(1)-1131; 2003, Nr. 10-342) 5 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 metų veiklos ataskaitai (pridedama) ir pateikti ją Lietuvos Respublikos Seimui. MINISTRAS PIRMININKAS ANDRIUS KUBILIUS VIDAUS REIKALŲ MINISTRAS RAIMUNDAS PALAITIS _________________ Pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. kovo 30 d. nutarimu Nr. 371 LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2010 METŲ VEIKLOS ATASKAITA Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos ataskaita parengta remiantis Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų veiklos programos (toliau – Vyriausybės programa) struktūra. Šioje ataskaitoje pateikiama informacija apie atliktus pagrindinius darbus per praėjusius metus ir veiklos prioritetus 2011 metais. Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 metų veiklos ataskaitą sudaro įžanga, Vyriausybės prioritetų įgyvendinimo apžvalgos dalis ir pagrindinė dalis, atspindinti Vyriausybės programos įgyvendinimą. Įžangoje glaustai pristatomi pagrindiniai Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) 2010 metų veiklos rezultatai. Vyriausybės prioritetų įgyvendinimo apžvalgos dalyje pristatomi pasiekimai ir rezultatai pagrindinėse Vyriausybės prioritetinėse srityse. Pagrindinėje dalyje pateikiama Vyriausybės programos įgyvendinimo 2010 metais rezultatų apžvalga ir Vyriausybės 2011 metų prioritetai. Prie ataskaitos pridedama: Šalies ūkio konkurencingumo tendencijų 2010 metų ataskaita, Nacionalinio saugumo būklės ir plėtros 2010 metų ataskaita. ĮŽANGA Penkioliktoji – Permainų Vyriausybė 2009 metais įgyvendino sudėtingus, kartais nepopuliarius, tačiau itin ryžtingus sprendimus, kurie leido stabilizuoti Lietuvos finansinę ir ekonominę būklę. 2010 metais Vyriausybė toliau tęsė krizės įveikimo darbus, priėmė ekonomikai atsigauti būtinus sprendimus, kad šalies gyventojai ir krašto ūkis kuo mažiau nukentėtų. Galima drąsiai tvirtinti, kad pagrindinis tikslas pasiektas – šalies viešųjų finansų sistema nebuvo sutrikdyta, o Vyriausybės nuoseklios pastangos 2010 metais leido pasiekti esminių pokyčių ir rezultatų šiose srityse: Sudarytos sąlygos šalies ūkiui augti. 2010 metų pabaigoje vis labiau buvo matomi ekonomikos atsigavimo požymiai: bendrasis vidaus produktas (toliau – BVP), palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, augo tris ketvirčius iš eilės ir paskutinį ketvirtį rodiklis siekė 4,8 procento (2010 metais BVP, palyginti su 2009 metais, padidėjo 1,3 procento). Nominalusis BVP 2010 metais buvo 94,6 mlrd. litų. 2010 metų paskutinį ketvirtį prekių eksportas, palyginti su 2009 metų tuo pačiu ketvirčiu, didėjo 45,6 procento, o per visus 2010 metus, palyginti su 2009 metais, augo 33,2 procento (to meto kainomis). Atsigavo eksportas. Prekių ir paslaugų eksportas, palyginti su atitinkamais 2009 metų laikotarpiais, didėjo visus 2010 metų ketvirčius ir paskutinį 2010 metų ketvirtį rodiklis siekė 17,9 procento (2010 metais, palyginti su 2009 metais, padidėjo 16,3 procento) – tai didžiausias eksporto augimas spalio–gruodžio mėnesiais per 20 Lietuvos nepriklausomybės metų. Užsienio prekybos duomenys rodo, kad prekių eksportas pinigine išraiška (to meto kainomis) 2010 metų IV ketvirtį 3,7 procento viršijo 2008 metų rekordinį III ketvirčio eksporto dydį ir siekė 16,1 mlrd. litų. Sumažintas valdžios sektoriaus deficitas. Nuosekliai įgyvendinant deficito mažinimo priemones, sumažintas valdžios sektoriaus deficitas. Preliminariais skaičiavimais, valdžios sektoriaus biudžeto deficitas bus ne didesnis kaip 8,1 procento BVP (2009 metais buvo 9,1 procento BVP). Pagerintos verslo sąlygos. Palengvintos smulkiojo ir vidutinio verslo sąlygos – iki 5 procentų sumažinti pelno ir gyventojų pajamų mokesčių tarifai. Sudarytos sąlygos verslui lanksčiau nustatyti darbo santykius dėl darbo laiko, jo apskaitos, darbo santykių nutraukimo. Verslo gerinimo pastangos įvertintos Pasaulio banko tarptautiniame tyrime „Doing Business“ – Lietuva pakilo trimis pozicijomis ir užima 23 vietą tarp 183 pasaulio valstybių. Didėjo tiesioginės užsienio investicijos. 2010 metais Lietuvoje užsienio kompanijos vykdė 42 tiesioginių užsienio investicijų projektus. 2010 metais sėkmingai baigtos derybos su daugiausia pasaulyje išradimų patentuojančia ir viena didžiausių pasaulio kompanijų – IBM korporacija ir pasauline grynųjų pinigų perlaidų lydere „Western Union“ dėl jų pasaulinių centrų įkūrimo. 2009 metais darbą Lietuvoje pradėjęs technologijų centras „Barclays“, 2010 metais toliau plėtė savo veiklą ir iki metų pabaigos įkūrė 563 darbo vietas. Paspartintas Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimas. Ekonomikos atsigavimui skatinti akivaizdžiai paspartintas Europos Sąjungos (toliau – ES) struktūrinės paramos panaudojimas: 2009 metais, palyginti su 2008 metais, paramos panaudota 5 kartus daugiau, o 2010 metais, palyginti su 2009 metais – 1,2 karto daugiau. Pagal 2007–2013 metų ES struktūrinės paramos panaudojimą Lietuva 2010 m. gruodžio 31 d. buvo pirmajame ES trejetuke – po Estijos ir Airijos. Sumažėjo korupcija. „Transparency International“ duomenimis, Lietuva pakilo iš 52 vietos (2009 metais) į 46 vietą (2010 metais) ir pagal korupcijos suvokimo indeksą peržengė 5 balų ribą, įsitvirtindama nekorumpuotų šalių sąraše. Panaikintos apskričių administracijos ir baigta Vyriausybės įstaigų reforma. Panaikinta nereikalinga tarpinė valdžios grandis, tarnautojų skaičius sumažintas daugiau kaip 1 000. Panaikinus apskričių viršininkų administracijas, jų funkcijos perduotos valstybės ir savavaldybių institucijoms arba panaikintos. Optimizuojant Vyriausybės įstaigų veiklą ir struktūras, sumažinta pareigybių ir juridinio asmens statusą turinčių įstaigų. Padėti pagrindai valstybės turto valdymo pertvarkai. Pirmą kartą paskelbta vieša ataskaita dėl valstybės valdomų įmonių; apskaičiuota valstybės valdomo komercinio naudojimo turto vertė (2009 m. gruodžio 31 d. ji buvo 18 mlrd. litų) ir parengtas valstybės valdomų įmonių valdymo modelis. Tai leis skaidriau ir veiksmingiau valdyti valstybės turtą ir duos naudos šalies ekonomikai. Šalis pirmauja pagal šviesolaidinio interneto plėtrą. „FTTH Council Europe“ duomenimis, Lietuva 2010 metais išlaikė pirmaujančias pozicijas Europoje pagal šviesolaidinio ryšio naudojimą ir lenkia tokias šviesolaidinio ryšio namų ūkių rinkas kaip Švedijos ir Norvegijos. Atitinkamai Lietuva pirmauja pasaulyje pagal interneto spartą matuojant išsiunčiamų duomenų perdavimo greitį – 9,01 Mb/s (ES vidurkis – 6,71 mb/s). Sukurta elektros birža ir pradėta dujų sektoriaus reforma. Taip žengta link energetinės nepriklausomybės ir konkurencijos energetikos sektoriuje. Pradėtas realiai įgyvendinti „Rail Baltica“ projektas. Rekonstruotas pirmasis europinės vėžės geležinkelio linijos ruožas nuo Šeštokų iki Mockavos, pradėti planavimo ir projektavimo darbai kituose ruožuose. Toliau pristatomi pagrindiniai penkioliktosios Vyriausybės pasiekti rezultatai ir atlikti darbai įgyvendinant Vyriausybės 2010 metų veiklos prioritetus. PAGRINDINIAI PENKIOLIKTOSIOS VYRIAUSYBĖS 2010 METŲ VEIKLOS REZULTATAI ĮGYVENDINANT VYRIAUSYBĖS PRIORITETUS Darbo vietų kūrimas, nedarbo mažinimas ir ekonomikos skatinimas Vienas svarbiausių Vyriausybės prioritetų 2010 metais buvo nedarbo mažinimas. Todėl imtasi aktyvių veiksmų, kurie pagerintų verslo sąlygas, mažintų biurokratines procedūras ir skatintų darbo vietų kūrimą. Nors šioje srityje reikia dar daug nuveikti, galima teigti, kad Vyriausybei pavyko užtikrinti palankesnes verslo sąlygas, kartu pagerinti galimybes verslui kurti naujas darbo vietas. Pagal pernai paskelbtą „Doing Business“ ataskaitą Lietuva pakilo trimis pozicijomis ir užima 23 vietą tarp 183 pasaulio valstybių. Tai svarbiausias verslo aplinką įvertinantis rodiklis, leidžiantis palyginti esamą Lietuvos verslo aplinkos situaciją su kitomis šalimis. Palengvintas įdarbinimas, skatintas lankstesnis darbo santykių reglamentavimas. Priimtos Lietuvos Respublikos darbo kodekso pataisos, pasiektas kompromisinis socialinių partnerių susitarimas dėl darbo santykių lankstumo, naujų darbo vietų kūrimo skatinimo. Šiandien jau nebedraudžiama dirbti viršvalandžius, jeigu darbuotojas sutinka. Kita vertus, sugriežtinta viršvalandinių darbų apskaita, nustatyta galimybė plačiau taikyti suminę darbo laiko apskaitą. Įteisintas darbo sutarties vykdymo sustabdymas, leidžiama plačiau taikyti terminuotas darbo sutartis naujai įsteigtoms darbo vietoms. Taip pat įteisintos nuotolinio (ir namudinio) darbo sutartys. Nustatytas darbo sutarties pasibaigimo pagrindas, kai darbdavio (jeigu darbdavys yra fizinis asmuo) ar darbdavio atstovų buvimo vietos nustatyti neįmanoma. Atlikta daug svarbių darbų, kurie leido palengvinti verslo sąlygas. 2010 metais įtvirtinta galimybė be steigimo dokumentų notarinio tvirtinimo steigti individualią įmonę ir uždarąją akcinę bendrovę, naudojantis pavyzdiniais steigimo dokumentais. Taip pat sudarytos galimybės elektroniniu būdu steigti individualią įmonę ir uždarąją akcinę bendrovę, jeigu ją steigia vienas steigėjas. Šie sprendimai šiandien leidžia individualios įmonės steigimo išlaidas sumažinti vidutiniškai 800 litų, o uždarosios akcinės bendrovės – apie 1 500 litų. Minimalus verslo liudijimų išdavimo laikotarpis sutrumpintas iki 5 dienų. Įsigaliojo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo pakeitimai, kuriais Įstatymas papildytas skirsniu dėl ūkio subjektų veiklos priežiūros. Šiais pakeitimais įtvirtinti principai ir nuostatos yra skirti skatinti verslo priežiūros institucijas orientuotis į metodinės pagalbos teikimą, o ne baudimą. Nuo 2010 metų nuostatos dėl keičiamo arba nustatomo naujo ūkio subjektų veiklos ir priežiūros teisinio reglamentavimo turi būti paskelbtos ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius iki įsigaliojimo dienos ir įsigalioti tik gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną. Tai padidins verslo sąlygų stabilumą, suteiks verslui daugiau laiko pasirengti numatomiems pokyčiams. Daug dėmesio buvo skirta smulkiojo ir vidutinio verslo rėmimui. 2010 metais pradėjo veikti Verslumo skatinimo fondas, kurio remiamoje veikloje numato dalyvauti beveik 2 000 asmenų. Nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d. mažos įmonės, veikiančios ne ilgiau kaip vienus metus, socialinės įmonės, verslininkai ir fiziniai asmenys, ketinantys pradėti ar plėtoti savo verslą, gali gauti labai mažas paskolas (iki 86 tūkst. litų) iš Verslumo skatinimo fondo. Taip pat Darbo biržoje registruotiems bedarbiams, norintiems pradėti individualią veiklą pagal verslo liudijimą, skiriama 200 litų dydžio per mėnesį subsidija. Svarbu paminėti, kad su 50 mažų ir labai mažų įmonių sudaryta 10 000 litų vertės ir su 20 mažų ir labai mažų įmonių sudaryta 20 000 litų vertės inovacinių čekių sutarčių. Nuo 2010 metų nustatytus kriterijus atitinkančioms įmonėms, kurių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių, o pajamos neviršija 0,5 mln. litų, pelno mokesčio tarifas sumažintas iki 5 procentų. Taip pat siekiant papildomai motyvuoti gyventojus pradėti savo verslą ir skatinti legalų verslą, iki 5 procentų sumažintas ir gyventojų pajamų mokesčio tarifas, taikomas gyventojų individualios veiklos pajamoms (išskyrus pajamas iš laisvųjų profesijų). Be to, individualią veiklą vykdantys gyventojai, apskaičiuodami apmokestinamąsias pajamas, vietoj faktiškai turėtų išlaidų gali pasirinkti leidžiamais atskaitymais laikyti 30 procentų gautų pajamų sumos. Pasirinkę šį alternatyvų apmokestinamųjų pajamų apskaičiavimo būdą, gyventojai išlaidų neprivalo pagrįsti dokumentais. Sumažinta administracinių procedūrų ir išlaidų. Iš esmės supaprastinta statybos leidimų išdavimo tvarka. Parengtas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas, kurį priėmus daugeliu atvejų dokumentų skaičius, laikas ir sąnaudos sumažės daugiau nei kelis kartus. Priėmus Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo pataisas, paspartintos verslo pradžios procedūros – atsisakyta darbdavio teikiamo Valstybinei darbo inspekcijai pranešimo apie įmonės eksploatavimo pradžią. Nemažai nuveikta jaunimo nedarbui mažinti. Priimtos Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisos, numatančios, kad už pirmą kartą pagal darbo sutartį įdarbintus asmenis darbdavys vienus metus nemoka socialinio draudimo įmokos pensijų draudimui. Taip buvo sudarytos patrauklios sąlygos darbdaviams įdarbinti patirties darbo rinkoje neturinčius asmenis. Parengti sprendimai, kurie nustato, kad įdarbinus asmenis iki 29 metų ir juos subsidijuojant, darbdaviams mokama darbo užmokesčio kompensacija iki 6 mėnesių, o asmenims, pirmą kartą pradedantiems darbo veiklą pagal įgytą kvalifikaciją, dalyvaujantiems darbo įgūdžių įgijimo priemonėje, – iki 12 mėnesių. Visa tai sudarė galimybes verslui dinamiškiau, lanksčiau reaguoti į greitai kintančias sąlygas. Viešųjų finansų konsolidavimas ir veiksmingas išteklių naudojimas Sustabdytas valdžios sektoriaus deficito didėjimas. Itin daug dėmesio skirta valstybės viešųjų finansų, valstybės skolos ir deficito valdymui, veiksmingam lėšų naudojimui. Nors Vyriausybės 2010 metų prioritetuose numatyta, kad valdžios sektoriaus biudžeto deficitas 2010 metais neviršytų 9,1 procento laukiamo BVP, tačiau, preliminariu vertinimu, valdžios sektoriaus biudžeto deficitas nebus didesnis nei 8,1 procento BVP. Išlaikyta stabili mokesčių sistema – neįvesti nauji ir nepadidinti esami mokesčiai. Padidėjo viešųjų finansų skaidrumas – valstybės biudžeto išlaidų sąmatos pateiktos interneto svetainėje. Padidėjo valdymo veiksmingumas – 2010 metų valstybės biudžeto asignavimai valdymo išlaidoms, palyginti su 2009 metais, sumažėjo 271,1 mln. litų (20,2 procento). Atlikta privatizuotinų įmonių, kurių savininkė yra valstybė, peržiūra ir pradėtas rengti šių įmonių privatizavimo planas. ES ir tarptautinės finansų rinkos analitikų vertinimai rodo, kad Vyriausybė vykdė teisingą politiką – 2010 metais visos trys Lietuvai reitingus nustatančios agentūros – „Standard&Poor’s“, „Fitch Ratings“ ir „Moody’s“ – pakeitė Lietuvos reitingų perspektyvas iš neigiamų į stabilias ir patvirtino esamus reitingus, atitinkamai BBB/BBB/Baal. Iš esmės pasikeitė Vyriausybės veikla ir biudžeto planavimas. Pirmą kartą Ministras Pirmininkas ir ministrai biudžeto planavimo pradžioje aptarė ir nustatė ateinančių metų prioritetus, tad institucijos savo biudžetus pradėjo planuoti aiškiai žinodamos Vyriausybės prioritetus ir valdymo sričių tikslus. Supaprastinta ministerijų rengiamų ir tvirtinamų planavimo dokumentų sistema, ji tapo aiškesnė, sumažėjo poreikis rengti planavimo dokumentus, o institucijos skatinamos bendradarbiauti spręsdamos joms keliamus uždavinius. Socialinės srities struktūrinė reforma Pradėta vykdyti socialinio draudimo ir pensijų sistemos reforma. Nuosekliais veiksmais pasiekta, kad visos įstatymų numatytos socialinės išmokos būtų mokamos laiku. Parengta Valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos koncepcija ir atlikti svarbūs darbai, būtini trumpuoju laikotarpiu: nuo 2011 m. liepos 1 d. bus optimizuotos motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos, o išmokų gavėjai galės pasirinkti jų dydžius ir mokėjimo trukmę; Lietuvos Respublikos Seimui (toliau – Seimas) pateiktas Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas dėl laipsniško senatvės pensijos amžiaus ilginimo iki 65 metų; priimti teisės aktų pakeitimai, kuriais atsisakoma valstybinių I ir II laipsnio pensijų skyrimo už nuopelnus. Šiuo metu intensyviai dirbama ieškant geriausių sprendimų socialinio draudimo ir pensijų sistemai pertvarkyti. Būtina užtikrinti, kad tinkamai ir adekvačiai reaguotume į visuomenės senėjimo pasekmes ir ekonomines realijas. Ilgalaikei pensijų sistemos reformai būtini sprendimai bus priimti 2011 metais. Pagrindinis tikslas – senatvės pensijų sistema turi būti finansiškai tvari, užtikrinti solidarumo principo įgyvendinimą ir žmonių gerovę. Siekiant išvengti piktnaudžiavimo, ligos pašalpų dydžiai nustatyti atsižvelgiant į nedarbingumo trukmę ir nedarbingumo priežastį, išmokos mokamos tik pagal elektroninius nedarbingumo pažymėjimus. Siekiant racionalizuoti sistemos struktūrą, sumažinti valdymo išlaidas ir didinti tiesiogiai klientus aptarnaujančių darbuotojų skaičių, 2010 metais pertvarkyta darbo biržų sistema – vietoj 46 veikusių darbo biržų, dirba 10 teritorinių darbo biržų, turinčių juridinio asmens statusą. Sveikatos apsaugos sistemos reforma Toliau vykdoma sveikatos apsaugos sistemos pertvarka. Svarbiausia – veiksmingas lėšų panaudojimas, paslaugų kokybė. Optimizuotas sveikatos priežiūros įstaigų tinklas – jis sumažintas 16 sveikatos priežiūros įstaigų, turinčių juridinio asmens statusą. Įstaigos sujungtos į stambesnius juridinius vienetus, taip sukaupta geriausia patirtis ir garantuojamos kokybiškos paslaugos. Sumažintos sveikatos priežiūros įstaigų administravimo išlaidos. Pertvarkius įstaigų tinklą, 2010 metais sutaupyta (atsisakius neracionalių projektų finansavimo) 110,2 mln. litų. Pažymėtina, kad restruktūrizuojant paslaugas vietoj planuotų 2 procentų hospitalizacijos apimtį pavyko sumažinti 1,53 procento, stacionarinių paslaugų – 2,7 procento, t. y. sutaupyta 28,6 mln. litų. Buvo taikomas pacientui priimtinesnis ir ekonomiškai veiksmingesnis dienos stacionaro gydymas: akivaizdžiai pagausėjo dienos stacionaro (14 procentų), dienos chirurgijos (9 procentai) ir stebėjimo paslaugų (26 procentai). Siekiant užtikrinti paslaugų prieinamumą, kokybę ir pacientų saugumą, parengta tvarka, kuria remiantis pacientai siunčiami į atitinkamo lygmens asmens sveikatos priežiūros įstaigas gauti stacionarinių paslaugų. Siekiant užtikrinti, kad gydymo įstaigų finansavimas tiesiogiai priklausytų nuo jų suteiktų paslaugų apimties ir kokybės, pradėta rengtis įdiegti stacionarinių paslaugų apmokėjimą, taikant giminingų diagnozių grupių metodą. 2011 metais bus siekiama, kad nuo 2012 metų šis metodas būtų taikomas apskaičiuojant sveikatos priežiūros paslaugų kainas. Švietimo sistemos struktūrinė pertvarka Paspartinta švietimo sistemos reforma. Siekiant padidinti ikimokyklinio ugdymo paslaugų prieinamumą šeimoms, auginančioms vaikus, supaprastinti nevalstybinio ugdymo įstaigų steigimo reikalavimai, taip pat nuo 2011 metų įvedamas ikimokyklinio ugdymo krepšelis. Šie pokyčiai sudarys galimybes paprasčiau ir greičiau įsteigti ikimokyklinio ugdymo įstaigas, kurių šiandien taip trūksta šeimoms, auginančioms vaikus. Parengtas neformaliojo ugdymo finansavimo modelis. Pagal šį finansavimo modelį įgyvendinant neformalųjį ugdymą švietimo įstaigose, bus skatinama konkurencija, padidės neformalaus ugdymo paslaugų prieinamumas, tai sudarys sąlygas ugdyti vaiko ir jauno žmogaus asmeninę, edukacinę, socialinę kompetenciją. Tolygus neformalus ugdymas švietimo sistemoje prisidės prie šiuo metu kuriamos strategijos „Lietuva 2030“ ašies – kūrybingo, atsakingo ir atviro žmogaus ugdymo. Svarbu tai, kad išlaikytas didelis studijų prieinamumas: į valstybės finansuojamas vietas aukštosiose mokyklose įstojo kas antras stojantysis, iš viso priimta 80 procentų pareiškusių norą studijuoti asmenų, mažėja srautų disproporcijos tarp stojančiųjų į profesinio mokymo įstaigas, kolegijas ir universitetus. 2010 metais tęsta aukštųjų mokyklų vidaus valdymo ir teisinio statuso pertvarka. Visas pertvarkos procedūras šiuo metu yra baigusios 3 valstybinės aukštosios mokyklos, kitos procedūras baigs 2011 metais. Baigta mokslo institutų tinklo pertvarka. 2010 metais mažėjo nepilnamečių nusikalstamų veikų. Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2010 metais, palyginti su 2009 metais, 10,8 procento sumažėjo ištirtų nusikalstamų veikų, kurių padarymu įtariami (kaltinami) nepilnamečiai. Taip pat 14,6 procento mažėjo nepilnamečių, įtariamų (kaltinamų) nusikalstamų veikų padarymu, skaičius: atitinkamai 2009 metais – 3 353, 2010 metais – 2 865. Viena iš tokio mažėjimo priežasčių galėtų būti nepageidautinų veikų prevencijos programų diegimo mokyklose plėtra: 2009 metais tokių mokyklų buvo 685, o 2010 metais – 819. Svarbūs darbai atlikti sudarant vidurinio ugdymo ir profesinio mokymo įstaigų tinklą – iš buvusių 629 juridinių asmenų liko 615. 2010–2011 metais vidutinis besimokančiųjų vienoje mokykloje skaičius pagal ISCED3 programas buvo 161 (2009–2010 metais – 166). Tai galima sieti su didėjančia emigracija ir mažėjančiu bendru besimokančiųjų skaičiumi. Pasistūmėta kuriant integralią bendrojo, profesinio ir neformaliojo mokymosi visą gyvenimą infrastruktūrą. Profesinėse mokyklose vykdomas ne tik profesinis mokymas, bet ir bendrasis, neformalusis ugdymas, kurių įgyti moduliai užskaitomi pereinant iš vienos įstaigos į kitą. Devynių darbo rinkos mokymo centrų valstybės dalininko (savininko) turtinės ir neturtinės teisės ir pareigos perimtos iš Darbo rinkos mokymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tačiau nebuvo pradėtas profesinių mokyklų jungimasis su darbo rinkos mokymo centrais. Šie darbai bus tęsiami 2011 metais. Svarbu tai, kad 2009 metais atliktas pagal Tarptautinę moksleivių vertinimo programą tyrimas parodė, jog Lietuvos penkiolikmečių pasiekimų rezultatai šiek tiek pakito, bet nėra pažangos, palyginti su 2006 metais. Būtent dėl šios priežasties 2011 ir 2012 metais daug dėmesio bus skiriama ugdymo turinio kokybei tobulinti. Energetika Uždarius Ignalinos atominę elektrinę, padidėjo energetinė priklausomybė nuo Rusijos. Vykdant stojimo į ES sutartyje numatytus įsipareigojimus, 2009 m. gruodžio 31 d. buvo uždarytas ir antrasis Ignalinos atominės elektrinės blokas. Dėl to elektros vartotojams padidėjo elektros energijos kainos, tačiau ne tiek daug, kaip tikėtasi. Elektros energijos kainas suvaldyti padėjo ir 2010 metų pradžioje pradėjusi veikti elektros birža „BaltPool“. Per ją šalyje registruoti tiekėjai galėjo nusipirkti elektros energijos iš Latvijos, Estijos, Rusijos ir Baltarusijos. Kita vertus, paaiškėjo, kad didžiausia mūsų šalies elektros energijos gamintoja – Lietuvos elektrinė – nėra pajėgi konkuruoti rinkoje, todėl elektros energijos gamina tik tiek, kiek reikia sistemos stabilumui užtikrinti. Daugiausia elektros buvo importuojama iš Rusijos, tai dar labiau padidino šalies priklausomybę nuo šios energijos išteklių tiekėjos. Todėl, siekiant subalansuoti elektros gamybą ir vartojimą, naujos branduolinės jėgainės projekto įgyvendinimas tapo dar svarbesnis. Deja, iš konkurso pasitraukė Pietų Korėjos bendrovė KEPCO, kuri buvo pateikusi finansiškai patrauklų pasiūlymą. Pagal Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymą, strateginio investuotojo neatrinkus konkurso etape, su galimais investuotojais prasidėjo tiesioginės derybos. Praėjusiais metais energetikos sektoriuje taip pat vyko esminės pertvarkos, susijusios su ES Trečiojo energetikos paketo įgyvendinimu. Tikimasi, kad šiais metais šis darbas bus visiškai baigtas. Įgyvendinant „NordBalt“ projektą, pasirašytas bendradarbiavimo susitarimas dėl elektros jungties su Švedija. Šio projekto įgyvendinimui užsitikrinta ES finansinė parama. Įrengta ir pradėjo veikti elektros skirstykla Bitėnuose – tai leis perduoti elektros energiją Klaipėdos kraštui tik Lietuvoje esančiais įrenginiais. Padėti pagrindai dujų sektoriaus pertvarkai. Praėjusiais metais Vyriausybė patvirtino ES Trečiojo energetikos paketo nuostatas atitinkančias gamtinių dujų sektoriaus pertvarkos gaires. Du didžiausi akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ akcininkai ėmėsi aktyvių veiksmų, kad ši pertvarka nebūtų įgyvendinta. Net paskelbta, kad Lietuvai dėl to bus taikoma šeštadaliu didesnė dujų kaina nei aplinkinėms valstybėms, reikalauta, kad Lietuva paprašytų ES padaryti išimtį ir dar keleriems metams atidėtų Europos direktyvos įgyvendinimą. Siekiant užsitikrinti alternatyvų dujų tiekimą, buvo vykdomi suskystintų gamtinių dujų terminalo statybos parengiamieji darbai. Apsispręsta dėl terminalo vietos ir technologijos, o projektą toliau plėtoti pavesta akcinei bendrovei „Klaipėdos nafta“. Parengta Nacionalinė energetikos strategija, kaip iki 2020 metų Lietuvai pasiekti energetinę nepriklausomybę. Valstybės tarnybos modernizavimas ir kova su korupcija Nuosekliai siekiama modernizuoti valstybės tarnybą. Ji turi tapti daug dinamiškesnė, lankstesnė, orientuota į rezultatus ir į žmogų, turi būti sudarytos visos prielaidos išgyvendinti korupciją. Pirmieji atlikti darbai – parengta ir patvirtinta valstybės tarnybos koncepcija – numatoma keisti esamą atlygio sistemą į daug skaidresnę, susieti ją su veiklos rezultatais ir sustiprinti individualią tarnautojų atsakomybę už atliktus darbus. Per dvejus metus 10 procentų sumažintas valstybės tarnybos aparatas, o valstybės tarnautojų darbo užmokesčio fondas (palyginti su planiniais Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (toliau – valstybės biudžetas) asignavimais) – apie 28 procentus. Imtasi griežtesnių veiksmų prieš korupciją. Pirmą kartą nuodugniai patikrintos valstybės tarnautojų pajamų ir turto deklaracijos. Iš patikrintų 100 tūkst. deklaracijų tyrimo metu išskirta per 20 tūkst. papildomos rizikos asmenų. 2010 metais priimti sprendimai gerokai padidino skaidrumą viešųjų pirkimų srityje, ji reorganizuota, išplėsta Viešųjų pirkimų tarnybos kompetencija, sukurta rizikos valdymo sistema, padedanti nustatyti rizikingus pirkimus. Įtvirtinta galimybė konfiskuoti visą nusikalstamais būdais sukauptą turtą ne tik iš kaltininko, bet ir iš tų, kuriems šį turtą asmuo perleido, siekdamas jį nuslėpti. Taip pat, siekiant efektyvinti kovą su korupcija, numatyta galimybė asmenims, suteikusiems teisėsaugos institucijoms vertingos informacijos apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, skirti vienkartinę piniginę išmoką iki 10 procentų valstybei atlygintos nusikalstama veika padarytos turtinės žalos arba išieškotų į valstybės biudžetą, savivaldybių biudžetus ir valstybės pinigų fondus lėšų, bet ne daugiau kaip 100 tūkst. litų. Kova su korupcija bus tęsiama toliau, bus vykdomi ypač aktyvūs veiksmai siekiant išgyvendinti korupciją labiausiai pažeistose srityse – sveikatos priežiūros, teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros, viešųjų pirkimų, teisėkūros, teismų ir teisėsaugos institucijų veiklos bei ūkio subjektų veiklos priežiūros. Kova su korupcija turi būti gerokai veiksmingesnė, nors pirmieji, kad ir nedideli pokyčiai pastebimi: „Transparency International“ duomenimis, Lietuva pakilo iš 52 vietos (2009 metais) į 46 vietą (2010 metais) ir pagal korupcijos suvokimo indeksą peržengė 5 balų ribą, įsitvirtindama nekorumpuotų šalių sąraše. Pažymėtina, kad pagrindiniai darbai, kurie padėjo Lietuvai išbristi iš krizės, akivaizdūs ir jau duoda rezultatų. Tačiau vos jaučiami ekonomikos atsigavimo ženklai gali greitai išnykti, jei nebus dirbama toliau – konstruktyviai pasiginčijant, bet randant bendrus sprendimus. Vyriausybė dėkoja visiems Lietuvos žmonėms už supratimą, kad be skaudžių, tačiau būtinų sprendimų Lietuva negali toliau žengti gerovės, modernėjimo, sėkmės keliu. A. VALSTYBĖS STIPRINIMAS I. VALSTYBĖS VALDYMO PERTVARKA Valdymo institucijų sistemos tobulinimas ir jų vidaus administravimo modernizavimas. Siekdama mažinti valdymo išlaidas, optimizuoti įstaigų struktūrą ir užtikrinti funkcijų veiksmingumą, Vyriausybė glaudžiai bendradarbiavo su Valstybės valdymo tobulinimo komisija (Saulėlydžio komisija). Įgyvendinant Saulėlydžio komisijos siūlymus, buvo priimti sprendimai dėl 8 Vyriausybės įstaigų veiklos ir administracijų struktūros optimizavimo – tai leido atsisakyti 23 pareigybių ir sumažinti biudžetinių įstaigų, turinčių juridinio asmens statusą, skaičių (Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai pavaldžių juridinio asmens statusą turinčių padalinių sumažinta nuo 51 iki 1; miestų, rajonų ir apskričių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos reorganizuotos į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos regioninius padalinius). Įgyvendinant Saulėlydžio komisijos siūlymus, panaikintos 255 ilgiau kaip 1 metus buvusios laisvos pareigybės. Į rezultatus orientuoto valdymo diegimas. 2010 metais padėti teisiniai ir metodiniai į rezultatus orientuoto valdymo pamatai. Parengta ir patvirtinta naujos redakcijos Strateginio planavimo metodika, kurioje nustatyta aiški planavimo dokumentų sistema: planavimo dokumentų rengimo trukmė, jų tvirtinimo tvarka ir struktūra, nurodytos už planavimo dokumentų rengimą, tvirtinimą ir įgyvendinimą atsakingos institucijos. Siekiant pereiti nuo procesų prie rezultatų planavimo ir jų įgyvendinimo stebėsenos, šioje metodikoje įtvirtintas reikalavimas visuose planavimo dokumentuose nustatyti aiškius tikslus, uždavinius, vertinimo kriterijus ir jų reikšmes. Parengta ir patvirtinta Vertinimo kriterijų sudarymo ir taikymo metodika, apmokyta 120 valstybės tarnautojų. Tai turėtų užtikrinti, kad bus parinkti tinkami vertinimo kriterijai ir nustatytos jų reikšmės. Siekiant disponuoti laiku pateikta ir prieinama informacija apie veiklos rezultatus, pradėta kurti Stebėsenos informacinė sistema. Tikimasi, kad ji sudarys galimybes nuo 2012 metų nuolat stebėti patvirtintų planavimo dokumentų įgyvendinimo rezultatus ir laiku priimti sprendimus dėl rezultatyvesnės bei veiksmingesnės valstybės institucijų ir įstaigų veiklos. Įgyvendinant Vyriausybės įstatymo nuostatas, ministrams paskirstytos valdymo sritys ir atsakomybė už strateginių veiklos planų rengimą, strateginių tikslų nustatymą ir jų pasiekimą jiems pavestose valdymo srityse. Įstaigos prie ministerijų įgyvendina ministro valdymo sričių strateginius tikslus ir vykdo programas. Asignavimų valdytojų skaičius 2011 metais, palyginti su 2010 metais, sumažėjo 38 asignavimų valdytojais. 2011–2013 metų strateginiai veiklos planai parengti vadovaujantis nauja Strateginio planavimo metodika. Strateginiai planai orientuoti į Vyriausybės programos nuostatų, Vyriausybės veiklos prioritetų ir kitų planavimo dokumentų įgyvendinimą, konkretesni, sumažėjo programų, nustatyti aiškesni siektini rezultatai. Pirmą kartą per strateginio planavimo gyvavimo laiką rengiant ministrų valdymo sričių 2011–2013 metų strateginių veiklos planų projektus buvo bandyta susieti asignavimų poreikius su planuojamais rezultatais ministrams pavestose valdymo srityse. Pradėta ilgos ir vidutinės trukmės planavimo dokumentų peržiūra ir naujų dokumentų rengimas. Parengtas vieno svarbiausių ir kertinių strateginių dokumentų – Valstybės ilgalaikės pažangos strategijos „Lietuva 2030“ – projektas, 2011 metų pradžioje jis pateiktas viešam aptarimui. Valdymui skirtų išteklių panaudojimo veiksmingumo ir skaidrumo didinimas. Vyriausybė nuosekliai siekė didinti veiklos ir biudžeto lėšų panaudojimo skaidrumą. Įsipareigojusi viešai skelbti kuo išsamesnę informaciją apie biudžeto išlaidas, Vyriausybė pakeitė bendruosius reikalavimus interneto svetainėms, todėl nuo 2010 metų valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos savo interneto svetainėse pradėjo skelbti biudžeto suvestines. Vyriausybė, pakeitusi strateginių veiklos planų tvirtinimo tvarką, sudarė galimybę, prieš Seimui priimant sprendimą dėl kitiems metams skiriamų asignavimų, visuomenei susipažinti su įstaigų veiklos rezultatais, kuriuos numatoma pasiekti naudojant planuojamas skirti biudžeto lėšas. Vyriausybė savo sprendimais siekė keisti nesustovėjusias valdymo tradicijas ir diegti valdymui skirtų lėšų taupymo, jų panaudojimo veiksmingumo ir rezultatyvumo didinimo principus. 2010 metais Vyriausybė nustatė valstybės valdymo išlaidų mažinimo užduotį – siekti, kad valstybės valdymo išlaidos 2011–2012 metais mažėtų ne mažiau kaip po 2 procentus. Palyginti su 2009 metais, 2010 metų valstybės biudžeto asignavimai valdymo išlaidoms buvo sumažinti 271,1 mln. litų (20,2 procento). Vyriausybė, siekdama perskirstyti ribotus finansinius išteklius ir valdymui skirtus asignavimus nukreipti viešosioms paslaugoms tobulinti, inicijavo bendrųjų funkcijų valdymo veiksmingumo vertinimo kriterijų rengimą. Jų taikymas turėtų paskatinti viešojo administravimo institucijas ieškoti naujų veiklos valdymo metodų, kurių taikymas didintų veiklos ir valdymo veiksmingumą. 2010 metais parengta viena iš viešojo administravimo institucijų sistemos peržiūros priemonių – funkcijų peržiūros metodika, kurią taikant būtų galima racionaliau panaudoti valdymui skirtus išteklius, pasiekti didesnio institucijų veiklos veiksmingumo ir rezultatyvumo. Modernių veiklos valdymo metodų taikymas. Daug dėmesio buvo skiriama šiuolaikinių veiklos valdymo metodų (projektinio, procesų valdymo) diegimui viešojo administravimo institucijose. Šiuo metu įgyvendinami ES struktūrinių fondų finansuojami 79 valstybės projektai (iš jų – 49 savivaldybių administracijų), jiems įgyvendinti skirta apie 150 mln. litų. Viešojo administravimo institucijose diegiamos vidaus administravimo veiklos bei projektų valdymo ir kitos sistemos, kurios užtikrins kokybiškesnę šių institucijų veiklą, veiksmingą žmogiškųjų, materialinių ir finansinių išteklių panaudojimą. Valstybės tarnybos modelio tobulinimas. Patvirtinta Valstybės tarnybos tobulinimo koncepcija, joje numatyti valstybės tarnybos valdymo ir jos teisinio reglamentavimo tobulinimo principai: skirtingas vadovų ir specialistų atrankos, veiklos vertinimo, karjeros ir atsakomybės reglamentavimas; valstybės tarnybos žmogiškųjų išteklių valdymo veiksmingumo ir lankstumo didinimas; platesnio tarnybinio kaitumo taikymas; tarnybinės atsakomybės už tarnybinius nusižengimus neišvengiamumas. Įgyvendinant Valstybės tarnybos tobulinimo koncepciją, pakeistos Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklės ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijai, siekiant valstybės tarnautojų veiklos vertinimą ir motyvavimą susieti su konkrečiais veiklos rezultatais. Taip pat parengtas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo naujos redakcijos projektas, kuris 2011 metais bus pateiktas svarstyti Seimui. Sugriežtinta valstybės tarnautojų atsakomybė. Vyriausybės parengtame ir Seimo 2010 m. gegužės 13 d. priimtame Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatyme nustatyta pareiga įstaigoms pradėti valstybės tarnautojų, dėl kurių galimos kaltės buvo padaryti įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuoti įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimai, tarnybinio nusižengimo tyrimą. Taip pat nustatyta, kad jeigu valstybės tarnautojas žalą padarė tyčia, įstaiga į padariusį žalą valstybės tarnautoją turi tokio dydžio regreso teisę, kiek ji sumokėjo žalai atlyginti. Be to, priėmus reikiamų teisės aktų pakeitimus, nustatyta, kad įstaigos interneto svetainėje turi būti skelbiama informacija apie įstaigoje nustatytą šiurkštų tarnybinį nusižengimą ir už jį paskirtą galiojančią tarnybinę nuobaudą. Sumažintas valstybės tarnautojų skaičius: nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. sausio 1 d. 1 845 pareigybėmis (2,5 procento) sumažėjo valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, užimtų pareigybių skaičius, kurį nustato Vyriausybė, Seimo valdyba, Respublikos Prezidentas, savivaldybių tarybos ir kiti subjektai. Užimtų pareigybių skaičius daugiausia sumažėjo įstaigose, kurioms didžiausią leistiną pareigybių skaičių nustato Vyriausybė (1 666 pareigybėmis). Viešųjų ir administracinių paslaugų kokybės gerinimas ir administracinės naštos piliečiams mažinimas. 2010 metais ir toliau buvo siekiama didinti į viešojo administravimo institucijas ir įstaigas besikreipiančių asmenų aptarnavimo kokybę taikant vieno langelio principą ir mažinti administracinę naštą. Parengta Asmenų aptarnavimo ir jų prašymų ir skundų nagrinėjimo taikant vieno langelio principą institucijose ir įstaigose praktinio vadovo atnaujinta versija. Joje pateiktos rekomendacijos padės valstybės ir savivaldybių institucijoms gerinti administracinių paslaugų teikimo organizavimą. Leidinys paskelbtas Vidaus reikalų ministerijos interneto svetainėje www.vrm.lt (nuoroda „Tyrimai ir analizės“). 2009–2010 metais pagerėjo viešojo administravimo institucijų ir įstaigų požiūris į asmenų aptarnavimą, įsitvirtino teisingas vieno langelio principo taikymo tikslo ir galimybių suvokimas, patobulėjo institucijų metodinis pasiruošimas rengti teikiamų paslaugų aprašymus. Tai, kad nemažai institucijų jau yra parengusios (arba aktyviai rengia) paslaugų aprašymus ir naudoja juos praktiniame darbe, rodo šių institucijų pasirengimą tinkamai įgyvendinti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatas, įsigaliosiančias nuo 2011 m. gegužės 1 d. ir nustatančias įpareigojimą viešojo administravimo subjektams sudaryti teikiamų administracinių paslaugų sąrašus, parengti informacinio pobūdžio administracinių paslaugų teikimo aprašymus ir juos viešai paskelbti. Viešojo administravimo institucijos diegia kokybės vadybos metodus ir kitas piliečių aptarnavimo ir paslaugų kokybės gerinimo priemones – įgyvendinami ES struktūrinių fondų finansuojami 54 valstybės projektai (iš jų – 20 savivaldybių administracijų). Šiems projektams įgyvendinti skirta apie 47 mln. litų. Parengta ir patvirtinta Administracinės naštos piliečiams nustatymo ir įvertinimo metodika, kuri sudaro sąlygas valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms nustatyti ir įvertinti administracinę naštą piliečiams, palyginti šios naštos dydžio kitimą ir priimti sprendimus dėl jos mažinimo. Panaikintos apskričių viršininkų administracijos. Šia reforma buvo siekiama panaikinti funkcijų dubliavimą, mažinti gyventojams tenkančią administracinę naštą, pagerinti verslo ir jo plėtros sąlygas, greičiau priimti sprendimus ir mažinti korupcijos galimybes. Iš 88 apskričių viršininkų funkcijų 58 panaikintos, o 30 perduota valstybės ir savivaldybių institucijoms. Nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. savivaldybėms perduodamų funkcijų ir įstaigų finansavimas buvo vykdomas per ministerijoms skirtus asignavimus, o nuo 2011 metų lėšos pagal įstatymą skiriamos konkrečioms savivaldybėms. Apskrities viršininko įsteigtų biudžetinių įstaigų steigėjo teisių ir viešosiose įstaigose įgyvendinamų savininko (dalininko) turtinių ir neturtinių teisių perduota 111-kai valstybės ir 110-čiai savivaldybių institucijų. Panaikintos 8 įstaigos. Panaikinus 1 146 pareigybes, kasmet vien darbo užmokesčiui bus sutaupoma apie 30 milijonų litų. II. REGIONŲ VALDYMO IR SAVIVALDOS REFORMA Veiksminga regioninė politika. 2010 metais įgyvendinant Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo 2007–2010 metų programos pirmąjį etapą ir ją įgyvendinančias probleminių teritorijų plėtros programas, savivaldybių įgyvendinamiems projektams paskirstytas visas planuotas finansavimas. Siekiant programų tikslų, t. y. sudaryti sąlygas didinti teritorinę socialinę sanglaudą tarp regionų ir jų viduje, didinti miesto ir kaimo gyvenamųjų vietovių integraciją, jau baigtiems ir vis dar vykdomiems savivaldybių projektams skirta 1 589,7 mln. litų paramos, arba 13,1 procento daugiau, nei planuota rengiant šią programą (1 405 mln. litų). Didžiąją dalį šios paramos sudarė ES struktūrinių fondų lėšos – 81 procentas, kitų finansavimo šaltinių dalis: valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšos – 16,9 procento, Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų lėšos – 1,3 procento, Užimtumo fondo lėšos – 0,8 procento. Iki 2010 metų pabaigos baigti 326 projektai, jiems jau panaudota: 65,1 mln. litų ES struktūrinės paramos ir 13 mln. litų valstybės ir savivaldybių biudžetų bendrojo finansavimo lėšų, 22 mln. litų Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų paramos ir 13,6 mln. litų Užimtumo fondo paramos. Buvo vykdomi 999 projektai (vertė – 1 476 mln. litų, ES paramos dalis: 1 224 mln. litų, valstybės ir savivaldybių biudžetų bendrasis finansavimas – 252 mln. litų). Vietos veiklos grupių įgyvendinamoms vietos plėtros strategijoms (kaimo vietovėse) laikotarpiui iki 2013 metų skirta 350,3 mln. litų paramos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir 87,7 mln. litų nacionalinio biudžeto lėšų. Įgyvendinus programas, pastebimai sumažėjo užimtumo lygio skirtumai tarp regionų, gyventojų pajamų netolygumai, taip pat probleminių teritorijų ir šalies socialinės raidos rodiklių skirtumai. Regionų plėtrai nukreipta ES ir kitų šaltinių parama tapo vienu pagrindinių veiksnių, kad socialiniai skirtumai tarp regionų mažėtų net ir ekonomikos sunkmečiu. 2010 metais nė vienoje apskrityje vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis nebuvo mažesnis nei 75 procentai šalies vidurkio, o vidutinis metinis nedarbo lygis, išreikštas užsiregistravusių bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykiu, nebuvo daugiau kaip 35 procentais aukštesnis už šalies vidutinį metinį nedarbo lygį. (pav.) 1 pav. Vidutinis metinis nedarbo lygis, procentais Šaltinis – Lietuvos darbo birža (pav.) 2 pav. Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, litais Šaltinis – Statistikos departamentas Siekdama spręsti Visagino savivaldybės socialines ir ekonomines problemas, atsiradusias dėl Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo, Vyriausybė 2010 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. 599 patvirtino Neigiamų ekonominių ir socialinių veiksnių poveikio Visagino savivaldybei švelninimo nutraukus Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimą 2010–2012 metų programą. Tiesioginiai merų rinkimai. Vyriausybė Seimui pateikė Seimo nutarimo „Dėl vietos savivaldos modelio ir tiesioginių merų rinkimų“ projektą ir su juo susijusią medžiagą dėl tiesioginių merų rinkimų įteisinimo. Seimo nutarimo projekte buvo pateiktos vietos savivaldos institucinio modelio ir tiesiogiai išrinkto mero statuso savivaldybių institucinėje sandaroje alternatyvos. Nutarimas buvo pateiktas siekiant sudaryti galimybę merus rinkti tiesiogiai jau 2011 metų savivaldybių tarybų rinkimuose. Tiesioginių merų rinkimų įteisinimas yra susijęs su Konstitucijos pakeitimu. Seimas po antrojo balsavimo nepritarė Konstitucijos pakeitimams, susijusiems su tiesioginių merų rinkimų įteisinimu, todėl galimybė rinkti merus tiesiogiai 2011 metų savivaldybių tarybų rinkimuose nebuvo įteisinta. 2010 metais buvo įgyvendinta Vyriausybės programos nuostata dėl galimybės savivaldybių tarybų rinkimuose dalyvauti ne tik pagal partijų sąrašus iškeltiems, bet ir save išsikėlusiems kandidatams. Seniūnijų veiklos stiprinimas. Siekiant tobulinti seniūnijų ir seniūnų atliekamų funkcijų reglamentavimą ir suteikti seniūnams didesnius įgaliojimus spręsti bendruomenei aktualius klausimus, atlikta savivaldybių administracijų struktūros studija. Siekiant sudaryti galimybes į seniūnijoms priskirtų funkcijų įgyvendinimą įtraukti bendruomenes, buvo atlikta analizė, kaip vietos gyventojai įgyvendina savo teises dalyvauti priimant savivaldybėse sprendimus. Šių studijų pagrindu savivaldybėms buvo pateiktos rekomendacijos, kaip gerinti savivaldybių administracijų veiklos kokybę, kad paslaugos gyventojams būtų teikiamos laiku ir tinkamai. Taip pat šių studijų pagrindu bus rengiami teisės aktų projektai, siekiant, kad gyventojai būtų geriau įtraukiami į vietos reikalų tvarkymą. Regioninės politikos įgyvendinimo institucinė pertvarka. Kad panaikinus apskričių viršininkų administracijas paramos regionų plėtrai procesai vyktų veiksmingiau, įvykdyta regioninės politikos įgyvendinimo institucinė pertvarka. Apskričių viršininkų administracijų vykdytos regioninės politikos formavimo ir įgyvendinimo funkcijos perduotos Vidaus reikalų ministerijai. 2011 m. sausio 1 d. įsteigtas Regioninės plėtros departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, kurį sudaro 10 skyrių apskrityse. Pakeista regionų plėtros tarybų sudarymo tvarka – vietoj apskričių viršininkų į regionų plėtros tarybų sudėtį įtraukti Vyriausybės paskirti asmenys. Siekiant po 2013 metų pertvarkyti Lietuvos teritorijos statistinę struktūrą ir suformuoti regionus, atitinkančius ES teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros NUTS2 lygį, parengti ir svarstomi Vyriausybėje pasiūlymai dėl Lietuvos teritorinės statistinės struktūros pertvarkymo. Tačiau Vyriausybė nusprendė neteikti siūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1059/2003 nustatytos teritorinės statistinės struktūros keitimo 2010 metais ir diskusijas šiuo klausimu pratęsti 2011 metų pabaigoje, kai bus parengtos Europos Komisijos gairės dėl Sanglaudos politikos įgyvendinimo 2014–2020 metais. III. INFORMACINĖS IR ŽINIŲ VISUOMENĖS PLĖTRA Plačiajuosčio ryšio tinklų plėtra. 2010 metais buvo 853,5 tūkst. plačiajuosčio ryšio technologijas naudojančių abonentų (palyginti su 2009 metais, jų skaičius padidėjo 10 procentų). Lietuva išlaiko pirmaujančias pozicijas Europoje pagal šviesolaidinio ryšio naudojimą. „FTTH Council Europe“ duomenimis, nuolat plečiant šviesolaidžio tinklo linijas ir sparčiai augant vartotojų skaičiui, Lietuva tebėra reitingo viršūnėje ir lenkia tokias šviesolaidinio ryšio namų ūkių rinkas kaip Švedijos ir Norvegijos. Iš penkių pirmaujančių valstybių trys yra ES naujosios narės: Lietuva, Slovėnija ir Slovakija. Plačiajuosčio ryšio skvarba (abonentų skaičius 100 gyventojų), įskaitant abonentus, prisijungusius judriuoju telefono ryšio tinklu, 2010 metais viršijo 26 procentus (2009 metais – 23,8 procento). (pav.) 3 pav. Namų ūkiai, turintys prieigą prie interneto 2010 metais, procentais Šaltinis – Eurostatas Didelę įtaką plačiajuosčio ryšio plėtrai šalyje turi projekto „Kaimiškųjų vietovių informacinių technologijų plačiajuostis tinklas RAIN“ įgyvendinimas, kurio tikslas – suteikti galimybę interneto paslaugomis naudotis toliau nuo seniūnijų esančiuose miesteliuose ir kaimuose gyvenantiems žmonėms bei viešojo sektoriaus institucijoms. Įgyvendinus projektą RAIN-2, 98 procentai kaimiškųjų šalies vietovių gyventojų ir viešojo sektoriaus institucijų turės galimybę naudotis plačiajuosčio ryšio paslaugomis. Darbai sparčiai vykdomi visoje Lietuvoje, 2010 metais nutiesta daugiau kaip 2 200 kilometrų linijų. (pav.) 4 pav. Namų ūkiai, turintys plačiajuosčio ryšio prieigą prie interneto 2010 metais, procentais Šaltinis – Eurostatas Skaitmeninės televizijos technologijų diegimo skatinimas. Skaitmeninės televizijos diegimo Lietuvoje uždavinys – 2012 metais galutinai išjungti analoginę antžeminę televiziją. 2010 metais daugiau kaip 622 tūkst. abonentų (t. y. apie 45 procentai visų namų ūkių) naudojosi mokamos televizijos paslaugomis. 2010 metais skaitmeninės televizijos paslaugomis naudojosi 41,8 procento mokamos televizijos abonentų, t. y. skaitmeninės televizijos abonentų, kurie naudojasi mokamos televizijos paslaugomis, pagausėjo 24,2 procento. Gyventojų gebėjimų naudotis informacinėmis ir ryšių technologijomis didinimas ir elektroninio turinio plėtra. Lietuvoje daugeliui gyventojų kompiuterio ar interneto naudojimas tapo kasdieniu reiškiniu. 2010 metais gyventojai naudojosi internetu deklaruodami pajamų mokestį (39 procentai), naudodamiesi bankų teikiamomis paslaugomis (59 procentai), su transportu (pvz., informacija apie kelių būklę, eismo sąlygas, viešąjį transportą ir panašiai) susijusiomis paslaugomis (25 procentai), ieškodami profesinės ar pramoginio turinio informacijos, ryšiams ir panašiai. 2010 metais kompiuteriais naudojosi 62,1 procento gyventojų (2009 metais šis rodiklis buvo 59,9 procento). Taip pat didėjo interneto naudojimas – 2010 metais internetu naudojosi 60,5 procento gyventojų. Apie 94,2 procento besinaudojančių internetu gyventojų amžius yra 16–24 metai. 2010 metais su valstybės institucijomis bendravo ir elektroninėmis viešosiomis paslaugomis naudojosi 36 procentai 16–74 metų interneto vartotojų. 2010 metais atlikto tyrimo duomenimis, per paskutinius metus 28,7 procento įmonių pirko prekes ar paslaugas internetu ir 21,9 procento įmonių jas pardavė internetu, 65,2 procento įmonių turėjo interneto svetaines. Internetinės bankininkystės paslaugomis naudojosi 61 procentas 16–74 metų interneto vartotojų. Viešojo sektoriaus paslaugų perkėlimas į elektroninę erdvę. 2010 metais 78,1 procento pagrindinių viešųjų ar administracinių paslaugų buvo perkelta į elektroninę erdvę, o visiškai interaktyvių pagrindinių elektroninių paslaugų buvo 60 procentų (2009 metais atitinkamas ES rodiklis buvo 74 procentai). (pav.) 5 pav. Informacinių technologijų naudojimas kreipiantis į viešojo sektoriaus institucijas, procentais Šaltiniai: Statistikos departamentas, Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos 2010 metais pradėta teikti elektroninė viešoji paslauga „e. policija“, sudaranti galimybę patogiai interaktyviu būdu ir lengvai kreiptis į policiją (pateikti pranešimą), gauti informaciją apie pranešimo priėmimą, jo nagrinėjimo eigą ar priimtą sprendimą. Gyventojams suteikiama galimybė pranešimus apie nusikaltimus, eismo įvykius, dingusius asmenis teikti elektroniniu paštu, trumposiomis SMS žinutėmis ir daugiaformačiu pranešimu (MMS). Įdiegta elektroninė paslauga „Vairuotojų portalas“, leidžianti gyventojams greičiau ir paprasčiau gauti naują vairuotojo pažymėjimą, operatyviai pranešti apie prarastą pažymėjimą, taip pat elektroniniu būdu registruotis ir gauti informaciją apie laikytus egzaminus. Be to, gyventojams ir įstaigoms jau sudaryta galimybė elektroniniu būdu gauti įmonės tvarkomų registrų duomenis apie transporto priemones ir vairuotojo pažymėjimus. 2010 metais įdiegta individualių įmonių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kai yra tik vienas steigėjas, elektroninė registravimo paslauga. Siekiant tobulinti bendrąją viešųjų paslaugų teikimo internetu prieigą, modifikuota Viešojo administravimo institucijų informacinių sistemų interaktyvumo sistemoje (VAIISIS) teikiama mokėjimo už aptarnavimą paslauga. VAIISIS įdiegtas modulis, kuris užtikrina galimybę kitoms institucijoms ir įstaigoms už teikiamas mokamas elektronines paslaugas atsiskaityti esamu laiku ir tvarkyti šių atsiskaitymų apskaitą. Taip pat atnaujintas elektroninių valdžios vartų portalas (www.epaslaugos.lt, www.evaldzia.lt), kuriame įdėta 270 naujų nuorodų į valstybės institucijų ir įstaigų teikiamas elektronines paslaugas. Plėtojant sertifikavimo paslaugas, sukurtas ir nemokamai platinamas programinės įrangos Universalus NSC sertifikatų įdiegimo paketas. Migracijos tarnybos padaliniuose įsteigti saugūs terminalai, kuriuose asmenys gali pasitikrinti sertifikatus ir (

1. ar)pasikeisti PIN kodus. Sukurtame interneto puslapyje www.eid.lt pateikiama visa informacija apie asmens tapatybės korteles ir jų naudojimo elektroninėje erdvėje galimybes. IV. KOVA SU KORUPCIJA Bausmių už padarytus korupcinius ir kitus nusižengimus griežtinimas. Priimtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3, 67, 72, 190 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Kodekso papildymo 723, 1891 straipsniais įstatymas. Jame įtvirtinta galimybė konfiskuoti visą nusikalstamais būdais sukauptą turtą ne tik iš kaltininko, bet ir iš tų asmenų, kuriems šį turtą jis perleido, siekdamas nuslėpti. Priimti pakeitimai įtvirtina visumą priemonių, kurios leidžia plačiau taikyti turto konfiskavimą, iš kaltininko paimti visą neteisėtai gautą turtą ir baudžiamojon atsakomybėn patraukti tokį turtą įgijusius ar padėjusius nuslėpti jo kilmę asmenis. Siekiama sudaryti sąlygas korupcinius, turtinius, ekonominius, finansinius ir kitus savanaudiškus nusikaltimus padaryti ekonomiškai nenaudingus ir todėl mažiau patrauklius nusikalsti linkusiems asmenims, pakirsti pavienių asmenų ir nusikalstamų organizacijų potencialą daryti naujas nusikalstamas veikas, taip mažinti jų paplitimą. Priimtas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymas, kuriuo siekiama papildyti šiurkščių tarnybinių nusižengimų sąrašą – nustatyti, kad šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu laikomas ir valstybės lėšų ir turto apskaitos, valdymo, naudojimo bei disponavimo jais pažeidimas, turėjęs įtakos valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių, konsoliduotųjų ataskaitų rinkinių ir (
2. ar)kitų ataskaitų duomenų teisingumui. Tokiu pakeitimu siekiama geriau užtikrinti valstybės teisę išieškoti iš valstybės tarnautojų (ar buvusių valstybės tarnautojų) valstybei padarytą žalą ir išplėsti valstybės tarnautojų atsakomybės ribas tais atvejais, kai valstybės tarnautojai žalą padarė tyčia. Parengtas ir Seimui pateiktas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo siekiama tobulinti vidaus tarnybos statutinių pareigūnų tarnybinės atsakomybės teisinį reglamentavimą, ilginti tarnybinės nuobaudos skyrimo terminą ir taip užtikrinti atsakomybės neišvengiamumo principo įgyvendinimą. Siekiant veiksmingiau kovoti su korupcija, numatyta galimybė asmenims, suteikusiems teisėsaugos institucijoms vertingos informacijos apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, skirti vienkartinę piniginę išmoką iki 10 procentų valstybei atlygintos nusikalstama veika padarytos turtinės žalos arba išieškotų į valstybės biudžetą, savivaldybių biudžetus ir valstybės pinigų fondus lėšų, bet ne daugiau kaip 100 tūkst. litų. Kova su korupcija viešųjų pirkimų srityje. Priėmus Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimus, sukurti koordinuotos ir sisteminės, visą viešųjų pirkimų ciklą apimančios kontrolės sistemos pagrindai ir sugriežtinta vidaus sandorių kontrolė. Nustatyta, kad perkančiosios organizacijos skelbiamuose viešųjų pirkimų metiniuose planuose turi pateikti informaciją apie planuojamus vidaus sandorius, o Viešųjų pirkimų tarnybai teikiamose metinėse ataskaitose nurodyti informaciją apie atliktus vidaus sandorius. Siekiant atgrasyti viešuosius pirkimus atliekančius asmenis nuo pažeidimų darymo, buvo diferencijuota ir padidinta atsakomybė už viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimus. Viešųjų pirkimų tarnybos interneto svetainėje visuomenė nuolat informuojama apie viešųjų pirkimų metu nustatytus korupcinio pobūdžio pažeidimus, skelbiamos visų atliktų viešųjų pirkimų tikrinimų ataskaitos, vertinimų išvados ir kita informacija. Taikant visas minėtas priemones, 2010 metais pagerėjo viešųjų pirkimų konkurencingumo ir skaidrumo rodikliai. Daugiau kaip 5 kartus, palyginti su 2008 metais, išaugo centralizuotai, naudojantis Centrinės perkančiosios organizacijos elektroniniu katalogu, atliekamų viešųjų pirkimų apimtis (2008 metais per Centrinę perkančiąją organizaciją atliktų viešųjų pirkimų vertė siekė 9,2 mln. litų; 2009 metais – 16,9 mln. litų; 2010 metais – apie 50 mln. litų). Sparčiai gausėjo elektroninėmis priemonėmis atliekamų pirkimų – 2009 metais skelbiamų elektroninių pirkimų skaičius sudarė vos 14 procentų visų skelbiamų pirkimų, 2010 metais – 64 procentus. Viešųjų pirkimų proceso skaidrinimas prisidėjo prie korupcijos suvokimo indekso Lietuvoje gerėjimo – pagal „Transparency International“ tyrimo rezultatus, 2008 metais šis indeksas buvo 4,6; 2009 metais – 4,9; 2010 metais – 5. Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo skaidrumo didinimas. Priimtas Lietuvos Respublikos politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymas, kurio tikslas – užtikrinti politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo teisėtumą, skaidrumą ir viešumą, taip pat reglamentuoti politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo tvarką ir kontrolę. Siekiant sudaryti teisines prielaidas korupcijos prevencijai, įdiegta politinių partijų narių sąrašų teikimo Teisingumo ministerijai elektroniniu būdu informacinė sistema. Kad į politinių partijų narių sąrašus nebūtų įrašyta neteisėtų duomenų, kiekvienam asmeniui nuo 2011 metų liepos per e. valdžios portalą bus sudaryta galimybė Teisingumo ministerijos informacinėje sistemoje pasitikrinti savo narystę politinėje partijoje. Parengtas ir Seimui pateiktas Lietuvos Respublikos politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Juo siekiama supaprastinti ir palengvinti fizinių asmenų, kurių aukų dydis per kalendorinius metus vienai politinei partijai ar per politinę kampaniją savarankiškam politinės kampanijos dalyviui neviršija 0,02 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio, aukojimo tvarką – atsisakyti reikalavimo deklaruoti turtą ir pajamas, taip pat išspręsti supaprastintos aukų priėmimo, apskaičiavimo ir paskelbimo tvarkos parengimo klausimą. Atsižvelgdama į Europos Tarybos valstybių prieš korupciją grupės (GRECO) ataskaitoje Lietuvai pateiktas rekomendacijas, 2010 m. gruodžio 2 d. Lietuvos Respublika prisijungė prie 1999 m. sausio 27 d. Europos baudžiamosios teisės konvencijos dėl korupcijos 2003 m. gegužės 15 d. papildomo protokolo. Parengti ir Seimui pateikti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo ir lydimųjų įstatymų projektai, kuriais siekiama: suderinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatas su Europos Tarybos valstybių prieš korupciją grupės (GRECO) ataskaitoje Lietuvai pateiktomis rekomendacijomis, padidinti administracines baudas už pažeidimus partijų ir kampanijų finansavimo skaidrumo srityje, taip pat pailginti patraukimo administracinėn atsakomybėn už įstatymų pažeidimus senaties terminą, tobulinti Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse įtvirtintą valstybės tarnautojo ir jam prilyginamo asmens sampratą, siekiant užtikrinti sisteminį teisės normų suderinamumą, numatyti galimybę už kai kurias korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas kaip alternatyvias sankcijas skirti baudą arba areštą, numatyti teisės dirbti tam tikrą darbą ar vykdyti tam tikrą veiklą atėmimo ir viešųjų teisių atėmimo bausmių pakeitimą baudžiamojo poveikio priemone, įtvirtinti galimybę šias poveikio priemones skirti kartu su kitomis bausmėmis. Korupcijos prevencijos veiksmingumo didinimas. Parengtas ir Seimui pateiktas Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, kuriuo siekiama tobulinti vienos iš korupcijos prevencijos priemonių – informacijos apie asmenį, siekiantį eiti arba einantį pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje, pateikimą, teisinį reglamentavimą – apibrėžti apie asmenį, siekiantį eiti arba einantį pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje, pateikiamos informacijos turinį, padidinti asmenų, dėl kurių informacijos prašymo pateikimas yra privalomas, sąrašą, patikslinti ir papildyti informacijos apie asmenį, siekiantį eiti arba einantį pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje, surinkimo ir pateikimo tvarką. Kartu su šiuo projektu parengti Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo bei Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektai, kurie numato operatyvinės informacijos panaudojimo tarnybinio nusižengimo tyrime arba administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje galimybę, taip pat galimybę Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo nustatyta tvarka surinktos informacijos pagrindu nepriimti asmens į valstybės tarnybą arba atleisti jį iš valstybės tarnautojo pareigų. Siekiama įtvirtinti naują korupcijos prevencijos valstybės tarnyboje priemonę – valstybės tarnautojo atsparumo korupcijai patikrinimą. Siekiama sukurti veiksmingesnę teisinę apsaugą asmenims, pranešusiems apie galbūt neteisėtus darbdavių ir kitų asmenų veiksmus. Siekiant mažinti korupcijos pasireiškimo prielaidas vykdant laisvės atėmimo bausmes, parengtas ir Seimui pateiktas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso įstatymo projektas. Juo siūloma apriboti pataisos įstaigos administracijos diskrecijos teisę spręsti, kada asmuo vėl gali būti teikiamas teismui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, socialinės išvados apie nuteistąjį parengimą patikėti probacijos tarnybai pagal specialius pakartotinės nusikalstamos veikos vertinimo kriterijus, kas leistų objektyviau nustatyti lygtinio paleidimo taikymo tikslingumą nuteistiesiems laisvės atėmimu. Parengtas ir Seimui pateiktas Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo projektas, kuriuo siekiama užtikrinti kokybiškesnę, nuoseklesnę ir skaidresnę teisėkūrą. Taip pat priimti Vyriausybės nutarimai, kuriais buvo patobulintas teisėkūros (Vyriausybės teisės aktų) teisinis reglamentavimas siekiant užtikrinti tinkamą teisės aktų pasekmių vertinimą, teisinio reglamentavimo stebėseną, taip pat visuomenės dalyvavimą teisėkūros procese. Parengtas ir Seimui pateiktas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo siekiama diegti dereguliavimo, reguliavimo peržiūros iniciatyvas teritorijų planavimo ir kituose sektoriuose, kuriuose išplitusi korumpuota praktika, įgyvendinti darnaus vystymosi principus teritorijų planavimo ir urbanistikos srityje, mažinti miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių plėtros netolygumus, didinti planavimo sistemos veiksmingumą, mažinti teritorijų planavimo dokumentų rengimo laiko ir išteklių sąnaudas. V. TEISMAI IR TEISINGUMAS Teisėkūros proceso tobulinimas. Parengtas ir Seimui pateiktas Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo projektas, kurio tikslas – užtikrinti kokybiškesnę, nuoseklesnę ir skaidresnę teisėkūrą. Įstatymo projekte siūloma įtvirtinti teisėkūros principus, nustatyti teisėkūros stadijas, numatyti teisėkūros viešumą užtikrinančias priemones, taip pat įtvirtinti pamatines teisėkūrą ir atskiras jos stadijas reguliuojančias taisykles: nustatyti atitinkamų teisėkūroje dalyvaujančių asmenų pareigą viešai skelbti teisėkūros iniciatyvas ir parengtus teisės aktų projektus, konsultuotis su visuomene dėl teisėkūros iniciatyvų, parengtų teisės aktų projektų, teisinio reglamentavimo stebėsenos ir įvertinti visuomenės pareikštą nuomonę, atlikti teisinio reglamentavimo stebėseną ir nustačius trūkumų inicijuoti teisinio reglamentavimo tobulinimą. Įstatymo projekte siūloma teisės aktus oficialiai skelbti nebe „Valstybės žiniose“, o Teisės aktų registre, nustatyti, kad teismų baigiamieji aktai ir atskirosios nutartys registruojamos ir skelbiamos Teisės aktų registre, išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus, o teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių ir aukštesnės instancijos teismų sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, kurios buvo suformuluotos analogiškose ar iš esmės panašiose bylose priimtuose baigiamuosiuose aktuose, su sąlyga, kad šie teismų baigiamieji aktai yra paskelbti Teisės aktų registre. Parengtas ir Seimui pateiktas Lietuvos Respublikos peticijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, kurio tikslas – padaryti Konstitucijos laiduojamos peticijos teisės įgyvendinimą lankstesnį ir veiksmingesnį, atsisakyti perteklinių su peticijų priėmimu ir nagrinėjimu susijusių administracinių procedūrų. Vyriausybės lygmeniu patobulintas teisėkūros teisinis reglamentavimas, siekiant užtikrinti tinkamą teisės aktų pasekmių vertinimą, teisinio reglamentavimo stebėseną, taip pat visuomenės dalyvavimą teisėkūros procese. Teismų darbo organizavimo tobulinimas. Priimtas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimas, kuriuo administracinių teisės pažeidimų bylų apeliacinis nagrinėjimas (taip pat skundų dėl institucijų nutarimų ir proceso atnaujinimas) perduoti iš administracinių teismų bendrosios kompetencijos teismams, kuriems tradiciškai įprasta nagrinėti baudžiamąsias bylas ir kurie, nagrinėdami administracinių teisės pažeidimų bylas, gali remtis baudžiamosios teisės praktika ir doktrina. Taip užtikrinama, kad šias bylas nagrinėtų teisėjai, kurių specializacija – baudžiamosios bylos. Šiuo įstatymu taip pat įteisinama savotiško valstybės ir pažeidėjo „susitaikymo“ galimybė, įtvirtinamas administracinio nurodymo institutas. Valstybė leidžia pirmą kartą nesudėtingus ir ne tokius pavojingus pažeidimus padariusiems pažeidėjams sumokėti tik pusę sankcijoje numatytos minimalios piniginės baudos sumos. Pažeidėjui per nustatytą terminą sumokėjus baudą, būtų išvengta bylos nagrinėjimo etapo, be to, pažeidėjas būtų suinteresuotas neskųsti nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, jei skundu siekiama vien sumažinti baudos dydį. Taip sutaupomos institucijų lėšos ir sumažinamas teismų darbo krūvis. Mažinant biurokratijos ir reguliavimo naštą teismų srityje, įgyvendinant Hipotekos registro vystymo reformą, buvo nutraukta 15 Teisingumo ministerijos filialų veikla, jų funkcijos perduotos 9 Centrinės hipotekos įstaigos hipotekos skyriams. Taip pat Seimui pateikti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo bei lydimųjų teisės aktų projektai, kuriais siekiama, kad duomenis apie patvirtintą hipotekos sandorį registrui perduotų hipotekos sandorį patvirtinęs notaras. Parengtas ir Seimui pateiktas Lietuvos Respublikos civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymo projektas, kuriuo siekiama įgyvendinti 2008 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/52/EB dėl tam tikrų mediacijos civilinėse ir komercinėse bylose aspektų ir paskatinti taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) plėtrą Lietuvoje. Parengtas ir Seimui pateiktas Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo siekiama praplėsti arbitruotinų ginčų sąrašą, tobulinti ginčų sprendimo arbitraže procedūrą, reglamentuoti pagrindinius komercinio arbitražo principus, didinti ginčų sprendimo komerciniame arbitraže veiksmingumą, suderinti Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo nuostatas su Jungtinių Tautų Tarptautinės prekybos teisės komisijos (UNCITRAL) 2006 metais atliktais Pavyzdinio tarptautinio komercinio arbitražo įstatymo pakeitimais, šalinti dabartinio teisinio reglamentavimo komercinio arbitražo srityje trūkumus. Tikimasi, kad priėmus projektą bus skatinamas ginčų sprendimas valstybės teismams alternatyvia arbitražo forma, kartu mažinamas teismų darbo krūvis, atitinkamai padidės jų darbo veiksmingumas ir bus sutaupyta valstybės biudžeto lėšų. Siekiant sumažinti teismų darbo krūvį, parengti ir Seimui pateikti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo projektai, kuriais siūloma atsisakyti tokių teisminių procesų kaip atleidimas nuo bausmės pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo terminui; nuteistojo įspėjimas teisme, kai jis nesilaiko bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų, leidimo išdavimas pakeisti gyvenamąją vietą laisvės apribojimu nuteistiems asmenims. Parengtas ir Seimui pateiktas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, kurio tikslas – numatyti informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimą teismo posėdžio eigai fiksuoti, procesiniams dokumentams įteikti ir perduoti, proceso dalyvių dalyvavimui teismo posėdžiuose užtikrinti. Be kita ko, tokiu būdu būtų sutaupomos lėšos, skiriamos pašto išlaidoms. Notariatų veiklos kompetencijos didinimas. Pakeisti Notaro kvalifikacinio egzamino nuostatai į notaro kvalifikacinį egzaminą įtraukiant praktinių užduočių sprendimą, taip pat pakeisti Viešo konkurso notaro pareigoms užimti nuostatai – juose numatyti kriterijai, pagal kuriuos vertinami asmenys, dalyvaujantys konkurse notaro pareigoms, taip pat siekiant konkurso metu atrinkti aukščiausios kvalifikacijos pretendentus padidinta notaro egzamino balo reikšmė. Bausmių vykdymo ir bausmių politikos tobulinimas. Priimti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimai, kurių tikslas – mažinti draudžiamų daiktų patekimą į laisvės atėmimo vietas ir padidinti atsakomybę asmenims už perdavimą ar bandymą perduoti įstatymų ar kitų teisės aktų uždraustus daiktus asmenims, esantiems laisvės atėmimo vietose. Siekiant optimizuoti biudžetinių įstaigų skaičių, mažinti jų valdymo išlaidas, racionaliai naudoti materialinius ir finansinius išteklius pavestiems uždaviniams vykdyti, gerinti atliekamų funkcijų kokybę, reorganizuoti Vilniaus 1-ieji pataisos namai, juos prijungiant prie Vilniaus 2-ųjų pataisos namų, Pravieniškių 1-ieji pataisos namai, Pravieniškių 2-ieji pataisos namai-atviroji kolonija, Pravieniškių 3-ieji pataisos namai sujungti į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją, o Laisvės atėmimo vietų ligoninė sujungta su Pravieniškių gydymo ir pataisos namais. Numatomas reorganizacijos metinis ekonominis efektas – apie 1 998 tūkst. litų per metus. Vykdomi parengiamieji darbai dėl laisvės atėmimo vietų pertvarkymo, naujų pastatymo, siekiant sumažinti jų išlaikymo išlaidas, padidinti visuomenės saugumą, išvengti pernelyg didelių investicijų į esamus infrastruktūros objektus, taupyti asmenų konvojavimui skirtas lėšas. Patvirtinti teisės aktai, kuriais siekiama užtikrinti racionalesnį pataisos įstaigoms išlaikyti skiriamų lėšų panaudojimą, mažinti nuteistųjų išlaikymo laisvės atėmimo vietose išlaidas, mokyti ir ugdyti nuteistuosius taupyti elektros energiją, susimokėti už gautas paslaugas, derinant savo pajamas ir išlaidas, taip pat kai kuriuos nuteistuosius paskatinti dirbti ir užsidirbti, mokėjimus derinant su būtiniausių poreikių tenkinimu. Parengtas ir Seimui pateiktas Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo projektas, kuriuo siekiama sukurti veiksmingą probacijos (bausmės vykdymo atidėjimo, lygtinio atleidimo nuo bausmės prieš terminą ir lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų) sistemą, taip efektyvinant nuteistųjų priežiūrą, darbą su nuteistaisiais orientuoti į asmenų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos valdymą, kas leistų mažinti nusikalstamų veikų recidyvus ir užtikrinti visuomenės saugumą, individualizuoti resocializacijos ir elgesio kontrolės priemonių taikymą nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, diegiant asmens pakartotinės nusikalstamos veikos rizikos vertinimus, mažinti nuteistųjų laisvės atėmimo vietose, sudarant sąlygas teismams dažniau taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, lygtinį atleidimą nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą ir lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų. VI. VIEŠASIS SAUGUMAS Vienas svarbiausių viešojo saugumo būklės vertinimo kriterijų yra gyventojų saugumo jausmas. Per pastaruosius trejus metus 10 procentinių punktų (nuo 49 iki 59 procentų) išaugo saugiai savo gyvenamojoje vietovėje besijaučiančių Lietuvos gyventojų (žr. 6 pav.). Tai yra vienas geriausių rodiklių nuo 2005 metų. (pav.) 6 pav. Gyventojų saugumo jausmo savo gyvenamojoje vietovėje (mieste ar rajone) vertinimas 2008–2010 metais, procentais Vidaus reikalų ministro valdymo sričių atitinkamų įstaigų struktūrų tobulinimas, pareigybių optimizavimas ir atliekamų procedūrų supaprastinimas. 2010 metais buvo optimizuojamas policijos įstaigų (patrulių, migracijos skyrių, areštinių ir operatyvaus valdymo padalinių) veiklos organizavimas. Sutaupytos lėšos ir pareigybės panaudotos tiesioginėms policijos funkcijoms užtikrinti, stiprinant pirminę ir vidurinę policijos pareigūnų grandis. Nuo 2010 m. liepos 1 d. sudarytos galimybės gyventojams pranešimus apie nusikalstamas veikas ir kitus teisės pažeidimus pateikti policijai elektroniniu būdu. Siekiant sustiprinti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos gebėjimus vykdyti jai pavestas užduotis, pernai pradėta šios tarnybos pertvarka. Nuspręsta sumažinti tarnybos valdymo aparatą ir vidaus administravimo funkcijas atliekančių darbuotojų skaičių, sustiprinti veiklos analizės ir prevencijos funkcijų atlikimą ir įsteigti tarnybos vadovui tiesiogiai pavaldų Imuniteto ir kontrolės skyrių, taip sustiprinant tarnybos darbuotojų veiklos kontrolę. Priimtas sprendimas reorganizuoti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Šiaulių rinktinę, dislokuotą prie ES vidaus sienos, skaidant išdalijimo būdu – jos teises ir pareigas išdalijant Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos ir Ignalinos rinktinėms. Šios reorganizacijos tikslas – stiprinti ES išorinės sienos apsaugą, racionaliai išdėstyti ir veiksmingai panaudoti Valstybės sienos apsaugos tarnybos personalo išteklius. Ikiteisminio tyrimo veiksmingumo didinimas. 2010 metais Vidaus reikalų ministerija su Europos Komisija pasirašė Integruotos baudžiamojo proceso informacinės sistemos sukūrimo projekto, sutrumpintai vadinamo e. byla, finansavimo sutartį. Šis projektas automatiškai generuos baudžiamųjų bylų struktūrą, procesinių dokumentų blankus ir statistines korteles fiksuojant visų tyrime dalyvaujančių įstaigų pareigūnų veiksmus ir informaciją, susijusią su nusikalstamos veikos tyrimu, nuo jos užregistravimo iki nuosprendžio paskelbimo. Šio projekto įgyvendinimas padės sutrumpinti ikiteisminio tyrimo trukmę ir padidinti jo veiksmingumą. Savivaldybių vaidmens kuriant viešosios tvarkos apsaugą ir saugią gyvenamąją aplinką stiprinimas. Parengtas Saugios savivaldybės koncepcijos projektas, kuriuo siekiama pasiūlyti savivaldybėms veiklos gyventojų saugumo stiprinimo srityje organizavimo modelį. Pagrindiniai šios koncepcijos uždaviniai: didinti savivaldybių vaidmenį ir gebėjimus gyventojų saugumo stiprinimo srityje; formuoti saugios gyvensenos pagrindus, didinti gyvenamųjų vietovių bendruomenių vaidmenį kuriant saugią aplinką, skatinti jų aktyvumą ir savanorystę šioje srityje. Bendrojo pagalbos centro plėtra. 2010 metais Bendrojo pagalbos centro aptarnaujama teritorija padidėjo nuo 21 iki 37 savivaldybių. Pradėti šio centro regioninio padalinio Klaipėdoje įrengimo darbai. Išplėstas Bendrojo pagalbos centro naudojamos programinės įrangos funkcionalumas: padidinti šios įrangos pajėgumai, leisiantys ją naudoti visoje Lietuvos teritorijoje, priimti pagalbos prašymus iš neįgaliųjų, taip pat nustatyti skambinančiųjų numeriu 112 vietą. Kompleksinių kovos su organizuotu nusikalstamumu priemonių įgyvendinimas. Siekiant plėsti kovos su tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu, susijusio su prekyba žmonėmis, galimybes, Policijos departamente prie Vidaus reikalų ministerijos įgyvendintas Norvegijos finansinio mechanizmo lėšomis remiamas projektas „Nacionalinės integruotos informacinės sistemos (NIIS), skirtos kovai su tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu, susijusiu su prekyba žmonėmis, sukūrimas, kuriuo sudaromos sąlygos jungimuisi su nacionaliniais Interpolo ir Europolo padaliniais bei kitomis ES valstybėmis narėmis“. Tai suteiks galimybių tiksliau įvertinti prekybos žmonėmis mastą, veiksmingiau nustatyti nukentėjusių asmenų ir potencialių aukų tapatybę, siekiant laiku suteikti reikiamą pagalbą ir užkirsti kelią tokiems nusikaltimams. Siekiant didinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų įgaliojimus kovojant su organizuotu nusikalstamumu, parengtas ir Seimui pateiktas Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 5, 6, 7, 8, 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo siūloma Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams suteikti įgaliojimus taikyti organizuoto nusikalstamumo prevencinę poveikio priemonę – oficialų perspėjimą, taip pat galimybę inicijuoti teismo įpareigojimų skyrimą ir kontroliuoti, kaip vykdomi paskirti teismo įpareigojimai. Viešąjį saugumą užtikrinančių ir pagalbą teikiančių tarnybų sąveikos užtikrinimas. Naudojant Išorės sienų fondo daugiametės 2007–2013 metų programos lėšas, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos rinktinėms, policijos komisariatams, Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos padaliniams perduota daugiau nei 420 skaitmeninių radijo ryšio terminalų. Jais pareigūnai galės persiųsti duomenis, greitai patikrinti, ar asmuo nėra ieškomas, ar transporto priemonė nėra vogta. Sulaikęs pažeidėją, pareigūnas galės pasikviesti pastiprinimą ir gauti reikalingų duomenų apie įtariamąjį. Tarptautinių įsipareigojimų įgyvendinimo užtikrinimas. Informatikos ir ryšių departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos paskirtas centrine institucija, atsakinga už 2009 m. vasario 26 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2009/315/TVR dėl valstybių narių keitimosi informacija iš nuosprendžių registro organizavimo ir turinio įgyvendinimą. Sėkmingai buvo tęsiamas 2008–2011 metų ES lėšomis remiamas projektas „Nacionalinio teistumo registro modernizavimas, siekiant prisijungti prie būsimos Europos nuosprendžių registrų informacinės sistemos (ECRIS)“. 2010 metais pradėtas vykdyti ES lėšomis remiamas projektas „Nusikalstamų veikų žinybinio registro tobulinimas pagal kuriamą Europos Sąjungos nusikalstamų veikų klasifikavimo sistemą“. 2010 metais baigtas pirmasis Lietuvos nacionalinės Šengeno informacinės sistemos prisijungimo prie antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) etapas. Modernizuota Nacionalinė antrosios kartos Šengeno informacinė sistema (N.SISII) bei nacionalinės sistemos ir registrai pagal naujausius Centrinės Šengeno informacinės sistemos (C.SISII) reikalavimus. 2010 metais baigtas antrasis Lietuvos nacionalinės vizų informacinės sistemos prisijungimo prie Vizų informacinės sistemos (VIS) etapas. Atlikti Vizų modulio Užsienio reikalų ministerijos valdomoje konsulinių procedūrų valdymo sistemoje modernizavimo darbai. VII. UŽSIENIO REIKALAI IR EUROPOS POLITIKA Lietuvos ekonominio saugumo didinimas. Įsteigtas Energetinio saugumo centras, kuris sieks NATO kompetencijos centro statuso. Energetinio saugumo svarba taip pat įtvirtinta Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) darbotvarkėje – pasiekta, kad vienas iš Lietuvos pirmininkavimo prioritetų būtų energetinis saugumas ir transportas. Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos pastangomis pavyko užsitikrinti, kad JAV vadovybė priimtų sprendimą dėl Tarptautinių saugumo paramos pajėgų (ISAF) aprūpinimo – krovinius iš JAV į Afganistaną vežti naudojantis Klaipėdos uosto bei Lietuvos tranzitinėmis galimybėmis; ES darbotvarkėje įtvirtintas atominių elektrinių Rusijos Federacijos Kaliningrado srityje ir Baltarusijoje projektų neatitikties tarptautiniams branduolinės saugos ir aplinkosaugos standartams klausimas. 2010 m. birželio 29 d. Vilniuje įvyko Rytų–Vakarų transporto koridoriaus (EWTC) asociacijos steigiamoji konferencija. Jos steigimo statutą pasirašė daugiau kaip 20 tarptautinių transporto ir logistikos bei pramonės kompanijų iš Kinijos, Kazachstano, Rusijos, Ukrainos, Kaliningrado, Danijos, Vokietijos, Švedijos ir Lietuvos. Ekonominė diplomatija. Pasinaudojus ES muitų suspendavimo ir tarifinių kvotų suteikimo procedūromis, pasiekta, kad Lietuvos įmonės per metus sutaupytų apie 1,5 mln. litų mokesčių, o ES rinkos apsaugos priemonių taikymas Lietuvos įmonėms leido papildomai uždirbti maždaug 110–120 mln. litų. 2010 metais pasirašytoje ES ir Pietų Korėjos laisvosios prekybos sutartyje numatyti tarifiniai įsipareigojimai, leisiantys Lietuvos eksportuotojams sutaupyti daugiau kaip 1 mln. litų kasmet, kartu apginti Lietuvos žuvų perdirbimo, tekstilės, chemijos pramonės, dviračių ir televizorių gamintojų interesus. Europos Komisijai pasiūlius liberalizuoti prekybą su Pakistanu, pavyko užtikrinti, kad lengvatos Pakistanui nepadarytų esminės žalos Lietuvos tekstilės ir bioetanolio pramonei. 2010 metais Užsienio reikalų ministerija suorganizavo 6 Lietuvos verslo misijas užsienyje ir 4 atvykstamąsias verslo misijas. Lietuvos Europos politika. Diplomatinėmis pastangomis pasiekta, kad į ES strategiją „Europa 2020“ būtų įtrauktos Lietuvai svarbios nuostatos dėl ES vidaus rinkos ir trūkstamos infrastruktūros. ES energetikos projektuose (nauja ES energetikos strategija, ES energetikos infrastruktūros paketas ir energetinio saugumo ir infrastruktūros priemonė) užtikrintas Lietuvos energetinių prioritetų įtvirtinimas, siekiant visiškos integracijos į ES vidaus energetikos rinką. Lietuvos iniciatyva parengtu 6 ES valstybių laišku dėl totalitarinių režimų nusikaltimų įvertinimo ES lygiu pasiekta, kad Europos Komisijos pateiktoje ataskaitoje nebūtų užkirsta galimybė ateityje siekti teisinės priemonės, ES lygiu kriminalizuojančios totalitarinių nusikaltimų neigimą. Lietuvos atstovas paskirtas ES delegacijos vadovu ir specialiuoju atstovu (EUSR) Afganistane. Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimas. Lietuvoje įvyko išvažiuojamasis Šiaurės bendradarbiavimo ministrų posėdis – pirmasis posėdis Šiaurės Ministrų Tarybos istorijoje, surengtas Baltijos šalyje. Paskelbta Šiaurės ir Baltijos šalių (NB8) regioninio bendradarbiavimo ataskaita. NB8 istorijoje tai pirmasis toks dokumentas, kurį 8 Šiaurės ir Baltijos šalys sutartinai nusprendė įgyvendinti. 2010 metų birželį Vilniuje įvyko 8-asis Baltijos jūros regiono valstybių Vyriausybių vadovų susitikimas. Jame priimta deklaracija – „Baltijos jūros regiono vizija–2020“. Deklaracija apima ekologinius, ekonominius, socialinius regiono tvarios plėtros aspektus. Bendradarbiavimas su Rusija. 2010 metais įvyko du Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės ir Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus susitikimai su Rusijos Federacijos Ministru Pirmininku Vladimiru Putinu. Surengtas 7-asis Tarpvyriausybinės Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos prekybinio ir ekonominio, mokslinio ir techninio, humanitarinio ir kultūrinio bendradarbiavimo komisijos (TVK) posėdis. Pasirašytas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos ir Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerijos bendradarbiavimo 2010–2011 metais planas. 2010 metais stiprinti ir aktyvinti politiniai kontaktai, kultūriniai ir istoriniai ryšiai su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi, pradėtas ir tęsiamas konstruktyvus dialogas siekiant priimti bendrus, abiem šalims priimtinus sprendimus dėl būsimojo K. Donelaičio memorialinio muziejaus statuso, kartu rūpintis šiuo kultūriniu-istoriniu objektu. ES Rytų kaimynystės politika. Pasirašytas Lietuvos ir Baltarusijos susitarimas dėl pasienio gyventojų kelionių tvarkos, atversiantis naujas galimybes bendradarbiauti visų pirma kultūros ir turizmo srityse. Įsteigta bendra Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos ir Ukrainos užsienio reikalų ministerijos taryba, surengtas pirmasis posėdis, vadovaujamas abiejų šalių užsienio reikalų ministrų. Pasirašytos Strateginės partnerystės plėtojimo 2011–2012 metais gairės. Įsteigta Eurointegracinė komisija su Moldova ir surengtas pirmasis posėdis. 2010 metais buvo surengti Lietuvos Respublikos Prezidentės D. Grybauskaitės vizitai į Baltarusiją ir Ukrainą, Ministras Pirmininkas A. Kubilius lankėsi Baltarusijoje ir Moldovoje. Santykių su Gruzija 2010 metais prioritetas tebėra parama Gruzijos europinei ir euroatlantinei integracijai. 2010 metais Lietuva išlaikė savo atstovavimo ES stebėjimo misijoje Gruzijoje (EUMM) lygį (3 atstovai). Nuosekliai kelta Rusijos įsipareigojimų (2008 metų ugnies nutraukimo 6 punktų planas) įgyvendinimo būtinybė. Aktyvios Lietuvos pastangos prisidėjo prie Gruzijos klausimo įtvirtinimo politinėje ES darbotvarkėje. Parama Armėnijos ir Azerbaidžano bendradarbiavimui su ES taip pat buvo pagrindinė santykių su šiomis šalimis kryptis. Vilniuje įvyko pirmasis tarpvyriausybinės dvišalio Lietuvos ir Azerbaidžano bendradarbiavimo komisijos posėdis. Transatlantinis bendradarbiavimas. Stiprindama transatlantinį saugumą ir vadovaudamasi nekintama nuostata, kad NATO yra transatlantinės bendrijos saugumo garantas, Lietuva pasiekė, kad NATO valstybių ir vyriausybių vadovų susitikime Lisabonoje patvirtintoje naujoje NATO strateginėje koncepcijoje ir susitikimo deklaracijoje būtų įtvirtintos praktinio kolektyvinės gynybos principų įgyvendinimo priemonės – pratybos, mokymai, gynybos planavimas ir matomų saugumo garantijų suteikimas, pabrėžta būtinybė NATO vystyti naujus pajėgumus kibernetinio ir energetinio saugumo srityje, tęsiama atvirų durų politika, primenamas būtinumas įgyvendinti Rusijos tarptautinius įsipareigojimus. 2010 metais NATO pradėjo įgyvendinti priimtus sprendimus dėl sąjungininkų gynybos planų parengimo. NATO darbotvarkėje įtvirtinta ir išlaikyta energetinio saugumo svarba, pirmą kartą NATO CMX09 pratybose, vykusiose 2010 metų pavasarį, buvo įgyvendintas Lietuvos pasiūlytas energetinio saugumo scenarijus. 2010 metais į tarptautines ir ES ar užsienio valstybių institucijas deleguoti (naujai arba pratęsiant įgaliojimus) 56 nacionaliniai ekspertai: iš jų 17 į ES institucijas, 25 į ES civilines misijas, 14 į įvairias ESBO, NATO, Jungtinių Tautų ir Europos Tarybos institucijas. Lietuva taip pat delegavo į ESBO rinkimų stebėjimo misijas 62 trumpalaikius ir 2 ilgalaikius stebėtojus. Ryšių su užsienio lietuviais stiprinimas. Bendradarbiaudama su Pasaulio lietuvių bendruomene, užsienio lietuvių organizacijomis, Užsienio reikalų ministerijos koordinuojama tarpinstitucinė darbo grupė parengė ir pristatė Lietuvos visuomenei „Globalios Lietuvos“ – užsienio lietuvių įtraukimo į Lietuvos gyvenimą programinio dokumento – projektą. Jį įgyvendinant 2010 metais buvo teikiama parama užsienio lietuvių bendruomenių, organizacijų, švietimo ir kultūros įstaigų projektams, užsienio lietuvių organizacijų patalpoms išlaikyti, finansuojama Lietuvos mokytojų ir kultūros darbuotojų, siunčiamų į užsienio valstybių lietuvių neformaliojo švietimo ir kultūros įstaigas, veikla (7 užsienio valstybėse 2010 metais dirbo 41 lietuvių kalbos ir etninės kultūros mokytojas ir 8 kultūros darbuotojai), lituanistinės mokyklos aprūpinamos mokymo priemonėmis ir specializuotais leidiniais. Taip pat buvo teikiama informacija grįžtantiems į Tėvynę, palaikomas Užsienio reikalų ministerijos tinklalapio skyrius „Lietuviai pasaulyje“. Konsulinės paslaugos. 2010 metais pradėtos atlikti naujos konsulinės funkcijos: Lietuvos Respublikos konsulinės įstaigos užsienio valstybėse pradėjo išduoti pasus ir tvarkyti užsienio valstybėse gyvenančių asmenų gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis. 2010 metais nuosekliai gausėjo teikiamų paslaugų: išduodamų vizų skaičius padidėjo nuo 239 172 iki 275 112 (15 procentų), pasų – 7 procentais, asmens grįžimo pažymėjimų – 27 procentais, gyvenamosios vietos deklaracijų skaičius – 119 procentų, palyginti su 2009 metais, o pajamos už konsulinį mokestį per metus išaugo daugiau nei 8 milijonais litų (24 procentais), nuo 34 124 mln. iki 42 253 mln. litų. (pav.) 7 pav. Konsuliniai veiksmai Platesnio visuomenės supratimo bei informuotumo Lietuvos ir tarptautinės užsienio ir saugumo politikos klausimais siekis buvo įgyvendinamas vykdant aktyvų visuomenės informavimą apie Užsienio reikalų ministerijos veiklą, užsienio politikos iniciatyvas ir laimėjimus. Užsienio reikalų ministerija, bendradarbiaudama su Kultūros ministerija ir Tautinių bendrijų namais, surengė konferenciją apie tautinių mažumų padėtį Lietuvoje. Šia tema surengta ir pristatyta užsienyje paroda, 4 kalbomis išleista 3,5 tūkst. egzempliorių leidinių, supažindinančių su Lietuvos tautinėmis bendrijomis. Reikšmingas pasiekimas įtvirtinant Lietuvą kaip veiklią, solidarią ir atsakingą tarptautinės bendrijos narę – 2010 m. gruodžio 20 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos sutartinai patvirtinta Lietuvos inicijuota rezoliucija, kviečianti pasaulio valstybes bendradarbiauti vertinant jūrose paskandintų cheminių ginklų amunicijos keliamos taršos poveikį aplinkai. Tai pirmoji Lietuvos inicijuota rezoliucija Jungtinėse Tautose. Bendromis kelių institucijų pastangomis lietuviškos sutartinės įrašytos į nematerialiojo pasaulio paveldo sąrašą, o UNESCO nematerialiojo pasaulio paveldo sąraše esanti lietuviška kryždirbystė pristatyta parodose Paryžiuje ir Niujorke. 2010 metais įgyvendinti 104 vystomojo bendradarbiavimo projektai už 5 522 990 litų (Afganistano Goro provincijoje, Baltarusijoje, Gruzijoje, Ukrainoje, Moldovoje, Palestinoje). Lietuvos pirmininkavimas tarptautinėms organizacijoms. Pasirengta Lietuvos pirmininkavimui ESBO – parengta Lietuvos interesus atitinkanti pirmininkavimo programa. Pirmą kartą Lietuvos atstovas paskirtas vadovauti ESBO misijai. Rengiantis Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai 2013 metais, patvirtintos Pasirengimo pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai 2013 metų gairės ir parengtas detalus pasirengimo pirmininkauti ES Taryboje veiklos įgyvendinimo 2011–2013 metais grafikas. VIII. KRAŠTO SAUGUMAS Vykdytas pagrindinis uždavinys – formuota ir įgyvendinta gynybos politika, siekiant parengti kariuomenę savarankiškai ir kartu su sąjungininkėmis užtikrinti Lietuvos Respublikos suverenumą, teritorijos vientisumą ir jos piliečių saugumą, taip pat prisidėti prie pasaulio ir regionų stabilumo. Intensyviai dirbta priimant NATO ir ES saugumo ir gynybos politikos sprendimus, plėtotas tarptautinis gynybinis bendradarbiavimas. Finansavimui nepadidėjus, krašto apsaugos sistema ir toliau veikė taupymo režimu; daugiausia dėmesio skirta tarptautiniams įsipareigojimams vykdyti ir prioritetiniams Lietuvos kariuomenės pajėgumams išlaikyti ir stiprinti. Plėtotos ir piliečių rengimo valstybės gynybai priemonės. Dalyvavimas priimant NATO ir ES saugumo ir gynybos politikos sprendimus. Lietuva sėkmingai dalyvavo rengiant naują NATO strateginę koncepciją. 2010 metais patvirtintoje NATO strateginėje koncepcijoje buvo atspindėti svarbiausi Lietuvos prioritetai: kolektyvinė gynyba išliko NATO pagrindas, numatytos praktinės saugumo garantijų užtikrinimo priemonės (karinis planavimas, pratybos ir kt.), sustiprintas dėmesys netradiciniams kibernetinio ir energetinio saugumo iššūkiams, išlaikytas NATO branduolinis pajėgumas, išsakytas įsipareigojimas tęsti atvirų durų politiką. Lietuva aktyviai dalyvavo priimant sprendimus dėl Aljanso vaidmens ir matomumo Baltijos regione stiprinimo: planuotas regiono saugumo stiprinimas, vykdomos arba planuojamos įvairios Aljanso pratybos Baltijos regione. Siekdama išlaikyti NATO efektyvumą ir gebėjimą veiksmingai reaguoti į Lietuvai aktualiausius saugumo iššūkius, Lietuva įsitraukė į įvairių sričių NATO reformų (žvalgybos, biudžeto, karinės struktūros, agentūrų ir kt.) procesus. Dar vienas svarbus 2010 metais NATO svarstytas klausimas buvo valstybių narių gynybos finansavimas. NATO vadovybė su vis didesniu susirūpinimu vertina Aljansui priklausančių Europos valstybių išlaidų gynybai mažinimą. Tai prieštarauja solidarumo ir nedalomo saugumo principams, kuriais yra grįsta NATO veikla, ir gali turėti tiesioginių neigiamų pasekmių Aljanso vykdomų operacijų sėkmei ir kolektyvinės gynybos pajėgumų vystymui. Šios pastabos ypač aktualios Lietuvai, kuri, nepaisant įsipareigojimų didinti biudžeto asignavimus krašto apsaugai, pagal gynybai tenkančią BVP dalį nuo pat įstojimo į NATO yra viena mažiausiai lėšų gynybai skiriančių NATO narių. NATO ir ES susitikimuose Lietuva aktyviai rėmė NATO atvirų durų politiką ir ES Rytų partnerystės programą, taip pat Gruzijos euroatlantinės integracijos siekius. Gruzijos ir Ukrainos kariams buvo sudarytos sąlygos dalyvauti Lietuvos vadovaujamos Afganistano Goro provincijos atkūrimo grupės veikloje. Skirta finansinė parama NATO ir Ukrainos profesinio rengimo programai. Siekdama glaudesnio Baltarusijos ir Moldovos bendradarbiavimo su NATO, Krašto apsaugos ministerija aktyviai prisidėjo prie Lietuvos ambasadų Minske ir Kišiniove atliekamų NATO kontaktinių ambasadų funkcijų įgyvendinimo. Tarptautinis bendradarbiavimas. 2010 metais Lietuva prioritetą teikė regioninio bendradarbiavimo su Baltijos ir Šiaurės šalimis stiprinimui, taip pat dvišaliam bendradarbiavimui su JAV ir Lenkija. Sutarta toliau plėtoti bendradarbiavimą su Baltijos šalimis įgyvendinant trišalius projektus. Parengta NATO oro policijos misijos po 2018 metų variantų studija, pagal kurią sutarta siekti, kad NATO oro policijos misija taptų nuolatine; vykdytos kasmetinės pratybos, nutarta bendrai dalytis pratybų poligonais, sėkmingai įgyvendintos Baltijos gynybos koledžo reformos. 2010 metais gauta Šiaurės šalių politinė parama bendradarbiavimui saugumo stiprinimo ir gynybos srityje, sutarta dėl tolesnių praktinio bendradarbiavimo su Baltijos šalimis formų ir principų. Pritarta Šiaurės šalių siūlymui toliau vykdyti NATO pasikeitimo oro erdvės stebėjimo duomenimis tarp NATO ir ne NATO šalių projektą ir Baltijos jūros stebėjimo ir bendradarbiavimo projektą. Tęsta Šiaurės ir Baltijos šalių iniciatyva remti saugumo sektoriaus reformas Vakarų Balkanų regione, Ukrainoje ir Gruzijoje. Svarbiausia Lietuvos dvišalio bendradarbiavimo partnerė iš Šiaurės šalių 2010 metais tebėra Danija. Toliau buvo vykdomas ilgalaikio Motorizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ sąveikumo su NATO pajėgomis per Danijos diviziją projektas. Danijos kariai taip pat tęsė tarnybą Lietuvos vadovaujamoje Afganistano Goro provincijos atkūrimo grupėje, o Lietuvos oro erdvės valdymo vienetas Danijos kovinėje grupėje Afganistano pietinėje Helmando provincijoje sėkmingai vykdė jam skirtas užduotis. Vienas svarbiausių bendradarbiavimo su Lenkija laimėjimų 2010 metais – suderintas galutinis tarptautinės sutarties dėl bendros Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos brigados (LITPOLUKRBRIG) įsteigimo variantas. Siekiama, kad ateityje ši brigada taptų pagrindine Lietuvos dalyvavimo ES karinėse operacijose forma. Intensyviai bendradarbiavo Lenkijos ir Lietuvos specialiųjų operacijų pajėgos. Lietuva siuntė karininkus į NATO daugianacionalinį Šiaurės Rytų korpusą, kuris dislokuotas Ščecine (Lenkijoje). Dvišalio bendradarbiavimo su JAV prioritetai 2010 metais buvo bendrų pratybų organizavimas Baltijos valstybių teritorijoje, bendradarbiavimas su JAV karinių pajėgų Europoje vadaviete steigiant specialiųjų operacijų pajėgų mokymo centrą Raudondvaryje, Lietuvos kariuomenės ir Pensilvanijos nacionalinės gvardijos bendradarbiavimo stiprinimas. Bendradarbiauta ir su kitais sąjungininkais ir tarptautiniais partneriais: Vokietija, Lenkija, Prancūzija, Pietų Korėja. Su Baltarusija, Moldova, Ukraina, Kazachstanu, Pietų Kaukazo ir Pietryčių Europos valstybėmis plėtotas dvišalis bendradarbiavimas karinio mokymo srityje, vyko ekspertų konsultacijos įvairiais gynybos institucijų veiklos klausimais. Tarptautinių įsipareigojimų vykdymas. Daugiausia dėmesio skirta dalyvavimui tarptautinėse operacijose ir pasirengimui budėti NATO greitojo reagavimo pajėgose ir ES kovinėse grupėse. Kaip ir ankstesniais metais, didžiausias Lietuvos karių kontingentas tarnavo Afganistane. Lietuva vadovavo Goro provincijos atkūrimo grupei, rengdama Afganistano karius ir saugumo pajėgas ir siekdama sudaryti sąlygas laipsniškai perduoti atsakomybę už saugumą Afganistano Vyriausybei. Afganistano pietuose išlaikytas Specialiųjų operacijų pajėgų eskadronas. 2010 metais Goro provincijoje buvo dislokuotas bendras Lietuvos ir JAV karinis vienetas – Policijos operacinė mokymo ir sąveikos grupė, kuri mokys afganų policininkus. Išlaikytas Lietuvos karinis indėlis NATO vadovaujamoje Irako saugumo pajėgų mokymo misijoje. Baigta dalyvauti ES vadovaujamoje operacijoje ALTHEA Bosnijoje ir Hercegovinoje. Priimtas sprendimas dalyvauti ES kovos su piratavimu operacijoje Somalyje ATALANTA (2011 metais darbą ATALANTA štabe Didžiojoje Britanijoje pradeda vienas štabo karininkas). 2010 metų I pusmetį Lietuvos, Latvijos ir Estijos trišalis batalionas (BALTBAT) budėjo NATO greitojo reagavimo pajėgų 14-ojoje pamainoje (NRF-14). Taip pat 2010 metų I pusmetį Lietuva (apie 200 karių, iš jų – 12 štabo karininkų) su Lenkija, Vokietija, Latvija ir Slovakija budėjo ES kovinėje grupėje. Lietuvos kariuomenės pajėgumų išlaikymas ir stiprinimas. Atsižvelgiant į finansinius apribojimus, krašto apsaugos sistemoje toliau buvo įgyvendinamos taupymo priemonės, kurios leido sumažinti asignavimų poreikį tiesiogiai su kariniais pajėgumais nesusijusiose srityse, o sutaupytas lėšas skirti prioritetinėms užduotims. 2010 metais plėtoti pajėgumai šioms prioritetinėms krašto apsaugos sistemos užduotims vykdyti: pasirengti ir dalyvauti tarptautinėse operacijose, NATO greitojo reagavimo pajėgose ir ES kovinėse grupėse; vykdyti kariuomenės kovinį ir karinį rengimą; teikti priimančiosios šalies paramą NATO oro policijos misijai Baltijos šalyse; vykdyti paieškos ir gelbėjimo darbus nustatytoje atsakomybės zonoje; vykdyti oro erdvės ir teritorinės jūros stebėjimą, jos išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo stebėjimą ir kontrolę; pagal galimybes pasirengti teikti paramą valstybės ir savivaldybių institucijoms. 2010 metais įvyko svarbių pokyčių gynybos planavimo srityje. Buvo parengti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo ir kitų teisės aktų pakeitimai, reikalingi Krašto apsaugos ministerijos Gynybos štabui reorganizuoti, jo padalinius ir funkcijas galutinai integruojant į Krašto apsaugos ministerijos administracijos padalinius ir vietoj Gynybos štabo viršininko pareigybės įsteigiant karinę pajėgumų ir ginkluotės generalinio direktoriaus pareigybę. 2010 metais buvo patvirtintas Nuoseklaus perėjimo prie optimalių profesinės karo tarnybos karių skaičiaus proporcijų planas, kurį vykdant siekiama subalansuoti karininkų, puskarininkių ir kareivių (jūreivių) pareigybių skaičių ir sudaryti sąlygas į kariuomenę priimti daugiau kareivių (jūreivių). 2010 metais kareivių (jūreivių) skaičius padidėjo nuo 1 480 iki 1 650 ir sudarė 21,5 procento bendro profesinės karo tarnybos karių skaičiaus; puskarininkių skaičius sumažėjo nuo 3 980 iki 3 795 ir sudarė 49,3 procento bendro profesinės karo tarnybos karių skaičiaus; karininkų skaičius sumažėjo nuo 2 340 iki 2 245 ir sudarė 29,2 procento bendro profesinės karo tarnybos karių skaičiaus. Dėl kariuomenės struktūros pertvarkymų bendras profesinės karo tarnybos karių skaičius per 2010 metus šiek tiek sumažėjo. 2010 metais buvo gautas trečiasis patrulinis laivas ir pirmasis minų paieškos laivas (antrąjį planuojama gauti 2011 metų I ketvirtį). Baigta mokėti už tris transporto lėktuvus C-27J, kuriuos įsigijusi Lietuvos kariuomenė padidino transportavimo pajėgumą; pradėtos transporto lėktuvų logistinio paketo įsigijimo procedūros. Buvo toliau vykdomos arba pradėtos kitos ginkluotės (automatinių granatsvaidžių, kulkosvaidžių, naktinio matymo prietaisų, apsaugos priemonių), logistinės įrangos (ryšio konteinerių, palapinių-angarų, konteinerių šaldytuvų) ir šaudmenų įsigijimo procedūros, užtikrinančios Lietuvos kariuomenės uždavinių vykdymą Lietuvos Respublikos teritorijoje, tarptautinių operacijų rajonuose ir kovinių vienetų budėjimų metu. Teikdama paramą valstybės ir savivaldybių institucijoms, kariuomenė neutralizavo sprogmenis, atliko išminavimo darbus, skubiai pervežė donorų organus ir ligonius, padėjo ieškoti dingusių asmenų, gesinti gaisrus, padėjo potvynio metu. Piliečių rengimo tėvynės gynybai užtikrinimas ir kariuomenės personalo rezervo sudarymas. 2010 metais buvo patvirtinta Piliečių rengimo ginkluotai valstybės gynybai strategija, įtvirtinanti sisteminį požiūrį į piliečių rengimą ginti valstybę, ir šios strategijos pilietinio, tautinio ir patriotinio ugdymo dalies įgyvendinimo 2011–2015 metų priemonių planas, taip pat Lietuvos kariuomenės personalo rezervo koncepcija, nustatanti Lietuvos atsargos karo prievolininkų sistemą, rengimo ir panaudojimo gaires. Parengtas naujos redakcijos Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo projektas, aiškiau apibrėžiantis privalomosios karo tarnybos atlikimo tvarką ir karo prievolės administravimą. 2010 metais toliau savanoriškumo pagrindu buvo organizuojami būtinieji kariniai mokymai, kurie įgyvendina Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą piliečių pareigą rengtis ginti valstybę ir padeda taupant išteklius komplektuoti kariuomenę ir sudaryti rezervą. 2010 metais būtinuosius karinius mokymus baigė 351 jaunuolis. Suvokiant piliečių rengimą valstybės gynybai ne tik kaip karinių gebėjimų, bet ir kaip valios bei ryžto ugdymą, toliau aktyviai plėtota pilietinio, tautinio ir patriotinio ugdymo veikla. Įgyvendinti krašto apsaugą, Lietuvos kariuomenę ir karo tarnybą propaguojantys projektai (kasmetinė kariuomenės ir visuomenės vienybės diena, partizanų pagerbimo, nepriklausomybės kovų minėjimo renginiai, parodos, įvairių leidinių publikavimas, įsteigta Patriotų premija). Ypač daug dėmesio skirta darbui su jaunimu ir švietimo institucijomis: mokyklose organizuota kariuomenės diena, surengtas kasmetinis konkursas „Ką žinai apie Lietuvos kariuomenę“, dalyvauta organizuojant mobiliąsias šaulių stovyklos ir vasaros stovyklas rizikos grupių vaikams. 2011 metų prioritetai krašto apsaugos srityje: nacionalinio saugumo ir gynybos politikos dokumentų atnaujinimas, krašto apsaugos sistemos pokyčių projektų įgyvendinimas, šalies karinio pajėgumo išlaikymas, dalyvavimas tarptautinėse operacijose ir misijose, taikos metų užduočių vykdymas. IX. FINANSŲ POLITIKA Finansinė konsolidacija. 2010 m. spalio 19 d. Europos Taryba, remdamasi Europos Komisijos rekomendacijomis, įvertino Lietuvos veiksmus, kurių šalis ėmėsi atsižvelgdama į 2010 m. vasario 16 d. Tarybos rekomendacijas dėl perviršinio valdžios sektoriaus deficito ištaisymo (Lietuvai nustatytas terminas, iki kada valdžios sektoriaus deficitas turėtų būti sumažintas iki 3 procentų BVP ribos, – 2012 metai), ir nustatė, kad Lietuva ėmėsi veiksmingų fiskalinės konsolidacijos priemonių pagal perviršinio deficito procedūrą. Finansų ministerijos skaičiavimais, valdžios sektoriaus deficitas 2010 metais pagal preliminarius duomenis sumažėjo apytiksliai iki 8 procentų BVP. Įgyvendinant Vyriausybės nuostatą – kasmet mažinti valdymo išlaidas 2 procentais, – planuojant 2010 metų valstybės biudžeto asignavimus, valdymo išlaidos, palyginti su 2009 metais, buvo sumažintos 20,2 procento. Siekiant užtikrinti, kad sudarant ir vykdant biudžetą valstybės piniginiai ištekliai būtų planuojami ir naudojami veiksmingiausiu būdu, 2010 metais buvo patvirtinti šie biudžeto sudarymo pokyčiai: optimizuotas asignavimų valdytojų ir jų vykdomų programų skaičius – patikslintas Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymas ir jame nustatyta, kokių įstaigų vadovai gali būti asignavimų valdytojais; patobulinta strateginio planavimo sistema, t. y. patvirtinta naujos redakcijos Strateginio planavimo metodika, kurioje aiškiau apibrėžta strateginio planavimo dokumentų sistema, nustatytas strateginio planavimo dokumentų turinys ir forma, įvardytos institucijos, atsakingos už strateginių dokumentų rengimą, tvirtinimą, įgyvendinimą ir atsiskaitymą už rezultatus; valstybės biudžeto lėšos pradėtos planuoti atitinkamiems ministrams pavestoms valdymo sritims, todėl ministrai, atsižvelgdami į planuojamus pasiekti rezultatus ir turėdami daugiau teisių, gali veiksmingiau paskirstyti lėšas savo valdymo sričių įstaigoms, užtikrinti geresnį ir rezultatyvesnį suplanuotų lėšų panaudojimą, sumažinti funkcijų dubliavimąsi. Valstybės skola. Finansų ministerijos duomenimis, centrinės valdžios sektoriaus skolos struktūra nekelia grėsmės valstybės finansams. Trumpalaikiai įsipareigojimai pagal likutinę trukmę 2010 metų pabaigoje sudarė 5,6 procento visos skolos, o skolos už kintamąsias palūkanų normas – 2,8 procento visos skolos. Vidutinė svertinė likutinė skolos trukmė – 5,7 metų. Centrinės valdžios sektoriaus skola, įvertinus sudarytus išvestinių finansinių priemonių sandorius, 2010 metų pabaigoje buvo 100 procentų denominuota litais ir eurais. 2010 metais visos trys Lietuvai reitingus nustatančios agentūros – „Standard&Poor‘s“, „Fitch Ratings“ ir „Moody’s“ – pakeitė Lietuvos reitingų perspektyvas iš neigiamų į stabilias ir patvirtino esamus reitingus, atitinkamai BBB/BBB/Baa1. Agentūrų teigimu, tokie sprendimai buvo priimti atsižvelgiant į Vyriausybės sėkmingai įgyvendinamą tęstinę biudžeto konsolidavimo politiką, ankstyvesnį, nei tikėtasi, Lietuvos ekonomikos stabilizavimąsi ir sumažėjusią finansinę įtampą visame regione. 2010 metų rudenį Vyriausybė, išleisdama iždo vekselius, skolinosi pigiausiai per visą vidaus Vyriausybės vertybinių popierių platinimo per aukcionus istoriją. Valstybės nekilnojamojo turto valdymas. Įgyvendinant Vyriausybės patvirtintą Centralizuoto valstybės turto valdymo 2009–2016 metų strategiją, finansų ministro įsakymu patvirtintas šios strategijos įgyvendinimo 2009–2012 metų priemonių planas, kuriame numatyta įdiegti centralizuoto valdymo principus sprendžiant sistemines valstybės turto valdymo problemas, mažinant šio turto išlaikymo sąnaudas. Be kitų sprendimų, numatyta reorganizuoti jungimo būdu valstybės kontroliuojamas įmones, šiuo metu dalyvaujančias valdant valstybės nekilnojamąjį turtą – akcinę bendrovę Turto banką (pertvarkytą į valstybės įmonę) ir valstybės įmonę Valstybės turto fondą, – į vieną valstybės nekilnojamojo turto valdymo politiką įgyvendinantį juridinį asmenį, kuris atliks šias pagrindines funkcijas: centralizuoto valstybės nekilnojamojo turto valdymą, akcijų privatizavimą ir skolų valstybei administravimą. Seimas 2010 m. lapkričio 12 d. pritarė Vyriausybės pateiktiems Lietuvos Respublikos akcinės bendrovės Turto banko pertvarkymo į valstybės įmonę Turto banką įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybės įmonės Turto banko įstatymo projektams. Taip nuosekliai įgyvendinamos penkioliktosios Vyriausybės veiklos programos nuostatos dėl valstybės turto (pirmiausia pastatų) valdymo centralizavimo, pamažu įdiegiant patalpų nuomos sistemą valstybės ir savivaldybių institucijoms. Valstybės valdomų įmonių efektyvumo didinimas. Vyriausybė parengė Lietuvos valstybės valdomo komercinio naudojimo turto 2009 metų apžvalgą, kurios duomenimis, valstybės valdomo komercinio naudojimo turto vertė 2009 m. gruodžio 31 d. buvo 18 mlrd. litų. Apžvalga parodė, kad valstybės valdomo komercinio naudojimo turto portfelis veikia nepakankamai veiksmingai, valstybės valdomų įmonių veiklos rezultatai prasti, daugelio įmonių finansinė grąža gerokai mažesnė už Europos valstybių vidurkį. Vyriausybės patvirtintos Valstybės valdomų įmonių efektyvumo didinimo koncepcijos tikslas – nustatyti, kaip turėtų būti pertvarkomas valstybės valdomų įmonių valdymas, numatyti šios pertvarkos tikslus, principus ir kryptis, siekiant užtikrinti didesnį įmonių veiklos ir turto naudojimo efektyvumą ir geresnius rezultatus. Koncepcijoje, parengtoje vadovaujantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijomis, nustatomi šie pagrindiniai valstybės valdomų įmonių veiklos efektyvumo didinimo principai: įmonių veiklos skaidrumas; valstybės nuosavybės ir reguliavimo funkcijų atskyrimas; aiškūs įmonių veiklos tikslai. Tikimasi, kad efektyvesnis valstybės valdomų įmonių valdymo modelis duos tiesioginės finansinės naudos valstybės biudžetui, teigiamai veiks šalies ekonomiką, pritrauks užsienio investuotojus, taip pat pagerins Lietuvos gyventojams teikiamų paslaugų kokybę. Taip pat Vyriausybė patvirtino Valstybės valdomų įmonių veiklos skaidrumo užtikrinimo gairių aprašą, kurio paskirtis – didinti valstybės valdomų įmonių veiklos skaidrumą, atsakingumą Lietuvos visuomenei, patrauklumą investuotojams, galimiems verslo partneriams, taip pat sudaryti sąlygas diegti pasaulyje pripažintus gero valdymo principus valstybės valdomose įmonėse – rengti ir skelbti išsamią ir operatyvią informaciją apie valstybės valdomų įmonių veiklą ir jos rezultatus. Mokesčių politika. Buvo pratęstas lengvatinių pridėtinės vertės mokesčio tarifų taikymas šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti ir į gyvenamąsias patalpas tiekiamam karštam vandeniui, taip pat knygoms ir neperiodiniams informaciniams leidiniams, vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms, kai šių prekių įsigijimo išlaidos visiškai ar iš dalies kompensuojamos Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Siekiant kovoti su neapskaityta ekonomika ir mokesčių vengimu, priimtos Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo pataisos, kuriomis įtvirtinta atskaitinio turto deklaravimo prievolė sulaukusiems pilnametystės ar gavusiems leidimą nuolat gyventi Lietuvoje asmenims, taip pat nustatyta, kad jeigu gyventojas šio įstatymo nustatyta tvarka turto nedeklaravo, tokiu turtu negali būti pagrindžiami kito turto įsigijimo šaltiniai. Siekiant mažinti administracinę naštą mokesčių mokėtojams, priimtos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo pataisos, kuriomis įtvirtintas mokesčių administratoriaus išankstinio įsipareigojimo dėl mokesčių teisės aktų nuostatų taikymo (ang. binding ruling) institutas ir mokesčių mokėtojui sudaryta galimybė užsitikrinti, kad jis vienodai su mokesčių administratoriumi interpretuoja būsimas konkrečių sandorių, ūkinių operacijų mokestines pasekmes. Siekiant skatinti užsienio valstybių rezidentus investuoti į Lietuvos Respublikos ūkį ir kartu užkirsti kelią mokesčių slėpimui, buvo didinamas dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių skaičius. Finansų sektoriaus krizių prevencijos ir valdymo sistema. Atsižvelgiant į tai, kad reikšmingą Lietuvos finansų sektoriaus dalį sudaro bankų sektorius, kuriame situacija gali turėti didelę įtaką šalies ekonomikai, gyventojų ir ūkio subjektų pasitikėjimui šalies finansų sistema, ir į būtinybę užtikrinti tinkamas stabilumo stiprinimo priemonių panaudojimo galimybes, 2010 metais buvo parengtos ir, Europos Komisijai pritarus, patvirtintos bankų sektoriaus stabilumo stiprinimo priemonių, tokių kaip valstybės garantijos, subordinuotos paskolos bankams ir bankų turto išpirkimas, taikymo taisyklės (Vyriausybės 2010 m. lapkričio 24 d. nutarimas Nr. 1673). Šių priemonių Lietuvos bankams taikyti neprireikė, tačiau jų įtvirtinimas didina pasirengimą valdyti krizines situacijas ir prisideda prie finansų sektoriaus stabilumo didinimo. ES struktūrinė parama. Atsižvelgiant į Vyriausybės veiklos programos nuostatas ir socialinius ir ekonominius pokyčius, buvo peržiūrėti ES struktūrinės paramos panaudojimo prioritetai ir atitinkamai pakeistos Žmogiškųjų išteklių plėtros, Ekonomikos augimo ir Sanglaudos skatinimo veiksmų programos – sudarytos sąlygas daugiau finansinių išteklių skirti šiuo metu aktualiausioms socialinio ir ekonominio pobūdžio problemoms spręsti. Pasibaigus ketvirtiems 2007–2013 metų veiksmų programų įgyvendinimo metams, įgyvendinamiems projektams, kurių skaičius 2010 m. gruodžio 31 d. siekė beveik 4 tūkstančius projektų, Lietuvoje paskirstyta 15 mlrd. litų (64 procentai 2007–2013 metų programavimo laikotarpio ES fondų lėšų), o projektų vykdytojams išmokėta 6,8 mlrd. litų (29 procentai minėtų ES fondų lėšų). (pav.) 8 pav. 2007–2013 metų veiksmų programų įgyvendinimas (mlrd. litų) Šaltinis – Europos Sąjungos struktūrinės paramos kompiuterinės informacinės valdymo ir priežiūros sistema (SFMIS) 2010 metais didžioji dalis ES fondų lėšų skirta projektams, įgyvendinamiems verslo aplinkos gerinimo, informacinės visuomenės plėtros, sveikatos apsaugos, transporto, energijos naudojimo efektyvumo didinimo, turizmo, vandentvarkos, užimtumo, aplinkos tvarkymo sektoriuose, – 2,7 mlrd. litų, arba 79 procentai 2010 metų projektų vykdytojams išmokėtų ES lėšų. Pažymėtina, kad ES fondų lėšų panaudojimo tempai nuolat spartėja: 2009 metais, palyginti su 2008 metais, – 5 kartus, o 2010 metais, palyginti su 2009 metais, – 1,2 karto. 2009 metais lėšų panaudojimui daugiausia įtakos turėjo finansų inžinerijos priemonių įgyvendinimas, kai buvo įsteigti fondai smulkiajam ir vidutiniam verslui remti (JEREMIE iniciatyva), būsto renovacijai vykdyti (JESSICA) ir į juos buvo pervestos didelės ES fondų lėšų sumos, tuo tarpu projektai, kuriems skirtos lėšos panaudojamos tik atlikus statybos darbus, įsigijus įrangą, įvykdžius mokymus ir atlikus kitas numatytas veiklas, buvo dar tik pradėti įgyvendinti. 2010 metais tokių projektų įgyvendinimas gerokai paspartėjo – be finansų inžinerijos priemonių, įprastiems projektams įgyvendinti 2010 metais išmokėta beveik 2 kartus daugiau lėšų nei 2009 metais. Pažymėtina, kad per 2010 metus, įgyvendinant 2007–2013 metų veiksmų programas, panaudota ES fondų lėšų suma (3,4 mlrd. litų) prilygsta visai praėjusį 2004–2006 metų programavimo laikotarpį Lietuvai skirtai ES fondų lėšų sumai. Tai rodo, kad ES fondų lėšų panaudojimo tempai šiuo 2007–2013 metų programavimo laikotarpiu daug spartesni nei anksčiau. Pagal 2007–2013 metų ES fondų lėšų panaudojimą Lietuva yra tarp lyderių: antroje vietoje po Estijos – tarp naujų ES valstybių narių, įstojusių į ES 2004 m. gegužės 1 d., ir trečioje vietoje (po Estijos ir Airijos) – tarp visų ES valstybių narių. (pav.) 9 pav. 2007–2013 metų ES struktūrinės paramos panaudojimas naujose ES valstybėse narėse (iš Europos Komisijos gautų lėšų procentas nuo visų skirtų ES lėšų) Šaltinis – Europos Komisija (duomenys iki 2011 m. vasario 1 d.) Lietuvai skirta 2,9 mlrd. litų 2000–2006 metų ES sanglaudos fondo (toliau – Sanglaudos fondas) lėšų. Iki 2010 m. gruodžio 31 d. rangovams išmokėta 2 794,7 mln. litų Sanglaudos fondo lėšų (98 procentai skirto limito). Iš viso Sanglaudos fondo ir bendrojo finansavimo lėšomis finansuoti 53 projektai. 27 projektai baigti įgyvendinti, kiti bus įgyvendinti iki 2011 m. gruodžio 31 d. Sanglaudos fondo lėšomis iki 2010 metų pabaigos Lietuvoje renovuota ir išplėsta 728 km nuotekų tinklų ir 865 km vandentiekio tinklų; uždaryta 500 aplinką teršiančių sąvartynų ir pastatyta 11 naujų sąvartynų, atitinkančių ES reikalavimus; sustiprinta ir praplatinta 585 km kelio dangos ir rekonstruota 114,44 km kelių; modernizuoti pagrindiniai Lietuvos geležinkelių transporto koridoriai: Rytų–Vakarų IX ir Šiaurės–Pietų I (Rail Baltic). X. VERSLAS, INOVACIJOS, INVESTICIJOS Verslo aplinkos gerinimas, administracinės naštos mažinimas. Administracinės naštos klausimams nagrinėti sudaryta Saulėtekio komisijos Biurokratinės naštos verslui mažinimo darbo grupė 2010 metais Vyriausybei pateikė 31 verslo aplinkos gerinimo rekomendaciją. Ūkio ministerijos duomenimis, įgyvendindamos šiuos ir kitus ad hoc administracinės naštos verslui mažinimo veiksmus, valstybės institucijos ir įstaigos, 2010 metais atlikusios teisės aktų peržiūrą, parengė daugiau nei 150 teisės aktų, šalinančių administracinę naštą verslui, projektų, iš kurių 120 teisės aktų buvo priimta. 2010 metais verslo informacijos centrai ir verslo inkubatoriai dalyvavo Ūkio ministerijos organizuotame projekte „Pradėk verslą“ ir teikė viešąsias paslaugas. Projektas sudarė galimybes asmenims, ketinantiems pradėti verslą, lengvatinėmis sąlygomis gauti viešąsias paslaugas, kurių projekto vykdymo teritorijoje neteikia kiti juridiniai asmenys arba jų teikiamos tokios pat paslaugos yra finansiškai neprieinamos pradedantiesiems verslininkams. Projekto „Pradėk verslą“ įgyvendinimo rezultatas – atskirose savivaldybės teritorijose sukurta daugiau kaip 450 naujų darbo vietų naujose įregistruotose įmonėse ir vykdant veiklą įsigijus verslo liudijimus arba įregistravus individualią veiklą pagal pažymą. Ūkio ministerija, siekdama skatinti visų asmenų verslumą ir savarankišką užimtumą, kartu su Finansų ministerija ir kitomis suinteresuotomis institucijomis 2010 m. gegužės 27–28 dienomis organizavo metų verslumo skatinimo renginį „Versli Lietuva“. Šio renginio tikslas buvo užmegzti valstybės ir verslo dialogą su savo veiklą norinčiais pradėti gyventojais, ypač jaunimu ir bedarbiais, pristatant ir paaiškinant jiems smulkiojo verslo kūrimo sąlygas Lietuvoje. Dviejų dienų renginyje dalyvavo apie 3 000 dalyvių. 2010 metų gruodį patvirtinus pavyzdinius uždarosios akcinės bendrovės, kai ją steigia 2 ar daugiau steigėjų, steigimo dokumentus, išplėstas juridinių asmenų steigimą supaprastinančių pavyzdinių steigimo dokumentų skaičius. Taip pat galioja pavyzdiniai steigimo dokumentai, skirti vieno asmens steigiamoms individualioms įmonėms ir uždarosioms akcinėms bendrovėms. Be to, 2010 metais įdiegtos galimybės šiuos juridinius asmenis steigti elektroniniu būdu be notaro tvirtinimo. Siekiant užtikrinti verslo skaidrumą ir atsižvelgiant į valstybės institucijų bei verslo atstovų poreikį gauti informaciją apie akcininkus, įsigaliojo Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai, kuriais įtvirtintas reikalavimas uždarosioms akcinėms bendrovėms sudaryti jų akcininkų sąrašus ir pateikti juos Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Šio sąrašo sudarymo ir pateikimo Juridinių asmenų registro tvarkytojui reguliavimas, atsižvelgiant į tai, kad ši teisinė forma – populiariausia verslui vykdyti, tapo svarbiausiu žingsniu įgyvendinant Vyriausybės programos nuostatą dėl privačių juridinių asmenų savininkų registro sukūrimo. Ūkio ministerija, bendradarbiaudama su Europos socialinio fondo agentūra, pasirašė projekto „Administracinės naštos vertinimas, teisinio reguliavimo kokybės ir efektyvumo tobulinimas ir administracinių gebėjimų stiprinimas geresnio reglamentavimo kontekste“ finansavimo ir administravimo sutartį. Įgyvendinus projektą, valstybės institucijos ir įstaigos, atsakingos už teisinį prioritetinių administracinės naštos verslui mažinimo sričių reglamentavimą, turėtų pagrindinius duomenis naštos mažinimo potencialui įvertinti ir nacionalinio administracinės naštos verslui mažinimo rodiklio įgyvendinimui stebėti, kontroliuoti ir atsiskaityti ES lygmeniu, taip pat išorės ekspertų konkrečius pasiūlymus administracinei naštai mažinti. Ekonomikos skatinimo plano, teigiamai įvertinto ir Europos Komisijos, priemonėmis, kuriomis siekiama skatinti kurti eksportuojantį ir didelę pridėtinę vertę kuriantį verslą, nuo 2009 metų pasinaudojo kas šešta Lietuvoje veikianti įmonė, t. y. 11 742 įmonės (atsižvelgiant į tai, kad realią veiklą vykdo apie 60 tūkst. ūkio subjektų). Eksporto rodikliai patvirtina Ekonomikos skatinimo plano poveikį. Eksportas 2010 metais, palyginti su 2009 metais, padidėjo 33,2 procento. Lietuviškos kilmės prekių eksportas padidėjo 29,5 procento, be mineralinių produktų, eksportas padidėjo 23,2 procento. Eksporto didėjimą lėmė verslo konkurencingumo didinimas, gebėjimas surasti naujas eksporto rinkas (įskaitant valstybės paramą dalyvaujantiems parodose, renginiuose, efektyviau dirbančias diplomatines atstovybes), įsitvirtinti esamose rinkose, atsigaunanti pasaulio ekonomika, eksporto skatinimo finansinės (ES fondų struktūrinė parama) ir ne finansinės priemonės (viešosios įstaigos „Eksportuojančioji Lietuva“ programos). Įmonių restruktūrizavimo proceso tobulinimas. Vienas reikšmingiausių rezultatų nemokumo srityje yra tai, kad Ūkio ministerijoje sukoncentruotas nemokumo politikos formavimo potencialas, leisiantis kompleksiškai įvertinti ir tobulinti tiek fizinių, tiek juridinių asmenų nemokumo procedūras. Atlikti svarbūs darbai tobulinant įmonių restruktūrizavimo procesą ir kuriant fizinių asmenų bankroto reguliavimą. Siekiant kuo geresnės tokio reguliavimo kokybės, pasinaudota Tarptautinio valiutos fondo ekspertų pagalba. Naujos redakcijos Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymas, įsigaliojęs 2010 metų spalį, sudaro palankesnes sąlygas įmonėms spręsti nemokumo problemas. Finansinių sunkumų turinčioms įmonėms suteikiama galimybė lengviau inicijuoti restruktūrizavimo bylas ir susitarti su kreditoriais dėl pritarimo restruktūrizavimo planui, numatytos palankesnės restruktūrizuojamų įmonių kreditavimo sąlygos. Investicijos. 2010 metais pradėtos ir sėkmingai užbaigtos derybos su daugiausia pasaulyje išradimų užpatentuojančia viena didžiausių pasaulio kompanijų – IBM korporacija. Derybų rezultatas – 2010 m. rugsėjo 16 d. pasirašyta mokslo ir technologinės plėtros bendradarbiavimo sutartis tarp Ūkio ministerijos kartu su Švietimo ir mokslo ministerija ir „IBM Research GmbH“, o 2010 m. gruodžio 9 d. šiam tikslui įsteigta nauja įmonė uždaroji akcinė bendrovė Lietuvos tyrimų centras pasirašė sutartis dėl 6 konkrečių mokslinių tyrimų projektų įgyvendinimo. 2010 metais užsienio kompanijos paskelbė apie 42 tiesioginių užsienio investicijų projektų įgyvendinimą Lietuvoje. Projektų inicijuota 20 procentų daugiau nei 2009 metais (atitinkamai 35 projektai). Pasaulinės tiesioginių užsienio investicijų projektų stebėsenos duomenų bazės fdimarkets.com duomenimis, 2010 metais Lietuva pritraukė 41,3 procento daugiau kapitalo nei 2009 metais. 2009 metais Vyriausybė pasirašė investicijų sutartį su vienu didžiausių Jungtinės Karalystės bankų – „Barclays Technology Centre Limited“ dėl „Barclays“ technologijų centro steigimo Vilniuje. Sutartimi ir šios sutarties 2010 m. priedu „Barclays“ įsipareigojo investuoti Lietuvoje ne mažiau kaip 20 mln. litų, o įsteigtame technologijų centre Vilniuje iki 2011 metų pabaigos įdarbinti ne mažiau kaip 600 aukštos kvalifika