📄 Įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRO
LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRO 2008 m. GRUODŽIO 29 D. ĮSAKYMO Nr. 3-512 „DĖL MINIMALIŲ TECHNINIŲ REIKALAVIMŲ VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO PRIEMONĖMS, PLAUKIOJANČIOMS LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS VANDENIMIS, IR EUROPOS BENDRIJOS VIDAUS VANDENŲ LAIVYBOS SERTIFIKATŲ IŠDAVIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2010 m. vasario 1 d. Nr. 3-88
Vilnius
Pakeičiu Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. gruodžio 29 d. įsakymą Nr. 3-512 „Dėl Minimalių techninių reikalavimų vidaus vandenų transporto priemonėms, plaukiojančioms Lietuvos Respublikos vidaus vandenimis, ir Europos Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatų išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 11-422, Nr. 95-4041):
1. Nurodytuoju įsakymu patvirtintuose Minimaliuose techniniuose reikalavimuose vidaus vandenų transporto priemonėms, plaukiojančioms Lietuvos Respublikos vidaus vandenimis:
1.1. Pripažįstu netekusia galios 5.1 punkto trečiąją pastraipą (buvusias ketvirtąją–dvidešimt devintąją pastraipas laikau atitinkamai trečiąja–dvidešimt aštuntąja pastraipomis).
1.2. Papildau 5.1 punktą nauja tryliktąja pastraipa (buvusias tryliktąją–dvidešimt aštuntąja pastraipas laikau atitinkamai keturioliktąja–dvidešimt devintąja pastraipomis):
„Lichteris – skystakrūvis, krovininis arba laivu pervežamas lichteris.“
1.3. Papildau 5.2 punktą nauja antrąja pastraipa (buvusias antrąją–penktąją pastraipas laikau atitinkamai trečiąją–šeštąja pastraipomis):
„Bortais sukabintų plaukiojančių priemonių vilkstinė – greta vienas kito standžiąja sankaba sukabintų plaukiojančių priemonių, iš kurių nė viena nėra prieš darinį stumiančią plaukiojančią priemonę, darinys.“
1.4. Papildau 5.2 punktą šia septintąja pastraipa:
„Vilkstinės sudarymas – vilkstinės sudarymo būdas.“
1.5. Išdėstau 5.7 punkto vienuoliktąją pastraipą taip:
„Tikrinimo įstaiga (kompetentinga institucija) – Valstybinė vidaus vandenų laivybos inspekcija, atliekanti vidaus vandenų transporto priemonių techninius patikrinimus ir išduodanti vidaus vandenų transporto priemonių dokumentus. Išduodant Europos Bendrijos sertifikatus, techninius patikrinimus atlieka patvirtinta klasifikacinė bendrovė.“
1.6. Išdėstau 41.6 punktą taip:
„41.6. Navigaciniai žiburiai turi atitikti 5 priedo I skyriuje išdėstytus reikalavimus.“
1.7. Išdėstau 42.1 punktą taip:
„42.1. Radiolokacinė įranga ir posūkio kampinio greičio indikatoriai turi būti kompetentingos institucijos patvirtinto tipo. Radiolokacinės įrangos ir posūkio kampinio greičio indikatorių įrengimas ir eksploataciniai bandymai turi atitikti 5 priedo V skyriuje nustatytus reikalavimus. Vidaus vandenų ECDIS įranga, kuri gali veikti navigacijos režimu, laikoma radiolokacine įranga. Be to, turi būti laikomasi vidaus vandenų ECDIS standarto reikalavimų. Posūkio kampinio greičio indikatorius turi būti įrengtas prieš vairininką jo regėjimo lauke.“
1.8. Išdėstau 212 punkto pirmąją pastraipą taip:
„212. Nepažeidžiant 213 ir 214 punktų nuostatų, jau eksploatuojamos plaukiojančios priemonės, kurios atitinka ne visas Reikalavimų nuostatas, turi būti pritaikytos, kad šias nuostatas atitiktų pagal 6 priedo I skyriaus lentelėje išvardytas pereinamojo laikotarpio nuostatas, ir, kol nebus pritaikytos, turi atitikti reglamentą dėl Reino upe plaukiojančių laivų tikrinimo, galiojusį 1994 m. gruodžio 31 d.“
1.9. Išdėstau 213 punkto pirmąją pastraipą taip:
„213. Be 212 punkto nuostatų plaukiojančioms priemonėms, pradėtoms statyti 1976 m. balandžio 1 d. arba anksčiau, gali būti taikomos 6 priedo II skyriaus lentelėje išvardytos nuostatos.“
1.10. Papildau šiuo 213.2 punktu:
„213.2. 139.12 punkto nuostatos į vienos dienos reisus plaukiantiems laivams, pradėtiems statyti 1976 m. balandžio 1 d. arba anksčiau, taikomos iki pirmojo Europos Bendrijos sertifikato išdavimo arba atnaujinimo po 2045 m. sausio 1 d. tik tada, jei pakanka to, kad vietoj atraminės plieno konstrukcijos laiptų įrengiami evakuacijos kelio funkciją atliekantys laiptai, kurie suprojektuojami taip, kad kilus gaisrui jais būtų galima naudotis maždaug tiek pat laiko, kiek atraminės plieno konstrukcijos laiptais.“
1.11. Išdėstau 215.3 punktą taip:
„215.3. Plaukiojančios priemonės turi būti pritaikytos, kad atitiktų nuostatas, kurios įsigalioja pirmą kartą išduodant laivo sertifikatą arba kitą eismo licenciją, pagal pereinamojo laikotarpio nuostatas, išdėstytas 6 priedo III skyriaus lentelėje.“
1.12. Papildau nauju 215.4 punktu (buvusį 215.4 punktą laikau atitinkamai 215.5 punktu):
„215.4. 214.4 ir 214.5 punktai taikomi mutatis mutandis.“
1.13. Išdėstau 217 punkto pirmąją pastraipą taip:
„217. Nepažeidžiant 218 ir 219 punktų nuostatų, jau eksploatuojamos plaukiojančios priemonės, kurios atitinka ne visas Reikalavimų nuostatas, turi būti pritaikytos, kad atitiktų nuostatas, kurios įsigalioja išduodant pirmąjį Europos Bendrijos sertifikatą arba kitą eismo licenciją pagal pereinamojo laikotarpio nuostatas, išdėstytas 6 priedo IV skyriaus lentelėje.“
1.14. Išdėstau 218 punkto pirmąją pastraipą taip:
„218. Be 217 punkto nuostatų, plaukiojančios priemonės, pradėtos statyti iki 1985 m. sausio 1 d., gali būti atleistos nuo toliau išvardytų nuostatų taikymo 6 priedo V skyriaus lentelės 4 skiltyje išdėstytomis sąlygomis, jei laivo ir jo įgulos sauga užtikrinama kitu tinkamu būdu.“
1.15. Papildau šiuo 5 priedu „Signaliniams žiburiams, radiolokaciniams įrenginiams ir posūkio kampinio greičio indikatoriams taikomi reikalavimai“ (pridedama).
1.16. Papildau šiuo 6 priedu „Pereinamojo laikotarpio nuostatos“ (pridedama).
2. Nurodytuoju įsakymu patvirtintame Europos Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatų išdavimo tvarkos apraše:
2.1. Išdėstau 2 punktą taip:
„2. Šiame tvarkos apraše vartojamos sąvokos apibrėžtos Minimaliuose techniniuose reikalavimuose vidaus vandenų transporto priemonėms, plaukiojančioms Lietuvos Respublikos vidaus vandenimis (toliau – reikalavimai), patvirtintuose Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 3-512 „Dėl Minimalių techninių reikalavimų vidaus vandenų transporto priemonėms, plaukiojančioms Lietuvos Respublikos vidaus vandenimis, patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 11-422).“
2.2. Išdėstau 5 punktą taip:
„5. Europos Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatas (toliau – Europos Bendrijos sertifikatas) patvirtina, kad vidaus vandenų transporto priemonės visiškai atitinka Minimalius techninius reikalavimus ir suteikia teisę joms plaukioti visuose Europos Bendrijos vidaus vandenų keliuose.“
2.3. Išdėstau 6 punkto pirmąją pastraipą taip:
„6. Reikalavimai taikomi:“.
2.4. Išdėstau 6.4 punktą taip:
„6.4. keleiviniams laivams, galintiems vežti daugiau kaip 12 žmonių ir įgulą;“.
2.5. Išdėstau 7 punkto pirmąją pastraipą taip:
„7. Reikalavimai netaikomi:“.
2.6. Išdėstau 7.1 punktą taip:
„7.1. keltams;“.
2.7. Išdėstau 8 punktą taip:
„8. Europos Bendrijos sertifikatas išduodamas:
8.1. Šio tvarkos aprašo 6 punkte nurodytoms vidaus vandenų transporto priemonėms, pradėtoms statyti po 2008 m. gruodžio 30 d., – po techninio patikrinimo, atliekamo prieš pradedant eksploatuoti vidaus vandenų transporto priemonę, kurio paskirtis – nustatyti, ar vidaus vandenų transporto priemonė atitinka reikalavimus.
8.2. Šio tvarkos aprašo 6 punkte nurodytoms vidaus vandenų transporto priemonėms, kurioms nebuvo taikoma direktyva 82/714/EEB, – po techninio patikrinimo, atliekamo pasibaigus esamo vidaus vandenų transporto priemonės sertifikato galiojimo laikui, tačiau bet kuriuo atveju ne vėliau nei 2018 m. gruodžio 30 d., siekiant nustatyti, ar vidaus vandenų transporto priemonė atitinka reikalavimus.
8.3. Šio tvarkos aprašo 6 punkte nenurodytai plaukiojančiai priemonei – jei jos savininkas (valdytojas) prašo Europos Bendrijos sertifikato ir plaukiojanti priemonė atitinka reikalavimus.“
2.8. Išdėstau 9 punktą taip:
„9. Bet koks reikalavimų neatitikimas nurodomas Europos Bendrijos sertifikate. Jeigu šie trūkumai nekelia akivaizdaus pavojaus, vidaus vandenų transporto priemonės gali plaukioti toliau, kol tos vidaus vandenų transporto priemonės dalys arba zonos, kurios buvo sertifikuotos kaip neatitinkančios tų reikalavimų, yra pertvarkomos arba pakeičiamos ir po to tos dalys arba zonos turi atitikti reikalavimus. Akivaizdžiu pavojumi visų pirma yra laikomi tie atvejai, kai pažeidžiami reikalavimai, susiję su vidaus vandenų transporto priemonės struktūriniu patvarumu, navigacija arba manevringumu ar tik jai būdingomis savybėmis pagal reikalavimus. Pagal reikalavimus leidžiamos išimtys nelaikomos trūkumais, dėl kurių kiltų akivaizdus pavojus. Esamų dalių pakeitimas identiškomis arba lygiavertės technologijos ir konstrukcijos dalimis įprastinių remonto ir priežiūros darbų metu nelaikomas pakeitimu.“
2.9. Išdėstau 10 punktą taip:
„10. Ar vidaus vandenų transporto priemonė atitinka papildomus reikalavimus, prireikus turi būti nustatoma atliekant techninį patikrinimą vidaus vandenų transporto priemonės savininko prašymu.“
2.10. Išdėstau 11 punktą taip:
„11. Europos Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatus (toliau – Europos Bendrijos sertifikatas), papildomus Europos Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatus (toliau – papildomas Europos Bendrijos sertifikatas) ir laikinuosius Europos Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatus (toliau – laikinasis Europos Bendrijos sertifikatas) jų pageidaujantiems vidaus vandenų transporto priemonių, įregistruotų Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre ir atitinkančių nustatytus techninius reikalavimus, savininkams (valdytojams) išduoda Inspekcija (toliau – kompetentinga institucija (tikrinimo įstaiga).“
2.11. Išdėstau 12 punktą taip:
„12. Laivo savininkas (valdytojas), norintis gauti Europos Bendrijos sertifikatą, kompetentingai institucijai pateikia šiuos dokumentus:
12.1. prašymą;
12.2. laivo bilietą;
12.3. patvirtintos klasifikacinės bendrovės išduotą patikrinimo liudijimą.“
2.12. Išdėstau 13 punktą taip:
„13. Kompetentinga institucija, gavusi šio tvarkos aprašo 12 punkte nurodytus dokumentus, per 10 darbo dienų juos įvertina ir išduoda Europos Bendrijos sertifikatą.“
2.13. Išdėstau 19.2 punktą taip:
„19.2. vidaus vandenų transporto priemonėms, kurių Europos Bendrijos sertifikatas buvo laikinai panaikintas vienu iš VIII arba X skyriuje nurodytų atvejų;“.
2.14. Išdėstau 19.7 punktą taip:
„19.7. plaukiojančioms priemonėms, kurios nukrypsta nuo reikalavimų nuostatų, kaip numatyta 64 punkte.“
2.15. Išdėstau 21.3 punktą taip:
„21.3. šešis mėnesius 19.7 punkte nurodytais atvejais. Laikinasis Europos Bendrijos sertifikatas gali būti pratęsiamas kaskart šešiems mėnesiams, kol Komitetas, įsteigtas pagal 1991 m. gruodžio 16 d. Tarybos direktyvą 91/672/EEB dėl vidaus vandenų keliais krovinius ir keleivius vežančių laivų kapitonams išduotų nacionalinių pažymėjimų abipusio pripažinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 1 tomas, p. 275) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. rugsėjo 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu Nr. 1882/2003 (OL 2004 specialusis leidimas, 4 skyrius, 1 tomas, p. 447) (toliau – Komitetas), priims sprendimą.“
2.16. Pripažįstu netekusiu galios 21.4 punktą.
2.17. Papildau nauju XIV skyriumi (ankstesnįjį XIV skyrių laikau XV skyriumi, o 63 punktą laikau 67 punktu):
„XIV. LYGIAVERTIŠKUMAS IR LEIDŽIANČIOS NUKRYPTI NUOSTATOS
63. Jei pagal reikalavimus reikalaujama plaukiojančioje priemonėje naudoti arba turėti tam tikras medžiagas, įrenginius arba įrangą, arba naudoti tam tikrus konstrukcijos elementus ar tam tikras priemones, kompetentinga institucija minėtoje plaukiojančioje priemonėje gali leisti naudoti arba turėti kitas medžiagas, įrenginius arba įrangą, arba naudoti kitas konstrukcijos projekto ypatybes ar kitas priemones, jei pagal direktyvos 2006/87/EB 19 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą jie yra pripažinti lygiaverčiais.
64. Jei pagal direktyvos 2006/87/EB 19 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą Komitetas nepriima sprendimo dėl lygiavertiškumo, kaip numatyta 65 punkte, kompetentinga institucija gali išduoti laikinąjį Europos Bendrijos sertifikatą. Pagal direktyvos 2006/87/EB 19 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą kompetentinga institucija per vieną mėnesį Komitetui praneša apie laikinojo Europos Bendrijos sertifikato išdavimą pagal 19.7 punktą, nurodydama plaukiojančios priemonės pavadinimą ir laivo Europos identifikavimo numerį, nukrypimo pobūdį ir valstybę, kurioje plaukiojanti priemonė yra registruota arba kurioje yra jos prirašymo uostas.
65. Pagal direktyvos 2006/87/EB 19 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą kompetentinga institucija, remdamasi komiteto rekomendacija, Europos Bendrijos sertifikatą konkrečiai plaukiojančiai priemonei gali išduoti ribotam bandomajam laikotarpiui, įtraukdama į jį naujus techninius reikalavimus, kurie nukrypsta nuo reikalavimų, jei tie reikalavimai užtikrina lygiavertišką saugą.
66. 63 ir 65 punktuose nurodytas lygiavertiškumas ir leidžiančios nukrypti nuostatos nurodomos Europos Bendrijos sertifikate. Apie tai informuojama Komisija.“
2.18. Papildau nauju XV skyriumi (ankstesnįjį XV skyrių laikau XVI skyriumi, o 67 punktą laikau 72 punktu):
„XV. PATIKRINIMŲ ATLIKIMO TVARKA
67. Patikrinimus, siekiant nustatyti, ar yra laikomasi šio tvarkos aprašo reikalavimų (ar vidaus vandenų transporto priemonė turi galiojantį Europos Bendrijos sertifikatą ir atitinka reikalavimus, išdėstytus tame sertifikate, ir ar nekelia akivaizdaus pavojaus vidaus vandenų transporto priemonėje esantiems asmenims, aplinkai arba laivybai), atlieka kompetentinga institucija. Kompetentinga institucija imasi būtinų priemonių pagal šio tvarkos aprašo 68–71 punktų nuostatas.
68. Jei atlikusi patikrinimą kompetentinga institucija nustato, kad laive turimas Europos Bendrijos sertifikatas yra negaliojantis arba kad laivas neatitinka sertifikate numatytų reikalavimų, tačiau dėl to nekyla akivaizdaus pavojaus, laivo savininkas (valdytojas) privalo imtis visų būtinų priemonių padėčiai ištaisyti. Apie tai kompetentinga institucija informuoja Europos Bendrijos sertifikatą išdavusią arba paskutinį kartą jį pratęsusią instituciją per septynias dienas.
69. Jei atlikusi šio tvarkos aprašo 68 punkte nurodytą patikrinimą kompetentinga institucija nustato, kad Europos Bendrijos sertifikato laive nėra arba kad laivas kelia akivaizdų pavojų, ji gali uždrausti laivui plaukioti, kol nebus imtasi būtinų veiksmų padėčiai ištaisyti. Kompetentinga institucija taip pat gali nustatyti priemones, kurios leistų laivui, tam tikrais atvejais užbaigus transporto operacijas, saugiai nuplaukti į vietą, kurioje jį bus galima patikrinti arba suremontuoti. Kompetentinga institucija informuoja Europos Bendrijos sertifikatą išdavusią arba paskutinį kartą jį pratęsusią instituciją per septynias dienas.
70. Kompetentinga institucija, uždraudusi laivui plaukioti arba pranešusi savininkui apie ketinimą tai padaryti, jei nebus pašalinti nustatyti trūkumai, Europos Bendrijos sertifikatą išdavusiai arba paskutinį kartą jį pratęsusiai institucijai per septynias dienas praneša apie sprendimą, kurį ji priėmė arba ketina priimti.
71. Sprendime nutraukti laivo plaukiojimą, priimtame vadovaujantis reikalavimų nuostatomis, išsamiai nurodomos priežastys, kuriomis jis grindžiamas. Apie jį nedelsiant pranešama atitinkamai šaliai, kuri kartu informuojama apie apskundimo tvarką, kuria ji gali pasinaudoti pagal galiojančius įstatymus, ir jos terminus.“
Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis
Minimalių techninių reikalavimų
vidaus vandenų transporto priemonėms,
plaukiojančioms Lietuvos Respublikos
vidaus vandenimis,
5 priedas
SIGNALINIAMS ŽIBURIAMS, RADIOLOKACINIAMS ĮRENGINIAMS IR POSŪKIO KAMPINIO GREIČIO INDIKATORIAMS TAIKOMI REIKALAVIMAI
I. VIDAUS VANDENŲ LAIVŲ ŽIBURIŲ SPALVOS BEI STIPRIO IR SIGNALINIŲ ŽIBINTŲ PATVIRTINIMO REIKALAVIMAI
1. Sąvokų apibrėžimai:
1.1. Signaliniai žibintai:
Žibintas – tai įtaisas dirbtinės šviesos šaltinio srautui skleisti; jame taip pat yra sudedamosios dalys šviesos spinduliams filtruoti, laužti arba atspindėti ir šviesos šaltiniui įtvirtinti arba valdyti. Laive signalams duoti skirti žibintai yra vadinami signaliniais žibintais.
1.2. Signaliniai žiburiai:
Signaliniai žiburiai – signalinių žibintų skleidžiami šviesos signalai.
Topo žiburys – baltas žiburys, matomas 225° horizonto lanku ir spinduliuojantis tolygią nenutrūkstamą šviesą 112°30’ lanku iš abiejų pusių, t. y. nuo laivapriekio iki 22°30’ už kiekvieno borto traverso.
Bortų žiburiai – žalias žiburys dešiniame borte ir raudonas žiburys kairiame borte; kiekvienas iš šių žiburių yra matomas 112°30’ horizonto lanku ir spinduliuoja tolygią nenutrūkstamą šviesą, t. y. nuo laivapriekio iki 22°30’ už borto traverso.
Laivagalio žiburys – baltas žiburys, matomas 135° horizonto lanku ir spinduliuojantis tolygią nenutrūkstamą šviesą nuo laivagalio 67°30’ lanku į abi laivo puses.
Geltonas laivagalio žiburys – geltonas žiburys, matomas 135° horizonto lanku ir spinduliuojantis tolygią nenutrūkstamą šviesą nuo laivagalio 67°30’ lanku į abi laivo puses.
Aplink šviečiantis žiburys – žiburys, matomas 360° horizonto lanku ir spinduliuojantis tolygią nenutrūkstamą šviesą.
Blyksintis žiburys – žiburys, blyksintis 40–60 kartų per minutę.
Greitai blyksintis žiburys – žiburys, blyksintis 100–120 kartų per minutę.
Blyksintis žiburys – tai reguliarių šviesos blyksnių seka per laiko vienetą.
Signaliniai žiburiai pagal šviesos stiprį skirstomi taip:
– paprastieji žiburiai;
– ryškieji žiburiai;
– stiprieji žiburiai.
1.3. Šviesos šaltiniai:
Šviesos šaltiniai – elektriniai arba neelektriniai įtaisai, suprojektuoti signalinių žibintų šviesos srautui gaminti.
1.4. Optiniai prietaisai:
Optinis prietaisas – prietaisas, susidedantis iš šviesą laužiančių, atspindinčių arba laužiančių ir atspindinčių sudedamųjų dalių, įskaitant laikiklius. Šių sudedamųjų dalių paskirtis – nukreipti šviesos šaltinio spindulius tam tikromis kryptimis.
Spalvotasis optinis prietaisas – optinis prietaisas, kuris pakeičia spinduliuojamos šviesos spalvą ir stiprį.
Neutralusis optinis prietaisas – optinis prietaisas, kuris pakeičia spinduliuojamos šviesos stiprį.
1.5. Filtras:
Spalvotasis filtras – atrankusis filtras, kuris keičia spinduliuojamos šviesos spalvą ir stiprį.
Neutralusis filtras – tai neatrankioji sudedamoji dalis, kuri keičia spinduliuojamos šviesos stiprį.
1.6. IO, IB ir t santykis:
IO – tai fotometrinis elektrinių žiburių šviesos stipris kandelomis (cd), išmatuotas esant normaliai įtampai.
IB – tai eksploatacinis šviesos stipris kandelomis (cd).
t – tai matomumo atstumas kilometrais (km).
1.7. Atsižvelgiant, pavyzdžiui, į šviesos šaltinio senėjimą, optinių prietaisų nešvarumą ir laivo tinklo įtampos svyravimus, laikoma, kad IB yra 25 procentais mažesnis už IO. Todėl:
IB = 0,75 · IO
1.8. Signalinių žiburių IB ir t santykis yra išreiškiamas šia lygtimi:
IB = 0,2 · t2 · q-t
1.9. Atmosferinio perdavimo koeficientas q yra laikomas lygiu 0,76 ir atitinka 14,3 km meteorologinį matomumą.
2. Reikalavimai signaliniams žiburiams:
2.1. Signalinių žiburių spalva:
2.1.1. Žiburiams taikoma penkių spalvų signalų sistema, kurią sudaro šios spalvos:
– balta,
– raudona,
– žalia,
– geltona,
– mėlyna.
2.1.1.1. Šis sistema turi atitikti Tarptautinės apšvietimo komisijos rekomendacijas „Signalinių žiburių spalvos“, IEC leidinys Nr. 2.2. (TC-1.6) 1975.
2.1.1.2. Spalvos taikomos signalinio žibinto spinduliuojamiems šviesos srautams.
2.1.2. Signalinių žiburių spalvų ribos pagal IEC leidinyje Nr. 2.2 (TC-1.6) 1975 pateiktos spalvių diagramos sankirtos taškų koordinates (žr. spalvių diagramą) nustatomos taip:
Signalinio žiburio spalva
Sankirtos taškų koordinatės
x
0,310
0,443
0,500
0,500
0,453
0,310
Balta
y
0,283
0,382
0,382
0,440
0,440
0,348
x
0,690
0,710
0,680
0,660
Raudona
y
0,290
0,290
0,320
0,320
x
0,009
0,284
0,207
0,013
Žalia
y
0,720
0,520
0,397
0,494
x
0,612
0,618
0,575
0,575
Geltona
y
0,382
0,382
0,425
0,406
x
0,136
0,218
0,185
0,102
Mėlyna
y
0,040
0,142
0,175
0,105
IEC spalvių diagrama
kurioje
2 930 K atitinka vakuuminės kaitinamosios lempos šviesą.
2 856 K atitinka dujomis užpildytos kaitinamosios lempos šviesą.
2.2. Signalinių žiburių stipris ir matomumo atstumas:
2.2.1. Toliau lentelėje pateikiamos skirtingų signalinių žiburių rūšių leistinosios IO, IB ir t ribos (dieną ir naktį). Nurodytos vertės taikomos signalinių žibintų spinduliuojamam šviesos srautui.
2.2.2. IO ir IB yra nurodyti cd, o t – km.
2.2.3. Didžiausios ir mažiausios vertės:
Signalinio žiburio spalva
Signalinių žiburių rūšis
Balta
Žalia, raudona
Geltona
Mėlyna
min.
maks.
min.
maks.
min.
maks.
min.
maks.
IO
2,7
10,0
1,2
4,7
1,1
3,2
0,9
2,7
paprastieji
IB
2,0
7,5
0,9
3,5
0,8
2,4
0,7
2,0
t
2,3
3,7
1,7
2,8
1,6
2,5
1,5
2,3
IO
12,0
33,0
6,7
27,0
4,8
20,0
6,7
27,0
ryškieji
IB
9,0
25,0
5,0
20,0
3,6
15,0
5,0
20,0
t
3,9
5,3
3,2
5,0
2,9
4,6
3,2
5,0
IO
47,0
133,0
-
-
47,0
133,0
-
-
stiprieji
IB
35,0
100,0
-
-
35,0
100,0
-
-
t
5,9
8,0
-
-
5,9
8,0
-
-
2.2.4. Tačiau taikomas mažiausias geltonųjų blyksinčių žiburių šviesos stipris (IO) dieną yra 900 cd.
2.3. Signalinio žiburio šviesos sklaida:
2.3.1. Horizontalioji šviesos stiprio sklaida:
2.3.1.1. 2.2 punkte nurodytas šviesos stipris taikomas visoms horizontalios plokštumos, kertančios optinio prietaiso centrą arba vertikaliai padėto signalinio žibinto tinkamai sureguliuoto šviesos šaltinio šviesos svorio centrą, kryptims.
2.3.1.2. Nustatytas topo, laivagalio ir borto žiburių šviesos stipris turi būti išlaikytas visame nustatyto ruožo horizonto lanke ne mažiau negu iki 5° atstumu iki ribų.
2.3.1.2.1. Šviesos stipris nustatytame ruože nuo 5° iki ribos gali sumažėti 50 procentų; toliau jis palaipsniui turi mažėti taip, kad nuo 5° už ruožo ribų liktų tik labai nedidelis šviesos kiekis.
2.3.1.3. Borto žiburio šviesos stipris laivo judėjimo ašiai lygiagrečia kryptimi turi būti lygus nustatytajam. Tarp 1° ir 3° už nustatytojo ruožo ribų stipris turi sumažėti beveik iki nulio.
2.3.1.4. Dvispalvių arba trispalvių žibintų šviesos stiprio sklaida turi būti tolygi, kad 3° iš abiejų pusių nuo nustatytojo ruožo ribų nebūtų viršytas didžiausias leistinas stipris ir būtų pasiektas mažiausias nustatytas stipris.
2.3.1.5. Horizontalioji žibintų šviesos stiprio sklaida turi būti tolygi visame ruože, kad taikomos mažiausios ir didžiausios fotometrinio šviesos stiprio vertės nesiskirtų daugiau negu 1,5 karto.
2.3.2. Vertikalioji šviesos stiprio sklaida:
2.3.2.1. Kai pasvirimo kampas nuo horizontalės yra iki ± 5° arba ± 7,5°, pirmuoju atveju šviesos stipris turi būti lygus bent 80 %, o antruoju – 60 % šviesos stiprio, kai pasvirimo kampas lygus 0°, tačiau negali jo viršyti daugiau kaip 1,2 karto.
3. Reikalavimai signaliniams žibintams:
3.1. Techniniai reikalavimai:
3.1.1. Signalinių žibintų ir šviesos šaltinių konstrukcija ir medžiagos turi būti tokios, kad būtų užtikrinta jų sauga ir ilgaamžiškumas.
3.1.2. Žibintų detalės (pavyzdžiui, skersinės sąvaržos) turi nekenkti šviesos stipriui, spalvoms arba sklaidai.
3.1.3. Laive signalinius žibintus turi būti galima lengvai ir tinkamoje padėtyje sumontuoti.
3.1.4. Šviesos šaltinį turi būti lengva pakeisti.
4. Bandymai, patvirtinimas ir ženklinimas:
4.1. Tipo bandymai:
4.1.1. Tipo bandymų pagal „Vidaus vandenų laivų signalinių žibintų bandymo ir patvirtinimo sąlygas“ paskirtis – nustatyti, ar signaliniai žibintai ir jų šviesos šaltinis atitinka šiuos reikalavimus.
4.2. Bandymų tvarka:
4.2.1. Paraiška dėl tipo bandymo pateikiama kompetentingai bandymų institucijai, kartu pateikiant ne mažiau kaip du planų egzempliorius ir du žibinto bei reikiamų šviesos šaltinių pavyzdžius.
4.2.2. Jei atlikus bandymą nėra pagrindo prieštaravimams, vienas prie paraiškos pridėtų planų egzempliorius, kuriame įrašomas patvirtinimas, ir vienas patvirtintas žibinto pavyzdys grąžinami pareiškėjui. Antrasis planų egzempliorius ir antrasis žibinto pavyzdys lieka bandymų institucijoje.
4.2.3. Gamintojas bandymų institucijai pateikia pareiškimą, kad visos masinės gamybos žibinto detalės atitinka žibinto, kurio tipo bandymas buvo atliktas, detales.
4.3. Patvirtinimo sertifikatas:
4.3.1. Jei tipo bandymo rezultatai rodo, kad šie reikalavimai buvo įvykdyti, signalinio žibinto tipas patvirtinamas ir pareiškėjui pagal priedėlyje pateiktą pavyzdį išduodamas patvirtinimo sertifikatas, pažymėtas 4.5 punkte nurodytais ženklais.
4.3.2. Patvirtinimo sertifikato turėtojas:
– gali įvairias žibintų dalis pažymėti 4.5 punkte nurodytais ženklais;
– žibintus gali gaminti tik laikydamasis bandymų institucijos patvirtintų planų ir gamybos būdo, naudoto gaminant žibintus, kurių tipo bandymai buvo atlikti;
– gali keisti patvirtintus planus ir žibintų modelius tik pritarus bandymų institucijai. Ši taip pat sprendžia, ar išduotas patvirtinimo sertifikatas turi būti tik papildytas, ar turi būti pateikta nauja paraiška dėl patvirtinimo.
4.4. Patikrinimai vietoje:
4.4.1. Bandymų institucija yra įgaliota iš gamybos serijos imti signalinių žibintų pavyzdžius bandymams atlikti.
4.4.2. Jei bandymais nustatomi dideli trūkumai, patvirtinimas gali būti panaikintas.
4.5. Ženklinimas:
4.5.1. Patvirtinti signaliniai žibintai, optiniai prietaisai ir šviesos šaltiniai paženklinami, kaip toliau nurodyta:
(ženklas – inkaras)e . X . YY . nnn
(ženklas – inkaras)e – patvirtinimo ženklas,
X – patvirtinimo šalis:
1 = Vokietija
18 = Danija
2 = Prancūzija
20 = Lenkija
3 = Italija
21 = Portugalija
4 = Nyderlandai
23 = Graikija
5 = Švedija
24 = Airija
6 = Belgija
26 = Slovėnija
7 = Vengrija
27 = Slovakija
8 = Čekija
29 = Estija
9 = Ispanija
32 = Latvija
11 = Jungtinė Karalystė
36 = Lietuva
12 = Austrija
49 = Kipras
13 = Liuksemburgas
50 = Malta
17 = Suomija
YY – du paskutiniai patvirtinimo metų skaitmenys,
nnn – bandymų institucijos suteiktas patvirtinimo numeris.
4.5.2. Ženklinamieji užrašai turi būti aiškiai įskaitomi ir padaryti taip, kad jų nebūtų galima nutrinti.
4.5.3. Ženklinamieji užrašai ant korpusų turi būti tokie, kad jiems surasti laive nereikėtų išardyti signalinio žibinto. Jei optinio prietaiso negalima atskirti nuo korpuso, pakanka ženklinamojo užrašo ant korpuso.
4.5.4. Tik patvirtinti signaliniai žibintai, optiniai prietaisai ir šviesos šaltiniai gali būti paženklinti, kaip nurodyta 1 punkte.
4.5.5. Bandymų institucija apie suteiktą ženklinimą nedelsdama informuoja Komitetą.
II. VIDAUS VANDENŲ LAIVŲ SIGNALINIŲ ŽIBINTŲ BANDYMO IR PATVIRTINIMO SĄLYGŲ REIKALAVIMAI
5. Bendrosios nuostatos:
5.1. Standartinė įtampa:
5.1.1. Standartinė vidaus vandenų laivų signalinių žibintų įtampa yra 230 V, 115 V, 110 V, 24 V ir 12 V. Jei įmanoma, turėtų būti naudojami 24 V įtampos prietaisai.
5.2. Eksploataciniai reikalavimai:
5.2.1. Signalinių žibintų ir jų priedų įprastai eksploatacijai neturi kliudyti laive atliekami einamieji darbai. Visų pirma visos naudojamos optinės detalės bei joms montuoti ir sureguliuoti skirtos pagrindinės dalys turi būti pagamintos taip, kad, kartą nustačius jų padėtį, jos nebūtų galima pakeisti eksploatacijos metu.
5.3. Montavimas:
5.3.1. Signaliniams žibintams montuoti laive skirtos detalės turi būti pagamintos taip, kad, kartą jas sureguliavus, pritvirtintų žibintų padėties nebūtų galima pakeisti eksploatacijos metu.
5.4. Fotometriniai reikalavimai:
5.4.1. Signaliniai žibintai turi užtikrinti nustatytą šviesos stiprio sklaidą; žiburio atpažinimo spalva ir stipris turi būti tokie, kaip nustatyta, iškart įjungus žiburį.
5.5. Detalės:
5.5.1. Signaliniuose žibintuose turi būti naudojamos tik jiems skirtos detalės.
5.6. Techninė priežiūra:
5.6.1. Signalinių žibintų ir jų priedų konstrukcija turi būti tokia, kad būtų galima reguliariai atlikti jų techninę priežiūrą ir prireikus lengvai net tamsoje pakeisti šviesos šaltinius.
5.7. Saugos reikalavimai:
5.7.1. Signaliniai žibintai ir jų priedai turi būti pagaminti taip ir būti tokio dydžio, kad juos būtų galima valdyti, kontroliuoti ir stebėti nekeliant pavojaus žmonėms.
5.8. Priedai:
5.8.1. Žibintų priedai turi būti suprojektuoti ir pagaminti taip, kad jų išdėstymas, montavimas ir sujungimas nekliudytų įprastam žibintų naudojimui ir tinkamam jų veikimui.
5.9. Neelektriniai signaliniai žibintai:
5.9.1. Neelektriniai žibintai projektuojami ir gaminami laikantis 5.2–5.8 punktų reikalavimų, kad jie atitiktų 7 punkto reikalavimus. Mutatis mutandis taikomi šių bandymo ir tvirtinimo sąlygų 6 punkte numatyti reikalavimai.
5.10. Dvigubi žibintai:
5.10.1. Du vienas virš kito viename korpuse sumontuotus žibintus (dvigubą žibintą) galima naudoti kaip vieną žibintą. Abu dvigubo žibinto šviesos šaltiniai jokiomis aplinkybėmis neturi būti naudojami vienu metu.
6. Fotometriniai ir kolorimetriniai reikalavimai:
6.1. Fotometriniai reikalavimai:
6.1.1. Fotometrinės signalinių žibintų specifikacijos išdėstytos šio priedo I skyriuje.
6.1.2. Signalinių žibintų konstrukcija turi užtikrinti, kad žiburio nebūtų galima atspindėti arba užstoti. Draudžiama naudoti atšvaitus.
6.1.3. Naudojant dvispalvius arba trispalvius žiburius, veiksmingai užtikrinama, kad spalvos šviesa nebūtų spinduliuojama už nustatytų tos spalvos ruožo ribų, įskaitant plotą viduje už stiklo.
6.1.4. Šie reikalavimai mutatis mutandis taikomi neelektriniams žiburiams.
6.2. Kolorimetriniai reikalavimai:
6.2.1. Kolorimetrinės signalinių žibintų specifikacijos išdėstytos šio priedo I skyriuje.
6.2.2. Signalinių žibintų spinduliuojamos šviesos spalva pagal šviesos šaltinio naudojamos spalvos temperatūrą turi būti atitinkamame spalviniame taške, nustatytame šio priedo I skyriuje.
6.2.3. Signalinių žiburių spalva priklauso tik nuo filtrų (optinių prietaisų, stiklų) ir ištisai spalvotų optinių stiklų, jei skleidžiamos šviesos spalviniai taškai daugiau negu 0,01 nenukrypsta nuo koordinačių pagal IEC spalvių diagramą. Naudoti spalvotas lemputes yra draudžiama.
6.2.4. Spalvotieji stiklai (filtrai) turi būti tokio skaidrumo, kad, esant naudojamos šviesos šaltinio spalvos temperatūrai, šviesos stipris būtų toks, kaip nustatyta.
6.2.5. Šaltinio šviesos atsispindėjimas ant signalinio žibinto dalių neturi būti atrankinis, t. y. signaliniame žibinte naudojamo šaltinio trichromatinės koordinatės x ir y, esant naudojamos spalvos temperatūrai, šviesai atsispindėjus neturi nukrypti daugiau negu 0,01.
6.2.6. Bespalvis stiklas, esant naudojamos spalvos temperatūrai, neturi daryti atrankinio poveikio spinduliuojamai šviesai. Lygiai taip pat po ilgo eksploatacijos laikotarpio signaliniame žibinte naudojamo šaltinio trichromatinės koordinatės x ir y šviesai prasiskverbus per stiklą neturi nukrypti daugiau negu 0,01.
6.2.7. Neelektrinių signalinių žibintų šviesos spalva, esant naudojamos spalvos šaltinio temperatūrai, turi būti atitinkamame spalviniame taške, nustatytame šio priedo I skyriuje.
6.2.8. Neelektrinių spalvotųjų signalinių žibintų šviesos spalva priklauso tik nuo ištisai spalvoto silikatinio stiklo. Visas neelektrinių spalvotųjų žibintų spalvotasis silikatinis stiklas turi būti toks, kad, esant artimiausiai neelektrinio šviesos šaltinio spalvos temperatūrai, būtų pasiektas nustatytas šviesos stipris.
7. Gamybos reikalavimai:
7.1. Elektriniai signaliniai žibintai:
7.1.1. Visos žibintų dalys turi atlaikyti tam tikrus eksploatacinius įtempius, susidarančius dėl laivo judėjimo, vibracijos, korozijos, temperatūros svyravimų, smūgių kraunant krovinius ir laivui plaukiant per ledą bei kito poveikio, kuris jas gali veikti laive.
7.1.2. Žibinto konstrukcija, medžiagos ir darbo kokybė turi užtikrinti jo patvarumą ir tai, kad veikiant mechaniniams bei šiluminiams įtempiams ir ultravioletiniams spinduliams jo eksploatacinės savybės pagal šiuos reikalavimus nepasikeistų; visų pirma turi būti išlaikomos fotometrinės ir kolorimetrinės savybės.
7.1.3. Korozijos veikiamos detalės turi būti iš korozijai atsparių medžiagų arba veiksmingai apsaugotos nuo korozijos.
7.1.4. Naudojamos medžiagos turi būti ne higroskopiškos, jei tai galėtų pakenkti įrenginių, prietaisų ir priedų veikimui.
7.1.5. Naudojamos medžiagos turi būti labai atsparios ugniai.
7.1.6. Bandymų institucija gali atleisti nuo reikalavimų dėl naudojamų medžiagų savybių, jei sauga užtikrinama gaminant.
7.1.7. Kad būtų užtikrintas signalinių žibintų tinkamumas naudoti laive, jie turi būti išbandomi. Bandymai atliekami pagal aplinkos ir eksploatacinius reikalavimus.
7.1.8. Aplinkos reikalavimai:
7.1.8.1. Aplinkos kategorijos:
7.1.8.1.1. Oro sąlygų kategorijos:
X
Prietaisai, skirti naudoti nuo oro sąlygų neapsaugotose vietose.
S
Prietaisai, skirti būti panardinti į vandenį arba ilgai liestis su sūriu vandeniu.
7.1.8.1.2. Vibracijos kategorijos:
V
Prietaisai ir įtaisai, skirti būti montuojami ant laivo stiebų ir kitose ypač vibracijos veikiamose vietose.
7.1.8.1.3. Atšiaurumo kategorijos:
Aplinkos sąlygos yra skirstomos į tris atšiaurumo kategorijas:
1) Normalios aplinkos sąlygos:
Šios sąlygos laive gali būti nuolat ir ilgą laikotarpį.
2) Kraštutinės aplinkos sąlygos:
Šios sąlygos laive gali susidaryti tik ypatingais atvejais.
3) Transportavimo aplinkos sąlygas:
Šios sąlygos gali susidaryti įrenginių, prietaisų ir priedų transportavimo ir tvirtinimo tam tikroje padėtyje, išskyrus eksploataciją, metu.
Bandymai normaliomis aplinkos sąlygomis vadinami „normalios aplinkos bandymais“, bandymai kraštutinėmis aplinkos sąlygomis – „kraštutinės aplinkos bandymais“, o bandymai transportavimo aplinkos sąlygomis – „transportavimo aplinkos bandymais“.
7.1.8.2. Reikalavimai:
7.1.8.2.1. Signaliniai žibintai ir jų priedai turi būti tinkami ilgai eksploatuoti veikiant laive tikėtinam jūros supimui ir vibracijai, drėgmei bei temperatūros svyravimams.
7.1.8.2.2. Šio priedo 2 priedėlyje išvardytų aplinkos sąlygų veikiami signaliniai žibintai ir jų priedai turi atitikti jų aplinkos kategorijos, kaip apibrėžta 7.1.8.1 punkte, reikalavimus.
7.1.9. Tinkamumas eksploatuoti:
7.1.9.1. Elektros energijos tiekimas: kai tiekiamos srovės įtampa ir dažniai svyruoja ir nukrypsta nuo nominaliųjų verčių1, bet neviršijamos toliau lentelėje nurodytos ribos, o tiekiamos kintamosios elektros srovės įtampos virpesiai yra 5 %, signaliniai žibintai ir jų priedai turi veikti neviršijant pagal bandymus ir patvirtinimo sąlygas jiems taikomų leistinų laivo eksploatacijos nuokrypių. Teoriškai žibintams tiekiamos elektros srovės įtampa nuo pasirinktos nominaliosios įtampos neturi nukrypti daugiau negu ±5 %.
__________________
1 Nominaliąją įtampą ir dažnį nurodo gamintojas.
Taip pat gali būti nurodomi įtampos ir (arba) dažnio intervalai.
Elektros energijos tiekimas
Žibintams ir jų priedams tiekiamos srovės įtampos ir dažnio svyravimai
(Nominalioji įtampa)
Įtampos svyravimai
Dažnio svyravimai
Trukmė
Didesnės negu 48 V įtampos nuolatinė srovė
± 10%
± 5%
ištisai
ir kintamoji srovė
± 20%
± 10%
maks. 3 s
Ne didesnės kaip 48 V įtampos nuolatinė srovė
± 10%
-
ištisai
7.1.9.1.1. Maksimali įtampa iki ±1 200 V, kai padidėjimo laikas – nuo 2 iki 10 µs, o ilgiausia trukmė – 20 µs, ir tiekiamos srovės įtampos krypties pasikeitimas neturi padaryti žalos signaliniams žibintams ir jų priedams. Jei taip atsitinka ir galbūt įsijungia saugumą užtikrinantys įtaisai, signaliniai žibintai ir jų priedai turi veikti neviršijant pagal bandymo ir patvirtinimo sąlygas leistinų laivo eksploatacijos nuokrypių.
7.1.9.2. Elektromagnetinis suderinamumas: turi būti imamasi visų pagrįstų ir tikslingų priemonių žibintų bei jų priedų ir kitų laivų įrangos dalimi esančių įrenginių ir prietaisų abipusiam elektromagnetiniam poveikiui panaikinti arba sumažinti.
7.1.10. Aplinkos sąlygos laivuose:
7.1.10.1. 7.1.8.1 punkte nurodytos normalios, kraštutinės ir transportavimo aplinkos sąlygos yra grindžiamos siūlomais IEC leidinių 92–101 ir 92–504 papildymais. Kitos nuo jų nukrypstančios vertės pažymėtos *.
Normalios
Kraštutinės
Transportavimo
Aplinkos sąlygos
a) Aplinkos oro temperatūra:
Oro sąlygų kategorijos:
nuo – 25
nuo – 25
nuo – 25 iki
X ir S oro sąlygų kategorijos pagal 8 dalies a punktą
iki
iki
+70°C*
+ 55°C*
+ 55°C*
b) Aplinkos oro drėgnumas:
Pastovi temperatūra
+20°C
+35°C
+45°C
Didžiausias santykinis drėgnumas
95%
75%
65%
Temperatūros pokytis
Gali būti pasiekiamas rasos taškas
c) Oro sąlygos denyje:
Saulės šviesa
1 120 W/m2
Vėjas
50 m/s
Krituliai
15 mm/min
Vandens greitis judėjimo metu (bangos)
10 m/s
Vandens sūrumas
30 kg/m3
d) Magnetinis laukas:
Bet kurios krypties magnetinis laukas
80 A/m
e) Vibracijos:
Bet kurios krypties sinusoidinės vibracijos
V vibracijų klasė pagal 8 dalies a punktą (didelis įtempis, pvz., veikiantis laivo stiebus)
Dažniai
2 – 10 Hz
2 – 13,2 Hz*
Intervalas
± 1,6 mm
± 1,6 mm
Dažniai
10 – 100 Hz
13,2 – 100 Hz*
Pagreičio intervalas
± 7 m/s2
± 11 m/s2 *
7.1.11. Turi būti atlikti signalinių žibintų atsparumo aplinkos sąlygoms bandymai, nustatyti šio priedo 2 priedėlyje.
7.1.12. Iš organinių medžiagų pagamintos žibintų detalės turi būti atsparios ultravioletiniams spinduliams.
7.1.12.1. Po 720 valandų trukusių bandymų laikantis priedėlio 6 dalies kokybė turi nepablogėti ir trichromatinės koordinatės x ir y neturi daugiau negu 0,01 nukrypti nuo permatomų dalių, kurių neveikė nei spinduliai, nei vanduo, koordinačių.
7.1.13. Permatomos žibintų dalys ir ekranai turi būti suprojektuoti ir pagaminti taip, kad, atsižvelgiant į įprastus laivo reikalavimus, kai įtampos perviršis yra 10 %, o aplinkos temperatūra – + 45 °C, ilgai naudojami nesideformuotų, juose neatsirastų pakitimų arba jie nebūtų visiškai sugadinti.
7.1.14. Ilgai naudojami, kai įtampos perviršis yra 10 %, o aplinkos temperatūra yra + 60 °C, žibintai turi likti nesugadinti savo laikikliuose, kai juos aštuonias valandas veikia 1 000 N (niutonų) jėga.
7.1.15. Žibintai turi būti atsparūs laikinam panardinimui. Ilgai naudojami, kai įtampos perviršis yra 10 %, o aplinkos temperatūra yra + 45 °C, jie turi likti nesugadinti visiškai užpylus juos talpyklos, kurioje yra 10 litrų + 15° – + 20 °C temperatūros vandens, turiniu.
7.1.16. Turi būti užtikrinamas naudojamų medžiagų ilgaamžiškumas eksploatacinėmis sąlygomis; visų pirma eksploatacijos metu medžiagos turi atlaikyti didžiausią nuolatinio naudojimo temperatūrą.
7.1.17. Jei žibintuose yra nemetalinių detalių, nustatoma jų nuolatinio naudojimo temperatūra laivo sąlygomis, kai aplinkos temperatūra yra + 45 °C.
7.1.17.1. Jei nustatoma, kad nemetalinių medžiagų ištisinio naudojimo temperatūra viršija didžiausią IEC leidinio 598 1 dalies X ir XI lentelėse nurodytą temperatūrą, atliekami specialūs tyrimai jų atsparumui šias žibintų dalis veikiantiems nuolatiniams mechaniniams, šiluminiams ir oro sąlygų įtempiams nustatyti.
7.1.18. Atliekant dalių atsparumo deformacijai esant nuolatinio naudojimo temperatūrai bandymus, žibintas padedamas eksploatacinėje padėtyje nestipriame nuolatiniame oro sraute (v = apytiksliai 0,5 m/s), aplinkos temperatūrai esant + 45 °C ir laive esančiomis sąlygomis. Šylančios ir pasiekusios eksploatacinę temperatūrą nemetalinės dalys turi būti veikiamos jų paskirtį arba galimas manipuliacijas atitinkančiu mechaniniu įtempiu. Permatomos žibintų dalys iš kitų negu silikatinis stiklas medžiagų per vidurį tarp viršutinės ir apatinės permatomos dalies pusės veikiamos 5 mm x 6 mm metaliniu perforatoriumi nuolatine 6,5 N jėga (lygiaverte spaudimui pirštais).
7.1.18.1. Dėl tokių mechaninių įtempių bandomoje dalyje neturi atsirasti nuolatinės deformacijos.
7.1.19. Atliekant sudedamųjų dalių atsparumo atmosferos veiksniams bandymą, jų veikiami nemetalinių detalių turintys žibintai patalpinami į klimatinę kamerą ir 12 valandų iš eilės pakaitomis laikomi 45 °C ir 95 % santykinio drėgnumo - 20 °C temperatūros aplinkoje ir protarpiais naudojami laive esančiomis sąlygomis taip, kad būtų jų darbo trukmę atitinkančiais ciklais veikiami karšto bei drėgno ir šalto oro, taip pat žemos temperatūros pakeitimo aukšta.
7.1.19.1. Bendra šio bandymo trukmė turi būti mažiausiai 720 valandų. Bandymas neturi turėti įtakos nemetalinių žibinto dalių eksploatacinėms savybėms.
7.1.20. Aplinkos temperatūrai esant + 45 °C, lengvai pasiekiamos žibintų dalys neturi įkaisti daugiau kaip iki + 70 °C temperatūros, jei jos yra pagamintos iš metalo, arba + 85 °C, jei jos pagamintos ne iš metalo.
7.1.21. Žibintai turi būti suprojektuoti ir pagaminti pagal pripažintus standartus ir visų pirma atitikti IEC 598 leidinio 1 dalį „Laivai, žiburiai – Bendrosios specifikacijos ir bandymai“. Turi būti laikomasi šių dalių reikalavimų:
– Sujungimų apsauga (Nr. 7.2);
– Apsauga nuo elektros smūgių (Nr. 8.2);
– Izoliacijos varža ir įtampos pastovumas (Nr. 10.2 ir 10.3);
– Žemės ir antžeminės linijos (Nr. 11.2);
– Ilgaamžiškumas ir šildymas (Nr. 12.1, X, XI ir XII lentelės);
– Atsparumas šilumai, ugniai ir klaidžiojančiajai srovei (Nr. 13.2, 13.3 ir 13.4);
– Srieginiai sujungimai (Nr. 14.2, 14.3 ir 14.4).
7.1.22. Elektros laidų skerspjūvis paprastai turi būti ne mažesnis negu 1,5 mm2. Sujungimui naudojama viela turi būti bent HO 7 RN-F tipo arba jai lygiavertė.
7.1.23. Sprogimo pavojaus zonoms skirtų žibintų apsaugos rūšį nustato ir tai paskirčiai sertifikuoja kompetentingos bandymų institucijos.
7.1.24. Gaminant žibintus turi būti numatyta, kad:
7.1.24.1. žibintą, įskaitant jo vidų, būtų lengva valyti ir net tamsoje pakeisti šviesos šaltinį;
7.1.24.2. nesikauptų kondensatas;
7.1.24.3. būtų naudojamos tik patvarios elastinės jungiamosios detalės, siekiant užtikrinti, kad išmontuojamos dalys būtų nepralaidžios;
7.1.24.4. būtų užtikrinta, jog iš žibinto nesiskverbtų kitos spalvos šviesa, negu numatyta.
7.1.25. Prie visų įrengtinų žibintų pridedamos išdėstymo ir įrengimo instrukcijos, kuriose nurodoma, kur žiburys yra montuojamas, taip pat sukeičiamų dalių paskirtis bei tipas. Kilnojamus žibintus turi būti galima lengvai ir saugiai pastatyti į vietą.
7.1.26. Būtini stovai turi būti tokie, kad numatytoje padėtyje esančio žibinto horizontali simetrijos plokštuma būtų lygiagreti laivo vaterlinijai.
7.1.27. Ant kiekvieno žibinto tokioje vietoje, kuri būtų matoma jį laive sumontavus, turi būti aiškiai ir patvariai pažymėta:
7.1.27.1. nominalioji šaltinio galia, jei dėl skirtingų nominaliųjų galių galimi skirtingi matomumo atstumai;
7.1.27.2. tam tikrą ruožą apšviečiančių žiburių žibinto tipas;
7.1.27.3. nulinės krypties nuoroda ant tam tikrą ruožą apšviečiančių žiburių, kurios ženklas turi būti tiesiai virš permatomos dalies arba po ja;
7.1.27.4. žiburio tipas, pvz., „stiprusis“;
7.1.27.5. prekės ženklas;
7.1.27.6. vieta patvirtinimo ženklui, pavyzdžiui, .F.91.235.
7.2. Filtrai ir optiniai stiklai:
7.2.1. Filtrai (optiniai ir stikliniai) ir optiniai stiklai gali būti iš organinio stiklo (sintetinio stiklo) arba neorganinio stiklo (silikatinio stiklo).
7.2.1.1. Filtrai ir optiniai stiklai iš silikatinio stiklo turi būti iš ne mažesnės negu IV klasės hidrolitinio tipo stiklo, nurodyto ISO standarte 719, užtikrinančio ilgalaikį atsparumą vandeniui.
7.2.1.2. Filtrų ir optinių stiklų iš sintetinio stiklo ilgalaikis atsparumas vandeniui turi būti panašus į pagamintų iš silikatinio stiklo atsparumą.
7.2.1.3. Optiniai stiklai turi būti pagaminti iš mažo vidinio įtempio stiklo.
7.2.2. Filtruose ir optiniuose stikluose, kiek tai įmanoma, neturi būti pūslių, burbulų ir priemaišų. Jie turi būti be paviršiaus defektų, pavyzdžiui, nenupoliruotų (matinių) ruožų, gilių įbrėžimų ir t.t.
7.2.3. Filtrai ir optiniai stiklai turi atitikti 7.1 punkto reikalavimus. Šios sąlygos neturi turėti įtakos jų fotometrinėms ir kolorimetrinėms savybėms.
7.2.4. Borto žiburių raudono ir žalio optinių stiklų negalima sukeisti tarpusavyje.
7.2.5. Be gamintojo ženklo, ant filtrų ir optinių stiklų vietos, kuri bus matoma juos įstačius į žibintus, turi būti įskaitomai ir patvariai pažymėtas patvirtinimo numeris ir tipo aprašymas.
7.2.5.1. Dėl šio ženklinimo fotometrinių ir kolorimetrinių savybių vertės neturi būti mažesnės negu nustatyta būtiniausiais reikalavimais.
7.3. Elektriniai šviesos šaltiniai:
7.3.1. Signaliniuose žibintuose turi būti naudojamos tik tam specialiai pagamintos kaitinamosios lempos. Jos turi būti standartinės įtampos. Ypatingais atvejais gali būti leidžiamos išimtys.
7.3.2. Kaitinamąsias lempas signaliniuose žibintuose turi būti galima sumontuoti tik numatytoje padėtyje. Leidžiamos daugiausia dvi aiškios jų padėtys signaliniuose žibintuose. Netikslios ir tarpinės padėtys turi būti neįmanomos. Bandymams atlikti pasirenkama mažiau palanki padėtis.
7.3.3. Kaitinamosios lempos neturi turėti ypatingų savybių, kurios turėtų neigiamos įtakos jų efektyvumui, pavyzdžiui, ant jų korpuso neturi būti įbrėžimų, dėmių ir kaitinamojo siūlo padėtis turi būti tinkama.
7.3.4. Darbinė kaitinamųjų lempų spalvos temperatūra turi būti ne mažesnė kaip 2 360 K.
7.3.5. Naudojami įtvarai ir lempų laikikliai turi atitikti specialius optinės sistemos reikalavimus ir atlaikyti laivo eksploatacijos metu susidarančius mechaninius įtempius.
7.3.6. Kaitinamosios lempos cokolis turi būti tvirtas ir gerai pritvirtintas prie korpuso taip, kad po 100 darbo valandų esant 10 % įtampos perviršiui atlaikytų tolygų sukimą, kurio momentas yra 25 kg/cm.
7.3.7. Prekės ženklas, nominalioji įtampa bei nominalioji galia ir (arba) nominalusis šviesos stipris bei patvirtinimo numeris turi būti įskaitomai ir patvariai pažymėti ant kaitinamųjų lempų korpuso arba cokolio.
7.3.8. Kaitinamosios lempos turi neviršyti šių leistinų nuokrypių:
7.3.8.1. Kaitinamosios lempos, kurių nominalioji įtampa yra 230 V, 115 V, 110 V ir 24 V:
(Pav.)
Nominalioji įtampa
Nominalusis galingumas
Didžiausia užregistruota galia 3)
Nominalioji eksploatacijos trukmė
Išmatuotos bandomosios vertės 3)
Žibinto korpusas, mm
V
W
W
h
Horizontalusis šviesos stipris 4)
cd
Spalvos temperatūra
K
b
mm
l
mm
24
40
43
nuo 45
nuo 2360
0,72 + 0,1
0
13,5 + 1,35
0
110 arba 115
60
69
1000
iki
iki
15 + 2,5
0
11,5 + 1,5
0
230
65
69
65
2856
15 + 2,5
0
11,5 + 1,5
0
Pastabos:
1) 24 V/40 W lemputės šviesos centro ilgio leistinasis nuokrypis: ± 1,5 mm.
2) L – plati P 28 S cokolio rankena yra kairėje pusėje, kai lempa yra vertikalioje padėtyje, žiūrint iš spinduliavimo krypties.
3) Prieš matuojant vertes bandymo pradžioje kaitinamosios lempos jau turi būti eksploatuotos 60 minučių esant nominaliajai įtampai.
4) Šių ribų turi būti laikomasi ± 10° plote iš abiejų horizontalios linijos, einančios per žibinto korpuso vidurinį tašką, pusių, kai lempa apsukama 360° aplink savo ašį.
7.3.8.2. Kaitinamosios lempos, kurių nominalioji įtampa yra 24 V ir 12 V:
(Pav.)
Nominalioji įtampa
Nominalusis galingumas
Didžiausia užregistruota galia 1)
Nominalioji eksploatacijos trukmė
Išmatuotos bandomosios vertės 1)
Žibinto korpusas
V
W
W
h
Horizontalusis šviesos stipris 2)
cd
Spalvos temperatūra
K
l mm
12
1 000
nuo 12 iki 20
nuo 2 360 iki 2 856
10
18
nuo 9 iki 13
24
nuo 9 iki 17
12
nuo 30 iki 48
25
26,5
nuo 9 iki 13
24
Pastabos:
1) Prieš matuojant vertes bandymo pradžioje kaitinamosios lempos jau turi būti eksploatuotos 60 minučių esant nominaliajai įtampai.
2) Šių ribų turi būti laikomasi ± 30° plote iš abiejų horizontalios linijos, einančios per žibinto korpuso vidurinį tašką, pusių, kai lempa apsukama 360° aplink savo ašį.
7.3.8.3. Ant kaitinamųjų lempų cokolio pažymimi atitinkami dydžiai. Jei ženklinama ant lemputės, tai neturi turėti įtakos lempos eksploatacijai.
7.3.8.4. Jei vietoj kaitinamųjų lempų yra naudojamos dujinės iškrovos lempos, joms taikomi tokie pat reikalavimai kaip ir kaitinamosioms lempoms.
8. Bandymų ir patvirtinimo tvarka:
8.1. Bendrosios darbo tvarkos taisyklės. Bandymų ir patvirtinimo tvarkai taikomas šio priedo I skyrius.
8.2. Paraiška:
8.2.1. Prie gamintojo arba jo įgalioto atstovo pateikiamos paraiškos dėl patvirtinimo pridedami šie duomenys bei dokumentai ir žibintų bei jų priedų, jei jų yra, pavyzdžiai:
8.2.1.1. žiburio tipas (pvz., „stiprusis“);
8.2.1.2. prekės ženklas ir žibinto tipo, jo šviesos šaltinių ir priedų, jei jų yra, aprašymas;
8.2.1.3. laive signaliniams elektros žibintams būtina įtampa, atsižvelgiant į jų paskirtį;
8.2.1.4. visų charakteristikų ir galingumo specifikacijos;
8.2.1.5. trumpas techninis aprašymas, kuriame nurodomos medžiagos, iš kurių žibinto pavyzdys yra pagamintas, ir elektros schema su trumpu techniniu aprašymu, jei žibinto priedai gali turėti įtakos eksploatacijai;
8.2.1.6. po du šių žibintų pavyzdžių ir tam tikrais atvejais jų priedų dokumentų egzempliorius:
8.2.1.6.1. reguliavimo arba montavimo instrukcijų su šviesos šaltinio ir įtvaro arba laikiklio duomenimis;
8.2.1.6.2. eskizo su matmenimis ir tipo pavadinimais bei aprašymais, būtinais bandymo pavyzdžiui ir laive sumontuotiems žibintams bei jų priedams, jei jų yra, identifikuoti;
8.2.1.6.3. kitų dokumentų, pavyzdžiui, brėžinių, dalių sąrašų, elektros schemų, eksploatacijos instrukcijų ir nuotraukų, kurie yra susiję arba gali būti susiję su visais svarbiais duomenimis, nurodytais šių bandymo ir patvirtinimo sąlygų 4–7 punktuose, jei jie yra būtini žibintų, kurie bus gaminami, atitikčiai bandymo pavyzdžiui patvirtinti. Šiuose duomenyse ir brėžiniuose visų pirma nurodoma:
– išilginis pjūvis, kuriame smulkiai pavaizduota filtro konstrukcija ir šviesos šaltinio (kaitinamosios lempos) vertikalusis pjūvis bei padėtis ir stovas;
– žibinto skerspjūvis ties filtro viduriu, kuriame smulkiai pavaizduotas šviesos šaltinio, filtro, optinio stiklo, jei jis yra, išdėstymas ir tam tikrą ruožą apšviečiančių žiburių horizontaliosios sklaidos kampas;
– galinis tam tikrą ruožą apšviečiančių žiburių vaizdas, kuriame smulkiai pavaizduotas lizdas arba stovas;
– žiedinių žiburių vaizdas, kuriame smulkiai pavaizduotas lizdas arba stovas;
8.2.1.6.4. duomenys apie masinės gamybos šviesos šaltinių, filtrų, optinių stiklų, montavimo arba laikomųjų įtaisų ir žibinto šviesos šaltinio matmenų filtro atžvilgiu leistinus nuokrypius;
8.2.1.6.5. duomenys apie masinės gamybos šaltinių horizontalųjį šviesos stiprį esant nominaliajai įtampai;
8.2.1.6.6. duomenys apie masinės gamybos spalvotųjų stiklų leistinus nuokrypius pagal standartinio šviesos šaltinio A (2856 K) spalvą ir skaidrumą arba numatyto šviesos šaltinio šviesos tipą.
8.2.2. Su paraiška pateikiami du paruošti naudoti pavyzdžiai, kiekvienas iš jų su dešimčia kiekvienos nominaliosios įtampos šviesos šaltinių ir, tam tikrais atvejais, penki kiekvienos signalinės spalvos spalvotieji filtrai, kartu su montavimo arba įstatymo įtaisu.
8.2.2.1. Paprašius taip pat pateikiami konkretūs patvirtinimo bandymams būtini papildomi priedai.
8.2.3. Pavyzdys turi visais atžvilgiais atitikti numatomus gaminti modelius. Prie jo pridedami visi priedai, būtini jam sumontuoti ir įprastai jo darbo padėčiai, kurioje jis turi būti naudojamas laive pagal paskirtį, nustatyti. Kai kurie priedai gali būti nepateikiami, jei su tuo sutinka kompetentinga bandymų institucija.
8.2.4. Paprašius pateikiami papildomi pavyzdžiai, dokumentai ir duomenys.
8.2.5. Dokumentai pateikiami bandymų ir patvirtinimo institucijos šalies kalba.
8.2.6. Jei pateikiama paraiška dėl papildomo įtaiso patvirtinimo, mutatis mutandis taikomos 8.2.1–8.2.5 dalys; tokiu atveju papildomos dalys gali būti patvirtintos tik kartu su patvirtintais žibintais.
8.2.7. Tam tikrą ruožą apšviečiantys žiburiai iš esmės pateikiami kaip visas komplektas.
8.3. Bandymas:
8.3.1. Atliekant naujo arba pakeisto patvirtinto žibinto arba priedo modelio bandymus, nustatoma, ar pavyzdys atitinka šių bandymų ir patvirtinimo sąlygų reikalavimus ir 8.2.1.6 punkte nurodytus dokumentus.
8.3.2. Patvirtinimo bandymas grindžiamas laivuose vyraujančiomis sąlygomis. Bandymas atliekamas su visais šviesos šaltiniais, optiniais stiklais ir priedais, kurie turi būti pateikti ir kurie yra skirti signaliniams žibintams.
8.3.3. Fotometrinis ir kolorimetrinis bandymas atliekamas esant nominaliajai įtampai.
8.3.3.1. Vertinant žibintą atsižvelgiama į horizontalųjį eksploatacinį šviesos stiprį IB ir eksploatacinę spalvos temperatūrą.
8.3.4. Dalys arba priedai išbandomi tik su to tipo žibintu, kuriam jie yra skirti.
8.3.5. Kitų kompetentingų institucijų atlikti bandymai gali būti pripažinti įrodant atitiktį 7 punkto reikalavimams, jei patvirtinta, kad jie yra lygiaverčiai šio priedo 2 priedėlyje numatytiems bandymams.
8.4. Patvirtinimas:
8.4.1. Signalinių žibintų patvirtinimas grindžiamas 4.1–4.5 punktais.
8.4.2. Žibintų ir priedų, kurie yra arba bus gaminami masiškai, patvirtinimas pareiškėjui gali būti išduotas pareiškėjo sąskaita atlikus bandymą, jei pareiškėjas užtikrina, kad patvirtinimu suteiktomis teisėmis bus tinkamai naudojamasi.
8.4.3. Jei patvirtinimas suteikiamas, atitinkamam žibinto tipui išduodamas 4.3 punkte nurodytas patvirtinimo sertifikatas ir pagal 4.5 punktą skiriamas patvirtinimo ženklinimas.
8.4.3.1. Patvirtinimo ženklai ir serijos numeris turi būti įskaitomi ir patvariai pritvirtinti prie tokios kiekvieno pagal pavyzdį pagaminto žibinto vietos, kuri yra visiškai matoma jį sumontavus laive. Pirminiai ženklinamieji užrašai ir tipo aprašymai turi būti aiškiai įskaitomi ir užrašyti taip, kad jų nebūtų galima ištrinti. Prie žibintų draudžiama tvirtinti ženklus, kurie gali būti supainioti su patvirtinimo ženklais.
8.4.4. Patvirtinimas gali būti suteikiamas ribotam laikotarpiui ir nustatant sąlygas.
8.4.5. Patvirtinto žibinto ir patvirtintų žibintų priedų pakeitimai daromi pritarus bandymų institucijai.
8.4.6. Jei žibinto patvirtinimas panaikinamas, pareiškėjas apie tai informuojamas tiesiogiai.
8.4.7. Vienas kiekvieno patvirtinto tipo žibinto pavyzdys lieka jį patvirtinusioje bandymų institucijoje.
8.5. Patvirtinimo galiojimo pasibaigimas:
8.5.1. Patvirtinimas netenka galios pasibaigus nustatytam laikotarpiui arba jį atšaukus ar panaikinus.
8.5.2. Patvirtinimas gali būti atšauktas, jei:
– vėliau visam laikui nebelieka sąlygų, pagal kurias jis išduotas,
– nebetenkinamos bandymų ir patvirtinimo sąlygos,
– žibintas neatitinka patvirtinto pavyzdžio,
– nesilaikoma nustatytų sąlygų, arba
– patvirtinimo turėtojas pasirodo esąs nepatikimas.
8.5.2.1. Jei nevykdomos jį išduodant nustatytos sąlygos, jis panaikinamas.
8.5.3. Jei patvirtinto tipo signalinio žibinto gamyba nutraukiama, apie tai nedelsiant informuojama patvirtinimą išdavusi bandymų institucija.
8.5.4. Patvirtinimo panaikinimas arba atšaukimas reiškia, kad suteiktą patvirtinimo numerį draudžiama naudoti.
8.5.5. Patvirtinimui netekus galios, sertifikatas pateikiamas panaikinti jį išdavusiai bandymų institucijai.
III. BŪTINIAUSI REIKALAVIMAI, TAIKOMI VIDAUS VANDENŲ LAIVUOSE LAIVYBAI NAUDOJAMAI RADIOLOKACINEI ĮRANGAI, IR JOS BANDYMŲ SĄLYGOS
9. Bendroji dalis:
9.1. Taikymo sritis:
9.1.1. Šiose nuostatose išdėstomi vidaus vandenų laivuose laivybai naudojamai radiolokacinei įrangai taikomi būtiniausi techniniai ir eksploataciniai reikalavimai bei bandymų atitikčiai šiems būtiniausiems reikalavimams nustatyti sąlygos. Vidaus vandenų ECDIS įranga, kuri gali būti naudojama navigacijos režimu, laikoma navigacine radiolokacine įranga, kaip apibrėžta šiose nuostatose.
9.2. Radiolokacinės įrangos paskirtis:
9.2.1. Radiolokacinė įranga palengvina laivavedybą, pateikdama aiškų laivo padėties radiolokacinį atvaizdą plūdurų, kranto linijų ir laivybos konstrukcijų atžvilgiu bei leisdama patikimai ir laiku atpažinti kitus laivus bei virš vandens paviršiaus kyšančias kliūtis.
9.3. Patvirtinimo bandymai:
9.3.1. Radiolokacinė įranga laivuose negali būti montuojama tol, kol tipo bandymu nebus nustatyta, kad ji atitinka šiomis nuostatomis nustatytus būtiniausius reikalavimus.
9.4. Paraiška dėl patvirtinimo bandymo:
9.4.1. Paraiškos dėl radiolokacinės įrangos tipo bandymo pateikiamos vienos iš valstybių narių kompetentingai bandymų institucijai.
9.4.1.1. Kompetentingos bandymų institucijos nurodomos Komitetui.
9.4.2. Prie kiekvienos paraiškos pridedami šie dokumentai:
9.4.2.1. du išsamaus techninio aprašymo egzemplioriai;
9.4.2.2. du visų įrengimo ir eksploatacijos dokumentų rinkiniai;
9.4.2.3. du išsamaus naudojimo vadovo egzemplioriai; ir
9.4.2.4. du naudojimo vadovo santraukų egzemplioriai.
9.4.3. Pareiškėjas bandymais nustato arba pasirūpina, kad būtų nustatyta, ar radiolokacinė įranga atitinka šių nuostatų būtiniausius reikalavimus.
9.4.3.1. Prie paraiškos pridedami horizontaliojo ir vertikaliojo antenos spinduliavimo dėsningumo bandymo rezultatai ir matavimo protokolai.
9.4.3.2. Šiuos dokumentus ir bandymo metu gautą informaciją saugo kompetentinga bandymų institucija.
9.4.4. Atliekant patvirtinimo bandymą, „pareiškėjas“ – tai juridinis arba fizinis asmuo, kurio pavadinimas (vardas, pavardė), prekės ženklas arba kitas tapatybės nustatymo ženklas naudojamas gaminant išbandyti pateiktą įrangą arba ja prekiaujant.
9.5. Tipo patvirtinimas:
9.5.1. Jei įrangos tipo bandymo rezultatai teigiami, kompetentinga bandymų institucija išduoda atitikties liudijimą.
9.5.1.1. Jei įranga būtiniausių reikalavimų neatitinka, pareiškėjui raštu pranešamos jos atmetimo priežastys.
9.5.1.2. Patvirtinimą suteikia kompetentinga institucija.
9.5.1.3. Kompetentinga institucija apie jos patvirtintą įrangą praneša Komitetui.
9.5.2. Kiekviena bandymų institucija turi teisę bet kuriuo metu iš produkcijos serijos pasirinkti įrangą patikrinimui atlikti.
9.5.2.1. Jei šiuo patikrinimu nustatomi įrangos defektai, tipo patvirtinimas gali būti panaikintas.
9.5.2.2. Tipo patvirtinimą panaikina jį išdavusi institucija.
9.5.3. Tipo patvirtinimas galioja 10 metų; paprašius jo galiojimas gali būti pratęstas.
9.6. Įrangos ženklinimas ir patvirtinimo numeris:
9.6.1. Ant kiekvienos įrangos sudedamosios dalies taip, kad nebūtų galima ištrinti, pažymimas gamintojo pavadinimas, prekybinė įrangos paskirtis, įrangos tipas ir serijos numeris.
9.6.2. Kompetentingos institucijos suteiktas patvirtinimo numeris ant displėjaus pažymimas taip, kad nebūtų galima ištrinti ir kad sumontavus įrangą būtų aiškiai matomas.
9.6.2.1. Patvirtinimo numerio sudedamosios dalys:
e-NN-NNN
(e = Europos Sąjunga
NN = patvirtinimo šalies kodas, kuriame
1 = Vokietija
18 = Danija
2 = Prancūzija
20 = Lenkija
3 = Italija
21 = Portugalija
4 = Nyderlandai
23 = Graikija
5 = Švedija
24 = Airija
6 = Belgija
26 = Slovėnija
7 = Vengrija
27 = Slovakija
8 = Čekija
29 = Estija
9 = Ispanija
32 = Latvija
11 = Jungtinė Karalystė
36 = Lietuva
12 = Austrija
49 = Kipras
13 = Liuksemburgas
50 = Malta
17 = Suomija
NNN = triženklis numeris, kurį nustato kompetentinga institucija.)
9.6.3. Patvirtinimo numeris naudojamas tik kartu su atitinkamu patvirtinimu.
9.6.3.1. Pagaminti ir pritvirtinti patvirtinimo numerį yra pareiškėjo pareiga.
9.6.4. Kompetentinga institucija apie suteiktą patvirtinimo numerį nedelsdama informuoja Komitetą.
9.7. Gamintojo pareiškimas:
9.7.1. Prie kiekvieno įrangos vieneto pridedamas gamintojo pareiškimas, kad įranga atitinka galiojančius būtiniausius reikalavimus ir kad ji visais atžvilgiais yra tokia pat kaip bandymams pateikta įranga.
9.8. Patvirtintos įrangos pakeitimai:
9.8.1. Jau patvirtintoje įrangoje padarius pakeitimą, tipo patvirtinimas panaikinamas. Jei planuojama daryti pakeitimus, išsami informacija apie tai raštu siunčiama kompetentingai bandymų institucijai.
9.8.2. Kompetentinga bandymų institucija sprendžia, ar patvirtinimą galima taikyti toliau, ar būtina atlikti patikrinimą arba naują tipo bandymą.
9.8.2.1. Jei suteikiamas naujas patvirtinimas, skiriamas naujas patvirtinimo numeris.
10. Bendrieji būtiniausi reikalavimai, taikomi radiolokacinei įrangai:
10.1. Konstrukcija, projektas:
10.1.1. Radiolokacinė įranga turi būti tinkama eksploat …
DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.