| Europaius

Trumpai

Šis įsakymas patvirtina Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles, kurios reguliuoja laisvės atėmimo bausmių vykdymą ir nuteistųjų teisių bei pareigų įgyvendinimą. Jis taip pat panaikina kelis ankstesnius teisingumo ministro įsakymus, susijusius su pataisos įstaigų tvarka.

Ką jis reguliuoja

Laisvės atėmimo bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus.
Nuteistųjų teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką.
Pataisos įstaigų įrengimą ir struktūrą, įskaitant zonas ir kontrolės punktus.
Didžiausią leidžiamą nuteistųjų skaičių konkrečiose pataisos įstaigose.

Kam jis skirtas

Asmenims, nuteistiems terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis.
Pataisos įstaigoms: pataisos namams, nepilnamečių pataisos namams, kalėjimams, atviroms kolonijoms, laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigoms.

Pagrindiniai punktai

Visi nuteistieji yra lygūs, nepaisant jų kilmės, lyties, socialinės padėties ar kitų aplinkybių.
Informacija apie bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas pateikiama lietuvių kalba arba nuteistojo gimtąja kalba, arba ta kalba, kurią nuteistasis supranta.
Pataisos įstaigų teritorijos skirstomos į tris izoliuotas zonas: gyvenamąją, gamybinę ir uždarąją.
Didžiausias nuteistųjų skaičius Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime neturi viršyti 300, Vilniaus 1-uosiuose pataisos namuose – 120, Vilniaus 2-uosiuose, Alytaus, Marijampolės, Pravieniškių 1-uosiuose, 2-uosiuose ir 3-iuosiuose pataisos namuose – 700, Pravieniškių gydymo ir pataisos namuose bei Panevėžio pataisos namuose – 500, Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose – 270, Kybartų atviroje kolonijoje – 420, Laisvės atėmimo vietų ligoninėje – 120.

Įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL PATAISOS ĮSTAIGŲ VIDAUS TVARKOS TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO 2003 m. liepos 2 d. Nr. 194 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (Žin., 2002, Nr. 73-3084) 64 straipsniu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 29 d. nutarimo Nr. 1703 „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso įgyvendinimo“ (Žin., 2002, Nr. 104-4661) 1.1.5, 1.1.8 ir 1.1.9 punktais:

Tvirtinu Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles (pridedama).
Pripažįstu netekusiais galios: 2.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2000 m. rugpjūčio 16 d. įsakymą Nr. 172 „Dėl Pataisos darbų įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 72-2243); 2.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2001 m. vasario 27 d. įsakymą Nr. 36 „Dėl teisingumo ministro 2000 m. rugpjūčio 16 d. įsakymo Nr. 172 dalinio pakeitimo“ (Žin., 2001, Nr. 19-628); 2.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2001 m. rugsėjo 7 d. įsakymą Nr. 177 „Dėl Nuteistųjų trumpalaikių išvykimų už laisvės atėmimo vietų ribų tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 78-2740). 2.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2001 m. spalio 17 d. įsakymą Nr. 220 „Dėl teisingumo ministro 2000 m. rugpjūčio 16 d. įsakymo Nr. 172 dalinio pakeitimo“ (Žin., 2001, Nr. 89-3141); 2.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2001 m. gruodžio 6 d. įsakymą Nr. 264 „Dėl teisingumo ministro 2000 m. rugpjūčio 16 d. įsakymo Nr. 172 dalinio pakeitimo“ (Žin., 2001, Nr. 105- 3771); 2.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2001 m. gruodžio 13 d. įsakymą Nr. 265 „Dėl teisingumo ministro 2000 m. rugpjūčio 16 d. įsakymo Nr. 172 „Dėl Pataisos darbų įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 2001, Nr. 106-3837); 2.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. vasario 5 d. įsakymą Nr. 32 „Dėl teisingumo ministro 2000 m. rugpjūčio 16 d. įsakymo Nr. 172 „Dėl Pataisos darbų įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 2002, Nr. 14- 519); 2.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. liepos 19 d. įsakymą Nr. 218 „Dėl teisingumo ministro 2000 m. rugpjūčio 16 d. įsakymo Nr. 172 pakeitimo“ (Žin., 2002, Nr. 76-3279); 2.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. sausio 21 d. įsakymą Nr. 20 „Dėl teisingumo ministro 2000 m. rugpjūčio 16 d. įsakymo Nr. 172 „Dėl Pataisos darbų įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2003, Nr. 12-462);
Įpareigoju Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorių per mėnesį nuo šio įsakymo įsigaliojimo parengti ir patvirtinti reikiamus teisės aktus Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėms įgyvendinti.
Įpareigoju pataisos įstaigų direktorius per mėnesį nuo šio įsakymo įsigaliojimo parengti ir patvirtinti reikiamus teisės aktus Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėms įgyvendinti.
Pavedu šio įsakymo 3 ir 4 punktų bei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių vykdymo kontrolę Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriui.
Nustatau, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11 punktas įsigalioja nuo 2004 m. rugpjūčio 1 dienos. TEISINGUMO MINISTRAS VYTAUTAS MARKEVIČIUS PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 PATAISOS ĮSTAIGŲ VIDAUS TVARKOS TAISYKLĖS I. BENDROSIOS NUOSTATOS
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnio 2 dalis nustato, kad nuteistų asmenų teisių bei laisvių apribojimus ir nuteistų asmenų pareigas nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau vadinama – taisyklės) reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme (toliau vadinama – nuteistieji), teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką.
Taikant taisykles, vadovaujamasi principu, kad visi nuteistieji lygūs nepaisant jų kilmės, lyties, socialinės ar turtinės padėties, tautybės ar rasės, politinių pažiūrų ir partiškumo, išsilavinimo, kalbos, religinių ar kitokių įsitikinimų, genetinių savybių, neįgalumo, seksualinės orientacijos, veiklos rūšies ir pobūdžio, gyvenamosios vietos ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymuose nenumatytų aplinkybių.
Rašytinę informaciją apie bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas, nuteistųjų teises bei pareigas bausmės vykdymo institucija pateikia lietuvių kalba arba nuteistojo gimtąja kalba, arba ta kalba, kurią nuteistasis supranta.
Taisyklės turi būti naujai atvykusių į pataisos įstaigas nuteistųjų karantino patalpose, bibliotekoje ir kitose nuteistiesiems ir personalui prieinamose vietose.
Laisvės atėmimo bausmė turi būti vykdoma tokiomis sąlygomis, kurios užtikrintų žmogaus saugumą bei atitiktų Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius laisvės atėmimo bausmės vykdymą.
Su nuteistaisiais turi būti elgiamasi taip, kad būtų išsaugota jų sveikata ir savigarba ir, kiek leidžia bausmės vykdymo trukmė, formuojamas atsakomybės jausmas bei skatinami tie požiūriai ir įgūdžiai, kurie geriausiai padėtų jiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis. Nuteistieji mokomi gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, po bausmės atlikimo jiems sudaromos sąlygos reintegruotis į visuomenę.
Taisyklės yra privalomos šioms įstaigoms, vykdančioms terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes: 8.
pataisos namams; 8.
nepilnamečių pataisos namams; 8.
kalėjimams; 8.
atviroms kolonijoms; 8.
laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigoms: gydymo-pataisos namams ir laisvės atėmimo vietų ligoninei. Šios įstaigos taisyklėse vadinamos pataisos įstaigomis arba laisvės atėmimo vietomis, arba taip, kaip jos pavadintos šiame punkte. Šios taisyklės taikomos ir tardymo izoliatoriuose paliktiems nuteistiesiems, nurodytiems Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 68 straipsnyje.
Pataisos įstaigos savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisės aktais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Ministro Pirmininko potvarkiais, teisingumo ministro ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau vadinama – Kalėjimų departamentas) direktoriaus įsakymais, kitais teisės aktais ir šiomis taisyklėmis.
Nuteistieji į naujai įsteigtas pataisos įstaigas siunčiami tik tuomet, kai jose sudarytos būtinos komunalinės ir buitinės sąlygos ir yra apskrities viršininko arba jo įgaliotos apskrities viršininko administracijos valstybinės statybos inspekcijos paskirtos komisijos sprendimas naudoti visus pataisos įstaigos objektus.
Didžiausias pataisos įstaigoje leidžiamų laikyti nuteistųjų skaičius neturi viršyti: 11.
Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime – 300 (neįskaitant Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 66–68 straipsniuose ir 142 straipsnio 3 dalyje nurodytų nuteistųjų); 11.
Vilniaus 1-uosiuose pataisos namuose – 120; 11.
Vilniaus 2-uosiuose pataisos namuose – 700; 11.
Alytaus pataisos namuose – 700; 11.
Marijampolės pataisos namuose – 700; 11.
Pravieniškių 1-uosiuose pataisos namuose – 700; 11.
Pravieniškių 2-uosiuose pataisos namuose – 700; 11.
Pravieniškių 3-iuosiuose pataisos namuose – 700; 11.
Pravieniškių gydymo ir pataisos namuose – 500; 11.
Panevėžio pataisos namuose – 500; 11.
Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose – 270 (neįskaitant Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 66-68 straipsniuose nurodytų nuteistųjų); 11.
Kybartų atviroje kolonijoje – 420; 11.
Laisvės atėmimo vietų ligoninėje – 120 (neįskaitant Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 68 straipsnyje nurodytų nuteistųjų).
Inspektuoti (tikrinti) pataisos įstaigų ir šių įstaigų pareigūnų veiklą turi teisę teisingumo ministras, teisingumo viceministras, Teisingumo ministerijos valstybės sekretorius ir šios ministerijos sekretoriai bei jų pavedimu arba nagrinėdami pasiūlymus, prašymus (pareiškimus) ir skundus Teisingumo ministerijos valstybės tarnautojai, taip pat Kalėjimų departamento direktorius ir jo pavaduotojai bei jų pavedimu arba nagrinėdami pasiūlymus, prašymus (pareiškimus) ir skundus Kalėjimų departamento pareigūnai ir kiti valstybės tarnautojai.
Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centro darbuotojai pataisos įstaigų veiklą tikrina šio centro vadovybės nustatyta tvarka.
Esant būtinybei, Kalėjimų departamentas gali atlikti pataisos įstaigos kompleksinį tarnybinės, gamybinės ir ūkinės veiklos inspektavimą, taip pat teminius ir kompleksinių inspektavimų metu nustatytų trūkumų šalinimo kontrolinius patikrinimus.
Kalėjimų departamento pareigūnų atliktų pataisos įstaigų kompleksinių inspektavimų pažymos, kurias tvirtina šio departamento direktorius, gali būti pateiktos įvertinti Teisingumo ministerijos vadovybei.
Kiekvienoje pataisos įstaigoje pildoma Pastabų ir pasiūlymų knyga (1 priedas), kurioje inspektuojantys (tikrinantys) asmenys įrašo savo pastabas ir pasiūlymus, kai pagal inspektavimo (tikrinimo) rezultatus nerašoma pažyma. Teisę įrašyti pastabas ir pasiūlymus Pastabų ir pasiūlymų knygoje ir kontroliuoti jų įvykdymą turi šių taisyklių 12 ir 13 punktuose nurodyti asmenys. II. PATAISOS NAMŲ, NEPILNAMEČIŲ PATAISOS NAMŲ, GYDYMO-PATAISOS NAMŲ IR LAISVĖS ATĖMIMO VIETŲ LIGONINĖS ĮRENGIMAS
Pataisos namų, nepilnamečių pataisos namų ir gydymo- pataisos namų teritorijos suskirstomos į tris izoliuotas zonas: gyvenamąją, kur gyvena nuteistieji, gamybinę, kur dirba nuteistieji, ir uždarąją, kur baudos (drausmės) izoliatoriuje ir kamerų tipo patalpose laikomi nuobaudas atliekantys nuteistieji. Gyvenamoji, gamybinė ir uždaroji zonos viena nuo kitos gali būti atskirtos vizualinio stebėjimo koridoriais. Laisvės atėmimo vietų ligoninės teritorija suskirstoma į administracinę ir režiminę izoliuotas zonas. Ligoninės administracinė zona įrengiama pagal šių taisyklių 36 punkto reikalavimus. Ligoninės režiminėje zonoje įrengiami pastatai su palatomis besigydantiems nuteistiesiems laikyti.
Gyvenamojoje zonoje įrengiami bendrabučiai, valgykla ir virtuvė, parduotuvė, bendrojo lavinimo mokykla, specialioji profesinė mokykla ir profesinio parengimo mokomieji technikos kabinetai (specialioji profesinė mokykla ir profesinio parengimo mokomieji technikos kabinetai gali būti įrengti ir gamybinėje zonoje), klubas, biblioteka, asmens sveikatos priežiūros uždaroji įstaiga su stacionaru (medicininiu izoliatoriumi), skalbykla, sanitarinė švarykla su dušine ir dezinfekcijos kamera, kirpykla, patalynės ir specialios aprangos keitimo saugykla, drabužių ir avalynės taisykla, džiovykla, būrių viršininkų (socialinės reabilitacijos tarnybos specialistų), priežiūros ir vidaus tyrimų tarnybų darbuotojų, pataisos įstaigų direktoriaus pavaduotojų kabinetai, taip pat naujai atvykusių nuteistųjų karantino patalpos (šios patalpos gali būti įrengtos ir uždarojoje zonoje). Atskirai įrengiamas nuteistųjų priėmimo asmeniniais klausimais kabinetas.
Administraciniai pastatai statomi už pataisos namų, nepilnamečių pataisos namų, gydymo-pataisos namų, ir laisvės atėmimo vietų ligoninės teritorijų ribų arba kartu su kontrolės ir praleidimo punktu Nr. 1, kuris įrengiamas šių įstaigų apsaugos perimetruose, aptvertuose tvoromis.
Kontrolės ir praleidimo punkte Nr. 1 įrengiamos trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų patalpos, pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda priėmimo biurai, asmenų, įeinančių (išeinančių) į pataisos įstaigos teritoriją, apžiūros ir jų daiktų patikrinimo kambariai, į pataisos įstaigą įvažiuojančio (išvažiuojančio) transporto kontrolės ir patikrinimo aikštelės.
Gyvenamosios ir gamybinės zonų sandūroje įrengiamas kontrolės ir praleidimo punktas Nr. 2, kurio paskirtis – praleisti nuteistuosius iš vienos zonos į kitą. Jame įrengiamos patalpos pataisos įstaigos direktoriaus budinčiajam padėjėjui, taip pat patalpos nuteistiesiems laikinai sulaikyti ir jų kratoms daryti.
Gamybinės zonos teritorija gali būti suskirstyta į izoliuotus skyrius, tarp kurių gali būti įrengti kontrolės ir praleidimo punktai.
Pataisos namų, nepilnamečių pataisos namų ir gydymo- pataisos namų uždarosiose zonose įrengiami pastatai su kamerų tipo patalpomis, baudos (drausmės) izoliatoriais, darbo kameromis ir pasivaikščiojimo kiemais. Pasivaikščiojimo kiemuose gali būti atitinkantys saugumo reikalavimus sporto įrenginiai (sporto inventorius), kurių sąrašą tvirtina pataisos įstaigos direktorius.
Už pataisos namų, nepilnamečių pataisos namų, gydymo- pataisos namų ir laisvės atėmimo vietų ligoninės apsaugos perimetro įrengiami maisto, materialinių vertybių, tepalų, degiųjų medžiagų, dažų, nuteistųjų asmeninių daiktų saugojimo sandėliai, daržovių saugyklos, garažai, vaistinės (vaistų sandėliai) ir kiti pagalbiniai pastatai. III. ATVIRŲ KOLONIJŲ ĮRENGIMAS
Atviroje kolonijoje yra bendrabučiai, atviros kolonijos direktoriaus budinčiojo padėjėjo ir budinčios prižiūrėtojų pamainos patalpos, valgykla, parduotuvė, asmens sveikatos priežiūros uždaroji įstaiga, technikos kabinetai, biblioteka, patalpos kultūriniams renginiams, skalbykla, sanitarinė švarykla su dušine ir dezinfekcijos kamera, nuteistųjų asmeninių daiktų saugojimo kamera, baudos izoliatorius ir viešbutis atvykusiems į pasimatymą su nuteistaisiais asmenims.
Atviros kolonijos baudos izoliatoriuje įrengiamos 1-3 bendros kameros, turinčios po 4-6 vietas, taip pat 1-3 dvivietės kameros ir baudos izoliatoriaus budinčiojo prižiūrėtojo kambarys. Esant galimybei, baudos izoliatoriaus patalpos atitveriamos nuo kitų pastatų nepermatoma tvora.
Gyvenamojoje vietovėje esanti atvira kolonija aptveriama tvora su kontrolės ir praleidimo punktu.
Atvirų kolonijų teritorijų ribos nustatomos Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu, atsižvelgiant į kiekvienos atviros kolonijos buveinės vietą, darbų, kuriuos atlieka nuteistieji, pobūdį. Tačiau visais atvejais atviros kolonijos teritorijos ribos neturi būti nutolusios nuo jos buveinės centro daugiau kaip 5 kilometrus.
Kiekvienas nuteistasis pasirašytinai supažindinamas su atviros kolonijos teritorijos ribomis. Pasirašytas dokumentas saugomas nuteistojo asmens byloje. IV. KALĖJIMŲ ĮRENGIMAS
Kalėjimo teritorija suskirstoma į tris izoliuotas zonas: administracinę, režiminę ir gamybinę.
Administracinėje zonoje kalėjimo administracinis pastatas statomas kartu su kontrolės ir praleidimo punktu Nr. 1, kuris įrengiamas šios įstaigos apsaugos perimetre. Administraciniame pastate įrengiami kalėjimo vadovybės ir kiti tarnybiniai kabinetai, kalėjimo direktoriaus budinčiojo padėjėjo kambarys su atskira patalpa šaunamiesiems ginklams, šaudmenims ir specialiosioms priemonėms laikyti, nuteistųjų trumpalaikių pasimatymų su artimaisiais giminaičiais ir kitais asmenimis patalpos, patalpa su trumpalaikio laikymo kameromis priimtiems į kalėjimą (išvykstantiems iš jo) nuteistiesiems laikyti, atskira patalpa jų kratai ir daiktų apžiūrai atlikti, pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda priėmimo biuras, asmenų, įeinančių (išeinančių) į kalėjimo teritoriją, apžiūros ir jų daiktų patikrinimo kambariai. Administracinėje zonoje taip pat yra parduotuvė, vaistinė (vaistų sandėlis) ir kiti administraciniai bei ūkiniai pastatai ir patalpos.
Režiminėje zonoje yra gyvenamieji pastatai su kameromis nuteistiesiems laikyti, ūkio darbus atliekančių nuteistųjų bendrabutis (kameros), sporto aikštelė, karceris, apsaugos ir priežiūros, socialinės reabilitacijos, psichologinės ir kitų tarnybų patalpos, asmens sveikatos priežiūros uždaroji įstaiga su stacionaru, radijo laidų transliavimo patalpa, biblioteka, konsultacinis mokymo punktas, religinių apeigų atlikimo patalpa, virtuvė, skalbykla, sanitarinė švarykla su dušine ir dezinfekcijos kamera, kirpykla, patalynės, drabužių ir avalynės taisyklos, vaisių ir daržovių saugykla, patalynės, nuteistųjų aprangos ir asmeninių daiktų sandėliai, drabužių ir avalynės džiovykla, dirbtuvės ir kiti ūkiniai pastatai bei patalpos. Nuteistųjų pasivaikščiojimo kiemeliai įrengiami šių taisyklių 230 ir 231 punktuose nustatyta tvarka. Gyvenamieji pastatai gali būti sujungti su gamybiniais, komunaliniais ir buitiniais ir kitais pastatais požeminiais tuneliais arba antžeminėmis uždaromis galerijomis.
Gamybinėje zonoje yra patalpos, kuriose dirba nuteistieji, gamybinio personalo kabinetai, gamybos žaliavų ir pagamintos produkcijos sandėliai. V. PATAISOS ĮSTAIGŲ KAMERŲ, KAMERŲ TIPO PATALPŲ, BAUDOS IR DRAUSMĖS IZOLIATORIŲ BEI KARCERIŲ ĮRENGIMAS
Kalėjime, kalėjimo karceryje, pataisos namų ir gydymo- pataisos namų kamerų tipo patalpose, baudos izoliatoriuje, nepilnamečių pataisos namų drausmės izoliatoriuje ir laisvės atėmimo vietų ligoninėje įrengiamas reikiamas kiekis kamerų. Gyvenimo ir buities sąlygos jose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas.
Kameroje turi būti: 35.
langas, užtikrinantis natūralią dienos šviesą ir natūralų patalpos vėdinimą. Lange įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas iš vidaus gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele; 35.
išorinės ir vidinės durys. Išorinės kameros durys gali būti metalinės arba medinės. Medinės durys turi būti ne plonesnės kaip 6 centimetrų. Iš vidaus šios durys apkalamos skarda. Duryse gali būti įrengiama stebėjimo akutė ir užsklendžiamas langelis maistui, knygoms ir kitiems daiktams perduoti. Langelio durys turi atsidaryti tiktai į koridoriaus pusę ir gali būti rakinamos. Vidinėse ir išorinėse duryse įtaisomi mechaniniai arba elektromechaniniai užraktai, kad jų negalėtų atsklęsti kameroje laikomi nuteistieji. Vidinių durų konstrukcija turi būti iš skersinių metalo juostų ir įstatomų į jas strypų. Išorinės ir vidinės durys turi atsidaryti tiktai į koridoriaus pusę; 35.
dieninis ir naktinis elektros apšvietimas. Kamerose gali būti įrengiami elektros instaliacijos kištukiniai lizdai. Elektros laidai įmontuojami kameros sienose ir lubose po tinku. Koridoriuje prie kameros įmontuojami elektros jungikliai; 35.
signalinis mygtukas prižiūrėtojui iškviesti; 35.
sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybei, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Kameroje įrengiamas praustuvas; 35.
pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam nuteistajam, stalas ir taburetės (suoliukai), kurių nuteistieji negalėtų išardyti; 35.
viena spintelė arba sieninė lentyna dviem nuteistiesiems knygoms ir daiktams susidėti; 35.
spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti; 35.
viršutinių drabužių pakaba; 35.
mechaninis vėdinimas; 35.
centrinis arba kaloriferinis šildymas bei kita įranga ir daiktai.
Kamerų langai ir durys gali būti blokuojami apsaugos signalizacijos priemonėmis bei stebėjimo kameromis. VI. REIKALAVIMAI PATAISOS ĮSTAIGŲ PERSONALUI
Kadangi nuo pataisos įstaigos personalo priklauso, kaip organizuojamas įstaigos darbas bei įgyvendinami organizaciniai ir pataisos tikslai, pataisos įstaigos vadovybė turi siekti, kad personalas gerai įsisavintų taisykles, reglamentuojančias personalo elgesį.
Pataisos įstaigos personalą reikia nuolat mokyti, konsultuoti ir pasitelkus pozityvų vadovavimą stiprinti jo darbo efektyvumą ir atsakomybės jausmą.
Pataisos įstaigos vadovybė turi nuolat informuoti visuomenę apie visos bausmių vykdymo sistemos ir personalo vaidmenį, kad visuomenė geriau suprastų jų indėlio į visuomenės gyvenimą svarbą.
Pataisos įstaigos vadovybė turi daryti griežtą atranką priimdama žmones į darbą ir skirdama juos į atitinkamas pareigas. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas jų dorumui, humaniškumui, profesionalumui ir asmeniniam tinkamumui.
Tarnybos metu visas personalas turi nuolat tobulinti žinias ir profesinį meistriškumą, lankydamas specialius mokymo kursus, kuriuos periodiškai organizuoja pataisos įstaigos vadovybė.
Į viso pataisos įstaigos personalo mokymo programą turi būti įtraukti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (Žin., 2000, Nr. 96-3016), Europos konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (Žin., 1998, Nr. 86-2393) ir Europos kalinimo įstaigų taisyklių, priimtų Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1987 m. vasario 12 d. (rekomendacija Nr. R

(87)3), reikalavimai ir taikymo principai.

Visas pataisos įstaigos personalas turi nuolat elgtis ir dirbti taip, kad savo pavyzdžiu skatintų gerą nuteistųjų elgesį ir pelnytų jų pagarbą. Asmenys, priimami į darbą pataisos įstaigose, duoda rašytinį pasižadėjimą (2 priedas), kuris saugomas jų asmens bylose.
Pataisos įstaigos personalą turi sudaryti pakankami socialinių darbuotojų, psichiatrų, psichologų, mokytojų, darbinės veiklos, fizinio lavinimo instruktorių ir kitų profesijų darbuotojų. Savanoriai turi būti pasitelkiami tais atvejais, kai jų žinios ir pagalba gali duoti naudos.
Pataisos įstaigos direktorius privalo turėti atitinkamą profesinį išsilavinimą, pareigas atitinkančius administracinius sugebėjimus ir patyrimą.
Pataisos įstaigos vadovybė turi diegti specialias įstaigos organizavimo ir valdymo formas, kurios palengvintų ryšius tarp įvairių darbuotojų kategorijų, siekiant užtikrinti įvairių tarnybų bendradarbiavimą nuteistųjų pataisos bei jų resocializavimo klausimais.
Pataisos įstaigos personalas neturi teisės naudoti prieš nuteistuosius jėgą, išskyrus savigynos arba nuteistųjų bandymo pabėgti ir aktyvaus ar pasyvaus fizinio pasipriešinimo atveju, ir tiktai vadovaujantis įstatymais. Darbuotojai, kurie buvo priversti panaudoti jėgą, privalo ją naudoti tik tiek, kiek tai būtina, ir nedelsdami pranešti apie jėgos panaudojimą įstaigos vadovybei.
Pataisos įstaigos personalas turi būti apmokytas specialios technikos tramdyti agresyvius nuteistuosius.
Išskyrus ypatingas aplinkybes, pataisos įstaigos darbuotojai, turintys tiesioginį kontaktą su nuteistaisiais, neturi būti ginkluoti šaunamaisiais ginklais. Personalas, kuris nebuvo specialiai apmokytas naudotis šaunamuoju ginklu, negali jo turėti jokiomis aplinkybėmis. VII. PATAISOS ĮSTAIGŲ PERSONALO IR NUTEISTŲJŲ SANTYKIAI
Pataisos įstaigų personalas, atsižvelgdamas į kiekvieno nuteistojo asmenybę, rengia nuteistuosius doram ir sąžiningam gyvenimui atlikus laisvės atėmimo bausmę, nuolat aiškina jų teises ir pareigas, užkardina bet kokią nuteistųjų priešįstatyminę veiklą.
Pataisos įstaigų personalui kategoriškai draudžiami bet kokio pobūdžio ryšiai su nuteistaisiais, nesusiję su tarnybinių pareigų vykdymu.
Nuteistieji į pataisos įstaigos darbuotoją kreipiasi žodžiais „Jūs“, „Tamsta“ arba pagal einamas tarnybines pareigas. Darbuotojai į nuteistąjį kreipiasi žodžiu „Jūs“ ir pavarde (į nepilnametį nuteistąjį galima kreiptis žodžiu „Tu“ ir vardu).
Pataisos įstaigų personalas, dirbantis su nuteistaisiais, privalo nešioti dešinėje krūtinės pusėje prie drabužių prisegtas korteles su įrašytu vardu, pavarde ir pareigomis. VIII. NUTEISTŲJŲ SIUNTIMO Į PATAISOS ĮSTAIGAS IR PRIĖMIMO JOSE TVARKA
Konvojaus pareigūnų pristatytus į pataisos įstaigą nuteistuosius priima pataisos įstaigos direktoriaus budintysis padėjėjas ir įskaitos tarnybos darbuotojas, kurie pagal asmens bylos dokumentus patikrina atvykusio nuteistojo tapatybę. Įskaitos darbuotojų ne darbo valandomis nuteistuosius priima pataisos įstaigos direktoriaus budintysis padėjėjas.
Konvojaus pareigūnų pristatytus į laisvės atėmimo vietų ligoninę nuteistuosius priima ligoninės direktoriaus budintysis padėjėjas ir budintysis gydytojas. Nuteistieji, kurie į laisvės atėmimo vietų ligoninę pristatyti planinio konvojaus, priimami pateikus nuteistojo asmens bylą, medicininį nukreipimą, Asmens sveikatos istoriją, Individualaus darbo su nuteistuoju knygelę, Nuteistojo pasimatymų, gautų pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda apskaitos kortelę (3 priedas) ir Nuteistojo telefoninių pokalbių apskaitos kortelę (4 priedas).
Nuteistąjį, pristatytą į laisvės atėmimo vietų ligoninę neplaninio konvojaus, jeigu jis buvo pristatytas be asmens bylos, ligoninės direktoriaus budintysis padėjėjas ir budintysis gydytojas priima remdamiesi nuteistųjų lydėjimo sąrašu ir medicininiu nukreipimu, o trūkstami dokumentai, nurodyti šių taisyklių 55 punkte, išreikalaujami iš tos pataisos įstaigos, kuri į ligoninę pasiuntė nuteistąjį.
Priimtiems į pataisos įstaigą nuteistiesiems daroma asmens krata, o jų turimi daiktai ir reikmenys patikrinami. Daiktai ir reikmenys, kuriuos draudžiama turėti nuteistiesiems, paimami. Paėmus daiktus ir reikmenis, surašomas protokolas (5 priedas), kurį pasirašo daiktus ir reikmenis paėmęs pareigūnas, pataisos įstaigos direktoriaus budintysis padėjėjas, konvojaus viršininkas ir nuteistasis. Vienas protokolo egzempliorius įteikiamas konvojaus viršininkui. Pataisos įstaigos direktoriaus budintysis padėjėjas paimtus iš nuteistųjų daiktus ir reikmenis registruoja specialiame žurnale (6 priedas).
Rasti nuteistųjų pataisos įstaigoje turimi pinigai ir vertingi daiktai motyvuotu pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu (7 priedas) paimami ir perduodami į pataisos įstaigos socialinės paramos nuteistiesiems fondą. Po vieną tokio nutarimo egzempliorių atiduodama pataisos įstaigos buhalterijai, priežiūros tarnybai, taip pat įskaitos tarnybai įsiūti į nuteistojo asmens bylą.
Pataisos įstaigos direktorius, atsižvelgdamas į daiktų ir reikmenų, kuriuos turėti nuteistiesiems uždrausta, pobūdį bei įsigijimo aplinkybes, nusprendžia šiuos daiktus ir reikmenis (išskyrus rastus, taip pat šių taisyklių 60 punkte nurodytus pinigus ir vertingus daiktus), jeigu dėl jų nepradedamas ikiteisminis tyrimas, perduoti saugoti į pataisos įstaigos buhalteriją arba sandėlį, kol nuteistasis bus paleistas iš pataisos įstaigos, arba sunaikinti. Nusprendus šiuos daiktus ir reikmenis perduoti saugoti į pataisos įstaigos buhalteriją arba sandėlį, pareigūnai surašo šių daiktų ir reikmenų perdavimo aktą, kurį taip pat pasirašo nuteistasis. Po vieną tokio akto egzempliorių atiduodama pataisos įstaigos buhalterijai, priežiūros tarnybai, taip pat įskaitos tarnybai įsiūti į nuteistojo asmens bylą. Jeigu pataisos įstaigos direktorius nusprendžia sunaikinti šiuos daiktus ir reikmenis, jie sunaikinami nuteistojo, iš kurio paimti šie daiktai ir reikmenys, akivaizdoje. Pareigūnai surašo šių daiktų ir reikmenų sunaikinimo aktą, kurį taip pat pasirašo nuteistasis. Vienas akto egzempliorius įsiuvamas į nuteistojo asmens bylą, o kitas atiduodamas priežiūros tarnybai. Jeigu dėl šių daiktų ir reikmenų pradedamas ikiteisminis tyrimas, jų likimas (saugojimas, pardavimas (perdavimas), sunaikinimas ir kt.) sprendžiamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Nuteistojo, kuris po nuosprendžio įsiteisėjimo pirmą kartą atvyko į pataisos įstaigą, iki asmens kratos ir daiktų bei reikmenų patikrinimo savanoriškai atiduoti su savimi turimi pinigai motyvuotu pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu paimami ir įrašomi į šio nuteistojo asmeninę sąskaitą, o vertingi daiktai – paimami ir perduodami saugoti į pataisos įstaigos buhalteriją, kol šis nuteistasis bus paleistas iš pataisos įstaigos. Paėmus pinigus ir vertingus daiktus, šiems nuteistiesiems išduodami kvitai. Po vieną nutarimo egzempliorių atiduodama pataisos įstaigos buhalterijai, priežiūros tarnybai, taip pat įskaitos tarnybai įsiūti į nuteistojo asmens bylą. Atsižvelgiant į aplinkybes ir nuteistojo rašytinį prašymą, turimi pinigai ir vertingi daiktai motyvuotu pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu gali būti paimami ir perduodami jo artimiesiems giminaičiams (tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), broliams, seserims, seneliams ir vaikaičiams) bei šeimos nariams (tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), broliams, seserims ir jų sutuoktiniams, taip pat nuteistojo sutuoktiniui arba asmeniui, su kuriuo nuteistasis bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvams), taip pat globėjams (rūpintojams). Nuteistasis turi nurodyti rašytiniame prašyme konkretų asmenį, kuriam gali būti perduodami jo turimi pinigai ir vertingi daiktai. Po vieną tokio prašymo ir nutarimo egzempliorių atiduodama įskaitos tarnybai įsiūti į nuteistojo asmens bylą. Nuteistasis su šio punkto nuostatomis supažindinamas iki jo asmens kratos ir daiktų bei reikmenų patikrinimo.
Šių taisyklių 57–59 punktuose nustatyta tvarka vadovaujamasi ir tada, kai sprendžiamas rastų nuteistųjų pataisos įstaigoje turimų pinigų ir vertingų daiktų, taip pat daiktų ir reikmenų, kuriuos turėti nuteistiesiems uždrausta, likimas (paėmimas, perdavimas ir sunaikinimas) nuteistųjų laikymo pataisos įstaigoje metu.
Nuteistiesiems atvykus į pataisos įstaigą, patikrinama jų sveikata ir atliekamas sanitarinis švarinimas. Sveikatos tikrinimo rezultatai įrašomi į Asmens sveikatos istoriją (ambulatorinę kortelę). Nuteistuosius, kuriems atliktas sanitarinis švarinimas, pataisos įstaigos direktoriaus budintysis padėjėjas uždaro į karantino patalpas, o kalėjime – į kameras. Atvykusius į laisvės atėmimo vietų ligoninę nuteistuosius apžiūri gydytojas ir, nustatęs ligos diagnozę, pasiunčia į atitinkamus ligoninės skyrius.
Pataisos įstaigos administracija apie nuteistojo atvykimą per tris darbo dienas praneša nuosprendį priėmusiam teismui ir išsiunčia pranešimą (8 priedas) nuteistojo sutuoktiniui, sugyventiniui arba artimiesiems giminaičiams.
Su naujai atvykusiais nuteistaisiais karantino patalpose pataisos įstaigos psichologas, būrio viršininkas, vidaus tyrimų, priežiūros, asmens sveikatos priežiūros, įskaitos ir kitų tarnybų darbuotojai dirba tiriamąjį aiškinamąjį darbą ir jo rezultatus įrašo Individualaus darbo su nuteistuoju knygelėje.
Pataisos namų, gydymo-pataisos namų, laisvės atėmimo vietų ligoninės, nepilnamečių pataisos namų ir kalėjimų direktoriai įsakymais sudaro komisijas, kurios nuteistuosius, pirmą kartą po nuosprendžio įsiteisėjimo iš kardomojo kalinimo vietos atvykusius į šias pataisos įstaigas, jiems dalyvaujant, priskiria paprastosioms grupėms, taip pat suskirsto į būrius, skyrius ir kameras. Šių nuteistųjų priskyrimas paprastosioms grupėms, taip pat suskirstymas į būrius, skyrius ir kameras įforminamas pataisos įstaigų direktorių įsakymais, remiantis šiame punkte nurodytų komisijų protokolais.
Nuteistieji, kurie po nuosprendžio įsiteisėjimo iš kardomojo kalinimo vietos nenusiųsti į pataisos įstaigą, o palikti kardomojo kalinimo vietose, laisvės atėmimo vietų ligoninėje arba kalėjime atlikti ūkio darbus, kardomojo kalinimo vietos, laisvės atėmimo vietų ligoninės arba kalėjimo direktoriaus įsakymu, jiems dalyvaujant, priskiriami paprastosioms grupėms, taip pat suskirstomi į būrius.
Šiame skyriuje nurodytų nuteistųjų priskyrimas paprastajai grupei pažymimas Nuteistojo pasimatymų, gautų pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda apskaitos kortelėje (3 priedas), Individualaus darbo su nuteistuoju knygelėje ir Nuteistojo telefoninių pokalbių apskaitos kortelėje (4 priedas). Pataisos įstaigos direktoriaus įsakymo apie šiame skyriuje nurodytų nuteistųjų suskirstymą (priskyrimą) išrašai įsiuvami į jų asmens bylas. IX. NUTEISTŲJŲ PERKĖLIMO TOJE PAČIOJE PATAISOS ĮSTAIGOJE IŠ VIENOS GRUPĖS Į KITĄ ĮFORMINIMO TVARKA
Paskatinimas, kuriuo nuteistasis perkeliamas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę arba iš drausmės grupės į paprastąją grupę, skiriamas pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu (9 priedas). Šiuo nutarimu įforminamas ir pakartotinis nuteistojo perkėlimas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę arba iš drausmės grupės į paprastąją grupę.
Nuobauda, kuria kalėjime laikomas nuteistasis perkeliamas į drausmės grupę nuo dviejų iki šešių mėnesių, skiriama kalėjimo direktoriaus nutarimu (10 priedas).
Nuobaudos, kuriomis nuteistieji, sistemingai pažeidinėjantys arba itin piktybiškai pažeidę režimą, perkeliami iš lengvosios į paprastąją grupę arba iš paprastosios į drausmės grupę, skiriamos pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu (11 priedas). Šios nuobaudos skiriamos tik tais atvejais, kai yra pataisos įstaigos Drausmės komisijos teikimas (12 priedas).
Nuteistojo perkėlimas toje pačioje pataisos įstaigoje iš vienos grupės į kitą pažymimas Nuteistojo pasimatymų, gautų pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda apskaitos kortelėje (3 priedas), Individualaus darbo su nuteistuoju knygelėje ir Nuteistojo telefoninių pokalbių apskaitos kortelėje (4 priedas). X. NUTEISTŲJŲ PERKĖLIMO IŠ VIENOS PATAISOS ĮSTAIGOS Į KITĄ TVARKA
Nuteistuosius iš vienos pataisos įstaigos į kitą leidžiama perkelti: 72.
dėl ligos gydytojo (gydytojų) siuntimu; 72.
dėl kitų išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje. Kai yra išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje, jos direktorius pristato į Kalėjimų departamentą po tris egzempliorius jo pasirašytos motyvuotos išvados ir nuteistojo charakteristikos. Išvadą tvirtina šio departamento direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas, arba šio departamento direktoriaus pavaduotojas. Patvirtintos išvados pagrindu išduodama paskyra perkelti nuteistąjį į kitą pataisos įstaigą. Vienas paskyros egzempliorius su išvada ir nuteistojo charakteristika išsiunčiamas pataisos įstaigai, į kurią perkeliamas nuteistasis, o kitas egzempliorius su išvada ir charakteristika – pataisos įstaigai, iš kurios į kitą bus perkeltas nuteistasis. Ši įstaiga gautą išvadą ir charakteristiką įsiuva į perkeliamo nuteistojo asmens bylą. Nuteistasis iš vienos pataisos įstaigos į kitą gali būti perkeliamas Kalėjimų departamento iniciatyva, kai yra Kalėjimų departamento direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno patvirtinta išvada. 72.
nuteistieji nuo aštuoniolikos iki dvidešimt vienerių metų, sistemingai pažeidinėjantys bausmės atlikimo režimą, gali būti Kalėjimų departamento direktoriaus nutarimu (13 priedas), priimtu pagal nepilnamečių pataisos namų direktoriaus teikimą (14 priedas), perkelti iš nepilnamečių pataisos namų į pataisos namus bausmę atlikti paprastojoje grupėje. Nepilnamečių pataisos namų direktoriaus teikimas ir Kalėjimų departamento direktoriaus nutarimas įsiuvami į perkeliamo nuteistojo asmens bylą. 72.
nuteistieji, kurie atliko ne mažiau kaip pusę paskirtos bausmės laiko ir kurių elgesys nekelia pavojaus aplinkiniams, gali būti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka teikiami perkelti iš kalėjimo į pataisos namus tęsti bausmės atlikimą paprastosios grupės laikymo sąlygomis. Šiuo atveju kalėjimo direktorius, atsižvelgęs į režimo, vidaus tyrimų, auklėjimo ir psichologinės tarnybų pateiktas motyvuotas išvadas, taip pat į raštišką nuteistojo prašymą perkelti iš kalėjimo į pataisos namus tęsti bausmės atlikimą paprastosios grupės laikymo sąlygomis, teikimą pateikia nuosprendį priėmusiam teismui. Nuosprendį priėmusio teismo nutartis ir kalėjimo direktoriaus teikimo kopija įsiuvamos į perkeliamo nuteistojo asmens bylą. 72.
Kalėjimų departamento direktorius pataisos namų direktoriaus teikimu (15 priedas) gali nuteistąjį, perkeltą į pataisos namų kamerų tipo patalpas, pasiųsti šią nuobaudą atlikti kalėjime. Kartu su šiuo teikimu pateikiamas ir pataisos namų direktoriaus nutarimas dėl nuteistojo perkėlimo į kamerų tipo patalpas (16 priedas). Šiuo atveju Kalėjimų departamentas išduoda pataisos namams paskyrą. 72.
nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos, kalėjime atlikę pirmuosius dešimt metų bausmės, atsižvelgiant į jų elgesį bausmės atlikimo metu bei saugumo reikalavimus ir kai yra kalėjimo administracijos teikimas, apylinkės teismo nutartimi gali būti perkelti tęsti bausmės atlikimą į pataisos namus. Apylinkės teismo nutartis ir kalėjimo administracijos teikimo kopija įsiuvamos į perkelto nuteistojo asmens bylą. XI. LAISVĖS ATĖMIMO REŽIMAS – VIENA IŠ NUTEISTŲJŲ PATAISOS PRIEMONIŲ
Laisvės atėmimas jau pats savaime yra bausmė. Todėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygos ir režimas pataisos įstaigose, išskyrus jo elementus, kuriuos pateisina nuteistųjų izoliavimas bei būtinybė palaikyti jų drausmę, neturi didinti nuteistųjų kančių. Būtina imtis visų galimų priemonių, kad pataisos įstaigų veiklos organizavimo ir valdymo būdas padėtų: 73.
užtikrinti, kad nuteistųjų laikymo sąlygos atitiktų žmogiškojo orumo reikalavimus ir priimtus visuomenės gyvenimo standartus; 73.
mažinti žalingą laisvės atėmimo poveikį ir skirtumus tarp gyvenimo laisvėje ir laisvės atėmimo vietose, nes pastarasis turi tendenciją mažinti nuteistųjų savigarbą bei asmeninės atsakomybės jausmą; 73.
palaikyti ir stiprinti nuteistųjų ryšius su giminaičiais bei išorės pasauliu; 73.
suteikti nuteistiesiems galimybę ugdyti sugebėjimus ir gabumus, kurie padidintų jų sėkmingos adaptacijos perspektyvas išėjus į laisvę.
Viena iš pataisos įstaigų režimo užtikrinimo priemonių yra nuteistųjų dienotvarkė, nustatoma pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu. Nuteistųjų dienotvarkės pavyzdys (17 priedas) pataisos įstaigos direktoriui nėra privalomas.
Nuteistųjų skaičiuočių ir patikrinimų tvarką, taip pat atsakingus už skaičiuotes ir patikrinimus pareigūnus nustato pataisos įstaigos direktorius. XII. NUTEISTŲJŲ MAISTO PRODUKTŲ IR BŪTINIAUSIŲ REIKMENŲ ĮSIGIJIMO TVARKA
Nuteistiesiems draudžiamų įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų sąrašą nustato šių taisyklių 18 ir 19 priedai.
Kad nuteistieji galėtų įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, pataisos įstaigose įrengiamos parduotuvės arba kioskai. Pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad kiekvienas nuteistasis dienotvarkėje nustatytu laiku galėtų įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų parduotuvėse arba kioske ne rečiau kaip kartą per savaitę.
Pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad maisto produktų ir būtiniausių reikmenų pardavimo kainos neviršytų šių prekių rinkos vidutinių kainų, nustatytų parduotuvėse toje miesto (rajono) teritorijoje, kurioje veikia pataisos įstaiga.
Nuteistuosius, bausmę atliekančius kalėjimų kamerose, pataisos namų ir gydymo-pataisos namų kamerų tipo patalpose, maisto produktais ir būtiniausiais reikmenimis gali aprūpinti ir pataisos įstaigos personalas. Šiuo tikslu kiekvienam nuteistajam, turinčiam teisę įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, išduodamas prašymo blankas (20 priedas), kurį nuteistasis užpildo ir atiduoda personalui. Darbuotojas, gavęs prašymą, patikrina pataisos įstaigos buhalterijoje nuteistojo asmeninėje sąskaitoje turimą pinigų sumą. Nupirkti maisto produktai ir būtiniausi reikmenys įteikiami nuteistajam. Šis pasirašo prašyme, kuris įsiuvamas į nuteistojo asmens bylą. XIII. PAŠTO BEI PERDUODAMŲ SIUNTINIŲ IR SMULKIŲJŲ PAKETŲ SU SPAUDA PRIĖMIMO IR ĮTEIKIMO, LABDAROS SIUNTŲ PRIĖMIMO IR PASKIRSTYMO NUTEISTIESIEMS TVARKA
Pataisos įstaigoje pašto bei perduodamiems siuntiniams ir smulkiesiems paketams su spauda priimti įrengiamas biuras, į kurį lankytojai šio biuro darbo valandomis įleidžiami laisvai.
Biuro lankytojų kambaryje turi būti rašomasis stalas, kėdės arba suolai, šiukšlių dėžė, sieninė drabužių pakaba, veidrodis, sieninis stendas su įstatymų bei kitų teisės aktų, susijusių su pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda priėmimo bei pasimatymų suteikimo tvarka ir lankytojų atsakomybe už šios tvarkos pažeidimus, išrašais, informacija apie biuro darbo dienas ir valandas, apie galimybę susitikti su pataisos įstaigos vadovybe bei kitais administracijos atstovais ir kita informacija. Biuro lankytojų patalpoje įrengiamas sanitarinis mazgas. Lankytojų patalpa nuo pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda priėmimo biuro darbuotojų patalpos atskiriama siena, kurioje yra langelis perdavimams priimti.
Pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda priėmimo biuro ne darbo metu langelis šiems siuntiniams priimti uždaromas tvirtomis rakinamomis durelėmis ir metalinėmis grotomis. Biuro darbuotojų patalpoje turi būti stalas siuntiniams tikrinti ir lentynos jiems sudėti, svarstyklės, tara (krepšiai, stiklainiai ir kitokie indai), reikiamas kiekis peilių, šaukštų, šakučių, ženklintų pjaustymo lentų, spintelė patikros įrankiams ir pjaustymo lentoms laikyti, žirklės, praustuvas, veidrodis, muilas, dezinfekuojamasis ploviklis, rankšluostis, balti chalatai ir kiti daiktai. Biuro darbuotojai siuntinių priėmimo ir išdavimo metu privalo dėvėti baltus chalatus. Šie darbuotojai teisės aktų nustatyta tvarka turi būti pasitikrinę sveikatą ir išklausę privalomojo higienos mokymo kursą.
Nuteistiesiems, kurie neturi teisės gauti perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda, atnešti perduodami siuntiniai ir smulkieji paketai su spauda nepriimami. Asmuo, atnešęs perduodamą siuntinį ar smulkųjį paketą su spauda, pateikia biuro darbuotojui asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, užpildo prašymo dėl perduodamo siuntinio ar smulkiojo paketo su spauda perdavimo blanką (21 priedas) dviem egzemplioriais ir pasirašo. Biuro darbuotojas, patikrinęs Nuteistojo pasimatymų, gautų pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda apskaitos kortelę (3 priedas) ir įsitikinęs, kad nuteistasis turi teisę gauti perduodamą siuntinį ar smulkųjį paketą su spauda, asmens, atnešusio perduodamą siuntinį ar smulkųjį paketą su spauda, akivaizdoje patikrina, ar jame nėra daiktų, kuriuos nuteistiesiems draudžiama turėti, taip pat maisto produktų, kuriuos draudžiama perduoti nuteistiesiems. Jeigu tokių daiktų arba maisto produktų yra, biuro darbuotojas išbraukia juos iš rašytinio prašymo abiejų egzempliorių. Patikrinęs perduodamo siuntinio ar smulkiojo paketo su spauda turinį, biuro darbuotojas pirmąjį rašytinio prašymo egzempliorių su savo parašu, patvirtinančiu, kad perduodamas siuntinys ar smulkusis paketas su spauda priimtas, grąžina siuntinį ar smulkųjį paketą su spauda atnešusiam asmeniui. Antrąjį rašytinio prašymo egzempliorių po to, kai jį pasirašo perduodamą siuntinį ar smulkųjį paketą su spauda gavęs nuteistasis, biuro darbuotojas įsega į prašymų dėl siuntinių ar smulkiųjų paketų su spauda perdavimo nuteistiesiems segtuvą. Nuteistajam raštiškai paprašius, iki perduodamo siuntinio ar smulkiojo paketo su spauda įteikimo pataisos įstaigos darbuotojo akivaizdoje jam leidžiama patikrinti, ar prašyme perduoti siuntinį ar smulkųjį paketą su spauda nurodyti daiktai ir jam perduodami daiktai sutampa.
Iš pašto įstaigų pašto siuntiniai ir smulkieji paketai nepriimami, jeigu: 84.
jie gauti nuteistųjų, kurie neturi teisės gauti pašto siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda, vardu; 84.
vienas pašto siuntinys sveria daugiau kaip 10 kilogramų; 84.
jie gauti nuteistųjų, kurie paleisti iš laisvės atėmimo vietos, vardu; 84.
jeigu jie gauti nuteistojo, kuris mirė, vardu; 84.
jie, išskyrus smulkųjį paketą su spauda, gauti nuteistojo, kuris pasiųstas nuobaudą (pataisos namuose drausmės grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų perkėlimą į kamerų tipo patalpas iki šešių mėnesių) atlikti kalėjime, vardu. Pašto siuntiniai ir smulkieji paketai su spauda nuteistiesiems, kurie turi teisę juos gauti, tačiau yra perkelti į kitas pataisos įstaigas, priimami, bet neatidaromi, netikrinami ir tuoj pat persiunčiami į nuteistųjų perkėlimo vietą pataisos įstaigos sąskaita. Pašto siuntinys ar smulkusis paketas su spauda, išskyrus šiame punkte numatytą atvejį, atidaromas ir patikrinamas, ar jame nėra daiktų, kuriuos nuteistiesiems draudžiama turėti, taip pat maisto produktų, kuriuos draudžiama siųsti nuteistiesiems. Pašto siuntinys ar smulkusis paketas su spauda atidaromas ir patikrinamas nuteistojo, kurio vardu jis gautas, akivaizdoje.
Nuteistajam pašto bei perduodami siuntiniai ir smulkieji paketai su spauda įteikiami, kai jis pasirašo Nuteistųjų pasimatymų, gautų pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda apskaitos kortelėje, taip pat Pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda apskaitos žurnale (22 priedas).
Asmens, atnešusio Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 96 straipsnyje nurodytus daiktus, prašymas dėl šių daiktų perdavimo nuteistajam įsiuvamas į segtuvą, nurodytą šių taisyklių 83 punkte. Šių daiktų priėmimas pažymimas Nuteistojo pasimatymų, gautų pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda apskaitos kortelės septintajame skyriuje ir Pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda registracijos žurnale.
Pataisos įstaigų administracija gali priimti maisto produktų ir drabužių labdaros siuntas.
Maisto produktų labdaros siuntos gali būti priimamos tik prieš Velykų, Kalėdų, Naujųjų metų šventes ir pradedamos priimti likus 5 dienoms iki šių švenčių. Viena pašto maisto produktų labdaros siunta neturi sverti daugiau kaip 10 kilogramų, o perduodama maisto produktų labdaros siunta – daugiau kaip 15 kilogramų. Drabužių labdaros siuntos gali būti priimamos ne daugiau kaip keturis kartus per metus. Viena drabužių labdaros siunta neturi sverti daugiau kaip 10 kilogramų, o perduodama drabužių labdaros siunta – daugiau kaip 15 kilogramų.
Maisto produktų ir drabužių labdaros siuntos nuteistiesiems iš labdaros teikėjų, numatytų Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatyme (Žin., 1993, Nr. 21-506; 2000, Nr. 61-1818), priimamos šio įstatymo nustatyta tvarka, prieš tai suderinus su pataisos įstaigos direktoriumi arba jį pavaduojančiu pareigūnu. Maisto produktai bei drabužių labdaros siuntos atiduodamos į pataisos įstaigos sandėlius ir saugyklas, užtikrinant buhalterinę apskaitą. Labdaros siuntas nuteistiesiems paskirsto pataisos įstaigos administracija, vadovaudamasi socialinio teisingumo principu ir atsižvelgdama į būtinybę tenkinti nuteistojo minimalius socialinius poreikius. Įteikiant labdaros siuntas nuteistiesiems, gali dalyvauti labdaros teikėjų atstovai. Įteikus nuteistiesiems labdaros siuntą, labdaros teikėjui, jam pageidaujant, pataisos įstaiga išduoda pažymėjimą. Apie maisto produktų bei drabužių labdaros siuntas, įvežtas į Lietuvos Respubliką, pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas privalo nedelsdamas pranešti Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centrui.
Už neteisėtą, nuslėptą nuo patikrinimo Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso uždraustų daiktų, taip pat šių taisyklių uždraustų maisto produktų perdavimą arba bandymą juos perduoti nuteistiesiems asmenys atsako pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą, jeigu savo pobūdžiu šis teisės pažeidimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad daiktai, kuriuos nuteistiesiems draudžiama turėti, taip pat maisto produktai, kuriuos draudžiama perduoti arba siųsti nuteistiesiems, jiems nepatektų. XIV. NUTEISTŲJŲ LAIŠKŲ IŠSIUNTIMO IR GAVIMO TVARKA
Laiškus nuteistieji įteikia pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu įgaliotiems darbuotojams. Ant voko siuntėjas privalo nurodyti savo vardą ir pavardę. Darbuotojas, priimdamas iš nuteistojo laišką, turi patikrinti siuntėjo asmens tapatybę, kad laiškas nebūtų siunčiamas kito nuteistojo vardu. Siuntėjui nenurodžius savo vardo ir pavardės arba darbuotojui nustačius, kad laišką bandoma išsiųsti kito nuteistojo vardu, laiškas nepriimamas. Nuteistųjų siunčiami laiškai gali būti pataisos įstaigos direktoriaus rašytiniu sprendimu patikrinami, kad būtų užkirstas kelias pažeidimams ar nusikalstamoms veikoms arba apsaugotos kitų asmenų teisės ir laisvės. Laiškas tikrinamas jį siunčiančio nuteistojo akivaizdoje neskaitant ir necenzūruojant turinio.
Nuteistųjų gaunami ir siunčiami laiškai gali būti prokuroro ar pataisos įstaigos direktoriaus motyvuotu nutarimu (23 priedas) arba teismo (teisėjo) nutartimi cenzūruojami, kad būtų užkirstas kelias pažeidimams ar nusikalstamoms veikoms arba apsaugotos kitų asmenų teisės ir laisvės.
Kad nuteistiesiems su laiškais nepatektų daiktų ir reikmenų, kuriuos jiems draudžiama turėti, laiško, gauto nuteistojo vardu, vokas prieš įteikiant laišką šio nuteistojo akivaizdoje atplėšiamas ir patikrinamas, neskaitant ir necenzūruojant laiško turinio.
Perkėlus nuteistąjį į kitą pataisos įstaigą, jo vardu gauti laiškai ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo laiško gavimo dienos pataisos įstaigos sąskaita persiunčiami į tą įstaigą, kurioje nuteistasis atlieka bausmę. Paleistų iš pataisos įstaigų arba mirusių nuteistųjų vardu gauti laiškai ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo laiško gavimo dienos grąžinami siuntėjui.
Už neteisėtą, nuslėptą nuo patikrinimo Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso uždraustų daiktų perdavimą arba bandymą juos perduoti nuteistiesiems asmenys atsako pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą, jeigu savo pobūdžiu šis teisės pažeidimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad daiktai ir reikmenys, kuriuos nuteistiesiems draudžiama turėti, jiems nepatektų. XV. ILGALAIKIŲ IR TRUMPALAIKIŲ PASIMATYMŲ PATALPŲ ĮRENGIMO REIKALAVIMAI
Pataisos įstaigų ilgalaikių pasimatymų patalpos įrengiamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos higienos normomis.
Pataisos įstaigos direktorius, suderinęs su Kalėjimų departamentu, patvirtina pataisos įstaigos trumpalaikių pasimatymų patalpų įrengimo reikalavimus. XVI. NUTEISTŲJŲ PASIMATYMŲ SU GIMINAIČIAIS IR KITAIS ASMENIMIS VARKA
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti pasimatymai gali būti pakeičiami pataisos įstaigos direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno sprendimu. Trumpalaikio pasimatymo pakeitimas telefoniniu pokalbiu arba vieno ilgalaikio pasimatymo pakeitimas dviem telefoniniais pokalbiais pažymimas Nuteistojo pasimatymų, gautų pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda apskaitos kortelėje (3 priedas) ir Nuteistojo telefoninių pokalbių apskaitos kortelėje (4 priedas), o vieno ilgalaikio pasimatymo pakeitimas dviem trumpalaikiais pasimatymais – Nuteistojo pasimatymų, gautų pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda apskaitos kortelėje.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnio 7 dalyje numatytų trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų suteikimas įforminamas pataisos įstaigos direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno nutarimu (24 priedas).
Pataisos įstaigos administracijai draudžiama sujungti pasimatymus arba juos padalyti dalimis.
Trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų metu nuteistieji atleidžiami nuo darbo.
Pasimatymo suteikimo procedūra pradedama gavus nuteistojo arba į pasimatymą su juo atvykusio asmens rašytinį prašymą. Leidimą suteikti pasimatymą duoda pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas, arba pataisos įstaigos direktoriaus pavaduotojas, o poilsio ir švenčių dienomis – ir pataisos įstaigos vadovybės budintysis atstovas arba pataisos įstaigos direktoriaus budintysis padėjėjas. Pareigūno sprendimas leisti pasimatyti įrašomas nuteistojo arba į pasimatymą su juo atvykusio asmens prašyme dėl pasimatymo suteikimo, kuriame taip pat nurodoma pasimatymo trukmė. Atsisakius suteikti pasimatymą, nuteistojo arba į pasimatymą su juo atvykusio asmens prašyme įrašomi atsisakymo motyvai. Asmenys, atvykę į pasimatymą su nuteistuoju, privalo pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, taip pat gimimo liudijimą – kai reikia nustatyti tėvystės (motinystės) ryšį, santuokos liudijimą – kai reikia nustatyti atvykusio asmens šeimos teisinį santykį su nuteistuoju, dokumentą apie partnerystę, įregistruotą įstatymų nustatyta tvarka, – kai reikia nustatyti atvykusio asmens partnerystės teisinį santykį su nuteistuoju. Kilus abejonėms dėl atvykusio į ilgalaikį pasimatymą asmens santuokos su nuteistuoju galiojimo, pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu įgaliotas pareigūnas nedelsdamas patikrina duomenis apie tai Gyventojų registro tarnyboje prie Vidaus reikalų ministerijos.
Asmenis, atvykusius į pasimatymą, priima pasimatymo biuro darbuotojas, kuris informuoja juos apie elgesio pasimatymo metu taisykles, patvirtintas pataisos įstaigos direktoriaus, apie galimybę nutraukti pasimatymą, jeigu jos pažeidžiamos, taip pat įstatymų nustatytą atsakomybę už daiktų ir reikmenų, kuriuos draudžiama turėti nuteistiesiems, taip pat kitų daiktų ir reikmenų, kurių sąrašą turi teisę nustatyti pataisos įstaigos direktorius, perdavimą.
Asmenims, atvykusiems į trumpalaikį pasimatymą su nuteistaisiais, draudžiama įsinešti į trumpalaikių pasimatymų salę daiktus ir reikmenis, kuriuos nuteistiesiems draudžiama turėti, taip pat kitus daiktus ir reikmenis, kurių sąrašą turi teisę nustatyti pataisos įstaigos direktorius. Asmenims, atvykusiems į ilgalaikį pasimatymą su nuteistaisiais, draudžiama įsinešti į ilgalaikių pasimatymų kambarius daiktus ir reikmenis, kuriuos nuteistiesiems draudžiama turėti, taip pat kitus daiktus ir reikmenis, kurių sąrašą turi teisę nustatyti pataisos įstaigos direktorius. Pataisos įstaigos pareigūnai patikrina į pasimatymą su nuteistuoju atvykusių asmenų daiktus ir drabužius, išskyrus šio punkto ketvirtojoje ir penktojoje pastraipoje numatytus atvejus, kad nebūtų daiktų ir reikmenų, kuriuos nuteistiesiems draudžiama turėti, taip pat kitų daiktų ir reikmenų, kurių sąrašą turi teisę nustatyti pataisos įstaigos direktorius. Į pasimatymą su nuteistuoju atvykusių asmenų daiktų ir drabužių patikrinimo tvarką nustato pataisos įstaigos direktorius. Prieš pradedant daiktų ir drabužių patikrinimą atvykusysis informuojamas, kad pasimatymas jam bus suteiktas tiktai po to, kai bus patikrinti jo daiktai ir drabužiai, ir pasiūloma atiduoti su savimi turimus daiktus, kuriuos nuteistiesiems draudžiama turėti, taip pat kitus daiktus ir reikmenis, kurių sąrašą turi teisę nustatyti pataisos įstaigos direktorius. Šių asmenų iki jų daiktų ir drabužių patikrinimo atiduoti su savimi turimi daiktai, kuriuos nuteistiesiems draudžiama turėti, taip pat kiti daiktai ir reikmenys, kurių sąrašą turi teisę nustatyti pataisos įstaigos direktorius, atiduodami saugoti pasirašant specialiame žurnale (25 priedas). Asmuo, atvykęs pasimatyti su nuteistuoju, turi teisę atsisakyti nuo jo daiktų ir drabužių patikrinimo. Atsisakius nuo daiktų ir drabužių patikrinimo, pasimatymas su nuteistuoju nesuteikiamas ir laikomas neįvykusiu. Dėl to nuteistasis teisės į pasimatymą, kuris neįvyko, nepraranda. Jeigu atvykę į pasimatymą asmenys yra apsvaigę nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, jiems pasimatyti su nuteistuoju neleidžiama. Dėl to nuteistasis teisės į pasimatymą, kuris neįvyko, nepraranda.
Vieno pasimatymo metu pasimatyti su nuteistuoju gali ne daugiau kaip trys asmenys, neįskaitant nepilnamečių nuteistojo vaikų.
Naudojimosi trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų patalpomis tvarką nustato pataisos įstaigos direktorius. Už naudojimąsi trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų patalpomis mokestis iš asmenų, atvykusių į pasimatymą, ir nuteistųjų neimamas.
Pirmieji į trumpalaikių pasimatymų salę ar ilgalaikių pasimatymų kambarius įleidžiami asmenys, atvykę į pasimatymą su nuteistaisiais. Po to, kai įleidžiami asmenys, atvykę į pasimatymą, į trumpalaikių pasimatymų salę ar ilgalaikių pasimatymų kambarius įvedami nuteistieji. Į pasimatymus nuteistieji privalo atvykti tvarkingi. Jiems paskelbiamos elgesio pasimatymo metu taisyklės. Nuteistieji įspėjami apie galimybę nutraukti pasimatymą, jeigu šios taisyklės pažeidžiamos. Prieš ir po pasimatymo nuteistiesiems daroma krata, kad nebūtų daiktų ir reikmenų, kuriuos nuteistiesiems draudžiama turėti. Nuteistiesiems draudžiamų pasiimti į trumpalaikį pasimatymą ir į ilgalaikį pasimatymą daiktų ir reikmenų sąrašus turi teisę nustatyti pataisos įstaigos direktorius.
Trumpalaikius pasimatymus kontroliuojantys pareigūnai privalo nuolat stebėti nuteistuosius ir į pasimatymą su jais atvykusius asmenis.
Pasimatymų biuro darbuotojai ar kiti pareigūnai, kontroliuojantys trumpalaikius ar ilgalaikius pasimatymus, pastebėję, kad pažeidžiamos elgesio trumpalaikio ar ilgalaikio pasimatymo metu taisyklės, įspėja jas pažeidusius asmenis. Jeigu pažeidimas pasikartoja arba itin piktybiškai pažeidžiamos nurodytosios taisyklės, pasimatymų biuro darbuotojas ar kitas pareigūnas nutraukia pasimatymą, apie tai nedelsdamas žodžiu informuoja pataisos įstaigos direktoriaus budintįjį padėjėją ir pateikia rašytinį tarnybinį pranešimą pataisos įstaigos vadovybei.
Nuteistojo pasibaigus pasimatymui gautas papildomas perduodamas siuntinys pažymimas Nuteistojo pasimatymų, gautų pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda apskaitos kortelėje (3 priedas) ir Pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda apskaitos žurnale (22 priedas).
Pirmieji iš trumpalaikių ar ilgalaikių pasimatymų patalpų išvedami nuteistieji. Prieš tai jiems daroma krata. Prireikus po pasimatymo su nuteistuoju pataisos įstaigos administracija turi teisę patikrinti asmenų, atvykusių į pasimatymą, daiktus ir drabužius.
Įvykęs ar nutrauktas pasimatymas įrašomas Nuteistojo pasimatymų, gautų pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda apskaitos kortelėje (3 priedas). Nutrauktas pasimatymas apskaitomas kaip įvykęs.
Už neteisėtą, nuslėptą nuo patikrinimo Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso uždraustų daiktų perdavimą arba bandymą juos perduoti nuteistiesiems asmenys atsako pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą, jeigu savo pobūdžiu šis teisės pažeidimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad daiktai, kuriuos nuteistiesiems draudžiama turėti, jiems nepatektų. XVII. NUTEISTŲJŲ, SERGANČIŲ SUNKIA LIGA, GRESIANČIA JŲ GYVYBEI, LANKYMO TVARKA
Nuteistojo, sergančio sunkia liga, gresiančia jo gyvybei, aplankymo procedūra pradedama gavus jo sutuoktinio, sugyventinio arba artimojo giminaičio rašytinį prašymą. Asmenys, atvykę aplankyti nuteistojo, privalo pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, taip pat gimimo liudijimą – kai reikia nustatyti tėvystės (motinystės) ryšį, santuokos liudijimą – kai reikia nustatyti atvykusio asmens šeimos teisinį santykį su nuteistuoju, dokumentą apie partnerystę, įregistruotą įstatymų nustatyta tvarka, – kai reikia nustatyti atvykusio asmens partnerystės teisinį santykį su nuteistuoju. Kilus abejonėms dėl asmens, atvykusio aplankyti nuteistojo, santuokos su nuteistuoju galiojimo, pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu įgaliotas pareigūnas duomenis apie tai nedelsdamas patikrina Gyventojų registro tarnyboje prie Vidaus reikalų ministerijos.
Leidimą aplankyti sergantį nuteistąjį duoda ir tinkamas sąlygas sudaro pataisos įstaigos direktorius, kuris apie tai įrašo atvykusiojo prašyme, kartu nurodydamas šio aplankymo trukmę. Direktorius taip pat paskiria pareigūnus, kurie palydi atvykusiuosius pas sergantį sunkia liga nuteistąjį.
Atvykusieji aplankyti sunkiai sergančio nuteistojo į pataisos įstaigą įleidžiami laikantis teisės aktų nustatytos įėjimo į pataisos įstaigas ir išėjimo iš jų tvarkos.
Šių taisyklių 114 ir 115 punktuose nustatyta tvarka leidžiama aplankyti nuteistąjį, sergantį sunkia liga, gresiančia jo gyvybei, kai jis saugomas sargybos valstybės ar savivaldybės asmens sveikatos priežiūros viešojoje įstaigoje.
Nuteistojo, sergančio sunkia liga, gresiančia jo gyvybei, sutuoktinio, sugyventinio arba artimojo giminaičio rašytinis prašymas leisti aplankyti sergantį nuteistąjį įsiuvamas į šio nuteistojo asmens bylą. XVIII. PAŠTO BEI PERDUODAMŲ SIUNTINIŲ, SMULKIŲJŲ PAKETŲ SU SPAUDA, LAIŠKŲ IR PASIMATYMŲ APSKAITA
Pašto bei perduodamų siuntinių, smulkiųjų paketų su spauda ir pasimatymų apskaita tvarkoma Nuteistojo pasimatymų, gautų pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda apskaitos kortelėje (3 priedas).
Nuteistojo išsiunčiamų ir gaunamų laiškų apskaita tvarkoma Nuteistojo susirašinėjimo apskaitos kortelėje (26 priedas).
Pradėjus vykdyti teismo nuosprendį, pirmąjį pasimatymą, pašto bei perduodamą siuntinį ir smulkųjį paketą su spauda nuteistasis gali gauti vos tik atvykęs iš kardomojo kalinimo vietos į pataisos įstaigą. Jeigu nuteistajam priklauso ilgalaikis ir trumpalaikis pasimatymas, jis turi pasirinkti, kuriuo pasimatymu pasinaudos pirmiausia.
Laiškus nuteistieji gali siųsti ir gauti tuoj pat atvykę į pataisos įstaigą. XIX. NUTEISTŲJŲ SKAMBINIMO TELEFONU TVARKA
Taksofono kortelių įsigijimo tvarką nustato pataisos įstaigos direktorius.
Pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad nuteistiesiems būtų sudarytos sąlygos paskambinti telefonu. Atvirose kolonijose bausmę atliekančių nuteistųjų, lengvajai grupei priskirtų nuteistųjų ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 152 straipsnyje nurodytų nuteistųjų telefoninių pokalbių skaičius neribojamas. Kitų nuteistųjų, turinčių teisę paskambinti telefonu, telefoninių pokalbių skaičius nustatytas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse. Atvirose kolonijose bausmę atliekančių nuteistųjų, lengvajai grupei priskirtų nuteistųjų ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 152 straipsnyje nurodytų nuteistųjų telefoniniai pokalbiai registruojami Nuteistųjų telefoninių pokalbių apskaitos žurnale (27 priedas), o kitų nuteistųjų, turinčių teisę paskambinti telefonu, – Nuteistųjų telefoninių pokalbių apskaitos kortelėse (4 priedas).
Pataisos įstaigos direktorius, priėmęs sprendimą leisti nuteistajam papildomai vieną kartą paskambinti telefonu dėl svarbių aplinkybių arba neleisti, nuteistojo prašyme daro motyvuotus įrašus. Su šiais įrašais nuteistasis supažindinamas pasirašytinai. Nuteistųjų prašymai su pataisos įstaigos direktoriaus įrašais ir nuteistojo parašu įsegami į specialų segtuvą. Nuteistųjų papildomi telefoniniai pokalbiai taip pat registruojami specialiame žurnale.
Pataisos įstaigos pareigūnai privalo kontroliuoti nuteistųjų elgesį telefoninių pokalbių metu. Pareigūnas leidžia nuteistajam kalbėti telefonu tik įsitikinęs, kad nuteistasis surinko telefono aparatu tą abonento telefono numerį, kurį nurodė pareigūnui prieš skambindamas telefonu, taip pat patikrinęs, ar jis nebando paskambinti nuteistiesiems, laikomiems kardomojo kalinimo vietose, areštinėse ir pataisos įstaigose. Pareigūnas gali pats surinkti abonento, kuriam paskambinti pageidauja nuteistasis, telefono numerį.
Telefoninis pokalbis gali būti nutrauktas: 127.
jeigu nuteistasis vartoja necenzūrinius keiksmus; 127.
jeigu nuteistasis telefoninio pokalbio metu kursto atlikti veiksmus, kurie pažeistų teisės aktus; 127.
pasibaigus telefoninio pokalbio trukmei. Nutrauktas telefoninis pokalbis užskaitomas kaip įvykęs. Telefoninį pokalbį nutraukęs pareigūnas surašo motyvuotą tarnybinį pranešimą pataisos įstaigos vadovybei. XX. GRYNŲJŲ PINIGŲ PRIĖMIMO TVARKA
Asmuo, atnešęs nuteistajam grynus pinigus, pateikia pataisos įstaigos kasos darbuotojui asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir rašo pataisos įstaigos direktoriaus vardu prašymą, kuriame nurodo savo vardą, pavardę ir adresą, perduodamų pinigų sumą ir jų gavėją. Prašymas registruojamas specialiame žurnale, kuriame nurodoma prašymo priėmimo data, darbuotojo, kuris priėmė prašymą, vardas, pavardė, parašas ir pareigos, taip pat asmens, atnešusio nuteistajam grynuosius pinigus, vardas, pavardė, parašas ir adresas ir perduodamų pinigų suma ir jų gavėjas. Prašymas registruojamas ir pinigai priimami pataisos įstaigos kasoje. Atnešti grynieji pinigai įrašomi į nuteistojo asmeninę sąskaitą, išskyrus šio punkto trečiojoje pastraipoje numatytą atvejį. Įrašant grynuosius pinigus į nuteistojo asmeninę sąskaitą, išrašomas pajamų orderis, kurio šaknelė įteikiama juos įmokėjusiam asmeniui. Nuteistasis apie įskaitytus į jo asmeninę sąskaitą pinigus ir su prašymu turi būti pataisos įstaigos administracijos pasirašytinai supažindintas ne vėliau kaip per dvi darbo dienas nuo prašymo priėmimo. Atnešti grynieji pinigai nuteistajam, turinčiam teisę turėti grynųjų pinigų, jo pageidavimu neįrašomi į nuteistojo asmeninę sąskaitą, o įteikiami. Šiuo atveju surašomas patvirtinimo dokumentas, kuriame nurodoma grynųjų pinigų priėmimo data, darbuotojo, priėmusio grynuosius pinigus, vardas, pavardė, pareigos ir parašas. Patvirtinimo dokumentas įteikiamas asmeniui, atnešusiam nuteistajam grynuosius pinigus. Nuteistasis su prašymu supažindinamas ir grynieji pinigai jam įteikiami pasirašant šiame prašyme ne vėliau kaip per dvi darbo dienas nuo prašymo priėmimo. Asmens, atnešusio nuteistajam grynuosius pinigus, prašymas su nuteistojo parašu įsiuvamas į nuteistojo asmens bylą. XXI. NUTEISTŲJŲ DARBAS
Nuteistųjų darbą pataisos įstaigose reikia vertinti kaip teigiamą jų ugdymo, mokymo bei šių įstaigų valdymo elementą.
Nuteistuosius būtina aprūpinti tinkamu naudingu darbu arba organizuoti jiems kitą tikslingą veiklą, kad jie būtų užimti visą darbo dieną.
Kiek tai įmanoma, darbas turi palaikyti arba vystyti nuteistojo sugebėjimus užsidirbti pragyvenimui išėjus į laisvę.
Atsižvelgiant į nuteistųjų profesijas bei pataisos įstaigos administracinius ir drausmės reikalavimus, nuteistiesiems turi būti suteikta galimybė pasirinkti tokią darbinę veiklą, kurioje jie norėtų dalyvauti.
Nuteistųjų darbo organizavimas bei metodai turi atitikti šiuolaikinio darbo standartus ir technologiją. Siekiant parengti nuteistuosius normaliam profesiniam gyvenimui, jų darbas turi vykti pagal modernaus darbo organizavimo ir gamybos principus.
Nors gamyboje gaunamas finansinis pelnas gali padėti gerinti mokymo kokybę, jis negali tapti nuteistųjų pataisos tikslu. XXII. NUTEISTŲJŲ INDIVIDUALIOS DARBINĖS IR KŪRYBINĖS VEIKLOS TVARKA
Nuteistieji, atliekantys bausmę atviroje kolonijoje, kuriems pagal jų rašytinius prašymus kolonijos direktoriaus įsakymu leista užsiimti individualia darbine ar kūrybine veikla laisvu nuo darbo pataisos įstaigoje metu, gali ja užsiimti aptvertoje tvora atviros kolonijos teritorijoje, o nuteistieji, kuriems leista gyventi šalia atviros kolonijos su savo šeimomis, – atviros kolonijos teritorijos ribose, nustatytose šių taisyklių 28 punkte.
Nuteistieji, atliekantys bausmę pataisos namuose lengvosios grupės laikymo sąlygomis, kuriems pagal jų rašytinius prašymus pataisos namų direktoriaus įsakymu leista užsiimti individualia darbine ar kūrybine veikla laisvu nuo darbo pataisos įstaigoje metu, gali ja užsiimti pataisos namų gyvenamojoje arba gamybinėje zonoje.
Nuteistieji, kuriems pagal jų rašytinius prašymus pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu arba kardomojo kalinimo vietos direktoriaus įsakymu leista užsiimti individualia darbine ar kūrybine veikla vietoj darbo pataisos įstaigoje arba kardomojo kalinimo vietoje, gali ja užsiimti pataisos įstaigos direktoriaus arba kardomojo kalinimo vietos direktoriaus nustatytose pataisos įstaigos arba kardomojo kalinimo vietos vietose, išskyrus šio skyriaus 138–140 punktuose numatytus atvejus.
Nuteistiesiems, atliekantiems bausmę atviroje kolonijoje, gali būti leidžiama išvykti už atviros kolonijos teritorijos ribų užsiimti individualia darbine ar kūrybine veikla šių taisyklių XLIX skyriuje nustatyta tvarka.
Nuteistiesiems, laikomiems pataisos namuose lengvosios grupės sąlygomis, bei nuteistiesiems, laikomiems pataisos namuose paprastosios grupės sąlygomis ir atbuvusiems ne mažiau kaip vieną trečdalį bausmės laiko, taip pat nuteistiesiems, paliktiems kardomojo kalinimo vietose, laisvės atėmimo vietų ligoninėje ar kalėjime atlikti ūkio darbus, gali būti leidžiama išvykti be sargybos už pataisos įstaigos ar kardomojo kalinimo vietos teritorijos ribų, jeigu to reikia dėl nuteistųjų individualios darbinės ar kūrybinės veiklos pobūdžio, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 155 ir 156 straipsniuose ir šių taisyklių XLVI skyriuje nustatyta tvarka.
Nepilnamečių pataisos namuose laikomiems nuteistiesiems, atlikusiems ne mažiau kaip tris mėnesius laisvės atėmimo bausmės, gali būti leidžiama išvykti be palydos už pataisos namų teritorijos ribų, jeigu to reikia dėl jų individualios darbinės ar kūrybinės veiklos pobūdžio, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 155 ir 156 straipsniuose ir šių taisyklių XLVI skyriuje nustatyta tvarka.
Neleidžiama išvykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos ar kardomojo kalinimo vietos teritorijos ribų: 1) pavojingiems recidyvistams; 2) asmenims, nuteistiems už labai sunkius nusikaltimus; 3) nuteistiesiems, iš kurių ši teisė buvo atimta dėl padarytų pažeidimų; 4) užsieniečiams; 5) ribotai pakaltinamiems, sergantiems infekcinėmis ir venerinėmis ligomis nuteistiesiems.
Nuteistiesiems draudžiama užsiimti ta individualia darbine ar kūrybine veikla, kuri prieštarautų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 1 dalyje numatytai bausmės paskirčiai ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 137 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindiniams nuteistųjų socialinės reabilitacijos tikslams. XXIII. NUTEISTŲJŲ MOKSLINĖS, MENINĖS IR KITOKIOS VEIKLOS TVARKA
Nuteistieji mokslininkai, menininkai ir retų specialybių arba profesijų asmenys, taip pat aukštos kvalifikacijos specialistai, išskyrus pataisos įstaigose drausmės grupės sąlygomis laikomus nuteistuosius, kuriems pagal jų rašytinius prašymus pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu arba kardomojo kalinimo vietos direktoriaus įsakymu leista užsiimti vietoj darbo pataisos įstaigoje arba kardomojo kalinimo vietoje moksline, menine ir kitokia veikla, gali ja užsiimti pataisos įstaigos direktoriaus arba kardomojo kalinimo vietos direktoriaus nustatytose pataisos įstaigos arba kardomojo kalinimo vietos vietose, išskyrus šio skyriaus 144–146 punktuose numatytus atvejus.
Nuteistiesiems, atliekantiems bausmę atviroje kolonijoje, gali būti leidžiama išvykti už atviros kolonijos teritorijos ribų užsiimti moksline, menine ir kitokia veikla šių taisyklių XLIX skyriuje nustatyta tvarka.
Nuteistiesiems, laikomiems pataisos namuose lengvosios grupės sąlygomis, bei nuteistiesiems, laikomiems pataisos namuose paprastosios grupės sąlygomis ir atbuvusiems ne mažiau kaip vieną trečdalį bausmės laiko, taip pat nuteistiesiems, paliktiems kardomojo kalinimo vietose, laisvės atėmimo vietų ligoninėje ar kalėjime atlikti ūkio darbus, gali būti leidžiama išvykti be sargybos už pataisos įstaigos ar kardomojo kalinimo vietos teritorijos ribų, jeigu to reikia dėl nuteistųjų mokslinės, meninės ir kitokios veiklos pobūdžio, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 155 ir 156 straipsniuose ir šių taisyklių XLVI skyriuje nustatyta tvarka.
Nepilnamečių pataisos namuose laikomiems nuteistiesiems, atlikusiems ne mažiau kaip tris mėnesius laisvės atėmimo bausmės, gali būti leidžiama išvykti be palydos už pataisos namų teritorijos ribų, jeigu to reikia dėl jų mokslinės, meninės ir kitokios veiklos pobūdžio, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 155 ir 156 straipsniuose ir šių taisyklių XLVI skyriuje nustatyta tvarka.
Neleidžiama išvykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos ar kardomojo kalinimo vietos teritorijos ribų: 1) pavojingiems recidyvistams; 2) asmenims, nuteistiems už labai sunkius nusikaltimus; 3) nuteistiesiems, iš kurių ši teisė buvo atimta dėl padarytų pažeidimų; 4) užsieniečiams; 5) ribotai pakaltinamiems, sergantiems infekcinėmis ir venerinėmis ligomis nuteistiesiems. XXIV. ATOSTOGŲ SUTEIKIMO TVARKA
Atvirose kolonijose, nepilnamečių pataisos namuose, pataisos namuose lengvosios ir paprastosios grupių laikymo sąlygomis atliekantiems laisvės atėmimo bausmę nuteistiesiems, kurie stropiai dirba, keturiolikos kalendorinių dienų nemokamos atostogos suteikiamos nuteistajam atlikus vienuolika mėnesių bausmės per vienerius metus, jeigu jis neturi galiojančių nuobaudų. Šiems nuteistiesiems prie atostogų gali būti pridedamas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 128 straipsnio 3 dalyje numatytas laikas, bet ne daugiau kaip penkios kalendorinės dienos.
Atostogos negali būti suteikiamos dalimis.
Atšaukti iš atostogų leidžiama tik nuteistojo prašymu arba sutikimu. Atšaukus iš atostogų, nepanaudota atostogų dalis nesuteikiama.
Perkelti atostogas neleidžiama.
Pataisos namuose lengvosios grupės laikymo sąlygomis atliekantiems bausmę nuteistiesiems, taip pat nuteistiesiems nepilnamečiams ir invalidams paskatinimo tvarka atostogų metu gali būti leista parvykti į namus. Paskatinimas, kuriuo leidžiama atostogų metu parvykti į namus, skiriamas pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu, kuriame nustatomas ir šio parvykimo terminas (kalendorinių dienų skaičius). Parvykimas į namus negali trukti ilgiau kaip keturiolika kalendorinių dienų. Į parvykimo terminą įskaitomas kelionės į namus ir į pataisos įstaigą laikas.
Šių taisyklių 152 punkte nurodytiems nuteistiesiems Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 130 straipsnio 4 dalyje numatytu atveju parvykimas į namus atostogų metu negali trukti ilgiau kaip devyniolika kalendorinių dienų. Į parvykimo terminą įskaitomas kelionės į namus ir į pataisos įstaigą laikas.
Nepilnamečiai nuteistieji į namus ir į pataisos įstaigą vyksta su tėvų, globėjų (rūpintojų), artimųjų giminaičių ar kitų pasitikėjimo vertų asmenų palyda.
Nusprendus leisti nuteistajam atostogų metu parvykti į namus, pataisos įstaigos administracija įformina pažymėjimą apie leidimą nuteistajam išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų (54 priedas).
Pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas, arba jo pavaduotojas instruktuoja išvykstantį nuteistąjį apie elgesio taisykles už pataisos įstaigos teritorijos ribų, įspėja dėl atsakomybės už nesugrįžimą nustatytu laiku ir paima iš nuteistojo rašytinį pasižadėjimą (55 priedas)
Nuteistųjų, kuriems leista atostogų metu parvykti į namus, įskaitą Nuteistųjų trumpalaikių išvykų apskaitos žurnale (57 priedas) atlieka įskaitos tarnyba, o sugrįžimą kontroliuoja pataisos įstaigos direktoriaus budintysis padėjėjas.
Jeigu nuteistasis, kuriam buvo leista atostogų metu parvykti į namus, dėl ligos, meteorologinių arba kitų svarbių priežasčių negali nustatytu laiku sugrįžti į pataisos įstaigą, jis privalo nedelsdamas apie tai pranešti telefonu šios įstaigos administracijai, kuri apie tokį nuteistąjį faksimilinio ryšio arba elektroninio pašto priemonėmis (o jei tokių nėra, – telefonu) privalo tuoj pat pranešti tiems policijos komisariatams, į kurių veiklos teritorijas išvyko nuteistasis.
Jeigu nuteistasis, kuriam buvo leista atostogų metu parvykti į namus, susirgo ir buvo hospitalizuotas valstybės ar savivaldybės asmens sveikatos priežiūros viešojoje įstaigoje, pataisos įstaigos administracija, gavusi valstybės ir savivaldybės asmens sveikatos priežiūros viešosios administracijos leidimą, privalo šį nuteistąjį etapuoti į laisvės atėmimo vietų ligoninę (išskyrus nuteistąjį, kuriam paskirta bausmę atlikti atviroje kolonijoje).
Apie nuteistąjį, nustatytu laiku be pateisinamos priežasties nesugrįžusį į bausmės atlikimo vietą, pataisos įstaigos administracija raštu informuoja policijos komisariatą, kurio veiklos teritorijoje yra ši įstaiga, ir tos vietovės, į kurią išvyko nuteistasis, policijos komisariatą.
Dokumentai arba patvirtintos jų kopijos apie nuteistųjų išvykas atostogų metu į namus įsiuvami į jų asmens bylas. XXV. NUTEISTŲJŲ SOCIALINĖS REABILITACIJOS PROGRAMOS IR JŲ VYKDYMO TVARKA
Pataisos įstaigos administracija turi panaudoti visas tinkamas pataisos, auklėjimo, dorovines, dvasines ir kitas priemones bei pagalbos formas ir taikyti jas, atsižvelgdama į kiekvieno nuteistojo pataisos poreikius.
Atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę ir socialinės reabilitacijos poreikius, sudaromas individualaus darbo su nuteistuoju planas (programa). Dirbant socialinės reabilitacijos darbą su nuteistaisiais, įvertinamas jų rizikos laipsnis, nuteistieji skatinami rengtis reintegracijai į visuomenės gyvenimą, atlikus bausmę.
Atsižvelgiant į nuteistųjų poreikius, bausmės atlikimo metu turi būti imamasi reikiamų palaipsninio nuteistųjų grąžinimo į gyvenimą visuomenėje priemonių.
Vykdant nuteistųjų socialinę reabilitaciją, įstatymų nustatyta tvarka pasitelkiamos valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos, visuomeninės ir religinės organizacijos, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys. Jų iniciatyva dalyvauti nuteistųjų socialinėje reabilitacijoje pataisos įstaigos direktoriaus turi būti skatinama.
Pataisos įstaigose veikia psichologinės tarnybos, kurios tiria nuteistuosius ir pateikia rekomendacijas pataisos įstaigos direktoriui arba jį pavaduojančiam pareigūnui, arba pataisos įstaigos direktoriaus pavaduotojui dėl socialinės reabilitacijos krypčių bei vykdo kitas teisės aktų nustatytas funkcijas.
Kiekvienos pataisos įstaigos administracija privalo sudaryti, nuolat koreguoti ir vykdyti šias nuteistųjų socialinės reabilitacijos programas: 167.
Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programa. Priėmus nuteistąjį į pataisos įstaigą ir išnagrinėjus jo asmenybę, turi būti kaip galima greičiau sudaryta šio nuteistojo laikymo atitinkamoje pataisos įstaigoje programa, atsižvelgiant į informaciją apie individualius poreikius, sugebėjimus ir polinkius bei ryšius su giminaičiais. 167.
Nuteistųjų pataisos programos. Šių programų turinį turi sudaryti nuteistųjų dorovinis auklėjimas, kuriuo siekiama, kad nuteistieji elgtųsi pagal visuomenei priimtinas elgesio taisykles; teisinis švietimas, kuriuo siekiama, kad nuteistieji savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis; kultūrinis auklėjimas; fizinis lavinimas; saviaukla ir kitos priemonės. 167.
Nuteistųjų integracijos į visuomenę programa. Į pataisos įstaigą priimtus nuteistuosius reikėtų kaip galima greičiau pradėti rengti išėjimui į laisvę. Prižiūrint nuteistuosius, reikėtų akcentuoti ne jų išskyrimą iš visuomenės, bet tai, kad jie tebėra tos visuomenės dalis. Todėl reikėtų skatinti visuomeninių tarnybų ir socialinių darbuotojų pagalbą pataisos įstaigos personalui, siekiant nuteistųjų socialinės reabilitacijos, o ypač palaikant ir gerinant jų santykius su šeimomis, kitais asmenimis bei socialinėmis tarnybomis. Būtina imtis priemonių, maksimaliai atitinkančių įstatymą ir bausmę, užtikrinančių nuteistųjų pilietines ir socialines teises bei socialinę apsaugą.
Pataisos įstaigose vykdomos ir kitos Kalėjimų departamento suderintos su pataisos įstaiga ir patvirtintos nuteistųjų socialinės reabilitacijos programos, pataisos įstaigos direktoriaus suderintos su Kalėjimų departamentu ir patvirtintos nuteistųjų socialinės reabilitacijos programos ir pataisos įstaigos direktoriaus patvirtintos nuteistųjų socialinės reabilitacijos programos.
Už nuteistųjų socialinės reabilitacijos programų sudarymą, nuolatinį koregavimą ir vykdymą atsakingas vienas iš pataisos įstaigos direktoriaus paskirtų jo pavaduotojų. XXVI. UŽSIENIEČIŲ, ŽURNALISTŲ IR KITŲ ASMENŲ LANKYMOSI PATAISOS ĮSTAIGOSE TVARKA
Užsieniečiams, žurnalistams ir kitiems asmenims lankytis pataisos įstaigoje gali leisti pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas, arba pataisos įstaigos direktoriaus pavaduotojas. Kilus neaiškumams, šis klausimas gali būti suderintas su Kalėjimų departamento direktoriumi arba jį pavaduojančiu pareigūnu, arba Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotoju.
Užsienio valstybių žurnalistai į pataisos įstaigas gali būti įleisti, jeigu jie yra akredituoti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos.
Užsieniečius, žurnalistus ir kitus asmenis, besilankančius pataisos įstaigoje, lydi ir jų saugumą užtikrina šios įstaigos direktorius arba vienas iš jo pavaduotojų. XXVII. NUTEISTŲJŲ NEŠIOJAMŲJŲ TELEVIZORIŲ, KOMPIUTERIŲ, VAIZDO MAGNETOFONŲ, NEŠIOJAMŲJŲ RADIJO IMTUVŲ, KOMPIUTERINIŲ ŽAIDIMŲ APARATŲ BEI KITŲ DAIKTŲ NAUDOJIMOSI TVARKA
Nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis, leidžiama naudotis sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių perduotais nešiojamaisiais televizoriais, kompiuteriais, vaizdo magnetofonais, nešiojamaisiais radijo imtuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais, kompaktinių diskų grotuvais, muzikos instrumentais, kasetėmis, kompaktiniais diskais, informacijos ir duomenų laikmenomis, buitiniais šaldytuvais ir patalyne, jeigu nuteistasis raštu atsisako Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 2 dalyje numatytos patalynės.
Pataisos įstaigos direktorius įsakymu patvirtina tvarką, pagal kurią tikrinamos, peržiūrimos, perklausomos ir laikomos nuteistiesiems perduodamos ir perduotos kasetės, kompaktiniai diskai ir skaitmeninės informacijos ir duomenų laikmenos. Pataisos įstaigos direktorius taip pat patvirtina tvarką, pagal kurią patikrinami perduodami ir perduoti šių taisyklių 173 punkte nurodyti daiktai, kad juose nebūtų daiktų ir reikmenų, įrašytų į Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 1 priede pateiktą sąrašą. Sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių perduotos nuteistiesiems patalynės apskaitos tvarką nustato pataisos įstaigos direktorius.
Iš nuteistųjų, sistemingai pažeidinėjančių naudojimosi nešiojamaisiais televizoriais, vaizdo magnetofonais, nešiojamaisiais radijo imtuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais ir kitais šių taisyklių 173 punkte nurodytais daiktais tvarką, taip pat iš perkeltų į drausmės grupę nuteistųjų šie daiktai motyvuotu pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu (28 priedas) paimami ir saugomi pataisos įstaigoje. Paimti daiktai grąžinami juos perdavusiems asmenims pagal jų arba nuteistojo rašytinį pareiškimą, arba nuteistajam, kai jis perkeliamas į paprastąją grupę arba baigė atlikti bausmę, arba yra atleistas nuo bausmės.
Pataisos įstaigų bendrabučių gyvenamosiose patalpose, klubuose, bibliotekose, ilgalaikių pasimatymų ir poilsio kambariuose, kalėjimų, karcerių, kamerų tipo patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių bei laisvės atėmimo vietų ligoninės kamerose ir palatose, bendrojo lavinimo ir specialiosiose profesinėse mokyklose, taip pat pataisos įstaigų asmens sveikatos priežiūros uždarosiose įstaigose, taip pat, kai reikia, kitose patalpose įrengiami radijo taškai, kurie įjungiami ir išjungiami centralizuotai. Radijo klausymosi tvarką nustato pataisos įstaigos direktorius įsakymu.
Nuteistiesiems (išskyrus laikomus drausmės grupės sąlygomis, taip pat perkeltus į kamerų tipo patalpas arba uždarytus į baudos izoliatorius, drausmės izoliatorius ir karcerius atlikti nuobaudas) gali būti nemokamai rodomi kino filmai. XXVIII. NUTEISTŲJŲ SUSITIKIMŲ SU ADVOKATU TVARKA
Advokatams leidžiama susitikti su nuteistaisiais pateikus juridinės konsultacijos orderį ir asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.
Nuteistajam po susitikimo su advokatu gali būti daroma krata. XXIX. SANTUOKOS SUDARYMO PATAISOS ĮSTAIGOJE TVARKA
Pataisos įstaigos administracija santuokai sudaryti skiria saugias ir tinkamas patalpas saugomoje pataisos įstaigos teritorijoje.
Santuokos sudarymo metu dalyvauja santuoką sudarantys asmenys, kiti asmenys, reikalingi šiai procedūrai atlikti, o pataisos įstaigos direktoriui arba jį pavaduojančiam pareigūnui, arba pataisos įstaigos direktoriaus pavaduotojui leidus, – ir svečiai.
Laikas, kurį nuteistasis buvo išvestas ar išvežtas sudaryti santuokos, taip pat santuokos sudarymo laikas ir santuoką sudariusio nuteistojo buvimo viename papildomame ilgalaikiame pasimatyme laikas įskaitomas į nuobaudos atlikimo kamerų tipo patalpose, baudos arba drausmės izoliatoriuje ar karceryje laiką.
Po santuokos sudarymo pataisos įstaigos įskaitos tarnybos darbuotojas nuteistojo asmens anketoje įrašo sutuoktinio vardą, pavardę, gimimo datą ir santuokos sudarymo vietą ir datą. Anketoje taip pat daromas įrašas, jeigu nuteistasis, sudarydamas santuoką, pasirinko sutuoktinio pavardę arba dvigubą pavardę. Įrašai anketoje patvirtinami pataisos įstaigos antspaudu su Lietuvos valstybės herbu. XXX. RELIGINIŲ APEIGŲ ATLIKIMO PATAISOS ĮSTAIGOJE TVARKA
Atsižvelgiant į kiekvieno nuteistojo religinius, dvasinius ir moralinius poreikius, turi būti leidžiama dalyvauti pamaldose arba susirinkimuose, vykstančiuose pataisos įstaigoje, ir turėti tam reikalingas knygas ir literatūrą.
Religinėms apeigoms atlikti pataisos įstaigos administracija, atsižvelgdama į dvasininkų rekomendacijas, įrengia atitinkamas patalpas.
Pataisos įstaigose turi teisę lankytis visų konfesijų dvasininkai. Dvasininkai nuteistuosius gali lankyti suderintu su pataisos įstaigos administracija laiku. XXXI. NUTEISTŲJŲ PRIĖMIMO ASMENINIAIS KLAUSIMAIS TVARKA
Asmeniniais klausimais nuteistuosius priima pataisos įstaigų vadovybė ir tarnybų vadovai bei Teisingumo ministerijos ir Kalėjimų departamento darbuotojai pagal savo kompetenciją.
Įrašus apie nuteistųjų priėmimą asmeniniais klausimais šių taisyklių 187 punkte nurodyti darbuotojai daro Nuteistųjų priėmimo asmeniniais klausimais apskaitos žurnale (29 priedas).
Teisingumo ministerijos, Kalėjimų departamento darbuotojai ir pataisos įstaigos direktorius įrašus apie nuteistųjų priėmimą asmeniniais klausimais daro viename žurnale. Pataisos įstaigos direktoriaus pavaduotojai įrašus apie nuteistųjų priėmimą daro atskiruose žurnaluose, o tarnybų vadovai – bendrame žurnale. Visi nuteistųjų priėmimo asmeniniais klausimais registracijos žurnalai įforminami, registruojami ir saugomi pataisos įstaigos raštinėje teisės aktų nustatyta tvarka.
Pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas, arba pataisos įstaigos direktoriaus pavaduotojas ne rečiau kaip kartą per dvi savaites tikrina, kaip darbuotojai laikosi pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu patvirtinto nuteistųjų priėmimo asmeniniais klausimais grafiko ir kaip vykdomi šio priėmimo metu priimti sprendimai.
Pataisos įstaigos direktorius ne rečiau kaip kartą per mėnesį, o Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojai – per tris mėnesius organizuoja nuteistųjų klausimų ir atsakymų valandėles, kuriose dalyvauja įstaigos direktorius, jo pavaduotojai ir tarnybų atstovai. XXXII. NUTEISTŲJŲ PASIŪLYMŲ, PRAŠYMŲ (PAREIŠKIMŲ), PETICIJŲ IR SKUNDŲ PRIĖMIMO, IŠSIUNTIMO, PERDAVIMO IR ATSAKYMŲ Į JUOS ĮTEIKIMO TVARKA
Nuteistieji pasiūlymus, prašymus (pareiškimus), peticijas ir skundus pateikia raštu. Pasiūlymai, prašymai (pareiškimai), peticijos ir skundai, kuriuos reikia išsiųsti, pataisos įstaigos personalui įteikiami pašto vokuose, o skirti pataisos įstaigos direktoriui – nuteistojo nuožiūra.
Jeigu nuteistasis nori prie pasiūlymo, prašymo (pareiškimo), peticijos ar skundo pridėti dokumentų ar kitos medžiagos kopijas, pataisos įstaigos administracija privalo nuteistajam padaryti prašomų dokumentų ir medžiagos kopijas. Šios paslaugos nuteistajam suteikiamos, jeigu jis tuo metu yra mokus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 1039 „Dėl Dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 75-2294).
Nuteistieji rašytinius pasiūlymus, prašymus (pareiškimus), peticijas ir skundus įteikia pataisos įstaigos direktoriaus paskirtam administracijos atstovui. Administracijos atstovas juos registruoja Nuteistųjų rašytinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų registracijos žurnale (30 priedas) ir duoda nuteistajam pasirašyti. Pasiūlymai, prašymai (pareiškimai), peticijos ir skundai, kuriuos reikia išsiųsti, išsiunčiami, o skirti pataisos įstaigos direktoriui perduodami per vieną darbo dieną nuo jų įteikimo (gavimo) momento. Nuteistųjų rašytiniai pasiūlymai, prašymai (pareiškimai), peticijos ir skundai, skirti pataisos įstaigos direktoriui, registruojami atskirame Nuteistųjų rašytinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų registracijos žurnale (30 priedas).
Gauti pašto vokuose nuteistųjų rašytiniai pasiūlymai, prašymai (pareiškimai), peticijos ir skundai, kuriuos reikia išsiųsti, nedelsiant perduodami pataisos įstaigos raštinei. Raštinės darbuotojai nuteistųjų rašytinius pasiūlymus, prašymus (pareiškimus), peticijas ir skundus registruoja teisės aktų nustatyta tvarka. Nuteistųjų rašytiniai pasiūlymai, prašymai (pareiškimai), peticijos ir skundai, skirti pataisos įstaigos direktoriui, pataisos įstaigos raštinei neperduodami ir joje neregistruojami. Jie registruojami ir perduodami šių taisyklių 194 punkte nustatyta tvarka.
Nuteistųjų rašytinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų registracijos žurnalai išduodami teisės aktų nustatyta tvarka. Užpildyti ar toliau naudoti netinkami žurnalai saugomi teisės aktų nustatyta tvarka.
Žodiniai nuteistųjų pasiūlymai, prašymai (pareiškimai) ir skundai registruojami Nuteistųjų priėmimo asmeniniais klausimais apskaitos žurnale (29 priedas). Šis registracijos žurnalas išduodamas ir saugomas teisės aktų nustatyta tvarka.
Pataisos įstaigos direktoriaus atsakymų nuteistiesiems gavimo momentas fiksuojamas specialiame žurnale. Atsakymus į nuteistųjų pasiūlymus, prašymus (pareiškimus), peticijas ir skundus nuteistiesiems pataisos įstaigos direktoriaus įgalioti darbuotojai įteikia per tris darbo dienas nuo jų gavimo momento pasirašytinai. XXXIII. PAREIGŪNAI, TURINTYS ĮGALIOJIMUS SKIRTI NUTEISTIESIEMS PASKATINIMO PRIEMONES IR NUOBAUDAS
Pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas turi teisę nuteistiesiems skirti visas paskatinimo priemones, nustatytas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse.
Pataisos įstaigos direktoriaus pavaduotojas turi teisę skirti nuteistiesiems Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 140 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4, 5 ir 7 punktuose nustatytas paskatinimo priemones.
Pataisos įstaigos būrių viršininkai turi teisę skirti nuteistiesiems Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 140 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nustatytas paskatinimo priemones.
Tik pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas turi teisę nuteistiesiems skirti nuobaudas, nustatytas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse. XXXIV. PASKATINIMO PRIEMONIŲ IR NUOBAUDŲ SKYRIMO BEI VYKDYMO NUTEISTIESIEMS YPATUMAI
Paskatinimo priemonių ir nuobaudų skyrimo nuteistiesiems tvarką nustato Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 141 ir 143 straipsniai.
Nuteistiesiems, turintiems galiojančių nuobaudų, negalima skirti paskatinimo priemonių, išskyrus panaikinti paskirtą nuobaudą prieš terminą. Paskatinimo tvarka nuteistajam gali būti prieš terminą panaikinama pirmiau paskirta nuobauda ne anksčiau kaip po šešių mėnesių, o nepilnamečiui nuteistajam – ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo nuobaudos atlikimo dienos.
Kiekvienas nuteistasis prieš baudžiamas turi būti informuotas apie nusižengimą, kuriuo jis įtariamas, ir jam turi būti suteikta galimybė apsiginti.
Jei nuteistasis, kuris įtariamas pažeidęs bausmės atlikimo režimo reikalavimus, atsisako pasiaiškinti raštu, šis atsisakymas įforminamas protokolu (31 priedas).
Laikas, kurį nuteistieji, atliekantys nuobaudas kamerų tipo patalpose, perkelti kalėjime į drausmės grupę nuo dviejų iki šešių mėnesių, uždaryti į baudos arba drausmės izoliatorių ar į karcerį, buvo perkelti gydytis į laisvės atėmimo vietų ligoninę arba valstybės ar savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešąsias įstaigas, įskaitomas į nuobaudų atlikimo laiką, jeigu nuteistieji į šias gydymo įstaigas buvo perkelti ne dėl tyčinio savęs žalojimo. XXXV. NUOBAUDOS – UŽDARYTI NUTEISTĄJĮ Į BAUDOS ARBA DRAUSMĖS IZOLIATORIŲ AR Į KARCERĮ – VYKDYMO YPATUMAI
Nuteistojo, kuriam paskirta nuobauda – uždaryti į baudos arba drausmės izoliatorių ar į karcerį, sveikatą privalo patikrinti gydytojas ir pataisos įstaigos direktoriaus nutarime (32 priedas), kuriuo paskirta ši nuobauda, pažymėti, ar nuteistasis gali paskirtą nuobaudą atlikti.
Nuteistojo laikinas izoliavimas įforminamas pataisos įstaigos direktoriaus budinčiojo padėjėjo nutarimu (33 priedas).
Nuteistiesiems, uždaromiems į baudos arba drausmės izoliatorių ar į karcerį, neleidžiama su savimi imti maisto produktų ir asmeninių daiktų, išskyrus rūkalus, degtukus ir vienkartinius žiebtuvėlius, rankšluostį, muilą, dantų pastą, dantų šepetėlį, plastmasines šukas, nosinę (moterims – būtinus higienos reikmenis). Šiems daiktams laikyti kamerose ant sienų įrengiamos lentynėlės. Pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti uždarytų nuteistųjų asmeninių daiktų, atiduotų saugoti į sandėlį, saugumą per visą nuobaudos atlikimo laiką. Maisto produktai perduodami saugoti į sandėlį ir nuteistiesiems grąžinami atlikus nuobaudą. Greitai gendantys maisto produktai įdedami į šaldytuvą. Jeigu dėl natūralių sąlygų maisto produktai sugenda, jie, dalyvaujant nuteistajam, sunaikinami. Apie tai surašomas aktas, kuris, nuteistajam pasirašius, įsiuvamas į jo asmens bylą.
Prieš uždarant į baudos arba drausmės izoliatorių ar į karcerį, nuteistiesiems daroma krata. Apie nuteistojo uždarymą į šias patalpas įrašoma Nuteistųjų uždarymo į baudos arba drausmės izoliatorių ar į karcerį apskaitos žurnale (34 priedas).
Nuteistieji, uždaryti į baudos arba drausmės izoliatorių ar į karcerį, lieka būrio, kuriam priklausė, sudėtyje. Pataisos įstaigos būrių viršininkai ir kiti darbuotojai su nuteistaisiais nuobaudos atlikimo metu dirba individualų darbą.
Nuteistieji, atliekantys nuobaudas baudos arba drausmės izoliatoriuje, kiekvieną dieną eilės tvarka skiriami budinčiaisiais ir tvarko kameras. Nuteistasis, uždarytas į karcerį kamerą, visada tvarko pats.
Nuteistųjų, uždarytų į baudos arba drausmės izoliatorių ar į karcerį, medicininė apžiūra ir ambulatorinis gydymas atliekamas specialiai tam šiose patalpose įrengtoje patalpoje. Šių nuteistųjų sanitarinis paruošimas vykdomas bendra tvarka, tačiau atskirai nuo kitų nuteistųjų.
Nuteistieji, laikomi baudos arba drausmės izoliatoriuje ar karceryje, į darbą, bendrojo lavinimo ir specialiąsias profesines mokyklas nevedami.
Už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą į baudos arba drausmės izoliatorių ar į karcerį uždarytiems nuteistiesiems gali būti skiriamos visos įstatymo nustatytos nuobaudos, išskyrus uždarymą į baudos arba drausmės izoliatorių ar į karcerį. Jeigu pataisos namuose drausmės grupės sąlygomis laikomiems ir uždarytiems į baudos izoliatorių iki penkiolikos parų nuteistiesiems paskiriama nuobauda – pataisos namuose drausmės grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki šešių mėnesių, – tai ji vykdoma tuoj pat atlikus nuobaudą – pataisos namuose laikomų nuteistųjų uždarymą į baudos izoliatorių iki penkiolikos parų – ir ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo jos paskyrimo.
Atlikę nuobaudą nuteistieji nedelsiant paleidžiami iš baudos arba drausmės izoliatorių ar iš karcerių.
Pataisos įstaigos direktorius, jo pavaduotojai, direktoriaus budintieji padėjėjai, tarnybų viršininkai bei būrių viršininkai ir kiti specialistai privalo lankytis baudos arba drausmės izoliatoriuje ar karceryje, tikrinti nuteistųjų laikymo sąlygas, imtis priemonių trūkumams šalinti, nagrinėti nuteistųjų skundus ir daryti įrašus Pareigūnų lankymosi baudos (drausmės) izoliatoriuje, karceryje, kamerų tipo patalpose apskaitos žurnale (35 priedas). XXXVI. NUOBAUDOS – PERKELTI NUTEISTĄJĮ Į KAMERŲ TIPO PATALPAS – VYKDYMO YPATUMAI
Nuteistojo, kuriam paskirta nuobauda – perkelti į kamerų tipo patalpas, – sveikatą privalo patikrinti gydytojas ir pataisos įstaigos direktoriaus nutarime (16 priedas), kuriuo paskirta ši nuobauda, pažymėti, ar nuteistasis gali paskirtą nuobaudą atlikti.
Nuteistiesiems, perkeliamiems į kamerų tipo patalpas, leidžiama su savimi pasiimti jiems priklausančius maisto produktus ir daiktus bei reikmenis, kurių nedraudžia turėti nuteistiesiems Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 1 priedas. Pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti nuteistųjų, perkeltų į kamerų tipo patalpas, asmeninių daiktų, atiduotų saugoti į sandėlį, saugumą per visą nuobaudos atlikimo laiką. Maisto produktai, kurių nuteistieji su savimi nepasiėmė, atiduodami į sandėlį ir nuteistiesiems grąžinami atlikus nuobaudą. Greitai gendantys maisto produktai įdedami į šaldytuvą. Ilgai saugoti ir dėl natūralių sąlygų sugedę maisto produktai nuteistojo akivaizdoje sunaikinami. Apie tai surašomas aktas, kuris, nuteistajam pasirašius, įsiuvamas į jo asmens bylą.
Prieš perkeliant į kamerų tipo patalpas nuteistiesiems daroma krata. Apie nuteistojo perkėlimą į šias patalpas įrašoma Nuteistųjų perkėlimo į kamerų tipo patalpas apskaitos žurnale (36 priedas).
Nuteistiesiems, nuobaudos tvarka perkeltiems į kamerų tipo patalpas, kasdien turi būti suteikiama ne mažiau kaip viena valanda pasivaikščioti.
Nuteistieji, perkelti į kamerų tipo patalpas, lieka būrio, kuriam priklausė, sudėtyje. Pataisos įstaigos būrių viršininkai ir kiti darbuotojai su nuteistaisiais nuobaudos atlikimo metu dirba individualų darbą.
Kamerų tipo patalpose laikomi nuteistieji dirba atskirai nuo kitų nuteistųjų. Nuteistieji, besimokantys bendrojo lavinimo ir specialiosiose profesinėse mokyklose, iš kamerų tipo patalpų į užsiėmimus nevedami. Jiems sudaromos sąlygos mokytis savarankiškai ir konsultuotis su mokytojais.
Nuteistųjų, laikomų kamerų tipo patalpose, medicininė apžiūra ir ambulatorinis gydymas atliekamas specialiai tam kamerų tipo patalpose įrengtoje patalpoje. Šių nuteistųjų sanitarinis paruošimas vykdomas bendra tvarka, tačiau atskirai nuo kitų nuteistųjų.
Nuteistieji, atliekantys nuobaudas kamerų tipo patalpose, kiekvieną dieną eilės tvarka skiriami budinčiaisiais ir tvarko kameras.
Už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems gali būti skiriamos visos įstatymo nustatytos nuobaudos, išskyrus pakartotinį perkėlimą į kamerų tipo patalpas. Jei atliekančiam nuobaudą kamerų tipo patalpose nuteistajam buvo skirta nuobauda – uždarymas į baudos izoliatorių, – tai baudos izoliatoriuje išbūtas laikas neįskaitomas į atliekamos nuobaudos – perkėlimo į kamerų tipo patalpas – laiką.
Atlikę nuobaudą nuteistieji nedelsiant paleidžiami iš kamerų tipo patalpų.
Pataisos įstaigos direktorius, jo pavaduotojai, direktoriaus budintieji padėjėjai, tarnybų viršininkai bei būrių viršininkai ir kiti specialistai privalo lankytis kamerų tipo patalpose, tikrinti nuteistųjų laikymo sąlygas, imtis priemonių trūkumams šalinti, nagrinėti nuteistųjų skundus ir daryti įrašus Pareigūnų lankymosi baudos (drausmės) izoliatoriuje, karceryje, kamerų tipo patalpose registracijos žurnale (35 priedas). XXXVII. NUTEISTŲJŲ PASIVAIKŠČIOJIMO GRYNAME ORE TVARKA
Kad nuteistieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, kalėjimų režiminių zonų gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose arba ant žemės, kitų pataisos įstaigų uždarosiose zonose ant žemės įrengiami pasivaikščiojimų kiemai.
Pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros nuteistiesiems pasivaikščioti. Kameros uždengiamos metaliniu grotuotu rėmu. Pasivaikščiojimo kiemų kamerų durys įrengiamos pagal reikalavimus, kurie taikomi gyvenamųjų kamerų durims (nėra tik užsklendžiamų langelių). Vidinių grotuotų kamerų durų nėra. Išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, priešpriešiais prižiūrėtojo pakylai, kuria jis vaikšto stebėdamas nuteistuosius, įrengiami 1,2 metro pločio stogeliai, kad nuteistieji galėtų pasislėpti nuo gamtinių kritulių. Pasivaikščiojimo kiemų kamerose turi būti įrengti vandens latakai.
Nuteistiesiems, sergantiems aktyvia tuberkulioze, pasivaikščioti įrengiami atskiri pasivaikščiojimo kiemai. Ne rečiau kaip kartą per savaitę atliekama jų baigiamoji dezinfekcija. Nuteistieji, sergantys užkrečiamosiomis ligomis, pasivaikščioti vedami atskirai nuo kitų asmenų. Šiems sergantiesiems pasivaikščiojus tą pačią dieną į pasivaikščiojimo kiemus kiti nuteistieji neleidžiami. Šių kiemų baigiamoji dezinfekcija atliekama kasdien.
Pasivaikščioti vienu metu gali būti vedami visi vienoje kameroje esantys nuteistieji. Vedami pasivaikščioti nuteistieji turi būti apsirengę pagal metų laiką ir oro temperatūrą.
Nuteistieji, kurie pasivaikščiojimo metu bando žodžiu ar kitais būdais palaikyti ryšius su nuteistaisiais, vaikštančiais kitose pasivaikščiojimų kiemų kamerose, naudoja fizinį ar psichinį smurtą kitų asmenų atžvilgiu, turi daiktų ir reikmenų, kuriuos draudžiama turėti laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, įžeidinėja, užpuola ar priešinasi pataisos įstaigos personalui, pataisos įstaigos direktoriaus budinčiojo padėjėjo sprendimu gali būti pašalinti iš pasivaikščiojimų kiemų ir uždaryti į gyvenamąsias kameras.
Nuteistieji, perkelti į kamerų tipo patalpas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka, turi teisę kasdien ne mažiau kaip dvi valandas pasivaikščioti gryname ore. XXXVIII. PATAISOS ĮSTAIGOS DRAUSMĖS KOMISIJOS SUDARYMO TVARKA IR KOMPETENCIJA
Drausmės komisija sudaroma pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu. Drausmės komisija yra pataisos įstaigos direktoriaus patariamoji institucija. Įsakyme dėl Drausmės komisijos sudarymo nurodomas Drausmės komisijos pirmininkas ir kiti jos nariai. Šiuo įsakymu paskiriamas ir Drausmės komisijos sekretorius. Sekretorius nėra Drausmės komisijos narys.
Drausmės komisijos darbe turi dalyvauti visi jos nariai. Dėl svarbių priežasčių kai kuriems jos nariams neatvykus, Drausmės komisija gali dirbti, jeigu jos darbe dalyvauja daugiau kaip pusė komisijos narių. Jeigu Drausmės komisijos darbe dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti Drausmės komisijos pirmininkas, pataisos įstaigos direktorius raštu paveda kitam Drausmės komisijos nariui vykdyti komisijos pirmininko funkcijas.
Pataisos įstaigos Drausmės komisijos nariais turi būti būrių viršininkai, psichologas, vidaus tyrimų tarnybos ir priežiūros tarnybos darbuotojai. Be šių Drausmės komisijos narių, jos nariais gali būti ir kiti asmenys.
Drausmės komisijos posėdžiai organizuojami pataisos įstaigos direktoriui arba šios komisijos pirmininkui pavedus.
Kai reikia Pataisos įstaigos Drausmės komisijos teikimo, ši privalo svarstyti klausimą dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalyje numatytos nuobaudos nuteistajam paskyrimo. Apie būtinybę pataisos įstaigos Drausmės komisijai svarstyti kitus klausimus sprendžia pataisos įstaigos direktorius.
Medžiagą apie nuteistojo padarytą bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą pataisos įstaigos Drausmės komisijos posėdžiui rengia būrio viršininkas arba vidaus tyrimų tarnybos ar priežiūros tarnybos pareigūnas. Šios komisijos posėdžiui gali būti pateikta svarstomo nuteistojo Individualaus darbo su nuteistuoju knygelė.
Būrio viršininkas arba kitas pareigūnas užtikrina, kad nuteistasis atvyks į pataisos įstaigos Drausmės komisijos posėdį. Nuteistojo, uždaryto į baudos arba drausmės izoliatorių ar į karcerį, arba perkelto į kamerų tipo patalpas, atvykimą į Drausmės komisijos posėdį užtikrina pataisos įstaigos direktoriaus budintysis padėjėjas.
Svarstant nuteistąjį pataisos įstaigos Drausmės komisijos posėdyje, jam dalyvaujant, su medžiaga apie šio nuteistojo padarytą bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą supažindina vienas iš pareigūnų, nurodytų šių taisyklių 241 punkte. Balsavimo metu nuteistasis nedalyvauja. Po balsavimo jis pakviečiamas į Drausmės komisijos posėdį ir supažindinamas su komisijos sprendimu pasirašytinai. Drausmės komisija kiekvienu klausimu balsuoja atskirai. Sprendimas yra teisėtas, jeigu dėl jo balsavo posėdyje dalyvavusių Drausmės komisijos narių dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, balsavimo rezultatus lemia Drausmės komisijos pirmininko balsas.
Pataisos įstaigos Drausmės komisijos posėdžiai protokoluojami. Protokolą pasirašo šios komisijos pirmininkas, komisijos posėdyje dalyvavę jos nariai ir sekretorius. Protokole gali būti pateikta Drausmės komisijos nario, nesutinkančio su sprendimu, atskira motyvuota nuomonė. Drausmės komisijos sekretorius protokolus saugo teisės aktų nustatyta tvarka.
Drausmės komisijos sprendimas (teikimas) pataisos įstaigos direktoriui nėra privalomas.
Drausmės komisija, priėmusi sprendimą siūlyti pataisos įstaigos direktoriui paskirti nuteistajam Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalyje numatytą nuobaudą, pateikia teikimą (12 priedas). XXXIX. PASKATINIMO PRIEMONIŲ IR NUOBAUDŲ APSKAITA
Nutarimai (9-12, 15, 16, 32, 33, 37, 38 priedai), įsakymų dėl paskatinimo priemonių ir nuobaudų skyrimo nuteistiesiems išrašai, pataisos įstaigos Drausmės komisijos teikimai, medžiaga apie nuteistųjų padarytus bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus ir jų rašytiniai pasiaiškinimai (protokolai, kurie buvo surašyti nuteistiesiems atsisakius pasiaiškinti raštu) įsiuvami į nuteistųjų asmens bylas.
Būriuose nuteistųjų paskatinimo priemonių ir nuobaudų apskaitą tvarko pataisos įstaigos būrių viršininkai.
Pataisos įstaigos direktoriaus budintieji padėjėjai apie visus nuteistųjų padarytus bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus, o būrių viršininkai apie pažeidėjų atžvilgiu taikytas drausminio ar kitokio poveikio priemones daro atitinkamus įrašus Tarnybinių pranešimų apie nuteistųjų padarytus bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus registracijos žurnale (39 priedas). Šių pažeidimų registravimą kontroliuoja pataisos įstaigos direktoriaus pavaduotojas.
Nutarimus ir pataisos įstaigos direktoriaus įsakymų dėl nuobaudų skyrimo nuteistiesiems kopijas bei išrašus Nutarimų ir įsakymų kopijų (išrašų) dėl nuobaudų skyrimo nuteistiesiems registracijos žurnale (40 priedas) registruoja pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu įgaliotas pareigūnas, kuris taip pat yra atsakingas už šio žurnalo saugojimą. Nutarimų ir įsakymų kopijos bei išrašai ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo paskirtų nuobaudų įvykdymo (atlikimo) momento perduodami pataisos įstaigos įskaitos tarnybos darbuotojui, jam pasirašant šiame punkte nurodytame žurnale, kad įsiūtų į nuteistųjų asmens bylas.
Visą paskatinimo priemonių ir nuobaudų, skirtų nuteistiesiems, apskaitą ir drausmės praktikos analizę atlieka pataisos įstaigos direktoriaus pavaduotojas. XL. NUTEISTŲJŲ SVEIKATOS PRIEŽIŪROS YPATUMAI
Nuteistieji, bausmę atliekantys pataisos įstaigose, kuriose patekimas į asmens sveikatos priežiūros tarnybas yra apribojamas, priėmimui pas medicinos specialistą registruojami iš anksto. Kalėjimų gyvenamųjų patalpų korpusuose (fligeliuose, aukštuose, karceriuose), kitų pataisos įstaigų baudos ir drausmės izoliatoriuose ir kamerų tipo patalpose šių įstaigų direktorių įgalioti priežiūros pareigūnai pildo nuteistųjų ambulatorinio priėmimo registracijos žurnalus (41 priedas), vadovaudamiesi Nuteistųjų registravimo ambulatoriniam priėmimui taisyklėmis (42 priedas). Pataisos įstaigos bendrabučiuose gyvenančius nuteistuosius priėmimui pas medicinos specialistą registruoja būrių viršininkai arba kiti pataisos įstaigos direktoriaus įgalioti pareigūnai. Pacientai registruojami kasdien. Užbaigus registravimą, žurnalai pristatomi į asmens sveikatos priežiūros tarnybą jos darbo dienos pradžioje. Už visų registruotų pacientų susitikimą su medicinos specialistais atsako juos užregistravę pareigūnai. Į asmens sveikatos priežiūros tarnybą pacientai atvyksta patys arba juos palydi prižiūrėtojai pataisos įstaigoje nustatyta tvarka. Medicinos specialistui paprašius, paciento priėmimo metu asmens sveikatos priežiūros tarnybos patalpoje privalo būti tokios pat lyties kaip ir pacientas prižiūrėtojas.
Kalėjimų departamento sveikatos priežiūros tarnyba kaupia ir analizuoja informaciją apie pataisos įstaigose laikomų nuteistųjų sveikatą ir šių įstaigų asmens sveikatos priežiūros tarnybų veiklą. XLI. HIGIENOS IR PRIEŠEPIDEMINIŲ TAISYKLIŲ LAIKYMASIS PATAISOS ĮSTAIGOSE
Nuteistiesiems skirtos patalpos, ypač miegamosios, turi atitikti sveikatos ir higienos reikalavimus. Turi būti skiriamas reikiamas dėmesys klimato sąlygoms, ypač kubinei oro talpai, reikiamam vietos plotui, apšvietimui, šildymui ir vėdinimui.
Pataisos įstaigų personalas, lankytojai ir nuteistieji privalo griežtai laikytis higienos ir priešepideminių taisyklių bei reikalavimų. Kiekvienam nuteistajam pataisos įstaigoje turi būti lengvai prieinama būtinoji higienos ir visuomenės sveikatos saugos informacija.
Pataisos įstaigų personalas ir nuteistieji teisės aktų nustatyta tvarka ir periodiškumu privalo pasitikrinti sveikatą, turėti galimybę įgyti nustatytos apimties higienos, sveikatos saugos žinių ir įgūdžių. Pataisos įstaigų prekybos, mitybos, pasimatymų, pašto bei perduodamų siuntinių priėmimo, pirčių, kirpyklų, skalbyklų, asmens sveikatos priežiūros tarnybų darbuotojų sveikatos tikrinimo ir higienos žinių bei įgūdžių įgijimo tvarką nustato teisės aktai.
Naujai atvykusiems į pataisos įstaigas nuteistiesiems atliekamas sanitarinis švarinimas, jie nusiprausia duše. Pataisos įstaigų personalui draudžiama reikalauti, kad nuteistieji nusikirptų plikai, jeigu nėra gydytojo rašytinio patvirtinimo, kad tai reikalinga dėl sveikatos ar higienos. Parazitinių ligų nešiotojai nukerpami plikai, gavus gydytojo rašytinį patvirtinimą, kad tai yra būtina dėl sveikatos ar higienos. Taip pat dezinfekuojami jų rūbai.
Ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė nueiti į pirtį, gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius, taip pat nuolat naudotis kirpėjo paslaugomis. Periodiškai dezinfekuojamos gyvenamosios, komunalinės ir buitinės patalpos, sanitariniai mazgai, valgykla, maisto ir drabužių sandėliai, kitos patalpos ir transporto, kuriuo vežami nuteistieji ligoniai, priemonės.
Pataisos įstaigose pirtys, sanitarinės švaryklos, skalbyklos, kirpyklos, džiovyklos ir kiti komunalinės ir buitinės paskirties objektai turi veikti nuolat.
Pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad šios įstaigos parduotuvėje visada būtų pakankamai higienos priemonių.
Išduodamo pagaminto maisto juslinio patikrinimo rezultatai įrašomi į Pagaminto maisto kokybės įvertinimo žurnalą (45 priedas). XLII. NUTEISTŲJŲ BUITINIŲ IR GAMYBINIŲ TRAUMŲ APSKAITA
Nuteistąjį, kuriam padarytas kūno sužalojimas, apžiūri pataisos įstaigos asmens sveikatos priežiūros tarnybos medicinos specialistas ir išrašo pažymėjimą apie nuteistojo kūno sužalojimo pobūdį, nurodo aplinkybes (pagal nuteistojo pasakojimą), kurioms esant buvo padarytas kūno sužalojimas, datą, laiką ir vietą. Medicinos specialistas daro įrašą specialiame žurnale, nurodytame šių taisyklių 263 punkte, ir apie tai praneša pataisos įstaigos direktoriaus pavaduotojui, o kai jo nėra, – vidaus tyrimų tarnybos pareigūnui. Apie nuteistajam padarytą kūno sužalojimą pataisos įstaigos direktorius arba jo pavaduotojas privalo nedelsdamas raštu pranešti teritorinės prokuratūros prokurorui.
Nuteistiesiems padaryti kūno sužalojimai (buitinės ir gamybinės traumos) registruojami specialiame žurnale, kuriame yra šios skiltys: 263.
eilės numeris; 263.
registravimo data ir laikas; 263.
nuteistojo vardas ir pavardė, gimimo metai; 263.
būrio ar kameros numeris; 263.
kūno sužalojimo aprašymas; 263.
pareigūno, gavusio pirminę medžiagą apie nuteistojo kūno sužalojimą, vardas ir pavardė, parašas; 263.
pastabos.
Nuteistiesiems gamyboje (darbo vietoje) padarytus kūno sužalojimus pirmiausia nagrinėja žmonių saugos darbe specialistas, kuris, esant gamybinei traumai, medžiagą kartu su savo tarnybiniu pranešimu perduoda pataisos įstaigos direktoriaus pavaduotojui, o kai jo nėra, – vidaus tyrimų tarnybos pareigūnui. Apie nuteistajam gamyboje (darbo vietoje) padarytą kūno sužalojimą nedelsiant telefonu (žodžiu) ir raštu pranešama teritorinės prokuratūros prokurorui ir Darbo inspekcijai. XLIII. PATAISOS ĮSTAIGOS PERSONALO VEIKSMAI NUTEISTAJAM PAREIŠKUS APIE BADAVIMĄ
Nuteistajam rašytiniu pareiškimu paskelbus apie badavimą, pataisos įstaigos direktorius arba jo pavaduotojas nedelsdamas privalo asmeniškai pasikalbėti su badaujančiuoju, išsiaiškinti badavimo priežastis ir apie tai raštu pranešti teritorinės prokuratūros prokurorui ir Kalėjimų departamento direktoriui. Paaiškėjus, kad badaujančio nuteistojo reikalavimai ar pretenzijos yra pagrįstos ir teisėtos, pataisos įstaigos direktorius imasi neatidėliotinų priemonių šiems reikalavimams ar pretenzijoms patenkinti.
Pataisos įstaigos administracija per tris dienas nuo nuteistojo badavimo pradžios nusiunčia jį pasitikrinti sveikatos ir psichikos būklės. Jeigu badavimas nėra psichikos ligos padarinys, administracija kartu su psichologijos specialistu dar kartą privalo supažindinti badaujantį nuteistąjį su galimais padariniais jo sveikatai ir įtikinti jį atsisakyti badauti. Badaujantis nuteistasis, kuris ir toliau atsisako valgyti, pagal motyvuotą pataisos įstaigos direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno nutarimą (43 priedas) gali būti laikomas atskirai nuo kitų nuteistųjų.
Badaujančiam nuteistajam skundžiantis dėl sveikatos, jo atleidimo nuo darbo ir kitų pareigų vykdymo medicininė ekspertizė atliekama teisės aktų nustatyta tvarka.
Badaujantį nuteistąjį kasdien apžiūri pataisos įstaigos asmens sveikatos priežiūros tarnybos medicinos specialistas, kuris duomenis apie nuteistojo sveikatos būklę įrašo Asmens sveikatos istorijoje (ambulatorinėje kortelėje). Badaujančiam susirgus, jo sveikatos priežiūra organizuojama teisės aktų nustatyta tvarka.
Badaujančiam nuteistajam, laikomam atskirai nuo kitų nuteistųjų, maistas pateikiamas laikantis maitinimo grafiko ir maisto normų, jam pasiūloma valgyti. Badaujančiam atsisakius valgyti, maistas po dviejų valandų paimamas ir apie tai įrašoma Maisto pristatymo sąmoningai badaujančiam nuteistajam, laikomam atskirai nuo kitų nuteistųjų, apskaitos kortelėje (44 priedas).
Nuteistajam nustojus badauti, šių taisyklių 266 ir 269 punktuose nurodytas nutarimas ir kortelė įsiuvami į jo asmens bylą.
Pagal medicininius parodymus pataisos įstaigos asmens sveikatos priežiūros tarnybos patalpose maitinami nuteistieji psichikos ligoniai, dėl sveikatos būklės negalintys įvertinti badavimo padarinių ir už juos atsakyti, taip pat kiti badaujantys nuteistieji, kurių sąmonė arba psichika dėl badavimo sutrikusi ir kurių gyvybei gresia tiesioginis pavojus. Sprendimą dėl šiame punkte nurodytų priverstinio gydymo priemonių priima gydytojų komisija, kurios bent vienas narys yra psichiatrijos specialistas.
Badaujančio nuteistojo medicininiai dokumentai pildomi teisės aktų nustatyta tvarka. XLIV. PASIMATYMŲ SU VAIKAIS IKI TREJŲ METŲ TVARKA
Pataisos namų vaikų (kūdikių) namų vaiko ir motinos skyriaus vidaus tvarkos taisykles tvirtina pataisos įstaigos direktorius.
Nuteistųjų motinų, kurių vaikai iki trejų metų laikomi pataisos namų arba vietovės, kurioje yra pataisos namai, vaikų (kūdikių) namuose, sąrašą tvirtina pataisos namų direktorius įsakymu, kuriame nustato šių nuteistųjų pasimatymo su vaikais laiką.
Nuteistosios motinos į pasimatymą su vaikais, laikomais vietovės, kurioje yra pataisos namai, vaikų (kūdikių) namuose, vežamos pataisos namų automobiliais arba lydimos pėsčiomis šios įstaigos pareigūnų.
Nuteistąsias motinas pasimatymo su vaikais metu stebi pareigūnės. XLV. NUTEISTŲJŲ NĖŠČIŲ MOTERŲ IR VAIKŲ IKI TREJŲ METŲ TURINČIŲ NUTEISTŲJŲ MOTINŲ BAUSMĖS ATLIKIMO NE PATAISOS NAMŲ TERITORIJOJE YPATUMAI
Leidimas nėščioms moterims ir vaikų iki trejų metų turinčioms motinoms gyventi ne pataisos namų teritorijoje įforminamas motyvuotu šios įstaigos direktoriaus nutarimu (46 priedas).
Nuteistosioms moterims, nurodytoms šių taisyklių 277 punkte, išduodami nustatyto pavyzdžio pažymėjimai (47 priedas).
Nuteistosios moterys, gyvenančios ne pataisos namų teritorijoje, lieka būrių, į kuriuos buvo paskirtos pataisos namuose, sudėtyje. Joms už pataisos namuose dirbtą laiką išmokamas atlyginimas, atiduodami asmeniniai daiktai ir asmeninėse sąskaitose turimi pinigai.
Nuteistosios, kuri sistemingai pažeidinėja arba itin piktybiškai pažeidė nustatyto režimo reikalavimus arba elgesio taisykles, teisė gyventi ne pataisos įstaigos teritorijoje pataisos namų direktoriaus nutarimu (48 priedas) panaikinama ir ši nuteistoji perkeliama į pataisos namus tęsti bausmės atlikimą. XLVI. NUTEISTŲJŲ, KURIEMS SUTEIKTA TEISĖ IŠVYKTI BE SARGYBOS ARBA BE PALYDOS, ELGESIO TAISYKLĖS
Nuteistajam teisė išvykti be sargybos arba be palydos suteikiama pataisos įstaigos ar kardomojo kalinimo vietos direktoriaus nutarimu (49 priedas).
Nuteistiesiems, kuriems suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos, pataisos įstaigos ar kardomojo kalinimo vietos administracija išduoda nustatyto pavyzdžio leidimus (50 priedas). Kartu su leidimu nuteistajam išduodamas kontrolinis talonas (51 priedas).
Prieš išduodant nuteistajam nustatyto pavyzdžio leidimą, jis supažindinamas pasirašytinai su nuteistųjų, kuriems suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos, elgesio taisyklėmis, pataisos įstaigos ar kardomojo kalinimo vietos teritorijos ribomis arba maršrutu, kuriuo leidžiama vykti be sargybos arba be palydos.
Nuteistasis, gavęs nustatyto pavyzdžio leidimą, kuriame nurodytas laikas ir maršrutas, gali išvykti už pataisos įstaigos ar kardomojo kalinimo vietos teritorijos ribų be sargybos arba be palydos.
Nuteistojo išėjimo už pataisos įstaigos ar kardomojo kalinimo vietos teritorijos ribų ir sugrįžimo laikas nustatomas išvykimo į darbą, užsiimti individualia darbine ar kūrybine veikla, užsiimti moksline, menine ir kitokia veikla, į bendrojo lavinimo ar į profesinę mokyklą tabelyje, kurį rengia pataisos įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas. Šį tabelį tvirtina pataisos įstaigos ar kardomojo kalinimo vietos direktorius arba jo pavaduotojas.
Laisvu nuo darbo, užsiėmimo individualia darbine ar kūrybine veikla, užsiėmimo moksline, menine ir kitokia veikla ir mokymosi laiku nuteistasis, kuriam suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos, privalo būti pataisos įstaigos gyvenamojoje zonoje ar kardomojo kalinimo vietos režiminėje teritorijoje arba šioms įstaigoms priklausančiose patalpose, kuriose gyvena nuteistieji, turintys teisę išvykti be sargybos arba be palydos, esančiose šalia pataisos įstaigos ar kardomojo kalinimo vietos, ir laikytis bausmės atlikimo režimo reikalavimų ir nuteistiesiems nustatytų elgesio taisyklių.
Nuteistasis, kuriam suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos, privalo: 287.
būti tvarkingas, dėvėti sezoninius drabužius; 287.
laikytis nustatyto maršruto ir viešosios tvarkos taisyklių; 287.
po darbo, užsiėmimo individualia darbine ar kūrybine veikla, užsiėmimo moksline, menine ir kitokia veikla ar mokymosi grįžti į pataisos įstaigos gyvenamąją zoną ar kardomojo kalinimo vietos režiminę teritoriją arba šioms įstaigoms priklausančias patalpas, kuriose gyvena nuteistieji, turintys teisę išvykti be sargybos arba be palydos, esančias šalia pataisos įstaigos ar kardomojo kalinimo

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.