| Europaius

Trumpai

Šis įsakymas patvirtina Pataisos darbų įstaigų vidaus tvarkos taisykles, kurios nustato laisvės atėmimu nuteistų asmenų laikymo tvarką ir sąlygas, taip pat jų teisių ir pareigų įgyvendinimą.

Ką jis reguliuoja

Asmenų, nuteistų laisvės atėmimu, laikymo tvarką ir sąlygas pataisos darbų įstaigose.
Nuteistųjų teisių ir pareigų, nustatytų Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodekse, užtikrinimo ir naudojimosi jomis tvarką.
Pataisos darbų įstaigų įrengimo reikalavimus, įskaitant gyvenamojo ploto normas.
Pataisos darbų įstaigų inspektavimo tvarką.

Kam jis skirtas

Asmenims, nuteistiems laisvės atėmimu.
Pataisos darbų įstaigoms (kolonijoms-gyvenvietėms, kolonijoms, auklėjimo darbų kolonijoms, kalėjimams, laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigoms, tardymo izoliatoriams, kai juose dirba nuteistieji).

Pagrindiniai punktai

Taisyklės turi būti taikomos objektyviai, be diskriminacijos dėl lyties, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų.
Laisvės atėmimo bausmė turi būti vykdoma užtikrinant žmogaus orumą ir formuojant nuteistųjų atsakomybės jausmą, siekiant padėti jiems sugrįžti į visuomenę.
Pataisos darbų įstaigų patalpų gyvenamojo ploto normos svyruoja nuo ne mažiau kaip 3 m2 vienam nuteistajam bendrabučio kambaryje iki ne mažiau kaip 7 m2 laisvės atėmimo vietų ligoninės patalpoje.
Pataisos darbų įstaigos inspektuojamos ne rečiau kaip kartą per dvejus metus (auklėjimo darbų kolonijos – ne rečiau kaip kartą per vienerius metus).

Įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTRAS Į S A K Y M A S DĖL PATAISOS DARBŲ ĮSTAIGŲ VIDAUS TVARKOS TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO 2000 m. rugpjūčio 16 d. Nr. 172 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo (Žin., 2000, Nr. 39-1091) 4 straipsniu,

Tvirtinu Pataisos darbų įstaigų vidaus tvarkos taisykles (pridedama).
Šis įsakymas įsigalioja nuo 2000 m. rugsėjo 1 dienos. TEISINGUMO MINISTRAS GINTARAS BALČIŪNAS SUDERINTA Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centro direktorius Vytautas Gailius PATVIRTINTA teisingumo ministro 2000 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. 172 PATAISOS DARBŲ ĮSTAIGŲ VIDAUS TVARKOS TAISYKLĖS I. BENDROSIOS NUOSTATOS
Pataisos darbų įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – Taisyklės) reglamentuoja asmenų, nuteistų laisvės atėmimu, laikymo pataisos darbų įstaigose tvarką ir sąlygas, šių asmenų teisių bei pareigų, kurias nustato Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodeksas, užtikrinimo ir naudojimosi jomis tvarką.
Taisyklės turi būti taikomos objektyviai: negali būti jokios diskriminacijos dėl lyties, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. Turi būti gerbiami tos grupės, kuriai priklauso nuteistasis, religiniai įsitikinimai bei moralinės nuostatos.
Laisvės atėmimo bausmė turi būti vykdoma tokiomis sąlygomis, kurios užtikrintų žmogaus orumą bei atitiktų Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius laisvės atėmimo bausmės vykdymą.
Su nuteistaisiais turi būti elgiamasi taip, kad būtų išsaugota jų sveikata ir savigarba ir, kiek leidžia bausmės trukmė, formuojamas jų atsakomybės jausmas bei skatinami tie požiūriai ir įgūdžiai, kurie geriausiai galėtų padėti jiems sugrįžti į visuomenę ir, išėjus į laisvę, tapti gerbiančiais įstatymus ir užsidirbančiais pragyvenimui piliečiais.
Taisyklės turi būti naujai atvykusių nuteistųjų karantino patalpose, bibliotekoje ir kitose prieinamose vietose pataisos darbų įstaigų personalui ir nuteistiesiems.
Taisyklės yra privalomos šioms įstaigoms, vykdančioms laisvės atėmimo bausmę: 6.
pataisos darbų kolonijoms-gyvenvietėms; 6.
pataisos darbų kolonijoms; 6.
auklėjimo darbų kolonijoms; 6.
kalėjimams; 6.
laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigoms (laisvės atėmimo vietų ligoninėms ir gydymo bei pataisos darbų kolonijoms); 6.
tardymo izoliatoriams, kai juose ūkio darbus dirba nuteistieji laisvės atėmimu. Šios įstaigos Taisyklėse vadinamos pataisos darbų įstaigomis arba taip, kaip jos pavadintos šiame punkte.
Pataisos darbų įstaigos savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisės aktais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, teisingumo ministro įsakymais, kitais teisės aktais ir šiomis taisyklėmis. Vadovaujantis Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – Tarnybos Kalėjimų departamente statutas), patvirtintu Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto patvirtinimo įstatymu (Žin., Nr. 2000, Nr. 39-1088), 4 straipsniu, pataisos darbų įstaigų veikla grindžiama teisingumo, teisėtumo, žmogaus teisių ir laisvių gerbimo, kalinamųjų bei nuteistųjų lygybės prieš bausmių vykdymo įstatymus, humanizmo, bausmių vykdymo individualizavimo ir progresyvaus bausmių atlikimo bei viešumo principais.
Vadovaudamasi Tarnybos Kalėjimų departamente statuto 7 straipsnio 2 dalimi, pataisos darbų įstaigas steigia, reorganizuoja ir likviduoja Vyriausybė Teisingumo ministerijos teikimu. Pataisos darbų įstaigų nuostatus pagal minėto statuto 7 straipsnio 4 dalį tvirtina teisingumo ministras.
Pataisos darbų įstaigos yra valstybės institucijos, veikiančios pagal Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymą, turinčios juridinio asmens statusą (sąskaitą banke ir antspaudą, kuriame įrašyti žodžiai „Lietuvos Respublika“, žinybinis priklausomumas ir įstaigos pavadinimas).
Tam, kad nuteistuosius užimti darbu, prie pataisos darbų įstaigų gali veikti valstybės įmonės. Šių įmonių veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymas (Žin., 1994, Nr. 102-2049). Vadovaudamasi Tarnybos Kalėjimų departamente statuto 7 straipsnio 3 dalimi, valstybės įmones prie pataisos darbų įstaigų steigia, reorganizuoja ir likviduoja Teisingumo ministerija. Šių įmonių įstatus pagal minėto statuto 7 straipsnio 4 dalį tvirtina teisingumo ministras.
Nuteistieji laisvės atėmimu į naujai įsteigtas pataisos darbų įstaigas siunčiami tik esant būtinoms komunalinėms-buitinėms sąlygoms, apskrities viršininko arba jo įgaliotos apskrities viršininko administracijos valstybinės statybos inspekcijos paskirtai komisijai priėmus naudoti visus objektus.
Pataisos darbų įstaigų nuteistųjų vietų skaičių nustato ir keičia Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas), atsižvelgdamas į turimą gyvenamąjį plotą ir vadovaudamasis Lietuvos higienos norma HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“, patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 461 (Žin., 1999, Nr. 90-2668). Pataisos darbų įstaigų patalpų gyvenamojo ploto normos yra šios: 12.
pataisos darbų ir auklėjimo darbų kolonijų bendrabučio gyvenamasis kambarys – ne mažiau kaip 3 m2 vienam nuteistajam; 12.
gydymo bei pataisos darbų kolonijos bendrabučio gyvenamasis kambarys – ne mažiau kaip 4 m2 vienam nuteistajam; 12.
pataisos darbų kolonijos-gyvenvietės butų tipo namo gyvenamasis kambarys – ne mažiau kaip 6 m2 vienam nuteistajam; 12.
kamerų tipo patalpų, baudos bei drausmės izoliatorių kamera – ne mažiau kaip 5 m2 vienam nuteistajam; 12.
laisvės atėmimo vietų ligoninės patalpa – ne mažiau kaip 7 m2 vienam nuteistajam; 12.
kalėjimo kamera – ne mažiau kaip 5 m2 vienam nuteistajam; 12.
kalėjimo karcerio kamera – ne mažiau kaip 4,5 m2 vienam nuteistajam.
Inspektuoti pataisos darbų įstaigas turi teisę teisingumo ministras, teisingumo viceministras, kuruojantis šių įstaigų veiklą, kiti šių asmenų paskirti pareigūnai, Kalėjimų departamento direktorius ir jo pavaduotojai.
Teisingumo ministerijos ir Kalėjimų departamento pareigūnai turi teisę tikrinti pataisos darbų įstaigų veiklą remdamiesi Taisyklių 13 punkte nurodytų pareigūnų pavedimu. Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centro darbuotojai pataisos darbų įstaigų veiklą tikrina šio centro vadovybės nustatyta tvarka.
Kalėjimų departamentas ir Teisingumo ministerijos tarnybos pataisos darbų kolonijų, kolonijų-gyvenviečių, kalėjimų, laisvės atėmimo vietų ligoninių ir gydymo bei pataisos darbų kolonijų kompleksinį tarnybinės, gamybinės ir ūkinės veiklos inspektavimą atlieka ne rečiau kaip kartą per dvejus metus, o auklėjimo darbų kolonijų – ne rečiau kaip kartą per vienerius metus. Esant būtinumui, organizuojami pataisos darbų įstaigų teminiai ir kompleksinių inspektavimų metu nustatytų trūkumų šalinimo kontroliniai patikrinimai.
Kalėjimų departamento pareigūnų atliktų pataisos darbų įstaigų kompleksinių inspektavimų pažymas tvirtina Kalėjimų departamento direktorius, kurių išvados gali būti pateiktos įvertinti teisingumo ministrui arba teisingumo viceministrui, kuruojančiam šių įstaigų veiklą.
Kiekvienoje pataisos darbų įstaigoje pildoma pastabų ir pasiūlymų knyga (1 priedas), kurioje inspektuojantys pareigūnai įrašo savo pastabas ir pasiūlymus, kai pagal inspektavimo rezultatus nerašoma pažyma. Teisę daryti įrašus pastabų ir pasiūlymų knygoje turi Taisyklių 13 ir 14 punktuose nurodyti pareigūnai. II. PATAISOS DARBŲ ĮSTAIGŲ ĮRENGIMAS
Pataisos darbų įstaigos įrengiamos vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 76:1999 ir Lietuvos higienos norma HN 67-1996 „Ilgalaikių pasimatymų kambariai“, patvirtinta vyriausiojo valstybinio gydytojo higienisto 1996 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 37 (Žin., 1997, Nr. 8-158).
Pataisos darbų ir auklėjimo darbų kolonijos skirstomos į tris izoliuotas zonas: gyvenamąją, kur gyvena nuteistieji; gamybinę, kur dirba nuteistieji; drausminę, kur baudos (drausmės) izoliatoriuje ir kamerų tipo patalpose laikomi nuobaudas atliekantys nuteistieji. Laisvės atėmimo vietų ligoninės skirstomos į administracinę ir režiminę izoliuotas zonas. Gyvenamoji, gamybinė ir drausminė zonos viena nuo kitos gali būti atskirtos vizualinio stebėjimo koridoriais.
Pataisos darbų ir auklėjimo darbų kolonijų gyvenamosios zonos gali būti suskirstytos į lokalinius, vieną nuo kito izoliuotus sektorius (skyrius). Vadovaujantis Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1987 m. vasario 12 d. priimtų Europos kalinimo įstaigų taisyklių (rekomendacija Nr. R

(87)3) 12 ir 13 taisyklėmis, šių sektorių (skyrių), skirtų nuteistųjų skirstymui ir perskirstymui, tikslai yra: 20.

atskirti nuo kitų tuos nuteistuosius, kurie dėl savo nusikaltimų pobūdžio ar asmeninių savybių galėtų pasinaudoti kitais arba daryti jiems neigiamą įtaką; 20.
padėti paskirstyti nuteistuosius, norint palengvinti jų priežiūrą bei socialinę adaptaciją, atsižvelgiant į valdymo bei saugumo reikalavimus.
Gyvenamojoje zonoje įrengiami bendrabučiai, valgykla ir virtuvė, parduotuvė, bendrojo lavinimo mokykla, specialioji profesinė mokykla ir profesinio parengimo mokomieji-technikos kabinetai, klubas, biblioteka, uždaroji asmens sveikatos priežiūros įstaiga su stacionaru (medicininiu izoliatoriumi), pirtis ir dezinfekcijos kamera, kirpykla, patalynės ir specialios aprangos keitimo saugykla, drabužių ir avalynės taisykla, džiovykla, būrių viršininkų (auklėtojų), priežiūros, auklėjamojo darbo ir vidaus tyrimų tarnybų darbuotojų, pataisos darbų įstaigų direktorių pavaduotojų apsaugai ir priežiūrai, auklėjamajam darbui bei ūkio reikalams kabinetai, taip pat naujai atvykusių nuteistųjų karantino patalpos (karantino patalpos gali būti įrengtos ir drausminėje zonoje). Atskirai įrengiamas nuteistųjų priėmimo asmeniniais klausimais kabinetas. Lokaliniuose sektoriuose, esant galimybėms, gali būti įrengtos sporto aikštelės, kurios kartu gali būti naudojamos nuteistųjų rikiuotėms ir patikrinimams.
Tarp gyvenamosios zonos lokalinių sektorių gali būti įrengti kontrolės ir praleidimo punktai.
Administraciniai pastatai statomi už kolonijos teritorijos ribų arba išvien su kontrolės ir praleidimo punktu Nr. 1, kuris įrengiamas kolonijos apsaugos perimetre.
Kontrolės ir praleidimo punkte Nr. 1 įrengiamos trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų patalpos, siuntinių, perdavimų priėmimo ir išdavimo biurai, asmenų, įeinančių (išeinančių) į kolonijos teritoriją, apžiūros ir jų daiktų patikrinimo kambariai.
Gyvenamosios ir gamybinės zonų sandūroje įrengiamas kontrolės ir praleidimo punktas Nr. 2, kurio paskirtis – praleisti nuteistuosius iš vienos zonos į kitą. Jame įrengiamos patalpos kolonijos direktoriaus budinčiajam padėjėjui, nuteistųjų laikinam sulaikymui ir jų kratoms atlikti.
Gamybinės zonos teritorija gali būti suskirstyta į lokalinius, vieną nuo kito izoliuotus sektorius, tarp kurių gali būti įrengti kontrolės ir praleidimo punktai.
Pataisos darbų kolonijos teritorijos drausminėje zonoje įrengiamas pastatas su kamerų tipo patalpomis, baudos izoliatoriumi, darbo kameromis ir pasivaikščiojimo kiemais. Pasivaikščiojimo kiemuose gali būti atitinkantys saugumo reikalavimus sportiniai įrenginiai (sportinis inventorius).
Už pataisos darbų kolonijos apsaugos perimetro įrengiami maisto, materialinių vertybių, tepalų, degiųjų medžiagų, dažų, nuteistųjų asmeninių daiktų saugojimo sandėliai, daržovių saugyklos, garažai, vaistinės ir kiti pagalbiniai pastatai. III. PATAISOS DARBŲ KOLONIJŲ-GYVENVIEČIŲ ĮRENGIMO YPATUMAI
Pataisos darbų kolonijoje-gyvenvietėje yra bendrabučiai, kolonijos-gyvenvietės direktoriaus budinčiojo padėjėjo ir budinčios priežiūros pareigūnų pamainos patalpa, valgykla, parduotuvė, uždaroji asmens sveikatos priežiūros įstaiga, technikos kabinetai, biblioteka, patalpos kultūriniams renginiams, pirtis su skalbykla ir dezinfekcijos kamera, nuteistųjų asmeninių daiktų saugojimo kamera, baudos izoliatorius, viešbutis atvykusiems į pasimatymą su nuteistaisiais asmenims. Kamerų tipo patalpų kolonijose-gyvenvietėse nėra.
Kolonijų-gyvenviečių baudos izoliatoriuje įrengiamos 1–3 bendros kameros, kiekvienoje po 4–6 vietas, 1–3 dvivietės kameros ir baudos izoliatoriaus budinčiojo prižiūrėtojo kambarys. Esant galimybei, baudos izoliatoriaus patalpos atitveriamos nuo kitų pastatų ištisine uždara tvora.
Gyvenamojoje vietovėje esanti pataisos darbų kolonija-gyvenvietė aptveriama tvora su kontrolės ir praleidimo punktu.
Kolonijos-gyvenvietės teritorijos ribos nustatomos Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu, atsižvelgiant į kiekvienos kolonijos-gyvenvietės buveinės vietą, darbų, kuriuos atlieka nuteistieji, pobūdžio. Tačiau visais atvejais kolonijų-gyvenviečių ribos neturi būti nutolusios nuo jos buveinės centro daugiau kaip 5 kilometrus.
Kiekvienas nuteistasis pasirašytinai supažindinamas su kolonijos-gyvenvietės ribomis. Pasirašytas dokumentas saugomas nuteistojo asmens byloje. IV. AUKLĖJIMO DARBŲ KOLONIJŲ ĮRENGIMO YPATUMAI
Kamerų tipo patalpų ir ilgalaikių pasimatymų kambarių auklėjimo darbų kolonijose nėra. Specialiųjų profesinių mokyklų klasės ir technikos kabinetai įrengiami gamybinėje zonoje. Jeigu minėti kabinetai įrengti gyvenamojoje zonoje, tai jie turi būti patikimai izoliuoti nuo kitų patalpų. Gyvenamojoje zonoje įrengiamos naujai atvykusių nuteistųjų karantino patalpos. Čia yra miegamieji kambariai, valgomasis, persirengimo kambarys, tualetas ir poilsio kambarys.
Drausmės izoliatoriaus patalpos gali būti įrengiamos auklėjimo darbų kolonijos gyvenamojoje zonoje.
Auklėjimo darbų kolonijos gyvenamojoje zonoje įrengiamos sporto aikštelės su būtinu sporto inventoriaus komplektu. Jos gali būti naudojamos nuteistųjų rikiuotėms ir patikrinimams.
Kolonijos teritorija aptveriama ne žemesne kaip 3,5 metro tvora. V. KALĖJIMŲ ĮRENGIMAS
Kalėjimo teritorija suskirstoma į režiminę ir ūkinę zonas.
Režiminės zonos teritorijoje įrengiami gyvenamieji korpusai, kuriuose laikomi nuteistieji, virtuvė, pirtis su skalbykla ir dezinfekcijos kamera, kirpykla, bendrojo lavinimo mokykla, klubas, uždaroji asmens sveikatos priežiūros įstaiga su stacionaru.
Pasivaikščiojimo aikštelės įrengiamos gyvenamųjų korpusų viršutiniuose aukštuose arba ant žemės. Aikštelių viršus uždengiamas metalinėmis grotomis, kurių akutės yra 12 x 20 cm, aptrauktomis metaliniu tinklu.
Gamybiniai korpusai izoliuojami nuo kitų patalpų. Gyvenamieji korpusai gali būti sujungti su gamybinėmis, komunalinėmis-buitinėmis ir kitomis patalpomis tuneliais arba antžeminėmis uždaromis perėjomis.
Ūkinėje zonoje įrengiami sandėliai, daržovių saugykla, garažas, dirbtuvės ir kitos pagalbinės patalpos.
Kalėjimas aptveriamas ne žemesne kaip 5 metrų betonine arba plytų tvora, ant kurios įrengiamos inžinerinės techninės apsaugos priemonės. Tokia pat tvora su kontrolės ir praleidimo punktu Nr. 2 režiminė zona atskiriama nuo ūkinės zonos.
Administracinis pastatas statomas išvien su kontrolės ir praleidimo punktu Nr. 1, kuris įrengiamas kalėjimo apsaugos perimetre. Administraciniame pastate įrengiami tarnybiniai kabinetai, kalėjimo direktoriaus budinčiojo padėjėjo kambarys, nuteistųjų trumpalaikių pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis patalpos, parduotuvė, siuntinių, perdavimų priėmimo ir išdavimo biurai, asmenų, įeinančių (išeinančių) į kalėjimo teritoriją, apžiūros ir jų daiktų patikrinimo kambariai. VI. PATAISOS DARBŲ ĮSTAIGŲ BENDRABUČIŲ ĮRENGIMAS
Pataisos darbų įstaigų nuteistųjų bendrabučiai aprūpinami baldais ir inventoriumi pagal normas, kurias Vyriausybė patvirtino 1995 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. 171 „Dėl asmenų, atliekančių bausmę pataisos darbų įstaigose, laikomų tardymo izoliatoriuose ir pasiųstų į socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigas, aprūpinimo apranga, patalyne, baldais bei virtuvės inventoriumi“ (Žin., 1995, Nr. 12-291).
Bendrabučių pastatuose be miegamųjų kambarių taip pat įrengiami būrio viršininkų (auklėtojų) kabinetai, auklėjamojo darbo, maisto produktų ir asmeninių daiktų saugojimo patalpos, buities kambariai, tualetai, drabužių ir avalynės džiovyklos (drabužių ir avalynės džiovykla gali būti bendra visai kolonijai). Moterų pataisos darbų kolonijose įrengiami higienos kambariai. Šių kolonijų bendrabučiuose gali būti įrengtos maisto gaminimo patalpos. VII. KALĖJIMŲ KAMERŲ IR KARCERIŲ, PATAISOS DARBŲ ĮSTAIGŲ KAMERŲ TIPO PATALPŲ, BAUDOS IR DRAUSMĖS IZOLIATORIŲ ĮRENGIMAS
Kalėjime, kalėjimo karceryje, pataisos darbų kolonijos kamerų tipo patalpose, baudos izoliatoriuje, auklėjimo darbų kolonijos drausmės izoliatoriuje ir laisvės atėmimo vietų ligoninėje įrengiamas reikiamas kiekis kamerų, kuriose sudaromos gyvenimo bei buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos higienos normą HN 76:
Kameroje turi būti langas, užtikrinantis natūralią dienos šviesą ir natūralų patalpos vėdinimą. Abipus lango stiklo įstatomos grotos. Lango, išskyrus kalėjimo ir laisvės atėmimo vietų ligoninės kameros langą, stiklas iš vidaus aptraukiamas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele.
Kameroje įstatomos išorinės ir vidinės durys. Išorinės kameros durys gali būti metalinės arba medinės. Medinės durys turi būti ne plonesnės kaip 6 centimetrų. Iš vidaus šios durys apkalamos skarda. Duryse gali būti įrengiama stebėjimo akutė ir užsklendžiamas langelis maistui, knygoms bei kitiems daiktams perduoti. Langelio durelės turi atsidaryti tiktai į koridoriaus pusę ir gali būti užrakintos. Vidinėse ir išorinėse duryse įtaisomi mechaniniai arba elektromechaniniai užraktai, kad jų negalėtų atsklęsti kameroje laikomi nuteistieji. Vidinės durys turi būti sukonstruotos iš skersinių metalo juostų ir įstatomų į jas strypų. Išorinės ir vidinės durys turi atsidaryti tiktai į koridoriaus pusę.
Kameros langai ir durys gali būti blokuojami apsaugos signalizacijos priemonėmis bei stebimi vaizdo kameromis.
Kameroje įrengiamas centrinis arba kaloriferinis šildymas ir vėdinimas.
Kameroje įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas bei signalinis mygtukas priežiūros pareigūnams iškviesti. Kalėjimo kamerose (išskyrus karcerio kameras), pataisos darbų kolonijos kamerų tipo patalpose ir laisvės atėmimo vietų ligoninės kamerose-palatose gali būti įrengiami elektros instaliacijos kištukiniai lizdai. Elektros laidai įmontuojami kameros sienose ir lubose po tinku. Koridoriuje prie kameros įmontuojami elektros jungikliai.
Kameroje įrengiamas sanitarinis mazgas, kuris turi būti atitvertas nuo likusio kameros ploto, ir praustuvas (kriauklė).
Pataisos darbų ir auklėjimo darbų kolonijų baudos, drausmės izoliatorių ir kamerų tipo patalpose, kuriose nuobaudas atlieka moteriškos lyties asmenys, kalėjimo ir laisvės atėmimo vietų ligoninės kamerose kiekvieno nuteistojo lova pritvirtinama prie grindų. Kalėjimo karcerio kameroje, pataisos darbų kolonijos kamerų tipo patalpose, baudos izoliatoriaus ir auklėjimo darbų kolonijos drausmės izoliatoriaus kameroje kiekvienam nuteistajam įrengiama atlošiama, su mediniu gultu metalinė lova, kuri vienu šonu pritvirtinama prie kameros sienos. Dieną lova užraktais prirakinama prie sienos.
Kameroje turi būti stalas, suoliukai arba taburetės, kurie pritvirtinami prie grindų, kad nuteistieji negalėtų išardyti.
Kalėjimo karcerio, pataisos darbų kolonijos baudos izoliatoriaus ir auklėjimo darbų kolonijos drausmės izoliatoriaus kameroje yra sieninė lentyna tualeto reikmenims sudėti.
Kalėjimo, laisvės atėmimo vietų ligoninės kamerose ir pataisos darbų kolonijos kamerų tipo patalpose turi būti viena spintelė arba sieninė lentyna dviem asmenims knygoms ir daiktams sudėti, spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti (šaldytuvas) ir viršutinių drabužių pakaba.
Aprūpinant kameras baldais ir inventoriumi, vadovaujamasi normomis, kurias Vyriausybė patvirtino 1995 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. 171 „Dėl asmenų, atliekančių bausmę pataisos darbų įstaigose, laikomų tardymo izoliatoriuose ir pasiųstų į socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigas, aprūpinimo apranga, patalyne, baldais bei virtuvės inventoriumi.“
Nuteistųjų, kurie laikomi pataisos darbų įstaigų kamerų tipo patalpose ir baudos izoliatoriuje, darbui organizuoti gali būti įrengiamos atskiros gamybinės patalpos. VIII. REIKALAVIMAI PATAISOS DARBŲ ĮSTAIGŲ PERSONALUI
Kadangi pataisos darbų įstaigos personalas turi didelę reikšmę tinkamam įstaigos darbo organizavimui bei įstaigos organizacinių ir pataisos tikslų įgyvendinimui, pataisos darbų įstaigos vadovybė turi skirti daug dėmesio taisyklių, reglamentuojančių personalo elgesį, įsisavinimui.
Pataisos darbų įstaigos personalą reikia nuolat skatinti mokymo ir konsultavimo procedūrų bei pozityvaus vadovavimo stiliaus pagalba stiprinti darbo efektyvumą bei atsakomybės jausmą.
Pataisos darbų įstaigos vadovybė turi nuolat informuoti visuomenę apie visos bausmių vykdymo sistemos bei personalo vaidmenį, kad visuomenė geriau suprastų jų indėlio į visuomenės gyvenimą svarbą.
Pataisos darbų įstaigos vadovybė turi daryti griežtą atranką priimdama žmones į darbą bei skirdama juos į atitinkamas pareigas. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas jų dorumui, humaniškumui, profesionalumui bei asmeniniam tinkamumui.
Tarnybos metu visas personalas turi nuolat tobulinti žinias ir profesinį meistriškumą, lankydamas specialius mokymo kursus, kuriuos periodiškai organizuoja pataisos darbų įstaigos vadovybė.
Į viso pataisos darbų įstaigos personalo mokymo programą turi būti įtraukti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (Žin., 1995, Nr. 40-987), Europos konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (Žin., 1998, Nr. 86-2393) bei Europos kalinimo įstaigų taisyklių reikalavimai bei taikymo principai.
Visas pataisos darbų įstaigos personalas turi nuolat elgtis ir dirbti taip, kad savo pavyzdžiu skatintų gerą nuteistųjų elgesį ir pelnytų jų pagarbą. Asmenys, priimami į darbą pataisos darbų įstaigose, duoda rašytinį pasižadėjimą (2 priedas).
Kiek tai įmanoma, pataisos darbų įstaigos personalą turi sudaryti pakankamas skaičius socialinių darbuotojų, psichiatrų, psichologų, mokytojų, darbinės veiklos, fizinio lavinimo instruktorių ir kitų profesijų darbuotojų. Turi būti pasitelkiami savanoriai tais atvejais, kai jų žinios ir pagalba gali duoti naudos.
Pataisos darbų įstaigos direktorius privalo turėti šias pareigas atitinkančius administracinius sugebėjimus, atitinkamą profesinį išsilavinimą ir patyrimą.
Pataisos darbų įstaigos vadovybė turi diegti specialias įstaigos organizavimo ir valdymo formas, kurios palengvintų ryšius tarp įvairių darbuotojų kategorijų, siekiant užtikrinti įvairių tarnybų bendradarbiavimą nuteistųjų pataisos bei jų resocializavimo klausimais.
Pataisos darbų įstaigos personalas neturi teisės naudoti prieš nuteistuosius jėgą, išskyrus savigyną arba bandymo pabėgti ir aktyvaus ar pasyvaus fizinio pasipriešinimo atvejais, ir tiktai vadovaujantis įstatymais. Darbuotojai, kurie buvo priversti panaudoti jėgą, privalo ją naudoti tik tiek, kiek tai būtina, ir nedelsdami pranešti apie jėgos panaudojimą įstaigos vadovybei.
Pataisos darbų įstaigos personalas turi būti apmokytas specialios technikos tramdyti agresyvius nuteistuosius.
Išskyrus ypatingas aplinkybes, pataisos darbų įstaigos darbuotojai, turintys tiesioginį kontaktą su nuteistaisiais, neturi būti ginkluoti šaunamaisiais ginklais. Jokiomis aplinkybėmis personalas, kuris nebuvo specialiai apmokytas naudotis šaunamuoju ginklu, negali jo turėti. IX. PATAISOS DARBŲ ĮSTAIGŲ PERSONALO IR NUTEISTŲJŲ SANTYKIAI
Pataisos darbų įstaigos personalo ir nuteistųjų santykiai turi būti grindžiami teisėtumo principu ir turi būti skirti laisvės atėmimo bausmės tikslams pasiekti.
Pataisos darbų įstaigos personalas, atsižvelgdamas į kiekvieno nuteistojo asmenybę, rengia juos doram ir sąžiningam gyvenimui atlikus laisvės atėmimo bausmę, nuolat reikalauja griežtai laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų, aiškina jų teises ir pareigas, užkardina bet kokią nuteistųjų priešįstatyminę veiklą.
Pataisos darbų įstaigos personalui kategoriškai draudžiami bet kokio pobūdžio ryšiai su nuteistaisiais, jų giminaičiais ar artimaisiais, nesusiję su tarnybinių pareigų vykdymu.
Nuteistieji į pataisos darbų įstaigos darbuotoją kreipiasi žodžiu „Jūs“, „Tamsta“ arba pagal užimamas tarnybines pareigas. Darbuotojai į nuteistąjį kreipiasi žodžiu „Jūs“ ir pavarde (į nepilnamečius galima kreiptis žodžiu „Tu“ ir vardu). Pataisos darbų įstaigų darbuotojai, dirbantys su nuteistaisiais, privalo nešioti dešinėje krūtinės pusėje prie drabužių prisegtas korteles su įrašytu vardu ir pavarde. X. NUTEISTŲJŲ SIUNTIMO Į PATAISOS DARBŲ ĮSTAIGAS IR PRIĖMIMO Į JAS TVARKA
Remiantis Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodekso 14 straipsnio 1 dalimi, asmenys, nuteisti laisvės atėmimu, iš tardymo izoliatorių atlikti bausmę siunčiami ne vėliau kaip per 10 dienų nuo tos dienos, kurią įsiteisėjo teismo nuosprendis, arba nuo tos dienos, kurią jis nukreiptas vykdyti. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 2 dalį teismo nuosprendis gali būti pradėtas vykdyti, jeigu nuteistasis pareiškia norą pradėti atlikti bausmę, iki byla bus išnagrinėta apeliacine tvarka.
Nuteisti asmenys pristatomi tik į nuosprendžiu paskirto režimo pataisos darbų įstaigą.
Pagal Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodekso 4 straipsnį pagrindas, kuriuo remiantis atliekama laisvės atėmimo bausmė ir nuteistiesiems taikomos pataisos poveikio priemonės, yra tiktai įsiteisėjęs teismo nuosprendis.
Konvojaus pareigūnų pristatytus į pataisos darbų įstaigą nuteistuosius priima pataisos darbų įstaigos direktoriaus budintysis padėjėjas ir įskaitos tarnybos darbuotojas, kurie, patikrinę asmens byloje esamus dokumentus, patikslina atvykusio nuteistojo asmenybę. Įskaitos darbuotojų ne darbo valandomis nuteistuosius priima pataisos darbų įstaigos direktoriaus budintysis padėjėjas.
Konvojaus pareigūnų pristatytus į laisvės atėmimo vietų ligoninę nuteistuosius priima ligoninės direktoriaus budintysis padėjėjas ir budintysis gydytojas. Nuteistieji, kurie į laisvės atėmimo vietų ligoninę pristatyti planinio konvojaus, priimami esant nuteistojo asmens bylai, asmens sveikatos istorijai bei nuteistojo siuntinių, perdavimų, banderolių su spauda ir pasimatymų apskaitos kortelei. Nuteistuosius, pristatytus į laisvės atėmimo vietų ligoninę neplaninio konvojaus, jeigu nuteistieji buvo pristatyti be asmens bylų, ligoninės direktoriaus budintysis padėjėjas ir budintysis gydytojas priima remdamiesi nuteistųjų lydėjimo sąrašu ir medicininiu nukreipimu.
Priimtiems į pataisos darbų įstaigą nuteistiesiems daroma asmens krata, o jų turimi daiktai patikrinami. Šiems asmenims draudžiami turėti daiktai ir reikmenys (3 priedas) paimami. Paėmus daiktus ir reikmenis, surašomas protokolas (4 priedas), kurį pasirašo pinigus ir daiktus paėmęs pareigūnas ir nuteistasis. Protokolas surašomas ir tuo atveju, kai pinigus ir daiktus kartu su nuteistaisiais į pataisos darbų įstaigą pristato konvojus. Protokolą pasirašo pataisos darbų įstaigos direktoriaus budintysis padėjėjas ir konvojaus viršininkas. Vienas protokolo egzempliorius įteikiamas konvojaus viršininkui. Pataisos darbų įstaigos direktoriaus budintysis padėjėjas paimtus iš nuteistųjų pinigus ir daiktus registruoja žurnale (5 priedas).
Jeigu prieš pradedant asmens kratą, pareigūnams pasiūlius, nuteistasis pats atiduoda pinigus, vertingus bei kitus daiktus, jo pinigai, vertybiniai popieriai ir brangenybės atiduodami saugoti į pataisos darbų įstaigos buhalteriją. Pinigai įrašomi į nuteistojo asmeninę sąskaitą. Kiti daiktai atiduodami saugoti į sandėlį.
Pas nuteistuosius rasti paslėpti pinigai bei vertingi daiktai paimami ir, remiantis Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodekso 41 straipsnio 4 dalimi, perduodami į valstybės pajamas pagal motyvuotą pataisos darbų įstaigos direktoriaus nutarimą (6 priedas), sankcionuotą prokuroro. Vienas tokio nutarimo egzempliorius paliekamas prokurorui, o kiti trys po vieną atiduodami pataisos darbų įstaigos buhalterijai, priežiūros tarnybai ir įdedamas į nuteistojo asmens bylą.
Paimtus iš nuteistųjų pinigus, vertybinius popierius ir brangenybes pataisos darbų įstaigos direktoriaus budintysis padėjėjas privalo atiduoti į buhalteriją, o kitus daiktus – į sandėlį ne vėliau kaip per 24 valandas (neįskaitant poilsio ir švenčių dienų). Nuteistiesiems, iš kurių paimti pinigai, vertingi bei kiti daiktai, išduodami kvitai.
Paimti iš nuteistųjų dokumentai (išskyrus įstatymų ir kitų teisės aktų, skelbiamų „Valstybės žiniose“, tekstus, teismų nuosprendžių, nutarčių ir nutarimų nuorašus, atiduotų saugoti pinigų, vertingų daiktų kvitus) atiduodami pataisos darbų įstaigos įskaitos tarnybai, o valstybės apdovanojimai (ordinai, medaliai) ir pasižymėjimo ženklai – buhalterijai.
Paimti iš nuteistųjų menkaverčiai ar jiems draudžiami turėti daiktai (alkoholiniai gėrimai, jų surogatai, stiprūs vaistai, aštriabriauniai, smailūs ir kiti daiktai), jeigu dėl jų laikymo neiškeliama baudžiamoji byla, nuteistiesiems raštiškai sutikus, sunaikinami jų akivaizdoje. Pareigūnai surašo šių daiktų sunaikinimo aktą, kurį pasirašo nuteistasis. Vienas akto egzempliorius įdedamas į nuteistojo asmens bylą, o kitas atiduodamas priežiūros tarnybai.
Jeigu iš nuteistųjų paimami daiktai bei gaminiai, kurie galėjo būti panaudoti nusikalstamu tikslu, atliekamas tarnybinis tyrimas.
Pataisos darbų įstaigos administracija vadovaujasi Taisyklių 82–88 punktais ir tuo atveju, jeigu pinigai, vertingi bei kiti daiktai paimami iš nuteistųjų jų laikymo pataisos darbų įstaigoje laiku.
Atvykus į pataisos darbų įstaigą, patikrinama nuteistųjų sveikata ir atliekamas sanitarinis jų parengimas. Sveikatos tikrinimo rezultatai įrašomi į asmens sveikatos istoriją (ambulatorinę kortelę). Asmenis, kuriems atliktas sanitarinis parengimas, pataisos darbų įstaigos direktoriaus budintysis padėjėjas uždaro į karantino patalpas, o kalėjime – į kameras. Atvykusius į laisvės atėmimo vietų ligoninę nuteistuosius apžiūri gydytojas ir, nustatęs ligos diagnozę, siunčia į atitinkamus ligoninės skyrius.
Atvykusių nuteistųjų asmens bylos, kol jie laikomi karantino patalpose, laikomos įskaitos tarnyboje atskirai nuo kitų nuteistųjų asmens bylų.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsnio 2 dalimi ir 404 straipsnio 2 dalimi, pataisos darbų įstaigos administracija, atvykus nuteistajam, per 3 dienas (neįskaitant poilsio dienų) raštu praneša nuosprendį priėmusiam pirmosios instancijos teismui, taip pat prie šio teismo esančiai teritorinei prokuratūrai apie nuosprendžio vykdymą bei kur nuteistasis atlieka bausmę.
Pataisos darbų įstaigos administracija ne vėliau kaip per 10 dienų nuo nuteistojo atvykimo išsiunčia jo šeimai arba kuriam nors artimam giminaičiui, kurį nurodo nuteistasis, pranešimą (7 priedas).
Su naujai atvykusiais nuteistaisiais karantino patalpose (kalėjime-kamerose) pataisos darbų įstaigos psichologas, būrio viršininkas (auklėtojas), vidaus tyrimų, priežiūros, asmens sveikatos priežiūros, įskaitos ir kitų tarnybų darbuotojai atlieka tiriamąjį aiškinamąjį darbą ir jo rezultatus įrašo individualaus auklėjamojo darbo su nuteistaisiais knygelėse. Nuteistiesiems karantino patalpose turi būti pakankamai rašytinės informacijos apie jų teises, pareigas, draudimus ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygas.
Nuteistuosius, jiems dalyvaujant, į būrius, skyrius ir kameras paskirsto pataisos darbų įstaigos direktoriaus įsakymu sudaryta komisija. Tokia pat tvarka nuteistieji perkeliami iš būrio, skyriaus ar kameros į kitą būrį, skyrių ar kamerą per visą jų bausmės atlikimo laiką.
Nuteistųjų skirstymo komisija, susipažinusi su nuteistojo asmens byla, individualaus darbo su nuteistuoju knygelės įrašais ir išklausiusi nuteistąjį, nusprendžia, į kokį būrį, skyrių ar kamerą jį paskirti bei kur įdarbinti ir mokyti.
Komisijos posėdžiai įforminami protokolais, o nuteistųjų paskirstymas (išskyrus kalėjimą) – pataisos darbų įstaigos direktoriaus įsakymu. Kalėjimuose nuteistieji į kameras paskirstomi pagal režimo rūšis pataisos darbų kolonijų, iš kurių jie atvyko remiantis teismo nutartimi, arba į kurias vyks, atlikę bausmę kalėjime, remiantis teismo nuosprendžiu. XI. NUTEISTŲJŲ PERKĖLIMO IŠ VIENOS PATAISOS DARBŲ ĮSTAIGOS Į KITĄ TVARKA
Pagal Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodekso 19 straipsnio 1 dalį nuteistasis laisvės atėmimu turi atbūti visą bausmės laiką paprastai vienoje pataisos darbų kolonijoje, viename kalėjime ar vienoje auklėjimo darbų kolonijoje.
Perkelti nuteistąjį atlikti bausmę iš vienos kolonijos į kitą to paties režimo rūšies koloniją arba iš vieno kalėjimo į kitą leidžiama tik esant išimtinėms aplinkybėms, kliudančioms toliau laikyti nuteistąjį toje įstaigoje, kurios nurodytos Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodekso 19 straipsnio 2 dalyje.
Esant išimtinėms aplinkybėms, sudarančioms sąlygas perkelti nuteistąjį į kitą pataisos darbų įstaigą, įstaigos direktorius pristato į Kalėjimų departamentą po tris egzempliorius jo pasirašytos motyvuotos išvados ir charakteristikos. Išvadą tvirtina šio departamento direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas. Patvirtintos išvados pagrindu išduodama paskyra perkelti nuteistąjį į kitą pataisos darbų įstaigą. Vienas paskyros egzempliorius su išvada ir charakteristika išsiunčiamas pataisos darbų įstaigai, į kurią perkeliamas nuteistasis, o kitas su išvados nuorašu – pataisos darbų įstaigai, iš kurios bus perkeltas nuteistasis. Ši įstaiga, gavusi patvirtintą išvadą, ją įsiuva į perkeliamo nuteistojo asmens bylą.
Jeigu nuteistasis iš vienos pataisos darbų įstaigos į kitą perkeliamas Teisingumo ministerijos ar Kalėjimų departamento iniciatyva, toks nuteistojo perkėlimas galimas tiktai esant šio departamento direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno patvirtintai motyvuotai išvadai. XII. LAISVĖS ATĖMIMO BAUSMĖS ATLIKIMO REŽIMAS
Režimas pataisos darbų įstaigose – tai diferencijuotų laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygų ir atliekančių šią bausmę nuteistųjų elgesio taisyklių visuma.
Pagal Europos kalinimo įstaigų taisyklių 64 ir 65 taisykles laisvės atėmimas jau pats savaime yra bausmė. Todėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygos bei režimas laisvės atėmimo vietose, išskyrus jo elementus, kuriuos pateisina nuteistųjų izoliavimas bei būtinumas palaikyti jų drausmę, neturi didinti nuteistųjų kančių. Būtina imtis visų galimų priemonių, kad pataisos darbų įstaigų veiklos organizavimo bei valdymo būdas padėtų: 103.
užtikrinti, kad nuteistųjų laikymo sąlygos atitiktų žmogiškojo orumo reikalavimus bei priimtinus visuomenės gyvenimo standartus; 103.
mažinti žalingą laisvės atėmimo poveikį bei skirtumus tarp gyvenimo laisvėje ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, nes pastarasis turi tendenciją mažinti nuteistųjų savigarbą bei asmeninės atsakomybės jausmą; 103.
palaikyti ir stiprinti tuos ryšius su giminaičiais bei išorės pasauliu, kurie skatina geriausius nuteistųjų bei jų šeimų interesus; 103.
suteikti nuteistiesiems galimybę ugdyti sugebėjimus bei gabumus, kurie padidintų jų sėkmingos adaptacijos perspektyvas išėjus į laisvę.
Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodekso 7 straipsnio 1 dalis laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimą priskiria vienai iš pagrindinių nuteistųjų pataisymo priemonių. Šio kodekso 41 straipsnio 1 dalis nustato šiuos pagrindinius režimo pataisos darbų įstaigose reikalavimus: 104.
būtinas nuteistųjų izoliavimas ir nuolatinė jų priežiūra; 104.
nuteistiesiems tiksliai ir nenukrypstamai vykdyti savo pareigas; 104.
sudaryti nuteistiesiems skirtingas laikymo sąlygas, atsižvelgiant į jų padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę ir elgesį.
Režimo užtikrinimo pataisos darbų įstaigose priemonės yra šios: 105.
pataisos darbų įstaigų apsauga; 105.
įėjimo (įvažiavimo) į pataisos darbų įstaigas ir išėjimo (išvažiavimo) iš pataisos darbų įstaigų tvarka; 105.
pataisos darbų įstaigų vidaus tvarka; 105.
nuteistųjų dienotvarkė; 105.
pataisos darbų įstaigų personalo veikla, susiklosčius ypatingai situacijai įstaigoje, taip pat specialiųjų priemonių ir šaunamojo ginklo panaudojimo pagrindai ir tvarka.
Pataisos darbų įstaigų apsaugos ir nuteistųjų priežiūros tvarką reglamentuoja teisingumo ministro įsakymu patvirtinta Kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija. XIII. NUTEISTŲJŲ DIENOTVARKĖ
Pagal Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodekso 42 straipsnio 1 dalį nuteistųjų dienotvarkė turi numatyti griežtai reglamentuotą jų elgesį per visą parą.
Nuteistųjų dienotvarkė tvirtinama pataisos darbų įstaigos direktoriaus įsakymu (8 priedas). Ji paskelbiama nuteistiesiems. Dienotvarkėje nurodomas kėlimosi, rytinės mankštos, tvarkymosi, tualeto, rytinio ir vakarinio patikrinimų, maitinimosi, darbo, auklėjamųjų, kultūrinių ir sportinių renginių, mokymosi, laisvalaikio, nepertraukiamo 8 valandų trukmės miego ir kitų priemonių laikas.
Poilsio ir švenčių dienomis gali būti tvirtinamos atskiros nuteistųjų dienotvarkės.
Nuteistųjų dienotvarkės punktualiam vykdymui pataisos darbų įstaigos direktorius įsakymu nustato sutartinių garsinių signalų ir komandų tvarką.
Siekiant organizuoti ir kontroliuoti nuteistųjų paros dienotvarkę pataisos darbų įstaigoje, personalo ir vadovybės darbas organizuojamas pagal įstaigos direktoriaus patvirtintą slenkantį mėnesinį grafiką, kad personalo ir vadovybės atstovai (neįskaitant įstaigos direktoriaus budinčiojo padėjėjo ir prižiūrėtojų) įstaigoje būtų nuo signalo nuteistiesiems „kelti“ iki signalo „miegoti“, o nuteistiesiems dirbant trimis pamainomis, – ir nakties metu.
Poilsio ir švenčių dienomis organizuojamas pataisos darbų įstaigos vadovybės atstovo arba vieno iš priežiūros, vidaus tyrimų ar auklėjamojo darbo tarnybų vadovų budėjimas ištisą parą. Šių pareigūnų budėjimo tvarką, vadovaudamasis Tarnybos Kalėjimų departamente statuto 53 straipsnio 2 dalimi, įsakymu nustato pataisos darbų įstaigos direktorius.
Ne rečiau kaip kartą per mėnesį, nuteistųjų ne darbo metu, dalyvaujant pataisos darbų įstaigos vadovybei, atliekama visų nuteistųjų apžiūra, kurios metu apžiūrimi jų drabužiai, vardinės kortelės, avalynė, šukuosena. Ši apžiūra įforminama protokolu, kuriame įrašomi konkretūs išaiškintų trūkumų šalinimo terminai bei už tai atsakingi darbuotojai. XIV. NUTEISTŲJŲ SKAIČIUOTĖS IR PATIKRINIMAI
Pataisos darbų įstaigose nuteistųjų skaičiuotės ir patikrinimai atliekami kiekvieną dieną – ryte, vakare ir naktį, dienotvarkėje nustatytomis valandomis. Esant būtinumui, skaičiuotės ir patikrinimai gali būti atliekami bet kuriuo paros laiku, nenustatytu dienotvarkėje. Nuteistieji suskaičiuojami, o jeigu reikia, patikrinami pagal vardinį sąrašą arba įskaitos korteles.
Skaičiuotei ir patikrinimui (išskyrus naktį) visi nuteistieji išrikiuojami pagal būrius (skyrius) tam skirtose vietose. Nuteistieji, laikomi kamerose, skaičiuojami ir patikrinami neišvedant iš jų. Nakties metu nuteistieji tikrinami lovose. Nuo rikiuotės atleidžiami tik nuteistieji, besiilsintys po darbo arba turintys su savimi gydytojo rašytinį atleidimą dėl ligos (lovos režimas), I grupės invalidai, taip pat nuteistieji, kurie dėl darbo specifikos negali palikti darbo vietos (virėjai, vairuotojai, ugniagesiai ir kt.). Tokių nuteistųjų sąrašą tvirtina pataisos darbų įstaigos direktorius, šių nuteistųjų skaičiuotė ir patikrinimas atliekamas jų buvimo vietose.
Esant lietingam ar šaltam orui, skaičiuotės ir patikrinimai gali būti atliekami patalpose.
Rytinių ir vakarinių skaičiuočių ir patikrinimų trukmė neturi viršyti 30 minučių. Šios skaičiuotės ir patikrinimai gali užtrukti ir ilgiau, jeigu to reikia dėl nuteistųjų padaryto pataisos darbų įstaigos šiurkštaus vidaus tvarkos pažeidimo. Skaičiuotėse ir patikrinimuose paeiliui dalyvauja pataisos darbų įstaigos direktorius, jo pavaduotojai, priežiūros tarnybos pareigūnai ir būrių viršininkai (auklėtojai).
Už skaičiuotes ir patikrinimus atsakingi: 118.
gyvenamosiose zonose – pataisos darbų įstaigų direktorių budintieji padėjėjai, būrių viršininkai (auklėtojai) ir priežiūros tarnybos pareigūnai; 118.
drausminėse zonose – pataisos darbų įstaigų direktorių budintieji padėjėjai; 118.
gamybiniuose objektuose – pataisos darbų įstaigų administracijos atstovai ir prižiūrėtojai. Laikinuose gamybiniuose objektuose, kur dirba nedidelės nuteistųjų grupės ir nenumatyti prižiūrėtojai, – sargybos viršininkai. XV. NUTEISTŲJŲ ELGESIO TAISYKLĖS
Pagal Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodekso 41 straipsnyje nustatytus pagrindinius režimo laisvės atėmimo vietose reikalavimus nustatomos nuteistųjų elgesio taisyklės.
Kad nuteistieji galėtų tenkinti savo pomėgius ir poreikius, jie gali: 120.
laisvalaikiu užsiimti savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų nustatytų elgesio taisyklių. Jiems leidžiama užsiimti meno kūryba pataisos darbų įstaigos direktoriaus įsakymu patvirtinta tvarka; 120.
dalyvauti kultūriniuose ir sportiniuose renginiuose; 120.
skaityti knygas, žaisti stalo žaidimus, naudotis kompiuterinių žaidimų aparatais, vaizdo magnetofonais, klausytis radijo ir žiūrėti televizijos laidų; 120.
dalyvauti nuteistųjų savaveiksmiškų organizacijų bei saviveiklinių būrelių veikloje; 120.
mokytis konsultaciniame mokymo punkte, bendrojo lavinimo ir specialiosiose profesinėse mokyklose; 120.
atlikti religines apeigas pataisos darbų įstaigos administracijos nustatytu laiku; 120.
įsigyti ir turėti maisto produktus (9 priedas) bei būtiniausius reikmenis, kurių nedraudžia Taisyklės (3 priedas).
Kad nuteistieji ugdytų gero elgesio įgūdžius, jie privalo: 121.
griežtai laikytis vidaus tvarkos taisyklių ir dienotvarkės; 121.
griežtai vykdyti teisėtus pataisos darbų įstaigos personalo nurodymus; 121.
dalyvauti pataisos darbų įstaigos personalo vykdomose nuteistųjų adaptacijos, pataisos ir integracijos į visuomenę programose; 121.
stropiai dirbti; 121.
nešioti kairėje krūtinės pusėje prie drabužių prisegtas korteles su įrašytu vardu, pavarde ir nuteistojo fotonuotrauka (šias korteles nuteistiesiems išduoda pataisos darbų įstaigos administracija); 121.
tvarkyti ir prižiūrėti savo darbo ir gyvenamąją vietą, pagal nustatytą pavyzdį pakloti lovą; 121.
laikytis asmens higienos; 121.
laikyti maisto produktus specialiai tam įrengtose patalpose; 121.
tausoti valstybinį turtą bei jiems išduotus drabužius ir avalynę; 121.
įeiti ir išeiti iš patalpos, kur yra pataisos darbų įstaigos darbuotojas ar kitas pareigūnas, tik jam leidus; 121.
kreipdamiesi į pataisos darbų įstaigos darbuotoją ar kitą pareigūną, pasisakyti pavardę; 121.
nustatyta tvarka tvarkyti pataisos darbų įstaigos patalpas ir teritoriją bei atlikti kitus gerbūvio darbus; 121.
pasivaikščiojimo metu išeiti pasivaikščioti laikantis pasivaikščiojimo ir elgesio taisyklių; 121.
būti abipusiškai mandagūs.
Kad pataisos darbų įstaigose būtų palaikoma vidaus tvarka, užtikrintas šių įstaigų, jų personalo ir nuteistųjų saugumas bei drausmė, nuteistiesiems draudžiama: 122.
savavališkai pasišalinti iš pataisos darbų įstaigos teritorijos, gamybinio objekto arba įstaigos administracijos nustatytos kitos jų buvimo vietos; 122.
pažeisti pataisos darbų įstaigos apsaugos draudžiamąsias zonas; 122.
be pataisos darbų įstaigos personalo leidimo palikti darbo vietą; 122.
gyventi ne tam skirtose patalpose ir savavališkai lankytis gyvenamosiose patalpose ir teritorijose, kuriose negyvena ir nedirba; 122.
palikti miegamąją vietą po signalo miegui iki signalo kėlimuisi, išskyrus naudojimosi tualetu atvejus; 122.
savavališkai keisti gyvenamąją (miego) arba darbo vietą; 122.
jungtis į Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodekse ir Taisyklėse nenumatytas organizacijas arba grupuotes ir dalyvauti jų veikloje; 122.
platinti be pataisos darbų įstaigos personalo leidimo rankraščius ir kitus neoficialius leidinius; 122.
kurstyti kitus nuteistuosius atsisakyti vykdyti teisėtus pataisos darbų įstaigos personalo reikalavimus; 122.
įsigyti, gaminti, vartoti bei platinti alkoholinius gėrimus, jų surogatus, toksines, psichotropines ar narkotines medžiagas; 122.
žaisti azartinius lošimus; 122.
įsigyti ir turėti daiktus, gaminius ir medžiagas, kurias nuteistiesiems turėti draudžiama (3 priedas); 122.
savavališkai naudoti medžiagas, žaliavas, energiją, mechanizmus, įrengimus bei gamybos įrankius; 122.
gaminti arba realizuoti įvairius gaminius be pataisos darbų įstaigos personalo leidimo; 122.
vairuoti savaeiges transporto priemones, jei tai nesusiję su pataisos darbų įstaigos administracijos pavestu tiesioginiu darbu; 122.
laikyti gyvūnus, paukščius, žuvis ar auginti daržoves, uogas bei kitokius augalus be pataisos darbų įstaigos personalo leidimo; 122.
auklėjimo darbų kolonijoje pirkti, kitaip įsigyti tabako, jo gaminių ir rūkyti. Šis draudimas taip pat skirtas nepilnamečiams nuteistiesiems, atliekantiems bausmę kitose pataisos darbų įstaigose; 122.
gulėti lovoje dienotvarkėje miegui nenumatytu laiku, jeigu tam nebuvo pataisos darbų įstaigos personalo (gydytojo, būrio viršininko ar auklėtojo, pataisos darbų įstaigos vadovybės) leidimo; 122.
laikyti maisto produktus ir asmeninius daiktus ne tam skirtoje vietoje; 122.
daryti tatuiruotes sau ar kitiems asmenims bei kitais būdais save žaloti; 122.
turėti ir iškabinti pornografinius ar prievartą propaguojančius leidinius, nuotraukas ir iškarpas; 122.
reikalauti bet kokios paslaugos iš kito nuteistojo; 122.
siųsti laiškus, banderoles ar siuntinius bei perduoti perdavimus ne per pataisos darbų įstaigos personalą ir pažeidžiant išsiuntimo ar perdavimo tvarką; 122.
rūkyti ne tam skirtoje vietoje; 122.
parduoti, skolinti ir dovanoti asmeninius daiktus, gaminius, medžiagas ir maisto produktus kitiems nuteistiesiems, išskyrus artimus giminaičius. Skolinti ir dovanoti nuosavas knygas ar literatūrą kitiems nuteistiesiems leidžiama; 122.
vartoti žargoną ir pravardes; 122.
užsiauginti barzdą; 122.
turėti ir nešioti tamsius akinius, jeigu tam nėra gydytojo leidimo; 122.
gaminti ir naudotis savadarbiais elektros prietaisais; 122.
be pataisos darbų įstaigos personalo leidimo iškabinti nuotraukas, iškarpas, plakatus ir paveikslus. XVI. NAUJAI ATVYKUSIŲ Į PATAISOS DARBŲ ĮSTAIGĄ NUTEISTŲJŲ MAISTO PRODUKTŲ IR BŪTINIAUSIŲ REIKMENŲ ĮSIGIJIMO TVARKA
Nuteistiesiems, atvykusiems į pataisos darbų įstaigą iš tardymo izoliatorių ar kitų pataisos darbų įstaigų, leidžiama pirmą mėnesį įstaigos parduotuvėje įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų už pinigus, turimus jų asmeninėje sąskaitoje.
Nesant pinigų asmeninėje sąskaitoje, pataisos darbų įstaigos administracija gali įrašyti į šių nuteistųjų asmeninę sąskaitą piniginį avansą. Šis avansas išskaičiuojamas iš nuteistojo asmeninės sąskaitos artimiausių piniginių įplaukų.
Nuteistieji, norintys įsigyti pataisos darbų įstaigos parduotuvėje maisto produktų ir būtiniausių reikmenų už pinigus, turimus jų asmeninėse sąskaitose, ar tam tikslui gauti avansą, turi rašyti prašymą pataisos darbų įstaigos direktoriui. Įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų ar gauti avansą leidžia šios įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas.
Išimtiniais atvejais auklėjimo darbų kolonijos administracija, specialybės mokymosi laikotarpiu, iš socialinės paramos nuteistiesiems fondo gali skirti nuteistiems našlaičiams ir neturintiems giminaičių negrąžinamą piniginę pašalpą. XVII. NUTEISTŲJŲ MAISTO PRODUKTŲ IR BŪTINIAUSIŲ REIKMENŲ ĮSIGIJIMO TVARKA
Nuteistųjų teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų nustatyta Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodekso 43 straipsnyje.
Nedarbingų nuteistųjų, nėščių moterų ir žindančių motinų, kurioms pagal Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodekso 43 straipsnio 1 dalį suteikta teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų taip pat ir už pinigus, gautus perlaidomis, sąrašus kiekvieną mėnesį rengia būrių viršininkai ir, pataisos darbų įstaigos direktoriui patvirtinus, perduoda buhalterijai.
Nuteistųjų, negaunančių siuntinių ir perdavimų, jei jiems drausmine tvarka neatimta teisė juos gauti, ir kuriems pagal Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodekso 471 straipsnio 1 dalį suteikta teisė įsigyti už pinigus, turimus jų asmeninėse sąskaitose, maisto produktus ir daiktus, leidžiamus siųsti siuntiniuose ir perdavimuose, sąrašus kiekvieną mėnesį rengia būrių viršininkai ir, pataisos darbų įstaigos direktoriui patvirtinus, perduoda buhalterijai. Buhalterijos darbuotojas, įforminęs nuteistųjų prekių įsigijimą, pažymėtus sąrašus perduoda perdavimų ir siuntinių priėmimo biuro prižiūrėtojui. Pastarasis, pažymėjęs apie išpirktą siuntinį (perdavimą) nuteistųjų siuntinių (perdavimų) kortelėse, sąrašus įsega į nomenklatūrinę bylą. Pirkinio svoris neturi viršyti leistino perdavimų svorio, o pirkimų skaičius – vienam nuteistajam leistinų siuntinių ir perdavimų normų.
Minimalių maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, kuriais turi būti aprūpintos pataisos darbų įstaigų parduotuvės, sąrašai yra pateikti Taisyklių 9 ir 10 prieduose. Pataisos darbų įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad maisto produktų ir būtiniausių reikmenų pardavimo kainos neviršytų šių prekių rinkos vidutinių kainų, nustatytų parduotuvėse toje miesto (rajono) teritorijoje, kurioje yra pataisos darbų įstaiga.
Nuteistieji, kuriems drausmine tvarka atimta teisė gauti eilinį siuntinį arba perdavimą, taip pat pirkti maisto produktus mėnesio laikotarpiu, turi teisę įsigyti būtiniausių reikmenų.
Kad nuteistieji galėtų įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, kolonijose įrengiamos parduotuvės arba kioskai, kurie dirba kasdien, išskyrus poilsio dienas. Kolonijos administracija užtikrina, kad kiekvienas nuteistasis, dienotvarkėje nustatytu laiku, galėtų įsigyti prekių parduotuvėje arba kioske ne mažiau kaip 3–4 kartus per mėnesį.
Išvesti nuteistuosius iš kalėjimų kamerų, pataisos darbų kolonijų kamerų tipo patalpų ir sunkiai auklėjamųjų būrių lokalinių sektorių (skyrių) įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų draudžiama. Jais nuteistuosius aprūpina pataisos darbų įstaigos personalas. Tuo tikslu kiekvienam nuteistajam, turinčiam teisę įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, išduodami blankai-prašymai (11 priedas), kuriuos užpildę, atiduoda personalui. Darbuotojas, gavęs blanką-prašymą, patikrina buhalterijoje asmeninėje sąskaitoje turimą pinigų sumą. Nupirktos prekės įteikiamos nuteistajam pasirašant blanke-prašyme, kuris įsiuvamas į pastarojo asmens bylą. Nuteistiesiems, esantiems kalėjimuose ir pataisos darbų kolonijų kamerų tipo patalpose, užtikrinama, kad jie galėtų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įsigyti ne mažiau kaip du kartus per mėnesį. XVIII. MAISTO PRODUKTŲ LABDAROS SIUNTŲ PRIĖMIMOIR PASKIRSTYMO NUTEISTIESIEMS TVARKA
Nuteistiesiems maisto produktų siuntos (perdavimai), nurodytos Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodekso 47 straipsnio 6 dalyje, pataisos darbų įstaigose priimamos 5 dienas prieš Velykų ir Kalėdų šventes bei Naujuosius metus.
Maisto produktų labdaros siuntos neįskaitomos į bendrą nuteistiesiems įstatymo leidžiamų gauti siuntinių ir perdavimų skaičių. Maisto produktų labdaros siunta vienam nuteistajam neturi viršyti nuteistiesiems įstatymo leidžiamo gauti vienkartinio siuntinio ar perdavimo svorio.
Maisto produktų labdaros siuntos priimamos iš labdaros teikėjų, numatytų Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo (Žin., 2000, Nr. 61-1818) 5 straipsnio 1 dalyje, šio įstatymo nustatyta tvarka, prieš tai suderinus su pataisos darbų įstaigos direktoriumi ar jį pavaduojančiu pareigūnu.
Įteikiant maisto produktų labdaros siuntas nuteistiesiems, gali dalyvauti jas atsiuntusių ar perdavusių labdaros teikėjų.
Maisto produktų labdaros siuntos, adresuotos konkretiems nuteistiesiems, įteikiamos jiems Taisyklių 145, 146 ir 150 punktuose nustatyta tvarka.
Apie maisto produktų labdaros siuntos nuteistiesiems įteikimą labdaros teikėjui, jam pageidaujant, išduodamas pažymėjimas.
Apie labdarai skirtas maisto produktų siuntas, įvežtas į Lietuvos Respubliką, pataisos darbų įstaigos (labdaros gavėjas) direktorius privalo nedelsdamas pranešti Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centrui. XIX. NUTEISTŲJŲ SIUNTINIŲ, PERDAVIMŲ IR BANDEROLIŲ SU SPAUDA GAVIMO TVARKA
Nuteistųjų teisė gauti siuntinius, perdavimus ir banderoles su spauda nustatyta Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodekso 47 straipsnyje.
Nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę kolonijose, taip pat paliktiems kalėjimuose, tardymo izoliatoriuose ir laisvės atėmimo vietų ligoninėse ūkio darbams, leidžiama gauti siuntinius ir perdavimus pagal Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodekse nustatytus terminus, kiekį ir svorį. Siuntinius bei perdavimus nuteistajam gali perduoti giminaičiai ir kiti asmenys, jį pažįstantys.
Nėščioms moterims, maitinančioms motinoms, nepilnamečiams, taip pat atleistiems nuo darbo ilgiau kaip mėnesį dėl ligos nuteistiesiems gali būti leista vieną kartą per mėnesį, esant gydytojų komisijos išvadai, gauti papildomus siuntinius ir perdavimus su maisto produktais, kurių svoris neturi viršyti įstatyme nustatyto svorio.
Pataisos darbų įstaigoje perdavimams ir siuntiniams priimti įrengiamas specialus biuras, į kurį lankytojai šio biuro darbo valandomis įeina laisvai. Biuro lankytojų kambaryje turi būti rašomasis stalas, ąsotis su stikline arba vandens bakelis su užrakinamu dangčiu ir puodeliu, kėdės arba suolai, sieninė drabužių pakaba, veidrodis, sieninis stendas su įstatymų bei kitų teisės aktų, susijusių su siuntinių ir perdavimų priėmimo bei pasimatymų suteikimo tvarka ir lankytojų atsakomybe už šios tvarkos pažeidimus, išrašais, informacija apie biuro darbo dienas ir valandas, apie galimybę susitikti su pataisos darbų įstaigos vadovybe bei kitais darbuotojais ir kita informacija. Biuro lankytojų patalpoje įrengiamas sanitarinis mazgas. Lankytojų kambarys nuo siuntinių ir perdavimų priėmimo biuro darbuotojų kambario atskiriamas siena, kurioje yra langelis perdavimams priimti. Ne darbo metu langelis uždaromas tvirtomis užrakinamomis durelėmis ir metalinėmis grotomis. Biuro darbuotojų kambaryje turi būti stalas perdavimams tikrinti, lentynos perdavimams sudėti, svarstyklės, tara (krepšiai, stiklainiai ir kitokie indai), reikiamas kiekis peilių, šaukštų, šakučių, žirklės, praustuvas, veidrodis, muilas, rankšluostis, balti chalatai. Biuro darbuotojai perdavimų priėmimo metu privalo dėvėti baltus chalatus, prie kurių turi būti pritvirtintos kortelės su darbuotojų pavardėmis. Šie darbuotojai teisės aktų nustatyta tvarka turi būti pasitikrinę sveikatą ir išklausę privalomojo higienos mokymo kursą.
Asmuo, atnešęs perdavimą, surašo pagal pavyzdį (12 priedas) prašymą dviem egzemplioriais ir pasirašo. Perdavimas ir abu prašymo egzemplioriai atiduodami perdavimų ir siuntinių priėmimo biuro prižiūrėtojui. Pastarasis, patikrinęs, ar nuteistasis turi teisę gauti perdavimą, asmens, atnešusio perdavimą, akivaizdoje patikrina asortimentą ir svorį. Priėmęs perdavimą prižiūrėtojas grąžina pirmąjį prašymo egzempliorių su žyma apie priėmimą jį atnešusiam asmeniui. Antrąjį prašymo egzempliorių, kai nuteistasis pasirašo už perdavimo gavimą, įdeda į atskirą bylą.
Maisto produktai, kurie nenurodyti Taisyklių 9 priede, ir daiktai bei reikmenys, kuriuos draudžiama turėti nuteistajam (3 priedas), grąžinami asmeniui, juos perdavusiam, nurodant grąžinimo priežastį. Jeigu biuro darbuotojas perdavime randa daiktų, gaminių ir medžiagų, kurios gali būti panaudotos nusikalstamu tikslu, jis šiuos daiktus, gaminius ir medžiagas su surašytu poėmio protokolu perduoda pataisos darbų įstaigos direktoriaus budinčiajam padėjėjui, kad būtų imtasi įstatymuose numatytų priemonių.
Siuntiniai, neviršijantys įstatymo nustatyto svorio, iš pašto įstaigų priimami tik tų nuteistųjų vardu, kurie turi teisę juos gauti. Siuntiniai nuteistiesiems, kurie perkelti į kitas laisvės atėmimo įstaigas, persiunčiami į naują jų buvimo vietą pataisos darbų įstaigos sąskaita. Siuntiniai nuteistiesiems, kurie neturi teisės jų gauti, perkeltiems už piktybinius režimo reikalavimų pažeidimus į kalėjimą, taip pat atlikusiems bausmę arba mirusiems, grąžinami siuntėjui jo sąskaita su žyma „grąžintinas“.
Grąžinant siuntėjui siuntinius dėl daiktų ir maisto produktų asortimento pažeidimo, pataisos darbų įstaigų personalas už kokybę neatsako. Pataisos darbų įstaigų personalas užtikrina siuntiniuose esamų daiktų ir maisto produktų išsaugojimą, jeigu jų laiku negalima buvo įteikti gavėjams dėl nuobaudos atlikimo, tačiau neatsako už daiktų ir maisto produktų natūralų sugedimą dėl ilgalaikio jų saugojimo.
Siuntiniai ir perdavimai nuteistiesiems, atliekantiems bausmę kalėjime griežtojo režimo sąlygomis, taip pat perkeltiems į pataisos darbų kolonijų kamerų tipo patalpas (išskyrus moteris), uždarytiems į baudos arba drausmės izoliatorių arba karcerį, neįteikiami. Siuntiniai ir perdavimai jiems išduodami atlikus nuobaudą.
Siuntinį adresato akivaizdoje atidaro ir jo turinį patikrina perdavimų ir siuntinių priėmimo biuro prižiūrėtojas. Siuntinyje esami daiktai ir maisto produktai patikrinami tokia pat tvarka, kaip ir priimant perdavimus. Siuntinyje rasti pinigai atiduodami į pataisos darbų įstaigos buhalteriją ir įrašomi į nuteistojo asmeninę sąskaitą.
Nuteistajam, neturinčiam sandėlyje sezoninių drabužių ir avalynės, pataisos darbų įstaigos administracija gali priimti jam perduotus drabužius ir avalynę. Tokia siunta nėra siuntinys arba perdavimas.
Nuteistųjų giminaičiams arba kitiems asmenims, atvykusiems į pataisos darbų įstaigą perduoti nuteistiesiems maisto produktų arba būtiniausių reikmenų, personalas išaiškina, jog maisto produktų ir būtiniausių reikmenų jie taip pat gali įsigyti pataisos darbų įstaigos parduotuvėje. Šiuo atveju atvykę į įstaigą asmenys rašo dviem egzemplioriais prašymą, kuriame išvardija norimų perduoti nuteistajam maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kiekį ir svorį, apmoka jų vertę. Nuteistajam gavus tokį perdavimą, pirmas prašymo egzempliorius atiduodamas asmenims, apmokėjusiems už perdavimą, o antras įdedamas į nomenklatūrinę bylą. Perdavimų svoris neturi viršyti įstatymo nustatyto svorio.
Nuteistieji turi teisę gauti per mėnesį vieną vaisių ir daržovių siuntinį arba perdavimą, kurie neįskaitomi į Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodekse nustatytą siuntinių arba perdavimų skaičių. Nuobauda atimti teisę gauti eilinį siuntinį arba perdavimą nesiejama su vaisių ir daržovių siuntiniu arba perdavimu.
Nuteistiesiems, nepriklausomai nuo jiems paskirto pataisos darbų įstaigos režimo rūšies, leidžiama gauti neribotą kiekį banderolių su spauda. Suradus banderolėse menkaverčių ar nuteistiesiems turėti draudžiamų daiktų (alkoholiniai gėrimai, jų surogatai, stiprūs vaistai, aštriabriauniai, smailūs ir kiti daiktai), jeigu dėl jų laikymo neiškeliama baudžiamoji byla, sunaikinami nuteistojo, kuriam buvo adresuota banderolė, akivaizdoje Taisyklių 87 punkte nustatyta tvarka. Rasti banderolėje pinigai, vertybiniai popieriai ir brangenybės atiduodamos saugoti į pataisos darbų įstaigos buhalteriją, o kiti daiktai, kurie nėra menkaverčiai, – į pataisos darbų įstaigos sandėlį nuteistojo, kuriam buvo adresuota banderolė, vardu.
Banderolės, gautos adresu nuteistųjų, kurie uždaryti į baudos arba drausmės izoliatorių ar karcerį, išduodamos tik jiems atlikus nuobaudą.
Banderoles, kurių adresatas išvykęs į kitą pataisos darbų įstaigą, paleistas iš bausmės atlikimo vietos arba miręs, personalas persiunčia Taisyklių 147 punkte nustatyta tvarka.
Apie priimtus perdavimus, siuntinius ir banderoles su spauda įrašoma nuteistojo gautų siuntinių, perdavimų, banderolių su spauda ir pasimatymų kortelėje (13 priedas). XX. NUTEISTŲJŲ LAIŠKŲ IŠSIUNTIMO IR GAVIMO TVARKA
Nuteistiesiems teisę susirašinėti nustato Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodekso 49 straipsnis.
Nuteistiesiems leidžiama siųsti ir gauti neribotą kiekį laiškų.
Susirašinėjimas tarp laisvės atėmimo vietose laikomų nuteistųjų, kurie nėra giminaičiai, draudžiamas.
Nuteistieji gali siųsti ir gauti laiškus tik per pataisos darbų įstaigos personalą, nepažeisdami jų išsiuntimo ir gavimo tvarkos.
Pašto išlaidas už laiškų pristatymą adresatams apmoka nuteistasis.
Laiškus neužklijuotuose vokuose nuteistieji įmeta į specialias jiems matomoje ir prieinamoje vietoje įrengtas pašto dėžes arba įteikia pataisos darbų įstaigos personalui.
Pataisos darbų įstaigos personalas nuteistojo vardu gautus laiškus jam įteikia, taip pat nuteistųjų įteiktus laiškus išsiunčia adresatams ne vėliau kaip per 3 dienas (neįskaitant poilsio ir švenčių dienų) nuo tos dienos, kurią laiškas buvo gautas arba nuteistojo įteiktas.
Remiantis Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodekso 41 straipsnio 2 dalimi, nuteistųjų siunčiami ir gaunami laiškai cenzūruojami.
Laiškai, parašyti slaptaraščiu, ciniški, įžeidžiantys ar grasinančio turinio, adresatui nesiunčiami, o juos parašiusiems nuteistiesiems gali būti skiriamos nuobaudos. Tokius laiškus, jeigu už jų parašymą nuobaudos neskiriamos, pataisos darbų įstaigos personalas sunaikina, surašydamas aktą. Su aktu pasirašytinai supažindinamas tokį laišką siuntęs nuteistasis. Laiškų sunaikinimo aktus laiko cenzorius arba vidaus tyrimų tarnyba.
Išvykus nuteistajam iš pataisos darbų įstaigos, jo vardu gauti laiškai ne vėliau kaip per 3 paras (neįskaitant poilsio ir švenčių dienų) persiunčiami į tą įstaigą, kurioje jis atlieka bausmę. XXI. NUTEISTŲJŲ PASIMATYMŲ SU GIMINAIČIAIS IR KITAIS ASMENIMIS TVARKA
Nuteistiesiems teisę pasimatyti su giminaičiais ir kitais asmenimis suteikia Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodekso 45 straipsnis.
Nuteistiesiems leidžiami trumpalaikiai bei ilgalaikiai pasimatymai su giminaičiais ir kitais asmenimis vadovaujantis Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodekso 23–25, 32, 37, 38, 67 ir 681 straipsniuose nustatytais pasimatymų skaičiais ir rūšimis.
Nuteistajam pasimatyti su nuteistaisiais, atliekančiais laisvės atėmimo bausmę kitose laisvės atėmimo įstaigose, draudžiama.
Trumpalaikiai pasimatymai vyksta dalyvaujant pataisos darbų įstaigos prižiūrėtojui.
Ilgalaikiai pasimatymai nuteistiesiems suteikiami, leidžiant kartu gyventi, tiktai su artimais giminaičiais, nurodytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 25 straipsnyje (tėvai, vaikai, tikrieji broliai bei seserys, senoliai, vaikaičiai, sutuoktinis). Šie pasimatymai nuteistiesiems suteikiami ir su kitais asmenimis, su kuriais nuteistieji turi vaikų, jeigu nuteistasis arba atvykęs pasimatyti su juo asmuo nėra santuokoje su kitu asmeniu. Vaikai turi būti registruoti įstatymų nustatyta tvarka nuteistojo, kuris nori pasimatyti, ir atvykusio pas jį į pasimatymą asmens vardu.
Ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų metu nuteistieji atleidžiami nuo darbo.
Pataisos darbų įstaigos administracija gali leisti nuteistajam trumpalaikį pasimatymą su kitais asmenimis, jei tai neturės neigiamos įtakos nuteistojo elgesiui.
Nuteistajam, paliktam jo sutikimu ūkio darbams tardymo izoliatoriuje, kalėjime arba laisvės atėmimo vietų ligoninėje, ilgalaikis pasimatymas pakeičiamas dviem trumpalaikiais pasimatymais. Nuteistojo, atliekančio bausmę pataisos darbų kolonijoje, rašytiniu prašymu jam priklausantis eilinis ilgalaikis pasimatymas gali būti pakeistas vienu trumpalaikiu pasimatymu, kuris apskaitomas kaip ilgalaikis. Sujungti pasimatymus arba juos padalinti dalimis draudžiama.
Esant infekcinių susirgimų epidemijoms, stichinėms nelaimėms, galinčioms sutrikdyti pataisos darbų įstaigos veiklą, arba nuteistųjų neteisėtiems grupiniams veiksmams, šiurkščiai pažeidžiantiems įstaigos vidaus tvarką, pasimatymų suteikimas gali būti laikinai sustabdytas.
Administracija, atsisakydama suteikti pasimatymą, nuteistojo arba asmens, norinčio su juo pasimatyti, prašyme daro motyvuotą įrašą.
Leidimą suteikti pasimatymą duoda pataisos darbų įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas, esant nuteistojo arba asmens, atvykusio į pasimatymą, prašymui. Dokumentais, patvirtinančiais atvykusių į pasimatymą asmenybę, taip pat giminystės ryšius su nuteistaisiais, gali būti pasai, asmens pažymėjimai, gimimo liudijimai, santuokos liudijimai.
Remiantis Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodekso 681 straipsniu, nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, jų socialiniams ryšiams su giminaičiais ir kitais artimaisiais palaikyti pataisos darbų įstaigos direktoriaus nutarimu (14 priedas) gali būti suteikiami papildomi trumpalaikiai pasimatymai.
Asmenis, atvykusius į pasimatymą, priima pasimatymų biuro prižiūrėtojas, kuris informuoja atvykusius pasimatyti asmenis apie elgesio pasimatymo metu taisykles, galimybę nutraukti pasimatymą, jeigu jos pažeidžiamos, taip pat apie įstatymų nustatytą atsakomybę už nuteistiesiems draudžiamų turėti daiktų bei reikmenų perdavimą.
Pinigai, vertingi daiktai, taip pat daiktai, uždrausti naudoti pataisos darbų įstaigose, perduodami saugoti pasimatymų biuro prižiūrėtojui, pasirašant specialiame žurnale (15 priedas).
Vadovaudamiesi Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pataisos darbų įstaigų pareigūnai turi teisę atlikti asmenų, atvykusių į ilgalaikius ir trumpalaikius pasimatymus su nuteistaisiais, apžiūrą ir daiktų patikrinimą.
Pasimatymų biuro prižiūrėtojas, prieš leisdamas atvykusiam asmeniui pasimatyti su nuteistuoju, atvykusįjį informuoja, kad pasimatymas jam bus suteiktas tiktai po to, jeigu jis leis atlikti jo apžiūrą ir daiktų patikrinimą. Tais atvejais, kai randami paslėpti nuo apžiūros nuteistiesiems draudžiami turėti daiktai, asmenys, ketinę juos perduoti nuteistiesiems, traukiami atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka. Jeigu asmuo, atvykęs į pasimatymą su nuteistuoju, atsisako nuo jo apžiūros ir daiktų patikrinimo, pasimatymų biuro prižiūrėtojas apie tai informuoja žodžiu ir raštu pataisos darbų įstaigos vadovybę. Asmeniui, atsisakiusiam nuo jo apžiūros ir daiktų patikrinimo, pasimatymas su nuteistuoju nesuteikiamas ir laikomas neįvykusiu. Dėl to nuteistasis teisės į pasimatymą, kuris neįvyko, nepraranda.
Vienu metu pasimatyti su nuteistuoju gali ne daugiau kaip du asmenys.
Pasimatymų trukmę nustato pataisos darbų įstaigos administracija. Trumpalaikiai pasimatymai turi būti ne trumpesni kaip dvi valandos, o ilgalaikiai – kaip viena para, jei trumpesnės trukmės nereikalauja asmenys, atvykę į pasimatymą, arba pats nuteistasis.
Į pasimatymus nuteistieji privalo atvykti tvarkingi. Nuteistiesiems prieš ir po pasimatymų atliekama krata. Jiems į ilgalaikių pasimatymų kambarius leidžiama pasiimti tik tualetinius reikmenis ir rūkalus.
Asmenims, atvykusiems į trumpalaikį pasimatymą su nuteistuoju, leidžiama įsinešti į trumpalaikių pasimatymų salę maisto produktus, išskyrus alkoholinius gėrimus.
Į ilgalaikių pasimatymų kambarius galima įsinešti maisto produktus (išskyrus alkoholinius gėrimus), taip pat daiktus ir gaminius, kuriuos leidžiama laikyti nuteistiesiems (išskyrus televizorius, radijo imtuvus, garso bei vaizdo magnetofonus, kompiuterinius žaidimo aparatus).
Pasibaigus ilgalaikiam pasimatymui, o tose pataisos darbų įstaigose, kuriose ilgalaikiai pasimatymai įstatymo nenumatyti, – pasibaigus trumpalaikiam pasimatymui, nuteistasis gali išsinešti iš pasimatymų kambarių, neviršijant 10 kg svorio, maisto produktų ir būtiniausių reikmenų perdavimą, kuris į įstatymo nustatytą siuntinių arba perdavimų skaičių neįskaitomas.
Trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų metu draudžiama nuteistiesiems ir atvykusiems į pasimatymą asmenims perduoti vieni kitiems bei gauti bet kokius dokumentus, užrašus, brėžinius ir pan. Esant būtinumui, dokumentai perduodami pataisos darbų įstaigos pasimatymų biuro prižiūrėtojui.
Pažeidus nustatytas elgesio taisykles, pasimatymas gali būti nutrauktas. Apie tai pasimatymų biuro prižiūrėtojas privalo pranešti pareigūnui, leidusiam pasimatymą, o jo nesant – pataisos darbų įstaigos direktoriaus budinčiajam padėjėjui, kuris sprendžia galutinai.
Už naudojimąsi ilgalaikių pasimatymų kambariais, mokestis iš asmenų, atvykusių į pasimatymą, ir nuteistųjų neimamas.
Ilgalaikių pasimatymų kambariai įrengiami ir aprūpinami inventoriumi vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 67-
Trumpalaikių pasimatymų salės įrengimo reikalavimai yra: 193.
išilgai salės įrengiamas ne siauresnis kaip 120 centimetrų ir ne aukštesnis kaip 70 centimetrų stalas. Stalas vienu galu turi remtis į salės sieną. Nuo stalviršio apačios iki grindų stalas pertveriamas ištisine medine pertvara. Pagal stalo ilgį nuo lubų iki stalo viršaus, paliekant 20 centimetrų tarpą, gali būti įrengiamas metalinis tinklas; 193.
toje stalo pusėje, kurioje turi sėdėti nuteistieji, pastatoma ne daugiau kaip 10 taburečių arba suolas tokiam pačiam sėdimų vietų kiekiui. Taburetės arba suolas nejudamai pritvirtinami prie grindų; 193.
toje stalo pusėje, kurioje turi sėdėti asmenys, atvykę pasimatyti su nuteistaisiais, pastatomas reikiamas kiekis taburečių arba kėdžių. Šioje stalo pusėje taburetės arba kėdės prie grindų nepritvirtinamos; 193.
skersai pasimatymų stalo, jo gale, pastatomas pasimatymus kontroliuojančių pareigūnų stalas. Pareigūnai privalo turėti aliarminį ryšį su budėtojų patalpa; 193.
auklėjimo darbų kolonijos ir pataisos darbų kolonijos-gyvenvietės trumpalaikių pasimatymų patalpose nuteistiesiems ir juos lankantiems asmenims turi būti pastatyti keturviečiai stalai ir reikiamas kiekis taburečių arba kėdžių, kurios prie grindų nepritvirtinamos; 193.
trumpalaikių pasimatymų salėje turi būti 20 komplektų šaukštų, šakučių, serviravimo peilių, stiklinių arba puodelių, trys peiliai konservams atidaryti, elektrinis virdulys, vandens bakelis su puodeliu, rankų praustuvas ir kitas inventorius. Serviravimo peiliai nuteistiesiems neišduodami; 193.
trumpalaikių pasimatymų salė aprūpinama inventoriumi ir baldais pagal normas, kurias Vyriausybė patvirtino 1995 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. 171 „Dėl asmenų, atliekančių bausmę pataisos darbų įstaigose, laikomų tardymo izoliatoriuose ir pasiųstų į socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigas, aprūpinimo apranga, patalyne, baldais bei virtuvės inventoriumi.“
Jei nuteistasis serga sunkia liga, gresiančia jo gyvybei, pataisos darbų įstaigos administracija privalo apie tai pranešti nuteistojo šeimai arba kitiems giminaičiams. Pataisos darbų įstaigos direktorius privalo leisti nuteistojo, sergančio sunkia liga, gresiančia jo gyvybei, giminaičiams pastarąjį aplankyti. Toks nuteistasis lankomas jo buvimo vietoje dalyvaujant pataisos darbų įstaigos administracijos atstovui. Tokie aplankymai į pasimatymų skaičių neįskaitomi, o jų trukmę nustato pataisos darbų įstaigos direktorius. XXII. SIUNTINIŲ, PERDAVIMŲ, BANDEROLIŲ SU SPAUDA, LAIŠKŲ IR PASIMATYMŲ APSKAITA
Siuntinių, perdavimų, banderolių su spauda, gaunamų nuteistųjų vardu, taip pat pasimatymų suteikimo apskaitą tvarko pasimatymų biuro prižiūrėtojas specialiose griežtos atskaitomybės kortelėse. Siuntiniuose ir banderolėse su spauda gaunami daiktai registruojami specialiame žurnale (16 priedas).
Nuteistųjų išsiunčiamų ir gaunamų laiškų apskaitą specialiose kortelėse tvarko cenzorius (17 priedas).
Pradėjus vykdyti laisvės atėmimo nuosprendį, pirmąjį pasimatymą, siuntinį ar perdavimą ir banderolę su spauda nuteistasis gali gauti tuoj atvykęs iš tardymo izoliatoriaus į pataisos darbų įstaigą. Jeigu nuteistajam priklauso ilgalaikis ir trumpalaikis pasimatymai, jis pats pasirenka, kokiu pasimatymu pasinaudoti pirma.
Sekantis ilgalaikis pasimatymas leidžiamas praėjus terminui, kuris apskaičiuojamas ne kalendoriniams metams, o padalinus 12 mėnesių iš įstatymo nustatyto nuteistajam pasimatymų skaičiaus per metus. Tokia pat tvarka atskirai apskaičiuojami trumpalaikių pasimatymų, siuntinių ir perdavimų terminai. Apskaičiuojant terminus, draudžiama sieti tarpusavyje eilinius ilgalaikius ir trumpalaikius pasimatymus, siuntinius ir perdavimus su papildomais siuntiniais, perdavimais ir pasimatymais, kurie suteikiami paskatinimo arba pagerintų laikymo sąlygų suteikimo tvarka. Nepasinaudojus atitinkamos rūšies pasimatymu ar negavus siuntinio arba perdavimo nustatytu terminu, kuriuos nuteistasis turi teisę gauti per vienerius metus, tokius pasimatymus, esant nuteistojo ar asmens, norinčio pasimatyti, prašymui bei galimybei juos suteikti, siuntinius ir perdavimus leidžiama gauti nežiūrint minėtų terminų, tačiau 12 mėnesių laikotarpiu.
Laikotarpis, kuriuo nuteistieji negavo pasimatymų dėl karantino, stichinių nelaimių, galėjusių sutrikdyti pataisos darbų įstaigos veiklą, arba dėl nuteistųjų neteisėtų grupinių veiksmų, šiurkščiai pažeidusių įstaigos vidaus tvarką, įskaitomas į laiką, po kurio galėjo būti suteiktas eilinis pasimatymas.
Laiškus nuteistieji gali gauti ir siųsti tuoj pat atvykę į pataisos darbų įstaigą. XXIII. NUTEISTŲJŲ TELEFONINIŲ POKALBIŲ SU ŠEIMA IR ARTIMAISIAIS TVARKA
Nuteistiesiems teisę skambinti telefonu šeimai arba artimiesiems suteikia Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodekso 453 straipsnis.
Nuteistieji, laikomi auklėjimo darbų kolonijose ir pataisos darbų kolonijose, turi teisę paskambinti telefonu šeimai arba artimiesiems. Šią teisę taip pat turi nuteistieji, palikti kalėjimuose arba tardymo izoliatoriuose ūkio darbams, bei nuteistieji, laikomi laisvės atėmimo vietų ligoninėse, išskyrus tuos, kurie gydytis į jas perkelti iš kalėjimų bendrojo ir griežtojo režimo sąlygų.
Pataisos darbų įstaigų administracija privalo sudaryti sąlygas, kad paskambinti telefonu šeimai, artimiesiems kiekvieną dieną galėtų visi nuteistieji, išskyrus tuos, kurie nurodyti Taisyklių 206 punkte. Tam šių įstaigų direktoriai, atsižvelgdami į nuteistųjų, laikomų pataisos darbų įstaigose, skaičių ir telefoninių ryšių galimybes, savo įsakymais nustato maksimalią vieno telefoninio pokalbio trukmę. Telefono aparatų darbo laikas turi būti ne trumpesnis kaip 8 valandos per dieną.
Telefoniniai pokalbiai nuteistajam leidžiami, jeigu jis yra mokus.
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodekso 41 straipsnio 1 dalis reikalauja, kad nuteistieji būtų nuolat prižiūrimi, pataisos darbų įstaigos administracijos darbuotojai privalo kontroliuoti nuteistųjų elgesį telefoninių pokalbių metu. Apie kiekvieno nuteistojo telefoninį pokalbį administracijos darbuotojas daro įrašus specialiame žurnale (18 priedas). Jis leidžia nuteistajam paskambinti telefonu tik po to, kai įsitikina, kad nuteistasis surinko telefono aparatu tokį abonento telefono numerį, kurį nurodė administracijos darbuotojui prieš skambindamas telefonu. Administracijos darbuotojas gali pats surinkti telefono numerį abonento, kuriam paskambinti pageidauja nuteistasis. Darbuotojas gali nutraukti nuteistojo telefoninį pokalbį, jeigu pastarasis vartoja necenzūrinius keiksmus, įžeidinėja, grasina arba ragina veiksmams, kurie pažeistų įstatymus arba pataisos darbų įstaigos vidaus tvarką. Nutraukus telefoninį pokalbį, kurį nuteistasis buvo apmokėjęs iš anksto, už likusią nepanaudoto pokalbio dalį pataisos darbų įstaigos administracija jam neatlygina. Apie nutrauktą telefoninį pokalbį administracijos darbuotojas surašo motyvuotą tarnybinį pranešimą pataisos darbų įstaigos direktoriui.
Nuteistiesiems, laikomiems kalėjimuose bendrojo arba griežtojo režimo sąlygomis, uždarytiems į baudos arba drausmės izoliatorių ar karcerį, perkeltiems į kamerų tipo patalpas, paskambinti telefonu draudžiama.
Šio skyriaus nuostatos netaikomos nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę pataisos darbų kolonijose-gyvenvietėse. Šie nuteistieji, išskyrus uždarytus į baudos izoliatorius, gali už savo lėšas kalbėti telefonu netrukdomai. XXIV. NUTEISTŲJŲ PINIGINIŲ PERLAIDŲ GAVIMO IR SIUNTIMO TVARKA
Nuteistųjų teisė gauti ir siųsti pinigines perlaidas nustatyta Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodekso 48 straipsnyje.
Nuteistiesiems leidžiama gauti iš fizinių ir juridinių asmenų pinigines perlaidas ir siųsti jas giminaičiams, o pataisos darbų įstaigos administracijai leidus, – ir kitiems asmenims.
Gautos pinigų sumos įrašomos į asmeninę nuteistojo sąskaitą, o pataisos darbų kolonijoje-gyvenvietėje – įteikiamos nuteistajam.
Asmenys, norintys įnešti grynus pinigus į nuteistojo asmeninę sąskaitą, rašo pataisos darbų įstaigos direktoriaus vardu prašymą, kuriame nurodo savo vardą, pavardę ir adresą, perduodamų pinigų sumą ir jų gavėją. Įstaigos direktoriui leidus, pagal šį prašymą pinigai priimami pataisos darbų įstaigos kasoje, išrašant pajamų orderį, kurio šaknelė įteikiama juos įmokėjusiam asmeniui. Nuteistasis apie įskaitytus į jo asmeninę sąskaitą pinigus turi būti administracijos informuotas ne vėliau kaip per 2 dienas (išskyrus poilsio ir švenčių dienas). XXV. NUTEISTŲJŲ SUSITIKIMO SU ADVOKATAIS TVARKA
Advokatų lankymasis pas nuteistuosius yra numatytas Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodekso 46 straipsniu.
Nuteistųjų, jų giminaičių ar visuomeninių organizacijų iniciatyva ir esant rašytiniams prašymams, nuteistiesiems leidžiama susitikti su advokatais.
Advokatams leidžiama susitikti su nuteistaisiais, pateikus juridinės konsultacijos orderį ir asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.
Nuteistojo arba advokato pageidavimu susitikimai gali vykti be pašalinių asmenų.
Nuteistųjų susitikimai su advokatais į Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodekso nustatytą pasimatymų skaičių neįskaitomi.
Nuteistųjų susitikimų su advokatais skaičius neribojamas. Susitikimai leidžiami pataisos darbų įstaigos administracijos darbo valandomis. XXVI. NUTEISTOJO SANTUOKOS REGISTRAVIMAS PATAISOS DARBŲ ĮSTAIGOJE
Nuteistųjų santuokos sudaromos ir registruojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodeksu, kitais teisės aktais ir Taisyklėmis. Santuokas registruoja tos civilinės metrikacijos įstaigos, kurių teritorijoje yra pataisos darbų įstaiga.
Pataisos darbų įstaigos administracija santuokai registruoti skiria šios įstaigos ilgalaikių arba trumpalaikių pasimatymų patalpas arba kitas saugias patalpas saugomoje pataisos darbų įstaigos teritorijoje.
Santuokos registravimo metu kartu su nuteistuoju dalyvauja asmuo, sudarantis su nuteistuoju santuoką, kiti asmenys, reikalingi šiai procedūrai atlikti, o pataisos darbų įstaigos direktoriui leidus – svečiai.
Pataisos darbų įstaigos įskaitos tarnybos darbuotojas nuteistojo asmens bylos anketoje įrašo sutuoktinio vardą, pavardę, gimimo datą ir santuokos registravimo vietą bei datą. Anketoje taip pat daromas įrašas, jeigu nuteistasis, sudarydamas santuoką, pasirinko sutuoktinio pavardę arba dvigubą pavardę. Įrašai anketoje patvirtinami pataisos darbų įstaigos antspaudu.
Pataisos darbų kolonijos direktorius 7 parų laikotarpiu privalo suteikti nuteistajam, įregistravusiam santuoką, ilgalaikį vienos arba dviejų parų pasimatymą, jeigu nuteistasis jo prašo ir yra arba nusimato minėtu laikotarpiu ilgalaikiam pasimatymui laisvas kambarys. Šis ilgalaikis pasimatymas neįskaitomas į Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodekso nustatytą ilgalaikių pasimatymų skaičių.
Nuteistasis, nubaustas uždarymu į baudos arba drausmės izoliatorių, karcerį ar perkėlimu į kamerų tipo patalpas, santuoką įregistruoti gali tik atlikęs nuobaudą. XXVII. NUTEISTŲJŲ PRIĖMIMO ASMENINIAIS KLAUSIMAIS TVARKA
Asmeniniais klausimais nuteistuosius priima pataisos darbų įstaigos vadovybė ir tarnybų vadovai pagal nuteistųjų prašymus.
Asmeniniais klausimais nuteistuosius priima pataisos darbų įstaigoje besilankantys Teisingumo ministerijos ir Kalėjimų departamento darbuotojai pagal savo kompetenciją.
Įrašus apie nuteistųjų priėmimą asmeniniais klausimais daro juos priimantys pataisos darbų įstaigos administracijos darbuotojai specialiame žurnale (19 priedas). Teisingumo ministerijos ir Kalėjimų departamento darbuotojai įrašus apie nuteistųjų priėmimą asmeniniais klausimais daro atskirame žurnale.
Pataisos darbų įstaigos vadovybės nuteistųjų priėmimo asmeniniais klausimais atskirus žurnalus laiko įstaigos direktorius ir jo pavaduotojai. Tarnybų vadovų bendrą žurnalą laiko pataisos darbų įstaigos direktoriaus budintysis padėjėjas, o Teisingumo ministerijos ir Kalėjimų departamento darbuotojų – įstaigos raštinė.
Pataisos darbų įstaigos direktorius arba jo įgalioti asmenys ne rečiau kaip kartą per mėnesį tikrina, kaip vykdomi nuteistųjų asmeninio priėmimo metu priimti sprendimai.
Pataisos darbų įstaigos direktorius ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius organizuoja nuteistųjų klausimų ir atsakymų valandėles, kuriose dalyvauja įstaigos direktorius, jo pavaduotojai ir tarnybų atstovai. XXVIII. NUTEISTŲJŲ PASIŪLYMŲ, PAREIŠKIMŲ IR SKUNDŲ PRIĖMIMO, NAGRINĖJIMO IR IŠSIUNTIMO TVARKA
Nuteistiesiems teisę kreiptis į valstybės institucijas, visuomenines organizacijas bei pareigūnus su pasiūlymais, pareiškimais ir skundais suteikia Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodekso 50 straipsnis.
Nuteistieji pasiūlymus, pareiškimus ir skundus pateikia žodžiu arba raštu. Pasiūlymai, pareiškimai ir skundai, skirti išsiuntimui, pataisos darbų įstaigos personalui įteikiami neužklijuotuose arba užklijuotuose pašto vokuose. Pasiūlymų, pareiškimų ir skundų išsiuntimo pašto išlaidas apmoka patys nuteistieji.
Jeigu nuteistasis nori prie pasiūlymo, pareiškimo ar skundo pridėti dokumentų ar kitos medžiagos, esamos jo asmens byloje, kopijas, pataisos darbų įstaigos administracija, esant įstaigoje techninėms galimybėms, privalo nuteistajam padaryti jo prašomų dokumentų ar medžiagos kopijas. Šios paslaugos nuteistajam suteikiamos, jeigu jis tuo metu yra mokus. Pataisos darbų įstaigos administracija nustato šių paslaugų įkainius, atsižvelgdama į faktiškas sąnaudas.
Nuteistiesiems draudžiama siųsti kolektyvinius pareiškimus ir skundus. Jiems draudžiama kreiptis į valstybės institucijas, visuomenines organizacijas bei pareigūnus su pasiūlymais, pareiškimais ir skundais už kitus nuteistuosius arba ne per pataisos darbų įstaigos personalą.
Įžeidžiantys, žargonu arba necenzūriniais žodžiais parašyti pasiūlymai, pareiškimai ir skundai adresatams nesiunčiami, o juos parašiusiems asmenims gali būti paskirtos nuobaudos. Šie pasiūlymai, pareiškimai arba skundai su medžiaga dėl nuobaudos paskyrimo įsiuvami į nuteistojo asmens bylą, o neskyrus nuobaudos – į cenzoriaus arba vidaus tyrimų tarnybos bylą.
Prokurorui, valstybės institucijoms ir Europos žmogaus teisių teismui adresuoti pasiūlymai, pareiškimai ir skundai necenzūruojami ir išsiunčiami per vieną parą (išskyrus poilsio ir švenčių dienas) nuo jų gavimo momento.
Nuteistieji rašytinius pasiūlymus, pareiškimus ir skundus įteikia tiesioginiam administracijos atstovui (būrio viršininkui, auklėtojui). Administracijos atstovas juos registruoja nuteistųjų rašytinių pasiūlymų, pareiškimų ir skundų registracijos žurnale (19 priedas), nuteistajam pasirašant.
Gauti neužklijuotuose vokuose pasiūlymai, pareiškimai ir skundai (išskyrus adresuotus Europos žmogaus teisių teismui), kuriuose keliamus klausimus kompetentinga spręsti pataisos darbų įstaigos administracija, adresatui nesiunčiami, o nagrinėjami vietoje. Pataisos darbų įstaigos vadovybės įpareigotas darbuotojas, išnagrinėjęs pasiūlymą, pareiškimą ar skundą, surašo pažymą ir, supažindinęs pasirašytinai siuntėją, perduoda ją įsiūti į nuteistojo asmens bylą. Nuteistajam nesutikus, pasiūlymas, pareiškimas arba skundas kartu su administracijos pažyma apie keliamų klausimų išnagrinėjimą išsiunčiamas adresatui. Jei nuteistasis pakartotinai siunčia analogiško turinio pasiūlymą, pareiškimą arba skundą neužklijuotame voke, įstaigos administracija pridedamoje pažymoje nurodo, kas šiuos klausimus nagrinėjo anksčiau ir koks nuteistajam buvo duotas atsakymas. Jei institucija, organizacija ar pareigūnas, į kuriuos kreipiasi su pasiūlymu, pareiškimu ar skundu nuteistasis, nekompetentingi spręsti keliamų klausimų, įstaigos administracija rekomenduoja nuteistajam peradresuoti pasiūlymą, pareiškimą ar skundą. Nuteistajam atsisakius peradresuoti, pasiūlymas, pareiškimas arba skundas išsiunčiamas adresatui.
Tiesioginis administracijos atstovas gautus neužklijuotuose vokuose nuteistųjų rašytinius pasiūlymus, pareiškimus ir skundus perduoda pataisos darbų įstaigos įskaitos tarnybai. Įskaitos tarnyba, parengusi lydraščius, pasiūlymus, pareiškimus ar skundus su reikiamais priedais perduoda įstaigos raštinei. Raštinės darbuotojai nuteistųjų pasiūlymus, pareiškimus ir skundus, įregistravę specialiame žurnale, su įstaigos vadovybės parašu ne vėliau kaip per 3 paras (išskyrus poilsio ir švenčių dienas) nuo tos dienos, kai nuteistieji įteikė tiesioginiam administracijos atstovui, išsiunčia adresatams. Lydraščių nuorašus įskaitos tarnyba įsiuva į nuteistųjų asmens bylas.
Nuteistųjų rašytinių pasiūlymų, pareiškimų ir skundų registracijos žurnalai, prieš išduodant juos nuteistųjų tiesioginiams administracijos atstovams, registruojami pataisos darbų įstaigos raštinėje. Pasibaigus šiems žurnalams, jie saugomi įstaigos raštinėje vienerius metus.
Žodiniai nuteistųjų pasiūlymai, pareiškimai ir skundai registruojami nuteistųjų priėmimo asmeniniais klausimais žurnale (19 priedas).
Atsakymai į nuteistųjų pasiūlymus, pareiškimus ir skundus jiems paskelbiami pasirašytinai per 3 dienas (išskyrus poilsio ir švenčių dienas) nuo gavimo momento ir įsiuvami į asmens bylas. Nuteistieji turi teisę nusirašyti gautų atsakymų tekstus.
Nuteistieji turi teisę tiesiogiai kreiptis į Respublikos Prezidentą, Seimo ar Vyriausybės narį, Seimo kontrolierių, prokurorą, Teisingumo ministerijos arba Kalėjimų departamento atstovą jų lankymosi pataisos darbų įstaigoje metu. XXIX. NUTEISTŲ MOTERŲ IR JŲ VAIKŲ, IKI JIEMS SUKAKS DVEJI METAI, LAIKYMAS PATAISOS DARBŲ KOLONIJOSE
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodekso 78 straipsnio 4 dalimi, prie pataisos darbų kolonijų prireikus steigiami vaikų (kūdikių) namai. Nuteistos moterys gali atiduoti į vaikų (kūdikių) namus savo vaikus, gimusius šių moterų buvimo kardomojo kalinimo arba laisvės atėmimo vietose metu, iki dvejų metų amžiaus.
Pagal Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodekso 452 straipsnio 1 ir 2 dalis nuteistos moterys, turinčios vaikų, kurie laikomi pataisos darbų kolonijų vaikų (kūdikių) namuose, turi teisę kasdien ne mažiau kaip po dvi valandas pasimatyti su jais. Į pasimatymo su vaikais laiką neįskaitomas žindančioms motinoms skirtas vaikų maitinimo laikas.
Nėščios nuteistosios, likus 10 dienų iki gimdymo, gali būti apgyvendintos pataisos darbų kolonijos vaikų (kūdikių) namų vaiko ir motinos skyriuje.
Nuteistos moterys, pagimdžiusios vaikus kardomojo kalinimo arba laisvės atėmimo vietose, pataisos darbų kolonijos direktoriui leidus, gali juos auginti pataisos darbų kolonijos vaikų (kūdikių) namų vaiko ir motinos skyriuje. Nuteistosios, auginančios vaikus vaiko ir motinos skyriuje, privalo laikytis šio skyriaus vidaus tvarkos taisyklių, kurias įsakymu tvirtina pataisos darbų kolonijos direktorius.
Pagal Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodekso 78 straipsnio 5 dalį nuteistų moterų vaikai, sukakus dvejiems metams amžiaus, iš pataisos darbų kolonijų vaikų (kūdikių) namų perduodami į atitinkamas vaikų įstaigas arba gali būti perduoti nuteistųjų giminaičiams ir kitiems asmenims. Šių vaikų perdavimas nuteistųjų giminaičiams arba kitiems asmenims leidžiamas tik po suderinimo su Vaikų teisių apsaugos tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. XXX. NUTEISTŲ MOTERŲ GYVENIMO NE PATAISOS DARBŲ KOLONIJOS TERITORIJOJE YPATUMAI
Nuteistų moterų, kai jos atleistos nuo darbo dėl nėštumo ir gimdymo, taip pat tol, kol vaikui sukaks dveji metai amžiaus, teisės suteikimo gyventi ne pataisos darbų kolonijos teritorijoje tvarka ir gyvenimo sąlygos nustatytos Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodekso 82 straipsnyje.
Leidimas nuteistoms moterims, atleistoms nuo darbo dėl nėštumo ir gimdymo, taip pat iki vaikui sukaks 2 metai amžiaus, gyventi ne kolonijos teritorijoje įforminamas motyvuotu kolonijos direktoriaus nutarimu (20 priedas).
Nuteistoms moterims, gyvenančioms ne kolonijos teritorijoje, išduodami nustatyto pavyzdžio pažymėjimai (21 priedas). Pažymėjimų blankai spausdinami tipografiniu būdu, jų apskaita ir saugojimas yra toks pat, kaip ir griežtos atskaitomybės blankų.
Nuteistos moterys, gyvenančios ne kolonijos teritorijoje, lieka būrio sudėtyje. Joms išmokamas visas atlyginimas, atiduodami asmeniniai daiktai ir pinigai iš jų asmeninių sąskaitų.
Nuteistoms moterims, gyvenančioms ne kolonijos teritorijoje, draudžiama savavališkai pažeisti pataisos darbų kolonijos direktoriaus įsakymu nustatytas teritorijos ribas, įsigyti ir turėti visų rūšių transporto priemones, šaunamuosius ar kitus ginklus ir jais naudotis. Šios nuteistosios privalo kiekvieną dieną atvykti registruotis pas pataisos darbų kolonijos direktoriaus budintįjį padėjėją.
Nuteistoms moterims, gyvenančioms ne kolonijos teritorijoje, lygtinis atleidimas nuo bausmės prieš terminą, bausmės pakeitimas švelnesne bausme arba lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų taikomas bendrąja tvarka. XXXI. NUTEISTŲJŲ GYVENIMO PATAISOS DARBŲ KOLONIJOSE-GYVENVIETĖSE YPATUMAI
Nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę pataisos darbų kolonijose-gyvenvietėse, teisinę padėtį, bausmės atlikimo sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodekso 27 straipsnis.
Nuteistiesiems, laikomiems pataisos darbų kolonijose-gyvenvietėse, draudžiama savavališkai pažeisti šių įstaigų teritorijų ribas, nustatytas Taisyklių 32 punkte numatyta tvarka. Šiems nuteistiesiems draudžiama įsigyti ir turėti visų rūšių transporto priemones, šaunamuosius ir kitus ginklus bei jais naudotis.
Pataisos darbų kolonijose-gyvenvietėse nuteistieji gyvena bendrabučiuose, kurie yra šių įstaigų teritorijoje.
Tie nuteistieji, kuriems pataisos darbų kolonijos-gyvenvietės direktoriaus įsakymu leista su savo šeimomis gyventi ne kolonijos teritorijoje, bet Taisyklių 32 punkte numatytos teritorijos ribose, gyvenant nuosavame ar nuomojamame būste, privalo ne rečiau kaip kartą per 7 dienas atvykti registruotis į pataisos darbų koloniją-gyvenvietę pas šios įstaigos direktoriaus budintįjį padėjėją.
Kiekvienam nuteistajam, atliekančiam laisvės atėmimo bausmę pataisos darbų kolonijoje-gyvenvietėje, išduodami nustatyto pavyzdžio pažymėjimai (22 priedas). XXXII. NUTEISTIESIEMS TEISĖS VYKTI BE SARGYBOS ARBA BE PALYDOVO SUTEIKIMO TVARKA
Nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę, vykimą be sargybos arba be palydovo reglamentuoja Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodekso 80 ir 81 straipsniai.
Kiekvienos pataisos darbų įstaigos nuteistųjų, kurie vyks be sargybos arba be palydovo, maksimalų skaičių įsakymu nustato Kalėjimų departamento direktorius.
Nuteistųjų, kuriems pagal Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodekso 80 straipsnį gali būti suteikta teisė vykti be sargybos arba be palydovo, sąrašus, pateikiant jų asmens bylas, tvirtina Kalėjimų departamento direktorius arba jo pavaduotojas apsaugai ir priežiūrai.
Teisė vykti be sargybos arba be palydovo už pataisos darbų įstaigos ribų nuteistajam suteikiama motyvuotu įstaigos direktoriaus nutarimu (23 priedas), kuris įsiuvamas į nuteistojo asmens bylą.
Nuteistajam, kuriam suteikta teisė vykti be sargybos arba be palydovo, išduodamas nustatyto pavyzdžio leidimas (24 priedas). Kartu su leidimu išduodamas kontrolinis talonas (25 priedas). Leidimų blankai spausdinami tipografiniu būdu. Jų apskaita ir saugojimas yra toks pat, kaip griežtos atskaitomybės blankų. Prieš išduodant leidimą, nuteistajam pasirašytinai išaiškinamos nuteistųjų, kuriems suteikta teisė vykti už pataisos darbų įstaigos ribų be sargybos arba be palydovo, elgesio taisyklės (26 priedas). Lapas su elgesio taisyklių tekstu ir nuteistojo parašu įsiuvamas į jo asmens bylą.
Nuteistiesiems leidžiama vykti be sargybos arba be palydovo tik leidime nurodytomis valandomis ir maršrutu. Nuteistųjų išėjimo iš pataisos darbų įstaigos gyvenamosios zonos ir sugrįžimo į ją laikas nurodomas nuteistųjų išėjimo į darbą paskyroje. Atskirais atvejais, atsižvelgiant į atliekamo darbo pobūdį, leidimas išeiti už pataisos darbų įstaigos ribų gali būti duodamas ir kitu paros laiku.
Nuteistieji, kuriems suteikta teisė vykti be sargybos arba be palydovo, apgyvendinami pataisos darbų įstaigos atskirose gyvenamosiose patalpose.
Jei nuteistasis pažeidžia elgesio taisykles, jam pataisos darbų įstaigos direktoriaus nutarimu (23 priedas) gali būti atimta teisė vykti be sargybos arba be palydovo. Tokiam nuteistajam gali būti paskirta nuobauda. Ši teisė nuteistajam gali būti atimta ir pasikeitus darbo pobūdžiui. Leidimas tokiais atvejais iš asmens, kuriam atimta teisė vykti be sargybos arba be palydovo, paimamas ir sunaikinamas surašant aktą. XXXIII. NUTEISTŲJŲ DARBAS
Pagal Europos kalinimo įstaigų taisyklių 71 ir 72 taisykles: 267.
nuteistųjų darbą pataisos darbų įstaigose reikia vertinti kaip teigiamą jų ugdymo, mokymo bei šių įstaigų valdymo elementą; 267.
nuteistieji, atsižvelgiant į jų fizinę ir dvasinę būklę, kurią nustato gydytojas, turi dirbti; 267.
nuteistuosius būtina aprūpinti tinkamu naudingu darbu arba organizuoti jiems kitą tikslingą veiklą, kad jie būtų užimti visą darbo dieną; 267.
kiek tai įmanoma, darbas turi palaikyti arba vystyti nuteistojo sugebėjimus užsidirbti pragyvenimui išėjus į laisvę; 267.
atsižvelgiant į nuteistųjų profesijas bei pataisos darbų įstaigos administracinius ir drausmės reikalavimus, nuteistiesiems turi būti suteikta galimybė pasirinkti tokią darbinę veiklą, kurioje jie norėtų dalyvauti; 267.
nuteistųjų darbo organizavimas bei metodai turi būti kaip galima labiau panašūs į atitinkamo pobūdžio darbą laisvėje, tuo siekiant parengti nuteistuosius normaliam profesiniam gyvenimui. Todėl jis turi atitikti šiuolaikinio darbo standartus bei technologiją ir vykti pagal modernaus darbo organizavimo ir gamybos principus; 267.
nors gamyboje gaunamas finansinis pelnas gali padėti gerinti mokymo kokybę, tačiau jis negali tapti nuteistųjų perauklėjimo tikslu.
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 5 dalį nuteistųjų darbas nelaikomas priverčiamuoju darbu.
Pagal Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodekso 7 straipsnio 1 dalį nuteistųjų darbas priskiriamas vienai pagrindinių nuteistųjų pataisymo priemonių.
Nuteistųjų įtraukimą į darbą, darbo sąlygas, darbo apmokėjimą, kurio tvarką nustato Vyriausybės 1991 m. birželio 17 d. nutarimas Nr. 234 „Dėl nuteistųjų darbo apmokėjimo sąlygų bei tvarkos ir paleidžiamų iš laisvės atėmimo vietų asmenų aprūpinimo būtiniausiais reikmenimis“ (Žin., 1991, Nr. 20-532), išskaitas iš bendrojo darbo užmokesčio, atleidimą nuo išskaitų į pataisos darbų įstaigose sudaromą socialinės paramos nuteistiesiems fondą, kurio nuostatus Vyriausybė patvirtino 1998 m. sausio 10 d. nutarimu Nr. 24 „Dėl Socialinės paramos nuteistiesiems fondo naudojimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 5-97), įtraukimą į neapmokamus darbus, netekusiųjų darbingumo bausmės atlikimo metu aprūpinimą pensijomis reglamentuoja Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodekso 51-56 straipsniai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (Žin., 1999, Nr. 110-3207) 4 straipsniu, nuteistieji už jų darbo laiką privalomai draudžiami nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu, kurio išmokų nuostatus Vyriausybė patvirtino 2000 m. gegužės 8 d. nutarimu Nr. 506 „Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 38-1065). XXXIV. SPECIFINIAI REIKALAVIMAI, SUSIJĘ SU NUTEISTŲJŲ DARBU
Nuteistiesiems draudžiama dirbti: 271.
pataisos darbų įstaigos administracinėse patalpose nesant personalo; 271.
dauginimo aparatais, radijo ir elektros ryšių perdavimo įrengimais (išskyrus elektros ryšių linijų monteriais, dalyvaujant administracijos atstovui); 271.
pardavėjais, buhalteriais, kasininkais, sandėlių vedėjais; 271.
medicinos srityje (išskyrus sanitarais); 271.
fotografais, televizijos ir kino operatoriais, lengvųjų automobilių ir motociklų vairuotojais; 271.
darbą, kuomet jiems būtų pavaldūs pataisos darbų įstaigos darbuotojai; 271.
produkcijos kokybės kontrolieriais.
Nuteistiesiems draudžiama dirbti materialiai atsakingais, jeigu jie nuteisti už turto vagystę, grobimą, plėšimą, išeikvojimą, sukčiavimą, taip pat kyšio ar neteisėto atlyginimo paėmimą ir piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, jei tai susiję su kėsinimusi į turtą.
Pataisos darbų įstaigose ir tardymo izoliatoriuose atrenkami ūkio darbams teigiamai charakterizuojami nuteistieji.
Tardymo izoliatoriuose ir kalėjimuose ūkio darbams paliekami nuteistieji vadovaujantis Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodekso 17 straipsniu.
Ūkio darbams tardymo izoliatoriuje arba kalėjime palikti nuteistieji, išimties tvarka, gali būti ginkluotos apsaugos išvesti už šių įstaigų ribų tvarkyti jų aplinkos ir pastatų bei materialinio-techninio aprūpinimo darbams.
Nuteistuosius ūkio darbams bei brigadininkų, meistrų, darbų skirstytojų ir tvarkdarių pareigoms parenka tarnybų viršininkai, suderinę su vidaus tyrimų tarnyba.
Nuteistieji ūkio darbams tardymo izoliatoriuose, kalėjimuose ir laisvės atėmimo vietų ligoninėse paliekami tik esant jų rašytiniam sutikimui.
Nuteistieji ūkio darbams paliekami tardymo izoliatoriaus, kalėjimo arba laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus įsakymu. Įsakymo išrašai su nuteistųjų rašytiniais sutikimais įsiuvami į jų asmens bylas.
Nuteistieji, dirbantys ūkio darbus, gyvena atskirame būryje.
Nuteistųjų, dirbančių ūkio darbus, pareigas nustato tarnybų viršininkai, o tvarkdarių pareigos nustatytos Taisyklių 27 priede.
Nuteistųjų, dirbančių pataisos darbų įstaigose ir tardymo izoliatoriuose ūkio darbus, skaičių kiekvienai įstaigai nustato Kalėjimų departamento direktorius.
Nuteistieji, dirbantys pataisos darbų įstaigos priešgaisrinės saugos padalinyje, esančiame už šios įstaigos apsaugos perimetro, budi, budėjimo metu maitinasi, ilsisi ir miega šio padalinio patalpose.
Dirbantys kartu su nuteistaisiais pagal darbo sutartis asmenys privalo laikytis pataisos darbų įstaigos administracijos nustatytos bendravimo su nuteistaisiais, jų giminaičiais ir kitais artimaisiais tvarkos ir duoti rašytinį pasižadėjimą (2 priedas) dėl atsakomybės už ryšius, nesusijusius su darbo pobūdžiu. Pažeidus šią tvarką, pataisos darbų įstaigos administracija gali uždrausti kaltiems asmenims įeiti į objektus, kuriuose dirba nuteistieji, ir sprendžia jų atsakomybės klausimą. XXXV. NUTEISTŲJŲ DARBO YPATUMAI PATAISOS DARBŲ KOLONIJOSE–GYVENVIETĖSE IR KALĖJIMUOSE
Nuteistieji, atliekantys bausmę pataisos darbų kolonijose-gyvenvietėse, dirba prižiūrimi šių kolonijų arba kitų žinybų gamybiniuose objektuose.
Dirbantys ne kolonijos-gyvenvietės teritorijoje nuteistieji privalo kasdien po darbo grįžti į koloniją-gyvenvietę.
Pataisos darbų kolonijos-gyvenvietės direktorius su juridiniais ir fiziniais asmenimis gali sudaryti nuteistųjų įdarbinimo sutartis, kuriose numatoma apmokėjimo už darbą tvarka, darbo ir kitos sąlygos.
Nuteistieji, atliekantys laisvės atėmimo bausmę kalėjime, dirba tik kalėjimo teritorijoje. Gamybiniai cechai kalėjime įrengiami izoliuotai nuo kitų patalpų. Vedant nuteistuosius į darbą ir iš darbo, jie apieškomi, o patalpos apžiūrimos.
Nesant galimybės kalėjime išvesti nuteistuosius į gamybinius cechus, jie gali būti aprūpinti darbu kamerose laikantis sanitarinių normų ir darbo saugos taisyklių reikalavimų.
Nuteistųjų darbas kalėjime organizuojamas užtikrinant griežtą skirtingų kategorijų nuteistųjų tarpusavio izoliavimą.
Nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos kalėjime dirba izoliuotai nuo kitų nuteistųjų specialiai įrengtuose cechuose. Šių cechų apsaugai ir jų patalpų blokavimui naudojamos inžinerinės techninės priemonės.
Esant būtinumui, kalėjimo administracija gali pavesti nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę kalėjime, dirbti statybos ir remonto darbus kalėjimo teritorijoje, užtikrinant griežtą jų izoliavimą nuo nuteistųjų, paliktų kalėjime ūkio darbams.
Asmenims, nuteistiems atlikti laisvės atėmimo bausmę kalėjime, draudžiama pavesti dirbti bet kokius ūkio darbus. XXXVI. NUTEISTŲJŲ IŠVEDIMO Į DARBĄ TVARKA
Dienotvarkėje nustatytu laiku nuteistieji būriais (skyriais), brigadomis išrikiuojami tam skirtoje vietoje išvedimui į darbą. Kartu tikrinama jų išvaizda ir pašalinami aprangos trūkumai.
Nuteistieji į darbą išvedami pagal korteles su nuteistųjų fotonuotraukomis ir pataisos darbų įstaigos vadovybės patvirtintą darbų paskyrą.
Gamybinių tarnybų darbuotojai, kurių žinioje dirba nuteistieji, asmeniškai juos priima ir pasirašo kontroliniame žurnale. Pasibaigus darbo dienai, tie patys gamybinių tarnybų darbuotojai perduoda nuteistuosius budinčiajai priežiūros tarnybai.
Palikti nuteistuosius, pasibaigus darbo pamainai, arba išvesti juos iš gamybinės zonos anksčiau galima tik gavus raštišką pataisos darbų įstaigos vadovybės leidimą.
Nuteistųjų darbo rezultatų aptarimo tvarką nustato pataisos darbų įstaigos ir prie jos veikiančios valstybės įmonės direktoriai. XXXVII. NUTEISTŲJŲ DARBO UŽMOKESČIO DALIES PANAUDOJIMO TVARKA
Pataisos darbų kolonijose ir kalėjimuose į nuteistųjų, įvykdančių išdirbio normas ar nustatytas užduotis, asmeninę sąskaitą turi būti įrašoma, nepriklausomai nuo visų išskaitų, ne mažiau kaip 20 procentų, o į I ir II grupės invalidų asmeninę sąskaitą – ne mažiau kaip 30 procentų jiems priskaičiuoto mėnesinio uždarbio.
Auklėjimo darbų kolonijose į nuteistųjų asmeninę sąskaitą turi būti įrašoma, nepriklausomai nuo visų išskaitų, ne mažiau kaip 50 procentų jiems priskaičiuoto mėnesinio uždarbio.
Pataisos darbų kolonijose-gyvenvietėse nuteistiesiems, nepriklausomai nuo visų išskaitų, išmokama ne mažiau kaip 50 procentų viso uždarbio.
Pagal Taisyklių 298 punktą būrių viršininkai kartu su gamybos personalu kiekvieną mėnesį sudaro tokių nuteistųjų sąrašus ir, juos patvirtinus pataisos darbų įstaigos direktoriui, perduoda į buhalteriją.
Taisyklių 298 ir 300 punktuose nustatyta tvarka gali būti netaikoma tik tiems nuteistiesiems, kurie moka alimentus nepilnamečiams vaikams.
Neturintiems nuobaudų ir įvykdantiems išdirbio normas ar nustatytas užduotis nuteistiesiems bei nevengiantiems darbo invalidams, kurių asmeninėse sąskaitose yra mažesnė negu Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodekso 541 straipsnyje nustatyto dydžio pinigų suma, pataisos darbų įstaigos direktoriaus sprendimu ne ilgiau kaip 6 mėnesius iki bausmės laiko pabaigos gali būti nedaromos išskaitos iš darbo užmokesčio į pataisos darbų įstaigose sudaromą socialinės paramos nuteistiesiems fondą. Šie nuteistieji per būrio viršininką (auklėtoją) paduoda pataisos darbų įstaigos direktoriui rašytinius prašymus. Patenkinti prašymai perduodami buhalterijai.
Nuteistieji gali panaudoti pinigus, turimus neliečiamoje asmeninės sąskaitos dalyje, šiais ypatingais atvejais: 304.
mirus arba sunkiai susirgus nuteistojo šeimos nariui; 304.
nuteistojo žmonai pagimdžius kūdikį; 304.
įvykus stichinei nelaimei arba gaisrui, dėl ko buvo sugadintas arba sunaikintas nuteistojo šeimos turtas; 304.
nuteistojo vaikams sukuriant šeimas; 304.
įsigyjant Lietuvos Respublikos piliečio pasą ar leidimą nuolat gyventi Lietuvoje.
Taisyklių 304 punkte nurodytais atvejais pinigai gali būti panaudoti tiktai pateikus atitinkamą faktą patvirtinantį dokumentą ir leidus pataisos darbų įstaigos direktoriui arba jį pavaduojančiam pareigūnui. Gavus tokį leidimą, pinigai pagal nuteistojo prašymą šeimos nariams išsiunčiami paštu arba išmokami iš pataisos darbų įstaigos kasos grynaisiais bendra galiojančia asmeninių pinigų išdavimo tvarka.
Išskaičiuojami iš nuteistojo uždarbio 5 procentai į neliečiamąją asmeninės sąskaitos dalį joje apskaitomi atskiroje skiltyje bendra asmeninių pinigų apskaitos tvarka. XXXVIII. AUKLĖJAMASIS DARBAS SU NUTEISTAISIAIS, JŲ SOCIALINĖ REABILITACIJA IR PSICHOLOGINĖ TERAPIJA
Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodekso 7 straipsnio 1 dalis auklėjamąjį darbą su nuteistaisiais priskiria vienai pagrindinių nuteistųjų pataisymo priemonių. Šio kodekso 57 straipsnio 1 dalis nustato, kad auklėjamuoju darbu su nuteistaisiais siekiama: 307.
kad jie sąžiningai dirbtų; 307.
kad tiksliai vykdytų įstatymus; 307.
kelti nuteistųjų sąmoningumą ir kultūros lygį; 307.
ugdyti naudingą nuteistųjų iniciatyvą.
Auklėjamojo darbo su nuteistaisiais ir jų socialinės reabilitacijos formos yra: 308.
individualus ir grupinis darbas, atliekamas atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę, amžių, lytį, išsilavinimą, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, sąlygas ir kitas ypatybes. Juo siekiama skatinti nuteistąjį keisti elgesį, atvedusį jį prie nusikaltimo, išlaikyti šeimyninius ir socialinius ryšius; 308.
teigiama ilgalaikė nuteistųjų visuomeninio elgesio korekcija; 308.
sudarymas sąlygų nuteistiesiems formuoti visuomeniškai svarbius įgūdžius; 308.
socialinių, dvasinių ir kultūrinių nuteistųjų poreikių tenkinimas, nepažeidžiant kitų asmenų ir grupių teisių, saugumo ir vidaus tvarkos reikalavimų; 308.
pagalbos teikimas sprendžiant nuteistųjų problemas; 308.
kultūriniai, sportiniai ir kiti renginiai, skatinantys nuteistuosius konstruktyviai panaudoti laisvalaikį ir tobulinti turimus įgūdžius bei sugebėjimus, kurie jiems bus naudingi atlikus laisvės atėmimo bausmę; 308.
paskatinimo priemonių ir nuobaudų skyrimas nuteistiesiems.
Kiekvienoje pataisos darbų įstaigoje administracija privalo sudaryti, nuolat koreguoti ir vykdyti šias auklėjamojo darbo su nuteistaisiais ir jų socialinės reabilitacijos programas: 309.
naujai atvykusių į pataisos darbų įstaigą nuteistųjų adaptacijos programa. Pagal Europos kalinimo įstaigų taisyklių 68 taisyklę priėmus nuteistuosius į pataisos darbų įstaigą bei išnagrinėjus kiekvieno nuteistojo, kuriam paskirtas atitinkamas laisvės atėmimo bausmės laikas, asmenybę, turi būti kaip galima greičiau sudaryta jo laikymo atitinkamoje pataisos darbų įstaigoje programa, atsižvelgiant į informaciją apie individualius poreikius, sugebėjimus ir polinkius bei ryšius su giminaičiais; 309.
nuteistųjų pataisos programos. Šių programų turinį turi sudaryti nuteistųjų dorovinis auklėjimas, kuriuo siekiama, kad nuteistieji elgtųsi pagal visuomenei priimtinas elgesio taisykles; teisinis švietimas, kuriuo siekiama, kad nuteistieji savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis; kultūrinis auklėjimas; fizinis lavinimas; saviaukla ir kitos priemonės; 309.
nuteistųjų integracijos į visuomenę programa. Pagal Europos kalinimo įstaigų taisyklių 70 taisyklės 1 punktą priėmus nuteistuosius į pataisos darbų įstaigą reikėtų kaip galima greičiau pradėti juos rengti išėjimui į laisvę. Prižiūrint nuteistuosius, reikėtų akcentuoti ne jų išskyrimą iš visuomenės, bet tai, kad jie tebėra tos visuomenės dalis. Todėl reikėtų skatinti visuomeninių tarnybų bei socialinių darbuotojų pagalbą pataisos darbų įstaigos personalui, siekiant nuteistųjų socialinės reabilitacijos, o ypač palaikant bei gerinant santykius su jų šeimomis, kitais asmenimis bei socialinėmis tarnybomis. Būtina imtis priemonių, maksimaliai atitinkančių įstatymą bei bausmę, užtikrinančių nuteistųjų pilietines ir socialines teises bei socialinę apsaugą.
Siekiant padėti pataisos darbų įstaigų personalui organizuoti ir vykdyti naujai atvykusių į pataisos darbų įstaigą nuteistųjų adaptacijos, nuteistųjų pataisos ir nuteistųjų integracijos į visuomenę programas, šiose įstaigose gali būti sudaromos nuteistųjų savaveiksmiškos organizacijos. Šių organizacijų veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodekso 59 ir 60 straipsniai.
Pataisos darbų įstaigose gali veikti nuteistųjų meninės saviveiklos, techninės kūrybos, darbščiųjų rankų ir kiti būreliai, gali būti rengiami koncertai ir darbų parodos. Šiuose renginiuose pataisos darbų įstaigos direktoriaus leidimu gali lankytis nuteistųjų giminaičiai, nustatyta tvarka įregistruotų visuomeninių organizacijų, religinių bendruomenių ir bendrijų atstovai.
Auklėjamojo darbo su nuteistaisiais ir jų socialinės reabilitacijos pataisos darbų įstaigose materialinio aprūpinimo normos nustatytos Vyriausybės 1995 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. 171 „Dėl asmenų, atliekančių bausmę pataisos darbų įstaigose, laikomų tardymo izoliatoriuose ir pasiųstų į socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigas, aprūpinimo apranga, patalyne, baldais bei virtuvės inventoriumi.“
Pataisos darbų įstaigose veikia psichologinės tarnybos, kurių pagrindinės veiklos kryptys yra: 313.
nuteistųjų asmenybės tyrimas bei individualaus psichologinio poveikio ir socialinės reabilitacijos krypčių nustatymas bei koregavimas; 313.
individuali ir grupinė nuteistųjų psichologinė terapija; 313.
nuteistųjų ir pataisos darbų įstaigų personalo konsultavimas; 313.
išvadų dėl nuteistojo perkėlimo į kitą grupę (skyrių), lygtinio atleidimo nuo bausmės prieš terminą ar bausmės pakeitimo švelnesne bausme, ar atbuvusio ne mažiau kaip pusę teismo nuosprendžiu paskirto kalinimo laiko ir aiškiai ėmusio taisytis perkėlimo bausmei toliau atlikti iš kalėjimo į pataisos darbų koloniją galimumo pateikimas. XXXIX. KNYGŲ, ŽURNALŲ IR RAŠYMO REIKMENŲ ĮSIGIJIMO IR NAUDOJIMOSI TVARKA
Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodekso 44 straipsnis nuteistiesiems leidžia turimomis jų asmeninėse sąskaitose lėšomis įsigyti neribotą kiekį literatūros bei rašymo reikmenų, taip pat prenumeruoti laikraščius bei žurnalus. Teisę prenumeruoti nuteistiesiems laikraščius turi jų giminaičiai, taip pat kiti fiziniai ir juridiniai asmenys.
Nuteistiesiems leidžiama naudotis literatūra ir periodine spauda, esama pataisos darbų įstaigos bibliotekoje.
Nuteistieji iš bibliotekos vienu metu gali imti ne daugiau kaip 2 knygas ne ilgesiam kaip vieno mėnesio laikotarpiui, o žurnalus ir laikraščius, esamus bibliotekoje, skaityti tik jos patalpose.
Nuteistiesiems, laikomiems kamerose (išskyrus baudos ir drausmės izoliatorius, karcerius), knygos keičiamos ne rečiau kaip kartą per 10 dienų, o esant galimybėms, kiekvieną dieną į šias kameras duodama po vieną laikraštį. Kameroje kaupti daugiau kaip 20 laikraščių ir žurnalų nuteistiesiems draudžiama.
Už iš bibliotekos paimtas ir prarastas ar sugadintas knygas iš nuteistojo asmeninėje sąskaitoje turimų lėšų nustatyta tvarka išskaičiuojama tų knygų vertė.
Pataisos darbų įstaigos administracija reguliariai atnaujina bibliotekos fondą, siekdama, kad kiekvienam nuteistajam tektų ne mažiau kaip 5 knygos, bei užsako periodinę spaudą – skaičiuojant vidutiniškai po vieną laikraštį 50-čiai nuteistųjų (išskyrus baudos ir drausmės izoliatorius, karcerius).
Nuteistieji gali už savo asmeninėje sąskaitoje turimus pinigus prenumeruoti neribotą kiekį laikraščių ir žurnalų, pirkti pataisos darbų įstaigos parduotuvėje knygas bei gauti šiuos leidinius (išskyrus pornografinius ar prievartą propaguojančius) banderolėse su spauda, siuntiniuose ir perdavimuose. XL. NAUDOJIMOSI TELEVIZORIAIS, RADIJO IMTUVAIS, VAIZDO MAGNETOFONAIS, KOMPIUTERINIŲ ŽAIDIMŲ APARATAIS IR KINO FILMŲ DEMONSTRAVIMO TVARKA
Pataisos darbų įstaigų gyvenamosiose patalpose, klubuose, bibliotekose, ilgalaikių pasimatymų bei poilsio kambariuose, bendrojo lavinimo bei specialiosiose profesinėse mokyklose, kamerose (išskyrus baudos izoliatorius, karcerius), laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigose ir uždarose asmens sveikatos priežiūros įstaigose įrengiami radijo taškai, kurie įjungiami ir išjungiami centralizuotai. Radijo laidų klausymosi tvarką nustato šių įstaigų administracija.
Pataisos darbų įstaigų nuteistųjų poilsio kambariuose, klubuose ir bibliotekose, ilgalaikių pasimatymų kambariuose gali būti pataisos darbų įstaigai priklausantys televizoriai ir vaizdo magnetofonai. Televizijos laidų ir vaizdo įrašų žiūrėjimo tvarką nustato šių įstaigų administracija.
Nuteistiesiems leidžiama naudotis giminaičių arba artimųjų perduotais portatyviniais televizoriais, vaizdo magnetofonais, tranzistoriniais radijo imtuvais ir kompiuteriniais žaidimų aparatais. Draudžiama naudotis šiais daiktais miegui skirtu laiku. Naudojimosi portatyviniais televizoriais, vaizdo magnetofonais, tranzistoriniais radijo imtuvais ir kompiuteriniais žaidimų aparatais tvarką nustato pataisos darbų įstaigų administracija.
Nuteistiesiems turėti vaizdo magnetofonus ir kompiuterinius žaidimų aparatus kalėjimuose ir laisvės atėmimo vietų ligoninėse draudžiama.
Iš nuteistojo, sistemingai pažeidinėjančio naudojimosi portatyviniu televizoriumi, vaizdo magnetofonu, tranzistoriniu radijo imtuvu arba kompiuteriniu žaidimo aparatu tvarką, šie daiktai motyvuotu pataisos darbų įstaigos direktoriaus nutarimu (28 priedas) gali būti paimami ir saugomi šios įstaigos sandėlyje, nuteistajam išduodant kvitą. Portatyvinis televizorius, vaizdo magnetofonas, tranzistorinis radijo imtuvas ir kompiuterinis žaidimo aparatas gali būti grąžintas nuteistojo giminaičiams arba artimiesiems, esant jų arba nuteistojo rašytiniam prašymui ir pateikus kvitą.
Pataisos darbų įstaigos direktorius įsakymu patvirtina tvarką, pagal kurią tikrinamos, peržiūrimos ir laikomos giminaičių ar artimųjų perduotos arba atsiųstos nuteistiesiems kasetės su vaizdo įrašu.
Nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę pataisos darbų ir auklėjimo darbų kolonijose, vaidybiniai ir dokumentiniai filmai demonstruojami nemokamai.
Nuteistiesiems, laikomiems baudos, drausmės izoliatoriuose, karceryje, kamerų tipo patalpose ir kalėjimų kamerose vaidybiniai ir dokumentiniai filmai nedemonstruojami. XLI. NUTEISTŲJŲ RELIGINIŲ APEIGŲ ATLIKIMAS
Remiantis Europos kalinimo įstaigų taisyklių 46 taisykle, kiek tai praktiškai įmanoma, kiekvienam nuteistajam turi būti leidžiama tenkinti religinius, dvasinius bei moralinius poreikius dalyvaujant pamaldose arba susirinkimuose, vykstančiuose pataisos darbų įstaigoje, bei turėti reikalingas knygas ir literatūrą.
Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodekso 601 straipsnio 1 dalis nustato, kad nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, visų pataisos darbų įstaigų administracija privalo sudaryti sąlygas religinėms apeigoms atlikti.
Religinėms apeigoms atlikti pataisos darbų įstaigos administracija, atsižvelgdama į dvasininkų rekomendacijas ir esamas galimybes, įrengia atitinkamas patalpas.
Pataisos darbų įstaigose turi teisę nekliudomai lankytis visų konfesijų dvasininkai. Dvasininkai pas nuteistuosius, taip pat ir laikomus kamerose, pastariesiems pageidaujant, gali lankytis suderintu su pataisos darbų įstaigos administracija laiku. XLII. SUNKIAI AUKLĖJAMŲ NUTEISTŲJŲ BŪRIAI (SKYRIAI)
Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodekso 581 straipsnis nustato, kad bendrojo, sustiprintojo ir griežtojo režimų pataisos darbų kolonijose, išskyrus įstaigas, turinčias gydymo įstaigos statusą, gali būti įsteigiamas sunkiai auklėjamų nuteistųjų būrys, į kurį kolonijos administracijos sudarytos komisijos sprendimu perkeliami nuteistieji, nereaguojantys į auklėjamojo arba profilaktinio pobūdžio poveikio priemones. Nuteistieji, perkelti į tokį būrį, turi tas pačias bendrąsias teises ir pareigas kaip ir kiti nuteistieji, laikomi bendrojo, sustiprintojo ir griežtojo režimų pataisos darbų kolonijose, tačiau jiems taikoma griežtesnė izoliacija bei priežiūra.
Sunkiai auklėjamų nuteistųjų būrys gali būti steigiamas (ne daugiau kaip po vieną) bendrojo, sustiprintojo ir griežtojo režimų pataisos darbų kolonijose kaip pagrindinė šių asmenų pataisymo ir perauklėjimo darbo organizacinė grandis.
Svarbiausias sunkiai auklėjamų nuteistųjų būrio steigimo tikslas yra auklėjamojo proceso, taikant pagrindines nuteistųjų pataisymo ir perauklėjimo priemones šiems asmenims, suintensyvinimas.
Pagrindiniai pataisos darbų kolonijos personalo uždaviniai, siekiant Taisyklių 335 punkte nurodyto tikslo, yra šie: 336.
sunkiai auklėjamųjų izoliavimas, siekiant pašalinti neigiamą jų įtaką, nuo likusių nuteistųjų; 336.
kiekvieno sunkiai auklėjamo nuteistojo griežtos individualios priežiūros ir elgesio kontrolės ištisą parą užtikrinimas; 336.
sugriežtintos dienotvarkės sunkiai auklėjamų nuteistųjų užimtumui taikymas; 336.
individualaus auklėjamojo ir specialaus profilaktinio darbo su kiekvienu sunkiai auklėjamu nuteistuoju organizavimas.
Nuteistojo neigiamo elgesio įvertinimo kriterijai, vadovaujantis kuriais galima jį perkelti į sunkiai auklėjamųjų būrį, yra: 337.
dalyvavimas grupiniuose nuteistųjų veiksmuose ir neigiamos linkmės grupuočių veikloje, trikdančioje pataisos darbų kolonijos veiklą; 337.
šiurkštus nustatyto individualaus režimo reikalavimų pažeidimas; 337.
konfliktinių situacijų tarp nuteistųjų sudarymas; 337.
sistemingas personalo teisėtų reikalavimų nevykdymas; 337.
piktybiškas nenorėjimas pasitaisyti.
Sunkiai auklėjamas nuteistasis gali būti paskirtas į šį būrį nepriklausomai nuo turimų nuobaudų.
Nuteistųjų skaičius sunkiai auklėjamų nuteistųjų būryje neturi viršyti 50 žmonių.
Būriui įrengti skiriama lokalinė teritorija. Ji griežtai izoliuojama atitinkamais inžineriniais techniniais įrenginiais.
Būriui vadovauti skiriamas atitinkamą praktinę patirtį turintis būrio viršininkas.
Sunkiai auklėjamų nuteistųjų darbinė veikla, auklėjamasis darbas, bendrojo lavinimo ir profesinis mokymas, maitinimas ir komunalinis-buitinis aprūpinimas organizuojami tik šio būrio lokalinėje teritorijoje.
Sprendimus dėl sunkiai auklėjamo nuteistojo paskyrimo į tokį būrį ir dėl nuteistojo grąžinimo iš sunkiai auklėjamų nuteistųjų būrio į ankstesnį būrį (įprastines sąlygas) priima pataisos darbų kolonijos drausminė komisija, nurodyta Taisyklių XLVIII skyriuje.
Drausminės komisijos posėdžiai sušaukiami pataisos darbų kolonijos direktoriaus nurodymu, remiantis būrio viršininko rašytine išvada dėl konkretaus nuteistojo perkėlimo į sunkiai auklėjamų nuteistųjų būrį (grąžinimo iš jo).
Drausminės komisijos privalo ne rečiau kaip vieną kartą per ketvirtį svarstyti kiekvieno sunkiai auklėjamo nuteistojo elgesį, jam dalyvaujant, bei spręsti, ar galima jį grąžinti į ankstesnį būrį (įprastines sąlygas).
Drausminių komisijų posėdžiai įforminami protokolais, o sunkiai auklėjamo nuteistojo paskyrimas į sunkiai auklėjamų nuteistųjų būrį (grąžinimą iš jo) – kolonijos direktoriaus įsakymu, kurio išrašas įs

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.