LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL SU LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS SKOLINIMOSI VALSTYBĖS VARDU IR SKOLINANTIS PRISIIMTŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ BEI VALSTYBĖS PINIGINIŲ IŠTEKLIŲ VALDYMU SUSIJUSIŲ TEISĖS AKTŲ PATVIRTINIMO IR KOMISIJŲ SUDARYMO 2012 m. gruodžio 7 d. Nr. 1K-417 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės iždo įstatymo (Žin.,1994, Nr. 100-2001; 2008, Nr. 88-3289) 6 ir 7 straipsniais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių išleidimo ir apyvartos, paskolų valstybės vardu ėmimo ir kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų pasirašymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1329 (Žin.,1997, Nr. 112-2838; 2012, Nr. 133-6776) ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijos darbo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. 1K-251 (Žin., 2003, Nr. 100-4512; 2009, Nr. 79-3301), 9.6 punktu: 1. T v i r t i n u pridedamus: 1.1. Valstybės piniginių išteklių valdymo taisykles; 1.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių platinimo vidaus rinkoje paslaugų teikėjų ir tarpininkų atrankos taisykles; 1.3. Pasiūlymų dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių, išleidžiamų užsienio rinkose, ir paskolų vertinimo taisykles; 1.4. Lietuvos Respublikos komercinių europopierių programos dalyvių atrankos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės komercinių europopierių pasirašymo procedūrų aprašą; 1.5. Finansinių priemonių naudojimo ir finansinių operacijų vykdymo taisykles; 1.6. Reikalavimų Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių aukciono dalyviams aprašą; 1.7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių, platinamų aukciono būdu, didžiausio (mažiausio) pelningumo ribos ir / arba emisijos sumos nustatymo taisykles; 1.8. Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštų išleidimo ir apyvartos organizavimo taisykles; 1.9. Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštų emisijų sąlygų nustatymo metodiką. 2. S u d a r a u Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu ir skolinantis prisiimtų įsipareigojimų bei valstybės piniginių išteklių valdymo komisiją (toliau – Komisija): Komisijos pirmininkas – finansų viceministras, kuriam pagal administravimo sritį priskirtas Finansų ministerijos Valstybės iždo departamentas; Komisijos pirmininko pavaduotojas – Valstybės iždo departamento direktorius, jo laikinai nesant – Valstybės iždo departamento direktoriaus pavaduotojas arba kitas Valstybės iždo departamento valstybės tarnautojas, laikinai atliekantis direktoriaus funkcijas; Komisijos nariai – Valstybės iždo departamento direktoriaus pavaduotojas; – Valstybės iždo departamento direktoriaus pavaduotojas; – Valstybės iždo departamento Prognozavimo ir rizikos valdymo skyriaus vedėjas, jo laikinai nesant – kitas Valstybės iždo departamento valstybės tarnautojas, laikinai atliekantis skyriaus vedėjo funkcijas; – Valstybės iždo departamento Skolinimosi ir pinigų valdymo skyriaus vedėjas, jo laikinai nesant – kitas Valstybės iždo departamento valstybės tarnautojas, laikinai atliekantis skyriaus vedėjo funkcijas. 3. P a v e d u Komisijai: 3.1. atlikti funkcijas, nurodytas: 3.1.1. Valstybės piniginių išteklių valdymo taisyklėse; 3.1.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių platinimo vidaus rinkoje paslaugų teikėjų ir tarpininkų atrankos taisyklėse; 3.1.3. Pasiūlymų dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių, išleidžiamų užsienio rinkose, ir paskolų vertinimo taisyklėse; 3.1.4. Lietuvos Respublikos komercinių europopierių programos dalyvių atrankos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės komercinių europopierių pasirašymo procedūrų apraše; 3.1.5. Finansinių priemonių naudojimo ir finansinių operacijų vykdymo taisyklėse; 3.1.6. Reikalavimų Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių aukciono dalyviams apraše; 3.2. pasitvirtinti darbo reglamentą. 4. S u d a r a u Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių aukciono komisiją (toliau – Aukciono komisija): Aukciono komisijos pirmininkas – Valstybės iždo departamento direktorius, jo laikinai nesant – Valstybės iždo departamento direktoriaus pavaduotojas arba kitas Valstybės iždo departamento valstybės tarnautojas, laikinai atliekantis direktoriaus funkcijas; Aukciono komisijos pirmininko pavaduotojas – Valstybės iždo departamento direktoriaus pavaduotojas, kontroliuojantis Valstybės iždo departamento Skolinimosi ir pinigų valdymo skyriaus darbą; Aukciono komisijos nariai – Valstybės iždo departamento Prognozavimo ir rizikos valdymo skyriaus vedėjas, jo laikinai nesant – kitas Valstybės iždo departamento valstybės tarnautojas, laikinai atliekantis skyriaus vedėjo funkcijas; – Valstybės iždo departamento Skolinimosi ir pinigų valdymo skyriaus vedėjas (aukciono komisijos sekretorius), jo laikinai nesant – kitas Valstybės iždo departamento valstybės tarnautojas, laikinai atliekantis skyriaus vedėjo funkcijas. 5. P a v e d u Aukciono komisijai: 5.1. atlikti funkcijas, nurodytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių, platinamų aukciono būdu, didžiausio (mažiausio) pelningumo ribos ir / arba emisijos sumos nustatymo taisyklėse; 5.2. pasitvirtinti darbo reglamentą. 6. P r i p a ž į s t u netekusiais galios: 6.1. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. kovo 12 d. įsakymą Nr. 68a „Dėl pasiūlymų dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių, išleidžiamų tarptautinėse finansų rinkose, vertinimo vidaus tvarkos“; 6.2. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymą Nr. 1K-200 „Dėl finansų ministro 2002 m. kovo 12 d. įsakymo Nr. 68a „Dėl pasiūlymų dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių, išleidžiamų tarptautinėse finansų rinkose, vertinimo vidaus tvarkos“ pakeitimo“; 6.3. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. rugpjūčio 30 d. įsakymą Nr. 1K-302 „Dėl komisijos sprendimams dėl valstybės skolinimosi, su valstybės skolinimusi ir skolos valdymu susijusių paslaugų pirkimo, valstybės skolos valdymo bei valstybės piniginių išteklių valdymo priimti sudarymo ir jos darbo reglamento patvirtinimo“; 6.4. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2005 m. balandžio 11 d. įsakymą Nr. 1K-104 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių didžiausio (mažiausio) pelningumo ir / arba emisijos apimties nustatymo taisyklių“; 6.5. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2005 m. spalio 5 d. įsakymą Nr. 1K-298 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. rugpjūčio 30 d. įsakymo Nr. 1K-302 „Dėl komisijos sprendimams dėl valstybės skolinimosi, su valstybės skolinimusi ir skolos valdymu susijusių paslaugų pirkimo, valstybės skolos valdymo bei valstybės piniginių išteklių valdymo priimti sudarymo ir jos darbo reglamento patvirtinimo“ pakeitimo“; 6.6. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2006 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. 1K-232 „Dėl finansų ministro 2002 m. kovo 12 d. įsakymo Nr. 68a „Dėl pasiūlymų dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių, išleidžiamų tarptautinėse finansų rinkose, ir užsienio paskolų vertinimo vidaus taisyklių“ pakeitimo“; 6.7. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2006 m. rugpjūčio 8 d. įsakymą Nr. 1K-278 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. rugpjūčio 30 d. įsakymo Nr. 1K-302 „Dėl komisijos sprendimams dėl valstybės skolinimosi, su valstybės skolinimusi ir skolos valdymu susijusių paslaugų pirkimo, valstybės skolos valdymo bei valstybės piniginių išteklių valdymo priimti sudarymo ir jos darbo reglamento patvirtinimo“ pakeitimo“; 6.8. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2007 m. balandžio 20 d. įsakymą Nr. 1K-154 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. rugpjūčio 30 d. įsakymo Nr. 1K-302 „Dėl komisijos sprendimams dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu, su Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimusi valstybės vardu ir skolinantis prisiimtų įsipareigojimų valdymu susijusių paslaugų pirkimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinantis prisiimtų įsipareigojimų valdymo bei valstybės piniginių išteklių valdymo priimti sudarymo ir jos darbo reglamento patvirtinimo“ pakeitimo“; 6.9. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2007 m. gegužės 28 d. įsakymą Nr. 1K-199 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės eurokomercinių popierių pasirašymo Finansų ministerijoje procedūrų aprašo patvirtinimo“; 6.10. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2007 m. spalio 26 d. įsakymą Nr. 1K-306 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. rugpjūčio 30 d. įsakymo Nr. 1K-302 „Dėl komisijos sprendimams dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu, su Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimusi valstybės vardu ir skolinantis prisiimtų įsipareigojimų valdymu susijusių paslaugų pirkimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinantis prisiimtų įsipareigojimų valdymo bei valstybės piniginių išteklių valdymo priimti sudarymo ir jos darbo reglamento patvirtinimo“ pakeitimo“; 6.11. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. sausio 9 d. įsakymą Nr. 1K-009 „Dėl Laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių investavimo procedūrų aprašo patvirtinimo“; 6.12. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. gegužės 28 d. įsakymą Nr. 1K-195 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. rugpjūčio 30 d. įsakymo Nr. 1K-302 „Dėl komisijos sprendimams dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu, su Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimusi valstybės vardu ir skolinantis prisiimtų įsipareigojimų valdymu susijusių paslaugų pirkimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinantis prisiimtų įsipareigojimų valdymo bei valstybės piniginių išteklių valdymo priimti sudarymo ir jos darbo reglamento patvirtinimo“ pakeitimo“; 6.13. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. sausio 21 d. įsakymą Nr. 1K-009 „Dėl reikalavimų Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių aukciono dalyviams aprašo patvirtinimo“; 6.14. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. sausio 21 d. įsakymą Nr. 1K-010 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių aukciono komisijos sudarymo“; 6.15. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. sausio 23 d. įsakymą Nr. 1K-012 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. rugpjūčio 30 d. įsakymo Nr. 1K-302 „Dėl komisijos sprendimams dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu, su Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimusi valstybės vardu ir skolinantis prisiimtų įsipareigojimų valdymu susijusių paslaugų pirkimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinantis prisiimtų įsipareigojimų valdymo bei valstybės piniginių išteklių valdymo priimti sudarymo ir jos darbo reglamento patvirtinimo“ pakeitimo“; 6.16. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. balandžio 16 d. įsakymą Nr. 1K-118 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministro 2005 m. balandžio 11 d. įsakymo Nr. 1K-104 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių didžiausio (mažiausio) pelningumo ir / arba emisijos apimties nustatymo taisyklių“ pakeitimo“; 6.17. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 6 d. įsakymą Nr. 1K-155 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštų išleidimo ir apyvartos organizavimo taisyklių patvirtinimo“; 6.18. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. liepos 9 d. įsakymą Nr. 1K-220 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. rugpjūčio 30 d. įsakymo Nr. 1K-302 „Dėl komisijos sprendimams dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu, su Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimusi valstybės vardu ir skolinantis prisiimtų įsipareigojimų valdymu susijusių paslaugų pirkimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinantis prisiimtų įsipareigojimų valdymo bei valstybės piniginių išteklių valdymo priimti sudarymo ir jos darbo reglamento patvirtinimo“ pakeitimo“; 6.19. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. liepos 28 d. įsakymą Nr. 1K-252 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. rugpjūčio 30 d. įsakymo Nr. 1K-302 „Dėl komisijos sprendimams dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu, su Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimusi valstybės vardu ir skolinantis prisiimtų įsipareigojimų valdymu susijusių paslaugų pirkimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinantis prisiimtų įsipareigojimų valdymo bei valstybės piniginių išteklių valdymo priimti sudarymo ir jos darbo reglamento patvirtinimo“ pakeitimo“; 6.20. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. rugpjūčio 27 d. įsakymą Nr. 1K-278 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 6 d. įsakymo Nr. 1K-155 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštų išleidimo ir apyvartos organizavimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“; 6.21. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2010 m. birželio 22 d. įsakymą Nr. 1K-204 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. rugpjūčio 30 d. įsakymo Nr. 1K-302 „Dėl komisijos sprendimams dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu, su Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimusi valstybės vardu ir skolinantis prisiimtų įsipareigojimų valdymu susijusių paslaugų pirkimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinantis prisiimtų įsipareigojimų valdymo bei valstybės piniginių išteklių valdymo priimti sudarymo ir jos darbo reglamento patvirtinimo“ pakeitimo“; 6.22. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. vasario 11 d. įsakymą Nr. 1K-059 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. rugpjūčio 30 d. įsakymo Nr. 1K-302 „Dėl komisijos sprendimams dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu, su Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimusi valstybės vardu ir skolinantis prisiimtų įsipareigojimų valdymu susijusių paslaugų pirkimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinantis prisiimtų įsipareigojimų valdymo bei valstybės piniginių išteklių valdymo priimti sudarymo ir jos darbo reglamento patvirtinimo“ pakeitimo“; 6.23. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. vasario 11 d. įsakymą Nr. 1K-060 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. sausio 21 d. įsakymo Nr. 1K-010 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių aukciono komisijos sudarymo“ pakeitimo“; 6.24. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. spalio 3 d. įsakymą Nr. 1K-324 „Dėl valstybės piniginių išteklių valdymo taisyklių patvirtinimo“; 6.25. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. gruodžio 7 d. įsakymą Nr. 1K-402 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštų emisijų sąlygų nustatymo metodikos patvirtinimo“; 6.26. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. sausio 30 d. įsakymą Nr. 1K-021 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių platinimo vidaus rinkoje paslaugų teikėjų ir tarpininkų atrankos taisyklių patvirtinimo“; 6.27. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. kovo 14 d. įsakymą Nr. 1K-100 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. sausio 21 d. įsakymo Nr. 1K-010 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių aukciono komisijos sudarymo“ pakeitimo“; 6.28. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. gegužės 16 d. įsakymą Nr. 1K-190 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 6 d. įsakymo Nr. 1K-155 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštų išleidimo ir apyvartos organizavimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“; 6.29. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. gegužės 18 d. įsakymą Nr. 1K-197 „Dėl finansinių priemonių naudojimo ir finansinių operacijų vykdymo taisyklių patvirtinimo“; 6.30. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. gegužės 25 d. įsakymą Nr. 1K-205 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 6 d. įsakymo Nr. 1K-155 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštų išleidimo ir apyvartos organizavimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“; 6.31. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. spalio 18 d. įsakymą Nr. 1K-351 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. gruodžio 7 d. įsakymo Nr. 1K-402 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštų emisijų sąlygų nustatymo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“; 6.32. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. spalio 31 d. įsakymą Nr. 1K-364 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. gruodžio 7 d. įsakymo Nr. 1K-402 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštų emisijų sąlygų nustatymo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“; 6.33. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. spalio 31 d. įsakymą Nr. 1K-365 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 6 d. įsakymo Nr. 1K-155 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštų išleidimo ir apyvartos organizavimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“. LAIKINAI EINANTI FINANSŲ MINISTRO PAREIGAS                  INGRIDA ŠIMONYTĖ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1K-417 VALSTYBĖS PINIGINIŲ IŠTEKLIŲ VALDYMO TAISYKLĖS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Valstybės piniginių išteklių valdymo taisyklėse (toliau – taisyklės) nustatoma valstybės piniginių išteklių valdymo tvarka, užtikrinanti reikiamą lėšų sumą atitinkamoje Lietuvos banko sąskaitoje mokėjimams laiku atlikti mažiausiomis sąnaudomis ir priimtina rizika. 2. Valstybės piniginiai ištekliai apima valstybės biudžeto, Europos Sąjungos (toliau – ES) ir skolintas lėšas, tam tikrais atvejais, nurodytais taisyklių 59 punkte, – ir valstybės pinigų fondų, nurodytų taisyklių 58 punkte, laikinai laisvas lėšas. 3. Taisyklės taikomos šių ES lėšų valdymui – struktūrinių fondų, skirtų Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumentui įgyvendinti, Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai, Europos žuvininkystės fondo, Europos pabėgėlių fondo, 2000–2006 metų ES sanglaudos fondo, Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai, Išorės sienų fondo, Europos grąžinimo fondo, ES Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo Garantijų skyriaus, Europos Bendrijų iniciatyvų INTERREG IIIA ir EQUAL, 2007–2013 metų ES struktūrinės paramos, taip pat Žvejybos duomenų rinkimo ir kontrolės, Žuvininkystės kontrolės, Bendrijos transeuropinio transporto tinklo plėtros, Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo per sieną programų. 4. Valdant valstybės piniginius išteklius, vadovaujamasi šiais principais – ekonomiškumo, prognozavimo, apdairumo (atsargumo), rizikos valdymo ir papildomumo. Jų pagrindu vykdomas valstybės piniginių išteklių kaupimas, paskirstymas ir išdavimas. II. EKONOMIŠKUMO PRINCIPAS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 5. Ekonomiškumo principas – taupiai ir efektyviai valdyti valstybės piniginius išteklius pasirenkant optimalius piniginių išteklių laikymo Lietuvos banko sąskaitose, laikinai laisvų lėšų investavimo ir lėšų išdavimo variantus. 6. Valstybės piniginiai ištekliai yra laikomi šiose valstybės iždo sąskaitose Lietuvos banke: valstybės biudžeto lėšų – Nr. LT881010000000035213 litais, Nr. LT261010000002132402 užsienio valiutomis; skolintų lėšų – Nr. LT621010000001635405 litais, Nr. LT641010000000832403 užsienio valiutomis, taisyklių 11.2 punkte išvardytais atvejais ES finansinės paramos priemonių lėšoms Lietuvos banke atidarytose sąskaitose litais ir užsienio valiuta ir taisyklių 58 punkte nurodytose sąskaitose Lietuvos banke. 7. Informacija apie valdomų lėšų sąskaitų likučius pasiekiama operatyviai ir realiu laiku naudojantis prieinamomis elektroninės bankininkystės sistemomis. 8. Valstybės piniginiai ištekliai ekonomiškai pagrįstais atvejais gali būti laikomi Lietuvos banko sąskaitose, kuriose už lėšų likutį nėra mokamos palūkanos, o laikinai laisvos lėšos, atsižvelgiant į valstybės piniginių išteklių srautų prognozes, investuojamos pirmenybę teikiant mažesnio rizikingumo bei didesnio likvidumo investavimo priemonėms ir nedarant įtakos pinigų pasiūlai Lietuvos vidaus rinkoje. 9. Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Valstybės iždo departamentas (toliau – Valstybės iždo departamentas) raštu suderina su Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) ir Muitinės departamentu prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Muitinės departamentas), kad šių institucijų administruojamos dienos valstybės biudžeto pajamos, viršijančios atitinkamai 10 ir 5 mln. litų arba jų ekvivalentą užsienio valiuta, būtų kasdien iki 11.15 val. pervedamos į valstybės iždo sąskaitas biudžeto lėšoms Nr. LT881010000000035213 litais, Nr. LT261010000002132402 užsienio valiutomis Lietuvos banke. 10. Prašymai išmokėti lėšas iš valstybės biudžeto ir ES finansinės paramos lėšų sąskaitų vykdomi vadovaujantis finansų ministro 2000 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 195 „Dėl Valstybės biudžeto lėšų išdavimo iš valstybės iždo sąskaitos taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 65-1976; 2007, Nr. 90-3604). Prašymai išmokėti lėšas iš skolintų lėšų sąskaitų, pavyzdžiui, perskolinimas valstybės institucijoms ir pan. (ši nuostata netaikoma vykdant su valstybės skola susijusius įsipareigojimus), vykdomi ne anksčiau kaip trečią darbo dieną po paraiškos gavimo dienos. II. ES finansinės paramos PINIGINIŲ IŠTEKLIŲ LAIKYMAS IR JŲ IŠMOKĖJIMAS 11. Valstybės iždo departamento Europos Sąjungos paramos ir pinigų fondų apskaitos skyrius (toliau – Europos Sąjungos paramos ir pinigų fondų apskaitos skyrius) Europos Komisijai pervedus lėšas arba atsiradus kitų įplaukų į ES finansinės paramos priemonės lėšoms atidarytą sąskaitą Lietuvos banke ne vėliau kaip kitą darbo dieną: 11.1. perveda šias lėšas į Lietuvos banke atidarytas valstybės iždo sąskaitas Nr. LT881010000000035213, jeigu pervestos lėšos yra litais, arba Nr. LT261010000002132402, jeigu pervestos lėšos yra eurais; 11.2. perveda tik lėšų likutį, liekantį sąskaitoje po tą dieną numatomų atlikti valstybės biudžeto išlaidų (neperveda, kai sąskaitos lėšų likutis neviršija 100 eurų arba jų ekvivalento litais), ir formuoja mokėjimo pavedimą, reikalingą lėšų likučiui sąskaitoje užtikrinti, jeigu iš ES finansinės paramos priemonės lėšoms atidarytos sąskaitos pagal Valstybės iždo departamento Finansavimo skyriaus (toliau – Finansavimo skyrius) pateiktą informaciją bus finansuojamos valstybės biudžeto išlaidos arba pagal ES finansinę paramą administruojančių institucijų pateiktus prašymus bus atliekami kiti lėšų pervedimai (Europos Bendrijos naudai nusavintų užstatų pervedimai į Europos žemės ūkio garantijų fondą ir kiti). 12. Finansavimo skyrius, gavęs informaciją, kad asignavimų valdytojai ir jų pavaldžios įstaigos pateikė Valstybės iždo departamentui ES finansinės paramos priemonių finansavimo mokėjimo paraiškas, iki kiekvienos darbo dienos pabaigos prieš kitą mokėjimo pavedimų ar elektroninės mokėjimų informacijos perdavimo į banką darbo dieną pateikia Valstybės iždo departamento Prognozavimo ir rizikos valdymo skyriui (toliau – Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius) ir Europos Sąjungos paramos ir pinigų fondų apskaitos skyriui mokėjimų poreikio duomenis apie numatomas valstybės biudžeto išlaidas: 12.1. pagal asignavimų valdytojus ir kiekvieną iš ES finansinės paramos priemonių lėšų finansuojamą valstybės biudžeto programą, nurodydamas ES finansinės paramos priemonėms atidarytas valstybės iždo sąskaitas, iš kurių valstybės biudžeto išlaidos bus daromos, ir sumas litais dviejų skaičių po kablelio tikslumu arba užsienio valiuta dviejų skaičių po kablelio tikslumu; 12.2. pagal asignavimų valdytojus ir bendras išlaidas iš valstybės iždo sąskaitos Nr. LT881010000000035213, atskirai nenurodydamas kiekvienos programos, tačiau nurodydamas sumas – tūkst. litų; 12.3. pagal asignavimų valdytojus ir kiekvieną valstybės biudžeto programą, kai lėšos pervedamos įvairiomis valiutomis (išskyrus litus) iš valstybės iždo sąskaitos Nr. LT261010000002132402, nurodydamas sumas – valiutos vienetais dviejų skaičių po kablelio tikslumu. 13. Europos Sąjungos paramos ir pinigų fondų apskaitos skyrius, atsižvelgdamas į Finansavimo skyriaus pateiktus mokėjimų poreikio duomenis ir ES finansinę paramą administruojančių institucijų pateiktas mokėjimo paraiškas pervesti lėšas iš ES finansinės paramos priemonėms atidarytų sąskaitų ir įvertinęs ES finansinės paramos priemonių lėšoms atidarytų sąskaitų likučius, numatomų mokėjimo pavedimų ar elektroninės mokėjimų informacijos perdavimo į banką darbo dieną perveda trūkstamas sumas valstybės biudžeto programų asignavimų daliai, kurią sudaro ES finansinė parama, finansuoti ar kitiems lėšų pervedimams pagal ES finansinę paramą administruojančių institucijų pateiktus prašymus atlikti į atitinkamų ES finansinės paramos priemonių lėšoms atidarytas valstybės iždo sąskaitas iš sąskaitų Nr. LT881010000000035213, jeigu lėšų poreikis yra litais, arba Nr. LT261010000002132402, jeigu lėšų poreikis yra užsienio valiuta. 14. Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius užtikrina, kad valstybės iždo sąskaitose Nr. LT881010000000035213 ir Nr. LT261010000002132402 būtų pakankamas lėšų likutis valstybės biudžeto išlaidoms finansuoti ir kitiems lėšų pervedimams pagal ES finansinę paramą administruojančių institucijų pateiktus prašymus atlikti. III. LAIKINAI LAISVŲ LĖŠŲ INVESTAVIMAS 15. Lėšų valstybės iždo sąskaitose, už kurių likutį nėra mokamos palūkanos, suma negali būti didesnė kaip 15 mln. litų, išskyrus tuos atvejus, kai neįmanoma užtikrinti reikalavimo dėl nenumatytų, nuo Valstybės iždo departamento nepriklausančių, aplinkybių. 16. Investuojant laikinai laisvas valstybės biudžeto, skolintas ir ES finansinės paramos lėšas vadovaujamasi finansų ministro 2001 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 49 „Dėl Laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių investavimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 19-622; 2006, Nr. 137-5253) patvirtintais limitais ir saugumo ir likvidumo principais, tačiau siekiama investicijų grąža turi būti ne mažesnė negu atitinkamos trukmės Vokietijos Vyriausybės vertybinių popierių pelningumas, kuris finansų rinkų dalyvių visuotinai laikomas bendru palūkanų normų etalonu, arba Lietuvos banko terminuotųjų indėlių palūkanos (imama mažesnė reikšmė). 17. Valstybės iždo departamentas, investuodamas laikinai laisvas lėšas, vadovaujasi šiais apribojimais: 17.1. bendra investicijų (įskaitant valstybės pinigų fondų investuotas lėšas) į Lietuvos komercinių bankų, užsienio bankų atstovybių ar užsienio bankų filialų, registruotų Lietuvoje, pinigų rinkos priemones arba sudarant atvirkštinius atpirkimo sandorius suma negali būti didesnė kaip 1100 mln. litų; 17.2. bendra investicijų į vienai komercinių bankų grupei priklausančių bankų pinigų rinkos priemones, kai nėra gautas finansinis užstatas, suma negali būti didesnė kaip 500 mln. litų; 17.3. bendra investicijų į visų vienoje užsienio šalyje veiklą vykdančių komercinių bankų pinigų rinkos priemones suma negali būti didesnė kaip 1000 mln. litų (bankai laikomi veiklą vykdantys toje šalyje, kurioje yra suformuotas ir finansinės atskaitomybės ataskaitose atskleidžiamas apmokėtasis kapitalas); 17.4. investicijų į Lietuvos banko pinigų rinkos priemones suma išlaikoma stabilios 170–350 mln. litų apimties. Nesant galimybių saugiai arba priimtinomis sąlygomis lėšas investuoti į kitas priemones nei Lietuvos banko pinigų rinkos priemonės, lėšos investuojamos į Lietuvos banko pinigų rinkos priemones didesne apimtimi, negu šiame punkte numatyta tokių investicijų suma. 18. Sprendimus dėl investicijų į konkrečias investavimo priemones (išskyrus investavimą į banko indėlius ir į Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinius popierius) ir jų priešlaikinio susigrąžinimo priima įsakymu, kuriuo patvirtintos šios taisyklės, sudaryta komisija (toliau – Komisija). 19. Laikinai laisvos lėšos gali būti investuojamos į priemones, kurių terminas ilgesnis, negu tai numato valstybės piniginių išteklių srautų prognozės, kai yra sudarytos galimybės naudoti lanksčias valstybės piniginių išteklių srautų subalansavimo priemones trumpalaikiam pinigų stygiui padengti, o investicijų grąža yra pakankama įvertinant trumpalaikių valstybės piniginių išteklių srautų subalansavimo priemonių sąnaudas. Priimant investavimo sprendimus taip pat vadovaujamasi taisyklių 48–54 punktais. III. PROGNOZAVIMO PRINCIPAS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 20. Prognozavimo principas – numatyti optimalius sudaromų valstybės pinigų srautų prognozių rūšių, periodiškumo, detalumo ir prognozių panaudojimo variantus. 21. Sudaromos šios prognozės: 21.1. metinių Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimosi poreikio ir prognozuojamo grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio dydžių; 21.2. mėnesinių ir kasdieninių valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų dydžių; 21.3. mėnesinio ir kasdieninio valstybės skolinimosi poreikio ir jo finansavimo dydžių. 22. Valstybės biudžeto pajamų, išlaidų bei skolinimosi poreikio ir jo finansavimo prognozės sudaro vieną bendrą valstybės pinigų srautų prognozę. 23. Metų prognozė, kuri susideda iš mėnesinių ir kasdieninių dydžių, ateinantiems biudžetiniams metams sudaroma likus ne mažiau kaip dviem mėnesiams iki metų pradžios. 24. Prognozuojant valstybės pinigų srautus, reguliariai analizuojami duomenys ir rengiamos ataskaitos dėl: 24.1. valstybės iždo įplaukų ir išmokėjimų iš jo scenarijų bei numatomo patvirtinto metinio Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limito įvykdymo (arba viršijimo), į kuriuos atsižvelgiama priimant sprendimus dėl lėšų skolinimosi. Šias ataskaitas kartą per mėnesį rengia Valstybės iždo departamentas ir teikia finansų ministrui ir Valstybės iždo departamentą kuruojančiam finansų viceministrui; 24.2. valstybės biudžeto įplaukų ir išmokėjimų iš jo prognozuotų ir faktinių duomenų nuokrypių. Šias ataskaitas kartą per mėnesį rengia Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius ir teikia Valstybės iždo departamento direktoriui ir jo pavaduotojams. 25. Rengdamas valstybės piniginių išteklių srautų scenarijus, Valstybės iždo departamentas gauna šiuos duomenis: 25.1. Finansų ministerijos Fiskalinės politikos departamentas (toliau – Fiskalinės politikos departamentas) pateikia informaciją apie numatomą patvirtinto metinio biudžeto pajamų plano vykdymą ir galimus scenarijus Valstybės iždo departamentui iki kiekvieno mėnesio 15 dienos; 25.2. Finansų ministerijos Europos Sąjungos struktūrinės paramos valdymo departamentas (toliau – Europos Sąjungos struktūrinės paramos valdymo departamentas) pateikia pastabas ir pasiūlymus dėl ES 2007–2013 metų struktūrinės finansinės paramos panaudojimo tempų scenarijaus ir galimus alternatyvius scenarijus pamėnesiui einamaisiais metais Valstybės iždo departamentui iki kiekvieno mėnesio 15 dienos. II. Metinio Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimosi poreikio ir PROGNOZUOJAMO grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio skaičiavimas 26. Metinis skolinimosi poreikis – biudžetinių metų valstybės biudžeto išlaidų, grąžinamų paskolų, išperkamų Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių (toliau – VVP) ir kitų išmokėjimų sumos dalis, finansuojama iš Vyriausybės valstybės vardu pasiskolintų lėšų. 27. Užsienio valiutas konvertuojant į litus, naudojami prognozuojami lito ir užsienio valiutų santykiai, atsižvelgiant į esamą situaciją valiutų rinkoje, komercinių bankų teikiamas prognozes ir valiutų kursų kitimo tendencijas. 28. Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius, rengdamas valstybės biudžeto finansinių rodiklių projektus, skaičiuoja ir pagal poreikį tikslina metinį skolinimosi poreikį. Metinis skolinimosi poreikis yra skaičiuojamas ateinantiems trejiems biudžetiniams metams tūkst. litų tikslumu. 29. Metinis skolinimosi poreikis gali būti tikslinamas atsižvelgiant į faktinius ir planuojamus valstybės išlaidų ir grąžinamų paskolų ar išperkamų VVP, numatomų finansuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės valstybės vardu pasiskolintomis lėšomis, pokyčius, taip pat į valstybės biudžeto ir kitų pinigų srautų prognozes. 30. Prognozavimo ir rizikos valdymo skyriui duomenis pagal kompetenciją raštu pateikia: 30.1. Valstybės iždo departamento Skolinių įsipareigojimų administravimo skyrius (toliau – Skolinių įsipareigojimų administravimo skyrius): 30.1.1. pagal jau pasirašytas paskolų sutartis Valstybės investicijų programoje numatytiems investicijų projektams finansuoti iš Vyriausybės valstybės vardu pasiskolintų lėšų neišimtų paskolų dalių bendras sumas; 30.1.2. valstybės garantuojamų paskolų atidėjinių sumas, skolininkų grąžinamų paskolų, suteiktų iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, sumas; 30.2. Valstybės iždo departamento Skolinimosi ir pinigų valdymo skyrius (toliau – Skolinimosi ir pinigų valdymo skyrius) – lėšų, reikalingų Valstybės investicijų programoje numatytiems investicijų projektams finansuoti iš Vyriausybės valstybės vardu pasiskolintų lėšų pagal numatomas pasirašyti sutartis, metines sumas; 30.3. Fiskalinės politikos departamentas – projektuojamo valstybės biudžeto balanso metines sumas ir jų koregavimo riziką; 30.4. Finansų ministerijos Biudžeto departamentas (toliau – Biudžeto departamentas) – informaciją apie įstatymus (išskyrus Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą) ir rengiamus įstatymų projektus, kuriuose yra numatyta valstybės išlaidas finansuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės valstybės vardu pasiskolintomis lėšomis; 30.5. Europos Sąjungos struktūrinės paramos valdymo departamentas – planuojamų projektų vykdytojų išmokų iš ES lėšų ir valstybės biudžeto bendrojo finansavimo programų metines sumas; 30.6. Finansų ministerijos Nacionalinio fondo departamentas (toliau – Nacionalinio fondo departamentas) – planuojamų gauti iš Europos Komisijos einamaisiais ir kitais finansiniais metais lėšų sumas; 30.7. Finansų ministerijos Turto valdymo departamentas – valstybės įmonės Turto banko skolintų lėšų poreikį valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo funkcijai įgyvendinti; 30.8. Finansų ministerijos Finansų rinkų politikos departamentas – skolintų lėšų poreikį Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatyme numatytų priemonių taikymui. 31. Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius, naudodamas valstybės skolos ir piniginių išteklių valdymo ir apskaitos informacines sistemas, apskaičiuoja atitinkamais biudžetiniais metais valstybės vardu paimtų vidaus ir užsienio paskolų grąžinamas sumas, vidaus ir užsienio VVP išperkamas sumas ir sumas, grąžinamas pagal kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus. 32. Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius apskaičiuoja prognozuojamą lėšų likučio pokytį per metus, taip pat poreikį skolintis pirma laiko siekiant sumažinti perfinansavimo riziką vėlesniais metais. 33. Atsižvelgdamas į metinį Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimosi poreikį ir numatomus skolos grąžinimus Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius apskaičiuoja prognozuojamą metinį Lietuvos Respublikos Vyriausybės grynąjį skolinių įsipareigojimų pokytį. Remdamasis šiais skaičiavimais Valstybės iždo departamentas Biudžeto departamentui teikia siūlomą Lietuvos Respublikos Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitą rengiant Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą. III. Valstybės biudžeto pajamų prognozės 34. Valstybės biudžeto pajamų metų prognozę, susidedančią iš mėnesio ir dienos prognozių, sudaro šių pajamų prognozės: 34.1. administruojamų Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Muitinės departamento; 34.2. tiesiogiai pervedamų į valstybės iždo sąskaitas; 34.3. gaunamų iš ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos. 35. Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius sudaro biudžetinių metų valstybės biudžeto pajamų metų prognozės, susidedančios iš mėnesio ir dienos prognozių, projektą ateinantiems biudžetiniams metams vadovaudamasis: 35.1. Biudžeto departamento pateiktu Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu; 35.2. asignavimų valdytojų pateikta informacija apie ES finansinės paramos planuojamas pripažinti deklaruotinomis Europos Komisijai išlaidas pirmiems ateinantiems metams. Pagal jas sudaroma ES finansinės paramos pajamų prognozė; 35.3. praėjusių laikotarpių faktiniais duomenimis; 35.4. Valstybės skolos ir piniginių išteklių valdymo sistemos (toliau – VSPIV sistema) duomenimis apie gautinas palūkanas už perskolintas ar kitaip investuotas lėšas; 35.5. kita informacija, susijusia su numatomomis gauti valstybės biudžeto pajamomis. 36. Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius tikslina einamųjų biudžetinių metų valstybės biudžeto pajamų mėnesio ir dienos prognozes vadovaudamasis: 36.1. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu; 36.2. valstybės biudžeto pajamų paskirstymu pagal ketvirčius, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Muitinės departamento administruojamų pajamų paskirstymu pagal ketvirčius; 36.3. Fiskalinės politikos departamento pateiktu einamųjų biudžetinių metų valstybės biudžeto pajamų paskirstymu pagal mėnesius, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Muitinės departamento administruojamų pajamų paskirstymu pagal mėnesius ir pajamų, gaunamų tiesiogiai į valstybės iždo sąskaitas, paskirstymu pagal mėnesius; 36.4. Valstybės iždo departamento Apskaitos ir atskaitomybės skyriaus (toliau – Apskaitos ir atskaitomybės skyrius) pateikta faktine pajamų surinkimo informacija: kas mėnesį – mokesčių ir kitų įmokų į valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus apyskaita, kasdien – operatyvia informacija apie į valstybės biudžetą surinktas pajamas; 36.5. Valstybinės mokesčių inspekcijos kiekvieną dieną teikiama operatyvia informacija apie į valstybės biudžetą surinktas pajamas ir mokesčių grąžinimus; 36.6. VSPIV sistemos duomenimis apie gautinas palūkanas už perskolintas ar kitaip investuotas lėšas; 36.7. teisės aktais dėl lėšų pervedimo terminų; 36.8. Nacionalinio fondo departamento teikiama informacija apie Europos Komisijai deklaruotas išlaidas ir iš Europos Komisijos paprašytas ES fondo (-ų) lėšas dėl Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo per sieną programos, 2007–2013 metų ES struktūrinės paramos programos ir 2000–2006 metų ES sanglaudos fondo lėšų; 36.9. ES struktūrinės paramos kompiuterinės informacinės valdymo ir priežiūros sistemos (toliau – SFMIS) duomenimis apie 2007–2013 metų ES struktūrinės paramos projektams finansuoti skirtų išlaidų deklaracijas Europos Komisijai; 36.10. asignavimų valdytojų pateikta informacija apie ES finansinės paramos planuojamas pripažinti deklaruotinomis Europos Komisijai išlaidas einamaisiais metais (pagal ketvirčius); 36.11. kita informacija, susijusia su numatomomis gauti valstybės biudžeto pajamomis. 37. Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius kiekvieną dieną tikslina einamųjų biudžetinių metų valstybės biudžeto pajamų mėnesio ir dienos prognozes. IV. Valstybės biudžeto asignavimų poreikio prognozės 38. Valstybės biudžeto asignavimų poreikio metų prognozę, susidedančią iš mėnesio ir dienos prognozių, sudaro valstybės biudžeto programų asignavimų ir valstybės biudžeto programų asignavimų dalies, kurią sudaro ES ir kita tarptautinė finansinė parama, prognozės. 39. Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius sudaro valstybės biudžeto asignavimų poreikio biudžetinių metų prognozės, susidedančios iš mėnesio ir dienos prognozių, projektą ateinantiems biudžetiniams metams vadovaudamasis: 39.1. Biudžeto departamento pateiktu Lietuvos Respublikos ateinančių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu; 39.2. Nacionalinio fondo departamento pateikta informacija apie Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo per sieną programos ir 2000–2006 metų Sanglaudos fondo planuojamas išlaidas; 39.3. Biudžeto departamento pateiktais duomenimis apie dotacijų savivaldybėms planuojamus mokėjimus; 39.4. Europos Sąjungos ir tarptautinių santykių departamento pateiktais duomenimis apie planuojamus mokesčius ES ir tarptautinėms finansų organizacijoms ir planuojamus mokėjimus į ES biudžetą; 39.5. VSPIV sistemos duomenimis apie mokėtinas palūkanas už valstybės vardu pasiskolintas lėšas; 39.6. kitų išlaidų, susijusių su valstybės skola, mokėjimo prognozėmis; 39.7. praėjusių laikotarpių faktiniais duomenimis; 39.8. asignavimų poreikio prognozėmis ir kita asignavimų valdytojų per Valstybės biudžeto, apskaitos ir mokėjimų sistemą (toliau – VBAMS) pateikta informacija, susijusia su asignavimų poreikiu valstybės biudžeto programoms finansuoti. 40. Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius tikslina einamaisiais biudžetiniais metais valstybės biudžeto asignavimų poreikio mėnesio ir dienos prognozes vadovaudamasis: 40.1. einamųjų biudžetinių metų valstybės biudžeto pajamų ir programų finansavimo (ketvirčiais) planu; 40.2. VSPIV sistemos duomenimis apie mokėtinas palūkanas už valstybės vardu pasiskolintas lėšas; 40.3. kiekvieną dieną ir mėnesį asignavimų valdytojų teikiamomis prognozėmis per VBAMS; 40.4. Nacionalinio fondo departamento teikiama informacija: 40.4.1. kiekvieną mėnesį apie lėšų išmokėjimo rangovams prognozes per ateinančius tris mėnesius ir kiekvieną ketvirtį apie planuojamas išlaidas einamaisiais ir pirmais ateinančiais metais iš 2000–2006 metų Sanglaudos fondo ir bendrojo finansavimo lėšų; 40.4.2. kiekvieną mėnesį apie per ateinančius tris mėnesius planuojamas paprašyti iš Valstybės iždo departamento Europos regioninės plėtros fondo (toliau – ERPF) lėšas ir iki kiekvienų einamųjų metų balandžio 30 dienos ir spalio 31 dienos apie einamaisiais ir kitais finansiniais metais planuojamas pripažinti deklaruotinomis Europos Komisijai išlaidas pagal Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo per sieną programą; 40.5. asignavimų valdytojų į VBAMS įvestų mokėjimo paraiškų duomenimis (VBAMS MOK-04B forma); 40.6. informacija apie pervestus asignavimus, gaunama iš Finansavimo skyriaus (lėšų poreikis kitai darbo dienai) ir Apskaitos ir atskaitomybės skyriaus kiekvieną dieną, ir kiekvieną mėnesį sudaromais valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų suvestiniais žiniaraščiais; 40.7. kita informacija, susijusia su asignavimų poreikiu valstybės biudžeto programoms finansuoti; 40.8. ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos įgyvendinančiųjų institucijų pateikta informacija apie projektų vykdytojams planuojamas išmokėti lėšas; 40.9. kita valstybės biudžeto programų asignavimų dalies, kurią sudaro ES ir kita tarptautinė finansinė parama, valdytojų pateikiama informacija dėl numatomo asignavimų panaudojimo. 41. Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius kiekvieną dieną tikslina valstybės biudžeto asignavimų poreikio prognozes. 42. Valstybės iždo departamentas siekia, kad ne mažesnė kaip 70 proc. asignavimų dalis (be ES finansinės paramos) būtų prognozuojama ir stebima kasdien 20 dienų į priekį asignavimų valdytojų lygmeniu. Tokiu būdu siekiama gauti iš asignavimų valdytojų tikslesnes asignavimų poreikio prognozes. V. Valstybės skolinimosi poreikio IR JO FINANSAVIMO prognozės 43. Valstybės skolinimosi poreikio metų prognozė, susidedanti iš mėnesio ir dienos prognozių, sudaroma pagal: 43.1. valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų faktinius plano vykdymo duomenis ir prognozes; 43.2. VSPIV sistemos duomenis apie valstybės skolos grąžinimą pagal atskiras skolinimosi priemones, t. y. paskolų valstybės vardu grąžinimą, VVP išpirkimą, įsipareigojimų pagal kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus įvykdymą ir kitų su skolinimusi susijusių dokumentų užduočių vykdymą; 43.3. duomenis apie valstybės vardu pasiskolintų lėšų panaudojimą Lietuvos Respublikos einamųjų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme numatytiems tikslams ir kitiems tikslams, kai dėl to yra priimtas atskiras įstatymas; 43.4. duomenis apie valstybės garantuojamų paskolų specialiuosius atidėjinius; 43.5. duomenis apie perskolintų lėšų srautus; 43.6. kitą informaciją, susijusią su valstybės skolintų lėšų srautais. 44. Skolinimosi ir pinigų valdymo skyrius siūlo planuojamas skolinimosi priemones. Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius planuoja ir nuolat tikslina laikotarpiui iki einamųjų biudžetinių metų pabaigos skolinimosi valstybės vardu sumas pagal atskiras skolinimosi vidaus ir užsienio finansų rinkose priemones. Planuojant skolinimosi sumas, vadovaujamasi taisyklių 46.4 punkte nurodytais duomenimis. IV. APDAIRUMO (ATSARGUMO) PRINCIPAS 45. Apdairumo (atsargumo) principas – valstybės pinigų srautų valdymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės vidutinės trukmės skolinimosi ir skolos valdymo gairių įgyvendinimo procesai yra suderinami užtikrinant, kad valstybės iždo sąskaitose visada būtų apdairus lėšų likutis. 46. Valstybės piniginių išteklių valdymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės vidutinės trukmės skolinimosi ir skolos valdymo gairių įgyvendinimo procesų suderinimas: 46.1. užtikrinamas kuo didesnis galimų trumpalaikio pinigų srautų subalansavimo priemonių pasirinkimas; 46.2. ilgalaikiai VVP vidaus rinkoje, atsižvelgiant į rinkos paklausą, taip pat išlaidų ir rizikos analizės išvadas, esant priimtinoms sąlygoms išleidžiami tolygiomis sumomis; 46.3. įvertinus skolinimosi sąnaudas ir VVP paklausą, didinama vidaus VVP pasiūla; 46.4. planuojant skolinimosi apimtis ir vykdant skolinimąsi, laikomasi šių didžiausią ir mažiausią lėšų likutį (įskaitant laikinai laisvas investuotas lėšas) reglamentuojančių rodiklių: 46.4.1. didžiausias galimas lėšų likutis (įskaitant investuotas lėšas) apskaičiuojamas kaip slenkančio 12 paskutinių mėnesių laikotarpio santykinių rodiklių, apskaičiuojamų kaip finansinių valstybės biudžeto ir pasiskolintų išteklių likučių sumos mėnesio pabaigoje ir ateinančių trijų mėnesių visų išmokėjimų sumos, vidurkis, kuris neturi būti didesnis kaip 40 proc.; 46.4.2. mažiausias galimas lėšų likutis (įskaitant investuotas lėšas) apskaičiuojamas kaip finansinių valstybės biudžeto ir pasiskolintų išteklių likučių sumos mėnesio pabaigoje (papildomai įskaitant Rezervinio (stabilizavimo) fondo lėšų, skirtų su valstybės skoliniais įsipareigojimams susijusiems mokėjimams grąžintinai finansuoti, likutį) ir ateinančių trijų mėnesių skolos ir palūkanų mokėjimų sumos santykis, kuris neturi būti mažesnis kaip 40 proc.; 46.4.3. kai skolinamasi pirma laiko siekiant sumažinti perfinansavimo riziką grąžinant santykinai didelės apimties skolas (1 mlrd. litų ekvivalento ir didesnes), skaičiuojant taisyklių 46.4.1 ir 46.4.2 punktuose išvardytus rodiklius, lėšų sumos, kurios skirtos konkrečioms skoloms grąžinti, atimamos iš lėšų likučio ir atitinkamai prognozuojamų bendros išmokėjimų ir bendros skolos grąžinimų ir palūkanų mokėjimų sumų. Tokios pirma laiko pasiskolintos lėšos yra investuojamos į aukščiausio saugumo investavimo priemones; 46.4.4. skaičiuojant taisyklių 46.4.1 ir 46.4.2 punktuose išvardytus rodiklius, į lėšų likučius ir ateinančių mėnesių mokėjimų sumas įskaitomi Garantinio ir Privatizavimo fondų lėšų likučiai ir išmokėjimų iš šių fondų sumos, jeigu yra gautos šių fondų piniginių išteklių srautų prognozės. V. RIZIKOS VALDYMO PRINCIPAS 47. Rizikos valdymo principas – numatyti priemones, leidžiančias prognozuoti rizikos realizavimosi atvejus ir imtis veiksmų jiems likviduoti ar neigiamoms įvykių pasekmėms sumažinti. 48. Valdant valstybės piniginius išteklius vertinama kredito, rinkos, perfinansavimo, likvidumo ir operacinė rizika. 49. Valdant su investicijomis susijusią kredito riziką, saugiausiomis potencialiomis investavimo priemonėmis pagal emitento tipą prioriteto tvarka laikomos centrinių bankų pinigų rinkos priemonės ir skolos vertybiniai popieriai, vyriausybių vertybiniai popieriai, tarptautinių organizacijų, kurių narė yra Lietuva, skolos vertybiniai popieriai, atvirkštiniai atpirkimo sandoriai, sudaromi su komerciniais bankais, komercinių bankų pinigų rinkos priemonės ir skolos vertybiniai popieriai. 50. Valdant su investicijomis susijusią rinkos riziką, kai investuojama iki 9 mėnesių laikotarpiui, neinvestuojama į rinkos riziką turinčias investavimo priemones. Kai investuojama ilgesniam nei 9 mėnesių laikotarpiui į rinkos riziką turinčias investavimo priemones, investuojama į didesnį likvidumą ir mažesnę rinkos riziką turinčias investavimo priemones. Priimant sprendimus dėl investavimo į VVP, kurių likutinė trukmė ilgesnė negu investavimo perspektyvos, vertinami šie atitinkamai likvidumo ir rinkos rizikos apibūdinimo duomenys: 50.1. VVP emisijų dydžiai, VVP kainos kintamumo rodikliai, kotiruotes teikiančių ūkio subjektų skaičius ir kotiruojamos sumos, kiti prieinami likvidumą rodantys duomenys, kurių šaltiniai – informacinės sistemos Bloomberg ir Reuters, Europos biržų duomenys, finansinių tarpininkų teikiama informacija; 50.2. VVP vertės kitimo riziką rodančio skaičiavimo (angl. Value-at-risk) metodu gauti rezultatai, finansinė trukmė, VVP kainos kintamumo ir kiti rodikliai. 51. Lėšas investavus į rinkos riziką turinčias investavimo priemones, rinkos rizikos ir investavimo grąžos stebėsena atliekama ne rečiau nei kartą per savaitę, jeigu numatomas investuotų lėšų susigrąžinimo poreikis vėliau nei po 2 mėnesių, ir ne rečiau nei kas 3 darbo dienas, jeigu numatomas investuotų lėšų susigrąžinimo poreikis – iki 2 mėnesių. 52. Investuotos lėšos susigrąžinamos anksčiau arba ieškoma ekonomiškai naudingesnių galimybių tai atlikti negu poreikis pagal pinigų srautų prognozes, kai: 52.1. turima informacija dėl emitento kreditingumo pablogėjimo ir Komisija priima sprendimą investuotas lėšas susigrąžinti; 52.2. viršijami nustatyti kredito rizikos limitai ir iki investicijų termino pabaigos lieka daugiau kaip 60 dienų. Komisija priima sprendimą dėl konkrečios investuotų lėšų susigrąžinimo datos, kuri yra ankstesnė, negu praėjus 60 dienų po limitų viršijimo užfiksavimo datos; 52.3. investavus į VVP, kurių terminas ilgesnis negu investavimo terminas, investicijos grąža dėl rinkos rizikos pasireiškimo sumažėja iki palūkanų normos, kuri būtų gaunama investuojant į Lietuvos banko terminuotuosius indėlius arba atitinkamos trukmės Vokietijos Vyriausybės vertybinius popierius (imama mažesnė investicijų grąžos norma), arba yra prognozuojamas sumažėjimas iki tokios palūkanų normos, o iki suplanuoto investuotų lėšų susigrąžinimo laikotarpio lieka mažiau nei 6 mėnesiai. Komisija per 7 dienas nuo analizės išvadų pateikimo dienos priima sprendimą dėl investuotų lėšų susigrąžinimo; 52.4. investavus į VVP, kurių terminas ilgesnis negu planuojama investicijų susigrąžinimo data, VVP kaina, reguliariai augusi ne mažiau kaip 60 dienų, rodo kainos mažėjimo tendenciją per vėlesnes 15 dienų, o atlikus išsamią investicijų vertės kitimo analizę prognozuojamas tolesnis investicijų vertės sumažėjimas, lemsiantis riziką dėl nepriimtinos investicijų grąžos, t. y. mažesnės, negu numatyta taisyklių 16 punkte, arba finansinius nuostolius. Komisija per 7 dienas nuo analizės išvadų pateikimo dienos priima sprendimą dėl investuotų lėšų susigrąžinimo. 53. Tais atvejais, kai lėšų, investuotų į rinkos riziką turinčias priemones, susigrąžinimas, atsižvelgiant į lėšų poreikio laikotarpį, sukeltų finansinius nuostolius, tai yra susigrąžintų investuotų lėšų vertė būtų mažesnė negu investuota lėšų suma, įvertinamos ir palyginamos galimų nuostolių ir naujo skolinimosi sąnaudos, išanalizuojamos priežastys, nulėmusios investicijų nuostolingumą, nustatomos investicijų vertės kitimo perspektyvos ir Komisija priima sprendimą dėl tokių investuotų lėšų susigrąžinimo nedelsiant arba atidedant iki 12 mėnesių laikotarpiui. 54. Valdant perfinansavimo riziką užtikrinama, kad lėšos, reikalingos skoliniams įsipareigojimams vykdyti, būtų valstybės biudžeto arba skolintų lėšų einamosiose arba terminuotųjų indėlių sąskaitose Lietuvos banke ne vėliau kaip 4 darbo dienos iki skolinių įsipareigojimų vykdymo dienos, jeigu įsipareigojimai yra užsienio valiuta, ir ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas, jeigu įsipareigojimai – litais, kai momentinių skolinių įsipareigojimų vykdymo sumos viršija 50 mln. litų. Papildomai įskaitomi Rezervinio (stabilizavimo) fondo lėšų, skirtų su valstybės skoliniais įsipareigojimams susijusiems mokėjimams grąžintinai finansuoti, likučiai einamosiose arba terminuotųjų indėlių sąskaitose Lietuvos banke. 55. Valdydamas operacinę riziką, Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius koordinuoja reguliarių Valstybės iždo departamento darbuotojų darbų vadovų ir procesų aprašų atnaujinimą. 56. Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius reguliariai atlieka šias analizes: 56.1. likvidumo ir perfinansavimo rizikos, apimančias esamus likvidžių lėšų likučius, prognozuojamus lėšų likučius ir pinigų srautus, tarp jų ir su skolinių įsipareigojimų vykdymu susijusius mokėjimus 3 mėnesių prognozuojamam laikotarpiui, ir kartą per savaitę teikia atitinkamą ataskaitą Lietuvos Respublikos finansų ministrui ir Valstybės iždo departamentą kuruojančiam finansų viceministrui; 56.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose ir įstatymuose su valstybės vardu pasiskolintomis lėšomis susijusių nustatytų limitų vykdymo ir kartą per mėnesį teikia limitų vykdymo ataskaitą finansų ministrui ir Valstybės iždo departamentą kuruojančiam finansų viceministrui; 56.3. kredito ir investicijų rinkos rizikos, apimančias investicijų ir sudarytų finansinių išvestinių priemonių limitų vykdymą, sudarytų išvestinių finansinių priemonių sandorių verčių kitimo duomenis, pagrindinių sandorių šalių kreditingumą rodančių rodiklių tendencijas, investicijų vertės kitimo riziką per atitinkamą laikotarpį, ir kartą per savaitę teikia atitinkamą ataskaitą Valstybės iždo departamento direktoriui ir jo pavaduotojams; 56.4. rinkos rodiklių, apimančias svarbiausių rinkos rodiklių ir jų kitimo statistiką ir galimas prognozes, ir kartą per savaitę teikia ataskaitą Valstybės iždo departamento direktoriui ir jo pavaduotojams; 56.5. operacinės rizikos, apimančias veiklos rizikos incidentus Valstybės iždo departamente, ir kartą per savaitę teikia atitinkamą ataskaitą Valstybės iždo departamento direktoriui ir jo pavaduotojams. VI. PAPILDOMUMO PRINCIPAS 57. Papildomumo principas – laikinai laisvos valstybės pinigų fondų lėšos, esant poreikiui, naudojamos valstybės piniginių išteklių srautams subalansuoti užtikrinant, kad reikiama lėšų suma bus laiku grąžinta į valstybės pinigų fondų sąskaitas. 58. Privatizavimo, Rezervinio (stabilizavimo), Garantinio, Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fonduose (toliau – valstybės pinigų fondai) esančios laikinai laisvos lėšos yra laikomos šiose sąskaitose Lietuvos banke: 58.1. Privatizavimo – Nr. LT431010000000835303 litais, Nr. LT791010000003332405 užsienio valiuta; 58.2. Rezervinio (stabilizavimo) – Nr. LT641010000000735306 litais, Nr. LT611010000033332404 užsienio valiuta; 58.3. Garantinio – Nr. LT211010000002335416 litais, Nr. LT861010000006532406 eurais; 58.4. Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo – Nr. LT461010000000335214 litais, Nr. LT671010000005832408 eurais. 59. Valstybės pinigų fonduose esančios laikinai laisvos lėšos gali būti naudojamos valstybės biudžeto, ES finansinės paramos ir skolintų lėšų pinigų srautams subalansuoti užtikrinant, kad lėšos bus grąžintos esant mokėjimų iš pinigų fondų sąskaitų poreikiui, tais atvejais, kai: 59.1. trūksta lėšų mokėjimams atlikti ir nėra investuotų valstybės biudžeto, ES finansinės paramos ir skolintų lėšų arba investuotų valstybės biudžeto, ES finansinės paramos ir skolintų lėšų susigrąžinimas užtruktų ilgiau arba būtų įgyvendinamas mažiau palankiomis sąlygomis negu susigrąžinant investuotas iš valstybės pinigų fondų lėšas; 59.2. trūksta lėšų einamosiose valstybės biudžeto, ES finansinės paramos arba skolintų lėšų sąskaitose ir yra laikinai laisvų ir neinvestuotų lėšų valstybės pinigų fondų sąskaitose. 60. Garantinio ir Privatizavimo fondų lėšų likučiai ir šių fondų piniginių išteklių srautai įskaitomi, kaip tai numatyta taisyklių 46.4.4 punkte skaičiuojant taisyklių 46.4.1 ir 46.4.2 punktuose nustatytus rodiklius. 61. Garantinio ir Privatizavimo fondų laikinai laisvos lėšos yra pirmiausia naudojamos susiklosčius taisyklių 59.1 ir 59.2 punktuose nurodytoms situacijoms, Rezervinio (stabilizavimo) ir Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo lėšos – vėliausiai. 62. Esant poreikiui naudoti grąžintinai laikinai laisvas valstybės pinigų fondų lėšas valstybės biudžeto ir ES finansinės paramos pinigų srautams subalansuoti, Valstybės iždo departamento skyriai perveda lėšas vadovaudamiesi tokia tvarka: 62.1. Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius informuoja Europos Sąjungos paramos ir pinigų fondų apskaitos skyrių nurodydamas lėšų poreikio sumą, pinigų fondo pavadinimą ir pervedimo datą, o Europos Sąjungos paramos ir pinigų fondų apskaitos skyrius perveda šias lėšas į valstybės iždo sąskaitas Nr. LT881010000000035213, jeigu lėšų poreikis yra litais, arba Nr. LT261010000002132402, jeigu lėšų poreikis yra užsienio valiuta; 62.2. kai yra grąžintinai panaudotos laikinai laisvos atitinkamų valstybės pinigų fondų lėšos ir atitinkamų valstybės pinigų fondų sąskaitose trūksta lėšų mokėjimams atlikti, Europos Sąjungos paramos ir pinigų fondų apskaitos skyrius pateikia Prognozavimo ir rizikos valdymo ir Apskaitos ir atskaitomybės skyriams mokėjimų iš valstybės pinigų fondų banko sąskaitų poreikio duomenis. Apskaitos ir atskaitomybės skyrius perveda trūkstamas sumas į fondų sąskaitas iš valstybės iždo sąskaitų Nr. LT881010000000035213, jeigu lėšų poreikis yra litais, arba Nr. LT261010000002132402, jeigu lėšų poreikis yra užsienio valiuta, o Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius užtikrina, kad valstybės iždo sąskaitose Nr. LT881010000000035213 ir Nr. LT261010000002132402 būtų pakankamas lėšų likutis pervedimams atlikti. 63. Kai yra grąžintinai panaudotos laikinai laisvos atitinkamų valstybės pinigų fondų lėšos ir nebėra poreikio naudoti šias lėšas, Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius informuoja Apskaitos ir atskaitomybės skyrių, nurodydamas lėšų sumą, valstybės pinigų fondo pavadinimą ir pervedimo datą. Apskaitos ir atskaitomybės skyrius perveda šias lėšas iš valstybės iždo sąskaitų Nr. LT881010000000035213, jeigu lėšų poreikis yra litais, arba Nr. LT261010000002132402, jeigu lėšų poreikis yra užsienio valiuta. 64. Esant poreikiui naudoti grąžintinai laikinai laisvas valstybės pinigų fondų lėšas skolintų lėšų pinigų srautams subalansuoti, Valstybės iždo departamento skyriai perveda lėšas vadovaudamiesi tokia tvarka: 64.1. Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius informuoja Europos Sąjungos paramos ir pinigų fondų apskaitos skyrių nurodydamas lėšų poreikio sumą, pinigų fondo pavadinimą ir pervedimo datą, o Europos Sąjungos paramos ir pinigų fondų apskaitos skyrius perveda šias lėšas į valstybės iždo sąskaitas Nr. LT621010000001635405, jeigu lėšų poreikis yra litais, arba Nr. LT641010000000832403, jeigu lėšų poreikis yra užsienio valiuta; 64.2. kai yra grąžintinai panaudotos laikinai laisvos atitinkamų valstybės pinigų fondų lėšos ir atitinkamų valstybės pinigų fondų sąskaitose trūksta lėšų mokėjimams atlikti, Europos Sąjungos paramos ir pinigų fondų apskaitos skyrius pateikia Prognozavimo ir rizikos valdymo ir Skolinių įsipareigojimų administravimo skyriams mokėjimų iš valstybės pinigų fondų banko sąskaitų poreikio duomenis. Skolinių įsipareigojimų administravimo skyrius perveda trūkstamas sumas į fondų sąskaitas iš valstybės iždo sąskaitų Nr. LT621010000001635405, jeigu lėšų poreikis yra litais, arba LT641010000000832403, jeigu lėšų poreikis yra užsienio valiuta, o Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius užtikrina, kad valstybės iždo sąskaitose Nr. LT621010000001635405 ir LT641010000000832403 būtų pakankamas lėšų likutis pervedimams atlikti. 65. Kai yra grąžintinai panaudotos laikinai laisvos atitinkamų valstybės pinigų fondų lėšos ir nebėra poreikio naudoti šias lėšas, Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius informuoja Skolinių įsipareigojimų administravimo skyrių, nurodydamas lėšų sumą, valstybės pinigų fondo pavadinimą ir pervedimo datą. Skoli …