Lietuvos Respublikos Vyriausybė NUTARIMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2010 METŲ VEIKLOS ATASKAITOS PATEIKIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMUI 2011 m. kovo 30 d. Nr. 371 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 43-772; 1998, Nr. 41(1)-1131; 2003, Nr. 10-342) 5 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 metų veiklos ataskaitai (pridedama) ir pateikti ją Lietuvos Respublikos Seimui. MINISTRAS PIRMININKAS                                                              ANDRIUS KUBILIUS VIDAUS REIKALŲ MINISTRAS                                                 RAIMUNDAS PALAITIS _________________ Pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. kovo 30 d. nutarimu Nr. 371 LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2010 METŲ VEIKLOS ATASKAITA Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos ataskaita parengta remiantis Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų veiklos programos (toliau – Vyriausybės programa) struktūra. Šioje ataskaitoje pateikiama informacija apie atliktus pagrindinius darbus per praėjusius metus ir veiklos prioritetus 2011 metais. Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 metų veiklos ataskaitą sudaro įžanga, Vyriausybės prioritetų įgyvendinimo apžvalgos dalis ir pagrindinė dalis, atspindinti Vyriausybės programos įgyvendinimą. Įžangoje glaustai pristatomi pagrindiniai Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) 2010 metų veiklos rezultatai. Vyriausybės prioritetų įgyvendinimo apžvalgos dalyje pristatomi pasiekimai ir rezultatai pagrindinėse Vyriausybės prioritetinėse srityse. Pagrindinėje dalyje pateikiama Vyriausybės programos įgyvendinimo 2010 metais rezultatų apžvalga ir Vyriausybės 2011 metų prioritetai. Prie ataskaitos pridedama: Šalies ūkio konkurencingumo tendencijų 2010 metų ataskaita, Nacionalinio saugumo būklės ir plėtros 2010 metų ataskaita. ĮŽANGA Penkioliktoji – Permainų Vyriausybė 2009 metais įgyvendino sudėtingus, kartais nepopuliarius, tačiau itin ryžtingus sprendimus, kurie leido stabilizuoti Lietuvos finansinę ir ekonominę būklę. 2010 metais Vyriausybė toliau tęsė krizės įveikimo darbus, priėmė ekonomikai atsigauti būtinus sprendimus, kad šalies gyventojai ir krašto ūkis kuo mažiau nukentėtų. Galima drąsiai tvirtinti, kad pagrindinis tikslas pasiektas – šalies viešųjų finansų sistema nebuvo sutrikdyta, o Vyriausybės nuoseklios pastangos 2010 metais leido pasiekti esminių pokyčių ir rezultatų šiose srityse: Sudarytos sąlygos šalies ūkiui augti. 2010 metų pabaigoje vis labiau buvo matomi ekonomikos atsigavimo požymiai: bendrasis vidaus produktas (toliau – BVP), palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, augo tris ketvirčius iš eilės ir paskutinį ketvirtį rodiklis siekė 4,8 procento (2010 metais BVP, palyginti su 2009 metais, padidėjo 1,3 procento). Nominalusis BVP 2010 metais buvo 94,6 mlrd. litų. 2010 metų paskutinį ketvirtį prekių eksportas, palyginti su 2009 metų tuo pačiu ketvirčiu, didėjo 45,6 procento, o per visus 2010 metus, palyginti su 2009 metais, augo 33,2 procento (to meto kainomis). Atsigavo eksportas. Prekių ir paslaugų eksportas, palyginti su atitinkamais 2009 metų laikotarpiais, didėjo visus 2010 metų ketvirčius ir paskutinį 2010 metų ketvirtį rodiklis siekė 17,9 procento (2010 metais, palyginti su 2009 metais, padidėjo 16,3 procento) – tai didžiausias eksporto augimas spalio–gruodžio mėnesiais per 20 Lietuvos nepriklausomybės metų. Užsienio prekybos duomenys rodo, kad prekių eksportas pinigine išraiška (to meto kainomis) 2010 metų IV ketvirtį 3,7 procento viršijo 2008 metų rekordinį III ketvirčio eksporto dydį ir siekė 16,1 mlrd. litų. Sumažintas valdžios sektoriaus deficitas. Nuosekliai įgyvendinant deficito mažinimo priemones, sumažintas valdžios sektoriaus deficitas. Preliminariais skaičiavimais, valdžios sektoriaus biudžeto deficitas bus ne didesnis kaip 8,1 procento BVP (2009 metais buvo 9,1 procento BVP). Pagerintos verslo sąlygos. Palengvintos smulkiojo ir vidutinio verslo sąlygos – iki 5 procentų sumažinti pelno ir gyventojų pajamų mokesčių tarifai. Sudarytos sąlygos verslui lanksčiau nustatyti darbo santykius dėl darbo laiko, jo apskaitos, darbo santykių nutraukimo. Verslo gerinimo pastangos įvertintos Pasaulio banko tarptautiniame tyrime „Doing Business“ – Lietuva pakilo trimis pozicijomis ir užima 23 vietą tarp 183 pasaulio valstybių. Didėjo tiesioginės užsienio investicijos. 2010 metais Lietuvoje užsienio kompanijos vykdė 42 tiesioginių užsienio investicijų projektus. 2010 metais sėkmingai baigtos derybos su daugiausia pasaulyje išradimų patentuojančia ir viena didžiausių pasaulio kompanijų – IBM korporacija ir pasauline grynųjų pinigų perlaidų lydere „Western Union“ dėl jų pasaulinių centrų įkūrimo. 2009 metais darbą Lietuvoje pradėjęs technologijų centras „Barclays“, 2010 metais toliau plėtė savo veiklą ir iki metų pabaigos įkūrė 563 darbo vietas. Paspartintas Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimas. Ekonomikos atsigavimui skatinti akivaizdžiai paspartintas Europos Sąjungos (toliau – ES) struktūrinės paramos panaudojimas: 2009 metais, palyginti su 2008 metais, paramos panaudota 5 kartus daugiau, o 2010 metais, palyginti su 2009 metais – 1,2 karto daugiau. Pagal 2007–2013 metų ES struktūrinės paramos panaudojimą Lietuva 2010 m. gruodžio 31 d. buvo pirmajame ES trejetuke – po Estijos ir Airijos. Sumažėjo korupcija. „Transparency International“ duomenimis, Lietuva pakilo iš 52 vietos (2009 metais) į 46 vietą (2010 metais) ir pagal korupcijos suvokimo indeksą peržengė 5 balų ribą, įsitvirtindama nekorumpuotų šalių sąraše. Panaikintos apskričių administracijos ir baigta Vyriausybės įstaigų reforma. Panaikinta nereikalinga tarpinė valdžios grandis, tarnautojų skaičius sumažintas daugiau kaip 1 000. Panaikinus apskričių viršininkų administracijas, jų funkcijos perduotos valstybės ir savavaldybių institucijoms arba panaikintos. Optimizuojant Vyriausybės įstaigų veiklą ir struktūras, sumažinta pareigybių ir juridinio asmens statusą turinčių įstaigų. Padėti pagrindai valstybės turto valdymo pertvarkai. Pirmą kartą paskelbta vieša ataskaita dėl valstybės valdomų įmonių; apskaičiuota valstybės valdomo komercinio naudojimo turto vertė (2009 m. gruodžio 31 d. ji buvo 18 mlrd. litų) ir parengtas valstybės valdomų įmonių valdymo modelis. Tai leis skaidriau ir veiksmingiau valdyti valstybės turtą ir duos naudos šalies ekonomikai. Šalis pirmauja pagal šviesolaidinio interneto plėtrą. „FTTH Council Europe“ duomenimis, Lietuva 2010 metais išlaikė pirmaujančias pozicijas Europoje pagal šviesolaidinio ryšio naudojimą ir lenkia tokias šviesolaidinio ryšio namų ūkių rinkas kaip Švedijos ir Norvegijos. Atitinkamai Lietuva pirmauja pasaulyje pagal interneto spartą matuojant išsiunčiamų duomenų perdavimo greitį – 9,01 Mb/s (ES vidurkis – 6,71 mb/s). Sukurta elektros birža ir pradėta dujų sektoriaus reforma. Taip žengta link energetinės nepriklausomybės ir konkurencijos energetikos sektoriuje. Pradėtas realiai įgyvendinti „Rail Baltica“ projektas. Rekonstruotas pirmasis europinės vėžės geležinkelio linijos ruožas nuo Šeštokų iki Mockavos, pradėti planavimo ir projektavimo darbai kituose ruožuose. Toliau pristatomi pagrindiniai penkioliktosios Vyriausybės pasiekti rezultatai ir atlikti darbai įgyvendinant Vyriausybės 2010 metų veiklos prioritetus. PAGRINDINIAI PENKIOLIKTOSIOS VYRIAUSYBĖS 2010 METŲ VEIKLOS REZULTATAI ĮGYVENDINANT VYRIAUSYBĖS PRIORITETUS Darbo vietų kūrimas, nedarbo mažinimas ir ekonomikos skatinimas Vienas svarbiausių Vyriausybės prioritetų 2010 metais buvo nedarbo mažinimas. Todėl imtasi aktyvių veiksmų, kurie pagerintų verslo sąlygas, mažintų biurokratines procedūras ir skatintų darbo vietų kūrimą. Nors šioje srityje reikia dar daug nuveikti, galima teigti, kad Vyriausybei pavyko užtikrinti palankesnes verslo sąlygas, kartu pagerinti galimybes verslui kurti naujas darbo vietas. Pagal pernai paskelbtą „Doing Business“ ataskaitą Lietuva pakilo trimis pozicijomis ir užima 23 vietą tarp 183 pasaulio valstybių. Tai svarbiausias verslo aplinką įvertinantis rodiklis, leidžiantis palyginti esamą Lietuvos verslo aplinkos situaciją su kitomis šalimis. Palengvintas įdarbinimas, skatintas lankstesnis darbo santykių reglamentavimas. Priimtos Lietuvos Respublikos darbo kodekso pataisos, pasiektas kompromisinis socialinių partnerių susitarimas dėl darbo santykių lankstumo, naujų darbo vietų kūrimo skatinimo. Šiandien jau nebedraudžiama dirbti viršvalandžius, jeigu darbuotojas sutinka. Kita vertus, sugriežtinta viršvalandinių darbų apskaita, nustatyta galimybė plačiau taikyti suminę darbo laiko apskaitą. Įteisintas darbo sutarties vykdymo sustabdymas, leidžiama plačiau taikyti terminuotas darbo sutartis naujai įsteigtoms darbo vietoms. Taip pat įteisintos nuotolinio (ir namudinio) darbo sutartys. Nustatytas darbo sutarties pasibaigimo pagrindas, kai darbdavio (jeigu darbdavys yra fizinis asmuo) ar darbdavio atstovų buvimo vietos nustatyti neįmanoma. Atlikta daug svarbių darbų, kurie leido palengvinti verslo sąlygas. 2010 metais įtvirtinta galimybė be steigimo dokumentų notarinio tvirtinimo steigti individualią įmonę ir uždarąją akcinę bendrovę, naudojantis pavyzdiniais steigimo dokumentais. Taip pat sudarytos galimybės elektroniniu būdu steigti individualią įmonę ir uždarąją akcinę bendrovę, jeigu ją steigia vienas steigėjas. Šie sprendimai šiandien leidžia individualios įmonės steigimo išlaidas sumažinti vidutiniškai 800 litų, o uždarosios akcinės bendrovės – apie 1 500 litų. Minimalus verslo liudijimų išdavimo laikotarpis sutrumpintas iki 5 dienų. Įsigaliojo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo pakeitimai, kuriais Įstatymas papildytas skirsniu dėl ūkio subjektų veiklos priežiūros. Šiais pakeitimais įtvirtinti principai ir nuostatos yra skirti skatinti verslo priežiūros institucijas orientuotis į metodinės pagalbos teikimą, o ne baudimą. Nuo 2010 metų nuostatos dėl keičiamo arba nustatomo naujo ūkio subjektų veiklos ir priežiūros teisinio reglamentavimo turi būti paskelbtos ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius iki įsigaliojimo dienos ir įsigalioti tik gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną. Tai padidins verslo sąlygų stabilumą, suteiks verslui daugiau laiko pasirengti numatomiems pokyčiams. Daug dėmesio buvo skirta smulkiojo ir vidutinio verslo rėmimui. 2010 metais pradėjo veikti Verslumo skatinimo fondas, kurio remiamoje veikloje numato dalyvauti beveik 2 000 asmenų. Nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d. mažos įmonės, veikiančios ne ilgiau kaip vienus metus, socialinės įmonės, verslininkai ir fiziniai asmenys, ketinantys pradėti ar plėtoti savo verslą, gali gauti labai mažas paskolas (iki 86 tūkst. litų) iš Verslumo skatinimo fondo. Taip pat Darbo biržoje registruotiems bedarbiams, norintiems pradėti individualią veiklą pagal verslo liudijimą, skiriama 200 litų dydžio per mėnesį subsidija. Svarbu paminėti, kad su 50 mažų ir labai mažų įmonių sudaryta 10 000 litų vertės ir su 20 mažų ir labai mažų įmonių sudaryta 20 000 litų vertės inovacinių čekių sutarčių. Nuo 2010 metų nustatytus kriterijus atitinkančioms įmonėms, kurių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių, o pajamos neviršija 0,5 mln. litų, pelno mokesčio tarifas sumažintas iki 5 procentų. Taip pat siekiant papildomai motyvuoti gyventojus pradėti savo verslą ir skatinti legalų verslą, iki 5 procentų sumažintas ir gyventojų pajamų mokesčio tarifas, taikomas gyventojų individualios veiklos pajamoms (išskyrus pajamas iš laisvųjų profesijų). Be to, individualią veiklą vykdantys gyventojai, apskaičiuodami apmokestinamąsias pajamas, vietoj faktiškai turėtų išlaidų gali pasirinkti leidžiamais atskaitymais laikyti 30 procentų gautų pajamų sumos. Pasirinkę šį alternatyvų apmokestinamųjų pajamų apskaičiavimo būdą, gyventojai išlaidų neprivalo pagrįsti dokumentais. Sumažinta administracinių procedūrų ir išlaidų. Iš esmės supaprastinta statybos leidimų išdavimo tvarka. Parengtas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas, kurį priėmus daugeliu atvejų dokumentų skaičius, laikas ir sąnaudos sumažės daugiau nei kelis kartus. Priėmus Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo pataisas, paspartintos verslo pradžios procedūros – atsisakyta darbdavio teikiamo Valstybinei darbo inspekcijai pranešimo apie įmonės eksploatavimo pradžią. Nemažai nuveikta jaunimo nedarbui mažinti. Priimtos Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisos, numatančios, kad už pirmą kartą pagal darbo sutartį įdarbintus asmenis darbdavys vienus metus nemoka socialinio draudimo įmokos pensijų draudimui. Taip buvo sudarytos patrauklios sąlygos darbdaviams įdarbinti patirties darbo rinkoje neturinčius asmenis. Parengti sprendimai, kurie nustato, kad įdarbinus asmenis iki 29 metų ir juos subsidijuojant, darbdaviams mokama darbo užmokesčio kompensacija iki 6 mėnesių, o asmenims, pirmą kartą pradedantiems darbo veiklą pagal įgytą kvalifikaciją, dalyvaujantiems darbo įgūdžių įgijimo priemonėje, – iki 12 mėnesių. Visa tai sudarė galimybes verslui dinamiškiau, lanksčiau reaguoti į greitai kintančias sąlygas. Viešųjų finansų konsolidavimas ir veiksmingas išteklių naudojimas Sustabdytas valdžios sektoriaus deficito didėjimas. Itin daug dėmesio skirta valstybės viešųjų finansų, valstybės skolos ir deficito valdymui, veiksmingam lėšų naudojimui. Nors Vyriausybės 2010 metų prioritetuose numatyta, kad valdžios sektoriaus biudžeto deficitas 2010 metais neviršytų 9,1 procento laukiamo BVP, tačiau, preliminariu vertinimu, valdžios sektoriaus biudžeto deficitas nebus didesnis nei 8,1 procento BVP. Išlaikyta stabili mokesčių sistema – neįvesti nauji ir nepadidinti esami mokesčiai. Padidėjo viešųjų finansų skaidrumas – valstybės biudžeto išlaidų sąmatos pateiktos interneto svetainėje. Padidėjo valdymo veiksmingumas – 2010 metų valstybės biudžeto asignavimai valdymo išlaidoms, palyginti su 2009 metais, sumažėjo 271,1 mln. litų (20,2 procento). Atlikta privatizuotinų įmonių, kurių savininkė yra valstybė, peržiūra ir pradėtas rengti šių įmonių privatizavimo planas. ES ir tarptautinės finansų rinkos analitikų vertinimai rodo, kad Vyriausybė vykdė teisingą politiką – 2010 metais visos trys Lietuvai reitingus nustatančios agentūros – „Standard&Poor’s“, „Fitch Ratings“ ir „Moody’s“ – pakeitė Lietuvos reitingų perspektyvas iš neigiamų į stabilias ir patvirtino esamus reitingus, atitinkamai BBB/BBB/Baal. Iš esmės pasikeitė Vyriausybės veikla ir biudžeto planavimas. Pirmą kartą Ministras Pirmininkas ir ministrai biudžeto planavimo pradžioje aptarė ir nustatė ateinančių metų prioritetus, tad institucijos savo biudžetus pradėjo planuoti aiškiai žinodamos Vyriausybės prioritetus ir valdymo sričių tikslus. Supaprastinta ministerijų rengiamų ir tvirtinamų planavimo dokumentų sistema, ji tapo aiškesnė, sumažėjo poreikis rengti planavimo dokumentus, o institucijos skatinamos bendradarbiauti spręsdamos joms keliamus uždavinius. Socialinės srities struktūrinė reforma Pradėta vykdyti socialinio draudimo ir pensijų sistemos reforma. Nuosekliais veiksmais pasiekta, kad visos įstatymų numatytos socialinės išmokos būtų mokamos laiku. Parengta Valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos koncepcija ir atlikti svarbūs darbai, būtini trumpuoju laikotarpiu: nuo 2011 m. liepos 1 d. bus optimizuotos motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos, o išmokų gavėjai galės pasirinkti jų dydžius ir mokėjimo trukmę; Lietuvos Respublikos Seimui (toliau – Seimas) pateiktas Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas dėl laipsniško senatvės pensijos amžiaus ilginimo iki 65 metų; priimti teisės aktų pakeitimai, kuriais atsisakoma valstybinių I ir II laipsnio pensijų skyrimo už nuopelnus. Šiuo metu intensyviai dirbama ieškant geriausių sprendimų socialinio draudimo ir pensijų sistemai pertvarkyti. Būtina užtikrinti, kad tinkamai ir adekvačiai reaguotume į visuomenės senėjimo pasekmes ir ekonomines realijas. Ilgalaikei pensijų sistemos reformai būtini sprendimai bus priimti 2011 metais. Pagrindinis tikslas – senatvės pensijų sistema turi būti finansiškai tvari, užtikrinti solidarumo principo įgyvendinimą ir žmonių gerovę. Siekiant išvengti piktnaudžiavimo, ligos pašalpų dydžiai nustatyti atsižvelgiant į nedarbingumo trukmę ir nedarbingumo priežastį, išmokos mokamos tik pagal elektroninius nedarbingumo pažymėjimus. Siekiant racionalizuoti sistemos struktūrą, sumažinti valdymo išlaidas ir didinti tiesiogiai klientus aptarnaujančių darbuotojų skaičių, 2010 metais pertvarkyta darbo biržų sistema – vietoj 46 veikusių darbo biržų, dirba 10 teritorinių darbo biržų, turinčių juridinio asmens statusą. Sveikatos apsaugos sistemos reforma Toliau vykdoma sveikatos apsaugos sistemos pertvarka. Svarbiausia – veiksmingas lėšų panaudojimas, paslaugų kokybė. Optimizuotas sveikatos priežiūros įstaigų tinklas – jis sumažintas 16 sveikatos priežiūros įstaigų, turinčių juridinio asmens statusą. Įstaigos sujungtos į stambesnius juridinius vienetus, taip sukaupta geriausia patirtis ir garantuojamos kokybiškos paslaugos. Sumažintos sveikatos priežiūros įstaigų administravimo išlaidos. Pertvarkius įstaigų tinklą, 2010 metais sutaupyta (atsisakius neracionalių projektų finansavimo) 110,2 mln. litų. Pažymėtina, kad restruktūrizuojant paslaugas vietoj planuotų 2 procentų hospitalizacijos apimtį pavyko sumažinti 1,53 procento, stacionarinių paslaugų – 2,7 procento, t. y. sutaupyta 28,6 mln. litų. Buvo taikomas pacientui priimtinesnis ir ekonomiškai veiksmingesnis dienos stacionaro gydymas: akivaizdžiai pagausėjo dienos stacionaro (14 procentų), dienos chirurgijos (9 procentai) ir stebėjimo paslaugų (26 procentai). Siekiant užtikrinti paslaugų prieinamumą, kokybę ir pacientų saugumą, parengta tvarka, kuria remiantis pacientai siunčiami į atitinkamo lygmens asmens sveikatos priežiūros įstaigas gauti stacionarinių paslaugų. Siekiant užtikrinti, kad gydymo įstaigų finansavimas tiesiogiai priklausytų nuo jų suteiktų paslaugų apimties ir kokybės, pradėta rengtis įdiegti stacionarinių paslaugų apmokėjimą, taikant giminingų diagnozių grupių metodą. 2011 metais bus siekiama, kad nuo 2012 metų šis metodas būtų taikomas apskaičiuojant sveikatos priežiūros paslaugų kainas. Švietimo sistemos struktūrinė pertvarka Paspartinta švietimo sistemos reforma. Siekiant padidinti ikimokyklinio ugdymo paslaugų prieinamumą šeimoms, auginančioms vaikus, supaprastinti nevalstybinio ugdymo įstaigų steigimo reikalavimai, taip pat nuo 2011 metų įvedamas ikimokyklinio ugdymo krepšelis. Šie pokyčiai sudarys galimybes paprasčiau ir greičiau įsteigti ikimokyklinio ugdymo įstaigas, kurių šiandien taip trūksta šeimoms, auginančioms vaikus. Parengtas neformaliojo ugdymo finansavimo modelis. Pagal šį finansavimo modelį įgyvendinant neformalųjį ugdymą švietimo įstaigose, bus skatinama konkurencija, padidės neformalaus ugdymo paslaugų prieinamumas, tai sudarys sąlygas ugdyti vaiko ir jauno žmogaus asmeninę, edukacinę, socialinę kompetenciją. Tolygus neformalus ugdymas švietimo sistemoje prisidės prie šiuo metu kuriamos strategijos „Lietuva 2030“ ašies – kūrybingo, atsakingo ir atviro žmogaus ugdymo. Svarbu tai, kad išlaikytas didelis studijų prieinamumas: į valstybės finansuojamas vietas aukštosiose mokyklose įstojo kas antras stojantysis, iš viso priimta 80 procentų pareiškusių norą studijuoti asmenų, mažėja srautų disproporcijos tarp stojančiųjų į profesinio mokymo įstaigas, kolegijas ir universitetus. 2010 metais tęsta aukštųjų mokyklų vidaus valdymo ir teisinio statuso pertvarka. Visas pertvarkos procedūras šiuo metu yra baigusios 3 valstybinės aukštosios mokyklos, kitos procedūras baigs 2011 metais. Baigta mokslo institutų tinklo pertvarka. 2010 metais mažėjo nepilnamečių nusikalstamų veikų. Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2010 metais, palyginti su 2009 metais, 10,8 procento sumažėjo ištirtų nusikalstamų veikų, kurių padarymu įtariami (kaltinami) nepilnamečiai. Taip pat 14,6 procento mažėjo nepilnamečių, įtariamų (kaltinamų) nusikalstamų veikų padarymu, skaičius: atitinkamai 2009 metais – 3 353, 2010 metais – 2 865. Viena iš tokio mažėjimo priežasčių galėtų būti nepageidautinų veikų prevencijos programų diegimo mokyklose plėtra: 2009 metais tokių mokyklų buvo 685, o 2010 metais – 819. Svarbūs darbai atlikti sudarant vidurinio ugdymo ir profesinio mokymo įstaigų tinklą – iš buvusių 629 juridinių asmenų liko 615. 2010–2011 metais vidutinis besimokančiųjų vienoje mokykloje skaičius pagal ISCED3 programas buvo 161 (2009–2010 metais – 166). Tai galima sieti su didėjančia emigracija ir mažėjančiu bendru besimokančiųjų skaičiumi. Pasistūmėta kuriant integralią bendrojo, profesinio ir neformaliojo mokymosi visą gyvenimą infrastruktūrą. Profesinėse mokyklose vykdomas ne tik profesinis mokymas, bet ir bendrasis, neformalusis ugdymas, kurių įgyti moduliai užskaitomi pereinant iš vienos įstaigos į kitą. Devynių darbo rinkos mokymo centrų valstybės dalininko (savininko) turtinės ir neturtinės teisės ir pareigos perimtos iš Darbo rinkos mokymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tačiau nebuvo pradėtas profesinių mokyklų jungimasis su darbo rinkos mokymo centrais. Šie darbai bus tęsiami 2011 metais. Svarbu tai, kad 2009 metais atliktas pagal Tarptautinę moksleivių vertinimo programą tyrimas parodė, jog Lietuvos penkiolikmečių pasiekimų rezultatai šiek tiek pakito, bet nėra pažangos, palyginti su 2006 metais. Būtent dėl šios priežasties 2011 ir 2012 metais daug dėmesio bus skiriama ugdymo turinio kokybei tobulinti. Energetika Uždarius Ignalinos atominę elektrinę, padidėjo energetinė priklausomybė nuo Rusijos. Vykdant stojimo į ES sutartyje numatytus įsipareigojimus, 2009 m. gruodžio 31 d. buvo uždarytas ir antrasis Ignalinos atominės elektrinės blokas. Dėl to elektros vartotojams padidėjo elektros energijos kainos, tačiau ne tiek daug, kaip tikėtasi. Elektros energijos kainas suvaldyti padėjo ir 2010 metų pradžioje pradėjusi veikti elektros birža „BaltPool“. Per ją šalyje registruoti tiekėjai galėjo nusipirkti elektros energijos iš Latvijos, Estijos, Rusijos ir Baltarusijos. Kita vertus, paaiškėjo, kad didžiausia mūsų šalies elektros energijos gamintoja – Lietuvos elektrinė – nėra pajėgi konkuruoti rinkoje, todėl elektros energijos gamina tik tiek, kiek reikia sistemos stabilumui užtikrinti. Daugiausia elektros buvo importuojama iš Rusijos, tai dar labiau padidino šalies priklausomybę nuo šios energijos išteklių tiekėjos. Todėl, siekiant subalansuoti elektros gamybą ir vartojimą, naujos branduolinės jėgainės projekto įgyvendinimas tapo dar svarbesnis. Deja, iš konkurso pasitraukė Pietų Korėjos bendrovė KEPCO, kuri buvo pateikusi finansiškai patrauklų pasiūlymą. Pagal Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymą, strateginio investuotojo neatrinkus konkurso etape, su galimais investuotojais prasidėjo tiesioginės derybos. Praėjusiais metais energetikos sektoriuje taip pat vyko esminės pertvarkos, susijusios su ES Trečiojo energetikos paketo įgyvendinimu. Tikimasi, kad šiais metais šis darbas bus visiškai baigtas. Įgyvendinant „NordBalt“ projektą, pasirašytas bendradarbiavimo susitarimas dėl elektros jungties su Švedija. Šio projekto įgyvendinimui užsitikrinta ES finansinė parama. Įrengta ir pradėjo veikti elektros skirstykla Bitėnuose – tai leis perduoti elektros energiją Klaipėdos kraštui tik Lietuvoje esančiais įrenginiais. Padėti pagrindai dujų sektoriaus pertvarkai. Praėjusiais metais Vyriausybė patvirtino ES Trečiojo energetikos paketo nuostatas atitinkančias gamtinių dujų sektoriaus pertvarkos gaires. Du didžiausi akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ akcininkai ėmėsi aktyvių veiksmų, kad ši pertvarka nebūtų įgyvendinta. Net paskelbta, kad Lietuvai dėl to bus taikoma šeštadaliu didesnė dujų kaina nei aplinkinėms valstybėms, reikalauta, kad Lietuva paprašytų ES padaryti išimtį ir dar keleriems metams atidėtų Europos direktyvos įgyvendinimą. Siekiant užsitikrinti alternatyvų dujų tiekimą, buvo vykdomi suskystintų gamtinių dujų terminalo statybos parengiamieji darbai. Apsispręsta dėl terminalo vietos ir technologijos, o projektą toliau plėtoti pavesta akcinei bendrovei „Klaipėdos nafta“. Parengta Nacionalinė energetikos strategija, kaip iki 2020 metų Lietuvai pasiekti energetinę nepriklausomybę. Valstybės tarnybos modernizavimas ir kova su korupcija Nuosekliai siekiama modernizuoti valstybės tarnybą. Ji turi tapti daug dinamiškesnė, lankstesnė, orientuota į rezultatus ir į žmogų, turi būti sudarytos visos prielaidos išgyvendinti korupciją. Pirmieji atlikti darbai – parengta ir patvirtinta valstybės tarnybos koncepcija – numatoma keisti esamą atlygio sistemą į daug skaidresnę, susieti ją su veiklos rezultatais ir sustiprinti individualią tarnautojų atsakomybę už atliktus darbus. Per dvejus metus 10 procentų sumažintas valstybės tarnybos aparatas, o valstybės tarnautojų darbo užmokesčio fondas (palyginti su planiniais Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (toliau – valstybės biudžetas) asignavimais) – apie 28 procentus. Imtasi griežtesnių veiksmų prieš korupciją. Pirmą kartą nuodugniai patikrintos valstybės tarnautojų pajamų ir turto deklaracijos. Iš patikrintų 100 tūkst. deklaracijų tyrimo metu išskirta per 20 tūkst. papildomos rizikos asmenų. 2010 metais priimti sprendimai gerokai padidino skaidrumą viešųjų pirkimų srityje, ji reorganizuota, išplėsta Viešųjų pirkimų tarnybos kompetencija, sukurta rizikos valdymo sistema, padedanti nustatyti rizikingus pirkimus. Įtvirtinta galimybė konfiskuoti visą nusikalstamais būdais sukauptą turtą ne tik iš kaltininko, bet ir iš tų, kuriems šį turtą asmuo perleido, siekdamas jį nuslėpti. Taip pat, siekiant efektyvinti kovą su korupcija, numatyta galimybė asmenims, suteikusiems teisėsaugos institucijoms vertingos informacijos apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, skirti vienkartinę piniginę išmoką iki 10 procentų valstybei atlygintos nusikalstama veika padarytos turtinės žalos arba išieškotų į valstybės biudžetą, savivaldybių biudžetus ir valstybės pinigų fondus lėšų, bet ne daugiau kaip 100 tūkst. litų. Kova su korupcija bus tęsiama toliau, bus vykdomi ypač aktyvūs veiksmai siekiant išgyvendinti korupciją labiausiai pažeistose srityse – sveikatos priežiūros, teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros, viešųjų pirkimų, teisėkūros, teismų ir teisėsaugos institucijų veiklos bei ūkio subjektų veiklos priežiūros. Kova su korupcija turi būti gerokai veiksmingesnė, nors pirmieji, kad ir nedideli pokyčiai pastebimi: „Transparency International“ duomenimis, Lietuva pakilo iš 52 vietos (2009 metais) į 46 vietą (2010 metais) ir pagal korupcijos suvokimo indeksą peržengė 5 balų ribą, įsitvirtindama nekorumpuotų šalių sąraše. Pažymėtina, kad pagrindiniai darbai, kurie padėjo Lietuvai išbristi iš krizės, akivaizdūs ir jau duoda rezultatų. Tačiau vos jaučiami ekonomikos atsigavimo ženklai gali greitai išnykti, jei nebus dirbama toliau – konstruktyviai pasiginčijant, bet randant bendrus sprendimus. Vyriausybė dėkoja visiems Lietuvos žmonėms už supratimą, kad be skaudžių, tačiau būtinų sprendimų Lietuva negali toliau žengti gerovės, modernėjimo, sėkmės keliu. A. VALSTYBĖS STIPRINIMAS I. VALSTYBĖS VALDYMO PERTVARKA Valdymo institucijų sistemos tobulinimas ir jų vidaus administravimo modernizavimas. Siekdama mažinti valdymo išlaidas, optimizuoti įstaigų struktūrą ir užtikrinti funkcijų veiksmingumą, Vyriausybė glaudžiai bendradarbiavo su Valstybės valdymo tobulinimo komisija (Saulėlydžio komisija). Įgyvendinant Saulėlydžio komisijos siūlymus, buvo priimti sprendimai dėl 8 Vyriausybės įstaigų veiklos ir administracijų struktūros optimizavimo – tai leido atsisakyti 23 pareigybių ir sumažinti biudžetinių įstaigų, turinčių juridinio asmens statusą, skaičių (Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai pavaldžių juridinio asmens statusą turinčių padalinių sumažinta nuo 51 iki 1; miestų, rajonų ir apskričių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos reorganizuotos į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos regioninius padalinius). Įgyvendinant Saulėlydžio komisijos siūlymus, panaikintos 255 ilgiau kaip 1 metus buvusios laisvos pareigybės. Į rezultatus orientuoto valdymo diegimas. 2010 metais padėti teisiniai ir metodiniai į rezultatus orientuoto valdymo pamatai. Parengta ir patvirtinta naujos redakcijos Strateginio planavimo metodika, kurioje nustatyta aiški planavimo dokumentų sistema: planavimo dokumentų rengimo trukmė, jų tvirtinimo tvarka ir struktūra, nurodytos už planavimo dokumentų rengimą, tvirtinimą ir įgyvendinimą atsakingos institucijos. Siekiant pereiti nuo procesų prie rezultatų planavimo ir jų įgyvendinimo stebėsenos, šioje metodikoje įtvirtintas reikalavimas visuose planavimo dokumentuose nustatyti aiškius tikslus, uždavinius, vertinimo kriterijus ir jų reikšmes. Parengta ir patvirtinta Vertinimo kriterijų sudarymo ir taikymo metodika, apmokyta 120 valstybės tarnautojų. Tai turėtų užtikrinti, kad bus parinkti tinkami vertinimo kriterijai ir nustatytos jų reikšmės. Siekiant disponuoti laiku pateikta ir prieinama informacija apie veiklos rezultatus, pradėta kurti Stebėsenos informacinė sistema. Tikimasi, kad ji sudarys galimybes nuo 2012 metų nuolat stebėti patvirtintų planavimo dokumentų įgyvendinimo rezultatus ir laiku priimti sprendimus dėl rezultatyvesnės bei veiksmingesnės valstybės institucijų ir įstaigų veiklos. Įgyvendinant Vyriausybės įstatymo nuostatas, ministrams paskirstytos valdymo sritys ir atsakomybė už strateginių veiklos planų rengimą, strateginių tikslų nustatymą ir jų pasiekimą jiems pavestose valdymo srityse. Įstaigos prie ministerijų įgyvendina ministro valdymo sričių strateginius tikslus ir vykdo programas. Asignavimų valdytojų skaičius 2011 metais, palyginti su 2010 metais, sumažėjo 38 asignavimų valdytojais. 2011–2013 metų strateginiai veiklos planai parengti vadovaujantis nauja Strateginio planavimo metodika. Strateginiai planai orientuoti į Vyriausybės programos nuostatų, Vyriausybės veiklos prioritetų ir kitų planavimo dokumentų įgyvendinimą, konkretesni, sumažėjo programų, nustatyti aiškesni siektini rezultatai. Pirmą kartą per strateginio planavimo gyvavimo laiką rengiant ministrų valdymo sričių 2011–2013 metų strateginių veiklos planų projektus buvo bandyta susieti asignavimų poreikius su planuojamais rezultatais ministrams pavestose valdymo srityse. Pradėta ilgos ir vidutinės trukmės planavimo dokumentų peržiūra ir naujų dokumentų rengimas. Parengtas vieno svarbiausių ir kertinių strateginių dokumentų – Valstybės ilgalaikės pažangos strategijos „Lietuva 2030“ – projektas, 2011 metų pradžioje jis pateiktas viešam aptarimui. Valdymui skirtų išteklių panaudojimo veiksmingumo ir skaidrumo didinimas. Vyriausybė nuosekliai siekė didinti veiklos ir biudžeto lėšų panaudojimo skaidrumą. Įsipareigojusi viešai skelbti kuo išsamesnę informaciją apie biudžeto išlaidas, Vyriausybė pakeitė bendruosius reikalavimus interneto svetainėms, todėl nuo 2010 metų valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos savo interneto svetainėse pradėjo skelbti biudžeto suvestines. Vyriausybė, pakeitusi strateginių veiklos planų tvirtinimo tvarką, sudarė galimybę, prieš Seimui priimant sprendimą dėl kitiems metams skiriamų asignavimų, visuomenei susipažinti su įstaigų veiklos rezultatais, kuriuos numatoma pasiekti naudojant planuojamas skirti biudžeto lėšas. Vyriausybė savo sprendimais siekė keisti nesustovėjusias valdymo tradicijas ir diegti valdymui skirtų lėšų taupymo, jų panaudojimo veiksmingumo ir rezultatyvumo didinimo principus. 2010 metais Vyriausybė nustatė valstybės valdymo išlaidų mažinimo užduotį – siekti, kad valstybės valdymo išlaidos 2011–2012 metais mažėtų ne mažiau kaip po 2 procentus. Palyginti su 2009 metais, 2010 metų valstybės biudžeto asignavimai valdymo išlaidoms buvo sumažinti 271,1 mln. litų (20,2 procento). Vyriausybė, siekdama perskirstyti ribotus finansinius išteklius ir valdymui skirtus asignavimus nukreipti viešosioms paslaugoms tobulinti, inicijavo bendrųjų funkcijų valdymo veiksmingumo vertinimo kriterijų rengimą. Jų taikymas turėtų paskatinti viešojo administravimo institucijas ieškoti naujų veiklos valdymo metodų, kurių taikymas didintų veiklos ir valdymo veiksmingumą. 2010 metais parengta viena iš viešojo administravimo institucijų sistemos peržiūros priemonių – funkcijų peržiūros metodika, kurią taikant būtų galima racionaliau panaudoti valdymui skirtus išteklius, pasiekti didesnio institucijų veiklos veiksmingumo ir rezultatyvumo. Modernių veiklos valdymo metodų taikymas. Daug dėmesio buvo skiriama šiuolaikinių veiklos valdymo metodų (projektinio, procesų valdymo) diegimui viešojo administravimo institucijose. Šiuo metu įgyvendinami ES struktūrinių fondų finansuojami 79 valstybės projektai (iš jų – 49 savivaldybių administracijų), jiems įgyvendinti skirta apie 150 mln. litų. Viešojo administravimo institucijose diegiamos vidaus administravimo veiklos bei projektų valdymo ir kitos sistemos, kurios užtikrins kokybiškesnę šių institucijų veiklą, veiksmingą žmogiškųjų, materialinių ir finansinių išteklių panaudojimą. Valstybės tarnybos modelio tobulinimas. Patvirtinta Valstybės tarnybos tobulinimo koncepcija, joje numatyti valstybės tarnybos valdymo ir jos teisinio reglamentavimo tobulinimo principai: skirtingas vadovų ir specialistų atrankos, veiklos vertinimo, karjeros ir atsakomybės reglamentavimas; valstybės tarnybos žmogiškųjų išteklių valdymo veiksmingumo ir lankstumo didinimas; platesnio tarnybinio kaitumo taikymas; tarnybinės atsakomybės už tarnybinius nusižengimus neišvengiamumas. Įgyvendinant Valstybės tarnybos tobulinimo koncepciją, pakeistos Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklės ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijai, siekiant valstybės tarnautojų veiklos vertinimą ir motyvavimą susieti su konkrečiais veiklos rezultatais. Taip pat parengtas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo naujos redakcijos projektas, kuris 2011 metais bus pateiktas svarstyti Seimui. Sugriežtinta valstybės tarnautojų atsakomybė. Vyriausybės parengtame ir Seimo 2010 m. gegužės 13 d. priimtame Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatyme nustatyta pareiga įstaigoms pradėti valstybės tarnautojų, dėl kurių galimos kaltės buvo padaryti įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuoti įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimai, tarnybinio nusižengimo tyrimą. Taip pat nustatyta, kad jeigu valstybės tarnautojas žalą padarė tyčia, įstaiga į padariusį žalą valstybės tarnautoją turi tokio dydžio regreso teisę, kiek ji sumokėjo žalai atlyginti. Be to, priėmus reikiamų teisės aktų pakeitimus, nustatyta, kad įstaigos interneto svetainėje turi būti skelbiama informacija apie įstaigoje nustatytą šiurkštų tarnybinį nusižengimą ir už jį paskirtą galiojančią tarnybinę nuobaudą. Sumažintas valstybės tarnautojų skaičius: nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. sausio 1 d. 1 845 pareigybėmis (2,5 procento) sumažėjo valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, užimtų pareigybių skaičius, kurį nustato Vyriausybė, Seimo valdyba, Respublikos Prezidentas, savivaldybių tarybos ir kiti subjektai. Užimtų pareigybių skaičius daugiausia sumažėjo įstaigose, kurioms didžiausią leistiną pareigybių skaičių nustato Vyriausybė (1 666 pareigybėmis). Viešųjų ir administracinių paslaugų kokybės gerinimas ir administracinės naštos piliečiams mažinimas. 2010 metais ir toliau buvo siekiama didinti į viešojo administravimo institucijas ir įstaigas besikreipiančių asmenų aptarnavimo kokybę taikant vieno langelio principą ir mažinti administracinę naštą. Parengta Asmenų aptarnavimo ir jų prašymų ir skundų nagrinėjimo taikant vieno langelio principą institucijose ir įstaigose praktinio vadovo atnaujinta versija. Joje pateiktos rekomendacijos padės valstybės ir savivaldybių institucijoms gerinti administracinių paslaugų teikimo organizavimą. Leidinys paskelbtas Vidaus reikalų ministerijos interneto svetainėje www.vrm.lt (nuoroda „Tyrimai ir analizės“). 2009–2010 metais pagerėjo viešojo administravimo institucijų ir įstaigų požiūris į asmenų aptarnavimą, įsitvirtino teisingas vieno langelio principo taikymo tikslo ir galimybių suvokimas, patobulėjo institucijų metodinis pasiruošimas rengti teikiamų paslaugų aprašymus. Tai, kad nemažai institucijų jau yra parengusios (arba aktyviai rengia) paslaugų aprašymus ir naudoja juos praktiniame darbe, rodo šių institucijų pasirengimą tinkamai įgyvendinti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatas, įsigaliosiančias nuo 2011 m. gegužės 1 d. ir nustatančias įpareigojimą viešojo administravimo subjektams sudaryti teikiamų administracinių paslaugų sąrašus, parengti informacinio pobūdžio administracinių paslaugų teikimo aprašymus ir juos viešai paskelbti. Viešojo administravimo institucijos diegia kokybės vadybos metodus ir kitas piliečių aptarnavimo ir paslaugų kokybės gerinimo priemones – įgyvendinami ES struktūrinių fondų finansuojami 54 valstybės projektai (iš jų – 20 savivaldybių administracijų). Šiems projektams įgyvendinti skirta apie 47 mln. litų. Parengta ir patvirtinta Administracinės naštos piliečiams nustatymo ir įvertinimo metodika, kuri sudaro sąlygas valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms nustatyti ir įvertinti administracinę naštą piliečiams, palyginti šios naštos dydžio kitimą ir priimti sprendimus dėl jos mažinimo. Panaikintos apskričių viršininkų administracijos. Šia reforma buvo siekiama panaikinti funkcijų dubliavimą, mažinti gyventojams tenkančią administracinę naštą, pagerinti verslo ir jo plėtros sąlygas, greičiau priimti sprendimus ir mažinti korupcijos galimybes. Iš 88 apskričių viršininkų funkcijų 58 panaikintos, o 30 perduota valstybės ir savivaldybių institucijoms. Nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. savivaldybėms perduodamų funkcijų ir įstaigų finansavimas buvo vykdomas per ministerijoms skirtus asignavimus, o nuo 2011 metų lėšos pagal įstatymą skiriamos konkrečioms savivaldybėms. Apskrities viršininko įsteigtų biudžetinių įstaigų steigėjo teisių ir viešosiose įstaigose įgyvendinamų savininko (dalininko) turtinių ir neturtinių teisių perduota 111-kai valstybės ir 110-čiai savivaldybių institucijų. Panaikintos 8 įstaigos. Panaikinus 1 146 pareigybes, kasmet vien darbo užmokesčiui bus sutaupoma apie 30 milijonų litų. II. REGIONŲ VALDYMO IR SAVIVALDOS REFORMA Veiksminga regioninė politika. 2010 metais įgyvendinant Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo 2007–2010 metų programos pirmąjį etapą ir ją įgyvendinančias probleminių teritorijų plėtros programas, savivaldybių įgyvendinamiems projektams paskirstytas visas planuotas finansavimas. Siekiant programų tikslų, t. y. sudaryti sąlygas didinti teritorinę socialinę sanglaudą tarp regionų ir jų viduje, didinti miesto ir kaimo gyvenamųjų vietovių integraciją, jau baigtiems ir vis dar vykdomiems savivaldybių projektams skirta 1 589,7 mln. litų paramos, arba 13,1 procento daugiau, nei planuota rengiant šią programą (1 405 mln. litų). Didžiąją dalį šios paramos sudarė ES struktūrinių fondų lėšos – 81 procentas, kitų finansavimo šaltinių dalis: valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšos – 16,9 procento, Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų lėšos – 1,3 procento, Užimtumo fondo lėšos – 0,8 procento. Iki 2010 metų pabaigos baigti 326 projektai, jiems jau panaudota: 65,1 mln. litų ES struktūrinės paramos ir 13 mln. litų valstybės ir savivaldybių biudžetų bendrojo finansavimo lėšų, 22 mln. litų Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų paramos ir 13,6 mln. litų Užimtumo fondo paramos. Buvo vykdomi 999 projektai (vertė – 1 476 mln. litų, ES paramos dalis: 1 224 mln. litų, valstybės ir savivaldybių biudžetų bendrasis finansavimas – 252 mln. litų). Vietos veiklos grupių įgyvendinamoms vietos plėtros strategijoms (kaimo vietovėse) laikotarpiui iki 2013 metų skirta 350,3 mln. litų paramos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir 87,7 mln. litų nacionalinio biudžeto lėšų. Įgyvendinus programas, pastebimai sumažėjo užimtumo lygio skirtumai tarp regionų, gyventojų pajamų netolygumai, taip pat probleminių teritorijų ir šalies socialinės raidos rodiklių skirtumai. Regionų plėtrai nukreipta ES ir kitų šaltinių parama tapo vienu pagrindinių veiksnių, kad socialiniai skirtumai tarp regionų mažėtų net ir ekonomikos sunkmečiu. 2010 metais nė vienoje apskrityje vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis nebuvo mažesnis nei 75 procentai šalies vidurkio, o vidutinis metinis nedarbo lygis, išreikštas užsiregistravusių bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykiu, nebuvo daugiau kaip 35 procentais aukštesnis už šalies vidutinį metinį nedarbo lygį. (pav.) 1 pav. Vidutinis metinis nedarbo lygis, procentais Šaltinis – Lietuvos darbo birža (pav.) 2 pav. Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, litais Šaltinis – Statistikos departamentas Siekdama spręsti Visagino savivaldybės socialines ir ekonomines problemas, atsiradusias dėl Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo, Vyriausybė 2010 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. 599 patvirtino Neigiamų ekonominių ir socialinių veiksnių poveikio Visagino savivaldybei švelninimo nutraukus Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimą 2010–2012 metų programą. Tiesioginiai merų rinkimai. Vyriausybė Seimui pateikė Seimo nutarimo „Dėl vietos savivaldos modelio ir tiesioginių merų rinkimų“ projektą ir su juo susijusią medžiagą dėl tiesioginių merų rinkimų įteisinimo. Seimo nutarimo projekte buvo pateiktos vietos savivaldos institucinio modelio ir tiesiogiai išrinkto mero statuso savivaldybių institucinėje sandaroje alternatyvos. Nutarimas buvo pateiktas siekiant sudaryti galimybę merus rinkti tiesiogiai jau 2011 metų savivaldybių tarybų rinkimuose. Tiesioginių merų rinkimų įteisinimas yra susijęs su Konstitucijos pakeitimu. Seimas po antrojo balsavimo nepritarė Konstitucijos pakeitimams, susijusiems su tiesioginių merų rinkimų įteisinimu, todėl galimybė rinkti merus tiesiogiai 2011 metų savivaldybių tarybų rinkimuose nebuvo įteisinta. 2010 metais buvo įgyvendinta Vyriausybės programos nuostata dėl galimybės savivaldybių tarybų rinkimuose dalyvauti ne tik pagal partijų sąrašus iškeltiems, bet ir save išsikėlusiems kandidatams. Seniūnijų veiklos stiprinimas. Siekiant tobulinti seniūnijų ir seniūnų atliekamų funkcijų reglamentavimą ir suteikti seniūnams didesnius įgaliojimus spręsti bendruomenei aktualius klausimus, atlikta savivaldybių administracijų struktūros studija. Siekiant sudaryti galimybes į seniūnijoms priskirtų funkcijų įgyvendinimą įtraukti bendruomenes, buvo atlikta analizė, kaip vietos gyventojai įgyvendina savo teises dalyvauti priimant savivaldybėse sprendimus. Šių studijų pagrindu savivaldybėms buvo pateiktos rekomendacijos, kaip gerinti savivaldybių administracijų veiklos kokybę, kad paslaugos gyventojams būtų teikiamos laiku ir tinkamai. Taip pat šių studijų pagrindu bus rengiami teisės aktų projektai, siekiant, kad gyventojai būtų geriau įtraukiami į vietos reikalų tvarkymą. Regioninės politikos įgyvendinimo institucinė pertvarka. Kad panaikinus apskričių viršininkų administracijas paramos regionų plėtrai procesai vyktų veiksmingiau, įvykdyta regioninės politikos įgyvendinimo institucinė pertvarka. Apskričių viršininkų administracijų vykdytos regioninės politikos formavimo ir įgyvendinimo funkcijos perduotos Vidaus reikalų ministerijai. 2011 m. sausio 1 d. įsteigtas Regioninės plėtros departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, kurį sudaro 10 skyrių apskrityse. Pakeista regionų plėtros tarybų sudarymo tvarka – vietoj apskričių viršininkų į regionų plėtros tarybų sudėtį įtraukti Vyriausybės paskirti asmenys. Siekiant po 2013 metų pertvarkyti Lietuvos teritorijos statistinę struktūrą ir suformuoti regionus, atitinkančius ES teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros NUTS2 lygį, parengti ir svarstomi Vyriausybėje pasiūlymai dėl Lietuvos teritorinės statistinės struktūros pertvarkymo. Tačiau Vyriausybė nusprendė neteikti siūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1059/2003 nustatytos teritorinės statistinės struktūros keitimo 2010 metais ir diskusijas šiuo klausimu pratęsti 2011 metų pabaigoje, kai bus parengtos Europos Komisijos gairės dėl Sanglaudos politikos įgyvendinimo 2014–2020 metais. III. INFORMACINĖS IR ŽINIŲ VISUOMENĖS PLĖTRA Plačiajuosčio ryšio tinklų plėtra. 2010 metais buvo 853,5 tūkst. plačiajuosčio ryšio technologijas naudojančių abonentų (palyginti su 2009 metais, jų skaičius padidėjo 10 procentų). Lietuva išlaiko pirmaujančias pozicijas Europoje pagal šviesolaidinio ryšio naudojimą. „FTTH Council Europe“ duomenimis, nuolat plečiant šviesolaidžio tinklo linijas ir sparčiai augant vartotojų skaičiui, Lietuva tebėra reitingo viršūnėje ir lenkia tokias šviesolaidinio ryšio namų ūkių rinkas kaip Švedijos ir Norvegijos. Iš penkių pirmaujančių valstybių trys yra ES naujosios narės: Lietuva, Slovėnija ir Slovakija. Plačiajuosčio ryšio skvarba (abonentų skaičius 100 gyventojų), įskaitant abonentus, prisijungusius judriuoju telefono ryšio tinklu, 2010 metais viršijo 26 procentus (2009 metais – 23,8 procento). (pav.) 3 pav. Namų ūkiai, turintys prieigą prie interneto 2010 metais, procentais Šaltinis – Eurostatas Didelę įtaką plačiajuosčio ryšio plėtrai šalyje turi projekto „Kaimiškųjų vietovių informacinių technologijų plačiajuostis tinklas RAIN“ įgyvendinimas, kurio tikslas – suteikti galimybę interneto paslaugomis naudotis toliau nuo seniūnijų esančiuose miesteliuose ir kaimuose gyvenantiems žmonėms bei viešojo sektoriaus institucijoms. Įgyvendinus projektą RAIN-2, 98 procentai kaimiškųjų šalies vietovių gyventojų ir viešojo sektoriaus institucijų turės galimybę naudotis plačiajuosčio ryšio paslaugomis. Darbai sparčiai vykdomi visoje Lietuvoje, 2010 metais nutiesta daugiau kaip 2 200 kilometrų linijų. (pav.) 4 pav. Namų ūkiai, turintys plačiajuosčio ryšio prieigą prie interneto 2010 metais, procentais Šaltinis – Eurostatas Skaitmeninės televizijos technologijų diegimo skatinimas. Skaitmeninės televizijos diegimo Lietuvoje uždavinys – 2012 metais galutinai išjungti analoginę antžeminę televiziją. 2010 metais daugiau kaip 622 tūkst. abonentų (t. y. apie 45 procentai visų namų ūkių) naudojosi mokamos televizijos paslaugomis. 2010 metais skaitmeninės televizijos paslaugomis naudojosi 41,8 procento mokamos televizijos abonentų, t. y. skaitmeninės televizijos abonentų, kurie naudojasi mokamos televizijos paslaugomis, pagausėjo 24,2 procento. Gyventojų gebėjimų naudotis informacinėmis ir ryšių technologijomis didinimas ir elektroninio turinio plėtra. Lietuvoje daugeliui gyventojų kompiuterio ar interneto naudojimas tapo kasdieniu reiškiniu. 2010 metais gyventojai naudojosi internetu deklaruodami pajamų mokestį (39 procentai), naudodamiesi bankų teikiamomis paslaugomis (59 procentai), su transportu (pvz., informacija apie kelių būklę, eismo sąlygas, viešąjį transportą ir panašiai) susijusiomis paslaugomis (25 procentai), ieškodami profesinės ar pramoginio turinio informacijos, ryšiams ir panašiai. 2010 metais kompiuteriais naudojosi 62,1 procento gyventojų (2009 metais šis rodiklis buvo 59,9 procento). Taip pat didėjo interneto naudojimas – 2010 metais internetu naudojosi 60,5 procento gyventojų. Apie 94,2 procento besinaudojančių internetu gyventojų amžius yra 16–24 metai. 2010 metais su valstybės institucijomis bendravo ir elektroninėmis viešosiomis paslaugomis naudojosi 36 procentai 16–74 metų interneto vartotojų. 2010 metais atlikto tyrimo duomenimis, per paskutinius metus 28,7 procento įmonių pirko prekes ar paslaugas internetu ir 21,9 procento įmonių jas pardavė internetu, 65,2 procento įmonių turėjo interneto svetaines. Internetinės bankininkystės paslaugomis naudojosi 61 procentas 16–74 metų interneto vartotojų. Viešojo sektoriaus paslaugų perkėlimas į elektroninę erdvę. 2010 metais 78,1 procento pagrindinių viešųjų ar administracinių paslaugų buvo perkelta į elektroninę erdvę, o visiškai interaktyvių pagrindinių elektroninių paslaugų buvo 60 procentų (2009 metais atitinkamas ES rodiklis buvo 74 procentai). (pav.) 5 pav. Informacinių technologijų naudojimas kreipiantis į viešojo sektoriaus institucijas, procentais Šaltiniai: Statistikos departamentas, Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos 2010 metais pradėta teikti elektroninė viešoji paslauga „e. policija“, sudaranti galimybę patogiai interaktyviu būdu ir lengvai kreiptis į policiją (pateikti pranešimą), gauti informaciją apie pranešimo priėmimą, jo nagrinėjimo eigą ar priimtą sprendimą. Gyventojams suteikiama galimybė pranešimus apie nusikaltimus, eismo įvykius, dingusius asmenis teikti elektroniniu paštu, trumposiomis SMS žinutėmis ir daugiaformačiu pranešimu (MMS). Įdiegta elektroninė paslauga „Vairuotojų portalas“, leidžianti gyventojams greičiau ir paprasčiau gauti naują vairuotojo pažymėjimą, operatyviai pranešti apie prarastą pažymėjimą, taip pat elektroniniu būdu registruotis ir gauti informaciją apie laikytus egzaminus. Be to, gyventojams ir įstaigoms jau sudaryta galimybė elektroniniu būdu gauti įmonės tvarkomų registrų duomenis apie transporto priemones ir vairuotojo pažymėjimus. 2010 metais įdiegta individualių įmonių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kai yra tik vienas steigėjas, elektroninė registravimo paslauga. Siekiant tobulinti bendrąją viešųjų paslaugų teikimo internetu prieigą, modifikuota Viešojo administravimo institucijų informacinių sistemų interaktyvumo sistemoje (VAIISIS) teikiama mokėjimo už aptarnavimą paslauga. VAIISIS įdiegtas modulis, kuris užtikrina galimybę kitoms institucijoms ir įstaigoms už teikiamas mokamas elektronines paslaugas atsiskaityti esamu laiku ir tvarkyti šių atsiskaitymų apskaitą. Taip pat atnaujintas elektroninių valdžios vartų portalas (www.epaslaugos.lt, www.evaldzia.lt), kuriame įdėta 270 naujų nuorodų į valstybės institucijų ir įstaigų teikiamas elektronines paslaugas. Plėtojant sertifikavimo paslaugas, sukurtas ir nemokamai platinamas programinės įrangos Universalus NSC sertifikatų įdiegimo paketas. Migracijos tarnybos padaliniuose įsteigti saugūs terminalai, kuriuose asmenys gali pasitikrinti sertifikatus ir (ar) pasikeisti PIN kodus. Sukurtame interneto puslapyje www.eid.lt pateikiama visa informacija apie asmens tapatybės korteles ir jų naudojimo elektroninėje erdvėje galimybes. IV. KOVA SU KORUPCIJA Bausmių už padarytus korupcinius ir kitus nusižengimus griežtinimas. Priimtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3, 67, 72, 190 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Kodekso papildymo 723, 1891 straipsniais įstatymas. Jame įtvirtinta galimybė konfiskuoti visą nusikalstamais būdais sukauptą turtą ne tik iš kaltininko, bet ir iš tų asmenų, kuriems šį turtą jis perleido, siekdamas nuslėpti. Priimti pakeitimai įtvirtina visumą priemonių, kurios leidžia plačiau taikyti turto konfiskavimą, iš kaltininko paimti visą neteisėtai gautą turtą ir baudžiamojon atsakomybėn patraukti tokį turtą įgijusius ar padėjusius nuslėpti jo kilmę asmenis. Siekiama sudaryti sąlygas korupcinius, turtinius, ekonominius, finansinius ir kitus savanaudiškus nusikaltimus padaryti ekonomiškai nenaudingus ir todėl mažiau patrauklius nusikalsti linkusiems asmenims, pakirsti pavienių asmenų ir nusikalstamų organizacijų potencialą daryti naujas nusikalstamas veikas, taip mažinti jų paplitimą. Priimtas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymas, kuriuo siekiama papildyti šiurkščių tarnybinių nusižengimų sąrašą – nustatyti, kad šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu laikomas ir valstybės lėšų ir turto apskaitos, valdymo, naudojimo bei disponavimo jais pažeidimas, turėjęs įtakos valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių, konsoliduotųjų ataskaitų rinkinių ir (ar) kitų ataskaitų duomenų teisingumui. Tokiu pakeitimu siekiama geriau užtikrinti valstybės teisę išieškoti iš valstybės tarnautojų (ar buvusių valstybės tarnautojų) valstybei padarytą žalą ir išplėsti valstybės tarnautojų atsakomybės ribas tais atvejais, kai valstybės tarnautojai žalą padarė tyčia. Parengtas ir Seimui pateiktas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo siekiama tobulinti vidaus tarnybos statutinių pareigūnų tarnybinės atsakomybės teisinį reglamentavimą, ilginti tarnybinės nuobaudos skyrimo terminą ir taip užtikrinti atsakomybės neišvengiamumo principo įgyvendinimą. Siekiant veiksmingiau kovoti su korupcija, numatyta galimybė asmenims, suteikusiems teisėsaugos institucijoms vertingos informacijos apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, skirti vienkartinę piniginę išmoką iki 10 procentų valstybei atlygintos nusikalstama veika padarytos turtinės žalos arba išieškotų į valstybės biudžetą, savivaldybių biudžetus ir valstybės pinigų fondus lėšų, bet ne daugiau kaip 100 tūkst. litų. Kova su korupcija viešųjų pirkimų srityje. Priėmus Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimus, sukurti koordinuotos ir sisteminės, visą viešųjų pirkimų ciklą apimančios kontrolės sistemos pagrindai ir sugriežtinta vidaus sandorių kontrolė. Nustatyta, kad perkančiosios organizacijos skelbiamuose viešųjų pirkimų metiniuose planuose turi pateikti informaciją apie planuojamus vidaus sandorius, o Viešųjų pirkimų tarnybai teikiamose metinėse ataskaitose nurodyti informaciją apie atliktus vidaus sandorius. Siekiant atgrasyti viešuosius pirkimus atliekančius asmenis nuo pažeidimų darymo, buvo diferencijuota ir padidinta atsakomybė už viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimus. Viešųjų pirkimų tarnybos interneto svetainėje visuomenė nuolat informuojama apie viešųjų pirkimų metu nustatytus korupcinio pobūdžio pažeidimus, skelbiamos visų atliktų viešųjų pirkimų tikrinimų ataskaitos, vertinimų išvados ir kita informacija. Taikant visas minėtas priemones, 2010 metais pagerėjo viešųjų pirkimų konkurencingumo ir skaidrumo rodikliai. Daugiau kaip 5 kartus, palyginti su 2008 metais, išaugo centralizuotai, naudojantis Centrinės perkančiosios organizacijos elektroniniu katalogu, atliekamų viešųjų pirkimų apimtis (2008 metais per Centrinę perkančiąją organizaciją atliktų viešųjų pirkimų vertė siekė 9,2 mln. litų; 2009 metais – 16,9 mln. litų; 2010 metais – apie 50 mln. litų). Sparčiai gausėjo elektroninėmis priemonėmis atliekamų pirkimų – 2009 metais skelbiamų elektroninių pirkimų skaičius sudarė vos 14 procentų visų skelbiamų pirkimų, 2010 metais – 64 procentus. Viešųjų pirkimų proceso skaidrinimas prisidėjo prie korupcijos suvokimo indekso Lietuvoje gerėjimo – pagal „Transparency International“ tyrimo rezultatus, 2008 metais šis indeksas buvo 4,6; 2009 metais – 4,9; 2010 metais – 5. Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo skaidrumo didinimas. Priimtas Lietuvos Respublikos politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymas, kurio tikslas – užtikrinti politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo teisėtumą, skaidrumą ir viešumą, taip pat reglamentuoti politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo tvarką ir kontrolę. Siekiant sudaryti teisines prielaidas korupcijos prevencijai, įdiegta politinių partijų narių sąrašų teikimo Teisingumo ministerijai elektroniniu būdu informacinė sistema. Kad į politinių partijų narių sąrašus nebūtų įrašyta neteisėtų duomenų, kiekvienam asmeniui nuo 2011 metų liepos per e. valdžios portalą bus sudaryta galimybė Teisingumo ministerijos informacinėje sistemoje pasitikrinti savo narystę politinėje partijoje. Parengtas ir Seimui pateiktas Lietuvos Respublikos politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Juo siekiama supaprastinti ir palengvinti fizinių asmenų, kurių aukų dydis per kalendorinius metus vienai politinei partijai ar per politinę kampaniją savarankiškam politinės kampanijos dalyviui neviršija 0,02 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio, aukojimo tvarką – atsisakyti reikalavimo deklaruoti turtą ir pajamas, taip pat išspręsti supaprastintos aukų priėmimo, apskaičiavimo ir paskelbimo tvarkos parengimo klausimą. Atsižvelgdama į Europos Tarybos valstybių prieš korupciją grupės (GRECO) ataskaitoje Lietuvai pateiktas rekomendacijas, 2010 m. gruodžio 2 d. Lietuvos Respublika prisijungė prie 1999 m. sausio 27 d. Europos baudžiamosios teisės konvencijos dėl korupcijos 2003 m. gegužės 15 d. papildomo protokolo. Parengti ir Seimui pateikti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo ir lydimųjų įstatymų projektai, kuriais siekiama: suderinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatas su Europos Tarybos valstybių prieš korupciją grupės (GRECO) ataskaitoje Lietuvai pateiktomis rekomendacijomis, padidinti administracines baudas už pažeidimus partijų ir kampanijų finansavimo skaidrumo srityje, taip pat pailginti patraukimo administracinėn atsakomybėn už įstatymų pažeidimus senaties terminą, tobulinti Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse įtvirtintą valstybės tarnautojo ir jam prilyginamo asmens sampratą, siekiant užtikrinti sisteminį teisės normų suderinamumą, numatyti galimybę už kai kurias korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas kaip alternatyvias sankcijas skirti baudą arba areštą, numatyti teisės dirbti tam tikrą darbą ar vykdyti tam tikrą veiklą atėmimo ir viešųjų teisių atėmimo bausmių pakeitimą baudžiamojo poveikio priemone, įtvirtinti galimybę šias poveikio priemones skirti kartu su kitomis bausmėmis. Korupcijos prevencijos veiksmingumo didinimas. Parengtas ir Seimui pateiktas Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, kuriuo siekiama tobulinti vienos iš korupcijos prevencijos priemonių – informacijos apie asmenį, siekiantį eiti arba einantį pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje, pateikimą, teisinį reglamentavimą – apibrėžti apie asmenį, siekiantį eiti arba einantį pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje, pateikiamos informacijos turinį, padidinti asmenų, dėl kurių informacijos prašymo pateikimas yra privalomas, sąrašą, patikslinti ir papildyti informacijos apie asmenį, siekiantį eiti arba einantį pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje, surinkimo ir pateikimo tvarką. Kartu su šiuo projektu parengti Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo bei Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektai, kurie numato operatyvinės informacijos panaudojimo tarnybinio nusižengimo tyrime arba administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje galimybę, taip pat galimybę Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo nustatyta tvarka surinktos informacijos pagrindu nepriimti asmens į valstybės tarnybą arba atleisti jį iš valstybės tarnautojo pareigų. Siekiama įtvirtinti naują korupcijos prevencijos valstybės tarnyboje priemonę – valstybės tarnautojo atsparumo korupcijai patikrinimą. Siekiama sukurti veiksmingesnę teisinę apsaugą asmenims, pranešusiems apie galbūt neteisėtus darbdavių ir kitų asmenų veiksmus. Siekiant mažinti korupcijos pasireiškimo prielaidas vykdant laisvės atėmimo bausmes, parengtas ir Seimui pateiktas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso įstatymo projektas. Juo siūloma apriboti pataisos įstaigos administracijos diskrecijos teisę spręsti, kada asmuo vėl gali būti teikiamas teismui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, socialinės išvados apie nuteistąjį parengimą patikėti probacijos tarnybai pagal specialius pakartotinės nusikalstamos veikos vertinimo kriterijus, kas leistų objektyviau nustatyti lygtinio paleidimo taikymo tikslingumą nuteistiesiems laisvės atėmimu. Parengtas ir Seimui pateiktas Lietuvos Respublikos teisėkūros pag …