Lietuvos Respublikos Vyriausybė NUTARIMAS Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2012 METŲ VEIKLOS ATASKAITOS PATEIKIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMUI 2013 m. kovo 20 d. Nr. 259 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 43-772; 1998, Nr. 41(1)-1131; 2003, Nr. 10-342) 5 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 metų veiklos ataskaitai (pridedama) ir pateikti ją Lietuvos Respublikos Seimui. FINANSŲ MINISTRAS, PAVADUOJANTIS MINISTRĄ PIRMININKĄ                               RIMANTAS ŠADŽIUS VIDAUS REIKALŲ MINISTRAS                         DAILIS ALFONSAS BARAKAUSKAS _________________ PritarTA Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. kovo 20 d. nutarimu Nr. 259 LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2012 METŲ VEIKLOS ATASKAITA Įžanga Šešioliktoji Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė) savo veiklą pradėjo 2012 metų pabaigoje, todėl, nors ir ryžtingai įgyvendindami Vyriausybės programos nuostatas, neturėjome galimybės lemti 2012 metų veiklos rezultatų. Ši veiklos ataskaita parengta remiantis Šešioliktosios Vyriausybės 2012–2016 metų veiklos programos struktūra. Tai leis parodyti 2012 metų laimėjimus ir trūkumus atskirose valdymo srityse, numatyti pagrindinius Vyriausybės ir ministerijų veiklos prioritetus, turinčius įtakos sėkmingam Vyriausybės programos įgyvendinimui. Veiklos ataskaitą sudaro trys pagrindinės dalys – Vyriausybės prioritetinių sričių apžvalga, ministerijų 2012 metų veiklos apžvalga ir Vyriausybės 2013 metų veiklos prioritetai. Prioritetinių sričių apžvalgoje pateikiame informaciją apie šalies ekonominę ir socialinę raidą, atkreipiame dėmesį į ypač opias ir iki šiol neišspręstas problemas. Antrojoje dalyje pateikiame informaciją apie pagrindinius ministerijų 2012 metų darbus ir problemines sritis, kuriose reikia pokyčių ar didesnių pastangų sprendžiant visuomenei svarbius klausimus, o trečiojoje dalyje – Vyriausybės artimiausio laikotarpio prioritetus. Prie ataskaitos taip pat pridedama Lietuvos ūkio konkurencingumo tendencijų 2012 metų ataskaita ir nacionalinio saugumo būklės ir plėtros 2012 metų ataskaita. I. Vyriausybės Prioritetinių sričių apžvalga: kuriose srityse ir kodėl turime veikti ryžtingai Bendra šalies būklė gerėja, tačiau žmonės vis dar nesijaučia saugūs Nepaisant pozityvesnių pasaulio ekonomikos tendencijų ir tikėtino euro zonos suaktyvėjimo, ekonomikos augimo tempų neapibrėžtumas vis dar didelis. Ne tik visuotinė aplinka, bet ir mūsų ekonomikos plėtros vizija verčia, laikantis griežtos fiskalinės drausmės, ieškoti ekonomikos skatinimo ir darbo rinkos subalansavimo būdų. Sunkmečio sąlygomis finansų sistema buvo stabilizuota ir tai prisidėjo prie pastarųjų metų ekonomikos augimo. Tačiau to buvo pasiekta skolinantis su didelėmis palūkanomis, didinant mokesčius ir dėl santykinai didelės infliacijos. Tai mažino gyventojų perkamąją galią ir fiskalinio manevro laisvę ateityje. Šiandien reikia spręsti tikrąsias struktūrines problemas ir ieškoti sprendimų, kaip padidinti šalies konkurencingumą. Pagrindiniai 2012 metų šalies ekonomikos rodikliai gerėjo: pasiektas 3,6 procento bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP) augimas, registruoto nedarbo lygis sumažėjo iki 11,7 procento, augo vidutinis darbo užmokestis. Tačiau tai tik pavieniai rodikliai, kurie neatspindi realios kiekvieno šalies piliečio padėties. Mes žvelgiame į bendrą šalies būklę – čia akivaizdžiai matomi dideli iššūkiai. Be pozityvios statistikos, metinė infliacija siekė 2,8 procento, dėl to žmonės negalėjo pajusti realaus gyvenimo kokybės pagerėjimo. Tai rodo vartotojų nuomonių tyrimai, kurių duomenimis, 2012 metų pabaigoje pastarųjų metų padėties pablogėjimą nurodė net 34 procentai apklaustųjų (56 procentai teigė finansinės padėties pasikeitimo nepajutę). Realiai nedidėjant namų ūkių pajamoms ir suprastėjus lūkesčiams, 2012 metais vartojimo augimo tempai buvo mažesni, nei tikėtasi. Kaip žinome, privatus vartojimas Lietuvoje yra vienas esminių BVP augimo veiksnių. Suprasdami sudėtingą daugelio Lietuvos žmonių padėtį, matome poreikį kuo greičiau padidinti realią perkamąją galią – bendras pragyvenimo lygis ir būtiniausių produktų brangimas daugeliui tampa nebepakeliama našta. Minimaliosios mėnesinės algos padidinimas gali duoti greitų rezultatų. Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių) 2012 metų paskutinį ketvirtį ūgtelėjo ir sudarė 2 232 litus, sparčiausiai jis kilo būtent po minimaliosios mėnesinės algos padidinimo 2012 m. rugpjūčio mėn. – IV ketvirtį darbo užmokestis, palyginti su III ketvirčiu, padidėjo 2,8 procento. Padidinus minimaliąją mėnesinę algą, padidėjo ir vartotojų pasitikėjimas – 2012 metų I pusmetį vartotojų pasitikėjimo rodiklis buvo blogesnis už bendrą Europos Sąjungos (toliau – ES) vidurkį, o II pusmetį reikšmingai pagerėjo, pralenkė ES vidurkį ir išliko panašus iki metų pabaigos. Todėl nedvejodami priėmėme sprendimus nuo 2013 metų pradžios padidinti minimaliąją mėnesinę algą iki 1 000 litų. Nepaisant gerų ekonomikos atsigavimo ženklų, socialinė atskirtis, skurdas ir ryškios takoskyros tarp skirtingų socialinių grupių išlieka rimta problema. Susiduriame su didele socialine neteisybe, pagal pajamų pasiskirstymo koeficientą, rodantį namų ūkių pajamų netolygumus, paskutiniais duomenimis, patenkame į ES valstybių narių dešimtuką. Tikslių 2012 metų duomenų apie skurstančius ir materialinį nepriteklių patiriančius asmenis dar neturime. Tačiau žinojimas, kad 2011 metais Lietuvoje net 33,4 procento žmonių patyrė skurdo riziką ir socialinę atskirtį, neleidžia sudėti rankų. Tokią situaciją skaudžiai parodo besitęsianti emigracija, kuri, panašu, jau palietė kiekvieną šeimą Lietuvoje. Suprasdami ilgalaikius emigracijos padarinius, realiai vertiname ir emigracijos procesų įtaką ekonominiams rodikliams. Dažnai keliame klausimą, ar šiandien matomas nedarbo lygio mažėjimas nėra nulemtas išvykstančių piliečių skaičiaus. Palyginti su kitomis Europos šalimis, prognozuojamas Lietuvos BVP augimas yra gana ženklus. Pagal Finansų ministerijos ekonominių rodiklių projekcijas 2013 metais numatomas 3 procentų BVP augimas. Taip pat džiugina didėjantis darbo našumas, realaus darbo užmokesčio augimo, nedarbo lygio mažėjimo prognozės, dėl kurių sutaria tiek privatūs bankai, tiek ir viešosios institucijos. Tai liudija, kad einame teisinga linkme. Tačiau turime susitelkti ir pasinaudoti šiuo pranašumu – reikšmingai pagerinti verslo sąlygas, sukurti stabilią mokestinę aplinką, skatinti investicijas į gamybą ir technologijų atnaujinimą. Mokestinė aplinka turi būti optimali ir stabili Nevertinsime viešai išsakytų argumentų dėl skubotos mokesčių reformos 2009 metais, tačiau norime pabrėžti šių sprendimų padarinius. Padidintų mokesčių tarifų pasekmes pajuto ne tik verslas, bet ir visi piliečiai, kai sumažėjo šalies biudžeto pajamos. Apklausų duomenimis, daugiau nei trečdalis Lietuvos verslininkų svarstė galimybę verslus perkelti į šalis, kur mokesčių sistemos paprastesnės. Be to, išlieka klausimas, kiek dėl staigaus mokestinės aplinkos pakeitimo ir išryškėjusio mokesčių sistemos neefektyvumo praradome tiesioginių užsienio investicijų ir potencialių galimybių steigti vietos verslus. Esame įsitikinę, kad mokesčių politika turi būti keičiama ne priimant pavienius sprendimus, o kompleksiškai sprendžiant mokestinės aplinkos klausimus. Šiandien siekiame vykdyti subalansuotą mokesčių politiką – nuosekliai analizuojame mokesčių mokėtojų galimybes, vertiname alternatyvius scenarijus ir pateiksime tik pagrįstus pasiūlymus, kaip keisti mokesčių sistemą. Suprasdami mokesčių įtaką visai šalies gerovei, mokestinius klausimus būsime pasirengę plačiai svarstyti su visuomene – verslo atstovais, skirtingomis piliečių grupėmis. Spręsdami viešųjų finansų klausimus, keliame sau ambicingus ir ilgalaikius siekius. Rūpindamiesi šalies, kartu ir kiekvieno asmens gerove, stengsimės padidinti biudžeto pajamas, o ne vien subalansuoti biudžetą mažinant viešąsias išlaidas. Norime, kad mūsų ekonomika būtų gyvybinga ir kurtų realią vertę. Todėl ir mokesčių sistemos peržiūros uždavinys – padidinti biudžeto pajamas. Kompleksinės mokesčių peržiūros bendra kryptis – mažinti darbo pajamų apmokestinimą. Tai ne tik tiesiogiai paliečia daugumą šalies gyventojų, bet ir suteikia ilgalaikį efektą. Darbo apmokestinimas Lietuvoje, palyginti su kitomis mokestinėmis sritimis, yra didelis. Eurostato duomenimis, 2011 metais darbo sąnaudų mokestinė našta siekė 38,9 procento. Pagal šį rodiklį buvome 16 vietoje tarp kitų ES šalių. Negalime švaistyti kvalifikuotų specialistų potencialo ir pasikliauti trumpalaike pigios darbo jėgos nauda. Darbo pajamų apmokestinimas tiesiogiai susijęs su gerai apmokamų darbo vietų kūrimu, taip pat ir šalies konkurencingumo didinimu. Mums rūpi viešųjų finansų ilgalaikis tvarumas, o ne trumpalaikis subalansavimas 2012 metais bendra valdžios sektoriaus skola buvo daugiau kaip 46,04 mlrd. litų, o skolos santykis su BVP sudarė 40,7 procento. Skolos augimo tempai sulėtėjo. Nors valdžios sektoriaus balanso rodiklis sumažėjo iki –3 procentų BVP, išlieka klausimas, ar tai patvarus procesas. Norėdami užtikrinti viešųjų finansų tvarumą ilguoju laikotarpiu ir būdami įpareigoti nuosekliai mažinti struktūrinį valdžios sektoriaus deficitą, sieksime įstatymuose įtvirtinti valdžios sektoriaus finansų planavimą pagal ūkio ciklą ir artėjimą prie perteklinio valdžios sektoriaus. Esminis veiksnys, dėl kurio gali stipriai susvyruoti viešųjų finansų sistema, – Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – „Sodra“) deficitas. Tai labai rimtas iššūkis. „Sodros“ biudžeto išlaidos jau daug metų viršija pajamas. 2012 metų pabaigoje, preliminariais duomenimis, pasiskolintų ir negrąžintų lėšų suma siekė apie 9,7 mlrd. litų. Skolai aptarnauti šiais metais numatyta skirti 634 mln. litų. Pavyzdžiui, 2012 metais vaikų išmokoms (pagalbai tėvams ir paramai be tėvų globos likusiems vaikams) skirta apie 250 mln. litų. „Sodros“ deficitas yra tik vienas iš problemos atspindžių – šalies pensijų sistemą iškraipo pernelyg didelis lėšų perskirstymas ir bendram darbo užmokesčiui neproporcingas valstybinis socialinis draudimas. 2012 metais buvo mokama 815,6 lito vidutinė pensija, o neto darbo užmokestis buvo 1 730,4 lito. Nuo viso darbo užmokesčio sumokama socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokos dalis Lietuvoje siekia 40 procentų. Dėl Lietuvos demografinių pokyčių ir vis didesnį pagreitį įgaunančių visuomenės senėjimo procesų „Sodros“ problemų negalime atidėti ateičiai. Prognozės neleidžia delsti – Eurostato duomenimis, 2025 metais darbingo amžiaus piliečių skaičius drastiškai mažės, o pensinio amžiaus atvirkščiai – tik didės. Tokia situacija reikš, kad tendencingai didėjančios išlaidos pensijoms teks vis mažėjančiai darbingo amžiaus asmenų daliai. Priimtas sprendimas nuo 2012 metų ilginti pensinį amžių – svarbus žingsnis, bet reikia kompleksinių problemos sprendimo priemonių. Nuspręsta keisti pensijų kaupimo sistemos finansavimo schemą, tačiau valstybinio socialinio draudimo pensijų sistema kol kas liko nepakeista. Be to, lieka daug neatsakytų klausimų, ypač dėl ilgalaikių finansavimo šaltinių. Tad kaip vieną iš prioritetinių darbų išskyrėme „Sodros“ deficito, kartu ir pensijų sistemos problemos sprendimą. Kitas deramo dėmesio nesulaukęs klausimas – Lietuvos narystė euro zonoje. Euras ne tik svarbus darniai šalies plėtrai, bet ir gali būti stabilus makroekonominės aplinkos pamatas. Tad įvertinę 2012 metų pasiekimus ir esamą šalies būklę, įsipareigojame siekti 2015 metais tapti visaverčiais euro zonos nariais. Suprasdami parengiamųjų darbų ir viešosios nuomonės svarbą, pradedame kryptingai judėti euro įvedimo link. Pastaraisiais metais nebuvo bendros komunikacijos ir euro naudos išaiškinimo, o tai nepalengvins darbo. Tačiau esame pasirengę diskutuoti su visuomene, laikytis kryptingos fiskalinės politikos ir suvaldyti infliacijos grėsmę. Nedarbas mažėja, tačiau jaunimas lūkuriuoja bedarbių gretose 2012 metais registruotas nedarbas šalyje sumažėjo – Lietuvos darbo biržos duomenimis, vidutinis metinis registruotų bedarbių procentas nuo darbingo amžiaus gyventojų buvo 11,7 procento, arba 1,4 procentinio punkto mažesnis nei 2011 metais. Nedarbo lygio mažėjimo negalime vertinti atskirai. Jis tiesiogiai susijęs su darbo jėgos pokyčiais, kuriems didelę įtaką daro darbingo amžiaus žmonių emigracija. Yra ir daugiau problemų. Susirūpinti verčia bedarbių struktūra, rodanti, kuri gyventojų grupė šiandien susiduria su didžiausiomis užimtumo problemomis. Mažėjantis nedarbas yra džiuginanti tendencija, tačiau liko neišspręstas ilgalaikių bedarbių klausimas. 2012 metais ilgalaikiai bedarbiai sudarė 30,4 procento viso užsiregistravusių bedarbių skaičiaus. Situacija, kai kas trečias užsiregistravęs darbo biržoje asmuo neranda darbo ilgiau nei metus, rodo sistemines nedarbo problemas. Nedalyvaudamas darbo rinkoje, žmogus praranda kvalifikaciją ir motyvaciją dirbti, jam bus sunku integruotis į darbo rinką ir ateityje, o tai neleis sumažinti bendro nedarbo lygio ir patenkinti darbdavių poreikių. Tai nėra vien ekonomikos klausimas, jis susiję ir su asmens savivertės, pasitikėjimo valstybe smukimu. Negalime nepaminėti ir jaunimo nedarbo problemos. Tiek mūsų šalies politinis elitas, tiek ES institucijos praėjusiais metais pabrėžė jaunimo nedarbą ir ragino imtis neatidėliotinų veiksmų. Nors jaunimo nedarbas 2012 metais mažėjo, tačiau nepakankamai. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2012 metais jaunimo nedarbo lygis sudarė 26,4 procento (bendras šalies gyventojų nedarbo lygis – 13,2 procento). Buvusi Vyriausybė įgyvendino įdarbinimo subsidijuojant priemones, rėmė trūkstamų darbo įgūdžių įgijimą ir tai išties davė greitų rezultatų. Tačiau taip ir nebuvo parengtas seniai žadėtas specialistų kvalifikacijų ir kompetencijų poreikio prognozės žemėlapis. Manome, kad jaunimo nedarbo problemą reikia spręsti kompleksiškai, o ne kovoti su pasekmėmis. Ši problema paliečia daugelį sričių, pirmiausia – darbo rinkos poreikius atitinkančių specialistų rengimą tiek auštosiose, tiek profesinėse mokyklose, kūrybingumo ugdymą ir verslumo skatinimą nuo pat mažens. Ypač reikėtų padėti jaunimui susirasti pirmąjį darbą. Suprasdami, kad visos šalies konkurencingumas ir potencialas daugiausia priklauso nuo jaunosios kartos, didžiausią dėmesį skirsime jaunimo nedarbo prevencijai ir ieškosime sisteminių sprendinių. Emigracija jau seniai peržengė „natūralumo“ ribas – palaikyti ryšius su išvykėliais nebepakanka Nepaisant gerėjančių ekonomikos rodiklių, emigracijos srautai vis dar grėsmingi. 2012 metais iš Lietuvos išvyko 42 954 piliečiai, emigracijos mastas pralenkė ekonomikos sunkmečio pradžioje išvykusių asmenų skaičių. Emigracijos rodiklis kiek pagerėjo – 2012 metais 1 000 gyventojui teko 13,7 emigranto, o 2011 metais – 17,8. Tačiau šis rodiklis vis dar labai didelis. Tai sisteminė visos visuomenės problema, rodanti, kad emigracijos procesų priežastys yra daug gilesnės ir apsiriboti vien reagavimu į ekonomikos procesus negalima. Žvelgiant į statistiką, būtina įvertinti paprastą tiesą, kad emigracijos ištekliai taip pat riboti, – iš šalies išvažiuojama kasmet ir milžiniškais tempais. Problemą dar labiau padidina faktas, kad emigruoja jauni ir kvalifikuoti asmenys. Kol kas neturime tikslių 2012 metų duomenų, tačiau čia aktualūs ir 2011 metų duomenys. 2011 metais net 42,8 procento emigrantų sudarė asmenys nuo 20 iki 30 metų, o 17,6 procento išvykusiųjų – asmenys iki 20 metų. 2012 metais buvo aiškintasi, kokios yra užsienio lietuvių galimybės dalyvauti šalies gyvenime, pasirašyti bendradarbiavimo memorandumai su užsienio lietuviams atstovaujančiomis organizacijomis, rūpintasi užsienio lietuvių vaikų lituanistiniu švietimu. Tai svarbios, tačiau pavienės priemonės, kurios nesuteikia dingsties išvykusiesiems grįžti į Lietuvą. Emigraciją išskyrėme kaip pirmenybinę problemą ir esame pasirengę ją spręsti kompleksiškai. Pradėsime nuo emigracijos, kaip problemos, aiškaus įvardijimo – reikia nustatyti tikrąsias emigracijos priežastis, būtinas platus sutarimas ir bendros daugelio institucijų pastangos. Spręsdami emigracijos klausimus žvelgsime plačiau – nustatysime migracijos politikos tikslus, apimančius ne tik emigraciją, bet ir reemigraciją, imigraciją ir netgi vidinę migraciją. Nors visuomenėje dar plačiai nediskutuojama, tačiau šiandien vyksta didelė migracija iš kaimo vietovių į didžiuosius miestus. Tai didina regionų netolygumus, neskatina investicijų pritraukimo ir gyvenimo kokybės gerėjimo kaimo vietovėse. Patenkame į vadinamąją migracijos spiralę, kurios grandis turime pertraukti ir kartu rasti būdų, kaip gerokai sumažinti emigracijos srautus. Energinis efektyvumas leis taupyti žmonių pinigus ir taps rimtu ekonomikos augimo stimulu Viena iš pagrindinių artimiausio laikotarpio ekonomikos augimo paspirčių bus daugiabučių namų modernizavimas. Investicijos į infrastruktūros atnaujinimą ne tik tiesiogiai pagyvins pinigų cirkuliaciją vidaus rinkoje, bet ir leis kurti naujas darbo vietas. Renovuoti pastatai sumažins dėl energinio neefektyvumo patiriamus nuostolius ir subalansuos tiek namų ūkių, tiek valstybės išlaidas. Nors Vyriausybės lygiu daugiabučių renovacijos klausimams buvo skiriama nemažai dėmesio, pastarųjų metų rezultatai nedžiugina. 2012 metais suorganizuota daugiabučių modernizavimo programos viešų renginių ir seminarų, imtasi įgyvendinti keletą teisėkūros iniciatyvų. Suprasdami sudėtingą daugelio gyventojų finansinę padėtį, radome būdą, kaip neversti žmonių skolintis iš bankų – renovacijos išlaidos bus dengiamos per mokesčius už šildymą. Net ir padengus renovacijos išlaidas, gyventojai už šildymą mokės 10 procentų mažiau. Į renovacijos procesą plačiai įtraukėme geriausiai situaciją ir namų būklę žinančias savivaldybes, kartu su jomis pirmajam etapui jau atrinkome 500 neefektyviausiai šilumą naudojančių daugiabučių. Atlikus renovavimo darbus, namų šildymui bus sunaudojama 60–70 procentų mažiau energijos. Todėl pasirinkome pirmiausia investuoti į neefektyviausius daugiabučius. Esame įsitikinę, kad didesnės išlaidos kapitalui formuoti taps milžinišku ekonomikos postūmiu. Mūsų ir daugelio šalies ekonomistų nuomone, visuotinė renovacija padės išjudinti statybų sektorių. Šis sektorius vienintelis, kuriame 2012 metais sukuriama pridėtinė vertė mažėjo ir kuris skaudžiausiai išgyveno ekonomikos sunkmetį. Statybos pramonės atstovai teigia, kad vien pirmame renovacijos etape papildomai bus sukurta 5–10 tūkst. darbo vietų. Tai išties įspūdingi skaičiai, padėsiantys spręsti šiandienos nedarbo ir kvalifikuotų statybos sektoriaus specialistų emigracijos problemas. Šilumos ūkis – tai kitas ypač svarbus energetikos klausimas, taip ir nesulaukęs deramo dėmesio politinėje darbotvarkėje. 2012 metais suteikta parama 3 biodujų jėgainių statybai ir 10 šiaudų granulių gamybos projektų, pagal kuriuos energijai gaminti bus naudojama atliekinė biomasė. Tačiau tai pavienės injekcijos ir dar neaišku, ar jos yra taiklios. Šilumos gamyba šiandien valdoma chaotiškai pagal kiekvienos savivaldybės norus ir atliekant brangiai kainuojančius eksperimentus. Tačiau įvertindami šilumos ūkio efektyvaus valdymo įtaką kiekvienam namų ūkiui ir visai šalies ekonomikai, neabejojame, kad bendras reguliavimas reikalingas. Siekdami priimti tik gerai apgalvotus sprendimus, šiandien nuodugniai analizuojame kiekvienos savivaldybės šilumos gamybos ūkio padėtį. Kartu keliame sau ambicingą tikslą – pertvarkyti šilumos gamybos ūkį per artimiausius 2–3 metus. Negalima ignoruoti savivaldybėse esančios socialinės ir ekonominės nelygybės Gana objektyviai ekonominę būklę skirtinguose regionuose atskleidžia nedarbo mastai ir darbuotojų vidutinis darbo užmokestis. Čia vertinti reikėtų ne registruotų bedarbių skaičių, o kiek jų yra tarp darbingo amžiaus asmenų. 2012 metais bedarbių dalies tarp darbingo amžiaus asmenų amplitudė buvo išties didelė – nuo 10,8 procento Kauno ir 10,3 procento Vilniaus apskrityse iki 14,9 procento Alytaus ir 15,1 procento Utenos apskrityse. Vidutinis darbo užmokestis taip pat augo netolygiai. 2012 metų paskutinį ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, palyginti su III ketvirčiu, sparčiausiai didėjo Vilniaus ir Kauno apskrityse, lėčiausiai – Tauragės ir Telšių apskrityse. Vilniaus apskrityje vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių) šalies vidurkį viršijo 12 procentų, o Tauragės apskrities darbuotojų atlyginimas buvo 21,2 procento mažesnis už šalies vidurkį. Regionų ekonominį gyvybingumą taip pat gerai iliustruoja smulkaus ir vidutinio verslo padėtis bei materialinės investicijos. 2012 metais bendras šalyje veikiančių mažų ir vidutinių įmonių skaičius sumažėjo 5,9 procento. Utenos apskrityje šis skaičius sumažėjo 13 procentų, Panevėžio apskrityje – 10,5 procento, Tauragės apskrityje – 9,9 procento. Panagrinėjus šiuos duomenis matyti, kad daugiausia sumažėjo įmonių, kurių metinės pajamos nesiekia 50 tūkst. litų. Pavieniais atvejais įmonės išaugo ir taip sumažino statistines mažiausiųjų skaičiaus reikšmes, tačiau bendros tendencijos yra priešingos. Vadinasi, prarandame vietos verslininkus, sukuriančius sau ir savo artimiesiems darbo vietas. O tai ne tik verslumo ir bendruomeniškumo mažėjimas regionuose, bet ir būsimos socialinės problemos ar migracijos reiškiniai. Materialinės investicijos, tenkančios vienam šalies gyventojui apskrityse, 2011 metais skyrėsi 2,5 karto – nuo 2 712 litų Tauragės apskrities iki 6 902 litų Klaipėdos apskrities gyventojams. Tiesioginės užsienio investicijos taip pat pasiskirstė labai netolygiai – 2011 metais Tauragės apskrities gyventojui teko tik 424 litai, Utenos apskrities – 1 626 litai, o vidutiniškai šalies gyventojui – 12 661 litas tiesioginių užsienio investicijų. Didelės investicijos – tai ir ilgalaikės investicijos į regiono plėtrą, nes kapitalo srautai aplink save dažniausiai sukuria gyvybingą aplinką ir skatina plėtotis vietos verslą. Tad šie rodikliai ne tik parodo nūdienos problemas, bet ir praneša apie ateities grėsmes. Tai tik keletas ekonominių rodiklių, kurie bendrai parodo gyvenimo kokybės skirtumus regionuose. Tačiau tikruosius regionų išsivystymo lygio netolygumus ir potencialias problemas iliustruoja kur kas daugiau socialinę ir ekonominę raidą atspindinčių rodiklių. Tai ir demografinės senatvės, vidinės migracijos, vienam gyventojui tenkančio gydytojų skaičiaus, ikimokyklinio ugdymo prieinamumo, dalyvavimo kultūrinėje veikloje rodikliai. Visi jie rodo, kad iki šiol nebuvo skiriama pakankamai dėmesio kompleksiškam kaimiškųjų savivaldybių problemų sprendimui. Pavienės investicijos, skirtos daugiausia viešajai infrastruktūrai, nesprendžia tikrųjų socialinių ir ekonominių problemų, negarantuoja ilgalaikės plėtros. Šiais metais ypač daug dėmesio skirsime regionų plėtrai ir investicijų didinimui juose. Pirmiausia, kurdami 2014–2020 metų ES struktūrinės paramos administravimo sistemą, sieksime stiprinti regionų plėtros tarybų vaidmenį skirstant ES paramą. Atskirose srityse taip pat spręsime šalies regionams opius klausimus – kaip pagerinti ugdymo paslaugų prieinamumą kaimo vietovėse ir optimizuoti mokyklų tinklą, kaip tolygiai paskirstyti sveikatos apsaugai skiriamus viešuosius finansus. Ne tik patys imamės konkrečių veiksmų, bet ir skatiname į tiesioginių užsienio investicijų „medžioklę“ aktyviai įsitraukti regionų lyderius, kurie pristatytų konkurencinius pranašumus ir atskleistų vietovės potencialą. Investicijos iš dangaus nenukris – turime susitelkti ir greitai pašalinti didžiausias verslo kliūtis 2012 metais Pasaulio banko tyrimo „Doing Business“, kuriuo vertinamos verslo sąlygos, duomenimis, Lietuva smuktelėjo į 27 vietą (tarp 185 valstybių). Bendrame kontekste ir ši vieta nėra bloga, tačiau, konkuruojant dėl kiekvieno lito, reikia didesnių pastangų. Tiesioginių užsienio investicijų srautais negalime pasigirti ne tik tarp ES šalių – stipriai atsiliekame ir nuo Baltijos kaimynų. Praėjusiais metais gerinant verslo sąlygas daug dėmesio buvo skiriama ūkio subjektų priežiūros institucijų veiklai – suvienodinti patikrų klausimynai, pirmaisiais verslo metais suteikiamos konsultavimo paslaugos, o ne baudžiama. Teisės aktų taikymo srityje įgyvendinta dviejų datų taisyklė. Toliau tęsime pradėtus darbus ir ypač daug dėmesio skirsime procedūrų supaprastinimui bei perteklinių reikalavimų išduodant leidimus ir licencijas atsisakymui. Nors ir būta teigiamų poslinkių, pasigedome proveržio problemiškiausiose srityse. Statybų leidimų išdavimas ir kitos su teritorijų planavimų susijusios procedūros trunka pernelyg ilgai. Dėl to ne tik esame nepatrauklūs pagal reitingus, bet ir prarandame pirmuosius žingsnius žengiančius investuotojus. Tad kaip vieną iš prioritetinių darbų išskyrėme teritorijų planavimo proceso supaprastinimą – bus sumažintas būtinų rengti dokumentų skaičius, atsisakyta besidubliuojančių procedūrų. Buvusios Vyriausybės parengtas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas sulaukė ypač daug kritikos, todėl plačiai konsultuodamiesi su partneriais šiandien rengiame naują. Ekonomikai augti padės ne tik geresnės verslo sąlygos, bet ir didesnės viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo galimybės. Kur kas didesnio efekto sulauktume ne tik vienpusiškai investuodami viešuosius finansus, bet ir pritraukdami privatų kapitalą į viešąją infrastruktūrą ar paslaugas. Viešojo ir privataus sektorių partnerystė iki šiol nebuvo plačiai taikoma priemonė. 2011 metais buvo sudarytos tik 32 viešojo ir privataus sektorių partnerystės sutartys, o investicijų kapitalo dydis iš viso siekė 285,7 mln. litų. Įvertinus tendencijas, atrodo, kad skaičiai labai nesikeis ir 2012 metais. Matydami neišnaudotą viešojo ir privataus sektorių potencialą, ieškosime sprendimų, kaip tvarkant viešuosius reikalus plačiau bendradarbiauti su verslu, sieksime įgyvendinti viešosios ir privačios partnerystės projektus, kurių bendra vertė siektų beveik 1 mlrd. litų. Tikime, kad išvardyti šešioliktosios Vyriausybės pradėti darbai ir planuojamos iniciatyvos sukurs tvarius pamatus stabiliai plėtrai Lietuvoje, jos regionuose, o teigiamus rezultatus atspindės ne tik bendrieji šalies rodikliai – juos pajus kiekviena šeima, kiekvienas šalies pilietis. Todėl šešioliktoji Vyriausybė yra pasirengusi įgyvendinti apgalvotus ir ryžtingus sprendimus tose srityse, kurios gali atnešti didžiausią naudą verslui ir kiekvienam šalies piliečiui. Atsižvelgdami į tai, išskyrėme artimiausio laikotarpio prioritetus, kuriems įgyvendinti 2013 metais sutelksime ministerijų ir kitų institucijų pastangas. II. MINISTERIJŲ 2012 METŲ VEIKLOS APŽVALGA V. EKONOMIKOS SKATINIMAS 5.1. Viešieji finansai – šalies gerovei ir ūkio plėtrai Finansinė konsolidacija. 2010 m. vasario 16 d. ES Tarybos rekomendacijoje Lietuva buvo įpareigota iki 2012 metų panaikinti perviršinį valdžios sektoriaus deficitą ir užtikrinti, kad jis nesiektų 3 procentų BVP. Laikydamasi Stabilumo ir augimo pakto nuostatų, Lietuva turi mažinti struktūrinį valdžios sektoriaus deficitą mažiausiai po 0,5 procentinio punkto kasmet. Valstybės viešųjų finansų konsolidavimas, efektyvus lėšų naudojimas bei valstybės skolos ir deficito valdymas sudarė galimybes sustabdyti valdžios sektoriaus deficito didėjimą. Išankstiniais Finansų ministerijos duomenimis, valdžios sektoriaus balanso rodiklis 2012 metais sieks 3 procentus BVP ir atitiks Lietuvos konvergencijos 2012 metų programoje, kuriai pritarta Vyriausybės 2012 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 446, nustatytą užduotį, kad valdžios sektoriaus deficitas neviršytų 3 procentų BVP. Valdžios sektoriaus skola, įvertinus pritaikytas išvestines finansines priemones, 2012 metais išaugo net 5 mlrd. 74,9 mln. litų ir metų pabaigoje sudarė 46 mlrd. 36,4 mln. litų, arba 40,7 procento BVP. Skolos padidėjimą lėmė nors ir mažėjantis dėl Vyriausybės vykdomos griežtos fiskalinės politikos, tačiau vis dar deficitinis valdžios sektoriaus finansinis rezultatas. 2012 metais Lietuva skolinosi šiek tiek pigiau, palyginti su 2011 metais. Vyriausybė vertybinių popierių aukcionuose vidaus rinkoje 2012 metais mokėjo vidutiniškai 2,48 procento metinių palūkanų (2011 metais palūkanos sudarė 2,96 procento, 2010 metais – 3,53 procento). (pav.) 1 pav. Valdžios sektoriaus skola, BVP procentais Šaltinis – Finansų ministerijos apskaitos duomenys Į nacionalinį biudžetą 2012 metais įplaukė 21 mlrd. 210,1 mln. litų pajamų (be ES) paramos lėšų), t. y. 1 mlrd. 551,9 mln. litų, arba 7,9 procento, daugiau nei 2011 metais. Didžiausią įtaką pajamų augimui turėjo pelno mokesčio pajamos, kurios, palyginti su 2011 metais, padidėjo 71,2 procento, taip pat 5,9 procento padidėjo gyventojų pajamų mokesčio pajamų įplaukos. Išankstiniais duomenimis, 2012 metais į biudžetą įplaukė 11 mlrd. 560,1 mln. litų valstybinio socialinio draudimo įmokų, t. y. 5,1 procento, arba 557,7 mln. litų, daugiau nei 2011 metais. 2012 metais „Sodros“ biudžeto deficitas buvo 492,1 mln. litų mažesnis, nei planuota, ir 78,3 mln. litų mažesnis nei 2011 metais. (pav.) 2 pav. Nacionalinio biudžeto pajamos pagal didžiausias mokesčių grupes, mln. litų Šaltinis – Finansų ministerijos (Mokesčių ir kitų įmokų į biudžetus apyskaitos 1-VP) duomenys ________________ *Neįvertinant galimo lėšų kaupimo valdant perfinansavimo riziką, išperkant euroobligacijų emisijas, valdžios sektoriaus skola 2014 metų pabaigoje sudarytų 39 procentus BVP, 2015 metų pabaigoje – 38 procentus BVP. Lietuva nuo 2015 metų planuoja įsivesti eurą, todėl iki to laiko turi įvykdyti tam tikras ES (Mastrichto) sutartyje nurodytas sąlygas. Lietuvai labai aktualus infliacijos kriterijus, nes infliacija negali daugiau kaip 1,5 procentinio punkto viršyti trijų ES valstybių narių, kuriose infliacijos lygis yra žemiausias, infliacijos vidurkio. Lietuvoje 2013 metų sausį vidutinė metinė infliacija sudarė 3,1 procento (mažiausias infliacijos rodiklis buvo Graikijoje – 0,9 procento, Švedijoje – 0,9 procento ir Airijoje – 1,9 procento). 2013 metais Vyriausybė priims teisės aktus, reikalingus pasirengti euro įvedimui Lietuvoje, taip pat pradės juos įgyvendinti. 2013 metais bus siekiama, kad struktūrinis valdžios sektoriaus balanso rodiklis sumažėtų mažiausiai 0,5 procento BVP. Numatoma pateikti Lietuvos Respublikos Seimui (toliau – Seimas) svarstyti paketą įstatymų projektų, kurių tikslas – tolygiau mažinti struktūrinį deficitą, užsitikrinti gausesnes pajamas ir kaupti finansinių išteklių atsargas sunkmečiui Valstybės iždo sąskaitoje. Valstybės nekilnojamojo turto valdymas. Pažymėtina, kad 2012 metais nepavyko pasiekti esminių pokyčių diegiant valstybės nekilnojamojo turto centralizuoto valdymo principus. Dar 2011 metais Seimui pateiktas dešimties įstatymų projektų paketas. Įstatymų projektų tikslas – tobulinti bendrųjų valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų teisinį reglamentavimą, įdiegti centralizuoto valdymo principus sprendžiant sistemines valstybės turto valdymo problemas ir sudaryti teisines sąlygas centralizuotam valstybės nekilnojamojo turto valdymui įgyvendinti bei šiam valdymui reikalingai administracinei sistemai sukurti. 2012 metais įstatymų projektų paketas nebuvo priimtas. Tikimasi, kad 2013 metais Seimui jį priėmus bus sudarytos galimybės įsteigti valstybės įmonę – centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoją ir parengti teisės aktų, reikalingų šios įmonės veiklai vykdyti ir valstybės nekilnojamojo turto centralizuotam valdymui įgyvendinti, projektus. Rengiant teisinę bazę, 2013 metais kartu bus vykdoma ES fondų lėšomis finansuojamo projekto „Valstybės turto informacinės paieškos sistemos kūrimas, diegimas ir naudojimas valstybės turtui valdyti“ veikla. 2012 metais įgyvendintas pirmasis valstybės turto informacinės paieškos sistemos kūrimo ir diegimo etapas. Pokyčiai finansų rinkos, draudimo ir lošimų srityse. Siekiant skatinti Lietuvos ir užsienio kapitalo valdytojų investicijas Lietuvoje ir Lietuvos kapitalo rinkos vystymąsi, sudarant palankesnes teisines sąlygas veikti informuotiesiems (ypatingos išorinės apsaugos nereikalaujantiems) investuotojams skirtiems kolektyvinio investavimo subjektams, numatant atskirą, lankstesnį jų veiklos teisinį reguliavimą, bet kartu užtikrinant atitinkamą tokių investuotojų apsaugą, 2012 metais Seimui pateiktas Lietuvos Respublikos informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo projektas ir su juo susiję teisės aktų projektai. Siekiant didesnės draudėjų interesų apsaugos, 2012 metais priimtas Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymas. Nustatytoje naujoje mokumo vertinimo sistemoje daug dėmesio skiriama įmonių rizikos valdymui, griežtesnei vidaus kontrolei, informacijos atskleidimui ir draudimo įmonių grupių priežiūrai. Patikimo ekonominio vertinimo principais pagrįsta sistema atskleis tikrąją finansinę draudikų padėtį, bus skaidresnė ir sustiprins pasitikėjimą visu draudimo sektoriumi. 2012 m. kovo 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo pakeitimo įstatymui, Valstybinė lošimų priežiūros komisija pertvarkyta į Lošimų priežiūros tarnybą prie Finansų ministerijos. _____________________ ** TIC pastaba. Pav. žr. Žin., 2013, Nr. 35-1702, 12–13 psl. ** 5.2. Mokesčių politika Siekiant sudaryti prielaidas sumažinti pajamų slėpimo, įsigyto turto pagrindimo fiktyviais pajamų gavimo šaltiniais ir mokesčių nemokėjimo riziką, numatant mokesčių administratoriaus teisę rizikingiems mokesčių mokėtojams duoti nurodymą vykdyti atsiskaitymus tik negrynaisiais pinigais ir prievolę gyventojams informuoti apie reikšmingus atsiskaitymus grynaisiais pinigais, 2012 metais buvo priimtos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo pataisos. Be to, šiuo įstatymu optimizuojamos mokestinės nepriemokos atidėjimo (išdėstymo) procedūros, numatomos priemonės, kuriomis užtikrinama mokesčių nedeklaravimo prevencija ir skatinama laiku vykdyti mokestines prievoles. Siekiant 2012 metais priimtais Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo pakeitimais įgyvendinti ES teisės aktų nuostatas, nuo 2013 m. sausio 1 d. akcizų tarifas gazoliams padidintas iki reikalaujamo minimalaus apmokestinimo dydžio. Taip pat nuo 2013 m. kovo 1 d. didinami akcizų tarifai cigaretėms, cigarams ir cigarilėms. Planuojama, kad dėl šių sprendimų valstybės biudžetas 2013 metais papildomai gaus apie 110 mln. litų pajamų. Tačiau būtina stiprinti kovą su nelegalia prekyba tabako gaminiais. 2013 metais numatoma parengti prisijungimo prie Pasaulinės sveikatos organizacijos Tabako pagrindų konvencijos protokolo dėl nelegalios prekybos tabako gaminiais projektą ir sutarties tarp ES valstybių narių, Europos Komisijos ir tabako gamintojų užtikrinant kompensacijas iš tabako bendrovės už jos neteisėtai disponuojamą produkciją Lietuvoje pakeitimo projektą. Pratęstas lengvatinių pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) tarifų taikymas šilumos energijai, taip pat vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms (nepratęsus šios PVM lengvatos, atitinkamai būtų prireikę didinti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidas vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidoms kompensuoti). Nuo 2012 m. gegužės 1 d. įsigaliojo reikalavimas kasos aparatus naudoti visiems prekybininkams. Tai sudarė teisines prielaidas skaidresniam mažmeninės prekybos operacijų apskaitymui ir veiksmingesnei atsiskaitymų grynaisiais pinigais kontrolei. Nuo 2012 metų Lietuva tapo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO) Globalinio skaidrumo ir keitimosi mokestine informacija forumo, kurio pagrindinis tikslas yra efektyvus tarptautinis bendradarbiavimas mokesčių srityje, nare. Pagrindinis forumo tikslas – efektyvus tarptautinis bendradarbiavimas mokesčių srityje, tuo tikslu analizuojami visų forumo veikloje dalyvaujančių šalių keitimosi mokestine informacija mechanizmai. Siekiant užtikrinti Lietuvos teisinės bazės mokesčių administravimo srityje atitiktį EBPO standartams apmokestinimui reikšmingos informacijos prieinamumo, jos panaudojimo ir mainų srityje, numatoma parengti Konvencijai dėl savitarpio administracinės pagalbos mokesčių srityje ratifikuoti reikalingus teisės aktų projektus. 5.3. Ūkio augimas – žmonių gyvenimui gerinti Lietuvos ekonomika buvo viena greičiausiai augusių ES ekonomikų 2012 metais – išankstiniu Lietuvos statistikos departamento vertinimu, Lietuvos BVP per 2012 metus didėjo 3,6 procento. Remiantis pirminiais duomenimis, didžiausią įtaką ūkio augimui turėjo pramonės sukurtos pridėtinės vertės didėjimas 4,2 procento, žemės ūkio – 8,6 procento, paslaugų sektoriaus – 4,1 procento. Sparčiau BVP didėti neleido tik statybų ekonominė veikla, kurios pridėtinė vertė mažėjo 5 procentais. 2012 metais visa parduota pramonės produkcija siekė 71,1 mlrd. litų ir palyginamosiomis kainomis 3,7 procento viršijo 2011 metais ir 1,1 procento 2008 metais buvusį produkcijos pardavimo mastą. Nors 2008 metų lygio dar nepasiekė, 2012 metais mažmeninės prekybos, išskyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų didmeninę ir mažmeninę prekybą bei remontą, įmonių apyvarta to meto kainomis siekė 26,51 mlrd. litų ir, palyginti su 2011 metais, padidėjo 3,9 procento. Lietuvos prekių eksporto srityje pasiektas geriausias metinis rezultatas nepriklausomos Lietuvos istorijoje – 2012 metais, palyginti su 2011 metais, Lietuvos prekių eksportas išaugo 14,5 procento (10,1 mlrd. litų), iki 79,7 mlrd. litų. Palyginti su kriziniais 2009 metais, 2012 metais prekių eksportas Lietuvoje išaugo beveik dvigubai (95,6 procento), daugiausia iš visų Baltijos valstybių. (pav.) 3 pav. Baltijos valstybių prekių eksporto pokytis, procentais Šaltinis – viešosios įmonės „Versli Lietuva“ skaičiavimai Lietuva tebeužima konkurencingos šalies pozicijas – Pasaulio ekonomikos forumo (ang. World Economic Forum) 2012–2013 metų ataskaitoje 2012 metais Lietuva paskelbta 45 konkurencingiausia šalimi tarp 144 pasaulio valstybių. Ataskaitoje gerai vertinamas Lietuvos gyventojų aukštojo išsilavinimo lygis (26 vieta), informacinių technologijų raštingumas (33 vieta); kaip didžiausi trukdžiai nurodyta maža rinka (74 vieta), finansų rinka (87 vieta) ir makroekonominė aplinka (75 vieta). (pav.) 4 pav. Pasaulio konkurencingumo indeksas (Lietuvos vieta) Šaltinis – Pasaulio ekonomikos forumas _____________________ ** TIC pastaba. Pav. žr. Žin., 2013, Nr. 35-1702, 15 psl. ** Pasiektiems rezultatams įtaką darė 2009–2012 metais Vyriausybės nuosekliai ir kryptingai įgyvendintos ekonomikos skatinimo priemonės. Ekonomikai skatinti skirtą ES paramą perskirstėme efektyvesnėms veikloms ir priemonėms, pradėjome vykdyti valstybės valdomų įmonių reformą, daug dėmesio skyrėme viešosios ir privačios iniciatyvų bendradarbiavimui, nedarbui (ypač jaunimo) mažinti. Interneto svetainės www.ppplietuva.lt duomenimis, per 2011 metus privataus sektoriaus į partnerystės projektų įgyvendinimą investuotos lėšos siekė 81 mln. litų, tai sudarė 2,1 procento Valstybės investicijų programoje 2011 metais numatytiems investicijų projektams vykdyti skirtų lėšų (3,8 mlrd. litų). Akivaizdūs ir valstybės valdomų įmonių pertvarkos rezultatai. Įmonių grynasis pelnas kartu su turto ir žaliavos mokesčiais valstybei 2011 metais sudarė 246,6 mln. litų, t. y. 3,5 karto daugiau, palyginti su 2010 metais. 2012 metais (skirstant 2011 metų pelną) valstybei paskirta 524,1 mln. litų dividendų ir valstybės įmonių pelno įmokų, t. y. 6 kartus daugiau, nei paskirta dividendų 2011 metais skirstant 2010 metų pelną. Tačiau kad šių įmonių veikla taptų dar skaidresnė ir efektyvesnė, o rezultatai geresni, turėtų būti tobulinamos šios sritys: teisės aktais įtvirtintų funkcijų, atliekamų nekomerciniais pagrindais, atlikimas turėtų būti apskaitomas finansinėse ataskaitose; įmonių valdybos turi būti sudaromos pašalinus visus galimus interesų konfliktus ir užtikrinant reikiamas valdybos narių ūkio šakos, finansų ir strateginio planavimo kompetencijas; turėtų būti pakeistas Lietuvos Respublikos valstybės ir __________________ *Planuojama vieta. savivaldybės įmonių įstatymas – suteikta daugiau atsakomybės valstybės įmonių valdyboms ir sudaryta galimybė pritraukti profesionalius nepriklausomus valdybos narius; siekiant į valstybės valdomas įmones pritraukti profesionalius ir kompetentingus vadovus, reikia pakeisti vadovų darbo užmokesčio nustatymo tvarką, kuri neatitinka dabartinių rinkos sąlygų. VI. VERSLAS IR INOVACIJOS 6.1. Verslo sąlygų gerinimas Verslo aplinka. Pasaulio banko tyrimo „Doing Business 2013“ duomenimis, Lietuva bendrame pasaulio šalių reitinge užima 27 vietą iš 185. Planuotos 17 vietos nepasiekėme, nes pasikeitė vertinimo metodika (buvo perskaičiuotas ir ankstesnių metų rodiklis) ir dalis reformų (verslo pradžios, prijungimo prie elektros tinklų, kreditų gavimo, nemokumo srityje) nebuvo įskaitytos (šie rezultatai bus įvertinti 2014 metų tyrime). Reikia pripažinti, kad 2012 metais nepakankamai ambicingai vykdytos reformos, gerinančios verslo sąlygas, todėl kai kurios kitos valstybės, įgyvendinusios ambicingesnes reformas, aplenkė Lietuvą. (pav.) 5 pav. Verslo aplinkos indeksas (Lietuvos vieta) Šaltinis – Pasaulio banko tyrimo „Doing Business 2013“ duomenys 2012 metais Vyriausybė pritarė 24-iems administracinės naštos ūkio subjektams mažinimo veiksmams, kurie leido sumažinti administracinę naštą 1,7 mln. litų. Taip pat parengti teisės aktų projektai, kuriuos priėmus administracinė našta būtų papildomai sumažinta 32 mln. litų. 2013 metais suplanuoti 3 administracinės naštos mažinimo veiksmai, kuriuos įgyvendinus administracinė našta ūkio subjektams sumažėtų papildomai 1,6 mln. litų. Siekiant nustatyti nepagrįstus, neproporcingus ir perteklinius leidimus (licencijas) ir supaprastinti jų išdavimo sąlygas bei reikalavimus, 2012 metais pakeisti Aplinkos ministerijos, Kultūros ministerijos, Energetikos ministerijos, Finansų ministerijos valdymo sričių teisės aktai, reglamentuojantys leidimus (licencijas). Teisės aktų taikymo srityje pradėta taikyti dviejų datų taisyklė – verslui skiriami ne mažiau kaip 3 mėnesiai susipažinti su teisės aktais iki įsigaliojant jų reikalavimams. Pradėti diegti pažangūs veiklos metodai ūkio subjektų priežiūros institucijose: parengti 67 baigtiniai tikrinamų aspektų klausimynai verslo atstovams, taikomi 31 ekonominės veiklos srityje. 43 verslo priežiūros institucijos, pasirašiusios „Deklaraciją dėl pirmųjų verslo metų“, netaiko poveikio priemonių (baudos, veiklos ribojimas ir kitos) nustačiusios pažeidimų, bet teikia konsultavimo paslaugas ir metodinę pagalbą pirmuosius metus veiklą vykdantiems ūkio subjektams. Įteisinta smulkiam ir šeimos verslui vykdyti itin patraukli nauja įmonės teisinė forma – mažoji bendrija, kurios veikla grindžiama asmeninėmis savybėmis grįsto bendradarbiavimo principu. Ji tapo antra daugiausia (po uždarųjų akcinių bendrovių) registruojama įmonės teisine forma – 2012 metų rugsėjo–gruodžio mėnesiais mažųjų bendrijų įregistruota daugiau nei tūkstantis. 2012 metais įsigaliojęs Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymas įtvirtino iš esmės naują komanditinių ūkinių bendrijų reikalų tvarkymo teisinį reguliavimą ir suteikė daugiau teisių komanditoriams. Sumažėjo komanditinės ūkinės bendrijos steigimo išlaidos, nes pakanka sudaryti tik vieną sutartį. Bendrijos veiklos sutarties šalims (tikrosios ūkinės bendrijos, komanditinės ūkinės bendrijos dalyviams) leidžiama susitarti dėl jiems priimtinų esminių sutarties sąlygų ir dalyvių teisių apimties. Nemokumo teisinio reguliavimo tobulinimas. Priimti teisės aktų pakeitimai, skirti bankroto procedūroms paspartinti, kreditorių interesams geriau apsaugoti, bankroto proceso administravimui pagerinti. Siekiant kovoti su tyčiniais bankrotais, Seimui pateikti teisės aktų projektai, leisiantys geriau nustatyti su įmonių bankrotu susijusius nesąžiningus verslo subjektų veiksmus, ūkinės komercinės veiklos vykdymą bankroto metu, vienodą, socialiai teisingą fizinių ir juridinių asmenų atsiskaitymo eiliškumą grynaisiais ir negrynaisiais pinigais. Supaprastintas išmokų iš Garantinio fondo skaičiavimas, kuris užtikrins, kad išmokos darbuotojams, jų darbdaviui tapus nemokiam, būtų skiriamos nenutrūkstamai ir laiku. Itin reikšmingas rezultatas – priimtas Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymas, kuriuo suformuluotos pagrindinės fizinių asmenų (taip pat ūkininkų ir kitų fizinių asmenų, vykdančių ūkinę komercinę veiklą) bankroto teisinio reguliavimo nuostatos, siekiant sukurti optimalią skolininko (fizinio asmens) ir jo kreditorių interesų apsaugos teisinę sistemą. Verslumo ir verslo plėtros skatinimas. Įvairiose Lietuvos savivaldybėse organizuoti mokymai ir informaciniai renginiai paskatino susikurti 63 naujas įmones, kuriose yra 144 naujos darbo vietos. Išdalyta 2 115 pirmųjų verslo metų krepšelių naujoms įmonėms (asmenys, gavę šiuos krepšelius ir per 6 mėnesius įsteigę įmonę, gali pasinaudoti įvairiomis paslaugomis, skirtomis verslo pradžiai). Rezultatas – įsteigtos 734 įmonės (iš jų 180 įmonių, kurių steigėjai yra jaunimas iki 29 metų). 2012 metais organizuoti tarptautiniai ir vietiniai jaunimo verslumą skatinantys renginiai. Taip pat teiktos konsultavimo, informavimo, verslo mokytojų („mentorių“), instruktorių (ugdančiųjų vadovų) paslaugos jaunimui verslo pradžios, finansavimo ir plėtros klausimais. Subsidijuotos konsultacinės paslaugos ir darbo vietų nuoma sparčiai augantiems verslams (naudojant „Startup Nitro krepšelius“ įsteigti 42 inovatyvūs verslai). Siekiant pagerinti smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų priėjimą prie finansavimo šaltinių ir taip skatinti verslo plėtrą Lietuvoje, tęstas finansų inžinerijos ir su ja susijusių priemonių įgyvendinimas. Smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams 2009–2012 metais suteikti 279 mikrokreditai, kurių suma – 19,3 mln. litų, ir 1 907 paskolos – 717,6 mln. litų (kartu su bankų lėšų dalimi). Siekiant sumažinti kredito įstaigų riziką ir taip paskatinti kredituoti verslo subjektų projektus, 2009–2012 metais suteikta garantijų už 677,8 mln. litų, o 2 963 smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams kompensuota palūkanų už 38,5 mln. litų. 2010–2012 metais buvo skatinamos rizikos kapitalo investicijos į įmones: kartu su privačių investuotojų dalimi 49,65 mln. litų investuota į 34 įmonių kapitalą. Kadangi paramos teikimas smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams per finansų inžinerijos priemones yra gana naujas smulkiojo ir vidutinio verslo finansavimo būdas Lietuvoje, kurio rezultatai labai priklauso ir nuo bendros šalies ekonomikos būklės, 2013 metais bus atliekami du tyrimai, kurių metu bus vertinamas 2007–2013 metų periodu įgyvendinamų finansų inžinerijos priemonių poveikis smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams ir Lietuvos ekonomikai, taip pat bus nustatytas smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų poreikis atitinkamam finansavimui ateityje. 2012 metais įsteigti pradinės stadijos rizikos kapitalo fondas (Practica Seed Capital), teikiantis smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams išimtinai pradinės stadijos rizikos kapitalą (iki 690 560 litų per 3 metus) ir rizikos kapitalo fondas (Practica Venture Capital), teikiantis smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams pradinės stadijos, pradinį ir plėtros kapitalą (iki 5 179 200 litų per 12 mėnesių). Minėti fondai investuoja į perspektyvių verslo idėjų įgyvendinimą ir jau veikiančių bendrovių Lietuvoje plėtrą. 2012 metais taip pat pradėta įgyvendinti priemonė „Portfelinės garantijos lizingui“, pagal kurią suteikiama finansinė garantija (80 procentų lizingo sumos) naujiems smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų lizingo sandoriams (iki 6,47 mln. litų vienam subjektui). Skatinant eksportuojančių įmonių konkurencingumą ir pasirengimą eksportuoti, iki 2012 metų pabaigos sudaryta 611 sutarčių už 89,9 mln. litų ir išmokėta 59 mln. litų. Įgyvendinant finansuotus projektus, iki 2012 metų pabaigos buvo atlikti 633 užsienio rinkų tyrimai, parengtos 195 produktų eksporto plėtros strategijos, 45 įmonės pradėjo eksportuoti savo produkciją į naujas rinkas, 55 įmonės padidino eksportą į esamas eksporto rinkas. Tiesioginės užsienio investicijos. 2012 metų III ketvirčio pabaigoje sukauptos tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje sudarė 40,23 mlrd. litų ir, palyginti su 2011 metų duomenimis, padidėjo 5,65 procento (atkreiptinas dėmesys, kad investicijos į akcinį ir kitą kapitalą per visus 3 praeitų metų ketvirčius buvo teigiamos). Siekiant pagerinti tiesioginių užsienio investicijų rodiklius, Lietuvai svarbu ne tik toliau gerinti investicinę aplinką, tobulinti teisinę bazę, bet ir mažinti administracinę naštą investuotojams. (pav.) 6 pav. Tiesioginių užsienio investicijų pokytis per metus 2000–2012* metais (procentais) Šaltinis – Lietuvos statistikos departamentas _____________________ ** TIC pastaba. Pav. žr. Žin., 2013, Nr. 35-1702, 16–17 psl. ** Pasaulinės tiesioginių užsienio investicijų projektų stebėsenos duomenų bazės fdimarkets.com duomenimis, per 2012 metų pirmuosius 10 mėnesių į Lietuvą pritraukti 29 tiesioginių užsienio investicijų projektai. Visų tiesioginių užsienio investicijų projektų Lietuvoje bendra vertė – 927 mln. eurų, o šiais projektais šalyje bus sukurta apie 3 000 naujų darbo vietų. Skatinant investicijų pritraukimą į Lietuvą, per ES struktūrinių fondų priemones „Invest LT+“ ir „Invest LT-2“ paskirstyta 99,79 mln. litų. Per ES struktūrinių fondų priemonę „Asistentas-3“ verslo subjektams suteiktos 4 064 konsultacijos, įkurta 121 nauja įmonė. Gerinant investicinę aplinką, 2012 metais įsteigtos 2 naujos laisvosios ekonominės zonos Panevėžyje ir Kėdainiuose. Laisvosios ekonominės zonos patrauklios investuotojams dėl mokestinių lengvatų, todėl tikimasi, kad tai padės pritraukti į Lietuvą naujų investuotojų. Siekiant efektyvesnio ir greitesnio investicinių projektų įgyvendinimo, numatyta, kad investicinis projektas gali būti pradėtas įgyvendinti nuo ketinimų protokolo pasirašymo. _______________ *2012 metų III ketvirčio duomenys. 6.2. Inovacijos Remiantis Europos Komisijos parengtu Inovacijų sąjungos švieslentės vertinimu, Lietuvos suminis inovatyvumo indeksas 2011 metais išaugo iki 0,255 (2012 metų duomenys bus paskelbti 2013 metų kovo mėnesį). (pav.) 7 pav. Lietuvos suminis inovatyvumo indeksas (balais nuo 0 iki 1) Šaltinis – Inovacijų sąjungos švieslentė _____________________ ** TIC pastaba. Pav. žr. Žin., 2013, Nr. 35-1702, 18 psl. ** Lietuvoje inovacijų 5 metų vidutinis augimas buvo šiek tiek didesnis nei ES vidurkis (ES šalių vidutinis suminis inovatyvumo indeksas 2011 metais siekė 0,539). Lietuvos stiprioji pusė – žmogiškųjų išteklių, finansų ir paramos sritys. Lietuvos atsilikimą inovacijų srityje daugiausia lemia šios silpnosios grandys: mokslinių tyrimų sistemos nepakankamas atvirumas ir patrauklumas; verslo ryšiai ir verslumas; silpni intelektiniai ištekliai (patentinės paraiškos pagal Patentinės kooperacijos sutartį, Bendrijos prekių ženklai, dizainas); bendradarbiavimas ir verslininkystė; intelektinės nuosavybės apsauga; inovacijų kūrėjai, ekonominis inovacijų poveikis. Todėl Lietuva vis dar priskiriama nuosaikiųjų inovatorių (angl. Modest innovators) šalių grupei. 2012 metais įgyvendinant programą, skirtą inovacijų, klasterių ir mažų ir vidutinių įmonių tinklų plėtrai, susikūrė 11 naujų klasterių (iš jų 3 – tarptautiniai). 2012 metais už inovacinius čekius teikiama de minimis pagalba (nustatyto dydžio tikslinė finansinė parama paslaugoms iš mokslo ir studijų institucijų įsigyti) pasinaudojo 237 įmonės, kurioms skirta 3,1 mln. litų valstybės lėšų. Kuriant inovacijoms palankią aplinką, iki 2012 metų pabaigos pagal Ūkio ministerijos administruojamas ES struktūrinės paramos priemones, skirtas mokslinių tyrimų ir technologijų plėtrai (toliau – MTTP), buvo paskirstyta 550,25 mln. litų (66,79 procento visam 2007–2013 metų laikotarpiui skirto finansavimo), o išmokos sudarė 274,09 mln. litų (33,27 procento viso skirto finansavimo). Lėtesnį išmokų tempą lėmė projektuose numatytos veiklos (statybos darbai, įrangos pristatymas, techninių projektų rengimas) vėlavimas ir projektų vykdytojų delsimas vykdyti projektą, pernelyg ilgai užtrukę pirkimai. Įgyvendinant šiuos MTTP srities projektus, iki 2012 metų pabaigos buvo sukurta 117 ilgalaikių tyrėjų ir pagalbinio personalo darbo vietų, sukurti 157 gaminių (paslaugų, procesų) prototipai, 393 naujos technologinės įmonės. Atlikta Kompleksinės elektromobilių transporto plėtros galimybių studija parodė, kad Lietuvos pramonė jau dabar turi susiformavusias kompetencijas tam tikrose nišinėse srityse – elektromobilių komponentų gamyba, informacinės technologijos ir elektros inžinerija. Išanalizuota galimybė tiesiogiai remti elektromobilių perdirbimą ir komponentų gamybą, Lietuvos verslo ir mokslo subjektams siūloma vystyti elektromobilių klasterio idėją. Pateiktos rekomendacijos, apimančios elektromobilių infrastruktūros aspektą, poveikį elektros energijos tinklui, skatinimo priemones. VII. SOCIALINĖ POLITIKA 7.1. Socialinė politika Darbo rinkos ir užimtumo srityje 2012 metų pagrindiniai uždaviniai – sumažinti nedarbo lygį, veiksmingiau taikyti aktyvios darbo rinkos politikos priemones, modernizuoti darbo santykių reglamentavimą, užtikrinti saugią darbo aplinką. Informacija apie jaunimo užimtumą pateikiama Jaunimo politikos dalyje. Taikytos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės leido stabilizuoti ir pagerinti padėtį darbo rinkoje. Lietuvos darbo biržos duomenimis, registruotas nedarbas šalyje, palyginti su ankstesniais metais, nuosekliai mažėjo. Vidutinis metinis bedarbių procentas nuo darbingo amžiaus gyventojų 2012 metais buvo 11,7 procento (1,4 procentinio punkto mažesnis negu 2011 metais). (pav.) 8 pav. Registruotų bedarbių dalis, procentais, palyginti su darbingo amžiaus asmenimis Šaltinis – Lietuvos darbo biržos duomenys _____________________ ** TIC pastaba. Pav. žr. Žin., 2013, Nr. 35-1702, 19 psl. ** 2012 metais padėta įsidarbinti 202,5 tūkst. darbo ieškančių asmenų. Apie 80 procentų įdarbintųjų gavo nuolatinį darbą (2011 metais – 73 procentai). Palyginti su 2011 metais, neterminuoto darbo pasiūla augo 38,2 procento, o terminuoto darbo – 16,4 procento. Skatinant darbo vietų kūrimą, įsteigta 515 darbo vietų ir kompensuotos 10 927 asmenų verslo liudijimo įsigijimo išlaidos. Subsidijuojant darbo vietų steigimą, įsteigta 1 617 darbo vietų neįgaliesiems, kuriems nustatytas iki 55 procentų darbingumas. Palyginti su 2011 metais, buvo įsteigta dvigubai daugiau darbo vietų neįgaliesiems. Populiariausios ir veiksmingiausios buvo remiamojo įdarbinimo priemonės – viešieji darbai ir įdarbinimas subsidijuojant. Viešieji darbai, kaip laikina užimtumo rėmimo priemonė, sudarė didžiausią (43 procentai) dalį tarp aktyviųjų darbo rinkos politikos priemonių ir juose dalyvavo 32,5 tūkst. asmenų. Vykdant aktyvią darbo rinkos politiką ir teikiant veiksmingas darbo rinkos paslaugas, ilgalaikių bedarbių – socialinių pašalpų gavėjų 2012 metais sumažėjo 68,7 procento. Atsigaunant ekonomikai nei viešas, nei privatus sektoriai nesukuria pakankamai darbo vietų, reikalingų nedarbui kardinaliai sumažinti. Socialinės įmonės statusas suteiktas 5 įmonėms. Pasinaudojus valstybės pagalbos lėšomis, sukurtos 29 naujos darbo vietos, subsidijuotas 122 asistentų, kurie 329 neįgaliesiems padėjo atlikti darbo funkcijas, darbo užmokestis. Per 2012 metus 136 socialinėms įmonėms suteikta 36,6 mln. litų parama. Darbo rinkoje ciklinis nedarbas, kurį lėmė prasidėjusi ekonomikos krizė, peraugo į struktūrinį nedarbą, kai darbo jėgos pasiūla savo struktūra neatitinka darbo paklausos ir iškreipia padėtį darbo rinkoje – vienų profesijų ir kvalifikacijų turinčių žmonių yra gerokai per daug, o kitų trūksta. Profesiniame mokyme dalyvavo 8 697 asmenys, iš jų įgyti naują ar patobulinti turimą profesinę kvalifikaciją į profesinio mokymo programas ataskaitiniu laikotarpiu nusiųsta 5 570 asmenų, iš jų 2 500 bedarbių ir 3 070 įspėtų apie atleidimą iš darbo darbuotojų. Siekiant padidinti profesinio mokymo efektyvumą, nuo 2012 metų kovo pradėta bedarbių profesinį mokymą organizuoti trišalės sutarties tarp bedarbio, teritorinės darbo biržos ir darbdavio pagrindu. Teritorinės darbo biržos dirbo nepakankamai veiksmingai. Didinant teritorinių darbo biržų veiklos efektyvumą, nuo 2012 m. liepos 1 d. 3 teritorinėse darbo biržose (Alytaus, Kauno ir Marijampolės) pradėti taikyti nauji darbuotojų motyvavimo metodai – darbuotojų veikla susieta su asmenų įdarbinimo rezultatais. Nuo 2013 m. sausio 1 d. šie metodai taikomi visose teritorinėse darbo biržose. Siekiant mažinti administravimo sąnaudas ir visų draudiminių išmokų mokėjimą sutelkti vienoje sistemoje, nedarbo socialinio draudimo išmokų skyrimo, apskaičiavimo ir mokėjimo funkcijos nuo 2013 m. sausio 1 d. iš Lietuvos darbo biržos perduotos „Sodrai“. Tobulinant darbo santykius, 2012 metais priimti Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir su juo susijusių teisės aktų pakeitimai, kuriais: siekiant užtikrinti kokybišką ir efektyvesnį darbo ginčų sprendimą, pakeista privaloma individualių darbo ginčų nagrinėjimo ne teisme procedūra ir nuo 2013 m. sausio 1 d. prie Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritorinių skyrių įsteigtos darbo ginčų komisijos; nustatyta, kad verslo ar jo dalies perdavimo atveju darbo santykiai tęsiasi tokiomis pačiomis sąlygomis, o piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas išmokamos ne daugiau kaip už 3 metus; siekiant sumažinti administracinę naštą verslui, atsisakyta prievolės rengti ir pildyti Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės pasą. Atsižvelgiant į gerėjančią ekonominę šalies situaciją ir siekiant padidinti mažiausią darbo užmokestį gaunančių darbuotojų pajamas, nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. nustatyta 850 litų minimalioji mėnesinė alga, o nuo 2013 m. sausio 1 d. ji padidinta iki 1 000 litų. Piniginė socialinė parama yra viena iš priemonių, turinčių įtakos mažinant skurdą ir socialinę atskirtį bei remiant šeimas, auginančias vaikus. Išlaidos socialinėms išmokoms ir piniginei socialinei paramai, teikiamai vaikus auginančioms šeimoms ir nepasiturintiems gyventojams, 2012 metais sudarė 1 096,1 mln. litų ir, palyginti su 2011 metais, sumažėjo 0,9 procento. Išmoką vaikui vidutiniškai per mėnesį gavo 107,1 tūkst. vaikų (18 procentų Lietuvos vaikų). Nemokamus pietus mokyklose vidutiniškai per mėnesį gavo 128,5 tūkst. (33,2 procento) mokinių. Parama mokinio reikmenims įsigyti suteikta 118,3 tūkst. (30,6 procento) mokinių. Vidutiniškai per vieną 2012 metų mėnesį socialinę pašalpą gavo 221,9 tūkst. asmenų (7,4 procento visų Lietuvos gyventojų). Palyginti su 2011 metais, vidutiniškai per mėnesį socialinę pašalpą gavusių asmenų skaičius šiek tiek išaugo (0,36 procento), o išlaidos socialinei pašalpai mokėti sumažėjo 2,1 procento. Vidutiniškai per vieną 2012 metų mėnesį būsto šildymo išlaidų kompensacijas gavo 198,8 tūkst. asmenų (6,6 procento visų Lietuvos gyventojų). Per 2012 metus, palyginti su 2011 metais, vidutiniškai per mėnesį gavusių būsto šildymo išlaidų kompensacijas asmenų skaičius sumažėjo 10 procentų. Siekiant teikiamos piniginės socialinės paramos taiklumo ir veiksmingumo, valstybės biudžeto lėšų racionalesnio panaudojimo, nuo 2012 m. sausio 1 d. pradėta piniginės socialinės paramos sistemos pertvarka. Piniginė socialinė parama nepasiturintiems gyventojams teikiama įgyvendinant du modelius: kaip valstybinė (valstybės perduota savivaldybėms) funkcija ir kaip savarankiška savivaldybių funkcija 5 bandomosiose savivaldybėse (Akmenės rajono, Panevėžio rajono, Radviliškio rajono, Raseinių rajono ir Šilalės rajono). Naujos tvarkos rezultatai atspindi teigiamas tendencijas – piniginė socialinė parama taiklesnė, skaidresnė, racionaliau paskirstomos lėšos. 2012 metais, palyginti su 2011 metais, socialinės pašalpos gavėjų skaičius bandomosiose savivaldybėse sumažėjo 13,6 procento, o išlaidos socialinei pašalpai mokėti – 20,1 procento. Būsto šildymo išlaidų ir išlaidų vandeniui kompensacijų gavėjų skaičius sumažėjo 15,7 procento, o išlaidos būsto šildymo išlaidų ir išlaidų …