LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRO ĮSAKYMAS DĖL ŽEMAIČIŲ KALVARIJŲ STATINIŲ KOMPLEKSO (UNIKALUS KODAS KULTŪROS VERTYBIŲ REGISTRE: 1558) NEKILNOJAMOJO KULTŪROS PAVELDO APSAUGOS SPECIALIOJO PLANO PATVIRTINIMO 2010 m. balandžio 19 d. Nr. ĮV-234 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (Žin., 1995, Nr. 3-37; 2004, Nr. 153-5571) 22 straipsniu, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617; 2006, Nr. 66-2429; 2007, Nr. 39-1437) 18 straipsnio 8 dalimi, 28 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymo Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis“ (Žin., 2005, Nr. 58-2034) 1.5 punktu, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos kultūros ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. ĮV-261/D1-322 (Žin., 2005, Nr. 81-2973; 2008, Nr. 144-5797), 37.2 ir 37.5 punktais, bei atsižvelgdamas į Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2010 m. kovo 17 d. teikimą Nr. (13.1)2-690: 1. Tvirtinu pridedamą Žemaičių Kalvarijų statinių komplekso (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 1558, buvęs kodas G406K) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialųjį planą (teritorijos ir apsaugos zonos ribų planą bei paveldotvarkos projektą). 2. Nustatau, kad šis įsakymas tą pačią dieną oficialiai be šio įsakymo 1 punkte nurodyto nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano (teritorijos ir apsaugos zonos ribų plano bei paveldotvarkos projekto) skelbiamas „Valstybės žiniose“, o įsakymas su šiuo planu – „Valstybės žinių“ interneto tinklalapyje (www.valstybes-zinios.lt). 3. Pavedu Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos per 15 kalendorinių dienų nuo šio įsakymo įsigaliojimo pateikti šio įsakymo 1 punkte nurodytą nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialųjį planą (teritorijos ir apsaugos zonos ribų planą bei paveldotvarkos projektą) įregistruoti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre ir paskelbti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos interneto tinklalapyje. Kultūros ministras                                                                Remigijus Vilkaitis _________________ (pav.) VĮ „LIETUVOS PAMINKLAI“ Šnipiškių g. 3, LT-09309, Vilnius, tel. 272 40 95. Faksas 272 40 54 Aplinkos apsaugos ministerija Kvalifikacijos atestatas Nr. 1690, išduotas 2008-10-10 PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Kultūros ministro 2010 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. 3V-234 PLANAVIMO ORGANIZATORIUS: Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos PLANAVIMO ORGANIZATORIAUS FUNKCIJŲ VYKDYTOJAS: Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Telšių teritorinis padalinys KOMPLEKSAS: Žemaičių Kalvarijų (unikalus kodas 1558, buvęs kodas G406K) Žemaičių Kalvarijos mstl., Plungės r., Telšių aps. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas VERTYBĖS TERITORIJOS IR APSAUGOS ZONOS RIBŲ PLANAS PAVELDOTVARKOS PROJEKTAS STADIJA: SPRENDINIAI BYLA: SP-03(2006)-P Direktorius Vydmantas Drumsta Projekto vadovė Irena Staniūnienė (AM 164, KPD atest. Nr. 0738) Autoriai Zenonas Baubonis (KPD atest. Nr. 0184) Elena Kazlauskaitė (KPD atest. Nr. 0463) Vilnius, 2009 m. PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Kultūros ministro 2010 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. 3V-234 1. ĮVADAS Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialaus plano rengimo pagrindas: Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 30 d. įsakymas Nr. Į-227 „Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialaus plano rengimo“ (Žin., 2006, Nr. 81-2973). Planavimo tikslas: specialiajame plane nustatytais sprendiniais užtikrinti Žemaičių Kalvarijų (unikalus kodas 1558, buvęs kodas G406K) teritorijos išsaugojimą ir įteisinti taikomus paveldosaugos reikalavimus. Planavimo uždaviniai: 1.           nustatyti (patikslinti) Žemaičių Kalvarijų (unikalus kodas 1558, buvęs kodas G406K) teritorijos bei apsaugos zonos ribas ir jų plotus; 2.           nustatyti (patikslinti) planuojamoje teritorijoje esančių archeologijos vertybių teritorijų, apsaugos zonų bei pozonių ribas ir jų plotus, bei šias ribas pažymėti specialiojo plano brėžinyje; 3.           nustatyti paveldosaugos reikalavimus bei konkrečių tvarkymo priemonių sistemą Žemaičių Kalvarijų (unikalus kodas 1558, buvęs kodas G406K) teritorijoje ir apsaugos zonoje, reglamentuoti žemės darbus, statinių, ir įrenginių statybą, statinių aukštį, tūrį, užstatymo tankį ir intensyvumą, išorės apdailos medžiagas, apželdinimą, želdinių aukštį, tankį, rūšį, transporto srautus, jų intensyvumą. Specialaus plano organizatoriaus funkcijų vykdytojas: Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Telšių teritorinis padalinys. Specialaus plano rengėjas: VĮ „Lietuvos paminklai“, Šnipiškių g. 3, Vilnius. Projektavimo eiga: Vadovaujantis Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. Į-227 pradėtas rengti Žemaičių Kalvarijų (unikalus kodas 1558, buvęs kodas G406K) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas. Specialaus plano organizatoriaus funkcijas vykdantis KPD Telšių teritorinis padalinys pateikė: –          KPD Telšių teritorinio padalinio 2006-09-31 d. patvirtintą planavimo darbų programą (užduotį); –          KPD Telšių teritorinio padalinio 2006-06-14 patvirtintas planavimo sąlygas Nr. (12.13Te)-21 –          Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento 2006-06-21 planavimo sąlygas Nr,758; –          Plungės rajono žemėtvarkos skyriaus 2006-07-11 d. Sąlygas; –          Telšių apskrities viršininko administracijos 2006-07-10 d. patvirtintas planavimo sąlygas; –          Plungės rajono savivaldybės administracijos Vietos ūkio ir kapitalinės statybos skyriaus 2006-07-17 d. planavimo sąlygas Nr. 80/2006; –          Plungės rajono savivaldybės administracijos Vietos ūkio ir kapitalinės statybos skyriaus 2006-07-04 d. planavimo sąlygos Nr. SD/1.8.-112; –          Akcinės bendrovės „VST“ 2006-06-20 d. parengtas sąlygas specialiajam planui rengti Nr. TS-10710-320; –          UAB „Plungės vandenys“ 2006-06-19 išduotas planavimo sąlygas bendrojo ir specialiojo planavimo dokumentui rengti Nr. 54/06DĮ; –          Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos 2006-06-13 planavimo sąlygos Nr. V2-56-(1.12); –          Telšių visuomenės sveikatos centro Plungės filialo 2006-07-11 projektavimo sąlygos Nr. V2-201(139); –          TEO LT projektavimo sąlygos Nr. 03-2-05-4295, išduotos 2006-06-13. Pasibaigus planavimo sąlygų galiojimui, KPD Telšių teritorinis padalinys pateikė atnaujintas planavimo sąlygas: –          KPD Telšių teritorinio padalinio 2006-09-31 d. patvirtintą planavimo darbų programą (užduotį), pratęstą iki specialaus plano patvirtinimo; –          KPD Telšių teritorinio padalinio 2009-08-03 patvirtintas planavimo sąlygas Nr. 12.13.Te(SSTe)-25; –          Plungės rajono savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus 2009-08-04 d. patvirtintos planavimo sąlygas Nr. 80/2006; –          LR Aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento 2009-07-14 planavimo sąlygas Nr. 696, Projektavimo darbai buvo vykdomi etapais: 1. Esamos būklės analizės stadija: –          Apžiūrėjus objektą vietoje, išanalizuotas ir įvertintas miestelio erdvinės struktūros charakteris, susiformavusio užstatymo ir gamtinės aplinkos santykis, įvertinti užstatymo struktūros pokyčiai; –          Išnagrinėti su objektu susiję juridiniai dokumentai, anksčiau parengti projektai: –          Išnagrinėta planuojamo objekto istorinė, architektūrinė raida; –          Surinkti duomenys apie teritorijoje esančius objektus, kurie yra įrašyti į Kultūros vertybių registrą ir paskelbti saugomais; –          Atlikta esamos padėties fotofiksacija. Analizės duomenys apibendrinti aiškinamajame rašte ir brėžiniuose. Papildomi duomenys pateikti prieduose. 2. Koncepcijos rengimo stadija: Atsižvelgiant į atliktos esamos būklės analizės išvadas bei Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (Žin., 2004, Nr. 153-5571) nuostatas, pasiūlyta patikslinti Žemaičių Kalvarijų teritorijos ribas, o apsaugos zonos nenustatinėti, nes objektas patenka į Žemaitijos nacionalinio parko teritoriją. Tokiu atveju, remiantis Nekilnojamojo kultūros paveldo objektų apsaugos zonų nustatymo taisyklių (Žin., 2006, Nr. 61-2197) II dalies 10 p., apsaugos zonos nenustatomos kultūros paveldo objektams. Parengti trys kultūros vertybės teritorijos plano pasiūlymų variantai. Saugojimo, tvarkymo ir naudojimo reikalavimai teritorijos ar jos atskirų dalių, pastatų bei statinių, želdinių, vandens telkinių tvarkymui pateikti paveldotvarkos projekte. Koncepcijos „0“ laida pateikta KPD Telšių teritoriniam padaliniui, kuris 2008-11-07 d. raštu Nr. 2Te-329 tolesniam vystymui aprobavo koncepcijos trečiąjį variantą. Parengta koncepcijos „1“ laida pateikta KPD Telšių teritoriniam padaliniui ir suderinta 2008-11-13 d. Reg. Nr. 8 su pastaba: patikslinti teritorijos ribas. Teritorijos ribų plane parodytos trys koreguotinos vertybės teritorijos ribų atkarpos šiaurinėje Žemaičių Kalvarijos miestelio pusėje. Suderintos koncepcijos („1“ laidos) pagrindu sprendinių rengimo stadijoje konkretizuojamos nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijos ribos, saugojimo ir naudojimo režimai, nustatomi paveldotvarkos reikalavimai. 2. BENDROJI DALIS 2.1. APIBŪDINIMAS Administracinė priklausomybė: Žemaičių Kalvarijos mstl., Plungės raj., Telšių aps. Geografinė padėtis. Žemaičių Kalvarijos miestelis yra Plungės rajone prie Mažeikių–Tauragės plento. Žemaičių Kalvarija yra Žemaitijos nacionalinio parko šiauriniame pakraštyje. Kultūros paveldo objekto apibūdinimas Žemaičių Kalvarijai pradžią davė gyvenvietė, susidariusi pietinėje Varduvos ir Pagardenio (Kedrono) santakos dalyje, o vėliau išsiplėtusi į vakarinį Varduvos krantą. Žemaičių Kalvarijoje yra piliakalnis, vadinamas Šv. Jono kalnu, kuriame stovėjo kuršių pilis. Be piliakalnio ir jo papėdėje įsikūrusios gyvenvietės Gardų gynybiniam kompleksui XIII amžiuje priklausė Šatrijos kalnu vadinama aukštuma ir į pietus nuo piliakalnio buvusi kalva. Žemaičių Kalvarija plačiai pagarsėjo po to, kai 1637 metais vyskupas Jurgis Tiškevičius čia pradėjo kurti Kryžiaus kelio stotis. Buvo pastatyta 19 koplytėlių. Didesnioji dalis koplytėlių iškilo kairiajame kalvotame Varduvos krante ir tik pora dešiniajame krante, slėnesnėje vietovėje. Koplyčių pastatymo vietos parinktos taip, kad kuo tiksliau atitiktų Kristaus Kančios kelią Jeruzalėje. Tarp koplytėlių praminti vingiuoti takai, sutapę su Kryžiaus kelio maršrutu, vėliau tapo miestelio gatvių tinklo formavimosi pagrindu. Besivystančio miestelio gatvės pritaikytos prie savito kalvotos vietovės reljefo ilgainiui sudarė radialinį planą.. Todėl galima drąsiai teigti, kad Žemaičių Kalvarija yra bene vienintelis pavyzdys Lietuvos urbanistikos istorijoje, kai komplekso plano raidą lėmė religinis faktorius. Ant kalvų pastatytos koplytėlės dabar skendi ant šlaitų užaugusiuose želdiniuose, todėl yra blogiau apžvelgiamos iš apylinkių ir iš miestelio vidinių erdvių. Lyginant dabartinius miestelio vaizdus su rodomais istoriniuose piešiniuose bei litografijose, galima padaryti išvadą, kad esami želdiniai, uždengdami koplytėles, gerokai sumažino pastarųjų kaip vertikalių dominančių vaidmenį. XIX a. pradžioje baigta statyti mūrinė bažnyčia dominavo ir tebedominuoja kalvotos vietovės siluete. Bažnyčios tūris iškyla virš palei upelius ir kelius žemesnėse reljefo terasose pasklidusio sodybinio užstatymo, virš aplink augančių medžių ir tampa tarsi orientyru atvykstantiems į Žemaičių Kalvariją. Laikui bėgant miestelyje, tolstant nuo centro į pakraščius, plėtėsi naujas užstatymas, gana neblogai pritaikytas prie kalvoto reljefo. Jis nenustelbė istoriškai susiformavusio miestelio silueto, istorinių perspektyvų. XX a. II p. iškilus naujiems administraciniams ir visuomeniniams pastatams pakito miestelio centro vaizdas. Nauji pastatai netapo dominuojančiais virš būdingo istorinio užstatymo horizontalaus silueto. Bažnyčia su bokštų vertikalėmis išliko pagrindine miesto dominante. Gatvių perspektyvose virš sodybinio užstatymo silueto iškyla medžiais apaugusios kalvos su koplytėlėmis. Miestelis yra išsaugojęs IX – XIII a. savitą radialinį kelių ir gatvių tinklą, nemažai archeologijos, architektūros, dailės, sakralinių bei kitų kultūros ir gamtos paveldo objektų. 2.2. APSKAITOS IR APSAUGOS DOKUMENTŲ APŽVALGA Žemaičių Kalvarijų statinių komplekso (unikalus kodas 1558, buvęs kodas G406K) apskaitos dokumentai yra Kultūros vertybės dosjė (aprašas užpildytas 2003-05-02). Vertybės teritorija patvirtinta KPC 2003-05-29. Vertybės teritorijos plotas – 57,02 ha. Kultūros ministro 2005 m. įsakymais Nr. ĮV-190 ir Nr. ĮV-359 statinių ansamblis paskelbtas saugomu viešajam pažinimui ir naudojimui bei viešajai pagarbai. Vertybės apimtis: Į Kultūros vertybių registrą įrašyti šie Žemaičių Kalvarijų statinių komplekso objektai: 1.         Švč. M. Marijos Apsilankymo mažoji bazilika (unikalus kodas28064, buvęs kodas G406K1); 2.         Šventoriaus tvora su vartais (unikalus kodas 28062, buvęs kodas G406K2); 3.         Dominikonų vienuolyno namas (unikalus kodas 28063, buvęs kodas G406K3); 4.         Koplytstulpis su skulptūromis (unikalus kodas 28064, buvęs kodas G406K4); 5.         Kryžiaus kelio koplyčia – I stotis (Paskutinė vakarienė) (unikalus kodas 28065, buvęs kodas G406K5); 6.         Kryžiaus kelio koplyčia – II stotis (Jėzus atsisveikina su Marija) (unikalus kodas 28066, buvęs kodas G406K6); 7.         Kryžiaus kelio koplyčia – III stotis (Jėzus meldžiasi Alyvų sode) (unikalus kodas 28067, buvęs kodas G406K7); 8.         Kryžiaus kelio koplyčia – IV stotis (Viešpats Jėzus suimamas) (unikalus kodas 28068, buvęs kodas G406K8); 9.         Kryžiaus kelio koplyčia – V stotis (Prie Cedrono upelio) (unikalus kodas 28069, buvęs kodas G406K9); 10.       Kryžiaus kelio koplyčia – VI stotis (Pas Aną) (unikalus kodas 28070, buvęs kodas G406K10); 11.       Kryžiaus kelio koplyčia – VE stotis (Pas Kajafą), VIII stotis (Kalėjime) (unikalus kodas 28071, buvęs kodas G406K11); 12.       Kryžiaus kelio koplyčia – IX stotis (Pas Pilotą) (unikalus kodas 28072, buvęs kodas G406K12); 13.       Kryžiaus kelio koplyčia – X stotis (Pas Erodą) (unikalus kodas 28073, buvęs kodas G406K13); 14.       Kryžiaus kelio koplyčia – XI stotis (Rotušėje) (unikalus kodas 28074, buvęs kodas G406K14); 15.       Kryžiaus kelio koplyčia – XII stotis (Jėzus sutinka savo Motiną) (unikalus kodas 28075, buvęs kodas G406K15); 16.       Kryžiaus kelio koplyčia – XIII stotis (Jėzus sutinka šventąją Veroniką) (unikalus kodas 28076, buvęs kodas G406K16); 17.       Kryžiaus kelio koplyčia – XIV stotis (Prie Miesto vartų) (unikalus kodas 28077, buvęs kodas G406K17); 18.       Kryžiaus kelio koplyčia – XV stotis (Simonas Kirėnietis padeda nešti kryžių) (unikalus kodas 28078, buvęs kodas G406K18); 19.       Kryžiaus kelio koplyčia – XVI stotis (III parpuolimas) (unikalus kodas 28079, buvęs kodas G406K19); 20.       Kryžiaus kelio koplyčia – XVII stotis (Jėzų išvelka iš drabužių) (unikalus kodas 28080, buvęs kodas G406K20); 21.       Kryžiaus kelio koplyčia – XVIII stotis (Jėzus kenčia ir miršta ant kryžiaus) (unikalus kodas 28081, buvęs kodas G406K21); 22.       Kryžiaus kelio koplyčia – XIX stotis (Jėzų laidoja) (unikalus kodas 28082, buvęs kodas G406K22); 23.       Kryžiaus kelto koplyčia – XX stotis (Šventojo Kryžiaus atradimas) (unikalus kodas 28083, buvęs kodas G406K23). Žemaičių Kalvarijų statinių komplekso (unikalus kodas 1558, buvęs kodas G406K) kultūros vertybės teritorijos ribos beveik sutampa su urbanistikos paminklo, Varduvos teritorijos (unikalus kodas 17119, buvęs kodas UV47) ribomis. Žemaičių Kalvarijų statinių komplekso (unikalus kodas 1558, buvęs kodas G406K) kultūros vertybės dosjė išvardintos vertingosios savybės: –         Žemaičių Kalvarijų komplekso planinis-erdvinis sprendimas – statinių vietos ir tūriai –         žemės architektūros elementai (reljefas, kalvos, nuokalnės) –         takai, keliai ar jų dalys, dangos (gatvių ir takų, esančių tarp komplekso statinių, tinklas, natūralaus grunto dangos) –         želdynai ir želdiniai (želdinių grupės ir pavieniai želdiniai) –         vandens įrenginiai ar natūralūs telkiniai Į Lietuvos vietinės reikšmės urbanistikos paminklų registrą Žemaičių Kalvarija įrašyta 1973m. Į Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašą Žemaičių Kalvarija įrašyta 1993-12-07. Urbanistikos paminklo, Varduvos (unikalus kodas 17119, buvęs kodas UV47), vertybės dosjė išvardintos vertingosios savybės: –         gatvių tinklas, –         aikštės planas, –         tūrinės erdvinės kompozicijos visuma. –         gamtinė aplinka. Žemaičių Kalvarijų statinių komplekso – kultūros vertybės teritorijoje yra šios į Kultūros vertybių registrą įtrauktos ir paskelbtos saugomomis archeologinės vietovės: –         Žemaičių Kalvarijos vienuolyno vieta (unikalus kodas 30346, buvęs kodas A1942) įrašyta į registrą 2005-04-18. LR Kultūros ministro 2005 m. įsakymais Nr. ĮV-190 ir Nr. ĮV-359 vienuolyno vieta paskelbta saugoma moksliniam pažinimui. –         Žemaičių Kalvarijos kapinynas II (unikalus kodas 30345, buvęs kodas A1941) įrašytas į registrą 2005-04-18. LR Kultūros ministro 2005 m. įsakymais Nr. ĮV-190 ir Nr. ĮV-359 kapinynas II paskelbtas saugomu moksliniam pažinimui. –         Žemaičių Kalvarijos, Varduvos piliakalnis vad. Šv. Jono kalnu (unikalus kodas 6670, buvęs kodas A824) įrašytas į registrą 1997-12-31. Teritorija patvirtinta 1988-01-01. LR Kultūros ministro 2005 m. įsakymais Nr. ĮV-190 ir Nr. ĮV-359 piliakalnis paskelbtas saugomu moksliniam pažinimui bei viešajam pažinimui ir naudojimui. –         Žemaičių Kalvarijos, Varduvos kapinynas vad. Žvizdro kalnu (unikalus kodas 5501, buvęs kodas A823) įrašytas į registrą 1997-12-31. Teritorija patvirtinta 1988-01-01. LR Kultūros ministro 2005 m. įsakymais Nr. ĮV-190 ir Nr. ĮV-359 Varduvos kapinynas paskelbtas saugomu moksliniam pažinimui. 2009-04-29 parengtas NKP vertinimo tarybos aktas Nr. KPD-RM-1085. –         Remiantis archeologinių tyrimų duomenimis 2007-05-11 nustatytos buvusios Žemaičių Kalvarijos senovės gyvenvietės teritorijos ribos. Vertinimo tarybos aktas rengiamas. Žemaičių Kalvarijos miestelis yra Žemaitijos nacionalinio parko teritorijoje kaip Žemaičių Kalvarijos urbanistinis draustinis. 2002-08-10 Aplinkos ministro įsakymu Nr,440 patvirtintas Žemaitijos nacionalinio parko apsaugos reglamentas. Apsaugos reglamente Žemaitijos nacionalinio parko apsauga ir tvarkymas, veiklos reglamentavimas siejami su teritorijos funkcinio prioriteto zonomis. Konservacinio prioriteto zonai priskirtas Žemaičių Kalvarijos urbanistinis draustinis. Apsaugos reglamente išdėstyti reikalavimai statinių statybai, rekonstrukcijai, mažųjų architektūros statinių įrengimui. (Žin., 2002, Nr. 87-3756) Nacionalinio parko planavimo schemoje išvardyti šie saugomi mažosios architektūros elementai: 1.        Žemaičių Kalvarijos mstl. koplytstulpis su Pietos skulptūra, Skeivio sodyboje 2.        Žemaičių Kalvarijos koplytėlė su Jono Nepomuko skulptūra, Vyšniausko sodyboje 3.        Žemaičių Kalvarijos koplytstulpis su Nukryžiuotojo skulptūra, Duokšienės sodyboje 4.        Koplytstulpis su Marijos Maloningosios, Kristaus, Šv. Antano ir Šv. Jurgio skulptūromis (Žemaičių Kalvarijos bažnyčios šventorius) 5.        Koplytstulpis su ornamentuotu kryželiu, Šv. Agotos, Šv. Florijono ir Nukryžiuotojo skulptūromis (Žemaičių Kalvarijos šventorius) 6.        Koplytstulpis su ornamentuotu kryželiu ir klūpančiosios skulptūra (Žemaičių Kalvarijos bažnyčios šventorius) 2.3. KOMPLEKSO ISTORINĖS RAIBOS APŽVALGA Žemaičių Kalvarija (iki XVII a. vidurio vadinta Gardais) pirmą kartą Mindaugo aktuose minima 1253 m. Ant piliakalnio tuomet stovėjo kuršių pilis. Piliakalnio papėdėje rasti kuršių kapinyno, gyvenvietės liekanos. Manoma, kad gynybiniam kompleksui taip pat priklausė ir ant Šatrijos, Žvizdro kalnų aptiktos gyvenvietės. 1417 m. Vytautui įsteigus Žemaičių vyskupiją, 1421–1842 m. Gardai tapo Žemaičių vyskupo valda. 1557 m. paskelbtos Valakų reformos metu Gardai buvo išmatuoti, tačiau valakinė kaimavietė nesukurta. XVI a. pab. ar XVII a. I p. (įvairūs šaltiniai nurodo skirtingai) buvo pastatyta pirmoji medinė koplyčia, kaip spėjama ant piliakalnio. 1622 m. ji pašventinta bažnyčia ir įsteigta Gardų parapija. 1637 metais vyskupas Jurgis Tiškevičius pasikvietė į Gardus dominikonus, dovanojęs jiems bažnyčią su parapija. Pastatytas medinis vienuolynas. 1642-1649 m. buvo pastatyta nauja medinė bažnyčia. Tas pats vyskupas 1637–1639 m. Garduose įsteigė 19 Kryžiaus kelio koplyčių, pašventino, jas pavadindamas Gardų Kalvarijomis, o vėliau, norėdamas pabrėžti, kad šios Kalvarijos skirtos ne tik Gardų parapijai, bet visai Žemaitijai, pavadino vietovę Žemaičių Kalvarija (apie 1661 m.). 1644 m. vienuoliai dominikonai įsteigė parapinę mokyklą, kuriai, palaipsniui ją didinant, 1825 m. pripažintos pilnos gimnazijos teisės. Šioje mokykloje mokėsi vyskupas Motiejus Valančius, istorikas Simonas Daukantas, kiti lietuvių raštijos darbuotojai. 1836 m. liepos 17 d. Kalvarijos dominikonų gimnazija rusų valdžios nurodymu buvo uždaryta. 1660 m. pasitraukus švedų kariuomenei iš užimtos LDK teritorijos, gyvenvietė nukentėjo nuo kilusio maro ir bado. 1749–1750 m. buvo pastatyta didesnė medinė bažnyčia, suremontuotos ir perstatytos Kalvarijų koplyčios. Pagal architekto Augustino Kosakausko projektą 1784–1822 m. pastatyta mūrinė, dvibokštė bažnyčia. 1843 m. šalia bažnyčios pastatytas naujas, mūrinis 2 aukštų vienuolynas. Centre iškilo dar keliolika sodybų, bet jos kompaktiškesnės zonos nesudarė: užstatymas centre ir už jo ribų buvo labiau būdingas kaimui. Po 1863 m. sukilimo vyskupo valdos buvo nusavintos, 1889 m. valdžia uždarė vienuolyną. 1896 m. bažnyčioje kilo gaisras, bet po gaisro bažnyčia buvo atstatyta, bokštai paaukštinti, kaip buvo numatyta projekte, iki 36 m aukščio. Žemaičių Kalvarija pažymėta 1912–1914 m. Vokietijos kariuomenės generalinio štabo sudarytame žemėlapyje, iš kurio matyti savitas miestelio planas, suformuotas septynių radiališkai sueinančių kelių, sudarančių centre tris sankryžas. XX a. pradžioje Žemaičių Kalvarijoje veikė vėjo malūnas, degtinės monopolis, 8 parduotuvės, 2 aludės, odminio dirbtuvė, gyveno gydytojas, bet mokykla buvo Šamelės kaime. Be tradicinio prekymečio atlaidų metu, rinkosi 5 arklių prekymečiai. Spaudos draudimo laikais Žemaičių Kalvarija buvo svarbus knygų platinimo punktas. Po spaudos laisvės paskelbimo atidaryta 1907 ar 1908 m. privati „Saulės“ draugijos pradinė lietuviška mokykla (valdžios panaikinta 1912 m.). Per abu pasaulinius karus Žemaičių Kalvarija beveik nenukentėjo. Tarpukario metu buvo valsčiaus centras ir priklausė Telšių apskričiai, vėliau priskirta Alsėdžių valsčiui. Pokario metais apylinkėse vyko rezistencinės kovos. Žemaičių Kalvarija priskiriama Mažeikių rajonui kaip apylinkės ir Varduvos kolūkio centras. 1965 m. valdžios įsakymu miestelio vardas pakeistas į Varduvą. XX a. II p, iškilo naujų statinių, pakeitusių miestelio centro vaizdą, Žemaičių Kalvarija atgavo savo senąjį pavadinimą. 1988 m. popiežius Jonas Paulius II Žemaičių Kalvarijos bažnyčiai suteikė Mažosios bazilikos titulą. 2.4. XX a. NAUJŲ STATYBŲ ĮTAKA MIESTELIO TŪRINEI – ERDVINEI STRUKTŪRAI Savitą Žemaičių Kalvarijos erdvinės ir planinės struktūros raidą nulėmė du tarpusavyje susiję faktoriai: gamtinis ir religinis. Žemaičių Kalvarijoje viena šalia kitos stūkso Gardų ozo gūbrys, kalvos ir piliakalnis. Ant kalvų pradžioje buvo statomos gynybinės pilys, o slėniuose kūrėsi gyvenvietės. Vėliau, atsižvelgus į artimą Jeruzalei vietovės kalvoto reljefo pobūdį, ant kalvų buvo pastatytos Kryžiaus kelią simbolizuojančios koplytėlės, paryškinusios vietovės panoramoje stūksančių kalvų grupę. Iš istoriniuose piešiniuose ir litografijose vaizduojamos vietovės galima daryti išvadą, kad kalvos buvo kur kas mažiau apaugę medžiais lyginant su šiandiena, todėl ant jų pastatytos koplytėlės dominavo apylinkių panoramose. XIX a. pradžioje baigta statyti mūrinė bažnyčia. Miesto gatvių tinklas vystėsi kolpytėlių lankymo kelių pagrindu. Kalvų papėdėse prie kelių kūrėsi sodybos, todėl istorinis sodybų užstatymas neužstoja gatvių perspektyvose matomų kalvų ir ant jų pastatytų koplytėlių. XIX–XX amžiuje sodybinis užstatymas plėtėsi į gyvenvietės pakraščius. Namai buvo statomi palei kelius ir gerokai pakeitė miesto panoramą. XX a. II p. miesto centre iškilo nauji visuomeniniai, administraciniai ir daugiabučiai pastatai. Nauji pastatai planine struktūra, tūriais, formomis konfrontuoja su istoriniu mediniu miestelio užstatymu. Tačiau savo aukščiu palyginti nedaug iškyla virš istorinio užstatymo silueto, todėl nesuardo vizualinių ryšių tarp miesto erdvių, gatvių perspektyvose dominuojančių sakralinių objektų, netrukdo apžvelgti kalvų. Neužstoja pagrindinės miestelio vertikalios dominantės – bažnyčios, matomos iš artimų miesto erdvių ir iš gretimų miesteliui teritorijų. Nauja statyba visai nesimato miestelio ir apylinkių apžvalgos nuo kalvų viršūnių. Išvados: Galima teigti, kad miesto plėtra keitė miesto vaizdą, bet ne erdvinę, ne istoriškai susiklosčiusią miesto centro planinę struktūras. Sakralinių objektų – Kryžiaus kelio koplyčių – pagrindiniai lankymo keliai ir takai išliko praktiškai nepakitę. 2.5. PATVIRTINTŲ IR RENGIAMŲ TERITORIJŲ PLANAVIMO DOKUMENTŲ SPRENDINIŲ ĮTAKA –         Telšių apskrities teritorijos bendrasis (generalinis) planas. Bendrasis planas baigtas rengti ir derinamas Valstybės valdymo institucijose. –         Parengtas Plungės rajono teritorijos bendrasis planas (patvirtintas Plungės rajono savivaldybės tarybos 2008-06-24 sprendimu Nr. TI-0134). Įvertinus Plungės rajono kultūros paveldo objektų vertingąsias savybes, teritorinę sklaidą ir istorinio kraštovaizdžio išlikimo laipsnį bendrajame plane suformuoti nekilnojamųjų kultūros vertybių sankaupos arealai. Žemaičių Kalvarijos priskirtos arealui be vieno vyraujančio kultūros paveldo objektų tipo (mišriems arealams). Arealuose numatoma sutelkti kultūros paveldo apsaugos resursus bei plėtoti turizmą ir rekreaciją. Plungės rajono bendrajame plane atsižvelgta į nacionalinių dviračių trasų specialųjį planą – Nacionalinių dviračių trasų sistema (PHARE projektas 2002/000-620.03.01.01.02, sprendiniai patvirtinti 2006 11 24), kuris Plungės rajone siūlo plėtoti pagrindines ir kitas nacionalines dviračių trasas. Viena iš rekomenduojamų pagrindinių nacionalinių dviračių trasų Palanga–Plateliai kirstų Kulių, Plungės, Platelių arealus. Nacionalinių dviračių trasų tinklo atkarpa Salantai–Telšiai vedama pro Gintališkės ir Platelių arealus. Platelių miestelyje šis planas rekomenduoja plėtoti specifinę dviračių turizmo infrastruktūrą ir paslaugas. Išvada: Bendrojo plano sprendiniai nedaro neigiamos įtakos kultūros paveldo objektams. –         LR aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 440 patvirtintas Žemaitijos nacionalinio parko apsaugos reglamentas. įsigaliojo nuo 2002-09-07. Pagal Žemaitijos nacionalinio parko funkcinio zonavimo schemą Žemaičių Kalvarija priskirta konservacinio prioriteto zonai, tai yra draustinių teritorijai. Žemaičių Kalvarijos urbanistinis draustinis apima Žemaičių Kalvarijos (Gardų) miestelį ir jo artimąją aplinką. Tikslas – išsaugoti ir eksponuoti ypač didelę kultūrinę vertę turinčią Žemaičių Kalvarijos miestelio planinę bei erdvinę struktūrą su unikaliais sakralinės architektūros paminklais, archeologinėmis bei memorialinėmis vertybėmis, atkuriant ir formuojant būdingas erdves, reguliuojant statybas bei rekreacinį naudojimą. Išvada: Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano sprendiniuose prieštaravimų Žemaitijos nacionalinio parko reglamentui nėra, nes jame tik detaliau apibrėžti reglamente nustatyti reikalavimai. –         2007-08-08 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 842 patvirtinta programa „Dėl Jono Pauliaus II piligrimų kelio kūrimo ir jo objektų pritaikymo piligrimų ir turizmo reikmėms 2007-2013 metais“. Tarpe kitų sakralinių objektų į programą įtraukta ir Žemaičių Kalvarijos Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia, kuriai Popiežius Jonas Paulius II 1988 m. gegužės 6 d. suteikė bazilikos titulą, bei Kryžiaus kelio koplyčios. Numatytos priemonės programai įgyvendinti: automobilių stovėjimo aikštelių, privažiuojamųjų kelių, šventoriaus sutvarkymas, Kryžiaus kelio koplyčių ir teritorijų prie jų sutvarkymas, viešųjų tualetų įrengimas. Išvada: Programos priemonės neigiamos įtakos kultūros paveldo objektams nedaro, o plano sprendiniuose tų priemonių įgyvendinimas numatytas. 2.6. ĮSTATYMAI IR KITI DOKUMENTAI, KURIAIS VADOVAUTASI RENGIANT SPECIALŲJĮ PLANĄ 1. LR Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas (Žin., 1994, Nr. I-733; 2. 2004, Nr. IX-2452); 3. LR Žemės įstatymu (Žin., 1994, Nr. 34-620); 4. LR Aplinkos apsaugos įstatymas (Žin., 1992, Nr. 5-75; 5. Žin., 2000. Nr. 39-1093; 6. Žin., 2004. Nr. 60-2121); 7. LR teritorijų planavimo įstatymas (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 8. 2004, Nr. 21-617); 9. LR saugomų teritorijų įstatymas (Žin., 2001, Nr. 108-3902); 10. LR Vandens įstatymas, 2003-03-25. Nr. IX-1388. (Žin., 2003, Nr. 36-1544); 11. LR Vyriausybės 1992-05-12 nutarimas Nr. 343 „Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos“ (red. Nr. 1640, 1995-12-29); 12. LR AM 2004-05-05 įsakymas Nr. D1-246 „Dėl Aukštybinių pastatų išdėstymo specialiųjų planų rengimo taisyklių ir Kraštovaizdžio tvarkymo specialiųjų planų rengimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 79-2811); 13. LR Vyriausybės 2004-07-160 nutarimas Nr. 920 „Dėl teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 113-4228); 14. LR Vyriausybės 2004-07-16 nutarimas „Dėl Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 112-4189); 15. LR AM 2001-05-18 d. įsakymas Nr. 274 „Dėl saugotinų želdinių, augančių ne miško žemėje, apsaugos, priežiūros, tvarkymo ir nuostolių juos sunaikinus ar sužalojus atlyginimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 45-1603, 2004, Nr. 10-285; 16. 2004, Nr. 127-4577); 17. Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos pasiūlymai. 18. Kapinių tvarkymo taisyklės (Žin., 2006, Nr. 22-695) 19. Detaliųjų planų rengimo taisyklės (Žin., 2004, Nr. 79-2809; 20. 2006, Nr. 114-4364; 21. 2008, Nr. 35-1258) 3. SPECIALIOJO PLANO PROJEKTAS 3.1. VERTYBĖS TERITORIJOS BEI APSAUGOS ZONŲ RIBŲ PROJEKTAS Dabartinė kultūros vertybės teritorija patvirtinta KPC 2003-05-29. Vertybės teritorijos plotas – 57,02 ha. Koordinuotos kultūros vertybės teritorijos ribos nesutampa su nekilnojamojo turto registre įregistruotomis žemės sklypų ribomis, dalija sklypus į sąlygines dalis, kurios patenka į zonas su nustatytais skirtingais tvarkymo bei naudojimo režimus. Veiksniai, įtakoję vertybes teritorijos tikslinimą: –         Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (Žin. 2004, Nr. 153-5571) 11 str. nuostatos, pagal kurias kultūros paveldo objekto teritorijos ribos nustatomos taip, kad sutaptų su sklypų, kurie yra daiktinės teisės objektai, ribomis. –         Esamos būklės analizė, kurios metu išanalizuota Žemaičių Kalvarijų apžvalgos galimybės iš aplinkinių teritorijų, įvertintas kalvotame miesto reljefe išdėstytų sakralinių objektų emocinis poveikis. Taip pat atkreiptas dėmesys į vieną raiškiausių Lietuvoje reljefo formą – Gardų ozą, kurį būtina išsaugoti, apsaugant nuo aktyvios žmonių veiklos, galinčios įtakoti reljefo pokyčius. Vertybės teritorija didinama, numatomi tvarkymo ir naudojimo režimai, kurie užtikrintų miestelio apžvalgos iš apylinkių galimybę. Žemaičių Kalvarijų statinių komplekso nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijos ribos tikslinamos atsižvelgiant į suformuotų kadastrinių sklypų ribas ir natūralias gamtinių elementų ribas (upių, kūdrų krantus, griovų dugnus, šlaitų keteras, miškų ar kitokių želdynų pakraščius). Kaip rodo nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai šiuo metu didelė dalis žemės sklypų suformuoti atliekant preliminarius matavimus. Atlikus tokių sklypų kadastrinius matavimus, skirtingų vertybės teritorijos zonų ribos gali būti patikslintos, sutapdinant jas su kadastrinėmis žemės sklypų ribomis. Esamas nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijos plotas – 57,02 ha. Projektuojamas nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijos plotas – 68,7 ha. Kadangi Žemaičių Kalvarijų miestelis yra Žemaitijos nacionalinio parko teritorijoje kaip Žemaičių Kalvarijos urbanistinis draustinis, apsaugos zona projektuojamai kultūros vertybės Žemaičių Kalvarijų statinių komplekso teritorijai nenustatoma. 3.2. PAVELDOTVARKOS PROJEKTO SPRENDINIAI 3.2.1. BENDRIEJI REIKALAVIMAI TERITORIJOS TVARKYMUI Pagal Žemaitijos nacionalinio parko (toliau – ŽNP) funkcinio zonavimo schemą Žemaičių Kalvarija priskirta konservacinio prioriteto zonai, tai yra draustinių teritorijai. Pagal schemą: – Gardų geomorfologinis draustinis – K3M2A1R1Ž0G0 – apima į Šiaurės vakarus nuo Žemaičių Kalvarijos (Gardų) esantį gūbrį bei jo šlaitus. Tikslas – išsaugoti ir eksponuoti geomorfologiškai unikalią vieną raiškiausių Lietuvoje reljefo formą – Gardų ozą, teritorijoje vykdant reguliuojamą miškų bei žemės ūkio ir pažintinę rekreacinę veiklą ir išlaikant tradicinę apgyvendinimo struktūrą; – Žemaičių Kalvarijos urbanistinis draustinis – K3G2Ž1R1A0N0 – apima Žemaičių Kalvarijos (Gardų) miestelį ir jo artimąją aplinką. Tikslas – išsaugoti ir eksponuoti ypač didelę kultūrinę vertę turinčią Žemaičių Kalvarijos (Gardų) miestelio planinę bei erdvinę struktūrą su unikaliais sakralinės architektūros paminklais, archeologinėmis bei memorialinėmis vertybėmis, atkuriant ir formuojant būdingas erdves, reguliuojant statybas bei rekreacinį naudojimą. Rengiant Žemaičių Kalvarijos paveldotvarkos projektą, formuluojant reikalavimus tvarkymo, saugojimo darbams, atsižvelgta į Žemaitijos nacionalinio parko apsaugos reglamento (Žin., 2002, Nr. 87-3756), kuriame suformuluoti reikalavimai veiklai visose parko funkcinio prioriteto zonose, reikalavimus. Gyvenamoje zonoje aktualiausi yra reikalavimai statinių statybai bei gamtinių elementų, kraštovaizdžio apsaugai. ŽNP apsaugos reglamento reikalavimai statiniu statybai ir priežiūrai skelbia: 26. Statiniai Žemaitijos nacionaliniame parke projektuojami, statomi ar rekonstruojami atsižvelgiant į vietovės kraštovaizdžio ypatumus bei tradicinės regiono architektūros savitumus, paveldo objektų apsaugos reikalavimus siekiant; 26.1. išlaikyti gamtinio bei istoriškai susiformavusio kraštovaizdžio, gamtinių ir kultūrinių kompleksų bei objektų vertės požymius; 26.2. išsaugoti bendrą kraštovaizdžio struktūrą ir jo estetinę vertę, erdvinį raiškumą ir raiškius reljefo bei hidrografinio tinklo elementus; 26.3. išlaikyti tradicinės regiono architektūros pobūdį: formas, spalvas ir dydžius, formuoti rekreacinių ir gyvenamųjų vietovių estetinį vaizdą; 26.4. Žemaitijos nacionaliniame parke gali būti statomi (rekonstruojami) vieno aukšto pastatai su keturšlaičiais-valminiais, pusvalminiais šlaitiniais stogais. Statinių konstrukcijai, apdailai naudoti medieną atitinkančią priešgaisrinius reikalavimus. 27. Naujos sodybos, įskaitant ir ūkininko ūkio sodybas, projektuojamos ir statomos tik nacionalinio parko tvarkymo plane (planavimo schemoje) ir bendrojo planavimo dokumentuose nurodytose teritorijose. 33. Žemaitijos nacionalinio parko teritorijoje esančiose namų valdose, įvertinant kraštovaizdžio bei gamtos ir kultūros paveldo apsaugos reikalavimus, gali būti statomi ir rekonstruojami gyvenamieji namai bei jų priklausiniai laikantis statybos techninių reglamentų ir šių sąlygų: 33.1. viename žemės sklype galima formuoti tik vieną sodybą (namų valdą) su vienu gyvenamuoju namu, priklausiniais. Neleidžiama statyti sublokuotų gyvenamųjų namų, išskyrus gyvenamąsias zonas; 33.2. nauji gyvenamieji namai statomi ne aukštesni kaip 8 m (išskyrus ekologinės apsaugos prioriteto zonas). Pastatų aukštis iki karnizo – 3,5 m, iki kraigo – 8 m (aukštis skaičiuojamas nuo pastatu užstatomo žemės paviršiaus ploto nuolydžio vidurkio iki stogo kraigo); 33.3. gyvenamųjų namų dydis: plotis 6,5–8 m, ilgis 12–18 m. Priklausinių dydis: plotis 6–9 m, ilgis iki 25 m; 33.4. gyvenamųjų ir priklausinių stogų šlaitų kampas 30°–45°; 33.5. pastatų statybai ir apdailai naudojamos tradicinės statybinės ir apdailos medžiagos (medis, akmuo, tinkas, kt., stogo dangai – čerpės, nendrės, gontai, skiedros); 33.6. pastatus (jų sienas, stogus) rekomenduojama dažyti etnografiniam regionui būdingomis spalvomis; geltona, žalia, ruda. 34. Mažųjų kraštovaizdžio architektūros statinių įrengimas turi atitikti šiuos reikalavimus: 34.1. tvorų pobūdis, dydžiai ir medžiagos numatomos atsižvelgiant į kraštovaizdžio tvarkymo zonos, kurioje yra planuojama teritorija, reikalavimus bei aptveriamų pastatų stilių. Paveldo objektams aptverti nustatomos specialios sąlygos, naudojamos autentiškos arba imituojančios autentiškas medžiagos ir formos; 34.2. rekomenduojama tverti ažūrinėmis (vielos, virbų, tašelių, kt.) tvoromis be cokolių; 34.3. neleidžiama užtverti rekreacinių teritorijų – paežerių, paupių, apžvalgos aikštelių – ir privažiavimų bei priėjimų prie jų, pažintinių takų ir kelių, saugomų atvirų kraštovaizdžio erdvių, užstatyti ar kitaip riboti Žemaitijos nacionalinio parko lankymą. Papildomi reikalavimai veiklai konservacinio prioriteto funkcinėse zonose (draustiniuose) reglamentuoti skelbia: 43. Žemaitijos nacionalinio parko draustiniuose statomiems statiniams taikomi šie reikalavimai; 43.1. Žemaitijos nacionaliniame parke esamose ir buvusiose sodybose, kitos paskirties žemėje projektuojami ir statomi ne aukštesni kaip vieno aukšto su mansarda gyvenamieji namai ir vieno aukšto priklausiniai, išskyrus atvejus, kai reikia atkurti bei tvarkyti draustinyje esančius kultūros paveldo objektus (nekilnojamąsias kultūros vertybes) arba kai reikia atkurti, formuoti buvusio (iki 1940 m.) užstatymo charakterį, pastatyti apžvalgos ar miškų priešgaisrinio stebėjimo arba apžvalgos bokštą; 43.2. neleidžiama statyti naujų bei plėsti esamų rekreacinių pastatų ir kompleksų. 3.2.2. PAVELDOSAUGOS REIKALAVIMAI. TERITORIJOS TVARKYMO PRIEMONĖS Numatytų tvarkymo darbų tikslas išsaugoti komplekso objektų kompozicinius ir vizualinius ryšius, išsaugoti apžvalgos taškus nuo aukščiausių reljefo taškų – kalvų, užtikrinti sakralinių objektų apžvalgos galimybę iš apylinkių bei miestelio vidinėse erdvėse. Apsaugoti ansamblį nuo papildomos vizualinės taršos, atsirandančios prasidėjus naujų statybų plėtrai. Gyventojams sudaryti komfortabilaus gyvenimo sąlygas žalumoje skendinčioje sodybinio užstatymo gyvenvietėje, ribojant pastatų aukštingumo ir sklypų užstatymo tankio didinimą, ypač miesto centre. Taip pat išsaugoti geriausiai išlikusius tradicinės medinės architektūros pastatus, mažosios architektūros elementus, geriausiai atspindinčius regiono tradicijas, ypatumus. Išsaugoti unikalius gamtinius elementus (savitą reljefą, vandens telkinius, želdinius), neleisti jų naikinti, žaloti ribojant, reglamentuojant naujas statybas. Rengiant Žemaičių Kalvarijų statinių komplekso paveldotvarkos projektą, atsižvelgta į miestelio teritorijos dalių naudojimo paskirtį ir pobūdį. Vertybės teritorija suskirstyta zonomis: –         zona A – teritorija užstatyta sakraliniais objektais (taikomas autentiškos paskirties saugojimo režimas); –         zona T1 – mažaaukščių gyvenamų namų teritorijos su sodybiniu užstatymu, sodais, daržais (taikomas tausojamojo naudojimo saugojimo režimas); –         zona T2 – neužstatyti sklypai, kuriuose galimas sodybinio užstatymo atkūrimas (taikomas tausojamojo naudojimo saugojimo režimas); –         zona T3 – administracinių, mokslo, kultūros pastatų, gyvenamų namų statybos teritorijos (suardyta istorinio užstatymo struktūra) (taikomas tausojamojo naudojimo saugojimo režimas); –         zona T4 – neužstatytos teritorijos, kuriose galimas sodybinio tipo užstatymas (taikomas tausojamojo naudojimo saugojimo režimas); –         zona T5 – neužstatyti sklypai (laukai, daržai, sodai), kuriuose draudžiama statyba (taikomas tausojamojo naudojimo saugojimo režimas); –         zona T6 – žali plotai: pievos, upių pakrantės, gatvės ir jų rezervinės juostos (šalikelės); (taikomas tausojamojo naudojimo saugojimo režimas). Specialiajame plane numatyti bendrieji paveldotvarkos reikalavimai, suformuluoti Žemaitijos nacionalinio parko apsaugos reglamente, taikytini visoje kultūros vertybės teritorijoje, nepriklausomai nuo suskirstymo zonomis: –         gyvenamų namų ir jų priklausinių gabaritai, dydžiai apibrėžti parko apsaugos reglamente. Reikalavimus žiūrėti specialaus plano sprendinių aiškinamojo rašto dalyje – 3.2.1; –         inžinerinė infrastruktūra (komunikacijos, keliai, privažiavimai, statiniai) projektuojama ir įrengiama kuo mažiau keičiant kraštovaizdžio pobūdį bei neteršiant aplinkos; –         rekonstruojant esamas ir tiesiant naujas elektros perdavimo linijas, rekomenduojama jas tiesti po žeme; –         projektuojant ar rekonstruojant kelius, keičiant dangą išlaikomas esamas jų pobūdis: susiformavę vingiai, išilginiai nuolydžiai ir pan.; –         saugomas kraštovaizdis, erdvės, raiškus reljefas bei hidrografinio tinklo elementai (upės, kūdros); –         saugomi apžvalgos taškai, todėl rekomenduojama retinti želdinius, trukdančius panoraminę apžvalgą, miestelio kalvoto reljefo su ant aukščiausių reljefo taškų stovinčiomis koplyčiomis silueto suvokimą ir suardančius kompozicinius vizualinius ryšius tarp objektų. Taip pat parodytos teritorijos, kuriose nauja statyba negalima. Želdiniai šalinami atlikus taksaciją ir dendrologinius tyrimus, įvertinus želdinių būklę; –         saugomas sodybinio užstatymo miestelio įvaizdis. Naujas užstatymas vystomas pagal tradicinės miestelio sodybos užstatymo struktūros pavyzdį. Saugomas senų sodybų užstatymo tipas, suplanavimo, suskirstymo sklypais pobūdis, kai prie gatvės buvo koncentruojami svarbiausi sodybų pastatai – gyvenamieji namai, o kiemo gilumoje – ūkiniai trobesiai; –         apžiūrint vietovę kai kur pastebėta kalvų šlaitus ardanti dirvos erozija. Būtina numatyti priemones dirvos erozijai sustabdyti bei šlaitams sutvirtinti (atkurti). Reikalavimai saugomiems pastatams, mažosios architektūros elementams, kitiems pastatams ir statiniams bei teritorijos, želdinių tvarkymui formuluojami kiekvienai zonai atskirai, atsižvelgiant i zonų funkcinio naudojimo pobūdi. Zona „A“ – NUSTATOMAS AUTENTIŠKOS PASKIRTIES SAUGOJIMO REŽIMAS Teritorija A(1) (teritorija prie Švč. Mergelės Marijos apsilankymo mažosios bazilikos) – 10367 m2 brėžinys SPRENDINIAI saugojimo režimas A(1) e leistinas statinių aukštis SP-03(2006)-P.2 žemės sklypo užstatymo tankumas e -- žemės sklypo užstatymo intensyvumas reikalavimai saugomiems objektams a1/a2 b2 reikalavimai kitiems pastatams reikalavimai teritorijos ir želdinių tvarkymui c1 d1 reikalavimai žemės darbams Paveldosaugos reikalavimai SAUGOJIMO TIKSLŲ PRIORITETAS – VIEŠASIS PAŽINIMAS IR NAUDOJIMAS BEI VIEŠOJI PAGARBA Leistinas statinių aukštis – esamas statinių aukštis nekeičiamas Užstatymo tankumas – esamas užstatymo tankis nekeičiamas Užstatymo intensyvumas – užstatymo intensyvumas apribotas per kitus reglamentus (tankį) todėl atskirai nenustatomas a – reikalavimai saugomiems objektams leidžiami tvarkomieji statybos darbai: a1 – bažnyčia ir kryžiaus kelio stotys – taikomieji ir ardomieji tyrimai; – remonto darbai; – avarijos grėsmės pašalinimo darbai; – konservavimo darbai; – restauravimo darbai; – pritaikymo darbai; – atkūrimo darbai; – šių darbų planavimas ir projektavimas. Darbai vykdomi naudojant istorines tradicines medžiagas ir technologijas. a2 – (sakraliniai mažosios architektūros elementai (koplytstulpiai, kryžiai ir kt.)) – taikomieji ir ardomieji tyrimai; – remonto darbai; – avarijos grėsmės pašalinimo darbai; – konservavimo darbai; – restauravimo darbai; – atkūrimo darbai; – šių darbų planavimas ir projektavimas. Darbai vykdomi naudojant istorines tradicines medžiagas ir technologijas. b – reikalavimai kitiems pastatams ir statiniams leidžiami tvarkomieji statybos darbai: b2 – (XX a. II pusės pastatai ir statiniai) – remontas; – rekonstrukcija, nedidinant aukštų skaičiaus; – pritaikymo darbai; – menkaverčių pastatų, statinių ir priestatų griovimas: – reglamentuota naujų statinių statyba arba sunaikinto užstatymo atkūrimas, atliekant tyrimais pagrįstus tvarkomuosius paveldosaugos, statybos ar kraštotvarkos darbus; rekomenduojami šlaitiniai stogai, kurių šlaito pasvirimo kampas 30–42°, tūriniai tradicinių formų stoglangiai; – fasadų apdailos medžiagos: sienoms – plytų mūras, medis, tinkas, akmuo; stogui – medis (skiedros, lentelės), skarda, čerpės, ruloninė danga, banguoti lakštai; dangos spalvos: šlapio molio, tamsiai ruda ir pilka; rekomenduojama keisti šiferio dangą; c – reikalavimai teritorijos ir želdinių tvarkymui c1 – teritorija tvarkoma nepažeidžiant esamo reljefo; – takų dangos gruntinės, žvyro, galimas fragmentinis lauko akmenų, medžio dangos panaudojimas; – esamų automobilių stovėjimo aikštelės tvarkomos, jų danga gali būti keičiama į betono trinkelių dangą; – mažosios architektūros formos projektuojamos iš natūralių medžiagų – medžio, metalo, akmens; – šalinami menkaverčiai, neperspektyvūs, sergantys želdiniai bei želdiniai trukdantys apžvelgti objektą, panoraminę apžvalgą ir suardantys kompozicinius vizualinius ryšius tarp objektų; šienaujama. d1 – Prieš vykdant žemės judinimo darbus giliau kaip 20 cm, būtina atlikti žvalgomuosius archeologinius tyrimus. Radus archeologinių radinių, tyrimų darbai tęsiami. Teritorija A(2) (teritorija prie koplytstulpio su skulptūromis) – 141 m2 brėžinys SPRENDINIAI saugojimo režimas A(2) e leistinas statinių aukštis SP-03(2006)-P.2 žemės sklypo užstatymo tankumas e -- žemės sklypo užstatymo intensyvumas reikalavimai saugomiems objektams a1 -- reikalavimai kitiems pastatams reikalavimai teritorijos ir želdinių tvarkymui c1 d2 reikalavimai žemės darbams Paveldosaugos reikalavimai SAUGOJIMO TIKSLŲ PRIORITETAS – VIEŠASIS PAŽINIMAS IR NAUDOJIMAS BEI VIEŠOJI PAGARBA Leistinas statinių aukštis – esamas statinių aukštis nekeičiamas Užstatymo tankumas – esamas užstatymo tankis nekeičiamas Užstatymo intensyvumas – užstatymo intensyvumas apribotas per kitus reglamentus (tankį) todėl atskirai nenustatomas a – reikalavimai saugomiems objektams leidžiami tvarkomieji statybos darbai: a1 – (kryžiaus kelio stotis) – taikomieji ir ardomieji tyrimai; – remonto darbai; – avarijos grėsmės pašalinimo darbai; – konservavimo darbai; – restauravimo darbai; – pritaikymo darbai; – atkūrimo darbai; – šių darbų planavimas ir projektavimas. Darbai vykdomi naudojant istorines tradicines medžiagas ir technologijas. c – reikalavimai teritorijos ir želdinių tvarkymui c1 – teritorija tvarkoma nepažeidžiant esamo reljefo (piliakalnio, kalvų); – takų dangos gruntinės, žvyro, galimas fragmentinis lauko akmenų, medžio dangos panaudojimas; – mažosios architektūros formos projektuojamos iš natūralių medžiagų – medžio, metalo, akmens; – šalinami menkaverčiai, neperspektyvūs, sergantys želdiniai bei želdiniai trukdantys apžvelgti objektą, panoraminę apžvalgą ir suardantys kompozicinius vizualinius ryšius tarp objektų; šienaujama; – dirvos erozijai sustabdyti ant kalvų šlaitų formuojama velėnine danga, įrengiama priešerozinė įranga. d2 – archeologinio vertingųjų savybių pobūdžio kultūros paveldo objektų teritorijose prieš vykdant žemės judinimo darbus būtina atlikti archeologijos tyrimus. Teritorija A(3) (teritorija prie t kryžiaus kelio stoties) – 324 m2 brėžinys SPRENDINIAI saugojimo režimas A(3) e leistinas statinių aukštis SP-03(2006)-P.2 žemės sklypo užstatymo tankumas e -- žemės sklypo užstatymo intensyvumas reikalavimai saugomiems objektams a1 -- reikalavimai kitiems pastatams reikalavimai teritorijos ir želdinių tvarkymui c1 d2 reikalavimai žemės darbams Paveldosaugos reikalavimai SAUGOJIMO TIKSLŲ PRIORITETAS – VIEŠASIS PAŽINIMAS IR NAUDOJIMAS BEI VIEŠOJI PAGARBA Leistinas statinių aukštis – esamas statinių aukštis nekeičiamas Užstatymo tankumas – esamas užstatymo tankis nekeičiamas Užstatymo intensyvumas – užstatymo intensyvumas apribotas per kitus reglamentus (tankį) todėl atskirai nenustatomas a – reikalavimai saugomiems objektams leidžiami tvarkomieji statybos darbai: a1 – (kryžiaus kelio stotis) – taikomieji ir ardomieji tyrimai; – remonto darbai; – avarijos grėsmės pašalinimo darbai; – konservavimo darbai; – restauravimo darbai; – pritaikymo darbai; – atkūrimo darbai; – šių darbų planavimas ir projektavimas. Darbai vykdomi naudojant istorines tradicines medžiagas ir technologijas. c – reikalavimai teritorijos ir želdinių tvarkymui c1 – teritorija tvarkoma nepažeidžiant esamo reljefo (piliakalnio, kalvų); – takų dangos gruntinės, žvyro, galimas fragmentinis lauko akmenų, medžio dangos panaudojimas; – mažosios architektūros formos projektuojamos iš natūralių medžiagų – medžio, metalo, akmens; – šalinami menkaverčiai, neperspektyvūs, sergantys želdiniai bei želdiniai trukdantys apžvelgti objektą, panoraminę apžvalgą ir suardantys kompozicinius vizualinius ryšius tarp objektų; šienaujama; – dirvos erozijai sustabdyti ant kalvų šlaitų formuojama velėninė danga, įrengiama priešerozinė įranga. d2 – archeologinio vertingųjų savybių pobūdžio kultūros paveldo objektų teritorijose prieš vykdant žemės judinimo darbus būtina atlikti archeologijos tyrimus. Teritorija A(4) (teritorija prie II kryžiaus kelio stoties) – 731 m2 brėžinys SPRENDINIAI saugojimo režimas A(4) e leistinas statinių aukštis SP-03(2006)-P.2 žemės sklypo užstatymo tankumas e -- žemės sklypo užstatymo intensyvumas reikalavimai saugomiems objektams a1 -- reikalavimai kitiems pastatams reikalavimai teritorijos ir želdinių tvarkymui c1 d1 reikalavimai žemės darbams Paveldosaugos reikalavimai SAUGOJIMO TIKSLŲ PRIORITETAS – VIEŠASIS PAŽINIMAS IR NAUDOJIMAS BEI VIEŠOJI PAGARBA Leistinas statinių aukštis – esamas statinių aukštis nekeičiamas Užstatymo tankumas – esamas užstatymo tankis nekeičiamas Užstatymo intensyvumas – užstatymo intensyvumas apribotas per kitus reglamentus (tankį) todėl atskirai nenustatomas a – reikalavimai saugomiems objektams leidžiami tvarkomieji statybos darbai: a1 – (kryžiaus kelio stotis) – taikomieji ir ardomieji tyrimai; – remonto darbai; – avarijos grėsmės pašalinimo darbai; – konservavimo darbai; – restauravimo darbai; – pritaikymo darbai; – atkūrimo darbai; – šių darbų planavimas ir projektavimas. Darbai vykdomi naudojant istorines tradicines medžiagas ir technologijas. c1 – teritorija tvarkoma nepažeidžiant esamo reljefo (piliakalnio, kalvų); – takų dangos gruntinės, žvyro, galimas fragmentinis lauko akmenų, medžio dangos panaudojimas; – mažosios architektūros formos projektuojamos iš natūralių medžiagų – medžio, metalo, akmens; – šalinami menkaverčiai, neperspektyvūs, sergantys želdiniai bei želdiniai trukdantys apžvelgti objektą, panoraminę apžvalgą ir suardantys kompozicinius vizualinius ryšius tarp objektų; šienaujama; – dirvos erozijai sustabdyti ant kalvų šlaitų formuojama velėninė danga, įrengiama priešerozinė įranga. d1 – Prieš vykdant žemės judinimo darbus giliau kaip 20 cm, būtina atlikti žvalgomuosius archeologinius tyrimus. Radus archeologinių radinių, prieš tolesnius žemės darbus, vietą būtina ištirti. Teritorija A(5) (teritorija prie III ir IV Kryžiaus kelio stoties) – 10121 m2 brėžinys SPRENDINIAI saugojimo režimas A(5) e leistinas statinių aukštis SP-03(2006)-P.2 žemės sklypo užstatymo tankumas e -- Žemes sklypo užstatymo intensyvumas reikalavimai saugomiems objektams a1/a2 b2 reikalavimai kitiems pastatams reikalavimai teritorijos ir želdinių tvarkymui c1 d1/d2 reikalavimai žemės darbams Paveldosaugos reikalavimai SAUGOJIMO TIKSLŲ PRIORITETAS – VIEŠASIS PAŽINIMAS IR NAUDOJIMAS BEI VIEŠOJI PAGARBA Leistinas statinių aukštis – esamas statinių aukštis nekeičiamas Užstatymo tankumas – esamas užstatymo tankis nekeičiamas Užstatymo intensyvumas – užstatymo intensyvumas apribotas per kitus reglamentus (tankį) todėl atskirai nenustatomas a – reikalavimai saugomiems objektams leidžiami tvarkomieji statybos darbai: a1 – (kryžiaus kelio stotis) – taikomieji ir ardomieji tyrimai; – remonto darbai; – avarijos grėsmės pašalinimo darbai: – konservavimo darbai; – restauravimo darbai; – pritaikymo darbai; – atkūrimo darbai; – šių darbų planavimas ir projektavimas. Darbai vykdomi naudojant istorines tradicines medžiagas ir technologijas. a2 – (sakraliniai mažosios architektūros elementai (koplytstulpiai, kryžiai ir kt.)) – taikomieji ir ardomieji tyrimai; – remonto darbai; – avarijos grėsmės pašalinimo darbai; – konservavimo darbai; – restauravimo darbai; – atkūrimo darbai; – šių darbų planavimas ir projektavimas. Darbai vykdomi naudojant istorines tradicines medžiagas ir technologijas. b – reikalavimai kitiems pastatams ir statiniams leidžiami tvarkomieji statybos darbai: b2 – (XX a. IT pusės pastatai ir statiniai) – remontas; – rekonstrukcija, nedidinant aukštų skaičiaus, priestatus statant kiemo pusėje; – pritaikymo darbai; – menkaverčių pastatų, statinių ir priestatų griovimas; – reglamentuota naujų statinių statyba arba sunaikinto užstatymo atkūrimas, atliekant tyrimais pagrįstus tvarkomuosius paveldosaugos, statybos ar kraštotvarkos darbus; rekomenduojami šlaitiniai stogai, kurių šlaito pasvirimo kampas 30–42°, tūriniai tradicinių formų stoglangiai; – fasadų apdailos medžiagos: sienoms – plytų mūras, medis, tinkas, akmuo; stogui – medis (skiedros, lentelės), skarda, čerpės, ruloninė danga, banguoti lakštai; dangos spalvos: šlapio molio, tamsiai ruda ir pilka; rekomenduojama keisti šiferio dangą; c – reikalavimai teritorijos ir želdinių tvarkymui c1 – teritorija tvarkoma nepažeidžiant esamo reljefo (piliakalnio, kalvų); – takų dangos gruntinės, žvyro, galimas fragmentinis lauko akmenų, medžio dangos panaudojimas; – mažosios architektūros formos projektuojamos iš natūralių medžiagų – medžio, metalo, akmens; – šalinami menkaverčiai, neperspektyvūs, sergantys želdiniai bei želdiniai trukdantys apžvelgti objektą, panoraminę apžvalgą ir suardantys kompozicinius vizualinius ryšius tarp objektų; šienaujama; – dirvos erozijai sustabdyti ant kalvų šlaitų formuojama velėninė danga, įrengiama priešerozinė įranga. d1 – projektuojamoje kultūros vertybės teritorijoje esančiuose sklypuose leidžiama žemės ūkio veikla, judinant žemę iki 20 cm gylio. Prieš vykdant žemės judinimo darbus giliau kaip 20 cm, būtina atlikti žvalgomuosius archeologinius tyrimus. Radus archeologijos radinių, prieš tolesnius žemės darbus, vietą būtina ištirti. d2 – archeologinio vertingųjų savybių pobūdžio kultūros paveldo objektų teritorijose prieš vykdant žemės judinimo darbus būtina atlikti archeologijos tyrimus. Pastaba: reglamento d1 reikalavimai taikomi tik Šv. Jono kalno (archeologinio vertingųjų savybių pobūdžio kultūros paveldo objekto teritorija, plane pažymėta A(5)) papėdėje išsidėsčiusių sodybų teritorijoms. Teritorija A(6) (teritorija prie V kryžiaus kelio stoties) – 229 m2 brėžinys SPRENDINIAI saugojimo režimas A(6) e leistinas statinių aukštis SP-03(2006)-P.2 žemės sklypo užstatymo tankumas e -- žemės sklypo užstatymo intensyvumas reikalavimai saugomiems objektams a1 -- reikalavimai kitiems pastatams reikalavimai teritorijos ir želdinių tvarkymui c1 d1 reikalavimai žemės darbams Paveldosaugos reikalavimai SAUGOJIMO TIKSLŲ PRIORITETAS – VIEŠASIS PAŽINIMAS IR NAUDOJIMAS BEI VIEŠOJI PAGARBA Leistinas statinių aukštis – esamas statinių aukštis nekeičiamas Užstatymo tankumas – esamas užstatymo tankis nekeičiamas Užstatymo intensyvumas – užstatymo intensyvumas apribotas per kitus reglamentus (tankį) todėl atskirai nenustatomas a – reikalavimai saugomiems objektams leidžiami tvarkomieji statybos darbai: a1 – (kryžiaus kelio stotis) – taikomieji ir ardomieji tyrimai; – remonto darbai; – avarijos grėsmės pašalinimo darbai; – konservavimo darbai; – restauravimo darbai; – pritaikymo darbai; – atkūrimo darbai; – šių darbų planavimas ir projektavimas. Darbai vykdomi naudojant istorines tradicines medžiagas ir technologijas. c – reikalavimai teritorijos ir želdinių tvarkymui c1 – teritorija tvarkoma nepažeidžiant esamo reljefo (piliakalnio, kalvų); – takų dangos gruntinės, žvyro, galimas fragmentinis lauko akmenų, medžio dangos panaudojimas; – mažosios architektūros formos projektuojamos iš natūralių medžiagų – medžio, metalo, akmens; – šalinami menkaverčiai, neperspektyvūs, sergantys želdiniai bei želdiniai trukdantys apžvelgti objektą, panoraminę apžvalgą ir suardantys kompozicinius vizualinius ryšius tarp objektų; šienaujama; – dirvos erozijai sustabdyti ant kalvų šlaitų formuojama velėninė danga, įrengiama priešerozinė įranga. d1 – projektuojamoje kultūros vertybės teritorijoje esančiuose sklypuose leidžiama žemės ūkio veikla, judinant žemę iki 20 cm gylio. Prieš vykdant žemės judinimo darbus giliau kaip 20 cm, būtina atlikti žvalgomuosius archeologinius tyrimus. Radus archeologijos radinių, prieš tolesnius žemės darbus, vietą būtina ištirti. Teritorija A(7) (teritorija prie VI kryžiaus kelio stoties) – 360 m2 brėžinys SPRENDINIAI saugojimo režimas 4(7) e leistinas statinių aukštis SP-03(2006)-P.2 žemes sklypo užstatymo tankumas e -- žemės sklypo užstatymo intensyvumas reikalavimai saugomiems objektams a1 -- reikalavimai kitiems pastatams reikalavimai teritorijos ir želdinių tvarkymui c1 d2 reikalavimai žemės darbams Paveldosaugos reikalavimai SAUGOJIMO TIKSLŲ PRIORITETAS – VIEŠASIS PAŽINIMAS IR NAUDOJIMAS BEI VIEŠOJI PAGARBA Leistinas statinių aukštis – esamas statinių aukštis nekeičiamas Užstatymo tankumas – esamas užstatymo tankis nekeičiamas Užstatymo intensyvumas – užstatymo intensyvumas apribotas per kitus reglamentus (tankį) todėl atskirai nenustatomas a – reikalavimai saugomiems objektams leidžiami tvarkomieji statybos darbai: a1 – (kryžiaus kelio stotis) – taikomieji ir ardomieji tyrimai; – remonto darbai; – avarijos grėsmės pašalinimo darbai; – konservavimo darbai; – restauravimo darbai; – pritaikymo darbai; – atkūrimo darbai; – šių darbų planavimas ir projektavimas. Darbai vykdomi naudojant istorines tradicines medžiagas ir technologijas. c – reikalavimai teritorijos ir želdinių tvarkymui c1 – teritorija tvarkoma nepažeidžiant esamo reljefo (piliakalnio, kalvų); – takų dangos gruntinės, žvyro, galimas fragmentinis lauko akmenų, medžio dangos panaudojimas; – mažosios architektūros formos projektuojamos iš natūralių medžiagų – medžio, metalo, akmens; – šalinami menkaverčiai, neperspektyvus, sergantys želdiniai bei želdiniai trukdantys apžvelgti objektą, panoraminę apžvalgą ir suardantys kompozicinius vizualinius ryšius tarp objektų; šienaujama; – dirvos erozijai sustabdyti ant kalvų šlaitų formuojama velėninė danga, įrengiama priešerozinė įranga. d2 – archeologinio vertingųjų savybių pobūdžio kultūros paveldo objektų teritorijose prieš vykdant žemės judinimo darbus būtina atlikti archeologijos tyrimus. Teritorija A(8) (teritorija prie VII–VIII kryžiaus kelio stoties) – 3264 m2 brėžinys SPRENDINIAI saugojimo režimas A(8) e leistinas statinių aukštis SP-03(2006)-P.2 žemės sklypo užstatymo tankumas e -- žemės sklypo užstatymo intensyvumas reikalavimai saugomiems objektams a1 -- reikalavimai kitiems pastatams reikalavimai teritorijos ir želdinių tvarkymui c1 d1 reikalavimai …