LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS Lietuvos Respublikos Vyriausybės n u t a r i m a s DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2011 METŲ VEIKLOS ATASKAITOS PATEIKIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMUI 2012 m. kovo 28 d. Nr. 347 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 43-772; 1998, Nr. 41 (1)-1131; 2003, Nr. 10-342) 5 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 metų veiklos ataskaitai (pridedama) ir pateikti ją Lietuvos Respublikos Seimui. Ministras Pirmininkas                                                              Andrius Kubilius Sveikatos apsaugos ministras, laikinai einantis vidaus reikalų ministro pareigas                                                                                            Raimondas Šukys _________________ PritarTA Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. kovo 28 d. nutarimu Nr. 347 LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2011 METŲ VEIKLOS ATASKAITA Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) veiklos ataskaita parengta remiantis penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų veiklos programos (toliau – Vyriausybės programa) struktūra. Šioje ataskaitoje pateikiama informacija apie atliktus pagrindinius darbus, Vyriausybės prioritetų ir Vyriausybės programos įgyvendinimo 2011 metais rezultatus. Penkioliktosios Vyriausybės 2011 metų veiklos ataskaitą sudaro įžanga ir pagrindinė dalis, rodanti, kaip įgyvendinta Vyriausybės programa. Įžangoje glaustai pristatomi pagrindiniai Vyriausybės trejų darbo metų veiklos rezultatai, pasiekti svarbiausiose Vyriausybės veiklos srityse. Pagrindinėje dalyje pateikiama Vyriausybės programos įgyvendinimo 2011 metais rezultatų apžvalga, pristatomi Vyriausybės 2012 metų prioritetai. Prie ataskaitos pridedama: šalies ūkio konkurencingumo tendencijų 2011 metų ataskaita, nacionalinio saugumo būklės ir plėtros 2011 metų ataskaita. ĮŽANGA Penkioliktoji Vyriausybė savo veiklos pradžioje susidūrė su dideliais socialiniais ekonominiais iššūkiais, todėl reikėjo skubiai daryti sudėtingus sprendimus, atrasti nestandartinių veikimo būdų. Buvome vieni pirmųjų Europoje, pasukę griežto taupymo keliu. Iškilo pagrindinis uždavinys – stabilizuoti viešuosius finansus, kartu skatinti ekonomikos atsigavimą. Teko radikaliai sumažinti 2006–2008 metais gerokai išaugusias valdžios sektoriaus išlaidas. Būtent griežta fiskalinė politika padėjo stabilizuoti viešuosius finansus, atkurti ūkio konkurencingumą ir išsaugoti investuotojų pasitikėjimą. Svarbu, kad 2009 metais patyrę smarkų ekonomikos sukrėtimą savo jėgomis įveikėme sunkmečio iššūkius. Dėta daug pastangų skatinant ekonomikos atsigavimą – įgyvendintas paketas priemonių, skirtų verslo sąlygoms palengvinti, darbo vietoms išlaikyti, socialinei įtampai mažinti. Imtasi finansų konsolidavimo ir ekonomikos skatinimo neatidėliotinų veiksmų, suplanuotos ir nuosekliai įgyvendinamos būtinos energetikos, sveikatos, socialinės apsaugos, švietimo reformos, gerintos verslo sąlygos, tobulintas valstybės valdymas. Statistika rodo, kad jau 2010 metų pabaigoje užfiksuota ekonomikos atsigavimo požymių: didėjo bendrasis vidaus produktas (toliau – BVP), prekių ir paslaugų eksportas, tiesioginės užsienio investicijos, sumažėjo valdžios sektoriaus deficitas. Įvertinę penkioliktosios Vyriausybės per trejus metus priimtus sprendimus ir jų poveikį ekonomikai, finansams, verslui, galime drąsiai teigti – žengta teisingu keliu, įvyko svarbių teigiamų poslinkių. Vyriausybės priimtiems sprendimams ne kartą paramą reiškė Europos ir tarptautinės organizacijos – Europos Komisija, Tarptautinis valiutos fondas ir Pasaulio bankas. Lietuvos ūkis pradėjo augti 2010 metais, o 2011-aisiais šalies ekonomika jau buvo antra sparčiausiai auganti tarp visų Europos Sąjungos valstybių. Tarptautinėse finansų rinkose esame vertinami už sunkmečiu suvaldytus viešuosius finansus, biudžeto deficitą, kurį nuosekliai mažiname. Numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas 2012 metais neviršys 3 procentų BVP. Lietuvos skola – viena mažiausių Europos Sąjungoje. Taigi Lietuvos ekonomika pamažu atgyja, tačiau tolesnis jos augimas priklausys ne tik nuo mūsų visų pastangų, bet ir nuo išorės veiksnių – Europos Sąjungos, jos valstybių narių sprendimų. Suprantame, kad svarbių penkioliktosios Vyriausybės darbų tolesnė sėkmė priklausys nuo to, ar jie bus tęsiami, ar bus toliau vykdoma nuosekli ir atsakinga politika. Tokiems nacionalinės svarbos prioritetams kaip energetinis nepriklausomumas, finansų konsolidavimas, socialinės sistemos pertvarka reikia nuoseklaus ir kryptingo ne tik šios, bet ir ateinančių vyriausybių darbo. Pastarųjų trejų metų nuveikti darbai Viešųjų finansų stabilizavimas ir ekonomikos skatinimas Užtikrinome viešųjų finansų stabilumą. Teko priimti sunkius sprendimus dėl viešojo sektoriaus išlaidų mažinimo. Nuosekliai įgyvendinamos deficito mažinimo priemonės davė teigiamų rezultatų: valdžios sektoriaus deficitas nuo 2009 metų kasmet mažėjo. Prognozuojama, kad 2012 metais valdžios sektoriaus deficitas bus 3 procentai BVP. Pasiekus šį rodiklį ir toliau jį nuosekliai mažinant, būtų nutraukta Lietuvai pradėta perviršinio deficito procedūra, sustabdytas skolos augimas. Ryžtingi Vyriausybės veiksmai pelnė tarptautinių finansų rinkų pasitikėjimą, todėl pavyko skolintis palankesnėmis sąlygomis. Konsolidavome finansus ir įgyvendinome ekonomikos skatinimo priemones. Siekta palengvinti verslo sąlygas, pritraukti į Lietuvos rinką papildomų lėšų, palengvinti verslui galimybę pasiskolinti ir taip išlaikyti darbo vietas. Per įvairias Ekonomikos skatinimo plano priemones 2009–2010 metais į Lietuvos ekonomiką įlieta daugiau kaip 3 mlrd. litų, šia parama pasinaudojo daugiau kaip 11 tūkst. Lietuvos įmonių, sukurta arba išsaugota ne mažiau kaip 50 tūkst. darbo vietų. Svarbu, kad Europos Sąjungos parama, kuri skirta ekonomikai skatinti (apie 7 mlrd. litų), perskirstyta efektyvesnėms veikloms ir priemonėms. Europos Komisijos pateiktais duomenimis, pagal 2007–2013 metų Europos Sąjungos fondų lėšų panaudojimą tarp naujų Europos Sąjungos valstybių narių Lietuva pirmauja, o tarp visų Europos Sąjungos valstybių narių yra tarp lyderių – trečioje vietoje po Airijos ir Švedijos. Vyriausybės pastangos jau 2011 metais davė rezultatų. Lietuvos BVP augo 5,9 procento – sparčiausiai per paskutinius trejus metus. Eksporto augimas buvo vienas sparčiausių Europos Sąjungoje: 2011 metais Lietuva eksportavo 25 procentais daugiau nei iki krizės – 2008 metais. Į nacionalinį biudžetą surinkta 9,6 procento daugiau pajamų nei 2010 metais. Šalies prekybos įmonėms 2011 metai taip pat buvo geriausi per pastaruosius trejus metus. Padidėjusi apyvarta rodo, kad vidaus rinka atsigauna. 2011 metais labiausiai mažėjo nedarbas, nors jis vis dar gana didelis. Taigi galima teigti, kad ryžtingi Vyriausybės veiksmai sudarė sąlygas ekonomikai atsigauti. Energetinės nepriklausomybės užtikrinimas Priėmėme ryžtingus sprendimus, kurie sudarė sąlygas užtikrinti energetinę nepriklausomybę. Pradėjome įgyvendinti naujos Visagino atominės elektrinės projektą. 2009 metais likvidavome visuomenės pasitikėjimą praradusią bendrovę LEO LT ir pradėjome naują Visagino atominės elektrinės projekto įgyvendinimo etapą. 2011 metais atrinkome strateginį naujosios Visagino atominės elektrinės investuotoją – bendrovę „Hitachi Ltd“. Baigėme Visagino atominės elektrinės koncesijos sutarties parengiamuosius darbus. Sparčiai vykdėme suskystintų gamtinių dujų terminalo statybos darbus. 2011 metais Vyriausybė aktyviai koordinavo svarbiausius veiksmus ir pasiekė labai gerų rezultatų. Su Norvegijos bendrove „Hoegh LNG“ pasirašyta plaukiojančios suskystintų gamtinių dujų saugyklos su dujinimo įrenginiu išperkamosios nuomos sutartis. Sparčiai vykdomi visi parengiamieji darbai. Suskystintų gamtinių dujų terminalas veikti pradės 2014 metais. Užtikrinome sklandžią elektros energijos sektoriaus veiklą. 2010 metais Lietuvoje pradėjo veikti pirmoji Baltijos valstybėse elektros birža. Tai padėjo išvengti elektros energijos kainų šoko – smarkus elektros energijos kainų augimas, kurį daug kas prognozavo po Ignalinos atominės elektrinės uždarymo, suvaldytas. Sėkmingai vykdomi elektros jungties su Lenkija tiesimo parengiamieji darbai. Įgyvendinamas elektros jungties su Švedija projektas „NordBalt“. Švedijoje pradėtas gaminti elektros jungties jūrinis kabelis. Suderinta ir pasirašyta sutartis dėl elektros jungties „NordBalt“ sankirtos su dujotiekiu „Nordstream“. Sparčiai įgyvendiname Europos Sąjungos trečiąjį energetikos paketą. Stengtasi įgyvendinti Europos direktyvą, priimtos Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo pataisos – dujų perdavimas bus atskirtas nuo gamybos ir tiekimo, tai skatins konkurenciją dujų rinkoje, bus galima įkurti gamtinių dujų biržą. Taigi per pastaruosius metus pradėti pagrindiniai darbai, kurie ateityje užtikrins energetinį saugumą. Nuosekliai telkiamos visos politinės jėgos, nes tai būtina šiems svarbiems sprendimams Lietuvos Respublikos Seime (toliau – Seimas) priimti. Transporto sistemos tarptautinis konkurencingumas ir transporto infrastruktūros modernizavimas Sėkmingai vykdomi transeuropiniai projektai. Pradėtas įgyvendinti projektas „Rail Baltica“. Nutiesta europinė vėžė geležinkelio linijoje Šeštokai–Mockava (6,2 kilometro). Pradėti projektuoti ir vykdyti rangos darbai kituose geležinkelio ruožuose. Esame sparčiausiai projektą „Rail Baltica“ įgyvendinanti regiono valstybė. Lietuvos transporto sektorius buvo konkurencingas ir patrauklus aptarnaujant tarptautinius (Baltijos jūra – Juodoji jūra) ir globalius (Kinija –Vakarų Europa) krovinių srautus. Per 2011 metus trečdaliu padidėjo konteinerių vežimo traukiniu „Vikingas“ apimtis. Sėkmingas bandymas vežti krovinius iš Kinijos į Vakarų Europą per Lietuvą traukiniu „Saulė“. Sėkmingi 2011 metai Klaipėdos jūrų uostui – didžiausia per visą istoriją krovos paslaugų apimtis, trečioji vieta tarp 10 didžiausių Baltijos rytinės pakrantės uostų, pirmoji vieta tarp Baltijos valstybių jūrų uostų. Verslo sąlygų gerinimas, nedarbo mažinimas Palengvinome mokestinę ir administracinę verslo naštą, sudarėme geresnes verslo pradžios galimybes. Sudarytos ypač geros sąlygos smulkiajam ir vidutiniam verslui (šios įmonės sudaro didelę Lietuvos ekonomikos dalį) – pelno mokesčio tarifas sumažintas iki 5 procentų. Dabar lengvatiniu 5 procentų pelno mokesčio tarifu pelną apmokestinti gali kur kas daugiau tokių įmonių. Supaprastintos sąlygos steigti įmones elektroniniu būdu ir be notarinio patvirtinimo. Tai leidžia sutaupyti lėšų ir laiko – šiandien įsteigti įmonę galima per kelias dienas. Nuosekliai bandoma keisti verslą prižiūrinčių institucijų veiklos principus – visų pirma taikyti prevencijos priemones ir teikti konsultacinę pagalbą, o tik paskui bausti. Tam inicijuotas verslą prižiūrinčių institucijų deklaracijos „Dėl pirmųjų verslo metų“ pasirašymas. Siekiant skatinti verslo plėtrą, 2011 metais parengtas ir Seimui pateiktas Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo projektas. Šį įstatymą priėmus, smulkusis verslas galėtų rinktis patrauklesnę ir priimtinesnę verslo formą. Jeigu Seime būtų priimtos Vyriausybės parengtos Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pataisos, rečiau reikėtų rengti detaliuosius planus. Sprendėme nedarbo problemą, skatinome jaunimo užimtumą. Priimtos Vyriausybės parengtos Lietuvos Respublikos darbo kodekso pataisos, pasiektas kompromisinis socialinių partnerių susitarimas dėl darbo santykių lankstumo, suminio darbo laiko apskaitos, terminuotų darbo sutarčių. Darbdaviams sudarytos patrauklios sąlygos įdarbinti patirties darbo rinkoje neturinčius asmenis – nustatytos mokestinės lengvatos ir subsidijos. Nepaisant teigiamų poslinkių šioje srityje (naujausi duomenys rodo, kad nedarbas Lietuvoje mažėja), būtina toliau didinti darbo santykių lankstumą ir skatinti jaunimo užimtumą. Kova su „šešėliu“ ir kontrabanda Suaktyvinome teisėsaugos institucijų pastangas užkardyti sunkius nusikaltimus. Iškelta baudžiamųjų bylų didelėms grupuotėms. Pirmą kartą per nepriklausomos Lietuvos istoriją pradėta tirti Gariūnuose klestinti neteisėta veikla. Sistemingai įdiegiami kasos aparatai maistu prekiaujančiose dengtose turgavietėse, verslui užtikrinamos vienodos konkurencijos sąlygos. Institucijos vis aktyviau užkardo smulkius ir vidutinio masto kontrabandos atvejus, todėl 2011 metais geriau buvo surenkamas akcizas, ypač už tabako gaminius. Griežčiau kontroliuojamas naftos produktų įvežimas. Sugriežtinome bausmes už korupcinius nusikaltimus. Sugriežtinta valstybės tarnautojų atsakomybė. Daug dėmesio skirta galbūt neteisėto praturtėjimo atvejų atskleidimui. Pradėta 70 ikiteisminių tyrimų. Socialinės apsaugos, sveikatos apsaugos ir švietimo sistemų struktūrinės pertvarkos Pertvarkome pensijų sistemą, įvykdėme „Sodros“ institucinę reformą. Suplanuota, parengta ir pradėta įgyvendinti pensijų sistemos reforma, kurios svarbiausias tikslas – užtikrinti ilgalaikį šios sistemos finansinį tvarumą, orią senatvę esamiems ir būsimiems pensininkams. Patvirtintos Valstybinio socialinio draudimo ir pensijų pertvarkos gairės ir jų įgyvendinimo priemonių planas, sutarta dėl pagrindinių prioritetų ir darbų. Kai kurie darbai jau atlikti: pritarta senatvės pensijos amžiaus ilginimui iki 65 metų nuo 2012 metų, optimizuota motinystės (tėvystės) pašalpų mokėjimo tvarka. Kaip žadėta, laikinai sumažintos pensijos atkurtos 2012 metų pradžioje. Taigi Vyriausybė vykdo savo įsipareigojimus. Siekiant veiksmingai naudoti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (toliau – valstybės biudžetas) lėšas ir gerinti valdymą, reorganizuoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai padaliniai – vietoj 47 skyrių liko 10. Tai leido sutaupyti apie 10 mln. litų. Įgyvendinome svarbius sveikatos apsaugos sistemos pertvarkos darbus. Siekiant veiksmingiau naudoti mokesčių mokėtojų lėšas ir teikti geresnės kokybės paslaugas, optimizuotas sveikatos priežiūros įstaigų tinklas – iš 81 asmens sveikatos priežiūros įstaigos liko 62 tokios įstaigos. Tai leido sumažinti sveikatos priežiūros įstaigų administravimo ir ūkio išlaidas, atsisakyti neracionalių investicijų projektų finansavimo; 2010–2011 metais sutaupyta apie 154 mln. litų. Sustiprinta šeimos gydytojo institucija, kad kuo daugiau paslaugų būtų teikiama šiuo lygiu. Tobulinama ligų prevencija. Įgyvendintas vaistų kainų mažinimo planas, tai leido sumažinti vaistų kainas ir sustabdyti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidų augimą. Įvestas e. biuletenis. Taip sutaupyta lėšų ir žengtas žingsnis diegiant e. sveikatos sistemą. Padidinome ugdymo paslaugų prieinamumą ir pagerinome jų kokybę. Supaprastinti ikimokyklinio ugdymo įstaigų steigimo reikalavimai, įvestas ikimokyklinio ugdymo krepšelis. Taip sudarytos galimybės paprasčiau ir greičiau įsteigti ikimokyklinio ugdymo įstaigas, kartu padaugėjo ikimokyklinio ugdymo dalyvių, padidėjo paslaugų įvairovė. Per 2011 metus privačiuose ir savivaldybių vaikų darželiuose atsirado per 6 000 naujų vietų. Daug dėmesio skirta mokyklų savivaldos stiprinimui, siekta jų veiklą orientuoti į rezultatus. Gerokai sumažėjo mokyklų administracinė našta. Panaikinta daugiau kaip 25 procentai mokyklos veiklą reglamentuojančių dokumentų ir plėtotas mokyklų savarankiškumas. Patvirtinta nauja švietimo įstaigų vadovų priėmimo tvarka, leisianti pritraukti į mokyklas kompetentingiausius švietimo vadybininkus, apriboti politikų įtaką ir didinti mokyklos bendruomenės vaidmenį renkant mokyklos vadovą. Pertvarkėme aukštojo mokslo sistemą. Įgyvendinta aukštojo mokslo reforma, kurios pagrindinis tikslas – užtikrinti gerą studijų kokybę. Tai galima padaryti tik modernizavus valstybinių universitetų valdymą, pertvarkius studijų finansavimo sistemą ir optimizavus aukštųjų mokyklų tinklą. 2009 metais įvestas studijų krepšelis – dabar valstybė finansuoja ne aukštojo mokslo institucijas, o studentus. Tai padidino aukštųjų mokyklų konkurenciją ir paskatino jas nuolat gerinti studijų kokybę. Atlikta studentų rotacija, baigta mokslo institutų tinklo pertvarka, sukurta programinio konkursinio mokslinių tyrimų finansavimo sistema. Šie darbai sudarė visas reikiamas sąlygas sparčiai gerėti aukštojo mokslo kokybei. Priimti teisės aktai, sudarantys geresnes sąlygas finansuoti taikomojo pobūdžio eksperimentinę plėtrą. Valstybės valdymo pertvarka Įvykdėme apskričių administracijų reformą. Panaikinta nereikalinga tarpinė valdžios grandis, tarnautojų sumažėjo daugiau kaip 1 000. Panaikintų apskričių viršininkų administracijų funkcijos perduotos valstybės ir savavaldybių institucijoms arba panaikintos. Šie pokyčiai ne tik padeda greičiau priimti sprendimus ir mažina korupcijos galimybių, bet ir kasmet valstybei sutaupo apie 30 mln. litų. Sumažinome biurokratinį aparatą. Nuo 2008 metų panaikinta beveik 150 valstybės įstaigų. Per trejus metus Vyriausybės reguliavimo srities įstaigose darbuotojų sumažėjo 16,6 procento, o Vyriausybės atsakomybės srities organizacijų darbuotojų darbo užmokesčiui 2010 metais išleista 882 mln. litų mažiau nei 2008 metais. Pasiekti šių rezultatų labiausiai padėjo Valstybės valdymo tobulinimo komisijos (Saulėlydžio komisijos) veikla. Didinome viešųjų finansų valdymo efektyvumą ir veiklos orientaciją į rezultatus. Pasikeitė biudžeto planavimo tvarka – nustatomi Vyriausybės prioritetai, o tada formuojamas biudžetas. Pirmiausia įvertinami pasiekti rezultatai ir planuojami prioritetai, tik po to kalbama apie asignavimus. Pradėtas vertinti ir lyginti Vyriausybei atskaitingų institucijų atliekamų bendrųjų funkcijų efektyvumas. Nuosekliai vykdėme valstybės valdomų įmonių pertvarką. Sukurtos priemonės valstybės valdomų įmonių finansiniams ir veiklos rezultatams analizuoti – parengtos ir viešai skelbiamos 4 ataskaitos apie valstybės valdomas įmones, įmonių finansiniai rodikliai viešai prieinami internete. Parengtos valstybės valdomų įmonių strateginio planavimo gairės ir patobulinti valstybės valdomų įmonių strateginiai veiklos planai. Valstybės valdomų įmonių pertvarkos programa davė akivaizdžių rezultatų. Preliminariais duomenimis, 2011 metais agreguotas įmonių tipinės veiklos pelnas pasiekė 183 mln. litų, nors prieš metus įmonės patyrė 2,3 mln. litų nuostolių. Grynasis pelnas išaugo nuo 2,5 mln. litų iki 79 mln. litų. Be to, 2011 metais įmonės valstybei sumokėjo dvigubai daugiau nei 2010 metais – 86 mln. litų, o 2012 metų biudžetą tikimasi papildyti jau daugiau kaip 500 mln. litų. Užsienio politika ir nacionalinis saugumas Pirmą kartą istorijoje Lietuva pirmininkavo vienai pagrindinių tarptautinių saugumo organizacijų – Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai. Laikantis gynybos politikos strateginių krypčių, užtikrinta pusiausvyra tarp nacionalinių poreikių ir tarptautinių įsipareigojimų. Padėti valstybės ginkluotos gynybos planavimo pagrindai ir pasiekta, kad jis būtų derinamas su sąjungininkų rengiamais Lietuvos gynimo planais. Stiprinti transatlantiniai saitai – suaktyvintas dvišalis bendradarbiavimas su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. Išlaikytas svarus indėlis į NATO operaciją Afganistane (ISAF), pradėta rengtis perduoti atsakomybę Afganistano nacionalinėms saugumo pajėgoms. Pasiekta, kad per Lietuvą vyktų reguliarus ISAF tranzitas. Priimti svarbūs sprendimai siekiant atkurti istorinį teisingumą. Priimtas Lietuvos Respublikos geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymas, skatinantis konstruktyvų dialogą su pasaulio žydų bendruomene. Remta Europos Sąjungos integracija – Europos Sąjungos energetikos vidaus rinkos kūrimas, Baltijos valstybių energetinės izoliacijos panaikinimas, sanglaudos politikos finansavimas. Stiprinta Europos Sąjungos rytų partnerystės politika. Vyriausybės nuveikti darbai Lietuvą gerokai pastūmėjo į priekį daugelyje sričių. Tačiau netikrumas, kuris dar tvyro tarptautinėse finansų ir ekonomikos rinkose, neleidžia sudėti rankų – būtina toliau nuosekliai įgyvendinti pradėtas reformas ir atlikti svarbius darbus. Vyriausybė tikisi, kad Lietuvos žmonės palaikys ir tolesnius jos žingsnius, kurie būtini siekiant ekonominio savarankiškumo, gerovės ir modernėjimo. A. VALSTYBĖS STIPRINIMAS I. VALSTYBĖS VALDYMO PERTVARKA Valdymo institucijų sistemos struktūriniai pokyčiai. Atsižvelgiant į Valstybės valdymo tobulinimo komisijos (Saulėlydžio komisijos) rekomendacijas, 2011 metais toliau tobulinta valdymo institucijų sistema, modernizuotas jų vidaus administravimas. Reorganizuotos 5 teritorinės statistikos valdybos – prijungtos prie Lietuvos statistikos departamento, iš 47 teritorinių Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skyrių liko 10, reformuota Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba – prie jos prijungta 50 teritorinių tarnybų, įgyvendinta finansų rinkos priežiūros įstaigų reforma, atlikti kiti darbai. Toliau optimizuojamos įstaigų organizacinės struktūros, mažinama vadovaujančiųjų darbuotojų, mažinamos bendrųjų funkcijų atlikimo išlaidos, diegiamos kokybės valdymo sistemos. Pagal Valstybės valdymo tobulinimo komisijos (Saulėlydžio komisijos) rekomendacijas ir nustatytus kriterijus įvertintas biudžetinių įstaigų bendrosios veiklos efektyvumas, pateiktos rekomendacijos, kaip šį efektyvumą didinti. Parengta pokyčių viešajame sektoriuje ataskaita. Įgyvendinant Valstybės valdymo tobulinimo komisijos (Saulėlydžio komisijos) siūlymus ir Vyriausybės sprendimus, ministerijoms pavaldžių biudžetinių įstaigų ir ministrų valdymo sričių valstybės įmonių, akcinių bendrovių, viešųjų įstaigų patikėjimo teise valdomas valstybės nekilnojamasis turtas, nenaudojamas įstaigų pagrindinei veiklai, perduodamas Valstybės turto fondui ar savivaldybėms. Toliau nuosekliai mažintos valstybės tarnybos išlaikymo išlaidos – 2011 metais įstaigose, kurioms didžiausią leistiną pareigybių skaičių nustato Vyriausybė, sumažinta 2 625 pareigybės. Tai sudaro 5 procentus Vyriausybės reguliavimo srities užimtų pareigybių. Į rezultatus orientuoto ir įrodymais pagrįsto valdymo diegimas. 2011 metais toliau sėkmingai įgyvendinti strateginio planavimo pokyčiai. Parengtas ir Seimui pateiktas Valstybės ilgalaikės pažangos strategijos „Lietuva 2030“ projektas. Parengta ir patvirtinta Viešojo valdymo tobulinimo 2012–2020 metų programa. Parengta ir 2012 metais pradėjo veikti unikali veiklos rezultatų stebėsenos informacinė sistema, leidžianti šiuolaikinėmis informacinių technologijų priemonėmis parengti ir Vyriausybei laiku pateikti geros kokybės veiklos rezultatų informaciją ir mažinti popierizmo valstybės institucijose. Toliau peržiūrimi vidutinės trukmės planavimo dokumentai, jų mažinama. Tarpinstitucinei veiklai koordinuoti patvirtinta 11 tarpinstitucinių veiklos planų, kurių įgyvendinamas susietas su strateginiais veiklos planais. Strateginiuose veiklos planuose daugiau dėmesio skiriama Vyriausybės prioritetams, už kurių įgyvendinimą atsakingas ministras. Siekiant didinti veiklos rezultatyvumą, lėšų naudojimo ir valdymo efektyvumą, toliau mažinta asignavimų valdytojų ir strateginių veiklos planų programų. 2012 metų valstybės biudžeto asignavimų valdytojų, palyginti su 2009 metais, sumažėjo beveik perpus, nuo 176 iki 94 asignavimų valdytojų (neskaitant teismų). Biudžeto programų sumažinta net tris kartus – nuo 596 programų 2009 metais iki 226 programų 2012 metais. (pav.) 1 pav. Asignavimų valdytojų ir asignavimų valdytojų biudžeto programų pokyčiai Šaltinis – Ministro Pirmininko tarnybos duomenys 2011 metais sukurti ir įdiegti vieni iš svarbiausių į rezultatus orientuoto ir įrodymais pagrįsto valdymo įrankių – programų vertinimo ir funkcijų peržiūros priemonės. Vyriausybė pradėjo sistemiškai planuoti. Atliekama funkcijų peržiūra padės mažinti funkcijų dubliavimosi tarp institucijų ar jų viduje, bus racionalizuotas jų pasiskirstymas, sutaupytos ir tinkamai paskirstytos valdymo išlaidos. Pagal parengtą ir patvirtintą naują biudžeto programų vertinimo metodiką, bus vertinamos biudžeto programos, kurios suteiks įrodymais pagrįstą informaciją, o ir pačias institucijas skatins nuolat tobulinti programas, atsisakyti neefektyvių priemonių. Tai didins institucijų veiklos efektyvumą ir rezultatyvumą. 2011 metais iš esmės peržiūrėta Vyriausybei teikiamų sprendimų projektų poveikio vertinimo sistema ir parengti pasiūlymai dėl jos tobulinimo. Siekiant tinkamai atlikti poveikio vertinimą ir laikantis proporcingumo principo, numatyta daugiausia dėmesio skirti prioritetinių – svarbiausių, sudėtingiausių ir brangiai kainuojančių sprendimų analizei. Siekiant palyginti teigiamą ir neigiamą sprendimų alternatyvų poveikį, siūloma atlikti sąnaudų ir naudos arba sąnaudų ir efektyvumo analizę. Administracinės naštos piliečiams ir kitiems asmenims mažinimo priemonių įgyvendinimas. Patvirtinta Administracinės naštos piliečiams ir kitiems asmenims nustatymo ir įvertinimo metodika, kuri sudaro sąlygas valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms nustatyti ir įvertinti administracinę naštą piliečiams, palyginti šios naštos dydžio kaitą ir priimti sprendimus dėl jos mažinimo. Toliau kryptingai įgyvendinama valstybės politika, skatinanti valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas siekti aukštesnio asmenų aptarnavimo lygio. Vis plačiau taikomos informacinės ir ryšių technologijos ir Europos Sąjungos parama asmenų aptarnavimui gerinti ir vieno langelio principui diegti. Vidaus reikalų ministerijos užsakymu atliktos Lietuvos gyventojų apklausos duomenys rodo, kad daugiau nei pusė (58 procentai) apklaustų Lietuvos gyventojų, kurie per pastaruosius 12 mėnesių kreipėsi į minėtas institucijas, nurodė, kad aptarnavimas institucijose vieno langelio principu padeda paspartinti klausimų sprendimą. Modernių veiklos valdymo metodų diegimas. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, pasinaudodamos Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšomis, aktyviai tobulino savo veiklos valdymo ir vidaus administravimo procesus, diegė kokybės vadybos ir kitus inovatyvius veiklos valdymo gerinimo metodus. Įgyvendinami 144 projektai (iš jų 70 projektų įgyvendina savivaldybių administracijos), pagal kuriuos minėtos institucijos diegia vidaus administravimo ir veiklos valdymo tobulinimo sistemas, kokybės vadybos metodus, vieno langelio priemones, skirtas piliečiams aptarnauti ir paslaugų kokybei gerinti. Jau baigti įgyvendinti 24 projektai (iš jų 13 projektų baigė įgyvendinti savivaldybių administracijos). Valstybės tarnybos sistemos tobulinimas. Parengtas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Įstatymo tikslas ? reformuoti valstybės tarnybą efektyvumo ir ekonomiškumo požiūriais, padaryti ją lankstesnę, skaidresnę, orientuotą į rezultatus, prioritetai – įdiegti nešališką, veiksmingą atranką į valstybės tarnautojo pareigas – nustatyti atskirą atrankos sistemą vadovaujančias pareigas einantiems asmenims, modernizuoti žmogiškųjų išteklių valdymą ir užtikrinti valstybės tarnautojų atsakomybę ir atskaitomybę už rezultatus. Siekiant supaprastinti konkursų organizavimo tvarką ir padaryti juos skaidresnius – skirtus pretendentų gebėjimų visumai patikrinti, pakeistas Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašas. Nuo 2012 m. liepos 1 d. bus pradėti taikyti tobulesni atrankos metodai, supaprastinta dokumentų pateikimo ir komisijų sudarymo tvarka, pakeisti testo sudarymo principai (atsisakyta „atminties“, tai yra teisės aktų žinių, testų). Per konkurso egzaminą bus galima visapusiškai įvertinti pretendentų gebėjimus ir žinias, pateikti jiems praktines užduotis tiek raštu, tiek žodžiu; taip pat numatytos užduotys, skirtos pretendentų praktiniams vadovavimo gebėjimams įvertinti. Siekiant susieti konkretaus valstybės tarnautojo veiklos rezultatus su vertinimo procesu ir įstaigos strateginiais tikslais, Vyriausybės nutarimu valstybės tarnautojai įpareigoti kiekvienais metais nustatyti metines veiklos užduotis. Kad naujovė būtų sklandžiai įgyvendinta, apmokyti valstybės tarnautojai, parengtos vertinimo rekomendacijos. Užtikrinant valstybės tarnautojų asmeninę atsakomybę, nustatyti nepriekaištingos reputacijos reikalavimai asmeniui, einančiam ir siekiančiam eiti valstybės tarnautojo pareigas, sugriežtinta tarnybinė atsakomybė. Valstybės tarnautojų registro ir Valstybės tarnybos valdymo informacinės sistemos tobulinimas ir modernizavimas. Toliau atliekami informacinių sistemų tobulinimo darbai, kurie leis analizuoti informaciją ir pateikti ją žmogiškųjų išteklių valdymo sprendimams priimti, taip pat automatizuotai tiesiogiai keistis duomenimis su susijusiais registrais ir informacinėmis sistemomis. Siekiama šias informacines sistemas padaryti ergonomiškas, patogias naudoti, supaprastinti duomenų įvedimo formas, tikintis, kad jose esantys duomenys bus dažniau naudojami kasdienei veiklai ir dėl to pagerės duomenų kokybė, galutinius vartotojus pasieks tikslesni duomenys, geresnės kokybės informacija apie valstybės tarnautojus pasieks visuomenę ir žiniasklaidą. II. REGIONŲ VALDYMO IR SAVIVALDOS REFORMA Regionų plėtros tarnybų stiprinimas. Kad regionų valdymo institucijos nuo 2011 metų būtų sudaromos laikantis delegavimo principų iš savivaldybių tarybų narių, pakeista regionų plėtros tarybų sudarymo tvarka. Vadovaujantis naujais regionų plėtros tarybų sudarymo principais, patvirtintos naujos sudėties regionų plėtros tarybos, sudarytos iš regiono savivaldybių merų, deleguotų savivaldybės tarybos narių ir Vyriausybės paskirtų asmenų. Bendruomenės įtraukimas į seniūnijai priskirtų funkcijų atlikimą. Siekiant didinti gyventojų aktyvumą sprendžiant viešuosius vietos reikalus, parengtas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, kuriame siūloma didinti apklausos paskelbimo iniciatyvos teisę turinčių subjektų – įtraukti seniūnus, įpareigoti savivaldybę pateikti gyventojams argumentus dėl kai kurių savo sprendimų, taip pat supaprastinti vietos gyventojų apklausos paskelbimo ir atlikimo reikalavimus. III. INFORMACINĖS IR ŽINIŲ VISUOMENĖS PLĖTRA Gyventojų gebėjimų naudotis informacinėmis ir ryšių technologijomis didinimas ir elektroninio turinio plėtra. Lietuvoje vis plačiau naudojamos informacinės ir ryšių technologijos. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2011 metais kompiuteriais naudojosi 64,1 procento 16–74 metų gyventojų (2010 metais – 62,1 procento). Daugėja interneto naudotojų – 2011 metais juo naudojosi 63,6 procento gyventojų (2010 metais – 60,5 procento gyventojų). Eurostato duomenimis, 2011 metais 61 procentas gyventojų internetu naudojosi nuolat, tai yra ne rečiau kaip kartą per savaitę (2010 metais – 58 procentai gyventojų). (pav.) 2 pav. Nuolatiniai interneto naudotojai 2011 metais, procentais Šaltinis – Eurostato duomenys 2011 metais su valstybės institucijomis bendravo ir elektroninėmis viešosiomis paslaugomis naudojosi 44 procentai 16–74 metų interneto vartotojų (2010 metais – 36 procentai). Daugėjo gyventojų, kurie naudojosi viešosiomis elektroninėmis paslaugomis. Elektroniniu būdu pajamų mokesčio deklaracijas 2011 metais pateikė daugiau kaip 84 procentai, elektronines turto deklaracijas – daugiau kaip 93 procentai deklaruojančiųjų. Lietuvos gyventojai dažnai naudojosi elektroninėmis su sveikatos apsauga susijusiomis paslaugomis (9 procentai gyventojų), Lietuvos darbo biržos teikiamomis paslaugomis (6 procentai gyventojų), ieškojo informacijos apie socialinių išmokų mokėjimą ir kitos paramos teikimą (6 procentai gyventojų). Internetinės bankininkystės paslaugomis naudojosi 65 procentai 16–74 metų interneto vartotojų (2010 metais – 61 procentas interneto vartotojų). 2011 metais atlikto tyrimo duomenimis, internetu prekes ir paslaugas pirko 33,2 procento įmonių, pardavė – 24,7 procento įmonių, 67,7 procento įmonių turėjo interneto svetaines (2010 metais – 65,2 procento įmonių). Plačiajuosčio ryšio tinklų plėtra. 2011 metais Lietuvoje plačiajuosčio ryšio technologijas naudojančių abonentų buvo 12,5 procento daugiau nei 2010 metais. Plačiajuosčio ryšio skvarba 2011 metais padidėjo 3,8 procentinio punkto ir metų pabaigoje pasiekė 30,9 procento. Lietuvoje daugėjo galutinių paslaugų gavėjų, kurie paslaugas gauna šviesolaidinio ryšio linijomis (viena iš plačiajuosčio interneto ryšio technologijų). Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos duomenimis, šviesolaidinio ryšio skvarba (abonentų, tenkančių 100 namų ūkių) 2011 metais buvo 27 procentai (2010 metais – 22,8 procento). Bendrovės „FTTH Council Europe“ duomenimis, Lietuva – vis dar šviesolaidinio interneto tinklo plėtros lyderė Europoje ir toliau lenkia tokias šviesolaidinio ryšio namų ūkių rinkas kaip Švedijos ir Norvegijos. Bendrovės „Pando Networks“ duomenimis, Lietuva užima ketvirtą vietą pasaulyje pagal duomenų atsisiuntimo greitį ir lenkia Japoniją ir Švediją. Didelį poveikį plačiajuosčio ryšio plėtrai šalyje turi įgyvendinamas projektas „Kaimiškųjų vietovių informacinių technologijų plačiajuostis tinklas RAIN“, kurio tikslas – suteikti galimybę naudotis interneto paslaugomis toliau nuo seniūnijų esančių miestelių ir kaimų gyventojams ir viešojo sektoriaus institucijoms. Įgyvendinus šį projektą, 98 procentai kaimiškųjų vietovių gyventojų ir viešojo sektoriaus institucijų galės naudotis plačiajuosčio ryšio paslaugomis. Darbai sparčiai vyksta visoje Lietuvoje, 2011 metais nutiesta apie 2 700 kilometrų šviesolaidinių kabelių linijų, tai – apie 60 procentų numatytų darbų. Iš viso nuo projekto įgyvendinimo pradžios iki 2011 m. spalio 1 d. nutiestas 4 051 kilometras šviesolaidinio kabelio. Tikimasi, kad gerai išplėtota plačiajuosčio interneto ryšio infrastruktūra leis plačiau šį ryšį naudoti ir namų ūkiuose, Eurostato duomenimis, 2011 metais Lietuvoje plačiajuostę interneto prieigą turėjo 57 procentai namų ūkių (2010 metais – 54 procentai namų ūkių). (pav.) 3 pav. Namų ūkiai, turintys plačiajuosčio ryšio prieigą prie interneto 2011 metais, procentais Šaltinis – Eurostato duomenys Viešojo sektoriaus paslaugų perkėlimas į elektroninę erdvę. 2011 metais viešosios ir elektroninės paslaugos buvo toliau perkeliamos į elektroninę erdvę, todėl kilo pagrindinių viešųjų paslaugų perkėlimo į elektroninę terpę lygis, kuris 2011 metais siekė 81,5 procento (2010 metais – 78,1 procento). Verslui skirtos paslaugos perkeliamos sparčiau nei skirtosios gyventojams – verslui skirtų paslaugų perkėlimo lygis 2011 metais siekė 87,5 procento, gyventojams – 77,6 procento. (pav.) 4 pav. Viešųjų paslaugų perkėlimo į elektroninę erdvę kaita 2005–2011 metais, visų viešųjų paslaugų procentais Šaltinis – Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos duomenys 2011 metais toliau plėtota elektroninio parašo infrastruktūra, reikalinga didelio interaktyvumo paslaugoms kurti. Lietuvos gyventojams jau išduota daugiau kaip 1 mln. įvairių tiekėjų elektroninio parašo sertifikatų. Vyriausybėje įdiegta elektroninio parašo sistema. Ministrų kabinetas teisės aktus pasirašo elektroniniu parašu. Taigi Lietuva įsiliejo į šioje srityje pirmaujančių Europos Sąjungos valstybių gretas. 2011 metais toliau tobulinta Viešojo administravimo institucijų informacinių sistemų interoperabilumo (sąveikumo) sistema (VAIISIS), kuria valstybės institucijos ir įstaigos gali keistis duomenimis, teikdamos elektronines viešąsiais ir administracines paslaugas per interneto portalą „Elektroniniai valdžios vartai“. Šiuo metu sistemos paslaugomis naudojasi per 130 institucijų, portale yra per 500 nuorodų į elektronines viešąsias ir administracines paslaugas. Skaitmeninės televizijos technologijų diegimo skatinimas. 2012 m. spalio 29 d. Lietuvoje bus galutinai išjungta analoginė antžeminė televizija. Siekiant kuo išsamiau informuoti vartotojus apie būsimus pokyčius, sukurta speciali interneto svetainė www.skaitmenine2012.lt, per nacionalinę televiziją ir radiją transliuojami informaciniai pranešimai, nacionaliniuose ir regioniniuose spaudos leidiniuose skelbiami straipsniai apie skaitmeninę televiziją ir galimybes ja naudotis. 2011 metais atliktų socialinių Lietuvos gyventojų tyrimų duomenimis, analoginę antžeminę televiziją žiūrėjo 26 procentai gyventojų, 74 procentai gyventojų televizijos programas jau priima skaitmeniniu arba kitu alternatyviu analoginei antžeminei televizijai būdu. Valstybės informacinių išteklių valdymo reglamentavimas. 2011 m. gruodžio 15 d. priimtas Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymas, kurio tikslas – užtikrinti tinkamą valstybės informacinių išteklių kūrimą, tvarkymą, valdymą, naudojimą, priežiūrą, sąveiką, planavimą, finansavimą ir saugą. Manoma, kad šis įstatymas ir 2012 metais numatomi parengti jo įgyvendinamieji teisės aktai sudarys sąlygas racionaliau naudoti biudžeto lėšas ir esamus valstybės informacinius išteklius, skatins kurti ir tobulinti informacinių technologijų priemones, atsižvelgiant į informacijos gavėjų ir paslaugų naudotojų poreikius, leis toliau plėtoti elektronines paslaugas. IV. KOVA SU KORUPCIJA 2011 metais toliau kovota su korupcija – pirmiausia mažinta jos atsiradimo sąlygų, jos šalintos, mažintas pernelyg didelis biurokratijos ir reguliavimo mastas, naikintas sprendimų diskrecijos ir atskaitingumo disbalansas, diegta atsakomybė už korupcinio pobūdžio teisės pažeidimus, ypač tose srityse, kuriose didžiausia korupcijos paplitimo galimybė, daugiausia sąlygų piktnaudžiauti tarnybine padėtimi: teisėkūra, teismų ir teisėsaugos institucijų veikla, ūkio subjektų veiklos priežiūra, viešieji pirkimai, sveikatos priežiūra, teritorijų planavimas ir statybos valstybinė priežiūra. Teisėkūros proceso skaidrumas. Ministerijų lygmeniu pasiektas visų teisės aktų projektų viešinimo rodiklis, sumažinta galimybių neviešu ir neskaidriu būdu daryti įtaką teisėkūros procesui, priimti sprendimus, palankius tam tikroms interesų grupėms ar sudarančius sąlygas reikštis korupcijai. Nustatyta aiški teisės aktų, susijusių su verslo reguliavimu, viešo skelbimo tvarka. Verslo reguliavimas. Siekiant mažinti administracinę naštą verslui, nustatyta, kad Vyriausybės nutarimuose nustatomas naujas arba keičiamas esamas ūkio subjektų veiklos reglamentavimas ir (ar) priežiūros teisinis reguliavimas turi įsigalioti gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną. Vyriausybės nutarimai turi būti skelbiami ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki jų įsigaliojimo. Verslo reguliavimo politikos formavimo skaidrumą rodo Pasaulio ekonomikos forumo 2010–2011 metais atliktos vykdomųjų vadovų apklausos duomenys – Lietuva yra 46 tarp 142 valstybių (http://www3.weforum.org/docs/WEF_GCR_Report_2011-12.pdf). Viešųjų pirkimų skaidrumas. Vykdyta nuosekli viešųjų pirkimų skaidrinimo politika davė teigiamų rezultatų – 2011 metais skelbiami pirkimai sudarė 74,7 procento visų 2011 metais įvykusių viešųjų pirkimų, elektroninių viešųjų pirkimų vertė – 75,7 procento visos per šį laikotarpį vykdytų viešųjų pirkimų vertės (2010 metais – 63 procentai), o centralizuotai vykdytų viešųjų pirkimų vertė, palyginti su 2010 metais, padidėjo daugiau kaip dvigubai – sudarė 12,5 procento visos 2011 metais vykdytų viešųjų pirkimų vertės (2010 metais – 5,6 procento). Mažėja korupcijos apraiškų vykdant savarankiškus viešuosius vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių pirkimus sveikatos priežiūros įstaigose, daugėja tokių pirkimų per centrinę perkančiąją organizaciją. Pirkimus per centrinę perkančiąją organizaciją 2011 metais vykdė 21 perkančioji organizacija, vaistinių preparatų nupirkta už 48,3 procento visos šių įstaigų vaistams įsigyti išleistos sumos. Siekiant panaikinti sąlygas iš pacientų neteisėtai reikalauti priemokų už vaistus ar medicinos pagalbos priemones, iš 8 numatomų patvirtinti ligų ambulatorinio gydymo tvarkos aprašų 2011 metais patvirtinti 6 tokie aprašai. Viešųjų paslaugų suteikimo laikas. Teritorijų planavimo procedūros sutrumpėjo iki 6 mėnesių (2010 metais jos vidutiniškai truko 12 mėnesių), Ginklų fondo sprendimo dėl licencijos išdavimo ar neišdavimo priėmimo terminas sutrumpintas nuo 60 iki 30 kalendorinių dienų. Politinių partijų narių sąrašų informacinė sistema. Siekiant išvengti neteisėtų duomenų įrašymo į politinių partijų narių sąrašus ir užtikrinti politinių partijų finansinės veiklos skaidrumą, kiekvienam Lietuvos Respublikos piliečiui nuo 2012 m. liepos 1 d. e. valdžios portale bus sudaryta galimybė šioje informacinėje sistemoje patikrinti savo narystę politinėje partijoje. Imuniteto valdyba Policijos departamente prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas). Policijos departamente įsteigta Imuniteto valdyba. Pagrindinis jos uždavinys ? organizuoti, įgyvendinti ir koordinuoti policijos darbuotojų tarnybinių nusižengimų ir korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų prevenciją ir tyrimą. Imuniteto valdyboje pradėti 5 ikiteisminiai tyrimai dėl 11 policijos pareigūnų, galbūt padariusių korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Atlikti 64 tyrimai dėl gyventojų skunduose, žiniasklaidoje pateiktos ar iš kitų šaltinių gautos informacijos apie galimus šalies policijos pareigūnų tarnybinius nusižengimus ar tarnybinės etikos pažeidimus. Kovai su korupcija kai kuriose teisėsaugos institucijose įdiegtas pareigūnų patikimumo (atsparumo korupcijai) vertinimas, kurį būtų tikslinga įteisinti ir įstatymų lygmeniu, išplėtus jo taikymą ir kitose viešojo sektoriaus institucijose ir įstaigose. Šiuo tikslu parengtas paketas įstatymų pataisų, įtvirtinantis valstybės tarnautojų atsparumo tikrinimo institutą. Be to, inicijuoti įstatymai, užtikrinantys efektyvesnę teisinę apsaugą asmenims, pranešusiems apie valstybės ir savivaldybės institucijoje, įstaigoje, įmonėje ar viešojoje įstaigoje, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, galbūt padarytą arba daromą korupcinio pobūdžio tarnybinį nusižengimą ar darbo pareigų pažeidimą. Baudžiamosios priemonės sustiprinimas. Išplėsta kyšio baudžiamoji teisinė samprata – kyšis apibrėžtas kaip bet koks turtinės ar kitokios asmeninės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas, kriminalizuota prekyba poveikiu, sugriežtintos sankcijos už korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, patobulinta valstybės tarnautojo ir jam prilyginamo asmens baudžiamoji teisinė samprata, numatytas teisės dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla atėmimo ir viešųjų teisių atėmimo bausmių pakeitimas baudžiamojo poveikio priemonėmis, įtvirtinta galimybė šias baudžiamojo poveikio priemones skirti kartu su kitomis bausmėmis. Pailginti administracinių teisės pažeidimų, įskaitant pažeidimus, susijusius su politinių partijų finansavimu, tyrimo senaties terminai. Korupcijos apraiškų sąlygos aktyviai šalintos sprendimų dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų procese: nustatyti konkretūs kriterijai, kuriais remiantis bus galima objektyviai nuspręsti, ar asmenį galima paleisti lygtinai, ir taip apriboti sprendimo diskreciją. Lygtinio paleidimo klausimus svarstys įkalinimo įstaigoje sudaryta komisija, į kurią įeis ir visuomenės atstovai. Taip bus užtikrinta, kad neliktų jokių galimybių neteisėtai susitarti dėl ankstesnio išėjimo į laisvę, lygtinio paleidimo procedūra taps žymiai skaidresnė ir objektyvesnė. Kovos su korupcija rezultatai. Nusikalstamų veikų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams 2011 metais užregistruota 3 procentais mažiau negu 2010 metais (http://www.prokuraturos.lt/Veikla/Ataskaitos/tabid/413/Default.aspx). Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba atliko 55 ikiteisminius neteisėto praturtėjimo tyrimus, iš jų 3 ikiteisminiai tyrimai perduoti į teismą. Šiose bylose nustatyta iš viso 7 324 397 litų vertės turto, kuris negalėjo būti įgytas asmens teisėtomis pajamomis, šiam turtui taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. 2012 m. sausio 1 d. buvusiuose 44 ikiteisminiuose tyrimuose nustatyta turto, kuris galbūt negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, vertė – daugiau kaip 31,8 mln. litų. 2011 metų Lietuvos korupcijos žemėlapio duomenimis, beveik pusė gyventojų ir verslininkų teigė, kad korupcijos masto augimas stabilizavosi – korupcijos mastas per artimiausius 3 metus nepakis. Korupcijos masto didėjimą prognozuojančių respondentų sumažėjo perpus (palyginti su 2005 ir 2007 metais). Truputį pagerėjo kyšininkavimo indeksai: kyšių prievartavimo ir kyšių davimo indeksai konkrečiose institucijose, palyginti su 2008 metais, sumažėjo. Padidėjo visuomenės antikorupcinis sąmoningumas ir korupcinių reiškinių netoleravimas: duoti kyšį 2008 metais buvo pasirengę 51 procentas verslo atstovų (2011 metais – 40 procentų), 64 procentai gyventojų (2011 metais – 57 procentai), 42 procentai tarnautojų (2011 metais – 35 procentai). Įgyvendinant teisėkūros prioritetus, pasiektas rezultato vertinimo rodiklis, bylojantis visuomenės pasitikėjimo Vyriausybe didėjimą ne mažiau kaip 10 procentinių punktų – nuo 11,2 procento iki 19 procentų. Nepaisant pasiektų rezultatų, bendrovės „Transparency International“ duomenimis, pagal korupcijos suvokimo indeksą 2011 metais Lietuvai skirta 4,8 balo (2010 metais – 5 balai). V. TEISMAI IR TEISINGUMAS Teisėkūra. Siekiant gerinti teisinio reguliavimo kokybę ir didinti visuomenės pasitikėjimą teisės aktų projektų rengėjais, Vyriausybės 2011 m. lapkričio 2 d. nutarimu Nr. 1288 pakeistos teisėkūros taisyklės, teisės aktų projektų rengėjai įpareigoti įvertinti visus iš suinteresuotų fizinių ir juridinių asmenų gautus pasiūlymus dėl teisės akto projekto ir šį įvertinimą pateikti teisės akto projekto lydimuosiuose dokumentuose. Vyriausybei pavaldžios ir atskaitingos institucijos ir įstaigos privalo Seimo teisės aktų informacinės sistemos Projektų registravimo posistemėje skelbti rengiamus institucijos ar įstaigos vadovo norminių teisės aktų projektus, kad užtikrintų viešumą ir sudarytų galimybes visuomenės atstovams teikti pasiūlymus dėl jų. Teisinio reguliavimo efektyvumui įvertinti 2011 metais atlikta 25 teisės aktuose (10 įstatymų, 4 Vyriausybės nutarimuose ir 11 ministro įsakymų) nustatyto teisinio reguliavimo stebėsena ir pateikti pasiūlymai dėl jų tobulinimo. Teismų darbo organizavimo tobulinimas. Priimtas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymas, sudarantis sąlygas skatinti operatyvų teismo procesą ir užtikrinti šalies teisę į kuo greitesnį bylos išnagrinėjimą, taip pat numatantis galimybę teismo procese naudotis moderniosiomis technologijomis. Taigi asmenys gali pasirinkti priimtinesnį žyminio mokesčio mokėjimo būdą (elektroninė bankininkystė, mokėjimas grynaisiais pinigais ar pavedimu ir kita). Nustatyti vienodi civilinėse, administracinėse ir baudžiamosiose bylose daromų bylos kopijų įkainiai, numatyta galimybė bylos medžiagos kopijas daryti sava įranga (kopijuojant, fotografuojant ir panašiai) ir nemokėti mokesčio už bylos kopijų darymą. Parengtas ir Seimui pateiktas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.272 straipsnio papildymo ir Kodekso papildymo 6.2731 straipsniu įstatymo projektas, kuriame siūloma tiesiogiai įtvirtinti asmens teisę į nuostolių dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo ar bylos teisminio nagrinėjimo trukmės atlyginimą ir aiškiai nustatyti, kad žala, atsiradusi dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo ar bylos teisminio proceso trukmės, būtų atlyginama, nesvarbu kieno – ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ar teismo – tai kaltė. Biurokratijos ir reguliavimo naštos mažinimas teismuose. Priimti Hipotekos registro vystymo koncepcijai įgyvendinti skirti įstatymų pakeitimai – nuo 2012 m. liepos 1 d. atsisakoma hipotekos teisėjų ir supaprastinamos hipotekos sandorio sudarymo procedūros. Patvirtintas Teisinio pedagoginio darbo stažo pripažinimo tvarkos aprašas, reglamentuojantis asmenų, siekiančių tapti apygardos teismo, apygardos administracinio teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ar Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjais, teisinio pedagoginio darbo stažo pripažinimą, užtikrinantis teisės aiškumo reikalavimo įgyvendinimą: asmenys, siekiantys tapti teisėjais, iš anksto žinos, kokiomis sąlygomis dirbtas darbas ir kokia tvarka bus pripažįstamas teisinio pedagoginio darbo stažu. Parengtas ir Seimui pateiktas Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo projektas, nustatantios Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjų, kuriuos į pareigas siūlo Lietuvos Respublika, kandidatūrų siūlymo, kandidatų į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjus ir asmenų į Europos Žmogaus Teisių Teismo ad hoc teisėjų sąrašą atrankos tvarką. Antstolių veiklos tobulinimas. Priimtas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymas, kuriame nustatyta, kad teismai nepriteisia bylinėjimosi išlaidų valstybei, jeigu jų suma yra mažesnė nei nustatyta teisingumo ministro ir finansų ministro (šiuo metu – 10 litų). Parengta ir patvirtinta Išieškojimų valstybės naudai pertvarkymo koncepcija, kurioje numatyta dalį išieškojimų perduoti Valstybinei mokesčių inspekcijai ir taip sumažinti vykdymo išlaidas. Priimtas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymas ir Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 431 straipsnio papildymo įstatymas, įteisinantys elektroninę vykdomąją bylą, nustatantys elektroninę turto pardavimo iš varžytynių sistemą (sudarantys sąlygas užtikrinti varžytynių skaidrumą ir viešumą), įtvirtinantys elektroninius dokumentus civiliniame procese. Pakeista antstolių veiksmų apskundimo ir vykdymo išlaidų išieškojimo tvarka, todėl sumažėjo teismų darbo krūvis. Vartotojų teisių gynimo veiksmingumo didinimas. Vyriausybė 2011 metais patvirtino Valstybinę vartotojų teisių apsaugos 2011–2014 metų strategiją, kurios tikslas – užtikrinti tinkamą vartotojų teisių apsaugos sistemos funkcionavimą ir stiprinti vartotojų ir verslininkų gebėjimus vartotojų teisių apsaugos srityje. Įgyvendinant šią strategiją, parengtas Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, kurio tikslas – suderinti kai kurias minėto įstatymo nuostatas su Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje ir sudaryti sąlygas tinkamai atlikti Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimo nagrinėjimo procedūras, sumažinti sąnaudas ir užtikrinti deramą vartotojų teisių apsaugą nuo nesąžiningos komercinės veiklos, taip pat sudaryti sąlygas Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai tinkamai atlikti jai pavestas funkcijas. Skatinant vartotojų asociacijas dalyvauti įgyvendinant Europos Sąjungos iš dalies finansuojamus projektus ir užtikrinti, kad vartotojų asociacijoms teikiama finansinė parama būtų labiau skirta Lietuvai naudingiems projektams įgyvendinti, patikslinta finansinės paramos vartotojų asociacijoms teikimo tvarka. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo tobulinimas. Siekiant užtikrinti, kad valstybės garantuojama teisinė pagalba būtų teikiama vadovaujantis ekonomiškumo, kokybės ir efektyvumo, nepiktnaudžiavimo teise principais, supaprastinti kreipimosi dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo tvarką, sudaryti sąlygas racionaliai naudoti valstybės biudžeto lėšas, mokant advokatams už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, nustatyti efektyvią valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei tvarką, sudaryti sąlygas taikyti taikinamąjį tarpininkavimą valstybės garantuojamos teisinės pagalbos srityje ir išspręsti kitas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos organizavimo problemas, parengti ir pateikti derinti Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pakeitimo įstatymo ir jo įgyvendinamųjų įstatymų projektai. Registrų paslaugų kokybės gerinimas. Centrinė hipotekos įstaiga 2011 metais baigė diegti hipotekos ir įkeitimo sudarymo ir registravimo elektroninę paslaugą (HISREP) – įgyvendino hipotekos lakšto perkėlimo į elektroninę erdvę projektą. 2012 m. kovo 1 d. duomenimis, duomenų teikimo Hipotekos registrui elektroniniu būdu sutartis yra pasirašę 49 notarai. Hipotekos registre 2011 metais įregistruota 22 151 nauja hipoteka (įkeitimas). Iš jų 254 sandorių duomenis notarai perdavė elektroniniu būdu. Nuo 2012 m. liepos 1 d. duomenys registrui bus teikiami tik elektroniniu būdu naudojant šį modulį. Įdiegus hipotekos ir įkeitimo registravimo elektroninį modulį, sutrumpėjo hipotekos ir turto įkeitimo registravimas, 2011 metais apie 61 procentą visų gautų prašymų išnagrinėta per vieną darbo dieną. Supaprastintos uždarųjų akcinių bendrovių, kai jas steigia daugiau negu vienas asmuo, steigimo procedūros, taip pat asociacijų ir viešųjų įstaigų steigimo procedūros, sudarytos galimybės elektroniniu būdu teikti tiesiogiai Juridinių asmenų registro tvarkytojui keičiamus individualių įmonių, uždarųjų akcinių bendrovių ir viešųjų įstaigų steigimo dokumentus. Sudaryta galimybė visų teisinių formų juridiniams asmenims elektroniniu būdu registruoti paramos gavėjo statusą, juridinio asmens buveinės pasikeitimą, kontaktinius duomenis ir rezervuoti norimą keisti juridinio asmens pavadinimą. Elektroniniu būdu galima atidaryti steigiamos bendrovės kaupiamąją sąskaitą banke. Juridiniai asmenys gali elektroniniu būdu pateikti viešus pranešimus, kad jie būtų skelbiami Registrų centro leidžiamame elektroniniame leidinyje. Internetu 2011 metais įsteigta 29,5 procento uždarųjų akcinių bendrovių, Juridinių asmenų registrui elektroniniu būdu pateikta 99,9 procento metinių finansinių ataskaitų. Siekiant supaprastinti juridinių asmenų likvidavimo procedūrą ir užtikrinti Juridinių asmenų registro duomenų patikimumą ir biudžeto lėšų taupymą, parengtas ir Seimui pateiktas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Optimizuojant Nekilnojamojo turto registro veiklą, atsisakyta pažymų sandoriams instituto ir nustatyta, kad nekilnojamojo turto sandoriai bus rengiami naudojantis nekilnojamojo turto sandorių viešosios elektroninės paslaugos informacine sistema. Siekiant supaprastinti civilinės būklės aktų registravimo procedūras, pakeistos Civilinės metrikacijos taisyklės. Asmenys prašymus papildyti, pakeisti ar ištaisyti civilinės būklės aktų įrašus ar išduoti pakartotinius liudijimus ir pažymas apie šeiminę padėtį gali pateikti bet kuriai pasirinktai civilinės metrikacijos įstaigai, nesvarbu kokia jų gyvenamoji vieta. Pakeistos Asmens vardo, pavardės ir tautybės keitimo taisyklės – gyventojai, norintys pasikeisti pavardę, kai jie nori turėti bendrą su sutuoktiniu pavardę, susigrąžinti anksčiau turėtą pavardę, įgyti dvigubą pavardę, įgyti pavardės formą, nenurodančią šeiminės padėties, savo nelietuvišką sugramatintą pavardę pakeisti į tokią pat, tik sugramatintą, arba atvirkščiai, gali tai atlikti naudodamiesi paprastesne ir trumpesne procedūra, be Teisingumo ministerijos leidimo. Bausmių vykdymo ir bausmių politikos tobulinimas. 2011 metais didėjo resocializacijos veiksmingumas. Laisvės atėmimo bausme nuteistų asmenų, kurie anksčiau buvo teisti laisvės atėmimo bausme ir kuriems išėjus į laisvę per vienus metus vėl paskirta laisvės atėmimo bausmė, 2011 metais, palyginti su 2010 metais, sumažėjo 16,1 procento, o aprobuojamų asmenų sumažėjo 16,8 procento. Sumažėjo pasipriešinimo pareigūnams atvejų. Kalėjimų departamentui pavaldžiose įstaigose užregistruoti 7 pasipriešinimo pareigūnams ir 33 smurto tarp įkalintų asmenų atvejai, 2010 metais nustatyta atitinkamai 20 ir 50 tokių atvejų. Nuo 2012 m. liepos 1 d. įsigaliosiantys Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas ir su juo susiję kitų įstatymų pakeitimai turėtų padėti sukurti dar veiksmingesnę probacijos (bausmės vykdymo atidėjimo ir lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų) sistemą ir užtikrinti efektyvesnę nuteistųjų priežiūrą, taip bus galima mažinti nusikalstamų veikų recidyvų ir užtikrinti visuomenės saugumą, individualizuoti resocializacijos ir elgesio kontrolės priemonių taikymą nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, atsižvelgiant į asmens pakartotinės nusikalstamos veikos riziką, mažinti nuteistųjų laisvės atėmimo vietose, sudaryti sąlygas teismams dažniau atidėti bausmės vykdymą, taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų. Be kita ko, šie įstatymai padės mažinti korupcijos atsiradimo sąlygų taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų. Įgyvendindama Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategiją, Vyriausybė pritarė viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektui „Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo iškėlimo iš Vilniaus miesto centrinės dalies I-asis etapas“. Pagal minėtą projektą iki 2014 metų Pravieniškėse bus pastatytas 320 vietų kalėjimas ir į jį perkelti Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomi nuteistieji. Parengtos Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio tardymo izoliatorių-pataisos namų statybos ir paslaugų teikimo viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu galimybių studijos. Projektų paskirtis – pagerinti nuteistųjų laikymo ir personalo darbo sąlygas, taupyti įkalinimo įstaigoms išlaikyti skiriamas valstybės biudžeto lėšas. Kitos veiklos. Parengti ir Seimui pateikti Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos fondų įstatymo, Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo, Lietuvos Respublikos finansavimo nevyriausybinėms organizacijoms teikimo ir kontrolės įstatymo ir Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektai, kurių tikslas – sudaryti neliečiamojo kapitalo valdymo teisines sąlygas, gerinti nevyriausybinių organizacijų steigimo ir veiklos teisinę aplinką. Priimtas Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų nuosavybės teisės į religinės paskirties nekilnojamąjį turtą registravimo tvarkos įstatymas, kurio tikslas – patvirtinti religinių bendruomenių nuosavybės teisę į 1948 metais nacionalizuojamais paskelbtus, bet realiai neatimtus maldos namus ir išspręsti šių maldos namų teisinio registravimo Nekilnojamojo turto registre klausimą (įstatymas įsigalios 2012 m. liepos 1 d.). VI. VIEŠASIS SAUGUMAS Vienas svarbiausių viešojo saugumo būklės vertinimo kriterijų – gyventojų saugumo jausmas. Lietuvos gyventojų apklausų duomenys rodo, kad trejus metus iš eilės daugėja gyventojų, kurie saugiai jaučiasi savo gyvenamojoje vietovėje (mieste ar rajone): 2011 metais jų buvo 66 procentai (5 pav.). Nuo 33 procentų (2008 metais) iki 58 procentų (2011 metais) pagausėjo gyventojų, manančių, kad jų gyvenamojoje vietovėje (mieste ar rajone) rizika tapti nusikaltimo auka yra maža. (pav.) 5 pav. Gyventojų saugumo savo gyvenamojoje vietovėje (mieste ar rajone) jausmo vertinimas 2008–2011 metais, procentais Šaltinis – uždarosios akcinės bendrovės „Spinter tyrimai“ duomenys Policijos ir kitų viešojo saugumo institucijų funkcijų optimizavimas ir veiklos kontrolės stiprinimas. Parengtas Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, kuriame siūloma nustatyti daugiau policijos įstaigų vadovų, kuriems taikoma rotacija. Parengtas ir 2011 metais įsigaliojo Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo ir papildymo įstatymas, sudarantis sąlygas sustiprinti pareigūnų veiklos teisėtumo kontrolę vidaus reikalų statutinėse įstaigose. Nuo 2011 m. kovo 1 d. pertvarkyta Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos organizacinė struktūra: tarnybos analitiniai veiklos planavimo ir koordinavimo pajėgumai padidinti 2,5 karto (įsteigta daugiau pareigybių analizės ir prevencijos funkcijoms atlikti); vadovaujančiųjų pareigūnų ir vidaus administravimo funkcijas atliekančių pareigybių sumažinta daugiau kaip 50 procentų. Kompleksinių kovos su organizuotu nusikalstamumu priemonių įgyvendinimas. Siekiant veiksmingiau kovoti su prekyba žmonėmis ir tinkamai įgyvendinti Europos Tarybos konvencijos dėl veiksmų prieš prekybą žmonėmis nuostatas, parengti ir Seimui pateikti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymų projektai. Parengtas pasiūlymas Seimui dėl baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą praturtėjimą sugriežtinimo tais atvejais, kai iš neteisėtų pajamų įgyjamas itin didelės vertės turtas, tai yra turtas, kurio vertė – daugiau kaip 7 500 MGL. Stiprinant pinigų plovimo p …