LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO Į S T A T Y M A S 2005 m. gruodžio 22 d. Nr. X-471 Vilnius (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 2002, Nr. 118-5296; 2003, Nr. 57-2529, Nr. 123-5579; 2004, Nr. 7-130, Nr. 96-3520, Nr. 116-4321) 1 straipsnis. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nauja redakcija Pakeisti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą ir jį išdėstyti taip: „LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMAS I SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS 1 straipsnis. Įstatymo paskirtis 1. Šis įstatymas nustato viešųjų pirkimų tvarką, šių pirkimų subjektų teises, pareigas ir atsakomybę, viešųjų pirkimų kontrolės ir ginčų sprendimo tvarką. 2. Įstatymo nuostatos suderintos su šio įstatymo priede pateiktais Europos Sąjungos teisės aktais. 2 straipsnis. Pagrindinės Įstatymo sąvokos 1. Atviras konkursas (supaprastintas atviras konkursas) – pirkimo būdas, kai kiekvienas suinteresuotas tiekėjas gali pateikti pasiūlymą. 2. Bendrasis viešųjų pirkimų žodynas (toliau – CPV) – viešuosiuose pirkimuose taikoma klasifikacijos sistema, priimta Reglamentu (EB) Nr. 2195/2002 ir užtikrinanti, kad ji atitinka kitus galiojančius klasifikatorius. Jeigu dėl šio įstatymo 1 ir 2 priedėliuose nurodytų CPV ir atitinkamai Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus, nacionalinės Statistinio Europos Bendrijos Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus (NACE 1 red.) versijos (toliau – EVRK) ar Laikinojo svarbiausio produktų klasifikatoriaus (toliau – CPC) kodų apibrėžimų nesutapimo galimas skirtingas šio įstatymo taikymo aiškinimas, viršenybė teikiama EVRK ir CPC klasifikatoriams. 3. Centrinė perkančioji organizacija – šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyta perkančioji organizacija, kuri: 1) įsigyja prekes ir (ar) paslaugas, skirtas perkančiosioms organizacijoms, arba 2) atlieka prekių, paslaugų ar darbų, skirtų perkančiosioms organizacijoms, pirkimų procedūras arba sudaro preliminariąsias sutartis. 4. Centrinė viešųjų pirkimų informacinė sistema – Viešųjų pirkimų tarnybos tvarkoma informacinė sistema, skirta: 1) suteikti elektronines priemones viešųjų pirkimų skelbimams ir ataskaitoms teikti bei tvarkyti; 2) suteikti elektronines priemones viešųjų pirkimų procedūroms atlikti; 3) informacijai apie viešuosius pirkimus skelbti internete. 5. Dalyvis – pasiūlymą pateikęs tiekėjas. 6. Derybos – pirkimo būdas, kai perkančioji organizacija konsultuojasi su pasirinktais tiekėjais ir su vienu ar keliais iš jų derasi dėl pirkimo sutarties sąlygų. 7. Dinaminė pirkimo sistema – vien tik elektroninis procesas, skirtas įprastiems pirkimams, kurių charakteristikos rinkoje visuotinai žinomos ir atitinka perkančiosios organizacijos nustatytus reikalavimus, atlikti. Dinaminės pirkimo sistemos naudojimo trukmė yra ribota. Per visą jos galiojimo laiką bet kuriam suinteresuotam tiekėjui, atitinkančiam perkančiosios organizacijos nustatytus kvalifikacinius reikalavimus ir pateikusiam specifikacijas atitinkantį orientacinį pasiūlymą, leidžiama dalyvauti procese. 8. Elektroninis aukcionas – kartojamasis procesas, atliekamas naudojantis elektroniniais prietaisais naujoms sumažintoms kainoms ir (ar) tam tikrų pasiūlymo elementų naujoms vertėms pateikti. Jis vyksta iš pradžių išsamiai įvertinus pasiūlymus, o taikomi automatiniai vertinimo metodai sudaro galimybę pasiūlymus išdėstyti eilės tvarka. Dėl to tam tikroms paslaugų pirkimo sutartims ir tam tikroms darbų pirkimo sutartims, kurių objektas – intelektinės veiklos rezultatai, tokie kaip darbų projektavimas, elektroninių aukcionų taikyti negalima. 9. Elektroninės priemonės – elektroninė įranga, naudojama duomenims, perduodamiems ir gaunamiems laidinėmis, radijo, optinėmis ar kitomis elektromagnetinėmis priemonėmis, apdoroti (įskaitant skaitmeninę kompresiją) ir saugoti. 10. Įprasta komercinė praktika – praktika, kai perkančioji organizacija, vadovaudamasi savo nustatytomis pirkimo taisyklėmis ir šio įstatymo nustatytais viešųjų pirkimų principais, perka prekes, paslaugas ar darbus iš mažiausią kainą pasiūliusio ar ekonomiškiausią pasiūlymą pateikusio tiekėjo. 11. Kandidatas – tiekėjas, siekiantis būti pakviestas dalyvauti ribotame (supaprastintame ribotame) konkurse, derybose (supaprastintose derybose) ar konkurenciniame dialoge. 12. Konfidencialumo pasižadėjimas – Viešojo pirkimo komisijos nario, eksperto ar kito asmens rašytinis pasižadėjimas, kad jis neteiks tretiesiems asmenims informacijos, kurios atskleidimas prieštarautų šio įstatymo reikalavimams, visuomenės interesams ar pažeistų teisėtus pirkimuose dalyvaujančių tiekėjų ir (ar) perkančiosios organizacijos interesus. 13. Konkurencinis dialogas – pirkimo būdas, kai kiekvienas tiekėjas gali pateikti paraišką dalyvauti pirkimo procedūrose ir perkančioji organizacija veda dialogą su atrinktais kandidatais, norėdama atrinkti vieną ar keletą tinkamų, jos reikalavimus atitinkančių alternatyvių sprendinių, kurių pagrindu pasirinktus kandidatus kviečia pateikti pasiūlymus. 14. Kvalifikacinė atranka – pirkimo procedūra, kurios metu perkančioji organizacija pagal pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacinius kriterijus atrenka kandidatus, kviestinus dalyvauti tolesnėse pirkimo procedūrose. 15. Nepriekaištinga reputacija – nepriekaištingos reputacijos asmenimis nelaikomi: 1) asmenys, teisti už sunkų ir labai sunkų nusikaltimą ar nusikaltimą ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai arba valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas; 2) asmenys, teisti už tyčinį nusikaltimą, – jei teistumas neišnykęs ar nepanaikintas; 3) asmenys, pažeidę Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus; 4) asmenys, piktnaudžiaujantys alkoholiu, narkotinėmis, toksinėmis arba psichotropinėmis medžiagomis; 5) asmenys, kurie įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažinti padarę korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką; 6) asmenys, kuriems paskirta ir galioja nuobauda (išskyrus įspėjimą) už viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą; 7) asmenys, pažeidę Lietuvos Respublikos politikų elgesio kodekso normas; 8) asmenys, pažeidę Lietuvos Respublikos tarnautojų elgesio kodekso normas. 16. Nešališkumo deklaracija – Viešųjų pirkimų komisijos nario ar eksperto pareiškimas raštu, kad jis nešališkas tiekėjams. 17. Paraiška – dokumentų visuma, kuria tiekėjas pareiškia pageidavimą dalyvauti pirkimo procedūrose. 18. Pasiūlymas – tiekėjo raštu pateiktų dokumentų visuma, kuria siūloma tiekti prekes, teikti paslaugas ar atlikti darbus pagal perkančiosios organizacijos nustatytas pirkimo sąlygas. 19. Pasiūlymo galiojimo užtikrinimas ir viešojo pirkimo–pardavimo sutarties įvykdymo užtikrinimas – Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatytas prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas. 20. Pirkimo dokumentai – perkančiosios organizacijos skelbiami ar pateikiami tiekėjams dokumentai, apibūdinantys perkamą objektą ir pirkimo sąlygas: skelbimas, kvietimas, techninė specifikacija, aprašomieji dokumentai, pirkimo sutarties projektas, kiti dokumentai ir dokumentų paaiškinimai (patikslinimai). 21. Preliminarioji sutartis – vienos ar kelių perkančiųjų organizacijų ir vieno ar kelių tiekėjų susitarimas, kurio tikslas – nustatyti sąlygas, taikomas sutartims, kurios bus sudarytos per tam tikrą nurodytą laikotarpį, visų pirma susijusias su kainų ir, kur to reikia, numatomų kiekių nustatymu. 22. Projekto konkursas (supaprastintas projekto konkursas) – pirkimo procedūra, kai perkančiajai organizacijai suteikiama galimybė įsigyti konkursui pateiktą ir vertinimo komisijos (žiuri) išrinktą planą ar projektą (paprastai teritorijų planavimo, architektūros, inžinerijos ar duomenų apdorojimo). Konkurso dalyviams gali būti skiriami prizai ar piniginės išmokos. 23. Raštu reiškia bet kokią informacijos išraišką žodžiais arba skaičiais, kurią galima perskaityti, atgaminti ir perduoti. Šis terminas gali apimti elektroninėmis priemonėmis perduotą ir saugomą informaciją. 24. Ribotas konkursas (supaprastintas ribotas konkursas) – pirkimo būdas, kai paraiškas dalyvauti konkurse gali pateikti visi norintys konkurse dalyvauti tiekėjai, o pasiūlymus konkursui – tik perkančiosios organizacijos pakviesti tiekėjai. 25. Tiekėjas (prekių tiekėjas, paslaugų teikėjas, rangovas) – kiekvienas ūkio subjektas – fizinis asmuo, privatusis juridinis asmuo, viešasis juridinis asmuo ar tokių asmenų grupė – galintis pasiūlyti ar siūlantis prekes, paslaugas ar darbus. 26. Viešasis darbų pirkimas – viešasis pirkimas, kurio dalykas yra atlikti arba kartu suprojektuoti ir atlikti darbus, susijusius su viena iš šio įstatymo 1 priedėlyje išvardytų veiklos rūšių, arba bet kokiomis priemonėmis atlikti darbus, atitinkančius perkančiosios organizacijos nustatytus reikalavimus. Darbas yra tam tikrų statybos darbų kaip visumos rezultatas, kuris gali savarankiškai atlikti ekonominę ar techninę funkciją. Pirkimo tikslas – sudaryti viešojo pirkimo–pardavimo sutartį. 27. Viešasis paslaugų pirkimas – viešasis pirkimas, kurio dalykas yra šio įstatymo 2 priedėlio A paslaugų sąraše ir B paslaugų sąraše išvardytos paslaugos, taip pat pirkimas, kurio dalykas yra prekės ir šio įstatymo 2 priedėlyje išvardytos paslaugos, jeigu paslaugų kaina viršija prekių kainą, ar pirkimas, kurio dalykas yra šio įstatymo 2 priedėlyje išvardytos paslaugos ir 1 priedėlyje išvardyti darbai, jeigu šie darbai tik papildo perkamas paslaugas. Pirkimo tikslas – sudaryti viešojo pirkimo–pardavimo sutartį. 28. Viešasis pirkimas (toliau – pirkimas) – perkančiosios organizacijos atliekamas ir šiuo įstatymu reglamentuojamas prekių, paslaugų ar darbų pirkimas, kurio tikslas – sudaryti viešojo pirkimo–pardavimo sutartį. 29. Viešasis prekių pirkimas – viešasis pirkimas, kurio dalykas yra prekių pirkimas, nuoma, lizingas (finansinė nuoma), pirkimas išsimokėtinai, numatant jas įsigyti ar to nenumatant, taip pat perkamų prekių pristatymo, montavimo, diegimo ir kitos jų parengimo naudoti paslaugos. Pirkimo tikslas – sudaryti viešojo pirkimo–pardavimo sutartį. 30. Viešojo pirkimo–pardavimo sutartis (toliau – pirkimo sutartis) – šio įstatymo nustatyta tvarka dėl ekonominės naudos vieno ar daugiau tiekėjų ir vienos ar kelių perkančiųjų organizacijų raštu, išskyrus šio įstatymo 119 straipsnio 4 dalyje nurodytą atvejį, kai viešojo pirkimo sutartis gali būti sudaroma žodžiu, sudaryta sutartis, kurios dalykas yra prekės, paslaugos ar darbai. 3 straipsnis. Pagrindiniai pirkimų principai ir jų laikymasis 1. Perkančioji organizacija užtikrina, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. 2. Pirkimų tikslas – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. 3. Jeigu perkančioji organizacija suteikia specialiąsias ar išimtines teises teikti viešąsias paslaugas kitai organizacijai, kuri nėra perkančioji organizacija, dokumente, kuriuo šios teisės suteikiamos, turi būti nustatyta, kad minėta organizacija, pirkdama viešosioms paslaugoms teikti reikalingas prekes iš trečiųjų asmenų, turi laikytis nediskriminavimo nacionaliniu pagrindu principo. 4. Perkančioji organizacija, atlikdama viešuosius pirkimus, Europos Sąjungos valstybių narių (toliau – valstybės narės) tiekėjams taiko tokias pat palankias sąlygas, kokias ji taiko trečiųjų šalių tiekėjams, įgyvendindama Pasaulio prekybos organizacijos Sutartį dėl viešųjų pirkimų. 4 straipsnis. Perkančioji organizacija 1. Perkančioji organizacija yra: 1) valstybės ar savivaldybės valdymo institucija; 2) viešasis ar privatusis juridinis asmuo, kuris atitinka šio straipsnio 2 dalies sąlygas; 3) šios dalies 1 punkte nurodytų institucijų ir (ar) 2 punkte nurodytų viešųjų ar privačiųjų juridinių asmenų asociacija; 4) šio įstatymo 70 straipsnio 1 dalies 2–4 punktuose nurodytos perkančiosios įmonės, veikiančios vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srityje. 2. Viešasis ar privatusis juridinis asmuo (išskyrus valstybės ar savivaldybių valdymo institucijas) yra perkančioji organizacija, jeigu visa ar tam tikra jo veiklos dalis yra skirta specialiai viešiesiems interesams, kurie yra nekomercinio ir nepramoninio pobūdžio, tenkinti ir atitinka bent vieną iš šių sąlygų: 1) jo veikla yra daugiau kaip 50 procentų finansuojama iš valstybės ar savivaldybių biudžetų arba kitų valstybės ar savivaldybių fondų lėšų, arba kitų šioje dalyje nustatytų viešųjų ar privačiųjų juridinių asmenų lėšų; 2) yra kontroliuojamas (valdomas) valstybės ar savivaldybių institucijų arba kitų šioje dalyje nustatytų viešųjų ar privačiųjų juridinių asmenų; 3) turi administraciją, valdymo ar priežiūros organą, kurio daugiau kaip pusė narių yra skiriami valstybės ar savivaldybių institucijų arba šioje dalyje nurodytų viešųjų ar privačiųjų juridinių asmenų. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tvirtina perkančiųjų organizacijų (įskaitant krašto apsaugos sistemos karinius vienetus ir tarnybas) sąrašus. 4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytus sąrašus tvirtinanti institucija privalo užtikrinti, kad jie būtų nuolat atnaujinami. Ši institucija reguliariai praneša Europos Bendrijų Komisijai apie bet kokius šių sąrašų pakeitimus. 5 straipsnis. Tiekėjai 1. Jei kandidatai arba dalyviai pagal valstybės narės, kurioje jie įsteigti, įstatymus turi teisę teikti tam tikrą paslaugą, tiekti prekę ar atlikti darbus, jie neturi būti atmesti remiantis vien tik tuo, kad pagal valstybės narės, kurioje sudaroma pirkimo sutartis, įstatymus yra reikalaujama, jog jie turi būti fiziniai arba juridiniai asmenys. Tačiau prekių, paslaugų ar darbų pirkimo atveju iš juridinių asmenų gali būti reikalaujama paraiškoje arba pasiūlyme nurodyti darbuotojų, atsakingų už atitinkamos sutarties įvykdymą, pavardes ir jų profesinę kvalifikaciją. 2. Paraišką arba pasiūlymą gali pateikti ūkio subjektų grupė. Jeigu tokia grupė nori pateikti paraišką arba pasiūlymą, perkančioji organizacija iš šios grupės neturi reikalauti, kad ji įgytų tam tikrą teisinę formą, tačiau, perkančiajai organizacijai priėmus sprendimą su pasirinkta grupe sudaryti pirkimo sutartį, iš jos gali būti reikalaujama įgyti tam tikrą teisinę formą, jei tai yra būtina siekiant tinkamai įvykdyti pirkimo sutartį. 6 straipsnis. Konfidencialumas 1. Perkančioji organizacija ir tiekėjai, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, negali atskleisti informacijos, kurios konfidencialumą nurodė perkančioji organizacija ar tiekėjas. 2. Perkančioji organizacija, Viešojo pirkimo komisijos nariai, ekspertai ir kiti asmenys neturi teisės atskleisti informacijos, susijusios su atliktomis pirkimo procedūromis, jeigu jos atskleidimas prieštarauja įstatymams, daro nuostolių teisėtiems šalių komerciniams interesams arba trukdo užtikrinti sąžiningą konkurenciją. 7 straipsnis. Pirkimo pradžia ir pabaiga 1. Pirkimas prasideda Viešųjų pirkimų tarnybai gavus perkančiosios organizacijos pateiktą skelbimą apie pirkimą ar perkančiosios organizacijos, veikiančios vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srityje, pateiktą išankstinį skelbimą apie numatomą pirkimą, kuriuo jau kviečiama varžytis dėl pirkimo sutarties; kai pirkimas atliekamas neskelbiamų derybų arba neskelbiamų supaprastintų derybų būdu – pateikus kandidatui (kandidatams) kvietimą dalyvauti derybose; perkant laikantis įprastos komercinės praktikos – kai perkančioji organizacija kreipiasi į tiekėją (tiekėjus) prašydama pateikti perkamų prekių, paslaugų ar darbų kainas ir sąlygas. 2. Pirkimas (ar atskiros dalies pirkimas) pasibaigia, kai: 1) sudaroma pirkimo sutartis (preliminarioji sutartis) arba nustatomas projekto konkurso laimėtojas ir tolesnėms pirkimo procedūroms jis nekviečiamas; 2) atmetami visi pasiūlymai; 3) nutraukiamos pirkimo procedūros; 4) per nustatytą terminą nepateikiama nė viena paraiška ar pasiūlymas; 5) pasibaigia pasiūlymų galiojimo laikas ir pirkimo sutartis nesudaroma dėl priežasčių, kurios priklauso nuo tiekėjų; 6) visi tiekėjai atsiima pasiūlymus ar atsisako sudaryti pirkimo sutartį. 3. Perkančioji organizacija, gavusi Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą, bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties sudarymo turi teisę nutraukti pirkimo procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti. Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas nereikalingas nutraukiant pirkimo, atliekamo laikantis įprastos komercinės praktikos, ir pirkimo, vykdomo šio įstatymo 85 straipsnio nustatyta tvarka, procedūras. Tais atvejais, kai pirkimo vertė didesnė už nurodytas šio įstatymo 11 straipsnyje, perkančioji organizacija apie pirkimo procedūrų nutraukimą praneša Viešųjų pirkimų tarnybai ir prašo apie tai paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ bei Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. 8 straipsnis. Viešųjų pirkimų tarnyba 1. Viešųjų pirkimų tarnyba – viešųjų pirkimų politiką įgyvendinanti ir prižiūrinti, kaip laikomasi šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstaiga, veikianti pagal šį ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, teisės aktus, tarptautinius įsipareigojimus, savo nuostatus ir finansuojama iš valstybės biudžeto. Viešųjų pirkimų tarnybos nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 2. Viešųjų pirkimų tarnybos funkcijos: 1) pagal kompetenciją rengti ir (ar) priimti pirkimus reglamentuojančius teisės aktus; 2) kontroliuoti, kaip atliekant pirkimus laikomasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimų, vykdyti šių teisės aktų pažeidimų prevenciją; 3) nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylas pagal savo kompetenciją; 4) teikti metodinę pagalbą, rengti Viešųjų pirkimų įstatymui įgyvendinti reikalingas rekomendacijas, nustatyti gaires; 5) rinkti, kaupti ir analizuoti informaciją apie numatomus ir atliekamus pirkimus, sudarytas pirkimų sutartis ir sutarčių įvykdymo rezultatus, taip pat nustatytus viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimus, jų pobūdį ir su jais susijusius sprendimus bei bausmes. Šią informaciją, išskyrus konfidencialią, teikti valstybės ir savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir skelbti viešai; 6) analizuoti ir vertinti pirkimų sistemą, rengti pasiūlymus, kaip ją tobulinti; 7) organizuoti perkančiųjų organizacijų valstybės tarnautojų ar darbuotojų, atsakingų už pirkimus, mokymą, juos mokyti; 8) konsultuoti perkančiąsias organizacijas ir tiekėjus ar organizuoti jų konsultavimą pirkimo klausimais; 9) sprendžiant pirkimo klausimus, palaikyti ryšius su atitinkamomis užsienio valstybių institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis; 10) tvirtinti supaprastintų pirkimų skelbimų formas ir nustatyti skelbimų teikimo reikalavimus; 11) tvirtinti pirkimo vertės apskaičiavimo metodiką; 12) tvirtinti pirkimų ataskaitų formas ir nustatyti ataskaitų teikimo reikalavimus; 13) rengti ir teikti Europos Bendrijų Komisijai jos nustatytais terminais ir forma statistines prekių, paslaugų ir darbų pirkimo metines ataskaitas ir kitą jos prašomą informaciją; 14) persiųsti Europos Bendrijų oficialiųjų leidinių biurui skelbti perkančiųjų organizacijų skelbimus ir užtikrinti perkančiųjų organizacijų perduodamų kitų pranešimų ir informacijos persiuntimą; 15) teikti Europos Bendrijų Komisijai šio įstatymo 124 straipsnyje nurodytą informaciją apie Europos Bendrijos teisės pažeidimą; 16) persiųsti prašymą Europos Bendrijų Komisijai dėl šio įstatymo 125 straipsnyje nurodyto sutaikymo; 17) administruoti Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą; 18) vertinti tiekėjų kreipimusi dėl perkančiųjų organizacijų pirkimo dokumentuose nurodytų pirkimo sąlygų; 19) kitų teisės aktų nustatytos funkcijos. 3. Viešųjų pirkimų tarnybos teisės: 1) gauti iš perkančiosios organizacijos su pirkimais susijusią informaciją; 2) gauti perkančiosios organizacijos, Viešojo pirkimo komisijos ar jos narių ir pirkimo procedūrose dalyvaujančių ekspertų veiksmų ir sprendimų, susijusių su pirkimu, paaiškinimus; 3) pirkimo dokumentus ir tiekėjų pasiūlymus pateikti papildomai ekspertizei; 4) gavus pranešimą apie galimus pažeidimus, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais įpareigoti perkančiąją organizaciją sustabdyti pirkimo procedūras, o nustačius įstatymų pažeidimus, įpareigoti perkančiąją organizaciją nutraukti pirkimo procedūras, panaikinti arba pakeisti šio įstatymo reikalavimų neatitinkančius sprendimus ar veiksmus; 5) šiame įstatyme nustatytais atvejais duoti sutikimą perkančiajai organizacijai atmesti visus pasiūlymus, nutraukti pirkimo procedūras, taip pat, perkančiajai organizacijai gavus tiekėjo pretenziją, priimti sprendimą nestabdyti pirkimo procedūrų; 6) šį įstatymą pažeidusius asmenis įstatymų nustatyta tvarka traukti administracinėn atsakomybėn; 7) nustačius Įstatymo pažeidimus ar galimas korupcijos apraiškas, medžiagą tolesniam tyrimui perduoti teisėsaugos institucijoms. 4. Viešųjų pirkimų tarnyba yra atsakinga už savo neteisėtus sprendimus. 9 straipsnis. Numatomo pirkimo vertės skaičiavimas 1. Numatomo pirkimo vertė yra perkančiosios organizacijos numatomų sudaryti pirkimo sutarčių vertė, skaičiuojama imant visą mokėtiną sumą be pridėtinės vertės mokesčio, įskaitant visas sutarties pasirinkimo ir pratęsimo galimybes. Kai perkančioji organizacija numato prizus ir (ar) kitas išmokas kandidatams ar dalyviams, ji apskaičiuodama numatomo pirkimo vertę turi į tai atsižvelgti. Pirkimo vertė skaičiuojama tokia, kokia ji yra pirkimo pradžioje, nustatytoje šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje. 2. Perkančioji organizacija neturi teisės skaidyti pirkimo, jeigu taip galėtų būti išvengta šio įstatymo nustatytos pirkimų tvarkos. 3. Pirkimo vertės nustatymo būdas negali būti pasirenkamas taip, kad būtų galima išvengti šio įstatymo nuostatų dėl pirkimo būdų pasirinkimo ir pirkimo procedūrų vykdymo. 4. Numatomo prekių, paslaugų ar darbų pirkimo vertė apskaičiuojama pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą pirkimo vertės apskaičiavimo metodiką. 5. Jeigu prekių ar paslaugų pirkimas per einamuosius finansinius metus arba per 12 mėnesių nuo pirkimo pradžios atliekamas vieną kartą ir sudarytos pirkimo sutarties nenumatoma atnaujinti, šio pirkimo vertė yra numatomos sudaryti pirkimo sutarties vertė. 6. Jeigu prekių ar paslaugų pirkimai dėl savo pobūdžio atliekami nuolat (per 12 mėnesių keli pirkimai) arba jei sudarytas pirkimo sutartis numatyta per tam tikrą laikotarpį atnaujinti, numatomo pirkimo vertė skaičiuojama vienu iš šių būdų: 1) numatomo pirkimo vertė yra faktinė perkamų prekių ar paslaugų to paties tipo pirkimo sutarčių, sudarytų per ankstesniuosius finansinius metus arba per pastaruosius 12 mėnesių, vertė, pakoreguota (jeigu įmanoma) atsižvelgiant į sudaromoje pirkimo sutartyje numatomus kiekio ar vertės pokyčius per 12 mėnesių nuo pradinės pirkimo sutarties sudarymo; 2) numatomo pirkimo vertė yra bendra visų perkamų prekių ar paslaugų to paties tipo pirkimo sutarčių, sudarytų per 12 mėnesių nuo pirmojo prekių pristatymo ar per pirkimo sutarties galiojimo laikotarpį, jeigu jis yra ilgesnis kaip 12 mėnesių, numatoma vertė. 7. Jeigu pirkimas apima prekių ir paslaugų pirkimą, numatomo pirkimo vertė yra prekių ir paslaugų verčių suma, neatsižvelgiant į tai, kokią pirkimo dalį jos sudaro. Į apskaičiuojamą vertę taip pat įeina prekių išdėstymo ir įrengimo vertė. 8. Prekių ar paslaugų, kurios yra nebūtinos konkrečiai darbų sutarčiai atlikti, vertės negalima pridėti prie darbų pirkimo sutarties vertės, jei taip būtų išvengta atitinkamos vertės prekių ar paslaugų pirkimui taikomo įstatymo reikalavimo. 9. Jeigu numatomoje sudaryti pirkimo sutartyje yra nustatyta pirkimo sutarties pratęsimo galimybė, pirkimo vertė skaičiuojama pagal didžiausius pirkimo sutartyje numatomų įsigyti prekių ar paslaugų kiekius, įskaitant tuos kiekius, kurie bus nupirkti pratęsus pirkimo sutartį. 10. Prekių nuomos, lizingo (finansinės nuomos), pirkimo išsimokėtinai pirkimo vertė skaičiuojama: 1) jeigu numatoma sudaryti terminuotą pirkimo sutartį, kurios trukmė yra 12 ar mažiau mėnesių, – bendra numatomos pirkimo sutarties vertė, arba, jeigu pirkimo sutarties trukmė yra daugiau kaip 12 mėnesių, – bendra numatomos pirkimo sutarties vertė, įskaitant numatomą likutinę vertę (vertę, kuria išperkamos prekės); 2) jeigu numatoma sudaryti neterminuotą pirkimo sutartį arba jei abejojama dėl pirkimo sutarties trukmės, – pirkimo sutarties mėnesio vertė padauginama iš 48. 11. Skaičiuodama numatomo paslaugų pirkimo vertę, perkančioji organizacija atsižvelgia: 1) pirkdama draudimo paslaugas – į draudimo įmokų ar kitokio atlyginimo draudikui vertę; 2) pirkdama bankų ar kitas finansines paslaugas – į bankui mokamas įmokas, komispinigius ir palūkanas bei kitokius atlyginimus už paslaugas; 3) paslaugų pirkimui taikant projekto konkursą, kai su laimėtoju bus sudaroma paslaugos pirkimo sutartis, – į numatomą perkamų paslaugų vertę, įskaitant visus galimus prizus ir (ar) kitas pinigines išmokas dalyviams; 4) paslaugų pirkimui taikant projekto konkursą, kai projekto konkurso laimėtojai ar dalyviai apdovanojami prizais ar kitomis piniginėmis išmokomis, – į bendrą visų prizų ar kitokių piniginių išmokų vertę, įskaitant numatomą vertę paslaugų sutarties, kuri vėliau gali būti sudaroma neskelbiamų derybų būdu pagal šio įstatymo 56 straipsnio 3 dalį, išskyrus tuos atvejus, kai perkančioji organizacija skelbime apie pirkimą nurodo, kad tokia pirkimo sutartis nebus sudaroma. 12. Jeigu numatytoje sudaryti paslaugų pirkimo sutartyje nebus nurodoma visa kaina (nurodomos tik kainodaros taisyklės), pirkimo vertė skaičiuojama: 1) terminuotų sutarčių, kurių trukmė yra 48 ar mažiau mėnesių, atveju – bendra numatomos sudaryti pirkimo sutarties vertė; 2) neterminuotų sutarčių atveju arba tada, kai numatomos sudaryti pirkimo sutarties trukmė yra daugiau kaip 48 mėnesiai, – numatomos sudaryti pirkimo sutarties mėnesio vertė padauginama iš 48. 13. Nustatant darbų pirkimo vertę, įskaitomos ir numatomo darbų atlikimo bei projektavimo (tuo atveju, kai kartu atliekami ir projektuojami darbai), ir darbams atlikti reikalingų prekių, kurias rangovui pateikia perkančioji organizacija, numatomos vertės. 14. Kai tuo pat metu perkamos panašios prekės, paslaugos ar darbai yra suskirstyti į atskiras dalis, kurių kiekvienai numatoma sudaryti atskirą pirkimo sutartį, pirkimo vertė yra tų dalių numatomų verčių, apskaičiuotų vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, suma. Taip apskaičiuota pirkimo vertė galioja visoms pirkimo dalims. Neatsižvelgiant į tai, kad pirkimo vertė yra ne mažesnė, negu yra nustatyta tarptautinė pirkimo vertės riba, perkančioji organizacija turi teisę šio įstatymo IV skyriuje nustatyta tvarka atlikti pirkimus toms atskiroms pirkimo dalims, kurių kiekvienos vertė be pridėtinės vertės mokesčio yra mažesnė kaip 276 225 Lt (80 000 EUR) perkant paslaugas ar panašias prekes, 3 452 816 Lt (1 000 000 EUR) – perkant darbus, jeigu bendra tokių pirkimo dalių vertė yra ne didesnė kaip 20 procentų bendros visų pirkimo dalių vertės. 15. Preliminariosios pirkimo sutarties ar dinaminės pirkimo sistemos taikymo atvejais pirkimo vertė nustatoma atsižvelgiant į didžiausią numatomą visų per visą preliminariosios sutarties arba dinaminės pirkimo sistemos trukmę numatytų sudaryti pirkimo sutarčių vertę be pridėtinės vertės mokesčio. 10 straipsnis. Atvejai, kai šio įstatymo reikalavimai netaikomi 1. Šio įstatymo reikalavimai netaikomi: 1) pirkimams, susijusiems su įstatymų nustatyta valstybės ar tarnybos paslaptimi, kai prekių tiekimui, paslaugų teikimui ar darbų atlikimui taikomi įstatymuose ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisės aktuose nustatyti specialūs saugumo reikalavimai, taip pat pirkimams, kai būtina apsaugoti esminius valstybės saugumo interesus arba Lietuvos Respublikai perduotą užsienio valstybių, Europos Sąjungos ar tarptautinių organizacijų įslaptintą informaciją. Šių pirkimų tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vadovaudamasi šio ir kitų įstatymų, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir šiomis sutartimis grindžiamų bei jas įgyvendinančių tarptautinių organizacijų sprendimų, Europos Sąjungos teisės aktų principinėmis nuostatomis, užtikrinančiomis valstybės ir tarnybos paslapčių bei kitų valstybės interesų apsaugą; 2) pirkimams, atliekamiems pagal kitas procedūrines taisykles, vadovaujantis tarptautiniu susitarimu, sudarytu laikantis principų, nustatytų Europos Bendrijos steigimo sutartyje tarp Lietuvos Respublikos ir vienos ar daugiau trečiųjų šalių dėl prekių, darbų, paslaugų, skirtų bendram susitarimą pasirašiusių šalių projektui įgyvendinti ar naudoti, jeigu apie tokį pirkimą perkančioji organizacija praneša Europos Bendrijų Komisijai; 3) pirkimams, atliekamiems pagal kitos valstybės narės nustatytas pirkimo procedūras, dėl kurių taikymo susitarta perkančiosios organizacijos sudarytoje sutartyje su šios šalies institucija dėl prekių, paslaugų ar darbų, skirtų bendram susitarimą pasirašiusių šalių projektui įgyvendinti ar naudoti; 4) pirkimams, susijusiems su Lietuvos kariuomenės karinių vienetų dislokavimu užsienio valstybėse pagal tarptautinį susitarimą. Šių pirkimų tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė; 5) pirkimams pagal tarptautinių organizacijų specialiąsias pirkimo procedūras; 6) žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų pirkimams arba nuomai ar teisių į šiuos daiktus įsigijimui bet kokiomis finansinėmis priemonėmis, tačiau šio įstatymo reikalavimai taikomi finansinių paslaugų sandoriams, atliekamiems tuo pačiu metu, prieš arba po įsigijimo ir nuomos sutarčių sudarymo. Žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų pirkimų arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimų tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė; 7) pirkimams, kurių pagrindinis tikslas yra sudaryti galimybę perkančiosioms organizacijoms teikti ir eksploatuoti viešuosius ryšių tinklus arba teikti visuomenei vieną ar kelias elektroninių ryšių paslaugas. Šiame punkte vartojamos sąvokos „viešasis ryšių tinklas“ ir „elektroninių ryšių paslauga“ bei su jomis susijusios sąvokos „tinklo galinis taškas“ ir „viešoji elektroninių ryšių paslauga“ suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatyme; 8) pirkimams pagal Europos Bendrijos steigimo sutarties 296 straipsnio nuostatas. Šių pirkimų tvarką, taip pat kompensavimo tvarką perkant ginklus, šaudmenis, sprogmenis ar kitas karinės paskirties prekes nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 2. Perkant paslaugas šio įstatymo reikalavimai netaikomi: 1) darbo sutartims; 2) finansinių paslaugų, susijusių su pinigų, valiutų keitimo kurso, valstybės skolos valdymo, iždo agento, užsienio atsargų valdymo arba kitų politikos sričių, susijusių su vertybinių popierių arba kitokių finansinių priemonių sandoriais, pirkimams; 3) Lietuvos banko teikiamų paslaugų pirkimams; 4) tarptautinių finansų institucijų teikiamų finansinių paslaugų pirkimams; 5) arbitražo ir taikinimo paslaugų pirkimams; 6) radijo ir televizijos programų sukūrimo, jų parengimo transliuoti paslaugų, jau parengtų programų bei radijo ir televizijos laidų transliavimo eteryje laiko pirkimams, kai juos atlieka šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktuose nurodyta perkančioji organizacija. Šių pirkimų tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė; 7) mokslinių tyrimų ir plėtros paslaugų, išskyrus tas mokslinių tyrimų ir plėtros paslaugas, iš kurių gauta nauda yra naudojama tik perkančiosios organizacijos veiklos poreikiams tenkinti ir už kurias viską sumoka perkančioji organizacija, pirkimams; 8) paslaugų pirkimams, kai juos perkančioji organizacija atlieka iš kitos perkančiosios organizacijos arba iš perkančiųjų organizacijų asociacijos, turinčių tokioms paslaugoms teikti išimtinę teisę, suteiktą teisės akto, atitinkančio Europos Bendrijos steigimo sutartį. 3. Šio įstatymo reikalavimai taip pat netaikomi vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srityje veikiančių perkančiųjų organizacijų pirkimams: 1) kurie reikalingi kitai, negu nustatyta šio įstatymo 70 straipsnio 2 dalyje, veiklai vykdyti ar kai nurodyta veikla vykdoma trečiojoje šalyje ir tam fiziškai nenaudojami Europos Bendrijos tinklai ar geografinė erdvė; 2) kurių tikslas – perparduoti arba nuomoti tretiesiems asmenims pirkimo objektą, su sąlyga, kad perkančioji organizacija neturi specialios ar išimtinės teisės perpardavinėti ar nuomoti tokio pirkimo objekto, o kiti ūkio subjektai gali laisvai tokį pirkimo objektą perpardavinėti ar nuomoti tokiomis pat sąlygomis, kuriomis prekiauja ar nuomoja perkančioji organizacija; 3) kurių tikslas – įsigyti prekių, paslaugų ar darbų iš susietų įmonių arba kai prekių, paslaugų ar darbų įsigyja įmonė, įsteigta kelių perkančiųjų organizacijų šio įstatymo 70 straipsnio 2 dalyje nustatytai veiklai vykdyti, iš vienos ją įsteigusių perkančiųjų organizacijų susietos įmonės. Abiem šiais atvejais įstatymo reikalavimai netaikomi tik su sąlyga, kad bent 80 procentų šios įmonės vidutinių pardavimo pajamų per paskutinius trejus metus tenka susietoms įmonėms (jeigu įmonė veiklą vykdė trumpiau kaip 3 metus, pakanka nurodyti, kad tokios pajamos tikėtinos atsižvelgiant į verslo planus). Jeigu daugiau kaip viena susieta perkančiosios organizacijos įmonė teikia tas pačias ar panašias paslaugas, tiekia prekes ar atlieka darbus, įvertinamos visų šių įmonių pardavimo pajamos; 4) kuriuos atlieka įmonė, įsteigta kelių perkančiųjų organizacijų šio įstatymo 70 straipsnio 2 dalyje nustatytai veiklai vykdyti, iš vienos ją įsteigusių perkančiųjų organizacijų arba kai pirkimus iš tokios įmonės atlieka ją įsteigusi perkančioji organizacija, jei ši įmonė yra įsteigta atitinkamai veiklai vykdyti bent 3 metus ir jos steigimo dokumente nurodyta, kad perkančiosios organizacijos, kurios ją įsteigė, bent jau tokį pat laiką bus juridinio asmens dalyvės; 5) atliekamiems vandentvarkos srityje veikiančių perkančiųjų organizacijų ir skirtiems vandeniui, kuris reikalingas geriamajam vandeniui gaminti, paskirstyti ar tiekti, įsigyti; 6) atliekamiems energetikos srityje veikiančių perkančiųjų organizacijų ir skirtiems energijai ar kurui, reikalingam energijai gaminti, įsigyti. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustato šių pirkimų tvarką; 7) kuriuos atlieka įmonė, teikianti visuomenei autobusų transporto paslaugas, jei teikiamos paslaugos nelaikomos šio įstatymo reglamentuojama veikla, kaip nurodyta šio įstatymo 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte; 8) kuriuos atlieka vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srityje veikianti įmonė, jei Europos Bendrijų Komisija paskelbia pranešimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, kad šios įmonės veiklą tiesiogiai veikia konkurencija rinkose ir į jas patekti nėra jokių apribojimų, kaip nurodyta šio įstatymo 71 straipsnyje. 4. Susieta įmone laikoma įmonė, kurios metinė finansinė atskaitomybė yra konsoliduota su perkančiosios organizacijos atskaitomybe, o jeigu įmonės metinė finansinė atskaitomybė nėra konsoliduota su perkančiosios organizacijos atskaitomybe pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, bet kuri įmonė, kuriai perkančioji organizacija tiesiogiai ar netiesiogiai daro lemiamą įtaką, kaip nurodyta šio įstatymo 70 straipsnio 1 dalies 3 punkte, arba įmonė, daranti lemiamą įtaką perkančiajai organizacijai, ar įmonė, kuriai kartu su perkančiąja organizacija per nuosavybės santykius, finansinį dalyvavimą ar valdymą lemiamą įtaką daro kita įmonė. 5. Perkančioji organizacija Europos Bendrijų Komisijos prašymu turi pranešti jai apie bet kokias veiklos ar produktų kategorijas, kurioms taikomos šio straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktų nuostatos, ir šio straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytais atvejais pateikti Europos Bendrijų Komisijai informaciją apie atliktus pirkimus iš susietų įmonių, nurodydama susietų įmonių pavadinimus, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo sutarčių esmę ir vertę bei santykių su įmone, su kuria sudaryta pirkimo sutartis, pagrindimą, atitinkantį šio straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktų reikalavimus. 11 straipsnis. Tarptautinio pirkimo vertės ribos 1. Tarptautinio pirkimo vertės riba be pridėtinės vertės mokesčio yra: 1) 535 883 Lt (154 000 EUR), kai prekes ar paslaugas, išskyrus nurodytas šios dalies 4 punkte, perka ar projekto konkursą vykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintame centrinio valstybinio administravimo sistemai priklausančių perkančiųjų organizacijų sąraše nurodytos perkančiosios organizacijos, o šiame sąraše įrašytoms krašto apsaugos sistemos perkančiosioms organizacijoms ši vertė taikoma tik perkant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą prekių sąrašą įrašytas prekes; 2) 821 223 Lt (236 000 EUR), kai prekes, neįrašytas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą prekių sąrašą, perka krašto apsaugos sistemai priklausančios perkančiosios organizacijos, įrašytos į Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą centrinio valstybinio administravimo sistemai priklausančių perkančiųjų organizacijų sąrašą; 3) 821 223 Lt (236000 EUR), kai prekes ar paslaugas perka ar projekto konkursą vykdo į Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą centrinio valstybinio administravimo sistemai priklausančių perkančiųjų organizacijų sąrašą neįrašytos perkančiosios organizacijos; 4) 821 223 Lt (236000 EUR), kai šio įstatymo 2 priedėlio A paslaugų sąraše nurodytas 8 kategorijos mokslinio tyrimo ir plėtros paslaugas, taip pat 5 kategorijos telekomunikacijų paslaugas, kurių CPV kodai atitinka CPC kodus 7524, 7525 ir 7526, bei šio įstatymo 2 priedėlio B paslaugas perka ar projekto konkursą vykdo visos perkančiosios organizacijos; 5) 20 610 618 Lt (5 923 000 EUR), kai perkami darbai. 2. Vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srityje veikiančių perkančiųjų organizacijų tarptautinio pirkimo vertės riba be pridėtinės vertės mokesčio yra: 1) 1 645 926 Lt (473 000 EUR), kai perkamos prekės ar paslaugos arba vykdomas projekto konkursas; 2) 20 610 618 Lt (5 923 000 EUR), kai perkami darbai. 3. Europos Komisijai patikslinus šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas tarptautinio pirkimo vertės ribas ir jas paskelbus Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, perkančioji organizacija jomis vadovaujasi, atlikdama prekių, paslaugų ar darbų pirkimus. Informaciją apie patikslintas pirkimo vertės ribas Viešųjų pirkimų tarnyba taip pat gali skelbti „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ bei Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. 12 straipsnis. Pirkimų ypatumai 1. Pirkimų, išskyrus nurodytus šio straipsnio 2 ir 9 dalyse, kurių vertė ne mažesnė už šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatytą tarptautinio pirkimo vertės ribą, ypatumai yra nustatyti šio įstatymo II skyriuje. 2. Vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srityje veikiančių perkančiųjų organizacijų pirkimai, kurių vertė ne mažesnė už šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytą tarptautinio pirkimo vertės ribą, atliekami vadovaujantis šio įstatymo III skyriaus nuostatomis, taip pat šio įstatymo I ir II skyrių nuostatomis, kiek jos neprieštarauja III skyriaus nuostatoms. 3. Jeigu perkančioji organizacija tiesiogiai dotuoja daugiau kaip 50 procentų viso objekto darbų, nurodytų šio įstatymo 1 priedėlio inžinerinių statinių grupėje, vertės ir ligoninių, sporto, poilsio organizavimo įstaigų, mokyklų, universitetų, administracinės paskirties pastatų statybos darbų vertės, visi tokiam objektui reikalingi darbai turi būti perkami vadovaujantis šiuo įstatymu, neatsižvelgiant į tai, ar pirkimą atlieka vienas, ar keli dotuojami ūkio subjektai, ar pati perkančioji organizacija šių ūkio subjektų naudai ar jų vardu. Šis reikalavimas taikomas neatsižvelgiant į pirkimo vertę. 4. Jeigu perkančioji organizacija tiesiogiai dotuoja daugiau kaip 50 procentų atskirai perkamų su šio straipsnio 3 dalyje nurodytais darbų pirkimais susijusių paslaugų vertės, visos tokios paslaugos turi būti perkamos vadovaujantis šiuo įstatymu, neatsižvelgiant į tai, ar pirkimą atlieka vienas ar keli dotuojami ūkio subjektai, ar pati perkančioji organizacija šių ūkio subjektų naudai ar jų vardu. Šis reikalavimas taikomas neatsižvelgiant į pirkimo vertę. 5. Jei pirkimas gali būti reglamentuotas ir šio įstatymo II ir III skyriaus nuostatomis, o pirkimo objektas negali būti suskaidytas, toks pirkimas reglamentuojamas šio įstatymo II arba III skyriaus nuostatomis, atsižvelgiant į tai, kuri pirkimo objekto panaudojimo sritis yra pagrindinė. Šio reikalavimo perkančioji organizacija privalo laikytis neatsižvelgdama į tai, ar sudaroma viena ar kelios pirkimo sutartys. 6. Jei pirkimas gali būti reglamentuotas šio įstatymo II ir III skyrių nuostatomis ir jei objektyviai neįmanoma nustatyti, kuri pirkimo objekto panaudojimo sritis yra pagrindinė, toks pirkimas reglamentuojamas šio įstatymo II skyriaus nuostatomis. 7. Jei kuri nors pirkimo dalis reglamentuojama šio įstatymo III skyriaus nuostatomis, o kitoms dalims negalima objektyviai nustatyti šio įstatymo II ar III skyriaus nuostatų taikymo, pirkimas reglamentuojamas šio įstatymo III skyriaus nuostatomis. 8. Pirkimų, kurių vertė mažesnė negu nustatytos tarptautinio pirkimo vertės ribos, taip pat šio įstatymo 9 straipsnio 14 dalyje nurodytų pirkimų ypatumai yra nustatyti šio įstatymo IV skyriuje. 9. Šio įstatymo 2 priedėlio B paslaugų sąraše nurodytų paslaugų pirkimų ypatumai nustatyti šio įstatymo IV skyriuje. 10. Jeigu šio įstatymo 2 priedėlio B paslaugų sąraše nurodytos paslaugos perkamos kartu su šio įstatymo 2 priedėlio A paslaugų sąraše nurodytomis paslaugomis, kurių vertė didesnė už šio įstatymo B paslaugų sąraše nurodytų perkamų paslaugų vertę, viso pirkimo reglamentavimo ypatumai pasirenkami vadovaujantis šio straipsnio 1, 2, 4, 5, 6 ir 7 dalių nuostatomis, kitu atveju – šio straipsnio 8 ir 9 dalių nuostatomis. 11. Pirkimus, kuriuos atliekant tiekėjui suteikiama koncesija, reglamentuoja Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymas. 13 straipsnis. Rezervuota teisė dalyvauti pirkimuose Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nustatyti sąlygas, sudarančias galimybę pirkimuose dalyvauti tik neįgaliųjų socialinėms įmonėms bei įmonėms ir organizacijoms, kuriose ne mažiau kaip pusę visų darbuotojų sudaro neįgalieji, arba nustatyti, kad tokie pirkimai bus atliekami pagal remiamų asmenų, kurių dauguma yra neįgalieji, įdarbinimo programas. Skelbime apie pirkimą turi būti nuoroda į tokius pirkimus. 14 straipsnis. Pirkimų įgaliojimų suteikimas kitai perkančiajai organizacijai 1. Perkančioji organizacija pirkimams organizuoti ir pirkimo procedūroms iki pirkimo sutarties sudarymo atlikti gali įgalioti kitą perkančiąją organizaciją (toliau – įgaliotoji organizacija). Tam ji privalo įgaliotajai organizacijai nustatyti užduotis ir suteikti visus įgaliojimus toms užduotims vykdyti. Įgaliojimai įforminami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. 2. Už perkančiosios organizacijos įgaliotajai organizacijai nustatytas užduotis atsako perkančioji organizacija, o už šių užduočių įvykdymą – įgaliotoji organizacija. Už pirkimo sutarties sudarymą, jos sąlygų vykdymą yra atsakinga perkančioji organizacija. 15 straipsnis. Centralizuoti pirkimai 1. Perkančioji organizacija taip pat gali įsigyti prekių, paslaugų ar darbų iš centrinės perkančiosios organizacijos arba per ją. 2. Sprendimą dėl centrinių perkančiųjų organizacijų steigimo, jų teisinės formos ar teisės atlikti centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas perkančiajai organizacijai suteikimo priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos ir savivaldybės taryba. 16 straipsnis. Viešojo pirkimo komisija 1. Perkančioji organizacija pirkimui (pirkimams) organizuoti ir atlikti privalo (pirkimams, atliekamiems taikant įprastą komercinę praktiką, – gali) sudaryti Viešojo pirkimo komisiją (toliau – Komisija), nustatyti jai užduotis ir suteikti visus įgaliojimus toms užduotims vykdyti. Jeigu perkančioji organizacija pirkimams organizuoti ir jiems atlikti įgalioja kitą perkančiąją organizaciją, šiuos veiksmus atlieka įgaliotoji organizacija. Komisija dirba pagal ją sudariusios organizacijos patvirtintą darbo reglamentą, yra jai atskaitinga ir vykdo tik raštiškas jos užduotis ir įpareigojimus. Už Komisijos veiksmus atsako ją sudariusi organizacija. 2. Komisija sudaroma perkančiosios organizacijos arba jos įgaliotosios organizacijos vadovo įsakymu (potvarkiu) iš ne mažiau kaip 3 fizinių asmenų. Šie asmenys gali būti ir ne Komisiją sudarančios organizacijos darbuotojai. Komisijos pirmininku skiriamas Komisiją sudariusios organizacijos vadovas arba jo įgaliotas šios organizacijos ar bendru pavaldumu susijusios organizacijos darbuotojas. Skiriant Komisijos pirmininką ir narius, turi būti atsižvelgiama į jų ekonomines, technines, teisines žinias ir šio įstatymo bei kitų pirkimus reglamentuojančių teisės aktų išmanymą. Komisijos pirmininku ir nariais gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmenys. Komisiją sudaranti organizacija turi teisę kviestis ekspertus – dalyko žinovus konsultuoti klausimu, kuriam reikia specialių žinių, ar jį įvertinti. Komisijos posėdžiai ir priimami sprendimai yra teisėti, kai posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė visų Komisijos narių. 3. Komisija veikia ją sudariusios organizacijos vardu pagal jai suteiktus įgaliojimus. Komisija veikia nuo sprendimo ją sudaryti priėmimo, kol įvykdys visas raštiškas ją sudariusios organizacijos jai nustatytas užduotis arba kol bus priimtas sprendimas nutraukti pirkimą. Komisija priima sprendimus posėdyje paprasta balsų dauguma atviru vardiniu balsavimu. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia Komisijos pirmininko balsas. Komisijos sprendimai įforminami protokolu. Protokole nurodomi Komisijos sprendimo motyvai, pateikiami paaiškinimai, kiekvieno Komisijos nario atskiroji nuomonė. Protokolą pasirašo visi Komisijos posėdyje dalyvavę nariai. 4. Komisijos nariai ir Komisiją sudariusios organizacijos pakviesti ekspertai negali teikti jokios informacijos tretiesiems asmenims apie tiekėjų pateiktų pasiūlymų turinį, išskyrus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytus atvejus. 5. Kiekvienas Komisijos narys ir ekspertas gali dalyvauti Komisijos darbe tik prieš tai pasirašęs nešališkumo deklaraciją ir konfidencialumo pasižadėjimą. 6. Komisijos narys ir ekspertas už savo veiką atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. 17 straipsnis. Bendravimas ir keitimasis informacija 1. Perkančioji organizacija ir tiekėjai gali bendrauti tarpusavyje bei keistis informacija paštu arba per kurjerį, faksu, elektroninėmis priemonėmis pagal šio straipsnio 4–6 dalių nuostatas, telefonu – esant 8 dalyje nurodytoms aplinkybėms, arba nurodytų būdų deriniu – taip, kaip pasirenka perkančioji organizacija. 2. Bendraujant tarpusavyje ir keičiantis informacija duomenys perduodami taip, kad būtų užtikrinamas jų vientisumas, išsaugomas pasiūlymų konfidencialumas. Taip pat būtina užtikrinti, kad perkančioji organizacija su pasiūlymų turiniu (projekto konkurso vertinimo komisija – su planu ir projektu) galėtų susipažinti tik pasibaigus nustatytam jų pateikimo terminui. 3. Bendravimo būdai turi būti visuotinai prieinami ir netrukdyti tiekėjams dalyvauti pirkimo procedūrose. 4. Priemonės, naudojamos bendraujant elektroniniu būdu, ir jų techninės charakteristikos turi būti nediskriminuojančios, visuotinai prieinamos ir suderintos su visuotinai naudojamomis informacinės ir ryšių technologijos priemonėmis. 5. Elektroniniams prietaisams, skirtiems pasiūlymams perduoti ir priimti, ir elektroniniams prietaisams, skirtiems paraiškoms priimti, taikomi šie reikalavimai: 1) suinteresuotoms šalims turi būti prieinama informacija apie reikalavimus, būtinus paraiškoms ir pasiūlymams pateikti elektroniniu būdu, įskaitant ir kodavimą. Be to, prietaisai paraiškoms ir pasiūlymams priimti elektroniniu būdu turi atitikti šio straipsnio 7 dalies reikalavimus; 2) elektroninis pasiūlymas turi būti pateiktas su saugiu elektroniniu parašu, atitinkančiu teisės aktų reikalavimus; 3) dalyviai ar kandidatai įsipareigoja iki pasiūlymų ar paraiškų pateikimo termino pabaigos pateikti šio įstatymo 33–38 straipsniuose nurodytus dokumentus, sertifikatus ir deklaracijas, kurių elektroninės formos neturi. 6. Siekiant kelti elektroninių prietaisų sertifikavimo paslaugų lygį, gali būti diegiamos ir remiamos savanoriškos elektroninių prietaisų akreditavimo sistemos. 7. Elektroniniai prietaisai, skirti paraiškoms, pasiūlymams, pareiškimams dėl kvalifikacijos įvertinimo ar planams ir projektams priimti, naudojant technines priemones ir taikant atitinkamas procedūras turi užtikrinti, kad: 1) teikiamų paraiškų, pasiūlymų, pareiškimų dėl kvalifikacijos įvertinimo ar planų ir projektų elektroninis parašas atitiktų Lietuvos Respublikos elektroninio parašo įstatymo nustatytus reikalavimus; 2) būtų galima nustatyti paraiškų, pasiūlymų, pareiškimų dėl kvalifikacijos įvertinimo ar planų ir projektų pateikimo tikslų laiką ir datą; 3) būtų tinkamai užtikrinta, kad iki nustatytų terminų pradžios niekas negalėtų peržiūrėti informacijos, pateiktos laikantis šioje dalyje nustatytų reikalavimų; 4) pažeidus tokį naudojimosi informacija draudimą, būtų įmanoma tiksliai nustatyti šios dalies 3 punkto reikalavimo pažeidimą; 5) tik įgalioti asmenys galėtų nustatyti arba pakeisti datas, kada galima būtų pirmą kartą peržiūrėti gautus duomenis; 6) skirtinguose procedūrų etapuose visi pateikti duomenys būtų peržiūrimi tik vienu metu ir tik įgaliotų asmenų; 7) tik suderintais ir tuo pat metu atliekamais įgaliotų asmenų veiksmais po nustatyto termino būtų sudaroma galimybė susipažinti su gautais duomenimis; 8) gauti ir remiantis šiais reikalavimais peržiūrėti duomenys turi būti prieinami tik asmenims, įgaliotiems su tokiais duomenimis susipažinti. 8. Paraiškos dalyvauti pirkime perkančiajai organizacijai pateikiamos raštu ar telefonu. Tuo atveju, kai paraiška pateikiama telefonu, jos patvirtinimas raštu turi būti pateiktas iki nustatyto paraiškų pateikimo termino pabaigos. 9. Perkančioji organizacija turi teisę reikalauti, kad faksu pateiktos paraiškos dalyvauti pirkime būtų patvirtintos pakartotinai atsiunčiant jas paštu ar elektroninėmis priemonėmis. Toks reikalavimas nurodomas skelbime apie pirkimą. Skelbime taip pat turi būti nurodyta tokio patvirtinimo vėliausia data. 18 straipsnis. Pirkimo sutartis 1. Perkančioji organizacija sudaryti pirkimo sutartį siūlo tam dalyviui, kurio pasiūlymas pripažintas laimėjusiu pagal šio įstatymo 39 straipsnio 4 dalyje nurodytus pasiūlymų vertinimo kriterijus, atsižvelgdama į šio įstatymo 26 straipsnio reikalavimus, ir kurio pasiūlymas perkančiosios organizacijos neatmestas pagal šio įstatymo 33 ir 34 straipsnių reikalavimus, taip pat kvalifikacijos reikalavimus, remiantis ekonominiais ir finansiniais kriterijais, profesinėmis ir techninėmis žiniomis arba sugebėjimais, nurodytais šio įstatymo 35–38 straipsniuose, ir, jei reikia, atlikus tiekėjų kvalifikacinę atranką taikant nediskriminacines atrankos taisykles ir kriterijus. Tuo atveju, kai derybose dalyvauja tik vienas tiekėjas, sudaryti pirkimo sutartį siūlo šiam tiekėjui, jeigu jis atitinka perkančiosios organizacijos keliamus kvalifikacijos reikalavimus, o jo pasiūlymas atitinka perkančiosios organizacijos keliamus reikalavimus. Tiekėjas sudaryti sutartį kviečiamas raštu, kartu jam pranešama, kad jo pasiūlymas pripažintas laimėjusiu, o derybų su vienu tiekėju atveju – kad jo pasiūlymas atitinka keliamus reikalavimus, ir nurodomas laikas, iki kada reikia atvykti sudaryti pirkimo sutartį. 2. Jeigu tiekėjas, kuriam buvo pasiūlyta sudaryti pirkimo sutartį, raštu atsisako ją sudaryti arba nepateikia pirkimo dokumentuose nustatyto pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo, arba jei tiekėjo pateikta šio įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyta deklaracija yra melaginga, arba iki perkančiosios organizacijos nurodyto laiko neatvyksta sudaryti pirkimo sutarties, arba atsisako sudaryti pirkimo sutartį pirkimo dokumentuose nustatytomis sąlygomis, arba ūkio subjektų grupė neįsteigia juridinio asmens, kaip nustatyta šio straipsnio 4 dalyje, laikoma, kad jis atsisakė sudaryti pirkimo sutartį. Tuo atveju perkančioji organizacija siūlo sudaryti pirkimo sutartį tiekėjui, kurio pasiūlymas pagal patvirtintą pasiūlymų eilę yra pirmas po tiekėjo, atsisakiusio sudaryti pirkimo sutartį. 3. Sudarant pirkimo sutartį negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina ir pirkimo dokumentuose bei pasiūlyme nustatytos pirkimo sąlygos. 4. Perkančioji organizacija gali reikalauti, kad ūkio subjektų grupės pateiktą pasiūlymą pripažinus geriausiu ir perkančiajai organizacijai pasiūlius sudaryti pirkimo sutartį, ši ūkio subjektų grupė įgytų tam tikrą teisinę formą, jei tai yra būtina siekiant tinkamai įvykdyti pirkimo sutartį. Teisinės formos reikalavimai turi būti nustatyti pirkimo dokumentuose. Jeigu perkančioji organizacija, parinkdama teisinę formą, reikalauja, kad ūkio subjektų grupė, kurios pasiūlymas pripažintas geriausiu, įsteigtų juridinį asmenį, ji pirkimo sutartį sudaro su šių ūkio subjektų įsteigtu juridiniu asmeniu. Ūkio subjektai, įsteigę juridinį asmenį, privalo laiduoti už jų įsteigto juridinio asmens prievoles, susijusias su pirkimo sutarties sąlygų įvykdymu. Tai turi būti nurodyta ir pirkimo dokumentuose. 5. Sudariusi pirkimo sutartį, perkančioji organizacija nedelsdama, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po pirkimo sutarties sudarymo, apie pirkimo sutarties sudarymą išsiunčia pranešimus kitiems dalyviams. 6. Pirkimo sutartyje turi būti nustatyta: 1) sutarties šalių teisės ir pareigos; 2) perkamos prekės, paslaugos ar darbai, jeigu įmanoma, – tikslūs jų kiekiai; 3) kaina arba kainodaros taisyklės, nustatytos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą metodiką; 4) atsiskaitymų ir mokėjimo tvarka; 5) prievolių įvykdymo terminai; 6) prievolių įvykdymo užtikrinimas; 7) ginčų sprendimo tvarka; 8) sutarties nutraukimo tvarka; 9) sutarties galiojimas; 10) jeigu sudaroma preliminarioji sutartis, – jai būdingos nuostatos; 11) nuostata, kad pirkimo sutarties sąlygos sutarties galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos. 7. Pirkimo sutarčių, sudaromų ilgiau kaip 3 metams, terminų nustatymo kriterijus ir atvejus, kuriais gali būti sudaromos tokios sutartys, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 8. Pirkimo sutartis sudaroma raštu, išskyrus šio įstatymo 119 straipsnio 4 dalyje nustatytą atvejį, kuriuo šio straipsnio 6 dalies reikalavimai netaikomi. 9. Pirkimo sutartis negali būti sudaroma, kol nesibaigė šio įstatymo nustatyti tiekėjų pretenzijų ir ieškinio pateikimo terminai. 19 straipsnis. Pirkimų ataskaitos 1. Perkančioji organizacija už kiekvieną pirkimą, reglamentuojamą šio įstatymo II, III ar IV skyriuose, įskaitant ir pirkimą, kurio metu sudaroma preliminarioji sutartis ar taikoma dinaminė pirkimo sistema, privalo raštu pateikti pirkimo procedūrų ataskaitą Viešųjų pirkimų tarnybai. Ši ataskaita neteikiama, kai: pirkimas yra atliekamas pagal sudarytą preliminariąją sutartį; pirkimas atliekamas taikant įprastą komercinę praktiką; pirkimas atliekamas šio įstatymo 85 straipsnyje nustatyta tvarka. Ataskaitoje nurodoma: 1) perkančiosios organizacijos pavadinimas, adresas, pirkimo sutarties, preliminariosios sutarties ar dinaminės pirkimo sistemos objektas ir kaina; 2) derybų atveju – šio pirkimo būdo pasirinkimo priežastys; 3) konkurencinio dialogo atveju – šio pirkimo būdo pasirinkimo priežastys; 4) atrinktų kandidatų ir laimėjusių dalyvių pavadinimai ir jų pasirinkimo priežastys; 5) kandidatų ir dalyvių, kurių paraiškos ir pasiūlymai atmesti, pavadinimai ir paraiškų bei pasiūlymų atmetimo priežastys; 6) pasiūlymų, kuriuose nurodytos neįprastai mažos kainos, atmetimo priežastys; 7) laimėjusio dalyvio pavadinimas, jo pasirinkimo priežastys ir, jeigu žinoma, pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties įsipareigojimų dalis, kuriai laimėtojas ketina pasitelkti trečiuosius asmenis kaip subrangovus; 8) jeigu nebuvo sudaryta pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis arba nebuvo sukurta dinaminė pirkimo sistema, – to priežastys; 9) kita Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta informacija. 2. Jeigu pirkimas atliekamas elektroninėmis priemonėmis, perkančioji organizacija turi dokumentais pagrįsti atliekamo pirkimo eigą. 3. Pirkimo procedūrų ataskaita turi būti parengta ir, pirkimui pasibaigus, per 14 dienų pateikta Viešųjų pirkimų tarnybai. 4. Perkančioji organizacija privalo Viešųjų pirkimų tarnybai pateikti pirkimų ataskaitą. Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 3 punktuose nurodyta perkančioji organizacija teikia visų per finansinius metus atliktų pirkimų, kai pagal preliminariąsias pirkimo sutartis sudaromos pagrindinės sutartys, ir visų per finansinius metus taikant įprastą komercinę praktiką atliktų pirkimų ataskaitą, o šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta perkančioji įmonė – visų per finansinius metus atliktų pirkimų, kai pagal preliminariąsias pirkimo sutartis sudaromos pagrindinės sutartys, ir visų pagal šio įstatymo 85 straipsnį atliktų pirkimų ataskaitą. Ataskaitos pateikiamos per 30 dienų, pasibaigus ataskaitiniams finansiniams metams. 5. Perkančioji organizacija kiekvienos įvykdytos ar nutrauktos pirkimo sutarties, išskyrus sudarytą taikant įprastą komercinę praktiką ar sudarytą atliekant pirkimus šio įstatymo 85 straipsnyje nustatyta tvarka, ataskaitą ne vėliau kaip per 14 dienų privalo pateikti Viešųjų pirkimų tarnybai. 6. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta ataskaita turi būti pateikta ir tuo atveju, kai perkamos šio įstatymo 2 priedėlio B paslaugų sąraše nurodytos paslaugos. 7. Šio straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodyta informacija teikiama kiekvienam jos paprašiusiam asmeniui. 8. Šio straipsnio 1 dalies 5–9 punktuose nurodyta informacija teikiama jos paprašiusiems kandidatams ir dalyviams. 9. Pirkimo procedūrų ataskaita, pirkimų ataskaita, įvykdytos ar nutrauktos pirkimo sutarties ataskaita rengiamos ir pateikiamos pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintas formas ir reikalavimus. Šių ataskaitų duomenys įtraukiami į kompiuterinę duomenų bazę. 10. Europos Bendrijų Komisijos prašymu Viešųjų pirkimų tarnyba jai perduoda šiame straipsnyje nurodytas ataskaitas ar pagrindinę ataskaitose pateiktą informaciją. 20 straipsnis. Statistinė ataskaita Viešųjų pirkimų tarnyba ne vėliau kaip iki kiekvienų metų spalio 31 dienos teikia Europos Bendrijų Komisijai praėjusių metų prekių, paslaugų ar darbų pirkimo statistines ataskaitas, parengtas pagal Europos Bendrijų Komisijos reikalavimus. 21 straipsnis. Dokumentų saugojimas Įvykdytos pirkimo sutartys, paraiškos, pasiūlymai, pirkimo dokumentai, paraiškų ir pasiūlymų nagrinėjimo bei vertinimo dokumentai, kiti su pirkimu susiję dokumentai, nepaisant jų pateikimo būdo, formos ir laikmenos, saugomi Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka, tačiau ne mažiau kaip 4 metus nuo pirkimo pabaigos. Europos Bendrijų Komisijos prašymu šie dokumentai jai teikiami siekiant pateisinti priimtus sprendimus ar suteikti informaciją. II SKYRIUS VALSTYBĖS AR SAVIVALDYBės VALDYMO INSTITUCIJŲ, KITŲ VIEŠŲJŲ AR PRIVAČIŲJŲ JURIDINIŲ ASMENŲ, kurie atitinka šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies sąlygas, VIENOS ARBA KELIŲ VALSTYBĖS AR SAVIVALDYBĖS VALDYMO INSTITUCIJŲ IR (AR) KITŲ VIEŠŲJŲ AR PRIVAČIŲJŲ JURIDINIŲ ASMENŲ, kurie atitinka šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies sąlygas, ASOCIACIJŲ PIRKIMAI PIRMASIS SKIRSNIS BENDROSIOS NUOSTATOS 22 straipsnis. Viešųjų pirkimų skelbimai 1. Perkančioji organiza …