LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL GAIRIŲ PAREIŠKĖJAMS (NAUJŲ PRODUKTŲ KŪRIMAS ĮMONĖSE: MOKSLINIAI TYRIMAI IR TECHNOLOGINĖ PLĖTRA), SIEKIANTIEMS GAUTI EUROPOS SĄJUNGOS STRUKTŪRINIŲ FONDŲ FINANSINĘ PARAMĄ PAGAL LIETUVOS 2004-2006 M. BENDRĄJĮ PROGRAMAVIMO DOKUMENTĄ, PATVIRTINIMO IR PAVEDIMŲ VIEŠAJAI ĮSTAIGAI LIETUVOS VERSLO PARAMOS AGENTŪRAI 2006 m. kovo 30 d. Nr. 4-105 Vilnius Vadovaudamasis Institucijų, atsakingų už Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, skirtų Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumentui įgyvendinti, administravimą, atsakomybės ir funkcijų paskirstymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. 649 (Žin., 2001, Nr. 48-1676; 2005, Nr. 51-1700), 9.8 punktu ir Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 921 (Žin., 1998, Nr. 67-1957; 2001, Nr. 61-2186; 2004, Nr. 175-6489), 6.8 punktu: 1. Tvirtinu pridedamas: 1.1. Gaires pareiškėjams (naujų produktų kūrimas įmonėse: moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra), siekiantiems gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinę pagalbą pagal Lietuvos 2004–2006 m. bendrojo programavimo dokumentą; 1.2. Paraiškos skirti finansinę pagalbą pagal Lietuvos 2004–2006 m. bendrojo programavimo dokumentą specialiąją (B-6) dalį; 1.3. Pagalbos teikimo projektams, pagal kuriuos įgyvendinamos Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento priemonės, pavyzdinę sutartį. 2. Pavedu: 2.1. viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūros direktoriui Kęstučiui Murauskui: 2.1.1. patvirtinti ir paskelbti Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos (toliau – Ūkio ministerija) su Lietuvos Respublikos finansų ministerija suderintą Rekomendacinę paraiškos skirti finansinę pagalbą pagal Lietuvos 2004–2006 m. bendrojo programavimo dokumentą specialiosios (B-6) dalies pildymo instrukciją, Projekto įgyvendinimo ataskaitos formą; 2.1.2. paskelbti kvietimą teikti paraiškas finansuoti projektus, įgyvendinant Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento 3 prioriteto 1 priemonę „Tiesioginė parama verslui“, „Valstybės žinių“ priede, Informaciniai pranešimai“ ir bent viename iš nacionalinių dienraščių, taip pat viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūros interneto svetainėje; 2.2. Ūkio ministerijos sekretoriui Gediminui Rainiui kontroliuoti, kaip vykdomas šis įsakymas. ŪKIO MINISTRAS                                                                                        KĘSTUTIS DAUKŠYS PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2006 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 4-105 GAIRĖS PAREIŠKĖJAMS (NAUJŲ PRODUKTŲ KŪRIMAS ĮMONĖSE: MOKSLINIAI TYRIMAI IR TECHNOLOGINĖ PLĖTRA), SIEKIANTIEMS GAUTI EUROPOS SĄJUNGOS STRUKTŪRINIŲ FONDŲ FINANSINĘ PARAMĄ PAGAL LIETUVOS 2004–2006 M. BENDRĄJĮ PROGRAMAVIMO DOKUMENTĄ Taikoma kreipiantis dėl pagalbos pagal Lietuvos 2004–2006 m. bendrojo programavimo dokumento: 3 PRIORITETO 1 PRIEMONĘ (3.1) „TIESIOGINĖ PARAMA VERSLUI“ (tiktai veiklų grupėms „Mokslinių tyrimų ir plėtros veikla (taikomieji tyrimai ir technologinė plėtra), skirta pramonei ir verslui (įmonių vykdoma veikla ir atliekami užsakomieji darbai)“ ir „Ryšių tarp pramonės ir verslo subjektų bei mokslinio tyrimo institucijų formavimas“ BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Lietuva, tapusi visateise Europos Sąjungos (toliau – ES) nare, prisijungė prie vienos iš bendrųjų ES politikos dalių – struktūrinės politikos, kurios tikslas – finansinėmis priemonėmis mažinti ES regionų ekonominės ir socialinės plėtros skirtumus ir gerinti atsilikusių Europos regionų konkurencingumą, įgyvendinimo. Pagrindinis šios politikos įgyvendinimo įrankis yra ES struktūrinių fondų lėšos, kurios skirstomos vadovaujantis programų finansavimo nuostatomis. 2. Siekiant veiksmingai panaudoti ES struktūrinių fondų lėšas buvo parengtas ir su Europos Komisija suderintas Lietuvos 2004–2006 m. bendrasis programavimo dokumentas (toliau – BPD). BPD – tai strateginis dokumentas, kuriame išdėstyti kiekybiškai išreikšti plėtros tikslai, plėtros strategija, kuri yra suskirstyta į prioritetus ir įgyvendinama pagal vieną arba kelias priemones. BPD turi savo finansinį planą, kuriame nurodytos kiekvienam prioritetui skirtos ES struktūrinių fondų ir kitų finansavimo šaltinių lėšos. 3. Šios Gairės pareiškėjams (toliau – Gairės) skirtos Europos regioninės plėtros fondo ir bendrojo finansavimo lėšomis remiamų projektų, teikiamų pagal BPD 3 prioriteto 1 priemonės (3.1) „Tiesioginė parama verslui“ veiklas, susijusias su įmonių taikomaisiais moksliniais tyrimais ir technologine plėtra, rengėjams. Pagalba šioms veikloms teikiama per valstybės pagalbos schemą „Mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros skatinimas“ (toliau – Schema), patvirtintą Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. kovo 22 d įsakymu. Nr. 4-77 (Žin., 2004, Nr. 49-1601). 4. Gairėse vartojamos sąvokos: BPD priemonė – tam tikros srities veiklos rūšių, skirtų prioritetui įgyvendinti per kelerius metus, visuma. BPD priemonė numato galimybę minėtųjų rūšių veiklą finansuoti iš ES struktūrinių fondų, bendrojo finansavimo ir kitų šaltinių lėšų. BPD prioritetas – vienas iš strategijos, įteisintos BPD, prioritetų, kuriam numatytos ES struktūrinių fondų, bendrojo finansavimo ir kitų šaltinių lėšos, nustatyti konkretūs tikslai ir parengtos įgyvendinimo priemonės. Darbuotojų skaičius (vidutinis sąrašinis metinis darbuotojų skaičius) – tai pagrindinėje darbovietėje dirbančių darbuotojų skaičius neatsižvelgiant į jų darbo laiko trukmę. Į vidutinį sąrašinį darbuotojų skaičių neįskaitoma: moterys, kurioms suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, asmenys, kuriems suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai; asmenys, atliekantys privalomąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą; asmenys, sudarę autorines ar kitas civilines sutartis. De minimis pagalba[1] – ne didesnė kaip 345 280 litų pagalba, išreikšta pagalbos ekvivalentu, vienam pagalbos gavėjui per trejus metus, skaičiuojant nuo metų, kuriais ši pagalba pradėta teikti. Didelis juridinis asmuo – juridinis asmuo, kuris neatitinka smulkaus ir vidutinio verslo (toliau – SVV) subjekto apibrėžimo. Išlaidos už konsultavimo paslaugas – išlaidos ekspertų konsultavimo ar analogiškoms paslaugoms įsigyti. Finansuojamas tik konsultavimo ar analogiškų paslaugų pirkimas iš trečiųjų asmenų. Šios paslaugos neturi būti besitęsianti ar periodinė veikla, taip pat negali būti susijusios su įmonės įprastinės veiklos išlaidomis, tokiomis kaip reguliarios teisinės konsultacijos, nuolatinės mokesčių konsultacijos, reklama. Pagalba – pagal Tvarką teikiama valstybės pagalba, kaip ji apibrėžta Europos Bendrijos steigimo sutarties 87 straipsnio 1 dalyje, ir de minimis pagalba. Pagalba yra finansuojama iš ES struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo, skiriamo iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, lėšų. Pagalbos intensyvumas – procentinė teikiamos pagalbos išraiška, skaičiuojama nuo bendros tinkamų finansuoti projekto išlaidų sumos. Pagalbos intensyvumas išreiškiamas ne daugiau kaip dviem skaičiais po kablelio. Pagalbos gavėjas – Lietuvoje įregistruotas privatus juridinis asmuo, kuriam vadovaujantis Gairėmis yra skirta pagalba konkrečiam projektui finansuoti. Pagalbos kaupimas – tai kelių pagalbos schemų ir (arba) pagalbos konkrečiam atvejui (ad hoc pagalbos) taikymas, įgyvendinant projektą (visų valstybės pagalbų konkrečiam projektui kaupimas (sumavimas)). Pagalbos sutartis – pagalbos projektams, įgyvendinantiems BPD priemones, skyrimo sutartis. Pagalbos teikėjas – Lietuvos Respublikos ūkio ministerija (toliau – Ūkio ministerija), adresas: Gedimino pr. 38/2, LT-01104 Vilnius, Lietuvos Respublika. Ūkio ministerija, atliekanti tarpinės institucijos funkcijas, yra atsakinga už jai priskirtų BPD priemonių ES struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšų planavimą, priemonių įgyvendinimą ir priežiūrą. Pareiškėjas – privatus juridinis asmuo, galintis vykdyti veiklas, kurioms skirtas projektas, turintis (jei taikoma) Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytą veiklos leidimą, licenciją ar atestatą, teikiantis paraišką skirti pagalbą ir atitinkantis Gairėse nustatytus reikalavimus. Patvirtinta metinė finansinė atskaitomybė – pareiškėjo metinės finansinės atskaitomybės dokumentai, patvirtinti Lietuvos Respublikos įstatymų ar pareiškėjo steigimo dokumentų nustatyta tvarka. Projekto paraiška (toliau – paraiška) – Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Finansų ministerija) ir Ūkio ministerijos nustatytos formos privataus juridinio asmens, siekiančio gauti pagalbą projektui, užpildytas dokumentas. Projektas – ekonomiškai nedalomų ir tikslią funkciją atliekančių veiklos rūšių visuma, turinti apibrėžtą biudžetą, įgyvendinimo laikotarpį ir aiškiai nustatytus tikslus, pagal kuriuos galima spręsti, ar sukurtų pasiekimų ekonominė ir socialinė nauda yra proporcinga panaudotiems ištekliams. Projekto įgyvendinimo laikotarpis – tai ne ilgesnis nei 30 mėnesių laikotarpis, per kurį įgyvendinamos projekto, kuriam prašoma pagalbos, veiklos ir kuris prasideda ne anksčiau kaip 6 mėnesiai iki paraiškos pateikimo dienos ir baigiasi ne vėliau kaip paskutinio mokėjimo prašymo pateikimo VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūrai (toliau – LVPA) dieną, bet ne vėliau kaip 2008 m. rugsėjo 1 d. Projekto partneris (toliau – partneris) – privatus juridinis asmuo, kartu su pareiškėju dalyvaujantis įgyvendinant ir finansuojant projektą ir kurio išlaidos, padarytos projekto įgyvendinimo laikotarpiu, gali būti pripažįstamos tinkamomis. Projekto vykdytojas – juridinis asmuo, dėl kurio projekto įgyvendinimo priimtas sprendimas skirti pagalbą ir su kuriuo pasirašyta pagalbos skyrimo sutartis. Smulkaus ir vidutinio verslo (toliau – SVV) subjektas[2] – savarankiškumo kriterijų atitinkantis juridinis asmuo, kuriame dirba mažiau kaip 250 darbuotojų ir kurio metinės pardavimo (paslaugų) pajamos iš pagrindinės veiklos (toliau – apyvarta) neviršija 138 mln. litų arba turto balansinė vertė ne didesnė kaip 93 mln. litų. Skaičiuojant darbuotojų skaičių, apyvartą, turto balansinę vertę, prie juridinio asmens rodiklių būtina pridėti visų kitų juridinių asmenų, kuriuos juridinis asmuo tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja, ir subjektų, kurie kontroliuoja juridinį asmenį, atitinkamus rodiklius. Laikoma, kad juridinis asmuo tiesiogiai kontroliuoja kitą juridinį asmenį, jei turi 1/4 ar daugiau šio juridinio asmens įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių. Laikoma, kad juridinis asmuo netiesiogiai kontroliuoja kitą juridinį asmenį, jei 1/4 ar daugiau jo kapitalo ar balsavimo teisių turi juridinio asmens kontroliuojamas subjektas ar keli kontroliuojami subjektai kartu, arba jis ir jo kontroliuojamas subjektas kartu. SVV subjektu tampama, jei metinėje finansinėje atskaitomybėje dvejus finansinius metus iš eilės fiksuojami duomenys atitinka SVV subjekto apibrėžimo sąlygas. Turimą SVV subjekto statusą juridinis asmuo praranda, jei juridinio asmens metinėje finansinėje atskaitomybėje dvejus finansinius metus iš eilės fiksuojami duomenys neatitinka SVV subjekto apibrėžimo sąlygų. Laikoma, kad juridinis asmuo tampa SVV subjektu arba tokį statusą praranda nuo metinės finansinės atskaitomybės patvirtinimo dienos. Apyvarta ir turto balansinė vertė yra nustatomi pagal paskutinio laikotarpio patvirtintą metinę finansinę atskaitomybę. Jei naujo įsteigto juridinio asmens metinė finansinė atskaitomybė dar nėra patvirtinta, rodikliai (apyvarta ir turto balansinė vertė) nustatomi pagal tikėtinai planuojamas per finansinius metus pajamas ir turto balansinę vertę. Savarankiškumo kriterijų atitinkantis SVV subjektas[3] – bet kuris SVV subjektas, išskyrus tuos, kurių 1/4 ar daugiau įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių priklauso vienam ar keliems subjektams, kurie pagal pateiktą apibrėžimą nėra SVV subjektai. Ši riba gali būti viršyta: jei juridinis asmuo priklauso investicinėms bendrovėms, fondams, kitiems juridiniams asmenims, investuojantiems rizikos kapitalą į SVV, tačiau šie asmenys patys ar kartu su kitais šio juridinio asmens nekontroliuoja; jei juridinio asmens kapitalas yra pasiskirstęs taip, kad nėra įmanoma nustatyti, kam jis priklauso, ir juridinis asmuo pagrįstai teigia, kad jo 1/4 ar daugiau įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių nevaldo kitas juridinis asmuo vienas ar su kitu juridiniu asmeniu kartu, kuris arba kurie nėra SVV subjektai. Tinkamos finansuoti išlaidos (toliau – tinkamos išlaidos) – visos projekto išlaidos, kurios atitinka gairėse nustatytus reikalavimus, yra patirtos neprieštaraujant ES ir nacionalinių teisės aktų nuostatoms ir gali būti deklaruojamos Europos Komisijai. Techninė galimybių studija – inovatyvių idėjų, metodų ir technologijų pavertimo naujais gaminiais ar paslaugomis (toliau – produktais) arba procesais technologinio bei komercinio gyvybingumo tyrimas ir vertinimas. Techninės galimybių studijos turi būti skirtos ir naudojamos tik atliekamiems projekto pareiškėjo arba partnerio taikomiesiems moksliniams tyrimams ir (arba) technologinei plėtrai. Taikomieji moksliniai tyrimai (taikomieji tyrimai) – suplanuoti moksliniai tyrimai arba išsamūs tyrinėjimai, kuriais siekiama įgyti naujų žinių, tam, kad jas galima būtų panaudoti naujiems produktams ar procesams kurti, taip pat esamiems produktams ar procesams ženkliai pagerinti. Pareiškėjo arba jo partnerių veikla, kuria siekiama pagilinti mokslines ir technines žinias, nesusijusias su pramoniniais arba komerciniais tikslais, t. y. fundamentinių tyrimų veikla, pagal šias Gaires yra neremtina. 1 lentelė. Taikomųjų tyrimų samprata Taikomųjų tyrimų metu gali būti atliekami medžiagų, metodų, būdų, technologinių procesų ir pan. tyrimai. Šiais tyrimais turi būti siekiama gauti naujų žinių, kurias pareiškėjas ar partneris panaudotų naujiems produktams ar technologijoms (procesams) kurti. Taikomųjų tyrimų pasiekimas – žinios, kurios pateikiamos rašytine forma, pvz., planuojamo kurti produkto aprašymas: sandara, receptūra, elementai ir jų sąsaja, veikimo principai, gamybos technologinis procesas ir pan. Taikomųjų tyrimų pasiekimo (žinių) naudotojai – konstruktoriai, inžinieriai, specialistai, kurie remdamiesi aprašytomis žiniomis kurs /konstruos naują produktą ar technologiją. Technologinė plėtra – taikomųjų tyrimų pasiekimų transformavimas į numatomų pardavinėti naujų, modifikuotų arba pagerintų produktų ar procesų sukūrimo planus, schemas, brėžinius arba kitą projektinę dokumentaciją, įskaitant pirminio pavyzdžio-prototipo, kuris arba kurio modeliavimo pasiekimai gali būti naudojami komerciniais tikslais tik įgyvendinus projektą, sukūrimą. Ši veikla taip pat gali apimti konceptualų kitų produktų ar procesų formulavimą arba projektavimą, pirminius demonstravimo arba bandomuosius projektus su sąlyga, kad šie projektai negali būti naudojami arba pakeisti taip, kad tiktų taikyti serijinėje gamyboje ar naudoti komerciškai. Technologinei plėtrai nepriskiriami nusistovėjusia tvarka arba periodiškai daromi produktų, srovinių linijų, gamybos procesų, egzistuojančių paslaugų ir kitų atliekamų operacijų pakeitimai, netgi jei dėl šių pakeitimų gali atsirasti tam tikrų patobulinimų. 2 lentelė. Technologinės plėtros samprata Technologinės plėtros metu gali būti: 1. kuriamas/konstruojamas/gaminamas naujo produkto/technologijos prototipas ar bandomasis/eksperimentinis pavyzdys, kuris gali būti naudojamas testavimui, siekiant patikrinti realias savybes/charakteristikas lyginant su tikėtinomis; 2. sukurto/sukonstruoto/pagaminto naujo produkto/technologijos prototipo modifikavimas/ pataisymas/ tobulinimas, siekiant pagerinti realias savybes /charakteristikas bei pašalinti neatitikimus; 3. planų, schemų, brėžinių arba kitos projektinės dokumentacijos, kurie apibrėžtų planuojamų gaminti naujų produktų/technologijų masinės/serijinės gamybos principus, technologinius elementus ir pan., kūrimas. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad tinkamai įgyvendinus technologinės plėtros etapą (po projekto) paprastai vykdomas pasirengimo masinei gamybai etapas, pvz., įrangos įsigijimas, įrangos montavimas ir derinimas, technologinio proceso derinimas, produkto/technologijų naudojimo instrukcijų rengimas, sprendžiami pakavimo uždaviniai ir pan. Tokie žingsniai turi būti aprašyti paraiškoje, pagrindžiant projekto tęstinumą. 3 lentelė. Taikomųjų tyrimų ir technologinės plėtros informacinių technologijų sektoriuje paaiškinimas Taikomųjų tyrimų informacinių technologijų (toliau – IT) sektoriuje metu gali būti atliekami operacinių sistemų savybių/funkcionalumo ir suderinamumo tyrimai; programinių paketų savybių/funkcionalumo ir suderinamumo tyrimai; programavimo kalbų tyrimai; programinių modulių suderinamumo tyrimai; informacinių technologijų tyrimai; skaitmeninės technikos savybių/elementų tyrimai ir pan. Šiais tyrimais turi būti siekiama gauti naujų žinių, kurios būtų panaudojamos naujai programinei įrangai ir/ar informacinėms technologijoms kurti -programuoti. Taikomųjų tyrimų pasiekimas – žinios, kurios pateikiamos rašytine forma, pvz.: techninė užduotis programuotojui ir/ar žodynėlis programuotojui. Taikomųjų tyrimų pasiekimo (žinių) naudotojai -programuotojai, kurie remdamiesi aprašytomis žiniomis kurs naują programą ar informacinę technologiją. Technologinės plėtros IT sektoriuje metu gali būti: 1. Kuriama (programuojama) programos ir/ar informacinės technologijos (be kita ko, programiniai moduliai, dizainas) „beta“ versija, kuri gali būti naudojama testavimui, siekiant patikrinti realias savybes /charakteristikas lyginant su tikėtinomis. 2. Sukurtos programos ir/ar informacinės technologijos („beta“ versija) modifikavimas/pataisymas/tobulinimas, siekiant pagerinti realias savybe s/charakteristikas/ funkcionalumą ir pašalinti neatitikimus. 3. Planų, schemų, brėžinių arba kitos projektinės dokumentacijos, kurie apibrėžtų planuojamų gaminti/tiražuoti naujų programų ir/ar informacinių technologijų masinės/serijinės (tiražavimas) gamybos principus, technologinius elementus ir pan., kūrimas. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad tinkamai įgyvendinus technologinės plėtros etapą (po projekto) paprastai IT sektoriuje seka pasirengimo masinei gamybai etapas, pvz., programos ir/ar programinės įrangos technologinės komplektacijos (programinių modulių kiekis/įvairovė) nustatymas, įrangos ir/ar technologijos, skirtos programų tiražavimui, įsigijimas, įrangos montavimas ir derinimas, technologinio proceso derinimas, programos ir/ar informacinės technologijos naudojimo instrukcijų rengimas, diegimo/aptarnavimo technologijų rengimas (jei numatoma teikti ir aptarnavimo paslaugas), sprendžiami pakavimo uždaviniai ir pan. Tokie žingsniai turi būti aprašyti paraiškoje, pagrindžiant projekto tęstinumą. 5. Pagal šias Gaires ES struktūrinių fondų parama teikiama tik projektams, kurie susiję su taikomųjų mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veiklomis (nepatenka fundamentiniai moksliniai tyrimai ir produktų ar procesų pateikimas į rinką bei masinė gamyba, be kita ko, investicijos į masinę gamybą). I SKYRIUS. BENDRA INFORMACIJA APIE LIETUVOS 2004–2006 M. BENDROJO PROGRAMAVIMO DOKUMENTO PRIEMONES PIRMASIS SKIRSNIS STRATEGIJA IR TIKSLAI 6. BPD tikslas – sustiprinti nacionalinio ūkio ilgalaikio konkurencingumo plėtotės prielaidas, paspartinti perėjimą prie žinių ekonomikos, kuriai būdingas didėjantis BVP ir aukštas gyventojų užimtumo rodiklis, stiprinti žinių ekonomikos plėtrą, kuri lemia aukštesnį gyvenimo lygį ir visų Lietuvos gyventojų gerovę. 7. ES struktūrinių fondų pagalba Lietuvai teikiama remiantis Lietuvos 2004–2006 m. BPD. BPD keliami bendri visoms BPD priemonėms tikslai: 7.1. plėtoti naują ir gerinti esamą fizinę infrastruktūrą siekiant paskatinti ūkio augimą ir pagerinti laisvą žmonių, prekių bei paslaugų judėjimą 7.2. užtikrinti, kad BPD priemonėmis skatinamas augimas būtų suderintas su darnaus vystymosi principu; 7.3. gerinti Lietuvos darbo jėgos įgūdžius ir užtikrinti, kad darbo jėga būtų lanksti ir mokėtų prisitaikyti. Kitas svarbus tikslas – tobulinti socialiai nuskriaustų grupių, tokių kaip bedarbiai ir jaunimas, įgūdžius ir kvalifikaciją užtikrinti, kad kompetencija ir įgūdžiai, kurių mokoma, atitiktų darbo rinkos poreikius; 7.4. stiprinti ekonominį konkurencingumą sudarant būtinas augimo sąlygas, skatinant palankios verslo aplinkos formavimąsi ir investicinį klimatą palankų esamų ir įsteigtų naujų įmonių plėtrai; 7.5. aktyvinti ekonomikos restruktūrizavimo procesus, kurie šiuo metu jau vyksta Lietuvoje. 8. BPD strategijai įgyvendinti išskirti 5 prioritetai: 8.1. socialinės ir ekonominės infrastruktūros plėtra; 8.2. žmogiškųjų išteklių plėtra; 8.3. gamybos sektoriaus plėtra; 8.4. kaimo plėtra ir žuvininkystė; 8.5. techninė pagalba. ANTRASIS SKIRSNIS ES REGIONINĖS PLĖTROS FONDO TIKSLAI IR FINANSAVIMO SRITYS 9. ES struktūrinių fondų pagalba BPD priemonei įgyvendinti teikiama iš Europos regioninės plėtros fondo (toliau – ERPF). Kaip nustatyta 1999 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente Nr. 1783/1999 (EB) dėl Europos regioninės plėtros fondo (OL L 213, 1999-08-13, p. 1–4), ERPF prisideda, inter alia, prie: 9.1. investicijų į infrastruktūrą 9.2. vidaus potencialo plėtros, naudojant priemones, skatinančias ir paremiančias vietos plėtros ir užimtumo iniciatyvas bei smulkių ir vidutinių įmonių veiklą kurias visų pirma sudaro: 9.2.1. pagalba teikiant paslaugas įmonėms, ypač valdymo, rinkos tyrimų ir mokslinių tyrimų srityse, bei kelioms įmonėms bendras paslaugas; 9.2.2. technologijos perdavimo finansavimas, įskaitant informacijos rinkimą ir platinimą įmonių ir mokslinių tyrimų institucijų bendrąjį finansavimą inovacijų diegimo įmonėse finansavimą 9.2.3. įmonių galimybės būti finansuojamoms ir gauti paskolas gerinimas, kuriant ir plėtojant reikiamas finansines priemones, nurodytas 1999 m. birželio 21 d. Europos Bendrijos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1260/1999 dėl struktūrinių fondų bendrųjų charakteristikų nustatymo 28 straipsnyje; 9.2.4. tiesioginė pagalba investicijoms vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1260/1999 28 straipsnio 3 dalimi, jei nėra pagalbos programų šioje srityje; 9.2.5. infrastruktūros, būtinos vietos ir užimtumo plėtrai, kūrimas; 9.2.6. pagalba struktūroms, teikiančioms susijusias paslaugas naujoms darbo vietoms kurti, išskyrus Europos socialinio fondo (toliau – ESF) finansuojamas priemones; 9.3. techninės pagalbos priemonių, nurodytų Reglamento (EB) Nr. 1260/1999 2 straipsnio 4 dalies antrajame punkte. 10. Remiantis šiomis priemonėmis, ERPF pagalba suteikiama: 10.1. gamybos aplinkai, visų pirma įmonių, ypač smulkių ir vidutinio dydžio, konkurencingumui ir ilgalaikėms investicijoms didinti, siekiant, kad regionai taptų patrauklesni, gerinant jų infrastruktūros lygį; 10.2. moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai, siekiant skatinti naujų technologijų diegimą ir inovacijas, mokslinių tyrimų bei technologiniam pajėgumui, skatinančiam regionų plėtrą stiprinti; 10.3. žinių visuomenei ugdyti; 10.4. turizmui ir investicijoms į kultūrą plėtoti, įskaitant kultūros ir gamtos paveldo apsaugą jei taip yra sukuriama ilgalaikių darbo vietų; 10.5. aplinkos apsaugai, visų pirma atsižvelgiant į prevencijos sričių principus, siekiant plėtoti ekonomiką taip pat racionaliam energijos panaudojimui plėtoti ir atsinaujinantiems energetikos šaltiniams didinti; 10.6. moterų ir vyrų lygioms galimybėms užimtumo srityje didinti, kuriant įmones, infrastruktūrą ar paslaugas, sudarančias galimybę derinti šeimos gyvenimą su darbu; 10.7. tarpvalstybiniam, nacionaliniam ir regioniniam bendradarbiavimui siekiant tolygios regionų ir vietos plėtros. TREČIASIS SKIRSNIS LĖŠOS PRIEMONEI ĮGYVENDINTI 11. Lėšos priemonei įgyvendinti bus skiriamos iš ERPF ir bendrojo finansavimo lėšų, numatytų valstybės biudžete. 12. Pagal šias Gaires BPD 3.1 priemonei – tik veiklų grupės „Mokslinių tyrimų ir plėtros veikla (taikomieji tyrimai ir technologinė plėtra), skirta pramonei ir verslui (įmonių vykdoma veikla ir atliekami užsakomieji darbai)“, ir „Ryšių tarp pramonės ir verslo subjektų bei mokslinių tyrimų institucijų formavimas“) – numatoma paskirstyti iki 37,911 mln. Lt, iš jų iki 27,831 mln. Lt iš ERPF ir iki 10,080 mln. Lt bendrojo finansavimo lėšų. 13. Atsižvelgiant į tai, kad finansuojama BPD priemonė patenka į 2004–2006 m. programavimo laikotarpį, visos numatytos lėšos turi būti išmokėtos projekto vykdytojams iki 2008 m. gruodžio 31d. 14. Papildomai prie priemonės įgyvendinimo turi prisidėti ir projekto vykdytojas, skirdamas atitinkamą savo finansinį indėlį projektui įgyvendinti. KETVIRTASIS SKIRSNIS REMIAMOS VEIKLOS 15. Pagal šias Gaires yra remiamos šios veiklų grupės (sritys): 15.1. mokslinių tyrimų ir plėtros veikla (taikomieji moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra bei šioms veikloms skirtų techninių galimybių studijų rengimas), skirta pramonei ir verslui (įmonių vykdoma veikla ir atliekami užsakomieji darbai); 15.2. ryšių tarp verslo subjektų ir mokslinių tyrimų institucijų formavimas. 16. Konkrečiame projekte remiamos veiklos pateikiamos šių Gairių 77 punkte. PENKTASIS SKIRSNIS REIKALAVIMAI PAREIŠKĖJAMS. PARTNERYSTĖ 17. Reikalavimai pareiškėjui: 17.1. paraišką pagal šias Gaires gali teikti Lietuvoje registruotas privatus juridinis asmuo; 17.2. pareiškėjas tiesiogiai atsakingas už teikiamo projekto įgyvendinimą 17.3. pareiškėjo nuosavų lėšų finansavimo šaltiniai turi būti aiškiai apibrėžti, patikimi, tinkami, pakankami ir realūs paraiškos pateikimo metu; 17.4. pareiškėjas turi užtikrinti tinkamus administracinius gebėjimus administruoti projektą ir gautą pagalbą. 18. Partnerystė: 18.1. pareiškėjai gali teikti paraiškas individualiai arba kartu su partneriais; 18.2. partneriai turi atitikti pareiškėjui Gairių 17 punkte nustatytus reikalavimus; 18.3. projektą vykdyti ir projekto pasiekimais bendrai naudotis gali keli juridiniai asmenys – pareiškėjas ir partneriai, jei vykdyti projektą kartu yra tikslingiau. Tokiu atveju teikiama viena paraiška, kurios atitinkamus priedus užpildo kiekvienas partneris; 18.4. kai paraiška teikiama kartu su partneriais, prie paraiškos pridedama visų partnerių ir pareiškėjo pasirašytos jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties kopija. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartyje įsipareigojama laikytis pagrindinių geros partnerystės praktikos taisyklių: 18.4.1. visi partneriai turi būti perskaitę paraišką ir susipažinę su savo teisėmis ir pareigomis įgyvendinant projektą; 18.4.2. projekto įgyvendinimo metu projekto vykdytojas privalo reguliariai konsultuotis su partneriais ir nuolat juos informuoti apie projekto įgyvendinimo eigą; 18.4.3. projekto vykdytojas visiems partneriams privalo persiųsti visų ataskaitų ir mokėjimo prašymų, teikiamų LVPA, kopijas; 18.4.4. visi projekto pakeitimai, turintys įtakos partnerių įsipareigojimams ir teisėms, prieš kreipiantis į įgyvendinančiąją instituciją pirmiausia turi būti raštu suderinti su partneriais. Sutarties pakeitimas galimas tik, jeigu jam pritaria LVPA; 18.4.5. prieš teikdamas paraišką pareiškėjas iš anksto susitaria su visais partneriais dėl projekto metu sukurtų pasiekimų, naudos, nupirkto ar sukurto turto ir atliktų darbų nuosavybės teisių ir kt., šias teises nustato jungtinės veiklos (partnerystės) sutartyje; 18.5. partneriai dalyvauja rengiant ir įgyvendinant projektą jų išlaidos, atitinkančios šių Gairių 55–58 punktuose nurodytas sąlygas, yra pripažįstamos tinkamomis išlaidomis ir jas partneriams kompensuoja projekto vykdytojas; 18.6. pagalbą projektui įgyvendinti gauna tik pareiškėjas, kuris atsiskaito su partneriais; 18.7. projekto pasiekimai yra paskirstomi pareiškėjui ir partneriams pagal prieš projekto įgyvendinimą pareiškėjo ir jo partnerių pasirašytą jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį. Atsakomybė už projekto įgyvendinimą atitenka pareiškėjui; 18.8. bet koks projekto pasiekimų paskirstymo pakeitimas turi būti įforminamas raštu kaip jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties pakeitimas. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties pakeitimas galimas, jeigu jam raštu pritaria LVPA; 18.9. galimybė keliems partneriams kartu teikti paraišką vienam projektui vykdyti neužkerta kelio kiekvienam partneriui pateikti savarankiškas paraiškas kitiems projektams įgyvendinti. 19. Pareiškėjo pavadinimas, projekto pavadinimas, paraiškos kodas, projekto įgyvendinimo vieta, trumpas projekto aprašymas ir prašoma paramos suma yra skelbiama viešai. Pareiškėjas paraiškoje gali nurodyti, kokiai informacijai jis suteikia konfidencialumo žymą išskyrus aukščiau nurodytą. ŠEŠTASIS SKIRSNIS NETINKAMI PAREIŠKĖJAI IR PARTNERIAI 20. Pareiškėjai ir jų partneriai negali teikti paraiškų arba tampa netinkamais pareiškėjais ar partneriais ir jiems negali būti skiriama pagalba, jei: 20.1. jiems iškelta byla dėl bankroto arba jie yra likviduojami; 20.2. yra neįvykdę su mokesčių ir socialinio draudimo įnašų mokėjimu susijusių įsipareigojimų pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus (ši nuostata netaikoma juridiniams asmenims, kuriems Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka yra atidėti mokesčių arba socialinio draudimo įmokų mokėjimo terminai); 20.3. pareiškėjo ar partnerio vadovas arba vyriausiasis buhalteris turi neišnykusį teistumą dėl nusikalstamos veiklos nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai ar finansų sistemai; 20.4. pareiškėjas ar partneris anksčiau yra kreipęsis dėl pagalbos, skiriamos iš Europos Sąjungos ar Lietuvos Respublikos biudžeto, tačiau su pareiškėju ar partneriu buvo nutraukta pagalbos skyrimo sutartis dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo arba yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl pareiškėjo ar partnerio kitų sutarties sąlygų dėl pagalbos skyrimo iš ES arba Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų pažeidimo; 20.5. turi ekonominių sunkumų, t. y. bendrovės nuosavas kapitalas tapo mažesnis kaip 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio per pastaruosius 6 mėnesius; 20.6. teikdami informaciją sąmoningai pateikia klaidingus duomenis; 20.7. bandė gauti konfidencialią informaciją arba daryti įtaką LVPA, projektų atrankos komitetui ar Ūkio ministerijai dabartinio ar ankstesnio paraiškų vertinimo ar atrankos proceso metu. 21. Pradedantiesiems juridiniams asmenims 20.5 punktas netaikomas. 22. Kartu su paraiška pareiškėjas ir kiekvienas partneris turi pateikti pasirašytus laisvos formos raštus, patvirtinančius, kad pareiškėjas ir partneriai nėra priskiriami nė vienai šių Gairių 20.1–20.7 punktuose išvardytų kategorijų. SEPTINTASIS SKIRSNIS REIKALAVIMAI PROJEKTUI 23. Projekto dydis (tinkamos ir netinkamos išlaidos) bet kuriuo atveju negali viršyti 86 mln. Lt, nepaisant to, kokio dydžio ir intensyvumo pagalbos yra prašoma, pavyzdžiui, jei prašoma 0,88 mln. Lt pagalbos ir tai sudaro tik 1 proc. nuo visų projekto išlaidų, tačiau projekto dydis yra 88 mln. Lt, tuomet projektas bus netinkamas finansuoti. Šiose Gairėse yra nustatyti ir kiti projekto dydžio ir pagalbos dydžio apribojimai. 24. Projektas turi prisidėti prie BPD ir konkrečios BPD priemonės tikslų įgyvendinimo. 25. Projektas turi būti skirtas atitinkamos BPD priemonės veiklų grupės remiamoms veikloms įgyvendinti. 26. Projektas turi atitikti bent vieną specifinį BPD priemonės atrankos kriterijų. 27. Projektas turi būti parengtas atsižvelgiant į darnaus vystymosi (visų išteklių efektyvus ir taupus naudojimas, užtikrinant šių išteklių išsaugojimą ateities kartoms bei socialinių, ekonominių ir aplinkosauginių veiksnių suderinamumas), lygių galimybių (lygios lyčių galimybės, galimybių socialiai ar kitaip atskirtų arba diferencijuotų visuomenės grupių galimybės naudotis tokiomis pačiomis teisėmis, produktais, paslaugomis, prieinamumu ir pan.) ir informacinės visuomenės principus (projekto poveikis šių principų atžvilgiu turi būti neutralus arba teigiamas). 28. Projektas finansiniu ir instituciniu požiūriu turi būti tęstinis. Projekto vykdytojas privalo užtikrinti veiklos, kuriai vykdyti suteikiama pagalba, tęstinumą. Jis įsipareigoja nekeisti veiklos, kuriai vykdyti suteikiama pagalba, pobūdžio 5 metus nuo pagalbos sutarties pasirašymo dienos. 29. Turi būti pagrįstas pagalbos poreikis – be pagalbos projektas negalėtų būti įgyvendinamas arba būtų įgyvendinamas mažesne apimtimi, kokybe, per ilgesnį laikotarpį. 30. Projekte turi būti nurodyta, kokią pridėtinę vertę numatoma sukurti panaudojant projekto pasiekimus. 31. Projektas būtinai turi būti susijęs su taikomųjų tyrimų veikla ir/ar technologine plėtra. Esamų produktų gamybai arba esamų paslaugų teikimui valstybės pagalba neskiriama. 32. Projektas turi atitikti visas toliau išvardytas sąlygas: 32.1. taikomųjų tyrimų ir/ar technologinės plėtros projektas, kuriam vykdyti prašoma pagalbos, prisidės prie naujų produktų ar technologijų kūrimo, įmonės inovacinio potencialo ir gebėjimų didinimo; 32.2. pagalba paskatins taikomųjų tyrimų ir/ar technologinės plėtros projekto vykdymą. Siekdamas gauti pagalbą pareiškėjas turi pagrįsti pagalbos būtinumą, t. y. įrodyti, kad be pagalbos projektas nebūtų vykdomas arba būtų vykdomas, tačiau ženkliai mažesne apimtimi, ilgesnį laiką ir dėl to nukentėtų numatytų pasiekimų kokybė ir/ar reikšmingumas; 32.3. projekto pasiekimai bus nauji mažiausiai Lietuvos lygiu. 33. Turtas, sukurtas ar įsigytas iš pagalbos lėšų, privalo likti Lietuvoje, negali būti pakeista to turto paskirtis, nuosavybės teisės, pagalbos objekto vieta (negali būti išvežta už Lietuvos ribų) ne mažiau kaip penkerius metus nuo sutarties pasirašymo dienos. Be LVPA ir Ūkio ministerijos rašytinio sutikimo 5 metus nuo sutarties pasirašymo dienos turtas, kuriam įsigyti suteikta pagalba, negali būti įkeistas ar kitokiu būdu suvaržytos daiktinės teisės į jį. 34. Projekto vykdytojas turi apdrausti turtą, kuriam įsigyti ar sukurti buvo naudota pagalba, maksimaliu turto atkuriamosios vertės draudimu nuo visų galimų rizikos atvejų projekto įgyvendinimo laikotarpiu (nuo momento, kai atsiranda draustinas turtas) ir ne mažiau kaip penkerius metus nuo projekto įgyvendinimo pabaigos teisės aktų nustatyta tvarka. 35. Pagalba teikiama nuosekliems projektams, o ne grupei įvairių tarpusavyje nesusijusių, nors ir remtinų veiklų, t. y. projektas turi būti tinkamai orientuotas, turėti aiškiai apibrėžtus tikslus, planuojama veikla turi būti būtina šiems tikslams pasiekti. 36. Projektas neatitinka keliamų reikalavimų, jeigu jis: 36.1. gali būti finansuojamas iš Europos socialinio fondo, Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo, Žuvininkystės orientavimo finansinės priemonės ar Europos regioninės plėtros fondo pagal kitas nei šiose Gairėse nurodyta BPD priemones (t. y. numatomas projektas ir jo pasiekimai labiau atitinka vieno iš šių fondų finansuojamiems projektams keliamus tikslus bei sąlygas); 36.2. projekte numatyta taikomųjų tyrimų ir (ar) technologinės plėtros veikla bet kuriame iš šių sektorių: laivų statybos, anglies ir plieno, motorinių transporto priemonių, maisto pramonės, žemės ūkio, žuvininkystės ir transporto (įskaitant logistiką) sektoriuose; 36.3. pareiškėjas (projekto vykdytojas) gali būti priskiriamas ekonominių sunkumų turinčių subjektų kategorijai, kaip tą apibrėžia Europos Bendrijos gairės dėl valstybės pagalbos sunkumų patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (2004/C 244/02) ir kaip apibrėžta šiose Gairėse. 37. Projektas, kuriam prašoma pagalbos, gali būti pradėtas įgyvendinti ne anksčiau kaip 6 mėnesiai iki paraiškos pateikimo dienos. 38. Projekto įgyvendinimo laikotarpis turi neviršyti 30 mėnesių. Galutinis projekto įgyvendinimo terminas negali būti vėlesnis kaip 2008 m. rugsėjo 1 d. 39. Paskutinė projekto įgyvendinimo diena laikoma galutinės projekto įgyvendinimo ataskaitos ir galutinio mokėjimo prašymo pateikimo LVPA diena. AŠTUNTASIS SKIRSNIS PAGALBOS DYDIS, KAUPIMAS IR PAGALBOS INTENSYVUMAS 40. Pagalbos dydis turi būti nustatomas kaip mažiausia projektui įgyvendinti būtina lėšų suma, įvertinus visų kitų finansavimo šaltinių panaudojimo galimybes. 41. Pagalbos intensyvumas nustatomas kaip procentinė pagalbos išraiška, skaičiuojama nuo bendros tinkamų finansuoti išlaidų sumos. Pagalbos intensyvumas apvalinamas iki dviejų skaičių po kablelio vadovaujantis matematinėmis taisyklėmis. 42. Pagalbos dydis tinkamumo skirti pagalbą vertinimo metu nustatomas atsižvelgiant į projekto išlaidų realumą ir būtinumą. Nerealios ir nebūtinos išlaidos laikomos netinkamomis finansuoti. Jei projekto išlaidos yra apskaičiuotos nesinaudojant realiais įkainiais, vertintojai turi teisę perskaičiuoti projekto biudžetą naudodami vidutinius rinkos įkainius ir sumažinti projekto tinkamas finansuoti išlaidas ir atitinkamai pagalbos sumą. 43. Mažiausias pagal Gaires skiriamos pagalbos projektui įgyvendinti dydis yra 50 000 (penkiasdešimt tūkstančių) litų. Paraiška, kurioje prašoma skirti mažesnę pagalbą, nenagrinėjama. 44. Didžiausias leistinas pagal šias Gaires skiriamos pagalbos dydis, įskaitant de minimis pagalbą, yra 5 000 000 (penki milijonai) litų. 45. Skaičiuojant pagalbos kaupimą pagalba, skiriama pagal šias Gaires nesivadovaujant de minimis taisykle, nesumuojama su ta pagalba, kuri yra teikiama vadovaujantis de minimis taisykle. 46. Iš viso pagal Gaires ir kitais atvejais projekto vykdytojui skirta de minimis pagalba negali būti didesnė kaip 345 280 litų per trejus metus, skaičiuojant nuo sprendimo dėl de minimis pagalbos skyrimo dienos, nepriklausomai nuo to, kokia apimtimi ir ar apskritai tokia pagalba buvo faktiškai pasinaudota. Pagalbos teikėjas, skirdamas ūkio subjektui de minimis pagalbą, informuoja, kad pagalba (konkreti jos suma) yra de minimis pagalba. Paraiškos teikėjas, teikdamas paraišką, ir projekto vykdytojas, teikdamas mokėjimo prašymus, privalo patvirtinti, kad šiame punkte nurodytos de minimis pagalbos ribos, suteikus pagalbą, nebus viršytos. 47. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Schemą pagalba skiriama tik juridiniams asmenims, registruotiems ir vykdantiems veiklą Lietuvoje, kuri priskiriama Europos Bendrijos steigimo sutarties 87 (3) a punkto regionams, pagalbos intensyvumas priklauso nuo remiamo projekto tipo ir negali viršyti šių dydžių: taikomiesiems tyrimams – 60 procentų, technologinės plėtros veiklai – 35 procentų (toliau – pirminiai pagalbos intensyvumo dydžiai). 48. Pagalbos, skiriamos smulkaus ir vidutinio verslo subjektams patentinėms paraiškoms rengti, registruoti ir patentams pratęsti, didžiausias leistinas pagalbos intensyvumas priklauso nuo to, kokia veikla – taikomasis tyrimas arba technologinė plėtra – pirmoji lėmė patento įsigijimą ir yra atitinkamai 60 procentų arba 35 procentai, t. y. papildomi procentiniai punktai smulkaus ir vidutinio verslo subjektams šiuo atveju nepridedami. 49. Pagalbos techninėms galimybių studijoms, kurios bus naudojamos taikomiesiems tyrimams, rengti didžiausias leistinas pagalbos intensyvumas yra 75 procentai tokių studijų išlaidų, o techninėms galimybių studijoms, reikalingoms technologinei plėtrai, rengti didžiausias leistinas pagalbos intensyvumas yra 50 procentų tokių studijų išlaidų. 50. Paties projekto vykdytojo patirtos išlaidos tokioms galimybių studijoms, kurioms vykdyti prašoma suteikti pagalbą, turi sudaryti ne mažiau kaip 75 procentų techninių galimybių studijų išlaidų. 51. Jei projektas apima taikomuosius tyrimus ir technologinę plėtrą, skiriamos pagalbos intensyvumas negali viršyti pagalbos, skiriamos minėtoms veikloms atskirai, svertinio vidurkio. Jei jo tiksliai apskaičiuoti nėra įmanoma arba tais atvejais, kai taikomųjų mokslinių tyrimų veikla ir technologinė plėtra yra glaudžiai susijusios ir nepakanka įrodymų dėl jų atskyrimo arba kyla pagrįstų dvejonių dėl veiklos priskyrimo taikomiems moksliniams tyrimams, o ne technologinei plėtrai, tuomet taikomas technologinei plėtrai remti numatytas pagalbos intensyvumas. 52. Pirminiai pagalbos intensyvumo dydžiai gali būti didinami toliau nurodytais atvejais šiais dydžiais: 52.1. jei pagalba teikiama smulkaus ir vidutinio verslo subjektams – 10 procentinių punktų; 52.2. jei projektas susijęs su esama Europos Sąjungos bendrąja mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstravimo veiklos programa (framework programme for R&D) – 10 procentinių punktų. Jei projektas papildomai apima bendradarbiavimą abipus sienos tarp įmonių ir viešų mokslinio tyrimo įstaigų/organizacijų[4] arba mažiausiai tarp dviejų nepriklausomų partnerių dviejose Europos Sąjungos šalyse narėse, o tokių partnerių TMTTP pasiekimai, laikantis intelektinės ir pramoninės nuosavybės apsaugos, yra plačiai skleidžiami ir skelbiami, šiame punkte minėtas dydis gali būti padidinamas iki 25 procentinių punktų; 52.3. nors TMTTP projektas neatitinka specialaus projekto ar programos, kurie yra Europos Sąjungos bendrosios mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstravimo veiklos programos dalis (Schemos 17.2 punktas), tikslų, pirminis pagalbos intensyvumas gali būti padidintas iki 10 procentinių punktų tuo atveju, jei projektas atitinka bet kurią iš šių sąlygų: 52.3.1. projektas apima veiksmingą bendradarbiavimą abipus sienos tarp mažiausiai dviejų nepriklausomų partnerių dviejose ES šalyse narėse, ypač nacionalinės mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros politikos koordinavimo kontekste; 52.3.2. projektas apima veiksmingą bendradarbiavimą tarp įmonių ir viešų mokslinio tyrimo įstaigų/organizacijų, ypač nacionalinės mokslinio tyrimo ir technologinės plėtros politikos koordinavimo kontekste; 52.3.3. projekto pasiekimai yra viešai platinami ir skelbiami, teikiamos patento licencijos arba įgyvendinamos kitos atitinkamos priemonės, analogiškos Europos Bendrijos mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros pasiekimų platinimui nustatytoms priemonėms (Europos Bendrijos steigimo sutarties 130j straipsnis). 53. Pirminio pagalbos intensyvumo skaičiavimas priklauso nuo tinkamų išlaidų kategorijų ir pateikiamas žemiau: 53.1. kai pagalba teikiama taikomiesiems tyrimams ir/ar technologijų plėtrai vykdyti, pagalbos intensyvumas skaičiuojamas nuo šių tinkamų išlaidų kategorijų. 4 lentelė. Pagalba taikomiesiems tyrimams ir technologijų plėtrai Tinkamų finansuoti išlaidų kategorijos, nuo kurių išlaidų dydžio skaičiuojamas pirminis pagalbos intensyvumas, neįskaitant išlaidų, kurioms teikiama de minimis pagalba 1. Išlaidos personalui 2. Išlaidos instrumentams ir įrangai 3. Išlaidos pastatams (patalpoms) 4. Išlaidos konsultacijoms arba analogiškoms paslaugoms 5. Kitos veiklos išlaidos 6. Netiesioginės (pridėtinės) išlaidos Pagalbos intensyvumas remiamoms veikloms Remiamos veiklos Įmonių atliekami moksliniai taikomieji tyrimai Moksliniams taikomiesiems tyrimams skirtos techninės galimybių studijos rengimas Įmonių vykdoma technologinės plėtros veikla Technologinei plėtrai skirtos techninės galimybių studijos rengimas Didžiausias leistinas pagalbos intensyvumas (pirminis) iki 60% iki 75% iki 35% iki 50% Pagalbos (pirminis) intensyvumas gali būti padidintas, jei: Procentais 1. Pagalba teikiama smulkaus ir vidutinio verslo subjektams, išskyrus pagalbą smulkaus ir vidutinio verslo subjektams patentinių paraiškų rengimui, registravimui ar pratęsimui +10 +10 2. Projektas yra susijęs su esama ES bendrąja mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstravimo veiklos programa (toliau -demonstravimo programa) +10 +10 3. Projektas yra susijęs su demonstravimo programa ir papildomai apima bendradarbiavimą abipus sienos +25 +25 4. Projektas nesusijęs su demonstravimo programa, tačiau apima bendradarbiavimą abipus sienos +10 +10 5. Projekto pasiekimai viešai platinami, teikiamos patento licencijos arba įgyvendinamos analogiškos EB taikomųjų mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros pasiekimų platinimui nustatytos priemonės +10 +10 Didžiausias leistinas pagalbos intensyvumas 75 75 50 50 53.2. kai pagalba teikiama kitoms tinkamoms išlaidoms finansuoti, ji gali būti skiriama tik kaip de minimis pagalba. 5 lentelė. De minimis pagalba Tinkamos finansuoti išlaidos Didžiausias pagalbos intensyvumas smulkaus ir vidutinio verslo subjektui dideliam ūkio subjektui 1. Specialistų, įdarbinamų išimtinai projektui vykdyti, mokymo išlaidos 2. Sukurtų žinių sklaidos išlaidos (publikacijos, konferencijos ir pan.) 3. Projekto audito išlaidos 4. Pagalbos projektui viešinimo išlaidos (projekto įgyvendinimo laikotarpiu) 65% 50% 54. Visais atvejais, jei pagalba skiriama iš kelių šaltinių tam pačiam projektui vykdyti arba pagal kelias valstybės pagalbos schemas, arba ad hoc atvejais, arba kai pagalbos teikėjas gali padidinti pirminį pagalbos intensyvumą schemos 17 punkte nurodytais dydžiais, ūkio subjekto vykdomam taikomųjų mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektui skiriamos pagalbos intensyvumas bet kuriuo atveju negali viršyti šių dydžių: 54.1. 75 procentų taikomųjų mokslinių tyrimų atveju; 54.2. 50 procentų technologinės plėtros atveju. DEVINTASIS SKIRSNIS TINKAMOS FINANSUOTI IŠLAIDOS 55. Paraiškoje turi būti nurodytos visos išlaidos, kurios yra tiesiogiai susijusios su projekto įgyvendinimu. Pagalbos lėšomis gali būti finansuojamos tik tinkamos projekto vykdytojo (pareiškėjo) ir jo partnerių išlaidos. Paraiškos ir mokėjimo prašymų vertinimo metu nustatytos netinkamos išlaidos yra nefinansuojamos atitinkamai mažinant skiriamos (išmokamos) pagalbos sumą pagal atskiras kategorijas, išlaikant pagalbos intensyvumo taikomiesiems tyrimams ir technologinei plėtrai apribojimus ir laikantis pagalbos sutartyje nustatyto pagalbos intensyvumo (tik mokėjimo prašymų vertinimo atveju), tačiau neatmetant visos pateiktos paraiškos ar mokėjimo prašymo. 6 lentelė. Projekto išlaidos VISOS PROJEKTO IŠLAIDOS Visos tinkamos finansuoti projekto išlaidos Netinkamos finansuoti išlaidos Pagalbos lėšos Pareiškėjo ir partnerių lėšos Pareiškėjo ir partnerių lėšos 56. Tinkamos išlaidos turi būti: 56.1. realios ir būtinos projekto tikslams pasiekti. Projekto tinkamumo vertinimo metu tinkamų išlaidų suma yra mažinama nebūtinų planuojamiems projekto tikslams pasiekti išlaidų suma. Projekto tinkamumo vertinimo metu nerealios tinkamos išlaidos perskaičiuojamos atsižvelgiant į vidutines rinkos kainas; 56.2. patirtos laikantis nustatytų reikalavimų pirkimams, kaip tai nustatyta Gairių vienuoliktame skirsnyje, t. y. laikantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo ar Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu patvirtintų pirkimo taisyklių reikalavimų. Išlaidos, patirtos pažeidžiant Gairėse nustatytus reikalavimus pirkimams, paraiškos arba mokėjimo prašymo vertinimo metu, pripažįstamos netinkamomis ir nefinansuojamos; 56.3. projekto išlaidos (arba jų dalis) turi atitikti Gairėse nustatytas tinkamų finansuoti išlaidų kategorijas; 56.4. suplanuotos atsižvelgiant į vidutinį metinį kainų augimą ir valiutų riziką; 56.5. padarytos projekto įgyvendinimo laikotarpiu (įskaitant išlaidas projekto auditui, kuris numatytas pagalbos sutartyje); 56.6. išlaidos turi būti tinkamai apskaitytos ir pagrįstos teisės aktų nustatyta tvarka; 56.7. išlaidos, kurias prašoma finansuoti, gali būti padarytos iki paraiškos pateikimo datos, bet visais atvejais ne anksčiau nei 6 mėnesiai iki paraiškos pateikimo datos, ir atitikti visas šias sąlygas: 56.7.1. sudaro ne daugiau kaip 20 procentų tinkamų finansuoti išlaidų; 56.7.2. išlaidos yra padarytos projekto, kuriam prašoma pagalba, reikmėms, kurios bus tiesiogiai susijusios su projekto veiklomis, vykdomomis ir po paraiškos pateikimo, tenkinti. 57. Tinkamų finansuoti išlaidų kategorijos: 57.1. pagal Gaires tinkamomis gali būti pripažįstamos šios projekto vykdytojo išlaidos: 57.1.1. projekto personalo išlaidos arba jų dalis: 57.1.1.1. atlyginimas už darbą, susijusį su projekto įgyvendinimu, projektą įgyvendinantiems darbuotojams, taip pat (tik darbo užmokestis ar jo dalis ir su juo susijusios išlaidos), pvz., mokslininkams ir kitiems tyrėjams, techniniams darbuotojams ir kitam aptarnaujančiajam personalui, įdarbintam išimtinai taikomųjų mokslinių tyrimų ir (ar) technologijų plėtros projekto veiklai vykdyti. Prie tinkamų išlaidų priskiriamas ir darbdavio sumokamas socialinio draudimo mokestis ir kitos su atlygiu už darbą susijusios išlaidos, pvz., kasmetinių mokamų atostogų už projekte faktiškai išdirbtą darbo laiką išlaidos. Atlyginimai ir kitos personalo išlaidos neturi viršyti įprastų (įprasto projekto vykdytojo darbuotojui už atitinkamą darbą mokamo atlyginimo, įprastų rinkos įkainių ir pan.). Motinystės (tėvystės) atostogoms, premijoms, pašalpoms skirtos išlaidos yra netinkamos išlaidos; 57.1.1.2. projektą vykdančių asmenų komandiruočių, susijusių su projekto įgyvendinimu (kelionių, nakvynės išlaidos ir dienpinigiai), išlaidos. Komandiruočių išlaidos apskaičiuojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Užsienio ekspertų komandiruočių išlaidos negali viršyti Europos Komisijos kasmet nustatomų normų (http://europa.eu.int/comm/europeaid/perdiem/index_en.htm). Keliaujant lėktuvu kelionės išlaidos yra tinkamos finansuoti, jei perkamas ekonominės klasės bilietas; 57.1.2. išlaidos įrankiams, įrangai ta apimtimi, kuria jie naudojami išimtinai taikomųjų mokslinių tyrimų ir (ar) technologijų plėtros projektui, taip pat nuomos, esamų ar įsigyjamų įrenginių nusidėvėjimo, įsigijimo išlaidos ir pan. Tuo atveju, jei instrumentai, įranga nėra visiškai nudėvimi arba sunaudojami per projektą, tinkamoms finansuoti yra tik instrumentų ir įrangos nusidėvėjimo išlaidos, apskaičiuotos atitinkamai pagal projekto trukmę, remiantis gerąja apskaitos praktika; 57.1.3. išlaidos pastatams (patalpoms), kurie naudojami išimtinai taikomųjų mokslinių tyrimų ir (ar) technologijų plėtros projekto veiklai, vykdomo projekto apimtimi. Tinkamos finansuoti yra tik pastatų (patalpų) nusidėvėjimo išlaidos, apskaičiuotos atsižvelgiant į projekto trukmę ir remiantis gerąja apskaitos praktika, jei tenkinamos šios sąlygos: 57.1.3.1. šiam ilgalaikiam turtui įsigyti nebuvo naudojama pagalba iš Lietuvos ar Europos Sąjungos biudžetų; 57.1.3.2. nusidėvėjimas apskaičiuotas laikantis Lietuvos Respublikos teisės aktus atitinkančių apskaitos taisyklių; 57.1.3.3. nusidėvėjimas apima laikotarpį, kurį turtas naudojamas įgyvendinant projektą; 57.1.4. tinkamos finansuoti yra taip pat patalpų nuomos[5] išlaidos projekto įgyvendinimo metu; gamybinės investicijos nefinansuojamos; 57.1.5. jei turtas minėtu laikotarpiu naudojamas ne tik projekto veikloms, bet ir kitoms projekto vykdytojo veikloms, tinkamoms išlaidoms priskirtina nusidėvėjimo dalis, kuri yra proporcinga šio turto naudojimo projekto veikloms daliai; 57.1.6. išlaidos konsultavimui ar analogiškoms paslaugoms, kaip nurodyta schemos 9.4 punkte; 57.1.7. išlaidos intelektinės nuosavybės, atsiradusios iš projekto, apsaugai (patentams registruoti ir jų galiojimui pratęsti) – tik smulkaus ir vidutinio verslo subjektams. Tinkamomis yra šios išlaidos: patentų mokesčiai (patentinės paraiškos padavimas, patento registravimas, patento galiojimo mokesčiai (ne daugiau kaip penkeriems metams), kiti mokesčiai, tiesiogiai susiję su patento registravimu ir galiojimo pratęsimu), konsultacijos, vertimo paslaugos, ekspertizės išlaidos ir kitos patentams registruoti ir galiojimui pratęsti būtinos išlaidos; 57.1.8. kitos veiklos išlaidos, tokios kaip išlaidos medžiagoms, reagentams ir panašiems produktams, tiesiogiai susijusiems su taikomųjų mokslinių tyrimų ir (ar) technologijų plėtros veikla; 57.1.9. netiesioginės (pridėtinės) išlaidos, atsiradusios tiesiogiai kaip taikomųjų mokslinių tyrimų ir (ar) technologijų plėtros veiklos rezultatas. Šios išlaidos negali būti didesnės nei 15 procentų projekto tinkamų išlaidų, kurias prašoma finansuoti, išskyrus netiesiogines (pridėtines) išlaidas, sumos. Netiesioginės (pridėtinės) išlaidos gali būti projektui įgyvendinti būtinų pastatų ar patalpų, įrangos, transporto priemonių nuomos (išskyrus išperkamosios nuomos atveju) išlaidos, elektros, šildymo, telefono, interneto, biuro reikmenų, kuro, transporto priemonių eksploatavimo ir pan. išlaidos), jeigu jos yra būtinos ir atitinka vidutines rinkos kainas, apskaičiuotos naudojant tinkamai pagrįstą metodą ir paskirstytos veiklai pro rata principu. Pro rata principas reiškia, kad turi būti iš anksto apibrėžtas ir deklaruojamas skaičiavimo metodas, remiantis kuriuo apskaičiuojama konkrečiai veiklai tenkanti pridėtinių išlaidų dalis. Ši dalis privalo būti aiškiai nurodyta ir patvirtinta institucijos/įstaigos vadovo įsakymu. Pavyzdžiui, projektui priskiriama 10 procentų išlaidų esamų patalpų nuomai (nes iš biure dirbančių 20 žmonių, kiekvienam kurių tenka apylygis biuro plotas, 1 dirbs prie projekto visa darbo laiką ir dar du – po pusę darbo laiko), 12 procentų eksploatavimo išlaidų. Kitos pridėtinės išlaidos, pavyzdžiui, papildomų patalpų nuoma, transporto nuoma ir pan., išreiškiamos faktiniais dydžiais (absoliutine išraiška) ir įskaitomos į pridėtines išlaidas. 58. Skiriant de minimis pagalbą., gali būti finansuojamos šios išlaidos: 58.1. specialistų, įdarbinamų išimtinai projektui įgyvendinti, mokymo ir instruktavimo išlaidos. Šios išlaidos negali būti didesnės nei 30 procentų tinkamų finansuoti išlaidų, nurodytų šių Gairių 57.1.1 punkte; 58.2. sukurtų žinių sklaidos išlaidos (publikacijos, konferencijos ir pan.). Šios išlaidos negali būti didesnės nei 10 procentų tinkamų finansuoti išlaidų, nurodytų šių Gairių 57.1.1–57.1.8 punktuose; 58.3. projekto audito išlaidos; 58.4. projekto viešinimo išlaidos (tik viešinimo priemonėms projekto įgyvendinimo laikotarpiu). Šios išlaidos negali būti didesnės nei 5 procentai tinkamų finansuoti išlaidų, nurodytų šių Gairių 57.1.1–57.1.8 punktuose. 59. Netinkamų išlaidų kategorijos: 59.1. išlaidos pagal sutartis, kurios padidina vykdomos veiklos išlaidas, proporcingai nepadidindamos jos vertės, ir išlaidos pagal sutartis su tarpininkais ar konsultantais, kuriose mokėjimas yra nurodytas procentais nuo bendros projekto vertės; 59.2. debeto palūkanos, finansinių operacijų išlaidos, komisinis mokestis už valiutos keitimą, nuostoliai, atsiradę dėl užsienio valiutos keitimo, bei kitos finansinės išlaidos; 59.3. išperkamosios nuomos (finansinio lizingo) ir visos su ja susijusios išlaidos; 59.4. indėlis natūra; 59.5. netiesioginiai mokesčiai; 59.6. rinkodaros ir su pardavimu susijusios išlaidos; 59.7. nebūtinos projekto veikloms vykdyti bei numatytiems pasiekimams pasiekti (toliau – nebūtinos išlaidos) ir nerealios išlaidos; 59.8. skolų padengimas; 59.9. lėšų investavimas; 59.10. baudos, finansinės sankcijos ir bylinėjimosi išlaidos; 59.11. PVM, kuris gali būti susigrąžintas. 60. Tos pačios projekto išlaidos, kurioms finansuoti jau yra ar buvo skirta pagalba iš Europos Sąjungos ar nacionalinio biudžeto lėšų pagal kitas projekto vykdytojo paraiškas, t. y. finansuojamos du ar daugiau kartų, yra netinkamos finansuoti. 61. Pagalbos teikėjas atsakomybės dėl pareiškėjo išlaidų, patirtų iki pagalbos sutarties pasirašymo, apmokėjimo tais atvejais, kai pagalba projektui įgyvendinti neskiriama, neprisiima, t. y. pareiškėjas tokias išlaidas patiria savo rizika. DEŠIMTASIS SKIRSNIS FINANSAVIMO ŠALTINIAI 62. Remiantis Gairių 17.3 punktu, pareiškėjo nuosavų lėšų finansavimo šaltiniai turi būti aiškiai apibrėžti, patikimi, tinkami, pakankami bei realūs paraiškos pateikimo metu. Netinkamas finansuoti projekto išlaidas bei tinkamų finansuoti išlaidų dalį, kurios nepadengia pagalbos lėšos, pareiškėjas finansuoja iš nuosavų lėšų. 63. Pakankamai apibrėžtais, patikimais ir tinkamais finansavimo šaltiniais gali būti laikomi: 63.1. banko paskola. Tokiu atveju su paraiška pateikiama rekomendacinės formos banko pažyma dėl banko paskolos suteikimo ar sprendimas suteikti paskolą konkrečiam projektui, esant ar įvykdžius tam tikras sąlygas; 63.2. pareiškėjo ir/ar partnerio piniginės lėšos. Tokiu atveju su paraiška pateikiamas sprendimas, patvirtintas juridinio asmens atitinkamo valdymo organo ar asmens (asmenų grupės), turinčio (turinčios) teisę priimti tokius sprendimus, kuriuo nutarta projekto įgyvendinimui skirti tam tikrą juridinio asmens lėšų sumą, banko sąskaitos (-ų) išrašas ar banko pažyma apie pareiškėjo turimas lėšas; 63.3. savininko/dalyvių piniginiai įnašai. Tokiu atveju su paraiška pateikiamas savininko/dalyvių sprendimas (susirinkimo protokolo kopija) skirti konkrečią lėšų sumą projektui įgyvendinti bei dokumentai, patvirtinantys savininko/dalyvių finansinius pajėgumus skirti lėšas (banko sąskaitos (-ų) išrašas ar banko pažyma apie pareiškėjo turimas lėšas, patvirtintų finansinės atskaitomybės dokumentų kopijos, pajamų deklaracija, patvirtinta VMI žyma); 63.4. pelnas. Tokiu atveju su paraiška pateikiamos patvirtintos finansinės atskaitomybės dokumentų[6] kopijos ir pareiškėjo/partnerio valdymo organų sprendimas (savininko/dalyvių susirinkimo protokolo kopija) dėl pelno paskirstymo; 63.5. nepaskirstytini rezervai (pareiškėjas rezervus kaupia projekto tikslams įgyvendinti). Tokiu atveju su paraiška pateikiamos patvirtintos finansinės atskaitomybės dokumentų kopijos, akcininkų susirinkimo sprendimas dėl rezervo formavimo. 64. Paraiškos tinkamumo vertinimo metu vertinama, ar paraiškos pateikimo metu pareiškėjo ir/ar partnerio įnašo į projektą finansavimo šaltiniai yra aiškiai apibrėžti, patikimi, tinkami ir ar jų pakanka. VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS PIRKIMŲ REIKALAVIMAI 65. Projekto vykdytojai, kurie pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą (toliau – Viešųjų pirkimų įstatymas) yra perkančiosios organizacijos, įgyvendindami projektą privalo vadovautis Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis. Kiti projekto vykdytojai, kurie pagal Viešųjų pirkimų įstatymą nėra perkančiosios organizacijos, privalo vadovautis Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu patvirtintomis Pirkimų taisyklėmis (toliau – Pirkimų taisyklės). 66. Išlaidos, patirtos pažeidžiant nustatytus pirkimų reikalavimus, paraiškos arba mokėjimo prašymo vertinimo metu pripažįstamos netinkamomis ir nefinansuojamos. 67. Pareiškėjas gali atrinkti tiekėjus (rangovus) ar dalį jų ir sudaryti pirkimo sutartis su jais iki paraiškos pateikimo ar pagalbos sutarties sudarymo, jei jie buvo atrinkti, vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymu (taikoma perkančiosioms organizacijoms) arba Pirkimų taisyklėmis (taikoma neperkančiosioms organizacijoms). 68. Jeigu pareiškėjas atrinko tiekėjus (rangovus) ar dalį jų ir sudarė pirkimo sutartis su jais iki paraiškos pateikimo, tai visi pirkimo dokumentai turi būti pateikiami LVPA kartu su paraiška. 69. Jeigu pareiškėjas vykdo pirkimus po paraiškos pateikimo, privalo iš anksto pateikti pirkimo dokumentus LVPA (išskyrus pirkimus, vykdomus taikant įprastinę komercinę praktiką, ar pirkimus pirkėjo nuožiūra) ir suderinti su ja šią informaciją: 69.1. pasirinktą pirkimo procedūrą ir motyvus dėl tokios procedūros pasirinkimo; 69.2. pirkimo skelbimo turinį ir pirkimo dokumentus. 70. Įvykdęs pirkimo procedūrą, projekto vykdytojas privalo pateikti LVPA informaciją apie pirkimo procedūros rezultatus ir suderinti su ja pirkimo-pardavimo sutarties projektą. 71. LVPA per 15 darbo dienų po to, kai buvo gauta Gairių 69 punkte nurodyta informacija, turi pritarti arba nepritarti projekto vykdytojo parengtiems dokumentams. Jeigu projekto vykdytojo parengti dokumentai atmetami, LVPA turi raštu paaiškinti atmetimo motyvus ir pateikti pasiūlymus, kaip turi būti pašalinti trūkumai. II SKYRIUS. 3.1 PRIEMONĖ „TIESIOGINĖ PARAMA VERSLUI“ PIRMASIS SKIRSNIS TIKSLAI IR UŽDAVINIAI 72. Bendras priemonės tikslas – padidinti įmonių konkurencingumą ir verslumo lygį, subalansuoti lygias galimybes versle; padidinti mokslinių tyrimų potencialą versle. 73. Priemonės uždaviniai: 73.1. skatinti verslumą ir įmonių steigimą; 73.2. stiprinti veikiančių įmonių gyvybingumą ir konkurencingumą šalies bei užsienio rinkose; 73.3. didinti pramonės produktyvumą, priartinti prekių ir paslaugų gamybos bei eksporto struktūrą prie ES struktūros. ANTRASIS SKIRSNIS SPECIFINIAI PROJEKTŲ ATRANKOS KRITERIJAI 74. Priemonės „Tiesioginė parama verslui“ specifiniai projektų atrankos kriterijai yra šie: 74.1. aukštos pridėtinės ve …