LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL JUNGTINIŲ TAUTŲ EUROPOS EKONOMIKOS KOMISIJOS EUROPOS VIDAUS VANDENŲ KELIŲ LAIVYBOS TAISYKLIŲ PASKELBIMO 2010 m. liepos 19 d. Nr. 3-451 Vilnius Įgyvendindamas Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos Vidaus transporto komiteto 1985 m. lapkričio 15 d. rezoliucijos Nr. 24 reikalavimus ir siekdamas užtikrinti saugią laivybą Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse: 1. N u s t a t a u, kad Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse galioja Europos vidaus vandenų kelių laivybos taisyklės, priimtos Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos Vidaus transporto komiteto 1985 m. lapkričio 15 d. rezoliucija Nr. 24 (pridedama)*. 2. P r i p a ž į s t u netekusiais galios: 2.1. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1999 m. birželio 29 d. įsakymą Nr. 268 „Dėl Vidaus vandenų laivybos taisyklių tvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 60-1970); 2.2. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2001 m. gegužės 15 d. įsakymą Nr. 162 „Dėl susisiekimo ministro 1999 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. 268 „Dėl Vidaus vandenų laivybos taisyklių patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 2001, Nr. 42-1476); 2.3. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. rugsėjo 20 d. įsakymą Nr. 3-471 „Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1999 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. 268 „Dėl Vidaus vandenų laivybos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2004, Nr. 149-5413). Susisiekimo ministras                                                                Eligijus Masiulis _________________ EUROPOS EKONOMIKOS KOMISIJA VIDAUS TRANSPORTO KOMITETAS EUROPOS VIDAUS VANDENŲ KELIŲ LAIVYBOS TAISYKLĖS TURINYS 1 SKYRIUS. BENDROSIOS NUOSTATOS 1.01 straipsnis. Kai kurių terminų reikšmė 1.02 straipsnis. Laivavedys 1.03 straipsnis. Įgulos ir kitų laive esančių asmenų pareigos 1.04 straipsnis. Bendroji pareiga būti budriems 1.05 straipsnis. Valdymas ypatingomis aplinkybėmis 1.06 straipsnis. Vandenų kelio naudojimas 1.07 straipsnis. Maksimali apkrova; maksimalus keleivių skaičius 1.08 straipsnis. Laivų konstrukcija, įranga ir įgula 1.09 straipsnis. Laivo valdymas 1.10 straipsnis. Laivo dokumentai ir kiti dokumentai 1.11 straipsnis. Laivybos taisyklės 1.12 straipsnis. Pavojingi daiktai laive; daiktų pametimas; kliūtys 1.13 straipsnis. Vandenų kelio signalinių ženklų apsauga 1.14 straipsnis. Dirbtinių statinių pažeidimas 1.15 straipsnis. Draudimas teršti vandenų kelią 1.16 straipsnis. Gelbėjimas ir pagalbos teikimas 1.17 straipsnis. Užplaukę ant seklumos ar nuskendę laivai 1.18 straipsnis. Prievolė atlaisvinti farvaterį 1.19 straipsnis. Specialieji nurodymai 1.20 straipsnis. Kontrolė 1.21 straipsnis. Specialusis vežimas 1.22 straipsnis. Specialieji laikini nurodymai 1.23 straipsnis. Leidimas masiniams renginiams 2 SKYRIUS. GRIMZLĖS MARKĖS IR SKALĖS, LAIVŲ MATAVIMAS 2.01 straipsnis. Laivų, išskyrus mažuosius laivus, atpažinimo ženklai 2.02 straipsnis. Mažųjų laivų atpažinimo ženklai 2.03 straipsnis. Laivų matavimas 2.04 straipsnis. Grimzlės krovininės markės ir skalės 2.05 straipsnis. Inkarų atpažinimo ženklai 3 SKYRIUS. LAIVŲ VIZUALIOJI SIGNALIZACIJA I. BENDROSIOS NUOSTATOS 3.01 straipsnis. Taikymas ir apibrėžtys 3.02 straipsnis. Žiburiai 3.03 straipsnis. Skydai, vėliavos ir gairelės 3.04 straipsnis. Cilindrai, rutuliai, kūgiai ir dvigubi kūgiai 3.05 straipsnis. Draudžiami žiburiai ir signalai 3.06 straipsnis. Atsarginiai žiburiai 3.07 straipsnis. Draudimas naudoti apšvietimo įrenginius, prožektorius, skydus, vėliavas ir t. t. II. NAKTIES IR DIENOS SIGNALIZACIJA II.A. EIGOS SIGNALIZACIJA 3.08 straipsnis. Pavienių laivų su mechaniniu varikliu eigos signalizacija 3.09 straipsnis. Velkamų vilkstinių eigos signalizacija 3.10 straipsnis. Stumiamų vilkstinių eigos signalizacija 3.11 straipsnis. Sujungtų grupių eigos signalizacija 3.12 straipsnis. Burinių laivų eigos signalizacija 3.13 straipsnis. Mažųjų laivų eigos signalizacija 3.14 straipsnis. Laivų, vežančių kai kuriuos pavojingus krovinius, papildoma signalizacija 3.15 straipsnis. Laivų, kuriais leidžiama vežti daugiau nei 12 keleivių ir kurių korpuso maksimalus ilgis mažesnis kaip 20 m, signalizacija 3.16 straipsnis. Keltų eigos signalizacija 3.17 straipsnis. Laivų, kurie plaukdami naudojasi pirmumo teise, papildoma signalizacija 3.18 straipsnis. Laivų, praradusių gebėjimą manevruoti, papildoma signalizacija 3.19 straipsnis. Plūdriųjų medžiagų junginių ir plūduriuojančių priemonių eigos signalizacija II.B. STOVĖJIMO SIGNALIZACIJA 3.20 straipsnis. Laivų stovėjimo signalizacija 3.21 straipsnis. Laivų, vežančių tam tikrus pavojingus krovinius, papildoma signalizacija 3.22 straipsnis. Stovinčių prie prieplaukos keltų signalizacija 3.23 straipsnis. Plūdriųjų medžiagų junginių ir plūduriuojančių priemonių stovėjimo signalizacija 3.24 straipsnis. Stovėjimo vietoje esančių laivų tinklų ar karčių signalizacija 3.25 straipsnis. Darbus atliekančių plūduriuojančių įrenginių ir užplaukusių ant seklumos ar nuskendusių laivų signalizacija 3.26 straipsnis. Inkarų, kurie gali kelti pavojų laivybai, signalizacija III. SPECIALIOJI SIGNALIZACIJA 3.27 straipsnis. Kontrolės institucijų ir priešgaisrinių tarnybų laivų papildoma signalizacija 3.28 straipsnis. Laivų, atliekančių darbus vandenų kelyje, papildoma eigos signalizacija 3.29 straipsnis. Papildoma signalizacija, perspėjanti nekelti bangavimo 3.30 straipsnis. Nelaimės signalai 3.31 straipsnis. Signalizacija, rodanti draudimą patekti į laivą 3.32 straipsnis. Signalizacija, rodanti draudimą rūkyti ar naudoti neapsaugotus apšvietimo įtaisus ar žiburius 3.33 straipsnis. Draudimas stovėti palei laivo bortą 3.34 straipsnis. Laivų, kurių galimybė manevruoti ribota, papildoma signalizacija 3.35 straipsnis. Laivų, užsiimančių žvejyba, papildoma signalizacija 3.36 straipsnis. Laivų, naudojamų narų darbams, papildoma signalizacija 3.37 straipsnis. Laivų, skirtų minoms ištraukti, papildoma signalizacija 3.38 straipsnis. Locmanų tarnybos laivų papildoma signalizacija 4 SKYRIUS. GARSINĖ LAIVŲ SIGNALIZACIJA. RADIOTELEFONO RYŠYS 4.01 straipsnis. Bendrosios nuostatos 4.02 straipsnis. Garsinių signalų naudojimas 4.03 straipsnis. Draudžiami garsiniai signalai 4.04 straipsnis. Radiotelefono ryšys 4.05 straipsnis. Radiolokatorius 5 SKYRIUS. SIGNALIZACIJA IR VANDENŲ KELIO LAIVYBOS SIGNALINIAI ŽENKLAI 5.01 straipsnis. Signalizacija 5.02 straipsnis. Laivybos signaliniai ženklai 6 SKYRIUS. PLAUKIOJIMO TAISYKLĖS A. BENDROSIOS NUOSTATOS 6.01 straipsnis. Apibrėžtys 6.01bis straipsnis. Greitaeigiai laivai 6.02 straipsnis. Mažieji laivai: bendrosios taisyklės B. PRIEŠPRIEŠINIS PLAUKIOJIMAS, KURSŲ KIRTIMASIS IR APLENKIMAS 6.03 straipsnis. Bendrieji principai 6.03bis straipsnis. Kursų kirtimasis 6.04 straipsnis. Priešpriešinis plaukiojimas: bendrosios taisyklės 6.05 straipsnis. Priešpriešinis plaukiojimas: nukrypimai nuo bendrųjų taisyklių 6.06 straipsnis. Susitikimas su laivais, judančiais velkant juos nuo kranto 6.07 straipsnis. Prasilenkimas siauruose keliuose 6.08 straipsnis. Draudimas susitikti vandenų kelio signaliniais ženklais 6.09 straipsnis. Aplenkimas: bendrosios nuostatos 6.10 straipsnis. Aplenkimas 6.11 straipsnis. Draudimas aplenkti vandenų kelio signaliniais ženklais C. KITOS PLAUKIOJIMO TAISYKLĖS 6.12 straipsnis. Plaukiojimas ruožuose, kuriuose kelias nustatytas 6.13 straipsnis. Posūkis 6.14 straipsnis. Laivo valdymas jam išplaukiant 6.15 straipsnis. Draudimas įplaukti į erdvę tarp velkamos vilkstinės laivų 6.16 straipsnis. Uostai ir intakai: įplaukimas ir išplaukimas, išplaukimas kertant pagrindinį vandenų kelią 6.17 straipsnis. Šalia plaukiančių laivų judėjimas viena kryptimi 6.18 straipsnis. Draudimas vilkti inkarus, trosus ar grandines 6.19 straipsnis. Dreifavimas 6.20 straipsnis. Bangavimas 6.21 straipsnis. Vilkstinės 6.21bis straipsnis. Stumiamų baržų buvimo vietos pakeitimas už stumiamos vilkstinės ribų 6.22 straipsnis. Laikinas laivybos nutraukimas 6.22bis straipsnis. Plaukiojimas netoli darbus atliekančių plūduriuojančių įrenginių ir užplaukusių ant seklumos ar nuskendusių laivų, taip pat laivų, negalinčių manevruoti D. KELTAI 6.23 straipsnis. Keltams galiojančios taisyklės E. PLAUKIMAS PO TILTAIS IR PLAUKIMAS UŽTVANKOMIS BEI ŠLIUZAIS 6.24 straipsnis. Plaukimas po tiltais ir plaukimas užtvankomis: bendrosios nuostatos 6.25 straipsnis. Plaukimas po nuolatiniais tiltais 6.26 straipsnis. Plaukimas po pakeliamaisiais tiltais 6.27 straipsnis. Plaukimas užtvankomis 6.28 straipsnis. Plaukimas šliuzais 6.28bis straipsnis. Įplaukimas į šliuzus ir išplaukimas iš jų 6.29 straipsnis. Plaukimo šliuzais tvarka F. RIBOTAS MATOMUMAS. PLAUKIOJIMAS NAUDOJANT RADIOLOKATORIŲ 6.30 straipsnis. Bendrosios plaukiojimo taisyklės esant ribotam matomumui. Radiolokatoriaus naudojimas 6.31 straipsnis. Garsiniai signalai stovint 6.32 straipsnis. Plaukiojimas naudojant radiolokatorių 6.33 straipsnis. Nuostatos, galiojančios laivams, kurie plaukioja nenaudodami radiolokatoriaus G. SPECIALIOSIOS TAISYKLĖS 6.34 straipsnis. Ypatingieji prioritetai 6.35 straipsnis. Vandens slidžių ir analogiškų priemonių naudojimas 6.36 straipsnis. Žvejybos laivų veiksmai ir kitų laivų veiksmai jų atžvilgiu 6.37 straipsnis. Povandeniniu plaukiojimu užsiimančių asmenų elgesys ir laivų veiksmai jų atžvilgiu 7 SKYRIUS. STOVĖJIMO TAISYKLĖS 7.01 straipsnis. Bendrieji stovėjimo principai 7.02 straipsnis. Stovėjimas 7.03 straipsnis. Stovėjimas nuleidus inkarą 7.04 straipsnis. Švartavimasis 7.05 straipsnis. Stovėjimo zona 7.06 straipsnis. Leidimas stovėti kai kurių kategorijų laivams 7.07 straipsnis. Laivų, stumiamų vilkstinių ir sujungtų grupių, vežančių pavienius pavojingus krovinius, stovėjimas šalia vienas kito 7.08 straipsnis. Budėjimas 8 SKYRIUS. PAVOJINGŲ KROVINIŲ VEŽIMAS 8.01 straipsnis. Signalas „Laikykitės nuo manęs nuošaliau“ 8.02 straipsnis. Reikalavimai pateikti duomenis 9 SKYRIUS. VANDENŲ TARŠOS PREVENCIJA IR LAIVUOSE SUSIDARANČIŲ ATLIEKŲ PAŠALINIMAS 9.01 straipsnis. Apibrėžtys 9.02 straipsnis. Bendroji pareiga būti budriems 9.03 straipsnis. Draudimas išleisti ir išmesti atliekas 9.04 straipsnis. Atliekų surinkimas ir apdorojimas laive 9.05 straipsnis. Taršos prevencijos operacijų žurnalas (naudotų tepalų apskaitos žurnalas), nuostatos, susijusios su atliekų perdavimu į priėmimo įrenginius 9.06 straipsnis. Laivų dažymas ir jų išorės valymas PRIEDAI 1. Laivų registracijos uosto ar registravimo vietos šalies skiriamoji raidė ar raidžių grupė 2. Vidaus vandenų plaukiojimo laivų grimzlės skalės 3. Laivų vizualioji signalizacija 4. Laivo žiburiai ir laivo signalinių žiburių spalva 5. Laivo signalinių žiburių šviesos stipris ir matomumo atstumas 6. Garsiniai signalai 7. Signaliniai ženklai, reguliuojantys laivybą vandenų keliuose 8. Vandenų kelių, ežerų ir plačių vandens kelių laivybos signaliniai ženklai 9. Naudotų tepalų apskaitos žurnalo pavyzdys 10. Radiolokacinės įrangos bendrieji techniniai parametrai PAPILDYMAS Baltarusijos, Kazachstano, Moldovos Respublikos, Rusijos Federacijos ir Ukrainos nacionalinių taisyklių specialūs reikalavimai, kurie šiuo metu skiriasi nuo atitinkamų EVVKLT nuostatų 1 skyrius BENDROSIOS NUOSTATOS 1.01 straipsnis. Kai kurių terminų reikšmė Šiose Taisyklėse a) „Laivas“ reiškia vidaus plaukiojimo laivus, įskaitant mažuosius laivus ir keltus bei plūduriuojančias priemones ir jūrų laivus1; b) „Laivas su mechaniniu varikliu“ reiškia bet kokį laivą, naudojantį savo jėgainę, išskyrus laivus, kurių variklis naudojamas tik vietai pakeisti nedideliu atstumu (uostuose ar pakrovimo ir iškrovimo vietose) arba manevringumui padidinti jų vilkimo ar stūmimo metu; c) „Burinis laivas“ reiškia bet kurį laivą, judantį su pakeltomis burėmis; laivą, judantį su pakeltomis burėmis ir tuo pačiu metu naudojantį savo jėgainę, reikia laikyti laivu su mechaniniu varikliu; d) „Mažasis laivas“ reiškia bet kurį laivą, kurio korpuso ilgis mažesnis nei 20 m2, išskyrus laivus, pastatytus ar įrengtus vilkimui, stūmimui ar sujungtų laivų, kurie nėra mažieji laivai, vilkstinėms vesti, laivus, kuriais leidžiama vežti daugiau kaip 12 keleivių, ir keltus; e) „Plūduriuojantis įrenginys“ reiškia plaukiojantį įrenginį, turintį mechaninę įrangą ir skirtą darbui vidaus vandenų keliuose ar uostuose (žemsiurbė ar žemkasė, elevatorius, poliakalė, plaukiojantis kranas ir t. t.); f) „Plūduriuojanti priemonė“ reiškia bet kokį nesavaeigį plūduriuojantį statinį, pavyzdžiui, maudyklė, dokas, debarkaderis, laivų angaras; g) „Plūdriųjų medžiagų junginys“ reiškia sielius, taip pat bet kokį statinį, junginį ar įrenginį, kuris skirtas plaukiojimui ir nėra laivas ar plūduriuojanti priemonė; h) „Keltas“ reiškia laivą, kuris užtikrina persikėlimą vandenų keliu ir kurį kompetentingos institucijos klasifikuoja kaip keltą3; i) „Stumiama barža“ reiškia bet kurį laivą, sukonstruotą ar specialiai įrengtą judėti stumiant; j) „Jūrų laivo barža“ reiškia stumiamą baržą, sukonstruotą jūrų laivams denyje vežti ir laivybai vidaus vandenų keliais; k) „Vilkstinė“ reiškia velkamą vilkstinę, stumiamą vilkstinę ar sujungtą grupę; l) „Velkama vilkstinė“ reiškia bet kokį junginį, kurį sudaro vienas ar keli laivai, plūduriuojančios priemonės arba plūdriųjų medžiagų junginiai, velkami vieno ar kelių laivų su mechaniniais varikliais; pastarieji yra vilkstinės dalis ir vadinami vilkikais; m) „Stumiama vilkstinė“ reiškia kietąjį junginį4, kurį sudaro laivai, iš kurių bent vienas yra prieš laivą su mechaniniu varikliu, stumiantį junginį ir vadinamą stūmiku; n) „Sujungta grupė“ reiškia junginį, kurį sudaro bortas prie borto sujungti laivai, iš kurių nė vieno nėra prieš laivą su mechaniniu varikliu, stumiantį grupę; o) laikoma, kad laivas, plūdriųjų medžiagų junginys ar plūduriuojanti priemonė „stovi“, jeigu jie tiesiogiai ar kitaip stovi nuleidę inkarą arba prišvartuoti prie kranto; p) laikoma, kad laivas, plūdriųjų medžiagų junginys ar plūduriuojanti priemonė „plaukia“, jeigu jie tiesiogiai ar kitaip nestovi nuleidę inkarą, neprišvartuoti prie kranto ir nestovi ant seklumos. Plaukiantiems laivams, plūduriuojantiems įrenginiams ir plūduriuojančioms priemonėms sąvoka „sustoti“ reiškia sustojimą kranto atžvilgiu; q) „Žvejojantis laivas“ reiškia bet kurį laivą, žvejojantį tinklais, ūdų su kabliais virtinėmis, tralais ar kitomis žūklės priemonėmis, ribojančiomis jo manevringumą; bet jis netaikomas laivams, gaudantiems žuvis velkamais kabliukų įrenginiais ar kitomis žūklės priemonėmis, neribojančiomis jo manevringumo; r) „Baltas žiburys“, „raudonas žiburys“, „žalias žiburys“, „geltonas žiburys“ ir „mėlynas žiburys“ reiškia žiburius, kurių spalvos atitinka šių Taisyklių 4 priedo nurodymus; s) „Stiprusis žiburys“, „ryškusis žiburys“ ir „paprastasis žiburys“ reiškia žiburius, kurių šviesos stipris atitinka šių Taisyklių 5 priedo nurodymus; t) „Dažnai blyksintis žiburys“ ir „labai dažnai blyksintis žiburys“ reiškia ritmingus žiburius, blyksinčius 50–60 ir 100–120 kartų per minutę; u) „Trumpas garsas“ reiškia garsą, trunkantį apie 1 sekundę, terminas „ilgas garsas“ – garsą, trunkantį apie 4 sekundes, o tarpas tarp dviejų nuoseklių garsų lygus apie 1 sekundę; v) „Labai trumpų garsų serija“ reiškia bent šešių garsų seriją, kurių kiekvieno trukmė apie 1/4 sekundės, o pauzių tarp garsų trukmė apie 1/4 sekundės; w) „Trijų tonų garsinis signalas“ reiškia tris kartus pasikartojantį trijų vienas po kito sklindančių skirtingo tono garsų signalą, kurio bendra trukmė apie 2 sekundes. Garsų dažnio ribos – nuo 165 iki 297 Hz, o skirtumas tarp aukščiausio ir žemiausio garsų turi būti bent du tonai nuo pradžios iki galo. Kiekviena trijų garsų serija turi prasidėti žemiausiu tonu ir baigtis aukščiausiu tonu; x) „Naktis“ reiškia laiko tarpą tarp saulėlydžio ir saulėtekio; y) „Diena“ reiškia laiko tarpą tarp saulėtekio ir saulėlydžio; z) „Nuovargis“ reiškia būklę, atsirandančią dėl poilsio trūkumo ar ligos ir pasireiškiančią elgesio nukrypimais nuo normos bei reakcijos sulėtėjimu; aa) „Apsvaigimas“ reiškia būklę, atsirandančią dėl alkoholio, narkotikų, medikamentų ar kitų panašių medžiagų vartojimo ir nustatomą remiantis laboratorinių tyrimų rezultatais arba klinikiniais požymiais pagal nacionalinius įstatymus ir praktiką; bb) „Vandens motociklas“ reiškia bet kurį mažąjį laivą, kuris naudoja savo mechanines judėjimo priemones, galintį vežti vieną ar kelis žmones ir kuris pagamintas arba skirtas slysti vandens paviršiumi ar atlikti sportines figūras, pavyzdžiui, vandens rogės, vandens skuteriai, vandens motociklai, greitaeigiai kateriai ir kiti analogiški laivai5; cc) „Greitaeigis laivas“ reiškia laivą su mechaniniu varikliu, išskyrus mažuosius laivus, galintį plaukioti didesniu kaip 40 km/h greičiu stovinčio vandens paviršiaus atžvilgiu, jeigu taip nurodyta jo patikrinimo akte6, 7; dd) „Ribotas matomumas“ reiškia sąlygas, kuriomis matomumas ribotas dėl rūko, miglos, sningant, dėl liūties ar kitų priežasčių; ee) „Saugus greitis“ reiškia tokį greitį, kuriuo laivas ar vilkstinė gali saugiai plaukti, manevruoti ir sustoti tokiu atstumu, kurio reikia esamomis aplinkybėmis ir sąlygomis. 1.02 straipsnis. Laivavedys8 1. Kiekvieną laivą ar plūdriųjų medžiagų junginį, išskyrus stumiamos vilkstinės laivus, be stūmiko, turi valdyti asmuo, turintis reikiamą kvalifikaciją9,10. Šis asmuo toliau vadinamas „laivavedžiu“. 2. Kiekvieną vilkstinę irgi turi valdyti laivavedys, turintis reikiamą kvalifikaciją11. Laivavedys skiriamas taip: a) kai vilkstinėje yra tik vienas laivas su mechaniniu varikliu, vilkstinės laivavedys yra laivo su mechaniniu varikliu laivavedys; b) kai velkamos vilkstinės priekyje plaukia du ar keletas laivų su mechaniniu varikliu kilvaterio rikiuotėje, vilkstinės laivavedys yra pirmojo laivo laivavedys; bet jeigu pirmasis laivas yra laikinai naudojamas pagalbinis vilkikas, tai vilkstinės laivavedys yra antrojo laivo laivavedys; c) kai velkamos vilkstinės priekyje plaukia du ar keletas laivų su mechaniniu varikliu, neišsidėsčiusių kilvaterio rikiuotėje, ir jeigu vienas iš jų yra pagrindinis vilkikas, tai vilkstinės laivavedys yra šio laivo laivavedys; d) stumiamoje vilkstinėje, kurią buksyruoja du sujungti stūmikai, stūmiko, esančio dešinėje, vairuotojas yra vilkstinės vairuotojas12. e) kitais atvejais vilkstinės laivavedys turi būti skiriamas atsiradus būtinybei. 3. Plaukiojimo metu laivavedys privalo būti laive; be to, plūduriuojančio įrenginio laivavedys privalo būti jame šio plūduriuojančio įrenginio darbo metu. 4. Laivavedys atsako už šių Taisyklių nuostatų laikymąsi savo laive, vilkstinėje ar plūdriųjų medžiagų junginyje. Velkamų vilkstinės laivų laivavedžiai privalo vykdyti vilkstinės laivavedžio įsakymus; bet ir be šių įsakymų jie privalo imtis visų priemonių, kurių reikia pagal aplinkybes, kad tinkamai vairuotų savo laivus; tuos pačius nurodymus privalo vykdyti kiekvieno sujungtos grupės laivo laivavedys, kuris nėra grupės laivavedys13. 5. Už bet kurią plūduriuojančią priemonę turi būti atsakingas koks nors asmuo. Šis asmuo turi atsakyti už šių Taisyklių nuostatų laikymąsi toje plūduriuojančioje priemonėje. 6. Valdydamas laivą laivavedys neturi būti pavargęs ar apsvaigęs. 7. Jeigu laivas ar plūdriųjų medžiagų junginys, esantis stovėjimo vietoje, neturi laivavedžio, už šių Taisyklių nuostatų laikymąsi atsako: a) šio laivo ar junginio operatorius arba savininkas; b) budintis arba atliekantis stebėjimą pagal 7.08 straipsnį asmuo. 1.03 straipsnis. Įgulos ir kitų laive esančių asmenų pareigos 1. Įgulos nariai privalo vykdyti laivavedžio įsakymus pagal jiems patikėtas pareigas. Jie privalo prisidėti prie šių taisyklių nurodymų ir kitų taikomų nuostatų laikymosi. 2. Visi kiti laive esantys asmenys privalo vykdyti laivavedžio įsakymus, siekdami užtikrinti saugią laivybą ar tvarką laive. 3. Įgulos nariai ir kiti laive esantys asmenys, kurie laikinai patys nustato laivo maršrutą ir greitį, taip pat atitinkamai atsako už šių Taisyklių nurodymų laikymąsi. 4. Budintys įgulos nariai bei kiti laive esantys asmenys, kurie laikinai dalyvauja reguliuojant laivo judėjimą, neturi būti pavargę ar apsvaigę. 1.04 straipsnis. Bendroji pareiga būti budriems 1. Kiekvienas laivas visada turi plaukti saugiu greičiu. 2. Net jeigu šiose Taisyklėse nėra specialių nurodymų, laivavedžiai privalo imtis visų atsargumo priemonių, diktuojamų bendrosios pareigos būti budriems ir įsitvirtinusios laivybos praktikos, siekiant išvengti, pavyzdžiui: a) grėsmės žmonių gyvybei; b) laivų ar plūdriųjų medžiagų junginių, krantų ir įvairių statinių bei įrenginių, esančių laivybos kelyje ar greta jo, pažeidimų; c) kliūčių laivybai sudarymo; ir d) žalos įgulos nariams ir kitiems asmenims, esantiems laive ar prie jo prišvartuotose baržose, uosto ar prieplaukos statiniams bei aplinkai padarymo. 3. Pirmiau nurodytos nuostatos taikytinos ir asmenims, kuriems pavesta saugoti plūduriuojančias priemones. 1.05 straipsnis. Valdymas ypatingomis aplinkybėmis Siekdami išvengti tiesiogiai gresiančio pavojaus, laivavedžiai turi imtis visų priemonių, kurias diktuoja aplinkybės, net jeigu dėl to jie priversti nukrypti nuo šių Taisyklių. 1.06 straipsnis. Vandenų kelio naudojimas Laivų, vilkstinių ir plūdriųjų medžiagų junginių ilgis, plotis, viršvandenio gabaritas, grimzlė ir greitis turi atitikti vandenų kelio ir dirbtinių statinių techninius duomenis14. 1.07 straipsnis. Maksimali apkrova; maksimalus keleivių skaičius 1. Laivai neturi būti pakraunami tiek, kad vaterlinija būtų virš krovininės žymos žemutinės ribos. 2. Laivo apkrautumas ar pasvirimas neturi sudaryti prieš laivą platesnės kaip 350 m neapžvelgiamos zonos. Jeigu plaukiojimo metu už laivagalio susidaro neapžvelgiama zona, šį matomumo apribojimą galima kompensuoti naudojant radiolokatorių15. 3. Laivuose, skirtuose keleiviams vežti, turi būti ne daugiau keleivių negu yra leista kompetentingų institucijų. Greitaeigiuose laivuose negali būti daugiau žmonių, negu yra sėdynių. 4. Be to, toliau nurodytais atvejais prieš išplaukiant reikia patikrinti laivų, vežančių konteinerius, stabilumą: a) siauresnių kaip 9,5 m laivų – kai konteineriai sukrauti daugiau kaip vienu aukštu; b) laivų, kurių plotis 9,5 m ar daugiau, bet ne mažiau kaip 11 m – kai konteineriai sukrauti daugiau kaip dviem aukštais; c) 11 m ir platesnių laivų – kai konteineriai sukrauti daugiau kaip trimis aukštais arba daugiau kaip trimis eilėmis į plotį; d) 15 m ir platesnių laivų – kai konteineriai sukrauti daugiau kaip trimis aukštais. 1.08 straipsnis. Laivų konstrukcija, įranga ir įgula 1. Laivų ir plūdriosios medžiagos junginių konstrukcija bei įranga turi užtikrinti laive esančių asmenų saugumą ir saugią laivybą bei šių Taisyklių reikalavimų laikymąsi. 2. Visi laivai, išskyrus stumiamos vilkstinės laivus, be stūmikų, privalo turėti sukomplektuotas ir kvalifikuotas įgulas, kurios sugebėtų užtikrinti asmenų, esančių laive, saugumą, taip pat saugią laivybą. Bet nesavaeigiai laivai, sujungti poromis, ir kai kurie laivai, velkami kieta jungtimi, gali įgulos neturėti, jeigu laivas, kuris velka arba užtikrina saugų sujungto poromis ar kieta jungtimi junginio stovėjimą, turi sukomplektuotą ir kvalifikuotą įgulą, kuri prireikus sugebėtų užtikrinti asmenų, esančių laive, saugumą, taip pat saugią laivybą. 1.09 straipsnis. Laivo valdymas 1. Plaukiojimo metu prie vairalazdės ar vairo rato turi būti bent vienas kvalifikuotas, ne jaunesnis kaip 16 metų16 asmuo. 2. Siekiant užtikrinti tinkamą laivo valdymą, vairininkas turi girdėti ir perduoti visus pranešimus ir komandas, kurios perduodamos į vairinę ar iš jos. Pavyzdžiui, jam turi būti sudarytos visos sąlygos išgirsti garsinius signalus ir gana plačiai apžvelgti į visas puses. Jeigu gana plačiai apžvelgti aplinkos neįmanoma, jis privalo turėti galimybę naudotis optiniu prietaisu, užtikrinančiu tikslų ir neiškreiptą vaizdą gana plačiame apžvalgos plote. 3. Ypatingomis aplinkybėmis vairininkui informuoti laive turi būti stebėjimo postas arba garsinių signalų priėmimo postas. 4. Prie kiekvieno greitaeigio laivo vairalazdės ar vairo rato turi būti ne jaunesnis kaip 21 metų asmuo, turintis diplomą, patvirtinantį, kad jo savininkas turi reikiamą kvalifikaciją, nurodytą 1.02 straipsnio 1 dalyje, taip pat liudijimą, nurodytą 4.05 straipsnio 1 dalies b punkte. Antrasis asmuo, taip pat turintis šiuos dokumentus, privalo nuolat būti vairinėje, išskyrus švartavimosi ir išplaukimo, taip pat buvimo šliuzuose ir prieuosčiuose laiką. 1.10 straipsnis. Laivo dokumentai ir kiti dokumentai 1. Laivuose turi būti: a) laivo liudijimas, b) matavimo liudijimas (tiktai laivams, skirtiems kroviniams vežti), c) laivo įgulos ir keleivių sąrašas, d) laivo žurnalas17, e) laivavedžio pažymėjimas ar pažymėjimai, priklausantys laivo laivavedžiams, o kitiems įgulos nariams – tinkamai užpildyta tarnybinė knygelė,taip pat kiti dokumentai, susiję su laivyba, kurie būtini pagal tarptautines sutartis ir susitarimus. 2. Nukrypstant nuo 1 dalies nuostatos, mažieji laivai neprivalo turėti dokumentų, nurodytų b ir d punktuose; be to, mažiesiems iškylų laivams dokumento, nurodyto c punkte, nereikia, o dokumentas, nurodytas a punkte, gali būti pakeistas nacionaliniu teisę plaukioti suteikiančiu liudijimu. 3. Plūdriųjų medžiagų junginiuose privalo būti nacionalinis teisę plaukioti suteikiantis liudijimas18. 4. Dokumentai, kurie laive reikalingi pagal šias Taisykles ir kitus taikomus reikalavimus, turi būti pateikiami bet kada kompetentingų institucijų oficialių asmenų pareikalavimu. 5. Tačiau laivo liudijimo ir matavimo liudijimo neprivalo turėti stumiamos baržos, kuriose yra metalinė plokštelė su šiais duomenimis: Registracijos numeris: ......................................................................................................... Laivo liudijimas: ................................................................................................................. Kompetentinga institucija:................................................................................................... Galioja iki: .......................................................................................................................... Šie duomenys turi būti išgraviruoti arba įspausti taip, kad juos būtų lengva perskaityti, be to, raidžių ir skaičių aukštis turi būti ne mažesnis kaip 6 mm. Tokios metalinės plokštelės plotis turi būti ne mažesnis kaip 60 mm, o ilgis – ne mažesnis kaip 120 mm; ji turi būti pritvirtinta gerai matomoje vietoje ant dešiniojo borto, arčiau prie baržos laivagalio. Informacijos, nurodytos metalinėje plokštelėje, ir informacijos, įrašytos baržos laivo liudijime, atitiktį turi patvirtinti kompetentinga institucija, kurios spaudas dedamas ant plokštelės. Laivo liudijimą ir matavimo liudijimą turi turėti baržos savininkas19. 1.11 straipsnis. Laivybos taisyklės Vienas atnaujintų laivybos taisyklių, taikomų šiame vandenų kelyje, egzempliorius turi būti kiekviename laive, išskyrus stumiamų vilkstinių laivus, be stūmiko, ir kiekviename plūdriųjų medžiagų junginyje20. 1.12 straipsnis. Pavojingi daiktai laive; daiktų pametimas; kliūtys 1. Draudžiama iškišti už laivų ar plūdriųjų medžiagų junginių borto daiktus, kurie gali būti pavojingi laivams, plūdriųjų medžiagų junginiams ir įrenginiams vandenų kelyje ar šalia jo esančioje vietovėje. 2. Kai inkarai pakelti, jie neturi būti žemiau dugno ar laivo kilio lygio arba žemiau plūdriosios medžiagos junginio apatinės plokštumos. 3. Kai laivas, plūdriųjų medžiagų junginys ar plūduriuojanti priemonė pameta kokį nors daiktą, dėl kurio gali atsirasti kliūčių ar pavojus laivybai, laivavedys ar asmuo, atsakingas už plūduriuojantį įrenginį, privalo nedelsiant pranešti apie tai artimiausioms kompetentingoms institucijoms, kuo tiksliau nurodydamas vietą, kurioje pamestas daiktas. Be to, jis privalo pagal galimybes pažymėti tą vietą gaire. 4. Kai laivas susiduria su nežinoma kliūtimi, užstojančia vandenų kelią, laivavedys privalo nedelsdamas pranešti apie tai artimiausioms kompetentingoms institucijoms, kuo tiksliau nurodydamas vietą, kurioje pastebėta kliūtis. 1.13 straipsnis. Vandenų kelio signalinių ženklų apsauga 1. Draudžiama prie vandenų kelio signalinių ženklų (skydų, navigacinių bokštų (bakenų), plūdurų, bujų ir t. t.) prišvartuoti laivus ar plūdriųjų medžiagų junginius, pažeisti šiuos ženklus ar padaryti juos netinkamus naudoti pagal paskirtį. 2. Jeigu laivas ar plūduriųjų medžiagų junginys perstūmė daiktą ar pažeidė įrenginį, kuris yra vandenų kelio signalizacijos sistemos dalis, laivavedys privalo nedelsdamas pranešti apie tai artimiausioms kompetentingoms institucijoms. 3. Paprastai kiekvienas laivavedys privalo nedelsdamas pranešti artimiausioms kompetentingoms institucijoms apie visus įvykius ar avarijas, susijusias su signalizacijos įrenginiais (užgesęs žiburys, bokšto perstūmimas, signalo pažeidimas ir t. t.). 1.14 straipsnis. Dirbtinių statinių pažeidimas Jeigu laivas ar plūdriųjų medžiagų junginys pažeidžia dirbtinį statinį (šliuzą, tiltą ir t. t.), laivavedys privalo nedelsdamas pranešti apie tai artimiausioms kompetentingoms institucijoms. 1.15 straipsnis. Draudimas teršti vandenų kelią 1. Draudžiama išmesti, išleisti arba leisti įkristi ar nutekėti į vandenų kelią kokiems nors daiktams ar medžiagoms, kurios gali sudaryti kliūtis ar pavojų laivybai arba kitiems vandenų kelio naudotojams. 2. Pavyzdžiui, draudžiama išmesti, išpilti ar išleisti į vandenų kelią bet kokias naftos produktų atliekas ar tokių atliekų ir vandens mišinius. 3. Jeigu atsitiktinai buvo išleistos medžiagos, nurodytos 1 arba 2 punkte, arba jeigu kyla tokio išleidimo grėsmė, laivavedys privalo nedelsdamas pranešti apie tai artimiausioms kompetentingoms institucijoms ir kuo tiksliau nurodyti išleidimo pobūdį bei vietą. 1.16 straipsnis. Gelbėjimas ir pagalbos teikimas 1. Įvykus avarijai, galinčiai sukelti grėsmę laive esantiems asmenims, laivavedys privalo panaudoti visas jo žinioje esamas priemones šiems žmonėms gelbėti. 2. Kiekvienas laivavedys, esantis netoli laivo ar plūdriųjų medžiagų junginio, patyrusio avariją, susijusią su grėsme žmonėms ar keliančią pavojų, kad bus užstotas farvateris, privalo, – kiek tai suderinama su jo paties laivo saugumu, – nedelsdamas suteikti pagalbą. 1.17 straipsnis. Užplaukę ant seklumos ar nuskendę laivai 1. Užplaukusio ant seklumos ar nuskendusio laivo arba užplaukusio ant seklumos ar susiskaidžiusio plūdriųjų medžiagų junginio laivavedys privalo pranešti apie tai per trumpiausią laiką artimiausioms kompetentingoms institucijoms. Užplaukusio ant seklumos ar nuskendusio laivo laivavedys arba vienas iš įgulos narių privalo pasilikti laive arba šalia avarijos vietos, kol bus gautas kompetentingų institucijų leidimas palikti savo vietą. 2. Jeigu laivas užplaukė ant seklumos ar nuskendo arba plūdriųjų medžiagų junginys užplaukė ant seklumos farvateryje ar šalia jo, šio laivo ar plūdriųjų medžiagų junginio laivavedys privalo, išskyrus tuos atvejus, kai akivaizdu, jog tai nebūtina, per trumpiausią laiką ir laikydamasis įpareigojimų dėl ženklų, numatytų 3.25 straipsnyje, perspėti artėjančius laivus ir plūdriųjų medžiagų junginius atitinkamose vietose ir pakankamu atstumu nuo avarijos vietos, kad šie laivai ir plūdriųjų medžiagų junginiai galėtų laiku imtis reikiamų priemonių. 3. Jeigu avarija įvyko plaukiant šliuzu, laivavedys privalo nedelsdamas pranešti apie įvykį šliuzą prižiūrinčiam personalui. 1.18 straipsnis. Prievolė atlaisvinti farvaterį 1. Jeigu stovintis ant seklumos ar nuskendęs laivas, stovintis ant seklumos plūdriųjų medžiagų junginys arba laivo ar plūdriųjų medžiagų junginio pamestas daiktas visiškai ar iš dalies užstoja farvaterį ar kelia pavojų, kad jis bus užstotas, laivo ar plūdriųjų medžiagų junginio laivavedys turi imtis visų priemonių, kad farvateris būtų atlaisvintas per trumpiausią laiką. 2. Ta pati prievolė taikoma laivo, kuris rizikuoja nuskęsti arba nebegali manevruoti, laivavedžiui. 1.19 straipsnis. Specialieji nurodymai Laivavedžiai, taip pat asmenys, kuriems pavesta saugoti plūduriuojančius įrenginius, privalo vykdyti specialiuosius nurodymus, kuriuos jiems duoda kompetentingų institucijų atstovai, siekdami užtikrinti laivybos saugumą ar tinkamą tvarką. 1.20 straipsnis. Kontrolė Laivavedžiai, taip pat asmenys, kuriems pavesta saugoti plūduriuojančius įrenginius, privalo sudaryti kompetentingų institucijų atstovams reikiamas sąlygas, leidžiančias jiems įsitikinti, kaip laikomasi šių Taisyklių ir kitų taikomų nuostatų, taip pat padėti jiems nedelsiant įlipti į laivą. 1.21 straipsnis. Specialusis vežimas 1. Specialiuoju vežimu laikomas bet kuris judėjimas laivybos keliu: a) laivų ar vilkstinių, neatitinkančių 1.06 ir 1.08 straipsnių nurodymų; b) plūduriuojančių priemonių ar plūdriųjų medžiagų junginių, jeigu tik jų judėjimas nekelia pagrindinio pavojaus ar nekliudo laivybai ir nėra pavojingas dirbtiniams statiniams. 2. Toks specialusis vežimas galimas tik gavus specialų leidimą, kurį išduoda ruožų, kuriuose turi vykti toks vežimas, kompetentingos institucijos. 3. Vežant turi būti laikomasi sąlygų, kurias nustato šios institucijos kiekvienu konkrečiu atveju. 4. Kiekvienam vežimui paskiriamas laivavedys, atsižvelgiant į 1.02 straipsnio nuostatas. 1.22 straipsnis. Specialieji laikini nurodymai Laivavedžiai turi laikytis bet kurių laikinų nurodymų, kuriuos kompetentingos institucijos išleidžia ypatingais atvejais, siekdamos užtikrinti laivybos saugumą ir tinkamą tvarką, ir informuodamos paskelbia. 1.23 straipsnis. Leidimas masiniams renginiams Sportinių renginių, vandens švenčių ir kitų masinių renginių, kurie gali pakenkti navigacijos saugumui ir tinkamai tvarkai, surengimas priklauso nuo kompetentingų institucijų leidimo. 2 skyrius GRIMZLĖS MARKĖS IR SKALĖS, LAIVŲ MATAVIMAS 2.01 straipsnis. Laivų, išskyrus mažuosius laivus, atpažinimo ženklai 1. Kiekvienas laivas, išskyrus mažuosius laivus, ant korpuso arba ant gerai pritvirtintų skydelių ar lentelių turi turėti šiuos atpažinimo ženklus: a) Pavadinimas ar emblema Laivo pavadinimas rašomas ant abiejų laivo bortų; ant laivų su mechaniniu varikliu jis, be to, turi būti rašomas taip, kad būtų matomas iš laivagalio pusės. Jeigu sujungtoje grupėje stumiamoje vilkstinėje vienas ar keli laivo su mechaniniu varikliu pavadinimo užrašai uždengti, šis laivo pavadinimas turi būti pakartotas ant skydelių, pritvirtintų taip, kad būtų gerai matomas iš tų pusių, iš kurių jį užstoja kiti laivai. Jeigu laivas neturi pavadinimo ar emblemos, ant jo rašomas arba organizacijos, kuriai jis priklauso, pavadinimas (arba įprastas sutrumpintas pavadinimas), po kurio, jeigu reikia, rašomas numeris, arba registracijos numeris, po kurio, siekiant nurodyti šalį, kurioje yra registravimo uostas ar registravimo vieta, rašoma raidė ar raidės, numatytos tai šaliai šių taisyklių 1 priede. b) Registravimo uostas ar registravimo vieta Registravimo uosto ar registravimo vietos pavadinimas rašomas arba ant abiejų laivo bortų, arba laivagalyje, o po jo turi būti raidė ar raidės, numatytos šaliai, kurioje yra registravimo uostas ar registravimo vieta. 2. Be to, išskyrus mažuosius laivus: a) ant kiekvieno kroviniams vežti skirto laivo reikia nurodyti jo keliamąją galią tonomis. Ši žyma turi būti užrašyta ant abiejų laivo šonų ant korpuso arba pritvirtintų skydelių; b) kiekviename keleiviniame laive reikia nurodyti leidžiamą vežti didžiausią keleivių skaičių. Ši žyma turi būti pritvirtinta laive matomoje vietoje. 3. Pirmiau nurodyti atpažinimo ženklai rašomi aiškiai, nenusitrinančiomis lotyniškomis raidėmis, be to, nenusitrinančiu laikomas užrašas aliejiniais dažais. Laivo pavadinimo raidžių aukštis turi būti ne mažesnis kaip 20 cm, o kitų raidžių – ne mažesnis kaip 15 cm. Raidžių plotis ir linijų storis turi būti proporcingi aukščiui. Raidės tamsiame fone turi būti šviesios arba šviesiame fone tamsios. 4. Išimties iš pirmiau pateiktų punktų nuostatų tvarka jūrų laivai gali pasilikti savo atpažinimo ženklus. 5. Dieną plaukiojantys laivai, kuriuose yra įgula, privalo iškelti laivagalyje savo valstybės vėliavą. Greitaeigiai laivai vietoj valstybės vėliavos gali iškelti skydą, kurio forma ir spalva atitinka valstybės vėliavą. 2.02 straipsnis. Mažųjų laivų atpažinimo ženklai21 1. Mažieji laivai turi turėti oficialius registravimo ženklus; jeigu tokie ženklai nenustatyti, jie turi nurodyti: a) laivo pavadinimą ar emblemą; b) jo savininko pavardę ar gyvenamąją vietą. 2. Registravimo ir atpažinimo ženklai, išvardyti 1 dalies a punkte, rašomi ant laivo šonų aiškiai, nenusitrinančiomis lotyniškomis raidėmis, ne mažesnėmis kaip 10 cm aukščio, be to, nenusitrinančiu laikomas užrašas aliejiniais dažais. Jeigu laivas neturi pavadinimo ar emblemos, ant jo rašomas arba organizacijos, kuriai laivas priklauso, pavadinimas (arba įprastas sutrumpintas pavadinimas), po kurio, jeigu reikia, rašomas numeris. 3. Savininko pavardė ir gyvenamoji vieta rašoma matomoje vietoje ant vidinio ar išorinio laivo šono. 4. Tačiau ant laivų valčių iš vidinės ar išorinės pusės turi būti užrašomas tik laivo pavadinimas, kuris papildomas kitais specialiais nurodymais, padedančiais nustatyti savininką. 2.03 straipsnis. Laivų matavimas Kiekvienas vidaus vandenų plaukiojimo laivas, skirtas kroviniams vežti, išskyrus mažuosius laivus, turi būti išmatuotas. 2.04 straipsnis. Grimzlės krovininės markės ir skalės22 1. Kiekvienas laivas, išskyrus mažuosius laivus, privalo turėti žymas, rodančias didžiausią grimzlės plokštumą. Vidaus vandenų plaukiojimo laivų didžiausios grimzlės nustatymo būdai ir krovininių žymų pažymėjimo sąlygos nustatomos taisyklėse, susijusiose su techniniais nurodymais, kurie atitinka Rekomendacijas dėl techninių nurodymų, taikytinų vidaus vandenų plaukiojimo laivams (peržiūrėtos rezoliucijos Nr. 17 priedas) (TRANS/SC.3/104). Jūros laivų krovininę žymą gėlame vandenyje vasarą atstoja vaterlinija. 2. Kiekvienas laivas, kurio grimzlė gali siekti 1 m, privalo turėti grimzlės skales. Vidaus vandenų plaukiojimo laivų grimzlės skalių pažymėjimo sąlygos nurodytos šių Taisyklių 2 priede. 2.05 straipsnis. Inkarų atpažinimo ženklai 1. Laivų inkarai turi turėti nenusitrinančius atpažinimo ženklus. Jeigu inkaras naudojamas kitame to paties savininko laive, pirminis ženklas gali likti. 2. 1 punkto nuostatos netaikomos jūrų ir mažųjų laivų inkarams. 3 skyrius LAIVŲ VIZUALIOJI SIGNALIZACIJA I. BENDROSIOS NUOSTATOS 3.01 straipsnis. Taikymas ir apibrėžtys 1. Plaukiant taikomi 3.08–3.19, 3.28, 3.34, 3.35, 3.37 ir 3.38 straipsniai, o stovint – 3.20–3.26 straipsniai. Straipsniai 3.21, 3.23 ir 3.26 taip pat taikomi laivams, plūdriųjų medžiagų junginiams ar plūduriuojančioms priemonėms, jeigu jie stovi ant seklumos. 2. Dieną, riboto matomumo sąlygomis, taip pat reikia naudoti signalizaciją, skirtą naudoti nakties metu. 3. Šio skyriaus taikymo tikslais stumiamos vilkstinės, kurių didžiausi matmenys ne didesni kaip 110 m x 12 m, vertinamos kaip pavieniai laivai su mechaniniu varikliu. 4. Šiame skyriuje nurodytų signalų scheminis atvaizdavimas pateiktas šių Taisyklių 3 priede. 5. Šiame skyriuje: a) „topo žiburys“ reiškia ryškų baltą žiburį, apšviečiantį pastovia šviesa 225° horizonto lanką ir pritvirtintą taip, kad ši šviesa būtų matoma nuo laivo krypties tiesiai į priekį iki 22°30' už kiekvieno borto traverso; b) „bortų žiburiai“ reiškia ryškų žalią žiburį laivo dešinėje ir ryškų raudoną žiburį laivo kairėje, be to, kiekvienas šis žiburys apšviečia pastovia šviesa 112°30' horizonto lanką ir yra pritvirtintas taip, kad ši šviesa būtų matoma nuo laivo krypties tiesiai į priekį iki 22°30' už borto traverso; c) „laivagalio žiburys“ reiškia stiprųjį arba paprastąjį baltą žiburį, apšviečiantį pastovia šviesa 135° horizonto lanką ir pritvirtintą taip, kad ši šviesa būtų matoma nuo laivo krypties tiesiai atgal iki 67°30' į abi laivo puses; d) „žiburys, matomas iš visų pusių“ reiškia žiburį, apšviečiantį pastovia šviesa 360° horizonto lanką; e) „aukštis“ reiškia aukštį nuo krovininių žymų plokštumos arba laivuose, neturinčiuose krovininių žymų, – nuo laivo korpuso. 3.02 straipsnis. Žiburiai Jeigu nenurodyta kitaip, šiose Taisyklėse nurodyti žiburiai turi šviesti pastovia ir tolygia šviesa. 3.03 straipsnis. Skydai, vėliavos ir gairelės 1. Jeigu nenurodyta kitaip, šiose Taisyklėse nurodyti skydai ir vėliavos turi būti stačiakampiai. 2. Skydai, vėliavos ir gairelės neturi būti nei išblukę, nei nešvarūs. 3. Jų matmenys turi būti tokie, kad būtų užtikrintas geras jų matomumas; ši sąlyga laikoma įvykdyta, jeigu: a) skydų ir vėliavų ilgis ir plotis ne mažesnis kaip 1 m, o mažųjų laivų – ne mažesnis kaip 0,60 m; b) gairelių ilgis ne mažesnis kaip 1 m, o pagrindo plotis ne mažesnis kaip 0,50 m. 3.04 straipsnis. Cilindrai, rutuliai, kūgiai ir dvigubi kūgiai 1. Šiose Taisyklėse nurodyti cilindrai, rutuliai, kūgiai ir dvigubi kūgiai gali būti pakeisti įtaisais, kurių vaizdas per atstumą yra toks pat. 2. Jie neturi būti nei išblukę, nei nešvarūs. 3. Jų matmenys turi būti tokie, kad būtų užtikrintas geras jų matomumas; ši sąlyga laikoma įvykdyta, jeigu: a) cilindrų aukštis ne mažesnis kaip 0,80 m, o skersmuo ne mažesnis kaip 0,50 m; b) rutulių skersmuo ne mažesnis kaip 0,60 m; c) kūgių aukštis ne mažesnis kaip 0,60 m, o pagrindo skersmuo ne mažesnis kaip 0,60 m; d) dvigubų kūgių aukštis ne mažesnis kaip 0,80 m, o pagrindo skersmuo ne mažesnis kaip 0,50 m. 3.05 straipsnis. Draudžiami žiburiai ir signalai 1. Draudžiama naudoti žiburius ir signalus, kurie yra kitokie, negu tie, kurie nurodyti šiose Taisyklėse, arba naudoti nurodytus žiburius ir signalus tokiomis sąlygomis, kurios yra kitokios, negu tos, kurios nurodomos arba leidžiamos šiose Taisyklėse. 2. Bet ryšiui tarp laivų ar tarp laivų ir kranto leidžiama naudoti kitus žiburius ar signalus, jei jų negalima palaikyti žiburiais ar signalais, minimais šiose Taisyklėse. 3.06 straipsnis. Atsarginiai žiburiai Jeigu šiose Taisyklėse nurodyti žiburiai neveikia, jie turi būti nedelsiant pakeisti atsarginiais žiburiais. Bet tais atvejais, kai nurodytas žiburys turi būti stiprusis, atsarginis žiburys gali būti ryškusis, o kai nurodytas žiburys turi būti ryškusis, atsarginis žiburys gali būti paprastasis. Nustatyto galingumo žiburių gedimai turi būti pašalinti per trumpiausią laiką. 3.07 straipsnis. Draudimas naudoti apšvietimo įrenginius, prožektorius, skydus, vėliavas ir t. t. 1. Draudžiama naudoti apšvietimo įrenginius ar prožektorius, taip pat skydus, vėliavas ir kitus daiktus, jeigu jie per klaidą gali būti palaikyti žiburiais ar signalais, minimais šiose Taisyklėse, arba jeigu jie gali pabloginti matomumą ar apsunkinti šių žiburių ar signalų atpažinimą. 2. Draudžiama naudoti apšvietimo įrenginius ar prožektorius, jeigu jie gali apakinti, taip sukeldami pavojų ar kliūtis laivybai arba sausumos transporto eismui. II. NAKTIES IR DIENOS SIGNALIZACIJA23 II.A. EIGOS SIGNALIZACIJA 3.08 straipsnis. Pavienių laivų su mechaniniu varikliu eigos signalizacija 1. Pavieniai laivai su mechaniniu varikliu privalo įjungti: Naktį: a) topo žiburį, esantį priekinėje laivo dalyje jo ašyje ir pritvirtinamą ne žemiau kaip 5 m aukštyje24; b) borto žiburius, esančius tokiame pačiame aukštyje ir toje pačioje laivo ašiai statmenoje plokštumoje ir tvirtinamus ne mažesniu kaip 1 m atstumu žemiau topo žiburio ir ne tiesiai prieš jį; jie turi būti uždengti iš laivo vidaus taip, kad žalias žiburys nebūtų matomas iš laivo kairės, o raudonas žiburys – iš laivo dešinės; c) laivagalio žiburį, esantį laivo gale jo ašyje ir tokiame aukštyje, kad jį gerai matytų laive, plaukiančiame iš paskos25. 2. Naktį pavienis laivas su mechaniniu varikliu gali papildomai įjungti antrą topo žiburį, pritvirtintą laivagalyje laivo ašyje ir bent 3 m aukščiau už priekinį žiburį taip, kad horizontalus atstumas tarp šių dviejų žiburių būtų bent tris kartus didesnis už vertikalų atstumą. Pavienis laivas su mechaniniu varikliu, kurio ilgis daugiau kaip 110 m, privalo įjungti šį antrąjį topo žiburį. 3. Naktį laivas su mechaniniu varikliu, kuris laikinai plaukia paskui pagalbinį laivą su mechaniniu varikliu, turi palikti žiburius, numatytus 1 ir 2 punktuose. Jeigu laivas su mechaniniu varikliu plaukia dieną paskui vieną ar keletą pagalbinių laivų su mechaniniu varikliu, tai šis laivas turi iškelti geltoną rutulį, numatytą 3.09 straipsnio 3 punkte. 4. Be signalų, nurodytų kitose šių Taisyklių nuostatose, greitaeigiai laivai plaukdami privalo įjungti dieną ir naktį: du geltonus stiprius labai dažnai blykčiojančius žiburius. Šie blykčiojantys žiburiai turi būti vienas virš kito apie 1 m atstumu tinkamoje vietoje ir tokiame aukštyje, kad būtų matomi iš visų pusių. 5. Plaukdami po nuolatiniu ar nuleistu pakeliamuoju tiltu, plaukdami užtvankomis ar šliuzais, laivai turi įjungti topo žiburius, numatytus 1 ir 2 punktuose, mažesniame aukštyje, kad būtų galima netrukdomai praplaukti. 6. Šio straipsnio nuostatos netaikomos nei mažiesiems laivams, nei keltams. 3.09 straipsnis. Velkamų vilkstinių eigos signalizacija 1. Velkamos vilkstinės priekinis laivas su mechaniniu varikliu ir pagalbinis laivas su mechaniniu varikliu, plaukiantis prieš kitą laivą su mechaniniu varikliu, stumiamą vilkstinę ar sujungtą grupę, privalo: naktį įjungti: a) du topo žiburius, esančius vienas virš kito apie 1 m atstumu priekinėje laivo dalyje jo ašyje, be to, viršutinis žiburys tvirtinamas ne žemiau kaip 5 m26 aukštyje, o apatinis žiburys, pagal galimybes, – ne mažesniame kaip 1 m nuo borto žiburių aukštyje; b) borto žiburius, atitinkančius 3.08 straipsnio 1 dalies b punkto reikalavimus; c) geltoną laivagalio žiburį vietoj balto, esantį pakankamame aukštyje laivo ašyje, kad jis būtų gerai matomas iš velkamos vilkstinės, kuri plaukia paskui laivą, arba iš laivo su mechaniniu varikliu, stumiamos vilkstinės ar sujungtos grupės, prieš kurią plaukia pagalbinis laivas, dieną iškelti: geltoną cilindrą su dviem juostomis, juoda ir balta, ir viršutinėje, ir apatinėje dalyje, be to, baltos juostos turi būti nudažytos pagal cilindro kraštą. Šis cilindras turi būti pritvirtintas vertikaliai priekinėje laivo dalyje pakankamame aukštyje, kad jis būtų gerai matomas iš visų pusių. 2. Jeigu vilkstinės priekyje plaukia keletas laivų su mechaniniu varikliu arba jeigu prieš laivą su mechaniniu varikliu, stumiamą vilkstinę ar sujungtą grupę plaukia vienas šalia kito keletas pagalbinių sujungtų ar nesujungtų laivų, tai kiekvienas šis laivas privalo: naktį įjungti: vietoj topo žiburių, nurodytų 1dalies a punkte, tris topo žiburius, esančius vienas virš kito maždaug 1 m aukštyje, laivo priekyje jo ašyje, be to, viršutinis ir apatinis žiburiai turi būti tokiame pačiame aukštyje, kaip ir žiburiai, nurodyti 1dalies a punkte, dieną iškelti: cilindrą, nurodytą 1 punkte. Jeigu laivas, plūdriųjų medžiagų junginys ar plūduriuojanti priemonė juda padedami keleto laivų su mechaniniu varikliu, šis reikalavimas taikomas kiekvienam iš jų. 3. Velkamų vilkstinių laivai, plaukiantys paskui vieną ar keletą laivų su mechaniniu varikliu, numatytų 1 ir 2 punktuose, privalo: naktį įjungti: matomą iš visų pusių ryškų baltą žiburį, pritvirtintą ne žemiau kaip 5 m27 aukštyje, dieną iškelti: geltoną rutulį, pritvirtintą tinkamoje vietoje ir tokiame aukštyje, kad jis būtų matomas iš visų pusių. Tačiau: a) jeigu vilkstinė ilgesnė kaip 110 m, privaloma įjungti du iš pirmiau numatytų žiburių, iš kurių pirmasis tvirtinamas vilkstinės priekyje, o antrasis – gale; b) jeigu vilkstinę sudaro keletas – daugiau kaip du – sujungtų laivų, tai šiuos žiburius įjungti ar šį rutulį iškelti privalo tik du kraštiniai junginio laivai. Visų velkamų laivų signalizacija turi pagal galimybes būti vienodame aukštyje nuo vandens lygio. 4. Laivas ar laivai, esantys velkamos vilkstinės gale, be signalizacijos, nurodytos 3 punkte, privalo įjungti: naktį: laivagalio žiburį, atitinkantį 3.08 straipsnio 1 dalies c punkto reikalavimus. Jeigu vilkstinės gale yra keletas – daugiau kaip du – sujungtų laivų, tai tik du kraštiniai junginio laivai privalo įjungti šį žiburį. Jeigu vilkstinės gale plaukia mažieji laivai, tai į šiuos laivus neatsižvelgiama, taikant šio punkto reikalavimus. 5. Plaukdami po nuolatiniu ar nuleistu pakeliamuoju tiltu, plaukdami užtvankomis ar šliuzais velkamos vilkstinės laivai gali naudoti signalizaciją, nurodytą šio straipsnio 1 dalies a punkte ir 2 ir 3 dalyse, mažesniame aukštyje, kad būtų galima netrukdomai praplaukti. 6. Jeigu laivai, minėti 3 dalyje, yra jūrų laivai, parplaukiantys tiesiai iš atviros jūros ar išplaukiantys į jūrą, tai jie gali: naktį: vietoj balto žiburio įjungti borto žiburius, nurodytus 3.08 straipsnio 1 dalies b punkte, dieną: iškelti geltoną rutulį. 7. Šio straipsnio nuostatos netaikomos nei mažiesiems laivams, velkantiems tik mažuosius laivus, nei velkant mažuosius laivus. 3.10 straipsnis. Stumiamų vilkstinių eigos signalizacija 1. Stumiamos vilkstinės privalo įjungti28: naktį: a) i) tris topo žiburius vilkstinę vedančio laivo priekyje arba kairėje pusėje esančio vilkstinę vedančio laivo priekyje. Šie žiburiai turi būti išdėstyti lygiašoniu trikampiu, kurio pagrindo plokštuma statmena išilginei laivo ašiai. Viršutinis žiburys turi būti ne mažesniame kaip 5 m29 aukštyje. Du apatiniai žiburiai turi būti apie 1,25 m atstumu vienas nuo kito ir apie 1,10 m atstumu nuo viršutinio žiburio; ii) topo žiburį bet kurio kito laivo, kurio bendras plotis matomas iš priekio, priekyje. Šis žiburys pagal galimybes turi būti pritvirtintas 3 m žemiau viršutinio žiburio, nurodyto i papunktyje. Stiebai, ant kurių įjungti šie žiburiai, turi būti išdėstyti išilginėje laivo, kuriame jie yra, ašyje30; b) borto žiburius, atitinkančius 3.08 straipsnio 1 dalies b punkto reikalavimus; šie žiburiai turi būti išdėstyti pačioje plačiausioje vilkstinės dalyje kuo arčiau stūmiko, ne didesniu kaip 1 m atstumu nuo vilkstinės kraštų ir ne mažesniame kaip 2 m aukštyje; c) i) tris laivagalio žiburius ant stūmiko, atitinkančius 3.08 straipsnio 1 dalies c punkto reikalavimus ir tvirtinamus ant linijos, statmenos išilginei ašiai, apie 1,25 m atstumu vienas nuo kito ir tokiame aukštyje, kad jų negalėtų uždengti vienas iš vilkstinės laivų; ii) laivagalio žiburį ant kiekvieno laivo, kurio bendras plotis matomas iš laivagalio; tačiau jeigu be stūmiko yra daugiau nei du matomi iš laivagalio laivai, tai šį žiburį privalo įjungti tiktai du laivai, kurie yra vilkstinės kraštuose. 2. 1 dalies nuostatos taikomos ir stumiamoms vilkstinėms, kai jos plaukia naktį paskui vieną ar keletą pagalbinių laivų su mechaniniu varikliu; bet laivagalio žiburiai, nurodyti 1 dalies c punkto i papunktyje, turi būti geltoni, o ne balti. Jeigu stumiama vilkstinė plaukia dieną paskui vieną ar keletą pagalbinių laivų su mechaniniu varikliu, stūmike privaloma iškelti geltoną rutulį, numatytą 3.09 straipsnio 3 dalyje. 3. Plaukiant po nuolatiniu ar nuleistu pakeliamuoju tiltu, plaukiant užtvankomis ar šliuzais topo žiburiai, nurodyti 1 dalies a punkte, gali būti mažesniame aukštyje, kad būtų galima netrukdomai praplaukti. 4. Stumiamose vilkstinėse su dviem stūmikais, plaukiančiose sujungtoje grupėje, privaloma naktį įjungti laivagalio žiburius, nurodytus 1dalies c punkto i papunktyje, stūmike, esančiame dešinėje pusėje; kitame stūmike privaloma įjungti laivagalio žiburį, nurodytą 1 dalies c punkto ii papunktyje31. 3.11 straipsnis. Sujungtų grupių eigos signalizacija 1. Sujungtos grupės privalo įjungti: naktį: a) topo žiburį kiekviename laive, atitinkantį 3.08 straipsnio 1 dalies a punkto reikalavimus; bet nesavaeigiuose laivuose šį žiburį galima pakeisti matomu iš visų pusių baltu žiburiu, atitinkančiu 3.09 straipsnio 3 punkto reikalavimus ir tvirtinamu atitinkamoje vietoje, bet ne aukščiau už laivo ar laivų su mechaniniu varikliu topo žiburį; b) borto žiburius, atitinkančius 3.08 straipsnio 1 dalies b punkto reikalavimus; šie žiburiai turi būti išdėstyti išorinėje grupės pusėje, pagal galimybes vienodame aukštyje ir bent 1 m žemiau paties žemiausio topo žiburio; c) laivagalio žiburį kiekviename laive, nurodytą 3.08 straipsnio 1 dalies c punkte. 2. 1 punkto nuostatos taip pat taikomos sujungtoms grupėms, kurios plaukia naktį paskui vieną ar keletą pagalbinių laivų su mechaniniu varikliu. Jeigu sujungta grupė plaukia dieną paskui vieną ar keletą pagalbinių laivų, tai kiekviename sujungtos grupės laive privaloma iškelti geltoną rutulį, numatytą 3.09 straipsnio 3 dalyje. 3. Plaukiant po nuolatiniu ar nuleistu pakeliamuoju tiltu, taip pat užtvankomis ir šliuzais, žiburiai, rekomenduojami 1 dalies a punkte, gali būti mažesniame aukštyje, kad būtų galima netrukdomai praplaukti. 4. Šio straipsnio nuostatos netaikomos nei mažiesiems laivams, vedantiems sujungtus tik mažuosius laivus, nei mažiesiems laivams, kurie plaukia sujungti. 3.12 straipsnis. Burinių laivų eigos signalizacija 1. Buriniuose laivuose privaloma įjungti: naktį: a) borto žiburius, nurodytus 3.08 straipsnio 1 dalies b punkte; tačiau šie žiburiai gali būti ne ryškieji, o paprastieji žiburiai; b) laivagalio žiburį, nurodytą 3.08 straipsnio 1 dalies c punkte. 2. Be žiburių, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, buriniame laive galima įjungti: naktį: du vienas virš kito išdėstytus paprastuosius ar ryškiuosius žiburius, matomus iš visų pusių, be to, viršutinis žiburys turi būti raudonas, o apatinis – žalias; šie žiburiai turi būti išdėstyti reikiamoje vietoje stiebo viršūnėje ar viršutinėje dalyje, ne mažesniu kaip 1 m atstumu vienas nuo kito. 3. Laive, plaukiančiame su burėmis ir tuo pačiu metu naudojančiame savo jėgainę, privaloma iškelti: dieną: juodą kūgį viršūne žemyn. Šis kūgis turi būti iškeltas kuo aukščiau ir tokioje vietoje, iš kur jis geriausiai matomas32. 4. Šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos netaikomos mažiesiems laivams. 2 dalies nuostatos netaikomos laivams, nurodytiems 3.35 straipsnyje. 3.13 straipsnis. Mažųjų laivų eigos signalizacija 1. Pavieniuose mažuosiuose laivuose su mechaniniu varikliu privaloma įjungti: naktį: a) topo žiburį; šis žiburys turi būti tvirtinamas laivo ašyje, bent 1 m aukščiau už borto žiburius, jis turi būti ryškusis, o ne stiprusis33; b) borto žiburius; šie žiburiai gali būti paprastieji, o ne ryškieji, ir turi būti išdėstyti arba: i) kaip nustatyta 3.08 straipsnio 1 dalies b punkte, arba ii) šalia arba viename žibinte laivo ašyje priekyje ar šalia jo; c) laivagalio žiburį, atitinkantį 3.08 straipsnio 1 dalies c punkto reikalavimus. Šio žiburio galima nenaudoti, bet tokiu atveju topo žiburys, nurodytas a punkte, turi būti pakeistas ryškiuoju baltu žiburiu, matomu iš visų pusių. 2. Pavieniuose mažuosiuose laivuose su mechaniniu varikliu, kurie trumpesni kaip 7 m, galima vietoj žiburių, nurodytų 1 dalyje, įjungti paprastąjį baltą žiburį, pritvirtintą atitinkamoje vietoje tokiame aukštyje, kuriame jis matomas iš visų pusių34. 3. Jeigu mažasis laivas velka ar veda sujungtus tik mažuosius laivus, naktį jame privaloma įjungti žiburius, nurodytus 1 dalyje. 4. Velkamuose ar plaukiančiuose sujungtų laivų vilkstinėje mažuosiuose laivuose naktį privaloma įjungti paprastąjį baltą žiburį, matomą iš visų pusių. Šis reikalavimas netaikomas laivų valtims. 5. Mažuosiuose buriniuose laivuose privaloma įjungti: naktį: arba borto žiburius ir laivagalio žiburį, be to, borto žiburiai turi būti išdėstyti šalia arba viename žibinte laivo ašyje priekyje ar šalia jo, o laivagalio žiburys turi būti laivo gale; bet šie žiburiai gali būti paprastieji žiburiai; arba borto žiburius ir laivagalio žiburį, įrengtus viename žibinte, pritvirtintame atitinkamoje vietoje, stiebo viršūnėje ar viršutinėje dalyje; šis žiburys gali būti paprastasis žiburys; arba, kai laivas trumpesnis kaip 7 m, paprastąjį baltą žiburį, matomą iš visų pusių. Artėjant kitiems laivams, šie laivai papildomai turi įjungti antrą paprastąjį baltą žiburį35. 6. Pavieniuose mažuosiuose laivuose, kurie nėra nei laivai su mechaniniu varikliu, nei buriniai, privaloma įjungti: naktį: paprastąjį baltą žiburį, matomą iš visų pusių. Laivo valtyse tokiomis pat sąlygomis privaloma įjungti šį žiburį tik artėjant kitiems laivams. 7. Plaukiant po nuolatiniu ar nuleistu pakeliamuoju tiltu, taip pat užtvankomis ir šliuzais, topo žiburiai, nurodyti šiame straipsnyje, gali būti mažesniame aukštyje, kad būtų galima netrukdomai praplaukti. 3.14 straipsnis. Laivų, vežančių kai kuriuos pavojingus krovinius, papildoma signalizacija36   37 1. Laivai, vežantys tam tikras lengvai užsidegančias medžiagas, nurodytas ADN, be signalizacijos, nustatytos kitose šių Taisyklių nuostatose, privalo įjungti tokią signalizaciją, nurodytą ADN 7.1.5.0 punkte arba 7.2.5.0 punkte: naktį: mėlyną žiburį, dieną: iškelti mėlyną kūgį viršūne žemyn. Šie signaliniai ženklai turi būti išdėstyti atitinkamoje vietoje ir tokiame aukštyje, kad jie būtų matomi iš visų pusių. Mėlyną kūgį galima pakeisti mėlynu kūgiu laivo priekyje ir mėlynu kūgiu laivagalyje, išdėstytais ne žemiau kaip 3 m nuo krovininių žymų plokštumos. 2. Laivai, vežantys tam tikras medžiagas, keliančias pavojų sveikatai ir nurodytas ADN, be signalizacijos, nustatytos kitose šių Taisyklių nuostatose, privalo įjungti tokią signalizaciją, nurodytą ADN 7.1.5.0 punkte arba 7.2.5.0 punkte: naktį: du mėlynus žiburius, dieną: iškelti du mėlynus kūgius viršūne žemyn. Šie signaliniai ženklai turi būti išdėstyti apie 1 m atstumu vienas virš kito atitinkamoje vietoje ir tokiame aukštyje, kad jie būtų matomi iš visų pusių. Du mėlynus kūgius galima pakeisti dviem mėlynais kūgiais laivo priekyje ir dviem mėlynais kūgiais laivagalyje, išdėstytais ne žemiau kaip 3 m nuo krovininių žymų plokštumos. 3. Laivai, vežantys tam tikras sprogias medžiagas, nurodytas ADN, be signalizacijos, nustatytos kitose šių Taisyklių nuostatose, privalo įjungti tokią signalizaciją, nurodytą ADN 7.1.5.0 punkte arba 7.2.5.0 punkte: naktį: tris mėlynus žiburius, dieną: iškelti tris mėlynus kūgius viršūne žemyn. Šie signaliniai ženklai turi būti išdėstyti apie 1 m atstumu vienas virš kito atitinkamoje vietoje ir tokiame aukštyje, kad jie būtų matomi iš visų pusių. 4. Jeigu stumiamą vilkstinę ar sujungtą grupę sudaro vienas ar keletas laivų, nurodytų 1, 2 arba 3 dalyse, tai laivas, stumiantis vilkstinę ar sujungtą grupę, privalo turėti signalizaciją, nustatytą 1, 2 arba 3 dalyse. 5. Stumiamos vilkstinės, kurias stumia du stūmikai, išsidėstę bortas prie borto, privalo turėti signalizaciją, nurodytą 4 dalyje, dešinėje pusėje esančiame stūmike. 6. Laivai, stumiamos vilkstinės ar sujungtos grupės, vežančios kelių rūšių pavojingas medžiagas, nurodytas 1, 2 ir 3 dalyse, privalo turėti signalizaciją, atitinkančią pavojingą medžiagą, kurią vežant reikia daugiausia mėlynų žiburių ar kūgių. 7. Laivai, kurie neprivalo įjungti signalizacijos, nurodytos 1, 2 ar 3 dalyse, bet turi leidimo liudijimą pagal ADN 8.1.8 punktą ir vykdo saugumo reikalavimus, taikomus laivams, nurodytiems 1 dalyje, artėdami prie šliuzų gali įjungti signalizaciją, nurodytą 1 dalyje, jeigu šliuzuojami kartu su kokiu nors laivu, privalančiu įjungti signalizaciją, nurodytą 1 dalyje. 8. Mėlynų žiburių, nustatytų šiame straipsnyje, šviesos stipris turi atitikti bent jau paprastųjų mėlynų žiburių šviesos stiprį. 3.15 straipsnis. Laivų, kuriais leidžiama vežti daugiau nei 12 keleivių ir kurių korpuso maksimalus ilgis mažesnis kaip 20 m, signalizacija38 Laivai, kuriais leidžiama vežti daugiau nei 12 keleivių ir kurių korpuso maksimalus ilgis mažesnis kaip 20 m, privalo: dieną: iškelti geltoną dvigubą kūgį, esantį atitinkamoje vietoje ir tokiame aukštyje, kad jis būtų matomas iš visų pusių. 3.16 straipsnis. Keltų eigos signalizacija39 1. Keltai, nejudantys savarankiškai, privalo: naktį įjungti: a) ryškųj …