📄 Įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL GINKLŲ IR ŠAUDMENŲ APYVARTĄ REGLAMENTUOJANČIŲ TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
1998 m. balandžio 10 d. Nr. 436
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu (Žin., 1996, Nr. 69-1665), Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo galiojimo sustabdymo laikinuoju įstatymu (Žin., 1997, Nr. 43-1054) ir įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 16 d. nutarimą Nr. 624 „Dėl Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo įgyvendinimo“ (Žin., 1997, Nr. 58-1350), Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Patvirtinti pridedamus:
1.1. Tarnybinių ir kovinių ginklų apyvartos taisykles;
1.2. Vardinių ginklų apyvartos taisykles;
1.3. Medžioklinių ginklų apyvartos taisykles;
1.4. Sportinių ginklų apyvartos taisykles;
1.5. Savigynos ginklų apyvartos taisykles;
1.6. Mokslui ir mokymui skirtų ginklų apyvartos taisykles;
1.7. Vienetinių ginklų įvežimo ir išvežimo taisykles;
1.8. Užsienio valstybių diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų ir tarptautinių organizacijų atstovybių darbuotojų šaunamųjų ginklų apyvartos Lietuvos Respublikoje taisykles;
1.9. Civilinių ginklų įsigijimo, įvežimo ir išvežimo taisykles užsieniečiams;
1.10. Ginklų ir šaudmenų eksporto, importo ir tranzito taisykles;
1.11. Ginklų kolekcionavimo, vertės nustatymo ir registravimo taisykles;
1.12. Ginklų paėmimo, vertės nustatymo ir realizavimo taisykles;
1.13. Ginklų ir šaudmenų realizavimo taisykles;
1.14. Šaudymo tirų, šaudyklų, medžioklinių šaudymo stendų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus;
1.15. Ribotos civilinės apyvartos ginklų, kuriuos gali įsigyti ir valdyti juridiniai asmenys, rūšių bei kiekio nustatymo taisykles;
1.16. Ginklų ir šaudmenų apskaitos įmonėse, įstaigose bei organizacijose taisykles;
1.17. Ginklų techninės būklės ir vertės nustatymo komisijos prie Lietuvos Respublikos ginklų fondo sudėtį.
2. Iš dalies pakeičiant daiktų (prekių), kuriuos įvežti į Lietuvos Respubliką, išvežti iš jos ir vežti per ją tranzitu be leidimų draudžiama, sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. 718 „Dėl kai kurių daiktų (prekių) įvežimo į Lietuvos Respubliką, išvežimo iš jos ir vežimo per ją tranzitu ribojimo“ (Žin., 1995, Nr. 44-1085; 1996, Nr. 1-22, Nr. 4-106, Nr. 65-1552; 1997, Nr. 15-310, Nr. 60-1417), išdėstyti 1, 2, 5 ir 7 punktus taip:
„1. Visų rūšių koviniai, tarnybiniai, civiliniai ginklai ir jų šaudmenys (gali būti įvežami ir išvežami tik turint Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotų institucijų išduotą licenciją ar leidimą).
2. Vienetiniai tarnybiniai ginklai, priklausantys Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių teisėsaugos, saugumo ir gynybos institucijoms (gali būti įvežami ir išvežami tik turint atitinkamai Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Generalinės prokuratūros, Valstybės saugumo departamento ar Krašto apsaugos ministerijos išduotą leidimą).
Vienetiniai tarnybiniai (išskyrus šio punkto pirmojoje pastraipoje nurodytų institucijų), vardiniai, civiliniai ginklai ir jų šaudmenys (išskyrus ne daugiau kaip vieną dujinį pistoletą (revolverį), ne daugiau kaip du jų šaudmenų komplektus, ne daugiau kaip vieną dujinį mechaninį purkštuvą ar aerozolinį įrenginį, ne daugiau kaip vieną ne didesnio kaip 4,5 mm kalibro pneumatinį ginklą (gali būti įvežami ir išvežami tik turint Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos išduotą leidimą).
5. Policinė ir karinė amunicija, specialiosios kontrolės ir apsaugos priemonės, kriminalistinė technika bei policijos darbuotojų mokymo metodikos priemonės, nurodytos Vidaus reikalų ministerijos patvirtintame sąraše (gali būti įvežamos tik turint Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos išduotą leidimą).
7. Spalvotoji dauginimo (kopijavimo) technika (gali būti įvežama arba išvežama tik turint Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos išduotą leidimą)“.
3. Iš dalies pakeičiant Muito režimą keleiviams, vykstantiems per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. kovo 6 d. nutarimu Nr. 199 „Dėl muito režimo keleiviams, vykstantiems per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, nustatymo“ (Žin., 1997, Nr. 21-511), 6.2.5 punktą išdėstyti taip:
„6.2.5. daiktus (prekes), kurių įvežimui į Lietuvos Respubliką, išvežimui iš jos ar vežimui per ją tranzitu Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų taikomi apribojimai, be Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos valstybės institucijos nustatytąja tvarka išduoto leidimo.
Leidimų reikia ir įvežant ar išvežant civilinius ginklus (1 priedo 7 punktas). Leidimų nereikia įvežant ar išvežant vieną dujinį pistoletą (revolverį), du jų šaudmenų komplektus, vieną dujinį mechaninį purkštuvą ar aerozolinį įrenginį, vieną ne didesnio kaip 4,5 mm kalibro pneumatinį ginklą, taip pat įvežant ar išvežant 5 naudotas automobilių padangas vienam automobiliui, neskaitant padangų ant ratų“.
4. Iš dalies pakeičiant Užsienio valstybių piliečių ir jų asmeninės apsaugos darbuotojų šaunamųjų ginklų įvežimo į Lietuvos Respubliką tvarką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 340 „Dėl užsienio valstybių piliečių ir jų asmeninės apsaugos darbuotojų šaunamųjų ginklų įvežimo į Lietuvos Respubliką“ (Žin., 1992, Nr. 19-563; 1993, Nr. 10-252):
4.1. pripažinti netekusiu galios 5 punktą;
4.2. išdėstyti 8 punktą taip:
„8. Apie šaunamojo ginklo praradimo Lietuvos Respublikoje faktą užsienio valstybių piliečių asmeninės apsaugos tarnybų darbuotojai, nurodyti šios tvarkos 1, 2 ir 3 punktuose, privalo nedelsdami informuoti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją, kuri informuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją.
Apie šaunamojo ginklo praradimo faktą šios tvarkos 4 punkte nurodyti asmenys privalo nedelsdami informuoti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją ar jos teritorinį policijos komisariatą“.
5. Pripažinti netekusiais galios:
5.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 24 d. nutarimą Nr. 587 „Dėl leidimo įsigyti šaunamuosius ginklus savigynai“ (Žin., 1992, Nr. 7-187);
5.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. lapkričio 26 d. nutarimo Nr. 905 „Dėl tarnybinių ir vardinių šaunamųjų ginklų laikymo ir nešiojimo“ (Žin., 1992, Nr. 36-1121) 1 punktą;
5.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. kovo 18 d. nutarimą Nr. 187 „Dėl Šaunamųjų ginklų savigynai bei jų šaudmenų įsigijimo, laikymo, nešiojimosi ir naudojimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1994, Nr. 22-365);
5.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. balandžio 14 d. nutarimą Nr. 282 „Dėl tarnybinių ir vardinių šaunamųjų ginklų laikymo ir nešiojimo“ (Žin., 1994, Nr. 29-521);
5.5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugsėjo 7 d. nutarimą Nr. 831 „Dėl Lygiavamzdžių šautuvų savigynai bei jų šaudmenų įsigijimo, laikymo ir naudojimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1994, Nr. 71-1344);
5.6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugsėjo 28 d. nutarimą Nr. 908 „Dėl leidimų savigynai laikyti ir nešiotis šaunamąjį ginklą išdavimo Lietuvos Respublikoje akredituotų ir reziduojančių užsienio valstybių diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų ir tarptautinių organizacijų atstovybių diplomatiniam, administraciniam-techniniam ir aptarnaujančiajam personalui“ (Žin., 1994, Nr. 77–1445);
5.7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 30 d. nutarimą Nr. 1346 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. 187 dalinio pakeitimo“ (Žin., 1995, Nr. 3-44);
5.8. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. kovo 31 d. nutarimą Nr. 472 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. 187 „Dėl Šaunamųjų ginklų savigynai bei jų šaudmenų įsigijimo, laikymo, nešiojimosi ir naudojimo tvarkos patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 1995, Nr. 30-691);
5.9. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. balandžio 13 d. nutarimą Nr. 522 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugsėjo 7 d. nutarimo Nr. 831 „Dėl Lygiavamzdžių šautuvų savigynai bei jų šaudmenų įsigijimo, laikymo ir naudojimo tvarkos patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 1995, Nr. 33-782);
5.10. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. balandžio 13 d. nutarimą Nr. 523 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. balandžio 14 d. nutarimo Nr. 282 „Dėl tarnybinių ir vardinių šaunamųjų ginklų laikymo ir nešiojimo“ papildymo“ (Žin., 1995, Nr. 33-783);
5.11. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. rugpjūčio 4 d. nutarimą Nr. 1092 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. 187 „Dėl Šaunamųjų ginklų savigynai bei jų šaudmenų įsigijimo, laikymo, nešiojimosi ir naudojimo tvarkos patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 1995, Nr. 65-1627);
5.12. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. spalio 31 d. nutarimo Nr. 1402 „Dėl kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų dalinio pakeitimo“ 1 punktą (Žin., 1995, Nr. 91-2047).
6. Nustatyti, kad:
6.1. vardinių ginklų, kuriais asmenys buvo apdovanoti iki šio nutarimo įsigaliojimo, apyvartai taikomos šiuo nutarimu patvirtintų Vardinių ginklų apyvartos taisyklių 15–44 punktų nuostatos;
6.2. automatinius ginklus gali įsigyti tik valstybės institucijos.
Ministras Pirmininkas Gediminas Vagnorius
Vidaus reikalų ministras Vidmantas Žiemelis
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1998 m. balandžio 10 d. nutarimu Nr. 436
Tarnybinių ir kovinių ginklų apyvartos taisyklės
Bendroji dalis
1. Šios taisyklės reglamentuoja tarnybinių ir kovinių ginklų įsigijimo, registravimo, perregistravimo, leidimų laikyti ir nešioti ginklus išdavimo, ginklų išdavimo, laikymo ir nešiojimo bei naudojimo tvarką, išlaidų, susijusių su leidimų laikyti ir nešioti ginklus išdavimu, ginklų identifikavimu ir darbuotojų mokymu jais naudotis, padengimą, taip pat tarnybinių ir kovinių ginklų apyvartos taisyklių vykdymo kontrolę.
2. Tarnybiniai ginklai – tai ginklai, kurie gali būti panaudojami juridinių asmenų funkcijoms užtikrinti.
3. Koviniai ginklai – tai ginklai, kurie gali būti panaudojami krašto apsaugos, vidaus reikalų, valstybės saugumo, prokuratūros sistemoje ir kitose valstybės institucijose jų uždaviniams įgyvendinti. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka operatyvinėms tarnybinėms užduotims atlikti tam tikri koviniai ginklai gali būti panaudojami tarnybos reikalams.
4. Tarnybiniai ir koviniai ginklai yra ribotos civilinės apyvartos ginklai.
5. Tarnybinėms funkcijoms užtikrinti gali būti naudojami ir neribotos civilinės apyvartos ginklai. Jie įsigyjami be leidimų, ir jų nereikia registruoti.
6. Tarnybinių ginklų, kuriuos gali įsigyti ir valdyti juridiniai asmenys tarnybinėms funkcijoms užtikrinti, kiekį, apskaitos tvarkymą nustato šiuo nutarimu patvirtintos Ribotos civilinės apyvartos ginklų, kuriuos gali įsigyti ir valdyti juridiniai asmenys, rūšių bei kiekio nustatymo taisyklės ir Ginklų ir šaudmenų apskaitos įmonėse, įstaigose bei organizacijose taisyklės.
7. Teisę įsigyti ir valdyti tarnybinius ginklus turi:
7.1. Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Lietuvos Respublikos prezidentūra, Lietuvos bankas, ministerijos, kitos valstybės valdžios ir valdymo institucijos (toliau vadinama – valstybės institucijos), kurių funkcijoms užtikrinti reikia tarnybinių šaunamųjų ginklų;
7.2. juridiniai asmenys tarnybinių funkcijų vykdymui užtikrinti.
8. Valstybės institucijos ir juridiniai asmenys savo vidaus sistemose, remdamiesi Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, šiomis taisyklėmis, kitais teisės aktais, privalo nustatyti tarnybinių ginklų išdavimo, laikymo, nešiojimo bei naudojimo tvarką (taisykles). Įmonės įstaigos, organizacijos gali nustatyti papildomus apribojimus ginklams ir šaudmenims laikyti bei nešioti savo objektuose.
9. Šios taisyklės netaikomos:
9.1. Vidaus reikalų ministerijai, Krašto apsaugos ministerijai, Generalinei prokuratūrai, Valstybės saugumo departamentui, Lietuvos Respublikos ginklų fondui bei jų padaliniams; minėtosios institucijos ginklus įsigyja, registruoja, išduoda leidimus laikyti ir nešioti ginklus, išduoda ginklus ir juos naudoja kitų teisės aktų nustatyta tvarka;
9.2. įmonėms, kurios verčiasi asmens bei turto sauga; ginklų ir šaudmenų įsigijimo, leidimų įsigyti, laikyti ginklus išdavimo, registravimo, išdavimo ir jų panaudojimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. kovo 12 d. nutarimas Nr. 160 „Dėl Asmens bei turto saugos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1993, Nr. 10-250) ir Vidaus reikalų ministerijos įsakymai.
10. Teisę įsigyti ir valdyti kovinius ginklus turi šių taisyklių 9.1 punkte nurodytos valstybės institucijos, taip pat kitos institucijos, kurioms tokią teisę suteikia kiti įstatymai.
11. Juridiniai asmenys, turintys licencijas steigti bei eksploatuoti šaudymo tirus, šaudyklas, medžioklinio šaudymo stendus, šių taisyklių nustatyta tvarka gali įsigyti civilinius ir tarnybinius ginklus ir nuomoti juos šaudymui šiose vietose. Ginklų nuomos tvarką nustato Vidaus reikalų ministerija.
Tarnybinių ir kovinių ginklų įsigijimas
12. Tarnybiniai ir koviniai ginklai bei jų šaudmenys įsigyjami tik pagal leidimus, kuriuos išduoda teritoriniai policijos komisariatai.
13. Valstybės institucijos, norinčios gauti leidimą įsigyti tarnybinių ginklų, remdamosi Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, šiomis taisyklėmis, kitais teisės aktais, privalo nustatyti ginklų išdavimo, laikymo, nešiojimo bei naudojimo taisykles ir sudaryti tarnybų bei pareigų, kurias einantiems darbuotojams (taip pat pavaldžių įmonių, įstaigų bei organizacijų darbuotojams) leidžiama laikyti ir nešioti tarnybinį šaunamąjį ginklą, sąrašus.
14. Valstybės institucijų parengtos tarnybinių ginklų išdavimo, laikymo, nešiojimo bei naudojimo taisyklės ir tarnybų bei pareigų sąrašai pateikiami derinti Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau vadinama – Policijos departamentas). Vienas suderintų dokumentų egzempliorius saugomas Policijos departamente, kitas – dokumentus derinti pateikusioje institucijoje.
15. Norėdama gauti leidimą įsigyti tarnybinių šaunamųjų ginklų ir šaudmenų (toliau vadinama – leidimas įsigyti tarnybinį ginklą, tarnybinių ginklų) pirmą kartą, valstybės institucija teritoriniam policijos komisariatui pateikia:
15.1. paraišką, kurioje turi būti nurodyta norimų įsigyti ginklų rūšis, modelis, kalibras, kiekis, šaudmenų kalibras ir kiekis, taip pat įgalioto pateikti dokumentus asmens vardas ir pavardė;
15.2. dokumentą, patvirtinantį, kad už ginklų ir šaudmenų įsigijimą, laikymą bei naudojimą yra paskirtas atsakingas asmuo, ir minėto asmens:
15.2.1. privalomojo sveikatos tikrinimo kortelę (F 049/a) ir jos kopiją;
15.2.2. užpildytą nustatytos formos anketą;
15.3. nustatytąja tvarka suderintų ginklų išdavimo, laikymo, nešiojimo ir naudojimo taisyklių (instrukcijos), taip pat tarnybų ir pareigų, kurias einantiems darbuotojams leidžiama laikyti ir nešioti tarnybinį šaunamąjį ginklą, sąrašų kopijas.
16. Šių taisyklių 15 punkte nustatytus dokumentus teritoriniams policijos komisariatams taip pat gali pateikti norintys gauti leidimą įsigyti tarnybinių ginklų savarankiški (turintys juridinio asmens teises) valstybės institucijų padaliniai, suderinę paraiškas su institucijomis, kurioms jie yra pavaldūs.
17. Juridiniai asmenys, norintys gauti leidimą įsigyti tarnybinių ginklų pirmą kartą, teritoriniam policijos komisariatui pateikia:
17.1. paraišką, kurioje turi būti nurodyta norimų įsigyti ginklų rūšis, modelis, kalibras, kiekis, šaudmenų kalibras ir kiekis, darbuotojų, kuriuos numatoma apginkluoti, skaičius, įgalioto pateikti dokumentus asmens vardas ir pavardė, motyvai, kodėl reikia ginklų tarnybinėms funkcijoms užtikrinti;
17.2. dokumentą, patvirtinantį, kad už ginklų ir šaudmenų įsigijimą, laikymą bei naudojimą yra paskirtas atsakingas asmuo, ir minėto asmens:
17.2.1. privalomojo sveikatos tikrinimo kortelę (F 049/a) ir jos kopiją;
17.2.2. užpildytą nustatytos formos anketą;
17.3. notariškai patvirtintas juridinio asmens įregistravimo pažymėjimo ir įstatų kopijas;
17.4. juridinio asmens administracijos vadovo patvirtintas ginklų ir šaudmenų laikymo, saugojimo, išdavimo, grąžinimo, apskaitos ir naudojimo taisykles (instrukciją);
17.5. dokumentą, patvirtinantį juridinį asmenį kontroliuojančio subjekto turimų akcijų skaičių. Juridinį asmenį kontroliuojantis subjektas yra fizinis asmuo, kuris, būdamas akcininkas (pajininkas, narys), pats turi daugiau kaip trečdalį visų balsų arba pagal susitarimą su kitais akcininkais (pajininkais, nariais) vienas kontroliuoja daugiau kaip trečdalį visų balsų, arba turi teisę išrinkti (paskirti) daugumą stebėtojų tarybos (valdybos) narių, administracijos vadovą, arba faktiškai kontroliuoja juridinio asmens priimamus sprendimus;
17.6. juridinį asmenį kontroliuojančio subjekto ir administracijos vadovo tapatybę nustatančius duomenis (užpildytas nustatytos formos anketas);
17.7. sveikatos priežiūros įstaigų pažymas, patvirtinančias, kad šių taisyklių 17.6 punkte nurodyti asmenys nėra įrašyti į sveikatos priežiūros įstaigų įskaitą dėl alkoholizmo, narkomanijos ar psichikos ligos, ir šių pažymų kopijas.
18. Juridiniai asmenys, kurie yra gavę licencijas verstis komercine-ūkine veikla, susijusia su šaunamųjų ginklų valdymu, norėdami gauti leidimą įsigyti tarnybinių ginklų, teritoriniam policijos komisariatui turi pateikti šių taisyklių 17.1, 17.2 ir 17.4 punktuose nurodytus dokumentus, taip pat licenciją ir jos kopiją.
19. Teritorinis policijos komisariatas Vidaus reikalų ministerijos nustatyta tvarka per 30 dienų nuo dokumentų, nurodytų šių taisyklių 15–17 ar 18 punktuose, gavimo, atlieka tikrinimus ir priima sprendimą dėl leidimo įsigyti tarnybinių ginklų išdavimo. Apie priimtą sprendimą raštu informuojamas prašymą pateikęs juridinis asmuo.
20. Atsisakymas išduoti leidimą turi būti motyvuotas. Gautas atsisakymas išduoti leidimą per 15 dienų gali būti apskųstas Policijos departamentui, taip pat – teismine tvarka.
21. Valstybės institucija (ar juridinis asmuo), norinti(-s) įsigyti ginklų, turi įrengti ginklų saugyklą (pagal Vidaus reikalų ministerijos nustatytus reikalavimus) ir gavusi(-ęs) teritorinio policijos komisariato pranešimą, jog priimtas sprendimas leisti įsigyti tarnybinių ginklų, ne vėliau kaip per 6 mėnesius pakviesti teritorinio policijos komisariato sudarytą komisiją apžiūrėti ginklų saugyklos.
22. Teritorinio policijos komisariato sudaryta komisija ne vėliau kaip per 10 dienų nuo valstybės institucijos ar juridinio asmens prašymo apžiūrėti ginklų saugyklą patikrina, kaip ji įrengta, ir surašo nustatytos formos aktą.
23. Valstybės institucija ar juridinis asmuo po pranešimo apie priimtą sprendimą leisti įsigyti tarnybinių ginklų teritoriniam policijos komisariatui pateikia:
23.1. mokamąjį pavedimą ar kvitą, patvirtinantį, kad sumokėtas žyminis mokestis už leidimo išdavimą;
23.2. egzamino išlaikymo (pagal šaunamojo ginklo savigynai įsigijimo, laikymo, nešiojimo ir naudojimo arba asmens bei turto saugotojų pirminio parengimo programą) pažymėjimą, išduotą asmeniui, kuris atsakingas už ginklų bei šaudmenų įsigijimą, laikymą ir naudojimą, ir šio pažymėjimo kopiją; jeigu darbuotojas yra buvęs vidaus reikalų, krašto apsaugos, valstybės saugumo ar prokuratūros institucijų pareigūnas, vietoj šio pažymėjimo pateikiama pažyma, patvirtinanti, kad vienoje iš šių institucijų jis yra išlaikęs egzaminą (įskaitą) ir jam buvo suteikta teisė laikyti bei nešioti tarnybinį šaunamąjį ginklą, taip pat šios pažymos kopija.
24. Policijos komisariatas leidimą įsigyti tarnybinių ginklų išduoda, jeigu pateikiami šių taisyklių 23 punkte nurodyti dokumentai ir jeigu ginklų saugyklos įrengimas atitinka Vidaus reikalų ministerijos nustatytus reikalavimus.
25. Jeigu valstybės institucija ar juridinis asmuo per 6 mėnesius nuo pranešimo apie priimtą sprendimą leisti įsigyti tarnybinių ginklų gavimo dienos pagal nustatytus reikalavimus neįrengia ginklų saugyklos arba nepateikia šių taisyklių 23 punkte nurodytų dokumentų, leidimas įsigyti tarnybinių ginklų neišduodamas. Pakartotinai prašyti šio leidimo galima bendra šių taisyklių nustatyta tvarka.
26. Leidimas įsigyti tarnybinių ginklų galioja 6 mėnesius. Pasibaigus šiam laikui, leidimas netenka galios. Valstybės institucija ar juridinis asmuo naujo leidimo gali pakartotinai prašyti bendra šių taisyklių nustatyta tvarka.
27. Leidimas įsigyti tarnybinių ginklų suteikia teisę laikyti ginklus ir šaudmenis iki jų įregistravimo.
28. Valstybės institucijos ir juridiniai asmenys, norintys įsigyti ginklų, šaudmenų kitą kartą, teritoriniam policijos komisariatui pateikia:
28.1. paraišką, kurioje turi būti nurodyta turimų ir norimų įsigyti ginklų rūšys, modeliai, kalibrai, kiekis, šaudmenų kalibrai ir kiekis, darbuotojų, kuriems yra išduoti ginklai ir norima išduoti ginklų, skaičius, taip pat įgalioto pateikti dokumentus asmens vardas ir pavardė. Duomenys apie ginklus ir darbuotojus turi būti surašyti lentelės forma;
28.2. mokamąjį pavedimą ar kvitą, patvirtinantį, kad sumokėtas žyminis mokestis už leidimo išdavimą.
29. Valstybės institucijos ir juridiniai asmenys savo padaliniams, esantiems kito miesto ar rajono teritorijoje (tai yra kitur negu ginklų saugykla, kurioje laikomi įsigyti ginklai), tarnybinius ginklus ir šaudmenis perduoda, kai įgaliotieji tų padalinių atstovai teritoriniame policijos komisariate (pagal padalinio buvimo vietą) gauna leidimą pervežti ginklus ir šaudmenis.
30. Valstybės institucijos padalinio įgaliotasis atstovas, norėdamas gauti leidimą pervežti ginklus ir šaudmenis pirmą kartą, teritoriniam policijos komisariatui (pagal padalinio buvimo vietą) pateikia:
30.1. paraišką, kurioje turi būti nurodyta norimų pervežti ginklų rūšys, modeliai, kalibrai, numeriai, šaudmenų kalibras ir kiekis, numatoma ginklų pervežimo data, taip pat įgalioto pateikti dokumentus asmens vardas ir pavardė;
30.2. šių taisyklių 15.2 ir 15.3 punktuose nurodytus dokumentus;
30.3. dokumentą, patvirtinantį, kad ginklai ir šaudmenys perduodami padaliniui.
31. Norėdamas gauti leidimą pervežti ginklus ir šaudmenis pirmą kartą, juridinio asmens padalinio įgaliotas atstovas teritoriniam policijos komisariatui (pagal padalinio buvimo vietą) pateikia:
31.1. šių taisyklių 17.2, 17.4, 30.1 ir 30.3 punktuose nurodytus dokumentus;
31.2. notariškai patvirtintų juridinio asmens įstatų bei juridinio asmens padalinio įregistravimo pažymėjimo kopijas.
32. Leidimai pervežti ginklus ir šaudmenis išduodami šių taisyklių 19–25 punktuose nustatyta tvarka.
33. Valstybės institucijų ar juridinių asmenų padaliniai, norintys pervežti ginklus ar šaudmenis kitą kartą, teritoriniam policijos komisariatui (pagal padalinių buvimo vietą) pateikia šių taisyklių 30.1 ir 30.3 punktuose nurodytus dokumentus.
34. Valstybės institucijos kovinius ginklus ir šaudmenis įsigyja pagal šių taisyklių nustatytą tarnybinių ginklų ir šaudmenų įsigijimo tvarką.
35. Leidimai įsigyti (pervežti) tarnybinius ir kovinius ginklus bei jų šaudmenis gali būti neišduodami, jeigu:
35.1. asmeniui, kuris paskirtas atsakingu už ginklų įsigijimą, laikymą ir naudojimą, gali būti taikomi Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 19 straipsnio 8 dalies 1–7, 9 ar 10 punktai;
35.2. juridinį asmenį kontroliuojančiam subjektui ar juridinio asmens (jo padalinio) administracijos vadovui gali būti taikomi Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 19 straipsnio 8 dalies 2, 4–7 ar 9 punktai;
35.3. pateikti ne visi reikiami dokumentai arba jie netinkamai įforminti;
35.4. nustatoma, kad leidimui gauti pateikti klaidingi duomenys;
35.5. per metų laikotarpį iki paraiškos pateikimo juridinio asmens darbuotojai buvo bausti daugiau kaip du kartus už šių taisyklių pažeidimus (jeigu norima gauti leidimą įsigyti ginklų ir šaudmenų kitą kartą);
35.6. ginklų ir šaudmenų saugykla neatitinka nustatytų reikalavimų;
35.7. sustabdytas ar panaikintas įmonei išduotos licencijos verstis veikla, susijusia su ginklų apyvarta, galiojimas (kai ji buvo išduota);
35.8. nustatoma, kad juridinis asmuo nori įsigyti ginklų ar šaudmenų daugiau, negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės jam gali būti leidžiama, arba bendras juridinio asmens turimų ir norimų įsigyti ginklų ar šaudmenų kiekis viršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės leidžiamą juridiniams asmenims didžiausią kiekį.
36. Tarnybiniai ir koviniai ginklai bei jų šaudmenys įsigyjami tik Lietuvos Respublikos ginklų fonde (išskyrus lygiavamzdžius šautuvus, kurie yra civiliniai ginklai, bet naudojami kaip tarnybiniai, taip pat jų šaudmenis).
Tarnybinių ir kovinių ginklų registravimas, leidimo laikyti ir nešioti (laikyti) tarnybinius ir kovinius ginklus išdavimas
37. Valstybės institucijos ir juridiniai asmenys (toliau vadinama – juridiniai asmenys), įsigiję ginklų, privalo juos per 5 darbo dienas įregistruoti teritorinio policijos komisariato įskaitoje. Juridinių asmenų padalinių ginklų įsigijimo data laikoma ta diena (data, nuo kurios per 5 darbo dienas ginklai turi būti įregistruoti teritoriniame policijos komisariate pagal padalinio buvimo vietą), kai ginklai išvežami iš juridinio asmens ginklų saugyklos.
38. Norėdamas įregistruoti ginklus, juridinis asmuo, jo padalinys teritoriniam policijos komisariatui pateikia:
38.1. prašymą;
38.2. ginklų įsigijimą patvirtinančius dokumentus (leidimus įsigyti, pervežti ginklus; ginklų pirkimo dokumentus) ir jų kopijas;
38.3. ginklų išbandymo (identifikavimo) pažymas.
39. Policijos komisariatas įregistruoja ginklus ir išduoda leidimą juos laikyti. Leidimas laikyti šaunamuosius ginklus suteikia teisę laikyti ir jų šaudmenis.
40. Juridinio asmens darbuotojams teritorinis policijos komisariatas išduoda leidimus laikyti ir nešioti tarnybinius ar kovinius ginklus (toliau vadinama – leidimas laikyti ir nešioti ginklą). Kartu su šiais leidimais gali būti išduodamos ginklo kortelės (vienam ginklui – viena ginklo kortelė; jeigu juridiniam asmeniui išduodamos ginklo kortelės, konkretūs ginklų duomenys leidimuose laikyti ir nešioti ginklus nenurodomi). Leidimo laikyti ir nešioti ginklą, ginklo kortelės pavyzdžius tvirtina Vidaus reikalų ministerija.
41. Teritorinis policijos komisariatas išduoda ginklo korteles juridiniams asmenims, kai jie pateikia prašymą ir sumoka Vidaus reikalų ministerijos nustatyto dydžio įmokas už paslaugas, susijusias su šių kortelių išdavimu.
42. Norėdamas gauti leidimą laikyti ir nešioti ginklą, juridinis asmuo teritoriniam policijos komisariatui pateikia:
42.1. prašymą;
42.2. asmens, kurio vardu prašoma išduoti leidimą laikyti ir nešioti ginklą, užpildytą nustatytos formos anketą;
42.3. šių taisyklių 42.2 punkte nurodyto asmens privalomojo sveikatos tikrinimo kortelę (F 049/a) ir jos kopiją bei 2 fotonuotraukas (3 x 4 cm);
42.4. egzamino išlaikymo pažymėjimą ir jo kopiją; jeigu darbuotojas yra buvęs vidaus reikalų, krašto apsaugos, valstybės saugumo ar prokuratūros institucijų pareigūnas, vietoj šio pažymėjimo pateikiama pažyma, patvirtinanti, kad vienoje iš šių institucijų jis yra išlaikęs egzaminą (įskaitą) ir jam buvo suteikta teisė laikyti bei nešioti tarnybinį šaunamąjį ginklą, taip pat šios pažymos kopija;
42.5. mokamąjį pavedimą arba banko kvitą, patvirtinantį, kad sumokėtas žyminis mokestis už leidimo išdavimą.
43. šių taisyklių 42.4 ir 42.5 punktuose nurodyti dokumentai gali būti pateikti atsiimant leidimą laikyti ir nešioti tarnybinį ginklą.
44. Teritorinis policijos komisariatas atlieka tikrinimą per 30 dienų, ir jeigu nustatoma, kad asmeniui netaikytini Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 19 straipsnio 8 dalies 1–7, 9 ar 10 punktai, išduoda leidimą laikyti ir nešioti ginklą.
45. Leidimas laikyti bei leidimas laikyti ir nešioti ginklą galioja 3 metus nuo išdavimo dienos.
46. Prieš mėnesį iki leidimo laikyti ginklus galiojimo pabaigos juridinis asmuo teritoriniam policijos komisariatui turi pateikti prašymą pratęsti leidimo galiojimą (perregistruoti ginklus) ir pakartotinio ginklų išbandymo (identifikavimo) pažymas.
47. Prieš mėnesį iki leidimo laikyti ir nešioti ginklą galiojimo pabaigos juridinis asmuo teritoriniam policijos komisariatui turi pateikti šių taisyklių 42.1, 42.3 ir 42.5 punktuose nurodytus dokumentus.
48. Prieš gaudami leidimą laikyti ir nešioti ginklą asmenys turi išlaikyti egzaminą. Egzamino išlaikymo pažymėjimai išduodami apskričių centrų policijos komisariatuose. Egzaminus turi teisę laikyti asmenys, baigę kursus, taip pat vieną kartą – eksternu.
49. Asmenys, pageidaujantys gauti kursų baigimo pažymėjimą, pagal sutartis mokomi mokymo įstaigų, turinčių Švietimo ir mokslo ministerijos išduotas licencijas ar sutikimus, rengiamuose kursuose pagal Vidaus reikalų ministerijos patvirtintas:
49.1. Asmens bei turto saugotojų pirminio parengimo programą;
49.2. Šaunamojo ginklo savigynai įsigijimo, laikymo, nešiojimo ir naudojimo programą.
50. Valstybės institucijų darbuotojai ir juridinių asmenų darbuotojai, kurių tiesioginės tarnybinės funkcijos nesusijusios su asmens bei turto sauga, mokomi pagal šių taisyklių 49.1 arba 49.2 punktuose nurodytas programas, o darbuotojai, kurių tiesioginės tarnybinės funkcijos susijusios su asmens bei turto sauga, – pagal 49.1 punkte nurodytą programą.
51. Sėkmingai baigusiems kursus asmenims išduodami kursų baigimo pažymėjimai.
52. Pakartotinai ginklai išbandomi (identifikuojami) apskričių centrų policijos komisariatuose Vidaus reikalų ministerijos nustatyta tvarka.
Tarnybinių ir kovinių ginklų išdavimas
53. Tarnybiniai ginklai išduodami tik tarnybinėms funkcijoms atlikti. Tarnybinių ir kovinių ginklų išdavimo darbuotojams pagrindas – teritorinio policijos komisariato išduotas darbuotojui individualus leidimas laikyti ir nešioti tarnybinį ar kovinį šaunamąjį ginklą.
54. Tarnybinius ginklus bei šaudmenis ir ginklo korteles (tais atvejais, kai jos išduodamos kartu su leidimu) darbuotojams išduoda asmuo, atsakingas už ginklų įsigijimą, laikymą bei naudojimą. Ginklo kortelė yra dokumentas, liudijantis, kurį ginklą ir kiek šaudmenų tarnybos metu gali turėti darbuotojas. Ginklo korteles juridinių asmenų prašymu išduoda teritoriniai policijos komisariatai.
55. Kovinius ginklus ir jų šaudmenis bei ginklo korteles (tais atvejais, kai jos išduodamos kartu su leidimu) operatyvinėms tarnybinėms užduotims atlikti išduoda asmuo, atsakingas už ginklų įsigijimą, laikymą bei naudojimą, ir valstybės institucijos padalinio (ne žemesnio už skyrių) vadovas arba jo pavaduotojas.
56. Tarnybiniai ir koviniai ginklai bei jų šaudmenys išduodami pasirašytinai. Pasirašoma specialiame žurnale.
Tarnybinių ir kovinių ginklų laikymas ir nešiojimas
57. Tarnybiniai ir koviniai šaunamieji ginklai bei jų šaudmenys laikomi ginklų saugyklose. Ginklų saugyklų reikalavimus nustato Vidaus reikalų ministerija.
58. Valstybės institucijų darbuotojams, einantiems atitinkamas pareigas, kiekvienu konkrečiu atveju, suderintu su teritoriniu policijos komisariatu, gali būti leista laikyti tarnybinius ginklus ir šaudmenis nuolatinėse gyvenamosiose vietose. Pareigų, kurias einantiems darbuotojams gali būti leidžiama laikyti tarnybinius ginklus jų nuolatinėse gyvenamosiose vietose, sąrašas turi būti suderintas su Policijos departamentu. Ginklai nuolatinėse darbuotojų gyvenamosiose vietose turi būti laikomi metaliniame patikimai užrakinamame seife (dėžėje), pritvirtintame prie sienos ar grindų taip, kad juo negalėtų pasinaudoti pašaliniai asmenys. Seifo (dėžės) sienelės turi būti ne plonesnės kaip 3 milimetrų.
59. Tarnybinis ar kovinis ginklas, naudojamas ne objekto apsaugai arba už saugomo objekto ribų (teritorijos), turi būti laikomas ir nešiojamas taip, kad nebūtų matomas pašaliniams asmenims. Ši nuostata netaikoma pinigų inkasavimo atvejais.
60. Draudžiama tarnybinį ar kovinį ginklą:
60.1. nešioti neturint su savimi leidimo laikyti ir nešioti jį bei ginklo kortelės (tais atvejais, kai ji išduodama kartu su leidimu);
60.2. nešioti neblaiviam;
60.3. perduoti asmeniui, neturinčiam leidimo (ginklo kortelės) laikyti ir nešioti šį ginklą, išskyrus asmenims ar pareigūnams, turintiems teisę tikrinti ir kontroliuoti ginklų apyvartą ir pateikusiems tai patvirtinančius dokumentus;
60.4. laikyti ir nešioti užtaisytą (paskutinis ginklo parengimo šaudyti etapas), išskyrus atvejus, kai tiesiogiai susiklosto aplinkybės, dėl kurių iškyla grėsmė asmens sveikatai ar gyvybei (būtinosios ginties ar būtinojo reikalingumo atvejais);
60.5. laikyti nepritaikytose saugoti patalpose.
Tarnybinių ir kovinių ginklų naudojimas
61. Tarnybinių ir kovinių ginklų naudojimo tvarką nustato įstatymai, kiti teisės aktai, reguliuojantys juridinių asmenų, kurie naudoja šiuos ginklus, darbo tvarką. Juridiniai asmenys, kuriems įstatymų, kitų teisės aktų nėra nustatyta ginklų naudojimo tvarka, tarnybinius ir kovinius ginklus panaudoja pagal šių taisyklių nuostatas.
62. Tarnybinis ar kovinis šaunamasis ginklas naudojamas būtinosios ginties arba būtinojo reikalingumo atvejais. Tarnybinį ar kovinį šaunamąjį ginklą asmuo turi teisę panaudoti perspėjęs balsu ir paleidęs įspėjamąjį šūvį, jeigu leidžia aplinkybės, šiais atvejais:
62.1. atremdamas pasikėsinimą, gresiantį jo gyvybei ar sveikatai;
62.2. atremdamas užpuolimą, kuriuo norima atimti ginklą;
62.3. gindamas klientą ar kitą asmenį nuo užpuolimo, gresiančio kliento (asmens) gyvybei ir sveikatai;
62.4. saugomų objektų užpuolimo metu;
62.5. siekdamas apginti savo nuosavybę, būstą;
62.6. prieš gyvūną, keliantį pavojų žmonių sveikatai ar gyvybei;
62.7. stengdamasis sulaikyti asmenį, įtariamą padarius nusikaltimą, jeigu jis priešinasi pavojingu žmogaus gyvybei ar sveikatai būdu;
62.8. stengdamasis sulaikyti asmenį, užkluptą darant sunkų nusikaltimą, jeigu kitaip jo neįmanoma sulaikyti.
63. Tarnybinis ar kovinis šaunamasis ginklas taip pat gali būti panaudotas prireikus iškviesti pagalbą, perspėti ir kitais būtinais atvejais.
64. Tarnybinis ar kovinis šaunamasis ginklas naudojamas, kai visi kiti galimi būdai ir priemonės jau panaudoti arba kai dėl laiko stokos ar užpuolimo pobūdžio jų panaudoti nėra sąlygų. Naudojant tarnybinį ar kovinį šaunamąjį ginklą, būtina atsižvelgti į užpuolimo pobūdį, užpuoliko asmenį ir konkrečias aplinkybes, kad būtų išvengta sunkių padarinių.
65. Draudžiama naudoti šaunamuosius ginklus prieš moteris, asmenis su aiškiais invalidumo požymiais, nepilnamečius, jeigu jų amžius aiškiai matomas arba žinomas, išskyrus ginkluoto ar grupinio užpuolimo atvejus.
66. Ginklo panaudojimas neturi padaryti žalos tretiesiems asmenims.
67. Apie kiekvieną tarnybinio ar kovinio šaunamojo ginklo panaudojimo atvejį, dėl kurio padaryti kūno sužalojimai, šio ginklo turėtojas ne vėliau kaip per parą privalo pranešti ginklo panaudojimo vietovės teritoriniam policijos komisariatui ar prokuratūrai ir stengtis išsaugoti nepaliestą įvykio vietą (jeigu nukentėjusį asmenį būtina transportuoti į medicinos įstaigą, pažymima įvykio vieta, kurioje jis buvo sužalotas, ir jo padėtis).
68. Asmeniui, nukentėjusiam nuo ginklo, turi būti suteikta pirmoji medicinos pagalba.
Išlaidų padengimas
69. Už egzaminus, leidimų blankų laminavimo (išduodant leidimus), ginklų išbandymo (identifikavimo) ir kitas paslaugas Vidaus reikalų ministerijai (teritoriniams policijos komisariatams) moka juridiniai asmenys, kuriems priklauso tarnybiniai ir koviniai ginklai, pagal Vidaus reikalų ministerijos nustatytus įkainius. Gautos įplaukos apskaitomos ir naudojamos kaip nebiudžetinės lėšos. Tai, kiek reikia mokėti už kursus, nustato mokymo įstaigos arba mokymo įstaigų steigėjai (jeigu mokymo įstaigos nėra savarankiškos).
Tarnybinių ir kovinių ginklų apyvartos taisyklių vykdymo kontrolė, atsakomybė už jų pažeidimus
70. Tarnybinių ir kovinių ginklų laikymą, saugojimą, pervežimą, nešiojimą ir naudojimą savo sistemose tiesiogiai kontroliuoja Vidaus reikalų ministerija, Krašto apsaugos ministerija, Valstybės saugumo departamentas, Generalinė prokuratūra ir Lietuvos Respublikos ginklų fondas.
71. Vidaus reikalų ministerija, taip pat kitos institucijos pagal savo kompetenciją Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka kontroliuoja tarnybinių ir kovinių ginklų bei šaudmenų įsigijimo, laikymo, saugojimo, pervežimo, nešiojimo ir naudojimo tvarką.
72. Pareigūnai, įgalioti kontroliuoti tarnybinių ir kovinių ginklų bei šaudmenų apyvartą, turi teisę:
72.1. apžiūrėti ginklus ir jų laikymo bei saugojimo vietas;
72.2. reikalauti, kad juridiniai ir fiziniai asmenys pateiktų dokumentus ir informaciją (raštu bei žodžiu), kurių reikia kontrolei atlikti;
72.3. nustatę pažeidimus, duoti privalomus nurodymus juridiniams ir fiziniams asmenims, kad šie trūkumai būtų pašalinti;
72.4. imtis kitų priemonių, kurias numato įstatymai bei kiti teisės aktai.
73. Juridinis asmuo nedelsdamas privalo informuoti teritorinį policijos komisariatą apie asmens, atsakingo už tarnybinių ir kovinių ginklų bei šaudmenų įsigijimą, laikymą, nešiojimą ir naudojimą, juridinį asmenį kontroliuojančio subjekto ar administracijos vadovo pasikeitimą ir pateikti šiose taisyklėse nurodytus dokumentus šiems asmenims patikrinti.
74. Visais tarnybinio ar kovinio ginklo praradimo arba panaudojimo pažeidžiant nustatytąją tvarką atvejais nedelsiant atliekamas tarnybinis tikrinimas ir informuojamas atitinkamas policijos komisariatas.
______________
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1998 m. balandžio 10 d. nutarimu Nr. 436
Vardinių ginklų apyvartos taisyklės
Bendroji dalis
1. Šios taisyklės reglamentuoja vardinių ginklų registravimą, leidimų juos laikyti ir nešioti išdavimą, įteikimo ir perregistravimo tvarką, šių ginklų laikymą, nešiojimą, naudojimą, grąžinimą ir paėmimą, išlaidų už paslaugas, susijusias su leidimų išdavimu bei ginklų identifikavimu, padengimą, taisyklių vykdymo ir kontrolės tvarką.
2. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 9 straipsnyje nustatyta, kurie ginklai yra vardiniai, kam ir kuriais atvejais jie įteikiami, kas gali įteikti vardinius ginklus.
3. Vardinis ginklas negali būti įteikiamas asmeniui, kuriam įstatymo nustatytais atvejais leidimas įsigyti civilinį ginklą neišduodamas.
4. Vardinio ginklo įteikimas – tai teisės suteikimas asmeniui laikyti, nešioti ir naudoti vardinį ginklą; vardinis ginklas nėra asmens, kuriam jis įteiktas, nuosavybė.
Vardinių ginklų registravimas, leidimo laikyti ir nešioti vardinį ginklą išdavimas
5. Ginklai, kuriuos numatoma įteikti kaip vardinius, registruojami Policijos departamente prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau vadinama – Policijos departamentas) ir asmenų, kuriems juos numatoma įteikti, vardu išduodami leidimai laikyti ir nešioti ginklą.
6. Institucija, norinti užregistruoti vardinį šaunamąjį ginklą, Vidaus reikalų ministerijai pateikia:
6.1. paraišką, pasirašytą turinčių teisę įteikti vardinius ginklus asmenų ar jų įgaliotų atstovų ir patvirtintą antspaudu; paraiškoje turi būti nurodyta asmens, kuriam numatoma įteikti vardinį ginklą, vardas ir pavardė, asmens kodas, paso numeris, gyvenamoji vieta, darbovietė, einamosios pareigos; šaunamojo ginklo rūšis, modelis, kalibras, numeris, gamintojas (firma, valstybė); numatoma vardinio ginklo įteikimo data; asmens, kuris įgaliojamas pateikti dokumentus ir paimti leidimą laikyti ir nešioti vardinį šaunamąjį ginklą, vardas ir pavardė;
6.2. dokumentus, patvirtinančius egzamino išlaikymą:
6.2.1. pažymą, patvirtinančią, kad asmuo yra išlaikęs atitinkamą egzaminą (įskaitą) ir tarnybos metu turi bei nešioja (turėjo bei nešiojo) tarnybinį šaunamąjį ginklą (pistoletą ar revolverį), jeigu vardinis ginklas įteikiamas krašto apsaugos, vidaus reikalų, valstybės saugumo, prokuratūros institucijų pareigūnui ar tarnautojui arba buvusiam šių institucijų pareigūnui ar tarnautojui;
6.2.2. pažymėjimą, patvirtinantį, kad asmuo baigė šaunamojo ginklo savigynai įsigijimo, laikymo ir nešiojimo arba asmens bei turto saugotojų pirminio parengimo kursus ir išlaikė egzaminą, bei jo kopiją, jeigu vardinis ginklas įteikiamas asmenims, nenurodytiems šių taisyklių 6.2.1 punkte; vieną kartą egzaminą asmenys gali laikyti eksternu, o jo neišlaikę – išklausyti kursus ir laikyti egzaminą bendra tvarka;
6.3. asmens, kuriam norima įteikti vardinį šaunamąjį ginklą, privalomojo sveikatos tikrinimo kortelę (F 049/a) ir jos kopiją; šios kortelės ir jos kopijos nereikia pateikti, jeigu vardinis ginklas įteikiamas krašto apsaugos, vidaus reikalų, valstybės saugumo, prokuratūros pareigūnui, turinčiam tarnybinį šaunamąjį ginklą;
6.4. nurodyto šių taisyklių 6.3 punkte asmens 2 fotonuotraukas (3 x 4 cm);
6.5. pažymą apie ginklo išbandymą (identifikavimą) arba ginklą ir 5 jo šovinius; vardiniai šaunamieji ginklai (jeigu jie įsigyti neišbandyti arba nėra pažymos apie jų išbandymą) išbandomi (identifikuojami) Vidaus reikalų ministerijoje.
7. Institucija, norinti užregistruoti vardinį nešaunamąjį ginklą, Policijos departamentui turi pateikti paraišką, pasirašytą turinčių teisę įteikti vardinius ginklus asmenų ar jų įgaliotų atstovų ir patvirtintą antspaudu (paraiškoje turi būti nurodyta asmens, kuriam numatoma įteikti vardinį ginklą, vardas ir pavardė, asmens kodas, paso numeris, gyvenamoji vieta, darbovietė, einamosios pareigos; nešaunamojo ginklo pavadinimas; numatoma vardinio ginklo įteikimo data; asmens, kuris įgaliotas pateikti dokumentus ir paimti leidimą laikyti ir nešioti vardinį nešaunamąjį ginklą, vardas ir pavardė).
8. Leidimas laikyti ir nešioti vardinį šaunamąjį ginklą neišduodamas asmenims:
8.1. jaunesniems negu nustatyto amžiaus;
8.2. įrašytiems į sveikatos priežiūros įstaigų įskaitą dėl alkoholizmo, narkomanijos ar psichikos ligos;
8.3. sergantiems kai kuriomis ligomis ar turintiems fizinių trūkumų, trukdančių teisingai elgtis su ginklu (ligų ir fizinių trūkumų, trukdančių teisingai elgtis su ginklu, sąrašą tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija);
8.4. teistiems už tyčinius nusikaltimus, jeigu teistumas neišnykęs ar nepanaikintas;
8.5. atliekantiems bausmę;
8.6. padariusiems pakartotinai per metus administracinį teisės pažeidimą – nusižengimą viešajai ar valdymo tvarkai;
8.7. neturintiems nuolatinės gyvenamosios vietos;
8.8. nepateikusiems reikiamų dokumentų;
8.9. įrašytiems į profilaktinę ar operatyvinę policijos įskaitą;
8.10. neišlaikiusiems atitinkamo egzamino (įskaitos).
9. Policijos departamentas organizuoja asmenų (išskyrus krašto apsaugos, vidaus reikalų, valstybės saugumo, prokuratūros institucijų pareigūnų ir tarnautojų, taip pat krašto apsaugos ir vidaus reikalų institucijų karių), kuriems numatoma įteikti vardinius šaunamuosius ginklus, tikrinimą ir per mėnesį nuo šių taisyklių 6 ar 7 punktuose nurodytų dokumentų gavimo išduoda leidimą laikyti ir nešioti vardinį ginklą, jeigu nėra priežasčių, dėl kurių leidimas galėtų būti neišduodamas.
10. Leidimas laikyti ir nešioti vardinį šaunamąjį ginklą galioja 3 metus nuo jo išdavimo dienos, leidimo laikyti ir nešioti vardinį nešaunamąjį ginklą galiojimo laikas neribojamas.
Vardinių ginklų įteikimas
11. Teisės akte dėl vardinio ginklo įteikimo asmeniui turi būti nurodytas įteikimo pagrindas, šaunamojo ginklo rūšis, modelis, kalibras, numeris, gamintojas (firma, valstybė) ar nešaunamojo ginklo pavadinimas.
12. Ant įteikiamo ginklo turi būti išgraviruotas asmens, kuriam įteikiamas vardinis ginklas, vardo raidė ir pavardė, trumpas įrašas, už ką įteikiamas vardinis ginklas, kas įteikia vardinį ginklą (nurodomas institucijos vadovas), dokumento įteikti vardinį ginklą pasirašymo data.
13. Vardinis ginklas įteikiamas kartu su dokumentais, liudijančiais, jog vardinis ginklas įteiktas, ir leidimu laikyti ir nešioti vardinį ginklą. Įteikimo dokumentų formą nustato ir tvirtina institucijos, kurių vadovai turi teisę įteikti vardinius ginklus.
14. Institucija, dėl kurių nors priežasčių neįteikusi vardinio ginklo, turi nedelsdama grąžinti Policijos departamentui leidimą laikyti ir nešioti vardinį ginklą.
Vardinių ginklų perregistravimas
15. Per mėnesį iki leidimo laikyti ir nešioti vardinį šaunamąjį ginklą galiojimo laiko pabaigos vardinio šaunamojo ginklo turėtojas privalo jį perregistruoti (pratęsti leidimo galiojimo laiką). Tuo tikslu jis Policijos departamentui pateikia:
15.1. prašymą perregistruoti vardinį šaunamąjį ginklą (pratęsti leidimo galiojimo laiką);
15.2. pažymą, kad ginklas pakartotinai išbandytas (identifikuotas); ginklai kas 3 metai prieš perregistravimą išbandomi (identifikuojami) Vidaus reikalų ministerijos nustatyta tvarka apskričių centrų policijos komisariatuose (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio miestų, Alytaus, Marijampolės miestų ir rajonų, Tauragės, Telšių, Utenos rajonų policijos komisariatuose), tam tikrais atvejais – Vidaus reikalų ministerijoje;
15.3. ginklą ir leidimą laikyti ir nešioti jį;
15.4. asmens privalomojo sveikatos tikrinimo kortelę (F 049/a) ir jos kopiją arba dokumentą, patvirtinantį, kad asmuo yra krašto apsaugos, vidaus reikalų, valstybės saugumo ar prokuratūros pareigūnas, turintis teisę laikyti ir nešioti tarnybinį šaunamąjį ginklą;
15.5. 2 fotonuotraukas (3 x 4 cm);
15.6. dokumentus, patvirtinančius, jog sumokėta už paslaugas.
16. Vardinis ginklas gali būti neperregistruotas, jeigu per leidimo laikyti ir nešioti vardinį šaunamąjį ginklą galiojimo laikotarpį Policijos departamentas yra gavęs informaciją, kad vardinio ginklo turėtojas pažeidė šių taisyklių 8.2–8.9 punktų sąlygas.
Vardinių ginklų laikymas, nešiojimas ir naudojimas
17. Vardinis šaunamasis ginklas ir šaudmenys laikomi asmens, kuriam jis įteiktas, gyvenamojoje patalpoje, metaliniame patikimai užrakinamame seife (dėžėje), pritvirtintame prie sienos ar grindų taip, kad juo negalėtų pasinaudoti pašaliniai asmenys. Seifo (dėžės) sienelės turi būti ne plonesnės kaip 3 milimetrų.
18. Vardinius nešaunamuosius ginklus asmenys, kuriems jie įteikti, gali laikyti gyvenamojoje vietoje.
19. Krašto apsaugos, vidaus reikalų, valstybės saugumo, prokuratūros pareigūnai vardinius ginklus gali laikyti tarnybos vietose, o nebedirbantys – šių institucijų ginklų saugyklose; kiti asmenys, jeigu yra aplinkybių, dėl kurių vardinį ginklą laikyti gyvenamojoje vietoje nėra saugu, suderinę su teritoriniu policijos komisariatu, ginklą gali laikyti kitose vietose (jeigu jose yra užtikrinamas ginklo saugumas ir vardiniu ginklu negali pasinaudoti kiti asmenys), taip pat laikinai, išimties atvejais – teritoriniame policijos komisariate.
20. Vardinio šaunamojo ginklo nešiojimas – tai vardinio šaunamojo ginklo turėjimas su savimi ir galimas jo panaudojimas.
21. Vardinis šaunamasis ginklas nešiojamas su savimi (šalia savęs):
21.1. po drabužiais, dėkle, kituose panašiuose daiktuose taip, kad kiti asmenys jo nematytų;
21.2. matomoje ar nematomoje vietoje dėkle, jeigu jį nešioja uniformuotas krašto apsaugos, vidaus reikalų, prokuratūros ar valstybės saugumo institucijų pareigūnas.
22. Vardinis nešaunamasis ginklas nešiojamas paslėptas dėkle, rankinėje ar kitokiame panašiame daikte, arba kaip sudedamoji šių taisyklių 21.2 punkte nurodytų institucijų pareigūnų uniforminės aprangos dalis šių institucijų nustatyta tvarka.
23. Draudžiama nešioti vardinį ginklą:
23.1. neturint su savimi leidimo laikyti ir nešioti jį;
23.2. neblaiviam, apsvaigusiam nuo narkotinių ar nuodingųjų medžiagų;
23.3. parengtą šaudyti (paskutinis ginklo parengimo šaudyti etapas), išskyrus atvejus, kai tiesiogiai susiklosto aplinkybės, dėl kurių iškyla grėsmė asmens sveikatai ar gyvybei (būtinosios ginties ar būtinojo reikalingumo atvejais).
24. Už įteiktų vardinių ginklų praradimą, tyčinį sugadinimą materialiai atsako asmenys, kuriems jie įteikti.
25. Vardiniai ginklai panaudojami, kai yra būtinoji gintis arba būtinasis reikalingumas.
26. Vardinį šaunamąjį ginklą jo turėtojas, perspėjęs balsu ir paleidęs įspėjamąjį šūvį į viršų, jeigu tai leidžia aplinkybės, gali panaudoti šiais atvejais:
26.1. atremdamas užpuolimą, gresiantį jo sveikatai ar gyvybei;
26.2. atremdamas užpuolimą, kai norima atimti šaunamąjį ginklą;
26.3. siekdamas apginti savo nuosavybę, būstą;
26.4. siekdamas apginti kitus asmenis nuo užpuolimo, gresiančio jų sveikatai ar gyvybei;
26.5. prieš gyvūną, keliantį pavojų žmonių sveikatai ar gyvybei.
27. Valstybės institucijų pareigūnai ir tarnautojai vardinį ginklą gali naudoti tarnybinėms funkcijoms.
28. Vardinis šaunamasis ginklas taip pat gali būti panaudotas prireikus iškviesti pagalbą, perspėti ir kitais būtinais atvejais.
29. Vardinis šaunamasis ginklas panaudojamas, kai visi kiti galimi būdai ir priemonės panaudotos arba kai dėl laiko stokos ar užpuolimo pobūdžio jų panaudoti nėra sąlygų, taip pat kitais būtinais atvejais. Naudojant vardinį šaunamąjį ginklą, reikia atsižvelgti į užpuolimo pobūdį, užpuoliko asmenį ir konkrečias aplinkybes; būtina stengtis išvengti sunkių padarinių.
30. Draudžiama naudoti vardinius šaunamuosius ginklus prieš moteris, asmenis su aiškiais invalidumo požymiais, nepilnamečius, jeigu jų amžius aiškiai matomas arba žinomas, išskyrus ginkluoto ar grupinio užpuolimo atvejus.
31. Ginklo panaudojimas neturi padaryti žalos tretiesiems asmenims.
32. Nukentėjusiam nuo šaunamojo ginklo asmeniui turi būti suteikta pirmoji medicinos pagalba.
33. Apie kiekvieną vardinio šaunamojo ginklo panaudojimo atvejį, dėl kurio padaryti kūno sužalojimai, arba ginklo panaudojimą viešojoje vietoje vardinio ginklo turėtojas ne vėliau kaip per parą privalo pranešti ginklo panaudojimo vietovės teritoriniam policijos komisariatui ar prokuratūrai.
34. Šaudmenys vardiniam šaunamajam ginklui įsigyjami Lietuvos Respublikos ginklų fondo parduotuvėje, pateikus leidimą laikyti ir nešioti vardinį šaunamąjį ginklą.
35. Vardinio šaunamojo ginklo turėtojas negali vienu metu turėti daugiau kaip 200 šovinių.
36. Draudžiama vardinį ginklą ir šaudmenis perduoti kitam asmeniui.
37. Dingus vardiniam ginklui ar jį pametus, būtina nedelsiant apie tai pranešti teritoriniam policijos komisariatui ir institucijai, įteikusiai vardinį ginklą.
Vardinio ginklo grąžinimas, paėmimas
38. Mirus asmeniui, kuriam buvo įteiktas vardinis ginklas, arba atsiradus aplinkybėms, dėl kurių leidimo laikyti ir nešioti vardinį ginklą galiojimas panaikinamas, teritorinis policijos komisariatas paima ginklą ir šaudmenis ir perduoda Policijos departamentui, o šis grąžina ginklą ir šaudmenis jį įteikusiai institucijai.
39. Leidimo laikyti ir nešioti vardinį ginklą galiojimas gali būti panaikintas asmenims:
39.1. netekusiems Lietuvos Respublikos pilietybės;
39.2. pažeidusiems nustatytą ginklų ir šaudmenų apyvartos tvarką;
39.3. praradusiems vardinį ginklą;
39.4. kai paaiškėja, kad vardinio ginklo turėtojas įvykdė tyčinį sunkų nusikaltimą, susirgo alkoholizmu, narkomanija ar psichikos liga.
40. Policijos departamentas, paėmęs vardinį ginklą, leidimo laikyti ir nešioti vardinį ginklą galiojimo panaikinimo klausimą derina su institucija, kuri įteikė vardinį ginklą.
41. Asmeniui, kuris serga kai kuriomis ligomis ar turi fizinių trūkumų, trukdančių tinkamai elgtis su ginklu (ligų ir fizinių trūkumų, trukdančių tinkamai elgtis su ginklais, sąrašą tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija), įteikusios vardinį ginklą institucijos prašymu Policijos departamentas gali vardinį ginklą palikti. Tokiu atveju išduodamas leidimas laikyti vardinį ginklą (be teisės nešioti).
42. Policijos departamentas gali paimti vardinį šaunamąjį ginklą iš asmens, kuriam pateiktas kaltinimas dėl sunkaus tyčinio nusikaltimo, iki bus priimtas nuosprendis ar byla bus nutraukta.
Išlaidų padengimas
43. Už egzaminus, leidimų blankų laminavimo (perregistruojant ginklus), vardinių šaunamųjų ginklų išbandymo (identifikavimo) ir kitas paslaugas vardinių ginklų turėtojai moka Vidaus reikalų ministerijai (teritoriniams policijos komisariatams) pagal Vidaus reikalų ministerijos nustatytus įkainius. Gautos įplaukos apskaitomos ir naudojamos kaip nebiudžetinės lėšos. Tai, kiek reikia mokėti už kursus, nustato mokymo įstaigos arba mokymo įstaigų steigėjai (jeigu mokymo įstaigos nėra savarankiškos).
Baigiamosios nuostatos
44. Policija, vardinį ginklą įteikusi institucija ir kitos valstybės institucijos pagal savo kompetenciją kontroliuoja, kad būtų laikomasi šių taisyklių.
______________
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1998 m. balandžio 10 d. nutarimu Nr. 436
Medžioklinių ginklų apyvartos taisyklės
Bendroji dalis
1. Šios taisyklės reglamentuoja ribotos civilinės apyvartos medžioklinių ginklų įsigijimo, leidimų išdavimo, ginklų registravimo, perregistravimo, laikymo, nešiojimo ir naudojimo tvarką bei privalomus reikalavimus Lietuvos Respublikos piliečiams, nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantiems užsieniečiams (toliau vadinama – fiziniai asmenys) bei Lietuvos Respublikos juridiniams asmenims, pageidaujantiems įsigyti ar valdantiems medžioklinį ribotos civilinės apyvartos ginklą.
2. Medžiokliniai ginklai yra civiliniai ginklai. Jie skirstomi į lygiavamzdžius, graižtvinius ar kombinuotus šaunamuosius ginklus ir nešaunamuosius ginklus (peilius, arbaletus ir kt.).
3. Medžioklinius lygiavamzdžius šautuvus ir nešaunamuosius svaidomuosius ginklus turi teisę įsigyti Lietuvos Respublikos piliečiai, ne jaunesni kaip 18 metų, turintys teisę medžioti ir gavę teritorinio policijos komisariato leidimą, bei Lietuvos Respublikos juridiniai asmenys, kurių įstatuose kaip viena iš veiklos rūšių nurodyta medžioklė ir jos organizavimas.
4. Užsieniečiai, ne jaunesni kaip 18 metų ir nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje, turi teisę įsigyti lygiavamzdžius šautuvus.
5. Medžioklinius graižtvinius šautuvus turi teisę įsigyti Lietuvos Respublikos piliečiai, besiverčiantys profesionalia veikla, susijusia su medžiokle, arba turintys ne mažesnį kaip 3 metų medžiotojo stažą, nepadarę teisėtvarkos pažeidimų, susijusių su ginklų ir šaudmenų apyvartos tvarkos pažeidimais, ir gavę Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau vadinama – Policijos departamentas) leidimą įsigyti (sutikimą leisti įsigyti) medžioklinį ginklą, bei Lietuvos Respublikos juridiniai asmenys, kurių įstatuose viena iš veiklos rūšių nurodyta medžioklė ir jos organizavimas.
6. Lietuvos Respublikos juridiniai asmenys, laikydamiesi šiuo nutarimu patvirtintų Ribotos civilinės apyvartos ginklų, kuriuos gali įsigyti ir valdyti juridiniai asmenys, rūšių bei kiekio nustatymo taisyklių, turi teisę įsigyti medžioklinių ginklų ir jų šaudmenų.
7. Draudžiama įsigyti šaudmenų, neatitinkančių turimo medžioklinio šautuvo kalibro.
8. Medžiokliniai ginklai įsigyjami Lietuvos Respublikos ginklų fonde ir įmonėse (parduotuvėse), turinčiose Vidaus reikalų ministerijos išduotas licencijas parduoti šios rūšies ginklus, taip pat gali būti įsigyjami užsienio valstybėse.
9. Leidimas asmeniui įsigyti ar laikyti ir nešioti medžioklinį šaunamąjį, nešaunamąjį svaidomąjį ginklą (toliau vadinama – leidimas įsigyti medžioklinį ginklą, medžioklinių ginklų) suteikia teisę įsigyti ir šaudmenų.
10. Nešaunamuosius medžioklinius ginklus (peilius) gali įsigyti asmenys, turintys teisę medžioti.
Leidimo įsigyti medžioklinį ginklą išdavimas
11. Leidimo įsigyti medžioklinį ginklą išdavimo etapai yra šie:
11.1. dokumentų pateikimas;
11.2. dokumentų ir asmenų patikrinimas;
11.3. sprendimo išduoti ar atsisakyti išduoti leidimą įsigyti medžioklinį ginklą priėmimas;
11.4. papildomų dokumentų (pažymų, patvirtinančių, kad ginklo laikymo sąlygos atitinka nustatytus reikalavimus, kvitų, patvirtinančių, kad sumokėtas žyminis mokestis) pateikimas;
11.5. leidimo įsigyti medžioklinį ginklą išdavimas.
12. Fizinis asmuo, norėdamas pirmą kartą gauti leidimą įsigyti medžioklinį lygiavamzdį šautuvą ar nešaunamąjį svaidomąjį ginklą (arbaletą ar panašiai), teritoriniam policijos komisariatui pateikia:
12.1. prašymą;
12.2. asmens privalomojo sveikatos tikrinimo kortelę (F 049/a) ir jos kopiją;
12.3. pažymas iš sveikatos priežiūros įstaigų apie tai, kad viename būste su juo gyvenantys vyresni kaip 14 metų asmenys nėra įrašyti į sveikatos priežiūros įstaigų įskaitą dėl alkoholizmo, narkomanijos ar psichikos ligos, ir šių dokumentų kopijas;
12.4. pasą ir jo lapų, kuriuose įrašyti asmens kodas, duomenys apie paso išdavimą ir registravimą, kopijas;
12.5. galiojantį medžiotojo bilietą;
12.6. užpildytą nustatytos formos anketą.
13. Fizinis asmuo, norėdamas pirmą kartą gauti leidimą įsigyti graižtvinį medžioklinį šautuvą, teritoriniam policijos komisariatui turi pateikti:
13.1. prašymą, kuriame nurodytas medžiotojo stažas;
13.2. asmens privalomojo sveikatos tikrinimo kortelę (F 049/a) ir jos kopiją;
13.3. pažymas iš sveikatos priežiūros įstaigų apie tai, kad viename būste su juo gyvenantys vyresni kaip 14 metų asmenys nėra įrašyti į sveikatos priežiūros įstaigų įskaitą dėl alkoholizmo, narkomanijos ar psichikos ligos, ir šių dokumentų kopijas;
13.4. pasą ir jo lapų, kuriuose įrašyti asmens kodas, duomenys apie paso išdavimą ir registravimą, kopijas;
13.5. medžiotojų draugijos ar medžiotojų klubo charakteristiką-rekomendaciją;
13.6. pažymą iš teritorinių aplinkos apsaugos įstaigų, patvirtinančią, kad asmuo nebuvo baustas už medžioklės taisyklių pažeidimus;
13.7. galiojantį medžiotojo bilietą;
13.8. užpildytą nustatytos formos anketą.
14. Leidimas įsigyti medžioklinį ginklą neišduodamas asmenims:
14.1. jaunesniems negu nustatyto amžiaus;
14.2. įrašytiems į sveikatos priežiūros įstaigų įskaitą dėl alkoholizmo, narkomanijos ar psichikos ligos;
14.3. sergantiems kai kuriomis ligomis ar turintiems fizinių trūkumų, trukdančių tinkamai elgtis su ginklu (ligų ir fizinių trūkumų, trukdančių tinkamai elgtis su ginklu, sąrašą tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija);
14.4. teistiems už tyčinius nusikaltimus, jeigu teistumas neišnykęs ar nepanaikintas;
14.5. atliekantiems bausmę;
14.6. padariusiems pakartotinai per metus administracinį teisės pažeidimą – nusižengimą viešajai ar valdymo tvarkai;
14.7. neturintiems nuolatinės gyvenamosios vietos;
14.8. nepateikusiems reikiamų dokumentų;
14.9. įrašytiems į profilaktinę ar operatyvinę policijos įskaitą;
14.10. neturintiems tinkamų sąlygų laikyti ginklą;
14.11. gyvenantiems kartu su kitais asmenimis, kuriems pagal šių taisyklių 14.2, 14.4–14.6 ar 14.9 punktų nuostatas leidimas įsigyti medžioklinį ginklą neišduodamas;
14.12. neturintiems medžiotojo bilieto.
15. Leidimas įsigyti medžioklinį ginklą neišduodamas nepaprastosios padėties metu, kitais įstatymų numatytais atvejais.
16. Teritoriniai policijos komisariatai Vidaus reikalų ministerijos nustatyta tvarka per 30 dienų nuo dokumentų, nurodytų šių taisyklių 12 ar 13 punktuose, gavimo, atlieka fizinio asmens, norinčio gauti leidimą įsigyti medžioklinį ginklą, bei kartu su pareiškėju gyvenančių asmenų tikrinimus.
17. Sprendimą dėl leidimo įsigyti medžioklinį lygiavamzdį šautuvą, nešaunamąjį svaidomąjį ginklą išdavimo priima teritorinio policijos komisariato vadovas arba jo įgaliotas asmuo.
18. Dokumentus, kurių reikia leidimui įsigyti medžioklinį graižtvinį šautuvą, kartu su policijos komisariato vadovo ar jo įgalioto asmens patvirtinta išvada teritoriniai policijos komisariatai siunčia į Policijos departamentą galutiniam sprendimui priimti.
19. Sprendimą dėl leidimo įsigyti (sutikimo leisti įsigyti) medžioklinį graižtvinį šautuvą išdavimo per 30 dienų nuo dokumentų gavimo priima Policijos departamento generalinis komisaras arba jo įgaliotas asmuo. Apie priimtą sprendimą raštu informuojamas prašymą pateikęs fizinis asmuo.
20. Atsisakymas išduoti leidimą turi būti motyvuotas. Gautas atsisakymas išduoti leidimą įsigyti medžioklinį lygiavamzdį šautuvą ar nešaunamąjį svaidomąjį ginklą per 15 dienų gali būti apskųstas teismui, o atsisakymas išduoti leidimą įsigyti medžioklinį graižtvinį šautuvą gali būti apskųstas Vidaus reikalų ministerijai, taip pat – teismine tvar …
DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.