| Europaius

Trumpai

Šis įsakymas patvirtina statybos techninį reglamentą STR 2.07.01:2003, nustatantį esminius reikalavimus pastatų inžinerinėms sistemoms – vandentiekiui ir nuotekų šalintuvui, bei lauko inžineriniams tinklams. Jis įsigalioja 2004 m. sausio 1 d. ir taikomas statiniams, kurių projektavimas pradedamas po šio termino.
Ką jis reguliuoja

Pastato inžinerinių sistemų – vandentiekio ir nuotekų šalintuvo – esminius, saugos ir paskirties reikalavimus.
Lauko inžinerinių tinklų – vandentiekio ir nuotekų šalintuvo – esminius, saugos ir paskirties reikalavimus.
Šie reikalavimai taikomi bet kurios paskirties vandentiekiui ir nuotekų šalintuvui.
Reglamentas nenustato reikalavimų pastato karštam vandentiekiui, vandens ėmyklų ir ruošyklų statiniams, nuotekų valyklų statiniams, taip pat gaisrams gesinti skirto vandentiekio saugos ir paskirties reikalavimų.
Kam jis skirtas

Visiems statybos dalyviams.
Viešojo administravimo subjektams.
Inžinerinių tinklų bei susisiekimo komunikacijų savininkams (ar naudotojams), kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, susijusiems su šia veikla.
Pagrindiniai punktai

Reglamentas įsigalioja 2004 m. sausio 1 d.
Jis taikomas statiniams, kurių projektavimas pradedamas po 2004 m. sausio 1 d.
Privalomos yra visos Reglamento nuostatos, nepriklausomai nuo šrifto formos.
Reglamentas nustato esminius reikalavimus pastato vandentiekiui ir nuotekų šalintuvui, bei lauko vandentiekiui ir nuotekų šalintuvui.
📄 Įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO
 Į S A K Y M A S
 DĖL STATYBOS TECHNINIO REGLAMENTO STR 2.07.01:2003 „VANDENTIEKIS IR NUOTEKŲ ŠALINTUVAS. PASTATO INŽINERINĖS SISTEMOS. LAUKO INŽINERINIAI TINKLAI“ PATVIRTINIMO
m. liepos 21 d. Nr. 390
 Vilnius
 Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų (Žin., 1998, Nr. 84-2353; 2002, Nr. 20-766) 11.5 punktu,
Tvirtinu statybos techninį reglamentą STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ (pridedama).
Nustatau, kad šio įsakymo 1 punkte nurodytas reglamentas įsigalioja 2004 m. sausio 1 d. ir taikomas po šio termino pradedamiems projektuoti statiniams.
 APLINKOS MINISTRAS                                                                            ARŪNAS KUNDROTAS
 PATVIRTINTA
 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 390
 STATYBOS TECHNINIS REGLAMENTAS
 STR 2.07.01:2003
 VANDENTIEKIS IR NUOTEKŲ ŠALINTUVAS. PASTATO INŽINERINĖS SISTEMOS. LAUKO INŽINERINIAI TINKLAI
 I SKYRIUS. BENDROSIOS NUOSTATOS
Šis statybos techninis reglamentas (toliau – Reglamentas) nustato:
1. pastato inžinerinių sistemų – vandentiekio ir nuotekų šalintuvo (kaip pastato dalių) esminius reikalavimus [7.1.1] bei saugos ir paskirties reikalavimus [7.1.1];
2. lauko inžinerinių tinklų – vandentiekio ir nuotekų šalintuvo (kaip statinių) esminius reikalavimus [7.1.1] bei saugos ir paskirties reikalavimus [7.1.1];
Reglamento nustatyti pastato vandentiekio ir nuotekų šalintuvo, taip pat lauko vandentiekio ir nuotekų šalintuvo esminiai reikalavimai taikomi bet kurios paskirties vandentiekiui ir nuotekų šalintuvui.
Reglamentas nenustato esminių reikalavimų bei saugos ir paskirties reikalavimų:
1. pastato karštam vandentiekiui (pastato inžinerinei sistemai);
2. vandens ėmyklų ir vandens ruošyklų statiniams;
3. nuotekų valyklų statiniams.
Reglamentas taip pat nenustato:
1. pastato vandentiekio ir lauko vandentiekio pritaikymo gaisrams gesinti saugos ir paskirties reikalavimų. Šie reikalavimai nustatyti normatyviniais gaisrinės saugos dokumentais [7.3.11], [7.3.12], [7.3.13], kurie bus pakeisti atitinkamais naujais dokumentais;
2. specialaus pastato vandentiekio ir specialaus lauko gaisrinio vandentiekio, taip pat kitos paskirties vandentiekių papildomų saugos ir paskirties reikalavimų.
Reglamentas privalomas visiems statybos dalyviams, viešojo administravimo subjektams, inžinerinių tinklų bei susisiekimo komunikacijų savininkams (ar naudotojams), kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, susijusiems su šia veikla [7.1.1], [7.3.1].
Paryškintomis raidėmis atspausdintos esminės Reglamento nuostatos. Nepriklausomai nuo šrifto formos, visos Reglamento nuostatos yra privalomos. Reglamento 1–5, 6–8 ir 11–20 priedai parengti vadovaujantis visuotinai pripažinta vandentiekio ir nuotekų šalinimo projektavimo praktika (išdėstyta mokslo darbuose, techninėje literatūroje ir pan.). Gali būti naudojami ir kiti autoritetingų Lietuvos, užsienio šalių ar tarptautinių organizacijų (mokslo studijų institucijų, kūrybinių techninių organizacijų ir pan.) parengti dokumentai (metodikos, rekomendacijos ir kt.).
 II SKYRIUS. NUORODOS
Reglamento nuostatų teisės šaltiniai yra šie teisės aktai:
1. LR įstatymai ir LR Vyriausybės nutarimai:
1.1. Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597; 2002, Nr. 73-3093, Nr. 124-5625);
1.2. Lietuvos Respublikos kelių įstatymas (Žin., 1995, Nr. 44-1076; 1997, Nr. 96-2424; 2002, Nr. 101-4492);
1.3. Lietuvos Respublikos geležinkelio transporto kodeksas (Žin., 1996, Nr. 59-1402; 1998, Nr. 105-2896; 2002, Nr. 74-3143);
1.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimas Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (Žin., 1992, Nr. 22-652; 1999, Nr. 104-2995);
2. Europos Sąjungos, Europos ekonominės bendrijos, Ekonominės Europos tarybos ir kitų organizacijų dokumentai:
2.1. EET Pavyzdinių nurodymų statybos taisyklėms santrauka (vertimas iš ECE Compendium of Model Provisions For Building Regulations United Nation. New York and Geneva), 1996 m. sausis;
3. statybos techniniai reglamentai:
3.1. STR 1.01.05:2002 „Normatyviniai statybos techniniai dokumentai“ (Žin., 2002, Nr. 42-1586; 2003, Nr. 37-1634);
3.2. STR 2.01.01(1):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Mechaninis patvarumas ir pastovumas (Žin., 1999, Nr. 112-3260);
3.3. STR 2.01.01(2):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga“ (Žin., 2000, Nr. 17-424; 2002, Nr. 96-4233);
3.4. STR 2.01.01(3):1999 „Esminiai statinio reikalavimai „Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“ (Žin., 2000, Nr. 8-215; 2002, Nr. 106-4776);
3.5. STR 2.01.01(4):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Naudojimo sauga“ (Žin., 2000, Nr. 8-216; 2002, Nr. 96-4232);
3.6. STR 2.01.01(5):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Apsauga nuo triukšmo“ (Žin., 2000, Nr. 8-216; 2002, Nr. 96-4232);
3.7. STR 2.01.01(6):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas“ (Žin., 1999, Nr. 107-3120; 2002, Nr. 98-4343);
3.8. STR 2.01.05:2003 „Pastatų ir gyvenamosios aplinkos apsauga nuo triukšmo“;
3.9. STR 2.05.03:2003 „Statybinių konstrukcijų projektavimo pagrindai“ (Žin., 2003, Nr. 59-2682);
3.10. STR 2.05.04:2003 „Poveikiai ir apkrovos“ (Žin., 2003, Nr. 59-2683);
3.11. STR 2.01.04:2002 „Gaisrinė sauga. Pagrindiniai reikalavimai“ (Žin., 2002, Nr. 113-5064; 2003, Nr. 43-1994, Nr. 56-2505);
3.12. RSN 136-92 „Vandens tiekimas. Išoriniai tinklai ir statiniai. Priešgaisriniai reikalavimai“ (Žin., 2000, Nr. 38-1069, Nr. 94-2952);
3.13. RSN 137-92 „Pastatų vidaus priešgaisrinis vandentiekis“ (Žin., 2002, Nr. 69-2843);
3.14. RSN 138-92* „Pastatų ir statinių priešgaisrinė automatika“ (Žin., 1995, Nr. 20-488; 2000, Nr. 104-3298; 2002, Nr. 69-2844; 2003, Nr. 42-1959);
4. Higienos normos:
4.1. HN 24:1998 „Geriamasis vanduo. Kokybės reikalavimai ir programinė priežiūra“ (Žin., 1998, Nr. 105-2926; 1999, Nr. 69-2198);
4.2. rengiama HN, pakeičianti HN 33-2001 „Akustinis triukšmas. Leidžiami lygiai gyvenamoje ir darbo aplinkoje. Matavimo metodikos bendrieji reikalavimai“ (Žin., 2002, Nr. 8-301; 2002, Nr. 59-2401);
4.3. HN 69-1997 „Šiluminis komfortas ir pakankama šiluminė aplinka darbo patalpose. Parametrų normuojamos reikšmės ir matavimo reikalavimai“.
5. Kitų valstybės institucijų teisės aktai:
5.1. Slėginių įrenginių techninis reglamentas (Žin., 2000, Nr. 88-2726);
5.2. Paprastų slėginių indų techninis reglamentas (Žin., 2000, Nr. 7-197, Nr. 55-1627; 2001, Nr. 54-1931);
6. Standartai:
6.1. LST EN 1717:2002 Geriamojo vandens apsauga nuo taršos pastatų vandentiekiuose ir bendrieji įtaisų, saugančių nuo taršos dėl atbulinio tekėjimo, reikalavimai;
6.2. LST EN 1253-1:2000 Pastatų nuotakynas. 1 dalis. Reikalavimai;
6.3. LST EN 12056-3:2002 Savitakiai pastatų nuotakynai. 3 d. Lietaus nuotakynas, jo planavimas ir apskaičiavimas;
6.4. LST EN 476:2000 Savitakiai nutekamieji išvadai ir nuotakynų detalės. Bendrieji reikalavimai;
6.5. LST EN 1293:2000 Pneumatinių slėginių nutekamųjų išvadų ir nuotakynų komponentai. Bendrieji reikalavimai;
6.6. LST EN 773:2000 Slėginiai nutekamieji išvadai ir nuotakynų dalys. Bendrieji reikalavimai;
6.7. LST EN 12109:2000 Vakuuminiai pastatų nuotakynai;
6.8. LST EN 12889:2000 Nekasamasis nuotakyno tiesimas ir bandymas;
6.9. LST EN 752-3:2002 Lauko nuotakų ir sausintuvų sistemos. 3 dalis. Planavimas;
6.10. LST EN 752-4:2002 Lauko nuotakų ir sausintuvų sistemos. 4 dalis. Hidraulinis skaičiavimas ir aplinkos veiksniai;
6.11. LST EN 12050-3:2002 Pastatų ir sklypų nuotekų kėlyklos. Įrengimo ir bandymo principai. 3 dalis. Riboto taikymo srutinių nuotekų kėlyklos;
6.12. LST EN 12255-1:2002 Nuotekų valyklos. 1 dalis. Bendrieji statybos principai.
 III SKYRIUS. PAGRINDINĖS SĄVOKOS
Šiame skyriuje pateikiamos tik tos Reglamente vartojamos sąvokos, kurios neapibrėžtos Lietuvos Respublikos statybos įstatyme bei Reglamento nuorodų skyriaus 7.3.2–7.3.7 punktuose, įvardytuose statybos techniniuose reglamentuose. Kitos Reglamente vartojamos pagrindinės sąvokos pateikiamos suskirstant jas pagal sąvokų apibrėžimus vienijančias prasmines grupes.
Esminiai statinio (jo dalies) reikalavimai:
1. konstrukcijų kritinė ribinė būklė [7.3.2] – įvairių konstrukcijų suirimas ar jam artima būklė. Kritinei būklei taip pat priskiriama:
 ·      nepažeistos konstrukcijos ar bet kurios jos dalies laikančiųjų konstrukcijų griūtis;
 ·      griūtis dėl didelių deformacijų ar sėdimų;
 ·      konstrukcinės sistemos virtimas mechanizmu;
 ·      staigi konstrukcijos griūtis;
 ·      konstrukcijos ar bet kurios jos dalies, įskaitant atramas ir pamatus stabilumo netekimas;
2. konstrukcijų eksploatacinė (naudojimo) ribinė būklė [7.3.2] – konstrukcijos būklė, kai dėl specifinių kriterijų tolesnė konstrukcijų eksploatacija (naudojimas) ar funkcionavimas yra neįmanomas. Ši būklė tai:
 ·      neleistinos deformacijos ar poslinkiai, kurie trukdo normaliai statinio eksploatacijai (naudojimui) arba sukelia apdailos ar nelaikančiųjų elementų pažeidimus;
 ·      neleistinos vibracijos, kurios sukelia diskomfortą žmonėms arba pavojų statiniams ar juose esantiems įrenginiams arba riboja jų funkcionalumą;
 ·      neleistinas supleišėjimas.
Bendrieji vandentvarkos dalykai:
1. armatūra, čiaupas – vamzdyno įtaisas skysčiams leisti arba sulaikyti (pvz., sklendė, rutulinis čiaupas, skridininis uždoris, ventilis);
2. geriamasis vanduo – vanduo, kurio savybės atitinka Lietuvos higienos normos HN 24:1998 „Geriamasis vanduo“ reikalavimus;
3. junglys – detalė vandentiekio arba nuotakyno vamzdžiams bei vamzdynams sujungti, jų skersmeniui arba krypčiai pakeisti (pvz., trišakis, atlanka);
4. lauko nuotakynas – nuotakų ir kitų inžinerinių statinių (įskaitant talpyklas ir siurblines) sistema nuotekoms tekinti iš išvadų į valyklas ar kitokias šalinimo vietas;
5. lauko vandentiekis – vandentiekio dalis (vamzdynas, siurblinės, talpyklos), tiekianti vartotojams išgautą ir (arba) paruoštą vandenį;
6. negeriamasis vanduo – visos kitos vandens rūšys, išskyrus geriamąjį;
7. nuotekos – išleistas, namų ūkyje ar gamyboje vartotas arba gaminant atsiradęs vanduo, įskaitant pašalinius vandenis, o mišriajame nuotakyne – paviršines nuotekas;
8. buitinės nuotekos – virtuvėse, prausyklose, skalbyklose, voniose, išvietėse ir panašiose vietose vartotas šalintinas vanduo;
9. gamybinės nuotekos – vartotas vanduo, visiškai ar iš dalies susidaręs dėl gamybinės ar verslo veiklos;
10. pastato nuotekų šalintuvas – vandens vartotojų statiniuose esanti sistema buitinėms, gamybinėms ir paviršinėms nuotekoms tekinti iš pastato į kiemo nuotakyną ar kitokį nuotekų priimtuvą;
11. pastato vandentiekis – vamzdynas ir kita vandens vartotojų statiniuose esanti vandens tiekimo, laikymo, ruošimo ir skirstymo įranga, įvadu sujungta su lauko vandentiekiu;
12. paviršinės (lietaus) nuotekos – nesusigėręs į gruntą kritulių vanduo, patekęs į nuotakyną nuo žemės ar pastatų išorinio paviršiaus;
13. skaičiuotinis debitas – debitas, pagal kurį projektuojami vandentiekiai ir nuotekų šalintuvai;
14. vandentiekis – inžinerinių įrenginių kompleksas vandeniui išgauti, ruošti ir tiekti, aprūpinantis tam tikrą vartotojų grupę pageidaujamos kokybės vandeniu;
15. vandens vartotojas – juridinis arba fizinis asmuo, aprūpinamas vandeniu iš vandentiekio ir (arba) suleidžiantis nuotekas į nuotakyną;
16. vandentvarkos abonentas – juridinis arba fizinis asmuo, sudaręs vandens tiekimo ir (arba) nuotekų šalinimo sutartį su vandens tiekėju ir (arba) nuotekų šalintoju.
Pastato vandentiekis:
1. apsaugos įtaisas – įtaisas geriamojo vandens kokybei išsaugoti;
2. atvirasis bakas – vandens talpykla, susisiekianti su atmosfera;
3. atvirkštinis tekėjimas – vandens tekėjimas kryptimi, priešinga normalaus tekėjimo vandentiekiu krypčiai;
4. aukšto įvadas – vamzdis pastato aukšte, atsišakojantis nuo stovo; juo vanduo tiekiamas į jungiamuosius vamzdžius;
5. balnas – įtaisas įvadui prijungti prie skirstomosios lauko vandentiekio linijos;
6. bandomasis slėgis – hidrostatinis slėgis, sukeliamas tikrinant vandentiekio stiprumą ir sandarumą;
7. ėmimo čiaupas – įtaisas su oro tarpu vandeniui imti;
8. ėmimo taškas – vieta, kurioje galima paimti vandens (prijungtas čiaupas arba imtuvas);
9. gaisrinis vandentiekis – vamzdynas su gesinimo įtaisais (gaisriniais čiaupais, sprinkleriais, vandens užuolaidomis ir t. t.);
10. gamybinis vandentiekis – sistema, tiekianti vandenį technologinėms gamybos reikmėms;
11. geriamasis vandentiekis – sistema, tiekianti geriamąjį vandenį;
12. imtuvo čiaupas – uždarymo įtaisas, skirtas vandens imtuvo priežiūrai palengvinti bei vandens tiekimui priderinti prie imtuvo poreikių;
13. įvadas – pirma vamzdyno atkarpa, jungianti pagal vandens tekėjimo kryptį viešojo vandens tiekimo skirstomąjį tinklą su vartotojui priklausančio pastato ar teritorijos tinklu;
14. įvado čiaupas – vandens tiekėjo čiaupas, pirmasis (pasroviui) įvade arba įtaisytas balne;
15. jungiamasis vamzdis – vamzdis, jungiantis ėmimo čiaupą arba vandens imtuvą su aukšto įvadu;
16. išleidimo čiaupas – čiaupas vandeniui išleisti iš sistemos ar jos dalies;
17. laisvasis slėgis – mažiausias slėgis nepatogiausiame taške, būtinas ėmimo čiaupui arba vandens imtuvui veikti;
18. magistralinis vamzdynas – tiekiamojo vamzdyno dalis, tekinanti vandenį nuo tiekimo čiaupo iki stovų;
19. mažiausiasis normalus slėgis įvade – mažiausias slėgis įvado prijungimo prie lauko vandentiekio taške, galintis būti didžiausios vandens reikmės metu pagal tiekėjo vertinimą;
20. nepatogiausias taškas – toliausiai nuo įvado ir aukščiausiai įrengtas vandens ėmimo taškas;
21. oro tarpas – vertikalus atstumas tarp vandens išlaido ir aukščiausio vandens lygio inde po juo;
22. reguliatorius – čiaupas, reguliuojantis debitą, slėgį, temperatūrą;
23. saugiklis – įtaisas, saugantis nuo pavojingų fizikinių sąlygų, galinčių susidaryti eksploatuojant vandentiekį, pvz., slėgio ar temperatūros perviršis;
24. skirstomasis vamzdynas – vamzdžiai, tekinantieji vandenį iš bako iki ėmimo taškų, veikiantieji bako slėgiu;
25. slėgis įvade – vidutinis slėgis įvado prijungimo prie lauko vandentiekio taške, kai įvado debitas lygus nuliui;
26. specialusis vandentiekis – sistema, tiekianti savitų savybių negeriamą vandenį (pvz., mineralinį);
27. stovas – per pastato aukštus einanti vandentiekio dalis, iš kurios šakojasi aukštų įvadai;
28. tiekiamasis vamzdynas – vamzdžiai, tekinantieji vandenį nuo tiekimo čiaupo iki ėmimo čiaupų ir taškų;
29. tiekimo čiaupas – pirmasis pastato vandentiekio čiaupas, valdantis vandens tiekimą pasroviui (gali būti vandens apskaitos mazge);
30. uždarasis bakas – vandens talpykla, neturinti ryšio su atmosfera;
31. vandens apskaitos mazgas – pastato vandentiekio dalis, kurioje sumontuota armatūra ir matavimo prietaisai, skirti vartojamo vandens kiekiui matuoti ir tikrinti;
32. vandens imtuvas – įtaisas, kuriame vanduo yra vartojamas arba keičiamas, pvz., šildytuvas, kavavirė, plovimo bakelis, reagentų saikiklis ir pan.;
33. vardinis slėgis – didžiausias hidrostatinis slėgis, kuriuo vandentiekio elementas skirtas veikti esant tam tikrai temperatūrai.
Lauko vandentiekis:
1. antkalninė vandens talpykla – žemės paviršiuje pastatyta vandens talpykla, tačiau esanti taip aukštai, kad savitaka tiektų vandenį rūpinamajai teritorijai;
2. komunalinis vandentiekis (viešasis vandentiekis) – vandentiekis, tiekiantis aprūpinamoje teritorijoje esantiems vartotojams geriamąjį vandenį;
3. magistralė – vandentiekio tinklo dalis esminiam vandens paskirstymui po rūpinamąją teritoriją, paprastai be vartotojų įvadų jungčių;
4. paviršinis vanduo – žemės paviršiumi tekantis arba žemės paviršiuje stovintis vanduo;
5. požeminis vanduo – žemiau žemės paviršiaus esantis natūraliai susikaupęs ar infiltruotas vanduo, kurį galima paimti;
6. aprūpinamoji (vandens tiekimo objekto) teritorija – teritorija, kurioje išsidėstę vandentiekio vandens vartotojai;
7. siurblinė – įrenginys, palaikantis reikiamą slėgį ir debitą vandentiekio tinkle;
8. skirstomoji linija – vandentiekio tinklo dalis, jungianti magistralę su vartotojo įvadais;
9. vandenbokštis – vandens talpykla, ant dirbtinės konstrukcijos iškelta taip aukštai, kad savitaka tiektų vandenį rūpinamajai teritorijai;
10. vandens šaltinis – vandens telkinys, kurio vanduo atitinka vartotojų reikalavimus arba yra žaliava pageidaujamos kokybės vandeniui ruošti;
11. vandens talpykla – rezervuaras vandeniui laikyti;
12. vandentakis – vamzdynas, jungiantis vandens ėmyklą, ruošyklą, talpyklą ir vandentiekio tinklą;
13. vandentieka – vartotojų aprūpinimas vandeniu;
14. vandentiekio šulinys – požeminė kamera su dangčiu uždengiama landa įlipti, įrengiama vandentiekio tinklo armatūros įmontavimo vietose;
15. vandentiekio tinklas – vamzdynas ir pagalbiniai statiniai išgautam ir (arba) paruoštam vandeniui paskirstyti po rūpinamąją teritoriją ir patiekti į vartotojų įvadus;
16. vandentiekio vanduo – vandentiekiu patiektas vartojimui vanduo.
Pastato nuotekų šalintuvas:
1. buitinis sanitarinis prietaisas – buitiniams poreikiams naudojamas sanitarinis prietaisas, pvz.: vonia, dušas, praustuvė, bidė, išpuodis, pisuaras, kriauklė, indų plovyklė, skalbyklė;
2. hidraulinė užtvara – įtaisas, neleidžiantis nuotakyno dujoms prasiskverbti į patalpas;
3. hidraulinis pralaidumas – leistinas didžiausias debitas nuotake, stove ar išvade;
4. įlaja – sanitarinis prietaisas ar kitoks įtaisas, į kurį suteka nuotekos;
5. ištvinimas – nuotekų išsiliejimas iš nuotakyno į patalpas;
6. patvinimo lygis – aukščiausias lygis, iki kurio gali pakilti nuotekos nuotakyne;
7. išvadas – gulsčias vamzdis, kybantis pastate ar įkastas grunte, kuriuo nuotekos iš stovų arba pirmojo aukšto įlajų teka į kiemo nuotakyną;
8. kiemo nuotakynas – vamzdynas su pagalbiniais statiniais vartotam vandeniui ir (arba) paviršinėms nuotekoms tekinti į kaupimo rezervuarą, nuotakyną ar kitokią priimtuvę;
9. nuotakas (pastato) – vamzdis, jungiantis įlają su stovu;
10. nuotekų keltuvas – įtaisas nuotekoms perkelti iš žemesnio lygio į aukštesnį (pvz., siurblys);
11. nuotekų kėlykla – įrenginys nuotekoms surinkti ir automatiškai kelti aukščiau patvinimo lygio;
12. orlaidis – vožtuvas slėgio svyravimams stove mažinti, įleidžiantis orą į nuotakyną, bet neišleidžiantis iš jo;
13. paplavos – buitinės nuotekos, kuriose nėra fekalijų ir (arba) šlapimo (nuotekos iš vonių, dušų, praustuvų, plautuvių ir kt.);
14. pastato nuotakynas – nuotekų tekinimo vamzdynas, su vėdinimo vamzdžiais ar be jų, prijungtas prie kiemo nuotakyno;
15. pravala – nuotako arba išvado atšaka nuotakynui valyti;
16. pripildymas – vandens gylio ir nuotako vidinio skersmens santykis;
17. sanitarinis prietaisas – pastovus, aprūpintas vandeniu įtaisas, naudojamas švarinti ar plauti;
18. savitakis nuotekų šalinimas – nuotekų šalinimas veikiant sunkiui;
19. slėginis nuotekų šalinimas – nuotekų šalinimas siurbliais;
20. specialusis sanitarinis prietaisas – verslinėse virtuvėse, skalbyklose, laboratorijose, ligoninėse, viešbučiuose, plaukymo baseinuose ir pan. vietose įrengtas sanitarinis prietaisas;
21. srutinės nuotekos – buitinės nuotekos, kuriose yra fekalijų ir (arba) šlapimo (nuotekos iš pisuarų ir išpuodžių);
22. stovas – per pastato aukštus einanti nuotakyno dalis (paprastai vertikali), prie kurios jungiasi nuotakai;
23. stovo atotrauka – junglys, kuriuo stovas patraukiamas į šoną nuo padėties, kurioje buvo aukščiau jo;
24. vakuuminis nuotekų šalinimas – nuotekų tekinimas veikiant išretinimui;
25. vėdinamoji dalis – į lauką išvestas stovo galas virš aukščiausio nuotako prijungimo vietos;
26. vėdinimo stovas – vertikalus vėdinimo vamzdis, sujungtas su nuotekų stovu, slėgio svyravimams stove mažinti;
27. vėdinimo vamzdis – vamzdis slėgio svyravimams nuotakyne mažinti.
Lauko nuotakynas:
1. apžiūros šulinėlis – išvado arba nuotako atvamzdis su nuimamu dangčiu, pro kurį išvadą arba nuotaką galima pasiekti iš paviršiaus, tačiau prie jų negali patekti žmogus;
2. atnaujinimas – visokeriopos priemonės esamų nuotakynų veiksmingumui atstatyti bei gerinti;
3. atskiroji sistema – nuotakynas, kurį paprastai sudaro dvi nuotakų sistemos atskirai vartotam vandeniui ir paviršinėms nuotekoms bėgdinti;
4. įgaliotoji įstaiga – organizacija, turinti atitinkamą priežiūros teisę;
5. įsisunkimas – gruntinio vandens įsiskverbimas į nuotakyną;
6. išleistuvas – nuotako galas, iš kurio nuotekos suleidžiamos į valyklą arba nuotekų priimtuvą;
7. išsisunkimas – nuotekų patekimas iš nuotakyno į aplinkinį gruntą;
8. ištvinimas – būklė, kai vartotas vanduo ir (arba) paviršinės nuotekos išsiveržia iš nuotakyno arba negali į jį įtekėti ir lieka paviršiuje ar išsilieja pastatuose;
9. ištvinimo retmuo – trumpiausias laikas, po kurio reikia tikėtis lietaus nuotakyną vėl ištvinsiant;
10. junglys – nuotakyno detalė, vartojama nuotakams sujungti arba nuotakų krypčiai pakeisti;
11. kolektorius – požeminis pratakas, į kurį suteka nuotekos iš keleto nuotakų;
12. kritimo šulinys – šulinys, prijungiantis aukščiau esantį išvadą arba nuotaką;
13. lietaus nuotakynas – nuotakų ir pagalbinių statinių sistema paviršinėms nuotekoms tekinti į šalinimo vietas;
14. mišrioji sistema – nuotakynas, kurį sudaro viena nuotakų sistema vartotam vandeniui kartu su paviršinėmis nuotekomis bėgdinti;
15. nuleistuvas – mišriojo arba pusatskirio nuotakyno ar nuotekų valyklos statinys, kuriuo šalinamas debito perteklius;
16. nuotakas (lauko) – paprastai požeminis vamzdis ar kitoks įtaisas vartotam vandeniui ir (arba) paviršinėms nuotekoms tekinti iš keleto šaltinių;
17. nuotakyno šulinys – rentinys su nuimamu dangčiu, įrengtas ant išvado arba nuotako, kad galėtų įlipti žmogus;
18. nuotėkio baseinas – plotas, iš kurio nuotekos suteka į išvadą, nuotaką arba vandentėkmę;
19. nuotekų priimtuvas – bet koks vandens telkinys, kaip antai: jūra, upė, vandentėkmė ar ežeras, taip pat vandeningasis sluoksnis, į kurį išliejami nuotakyno tekalai;
20. nuotekų šaltinis – pastatas, statinys arba teritorija, kuriuose atsiranda nuotekų;
21. perkrova – būsena, kai vartotas vanduo ir (arba) paviršinės nuotekos bėga savitakiu nuotakynu veikiamos slėgio, tačiau neišsilieja paviršiuje ir nesukelia ištvinimo;
22. pusatskirė sistema – nuotakynas, kurį paprastai sudaro dvi nuotakų sistemos; viena bėgdinamas vartotas vanduo ir tam tikra dalis paviršinių nuotekų, antra – likusioji paviršinių nuotekų dalis;
23. pūvančiosios nuotekos – anaerobiškos sulfidinės nuotekos;
24. slėgvamzdis – vamzdis, kuriuo siurbliu bėgdinamos nuotekos;
25. supylimo rezervuaras – uždaras arba atviras rezervuaras nuotekoms laikinai supilti;
26. susigėrimo įrenginys – šulinys arba kiaurinis vamzdynas vandeniui laidžiame grunte, sugeriančiame į juos pritekančias nuotekas;
27. valumas – išvado arba nuotako tėkmės geba nusinešti kietąsias daleles, kurios šiaip nusėstų vamzdyje.
 IV SKYRIUS. PASTATO VANDENTIEKIO ESMINIAI REIKALAVIMAI
 I SKIRSNIS. BENDRIEJI REIKALAVIMAI
Pastato vandentiekis turi būti suprojektuotas ir sumontuotas iš tokių statybos produktų [7.1.1], kurių savybės per ekonomiškai pagrįstą pastato naudojimo trukmę [7.1.1] užtikrintų esminius vandentiekio, kaip pastato dalies (inžinerinės sistemos) reikalavimus [7.1.1] bei nuo vandentiekio priklausančius viso pastato (jo dalies) esminius reikalavimus.
Esminiai vandentiekio reikalavimai ir jų ryšis su viso pastato esminiais reikalavimais nustatyti Reglamento šio skyriaus II–VII skirsniuose.
 II SKIRSNIS. MECHANINIS ATSPARUMAS IR PASTOVUMAS [7.3.2]
Pastato vandentiekio mechaninio atsparumo ir pastovumo esmė yra ta, kad vandentiekį veikiančios apkrovos nesukeltų šių pasekmių:
1. vandentiekio suirimo (griūties);
2. didesnių už leistinas vandentiekio deformacijų;
3. žalos pastatui (ar jo dalims), kitoms pastato inžinerinėms sistemoms, pastato laikančioms konstrukcijoms;
4. žalos, kurios pasekmės yra neadekvačios vandentiekio suirimui (statinio dalies ar viso statinio deformacijos ar griūtis).
Vandentiekio, kaip konstrukcijos, mechaninis patvarumas ir pastovumas sąlygojamas jo konstrukcijos ribinės būklės ir eksploatacinės (naudojimo) ribinės būklės.
Pastato vandentiekio mechaninis atsparumas ir pastovumas statinio projekte užtikrinamas, taikant įvairius projektavimo metodus, atsižvelgiant į visus su šiuo esminiu reikalavimu susijusius parametrus, tarp jų – konstrukcines savybes, Reglamento ir kitų normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytus reikalavimus, konstrukcijos pastovumą statybos ir naudojimo metu, saugų naudojimą.
Projektuojant pastato vandentiekį turi būti įvertinta:
1. nuolatiniai poveikiai: gravitacijos (vandentiekio vamzdžio ir jame esamo vandens svorio), grunto, pastato konstrukcijų bei elementų apkrovos į vandentiekį, vandens slėgis vamzdžio viduje, atmosferos slėgis (susidarius vakuumui), hidrostatinis gruntinio vandens slėgis į įvado išorę ir galimos deformacijos statybos metu. Skaičiuotiniam didžiausiam darbo slėgiui (DDS) nustatomos trys klasės: DDS 1.0 (leistinas slėgis 1MPa), DDS 0,6 (leistinas slėgis 0,6MPa) ir DDS 0,25 (leistinas slėgis 0,25MPa);
2. laikinieji poveikiai (statybos metu atsiradusios papildomos apkrovos bei užbaigto montuoti vandentiekio bandymo apkrovos).
Atliekant vandentiekio statinius skaičiavimus poveikių, nurodytų Reglamento 20.1 ir 20.2 punktuose, reikšmės turi būti sumuojamos arba sudaromi tokie jų deriniai, kurie kelia didžiausią pavojų vandentiekio mechaniniam atsparumui ir pastovumui.
 Skaičiuojamuoju vandens slėgiu turi būti priimamas slėgis, kuris lygus galimam didžiausiam slėgiui pagal vandentiekio darbo sąlygas vamzdyje (įvairiose jo ilgio atkarpose) labiausiai nepalankaus darbo režimo atveju, neįskaičiuojant slėgio padidėjimo dėl hidraulinio smūgio, arba įskaičiuojant slėgio padidėjimą dėl šio smūgio, tačiau įvertinant nuo šio smūgio apsaugojančio įtaiso poveikį, jei šis padidėjęs slėgis turės didžiausią poveikį į vandentiekį.
Vandentiekio, kaip statinio dalies (inžinerinės sistemos), esminių reikalavimų praktinė išraiška, nurodoma statinio projekto A kategorijos techninėse specifikacijose, vadovaujantis šiomis nuostatomis:
1. naudojimo reikalavimai turi būti tokie, kad nesusidarytų vandentiekio ribinė būklė. Be norminių naudojimo reikalavimų, nustatytų Reglamente, turi būti atsižvelgta į papildomus naudojimo reikalavimus, nurodytus statytojo (užsakovo) projektavimo užduotyje;
2. turi būti įvertintos ne tik apkrovos, nurodytos Reglamento 20 punkte, bet ir apkrovos, kurios gali atsirasti naudojimo metu;
3. vandentiekio, kaip statinio dalies (konstrukcijos), nuovargis gali būti apskaičiuojamas, atsižvelgiant į skirtingą jo dalių ilgaamžiškumą ar apkrovos pasikartojimo dažnumą;
4. nustatant poveikių ir statybos produktų savybių reikšmes, gali būti taikomi nustatyti [7.3.9, 7.3.10] daliniai saugos koeficientai.
Vandentiekio mechaninis atsparumas gali būti nustatomas ir paprastesniais būdais:
1. atliekant patikslinamuosius supaprastintus skaičiavimus, įvertinus kritinę ir (arba) naudojimo ribinę būklę;
2. atliekant patikslinamuosius supaprastintus skaičiavimus, įvertinus tik eksploatacinę (naudojimo) ribinę būklę, kai tiksliai įvertinti kritinę būklę, nereikalaujama;
3. neatliekant patikslinamųjų skaičiavimų, vadovaujantis statybos taisyklėmis ar kitais normatyviniais laisvanoriško taikymo dokumentais, [7.3.1]nustatančiais vandentiekio projektavimo būdus ir metodus;
4. neatliekant nesudėtingo (kaip inžinerinės sistemos) vandentiekio savybių patikslinamųjų skaičiavimų, vadovaujantis bendrąja patirtimi (metodikomis, technine literatūra, mokslo darbais, lentelėmis ir pan.)
Vandentiekio statybos produktų (vamzdžių, armatūros ir kt.) reikalavimai nustatomi statinio projekto techninėse specifikacijose statybos produktų B kategorijos techninių specifikacijų (standartų ir techninių liudijimų) pagrindu.
Statybos produktų rodikliai yra sąlygojami jų naudojimo savybių, reikalingų konkrečiam pastatui ir nurodytų statinio projekte. Jame taip pat turi būti pateikti skaičiavimo, matavimo ir bandymo metodai kartu su atitikties kriterijais.
Vandentiekio statybos produktams – vamzdžiams, armatūrai ir kt., pagamintiems iš plieno, ketaus, plastmasės ir kt. medžiagų B kategorijos techninėse specifikacijose turi būti pateikti:
1. matmenų nuokrypiai;
2. patvarumas vidaus slėgio atžvilgiu;
3. patvarumas išorinio slėgio atžvilgiu;
4. patvarumas išilginio lenkimo atžvilgiu;
5. patvarumas sutrumpėjimo atžvilgiu;
6. ilgaamžiškumas, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas savybes, ir grunte (įvadui) esančių ar iš jo pernešamų medžiagų veikimą.
Statinio projekto sprendiniai bei reikalavimai, nurodyti projekto techninėse specifikacijose, turi atitikti šiuos reikalavimus:
1. vandentiekio statybos produktai turi būti parinkti iš tokių medžiagų ir suprojektuoti taip, kad būtų pakankamai atsparūs galimiems išoriniams ir vidiniams mechaniniams, cheminiams bei mikrobiologiniams procesams;
2. turi būti sumažinta gretimų su vandentiekiu konstrukcijų elementų pažeidimo arba kitokio apgadinimo dėl vandentiekį veikiančio šalčio, garų kondensavimosi arba dėl vandens nutekėjimo rizikos;
3. jei statybos produktai netenkina 27.1 ir 27.2 punktuose nurodytų reikalavimų, turi būti numatytos papildomos techninės priemonės šiems reikalavimams pasiekti: vandentiekio padengimas atitinkamomis apsauginėmis dangomis (dažymas ar kitas padengimo būdas) ar izoliacijomis, neleidžiančiomis atsirasti korodavimui, biologinės plėvelės susidarymui, drėgmės kondensavimuisi;
4. vandentiekio įvadai turi būti apsaugoti nuo statybinių konstrukcijų apkrovų neigiamų poveikių į vandentiekį:
4.1. paliekant pamato ar rūsio atitvaros angoje, per kurią klojamas įvadas, tarpus tarp įvado išorinio paviršiaus ir statybinės konstrukcijos, užtaisant tuos tarpus po įvado sumontavimo, elastine medžiaga (sausame grunte) ar įrengiant angoje riebokšlį (šlapiame grunte);
4.2. įmaunant įvado vamzdį į kitą vamzdį (dėklą), per visą įvado horizontalios dalies ilgį jei įvadą numatoma kloti žemiau pamato;
4.3. įrengiant įvadų horizontalių ir vertikalių posūkių vietose atramas (kai atsiradusių įražų negali priimti vamzdžių jungtys);
4.4. vamzdžių, paslėptų atitvarose ar kitose statybinėse konstrukcijose, jungtys (movos, užlituotos ar suvirintos siūlės) turi būti tokio pat atsparumo kaip ir patys vamzdžiai. Draudžiama paslėptus vamzdžius sujungti srieginėmis jungtimis;
4.5. cinkuotus plieninius vamzdžius draudžiama jungti suvirinimo aparatais, pažeidžiančiais jungties apsauginę cinko dangą;
4.6. vandentiekio statybos produktai turi išlaikyti numatomą darbo slėgį vandentiekyje, taip pat slėgį jo išbandymo metu ir galimą slėgio padidėjimą (svyravimą);
4.7. turi būti numatytos techninės priemonės vamzdžių ir kitos įrangos vibracijai išvengti ar ją sumažinti, montuojant siurblius ant vibroizoliacinių pamatų ir įdedant vibroizoliacinius intarpus siurblio jungčių su slėgine ir siurbiamąja linijomis vietose, tvirtinant vamzdžius ir įrangą tvirtikliais prie atitvarų;
4.8. turi būti numatyta įranga hidrauliniams smūgiams išvengti (sumažinti);
4.9. geriamojo vandentiekio vamzdyno temperatūrinėms deformacijoms perimti turi būti naudojami metaliniai lęšiniai kompensatoriai, atlaikantieji ne mažiau kaip 10 000 ašinio judesio ciklų. Gali būti naudojami ir iš vandens kokybę nebloginančios medžiagos padaryti elastomeriniai kompensatoriai, jeigu jų veiksmingumo trukmė ne mažesnė kaip 10 metų;
4.10. poslinkiams ir posūkiams, galintiems atsirasti normaliomis naudojimo sąlygomis, kompensuoti gali būti taikomos raukšlėtosios metalinės žarnos, atitinkančios 27.4.9 punkto reikalavimus. Žarna turi būti ne ilgesnė kaip 2,0 m. Prieš ją turi būti įmontuotas čiaupas.
Statinio projekto A kategorijos techninėse specifikacijose turi būti nurodoma užbaigto montuoti vandentiekio išbandymo būdas, bandymo metu naudojamas slėgis ir kiti bandymo parametrai (priklausomai nuo bandymo būdo). Bandymo slėgis turi būti 1,5 karto didesnis už didžiausią darbo slėgį (DDS).
 III SKIRSNIS. GAISRINĖ SAUGA [7.3.3]
Pastato vandentiekiui, kaip statinio daliai (inžinerinei sistemai) taikomas šis gaisrinės saugos reikalavimas:
1. gaisrinio vandentiekio arba bet kurios kitos paskirties vandentiekio, kuris be pagrindinės paskirties taip pat skirtas gaisrui gesinti, statybos produktai turi būti stabilūs gaisro metu ir gebantys atlikti savo funkcijas;
2. bet kurios paskirties vandentiekio, tiesiamo patalpose, kurių kategorija pagal sprogimo ir gaisro pavojų yra Asg, Bsg ar Cg [7.3.11], vamzdžiai ir armatūra turi būti nedegūs arba kitaip apsaugoti nuo užsidegimo;
3. tiesiant stovus montažinėse šachtose, būtina numatyti priemones, neleidžiančias gaisro liepsnai plisti jomis.
 IV SKIRSNIS. HIGIENA, SVEIKATA, APLINKOS APSAUGA [7.3.4]
Šis esminis reikalavimas išreiškiamas žemiau išvardytais parametrais ir jų reikšmėmis:
1. vandens tinkamumas gerti [7.2.1] – nustatomas Lietuvos higienos norma HN 24:1998 [7.4.2].
2. Geriamojo vandens momentinis greitis – ne mažesnis kaip:
2.1. virtuvės kriauklės čiaupe 0,35 m/s;
2.2. praustuvo čiaupe 0,15 m/s;
2.3. vonios čiaupe 0,75 m/s.
3. Tiekiamo vandens kiekis per parą [7.2.1]:
3.1. jei į gyvenamąjį pastatą tiekiamas tik geriamasis vanduo – 200 litrų 1 žmogui;
3.2. jei į gyvenamąjį pastatą tiekiamas geriamasis ir negeriamasis vanduo, geriamojo vandens kiekis gali būti sumažintas iki 100 litrų 1 žmogui.
4. Negeriamojo vandens švarumas [7.2.1] – vandenyje neturi būti ligas sukeliančių mikroorganizmų.
Nepertraukiamam vandens tiekimui užtikrinti įrengiami atvirieji vandens bakai pagal Reglamento XVI skirsnio reikalavimus.
Vandentiekio statybos produktai, kurie liečiasi su vandeniu, turi būti pagaminti iš tokių medžiagų, kad į vandenį negalėtų išsiskirti sveikatai kenksmingos medžiagos ir kad nebūtų sudarytos sąlygos mikroorganizmams augti vandentiekyje bei nesuteiktų vandeniui jokio kvapo ir skonio (žr. Reglamento 30 punktą).
Statinio projekte, turi būti pateikti tokie vandentiekio (bet kurios paskirties) projektiniai sprendiniai ir jo, kaip statinio dalies, A kategorijos techninėse specifikacijose nustatyti žemiau išvardinti paskirties ir naudojimo savybių reikalavimai, kurie neleistų:
1. sąveikos su nuotekomis (užterštu vandeniu ar dvokiančiu oru) – įrengiant įtaisus, sulaikančius grįžtamuosius srautus (įrengiant hidraulines užtvaras ar kitas priemones);
2. sąveikos su išoriniais skystais ir kitokiais teršalais – naudojant statybos produktus, kurie turi atitinkamas hidroizoliacines savybes bei vengiant kloti vandentiekį patalpose ar statybinėse konstrukcijose (kanaluose, nišose, šachtose ir pan.), kuriose galima tokia tarša;
3. taršos mineraliniais ar organiniais teršalais, išsiskiriančiais vamzdynų ir kitos įrangos viduje ar išorėje iš komponentų, sąveikaujančių su vandeniu – naudojant:
3.1. statybos produktus, pagamintus iš tokių medžiagų, kurių savybės nesudaro sąlygų teršalų migracijai iš vamzdžių ir kitos įrangos į jų vidų ir atvirkščiai bei sandarias vamzdžių ir kitos įrangos jungtis;
3.2. statybos produktus, pagamintus iš ilgaamžių medžiagų (išvengiant senėjimo) ir kurios taip pat turi antikorodavimo bei antierozavimo savybes;
3.3. mikrobiologinio užterštumo – naudojant chemines medžiagas vandenruošos technologijoje (mažinant organinių medžiagų kiekį vandenyje); naudojant statybos produktus, pagamintus iš medžiagų, kurios yra atsparios, sąveikaujančių su vandeniu mikroorganizmų dauginimuisi šių medžiagų paviršiuje;
4. taršos dėl atvirkštinio tekėjimo, įmontuojant šaltojo vandens tiekimo linijoje į tūrinius vandens šildytuvus hidraulinio saugumo ir plėtros grupės [7.6.1], valdančias ir ribojančias slėgį šildytuvuose, leidžiančias šildomam vandeniui išsiplėsti, neleidžiančias šildytam vandeniui grįžti į šaltąjį vandentiekį ir apsaugančios šildytuvų vandenį, kai vanduo išleidžiamas.
Statinio projekto geriamajam vandentiekiui be projektinių sprendinių ir reikalavimų, nurodytų 33 punkte, turi būti, numatytos priemonės išvengti geriamos kokybės vandens sąveikos su tos kokybės neatitinkančiu negeriamuoju vandeniu – nejungiant geriamojo vandentiekio su kitos paskirties vandentiekiais (arba jungiant juos pertraukiant srovę tam skirtais įtaisais), kuriais tiekiamos vanduo neatitinka geriamojo vandens reikalavimų. Kiekvienas negeriamojo vandens čiaupas turi būti atitinkamai paženklintas.
Kad būtų įvykdyti A kategorijos techninių specifikacijų reikalavimai, projektiniuose sprendiniuose turi būti naudojami žemiau išvardinti statybos produktai, kurių B kategorijos techninėse specifikacijose nustatyti šie rodikliai:
1. grįžtamojo srauto įtaisams – efektyvumas, slėgio kritimas, mechaninis stiprumas;
2. vamzdžiams, armatūrai, jungliams – atsparumas korozijai, dilimui, pralaidumas;
3. visoms su vandeniu sąveikaujančioms medžiagoms – atsparumas teršalų migracijai ir mikroorganizmų dauginimuisi (priklausomai nuo statybos produktų geometrinės formos);
4. visoms su vandeniu sąveikaujančioms medžiagoms – atsparumas korozijai, dilimui;
5. rezervuarams, cisternoms, vamzdžiams, armatūrai ir jungliams – geometrinė forma, sandarumas.
 V SKIRSNIS. SAUGUS NAUDOJIMAS [7.3.5]
Pastato vandentiekio saugus naudojimas išreiškiamas šiomis nuostatomis:
1. pastate talpinami baseinai, rezervuarai, skirti maudytis, plaukioti, vandens atsargai laikyti turi būti suprojektuoti taip, kad vaikai būtų pakankamai apsaugoti nuo nelaimingų atsitikimų rizikos:
1.1. baseinų išleistuvų angos turi būti suprojektuotos taip, kad būtų sumažinta žmonių sužalojimo rizika (įrengiant ant angos grotas ar pan.);
1.2. apie baseiną, rezervuarą turi būti įrengtas ne mažiau, kaip 0,9 m aukščio aptvaras, pritvirtintas prie grindų taip, kad vaikai negalėtų po juo šliaužti ir ant jo nebūtų galima užlipti. Jei aptvare yra varteliai, jie turi būti su apsauginiu įtaisu, neleidžiančių vartelių lengvai atidaryti;
2. draudžiama talpinti pneumatinius vandens bakus patalpose, jei arti jų (patalpose greta jų, virš jų, žemiau jų) vienu metu gali būti daugiau kaip 50 žmonių;
2.1. pneumatiniai vandens bakai turi būti projektuojami, vadovaujantis saugos reikalavimais, nustatytais indams su slėgiu [7.5.1], [7.5.2];
3. vandens slėgis pastato vandentiekyje neturi būti aukštesnis už pavojingą žmogui slėgio dydį:
3.1. prie žemiausiai patalpinto ėmimo taško (išskyrus gaisrinius čiaupus) – 0,6 MPa;
3.2. prie žemiausiai patalpinto gaisrinio čiaupo – 1,0 MPa.
 VI SKIRSNIS. APSAUGA NUO TRIUKŠMO [7.3.6]
Apsaugos nuo pastato vandentiekio sukeliamo triukšmo projekto sprendiniai priimami vadovaujantis STR 2.01.05:2003 [7.3.8] ir HN [7.4.2].
Tiesiant stovus montažinėse šachtose, būtina numatyti priemones, neleidžiančias garsui plisti jomis.
 VII SKIRSNIS. ENERGIJOS TAUPYMAS IR ŠILUMOS IŠSAUGOJIMAS [7.3.7]
Reikalavimas Energijos taupymas ir išsaugojimas vandentiekiui išreiškiamas šiomis nuostatomis:
1. jei vandentiekis montuojamas patalpose, kuriose oro temperatūra žemesnė nei +2 oC, taip pat patalpose, kuriose oro temperatūra trumpam gali nukristi iki 0 oC ir žemiau, o taip pat patalpose, į kurias gali įsiskverbti išorės oras (įėjimai, vartai), statybos produktai turi būti su šilumos izoliacija; šilumos izoliacijos statybos produktai turi neteršti aplinkos kenksmingomis sveikatai dulkėmis, cheminėmis medžiagomis bei neskleisti nemalonių kvapų;
2. jei vandentiekis numatomas naudoti tik šiltuoju metu laiku ir montuojamas neapšildomose patalpose, jis privalo turėti įtaisus, leidžiančius vandentiekį atjungti nuo jį maitinančių linijų, šaltuoju metų periodu. Šie įtaisai turi būti įrengti apšildomose patalpose ar vandentiekio šulinyje, kurio gylys turi būti nemažesnis, kaip 2,2 m (iki vamzdžio) viršaus išorinės sienelės. Grunte tiesiamos vamzdyno dalys turi būti paklotos žemiau įšalo gylio arba patikimai apšiltintos. Iš neužšąlančio gylio kylantieji vamzdžiai turi būti apšiltinti bent iki įšalo gylio.
 Kai kiti apsaugos nuo užšalimo būdai netinka (pvz., vamzdynas nešildomoje pastogėje ir pastatas gali būti visą žiemą nešildomas, o vamzdyną ištuštinti neparanku), vandentiekis gali būti šildomas, kontroliuojant šildymą termostatu;
3. kai įvadas į pastatą įeina žemiau apskaitos mazgo grindų, statmenoji įvado dalis turi būti atitraukta nuo pamato į vidaus pusę ne mažiau kaip 0,2 m ir apšiltinta nuo įšalo gylio bent iki grindų lygio;
4. kad vandentiekis neužšaltų, reikia vengti jį tiesti: lauke virš grunto; nešildomoje pastogėje; nešildomame rūsyje arba pogrindyje; bet kokioje nešildomoje pastato dalyje, nešildomoje laiptinėje, ūkiniame pastate ar garaže; prie langų, vėdinimo angų, laukujų durų ir kitų vietų, kuriose tikėtina šalčio grėsmė; išorės sienų kanaluose kitapus šiltalo. Kai negalima išvengti vamzdyno tiesimo lauke virš grunto, vamzdžiai turi būti apšiltinti ir apdengti hidroizoliacija.
 V SKYRIUS. PASTATO VANDENTIEKIS. SAUGOS IR PASKIRTIES REIKALAVIMAI
 VIII SKIRSNIS. PASTATO VANDENTIEKIŲ KLASIFIKAVIMAS. BENDRIEJI REIKALAVIMAI
Pastato vandentiekis turi būti suprojektuotas taip, kad vanduo būtų tiekiamas į visus ėmimo taškus, atsižvelgiant į slėgį, debitą, vartojamo vandens savybes ir pastato naudojimo paskirtį. Kai ėmimo taškuose vartojamo vandens parametrams keliami skirtingi reikalavimai, į juos vanduo gali būti tiekiamas savarankiškais vamzdynais arba vandentiekiais, aprūpinamais reikiamų savybių vandeniu iš atitinkamų lauko vandentiekių arba tinkamai paruošiančiais vandenį.
Vandentiekiai parenkami atsižvelgiant į techninį tikslingumą, gaisrinės saugos ir visuomenės sveikatos priežiūros teisės aktuose nustatytus reikalavimus, gamybos technologijos poreikius, esamus lauko vandentiekius bei jų techninius parametrus.
Pagal vandens paskirtį pastatų vandentiekiai skirstomi į geriamuosius, gamybinius, gaisrinius ir specialiuosius. Jie gali būti savarankiški arba, kai įmanoma pagal tiekiamo vandens savybes, jungtiniai (tiekiantieji vandenį kelioms reikmėms).
Gyvenamuosiuose ir viešojo naudojimo pastatuose [7.1.1] gali būti įrengti: jungtinis geriamasis – gaisrinis (tiekiantis geriamąjį vandenį abiem reikmėms), atskiri geriamasis ir gaisrinis vandentiekiai arba tik vienas iš jų. Specializuotose gydymo įstaigose, maudymosi baseinuose dar įrengiami specialieji vandentiekiai mineraliniam arba jūros vandeniui tiekti, gydomajam purvui ruošti ir tiekti.
Gamybiniuose pastatuose gali būti įrengti: jungtinis geriamasis – gamybinis – gaisrinis arba jungtinis geriamasis – gamybinis, jungtinis geriamasis – gaisrinis arba gamybinis – gaisrinis ir atskiri įvairios paskirties (taip pat ir specialieji) vandentiekiai.
Pagal slėgio palaikymo būdą gali būti įrengiami dviejų tipų pastatų vandentiekiai: uždarieji (A tipo) – veikiantieji lauko vandentiekio ar papildomojo kėlimo siurblio slėgiu ir atvirieji (B tipo) – kuriuose slėgį palaiko atvirasis vandens bakas. Gali būti ir sudėtinis, A ir B tipų, vandentiekis.
Daugiaaukščių pastatų vandentiekiai suskirstomi į slėgio zonas, kurių kiekvienoje slėgis palaikomas savarankiška A arba B tipo įranga.
Vandentiekis turi būti suprojektuotas taip, kad įranga būtų prieinama ir galima būtų atlikti eksploatacinius veiksmus. Vandentiekis turi būti suprojektuotas taip, kad būtų išvengta vandens eikvojimo ir neracionalaus vartojimo, pernelyg didelio vandens greičio, oro kaupimosi pripildant ar oro kamščių eksploatuojant, gedimo (pvz., kalkėjimo, korodavimo, irimo).
Vamzdžiai, armatūra, įrengimai ir medžiagos, naudojamos pastato geriamajam vandentiekiui įrengti, turi atitikti Reglamento, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų [7.3.1], priimtų naudojimui Lietuvos Respublikoje, reikalavimus.
Vandentiekis turi būti taip suprojektuotas ir padarytas, kad vanduo jame neužsistovėtų. Reikia numatyti galimybę ištuštinti ir išplauti retai naudojamus ar trumpam įjungiamus vamzdžius. Ilgą laiką nenaudojami vamzdynai turi būti atjungti nuo geriamojo vandens vandentiekio.
Geriamojo vandentiekio schema parenkama priklausomai nuo garantuoto slėgio lauko vandentiekyje ir reikalingo slėgio pastate, nuo pastato aukščio ir jo paskirties. Schemų tipai ir taikymo sritys nurodytos 1 priede.
Geriamieji vandentiekiai turi būti apsaugoti nuo taršos dėl atvirkštinio tekėjimo iš vandens imtuvų taip, kaip nustatyta standarto [7.6.1]. Apsaugos įtaisai turi būti montuojami tokiose vietose, kad būtų galima prie jų prieiti apžiūrėti ir patikrinti jų veiksmingumą.
Vandentiekio vamzdynas turi būti saugomas nuo įšilimo ir tiesiamas pakankamai toli nuo šilumos šaltinių arba šiltinamas.
Projektuojant vandentiekį, maitinamą geriamojo ir kitokios kokybės vandens mišiniu, geriamasis vandentiekis turi būti apsaugotas nuo taršos oro tarpu. Negeriamo ar įtartinos kokybės vandens vamzdynas turi būti atskirtas nuo geriamojo taip, kaip nustatyta standarto [7.6.1], ir visa įranga pažymėta (pvz., skirtinga spalva).
Prie geriamojo vandentiekio prijungiami grindų plovimo ir žaliųjų plotų apie pastatą laistymo bei šaligatvių plovimo čiaupai.
Pramonės įmonėse, kuriose technologijai reikia daug skirtingos kokybės vandens ar vandenį reikia tiekti įvairiais slėgiais, įrengiami keli gamybiniai vandentiekiai.
Kai vartojamo vandens kiekiai dideli, aukšta vandens kaina ir leidžia technologija, rekomenduojama įrengti apytakinę arba pakartotinio naudojimo gamybinį vandentiekį.
Gaisrinį pastatų vandentiekį – kaip atskirą, taip ir jungtinį su kitais vandentiekiais -reikia įrengti pagal specialius reikalavimus [7.3.12] ir [7.3.13].
Kai įrengiamas jungtinis geriamasis – gaisrinis arba jungtinis geriamasis – gamybinis – gaisrinis vandentiekis, gaisrinis vandentiekis turi būti atskirtas nuo geriamojo vandentiekio taip, kaip reikalauja standartas [7.6.1].
Parenkant vamzdžius specialiesiems vandentiekiams įrengti būtina atsižvelgti į tiekiamo vandens cheminę sudėtį ir naudoti tik atsparius konkrečiam cheminiam poveikiui.
Specialioji įranga, įlajos bei vandens ėmimo armatūra turi būti parinkti tokie, kad būtų užtikrintos technologinės funkcijos ir sanitariniai (sterilumo) reikalavimai pagal pastato paskirtį.
 IX SKIRSNIS. PASTATO VANDENTIEKIO DALIŲ KLASIFIKAVIMAS. BENDRIEJI REIKALAVIMAI PASTATO VANDENTIEKIO DALIMS
Pastato vandentiekis yra inžinerinė sistema, paprastai susidedanti iš įvado, vandens apskaitos mazgo ir tiekiamojo vamzdyno su ėmimo, uždarymo ir reguliavimo čiaupais; pagal aplinkybes, joje dar gali būti vandens slėgio didinimo bei palaikymo įrenginiai (siurbliai, bakai), atsargos bakai, vandens savybių keitimo įrenginiai, įrenginių valdymo aparatūra. Pastato vandentiekis turi būti sudaromas tik iš elementų, reikalingų normaliam visų ėmimo čiaupų ir vandens imtuvų veikimui.
Vamzdžiai ir jungliai turi būti parenkami tokie, kad projektuojamas vandentiekis galėtų veikti 50 metų, atsižvelgiant į tinkamą priežiūrą ir savitas veikimo sąlygas.
 X SKIRSNIS. VANDENTIEKIO ĮVADAI
Įvadų skaičius priklauso nuo pastato dydžio, paskirties ir vandens tiekimo patikimumo reikalavimų. Į ne aukštesnius kaip 16 a. gyvenamuosius pastatus, nedidelius viešuosius pastatus ir gamybinius pastatus, kuriems leistinas laikinas vandens tiekimo nutraukimas (kol bus pašalintas sutrikimas), gali būti tiesiamas vienas įvadas. Pastatai, kuriuose vandens tiekimo nutraukimas neleistinas, turi būti aprūpinami vandeniu ne mažiau kaip dviem įvadais, įrengiamais pagal Reglamento 127 p.
Vandentiekio įvadas prie lauko vandentiekio linijos jungiamas trišakiu arba balnu. Įvado prijungimo vietoje gali būti statomas šulinys, kuriame įrengiamas čiaupas ir kiti numatyti prietaisai (pvz., vandens apskaitos mazgas). Kai pasirenkama požeminės konstrukcijos uždaromoji armatūra (požeminė sklendė arba požeminis balnas su įtaisytu uždoriu) ir įvado prijungimo vietoje kitokių prietaisų nėra, šulinio statyti nereikia.
Vandentiekio įvado trasa parenkama atsižvelgiant į vandens ėmimo čiaupų ir laiptinių išdėstymą; rekomenduojama įvesti ten, kur sutelkta daugiausia ėmimo čiaupų ir vandens imtuvų. Įvadas turi trumpiausiu keliu sujungti pastato ir lauko vandentiekius, statmenai kirsdamas pastato išorinę sieną. Įvadas turi būti tiesiamas nuolaidžiai (pakankamas nuolydis 0,003) link lauko vandentiekio linijos ir laikantis Reglamento 39 p. reikalavimų.
Geriamojo vandens vartotojams priklausančių pastatų vandentiekio įvaduose (paprastai vandens apskaitos mazguose) reikia įrengti čiaupus vandens mėginiams imti.
Kai pastate yra keli įvadai, juose būtina įrengti atbulinius vožtuvus. Tokio vandentiekio sistemoje įrengiant ir slėgio didinimo siurblius, įvadai sujungiami prieš siurblius ir juos jungiančiame vamzdyje įmontuojamas čiaupas. Jeigu kiekviename įvade įrengiami atskiri siurbliai, įvadų sujungti nereikia.
 XI SKIRSNIS. VANDENS APSKAITOS MAZGAS
Vartotojų imamo iš viešojo vandentiekio vandens kiekiui matuoti kiekviename vandentiekio įvade turi būti įrengiamas vandens apskaitos mazgas (VAM).
VAM gali būti įrengtas pastate, kuriam tiekiamas vanduo, arba už pastato ribų (pvz., vandentiekio šulinyje). Pastato įvadinis VAM turi būti įrengiamas specialiai tam skirtoje, esančioje prie artimiausios lauko vandentiekiui išorinės sienos ir lengvai prieinamoje patalpoje, kurioje oro temperatūra būtų ne žemesnė kaip +5 oC. Vandentiekio šuliniuose įrengiamų VAM skaitiklių rodmenys turi būti perduodami į antžeminį skaitymo punktą. Šuliniai su VAM ir rodmenų skaitymo punktai turi būti įrengiami viešoje (ne privačioje) teritorijoje, ties užstatymo linija.
Kai pastato patalpos priklauso skirtingiems savininkams arba naudojamos skirtingų nuomininkų, kiekvienam savininkui arba naudotojui gali būti įrengti papildomieji VAM.
Papildomieji VAM arba jų skaitiklių rodmenų skaitymo punktai turi būti įrengiami bendrojo naudojimo patalpose arba vandens apskaitai turi būti naudojami skaitikliai su nuotolinio duomenų perdavimo įtaisais.
VAM turi būti įrengti taip, kad jų skaitikliai būtų apsaugoti nuo užšalimo ir sugadinimo. Skaitikliai arba jų rodmenų skaitymo punktai turi būti įrengiami tokioje vietoje ir tokiame aukštyje, kad būtų patogu skaityti rodmenis.
VAM turi būti čiaupai abipus skaitiklio ir kontrolinis ėmimo čiaupas, statomas pasroviui nuo skaitiklio, skirtas vandens tiekimui tikrinti ir pastato vandentiekiui ištuštinti. VAM matmenys ir atstumai tarp elementų turi atitikti gamintojo reikalavimus. Vandens apskaitos mazgas turi būti taip sumontuotas, kad skaitiklio ar kurios kitos mazgo dalies keitimas kuo mažiau paveiktų likusį vamzdyną.
Vandens skaitikliai turi būti parenkami atsižvelgiant į debitų kitimo ribas. Ypač svarbu, kad skaitiklio jautrumo riba būtų ne aukštesnė už minimalų debitą. Kai VAM įrengiami įvaduose, aprūpinančiuose vandeniu ne daugiau kaip 2 vartojimo vienetus (žr. Reglamento 2 priedą), jų skaitikliai turi būti ne stambesnės kaip C klasės, su jautrumo riba, ne didesne kaip 8 l/h, arba mažiausiu matuojamu (5 % tikslumu) debitu, ne didesniu kaip 15 l/h.
Pastatų, kuriuose pagal [7.3.12] arba [7.3.13] reikia įrengti gaisrinį vandentiekį, įvadinių VAM skaitikliai turi būti parenkami atsižvelgiant į vandens poreikį gaisrams gesinti, išskyrus šio Reglamento 163 punkte nurodytą atvejį. Skaitiklio matavimo sritis privalo aprėpti visą debitų kitimo diapazoną.
 XII SKIRSNIS. TIEKIAMASIS VAMZDYNAS
Pastato vandentiekio tiekiamąjį vamzdyną sudaro: magistralės, kuriomis vanduo iš VAM tiekiamas į atskiras pastato dalis (iki stovų); stovai, tiekiantys vandenį į skirtingus pastato aukštus; aukštų įvadai, tiekiantieji vandenį iš stovų į jungiamuosius vamzdžius, ir jungiamieji ėmimo taškų vamzdžiai.
Gyvenamuosiuose ir viešuosiuose pastatuose magistraliniai vamzdynai tiesiami rūsiuose, techniniuose aukštuose, pastogėse, laikantis Reglamento 39 p. reikalavimų. Jei tokių patalpų nėra, magistrales galima tiesti pogrindžio kanaluose kartu su šildymo, karšto vandentiekio vamzdynais, laikantis Reglamento 52 p. reikalavimų. Armatūros statymo vietose kanalų denginyje įrengiamos angos su dangčiais. Po žemutinio aukšto arba rūsio grindimis, grindų, sienų konstrukcijose metalinio vamzdyno be apsauginių vamzdžių ar izoliacinio apvalkalo tiesti neleidžiama, jeigu nesudaryta galimybė juos apžiūrėti bei keisti.
Pogrindžio kanalų negalima įrengti šlapiose patalpose.
Gamybinėse patalpose magistralės tiesiamos atvirai prie sienų, kolonų, palubėje, santvarose. Leidžiama tiesti bendruose kanaluose kartu su kitos paskirties (išskyrus degių, nuodingų skysčių ir dujų) vamzdynais.
Geriamąjį vandentiekį kartu su nuotakais leidžiama kloti tik pereinamuose kanaluose.
Šaltojo vandens magistralė visada turi būti žemiau karštesnių vamzdžių arba šalia jų.
Magistralės tiesiamos ne mažesniu kaip 0,002 nuolydžiu į išleidimo čiaupo pusę, ne arčiau kaip 0,6 m nuo stovų.
Apšiltinamas magistrales po lygaus paviršiaus lubomis (rūsių, techninių ar viršutinių aukštų) rekomenduojama tiesti ne mažesniu kaip 250 mm atstumu nuo lubų iki vamzdžio ašies.
Vandentiekio stovai tiesiami atvirai sienomis arba slėptai šachtose, mūro sienų vagose. Neleidžiama stovų ir kitų vamzdyno elementų tiesti naudojamuose dūmtraukiuose, vėdinimo arba keltuvų šachtose, šiukšliavamzdžiuose.
Šaltojo vandentiekio stovas vedamas dešiniau karštojo, ne arčiau kaip 80±5 mm nuo jo (tarp ašių). Montavimo patogumui, stovas atitraukiamas nuo patalpos kampo ne mažiau kaip 100±10mm.
Atvirai nutiesto stovo ašis turi būti ne arčiau kaip 35 mm nuo tinko ir apdailos plytelių paviršiaus, kai stovas iki 32 mm skersmens, ir ne arčiau kaip 50 mm, kai stovas 40-50 mm skersmens; nuokrypa turi neviršyti +5 mm.
Slėptai įrengti stovai turi būti prieinami čiaupų įmontavimo ir srieginių sujungimų vietose; ten įrengiamos durelės, landos.
Nustatant atstumo nuo sienų, vagų, angų dydžius, būtina įvertinti temperatūrinius vamzdyno ilgio pokyčius.
Šaltojo vandentiekio stovai, tiesiami greta karštojo vandens ar šilumos tiekimo stovų, turi būti apšiltinti – rasojimui ir vandens įšilimui išvengti; šilumos izoliacijos statybos produktai turi neteršti aplinkos kenksmingomis sveikatai dulkėmis, cheminėmis medžiagomis bei neskleisti nemalonių kvapų.
Stovus reikia tiesti arčiau vandens ėmimo taškų, kad aukštų įvadai būtų kuo trumpesni.
Stovai neturi kirsti laikančiųjų pastato konstrukcijų (sijų, santvarų ir pan.). Stovai turi būti tiesiami prie sienų, pertvarų, kolonų, prie kurių juos galima tvirtinti.
Vamzdyną reikia tvirtinti prie konstrukcijų taip, kad nebūtų tiesioginio sąlyčio su konstrukcijomis. Vamzdyno negalima tvirtinti prie kitokio vamzdyno arba panaudoti kitam vamzdynui atremti.
Reikia vengti stovų kilpų, nes čia gali susidaryti oro kamščiai.
Aukštų įvadai gali būti tiesiami atvirai prausyklų, dušinių, virtuvių ir kt. patalpų sienomis arba slėptai, žemiau sanitarinių prietaisų arba aukščiau jų, patogiame čiaupams prijungti aukštyje.
Šaltojo vandentiekio jungiamasis vamzdis jungiamas prie maišomojo čiaupo dešiniojo atvamzdžio, o karštojo – prie kairiojo.
Gyvenamųjų namų vandens ėmimo čiaupus bei imtuvus leidžiama prijungti prie aukšto įvade įrengtos skirstyklės lanksčiais plastikiniais, įvilktais į šiltinantį apvalkalą arba kitaip apsaugančiais pratekančio vandens temperatūrą nuo neleistinų pokyčių, jungiamaisiais vamzdžiais, įklotais grindyse.
Gamybinių pastatų aukštų įvadai ir jungiamieji vamzdžiai, kuriais tiekiamas vanduo technologiniams įrenginiams, stovintiems atokiai nuo sienų ar kolonų, įklojami grindyse arba po grindimis.
 XIII SKIRSNIS. ČIAUPAI
Pastato vandentiekyje įrengiami čiaupai, skirti vamzdyno ruožams atjungti, vandens srauto debitui, slėgiui, tėkmės krypčiai reguliuoti, sistemai apsaugoti ir pan.
Tiekiamasis vamzdynas turi būti įrengtas ir aprūpintas čiaupais taip, kad būtų galimybė atjungti ir ištuštinti jo linijas.
Geriamojo vandentiekio čiaupų darbinis slėgis gali būti ne didesnis kaip 0,6 MPa, gaisrinio ir jungtinio geriamojo – gaisrinio vandentiekio čiaupų – ne didesnis kaip 1,0 MPa. Gamybinio vandentiekio čiaupų darbinis slėgis imamas pagal technologinius reikalavimus.
Uždarymo čiaupai tiekiamajame vamzdyne įrengiami atskiroms dalims atjungti apžiūros, remonto, plovimo metu, atsižvelgiant į tai, kad kuo mažiau vartotojų netektų galimybės naudotis vandentiekiu. Uždarymo čiaupai įrengiami įvaduose į kiekvieną butą, viešbučio numerį, laistymo čiaupą; aukštų įvaduose, tiekiančiuose vandenį į 5 ir daugiau ėmimo taškų; prieš kiekvieną vandens imtuvą; prie vandens bakų; abipus vandens skaitiklio ir siurblio; aplinkinėse linijose; žiedinėse magistralėse, kad būtų galima išjungti remontui atskirus jų ruožus, tačiau ne daugiau kaip pusžiedį; žiediniame gamybiniame vandentiekyje, kad būtų garantuotas vandens tiekimas aparatams, kuriems nuolatos reikalingas vanduo.
Slėgio nuostoliai ir tėkmės keliamas triukšmas bus mažesni naudojant tėkmės nevaržančius uždarymo čiaupus (pvz., rutulinius čiaupus arba sklendes). Turi būti nepažeisti normatyvinių dokumentų [7.4.2], [7.3.6] ir [7.3.8] reikalavimai. Žiediniame tinkle turi būti montuojami tik abiem kryptim praleidžiantieji vandenį čiaupai (ventilių statyti negalima).
Magistralinio vamzdyno ir stovų uždarymo čiaupų įrengimo vietos turi būti lengvai prieinamos.
Optimaliam vandentiekio veikimui garantuoti gali būti įrengiami debito ir slėgio reguliavimo čiaupai.
Vandentiekiuose ar jų dalyse, kuriose darbinis tiekiamo vandens slėgis gali būti didesnis už vardinį slėgį, įrengiami slėgio mažikliai. Slėgio mažikliai įrengtini, kai: statinis slėgis vandens ėmimo taškuose viršija 0,5 MPa; reikia apriboti slėgį tiekimo linijoje, nes jis gali pasiekti ir viršyti didžiausią leistiną reikšmę arba prijungtieji prietaisai bei įrengimai skirti veikti esant mažesniam slėgiui; reikia suvienodinti šaltojo ir karštojo vandentiekių slėgius; daugiaaukščiame pastate su keliomis slėgio zonomis vanduo spaudžiamas vienu kėlimu. Gaisriniuose vandentiekiuose slėgio mažikliai paprastai nestatomi.
Slėgio mažikliai turi būti įrengiami laikantis gamintojo nurodymų. Abipus slėgio mažiklio reikia įrengti uždarymo čiaupus ir atšakas slėgmačiams. Priešslėgiui išvengti, mažiklio pasrovyje reikia palikti bent penkiagubo vidaus skersmens ilgio tiesų vamzdžio ruožą. Kai slėgio mažikliu reguliuojamoje vandentiekio dalyje slėgis, neužsidarius mažiklio vožtuvui, gali pakilti aukščiau leistino dydžio, turi būti įmontuojamas apsaugos vožtuvas. Slėgio mažiklio palaikomas slėgis turi būti bent 20 % mažesnis už apsaugos vožtuvo atsivėrimo slėgį. Standartai apie slėgio mažiklius ir debito reguliatorius nurodyti Reglamento 22 priede.
Tose vandentiekio vietose, kuriomis vanduo turi tekėti tik viena kryptimi (pvz., siurblių slėgvamzdžiuose ir aplinkinėse linijose, įvaduose, jei jų yra keli arba pastate yra vandens bakas), būtina įmontuoti atbulinius vožtuvus.
Aukščiausiuose tiekiamojo vamzdyno taškuose įrengiami orlaidžiai.
Žemiausiose vamzdyno vietose įrengiami išleidimo čiaupai vamzdynui ištuštinti. Jie turi būti įrengti virš nuotako arba aprūpinti galimybe išleisti vandenį į artimiausią nutekėjimo vietą.
Vandeniui imti gali būti naudoja …
🔗 Į oficialų šaltinį
DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.