LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO
Trumpai
Šis teisės aktas nustato reikalavimus vidaus degimo variklių, skirtų ne keliais judantiems mechanizmams, tipo patvirtinimui ir teršalų išmetimo ribojimui, siekiant sumažinti aplinkos oro taršą. Į rinką gali būti teikiami tik tie varikliai, kurie atitinka šiame apraše nustatytus reikalavimus.
Ką jis reguliuoja
- Reikalavimus vidaus degimo variklių tipo patvirtinimui.
- Išmetamųjų teršalų ribines vertes naujiems varikliams.
- Tipo patvirtinimo procedūrą vidaus degimo varikliams, skirtiems montuoti į ne keliais judančius mechanizmus.
- Kas atsakingas už tipo patvirtinimo procesą ir atitiktį nustatytiems reikalavimams.
Kam jis skirtas
- Juridiniams asmenims, gaminantiems variklius.
- Juridiniams asmenims, teikiantiems šalies rinkai naujus variklius.
- Juridiniams asmenims, montuojantiems naujus variklius judančiuose mechanizmuose.
Pagrindiniai punktai
- Taikomas uždegimo suspaudimu (U. S.) varikliams, kurių galia yra didesnė kaip 18 kW, bet ne didesnė kaip 560 kW.
- Netaikomas varikliams, skirtiems įrengti automobiliuose, žemės ūkio traktoriuose, laivuose, geležinkelio lokomotyvuose, lėktuvuose, elektros srovės generatoriuose.
- Netaikomas naujiems varikliams, pateiktiems į Lietuvos rinką iki šio Tvarkos aprašo įsigaliojimo.
- Už tipo patvirtinimą mokama valstybinė rinkliava.
Įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL APLINKOS MINISTRO 2003 M. SAUSIO 7 D. ĮSAKYMO NR. 5 „DĖL NE KELIAIS JUDANČIŲ MECHANIZMŲ VIDAUS DEGIMO VARIKLIŲ TIPO PATVIRTINIMO IR TERŠALŲ IŠMETIMO RIBOJIMO TVARKOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO 2004 m. rugsėjo 22 d. Nr. D1-495 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 98-2813) 17 straipsnio 2 dalimi ir siekdamas įgyvendinti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/88/EB, iš dalies pakeičiančios direktyvą 97/68/EB dėl valstybių narių teisės aktų, reglamentuojančių reikalavimus, nukreiptus prieš dujinių ir kietųjų dalelių pavidalo teršalų išmetimą iš vidaus degimo variklių, skirtų montuoti ne keliais judančiuose mechanizmuose, nuostatas, pakeičiu Ne keliais judančių mechanizmų vidaus degimo variklių tipo patvirtinimo ir teršalų išmetimo ribojimo tvarką, patvirtintą aplinkos ministro 2003 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. 5 „Dėl Ne keliais judančių mechanizmų vidaus degimo variklių tipo patvirtinimo ir teršalų išmetimo ribojimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 86-3913), ir išdėstau ją nauja redakcija (pridedama). APLINKOS MINISTRAS ARŪNAS KUNDROTAS PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. 5 (2004 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. D1-495 redakcija) NE KELIAIS JUDANČIŲ MECHANIZMŲ VIDAUS DEGIMO VARIKLIŲ TIPO PATVIRTINIMO IR TERŠALŲ IŠMETIMO RIBOJIMO TVARKOS APRAŠAS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Šis tvarkos aprašas apibrėžia reikalavimus vidaus degimo variklių tipo patvirtinimui ir nustato išmetamųjų teršalų ribines vertes naujiems varikliams, siekiant sumažinti aplinkos oro taršą. Į rinką gali būti teikiami tik tokie varikliai, kurie atitinka šiame Tvarkos apraše nustatytus reikalavimus. 2. Tvarkos aprašas parengtas, atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Europos Tarybos 1997 m. gruodžio 16 d. direktyvą 97/68/EB dėl valstybių narių tesės aktų, reglamentuojančių reikalavimus, nukreiptus prieš dujinių ir kietųjų dalelių pavidalo teršalų išmetimą iš vidaus degimo variklių, kurie montuojami ne keliais judančiuose mechanizmuose, Komisijos 2001 m. rugpjūčio 17 d. direktyvą 2001/63/EB, derinančia su technikos pažanga Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 97/68/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/88/EB, iš dalies pakeičiančia direktyvą 97/68/EB. 3. Ne keliais judančių mechanizmų (toliau – Judantys mechanizmai) vidaus degimo variklių tipo patvirtinimo ir išmetamų teršalų ribojimo tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) tikslas – reglamentuoti išmetamųjų teršalų normas ir tipo patvirtinimo procedūrą vidaus degimo varikliams, kurie skirti montuoti į ne keliais judančius mechanizmus. 4. Šis Tvarkos aprašas taikomas juridiniams asmenims (toliau – Asmuo): 4.1. gaminantiems variklius; 4.2. teikiantiems šalies rinkai naujus variklius; 4.3. montuojantiems naujus variklius judančiuose mechanizmuose. 5. Šis Tvarkos aprašas taikomas uždegimo suspaudimu (U. S.) varikliams, kurių galia yra didesnė kaip 18 kW, bet ne didesnė kaip 560 kW. 6. Šis Tvarkos aprašas netaikomas varikliams, skirtiems įrengti: 6.1. automobiliuose; 6.2. žemės ūkio traktoriuose; 6.3. laivuose; 6.4. geležinkelio lokomotyvuose; 6.5. lėktuvuose; 6.6. elektros srovės generatoriuose. 7. Šis Tvarkos aprašas netaikomas naujiems varikliams, pateiktiems į Lietuvos rinką iki šio Tvarkos aprašo įsigaliojimo. 8. Už ne keliais judančių mechanizmų vidaus degimo variklių tipo patvirtinimą mokama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta valstybinė rinkliava. 9. Asmenys, pažeidę šio Tvarkos aprašo nuostatas, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. II. APIBRĖŽIMAI 10. Šiame Tvarkos apraše vartojamos sąvokos: 10.1. dalinė apkrova – tai maksimalaus sukimo momento procentinė dalis, atitinkanti tam tikrą alkūninio veleno sukimosi dažnį; 10.2. gamintojas – tai asmuo, atskaitingas įgaliotai institucijai visais tipo patvirtinimo proceso požiūriais ir garantuojantis jo pagamintos produkcijos nustatytų reikalavimų atitiktį. Nebūtina, kad tas pats asmuo tiesiogiai dalyvautų visuose variklio gamybos etapuose; 10.3. informacijos aplankas – tai visuma dokumentų, variklio duomenų, brėžinių, fotonuotraukų ir pan., kuriuos pareiškėjas pateikia techninei tarnybai arba įgaliotai institucijai kartu su Tvarkos aprašo II priede nustatytos formos paraiška; 10.4. informacijos paketas – tai informacijos aplankas kartu su visomis bandymų ataskaitomis ar kitais dokumentais, kuriais techninė tarnyba arba įgaliota institucija papildė informacijos aplanką; 10.5. informacijos paketo rodyklė – tai dokumentas, kuriame pateikiamas informacijos paketo turinys, sunumeravus ar kitaip sužymėjus visus puslapius; 10.6. išmetamų teršalų charakteristikų ilgaamžiškumo laikotarpis – valandų skaičius, nurodytas IV priedo 4 priedėlyje, naudojamas nusidėvėjimo faktoriams nustatyti; 10.7. įgaliota institucija – tai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija, atsakinga už variklio arba variklio šeimos tipo patvirtinimą, už tipo patvirtinimo liudijimų išdavimą ir panaikinimą, esanti tarpininku tarp kitų valstybių įgaliotų institucijų, ir už tai, kad gamintojo pagamintas variklis atitiktų nustatytus reikalavimus; 10.8. kelių padėčių profesionalaus naudojimo nešiojamasis variklis – variklis, kuris atitinka nešiojamojo variklio apibrėžimo 10.14.1 ir 10.14.2 punktų reikalavimus ir kurio gamintojas pateikė įgaliotai institucijai garantiją, kad varikliui taikytina išmetamų teršalų charakteristikų ilgaamžiškumo laikotarpio 3 kategorija (pagal IV priedo 4 priedėlio 2.1 skirsnį); 10.9. kietųjų dalelių pavidalo teršalai – tai bet kokia medžiaga, surinkta tiksliai apibrėžtoje filtro terpėje; 10.10. mažais kiekiais gaminamų priverstinio uždegimo variklių gamintojas – gamintojas, kurio suminė metinė gamyba yra mažesnė kaip 25 000 vienetų; 10.11. mažais kiekiais gaminamų variklių šeima – priverstinio uždegimo variklių šeima, kurių metinė gamyba yra mažesnė kaip 5 000 vienetų; 10.12. ne keliais judantys mechanizmai – tai bet koks judantis mechanizmas, kilnojama pramoninė įranga arba transporto priemonė su kėbulu arba be jo, neskirta keleiviams arba kroviniams pervežti keliais, kurioje įmontuotas vidaus degimo variklis. Judančiais mechanizmais laikomi: 10.12.1. suspausto oro kompresoriai, gręžimo įrenginiai ir pan.; 10.12.2. statybos mašinos (keltuvai, buldozeriai, vikšriniai traktoriai, krovininiai automobiliai, specialiai pritaikyti darbui ne kelių sąlygomis, ekskavatoriai ir pan.); 10.12.3. žemės ūkio mašinos (išskyrus traktorius), žemkasės mašinos; 10.12.4. mašinos, naudojamos miško ūkyje; 10.12.5. transportavimo įrengimai; 10.12.6. šakiniai krautuvai; 10.12.7. mašinos, naudojamos kelių tiesimui bei priežiūrai (autogreideriai, asfalto klojimo mašinos, plentvoliai ir pan.); 10.12.8. mašinos, naudojamos žiemos metu sniegui valyti; 10.12.9. specialios mašinos, naudojamos oro uostuose; 10.12.10. mobilieji kranai; 10.12.11. kiti; 10.13. nenešiojamasis variklis – variklis, kuriam netinka nešiojamojo variklio apibrėžimas; 10.14. nešiojamasis variklis – variklis, atitinkantis bent vieną iš šių reikalavimų: 10.14.1. variklis turi būti naudojamas įrenginyje, kurį operatorius nešioja, kai įrenginys naudojamas numatytai (-oms) funkcijai (-oms) vykdyti; 10.14.2. variklis turi būti naudojamas įrenginyje, kuris numatytai funkcijai (-oms) vykdyti turi veikti keliose padėtyse, pvz., apverstas arba ant šono; 10.14.3. variklis turi būti naudojamas įrenginyje, kurio suminė su varikliu masė, esant sausam įrenginiui, yra mažesnė kaip 20 kg ir yra bent vienas iš šių požymių: 10.14.3.1. operatorius turi laikyti arba nešioti įrenginį, kai vykdoma jam numatyta (-
- os)funkcija (-os); 10.14.3.2. operatorius turi laikyti įrenginį arba valdyti jo padėtį, kai vykdoma jam numatyta (-
- os)funkcija (-os); 10.14.3.3. variklis turi būti naudojamas generatoriuje arba siurblyje; 10.15. nominalusis sukimosi dažnis – tai ribotuvo ribojamas alkūninio veleno maksimalus sukimosi dažnis esant maksimaliai variklio apkrovai; 10.16. pakaitinis variklis – judančio mechanizmo varikliui pakeisti naujai įrengtas variklis, kuris yra pateiktas tik šiuo tikslu; 10.17. paraiška – tai šio Tvarkos aprašo II priede nurodytos formos dokumentas, kuriame nurodyta, kokią informaciją apie variklį turi pateikti gamintojas, pageidaujantis gauti tipo patvirtinimo liudijimą; 10.18. pateikimas į rinką – veiksmas, kai variklis pirmą kartą už mokestį arba nemokamai patenka į Bendrijos rinką, ketinant platinti ir (arba) naudoti Bendrijoje; 10.19. pirminis variklis – tai iš variklių šeimos, atrinktas pagal šio Tvarkos aprašo I priedo 5-ame ir 6-ame skyriuose nustatytus reikalavimus, variklis; 10.20. sukimosi dažnis esant maksimaliam sukimo momentui – tai variklio alkūninio veleno sukimosi dažnis, kuriam esant pasiekiamas pagal gamintojo duomenis didžiausias sukimo momentas; 10.21. tarpinis sukimosi dažnis – tai variklio alkūninio veleno sukimosi dažnis, atitinkantis vieną iš šių sąlygų: 10.21.1. varikliams, kurie sukonstruoti taip, kad dirbtų esant tam tikram sukimosi dažnio ir apkrovos diapazonui – dažnis, atitinkantis maksimalų sukimo momentą, jei šis dažnis yra 60 ir 70 proc. nominaliojo sukimosi dažnio; 10.21.2. jeigu gamintojo nurodytas didžiausias sukimo momentas pasiekiamas prie sukimosi dažnio, mažesnio kaip 60 proc. nominaliojo, tai tarpinis sukimosi dažnis lygus 60 proc. nominaliojo sukimosi dažnio; 10.21.3. jeigu gamintojo nurodytas didžiausias sukimo momentas pasiekiamas prie sukimosi dažnio, didesnio kaip 75 proc. nominaliojo, tai tarpinis sukimosi dažnis lygus 75 proc. nominaliojo sukimosi dažnio; 10.22. techninė tarnyba – tai įgaliotos institucijos įgaliota bandymų laboratorija, kuri įgaliotos institucijos vardu atlieka variklio bandymus arba patikrinimus. Šią funkciją įgaliota institucija gali atlikti pati; 10.23. tipo patvirtinimas – tai procedūra, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija išduoda Tvarkos aprašo VII priede nustatytos formos liudijimą, kuriuo patvirtinama, kad vidaus degimo variklio tipas arba variklių šeima pagal variklio (-ių) išmetamų dujinių ir kietųjų dalelių lygį atitinka šio Tvarkos aprašo I priede nustatytus reikalavimus; 10.24. variklio galia – tai galia, išreikšta kW ir matuojama bandymų stende alkūninio veleno gale arba ant jo atitikmens – metodu, skirtu automobilių variklių galiai nustatyti; galia, sunaudojama variklio radiatoriui aušinti1, neįskaičiuojama; turi būti įvykdyti reikalavimai dėl minėtoje direktyvoje apibrėžtų bandymų sąlygų bei etaloninio kuro; 10.25. variklio pagaminimo data – tai data, kai atliekamas galutinis variklio patikrinimas, jam paliekant gamybos liniją. Šiame etape variklis yra parengtas, kad būtų tiekiamas į rinką; 10.26. variklių šeima – tai gamintojo į grupes suskirstyti varikliai, kai tikimasi, kad jie pagal savo konstrukciją turės panašias išmetamųjų teršalų charakteristikas ir atitiks šio Tvarkos aprašo reikalavimus; 10.27. variklio tipas – tai variklių, kurie nesiskiria pagal pagrindines variklio charakteristikas, apibrėžtas šio Tvarkos aprašo II priedo 1 priedėlyje, kategorija. III. TIPO PATVIRTINIMO PARAIŠKA 11. Gamintojas paraišką (Tvarkos aprašo II priedas) dėl variklio ar variklių šeimos tipo patvirtinimo pateikia įgaliotai institucijai. Prie paraiškos pridedamas informacijos aplankas. Variklį, kurio tipo charakteristikas gamintojas nurodo užpildęs šio Tvarkos aprašo II priedo 1 priedėlį, pateikia techninei tarnybai. 12. Jeigu paraiška pateikiama variklių šeimos tipo patvirtinimui ir jeigu įgaliota institucija nustato, kad atrinkto pirminio variklio duomenys, nurodyti paraiškoje, neatitinka variklių šeimos duomenų, nurodytų užpildžius šio Tvarkos aprašo II priedo 2 priedėlį, įgaliota institucija gali pareikalauti, kad gamintojas pateiktų kitą pirminį variklį pagal šio Tvarkos aprašo 11-ą punktą. 13. Vienam variklio tipui arba variklių šeimos tipui patvirtinti pateikiama viena paraiška. IV. TIPO PATVIRTINIMO TVARKA 14. Įgaliota institucija, gavusi paraišką, tipo patvirtinimo liudijimą suteikia visiems variklių tipams arba variklių šeimoms, atitinkantiems informacijos aplanke nurodytą informaciją ir šio Tvarkos aprašo reikalavimus. 15. Įgaliota institucija užpildo visus reikalingus tipo patvirtinimo liudijimo skirsnius (liudijimo forma pateikta šio Tvarkos aprašo VII priede) kiekvienam variklio tipui arba variklių šeimai ir sudaro arba patikrina gamintojo pateiktą informacijos paketo turinio rodyklę. Tipo patvirtinimo liudijimai numeruojami pagal šio Tvarkos aprašo VIII priede nurodytą numeravimo sistemą. Tipo patvirtinimo liudijimas ir jo priedai pateikiami pareiškėjui. 16. Jeigu variklis, kurio tipą prašome patvirtinti, veikia arba gaunamos tam tikros jo savybės tik kartu su kitomis judančių mechanizmų dalimis ir dėl šios priežasties gali būti patikrinta atitiktis tik dėl vieno arba kelių reikalavimų ir tik tada, kai patvirtintinas variklis veikia kartu su kitomis mechanizmo dalimis, tiek tikromis, tiek sumodeliuotomis, šio variklio (-ių) tipo patvirtinimo taikymo sritis turi būti atitinkamai apribota. Bet kurio variklio ar variklių šeimos tipo patvirtinimo liudijime turi būti nurodomi visi variklio naudojimo apribojimai ir nurodytos visos jo montavimo sąlygos. 17. Įgaliota institucija: 17.1. kiekvieną mėnesį siunčia atitinkamoms Europos Sąjungos valstybių institucijoms sąrašą pagal šio Tvarkos aprašo IX priedą variklių ir variklių šeimų, kurioms ji suteikė tipo patvirtinimo liudijimus, atsisakė juos išduoti arba per tą mėnesį panaikino; 17.2. gavusi Europos Sąjungos valstybės įgaliotos institucijos prašymą, nedelsdama siunčia: 17.2.1. variklio arba variklių šeimos tipo patvirtinimo liudijimo kopiją su informacijos paketu arba be jo kiekvieno variklio arba variklių šeimos tipo, kurį ji patvirtino, atsisakė patvirtinti arba panaikino, ir (arba) 17.2.2. sąrašą variklių, pagamintų pagal suteiktus tipo patvirtinimus, kaip apibūdinta 26 punkte, kartu su šio Tvarkos aprašo X priede nurodyta informacija ir (arba) 27 punkte nurodytos deklaracijos kopija. 18. Įgaliota institucija kasmet arba gavusi atitinkamą Europos Komisijos prašymą siunčia Komisijai duomenis pagal šio Tvarkos aprašo XI priedą apie variklius, patvirtintus po paskutiniojo pranešimo. V. TIPO PATVIRTINIMO LIUDIJIMO PAKEITIMAS IR JO GALIOJIMO PRATĘSIMAS 19. Gamintojas privalo nedelsdamas informuoti įgaliotą instituciją apie visus informacijos pakete atsiradusius informacijos pasikeitimus. 20. Paraiška dėl tipo patvirtinimo liudijimo pakeitimo arba pratęsimo pateikiama tai įgaliotai institucijai, kuri išdavė pirmąjį tipo patvirtinimo liudijimą. 21. Jeigu informacijos pakete esanti informacija pasikeitė, įgaliota institucija: 21.1. išduoda pakeistą informacijos paketo puslapį (-ius), pažymėdama kiekvieną pakeistą puslapį, aiškiai nurodydama pakeitimo pobūdį ir pakeitimo datą. Šiuo atveju informacijos paketo, kuris pridedamas prie tipo patvirtinimo liudijimo, rodyklė taip pat pataisoma, nurodant pakeistus puslapius ir paskutinę jų keitimo datą; 21.2. išduoda kitą tipo patvirtinimo liudijimą (pažymėtą pratęsimo numeriu, pagal šio Tvarkos aprašo VIII priede pateiktą numeravimo sistemą), jeigu bet kokia jame nurodyta informacija (išskyrus esančią jo prieduose) pasikeitė arba jeigu šio Tvarkos aprašo reikalavimai pasikeitė nuo paskutinio tipo patvirtinimo liudijimo išdavimo datos. Pakeistame liudijime nurodomos pakeitimo priežastys ir pakartotinio išdavimo data. 22. Jeigu įgaliota institucija nustato, kad reikalinga atlikti naujus bandymus arba patikrinimus, ji apie tai praneša gamintojui ir pakeistus dokumentus gali išduoti tiktai atlikusi naujus bandymus arba patikrinimus. VI. ŽENKLINIMAS 23. Gamintojas kiekvieną gaminį, atitinkantį patvirtinto tipo reikalavimus, pažymi, suteikdamas identifikavimo kodus pagal šio Tvarkos aprašo I priedo 2-ame skyriuje apibrėžtus reikalavimus, nurodydamas ir tipo patvirtinimo liudijimo numerį. 24. Jeigu tipo patvirtinimo liudijime yra nustatyti variklio naudojimo apribojimai (šio Tvarkos aprašo 15 punktas), gamintojas turi kartu su kiekvienu pagamintu gaminiu pateikti išsamią informaciją apie šiuos apribojimus ir nurodo visas jo montavimo sąlygas. Jeigu viena variklių tipo serija pateikiama vienam judančių mechanizmų gamintojui, pakanka jam pateikti vieną tokį informacinį dokumentą ne vėliau kaip pirmojo variklio pristatymo dieną. Šiame dokumente papildomai nurodomi atitinkami variklių identifikavimo numeriai. 25. Per 45 dienas nuo kiekvienų kalendorinių metų pabaigos arba per kitą įgaliotos institucijos nustatytą terminą gamintojas privalo pateikti sąrašą, kuriame nurodoma identifikavimo numerių grupė kiekvienam variklio ar variklių šeimos tipui, pagamintam gavus tipo patvirtinimo liudijimą pagal šio Tvarkos aprašo reikalavimus nuo paskutinio pateikto pranešimo. Šiame sąraše turi būti išsamiai apibrėžtas identifikavimo numerių ir atitinkamų variklių tipų arba variklių šeimų bei tipo patvirtinimo numerių tarpusavio ryšys. Šį sąrašą įgaliota institucija turi saugoti ne trumpiau kaip 20 metų. 26. Gamintojas per 45 dienas nuo kiekvienų kalendorinių metų pabaigos ir kiekvienos šio Tvarkos aprašo IX skyriuje nurodytos datos įgaliotai institucijai siunčia deklaraciją, kurioje nurodomi variklių ir variklių šeimų tipai kartu su atitinkamais variklių identifikavimo kodais, kuriuos jis ketina gaminti. VII. REGISTRAVIMAS IR PATEIKIMAS Į RINKĄ 27. Leidžiama pateikti į rinką naujus variklius, tiek jau įmontuotus į judančius mechanizmus, tiek neįmontuotus, jei šie varikliai atitinka šio Tvarkos aprašo reikalavimus. 28. Leidžiama registruoti tiktai atitinkančius šio Tvarkos aprašo reikalavimus naujus variklius (tiek įmontuotus į judančius mechanizmus, tiek neįmontuotus). 29. Įgaliota institucija (jeigu reikia, kartu su atitinkama Europos Sąjungos valstybės institucija) kontroliuoja variklių, kurie buvo pagaminti gavus tipo patvirtinimo liudijimą pagal šio Tvarkos aprašo reikalavimus, identifikavimo numerių suteikimo tvarką. 30. Papildoma šių identifikavimo numerių kontrolė gali būti atliekama kartu su šio Tvarkos aprašo XI skyriuje reglamentuota gaminių kontrole. 31. Atliekant identifikavimo numerių kontrolę, gamintojas arba jo atstovai, jeigu to prašoma, įgaliotai institucijai nedelsiant privalo pateikti visą reikalingą informaciją apie jo (jų) parduotus variklius, pateiktus į rinką gavus tipo patvirtinimo liudijimą pagal šio Tvarkos aprašo reikalavimus, kartu pranešant jų identifikavimo numerius. Jeigu varikliai tiekiami judančių mechanizmų gamintojui, pakanka jį nurodyti. Jeigu gamintojas nepateikia šiame skyriuje ir šiame punkte nurodytos informacijos, pagal šį Tvarkos aprašą suteiktas tam tikram variklio arba jų šeimai tipo patvirtinimo liudijimas gali būti panaikinamas. Šiuo atveju informacijos pateikimo tvarka apibūdinta šios Tvarkos aprašo XI skyriaus 53-iame punkte. VIII. KALENDORINIS GRAFIKAS. UŽDEGIMO SUSPAUDIMU VARIKLIAI 32. Įgaliota institucija negali atsisakyti išduoti (pakeisti) variklio arba variklių šeimos tipo patvirtinimo liudijimo arba bet kurį šio Tvarkos aprašo VII priede apibūdintą dokumentą, taip pat negali nustatyti bet kokių kitų tipo patvirtinimo reikalavimų dėl aplinkos orą teršiančių išmetamųjų teršalų judantiems mechanizmams, į kuriuos įmontuojamas variklis, jeigu šis variklis atitinka šiame Tvarkos apraše apibrėžtus išmetamųjų dujinių teršalų ir kietųjų dalelių reikalavimus. 33. Nuo 2004 m. sausio 1 d. įgaliota institucija turi atsisakyti išduoti variklio arba variklių šeimos tipo patvirtinimo liudijimą bei atsisakyti išduoti šio Tvarkos aprašo VII priede nurodytą dokumentą, taip pat turi atsisakyti išduoti bet kokį kitą tipo patvirtinimo liudijimą judantiems mechanizmams, į kuriuos įmontuoti varikliai, kurių galia – 18 kW P <560 kW, jeigu variklis neatitinka šiame Tvarkos apraše nustatytų reikalavimų ir jeigu to variklio išmetami dujiniai ir kietųjų dalelių teršalai neatitinka ribinių verčių, nustatytų šio Tvarkos aprašo I priedo 3.1.2.3 papunkčio lentelėje. 34. Įgaliota institucija atitinkamais atvejais leidžia registruoti ir pateikti į rinką variklius, tiek jau įmontuotus į judančius mechanizmus, tiek neįmontuotus tada, jeigu jie atitinka šio Tvarkos aprašo reikalavimus ir jeigu yra patvirtinta, kad tas variklis atitinka 33 punkte nurodytą galią, išskyrus judančius mechanizmus ir variklius, numatytus eksportuoti į ne Europos Sąjungos šalis. IX. KALENDORINIS GRAFIKAS. PRIVERSTINIO UŽDEGIMO VARIKLIAI 35. Šiame Tvarkos apraše priverstinio uždegimo varikliai skirstomi į šias klases. Pagrindinė klasė S: mažieji varikliai, kurių bendroji galia ≤ 19 kW Pagrindinė klasė dalijama į dvi kategorijas: H: nešiojamųjų mechanizmų varikliai N: nenešiojamųjų mechanizmų varikliai Klasė, kategorija Cilindro tūris (cm3) Nešiojamųjų mechanizmų varikliai: klasė SH:1 < 20 klasė SH:2 ≥ 20 < 50 klasė SH:3 ≥ 50 Nenešiojamųjų mechanizmų varikliai: klasė SN:1 < 66 klasė SN:2 ≥ 66 < 100 klasė SN:3 ≥ 100 < 225 klasė SN:4 ≥ 225 36. Tipo patvirtinimo liudijimo išdavimas. Nuo 2004 m. rugpjūčio 11 d. įgaliota institucija negali atsisakyti išduoti bet kurio priverstinio uždegimo variklio arba variklių šeimos tipo patvirtinimą arba išduoti bet kurį Tvarkos aprašo VII priede nurodytą dokumentą, taip pat negali įvesti bet kokių kitų tipo patvirtinimo reikalavimų dėl orą teršiančių išmetamųjų teršalų ne keliais judantiems mechanizmams su įrengtu varikliu, jei variklis atitinka šiame Tvarkos apraše apibrėžtus išmetamųjų teršalų reikalavimus. 37. I Etapo tipo patvirtinimas. Įgaliota institucija atsisako išduoti bet kokio variklio tipo arba variklių šeimos tipo patvirtinimo liudijimą, išduoti VII priede nurodytus dokumentus ir bet kokį kitą tipo patvirtinimo dokumentą ne keliais judantiems mechanizmams, kuriuose variklis įrengtas po 2004 m. rugpjūčio 11 d., jei variklis neatitinka šiame Tvarkos apraše apibrėžtų reikalavimų ir variklio išmetamųjų teršalų kiekis neatitinka ribinių verčių, nustatytų I priedo 3.2.2.1 papunktyje. 38. II Etapo tipo patvirtinimas. Įgaliota institucija atsisako išduoti bet kokio tipo variklio arba variklių šeimos tipo patvirtinimo liudijimą, VII priede nurodytus dokumentus ir bet kokį kitą tipo patvirtinimo dokumentą ne keliais judantiems mechanizmams, kuriuose variklis įrengtas: po 2004 m. rugpjūčio 1 d., jei klasė SN:1 ir SN:2, po 2006 m. rugpjūčio 1 d., jei klasė SN:4, po 2007 m. rugpjūčio 1 d., jei klasė SH:1, SH:2 ir SN:3, po 2008 m. rugpjūčio 1 d., jei klasė SH:3, jei variklis neatitinka šiame Tvarkos apraše apibrėžtų reikalavimų ir jei to variklio išmetamų teršalų kiekiai neatitinka ribinių verčių, nustatytų I priedo 3.2.2.2 papunkčio lentelėje. 39. Pateikimas į rinką. Praėjus šešiems mėnesiams nuo 37 ir 38 punktuose atitinkamai variklio kategorijai nurodytos datos, įgaliota institucija leidžia pateikti į rinką tiek jau įrengtus mechanizmuose, tiek dar neįrengtus variklius, jei tik jie atitinka šio Tvarkos aprašo reikalavimus, išskyrus mechanizmus ir variklius, skirtus eksportui į ne Europos Sąjungos šalis. 40. II Etapo priešlaikinės atitikties ženklinimas. Varikliams arba variklių šeimoms, kurios Tvarkos aprašo I priedo 3.2.2.2 papunktyje nustatytas vertes atitinka anksčiau nei 38 punkte nurodyta data, leidžiama naudoti specialų ženklinimą ir žymėjimą, siekiant parodyti, kad konkreti įranga atitinka reikalaujamas ribines vertes anksčiau nustatytos datos. 41. Šiems mechanizmams II etapo išmetamų teršalų ribinių verčių reikalavimai netaikomi trejus metus nuo šių reikalavimų įsigaliojimo. Šiuos trejus metus toliau taikomi I etapo išmetamų teršalų ribinių verčių reikalavimai: 41.1. nešiojamiesiems grandininiams pjūklams: rankomis laikomas įtaisas skirtas medienai pjauti grandininiu pjūklu, laikomu abiem rankomis, kai variklio tūris didesnis kaip 45 cm3 (pagal EN ISO 11681-1), 41.2. mechanizmams su rankena viršuje (t. y., nešiojamiesiems grąžtams ir medžių apdorojimo grandininiams pjūklams): nešiojamasis įtaisas su rankena mechanizmo viršuje, skirtas kiaurymėms gręžti arba medienai pjauti grandininiu pjūklu (pagal ISO 11681-2), 41.3. nešiojamosioms krūmapjovėms su vidaus degimo varikliu: rankomis laikomas įtaisas, turintis sukamąjį peilį iš metalo arba plastiko, skirtas žolei, krūmams, mažiems medžiams ir panašiai augmenijai pjauti. Jo konstrukcija turi atitikti EN ISO 11806 darbui įvairiose padėtyse, pvz., horizontalioje arba apverstoje, o variklio tūris didesnis kaip 40 cm3; 41.4. nešiojamosioms gyvatvorių žirklėms: rankomis laikomas įtaisas, skirtas gyvatvorei ir krūmams karpyti viena arba daugiau slankiojamojo judesio peilių, pagal EN 774, 41.5. nešiojamosioms pjovimo mašinoms su vidaus degimo varikliu: rankomis laikomas įtaisas, skirtas kietoms medžiagoms, pvz., akmeniui, asfaltui, betonui arba metalui pjauti, naudojant sukamąjį metalinį peilį, kai variklio tūris didesnis kaip 50 cm3, pagal EN 1454, ir 41.6. nenešiojamajam horizontaliojo veleno SN:3 klasės varikliui: tik tie SN:3 klasės nenešiojamieji varikliai su horizontaliuoju velenu, kurie sukuria 2,5 kW arba mažesnę galią, naudojami iš esmės specialiems pramoniniams tikslams, įskaitant kultivatorius, ritinių pjautuvus, vejų aeratorius ir generatorius. 42. Neprivalomasis įgyvendinimo atidėjimas Įgaliota institucija gali dvejiems metams atidėti kiekvienai kategorijai 37, 38 ir 39 punktuose nustatytas datas tiems varikliams, kurie pagaminti anksčiau. X. IŠIMTYS IR PAKAITINĖ TVARKA 43. Šio Tvarkos aprašo 27, 28, 34 ir 39 punktų reikalavimai netaikomi: 43.1. varikliams, skirtiems naudoti judančiuose mechanizmuose, priklausančiuose ginkluotosioms pajėgoms, 43.2. varikliams, nurodytiems šio Tvarkos aprašo 45 punkte. 44. Pakaitinis variklis turi atitikti ribines vertes, kurias turėjo atitikti keičiamas variklis, jį pateikiant į rinką. Nuoroda „PAKAITINIS VARIKLIS“ užrašoma ant variklio etiketės arba naudojimo vadove. 45. Įgaliota institucija, gamintojui paprašius, jau nebegaminamiems varikliams, tačiau dar esantiems sandėliuose, arba judančiuose mechanizmuose įmontuotiems iki 2004 m. sausio 1 d. varikliams gali pritaikyti išimtis, jei įvykdyti šie reikalavimai: 45.1. gamintojas pateikia įgaliotai institucijai paraišką dėl tipo patvirtinimo liudijimo išdavimo, kuri patvirtino atitinkamo variklio arba variklių šeimos tipą (-
- us)iki šio Tvarkos aprašo 33 punkte nurodyto termino; 45.2. gamintojo paraiškoje turi būti šio Tvarkos aprašo 26 punkte nurodytas sąrašas tų naujų variklių, kurie nebuvo pateikti į rinką iki šio Tvarkos aprašo 33 punkte nurodyto termino. Jeigu šis Tvarkos aprašas varikliui taikomas pirmą kartą, gamintojas privalo pateikti paraišką įgaliotai institucijai, jeigu šie varikliai laikomi Lietuvoje; 45.3. paraiškoje turi būti apibrėžtos techninės ir (arba) ekonominės pagrįstumo priežastys; 45.4. varikliai turi atitikti bet kurį tipą arba šeimą, kuriems tipo patvirtinimo liudijimas nebegalioja arba kuriems anksčiau tipo patvirtinimas nebuvo reikalingas, bet kurie buvo pagaminti nustatyto galutinio termino (-ų) metu; 45.5. varikliai turi būti fiziškai laikomi Lietuvoje nustatytą galutinį laikotarpį (-ius), 45.6. didžiausias vieno arba kelių tipų naujų variklių, teikiamų į rinką taikant šią išimtį, skaičius neturi viršyti 10 proc. visų tipų, pateiktų Lietuvos rinkai per praėjusius metus skaičiaus. 46. Jeigu įgaliota institucija prašymą dėl išimties taikymo priima, ji privalo per vieną mėnesį nusiųsti Europos Sąjungos valstybės, kurioje yra gamintojas, įgaliotai institucijai išsamią informaciją apie tos valstybės gamintojui suteiktas išimtis ir nurodyti jų priežastis. 47. Išimtį suteikianti įgaliota institucija kontroliuoja, jog gamintojas laikysis visų atitinkamų įsipareigojimų. 48. Įgaliota institucija išduoda kiekvieno konkretaus variklio tipo patvirtinimo liudijimą, kuriame daromas specialus įrašas. Gali būti naudojamas vienas dokumentas, kuriame nurodomi visi nagrinėjamo variklio identifikavimo numeriai. 49. Įgaliota institucija kasmet Europos Komisijai siunčia suteiktų išimčių sąrašą, išsamiai apibūdindama jų suteikimo priežastis. 50. Mažais kiekiais gaminamų variklių gamintojams 38 ir 39 punktų taikymą įgaliota institucija gali atidėti trejiems metams. 51. Ne didesnei kaip 25 000 vienetų variklių šeimai, mažais kiekiais gaminamų, taikomi 37 punkto reikalavimai, jei visos įtrauktos įvairios variklių šeimos turi skirtingą variklio tūrį. XI. GAMINIŲ ATITIKIMAS 52. Išdavusi tipo patvirtinimo liudijimą įgaliota institucija (prireikus kartu su kitomis Europos Sąjungos valstybių atitinkamomis institucijomis) kontroliuoja, kad teikiami į rinką varikliai atitiktų reikalavimus, nustatytus šio Tvarkos aprašo I priedo 4-ame skyriuje ir tipo patvirtinimo liudijime ir jo prieduose variklių ar variklių šeimos tipui nustatytus reikalavimus. 53. Išdavusi tipo patvirtinimo liudijimą įgaliota institucija (prireikus kartu su kitomis Europos Sąjungos valstybių atitinkamomis institucijomis) atsakinga, kad taikomos priemonės yra pakankamos, kad užtikrintų variklių atitikimą šio Tvarkos aprašo I priedo 4-ame skyriuje nustatytiems reikalavimams ir kiekvienas pagamintas patvirtinto tipo variklis atitiktų tipo patvirtinimo liudijime. XII. PATVIRTINTO VARIKLIO ARBA VARIKLIŲ ŠEIMOS TIPO NEATITIKIMAS 54. Patvirtintas variklio arba variklių šeimos tipas laikomi neatitinkančiais reikalavimų, jeigu yra nukrypimų nuo tipo patvirtinimo liudijime ir (arba) informacijos pakete pateiktų duomenų. Tokiems varikliams tipo patvirtinimo liudijimas neišduodamas. 55. Jeigu įgaliota institucija nustato, kad pateikti į rinką varikliai, turintys tipo patvirtinimo liudijimą arba patvirtinimo ženklą, neatitinka liudijime nurodytų duomenų, ji pareikalauja, kad gamintojas imtųsi priemonių, kad tiekiami į rinką varikliai atitiktų patvirtintą tipą arba šeimą. Įgaliota institucija praneša Europos Sąjungos valstybėms apie priemones, kurių taikymas galėtų sąlygoti tipo patvirtinimo atšaukimą. 56. Jeigu įgaliota institucija nustato, kad tipo patvirtinimo numerį turintis variklis neatitinka tipo patvirtinimo reikalavimų, ji prašo, kad tipo patvirtinimą išdavusioji Europos Sąjungos valstybė patikrintų, ar gaminami varikliai atitinka patvirtintąjį tipą. Šių veiksmų imamasi per šešis mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos. 57. Įgaliota institucija per vieną mėnesį privalo pranešti kitoms Europos Sąjungos valstybių įgaliotoms institucijoms apie visus panaikintus tipo patvirtinimo liudijimus ir jų panaikinimo priežastis. 58. Jeigu įgaliota institucija neatitikimo nesugeba įrodyti, nors apie tai pranešė kitoms Europos Sąjungos valstybių įgaliotoms institucijoms, tai kilę ginčai sprendžiami derybų keliu. Priešingu atveju įgaliota institucija apie tai privalo pranešti Europos Komisijai. XIII. ĮGALIOTA INSTITUCIJA IR TECHNINĖS TARNYBOS 59. Įgaliota institucija praneša Europos Komisijai ir kitų Europos Sąjungos valstybių įgaliotoms institucijoms techninių tarnybų, atsakingų už bandymų atlikimą pagal šio Tvarkos aprašo reikalavimus, pavadinimus ir adresus. 60. Visos procedūros, numatytos šiame Tvarkos apraše, atliekamos pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimus. ______________ Ne keliais judančių mechanizmų vidaus degimo variklių tipo patvirtinimo ir teršalų išmetimo ribojimo tvarkos aprašo I priedas SIMBOLIAI IR SANTRUMPOS, VARIKLIŲ ŽENKLINIMAS, SPECIFIKACIJOS IR BANDYMAI, PRODUKCIJOS ATESTAVIMO ATITIKTIES SPECIFIKACIJA, VARIKLIŲ ŠEIMĄ APIBŪDINANTYS PARAMETRAI, PIRMINIO VARIKLIO PARINKIMAS 1. Simboliai ir santrumpos 1.1. Bandymų parametrų simboliai Simbolis Vienetas Terminas Ap m2 Izokinetinio mėginių zondo skerspjūvio plotas AT m2 Išmetimo sistemos atvamzdžio skerspjūvio plotas aver m3/h kg/h Vidutinės įvertintos vertės: - tūrio išeiga - svorio išeiga C1 - Anglies C-1 lygiavertis angliavandenilis conc. ppm tūrio % Koncentracija concc ppm tūrio % Koreguota galutinė koncentracija concd ppm tūrio % Praskiesto oro koncentracija DF - Praskiedimo koeficientas fa - Laboratorinis atmosferos koeficientas FFH - Savitasis kuro koeficientas, naudojamas koncentracijoms drėgname ore ir vandenilio koncentracijos sausame ore santykiui su anglimi apskaičiuoti GAIRW kg/h Sunaudoto oro masės debitas, kai oras drėgnas GAIRD kg/h Sunaudoto oro masės debitas, kai oras sausas GDILW kg/h Praskiesto oro masės debitas, kai oras drėgnas GEDFW kg/h Lygiavertis atskiestų išmetamųjų dujų masės debitas, kai oras drėgnas GEXHW kg/h Išmetamųjų dujų masės debitas, kai oras drėgnas GFUEL kg/h Kuro masės debitas GTOTW kg/h Atskiestų išmetamųjų dujų masės debitas, kai oras drėgnas HREF kg/h Absoliučiojo drėgnumo atskaitos vertė 10,71 g/kg apskaičiuojant NOx ir kietųjų dalelių drėgnumo pataisos koeficientus Ha g/kg Absoliutusis įsiurbiamojo oro drėgnumas Hd g/kg Absoliutusis praskiesto oro drėgnumas i - Apatinis indeksas, pažymintis atskirą režimą KH - NOx drėgnumo pataisos koeficientas Kp - Kietųjų dalelių drėgnumo pataisos koeficientas KW,a - Įsiurbiamojo oro pataisos koeficientai (perskaičiuojant nuo sauso iki drėgno) KW,d - Praskiesto oro pataisos koeficientai (perskaičiuojant nuo sauso iki drėgno) KW,e - Praskiestų išmetamųjų dujų pataisos koeficientai (perskaičiuojant nuo sauso iki drėgno) KW,r - Natūralių išmetamųjų dujų pataisos koeficientai (perskaičiuojant nuo sauso iki drėgno) L % Procentinis sukimo momento santykis su didžiausiu sukimo momentu, esant tam tikram sukimosi dažniui mass g/h Apatinis indeksas emisijos masės srauto greičiui pažymėti MDil kg Praskiesto oro mėginio masė, perėjusi per kietųjų dalelių ėmimo filtrus MSAM kg Praskiestų išmetamųjų dujų mėginio masė, perleista per kietųjų dalelių ėmimo filtrą Md mg Surinktų praskiedimo oro kietųjų dalelių ėminio masė Mf mg Surinktų kietųjų dalelių ėminio masė Pa kPa Variklio įsiurbiamo oro sočiųjų garų slėgis (ISO 3046: psy = PSY bandymas aplinkoje) pB kPa Suminis barometro slėgis (ISO 3046): Px = PX bandymo vietos aplinkos suminis slėgis Py = PY bandymo aplinkos suminis slėgis pd kPa Praskiesto oro sočiųjų garų slėgis pa kW Sausos aplinkos slėgis P kW Nekoreguota galia PAE kW Suminė bandymui įtaisytų pagalbinių renginių galia (kurie nebūtini pagal šio priedo 2.4 punktą) PM kW Didžiausia nustatyta galia bandymo sąlygomis prie tam tikro sukimosi dažnio (žr. IV priedo 1 priedėlį) Pm kW Galia, matuota skirtingais bandymo režimais q - Praskiedimo santykis r - Izokinetinio zondo ir išmetimo sistemos atvamzdžio skerspjūvių plotų santykis Ra % Santykinis įsiurbiamojo oro drėgnumas Rd % Praskiesto oro santykinis drėgnumas Rf - FID- koeficientas S kW Galios matavimo stendo taravimo reikšmė Ta K Absoliuti įsiurbiamojo oro temperatūra TD Absoliuti rasos taško temperatūra Tref K Atskaitos temperatūra (298 K) VAIRD m1/h Įsiurbiamojo oro tūrio debitas, kai oras sausas VAIRW m1/h Įsiurbiamojo oro tūrio debitas, kai oras drėgnas VDIL m1 Praskiesto oro ėminio tūris, perėjęs per kietųjų dalelių filtrus VDILW m1/h Praskiesto oro tūrio debitas, kai oras drėgnas VEDEW m1/h Lygiaverčio atskiestų išmetamųjų dujų tūrio debitas, kai oras drėgnas VEXHD m1/h Išmetamųjų dujų tūrio debitas, kai oras sausas VEXHW m1/h Išmetamųjų dujų tūrio debitas, kai oras drėgnas VSAM m1 Mėginio, perėjusio per kietųjų dalelių ėmimo filtrą, tūris VTOTW m1/h Praskiestų išmetamųjų dujų tūrio debitas , kai oras drėgnas WF - Svorio koeficientas WFE - Efektyvusis svorio koeficientas 1.2. Cheminių sudedamųjų dalių simboliai CO Anglies monoksidas CO2 Anglies dioksidas HC Angliavandeniliai NOx NO Azoto oksidai Azoto oksidas NO2 Azoto dioksidas O2 Deguonis C2H6 Etanas PT Kietosios dalelės DOP Dioktiftalatas CH4 Metanas C3H8 Propanas H2O Vanduo PTFE Politetrafluoroetilenas 1.3. Santrumpos FID Dujų jonizacijos detektorius HFID Kaitinamos liepsnos jonizacijos detektorius NDIR Nedisperguojantis infraraudonųjų spindulių analizatorius CLD Chemiliuminescencinis detektorius HCLD Kaitinamasis chemiliuminescencinis detektorius PDP Slėgimo siurblys CFV Kritinio srauto difuzorius 2. Variklio ženklinimas 2.1. Uždegimo suspaudimu variklio, patvirtinto pagal šį Tvarkos aprašą, ženklinimą turi sudaryti: 2.1.1. variklio gamintojo prekinis ženklas arba prekinis pavadinimas; 2.1.2. variklio tipo ar variklio šeimos žymėjimas ir unikalusis variklio identifikavimo numeris; 2.1.3. tipo patvirtinimo numeris, kaip apibūdinta šio Tvarkos aprašo VIII priede; 2.2. Priverstinio uždegimo variklio, patvirtinto pagal šį Tvarkos aprašą, ženklinimą turi sudaryti: 2.2.1. variklio gamintojo prekinis ženklas arba prekės pavadinimas; 2.2.2. EB tipo patvirtinimo numeris, kaip apibūdinta VIII priede. 2.3. Šis ženklinimas turi būti visą variklio naudojimo laiką lengvai įskaitomas ir nenutrinamas. Jeigu naudojamos etiketės arba plokštelės, jos turi būti tvirtinamos taip, kad pritvirtinimas taip pat laikytųsi visą variklio naudojimo laiką, o etikečių (plokštelių) nebūtų įmanoma nuimti jų nesuardžius ar nesugadinus; 2.4. Šis ženklinimas turi būti pritvirtinamas ant bet kokios variklio dalies, reikalingos, kad variklis normaliai veiktų ir įprastai nereikėtų jos keisti per variklio tarnavimo laiką: 2.3.1. Šis ženklinimas turi būti tokioje vietoje, kad, variklį papildžius visais varikliui veikti reikalingais papildomais mechanizmais, vidutinio ūgio žmogus juos lengvai matytų; 2.3.2. Kiekvienas variklis turi turėti papildomą nuimamą plokštelę iš patvarios medžiagos, kurioje būtų visi 2.1 punkte nurodyti duomenys, ir kuri prireikus būtų uždedama taip, kad 2.1 punkte nurodyti ženklai vidutinio ūgio žmogui būtų lengvai matomi ir pasiekiami, kai variklis įmontuojamas į mechanizmą; 2.5. Variklių kodavimas identifikavimo numeriais turi būti toks, kad pagal jį neabejotinai būtų nustatoma gamybos eiga; 2.6. Visi ženklai ant variklių turi būti uždedami prieš jiems paliekant gamybos liniją; 2.7. Tiksli variklio ženklų vieta nurodoma šio Tvarkos aprašo VII priedo 1-oje dalyje. 3. Techniniai reikalavimai ir bandymai: 3.1. Uždegimo suspaudimu varikliai 3.1.1. Bendroji dalis Sudedamosios dalys, galinčios turėti įtakos išmetamiems dujinių ir kietųjų dalelių pavidalo teršalams, turi būti taip projektuojamos, konstruojamos ir surenkamos, kad variklis, jį įprastai naudojant, nepaisant vibracijos, kurios jis gali būti paveiktas, atitiktų šio Tvarkos aprašo nuostatas. Techninės priemonės, kurių imasi gamintojas, turi būti tokios, kad būtų garantuojama, jog minėti išmetamieji teršalai bus veiksmingai ribojami pagal šį Tvarkos aprašą per visą įprastą variklio eksploatavimo trukmę esant normalioms naudojimo sąlygoms. Laikoma, kad variklis šias nuostatas atitinka, jeigu jis atitinka 3.1.2.1 ir 4.3.2.1 papunkčių nuostatas. Jeigu naudojamas išmetamųjų dujų neutralizatorius ir (arba) kietųjų dalelių filtras, gamintojas patvarumo bandymais, kuriuos jis gali atlikti pats pagal tinkamos inžinerinės praktikos reikalavimus, ir atitinkamais įrašais turi įrodyti, kad galima tikėtis, jog šie prietaisai tinkamai veiks visą variklio eksploatavimo laikotarpį. Šie įrašai turi būti daromi pagal šio priedo 4.2 punkto ir ypač pagal 4.2.3 papunkčio reikalavimus. Vartotojui turi būti suteikiama atitinkama garantija. Praėjus tam tikram variklio eksploatacijos laikotarpiui, leidžiama reguliariai pakeisti šiuos įtaisus. Bet koks variklio sudedamųjų dalių arba sistemų derinimas, remontas, išmontavimas, valymas ar pakeitimas, kuris atliekamas periodiškai, kad būtų išvengta variklio darbo sutrikimų dėl minėtų įtaisų, gali būti atliekamas tik tiek, kiek tai technologiškai būtina, norint užtikrinti tinkamą išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemos veikimą. Atitinkamai suplanuoti priežiūros reikalavimai turi būti įtraukti į vartotojo instrukciją ir turi būti numatyti nuostatose dėl aukščiau minėtų garantijų bei patvirtinti prieš varikliui suteikiant tipo patvirtinimą. Atitinkama ištrauka iš instrukcijos apie išmetamųjų dujų neutralizavimo įrenginio (-ų) priežiūrą (pakeitimą) ir apie garantijos sąlygas turi būti pridedama prie šio Tvarkos aprašo II priede pateikto informacinio dokumento. 3.1.2. Reikalavimai išmetamiems teršalams Variklio dujinių teršalų ir kietųjų dalelių išmetimai turi būti matuojami pagal šio Tvarkos aprašo VI priede nurodytus metodus. Gali būti naudojamos ir kitos matavimo sistemos ar analizatoriai, jeigu juos naudojant gaunami lygiaverčiai rezultatai, kaip ir matavimui naudojant šias etalonines sistemas: - dujinių teršalų išmetimo matavimas išmetimo sistemos atvamzdyje – naudojant šio Tvarkos aprašo VI priedo 2 paveiksle nurodytą schemą; - dujinių teršalų išmetimo matavimas praskiestose išmetamosiose dujose pagal pilno dujų srauto praskiedimo metodą – naudojant šio Tvarkos aprašo VI priedo 3 paveiksle nurodytą schemą; - kietųjų dalelių išmetimo matavimas praskiestose išmetamosiose dujose pagal pilno dujų srauto praskiedimo metodą – naudojant kiekvienai pakopai atskirą filtrą arba pagal šio Tvarkos aprašo VI priedo 13 paveiksle nurodytą schemą; Naudojama sistema laikoma lygiaverte, jei atlikus su ja ne mažiau kaip septynis matavimus, gaunamas geras atitikimas su etaloninėmis sistemomis. Lygiavertiškumo kriterijus apibrėžiamas kaip ne didesnis 5 proc. skirtumas tarp išmetamųjų dujų rodiklių vidutinės vertės ir įvertintos vertės pagal šio Tvarkos aprašo III priedo 3.6.1 papunktyje pateiktą ciklą. Kad į šį Tvarkos aprašą būtų įtraukta nauja sistema, lygiavertiškumo nustatymas turi būti pagrįstas pakartojamumo ir atitikimo apskaičiavimu, kaip apibūdinta ISO 5725. 3.1.2.1. Išmetamų anglies monoksido, angliavandenilių, azoto oksidų ir kietųjų dalelių kiekiai I etape turi neviršyti lentelėje nurodytų verčių: Naudingoji galia (P) (kW) Anglies monoksidas (CO) (g/kg Wh) Angliavandeniliai (HC) (g/kg Wh) Azoto oksidai (NOx) (g/kg Wh) Kietosios dalelės (PT) (g/kg Wh) 130 P 560 5,0 1,3 9,2 0,54 75 P < 130 5,0 1,3 9,2 0,70 37 P < 75 6,5 1.3 9.2 0.85 3.1.2.2. Ribiniai išmetamųjų teršalų kiekiai, pateikti 3.1.2.1 punkte – tai ribinės variklio išmetamųjų teršalų vertės ir jos gaunamos prieš bet kokį išmetamųjų dujų neutralizavimo įtaisą. 3.1.2.3. Išmetamų anglies monoksido, angliavandenilių, azoto oksidų ir kietųjų dalelių kiekiai II etape turi neviršyti lentelėje nurodytų verčių: Naudingoji galia (P) (kW) Anglies monoksidas (CO) (g/kg Wh) Angliavandeniliai (HC) (g/kg Wh) Azoto oksidai (NOx) (g/kg Wh) Kietosios dalelės (KD) (g/kg Wh) 130 P 560 3,5 1,0 6,0 0,2 75 P < 130 5,0 1,0 6,0 0,3 37 P < 75 5 1,3 7,0 0,4 18 P < 37 5,5 1,5 8,0 0,8 3.1.2.4. Jeigu, kaip apibrėžta 5 punkte kartu su šio Tvarkos aprašo II priedo 2 priedėliu, viena variklių šeima apima daugiau kaip vieną galios intervalą, pirminio variklio išmetamųjų teršalų vertės (tipo patvirtinimas) ir visi tos pačios šeimos variklių tipai (COP) turi atitikti griežtesnius didesnės galios intervalo reikalavimus. Pareiškėjas turi galimybę, apibrėždamas variklio šeimą, apsiriboti vienu atskiros galios intervalu, ir atitinkamai pateikti paraišką dėl tipo patvirtinimo. 3.2. Priverstinio uždegimo varikliai 3.2.1. Bendroji dalis Sudedamosios dalys, galinčios turėti įtakos dujinių ir kietųjų dalelių teršalų išmetimui, turi būti projektuojamos, konstruojamos ir surenkamos taip, kad normaliomis sąlygomis eksploatuojamas variklis, nepaisant galinčios jį veikti vibracijos, atitiktų šios direktyvos nuostatas. Gamintojo taikomos techninės priemonės turi garantuoti, jog minėtų išmetamų teršalų kiekis pagal šį Tvarkos aprašą yra veiksmingai ribojamas per visą normalaus variklio eksploatavimo laiką esant normalioms naudojimo sąlygoms pagal IV priedo 4 priedėlį. 3.2.2. Išmetamųjų teršalų specifikacijos Bandymui pateikiamo variklio išmetamos dujinės sudedamosios dalys yra matuojamos VI priede aprašytais metodais (esant kokiam nors papildomo apdorojimo įtaisui). Gali būti naudojamos kitos sistemos arba analizatoriai, jei gaunami rezultatai būtų lygiaverčiai rezultatams, gaunamiems naudojant šias etalonines sistemas: - dujiniams išmetamiems teršalams, matuojamiems natūraliose išmetamosiose dujose – sistemą, parodytą VI priedo 2 paveiksle, - dujiniams išmetamiems teršalams, matuojamiems atskiestose viso srauto praskiedimo sistemos išmetamosiose dujose – sistemą, parodytą VI priedo 3 paveiksle, 3.2.2.1. Gautas anglies monoksido, angliavandenilių, azoto oksidų išmetamų teršalų ir suminis angliavandenilių bei azoto oksidų kiekis I etape turi neviršyti lentelėje nurodytų kiekių: I etapas Klasė Anglies monoksidas (CO) (g/kWh) Angliavandeniliai (HC (g/kWh) Azoto oksidai (NOx) (g/kWh) Angliavandenilių ir azoto oksidų suminis kiekis (g/kWh) HC + NOx SH:1 805 295 5,36 SH:2 805 241 5,36 SH:3 603 161 5,36 SN:1 519 50 SN:2 519 40 SN:3 519 16,1 SN:4 519 13,4 3.2.2.2. Gautas anglies monoksido ir suminis angliavandenilių bei azoto oksidų kiekis II etape turi neviršyti lentelėje nurodytų kiekių: II etapas(*) Klasė Anglies monoksidas (CO) (g/kWh) Angliavandenilių ir azoto oksidų suminis kiekis (g/kWh) HC + NOx SH:1 805 50 SH:2 805 50 SH:3 603 72 SN:1 610 50,0 SN:2 610 40,0 SN:3 610 16,1 SN:4 610 12,1 (*) Žr. 4 priedo 4 priedėlį: įskaitant nusidėvėjimo faktorius. Išmetamo NOx kiekis visoms variklių klasėms turi neviršyti 10 g/kWh. 3.2.2.3. Neatsižvelgiant į šio Tvarkos aprašo 2 straipsnyje pateiktą „nešiojamojo variklio“ apibrėžimą, dviejų taktų varikliai, naudojami sniego valytuvuose, turi atitikti tik SH:1, SH:2 arba SH:3 standartus. 3.3. Montavimas judančiuose mechanizmuose Variklio montavimas judančiuose mechanizmuose turi atitikti apribojimus, nustatytus tipo patvirtinimo taikymo srityje. Be to, jis visada turi atitikti šias varikliui patvirtinti reikalingas charakteristikas: 3.3.1. Įsiurbimo išretėjimas patvirtintam varikliui turi neviršyti šios Tvarkos aprašo II priedo 1 arba 3 priedėlyje apibrėžto išretėjimo; 3.3.2. Išmetamųjų dujų slėgis patvirtintam varikliui turi neviršyti šio Tvarkos aprašo II priedo 1 arba 3 priedėlyje apibrėžto slėgio. 4. Produkcijos atitikties įvertinimo reikalavimai: 4.1. Tikrinant, ar yra laikomasi susitarimų ir procedūros, užtikrinančios veiksmingą produkcijos atitikties kontrolę prieš variklio tipui suteikiant patvirtinimą, įgaliota institucija taip pat turi įsitikinti, kad gamintojas tiksliai atitinka standartą EN 29002 (kurio taikymo srityje nagrinėjami konkretūs varikliai) arba lygiavertį atitinkamas normas atitinkantį standartą, kuris atitinka ir šiuos reikalavimus. Gamintojas turi pateikti išsamią informaciją apie registraciją ir įsipareigoja pranešti įgaliotai institucijai apie visus jos galiojimo arba taikymo srities pakeitimus. Kad būtų patikrinta, ar šio priedo 3.2 punkto reikalavimų laikomasi visą laiką, turi būti atliekama atitinkama produkcijos kontrolė. 4.2. Variklio patvirtinto tipo turėtojas privalo: 4.2.1. užtikrinti, kad būtų sukurta tvarka, reikalinga tinkamai kontroliuoti variklių kokybę; 4.2.2. turėti galimybę naudotis kontrolės įranga, reikalinga kiekvieno patvirtinto tipo atitikčiai patikrinti; 4.2.3. užtikrinti, kad bandymų duomenys bus registruojami ir kad priedėlyje pridedami dokumentai būtų prieinami tokį laikotarpį, kuris turi būti nustatytas suderinus su įgaliota institucija; 4.2.4. analizuoti kiekvieno bandymų tipo rezultatus, kad būtų patikrinamas ir garantuojamas variklio charakteristikų pastovumas, leidžiantis daryti pakeitimus pramoninės gamybos procese; 4.2.5. užtikrinti, kad bet kokia variklių arba jų sudedamųjų dalių atranka, pateikianti įrodymus apie konkretaus bandymo tipo neatitikimą, taps kitos atrankos ir kito bandymo priežastimi. Turi būti imtasi visų veiksmų, reikalingų iš naujo nustatyti atitinkamos produkcijos atitiktį. 4.3. Įgaliota institucija bet kuriuo metu gali patikrinti atitikties kontrolės metodus, taikytinus kiekvienai gamybos įrangai. 4.3.1. Atvykstančiam inspektoriui kiekvieno patikrinimo metu turi būti pateikiami bandymų registravimo žurnalai ir produkcijos tikrinimo žurnalai. 4.3.2. Jeigu nustatoma, kad kokybė nepatenkinama arba jeigu reikia patikrinti duomenų, pateiktų taikant 3.2 punktą, pagrįstumą, taikoma tokia veiksmų tvarka: 4.3.2.1. iš pagamintos variklių serijos paimamas bet kuris variklis ir bandomas kaip apibūdinta šio Tvarkos aprašo III priede. Gauti išmetamų anglies monoksido, azoto oksidų ir kietųjų dalelių kiekiai turi neviršyti 3.2.1 punkte nurodytas vertes; 4.3.2.2. jeigu iš pagamintos serijos paimtas variklis neatitinka 4.3.2.1 papunkčio reikalavimų, gamintojas gali prašyti atlikti matavimus su tų pačių techninių charakteristikų varikliu, paimtu iš tos serijos, kartu su iš pradžių paimtu varikliu. Gamintojas sutartyje su technine tarnyba nustato bandomų variklių skaičių n. Varikliai, išskyrus išbandytus anksčiau, yra bandomi. Kiekvienam teršalui yra apskaičiuojamas nustatytų verčių aritmetinis vidurkis (). Laikoma, kad šios serijos gamyba atitinka reikalavimus, jei ji atitinka šią sąlygą: + k St L[1], čia: L – kiekvieno nagrinėjamo teršalo ribinė vertė, nustatyta 3.2.1 punkte, k – tai statistinis koeficientas, kuris priklauso nuo n ir yra pateiktas šioje lentelėje: n 2 3 4 5 6 7 8 9 10 k 0,973 0,613 0,489 0,421 0,376 0,342 0,317 0,296 0,279 N 11 12 13 14 15 16 17 18 19 k 0,265 0,253 0,242 0,233 0,224 0,216 0,210 0,203 0,198 jeigu n 20, k = 4.3.3. Įgaliota institucija arba techninė tarnyba, atsakingas už produkcijos atitikties patikrinimą, išbando variklius, kurie iš dalies arba visiškai įdirbti pagal gamintojo reikalavimus. 4.3.4. Patikrinimai, kurių atlikimą koordinuoja įgaliota institucija, paprastai atliekami kartą per metus. Jeigu nesilaikoma 4.3.2 punkto reikalavimų, įgaliota institucija turi garantuoti, kad kiek įmanoma greičiau bus imtasi visų reikalingų veiksmų produkcijos atitikčiai atkurti. 5. Variklių šeimą apibrėžiantys parametrai 5.1. Variklių šeima apibrėžiama pagrindiniais konstrukcijos parametrais, kurie turi būti bendri tos šeimos varikliams. Tam tikrais atvejais variklių parametrai gali būti tarpusavyje susiję. Šiuo atveju turi būti garantuojama, kad į variklių šeimą būtų įtraukti tik panašias emisijos charakteristikas turintys varikliai. 5.2. Kad varikliai būtų laikomi priklausančiais tai pačiai variklių šeimai, jie turi nesiskirti šiais požymiais: 5.2.1. Degimo ciklas: - 2 ciklų (taktų) - 4 ciklų (taktų) 5.2.2. Aušinimo terpė: - oras - vanduo - alyva 5.2.3. Vieno cilindro tūris, 85 % - 100 % didžiausio variklių šeimos variklio cilindro tūrio 5.2.4. Oro įsiurbimo metodas 5.2.5. Degalų tipas: - dyzelinas - benzinas 5.2.6. Degimo kameros tipas (konstrukcija) 5.2.7. Vožtuvų ir angų forma, dydis ir skaičius: 5.2.8. Degalų tiekimo sistema dyzelino: - siurblinis purkštuvas - siurblys linijoje - paskirstomasis siurblys - atskiras elementas - siurblys - purkštuvas benzino: - karbiuratorius - netiesioginis įpurškimas - tiesioginis įpurškimas. 5.2.9. Įvairios savybės: - išmetamųjų dujų recirkuliacija - vandens įpurškimas/emulsija - oro įpūtimas - pripūtimo aušinimo sistema - uždegimo tipas (suspaudimo, priverstinis). 5.2.10. Išmetamųjų dujų papildomas apdorojimas - oksidavimo katalizatorius - redukavimo katalizatorius - 3 pakopų katalizatorius - terminis reaktorius - kietųjų dalelių gaudyklė 6. Kilminio variklio pasirinkimas 6.1. Šeimos kilminis variklis atrenkamas naudojant didžiausio kuro padavimo vienai stūmoklio eigai kriterijus prie nurodyto variklio alkūninio veleno sukimosi dažnio esant didžiausiam sukimo momentui. Tais atvejais, kai šią sąlyga atitinka du arba daugiau variklių, pirminis variklis atrenkamas naudojant antrinius didžiausio kuro padavimo vienai stūmoklio eigai kriterijus, kai sukimosi dažnis nominalus. Tam tikromis sąlygomis įgaliota institucija gali nuspręsti, kad variklių šeimą atstovaujantis antras variklis turi pasižymėti blogesnėmis išmetamų teršalų charakteristikomis. Įgaliota institucija gali pasirinkti papildomą variklį bandymui, kurio išmetamųjų teršalų charakteristikos yra blogiausios iš visų šios variklių šeimos variklių. 6.2. Jeigu tos šeimos varikliai turi kitas kintamas savybes, kurios galėtų būti laikomos turinčiomis įtakos išmetamiems teršalams, šios savybės taip pat turi būti įvertinamos ir į jas turi būti atsižvelgta atrenkant pirminį variklį. ____________ Ne keliais judančių mechanizmų vidaus degimo variklių tipo patvirtinimo ir teršalų išmetimo ribojimo tvarkos aprašo II priedas PARAIŠKA Nr. …. siekiant gauti variklio, skirto ne kelių judantiems mechanizmams, tipo patvirtinimą dujinių ir kietųjų dalelių pavidalo teršalų išmetimo atžvilgiu Pirminis variklis/variklio tipas[2]:……………………….…………………………………… 1. Bendroji dalis 1.1. Gamintojas (gamintojo pavadinimas):………………….………………………………. 1.2. Pirminio variklio/variklių šeimos tipas ir komercinis apibūdinimas1 :…………………... ……………………………………………………………………………………………….. 1.3. Tipo kodas, suteiktas gamintojo ir pažymėtas ant variklio (-ių)1 :…………………… ………………………………………………………………………………………………. 1.4. Judančių mechanizmų, kuriems skirtas variklis, apibrėžimas2 :………………………..……………………………………………………………………………………………… 1.5. Gamintojo pavadinimas ir adresas:……………………………………………….……. Gamintojo įgaliotojo atstovo pavadinimas ir adresas (jeigu toks yra):…………..… ……………………………………………………………………………………………….. 1.6. Variklio identifikavimo numerio vieta, kodas ir pritvirtinimo būdas: …….……… ……………………………………………………………………………………………….. 1.7. Tipo patvirtinimo ženklo vieta ir žymėjimo būdas:………………………………… .……………………………………………………………………………………………… 1.8. Surinkimo gamyklos (- ų) adresas (- ai):………………………………………….……..………….………………………………………………….……………………………….. 2. Pridedami dokumentai 2.1. Pagrindinės pirminio variklio ( -ių) charakteristikos (1-as priedėlis) 2.2. Pagrindinės variklių šeimos charakteristikos (2-as priedėlis) 2.3. Pagrindinės variklių tipų, priklausančių variklių šeimai, charakteristikos (3-ias priedėlis) 3. Judančių mechanizmų neatskiriamų (jei yra) variklio dalių charakteristikos 4. Pirminio variklio fotonuotraukos 5. Papildomai pridedami dokumentai (jeigu tokie yra) Data, byla 1 priedėlis PAGRINDINĖS PIRMINIO VARIKLIO CHARAKTERISTIKOS[3] 1. VARIKLIO APIBŪDINIMAS 1.1. Gamintojas: …………………………………………………………………………….. 1.2. Gamintojo suteiktas variklio kodas:……………………………………………………. 1.3. Darbo ciklas: keturtaktis/dvitaktis[4] 1.4. Cilindro skersmuo: …………………………………………………………………….mm 1.5. Stūmoklio eiga: …………………………………………………………………….…mm 1.6. Cilindrų kiekis ir išdėstymas:……………………………………………………..…….. 1.7. Variklio darbinis tūris: ………………………………………………………………. cm3 1.8. Nominalusis sukimosi dažnis……………………….………………………………… 1.9. Didžiausias sukimo momentas: ………………………………………………………. 1.10. Suspaudimo laipsnis[5]: …..…………………………………………………………… 1.11. Maitinimo sistemos apibūdinimas: …………………………………………………… 1.12. Degimo kameros ir stūmoklio dugno brėžinys (- iai) ………………………………… 1.13. Įleidimo ir išleidimo angų mažiausias skerspjūvio plotas: ……………………………. 1.14. Aušinimo sistema 1.14.1. Aušinimas skysčiu 1.14.1.1. Skysčio tipas: …..………………………………………………………….……… 1.14.1.2. Cirkuliacinis siurblys (- iai): yra/nėra2 1.14.1.3. Charakteristikos arba modelis (- iai) ir tipas (-
- ai)(atitinkamais atvejais): ………………………………………………………………………………………..……… 1.14.1.4. Pavaros perdavimo skaičius (atitinkamais atvejais): ……………………………… 1.14.2. Aušinimas oru 1.14.2.1. Ventiliatorius: yra/nėra1 1.14.2.2. Charakteristikos arba modelis (- iai) ir tipas (-
- ai)(atitinkamais atvejais): ……………………………………………………………………………………………….. 1.14.2.3. Pavaros perdavimo skaičius (atitinkamais atvejais): ……………………………… 1.15. Gamintojo reglamentuota temperatūra 1.15.1. Aušinimas skysčiu: aukščiausia temperatūra išėjime: ……………………………….K 1.15.2. Aušinimas oru: atskaitos taškas: ……………………………………………………… Aukščiausia temperatūra atskaitos taške: …….…………………………….…………K 1.15.3. Aukščiausia iš tarpinio aušintuvo išeinančio oro temperatūra (atitinkamais atvejais): ………………………………………………………………………………………………..K 1.15.4. Aukščiausia išmetamųjų dujų temperatūra išmetimo vamzdžio (- ių) taške, esančiame tarp išmetimo kolektoriaus ir išmetimo vamzdžio: ………………………………………….K 1.15.5. Alyvos temperatūra: žemiausia: ………………………………………………………K aukščiausia: ……………………………………………………..K 1.16. Pripūtimas: yra/nėra[6] 1.16.1. Modelis:………………………………………………………………………………. 1.16.2. Tipas:…………………………………………………………………………………. 1.16.3. Sistemos apibūdinimas (pvz., didžiausias darbinis slėgis, slėgio ribotuvas (jei yra):…….………………………………………………………………………………….kPa 1.16.4. Tarpinis aušintuvas: yra/nėra1 1.17. Įsiurbimo sistema: didžiausias leistinas išretėjimas įsiurbimo kolektoriuje esant nominaliam variklio alkūninio veleno sukimosi dažniui ir pilnam apkrovimui: …………..kPa 1.18. Išmetimo sistema: didžiausias leistinas slėgis išmetimo kolektoriuje esant nominaliam variklio alkūninio veleno sukimosi dažniui ir pilnam apkrovimui: ……………………….kPa 2. PAPILDOMOS TERŠALŲ MAŽINIMO PRIEMONĖS (jeigu tokios yra ir jeigu nėra apibrėžtos kitame skyriuje) - Apibūdinimas ir (arba) brėžinys (- iai): ………...………………………………… 3. MAITINIMO SISTEMA 3.1. Degalų tiekimo siurblys Slėgis[7] arba charakteristika ………………………………………………………………..kPa 3.2. Degalų įpurškimo sistema 3.2.1.Siurblys 3.2.1.1. Modelis (- iai):………………………………………………………………………. 3.2.1.2. Tipas (- ai): …………………………………………………………………………. 3.2.1.3. Tiekimas: … ir …. mm3
- ai)3.2.3.1. Modelis (- iai):………………………………………………………………………… 3.2.3.2. Tipas (- ai): …………………………………………………………………………… 3.2.3.3. Įpurškimo slėgis1 arba charakteristika: ……………………………..…………….kPa 3.2.4. Reguliatorius 3.2.4.1. Modelis (- iai): …………………..………………………………..………………. 3.2.4.2. Tipas (- ai): ………………………………………………………………………… 3.2.4.3. Reguliuojamas variklio alkūninio veleno sukimosi dažnis esant pilnam apkrovimui1:………………………………………………………………...……….aps./min. 3.2.4.4. Didžiausias sukimosi greitis be apkrovos1: …………………………………..aps./min. 3.2.4.5. Tuščios eigos sukimosi dažnis1: ……………………………………………..aps./min. 3.3. Šaltojo variklio paleidimo sistema 3.3.1. Modelis (- iai):……………………………………………………………..………….. 3.3.2. Tipas (- as): ……………………………………………………………………………. 3.3.3. Apibūdinimas: ………………………………………………………………….……… 4. VOŽTUVŲ ATSIDARYMO FAZĖS 4.1. Didžiausios vožtuvų eigos bei atidarymo ir uždarymo kampai pagal rimties taškus arba lygiaverčiai duomenys: ………………………………………………………………………. 4.2. Atskaitos ir (arba) reguliavimo intervalai2 2 priedėlis PAGRINDINĖS VARIKLIŲ ŠEIMOS CHARAKTERISTIKOS 1. BENDRIEJI DUOMENYS[8] 1.1. Darbo ciklas: …………………………………………………………………………. 1.2. Aušinimo terpė: ………………………………………………………………………. 1.3. Oro įsiurbimo metodas: ………………………………………………………………. 1.4. Degimo kameros tipas/konstrukcija: ………………………………………………….. 1.5. Vožtuvai ir jų angų išsidėstymas – konfigūracija, dydis ir skaičius:………...………… 1.6. Maitinimo sistema: ……………………………………………………………………… 1.7. Variklio valdymo sistemos: Identiškos sistemos (pagal brėžinį (- ius) Nr.): - pripučiamo oro aušinimo sistema: ………………………………………………………… - išmetamųjų dujų recirkuliacija[9]: …………………………………………………….…….. - vandens /emulsijos įpurškimas 2: ………………………………………...…………………. - oro pripūtimas2: ……………………………………………………………………………. 1.8. Išmetamųjų dujų neutralizavimo sistema2: …………………………………………….. 2. VARIKLIŲ ŠEIMOS APRAŠYMAS 2.1. Variklių šeimos pavadinimas: ………………………………………………….………. 2.2. Variklių šeimos techninės charakteristikos: Pirminis variklis1 Variklio tipas Cilindrų skaičius Nominalusis sukimosi dažnis (aps./min.) Degalų tiekimas vienai stūmoklio eigai (mm3)dyzeliniams varikliams, degalų srautas (g/
- h)benzininiams varikliams Nominali galia (kW) Sukimosi dažnis esant didžiausiam sukimo momentui (aps./min.) Degalų tiekimas vienai stūmoklio eigai (mm3) dyzeliniams varikliams, degalų srautas (g/
- h)benzininiams varikliams Didžiausias sukimo momentas (Nm) Tuščios eigos sukimosi dažnis (aps./min.) Cilindro tūris (kilminio variklio procentais ) 100 1 Išsami informacija – 1 priedėlyje 3 priedėlis PAGRINDINĖS VARIKLIŲ TIPŲ, PRIKLAUSANČIŲ VARIKLIŲ ŠEIMAI, CHARAKTERISTIKOS[10] 1. VARIKLIO APIBŪDINIMAS 1.1. Gamintojas: ……………………………………………………………………………. 1.2. Gamintojo suteiktas variklio kodas: ………………………………………………….. 1.3. Ciklas: keturtaktis/dvitaktis[11] 1.4. Cilindro skersmuo: ……………………………………..…………………….……….mm 1.5. Stūmoklio eiga: ……………………………………………………………………….mm 1.6. Cilindrų skaičius ir išdėstymas: ………………………………………………………. 1.7. Variklio darbinis tūris: ……………………………………………………….……….cm3 1.8. Nominalusis sukimosi dažnis: …………………………………………………………. 1.9. Sukimosi dažnis esant didžiausiam sukimo momentui: ………………………………… 1.10. Suspaudimo laipsnis[12]: ……………………………………………………. 1.11. Darbo ciklo apibūdinimas: ……………………………………………………………. 1.12. Degimo kameros ir stūmoklio dugno brėžiniai: ………………………………………. 1.13. Įleidimo ir išleidimo angų mažiausias skerspjūvio plotas: ……………………………. 1.14. Aušinimas skysčiu 1.14.1.1. Skysčio tipas: ………………………………………………………….………….. 1.14.1.2. Cirkuliacinis siurblys (- čiai): yra/nėra2 1.14.1.3. Charakteristikos arba modelis (- iai) ir tipas (-
- ai)(atitinkamais atvejais): ……… 1.14.1.4. Pavaros perdavimo skaičius (atitinkamais atvejais): ……………………………… 1.14.2. Aušinimas oru 1.14.2.1. Ventiliatorius: yra/nėra2 1.14.2.2. Charakteristikos arba modelis (- iai) ir tipas (-
- ai)(atitinkamais atvejais): ………………………………………………………………………………………..………. 1.14.2.3. Perdavimo pavaros skaičius (atitinkamais atvejais): ……………………………… 1.15. Gamintojo reglamentuota temperatūra 1.15.1. Aušinimas skysčiu: aukščiausia temperatūra išėjime: ………………………………K 1.15.2. Aušinimas oru: atskaitos taškas: …………………………………………………….. Aukščiausia temperatūra atskaitos taške: …………….…………………….…………K 1.15.3. Aukščiausia iš tarpinio aušintuvo išeinančio oro temperatūra (atitinkamais atvejais): ………………………………………………………………………………………………..K 1.15.4. Aukščiausia išmetamųjų dujų temperatūra išmetimo vamzdžio (- ių) taške, esančiame tarp išmetimo kolektoriaus ir išmetimo vamzdžio: ……………………….…………………. 1.15.5. Alyvos temperatūra: žemiausia: ……………………………………………………..K aukščiausia: …………………………………………………….K 1.16. Pripūtimas: yra/nėra[13] 1.16.1. Modelis:………………………………………………………………………………. 1.16.2.Tipas:………………………………………………………………………………… 1.16.3. Sistemos apibūdinimas (pvz., didžiausias darbinis slėgis, slėgio ribotuvas (jei yra)…….………………………………………………………………………………….kPa 1.16.4. Tarpinis aušintuvas: yra/nėra1 1.17. Įsiurbimo sistema: didžiausias leistinas išretėjimas įsiurbimo kolektoriuje esant nominaliam variklio alkūninio veleno sukimosi dažniui ir pilnam apkrovimui: ………….kPa 1.18. Išmetimo sistema: didžiausias leistinas slėgis išmetimo kolektoriuje esant nominaliam variklio alkūninio veleno sukimosi dažniui ir pilnam apkrovimui: ……………………….kPa 2. PAPILDOMOS TARŠOS MAŽINIMO PRIEMONĖS (jeigu tokios yra ir jeigu nėra apibrėžtos kitame skyriuje) - Apibūdinimas ir (arba) brėžinys (- iai): ………...………………………………… 3. DEGALŲ TIEKIMAS DYZELINIAMS VARIKLIAMS 3.1. Degalų tiekimo siurblys Slėgis[14] arba charakteristika ………………………………………………………………..kPa 3.2. Degalų įpurškimo sistema 3.2.1.Siurblys 3.2.1.1. Modelis (- iai):……………………………………………………………………. 3.2.1.2. Tipas (- ai): ……………………………………………………………………….. 3.2.1.3. Tiekimas: … ir …. mm3
- Įpurškimo paskuba 3.2.1.4.
- Įpurškimo paskubos kreivė[16]: …………………………………………………….. 3.2.1.4.
- Įpurškimo paskubos reguliavimas2: ……………………………………………… 3.2.2.Kuro vamzdeliai 3.2.2.
- Ilgis: ………………………………………………………………………………..mm 3.2.2.
- Vidinis skersmuo: …………………………………………………………………mm 3.2.
- Purkštuvas (- ai) 3.2.3.
- Modelis (- iai):…………………………………………………………………….. 3.2.3.
- Tipas (- ai): …………………………………………………………………………. 3.2.3.
- Įpurškimo slėgis2 arba charakteristika: …………………………………………….kPa 3.2.
- Reguliatorius 3.2.4.
- Modelis (- iai): …………………..………………………………………………… 3.2.4.
- Tipas (- ai): ………………………………………………………………………… 3.2.4.
- Reguliuojamas variklio alkūninio veleno sukimosi dažnis esant pilnam apkrovimui2:……………………………………………………………..……………aps./min. 3.2.4.
- Didžiausias sukimosi greitis be apkrovos2: ………………………………….aps./min. 3.2.4.
- Tuščios eigos sukimosi dažnis2: ……………………………………………..aps./min. 3.
- Šaltojo variklio paleidimo sistema 3.3.
- Modelis (- iai):……………………………………………………………..…………... 3.3.
- Tipas (- as): ……………………………………………………………………………. 3.3.
- Apibūdinimas: ………………………………………………………………….……….
- DEGALŲ TIEKIMAS BENZININIAMS VARIKLIAMS 4.
- Karbiuratorius: ..................................................................................................................... 4.1.
- Modelis (- iai):………………………........………………………………………........... 4.1.
- Tipas (- ai): …………………………………….....………………………………. 4.
- Netiesioginis įpurškimas: vienas arba keli purkštukai.. ……………………………… 4.2.
- Modelis (- iai): ………………………............……………………………………… 4.2.
- Tipas (- ai): ……………………………..……….....………………………………. 4.
- Tiesioginis įpurškimas: vienas arba keli purkštukai ……………………………… 4.3.
- Modelis (- iai): ………………………............……………………………………… 4.3.
- Tipas (- ai): …………………………………….....………………………………. 4.
- Degalų srautas [g/h] ir oro/degalų santykis esant nominaliam apsisukimų dažniui ir plačiai atidarytai sklendei.
- VOŽTUVŲ ATSIDARYMO FAZĖS 5.
- Didžiausios vožtuvų eigos bei atidarymo ir uždarymo kampai pagal rimties taškus arba lygiaverčiai duomenys: ………………………………………………………………………. 5.
- Atskaitos ir (arba) reguliavimo intervalai[17]:........................................................................ 5.
- Kintamojo vožtuvų reguliavimo sistema (jei taikoma, ir įleidimo ir (arba) išleidimo)........ 5.3.
- Tipas: pastoviojo veikimo ar įjungiama/išjungiama.......................................................... 5.3.
- Kumštelių fazės poslinkio kampas..................................................................................
- ANGŲ KONFIGŪRACIJA 6.
- Padėtis, dydis ir skaičius........................................................................................................
- UŽDEGIMO SISTEMA 7.
- Uždegimo ritė 7.1.
- Modelis (- iai):………………………........………………………………………............ 7.1.
- Tipas (- ai): …………………………………….....………………………………........... 7.1.
- Skaičius: ……....……………………………….....………………………………............ 7.
- Žvakė (-ės) …....…...…………………………….....………………………………............ 7.2.
- Modelis (- iai):………………………........………………………………………............ 7.2.
- Tipas (- ai): …………………………………….....………………………………........... 7.
- Magneta: ……………………..…………….....……………………………........................ 7.3.
- Modelis (- iai):………………………........………………………………………............ 7.3.
- Tipas (- ai): …………………………………….....………………………………............ 7.
- Uždegimo paskuba: ……………….…………………….....………………………............. 7.4.
- Statinė paskuba pagal viršutinį mirties tašką [veleno kampiniai laipsniai]........................ 7.4.
- Paskubos kreivė, jei taikoma: .………….…………………….......................................... Ne keliais judančių mechanizmų vidaus degimo variklių tipo patvirtinimo ir teršalų išmetimo ribojimo tvarkos aprašo III priedas UŽDEGIMO SUSPAUDIMU VARIKLIŲ BANDYMŲ EIGA
- ĮVADAS 1.
- Šiame priede apibūdinamas dujinių ir kietųjų dalelių pavidalo teršalų, išmetamų iš variklių, kurie turi būti išbandyti, nustatymo metodas. 1.
- Bandymas atliekamas su ant bandymų stendo užkeltu ir su dinamometru sujungtu varikliu.
- BANDYMO SĄLYGOS 2.
- Bendrieji reikalavimai Visi tūriai ir tūriniai srauto greičiai skaičiuojami, kai temperatūra 273 K (00C) ir slėgis 101,3 kPa. 2.
- Variklio bandymo sąlygos 2.2.
- Matuojama variklio įsiurbiamo oro absoliučioji temperatūra, išreikšta Kelvinais, sausos atmosferos slėgis pa, kPa, o parametras fa nustatomas tokiomis sąlygomis: Varikliai su natūraliu įsiurbimu ir mechaniniu pripūtimu: fa = Varikliai su turbopripūtimu su įsiurbiamo oro aušintuvu arba be jo: fa = 2.2.
- Bandymo tinkamumas Kad bandymas būtų laikomas tinkamu, parametras fa turi būti toks: 0,96 fa 1,06 2.2.
- Varikliai su tiekiamo oro aušinimu Turi būti registruojama aušinimo terpės temperatūra bei tiekiamo oro temperatūra. 2.
- Variklio oro įsiurbimo sistema Bandomajame variklyje turi būti įmontuota oro įsiurbimo sistema, kuria oro įsiurbimas ribojamas pagal žemiausią, gamintojo apibrėžtą lygį švariam oro filtrui, kai variklis veikia gamintojo nustatytomis sąlygomis, jam gaunant didžiausią oro srautą. Gali būti naudojama bandymų stoties sistema, jeigu joje esančios sąlygos tiksliai atitiks faktines variklio darbo sąlygas. 2.
- Variklio išmetimo sistema Bandomajame variklyje turi būti įmontuota dujų išmetimo sistema, kai išmetamųjų dujų slėgis, gaunamas esant viršutinei, gamintojo apibrėžtai ribai varikliui, veikiančiam tokiomis sąlygomis, kai gaunama didžiausia nustatyta galia. 2.
- Aušinimo sistema Pakankamo galingumo variklio aušinimo sistema, kad būtų palaikoma gamintojo nustatyta normali variklio veikimo temperatūra. 2.
- Variklio alyva Užrašomos bandyme naudotos alyvos techninės charakteristikos ir pateikiamos kartu su bandymo rezultatais. 2.
- Bandymams naudojami degalai Naudojami V priede nurodyti etaloniniai degalai. Bandyme naudotų minėtų degalų cetaninis skaičius ir sieros kiekis turi būti užrašomi VII priedo 1 priedėlio 1.1.1 ir 1.1.2 punktuose. Didelio slėgio siurblio ėmiklyje kuro temperatūra turi būti 306 – 316 K (33 – 430C). 2.
- Dinamometrinių duomenų nustatymas Įsiurbiamo oro pasipriešinimas ir išmetamųjų dujų slėgis nustatomi taip, kad rodytų žemiausias gamintojo nustatytas ribas pagal 2.3 ir 2.5 punktus. Didžiausios sukimo momento vertės, esant apibrėžtiems bandymo sukimosi dažniams, nustatomos bandymų būdu, kad būtų galima apskaičiuoti apibrėžtų bandymo režimų sukimo momento vertes. Varikliams, kurie nėra sukonstruoti taip, kad veiktų esant bet kokiam dažniui, didžiausią sukimo momentą, atitinkantį sukimosi dažnį, pateikia gamintojas. Variklio duomenys kiekvienam bandomam modeliui apskaičiuojami pagal šią formulę: S = , jeigu santykis: , PAE vertę gali patikrinti tipą suteikusi įgaliota institucija.
- BANDYMO EIGA 3.
- Ėminių ėmimo filtrų paruošimas Ne vėliau kaip vieną valandą prieš bandymą kiekvienas filtras (pora) dedamas į uždarytą, bet nehermetišką Petri lėkštelę ir patalpinamas į svėrimo kamerą, kad stabilizuotųsi. Stabilizacijos pabaigoje kiekvienas filtras (pora) pasveriamas ir užrašoma taros masė. Filtras (pora) laikomas uždarytoje Petri lėkštelėje arba filtro laikiklyje, kol bus reikalingas bandymui. Jeigu filtras (pora) nepanaudojamas per aštuonias valandas nuo tada, kai jis išimamas iš svėrimo kameros, prieš naudojimą jis turi būti dar kartą pasveriamas. 3.
- Matavimo įrangos montavimas Įrankiai ir ėminių ėmimo zondai turi būti įmontuojami, kaip to reikalaujama. Jeigu išmetamosioms dujoms praskiesti naudojama viso srauto praskiedimo sistema, prie sistemos prijungiamas išmetimo vamzdis. 3.
- Praskiedimo sistemos ir variklio paleidimas Praskiedimo sistema ir variklis paleidžiami ir šildomi tol, kol, esant visiškai apkrovai ir nominaliam greičiui, nusistovės visos temperatūros ir slėgiai (3.6.2 papunktis). 3.
- Praskiedimo santykio koregavimas Kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistema paleidžiama ir per atšaką, kai taikomas vieno filtro metodas (neprivaloma taikant kelių filtrų metodą). Praskiedžiamo oro kietųjų dalelių foninė taršos koncentracija gali būti nustatoma, praskiedžiamą orą leidžiant per kietųjų dalelių filtrą. Jeigu naudojamas filtruotas praskiedimo oras, vieną matavimą galima atlikti bet kuriuo metu prieš bandymą, jo metu arba jį pabaigus. Jeigu praskiedimo oras nefiltruojamas, turi būti matuojama ne mažiau kaip trijuose taškuose, pradėjus, prieš sustabdant ir ciklo viduriui artimame taške, bei apskaičiuojamas verčių vidurkis. Praskiedimo oras nustatomas toks, kad kiekvienam režimui būtų gauta didžiausia filtro priekinės pusės temperatūra, lygi 325 K (520C) arba mažesnė. Bendras praskiedimo santykis turi būti ne mažesnis kaip keturi. Taikant vieno filtro metodą, ėminio masės debitas per filtrą yra išlaikomas vienodu santykiu su praskiesto išmetimo masės debitu viso srauto sistemoms ir visais režimais. Šis masės santykis yra 5 proc., išskyrus kiekvieno režimo pirmąsias 10 sekundžių sistemoms be atšakos. Sistemoms su daliniu srauto praskiedimu pagal vieno filtro metodą masės debitas per filtrą yra pastovus, 5 proc. kiekvienu režimu, išskyrus kiekvieno režimo pirmąsias 10 sekundžių sistemose be atšakos. Sistemoms su kontroliuojama CO2 arba NOx koncentracija, CO2 arba NOx kiekis praskiedimo ore turi būti matuojamas kiekvieno bandymo pradžioje ir pabaigoje. Praskiedimo oro CO2 arba NOx koncentracijos fono matavimo duomenys prieš bandymą ir po jo turi neviršyti 100 ppm arba 5 ppm vienas kito atžvilgiu. Jeigu naudojama praskiestų išmetamųjų dujų analizės sistema, atitinkamos foninės koncentracijos yra nustatomos paimant praskiedimo oro mėginių į mėginių maišelį per visą užbaigto bandymo seką. Foninės (ne iš maišelio) koncentracijos gali būti imamos nenutrūkstamai ne mažiau kaip trijuose taškuose: pradžioje, pabaigoje ir kur nors ciklo viduryje, ir apskaičiuojamas jų vidurkis. Gamintojui paprašius, fono matavimus galima praleisti. 3.
- Analizatorių tikrinimas Išmetamų teršalų analizatoriai nustatomi ties nuline padala ir prijungiami. 3.
- Bandymo ciklas 3.6.
- Įrangos specifikacijos pagal Tvarkos aprašo 10.1 punktą: 3.6.1.
- Specifikacija A. Varikliai, atitinkantys Tvarkos aprašo 10.1.1 papunktį, bandomi pagal šį bandomojo variklio dinamometro aštuonių režimų ciklą(*): 3.6.
- Bandymas A judantiems mechanizmams, apibrėžtiems pagal Tvarkos aprašo 5 ir 10.1 punktus: Variklio alkūninio veleno sukimosi dažnis Apkrova (proc.) Įvertinimo koeficientas 1 Nominalus 100 0,15 2 Nominalus 75 0,15 3 Nominalus 50 0,15 4 Nominalus 10 0,1 5 Vidutinis 100 0,1 6 Vidutinis 75 0,1 7 Vidutinis 50 0,1 8 Tuščiaeigis - 0,15 (*) Atitinka ISO 9178-4:1996 standarto C1 ciklą. 3.6.1.
- Specifikacija B. Varikliai, atitinkantys Tvarkos aprašo 10.2 papunktį, bandomi pagal šį bandomojo variklio dinamometro penkių režimų ciklą
- mm)Rekomenduojamas dėmės skersmuo, mm Rekomenduojamas mažiausias apkrovimas 47 37 0,5 70 60 1,3 90 80 2,3 110 100 3,6 Taikant kelių filtrų metodą, rekomenduojamas mažiausias filtro apkrovimas visiems filtrams, taip pat turi būti atitinkamos aukščiau nurodytos vertės ir viso režimų skaičiaus kvadratinės šaknies sandauga. 1.5.2. Svėrimo kameros ir analizinių svarstyklių techninės charakteristikos 1.5.2.1. Svėrimo kameros sąlygos Kameros (arba kambario), kur kondicionuojami ir sveriami filtrai, temperatūra turi būti 295 K (220C) 3 K visą laiką, kol filtrai kondicionuojami ir sveriami. Drėgnumas turi būti rasos taške, temperatūra 282,5 K (9,50C) 3 K, o santykinis drėgnumas – 45 8 proc. 1.5.2.2. Etaloninio filtro svėrimas Kameros (arba kambario) aplinkoje neturi būti aplinkos teršalų (pvz., dulkių), kurie galėtų nusėsti ant kietųjų dalelių filtrų juos stabilizuojant. Svėrimo kambario techninių sąlygų trikdžiai, kaip apibrėžta 1.5.2.1 papunktyje, bus leidžiami, jeigu šių trikdžių trukmė neviršys 30 minučių. Svėrimo kambarys turėtų atitikti nurodytas technines sąlygas prieš personalui patenkant į svėrimo kambarį. Ne mažiau kaip du nenaudoti etaloniniai filtrai arba etaloninių filtrų poros yra sveriami keturias valandas, bet geriau, kad tai būtų daroma tuo pačiu metu, kai sveriamas ėminių ėmimo filtras (pora). Jie turi būti to paties dydžio ir iš tokios pat medžiagos kaip ėminių ėmimo filtras. Jeigu etaloninių filtrų (etaloninių filtrų porų) vidutinis svoris pakinta tarp ėminių ėmimo filtro svėrimų daugiau kaip 5 proc. (7,5 proc. filtrų porai) nuo rekomenduojamo mažiausio filtro apkrovimo (1.5.1.5 papunktis), tada ėminio filtrai išmetami, o išmetamų teršalų bandymas pakartojamas. Jeigu 1.5.2.1 papunktyje nurodyti svėrimo kambario pastovumo kriterijai neatitinka reikalavimų, bet etaloninio filtro (poros) svėrimas atitinka aukščiau nurodytus kriterijus, variklio gamintojas turi galimybę priimti ėminio filtro svorius arba bandymus pripažinti negaliojančiais, tinkamai parengti svėrimo kambario kontrolės sistemą ir iš naujo atlikti bandymus. 1.5.2.3. Analitinės svarstyklės Analitinių svarstyklių, naudojamų visų filtrų svoriui nustatyti, tikslumas (standartinis nuokrypis) turi būti 20 g, o skiriamoji geba – 10 g (1 skaitmuo lygus 10 g). Filtrams, kurių skersmuo mažesnis kaip 70 mm, tikslumas ir skiriamoji geba atitinkamai turi būti 2 g ir 1 g. 1.5.2.4. Statinių elektros efektų pašalinimas Kad statiniai elektros efektai būtų pašalinti, filtrai prieš svėrimą turi būti neutralizuojami, pavyzdžiui, Polonium neutralizatoriumi arba panašaus poveikio įtaisu. 1.5.3. Papildomos kietųjų dalelių matavimo techninės sąlygos Visos praskiedimo sistemos ir ėminių ėmimo sistemos dalys nuo išmetamojo vamzdžio iki filtro laikiklio, kurie yra nuolatiniame sąlytyje su natūraliomis ir praskiestomis išmetamosiomis dujomis, turi būti sukonstruoti taip, kad kiek įmanoma sumažintų kietųjų dalelių nusėdimą arba jų pakitimą. Visos dalys turi būti pagamintos iš elektrai laidžių medžiagų, kad nereaguotų su išmetamųjų dujų sudedamosiomis dalimis, ir turi būti įžemintos, kad būtų išvengta elektrostatinių poveikių. ___________________ 2 priedėlis 1. ANALIZĖS PRIETAISŲ KALIBRAVIMAS 1.1. Įvadas Kiekvienas analizatorius yra kalibruojamas kiek įmanoma dažniau, kad jis atitiktų šio standarto tikslumo reikalavimus. Šioje dalyje apibūdintas naudotinas kalibravimo metodas, kuris taikomas analizatoriams, nurodytiems 1 priedėlio 1.4.3 papunktyje. 1.2. Kalibravimo dujos Turi būti atsižvelgiama į visų kalibravimo dujų laikymo terminus. Turi būti užrašomas gamintojo nurodytas kalibravimo dujų galiojimo laikas. 1.2.1. Grynosios dujos Privalomas dujų grynumas apibrėžiamas toliau pateiktomis ribinėmis užterštumo vertėmis. Šios dujos turi būti prieinamos naudoti: - išgrynintasis azotas (tarša 1 ppm C, 1 ppm CO2, 0,1 ppm NO) - išgrynintasis deguonis (grynumas > 99,5 proc. O2 tūrio) - vandenilio ir helio mišinys (40 2 proc. vandenilio, helio pusiausvyra) (tarša 1 ppm C, 400 ppm CO2) - išgrynintasis sintetinis oras (tarša 1 ppm C, 1 ppm CO, 400 ppm CO2, 0,1 ppm NO) (deguonies kiekis tarp 18 – 21 tūrio proc.) 1.2.2. Kalibravimo dujos ir kontrolinis dujų mišinys Galima gauti tokios cheminės sudėties dujų mišinį: - C3H8 ir išgrynintasis sintetinis oras (žr. 1.2.1 papunktį) - CO ir išgrynintasis azotas - NO ir išgrynintasis azotas (NO2 kiekis, esantis šiose kalibravimo dujose, turi neviršyti 5 proc. NO kiekio) - O2 ir išgrynintasis azotas - CO2 ir išgrynintasis sintetinis oras - C2H6 ir išgrynintasis sintetinis oras Pastaba. Leidžiami ir kiti dujų deriniai, jeigu tos dujos tarpusavyje nereaguoja. Tikroji kalibravimo dujų ir matuojamojo dujų mišinio koncentracija turi būti 2 proc. nominaliosios vertės. Visos kalibravimo dujų koncentracijos turi būti pateiktos tūriniais vienetais (tūrio procentai arba ppm). Kalibravimui ir aprėpties intervalui naudojamos dujos taip pat gali būti gautos naudojant dujų dalytuvą, praskiedžiant išgrynintuoju N2 arba išgrynintuoju sintetiniu oru. Maišymo įtaiso tikslumas turi būti toks, kad praskiestų kalibravimo dujų koncentraciją būtų galima nustatyti neviršijant 2 proc. 1.3. Analizatorių ir ėminių ėmimo sistemos eksploatavimo tvarka Eksploatuojant analizatorius, laikomasi prietaisų gamintojo sudarytų paleidimo ir eksploatavimo instrukcijų. Turi būti įtraukti minimalūs 1.4 – 1.9. punktų reikalavimai. 1.4. Hermetiškumo tikrinimas Turi būti atliekamas sistemos hermetiškumo bandymas. Zondas atjungiamas nuo dujų išmetimo sistemos, galas užkišamas. Įjungiamas analizatoriaus siurblys. Pasibaigus pradiniam stabilizacijos periodui, visi srauto matuokliai turėtų rodyti nulį. Jeigu taip nėra, ėminių ėmimo linijos patikrinamos ir pašalinamas gedimas. Didžiausias leistinas nuotėkis vakuumo pusėje – 0,5 proc. eksploatuojamo debito tikrinamai sistemos daliai. Analizatoriaus srautai ir aplinkinių kanalų srautai gali būti naudojami eksploataciniams debitams įvertinti. Kitas būdas – koncentracijos pakopinio pokyčio įvedimas ėminių ėmimo linijos pradžioje nešikliniųjų dujų mišinį pakeičiant matuojamųjų dujų mišiniu. Jeigu praėjus pakankamam laiko tarpui rodmenys rodo žemesnę koncentraciją negu pateikta koncentracija, tai rodo, kad yra kalibravimo arba hermetiškumo problemų. 1.5. Kalibravimo tvarka 1.5.1. Prietaisų spinta Prietaisai kalibruojami, kalibravimo kreivės lyginamos su standartinių dujų kreivėmis. Turi būti naudojami tie patys dujų debitai kaip ir imant išmetamųjų dujų ėminius. 1.5.2. Šildymo laikas Šildymo laikas turėtų būti toks, kokį rekomenduoja gamintojas. Jeigu jis neapibrėžtas, analizatorių rekomenduojama šildyti ne trumpiau kaip dvi valandas. 1.5.3. NDIR ir HFID analizatorius NDIR analizatorius prireikus yra derinamas, o HFID analizatoriaus degimo liepsna optimizuojama (1.8.1 papunktis). 1.5.4. Kalibravimas Kiekvienas paprastai naudojamas darbinis diapazonas yra kalibruojamas. Naudojant išgrynintąjį sintetinį orą (arba azotą), CO, CO2, NOx, HC ir O2 analizatoriai nustatomi ties nuline padala. Atitinkamos kalibravimo dujos įleidžiamos į analizatorius, užrašomi rodmenys ir pagal 1.5.6 papunktį sudaroma kalibravimo kreivė. Nulinė padala turi būti dar kartą patikrinama ir, reikalui esant, pakartojama kalibravimo eiga. 1.5.5. Kalibravimo kreivės sudarymas 1.5.5.1. Bendrosios rekomendacijos Analizatoriaus kalibravimo kreivė sudaroma ne mažiau kaip iš penkių taškų (išskyrus nulį), kurie išdėstomi kiek galima tolygiau. Aukščiausia nominalioji koncentracija turi sudaryti 90 proc. visos skalės arba daugiau. Kalibravimo kreivė apskaičiuojama mažiausio kartotinio metodu. Jeigu gautasis daugianaris laipsnis yra didesnis už tris, kalibravimo taškų skaičius (kartu su nuliu) turi būti bent jau lygus šiam daugianariam laipsniui + 2. Kalibravimo kreivė turi nesiskirti nuo kiekvieno kalibravimo taško nominaliosios vertės daugiau negu 2 proc., o nuo visos skalės ties nuliu - ne daugiau kaip 1 proc. Pagal kalibravimo kreivę ir kalibravimo taškus galima patikrinti, ar kalibravimas buvo atliktas teisingai. Turi būti nurodyti skirtingi analizatoriaus charakteristikų parametrai, o ypač: - matavimo intervalas, - jautrumas, - kalibravimo atlikimo data. 1.5.5.2. Kalibruojant mažiau negu 15 proc. visos skalės Analizatoriaus kalibravimo kreivė sudaroma ne mažiau kaip iš dešimties kalibravimo taškų (išskyrus nulį), išsidėsčiusių taip, kad 50 proc. kalibravimo taškų užimtų mažiau kaip 10 proc. visos skalės. Kalibravimo kreivė apskaičiuojama mažiausio kartotinio metodu. Kalibravimo kreivė turi nesiskirti daugiau nei 4 proc. nuo kiekvieno kalibravimo taško, o nuo visos skalės ties nuliu - ne daugiau kaip 1 proc. 1.5.5.3. Pakaitiniai metodai Jeigu įmanoma įrodyti, kad pakaitine technologija (pvz., kompiuteris, elektroniniu būdu valdomas diapazonų perjungiklis ir pan.) galima gauti lygiavertį tikslumą, tuomet ji gali būti naudojama. 1.6. Kalibravimo patikra Kiekvienas paprastai naudojamas darbinis intervalas turi būti patikrintas prieš kiekvieną analizę laikantis toliau nurodytos tvarkos. Kalibravimas tikrinamas naudojant nešiklines dujas ir matuojamųjų dujų mišinį, kurių nominalioji vertė yra didesnė negu 80 proc. visos matavimo intervalo skalės. Jeigu dviem nagrinėjamiems taškams nustatytoji vertė skiriasi ne daugiau kaip 4 proc. visos skalės nuo nurodytos etaloninės vertės, galima pakeisti derinimo parametrus. Jeigu taip nėra, nauja kalibravimo kreivė turi būti sudaroma pagal 1.5.4 papunktį. 1.7. NOx konverterio efektyvumo bandymas Konverterio, naudojamo NO2 konversijai į NO, efektyvumas yra bandomas kaip nurodyta 1.7.1 – 1.7.8 papunkčiuose (1 paveikslas). 1.7.1. Bandymo įranga Naudojant 1 paveiksle pavaizduotą bandymo įrangą (taip pat žr. 1 priedėlio 1.4.3.5 papunktį) ir taikant toliau apibūdintą tvarką, keitiklio efektyvumas gali būti bandomas naudojant ozonatorių. 1 pav. Prietaiso NO2 konverterio naudingumo koeficientui įvertinti schema 1.7.2. Kalibravimas CLD ir HCLD kalibruojami pačiame paprasčiausiame darbiniame diapazone, laikantis gamintojo nustatytų techninių sąlygų, naudojant nešiklines ir matuojamąsias mišinio dujas (kuriose NO kiekis turi sudaryti apie 80 proc. darbinio diapazono, o NO2 koncentracija dujų mišinyje turi būti žemesnė negu 5 proc. NO koncentracijos). NOx analizatorius turi veikti NO režimu, kad matuojamųjų dujų mišinys neitų per keitiklį. Gautos koncentracijos turi būti užrašomos. 1.7.3. Apskaičiavimas NOx konverterio efektyvumas apskaičiuojamas taip: Efektyvumas (%) = x 100 a – NOx koncentracija pagal 1.7.6 papunktį; b - NOx koncentracija pagal 1.7.7 papunktį; c – NO koncentracija pagal 1.7.4 papunktį; d – NO koncentracija pagal 1.7.5 papunktį; 1.7.4. Deguonies papildymas Per T formos keitiklį dujų srautas papildomas deguonimi arba nuliniu oru, kol bus gauta koncentracija, 20 proc. žemesnė negu 1.7.2 papunktyje nurodyta kalibravimo koncentracija (Analizatorius – NO režimu). Užrašoma gauta koncentracija c. Visos nedarbinės eigos metu ozonatorius neveikia. 1.7.5. Ozonatoriaus paleidimas Dabar ozonatorius paleidžiamas, kad generuotų pakankamai deguonies ir NO koncentraciją sumažintų tiek, kad ji sudarytų apie 20 proc. kalibravimo koncentracijos, nurodytos 1.7.2 papunktyje. Užrašoma gauta koncentracija d. (Analizatorius – NO režimu). 1.7.6. NOx režimas NO analizatorius perjungiamas į NOx režimą, kad dabar per keitiklį tekėtų dujų mišinys (sudarytas iš NO, NO2, O2 ir N2). Užrašoma gauta koncentracija a. (Analizatorius – NOx režimu). 1.7.7. Ozonatoriaus išjungimas Dabar ozonatorius išjungiamas. 1.7.6 papunktyje apibūdintas dujų mišinys patenka iš keitiklio į detektorių. Užrašoma gauta koncentracija b. (Analizatorius – NOx režimu). 1.7.8. NO režimas Perjungus į NO režimą su išjungtu ozonatoriumi, taip pat sustabdomas deguonies arba sintetinio oro srautas. Analizatoriaus NOx rodmenys nuo matuojamos vertės gali nukrypti ne daugiau kaip 5 proc., matuojant pagal 1.7.2 papunktį. (Analizatorius – NO režimu). 1.7.9. Tikrinimo dažnumas Keitiklio efektyvumas turi būti tikrinamas prieš kiekvieną NOx analizatoriaus kalibravimą. 1.7.10. Efektyvumo reikalavimai Keitiklio efektyvumas turi būti ne mažesnis kaip 90 proc., bet ypač rekomenduojama, kad šis efektyvumas būtų didesnis kaip 95 proc. Pastaba. Jeigu pagal 1.7.5 papunktį ozonatorius, nustatytas bendriausiu intervalu, nesugeba sumažinti koncentracijos nuo 80 proc. iki 20 proc., tai turi būti naudojamas aukščiausias intervalas, kuris leis tai padaryti. 1.8. FID derinimas 1.8.1. Detektoriaus optimizavimas HFID turi būti suderinamas taip, kaip apibrėžia prietaiso gamintojas. Propanas turėtų būti naudojamas matuojamųjų dujų oro mišinyje, kad atsakas būtų optimizuojamas paprasčiausiame darbiniame diapazone. Nustačius degalų ir oro debitus pagal gamintojo rekomendacijas, į analizatorių įleidžiama 350 75 ppm C kontrolinio dujų mišinio. Esant tokiam dujų debitui, atsakas nustatomas iš matuojamųjų dujų mišinio atsako ir matuojamųjų dujų mišinio, naudojamo kontrolei, atsakų skirtumo. Kuro srautas didėjančia tvarka sureguliuojamas aukščiau ir žemiau pagal gamintojo nustatytas technines sąlygas. Šiems kuro srautams užrašomas matavimo intervalas ir nulinis atsakas. Brėžiamas slinkio ir nulinio atsako skirtumų grafikas, o kuro srautas suderinamas pagal plačiąją kreivės dalį. 1.8.2. Angliavandenilių rodikliai Analizatorius kalibruojamas pagal 1.5 punktą ore ir išgrynintame sintetiniame ore naudojant propaną. Atsako rodikliai nustatomi, kai analizatorius paleidžiamas ir po ilgesnių darbinių intervalų. Tam tikroms angliavandenilių rūšims rodiklis Rf – tai FID C1 rodmens ir dujų koncentracijos cilindre santykis, išreikštas ppm C1. Bandomųjų dujų koncentracija turi būti tokia, kad gautasis atsakas sudarytų apytikriai 80 proc. visos skalės. Koncentracija turi būti nustatoma 2 proc. tikslumu, palyginus su gravimetriniu standartu, ir išreikšta tūrio vienetais. Be to, dujų cilindras turi būti iš anksto kondicionuojamas 24 valandas 298 K (250C) 5 K temperatūroje. Naudotinos bandymo dujos ir rekomenduojami santykinio atsako rodiklio intervalai yra tokie: - metanas ir išgrynintasis sintetinis oras: 1,00 Rf 1,15 - propilenas ir išgrynintasis sintetinis oras: 0,90 Rf 1,1 - toluenas ir išgrynintasis sintetinis oras: 0,90 Rf 1,10 Šios vertės atitinka atsako rodiklį Rf propanui ir išgrynintajam sintetiniam orui, lygų 1,00. 1.8.3. Deguonies jautrumo kontrolė Deguonies jautrumo kontrolė atliekama paleidžiant analizatorių ir po ilgesnio eksploatacijos laikotarpio. Jei nustatomas atsako rodiklis, tai turi būti atliekama kaip apibūdinta 1.8.2 papunktyje. Naudotinos bandymo dujos ir rekomenduojamas santykinis atsako rodiklis yra tokie: - propanas ir azotas: 0,95 Rf 1,05 Ši vertė atitinka atsako rodiklį Rf propanui ir išgrynintajam sintetiniam orui, lygų 1,00. FID degiklio oro deguonies koncentracija turi būti 2 molio proc. degiklio oro koncentracijos, naudoto paskutinio deguonies interferencijos patikrinimo metu. Jeigu skirtumas didesnis, turi būti patikrinama deguonies interferencija, ir, jeigu reikia, suderinamas analizatorius. 1.9. NDIR ir CLD analizatorių interferencijos efektai Išmetamajame vamzdyje esančios kitos neanalizuojamos dujos gali įvairiais būdais pakeisti rodmenis. Teigiama interferencija pasireiškia NDIR prietaisuose, kur interferuojančios dujos sukelia tuos pačius efektus kaip ir matuojamos dujos, bet daug mažesnius. Neigiama interferencija pasireiškia NDIR prietaisuose, interferuojančioms dujoms praplečiant matuojamų dujų absorbcijos juostą, o CLD prietaisuose – interferuojančioms dujoms slopinant spinduliavimą. 1.9.1 ir 1.9.2 papunkčiuose apibūdinti interferencijos patikrinimai atliekami prieš pirmą kartą naudojant analizatorių ir praėjus ilgesniems eksploatacijos periodams. 1.9.1. CO analizatoriaus interferencijos tikrinimas Vanduo ir CO2 gali trikdyti CO analizatoriaus veikimą. Todėl CO2 kontrolinių dujų mišinys, kurio koncentracija sudaro 80 – 100 proc. visos didžiausio darbinio diapazono skalės, naudotas šiame bandyme, leidžiamas per vandenį kambario temperatūroje, užrašomi analizatoriaus rodmenys. Analizatoriaus atsakas turi būti ne didesnis kaip 1 proc. visos diapazono skalės, lygus arba didesnis kaip 300 ppm arba didesnis kaip 3 ppm diapazonams, mažesniems už 300 ppm. 1.9.2. NOx analizatoriaus gesimo tikrinimas Dviejų rūšių dujos, susijusios su CLD (ir HCLD) analizatoriais – tai CO2 ir vandens garai. Šių dujų gesimo atsakas proporcingas jų koncentracijoms, ir todėl reikalinga tokia bandymų technika, kad būtų galima nustatyti gesimą, kai bandymo metu gautos koncentracijos yra aukščiausios nustatytos koncentracijos. 1.9.2.1. CO2 gesimo tikrinimas CO2 matuojamasis dujų mišinys, kurio koncentracija sudaro 80 – 100 proc. visos didžiausio darbinio diapazono skalės, leidžiamas per NDIR analizatorių, o CO2 vertės užrašomos kaip A. Tada jis atskiedžiamas apytikriai 50 proc. su NO matuojamųjų dujų mišiniu ir leidžiamas per NDIR ir (H)CLD, CO2 ir NO, vertes užrašant atitinkamai kaip B ir C. CO2 srovė nutraukiama ir tik NO matuojamųjų dujų mišinys leidžiamas per (H)CLD, NO, vertės užrašomos kaip D. Gesimas apskaičiuojamas taip: % CO2 gesimas = x 100 ir turi sudaryti ne daugiau kaip 3 proc. visos skalės. čia: A: nepraskiesto CO2 koncentracija, matuota su NDIR, procentais B: praskiesto CO2 koncentracija, matuota su NDIR, procentais C: praskiesto NO koncentracija, matuota su CLD, ppm D: nepraskiesto NO koncentracija, matuota CLD, ppm 1.9.2.2. Gesimo vandenyje tikrinimas Šis patikrinimas naudojamas tik matuojant drėgnų dujų koncentraciją. Apskaičiuojant gesimą vandenyje turi būti atsižvelgta į NO matuojamo dujų mišinio praskiedimą vandens garais ir mišinio vandens garų koncentracijos reguliavimą iki bandyme nustatytos koncentracijos. NO matuojamasis dujų mišinys, kurio koncentracija sudaro 80 – 100 proc. visos skalės normaliam darbiniam diapazonui, leidžiamas per (H)CLD, o NO vertė užrašoma kaip D. NO dujos barbotuojamos per vandenį kambario temperatūroje ir leidžiamos per (H)CLD, o NO vertė užrašoma kaip C. Nustatoma vandens temperatūra ir užrašomi kaip F. Nustatomas mišinio sočiųjų garų slėgis, kuris turi atitikti barbutatoriaus vandens temperatūrą F, ir užrašomas kaip G. Mišinio vandens garų koncentracija (procentais) apskaičiuojama taip: ir užrašoma kaip H. Numatyta praskiestų NO matuojamųjų dujų mišinio (vandens garuose) koncentracija apskaičiuojama taip: De = D x ir užrašoma kaip De. Dyzelio išmetamosioms dujoms įvertinama aukščiausia išmetamų garų koncentracija (procentais), numatyta gauti bandymo metu, darant prielaidą, kad kuro atomų H/C santykis nuo 1,8 iki 1 iš aukščiausios koncentracijos CO2 išmetamosiose dujose ar iš nepraskiestų CO2 matuojamųjų dujų mišinio koncentracijos (A, kaip matuojama 1.9.2.1 papunktyje), gaunamas taip: Hm = 0,9 x A ir užrašoma kaip Hm. Gesimas vandenyje apskaičiuojamas taip: % H2O gesimas = 100 x ir turi sudaryti ne daugiau kaip 3 proc. visos skalės. De: numatyta praskiesto NO koncentracija (ppm) C: praskiesto NO koncentracija (ppm) Hm: aukščiausia vandens garų koncentracija (%) H: faktinė vandens garų koncentracija (%) Pastaba: Svarbu, kad NO matuojamųjų dujų mišinyje NO2 koncentracija, reikalinga šiam patikrinimui atlikti, būtų žemiausia, kadangi gesimo apskaičiavimuose nebuvo atsižvelgta į NO2 absorbciją vandenyje. 1.10. Kalibravimo intervalas Analizatoriai kalibruojami pagal 1.5 papunktį ne rečiau kaip kas trys mėnesiai arba kai sistema taisoma arba keičiama, o tai galėtų turėti įtakos kalibravimui. 2. KIETŲJŲ DALELIŲ MATAVIMO SISTEMOS KALIBRAVIMAS 2.1. Įvadas Kiekviena sudedamoji dalis kalibruojama taip dažnai, kaip tai reikalinga, kad ji atitiktų šio standarto reikalavimus. Naudotinas kalibravimo metodas - tai šioje dalyje III priedo 1 priedėlio 1.5 punkte ir VI priede nurodytoms sudedamosioms dalims apibūdintas metodas. 2.2. Srauto matavimas Dujinių srauto matuoklių arba srauto matavimo prietaisų kalibravimas turi būti atliekamas nacionaliniuose ir (arba) tarptautiniuose standartuose. Mažiausia matuojamos vertės rodmenų paklaida - 2 proc. Jeigu dujų srautas nustatomas diferenciniu matavimu, didžiausia skirtumo paklaida turi būti tokia, kad GEDF tikslumas neviršytų 4 proc. (taip pat žr. VI priedo 1.2.1.1 EGA papunktį). Jį taip pat galima apskaičiuoti pagal kiekvieno prietaiso paklaidų kvadratinės šaknies vidurkį. 2.3. Praskiedimo santykio tikrinimas Jeigu naudojamos kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistemos be EGA (VI priedo 1.2.1.1 papunktis), tikrinamas kiekvieno naujai įmontuoto įrenginio praskiedimo santykis, kai variklis veikia, ir atliekami ir CO2, ir NOx koncentracijų matavimai natūraliose ir praskiestose išmetamosiose dujose. Matuojamas praskiedimo santykis turi neviršyti 10 proc. nuo apskaičiuojamo praskiedimo santykio iš CO2 arba NOx koncentracijų matavimo. 2.4. Dalinio srauto sąlygų tikrinimas Tikrinamas išmetamųjų dujų greičio ir slėgio svyravimų diapazonas ir atitinkamais atvejais suderinamas pagal VI priedo 1.2.1.1 papunkčio, EP reikalavimus. 2.5. Kalibravimo dažnumas Srauto matavimo prietaisai kalibruojami ne rečiau kaip kas trys mėnesiai arba, kai sistemoje daromi pakeitimai, galintys turėti įtakos kalibravimui. 3 priedėlis 1. DUOMENŲ VERTINIMAS IR APSKAIČIAVIMAS 1.1. Duomenų apie dujinius išmetamuosius teršalus vertinimas Dujiniams išmetamiesiems teršalams įvertinti yra apskaičiuojamas savirašio rodmenų, gautų per kiekvieno režimo paskutiniąsias 60 sekundžių, vidurkis, ir naudojamos vidutinės HC, CO, NOx ir CO2 koncentracijos (conc.), jeigu taikomas pusiausvyros metodas, kiekvieno režimo metu yra apskaičiuojamos iš savirašio rodmenų vidurkio bei atitinkamų kalibravimo duomenų. Gali būti naudojamas kitoks duomenų užrašymo būdas, jeigu garantuojama, kad bus gauti lygiaverčiai duomenys. Vidutinės foninės koncentracijos (concd) gali būti gaunamos iš rodmenų, gautų iš maišelyje esančio praskiesto oro arba iš nepertraukiamo foninių (ne iš maišelio) rodmenų bei atitinkamų kalibravimo duomenų. 1.2. Kietųjų dalelių išmetimas Kietosioms dalelėms vertinti kiekvienam režimui užrašomos suminės per filtrą perėjusių ėminių masės (MSAMd) arba tūriai (VSAMd) kiekvienu režimu. Filtrai gražinami į svėrimo kamerą ir kondicionuojami ne trumpiau kaip vieną valandą, bet ne ilgiau kaip 80 valandų, paskui sveriami. Užrašomas filtrų bruto svoris ir atimamas taros svoris (žr. III priedo 3.1 papunktį). Kietųjų dalelių masė (Mf – vieno filtro metodas; Mfa – kelių filtrų metodas) – tai ant pirminio ir papildomo filtrų surinktų kietųjų dalelių masių suma. Jeigu turi būti naudojama fono pataisa, užrašoma per filtrus praėjusio praskiesto oro masė (MDIL) arba tūris (VDIL) ir kietųjų dalelių masė (Md). Jeigu atliekama daugiau negu vienas matavimas, kiekvienam atskiram matavimui turi būti apskaičiuojamas dalmuo Md/MDIL arba Md/VDIL, taip pat apskaičiuojamas verčių vidurkis. 1.3. Dujinių išmetamųjų teršalų apskaičiavimas Galutiniai ataskaitoje pateikiami bandymo rezultatai turi būti gaunami tokia seka: 1.3.1. Išmetamųjų dujų srauto nustatymas Išmetamųjų dujų debitas (GEXHD, VEXHW arba VEXHD) kiekvienam režimui nustatomas pagal III priedo 1 priedėlio 1.2.1 – 1.2.3 papunkčius. Naudojant viso srauto praskiedimo sistemą, suminis išmetamųjų dujų debitas (GTOTW, VTOTW) kiekvienam režimui nustatomas pagal III priedo 1 priedėlio 1.2.4 papunktį. 1.3.2. Sausoji/drėgnoji pataisa Naudojant GEXHD, VEXHW, GTOTW arba VTOTW matuojama koncentracija keičiama į drėgnąją pagal tokią formulę, jeigu nėra iš karto matuota drėgname ore: conc (drėgna) = kw x conc (sausa) Natūralioms išmetamosioms dujoms: kw,r,1 = - kw2 arba: kw,r,2 = - kw2 Praskiestoms išmetamosioms dujoms: kw,r,1 = - kw1; arba: kw,r,2 = FFH gali būti apskaičiuojamas taip: FFH = ; Praskiedimo orui: kw,d = 1 – kw1 kw1 = Hd = čia: Ha: įleidžiamo oro absoliutusis drėgnumas, g vandens 1 kg sauso oro Hd: praskiesto oro absoliutusis drėgnumas, g vandens 1 kg sauso oro Rd: praskiesto oro santykinis drėgnumas, procentais Ra: įleidžiamo oro santykinis drėgnumas, procentais pd: praskiesto oro sočiųjų garų slėgis, kPa pa: įleidžiamo oro sočiųjų garų slėgis, kPa pb: suminis barometro slėgis, kPa 1.3.3. NOx drėgnumo koregavimas Kadangi NOx išmetimas priklauso nuo aplinkos oro sąlygų, NOx koncentracija koreguojama pagal kambario oro temperatūrą ir drėgnumą, taip pat pagal šioje formulėje pateiktą koeficientą KH,: KH = čia: A: 0,309 GFUEL/GAIRD – 0,0266 B: -0,209 GFUEL/GAIRD + 0,00954 T: oro temperatūra, K = kuro oro santykis (sausam orui) Ha: įleidžiamo oro drėgnumas, g vandens 1 kg sauso oro: Ha = Ra: įleidžiamo oro santykinis drėgnumas, procentais pa: įleidžiamo oro sočiųjų garų slėgis, kPa pb: suminis barometro slėgis, kPa 1.3.4. Išleidžiamųjų dujų debito apskaičiavimas Išleidžiamųjų dujų masės debitai kiekvienam režimui apskaičiuojami taip:
- a)natūralioms išmetamosioms dujoms[18]: dujosmasė = u x conc x GEXHW arba dujosmasė = v x conc x VEXHD arba dujosmasė = w x conc x VEXHW
- b)praskiestoms išmetamosioms dujoms1: dujosmasė = u x concc x GTOTW arba dujosmasė = w x concc x VTOTW čia: concc – foninė koreguota koncentracija concc = conc – concd x (1 – (1/DF)) DF = 13,4/concCO2 + (concCO + concHC) x 10-4) arba DF = 13,4/concCO2. Koeficientai u –drėgnas, v – sausas, w – drėgnas taikomi pagal šią lentelę: Dujos u v w conc NOx 0,001587 0,002053 0,002053 Ppm CO 0,000966 0,00125 0,00125 Ppm HC 0,000479 - 0,000619 Ppm CO2 15,19 19,64 19,64 procentai HC tankis pagrįstas vidutiniu anglies ir vandenilio santykiu 1 : 1,85. 1.3.5. Specifinių išmetamųjų teršalų apskaičiavimas Specifinių išmetamųjų teršalų kiekis (g/kWh) apskaičiuojamas visoms atskiroms sudedamosioms dalims taip: atskiros dujos = čia Pi = Pm + PAF,i Šiuose apskaičiavimuose naudoti svorio koeficientai ir režimų skaičius n yra paimti iš III priedo 3.6.1 papunkčio. 1.4. Išmetamų kietųjų dalelių kiekio apskaičiavimas Išmetamų kietųjų dalelių kiekis apskaičiuojamas taip: 1.4.1. Kietųjų dalelių drėgnumo patikslinimo koeficientas Kadangi dyzelinių variklių išmetamų kietųjų dalelių kiekis priklauso nuo aplinkos oro sąlygų, kietųjų dalelių masės debitas, atsižvelgiant į aplinkos oro drėgnumą, patikslinamas šioje formulėje pateiktu koeficientu Kp: Kp = 1/(1 + 0,0133 x (Ha – 10,71) Ha: įsiurbiamo oro drėgnumas vande