(1)-1131; 2003, Nr. 10-342) 5 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 metų veiklos ataskaitai (pridedama) ir pateikti ją Lietuvos Respublikos Seimui. FINANSŲ MINISTRAS, PAVADUOJANTIS MINISTRĄ PIRMININKĄ RIMANTAS ŠADŽIUS VIDAUS REIKALŲ MINISTRAS DAILIS ALFONSAS BARAKAUSKAS _________________ PritarTA Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. kovo 20 d. nutarimu Nr. 259 LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2012 METŲ VEIKLOS ATASKAITA Įžanga Šešioliktoji Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė) savo veiklą pradėjo 2012 metų pabaigoje, todėl, nors ir ryžtingai įgyvendindami Vyriausybės programos nuostatas, neturėjome galimybės lemti 2012 metų veiklos rezultatų. Ši veiklos ataskaita parengta remiantis Šešioliktosios Vyriausybės 2012–2016 metų veiklos programos struktūra. Tai leis parodyti 2012 metų laimėjimus ir trūkumus atskirose valdymo srityse, numatyti pagrindinius Vyriausybės ir ministerijų veiklos prioritetus, turinčius įtakos sėkmingam Vyriausybės programos įgyvendinimui. Veiklos ataskaitą sudaro trys pagrindinės dalys – Vyriausybės prioritetinių sričių apžvalga, ministerijų 2012 metų veiklos apžvalga ir Vyriausybės 2013 metų veiklos prioritetai. Prioritetinių sričių apžvalgoje pateikiame informaciją apie šalies ekonominę ir socialinę raidą, atkreipiame dėmesį į ypač opias ir iki šiol neišspręstas problemas. Antrojoje dalyje pateikiame informaciją apie pagrindinius ministerijų 2012 metų darbus ir problemines sritis, kuriose reikia pokyčių ar didesnių pastangų sprendžiant visuomenei svarbius klausimus, o trečiojoje dalyje – Vyriausybės artimiausio laikotarpio prioritetus. Prie ataskaitos taip pat pridedama Lietuvos ūkio konkurencingumo tendencijų 2012 metų ataskaita ir nacionalinio saugumo būklės ir plėtros 2012 metų ataskaita. I. Vyriausybės Prioritetinių sričių apžvalga: kuriose srityse ir kodėl turime veikti ryžtingai Bendra šalies būklė gerėja, tačiau žmonės vis dar nesijaučia saugūs Nepaisant pozityvesnių pasaulio ekonomikos tendencijų ir tikėtino euro zonos suaktyvėjimo, ekonomikos augimo tempų neapibrėžtumas vis dar didelis. Ne tik visuotinė aplinka, bet ir mūsų ekonomikos plėtros vizija verčia, laikantis griežtos fiskalinės drausmės, ieškoti ekonomikos skatinimo ir darbo rinkos subalansavimo būdų. Sunkmečio sąlygomis finansų sistema buvo stabilizuota ir tai prisidėjo prie pastarųjų metų ekonomikos augimo. Tačiau to buvo pasiekta skolinantis su didelėmis palūkanomis, didinant mokesčius ir dėl santykinai didelės infliacijos. Tai mažino gyventojų perkamąją galią ir fiskalinio manevro laisvę ateityje. Šiandien reikia spręsti tikrąsias struktūrines problemas ir ieškoti sprendimų, kaip padidinti šalies konkurencingumą. Pagrindiniai 2012 metų šalies ekonomikos rodikliai gerėjo: pasiektas 3,6 procento bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP) augimas, registruoto nedarbo lygis sumažėjo iki 11,7 procento, augo vidutinis darbo užmokestis. Tačiau tai tik pavieniai rodikliai, kurie neatspindi realios kiekvieno šalies piliečio padėties. Mes žvelgiame į bendrą šalies būklę – čia akivaizdžiai matomi dideli iššūkiai. Be pozityvios statistikos, metinė infliacija siekė 2,8 procento, dėl to žmonės negalėjo pajusti realaus gyvenimo kokybės pagerėjimo. Tai rodo vartotojų nuomonių tyrimai, kurių duomenimis, 2012 metų pabaigoje pastarųjų metų padėties pablogėjimą nurodė net 34 procentai apklaustųjų (56 procentai teigė finansinės padėties pasikeitimo nepajutę). Realiai nedidėjant namų ūkių pajamoms ir suprastėjus lūkesčiams, 2012 metais vartojimo augimo tempai buvo mažesni, nei tikėtasi. Kaip žinome, privatus vartojimas Lietuvoje yra vienas esminių BVP augimo veiksnių. Suprasdami sudėtingą daugelio Lietuvos žmonių padėtį, matome poreikį kuo greičiau padidinti realią perkamąją galią – bendras pragyvenimo lygis ir būtiniausių produktų brangimas daugeliui tampa nebepakeliama našta. Minimaliosios mėnesinės algos padidinimas gali duoti greitų rezultatų. Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių) 2012 metų paskutinį ketvirtį ūgtelėjo ir sudarė 2 232 litus, sparčiausiai jis kilo būtent po minimaliosios mėnesinės algos padidinimo 2012 m. rugpjūčio mėn. – IV ketvirtį darbo užmokestis, palyginti su III ketvirčiu, padidėjo 2,8 procento. Padidinus minimaliąją mėnesinę algą, padidėjo ir vartotojų pasitikėjimas – 2012 metų I pusmetį vartotojų pasitikėjimo rodiklis buvo blogesnis už bendrą Europos Sąjungos (toliau – ES) vidurkį, o II pusmetį reikšmingai pagerėjo, pralenkė ES vidurkį ir išliko panašus iki metų pabaigos. Todėl nedvejodami priėmėme sprendimus nuo 2013 metų pradžios padidinti minimaliąją mėnesinę algą iki 1 000 litų. Nepaisant gerų ekonomikos atsigavimo ženklų, socialinė atskirtis, skurdas ir ryškios takoskyros tarp skirtingų socialinių grupių išlieka rimta problema. Susiduriame su didele socialine neteisybe, pagal pajamų pasiskirstymo koeficientą, rodantį namų ūkių pajamų netolygumus, paskutiniais duomenimis, patenkame į ES valstybių narių dešimtuką. Tikslių 2012 metų duomenų apie skurstančius ir materialinį nepriteklių patiriančius asmenis dar neturime. Tačiau žinojimas, kad 2011 metais Lietuvoje net 33,4 procento žmonių patyrė skurdo riziką ir socialinę atskirtį, neleidžia sudėti rankų. Tokią situaciją skaudžiai parodo besitęsianti emigracija, kuri, panašu, jau palietė kiekvieną šeimą Lietuvoje. Suprasdami ilgalaikius emigracijos padarinius, realiai vertiname ir emigracijos procesų įtaką ekonominiams rodikliams. Dažnai keliame klausimą, ar šiandien matomas nedarbo lygio mažėjimas nėra nulemtas išvykstančių piliečių skaičiaus. Palyginti su kitomis Europos šalimis, prognozuojamas Lietuvos BVP augimas yra gana ženklus. Pagal Finansų ministerijos ekonominių rodiklių projekcijas 2013 metais numatomas 3 procentų BVP augimas. Taip pat džiugina didėjantis darbo našumas, realaus darbo užmokesčio augimo, nedarbo lygio mažėjimo prognozės, dėl kurių sutaria tiek privatūs bankai, tiek ir viešosios institucijos. Tai liudija, kad einame teisinga linkme. Tačiau turime susitelkti ir pasinaudoti šiuo pranašumu – reikšmingai pagerinti verslo sąlygas, sukurti stabilią mokestinę aplinką, skatinti investicijas į gamybą ir technologijų atnaujinimą. Mokestinė aplinka turi būti optimali ir stabili Nevertinsime viešai išsakytų argumentų dėl skubotos mokesčių reformos 2009 metais, tačiau norime pabrėžti šių sprendimų padarinius. Padidintų mokesčių tarifų pasekmes pajuto ne tik verslas, bet ir visi piliečiai, kai sumažėjo šalies biudžeto pajamos. Apklausų duomenimis, daugiau nei trečdalis Lietuvos verslininkų svarstė galimybę verslus perkelti į šalis, kur mokesčių sistemos paprastesnės. Be to, išlieka klausimas, kiek dėl staigaus mokestinės aplinkos pakeitimo ir išryškėjusio mokesčių sistemos neefektyvumo praradome tiesioginių užsienio investicijų ir potencialių galimybių steigti vietos verslus. Esame įsitikinę, kad mokesčių politika turi būti keičiama ne priimant pavienius sprendimus, o kompleksiškai sprendžiant mokestinės aplinkos klausimus. Šiandien siekiame vykdyti subalansuotą mokesčių politiką – nuosekliai analizuojame mokesčių mokėtojų galimybes, vertiname alternatyvius scenarijus ir pateiksime tik pagrįstus pasiūlymus, kaip keisti mokesčių sistemą. Suprasdami mokesčių įtaką visai šalies gerovei, mokestinius klausimus būsime pasirengę plačiai svarstyti su visuomene – verslo atstovais, skirtingomis piliečių grupėmis. Spręsdami viešųjų finansų klausimus, keliame sau ambicingus ir ilgalaikius siekius. Rūpindamiesi šalies, kartu ir kiekvieno asmens gerove, stengsimės padidinti biudžeto pajamas, o ne vien subalansuoti biudžetą mažinant viešąsias išlaidas. Norime, kad mūsų ekonomika būtų gyvybinga ir kurtų realią vertę. Todėl ir mokesčių sistemos peržiūros uždavinys – padidinti biudžeto pajamas. Kompleksinės mokesčių peržiūros bendra kryptis – mažinti darbo pajamų apmokestinimą. Tai ne tik tiesiogiai paliečia daugumą šalies gyventojų, bet ir suteikia ilgalaikį efektą. Darbo apmokestinimas Lietuvoje, palyginti su kitomis mokestinėmis sritimis, yra didelis. Eurostato duomenimis, 2011 metais darbo sąnaudų mokestinė našta siekė 38,9 procento. Pagal šį rodiklį buvome 16 vietoje tarp kitų ES šalių. Negalime švaistyti kvalifikuotų specialistų potencialo ir pasikliauti trumpalaike pigios darbo jėgos nauda. Darbo pajamų apmokestinimas tiesiogiai susijęs su gerai apmokamų darbo vietų kūrimu, taip pat ir šalies konkurencingumo didinimu. Mums rūpi viešųjų finansų ilgalaikis tvarumas, o ne trumpalaikis subalansavimas 2012 metais bendra valdžios sektoriaus skola buvo daugiau kaip 46,04 mlrd. litų, o skolos santykis su BVP sudarė 40,7 procento. Skolos augimo tempai sulėtėjo. Nors valdžios sektoriaus balanso rodiklis sumažėjo iki –3 procentų BVP, išlieka klausimas, ar tai patvarus procesas. Norėdami užtikrinti viešųjų finansų tvarumą ilguoju laikotarpiu ir būdami įpareigoti nuosekliai mažinti struktūrinį valdžios sektoriaus deficitą, sieksime įstatymuose įtvirtinti valdžios sektoriaus finansų planavimą pagal ūkio ciklą ir artėjimą prie perteklinio valdžios sektoriaus. Esminis veiksnys, dėl kurio gali stipriai susvyruoti viešųjų finansų sistema, – Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – „Sodra“) deficitas. Tai labai rimtas iššūkis. „Sodros“ biudžeto išlaidos jau daug metų viršija pajamas. 2012 metų pabaigoje, preliminariais duomenimis, pasiskolintų ir negrąžintų lėšų suma siekė apie 9,7 mlrd. litų. Skolai aptarnauti šiais metais numatyta skirti 634 mln. litų. Pavyzdžiui, 2012 metais vaikų išmokoms (pagalbai tėvams ir paramai be tėvų globos likusiems vaikams) skirta apie 250 mln. litų. „Sodros“ deficitas yra tik vienas iš problemos atspindžių – šalies pensijų sistemą iškraipo pernelyg didelis lėšų perskirstymas ir bendram darbo užmokesčiui neproporcingas valstybinis socialinis draudimas. 2012 metais buvo mokama 815,6 lito vidutinė pensija, o neto darbo užmokestis buvo 1 730,4 lito. Nuo viso darbo užmokesčio sumokama socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokos dalis Lietuvoje siekia 40 procentų. Dėl Lietuvos demografinių pokyčių ir vis didesnį pagreitį įgaunančių visuomenės senėjimo procesų „Sodros“ problemų negalime atidėti ateičiai. Prognozės neleidžia delsti – Eurostato duomenimis, 2025 metais darbingo amžiaus piliečių skaičius drastiškai mažės, o pensinio amžiaus atvirkščiai – tik didės. Tokia situacija reikš, kad tendencingai didėjančios išlaidos pensijoms teks vis mažėjančiai darbingo amžiaus asmenų daliai. Priimtas sprendimas nuo 2012 metų ilginti pensinį amžių – svarbus žingsnis, bet reikia kompleksinių problemos sprendimo priemonių. Nuspręsta keisti pensijų kaupimo sistemos finansavimo schemą, tačiau valstybinio socialinio draudimo pensijų sistema kol kas liko nepakeista. Be to, lieka daug neatsakytų klausimų, ypač dėl ilgalaikių finansavimo šaltinių. Tad kaip vieną iš prioritetinių darbų išskyrėme „Sodros“ deficito, kartu ir pensijų sistemos problemos sprendimą. Kitas deramo dėmesio nesulaukęs klausimas – Lietuvos narystė euro zonoje. Euras ne tik svarbus darniai šalies plėtrai, bet ir gali būti stabilus makroekonominės aplinkos pamatas. Tad įvertinę 2012 metų pasiekimus ir esamą šalies būklę, įsipareigojame siekti 2015 metais tapti visaverčiais euro zonos nariais. Suprasdami parengiamųjų darbų ir viešosios nuomonės svarbą, pradedame kryptingai judėti euro įvedimo link. Pastaraisiais metais nebuvo bendros komunikacijos ir euro naudos išaiškinimo, o tai nepalengvins darbo. Tačiau esame pasirengę diskutuoti su visuomene, laikytis kryptingos fiskalinės politikos ir suvaldyti infliacijos grėsmę. Nedarbas mažėja, tačiau jaunimas lūkuriuoja bedarbių gretose 2012 metais registruotas nedarbas šalyje sumažėjo – Lietuvos darbo biržos duomenimis, vidutinis metinis registruotų bedarbių procentas nuo darbingo amžiaus gyventojų buvo 11,7 procento, arba 1,4 procentinio punkto mažesnis nei 2011 metais. Nedarbo lygio mažėjimo negalime vertinti atskirai. Jis tiesiogiai susijęs su darbo jėgos pokyčiais, kuriems didelę įtaką daro darbingo amžiaus žmonių emigracija. Yra ir daugiau problemų. Susirūpinti verčia bedarbių struktūra, rodanti, kuri gyventojų grupė šiandien susiduria su didžiausiomis užimtumo problemomis. Mažėjantis nedarbas yra džiuginanti tendencija, tačiau liko neišspręstas ilgalaikių bedarbių klausimas. 2012 metais ilgalaikiai bedarbiai sudarė 30,4 procento viso užsiregistravusių bedarbių skaičiaus. Situacija, kai kas trečias užsiregistravęs darbo biržoje asmuo neranda darbo ilgiau nei metus, rodo sistemines nedarbo problemas. Nedalyvaudamas darbo rinkoje, žmogus praranda kvalifikaciją ir motyvaciją dirbti, jam bus sunku integruotis į darbo rinką ir ateityje, o tai neleis sumažinti bendro nedarbo lygio ir patenkinti darbdavių poreikių. Tai nėra vien ekonomikos klausimas, jis susiję ir su asmens savivertės, pasitikėjimo valstybe smukimu. Negalime nepaminėti ir jaunimo nedarbo problemos. Tiek mūsų šalies politinis elitas, tiek ES institucijos praėjusiais metais pabrėžė jaunimo nedarbą ir ragino imtis neatidėliotinų veiksmų. Nors jaunimo nedarbas 2012 metais mažėjo, tačiau nepakankamai. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2012 metais jaunimo nedarbo lygis sudarė 26,4 procento (bendras šalies gyventojų nedarbo lygis – 13,2 procento). Buvusi Vyriausybė įgyvendino įdarbinimo subsidijuojant priemones, rėmė trūkstamų darbo įgūdžių įgijimą ir tai išties davė greitų rezultatų. Tačiau taip ir nebuvo parengtas seniai žadėtas specialistų kvalifikacijų ir kompetencijų poreikio prognozės žemėlapis. Manome, kad jaunimo nedarbo problemą reikia spręsti kompleksiškai, o ne kovoti su pasekmėmis. Ši problema paliečia daugelį sričių, pirmiausia – darbo rinkos poreikius atitinkančių specialistų rengimą tiek auštosiose, tiek profesinėse mokyklose, kūrybingumo ugdymą ir verslumo skatinimą nuo pat mažens. Ypač reikėtų padėti jaunimui susirasti pirmąjį darbą. Suprasdami, kad visos šalies konkurencingumas ir potencialas daugiausia priklauso nuo jaunosios kartos, didžiausią dėmesį skirsime jaunimo nedarbo prevencijai ir ieškosime sisteminių sprendinių. Emigracija jau seniai peržengė „natūralumo“ ribas – palaikyti ryšius su išvykėliais nebepakanka Nepaisant gerėjančių ekonomikos rodiklių, emigracijos srautai vis dar grėsmingi. 2012 metais iš Lietuvos išvyko 42 954 piliečiai, emigracijos mastas pralenkė ekonomikos sunkmečio pradžioje išvykusių asmenų skaičių. Emigracijos rodiklis kiek pagerėjo – 2012 metais 1 000 gyventojui teko 13,7 emigranto, o 2011 metais – 17,

1. Tačiau šis rodiklis vis dar labai didelis. Tai sisteminė visos visuomenės problema, rodanti, kad emigracijos procesų priežastys yra daug gilesnės ir apsiriboti vien reagavimu į ekonomikos procesus negalima. Žvelgiant į statistiką, būtina įvertinti paprastą tiesą, kad emigracijos ištekliai taip pat riboti, – iš šalies išvažiuojama kasmet ir milžiniškais tempais. Problemą dar labiau padidina faktas, kad emigruoja jauni ir kvalifikuoti asmenys. Kol kas neturime tikslių 2012 metų duomenų, tačiau čia aktualūs ir 2011 metų duomenys. 2011 metais net 42,8 procento emigrantų sudarė asmenys nuo 20 iki 30 metų, o 17,6 procento išvykusiųjų – asmenys iki 20 metų. 2012 metais buvo aiškintasi, kokios yra užsienio lietuvių galimybės dalyvauti šalies gyvenime, pasirašyti bendradarbiavimo memorandumai su užsienio lietuviams atstovaujančiomis organizacijomis, rūpintasi užsienio lietuvių vaikų lituanistiniu švietimu. Tai svarbios, tačiau pavienės priemonės, kurios nesuteikia dingsties išvykusiesiems grįžti į Lietuvą. Emigraciją išskyrėme kaip pirmenybinę problemą ir esame pasirengę ją spręsti kompleksiškai. Pradėsime nuo emigracijos, kaip problemos, aiškaus įvardijimo – reikia nustatyti tikrąsias emigracijos priežastis, būtinas platus sutarimas ir bendros daugelio institucijų pastangos. Spręsdami emigracijos klausimus žvelgsime plačiau – nustatysime migracijos politikos tikslus, apimančius ne tik emigraciją, bet ir reemigraciją, imigraciją ir netgi vidinę migraciją. Nors visuomenėje dar plačiai nediskutuojama, tačiau šiandien vyksta didelė migracija iš kaimo vietovių į didžiuosius miestus. Tai didina regionų netolygumus, neskatina investicijų pritraukimo ir gyvenimo kokybės gerėjimo kaimo vietovėse. Patenkame į vadinamąją migracijos spiralę, kurios grandis turime pertraukti ir kartu rasti būdų, kaip gerokai sumažinti emigracijos srautus. Energinis efektyvumas leis taupyti žmonių pinigus ir taps rimtu ekonomikos augimo stimulu Viena iš pagrindinių artimiausio laikotarpio ekonomikos augimo paspirčių bus daugiabučių namų modernizavimas. Investicijos į infrastruktūros atnaujinimą ne tik tiesiogiai pagyvins pinigų cirkuliaciją vidaus rinkoje, bet ir leis kurti naujas darbo vietas. Renovuoti pastatai sumažins dėl energinio neefektyvumo patiriamus nuostolius ir subalansuos tiek namų ūkių, tiek valstybės išlaidas. Nors Vyriausybės lygiu daugiabučių renovacijos klausimams buvo skiriama nemažai dėmesio, pastarųjų metų rezultatai nedžiugina. 2012 metais suorganizuota daugiabučių modernizavimo programos viešų renginių ir seminarų, imtasi įgyvendinti keletą teisėkūros iniciatyvų. Suprasdami sudėtingą daugelio gyventojų finansinę padėtį, radome būdą, kaip neversti žmonių skolintis iš bankų – renovacijos išlaidos bus dengiamos per mokesčius už šildymą. Net ir padengus renovacijos išlaidas, gyventojai už šildymą mokės 10 procentų mažiau. Į renovacijos procesą plačiai įtraukėme geriausiai situaciją ir namų būklę žinančias savivaldybes, kartu su jomis pirmajam etapui jau atrinkome 500 neefektyviausiai šilumą naudojančių daugiabučių. Atlikus renovavimo darbus, namų šildymui bus sunaudojama 60–70 procentų mažiau energijos. Todėl pasirinkome pirmiausia investuoti į neefektyviausius daugiabučius. Esame įsitikinę, kad didesnės išlaidos kapitalui formuoti taps milžinišku ekonomikos postūmiu. Mūsų ir daugelio šalies ekonomistų nuomone, visuotinė renovacija padės išjudinti statybų sektorių. Šis sektorius vienintelis, kuriame 2012 metais sukuriama pridėtinė vertė mažėjo ir kuris skaudžiausiai išgyveno ekonomikos sunkmetį. Statybos pramonės atstovai teigia, kad vien pirmame renovacijos etape papildomai bus sukurta 5–10 tūkst. darbo vietų. Tai išties įspūdingi skaičiai, padėsiantys spręsti šiandienos nedarbo ir kvalifikuotų statybos sektoriaus specialistų emigracijos problemas. Šilumos ūkis – tai kitas ypač svarbus energetikos klausimas, taip ir nesulaukęs deramo dėmesio politinėje darbotvarkėje. 2012 metais suteikta parama 3 biodujų jėgainių statybai ir 10 šiaudų granulių gamybos projektų, pagal kuriuos energijai gaminti bus naudojama atliekinė biomasė. Tačiau tai pavienės injekcijos ir dar neaišku, ar jos yra taiklios. Šilumos gamyba šiandien valdoma chaotiškai pagal kiekvienos savivaldybės norus ir atliekant brangiai kainuojančius eksperimentus. Tačiau įvertindami šilumos ūkio efektyvaus valdymo įtaką kiekvienam namų ūkiui ir visai šalies ekonomikai, neabejojame, kad bendras reguliavimas reikalingas. Siekdami priimti tik gerai apgalvotus sprendimus, šiandien nuodugniai analizuojame kiekvienos savivaldybės šilumos gamybos ūkio padėtį. Kartu keliame sau ambicingą tikslą – pertvarkyti šilumos gamybos ūkį per artimiausius 2–3 metus. Negalima ignoruoti savivaldybėse esančios socialinės ir ekonominės nelygybės Gana objektyviai ekonominę būklę skirtinguose regionuose atskleidžia nedarbo mastai ir darbuotojų vidutinis darbo užmokestis. Čia vertinti reikėtų ne registruotų bedarbių skaičių, o kiek jų yra tarp darbingo amžiaus asmenų. 2012 metais bedarbių dalies tarp darbingo amžiaus asmenų amplitudė buvo išties didelė – nuo 10,8 procento Kauno ir 10,3 procento Vilniaus apskrityse iki 14,9 procento Alytaus ir 15,1 procento Utenos apskrityse. Vidutinis darbo užmokestis taip pat augo netolygiai. 2012 metų paskutinį ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, palyginti su III ketvirčiu, sparčiausiai didėjo Vilniaus ir Kauno apskrityse, lėčiausiai – Tauragės ir Telšių apskrityse. Vilniaus apskrityje vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių) šalies vidurkį viršijo 12 procentų, o Tauragės apskrities darbuotojų atlyginimas buvo 21,2 procento mažesnis už šalies vidurkį. Regionų ekonominį gyvybingumą taip pat gerai iliustruoja smulkaus ir vidutinio verslo padėtis bei materialinės investicijos. 2012 metais bendras šalyje veikiančių mažų ir vidutinių įmonių skaičius sumažėjo 5,9 procento. Utenos apskrityje šis skaičius sumažėjo 13 procentų, Panevėžio apskrityje – 10,5 procento, Tauragės apskrityje – 9,9 procento. Panagrinėjus šiuos duomenis matyti, kad daugiausia sumažėjo įmonių, kurių metinės pajamos nesiekia 50 tūkst. litų. Pavieniais atvejais įmonės išaugo ir taip sumažino statistines mažiausiųjų skaičiaus reikšmes, tačiau bendros tendencijos yra priešingos. Vadinasi, prarandame vietos verslininkus, sukuriančius sau ir savo artimiesiems darbo vietas. O tai ne tik verslumo ir bendruomeniškumo mažėjimas regionuose, bet ir būsimos socialinės problemos ar migracijos reiškiniai. Materialinės investicijos, tenkančios vienam šalies gyventojui apskrityse, 2011 metais skyrėsi 2,5 karto – nuo 2 712 litų Tauragės apskrities iki 6 902 litų Klaipėdos apskrities gyventojams. Tiesioginės užsienio investicijos taip pat pasiskirstė labai netolygiai – 2011 metais Tauragės apskrities gyventojui teko tik 424 litai, Utenos apskrities – 1 626 litai, o vidutiniškai šalies gyventojui – 12 661 litas tiesioginių užsienio investicijų. Didelės investicijos – tai ir ilgalaikės investicijos į regiono plėtrą, nes kapitalo srautai aplink save dažniausiai sukuria gyvybingą aplinką ir skatina plėtotis vietos verslą. Tad šie rodikliai ne tik parodo nūdienos problemas, bet ir praneša apie ateities grėsmes. Tai tik keletas ekonominių rodiklių, kurie bendrai parodo gyvenimo kokybės skirtumus regionuose. Tačiau tikruosius regionų išsivystymo lygio netolygumus ir potencialias problemas iliustruoja kur kas daugiau socialinę ir ekonominę raidą atspindinčių rodiklių. Tai ir demografinės senatvės, vidinės migracijos, vienam gyventojui tenkančio gydytojų skaičiaus, ikimokyklinio ugdymo prieinamumo, dalyvavimo kultūrinėje veikloje rodikliai. Visi jie rodo, kad iki šiol nebuvo skiriama pakankamai dėmesio kompleksiškam kaimiškųjų savivaldybių problemų sprendimui. Pavienės investicijos, skirtos daugiausia viešajai infrastruktūrai, nesprendžia tikrųjų socialinių ir ekonominių problemų, negarantuoja ilgalaikės plėtros. Šiais metais ypač daug dėmesio skirsime regionų plėtrai ir investicijų didinimui juose. Pirmiausia, kurdami 2014–2020 metų ES struktūrinės paramos administravimo sistemą, sieksime stiprinti regionų plėtros tarybų vaidmenį skirstant ES paramą. Atskirose srityse taip pat spręsime šalies regionams opius klausimus – kaip pagerinti ugdymo paslaugų prieinamumą kaimo vietovėse ir optimizuoti mokyklų tinklą, kaip tolygiai paskirstyti sveikatos apsaugai skiriamus viešuosius finansus. Ne tik patys imamės konkrečių veiksmų, bet ir skatiname į tiesioginių užsienio investicijų „medžioklę“ aktyviai įsitraukti regionų lyderius, kurie pristatytų konkurencinius pranašumus ir atskleistų vietovės potencialą. Investicijos iš dangaus nenukris – turime susitelkti ir greitai pašalinti didžiausias verslo kliūtis 2012 metais Pasaulio banko tyrimo „Doing Business“, kuriuo vertinamos verslo sąlygos, duomenimis, Lietuva smuktelėjo į 27 vietą (tarp 185 valstybių). Bendrame kontekste ir ši vieta nėra bloga, tačiau, konkuruojant dėl kiekvieno lito, reikia didesnių pastangų. Tiesioginių užsienio investicijų srautais negalime pasigirti ne tik tarp ES šalių – stipriai atsiliekame ir nuo Baltijos kaimynų. Praėjusiais metais gerinant verslo sąlygas daug dėmesio buvo skiriama ūkio subjektų priežiūros institucijų veiklai – suvienodinti patikrų klausimynai, pirmaisiais verslo metais suteikiamos konsultavimo paslaugos, o ne baudžiama. Teisės aktų taikymo srityje įgyvendinta dviejų datų taisyklė. Toliau tęsime pradėtus darbus ir ypač daug dėmesio skirsime procedūrų supaprastinimui bei perteklinių reikalavimų išduodant leidimus ir licencijas atsisakymui. Nors ir būta teigiamų poslinkių, pasigedome proveržio problemiškiausiose srityse. Statybų leidimų išdavimas ir kitos su teritorijų planavimų susijusios procedūros trunka pernelyg ilgai. Dėl to ne tik esame nepatrauklūs pagal reitingus, bet ir prarandame pirmuosius žingsnius žengiančius investuotojus. Tad kaip vieną iš prioritetinių darbų išskyrėme teritorijų planavimo proceso supaprastinimą – bus sumažintas būtinų rengti dokumentų skaičius, atsisakyta besidubliuojančių procedūrų. Buvusios Vyriausybės parengtas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas sulaukė ypač daug kritikos, todėl plačiai konsultuodamiesi su partneriais šiandien rengiame naują. Ekonomikai augti padės ne tik geresnės verslo sąlygos, bet ir didesnės viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo galimybės. Kur kas didesnio efekto sulauktume ne tik vienpusiškai investuodami viešuosius finansus, bet ir pritraukdami privatų kapitalą į viešąją infrastruktūrą ar paslaugas. Viešojo ir privataus sektorių partnerystė iki šiol nebuvo plačiai taikoma priemonė. 2011 metais buvo sudarytos tik 32 viešojo ir privataus sektorių partnerystės sutartys, o investicijų kapitalo dydis iš viso siekė 285,7 mln. litų. Įvertinus tendencijas, atrodo, kad skaičiai labai nesikeis ir 2012 metais. Matydami neišnaudotą viešojo ir privataus sektorių potencialą, ieškosime sprendimų, kaip tvarkant viešuosius reikalus plačiau bendradarbiauti su verslu, sieksime įgyvendinti viešosios ir privačios partnerystės projektus, kurių bendra vertė siektų beveik 1 mlrd. litų. Tikime, kad išvardyti šešioliktosios Vyriausybės pradėti darbai ir planuojamos iniciatyvos sukurs tvarius pamatus stabiliai plėtrai Lietuvoje, jos regionuose, o teigiamus rezultatus atspindės ne tik bendrieji šalies rodikliai – juos pajus kiekviena šeima, kiekvienas šalies pilietis. Todėl šešioliktoji Vyriausybė yra pasirengusi įgyvendinti apgalvotus ir ryžtingus sprendimus tose srityse, kurios gali atnešti didžiausią naudą verslui ir kiekvienam šalies piliečiui. Atsižvelgdami į tai, išskyrėme artimiausio laikotarpio prioritetus, kuriems įgyvendinti 2013 metais sutelksime ministerijų ir kitų institucijų pastangas. II. MINISTERIJŲ 2012 METŲ VEIKLOS APŽVALGA V. EKONOMIKOS SKATINIMAS 5.
2. Viešieji finansai – šalies gerovei ir ūkio plėtrai Finansinė konsolidacija. 2010 m. vasario 16 d. ES Tarybos rekomendacijoje Lietuva buvo įpareigota iki 2012 metų panaikinti perviršinį valdžios sektoriaus deficitą ir užtikrinti, kad jis nesiektų 3 procentų BVP. Laikydamasi Stabilumo ir augimo pakto nuostatų, Lietuva turi mažinti struktūrinį valdžios sektoriaus deficitą mažiausiai po 0,5 procentinio punkto kasmet. Valstybės viešųjų finansų konsolidavimas, efektyvus lėšų naudojimas bei valstybės skolos ir deficito valdymas sudarė galimybes sustabdyti valdžios sektoriaus deficito didėjimą. Išankstiniais Finansų ministerijos duomenimis, valdžios sektoriaus balanso rodiklis 2012 metais sieks 3 procentus BVP ir atitiks Lietuvos konvergencijos 2012 metų programoje, kuriai pritarta Vyriausybės 2012 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 446, nustatytą užduotį, kad valdžios sektoriaus deficitas neviršytų 3 procentų BVP. Valdžios sektoriaus skola, įvertinus pritaikytas išvestines finansines priemones, 2012 metais išaugo net 5 mlrd. 74,9 mln. litų ir metų pabaigoje sudarė 46 mlrd. 36,4 mln. litų, arba 40,7 procento BVP. Skolos padidėjimą lėmė nors ir mažėjantis dėl Vyriausybės vykdomos griežtos fiskalinės politikos, tačiau vis dar deficitinis valdžios sektoriaus finansinis rezultatas. 2012 metais Lietuva skolinosi šiek tiek pigiau, palyginti su 2011 metais. Vyriausybė vertybinių popierių aukcionuose vidaus rinkoje 2012 metais mokėjo vidutiniškai 2,48 procento metinių palūkanų (2011 metais palūkanos sudarė 2,96 procento, 2010 metais – 3,53 procento). (pav.) 1 pav. Valdžios sektoriaus skola, BVP procentais Šaltinis – Finansų ministerijos apskaitos duomenys Į nacionalinį biudžetą 2012 metais įplaukė 21 mlrd. 210,1 mln. litų pajamų (be ES) paramos lėšų), t. y. 1 mlrd. 551,9 mln. litų, arba 7,9 procento, daugiau nei 2011 metais. Didžiausią įtaką pajamų augimui turėjo pelno mokesčio pajamos, kurios, palyginti su 2011 metais, padidėjo 71,2 procento, taip pat 5,9 procento padidėjo gyventojų pajamų mokesčio pajamų įplaukos. Išankstiniais duomenimis, 2012 metais į biudžetą įplaukė 11 mlrd. 560,1 mln. litų valstybinio socialinio draudimo įmokų, t. y. 5,1 procento, arba 557,7 mln. litų, daugiau nei 2011 metais. 2012 metais „Sodros“ biudžeto deficitas buvo 492,1 mln. litų mažesnis, nei planuota, ir 78,3 mln. litų mažesnis nei 2011 metais. (pav.) 2 pav. Nacionalinio biudžeto pajamos pagal didžiausias mokesčių grupes, mln. litų Šaltinis – Finansų ministerijos (Mokesčių ir kitų įmokų į biudžetus apyskaitos 1-VP) duomenys ________________ *Neįvertinant galimo lėšų kaupimo valdant perfinansavimo riziką, išperkant euroobligacijų emisijas, valdžios sektoriaus skola 2014 metų pabaigoje sudarytų 39 procentus BVP, 2015 metų pabaigoje – 38 procentus BVP. Lietuva nuo 2015 metų planuoja įsivesti eurą, todėl iki to laiko turi įvykdyti tam tikras ES (Mastrichto) sutartyje nurodytas sąlygas. Lietuvai labai aktualus infliacijos kriterijus, nes infliacija negali daugiau kaip 1,5 procentinio punkto viršyti trijų ES valstybių narių, kuriose infliacijos lygis yra žemiausias, infliacijos vidurkio. Lietuvoje 2013 metų sausį vidutinė metinė infliacija sudarė 3,1 procento (mažiausias infliacijos rodiklis buvo Graikijoje – 0,9 procento, Švedijoje – 0,9 procento ir Airijoje – 1,9 procento). 2013 metais Vyriausybė priims teisės aktus, reikalingus pasirengti euro įvedimui Lietuvoje, taip pat pradės juos įgyvendinti. 2013 metais bus siekiama, kad struktūrinis valdžios sektoriaus balanso rodiklis sumažėtų mažiausiai 0,5 procento BVP. Numatoma pateikti Lietuvos Respublikos Seimui (toliau – Seimas) svarstyti paketą įstatymų projektų, kurių tikslas – tolygiau mažinti struktūrinį deficitą, užsitikrinti gausesnes pajamas ir kaupti finansinių išteklių atsargas sunkmečiui Valstybės iždo sąskaitoje. Valstybės nekilnojamojo turto valdymas. Pažymėtina, kad 2012 metais nepavyko pasiekti esminių pokyčių diegiant valstybės nekilnojamojo turto centralizuoto valdymo principus. Dar 2011 metais Seimui pateiktas dešimties įstatymų projektų paketas. Įstatymų projektų tikslas – tobulinti bendrųjų valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų teisinį reglamentavimą, įdiegti centralizuoto valdymo principus sprendžiant sistemines valstybės turto valdymo problemas ir sudaryti teisines sąlygas centralizuotam valstybės nekilnojamojo turto valdymui įgyvendinti bei šiam valdymui reikalingai administracinei sistemai sukurti. 2012 metais įstatymų projektų paketas nebuvo priimtas. Tikimasi, kad 2013 metais Seimui jį priėmus bus sudarytos galimybės įsteigti valstybės įmonę – centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoją ir parengti teisės aktų, reikalingų šios įmonės veiklai vykdyti ir valstybės nekilnojamojo turto centralizuotam valdymui įgyvendinti, projektus. Rengiant teisinę bazę, 2013 metais kartu bus vykdoma ES fondų lėšomis finansuojamo projekto „Valstybės turto informacinės paieškos sistemos kūrimas, diegimas ir naudojimas valstybės turtui valdyti“ veikla. 2012 metais įgyvendintas pirmasis valstybės turto informacinės paieškos sistemos kūrimo ir diegimo etapas. Pokyčiai finansų rinkos, draudimo ir lošimų srityse. Siekiant skatinti Lietuvos ir užsienio kapitalo valdytojų investicijas Lietuvoje ir Lietuvos kapitalo rinkos vystymąsi, sudarant palankesnes teisines sąlygas veikti informuotiesiems (ypatingos išorinės apsaugos nereikalaujantiems) investuotojams skirtiems kolektyvinio investavimo subjektams, numatant atskirą, lankstesnį jų veiklos teisinį reguliavimą, bet kartu užtikrinant atitinkamą tokių investuotojų apsaugą, 2012 metais Seimui pateiktas Lietuvos Respublikos informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo projektas ir su juo susiję teisės aktų projektai. Siekiant didesnės draudėjų interesų apsaugos, 2012 metais priimtas Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymas. Nustatytoje naujoje mokumo vertinimo sistemoje daug dėmesio skiriama įmonių rizikos valdymui, griežtesnei vidaus kontrolei, informacijos atskleidimui ir draudimo įmonių grupių priežiūrai. Patikimo ekonominio vertinimo principais pagrįsta sistema atskleis tikrąją finansinę draudikų padėtį, bus skaidresnė ir sustiprins pasitikėjimą visu draudimo sektoriumi. 2012 m. kovo 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo pakeitimo įstatymui, Valstybinė lošimų priežiūros komisija pertvarkyta į Lošimų priežiūros tarnybą prie Finansų ministerijos. _____________________ ** TIC pastaba. Pav. žr. Žin., 2013, Nr. 35-1702, 12–13 psl. ** 5.
3. Mokesčių politika Siekiant sudaryti prielaidas sumažinti pajamų slėpimo, įsigyto turto pagrindimo fiktyviais pajamų gavimo šaltiniais ir mokesčių nemokėjimo riziką, numatant mokesčių administratoriaus teisę rizikingiems mokesčių mokėtojams duoti nurodymą vykdyti atsiskaitymus tik negrynaisiais pinigais ir prievolę gyventojams informuoti apie reikšmingus atsiskaitymus grynaisiais pinigais, 2012 metais buvo priimtos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo pataisos. Be to, šiuo įstatymu optimizuojamos mokestinės nepriemokos atidėjimo (išdėstymo) procedūros, numatomos priemonės, kuriomis užtikrinama mokesčių nedeklaravimo prevencija ir skatinama laiku vykdyti mokestines prievoles. Siekiant 2012 metais priimtais Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo pakeitimais įgyvendinti ES teisės aktų nuostatas, nuo 2013 m. sausio 1 d. akcizų tarifas gazoliams padidintas iki reikalaujamo minimalaus apmokestinimo dydžio. Taip pat nuo 2013 m. kovo 1 d. didinami akcizų tarifai cigaretėms, cigarams ir cigarilėms. Planuojama, kad dėl šių sprendimų valstybės biudžetas 2013 metais papildomai gaus apie 110 mln. litų pajamų. Tačiau būtina stiprinti kovą su nelegalia prekyba tabako gaminiais. 2013 metais numatoma parengti prisijungimo prie Pasaulinės sveikatos organizacijos Tabako pagrindų konvencijos protokolo dėl nelegalios prekybos tabako gaminiais projektą ir sutarties tarp ES valstybių narių, Europos Komisijos ir tabako gamintojų užtikrinant kompensacijas iš tabako bendrovės už jos neteisėtai disponuojamą produkciją Lietuvoje pakeitimo projektą. Pratęstas lengvatinių pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) tarifų taikymas šilumos energijai, taip pat vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms (nepratęsus šios PVM lengvatos, atitinkamai būtų prireikę didinti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidas vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidoms kompensuoti). Nuo 2012 m. gegužės 1 d. įsigaliojo reikalavimas kasos aparatus naudoti visiems prekybininkams. Tai sudarė teisines prielaidas skaidresniam mažmeninės prekybos operacijų apskaitymui ir veiksmingesnei atsiskaitymų grynaisiais pinigais kontrolei. Nuo 2012 metų Lietuva tapo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO) Globalinio skaidrumo ir keitimosi mokestine informacija forumo, kurio pagrindinis tikslas yra efektyvus tarptautinis bendradarbiavimas mokesčių srityje, nare. Pagrindinis forumo tikslas – efektyvus tarptautinis bendradarbiavimas mokesčių srityje, tuo tikslu analizuojami visų forumo veikloje dalyvaujančių šalių keitimosi mokestine informacija mechanizmai. Siekiant užtikrinti Lietuvos teisinės bazės mokesčių administravimo srityje atitiktį EBPO standartams apmokestinimui reikšmingos informacijos prieinamumo, jos panaudojimo ir mainų srityje, numatoma parengti Konvencijai dėl savitarpio administracinės pagalbos mokesčių srityje ratifikuoti reikalingus teisės aktų projektus. 5.
4. Ūkio augimas – žmonių gyvenimui gerinti Lietuvos ekonomika buvo viena greičiausiai augusių ES ekonomikų 2012 metais – išankstiniu Lietuvos statistikos departamento vertinimu, Lietuvos BVP per 2012 metus didėjo 3,6 procento. Remiantis pirminiais duomenimis, didžiausią įtaką ūkio augimui turėjo pramonės sukurtos pridėtinės vertės didėjimas 4,2 procento, žemės ūkio – 8,6 procento, paslaugų sektoriaus – 4,1 procento. Sparčiau BVP didėti neleido tik statybų ekonominė veikla, kurios pridėtinė vertė mažėjo 5 procentais. 2012 metais visa parduota pramonės produkcija siekė 71,1 mlrd. litų ir palyginamosiomis kainomis 3,7 procento viršijo 2011 metais ir 1,1 procento 2008 metais buvusį produkcijos pardavimo mastą. Nors 2008 metų lygio dar nepasiekė, 2012 metais mažmeninės prekybos, išskyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų didmeninę ir mažmeninę prekybą bei remontą, įmonių apyvarta to meto kainomis siekė 26,51 mlrd. litų ir, palyginti su 2011 metais, padidėjo 3,9 procento. Lietuvos prekių eksporto srityje pasiektas geriausias metinis rezultatas nepriklausomos Lietuvos istorijoje – 2012 metais, palyginti su 2011 metais, Lietuvos prekių eksportas išaugo 14,5 procento (10,1 mlrd. litų), iki 79,7 mlrd. litų. Palyginti su kriziniais 2009 metais, 2012 metais prekių eksportas Lietuvoje išaugo beveik dvigubai (95,6 procento), daugiausia iš visų Baltijos valstybių. (pav.) 3 pav. Baltijos valstybių prekių eksporto pokytis, procentais Šaltinis – viešosios įmonės „Versli Lietuva“ skaičiavimai Lietuva tebeužima konkurencingos šalies pozicijas – Pasaulio ekonomikos forumo (ang. World Economic Forum) 2012–2013 metų ataskaitoje 2012 metais Lietuva paskelbta 45 konkurencingiausia šalimi tarp 144 pasaulio valstybių. Ataskaitoje gerai vertinamas Lietuvos gyventojų aukštojo išsilavinimo lygis (26 vieta), informacinių technologijų raštingumas (33 vieta); kaip didžiausi trukdžiai nurodyta maža rinka (74 vieta), finansų rinka (87 vieta) ir makroekonominė aplinka (75 vieta). (pav.) 4 pav. Pasaulio konkurencingumo indeksas (Lietuvos vieta) Šaltinis – Pasaulio ekonomikos forumas _____________________ ** TIC pastaba. Pav. žr. Žin., 2013, Nr. 35-1702, 15 psl. ** Pasiektiems rezultatams įtaką darė 2009–2012 metais Vyriausybės nuosekliai ir kryptingai įgyvendintos ekonomikos skatinimo priemonės. Ekonomikai skatinti skirtą ES paramą perskirstėme efektyvesnėms veikloms ir priemonėms, pradėjome vykdyti valstybės valdomų įmonių reformą, daug dėmesio skyrėme viešosios ir privačios iniciatyvų bendradarbiavimui, nedarbui (ypač jaunimo) mažinti. Interneto svetainės www.ppplietuva.lt duomenimis, per 2011 metus privataus sektoriaus į partnerystės projektų įgyvendinimą investuotos lėšos siekė 81 mln. litų, tai sudarė 2,1 procento Valstybės investicijų programoje 2011 metais numatytiems investicijų projektams vykdyti skirtų lėšų (3,8 mlrd. litų). Akivaizdūs ir valstybės valdomų įmonių pertvarkos rezultatai. Įmonių grynasis pelnas kartu su turto ir žaliavos mokesčiais valstybei 2011 metais sudarė 246,6 mln. litų, t. y. 3,5 karto daugiau, palyginti su 2010 metais. 2012 metais (skirstant 2011 metų pelną) valstybei paskirta 524,1 mln. litų dividendų ir valstybės įmonių pelno įmokų, t. y. 6 kartus daugiau, nei paskirta dividendų 2011 metais skirstant 2010 metų pelną. Tačiau kad šių įmonių veikla taptų dar skaidresnė ir efektyvesnė, o rezultatai geresni, turėtų būti tobulinamos šios sritys: teisės aktais įtvirtintų funkcijų, atliekamų nekomerciniais pagrindais, atlikimas turėtų būti apskaitomas finansinėse ataskaitose; įmonių valdybos turi būti sudaromos pašalinus visus galimus interesų konfliktus ir užtikrinant reikiamas valdybos narių ūkio šakos, finansų ir strateginio planavimo kompetencijas; turėtų būti pakeistas Lietuvos Respublikos valstybės ir __________________ *Planuojama vieta. savivaldybės įmonių įstatymas – suteikta daugiau atsakomybės valstybės įmonių valdyboms ir sudaryta galimybė pritraukti profesionalius nepriklausomus valdybos narius; siekiant į valstybės valdomas įmones pritraukti profesionalius ir kompetentingus vadovus, reikia pakeisti vadovų darbo užmokesčio nustatymo tvarką, kuri neatitinka dabartinių rinkos sąlygų. VI. VERSLAS IR INOVACIJOS 6.
5. Verslo sąlygų gerinimas Verslo aplinka. Pasaulio banko tyrimo „Doing Business 2013“ duomenimis, Lietuva bendrame pasaulio šalių reitinge užima 27 vietą iš
6. Planuotos 17 vietos nepasiekėme, nes pasikeitė vertinimo metodika (buvo perskaičiuotas ir ankstesnių metų rodiklis) ir dalis reformų (verslo pradžios, prijungimo prie elektros tinklų, kreditų gavimo, nemokumo srityje) nebuvo įskaitytos (šie rezultatai bus įvertinti 2014 metų tyrime). Reikia pripažinti, kad 2012 metais nepakankamai ambicingai vykdytos reformos, gerinančios verslo sąlygas, todėl kai kurios kitos valstybės, įgyvendinusios ambicingesnes reformas, aplenkė Lietuvą. (pav.) 5 pav. Verslo aplinkos indeksas (Lietuvos vieta) Šaltinis – Pasaulio banko tyrimo „Doing Business 2013“ duomenys 2012 metais Vyriausybė pritarė 24-iems administracinės naštos ūkio subjektams mažinimo veiksmams, kurie leido sumažinti administracinę naštą 1,7 mln. litų. Taip pat parengti teisės aktų projektai, kuriuos priėmus administracinė našta būtų papildomai sumažinta 32 mln. litų. 2013 metais suplanuoti 3 administracinės naštos mažinimo veiksmai, kuriuos įgyvendinus administracinė našta ūkio subjektams sumažėtų papildomai 1,6 mln. litų. Siekiant nustatyti nepagrįstus, neproporcingus ir perteklinius leidimus (licencijas) ir supaprastinti jų išdavimo sąlygas bei reikalavimus, 2012 metais pakeisti Aplinkos ministerijos, Kultūros ministerijos, Energetikos ministerijos, Finansų ministerijos valdymo sričių teisės aktai, reglamentuojantys leidimus (licencijas). Teisės aktų taikymo srityje pradėta taikyti dviejų datų taisyklė – verslui skiriami ne mažiau kaip 3 mėnesiai susipažinti su teisės aktais iki įsigaliojant jų reikalavimams. Pradėti diegti pažangūs veiklos metodai ūkio subjektų priežiūros institucijose: parengti 67 baigtiniai tikrinamų aspektų klausimynai verslo atstovams, taikomi 31 ekonominės veiklos srityje. 43 verslo priežiūros institucijos, pasirašiusios „Deklaraciją dėl pirmųjų verslo metų“, netaiko poveikio priemonių (baudos, veiklos ribojimas ir kitos) nustačiusios pažeidimų, bet teikia konsultavimo paslaugas ir metodinę pagalbą pirmuosius metus veiklą vykdantiems ūkio subjektams. Įteisinta smulkiam ir šeimos verslui vykdyti itin patraukli nauja įmonės teisinė forma – mažoji bendrija, kurios veikla grindžiama asmeninėmis savybėmis grįsto bendradarbiavimo principu. Ji tapo antra daugiausia (po uždarųjų akcinių bendrovių) registruojama įmonės teisine forma – 2012 metų rugsėjo–gruodžio mėnesiais mažųjų bendrijų įregistruota daugiau nei tūkstantis. 2012 metais įsigaliojęs Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymas įtvirtino iš esmės naują komanditinių ūkinių bendrijų reikalų tvarkymo teisinį reguliavimą ir suteikė daugiau teisių komanditoriams. Sumažėjo komanditinės ūkinės bendrijos steigimo išlaidos, nes pakanka sudaryti tik vieną sutartį. Bendrijos veiklos sutarties šalims (tikrosios ūkinės bendrijos, komanditinės ūkinės bendrijos dalyviams) leidžiama susitarti dėl jiems priimtinų esminių sutarties sąlygų ir dalyvių teisių apimties. Nemokumo teisinio reguliavimo tobulinimas. Priimti teisės aktų pakeitimai, skirti bankroto procedūroms paspartinti, kreditorių interesams geriau apsaugoti, bankroto proceso administravimui pagerinti. Siekiant kovoti su tyčiniais bankrotais, Seimui pateikti teisės aktų projektai, leisiantys geriau nustatyti su įmonių bankrotu susijusius nesąžiningus verslo subjektų veiksmus, ūkinės komercinės veiklos vykdymą bankroto metu, vienodą, socialiai teisingą fizinių ir juridinių asmenų atsiskaitymo eiliškumą grynaisiais ir negrynaisiais pinigais. Supaprastintas išmokų iš Garantinio fondo skaičiavimas, kuris užtikrins, kad išmokos darbuotojams, jų darbdaviui tapus nemokiam, būtų skiriamos nenutrūkstamai ir laiku. Itin reikšmingas rezultatas – priimtas Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymas, kuriuo suformuluotos pagrindinės fizinių asmenų (taip pat ūkininkų ir kitų fizinių asmenų, vykdančių ūkinę komercinę veiklą) bankroto teisinio reguliavimo nuostatos, siekiant sukurti optimalią skolininko (fizinio asmens) ir jo kreditorių interesų apsaugos teisinę sistemą. Verslumo ir verslo plėtros skatinimas. Įvairiose Lietuvos savivaldybėse organizuoti mokymai ir informaciniai renginiai paskatino susikurti 63 naujas įmones, kuriose yra 144 naujos darbo vietos. Išdalyta 2 115 pirmųjų verslo metų krepšelių naujoms įmonėms (asmenys, gavę šiuos krepšelius ir per 6 mėnesius įsteigę įmonę, gali pasinaudoti įvairiomis paslaugomis, skirtomis verslo pradžiai). Rezultatas – įsteigtos 734 įmonės (iš jų 180 įmonių, kurių steigėjai yra jaunimas iki 29 metų). 2012 metais organizuoti tarptautiniai ir vietiniai jaunimo verslumą skatinantys renginiai. Taip pat teiktos konsultavimo, informavimo, verslo mokytojų („mentorių“), instruktorių (ugdančiųjų vadovų) paslaugos jaunimui verslo pradžios, finansavimo ir plėtros klausimais. Subsidijuotos konsultacinės paslaugos ir darbo vietų nuoma sparčiai augantiems verslams (naudojant „Startup Nitro krepšelius“ įsteigti 42 inovatyvūs verslai). Siekiant pagerinti smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų priėjimą prie finansavimo šaltinių ir taip skatinti verslo plėtrą Lietuvoje, tęstas finansų inžinerijos ir su ja susijusių priemonių įgyvendinimas. Smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams 2009–2012 metais suteikti 279 mikrokreditai, kurių suma – 19,3 mln. litų, ir 1 907 paskolos – 717,6 mln. litų (kartu su bankų lėšų dalimi). Siekiant sumažinti kredito įstaigų riziką ir taip paskatinti kredituoti verslo subjektų projektus, 2009–2012 metais suteikta garantijų už 677,8 mln. litų, o 2 963 smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams kompensuota palūkanų už 38,5 mln. litų. 2010–2012 metais buvo skatinamos rizikos kapitalo investicijos į įmones: kartu su privačių investuotojų dalimi 49,65 mln. litų investuota į 34 įmonių kapitalą. Kadangi paramos teikimas smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams per finansų inžinerijos priemones yra gana naujas smulkiojo ir vidutinio verslo finansavimo būdas Lietuvoje, kurio rezultatai labai priklauso ir nuo bendros šalies ekonomikos būklės, 2013 metais bus atliekami du tyrimai, kurių metu bus vertinamas 2007–2013 metų periodu įgyvendinamų finansų inžinerijos priemonių poveikis smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams ir Lietuvos ekonomikai, taip pat bus nustatytas smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų poreikis atitinkamam finansavimui ateityje. 2012 metais įsteigti pradinės stadijos rizikos kapitalo fondas (Practica Seed Capital), teikiantis smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams išimtinai pradinės stadijos rizikos kapitalą (iki 690 560 litų per 3 metus) ir rizikos kapitalo fondas (Practica Venture Capital), teikiantis smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams pradinės stadijos, pradinį ir plėtros kapitalą (iki 5 179 200 litų per 12 mėnesių). Minėti fondai investuoja į perspektyvių verslo idėjų įgyvendinimą ir jau veikiančių bendrovių Lietuvoje plėtrą. 2012 metais taip pat pradėta įgyvendinti priemonė „Portfelinės garantijos lizingui“, pagal kurią suteikiama finansinė garantija (80 procentų lizingo sumos) naujiems smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų lizingo sandoriams (iki 6,47 mln. litų vienam subjektui). Skatinant eksportuojančių įmonių konkurencingumą ir pasirengimą eksportuoti, iki 2012 metų pabaigos sudaryta 611 sutarčių už 89,9 mln. litų ir išmokėta 59 mln. litų. Įgyvendinant finansuotus projektus, iki 2012 metų pabaigos buvo atlikti 633 užsienio rinkų tyrimai, parengtos 195 produktų eksporto plėtros strategijos, 45 įmonės pradėjo eksportuoti savo produkciją į naujas rinkas, 55 įmonės padidino eksportą į esamas eksporto rinkas. Tiesioginės užsienio investicijos. 2012 metų III ketvirčio pabaigoje sukauptos tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje sudarė 40,23 mlrd. litų ir, palyginti su 2011 metų duomenimis, padidėjo 5,65 procento (atkreiptinas dėmesys, kad investicijos į akcinį ir kitą kapitalą per visus 3 praeitų metų ketvirčius buvo teigiamos). Siekiant pagerinti tiesioginių užsienio investicijų rodiklius, Lietuvai svarbu ne tik toliau gerinti investicinę aplinką, tobulinti teisinę bazę, bet ir mažinti administracinę naštą investuotojams. (pav.) 6 pav. Tiesioginių užsienio investicijų pokytis per metus 2000–2012* metais (procentais) Šaltinis – Lietuvos statistikos departamentas _____________________ ** TIC pastaba. Pav. žr. Žin., 2013, Nr. 35-1702, 16–17 psl. ** Pasaulinės tiesioginių užsienio investicijų projektų stebėsenos duomenų bazės fdimarkets.com duomenimis, per 2012 metų pirmuosius 10 mėnesių į Lietuvą pritraukti 29 tiesioginių užsienio investicijų projektai. Visų tiesioginių užsienio investicijų projektų Lietuvoje bendra vertė – 927 mln. eurų, o šiais projektais šalyje bus sukurta apie 3 000 naujų darbo vietų. Skatinant investicijų pritraukimą į Lietuvą, per ES struktūrinių fondų priemones „Invest LT+“ ir „Invest LT-2“ paskirstyta 99,79 mln. litų. Per ES struktūrinių fondų priemonę „Asistentas-3“ verslo subjektams suteiktos 4 064 konsultacijos, įkurta 121 nauja įmonė. Gerinant investicinę aplinką, 2012 metais įsteigtos 2 naujos laisvosios ekonominės zonos Panevėžyje ir Kėdainiuose. Laisvosios ekonominės zonos patrauklios investuotojams dėl mokestinių lengvatų, todėl tikimasi, kad tai padės pritraukti į Lietuvą naujų investuotojų. Siekiant efektyvesnio ir greitesnio investicinių projektų įgyvendinimo, numatyta, kad investicinis projektas gali būti pradėtas įgyvendinti nuo ketinimų protokolo pasirašymo. _______________ *2012 metų III ketvirčio duomenys. 6.
7. Inovacijos Remiantis Europos Komisijos parengtu Inovacijų sąjungos švieslentės vertinimu, Lietuvos suminis inovatyvumo indeksas 2011 metais išaugo iki 0,255 (2012 metų duomenys bus paskelbti 2013 metų kovo mėnesį). (pav.) 7 pav. Lietuvos suminis inovatyvumo indeksas (balais nuo 0 iki 1) Šaltinis – Inovacijų sąjungos švieslentė _____________________ ** TIC pastaba. Pav. žr. Žin., 2013, Nr. 35-1702, 18 psl. ** Lietuvoje inovacijų 5 metų vidutinis augimas buvo šiek tiek didesnis nei ES vidurkis (ES šalių vidutinis suminis inovatyvumo indeksas 2011 metais siekė 0,539). Lietuvos stiprioji pusė – žmogiškųjų išteklių, finansų ir paramos sritys. Lietuvos atsilikimą inovacijų srityje daugiausia lemia šios silpnosios grandys: mokslinių tyrimų sistemos nepakankamas atvirumas ir patrauklumas; verslo ryšiai ir verslumas; silpni intelektiniai ištekliai (patentinės paraiškos pagal Patentinės kooperacijos sutartį, Bendrijos prekių ženklai, dizainas); bendradarbiavimas ir verslininkystė; intelektinės nuosavybės apsauga; inovacijų kūrėjai, ekonominis inovacijų poveikis. Todėl Lietuva vis dar priskiriama nuosaikiųjų inovatorių (angl. Modest innovators) šalių grupei. 2012 metais įgyvendinant programą, skirtą inovacijų, klasterių ir mažų ir vidutinių įmonių tinklų plėtrai, susikūrė 11 naujų klasterių (iš jų 3 – tarptautiniai). 2012 metais už inovacinius čekius teikiama de minimis pagalba (nustatyto dydžio tikslinė finansinė parama paslaugoms iš mokslo ir studijų institucijų įsigyti) pasinaudojo 237 įmonės, kurioms skirta 3,1 mln. litų valstybės lėšų. Kuriant inovacijoms palankią aplinką, iki 2012 metų pabaigos pagal Ūkio ministerijos administruojamas ES struktūrinės paramos priemones, skirtas mokslinių tyrimų ir technologijų plėtrai (toliau – MTTP), buvo paskirstyta 550,25 mln. litų (66,79 procento visam 2007–2013 metų laikotarpiui skirto finansavimo), o išmokos sudarė 274,09 mln. litų (33,27 procento viso skirto finansavimo). Lėtesnį išmokų tempą lėmė projektuose numatytos veiklos (statybos darbai, įrangos pristatymas, techninių projektų rengimas) vėlavimas ir projektų vykdytojų delsimas vykdyti projektą, pernelyg ilgai užtrukę pirkimai. Įgyvendinant šiuos MTTP srities projektus, iki 2012 metų pabaigos buvo sukurta 117 ilgalaikių tyrėjų ir pagalbinio personalo darbo vietų, sukurti 157 gaminių (paslaugų, procesų) prototipai, 393 naujos technologinės įmonės. Atlikta Kompleksinės elektromobilių transporto plėtros galimybių studija parodė, kad Lietuvos pramonė jau dabar turi susiformavusias kompetencijas tam tikrose nišinėse srityse – elektromobilių komponentų gamyba, informacinės technologijos ir elektros inžinerija. Išanalizuota galimybė tiesiogiai remti elektromobilių perdirbimą ir komponentų gamybą, Lietuvos verslo ir mokslo subjektams siūloma vystyti elektromobilių klasterio idėją. Pateiktos rekomendacijos, apimančios elektromobilių infrastruktūros aspektą, poveikį elektros energijos tinklui, skatinimo priemones. VII. SOCIALINĖ POLITIKA 7.
8. Socialinė politika Darbo rinkos ir užimtumo srityje 2012 metų pagrindiniai uždaviniai – sumažinti nedarbo lygį, veiksmingiau taikyti aktyvios darbo rinkos politikos priemones, modernizuoti darbo santykių reglamentavimą, užtikrinti saugią darbo aplinką. Informacija apie jaunimo užimtumą pateikiama Jaunimo politikos dalyje. Taikytos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės leido stabilizuoti ir pagerinti padėtį darbo rinkoje. Lietuvos darbo biržos duomenimis, registruotas nedarbas šalyje, palyginti su ankstesniais metais, nuosekliai mažėjo. Vidutinis metinis bedarbių procentas nuo darbingo amžiaus gyventojų 2012 metais buvo 11,7 procento (1,4 procentinio punkto mažesnis negu 2011 metais). (pav.) 8 pav. Registruotų bedarbių dalis, procentais, palyginti su darbingo amžiaus asmenimis Šaltinis – Lietuvos darbo biržos duomenys _____________________ ** TIC pastaba. Pav. žr. Žin., 2013, Nr. 35-1702, 19 psl. ** 2012 metais padėta įsidarbinti 202,5 tūkst. darbo ieškančių asmenų. Apie 80 procentų įdarbintųjų gavo nuolatinį darbą (2011 metais – 73 procentai). Palyginti su 2011 metais, neterminuoto darbo pasiūla augo 38,2 procento, o terminuoto darbo – 16,4 procento. Skatinant darbo vietų kūrimą, įsteigta 515 darbo vietų ir kompensuotos 10 927 asmenų verslo liudijimo įsigijimo išlaidos. Subsidijuojant darbo vietų steigimą, įsteigta 1 617 darbo vietų neįgaliesiems, kuriems nustatytas iki 55 procentų darbingumas. Palyginti su 2011 metais, buvo įsteigta dvigubai daugiau darbo vietų neįgaliesiems. Populiariausios ir veiksmingiausios buvo remiamojo įdarbinimo priemonės – viešieji darbai ir įdarbinimas subsidijuojant. Viešieji darbai, kaip laikina užimtumo rėmimo priemonė, sudarė didžiausią (43 procentai) dalį tarp aktyviųjų darbo rinkos politikos priemonių ir juose dalyvavo 32,5 tūkst. asmenų. Vykdant aktyvią darbo rinkos politiką ir teikiant veiksmingas darbo rinkos paslaugas, ilgalaikių bedarbių – socialinių pašalpų gavėjų 2012 metais sumažėjo 68,7 procento. Atsigaunant ekonomikai nei viešas, nei privatus sektoriai nesukuria pakankamai darbo vietų, reikalingų nedarbui kardinaliai sumažinti. Socialinės įmonės statusas suteiktas 5 įmonėms. Pasinaudojus valstybės pagalbos lėšomis, sukurtos 29 naujos darbo vietos, subsidijuotas 122 asistentų, kurie 329 neįgaliesiems padėjo atlikti darbo funkcijas, darbo užmokestis. Per 2012 metus 136 socialinėms įmonėms suteikta 36,6 mln. litų parama. Darbo rinkoje ciklinis nedarbas, kurį lėmė prasidėjusi ekonomikos krizė, peraugo į struktūrinį nedarbą, kai darbo jėgos pasiūla savo struktūra neatitinka darbo paklausos ir iškreipia padėtį darbo rinkoje – vienų profesijų ir kvalifikacijų turinčių žmonių yra gerokai per daug, o kitų trūksta. Profesiniame mokyme dalyvavo 8 697 asmenys, iš jų įgyti naują ar patobulinti turimą profesinę kvalifikaciją į profesinio mokymo programas ataskaitiniu laikotarpiu nusiųsta 5 570 asmenų, iš jų 2 500 bedarbių ir 3 070 įspėtų apie atleidimą iš darbo darbuotojų. Siekiant padidinti profesinio mokymo efektyvumą, nuo 2012 metų kovo pradėta bedarbių profesinį mokymą organizuoti trišalės sutarties tarp bedarbio, teritorinės darbo biržos ir darbdavio pagrindu. Teritorinės darbo biržos dirbo nepakankamai veiksmingai. Didinant teritorinių darbo biržų veiklos efektyvumą, nuo 2012 m. liepos 1 d. 3 teritorinėse darbo biržose (Alytaus, Kauno ir Marijampolės) pradėti taikyti nauji darbuotojų motyvavimo metodai – darbuotojų veikla susieta su asmenų įdarbinimo rezultatais. Nuo 2013 m. sausio 1 d. šie metodai taikomi visose teritorinėse darbo biržose. Siekiant mažinti administravimo sąnaudas ir visų draudiminių išmokų mokėjimą sutelkti vienoje sistemoje, nedarbo socialinio draudimo išmokų skyrimo, apskaičiavimo ir mokėjimo funkcijos nuo 2013 m. sausio 1 d. iš Lietuvos darbo biržos perduotos „Sodrai“. Tobulinant darbo santykius, 2012 metais priimti Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir su juo susijusių teisės aktų pakeitimai, kuriais: siekiant užtikrinti kokybišką ir efektyvesnį darbo ginčų sprendimą, pakeista privaloma individualių darbo ginčų nagrinėjimo ne teisme procedūra ir nuo 2013 m. sausio 1 d. prie Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritorinių skyrių įsteigtos darbo ginčų komisijos; nustatyta, kad verslo ar jo dalies perdavimo atveju darbo santykiai tęsiasi tokiomis pačiomis sąlygomis, o piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas išmokamos ne daugiau kaip už 3 metus; siekiant sumažinti administracinę naštą verslui, atsisakyta prievolės rengti ir pildyti Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės pasą. Atsižvelgiant į gerėjančią ekonominę šalies situaciją ir siekiant padidinti mažiausią darbo užmokestį gaunančių darbuotojų pajamas, nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. nustatyta 850 litų minimalioji mėnesinė alga, o nuo 2013 m. sausio 1 d. ji padidinta iki 1 000 litų. Piniginė socialinė parama yra viena iš priemonių, turinčių įtakos mažinant skurdą ir socialinę atskirtį bei remiant šeimas, auginančias vaikus. Išlaidos socialinėms išmokoms ir piniginei socialinei paramai, teikiamai vaikus auginančioms šeimoms ir nepasiturintiems gyventojams, 2012 metais sudarė 1 096,1 mln. litų ir, palyginti su 2011 metais, sumažėjo 0,9 procento. Išmoką vaikui vidutiniškai per mėnesį gavo 107,1 tūkst. vaikų (18 procentų Lietuvos vaikų). Nemokamus pietus mokyklose vidutiniškai per mėnesį gavo 128,5 tūkst. (33,2 procento) mokinių. Parama mokinio reikmenims įsigyti suteikta 118,3 tūkst. (30,6 procento) mokinių. Vidutiniškai per vieną 2012 metų mėnesį socialinę pašalpą gavo 221,9 tūkst. asmenų (7,4 procento visų Lietuvos gyventojų). Palyginti su 2011 metais, vidutiniškai per mėnesį socialinę pašalpą gavusių asmenų skaičius šiek tiek išaugo (0,36 procento), o išlaidos socialinei pašalpai mokėti sumažėjo 2,1 procento. Vidutiniškai per vieną 2012 metų mėnesį būsto šildymo išlaidų kompensacijas gavo 198,8 tūkst. asmenų (6,6 procento visų Lietuvos gyventojų). Per 2012 metus, palyginti su 2011 metais, vidutiniškai per mėnesį gavusių būsto šildymo išlaidų kompensacijas asmenų skaičius sumažėjo 10 procentų. Siekiant teikiamos piniginės socialinės paramos taiklumo ir veiksmingumo, valstybės biudžeto lėšų racionalesnio panaudojimo, nuo 2012 m. sausio 1 d. pradėta piniginės socialinės paramos sistemos pertvarka. Piniginė socialinė parama nepasiturintiems gyventojams teikiama įgyvendinant du modelius: kaip valstybinė (valstybės perduota savivaldybėms) funkcija ir kaip savarankiška savivaldybių funkcija 5 bandomosiose savivaldybėse (Akmenės rajono, Panevėžio rajono, Radviliškio rajono, Raseinių rajono ir Šilalės rajono). Naujos tvarkos rezultatai atspindi teigiamas tendencijas – piniginė socialinė parama taiklesnė, skaidresnė, racionaliau paskirstomos lėšos. 2012 metais, palyginti su 2011 metais, socialinės pašalpos gavėjų skaičius bandomosiose savivaldybėse sumažėjo 13,6 procento, o išlaidos socialinei pašalpai mokėti – 20,1 procento. Būsto šildymo išlaidų ir išlaidų vandeniui kompensacijų gavėjų skaičius sumažėjo 15,7 procento, o išlaidos būsto šildymo išlaidų ir išlaidų vandeniui kompensacijoms mokėti sumažėjo 15,4 procento. Socialinių paslaugų prieinamumo didinimas. 2012 metais buvo pradėta įgyvendinti Integralios plėtros pagalbos programa, finansuojama Europos socialinio fondo lėšomis, kuria siekiama kokybiškos integralios pagalbos asmenims su negalia, senyvo amžiaus asmenims ir konsultacinės pagalbos šeimos nariams, prižiūrintiems tokius asmenis. Tuo tikslu telkiamos mobilios specialistų komandos, į socialinės pagalbos procesą įtraukiami sveikatos priežiūros specialistai. 2013–2015 metais 21 savivaldybėje bus įgyvendinami bandomieji projektai. Neįgaliųjų socialinės integracijos stiprinimas. Siekiant decentralizuoti socialinės reabilitacijos paslaugų teikimą neįgaliesiems bendruomenėje, nuo 2012 metų projektai įgyvendinami savivaldybėse. Finansuoti 408 projektai, kuriuos įgyvendino neįgaliųjų socialinės integracijos srityje veikiančios organizacijos. Vykdant Gyventojų aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis programą, techninės pagalbos priemonėmis aprūpinta 34,5 tūkst. neįgalių asmenų. Bendras aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis lygis per 2012 metus sudarė 91 procentą. Bendruomenių stiprinimas ir nevyriausybinio sektoriaus plėtra. Siekiant stiprinti bendruomenių vaidmenį sprendžiant socialines problemas vietos lygmeniu ir įgyvendinant Bendruomenių socialinės plėtros 2011–2013 metų programą, pagrindinis dėmesys buvo skiriamas socialinei veiklai – darbui su pagyvenusiais žmonėmis, rizikos šeimų vaikų užimtumui, savanorystės plėtrai. Į įvairių rūšių veiklą buvo įtraukta apie 25 tūkst. žmonių. Savanoriškoje veikloje dalyvavo daugiau kaip tūkstantis savanorių. Įgyvendinant vietos bendruomenių savivaldos programą, dalyvavo visos šalies savivaldybės ir 551 seniūnija. Kuriant prielaidas ilgalaikei nevyriausybinio sektoriaus plėtrai ir įgyvendinant Nevyriausybinių organizacijų sektoriaus plėtros 2011–2013 metų programą, buvo aktyvinama savanoriška veikla regionuose. Nevyriausybinės organizacijos, veikiančios 6 regionuose, suorganizavo 15 viešų renginių, skirtų informacijos apie savanorišką veiklą sklaidai, kuriuose dalyvavo 5 192 asmenys. Sprendžiant moterų ir vyrų lygybės problemas, įgyvendinama Valstybinė moterų ir vyrų lygių galimybių 2010–2014 metų programa, kurios prioritetai ir toliau buvo moterų ir vyrų lygybės problemų sprendimas užimtumo, sprendimų priėmimų srityse, institucinių mechanizmų efektyvumo tobulinimas, siekiant faktinės lyčių lygybės, ES ir tarptautinių įsipareigojimų vykdymas. 2012 metais Lietuvos atstovė prof. Dalia Leinartė, Vilniaus universiteto Lyčių studijų centro direktorė, išrinkta į Jungtinių Tautų Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetą. Lietuvai šiame komitete bus atstovaujama pirmą kartą per visą komiteto istoriją. Lietuvos atstovas išrinktas į Europos lyčių lygybės komisiją, kurią sudaro 16 iš 48 valstybių narių atstovų. 7.
9. Socialinio draudimo sistemos tvarumas 2011 m. gegužės 24 d. Seimo nutarimu patvirtinus Valstybinio socialinio draudimo ir pensijų pertvarkos gaires ir 2011 m. birželio 8 d. Vyriausybės nutarimu patvirtinus Valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos gairių įgyvendinimo priemonių planą, buvo nustatyti prioritetiniai ir ilgojo laikotarpio darbai. Įgyvendinant pirmąjį pertvarkos etapą, nuo 2012 metų senatvės pensijos amžius buvo pradėtas ilginti iki 65 metų. Įgyvendinant minėto plano prioritetinius darbus, parengti pensijų kaupimo sistemą tobulinančių įstatymų projektai, sudaryta darbo grupė socialinio draudimo pensijų skaičiavimo būdui išanalizuoti ir pasiūlyti, atlikti galimo socialinio draudimo pensijų skaičiavimo modelio moksliniai tyrimai. 2012 metais priimti sprendimai reikalingi galiojančiai pensijų kaupimo sistemai tobulinti – sistema atpiginta pensijų kaupimo dalyviui (sumažinti administravimo mokesčiai nuo turto ir nuo pervedamos įmokos, pastarojo mokesčio palaipsniui (iki 2017 metų) atsisakant), nustatytos palankesnės pensijų kaupimo bendrovės keitimo sąlygos – panaikintas 3 metų buvimo vienoje bendrovėje reikalavimas, įteisintas atlyginimas „Sodrai“ už kaupiamųjų įmokų administravimą, pakeista II pakopos pensijų sistemos finansavimo schema – numatyta pačiam asmeniui prisidėti prie kaupimo ir už tai gauti skatinamąją įmoką iš valstybės biudžeto. Sudaryta galimybė per nustatytą laikotarpį (nuo 2013 m. balandžio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 1 d.) iki pakeitimo įsigaliojimo sudariusiems pensijų kaupimo sutartis asmenims apsispręsti dėl tolesnio dalyvavimo sistemoje sąlygų. Nuo 2012 m. sausio 1 d. valstybinių socialinio draudimo pensijų dydžiai atkurti į buvusius iki Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo taikymo pradžios ir patvirtintos 1 488 litų dydžio einamųjų metų draudžiamosios pajamos. Taip pat nuo 2012 m. sausio 1 d. į 2009 metų lygį grąžintos šalpos kompensacijos darbingiems darbingo amžiaus asmenims (apie 1 800 asmenų). Nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. atkurtos kompensacinės išmokos teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojams ir dalis valstybinių pensijų, rentų buvusiems sportininkams, kuri buvo sumažinta dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo (apie 10 tūkst. asmenų). Nuo 2012 metų neatkurtos sumažintos šalpos tikslinės kompensacijos slaugai ir pagalbai (priežiūrai), nukentėjusiųjų asmenų, mokslininkų, pareigūnų ir karių, pirmojo ir antrojo laipsnių, teisėjų valstybinės pensijos, valstybinės signataro, sportininkų rentos, kaip buvo numatyta Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo įstatyme. „Sodros“ biudžeto pajamos 2012 metais buvo 11 mlrd. 560,1 mln. litų, tai 3,8 procento daugiau, nei planuota, ir 5,1 procento daugiau nei 2011 metais. Iš jų – sveikatos draudimo įmokos, pervedamos į Privalomojo sveikatos draudimo fondą, sudarė 2,59 mlrd. litų, tai 4,7 procento daugiau, nei planuota, ir 5,1 procento daugiau nei 2011 metais. 2012 metais gyventojams iš viso skirta 13 mlrd. 472,7 mln. litų pensijoms, pašalpoms ir kitoms socialinio draudimo išmokoms. Tai 0,5 procento mažiau, nei planuota, tačiau 3,7 procento daugiau nei 2011 metais. 2012 metais visos „Sodros“ išlaidos pajamas viršijo 1 mlrd. 912,6 mln. litų. Toks 2012 metų „Sodros“ biudžeto deficitas buvo 492,1 mln. litų mažesnis, nei planuota, ir 78,3 mln. litų mažesnis nei 2011 metais. „Sodros“ biudžeto išlaidos jau 5 metus viršija pajamas (2012 metų pabaigoje, preliminariais duomenimis, sukauptas deficitas gali siekti apie 9,7 mlrd. litų). Tai reiškia, kad dalis pensijų ir kitų išmokų kasmet buvo mokama iš skolintų lėšų. „Sodros“ finansinę naštą sudaro ne tik trumpalaikės ar ilgalaikės paskolos, bet ir jų administravimo sąnaudos. Palūkanoms ir paskolų administravimo mokesčiui vien 2013 metams numatyta 634 mln. litų. 7.
10. Šeimos politika Siekiant stiprinti šeimą, kurti palankią jai aplinką, buvo įgyvendinamos Nacionalinės demografinės (gyventojų) politikos strategijos priemonės šeimos gerovės srityje, finansuoti 22 nevyriausybinių organizacijų projektai. Apie 2 800 šeimų buvo suteiktos psichologinės, pozityvios tėvystės, socialinių įgūdžių ugdymo paslaugos, vykdyti krizių ir konfliktų prevencijos mokymai. 2012 metų gegužės mėnesį sudaryta tarpžinybinė Šeimos politikos komisija, kurios tikslas – užtikrinti institucijų bendradarbiavimą ir veiksmų koordinavimą šeimos politikos srityje. Komisijos sudėtį sudarė atskirų ministerijų (Socialinės apsaugos ir darbo, Švietimo ir mokslo, Sveikatos apsaugos, Kultūros, Ūkio), nevyriausybinių organizacijų, savivaldybių ir seniūnų asociacijų atstovai. Siekiant įtraukti vietos valdžios institucijas į šeimos politikos formavimą ir įgyvendinimą, 15-oje šalies savivaldybių buvo organizuoti susitikimai–diskusijos dėl šeimų tarybų savivaldybėse steigimo. Širvintų rajono ir Vilkaviškio rajono savivaldybėse šeimų tarybos jau įsteigtos. Įgyvendinant Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo nuostatas ir siekiant kuo operatyviau suteikti pagalbą smurtą patyrusiems asmenims, atrinktos 9 nevyriausybinės organizacijos, kurios kartu su partneriais teikė specializuotą kompleksinę pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims 16-oje specializuotos pagalbos centrų. 2012 metais iš policijos gauta informacija apie 1 034 smurto atvejus ir nukentėjusiesiems pasiūlyta pagalba. 92 procentus nukentėjusių asmenų sudarė moterys, 5 procentus – vyrai ir 4 procentus – vaikai. Nukentėjusiems asmenims suteiktos konsultavimo, tarpininkavimo paslaugos, psichologinė ir teisinė pagalba. 2012 metai Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu buvo paskelbti Europos vyresnio amžiaus žmonių aktyvumo ir kartų solidarumo metais. Lietuvoje įgyvendinta šiems metams skirta Nacionalinė programa, skirta atkreipti visuomenės dėmesį į gyventojų senėjimo ir kartų solidarumo problematiką, telkti visų suinteresuotųjų pastangas vyresnio amžiaus žmonių padėčiai gerinti ir kartų solidarumui stiprinti. Per metus vyko daugiau nei 1 000 renginių (susitikimų, parodų, konferencijų ir kita), skirtų įvairiems vyresnio amžiaus žmonių aktyvumo ir kartų solidarumo aspektams, parengta aplinkos (teisinės, socialinės, kultūrinės, švietimo), lemiančios vyresnio amžiaus žmonių dalyvavimą darbo rinkoje, ir įvairaus pobūdžio jiems teikiamų paslaugų analizė. Vaiko teisių apsauga. 2012 metais pagal globėjų (rūpintojų) ir įtėvių rengimo programą mokymuose dalyvavo 318 šeimų, siekiančių tapti vaiko globėjais (rūpintojais) ar norinčiais įsivaikinti vaikus. Šeimoms, atsidūrusioms krizinėje situacijoje, teikta socialinė, medicininė, psichologinė pagalba, suteiktas saugus laikinas būstas, ugdyti buitiniai įgūdžiai. Tokia pagalba buvo suteikta 1 563 asmenims, iš jų – 895 vaikams, 526 motinoms ir 142 tėvams. Įgyvendinant Nacionalinę smurto prieš vaikus prevencijos ir pagalbos vaikams 2011–2015 metų programą, suteikta kvalifikacija 758 specialistams, dirbsiantiems su nukentėjusiais nuo smurto vaikais ir jų šeimos nariais. 7.
11. Jaunimo politika Plėtojant jaunimo politiką, prioritetas teikiamas jaunimo užimtumui skatinti, jaunimo organizacijų potencialui stiprinti. Atsižvelgiant į Europos Komisijos rekomendacijas dėl jaunimo užimtumo didinimo ir siūlymus parengti naujas programas jaunimo nedarbui mažinti, 2012 m. vasario 10 d. sudaryta tarpžinybinė darbo grupė parengti siūlymus dėl jaunimo nedarbo mažinimo ir Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšų panaudojimo jaunimo nedarbo problemoms spręsti. Parengtame priemonių jaunimo užimtumui didinti plane 2012–2013 metams numatytos 22 priemonės, ypatingą dėmesį skiriant šioms sritims: švietimo sistemos pasiūlos ir darbo rinkos poreikio subalansavimui, jaunimo darbo įgūdžių formavimui švietimo sistemoje, paramai jaunimui, pradedančiam verslą, aktyvioms darbo rinkos priemonėms, valstybės institucijų ir nevyriausybinio sektoriaus bendradarbiavimui didinant jaunimo užimtumą. 2013 m. sausio 1 d. darbo biržoje buvo registruota 25,4 tūkst. jaunų iki 25 metų bedarbių. Absolventų 2013 m. sausio 1 d. registruota 6,9 tūkstančio. Jaunimas 2013 m. sausio 1 d. sudarė 12,1 procento visų bedarbių. Siekiant jaunus (iki 25 metų) bedarbius įtraukti į darbo rinką, 11,9 tūkst. asmenų dalyvavo įgyvendinant aktyvios darbo rinkos politikos priemones. Per 2012 metus įdarbinta 36,9 tūkst. jaunų bedarbių iki 25 metų (49,7 procento įregistruotų jaunų bedarbių). 2012 metais daug dėmesio buvo skirta darbui su jaunimu atviruose jaunimo centruose ir erdvėse (Nacionalinė jaunimo politikos 2011–2019 metų plėtros programa). Per 2012 metus įrengta 10 universalių sporto aikštelių, skirtų aktyviam laisvalaikio praleidimui ir užimtumui, remti kultūriniai, tautinių mažumų projektai, parengtos rekomendacijos specialistams, dirbantiems su socializacijos problemų turinčiais vaikais ir tėvais. Siekiant stiprinti jaunimo organizacijas, skatinti jaunus žmones dalyvauti visuomeniniame gyvenime, 2012 metais vykdomose programose ir projektuose dalyvavo 35 tūkst. jaunų asmenų. Įvairių jaunimo organizacijų veikloje dalyvaujančio jaunimo dalis iš visų jaunų žmonių skaičiaus Lietuvoje sudaro 9,2 procento. Įgyvendinant Nacionalinę jaunimo verslumo skatinimo ir ugdymo programą, daugiausia dėmesio skirta jaunų žmonių užimtumui vasaros metu ir jų verslumo ugdymui, organizuojant amatų veiklas. 2012 metais iš dalies finansuoti 8 projektai, kuriuos įgyvendindamos organizacijos rengė mokymus ir seminarus, skatindamos jaunimo kūrybiškumą, iniciatyvą, ugdydamos mažiau galimybių turinčių jaunų žmonių įgūdžius, suteikdamos reikalingų verslumo žinių. Įgyvendinant programą „Veiklus jaunimas“, 2012 metais buvo paremti 167 projektai, kuriais siekiama skatinti aktyvų jaunų žmonių pilietiškumą, ugdyti jaunų žmonių solidarumo jausmą, skatinti toleranciją, įtraukti mažiau galimybių turintį jaunimą, siekiant išvengti socialinės atskirties. Tiesiogiai programoje „Veiklus jaunimas“ 2012 metais dalyvavo 4,7 tūkst. jaunų žmonių. 2012 metais buvo plėtojamas Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos koordinuojamo tinklo informacinis portalas www.eurodesk.lt, kuriame jaunimui teikiama informacija apie jaunimo padėtį Europoje, jaunimo veiklą, problemas ir jų sprendimo būdus. Šį portalą 2012 metais aplankė 564 tūkst. lankytojų, konsultuota 1 213 jaunų asmenų. Svarbus pasiekimas 2012 metais – sukurtas naujas „Eurodesk“ tinklas Lietuvos regionuose, leidžiantis pasiekti vietose gyvenančius jaunus žmones ir jaunimo darbuotojus. „Eurodesk“ atstovai, išėję specialų įvadinį kursą, veikia šiuose miestuose: Molėtuose, Kaune, Panevėžyje, Utenoje, Vilniuje, Rietave, Mažeikiuose, Lazdijuose. VIII. ŠVIETIMAS IR MOKSLAS 2012 metai švietimui buvo reikšmingi kaip baigiamieji Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų įgyvendinimo metai. Jie buvo nelengvi dėl mažėjančio finansavimo ir didėjančių kokybės, prieinamumo, inovatyvumo reikalavimų. Nacionalinės išlaidos švietimui sumažėjo 341 mln. litų (nuo 5,9 procento iki 5,3 procento BVP). Tai daugiausia susiję su tuo, kad nuspręsta dėl mažėjančio bendrojo ugdymo mokinių skaičiaus atlikusių mokinio krepšelio lėšų nepalikti švietimui ir taip padėti subalansuoti bendrąjį šalies biudžetą. Kitas aspektas – švietimo lėšų perskirstymas aukštojo mokslo reformos naudai (žr. 9 pav.). Iš dalies padėtį lengvino kiek padidėjusios ES paramos lėšos, tačiau jų nebuvo įmanoma operatyviai perskirstyti nutraukiant pradėtus projektus. Mokslo srityje finansinė padėtis kiek gerėjo, tačiau buvo toli iki ES įsipareigoto lygio (1,5 procento BVP, kai investuota mažiau kaip 1 procentas). (pav.) 9 pav. Švietimo ir mokslo ministerijos paprastųjų išlaidų pokytis (be mokinio krepšelio, ES paramos, įstaigų išlaikymo, turto išlaidų) Šaltinis – Švietimo ir mokslo ministerijos strateginiai veiklos planai Dėl šių priežasčių nebuvo įvykdyti svarbūs darbai (sukurti specialistų poreikio prognozės žemėlapį, mokyklų pažangos skatinimo mechanizmus, pereiti prie naujų neformaliojo ugdymo finansavimo būdų, gerokai padidinti ikimokyklinio ugdymo prieinamumą ir suaugusiųjų mokymosi aprėptį, profesinio mokymosi populiarumą ir kita), pasiekti Valstybinėje švietimo strategijoje iškeltų siekių. Mokytojų vidutinis atlyginimas 2012 metų IV ketvirtį buvo 16,5 procento didesnis už šalies ūkio (be individualių įmonių) vidutinį atlyginimą, taip pat 8,9 procento didesnis už valstybės sektoriaus vidutinį atlyginimą. Tačiau mokytojų vidutinio atlyginimo kitimo tendencijos nėra džiuginančios – atlyginimas nuo 2010 metų IV ketvirčio mažėja, ypač staigus atlyginimų kritimas matomas praėjusiais metais. Šis klausimas tebėra aktualus matant, kad šalies vidutinis atlyginimas jau pradėjo kilti, o mokytojų vidutinis amžius didėja (vis daugiau senesnių mokytojų), gabaus jaunimo į pedagogų kolektyvą ateina mažiau, tad netolimoje ateityje galime pristigti mokytojų. (pav.) 10 pav. Mokytojų atlyginimai šalies vidurkio ir valdymo sektoriaus atžvilgiu Šaltinis – Lietuvos statistikos departamento duomenys _____________________ ** TIC pastaba. Pav. žr. Žin., 2013, Nr. 35-1702, 23 psl. ** Nepaisant to, iš esmės pavyko stabilizuoti visuomenės pasitikėjimo švietimu ilgametį (nuo 2004 metų) kritimą ir net truputį padidinti – nuo 46,3 procento 2011 metais iki 46,6 procento 2012 metais. Taip pat šalyje pastaruoju metu itin išaugo mokymosi prieinamumas ir visuomenės išsilavinimo lygis. 92,9 procento darbingų (25–64 metų) Lietuvos gyventojų turi bent vidurinį išsilavinimą ir pagal šį rodiklį jau 2 metus iš eilės esame pirmoje vietoje ES (vidurkis – 73,4 procento). Toje pačioje amžiaus grupėje pagal aukštojo išsilavinimo lygį esame devinti (34 procentai, ES vidurkis – 26,8 procento), tačiau mūsų 25–34 metų jaunimas yra antroje vietoje (48,1 procento, ES vidurkis – 34,2 procento). Lietuvoje mažiausia visoje ES darbingų gyventojų dalis nemoka nė vienos užsienio kalbos (tik 2,5 procento, o visoje ES – net 37,5 procento). 2 kalbas šalyje moka didžiausia gyventojų dalis (45,8 procento, o visoje ES – tik 19,9 procento). Pagal 2 ir daugiau kalbų mokėjimą esame ketvirti ES. Mūsų jaunimas (16–24 metų) yra antras ES pagal kompiuterinį raštingumą – 70 procentų jaunimo moka naudotis kompiuteriu mažiausiai 5–6 būdingoms veikloms vykdyti (ES – 45 procentai). Iš dalies neblogai sekasi ir gamtos mokslai – pagal OECD PISA tyrimus esame kiek aukščiau ES vidurkio pagal prastai gamtos mokslus išmanančių penkiolikmečių lygį (17 procentų, ES – 17,7 procento), o ES tikslas yra 15 procentų. Deja, naujausi IEA TIMSS ir PIRLS tyrimų duomenys rodo, kad mokinių skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų pasiekimai krenta, todėl švietimo kokybės uždaviniai šiuo metu tampa svarbiausi. Siekiant kokybės 2012 metais atlikta Lietuvos kvalifikacijų sandaros bendrosios atitikties Europos kvalifikacijų ir Europos aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų sandarai lyginamoji analizė ir parengtos bendrojo ugdymo, profesinio mokymo programų ir aukštojo mokslo studijų programų ir teikiamų kvalifikacijų priskyrimo Lietuvos kvalifikacijų ir Europos kvalifikacijų sandaros lygiui metodinės rekomendacijos. Taip pat nuolat taikytos ir tebeplėtojamos kokybės vadybos technologijos: atliktas ekspertinis ir formalus visų mokslo ir studijų institucijų 2009–2011 metų mokslinės ir meno veiklos vertinimas, vykdytas bendrojo ugdymo mokyklų ir profesinių mokyklų veiklos kokybės išorinis vertinimas, plėtojama vidinio įsivertinimo tradicija ir technologija, investuojama į profesinį mokytojų ir dėstytojų tobulėjimą. 8.
12. Bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo sistemos pertvarka Siekiant ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtros, 2012 metais pasiekta, kad ikimokyklinio ugdymo programose dalyvautų 6,8 procento daugiau vaikų (iš viso 87 872) nei 2011 metais. Padidėjo ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų skaičius – veikė 664 įstaigos (iš jų 51 nevalstybinė, 3 valstybinės), o tai 21 nevalstybine įstaiga daugiau nei 2011 metais. Tebėra itin aktualu ir toliau dirbti šia kryptimi, nes Lietuvoje, 2011 metų duomenimis, tik 77,8 procento 4–6 metų vaikų lanko ikimokyklines įstaigas, tuo tarpu ES vidurkis yra 92,4 procento ir siekiama 95 procentų. Tyrimais įrodyta, kad ikimokyklinis ugdymas daro teigiamą įtaką tolesnio mokymosi sėkmei. Stiprinant mokyklų valdymo kokybę, 2012 metais 113 mokyklų atliktas išorinis veiklos vertinimas. Tai nepakankamas skaičius, tačiau plėtoti šią veiklą stokojama lėšų tiek nacionaliniu lygmeniu, tiek ir savivaldybėse. Gauti duomenys naudoti visuomenei informuoti, švietimo būsenai Lietuvoje stebėti ir analizuoti. Geriausiai įvertinta bendroji mokyklų kultūra (74,8 procento mokyklų įvertintos 3–4 balais iš 4), tačiau jau keletą metų įžvelgiamos ugdymo ir mokymosi procesų problemos (87,4 procento mokyklų įvertintos tik 1–2 balais), atitinkamai žemesni ir mokinių pasiekimai (70,6 procento 1–2 balai). Labiausiai tobulintini mokyklų veiklos aspektai – mokymosi veiklos diferencijavimas, atskirų mokinių pažanga, išmokimo stebėjimas, vertinimas kaip ugdymas ir panašiai. Lietuva turi labai mažai individualizuoto mokymo patirties, trūksta to mokyti galinčių specialistų, todėl atitinkamai gana daug pačių mokytojų laikosi rezistencinės pozicijos individualizuoto mokymo atžvilgiu. Siekiant sukurti modernią mokinio pažangos patikrinimo sistemą, 2012 metais mokykloms sudaryta galimybė naudotis standartizuotais įsivertinimo įrankiais baigus 4 ir 8 klases (lietuvių kalbos, matematikos ir istorijos). Jie padeda kiekvienam mokiniui gauti patikimą informaciją, kokie yra jo pasiekimai visoje šalyje pasinaudojusių šiuo įrankiu mokyklų kontekste. Įrankių taikymo eksperimente dalyvavę mokytojai galėjo įvertinti savo gebėjimus objektyviai vertinti mokinius, išmoko vertinimo naujovių ir iš esmės teigiamai priima standartizuotus testus kaip individualaus vertinimo (ne kaip mokyklų reitingo) įrankį. Siekiant pagerinti mokytojų darbo sąlygas, paskatinti mokytojus tobulėti, įdiegtos 4 naujos pedagogų kvalifikacijos tobulinimo formos (supervizija (profesinės veiklos stebėjimas), „PeerCoaching“ (paramos kolegai) modelis, trumpalaikės stažuotės, mini mokymai). Kvalifikaciją šiomis formomis tobulino 1 161 mokytojas. Be to, organizuoti valstybinės lietuvių kalbos (48 akademinių valandų) kursai Vilniaus, Trakų, Šalčininkų rajonų ir Vilniaus, Klaipėdos miestų mokyklose, ugdymo programas vykdančiose tautinės mažumos kalba. Apmokyti 384 mokytojai, norintys patobulinti lietuvių kalbos mokėjimo įgūdžius ir įgyti trečiąją valstybinės kalbos mokėjimo kategoriją (B2 lygis, „Aukštuma“). Siekiant profesinio mokymo kokybės, parengtos ir akredituotos 83 profesijos mokytojų ir dėstytojų technologinių kompetencijų tobulinimo programos. Investuota į 4, o oficialiai jau ir atidaryti 2 sektoriniai praktinio mokymo centrai profesinio mokymo įstaigose. Visose profesinio mokymo įstaigose diegti vidinės kokybės užtikrinimo mechanizmai. Parengta Modulinio profesinio mokymo koncepcija ir Modulinio profesinio mokymo programų rengimo metodika. Atliktas energetikos sektoriaus kvalifikacijų poreikio tyrimas ir parengtas Energetikos sektoriaus profesinis standartas. Siekiant geresnio neformaliojo švietimo prieinamumo, 4 savivaldybėse pradėta diegti neformaliojo ugdymo krepšelį, įvertinta naujų neformaliojo švietimo teikėjų atitiktis, jie įregistruoti Švietimo ir mokslo institucijų registre, akredituotos jų parengtos programos. Nuo 2012 metų IV ketvirčio neformaliojo ugdymo finansavimas krepšelio principu vyksta 4 savivaldybėse. Pagrindinės spręstinos problemos – žemėjantys mokinių pasiekimai, neefektyvus mokyklų valdymas ir nepakankamas atskaitingumas, mokytojų meistriškumo efektyvaus skatinimo schemų stoka, jaunimo įgytų kvalifikacijų neatitiktis darbo rinkos poreikiams, jaunimo nedarbas. 8.
13. Aukštojo mokslo politikos pertvarka Lietuva perėjo prie bendros Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS). Įdiegus šią sistemą, Lietuvos aukštojo mokslo institucijoms plėtojamos didesnės galimybės dalyvauti Europos akademinėse iniciatyvose, palengvėja lietuviškų diplomų ir kvalifikacijų pripažinimas bei jungtinių studijų programų kūrimas. 2012 metais sukurtos studijų programos kūrimo ir tobulinimo (atnaujinimo) rekomendacijos, leisiančios studijų programą orientuoti į studentą ir jo studijų rezultatus, taip pat pereiti prie naujos studijų kreditų sistemos. Pradėtas vykdyti Studijų kokybės vertinimo centro projektas. Planuojama parengti studijų krypčių ir krypčių grupių aprašus, kurie orientuos aukštąsias mokyklas į aukštesnius rezultatus, padės geriau užtikrinti studijų kokybę. Siekiant pagerinti įvairių partnerių esamų ir potencialių darbuotojų kvalifikaciją atsižvelgiant į partnerių užsakymą, orientuojantis į kintančius darbo rinkos poreikius, 2012 metais pradėta vykdyti 16 projektų, diegiančių mokymosi visą gyvenimą modelius aukštosiose mokyklose bendradarbiaujant su partneriais. Bus parengtos ir įgyvendintos specialistų perkvalifikavimo ir dėstytojų, konsultantų-praktikų kvalifikacijos tobulinimo programos (moduliai). 2012 metais pradėti specialistų kvalifikacijų žemėlapio pagal ūkio sektorius rengimo darbai. Pradėta kurti bazinė stebėsenos ir analizės struktūra susiejant Švietimo valdymo ir „Sodros“ informacines sistemas. Ateityje tai labai padėtų planuoti valstybės finansuojamų vietų paskirstymą ūkio sektoriams. Pagrindinės spręstinos problemos – studijų kokybės užtikrinimas, valstybės poreikių tenkinimas, atsižvelgiant į ūkio sektorių plėtrą, aukštųjų mokyklų konkurencingumo tarptautinėje erdvėje stiprinimas (jungtinės studijų programos, jungtiniai fakultetai ir kita). Nerimą kelia kasmet augantis socialinių stipendijų poreikis. 8.
14. Mokslas ir technologijos Investicijos į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę (socialinę, kultūrinę) plėtrą (toliau – MTEP) išaugo iki 0,92 procento BVP daugiausia dėl lėšų pritraukimo iš užsienio (2011 metais buvo 0,26 procento BVP). 2012 metais baigtas 2009–2011 metų ekspertinis ir formalus visų mokslo ir studijų institucijų mokslinės ir meno veiklos vertinimas. Pagal veiklos vertinimo rezultatus valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms paskirstytos lėšos MTEP ir meno veiklai plėtoti 2013 metais. Atsižvelgiant į ekspertų siūlomas valdymo modelio ir kitas rekomendacijas, pakeista integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimo ir plėtros koncepcija. Siekiant vykdyti įsipareigojimus ES didinti investicijas į MTEP (iki 1,5 procento BVP) ir stiprinti šalies mokslinį potencialą, 2012 metais toliau buvo įgyvendinama 12 nacionalinių kompleksinių programų (toliau – NKP), skirtų moksliniams tyrimams ir taikomajai veiklai imlių ūkio sektorių lyginamajai daliai didinti. Pagal NKP vykdomi 42 projektai, kuriama ir atnaujinama MTEP infrastruktūra, vykdomos studijos ir tarptautinio lygio moksliniai tyrimai. Įgyvendinant šiuos projektus, mokslo ir studijų institucijose priimta 102 II pakopos, 60 III pakopos studentų, sukurta arba atnaujinta 118 studijų programų, vykdoma 19 mokslinių tyrimų projektų. 11 mokslinių tyrimų institutų vykdė 50 švietimo ir mokslo ministro patvirtintų ilgalaikių MTEP programų. 8.
15. Informacinės ir žinių visuomenės plėtra Gyventojų naudojimasis informacinėmis technologijomis. Lietuvoje vis plačiau naudojamos informacinės ir ryšių technologijos. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2012 metais kompiuteriais naudojosi 67,6 procento 16–74 metų asmenų (2011 metais – 64,1 procento). Daugėja interneto vartotojų – 2012 metais juo naudojosi 67,2 procento gyventojų (2011 metais – 63,6 procento gyventojų). Eurostato duomenimis, 2012 metais 65 procentai gyventojų internetu naudojosi nuolat, tai yra ne rečiau kaip kartą per savaitę (2011 metais – 61 procentas gyventojų). Per paskutinius 12 mėnesių bent kartą viešųjų institucijų interneto svetainėse lankėsi 39 procentai Lietuvos gyventojų (2011 metais – 32 procentai). Dažniausiai gyventojai naudojosi pajamų mokesčio deklaravimo paslauga – 20 procentų gyventojų (2011 metais – 16 procentų), su sveikatos apsauga susijusiomis paslaugomis (informacijos apie paslaugų teikimą skirtingose institucijose paieška, registracija pas sveikatos priežiūros specialistus) – 20 procentų (2011 metais – 11 procentų), laisvų darbo vietų paieškos paslaugomis – 16 procentų (2011 metais – 5 procentai), socialinėmis ir socialinio draudimo paslaugomis – 14 procentų (2011 metais – 6 procentai). 2012 metais 7 procentai Lietuvos gyventojų lankėsi elektroninių valdžios vartų portale. 85 procentai asmenų, apsilankiusių šiame portale, naudojosi per elektroninių valdžios vartų portalą teikiamomis elektroninėmis viešosiomis ir administracinėmis paslaugomis. 68 procentai Lietuvos gyventojų, kurie lankėsi viešųjų įstaigų interneto svetainėse, šiose interneto svetainėse pateikiamos informacijos kokybę vertino teigiamai. (pav.) 11 pav. Internetą ir kompiuterį naudojančių Lietuvos gyventojų pokytis, procentais Šaltinis – Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos duomenys Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2012 metais asmeninius kompiuterius namuose turėjo 57 procentai namų ūkių (2011 metais – 55,8 procento): mieste – 64,1 procento, kaime – 43,8 procento. Interneto prieigą turėjo 55,2 procento namų ūkių (2011 metais – 55,8 procento): mieste – 62,8 procento, kaime – 40,4 procento. Kompiuterio ir interneto naudojimas tiesiogiai priklauso nuo namų ūkių pajamų. Iš didžiausias pajamas (daugiau kaip 2 500 litų per mėnesį) gaunančių namų ūkių asmeninį kompiuterį turėjo 97,6 procento, interneto prieigą – 96,1 procento; iš mažiausias pajamas (iki 800 litų per mėnesį) gaunančių namų ūkių – atitinkamai tik 15,5 procento ir 14,1 procento. Viešųjų elektroninių paslaugų plėtra. 2012 metais augo pagrindinių viešųjų paslaugų perkėlimo į elektroninę terpę lygis, jis pasiekė 87 procentus (2011 metais – 81,5 procento). Verslui skirtos paslaugos perkeliamos sparčiau nei skirtos gyventojams – verslui skirtų paslaugų perkėlimo lygis 2012 metais siekė 98 procentus, gyventojams – 79 procentus. Taip pat didėja gyventojų, kurie per pastaruosius 12 mėnesių bent kartą lankėsi viešųjų institucijų interneto svetainėse, dalis – 2012 metais jų buvo 39 procentai (2011 metais – 35 procentai). (pav.) 12 pav. Internetu pasiekiamų pagrindinių viešųjų elektroninių paslaugų lygis, procentais Šaltinis – Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos duomenys _____________________ ** TIC pastaba. Pav. žr. Žin., 2013, Nr. 35-1702, 26 psl. ** Interneto tinklų plėtra. Preliminariais duomenimis, bendras interneto prieigos paslaugų abonentų skaičius 2011 metų IV ketvirčio pabaigoje buvo 989,2 tūkst., o 2012 metų IV ketvirčio pabaigoje – 1 053,6 tūkst., t. y. padidėjo 6,1 procento. Pagrindinė interneto prieigos paslaugų teikimo technologija tebėra šviesolaidinis ryšys, kuriuo, 2012 metų preliminariais duomenimis, naudojosi 402,1 tūkst. abonentų, tai sudarė 38,2 procento visų abonentų, pasiskirsčiusių pagal naudojamas technologijas interneto prieigos paslaugoms gauti. Vis daugiau abonentų naudojosi belaidžio ryšio linijomis ir judriuoju ryšiu teikiamomis interneto prieigos paslaugomis, 2012 metais, palyginti su praėjusiais metais, jų dalis padidėjo atitinkamai 1,4 ir 0,6 procentinio punkto. Toliau mažėjo naudojimasis xDSL, kabelinės televizijos, vietinių tinklų (LAN) ir skirtųjų linijų technologijomis. Susisiekimo ministerijos veikla. Atsižvelgiant į naujausias ES tendencijas informacinės visuomenės plėtros srityje, ypač į Europos skaitmeninės darbotvarkės peržiūros rezultatus, inicijuota Lietuvos informacinės visuomenės plėtros 2011–2019 metų programos peržiūra. Šia peržiūra siekiama atnaujinti programos tikslus, uždavinius ir vertinimo kriterijus. Būdama atsakinga už valstybės politikos informacinės visuomenės ir valstybės informacinių išteklių plėtros srityse formavimą, jos įgyvendinimo koordinavimą ir kontroliavimą, Susisiekimo ministerija susidūrė su dideliu žinybiškumu. Esant išsiskaidžiusiam darbų organizavimui, planavimui, gali būti sudėtinga paskirstyti 2014–2020 metų ES struktūrinių fondų lėšas pagal tam tikras investavimo kryptis. IX. KULTŪROS POLITIKA Kultūros politikos ir jos įgyvendinimo reformavimas. Siekiant reformuoti ir demokratizuoti kultūros valdymą ir plėtoti kultūros savireguliaciją, 2012 metais priėmus įstatymą, Lietuvos kultūros tarybai (toliau – Taryba) pavesta pagal kompetenciją įgyvendinti kultūros politiką, analizuoti kultūros ir meno procesus, darančius įtaką kultūros politikai. Siekdama jai pavestų tikslų, Taryba finansuos kultūros ir meno programas bei projektus, administruos Kultūros rėmimo fondą, organizuos kultūros ir meno tyrimus, atliks vykdomų kultūros ir meno projektų stebėseną. 2012 metais įsteigtas Lietuvos kino centras prie Kultūros ministerijos, kurio pagrindiniai tikslai: dalyvauti formuojant veiksmingą valstybės kino ir audiovizualinio sektoriaus politiką; skatinti ilgalaikį Lietuvos kino srities vystymąsi ir konkurencingumą. Kino centras administruos kino projektams remti skirtas valstybės biudžeto lėšas ir koordinuos ES audiovizualinio sektoriaus rėmimo programą MEDIA Lietuvoje; rūpinsis Lietuvos kino rinkodaros plėtra ir kino sklaida; vystys tarptautinius ryšius kino srityje ir atstovaus Lietuvai užsienio ir tarptautinėse institucijose; skatins investicijas į Lietuvos kiną bendradarbiaujant su potencialiais investuotojais ir kita. Kultūros ir meno sklaida. Rengiantis pirmininkauti ES Tarybai 2013 metais, įsteigti audiovizualinių reikalų atašė ir kultūros atašė pavaduotojo etatai, parengtos Lietuvos pristatymo užsienyje programos ir jau 2012 metais Lietuvos ambasada Prancūzijoje pradėjo Lietuvos kultūrą pristatančių renginių užsienyje ciklą. Siekiant užtikrinti Lietuvos kultūros ir meno sklaidą užsienyje, skatinti kultūrinius mainus tarp užsienio šalių ir Lietuvos, 2012 metais pradėjo dirbti kultūros atašė JAV ir Rusijos Federacijoje, paskirti kultūros atašė Švedijos Karalystėje ir Austrijos Respublikoje. Palyginti su 2011 metais, Lietuvos kultūrinės erdvės plėtros aktyvumas padidėjo 54 procentais, tai lėmė sėkmingai įgyvendintos kultūros ir meno rezidencijų programos, aktyvi kultūros atašė ir Tarptautinių kultūros programų centro veikla įgyvendinant projektus. Bibliotekos ir muziejai. 2012 metais valstybės biudžeto finansavimas vieno gyventojo informaciniam aprūpinimui viešosiose bibliotekose išaugo iki 1,7 lito (2011 metais buvo 1 litas), nes viešosioms bibliotekoms naujiems dokumentams įsigyti skirta 5 633 tūkst. litų, beveik dvigubai daugiau negu 2011 metais. Kultūros ministerija kartu su Lietuvos nacionaline M. Mažvydo biblioteka 2012 metais baigė įgyvendinti tęstinį projektą „Bibliotekos pažangai“, kuris per 4 metus daugiau nei 1 200 bibliotekų pavertė naujoviškų viešųjų paslaugų tinklu, suteikiančiu Lietuvos gyventojams nemokamą interneto prieigą. Šiuo metu nemokamos interneto prieigos paslaugas teikia 97 procentai Lietuvos bibliotekų, jose yra ir bevielio ryšio galimybė. Vykdant šį projektą įveikti infrastruktūros netolygumai tarp miesto ir kaimo, daugiau nei 65 tūkst. Lietuvos gyventojų įgijo skaitmeninio raštingumo įgūdžių specialiai organizuotuose mokymuose. Numatoma ir toliau skatinti bibliotekas teikti naujas ir gyventojams reikalingas paslaugas, ypač daug dėmesio skirti elektroninių paslaugų plėtrai. Paskelbus 2012 metus Muziejų metais, įgyvendinta Muziejų metų programa ir finansuoti 55 projektai: muziejinės veiklos, muziejinių vertybių restauravimo ir prevencinio konservavimo, muziejinių vertybių įsigijimo, muziejų ekspozicijų atnaujinimo. Statistiniais duomenimis, 2012 metais muziejų lankytojų skaičius, palyginti su 2011 metais, padidėjo 3 procentais. Siekiant pritraukti daugiau lankytojų ir padidinti muziejų veiklos efektyvumą, numatoma daugiau finansuoti muziejų ekspozicijų atnaujinimo, jų pritaikymo vaikams ir jaunimui, muziejinių vertybių įsigijimo ir restauravimo bei prevencinio konservavimo, muziejinės veiklos projektus. Kultūros paveldo skaitmeninimas. 2012 metais šalies atminties institucijose buvo suskaitmeninta daugiau kaip 70 tūkst. kultūros paveldo objektų, iš kurių 85 procentai yra prieinami gyventojams internete. 2012 metais baigti nacionalinės sistemos derinimo su Europos skaitmeninio archyvo, bibliotekos ir muziejaus EUROPEANA darbai ir sudarytos galimybės šalies kultūros paveldą reprezentuoti ir populiarinti per šią visos Europos platformą. Jau šiuo metu EUROPEANA svetainėje galima rasti daugiau kaip 200 tūkst. skaitmenintų šalies kultūros paveldo vertybių. Kultūros paveldo apsauga. Siekiant išsaugoti, apskaityti ir pristatyti visuomenei Lietuvos nekilnojamąjį kultūros paveldą, patvirtintas Vilniaus istorinio centro, įrašyto į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, išskirtinės visuotinės vertės išsaugojimo ir tausojamo naudojimo 2013–2015 metų veiksmų planas; dešimtyje kultūros paveldo objektų baigti tvarkybos darbai (Užutrakio dvaro sodybos Grafo kabineto patalpos interjero restauravimo darbai, Alantos dvaro sodybos ledainės Naujasodžio kaime tvarkomieji paveldosaugos darbai ir kita); Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos parengė Valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąraše esančių 10 objektų (Kryžių kalnas, Kauno valstybinis muzikinis teatras ir kita) apskaitos dokumentaciją. Tačiau kultūros paveldo išsaugojimui nebuvo skiriama pakankamai dėmesio, nebuvo nustatyti investavimo prioritetai ir skirtas reikiamas finansavimas. 2012 metais paveldotvarkos programoms skirta vos 6 671 tūkst. litų. 2013 metais planuojama nustatyti investavimo prioritetus ir, atsižvelgiant į dabartines valstybės biudžeto galimybes, kultūros paveldo išsaugojimo ir aktualizavimo klausimus spręsti naudojant 2014–2020 metų ES struktūrinę paramą. Autorių teisių ir gretutinių teisių apsauga. Siekiant autorių ir gretutinių teisių apsaugos, priimtas Vyriausybės nutarimas, nustatantis kompensacinio atlyginimo už audiovizualinių kūrinių ar fonogramose įrašytų kūrinių atgaminimą asmeniniais tikslais surinkimą, paskirstymą, mokėjimą autoriams ir atlikėjams ar jų teisių paveldėtojams, audiovizualinių kūrinių ir fonogramų gamintojams, transliuojančiosioms organizacijoms arba jų teisių perėmėjams. Užtikrinant prieinamumą visoms visuomenės grupėms, patvirtintas sąrašas neįgalių žmonių interesams atstovaujančių asmenų (74 juridiniai asmenys), kuriems leidžiama naudoti kūrinius ir gretutinių teisių objektus neįgaliems žmonėms skirtais būdais. Regėjimo ir skaitymo negalią turintiems asmenims pritaikyta forma buvo išleista: 10 knygų Brailio raštu, 177 garsinės knygos, 53 garsiniai žurnalai, 80 kūrinių MP3 formatu, 10 kūrinių DAISY formatu. Kultūros prieinamumo didinimas. Stiprinant kultūrinės ir ekonominės veiklos sąsajas, skatinant Lietuvos miestų ir miestelių gyventojų kultūrinį aktyvumą, plėtojant kultūrą ir meną regionuose, buvo tęsiamas projektas „Lietuvos kultūros sostinė“. 2012 metais šis titulas atiteko Anykščiams. Siekiant sumažinti kultūrinę ir socialinę atskirtį, organizuotas kultūros projektų konkursas. Finansuoti 44 projektai, kurių veiklose dalyvavo 44 200 žiūrovų, 7 345 dalyviai, iš jų – 68 profesionalūs menininkai. Taip pat dalyvavo ir profesionalaus meno įstaigos, jos regionuose parodė 65 spektaklius ir koncertus. Tačiau aktuali problema tebėra menkas kultūros prieinamumas, ypač regionuose. Todėl šešioliktosios Vyriausybės viena iš veiklos prioritetinių krypčių 2013 metams yra kultūros prieinamumo visoms visuomenės grupėms didinimas. Siekiant įgyvendinti šį tikslą, bus skatinamas įvairių visuomenės grupių dalyvavimas kultūroje, plėtojama kultūros renginių ir programų sklaida regionuose, gerinamas bibliotekų paslaugų prieinamumas ir panašiai. X. TAUTINĖS BENDRIJOS Kultūros ministerija tęsė tautinių mažumų politikos priemonių, užtikrinančių nuoseklią integraciją į Lietuvos socialinį gyvenimą (neformalusis švietimas), įgyvendinimą, numatė priemones, mažinančias tautinę atskirtį, didinančias visuomenės sąmoningumą, rasinės, tautinės netolerancijos ir diskriminacijos žalos suvokimą. 2012 metų programai skirta 1 029 tūkst. litų. Organizuotas kultūros projektų, skatinančių tautinių mažumų kultūrų plėtotę, konkursas. Dalinė parama skirta 100 tautinių mažumų nevyriausybinių organizacijų projektų. Taip skatinama nevyriausybinių organizacijų veikla, puoselėjanti tautinių mažumų kultūrą, ugdomas visuomenės tolerantiškumas, vykdomos švietimo priemonės, plėtojama romų tautybės asmenų integracija. Siekiant skatinti romų dalyvavimą visuomenės gyvenime, mažinti socialinę atskirtį, didinti romų bendruomenės sąmoningumą ir visuomenės toleranciją, parengtas Romų integracijos į Lietuvos visuomenę 2012–2014 metų veiklos planas, kurį įgyvendinant 2012 metais buvo organizuoti romų vaikų neformalaus ugdymo užsiėmimai, valstybinės kalbos kursai romams, kompiuterinio raštingumo pamokos, parengti ir įgyvendinti sveikos gyvensenos ugdymo projektai. Siekiant sudaryti sąlygas tarpkultūriniam dialogui, surinkta informacija apie romų holokausto aukas 1941–1945 metais ir išleistas lankstinukas, organizuoti seminarai, diskusijos tikslinėms grupėms lygių galimybių ir nediskriminavimo klausimais. Siekdama ugdyti toleranciją ir atvirumą kitoms kultūroms, Kultūros ministerija intensyviai bendradarbiavo su švietimo įstaigomis. Kartu su Lietuvos savivaldybėmis visuomenė supažindinta su tautinių mažumų kultūra. Įgyvendinti 3 tautinės mažumos kalba mokymą vykdančių mokyklų ir lietuviškų mokyklų moksleivių edukacinių, kultūrinių, laisvalaikio užimtumo mainų projektai. Organizuota tarptautinė konferencija „Lietuvos santykis su jos nelietuviška išeivija“, kurioje dalyvavo iš Lietuvos kilusių lenkų, vokiečių, žydų ir totorių palikuonys, taip pat istorikai, atitinkamų tautinių mažumų organizacijų lyderiai ir valstybės institucijų atstovai. Esama būklė byloja, kad tautinių mažumų srities valstybės politika 2010–2012 metais vykdyta fragmentiškai. Tautinių mažumų politikos plėtros iki 2015 metų strategija nebuvo nuosekliai įgyvendinta. Siekiant keisti esamą padėtį, ketinama išsamiai analizuoti tautinių mažumų ir visuomenės poreikius, pagal šios analizės rezultatus bus parengtos tautinių mažumų politikos formavimo gairės. Rengiama Tautinių mažumų politikos plėtros 2015–2021 metų strategija. Rengiami teisės aktai, nustatantys asmenų, priklausančių tautinėms mažumoms, teises ir laisves, jų apsaugos garantijas. XI. SVEIKATOS TAUSOJIMO IR STIPRINIMO, ASMENS IR VISUOMENĖS SVEIKATOS APSAUGOS POLITIKA 11.
16. Asmens ir visuomenės sveikata Sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimas. Įgyvendinant Sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų restruktūrizavimo trečiojo etapo programą (toliau – Restruktūrizavimo programa), 2012 metais toliau buvo optimizuojamas stacionarinių sveikatos priežiūros įstaigų tinklas ir restruktūrizuojamos sveikatos priežiūros paslaugos. Siekiant suformuoti efektyvesnį asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklą, 2010–2012 metais sumažinta 20 sveikatos priežiūros įstaigų juridinių asmenų – šios įstaigos sujungtos į stambesnius juridinius vienetus. Tačiau įgyvendinant Restruktūrizavimo programą vieno iš pagrindinių vertinimo kriterijų –hospitalizacijos rodiklio 100 gyventojų mažėjimo iki 18 – nepavyko pasiekti. Vis dar neefektyvus sveikatos priežiūros įstaigų tinklas, jos iki šiol pavaldžios skirtingiems lygiams – valstybei ar savivaldybėms. Nevienodos valstybinių ir privačių įstaigų veiklos sąlygos. Trūksta šeimos gydytojų, gydytojų specialistų, slaugytojų, ypač kaimo vietovėse, gyventojams pernelyg ilgai tenka laukti, kad patektų pas gydytoją. Taigi bus siekiama spręsti šias problemas artimiausiu metu. Sveikatos priežiūros paslaugų kokybė. 2012 metais atlikta lyginamoji 2010 ir 2011 metų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio, kokybės, prieinamumo ir pacientų saugos analizė. Analizės rezultatai rodo, kad gyventojų nuomonės dėl paslaugų kokybės gerėjimo arba stacionarinių paslaugų kokybės teigiamo pokyčio nustatyti nepavyko. Tačiau, paslaugų teikėjų nuomone, stacionarinių paslaugų kokybės teigiamas pokytis akivaizdus: 2010 metais taip teigė 11 procentų, o 2011 metais – 33 procentai paslaugų teikėjų. Apie laukiamą sveikatos priežiūros sistemos reformą 2010 metais 37 procentai Lietuvos gyventojų turėjo neigiamą nuomonę, tačiau 2011 metais gyventojų, turinčių neigiamą nuomonę, sumažėjo iki 25 procentų. Siekiant geriau informuoti pacientus apie asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių stacionarines paslaugas, veiklą, tobulinti šių įstaigų veiklos vertinimą, gerinti jų teikiamų paslaugų kokybę, parengti ir patvirtinti įstaigų, teikiančių stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, veiklos kokybiniai ir kiekybiniai vertinimo rodiklių sąrašai, kurie bus naudojami ligoninėms reitinguoti. Paskelbus viešai rodiklių suvestinę, pacientai turės papildomos informacijos, padėsiančios apsispręsti, kurią ligoninę rinktis. Įstaigoms bus sudaryta galimybė palyginti savo ir kitų ligoninių veiklos rodiklių rezultatus ir tapti patrauklesnėmis pacientams. Tai skatins ligonines gerinti veiklos kokybę. Paslaugų kokybė ir prieinamumas labai priklauso nuo Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigų techninio aprūpinimo. 2012 metais toliau įgyvendinant projektus, finansuojamus ES lėšomis, modernizuotos 48 sveikatos priežiūros įstaigos ir baigtas įgyvendinti 61 projektas, kurių bendra vertė 115,8 mln. litų. Įgyvendinus projektus, sveikatos priežiūros paslaugų kokybė ir prieinamumas pagerėjo 331 565 pacientams. Sumažėjus investicijų projektų finansavimui, jų įgyvendinimo trukmė pailgėjo iki 10 ir daugiau metų, sumažėja galimybių įstaigoms gauti finansavimą kritiniais atvejais, kai susidėvi liftai, sterilizacijos įranga ar įstaigos pastatai tampa avarinės būklės. Pirminės sveikatos priežiūros grandies stiprinimas. Stiprinant šeimos gydytojo instituciją ir kitą pirminę sveikatos priežiūrą, nuo 2012 metų pradėta skatinti už prisirašymą prie šeimos gydytojo (ne prie gydytojo komandos). Pradėta mokėti už šeimos gydytojo gerus darbo rezultatus pagal naujus rodiklius: sergančiųjų arterine hipertenzija, cukriniu diabetu ir bronchine astma hospitalizacijos rodiklius. Įvestos naujos skatinamosios paslaugos, susijusios su kraujo tyrimais. Kaip pažymėjo Valstybės kontrolė, ne visiems gyventojams šeimos gydytojo paslaugos prieinamos vienodai, gydytojai netolygiai pasiskirstę savivaldybėse. Šeimos gydytojai vykdo ne visas jiems nustatytas pareigas, tirdami ir gydydami ligonius nepanaudoja visos savo kompetencijos. Be to, pažymėta, kad trūksta tikslių duomenų apie šeimos gydytojų poreikį, nevykdomas ilgalaikis jo planavimas, o nesant nustatytų (privalomų) poreikio planavimo kriterijų savivaldybių nurodytas skaičius ne visada tikslus. Taigi bus įgyvendinamos tam tikros priemonės, kurių tikslas – geriau tenkinti gyventojų sveikatos apsaugos poreikius ir didinti šių paslaugų prieinamumą. Per mažai dėmesio skiriama vaiko – pažeidžiamiausio visuomenės nario – sveikatos politikos formavimui ir įgyvendinimui. Taigi bus siekiama rūpintis motinos ir vaiko sveikatos gerinimu. Labai svarbi onkologinių ligų prevencija. 2012 metais toliau buvo įgyvendinamos sergamumo šiomis ligomis ir mirtingumo nuo jų prevencijos programos. Visuomenės sveikata. Nors 2012 metais nemaža dėmesio skirta veiksnių, darančių neigiamą įtaką visuomenės sveikatai, poveikio mažinimui, žmonių informuotumo apie ligas, jų priežastis ir sveiką gyvenseną didinimui, tačiau nuveikta nepakankamai. Lietuvos gyventojų mirčių priežastys nekinta jau daugelį metų. 2011 metų duomenimis, nuo kraujotakos sistemos ligų mirė 56,3 procento, piktybinių navikų – 19,8 procento, dėl išorinių priežasčių – 9,1 procento visų mirusiųjų. Nesveika gyvensena (rūkymas, nesaikingas alkoholinių gėrimų vartojimas, netinkama mityba, per mažas fizinis aktyvumas) kenkia žmonių sveikatai, didina lėtinių ligų riziką. Vis dar vyrauja dėmesys ligų gydymui, o ne prevencijai. Neugdomas teigiamas visuomenės požiūris į sveiką gyvenseną, sveikatos išsaugojimą ir stiprinimą. Labai nevienodi skirtingų savivaldybių rezultatai. (pav.) 13 pav. Standartizuotas mirtingumas 100 tūkst. gyventojų Šaltinis – Sveikatos apsaugos ministerijos duomenys _____________________ ** TIC pastaba. Pav. žr. Žin., 2013, Nr. 35-1702, 30 psl. ** Nepakankama informacijos sklaida, trūksta socialinės reklamos sveikatos klausimais. Neoptimaliai paskirstyti materialiniai, finansiniai ir žmogiškieji ištekliai ir prioritetai, susiję tiek su visuomenės sveikata ir sveikų žmonių ligų profilaktika, tiek su asmens sveikatos priežiūra ir dėmesiu susirgusių žmonių gydymui. Taigi bus vykdoma šviečiamoji, prevencinė veikla, skirta aplinkai sveikatinti, vaikų sveikatai stiprinti, neužkrečiamųjų ir užkrečiamųjų ligų, traumų ir nelaimingų atsitikimų prevencijai vykdyti, sveikai mitybai, gyvensenai ir fiziniam aktyvumui skatinti. Kitos ministerijos ir institucijos per mažai įtrauktos į sveikatos politikos formavimo ir įgyvendinimo procesą. Tik glaudesnis jų bendradarbiavimas mažinant tabako, alkoholio, narkotikų vartojimo plitimą, kitų žalingų veiksnių poveikį sveikatai gali duoti laukiamų rezultatų. Nemažėja mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų, daug savižudybių. Bet yra ir gerų tokio bendradarbiavimo pavyzdžių. Vienas iš jų – mirtingumo nuo išorinių priežasčių mažėjimas. Per pastaruosius 5 metus mirtingumas nuo išorinių priežasčių 100 000 gyventojų sumažėjo beveik 27 procentais, sužeistųjų sumažėjo 4 269 asmenimis (2006 metais sužeista 8 244, 2011 metais – 3 975 asmenys), žuvusiųjų – 462 asmenimis (2006 metais žuvo 759, 2011 metais – 297 asmenys). Sveikatos apsaugos ministerijai atnaujinus Valstybinės sveikatos reikalų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklą, tikimasi, kad žinybinis bendradarbiavimas suaktyvės, bus imtasi įgyvendinti principą „sveikata visų sričių politikoje“. Korupcijos apraiškų mažinimas. Mažinant sveikatos priežiūros įstaigose korupcijos apraiškų, kai vykdomi viešieji pirkimai, 2012 metais savarankiškus viešuosius vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių pirkimus per Centrinės projektų valdymo agentūros Centrinę perkančiąją organizaciją vykdė 58 asmens sveikatos priežiūros įstaigos, nupirkta vaistų už 112 189,6 tūkst. litų. Vaistinių preparatų, pirktų per Centrinę perkančiąją organizaciją, bendra pirkimo vertė padidėjo nuo 34,5 procento iki 36 procentų. Valstybinėje ligonių kasoje prie Sveikatos apsaugos ministerijos įdiegta pacientų informavimo sistema, kuri leidžia kiekvienam pacientui pateikti informaciją apie suteiktų stacionarinių sveikatos priežiūros paslaugų kainas, tai yra suvedus formos duomenis į informacinę sistemą pacientai per e-valdžios vartus ar e-bankininkystės sistemą gali autorizuotis ir pasitikrinti pacientui suteiktų stacionarinių sveikatos priežiūros paslaugų kainas. Nelegalūs mokėjimai gydytojams – vis dar didžiulė problema. Organizacijos „Transparency International“ duomenimis, sveikatos sistema – ir toliau vienas iš korumpuočiausių ūkio sektorių. Taigi ir toliau bus imamasi priemonių, mažinančių pacientų ketinimų nelegaliai mokėti gydytojui. Sveikatos priežiūros sistemos finansavimo tobulinimas. Nuo 2012 m. sausio 1 d. už aktyviojo gydymo stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas modeliuojamas mokėjimas pagal giminingų diagnozių grupių metodą šalies mastu, kartu taikomos priemonės, užtikrinančios sklandų perėjimą prie naujos apmokėjimo sistemos. Visose 68 šalies stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose užtikrintas vienodas aktyviojo gydymo stacionarinių paslaugų sąnaudų priskyrimas sąnaudų grupėms, susietoms giminingų diagnozių grupių metodu. Atliktas giminingų diagnozių grupių metodo poveikio asmens sveikatos priežiūros įstaigų paslaugų išlaidų apmokėjimui tarpinis vertinimas ir parengti siūlymai dėl apmokėjimo tobulinimo 2013 metais. Taikant šį metodą, pradėti kaupti kur kas išsamesni ir tikslesni nei anksčiau statistiniai duomenys apie pacientams teikiamas paslaugas ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklą ir tai leidžia objektyviai palyginti įvairių sveikatos priežiūros įstaigų veiklą, įvertinti šios veiklos turinį ir efektyvumą. Be to, šio metodo taikymas sudaro galimybes palyginti Lietuvos ir kitų Europos valstybių sveikatos priežiūros sistemas. Atlikta detalios asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąnaudų apskaitos diegimo galimybių studija, kurios rezultatai bus panaudoti stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų sąnaudų apskaitos modeliui kurti. E. sveikatos sistemos plėtra. 2012 metais pradėti įgyvendinti projektai „E. sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros plėtra“, „E. paslaugos „E. receptas“ plėtra“ ir „Nacionalinės medicininių vaizdų archyvavimo ir mainų informacinės sistemos ir jos pagrindu teikiamų elektroninių paslaugų sukūrimas“. Tačiau kol kas nepavyko pasiekti greitų rezultatų, kurių naudą pajustų Lietuvos gyventojai. 11.
17. Farmacija Vaistų prieinamumo gerinimas. Siekiant gerinti vaistų prieinamumą pacientams, patvirtinta tvarka, kaip į Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti sąrašą (A sąrašą) perkelti vaistus, kurie anksčiau buvo perkami centralizuotai. 2012 metais 9 bendrinio pavadinimo vaistiniai preparatai, kurie anksčiau buvo įsigyjami centralizuotai, įtraukti į A sąrašą. Perkelti vaistiniai preparatai, skirti ŽIV, onkologinėms ligoms gydyti. Taip užtikrinta, kad juos vaistinėse galėtų įsigyti visi ligoniai, kuriems jų reikia. Įtraukus naujus vaistus į Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti sąrašus, pagerėjo kompensuojamųjų vaistų prieinamumas gyventojams. Palyginti su 2011 metais, kompensuojamųjų vaistų receptų 2012 metais padaugėjo 300 tūkst., tačiau nepavyko išlaikyti 2010–2011 metais buvusios recepto kainos mažėjimo tendencijos. (pav.) 14 pav. Kompensuojamųjų vaistų receptų skaičiaus ir jų kainos kitimo tendencijos 2002–2012 metais Šaltinis – Sveikatos apsaugos ministerijos duomenys _____________________ ** TIC pastaba. Pav. žr. Žin., 2013, Nr. 35-1702, 31 psl. ** 2012 metais diegtos racionalaus vaistų vartojimo skatinimo priemonės: pacientams siūlyta pasirinkti generinius vaistus (pigesnius, tačiau ne blogesnius) ir užtikrinamas tinkamas vaistų skyrimas. Vaistinės privalo turėti į pigiausių vaistų sąrašą įrašytus preparatus ir juos pasiūlyti gyventojams. Siekiant gerinti nekompensuojamųjų vaistų prieinamumą gyventojams ir užtikrinti, kad šių vaistų kainos nebūtų nepagrįstai didelės, 2012 metais su farmacijos bendrovių atstovais derėtasi dėl nekompensuojamųjų vaistų kainų mažinimo. Sumažintos 140 vaistinių preparatų kainos. Tačiau, palyginti su 2011 metų gruodžiu, 2012 metų gruodį farmacijos gaminiai pabrango 3 procentais. 11.
18. Sporto politika Siekiant sudaryti galimybes sportuoti visiems šalies gyventojams, 2012 metais pastatyti (ar rekonstruoti) ir atiduoti naudoti 6 modernūs tarptautinius standartus atitinkantys sporto infrastruktūros objektai savivaldybėse: „Girstučio“ kultūros ir sporto centro pastatas Kaune (baseinai – 50 ir 25 metrų), Ledo rūmai Elektrėnuose, Lengvosios atletikos maniežas Šiauliuose, Trakų sporto (irklavimo) bazė, Birštono miesto stadionas ir Anykščių rajono savivaldybės baseino pastatas. Įrengta 10 universalių dirbtinės dangos sporto aikštelių. Šiuo metu iš viso įrengta 81 tokia sporto aikštelė 47 savivaldybėse. Numatyta, kad iki 2015 metų visos savivaldybės turės bent po vieną universalios dirbtinės dangos sporto aikštę. Skatinant gyventojus būti fiziškai aktyvius ir sveikai gyventi, 2012 metais finansuoti 97 kūno kultūros ir sporto organizacijų projektai. Iš viso suorganizuoti 583 renginiai, kuriuose dalyvavo daugiau nei 400 tūkst. šalies gyventojų. Gyventojų fiziniam aktyvumui skatinti 2012 metais skirta beveik 6 mln. litų valstybės biudžeto lėšų. 2012 m. liepos 27–rugpjūčio 12 d. Londone vyko XXX vasaros olimpinės žaidynės, kuriose dalyvavo 62 Lietuvos sportininkai. Tai pačios sėkmingiausios olimpinės žaidynės nepriklausomos Lietuvos istorijoje. Tarp medalius laimėjusių valstybių Lietuva užėmė 34-ąją vietą: iškovoti 2 aukso (Rūta Meilutytė (plaukimas), Laura Asadauskaitė (šiuolaikinė penkiakovė), vienas sidabro (Jevgenij Šuklin (baidarių, kanojų irklavimas) ir 2 bronzos (Aleksandras Kazakevičius (graikų / romėnų imtynės), Evaldas Petrauskas (boksas) medaliai. Iš viso prizines (1–8) vietas šiose olimpinėse vasaros žaidynėse iškovojo 28 šalies olimpiečiai (iš jų 12 krepšininkų). Parolimpinėse žaidynės Londone Lietuvos vyrų golbolo (aklųjų riedulio) rinktinė ir lengvaatletė Ramunė Adomaitienė šuolio į tolį varžybose laimėjo 4-ąsias vietas, Mindaugas Bilius rutulio stūmimo ir disko metimo rungtyse – 6-ąsias vietas. XII. ENERGETIKA IR ENERGETINIS SAUGUMAS Vyriausybė 2012 metais daugiausia dėmesio skyrė strateginių energetikos infrastruktūros projektų – suskystintų gamtinių dujų terminalo, elektros jungčių su Lenkija ir Švedija, naujos regioninės atominės elektrinės Visagine – spartesniam įgyvendinimui, energijos rinkos santykių kūrimui – ES trečiojo energetikos paketo nuostatų įgyvendinimui, energijos efektyvumo didinimui ir atsinaujinančių energijos išteklių plėtrai. Esminiai sprendimai dėl elektros energijos, atsinaujinančių energijos išteklių, dujų, šilumos, energetinio efektyvumo didinimo nustatyti Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. XI-
19. Svarbiausias šioje strategijoje numatomų energetikos politikos krypčių ir veiksmų tikslas – Lietuvos energetinės nepriklausomybės iki 2020 metų užtikrinimas, sustiprinsiantis Lietuvos energetinį saugumą ir konkurencingumą. 12.
20. Regioniniai energetikos infrastruktūros projektai Siekiant sujungti Lietuvos ir ES energetikos sistemas, 2012 metais pasiekta svarbių strateginių energetikos infrastruktūros projektų įgyvendinimo rezultatų. Įgyvendinant elektros jungties su Lenkija („LitPol Link“) projektą, atrinkti „LitPol Link“ jungties linijos Alytus–Lenkijos valstybės siena ir Alytaus pastotės skirstyklos rangovai. Gauti „LitPol Link“ jungties nuolatinės srovės intarpo (B2B) projektavimo ir statybos galutiniai rangovų pasiūlymai ir pradėtos derybos. Toliau sėkmingai įgyvendinamas vienas reikšmingiausių strateginis elektros jungties su Švedija („NordBalt“) projektas – parengti „NordBalt“ kabelio ir keitiklio techniniai projektai pateikti derinti savivaldybėms ir statybos leidimams gauti. Kabelio sausumos trasoje atlikti archeologiniai žvalgymai ir atsižvelgiant į archeologų pateiktas išvadas tikslinti kabelio projektiniai sprendiniai. Priimti Visagino atominės elektrinės statybos projektui įgyvendinti reikalingi įstatymai. Taigi sudaryta galimybė investuotojų bendrovėms – nacionaliniam investuotojui, regioniniams partneriams ir strateginiam investuotojui bendrovei „Hitachi“ – baigti derybas dėl projektų sutarčių, projekto įgyvendinimo bendrovės įsteigimo ir pasirašyti Koncesijos sutartį Seimo patvirtintomis sąlygomis. Be to, pasirašytas Estijos, Latvijos ir Lietuvos ministrų pirmininkų memorandumas dėl tolesnių veiksmų, susijusių su Visagino atominės elektrinės projekto įgyvendinimu. Tačiau 2012 m. spalio 14 d. įvykusio konsultacinio (patariamojo) referendumo dėl naujos atominės elektrinės statybos Lietuvoje neigiami rezultatai iš esmės pakeitė Visagino atominės elektrinės statybos projekto tolesnius žingsnius (projekto įgyvendinimo bendrovė neįsteigta ir koncesijos sutartis nepasirašyta). Seimas patvirtino rezoliuciją, kurioje siūloma Vyriausybei iki 2013 m. gegužės 15 d. įvertinti referendumo rezultatus. Tuo tikslu Ministro Pirmininko 2013 m. sausio 17 d. potvarkiu Nr. 25 sudaryta darbo grupė, kuri iš naujo įvertins elektros generavimo alternatyvas ir pateiks pasiūlymus dėl ekonomiškai optimaliausio ir vartotojams palankiausio apsirūpinimo elektros energija ir kitais energijos ištekliais. Įgyvendinant valstybei svarbų ekonominį suskystintų gamtinių dujų terminalo projektą, pasiekta reikšmingų rezultatų. Pasirašyta sutartis su laivo-saugyklos tiekėju – Norvegijos bendrove „Hoegh LNG“ (laivas statomas laivų statykloje „Hyunday Heavy Industries“, Pietų Korėjoje). Priimtas Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymas, nustatantis suskystintų gamtinių dujų terminalo įrengimo Lietuvos Respublikos teritorijoje, jo veiklos ir eksploatavimo bendruosius principus ir reikalavimus, taip pat sudarantis teisines, finansines ir organizacines sąlygas įgyvendinti suskystintų gamtinių dujų terminalo projektą. Vyriausybė patvirtino Gamtinių dujų tiekimo diversifikavimo tvarkos aprašą, nustatantį į Lietuvos Respubliką tiekiamų ir Lietuvos Respublikos gamtinių dujų vidaus rinkoje suvartojamų gamtinių dujų tiekimo diversifikavimo reikalavimų įgyvendinimo tvarką. Parengta suskystintų gamtinių dujų terminalo poveikio aplinkai vertinimo ataskaita. Pagal alternatyvų vertinimo ir palyginimo rezultatus nustatyta, kad terminalui tinkamiausia vieta – ties Kiaulės nugaros sala. 2012 metais pradėtos viešųjų pirkimų procedūros suskystintų gamtinių dujų tiekėjui atrinkti ir planuota pasirašyti suskystintų gamtinių dujų tiekimo sutartį. Tačiau viešiesiems pirkimams užsitęsus, suskystintų gamtinių dujų tiekimo sutartis 2012 metais nepasirašyta. Ją ketinama pasirašyti 2013 metais. 12.
21. Elektros energetikos sektorius Bendra Šiaurės šalių elektros rinka – vienas svarbiausių Baltijos šalių elektros rinkų sujungimo plano (BEMIP) i