LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL SU LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS SKOLINIMOSI VALSTYBĖS VARDU IR SKOLINANTIS PRISIIMTŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ BEI VALSTYBĖS PINIGINIŲ IŠTEKLIŲ VALDYMU SUSIJUSIŲ TEISĖS AKTŲ PATVIRTINIMO IR KOMISIJŲ SUDARYMO 2012 m. gruodžio 7 d. Nr. 1K-417 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės iždo įstatymo (Žin.,1994, Nr. 100-2001; 2008, Nr. 88-3289) 6 ir 7 straipsniais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių išleidimo ir apyvartos, paskolų valstybės vardu ėmimo ir kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų pasirašymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1329 (Žin.,1997, Nr. 112-2838; 2012, Nr. 133-6776) ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijos darbo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. 1K-251 (Žin., 2003, Nr. 100-4512; 2009, Nr. 79-3301), 9.6 punktu: 1. T v i r t i n u pridedamus: 1.1. Valstybės piniginių išteklių valdymo taisykles; 1.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių platinimo vidaus rinkoje paslaugų teikėjų ir tarpininkų atrankos taisykles; 1.3. Pasiūlymų dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių, išleidžiamų užsienio rinkose, ir paskolų vertinimo taisykles; 1.4. Lietuvos Respublikos komercinių europopierių programos dalyvių atrankos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės komercinių europopierių pasirašymo procedūrų aprašą; 1.5. Finansinių priemonių naudojimo ir finansinių operacijų vykdymo taisykles; 1.6. Reikalavimų Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių aukciono dalyviams aprašą; 1.7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių, platinamų aukciono būdu, didžiausio (mažiausio) pelningumo ribos ir / arba emisijos sumos nustatymo taisykles; 1.8. Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštų išleidimo ir apyvartos organizavimo taisykles; 1.9. Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštų emisijų sąlygų nustatymo metodiką. 2. S u d a r a u Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu ir skolinantis prisiimtų įsipareigojimų bei valstybės piniginių išteklių valdymo komisiją (toliau – Komisija): Komisijos pirmininkas – finansų viceministras, kuriam pagal administravimo sritį priskirtas Finansų ministerijos Valstybės iždo departamentas; Komisijos pirmininko pavaduotojas – Valstybės iždo departamento direktorius, jo laikinai nesant – Valstybės iždo departamento direktoriaus pavaduotojas arba kitas Valstybės iždo departamento valstybės tarnautojas, laikinai atliekantis direktoriaus funkcijas; Komisijos nariai – Valstybės iždo departamento direktoriaus pavaduotojas; – Valstybės iždo departamento direktoriaus pavaduotojas; – Valstybės iždo departamento Prognozavimo ir rizikos valdymo skyriaus vedėjas, jo laikinai nesant – kitas Valstybės iždo departamento valstybės tarnautojas, laikinai atliekantis skyriaus vedėjo funkcijas; – Valstybės iždo departamento Skolinimosi ir pinigų valdymo skyriaus vedėjas, jo laikinai nesant – kitas Valstybės iždo departamento valstybės tarnautojas, laikinai atliekantis skyriaus vedėjo funkcijas. 3. P a v e d u Komisijai: 3.1. atlikti funkcijas, nurodytas: 3.1.1. Valstybės piniginių išteklių valdymo taisyklėse; 3.1.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių platinimo vidaus rinkoje paslaugų teikėjų ir tarpininkų atrankos taisyklėse; 3.1.3. Pasiūlymų dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių, išleidžiamų užsienio rinkose, ir paskolų vertinimo taisyklėse; 3.1.4. Lietuvos Respublikos komercinių europopierių programos dalyvių atrankos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės komercinių europopierių pasirašymo procedūrų apraše; 3.1.5. Finansinių priemonių naudojimo ir finansinių operacijų vykdymo taisyklėse; 3.1.6. Reikalavimų Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių aukciono dalyviams apraše; 3.2. pasitvirtinti darbo reglamentą. 4. S u d a r a u Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių aukciono komisiją (toliau – Aukciono komisija): Aukciono komisijos pirmininkas – Valstybės iždo departamento direktorius, jo laikinai nesant – Valstybės iždo departamento direktoriaus pavaduotojas arba kitas Valstybės iždo departamento valstybės tarnautojas, laikinai atliekantis direktoriaus funkcijas; Aukciono komisijos pirmininko pavaduotojas – Valstybės iždo departamento direktoriaus pavaduotojas, kontroliuojantis Valstybės iždo departamento Skolinimosi ir pinigų valdymo skyriaus darbą; Aukciono komisijos nariai – Valstybės iždo departamento Prognozavimo ir rizikos valdymo skyriaus vedėjas, jo laikinai nesant – kitas Valstybės iždo departamento valstybės tarnautojas, laikinai atliekantis skyriaus vedėjo funkcijas; – Valstybės iždo departamento Skolinimosi ir pinigų valdymo skyriaus vedėjas (aukciono komisijos sekretorius), jo laikinai nesant – kitas Valstybės iždo departamento valstybės tarnautojas, laikinai atliekantis skyriaus vedėjo funkcijas. 5. P a v e d u Aukciono komisijai: 5.1. atlikti funkcijas, nurodytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių, platinamų aukciono būdu, didžiausio (mažiausio) pelningumo ribos ir / arba emisijos sumos nustatymo taisyklėse; 5.2. pasitvirtinti darbo reglamentą. 6. P r i p a ž į s t u netekusiais galios: 6.1. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. kovo 12 d. įsakymą Nr. 68a „Dėl pasiūlymų dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių, išleidžiamų tarptautinėse finansų rinkose, vertinimo vidaus tvarkos“; 6.2. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymą Nr. 1K-200 „Dėl finansų ministro 2002 m. kovo 12 d. įsakymo Nr. 68a „Dėl pasiūlymų dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių, išleidžiamų tarptautinėse finansų rinkose, vertinimo vidaus tvarkos“ pakeitimo“; 6.3. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. rugpjūčio 30 d. įsakymą Nr. 1K-302 „Dėl komisijos sprendimams dėl valstybės skolinimosi, su valstybės skolinimusi ir skolos valdymu susijusių paslaugų pirkimo, valstybės skolos valdymo bei valstybės piniginių išteklių valdymo priimti sudarymo ir jos darbo reglamento patvirtinimo“; 6.4. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2005 m. balandžio 11 d. įsakymą Nr. 1K-104 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių didžiausio (mažiausio) pelningumo ir / arba emisijos apimties nustatymo taisyklių“; 6.5. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2005 m. spalio 5 d. įsakymą Nr. 1K-298 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. rugpjūčio 30 d. įsakymo Nr. 1K-302 „Dėl komisijos sprendimams dėl valstybės skolinimosi, su valstybės skolinimusi ir skolos valdymu susijusių paslaugų pirkimo, valstybės skolos valdymo bei valstybės piniginių išteklių valdymo priimti sudarymo ir jos darbo reglamento patvirtinimo“ pakeitimo“; 6.6. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2006 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. 1K-232 „Dėl finansų ministro 2002 m. kovo 12 d. įsakymo Nr. 68a „Dėl pasiūlymų dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių, išleidžiamų tarptautinėse finansų rinkose, ir užsienio paskolų vertinimo vidaus taisyklių“ pakeitimo“; 6.7. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2006 m. rugpjūčio 8 d. įsakymą Nr. 1K-278 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. rugpjūčio 30 d. įsakymo Nr. 1K-302 „Dėl komisijos sprendimams dėl valstybės skolinimosi, su valstybės skolinimusi ir skolos valdymu susijusių paslaugų pirkimo, valstybės skolos valdymo bei valstybės piniginių išteklių valdymo priimti sudarymo ir jos darbo reglamento patvirtinimo“ pakeitimo“; 6.8. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2007 m. balandžio 20 d. įsakymą Nr. 1K-154 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. rugpjūčio 30 d. įsakymo Nr. 1K-302 „Dėl komisijos sprendimams dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu, su Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimusi valstybės vardu ir skolinantis prisiimtų įsipareigojimų valdymu susijusių paslaugų pirkimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinantis prisiimtų įsipareigojimų valdymo bei valstybės piniginių išteklių valdymo priimti sudarymo ir jos darbo reglamento patvirtinimo“ pakeitimo“; 6.9. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2007 m. gegužės 28 d. įsakymą Nr. 1K-199 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės eurokomercinių popierių pasirašymo Finansų ministerijoje procedūrų aprašo patvirtinimo“; 6.10. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2007 m. spalio 26 d. įsakymą Nr. 1K-306 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. rugpjūčio 30 d. įsakymo Nr. 1K-302 „Dėl komisijos sprendimams dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu, su Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimusi valstybės vardu ir skolinantis prisiimtų įsipareigojimų valdymu susijusių paslaugų pirkimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinantis prisiimtų įsipareigojimų valdymo bei valstybės piniginių išteklių valdymo priimti sudarymo ir jos darbo reglamento patvirtinimo“ pakeitimo“; 6.11. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. sausio 9 d. įsakymą Nr. 1K-009 „Dėl Laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių investavimo procedūrų aprašo patvirtinimo“; 6.12. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. gegužės 28 d. įsakymą Nr. 1K-195 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. rugpjūčio 30 d. įsakymo Nr. 1K-302 „Dėl komisijos sprendimams dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu, su Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimusi valstybės vardu ir skolinantis prisiimtų įsipareigojimų valdymu susijusių paslaugų pirkimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinantis prisiimtų įsipareigojimų valdymo bei valstybės piniginių išteklių valdymo priimti sudarymo ir jos darbo reglamento patvirtinimo“ pakeitimo“; 6.13. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. sausio 21 d. įsakymą Nr. 1K-009 „Dėl reikalavimų Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių aukciono dalyviams aprašo patvirtinimo“; 6.14. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. sausio 21 d. įsakymą Nr. 1K-010 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių aukciono komisijos sudarymo“; 6.15. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. sausio 23 d. įsakymą Nr. 1K-012 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. rugpjūčio 30 d. įsakymo Nr. 1K-302 „Dėl komisijos sprendimams dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu, su Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimusi valstybės vardu ir skolinantis prisiimtų įsipareigojimų valdymu susijusių paslaugų pirkimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinantis prisiimtų įsipareigojimų valdymo bei valstybės piniginių išteklių valdymo priimti sudarymo ir jos darbo reglamento patvirtinimo“ pakeitimo“; 6.16. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. balandžio 16 d. įsakymą Nr. 1K-118 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministro 2005 m. balandžio 11 d. įsakymo Nr. 1K-104 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių didžiausio (mažiausio) pelningumo ir / arba emisijos apimties nustatymo taisyklių“ pakeitimo“; 6.17. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 6 d. įsakymą Nr. 1K-155 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštų išleidimo ir apyvartos organizavimo taisyklių patvirtinimo“; 6.18. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. liepos 9 d. įsakymą Nr. 1K-220 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. rugpjūčio 30 d. įsakymo Nr. 1K-302 „Dėl komisijos sprendimams dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu, su Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimusi valstybės vardu ir skolinantis prisiimtų įsipareigojimų valdymu susijusių paslaugų pirkimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinantis prisiimtų įsipareigojimų valdymo bei valstybės piniginių išteklių valdymo priimti sudarymo ir jos darbo reglamento patvirtinimo“ pakeitimo“; 6.19. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. liepos 28 d. įsakymą Nr. 1K-252 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. rugpjūčio 30 d. įsakymo Nr. 1K-302 „Dėl komisijos sprendimams dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu, su Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimusi valstybės vardu ir skolinantis prisiimtų įsipareigojimų valdymu susijusių paslaugų pirkimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinantis prisiimtų įsipareigojimų valdymo bei valstybės piniginių išteklių valdymo priimti sudarymo ir jos darbo reglamento patvirtinimo“ pakeitimo“; 6.20. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. rugpjūčio 27 d. įsakymą Nr. 1K-278 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 6 d. įsakymo Nr. 1K-155 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštų išleidimo ir apyvartos organizavimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“; 6.21. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2010 m. birželio 22 d. įsakymą Nr. 1K-204 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. rugpjūčio 30 d. įsakymo Nr. 1K-302 „Dėl komisijos sprendimams dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu, su Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimusi valstybės vardu ir skolinantis prisiimtų įsipareigojimų valdymu susijusių paslaugų pirkimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinantis prisiimtų įsipareigojimų valdymo bei valstybės piniginių išteklių valdymo priimti sudarymo ir jos darbo reglamento patvirtinimo“ pakeitimo“; 6.22. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. vasario 11 d. įsakymą Nr. 1K-059 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. rugpjūčio 30 d. įsakymo Nr. 1K-302 „Dėl komisijos sprendimams dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu, su Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimusi valstybės vardu ir skolinantis prisiimtų įsipareigojimų valdymu susijusių paslaugų pirkimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinantis prisiimtų įsipareigojimų valdymo bei valstybės piniginių išteklių valdymo priimti sudarymo ir jos darbo reglamento patvirtinimo“ pakeitimo“; 6.23. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. vasario 11 d. įsakymą Nr. 1K-060 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. sausio 21 d. įsakymo Nr. 1K-010 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių aukciono komisijos sudarymo“ pakeitimo“; 6.24. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. spalio 3 d. įsakymą Nr. 1K-324 „Dėl valstybės piniginių išteklių valdymo taisyklių patvirtinimo“; 6.25. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. gruodžio 7 d. įsakymą Nr. 1K-402 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštų emisijų sąlygų nustatymo metodikos patvirtinimo“; 6.26. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. sausio 30 d. įsakymą Nr. 1K-021 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių platinimo vidaus rinkoje paslaugų teikėjų ir tarpininkų atrankos taisyklių patvirtinimo“; 6.27. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. kovo 14 d. įsakymą Nr. 1K-100 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. sausio 21 d. įsakymo Nr. 1K-010 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių aukciono komisijos sudarymo“ pakeitimo“; 6.28. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. gegužės 16 d. įsakymą Nr. 1K-190 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 6 d. įsakymo Nr. 1K-155 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštų išleidimo ir apyvartos organizavimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“; 6.29. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. gegužės 18 d. įsakymą Nr. 1K-197 „Dėl finansinių priemonių naudojimo ir finansinių operacijų vykdymo taisyklių patvirtinimo“; 6.30. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. gegužės 25 d. įsakymą Nr. 1K-205 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 6 d. įsakymo Nr. 1K-155 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštų išleidimo ir apyvartos organizavimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“; 6.31. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. spalio 18 d. įsakymą Nr. 1K-351 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. gruodžio 7 d. įsakymo Nr. 1K-402 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštų emisijų sąlygų nustatymo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“; 6.32. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. spalio 31 d. įsakymą Nr. 1K-364 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. gruodžio 7 d. įsakymo Nr. 1K-402 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštų emisijų sąlygų nustatymo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“; 6.33. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. spalio 31 d. įsakymą Nr. 1K-365 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 6 d. įsakymo Nr. 1K-155 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštų išleidimo ir apyvartos organizavimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“. LAIKINAI EINANTI FINANSŲ MINISTRO PAREIGAS INGRIDA ŠIMONYTĖ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1K-417 VALSTYBĖS PINIGINIŲ IŠTEKLIŲ VALDYMO TAISYKLĖS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Valstybės piniginių išteklių valdymo taisyklėse (toliau – taisyklės) nustatoma valstybės piniginių išteklių valdymo tvarka, užtikrinanti reikiamą lėšų sumą atitinkamoje Lietuvos banko sąskaitoje mokėjimams laiku atlikti mažiausiomis sąnaudomis ir priimtina rizika. 2. Valstybės piniginiai ištekliai apima valstybės biudžeto, Europos Sąjungos (toliau – ES) ir skolintas lėšas, tam tikrais atvejais, nurodytais taisyklių 59 punkte, – ir valstybės pinigų fondų, nurodytų taisyklių 58 punkte, laikinai laisvas lėšas. 3. Taisyklės taikomos šių ES lėšų valdymui – struktūrinių fondų, skirtų Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumentui įgyvendinti, Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai, Europos žuvininkystės fondo, Europos pabėgėlių fondo, 2000–2006 metų ES sanglaudos fondo, Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai, Išorės sienų fondo, Europos grąžinimo fondo, ES Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo Garantijų skyriaus, Europos Bendrijų iniciatyvų INTERREG IIIA ir EQUAL, 2007–2013 metų ES struktūrinės paramos, taip pat Žvejybos duomenų rinkimo ir kontrolės, Žuvininkystės kontrolės, Bendrijos transeuropinio transporto tinklo plėtros, Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo per sieną programų. 4. Valdant valstybės piniginius išteklius, vadovaujamasi šiais principais – ekonomiškumo, prognozavimo, apdairumo (atsargumo), rizikos valdymo ir papildomumo. Jų pagrindu vykdomas valstybės piniginių išteklių kaupimas, paskirstymas ir išdavimas. II. EKONOMIŠKUMO PRINCIPAS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 5. Ekonomiškumo principas – taupiai ir efektyviai valdyti valstybės piniginius išteklius pasirenkant optimalius piniginių išteklių laikymo Lietuvos banko sąskaitose, laikinai laisvų lėšų investavimo ir lėšų išdavimo variantus. 6. Valstybės piniginiai ištekliai yra laikomi šiose valstybės iždo sąskaitose Lietuvos banke: valstybės biudžeto lėšų – Nr. LT881010000000035213 litais, Nr. LT261010000002132402 užsienio valiutomis; skolintų lėšų – Nr. LT621010000001635405 litais, Nr. LT641010000000832403 užsienio valiutomis, taisyklių 11.2 punkte išvardytais atvejais ES finansinės paramos priemonių lėšoms Lietuvos banke atidarytose sąskaitose litais ir užsienio valiuta ir taisyklių 58 punkte nurodytose sąskaitose Lietuvos banke. 7. Informacija apie valdomų lėšų sąskaitų likučius pasiekiama operatyviai ir realiu laiku naudojantis prieinamomis elektroninės bankininkystės sistemomis. 8. Valstybės piniginiai ištekliai ekonomiškai pagrįstais atvejais gali būti laikomi Lietuvos banko sąskaitose, kuriose už lėšų likutį nėra mokamos palūkanos, o laikinai laisvos lėšos, atsižvelgiant į valstybės piniginių išteklių srautų prognozes, investuojamos pirmenybę teikiant mažesnio rizikingumo bei didesnio likvidumo investavimo priemonėms ir nedarant įtakos pinigų pasiūlai Lietuvos vidaus rinkoje. 9. Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Valstybės iždo departamentas (toliau – Valstybės iždo departamentas) raštu suderina su Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) ir Muitinės departamentu prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Muitinės departamentas), kad šių institucijų administruojamos dienos valstybės biudžeto pajamos, viršijančios atitinkamai 10 ir 5 mln. litų arba jų ekvivalentą užsienio valiuta, būtų kasdien iki 11.15 val. pervedamos į valstybės iždo sąskaitas biudžeto lėšoms Nr. LT881010000000035213 litais, Nr. LT261010000002132402 užsienio valiutomis Lietuvos banke. 10. Prašymai išmokėti lėšas iš valstybės biudžeto ir ES finansinės paramos lėšų sąskaitų vykdomi vadovaujantis finansų ministro 2000 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 195 „Dėl Valstybės biudžeto lėšų išdavimo iš valstybės iždo sąskaitos taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 65-1976; 2007, Nr. 90-3604). Prašymai išmokėti lėšas iš skolintų lėšų sąskaitų, pavyzdžiui, perskolinimas valstybės institucijoms ir pan. (ši nuostata netaikoma vykdant su valstybės skola susijusius įsipareigojimus), vykdomi ne anksčiau kaip trečią darbo dieną po paraiškos gavimo dienos. II. ES finansinės paramos PINIGINIŲ IŠTEKLIŲ LAIKYMAS IR JŲ IŠMOKĖJIMAS 11. Valstybės iždo departamento Europos Sąjungos paramos ir pinigų fondų apskaitos skyrius (toliau – Europos Sąjungos paramos ir pinigų fondų apskaitos skyrius) Europos Komisijai pervedus lėšas arba atsiradus kitų įplaukų į ES finansinės paramos priemonės lėšoms atidarytą sąskaitą Lietuvos banke ne vėliau kaip kitą darbo dieną: 11.1. perveda šias lėšas į Lietuvos banke atidarytas valstybės iždo sąskaitas Nr. LT881010000000035213, jeigu pervestos lėšos yra litais, arba Nr. LT261010000002132402, jeigu pervestos lėšos yra eurais; 11.2. perveda tik lėšų likutį, liekantį sąskaitoje po tą dieną numatomų atlikti valstybės biudžeto išlaidų (neperveda, kai sąskaitos lėšų likutis neviršija 100 eurų arba jų ekvivalento litais), ir formuoja mokėjimo pavedimą, reikalingą lėšų likučiui sąskaitoje užtikrinti, jeigu iš ES finansinės paramos priemonės lėšoms atidarytos sąskaitos pagal Valstybės iždo departamento Finansavimo skyriaus (toliau – Finansavimo skyrius) pateiktą informaciją bus finansuojamos valstybės biudžeto išlaidos arba pagal ES finansinę paramą administruojančių institucijų pateiktus prašymus bus atliekami kiti lėšų pervedimai (Europos Bendrijos naudai nusavintų užstatų pervedimai į Europos žemės ūkio garantijų fondą ir kiti). 12. Finansavimo skyrius, gavęs informaciją, kad asignavimų valdytojai ir jų pavaldžios įstaigos pateikė Valstybės iždo departamentui ES finansinės paramos priemonių finansavimo mokėjimo paraiškas, iki kiekvienos darbo dienos pabaigos prieš kitą mokėjimo pavedimų ar elektroninės mokėjimų informacijos perdavimo į banką darbo dieną pateikia Valstybės iždo departamento Prognozavimo ir rizikos valdymo skyriui (toliau – Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius) ir Europos Sąjungos paramos ir pinigų fondų apskaitos skyriui mokėjimų poreikio duomenis apie numatomas valstybės biudžeto išlaidas: 12.1. pagal asignavimų valdytojus ir kiekvieną iš ES finansinės paramos priemonių lėšų finansuojamą valstybės biudžeto programą, nurodydamas ES finansinės paramos priemonėms atidarytas valstybės iždo sąskaitas, iš kurių valstybės biudžeto išlaidos bus daromos, ir sumas litais dviejų skaičių po kablelio tikslumu arba užsienio valiuta dviejų skaičių po kablelio tikslumu; 12.2. pagal asignavimų valdytojus ir bendras išlaidas iš valstybės iždo sąskaitos Nr. LT881010000000035213, atskirai nenurodydamas kiekvienos programos, tačiau nurodydamas sumas – tūkst. litų; 12.3. pagal asignavimų valdytojus ir kiekvieną valstybės biudžeto programą, kai lėšos pervedamos įvairiomis valiutomis (išskyrus litus) iš valstybės iždo sąskaitos Nr. LT261010000002132402, nurodydamas sumas – valiutos vienetais dviejų skaičių po kablelio tikslumu. 13. Europos Sąjungos paramos ir pinigų fondų apskaitos skyrius, atsižvelgdamas į Finansavimo skyriaus pateiktus mokėjimų poreikio duomenis ir ES finansinę paramą administruojančių institucijų pateiktas mokėjimo paraiškas pervesti lėšas iš ES finansinės paramos priemonėms atidarytų sąskaitų ir įvertinęs ES finansinės paramos priemonių lėšoms atidarytų sąskaitų likučius, numatomų mokėjimo pavedimų ar elektroninės mokėjimų informacijos perdavimo į banką darbo dieną perveda trūkstamas sumas valstybės biudžeto programų asignavimų daliai, kurią sudaro ES finansinė parama, finansuoti ar kitiems lėšų pervedimams pagal ES finansinę paramą administruojančių institucijų pateiktus prašymus atlikti į atitinkamų ES finansinės paramos priemonių lėšoms atidarytas valstybės iždo sąskaitas iš sąskaitų Nr. LT881010000000035213, jeigu lėšų poreikis yra litais, arba Nr. LT261010000002132402, jeigu lėšų poreikis yra užsienio valiuta. 14. Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius užtikrina, kad valstybės iždo sąskaitose Nr. LT881010000000035213 ir Nr. LT261010000002132402 būtų pakankamas lėšų likutis valstybės biudžeto išlaidoms finansuoti ir kitiems lėšų pervedimams pagal ES finansinę paramą administruojančių institucijų pateiktus prašymus atlikti. III. LAIKINAI LAISVŲ LĖŠŲ INVESTAVIMAS 15. Lėšų valstybės iždo sąskaitose, už kurių likutį nėra mokamos palūkanos, suma negali būti didesnė kaip 15 mln. litų, išskyrus tuos atvejus, kai neįmanoma užtikrinti reikalavimo dėl nenumatytų, nuo Valstybės iždo departamento nepriklausančių, aplinkybių. 16. Investuojant laikinai laisvas valstybės biudžeto, skolintas ir ES finansinės paramos lėšas vadovaujamasi finansų ministro 2001 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 49 „Dėl Laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių investavimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 19-622; 2006, Nr. 137-5253) patvirtintais limitais ir saugumo ir likvidumo principais, tačiau siekiama investicijų grąža turi būti ne mažesnė negu atitinkamos trukmės Vokietijos Vyriausybės vertybinių popierių pelningumas, kuris finansų rinkų dalyvių visuotinai laikomas bendru palūkanų normų etalonu, arba Lietuvos banko terminuotųjų indėlių palūkanos (imama mažesnė reikšmė). 17. Valstybės iždo departamentas, investuodamas laikinai laisvas lėšas, vadovaujasi šiais apribojimais: 17.1. bendra investicijų (įskaitant valstybės pinigų fondų investuotas lėšas) į Lietuvos komercinių bankų, užsienio bankų atstovybių ar užsienio bankų filialų, registruotų Lietuvoje, pinigų rinkos priemones arba sudarant atvirkštinius atpirkimo sandorius suma negali būti didesnė kaip 1100 mln. litų; 17.2. bendra investicijų į vienai komercinių bankų grupei priklausančių bankų pinigų rinkos priemones, kai nėra gautas finansinis užstatas, suma negali būti didesnė kaip 500 mln. litų; 17.3. bendra investicijų į visų vienoje užsienio šalyje veiklą vykdančių komercinių bankų pinigų rinkos priemones suma negali būti didesnė kaip 1000 mln. litų (bankai laikomi veiklą vykdantys toje šalyje, kurioje yra suformuotas ir finansinės atskaitomybės ataskaitose atskleidžiamas apmokėtasis kapitalas); 17.4. investicijų į Lietuvos banko pinigų rinkos priemones suma išlaikoma stabilios 170–350 mln. litų apimties. Nesant galimybių saugiai arba priimtinomis sąlygomis lėšas investuoti į kitas priemones nei Lietuvos banko pinigų rinkos priemonės, lėšos investuojamos į Lietuvos banko pinigų rinkos priemones didesne apimtimi, negu šiame punkte numatyta tokių investicijų suma. 18. Sprendimus dėl investicijų į konkrečias investavimo priemones (išskyrus investavimą į banko indėlius ir į Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinius popierius) ir jų priešlaikinio susigrąžinimo priima įsakymu, kuriuo patvirtintos šios taisyklės, sudaryta komisija (toliau – Komisija). 19. Laikinai laisvos lėšos gali būti investuojamos į priemones, kurių terminas ilgesnis, negu tai numato valstybės piniginių išteklių srautų prognozės, kai yra sudarytos galimybės naudoti lanksčias valstybės piniginių išteklių srautų subalansavimo priemones trumpalaikiam pinigų stygiui padengti, o investicijų grąža yra pakankama įvertinant trumpalaikių valstybės piniginių išteklių srautų subalansavimo priemonių sąnaudas. Priimant investavimo sprendimus taip pat vadovaujamasi taisyklių 48–54 punktais. III. PROGNOZAVIMO PRINCIPAS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 20. Prognozavimo principas – numatyti optimalius sudaromų valstybės pinigų srautų prognozių rūšių, periodiškumo, detalumo ir prognozių panaudojimo variantus. 21. Sudaromos šios prognozės: 21.1. metinių Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimosi poreikio ir prognozuojamo grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio dydžių; 21.2. mėnesinių ir kasdieninių valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų dydžių; 21.3. mėnesinio ir kasdieninio valstybės skolinimosi poreikio ir jo finansavimo dydžių. 22. Valstybės biudžeto pajamų, išlaidų bei skolinimosi poreikio ir jo finansavimo prognozės sudaro vieną bendrą valstybės pinigų srautų prognozę. 23. Metų prognozė, kuri susideda iš mėnesinių ir kasdieninių dydžių, ateinantiems biudžetiniams metams sudaroma likus ne mažiau kaip dviem mėnesiams iki metų pradžios. 24. Prognozuojant valstybės pinigų srautus, reguliariai analizuojami duomenys ir rengiamos ataskaitos dėl: 24.1. valstybės iždo įplaukų ir išmokėjimų iš jo scenarijų bei numatomo patvirtinto metinio Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limito įvykdymo (arba viršijimo), į kuriuos atsižvelgiama priimant sprendimus dėl lėšų skolinimosi. Šias ataskaitas kartą per mėnesį rengia Valstybės iždo departamentas ir teikia finansų ministrui ir Valstybės iždo departamentą kuruojančiam finansų viceministrui; 24.2. valstybės biudžeto įplaukų ir išmokėjimų iš jo prognozuotų ir faktinių duomenų nuokrypių. Šias ataskaitas kartą per mėnesį rengia Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius ir teikia Valstybės iždo departamento direktoriui ir jo pavaduotojams. 25. Rengdamas valstybės piniginių išteklių srautų scenarijus, Valstybės iždo departamentas gauna šiuos duomenis: 25.1. Finansų ministerijos Fiskalinės politikos departamentas (toliau – Fiskalinės politikos departamentas) pateikia informaciją apie numatomą patvirtinto metinio biudžeto pajamų plano vykdymą ir galimus scenarijus Valstybės iždo departamentui iki kiekvieno mėnesio 15 dienos; 25.2. Finansų ministerijos Europos Sąjungos struktūrinės paramos valdymo departamentas (toliau – Europos Sąjungos struktūrinės paramos valdymo departamentas) pateikia pastabas ir pasiūlymus dėl ES 2007–2013 metų struktūrinės finansinės paramos panaudojimo tempų scenarijaus ir galimus alternatyvius scenarijus pamėnesiui einamaisiais metais Valstybės iždo departamentui iki kiekvieno mėnesio 15 dienos. II. Metinio Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimosi poreikio ir PROGNOZUOJAMO grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio skaičiavimas 26. Metinis skolinimosi poreikis – biudžetinių metų valstybės biudžeto išlaidų, grąžinamų paskolų, išperkamų Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių (toliau – VVP) ir kitų išmokėjimų sumos dalis, finansuojama iš Vyriausybės valstybės vardu pasiskolintų lėšų. 27. Užsienio valiutas konvertuojant į litus, naudojami prognozuojami lito ir užsienio valiutų santykiai, atsižvelgiant į esamą situaciją valiutų rinkoje, komercinių bankų teikiamas prognozes ir valiutų kursų kitimo tendencijas. 28. Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius, rengdamas valstybės biudžeto finansinių rodiklių projektus, skaičiuoja ir pagal poreikį tikslina metinį skolinimosi poreikį. Metinis skolinimosi poreikis yra skaičiuojamas ateinantiems trejiems biudžetiniams metams tūkst. litų tikslumu. 29. Metinis skolinimosi poreikis gali būti tikslinamas atsižvelgiant į faktinius ir planuojamus valstybės išlaidų ir grąžinamų paskolų ar išperkamų VVP, numatomų finansuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės valstybės vardu pasiskolintomis lėšomis, pokyčius, taip pat į valstybės biudžeto ir kitų pinigų srautų prognozes. 30. Prognozavimo ir rizikos valdymo skyriui duomenis pagal kompetenciją raštu pateikia: 30.1. Valstybės iždo departamento Skolinių įsipareigojimų administravimo skyrius (toliau – Skolinių įsipareigojimų administravimo skyrius): 30.1.1. pagal jau pasirašytas paskolų sutartis Valstybės investicijų programoje numatytiems investicijų projektams finansuoti iš Vyriausybės valstybės vardu pasiskolintų lėšų neišimtų paskolų dalių bendras sumas; 30.1.2. valstybės garantuojamų paskolų atidėjinių sumas, skolininkų grąžinamų paskolų, suteiktų iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, sumas; 30.2. Valstybės iždo departamento Skolinimosi ir pinigų valdymo skyrius (toliau – Skolinimosi ir pinigų valdymo skyrius) – lėšų, reikalingų Valstybės investicijų programoje numatytiems investicijų projektams finansuoti iš Vyriausybės valstybės vardu pasiskolintų lėšų pagal numatomas pasirašyti sutartis, metines sumas; 30.3. Fiskalinės politikos departamentas – projektuojamo valstybės biudžeto balanso metines sumas ir jų koregavimo riziką; 30.4. Finansų ministerijos Biudžeto departamentas (toliau – Biudžeto departamentas) – informaciją apie įstatymus (išskyrus Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą) ir rengiamus įstatymų projektus, kuriuose yra numatyta valstybės išlaidas finansuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės valstybės vardu pasiskolintomis lėšomis; 30.5. Europos Sąjungos struktūrinės paramos valdymo departamentas – planuojamų projektų vykdytojų išmokų iš ES lėšų ir valstybės biudžeto bendrojo finansavimo programų metines sumas; 30.6. Finansų ministerijos Nacionalinio fondo departamentas (toliau – Nacionalinio fondo departamentas) – planuojamų gauti iš Europos Komisijos einamaisiais ir kitais finansiniais metais lėšų sumas; 30.7. Finansų ministerijos Turto valdymo departamentas – valstybės įmonės Turto banko skolintų lėšų poreikį valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo funkcijai įgyvendinti; 30.8. Finansų ministerijos Finansų rinkų politikos departamentas – skolintų lėšų poreikį Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatyme numatytų priemonių taikymui. 31. Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius, naudodamas valstybės skolos ir piniginių išteklių valdymo ir apskaitos informacines sistemas, apskaičiuoja atitinkamais biudžetiniais metais valstybės vardu paimtų vidaus ir užsienio paskolų grąžinamas sumas, vidaus ir užsienio VVP išperkamas sumas ir sumas, grąžinamas pagal kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus. 32. Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius apskaičiuoja prognozuojamą lėšų likučio pokytį per metus, taip pat poreikį skolintis pirma laiko siekiant sumažinti perfinansavimo riziką vėlesniais metais. 33. Atsižvelgdamas į metinį Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimosi poreikį ir numatomus skolos grąžinimus Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius apskaičiuoja prognozuojamą metinį Lietuvos Respublikos Vyriausybės grynąjį skolinių įsipareigojimų pokytį. Remdamasis šiais skaičiavimais Valstybės iždo departamentas Biudžeto departamentui teikia siūlomą Lietuvos Respublikos Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitą rengiant Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą. III. Valstybės biudžeto pajamų prognozės 34. Valstybės biudžeto pajamų metų prognozę, susidedančią iš mėnesio ir dienos prognozių, sudaro šių pajamų prognozės: 34.1. administruojamų Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Muitinės departamento; 34.2. tiesiogiai pervedamų į valstybės iždo sąskaitas; 34.3. gaunamų iš ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos. 35. Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius sudaro biudžetinių metų valstybės biudžeto pajamų metų prognozės, susidedančios iš mėnesio ir dienos prognozių, projektą ateinantiems biudžetiniams metams vadovaudamasis: 35.1. Biudžeto departamento pateiktu Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu; 35.2. asignavimų valdytojų pateikta informacija apie ES finansinės paramos planuojamas pripažinti deklaruotinomis Europos Komisijai išlaidas pirmiems ateinantiems metams. Pagal jas sudaroma ES finansinės paramos pajamų prognozė; 35.3. praėjusių laikotarpių faktiniais duomenimis; 35.4. Valstybės skolos ir piniginių išteklių valdymo sistemos (toliau – VSPIV sistema) duomenimis apie gautinas palūkanas už perskolintas ar kitaip investuotas lėšas; 35.5. kita informacija, susijusia su numatomomis gauti valstybės biudžeto pajamomis. 36. Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius tikslina einamųjų biudžetinių metų valstybės biudžeto pajamų mėnesio ir dienos prognozes vadovaudamasis: 36.1. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu; 36.2. valstybės biudžeto pajamų paskirstymu pagal ketvirčius, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Muitinės departamento administruojamų pajamų paskirstymu pagal ketvirčius; 36.3. Fiskalinės politikos departamento pateiktu einamųjų biudžetinių metų valstybės biudžeto pajamų paskirstymu pagal mėnesius, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Muitinės departamento administruojamų pajamų paskirstymu pagal mėnesius ir pajamų, gaunamų tiesiogiai į valstybės iždo sąskaitas, paskirstymu pagal mėnesius; 36.4. Valstybės iždo departamento Apskaitos ir atskaitomybės skyriaus (toliau – Apskaitos ir atskaitomybės skyrius) pateikta faktine pajamų surinkimo informacija: kas mėnesį – mokesčių ir kitų įmokų į valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus apyskaita, kasdien – operatyvia informacija apie į valstybės biudžetą surinktas pajamas; 36.5. Valstybinės mokesčių inspekcijos kiekvieną dieną teikiama operatyvia informacija apie į valstybės biudžetą surinktas pajamas ir mokesčių grąžinimus; 36.6. VSPIV sistemos duomenimis apie gautinas palūkanas už perskolintas ar kitaip investuotas lėšas; 36.7. teisės aktais dėl lėšų pervedimo terminų; 36.8. Nacionalinio fondo departamento teikiama informacija apie Europos Komisijai deklaruotas išlaidas ir iš Europos Komisijos paprašytas ES fondo (-ų) lėšas dėl Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo per sieną programos, 2007–2013 metų ES struktūrinės paramos programos ir 2000–2006 metų ES sanglaudos fondo lėšų; 36.9. ES struktūrinės paramos kompiuterinės informacinės valdymo ir priežiūros sistemos (toliau – SFMIS) duomenimis apie 2007–2013 metų ES struktūrinės paramos projektams finansuoti skirtų išlaidų deklaracijas Europos Komisijai; 36.10. asignavimų valdytojų pateikta informacija apie ES finansinės paramos planuojamas pripažinti deklaruotinomis Europos Komisijai išlaidas einamaisiais metais (pagal ketvirčius); 36.11. kita informacija, susijusia su numatomomis gauti valstybės biudžeto pajamomis. 37. Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius kiekvieną dieną tikslina einamųjų biudžetinių metų valstybės biudžeto pajamų mėnesio ir dienos prognozes. IV. Valstybės biudžeto asignavimų poreikio prognozės 38. Valstybės biudžeto asignavimų poreikio metų prognozę, susidedančią iš mėnesio ir dienos prognozių, sudaro valstybės biudžeto programų asignavimų ir valstybės biudžeto programų asignavimų dalies, kurią sudaro ES ir kita tarptautinė finansinė parama, prognozės. 39. Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius sudaro valstybės biudžeto asignavimų poreikio biudžetinių metų prognozės, susidedančios iš mėnesio ir dienos prognozių, projektą ateinantiems biudžetiniams metams vadovaudamasis: 39.1. Biudžeto departamento pateiktu Lietuvos Respublikos ateinančių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu; 39.2. Nacionalinio fondo departamento pateikta informacija apie Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo per sieną programos ir 2000–2006 metų Sanglaudos fondo planuojamas išlaidas; 39.3. Biudžeto departamento pateiktais duomenimis apie dotacijų savivaldybėms planuojamus mokėjimus; 39.4. Europos Sąjungos ir tarptautinių santykių departamento pateiktais duomenimis apie planuojamus mokesčius ES ir tarptautinėms finansų organizacijoms ir planuojamus mokėjimus į ES biudžetą; 39.5. VSPIV sistemos duomenimis apie mokėtinas palūkanas už valstybės vardu pasiskolintas lėšas; 39.6. kitų išlaidų, susijusių su valstybės skola, mokėjimo prognozėmis; 39.7. praėjusių laikotarpių faktiniais duomenimis; 39.8. asignavimų poreikio prognozėmis ir kita asignavimų valdytojų per Valstybės biudžeto, apskaitos ir mokėjimų sistemą (toliau – VBAMS) pateikta informacija, susijusia su asignavimų poreikiu valstybės biudžeto programoms finansuoti. 40. Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius tikslina einamaisiais biudžetiniais metais valstybės biudžeto asignavimų poreikio mėnesio ir dienos prognozes vadovaudamasis: 40.1. einamųjų biudžetinių metų valstybės biudžeto pajamų ir programų finansavimo (ketvirčiais) planu; 40.2. VSPIV sistemos duomenimis apie mokėtinas palūkanas už valstybės vardu pasiskolintas lėšas; 40.3. kiekvieną dieną ir mėnesį asignavimų valdytojų teikiamomis prognozėmis per VBAMS; 40.4. Nacionalinio fondo departamento teikiama informacija: 40.4.1. kiekvieną mėnesį apie lėšų išmokėjimo rangovams prognozes per ateinančius tris mėnesius ir kiekvieną ketvirtį apie planuojamas išlaidas einamaisiais ir pirmais ateinančiais metais iš 2000–2006 metų Sanglaudos fondo ir bendrojo finansavimo lėšų; 40.4.2. kiekvieną mėnesį apie per ateinančius tris mėnesius planuojamas paprašyti iš Valstybės iždo departamento Europos regioninės plėtros fondo (toliau – ERPF) lėšas ir iki kiekvienų einamųjų metų balandžio 30 dienos ir spalio 31 dienos apie einamaisiais ir kitais finansiniais metais planuojamas pripažinti deklaruotinomis Europos Komisijai išlaidas pagal Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo per sieną programą; 40.5. asignavimų valdytojų į VBAMS įvestų mokėjimo paraiškų duomenimis (VBAMS MOK-04B forma); 40.6. informacija apie pervestus asignavimus, gaunama iš Finansavimo skyriaus (lėšų poreikis kitai darbo dienai) ir Apskaitos ir atskaitomybės skyriaus kiekvieną dieną, ir kiekvieną mėnesį sudaromais valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų suvestiniais žiniaraščiais; 40.7. kita informacija, susijusia su asignavimų poreikiu valstybės biudžeto programoms finansuoti; 40.8. ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos įgyvendinančiųjų institucijų pateikta informacija apie projektų vykdytojams planuojamas išmokėti lėšas; 40.9. kita valstybės biudžeto programų asignavimų dalies, kurią sudaro ES ir kita tarptautinė finansinė parama, valdytojų pateikiama informacija dėl numatomo asignavimų panaudojimo. 41. Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius kiekvieną dieną tikslina valstybės biudžeto asignavimų poreikio prognozes. 42. Valstybės iždo departamentas siekia, kad ne mažesnė kaip 70 proc. asignavimų dalis (be ES finansinės paramos) būtų prognozuojama ir stebima kasdien 20 dienų į priekį asignavimų valdytojų lygmeniu. Tokiu būdu siekiama gauti iš asignavimų valdytojų tikslesnes asignavimų poreikio prognozes. V. Valstybės skolinimosi poreikio IR JO FINANSAVIMO prognozės 43. Valstybės skolinimosi poreikio metų prognozė, susidedanti iš mėnesio ir dienos prognozių, sudaroma pagal: 43.1. valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų faktinius plano vykdymo duomenis ir prognozes; 43.2. VSPIV sistemos duomenis apie valstybės skolos grąžinimą pagal atskiras skolinimosi priemones, t. y. paskolų valstybės vardu grąžinimą, VVP išpirkimą, įsipareigojimų pagal kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus įvykdymą ir kitų su skolinimusi susijusių dokumentų užduočių vykdymą; 43.3. duomenis apie valstybės vardu pasiskolintų lėšų panaudojimą Lietuvos Respublikos einamųjų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme numatytiems tikslams ir kitiems tikslams, kai dėl to yra priimtas atskiras įstatymas; 43.4. duomenis apie valstybės garantuojamų paskolų specialiuosius atidėjinius; 43.5. duomenis apie perskolintų lėšų srautus; 43.6. kitą informaciją, susijusią su valstybės skolintų lėšų srautais. 44. Skolinimosi ir pinigų valdymo skyrius siūlo planuojamas skolinimosi priemones. Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius planuoja ir nuolat tikslina laikotarpiui iki einamųjų biudžetinių metų pabaigos skolinimosi valstybės vardu sumas pagal atskiras skolinimosi vidaus ir užsienio finansų rinkose priemones. Planuojant skolinimosi sumas, vadovaujamasi taisyklių 46.4 punkte nurodytais duomenimis. IV. APDAIRUMO (ATSARGUMO) PRINCIPAS 45. Apdairumo (atsargumo) principas – valstybės pinigų srautų valdymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės vidutinės trukmės skolinimosi ir skolos valdymo gairių įgyvendinimo procesai yra suderinami užtikrinant, kad valstybės iždo sąskaitose visada būtų apdairus lėšų likutis. 46. Valstybės piniginių išteklių valdymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės vidutinės trukmės skolinimosi ir skolos valdymo gairių įgyvendinimo procesų suderinimas: 46.1. užtikrinamas kuo didesnis galimų trumpalaikio pinigų srautų subalansavimo priemonių pasirinkimas; 46.2. ilgalaikiai VVP vidaus rinkoje, atsižvelgiant į rinkos paklausą, taip pat išlaidų ir rizikos analizės išvadas, esant priimtinoms sąlygoms išleidžiami tolygiomis sumomis; 46.3. įvertinus skolinimosi sąnaudas ir VVP paklausą, didinama vidaus VVP pasiūla; 46.4. planuojant skolinimosi apimtis ir vykdant skolinimąsi, laikomasi šių didžiausią ir mažiausią lėšų likutį (įskaitant laikinai laisvas investuotas lėšas) reglamentuojančių rodiklių: 46.4.1. didžiausias galimas lėšų likutis (įskaitant investuotas lėšas) apskaičiuojamas kaip slenkančio 12 paskutinių mėnesių laikotarpio santykinių rodiklių, apskaičiuojamų kaip finansinių valstybės biudžeto ir pasiskolintų išteklių likučių sumos mėnesio pabaigoje ir ateinančių trijų mėnesių visų išmokėjimų sumos, vidurkis, kuris neturi būti didesnis kaip 40 proc.; 46.4.2. mažiausias galimas lėšų likutis (įskaitant investuotas lėšas) apskaičiuojamas kaip finansinių valstybės biudžeto ir pasiskolintų išteklių likučių sumos mėnesio pabaigoje (papildomai įskaitant Rezervinio (stabilizavimo) fondo lėšų, skirtų su valstybės skoliniais įsipareigojimams susijusiems mokėjimams grąžintinai finansuoti, likutį) ir ateinančių trijų mėnesių skolos ir palūkanų mokėjimų sumos santykis, kuris neturi būti mažesnis kaip 40 proc.; 46.4.3. kai skolinamasi pirma laiko siekiant sumažinti perfinansavimo riziką grąžinant santykinai didelės apimties skolas (1 mlrd. litų ekvivalento ir didesnes), skaičiuojant taisyklių 46.4.1 ir 46.4.2 punktuose išvardytus rodiklius, lėšų sumos, kurios skirtos konkrečioms skoloms grąžinti, atimamos iš lėšų likučio ir atitinkamai prognozuojamų bendros išmokėjimų ir bendros skolos grąžinimų ir palūkanų mokėjimų sumų. Tokios pirma laiko pasiskolintos lėšos yra investuojamos į aukščiausio saugumo investavimo priemones; 46.4.4. skaičiuojant taisyklių 46.4.1 ir 46.4.2 punktuose išvardytus rodiklius, į lėšų likučius ir ateinančių mėnesių mokėjimų sumas įskaitomi Garantinio ir Privatizavimo fondų lėšų likučiai ir išmokėjimų iš šių fondų sumos, jeigu yra gautos šių fondų piniginių išteklių srautų prognozės. V. RIZIKOS VALDYMO PRINCIPAS 47. Rizikos valdymo principas – numatyti priemones, leidžiančias prognozuoti rizikos realizavimosi atvejus ir imtis veiksmų jiems likviduoti ar neigiamoms įvykių pasekmėms sumažinti. 48. Valdant valstybės piniginius išteklius vertinama kredito, rinkos, perfinansavimo, likvidumo ir operacinė rizika. 49. Valdant su investicijomis susijusią kredito riziką, saugiausiomis potencialiomis investavimo priemonėmis pagal emitento tipą prioriteto tvarka laikomos centrinių bankų pinigų rinkos priemonės ir skolos vertybiniai popieriai, vyriausybių vertybiniai popieriai, tarptautinių organizacijų, kurių narė yra Lietuva, skolos vertybiniai popieriai, atvirkštiniai atpirkimo sandoriai, sudaromi su komerciniais bankais, komercinių bankų pinigų rinkos priemonės ir skolos vertybiniai popieriai. 50. Valdant su investicijomis susijusią rinkos riziką, kai investuojama iki 9 mėnesių laikotarpiui, neinvestuojama į rinkos riziką turinčias investavimo priemones. Kai investuojama ilgesniam nei 9 mėnesių laikotarpiui į rinkos riziką turinčias investavimo priemones, investuojama į didesnį likvidumą ir mažesnę rinkos riziką turinčias investavimo priemones. Priimant sprendimus dėl investavimo į VVP, kurių likutinė trukmė ilgesnė negu investavimo perspektyvos, vertinami šie atitinkamai likvidumo ir rinkos rizikos apibūdinimo duomenys: 50.1. VVP emisijų dydžiai, VVP kainos kintamumo rodikliai, kotiruotes teikiančių ūkio subjektų skaičius ir kotiruojamos sumos, kiti prieinami likvidumą rodantys duomenys, kurių šaltiniai – informacinės sistemos Bloomberg ir Reuters, Europos biržų duomenys, finansinių tarpininkų teikiama informacija; 50.2. VVP vertės kitimo riziką rodančio skaičiavimo (angl. Value-at-risk) metodu gauti rezultatai, finansinė trukmė, VVP kainos kintamumo ir kiti rodikliai. 51. Lėšas investavus į rinkos riziką turinčias investavimo priemones, rinkos rizikos ir investavimo grąžos stebėsena atliekama ne rečiau nei kartą per savaitę, jeigu numatomas investuotų lėšų susigrąžinimo poreikis vėliau nei po 2 mėnesių, ir ne rečiau nei kas 3 darbo dienas, jeigu numatomas investuotų lėšų susigrąžinimo poreikis – iki 2 mėnesių. 52. Investuotos lėšos susigrąžinamos anksčiau arba ieškoma ekonomiškai naudingesnių galimybių tai atlikti negu poreikis pagal pinigų srautų prognozes, kai: 52.1. turima informacija dėl emitento kreditingumo pablogėjimo ir Komisija priima sprendimą investuotas lėšas susigrąžinti; 52.2. viršijami nustatyti kredito rizikos limitai ir iki investicijų termino pabaigos lieka daugiau kaip 60 dienų. Komisija priima sprendimą dėl konkrečios investuotų lėšų susigrąžinimo datos, kuri yra ankstesnė, negu praėjus 60 dienų po limitų viršijimo užfiksavimo datos; 52.3. investavus į VVP, kurių terminas ilgesnis negu investavimo terminas, investicijos grąža dėl rinkos rizikos pasireiškimo sumažėja iki palūkanų normos, kuri būtų gaunama investuojant į Lietuvos banko terminuotuosius indėlius arba atitinkamos trukmės Vokietijos Vyriausybės vertybinius popierius (imama mažesnė investicijų grąžos norma), arba yra prognozuojamas sumažėjimas iki tokios palūkanų normos, o iki suplanuoto investuotų lėšų susigrąžinimo laikotarpio lieka mažiau nei 6 mėnesiai. Komisija per 7 dienas nuo analizės išvadų pateikimo dienos priima sprendimą dėl investuotų lėšų susigrąžinimo; 52.4. investavus į VVP, kurių terminas ilgesnis negu planuojama investicijų susigrąžinimo data, VVP kaina, reguliariai augusi ne mažiau kaip 60 dienų, rodo kainos mažėjimo tendenciją per vėlesnes 15 dienų, o atlikus išsamią investicijų vertės kitimo analizę prognozuojamas tolesnis investicijų vertės sumažėjimas, lemsiantis riziką dėl nepriimtinos investicijų grąžos, t. y. mažesnės, negu numatyta taisyklių 16 punkte, arba finansinius nuostolius. Komisija per 7 dienas nuo analizės išvadų pateikimo dienos priima sprendimą dėl investuotų lėšų susigrąžinimo. 53. Tais atvejais, kai lėšų, investuotų į rinkos riziką turinčias priemones, susigrąžinimas, atsižvelgiant į lėšų poreikio laikotarpį, sukeltų finansinius nuostolius, tai yra susigrąžintų investuotų lėšų vertė būtų mažesnė negu investuota lėšų suma, įvertinamos ir palyginamos galimų nuostolių ir naujo skolinimosi sąnaudos, išanalizuojamos priežastys, nulėmusios investicijų nuostolingumą, nustatomos investicijų vertės kitimo perspektyvos ir Komisija priima sprendimą dėl tokių investuotų lėšų susigrąžinimo nedelsiant arba atidedant iki 12 mėnesių laikotarpiui. 54. Valdant perfinansavimo riziką užtikrinama, kad lėšos, reikalingos skoliniams įsipareigojimams vykdyti, būtų valstybės biudžeto arba skolintų lėšų einamosiose arba terminuotųjų indėlių sąskaitose Lietuvos banke ne vėliau kaip 4 darbo dienos iki skolinių įsipareigojimų vykdymo dienos, jeigu įsipareigojimai yra užsienio valiuta, ir ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas, jeigu įsipareigojimai – litais, kai momentinių skolinių įsipareigojimų vykdymo sumos viršija 50 mln. litų. Papildomai įskaitomi Rezervinio (stabilizavimo) fondo lėšų, skirtų su valstybės skoliniais įsipareigojimams susijusiems mokėjimams grąžintinai finansuoti, likučiai einamosiose arba terminuotųjų indėlių sąskaitose Lietuvos banke. 55. Valdydamas operacinę riziką, Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius koordinuoja reguliarių Valstybės iždo departamento darbuotojų darbų vadovų ir procesų aprašų atnaujinimą. 56. Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius reguliariai atlieka šias analizes: 56.1. likvidumo ir perfinansavimo rizikos, apimančias esamus likvidžių lėšų likučius, prognozuojamus lėšų likučius ir pinigų srautus, tarp jų ir su skolinių įsipareigojimų vykdymu susijusius mokėjimus 3 mėnesių prognozuojamam laikotarpiui, ir kartą per savaitę teikia atitinkamą ataskaitą Lietuvos Respublikos finansų ministrui ir Valstybės iždo departamentą kuruojančiam finansų viceministrui; 56.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose ir įstatymuose su valstybės vardu pasiskolintomis lėšomis susijusių nustatytų limitų vykdymo ir kartą per mėnesį teikia limitų vykdymo ataskaitą finansų ministrui ir Valstybės iždo departamentą kuruojančiam finansų viceministrui; 56.3. kredito ir investicijų rinkos rizikos, apimančias investicijų ir sudarytų finansinių išvestinių priemonių limitų vykdymą, sudarytų išvestinių finansinių priemonių sandorių verčių kitimo duomenis, pagrindinių sandorių šalių kreditingumą rodančių rodiklių tendencijas, investicijų vertės kitimo riziką per atitinkamą laikotarpį, ir kartą per savaitę teikia atitinkamą ataskaitą Valstybės iždo departamento direktoriui ir jo pavaduotojams; 56.4. rinkos rodiklių, apimančias svarbiausių rinkos rodiklių ir jų kitimo statistiką ir galimas prognozes, ir kartą per savaitę teikia ataskaitą Valstybės iždo departamento direktoriui ir jo pavaduotojams; 56.5. operacinės rizikos, apimančias veiklos rizikos incidentus Valstybės iždo departamente, ir kartą per savaitę teikia atitinkamą ataskaitą Valstybės iždo departamento direktoriui ir jo pavaduotojams. VI. PAPILDOMUMO PRINCIPAS 57. Papildomumo principas – laikinai laisvos valstybės pinigų fondų lėšos, esant poreikiui, naudojamos valstybės piniginių išteklių srautams subalansuoti užtikrinant, kad reikiama lėšų suma bus laiku grąžinta į valstybės pinigų fondų sąskaitas. 58. Privatizavimo, Rezervinio (stabilizavimo), Garantinio, Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fonduose (toliau – valstybės pinigų fondai) esančios laikinai laisvos lėšos yra laikomos šiose sąskaitose Lietuvos banke: 58.1. Privatizavimo – Nr. LT431010000000835303 litais, Nr. LT791010000003332405 užsienio valiuta; 58.2. Rezervinio (stabilizavimo) – Nr. LT641010000000735306 litais, Nr. LT611010000033332404 užsienio valiuta; 58.3. Garantinio – Nr. LT211010000002335416 litais, Nr. LT861010000006532406 eurais; 58.4. Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo – Nr. LT461010000000335214 litais, Nr. LT671010000005832408 eurais. 59. Valstybės pinigų fonduose esančios laikinai laisvos lėšos gali būti naudojamos valstybės biudžeto, ES finansinės paramos ir skolintų lėšų pinigų srautams subalansuoti užtikrinant, kad lėšos bus grąžintos esant mokėjimų iš pinigų fondų sąskaitų poreikiui, tais atvejais, kai: 59.1. trūksta lėšų mokėjimams atlikti ir nėra investuotų valstybės biudžeto, ES finansinės paramos ir skolintų lėšų arba investuotų valstybės biudžeto, ES finansinės paramos ir skolintų lėšų susigrąžinimas užtruktų ilgiau arba būtų įgyvendinamas mažiau palankiomis sąlygomis negu susigrąžinant investuotas iš valstybės pinigų fondų lėšas; 59.2. trūksta lėšų einamosiose valstybės biudžeto, ES finansinės paramos arba skolintų lėšų sąskaitose ir yra laikinai laisvų ir neinvestuotų lėšų valstybės pinigų fondų sąskaitose. 60. Garantinio ir Privatizavimo fondų lėšų likučiai ir šių fondų piniginių išteklių srautai įskaitomi, kaip tai numatyta taisyklių 46.4.4 punkte skaičiuojant taisyklių 46.4.1 ir 46.4.2 punktuose nustatytus rodiklius. 61. Garantinio ir Privatizavimo fondų laikinai laisvos lėšos yra pirmiausia naudojamos susiklosčius taisyklių 59.1 ir 59.2 punktuose nurodytoms situacijoms, Rezervinio (stabilizavimo) ir Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo lėšos – vėliausiai. 62. Esant poreikiui naudoti grąžintinai laikinai laisvas valstybės pinigų fondų lėšas valstybės biudžeto ir ES finansinės paramos pinigų srautams subalansuoti, Valstybės iždo departamento skyriai perveda lėšas vadovaudamiesi tokia tvarka: 62.1. Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius informuoja Europos Sąjungos paramos ir pinigų fondų apskaitos skyrių nurodydamas lėšų poreikio sumą, pinigų fondo pavadinimą ir pervedimo datą, o Europos Sąjungos paramos ir pinigų fondų apskaitos skyrius perveda šias lėšas į valstybės iždo sąskaitas Nr. LT881010000000035213, jeigu lėšų poreikis yra litais, arba Nr. LT261010000002132402, jeigu lėšų poreikis yra užsienio valiuta; 62.2. kai yra grąžintinai panaudotos laikinai laisvos atitinkamų valstybės pinigų fondų lėšos ir atitinkamų valstybės pinigų fondų sąskaitose trūksta lėšų mokėjimams atlikti, Europos Sąjungos paramos ir pinigų fondų apskaitos skyrius pateikia Prognozavimo ir rizikos valdymo ir Apskaitos ir atskaitomybės skyriams mokėjimų iš valstybės pinigų fondų banko sąskaitų poreikio duomenis. Apskaitos ir atskaitomybės skyrius perveda trūkstamas sumas į fondų sąskaitas iš valstybės iždo sąskaitų Nr. LT881010000000035213, jeigu lėšų poreikis yra litais, arba Nr. LT261010000002132402, jeigu lėšų poreikis yra užsienio valiuta, o Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius užtikrina, kad valstybės iždo sąskaitose Nr. LT881010000000035213 ir Nr. LT261010000002132402 būtų pakankamas lėšų likutis pervedimams atlikti. 63. Kai yra grąžintinai panaudotos laikinai laisvos atitinkamų valstybės pinigų fondų lėšos ir nebėra poreikio naudoti šias lėšas, Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius informuoja Apskaitos ir atskaitomybės skyrių, nurodydamas lėšų sumą, valstybės pinigų fondo pavadinimą ir pervedimo datą. Apskaitos ir atskaitomybės skyrius perveda šias lėšas iš valstybės iždo sąskaitų Nr. LT881010000000035213, jeigu lėšų poreikis yra litais, arba Nr. LT261010000002132402, jeigu lėšų poreikis yra užsienio valiuta. 64. Esant poreikiui naudoti grąžintinai laikinai laisvas valstybės pinigų fondų lėšas skolintų lėšų pinigų srautams subalansuoti, Valstybės iždo departamento skyriai perveda lėšas vadovaudamiesi tokia tvarka: 64.1. Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius informuoja Europos Sąjungos paramos ir pinigų fondų apskaitos skyrių nurodydamas lėšų poreikio sumą, pinigų fondo pavadinimą ir pervedimo datą, o Europos Sąjungos paramos ir pinigų fondų apskaitos skyrius perveda šias lėšas į valstybės iždo sąskaitas Nr. LT621010000001635405, jeigu lėšų poreikis yra litais, arba Nr. LT641010000000832403, jeigu lėšų poreikis yra užsienio valiuta; 64.2. kai yra grąžintinai panaudotos laikinai laisvos atitinkamų valstybės pinigų fondų lėšos ir atitinkamų valstybės pinigų fondų sąskaitose trūksta lėšų mokėjimams atlikti, Europos Sąjungos paramos ir pinigų fondų apskaitos skyrius pateikia Prognozavimo ir rizikos valdymo ir Skolinių įsipareigojimų administravimo skyriams mokėjimų iš valstybės pinigų fondų banko sąskaitų poreikio duomenis. Skolinių įsipareigojimų administravimo skyrius perveda trūkstamas sumas į fondų sąskaitas iš valstybės iždo sąskaitų Nr. LT621010000001635405, jeigu lėšų poreikis yra litais, arba LT641010000000832403, jeigu lėšų poreikis yra užsienio valiuta, o Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius užtikrina, kad valstybės iždo sąskaitose Nr. LT621010000001635405 ir LT641010000000832403 būtų pakankamas lėšų likutis pervedimams atlikti. 65. Kai yra grąžintinai panaudotos laikinai laisvos atitinkamų valstybės pinigų fondų lėšos ir nebėra poreikio naudoti šias lėšas, Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius informuoja Skolinių įsipareigojimų administravimo skyrių, nurodydamas lėšų sumą, valstybės pinigų fondo pavadinimą ir pervedimo datą. Skolinių įsipareigojimų administravimo skyrius perveda šias lėšas iš valstybės iždo sąskaitų LT621010000001635405, jeigu lėšų poreikis yra litais, arba Nr. LT641010000000832403, jeigu lėšų poreikis yra užsienio valiuta. VII. FAKTINIO GRYNOJO SKOLINIŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ POKYČIO APSKAIČIAVIMAS 66. Metinis Lietuvos Respublikos Vyriausybės grynasis skolinių įsipareigojimų pokytis yra per biudžetinius metus Vyriausybės valstybės vardu skolinantis prisiimtų ir per šiuos metus įvykdytų įsipareigojimų sumų skirtumas. 67. Mėnesio Lietuvos Respublikos Vyriausybės grynasis skolinių įsipareigojimų pokytis yra per mėnesį Vyriausybės valstybės vardu skolinantis prisiimtų ir per šį mėnesį įvykdytų įsipareigojimų sumų skirtumas. 68. Skaičiuojant mėnesio Lietuvos Respublikos Vyriausybės grynąjį skolinių įsipareigojimų pokytį, įsipareigojimai užsienio valiuta perskaičiuojami į litus oficialiu Vyriausybės valstybės vardu skolinantis prisiimtų įsipareigojimų prisiėmimo ar įsipareigojimų įvykdymo dienos lito ir užsienio valiutos santykiu. 69. Metinis Lietuvos Respublikos Vyriausybės grynasis skolinių įsipareigojimų pokytis gaunamas susumavus biudžetinių metų kiekvieno mėnesio Vyriausybės grynuosius skolinių įsipareigojimų pokyčius. Šis pokytis gali būti tikslinamas iki kitų biudžetinių metų antro ketvirčio. 70. Lietuvos Respublikos Vyriausybės grynasis skolinių įsipareigojimų pokytis apskaičiuojamas litais cento tikslumu. 71. Skolinių įsipareigojimų administravimo skyrius apskaičiuoja faktinį praėjusio mėnesio Lietuvos Respublikos Vyriausybės grynąjį skolinių įsipareigojimų pokytį iki kiekvieno mėnesio 25 dienos. 72. Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius apskaičiuoja prognozuojamą patvirtinto metinio limito įvykdymą (arba viršijimą) metų pabaigoje iki kiekvieno mėnesio 30 dienos. 73. Faktinis Lietuvos Respublikos Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio metinio limito įvykdymas (arba viršijimas) apskaičiuojamas iki kitų metų sausio 25 dienos iš patvirtinto metinio limito dydžio atimant faktinio metinio Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio sumą. _________________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1K-417 LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS VERTYBINIŲ POPIERIŲ PLATINIMO VIDAUS RINKOJE PASLAUGŲ TEIKĖJŲ IR TARPININKŲ ATRANKOS TAISYKLĖS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių platinimo vidaus rinkoje paslaugų teikėjų ir tarpininkų atrankos taisyklėse (toliau – taisyklės) nustatoma: 1.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių (toliau – VVP) aukciono organizatoriaus (VVP platinimo aukciono būdu atveju) atrankos tvarka; 1.2. VVP platinimo paslaugų teikėjų (VVP platinimo mažmeniniu būdu atveju) atrankos tvarka; 1.3. Tarpininkų (VVP platinimo jungtiniu būdu atveju) atrankos tvarka; 1.4. Tarpininkų (VVP platinimo dvišalių derybų būdu atveju) atrankos tvarka; 1.5. Šių taisyklių 1.1–1.4 punktuose nurodytų subjektų pateiktų pasiūlymų dėl šiuose punktuose nurodytų paslaugų teikimo (toliau – pasiūlymas) vertinimo Finansų ministerijoje tvarka. 2. Šiose taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatyme (Žin., 1996, Nr. 86-2045; 2010, Nr. 145-7419), Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių išleidimo ir apyvartos, paskolų valstybės vardu ėmimo ir kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų pasirašymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1329 (Žin., 1997, Nr. 112-2838; 2012, Nr. 133-6776), ir kituose teisės aktuose vartojamas sąvokas. II. VVP AUKCIONO ORGANIZATORIAUS ATRANKA 3. Lietuvos Respublikos finansų ministerija (toliau – Finansų ministerija), pasirinkdama VVP aukciono organizatorių (vertybinių popierių platinimo aukciono būdu atveju), raštu kreipiasi į ne mažiau kaip tris potencialius VVP aukciono organizavimo paslaugas teikiančius finansinių paslaugų teikėjus (toliau – paslaugų teikėjas), turinčius technines galimybes organizuoti vertybinių popierių platinimą aukciono būdu, su prašymu pateikti pasiūlymą dėl VVP platinimo aukciono būdu galimybių. 4. Pasiūlyme turi būti nurodyta siūloma VVP platinimo strategija, VVP platinimo išlaidos, techninės infrastruktūros galimybės, pasiūlymo įgyvendinimo terminas, paslaugų teikėjo patirtis vertybinių popierių aukciono organizavimo paslaugų teikimo srityje ir kita Finansų ministerijos prašyme nurodyta informacija. 5. Pasiūlymai vertinami šių taisyklių VI skyriuje nustatyta tvarka. III. VVP PLATINIMO MAŽMENINIU BŪDU PASLAUGŲ TEIKĖJŲ ATRANKA 6. Finansų ministerija, pasirinkdama VVP platinimo paslaugų teikėjus (vertybinių popierių platinimo mažmeniniu būdu atveju), raštu kreipiasi į ne mažiau kaip tris potencialius VVP platinimo paslaugas teikiančius paslaugų teikėjus, turinčius technines galimybes platinti VVP, su prašymu pateikti pasiūlymą dėl VVP platinimo mažmeniniu būdu galimybių. 7. Tuo atveju, jeigu Finansų ministerija yra atrinkusi VVP platinimo paslaugų teikėją (-

1. us)(vertybinių popierių platinimo mažmeniniu būdu atveju) šių taisyklių nustatyta tvarka, kiti potencialūs VVP platinimo paslaugų teikėjai (vertybinių popierių platinimo mažmeniniu būdu atveju), turintys technines galimybes platinti VVP ir pageidaujantys teikti VVP platinimo mažmeniniu būdu paslaugą savo iniciatyva, gali kreiptis į Finansų ministeriją su pasiūlymu dėl VVP platinimo mažmeniniu būdu. Pasiūlymas priimamas ir VVP platinimo paslaugų teikimo (vertybinių popierių platinimo mažmeniniu būdu atveju) sutartis sudaroma tik tuo atveju, jeigu naujų pasiūlymų teikėjų siūlomos VVP platinimo išlaidos yra ne didesnės už esamų VVP platinimo paslaugų teikėjų (vertybinių popierių platinimo mažmeniniu būdu atveju), atrinktų šių taisyklių nustatyta tvarka, pasiūlytas VVP platinimo išlaidas. 8. Pasiūlyme turi būti nurodyta siūloma VVP platinimo strategija, VVP platinimo išlaidos, techninės infrastruktūros galimybės, pasiūlymo įgyvendinimo terminas, paslaugų teikėjo patirtis VVP platinimo srityje ir kita Finansų ministerijos prašyme nurodyta informacija. 9. Pasiūlymai vertinami šių taisyklių VI skyriuje nustatyta tvarka, išskyrus šių taisyklių 7 punkte nurodytą atvejį. IV. VVP PLATINIMO JUNGTINIU BŪDU TARPININKŲ ATRANKA 10. Finansų ministerija, pasirinkdama VVP platinimo tarpininkus (vertybinių popierių platinimo jungtiniu būdu atveju), raštu kreipiasi į ne mažiau kaip tris tarpininkus su prašymu pateikti pasiūlymą dėl VVP platinimo jungtiniu būdu galimybių. 11. Pasiūlyme turi būti nurodyta siūloma VVP platinimo strategija, VVP platinimo išlaidos, pasiūlymo įgyvendinimo terminas, pasiūlymo galiojimo terminas, paslaugų teikėjo patirtis VVP platinimo srityje ir kita Finansų ministerijos prašyme nurodyta informacija. 12. Pasiūlymai vertinami šių taisyklių VI skyriuje nustatyta tvarka. V. VVP PLATINIMO DVIŠALIŲ DERYBŲ BŪDU TARPININKŲ ATRANKA 13. Finansų ministerija, pasirinkdama VVP platinimo tarpininkus (vertybinių popierių platinimo dvišalių derybų būdu atveju), raštu kreipiasi į ne mažiau kaip tris tarpininkus su prašymu pateikti pasiūlymą dėl VVP platinimo dvišalių derybų būdu galimybių. 14. Pasiūlyme turi būti nurodyta VVP platinimo ir su tuo susijusios išlaidos, pasiūlymo pateikimo ir galiojimo terminas ir kita Finansų ministerijos prašyme nurodyta informacija. 15. Pasiūlymai vertinami šių taisyklių VI skyriuje nustatyta tvarka. 16. Finansų ministerija kreiptis į VVP platinimo tarpininkus (vertybinių popierių platinimo dvišalių derybų būdu atveju) su prašymu pateikti pasiūlymą dėl VVP platinimo tik dvišalių derybų būdu galimybių gali tik tuo atveju, jeigu, atsižvelgdama į finansų rinkų būklę ir jos kitimo tendencijas, vertybinių popierių paklausą, palūkanų dydį ir jų kitimo tendencijas vertybinių popierių aukcionuose, yra apklaususi ne mažiau nei tris tarpininkus ir nustato, kad nėra galimybės (nė vienas iš apklaustųjų tarpininkų nepateikia alternatyvios pasiskolinimo galimybės) arba yra ribotos galimybės, galinčios sukelti riziką dėl efektyvios skolinimosi valstybės vardu strategijos įgyvendinimo, atitinkamą lėšų sumą atitinkamam terminui pasiskolinti aukciono, jungtiniu ar mažmeniniu būdu ir (arba) atitinkamos lėšų sumos atitinkamam terminui skolinimosi naudojant kitas skolinimosi valstybės vardu priemones ir būdus (imant paskolas, platinant vertybinius popierius vidaus ar užsienio rinkose arba pasirašant kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus) kaina būtų didesnė už tarpininkų siūlomą kainą platinant vertybinius popierius dvišalių derybų būdu. VI. PASIŪLYMŲ VERTINIMAS 17. Pasiūlymus vertina ir VVP platinimo vidaus rinkoje paslaugų teikėjus ir tarpininkus atrenka Finansų ministerija. Finansų ministras pasiūlymams vertinti ir VVP platinimo vidaus rinkoje paslaugų teikėjams ir tarpininkams atrinkti bei kitiems su tuo susijusiems šiame skyriuje nurodytiems Finansų ministerijos veiksmams atlikti įsakymu, kuriuo patvirtintos šios taisyklės, sudaro komisiją (toliau – Komisija). 18. Finansų ministerija pagal pasiūlymų vertinimo kriterijus ir siekiant objektyviai palyginti pateiktus pasiūlymus rengia pasiūlymų suvestinę. 19. Pasiūlymai vertybinių popierių platinimo dvišalių derybų būdu atveju gali būti vertinami tik tuo atveju, jeigu tarpininko siūlomų VVP pelningumas (įvertintas atsižvelgiant į skolinimosi valiutą): 19.1. ne daugiau kaip puse procentinio punkto viršija per paskutinius 3 mėnesius įvykusiame (įvykusiuose) panašios likutinės trukmės (trukmės skirtumas negali būti didesnis nei 30 dienų) VVP aukciono būdu išleistų VVP vidutinį svertinį pelningumą arba; 19.2. jeigu šių taisyklių 19.1 punkte numatyto panašios trukmės VVP aukciono (-ų) nebuvo – ne daugiau kaip puse procentinio punkto viršija per paskutinius 3 mėnesius panašios likutinės trukmės (trukmės skirtumas negali būti didesnis nei 30 dienų) VVP platinimo jungtiniu arba dvišalių derybų būdu išleistų VVP vidutinį svertinį pelningumą arba; 19.3. jeigu šių taisyklių 19.1 ir 19.2 punktuose numatytų panašios trukmės VVP nėra – ne daugiau kaip puse procentinio punkto viršija panašios likutinės trukmės (trukmės skirtumas negali būti didesnis nei 30 dienų) antrinėje rinkoje kotiruojamų VVP vidutinį pelningumą; 19.4. jeigu šių taisyklių 19.1–19.3 punktuose numatytų panašios trukmės VVP nėra – VVP pelningumas panašiai trukmei apskaičiuojamas interpoliavimo, o nesant tokiai galimybei – ekstrapoliavimo būdais. 20. Pasiūlymai, išskyrus vertybinių popierių platinimo dvišalių derybų būdu atveju, vertinami pagal šiuos pagrindinius vertinimo kriterijus: 20.1. VVP platinimo išlaidos; 20.2. paslaugų teikėjo arba tarpininko techninės infrastruktūros galimybės ir prieinamumas potencialiems investuotojams arba pasirenkant VVP aukciono organizatorių (vertybinių popierių platinimo aukciono būdu atveju) – prieinamumas potencialiems VVP aukciono dalyviams; 20.3. VVP platinimo strategija; 20.4. paslaugų teikėjo arba tarpininko patirtis VVP platinimo srityje arba pasirenkant VVP aukciono organizatorių (vertybinių popierių platinimo aukciono būdu atveju) – vertybinių popierių aukciono organizavimo paslaugų teikimo srityje; 20.5. terminas, per kurį paslaugų teikėjas arba tarpininkas įsipareigoja suteikti arba pradėti teikti VVP platinimo paslaugas arba VVP aukciono organizavimo paslaugas; 20.6. kiti šių taisyklių 20.1–20.5 punktuose nenurodyti vertinimo kriterijai. 21. Pasiūlymai vertybinių popierių platinimo dvišalių derybų būdu atveju vertinami pagal šiuos pagrindinius vertinimo kriterijus: 21.1. VVP platinimo ir su tuo susijusios išlaidos; 21.2. terminas, per kurį tarpininkas įsipareigoja suteikti VVP platinimo paslaugas ir tokio termino galimas pratęsimas pagal skolinimosi valstybės vardu poreikį; 21.3. kiti šių taisyklių 21.1–21.2 punktuose nenurodyti vertinimo kriterijai. 22. Pasiūlymai, išskyrus vertybinių popierių platinimo dvišalių derybų būdu atveju, vertinami pagal kriterijus šia tvarka: 22.1. pagal kiekvieną kriterijų nuo 1 iki 10 balų; 22.2. balų suma pagal kriterijus apskaičiuojama taip: 22.2.1. B1 x 0,40, kur B1 – pasiūlymui pagal 20.1 punkte nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas; 22.2.2. B2 x 0,20, kur B2 – pasiūlymui pagal 20.2 punkte nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas; 22.2.3. B3 x 0,15, kur B3 – pasiūlymui pagal 20.3 punkte nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas; 22.2.4. B4 x 0,15, kur B4 – pasiūlymui pagal 20.4 punkte nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas; 22.2.5. B5 x 0,05, kur B5 – pasiūlymui pagal 20.5 punkte nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas; 22.2.6. B6 x 0,05, kur B6 – pasiūlymui pagal 20.6 punkte nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas; 22.3. sudėjus visus pagal koeficientus pakoreguotus konkretaus pasiūlymo vertinimo balus, gaunamas galutinis to pasiūlymo įvertinimas, kuris įforminamas Komisijos sprendimu. 23. Pasiūlymai vertybinių popierių platinimo dvišalių derybų būdu atveju vertinami pagal kriterijus šia tvarka: 23.1. pagal kiekvieną kriterijų nuo 1 iki 10 balų; 23.2. balų suma pagal kriterijus apskaičiuojama taip: 23.2.1. B1 x 0,80, kur B1 – pasiūlymui pagal 21.1 punkte nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas; 23.2.2. B2 x 0,10, kur B2 – pasiūlymui pagal 21.2 punkte nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas; 23.2.3. B3 x 0,10, kur B3 – pasiūlymui pagal 21.3 punkte nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas; 23.3. sudėjus visus pagal koeficientus pakoreguotus konkretaus pasiūlymo vertinimo balus, gaunamas galutinis to pasiūlymo įvertinimas, kuris įforminamas Komisijos sprendimu. 24. Tuo atveju, jeigu dėl techninių priežasčių arba dėl priežasčių, susijusių su išimtinių teisių apsauga, atitinkamas finansines arba tarpininkavimo paslaugas pateikti gali tik vienas paslaugų teikėjas, Finansų ministerija gali kreiptis į vieną tokį paslaugų teikėją ir tarpininką dėl pasiūlymo pateikimo. 25. Finansų ministerija gali prašyti paslaugų teikėjų ir tarpininkų patikslinti savo pateiktus pasiūlymus. 26. Finansų ministerija, atsižvelgdama į kiekvieno pasiūlymo galutinį įvertinimą, priima sprendimą dėl geriausio (-ių) pasiūlymo (-ų). Atrinkus keletą iš geriausių pasiūlymų, Finansų ministerija derasi su šiuos pasiūlymus pateikusiais paslaugų teikėjais ir tarpininkais dėl pasiūlymų sąlygų gerinimo. 27. Tuo atveju, jei tobulinant VVP aukciono organizavimo ir (arba) VVP platinimo (VVP platinimo mažmeniniu būdu atveju) procesus yra reikalingos papildomos paslaugos, kurias gali suteikti tik jau pasirinktas paslaugų teikėjas, Finansų ministerija kreipiasi į tokį paslaugų teikėją dėl papildomų paslaugų teikimo. Tokiu atveju privaloma pagrįsti reikiamų atlikti papildomų paslaugų kainą. 28. Siekiant sudaryti didesnes galimybes potencialiems investuotojams įsigyti jungtiniu arba mažmeniniu būdu platinamus VVP, Finansų ministerija gali priimti sprendimą pasirinkti daugiau nei vieną VVP platinimo paslaugų teikėją ir tarpininką. 29. Atsižvelgdama į skolinimosi valstybės vardu poreikį ir šiame skyriuje nustatyta tvarka atlikus pasiūlymų vertinimus, Finansų ministerija gali priimti sprendimą pasirinkti daugiau nei vieną pasiūlymą dėl VVP platinimo dvišalių derybų būdu. 30. Finansų ministerijos siūlomi sprendimai išdėstomi rašte finansų ministrui (jeigu buvo sudaryta Komisija – įrašomi Komisijos posėdžio protokole) ir suderinami su finansų ministru ir finansų viceministru (jo laikinai nesant – finansų ministro paskirtu jo funkcijas atliekančiu finansų viceministru), kuriam pagal finansų ministro nustatytą veiklos sritį priskirta Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento veiklos sritis. VII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 31. Finansų ministerija per 3 darbo dienas raštu informuoja paslaugų teikėjus ir tarpininkus apie Finansų ministerijos priimtą sprendimą dėl geriausio (-ių) pasiūlymo (-ų). _________________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1K-417 PASIŪLYMŲ DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS VERTYBINIŲ POPIERIŲ, IŠLEIDŽIAMŲ UŽSIENIO RINKOSE, IR PASKOLŲ VERTINIMO TAISYKLĖS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Pasiūlymų dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių, išleidžiamų užsienio rinkose, ir paskolų vertinimo taisyklės (toliau – taisyklės) reglamentuoja: 1.1. pasiūlymų dėl finansinių paslaugų, susijusių su Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių (toliau – VVP), išleidžiamų užsienio rinkose, išleidimu bei platinimu, paskolų valstybės vardu ir finansinių paslaugų pagal kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus suteikimu (toliau – finansinės paslaugos) teikimo vertinimo procedūras; 1.2. sprendimo dėl geriausio (-ių) pasiūlymo (-ų) priėmimo bei finansinių paslaugų teikėjų informavimo procedūras. 2. Finansinės paslaugos perkamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymu (Žin., 1996, Nr. 86-2045; 2010, Nr. 145-7419) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių išleidimo ir apyvartos, paskolų valstybės vardu ėmimo ir kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų pasirašymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1329 (Žin., 1997, Nr. 112-2838; 2012, Nr. 133-6776), taip pat tarptautine praktika. 3. Taisyklėmis vadovaujasi Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Finansų ministerija) Valstybės iždo departamento (toliau – Valstybės iždo departamentas) Skolinimosi ir pinigų valdymo skyriaus (toliau – Skolinimosi skyrius) valstybės tarnautojai ir įsakymu, kuriuo patvirtintos šios taisyklės, sudaryta komisija (toliau – Komisija) atlikdami pasiūlymų dėl finansinių paslaugų (toliau – pasiūlymai) vertinimą. 4. Taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatyme ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių išleidimo ir apyvartos, paskolų valstybės vardu ėmimo ir kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų pasirašymo taisyklėse. 5. Komisija priima sprendimus dėl konkretaus skolinimosi būdo, reikiamos skolinimosi apimties, planuojamo skolinimosi laiko, komisinio mokesčio dydžio (jei, VVP platinimo atveju, toks nustatomas iš anksto), finansinių paslaugų teikėjų, į kuriuos bus kreipiamasi dėl pasiūlymo pateikimo ar patikslinimo, sąrašo bei geriausio (-ių) (ekonomiškai naudingiausio (-ių)) pasiūlymo (-ų) ir rengia teikimą finansų ministrui. II. PASIŪLYMŲ DĖL FINANSINIŲ PASLAUGŲ TEIKIMO VERTINIMO PROCEDŪROS 6. Komisijai priėmus sprendimą dėl konkretaus skolinimosi būdo, reikiamos skolinimosi apimties, planuojamo skolinimosi laiko ir potencialių finansinių paslaugų teikėjų sąrašo, Skolinimosi skyriaus valstybės tarnautojas, kuriam jo pareigybės aprašyme priskirtos atitinkamos funkcijos (toliau – įgaliotas valstybės tarnautojas), vadovaudamasis Komisijos sprendimu, parengia raštą, kuriuo Finansų ministerija kreipiasi į Komisijos atrinktą (-
2. us)potencialų (-ius) finansinių paslaugų teikėją (-us), arba su potencialiais finansinių paslaugų teikėjais sutartais būdais kreipiasi į Komisijos atrinktus ne mažiau kaip 3 arba, jei numatoma leisti VVP dvišalių derybų būdu – Komisijos atrinktą vieną ar daugiau potencialų (-ius) finansinių paslaugų teikėją (-
3. us)prašydama per nustatytą laiką raštu pateikti pasiūlymus dėl finansinių paslaugų teikimo. 7. Finansų ministerija kreiptis į potencialų (-ius) finansinių paslaugų teikėją (-
4. us)su prašymu pateikti pasiūlymą arba priimti potencialaus finansinių paslaugų teikėjo pasiūlymą dėl VVP platinimo tik dvišalių derybų būdu galimybių gali tik tuo atveju, jeigu, atsižvelgdama į finansų rinkų būklę ir jos kitimo tendencijas, vertybinių popierių paklausą, palūkanų dydį ir jų kitimo tendencijas, nustato, kad nėra galimybės (nė vienas iš apklaustųjų potencialių finansinių paslaugų teikėjų nepateikia alternatyvios pasiskolinimo galimybės) arba yra ribotos galimybės, galinčios sukelti riziką dėl efektyvios skolinimosi valstybės vardu strategijos įgyvendinimo, atitinkamą lėšų sumą atitinkamam terminui pasiskolinti kitomis skolinimosi valstybės vardu priemonėmis ir būdais (imant paskolas, platinant vertybinius popierius vidaus ar užsienio rinkose arba pasirašant kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus) ir (arba) atitinkamos lėšų sumos atitinkamam terminui skolinimosi naudojant kitas skolinimosi valstybės vardu priemones ir būdus (imant paskolas, platinant vertybinius popierius vidaus ar užsienio rinkose arba pasirašant kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus) kaina būtų didesnė už potencialaus finansinių paslaugų teikėjo siūlomą kainą platinant vertybinius popierius dvišalių derybų būdu. 8. Tuo atveju, jeigu dėl techninių priežasčių arba dėl priežasčių, susijusių su išimtinių teisių apsauga, finansines paslaugas teikti gali tik konkretus finansinių paslaugų teikėjas, Komisija gali siūlyti Skolinimosi skyriui kreiptis į vieną tokį finansinių paslaugų teikėją prašant su finansinių paslaugų teikėju sutartu būdu pateikti pasiūlymą. 9. Finansinių paslaugų teikėjų pasiūlymus vertina Komisija. Komisijos sprendimu finansinių paslaugų teikėjai gali būti prašomi patikslinti savo pasiūlymus. 10. Įgaliotas valstybės tarnautojas rengia pasiūlymų suvestinę, kuria teikia Komisijai. 11. Vertinant finansinių paslaugų teikėjų pasiūlymus dėl VVP, išleidžiamų užsienio rinkose, išleidimo bei platinimo, atsižvelgiama į šias aplinkybes: 11.1. padėtį bei tendencijas užsienio rinkose; 11.2. jau išleistų VVP antrinės prekybos rezultatus; 11.3. užsienio šalių, turinčių panašius kredito reitingus kaip Lietuvos Respublika, vyriausybių išleistų vertybinių popierių platinimo pirminėje rinkoje ir antrinės prekybos rezultatus. 12. Vertinant finansinių paslaugų teikėjų pasiūlymus dėl VVP, išleidžiamų užsienio rinkose, išleidimo bei platinimo, prioritetas teikiamas šiems tikslams: 12.1. užtikrinti VVP emisijos išplatinimą ir jos likvidumą; 12.2. didinti investuotojų skaičių, pritraukiant naujų investuotojų; 12.3. užtikrinti efektyvią rinkodaros, emisijos platinimo ir reklamos (road-show) strategiją. 13. Komisija, atsižvelgdama į Europos investicijų banko atitinkama valiuta išleistų atitinkamos trukmės vertybinių popierių platintojams paskutiniame viešame sandoryje mokėto komisinio mokesčio dydį ir užsienio šalių, turinčių panašius kredito reitingus kaip Lietuvos Respublika, atitinkama valiuta išleistų atitinkamos trukmės vertybinių popierių platintojams paskutiniuose viešuose sandoriuose mokėto komisinio mokesčio dydį, gali nustatyti komisinį mokestį, į kurį įskaičiuojamos juridinių paslaugų, fiskalinio ar mokėjimų agento paslaugų, vertybinių popierių įtraukimo į biržos sąrašus, dokumentų spausdinimo bei reklamos (road-show) ir kitos išlaidos. Komisijos nustatomas komisinis mokestis gali neapimti juridinių, fiskalinio ar mokėjimų agento ar kitų paslaugų, jei mokestį už tokias paslaugas Komisija nustato atskirai. Apie tokio (-ių) mokesčio (-ių) dydį finansinių paslaugų teikėjai informuojami į juos kreipiantis 6 ir 8 punktuose nustatytais atvejais. 14. Komisijai nustačius mokestį (-ius), nurodytą (-
5. us)13 punkte, pasiūlymai dėl VVP, išleidžiamų užsienio rinkose, išleidimo bei platinimo vertinami pagal kriterijus šia tvarka: 14.1. pasiūlymai vertinami suteikiant jiems pagal kiekvieną kriterijų nuo 1 iki 10 balų; 14.2. balų suma pagal kriterijus apskaičiuojama taip: 14.2.1. B1 x 0,25, kur B1 – pasiūlymui pagal 13.2 punkte nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas; 14.2.2. B2 x 0,25, kur B2 – pasiūlymui pagal 13.3 punkte nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas; 14.2.3. B3 x 0,2, kur B3 – pasiūlymui pagal 13.4 punkte nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas; 14.2.4. B4 x 0,15, kur B4 – pasiūlymui pagal 13.5 punkte nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas; 14.2.5. B5 x 0,15, kur B5 – pasiūlymui pagal 13.6 punkte nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas; 14.3. sudėjus visus pagal koeficientus pakoreguotus konkretaus pasiūlymo balus, gaunamas galutinis to pasiūlymo įvertinimas. 15. Pasiūlymai dėl VVP, išleidžiamų užsienio rinkose, išleidimo bei platinimo vertinami suteikiant jiems balus pagal šiuos pagrindinius kriterijus: 15.1. su VVP išleidimu bei platinimu susijusias išlaidas (komisinio mokesčio, juridinių paslaugų, fiskalinio agento paslaugų, vertybinių popierių įtraukimo į biržos sąrašus, dokumentų spausdinimo bei reklamos (road-show) ir kitas išlaidas); 15.2. siūlomą VVP rinkodaros, emisijos platinimo ir reklamos strategiją, preliminarų investuotojų į VVP pasiskirstymą pagal šalis ir investuotojų tipus; 15.3. finansinių paslaugų teikėjo patirtį išleidžiant užsienio šalių vyriausybių vertybinius popierius; 15.4. finansinių paslaugų teikėjo aktyvumą teikiant rinkos analizes ir Valstybės iždo departamento valstybės tarnautojų ankstesnių metų patirtį dirbant su finansinių paslaugų teikėju; 15.5. finansinių paslaugų teikėjo prekybos VVP antrinėje rinkoje aktyvumą; 15.6. kitus kriterijus. 16. Pasiūlymai dėl VVP, išleidžiamų užsienio rinkose, išleidimo bei platinimo vertinami pagal kriterijus šia tvarka: 16.1. pasiūlymai vertinami suteikiant jiems pagal kiekvieną kriterijų nuo 1 iki 10 balų; 16.2. balų suma pagal kriterijus apskaičiuojama taip: 16.2.1. B1 x 0,3, kur B1 – pasiūlymui pagal 15.1 punkte nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas; 16.2.2. B2 x 0,2, kur B2 – pasiūlymui pagal 15.2 punkte nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas; 16.2.3. B3 x 0,15, kur B3 – pasiūlymui pagal 15.3 punkte nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas; 16.2.4. B4 x 0,15, kur B4 – pasiūlymui pagal 15.4 punkte nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas; 16.2.5. B5 x 0,1, kur B5 – pasiūlymui pagal 15.5 punkte nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas; 16.2.6. B6 x 0,1, kur B6 – pasiūlymui pagal 15.6 punkte nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas; 16.3. sudėjus visus pagal koeficientus pakoreguotus konkretaus pasiūlymo balus, gaunamas galutinis to pasiūlymo įvertinimas. 17. Vertinant finansinių paslaugų teikėjų pasiūlymus dėl paskolų valstybei suteikimo ir finansinių paslaugų pagal kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus teikimo, atsižvelgiama į šias aplinkybes: 17.1. padėtį ir tendencijas finansų rinkose; 17.2. VVP pelningumą antrinėje rinkoje; 17.3. palūkanų normas ir jų kitimo tendencijas vidaus ir užsienio rinkose; 17.4. anksčiau paimtų paskolų sąlygas; 17.5. finansinių paslaugų teikėjų tarptautinius kredito reitingus. 18. Pasiūlymai dėl paskolų ir finansinių paslaugų pagal kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus teikimo vertinami suteikiant jiems balus pagal šiuos pagrindinius kriterijus: 18.1. pagrindines paskolos ar kitų finansinių paslaugų teikimo finansines sąlygas (palūkanų normos tipą, palūkanų normos dydį arba bazinę palūkanų normą ir rizikos priedo dydį ir kt.) ir kitas su paskolos ėmimu ar kitų finansinių paslaugų pirkimu susijusias išlaidas (komisinio mokesčio, įsipareigojimo mokesčio, juridinių paslaugų ir kitas išlaidas); 18.2. laikotarpį, per kurį finansinių paslaugų teikėjas įsipareigoja suteikti paskolą ar finansines paslaugas pagal kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus; 18.3. sindikato (jei paskolą arba kitas finansines paslaugas teikia bankų sindikatas) sudėtį ir potencialias galimybes suteikti siūlomas paslaugas ar padidinti paskolos sumą; 18.4. Valstybės iždo departamento valstybės tarnautojų ankstesnių metų patirtį dirbant su finansinių paslaugų teikėju; 18.5. kitus kriterijus. 19. Pasiūlymai dėl paskolų ir finansinių paslaugų pagal kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus teikimo vertinami pagal kriterijus šia tvarka: 19.1. pasiūlymai vertinami suteikiant jiems pagal kiekvieną kriterijų nuo 1 iki 10 balų; 19.2. balų suma pagal kriterijus apskaičiuojama taip: 19.2.1. B1 x 0,8, kur B1 – pasiūlymui pagal 18.1 punkte nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas; 19.2.2. B2 x 0,1, kur B2 – pasiūlymui pagal 18.2 punkte nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas; 19.2.3. B3 x 0,04, kur B3 – pasiūlymui pagal 18.3 punkte nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas; 19.2.4. B4 x 0,04, kur B4 – pasiūlymui pagal 18.4 punkte nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas; 19.2.5. B5 x 0,02, kur B5 – pasiūlymui pagal 18.5 punkte nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas; 19.3. sudėjus visus pagal koeficientus pakoreguotus konkretaus pasiūlymo balus, gaunamas galutinis to pasiūlymo įvertinimas. 20. Balai kiekvienam pasiūlymui skiriami bendru Komisijos narių susitarimu. III. SPRENDIMO DĖL GERIAUSIO (-IŲ) PASIŪLYMO (-Ų) PRIĖMIMAS IR FINANSINIŲ PASLAUGŲ TEIKĖJŲ INFORMAVIMAS 21. Komisija, atsižvelgdama į kiekvieno pasiūlymo galutinį įvertinimą, bendru susitarimu priima sprendimą dėl geriausio (-ių) pasiūlymo (-ų). Atrinkus keletą pasiūlymų, Komisijos sprendimu Skolinimosi skyrius gali dar derėtis su šiuos pasiūlymus pateikusiais finansinių paslaugų teikėjais dėl pasiūlymų sąlygų gerinimo. 22. Komisijos posėdžiui pirmininkaujantis asmuo Komisijos sprendimą dėl geriausio (-ių) pasiūlymo (-ų), nurodytą taisyklių 21 punkte, suderina su finansų ministru ir suderintą sprendimą perduoda vykdyti Skolinimosi skyriui. 23. Finansų ministerijai priėmus sprendimą dėl geriausio pasiūlymo (-ų) dėl VVP, išleidžiamų užsienio rinkose, išleidimo bei platinimo, Komisija gali siūlyti kitam (-iems) finansinių paslaugų teikėjui (-ams) prisijungti prie atrinktų finansinių paslaugų teikėjų išleidžiant ir platinant VVP, išleidžiamus užsienio rinkose, tik tuo atveju, jeigu bendros finansinių paslaugų teikėjų VVP platinimo išlaidos yra ne didesnės už šių taisyklių II skyriuje nustatyta tvarka atrinkto (-ų) VVP platinimo paslaugų teikėjo (-ų). 24. Pasiūlymuose pateikta informacija sudaro tarnybos paslaptį. _________________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1K-417 LIETUVOS RESPUBLIKOS KOMERCINIŲ EUROPOPIERIŲ PROGRAMOS dalyvių atrankos IR LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS KOMERCINIŲ EUROpopierių pasirašymo PROCEDŪRŲ APRAŠAS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Lietuvos Respublikos komercinių europopierių programos dalyvių atrankos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės komercinių europopierių pasirašymo procedūrų aprašas (toliau – aprašas) reglamentuoja: 1.1. Lietuvos Respublikos komercinių europopierių programos, tvirtinamos finansų ministro (toliau – KE programa), įgyvendinsiančių finansinių paslaugų teikėjų (toliau – KE programos dalyviai) atrankos procedūras; 1.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės komercinių europopierių (toliau – VKEP) pasirašymo Lietuvos Respublikos finansų ministerijoje (toliau – Finansų ministerija) procedūras, įgyvendinant KE programą, ir su šios programos įgyvendinimu susijusias Vyriausybės komercinių europopierių pasirašymo sutartis (toliau – VKEP sutartys). 2. Finansinės paslaugos perkamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymu (Žin., 1996, Nr. 86-2045; 2010, Nr. 145-7419) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių išleidimo ir apyvartos, paskolų valstybės vardu ėmimo ir kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų pasirašymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1329 (Žin., 1997, Nr. 112-2838; 2012, Nr. 133-6776), taip pat tarptautine praktika. 3. Aprašu vadovaujasi Finansų ministerijos valstybės tarnautojai, atlikdami KE programos dalyvių atrankos ir VKEP pasirašymo procedūras. 4. Sprendimus dėl KE programos parengimo, jos didžiausios sumos, finansinių paslaugų teikėjų, į kuriuos bus kreipiamasi dėl KE programos parengimo, sąrašo, geriausio (-ių) pasiūlymo (-ų) ir skolinimosi pasirašant VKEP Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento (toliau – departamentas) Skolinimosi ir pinigų valdymo skyriaus (toliau – Skolinimosi skyrius) siūlymu priima įsakymu, kuriuo patvirtintas šis aprašas, sudaryta komisija (toliau – Komisija). II. KE PROGRAMOS DALYVIŲ ATRANKA 5. Komisijai priėmus sprendimą dėl KE programos parengimo, jos didžiausios sumos, KE programos dalyviams už VKEP platinimą mokamo komisinio mokesčio dydžio ir finansinių paslaugų teikėjų, į kuriuos būtų kreipiamasi dėl KE programos parengimo ir jos įgyvendinimo, sąrašo, Skolinimosi skyriaus valstybės tarnautojas, kuriam jo pareigybės aprašyme priskirtos atitinkamos funkcijos (toliau – įgaliotas valstybės tarnautojas), vadovaudamasis Komisijos sprendimu, parengia raštą, kuriuo Finansų ministerija kreipiasi į Komisijos atrinktus finansinių paslaugų teikėjus, arba kitais su finansinių paslaugų teikėjais sutartais būdais kreipiasi į Komisijos atrinktus ne mažiau kaip 3 finansinių paslaugų teikėjus, nurodydamas Komisijos patvirtintus mokesčių dydžius už VKEP platinimą ir prašydamas per nustatytą laiką raštu pateikti pasiūlymus dėl KE programos parengimo ir (arba) VKEP platinimo. 6. Įgaliotas valstybės tarnautojas, siekdamas išsiaiškinti galimų KE programos dalyviams už programos parengimą ir VKEP platinimą mokamų komisinių mokesčių dydį, turi teisę šiuo tikslu iki Komisijai nustatant KE programos dalyviams už VKEP platinimą mokamų komisinių mokesčių komisinio mokesčio dydį susisiekti su vienu ar keliais finansinių paslaugų teikėjais. 7. Finansinių paslaugų teikėjų pasiūlymus vertina Komisija. Komisijos sprendimu finansinių paslaugų teikėjai gali būti prašomi patikslinti savo pasiūlymus. 8. Įgaliotas valstybės tarnautojas rengia pasiūlymų suvestinę. 9. Pasiūlymai dėl KE programos parengimo vertinami suteikiant jiems balus pagal šiuos pagrindinius kriterijus: 9.1. komisinio mokesčio už KE programos parengimą dydį; 9.2. finansinių paslaugų teikėjo patirtį išleidžiant kitų šalių vyriausybių vertybinius popierius ir komercinius europopierius; 9.3. finansinių paslaugų teikėjo aktyvumą teikiant rinkos analizes ir Valstybės iždo departamento valstybės tarnautojų ankstesnių metų patirtį dirbant su finansinių paslaugų teikėju. 10. Pasiūlymai dėl KEP parengimo vertinami pagal kriterijus šia tvarka: 10.1. pasiūlymai vertinami suteikiant jiems pagal kiekvieną kriterijų nuo 1 iki 10 balų; 10.2. balų suma pagal kriterijus apskaičiuojama taip: 10.2.1. B1 x 0,8, kur B1 – pasiūlymui pagal 9.1 punkte nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas; 10.2.2. B2 x 0,1, kur B2 – pasiūlymui pagal 9.2 punkte nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas; 10.2.3. B3 x 0,1, kur B3 – pasiūlymui pagal 9.3 punkte nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas; 10.2.4. sudėjus visus pagal koeficientus pakoreguotus konkretaus pasiūlymo balus, gaunamas galutinis to pasiūlymo įvertinimas. 11. Pasiūlymai dėl VKEP platinimo vertinami suteikiant jiems balus pagal šiuos pagrindinius kriterijus: 11.1. finansinių paslaugų teikėjo patirtį išleidžiant kitų šalių vyriausybių vertybinius popierius ir komercinius europopierius; 11.2. finansinių paslaugų teikėjo aktyvumą teikiant rinkos analizes ir Valstybės iždo departamento valstybės tarnautojų ankstesnių metų patirtį dirbant su finansinių paslaugų teikėju. 12. Pasiūlymai dėl VKEP platinimo vertinami pagal kriterijus šia tvarka: 12.1. pasiūlymai vertinami suteikiant jiems pagal kiekvieną kriterijų nuo 1 iki 10 balų; 12.2. balų suma pagal kriterijus apskaičiuojama taip: 12.2.1. B1 x 0,5, kur B1 – pasiūlymui pagal 11.1 punkte nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas; 12.2.2. B2 x 0,5, kur B2 – pasiūlymui pagal 11.2 punkte nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas; 12.2.3. sudėjus visus pagal koeficientus pakoreguotus konkretaus pasiūlymo balus, gaunamas galutinis to pasiūlymo įvertinimas. 13. Balai kiekvienam pasiūlymui skiriami bendru Komisijos narių susitarimu. III. SPRENDIMO DĖL GERIAUSIO (-IŲ) PASIŪLYMO (-Ų) PRIĖMIMAS IR FINANSINIŲ PASLAUGŲ TEIKĖJŲ INFORMAVIMAS 14. Komisija, atsižvelgdama į kiekvieno pasiūlymo galutinį įvertinimą, bendru susitarimu priima sprendimą dėl geriausio (-ių) pasiūlymo (-ų). Atrinkus keletą pasiūlymų, Komisijos sprendimu Skolinimosi skyrius gali dar derėtis su šiuos pasiūlymus pateikusiais finansinių paslaugų teikėjais dėl pasiūlymų sąlygų gerinimo. 15. Komisija turi teisę nustatyti minimalų balą, kurį gavę pasiūlymai laikomi geriausiais. 16. Komisijos posėdžiui pirmininkaujantis asmuo Komisijos sprendimą dėl geriausio (-ių) pasiūlymo (-ų), nurodytą aprašo 14 punkte, suderina su finansų ministru ir suderintą sprendimą perduoda vykdyti Skolinimosi skyriui, kuris organizuoja KE programos parengimą ir VKEP sutarčių su atrinktais finansinių paslaugų teikėjais pasirašymą. 17. Komisijos nariai ir įgaliotas valstybės tarnautojas privalo pasiūlymuose pateiktą informaciją laikyti paslaptyje. IV. VKEP PASIRAŠYMAS 18. Komisija priima sprendimą skolintis pasirašant VKEP pagal KE programą ir tvirtina Skolinimosi skyriaus parengtą pasirašytinų VKEP preliminarių sąlygų (t. y. pasirašymo datos, trukmės, valiutos, bendros nominaliosios vertės ir pelningumo (arba rizikos priedo prie nurodytos palūkanų normos bazės) (toliau – VKEP pelningumas)) (toliau – VKEP preliminarios sąlygos) projektą. Sprendimą dėl VKEP preliminarių sąlygų pasirašo finansų viceministras, pagal finansų ministro nustatytą veiklos sritį (toliau – finansų viceministras). 19. Įgaliotas valstybės tarnautojas, siekdamas išsiaiškinti galimą VKEP pelningumą ir VKEP rinkos sąlygas bei tendencijas, turi teisę šiuo tikslu iki Komisijai patvirtinant VKEP preliminarias sąlygas susisiekti su vienu ar keliais KE programos dalyviais. Įgaliotas valstybės tarnautojas taip pat turi teisę neįpareigojamai iš anksto pranešti KE programos dalyviams apie Finansų ministerijos ketinimą artimiausiu metu pasirašyti VKEP (nurodydamas arba nenurodydamas planuojamų pasirašyti VKEP bendros nominaliosios vertės ir trukmės). 20. Įgaliotas valstybės tarnautojas, vadovaudamasis finansų viceministro pasirašytu sprendimu, su KE programos dalyviais sutartais būdais susisiekia su KE programos dalyviais ir praneša apie Finansų ministerijos pageidavimą pasirašyti VKEP, nurodydamas VKEP preliminarias sąlygas ir sutaria terminą, iki kurio KE programos dalyviai gali pateikti pasiūlymus. 21. Jeigu nėra nė vieno KE programos dalyvio (-ių) pateikto pasiūlymo, atitinkančio VKEP preliminarias arba geresnes sąlygas, VKEP nepasirašomi arba, atskiru Komisijos pasiūlytu finansų viceministro sprendimu, pasirašomi geriausiomis iš pasiūlytųjų sąlygomis. 22. Visiems pasiūlymus pateikusiems KE programos dalyviams siūlant vienodą VKEP pelningumą, kuris atitinka VKEP preliminarias sąlygas arba jos yra geresnės, ir kitoms sąlygoms, dėl kurių buvo priimtas preliminarus sprendimas skolintis pasirašant VKEP, nepakitus, įgaliotas valstybės tarnautojas susisiekia su visais apklaustais KE programos dalyviais ir patvirtina Finansų ministerijai priimtiną VKEP pelningumą. 23. Jeigu KE programos dalyvių pateiktuose pasiūlymuose nurodyti skirtingi VKEP pelningumai, o KE programos dalyvio (-ių) pasiūlymas (-ai), kuriame (-iuose) nurodytas mažiausias VKEP pelningumas, atitinka VKEP preliminarias sąlygas arba jos yra geresnės, ir kitos sąlygos, dėl kurių buvo priimtas preliminarus sprendimas skolintis pasirašant VKEP, nepakito, įgaliotas valstybės tarnautojas susisiekia su visais apklaustais KE programos dalyviais, praneša jiems Finansų ministerijai priimtiną (mažiausią) VKEP pelningumą ir sutaria terminą, iki kurio KE programos dalyviai gali pateikti atnaujintus pasiūlymus, nurodydami KE programos dalyvio norimą pasirašyti nominaliąją vertę Finansų ministerijai priimtinu (mažiausiu) VKEP pelningumu. 24. Gavus KE programos dalyvių atnaujintus pasiūlymus pasirašyti Finansų ministerijos nurodyto pelningumo VKEP, jei KE programos dalyvių bendra norima pasirašyti VKEP nominalioji vertė yra didesnė nei pageidauta pasirašyti VKEP nominalioji vertė, nurodyta finansų viceministro pasirašytame sprendime, nurodytame 18 punkte, ji gali būti proporcingai padalijama pasiūlymus pateikusiems KE programos dalyviams. 25. Jei pasirašytų nurodyto pelningumo VKEP nominalioji vertė yra mažesnė už pageidautą pasirašyti VKEP bendrąją nominaliąją vertę, nurodytą finansų viceministro pasirašytame sprendime, nurodytame 18 punkte, esant būtinumui, vadovaujantis aprašo 18–24 punktais, gali būti pasirašomi papildomi VKEP. 26. Galutinai sutarus su KE programos dalyviais dėl VKEP pasirašymo, įgaliotas valstybės tarnautojas nedelsdamas turi parengti ir iki VKEP sutartyse numatyto laiko išsiųsti pasirašymo ir mokėjimo agentui (angl. Issuing and Paying Agent) ir KE programos dalyviams (jei su jais nesutarta kitaip) patvirtinamąjį raštą dėl VKEP pasirašymo, kurį pagal Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 86-2045; 2010, Nr. 145-7419) 5 straipsnio 3 dalį pasirašo finansų ministras arba kitas valstybės tarnautojas, kuriam finansų ministro teikimu Vyriausybės nutarimu suteikti atitinkami įgaliojimai. Šiame rašte nurodomi sandorio duomenys: KE programos dalyvio pavadinimas, pasirašomų VKEP nominalioji vertė, VKEP pasirašymo ir lėšų, gautų pasirašius VKEP, grąžinimo datos, sutartas pelningumas (arba rizikos priedas prie nurodytos palūkanų normos bazės) ir kiti VKEP sutartyse nustatyti rekvizitai bei sąlygos. 27. Skolinimosi skyrius perduoda departamento Skolinių įsipareigojimų administravimo skyriui patvirtinamojo rašto kopiją ir įveda sandorio duomenis į Valstybės skolos ir piniginių išteklių valdymo sistemą. Skolinių įsipareigojimų administravimo skyrius reikiamus duomenis įtraukia į atitinkamus apskaitos dokumentus. V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 28. Informacija, pateikta KE programos dalyvių pasiūlymuose, sudaro tarnybos paslaptį. 29. Prireikus teisinių ir (arba) finansinių konsultacijų dėl pasirašomų dokumentų, Finansų ministerija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 2006, Nr. 4-102), gali pirkti reikiamas paslaugas iš Lietuvos Respublikos ar užsienio asmenų, teikiančių tokias paslaugas. 30. Įgaliotas valstybės tarnautojas gali žodžiu derėtis su KE programos dalyviais tik tokiu atveju, jeigu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 63-1479; 2008, Nr. 22-804) 5 straipsnio 1 dalies 1 punktu yra pateikęs savanorišką rašytinį raštišką sutikimą, kad jo pokalbiai, susiję su VKEP pasirašymu, būtų įrašomi. 31. Įgalioto valstybės tarnautojo pokalbiai, susiję su konkrečių VKEP pasirašymu, privalo būti įrašomi ir šių pokalbių įrašai saugomi ne trumpiau nei 12 mėn. nuo lėšų, gautų pasirašius VKEP, grąžinimo dienos. 32. Prieš pokalbį KE programos dalyvio atstovas, su kuriuo įgaliotas valstybės tarnautojas ketina aptarti VKEP pasirašymo sąlygas, turi būti įspėtas, kad pokalbis bus įrašomas, jeigu tai nenumatyta VKEP sutartyse su KE programos dalyviais. 33. Pokalbių įrašų perklausa gali būti atliekama, jeigu yra būtina pateikti įrodymus, susijusius su VKEP pasirašymo procedūromis pagal patvirtintą KE programą. _________________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1K-417 FINANSINIŲ PRIEMONIŲ NAUDOJIMO IR FINANSINIŲ OPERACIJŲ VYKDYMO TAISYKLĖS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Finansinių priemonių naudojimo ir finansinių operacijų vykdymo taisyklės (toliau – taisyklės) nustato: 1.1. sandorių dėl finansinių priemonių naudojimo ir kitų finansinių operacijų vykdymo, valdant gautus ir (arba) gautinus valstybės piniginius išteklius (tarp jų ir laikinai laisvus valstybės piniginius išteklius) (toliau – valstybės piniginiai ištekliai) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) skolinantis valstybės vardu prisiimtus ar planuojamus prisiimti įsipareigojimus, išplatinus Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinius popierius (toliau – VVP), pasirašius paskolų sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus (toliau – skolinantis valstybės vardu prisiimti įsipareigojimai), poreikio planavimo tvarką ir sandorių sudarymo, garantijų ir užstato priėmimo ar pateikimo ir finansinių operacijų vykdymo reikalavimus; 1.2. finansinių priemonių naudojimo ir finansinių operacijų vykdymo poreikio planavimo, pasiūlymų vertinimo, sprendimų priėmimo ir sandorių sudarymo tvarką. 2. Finansinių priemonių naudojimo ir kitų finansinių operacijų vykdymo tikslas – kuo efektyviau valdyti valstybės piniginius išteklius ir skolinantis valstybės vardu prisiimtus įsipareigojimus, atsižvelgiant į likvidumo, rinkos, perfinansavimo ir kredito riziką. 3. Šiose taisyklėse vartojamos sąvokos: Ateities sandoris (angl. future) – standartinės sumos ir termino išankstinis sandoris, kuriuo jo šalys įsipareigoja nustatytu laiku ateityje pirkti arba parduoti tam tikrą kiekį finansinio turto už sandorio sudarymo dieną sutartą kainą. Šiais sandoriais yra prekiaujama reguliuojamoje rinkoje ir (arba) daugiašalėje prekybos sistemoje. Atpirkimo sandoris (angl. repo agreement) – sandoris, kuriuo viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja parduoti ar įkeisti finansines priemones ar pinigus kitai šaliai (pirkėjui), o ši sumoka pirkimo kainą, ir kuriuo pardavėjas įsipareigoja nustatytu laiku ateityje atpirkti iš pirkėjo tas pačias ar lygiavertes finansines priemones ar tokią pat pinigų sumą už sutartą kainą. Atvirkštinis atpirkimo sandoris (angl. reverse repo agreement) – sandoris, kuriuo viena šalis (pirkėjas) perka ar priima įkaitu finansines priemones ar pinigus iš kitos šalies (pardavėjo), o ši įsipareigoja nustatytu laiku ateityje atpirkti iš pirkėjo tas pačias ar lygiavertes finansines priemones ar tokią pat pinigų sumą už sutartą kainą. Finansinės paslaugos – vertybinių popierių platinimas, paskolų teikimas, skolinimas arba tarpininkavimas pagal kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus ir finansinių paslaugų pagal kitus su skolinimusi susijusius dokumentus teikimas, kitos Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme nurodytos finansinės paslaugos. Finansinis turtas – turtas, kuris yra: 1) pinigai ir pinigų ekvivalentai; 2) sutartinė teisė pasikeisti finansinėmis priemonėmis su kita šalimi galimai sau palankiomis sąlygomis; 3) įsigyti kito subjekto vertybiniai popieriai; 4) sutartinė teisė gauti pinigus ar kitą 1–3 punktuose išvardytą finansinį turtą iš kito subjekto. Finansinių paslaugų teikimo dokumentai – Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir finansinių paslaugų teikėjo finansinių paslaugų pirkimo sutartys, taip pat sutartys, susitarimai, patvirtinamieji laiškai ir kiti dokumentai, reikalingi išvestinėms finansinėms priemonėms naudoti ir kitoms finansinėms operacijoms vykdyti. Finansinių priemonių rizikos draudimas (angl. hedging) – turtinių interesų draudimas, kai parenkant vieną arba kelias finansines priemones siekiama, kad jų esamosios vertės pasikeitimas arba sukuriami pinigų srautai iš dalies arba visiškai kompensuotų draudžiamos finansinės priemonės esamosios vertės praradimą arba jos sukuriamų pinigų srautų pasikeitimus. Išankstinis sandoris (angl. forward) – sandoris, kuriuo susitariama nustatytu laiku ateityje už sutartą kainą pirkti ar parduoti prekę, finansinį turtą ar finansinį įsipareigojimą. Nevykdomų kredito įsipareigojimų apsikeitimo sandoris (angl. credit default swap) –sandoris, susietas su konkretaus emitento išleistu ar pasirašytu skoliniu įsipareigojimu, pagal kurį viena sandorio šalis moka įmokas, o emitentui tapus nemokiam gauna iš kitos sandorio šalies išmoką ir, jei turi, perleidžia skolinį įsipareigojimą. Palūkanų normų apsikeitimo sandoris (angl. interest rate swap) – sandoris, pagal kurį fiksuota palūkanų norma keičiama kintama palūkanų norma ir atvirkščiai arba kintama palūkanų norma keičiama kita kintama palūkanų norma ar fiksuota palūkanų norma keičiama kita fiksuota palūkanų norma. Palūkanų normų ir valiutų apsikeitimo sandoris (angl. cross currency swap) – sandoris, pagal kurį, fiksuotą palūkanų normą keičiant kintama palūkanų norma ir atvirkščiai arba kintamą palūkanų normą keičiant kita kintama palūkanų norma ar fiksuotą palūkanų normą keičiant kita fiksuota palūkanų norma, keičiama ir sandorio valiuta. Pasirinkimo sandoris (angl. option) – sandoris, pagal kurį be papildomo mokesčio arba už tam tikrą mokestį ar kitokį atlygį įsigyjama teisė, bet ne įsipareigojimas ateityje su finansiniu turtu atlikti finansines operacijas sandorio sudarymo dieną sutartomis sąlygomis. Tokia teisė gali būti parduodama (tampa įsipareigojimu) mainais už tam tikrą kitą įsigyjamą teisę arba mokestį ar kitokį atlygį. Valiutų apsikeitimo sandoris (angl. currency swap) – dviejų sandorių – šios dienos valiutų keitimo ir išankstinio valiutų keitimo – derinys, kai sandorių šalys sutaria apsikeisti valiutomis tam tikram laikotarpiui. Pagal valiutų apsikeitimo sandorį šalys neatidėliotinai perka arba parduoda sutartą vienos valiutos sumą už kitą valiutą ir sutaria parduoti arba pirkti tą pačią valiutos sumą už kitą valiutą nustatytu laiku ateityje už sandorio sudarymo dieną sutartą kainą. Kitos šiose taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatyme (Žin., 1996, Nr. 86-2045; 2010, Nr. 145-7419), Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme (Žin., 2007, Nr. 17-627; 2011, Nr. 145-6818) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių išleidimo ir apyvartos, paskolų valstybės vardu ėmimo ir kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų pasirašymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1329 (Žin., 1997, Nr. 112-2838; 2012, Nr. 133-6776). 4. Valstybės piniginiams ištekliams ir skolinantis valstybės vardu prisiimtiems įsipareigojimams valdyti ir rizikai drausti (taikant finansinių priemonių rizikos draudimą) gali būti naudojamos šios finansinės priemonės: 4.1. atpirkimo sandoris; 4.2. atvirkštinis atpirkimo sandoris; 4.3. išvestinės finansinės priemonės: 4.3.1. valiutų apsikeitimo sandoris; 4.3.2. palūkanų normų apsikeitimo sandoris; 4.3.3. palūkanų normų ir valiutų apsikeitimo sandoris; 4.3.4. pasirinkimo sandoris; 4.3.5. išankstinis sandoris; 4.3.6. ateities sandoris; 4.3.7. nevykdomų kredito įsipareigojimų apsikeitimo sandoris; 4.3.8. kitos išvestinės finansinės priemonės, kurias naudoja Tarptautinės apsikeitimo sandorių ir išvestinių priemonių asociacijos (angl. International Swaps and Derivatives Association – ISDA) nariai; 4.4. kitos finansų rinkoje naudojamos finansinės priemonės arba finansinių priemonių kombinacijos. 5. Valstybės piniginiams ištekliams ir skolinantis valstybės vardu prisiimtiems įsipareigojimams valdyti gali būti vykdomos šios finansinės operacijos: 5.1. finansinio užstato, kito nei gaunamo sudarant atvirkštinius atpirkimo sandorius, priėmimas ir pateikimas; 5.2. Vyriausybės išleistų VVP priešlaikinio išpirkimo sandoris; 5.3. Vyriausybės išleistų VVP keitimo sandoris; 5.4. kitų skolinių įsipareigojimų priešlaikinis įvykdymas. 6. Valstybės piniginiams ištekliams ir skolinantis valstybės vardu prisiimtiems įsipareigojimams valdyti šių taisyklių 25.1 punkte nustatytu atveju gali būti priimamos garantijos. II. SANDORIŲ DĖL FINANSINIŲ PRIEMONIŲ NAUDOJIMO IR KITŲ FINANSINIŲ OPERACIJŲ VYKDYMO POREIKIO NUSTATYMAS IR SANDORIŲ SUDARYMO, GARANTIJŲ IR UŽSTATO PRIĖMIMO AR PATEIKIMO IR FINANSINIŲ OPERACIJŲ VYKDYMO REIKALAVIMAI I. FINANSINIŲ PRIEMONIŲ NAUDOJIMO IR KITŲ FINANSINIŲ OPERACIJŲ VYKDYMO POREIKIO NUSTATYMAS 7. Valdant valstybės piniginius išteklius ir skolinantis valstybės vardu prisiimtus įsipareigojimus, finansinės priemonės netaikomos ir kitos finansinės operacijos nevykdomos spekuliaciniais tikslais. 8. Finansinės priemonės gali būti naudojamos ir finansinės operacijos vykdomos dėl šių charakteristikų: 8.1. valiutos; 8.2. palūkanų normos; 8.3. trukmės; 8.4. likvidumo; 8.5. rinkos vertės; 8.6. kitų charakteristikų. 9. Finansinės priemonės naudojamos ir finansinės operacijos vykdomos atsižvelgiant į: 9.1. Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu ir skolos valdymo strategiją reglamentuojančiuose teisės aktuose iškeltus tikslus ir uždavinius; 9.2. esamą situaciją vidaus ir užsienio finansų rinkose; 9.3. palūkanų normas ir jų kitimo tendencijas vidaus ir užsienio finansų rinkose; 9.4. valiutų kursų kitimo tendencijas; 9.5. kitas aplinkybes, kurios gali būti svarbios konkrečiam atvejui. II. ATPIRKIMO IR ATVIRKŠTINIO ATPIRKIMO SANDORIŲ SUDARYMO REIKALAVIMAI IR RIZIKOS BEI VERTĖS APSKAIČIAVIMO TVARKA 10. Lietuvos Respublikos finansų ministerijai (toliau – Finansų ministerija) sudarant atpirkimo ir atvirkštinio atpirkimo sandorius kita sandorio šalis gali būti užsienio bankas, Lietuvos Respublikoje veikiantis Lietuvos banko licenciją turintis komercinis bankas arba Lietuvos Respublikoje įsteigtas užsienio banko filialas ar atstovybė. Sandoriai sudaromi atsižvelgiant į bendruosius Tarptautinės vertybinių popierių asociacijos (angl. International Securities Market Association) ir Obligacijų rinkos asociacijos (angl. The Bond Market Associciation) sandorių sutarčių (angl. Global Master Repurchase Agreement ) principus. 11. Sudarant atvirkštinį atpirkimo sandorį: 11.1. priimtini tik pagal šių taisyklių 12 punktą tinkamais įkeisti (pirkti) pripažinti vertybiniai popieriai, nurodyti Laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių investavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2001 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 49 (Žin., 2001, Nr. 19-622; 2010, Nr. 20-938) (toliau – Laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių investavimo taisyklės), 10.1–10.3 punktuose; 11.2. įkeistų (perkamų) vertybinių popierių bendros rinkos vertės ir sandorio vertės santykis sudarant sandorį negali būti mažesnis nei 100 procentų, o konkretus santykio dydis nustatomas atsižvelgiant į: 11.2.1. sandorio šalies kreditingumą; 11.2.2. įkeičiamų (perkamų) vertybinių popierių emitento kredito reitingus; 11.2.3. įkeičiamų (perkamų) vertybinių popierių kainos kintamumą; 11.2.4. įkeičiamų (perkamų) vertybinių popierių likvidumą; 11.2.5. kitus svarbius rodiklius. 12. Sudarant atvirkštinį atpirkimo sandorį tinkamais įkeisti (pirkti) laikomi tokie skolos vertybiniai popieriai: 12.1. kurie atitinka šias sąlygas: 12.1.1. skolos vertybiniai popieriai ir pinigų rinkos priemonės, įtraukti į prekybos sąrašą Lietuvos Respublikoje, kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, Europos ekonominės erdvės valstybėse ar Šveicarijoje pagal nustatytas taisykles veikiančioje, reguliuojamoje ir visuomenei prieinamoje rinkoje ir (arba) 12.1.2. skolos vertybiniai popieriai ir pinigų rinkos priemonės, įtraukti į prekybą užsienio valstybėje – ne Europos Sąjungos valstybėje narėje – pagal nustatytas taisykles veikiančioje, pripažintoje, prižiūrimoje ir visuomenei prieinamoje rinkoje; 12.2. kurie tinkamais įkeisti (pirkti) yra pripažinti Europos centrinio banko ir (arba) kurių antrinė apyvarta neapribota ir jie yra pakankamai likvidūs, ir (arba) kurie išleisti litais arba eurais nematerialia forma; 12.3. kurių nominalioji vertė yra fiksuota ir nustatyta be išlygų; 12.4. kurių atkarpų (jeigu tokios yra) išmokos negali tapti neigiamu pinigų srautu, o atkarpa turi būti fiksuotųjų palūkanų atkarpa arba kintamųjų palūkanų atkarpa, susieta su nuoroda į rinkos praktikoje taikomą referencinę (etaloninę) palūkanų normą arba infliaciją; 12.5. kurių suteiktos teisės į pagrindinę sumą ir (arba) palūkanas yra vertinamos pari passu su kitų to paties emitento skolos vertybinių popierių savininkų teisėmis arba kitų tos pačios emisijos dalių savininkų teisėmis arba turi pirmenybę prieš juos. 13. Sudarant atvirkštinį atpirkimo sandorį įsigyjamas finansinis turtas turi atitikti Laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių investavimo taisyklėse nustatytus reikalavimus, o jo vertė – neviršyti Laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių investavimo taisyklėse nustatytų limitų. 14. Atpirkimo sandorio esama sandorio šalies kredito rizika apskaičiuojama kaip pateikto finansinio turto (užstato) esamosios vertės ir pasiskolintų lėšų skirtumas. Atvirkštinio atpirkimo sandorio esama kredito rizika apskaičiuojama kaip paskolintų lėšų ir susikaupusių gautinų palūkanų sumos ir gauto finansinio turto (užstato) esamosios vertės skirtumas. Kai skirtumai yra lygūs nuliui arba neigiami, laikoma, kad kitos sandorio šalies kredito rizikos nėra. 15. Pateikto finansinio turto tikėtina didžiausia galima vertė apskaičiuojama finansinio turto esamą vertę padidinant turto vertės istorinio kintamumo (angl. volatility) santykiniu dydžiu, padidintu 50 procentų, per laikotarpį, kurio trukmė yra lygi likutinei sandorio trukmei. Gauto finansinio turto tikėtina mažiausia galima vertė apskaičiuojama finansinio turto esamą vertę sumažinant turto vertės istorinio kintamumo santykiniu dydžiu, padidintu 50 procentų, per laikotarpį, kurio trukmė yra lygi likutinei sandorio trukmei. 16. Atpirkimo sandorio tikėtina didžiausia galima sandorio šalies kredito rizika apskaičiuojama kaip esama kredito rizika vadovaujantis taisyklių 14 punktu, vietoj finansinio turto (užstato) esamosios vertės naudojant finansinio turto (užstato) didžiausią galimą vertę vadovaujantis taisyklių 15 punktu. Atvirkštinio atpirkimo sandorio tikėtina didžiausia galima kredito rizika apskaičiuojama kaip esama kredito rizika, vietoj finansinio turto esamosios vertės naudojant finansinio turto mažiausią galimą vertę. 17. Sandorio šalies esamoji kredito rizika atpirkimo ir atvirkštinio atpirkimo sandorių galiojimo laikotarpiu, o sandorio šalies tikėtina didžiausia galima kredito rizika sudarant sandorius apskaičiuojama stebint Laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių investavimo taisyklėse nustatytų limitų vykdymą ir vertinama bendrai su rizika, kylančia iš investavimo sandorių. Sudarydama atpirkimo ir atvirkštinio atpirkimo sandorius, Finansų ministerija gali pirkti finansinio tarpininkavimo paslaugas siekdama sumažinti kredito riziką atliekant atsiskaitymus sandorių termino pradžioje ir (arba) pabaigoje. III. IŠVESTINIŲ FINANSINIŲ PRIEMONIŲ SANDORIŲ SUDARYMO IR GARANTIJŲ BEI UŽSTATO PRIĖMIMO AR PATEIKIMO REIKALAVIMAI 18. Finansų ministerijai sudarant sandorį dėl išvestinių finansinių priemonių taikymo, kita sandorio šalis gali būti užsienio bankas, Lietuvos Respublikoje veikiantis Lietuvos banko licenciją turintis komercinis bankas, Lietuvos Respublikoje įsteigtas užsienio banko filialas ar atstovybė arba kita finansų įstaiga, kurios ilgalaikiai bent vienos iš tarptautinių kredito reitingų agentūrų suteikti kredito reitingai ne mažesni nei: 18.1. A- – pagal „Standard & Poor’s“; 18.2. A3 – pagal „Moody’s“; 18.3. A- – pagal „Fitch Ratings“. 19. Kai sandorio trukmė yra iki 2 metų, Lietuvos Respublikoje veikiančiam, Lietuvos banko licenciją turinčiam, tačiau savo reitingo neturinčiam komerciniam bankui arba kitai finansų įstaigai gali būti taikomi jį patronuojančio banko, jeigu pastarasis įsteigtas Europos Sąjungoje, Europos ekonominės erdvės valstybėje arba Šveicarijoje, reitingai. 20. Sandorių dėl išvestinių finansinių priemonių taikymo, sudaromų su viena sandorio šalimi, bendroji nominalioji vertė sudarant sandorį negali viršyti 25 procentų visų sudarytų išvestinių finansinių priemonių sandorių nominalios sumos. 21. Išvestinių finansinių priemonių sandorių su viena sandorio šalimi tikėtina didžiausia grynoji bendroji esamoji vertė sandorių sudarymo momentu: 21.1. negali viršyti 10 procentų banko kapitalo bazės, kuri yra lygi pirmojo lygio kapitalo dydžio ir nerealizuoto pelno dydžio skirtumui (jeigu susidaro nuostolis – naudojamas tik pirmojo lygio kapitalo dydis), kai kitos sandorio šalies bent vienos iš tarptautinių kredito reitingų agentūrų suteikti kredito reitingai yra ne mažesni kaip: 21.1.1. AA- – pagal „Standard & Poor’s“; 21.1.2. Aa3 – pagal „Moody’s“; 21.1.3. AA- – pagal „Fitch Ratings“. 21.2. negali viršyti 5 procentų banko kapitalo bazės, kuri yra lygi pirmojo lygio kapitalo dydžio ir nerealizuoto pelno dydžio skirtumui (jeigu susidaro nuostolis – naudojamas tik pirmojo lygio kapitalo dydis), kai kitos sandorio šalies visų tarptautinių kredito reitingų agentūrų suteikti kredito reitingai yra mažesni, negu nurodyta šių taisyklių 21.1 punkte, ir bent vienos iš agentūrų suteikti ne mažesni už šiuos: 21.2.1. A- – pagal „Standard & Poor’s“; 21.2.2. A3 – pagal „Moody’s“; 21.2.3. A- – pagal „Fitch Ratings“. 22. Tikėtina didžiausia grynoji esamoji išvestinės finansinės priemonės sandorio vertė yra grynoji esamoji sandorio vertė, padidinta 20 procentų nominalios sandorio s