LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL PATAISOS ĮSTAIGŲ VIDAUS TVARKOS TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO 2003 m. liepos 2 d. Nr. 194 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (Žin., 2002, Nr. 73-3084) 64 straipsniu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 29 d. nutarimo Nr. 1703 „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso įgyvendinimo“ (Žin., 2002, Nr. 104-4661) 1.1.5, 1.1.8 ir 1.1.9 punktais: 1. Tvirtinu Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles (pridedama). 2. Pripažįstu netekusiais galios: 2.1. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2000 m. rugpjūčio 16 d. įsakymą Nr. 172 „Dėl Pataisos darbų įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 72-2243); 2.2. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2001 m. vasario 27 d. įsakymą Nr. 36 „Dėl teisingumo ministro 2000 m. rugpjūčio 16 d. įsakymo Nr. 172 dalinio pakeitimo“ (Žin., 2001, Nr. 19-628); 2.3. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2001 m. rugsėjo 7 d. įsakymą Nr. 177 „Dėl Nuteistųjų trumpalaikių išvykimų už laisvės atėmimo vietų ribų tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 78-2740). 2.4. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2001 m. spalio 17 d. įsakymą Nr. 220 „Dėl teisingumo ministro 2000 m. rugpjūčio 16 d. įsakymo Nr. 172 dalinio pakeitimo“ (Žin., 2001, Nr. 89-3141); 2.5. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2001 m. gruodžio 6 d. įsakymą Nr. 264 „Dėl teisingumo ministro 2000 m. rugpjūčio 16 d. įsakymo Nr. 172 dalinio pakeitimo“ (Žin., 2001, Nr. 105- 3771); 2.6. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2001 m. gruodžio 13 d. įsakymą Nr. 265 „Dėl teisingumo ministro 2000 m. rugpjūčio 16 d. įsakymo Nr. 172 „Dėl Pataisos darbų įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 2001, Nr. 106-3837); 2.7. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. vasario 5 d. įsakymą Nr. 32 „Dėl teisingumo ministro 2000 m. rugpjūčio 16 d. įsakymo Nr. 172 „Dėl Pataisos darbų įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 2002, Nr. 14- 519); 2.8. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. liepos 19 d. įsakymą Nr. 218 „Dėl teisingumo ministro 2000 m. rugpjūčio 16 d. įsakymo Nr. 172 pakeitimo“ (Žin., 2002, Nr. 76-3279); 2.9. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. sausio 21 d. įsakymą Nr. 20 „Dėl teisingumo ministro 2000 m. rugpjūčio 16 d. įsakymo Nr. 172 „Dėl Pataisos darbų įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2003, Nr. 12-462); 3. Įpareigoju Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorių per mėnesį nuo šio įsakymo įsigaliojimo parengti ir patvirtinti reikiamus teisės aktus Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėms įgyvendinti. 4. Įpareigoju pataisos įstaigų direktorius per mėnesį nuo šio įsakymo įsigaliojimo parengti ir patvirtinti reikiamus teisės aktus Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėms įgyvendinti. 5. Pavedu šio įsakymo 3 ir 4 punktų bei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių vykdymo kontrolę Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriui. 6. Nustatau, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11 punktas įsigalioja nuo 2004 m. rugpjūčio 1 dienos. TEISINGUMO MINISTRAS                                                             VYTAUTAS MARKEVIČIUS PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 PATAISOS ĮSTAIGŲ VIDAUS TVARKOS TAISYKLĖS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnio 2 dalis nustato, kad nuteistų asmenų teisių bei laisvių apribojimus ir nuteistų asmenų pareigas nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai. 2. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau vadinama – taisyklės) reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme (toliau vadinama – nuteistieji), teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką. 3. Taikant taisykles, vadovaujamasi principu, kad visi nuteistieji lygūs nepaisant jų kilmės, lyties, socialinės ar turtinės padėties, tautybės ar rasės, politinių pažiūrų ir partiškumo, išsilavinimo, kalbos, religinių ar kitokių įsitikinimų, genetinių savybių, neįgalumo, seksualinės orientacijos, veiklos rūšies ir pobūdžio, gyvenamosios vietos ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymuose nenumatytų aplinkybių. 4. Rašytinę informaciją apie bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas, nuteistųjų teises bei pareigas bausmės vykdymo institucija pateikia lietuvių kalba arba nuteistojo gimtąja kalba, arba ta kalba, kurią nuteistasis supranta. 5. Taisyklės turi būti naujai atvykusių į pataisos įstaigas nuteistųjų karantino patalpose, bibliotekoje ir kitose nuteistiesiems ir personalui prieinamose vietose. 6. Laisvės atėmimo bausmė turi būti vykdoma tokiomis sąlygomis, kurios užtikrintų žmogaus saugumą bei atitiktų Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius laisvės atėmimo bausmės vykdymą. 7. Su nuteistaisiais turi būti elgiamasi taip, kad būtų išsaugota jų sveikata ir savigarba ir, kiek leidžia bausmės vykdymo trukmė, formuojamas atsakomybės jausmas bei skatinami tie požiūriai ir įgūdžiai, kurie geriausiai padėtų jiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis. Nuteistieji mokomi gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, po bausmės atlikimo jiems sudaromos sąlygos reintegruotis į visuomenę. 8. Taisyklės yra privalomos šioms įstaigoms, vykdančioms terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes: 8.1. pataisos namams; 8.2. nepilnamečių pataisos namams; 8.3. kalėjimams; 8.4. atviroms kolonijoms; 8.5. laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigoms: gydymo-pataisos namams ir laisvės atėmimo vietų ligoninei. Šios įstaigos taisyklėse vadinamos pataisos įstaigomis arba laisvės atėmimo vietomis, arba taip, kaip jos pavadintos šiame punkte. Šios taisyklės taikomos ir tardymo izoliatoriuose paliktiems nuteistiesiems, nurodytiems Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 68 straipsnyje. 9. Pataisos įstaigos savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisės aktais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Ministro Pirmininko potvarkiais, teisingumo ministro ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau vadinama – Kalėjimų departamentas) direktoriaus įsakymais, kitais teisės aktais ir šiomis taisyklėmis. 10. Nuteistieji į naujai įsteigtas pataisos įstaigas siunčiami tik tuomet, kai jose sudarytos būtinos komunalinės ir buitinės sąlygos ir yra apskrities viršininko arba jo įgaliotos apskrities viršininko administracijos valstybinės statybos inspekcijos paskirtos komisijos sprendimas naudoti visus pataisos įstaigos objektus. 11. Didžiausias pataisos įstaigoje leidžiamų laikyti nuteistųjų skaičius neturi viršyti: 11.1. Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime – 300 (neįskaitant Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 66–68 straipsniuose ir 142 straipsnio 3 dalyje nurodytų nuteistųjų); 11.2. Vilniaus 1-uosiuose pataisos namuose – 120; 11.3. Vilniaus 2-uosiuose pataisos namuose – 700; 11.4. Alytaus pataisos namuose – 700; 11.5. Marijampolės pataisos namuose – 700; 11.6. Pravieniškių 1-uosiuose pataisos namuose – 700; 11.7. Pravieniškių 2-uosiuose pataisos namuose – 700; 11.8. Pravieniškių 3-iuosiuose pataisos namuose – 700; 11.9. Pravieniškių gydymo ir pataisos namuose – 500; 11.10. Panevėžio pataisos namuose – 500; 11.11. Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose – 270 (neįskaitant Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 66-68 straipsniuose nurodytų nuteistųjų); 11.12. Kybartų atviroje kolonijoje – 420; 11.13. Laisvės atėmimo vietų ligoninėje – 120 (neįskaitant Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 68 straipsnyje nurodytų nuteistųjų). 12. Inspektuoti (tikrinti) pataisos įstaigų ir šių įstaigų pareigūnų veiklą turi teisę teisingumo ministras, teisingumo viceministras, Teisingumo ministerijos valstybės sekretorius ir šios ministerijos sekretoriai bei jų pavedimu arba nagrinėdami pasiūlymus, prašymus (pareiškimus) ir skundus Teisingumo ministerijos valstybės tarnautojai, taip pat Kalėjimų departamento direktorius ir jo pavaduotojai bei jų pavedimu arba nagrinėdami pasiūlymus, prašymus (pareiškimus) ir skundus Kalėjimų departamento pareigūnai ir kiti valstybės tarnautojai. 13. Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centro darbuotojai pataisos įstaigų veiklą tikrina šio centro vadovybės nustatyta tvarka. 14. Esant būtinybei, Kalėjimų departamentas gali atlikti pataisos įstaigos kompleksinį tarnybinės, gamybinės ir ūkinės veiklos inspektavimą, taip pat teminius ir kompleksinių inspektavimų metu nustatytų trūkumų šalinimo kontrolinius patikrinimus. 15. Kalėjimų departamento pareigūnų atliktų pataisos įstaigų kompleksinių inspektavimų pažymos, kurias tvirtina šio departamento direktorius, gali būti pateiktos įvertinti Teisingumo ministerijos vadovybei. 16. Kiekvienoje pataisos įstaigoje pildoma Pastabų ir pasiūlymų knyga (1 priedas), kurioje inspektuojantys (tikrinantys) asmenys įrašo savo pastabas ir pasiūlymus, kai pagal inspektavimo (tikrinimo) rezultatus nerašoma pažyma. Teisę įrašyti pastabas ir pasiūlymus Pastabų ir pasiūlymų knygoje ir kontroliuoti jų įvykdymą turi šių taisyklių 12 ir 13 punktuose nurodyti asmenys. II. PATAISOS NAMŲ, NEPILNAMEČIŲ PATAISOS NAMŲ, GYDYMO-PATAISOS NAMŲ IR LAISVĖS ATĖMIMO VIETŲ LIGONINĖS ĮRENGIMAS 17. Pataisos namų, nepilnamečių pataisos namų ir gydymo- pataisos namų teritorijos suskirstomos į tris izoliuotas zonas: gyvenamąją, kur gyvena nuteistieji, gamybinę, kur dirba nuteistieji, ir uždarąją, kur baudos (drausmės) izoliatoriuje ir kamerų tipo patalpose laikomi nuobaudas atliekantys nuteistieji. Gyvenamoji, gamybinė ir uždaroji zonos viena nuo kitos gali būti atskirtos vizualinio stebėjimo koridoriais. Laisvės atėmimo vietų ligoninės teritorija suskirstoma į administracinę ir režiminę izoliuotas zonas. Ligoninės administracinė zona įrengiama pagal šių taisyklių 36 punkto reikalavimus. Ligoninės režiminėje zonoje įrengiami pastatai su palatomis besigydantiems nuteistiesiems laikyti. 18. Gyvenamojoje zonoje įrengiami bendrabučiai, valgykla ir virtuvė, parduotuvė, bendrojo lavinimo mokykla, specialioji profesinė mokykla ir profesinio parengimo mokomieji technikos kabinetai (specialioji profesinė mokykla ir profesinio parengimo mokomieji technikos kabinetai gali būti įrengti ir gamybinėje zonoje), klubas, biblioteka, asmens sveikatos priežiūros uždaroji įstaiga su stacionaru (medicininiu izoliatoriumi), skalbykla, sanitarinė švarykla su dušine ir dezinfekcijos kamera, kirpykla, patalynės ir specialios aprangos keitimo saugykla, drabužių ir avalynės taisykla, džiovykla, būrių viršininkų (socialinės reabilitacijos tarnybos specialistų), priežiūros ir vidaus tyrimų tarnybų darbuotojų, pataisos įstaigų direktoriaus pavaduotojų kabinetai, taip pat naujai atvykusių nuteistųjų karantino patalpos (šios patalpos gali būti įrengtos ir uždarojoje zonoje). Atskirai įrengiamas nuteistųjų priėmimo asmeniniais klausimais kabinetas. 19. Administraciniai pastatai statomi už pataisos namų, nepilnamečių pataisos namų, gydymo-pataisos namų, ir laisvės atėmimo vietų ligoninės teritorijų ribų arba kartu su kontrolės ir praleidimo punktu Nr. 1, kuris įrengiamas šių įstaigų apsaugos perimetruose, aptvertuose tvoromis. 20. Kontrolės ir praleidimo punkte Nr. 1 įrengiamos trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų patalpos, pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda priėmimo biurai, asmenų, įeinančių (išeinančių) į pataisos įstaigos teritoriją, apžiūros ir jų daiktų patikrinimo kambariai, į pataisos įstaigą įvažiuojančio (išvažiuojančio) transporto kontrolės ir patikrinimo aikštelės. 21. Gyvenamosios ir gamybinės zonų sandūroje įrengiamas kontrolės ir praleidimo punktas Nr. 2, kurio paskirtis – praleisti nuteistuosius iš vienos zonos į kitą. Jame įrengiamos patalpos pataisos įstaigos direktoriaus budinčiajam padėjėjui, taip pat patalpos nuteistiesiems laikinai sulaikyti ir jų kratoms daryti. 22. Gamybinės zonos teritorija gali būti suskirstyta į izoliuotus skyrius, tarp kurių gali būti įrengti kontrolės ir praleidimo punktai. 23. Pataisos namų, nepilnamečių pataisos namų ir gydymo- pataisos namų uždarosiose zonose įrengiami pastatai su kamerų tipo patalpomis, baudos (drausmės) izoliatoriais, darbo kameromis ir pasivaikščiojimo kiemais. Pasivaikščiojimo kiemuose gali būti atitinkantys saugumo reikalavimus sporto įrenginiai (sporto inventorius), kurių sąrašą tvirtina pataisos įstaigos direktorius. 24. Už pataisos namų, nepilnamečių pataisos namų, gydymo- pataisos namų ir laisvės atėmimo vietų ligoninės apsaugos perimetro įrengiami maisto, materialinių vertybių, tepalų, degiųjų medžiagų, dažų, nuteistųjų asmeninių daiktų saugojimo sandėliai, daržovių saugyklos, garažai, vaistinės (vaistų sandėliai) ir kiti pagalbiniai pastatai. III. ATVIRŲ KOLONIJŲ ĮRENGIMAS 25. Atviroje kolonijoje yra bendrabučiai, atviros kolonijos direktoriaus budinčiojo padėjėjo ir budinčios prižiūrėtojų pamainos patalpos, valgykla, parduotuvė, asmens sveikatos priežiūros uždaroji įstaiga, technikos kabinetai, biblioteka, patalpos kultūriniams renginiams, skalbykla, sanitarinė švarykla su dušine ir dezinfekcijos kamera, nuteistųjų asmeninių daiktų saugojimo kamera, baudos izoliatorius ir viešbutis atvykusiems į pasimatymą su nuteistaisiais asmenims. 26. Atviros kolonijos baudos izoliatoriuje įrengiamos 1-3 bendros kameros, turinčios po 4-6 vietas, taip pat 1-3 dvivietės kameros ir baudos izoliatoriaus budinčiojo prižiūrėtojo kambarys. Esant galimybei, baudos izoliatoriaus patalpos atitveriamos nuo kitų pastatų nepermatoma tvora. 27. Gyvenamojoje vietovėje esanti atvira kolonija aptveriama tvora su kontrolės ir praleidimo punktu. 28. Atvirų kolonijų teritorijų ribos nustatomos Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu, atsižvelgiant į kiekvienos atviros kolonijos buveinės vietą, darbų, kuriuos atlieka nuteistieji, pobūdį. Tačiau visais atvejais atviros kolonijos teritorijos ribos neturi būti nutolusios nuo jos buveinės centro daugiau kaip 5 kilometrus. 29. Kiekvienas nuteistasis pasirašytinai supažindinamas su atviros kolonijos teritorijos ribomis. Pasirašytas dokumentas saugomas nuteistojo asmens byloje. IV. KALĖJIMŲ ĮRENGIMAS 30. Kalėjimo teritorija suskirstoma į tris izoliuotas zonas: administracinę, režiminę ir gamybinę. 31. Administracinėje zonoje kalėjimo administracinis pastatas statomas kartu su kontrolės ir praleidimo punktu Nr. 1, kuris įrengiamas šios įstaigos apsaugos perimetre. Administraciniame pastate įrengiami kalėjimo vadovybės ir kiti tarnybiniai kabinetai, kalėjimo direktoriaus budinčiojo padėjėjo kambarys su atskira patalpa šaunamiesiems ginklams, šaudmenims ir specialiosioms priemonėms laikyti, nuteistųjų trumpalaikių pasimatymų su artimaisiais giminaičiais ir kitais asmenimis patalpos, patalpa su trumpalaikio laikymo kameromis priimtiems į kalėjimą (išvykstantiems iš jo) nuteistiesiems laikyti, atskira patalpa jų kratai ir daiktų apžiūrai atlikti, pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda priėmimo biuras, asmenų, įeinančių (išeinančių) į kalėjimo teritoriją, apžiūros ir jų daiktų patikrinimo kambariai. Administracinėje zonoje taip pat yra parduotuvė, vaistinė (vaistų sandėlis) ir kiti administraciniai bei ūkiniai pastatai ir patalpos. 32. Režiminėje zonoje yra gyvenamieji pastatai su kameromis nuteistiesiems laikyti, ūkio darbus atliekančių nuteistųjų bendrabutis (kameros), sporto aikštelė, karceris, apsaugos ir priežiūros, socialinės reabilitacijos, psichologinės ir kitų tarnybų patalpos, asmens sveikatos priežiūros uždaroji įstaiga su stacionaru, radijo laidų transliavimo patalpa, biblioteka, konsultacinis mokymo punktas, religinių apeigų atlikimo patalpa, virtuvė, skalbykla, sanitarinė švarykla su dušine ir dezinfekcijos kamera, kirpykla, patalynės, drabužių ir avalynės taisyklos, vaisių ir daržovių saugykla, patalynės, nuteistųjų aprangos ir asmeninių daiktų sandėliai, drabužių ir avalynės džiovykla, dirbtuvės ir kiti ūkiniai pastatai bei patalpos. Nuteistųjų pasivaikščiojimo kiemeliai įrengiami šių taisyklių 230 ir 231 punktuose nustatyta tvarka. Gyvenamieji pastatai gali būti sujungti su gamybiniais, komunaliniais ir buitiniais ir kitais pastatais požeminiais tuneliais arba antžeminėmis uždaromis galerijomis. 33. Gamybinėje zonoje yra patalpos, kuriose dirba nuteistieji, gamybinio personalo kabinetai, gamybos žaliavų ir pagamintos produkcijos sandėliai. V. PATAISOS ĮSTAIGŲ KAMERŲ, KAMERŲ TIPO PATALPŲ, BAUDOS IR DRAUSMĖS IZOLIATORIŲ BEI KARCERIŲ ĮRENGIMAS 34. Kalėjime, kalėjimo karceryje, pataisos namų ir gydymo- pataisos namų kamerų tipo patalpose, baudos izoliatoriuje, nepilnamečių pataisos namų drausmės izoliatoriuje ir laisvės atėmimo vietų ligoninėje įrengiamas reikiamas kiekis kamerų. Gyvenimo ir buities sąlygos jose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. 35. Kameroje turi būti: 35.1. langas, užtikrinantis natūralią dienos šviesą ir natūralų patalpos vėdinimą. Lange įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas iš vidaus gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele; 35.2. išorinės ir vidinės durys. Išorinės kameros durys gali būti metalinės arba medinės. Medinės durys turi būti ne plonesnės kaip 6 centimetrų. Iš vidaus šios durys apkalamos skarda. Duryse gali būti įrengiama stebėjimo akutė ir užsklendžiamas langelis maistui, knygoms ir kitiems daiktams perduoti. Langelio durys turi atsidaryti tiktai į koridoriaus pusę ir gali būti rakinamos. Vidinėse ir išorinėse duryse įtaisomi mechaniniai arba elektromechaniniai užraktai, kad jų negalėtų atsklęsti kameroje laikomi nuteistieji. Vidinių durų konstrukcija turi būti iš skersinių metalo juostų ir įstatomų į jas strypų. Išorinės ir vidinės durys turi atsidaryti tiktai į koridoriaus pusę; 35.3. dieninis ir naktinis elektros apšvietimas. Kamerose gali būti įrengiami elektros instaliacijos kištukiniai lizdai. Elektros laidai įmontuojami kameros sienose ir lubose po tinku. Koridoriuje prie kameros įmontuojami elektros jungikliai; 35.4. signalinis mygtukas prižiūrėtojui iškviesti; 35.5. sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybei, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Kameroje įrengiamas praustuvas; 35.6. pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam nuteistajam, stalas ir taburetės (suoliukai), kurių nuteistieji negalėtų išardyti; 35.7. viena spintelė arba sieninė lentyna dviem nuteistiesiems knygoms ir daiktams susidėti; 35.8. spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti; 35.9. viršutinių drabužių pakaba; 35.10. mechaninis vėdinimas; 35.11. centrinis arba kaloriferinis šildymas bei kita įranga ir daiktai. 36. Kamerų langai ir durys gali būti blokuojami apsaugos signalizacijos priemonėmis bei stebėjimo kameromis. VI. REIKALAVIMAI PATAISOS ĮSTAIGŲ PERSONALUI 37. Kadangi nuo pataisos įstaigos personalo priklauso, kaip organizuojamas įstaigos darbas bei įgyvendinami organizaciniai ir pataisos tikslai, pataisos įstaigos vadovybė turi siekti, kad personalas gerai įsisavintų taisykles, reglamentuojančias personalo elgesį. 38. Pataisos įstaigos personalą reikia nuolat mokyti, konsultuoti ir pasitelkus pozityvų vadovavimą stiprinti jo darbo efektyvumą ir atsakomybės jausmą. 39. Pataisos įstaigos vadovybė turi nuolat informuoti visuomenę apie visos bausmių vykdymo sistemos ir personalo vaidmenį, kad visuomenė geriau suprastų jų indėlio į visuomenės gyvenimą svarbą. 40. Pataisos įstaigos vadovybė turi daryti griežtą atranką priimdama žmones į darbą ir skirdama juos į atitinkamas pareigas. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas jų dorumui, humaniškumui, profesionalumui ir asmeniniam tinkamumui. 41. Tarnybos metu visas personalas turi nuolat tobulinti žinias ir profesinį meistriškumą, lankydamas specialius mokymo kursus, kuriuos periodiškai organizuoja pataisos įstaigos vadovybė. 42. Į viso pataisos įstaigos personalo mokymo programą turi būti įtraukti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (Žin., 2000, Nr. 96-3016), Europos konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (Žin., 1998, Nr. 86-2393) ir Europos kalinimo įstaigų taisyklių, priimtų Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1987 m. vasario 12 d. (rekomendacija Nr. R(87)3), reikalavimai ir taikymo principai. 43. Visas pataisos įstaigos personalas turi nuolat elgtis ir dirbti taip, kad savo pavyzdžiu skatintų gerą nuteistųjų elgesį ir pelnytų jų pagarbą. Asmenys, priimami į darbą pataisos įstaigose, duoda rašytinį pasižadėjimą (2 priedas), kuris saugomas jų asmens bylose. 44. Pataisos įstaigos personalą turi sudaryti pakankami socialinių darbuotojų, psichiatrų, psichologų, mokytojų, darbinės veiklos, fizinio lavinimo instruktorių ir kitų profesijų darbuotojų. Savanoriai turi būti pasitelkiami tais atvejais, kai jų žinios ir pagalba gali duoti naudos. 45. Pataisos įstaigos direktorius privalo turėti atitinkamą profesinį išsilavinimą, pareigas atitinkančius administracinius sugebėjimus ir patyrimą. 46. Pataisos įstaigos vadovybė turi diegti specialias įstaigos organizavimo ir valdymo formas, kurios palengvintų ryšius tarp įvairių darbuotojų kategorijų, siekiant užtikrinti įvairių tarnybų bendradarbiavimą nuteistųjų pataisos bei jų resocializavimo klausimais. 47. Pataisos įstaigos personalas neturi teisės naudoti prieš nuteistuosius jėgą, išskyrus savigynos arba nuteistųjų bandymo pabėgti ir aktyvaus ar pasyvaus fizinio pasipriešinimo atveju, ir tiktai vadovaujantis įstatymais. Darbuotojai, kurie buvo priversti panaudoti jėgą, privalo ją naudoti tik tiek, kiek tai būtina, ir nedelsdami pranešti apie jėgos panaudojimą įstaigos vadovybei. 48. Pataisos įstaigos personalas turi būti apmokytas specialios technikos tramdyti agresyvius nuteistuosius. 49. Išskyrus ypatingas aplinkybes, pataisos įstaigos darbuotojai, turintys tiesioginį kontaktą su nuteistaisiais, neturi būti ginkluoti šaunamaisiais ginklais. Personalas, kuris nebuvo specialiai apmokytas naudotis šaunamuoju ginklu, negali jo turėti jokiomis aplinkybėmis. VII. PATAISOS ĮSTAIGŲ PERSONALO IR NUTEISTŲJŲ SANTYKIAI 50. Pataisos įstaigų personalas, atsižvelgdamas į kiekvieno nuteistojo asmenybę, rengia nuteistuosius doram ir sąžiningam gyvenimui atlikus laisvės atėmimo bausmę, nuolat aiškina jų teises ir pareigas, užkardina bet kokią nuteistųjų priešįstatyminę veiklą. 51. Pataisos įstaigų personalui kategoriškai draudžiami bet kokio pobūdžio ryšiai su nuteistaisiais, nesusiję su tarnybinių pareigų vykdymu. 52. Nuteistieji į pataisos įstaigos darbuotoją kreipiasi žodžiais „Jūs“, „Tamsta“ arba pagal einamas tarnybines pareigas. Darbuotojai į nuteistąjį kreipiasi žodžiu „Jūs“ ir pavarde (į nepilnametį nuteistąjį galima kreiptis žodžiu „Tu“ ir vardu). 53. Pataisos įstaigų personalas, dirbantis su nuteistaisiais, privalo nešioti dešinėje krūtinės pusėje prie drabužių prisegtas korteles su įrašytu vardu, pavarde ir pareigomis. VIII. NUTEISTŲJŲ SIUNTIMO Į PATAISOS ĮSTAIGAS IR PRIĖMIMO JOSE TVARKA 54. Konvojaus pareigūnų pristatytus į pataisos įstaigą nuteistuosius priima pataisos įstaigos direktoriaus budintysis padėjėjas ir įskaitos tarnybos darbuotojas, kurie pagal asmens bylos dokumentus patikrina atvykusio nuteistojo tapatybę. Įskaitos darbuotojų ne darbo valandomis nuteistuosius priima pataisos įstaigos direktoriaus budintysis padėjėjas. 55. Konvojaus pareigūnų pristatytus į laisvės atėmimo vietų ligoninę nuteistuosius priima ligoninės direktoriaus budintysis padėjėjas ir budintysis gydytojas. Nuteistieji, kurie į laisvės atėmimo vietų ligoninę pristatyti planinio konvojaus, priimami pateikus nuteistojo asmens bylą, medicininį nukreipimą, Asmens sveikatos istoriją, Individualaus darbo su nuteistuoju knygelę, Nuteistojo pasimatymų, gautų pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda apskaitos kortelę (3 priedas) ir Nuteistojo telefoninių pokalbių apskaitos kortelę (4 priedas). 56. Nuteistąjį, pristatytą į laisvės atėmimo vietų ligoninę neplaninio konvojaus, jeigu jis buvo pristatytas be asmens bylos, ligoninės direktoriaus budintysis padėjėjas ir budintysis gydytojas priima remdamiesi nuteistųjų lydėjimo sąrašu ir medicininiu nukreipimu, o trūkstami dokumentai, nurodyti šių taisyklių 55 punkte, išreikalaujami iš tos pataisos įstaigos, kuri į ligoninę pasiuntė nuteistąjį. 57. Priimtiems į pataisos įstaigą nuteistiesiems daroma asmens krata, o jų turimi daiktai ir reikmenys patikrinami. Daiktai ir reikmenys, kuriuos draudžiama turėti nuteistiesiems, paimami. Paėmus daiktus ir reikmenis, surašomas protokolas (5 priedas), kurį pasirašo daiktus ir reikmenis paėmęs pareigūnas, pataisos įstaigos direktoriaus budintysis padėjėjas, konvojaus viršininkas ir nuteistasis. Vienas protokolo egzempliorius įteikiamas konvojaus viršininkui. Pataisos įstaigos direktoriaus budintysis padėjėjas paimtus iš nuteistųjų daiktus ir reikmenis registruoja specialiame žurnale (6 priedas). 58. Rasti nuteistųjų pataisos įstaigoje turimi pinigai ir vertingi daiktai motyvuotu pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu (7 priedas) paimami ir perduodami į pataisos įstaigos socialinės paramos nuteistiesiems fondą. Po vieną tokio nutarimo egzempliorių atiduodama pataisos įstaigos buhalterijai, priežiūros tarnybai, taip pat įskaitos tarnybai įsiūti į nuteistojo asmens bylą. 59. Pataisos įstaigos direktorius, atsižvelgdamas į daiktų ir reikmenų, kuriuos turėti nuteistiesiems uždrausta, pobūdį bei įsigijimo aplinkybes, nusprendžia šiuos daiktus ir reikmenis (išskyrus rastus, taip pat šių taisyklių 60 punkte nurodytus pinigus ir vertingus daiktus), jeigu dėl jų nepradedamas ikiteisminis tyrimas, perduoti saugoti į pataisos įstaigos buhalteriją arba sandėlį, kol nuteistasis bus paleistas iš pataisos įstaigos, arba sunaikinti. Nusprendus šiuos daiktus ir reikmenis perduoti saugoti į pataisos įstaigos buhalteriją arba sandėlį, pareigūnai surašo šių daiktų ir reikmenų perdavimo aktą, kurį taip pat pasirašo nuteistasis. Po vieną tokio akto egzempliorių atiduodama pataisos įstaigos buhalterijai, priežiūros tarnybai, taip pat įskaitos tarnybai įsiūti į nuteistojo asmens bylą. Jeigu pataisos įstaigos direktorius nusprendžia sunaikinti šiuos daiktus ir reikmenis, jie sunaikinami nuteistojo, iš kurio paimti šie daiktai ir reikmenys, akivaizdoje. Pareigūnai surašo šių daiktų ir reikmenų sunaikinimo aktą, kurį taip pat pasirašo nuteistasis. Vienas akto egzempliorius įsiuvamas į nuteistojo asmens bylą, o kitas atiduodamas priežiūros tarnybai. Jeigu dėl šių daiktų ir reikmenų pradedamas ikiteisminis tyrimas, jų likimas (saugojimas, pardavimas (perdavimas), sunaikinimas ir kt.) sprendžiamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. 60. Nuteistojo, kuris po nuosprendžio įsiteisėjimo pirmą kartą atvyko į pataisos įstaigą, iki asmens kratos ir daiktų bei reikmenų patikrinimo savanoriškai atiduoti su savimi turimi pinigai motyvuotu pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu paimami ir įrašomi į šio nuteistojo asmeninę sąskaitą, o vertingi daiktai – paimami ir perduodami saugoti į pataisos įstaigos buhalteriją, kol šis nuteistasis bus paleistas iš pataisos įstaigos. Paėmus pinigus ir vertingus daiktus, šiems nuteistiesiems išduodami kvitai. Po vieną nutarimo egzempliorių atiduodama pataisos įstaigos buhalterijai, priežiūros tarnybai, taip pat įskaitos tarnybai įsiūti į nuteistojo asmens bylą. Atsižvelgiant į aplinkybes ir nuteistojo rašytinį prašymą, turimi pinigai ir vertingi daiktai motyvuotu pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu gali būti paimami ir perduodami jo artimiesiems giminaičiams (tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), broliams, seserims, seneliams ir vaikaičiams) bei šeimos nariams (tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), broliams, seserims ir jų sutuoktiniams, taip pat nuteistojo sutuoktiniui arba asmeniui, su kuriuo nuteistasis bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvams), taip pat globėjams (rūpintojams). Nuteistasis turi nurodyti rašytiniame prašyme konkretų asmenį, kuriam gali būti perduodami jo turimi pinigai ir vertingi daiktai. Po vieną tokio prašymo ir nutarimo egzempliorių atiduodama įskaitos tarnybai įsiūti į nuteistojo asmens bylą. Nuteistasis su šio punkto nuostatomis supažindinamas iki jo asmens kratos ir daiktų bei reikmenų patikrinimo. 61. Šių taisyklių 57–59 punktuose nustatyta tvarka vadovaujamasi ir tada, kai sprendžiamas rastų nuteistųjų pataisos įstaigoje turimų pinigų ir vertingų daiktų, taip pat daiktų ir reikmenų, kuriuos turėti nuteistiesiems uždrausta, likimas (paėmimas, perdavimas ir sunaikinimas) nuteistųjų laikymo pataisos įstaigoje metu. 62. Nuteistiesiems atvykus į pataisos įstaigą, patikrinama jų sveikata ir atliekamas sanitarinis švarinimas. Sveikatos tikrinimo rezultatai įrašomi į Asmens sveikatos istoriją (ambulatorinę kortelę). Nuteistuosius, kuriems atliktas sanitarinis švarinimas, pataisos įstaigos direktoriaus budintysis padėjėjas uždaro į karantino patalpas, o kalėjime – į kameras. Atvykusius į laisvės atėmimo vietų ligoninę nuteistuosius apžiūri gydytojas ir, nustatęs ligos diagnozę, pasiunčia į atitinkamus ligoninės skyrius. 63. Pataisos įstaigos administracija apie nuteistojo atvykimą per tris darbo dienas praneša nuosprendį priėmusiam teismui ir išsiunčia pranešimą (8 priedas) nuteistojo sutuoktiniui, sugyventiniui arba artimiesiems giminaičiams. 64. Su naujai atvykusiais nuteistaisiais karantino patalpose pataisos įstaigos psichologas, būrio viršininkas, vidaus tyrimų, priežiūros, asmens sveikatos priežiūros, įskaitos ir kitų tarnybų darbuotojai dirba tiriamąjį aiškinamąjį darbą ir jo rezultatus įrašo Individualaus darbo su nuteistuoju knygelėje. 65. Pataisos namų, gydymo-pataisos namų, laisvės atėmimo vietų ligoninės, nepilnamečių pataisos namų ir kalėjimų direktoriai įsakymais sudaro komisijas, kurios nuteistuosius, pirmą kartą po nuosprendžio įsiteisėjimo iš kardomojo kalinimo vietos atvykusius į šias pataisos įstaigas, jiems dalyvaujant, priskiria paprastosioms grupėms, taip pat suskirsto į būrius, skyrius ir kameras. Šių nuteistųjų priskyrimas paprastosioms grupėms, taip pat suskirstymas į būrius, skyrius ir kameras įforminamas pataisos įstaigų direktorių įsakymais, remiantis šiame punkte nurodytų komisijų protokolais. 66. Nuteistieji, kurie po nuosprendžio įsiteisėjimo iš kardomojo kalinimo vietos nenusiųsti į pataisos įstaigą, o palikti kardomojo kalinimo vietose, laisvės atėmimo vietų ligoninėje arba kalėjime atlikti ūkio darbus, kardomojo kalinimo vietos, laisvės atėmimo vietų ligoninės arba kalėjimo direktoriaus įsakymu, jiems dalyvaujant, priskiriami paprastosioms grupėms, taip pat suskirstomi į būrius. 67. Šiame skyriuje nurodytų nuteistųjų priskyrimas paprastajai grupei pažymimas Nuteistojo pasimatymų, gautų pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda apskaitos kortelėje (3 priedas), Individualaus darbo su nuteistuoju knygelėje ir Nuteistojo telefoninių pokalbių apskaitos kortelėje (4 priedas). Pataisos įstaigos direktoriaus įsakymo apie šiame skyriuje nurodytų nuteistųjų suskirstymą (priskyrimą) išrašai įsiuvami į jų asmens bylas. IX. NUTEISTŲJŲ PERKĖLIMO TOJE PAČIOJE PATAISOS ĮSTAIGOJE IŠ VIENOS GRUPĖS Į KITĄ ĮFORMINIMO TVARKA 68. Paskatinimas, kuriuo nuteistasis perkeliamas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę arba iš drausmės grupės į paprastąją grupę, skiriamas pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu (9 priedas). Šiuo nutarimu įforminamas ir pakartotinis nuteistojo perkėlimas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę arba iš drausmės grupės į paprastąją grupę. 69. Nuobauda, kuria kalėjime laikomas nuteistasis perkeliamas į drausmės grupę nuo dviejų iki šešių mėnesių, skiriama kalėjimo direktoriaus nutarimu (10 priedas). 70. Nuobaudos, kuriomis nuteistieji, sistemingai pažeidinėjantys arba itin piktybiškai pažeidę režimą, perkeliami iš lengvosios į paprastąją grupę arba iš paprastosios į drausmės grupę, skiriamos pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu (11 priedas). Šios nuobaudos skiriamos tik tais atvejais, kai yra pataisos įstaigos Drausmės komisijos teikimas (12 priedas). 71. Nuteistojo perkėlimas toje pačioje pataisos įstaigoje iš vienos grupės į kitą pažymimas Nuteistojo pasimatymų, gautų pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda apskaitos kortelėje (3 priedas), Individualaus darbo su nuteistuoju knygelėje ir Nuteistojo telefoninių pokalbių apskaitos kortelėje (4 priedas). X. NUTEISTŲJŲ PERKĖLIMO IŠ VIENOS PATAISOS ĮSTAIGOS Į KITĄ TVARKA 72. Nuteistuosius iš vienos pataisos įstaigos į kitą leidžiama perkelti: 72.1. dėl ligos gydytojo (gydytojų) siuntimu; 72.2. dėl kitų išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje. Kai yra išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje, jos direktorius pristato į Kalėjimų departamentą po tris egzempliorius jo pasirašytos motyvuotos išvados ir nuteistojo charakteristikos. Išvadą tvirtina šio departamento direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas, arba šio departamento direktoriaus pavaduotojas. Patvirtintos išvados pagrindu išduodama paskyra perkelti nuteistąjį į kitą pataisos įstaigą. Vienas paskyros egzempliorius su išvada ir nuteistojo charakteristika išsiunčiamas pataisos įstaigai, į kurią perkeliamas nuteistasis, o kitas egzempliorius su išvada ir charakteristika – pataisos įstaigai, iš kurios į kitą bus perkeltas nuteistasis. Ši įstaiga gautą išvadą ir charakteristiką įsiuva į perkeliamo nuteistojo asmens bylą. Nuteistasis iš vienos pataisos įstaigos į kitą gali būti perkeliamas Kalėjimų departamento iniciatyva, kai yra Kalėjimų departamento direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno patvirtinta išvada. 72.3. nuteistieji nuo aštuoniolikos iki dvidešimt vienerių metų, sistemingai pažeidinėjantys bausmės atlikimo režimą, gali būti Kalėjimų departamento direktoriaus nutarimu (13 priedas), priimtu pagal nepilnamečių pataisos namų direktoriaus teikimą (14 priedas), perkelti iš nepilnamečių pataisos namų į pataisos namus bausmę atlikti paprastojoje grupėje. Nepilnamečių pataisos namų direktoriaus teikimas ir Kalėjimų departamento direktoriaus nutarimas įsiuvami į perkeliamo nuteistojo asmens bylą. 72.4. nuteistieji, kurie atliko ne mažiau kaip pusę paskirtos bausmės laiko ir kurių elgesys nekelia pavojaus aplinkiniams, gali būti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka teikiami perkelti iš kalėjimo į pataisos namus tęsti bausmės atlikimą paprastosios grupės laikymo sąlygomis. Šiuo atveju kalėjimo direktorius, atsižvelgęs į režimo, vidaus tyrimų, auklėjimo ir psichologinės tarnybų pateiktas motyvuotas išvadas, taip pat į raštišką nuteistojo prašymą perkelti iš kalėjimo į pataisos namus tęsti bausmės atlikimą paprastosios grupės laikymo sąlygomis, teikimą pateikia nuosprendį priėmusiam teismui. Nuosprendį priėmusio teismo nutartis ir kalėjimo direktoriaus teikimo kopija įsiuvamos į perkeliamo nuteistojo asmens bylą. 72.5. Kalėjimų departamento direktorius pataisos namų direktoriaus teikimu (15 priedas) gali nuteistąjį, perkeltą į pataisos namų kamerų tipo patalpas, pasiųsti šią nuobaudą atlikti kalėjime. Kartu su šiuo teikimu pateikiamas ir pataisos namų direktoriaus nutarimas dėl nuteistojo perkėlimo į kamerų tipo patalpas (16 priedas). Šiuo atveju Kalėjimų departamentas išduoda pataisos namams paskyrą. 72.6. nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos, kalėjime atlikę pirmuosius dešimt metų bausmės, atsižvelgiant į jų elgesį bausmės atlikimo metu bei saugumo reikalavimus ir kai yra kalėjimo administracijos teikimas, apylinkės teismo nutartimi gali būti perkelti tęsti bausmės atlikimą į pataisos namus. Apylinkės teismo nutartis ir kalėjimo administracijos teikimo kopija įsiuvamos į perkelto nuteistojo asmens bylą. XI. LAISVĖS ATĖMIMO REŽIMAS – VIENA IŠ NUTEISTŲJŲ PATAISOS PRIEMONIŲ 73. Laisvės atėmimas jau pats savaime yra bausmė. Todėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygos ir režimas pataisos įstaigose, išskyrus jo elementus, kuriuos pateisina nuteistųjų izoliavimas bei būtinybė palaikyti jų drausmę, neturi didinti nuteistųjų kančių. Būtina imtis visų galimų priemonių, kad pataisos įstaigų veiklos organizavimo ir valdymo būdas padėtų: 73.1. užtikrinti, kad nuteistųjų laikymo sąlygos atitiktų žmogiškojo orumo reikalavimus ir priimtus visuomenės gyvenimo standartus; 73.2. mažinti žalingą laisvės atėmimo poveikį ir skirtumus tarp gyvenimo laisvėje ir laisvės atėmimo vietose, nes pastarasis turi tendenciją mažinti nuteistųjų savigarbą bei asmeninės atsakomybės jausmą; 73.3. palaikyti ir stiprinti nuteistųjų ryšius su giminaičiais bei išorės pasauliu; 73.4. suteikti nuteistiesiems galimybę ugdyti sugebėjimus ir gabumus, kurie padidintų jų sėkmingos adaptacijos perspektyvas išėjus į laisvę. 74. Viena iš pataisos įstaigų režimo užtikrinimo priemonių yra nuteistųjų dienotvarkė, nustatoma pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu. Nuteistųjų dienotvarkės pavyzdys (17 priedas) pataisos įstaigos direktoriui nėra privalomas. 75. Nuteistųjų skaičiuočių ir patikrinimų tvarką, taip pat atsakingus už skaičiuotes ir patikrinimus pareigūnus nustato pataisos įstaigos direktorius. XII. NUTEISTŲJŲ MAISTO PRODUKTŲ IR BŪTINIAUSIŲ REIKMENŲ ĮSIGIJIMO TVARKA 76. Nuteistiesiems draudžiamų įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų sąrašą nustato šių taisyklių 18 ir 19 priedai. 77. Kad nuteistieji galėtų įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, pataisos įstaigose įrengiamos parduotuvės arba kioskai. Pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad kiekvienas nuteistasis dienotvarkėje nustatytu laiku galėtų įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų parduotuvėse arba kioske ne rečiau kaip kartą per savaitę. 78. Pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad maisto produktų ir būtiniausių reikmenų pardavimo kainos neviršytų šių prekių rinkos vidutinių kainų, nustatytų parduotuvėse toje miesto (rajono) teritorijoje, kurioje veikia pataisos įstaiga. 79. Nuteistuosius, bausmę atliekančius kalėjimų kamerose, pataisos namų ir gydymo-pataisos namų kamerų tipo patalpose, maisto produktais ir būtiniausiais reikmenimis gali aprūpinti ir pataisos įstaigos personalas. Šiuo tikslu kiekvienam nuteistajam, turinčiam teisę įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, išduodamas prašymo blankas (20 priedas), kurį nuteistasis užpildo ir atiduoda personalui. Darbuotojas, gavęs prašymą, patikrina pataisos įstaigos buhalterijoje nuteistojo asmeninėje sąskaitoje turimą pinigų sumą. Nupirkti maisto produktai ir būtiniausi reikmenys įteikiami nuteistajam. Šis pasirašo prašyme, kuris įsiuvamas į nuteistojo asmens bylą. XIII. PAŠTO BEI PERDUODAMŲ SIUNTINIŲ IR SMULKIŲJŲ PAKETŲ SU SPAUDA PRIĖMIMO IR ĮTEIKIMO, LABDAROS SIUNTŲ PRIĖMIMO IR PASKIRSTYMO NUTEISTIESIEMS TVARKA 80. Pataisos įstaigoje pašto bei perduodamiems siuntiniams ir smulkiesiems paketams su spauda priimti įrengiamas biuras, į kurį lankytojai šio biuro darbo valandomis įleidžiami laisvai. 81. Biuro lankytojų kambaryje turi būti rašomasis stalas, kėdės arba suolai, šiukšlių dėžė, sieninė drabužių pakaba, veidrodis, sieninis stendas su įstatymų bei kitų teisės aktų, susijusių su pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda priėmimo bei pasimatymų suteikimo tvarka ir lankytojų atsakomybe už šios tvarkos pažeidimus, išrašais, informacija apie biuro darbo dienas ir valandas, apie galimybę susitikti su pataisos įstaigos vadovybe bei kitais administracijos atstovais ir kita informacija. Biuro lankytojų patalpoje įrengiamas sanitarinis mazgas. Lankytojų patalpa nuo pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda priėmimo biuro darbuotojų patalpos atskiriama siena, kurioje yra langelis perdavimams priimti. 82. Pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda priėmimo biuro ne darbo metu langelis šiems siuntiniams priimti uždaromas tvirtomis rakinamomis durelėmis ir metalinėmis grotomis. Biuro darbuotojų patalpoje turi būti stalas siuntiniams tikrinti ir lentynos jiems sudėti, svarstyklės, tara (krepšiai, stiklainiai ir kitokie indai), reikiamas kiekis peilių, šaukštų, šakučių, ženklintų pjaustymo lentų, spintelė patikros įrankiams ir pjaustymo lentoms laikyti, žirklės, praustuvas, veidrodis, muilas, dezinfekuojamasis ploviklis, rankšluostis, balti chalatai ir kiti daiktai. Biuro darbuotojai siuntinių priėmimo ir išdavimo metu privalo dėvėti baltus chalatus. Šie darbuotojai teisės aktų nustatyta tvarka turi būti pasitikrinę sveikatą ir išklausę privalomojo higienos mokymo kursą. 83. Nuteistiesiems, kurie neturi teisės gauti perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda, atnešti perduodami siuntiniai ir smulkieji paketai su spauda nepriimami. Asmuo, atnešęs perduodamą siuntinį ar smulkųjį paketą su spauda, pateikia biuro darbuotojui asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, užpildo prašymo dėl perduodamo siuntinio ar smulkiojo paketo su spauda perdavimo blanką (21 priedas) dviem egzemplioriais ir pasirašo. Biuro darbuotojas, patikrinęs Nuteistojo pasimatymų, gautų pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda apskaitos kortelę (3 priedas) ir įsitikinęs, kad nuteistasis turi teisę gauti perduodamą siuntinį ar smulkųjį paketą su spauda, asmens, atnešusio perduodamą siuntinį ar smulkųjį paketą su spauda, akivaizdoje patikrina, ar jame nėra daiktų, kuriuos nuteistiesiems draudžiama turėti, taip pat maisto produktų, kuriuos draudžiama perduoti nuteistiesiems. Jeigu tokių daiktų arba maisto produktų yra, biuro darbuotojas išbraukia juos iš rašytinio prašymo abiejų egzempliorių. Patikrinęs perduodamo siuntinio ar smulkiojo paketo su spauda turinį, biuro darbuotojas pirmąjį rašytinio prašymo egzempliorių su savo parašu, patvirtinančiu, kad perduodamas siuntinys ar smulkusis paketas su spauda priimtas, grąžina siuntinį ar smulkųjį paketą su spauda atnešusiam asmeniui. Antrąjį rašytinio prašymo egzempliorių po to, kai jį pasirašo perduodamą siuntinį ar smulkųjį paketą su spauda gavęs nuteistasis, biuro darbuotojas įsega į prašymų dėl siuntinių ar smulkiųjų paketų su spauda perdavimo nuteistiesiems segtuvą. Nuteistajam raštiškai paprašius, iki perduodamo siuntinio ar smulkiojo paketo su spauda įteikimo pataisos įstaigos darbuotojo akivaizdoje jam leidžiama patikrinti, ar prašyme perduoti siuntinį ar smulkųjį paketą su spauda nurodyti daiktai ir jam perduodami daiktai sutampa. 84. Iš pašto įstaigų pašto siuntiniai ir smulkieji paketai nepriimami, jeigu: 84.1. jie gauti nuteistųjų, kurie neturi teisės gauti pašto siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda, vardu; 84.2. vienas pašto siuntinys sveria daugiau kaip 10 kilogramų; 84.3. jie gauti nuteistųjų, kurie paleisti iš laisvės atėmimo vietos, vardu; 84.4. jeigu jie gauti nuteistojo, kuris mirė, vardu; 84.5. jie, išskyrus smulkųjį paketą su spauda, gauti nuteistojo, kuris pasiųstas nuobaudą (pataisos namuose drausmės grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų perkėlimą į kamerų tipo patalpas iki šešių mėnesių) atlikti kalėjime, vardu. Pašto siuntiniai ir smulkieji paketai su spauda nuteistiesiems, kurie turi teisę juos gauti, tačiau yra perkelti į kitas pataisos įstaigas, priimami, bet neatidaromi, netikrinami ir tuoj pat persiunčiami į nuteistųjų perkėlimo vietą pataisos įstaigos sąskaita. Pašto siuntinys ar smulkusis paketas su spauda, išskyrus šiame punkte numatytą atvejį, atidaromas ir patikrinamas, ar jame nėra daiktų, kuriuos nuteistiesiems draudžiama turėti, taip pat maisto produktų, kuriuos draudžiama siųsti nuteistiesiems. Pašto siuntinys ar smulkusis paketas su spauda atidaromas ir patikrinamas nuteistojo, kurio vardu jis gautas, akivaizdoje. 85. Nuteistajam pašto bei perduodami siuntiniai ir smulkieji paketai su spauda įteikiami, kai jis pasirašo Nuteistųjų pasimatymų, gautų pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda apskaitos kortelėje, taip pat Pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda apskaitos žurnale (22 priedas). 86. Asmens, atnešusio Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 96 straipsnyje nurodytus daiktus, prašymas dėl šių daiktų perdavimo nuteistajam įsiuvamas į segtuvą, nurodytą šių taisyklių 83 punkte. Šių daiktų priėmimas pažymimas Nuteistojo pasimatymų, gautų pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda apskaitos kortelės septintajame skyriuje ir Pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda registracijos žurnale. 87. Pataisos įstaigų administracija gali priimti maisto produktų ir drabužių labdaros siuntas. 88. Maisto produktų labdaros siuntos gali būti priimamos tik prieš Velykų, Kalėdų, Naujųjų metų šventes ir pradedamos priimti likus 5 dienoms iki šių švenčių. Viena pašto maisto produktų labdaros siunta neturi sverti daugiau kaip 10 kilogramų, o perduodama maisto produktų labdaros siunta – daugiau kaip 15 kilogramų. Drabužių labdaros siuntos gali būti priimamos ne daugiau kaip keturis kartus per metus. Viena drabužių labdaros siunta neturi sverti daugiau kaip 10 kilogramų, o perduodama drabužių labdaros siunta – daugiau kaip 15 kilogramų. 89. Maisto produktų ir drabužių labdaros siuntos nuteistiesiems iš labdaros teikėjų, numatytų Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatyme (Žin., 1993, Nr. 21-506; 2000, Nr. 61-1818), priimamos šio įstatymo nustatyta tvarka, prieš tai suderinus su pataisos įstaigos direktoriumi arba jį pavaduojančiu pareigūnu. Maisto produktai bei drabužių labdaros siuntos atiduodamos į pataisos įstaigos sandėlius ir saugyklas, užtikrinant buhalterinę apskaitą. Labdaros siuntas nuteistiesiems paskirsto pataisos įstaigos administracija, vadovaudamasi socialinio teisingumo principu ir atsižvelgdama į būtinybę tenkinti nuteistojo minimalius socialinius poreikius. Įteikiant labdaros siuntas nuteistiesiems, gali dalyvauti labdaros teikėjų atstovai. Įteikus nuteistiesiems labdaros siuntą, labdaros teikėjui, jam pageidaujant, pataisos įstaiga išduoda pažymėjimą. Apie maisto produktų bei drabužių labdaros siuntas, įvežtas į Lietuvos Respubliką, pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas privalo nedelsdamas pranešti Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centrui. 90. Už neteisėtą, nuslėptą nuo patikrinimo Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso uždraustų daiktų, taip pat šių taisyklių uždraustų maisto produktų perdavimą arba bandymą juos perduoti nuteistiesiems asmenys atsako pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą, jeigu savo pobūdžiu šis teisės pažeidimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad daiktai, kuriuos nuteistiesiems draudžiama turėti, taip pat maisto produktai, kuriuos draudžiama perduoti arba siųsti nuteistiesiems, jiems nepatektų. XIV. NUTEISTŲJŲ LAIŠKŲ IŠSIUNTIMO IR GAVIMO TVARKA 91. Laiškus nuteistieji įteikia pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu įgaliotiems darbuotojams. Ant voko siuntėjas privalo nurodyti savo vardą ir pavardę. Darbuotojas, priimdamas iš nuteistojo laišką, turi patikrinti siuntėjo asmens tapatybę, kad laiškas nebūtų siunčiamas kito nuteistojo vardu. Siuntėjui nenurodžius savo vardo ir pavardės arba darbuotojui nustačius, kad laišką bandoma išsiųsti kito nuteistojo vardu, laiškas nepriimamas. Nuteistųjų siunčiami laiškai gali būti pataisos įstaigos direktoriaus rašytiniu sprendimu patikrinami, kad būtų užkirstas kelias pažeidimams ar nusikalstamoms veikoms arba apsaugotos kitų asmenų teisės ir laisvės. Laiškas tikrinamas jį siunčiančio nuteistojo akivaizdoje neskaitant ir necenzūruojant turinio. 92. Nuteistųjų gaunami ir siunčiami laiškai gali būti prokuroro ar pataisos įstaigos direktoriaus motyvuotu nutarimu (23 priedas) arba teismo (teisėjo) nutartimi cenzūruojami, kad būtų užkirstas kelias pažeidimams ar nusikalstamoms veikoms arba apsaugotos kitų asmenų teisės ir laisvės. 93. Kad nuteistiesiems su laiškais nepatektų daiktų ir reikmenų, kuriuos jiems draudžiama turėti, laiško, gauto nuteistojo vardu, vokas prieš įteikiant laišką šio nuteistojo akivaizdoje atplėšiamas ir patikrinamas, neskaitant ir necenzūruojant laiško turinio. 94. Perkėlus nuteistąjį į kitą pataisos įstaigą, jo vardu gauti laiškai ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo laiško gavimo dienos pataisos įstaigos sąskaita persiunčiami į tą įstaigą, kurioje nuteistasis atlieka bausmę. Paleistų iš pataisos įstaigų arba mirusių nuteistųjų vardu gauti laiškai ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo laiško gavimo dienos grąžinami siuntėjui. 95. Už neteisėtą, nuslėptą nuo patikrinimo Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso uždraustų daiktų perdavimą arba bandymą juos perduoti nuteistiesiems asmenys atsako pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą, jeigu savo pobūdžiu šis teisės pažeidimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad daiktai ir reikmenys, kuriuos nuteistiesiems draudžiama turėti, jiems nepatektų. XV. ILGALAIKIŲ IR TRUMPALAIKIŲ PASIMATYMŲ PATALPŲ ĮRENGIMO REIKALAVIMAI 96. Pataisos įstaigų ilgalaikių pasimatymų patalpos įrengiamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos higienos normomis. 97. Pataisos įstaigos direktorius, suderinęs su Kalėjimų departamentu, patvirtina pataisos įstaigos trumpalaikių pasimatymų patalpų įrengimo reikalavimus. XVI. NUTEISTŲJŲ PASIMATYMŲ SU GIMINAIČIAIS IR KITAIS ASMENIMIS VARKA 98. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti pasimatymai gali būti pakeičiami pataisos įstaigos direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno sprendimu. Trumpalaikio pasimatymo pakeitimas telefoniniu pokalbiu arba vieno ilgalaikio pasimatymo pakeitimas dviem telefoniniais pokalbiais pažymimas Nuteistojo pasimatymų, gautų pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda apskaitos kortelėje (3 priedas) ir Nuteistojo telefoninių pokalbių apskaitos kortelėje (4 priedas), o vieno ilgalaikio pasimatymo pakeitimas dviem trumpalaikiais pasimatymais – Nuteistojo pasimatymų, gautų pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda apskaitos kortelėje. 99. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnio 7 dalyje numatytų trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų suteikimas įforminamas pataisos įstaigos direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno nutarimu (24 priedas). 100. Pataisos įstaigos administracijai draudžiama sujungti pasimatymus arba juos padalyti dalimis. 101. Trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų metu nuteistieji atleidžiami nuo darbo. 102. Pasimatymo suteikimo procedūra pradedama gavus nuteistojo arba į pasimatymą su juo atvykusio asmens rašytinį prašymą. Leidimą suteikti pasimatymą duoda pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas, arba pataisos įstaigos direktoriaus pavaduotojas, o poilsio ir švenčių dienomis – ir pataisos įstaigos vadovybės budintysis atstovas arba pataisos įstaigos direktoriaus budintysis padėjėjas. Pareigūno sprendimas leisti pasimatyti įrašomas nuteistojo arba į pasimatymą su juo atvykusio asmens prašyme dėl pasimatymo suteikimo, kuriame taip pat nurodoma pasimatymo trukmė. Atsisakius suteikti pasimatymą, nuteistojo arba į pasimatymą su juo atvykusio asmens prašyme įrašomi atsisakymo motyvai. Asmenys, atvykę į pasimatymą su nuteistuoju, privalo pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, taip pat gimimo liudijimą – kai reikia nustatyti tėvystės (motinystės) ryšį, santuokos liudijimą – kai reikia nustatyti atvykusio asmens šeimos teisinį santykį su nuteistuoju, dokumentą apie partnerystę, įregistruotą įstatymų nustatyta tvarka, – kai reikia nustatyti atvykusio asmens partnerystės teisinį santykį su nuteistuoju. Kilus abejonėms dėl atvykusio į ilgalaikį pasimatymą asmens santuokos su nuteistuoju galiojimo, pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu įgaliotas pareigūnas nedelsdamas patikrina duomenis apie tai Gyventojų registro tarnyboje prie Vidaus reikalų ministerijos. 103. Asmenis, atvykusius į pasimatymą, priima pasimatymo biuro darbuotojas, kuris informuoja juos apie elgesio pasimatymo metu taisykles, patvirtintas pataisos įstaigos direktoriaus, apie galimybę nutraukti pasimatymą, jeigu jos pažeidžiamos, taip pat įstatymų nustatytą atsakomybę už daiktų ir reikmenų, kuriuos draudžiama turėti nuteistiesiems, taip pat kitų daiktų ir reikmenų, kurių sąrašą turi teisę nustatyti pataisos įstaigos direktorius, perdavimą. 104. Asmenims, atvykusiems į trumpalaikį pasimatymą su nuteistaisiais, draudžiama įsinešti į trumpalaikių pasimatymų salę daiktus ir reikmenis, kuriuos nuteistiesiems draudžiama turėti, taip pat kitus daiktus ir reikmenis, kurių sąrašą turi teisę nustatyti pataisos įstaigos direktorius. Asmenims, atvykusiems į ilgalaikį pasimatymą su nuteistaisiais, draudžiama įsinešti į ilgalaikių pasimatymų kambarius daiktus ir reikmenis, kuriuos nuteistiesiems draudžiama turėti, taip pat kitus daiktus ir reikmenis, kurių sąrašą turi teisę nustatyti pataisos įstaigos direktorius. Pataisos įstaigos pareigūnai patikrina į pasimatymą su nuteistuoju atvykusių asmenų daiktus ir drabužius, išskyrus šio punkto ketvirtojoje ir penktojoje pastraipoje numatytus atvejus, kad nebūtų daiktų ir reikmenų, kuriuos nuteistiesiems draudžiama turėti, taip pat kitų daiktų ir reikmenų, kurių sąrašą turi teisę nustatyti pataisos įstaigos direktorius. Į pasimatymą su nuteistuoju atvykusių asmenų daiktų ir drabužių patikrinimo tvarką nustato pataisos įstaigos direktorius. Prieš pradedant daiktų ir drabužių patikrinimą atvykusysis informuojamas, kad pasimatymas jam bus suteiktas tiktai po to, kai bus patikrinti jo daiktai ir drabužiai, ir pasiūloma atiduoti su savimi turimus daiktus, kuriuos nuteistiesiems draudžiama turėti, taip pat kitus daiktus ir reikmenis, kurių sąrašą turi teisę nustatyti pataisos įstaigos direktorius. Šių asmenų iki jų daiktų ir drabužių patikrinimo atiduoti su savimi turimi daiktai, kuriuos nuteistiesiems draudžiama turėti, taip pat kiti daiktai ir reikmenys, kurių sąrašą turi teisę nustatyti pataisos įstaigos direktorius, atiduodami saugoti pasirašant specialiame žurnale (25 priedas). Asmuo, atvykęs pasimatyti su nuteistuoju, turi teisę atsisakyti nuo jo daiktų ir drabužių patikrinimo. Atsisakius nuo daiktų ir drabužių patikrinimo, pasimatymas su nuteistuoju nesuteikiamas ir laikomas neįvykusiu. Dėl to nuteistasis teisės į pasimatymą, kuris neįvyko, nepraranda. Jeigu atvykę į pasimatymą asmenys yra apsvaigę nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, jiems pasimatyti su nuteistuoju neleidžiama. Dėl to nuteistasis teisės į pasimatymą, kuris neįvyko, nepraranda. 105. Vieno pasimatymo metu pasimatyti su nuteistuoju gali ne daugiau kaip trys asmenys, neįskaitant nepilnamečių nuteistojo vaikų. 106. Naudojimosi trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų patalpomis tvarką nustato pataisos įstaigos direktorius. Už naudojimąsi trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų patalpomis mokestis iš asmenų, atvykusių į pasimatymą, ir nuteistųjų neimamas. 107. Pirmieji į trumpalaikių pasimatymų salę ar ilgalaikių pasimatymų kambarius įleidžiami asmenys, atvykę į pasimatymą su nuteistaisiais. Po to, kai įleidžiami asmenys, atvykę į pasimatymą, į trumpalaikių pasimatymų salę ar ilgalaikių pasimatymų kambarius įvedami nuteistieji. Į pasimatymus nuteistieji privalo atvykti tvarkingi. Jiems paskelbiamos elgesio pasimatymo metu taisyklės. Nuteistieji įspėjami apie galimybę nutraukti pasimatymą, jeigu šios taisyklės pažeidžiamos. Prieš ir po pasimatymo nuteistiesiems daroma krata, kad nebūtų daiktų ir reikmenų, kuriuos nuteistiesiems draudžiama turėti. Nuteistiesiems draudžiamų pasiimti į trumpalaikį pasimatymą ir į ilgalaikį pasimatymą daiktų ir reikmenų sąrašus turi teisę nustatyti pataisos įstaigos direktorius. 108. Trumpalaikius pasimatymus kontroliuojantys pareigūnai privalo nuolat stebėti nuteistuosius ir į pasimatymą su jais atvykusius asmenis. 109. Pasimatymų biuro darbuotojai ar kiti pareigūnai, kontroliuojantys trumpalaikius ar ilgalaikius pasimatymus, pastebėję, kad pažeidžiamos elgesio trumpalaikio ar ilgalaikio pasimatymo metu taisyklės, įspėja jas pažeidusius asmenis. Jeigu pažeidimas pasikartoja arba itin piktybiškai pažeidžiamos nurodytosios taisyklės, pasimatymų biuro darbuotojas ar kitas pareigūnas nutraukia pasimatymą, apie tai nedelsdamas žodžiu informuoja pataisos įstaigos direktoriaus budintįjį padėjėją ir pateikia rašytinį tarnybinį pranešimą pataisos įstaigos vadovybei. 110. Nuteistojo pasibaigus pasimatymui gautas papildomas perduodamas siuntinys pažymimas Nuteistojo pasimatymų, gautų pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda apskaitos kortelėje (3 priedas) ir Pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda apskaitos žurnale (22 priedas). 111. Pirmieji iš trumpalaikių ar ilgalaikių pasimatymų patalpų išvedami nuteistieji. Prieš tai jiems daroma krata. Prireikus po pasimatymo su nuteistuoju pataisos įstaigos administracija turi teisę patikrinti asmenų, atvykusių į pasimatymą, daiktus ir drabužius. 112. Įvykęs ar nutrauktas pasimatymas įrašomas Nuteistojo pasimatymų, gautų pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda apskaitos kortelėje (3 priedas). Nutrauktas pasimatymas apskaitomas kaip įvykęs. 113. Už neteisėtą, nuslėptą nuo patikrinimo Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso uždraustų daiktų perdavimą arba bandymą juos perduoti nuteistiesiems asmenys atsako pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą, jeigu savo pobūdžiu šis teisės pažeidimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad daiktai, kuriuos nuteistiesiems draudžiama turėti, jiems nepatektų. XVII. NUTEISTŲJŲ, SERGANČIŲ SUNKIA LIGA, GRESIANČIA JŲ GYVYBEI, LANKYMO TVARKA 114. Nuteistojo, sergančio sunkia liga, gresiančia jo gyvybei, aplankymo procedūra pradedama gavus jo sutuoktinio, sugyventinio arba artimojo giminaičio rašytinį prašymą. Asmenys, atvykę aplankyti nuteistojo, privalo pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, taip pat gimimo liudijimą – kai reikia nustatyti tėvystės (motinystės) ryšį, santuokos liudijimą – kai reikia nustatyti atvykusio asmens šeimos teisinį santykį su nuteistuoju, dokumentą apie partnerystę, įregistruotą įstatymų nustatyta tvarka, – kai reikia nustatyti atvykusio asmens partnerystės teisinį santykį su nuteistuoju. Kilus abejonėms dėl asmens, atvykusio aplankyti nuteistojo, santuokos su nuteistuoju galiojimo, pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu įgaliotas pareigūnas duomenis apie tai nedelsdamas patikrina Gyventojų registro tarnyboje prie Vidaus reikalų ministerijos. 115. Leidimą aplankyti sergantį nuteistąjį duoda ir tinkamas sąlygas sudaro pataisos įstaigos direktorius, kuris apie tai įrašo atvykusiojo prašyme, kartu nurodydamas šio aplankymo trukmę. Direktorius taip pat paskiria pareigūnus, kurie palydi atvykusiuosius pas sergantį sunkia liga nuteistąjį. 116. Atvykusieji aplankyti sunkiai sergančio nuteistojo į pataisos įstaigą įleidžiami laikantis teisės aktų nustatytos įėjimo į pataisos įstaigas i …