LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS

(1)-1131; 2003, Nr. 10-342) 5 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 metų veiklos ataskaitai (pridedama) ir pateikti ją Lietuvos Respublikos Seimui. Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius Sveikatos apsaugos ministras, laikinai einantis vidaus reikalų ministro pareigas Raimondas Šukys _________________ PritarTA Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. kovo 28 d. nutarimu Nr. 347 LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2011 METŲ VEIKLOS ATASKAITA Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) veiklos ataskaita parengta remiantis penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų veiklos programos (toliau – Vyriausybės programa) struktūra. Šioje ataskaitoje pateikiama informacija apie atliktus pagrindinius darbus, Vyriausybės prioritetų ir Vyriausybės programos įgyvendinimo 2011 metais rezultatus. Penkioliktosios Vyriausybės 2011 metų veiklos ataskaitą sudaro įžanga ir pagrindinė dalis, rodanti, kaip įgyvendinta Vyriausybės programa. Įžangoje glaustai pristatomi pagrindiniai Vyriausybės trejų darbo metų veiklos rezultatai, pasiekti svarbiausiose Vyriausybės veiklos srityse. Pagrindinėje dalyje pateikiama Vyriausybės programos įgyvendinimo 2011 metais rezultatų apžvalga, pristatomi Vyriausybės 2012 metų prioritetai. Prie ataskaitos pridedama: šalies ūkio konkurencingumo tendencijų 2011 metų ataskaita, nacionalinio saugumo būklės ir plėtros 2011 metų ataskaita. ĮŽANGA Penkioliktoji Vyriausybė savo veiklos pradžioje susidūrė su dideliais socialiniais ekonominiais iššūkiais, todėl reikėjo skubiai daryti sudėtingus sprendimus, atrasti nestandartinių veikimo būdų. Buvome vieni pirmųjų Europoje, pasukę griežto taupymo keliu. Iškilo pagrindinis uždavinys – stabilizuoti viešuosius finansus, kartu skatinti ekonomikos atsigavimą. Teko radikaliai sumažinti 2006–2008 metais gerokai išaugusias valdžios sektoriaus išlaidas. Būtent griežta fiskalinė politika padėjo stabilizuoti viešuosius finansus, atkurti ūkio konkurencingumą ir išsaugoti investuotojų pasitikėjimą. Svarbu, kad 2009 metais patyrę smarkų ekonomikos sukrėtimą savo jėgomis įveikėme sunkmečio iššūkius. Dėta daug pastangų skatinant ekonomikos atsigavimą – įgyvendintas paketas priemonių, skirtų verslo sąlygoms palengvinti, darbo vietoms išlaikyti, socialinei įtampai mažinti. Imtasi finansų konsolidavimo ir ekonomikos skatinimo neatidėliotinų veiksmų, suplanuotos ir nuosekliai įgyvendinamos būtinos energetikos, sveikatos, socialinės apsaugos, švietimo reformos, gerintos verslo sąlygos, tobulintas valstybės valdymas. Statistika rodo, kad jau 2010 metų pabaigoje užfiksuota ekonomikos atsigavimo požymių: didėjo bendrasis vidaus produktas (toliau – BVP), prekių ir paslaugų eksportas, tiesioginės užsienio investicijos, sumažėjo valdžios sektoriaus deficitas. Įvertinę penkioliktosios Vyriausybės per trejus metus priimtus sprendimus ir jų poveikį ekonomikai, finansams, verslui, galime drąsiai teigti – žengta teisingu keliu, įvyko svarbių teigiamų poslinkių. Vyriausybės priimtiems sprendimams ne kartą paramą reiškė Europos ir tarptautinės organizacijos – Europos Komisija, Tarptautinis valiutos fondas ir Pasaulio bankas. Lietuvos ūkis pradėjo augti 2010 metais, o 2011-aisiais šalies ekonomika jau buvo antra sparčiausiai auganti tarp visų Europos Sąjungos valstybių. Tarptautinėse finansų rinkose esame vertinami už sunkmečiu suvaldytus viešuosius finansus, biudžeto deficitą, kurį nuosekliai mažiname. Numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas 2012 metais neviršys 3 procentų BVP. Lietuvos skola – viena mažiausių Europos Sąjungoje. Taigi Lietuvos ekonomika pamažu atgyja, tačiau tolesnis jos augimas priklausys ne tik nuo mūsų visų pastangų, bet ir nuo išorės veiksnių – Europos Sąjungos, jos valstybių narių sprendimų. Suprantame, kad svarbių penkioliktosios Vyriausybės darbų tolesnė sėkmė priklausys nuo to, ar jie bus tęsiami, ar bus toliau vykdoma nuosekli ir atsakinga politika. Tokiems nacionalinės svarbos prioritetams kaip energetinis nepriklausomumas, finansų konsolidavimas, socialinės sistemos pertvarka reikia nuoseklaus ir kryptingo ne tik šios, bet ir ateinančių vyriausybių darbo. Pastarųjų trejų metų nuveikti darbai Viešųjų finansų stabilizavimas ir ekonomikos skatinimas Užtikrinome viešųjų finansų stabilumą. Teko priimti sunkius sprendimus dėl viešojo sektoriaus išlaidų mažinimo. Nuosekliai įgyvendinamos deficito mažinimo priemonės davė teigiamų rezultatų: valdžios sektoriaus deficitas nuo 2009 metų kasmet mažėjo. Prognozuojama, kad 2012 metais valdžios sektoriaus deficitas bus 3 procentai BVP. Pasiekus šį rodiklį ir toliau jį nuosekliai mažinant, būtų nutraukta Lietuvai pradėta perviršinio deficito procedūra, sustabdytas skolos augimas. Ryžtingi Vyriausybės veiksmai pelnė tarptautinių finansų rinkų pasitikėjimą, todėl pavyko skolintis palankesnėmis sąlygomis. Konsolidavome finansus ir įgyvendinome ekonomikos skatinimo priemones. Siekta palengvinti verslo sąlygas, pritraukti į Lietuvos rinką papildomų lėšų, palengvinti verslui galimybę pasiskolinti ir taip išlaikyti darbo vietas. Per įvairias Ekonomikos skatinimo plano priemones 2009–2010 metais į Lietuvos ekonomiką įlieta daugiau kaip 3 mlrd. litų, šia parama pasinaudojo daugiau kaip 11 tūkst. Lietuvos įmonių, sukurta arba išsaugota ne mažiau kaip 50 tūkst. darbo vietų. Svarbu, kad Europos Sąjungos parama, kuri skirta ekonomikai skatinti (apie 7 mlrd. litų), perskirstyta efektyvesnėms veikloms ir priemonėms. Europos Komisijos pateiktais duomenimis, pagal 2007–2013 metų Europos Sąjungos fondų lėšų panaudojimą tarp naujų Europos Sąjungos valstybių narių Lietuva pirmauja, o tarp visų Europos Sąjungos valstybių narių yra tarp lyderių – trečioje vietoje po Airijos ir Švedijos. Vyriausybės pastangos jau 2011 metais davė rezultatų. Lietuvos BVP augo 5,9 procento – sparčiausiai per paskutinius trejus metus. Eksporto augimas buvo vienas sparčiausių Europos Sąjungoje: 2011 metais Lietuva eksportavo 25 procentais daugiau nei iki krizės – 2008 metais. Į nacionalinį biudžetą surinkta 9,6 procento daugiau pajamų nei 2010 metais. Šalies prekybos įmonėms 2011 metai taip pat buvo geriausi per pastaruosius trejus metus. Padidėjusi apyvarta rodo, kad vidaus rinka atsigauna. 2011 metais labiausiai mažėjo nedarbas, nors jis vis dar gana didelis. Taigi galima teigti, kad ryžtingi Vyriausybės veiksmai sudarė sąlygas ekonomikai atsigauti. Energetinės nepriklausomybės užtikrinimas Priėmėme ryžtingus sprendimus, kurie sudarė sąlygas užtikrinti energetinę nepriklausomybę. Pradėjome įgyvendinti naujos Visagino atominės elektrinės projektą. 2009 metais likvidavome visuomenės pasitikėjimą praradusią bendrovę LEO LT ir pradėjome naują Visagino atominės elektrinės projekto įgyvendinimo etapą. 2011 metais atrinkome strateginį naujosios Visagino atominės elektrinės investuotoją – bendrovę „Hitachi Ltd“. Baigėme Visagino atominės elektrinės koncesijos sutarties parengiamuosius darbus. Sparčiai vykdėme suskystintų gamtinių dujų terminalo statybos darbus. 2011 metais Vyriausybė aktyviai koordinavo svarbiausius veiksmus ir pasiekė labai gerų rezultatų. Su Norvegijos bendrove „Hoegh LNG“ pasirašyta plaukiojančios suskystintų gamtinių dujų saugyklos su dujinimo įrenginiu išperkamosios nuomos sutartis. Sparčiai vykdomi visi parengiamieji darbai. Suskystintų gamtinių dujų terminalas veikti pradės 2014 metais. Užtikrinome sklandžią elektros energijos sektoriaus veiklą. 2010 metais Lietuvoje pradėjo veikti pirmoji Baltijos valstybėse elektros birža. Tai padėjo išvengti elektros energijos kainų šoko – smarkus elektros energijos kainų augimas, kurį daug kas prognozavo po Ignalinos atominės elektrinės uždarymo, suvaldytas. Sėkmingai vykdomi elektros jungties su Lenkija tiesimo parengiamieji darbai. Įgyvendinamas elektros jungties su Švedija projektas „NordBalt“. Švedijoje pradėtas gaminti elektros jungties jūrinis kabelis. Suderinta ir pasirašyta sutartis dėl elektros jungties „NordBalt“ sankirtos su dujotiekiu „Nordstream“. Sparčiai įgyvendiname Europos Sąjungos trečiąjį energetikos paketą. Stengtasi įgyvendinti Europos direktyvą, priimtos Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo pataisos – dujų perdavimas bus atskirtas nuo gamybos ir tiekimo, tai skatins konkurenciją dujų rinkoje, bus galima įkurti gamtinių dujų biržą. Taigi per pastaruosius metus pradėti pagrindiniai darbai, kurie ateityje užtikrins energetinį saugumą. Nuosekliai telkiamos visos politinės jėgos, nes tai būtina šiems svarbiems sprendimams Lietuvos Respublikos Seime (toliau – Seimas) priimti. Transporto sistemos tarptautinis konkurencingumas ir transporto infrastruktūros modernizavimas Sėkmingai vykdomi transeuropiniai projektai. Pradėtas įgyvendinti projektas „Rail Baltica“. Nutiesta europinė vėžė geležinkelio linijoje Šeštokai–Mockava (6,2 kilometro). Pradėti projektuoti ir vykdyti rangos darbai kituose geležinkelio ruožuose. Esame sparčiausiai projektą „Rail Baltica“ įgyvendinanti regiono valstybė. Lietuvos transporto sektorius buvo konkurencingas ir patrauklus aptarnaujant tarptautinius (Baltijos jūra – Juodoji jūra) ir globalius (Kinija –Vakarų Europa) krovinių srautus. Per 2011 metus trečdaliu padidėjo konteinerių vežimo traukiniu „Vikingas“ apimtis. Sėkmingas bandymas vežti krovinius iš Kinijos į Vakarų Europą per Lietuvą traukiniu „Saulė“. Sėkmingi 2011 metai Klaipėdos jūrų uostui – didžiausia per visą istoriją krovos paslaugų apimtis, trečioji vieta tarp 10 didžiausių Baltijos rytinės pakrantės uostų, pirmoji vieta tarp Baltijos valstybių jūrų uostų. Verslo sąlygų gerinimas, nedarbo mažinimas Palengvinome mokestinę ir administracinę verslo naštą, sudarėme geresnes verslo pradžios galimybes. Sudarytos ypač geros sąlygos smulkiajam ir vidutiniam verslui (šios įmonės sudaro didelę Lietuvos ekonomikos dalį) – pelno mokesčio tarifas sumažintas iki 5 procentų. Dabar lengvatiniu 5 procentų pelno mokesčio tarifu pelną apmokestinti gali kur kas daugiau tokių įmonių. Supaprastintos sąlygos steigti įmones elektroniniu būdu ir be notarinio patvirtinimo. Tai leidžia sutaupyti lėšų ir laiko – šiandien įsteigti įmonę galima per kelias dienas. Nuosekliai bandoma keisti verslą prižiūrinčių institucijų veiklos principus – visų pirma taikyti prevencijos priemones ir teikti konsultacinę pagalbą, o tik paskui bausti. Tam inicijuotas verslą prižiūrinčių institucijų deklaracijos „Dėl pirmųjų verslo metų“ pasirašymas. Siekiant skatinti verslo plėtrą, 2011 metais parengtas ir Seimui pateiktas Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo projektas. Šį įstatymą priėmus, smulkusis verslas galėtų rinktis patrauklesnę ir priimtinesnę verslo formą. Jeigu Seime būtų priimtos Vyriausybės parengtos Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pataisos, rečiau reikėtų rengti detaliuosius planus. Sprendėme nedarbo problemą, skatinome jaunimo užimtumą. Priimtos Vyriausybės parengtos Lietuvos Respublikos darbo kodekso pataisos, pasiektas kompromisinis socialinių partnerių susitarimas dėl darbo santykių lankstumo, suminio darbo laiko apskaitos, terminuotų darbo sutarčių. Darbdaviams sudarytos patrauklios sąlygos įdarbinti patirties darbo rinkoje neturinčius asmenis – nustatytos mokestinės lengvatos ir subsidijos. Nepaisant teigiamų poslinkių šioje srityje (naujausi duomenys rodo, kad nedarbas Lietuvoje mažėja), būtina toliau didinti darbo santykių lankstumą ir skatinti jaunimo užimtumą. Kova su „šešėliu“ ir kontrabanda Suaktyvinome teisėsaugos institucijų pastangas užkardyti sunkius nusikaltimus. Iškelta baudžiamųjų bylų didelėms grupuotėms. Pirmą kartą per nepriklausomos Lietuvos istoriją pradėta tirti Gariūnuose klestinti neteisėta veikla. Sistemingai įdiegiami kasos aparatai maistu prekiaujančiose dengtose turgavietėse, verslui užtikrinamos vienodos konkurencijos sąlygos. Institucijos vis aktyviau užkardo smulkius ir vidutinio masto kontrabandos atvejus, todėl 2011 metais geriau buvo surenkamas akcizas, ypač už tabako gaminius. Griežčiau kontroliuojamas naftos produktų įvežimas. Sugriežtinome bausmes už korupcinius nusikaltimus. Sugriežtinta valstybės tarnautojų atsakomybė. Daug dėmesio skirta galbūt neteisėto praturtėjimo atvejų atskleidimui. Pradėta 70 ikiteisminių tyrimų. Socialinės apsaugos, sveikatos apsaugos ir švietimo sistemų struktūrinės pertvarkos Pertvarkome pensijų sistemą, įvykdėme „Sodros“ institucinę reformą. Suplanuota, parengta ir pradėta įgyvendinti pensijų sistemos reforma, kurios svarbiausias tikslas – užtikrinti ilgalaikį šios sistemos finansinį tvarumą, orią senatvę esamiems ir būsimiems pensininkams. Patvirtintos Valstybinio socialinio draudimo ir pensijų pertvarkos gairės ir jų įgyvendinimo priemonių planas, sutarta dėl pagrindinių prioritetų ir darbų. Kai kurie darbai jau atlikti: pritarta senatvės pensijos amžiaus ilginimui iki 65 metų nuo 2012 metų, optimizuota motinystės (tėvystės) pašalpų mokėjimo tvarka. Kaip žadėta, laikinai sumažintos pensijos atkurtos 2012 metų pradžioje. Taigi Vyriausybė vykdo savo įsipareigojimus. Siekiant veiksmingai naudoti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (toliau – valstybės biudžetas) lėšas ir gerinti valdymą, reorganizuoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai padaliniai – vietoj 47 skyrių liko

1. Tai leido sutaupyti apie 10 mln. litų. Įgyvendinome svarbius sveikatos apsaugos sistemos pertvarkos darbus. Siekiant veiksmingiau naudoti mokesčių mokėtojų lėšas ir teikti geresnės kokybės paslaugas, optimizuotas sveikatos priežiūros įstaigų tinklas – iš 81 asmens sveikatos priežiūros įstaigos liko 62 tokios įstaigos. Tai leido sumažinti sveikatos priežiūros įstaigų administravimo ir ūkio išlaidas, atsisakyti neracionalių investicijų projektų finansavimo; 2010–2011 metais sutaupyta apie 154 mln. litų. Sustiprinta šeimos gydytojo institucija, kad kuo daugiau paslaugų būtų teikiama šiuo lygiu. Tobulinama ligų prevencija. Įgyvendintas vaistų kainų mažinimo planas, tai leido sumažinti vaistų kainas ir sustabdyti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidų augimą. Įvestas e. biuletenis. Taip sutaupyta lėšų ir žengtas žingsnis diegiant e. sveikatos sistemą. Padidinome ugdymo paslaugų prieinamumą ir pagerinome jų kokybę. Supaprastinti ikimokyklinio ugdymo įstaigų steigimo reikalavimai, įvestas ikimokyklinio ugdymo krepšelis. Taip sudarytos galimybės paprasčiau ir greičiau įsteigti ikimokyklinio ugdymo įstaigas, kartu padaugėjo ikimokyklinio ugdymo dalyvių, padidėjo paslaugų įvairovė. Per 2011 metus privačiuose ir savivaldybių vaikų darželiuose atsirado per 6 000 naujų vietų. Daug dėmesio skirta mokyklų savivaldos stiprinimui, siekta jų veiklą orientuoti į rezultatus. Gerokai sumažėjo mokyklų administracinė našta. Panaikinta daugiau kaip 25 procentai mokyklos veiklą reglamentuojančių dokumentų ir plėtotas mokyklų savarankiškumas. Patvirtinta nauja švietimo įstaigų vadovų priėmimo tvarka, leisianti pritraukti į mokyklas kompetentingiausius švietimo vadybininkus, apriboti politikų įtaką ir didinti mokyklos bendruomenės vaidmenį renkant mokyklos vadovą. Pertvarkėme aukštojo mokslo sistemą. Įgyvendinta aukštojo mokslo reforma, kurios pagrindinis tikslas – užtikrinti gerą studijų kokybę. Tai galima padaryti tik modernizavus valstybinių universitetų valdymą, pertvarkius studijų finansavimo sistemą ir optimizavus aukštųjų mokyklų tinklą. 2009 metais įvestas studijų krepšelis – dabar valstybė finansuoja ne aukštojo mokslo institucijas, o studentus. Tai padidino aukštųjų mokyklų konkurenciją ir paskatino jas nuolat gerinti studijų kokybę. Atlikta studentų rotacija, baigta mokslo institutų tinklo pertvarka, sukurta programinio konkursinio mokslinių tyrimų finansavimo sistema. Šie darbai sudarė visas reikiamas sąlygas sparčiai gerėti aukštojo mokslo kokybei. Priimti teisės aktai, sudarantys geresnes sąlygas finansuoti taikomojo pobūdžio eksperimentinę plėtrą. Valstybės valdymo pertvarka Įvykdėme apskričių administracijų reformą. Panaikinta nereikalinga tarpinė valdžios grandis, tarnautojų sumažėjo daugiau kaip 1
2. Panaikintų apskričių viršininkų administracijų funkcijos perduotos valstybės ir savavaldybių institucijoms arba panaikintos. Šie pokyčiai ne tik padeda greičiau priimti sprendimus ir mažina korupcijos galimybių, bet ir kasmet valstybei sutaupo apie 30 mln. litų. Sumažinome biurokratinį aparatą. Nuo 2008 metų panaikinta beveik 150 valstybės įstaigų. Per trejus metus Vyriausybės reguliavimo srities įstaigose darbuotojų sumažėjo 16,6 procento, o Vyriausybės atsakomybės srities organizacijų darbuotojų darbo užmokesčiui 2010 metais išleista 882 mln. litų mažiau nei 2008 metais. Pasiekti šių rezultatų labiausiai padėjo Valstybės valdymo tobulinimo komisijos (Saulėlydžio komisijos) veikla. Didinome viešųjų finansų valdymo efektyvumą ir veiklos orientaciją į rezultatus. Pasikeitė biudžeto planavimo tvarka – nustatomi Vyriausybės prioritetai, o tada formuojamas biudžetas. Pirmiausia įvertinami pasiekti rezultatai ir planuojami prioritetai, tik po to kalbama apie asignavimus. Pradėtas vertinti ir lyginti Vyriausybei atskaitingų institucijų atliekamų bendrųjų funkcijų efektyvumas. Nuosekliai vykdėme valstybės valdomų įmonių pertvarką. Sukurtos priemonės valstybės valdomų įmonių finansiniams ir veiklos rezultatams analizuoti – parengtos ir viešai skelbiamos 4 ataskaitos apie valstybės valdomas įmones, įmonių finansiniai rodikliai viešai prieinami internete. Parengtos valstybės valdomų įmonių strateginio planavimo gairės ir patobulinti valstybės valdomų įmonių strateginiai veiklos planai. Valstybės valdomų įmonių pertvarkos programa davė akivaizdžių rezultatų. Preliminariais duomenimis, 2011 metais agreguotas įmonių tipinės veiklos pelnas pasiekė 183 mln. litų, nors prieš metus įmonės patyrė 2,3 mln. litų nuostolių. Grynasis pelnas išaugo nuo 2,5 mln. litų iki 79 mln. litų. Be to, 2011 metais įmonės valstybei sumokėjo dvigubai daugiau nei 2010 metais – 86 mln. litų, o 2012 metų biudžetą tikimasi papildyti jau daugiau kaip 500 mln. litų. Užsienio politika ir nacionalinis saugumas Pirmą kartą istorijoje Lietuva pirmininkavo vienai pagrindinių tarptautinių saugumo organizacijų – Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai. Laikantis gynybos politikos strateginių krypčių, užtikrinta pusiausvyra tarp nacionalinių poreikių ir tarptautinių įsipareigojimų. Padėti valstybės ginkluotos gynybos planavimo pagrindai ir pasiekta, kad jis būtų derinamas su sąjungininkų rengiamais Lietuvos gynimo planais. Stiprinti transatlantiniai saitai – suaktyvintas dvišalis bendradarbiavimas su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. Išlaikytas svarus indėlis į NATO operaciją Afganistane (ISAF), pradėta rengtis perduoti atsakomybę Afganistano nacionalinėms saugumo pajėgoms. Pasiekta, kad per Lietuvą vyktų reguliarus ISAF tranzitas. Priimti svarbūs sprendimai siekiant atkurti istorinį teisingumą. Priimtas Lietuvos Respublikos geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymas, skatinantis konstruktyvų dialogą su pasaulio žydų bendruomene. Remta Europos Sąjungos integracija – Europos Sąjungos energetikos vidaus rinkos kūrimas, Baltijos valstybių energetinės izoliacijos panaikinimas, sanglaudos politikos finansavimas. Stiprinta Europos Sąjungos rytų partnerystės politika. Vyriausybės nuveikti darbai Lietuvą gerokai pastūmėjo į priekį daugelyje sričių. Tačiau netikrumas, kuris dar tvyro tarptautinėse finansų ir ekonomikos rinkose, neleidžia sudėti rankų – būtina toliau nuosekliai įgyvendinti pradėtas reformas ir atlikti svarbius darbus. Vyriausybė tikisi, kad Lietuvos žmonės palaikys ir tolesnius jos žingsnius, kurie būtini siekiant ekonominio savarankiškumo, gerovės ir modernėjimo. A. VALSTYBĖS STIPRINIMAS I. VALSTYBĖS VALDYMO PERTVARKA Valdymo institucijų sistemos struktūriniai pokyčiai. Atsižvelgiant į Valstybės valdymo tobulinimo komisijos (Saulėlydžio komisijos) rekomendacijas, 2011 metais toliau tobulinta valdymo institucijų sistema, modernizuotas jų vidaus administravimas. Reorganizuotos 5 teritorinės statistikos valdybos – prijungtos prie Lietuvos statistikos departamento, iš 47 teritorinių Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skyrių liko 10, reformuota Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba – prie jos prijungta 50 teritorinių tarnybų, įgyvendinta finansų rinkos priežiūros įstaigų reforma, atlikti kiti darbai. Toliau optimizuojamos įstaigų organizacinės struktūros, mažinama vadovaujančiųjų darbuotojų, mažinamos bendrųjų funkcijų atlikimo išlaidos, diegiamos kokybės valdymo sistemos. Pagal Valstybės valdymo tobulinimo komisijos (Saulėlydžio komisijos) rekomendacijas ir nustatytus kriterijus įvertintas biudžetinių įstaigų bendrosios veiklos efektyvumas, pateiktos rekomendacijos, kaip šį efektyvumą didinti. Parengta pokyčių viešajame sektoriuje ataskaita. Įgyvendinant Valstybės valdymo tobulinimo komisijos (Saulėlydžio komisijos) siūlymus ir Vyriausybės sprendimus, ministerijoms pavaldžių biudžetinių įstaigų ir ministrų valdymo sričių valstybės įmonių, akcinių bendrovių, viešųjų įstaigų patikėjimo teise valdomas valstybės nekilnojamasis turtas, nenaudojamas įstaigų pagrindinei veiklai, perduodamas Valstybės turto fondui ar savivaldybėms. Toliau nuosekliai mažintos valstybės tarnybos išlaikymo išlaidos – 2011 metais įstaigose, kurioms didžiausią leistiną pareigybių skaičių nustato Vyriausybė, sumažinta 2 625 pareigybės. Tai sudaro 5 procentus Vyriausybės reguliavimo srities užimtų pareigybių. Į rezultatus orientuoto ir įrodymais pagrįsto valdymo diegimas. 2011 metais toliau sėkmingai įgyvendinti strateginio planavimo pokyčiai. Parengtas ir Seimui pateiktas Valstybės ilgalaikės pažangos strategijos „Lietuva 2030“ projektas. Parengta ir patvirtinta Viešojo valdymo tobulinimo 2012–2020 metų programa. Parengta ir 2012 metais pradėjo veikti unikali veiklos rezultatų stebėsenos informacinė sistema, leidžianti šiuolaikinėmis informacinių technologijų priemonėmis parengti ir Vyriausybei laiku pateikti geros kokybės veiklos rezultatų informaciją ir mažinti popierizmo valstybės institucijose. Toliau peržiūrimi vidutinės trukmės planavimo dokumentai, jų mažinama. Tarpinstitucinei veiklai koordinuoti patvirtinta 11 tarpinstitucinių veiklos planų, kurių įgyvendinamas susietas su strateginiais veiklos planais. Strateginiuose veiklos planuose daugiau dėmesio skiriama Vyriausybės prioritetams, už kurių įgyvendinimą atsakingas ministras. Siekiant didinti veiklos rezultatyvumą, lėšų naudojimo ir valdymo efektyvumą, toliau mažinta asignavimų valdytojų ir strateginių veiklos planų programų. 2012 metų valstybės biudžeto asignavimų valdytojų, palyginti su 2009 metais, sumažėjo beveik perpus, nuo 176 iki 94 asignavimų valdytojų (neskaitant teismų). Biudžeto programų sumažinta net tris kartus – nuo 596 programų 2009 metais iki 226 programų 2012 metais. (pav.) 1 pav. Asignavimų valdytojų ir asignavimų valdytojų biudžeto programų pokyčiai Šaltinis – Ministro Pirmininko tarnybos duomenys 2011 metais sukurti ir įdiegti vieni iš svarbiausių į rezultatus orientuoto ir įrodymais pagrįsto valdymo įrankių – programų vertinimo ir funkcijų peržiūros priemonės. Vyriausybė pradėjo sistemiškai planuoti. Atliekama funkcijų peržiūra padės mažinti funkcijų dubliavimosi tarp institucijų ar jų viduje, bus racionalizuotas jų pasiskirstymas, sutaupytos ir tinkamai paskirstytos valdymo išlaidos. Pagal parengtą ir patvirtintą naują biudžeto programų vertinimo metodiką, bus vertinamos biudžeto programos, kurios suteiks įrodymais pagrįstą informaciją, o ir pačias institucijas skatins nuolat tobulinti programas, atsisakyti neefektyvių priemonių. Tai didins institucijų veiklos efektyvumą ir rezultatyvumą. 2011 metais iš esmės peržiūrėta Vyriausybei teikiamų sprendimų projektų poveikio vertinimo sistema ir parengti pasiūlymai dėl jos tobulinimo. Siekiant tinkamai atlikti poveikio vertinimą ir laikantis proporcingumo principo, numatyta daugiausia dėmesio skirti prioritetinių – svarbiausių, sudėtingiausių ir brangiai kainuojančių sprendimų analizei. Siekiant palyginti teigiamą ir neigiamą sprendimų alternatyvų poveikį, siūloma atlikti sąnaudų ir naudos arba sąnaudų ir efektyvumo analizę. Administracinės naštos piliečiams ir kitiems asmenims mažinimo priemonių įgyvendinimas. Patvirtinta Administracinės naštos piliečiams ir kitiems asmenims nustatymo ir įvertinimo metodika, kuri sudaro sąlygas valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms nustatyti ir įvertinti administracinę naštą piliečiams, palyginti šios naštos dydžio kaitą ir priimti sprendimus dėl jos mažinimo. Toliau kryptingai įgyvendinama valstybės politika, skatinanti valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas siekti aukštesnio asmenų aptarnavimo lygio. Vis plačiau taikomos informacinės ir ryšių technologijos ir Europos Sąjungos parama asmenų aptarnavimui gerinti ir vieno langelio principui diegti. Vidaus reikalų ministerijos užsakymu atliktos Lietuvos gyventojų apklausos duomenys rodo, kad daugiau nei pusė (58 procentai) apklaustų Lietuvos gyventojų, kurie per pastaruosius 12 mėnesių kreipėsi į minėtas institucijas, nurodė, kad aptarnavimas institucijose vieno langelio principu padeda paspartinti klausimų sprendimą. Modernių veiklos valdymo metodų diegimas. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, pasinaudodamos Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšomis, aktyviai tobulino savo veiklos valdymo ir vidaus administravimo procesus, diegė kokybės vadybos ir kitus inovatyvius veiklos valdymo gerinimo metodus. Įgyvendinami 144 projektai (iš jų 70 projektų įgyvendina savivaldybių administracijos), pagal kuriuos minėtos institucijos diegia vidaus administravimo ir veiklos valdymo tobulinimo sistemas, kokybės vadybos metodus, vieno langelio priemones, skirtas piliečiams aptarnauti ir paslaugų kokybei gerinti. Jau baigti įgyvendinti 24 projektai (iš jų 13 projektų baigė įgyvendinti savivaldybių administracijos). Valstybės tarnybos sistemos tobulinimas. Parengtas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Įstatymo tikslas ? reformuoti valstybės tarnybą efektyvumo ir ekonomiškumo požiūriais, padaryti ją lankstesnę, skaidresnę, orientuotą į rezultatus, prioritetai – įdiegti nešališką, veiksmingą atranką į valstybės tarnautojo pareigas – nustatyti atskirą atrankos sistemą vadovaujančias pareigas einantiems asmenims, modernizuoti žmogiškųjų išteklių valdymą ir užtikrinti valstybės tarnautojų atsakomybę ir atskaitomybę už rezultatus. Siekiant supaprastinti konkursų organizavimo tvarką ir padaryti juos skaidresnius – skirtus pretendentų gebėjimų visumai patikrinti, pakeistas Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašas. Nuo 2012 m. liepos 1 d. bus pradėti taikyti tobulesni atrankos metodai, supaprastinta dokumentų pateikimo ir komisijų sudarymo tvarka, pakeisti testo sudarymo principai (atsisakyta „atminties“, tai yra teisės aktų žinių, testų). Per konkurso egzaminą bus galima visapusiškai įvertinti pretendentų gebėjimus ir žinias, pateikti jiems praktines užduotis tiek raštu, tiek žodžiu; taip pat numatytos užduotys, skirtos pretendentų praktiniams vadovavimo gebėjimams įvertinti. Siekiant susieti konkretaus valstybės tarnautojo veiklos rezultatus su vertinimo procesu ir įstaigos strateginiais tikslais, Vyriausybės nutarimu valstybės tarnautojai įpareigoti kiekvienais metais nustatyti metines veiklos užduotis. Kad naujovė būtų sklandžiai įgyvendinta, apmokyti valstybės tarnautojai, parengtos vertinimo rekomendacijos. Užtikrinant valstybės tarnautojų asmeninę atsakomybę, nustatyti nepriekaištingos reputacijos reikalavimai asmeniui, einančiam ir siekiančiam eiti valstybės tarnautojo pareigas, sugriežtinta tarnybinė atsakomybė. Valstybės tarnautojų registro ir Valstybės tarnybos valdymo informacinės sistemos tobulinimas ir modernizavimas. Toliau atliekami informacinių sistemų tobulinimo darbai, kurie leis analizuoti informaciją ir pateikti ją žmogiškųjų išteklių valdymo sprendimams priimti, taip pat automatizuotai tiesiogiai keistis duomenimis su susijusiais registrais ir informacinėmis sistemomis. Siekiama šias informacines sistemas padaryti ergonomiškas, patogias naudoti, supaprastinti duomenų įvedimo formas, tikintis, kad jose esantys duomenys bus dažniau naudojami kasdienei veiklai ir dėl to pagerės duomenų kokybė, galutinius vartotojus pasieks tikslesni duomenys, geresnės kokybės informacija apie valstybės tarnautojus pasieks visuomenę ir žiniasklaidą. II. REGIONŲ VALDYMO IR SAVIVALDOS REFORMA Regionų plėtros tarnybų stiprinimas. Kad regionų valdymo institucijos nuo 2011 metų būtų sudaromos laikantis delegavimo principų iš savivaldybių tarybų narių, pakeista regionų plėtros tarybų sudarymo tvarka. Vadovaujantis naujais regionų plėtros tarybų sudarymo principais, patvirtintos naujos sudėties regionų plėtros tarybos, sudarytos iš regiono savivaldybių merų, deleguotų savivaldybės tarybos narių ir Vyriausybės paskirtų asmenų. Bendruomenės įtraukimas į seniūnijai priskirtų funkcijų atlikimą. Siekiant didinti gyventojų aktyvumą sprendžiant viešuosius vietos reikalus, parengtas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, kuriame siūloma didinti apklausos paskelbimo iniciatyvos teisę turinčių subjektų – įtraukti seniūnus, įpareigoti savivaldybę pateikti gyventojams argumentus dėl kai kurių savo sprendimų, taip pat supaprastinti vietos gyventojų apklausos paskelbimo ir atlikimo reikalavimus. III. INFORMACINĖS IR ŽINIŲ VISUOMENĖS PLĖTRA Gyventojų gebėjimų naudotis informacinėmis ir ryšių technologijomis didinimas ir elektroninio turinio plėtra. Lietuvoje vis plačiau naudojamos informacinės ir ryšių technologijos. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2011 metais kompiuteriais naudojosi 64,1 procento 16–74 metų gyventojų (2010 metais – 62,1 procento). Daugėja interneto naudotojų – 2011 metais juo naudojosi 63,6 procento gyventojų (2010 metais – 60,5 procento gyventojų). Eurostato duomenimis, 2011 metais 61 procentas gyventojų internetu naudojosi nuolat, tai yra ne rečiau kaip kartą per savaitę (2010 metais – 58 procentai gyventojų). (pav.) 2 pav. Nuolatiniai interneto naudotojai 2011 metais, procentais Šaltinis – Eurostato duomenys 2011 metais su valstybės institucijomis bendravo ir elektroninėmis viešosiomis paslaugomis naudojosi 44 procentai 16–74 metų interneto vartotojų (2010 metais – 36 procentai). Daugėjo gyventojų, kurie naudojosi viešosiomis elektroninėmis paslaugomis. Elektroniniu būdu pajamų mokesčio deklaracijas 2011 metais pateikė daugiau kaip 84 procentai, elektronines turto deklaracijas – daugiau kaip 93 procentai deklaruojančiųjų. Lietuvos gyventojai dažnai naudojosi elektroninėmis su sveikatos apsauga susijusiomis paslaugomis (9 procentai gyventojų), Lietuvos darbo biržos teikiamomis paslaugomis (6 procentai gyventojų), ieškojo informacijos apie socialinių išmokų mokėjimą ir kitos paramos teikimą (6 procentai gyventojų). Internetinės bankininkystės paslaugomis naudojosi 65 procentai 16–74 metų interneto vartotojų (2010 metais – 61 procentas interneto vartotojų). 2011 metais atlikto tyrimo duomenimis, internetu prekes ir paslaugas pirko 33,2 procento įmonių, pardavė – 24,7 procento įmonių, 67,7 procento įmonių turėjo interneto svetaines (2010 metais – 65,2 procento įmonių). Plačiajuosčio ryšio tinklų plėtra. 2011 metais Lietuvoje plačiajuosčio ryšio technologijas naudojančių abonentų buvo 12,5 procento daugiau nei 2010 metais. Plačiajuosčio ryšio skvarba 2011 metais padidėjo 3,8 procentinio punkto ir metų pabaigoje pasiekė 30,9 procento. Lietuvoje daugėjo galutinių paslaugų gavėjų, kurie paslaugas gauna šviesolaidinio ryšio linijomis (viena iš plačiajuosčio interneto ryšio technologijų). Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos duomenimis, šviesolaidinio ryšio skvarba (abonentų, tenkančių 100 namų ūkių) 2011 metais buvo 27 procentai (2010 metais – 22,8 procento). Bendrovės „FTTH Council Europe“ duomenimis, Lietuva – vis dar šviesolaidinio interneto tinklo plėtros lyderė Europoje ir toliau lenkia tokias šviesolaidinio ryšio namų ūkių rinkas kaip Švedijos ir Norvegijos. Bendrovės „Pando Networks“ duomenimis, Lietuva užima ketvirtą vietą pasaulyje pagal duomenų atsisiuntimo greitį ir lenkia Japoniją ir Švediją. Didelį poveikį plačiajuosčio ryšio plėtrai šalyje turi įgyvendinamas projektas „Kaimiškųjų vietovių informacinių technologijų plačiajuostis tinklas RAIN“, kurio tikslas – suteikti galimybę naudotis interneto paslaugomis toliau nuo seniūnijų esančių miestelių ir kaimų gyventojams ir viešojo sektoriaus institucijoms. Įgyvendinus šį projektą, 98 procentai kaimiškųjų vietovių gyventojų ir viešojo sektoriaus institucijų galės naudotis plačiajuosčio ryšio paslaugomis. Darbai sparčiai vyksta visoje Lietuvoje, 2011 metais nutiesta apie 2 700 kilometrų šviesolaidinių kabelių linijų, tai – apie 60 procentų numatytų darbų. Iš viso nuo projekto įgyvendinimo pradžios iki 2011 m. spalio 1 d. nutiestas 4 051 kilometras šviesolaidinio kabelio. Tikimasi, kad gerai išplėtota plačiajuosčio interneto ryšio infrastruktūra leis plačiau šį ryšį naudoti ir namų ūkiuose, Eurostato duomenimis, 2011 metais Lietuvoje plačiajuostę interneto prieigą turėjo 57 procentai namų ūkių (2010 metais – 54 procentai namų ūkių). (pav.) 3 pav. Namų ūkiai, turintys plačiajuosčio ryšio prieigą prie interneto 2011 metais, procentais Šaltinis – Eurostato duomenys Viešojo sektoriaus paslaugų perkėlimas į elektroninę erdvę. 2011 metais viešosios ir elektroninės paslaugos buvo toliau perkeliamos į elektroninę erdvę, todėl kilo pagrindinių viešųjų paslaugų perkėlimo į elektroninę terpę lygis, kuris 2011 metais siekė 81,5 procento (2010 metais – 78,1 procento). Verslui skirtos paslaugos perkeliamos sparčiau nei skirtosios gyventojams – verslui skirtų paslaugų perkėlimo lygis 2011 metais siekė 87,5 procento, gyventojams – 77,6 procento. (pav.) 4 pav. Viešųjų paslaugų perkėlimo į elektroninę erdvę kaita 2005–2011 metais, visų viešųjų paslaugų procentais Šaltinis – Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos duomenys 2011 metais toliau plėtota elektroninio parašo infrastruktūra, reikalinga didelio interaktyvumo paslaugoms kurti. Lietuvos gyventojams jau išduota daugiau kaip 1 mln. įvairių tiekėjų elektroninio parašo sertifikatų. Vyriausybėje įdiegta elektroninio parašo sistema. Ministrų kabinetas teisės aktus pasirašo elektroniniu parašu. Taigi Lietuva įsiliejo į šioje srityje pirmaujančių Europos Sąjungos valstybių gretas. 2011 metais toliau tobulinta Viešojo administravimo institucijų informacinių sistemų interoperabilumo (sąveikumo) sistema (VAIISIS), kuria valstybės institucijos ir įstaigos gali keistis duomenimis, teikdamos elektronines viešąsiais ir administracines paslaugas per interneto portalą „Elektroniniai valdžios vartai“. Šiuo metu sistemos paslaugomis naudojasi per 130 institucijų, portale yra per 500 nuorodų į elektronines viešąsias ir administracines paslaugas. Skaitmeninės televizijos technologijų diegimo skatinimas. 2012 m. spalio 29 d. Lietuvoje bus galutinai išjungta analoginė antžeminė televizija. Siekiant kuo išsamiau informuoti vartotojus apie būsimus pokyčius, sukurta speciali interneto svetainė www.skaitmenine2012.lt, per nacionalinę televiziją ir radiją transliuojami informaciniai pranešimai, nacionaliniuose ir regioniniuose spaudos leidiniuose skelbiami straipsniai apie skaitmeninę televiziją ir galimybes ja naudotis. 2011 metais atliktų socialinių Lietuvos gyventojų tyrimų duomenimis, analoginę antžeminę televiziją žiūrėjo 26 procentai gyventojų, 74 procentai gyventojų televizijos programas jau priima skaitmeniniu arba kitu alternatyviu analoginei antžeminei televizijai būdu. Valstybės informacinių išteklių valdymo reglamentavimas. 2011 m. gruodžio 15 d. priimtas Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymas, kurio tikslas – užtikrinti tinkamą valstybės informacinių išteklių kūrimą, tvarkymą, valdymą, naudojimą, priežiūrą, sąveiką, planavimą, finansavimą ir saugą. Manoma, kad šis įstatymas ir 2012 metais numatomi parengti jo įgyvendinamieji teisės aktai sudarys sąlygas racionaliau naudoti biudžeto lėšas ir esamus valstybės informacinius išteklius, skatins kurti ir tobulinti informacinių technologijų priemones, atsižvelgiant į informacijos gavėjų ir paslaugų naudotojų poreikius, leis toliau plėtoti elektronines paslaugas. IV. KOVA SU KORUPCIJA 2011 metais toliau kovota su korupcija – pirmiausia mažinta jos atsiradimo sąlygų, jos šalintos, mažintas pernelyg didelis biurokratijos ir reguliavimo mastas, naikintas sprendimų diskrecijos ir atskaitingumo disbalansas, diegta atsakomybė už korupcinio pobūdžio teisės pažeidimus, ypač tose srityse, kuriose didžiausia korupcijos paplitimo galimybė, daugiausia sąlygų piktnaudžiauti tarnybine padėtimi: teisėkūra, teismų ir teisėsaugos institucijų veikla, ūkio subjektų veiklos priežiūra, viešieji pirkimai, sveikatos priežiūra, teritorijų planavimas ir statybos valstybinė priežiūra. Teisėkūros proceso skaidrumas. Ministerijų lygmeniu pasiektas visų teisės aktų projektų viešinimo rodiklis, sumažinta galimybių neviešu ir neskaidriu būdu daryti įtaką teisėkūros procesui, priimti sprendimus, palankius tam tikroms interesų grupėms ar sudarančius sąlygas reikštis korupcijai. Nustatyta aiški teisės aktų, susijusių su verslo reguliavimu, viešo skelbimo tvarka. Verslo reguliavimas. Siekiant mažinti administracinę naštą verslui, nustatyta, kad Vyriausybės nutarimuose nustatomas naujas arba keičiamas esamas ūkio subjektų veiklos reglamentavimas ir (ar) priežiūros teisinis reguliavimas turi įsigalioti gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną. Vyriausybės nutarimai turi būti skelbiami ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki jų įsigaliojimo. Verslo reguliavimo politikos formavimo skaidrumą rodo Pasaulio ekonomikos forumo 2010–2011 metais atliktos vykdomųjų vadovų apklausos duomenys – Lietuva yra 46 tarp 142 valstybių (http://www3.weforum.org/docs/WEF_GCR_Report_2011-12.pdf). Viešųjų pirkimų skaidrumas. Vykdyta nuosekli viešųjų pirkimų skaidrinimo politika davė teigiamų rezultatų – 2011 metais skelbiami pirkimai sudarė 74,7 procento visų 2011 metais įvykusių viešųjų pirkimų, elektroninių viešųjų pirkimų vertė – 75,7 procento visos per šį laikotarpį vykdytų viešųjų pirkimų vertės (2010 metais – 63 procentai), o centralizuotai vykdytų viešųjų pirkimų vertė, palyginti su 2010 metais, padidėjo daugiau kaip dvigubai – sudarė 12,5 procento visos 2011 metais vykdytų viešųjų pirkimų vertės (2010 metais – 5,6 procento). Mažėja korupcijos apraiškų vykdant savarankiškus viešuosius vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių pirkimus sveikatos priežiūros įstaigose, daugėja tokių pirkimų per centrinę perkančiąją organizaciją. Pirkimus per centrinę perkančiąją organizaciją 2011 metais vykdė 21 perkančioji organizacija, vaistinių preparatų nupirkta už 48,3 procento visos šių įstaigų vaistams įsigyti išleistos sumos. Siekiant panaikinti sąlygas iš pacientų neteisėtai reikalauti priemokų už vaistus ar medicinos pagalbos priemones, iš 8 numatomų patvirtinti ligų ambulatorinio gydymo tvarkos aprašų 2011 metais patvirtinti 6 tokie aprašai. Viešųjų paslaugų suteikimo laikas. Teritorijų planavimo procedūros sutrumpėjo iki 6 mėnesių (2010 metais jos vidutiniškai truko 12 mėnesių), Ginklų fondo sprendimo dėl licencijos išdavimo ar neišdavimo priėmimo terminas sutrumpintas nuo 60 iki 30 kalendorinių dienų. Politinių partijų narių sąrašų informacinė sistema. Siekiant išvengti neteisėtų duomenų įrašymo į politinių partijų narių sąrašus ir užtikrinti politinių partijų finansinės veiklos skaidrumą, kiekvienam Lietuvos Respublikos piliečiui nuo 2012 m. liepos 1 d. e. valdžios portale bus sudaryta galimybė šioje informacinėje sistemoje patikrinti savo narystę politinėje partijoje. Imuniteto valdyba Policijos departamente prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas). Policijos departamente įsteigta Imuniteto valdyba. Pagrindinis jos uždavinys ? organizuoti, įgyvendinti ir koordinuoti policijos darbuotojų tarnybinių nusižengimų ir korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų prevenciją ir tyrimą. Imuniteto valdyboje pradėti 5 ikiteisminiai tyrimai dėl 11 policijos pareigūnų, galbūt padariusių korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Atlikti 64 tyrimai dėl gyventojų skunduose, žiniasklaidoje pateiktos ar iš kitų šaltinių gautos informacijos apie galimus šalies policijos pareigūnų tarnybinius nusižengimus ar tarnybinės etikos pažeidimus. Kovai su korupcija kai kuriose teisėsaugos institucijose įdiegtas pareigūnų patikimumo (atsparumo korupcijai) vertinimas, kurį būtų tikslinga įteisinti ir įstatymų lygmeniu, išplėtus jo taikymą ir kitose viešojo sektoriaus institucijose ir įstaigose. Šiuo tikslu parengtas paketas įstatymų pataisų, įtvirtinantis valstybės tarnautojų atsparumo tikrinimo institutą. Be to, inicijuoti įstatymai, užtikrinantys efektyvesnę teisinę apsaugą asmenims, pranešusiems apie valstybės ir savivaldybės institucijoje, įstaigoje, įmonėje ar viešojoje įstaigoje, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, galbūt padarytą arba daromą korupcinio pobūdžio tarnybinį nusižengimą ar darbo pareigų pažeidimą. Baudžiamosios priemonės sustiprinimas. Išplėsta kyšio baudžiamoji teisinė samprata – kyšis apibrėžtas kaip bet koks turtinės ar kitokios asmeninės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas, kriminalizuota prekyba poveikiu, sugriežtintos sankcijos už korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, patobulinta valstybės tarnautojo ir jam prilyginamo asmens baudžiamoji teisinė samprata, numatytas teisės dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla atėmimo ir viešųjų teisių atėmimo bausmių pakeitimas baudžiamojo poveikio priemonėmis, įtvirtinta galimybė šias baudžiamojo poveikio priemones skirti kartu su kitomis bausmėmis. Pailginti administracinių teisės pažeidimų, įskaitant pažeidimus, susijusius su politinių partijų finansavimu, tyrimo senaties terminai. Korupcijos apraiškų sąlygos aktyviai šalintos sprendimų dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų procese: nustatyti konkretūs kriterijai, kuriais remiantis bus galima objektyviai nuspręsti, ar asmenį galima paleisti lygtinai, ir taip apriboti sprendimo diskreciją. Lygtinio paleidimo klausimus svarstys įkalinimo įstaigoje sudaryta komisija, į kurią įeis ir visuomenės atstovai. Taip bus užtikrinta, kad neliktų jokių galimybių neteisėtai susitarti dėl ankstesnio išėjimo į laisvę, lygtinio paleidimo procedūra taps žymiai skaidresnė ir objektyvesnė. Kovos su korupcija rezultatai. Nusikalstamų veikų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams 2011 metais užregistruota 3 procentais mažiau negu 2010 metais (http://www.prokuraturos.lt/Veikla/Ataskaitos/tabid/413/Default.aspx). Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba atliko 55 ikiteisminius neteisėto praturtėjimo tyrimus, iš jų 3 ikiteisminiai tyrimai perduoti į teismą. Šiose bylose nustatyta iš viso 7 324 397 litų vertės turto, kuris negalėjo būti įgytas asmens teisėtomis pajamomis, šiam turtui taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. 2012 m. sausio 1 d. buvusiuose 44 ikiteisminiuose tyrimuose nustatyta turto, kuris galbūt negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, vertė – daugiau kaip 31,8 mln. litų. 2011 metų Lietuvos korupcijos žemėlapio duomenimis, beveik pusė gyventojų ir verslininkų teigė, kad korupcijos masto augimas stabilizavosi – korupcijos mastas per artimiausius 3 metus nepakis. Korupcijos masto didėjimą prognozuojančių respondentų sumažėjo perpus (palyginti su 2005 ir 2007 metais). Truputį pagerėjo kyšininkavimo indeksai: kyšių prievartavimo ir kyšių davimo indeksai konkrečiose institucijose, palyginti su 2008 metais, sumažėjo. Padidėjo visuomenės antikorupcinis sąmoningumas ir korupcinių reiškinių netoleravimas: duoti kyšį 2008 metais buvo pasirengę 51 procentas verslo atstovų (2011 metais – 40 procentų), 64 procentai gyventojų (2011 metais – 57 procentai), 42 procentai tarnautojų (2011 metais – 35 procentai). Įgyvendinant teisėkūros prioritetus, pasiektas rezultato vertinimo rodiklis, bylojantis visuomenės pasitikėjimo Vyriausybe didėjimą ne mažiau kaip 10 procentinių punktų – nuo 11,2 procento iki 19 procentų. Nepaisant pasiektų rezultatų, bendrovės „Transparency International“ duomenimis, pagal korupcijos suvokimo indeksą 2011 metais Lietuvai skirta 4,8 balo (2010 metais – 5 balai). V. TEISMAI IR TEISINGUMAS Teisėkūra. Siekiant gerinti teisinio reguliavimo kokybę ir didinti visuomenės pasitikėjimą teisės aktų projektų rengėjais, Vyriausybės 2011 m. lapkričio 2 d. nutarimu Nr. 1288 pakeistos teisėkūros taisyklės, teisės aktų projektų rengėjai įpareigoti įvertinti visus iš suinteresuotų fizinių ir juridinių asmenų gautus pasiūlymus dėl teisės akto projekto ir šį įvertinimą pateikti teisės akto projekto lydimuosiuose dokumentuose. Vyriausybei pavaldžios ir atskaitingos institucijos ir įstaigos privalo Seimo teisės aktų informacinės sistemos Projektų registravimo posistemėje skelbti rengiamus institucijos ar įstaigos vadovo norminių teisės aktų projektus, kad užtikrintų viešumą ir sudarytų galimybes visuomenės atstovams teikti pasiūlymus dėl jų. Teisinio reguliavimo efektyvumui įvertinti 2011 metais atlikta 25 teisės aktuose (10 įstatymų, 4 Vyriausybės nutarimuose ir 11 ministro įsakymų) nustatyto teisinio reguliavimo stebėsena ir pateikti pasiūlymai dėl jų tobulinimo. Teismų darbo organizavimo tobulinimas. Priimtas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymas, sudarantis sąlygas skatinti operatyvų teismo procesą ir užtikrinti šalies teisę į kuo greitesnį bylos išnagrinėjimą, taip pat numatantis galimybę teismo procese naudotis moderniosiomis technologijomis. Taigi asmenys gali pasirinkti priimtinesnį žyminio mokesčio mokėjimo būdą (elektroninė bankininkystė, mokėjimas grynaisiais pinigais ar pavedimu ir kita). Nustatyti vienodi civilinėse, administracinėse ir baudžiamosiose bylose daromų bylos kopijų įkainiai, numatyta galimybė bylos medžiagos kopijas daryti sava įranga (kopijuojant, fotografuojant ir panašiai) ir nemokėti mokesčio už bylos kopijų darymą. Parengtas ir Seimui pateiktas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.272 straipsnio papildymo ir Kodekso papildymo 6.2731 straipsniu įstatymo projektas, kuriame siūloma tiesiogiai įtvirtinti asmens teisę į nuostolių dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo ar bylos teisminio nagrinėjimo trukmės atlyginimą ir aiškiai nustatyti, kad žala, atsiradusi dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo ar bylos teisminio proceso trukmės, būtų atlyginama, nesvarbu kieno – ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ar teismo – tai kaltė. Biurokratijos ir reguliavimo naštos mažinimas teismuose. Priimti Hipotekos registro vystymo koncepcijai įgyvendinti skirti įstatymų pakeitimai – nuo 2012 m. liepos 1 d. atsisakoma hipotekos teisėjų ir supaprastinamos hipotekos sandorio sudarymo procedūros. Patvirtintas Teisinio pedagoginio darbo stažo pripažinimo tvarkos aprašas, reglamentuojantis asmenų, siekiančių tapti apygardos teismo, apygardos administracinio teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ar Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjais, teisinio pedagoginio darbo stažo pripažinimą, užtikrinantis teisės aiškumo reikalavimo įgyvendinimą: asmenys, siekiantys tapti teisėjais, iš anksto žinos, kokiomis sąlygomis dirbtas darbas ir kokia tvarka bus pripažįstamas teisinio pedagoginio darbo stažu. Parengtas ir Seimui pateiktas Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo projektas, nustatantios Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjų, kuriuos į pareigas siūlo Lietuvos Respublika, kandidatūrų siūlymo, kandidatų į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjus ir asmenų į Europos Žmogaus Teisių Teismo ad hoc teisėjų sąrašą atrankos tvarką. Antstolių veiklos tobulinimas. Priimtas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymas, kuriame nustatyta, kad teismai nepriteisia bylinėjimosi išlaidų valstybei, jeigu jų suma yra mažesnė nei nustatyta teisingumo ministro ir finansų ministro (šiuo metu – 10 litų). Parengta ir patvirtinta Išieškojimų valstybės naudai pertvarkymo koncepcija, kurioje numatyta dalį išieškojimų perduoti Valstybinei mokesčių inspekcijai ir taip sumažinti vykdymo išlaidas. Priimtas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymas ir Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 431 straipsnio papildymo įstatymas, įteisinantys elektroninę vykdomąją bylą, nustatantys elektroninę turto pardavimo iš varžytynių sistemą (sudarantys sąlygas užtikrinti varžytynių skaidrumą ir viešumą), įtvirtinantys elektroninius dokumentus civiliniame procese. Pakeista antstolių veiksmų apskundimo ir vykdymo išlaidų išieškojimo tvarka, todėl sumažėjo teismų darbo krūvis. Vartotojų teisių gynimo veiksmingumo didinimas. Vyriausybė 2011 metais patvirtino Valstybinę vartotojų teisių apsaugos 2011–2014 metų strategiją, kurios tikslas – užtikrinti tinkamą vartotojų teisių apsaugos sistemos funkcionavimą ir stiprinti vartotojų ir verslininkų gebėjimus vartotojų teisių apsaugos srityje. Įgyvendinant šią strategiją, parengtas Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, kurio tikslas – suderinti kai kurias minėto įstatymo nuostatas su Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje ir sudaryti sąlygas tinkamai atlikti Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimo nagrinėjimo procedūras, sumažinti sąnaudas ir užtikrinti deramą vartotojų teisių apsaugą nuo nesąžiningos komercinės veiklos, taip pat sudaryti sąlygas Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai tinkamai atlikti jai pavestas funkcijas. Skatinant vartotojų asociacijas dalyvauti įgyvendinant Europos Sąjungos iš dalies finansuojamus projektus ir užtikrinti, kad vartotojų asociacijoms teikiama finansinė parama būtų labiau skirta Lietuvai naudingiems projektams įgyvendinti, patikslinta finansinės paramos vartotojų asociacijoms teikimo tvarka. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo tobulinimas. Siekiant užtikrinti, kad valstybės garantuojama teisinė pagalba būtų teikiama vadovaujantis ekonomiškumo, kokybės ir efektyvumo, nepiktnaudžiavimo teise principais, supaprastinti kreipimosi dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo tvarką, sudaryti sąlygas racionaliai naudoti valstybės biudžeto lėšas, mokant advokatams už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, nustatyti efektyvią valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei tvarką, sudaryti sąlygas taikyti taikinamąjį tarpininkavimą valstybės garantuojamos teisinės pagalbos srityje ir išspręsti kitas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos organizavimo problemas, parengti ir pateikti derinti Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pakeitimo įstatymo ir jo įgyvendinamųjų įstatymų projektai. Registrų paslaugų kokybės gerinimas. Centrinė hipotekos įstaiga 2011 metais baigė diegti hipotekos ir įkeitimo sudarymo ir registravimo elektroninę paslaugą (HISREP) – įgyvendino hipotekos lakšto perkėlimo į elektroninę erdvę projektą. 2012 m. kovo 1 d. duomenimis, duomenų teikimo Hipotekos registrui elektroniniu būdu sutartis yra pasirašę 49 notarai. Hipotekos registre 2011 metais įregistruota 22 151 nauja hipoteka (įkeitimas). Iš jų 254 sandorių duomenis notarai perdavė elektroniniu būdu. Nuo 2012 m. liepos 1 d. duomenys registrui bus teikiami tik elektroniniu būdu naudojant šį modulį. Įdiegus hipotekos ir įkeitimo registravimo elektroninį modulį, sutrumpėjo hipotekos ir turto įkeitimo registravimas, 2011 metais apie 61 procentą visų gautų prašymų išnagrinėta per vieną darbo dieną. Supaprastintos uždarųjų akcinių bendrovių, kai jas steigia daugiau negu vienas asmuo, steigimo procedūros, taip pat asociacijų ir viešųjų įstaigų steigimo procedūros, sudarytos galimybės elektroniniu būdu teikti tiesiogiai Juridinių asmenų registro tvarkytojui keičiamus individualių įmonių, uždarųjų akcinių bendrovių ir viešųjų įstaigų steigimo dokumentus. Sudaryta galimybė visų teisinių formų juridiniams asmenims elektroniniu būdu registruoti paramos gavėjo statusą, juridinio asmens buveinės pasikeitimą, kontaktinius duomenis ir rezervuoti norimą keisti juridinio asmens pavadinimą. Elektroniniu būdu galima atidaryti steigiamos bendrovės kaupiamąją sąskaitą banke. Juridiniai asmenys gali elektroniniu būdu pateikti viešus pranešimus, kad jie būtų skelbiami Registrų centro leidžiamame elektroniniame leidinyje. Internetu 2011 metais įsteigta 29,5 procento uždarųjų akcinių bendrovių, Juridinių asmenų registrui elektroniniu būdu pateikta 99,9 procento metinių finansinių ataskaitų. Siekiant supaprastinti juridinių asmenų likvidavimo procedūrą ir užtikrinti Juridinių asmenų registro duomenų patikimumą ir biudžeto lėšų taupymą, parengtas ir Seimui pateiktas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Optimizuojant Nekilnojamojo turto registro veiklą, atsisakyta pažymų sandoriams instituto ir nustatyta, kad nekilnojamojo turto sandoriai bus rengiami naudojantis nekilnojamojo turto sandorių viešosios elektroninės paslaugos informacine sistema. Siekiant supaprastinti civilinės būklės aktų registravimo procedūras, pakeistos Civilinės metrikacijos taisyklės. Asmenys prašymus papildyti, pakeisti ar ištaisyti civilinės būklės aktų įrašus ar išduoti pakartotinius liudijimus ir pažymas apie šeiminę padėtį gali pateikti bet kuriai pasirinktai civilinės metrikacijos įstaigai, nesvarbu kokia jų gyvenamoji vieta. Pakeistos Asmens vardo, pavardės ir tautybės keitimo taisyklės – gyventojai, norintys pasikeisti pavardę, kai jie nori turėti bendrą su sutuoktiniu pavardę, susigrąžinti anksčiau turėtą pavardę, įgyti dvigubą pavardę, įgyti pavardės formą, nenurodančią šeiminės padėties, savo nelietuvišką sugramatintą pavardę pakeisti į tokią pat, tik sugramatintą, arba atvirkščiai, gali tai atlikti naudodamiesi paprastesne ir trumpesne procedūra, be Teisingumo ministerijos leidimo. Bausmių vykdymo ir bausmių politikos tobulinimas. 2011 metais didėjo resocializacijos veiksmingumas. Laisvės atėmimo bausme nuteistų asmenų, kurie anksčiau buvo teisti laisvės atėmimo bausme ir kuriems išėjus į laisvę per vienus metus vėl paskirta laisvės atėmimo bausmė, 2011 metais, palyginti su 2010 metais, sumažėjo 16,1 procento, o aprobuojamų asmenų sumažėjo 16,8 procento. Sumažėjo pasipriešinimo pareigūnams atvejų. Kalėjimų departamentui pavaldžiose įstaigose užregistruoti 7 pasipriešinimo pareigūnams ir 33 smurto tarp įkalintų asmenų atvejai, 2010 metais nustatyta atitinkamai 20 ir 50 tokių atvejų. Nuo 2012 m. liepos 1 d. įsigaliosiantys Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas ir su juo susiję kitų įstatymų pakeitimai turėtų padėti sukurti dar veiksmingesnę probacijos (bausmės vykdymo atidėjimo ir lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų) sistemą ir užtikrinti efektyvesnę nuteistųjų priežiūrą, taip bus galima mažinti nusikalstamų veikų recidyvų ir užtikrinti visuomenės saugumą, individualizuoti resocializacijos ir elgesio kontrolės priemonių taikymą nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, atsižvelgiant į asmens pakartotinės nusikalstamos veikos riziką, mažinti nuteistųjų laisvės atėmimo vietose, sudaryti sąlygas teismams dažniau atidėti bausmės vykdymą, taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų. Be kita ko, šie įstatymai padės mažinti korupcijos atsiradimo sąlygų taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų. Įgyvendindama Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategiją, Vyriausybė pritarė viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektui „Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo iškėlimo iš Vilniaus miesto centrinės dalies I-asis etapas“. Pagal minėtą projektą iki 2014 metų Pravieniškėse bus pastatytas 320 vietų kalėjimas ir į jį perkelti Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomi nuteistieji. Parengtos Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio tardymo izoliatorių-pataisos namų statybos ir paslaugų teikimo viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu galimybių studijos. Projektų paskirtis – pagerinti nuteistųjų laikymo ir personalo darbo sąlygas, taupyti įkalinimo įstaigoms išlaikyti skiriamas valstybės biudžeto lėšas. Kitos veiklos. Parengti ir Seimui pateikti Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos fondų įstatymo, Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo, Lietuvos Respublikos finansavimo nevyriausybinėms organizacijoms teikimo ir kontrolės įstatymo ir Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektai, kurių tikslas – sudaryti neliečiamojo kapitalo valdymo teisines sąlygas, gerinti nevyriausybinių organizacijų steigimo ir veiklos teisinę aplinką. Priimtas Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų nuosavybės teisės į religinės paskirties nekilnojamąjį turtą registravimo tvarkos įstatymas, kurio tikslas – patvirtinti religinių bendruomenių nuosavybės teisę į 1948 metais nacionalizuojamais paskelbtus, bet realiai neatimtus maldos namus ir išspręsti šių maldos namų teisinio registravimo Nekilnojamojo turto registre klausimą (įstatymas įsigalios 2012 m. liepos 1 d.). VI. VIEŠASIS SAUGUMAS Vienas svarbiausių viešojo saugumo būklės vertinimo kriterijų – gyventojų saugumo jausmas. Lietuvos gyventojų apklausų duomenys rodo, kad trejus metus iš eilės daugėja gyventojų, kurie saugiai jaučiasi savo gyvenamojoje vietovėje (mieste ar rajone): 2011 metais jų buvo 66 procentai (5 pav.). Nuo 33 procentų (2008 metais) iki 58 procentų (2011 metais) pagausėjo gyventojų, manančių, kad jų gyvenamojoje vietovėje (mieste ar rajone) rizika tapti nusikaltimo auka yra maža. (pav.) 5 pav. Gyventojų saugumo savo gyvenamojoje vietovėje (mieste ar rajone) jausmo vertinimas 2008–2011 metais, procentais Šaltinis – uždarosios akcinės bendrovės „Spinter tyrimai“ duomenys Policijos ir kitų viešojo saugumo institucijų funkcijų optimizavimas ir veiklos kontrolės stiprinimas. Parengtas Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, kuriame siūloma nustatyti daugiau policijos įstaigų vadovų, kuriems taikoma rotacija. Parengtas ir 2011 metais įsigaliojo Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo ir papildymo įstatymas, sudarantis sąlygas sustiprinti pareigūnų veiklos teisėtumo kontrolę vidaus reikalų statutinėse įstaigose. Nuo 2011 m. kovo 1 d. pertvarkyta Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos organizacinė struktūra: tarnybos analitiniai veiklos planavimo ir koordinavimo pajėgumai padidinti 2,5 karto (įsteigta daugiau pareigybių analizės ir prevencijos funkcijoms atlikti); vadovaujančiųjų pareigūnų ir vidaus administravimo funkcijas atliekančių pareigybių sumažinta daugiau kaip 50 procentų. Kompleksinių kovos su organizuotu nusikalstamumu priemonių įgyvendinimas. Siekiant veiksmingiau kovoti su prekyba žmonėmis ir tinkamai įgyvendinti Europos Tarybos konvencijos dėl veiksmų prieš prekybą žmonėmis nuostatas, parengti ir Seimui pateikti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymų projektai. Parengtas pasiūlymas Seimui dėl baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą praturtėjimą sugriežtinimo tais atvejais, kai iš neteisėtų pajamų įgyjamas itin didelės vertės turtas, tai yra turtas, kurio vertė – daugiau kaip 7 500 MGL. Stiprinant pinigų plovimo prevenciją, nustatytas grynųjų pinigų, gabenamų į kitas Europos Sąjungos valstybes iš Lietuvos Respublikos ir į Lietuvos Respubliką iš kitų Europos Sąjungos valstybių, kontrolės mechanizmas – įsigaliojo Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimai, reikalaujantys deklaruoti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenamus grynuosius pinigus, kurių vienkartinė suma – daugiau kaip 10 tūkst. eurų, ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta. Tarptautinių kovos su nusikaltimais įsipareigojimų vykdymo užtikrinimas. Sėkmingai įgyvendintos Europos Sąjungos Tarybos sprendimo 2008/615/TVR dėl tarpvalstybinio bendradarbiavimo gerinimo, visų pirma kovos su terorizmu ir tarpvalstybiniu nusikalstamumu srityje, nuostatos, susijusios su automatizuotu keitimusi DNR ir daktiloskopiniais duomenimis su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis nusikaltimų tyrimo tikslais – Europos Sąjungos Taryba 2011 m. gruodžio 13 d. patvirtino sprendimus, suteikiančius teisę įgaliotoms Lietuvos Respublikos institucijoms pradėti keistis minėtais duomenimis. Su Vokietijos Federacine Respublika pradėta keistis informacija apie apkaltinamuosius nuosprendžius elektroniniu būdu. Pasirašytas keturšalis Lietuvos ir Lenkijos policijos ir sienos apsaugos tarnybų susitarimas dėl bendro patruliavimo. 2011 metais pradėta demarkuoti Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos valstybių siena – vienintelė Lietuvos Respublikos valstybės siena, kuri iki šiol nebuvo demarkuota. Demarkuotas 119 kilometrų ruožas. Nuo 2011 metų Lietuva sėkmingai pradėjo 2 metų pirmininkavimą pagal Baltijos jūros regiono kovos su organizuotu nusikalstamumu projektą „Task Force On Organized Crime“ (BSTF), kurio pagrindinis tikslas – gerinti policijos, sienos apsaugos tarnybų ir muitinės bendradarbiavimą Baltijos jūros regione. VII. UŽSIENIO REIKALAI IR EUROPOS POLITIKA Lietuvos ekonominio saugumo didinimas diplomatinėmis priemonėmis. Buvo siekiama Europos Sąjungos, kitų tarptautinių bendrijų ir organizacijų paramos Lietuvos strateginiams projektams (Visagino atominės elektrinės, elektros jungčių „LitPol Link“, „NordBalt“ ir kitiems) ir formuojama Europos Sąjungos išorinė energetikos politika. Keliant branduolinės saugos kaimyninėse atominėse elektrinėse problemas, pasiekta, kad Europos Sąjunga paragino atlikti veikiančių ir planuojamų jėgainių testavimą nepalankiausiomis sąlygomis kaimyninėse šalyse ir pasaulyje. Lietuvos transporto sektoriaus konkurencingumo didinimas. Buvo plėtojami tarptautiniai transporto koridoriai (EWTC), kurta tarptautinės paramos strateginiams transporto projektams („Rail Baltica“, „Vikingas“, „Saulė“) sistema, pritraukiami papildomi krovinių srautai, pristatomi Lietuvos interesai daugiašalėse iniciatyvose (Šiaurės matmuo, Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategija). Sparčiausiai iš Baltijos valstybių uostų daugėjo nekarinių NATO ISAF krovinių, vežamų į Afganistaną per Lietuvą. Ekonominė diplomatija. 2011 metais baigti įgyvendinti 2 investiciniai projektai (Jungtinių Amerikos Valstijų įmonės „Western Union“ ir Jungtinės Karalystės įmonės „Bright Purple“). Pasirašytos ir ratifikuotos investicijų skatinimo ir apsaugos sutartys su Indija ir Makedonija, parafuotos sutartys su Tunisu ir Turkmėnistanu. Pasirašyta pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo prevencijos sutartis su Indija, parafuota sutartis su Pakistanu. Pradėtame laikinai taikyti Europos Sąjungos ir jos valstybių narių bei Korėjos Respublikos laisvosios prekybos susitarime atsižvelgta į Lietuvai šiuo metu svarbių pramonės sektorių (žuvų perdirbimo, tekstilės, chemijos pramonės, dviračių ir televizorių gamybos) interesus. Lietuvos eksportuotojai per metus sutaupys daugiau kaip 3 mln. litų anksčiau mokėtų muito mokesčių. Pabaigtas techninis Europos Sąjungos derybų su Ukraina dėl išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvės (DCFTA) sudarymo procesas. Pradėjus taikyti sutartį, Lietuvos eksportuotojai per metus sutaupys apie 8 mln. litų, o pasibaigus pereinamajam laikotarpiui – iki 10 mln. litų muito mokesčių. Išspręstos Lietuvos šaldymo įrangos, naftos produktų, tekstilės, baldų, trąšų gamintojų problemos Ukrainoje. Pasiekta, kad Ukraina Europos Sąjungos šalims nenustatytų naftos produktų importą ribojančių priemonių, kasmet tai sudaro per 1 mlrd. litų eksporto į Ukrainą apyvartos. Europos Sąjungos sąžiningos prekybos apsaugos priemonės – antidempingas ir antisubsidijos – Lietuvos pramonės įmonėms užtikrino 190–210 mln. litų papildomų metinių pajamų. Lietuvos įmonėms sudarytos sąlygos pasinaudoti Europos Sąjungos suspendavimo procedūromis – sumažinti importuojamų žaliavų ir sudedamųjų dalių sąnaudas ir taip sutaupyti beveik 7 mln. litų. Lietuvai svarbiose turizmo rinkose organizuoti Lietuvos turizmo sektorių pristatantys renginiai. Europos kelionių komisijos duomenimis, 2011 metais užsienio turistų Lietuvoje padaugėjo net 20,3 procento (apsilankė 1,75 mln. turistų, iš jų šalis uždirbo beveik 3 mlrd. litų). Surengtos politinės konsultacijos su didžiosiomis valstybėmis ir augančios ekonomikos šalimis – Kinija, Indija, Brazilija, taip pat su Lietuvos eksportui dideles rinkas atveriančiomis Persijos įlankos šalimis – Kataru, Kuveitu, Jungtiniais Arabų Emyratais, Omanu, Saudo Arabija. Suorganizuotos verslo misijos į Azerbaidžaną, Indiją, Kazachstaną, Kiniją ir Ukrainą. Vilniuje surengtas Pasaulio lietuvių ekonomikos forumas. Lietuvos Europos politika. Aktyviai dalyvauta diskusijose dėl Europos Sąjungos 2014–2020 metų biudžeto. Lietuvos pozicija ir svarbiausi prioritetai pristatyti Europos Sąjungos institucijose ir Europos Sąjungos valstybėms narėms. Aktyviai bendradarbiauta su Europos Sąjungos Sanglaudos politikos draugų grupe formuojant bendrą poziciją dėl finansavimo. 2011 m. gruodžio 8–9 d. Europos Vadovų Tarybos posėdyje susitarta parengti sutartį dėl stabilumo, koordinavimo ir valdymo Ekonominėje ir pinigų sąjungoje. Aktyviai bendradarbiauta su didžiausiomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis. Su Prancūzija pasirašytas strateginės partnerystės veiksmų planas. Šiaurės ir Baltijos valstybių bendradarbiavimas. Šiaurės ir Baltijos valstybių (NB8) regione siekta integruoto politinio, ekonominio, kultūrinio ir informacinio bendradarbiavimo, pradėta kurti bendra informacinė ir kultūrinė erdvė. NB8 užsienio reikalų ministrai pasirašė susitarimą dėl galimybės deleguoti savo diplomatus viena kitos diplomatinėse atstovybėse trečiosiose šalyse. Pasirašyti susitarimo memorandumai dėl 2009–2014 metų Norvegijos ir Europos ekonominės erdvės finansinių mechanizmų įgyvendinimo. Juose numatyta 84 mln. eurų parama Lietuvos projektams. Parengta glaudesnio Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimo perspektyvos studija su konkrečiomis rekomendacijomis. Transatlantinis bendradarbiavimas. Užsitikrinta Jungtinių Amerikos Valstijų parama Lietuvos energetinio saugumo strategijai ir įgyvendinamiems projektams, oro policijos misijai, pradėtas aktyvus dialogas branduolinio saugumo klausimais. Diplomatinėmis pastangomis Lietuva pirmą kartą pakviesta dalyvauti Branduolinio saugumo viršūnių susitikime Korėjos Respublikoje. 2011 metų sausį įkurtas Energetinio saugumo centras ir pradėtos formalios konsultacijos dėl akreditacijos siekiant, kad jis taptų NATO kompetencijos centru. Stiprintas politinis ir praktinis NATO kolektyvinės gynybos įgyvendinimo dėmuo: gynybos planai, pratybos, oro policija, bendra NATO priešraketinės gynybos sistema. Dalyvauta NATO krizių valdymo pratybose CMX’11, kuriose pirmą kartą tikrintos Šiaurės Atlanto sutarties 5 straipsnio paskelbimo procedūros. 2011 metais Lietuva ir toliau politiškai ir praktiškai rėmė šalis, siekiančias narystės NATO. Parengtas Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijos 1325

(2000)dėl moterų, taikos ir saugumo veiksmų planas. Vadovaudama savo misijai Afganistane ir vykdydama vietos policijos ir kariuomenės mokymą, Lietuva padeda Goro provincijos administracijai palaipsniui perimti atsakomybę už savo provinciją. Europos Sąjungos Rytų kaimynystės politika. Lietuva aktyviai prisidėjo prie Europos Sąjungos pozicijų nustatymo: užtikrinta pažanga Europos Sąjungos dialoge su Rytų partnerystės šalimis, priimti sprendimai dėl Europos Sąjungos derybų su Gruzija ir Moldova dėl išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvės (DCFTA) ir Europos Sąjungos vizų dialogo su Gruzija dėl bevizių kelionių sąlygų pradžios. Pasiektas susitarimas, kad trečiasis Rytų partnerystės viršūnių susitikimas vyks 2013 metais Lietuvoje. Dvišaliuose ir daugiašaliuose susitikimuose keltas demokratijos ir žmogaus teisių Baltarusijoje klausimas. 2011 metais paženklinta Lietuvos, Lenkijos ir Baltarusijos valstybių sienų sankirta „Mara“. Bendradarbiavimas su Rusija. 2011 metais nuosekliai siekta konstruktyvių santykių su Rusija ekonomikos, mokslo, kultūros ir politikos srityse. Pasirašyta deklaracija dėl modernizacijos partnerystės. Dvišaliuose susitikimuose principingai ir nuosekliai nagrinėti bendro praeities įvertinimo ir istorinių nusikaltimų atskleidimo klausimai. Siekta įtvirtinti kultūrinį ir visuomeninį Lietuvos ir Rusijos bendradarbiavimą – šį darbą atlieka bendra istorikų komisija. 2011 metais intensyviai vyko valstybės sienos su Rusija demarkavimo darbai. Pasirašyti baigiamieji Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos valstybių sienų sankirtos „Vištytis“ demarkavimo dokumentai, taip pat susitarimas su Rusija dėl tilto per Nemuną statybos. Lietuvos interesai įtvirtinti Europos Sąjungos ir Rusijos, NATO ir Rusijos santykių darbotvarkėse. Europos Sąjungos lygiu apgintos Lietuvos pozicijos svarstant ir tvirtinant „Bendrų žingsnių, siekiant bevizio režimo su Rusija“ dokumentą. Konsulinės paslaugos. 2011 metais Užsienio reikalų ministerijoje įsteigtas ir sėkmingai veikia 24/7 pagalbos telefonas. Per metus gautas 12 241 skambutis, atsakyta į 3 706 paklausimus, gautus elektroniniu paštu. Be to, vieno langelio principu aptarnauti 3 706 lankytojai. 2011 metais pradėjo veikti konsulinės informacijos elektroninis puslapis http://keliauk.urm.lt. Patobulinus elektroninės paslaugos „Konsulinė registracija“ teikimą e. valdžios portale, šia paslauga pasinaudota 25 procentais dažniau nei anksčiau. Įdiegta ir įteisinta galimybė kurti elektroninius dokumentus Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose, siųsti šiuos dokumentus į Lietuvos valstybės archyvus. Sudarytos asmens duomenų teikimo sutartys su Centrine hipotekos įstaiga. Suorganizuota 17 išvažiuojamųjų misijų, skirtų konsulinėms paslaugoms toli nuo atstovybių įsikūrusioms bendruomenėms teikti. Misijose aptarnauta 930 žmonių, atlikta 1 280 konsulinių veiksmų. Nuo 2011 metų pradžios išplėstas atstovavimo išduodant Šengeno vizas tinklas. Per 2011 metus išduota 344 261 viza, tai 25 procentais daugiau nei 2010 metais. Vykdytos Lietuvos ir Baltarusijos vyriausybių susitarimo dėl pasienio gyventojų kelionių tvarkos įgyvendinimo priemonės. Užsienio lietuviai. Siekiant kokybinių santykių su Lietuvos diaspora pokyčių ir skatinant užsienio lietuvius įsitraukti į Lietuvos gyvenimą, parengta „Globalios Lietuvos“ kūrimo 2011–2019 metų programa ir ją įgyvendinantis 2012–2014 metų tarpinstitucinis veiklos planas. Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai politika. Finansuota 116 gero valdymo, ekonominio ir socialinio vystymosi, švietimo, moterų socialinio aktyvumo ir kitų sričių vystomojo bendradarbiavimo projektų, šiems projektams įgyvendinti pritraukta Europos Sąjungos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Japonijos ir Graikijos finansinė parama. Parengta Lietuvos Respublikos vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos įstatymo koncepcija. Užbaigtos stojimo į Tarptautinę plėtros asociaciją procedūros. Totalitarinių režimų įvertinimas Europos Sąjungos lygiu ir Lietuvos istorinė atmintis. 2011 metų birželį priimtos Europos Sąjungos Tarybos išvados, kurios neatmeta galimybės ateityje sukurti Europos Sąjungos teisinę priemonę, kriminalizuojančią totalitarinių režimų nusikaltimų neigimą. Įsteigta Europos atminties ir sąžinės platforma. Europos Sąjungos institucijose diskutuota dėl galimybės tobulinti Europos arešto orderio mechanizmą. 2011 metai – holokausto aukų atminimo metai. Diplomatinėmis priemonėmis pavyko išspręsti daug probleminių klausimų, kuriuos kėlė Lietuvos ir pasaulio žydų bendruomenė. Priimtas Lietuvos Respublikos geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymas. Pirmininkavimas Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO). Pirmininkaudama ESBO, Lietuvos diplomatinė tarnyba pasiekė pagrindinius tikslus, išryškino Lietuvos tarptautinį matomumą, skleidė demokratijos, teisės viršenybės ir žmogaus teisių apsaugos principus kaimynystėje, plėtojo strategines partnerystes, aukšto lygio politinius ryšius. 2011 m. gruodžio 6–7 d. Vilniuje suorganizuotas didžiausias atkurtos Lietuvos istorijoje tarptautinis politinis renginys – ESBO Ministrų Tarybos susitikimas. Patirtis, įgyta pirmininkaujant ESBO, padės geriau pasirengti pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai 2013 metais. 2011 metais aukšto lygio susitikimu sėkmingai baigtas 2 metus trukęs Lietuvos pirmininkavimas Demokratijų bendrijai. Lietuva rengėsi tapti Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nenuolatine nare 2014–2015 metais, o savo atstovą siųs pirmininkauti Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 67-ajai sesijai. Pasirengimas pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai 2013 metais. 2011 metais sukurtas pasirengimo pirmininkauti koordinatorių tinklas, parengtas tarpinstitucinis veiklos planas, perimta pirmininkavusių Europos Sąjungos Tarybai valstybių patirtis, vyko TRIO konsultacijos. Pradėjo veikti pasirengimo pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai interneto svetainė www.eu2013.lt, Lietuvos regionuose vykdyta visuomenės informavimo kampanija. Parengtas pirmininkavimo funkcijų ir jas atliksiančių asmenų sąrašas, mokymuose tobulinta jų kvalifikacija. Diplomatinės tarnybos personalo politika ir išteklių valdymas. Patvirtinta nauja diplomatų tarnybinės veiklos vertinimo tvarka, kuria užtikrinamas objektyvesnis ir skaidresnis vertinimas, diplomatų pasiektų rezultatų išliekamoji vertė, sukuriama aiškesnė karjeros sistema. Ypač daug dėmesio skirta tinkamam biudžeto lėšų naudojimui ir taupymui, taip pat efektyviam turto valdymui. Visuomenės informavimas apie Lietuvos užsienio politiką, tarptautinės bendruomenės parama Lietuvos užsienio politikos tikslams. Užtikrinta, kad apie Vilniuje vykusius Demokratijų bendrijos ir ESBO Ministrų Tarybos susitikimus praneštų viso pasaulio žiniasklaida. Įgyvendinti svarbūs viešosios diplomatijos projektai. Iš skirtingų pasaulio kraštų (Švedijos, Italijos, Prancūzijos, Vatikano, Kanados, Jungtinių Amerikos Valstijų) į Lietuvą sugrąžinti tarpukario Lietuvos diplomatų ir okupacijos metais egzilyje veikusių lietuviškų atstovybių diplomatiniai archyvai, reliktai ir kultūros paveldas. Lietuvos visuomenei pristatyta Diplomatinės tarnybos veiklos 2011 metų ataskaita http://www.urm.lt/index.php?-1637709153. VIII. KRAŠTO SAUGUMAS 2011 metais ir toliau siekta krašto gynybos poreikių ir tarptautinių įsipareigojimų vykdymo pusiausvyros, nes dėl nepakankamų finansinių išteklių nuoseklus karinių pajėgumų vystymas vidutiniu ir trumpuoju laikotarpiu buvo apribotas. Prioritetas buvo teikiamas sausumos karinių vienetų kovinių pajėgumų stiprinimui, organizuoto rezervo rengimui, oro erdvės stebėjimo, kontrolės ir gynybos sistemos plėtrai, vadovavimo ir valdymo sistemos tobulinimui. Pasiekta reikšmingų rezultatų pasirengimo valstybės gynybai srityje. Gynybos politika ir veiklos pokyčiai. 2011 metais atnaujinti svarbiausi nacionalinio saugumo ir gynybos politikos dokumentai – parengti Nacionalinio saugumo strategijos ir Karinės strategijos projektai. Valstybės gynimo taryba patvirtino Valstybės ginkluotos gynybos koncepciją, kuri įtvirtina nuostatą, kad valstybės gynyba – ne tik kariuomenės, bet ir visos valstybės uždavinys. Pradėta intensyviai įgyvendinti Valstybės ginkluotos gynybos koncepcija: numatytos karo meto struktūros ir rezervo vieta šiose struktūrose; pradėta rengti šį rezervą; planuojamas vidaus reikalų sistemos vienetų pasirengimas veikti ginkluotųjų pajėgų sudėtyje. Priimtas naujos redakcijos Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymas ir kiti atitinkami įstatymai, kuriuose, atsižvelgiant į individualios ir kolektyvinės gynybos poreikius, naujai reglamentuotas mobilizacijos planavimas ir vykdymas, sujungtos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos sistemos. Įtvirtinti mobilizacijos sistemos veikimo principai, nustatytas civilinis mobilizacinio personalo rezervas, skirtas mobilizacijos planų valstybėje vykdymui užtikrinti, numatytos nepaprastosios priemonės, užtikrinančios mobilizacijos vykdymą, ir jų naudojimo tvarka. Nustatytas priimančiosios šalies paramos teikimo ir koordinavimo mechanizmas, apimantis Lietuvos kariuomenę, civilines valstybės institucijas, įstaigas, savivaldybes ir privačius juridinius asmenis. Priimtas naujos redakcijos Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymas, įtvirtinantis lanksčią privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimo tvarką ir numatantis savanoriškumo principo skatinimą. Jeigu Lietuvos saugumo būklė bus stabili, Lietuvos kariuomenės personalo rezervas bus rengiamas baziniuose kariniuose mokymuose, o parengimas tęsiamas tarnyboje rezerve; atsiradus grėsmėms saugumui bus pereinama prie 9 mėnesių parengimo. Numatytos priemonės, skatinančios karo prievolininkų savanorišką privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimą. Parengtas naujas vienodą teisinį reguliavimą sukuriantis Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo projektas, skirtas abiem žvalgybos institucijoms – Antrajam operatyvinių tarnybų departamentui prie Krašto apsaugos ministerijos ir Valstybės saugumo departamentui. Šiame įstatymo projekte pirmą kartą Lietuvos teisėkūros istorijoje reglamentuojama kontržvalgybos veikla ir nustatoma žvalgybos institucijų veikla atskiriant ją nuo teisėsaugos. Be to, susisteminami griežti ir aiškūs žvalgybos institucijų kontrolės ir atsakomybės mechanizmai, nustatomas bendras žvalgybos pareigūnų statusas. Tarptautinių įsipareigojimų vykdymas. Daugiausia dėmesio skirta dalyvavimui tarptautinėse operacijose ir pasirengimui budėti NATO greitojo reagavimo pajėgose ir Europos Sąjungos kovinėse grupėse. Kaip ir ankstesniais metais, daugiausia Lietuvos karių tarnavo Afganistane. Čia veikė Afganistano Goro provincijos atkūrimo grupė, Specialiųjų operacijų pajėgų eskadronas, Oro pajėgų mokymo grupė, Policijos operacinė mokymo ir sąveikos grupė ir Oro atakos valdymo grupė. Vadovaudama Goro provincijos atkūrimo grupei, Lietuva rengė Afganistano karius ir saugumo pajėgas ir siekė sudaryti sąlygas palaipsniui perduoti atsakomybę už saugumą Afganistano Vyriausybei. 2011 metų pabaigoje Lietuva baigė dalyvauti NATO mokymo misijoje Irake. Kadangi ji ir toliau dalyvavo Europos Sąjungos kovos su piratavimu operacijoje ATALANTA, Seimui pateiktas pasiūlymas išplėsti operacijų mandatą, kad Lietuva galėtų aktyviau dalyvauti kovos su piratavimu operacijose prie Afrikos krantų. 2011 metais Lietuva toliau budėjo NATO ir Europos Sąjungos greitojo reagavimo pajėgose: 2011 metų I pusmetį kartu su Nyderlandais, Vokietija, Suomija ir Austrija budėjo Europos Sąjungos kovinėje grupėje, taip pat NATO greitojo reagavimo pajėgose (Pajėgų apsaugos kuopa – 120 karių). Tarptautinis bendradarbiavimas. Strateginė partnerystė su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis tebėra svarbus Lietuvos saugumą stiprinantis veiksnys. Jungtinės Amerikos Valstijos itin daug dėmesio skyrė pratyboms Baltijos regione, priimančiosios šalies paramos ir planavimo pajėgumų stiprinimui. Kartu su Pensilvanijos nacionaline gvardija Lietuva ir toliau rengė Afganistano policijos pajėgas. Pasirašyti susitarimai dėl Specialiųjų operacijų centro Raudondvaryje (dalį centro statybos išlaidų padengs Jungtinės Amerikos Valstijos) ir bendradarbiavimo naikinant nereikalingą, pasenusią amuniciją ir sprogstamąsias medžiagas (užsitikrinta Jungtinių Amerikos Valstijų finansinė parama). Užsitikrinta Šiaurės valstybių politinė parama glaudesniam Baltijos ir Šiaurės valstybių bendradarbiavimui ir susitarta dėl tolesnių praktinio bendradarbiavimo formų NORDEFCO (nauja Šiaurės valstybių bendradarbiavimo forma, sujungusi visus iki tol buvusius projektus). Danija – vis dar svarbiausia Šiaurės valstybių partnerė. 2011 metais buvo tęsiamas nuo 2006 metų vykdomas Motorizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ sąveikos su NATO pajėgomis per Danijos diviziją projektas. Tai, kad brigada priskirta divizijai, leido Lietuvos kariams dalyvauti didesnėse nei iki šiol – divizijos, korpuso lygio – pratybose, abiejų valstybių karininkams bendrai dirbti tarptautiniuose štabuose, surengti bendrus mokymus ir pratybas, pavyzdžiui, „Stiprus liūtas 2011“, „Geltonasis riteris“. Lietuvos oro erdvės valdymo vienetas Danijos kontingento sudėtyje Afganistano Helmando provincijoje sėkmingai vykdė jam skirtas užduotis. Su Lenkija buvo koordinuojamos pozicijos, siekiant didesnio NATO matomumo Baltijos regione. Lietuva toliau dalyvavo NATO Šiaurės Rytų korpuso, dislokuoto Ščecine, Lenkijoje, veikloje, intensyvino specialiųjų operacijų pajėgų bendradarbiavimą. Toliau derinta bendros Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos brigados (LITPOLUKRBRIG) steigimo sutartis, kurią tikimasi pasirašyti 2012 metais. Padidėjo NATO dėmesys Baltijos regionui. Vyko ir buvo planuojamos įvairios civilinės ir karinės pratybos („Baltic Host 2011“, „CMX 2011“, „Steadfast Juncture 2011“), kurių tikslas vis dažniau – stiprinti priimančiosios šalies pajėgumus ir pasirengti šalies gynybai. Didžiausiose tarptautinėse pratybose „Amber Hope 2011“ NATO šalys ir partnerės tobulino sąveikos ir priimančiosios šalies paramos įgūdžius, dalijosi dalyvavimo NATO vadovaujamoje Tarptautinių saugumo paramos pajėgų operacijoje patirtimi. Nemaža dėmesio skirta politinėms kolektyvinės gynybos patikimumo užtikrinimo iniciatyvoms, Aljansas planavo, kaip didinti Baltijos valstybių saugumą. 2011 metais svarbiausios Rytų kaimynystės partnerės tebebuvo Gruzija, Ukraina ir Moldova. Su Rusija ir Baltarusija kaip ir anksčiau bendradarbiauta gana fragmentiškai – daugiausia dėl valstybių pozicijos Lietuvos ir Euroatlantinės bendrijos atžvilgiu. Lietuvos kariuomenės pajėgumų išlaikymas ir stiprinimas. Plėtodama savo pajėgumus ir veiklą, Lietuva siekė krašto gynybos poreikių ir tarptautinių įsipareigojimų vykdymo pusiausvyros, laikydamasi šių esminių krašto apsaugos sistemos veiklos ir plėtros principų: Lietuvos kariuomenės karinių pajėgumų ir karinių vienetų gebėjimų išlaikymas; rezervo personalo, būtino valstybės gynybos užduotims visapusiškai vykdyti, formavimas ir rengimas. Pagal Lietuvos kariuomenės dalyvavimą šiandienos karinėse operacijose Lietuvoje ir už jos ribų nustatomi pagrindiniai įrangos įsigijimo ir infrastruktūros plėtros poreikiai, todėl planuojant šie poreikiai laikomi aukščiausiu prioritetu. Nors krašto apsaugos sistemos finansinės galimybės ir buvo ribotos, 2011 metais pasiekta reikšmingų rezultatų šiose krašto apsaugos sistemos veiklos srityse: Personalo komplektavimas ir rengimas. Toliau siekta optimizuoti ir subalansuoti profesinės karo tarnybos karių skaičiaus proporcijas: siekiama, kad 2015 metais karininkų būtų 24 procentai, puskarininkių – 38 procentai, kareivių, jūreivių – 38 procentai. Operaciniuose vienetuose daugėjo profesinės karo tarnybos karių – eilinių karių skaičius išaugo 10 procentų. Vykdyta karinio mokymo ir rengimo institucijų reforma, siekiant užtikrinti Lietuvos kariuomenei reikalingo personalo parengimą. Toliau pertvarkant Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją, 2011 metais padidintas priimamų kariūnų skaičius (nuo 27 iki 70). Centralizuojant kariuomenės mokymą, Puskarininkių mokyklos pagrindu įsteigta Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokykla, karjeros ir specialybės kursuose rengianti krašto apsaugos sistemos kareivius (jūreivius), puskarininkius ir karius specialistus (pavyzdžiui, ryšių, informacinių technologijų, logistikos specialistus, vairuotojus ir kitus), kurių reikia visų rūšių kariuomenei. Rezervo rengimas. Išplėsti baziniai kariniai mokymai. Šie mokymai – vienas iš pradinių etapų siekiant tapti profesinės karo tarnybos kariais, kuris kartu su aktyviojo rezervo ir parengtojo rezervo rengimu prisideda prie valstybei ginti parengtų piliečių rezervo formavimo. 2011 metais baziniuose kariniuose mokymuose dalyvavo 521 karo prievolininkas (2010 metais šiuos mokymus baigė 351 karo prievolininkas). Atnaujinti kartotiniai rezervo karių mokymai (įgūdžius 2 savaičių mokymuose atnaujino 96 atsargos kariai). Kaip rezervo rengimo dalis, pradėti planuoti jaunesniųjų karininkų vadų kursai aukštųjų mokyklų studentams (vertintas kursų poreikis, vykdytos apklausos). Įgyvendintas karo prievolės administravimo sistemos pertvarkos projektas: nutraukta Karo prievolės administravimo tarnybos veikla, dalį jos atliekamų funkcijų perduodant Lietuvos kariuomenei. Krašto apsaugos sistemos karo prievolės administravimo ir kariuomenės komplektavimo funkcijų atlikimo biudžetas sumažintas nuo 15,1 mln. litų (2009 metais) iki 2,4 mln. litų (2011 metais), o sutaupytos lėšos panaudotos prioritetinėms krašto apsaugos sistemos veiklos sritims – karių koviniam rengimui, baziniams kariniams mokymams – stiprinti. Panaikinus savivaldos institucijų karo prievolės administravimo funkciją, kasmet numatoma sutaupyti apie 4 mln. litų. Modernizacija. 2011 metais, kiek leido galimybės, toliau buvo įsigyjama nauja moderni ginkluotė. Pasirašyta sutartis su Norvegijos gynybos ministerija dėl kulkosvaidžių ir šovinių įsigijimo. Pirkti šarvuoti visureigiai Afganistano Goro provincijos atkūrimo grupei, toliau perkami minų medžiojimo laivai. Baigtas įgyvendinti patrulinių laivų valdymo sistemos projektas. Vykdant Baltijos valstybių susitarimą dėl Bendrojo valdymo ir pranešimų centro Karmėlavoje balso ryšio sistemos atnaujinimo, pasirašytas tarptautinis susitarimas dėl bendro sistemos pirkimo (Lietuva paskirta pirkimo organizatore). Siekiant sukurti veiksmingą Nacionalinės oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistemą, pradėtas įgyvendinti Lietuvos Respublikos taikos meto oro erdvės stebėjimo sistemos tobulinimo ir stiprinimo projektas. Projekto biudžetas sudaro apie 145 mln. litų, iki 2011 metų pabaigos projektui įgyvendinti išleista apie 30 mln. litų. 2011 metais Vyriausybė priėmė svarbų sprendimą iki 2016 m. sausio 1 d. įsigyti 3 sraigtasparnius paieškos ir gelbėjimo funkcijoms atlikti ir aplinkos monitoringui vykdyti. Pilietiškumo valstybės gynybos klausimais ugdymas. Siekiant motyvuoti piliečius ginti savo valstybę, vykdyta aktyvi ir įvairiapusė pilietinio, patriotinio ir tautinio ugdymo gynybos klausimais veikla: su Lietuvos šaulių sąjunga organizuotos mobiliosios vasaros stovyklos, suorganizuota socialiai remtinų ir rizikos grupėms priklausančių vaikų stovykla „Šaunuolis“, įvyko kasmetinis respublikinis aukštesniųjų klasių moksleivių konkursas „Ką žinai apie Lietuvos kariuomenę“, bendradarbiaujant su Lietuvos leidėjų asociacija, įteikta „Patriotų“ premija, be to, paremti skautų, ateitininkų ir kitų nevyriausybinių organizacijų projektai. Pasirašyta trišalė Krašto apsaugos ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos ir Švietimo ir mokslo ministerijos sutartis, numatanti, kad ministerijos bendradarbiaus inicijuodamos ir įgyvendindamos jaunuolių sveikatinimo, fizinio rengimo ir pilietiškumo ugdymo projektus. 2011 metais surengti 105 žygiai, skirti pilietiškumui ir tautiškumui ugdyti, savo kraštui pažinti, kuriuose dalyvavo 2 973 jaunieji šauliai; taip pat suorganizuotos mobiliosios vasaros stovyklos ir specializuoti jaunųjų šaulių kursai-stovyklos, kuriose dalyvavo 1 405 jaunieji šauliai. Siekiant išsaugoti Lietuvos laisvės kovų istorinę atmintį, pasirašyta Lietuvos gyventojų rezistencijos ir genocido tyrimo centro ir Pilietinės gynybos centro prie Krašto apsaugos ministerijos sutartis. Organizuoti teminiai renginiai: Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena, kovotojų už Lietuvos laisvę žygių iš Gotlando (Švedija) atminimo renginiai Gotlando saloje ir Šventojoje. IX. FINANSŲ POLITIKA Finansinė konsolidacija. Valstybės viešųjų finansų konsolidavimas, efektyvus lėšų naudojimas ir mokesčių administravimas sudarė galimybes toliau mažinti valdžios sektoriaus deficitą ir taip užtikrinti nuosaikesnį valdžios sektoriaus skolos augimą. Nuosekliomis pastangomis valdžios sektoriaus deficitas mažinamas: nuo 9,5 procento BVP 2009 metais iki prognozuojamo 3 procentų BVP 2012 metais. Valstybės skola 2011 metų pabaigoje siekė 41 736,3 mln. litų, tai sudarė 39,4 procento BVP, tačiau, atsižvelgus į pritaikytas išvestines finansines priemones, sumažėjo 935,6 mln. litų ir buvo 40 800,7 mln. litų, arba 38,5 procento BVP, – tai riba, gerokai mažesnė už nustatytą Mastrichto sutartyje (60 procentų BVP). Vertinant skolos ir BVP santykį, šis padidėjo 0,5 procentinio punkto. Skolos didėjimą lėmė nors ir mažėjantis dėl Vyriausybės vykdomos griežtos fiskalinės politikos, tačiau vis dar deficitinis valdžios sektoriaus finansinis rezultatas. Laikinai valdžios sektoriaus skolą didino ir neplanuotas lėšų, skirtų indėlių draudimo išmokoms dėl banko „Snoras“ bankroto finansuoti, perskolinimas valstybės įmonei „Indėlių ir investicijų draudimas“. Išankstiniais duomenimis, į nacionalinį biudžetą 2011 metais įplaukė 19 658,2 mln. litų pajamų (be Europos Sąjungos paramos lėšų), tai yra 1 725,9 mln. litų, arba 9,6 procento, daugiau nei 2010 metais. Daugiausia pajamos augo dėl pridėtinės vertės mokesčio pajamų, kurios, palyginti su 2010 metais, padidėjo beveik 17 procentų, beveik 5 procentais padidėjo ir akcizo mokesčio pajamų įplaukos. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto deficitas 2011 metais sudarė 1 962,8 mln. litų – tai 748 mln. litų mažiau nei planuota, o šio fondo pajamos 2011 metais buvo 643 mln. litų (6,2 procento) didesnės nei 2010 metais. (pav.) 6 pav. Nacionalinio biudžeto pajamos pagal didžiausias mokesčių grupes, mlrd. litų Šaltinis – Finansų ministerija (Mokesčių ir kitų įmokų į biudžetus apyskaitos 1-VP duomenys) Investuotojams ėmus labiau pasitikėti Vyriausybe, 2011 metais Lietuva skolinosi pigiau. Vyriausybė, leisdama vertybinius popierius vidaus rinkoje litais, 2011 metais mokėjo vidutiniškai 3,02 procento metinių palūkanų (2010 metais – 3,45 procento). Siekiant užtikrinti, kad sudarant ir vykdant valstybės biudžetą piniginiai ištekliai būtų kuo veiksmingiau planuojami ir naudojami, ir įgyvendinant valdymo, orientuoto į rezultatus, tobulinimo projektą, 2011 metais sukurta ir pradėta taikyti Stebėsenos informacinė sistema. Ši sistema užtikrins reguliarią Vyriausybei atskaitingų institucijų veiklos, finansų planavimo ir pasiektų rezultatų stebėseną. Mokesčių politika. Siekiant tikslingiau ir veiksmingiau naudoti žemę ir mažinti apleistos žemės plotus, 2011 m. gruodžio 21 d. priimtas Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymas, kuriuo nuo 2013 metų atsisakoma žemės mokestį skaičiuoti nuo nominalios, tai yra žemės produktyvumu grįstos, vertės ir įtvirtinamas teisinis reguliavimas, užtikrinantis, kad žemės mokestis už privačią žemę, kaip ir kiti turto mokesčiai, priklausytų nuo turimos žemės rinkos vertės. Kadangi žemės mokestis, kaip ir nekilnojamojo turto mokestis, yra tiesioginis savivaldybių biudžetų pajamų šaltinis, numatyta teisė pačioms savivaldybių taryboms, remiantis įstatyme nustatytais kriterijais ir neviršijant nustatytų ribų (nuo 0,01 procento iki 4 procentų), vietoj taikomo 1,5 procento mokesčio tarifo nustatyti mokesčio tarifą (tarifus), kuris (kurie) galios atitinkamoje savivaldybėje, ir taip didinti savivaldybių finansinį savarankiškumą. Siekiant neiškraipyti konkurencijos, buvo pakeistos Verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklės – įtvirtintos nuostatos, kad verslo liudijimus gali įsigyti tik smulkūs verslininkai, o didmenine prekyba užsiimantiems verslininkams apribota galimybė mokėti fiksuoto dydžio pajamų mokestį. Vadovaujantis minėtais principais, peržiūrėtas ir veiklų, kuriomis gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, rūšių sąrašas. Nuo 2012 m. gegužės 1 d. įsigalios reikalavimas kasos aparatus naudoti visiems prekybininkams, išskyrus prekiaujančius lauko sąlygomis. Kad nebūtų pažeisti proporcingumo ir protingumo principai, Valstybinė mokesčių inspekcija galės atleisti nuo prievolės naudoti kasos aparatą, kai jo naudoti neįmanoma dėl objektyvių priežasčių arba jeigu tai mokesčių mokėtojui sukelia akivaizdžiai neproporcingą administracinę naštą. Atsisakyta ir prievolės profilaktiškai aptarnauti fiskalinius kasos aparatus – tai leido ūkio subjektams, naudojantiems šiuos aparatus, sutaupyti apie 9 mln. litų per metus ir sumažino darbo sąnaudas, susijusias su kasos aparatų profilaktinio aptarnavimo stebėsena. Siekiant mažinti administracinę ir mokesčių naštą smulkiajam ir vidutiniam verslui, nuo 2012 m. sausio 1 d. nuo 100 iki 155 tūkst. litų padidinta registravimosi PVM mokėtojais riba ir nuo 500 tūkst. litų iki 1 mln. litų padidinta pajamų riba, kurios neviršijusioms įmonėms taikomas 5 procentų pelno mokesčio tarifas. Siekiant įgyvendinti Europos Sąjungos teisės aktų nuostatas, nuo 2012 m. kovo 1 d. nuo 211 iki 232 litų už 1 000 cigarečių padidintas mažiausias akcizų tarifas cigaretėms, taip pat atitinkamai nuo 80 iki 84 litų už kilogramą padidintas akcizų tarifas cigarams ir cigarilėms. Įgyvendinant Vyriausybės programą ir siekiant skatinti užsienio investicijas ir eksportą, 2011 metais buvo deramasi dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių sudarymo ir parafuotos sutartys su Pakistanu ir Turkmėnistanu, taip pat buvo tęsiamos derybos dėl sutarties su Saudo Arabija sudarymo. Finansų sektoriaus pertvarka ir stabilizavimas. Siekiant sujungti finansų sektoriaus priežiūros institucijas ir nustatyti, kad finansų rinkų priežiūra būtų išlaikoma iš rinkos dalyvių įmokų, nuo 2011 m. gruodžio 1 d. pradėtos likviduoti Vertybinių popierių komisija ir Draudimo priežiūros komisija. Šių institucijų atliekamos priežiūros funkcijos nuo 2012 m. sausio 1 d. perduotos Lietuvos bankui, kartu iš Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos perimant vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų nagrinėjimo ne teisme funkciją. Ši pertvarka leido optimizuoti finansų rinkos priežiūros funkcijas ir sutaupyti valstybės biudžeto lėšas, kurios anksčiau buvo skiriamos Vertybinių popierių komisijai ir Draudimo priežiūros komisijai išlaikyti (šioms institucijoms išlaikyti iš valstybės biudžeto 2008 metais skirta apie 7 mln. litų, 2009 metais – apie 5 mln. litų, 2010 metais – apie 4 mln. litų, 2011 metais – apie 4,5 mln. litų). Lietuvos bankui 2011 m. lapkričio 24 d. nutarimu pripažinus akcinę bendrovę banką „Snoras“ nemokiu, šio banko indėlininkams pagal Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą pradėtos mokėti draudimo išmokos. Išmokėjimo procesas sklandus. Valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ draudimo išmokas pradėjo mokėti 2011 m. gruodžio 14 d. – tai yra anksčiau, nei nustato šis įstatymas. Bendra apskaičiuota draudimo išmokų suma – apie 4,05 mlrd. litų. 2011 metais parengtas Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas ir su juo susijusių teisės aktų projektai. Priėmus įstatymus, bus užtikrinta didesnė neprofesionaliųjų investuotojų interesų apsauga, sudaryta galimybė vienoje Europos Sąjungos valstybėje narėje licencijuotai valdymo įmonei valdyti kitoje valstybėje narėje įsteigtą kolektyvinio investavimo subjektą, numatytos finansuojamųjų ir finansuojančiųjų kolektyvinio investavimo subjektų struktūros, leidžiama jungtis skirtingose valstybėse narėse įsteigtiems kolektyvinio investavimo subjektams ir kita. Keičiamų įstatymų projektuose taip pat numatoma paprastesnė kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ar akcijų platinimo kitose valstybėse narėse tvarka, kuri leis investuotojams pasirinkti iš daugiau kolektyvinio investavimo subjektų. Valdžios sektoriaus apskaitos reforma. 2011 metais buvo tęsiama viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės reforma. Vadovaujantis viešojo sektoriaus subjektų apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartų (toliau – VSAFAS) reikalavimais, tobulinama Valstybės iždo apskaita ir atskaitomybė, siekiant buhalterinę apskaitą tvarkyti taikant kaupimo principą. Valstybės iždo apskaitai tvarkyti pagal VSAFAS reikalavimus 2011 metais įdiegta Valstybės iždo finansų valdymo ir apskaitos informacinė sistema (toliau – FVIS), aprašyti ir optimizuoti Valstybės iždo veiklos procesai, susiję su finansų valdymu ir apskaita. 2011 metais įdiegta ir Viešojo sektoriaus apskaitos ir ataskaitų konsolidavimo informacinė sistema (toliau – VSAKIS), atlikta jos bandomoji eksploatacija ir taikant VSAKIS pirmą kartą parengtos valstybės konsoliduotosios finansinės ataskaitos. Sistemą taiko apie 4 tūkst. viešojo sektoriaus subjektų. Valstybės nekilnojamojo turto valdymas. Įgyvendinant Vyriausybės programos nuostatas centralizuoti valstybės turto (pirmiausia pastatų) valdymą, pamažu įdiegiant patalpų nuomos valstybės ir savivaldybių institucijoms sistemą, parengtas ir 2011 m. gruodžio 7 d. Seimui pateiktas 10 įstatymų projektų paketas. Įstatymų projektų tikslas – tobulinti bendrųjų valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo būdų teisinį reglamentavimą, įdiegti centralizuoto valdymo principus sprendžiant sistemines valstybės turto valdymo problemas, sudaryti teisines sąlygas įgyvendinti centralizuotą valstybės nekilnojamojo turto valdymą ir sukurti šiam valdymui reikalingą administracinę sistemą. 2011 metais pradėtas pirmasis valstybės turto paieškos sistemos kūrimo ir diegimo etapas. Europos Sąjungos struktūrinė parama. Europos Sąjungos lėšos kasmet panaudojamos vis sparčiau: nuo 2007–2013 metų veiksmų programų įgyvendinimo pradžios iki 2011 m. gruodžio 31 d. projektams įgyvendinti išmokėta 10,3 mlrd. litų (44 procentai) Europos Sąjungos fondų lėšų, iš kurių 2011 metais – beveik 3,5 mlrd. litų (15 procentų). Tai didžiausia per vienus metus panaudota Europos Sąjungos lėšų suma ne tik per visą 2007–2013 metų programavimo įgyvendinimo laikotarpį, bet ir per visą Europos Sąjungos fondų administravimo laikotarpį Lietuvoje. Pagal 2007–2013 metų Europos Sąjungos fondų lėšų panaudojimą tarp Europos Sąjungos valstybių narių Lietuva yra viena iš lyderių – trečioje vietoje po Airijos ir Švedijos, tik pažymėtina, kad Lietuva 2007–2013 metų Europos Sąjungos fondų lėšų programavimo laikotarpiu administruoja 9 kartus daugiau Europos Sąjungos lėšų nei Airija ir 4 kartus daugiau nei Švedija. X. VERSLAS, INOVACIJOS, INVESTICIJOS Verslo aplinkos gerinimas, administracinės naštos verslui mažinimas. Įmonių teisės ir nemokumo reguliavimo srityse parengta reikšmingų pasiūlymų, kaip gerinti verslo aplinką. Ūkio ministerija kartu su Lietuvos kapitalo rinkos dalyviais ėmėsi esminės ūkinių bendrijų teisinio reguliavimo pertvarkos. Parengti ir Seimui pateikti Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymo ir jo įgyvendinamųjų įstatymų pakeitimo projektai, kurie leis sukurti verslui palankią itin konkurencingą ir patrauklią investicinei veiklai vykdyti teisinę aplinką ūkinių bendrijų teisinio reguliavimo srityje. Siūloma nustatyti, kad tikroji ūkinė bendrija ir komanditinė ūkinė bendrija veikia bendrijos veiklos sutarties pagrindu, kurios šalimis komanditinėje ūkinėje bendrijoje yra tikrieji nariai ir komanditoriai, taip pat daugiau teisių suteikti komanditoriams – sudaryti prielaidas jiems kartu su tikraisiais nariais priimti komanditinei ūkinei bendrijai, kaip juridiniam asmeniui, svarbius sprendimus, pavyzdžiui, dėl bendrijos veiklos sutarties keitimo, naujų dalyvių priėmimo ir kitus. Siekiant supaprastinti juridinių asmenų steigimo procedūras, 2011 metais išplėstos uždarųjų akcinių bendrovių steigimo elektroniniu būdu galimybės, be to, bus įmanoma ir viešąsias įstaigas steigti elektroniniu būdu. Akcinę bendrovę, kai ją steigia 2 ar daugiau steigėjų, ir viešąją įstaigą galima steigti elektroniniu būdu, jeigu jos steigiamos naudojantis ūkio ministro įsakymu patvirtintais pavyzdiniais steigimo dokumentais ir laikomasi kitų Juridinių asmenų registro nuostatų reikalavimų. Steigiant uždarąją akcinę bendrovę ir viešąją įstaigą elektroniniu būdu, steigimo dokumentų nereikia tvirtinti pas notarą, todėl sutrumpėja steigimo trukmė ir sumažėja išlaidos. Įsigaliojus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo ir Lietuvos Respublikos vienos valstybės ribas peržengiančio ribotos atsakomybės bendrovių jungimosi įstatymo pakeitimams, supaprastintos bendrovių jungimo ir skaidymo procedūros ir sumažinta administracinė našta bendrovėms, susijusi su šiuose įstatymuose nustatytais ataskaitų ir dokumentų teikimo reikalavimais. Priimti verslo efektyvumą ir konkurencingumą padidinsiantys Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai. Jais nustatoma, kad dividendai gali būti mokami keletą kartų per metus. Parengtas ir Seimui pateiktas Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo projektas ir su juo susiję 16 įstatymų pakeitimo projektų. Pasiūlyta nauja verslo teisinė forma, kuriai būdinga supaprastinta įmonės steigimo tvarka, lanksti valdymo struktūra ir patrauklios veiklos sąlygos. Mažoji bendrija bus ribotos civilinės atsakomybės ir ją steigiant nereikalaujama minimalaus pradinio kapitalo. Vienas iš reikšmingiausių nemokumo reguliavimo srityje pasiektų rezultatų – 2011 metais parengtas Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo projektas. Jame nustatytos pagrindinės fizinių asmenų (taip pat ir ūkininkų bei kitų fizinių asmenų, kurie verčiasi ūkine komercine veikla) bankroto teisinio reguliavimo nuostatos, siekiant sukurti tinkamiausią skolininko – fizinio asmens ir jo kreditorių interesų apsaugos teisinę sistemą. Siekiant tobulinti įmonių nemokumo teisinį reguliavimą, pakeistas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas: palengvinta bankroto pradžia ir paspartintos bankroto procedūros, geriau apsaugoti kreditorių interesai, geriau sprendžiama praktikoje iškilusi tyčinių bankrotų problema, kreditoriams suteiktos didesnės galimybės vykdyti bankroto procedūras ne teismo tvarka. Pakeistas ir Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymas – palengvintas teismų darbas įmonių restruktūrizavimo bylose. Priimtas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymas: sudarytos palankesnės sąlygos smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams dalyvauti gynybos ir saugumo srities viešuosiuose pirkimuose, plėtoti inovacijas, sustiprinti karinę pramonę ir taip skatinti teikėjų tarpusavio konkurenciją. Siekiant išvengti nepagrįsto administracinės naštos verslui didinimo rengiant ir priimant teisės aktus, pradėta taikyti Administracinės naštos ūkio subjektams nustatymo metodika. Numatyta vertinti visų teisės aktų projektų, numatančių naujus ar keičiančių galiojančius informacinius įpareigojimus, administracinę naštą ūkio subjektams. Sustiprinta administracinės naštos ūkio subjektams vertinimo kokybės priežiūra – ją atlieka Ūkio ministerija. Verslo plėtros skatinimas. Ūkio ministerija kartu su viešąja įstaiga „Versli Lietuva“ suorganizavo 10 verslumo skatinimo renginių „Versli Lietuva“. Šiuose ir kituose verslumą skatinančiuose renginiuose buvo dalijami Pirmųjų verslo metų krepšeliai. Asmenys, gavę verslo krepšelius ir per 6 mėnesius įkūrę įmonę, gali pasinaudoti įvairiomis paslaugomis, skirtomis verslo pradžiai. Verslo krepšelį sudaro tikslinė parama įmonėms pirmaisiais verslo metais, tai yra biuro paslaugos, konsultavimas ir mokymas verslo pradžios klausimais. 2011 metais išdalyti 1 486 verslo krepšeliai ir, siekiant jais pasinaudoti, jau įkurtos 286 įmonės (tai sudaro 19 procentų išdalytų verslo krepšelių). Ūkio ministerija ir toliau įgyvendina finansų inžinerijos ir su ja susijusias priemones, skirtas smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų priėjimui prie finansavimo šaltinių pagerinti. Atrinktas priemonės „Pradinės stadijos ir rizikos kapitalo fondai“ valdytojas. Priemonė apima atskirus Pradinės stadijos rizikos kapitalo ir Rizikos kapitalo fondus. Pradinės stadijos rizikos kapitalo fondas teiks smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams išimtinai pradinės stadijos rizikos kapitalą (iki 690 560 litų per 3 metus), o Rizikos kapitalo fondas – pradinės stadijos, pradinį ir plėtros kapitalą (iki 5 179 200 litų per 12 mėnesių). Inovacijų, klasterių ir įmonių plėtros skatinimas. Lietuva kartu su Švedija koordinuoja ir įgyvendina pavyzdinį projektą, skirtą Baltijos jūros regiono (BSR) programai inovacijų, klasterių ir mažų ir vidutinių įmonių tinklų plėtrai. Įgyvendinant „BSR Stars“ programą ir „Inoklaster“ bei kitas klasterizacijos skatinimo priemones, sukurti 8 nauji klasteriai, iš kurių 5 – tarptautiniai. Už inovacinius čekius teikiama de minimis pagalba pasinaudojo 85 įmonės, kurioms skirta 1 mln. litų valstybės lėšų. Taikant pramoninės nuosavybės teisių apsaugos skatinimo schemą, skirta 231 tūkst. litų parama 14 (9 – išradimų patentavimo, 5 – dizainų registravimo) pramoninės nuosavybės teisių apsaugos tarptautiniu mastu projektų. Bendra projektų vertė – 359 tūkst. litų. 2011 metais pasirašytos 6 slėnių infrastruktūros plėtros projektų finansavimo sutartys (už 80,3 mln. litų). Švietimo ir mokslo ministerija administruoja 14 slėnių projektų įgyvendinimą. Įgyvendinant Saulėtekio slėnio Vilniaus universiteto projektą „Nacionalinio fizinių ir technologijos mokslų centro sukūrimas“, įvykdyta 16 laboratorinės įrangos pirkimų daugiau kaip už 40 mln. litų, dalis įrangos, įskaitant atviros prieigos aukšto našumo skaičiavimo technikos įrangą, jau naudojama. Pirmas iš „Santaros“ slėnio projektų – Vilniaus universiteto projektas „Informacinių technologijų atviros prieigos centro sukūrimas“ – jau įgyvendino visas projekto veiklas. Siekiant skatinti mokslinius tyrimus, skirtus Lietuvos gerovę ir konkurencingumą ateityje lemsiančioms prioritetinėms ūkio sritims, parengtas bendrų mokslo ir verslo projektų finansavimo modelis ir paskelbtas Jungtinių tyrimų programų projektų idėjų konkursas. Aktyviai ir toliau finansuojami bendri mokslinių tyrimų ir verslo projektai biotechnologijos, informacinių technologijų, nanotechnologijų, lazerių ir mechatronikos srityse. Įgyvendinant šiuos projektus, sukurtos naujos technologijos ir gaminiai, jie pateikti komercializuoti, pateiktos tarptautinė patentinė ir nacionalinės patentinės paraiškos. Šiems tikslams Aukštųjų technologijų plėtros 2011–2013 metų programos ir pramoninės biotechnologijos plėtros projektams 2011 metais skirta 3,569 mln. litų. Siedama skatinti universitetus, mokslinių tyrimų institutus ir įmones apsaugoti savo intelektinę nuosavybę, glaudžiau bendradarbiauti kuriant inovacijas ir prisidėti prie didelės pridėtinės vertės gaminių atsiradimo, Švietimo ir mokslo ministerija 2011 metais skyrė finansinę paramą (359 tūkst. litų) patentams registruoti 14 mokslo ir studijų institucijų bei įmonių. Mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros ir inovacijų plėtros skatinimas. Kuriant palankią inovacijoms aplinką, iki 2011 metų pabaigos pagal Ūkio ministerijos administruojamas Europos Sąjungos struktūrinės paramos priemones, skirtas mokslinių tyrimų ir technologijų plėtrai, sudarytos 437 sutartys, pagal kurias paskirstyta 434,1 mln. litų (47 procentai visam 2007–2013 metų laikotarpiui skirto finansavimo), o išmokėta 151,2 mln. litų (16,4 procento viso skirto finansavimo). Įgyvendinant šiuos mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros projektus, iki 2011 metų pabaigos įsteigta 110 ilgalaikių tyrėjų ir pagalbinio personalo darbo vietų (iš jų 2011 metais – 44 darbo vietos), 110 gaminių (paslaugų, procesų) prototipų, 45 naujos technologinės įmonės; 2 029 tyrėjai ir pagalbinis personalas atliko mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros darbus, numatytus projektų planuose. Įgyvendindama Lietuvos inovacijų 2010–2020 metų strategiją, Švietimo ir mokslo ministerija 2011 metais vykdė priemones, kurių tikslas – sudaryti sąlygas plėtoti verslumą ir inovacijas. Lietuvos mokslininkų aukšto tarptautinio lygio moksliniams tyrimams skatinti skirta 20 subsidijų, viešajame sektoriuje įdarbinta 50 mokslininkų ir kitų tyrėjų (2011 metais skirta 7,659 mln. litų); mažose ir vidutinėse įmonėse pagal darbo sutartis įdarbinti 5 mokslininkai ir kiti tyrėjai (2011 metais skirta 365 921 litas). Kuriant ir įgyvendinant verslo ir mokslo bendradarbiavimo mechanizmus, didinamas mokslinių tyrimų institutų bendradarbiavimas su verslu. Suinteresuotiems mokslo, studijų ir verslo subjektams sudarytos atviros prieigos prie mokslo ir studijų institucijų mokslinių tyrimų ir ekonominės plėtros infrastruktūros galimybės. Atnaujintas Atviros prieigos centro valdymo reglamentas. Tobulinta mokslo ir studijų institucijų bazinio finansavimo metodika – numatyti mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimo su verslu svertai. Didesnė nei iki šiol lėšų dalis skiriama pagal ūkio subjektų taikomųjų mokslinių tyrimų užsakymus. Patvirtintas Lėšų numatomiems ūkio subjektų taikomųjų mokslinių tyrimų užsakymams bendram finansavimui pagal ūkio subjektų paraiškas skirstymo tvarkos aprašas. Tiesioginių vidaus ir užsienio investicijų skatinimas. Interneto svetainės www.FDiMarkets.com duomenimis, į Lietuvą pritraukti 39 tiesioginių užsienio investicijų projektai. Visų tiesioginių užsienio investicijų projektų Lietuvoje bendra vertė – 18,9 mlrd. litų, sukurtos 3 399 darbo vietos. Siekiant pritraukti tiesioginių vidaus ir užsienio investicijų ir gerinti Lietuvos investicinę aplinką, sukurta nauja Europos Sąjungos struktūrinės paramos priemonė „Invest LT-2“, kurios tikslas – mažinti socialinę atskirtį, spręsti regionines problemas ir skatinti naujų darbo vietų kūrimą. Parengta 10 viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų galimybių studijų ir partnerystės projektų. Iš jų: socialinės infrastruktūros srities projektai: Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio tardymo izoliatorių-pataisos namų statyba ir paslaugų teikimas, Lietuvos policijos pastatų statyba ir rekonstrukcija bei paslaugų teikimas, socialinio būsto plėtra Marijampolėje; 4 transporto srities projektai: „Via Baltica“ kelio ruožo Mauručiai–Puskelniai, kelio Vilnius–Utena, Vilniaus miesto gatvių dangos ištisinio atnaujinimo ir Vilniaus miesto gatvių apšvietimo tinklų renovacijos, eksploatavimo ir administravimo investicijų projektai. Įsteigtos Akmenės, Marijampolės ir Šiaulių laisvosios ekonominės zonos, patvirtintos specialiosios taisyklės, leidžiančios sutrumpinti teritorijų planavimo pramoniniuose parkuose, laisvosiose ekonominėse zonose ir valstybinių jūrų uostų teritorijose procesą (laikas nuo investuotojo dokumentų pateikimo iki sklypo suformavimo sumažintas 3 mėnesiais). 2011 metais viešoji įstaiga „Investuok Lietuvoje“ pritraukė: 8 projektus į gamybos sritį (bendra pritrauktų gamybos srities projektų vertė – 151,2 mln. litų); 2 projektus į mokslinių tyrimų ir ekonominės plėtros sritį (bendra pritrauktų mokslinių tyrimų ir ekonominės plėtros srities projektų vertė – 96 mln. litų); 11 tiesioginių užsienio investicijų projektų į paslaugų sritį – tai verslo paslaugų, klientų, technologinio ir edukacinio aptarnavimo centrai, kuriuose toliau optimizuojama veikla, diegiamos pažangios technologijos, padedančios mažinti produktų ir (ar) paslaugų savikainą ir taip didinti konkurencinius verslo pranašumus (bendra pritrauktų paslaugų srities projektų vertė – 229,2 mln. litų). XI. DARBO RINKA IR UŽIMTUMAS Darbo rinkos ir užimtumo srityje 2011 metais iškeltas uždavinys mažinti nedarbą, veiksmingiau taikyti aktyvios darbo rinkos politikos priemones, modernizuoti darbo santykių reglamentavimą, užtikrinti saugią darbo aplinką ir plėtoti socialinį dialogą. Informacija apie jaunimo užimtumą pateikiama XXIV skyriuje „Jaunimo politika“. Nedarbo mažinimas. Veiksmingai taikytos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės leido stabilizuoti ir pagerinti padėtį darbo rinkoje. Lietuvos darbo biržos duomenimis, registruotas nedarbas šalyje, palyginti su ankstesniais metais, nuosekliai mažėjo. 2011 metais bedarbiai sudarė 11,7 procento visų darbingo amžiaus gyventojų, tai 2,8 procentinio punkto mažiau už vidutinį metinį 2010 metais registruoto nedarbo rodiklį (14,5 procento). (pav.) 7 pav. Registruotų bedarbių dalis (procentais), palyginti su darbingo amžiaus gyventojais Šaltinis – Lietuvos darbo birža 2011 metais padėta įsidarbinti 218,8 tūkst. darbo ieškančių asmenų – 14,4 procento daugiau negu per 2010 metus (191,2 tūkst.). Per mėnesį vidutiniškai buvo įdarbinama 18,2 tūkst. asmenų. Apie 73 procentus įdarbintųjų gavo nuolatinį darbą (2010 metais – 70 procentų). Gavusių nuolatinį darbą bedarbių padaugėjo 20 procentų, įsidarbinusių pagal terminuotas darbo sutartis – 2,1 procento. Siekiant mažinti nedarbą, 2011 metais intensyviai taikytos visos Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatyme numatytos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės, panaudojant Užimtumo fondo, valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšas. Populiariausios ir veiksmingiausios buvo remiamojo įdarbinimo priemonės: įdarbinimas subsidijuojant, rotacija ir darbo įgūdžių įgijimo rėmimas. Remiamojo įdarbinimo priemonėse 2011 metais dalyvavo beveik 61 tūkst. darbo ieškančių asmenų. Daugiausia remiamojo įdarbinimo priemonių sudarė viešieji darbai – 72 procentai ir įdarbinimas subsidijuojant – 19 procentų. Skatinant darbo vietų kūrimą, įsteigtos 402 naujos darbo vietos, 7 939 asmenims kompensuotos verslo liudijimo įsigijimo išlaidos. Subsidijuojant darbo vietų steigimą, įsteigta 71 darbo vieta neįgaliesiems, kuriems nustatytas iki 55 procentų darbingumas. Viešieji darbai, kaip laikina užimtumo rėmimo priemonė, sudarė didžiąją dalį (60 procentų) aktyviųjų darbo rinkos politikos priemonių (2010 metais – 54 procentus). Viešuosiuose darbuose 2011 metais dalyvavo 36,3 tūkst. asmenų (6 procentais daugiau nei 2010 metais). Šie darbai skirti šalies savivaldybių viešųjų darbų programoms ir teritorinių darbo biržų parengtiems projektams padidėjusio nedarbo teritorijose įgyvendinti ir darbo vietoms ekonominių sunkumų patiriančiose įmonėse išsaugoti. 2011 metais socialinės įmonės statusas suteiktas 12 įmonių (8 – socialinės įmonės ir 4 – neįgaliųjų socialinės įmonės statusas). Pasinaudojus valstybės pagalbos lėšomis, sukurtos 134 naujos darbo vietos, subsidijuotas 148 asistentų, kurie 827 neįgaliesiems padėjo atlikti darbo funkcijas, darbo užmokestis. 2011 metais socialinėms įmonėms iš viso suteikta 32,5 mln. litų parama. Siekiant, kad parama neįgaliųjų įdarbinimui socialinėse įmonėse atitiktų Europos Sąjungos reikalavimus, parengtos ir priimtos Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo pataisos. 2011 metais profesiniame mokyme dalyvavo 7 455 asmenys, iš jų įgyti naujos ar patobulinti turimos profesinės kvalifikacijos į profesinio mokymo programas ataskaitiniu laikotarpiu nusiųsta 6 415 asmenų (iš jų 6 193 bedarbiai ir 222 įspėtieji apie atleidimą iš darbo). Siekiant didinti profesinio mokymo efektyvumą, priimtos Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo pataisos, kurios susieja bedarbių profesinį mokymą su būsimu įdarbinimu ar savarankiška veikla. Taigi nuo 2012 metų įmanoma bedarbių profesinį mokymą organizuoti trišalės bedarbio, teritorinės darbo biržos ir darbdavio sutarties pagrindu. Bedarbis, kurio profesinis mokymas organizuojamas, galės savarankiškai susirasti ir pasirinkti mokymo paslaugų teikėją, kuriuo galės būti ne tik profesinio mokymo įstaiga, bet ir darbdavys (įmonė, įstaiga ar organizacija). Siekiant Lietuvos darbo biržos veiklą padaryti veiksmingesnę, o teikiamas paslaugas – prieinamesnes, įdiegta inovatyvi elektroninė paslaugų darbo rinkos dalyviams sistema. Klientai galės naudotis šiuolaikinėmis informacinių technologijų priemonėmis ieškodami tinkamo darbo arba darbuotojų. Darbo santykių modernizavimas. Skatinant taikyti lanksčias darbo organizavimo formas, 2011 metais priimtas Lietuvos Respublikos įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatymas, kuriuo nustatyti darbo santykiai tarp laikinųjų darbuotojų ir apibrėžti laikino įdarbinimo įmonės ypatumai. Priimta daug Lietuvos Respublikos darbo kodekso pakeitimų, kuriais sudaromos geresnės darbo sąlygos darbuotojams, auginantiems vaikus, ir reglamentuojamas darbo sutarties nutraukimas, kai nežinoma darbdavio (ar jo atstovo) buvimo vieta ir darbo sutartys su darbuotojais negali būti nutrauktos. Darbo apmokėjimas. 2011 metais galiojo 2009 metais sumažinti darbo užmokesčio dydžiai valstybės politikams, valstybės pareigūnams, teisėjams, valstybės tarnautojams ir biudžetinių įstaigų darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis. Vyriausybė kartu su socialiniais partneriais svarstė minimaliosios mėnesinės algos ir minimaliojo valandinio atlygio didinimo klausimus, tačiau bendros nuomonės nepasiekta. Išankstiniais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, šalies vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, įskaitant individualiąsias įmones, 2011 metais sudarė 2 042 litus (palyginti su 2010 metais, padidėjo 2,7 procento), valstybiniame sektoriuje – 2 238 litus (padidėjo 2,5 procento), privačiame – 1 927 litus (padidėjo 3,3 procento). Darbuotojų sauga ir sveikata. Siekiant mažinti sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe, parengti Lietuvos Respublikos darbo kodekso pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo, taip pat Profesinės rizikos vertinimo nuostatų pakeitimo projektai. Darbo sąlygų gerinimas – esminė prielaida mažinti nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių susirgimų skaičių. Tuo tikslu patvirtinta Draudėjų priskyrimo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifų grupėms metodika, kuri numato priskiriant draudėjus tarifo grupėms įvertinti daugiau darbuotojų saugos ir sveikatos būklę apibūdinančių rodiklių. Teisės aktuose įtvirtinti reikalavimai, kad darbuotojų saugos ir sveikatos mokymas mokymo įstaigoje būtų atskirtas nuo asmens kompetencijos vertinimo toje pačioje mokymo įstaigoje. Įdiegta darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais atestavimo sistema. Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, 2011 metais nustatyti 1 823 neteisėtai dirbę asmenys (2010 metais – 854 asmenys), užregistruotas 161 pranešimas apie nelaimingus atsitikimus ir mirtis darbe (2010 metais – 142) ir 157 pranešimai apie sunkius nelaimingus atsitikimus darbe (2010 metais – 174). Valstybinė darbo inspekcija, siekdama nustatyti nelegalaus įsidarbinimo atvejus, 5 didžiausiuose miestuose įsteigė nuolatines nelegalaus darbo kontrolės grupes. XII. ENERGETIKA Energetikos politikos strateginės kryptys. Vyriausybė 2011 metais daugiausia dėmesio skyrė strateginių energetikos infrastruktūros projektų – suskystintų gamtinių dujų terminalo, elektros jungčių su Lenkija ir Švedija, naujos regioninės atominės elektrinės Visagine – įgyvendinimui spartinti, energijos efektyvumui ir atsinaujinančių energijos išteklių plėtrai didinti. Remiantis Europos Sąjungos Trečiojo energetikos paketo nuostatomis, siekiant užtikrinti vartotojų interesus ir didinti energetikos sektoriaus konkurencingumą bei energetinį saugumą, buvo tęsiama 2009 metais pradėta sisteminė ir struktūrinė Lietuvos energetikos sektoriaus pertvarka. Lietuvos energetikos sektoriaus pertvarką įtvirtino priimtas Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo pakeitimo įstatymas, Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo įgyvendinimo įstatymas, Vyriausybės 2011 m. spalio 28 d. nutarimas Nr. 1239 „Dėl Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo reikalavimų neatitinkančių gamtinių dujų įmonių veiklų ir kontrolės atskyrimo vykdymo plano patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo pakeitimo įstatymas. Lietuvos energetikos sistemų integravimas į Europos Sąjungos sistemas. Skatinant kurti konkurencingą ir integruotą Europos Sąjungos energetikos vidaus rinką, 2011 m