LIETUVOS AUTOMOBILIŲ KELIŲ DIREKCIJOS

LIETUVOS AUTOMOBILIŲ KELIŲ DIREKCIJOS LIETUVOS AUTOMOBILIŲ KELIŲ DIREKCIJOS PRIE SUSISIEKIMO MINISTERIJOS DIREKTORIAUS Į S A K Y M A S DĖL AUTOMOBILIŲ KELIŲ DARBO VIETŲ APTVĖRIMO IR EISMO REGULIAVIMO TAISYKLIŲ T DVAER 12 PATVIRTINIMO 2012 m. balandžio 16 d. Nr. V-87 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 3-457 „Dėl Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 133-5041; 2012, Nr. 32-1519), 20.7 punktu: 1. T v i r t i n u Automobilių kelių darbo vietų aptvėrimo ir eismo reguliavimo taisykles T DVAER 12 (pridedama)*. 2. P r i p a ž į s t u netekusiu galios Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus 2004 m. kovo 1 d. įsakymą Nr. V-18 „Dėl Darbo vietų aptvėrimų automobilių keliuose instrukcijos patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 38-1268). 3. N u s t a t a u, kad šis įsakymas įsigalioja 2013 m. sausio 1 d. Direktorius                                                                         Skirmantas Skrinskas _______________ * Automobilių kelių darbo vietų aptvėrimo ir eismo reguliavimo taisyklės T DVAER 12 skelbiamos „Valstybės žinių“ interneto tinklalapyje www.valstybes-zinios.lt. PATVIRTINTA Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2012 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. V-87 AUTOMOBILIŲ KELIŲ DARBO VIETŲ APTVĖRIMO IR EISMO REGULIAVIMO TAISYKLĖS T DVAER 12 I SKYRIUS. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Automobilių kelių darbo vietų aptvėrimo ir eismo reguliavimo taisyklės T DVAER 12 (toliau – taisyklės T DVAER) nustato darbų ir eismo saugos reikalavimus atitinkantį darbo vietų aptvėrimą bei eismo reguliavimą pagal Kelių įstatymo [6.2], Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo [6.3] ir Kelių eismo taisyklių (toliau – KET [6.4]) nurodymus. Taisyklėse T DVAER nurodyti kelio ženklai taikyti pagal KET [6.4] ir taisyklių KVŽT [6.10] reikalavimus. 2. Taisyklės T DVAER taikomos darbo vietoms aptverti ir eismui reguliuoti valstybinės reikšmės automobilių keliuose. Taip pat taisyk1ės T DVAER gali būti taikomos ir vietinės reikšmės, kitiems keliams, gatvėms, jeigu taip nusprendžia jų savininkai, valdytojai. 3. Taisyklės T DVAER parengtos vadovaujantis KET [6.4] ir kitais kelių ženklus, ženklinimą, kelių priežiūrą, darbų saugą reglamentuojančiais normatyviniais techniniais dokumentais. 4. Taisyklėse T DVAER kursyvu įrašytas tekstas yra rekomendaciniai nurodymai. 5. Taisyklės T DVAER keičia Darbų vietų aptvėrimų automobilių keliuose instrukciją DVAI-03 (Žin., 2004, Nr. 38-1268). II SKYRIUS. NUORODOS 6. Taisyklėse T DVAER pateiktos nuorodos į šiuos dokumentus: 6.1. Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (Žin., 2000, Nr. 74-2262); 6.2. Lietuvos Respublikos kelių įstatymą (Žin., 1995, Nr. 44-1076; 2002, Nr. 101-4492); 6.3. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą (Žin., 2000, Nr. 92-2883; 2007, Nr. 128-5213); 6.4. Kelių eismo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Žin., 2003, Nr. 7-263; 2008, Nr. 88-3530); 6.5. Kelių priežiūros tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 (Žin., 2004, Nr. 25-771; 2007, Nr. 37-1357); 6.6. Kelių techninį reglamentą KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. D1-11/3-3 (Žin., 2008, Nr. 9-322); 6.7. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. lapkričio 29 d. įsakymą Nr. 3-747 „Dėl reikalavimų gatvėms ir keliams, kuriais vyksta reguliarusis keleivinio transporto eismas patvirtinimo“ (Žin., 2011, Nr. 147-6901); 6.8. Kelių šviesoforų įrengimo taisykles (KŠĮT), patvirtintas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-81 (Žin., 2012, Nr. 20-911); 6.9. Kelių horizontaliojo ženklinimo taisykles (KŽT), patvirtintas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-82 (Žin., 2012, Nr. 20-913); 6.10. Kelių ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisykles (KVŽT), patvirtintas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-83 (Žin., 2012, Nr. 20-914); 6.11. Žybčiojančių oranžinės spalvos švyturėlių įrengimo kelių transporto priemonėse ir jų naudojimo instrukciją, patvirtintą Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos generalinio komisaro 1999 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 292 (Žin., 1999, Nr. 82-2452); 6.12. Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus 2005 m. lapkričio 16 d. įsakymą Nr. AV-297 „Dėl prašymo gauti leidimą eismui riboti ir leidimo riboti eismą formų patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 137-4953); 6.13. Automobilių kelių transporto priemonių apsauginių atitvarų sistemų projektavimo taisykles KPT TAS 09, patvirtintas Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus 2010 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. V-48 (Žin., 2011, Nr. 5-240); 6.14. Automobilių kelių vertikaliųjų kelio ženklų techninių reikalavimų aprašą TRA VŽ 12, patvirtintą Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2012 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. V-52 (Žin., 2012, Nr. 30-1438); 6.15. Lietuvos standartą LST EN 471+A1 „Profesinė gerai matoma įspėjamoji apranga. Bandymo metodai ir reikalavimai“; 6.16. Lietuvos standartą LST EN 1317-2 „Apsauginių kelio atitvarų sistemos. 2 dalis. Apsauginių barjerų eksploatacinių parametrų klasės, priimamieji smūginių bandymų kriterijai ir bandymo metodai“; 6.17. Lietuvos standartą LST EN 1436+A1 „Kelių ženklinimo medžiagos. Kelių naudotojams skirtos kelio horizontaliojo ženklinimo ženklų schemos“; 6.18. Lietuvos standartą LST EN 1463-1 „Kelių ženklinimo medžiagos. Iškilieji šviesogrąžiai kelio elementai. 1 dalis. Pirminiai eksploatacinių charakteristikų reikalavimai“; 6.19. Lietuvos standartą LST EN 1463-2 „Kelių ženklinimo medžiagos. Iškilieji atspindintys kelių įdėklai. 2 dalis. Bandymų kelyje reikalavimai“; 6.20. Lietuvos standartą LST EN 1790 „Kelių ženklinimo medžiagos. Gamintiniai kelių ženklinimo elementai“; 6.21. Lietuvos standartą LST EN 1824 „Kelių ženklinimo medžiagos. Bandymai kelyje“; 6.22. Lietuvos standartą LST EN 1871 „Kelių ženklinimo medžiagos. Fizikinės savybės“; 6.23. Lietuvos standartą LST EN 12352 „Eismo reguliavimo įranga. Įspėjamieji ir saugos šviesos įtaisai“; 6.24. Lietuvos standartą LST EN 12368 „Eismo reguliavimo įranga. Šviesoforai“; 6.25. Lietuvos standartą LST EN 12676-1 „Kelių apsaugos nuo akinimo ekranai. 1 dalis. Eksploataciniai parametrai ir charakteristikos“; 6.26. Lietuvos standartą LST EN 12676-1/A1 „Kelių apsaugos nuo akinimo ekranai. 1 dalis. Eksploataciniai parametrai ir charakteristikos“; 6.27. Lietuvos standartą LST EN 12676-2 „Kelių apsaugos nuo akinimo sistemos. 2 dalis. Bandymo metodai“; 6.28. Lietuvos standartą LST EN 12899-1 „Nuolatiniai vertikalieji kelio ženklai. 1 dalis. Nuolatiniai ženklai“; 6.29. Lietuvos standartą LST CEN/TR 13201-1 „Kelių apšvietimas. 1 dalis. Apšvietimo klasių parinkimas“; 6.30. Lietuvos standartą LST EN 13422 „Vertikalieji kelio ženklai. Kilnojamieji deformuojamieji įspėjamieji įtaisai ir atspindimieji ženklai. Kilnojamieji kelio ženklai. Kūgiai ir cilindrai“. III SKYRIUS. PAGRINDINĖS SĄVOKOS 7. Taisyklėse vartojamos pagrindinės sąvokos: –„Automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos“ (toliau – Kelių direkcija), „gatvė“, „kelias“, „kelio briauna“, „kelio juosta“, „kelio savininkas“, „kelio taisymas (remontas)“, „techninės eismo reguliavimo priemonės“, nurodytos Kelių įstatyme [6.2]; –„dviračių takas“, „eismo saugumas“, „eismo organizavimas“, „eismo tvarka“, „pėsčiasis“, „kelyje dirbantis asmuo“, „pėsčiųjų takas“, „tamsusis paros metas“, nurodytos Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme [6.3]; –„greitėjimo juosta“, „lėtėjimo juosta“, „nuovaža“, „sankryža“, „apsisukimas“, nurodytos reglamente KTR 1.01 [6.6]; –„kelių valdytojai“, „kelio priežiūra“, „tiltas“, „viadukas“, nurodytos apraše [6.4]; –„automagistralė“, „eismo juosta“, „blogas matomumas“, „geležinkelio pervaža“, „greitkelis“, „kelio ženklai“, „kelkraštis“, „skiriamoji juosta“, „važiuojamoji kelio dalis“ (toliau – važiuojamoji dalis), nurodytos KET [6.4]; –„standartiniai ženklai“, „užrašai“, „atspindinčios plėvelės struktūra“, „priekinė ženklo pusė“, nurodytos apraše TRA VŽ [6.14]; –„šviesoforų postas“, „šviesoforų fazė“, nurodytos taisyklėse KŠĮT [6.8]; –„apsauginis barjeras“, nurodytos taisyklėse KPT TAS [6.13]. 8. Kitos vartojamos sąvokos: 8.1. apstatymo kelio ženklais ir atitvėrimo planai – tai apstatymo kelio ženklais, ženklinimo, atitvėrimo ir apšvietimo, planų projektai su visais darbo vietų apsaugai reikiamais matmenimis. Jie gali būti naudojami kaip pagrindas darbams aprašyti ir po pritaikymo prie vietos sąlygų kaip pavyzdys rengiant kelio ženklų schemas; 8.2. atlanka – ruožas prieš darbo vietas, skirtas eismui nukreipti į laikinas eismo juostas; 8.3. darbo vietos keliuose (gatvėse) – vietos, kuriose darbų metu laikinai užtveriamos eismo zonos. Tai gali būti darbai ant kelio (gatvės), šalia arba virš kelio (gatvės), vamzdynuose, esančiuose kelyje (gatvėje) arba virš jo, taip pat geodeziniai darbai; 8.3.1.ilgalaikės darbo vietos – visos darbo vietos, kuriose darbai tęsiasi ne trumpiau kaip vieną kalendorinę dieną ir išlieka stacionarios; 8.3.2.trumpalaikės darbo vietos – visos darbo vietos, kuriose darbai atliekami tik ribotą valandų skaičių, t.y. vieną kalendorinę dieną šviesiuoju paros metu, taip pat jei darbai užsitęsia iki kitos dienos. Tokie atvejai gali būti darbo vietose: –kurias trumpą laikotarpį reikia įrengti stacionariai (pvz., techninės priežiūros periodiniai darbai, remontuojami apsauginiai barjerai, tvarkomi kelio ženklų skydai, tiriami ir (arba) bandomi tiltai, darbai komunalinių tiekimo ir šalinimo sistemų įrenginiuose), jeigu jos, vadovaujantis eismo situacija, neturi būti laikomos ilgalaikėmis darbo vietomis (trumpalaikės stacionarios darbo vietos), –kurios dažniausiai nepertraukiamai vis perkeliamos tolyn eismo kryptimi (pvz., valymo, ženklinimo, žolės pjovimo, kelių tyrimų darbai (judriosios darbo vietos), –geodezinių darbų vietose. Šiems darbams priklauso visi darbai, susiję su topografinių ir kadastrinių matavimų užduočių vykdymu, taip pat visi inžineriniai matavimai, reikiami keliams projektuoti, taip pat ir keliams (gatvėms) bei kelio statiniams prižiūrėti ir remontuoti. Kaip lygiaverčiai turi būti priskirti naudingų iškasenų žvalgybos matavimai, reglamentuojami įstatymo arba taisyklių, taip pat ir geologiniai bei gruntų tyrimai; 8.4. darbo vietų apsaugos priemonės – priemonės, skirtos eismo zonai ir kelyje dirbantiems asmenims, taip pat esantiems darbo vietų zonoje įrenginiams ir mechanizmams, apsaugoti. Pagal konstrukciją apsaugos priemonės naudojamos: –ilgalaikėms darbo vietoms, –trumpalaikėms darbo vietoms; 8.5. darbo vietų zona – tai transporto erdvės visi, išskyrus apylankų ruožus, eismui skirti paviršiai, kuriems turi įtakos darbo vietų apstatymas ženklais, atitvėrimas ir apšvietimas; 8.6. eismo organizavimas – transporto priemonių ir eismo dalyvių judėjimo keliais reguliavimo teisinių ir techninių priemonių bei tvarkomųjų veiksmų kompleksas (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas [6.3]); 8.7. tipinės eismo schemos (TES) – tai KET [6.4], kitų normatyvinių dokumentų pagrindu sudarytos ir taisyklėse T DVAER pateiktos pavyzdinės skirtingų eismo organizavimo, dažniausiai pasitaikančių atvejų su numatyto apstatymo kelio ženklais, ženklinimo, atitvėrimo ir apšvietimo duomenimis bei įrengimo atstumu tam tikrame kelyje (gatvėje) arba pėsčiųjų ir (arba) dviračių take schemos. 8.8. eismo zona – tai tokia darbo vietų zona, kuri skirta transporto eismui; 8.9. grįžtamasis ruožas – tai ruožas už darbo vietų eismui iš laikinų juostų grąžinti į buvusio pločio ir eismo krypties juostas; 8.10. kelio ženklų schemos – tai darbo vietų zonoje visų eismo organizavimo priemonių, įskaitant kelio ženklus, ženklinimą, atitvėrimo įtaisus, šviesoforus ir apšvietimą, taip pat visų reikalingų atstumų, eismo zonų dydžio ir pakeitimų pagal turimus kelio ženklus ir įtaisus pavaizdavimas. Šios schemos yra leidimo riboti eismą kelio juostoje sudėtinė dalis; 8.11. kelių tiesybos darbai – tai visi tiesybos darbai kelio juostoje ir kelio statiniuose, įskaitant techninės priežiūros darbus. Specialių apsaugos ir saugumo taisyklių nuostatos (pvz., profesinių susivienijimų) taisyklėms T DVAER netaikomos; 8.12. statybos rangovas – kelių tiesybos darbus pagal rangos sutartį su Kelių direkcija arba kelių valdytojais atliekantis fizinis arba juridinis asmuo (kelių valdytojai kelių tiesybos darbus gali atlikti ir ūkio būdu); 8.13. saugos zona – tai tarp apsauginių atitvėrimo įtaisų ir darbo vietų esanti laisva teritorija eismo kryptimi; 8.14. šoninė juosta – juosta, esanti prie važiuojamosios dalies, atskirta ištisine ženklinimo linija; gyvenamosiose vietovėse skirta dviračių vairuotojams, už gyvenamųjų vietovių ribų – žemės ūkio ir kitokiam lėtaeigiam transportui. IV SKYRIUS. SANTRUMPOS 9. Taisyklėse T DVAER vartojamos šios santrumpos: 9.1. AB – aptvėrimo barjeras(-ai); 9.2. TES – tipinė(-ės) eismo schema(-os); 9.3. LŽ – laikinas ženklinimas; 9.4. NG – nukreipiamoji(-sios) gairė(-ės); 9.5. S – 146-ojo arba 147-ojo vertikaliojo ženklo segmentas(-ai); 9.6. SŽ – signalinis(-iai) žibintas(-ai); 9.7. VŽ – vertikalusis(-ieji) kelio ženklas(-ai). V SKYRIUS. PAGRINDINĖS NUOSTATOS I SKIRSNIS. DARBO VIETŲ PLANAVIMO SĄLYGOS 10. Darbo vietos klasifikuojamos pagal laiko trukmę ir skiriamos į ilgalaikes bei trumpalaikes darbo vietas (8.3.1, 8.3.2 sąvokos). 11. Darbo vietas reikia planuoti taip, kad jų buvimo trukmė ir išdėstymas kelio zonoje kuo mažiau trikdytų eismo procesą. Jei darbai laikinai neatliekami arba pagal aplinkybes kartkartėmis galima juos palengvinti, tuo laikotarpiu reikia nuimti ribojamąsias priemones arba sumažinti jų kiekį. Kai darbai neatliekami, ypač turi būti siekiama pašalinti ribojamąsias arba draudžiamąsias priemones, kurių reikia tik darbų metu (pvz., veiksmingai saugančias darbų zoną). 12. Keliuose (gatvėse), kuriuose didelis eismo intensyvumas, pagal galimybę darbus reiktų atlikti tokiu laikotarpiu, kada eismo intensyvumas yra sumažėjęs. Jeigu planuojamos darbo vietos yra ilgalaikės, reikia patikrinti, ar tinkamas laikas atlikti darbus esant sezoniniam intensyviam transporto eismui. Jeigu planuojamos darbo vietos yra trumpalaikės, reikia atsižvelgti į tai, kada transporto eismas intensyviausias (piko eismas). Valstybinės reikšmės kelių: automagistralių ir greitkelių, kelių už gyvenamųjų vietovių ribų, gatvių, kurios yra valstybinės reikšmės kelių tąsa, kelių tiesybos planavimą koordinuoja Susisiekimo ministerija arba jos įgaliota Kelių direkcija. 13. Planuojant darbo vietas, jas įrengiant, reikia dalyvauti kelių valdytojams ir policijai. Miestuose tokių darbų koordinavimui specialiose vietose būtinai turi dalyvauti ir savivaldybių padalinių, atsakingų už eismo organizavimą, pareigūnai bei policija. Jei darbo vietos užima didesnę dalį kelio zonos, jas planuojant, rekomenduojama atsižvelgti, kad pagal pažangios darbų technologijos etapus darbo vietų, veikiančių eismą, užimamas ilgis ir plotis būtų kuo mažesni. 14. Tamsiuoju paros metu išimtiniais atvejais galima rengti tik trumpalaikes darbo vietas: –jei tai būtina siekiant išlaikyti saugų eismą arba jį atkurti (būtinosios priemonės), –kai reikia vengti darbų dieną esant piko eismui, o juos atlikti tuo laiku, kai eismas neintensyvus. 15. Atsižvelgiant į galimybes reikiama apylanka įrengiama pagal XI skyriaus II skirsnio nurodymus. Per visuomenės informavimo priemones (radiją, televiziją, spaudą) rekomenduojama pateikti išankstinę informaciją apie numatomus eismo ribojimus ir apylankų bei alternatyvių maršrutų ruožus. 16. Planuojant darbo vietas labai svarbu, kad pavienės priemonės nebūtų izoliuotos, o būtų svarstoma, kaip jas susieti. Dėl to Susisiekimo ministerijos pavedimu Kelių direkcija koordinuoja ilgalaikių darbo vietų įrengimą automagistralėse ir greitkeliuose. Kituose keliuose tai atlieka kelių valdytojai. Koordinuojamas kelių tiesybos darbų planas apima ilgalaikius kelių tiesybos darbus, dėl kurių susiaurinama eismo zona. Be to, reikia pažymėti, kad koordinuojamų kelių tiesybos darbų plane ilgalaikiais kelių tiesybos darbais vadinami darbai, kurių faktinė trukmė ilgesnė kaip 2 savaitės ir tuo jie skiriasi nuo ilgalaikės darbo vietos. 17. Ilgalaikes darbo vietas Kelių direkcija ir kelių valdytojai turėtų planuoti įrengti kiek galima anksčiau kiekvienų metų pradžioje pagal šiuos pagrindinius principus: 17.1. aptverti darbo vietas ir reguliuoti eismą derinant su esamo kelių eismo ypatumais, o ne atvirkščiai. Sklandus, nekenkiantis aplinkai ir visais atžvilgiais saugus eismas yra planavimo prioritetas; 17.2. gali būti tik nežymūs eismo trikdžiai; 17.3. pagal galimybę išlaikyti dvi eismo juostas kiekviena kryptimi automagistralių ir greitkelių ruožuose, kuriuose eismas yra intensyvus; 17.4. nustatyti ir optimizuoti eismo trikdžius bei darbų trukmę, t.y. planuoti minimalų kelio tiesybos laikotarpį, taikyti pamainas (darbas nuo aušros iki sutemų, taip pat šeštadieniais, dažnai ir naktimis); 17.5. atlikti kelio ar statinio techninės priežiūros darbus mažiausio eismo intensyvumo metu; 17.6. darbo vietose užtikrinti maksimalią saugą kelyje dirbantiems asmenims ir eismo dalyviams (aiškus apstatymas kelio ženklais, ženklinimas ir apšvietimas, matomumas ir apsauga nuo akinimo darbo vietose, eismo ir darbo zonų atskyrimas mechaninėmis kliūtimis); 17.7. įrengti optimalias darbo vietų prieigas ir išėjimą iš jų į išorę; 17.8. numatyti papildomas priemones (apylankas, eismo pirmenybę, susiaurinimus, atlankas, eismo juostų (skaičiaus) sumažinimą ir pan.), jei atsirastų dideli eismo trikdžiai keliuose kuriuose intensyvus eismas; 17.9. teikti informaciją eismo dalyviams prieš darbų pradžią ir darbų laikotarpiu (informaciniai skydai darbo vietose, informacija žiniasklaidoje, transporto susivienijimuose ir pan.); 17.10. kartu su policija numatyti transporto grūsčių likvidavimo ir išsklaidymo (perspėjimai ir informacija apie transporto grūstis) priemones. II SKIRSNIS. TECHNINIŲ EISMO REGULIAVIMO PRIEMONIŲ NAUDOJIMO DARBO VIETOSE PAGRINDAI 18. Teisinis visų techninių eismą nukreipiančių, ribojančių, draudžiančių priemonių darbų metu naudojimo pagrindas yra Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas [6.3]. Visi reikalavimai ir draudimai naudojant kelio ženklus ir eismo reguliavimo įtaisus kelių eismo dalyviams išdėstyti KET [6.4], taisyklėse KVŽT [6.10] ir T DVAER. 19. Asmenys, organizuojantys darbus kelyje, turi užtikrinti, kad darbo vietos kelyje (gatvėje) ar šalia kelio (gatvės) būtų aptvertos ir pažymėtos reikiamais kelio ženklais, atitvarais ir nukreipiamaisiais įtaisais, o tamsiuoju paros metu ar esant blogam matomumui – naudojamos ir šviesos. Taisomuose kelių (gatvių) ruožuose dirbantys asmenys nustatytais atvejais ir pagal nustatytą tvarką gali reguliuoti eismą (pagal KET [6.4] 249 punktą). 20. Numatytuose keliuose ar jų ruožuose, kad būtų galima atlikti kelių tiesybos darbus transportui skirtoje erdvėje, kelių valdytojai gali uždrausti, apriboti, nukreipti eismą, naudodami kelių ženklinimą ir nukreipiamuosius įtaisus. Dažniausiai kelių valdytojai naudojasi šia galimybe su sąlyga, jeigu Kelių direkcija kelių valdytojų nurodymų nepapildys arba nepakeis. 21. Kelių direkcija laiku, ne vėliau kaip 2 savaitės prieš darbų pradžią, turi gauti iš kelių valdytojų informaciją apie darbų apimtis ir poveikį eismui, taip pat apie nurodytas naudoti technines eismo reguliavimo priemones. 22. Su Kelių direkcija iš anksto pagal galimybę, ne vėliau kaip prieš 4 savaites, reikėtų suderinti, jeigu: –darbų trukmė bus ilgesnė kaip 3 mėnesiai, –dėl darbo vietų susiaurinta važiuojamoji dalis trikdo kelių eismą, –darbo vietos yra keliuose (gatvėse), kuriuose suteikta pirmenybė važiuoti per nereguliuojamą sankryžą, apylankų ruožuose, –kai reikia nukreipti visą eismą arba jo dalį į apylanką. 23. Kelių direkcija turi laiku informuoti policiją. Jei Kelių direkcija netaiko kitų techninių eismo reguliavimo priemonių, lieka kelių valdytojų nurodytos priemonės. Jei Kelių direkcija nori numatytas priemones pakeisti arba panaikinti, prieš tai turi išklausyti kelių valdytojų ir policijos nuomones. 24. Jeigu nereguliuojamų sankryžų zonų pagrindiniuose arba eismui nukreipti pažymėtuose keliuose (gatvėse) susiaurinama važiuojamoji dalis, valstybinės reikšmės keliuose tiesybos darbus atliekantys statybos rangovai turi pateikti kelių valdytojams prašymą gauti leidimą eismui riboti (prašymo formą žr. įsakyme [6.12]). Prašyme nurodomi reikalingi duomenys (žr. IV skirsnį). 25. Kelių valdytojai išduoda leidimus riboti eismą, naudojant technines eismo reguliavimo priemones darbo vietose, kai statybos rangovai atlieka kitus darbus, kurie nepriklauso kelių tiesybos darbams (pvz., inžinerinių tinklų klojimas ar remontas kelio juostoje). 26. Kelių valdytojai, ūkio būdu atlikdami nuolatinius kelių techninės priežiūros darbus, eismui riboti naudojasi TES. Jeigu išimtiniais atvejais TES negalima taikyti, kelių valdytojai patys parengia kelio ženklų schemas, kurias derina su Kelių direkcija ir policija. 27. Jeigu darbus reikia atlikti kelio juostoje, kuri patenka į geležinkelio pervažos zoną, reikia atsižvelgti į tai, kad šioje zonoje tik geležinkelio įmonė gali nustatyti tam tikrą eismo dalyvių elgesį. Taip pat jeigu darbai atliekami kitokių įrenginių zonoje ir norima nustatyti darbo vietų technines eismo reguliavimo priemones ir jų išdėstymą, kviečiami jų savininkai arba operatoriai. 28. Fiziniai ar juridiniai asmenys, atliekantys kelių techninės priežiūros, kelių arba tiltų tyrimo darbus, iš esmės nekeičiančius įprastos eismo tvarkos, o darbo vietos pažymimos ir aptveriamos pagal TES, nurodytomis taisyklėse T DVAER, neprivalo tų darbų derinti su Kelių direkcija ir (arba) kelių valdytojais bei policija, tačiau kelių valdytojai turi būti informuojami. 29. Sprendimo dėl leidimo riboti eismą, atsižvelgiant į darbų pobūdį ir kitas aplinkybes, metodai nurodyti 1 iliustracijoje. (iliustracija.) 1 iliustracija. Sprendimo dėl leidimo riboti eismą darbo vietose metodai, atsižvelgiant į darbų pobūdį ir kitas aplinkybes III SKIRSNIS. LEIDIMO RIBOTI EISMĄ NAUDOJIMO SĄLYGOS 30. Valstybinės reikšmės keliuose tiesybos darbams atlikti kelio juostoje Kelių direkcijos nustatyta tvarka statybos rangovai turi gauti kelių valdytojų leidimą riboti eismą. Leidimo riboti eismą (žr. įsakymą [6.12]) dokumentuose turi būti nurodyta, kaip darbo vietos turi būti atitveriamos, paženklinamos, kaip reikia apriboti, nukreipti ir organizuoti eismą, kaip apstatyti kelio ženklais užtveriamus kelius (gatves) ir įrengtas apylankas. 31. Leidimus riboti eismą reikia gauti prieš darbų pradžią ir jų originalus reikia laikyti darbo vietose, kad bet kuriuo metu kontroliuojantys asmenys galėtų patikrinti, ar darbo vietose naudojamos techninės eismo reguliavimo priemonės atitinka nurodytas leidimo riboti eismą dokumentuose. Darbo vietose reikia laikytis leidimo riboti eismą dokumentuose nurodytų techninių eismo reguliavimo priemonių ir, jei reikia, pareikalauti kompetentingų asmenų atlikti patikrą. 32. Darbo vietose, jei reikia naudoti technines eismo reguliavimo priemones be leidimo riboti eismą arba nukrypti nuo nurodytų leidime draudžiama. Prireikus daryti pakeitimus, pateikiama nauja kelio ženklų schema, suderinta su kelio valdytoju arba Kelių direkcija. Jeigu darbo vietų dėl darbų eigos reikia ilgesnį laikotarpį nei nurodyta leidime riboti eismą, prieš baigiantis šiam laikotarpiui reikia pateikti prašymą dėl leidimo riboti eismą galiojimo laiko pratęsimo. Be to, reikia patikrinti, ar nepasikeitė esamos sąlygos, kuriomis galioja leidimas riboti eismą. 33. Leidimai darbo vietose riboti eismą neišduodami, kai darbai susiję su nurodytais aprašo [6.5] 37 punkte, tačiau kai reikia atlikti avarijų arba stichijos padarinių likvidavimo darbus, galima skubiai įrengti darbo vietas, prieš tai informavus kelių valdytojus ir policiją (pagal aprašo [6.5] 38 punktą). 34. Gauti leidimą eismui riboti pateikiamas prašymas, kurio užpildymo tvarka, reikiami duomenys ir pridedami dokumentai nurodyti IV skirsnyje. IV SKIRSNIS. LEIDIMO RIBOTI EISMĄ DOKUMENTAI Prašymas gauti leidimą eismui riboti 35. Prašymą gauti leidimą eismui riboti reikia pateikti ne vėliau kaip prieš 2 savaites iki darbų pradžios. 36. Prašyme turi būti nurodyta: 36.1. duomenys apie darbų ar renginio vietą: –gyvenamojoje vietovėje gyvenamosios vietovės dalis, gatvės, kuri yra valstybinės reikšmės kelių tąsa: pavadinimas, kelio numeris, kelio pavadinimas, kilometras, kuriame bus atliekami darbai. –už gyvenamosios vietovės ribų: savivaldybė, kelią prižiūrinti valstybės įmonė, kelio rūšis, kelio numeris, kelio pavadinimas, kilometras, kuriame bus atliekami darbai; 36.2. trumpas aprašymas, kuriame nurodomas statomo objekto pavadinimas, statybos darbų pobūdis ir technologija; 36.3. duomenys apie darbų atlikimo trukmę; 36.4. su prašymu pateikiami dokumentai: –statinio ir (arba) inžinerinių tinklų tiesimo (rekonstravimo), remonto darbų magistraliniuose, krašto ir (arba) rajoniniuose keliuose ar renginio suderinti projektai; –savivaldybės leidimas statyti arba remontuoti objektą, rengti renginį (leidimo Nr., data, kas išdavė: pareigos, vardas, pavardė, telefonas); –institucijų, kurios suderino projektą, sąrašas (nurodomos ir institucijų teikiamos sąlygos); –statybos sutarties dėl statinio ir (arba) inžinerinių tinklų statybos, tiesimo, remonto, statinio techninio prižiūrėtojo paskyrimo kopija; –jeigu kelių transporto eismas nukreipiamas kitais keliais (gatvėmis), pridedamos apylankos kelių schemos, suderintos su policija, kelių savininkais, Valstybine kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos ar valstybinės reikšmės automobilių kelius prižiūrinčia valstybės įmone (jeigu kelias yra magistralinis arba krašto – su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos). Nurodomi kelių numeriai, pavadinimai, ilgis, dangos tipas; –mokesčio sumokėjimą patvirtinantis dokumentas (originalas); 36.5. atliekamų darbų garantinis laikas (metai); 36.6. leidimo galiojimo laikas; 36.7. įsipareigojimai: –pastatyti visus reikiamus kelio ženklus, atitvarus, įrengti apylanką ir kitas reikiamas technines eismo reguliavimo priemones pagal suderintą projektą ir apylankos schemą, –tiksliai laikytis leidime nurodytų sąlygų ir terminų, –dirbant darbus ar organizuojant renginius prižiūrėti kelio ženklus, apylanką, kad būtų užtikrintas saugus transporto priemonių ir pėsčiųjų eismas, –atlikti projekte numatytus kelio elementų atkūrimo darbus (žemės sankasos, dangos konstrukcijos, vandens nuleidimo, pakelių sutvarkymo ir kitus) ir dalyvaujant leidimą išdavusios valstybės įmonės įgaliotam atstovui surašyti darbų priėmimo ir perdavimo aktą, –atsiradusius defektus tvarkyti savo lėšomis visą atliktų darbų garantinį laiką, –informaciją apie kelio uždarymą skelbti per žiniasklaidą savo lėšomis. 37. Prašymo gauti leidimą eismui riboti forma su reikiamais rekvizitais nurodyta įsakyme [6.12]. 38. Leidimas riboti eismą (formą žr. įsakyme [6.12]) išduodamas per 2 darbo dienas, jeigu pagal pateiktą prašymą nebus pastabų ir sumokėtas nustatytas mokestis už eismo ribojimą. Leidimas riboti eismą 39. Leidime riboti eismą pateikiami: 39.1. duomenys apie darbų ar renginio vietą (pagal 36.1 papunkčio nurodymus); 39.2. statinio ar renginio projekto dėl darbų kelio juostoje ar kelio apsaugos zonoje patvirtinimo ir suderinimo žymos (nurodomos institucijos, derinimo sąlygos, derinimo data); 39.3. mokesčio už eismo ribojimą įmokos suma, mokesčio sumokėjimą patvirtinantis dokumentas; 39.4. statybos ar renginio darbų pobūdžio trumpas aprašymas; Jeigu reikia įrengti apylanką, pateikiama apylankos schema, nurodoma, kada ir kas suderino su policija, kelio savininku, Valstybine kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos arba valstybinės reikšmės kelius prižiūrinčia valstybės įmone (arba Kelių direkcija); 39.5. statybos ar renginio darbų vykdytojas, nurodomas juridinio asmens pavadinimas, adresas, įmonės kodas, atsakingo asmens vardas, pavardė, pareigos, telefonas; 39.6. savivaldybės leidimas statyti, remontuoti objektą arba rengti renginį, nurodomas leidimo numeris, data, kas pasirašė, pareigos, telefonas; 39.7. statinio statybos techninis prižiūrėtojas, nurodomas statusas (juridinis ar fizinis asmuo), pareigos, vardas, pavardė, atestato Nr., telefonas; 39.8. darbų ar renginių pradžios ir pabaigos datos; 39.9. atliekamų darbų garantinis laikas; 39.10. leidimo sąlygos, paaiškinimas, dėl ko neleidžiama iki tam tikro laiko ar kita, valstybinės reikšmės automobilių kelius prižiūrinti valstybės įmonė, pareigos, vardas, pavardė. 40. Leidimo riboti eismą forma su reikiamais rekvizitais nurodyta įsakyme [6.12]. 41. 2 iliustracijoje pateikta sistema, kurią galima taikyti sprendžiant dėl leidimo darbo vietose riboti eismą. (iliustracija.) 2 iliustracija. Galutinis sprendimas dėl leidimo darbo vietose riboti eismą V SKIRSNIS. KELIO ŽENKLŲ SCHEMŲ SUDARYMAS IR TIPINIŲ EISMO SCHEMŲ (TES) NAUDOJIMAS 42. Jeigu darbo vietoms aptverti ir eismui reguliuoti pagal vietos situaciją negalima pritaikyti TES, nurodytų taisyklių T DVAER XII-XIV skyriuose, prie prašymo gauti leidimą eismui riboti reikia pateikti kelio ženklų schemą. 43. Kelio ženklų schemos sudaromos, laikantis KET [6.4] ir taisyklių KVŽT [6.10] reikalavimų, taip pat papildomos taisyklių T DVAER nurodymais. Dėl šviesoforų padėties reikia atsižvelgti į taisykles KŠĮT [6.8], dėl reikalavimų signalų spalvoms – į standartą LST EN 12368 [6.24], dėl signalų trukmės nustatymo – vadovautis kompetentingų institucijų nurodymais, o esant apylankų ir eismo valdymo schemoms – atsižvelgti į KET [6.4] nurodymus. 44. Parengtas kelio ženklų schemas statybos rangovas turi pateikti kompetentingai institucijai (Kelių direkcijai, kelių valdytojams). Tai taip pat galioja dėl šviesoforų padėties schemų ir signalų trukmės. 45. Taisyklių T DVAER XII-XIV skyriuose yra pateiktos standartinių situacijų TES. Reikia kuo griežčiausiai patikrinti, ar pagrindus vietos ir eismo situacija tinka TES ir ar būtinas kiekvienas elementas, nurodytas leidimo riboti eismą dokumentuose. Jeigu dėl vietos sąlygų reikia pakeitimų, tai TES tarnauja kaip pagrindas kelio ženklų schemai sudaryti. Prireikus planą reikia papildyti arba keisti. 46. Esant didelės apimties darbams, statybos rangovams rekomenduojama kreiptis į kelių valdytojus (atskiru atveju – į Kelių direkciją), kad suderintų eismo reguliavimo koncepciją, kurią dėl apstatymo kelio ženklais, ženklinimo, atitvėrimo, eismo organizavimo aptartų drauge. 47. Kelio ženklų schemos projekto statybos rangovui nereikia šiais atvejais: 47.1. kai darbai trumpalaikiai, darbo vietos mažos apimties ir kai darbų įtaka kelių eismui labai nežymi. Tai priklauso nuo kelių valdytojų nuožiūros, atskiru atveju – nuo Kelių direkcijos, kai pavieniam atvejui įvertinamos darbo vietos ir prireikus pareikalaujama kelio ženklų schemos; 47.2. kai yra tinkama TES. Perėmus nepakeistą TES, nereikia pateikti kelio ženklų schemos. Leidime riboti eismą yra įrašoma pastaba: „Pateikta TES .....“. Taip pat prireikus privalu atsižvelgti į vietos ypatumus; 47.3. kelių valdytojai patys parengia kelio ženklų schemą. Kelių valdytojai, rengdami kelio ženklų schemą, turi laikytis reikalaujamo išdėstymo pagal KET [6.4], taisykles KVŽT [6.10] ir T DVAER. VI SKIRSNIS. DARBO VIETŲ APSAUGA 48. Siekiant geriau apsaugoti darbo vietas, nukreipimus ir draudimus, padaromus naudojant kelio ženklus ir eismo reguliavimo įtaisus, galima sugriežtinti arba papildyti kitomis konstrukcinėmis arba techninėmis priemonėmis. Kitoms konstrukcinėms arba techninėms priemonėms netaikomi KET [6.4] nurodymai. Šios priemonės negali pakeisti kelio ženklų ir eismo reguliavimo įtaisų, tačiau leidimus riboti eismą duodantys kelių valdytojai vietoj važiuojamosios dalies ženklinimo ištisinėmis linijomis gali leisti naudoti konstrukcinius elementus: nukreipiamuosius gulekšnius, bortus ar sienutes, kurie turi tą patį poveikį. 49. Ypatingą reikšmę darbo vietų apsaugai turi tinkama Kelių direkcijos ir kelių valdytojų nuomonė dėl konstrukcinių priemonių parinkimo, nes tai sukelia sunkumų eismo dalyviams dėl eismo ribojimo masto. Darbo vietas svarbu įrengti pagrįstai tam, kad nebūtų pretenzijų dėl pakeistų naudojimosi keliu (gatve) sąlygų, o dėl darbo vietose esančių greičio mažinimo priemonių atsiradusias eismo kliūtis, grūstis arba apylankas eismo dalyviai privalo toleruoti. 50. Nustatant darbo vietų dydį ir eismo apribojimus siekiant apsaugoti darbo vietas, reikia atsižvelgti į susijusių su naudojimusi keliu gyventojų ir šalia kelio esančių verslo įmonių interesus, juos apsvarstyti, įvertinti ir suderinti. 51. Eismas turi būti ribojamas tik tiek, kiek taikyti reikia atliekant darbus ir kiek jis tinkamas eismo dalyviams apsaugoti. Todėl būtina eismo apribojimus ne darbo metu panaikinti arba sumažinti. 52. Įrengiant ir apsaugant darbo vietas, be eismo saugumo užtikrinimą reglamentuojančių teisės aktų, taip pat reikia atsižvelgti į administracinius ir teisinius aktus bei kodekso [6.1] nuostatas, kadangi apsaugos priemonės turi užtikrinti saugų eismo valdymą. Tai reiškia, kad kelyje būtų išlaikomas saugumas ir (arba) iškilus pavojui taikomos būtinos saugumo priemonės. 53. Saugaus eismo valdymo įsipareigojimai galioja tiek leidimą riboti eismą davusioms institucijoms (kelių valdytojams), tiek statybos rangovams. Statybos rangovui galioja žalos atlyginimo prievolė pagal kodeksą [6.1], o institucijai – taip pat pagal kodeksą [6.1] atsakomybė dėl tarnybinių pareigų pažeidimo. 54. Kelių valdytojai turi tikrinti, kad statybos rangovai laikytųsi leidime riboti eismą nurodytų techninių eismo reguliavimo priemonių išdėstymo ir ar šios priemonės naudojamos tikslingai. Statybos rangovai turi įsipareigoti laikytis kelių valdytojų (atskiru atveju – Kelių direkcijos) nurodymų. VII SKIRSNIS. DARBO VIETŲ KONTROLĖ Patikros 55. Kai tik darbo vietos įrengiamos ir pradedamos naudoti, leidimą riboti eismą davę kelių valdytojai tuoj pat turi patikrinti darbo vietas automagistralėse ir greitkeliuose, keliuose už gyvenamųjų vietovių ribų ir keliuose (gatvėse), kuriuose suteikta pirmenybė važiuoti per nereguliuojamas sankryžas, jeigu reikia – naktį. Tai taikoma darbo vietoms patikrinti panašiose gatvėse ir sankryžose (tik važiuojamąsias dalis). 56. Toliau atliekant darbus leidimą riboti eismą davę kelių valdytojai ir, jeigu derinimo sąlygose nurodyta, kitų institucijų atstovai turi kontroliuoti darbo vietas, pasirinkdami jas atsitiktinai. Taip pat jas reikia kontroliuoti pasibaigus darbo laikui, naktį, šeštadieniais ir švenčių dienomis. 57. Jeigu kelias (gatvė) yra visiškai užtvertas, atitinkamais laikotarpiais reikia patikrinti, kaip apylankos ruožai apstatyti kelio ženklais. 58. Patikros metu nustačius, kad pastatyti kelio ženklai, ženklinimas ir eismo reguliavimo įtaisai neatitinka nurodytų leidime riboti eismą, nedelsiant reikia reikalauti tinkamai pakeisti. 59. Kelių direkcija gali panaikinti, pakeisti, papildyti kelių valdytojų duotus leidimus riboti eismą. Kad būtų išvengta netinkamų priemonių, kurios be reikalo trukdytų kelių tiesybai ir dar pailgintų darbų periodą arba keltų grėsmę darbų saugai darbų zonoje, atsiradimo, prieš atliekant pakeitimus, reikia derinti su kelių valdytojais ir prireikus – su policija. 60. Jeigu kelių valdytojai mano, kad Kelių direkcijos numatytos kai kurios priemonės yra netikslingos arba nepakankamos, jie turi su Kelių direkcija inicijuoti atitinkamus patobulinimus (pataisas). 61. Jeigu policija nustato leidimo riboti eismą darbo vietose pažeidimų, kurių statybos rangovas tuoj pat nepašalino, turi nedelsiant pranešti Kelių direkcijai arba kelių valdytojams. Kontroliuojant policijai kiekvienas policininkas pagal KET [6.4] turi teisę pats imtis laikinųjų priemonių. Apie tai jis turi informuoti kelių valdytojus. 62. Pakeitimus, kuriuos darbo vietose dėl neatidėliotinų eismo priežasčių nurodoma padaryti, reikia įtraukti į kelio ženklų schemą, o juos nurodęs padaryti asmuo turi pasirašyti. Dalyvaujančias institucijas ir tarnybas tuoj pat reikia informuoti raštiškai. Užsakovo kontrolė 63. Užsakovo kontrolę sudaro: 63.1. gaminių, panaudotų techninėms eismo reguliavimo priemonėms, savybių kokybės patikra; 63.2. plėvelių fotometrinių savybių nustatymas; 63.3. papildomi kontroliniai bandymai akredituotoje laboratorijoje. Statybos rangovo kontrolė ir priežiūra 64. Statybos rangovas darbo vietose turi atlikti techninių eismo reguliavimo priemonių kontrolės, techninės priežiūros, taisymo, kelių tiesimo medžiagomis užterštų eismo zonų valymo darbus. 65. Ilgalaikes darbo vietas statybos rangovas arba jo paskirtas atsakingas asmuo turi tikrinti: 65.1. darbo dienomis – du kartus per dieną (prieš darbo dienos pradžią ir po darbo dienos); 65.2. ne darbo dienomis – vieną kartą per dieną; 65.3. kitais atvejais – po liūčių ir audrų. VI SKYRIUS. VERTIKALIEJI ŽENKLAI IR HORIZONTALUSIS ŽENKLINIMAS I SKIRSNIS. VERTIKALIŲJŲ KELIO ŽENKLŲ NAUDOJIMO YPATUMAI Bendrosios nuostatos 66. Darbo vietoms apstatyti naudojami vertikalieji kelio ženklai (toliau – VŽ), kurių priekinė ženklo pusė gali būti standartinė ir (arba) projektuota individualiai. Pagal KET [6.4] VŽ skiriami į įspėjamuosius, pirmumo, draudžiamuosius, nukreipiamuosius, nurodomuosius, informacinius. Taisyklėse T DVAER nurodyti tik tie VŽ, kurie kelio juostoje ties darbo vietomis yra naudojami eismui reguliuoti. Vadovaujantis taisyklių KVŽT [6.10] III skyriaus I skirsniu, VŽ dydis nurodytas XII – XIV skyriuose. 67. Visi VŽ, prieštaraujantys laikinai eismo tvarkai darbo vietose, turi būti panaikinti. Didžioji dalis VŽ turi būti tik šviesą atspindintys (tokių VŽ reikalaujamos charakteristikos nurodytos apraše TRA VŽ [6.14]). VŽ, kurie blogai atpažįstami, neturi būti naudojami (pvz., kai priekinės ženklo pusės negalima vienareikšmiškai identifikuoti arba kai yra daugiau kaip 20 % mechaniškai pažeisto šviesą atspindinčios plėvelės ploto). 68. Taip pat darbo vietose reikėtų naudoti gerai matomus, stabilius, atsparius sąsūkiui VŽ. 69. Išdėstant VŽ reikia atsižvelgti, kad taikomų priemonių laikotarpiu būtų panaikintas prieštaraujantis eismo reguliavimas (uždengiami, nuimami VŽ, panaikinamas netinkamas ženklinimas). VŽ įrengimo aukštis 70. VŽ įrengimo aukštis parenkamas pagal 1-ą lentelę (taip pat žr. taisyklių KVŽT [6.10] nurodymus). 1 lentelė. Vertikaliųjų kelio ženklų (VŽ) įrengimo aukštis Įrengimo vieta Įrengimo aukštis, m gyvenamosiose vietovėse už gyvenamųjų vietovių ribų Šalia važiuojamosios dalies 2,0–4,0 1,5–2,2 Virš važiuojamosios dalies 5,0–6,0 5,0–6,0 Važiuojamojoje dalyje ar saugumo salelėje 0,6–4,0 0,6–4,0 71. Ne gyvenamosiose vietovėse rekomenduojamas šalia važiuojamosios dalies įrengiamų VŽ aukštis 1,7 m, gyvenamosiose vietovėse – 2,2 m. Rekomenduojamas 407-ojo, 408-ojo, 409-ojo VŽ, įrengiamų važiuojamojoje dalyje ar saugumo salelėse, aukštis – 1 m. 72. Darbo vietų zonose VŽ įrengimo aukštis gali būti sumažinamas, jeigu VŽ įrengiami ne pėsčiųjų ir (arba) dviračių tako zonoje. 73. 146-ojo, 147-ojo ir jų segmentų, 148-ojo VŽ įrengimo aukštis – 0,6–1,2 m; 149-asis VŽ (nukreipiamoji gairė (NG) statomas 0,00–0,25 m aukštyje. 74. Papildomos lentelės tvirtinamos prie pat VŽ taip, kad jos neuždengtų VŽ arba pačios nebūtų juo uždengtos. Atstumas tarp VŽ ir papildomos lentelės, taip pat tarp papildomų lentelių neturi būti didesnis kaip 0,05 m. VŽ įrengimas skersiniame pjūvyje 75. Visi VŽ, išskyrus taisyklėse KVŽT [6.10] nurodytus atvejus, įrengiami dešinėje kelio važiuojamosios dalies, pėsčiųjų ir (arba) dviračių tako pusėje arba virš jų. Dešinėje kelio pusėje įrengti ženklai gali būti dubliuojami (dubliavimo galimybė nurodyta taisyklių KVŽT [6.10] IV skyriaus IV skirsnyje). 76. Darbo vietose, taip pat laikinai keičiant eismo tvarką, VŽ leidžiama įrengti važiuojamojoje dalyje ir kelkraštyje. Esant dviem arba daugiau eismo juostų ta pačia kryptimi, labai intensyviam eismui arba nepalankioms vietos sąlygoms, galima VŽ įrengti kairėje važiuojamosios dalies pusėje, pvz., ant saugumo salelės, skiriančios važiuojamąją dalį, jeigu yra pakankamai vietos. 77. Vienoje kelio vietoje (kelio skerspjūvyje), neskaitant dubliuojančių ženklų ir papildomų lentelių, gali būti įrengiami ne daugiau kaip trys VŽ. Gyvenamosiose vietovėse vienoje vietoje (gatvės skerspjūvyje) prireikus gali būti įrengiami keturi kelio ženklai. Atstumas nuo eismo juostos arba važiuojamosios dalies apribojimo ištisine ženklinimo linija iki nukreipiamosios gairės (NG) briaunos turi būti ne mažesnis kaip 0,25 m. 78. Darbo vietose įrengiant VŽ šalia kelio, atstumas nuo kelio važiuojamosios dalies krašto iki artimesniojo VŽ krašto turi būti 0,50–2,00 m (ne gyvenamosiose vietovėse rekomenduojamas atstumas – 1,00 m). Tai galioja įrengiant skydus, nurodančius atlankų, pereigų vietas, eismo kryptis juostose. Įrengiant 628-ąjį VŽ ir skydus, informuojančius apie darbų vietas, darbų trukmę ir pan., šis atstumas gali būti iki 5,00 m. 79. Atstumas tarp greta vienas nuo kito įrengtų VŽ turi būti 0,05–0,20 m. Atstumas nuo eismo juostos arba važiuojamosios dalies apribojimo ištisine ženklinimo linija iki 149-ojo VŽ (NG) briaunos turi būti ne mažesnis kaip 0,25 m. Įspėjamųjų VŽ naudojimas 80. Įspėjamieji VŽ naudojami, siekiant įspėti eismo dalyvius apie pavojingą kelio ruožą (taisyklių T DVAER atveju – apie darbo vietas), kuriuo važiuojant priklausomai nuo sąlygų reikia imtis atitinkamų priemonių. Jeigu tikimasi, kad darbo vietose atsiras laikinų pavojų arba trikdžių (pvz., teršalų, išsviedžiamos iš po ratų skaldelės), reikia naudoti atitinkamus įspėjamuosius VŽ. Įspėjamųjų VŽ naudojimo bendrieji reikalavimai ir įrengimo ypatumai nurodyti taisyklių KVŽT [6.10] I skyriaus I ir III skirsniuose. 81. 106-asis VŽ „Darbai kelyje“ dažniausiai naudojamas, kai darbo vietos turi tiesioginį poveikį eismui. Taip pat jis galioja tada, kai neįrengiami kiti VŽ (pvz., 123-asis „Susiaurėjimas“). 106-ąjį VŽ galima neįrengti tada, kai visas eismas prieš darbo vietų pradžią yra nukreipiamas apylanka. 81.1. 106-ojo VŽ įrengimo atstumas ir būtinybė jį pakartoti nurodytas taisyklių KVŽT [6.10] IV skyriaus I ir III skirsniuose. 81.2. Trumpalaikėse darbo vietose, kuriose yra kilnojamųjų atitvėrimo skydų, nurodančių, kad tai yra darbo vietos, 106-ojo VŽ naudoti nereikia. 81.3. 120-ąjį VŽ „Nelygus kelias“ arba 150-ąjį „Provėžos“ reikia naudoti visur, kur yra pavojingų nelygumų arba jie sunkiai pastebimi. Darbo vietose tai gali būti didesnės iškyšos, per kurias reikia pervažiuoti (pvz., važiuojamosios dalies dangos kraštai, laikinųjų tiltų elementai, išsikišusios kanalų perdangos arba laikinos nuovažos). 82. 123-iąjį VŽ „Susiaurėjimas“, 124-ąjį „Susiaurėjimas iš dešinės“, 125- ąjį „Susiaurėjimas iš kairės“ darbo vietose reikia naudoti tada, kai atsiradusios susiaurėjusios važiuojamosios dalies vietos sunkiai pastebimos, kai eismo dalyviai jų nesitiki arba kai važiuojamoji dalis abiem kryptimis dėl susiaurinimo turi mažiau kaip po dvi eismo juostas. Be to, susiaurinti reikia sklandžiai (palaipsniui) ir (arba) tinkamai paženklinti naudojant horizontalųjį ženklinimą pagal taisykles KŽT [6.9] ir eismo reguliavimo įtaisus. Siaurose vietose, kurios yra pažymėtos 205-uoju VŽ „Priešpriešinio eismo pirmenybė“ ir 206-uoju „Pirmenybė priešpriešinio eismo atžvilgiu“, galima atsisakyti 123-iojo, 124-ojo ir 125-ojo VŽ. Vienos krypties eismo važiuojamojoje dalyje, panaikinus eismo juostą arba dėl susiaurinimo pablogėjus eismui, eismą nurodo specialūs susiaurinimo vietą nurodantys skydai. 83. Jeigu prieš darbo vietas tikimasi transporto grūsčių padidėjimo dėl eismo reguliavimo apstačius kelio ženklais, tinkamoje vietoje prieš grūsčių pavojų reikia perspėti eismo dalyvius ir naudoti 135-ąjį VŽ „Transporto grūstis“. 84. 126-ąjį VŽ „Dvipusis eismas“ reikia naudoti, kai darbo vietų zonose dėl užtvertų eismo juostų viena kryptimi laikinai leidžiamas dvipusis eismas priešingos eismo krypties juostose arba automagistralių ir greitkelių priešingos krypties važiuojamojoje dalyje. Prireikus šis VŽ įrengiamas abiejose eismo kryptyse ir jeigu darbų ruožas yra ilgas, – pakartojamas. Kiekvienos eismo krypties juostas reikia atskirti geltonos spalvos horizontaliojo ženklinimo ištisine linija. 84.1. Jeigu vienoje važiuojamojoje dalyje yra daugiau kaip dvi laikinos priešpriešinio eismo juostos, tai vengiant klaidinimo reikia naudoti ne tik 126-ąjį VŽ „Dvipusis eismas“, bet ir skydus, kurie nurodytų eismo kryptį. 84.2. Jeigu yra susiaurintų ruožų kaita, nurodančiais eismo kryptis skydais juos reikia aiškiai nurodyti. 85. Gyvenamosiose vietovėse arba už jų prieš šviesoforus, esančius darbo vietose, galima naudoti įspėjamąjį 112-ąjį VŽ „Šviesoforas“. Pirmumo VŽ naudojimas 86. Pirmumo VŽ naudojimo bendrieji reikalavimai ir įrengimo ypatumai nurodyti taisyklių KVŽT [6.10] V skyriaus I ir II skirsniuose. 87. 203-ąjį VŽ „Duoti kelią“ reikia naudoti prieš darbo vietose esančių įvažų greitėjimo juostos pradžią. 88. 204-ąjį VŽ „Stop“ darbo vietose reikia naudoti dėl darbinio transporto, kuris turi dažnai pervažiuoti per išvažas ir įvažas. 89. 205-ąjį VŽ „Priešpriešinio eismo pirmenybė“ ir 206-ąjį VŽ „Pirmenybė priešpriešinio eismo atžvilgiu“ reikia naudoti tik tada, kai daugiaašėms transporto priemonėms nepakanka vietos susitikus priešais prasilenkti ir susiaurėjimas iš abiejų pusių aiškiai matomas. Kai yra ypač pavojingų kelio vietų ir eismas intensyvus, dėl laukiančiųjų eismo sraute 205-ąjį VŽ reikia dubliuoti. 89.1. Jei keliuose, kuriuose leistinas didžiausias greitis didesnis nei 50 km/h, ties darbo vietomis reikia įrengti 205-ąjį VŽ, tai prieš šį ženklą greitis turi būti ne didesnis kaip 50 km/h; 89.2. Už gyvenamųjų vietovių reikia papildomai įrengti 325-ąjį VŽ „Lenkti draudžiama“. Draudžiamųjų VŽ naudojimas 90. Draudžiamųjų VŽ naudojimo bendrieji reikalavimai ir įrengimo ypatumai nurodyti taisyklių KVŽT [6.10] VI skyriaus I ir II skirsniuose. 91. 302-asis VŽ „Eismas draudžiamas“, 303-iasis VŽ „Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas“, 304-asis VŽ „Krovininių automobilių eismas draudžiamas“ dažnai gali būti įrengiami tarp apylankos ruožo pradžios ir darbo vietų kelių ruožuose. Šiuos VŽ su papildomomis lentelėmis reikia įrengti kelio ruožų pradžiose (apylankos pradžioje). Dėl vietinio autotransporto papildomoje lentelėje reiktų nurodyti, kur galima nuovaža. 92. 317-ąjį VŽ „Ribotas plotis“ reikia įrengti susiaurintoje eismo zonoje, kurios plotis yra mažesnis kaip 3,5 m. Leistinas eismo zonos plotis VŽ nurodomas, atskaičius 2x0,25 m (čia 0,25 m – apsauginis plotis). 93. 316-ąjį VŽ „Ribotas aukštis“ priklausomai nuo aukščio darbo vietose apribojimo reikia naudoti žemiausioje eismo zonos arba eismo juostos vietoje, atitinkamai pagal 2 lentelę parenkant aukščio (žr. 16 iliustraciją) apribojimą. 94. 317-ojo „Ribotas plotis“ ir 316-ojo „Ribotas aukštis“ VŽ skaitmenys ženklo priekinėje pusėje nurodomi apvalinti 0,1 m tikslumu. Apribojimų zonas reikia pažymėti laikinus gabarito vartus ženklinančiomis įstrižomis ir vertikaliomis raudonos ir baltos spalvos juostomis (žr. VII skyriaus IV skirsnį). 2 lentelė. Ženklinimo zonų nustatymas darbo vietose, esant apribotam patiltės aukščiui Statinio gabaritas 316-asis VŽ „Ribotas aukštis“ su užrašu Aukščio virš eismo zonos atsarga 4,49–4,20 4,00*) 0,49–0,20 4,19–4,10 3,90 0,29–0,20 4,09–4,00 3,80 0,29–0,20 3,99–3,90 3,70 0,29–0,20 3,89–3,80 3,60 0,29–0,20 *) galioja zonose, kuriose dėl statybos darbų atsiranda mažesnis aukštis už prieš tai buvusį 95. 329-asis VŽ „Ribotas greitis“ gali būti naudojamas ne tik dėl mažesnio eismo juostos pločio, nepalankaus važiavimo kreivėse (pvz., eismo juostų kaita), dėl blogo matomumo arba dėl prastos važiuojamosios dalies dangos būklės, tačiau ypač dėl darbo vietų apsaugos (pvz., darbai šoninėse arba sustojimo juostose netrukdant eismui). Jeigu greičio ribojimą reikia taikyti vien tik dėl dirbančiųjų apsaugos darbo vietose, tokie apribojimai ne darbo metu turi būti panaikinami arba grąžinamas ankstesnis leistinas greitis. Jeigu nustatytas greičio apribojimas prieš darbo vietas skiriasi nuo leistino važiavimo greičio prieš tai buvusiame kelio ruože daugiau kaip 20 km/h, greitis turi būti ribojamas pamažu, naudojami keli 329-ieji VŽ „Ribotas greitis“ taip, kad ribojimo žingsnis nebūtų didesnis kaip 20 km/h (pvz., ribojant greitį nuo 90 km/h iki 50 km/h, reikia naudoti ne mažiau kaip du VŽ, kurių viename būtų nurodyta 70 km/h, kitame – 50 km/h reikšmės), o atstumas tarp ženklų būtų ne mažesnis kaip 100–150 m. Jeigu greičio ribojimo žingsnis yra 10 km/h, atstumas tarp ženklų neturi būti mažesnis kaip 50 m (pagal taisykles KVŽT [6.10]). 96. 325-ąjį VŽ „Lenkti draudžiama“ reikia naudoti visur, kur dėl važiuojamosios dalies susiaurinimo lenkimas laikomas neatsakingu veiksmu arba, pvz., dėl mechanizmų, darbinio transporto nėra aiškaus matomumo arba eismą labai apriboja maršrutinis transportas. Toks draudimas yra tikslingas, kad būtų garantuojama netrukdomai įvažiuoti į siaurą vietą; šiuo atveju rekomenduojama 325-ąjį VŽ naudoti iš abiejų pusių. Prireikus jis pakartojamas prieš ruožo, kuriame draudžiama lenkti, pradžią su papildoma lentele – 801-uoju VŽ „Atstumas iki objekto“. 97. Apribotų ruožų už darbo vietų pabaigoms pažymėti atitinkamai naudojami 326-asis VŽ „Lenkimo draudimo pabaiga“, 330-asis VŽ „Greičio ribojimo pabaiga“, 336-asis VŽ „Apribojimų pabaiga“. 97.1. Keliuose už gyvenamųjų vietovių ribų, automagistralėse ir greitkeliuose ilgalaikių darbo vietų apribotų ruožų pabaigas visada reikia nurodyti naudojant 336-ąjį VŽ „Apribojimų pabaiga“. 97.2. Kai važiavimo greitis ribojamas pamažu (statomi vienas paskui kitą keletas 329-ųjų VŽ) ir reikia panaikinti visų 329-ųjų VŽ galiojimą, vietoj 330-ojo VŽ „Greičio ribojimo pabaiga“ reikia naudoti 336-ąjį VŽ „Apribojimų pabaiga“. 98. 332-ąjį VŽ „Sustoti draudžiama“ ir 333-ąjį VŽ „Stovėti draudžiama“ prie darbo vietų reikia įrengti tik ten, kur stovėdamas arba sustodamas autotransportas turi įtakos saugiam eismui arba eismo srautui, pvz., trukdo kelių tiesybos darbams. 332-asis VŽ „Sustoti draudžiama“ su papildomomis lentelėmis gali galioti tik tam tikru paros metu. Nukreipiamųjų VŽ naudojimas 99. Nukreipiamieji VŽ naudojami tam tikram eismo režimui nustatyti. Jie įrengiami prieš pat kelio ruožą (darbo vietas), kuriame nustatomas tam tikras eismo režimas arba prieš pat važiuojamųjų dalių sankirtą. Nukreipiamųjų VŽ įrengimo ypatumai nurodyti taisyklių KVŽT [6.10] II skirsnyje. 100. 401-asis VŽ „Važiuoti tiesiai“ naudojamas, kai reikia neleisti transporto priemonėms sukti į kairę, apsisukti arba sankryžose sukti į dešinę. 101. VŽ nuo 402-ojo iki 406-ojo („Važiuoti į dešinę“, „Važiuoti į kairę“, „Važiuoti tiesiai arba į dešinę“, „Važiuoti tiesiai arba į kairę“, „Važiuoti į dešinę arba į kairę“) be papildomų lentelių gali būti įrengiami ten, kur atsiranda kita eismo kryptis arba draudžiama važiuoti. Jeigu vietiniam, darbiniam, maršrutiniam transportui, išskyrus likusį transportą, leidžiama važiuoti tam tikra eismo kryptimi, tai prie VŽ nuo 402-ojo iki 406-ojo reikia įrengti papildomas lenteles. 102. 407-asis „Apvažiuoti iš dešinės“, 408-asis „Apvažiuoti iš kairės“, 409-asis „Apvažiuoti iš dešinės arba kairės“ VŽ nurodo automobilių vairuotojams pasukimo prieš kliūtį, atsirasiančią važiavimo kryptyje, pusę, kuria reikia kliūtį apvažiuoti. Šių VŽ esmė yra ta, kad apvažiuoti reikia tuoj pat už ženklo, todėl toje pusėje, kurioje galioja VŽ, neleistinas priešpriešinis eismas. Tuo atveju, kai važiuojamosios dalies viduryje yra saugumo salelė arba skiriamoji juosta, 407-ąjį, 408-ąjį, 409-ąjį VŽ reikia įrengti ant jų. Taip pat darbo vietų zonose rekomenduojama tuos nurodymus akcentuoti naudojant horizontalųjį ženklinimą (geltona linija 1.4 pagal KET [6.4]), atriboti eismo juostas arba užbrūkšniuoti nukreipimo saleles (1.15 pagal KET [6.4]). 103. Jei 407-ojo „Apvažiuoti iš dešinės“, 408-ojo „Apvažiuoti iš kairės“ ir 409-ojo „Apvažiuoti iš dešinės arba kairės“ VŽ nurodymai yra prieštaraujantys, reikia taikyti atitinkamas priemones: pastatyti 149-uosius VŽ (nukreipiamąsias gaires (NG) ir (arba) 146-ojo, 147-ojo VŽ segmentus (S) abiejose eismo juostos pusėse arba naudojant horizontalųjį ženklinimą nužymėti eismo juostas. Informacinių VŽ naudojimas 104. Darbo vietose gali būti naudojami 628-asis VŽ „Apylankos schema“, nuo 629-ojo iki 634-ojo VŽ „Apylankos kryptis“, 635-asis, 636-asis VŽ „Persirikiavimo rodyklė“ ir įvairūs priekiniai signaliniai skydai, taip pat geltonos spalvos skydai, nurodantys atlankų, susiaurinimų vietas, eismo kryptis juostose. Atstumui iki darbų vietos nurodyti gali būti naudojamos papildomos lentelės (801-asis VŽ „Atstumas iki objekto“) arba atstumas gali būti tiesiogiai nurodomas ant geltonos spalvos skydo. II SKIRSNIS. VERTIKALIŲJŲ KELIO ŽENKLŲ SKYDŲ APŠVIETIMAS 105. Kad būtų galima pagerinti padengtų šviesą atspindinčiomis plėvelėmis VŽ skydų, kuriuos prieblandoje, tamsoje arba esant blogoms matymo sąlygoms sunku įžiūrėti, matomumą, juos galima apšviesti. Tai dažniausiai tikslinga daryti, jei ženklų skydų priekinei pusei padengti buvo naudotos RA1 klasės A struktūros šviesą atspindinčios plėvelės (eksploatacines charakteristikas žr. apraše TRA VŽ [6.14]). Be to, apšviečiant VŽ priekinę ženklo pusę, taip pat jie tampa geriau matomi ir įskaitomi. 106. Paprastai, apšvietimo gaubtą reikėtų uždėti ant VŽ viršutinės pusės. Šviečiančius VŽ rekomenduojama kiek galint ištisai apšviesti, tačiau išvengti didelių ryškumo skirtumų. Konstrukciniai sprendimai gali padėti sudaryti kliūtis priešpriešinio eismo akinimo įtakai (pvz., naudoti pritvirtinamus šviestuvus su pilkos spalvos apsaugančiais nuo akinimo ekranais). Taip pat reikėtų žiūrėti, kad įrengus šviečiančius VŽ jie neturėtų įtakos likusiems VŽ ir kad eismo dalyviai dėl šviečiančių VŽ nebūtų akinami. III SKIRSNIS. HORIZONTALIOJO ŽENKLINIMO YPATUMAI 107. Darbo vietų zonose eismo juostoms ženklinti naudojamas laikinas horizontalusis ženklinimas (LŽ). Eismo juostų LŽ yra ypač svarbus darbo vietų zonose nukreipti eismui. LŽ turi būti padaromas, laikantis KET [6.4] ir taisyklių KŽT [6.9] nurodyto ženklinimo formų, naudojamos geltonos spalvos linijos arba geltonos spalvos iškiliųjų šviesogrąžių ženklinimo elementų eilutės dangoje. LŽ panaikina esamas baltos spalvos eismo juostų apribojimo ištisines ir brūkšnines linijas (pagal KET [6.4]), jų nepašalindamas arba neuždengdamas. LŽ naudojamos medžiagos turi atlikti standartų LST EN 1436+A1 [6.17], LST EN 1824 [6.21] ir LST EN 1871 [6.22] reikalavimus. 108. Gali būti atvejų, kai nuolatinis horizontalusis ženklinimas vykstant eismui darbo vietose, ypač atlankų, keturšalių ir trišalių sankryžų viename lygyje zonose, laikinai paženklinus gali klaidinti eismo dalyvius, todėl pagal kiekvienos linijos reikšmę nuolatinį horizontalųjį ženklinimą reikia: –panaikinti, –uždengti, –perbraukti kryžmai geltona spalva, –papildyti geltona spalva. 109. Atlankų, keturšalių ir trišalių sankryžų viename lygyje išilginį ženklinimą, galintį daryti įtaką eismui, reikia ypač kruopščiai patikrinti ir prireikus taikyti tinkamas priemones. 110. Jei darbo vietose baltomis rodyklėmis nurodytą eismo kryptį reikia pakeisti ir (arba) papildyti, tai keisti ir (arba) papildyti kiekvienu atveju reikia naudojant geltonos spalvos rodykles; negaliojančias baltos spalvos rodykles arba jų dalis kryžmai perbraukti geltona spalva. 111. Visą išilginį LŽ, išskyrus vietas, kuriose nutraukiami važiuojamosios dalies apribojimai, galima padaryti įrengiant iškiliuosius šviesogrąžius ženklinimo elementus dangoje. Iškiliųjų šviesogrąžių ženklinimo elementų eksploatacinės charakteristikos turi atitikti nurodytas standarte LST EN 1463-1 [6.18], pagaminimas – atitikti standarto LST EN 1790 [6.20], bandymų rezultatai – standarto LST EN 1463-2 [6.19] reikalavimus. Atstumai tarp iškiliųjų šviesogrąžių ženklinimo elementų dangoje nurodyti 3 lentelėje. 3 lentelė. Atstumas tarp iškiliųjų šviesogrąžių ženklinimo elementų dangoje, m Ženklinimo linijos Keliai (gatvės) gyvenamosiose vietovėse Visi keliai, išskyrus automagistrales ir greitkelius Automagistralės ir greitkeliai Siaura ištisinė linija 1.4 (pagal KET [6.4]): • eismo juostų apribojimas 0,5 0,5 0,5 • važiuojamosios dalies apribojimas: 0,5 3,0 5,0*) – normalus atvejis – atlankų zonos 0,5 0,5 1,0 Siaura brūkšninė linija 1.9 (pagal KET [6.4]) 0,33 0,5 1,0 *) esant važiuojamosios dalies likutiniam pločiui nuo 6 m iki 3 m 112. Naudojant iškiliuosius šviesogrąžius ženklinimo elementus ant ženklinimo folijos atstumas tarp jų turi būti 1 m. 113. Dvigubos ženklinimo linijos naudojamos priešingos krypties (laikinoms) eismo juostoms atskirti. Dvigubos ženklinimo linijos padaromos iš iškiliųjų šviesogrąžių ženklinimo elementų dangoje, prireikus – iš elastinių statmenųjų ženklinimo elementų. Išdėstymo atstumai nurodyti 3 iliustracijoje. (iliustracija) 3 iliustracija. Iškiliųjų šviesogrąžių ženklinimo elementų dangoje ir prireikus iš elastinių statmenųjų ženklinimo elementų (ESE) išdėstymo atstumai, m VII SKYRIUS. EISMO REGULIAVIMO ĮTAISAI I SKIRSNIS. BENDRIEJI NURODYMAI 114. Eismo reguliavimo įtaisus sudaro atitveriamieji ir nukreipiamieji, priekiniai įspėjamieji įtaisai, taip pat blyksinčių signalų ir šviesoforų postai. 115. Nurodyti eismo reguliavimo įtaisai yra naudingi ir reikalingi bei papildo KET [6.4]. II SKIRSNIS. ATITVERIAMIEJI IR NUKREIPIAMIEJI ĮTAISAI 116. Atitveriamieji įtaisai yra aptvėrimo barjerai (AB), nukreipiamosios gairės (NG) arba įspėjamosios gairės, nukreipiamieji kūgiai (NK), kilnojamieji atitvėrimo skydai. Įtaisų išdėstymui ir savybėms galioja taisyklių T DVAER nurodymai. 117. Atitveriamieji įtaisai (kartu su raudonais arba geltonais signaliniais žibintais (SŽ) tarnauja įspėti prieš darbo vietas, darbo vietoms atitverti, optiniu būdu eismui orientuoti ir eismui reguliuoti darbo vietose. 118. Išdėstant atitveriamuosius įtaisus rekomenduojama įvertinti tai, kad jie būtų gerai matomi ir stabilūs. 119. Atitveriamiesiems įtaisams ženklinti reikia naudoti plėveles ne žemesnės kaip RA1 klasės (A struktūros) pagal aprašo TRA VŽ [6.14] reikalavimus). Aptvėrimo barjerai (AB) 120. AB naudojami važiuojamosios dalies zonoms skersai ir išilgai atitverti. Paprastai AB juostos aukštis, skaičiuojant nuo viršutinės briaunos iki apatinės briaunos, turi būti ne mažesnis kaip 250 mm (apie dalinį ir visišką atitvėrimą, taip pat signalinių žibintų (SŽ) išdėstymą ir jų spalvas žr. 142–147 punktuose). AB priekinė pusė turi būti paženklinta vertikaliomis raudonomis ir baltomis juostomis, kurių plotis 200 mm. Abiejuose AB galuose turi būti raudonos juostos. Kita pusė kaip ir kitų kelio ženklų turi būti pilkos spalvos (aprašas TRA VŽ [6.14]). 121. AB viršutinė briauna turi būti 1 m virš paviršiaus, ant kurio pastatytas AB. 122. Kai AB atitveriama dalis važiuojamosios dalies, tai greta AB reikia naudoti 149-ąjį VŽ „Nukreipiamoji gairė“ (NG). Dalinio atitvėrimo naudojant AB su NG pavyzdį žr. 4 iliustracijoje. (iliustracija) 4 iliustracija. Dalinio atitvėrimo naudojant aptvėrimo barjerą (AB) išdėstymas, m 123. Pėsčiųjų ir dviračių takams atitverti dažniausiai reikia naudoti AB, kurių juostos aukštis 100 mm. 124. Kreivėje vietoj AB neturėtų būti naudojami kryptį nurodantys skydai (146-asis VŽ „Posūkio kryptis į dešinę“,147-asis VŽ „Posūkio kryptis į kairę …