LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL GAIRIŲ PAREIŠKĖJAMS (NAUJŲ PRODUKTŲ KŪRIMAS ĮMONĖSE: MOKSLINIAI TYRIMAI IR TECHNOLOGINĖ PLĖTRA), SIEKIANTIEMS GAUTI EUROPOS SĄJUNGOS STRUKTŪRINIŲ FONDŲ FINANSINĘ PARAMĄ PAGAL LIETUVOS 2004-2006 M. BENDRĄJĮ PROGRAMAVIMO DOKUMENTĄ, PATVIRTINIMO IR PAVEDIMŲ VIEŠAJAI ĮSTAIGAI LIETUVOS VERSLO PARAMOS AGENTŪRAI 2006 m. kovo 30 d. Nr. 4-105 Vilnius Vadovaudamasis Institucijų, atsakingų už Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, skirtų Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumentui įgyvendinti, administravimą, atsakomybės ir funkcijų paskirstymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. 649 (Žin., 2001, Nr. 48-1676; 2005, Nr. 51-1700), 9.8 punktu ir Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 921 (Žin., 1998, Nr. 67-1957; 2001, Nr. 61-2186; 2004, Nr. 175-6489), 6.8 punktu:

1. Tvirtinu pridedamas: 1.
2. Gaires pareiškėjams (naujų produktų kūrimas įmonėse: moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra), siekiantiems gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinę pagalbą pagal Lietuvos 2004–2006 m. bendrojo programavimo dokumentą; 1.
3. Paraiškos skirti finansinę pagalbą pagal Lietuvos 2004–2006 m. bendrojo programavimo dokumentą specialiąją (B-6) dalį; 1.
4. Pagalbos teikimo projektams, pagal kuriuos įgyvendinamos Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento priemonės, pavyzdinę sutartį.
5. Pavedu: 2.
6. viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūros direktoriui Kęstučiui Murauskui: 2.1.
7. patvirtinti ir paskelbti Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos (toliau – Ūkio ministerija) su Lietuvos Respublikos finansų ministerija suderintą Rekomendacinę paraiškos skirti finansinę pagalbą pagal Lietuvos 2004–2006 m. bendrojo programavimo dokumentą specialiosios (B-6) dalies pildymo instrukciją, Projekto įgyvendinimo ataskaitos formą; 2.1.
8. paskelbti kvietimą teikti paraiškas finansuoti projektus, įgyvendinant Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento 3 prioriteto 1 priemonę „Tiesioginė parama verslui“, „Valstybės žinių“ priede, Informaciniai pranešimai“ ir bent viename iš nacionalinių dienraščių, taip pat viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūros interneto svetainėje; 2.
9. Ūkio ministerijos sekretoriui Gediminui Rainiui kontroliuoti, kaip vykdomas šis įsakymas. ŪKIO MINISTRAS KĘSTUTIS DAUKŠYS PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2006 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 4-105 GAIRĖS PAREIŠKĖJAMS (NAUJŲ PRODUKTŲ KŪRIMAS ĮMONĖSE: MOKSLINIAI TYRIMAI IR TECHNOLOGINĖ PLĖTRA), SIEKIANTIEMS GAUTI EUROPOS SĄJUNGOS STRUKTŪRINIŲ FONDŲ FINANSINĘ PARAMĄ PAGAL LIETUVOS 2004–2006 M. BENDRĄJĮ PROGRAMAVIMO DOKUMENTĄ Taikoma kreipiantis dėl pagalbos pagal Lietuvos 2004–2006 m. bendrojo programavimo dokumento: 3 PRIORITETO 1 PRIEMONĘ (3.1) „TIESIOGINĖ PARAMA VERSLUI“ (tiktai veiklų grupėms „Mokslinių tyrimų ir plėtros veikla (taikomieji tyrimai ir technologinė plėtra), skirta pramonei ir verslui (įmonių vykdoma veikla ir atliekami užsakomieji darbai)“ ir „Ryšių tarp pramonės ir verslo subjektų bei mokslinio tyrimo institucijų formavimas“ BENDROSIOS NUOSTATOS
10. Lietuva, tapusi visateise Europos Sąjungos (toliau – ES) nare, prisijungė prie vienos iš bendrųjų ES politikos dalių – struktūrinės politikos, kurios tikslas – finansinėmis priemonėmis mažinti ES regionų ekonominės ir socialinės plėtros skirtumus ir gerinti atsilikusių Europos regionų konkurencingumą, įgyvendinimo. Pagrindinis šios politikos įgyvendinimo įrankis yra ES struktūrinių fondų lėšos, kurios skirstomos vadovaujantis programų finansavimo nuostatomis.
11. Siekiant veiksmingai panaudoti ES struktūrinių fondų lėšas buvo parengtas ir su Europos Komisija suderintas Lietuvos 2004–2006 m. bendrasis programavimo dokumentas (toliau – BPD). BPD – tai strateginis dokumentas, kuriame išdėstyti kiekybiškai išreikšti plėtros tikslai, plėtros strategija, kuri yra suskirstyta į prioritetus ir įgyvendinama pagal vieną arba kelias priemones. BPD turi savo finansinį planą, kuriame nurodytos kiekvienam prioritetui skirtos ES struktūrinių fondų ir kitų finansavimo šaltinių lėšos.
12. Šios Gairės pareiškėjams (toliau – Gairės) skirtos Europos regioninės plėtros fondo ir bendrojo finansavimo lėšomis remiamų projektų, teikiamų pagal BPD 3 prioriteto 1 priemonės (3.1) „Tiesioginė parama verslui“ veiklas, susijusias su įmonių taikomaisiais moksliniais tyrimais ir technologine plėtra, rengėjams. Pagalba šioms veikloms teikiama per valstybės pagalbos schemą „Mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros skatinimas“ (toliau – Schema), patvirtintą Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. kovo 22 d įsakymu. Nr. 4-77 (Žin., 2004, Nr. 49-1601).
13. Gairėse vartojamos sąvokos: BPD priemonė – tam tikros srities veiklos rūšių, skirtų prioritetui įgyvendinti per kelerius metus, visuma. BPD priemonė numato galimybę minėtųjų rūšių veiklą finansuoti iš ES struktūrinių fondų, bendrojo finansavimo ir kitų šaltinių lėšų. BPD prioritetas – vienas iš strategijos, įteisintos BPD, prioritetų, kuriam numatytos ES struktūrinių fondų, bendrojo finansavimo ir kitų šaltinių lėšos, nustatyti konkretūs tikslai ir parengtos įgyvendinimo priemonės. Darbuotojų skaičius (vidutinis sąrašinis metinis darbuotojų skaičius) – tai pagrindinėje darbovietėje dirbančių darbuotojų skaičius neatsižvelgiant į jų darbo laiko trukmę. Į vidutinį sąrašinį darbuotojų skaičių neįskaitoma: moterys, kurioms suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, asmenys, kuriems suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai; asmenys, atliekantys privalomąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą; asmenys, sudarę autorines ar kitas civilines sutartis. De minimis pagalba[1] – ne didesnė kaip 345 280 litų pagalba, išreikšta pagalbos ekvivalentu, vienam pagalbos gavėjui per trejus metus, skaičiuojant nuo metų, kuriais ši pagalba pradėta teikti. Didelis juridinis asmuo – juridinis asmuo, kuris neatitinka smulkaus ir vidutinio verslo (toliau – SVV) subjekto apibrėžimo. Išlaidos už konsultavimo paslaugas – išlaidos ekspertų konsultavimo ar analogiškoms paslaugoms įsigyti. Finansuojamas tik konsultavimo ar analogiškų paslaugų pirkimas iš trečiųjų asmenų. Šios paslaugos neturi būti besitęsianti ar periodinė veikla, taip pat negali būti susijusios su įmonės įprastinės veiklos išlaidomis, tokiomis kaip reguliarios teisinės konsultacijos, nuolatinės mokesčių konsultacijos, reklama. Pagalba – pagal Tvarką teikiama valstybės pagalba, kaip ji apibrėžta Europos Bendrijos steigimo sutarties 87 straipsnio 1 dalyje, ir de minimis pagalba. Pagalba yra finansuojama iš ES struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo, skiriamo iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, lėšų. Pagalbos intensyvumas – procentinė teikiamos pagalbos išraiška, skaičiuojama nuo bendros tinkamų finansuoti projekto išlaidų sumos. Pagalbos intensyvumas išreiškiamas ne daugiau kaip dviem skaičiais po kablelio. Pagalbos gavėjas – Lietuvoje įregistruotas privatus juridinis asmuo, kuriam vadovaujantis Gairėmis yra skirta pagalba konkrečiam projektui finansuoti. Pagalbos kaupimas – tai kelių pagalbos schemų ir (arba) pagalbos konkrečiam atvejui (ad hoc pagalbos) taikymas, įgyvendinant projektą (visų valstybės pagalbų konkrečiam projektui kaupimas (sumavimas)). Pagalbos sutartis – pagalbos projektams, įgyvendinantiems BPD priemones, skyrimo sutartis. Pagalbos teikėjas – Lietuvos Respublikos ūkio ministerija (toliau – Ūkio ministerija), adresas: Gedimino pr. 38/2, LT-01104 Vilnius, Lietuvos Respublika. Ūkio ministerija, atliekanti tarpinės institucijos funkcijas, yra atsakinga už jai priskirtų BPD priemonių ES struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšų planavimą, priemonių įgyvendinimą ir priežiūrą. Pareiškėjas – privatus juridinis asmuo, galintis vykdyti veiklas, kurioms skirtas projektas, turintis (jei taikoma) Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytą veiklos leidimą, licenciją ar atestatą, teikiantis paraišką skirti pagalbą ir atitinkantis Gairėse nustatytus reikalavimus. Patvirtinta metinė finansinė atskaitomybė – pareiškėjo metinės finansinės atskaitomybės dokumentai, patvirtinti Lietuvos Respublikos įstatymų ar pareiškėjo steigimo dokumentų nustatyta tvarka. Projekto paraiška (toliau – paraiška) – Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Finansų ministerija) ir Ūkio ministerijos nustatytos formos privataus juridinio asmens, siekiančio gauti pagalbą projektui, užpildytas dokumentas. Projektas – ekonomiškai nedalomų ir tikslią funkciją atliekančių veiklos rūšių visuma, turinti apibrėžtą biudžetą, įgyvendinimo laikotarpį ir aiškiai nustatytus tikslus, pagal kuriuos galima spręsti, ar sukurtų pasiekimų ekonominė ir socialinė nauda yra proporcinga panaudotiems ištekliams. Projekto įgyvendinimo laikotarpis – tai ne ilgesnis nei 30 mėnesių laikotarpis, per kurį įgyvendinamos projekto, kuriam prašoma pagalbos, veiklos ir kuris prasideda ne anksčiau kaip 6 mėnesiai iki paraiškos pateikimo dienos ir baigiasi ne vėliau kaip paskutinio mokėjimo prašymo pateikimo VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūrai (toliau – LVPA) dieną, bet ne vėliau kaip 2008 m. rugsėjo 1 d. Projekto partneris (toliau – partneris) – privatus juridinis asmuo, kartu su pareiškėju dalyvaujantis įgyvendinant ir finansuojant projektą ir kurio išlaidos, padarytos projekto įgyvendinimo laikotarpiu, gali būti pripažįstamos tinkamomis. Projekto vykdytojas – juridinis asmuo, dėl kurio projekto įgyvendinimo priimtas sprendimas skirti pagalbą ir su kuriuo pasirašyta pagalbos skyrimo sutartis. Smulkaus ir vidutinio verslo (toliau – SVV) subjektas[2] – savarankiškumo kriterijų atitinkantis juridinis asmuo, kuriame dirba mažiau kaip 250 darbuotojų ir kurio metinės pardavimo (paslaugų) pajamos iš pagrindinės veiklos (toliau – apyvarta) neviršija 138 mln. litų arba turto balansinė vertė ne didesnė kaip 93 mln. litų. Skaičiuojant darbuotojų skaičių, apyvartą, turto balansinę vertę, prie juridinio asmens rodiklių būtina pridėti visų kitų juridinių asmenų, kuriuos juridinis asmuo tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja, ir subjektų, kurie kontroliuoja juridinį asmenį, atitinkamus rodiklius. Laikoma, kad juridinis asmuo tiesiogiai kontroliuoja kitą juridinį asmenį, jei turi 1/4 ar daugiau šio juridinio asmens įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių. Laikoma, kad juridinis asmuo netiesiogiai kontroliuoja kitą juridinį asmenį, jei 1/4 ar daugiau jo kapitalo ar balsavimo teisių turi juridinio asmens kontroliuojamas subjektas ar keli kontroliuojami subjektai kartu, arba jis ir jo kontroliuojamas subjektas kartu. SVV subjektu tampama, jei metinėje finansinėje atskaitomybėje dvejus finansinius metus iš eilės fiksuojami duomenys atitinka SVV subjekto apibrėžimo sąlygas. Turimą SVV subjekto statusą juridinis asmuo praranda, jei juridinio asmens metinėje finansinėje atskaitomybėje dvejus finansinius metus iš eilės fiksuojami duomenys neatitinka SVV subjekto apibrėžimo sąlygų. Laikoma, kad juridinis asmuo tampa SVV subjektu arba tokį statusą praranda nuo metinės finansinės atskaitomybės patvirtinimo dienos. Apyvarta ir turto balansinė vertė yra nustatomi pagal paskutinio laikotarpio patvirtintą metinę finansinę atskaitomybę. Jei naujo įsteigto juridinio asmens metinė finansinė atskaitomybė dar nėra patvirtinta, rodikliai (apyvarta ir turto balansinė vertė) nustatomi pagal tikėtinai planuojamas per finansinius metus pajamas ir turto balansinę vertę. Savarankiškumo kriterijų atitinkantis SVV subjektas[3] – bet kuris SVV subjektas, išskyrus tuos, kurių 1/4 ar daugiau įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių priklauso vienam ar keliems subjektams, kurie pagal pateiktą apibrėžimą nėra SVV subjektai. Ši riba gali būti viršyta: jei juridinis asmuo priklauso investicinėms bendrovėms, fondams, kitiems juridiniams asmenims, investuojantiems rizikos kapitalą į SVV, tačiau šie asmenys patys ar kartu su kitais šio juridinio asmens nekontroliuoja; jei juridinio asmens kapitalas yra pasiskirstęs taip, kad nėra įmanoma nustatyti, kam jis priklauso, ir juridinis asmuo pagrįstai teigia, kad jo 1/4 ar daugiau įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių nevaldo kitas juridinis asmuo vienas ar su kitu juridiniu asmeniu kartu, kuris arba kurie nėra SVV subjektai. Tinkamos finansuoti išlaidos (toliau – tinkamos išlaidos) – visos projekto išlaidos, kurios atitinka gairėse nustatytus reikalavimus, yra patirtos neprieštaraujant ES ir nacionalinių teisės aktų nuostatoms ir gali būti deklaruojamos Europos Komisijai. Techninė galimybių studija – inovatyvių idėjų, metodų ir technologijų pavertimo naujais gaminiais ar paslaugomis (toliau – produktais) arba procesais technologinio bei komercinio gyvybingumo tyrimas ir vertinimas. Techninės galimybių studijos turi būti skirtos ir naudojamos tik atliekamiems projekto pareiškėjo arba partnerio taikomiesiems moksliniams tyrimams ir (arba) technologinei plėtrai. Taikomieji moksliniai tyrimai (taikomieji tyrimai) – suplanuoti moksliniai tyrimai arba išsamūs tyrinėjimai, kuriais siekiama įgyti naujų žinių, tam, kad jas galima būtų panaudoti naujiems produktams ar procesams kurti, taip pat esamiems produktams ar procesams ženkliai pagerinti. Pareiškėjo arba jo partnerių veikla, kuria siekiama pagilinti mokslines ir technines žinias, nesusijusias su pramoniniais arba komerciniais tikslais, t. y. fundamentinių tyrimų veikla, pagal šias Gaires yra neremtina. 1 lentelė. Taikomųjų tyrimų samprata Taikomųjų tyrimų metu gali būti atliekami medžiagų, metodų, būdų, technologinių procesų ir pan. tyrimai. Šiais tyrimais turi būti siekiama gauti naujų žinių, kurias pareiškėjas ar partneris panaudotų naujiems produktams ar technologijoms (procesams) kurti. Taikomųjų tyrimų pasiekimas – žinios, kurios pateikiamos rašytine forma, pvz., planuojamo kurti produkto aprašymas: sandara, receptūra, elementai ir jų sąsaja, veikimo principai, gamybos technologinis procesas ir pan. Taikomųjų tyrimų pasiekimo (žinių) naudotojai – konstruktoriai, inžinieriai, specialistai, kurie remdamiesi aprašytomis žiniomis kurs /konstruos naują produktą ar technologiją. Technologinė plėtra – taikomųjų tyrimų pasiekimų transformavimas į numatomų pardavinėti naujų, modifikuotų arba pagerintų produktų ar procesų sukūrimo planus, schemas, brėžinius arba kitą projektinę dokumentaciją, įskaitant pirminio pavyzdžio-prototipo, kuris arba kurio modeliavimo pasiekimai gali būti naudojami komerciniais tikslais tik įgyvendinus projektą, sukūrimą. Ši veikla taip pat gali apimti konceptualų kitų produktų ar procesų formulavimą arba projektavimą, pirminius demonstravimo arba bandomuosius projektus su sąlyga, kad šie projektai negali būti naudojami arba pakeisti taip, kad tiktų taikyti serijinėje gamyboje ar naudoti komerciškai. Technologinei plėtrai nepriskiriami nusistovėjusia tvarka arba periodiškai daromi produktų, srovinių linijų, gamybos procesų, egzistuojančių paslaugų ir kitų atliekamų operacijų pakeitimai, netgi jei dėl šių pakeitimų gali atsirasti tam tikrų patobulinimų. 2 lentelė. Technologinės plėtros samprata Technologinės plėtros metu gali būti:
14. kuriamas/konstruojamas/gaminamas naujo produkto/technologijos prototipas ar bandomasis/eksperimentinis pavyzdys, kuris gali būti naudojamas testavimui, siekiant patikrinti realias savybes/charakteristikas lyginant su tikėtinomis;
15. sukurto/sukonstruoto/pagaminto naujo produkto/technologijos prototipo modifikavimas/ pataisymas/ tobulinimas, siekiant pagerinti realias savybes /charakteristikas bei pašalinti neatitikimus;
16. planų, schemų, brėžinių arba kitos projektinės dokumentacijos, kurie apibrėžtų planuojamų gaminti naujų produktų/technologijų masinės/serijinės gamybos principus, technologinius elementus ir pan., kūrimas. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad tinkamai įgyvendinus technologinės plėtros etapą (po projekto) paprastai vykdomas pasirengimo masinei gamybai etapas, pvz., įrangos įsigijimas, įrangos montavimas ir derinimas, technologinio proceso derinimas, produkto/technologijų naudojimo instrukcijų rengimas, sprendžiami pakavimo uždaviniai ir pan. Tokie žingsniai turi būti aprašyti paraiškoje, pagrindžiant projekto tęstinumą. 3 lentelė. Taikomųjų tyrimų ir technologinės plėtros informacinių technologijų sektoriuje paaiškinimas Taikomųjų tyrimų informacinių technologijų (toliau – IT) sektoriuje metu gali būti atliekami operacinių sistemų savybių/funkcionalumo ir suderinamumo tyrimai; programinių paketų savybių/funkcionalumo ir suderinamumo tyrimai; programavimo kalbų tyrimai; programinių modulių suderinamumo tyrimai; informacinių technologijų tyrimai; skaitmeninės technikos savybių/elementų tyrimai ir pan. Šiais tyrimais turi būti siekiama gauti naujų žinių, kurios būtų panaudojamos naujai programinei įrangai ir/ar informacinėms technologijoms kurti -programuoti. Taikomųjų tyrimų pasiekimas – žinios, kurios pateikiamos rašytine forma, pvz.: techninė užduotis programuotojui ir/ar žodynėlis programuotojui. Taikomųjų tyrimų pasiekimo (žinių) naudotojai -programuotojai, kurie remdamiesi aprašytomis žiniomis kurs naują programą ar informacinę technologiją. Technologinės plėtros IT sektoriuje metu gali būti:
17. Kuriama (programuojama) programos ir/ar informacinės technologijos (be kita ko, programiniai moduliai, dizainas) „beta“ versija, kuri gali būti naudojama testavimui, siekiant patikrinti realias savybes /charakteristikas lyginant su tikėtinomis.
18. Sukurtos programos ir/ar informacinės technologijos („beta“ versija) modifikavimas/pataisymas/tobulinimas, siekiant pagerinti realias savybe s/charakteristikas/ funkcionalumą ir pašalinti neatitikimus.
19. Planų, schemų, brėžinių arba kitos projektinės dokumentacijos, kurie apibrėžtų planuojamų gaminti/tiražuoti naujų programų ir/ar informacinių technologijų masinės/serijinės (tiražavimas) gamybos principus, technologinius elementus ir pan., kūrimas. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad tinkamai įgyvendinus technologinės plėtros etapą (po projekto) paprastai IT sektoriuje seka pasirengimo masinei gamybai etapas, pvz., programos ir/ar programinės įrangos technologinės komplektacijos (programinių modulių kiekis/įvairovė) nustatymas, įrangos ir/ar technologijos, skirtos programų tiražavimui, įsigijimas, įrangos montavimas ir derinimas, technologinio proceso derinimas, programos ir/ar informacinės technologijos naudojimo instrukcijų rengimas, diegimo/aptarnavimo technologijų rengimas (jei numatoma teikti ir aptarnavimo paslaugas), sprendžiami pakavimo uždaviniai ir pan. Tokie žingsniai turi būti aprašyti paraiškoje, pagrindžiant projekto tęstinumą.
20. Pagal šias Gaires ES struktūrinių fondų parama teikiama tik projektams, kurie susiję su taikomųjų mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veiklomis (nepatenka fundamentiniai moksliniai tyrimai ir produktų ar procesų pateikimas į rinką bei masinė gamyba, be kita ko, investicijos į masinę gamybą). I SKYRIUS. BENDRA INFORMACIJA APIE LIETUVOS 2004–2006 M. BENDROJO PROGRAMAVIMO DOKUMENTO PRIEMONES PIRMASIS SKIRSNIS STRATEGIJA IR TIKSLAI
21. BPD tikslas – sustiprinti nacionalinio ūkio ilgalaikio konkurencingumo plėtotės prielaidas, paspartinti perėjimą prie žinių ekonomikos, kuriai būdingas didėjantis BVP ir aukštas gyventojų užimtumo rodiklis, stiprinti žinių ekonomikos plėtrą, kuri lemia aukštesnį gyvenimo lygį ir visų Lietuvos gyventojų gerovę.
22. ES struktūrinių fondų pagalba Lietuvai teikiama remiantis Lietuvos 2004–2006 m. BPD. BPD keliami bendri visoms BPD priemonėms tikslai: 7.
23. plėtoti naują ir gerinti esamą fizinę infrastruktūrą siekiant paskatinti ūkio augimą ir pagerinti laisvą žmonių, prekių bei paslaugų judėjimą 7.
24. užtikrinti, kad BPD priemonėmis skatinamas augimas būtų suderintas su darnaus vystymosi principu; 7.
25. gerinti Lietuvos darbo jėgos įgūdžius ir užtikrinti, kad darbo jėga būtų lanksti ir mokėtų prisitaikyti. Kitas svarbus tikslas – tobulinti socialiai nuskriaustų grupių, tokių kaip bedarbiai ir jaunimas, įgūdžius ir kvalifikaciją užtikrinti, kad kompetencija ir įgūdžiai, kurių mokoma, atitiktų darbo rinkos poreikius; 7.
26. stiprinti ekonominį konkurencingumą sudarant būtinas augimo sąlygas, skatinant palankios verslo aplinkos formavimąsi ir investicinį klimatą palankų esamų ir įsteigtų naujų įmonių plėtrai; 7.
27. aktyvinti ekonomikos restruktūrizavimo procesus, kurie šiuo metu jau vyksta Lietuvoje.
28. BPD strategijai įgyvendinti išskirti 5 prioritetai: 8.
29. socialinės ir ekonominės infrastruktūros plėtra; 8.
30. žmogiškųjų išteklių plėtra; 8.
31. gamybos sektoriaus plėtra; 8.
32. kaimo plėtra ir žuvininkystė; 8.
33. techninė pagalba. ANTRASIS SKIRSNIS ES REGIONINĖS PLĖTROS FONDO TIKSLAI IR FINANSAVIMO SRITYS
34. ES struktūrinių fondų pagalba BPD priemonei įgyvendinti teikiama iš Europos regioninės plėtros fondo (toliau – ERPF). Kaip nustatyta 1999 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente Nr. 1783/1999 (EB) dėl Europos regioninės plėtros fondo (OL L 213, 1999-08-13, p. 1–4), ERPF prisideda, inter alia, prie: 9.
35. investicijų į infrastruktūrą 9.
36. vidaus potencialo plėtros, naudojant priemones, skatinančias ir paremiančias vietos plėtros ir užimtumo iniciatyvas bei smulkių ir vidutinių įmonių veiklą kurias visų pirma sudaro: 9.2.
37. pagalba teikiant paslaugas įmonėms, ypač valdymo, rinkos tyrimų ir mokslinių tyrimų srityse, bei kelioms įmonėms bendras paslaugas; 9.2.
38. technologijos perdavimo finansavimas, įskaitant informacijos rinkimą ir platinimą įmonių ir mokslinių tyrimų institucijų bendrąjį finansavimą inovacijų diegimo įmonėse finansavimą 9.2.
39. įmonių galimybės būti finansuojamoms ir gauti paskolas gerinimas, kuriant ir plėtojant reikiamas finansines priemones, nurodytas 1999 m. birželio 21 d. Europos Bendrijos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1260/1999 dėl struktūrinių fondų bendrųjų charakteristikų nustatymo 28 straipsnyje; 9.2.
40. tiesioginė pagalba investicijoms vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1260/1999 28 straipsnio 3 dalimi, jei nėra pagalbos programų šioje srityje; 9.2.
41. infrastruktūros, būtinos vietos ir užimtumo plėtrai, kūrimas; 9.2.
42. pagalba struktūroms, teikiančioms susijusias paslaugas naujoms darbo vietoms kurti, išskyrus Europos socialinio fondo (toliau – ESF) finansuojamas priemones; 9.
43. techninės pagalbos priemonių, nurodytų Reglamento (EB) Nr. 1260/1999 2 straipsnio 4 dalies antrajame punkte.
44. Remiantis šiomis priemonėmis, ERPF pagalba suteikiama: 10.
45. gamybos aplinkai, visų pirma įmonių, ypač smulkių ir vidutinio dydžio, konkurencingumui ir ilgalaikėms investicijoms didinti, siekiant, kad regionai taptų patrauklesni, gerinant jų infrastruktūros lygį; 10.
46. moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai, siekiant skatinti naujų technologijų diegimą ir inovacijas, mokslinių tyrimų bei technologiniam pajėgumui, skatinančiam regionų plėtrą stiprinti; 10.
47. žinių visuomenei ugdyti; 10.
48. turizmui ir investicijoms į kultūrą plėtoti, įskaitant kultūros ir gamtos paveldo apsaugą jei taip yra sukuriama ilgalaikių darbo vietų; 10.
49. aplinkos apsaugai, visų pirma atsižvelgiant į prevencijos sričių principus, siekiant plėtoti ekonomiką taip pat racionaliam energijos panaudojimui plėtoti ir atsinaujinantiems energetikos šaltiniams didinti; 10.
50. moterų ir vyrų lygioms galimybėms užimtumo srityje didinti, kuriant įmones, infrastruktūrą ar paslaugas, sudarančias galimybę derinti šeimos gyvenimą su darbu; 10.
51. tarpvalstybiniam, nacionaliniam ir regioniniam bendradarbiavimui siekiant tolygios regionų ir vietos plėtros. TREČIASIS SKIRSNIS LĖŠOS PRIEMONEI ĮGYVENDINTI
52. Lėšos priemonei įgyvendinti bus skiriamos iš ERPF ir bendrojo finansavimo lėšų, numatytų valstybės biudžete.
53. Pagal šias Gaires BPD 3.1 priemonei – tik veiklų grupės „Mokslinių tyrimų ir plėtros veikla (taikomieji tyrimai ir technologinė plėtra), skirta pramonei ir verslui (įmonių vykdoma veikla ir atliekami užsakomieji darbai)“, ir „Ryšių tarp pramonės ir verslo subjektų bei mokslinių tyrimų institucijų formavimas“) – numatoma paskirstyti iki 37,911 mln. Lt, iš jų iki 27,831 mln. Lt iš ERPF ir iki 10,080 mln. Lt bendrojo finansavimo lėšų.
54. Atsižvelgiant į tai, kad finansuojama BPD priemonė patenka į 2004–2006 m. programavimo laikotarpį, visos numatytos lėšos turi būti išmokėtos projekto vykdytojams iki 2008 m. gruodžio 31d.
55. Papildomai prie priemonės įgyvendinimo turi prisidėti ir projekto vykdytojas, skirdamas atitinkamą savo finansinį indėlį projektui įgyvendinti. KETVIRTASIS SKIRSNIS REMIAMOS VEIKLOS
56. Pagal šias Gaires yra remiamos šios veiklų grupės (sritys): 15.
57. mokslinių tyrimų ir plėtros veikla (taikomieji moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra bei šioms veikloms skirtų techninių galimybių studijų rengimas), skirta pramonei ir verslui (įmonių vykdoma veikla ir atliekami užsakomieji darbai); 15.
58. ryšių tarp verslo subjektų ir mokslinių tyrimų institucijų formavimas.
59. Konkrečiame projekte remiamos veiklos pateikiamos šių Gairių 77 punkte. PENKTASIS SKIRSNIS REIKALAVIMAI PAREIŠKĖJAMS. PARTNERYSTĖ
60. Reikalavimai pareiškėjui: 17.
61. paraišką pagal šias Gaires gali teikti Lietuvoje registruotas privatus juridinis asmuo; 17.
62. pareiškėjas tiesiogiai atsakingas už teikiamo projekto įgyvendinimą 17.
63. pareiškėjo nuosavų lėšų finansavimo šaltiniai turi būti aiškiai apibrėžti, patikimi, tinkami, pakankami ir realūs paraiškos pateikimo metu; 17.
64. pareiškėjas turi užtikrinti tinkamus administracinius gebėjimus administruoti projektą ir gautą pagalbą.
65. Partnerystė: 18.
66. pareiškėjai gali teikti paraiškas individualiai arba kartu su partneriais; 18.
67. partneriai turi atitikti pareiškėjui Gairių 17 punkte nustatytus reikalavimus; 18.
68. projektą vykdyti ir projekto pasiekimais bendrai naudotis gali keli juridiniai asmenys – pareiškėjas ir partneriai, jei vykdyti projektą kartu yra tikslingiau. Tokiu atveju teikiama viena paraiška, kurios atitinkamus priedus užpildo kiekvienas partneris; 18.
69. kai paraiška teikiama kartu su partneriais, prie paraiškos pridedama visų partnerių ir pareiškėjo pasirašytos jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties kopija. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartyje įsipareigojama laikytis pagrindinių geros partnerystės praktikos taisyklių: 18.4.
70. visi partneriai turi būti perskaitę paraišką ir susipažinę su savo teisėmis ir pareigomis įgyvendinant projektą; 18.4.
71. projekto įgyvendinimo metu projekto vykdytojas privalo reguliariai konsultuotis su partneriais ir nuolat juos informuoti apie projekto įgyvendinimo eigą; 18.4.
72. projekto vykdytojas visiems partneriams privalo persiųsti visų ataskaitų ir mokėjimo prašymų, teikiamų LVPA, kopijas; 18.4.
73. visi projekto pakeitimai, turintys įtakos partnerių įsipareigojimams ir teisėms, prieš kreipiantis į įgyvendinančiąją instituciją pirmiausia turi būti raštu suderinti su partneriais. Sutarties pakeitimas galimas tik, jeigu jam pritaria LVPA; 18.4.
74. prieš teikdamas paraišką pareiškėjas iš anksto susitaria su visais partneriais dėl projekto metu sukurtų pasiekimų, naudos, nupirkto ar sukurto turto ir atliktų darbų nuosavybės teisių ir kt., šias teises nustato jungtinės veiklos (partnerystės) sutartyje; 18.
75. partneriai dalyvauja rengiant ir įgyvendinant projektą jų išlaidos, atitinkančios šių Gairių 55–58 punktuose nurodytas sąlygas, yra pripažįstamos tinkamomis išlaidomis ir jas partneriams kompensuoja projekto vykdytojas; 18.
76. pagalbą projektui įgyvendinti gauna tik pareiškėjas, kuris atsiskaito su partneriais; 18.
77. projekto pasiekimai yra paskirstomi pareiškėjui ir partneriams pagal prieš projekto įgyvendinimą pareiškėjo ir jo partnerių pasirašytą jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį. Atsakomybė už projekto įgyvendinimą atitenka pareiškėjui; 18.
78. bet koks projekto pasiekimų paskirstymo pakeitimas turi būti įforminamas raštu kaip jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties pakeitimas. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties pakeitimas galimas, jeigu jam raštu pritaria LVPA; 18.
79. galimybė keliems partneriams kartu teikti paraišką vienam projektui vykdyti neužkerta kelio kiekvienam partneriui pateikti savarankiškas paraiškas kitiems projektams įgyvendinti.
80. Pareiškėjo pavadinimas, projekto pavadinimas, paraiškos kodas, projekto įgyvendinimo vieta, trumpas projekto aprašymas ir prašoma paramos suma yra skelbiama viešai. Pareiškėjas paraiškoje gali nurodyti, kokiai informacijai jis suteikia konfidencialumo žymą išskyrus aukščiau nurodytą. ŠEŠTASIS SKIRSNIS NETINKAMI PAREIŠKĖJAI IR PARTNERIAI
81. Pareiškėjai ir jų partneriai negali teikti paraiškų arba tampa netinkamais pareiškėjais ar partneriais ir jiems negali būti skiriama pagalba, jei: 20.
82. jiems iškelta byla dėl bankroto arba jie yra likviduojami; 20.
83. yra neįvykdę su mokesčių ir socialinio draudimo įnašų mokėjimu susijusių įsipareigojimų pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus (ši nuostata netaikoma juridiniams asmenims, kuriems Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka yra atidėti mokesčių arba socialinio draudimo įmokų mokėjimo terminai); 20.
84. pareiškėjo ar partnerio vadovas arba vyriausiasis buhalteris turi neišnykusį teistumą dėl nusikalstamos veiklos nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai ar finansų sistemai; 20.
85. pareiškėjas ar partneris anksčiau yra kreipęsis dėl pagalbos, skiriamos iš Europos Sąjungos ar Lietuvos Respublikos biudžeto, tačiau su pareiškėju ar partneriu buvo nutraukta pagalbos skyrimo sutartis dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo arba yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl pareiškėjo ar partnerio kitų sutarties sąlygų dėl pagalbos skyrimo iš ES arba Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų pažeidimo; 20.
86. turi ekonominių sunkumų, t. y. bendrovės nuosavas kapitalas tapo mažesnis kaip 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio per pastaruosius 6 mėnesius; 20.
87. teikdami informaciją sąmoningai pateikia klaidingus duomenis; 20.
88. bandė gauti konfidencialią informaciją arba daryti įtaką LVPA, projektų atrankos komitetui ar Ūkio ministerijai dabartinio ar ankstesnio paraiškų vertinimo ar atrankos proceso metu.
89. Pradedantiesiems juridiniams asmenims 20.5 punktas netaikomas.
90. Kartu su paraiška pareiškėjas ir kiekvienas partneris turi pateikti pasirašytus laisvos formos raštus, patvirtinančius, kad pareiškėjas ir partneriai nėra priskiriami nė vienai šių Gairių 20.1–20.7 punktuose išvardytų kategorijų. SEPTINTASIS SKIRSNIS REIKALAVIMAI PROJEKTUI
91. Projekto dydis (tinkamos ir netinkamos išlaidos) bet kuriuo atveju negali viršyti 86 mln. Lt, nepaisant to, kokio dydžio ir intensyvumo pagalbos yra prašoma, pavyzdžiui, jei prašoma 0,88 mln. Lt pagalbos ir tai sudaro tik 1 proc. nuo visų projekto išlaidų, tačiau projekto dydis yra 88 mln. Lt, tuomet projektas bus netinkamas finansuoti. Šiose Gairėse yra nustatyti ir kiti projekto dydžio ir pagalbos dydžio apribojimai.
92. Projektas turi prisidėti prie BPD ir konkrečios BPD priemonės tikslų įgyvendinimo.
93. Projektas turi būti skirtas atitinkamos BPD priemonės veiklų grupės remiamoms veikloms įgyvendinti.
94. Projektas turi atitikti bent vieną specifinį BPD priemonės atrankos kriterijų.
95. Projektas turi būti parengtas atsižvelgiant į darnaus vystymosi (visų išteklių efektyvus ir taupus naudojimas, užtikrinant šių išteklių išsaugojimą ateities kartoms bei socialinių, ekonominių ir aplinkosauginių veiksnių suderinamumas), lygių galimybių (lygios lyčių galimybės, galimybių socialiai ar kitaip atskirtų arba diferencijuotų visuomenės grupių galimybės naudotis tokiomis pačiomis teisėmis, produktais, paslaugomis, prieinamumu ir pan.) ir informacinės visuomenės principus (projekto poveikis šių principų atžvilgiu turi būti neutralus arba teigiamas).
96. Projektas finansiniu ir instituciniu požiūriu turi būti tęstinis. Projekto vykdytojas privalo užtikrinti veiklos, kuriai vykdyti suteikiama pagalba, tęstinumą. Jis įsipareigoja nekeisti veiklos, kuriai vykdyti suteikiama pagalba, pobūdžio 5 metus nuo pagalbos sutarties pasirašymo dienos.
97. Turi būti pagrįstas pagalbos poreikis – be pagalbos projektas negalėtų būti įgyvendinamas arba būtų įgyvendinamas mažesne apimtimi, kokybe, per ilgesnį laikotarpį.
98. Projekte turi būti nurodyta, kokią pridėtinę vertę numatoma sukurti panaudojant projekto pasiekimus.
99. Projektas būtinai turi būti susijęs su taikomųjų tyrimų veikla ir/ar technologine plėtra. Esamų produktų gamybai arba esamų paslaugų teikimui valstybės pagalba neskiriama.
100. Projektas turi atitikti visas toliau išvardytas sąlygas: 32.
101. taikomųjų tyrimų ir/ar technologinės plėtros projektas, kuriam vykdyti prašoma pagalbos, prisidės prie naujų produktų ar technologijų kūrimo, įmonės inovacinio potencialo ir gebėjimų didinimo; 32.
102. pagalba paskatins taikomųjų tyrimų ir/ar technologinės plėtros projekto vykdymą. Siekdamas gauti pagalbą pareiškėjas turi pagrįsti pagalbos būtinumą, t. y. įrodyti, kad be pagalbos projektas nebūtų vykdomas arba būtų vykdomas, tačiau ženkliai mažesne apimtimi, ilgesnį laiką ir dėl to nukentėtų numatytų pasiekimų kokybė ir/ar reikšmingumas; 32.
103. projekto pasiekimai bus nauji mažiausiai Lietuvos lygiu.
104. Turtas, sukurtas ar įsigytas iš pagalbos lėšų, privalo likti Lietuvoje, negali būti pakeista to turto paskirtis, nuosavybės teisės, pagalbos objekto vieta (negali būti išvežta už Lietuvos ribų) ne mažiau kaip penkerius metus nuo sutarties pasirašymo dienos. Be LVPA ir Ūkio ministerijos rašytinio sutikimo 5 metus nuo sutarties pasirašymo dienos turtas, kuriam įsigyti suteikta pagalba, negali būti įkeistas ar kitokiu būdu suvaržytos daiktinės teisės į jį.
105. Projekto vykdytojas turi apdrausti turtą, kuriam įsigyti ar sukurti buvo naudota pagalba, maksimaliu turto atkuriamosios vertės draudimu nuo visų galimų rizikos atvejų projekto įgyvendinimo laikotarpiu (nuo momento, kai atsiranda draustinas turtas) ir ne mažiau kaip penkerius metus nuo projekto įgyvendinimo pabaigos teisės aktų nustatyta tvarka.
106. Pagalba teikiama nuosekliems projektams, o ne grupei įvairių tarpusavyje nesusijusių, nors ir remtinų veiklų, t. y. projektas turi būti tinkamai orientuotas, turėti aiškiai apibrėžtus tikslus, planuojama veikla turi būti būtina šiems tikslams pasiekti.
107. Projektas neatitinka keliamų reikalavimų, jeigu jis: 36.
108. gali būti finansuojamas iš Europos socialinio fondo, Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo, Žuvininkystės orientavimo finansinės priemonės ar Europos regioninės plėtros fondo pagal kitas nei šiose Gairėse nurodyta BPD priemones (t. y. numatomas projektas ir jo pasiekimai labiau atitinka vieno iš šių fondų finansuojamiems projektams keliamus tikslus bei sąlygas); 36.
109. projekte numatyta taikomųjų tyrimų ir (ar) technologinės plėtros veikla bet kuriame iš šių sektorių: laivų statybos, anglies ir plieno, motorinių transporto priemonių, maisto pramonės, žemės ūkio, žuvininkystės ir transporto (įskaitant logistiką) sektoriuose; 36.
110. pareiškėjas (projekto vykdytojas) gali būti priskiriamas ekonominių sunkumų turinčių subjektų kategorijai, kaip tą apibrėžia Europos Bendrijos gairės dėl valstybės pagalbos sunkumų patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (2004/C 244/02) ir kaip apibrėžta šiose Gairėse.
111. Projektas, kuriam prašoma pagalbos, gali būti pradėtas įgyvendinti ne anksčiau kaip 6 mėnesiai iki paraiškos pateikimo dienos.
112. Projekto įgyvendinimo laikotarpis turi neviršyti 30 mėnesių. Galutinis projekto įgyvendinimo terminas negali būti vėlesnis kaip 2008 m. rugsėjo 1 d.
113. Paskutinė projekto įgyvendinimo diena laikoma galutinės projekto įgyvendinimo ataskaitos ir galutinio mokėjimo prašymo pateikimo LVPA diena. AŠTUNTASIS SKIRSNIS PAGALBOS DYDIS, KAUPIMAS IR PAGALBOS INTENSYVUMAS
114. Pagalbos dydis turi būti nustatomas kaip mažiausia projektui įgyvendinti būtina lėšų suma, įvertinus visų kitų finansavimo šaltinių panaudojimo galimybes.
115. Pagalbos intensyvumas nustatomas kaip procentinė pagalbos išraiška, skaičiuojama nuo bendros tinkamų finansuoti išlaidų sumos. Pagalbos intensyvumas apvalinamas iki dviejų skaičių po kablelio vadovaujantis matematinėmis taisyklėmis.
116. Pagalbos dydis tinkamumo skirti pagalbą vertinimo metu nustatomas atsižvelgiant į projekto išlaidų realumą ir būtinumą. Nerealios ir nebūtinos išlaidos laikomos netinkamomis finansuoti. Jei projekto išlaidos yra apskaičiuotos nesinaudojant realiais įkainiais, vertintojai turi teisę perskaičiuoti projekto biudžetą naudodami vidutinius rinkos įkainius ir sumažinti projekto tinkamas finansuoti išlaidas ir atitinkamai pagalbos sumą.
117. Mažiausias pagal Gaires skiriamos pagalbos projektui įgyvendinti dydis yra 50 000 (penkiasdešimt tūkstančių) litų. Paraiška, kurioje prašoma skirti mažesnę pagalbą, nenagrinėjama.
118. Didžiausias leistinas pagal šias Gaires skiriamos pagalbos dydis, įskaitant de minimis pagalbą, yra 5 000 000 (penki milijonai) litų.
119. Skaičiuojant pagalbos kaupimą pagalba, skiriama pagal šias Gaires nesivadovaujant de minimis taisykle, nesumuojama su ta pagalba, kuri yra teikiama vadovaujantis de minimis taisykle.
120. Iš viso pagal Gaires ir kitais atvejais projekto vykdytojui skirta de minimis pagalba negali būti didesnė kaip 345 280 litų per trejus metus, skaičiuojant nuo sprendimo dėl de minimis pagalbos skyrimo dienos, nepriklausomai nuo to, kokia apimtimi ir ar apskritai tokia pagalba buvo faktiškai pasinaudota. Pagalbos teikėjas, skirdamas ūkio subjektui de minimis pagalbą, informuoja, kad pagalba (konkreti jos suma) yra de minimis pagalba. Paraiškos teikėjas, teikdamas paraišką, ir projekto vykdytojas, teikdamas mokėjimo prašymus, privalo patvirtinti, kad šiame punkte nurodytos de minimis pagalbos ribos, suteikus pagalbą, nebus viršytos.
121. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Schemą pagalba skiriama tik juridiniams asmenims, registruotiems ir vykdantiems veiklą Lietuvoje, kuri priskiriama Europos Bendrijos steigimo sutarties 87