LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTRAS Į S A K Y M A S DĖL PATAISOS DARBŲ ĮSTAIGŲ VIDAUS TVARKOS TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO 2000 m. rugpjūčio 16 d. Nr. 172 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo (Žin., 2000, Nr. 39-1091) 4 straipsniu, 1. Tvirtinu Pataisos darbų įstaigų vidaus tvarkos taisykles (pridedama). 2. Šis įsakymas įsigalioja nuo 2000 m. rugsėjo 1 dienos. TEISINGUMO MINISTRAS                                                                   GINTARAS BALČIŪNAS SUDERINTA Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centro direktorius Vytautas Gailius PATVIRTINTA teisingumo ministro 2000 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. 172 PATAISOS DARBŲ ĮSTAIGŲ VIDAUS TVARKOS TAISYKLĖS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Pataisos darbų įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – Taisyklės) reglamentuoja asmenų, nuteistų laisvės atėmimu, laikymo pataisos darbų įstaigose tvarką ir sąlygas, šių asmenų teisių bei pareigų, kurias nustato Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodeksas, užtikrinimo ir naudojimosi jomis tvarką. 2. Taisyklės turi būti taikomos objektyviai: negali būti jokios diskriminacijos dėl lyties, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. Turi būti gerbiami tos grupės, kuriai priklauso nuteistasis, religiniai įsitikinimai bei moralinės nuostatos. 3. Laisvės atėmimo bausmė turi būti vykdoma tokiomis sąlygomis, kurios užtikrintų žmogaus orumą bei atitiktų Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius laisvės atėmimo bausmės vykdymą. 4. Su nuteistaisiais turi būti elgiamasi taip, kad būtų išsaugota jų sveikata ir savigarba ir, kiek leidžia bausmės trukmė, formuojamas jų atsakomybės jausmas bei skatinami tie požiūriai ir įgūdžiai, kurie geriausiai galėtų padėti jiems sugrįžti į visuomenę ir, išėjus į laisvę, tapti gerbiančiais įstatymus ir užsidirbančiais pragyvenimui piliečiais. 5. Taisyklės turi būti naujai atvykusių nuteistųjų karantino patalpose, bibliotekoje ir kitose prieinamose vietose pataisos darbų įstaigų personalui ir nuteistiesiems. 6. Taisyklės yra privalomos šioms įstaigoms, vykdančioms laisvės atėmimo bausmę: 6.1. pataisos darbų kolonijoms-gyvenvietėms; 6.2. pataisos darbų kolonijoms; 6.3. auklėjimo darbų kolonijoms; 6.4. kalėjimams; 6.5. laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigoms (laisvės atėmimo vietų ligoninėms ir gydymo bei pataisos darbų kolonijoms); 6.6. tardymo izoliatoriams, kai juose ūkio darbus dirba nuteistieji laisvės atėmimu. Šios įstaigos Taisyklėse vadinamos pataisos darbų įstaigomis arba taip, kaip jos pavadintos šiame punkte. 7. Pataisos darbų įstaigos savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisės aktais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, teisingumo ministro įsakymais, kitais teisės aktais ir šiomis taisyklėmis. Vadovaujantis Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – Tarnybos Kalėjimų departamente statutas), patvirtintu Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto patvirtinimo įstatymu (Žin., Nr. 2000, Nr. 39-1088), 4 straipsniu, pataisos darbų įstaigų veikla grindžiama teisingumo, teisėtumo, žmogaus teisių ir laisvių gerbimo, kalinamųjų bei nuteistųjų lygybės prieš bausmių vykdymo įstatymus, humanizmo, bausmių vykdymo individualizavimo ir progresyvaus bausmių atlikimo bei viešumo principais. 8. Vadovaudamasi Tarnybos Kalėjimų departamente statuto 7 straipsnio 2 dalimi, pataisos darbų įstaigas steigia, reorganizuoja ir likviduoja Vyriausybė Teisingumo ministerijos teikimu. Pataisos darbų įstaigų nuostatus pagal minėto statuto 7 straipsnio 4 dalį tvirtina teisingumo ministras. 9. Pataisos darbų įstaigos yra valstybės institucijos, veikiančios pagal Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymą, turinčios juridinio asmens statusą (sąskaitą banke ir antspaudą, kuriame įrašyti žodžiai „Lietuvos Respublika“, žinybinis priklausomumas ir įstaigos pavadinimas). 10. Tam, kad nuteistuosius užimti darbu, prie pataisos darbų įstaigų gali veikti valstybės įmonės. Šių įmonių veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymas (Žin., 1994, Nr. 102-2049). Vadovaudamasi Tarnybos Kalėjimų departamente statuto 7 straipsnio 3 dalimi, valstybės įmones prie pataisos darbų įstaigų steigia, reorganizuoja ir likviduoja Teisingumo ministerija. Šių įmonių įstatus pagal minėto statuto 7 straipsnio 4 dalį tvirtina teisingumo ministras. 11. Nuteistieji laisvės atėmimu į naujai įsteigtas pataisos darbų įstaigas siunčiami tik esant būtinoms komunalinėms-buitinėms sąlygoms, apskrities viršininko arba jo įgaliotos apskrities viršininko administracijos valstybinės statybos inspekcijos paskirtai komisijai priėmus naudoti visus objektus. 12. Pataisos darbų įstaigų nuteistųjų vietų skaičių nustato ir keičia Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas), atsižvelgdamas į turimą gyvenamąjį plotą ir vadovaudamasis Lietuvos higienos norma HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“, patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 461 (Žin., 1999, Nr. 90-2668). Pataisos darbų įstaigų patalpų gyvenamojo ploto normos yra šios: 12.1. pataisos darbų ir auklėjimo darbų kolonijų bendrabučio gyvenamasis kambarys – ne mažiau kaip 3 m2 vienam nuteistajam; 12.2. gydymo bei pataisos darbų kolonijos bendrabučio gyvenamasis kambarys – ne mažiau kaip 4 m2 vienam nuteistajam; 12.3. pataisos darbų kolonijos-gyvenvietės butų tipo namo gyvenamasis kambarys – ne mažiau kaip 6 m2 vienam nuteistajam; 12.4. kamerų tipo patalpų, baudos bei drausmės izoliatorių kamera – ne mažiau kaip 5 m2 vienam nuteistajam; 12.5. laisvės atėmimo vietų ligoninės patalpa – ne mažiau kaip 7 m2 vienam nuteistajam; 12.6. kalėjimo kamera – ne mažiau kaip 5 m2 vienam nuteistajam; 12.7. kalėjimo karcerio kamera – ne mažiau kaip 4,5 m2 vienam nuteistajam. 13. Inspektuoti pataisos darbų įstaigas turi teisę teisingumo ministras, teisingumo viceministras, kuruojantis šių įstaigų veiklą, kiti šių asmenų paskirti pareigūnai, Kalėjimų departamento direktorius ir jo pavaduotojai. 14. Teisingumo ministerijos ir Kalėjimų departamento pareigūnai turi teisę tikrinti pataisos darbų įstaigų veiklą remdamiesi Taisyklių 13 punkte nurodytų pareigūnų pavedimu. Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centro darbuotojai pataisos darbų įstaigų veiklą tikrina šio centro vadovybės nustatyta tvarka. 15. Kalėjimų departamentas ir Teisingumo ministerijos tarnybos pataisos darbų kolonijų, kolonijų-gyvenviečių, kalėjimų, laisvės atėmimo vietų ligoninių ir gydymo bei pataisos darbų kolonijų kompleksinį tarnybinės, gamybinės ir ūkinės veiklos inspektavimą atlieka ne rečiau kaip kartą per dvejus metus, o auklėjimo darbų kolonijų – ne rečiau kaip kartą per vienerius metus. Esant būtinumui, organizuojami pataisos darbų įstaigų teminiai ir kompleksinių inspektavimų metu nustatytų trūkumų šalinimo kontroliniai patikrinimai. 16. Kalėjimų departamento pareigūnų atliktų pataisos darbų įstaigų kompleksinių inspektavimų pažymas tvirtina Kalėjimų departamento direktorius, kurių išvados gali būti pateiktos įvertinti teisingumo ministrui arba teisingumo viceministrui, kuruojančiam šių įstaigų veiklą. 17. Kiekvienoje pataisos darbų įstaigoje pildoma pastabų ir pasiūlymų knyga (1 priedas), kurioje inspektuojantys pareigūnai įrašo savo pastabas ir pasiūlymus, kai pagal inspektavimo rezultatus nerašoma pažyma. Teisę daryti įrašus pastabų ir pasiūlymų knygoje turi Taisyklių 13 ir 14 punktuose nurodyti pareigūnai. II. PATAISOS DARBŲ ĮSTAIGŲ ĮRENGIMAS 18. Pataisos darbų įstaigos įrengiamos vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 76:1999 ir Lietuvos higienos norma HN 67-1996 „Ilgalaikių pasimatymų kambariai“, patvirtinta vyriausiojo valstybinio gydytojo higienisto 1996 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 37 (Žin., 1997, Nr. 8-158). 19. Pataisos darbų ir auklėjimo darbų kolonijos skirstomos į tris izoliuotas zonas: gyvenamąją, kur gyvena nuteistieji; gamybinę, kur dirba nuteistieji; drausminę, kur baudos (drausmės) izoliatoriuje ir kamerų tipo patalpose laikomi nuobaudas atliekantys nuteistieji. Laisvės atėmimo vietų ligoninės skirstomos į administracinę ir režiminę izoliuotas zonas. Gyvenamoji, gamybinė ir drausminė zonos viena nuo kitos gali būti atskirtos vizualinio stebėjimo koridoriais. 20. Pataisos darbų ir auklėjimo darbų kolonijų gyvenamosios zonos gali būti suskirstytos į lokalinius, vieną nuo kito izoliuotus sektorius (skyrius). Vadovaujantis Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1987 m. vasario 12 d. priimtų Europos kalinimo įstaigų taisyklių (rekomendacija Nr. R(87)3) 12 ir 13 taisyklėmis, šių sektorių (skyrių), skirtų nuteistųjų skirstymui ir perskirstymui, tikslai yra: 20.1. atskirti nuo kitų tuos nuteistuosius, kurie dėl savo nusikaltimų pobūdžio ar asmeninių savybių galėtų pasinaudoti kitais arba daryti jiems neigiamą įtaką; 20.2. padėti paskirstyti nuteistuosius, norint palengvinti jų priežiūrą bei socialinę adaptaciją, atsižvelgiant į valdymo bei saugumo reikalavimus. 21. Gyvenamojoje zonoje įrengiami bendrabučiai, valgykla ir virtuvė, parduotuvė, bendrojo lavinimo mokykla, specialioji profesinė mokykla ir profesinio parengimo mokomieji-technikos kabinetai, klubas, biblioteka, uždaroji asmens sveikatos priežiūros įstaiga su stacionaru (medicininiu izoliatoriumi), pirtis ir dezinfekcijos kamera, kirpykla, patalynės ir specialios aprangos keitimo saugykla, drabužių ir avalynės taisykla, džiovykla, būrių viršininkų (auklėtojų), priežiūros, auklėjamojo darbo ir vidaus tyrimų tarnybų darbuotojų, pataisos darbų įstaigų direktorių pavaduotojų apsaugai ir priežiūrai, auklėjamajam darbui bei ūkio reikalams kabinetai, taip pat naujai atvykusių nuteistųjų karantino patalpos (karantino patalpos gali būti įrengtos ir drausminėje zonoje). Atskirai įrengiamas nuteistųjų priėmimo asmeniniais klausimais kabinetas. Lokaliniuose sektoriuose, esant galimybėms, gali būti įrengtos sporto aikštelės, kurios kartu gali būti naudojamos nuteistųjų rikiuotėms ir patikrinimams. 22. Tarp gyvenamosios zonos lokalinių sektorių gali būti įrengti kontrolės ir praleidimo punktai. 23. Administraciniai pastatai statomi už kolonijos teritorijos ribų arba išvien su kontrolės ir praleidimo punktu Nr. 1, kuris įrengiamas kolonijos apsaugos perimetre. 24. Kontrolės ir praleidimo punkte Nr. 1 įrengiamos trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų patalpos, siuntinių, perdavimų priėmimo ir išdavimo biurai, asmenų, įeinančių (išeinančių) į kolonijos teritoriją, apžiūros ir jų daiktų patikrinimo kambariai. 25. Gyvenamosios ir gamybinės zonų sandūroje įrengiamas kontrolės ir praleidimo punktas Nr. 2, kurio paskirtis – praleisti nuteistuosius iš vienos zonos į kitą. Jame įrengiamos patalpos kolonijos direktoriaus budinčiajam padėjėjui, nuteistųjų laikinam sulaikymui ir jų kratoms atlikti. 26. Gamybinės zonos teritorija gali būti suskirstyta į lokalinius, vieną nuo kito izoliuotus sektorius, tarp kurių gali būti įrengti kontrolės ir praleidimo punktai. 27. Pataisos darbų kolonijos teritorijos drausminėje zonoje įrengiamas pastatas su kamerų tipo patalpomis, baudos izoliatoriumi, darbo kameromis ir pasivaikščiojimo kiemais. Pasivaikščiojimo kiemuose gali būti atitinkantys saugumo reikalavimus sportiniai įrenginiai (sportinis inventorius). 28. Už pataisos darbų kolonijos apsaugos perimetro įrengiami maisto, materialinių vertybių, tepalų, degiųjų medžiagų, dažų, nuteistųjų asmeninių daiktų saugojimo sandėliai, daržovių saugyklos, garažai, vaistinės ir kiti pagalbiniai pastatai. III. PATAISOS DARBŲ KOLONIJŲ-GYVENVIEČIŲ ĮRENGIMO YPATUMAI 29. Pataisos darbų kolonijoje-gyvenvietėje yra bendrabučiai, kolonijos-gyvenvietės direktoriaus budinčiojo padėjėjo ir budinčios priežiūros pareigūnų pamainos patalpa, valgykla, parduotuvė, uždaroji asmens sveikatos priežiūros įstaiga, technikos kabinetai, biblioteka, patalpos kultūriniams renginiams, pirtis su skalbykla ir dezinfekcijos kamera, nuteistųjų asmeninių daiktų saugojimo kamera, baudos izoliatorius, viešbutis atvykusiems į pasimatymą su nuteistaisiais asmenims. Kamerų tipo patalpų kolonijose-gyvenvietėse nėra. 30. Kolonijų-gyvenviečių baudos izoliatoriuje įrengiamos 1–3 bendros kameros, kiekvienoje po 4–6 vietas, 1–3 dvivietės kameros ir baudos izoliatoriaus budinčiojo prižiūrėtojo kambarys. Esant galimybei, baudos izoliatoriaus patalpos atitveriamos nuo kitų pastatų ištisine uždara tvora. 31. Gyvenamojoje vietovėje esanti pataisos darbų kolonija-gyvenvietė aptveriama tvora su kontrolės ir praleidimo punktu. 32. Kolonijos-gyvenvietės teritorijos ribos nustatomos Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu, atsižvelgiant į kiekvienos kolonijos-gyvenvietės buveinės vietą, darbų, kuriuos atlieka nuteistieji, pobūdžio. Tačiau visais atvejais kolonijų-gyvenviečių ribos neturi būti nutolusios nuo jos buveinės centro daugiau kaip 5 kilometrus. 33. Kiekvienas nuteistasis pasirašytinai supažindinamas su kolonijos-gyvenvietės ribomis. Pasirašytas dokumentas saugomas nuteistojo asmens byloje. IV. AUKLĖJIMO DARBŲ KOLONIJŲ ĮRENGIMO YPATUMAI 34. Kamerų tipo patalpų ir ilgalaikių pasimatymų kambarių auklėjimo darbų kolonijose nėra. Specialiųjų profesinių mokyklų klasės ir technikos kabinetai įrengiami gamybinėje zonoje. Jeigu minėti kabinetai įrengti gyvenamojoje zonoje, tai jie turi būti patikimai izoliuoti nuo kitų patalpų. Gyvenamojoje zonoje įrengiamos naujai atvykusių nuteistųjų karantino patalpos. Čia yra miegamieji kambariai, valgomasis, persirengimo kambarys, tualetas ir poilsio kambarys. 35. Drausmės izoliatoriaus patalpos gali būti įrengiamos auklėjimo darbų kolonijos gyvenamojoje zonoje. 36. Auklėjimo darbų kolonijos gyvenamojoje zonoje įrengiamos sporto aikštelės su būtinu sporto inventoriaus komplektu. Jos gali būti naudojamos nuteistųjų rikiuotėms ir patikrinimams. 37. Kolonijos teritorija aptveriama ne žemesne kaip 3,5 metro tvora. V. KALĖJIMŲ ĮRENGIMAS 38. Kalėjimo teritorija suskirstoma į režiminę ir ūkinę zonas. 39. Režiminės zonos teritorijoje įrengiami gyvenamieji korpusai, kuriuose laikomi nuteistieji, virtuvė, pirtis su skalbykla ir dezinfekcijos kamera, kirpykla, bendrojo lavinimo mokykla, klubas, uždaroji asmens sveikatos priežiūros įstaiga su stacionaru. 40. Pasivaikščiojimo aikštelės įrengiamos gyvenamųjų korpusų viršutiniuose aukštuose arba ant žemės. Aikštelių viršus uždengiamas metalinėmis grotomis, kurių akutės yra 12 x 20 cm, aptrauktomis metaliniu tinklu. 41. Gamybiniai korpusai izoliuojami nuo kitų patalpų. Gyvenamieji korpusai gali būti sujungti su gamybinėmis, komunalinėmis-buitinėmis ir kitomis patalpomis tuneliais arba antžeminėmis uždaromis perėjomis. 42. Ūkinėje zonoje įrengiami sandėliai, daržovių saugykla, garažas, dirbtuvės ir kitos pagalbinės patalpos. 43. Kalėjimas aptveriamas ne žemesne kaip 5 metrų betonine arba plytų tvora, ant kurios įrengiamos inžinerinės techninės apsaugos priemonės. Tokia pat tvora su kontrolės ir praleidimo punktu Nr. 2 režiminė zona atskiriama nuo ūkinės zonos. 44. Administracinis pastatas statomas išvien su kontrolės ir praleidimo punktu Nr. 1, kuris įrengiamas kalėjimo apsaugos perimetre. Administraciniame pastate įrengiami tarnybiniai kabinetai, kalėjimo direktoriaus budinčiojo padėjėjo kambarys, nuteistųjų trumpalaikių pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis patalpos, parduotuvė, siuntinių, perdavimų priėmimo ir išdavimo biurai, asmenų, įeinančių (išeinančių) į kalėjimo teritoriją, apžiūros ir jų daiktų patikrinimo kambariai. VI. PATAISOS DARBŲ ĮSTAIGŲ BENDRABUČIŲ ĮRENGIMAS 45. Pataisos darbų įstaigų nuteistųjų bendrabučiai aprūpinami baldais ir inventoriumi pagal normas, kurias Vyriausybė patvirtino 1995 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. 171 „Dėl asmenų, atliekančių bausmę pataisos darbų įstaigose, laikomų tardymo izoliatoriuose ir pasiųstų į socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigas, aprūpinimo apranga, patalyne, baldais bei virtuvės inventoriumi“ (Žin., 1995, Nr. 12-291). 46. Bendrabučių pastatuose be miegamųjų kambarių taip pat įrengiami būrio viršininkų (auklėtojų) kabinetai, auklėjamojo darbo, maisto produktų ir asmeninių daiktų saugojimo patalpos, buities kambariai, tualetai, drabužių ir avalynės džiovyklos (drabužių ir avalynės džiovykla gali būti bendra visai kolonijai). Moterų pataisos darbų kolonijose įrengiami higienos kambariai. Šių kolonijų bendrabučiuose gali būti įrengtos maisto gaminimo patalpos. VII. KALĖJIMŲ KAMERŲ IR KARCERIŲ, PATAISOS DARBŲ ĮSTAIGŲ KAMERŲ TIPO PATALPŲ, BAUDOS IR DRAUSMĖS IZOLIATORIŲ ĮRENGIMAS 47. Kalėjime, kalėjimo karceryje, pataisos darbų kolonijos kamerų tipo patalpose, baudos izoliatoriuje, auklėjimo darbų kolonijos drausmės izoliatoriuje ir laisvės atėmimo vietų ligoninėje įrengiamas reikiamas kiekis kamerų, kuriose sudaromos gyvenimo bei buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos higienos normą HN 76:1999. 48. Kameroje turi būti langas, užtikrinantis natūralią dienos šviesą ir natūralų patalpos vėdinimą. Abipus lango stiklo įstatomos grotos. Lango, išskyrus kalėjimo ir laisvės atėmimo vietų ligoninės kameros langą, stiklas iš vidaus aptraukiamas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. 49. Kameroje įstatomos išorinės ir vidinės durys. Išorinės kameros durys gali būti metalinės arba medinės. Medinės durys turi būti ne plonesnės kaip 6 centimetrų. Iš vidaus šios durys apkalamos skarda. Duryse gali būti įrengiama stebėjimo akutė ir užsklendžiamas langelis maistui, knygoms bei kitiems daiktams perduoti. Langelio durelės turi atsidaryti tiktai į koridoriaus pusę ir gali būti užrakintos. Vidinėse ir išorinėse duryse įtaisomi mechaniniai arba elektromechaniniai užraktai, kad jų negalėtų atsklęsti kameroje laikomi nuteistieji. Vidinės durys turi būti sukonstruotos iš skersinių metalo juostų ir įstatomų į jas strypų. Išorinės ir vidinės durys turi atsidaryti tiktai į koridoriaus pusę. 50. Kameros langai ir durys gali būti blokuojami apsaugos signalizacijos priemonėmis bei stebimi vaizdo kameromis. 51. Kameroje įrengiamas centrinis arba kaloriferinis šildymas ir vėdinimas. 52. Kameroje įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas bei signalinis mygtukas priežiūros pareigūnams iškviesti. Kalėjimo kamerose (išskyrus karcerio kameras), pataisos darbų kolonijos kamerų tipo patalpose ir laisvės atėmimo vietų ligoninės kamerose-palatose gali būti įrengiami elektros instaliacijos kištukiniai lizdai. Elektros laidai įmontuojami kameros sienose ir lubose po tinku. Koridoriuje prie kameros įmontuojami elektros jungikliai. 53. Kameroje įrengiamas sanitarinis mazgas, kuris turi būti atitvertas nuo likusio kameros ploto, ir praustuvas (kriauklė). 54. Pataisos darbų ir auklėjimo darbų kolonijų baudos, drausmės izoliatorių ir kamerų tipo patalpose, kuriose nuobaudas atlieka moteriškos lyties asmenys, kalėjimo ir laisvės atėmimo vietų ligoninės kamerose kiekvieno nuteistojo lova pritvirtinama prie grindų. Kalėjimo karcerio kameroje, pataisos darbų kolonijos kamerų tipo patalpose, baudos izoliatoriaus ir auklėjimo darbų kolonijos drausmės izoliatoriaus kameroje kiekvienam nuteistajam įrengiama atlošiama, su mediniu gultu metalinė lova, kuri vienu šonu pritvirtinama prie kameros sienos. Dieną lova užraktais prirakinama prie sienos. 55. Kameroje turi būti stalas, suoliukai arba taburetės, kurie pritvirtinami prie grindų, kad nuteistieji negalėtų išardyti. 56. Kalėjimo karcerio, pataisos darbų kolonijos baudos izoliatoriaus ir auklėjimo darbų kolonijos drausmės izoliatoriaus kameroje yra sieninė lentyna tualeto reikmenims sudėti. 57. Kalėjimo, laisvės atėmimo vietų ligoninės kamerose ir pataisos darbų kolonijos kamerų tipo patalpose turi būti viena spintelė arba sieninė lentyna dviem asmenims knygoms ir daiktams sudėti, spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti (šaldytuvas) ir viršutinių drabužių pakaba. 58. Aprūpinant kameras baldais ir inventoriumi, vadovaujamasi normomis, kurias Vyriausybė patvirtino 1995 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. 171 „Dėl asmenų, atliekančių bausmę pataisos darbų įstaigose, laikomų tardymo izoliatoriuose ir pasiųstų į socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigas, aprūpinimo apranga, patalyne, baldais bei virtuvės inventoriumi.“ 59. Nuteistųjų, kurie laikomi pataisos darbų įstaigų kamerų tipo patalpose ir baudos izoliatoriuje, darbui organizuoti gali būti įrengiamos atskiros gamybinės patalpos. VIII. REIKALAVIMAI PATAISOS DARBŲ ĮSTAIGŲ PERSONALUI 60. Kadangi pataisos darbų įstaigos personalas turi didelę reikšmę tinkamam įstaigos darbo organizavimui bei įstaigos organizacinių ir pataisos tikslų įgyvendinimui, pataisos darbų įstaigos vadovybė turi skirti daug dėmesio taisyklių, reglamentuojančių personalo elgesį, įsisavinimui. 61. Pataisos darbų įstaigos personalą reikia nuolat skatinti mokymo ir konsultavimo procedūrų bei pozityvaus vadovavimo stiliaus pagalba stiprinti darbo efektyvumą bei atsakomybės jausmą. 62. Pataisos darbų įstaigos vadovybė turi nuolat informuoti visuomenę apie visos bausmių vykdymo sistemos bei personalo vaidmenį, kad visuomenė geriau suprastų jų indėlio į visuomenės gyvenimą svarbą. 63. Pataisos darbų įstaigos vadovybė turi daryti griežtą atranką priimdama žmones į darbą bei skirdama juos į atitinkamas pareigas. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas jų dorumui, humaniškumui, profesionalumui bei asmeniniam tinkamumui. 64. Tarnybos metu visas personalas turi nuolat tobulinti žinias ir profesinį meistriškumą, lankydamas specialius mokymo kursus, kuriuos periodiškai organizuoja pataisos darbų įstaigos vadovybė. 65. Į viso pataisos darbų įstaigos personalo mokymo programą turi būti įtraukti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (Žin., 1995, Nr. 40-987), Europos konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (Žin., 1998, Nr. 86-2393) bei Europos kalinimo įstaigų taisyklių reikalavimai bei taikymo principai. 66. Visas pataisos darbų įstaigos personalas turi nuolat elgtis ir dirbti taip, kad savo pavyzdžiu skatintų gerą nuteistųjų elgesį ir pelnytų jų pagarbą. Asmenys, priimami į darbą pataisos darbų įstaigose, duoda rašytinį pasižadėjimą (2 priedas). 67. Kiek tai įmanoma, pataisos darbų įstaigos personalą turi sudaryti pakankamas skaičius socialinių darbuotojų, psichiatrų, psichologų, mokytojų, darbinės veiklos, fizinio lavinimo instruktorių ir kitų profesijų darbuotojų. Turi būti pasitelkiami savanoriai tais atvejais, kai jų žinios ir pagalba gali duoti naudos. 68. Pataisos darbų įstaigos direktorius privalo turėti šias pareigas atitinkančius administracinius sugebėjimus, atitinkamą profesinį išsilavinimą ir patyrimą. 69. Pataisos darbų įstaigos vadovybė turi diegti specialias įstaigos organizavimo ir valdymo formas, kurios palengvintų ryšius tarp įvairių darbuotojų kategorijų, siekiant užtikrinti įvairių tarnybų bendradarbiavimą nuteistųjų pataisos bei jų resocializavimo klausimais. 70. Pataisos darbų įstaigos personalas neturi teisės naudoti prieš nuteistuosius jėgą, išskyrus savigyną arba bandymo pabėgti ir aktyvaus ar pasyvaus fizinio pasipriešinimo atvejais, ir tiktai vadovaujantis įstatymais. Darbuotojai, kurie buvo priversti panaudoti jėgą, privalo ją naudoti tik tiek, kiek tai būtina, ir nedelsdami pranešti apie jėgos panaudojimą įstaigos vadovybei. 71. Pataisos darbų įstaigos personalas turi būti apmokytas specialios technikos tramdyti agresyvius nuteistuosius. 72. Išskyrus ypatingas aplinkybes, pataisos darbų įstaigos darbuotojai, turintys tiesioginį kontaktą su nuteistaisiais, neturi būti ginkluoti šaunamaisiais ginklais. Jokiomis aplinkybėmis personalas, kuris nebuvo specialiai apmokytas naudotis šaunamuoju ginklu, negali jo turėti. IX. PATAISOS DARBŲ ĮSTAIGŲ PERSONALO IR NUTEISTŲJŲ SANTYKIAI 73. Pataisos darbų įstaigos personalo ir nuteistųjų santykiai turi būti grindžiami teisėtumo principu ir turi būti skirti laisvės atėmimo bausmės tikslams pasiekti. 74. Pataisos darbų įstaigos personalas, atsižvelgdamas į kiekvieno nuteistojo asmenybę, rengia juos doram ir sąžiningam gyvenimui atlikus laisvės atėmimo bausmę, nuolat reikalauja griežtai laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų, aiškina jų teises ir pareigas, užkardina bet kokią nuteistųjų priešįstatyminę veiklą. 75. Pataisos darbų įstaigos personalui kategoriškai draudžiami bet kokio pobūdžio ryšiai su nuteistaisiais, jų giminaičiais ar artimaisiais, nesusiję su tarnybinių pareigų vykdymu. 76. Nuteistieji į pataisos darbų įstaigos darbuotoją kreipiasi žodžiu „Jūs“, „Tamsta“ arba pagal užimamas tarnybines pareigas. Darbuotojai į nuteistąjį kreipiasi žodžiu „Jūs“ ir pavarde (į nepilnamečius galima kreiptis žodžiu „Tu“ ir vardu). Pataisos darbų įstaigų darbuotojai, dirbantys su nuteistaisiais, privalo nešioti dešinėje krūtinės pusėje prie drabužių prisegtas korteles su įrašytu vardu ir pavarde. X. NUTEISTŲJŲ SIUNTIMO Į PATAISOS DARBŲ ĮSTAIGAS IR PRIĖMIMO Į JAS TVARKA 77. Remiantis Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodekso 14 straipsnio 1 dalimi, asmenys, nuteisti laisvės atėmimu, iš tardymo izoliatorių atlikti bausmę siunčiami ne vėliau kaip per 10 dienų nuo tos dienos, kurią įsiteisėjo teismo nuosprendis, arba nuo tos dienos, kurią jis nukreiptas vykdyti. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 2 dalį teismo nuosprendis gali būti pradėtas vykdyti, jeigu nuteistasis pareiškia norą pradėti atlikti bausmę, iki byla bus išnagrinėta apeliacine tvarka. 78. Nuteisti asmenys pristatomi tik į nuosprendžiu paskirto režimo pataisos darbų įstaigą. 79. Pagal Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodekso 4 straipsnį pagrindas, kuriuo remiantis atliekama laisvės atėmimo bausmė ir nuteistiesiems taikomos pataisos poveikio priemonės, yra tiktai įsiteisėjęs teismo nuosprendis. 80. Konvojaus pareigūnų pristatytus į pataisos darbų įstaigą nuteistuosius priima pataisos darbų įstaigos direktoriaus budintysis padėjėjas ir įskaitos tarnybos darbuotojas, kurie, patikrinę asmens byloje esamus dokumentus, patikslina atvykusio nuteistojo asmenybę. Įskaitos darbuotojų ne darbo valandomis nuteistuosius priima pataisos darbų įstaigos direktoriaus budintysis padėjėjas. 81. Konvojaus pareigūnų pristatytus į laisvės atėmimo vietų ligoninę nuteistuosius priima ligoninės direktoriaus budintysis padėjėjas ir budintysis gydytojas. Nuteistieji, kurie į laisvės atėmimo vietų ligoninę pristatyti planinio konvojaus, priimami esant nuteistojo asmens bylai, asmens sveikatos istorijai bei nuteistojo siuntinių, perdavimų, banderolių su spauda ir pasimatymų apskaitos kortelei. Nuteistuosius, pristatytus į laisvės atėmimo vietų ligoninę neplaninio konvojaus, jeigu nuteistieji buvo pristatyti be asmens bylų, ligoninės direktoriaus budintysis padėjėjas ir budintysis gydytojas priima remdamiesi nuteistųjų lydėjimo sąrašu ir medicininiu nukreipimu. 82. Priimtiems į pataisos darbų įstaigą nuteistiesiems daroma asmens krata, o jų turimi daiktai patikrinami. Šiems asmenims draudžiami turėti daiktai ir reikmenys (3 priedas) paimami. Paėmus daiktus ir reikmenis, surašomas protokolas (4 priedas), kurį pasirašo pinigus ir daiktus paėmęs pareigūnas ir nuteistasis. Protokolas surašomas ir tuo atveju, kai pinigus ir daiktus kartu su nuteistaisiais į pataisos darbų įstaigą pristato konvojus. Protokolą pasirašo pataisos darbų įstaigos direktoriaus budintysis padėjėjas ir konvojaus viršininkas. Vienas protokolo egzempliorius įteikiamas konvojaus viršininkui. Pataisos darbų įstaigos direktoriaus budintysis padėjėjas paimtus iš nuteistųjų pinigus ir daiktus registruoja žurnale (5 priedas). 83. Jeigu prieš pradedant asmens kratą, pareigūnams pasiūlius, nuteistasis pats atiduoda pinigus, vertingus bei kitus daiktus, jo pinigai, vertybiniai popieriai ir brangenybės atiduodami saugoti į pataisos darbų įstaigos buhalteriją. Pinigai įrašomi į nuteistojo asmeninę sąskaitą. Kiti daiktai atiduodami saugoti į sandėlį. 84. Pas nuteistuosius rasti paslėpti pinigai bei vertingi daiktai paimami ir, remiantis Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodekso 41 straipsnio 4 dalimi, perduodami į valstybės pajamas pagal motyvuotą pataisos darbų įstaigos direktoriaus nutarimą (6 priedas), sankcionuotą prokuroro. Vienas tokio nutarimo egzempliorius paliekamas prokurorui, o kiti trys po vieną atiduodami pataisos darbų įstaigos buhalterijai, priežiūros tarnybai ir įdedamas į nuteistojo asmens bylą. 85. Paimtus iš nuteistųjų pinigus, vertybinius popierius ir brangenybes pataisos darbų įstaigos direktoriaus budintysis padėjėjas privalo atiduoti į buhalteriją, o kitus daiktus – į sandėlį ne vėliau kaip per 24 valandas (neįskaitant poilsio ir švenčių dienų). Nuteistiesiems, iš kurių paimti pinigai, vertingi bei kiti daiktai, išduodami kvitai. 86. Paimti iš nuteistųjų dokumentai (išskyrus įstatymų ir kitų teisės aktų, skelbiamų „Valstybės žiniose“, tekstus, teismų nuosprendžių, nutarčių ir nutarimų nuorašus, atiduotų saugoti pinigų, vertingų daiktų kvitus) atiduodami pataisos darbų įstaigos įskaitos tarnybai, o valstybės apdovanojimai (ordinai, medaliai) ir pasižymėjimo ženklai – buhalterijai. 87. Paimti iš nuteistųjų menkaverčiai ar jiems draudžiami turėti daiktai (alkoholiniai gėrimai, jų surogatai, stiprūs vaistai, aštriabriauniai, smailūs ir kiti daiktai), jeigu dėl jų laikymo neiškeliama baudžiamoji byla, nuteistiesiems raštiškai sutikus, sunaikinami jų akivaizdoje. Pareigūnai surašo šių daiktų sunaikinimo aktą, kurį pasirašo nuteistasis. Vienas akto egzempliorius įdedamas į nuteistojo asmens bylą, o kitas atiduodamas priežiūros tarnybai. 88. Jeigu iš nuteistųjų paimami daiktai bei gaminiai, kurie galėjo būti panaudoti nusikalstamu tikslu, atliekamas tarnybinis tyrimas. 89. Pataisos darbų įstaigos administracija vadovaujasi Taisyklių 82–88 punktais ir tuo atveju, jeigu pinigai, vertingi bei kiti daiktai paimami iš nuteistųjų jų laikymo pataisos darbų įstaigoje laiku. 90. Atvykus į pataisos darbų įstaigą, patikrinama nuteistųjų sveikata ir atliekamas sanitarinis jų parengimas. Sveikatos tikrinimo rezultatai įrašomi į asmens sveikatos istoriją (ambulatorinę kortelę). Asmenis, kuriems atliktas sanitarinis parengimas, pataisos darbų įstaigos direktoriaus budintysis padėjėjas uždaro į karantino patalpas, o kalėjime – į kameras. Atvykusius į laisvės atėmimo vietų ligoninę nuteistuosius apžiūri gydytojas ir, nustatęs ligos diagnozę, siunčia į atitinkamus ligoninės skyrius. 91. Atvykusių nuteistųjų asmens bylos, kol jie laikomi karantino patalpose, laikomos įskaitos tarnyboje atskirai nuo kitų nuteistųjų asmens bylų. 92. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsnio 2 dalimi ir 404 straipsnio 2 dalimi, pataisos darbų įstaigos administracija, atvykus nuteistajam, per 3 dienas (neįskaitant poilsio dienų) raštu praneša nuosprendį priėmusiam pirmosios instancijos teismui, taip pat prie šio teismo esančiai teritorinei prokuratūrai apie nuosprendžio vykdymą bei kur nuteistasis atlieka bausmę. 93. Pataisos darbų įstaigos administracija ne vėliau kaip per 10 dienų nuo nuteistojo atvykimo išsiunčia jo šeimai arba kuriam nors artimam giminaičiui, kurį nurodo nuteistasis, pranešimą (7 priedas). 94. Su naujai atvykusiais nuteistaisiais karantino patalpose (kalėjime-kamerose) pataisos darbų įstaigos psichologas, būrio viršininkas (auklėtojas), vidaus tyrimų, priežiūros, asmens sveikatos priežiūros, įskaitos ir kitų tarnybų darbuotojai atlieka tiriamąjį aiškinamąjį darbą ir jo rezultatus įrašo individualaus auklėjamojo darbo su nuteistaisiais knygelėse. Nuteistiesiems karantino patalpose turi būti pakankamai rašytinės informacijos apie jų teises, pareigas, draudimus ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygas. 95. Nuteistuosius, jiems dalyvaujant, į būrius, skyrius ir kameras paskirsto pataisos darbų įstaigos direktoriaus įsakymu sudaryta komisija. Tokia pat tvarka nuteistieji perkeliami iš būrio, skyriaus ar kameros į kitą būrį, skyrių ar kamerą per visą jų bausmės atlikimo laiką. 96. Nuteistųjų skirstymo komisija, susipažinusi su nuteistojo asmens byla, individualaus darbo su nuteistuoju knygelės įrašais ir išklausiusi nuteistąjį, nusprendžia, į kokį būrį, skyrių ar kamerą jį paskirti bei kur įdarbinti ir mokyti. 97. Komisijos posėdžiai įforminami protokolais, o nuteistųjų paskirstymas (išskyrus kalėjimą) – pataisos darbų įstaigos direktoriaus įsakymu. Kalėjimuose nuteistieji į kameras paskirstomi pagal režimo rūšis pataisos darbų kolonijų, iš kurių jie atvyko remiantis teismo nutartimi, arba į kurias vyks, atlikę bausmę kalėjime, remiantis teismo nuosprendžiu. XI. NUTEISTŲJŲ PERKĖLIMO IŠ VIENOS PATAISOS DARBŲ ĮSTAIGOS Į KITĄ TVARKA 98. Pagal Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodekso 19 straipsnio 1 dalį nuteistasis laisvės atėmimu turi atbūti visą bausmės laiką paprastai vienoje pataisos darbų kolonijoje, viename kalėjime ar vienoje auklėjimo darbų kolonijoje. 99. Perkelti nuteistąjį atlikti bausmę iš vienos kolonijos į kitą to paties režimo rūšies koloniją arba iš vieno kalėjimo į kitą leidžiama tik esant išimtinėms aplinkybėms, kliudančioms toliau laikyti nuteistąjį toje įstaigoje, kurios nurodytos Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodekso 19 straipsnio 2 dalyje. 100. Esant išimtinėms aplinkybėms, sudarančioms sąlygas perkelti nuteistąjį į kitą pataisos darbų įstaigą, įstaigos direktorius pristato į Kalėjimų departamentą po tris egzempliorius jo pasirašytos motyvuotos išvados ir charakteristikos. Išvadą tvirtina šio departamento direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas. Patvirtintos išvados pagrindu išduodama paskyra perkelti nuteistąjį į kitą pataisos darbų įstaigą. Vienas paskyros egzempliorius su išvada ir charakteristika išsiunčiamas pataisos darbų įstaigai, į kurią perkeliamas nuteistasis, o kitas su išvados nuorašu – pataisos darbų įstaigai, iš kurios bus perkeltas nuteistasis. Ši įstaiga, gavusi patvirtintą išvadą, ją įsiuva į perkeliamo nuteistojo asmens bylą. 101. Jeigu nuteistasis iš vienos pataisos darbų įstaigos į kitą perkeliamas Teisingumo ministerijos ar Kalėjimų departamento iniciatyva, toks nuteistojo perkėlimas galimas tiktai esant šio departamento direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno patvirtintai motyvuotai išvadai. XII. LAISVĖS ATĖMIMO BAUSMĖS ATLIKIMO REŽIMAS 102. Režimas pataisos darbų įstaigose – tai diferencijuotų laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygų ir atliekančių šią bausmę nuteistųjų elgesio taisyklių visuma. 103. Pagal Europos kalinimo įstaigų taisyklių 64 ir 65 taisykles laisvės atėmimas jau pats savaime yra bausmė. Todėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygos bei režimas laisvės atėmimo vietose, išskyrus jo elementus, kuriuos pateisina nuteistųjų izoliavimas bei būtinumas palaikyti jų drausmę, neturi didinti nuteistųjų kančių. Būtina imtis visų galimų priemonių, kad pataisos darbų įstaigų veiklos organizavimo bei valdymo būdas padėtų: 103.1. užtikrinti, kad nuteistųjų laikymo sąlygos atitiktų žmogiškojo orumo reikalavimus bei priimtinus visuomenės gyvenimo standartus; 103.2. mažinti žalingą laisvės atėmimo poveikį bei skirtumus tarp gyvenimo laisvėje ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, nes pastarasis turi tendenciją mažinti nuteistųjų savigarbą bei asmeninės atsakomybės jausmą; 103.3. palaikyti ir stiprinti tuos ryšius su giminaičiais bei išorės pasauliu, kurie skatina geriausius nuteistųjų bei jų šeimų interesus; 103.4. suteikti nuteistiesiems galimybę ugdyti sugebėjimus bei gabumus, kurie padidintų jų sėkmingos adaptacijos perspektyvas išėjus į laisvę. 104. Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodekso 7 straipsnio 1 dalis laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimą priskiria vienai iš pagrindinių nuteistųjų pataisymo priemonių. Šio kodekso 41 straipsnio 1 dalis nustato šiuos pagrindinius režimo pataisos darbų įstaigose reikalavimus: 104.1. būtinas nuteistųjų izoliavimas ir nuolatinė jų priežiūra; 104.2. nuteistiesiems tiksliai ir nenukrypstamai vykdyti savo pareigas; 104.3. sudaryti nuteistiesiems skirtingas laikymo sąlygas, atsižvelgiant į jų padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę ir elgesį. 105. Režimo užtikrinimo pataisos darbų įstaigose priemonės yra šios: 105.1. pataisos darbų įstaigų apsauga; 105.2. įėjimo (įvažiavimo) į pataisos darbų įstaigas ir išėjimo (išvažiavimo) iš pataisos darbų įstaigų tvarka; 105.3. pataisos darbų įstaigų vidaus tvarka; 105.4. nuteistųjų dienotvarkė; 105.5. pataisos darbų įstaigų personalo veikla, susiklosčius ypatingai situacijai įstaigoje, taip pat specialiųjų priemonių ir šaunamojo ginklo panaudojimo pagrindai ir tvarka. 106. Pataisos darbų įstaigų apsaugos ir nuteistųjų priežiūros tvarką reglamentuoja teisingumo ministro įsakymu patvirtinta Kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija. XIII. NUTEISTŲJŲ DIENOTVARKĖ 107. Pagal Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodekso 42 straipsnio 1 dalį nuteistųjų dienotvarkė turi numatyti griežtai reglamentuotą jų elgesį per visą parą. 108. Nuteistųjų dienotvarkė tvirtinama pataisos darbų įstaigos direktoriaus įsakymu (8 priedas). Ji paskelbiama nuteistiesiems. Dienotvarkėje nurodomas kėlimosi, rytinės mankštos, tvarkymosi, tualeto, rytinio ir vakarinio patikrinimų, maitinimosi, darbo, auklėjamųjų, kultūrinių ir sportinių renginių, mokymosi, laisvalaikio, nepertraukiamo 8 valandų trukmės miego ir kitų priemonių laikas. 109. Poilsio ir švenčių dienomis gali būti tvirtinamos atskiros nuteistųjų dienotvarkės. 110. Nuteistųjų dienotvarkės punktualiam vykdymui pataisos darbų įstaigos direktorius įsakymu nustato sutartinių garsinių signalų ir komandų tvarką. 111. Siekiant organizuoti ir kontroliuoti nuteistųjų paros dienotvarkę pataisos darbų įstaigoje, personalo ir vadovybės darbas organizuojamas pagal įstaigos direktoriaus patvirtintą slenkantį mėnesinį grafiką, kad personalo ir vadovybės atstovai (neįskaitant įstaigos direktoriaus budinčiojo padėjėjo ir prižiūrėtojų) įstaigoje būtų nuo signalo nuteistiesiems „kelti“ iki signalo „miegoti“, o nuteistiesiems dirbant trimis pamainomis, – ir nakties metu. 112. Poilsio ir švenčių dienomis organizuojamas pataisos darbų įstaigos vadovybės atstovo arba vieno iš priežiūros, vidaus tyrimų ar auklėjamojo darbo tarnybų vadovų budėjimas ištisą parą. Šių pareigūnų budėjimo tvarką, vadovaudamasis Tarnybos Kalėjimų departamente statuto 53 straipsnio 2 dalimi, įsakymu nustato pataisos darbų įstaigos direktorius. 113. Ne rečiau kaip kartą per mėnesį, nuteistųjų ne darbo metu, dalyvaujant pataisos darbų įstaigos vadovybei, atliekama visų nuteistųjų apžiūra, kurios metu apžiūrimi jų drabužiai, vardinės kortelės, avalynė, šukuosena. Ši apžiūra įforminama protokolu, kuriame įrašomi konkretūs išaiškintų trūkumų šalinimo terminai bei už tai atsakingi darbuotojai. XIV. NUTEISTŲJŲ SKAIČIUOTĖS IR PATIKRINIMAI 114. Pataisos darbų įstaigose nuteistųjų skaičiuotės ir patikrinimai atliekami kiekvieną dieną – ryte, vakare ir naktį, dienotvarkėje nustatytomis valandomis. Esant būtinumui, skaičiuotės ir patikrinimai gali būti atliekami bet kuriuo paros laiku, nenustatytu dienotvarkėje. Nuteistieji suskaičiuojami, o jeigu reikia, patikrinami pagal vardinį sąrašą arba įskaitos korteles. 115. Skaičiuotei ir patikrinimui (išskyrus naktį) visi nuteistieji išrikiuojami pagal būrius (skyrius) tam skirtose vietose. Nuteistieji, laikomi kamerose, skaičiuojami ir patikrinami neišvedant iš jų. Nakties metu nuteistieji tikrinami lovose. Nuo rikiuotės atleidžiami tik nuteistieji, besiilsintys po darbo arba turintys su savimi gydytojo rašytinį atleidimą dėl ligos (lovos režimas), I grupės invalidai, taip pat nuteistieji, kurie dėl darbo specifikos negali palikti darbo vietos (virėjai, vairuotojai, ugniagesiai ir kt.). Tokių nuteistųjų sąrašą tvirtina pataisos darbų įstaigos direktorius, šių nuteistųjų skaičiuotė ir patikrinimas atliekamas jų buvimo vietose. 116. Esant lietingam ar šaltam orui, skaičiuotės ir patikrinimai gali būti atliekami patalpose. 117. Rytinių ir vakarinių skaičiuočių ir patikrinimų trukmė neturi viršyti 30 minučių. Šios skaičiuotės ir patikrinimai gali užtrukti ir ilgiau, jeigu to reikia dėl nuteistųjų padaryto pataisos darbų įstaigos šiurkštaus vidaus tvarkos pažeidimo. Skaičiuotėse ir patikrinimuose paeiliui dalyvauja pataisos darbų įstaigos direktorius, jo pavaduotojai, priežiūros tarnybos pareigūnai ir būrių viršininkai (auklėtojai). 118. Už skaičiuotes ir patikrinimus atsakingi: 118.1. gyvenamosiose zonose – pataisos darbų įstaigų direktorių budintieji padėjėjai, būrių viršininkai (auklėtojai) ir priežiūros tarnybos pareigūnai; 118.2. drausminėse zonose – pataisos darbų įstaigų direktorių budintieji padėjėjai; 118.3. gamybiniuose objektuose – pataisos darbų įstaigų administracijos atstovai ir prižiūrėtojai. Laikinuose gamybiniuose objektuose, kur dirba nedidelės nuteistųjų grupės ir nenumatyti prižiūrėtojai, – sargybos viršininkai. XV. NUTEISTŲJŲ ELGESIO TAISYKLĖS 119. Pagal Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodekso 41 straipsnyje nustatytus pagrindinius režimo laisvės atėmimo vietose reikalavimus nustatomos nuteistųjų elgesio taisyklės. 120. Kad nuteistieji galėtų tenkinti savo pomėgius ir poreikius, jie gali: 120.1. laisvalaikiu užsiimti savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų nustatytų elgesio taisyklių. Jiems leidžiama užsiimti meno kūryba pataisos darbų įstaigos direktoriaus įsakymu patvirtinta tvarka; 120.2. dalyvauti kultūriniuose ir sportiniuose renginiuose; 120.3. skaityti knygas, žaisti stalo žaidimus, naudotis kompiuterinių žaidimų aparatais, vaizdo magnetofonais, klausytis radijo ir žiūrėti televizijos laidų; 120.4. dalyvauti nuteistųjų savaveiksmiškų organizacijų bei saviveiklinių būrelių veikloje; 120.5. mokytis konsultaciniame mokymo punkte, bendrojo lavinimo ir specialiosiose profesinėse mokyklose; 120.6. atlikti religines apeigas pataisos darbų įstaigos administracijos nustatytu laiku; 120.7. įsigyti ir turėti maisto produktus (9 priedas) bei būtiniausius reikmenis, kurių nedraudžia Taisyklės (3 priedas). 121. Kad nuteistieji ugdytų gero elgesio įgūdžius, jie privalo: 121.1. griežtai laikytis vidaus tvarkos taisyklių ir dienotvarkės; 121.2. griežtai vykdyti teisėtus pataisos darbų įstaigos personalo nurodymus; 121.3. dalyvauti pataisos darbų įstaigos personalo vykdomose nuteistųjų adaptacijos, pataisos ir integracijos į visuomenę programose; 121.4. stropiai dirbti; 121.5. nešioti kairėje krūtinės pusėje prie drabužių prisegtas korteles su įrašytu vardu, pavarde ir nuteistojo fotonuotrauka (šias korteles nuteistiesiems išduoda pataisos darbų įstaigos administracija); 121.6. tvarkyti ir prižiūrėti savo darbo ir gyvenamąją vietą, pagal nustatytą pavyzdį pakloti lovą; 121.7. laikytis asmens higienos; 121.8. laikyti maisto produktus specialiai tam įrengtose patalpose; 121.9. tausoti valstybinį turtą bei jiems išduotus drabužius ir avalynę; 121.10. įeiti ir išeiti iš patalpos, kur yra pataisos darbų įstaigos darbuotojas ar kitas pareigūnas, tik jam leidus; 121.11. kreipdamiesi į pataisos darbų įstaigos darbuotoją ar kitą pareigūną, pasisakyti pavardę; 121.12. nustatyta tvarka tvarkyti pataisos darbų įstaigos patalpas ir teritoriją bei atlikti kitus gerbūvio darbus; 121.13. pasivaikščiojimo metu išeiti pasivaikščioti laikantis pasivaikščiojimo ir elgesio taisyklių; 121.14. būti abipusiškai mandagūs. 122. Kad pataisos darbų įstaigose būtų palaikoma vidaus tvarka, užtikrintas šių įstaigų, jų personalo ir nuteistųjų saugumas bei drausmė, nuteistiesiems draudžiama: 122.1. savavališkai pasišalinti iš pataisos darbų įstaigos teritorijos, gamybinio objekto arba įstaigos administracijos nustatytos kitos jų buvimo vietos; 122.2. pažeisti pataisos darbų įstaigos apsaugos draudžiamąsias zonas; 122.3. be pataisos darbų įstaigos personalo leidimo palikti darbo vietą; 122.4. gyventi ne tam skirtose patalpose ir savavališkai lankytis gyvenamosiose patalpose ir teritorijose, kuriose negyvena ir nedirba; 122.5. palikti miegamąją vietą po signalo miegui iki signalo kėlimuisi, išskyrus naudojimosi tualetu atvejus; 122.6. savavališkai keisti gyvenamąją (miego) arba darbo vietą; 122.7. jungtis į Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodekse ir Taisyklėse nenumatytas organizacijas arba grupuotes ir dalyvauti jų veikloje; 122.8. platinti be pataisos darbų įstaigos personalo leidimo rankraščius ir kitus neoficialius leidinius; 122.9. kurstyti kitus nuteistuosius atsisakyti vykdyti teisėtus pataisos darbų įstaigos personalo reikalavimus; 122.10. įsigyti, gaminti, vartoti bei platinti alkoholinius gėrimus, jų surogatus, toksines, psichotropines ar narkotines medžiagas; 122.11. žaisti azartinius lošimus; 122.12. įsigyti ir turėti daiktus, gaminius ir medžiagas, kurias nuteistiesiems turėti draudžiama (3 priedas); 122.13. savavališkai naudoti medžiagas, žaliavas, energiją, mechanizmus, įrengimus bei gamybos įrankius; 122.14. gaminti arba realizuoti įvairius gaminius be pataisos darbų įstaigos personalo leidimo; 122.15. vairuoti savaeiges transporto priemones, jei tai nesusiję su pataisos darbų įstaigos administracijos pavestu tiesioginiu darbu; 122.16. laikyti gyvūnus, paukščius, žuvis ar auginti daržoves, uogas bei kitokius augalus be pataisos darbų įstaigos personalo leidimo; 122.17. auklėjimo darbų kolonijoje pirkti, kitaip įsigyti tabako, jo gaminių ir rūkyti. Šis draudimas taip pat skirtas nepilnamečiams nuteistiesiems, atliekantiems bausmę kitose pataisos darbų įstaigose; 122.18. gulėti lovoje dienotvarkėje miegui nenumatytu laiku, jeigu tam nebuvo pataisos darbų įstaigos personalo (gydytojo, būrio viršininko ar auklėtojo, pataisos darbų įstaigos vadovybės) leidimo; 122.19. laikyti maisto produktus ir asmeninius daiktus ne tam skirtoje vietoje; 122.20. daryti tatuiruotes sau ar kitiems asmenims bei kitais būdais save žaloti; 122.21. turėti ir iškabinti pornografinius ar prievartą propaguojančius leidinius, nuotraukas ir iškarpas; 122.22. reikalauti bet kokios paslaugos iš kito nuteistojo; 122.23. siųsti laiškus, banderoles ar siuntinius bei perduoti perdavimus ne per pataisos darbų įstaigos personalą ir pažeidžiant išsiuntimo ar perdavimo tvarką; 122.24. rūkyti ne tam skirtoje vietoje; 122.25. parduoti, skolinti ir dovanoti asmeninius daiktus, gaminius, medžiagas ir maisto produktus kitiems nuteistiesiems, išskyrus artimus giminaičius. Skolinti ir dovanoti nuosavas knygas ar literatūrą kitiems nuteistiesiems leidžiama; 122.26. vartoti žargoną ir pravardes; 122.27. užsiauginti barzdą; 122.28. turėti ir nešioti tamsius akinius, jeigu tam nėra gydytojo leidimo; 122.29. gaminti ir naudotis savadarbiais elektros prietaisais; 122.30. be pataisos darbų įstaigos personalo leidimo iškabinti nuotraukas, iškarpas, plakatus ir paveikslus. XVI. NAUJAI ATVYKUSIŲ Į PATAISOS DARBŲ ĮSTAIGĄ NUTEISTŲJŲ MAISTO PRODUKTŲ IR BŪTINIAUSIŲ REIKMENŲ ĮSIGIJIMO TVARKA 123. Nuteistiesiems, atvykusiems į pataisos darbų įstaigą iš tardymo izoliatorių ar kitų pataisos darbų įstaigų, leidžiama pirmą mėnesį įstaigos parduotuvėje įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų už pinigus, turimus jų asmeninėje sąskaitoje. 124. Nesant pinigų asmeninėje sąskaitoje, pataisos darbų įstaigos administracija gali įrašyti į šių nuteistųjų asmeninę sąskaitą piniginį avansą. Šis avansas išskaičiuojamas iš nuteistojo asmeninės sąskaitos artimiausių piniginių įplaukų. 125. Nuteistieji, norintys įsigyti pataisos darbų įstaigos parduotuvėje maisto produktų ir būtiniausių reikmenų už pinigus, turimus jų asmeninėse sąskaitose, ar tam tikslui gauti avansą, turi rašyti prašymą pataisos darbų įstaigos direktoriui. Įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų ar gauti avansą leidžia šios įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas. 126. Išimtiniais atvejais auklėjimo darbų kolonijos administracija, specialybės mokymosi laikotarpiu, iš socialinės paramos nuteistiesiems fondo gali skirti nuteistiems našlaičiams ir neturintiems giminaičių negrąžinamą piniginę pašalpą. XVII. NUTEISTŲJŲ MAISTO PRODUKTŲ IR BŪTINIAUSIŲ REIKMENŲ ĮSIGIJIMO TVARKA 127. Nuteistųjų teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų nustatyta Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodekso 43 straipsnyje. 128. Nedarbingų nuteistųjų, nėščių moterų ir žindančių motinų, kurioms pagal Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodekso 43 straipsnio 1 dalį suteikta teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų taip pat ir už pinigus, gautus perlaidomis, sąrašus kiekvieną mėnesį rengia būrių viršininkai ir, pataisos darbų įstaigos direktoriui patvirtinus, perduoda buhalterijai. 129. Nuteistųjų, negaunančių siuntinių ir perdavimų, jei jiems drausmine tvarka neatimta teisė juos gauti, ir kuriems pagal Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodekso 471 straipsnio 1 dalį suteikta teisė įsigyti už pinigus, turimus jų asmeninėse sąskaitose, maisto produktus ir daiktus, leidžiamus siųsti siuntiniuose ir perdavimuose, sąrašus kiekvieną mėnesį rengia būrių viršininkai ir, pataisos darbų įstaigos direktoriui patvirtinus, perduoda buhalterijai. Buhalterijos darbuotojas, įforminęs nuteistųjų prekių įsigijimą, pažymėtus sąrašus perduoda perdavimų ir siuntinių priėmimo biuro prižiūrėtojui. Pastarasis, pažymėjęs apie išpirktą siuntinį (perdavimą) nuteistųjų siuntinių (perdavimų) kortelėse, sąrašus įsega į nomenklatūrinę bylą. Pirkinio svoris neturi viršyti leistino perdavimų svorio, o pirkimų skaičius – vienam nuteistajam leistinų siuntinių ir perdavimų normų. 130. Minimalių maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, kuriais turi būti aprūpintos pataisos darbų įstaigų parduotuvės, sąrašai yra pateikti Taisyklių 9 ir 10 prieduose. Pataisos darbų įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad maisto produktų ir būtiniausių reikmenų pardavimo kainos neviršytų šių prekių rinkos vidutinių kainų, nustatytų parduotuvėse toje miesto (rajono) teritorijoje, kurioje yra pataisos darbų įstaiga. 131. Nuteistieji, kuriems drausmine tvarka atimta teisė gauti eilinį siuntinį arba perdavimą, taip pat pirkti maisto produktus mėnesio laikotarpiu, turi teisę įsigyti būtiniausių reikmenų. 132. Kad nuteistieji galėtų įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, kolonijose įrengiamos parduotuvės arba kioskai, kurie dirba kasdien, išskyrus poilsio dienas. Kolonijos administracija užtikrina, kad kiekvienas nuteistasis, dienotvarkėje nustatytu laiku, galėtų įsigyti prekių parduotuvėje arba kioske ne mažiau kaip 3–4 kartus per mėnesį. 133. Išvesti nuteistuosius iš kalėjimų kamerų, pataisos darbų kolonijų kamerų tipo patalpų ir sunkiai auklėjamųjų būrių lokalinių sektorių (skyrių) įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų draudžiama. Jais nuteistuosius aprūpina pataisos darbų įstaigos personalas. Tuo tikslu kiekvienam nuteistajam, turinčiam teisę įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, išduodami blankai-prašymai (11 priedas), kuriuos užpildę, atiduoda personalui. Darbuotojas, gavęs blanką-prašymą, patikrina buhalterijoje asmeninėje sąskaitoje turimą pinigų sumą. Nupirktos prekės įteikiamos nuteistajam pasirašant blanke-prašyme, kuris įsiuvamas į pastarojo asmens bylą. Nuteistiesiems, esantiems kalėjimuose ir pataisos darbų kolonijų kamerų tipo patalpose, užtikrinama, kad jie galėtų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įsigyti ne mažiau kaip du kartus per mėnesį. XVIII. MAISTO PRODUKTŲ LABDAROS SIUNTŲ PRIĖMIMOIR PASKIRSTYMO NUTEISTIESIEMS TVARKA 134. Nuteistiesiems maisto produktų siuntos (perdavimai), nurodytos Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodekso 47 straipsnio 6 dalyje, pataisos darbų įstaigose priimamos 5 dienas prieš Velykų ir Kalėdų šventes bei Naujuosius metus. 135. Maisto produktų labdaros siuntos neįskaitomos į bendrą nuteistiesiems įstatymo leidžiamų gauti siuntinių ir perdavimų skaičių. Maisto produktų labdaros siunta vienam nuteistajam neturi viršyti nuteistiesiems įstatymo leidžiamo gauti vienkartinio siuntinio ar perdavimo svorio. 136. Maisto produktų labdaros siuntos priimamos iš labdaros teikėjų, numatytų Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo (Žin., 2000, Nr. 61-1818) 5 straipsnio 1 dalyje, šio įstatymo nustatyta tvarka, prieš tai suderinus su pataisos darbų įstaigos direktoriumi ar jį pavaduojančiu pareigūnu. 137. Įteikiant maisto produktų labdaros siuntas nuteistiesiems, gali dalyvauti jas atsiuntusių ar perdavusių labdaros teikėjų. 138. Maisto produktų labdaros siuntos, adresuotos konkretiems nuteistiesiems, įteikiamos jiems Taisyklių 145, 146 ir 150 punktuose nustatyta tvarka. 139. Apie maisto produktų labdaros siuntos nuteistiesiems įteikimą labdaros teikėjui, jam pageidaujant, išduodamas pažymėjimas. 140. Apie labdarai skirtas maisto produktų siuntas, įvežtas į Lietuvos Respubliką, pataisos darbų įstaigos (labdaros gavėjas) direktorius privalo nedelsdamas pranešti Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centrui. XIX. NUTEISTŲJŲ SIUNTINIŲ, PERDAVIMŲ IR BANDEROLIŲ SU SPAUDA GAVIMO TVARKA 141. Nuteistųjų teisė gauti siuntinius, perdavimus ir banderoles su spauda nustatyta Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodekso 47 straipsnyje. 142. Nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę kolonijose, taip pat paliktiems kalėjimuose, tardymo izoliatoriuose ir laisvės atėmimo vietų ligoninėse ūkio darbams, leidžiama gauti siuntinius ir perdavimus pagal Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodekse nustatytus terminus, kiekį ir svorį. Siuntinius bei perdavimus nuteistajam gali perduoti giminaičiai ir kiti asmenys, jį pažįstantys. 143. Nėščioms moterims, maitinančioms motinoms, nepilnamečiams, taip pat atleistiems nuo darbo ilgiau kaip mėnesį dėl ligos nuteistiesiems gali būti leista vieną kartą per mėnesį, esant gydytojų komisijos išvadai, gauti papildomus siuntinius ir perdavimus su maisto produktais, kurių svoris neturi viršyti įstatyme nustatyto svorio. 144. Pataisos darbų įstaigoje perdavimams ir siuntiniams priimti įrengiamas specialus biuras, į kurį lankytojai šio biuro darbo valandomis įeina laisvai. Biuro lankytojų kambaryje turi būti rašomasis stalas, ąsotis su stikline arba vandens bakelis su užrakinamu dangčiu ir puodeliu, kėdės arba suolai, sieninė drabužių pakaba, veidrodis, sieninis stendas su įstatymų bei kitų teisės aktų, susijusių su siuntinių ir perdavimų priėmimo bei pasimatymų suteikimo tvarka ir lankytojų atsakomybe už šios tvarkos pažeidimus, išrašais, informacija apie biuro darbo dienas ir valandas, apie galimybę susitikti su pataisos darbų įstaigos vadovybe bei kitais darbuotojais ir kita informacija. Biuro lankytojų patalpoje įrengiamas sanitarinis mazgas. Lankytojų kambarys nuo siuntinių ir perdavimų priėmimo biuro darbuotojų kambario atskiriamas siena, kurioje yra langelis perdavimams priimti. Ne darbo metu langelis uždaromas tvirtomis užrakinamomis durelėmis ir metalinėmis grotomis. Biuro darbuotojų kambaryje turi būti stalas perdavimams tikrinti, lentynos perdavimams sudėti, svarstyklės, tara (krepšiai, stiklainiai ir kitokie indai), reikiamas kiekis peilių, šaukštų, šakučių, žirklės, praustuvas, veidrodis, muilas, rankšluostis, balti chalatai. Biuro darbuotojai perdavimų priėmimo metu privalo dėvėti baltus chalatus, prie kurių turi būti pritvirtintos kortelės su darbuotojų pavardėmis. Šie darbuotojai teisės aktų nustatyta tvarka turi būti pasitikrinę sveikatą ir išklausę privalomojo higienos mokymo kursą. 145. Asmuo, atnešęs perdavimą, surašo pagal pavyzdį (12 priedas) prašymą dviem egzemplioriais ir pasirašo. Perdavimas ir abu prašymo egzemplioriai atiduodami perdavimų ir siuntinių priėmimo biuro prižiūrėtojui. Pastarasis, patikrinęs, ar nuteistasis turi teisę gauti perdavimą, asmens, atnešusio perdavimą, akivaizdoje patikrina asortimentą ir svorį. Priėmęs perdavimą prižiūrėtojas grąžina pirmąjį prašymo egzempliorių su žyma apie priėmimą jį atnešusiam asmeniui. Antrąjį prašymo egzempliorių, kai nuteistasis pasirašo už perdavimo gavimą, įdeda į atskirą bylą. 146. Maisto produktai, kurie nenurodyti Taisyklių 9 priede, ir daiktai bei reikmenys, kuriuos draudžiama turėti nuteistajam (3 priedas), grąžinami asmeniui, juos perdavusiam, nurodant grąžinimo priežastį. Jeigu biuro darbuotojas perdavime randa daiktų, gaminių ir medžiagų, kurios gali būti panaudotos nusikalstamu tikslu, jis šiuos daiktus, gaminius ir medžiagas su surašytu poėmio protokolu perduoda pataisos darbų įstaigos direktoriaus budinčiajam padėjėjui, kad būtų imtasi įstatymuose numatytų priemonių. 147. Siuntiniai, neviršijantys įstatymo nustatyto svorio, iš pašto įstaigų priimami tik tų nuteistųjų vardu, kurie turi teisę juos gauti. Siuntiniai nuteistiesiems, kurie perkelti į kitas laisvės atėmimo įstaigas, persiunčiami į naują jų buvimo vietą pataisos darbų įstaigos sąskaita. Siuntiniai nuteistiesiems, kurie neturi teisės jų gauti, perkeltiems už piktybinius režimo reikalavimų pažeidimus į kalėjimą, taip pat atlikusiems bausmę arba mirusiems, grąžinami siuntėjui jo sąskaita su žyma „grąžintinas“. 148. Grąžinant siuntėjui siuntinius dėl daiktų ir maisto produktų asortimento pažeidimo, pataisos darbų įstaigų personalas už kokybę neatsako. Pataisos darbų įstaigų personalas užtikrina siuntiniuose esamų daiktų ir maisto produktų išsaugojimą, jeigu jų laiku negalima buvo įteikti gavėjams dėl nuobaudos atlikimo, tačiau neatsako už daiktų ir maisto produktų natūralų sugedimą dėl ilgalaikio jų saugojimo. 149. Siuntiniai ir perdavimai nuteistiesiems, atliekantiems bausmę kalėjime griežtojo režimo sąlygomis, taip pat perkeltiems į pataisos darbų kolonijų kamerų tipo patalpas (išskyrus moteris), uždarytiems į baudos arba drausmės izoliatorių arba karcerį, neįteikiami. Siuntiniai ir perdavimai jiems išduodami atlikus nuobaudą. 150. Siuntinį adresato akivaizdoje atidaro ir jo turinį patikrina perdavimų ir siuntinių priėmimo biuro prižiūrėtojas. Siuntinyje esami daiktai ir maisto produktai patikrinami tokia pat tvarka, kaip ir priimant perdavimus. Siuntinyje rasti pinigai atiduodami į pataisos darbų įstaigos buhalteriją ir įrašomi į nuteistojo asmeninę sąskaitą. 151. Nuteistajam, neturinčiam sandėlyje sezoninių drabužių ir avalynės, pataisos darbų įstaigos administracija gali priimti jam perduotus drabužius ir avalynę. Tokia siunta nėra siuntinys arba perdavimas. 152. Nuteistųjų giminaičiams arba kitiems asmenims, atvykusiems į pataisos darbų įstaigą perduoti nuteistiesiems maisto produktų arba būtiniausių reikmenų, personalas išaiškina, jog maisto produktų ir būtiniausių reikmenų jie taip pat gali įsigyti pataisos darbų įstaigos parduotuvėje. Šiuo atveju atvykę į įstaigą asmenys rašo dviem egzemplioriais prašymą, kuriame išvardija norimų perduoti nuteistajam maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kiekį ir svorį, apmoka jų vertę. Nuteistajam gavus tokį perdavimą, pirmas prašymo egzempliorius atiduodamas asmenims, apmokėjusiems už perdavimą, o antras įdedamas į nomenklatūrinę bylą. Perdavimų svoris neturi viršyti įstatymo nustatyto svorio. 153. Nuteistieji turi teisę gauti per mėnesį vieną vaisių ir daržovių siuntinį arba perdavimą, kurie neįskaitomi į Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodekse nustatytą siuntinių arba perdavimų skaičių. Nuobauda atimti teisę gauti eilinį siuntinį arba perdavimą nesiejama su vaisių ir daržovių siuntiniu arba perdavimu. 154. Nuteistiesiems, nepriklausomai nuo jiems paskirto pataisos darbų įstaigos režimo rūšies, leidžiama gauti neribotą kiekį banderolių su spauda. Suradus banderolėse menkaverčių ar nuteistiesiems turėti draudžiamų daiktų (alkoholiniai gėrimai, jų surogatai, stiprūs vaistai, aštriabriauniai, smailūs ir kiti daiktai), jeigu dėl jų laikymo neiškeliama baudžiamoji byla, sunaikinami nuteistojo, kuriam buvo adresuota banderolė, akivaizdoje Taisyklių 87 punkte nustatyta tvarka. Rasti banderolėje pini …