LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL GAIRIŲ PAREIŠKĖJAMS (VIEŠAJAM SEKTORIUI), SIEKIANT GAUTI EUROPOS SĄJUNGOS STRUKTŪRINIŲ FONDŲ FINANSINĘ PARAMĄ PAGAL LIETUVOS 2004–2006 M. BENDROJO PROGRAMAVIMO DOKUMENTĄ, PATVIRTINIMO IR ĮGALIOJIMŲ VIEŠAJAI ĮSTAIGAI LIETUVOS VERSLO PARAMOS AGENTŪRAI SUTEIKIMO 2004 m. birželio 10 d. Nr. 4-222 Vilnius Vadovaudamasis Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų administravimo Lietuvoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. 649 „Dėl Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų administravimo Lietuvoje“ (Žin., 2001, Nr. 48-1676; 2003, Nr. 88-3999), 9.8 punktu ir Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 921 (Žin., 1998, Nr. 67-1957; 2001, Nr. 61-2186; 2002, Nr. 64-2615), 6.4.2 punktu: 1. Tvirtinu pridedamas: 1.1. Gaires pareiškėjams (viešajam sektoriui), siekiant gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinę paramą pagal Lietuvos 2004–2006 m. bendrojo programavimo dokumentą; 1.2. Pavyzdinę kvietimo teikti paraiškas formą; 1.3. Pavyzdinę paramos teikimo sutartį. 2. Pavedu: 2.1. viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūros direktoriui Kęstučiui Murauskui: 2.1.1. parengti, suderinti su Ūkio ministerija ir Finansų ministerija ir patvirtinti rekomendacinę Paraiškos Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinei paramai gauti specialiosios (B-1) dalies pildymo instrukciją, užbaigto projekto metinės ataskaitos, audito liudijimo bei mokėjimo prašymo formas; 2.1.2. parengti ir suderinus su Ūkio ministerija patvirtinti Prekių, paslaugų ir darbų pirkimo taisykles, taikomas juridiniams asmenims, gaunantiems finansinę paramą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų; 2.1.3. paskelbti kvietimą teikti paraiškas finansuoti projektus, įgyvendinant Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento 1 prioriteto 2 priemonę „Energijos tiekimo stabilumo, prieinamumo ir didesnio energetikos efektyvumo užtikrinimas“ (tik pagal veiklų grupę „Energijos vartojimo efektyvumo didinimas visuomeniniame sektoriuje“), 3 prioriteto 2 priemonę „Verslo aplinkos gerinimas“, 3 prioriteto 4 priemonę „Viešoji turizmo infrastruktūra ir paslaugos“, pagal tęstinio paramos teikimo procedūrą „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir bent viename iš nacionalinių dienraščių, taip pat viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūros interneto svetainėje; 2.2. Struktūrinių fondų valdymo skyriui Ūkio ministerijos interneto svetainėje paskelbti kvietimą teikti paraiškas finansuoti projektus, įgyvendinant Lietuvos 2004–2006 m. bendrojo programavimo dokumento 1 prioriteto 2 priemonę „Energijos tiekimo stabilumo, prieinamumo ir didesnio energetikos efektyvumo užtikrinimas“ (tik pagal veiklų grupę „Energijos vartojimo efektyvumo didinimas visuomeniniame sektoriuje“), 3 prioriteto 2 priemonę „Verslo aplinkos gerinimas“, 3 prioriteto 4 priemonę „Viešoji turizmo infrastruktūra ir paslaugos“, pagal tęstinio paramos teikimo procedūrą; 2.3. šio įsakymo vykdymo kontrolę ministerijos sekretoriui Gediminui Rainiui. ŪKIO MINISTRAS                                                                                                  PETRAS ČĖSNA GAIRĖS PAREIŠKĖJAMS (VIEŠAJAM SEKTORIUI), SIEKIANT GAUTI ES STRUKTŪRINIŲ FONDŲ FINANSINĘ PARAMĄ PAGAL LIETUVOS 2004–2006 M. BENDROJO PROGRAMAVIMO DOKUMENTĄ Taikoma kreipiantis dėl paramos pagal Lietuvos 2004–2006 m. bendrojo programavimo dokumento: 1 PRIORITETO 2 PRIEMONĘ (1.2) „ENERGIJOS TIEKIMO STABILUMO, PRIEINAMUMO IR DIDESNIO ENERGETIKOS EFEKTYVUMO UŽTIKRINIMAS“ (tik pagal veiklų grupę „Energijos vartojimo efektyvumo didinimas visuomeniniame sektoriuje“); 3 PRIORITETO 2 PRIEMONĘ (3.2) „VERSLO APLINKOS GERINIMAS“; 3 PRIORITETO 4 PRIEMONĘ (3.4) „VIEŠOJI TURIZMO INFRASTRUKTŪRA IR PASLAUGOS“. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Lietuva, tapusi visateise Europos Sąjungos (toliau – ES) nare, prisijungė prie įgyvendinimo vienos iš bendrųjų ES politikos dalių – struktūrinės politikos, kurios tikslas – finansinėmis priemonėmis mažinti ES regionų ekonominės ir socialinės plėtros skirtumus ir gerinti atsilikusių Europos regionų konkurencingumą. Pagrindinis šios politikos įgyvendinimo įrankis yra ES struktūrinių fondų lėšos, kurios skirstomos vadovaujantis programų finansavimo nuostatais. 2. Siekiant veiksmingai panaudoti ES struktūrinių fondų lėšas buvo parengtas ir su Europos Komisija suderintas Lietuvos 2004–2006 m. bendrojo programavimo dokumentas (toliau – BPD). BPD – tai ES investicijų Lietuvai planavimo dokumentas, kuriame nustatoma šalies plėtros strategija, pateiktos finansavimo priemonės ir uždaviniai bei būsimos paramos finansavimo principai. 3. Šios Gairės pareiškėjams (toliau – Gairės) skirtos Europos regioninės plėtros fondo ir bendrojo finansavimo lėšomis remiamų viešųjų projektų rengėjams, kurių projektai bus teikiami pagal Lietuvos 2004–2006 m. BPD priemones: 3.1. 1 prioriteto 2 priemonę (1.2) „Energijos tiekimo stabilumo, prieinamumo ir didesnio energetikos efektyvumo užtikrinimas“: veiklų grupė „Energijos vartojimo efektyvumo didinimas visuomeniniame sektoriuje“. 3.2. 3 prioriteto 2 priemonę (3.2) „Verslo aplinkos gerinimas“: 3.2.1. veiklų grupė „Smulkaus ir vidutinio verslo paramos sistema“; 3.2.2. veiklų grupė „Inovacijų paramos sistema“; 3.2.3. veiklų grupė „Mokslo ir technologijų parkai, technologiniai centrai“; 3.2.4. veiklų grupė „Pramoninės zonos, „plyno lauko“ investicijų skatinimai“; 3.2.5. veiklų grupė „Asocijuotos verslo struktūros, įskaitant klasterizacijos veiklą“; 3.2.6. veiklų grupė „Aplinkosauginių priemonių versle skatinimas“; 3.2.7. veiklų grupė „Lietuvos produktų ir paslaugų įvaizdžio gerinimas“. 3.3. 3 prioriteto 4 priemonę (3.4) „Viešoji turizmo infrastruktūra ir paslaugos“: 3.3.1. veiklų grupė „Gamtinių išteklių panaudojimas poilsio bei sveikatingumo turizmo plėtrai“; 3.3.2. veiklų grupė „Aktyvaus turizmo (poilsio), sportinio turizmo infrastruktūros kūrimas ir modernizavimas“; 3.3.3. veiklų grupė „Viešųjų kultūros/istorijos paveldo objektų ir nenaudojamų pastatų atstatymas, restauravimas ir pritaikymas viešiems turizmo poreikiams“; 3.3.4. veiklų grupė „Turizmo informacinių ir rinkodaros paslaugų plėtra, turizmo skatinimas“. 4. Gairėse vartojamos sąvokos: BPD priemonė – tam tikros srities veiklos rūšių, skirtų prioritetui įgyvendinti per kelerius metus, visuma. BPD priemonė numato galimybę minėtųjų rūšių veiklą finansuoti iš ES struktūrinių fondų, bendrojo finansavimo ir kitų šaltinių lėšų. BPD prioritetas – vienas iš strategijos, įteisintos BPD, prioritetų, kuriam numatytos ES struktūrinių fondų, bendrojo finansavimo ir kitų šaltinių lėšos, nustatyti konkretūs tikslai ir parengtos įgyvendinimo priemonės. Klasteriai – dalyvaujančių bendroje verslo veikloje ir geografiškai, verslo ryšiais ar darbo pasidalijimu tarpusavyje susijusių viešųjų juridinių asmenų (įmonių, kitų organizacijų) vertikalioji ir (arba) horizontalioji integracija, kuria pasinaudojus skatinamas bendradarbiavimas ir susijusių privačių juridinių asmenų potencialo didinimas, drauge stiprinamas šių asmenų veiklos stabilumas bei saugumas rinkoje, įgyjamas lengvesnis priėjimas prie specializuotos informacijos, sukuriamos palankesnės sąlygos inovacijoms, taip pat įgyjamas ar didinamas tiek pačių įmonių, esančių klasteryje, tiek parties klasterio kaip visumos konkurencinis pranašumas, ypač tarptautinėje rinkoje, didinamos verslo augimo galimybės. Paramos intensyvumas – teikiamos paramos išraiška procentais, skaičiuojant nuo bendros visų paramos gavėjo tinkamų finansuoti išlaidų, priskiriamų tam tikrai kategorijai, sumos. Paramos teikėjas – Lietuvos Respublikos ūkio ministerija (toliau – Ūkio ministerija), adresas: Gedimino pr. 38/2, LT-01104 Vilnius, Lietuvos Respublika. Ūkio ministerija atlieka tarpinės institucijos funkcijas ir yra atsakinga už jai priskirtų BPD priemonių ES struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšų planavimą, priemonių įgyvendinimą bei priežiūrą. Projekto paraiška (toliau – paraiška) – viešojo juridinio asmens, siekiančio gauti ES struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšų projektui įgyvendinti, užpildytas nustatytos formos dokumentas, kurį sudaro paraiškos A dalies forma, tvirtinama finansų ministro įsakymu, ir B dalies forma, tvirtinama ūkio ministro įsakymu. Pareiškėjas – viešasis juridinis asmuo, pateikęs paraišką gauti ES struktūrinių fondų paramą. Patvirtinta metinė finansinė atskaitomybė – viešojo juridinio asmens metinė finansinė atskaitomybė, kurią Lietuvos Respublikos įstatymų ar viešojo juridinio asmens steigimo dokumentų nustatyta tvarka patvirtino viešojo juridinio asmens aukščiausias organas (visuotinis akcininkų susirinkimas, steigėjas ir pan.). Kai pareiškėjas ar partneris yra viešasis juridinis asmuo, steigiamas arba įsteigtas ne daugiau kaip prieš 12 mėnesių, paraiškos pateikimo metu gali dar neturėti veiklos pirmųjų finansinių metų patvirtintos metinės finansinės atskaitomybės. Projektas – dokumentas, pagrindžiantis numatomų rezultatų tikslingumą, finansiškai (ekonomiškai) ir techniškai įrodantis rezultatams pasiekti pasirinkto būdo efektyvumą, taip pat reikiamus išteklius, pasirinkto būdo taikymo pradžios ir rezultatų pasiekimo laiką, detalų pasirinkto būdo taikymo planą. Projekto įgyvendinimo laikotarpis – tai laikotarpis, per kurį įgyvendinamos projekto veiklos ir kuris trunka nuo projekto išlaidų darymo pradžios iki paskutinio mokėjimo prašymo pateikimo VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūrai (toliau – LVPA). Projekto įgyvendinimo laikotarpis neturi būti ilgesnis nei 30 mėnesių. Projekto partneris (toliau – partneris) – viešasis juridinis asmuo, dalyvaujantis įgyvendinant ir finansuojant projektą, pasidalinantis su pareiškėju projekto rezultatus pagal prieš projekto įgyvendinimą pareiškėjo ir jo partnerių pasirašytą partnerystės sutartį, ir kurio projekto metu padarytos išlaidos yra pripažįstamos tinkamomis. Partneriui taikomi reikalavimai, nustatyti kiekvienai veiklų grupei. Projekto rezultatai privalo likti Lietuvoje, net jei partneris yra užsienio juridinis asmuo. Institucija ar įstaiga, teikianti paramą, kuri gali būti įskaitoma kaip pareiškėjo ar partnerio indėlis į projektą, pareiškėjui ar partneriui iš kitų viešo finansavimo šaltinių (ne iš ES struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšų), nėra laikoma partneriu. Parama – ES struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšos, skirtos projektams finansuoti. Paramos gavėjas – viešasis juridinis asmuo, kurio išlaidos, patiriamos įgyvendinant projektą, iš dalies ar visiškai kompensuojamos paramos, suteikiamos pagal šias Gaires, lėšomis. Paramos gavėjai gali būti pareiškėjas ir partneriai. Paramos sutartis – paramos vykdyti projektams, įgyvendinantiems Lietuvos 2004–2006 m. bendrojo programavimo dokumento priemones, teikimo sutartis. Tai pagrindinis teisinis dokumentas, kurį pasirašo Ūkio ministerija, LVPA ir pareiškėjas, kurio projektui įgyvendinti nuspręsta skirti paramą. Šia sutartimi yra nustatomas skiriamos paramos dydis, paramos suteikimo sąlygos, mokėjimo tvarka, šalių teisės ir pareigos, kt. Tinkamos kompensuoti išlaidos (toliau – tinkamos išlaidos) – projekto įgyvendinimo metu faktiškai išleistos lėšos, nurodytos šiose Gairėse ir paramos sutartyje, būtinos projektui vykdyti ir kurios gali būti finansuojamos ES struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšomis. I SKYRIUS. BENDRA INFORMACIJA APIE Lietuvos 2004–2006 m. bendrojo programavimo dokumento PRIEMONES PIRMASIS SKIRSNIS STRATEGIJA IR TIKSLAI 5. ES struktūrinių fondų parama Lietuvai teikiama remiantis Lietuvos 2004–2006 m. BPD. BPD keliami šie tikslai, bendri visoms BPD priemonėms: 5.1. plėtoti ir modernizuoti šalies infrastruktūrą siekiant paskatinti ekonominį augimą ir sudaryti geresnes sąlygas laisvam žmonių, prekių bei paslaugų judėjimui; 5.2. užtikrinti, kad BPD priemonės atitiktų visuotinius darnaus vystymosi principus; 5.3. gerinti darbo jėgos gebėjimus, užtikrinti jos lankstumą ir prisitaikymą prie vykstančių rinkos pokyčių. Atnaujinti žinias ir kelti kvalifikaciją, labiausiai kreipiant dėmesį į bedarbius ir jaunimą, svarbiausia – pasiekti, kad suteikiamos žinios ir praktika atitiktų rinkos poreikius; 5.4. stiprinti ekonomikos konkurencingumą, sukuriant būtinas sąlygas plėtrai ir skatinant tinkamos verslo aplinkos raidą bei investicinio klimato gerėjimą tiek veikiančio, tiek besikuriančio verslo srityje; 5.5. užtikrinti ir palaikyti prasidėjusius ekonominius persitvarkymus šalyje. 6. BPD strategijai įgyvendinti išskirti 4 prioritetai: 6.1. socialinės ir ekonominės infrastruktūros plėtra; 6.2. žmogiškųjų išteklių plėtra; 6.3. gamybos sektoriaus plėtra; 6.4. kaimo plėtra ir žuvininkystė. ANTRASIS SKIRSNIS EUROPOS REGIONINĖS PLĖTROS FONDO TIKSLAI IR FINANSAVIMO SRITYS 7. ES struktūrinių fondų parama BPD priemonei įgyvendinti teikiama iš Europos regioninės plėtros fondo (toliau – ERPF). Kaip numatyta 1999 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente Nr. 1783/1999 (EB) dėl Europos regioninės plėtros fondo (OJ L 213, 13/08/1999, p. 0001–0004), ERPF prisideda, inter alia, prie: 7.1. investicijų į infrastruktūrą; 7.2. vidaus potencialo plėtros, naudojant priemones, skatinančias ir paremiančias vietos plėtros ir užimtumo iniciatyvas bei smulkių ir vidutinių įmonių veiklą, kurias visų pirma sudaro: 7.2.1. parama teikiant paslaugas įmonėms, ypač valdymo, rinkos tyrimų ir mokslinių tyrimų srityse, bei kelioms įmonėms bendras paslaugas; 7.2.2. technologijos perdavimo finansavimas, įskaitant informacijos rinkimą ir platinimą, įmonių ir mokslinių tyrimų institucijų bendrą finansavimą bei inovacijų diegimo įmonėse finansavimą; 7.2.3. įmonių galimybės būti finansuojamoms ir gauti paskolas gerinimas, kuriant ir plėtojant reikiamus finansinius dokumentus, nurodytus 1999 m. birželio 21 d. Europos Bendrijos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1260/1999 dėl struktūrinių fondų bendrųjų charakteristikų nustatymo 28 straipsnyje; 7.2.4. tiesioginė parama investicijoms vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1260/1999 28 straipsnio 3 dalimi, jei nėra paramos programų šioje srityje; 7.2.5. infrastruktūros, būtinos vietos ir užimtumo plėtrai, kūrimas; 7.2.6. parama struktūroms, teikiančioms susijusias paslaugas naujoms darbo vietoms kurti, tačiau išskyrus Europos socialinio fondo (toliau – ESF) finansuojamas priemones; 7.3. techninės pagalbos priemonių, nurodytų Reglamento (EB) Nr. 1260/1999 2 straipsnio 4 dalies antrajame punkte. 8. Remiantis šiais faktais, ERPF parama suteikiama: 8.1. gamybos aplinkai, visų pirma įmonių, ypač smulkių ir vidutinio dydžio, konkurencingumui ir ilgalaikėms investicijoms didinti, siekti, kad regionai taptų patrauklesni, gerinant jų infrastruktūros lygį; 8.2. moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai, siekiant skatinti naujų technologijų diegimą ir inovacijas, mokslinių tyrimų bei technologiniam pajėgumui, skatinančiam regionų plėtrą, stiprinti; 8.3. žinių visuomenei ugdyti; 8.4. turizmui ir investicijoms į kultūrą plėtoti, įskaitant kultūros ir gamtos paveldo apsaugą, jei taip yra sukuriamos ilgalaikės darbo vietos; 8.5. aplinkos apsaugai ir jai tobulinti, visų pirma atsižvelgiant į prevencijos sričių principus, siekiant plėtoti ekonomiką, taip pat racionaliam energijos panaudojimui plėtoti ir atsinaujinantiems energetikos šaltiniams didinti; 8.6. moterų ir vyrų lygioms galimybėms užimtumo srityje, kuriant įmones, infrastruktūrą ar paslaugas, sudarančias galimybę derinti šeimos gyvenimą su darbu; 8.7. tarpvalstybiniam, nacionaliniam ir regioniniam bendradarbiavimui siekiant tolygios regionų ir vietos plėtros. trečiasis skirsnis reikalavimai remiamoms veikloms 9. Kiekvienai BPD priemonės remiamų veiklų grupei yra nustatyti specifiniai tikslai ir jie pateikiami pagal atitinkamas šios priemonės remiamų veiklų grupes. 10. Projekte turi būti įtrauktos tarpusavyje susijusios remiamos veiklos, o projektas neturi būti fragmentiškų veiklų rinkinys. 11. Projektas turi būti skirtas vienai veiklų grupei, nurodytai šiose Gairėse, kadangi projektas bus vertinamas pagal tos veiklos grupės vertinimo kriterijus. 12. Remiamos veiklos pagal 1.2, 3.2 ir 3.4 priemones yra išvardintos BPD programos priede. Remiamos veiklos yra sugrupuotos ir šios remiamų veiklų grupės išvardintos BPD atitinkamų priemonių aprašymuose. Kaip numatyta BPD priemonėje „Energijos tiekimo stabilumo, prieinamumo ir didesnio energetikos efektyvumo užtikrinimas“, parama vadovaujantis šiomis Gairėmis teikiama tik veiklų grupei „Energetikos efektyvumo didinimas visuomeniniame sektoriuje“, o pagal BPD priemones „Verslo aplinkos gerinimas“ ir „Viešoji turizmo infrastruktūra ir paslaugos“ remiamos visos veiklų grupės. 13. Kiekvienoje remiamų veiklų grupėje yra nustatomos ir pateikiamos šiose Gairėse detalesnės remiamos veiklos (veiklos sritys). 14. Valstybės pagalbos teikimas, įgyvendinant BPD 1.2 priemonės dalį „Energetikos efektyvumo didinimas visuomeniniame sektoriuje“ ir 3.2 bei 3.4 priemones, nėra numatytas. Įvertinus projektą ir paaiškėjus, kad pareiškėjui arba partneriui turėtų būti taikomos valstybės pagalbos, kaip ji apibrėžta Europos Bendrijos steigimo sutarties 87 straipsnio 1 dalyje, taisyklės, projektas arba atitinkama jo dalis negali būti remiami. ketvirtasis skirsnis PAREIŠKĖJŲ TINKAMUMo REIKALAVIMAI. PARTNERYSTĖ 15. Reikalavimai pareiškėjams: 15.1. paraiškas gauti paramą pagal minėtas BPD priemones gali teikti tik Lietuvoje, registruoti ir projektą Lietuvoje vykdantys viešieji juridiniai asmenys; 15.2. pareiškėjas tiesiogiai atsakingas už pateikiamo projekto parengimą ir valdymą; 15.3. pareiškėjas turi turėti stabilius ir pakankamus finansinius išteklius, kad galėtų užtikrinti savo veiklos tęstinumą per visą projekto įgyvendinimo laikotarpį ir, jei tai numatyta, prisidėti prie projekto finansavimo; 15.4. pareiškėjai, pretenduojantys gauti projekto finansavimą, turi atitikti visas sąlygas, keliamas pareiškėjui pagal BPD priemonės veiklų grupę, kurioms skirtas projektas. 16. Partnerystė: 16.1. pareiškėjai gali būti kviečiami teikti paraiškas individualiai arba kartu su partneriais – kitais viešaisiais juridiniais asmenimis; 16.2. projektą gali vykdyti ir projekto rezultatais gali naudotis keli viešieji juridiniai asmenys bendrai – partneriai, jei vykdyti projektą kartu yra tikslingiau (pavyzdžiui, mažesnės projekto administravimo išlaidos, tas pats projektas apima kelias savarankiškai administruojamas teritorijas, kartu vykdomas projektas veiksmingiau įgyvendinamas, sumažėja netinkamo administravimo rizika ir pan.). Tokiu atveju projektui pateikiama viena paraiška, atitinkamai užpildyta visų partnerių. Partnerių padarytos išlaidos projektui įgyvendinti yra tinkamos kompensuoti išlaidos, bet jas kompensuoja pareiškėjas. Finansavimą, skirtą visam projektui įgyvendinti, tiesiogiai gauna tik pareiškėjas, kuris ir atsiskaito su kitais partneriais. Partneriai tiesiogiai paramos lėšų negauna; 16.3. partnerių patirtos išlaidos įgyvendinant projektą yra kompensuojamos tik pagrindiniam pareiškėjui; 16.4. partneriai dalyvauja rengiant ir įgyvendinant projektą, jų išlaidos, atitinkančios šių Gairių 31.1.1–31.1.9 punktuose nurodytas sąlygas, yra tinkamos išlaidos. Partneriai, pretenduojantys gauti projekto finansavimą, turi atitikti visas sąlygas, keliamas partneriui pagal BPD priemonės veiklų grupę, kurioms skirtas projektas; 16.5. visi partneriai, pretenduojantys pasinaudoti projekto rezultatais, turi būti nurodyti teikiamoje paraiškoje; 16.6. projekto rezultatai yra paskirstomi tarp pareiškėjo ir partnerių pagal prieš projekto įgyvendinimą pareiškėjo ir jo partnerių pasirašytą partnerystės sutartį. Atsakomybė už projekto įgyvendinimą atitenka projekto vykdytojui. Bet koks projekto rezultatų paskirstymo pakeitimas turi būti įforminamas raštu kaip partnerystės sutarties pakeitimas. Sutarties pakeitimas galimas tik, jeigu jam pritaria LVPA. Projekto rezultatai privalo likti Lietuvoje, net jei partneris yra užsienio juridinis asmuo; 16.7. projekte gali dalyvauti ir kiti projekto dalyviai, nesiekiantys gauti paramos pagal šias Gaires. Tokiems dalyviams reikalavimai, keliami partneriams ir pareiškėjui, netaikomi. Jų patirtos išlaidos nepriskiriamos tinkamoms projekto išlaidoms; 16.8. galimybė teikti paraišką kartu keliems partneriams vienam projektui vykdyti neužkerta kelio kiekvienam partneriui pateikti savarankiškas paraiškas kitiems projektams įgyvendinti. Viešosios įstaigos – tais atvejais, kai šiose Gairėse prie tinkamų pareiškėjų ar partnerių numatytos viešosios įstaigos, viešoji įstaiga gali būti pareiškėja ar partnerė tik tuo atveju, jei tenkinamos visos šios sąlygos: -viešosios įstaigos savininkas ar dalininkas yra bent vienas iš šių subjektų: valstybė, savivaldybė, valstybės ar savivaldybės institucija, valstybės ar savivaldybės kontroliuojamas juridinis asmuo; -viešajai įstaigai teisės aktu (teisės aktais) yra pavesta atlikti viešąsias funkcijas; -minėtų viešųjų funkcijų atlikimas yra arba gali būti finansuojamas iš valstybės, savivaldybių biudžetų arba kitų viešojo finansavimo šaltinių; -teikiamas projektas yra skirtas minėtoms viešosioms funkcijoms įgyvendinti. penktasis skirsnis netinkami PAREIŠKĖJAI ir partneriai 17. Potencialūs pareiškėjai ir jų partneriai negali būti kviečiami teikti paraiškas ir jiems negali būti skiriama parama, jei: 17.1. jie bankrutuoja (išskyrus biudžetines įstaigas) arba yra likviduojami; 17.2. turi mokestinę nepriemoką valstybės ir (arba) savivaldybės biudžetui (išskyrus biudžetines įstaigas); 17.3. ūkio subjekto vadovas ar vyriausiasis buhalteris turi neišnykusį teistumą dėl nusikalstamos veiklos nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai arba finansų sistemai; 17.4. pareiškėjas ar jo partneris anksčiau yra kreipęsis dėl paramos, finansuojamos iš ES ar Lietuvos Respublikos biudžeto, gavimo, tačiau su pareiškėju ar partneriu buvo nutraukta paramos suteikimo procedūra dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo. 18. Pareiškėjai ar jo partneriai tampa netinkamais ir jiems negali būti skiriama parama, jei pareiškėjai ar jo partneriai: 18.1. teikdami informaciją, kurios LVPA reikalauja kaip būtinos sąlygos teikiant paraiškas, sąmoningai pateikia klaidingus duomenis arba visai nepateikia šios informacijos; 18.2. bandė daryti įtaką LVPA, projektų atrankos komitetui ar Ūkio ministerijai šio arba kurio nors buvusio paraiškų vertinimo metu. 19. Kartu su paraiška pareiškėjas ir kiekvienas partneris turi pateikti pasirašytus laisvos formos raštus, patvirtinančius, jog pareiškėjas ir partneriai nėra priskiriami nė vienai 17.1–18.2 punktuose išvardytai kategorijai. šeštasis skirsnis LĖŠOS PRIEMONėms ĮGYVENDINTI 20. Lėšos BPD priemonėms įgyvendinti bus skiriamos iš ERPF ir bendrojo finansavimo lėšų, numatytų valstybės biudžete. 21. BPD atitinkamoms priemonėms įgyvendinti 2004–2006 m. numatytas toks finansavimas: 21.1. 1.2 BPD priemonė (veiklų grupei „Energijos vartojimo efektyvumo didinimas visuomeniniame sektoriuje“) – 47,87 mln. Lt iš ERPF ir 15,96 mln. Lt bendrojo finansavimo lėšų; 21.2. 3.2 BPD priemonė – 114,42 mln. Lt iš ERPF ir 38,14 mln. Lt bendrojo finansavimo lėšų; 21.3. 3.4 BPD priemonė – 227,65 mln. Lt iš ERPF ir 84,2 mln. Lt bendrojo finansavimo lėšų. 22. Atsižvelgiant į tai, kad finansuojama BPD priemonė patenka į 2004–2006 m. programavimo laikotarpį, taikomą atliekant mokėjimus iš ES struktūrinių fondų, visos numatytos lėšos gali būti faktiškai išmokėtos paramos gavėjams iki 2008 m. gruodžio 31 d. 23. Papildomai prie BPD priemonės įgyvendinimo skatinami prisidėti ir paramos gavėjai, skirdami atitinkamą savo finansinį indėlį projektui gyvendinti (už didesnį nuosavų lėšų indėlį skiriami papildomi balai). septintasis skirsnis projekto dydis 24. Projekto dydis (įskaitant tinkamas ir netinkamas išlaidas) bet kuriuo atveju negali viršyti 172 mln. Lt, nepaisant to, kokio dydžio ir intensyvumo paramos yra prašoma, pavyzdžiui, jei prašoma 2 mln. Lt paramos ir tai sudaro tik 1 proc. nuo visų projekto išlaidų, tačiau projekto dydis yra 200 mln. Lt, tuomet projektas bus netinkamas finansuoti. Šiose Gairėse yra nustatyti ir kiti projekto dydžio ir paramos dydžio apribojimai. aštuntasis skirsnis REIKALAVIMAI PROJEKTUI 25. Turtas, sukurtas ar įsigytas iš paramos lėšų, privalo likti Lietuvoje, negali būti pakeista to turto paskirtis, nuosavybės pobūdis, veiklos pobūdis, paramos objekto vieta (negali būti išvežta už Lietuvos ribų) ne mažiau kaip penkerius metus nuo projekto įgyvendinimo pabaigos (Reglamento (EB) Nr. 1260/1999 30 straipsnio 4 punktas). 26. Paramos gavėjas privalo savo lėšomis Ūkio ministerijos naudai apdrausti turtą, kuriam įsigyti ar sukurti, vykdant projektą, buvo naudota parama, maksimaliu turto atkuriamosios vertės draudimu nuo visų galimų rizikos atvejų, nuo kurių draudžia paramos gavėjo pasirinkta draudimo bendrovė, ne mažiau kaip 5 metams po turto įsigijimo (sukūrimo). Įvykus draudiminiam įvykiui, dėl kurio turtas, nurodytas šiame punkte, yra sunaikinamas ar nepataisomai sugadinamas, Ūkio ministerijai atitenka draudimo išmokos dalis, lygi suteiktos paramos sumai. Skirtumas tarp suteiktos paramos sumos ir draudimo išmokos sumos yra perduodamas paramos gavėjui. Ūkio ministerija ir paramos gavėjas dėl tolesnio draudimo išmokos panaudojimo susitaria sudarydami atskirą susitarimą (Reglamento (EB) Nr. 1260/1999 30 straipsnio 4 dalis, 39 straipsnio 3 punkto B dalis). 27. Infrastruktūros projektams reikalaujama pateikti atliktą poveikio aplinkai vertinimą (toliau – PAV), jei tai privaloma pagal teisės aktus. 28. PAV, atliktas iki 2004 m. gegužės 1 d., bus laikomas tinkamu ir bus galima pridėti seno pavyzdžio PAV deklaraciją, tačiau išduotą ne anksčiau kaip 3 metai iki paraiškos pateikimo datos. 29. PAV deklaracijoms, kai PAV atliktas po 2004 m. gegužės 1 d., bus taikomi reikalavimai, nustatyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. D1-44 „Dėl Europos Sąjungos lėšomis finansuojamų investicinių projektų poveikio aplinkai vertinimo deklaracijos formos ir institucijos, atsakingos už Europos ekologinio tinklo Natura 2000 teritorijų monitoringą, deklaracijos formos patvirtinimo bei šių deklaracijų pasirašymo“ (Žin., 2004, Nr. 50-1677). devintasis skirsnis TINKAMOS IŠLAIDOS 30. Bendros išlaidų tinkamumo taisyklės: 30.1. Paraiškoje nurodomos visos išlaidos, kurios yra tiesiogiai susijusios su projekto įgyvendinimu. Paramos lėšomis gali būti finansuojamos tik tinkamos paramos gavėjų išlaidos. VISOS projekto išlaidos Visos tinkamos kompensuoti projekto išlaidos Netinkamos kompensuoti išlaidos Subsidijos lėšos Pareiškėjo ir partnerių lėšos[1] Pareiškėjo lėšos Partnerių lėšos Projekto dalyvių lėšos 30.2. Tinkamos išlaidos turi būti: 30.2.1. būtinos projektui vykdyti ir numatytos sutartyje; 30.2.2. padarytos projekto įgyvendinimo laikotarpiu (įskaitant išlaidas projekto auditui), kuris numatytas paramos sutartyje (projekto įgyvendinimo laikotarpis ne ilgesnis kaip 30 mėn. nuo paramos teikimo sutarties sudarymo dienos; galutinis projekto įgyvendinimo terminas ne vėlesnis kaip 2008 m. rugsėjo 1 d.). Paskutinė projekto įgyvendinimo diena laikoma galutinės projekto įgyvendinimo ataskaitos ir galutinio mokėjimo prašymo pateikimo LVPA diena; 30.2.3. paramos gavėjų, kurie yra perkančiosios organizacijos pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 2002, Nr. 118-5296), tinkamomis išlaidomis gali būti laikomos projekto įgyvendinimo išlaidos, padarytos tiek po paramos teikimo sutarties sudarymo, tiek iki paramos teikimo sutarties sudarymo dienos, bet ne anksčiau nei 2004 m. sausio 1 d. ir likus ne daugiau kaip 12 mėnesių iki paraiškos pateikimo dienos; šios išlaidos turi būti atliktos laikantis Viešųjų pirkimų įstatymo. Paramos gavėjų, kurie nėra perkančiosios organizacijos pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, tinkamomis išlaidomis gali būti laikomos tik tos išlaidos, kurios padarytos po paraiškos pateikimo datos ir jei jos buvo padarytos laikantis šiose Gairėse nustatytų pirkimų reikalavimų. Paramos teikėjas atsakomybės dėl tokių išlaidų apmokėjimo, tais atvejais, kai projektui įgyvendinti pagal šias Gaires parama neskiriama, neprisiima; 30.2.4. faktiškai padarytos, užregistruotos paramos gavėjo buhalterinių žurnalų sąskaitose ir pagrįstos jas įrodančių juridinę galią turinčių dokumentų originalais arba (jei tai neįmanoma) oficialiai patvirtintomis kopijomis. Šiose Gairėse „faktiškai padarytos išlaidos“ dar nereiškia, kad paramos gavėjas (taikoma tik perkančiosioms organizacijoms) turi būti atlikęs mokėjimus prekių tiekėjui, paslaugų teikėjui ar darbų vykdytojui (t. y. nesvarbu, kada paramos gavėjas faktiškai sumoka už gautas prekes, paslaugas ar darbus), kadangi viešiesiems projektams pagal šias Gaires bus taikomas ir faktiškai padarytų išlaidų kompensavimas, ir sąskaitų apmokėjimas, tačiau net ir pastaruoju atveju bus reikalaujama dokumentų, įrodančių faktinį išlaidų apmokėjimą, kurį reikės padaryti per sutartyje nustatytą dienų skaičių nuo sąskaitų apmokėjimo datos; 30.2.5. padarytos, įvykdžius šių Gairių reikalavimus atitinkančias pirkimų procedūras, t. y. laikantis arba Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų, jei paramos gavėjas pagal šį įstatymą privalo jų laikytis, arba šiose Gairėse ir paramos teikimo sutartyje nustatytų pirkimų reikalavimų, jei paramos gavėjas neprivalo laikytis Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų. 30.3. Tinkamomis laikomos iš ES struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšų finansuojamų projektų išlaidos, padarytos po 2004 m. sausio 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 1 d. Tokioms išlaidoms pagrįsti paramos gavėjai turi pateikti su projekto įgyvendinimu susijusių ir projekto įgyvendinimo periodo išlaidas patvirtinančius dokumentus (sutartis, sąskaitas faktūras, banko išrašus ir kt.). 30.4. Patiriant tinkamas išlaidas (perkant prekes, paslaugas, darbus) sumokamas pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM) yra priskirtinas netinkamoms išlaidoms. Išimtiniais atvejais, jei paramos gavėjas, remdamasis galiojančiais Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais, negali šio mokesčio susigrąžinti, PVM gali būti įtraukiamas į paramos gavėjo tinkamas išlaidas. 30.5. Tinkamomis laikomos tik paramos gavėjo pateiktos rangovo ar paslaugų teikėjo išrašytos sąskaitos už jau atliktus darbus ir (arba) suteiktas paslaugas ar jų atitinkamą dalį, kartu pateikiant pasirašytus atliktų darbų ar suteiktų paslaugų perdavimo–priėmimo aktus. Rangovo ar paslaugų teikėjo išrašytos išankstinio apmokėjimo sąskaitos laikomos netinkamomis ir kompensuojamos nebus. Infrastruktūros investicijoms, iš kurių nuo projekto rezultatų eksploatavimo pradžios per numatomą infrastruktūros investicijų gyvavimo laikotarpį gaunamos didelės grynosios pajamos, paramos dydis negali būti didesnis kaip 65 procentai nuo tinkamų išlaidų (Tarybos reglamento (EB) Nr. 1260/1999 29 straipsnio „Finansavimo dydžio diferenciacija“ 4 punkto a dalis). Didelių grynųjų pajamų apibrėžimas pateikiamas to paties Reglamento bendrosios dalies 40 punkte. Apie iš projekto rezultatų uždirbamas dideles grynąsias pajamas deklaruoja pats pareiškėjas. LVPA turi teisę įvertinti šią deklaraciją. Jei projekto įgyvendinimo laikotarpiu (projekto trukmė nurodyta paramos sutartyje) iš projekto yra uždirbamos grynosios pajamos (tą paraiškoje turi deklaruoti pats pareiškėjas, o LVPA turi teisę tai patikrinti ir atitinkamai perskaičiuoti paramos dydį), paramos dydis mažinamas projekto įgyvendinimo laikotarpiu uždirbtų grynųjų pajamų iš projekto veiklos dydžiu (Europos Komisijos reglamentas Nr. 448/2004, OJ L 72/66, 2 straipsnis 2 punktas). 31. Tinkamų išlaidų kategorijos: 31.1. Pagal šias Gaires tinkamomis kompensuoti gali būti pripažįstamos šios paramos gavėjo išlaidos: 31.1.1. išlaidos projekto personalui: 31.1.1.1. atlyginimas už darbą projektą įgyvendinantiems paramos gavėjo darbuotojams, taip pat išoriniams ekspertams (darbo užmokestis, autorinis atlyginimas ir kt.). Prie tinkamų išlaidų priskiriamas ir darbdavio sumokamas socialinio draudimo mokestis bei kitos su atlygiu už darbą susijusios išlaidos. Atlyginimai ir kitos išlaidos projekto personalui neturi viršyti įprastų (įprasto paramos gavėjo darbuotojui už atitinkamą darbą mokamo atlyginimo, įprastų rinkos įkainių už ekspertų darbą ir pan.). Atostogoms, premijoms, pašalpoms (pavyzdžiui, nedarbingumo atveju) skirtos išlaidos yra netinkamos išlaidos; 31.1.1.2. projektą vykdančių asmenų komandiruočių (kelionių, nakvynės išlaidos ir dienpinigiai) išlaidos. Komandiruočių išlaidos apskaičiuojamos pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytas normas. Užsienio ekspertų komandiruočių išlaidų kompensavimas negali viršyti Europos Komisijos kasmet nustatomų ribų (http://europa. eu. int/comm/europeaid/perdiem/index_en. htm). Kelionės lėktuvu išlaidos gali būti kompensuojamos, jei perkamas ekonominės klasės bilietas; 31.1.2. projektui įgyvendinti būtinų perkamų paslaugų (pavyzdžiui, konsultavimo, vertimo, projektavimo, transportavimo ir t. t.) pirkimo išlaidos, jeigu jos atitinka vidutinius rinkos įkainius; 31.1.3. projektui įgyvendinti būtinų prekių, tarp jų įrangos bei įrenginių įsigijimo išlaidos, jei jos atitinka vidutines prekių kainas. Perkama įranga (ar įrenginiai) turi būti nauja (nenaudota). Lėšos, skirtos transporto priemonėms įsigyti, nėra tinkamos išlaidos; 31.1.4. projektui įgyvendinti būtinos programinės įrangos įsigijimo (tiek standartinių programų pirkimas, tiek naujos programinės įrangos kūrimas ir diegimas) išlaidos; 31.1.5. numatant investicijas į infrastruktūrą (pastatus, statinius, aplinką): išlaidos statybos, rekonstravimo bei remonto darbams, darbų išlaidos teritorijai/aplinkai sutvarkyti, įskaitant statinių, pastatų nugriovimo darbus. Pastatytų pastatų ar statinių, taip pat patalpų įsigijimo išlaidos nėra tinkamos kompensuoti; 31.1.6. neužstatytos žemės įsigijimo išlaidos, jei žemės įsigijimas yra būtinas projektui įgyvendinti ir žemės naudojimas neįmanomas kitokia nei nuosavybės teise (pavyzdžiui, projektui įgyvendinti reikalingas žemės sklypas negali būti naudojamas nuomos ar kitu pagrindu). Žemės įsigijimo išlaidos negali viršyti 10 procentų visų projekto tinkamų išlaidų. Įsigyjama žemė turi būti projektui vykdyti tinkamos paskirties (pavyzdžiui, negali būti žemės ūkio paskirties). Turi būti gautas nepriklausomo turto vertintojo (Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka turinčio teisę vertinti atitinkamos rūšies turtą) patvirtinimas, kad už žemę mokama kaina atitinka jos rinkos vertę; 31.1.7. paramos gavėjo apskaičiuotas ilgalaikio turto, naudojamo projektui įgyvendinti, nusidėvėjimas, jei tenkinamos šios sąlygos: 31.1.7.1. šiam ilgalaikiam turtui įsigyti nebuvo naudojama parama iš Lietuvos ar ES biudžetų; 31.1.7.2. nusidėvėjimas apskaičiuotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais; 31.1.7.3. nusidėvėjimas apima tik laikotarpį, kurį turtas naudojamas įgyvendinant projektą; 31.1.7.4. jei turtas minėtu laikotarpiu naudojamas ne tik projekto veikloms, bet ir kitoms paramos gavėjo veikloms, tinkamoms išlaidoms priskirtina nusidėvėjimo dalis, kuri yra proporcinga šio turto naudojimo projekto veikloms daliai; 31.1.8. išlaidos, tiesiogiai atsirandančios dėl paramos teikimo sutarties reikalavimų: 31.1.8.1. turto, kuriam įsigyti suteikiama parama, draudimo išlaidos (tik projekto įgyvendinimo laikotarpiu); 31.1.8.2. projekto audito išlaidos; 31.1.8.3. paramos projekto viešinimo išlaidos; 31.1.9. pridėtinės išlaidos (išlaidos projektui įgyvendinti būtinų pastatų ar patalpų, įrangos, transporto priemonių nuomai (išskyrus išperkamosios nuomos atveju), išlaidos elektrai, šildymui, telefonui, internetui, biuro reikmėms, kurui, transporto priemonių eksploatavimui ir pan.), jeigu jos atitinka rinkos įkainius ir yra pagrįstos realiomis išlaidomis, kurios yra susijusios su projekto įgyvendinimu, ir naudojant tinkamai pagrįstą metodą yra tinkamai bei sąžiningai paskirstytos veiklai pro rata principu. Pro rata principas reiškia, kad turi būti iš anksto nurodyta ir institucijos/įstaigos vadovo įsakymu patvirtinta, kokia dalimi, išreikšta procentais, projektui priskiriamos išlaidos, būtinos projektui įgyvendinti – išlaidos pastatų ar patalpų, įrangos, transporto priemonių nuomai (išskyrus išperkamosios nuomos atveju), išlaidos elektrai, šildymui, telefonui, internetui, biuro reikmėms, kurui, transporto priemonių eksploatavimui ir pan. Pavyzdžiui, projektui priskiriama 10 procentų išlaidų esamų patalpų nuomai, 12 procentų eksploatavimo išlaidų. Kitos pridėtinės išlaidos, pavyzdžiui, papildomų patalpų nuoma, transporto nuoma ir pan., išreiškiamos faktiniais dydžiais (absoliutine išraiška) ir įskaitomos į pridėtines išlaidas. 31.2. Pagal BPD priemonių atskiras tinkamų finansuoti veiklų grupes šiose Gairėse nustatomi specialūs tinkamų išlaidų pripažinimo apribojimai, papildomi reikalavimai bei sąlygos, taip pat nustatomas tinkamų išlaidų kategorijų pagal atskiras veiklų grupes sąrašas. 31.3. Išlaidų kategorijos, kurios negali būti kompensuojamos, naudojant ES struktūrinių fondų paramą: 31.3.1. išlaidos pagal sutartis, kurios padidina vykdomos veiklos išlaidas, proporcingai nepadidindamos jos vertės, ir išlaidos pagal sutartis su tarpininkais ar konsultantais, kuriose mokėjimas yra nurodytas procentais nuo bendros projekto vertės; 31.3.2. debeto palūkanos, finansinių operacijų išlaidos, komisinis mokestis už valiutos keitimą, nuostoliai, atsiradę dėl užsienio valiutos keitimo, kitos finansinės išlaidos; 31.3.3. baudos, finansinės sankcijos ir bylinėjimosi išlaidos; 31.3.4. įmokos, mokamos išperkamosios nuomos (lizingo) atveju, kai paramos gavėjas projektui įgyvendinti reikalingą turtą įsigyja (projekto įgyvendinimo metu nuomoja) išperkamosios nuomos būdu; 31.3.5. PVM, kurį paramos gavėjas gali susigrąžinti. 31.4. Tos pačios projekto išlaidos, kurioms kompensuoti jau yra ar buvo skirta parama iš ES ar nacionalinio biudžeto lėšų pagal kitas paramos gavėjo paraiškas, t. y. išlaidos finansuojamos du ar daugiau kartų, yra netinkamos kompensuoti. DEŠIMTASis skirsnis reikalavimai pirkimams 32. Paramos gavėjai, kurie pagal Viešųjų pirkimų įstatymą yra perkančiosios organizacijos, įgyvendindami projektą, privalo vadovautis Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis. Kiti paramos gavėjai, kurie pagal Viešųjų pirkimų įstatymą nėra perkančiosios organizacijos, privalo vadovautis šiose Gairėse ir paramos sutartyje nustatytais reikalavimais pirkimams, kurie detalizuojami ūkio ministro arba jo įgalioto asmens įsakymu patvirtintose pirkimų taisyklėse. Lėšos, kurias paramos gavėjas išleis pagal prekių, paslaugų ar darbų pirkimo sutartis, sudarytas nesivadovaujant nurodytais reikalavimais, nebus laikomos tinkamomis kompensuoti. 33. Pareiškėjas, kuris pagal Viešųjų pirkimų įstatymą yra perkančioji organizacija, paraiškoje turi nurodyti planuojamų viešųjų pirkimų sutarčių sudarymo grafiką. Toks pareiškėjas (partneris) gali atrinkti tiekėjus (ar dalį jų) iki paraiškos pateikimo. 34. Jeigu projektas, vadovaujantis šiomis Gairėmis, gali būti pradėtas įgyvendinti prieš paramos teikimo sutarties pasirašymą ir su trečiaisiais asmenimis sudarytos prekių, paslaugų arba darbų pirkimo–pardavimo sutartys, kompensuojamos tik išlaidos, kurios buvo padarytos vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymu. 35. Paramos gavėjai, kurie pagal Viešųjų pirkimų įstatymą nėra perkančiosios organizacijos, pirkimus privalo atlikti konkurso arba atviro konkurso būdu. Konkurso būdu pirkimai turi būti atliekami, kai prekių, paslaugų ar darbų pirkimo vertė didesnė kaip 50 000 Lt ir mažesnė kaip 5 000 000 Lt be PVM. Atviro konkurso būdas taikomas, kai prekių, paslaugų ar darbų pirkimo vertė didesnė kaip 5 000 000 Lt be PVM. Pirkimo sutartis, kurios vertė mažesnė kaip 50 000 Lt be PVM, turi būti sudaroma atlikus apklausą (apklausą galima atlikti žodžiu), šiuo atveju sąskaita faktūra laikoma raštu sudarytą sandorį patvirtinančiu dokumentu. 36. 35 punkte išvardinti pirkimai atliekami vadovaujantis paramos gavėjo patvirtintomis taisyklėmis. Pirkimus atlieka paramos gavėjo vadovo paskirta komisija (ne mažiau kaip trijų narių), kuri savo sprendimus protokoluoja raštu. Komisijos sprendimą dėl pirkimo turi patvirtinti parašu ir antspaudu paramos gavėjo vadovas arba jo įgaliotas asmuo. 37. 35 punkte nurodytas atviras konkursas – pirkimo būdas, kai apie pirkimą skelbiama nacionaliniame dienraštyje ir kai bet kuris suinteresuotas tiekėjas gali susipažinti su pirkimo dokumentais ir pateikti pasiūlymą. Pasiūlymų pateikimo terminas negali būti trumpesnis kaip 14 kalendorinių dienų nuo skelbimo išspausdinimo nacionaliniame dienraštyje. Dalyvių skaičius atvirame konkurse neribojamas. Atviras konkursas laikomas įvykusiu, jeigu yra bent vienas pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus atitinkantis pasiūlymas. 38. 35 punkte nurodytas konkursas – pirkimo būdas, kai paramos gavėjas, vadovaudamasis savo nustatytomis pirkimo taisyklėmis, perka prekes, paslaugas ar darbus iš mažiausią kainą pasiūliusio ar ekonomiškiausią pasiūlymą pateikusio tiekėjo. Taikant konkurso būdą, kvietimas pateikti siūlymus ir pirkimo dokumentai išsiunčiami potencialiems tiekėjams (rangovams) raštu. Pirkimas yra laikomas įvykusiu, jeigu yra pateikti ne mažiau kaip trys pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus atitinkantys pasiūlymai. 39. Jeigu 38 punkte nurodytu būdu atliekamas tų pačių prekių, paslaugų ar darbų pirkimas neįvyksta du kartus iš eilės, pirkimas gali būti laikomas įvykusiu, jeigu yra pateiktas vienas pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus atitinkantis pasiūlymas. 40. Apibūdinant pirkimo objektą, techninėje specifikacijoje negali būti nurodyta konkreti prekė, gamintojas ar tiekimo šaltinis, gamybos procesas, prekės ženklas, patentas, kilmės šalis, išskyrus atvejus, kai neįmanoma tiksliai ir suprantamai apibūdinti pirkimo objekto arba reikalingą pirkimo objektą gali pasiūlyti tik vienintelis tiekėjas. Šiuo atveju paramos gavėjas privalo nurodyti, kad savo savybėmis lygiaverčiai objektai yra priimtini, įrašydamas žodžius „arba lygiavertis“. 41. Techninėje specifikacijoje gali būti nurodomas arba Europos standartą perimantis Lietuvos standartas, arba Europos standartas, o jeigu nėra šių standartų – tarptautinis standartas ar kitas nacionalinės standartizacijos institucijos patvirtintas normatyvinis dokumentas, kartu nurodant, kad tiekėjai gali remtis nurodytiems standartams lygiaverčiais kitais ES valstybių narių nacionalinių standartizacijos institucijų patvirtintais normatyviniais dokumentais. 42. Įvykdžius pirkimo procedūrą, vertinimo rezultatai ir pirkimo–pardavimo sutarties projektas pateikiami ir suderinami su LVPA. LVPA, gavusi reikiamą informaciją, per 15 darbo dienų jai pritaria arba atmeta. Jeigu paramos gavėjo parengti dokumentai atmetami, LVPA raštu paaiškina atmetimo motyvus ir pateikia pasiūlymus, kaip ištaisyti trūkumus. Šis reikalavimas taikomas pirkimams, kurie atliekami po paramos teikimo sutarties pasirašymo. Pareiškėjas (partneris), kuris pagal Viešųjų pirkimų įstatymą yra perkančioji organizacija, atrinkęs tiekėjus (ar dalį jų) iki paraiškos pateikimo, pirkimo dokumentus pateikia kartu su paraiška. 43. Paramos gavėjų, kurie pagal Viešųjų pirkimų įstatymą nėra perkančiosios organizacijos, tam tikroms išlaidų rūšims: pridėtinėms išlaidoms, žemės pirkimui, projektui reikalingų patalpų, transporto, įrangos nuomai (išskyrus išperkamąją nuomą) – anksčiau išvardinti reikalavimai netaikomi. II SKYRIUS. bpd 1.2 PRIEMONĖ „tiekimo stabilumo, prieinamumo ir didesnio energetikos efektyvumo užtikrinimas“ pirmasis skirsnis Tikslai ir uždaviniai 44. Pagrindinis šios priemonės tikslas yra užtikrinti energijos tiekimo vartotojams stabilumą, patikimumą, lankstumą bei prieinamumą, didinti energijos vartojimo efektyvumą ir taip sudaryti nacionalinės ekonomikos stabilesnio ir labiau prognozuojamo augimo pagrindą. 45. Priemonės uždaviniai: 45.1. modernizuoti ir išplėsti energijos perdavimo ir paskirstymo tinklus, pagerinti jų patikimumą; 45.2. mažinti priklausomybę nuo energijos importo naudojant įvairesnes kuro rūšis ir pereinant prie vietinių ir atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo; 45.3. didinti energetikos efektyvumą. 46. Atsižvelgiant į minėtus prioriteto tikslus, teikiamas projektas turi prisidėti prie vieno ar kelių priemonės keliamų tikslų įgyvendinimo. Antrasis skirsnis Specifiniai 1.2 PRIEMONĖS atrankos kriterijai 47. 1.2. Priemonės „Tiekimo stabilumo, prieinamumo ir didesnio energetikos efektyvumo užtikrinimas“ specifiniai atrankos kriterijai yra šie: 47.1. neigiamo poveikio aplinkai mažinimas; 47.2. energijos tiekimo patikimumo didinimas; 47.3. atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas ir skatinimas naudoti tokius išteklius; 47.4. energijos vartojimo efektyvumo didinimas; 47.5. šiuolaikinių technologijų diegimas. 48. Šie atrankos kriterijai detalizuojami ir išreiškiami konkretesniais specifiniais veiklų grupių tikslais bei konkrečiais prioritetais, kuriais pasireiškia atitinkamas specifinis priemonės atrankos kriterijus kiekvienoje veiklų grupėje. Veiklų grupėje „Energijos vartojimo efektyvumo didinimas visuomeniniame sektoriuje“ taikomi tik šiai veiklai būdingi atrankos kriterijai – „Energijos vartojimo efektyvumo didinimas“, „Neigiamo poveikio aplinkai mažinimas“, „Energijos tiekimo patikimumo didinimas“ bei „Šiuolaikinių technologijų diegimas“, o jų prioritetai pateikiami toliau. trečiasis skirsnis veiklŲ grupės 49. Veiklų grupė „Energijos vartojimo efektyvumo didinimas visuomeniniame sektoriuje“: BPD priede nurodytos veiklos sritys: esamų pastatų, įskaitant pastatų išorines atitvaras ir susijusią infrastruktūrą, šiluminis izoliavimas ir atnaujinimas, taip pat energetikos įrenginių atnaujinimas; atnaujintų pastatų ir susijusios infrastruktūros energetinių savybių priežiūra ir kontrolė; pastatų ir susijusios infrastruktūros energetikos auditas; galimybių studijos, informacijos platinimas, švietimas, konsultavimas ir tiriamieji darbai, susiję su minėta veikla. 49.1. Specifiniai veiklų grupės tikslai: 49.1.1. padidinti energijos vartojimo efektyvumą visuomeniniame sektoriuje; 49.1.2. skatinti diegti šiuolaikines technologijas, siekiant didesnio energijos vartojimo efektyvumo visuomeniniame sektoriuje. 49.2. Projekte remiamos veiklos: Pastatai, pastatyti iki įsigaliojus Lietuvos Respublikos statybos normoms „Pastatų atitvarų šiluminė technika“ RSN 143-92 (iki 1992 m.), kur projektiniai statomų pastatų šilumos nuostoliai buvo sumažinti vidutiniškai 40 procentų, palyginti su prieš tai galiojusiomis Tarybų Sąjungos normomis, turi būti renovuojami. 49.2.1. konsultavimo paslaugos: 49.2.1.1. energijos vartojimo audito, kuriame pateikiami ikiprojektiniai pasiūlymai vartojamos energijos sąnaudoms mažinti, rengimas; 49.2.1.2. investicijų projekto rengimas; 49.2.1.3. projektavimo dokumentų (įskaitant darbo brėžinius) rengimas; 49.2.1.4. konkurso dokumentų darbams, paslaugoms ar prekėms pirkti, rengimas; 49.2.2. pastatų išorinių atitvarų remonto ir (arba) rekonstravimo darbai, pagerinant jų šilumines charakteristikas: pastatų išorines atitvaras sudaro: išorinės sienos, durys ir langai, stogai, perdangos besiribojančios su išore, taip pat esančios virš nešildomų rūsių ir pogrindžių, perdangos į nešildomą palėpę ar ertmes, grindys ant grunto; 49.2.3. pastatų energetikos sistemų remonto ir (arba) rekonstravimo darbai: 49.2.3.1. pastatų energetikos sistemą sudaro tos inžinerinių ir technologinių inžinerinių sistemų dalys, kurios nuo bendros sistemos yra atskirtos uždaromaisiais (paskirstomaisiais) įtaisais (sklendėmis, ventiliais, jungikliais ir pan.) ir (arba) kitomis vartotojo atsakomybės ribas nustatančiomis priemonėmis. Pastato energetikos sistemai priskiriami ir vartotojui priklausantys elektros, šilumos, dujų, šalto ir karšto vandens, garo tiekimo ir (arba) paskirstymo tinklai, esantys pastato išorėje: 49.2.3.1.1. pastatų inžinerinės sistemos: pastatų patalpų inžinerinės sistemos (jų dalys, stovai), skirtos statinio naudojimo ir priežiūros tikslams, patalpoje gyvenančių, dirbančių ar ją kitaip naudojančių žmonių poreikiams tenkinti: šalto ir karšto vandens tiekimo, šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo, dujų ir elektros sistemos bei jų reguliavimo, valdymo, automatizavimo ir signalizacijos sistemos; 49.2.3.1.2. pastato technologinės inžinerinės sistemos: gamybinės paskirties sistemos pastate vykstantiems technologijos procesams ir technologinių įrenginių normaliam darbui užtikrinti. Tai technologinėms reikmėms skirtos šalto ir karšto vandens, garo, šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo, kuro tiekimo, elektros ir dujų sistemos bei jų reguliavimo, valdymo, automatizavimo ir signalizacijos sistemos; 49.2.4. remontuotų ir (arba) rekonstruotų pastatų energetikos ūkio stebėsena (monitoringas), kurios metu patikrinamas pastato energijos sąnaudų atitiktis planuotoms ir kartu įvertinami visi renovacijos proceso etapai; 49.2.5. galimybių studijos, informacijos platinimas, švietimas, konsultavimas ir tiriamieji darbai, susiję su šia veiklų grupe. 49.3. Prioritetai: 49.3.1. projektas atitinka sveikatos arba švietimo sistemų valstybinius ir savivaldybių prioritetus (strategijas); 49.3.2. vidutinis metinis patalpų plotui šildyti sunaudotos energijos kiekis, perskaičiuotas norminiams metams, kWh/m2, iki įgyvendinant projektą, prioriteto didėjimo tvarka (iki 150 kWh/m2, nuo 150 iki 250 kWh/m2, daugiau kaip 250 kWh/m2); 49.3.3. numatomas lyginamųjų energijos sąnaudų sumažėjimas, įgyvendinus projektą, prioriteto didėjimo tvarka (iki 30 procentų, nuo 30 iki 50 procentų ar daugiau kaip 50 procentų); 49.3.4. numatomas paprastasis investicijų atsipirkimo laikas prioriteto mažėjimo tvarka (iki 5 metų, nuo 5 iki 10 metų ar daugiau kaip 10 metų). 49.4. Pareiškėjai gali būti: 49.4.1. valstybės institucijos ir jų įstaigos; 49.4.2. savivaldybės, savivaldybių institucijos, savivaldybėms priklausančios įstaigos; 49.4.3. apskričių administracijos; 49.4.4. Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai (toliau – LNSS) priskirtos valstybės arba savivaldybių įstaigos, teikiančios paslaugas, užsakytas ir mokamas LNSS veiklos užsakovų; 49.4.5. Lietuvos švietimo sistemos valstybės arba savivaldybių įstaigos: bendrojo lavinimo arba aukštosios mokyklos bei ikimokyklinio ugdymo įstaigos; 49.4.6. valstybės ar savivaldybių įsteigtos stacionariosios globos ir slaugos įstaigos, teikiančios specialiąsias socialines paslaugas. 49.5. Partneriai gali būti: 49.5.1. valstybės institucijos ir jų įstaigos; 49.5.2. savivaldybės, savivaldybių institucijos, savivaldybėms priklausančios įstaigos; 49.5.3. apskričių administracijos; 49.5.4. LNSS priskirtos valstybės arba savivaldybių įstaigos, teikiančios paslaugas, užsakytas ir mokamas LNSS veiklos užsakovų; 49.5.5. Lietuvos švietimo sistemos valstybės arba savivaldybių įstaigos: bendrojo lavinimo arba aukštosios mokyklos bei ikimokyklinio ugdymo įstaigos; 49.5.6. valstybės ar savivaldybių įsteigtos stacionariosios globos ir slaugos įstaigos, teikiančios specialiąsias socialines paslaugas. 49.6. Tinkamų išlaidų kategorijos: visos išlaidos, nurodytos šių Gairių 31.1 punkte, išskyrus 31.1.6 punktą – „neužstatytos žemės įsigijimo išlaidos“. 49.7. Paramos intensyvumas: 49.7.1. didžiausias leistinas paramos intensyvumas (procentais nuo visų tinkamų projekto išlaidų) – iki 100 procentų nuo visų tinkamų projekto išlaidų; 49.7.2. mažiausias leistinas paramos dydis (Lt) – 20 000 Lt; 49.7.3. didžiausias leistinas paramos dydis (Lt) – 3 000 000 Lt. 49.8. Projektų kokybė vertinama pagal šiose Gairėse pateiktą kokybinio vertinimo lentelę: 49.8.1. kokybinio vertinimo kriterijams suteikiami vertinimo skalėje nurodyti balai; 49.8.2. jeigu projektas visiškai neatitinka kurio nors kokybinio vertinimo kriterijaus, vertinant jo atitikimą, šiam kriterijui suteikiama 0 balų. Eil. Nr. Kriterijus Vertinimo skalė, balais Nuoroda į paraiškos formą I Projekto svarba (aktualumas) 15–50 1. Projekto atitiktis veiklų grupių prioritetams 1.1. projektas atitinka sveikatos arba švietimo sistemų valstybinius ir savivaldybių prioritetus (strategijas) 1.2. vidutinis metinis patalpų plotui šildyti sunaudotos energijos kiekis, perskaičiuotas norminiams metams, kWh/m2, iki įgyvendinant projektą, prioriteto didėjimo tvarka iki 150 kWh/m2 – 5 balai nuo 150 iki 250 kWh/m2 – iki 10 balų daugiau kaip 250 kWh/m2 – iki 15 balų 1.3. numatomas lyginamųjų energijos sąnaudų sumažėjimas, įgyvendinus projektą, prioriteto didėjimo tvarka iki 30 proc. – 4 balai nuo 30 iki 50 proc. – iki 8 balų daugiau kaip 50 proc. – iki 12 balų 1.4. numatomas paprastasis investicijų atsipirkimo laikas prioriteto mažėjimo tvarka iki 5 metų – iki 7 balų, nuo 5 iki 10 metų – iki 5 balų daugiau kaip 10 metų – 2 balai 13–40 2–6 5–15 4–12 2–7 A7, B5, B11 2. Projekto atitiktis ES horizontaliosioms politikoms: - darnios plėtros - lyčių lygybės - regioninės plėtros - informacinės visuomenės 2–6 A8 3. Projekto įgyvendinimo vieta Ar projektai turi teigiamą poveikį regionų plėtros skirtumų mažinimui Vertinant papildomi balai suteikiami, jei: projektą numatoma įgyvendinti Ignalinos AE regione ir (arba) kitoje probleminėje teritorijoje[2]ar jei projektas daro teigiamą poveikį to regiono (probleminės teritorijos) socialinei ir ekonominei plėtrai 0–4 A5, B11.1, B11.2, B11.3, B12.1, B12.2 II Projekto valdymo ir finansinis pajėgumas 25 1. Paramos gavėjo patirtis Vertinama: - ar pareiškėjas yra vykdęs panašias veiklas - ar pareiškėjas yra vykdęs panašios apimties kaip projektas veiklą - ar bent vienas iš projekto dalyvių, ekspertų yra vykdęs panašios apimties kaip projektas veiklą ar dalyvavęs vykdant tokį projektą 5 B2.2, B2.3, B2.4, B2,5, B5.13, B5.14, 1 priedas „Projekto partneriai“ 3.2, 3.3, 3.4, 3.5, 5.2 2. Projekto vykdytojų komanda Vertinama: - paraiškoje numatytų funkcijų ir atsakomybės paskirstymo tarp komandos narių aiškumas bei pagrįstumas - komandos narių skaičiaus optimalumas, tinkamas (pareiškėjo institucinius gebėjimus stiprinantis) balansas tarp pareiškėjo (parterių) darbuotojų ir samdomų ekspertų - pavaldumo ryšiai, užtikrinantys sklandų projekto įgyvendinimą - vadovo darbo laiko adekvatumas projekto trukmei 10 B3, B5.14, B6, 1 priedas „Projekto partneriai 5.1, 4 priedas „Projekto biudžetas“ 3. Finansinis pajėgumas Vertinama: - kiek pagrįsti ir patikimi projekto finansavimo šaltiniai - ar aiškūs ir pagrįsti numatomi finansavimo šaltiniai, užtikrinantys pareiškėjo indėlį (už didesnį pareiškėjo (ne partnerio) indėlį suteikiama daugiau balų) 10 B2.6, B10.1, 1 priedas „Projekto partneriai 3.6, 5.1, 7, 4 priedas „Projekto biudžetas“ III Projekto ir jo įgyvendinimo pagrindimas 15 1. Pasirinktų būdų, kaip pasiekti numatomus rezultatus, veiksmingumas ir paraiškoje numatytų rezultatų bei pasekmių pagrįstumas Vertinama, kaip išsamiai paraiškoje pagrįstas projektas ir jo poreikis, t. y.: - ar iškelti projekto uždaviniai logiškai susiję su projekto tikslais - ar išnagrinėti alternatyvūs sprendimai ir atskleistas projekto pranašumas - ar projekto veiklos nukreiptos į iškeltų problemų sprendimą ir leis pasiekti numatomus projekto rezultatus - ar projekto veiklos nukreiptos į tikslinių grupių poreikių tenkinimą - ar atskleista, kodėl pasirinktas būdas veiksmingiausias (vertinant išlaidų ir rezultatų santykį), ir pan. - kiek realūs yra numatyti rezultatai - ar jie pasiekiami, vykdant numatytas veiklas - ar numatyti rezultatai lemia numatytas pasekmes 5 A7, B5.1, B5.2, B5.3, B5.4, B5.5, B5.6, B5.8, B5.10, B8, B9.4, B11, B12.1, B12.2 2. Paramos būtinumas Vertinama, ar pagrįsti prašomos paramos poreikio skaičiavimai, ar nurodytos prielaidos, kuriomis remiantis buvo atlikti skaičiavimai, taip pat paramos įtaka projekto apimčiai, kokybei ir t. t. 3 B5.4, B8, B12.1, B12.2 3. Projekto veiklos ir tvarkaraštis Vertinama: - tvarkaraščio išsamumas, aiškumas ir nuoseklumas - veiklų skirstymo į etapus logiškumas, pagrįstumas - ar projekto veiklos susijusios tarpusavyje ir nėra fragmentiškų veiklų rinkinys 3 B5.8, B5.9, B5.11, 2 priedas „Projekto tvarkaraštis“ 4. Prielaidos ir išankstinės sąlygos projektui pradėti ir įgyvendinti, projekto parengtumas Vertinama: - prielaidų ir išankstinių sąlygų tikimybė, priemonių rizikai mažinti pagrįstumas ir veiksmingumas - ar projektui pakankamai priskirta materialinių išteklių - ar numatoma priskirti papildomai (nuomotis, įsigyti ir pan.) - ar yra padaryta kokių nors parengiamųjų darbų - kiek atlikti darbai yra reikšmingi - ar atlikti darbai pakankami projektui vykdyti 4 A5, B5.6, B5.7, B5.11, B5.12, B5.13, B5.14, B5.15, B7.2 IV Projekto biudžetas ir jo veiksmingumas 10 Biudžeto veiksmingumas, aiškumas, išsamumas, numatomų išlaidų, kurioms kompensuoti prašoma parama, dydžio pagrįstumas Vertinama: - ar į projektą įtrauktos visos projektui įgyvendinti būtinos išlaidos - ar numatytos išlaidos yra tinkamos projekto tikslams, numatytiems rezultatams pasiekti - ar biudžete numatytos išlaidos aiškiai atskirtos nuo paramos gavėjo kitų veiklų išlaidų - ar išlaidos yra pagrįstos, t. y. pagrindžiant išlaidų dydį remiamasi patikimais informacijos šaltiniais (dokumentais, nepriklausomų ekspertų išvadomis, potencialių tiekėjų apklausomis ir pan.) 10 B5.4, B9, B10.1 1 priedas „Projekto partneriai 7, 4 priedas „Projekto biudžetas“ Iš viso 100 III SKYRIUS. BPD 3.2 PRIEMONĖ „VERSLO APLINKOS GERINIMAS“ pirmasis skirsnis Tikslai ir uždaviniai 50. Bendras priemonės tikslas – pagerinti verslo aplinką kuriant paslaugų verslui struktūrą, gerinant jų kokybę, užtikrinant galimybes naudotis paslaugomis bei jų prieinamumą ir plėtojant verslo infrastruktūrą. 51. Priemonės uždaviniai: 51.1. plėtoti infrastruktūrą ir paslaugų teikimą pramonei ir verslui, gerinti jų kokybę; 51.2. sudaryti smulkaus ir vidutinio verslo (toliau – SVV) subjektams geresnes sąlygas teikiant paslaugas verslui visoje Lietuvoje; 51.3. užtikrinti, kad verslo paslaugos skatintų įmones pereiti prie didesnės pridėtinės vertės produktų ir paslaugų. 52. Kiekvienai remiamų veiklų grupei yra nustatyti specifiniai tikslai ir jie pateikiami pagal atitinkamas šios priemonės remiamų veiklų grupes. Antrasis skirsnis Specifiniai 3.2 priemonės atrankos kriterijai 53. Priemonės „Verslo aplinkos gerinimas“ specifiniai atrankos kriterijai yra šie: 53.1. Didelės pridėtinės vertės produktų ir paslaugų plėtros skatinimas. 53.2. Įmonių steigimosi, plėtros ir konkurencingumo skatinimas. 53.3. Naujų paslaugų ir verslo veiklų bazės kūrimas. 53.4. Bendradarbiavimo ir klasterių plėtros skatinimas. 54. Šie 3.2 priemonės atrankos kriterijai detalizuojami ir išreiškiami konkretesniais specifiniais veiklų grupių tikslais bei konkrečiais prioritetais, kuriais pasireiškia atitinkamas specifinis priemonės atrankos kriterijus kiekvienoje veiklų grupėje: 54.1. veiklų grupėse „SVV paramos sistema“, „Pramoninės zonos, „plyno lauko“ investicijų skatinimai“ taikomi tik šiai veiklai būdingi atrankos kriterijai – „Įmonių steigimosi, plėtros ir konkurencingumo skatinimas“ „Naujų paslaugų ir verslo veiklų bazės kūrimas“ ir „Bendradarbiavimo ir klasterių plėtros skatinimas“; 54.2. veiklų grupėse „Inovacijų paramos sistema“, „Mokslo ir technologijų parkai, technologiniai centrai“, „Asocijuotos verslo struktūros, įskaitant klasterizacijos veiklą“ ir „Lietuvos produktų ir paslaugų įvaizdžio gerinimas“ taikomi šiai veiklai būdingi atrankos kriterijai – „Didelės pridėtinės vertės produktų ir paslaugų plėtros skatinimas“, „Įmonių steigimosi, plėtros ir konkurencingumo skatinimas“, „Naujų paslaugų ir verslo veiklų bazės kūrimas“, „Bendradarbiavimo ir klasterių plėtros skatinimas“. 55. Atitinkamose veiklų grupėse taikomų specifinių atrankos kriterijų prioritetai pateikiami toliau. trečiasis skirsnis veiklŲ grupės 56. Veiklų grupė „SVV paramos sistema“: BPD priede nurodytos remiamos veiklos s …