinio užtikrinimą. 162 straipsnis. Nutarčių ieškinio užtikrinimo klausimais apskundimas ir užprotestavimas Dėl visų teismo nutarčių ieškinio užtikrinimo klausimais gali būti duodamas atskirasis skundas ir atskirasis protestas. Jeigu nutartis užtikrinti ieškinį buvo priimta, nepranešus asmeniui, kuris duoda skundą, terminas skundui paduoti skaičiuojamas nuo tos dienos, kurią šis asmuo sužinojo apie tą nutartį. Atskirojo skundo ar atskirojo protesto dėl nutarties užtikrinti ieškinį padavimas nesustabdo nutarties vykdymo. Atskirojo skundo ar atskirojo protesto dėl nutarties panaikinti ieškinio užtikrinimą arba pakeisti vieną užtikrinimo priemonę kita padavimas sustabdo tos nutarties vykdymą. 163 straipsnis. Nutarčių ieškinio užtikrinimo klausimais Įvykdymas Teismo nutartis užtikrinti ieškinį skubiai vykdoma. Nutartis pakeisti vieną ieškinio užtikrinimo priemonę kita arba panaikinti ieškinio užtikrinimą vykdoma, pasibaigus terminui toms nutartims apskųsti arba užprotestuoti, o jeigu skundas arba protestas paduotas,– priėmus nutartį atmesti skundą arba protestą. Siame straipsnyje nurodytos nutartys vykdomos teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka. Tryliktasis skirsnis Civilinių bylų paruosimas teisminiam nagrinėjimui 164 straipsnis. Teisėjo veiksmai, paruošiant bylą teisminiam nagrinėjimui Priėmęs pareiškimą, teisėjas paruošia bylą teisminiam nagrinėjimui, siekdamas užtikrinti, kad byla būtų laiku ir teisingai išspręsta. Teisėjas atlieka vienasmeniškai šiuos veiksmus: 1) reikiamais atvejais apklausia ieškovą apie ieškininių reikalavimų esmę, išsiaiškina iš jo galimus atsakovo atsikirtimus, pasiūlo, jeigu tai reikalinga, pateikti papildomus Įrodymus, išaiškina ieškovui procesines jo teises ir pareigas; 2) reikiamais atvejais šaukia atsakovą, apklausia ji apie bylos aplinkybes, išsiaiškina, kokius jis turi atsikirtimus ieškiniui ir kokiais įrodymais tie atsikirtimai gali būti patvirtinti, o itin sudėtingose bylose pasiūlo atsakovui pateikti dėl bylos paaiškinimus raštu, išaiškina atsakovui procesines jo teises ir pareigas, išaiškina šalių susitaikymo galimumus; 3) išsprendžia klausimą dėl bendraatsakovių ir trečiųjų asmenų patraukimo ar įstojimo Į bylą, išaiškina bendraieškovių įstojimo Į bylą klausimą ir apklausia tuos asmenis sutinkamai su šio straipsnio 1 ir 2 punktais; 4) išsprendžia klausimą dėl prokuroro dalyvavimo byloje ir dėl atitinkamo valstybinio valdymo organo įtraukimo dalyvauti byloje; 5) tais atvejais, kai bylos baigtimi suinteresuotas valstybinio valdymo organas, profesinė sąjunga, valstybinė Įstaiga, įmonė, kolūkis bei kitokia kooperatinė ar visuomeninė organizacija arba pilietis, neįtraukti dalyvauti byloje, teismas praneša jiems apie vykstančią bylą ir apie jos nagrinėjimo laiką; 6) išsprendžia klausimą dėl leidimo visuomeninių organizacijų ar darbo žmonių kolektyvų atstovams dalyvauti teisminiame nagrinėjime; 7) išsprendžia klausimą dėl liudytojų šaukimo į teismą, taip pat, esant reikalui,– dėl jų apklausinio šio Kodekso 72 straipsnyje nustatyta tvarka; 8) išreikalauja iš valstybinių įstaigų, įmonių, kolūkių ir kitokių kooperatinių bei visuomeninių organizacijų ar piliečių rašytinius ir daiktinius įrodymus arba duoda dalyvaujantiems byloje asmenims liudijimus tiems įrodymams gauti, kad jie būtų pateikti teismui; 9) atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, išsprendžia klausimą dėl ekspertizės darymo arba reikiamais atvejais dėl atitinkamų specialistų, nesuinteresuotų bylos baigtimi, įtraukimo; 10) neatidėliotinais atvejais, pranešęs dalyvaujantiems byloje asmenims, padaro vietos apžiūrą; 11) pasiunčia kitiems teismams teisminius pavedimus; 12) reikiamais atvejais išaiškina šalims galimumą kreiptis dėl ginčo išsprendimo į trečiųjų teismą ar draugiškąjį teismą ir tokio procesinio veiksmo pasekmes; 13) atlieka kitus bylos paruošimo teisminiam nagrinėjimui veiksmus, kuriuos sutinkamai su šiuo Kodeksu teisėjas turi teisę atlikti vienasmeniškai. 165 straipsnis. Nutartis atlikti bylos paruošimo teisminiam nagrinėjimui veiksmus Nutartį atlikti bylos paruošimo teisminiam nagrinėjimui veiksmus teisėjas priima vienasmeniškai, nepranešęs dalyvaujantiems byloje asmenims. 166 straipsnis. Bylos skyrimas nagrinėti teismo posėdyje Teisėjas, laikydamas bylą pakankamai paruošta, priima nutarti skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje. Keturioliktasis skirsnis Teisminis nagrinėjimas 167 straipsnis. Teismo posėdis Civilinė byla nagrinėjama teismo posėdyje, būtinai pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims. 168 straipsnis. Teisminio nagrinėjimo betarpiškumas, žodiškumas, nepertraukiamumas Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti byloje įrodymus: išklausyti dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų, liudytojų parodymų, ekspertų išvadų, susipažinti su rašytiniais Įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus. Byla nagrinėjama žodžiu ir esant nepasikeitusiai teisėjų sudėčiai. Jeigu bylos nagrinėjimo procese vienas iš teisėjų pakeičiamas, byla turi būti nagrinėjama nuo pat pradžios. Teismo posėdis kiekvienoje byloje vyksta be pertraukos, išskyrus poilsiui skiriamą laiką. Kol pradėtoji nagrinėti byla bus baigta nagrinėti arba jos svarstymas bus atidėtas, teismas neturi teisės nagrinėti kitų bylų. 169 straipsnis. Visuomenės dalyvavimas teisminiame nagrinėjime Nesančių bylos šalimi visuomeninių organizacijų ir darbo žmonių kolektyvų atstovams teismo nutartimi gali būti leidžiama dalyvauti teisminiame nagrinėjime išdėstyti teismui įgaliojusių juos organizacijų arba kolektyvų nuomonei dėl teismo nagrinėjamos bylos. Visuomeninių organizacijų ir darbo žmonių kolektyvų atstovai turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, būti visuose teismo posėdžiuose, teikti įrodymus, dalyvauti įrodymų tyrime, duoti klausimus dalyvaujantiems byloje asmenims, liudytojams ir ekspertams, teikti savo argumentus ir samprotavimus visais teisminio nagrinėjimo eigoje kylančiais klausimais, dalyvauti teisminiuose ginčuose. Visuomeninių organizacijų ir darbo žmonių kolektyvų atstovų įgalinimai patvirtinami išrašais iš visuomeninės organizacijos arba kolektyvo visuotinio susirinkimo ar renkamojo organo nutarimo, priimto ryšium su teismo nagrinėjama byla. 170 straipsnis. Pirmininkaujantysis teismo posėdyje Rajono (miesto) liaudies teismo posėdyje pirmininkauja liaudies teisėjas, o Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Teisminės civilinių bylų kolegijos posėdyje – Teismo Pirmininkas, Pirmininko pavaduotojas ar teismo narys. Pirmininkaujantysis vadovauja teismo posėdžiui, užtikrindamas, kad būtų pilnutinai, visapusiškai ir objektyviai išaiškintos visos bylos aplinkybės, šalių teisės ir pareigos, šalindamas iš teisminio nagrinėjimo visa tai, kas neturi ryšio su nagrinėjamąja byla, ir imasi priemonių auklėjamajam teismo proceso poveikiui užtikrinti. Jeigu kuris nors iš dalyvaujančių byloje asmenų, liudytojų, ekspertų, vertėjų prieštarauja pirmininkaujančiojo veiksmams, tie prieštaravimai įrašomi Į teismo posėdžio protokolą, ir klausimą išsprendžia visa teismo sudėtis. Pirmininkaujantysis imasi reikiamų priemonių tinkamai tvarkai teismo posėdyje užtikrinti. 171 straipsnis. Teismo posėdžio tvarka Teisėjams Įeinant, teismo tvarkdarys ar teismo posėdžio sekretorius paskelbia: „Teismas eina, prašom stoti“. Visi esantieji teismo posėdžio salėje atsistoja, paskui, pirmininkaujančiajam pakvietus, užima savo vietas. Visi dalyvaujantys byloje asmenys, taip pat kiti proceso dalyviai į teismą kreipiasi ir savo parodymus bei paaiškinimus duoda stovėdami. Jeigu kuris nors iš dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų proceso dalyvių yra ligotas, pirmininkaujantysis gali leisti jam duoti parodymus ar paaiškinimus sėdomis. Visi dalyvaujantys byloje asmenys, taip pat visi esantys teismo posėdžio salėje piliečiai privalo neprieštaraudami klausyti pirmininkaujančiojo patvarkymų dėl nustatytosios teismo posėdžio tvarkos laikymosi. 172 straipsnis. Priemonės, kurių imamasi teismo posėdžio tvarkos pažeidėjų atžvilgiu Asmenį, kuris bylos nagrinėjimo metu pažeidžia tvarką, pirmininkaujantysis teismo vardu įspėja. Jeigu pirmininkaujančiojo patvarkymų neklauso ieškovas, atsakovas ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo, teismo nutartimi kiekvienas iš jų gali būti pašalinamas iš teismo posėdžio salės atskirų teismo veiksmų laikui arba teismas atideda bylos nagrinėjimą. Asmeniui, kuris buvo pašalintas atskirų teismo veiksmų laikui, grižus į teismo posėdžio salę, pirmininkaujantysis supažindina jį su teismo veiksmais, atliktais, jam nesant. Tuo atveju, kai pirmininkaujančiojo patvarkymų neklauso prokuroras, advokatas arba visuomeninės organizacijos ar darbo žmonių kolektyvo atstovas, pirmininkaujantysis juos įspėja. Jeigu šie asmenys ir toliau neklauso pirmininkaujančiojo patvarkymų, teismo nutartimi bylos nagrinėjimas gali būti atidedamas, jeigu negalima be žalos bylai pakeisti to asmens kitu. Kartu teismas apie tai praneša atitinkamai aukštesniam prokurorui, advokatų kolegijos prezidiumui arba reikiamai visuomeninei organizacijai ar darbo žmonių kolektyvui. Jeigu pirmininkaujančiojo patvarkymų neklauso liudytojas, ekspertas ar vertėjas, teismo nutartimi jis gali būti pašalinamas iš teismo posėdžio salės. Jeigu iš teismo posėdžio salės pašalinamas vertėjas, būti vertėju kviečiamas kitas asmuo. Jeigu tvarką teismo posėdyje pažeidžia ir pirmininkaujančiojo patvarkymų neklauso kiti asmenys, jie pirmininkaujančiojo patvarkymu gali būti pašalinami iš teismo posėdžių salės. Teismas taip pat turi teisę skirti šiems asmenims iki 10 rublių baudą. 173 straipsnis. Teismo posėdžio atidarymas Paskirtu laiku pirmininkaujantysis atidaro teismo posėdį ir paskelbia, kuri byla turi būti nagrinėjama. 174 straipsnis. Sauktųjų byloje asmenų atvykimo patikrinimas Teismo posėdžio sekretorius praneša teismui, kurie iš šauktųjų toje byloje asmenų yra atvykę, ar įteikti šaukimai neatvykusiesiems ir kokios yra žinios apie jų neatvykimo priežastis. Teismas nustato atvykusiųjų asmenybę, taip pat patikrina pareigūnų ir atstovų Įgalinimus. 175 straipsnis. Vertėjui jo pareigų išaiškinimas Pirmininkaujantysis išaiškina vertėjui jo pareigą išversti asmenų, nemokančių kalbos, kuria vyksta procesas, paaiškinimus, parodymus, pareiškimus, o asmenims, nemokantiems kalbos, kuria vyksta procesas,– paaiškinimų, parodymų, pareiškimų, balsu perskaitomų dokumentų turinį, taip pat pirmininkaujančiojo patvarkymus, teismo nutartis ir sprendimą. Vertėjas įspėjamas dėl atsakomybės pagal Lietuvos TSR Baudžiamojo kodekso 190 straipsnį už žinomai neteisingą išvertimą. Tuo reikalu iš vertėjo paimamas atitinkamas rašytinis pasižadėjimas. Jeigu vertėjas be svarbių priežasčių neatvyksta arba be teisėto pagrindo atsisako atlikti savo pareigas, jam gali būti nagrinėjančio bylą teismo nutartimi skiriama iki 10 rublių bauda. 176 straipsnis. Liudytojų pašalinimas iš teismo posėdžio salės Atvykusieji liudytojai, prieš pradedant jų apklausą, pašalinami iš teismo posėdžio salės. Pirmininkaujantysis imasi priemonių, kad teisino apklausti liudytojai nesusižinotų teismo patalpoje su neapklaustaisiais liudytojais. 177 straipsnis. Teismo sudėties paskelbimas ir nušalinimo teisės išaiškinimas Pirmininkaujantysis paskelbia teismo sudėtį, praneša, kas stoja prokuroru, visuomeninės organizacijos ar darbo žmonių kolektyvo atstovu, ekspertu, vertėju, teismo posėdžio sekretoriumi, ir išaiškina dalyvaujantiems byloje asmenims jų teisę pareikšti nušalinimus. Nušalinimo pagrindus, tvarką, kuria išsprendžiamas pareikštas nušalinimas, ir tokių pareiškimų patenkinimo pasekmes nustato šio Kodekso 18–25 straipsniai. 178 straipsnis. Dalyvaujantiems byloje asmenims jų teisių ir pareigų išaiškinimas Pirmininkaujantysis išaiškina dalyvaujantiems byloje asmenims procesines jų teises ir pareigas, taip pat atitinkamais atvejais išaiškina šalims jų teisę kreiptis dėl ginčo išsprendimo į trečiųjų teismą ar draugiškąjį teismą ir tokio procesinio veiksmo pasekmes. 179 straipsnis. Ekspertui jo teisių ir pareigų išaiškinimas Pirmininkaujantysis išaiškina ekspertui jo teises bei pareigas ir įspėja jį dėl atsakomybės pagal Lietuvos TSR Baudžiamojo Kodekso 190 straipsnį už žinomai melagingos išvados davimą. Tuo reikalu iš eksperto paimamas atitinkamas rašytinis pasižadėjimas. Jeigu ekspertas be svarbių priežasčių neatvyksta arba be teisėto pagrindo atsisako atlikti savo pareigas, jam gali būti nagrinėjančio bylą teismo nutartimi skiriama iki 10 rublių bauda. 180 straipsnis. Dalyvaujančių byloje asmenų prašymų išsprendimas Pirmininkaujantysis paklausia dalyvaujančius byloje asmenis, ar jie prašo šaukti naujus liudytojus bei ekspertus ir išreikalauti naujus įrodymus. Pa reiškusis prašymą asmuo privalo nurodyti, kurioms aplinkybėms nustatyti reikia šaukti papildomus liudytojus bei ekspertus ir išreikalauti naujus įrodymus. Dalyvaujančių byloje asmenų prašymai išsprendžiami teismo nutartimis, išklausius kitų dalyvaujančių byloje asmenų nuomonės ir prokuroro išvados. Jeigu teismas prašymą atmeta, tat neapriboja asmens, kurio prašymas atmestas, teisės vėl pareikšti jį vėliau, priklausomai nuo teisminio nagrinėjimo eigos. 181 straipsnis. Šalių neatvykimo į teismo posėdį pasekmės Kai neatvyksta į teismo posėdį ieškovas, negavęs šaukimo, teismas atideda bylos nagrinėjimą. Kai neatvyksta į teismo posėdį ieškovas, gavęs šaukimą, bet iš jo negauta pareiškimo nagrinėti bylą, jam nesant, teismas nagrinėja bylą, jam nesant, jeigu pripažįsta tai esant galima. Kai pakartotinai neatvyksta į teismo posėdį ieškovas, gavęs šaukimą, bet neprašęs nagrinėti bylą, jam nesant, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą, jeigu atsakovas nereikalauja nagrinėti bylą iš esmės. Kai neatvyksta į teismo posėdį atsakovas, negavęs šaukimo, teismas atideda bylos nagrinėjimą. Kai neatvyksta į teismo posėdį atsakovas, gavęs šaukimą, jeigu nėra žinių apie jo neatvykimo priežastis arba jeigu teismas pripažįsta neatvykimo priežastis nesvarbiomis, byla gali būti nagrinėjama, jam nesant, o jeigu teismas pripažįsta jo dalyvavimą esant būtiną, bylos nagrinėjimas atidedamas. Jeigu atsakovas pakartotinai neatvyksta be svarbių priežasčių, byla nagrinėjama, jam nesant. Kai be svarbių priežasčių neatvyksta į teismo posėdį ieškovas ir atsakovas, jeigu nė iš vieno jų negauta pareiškimo nagrinėti bylą, jiems nesant, teismas atideda bylos nagrinėjimą; kai šalys be svarbių priežasčių neatvyksta, antrą kartą šaukiamos, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą, jeigu nelaiko esant galima išspręsti bylą pagal esančią byloje medžiagą. Bylose dėl alimentų išieškojimo teismas gali pripažinti atsakovo atvykimą būtinu. Jeigu šiuo atveju atsakovas neatvyksta į teismo posėdį dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta nesvarbiomis, jam skiriama iki 10 rublių bauda ir jis priverstinai atvesdinamas. 182 straipsnis. Kitų dalyvaujančių byloje asmenų neatvykimo į teismo posėdį pasekmės Kai neatvyksta į teismo posėdį kuris nors kitas iš dalyvaujančių byloje asmenų, išskyrus šalis, ir nėra žinių, ar šaukimai jiems Įteikti, teismas atideda bylos nagrinėjimą. Kai neatvyksta į teismo posėdį kuris nors iš šių asmenų, gavusių reikiamą pranešimą apie teismo posėdžio laiką ir vietą, dėl priežasčių, teismo pripažintų svarbiomis, teismas atideda bylos nagrinėjimą. O jeigu žinių apie neatvykimo priežastis nėra arba jeigu teismas pripažįsta neatvykimo priežastis nesvarbiomis, byla gali būti nagrinėjama be neatvykusioj o asmens. Apie tai, kad neatvyko be svarbių priežasčių prokuroras ar advokatas, reikiamai painformuoti apie teismo posėdžio laiką ir vietą, teismas praneša atitinkamai aukštesniam prokurorui ar advokatų kolegijos prezidiumui. 183 straipsnis. Liudytojų ar ekspertų neatvykimo į teismo posėdį pasekmės Kai neatvyksta į teismo posėdį liudytojai ar ekspertai, teismas išklauso dalyvaujančių byloje asmenų nuomonės ir prokuroro išvados dėl galimumo nagrinėti bylą be neatvykusiųjų liudytojų ar ekspertų ir priima nutartį toliau nagrinėti bylą arba bylos nagrinėjimą atidėti. 184 straipsnis. Bylos nagrinėjimo atidėjimas Atidėti bylos nagrinėjimą leidžiama šio Kodekso numatytais atvejais, taip pat tais atvejais, kai negalima nagrinėti bylos tame teismo posėdyje dėl to, kad neatvyko vertėjas, arba kad pareikštas priešieškinis, arba kad būtina išreikalauti naujus įrodymus, ir kitais reikiamais atvejais. Teismas, atidėdamas bylos nagrinėjimą, paprastai paskiria naujo teismo posėdžio laiką ir apie tai pasirašytinai paskelbia atvykusiems asmenims. Neatvykusiems ir naujai įtraukiamiems dalyvauti procese asmenims apie naujo teismo posėdžio laiką pranešama šaukimais. Atidėdamas bylos nagrinėjimą, teismas gali apklausti atvykusius liudytojus, jeigu teismo posėdyje yra visi dalyvaujantys byloje asmenys arba jeigu jų nėra be svarbių priežasčių. Apklaustieji liudytojai paprastai iš naujo nebešaukiami; tačiau išimtiniais atvejais teismo nutartimi jie gali būti antrą kartą šaukiami į naują teismo posėdį. Bylos nagrinėjimą atidėjus, naujas jos nagrinėjimas pradedamas iš pradžios. 185 straipsnis. Bylos nagrinėjimo iš esmės pradėjimas Bylos nagrinėjimas iš esmės pradedamas pirmininkaujančiojo ar liaudies tarėjo pranešimu apie bylą. Po to pirmininkaujantysis paklausia, ar ieškovas palaiko savo reikalavimus, ar atsakovas pripažįsta ieškovo reikalavimus ir ar nenori šalys baigti bylą taikos sutartimi. 186 straipsnis. Ieškovo atsisakymas nuo ieškinio, atsakovo pripažinimas ieškinio ir šalių taikos sutartis Bet kurioje proceso stadijoje ieškovas turi teisę pareikšti teismui, kad jis atsisako nuo ieškinio. Teismas išaiškina ieškovui procesines atsisakymo nuo ieškinio pasekmes. Rašytinis ieškovo pareiškimas, kuriuo atsisakoma nuo ieškinio, prijungiamas prie bylos, o žodinis pareiškimas įrašomas į teismo posėdžio protokolą ir ieškovo pasirašomas. Teismas priima nutartį priimti atsisakymą nuo ieškinio ir nutraukia bylą. Atsakovas gali ieškinį pripažinti. Rašytinis atsakovo pareiškimas, kuriuo pripažįstamas ieškinys, prijungiamas prie bylos, o žodinis pareiškimas įrašomas į teismo posėdžio protokolą ir atsakovo pasirašomas. Atsakovui pripažinus ieškinį, jeigu visos bylos aplinkybės išaiškintos, teismas gali, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, nutarti baigti bylos nagrinėjimą iš esmės. Salys gali baigti bylą taikos sutartimi. Rašytinis šalių pareiškimas apie tai, kad jos sudarė taikos sutartį, prijungiamas prie bylos, o žodinis pareiškimas įrašomas į teismo posėdžio protokolą ir šalių pasirašomas. Prieš tvirtindamas šalių taikos sutartį, teismas išaiškina šalims šių jų procesinių veiksmų pasekmes, o tvirtindamas taikos sutartį, priima nutartį, kuria nutraukia bylą. Nutartyje turi būti nurodomos teismo tvirtinamos šalių taikos sutarties sąlygos. Jeigu teismas nepriima ieškovo atsisakymo nuo ieškinio ar atsakovo pripažinimo ieškinio arba netvirtina šalių taikos sutarties, jis priima dėl to motyvuotą nutartį. 187 straipsnis. Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimai Teismas išklauso ieškovo ir dalyvaujančio jo pusėje trečiojo asmens, atsakovo ir dalyvaujančio jo pusėje trečiojo asmens, taip pat kitų dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų. Prokuroras, taip pat valstybinio valdymo organų, profesinių sąjungų, valstybinių įstaigų, Įmonių, kolūkių ir kitokių kooperatinių bei visuomeninių organizacijų įgaliotiniai ir atskiri piliečiai, kurie kreipėsi į teismą, kad būtų apgintos kitų asmenų teisės ir įstatymo saugomi jų interesai, duoda paaiškinimus pirmieji. Dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę duoti vienas kitam klausimus. Kiekvienai šaliai turi būti suteikiama galimybė pareikšti savo nuomonę dėl kiekvieno kitos šalies pareiškimo bei prašymo. Pirmininkaujantysis balsu perskaito rašytinius dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, taip pat paaiškinimus, teismo gautus šio Kodekso 93 ir 97 straipsniuose nustatyta tvarka. 188 straipsnis. Įrodymų tyrimo tvarkos nustatymas Išklausęs dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų, teismas nustato liudytojų bei ekspertų apklausos ir įrodymų tyrimo tvarką, atsižvelgdamas į šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę. 189 straipsnis. Liudytojų šaukimas į posėdžio salę ir jų apklausa Liudytojai, dar nedavę parodymų, negali būti teismo posėdžio salėje bylos nagrinėjimo metu. Kiekvienas liudytojas šaukiamas į posėdžio salę ir apklausiamas skyrium. Apklaustasis liudytojas lieka salėje iki bylos nagrinėjimo pabaigos. Apklaustiesiems liudytojams prašant, teismas gali leisti jiems pasišalinti iš teismo posėdžio salės, išklausęs dalyvaujančių byloje asmenų nuomonės. Liudytojas, jaunesnis kaip šešiolikos metų amžiaus, baigus jo apklausą, pašalinamas iš teismo posėdžio salės, išskyrus tuos atvejus, kai teismas pripažįsta esant reikalinga, kad tas liudytojas būtų posėdžio salėje. 190 straipsnis. Liudytojo įspėjimas dėl atsakomybės už atsisakymą arba vengimą duoti parodymus ir už žinomai melagingus parodymus Prieš liudytojui duodant parodymus, pirmininkaujantysis nustato jo asmens tapatybę, išaiškina jo pilietinę priedermę ir pareigą teisingai papasakoti visa, kas jam byloje žinoma, ir įspėja jį dėl atsakomybės už atsisakymą arba vengimą duoti parodymus ir už žinomai melagingus parodymus. Iš liudytojo paimamas rašytinis tokio turinio pasižadėjimas: „Aš (liudytojo pavardė, vardas, tėvavardis), pasižadu duoti teismui parodymus apie visa, kas man žinoma byloje, kurioje esu pašauktas liudytoju. Man išaiškinta, kad už atsisakymą arba vengimą duoti parodymus ir už žinomai melagingus parodymus atsakau baudžiamąja tvarka pagal Lietuvos TSR Baudžiamojo kodekso 189 ir 190 straipsnius“. Rašytinis liudytojo pasižadėjimas pridedamas prie teismo posėdžio protokolo. Liudytojui, jaunesniam kaip šešiolikos metų amžiaus, pirmininkaujantysis išaiškina jo pareigą teisingai papasakoti visa, kas jam žinoma byloje, bet jis neįspėjamas dėl baudžiamosios atsakomybės už atsisakymą arba vengimą duoti parodymus ir už žinomai melagingus parodymus. 191 straipsnis. Liudytojų apklausos tvarka Pirmininkaujantysis išaiškina liudytojo santykius su dalyvaujančiais byloje asmenimis ir pasiūlo liudytojui, kad jis praneštų teismui visa, ką pats žino byloje, vengdamas dėstyti žinias, kurių šaltinio jis negali nurodyti. Po to liudytojui gali būti duodami klausimai. Pirmininkaujantysis šalina tokius klausimus, kurie neturi ryšio su byla. Pirmoji duoda klausimus ta šalis, kurios pareiškimu liudytojas pašauktas, o paskiau – kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Liudytojui, pašauktam teismo iniciatyva, pirmasis duoda klausimus ieškovas Teisėjai turi teisę duoti liudytojui klausimus bet kuriuo jo apklausos momentu. 192 straipsnis. Liudytojo apklausimas antrą kartą Esant reikalui, teismas gali, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva, apklausti liudytoją antrą kartą tame pačiame ar sekančiame posėdyje, taip pat suvesti liudytojus akistaton, siekdamas išaiškinti jų parodymuose esančius prieštaravimus. 193 straipsnis. Liudytojo naudojimasis užrašais ir dokumentais Liudytojas, duodamas parodymus, gali naudotis užrašais tais atvejais, kai parodymai liečia kokius nors skaitmeninius ir kitokius duomenis, kuriuos sunku atsiminti. Šiuos užrašus, pirmininkaujančiojo ar dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimu, jis turi pateikti jiems susipažinti. Liudytojui leidžiama perskaityti savo turimus dokumentus, liečiančius duotąjį parodymą. Šie dokumentai pateikiami teismui bei dalyvaujantiems byloje asmenims ir teismo nutartimi gali būti prijungiami prie bylos. 194 straipsnis. Nepilnamečio liudytojo apklausos ypatumai Apklausiant nepilnametį liudytoją, jaunesnį kaip šešiolikos metų amžiaus, o teismo nuožiūra, – ir apklausiant nepilnametį liudytoją, jaunesnį kaip aštuoniolikos metų amžiaus, šaukiamas pedagogas arba artimi liudytojui asmenys (tėvai, globėjai, rūpintojai), jeigu jie nesuinteresuoti bylos baigtimi. Pirmininkaujančiajam leidus, šie asmenys gali duoti liudytojui klausimus. Išimtiniais atvejais, kada tai reikalinga tiesai nustatyti, nepilnamečio liudytojo apklausos laikui teismo nutartimi gali būti pašalinamas iš teismo posėdžio salės kuris nors dalyvaujantis byloje asmuo. Tam asmeniui grįžus į posėdžio salę, jam turi būti pranešamas nepilnamečio liudytojo parodymas ir suteikiamas galimumas duoti šiam liudytojui klausimus. 195 straipsnis. Liudytojų atleidimas nuo apklausos Jeigu bylos aplinkybės, kurioms nustatyti buvo šaukiami liudytojai, yra pakankamai išaiškintos, tai, visų dalyvaujančių byloje asmenų sutikimu, teismas savo nutartimi gali atleisti nuo apklausos visus atvykusius liudytojus ar jų dalį. 196 straipsnis. Liudytojų parodymų perskaitymas Liudytojų parodymai, surinkti šio Kodekso 72, 93, 99 ir 184 straipsniuose numatyta tvarka, balsu perskaitomi teismo posėdyje. 197 straipsnis. Rašytinių įrodymų tyrimas Rašytiniai įrodymai arba jų apžiūros protokolai, surašyti šio Kodekso 75, 77 straipsniuose ir 164 straipsnio 10 punkte numatyta tvarka, balsu perskaitomi teismo posėdyje ir pateikiami susipažinti dalyvaujantiems byloje asmenims, o reikiamais atvejais– taip pat ekspertams ir liudytojams. Apžiūrėtų teismo posėdyje rašytinių įrodymų turinys reikiamais atvejais Įrašomas į teismo posėdžio protokolą. Po to šie rašytiniai įrodymai, atsižvelgiant į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, gali būti grąžinami juos pateikusiems asmenims. Rašytinius įrodymus balsu perskaičius ir su jais susipažinus, dalyvaujantys byloje asmenys gali duoti paaiškinimus. 198 straipsnis. Asmeninio piliečių susirašinėjimo perskaitymas Siekiant apsaugoti susirašinėjimo paslaptį, asmeninis piliečių susirašinėjimas viešame teismo posėdyje balsu perskaitomas, tik sutikus asmenims, tarp kurių vyko tas susirašinėjimas. Priešingu atveju toks susirašinėjimas gali būti teismo nutartimi balsu perskaitomas ir ištiriamas neviešame teismo posėdyje. 199 straipsnis. Pareiškimas apie dokumento suklastojimą Jeigu pareiškiama, kad esantis byloje dokumentas yra suklastotas, tai pateikusis tą dokumentą asmuo gali prašyti teismą nelaikyti jo įrodinėjimo priemone ir išspręsti bylą, remiantis kitais įrodymais. Jeigu, reikalaujant asmeniui, pateikusiam dokumentą, dėl kurio suklastojimo yra pareiškimas, šis dokumentas lieka byloje kaip įrodymas, tai teismas gali įpareigoti asmenį, pareiškusį, kad dokumentas suklastotas, nustatytu terminu pateikti dokumento suklastojimo įrodymus. Patikrinti pareiškimui, kad dokumentas yra suklastotas, teismas taip pat gali skirti ekspertizę arija išreikalauti kitokius įrodymus. Jeigu teismas prieina išvadą, kad dokumentas suklastotas, jis nelaiko to dokumento įrodymu ir reikiamais atvejais arba iškelia baudžiamąją bylą, arba perduoda medžiagą pateikusio teismui suklastotą dokumentą asmens darbo, mokymosi ar gyvenamosios vietos visuomeninei organizacijai arba draugiškajam teismui, kad šio asmens atžvilgiu būtų imtasi visuomeninio poveikio priemonių. 200 straipsnis. Daiktinių įrodymų tylimas Daiktinius įrodymus apžiūri teismas; jie taip pat parodomi dalyvaujantiems byloje asmenims, o reikiamais atvejais – ekspertams ir liudytojams. Asmenys, kuriems parodyti daiktiniai įrodymai, gali atkreipti teismo dėmesį į kurias nors aplinkybes, susijusias su apžiūrėjimu. Tie pareiškimai įrašomi į teismo posėdžio protokolą. Daiktinių įrodymų apžiūros protokolai, surašyti šio Kodekso 93. 97, 99 straipsniuose ir 164 straipsnio 10 punkte numatyta tvarka, balsu perskaitomi teismo posėdyje. Po to dalyvaujantys byloje asmenys gali duoti paaiškinimus. 201 straipsnis. Vietos apžiūra Daiktiniai ir rašytiniai įrodymai, kurių negalima pristatyti į teismą, apžiūrimi ir ištiriami jų buvimo vietoje. Be to, reikiamais atvejais teismas gali taip pat padaryti vietos apžiūrą, siekdamas betarpiškai ištirti tikrąsias bylos aplinkybes. Dėl vietos apžiūros darymo teismas priima nutartį. Vietos apžiūrą daro visa teismo sudėtis, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims apie apžiūros laiką ir vietą, o reikiamais atvejais – šaukiant liudytojus ir ekspertus, taip pat atitinkamus specialistus, nesuinteresuotus bylos baigtimi. Dalyvaujančio byloje asmens, kuriam pranešta apie vietos apžiūros darymą, neatvykimas nekliudo daryti apžiūrą. Atvykus į apžiūros vietą, teismas pradeda apžiūrą. Darant apžiūrą, dalyvaujantiems byloje asmenims, taip pat liudytojams gali būti duodami klausimai ryšium su apžiūra. Dalyvaujantys byloje asmenys, taip pat liudytojai, ekspertai ir specialistai turi teisę, darant apžiūrą, atkreipti teismo dėmesį į visa tai, kas, jų nuomone, gali padėti išaiškinti bylos aplinkybes. Apie vietos apžiūrą ir, ją darant, atliktus veiksmus surašomas protokolas, kurį pasirašo visa teismo sudėtis ir dalyvaujantys byloje asmenys. Prie protokolo pridedami visi, darant apžiūrą, sudaryti ar sutikrinti planai, brėžiniai, nuotraukos ir kiti dokumentai kartu su jų apyrašu. 202 straipsnis. Ekspertų apklausa Ekspertizės aktas balsu perskaitomas teismo posėdyje. Teismas turi teisę pasiūlyti ekspertui, kad jis savo išvadą išaiškintų žodžiu. Žodinis išaiškinimas įrašomas Į teismo posėdžio protokolą. Eksperto išvadai išaiškinti ir papildyti ekspertui gali būti duodami klausimai. Pirmasis duoda klausimus tas asmuo, kurio pareiškimu paskirta ekspertizė, o po to – kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Teismo iniciatyva paskirtam ekspertui pirmasis duoda klausimus ieškovas. Teisėjai turi teisę duoti ekspertui klausimus bet kuriuo jo apklausos momentu. 203 straipsnis. Papildomoji ir pakartotinė ek