LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NUTARIMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS PROGRAMOS 2008 m. gruodžio 9 d. Nr. XI-52 Vilnius Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67 straipsnio 7 punktu, 92 straipsnio 5 dalimi ir apsvarstęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą, nutaria: 1 straipsnis. Pritarti Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus pateiktai Lietuvos Respublikos Vyriausybės programai (pridedama). 2 straipsnis. Nutarimas įsigalioja nuo priėmimo. SEIMO PIRMININKAS ARŪNAS VALINSKAS _________________ Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. XI-52 priedas PENKIOLIKTOSIOS LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS VEIKLOS PROGRAMA PIRMA DALIS PAVELDĖTOS PADĖTIES IR IŠŠŪKIŲ ANALIZĖ Penkioliktoji Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė) darbą pradeda didelių iššūkių ir didelių darbų išvakarėse. Problemos, susikaupusios tiek Lietuvos viduje, tiek globaliame pasaulyje, iš Vyriausybės reikalaus atsakingos, ryžtingos ir efektyvios veiklos, įgyvendinant esmines permainas daugelyje mūsų gyvenimo sričių. Tenka pripažinti, kad Lietuvos žmonių gerovė narystės Europos Sąjungoje sąlygomis, užuot kilusi, pastaruoju metu stovi vietoje, o kai kuriais atžvilgiais netgi blogėja. Penkioliktoji Vyriausybė paveldi sunkią naštą visuomenę slegiančių neišspręstų problemų bei socialinių negerovių, kurios reikalaus Vyriausybės efektyvios veiklos tiek artimiausiu, tiek ir vidutinės trukmės laikotarpiu: – valdžios atstovų cinišką savanaudiškumą; – valdžios įstaigų veiklos neskaidrumą ir suvešėjusią korupciją; – nevienodą ir interesų veikiamą teisingumą; – smunkantį ekonomikos prieaugį; – žmones skurdinančią dviženklę infliaciją; – gresiantį energetikos kainų šuolį; – didelę ir nemažėjančią socialinę diferenciaciją; – didžiulį gyventojų emigracijos ir protų nutekėjimo mastą; – piliečių ryšio su Tėvyne ir valstybe silpnėjimą. Penkioliktoji Vyriausybė suvokia, kad artimiausios trukmės laikotarpiu svarbiausias uždavinys bus ekonomikos krizės ir jos pasekmių suvaldymas. Be sėkmingo Krizės įveikimo plano įgyvendinimo likusią Vyriausybės programą įgyvendinti bus tiesiog neįmanoma. Vyriausybė akivaizdžiai supranta, kad nepavykus įgyvendinti Krizės įveikimo plano ir galbūt papildomų tokio plano priemonių, kurių prireiktų sunkėjant ekonominei ir finansinei šalies situacijai, Lietuvą ištiktų gili finansų sistemos krizė, ir ji ypač skaudžiai smogtų mažai uždirbantiems asmenims, pensininkams ir bedarbiams. Vyriausybė dės visas pastangas, kad to neįvyktų. Mūsų vidutinės trukmės politikos tikslas – sušvelninti ir pamažu likviduoti pagrindines socialines negeroves, ryžtingai spręsti paveldėtas problemas. Svarbiausiais strateginiais vidutinės trukmės politikos uždaviniais laikome nuosmukio stabdymą ir esminį padėties gerinimą srityse, galinčiose užtikrinti tikrą proveržį. Penkioliktoji Vyriausybė savo veikloje mato tris svarbiausius tiek trumpalaikius, tiek ir vidutinės trukmės strateginius prioritetus. Jie ir sudaro visos Vyriausybės programos pamatą: – privalome neatidėliotinai pasirengti staigiam šalies ekonomikos lėtėjimui ir jo sukeliamai didelei įtampai valstybės finansų sistemoje, ypač pavojingai pasaulinės finansų krizės akivaizdoje; – privalome vykdyti esmines permainas tose šalies ir visuomenės gyvenimo srityse, kuriose iki šiol jos buvo atidėliojamos. Laikomės nuostatos, kad ekonomikos sunkmetis atveria galimybes sutelkti konsoliduotą visuomenės politinę valią tokioms esminėms permainoms. Esame įsitikinę, kad tokios permainos yra neatidėliotinai būtinos iš esmės pertvarkant valstybės valdymą, suintensyvinant kovą su korupcija, pagreitinant strateginių energetikos problemų sprendimą, kuriant inovatyvią ekonomiką, pertvarkant švietimo ir sveikatos sistemas, įveikiant socialinę atskirtį; – mums tenka telkiančios lyderystės atsakomybė, kuri yra būtina tiek siekiant efektyviai įveikti artimiausio laikotarpio ekonomikos sunkumus, tiek ir įgyvendinant esmines permainas. Tokią lyderystės atsakomybę Vyriausybė gali realizuoti tik atvirai ir sąžiningai veikdama, per konstruktyvų dialogą su visuomene ir jos grupėmis. Turėdami prieš akis šiuos tikslus ir strategines kryptis, kviečiame: PRADĖKIME BŪTINAS PERMAINAS! Mus vienija mūsų patirtis, sukaupta per Nepriklausomybės metus – esame tauta, kuri nebijo didelių iššūkių ir didelių permainų. Per aštuoniolika Nepriklausomybės metų tai tapo mūsų kasdienybe. Lyginant mus su kitomis Europos tautomis, toks gebėjimas yra didelis pranašumas. Šiuo pranašumu privalome tinkamai pasinaudoti. Esame vieningi savo ambicija – Lietuva negali būti Europos atsilikėlė. Būdami dinamiški, sąžiningi, solidarūs, nebijodami permainų, galime ir privalome ne tik efektyviai įveikti ekonominę krizę, bet ir padėti tvirtus ilgalaikės Lietuvos sėkmės pamatus. Mūsų vienybė ir veikla grindžiama moralinėmis vertybėmis ir padorios politikos principais bei nuostatomis, kurios įtvirtintos Vyriausybės programoje. Mūsų vienybė grindžiama tikėjimu, kad žmogišką, gyvybingą moralinį klimatą ir kur kas geresnes gyvenimo sąlygas Lietuvos piliečiai gali ir turi susikurti ne kituose kraštuose, ne ateityje ar tolimoje ateityje, bet čia ir dabar. Mūsų tikslas – telkti visuomenę imantis atsakomybės neatidėliotinai kurti geresnę Lietuvą. Vyriausybės programoje mes skelbiame įsitikinimą, kad: – Lietuva bus geresnė, kai žmonės bus geresni vieni kitiems ir Tėvynei, kai jie bendromis jėgomis kurs tobulesnę, teisingesnę šalį, užtikrinančią, kad visų ir kiekvieno dvasinė ir materialinė gerovė palaikoma, didėja tolygiai ir be skriaudų; – Lietuva bus padoresnė, kai valstybės pareigūnai ir tarnautojai elgsis garbingai, nesavanaudiškai ir nepriekaištingai; – Lietuva bus stipresnė, kai bus moraliai stipri visuomenė ir stiprios jos šeimos. Lietuva bus ištvermingesnė, kai gyvenimo kultūra laimės prieš girtuoklysčių, smurto ir mirties kultūrą; – Lietuva bus teisingesnė, kai žmonės patirs, kad Lietuvoje teisingumas yra visiems vienodas; – Lietuva bus tvarkingesnė, kai visiems rūpės ir bus vienoda demokratinė tvarka; – Lietuva bus saugesnė, kai sumažės žiaurumo, abejingumo ir nusikaltimų, padaugės atjautos, solidarumo ir santarvės; – Lietuva bus gražesnė, kai neteršime jos gamtos ir viešojo gyvenimo erdvės, negriausime kultūros paveldo ir visos aplinkos, o kasdien Lietuvą gražinsime darbais; – Lietuva bus laimingesnė ir labiau savimi pasitikinti, kai jos vaikai, su pasitikėjimu žvelgdami į ateitį, galės susikurti laimę čia, laisvoje Tėvynėje; – Lietuva bus doresnė, kai žmonės turės sąžiningą ir jiems tarnauti pasirengusią valdžią. Mūsų stiprybė – vienybėje. Esame pajėgūs geresnės Lietuvos projektą įgyvendinti bendru ryžtu, susitelkimu ir kryptingu darbu. Geresnės Lietuvos labui darbuotis įsipareigojame patys, drauge siekdami mūsų skelbiamiems tikslams visuomenės palaikymo bei talkos. ANTRA DALIS KRIZĖS ĮVEIKIMO PLANAS Lietuvos Respublikos Vyriausybė, – konstatuodama, jog daugelis makroekonomikos rodiklių ir jų prognozės akivaizdžiai rodo, kad Lietuva atsidūrė ekonomikos krizėje ir dideliu greičiu smunka į recesiją; – atsižvelgdama į sunkią valstybės finansų padėtį, kai 2008 m. valdžios sektoriaus deficitas vietoj ankstesnės Vyriausybės planuotų 0,5 proc. BVP, ekspertų vertinimu, gali siekti 2,5–3 proc. BVP, o 2009 m. dėl nepagrįstai optimistinių ankstesnių makroekonomikos prognozių vietoj planuotų 2,7 proc. BVP deficitas gali išaugti daugiau negu iki 4 proc. BVP; – įvertindama, kad bendras valdžios sektoriaus skolinimosi poreikis kartu su ankstesnių įsipareigojimų refinansavimui, nesiimant jokių priemonių, 2009 m. išaugtų daugiau negu iki 9 mlrd. litų; – matydama besitęsiančią finansų krizę pasaulio rinkose ir dėl to ypač pablogėjusias skolinimosi sąlygas, kai net daug aukštesnį kredito reitingą negu Lietuva turinčios valstybės nesugeba pasiskolinti; – būdama įsitikinusi, kad valstybės finansų sistemos stabilizavimas yra būtina prielaida bendram makroekonomikos stabilumui užtikrinti; – suvokdama, kad valstybės finansų sistemos ir bendrasis makroekonomikos stabilumas nėra pakankama, bet būtina sąlyga Lietuvai išbristi iš krizės: tai nėra viskas, ko reikia krizei įveikti, tačiau tokio stabilumo neužtikrinus Lietuva nepajėgs įveikti krizės; – siekdama, kiek įmanoma šiomis pasikeitusiomis aplinkybėmis, apsaugoti socialiai jautrias sritis ir vykdyti ankstesnės Vyriausybės įsipareigojimus švietimo, mokslo, sveikatos apsaugos, kultūros ir meno bei socialiniams darbuotojams; – gavusi Lietuvos Respublikos Seimo ir Respublikos Prezidento pritarimą Vyriausybės programai, nedelsdama ir ryžtingai įgyvendins šį krizės įveikimo planą, kuris yra sudedamoji Vyriausybės programos dalis. I. TAUPYMAS IR EFEKTYVUS MOKESČIŲ MOKĖTOJŲ LĖŠŲ PANAUDOJIMAS

1. Sumažinsime, palyginti su ankstesnės Vyriausybės Seimui pateiktu valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu: – išlaidas Respublikos Prezidento, Seimo narių, Vyriausybės narių, valstybės kontrolieriaus išlaikymui vidutiniškai 15 proc.; – valstybės biudžeto asignavimų valdytojų ir savivaldybių asignavimus darbo užmokesčiui vidutiniškai 12 proc. (taip pat ir socialinio draudimo įmokas), išskyrus pedagogų darbo užmokestį. Pedagogų darbo užmokesčiui didinti papildomai skirsime ne dabar numatytus 1 mlrd. 91 mln., o 861 mln. litų, atitinkamai sulėtindami jų darbo užmokesčio augimo tempą, palyginti su tempu, kuris buvo numatytas dar iki krizės ankstesnės Vyriausybės patvirtintoje darbo užmokesčio didinimo programoje. Didinsime ir socialinių, kultūros ir meno, mokslo darbuotojų ir dėstytojų darbo užmokestį, tik mažiau, negu buvo numatyta iki krizės, laikydamiesi visuotinio aukščiau nurodyto asignavimų darbo užmokesčiui mažinimo principo; – asignavimus, skiriamus valstybės biudžeto asignavimų valdytojų išlaidoms, ir specialiąsias dotacijas savivaldybėms vidutiniškai 15 proc. (pirmiausia atsisakysime perkamų viešųjų ryšių, iki būtino minimumo sumažinsime limitus pokalbiams mobiliaisiais telefonais, transportui, reprezentacijai, atsisakysime neprioritetinių užsienio komandiruočių, kanceliarinių ir kitų prekių bei paslaugų, nesusijusių su pagrindine valstybės institucijų veikla); * – atskaitymus į Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo sąskaitą nuo 80 iki ne daugiau kaip 60 proc. akcizo pajamų, gautų už realizuotą benziną, dyzelinius degalus ir energetinius produktus; – gyventojų pajamų mokesčio įplaukas, tenkančias savivaldybių biudžetams, atitinkamai keisdami šio mokesčio dalį procentais, tenkančią savivaldybių biudžetams; – asignavimus žemės reformai ir Kaimo rėmimo programai po 15 proc.; – asignavimus investicijoms ne mažiau kaip 10 proc., pirmiausia atsisakydami investicijų automobiliams, baldams, buitinei technikai ir kitam pagrindinei veiklai nebūtinam turtui;* – asignavimus krašto apsaugai papildomai 42 mln. litų.
2. Panaikinsime Minimaliojo darbo užmokesčio dydžių, socialinės apsaugos išmokų ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio indeksavimo įstatymą. Vietoj šiame įstatyme numatyto darbo užmokesčio ir įvairių išmokų indeksavimo skubiai parengsime tikslinį krizės pasekmių (įskaitant kompensuojamųjų vaistų kainų padidėjimą dėl PVM lengvatos panaikinimo) sušvelninimo mechanizmą, taikomą labiausiai pažeidžiamiems visuomenės sluoksniams.
3. Pertvarkysime valstybės ir savivaldybių kontroliuojamų įmonių ir viešųjų įstaigų darbo užmokesčio ir kitų išmokų sistemą taip, kad jose mokamas darbo užmokestis nebūtų didesnis už mokamą rinkoje.
4. Vaikų išmokas mokėsime visiems vaikams iki 3 metų, taip pat vyresniems vaikams, gyvenantiems šeimose, kurių pajamos „į rankas“ vienam šeimos nariui neviršija 3 valstybės remiamų pajamų dydžių (1 050 litų vienam asmeniui arba 4 200 litų du vaikus turinčiai šeimai).
5. Nemokamą maitinimą skirsime mokiniams, kurie mokosi priešmokyklinio ugdymo įstaigose ar pagal pradinio ugdymo programas, 1–4 klasių vaikams, gyvenantiems šeimose, kurių pajamos vienam šeimos nariui neviršija 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio.
6. Nepriemokas dirbusiems pensininkams grąžinsime tolygiai jas išmokėdami per 2009–2010 m.
7. Peržiūrėsime socialinio draudimo kompensuojamojo uždarbio apskaičiavimo metodiką ir reikalavimus motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpų dydžiams apskaičiuoti iš ilgesnio laikotarpio pajamų, atsižvelgiant į jaunų motinų, negalėjusių įgyti didesnio stažo dėl studijų ar mokslo, interesus.
8. Pakeisime motinystės ir tėvystės atostogų pašalpų mokėjimo tvarką taip, kad pašalpa neviršytų 100 proc. turėto darbo užmokesčio.
9. Nesibaigus metams mažinsime valstybės institucijų asignavimus, sutaupytus dėl darbuotojų ligos ar atsilaisvinusių etatų.
10. Įgyvendinsime Valstybės kontrolės pastaraisiais metais atliktų valstybės institucijų veiklos ir finansų auditų rekomendacijas, susijusias su valstybės lėšų efektyvesniu panaudojimu, atliksime kitų valstybės institucijų veiklos auditus (kaip tikslą keldami tolesnį valdžios sektoriaus neracionalių išlaidų mažinimą) ir pagal jų rezultatus suteiksime Vyriausybei teisę keisti audituotų institucijų asignavimus. Sudarysime tikslinę šių veiksmų programą.
11. Sugriežtinsime specialiųjų tikslinių dotacijų, skirtų valstybės savivaldybėms perduotoms funkcijoms įgyvendinti ir mokinio krepšeliui finansuoti, naudojimą, nustatysime, kad nepanaudotos šių dotacijų lėšos turi būti grąžinamos į valstybės biudžetą. Bendras taupymo rezultatas – iki 2 milijardų litų. II. NEATIDĖLIOTINI VEIKSMAI MOKESČIŲ SRITYJE
12. Nustatysime vienodą 20 proc. gyventojų pajamų, įskaitant dividendus, ir pelno mokesčių tarifą bei 19 proc. pridėtinės vertės mokesčio tarifą. Kiekvienais metais, rengdami kitų metų biudžetų projektus, persvarstysime šių „krizinių“ pagrindinių mokesčių tarifą ir mokesčius mažinsime, jei tai nepakenks makroekonomikos stabilumui.
13. Išskaidysime 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifą, nustatydami 5 proc. bruto darbo užmokesčio gyventojo sveikatos draudimo įmoką tiesiogiai, o ne paskirstant gyventojo pajamų mokestį, skiriamą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui. Analogiškai išskaidysime įmokų į Valstybinio socialinio draudimo fondą tarifą, atskirdami 3 proc. darbdavio mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies. Bendras privalomojo sveikatos draudimo įmokos tarifas sudarys 8 proc. gyventojo bruto darbo užmokesčio. Privalomojo sveikatos draudimo biudžeto pajamų sumažėjimą dėl sveikatos draudimo įmokos įvedimo kompensuosime iš valstybės biudžeto.
14. Pakeisime bazinius dydžius, nuo kurių skaičiuojami politikų, teisėjų, viešojo sektoriaus darbuotojų, pareigūnų darbo užmokesčiai, siekdami užtikrinti, kad sumažinus gyventojų pajamų mokesčio tarifą jų neto darbo užmokestis nesikeistų.
15. Atsisakysime lengvatinių pridėtinės vertės ir gyventojų pajamų mokesčio tarifų, išskyrus pridėtinės vertės mokesčio lengvatą už šildymą. PVM lengvatos už šildymą atsisakysime nuo 2009 m. rudens šildymo sezono; iki to laiko sukursime efektyvų kompensavimo mechanizmą mažas ir vidutines pajamas gaunantiems asmenims. Peržiūrėsime kitas gyventojų pajamų mokesčio lengvatas (įskaitant leidžiamas atimti iš pajamų išlaidas), palikdami tik socialiniu požiūriu pagrįstas išlygas, taip pat į taupymą orientuotas lengvatas.
16. Padidinsime akcizą kurui iki dydžių, ne mažesnių nei Europos Sąjungoje nustatytų minimalių dydžių, akcizą suskystintoms dujoms pakelsime ne mažiau kaip dvigubai, taip pat didinsime akcizus tabakui (kaip numatyta Seimui pateiktame projekte) ir alkoholiui, kartu naikinsime akcizų lengvatą mažųjų alaus daryklų gaminamam alui. Padidinsime naftos ir dujų išteklių mokestį, naikindami šio mokesčio lengvatas, ir azartinių lošimų mokestį, nustatydami mokesčio dalį nuo bendrųjų lošimo pajamų. Peržiūrėsime mokesčius už valstybinius gamtos išteklius, padidinsime mokestį už valstybinio turto naudojimą patikėjimo teise, taip pat nedarysime išimčių valstybės kontroliuojamoms akcinėms ir uždarosioms akcinėms bendrovėms dėl dividendų mokėjimo į valstybės biudžetą.
17. Peržiūrėsime veiklos rūšių, kurioms reikalingi verslo liudijimai, sąrašą ir mokesčių dydį, išskyrus verslo liudijimus amatininkams, naikindami verslo liudijimus, kurie iškraipo darbo rinką ir sukuria nevienodas verslo sąlygas, kaip antai: verslo liudijimai statybos darbams, turto nuomai, sudarantys sąlygas verstis didmenine prekyba ir t. t. Nuosekliai pasieksime, kad asmenys, turintys verslo liudijimus, dirbtų pagal individualiai veiklai taikomas apmokestinimo taisykles. Be to, įsipareigojame supaprastinti individualios veiklos administravimą ir apskaitą.
18. Įvesime transporto priemonių savininkų ar valdytojų mokestį už juridiniams asmenims priklausančias lengvąsias transporto priemones.
19. Apmokestinsime pelno mokesčiu žemės ūkio veiklą vykdančius ūkio subjektus, įtrauksime ūkininkus (išskyrus ūkininkus, kurių ūkis natūrinis) į apmokestinimo pajamų mokesčiu sistemą.
20. Per 2009–2011 metus pertvarkysime socialinio ir sveikatos draudimo sistemas, į jas įtraukdami šiuo metu nedalyvaujančius asmenis, suvienodinsime vienodomis sąlygomis dirbančių asmenų dalyvavimo šiose sistemose principus.
21. Pakeisime neapmokestinamųjų pajamų dydžio taikymo tvarką, padidindami jį mažas pajamas gaunantiems asmenims ir jo netaikydami didesnes už vidutines pajamas gaunantiems asmenims. Neapmokestinamųjų pajamų dydžių sistemą sudarysime tokią, kad būtų išvengta „slenksčio“ efekto, jei tai labai nepadidins administravimo sąnaudų ir nesumažins biudžeto pajamų. Bendras mokesčių reformos rezultatas – iki 2 milijardų litų pajamų. III. VERSLO SKATINIMAS
22. Tardamiesi su Europos Komisija, kitomis tarptautinėmis ir Lietuvos finansų institucijomis, ne vėliau kaip per 2009 m. I ketvirtį parengsime finansinių priemonių planą, kurio įgyvendinimas padidintų Lietuvos finansų sektoriaus veiklos stabilumą ir palengvintų verslui galimybes gauti verslo išlaikymui ir jo plėtrai reikalingų kreditinių išteklių, nedidinant fiskalinio deficito.
23. Nustatysime pelno mokesčio lengvatą įmonėms, investuojančioms į darbo našumą didinantį esminį technologijų atnaujinimą – leisime tokioms investicijoms skirtų išlaidų suma mažinti apmokestinamąjį pelną. Palyginti su šiuo metu Vyriausybės Seimui pateiktu siūlymu, išplėsime lengvatos taikymo aprėptį (įtrauksime tarptautiniais išradimų patentais apsaugotų technologijų diegimą) ir mastą (padidindami atskaitymo ribą nuo 35 iki 50 proc.). Iki pataisyto biudžeto pateikimo Seimui kartu su verslo bendruomene apsvarstysime ir priimsime sprendimus dėl kitų darbo našumą didinančių investicijų skatinimo priemonių ir būdų, neprieštaraujančių makroekonomikos stabilumo užtikrinimo tikslams.
24. Įdiegsime mokestinių kreditų sistemą pirmą kartą smulkųjį šeimos verslą pradedantiems asmenims: – pirmaisiais veiklos metais – 80 proc. prievolių valstybei sumos; – antraisiais veiklos metais – 50 proc. prievolių valstybei sumos; – trečiaisiais veiklos metais – 30 proc. prievolių valstybei sumos. Mokestinio kredito grąžinimą išdėstysime per penkerių metų laikotarpį.
25. Valstybės investicijų programoje atsisakysime investicijų į naujus statybos projektus ir projektus, kurių statybos trukmė, atsižvelgiant į projekto likutinę vertę ir 2009 m. numatomus asignavimus, būtų ilgesnė negu penkeri metai. Atsilaisvinusias lėšas skirsime daugiabučiams namams renovuoti ir objektams, kuriuos galima užbaigti 2009 m.
26. Paspartinsime verslui skirtų ES paramos lėšų panaudojimą, 10–20 proc. sumažindami nuosavoms lėšoms taikomus reikalavimus ir supaprastindami projektų vertinimo procedūras.
27. Panaikinsime nuostatą, kad laisvos dienos suteikiamos už švenčių dienas, sutampančias su savaitgaliais.
28. Maksimaliai centralizuosime ir padarysime skaidrius viešuosius pirkimus.
29. Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plane numatysime neatidėliotinus veiksmus, supaprastinančius verslo steigimo ir bankroto procedūras, liberalizuojančius darbo santykius, sumažinančius verslą kontroliuojančių valstybės institucijų skaičių ir palengvinančius teritorijų planavimo procedūras. IV. PINIGŲ SRAUTŲ BALANSAVIMAS
30. Laikinai, 2009 ir 2010 metais, sumažinsime valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos dalies, pervedamos pensijų kaupimo bendrovėms, tarifą nuo 5,5 iki 3 proc., t. y. iki apdraustųjų įmokų „Sodrai“ dydžio.
31. Parduosime valstybei priklausančių akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ akcijų likutį ir gautas lėšas panaudosime Rezerviniam (stabilizavimo) fondui.
32. Įdiegsime ketvirtinį valdžios sektoriaus deficito stebėjimo mechanizmą. 2009 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme siūlysime Seimui suteikti įgaliojimus Vyriausybei pajamų trūkumo atvejais priimti sprendimus dėl išlaidų mažinimo. Jeigu pajamos viršys nustatytąsias, jų perteklių naudosime tik valdžios sektoriaus deficitui mažinti.
33. Įdiegsime valdžios sektoriaus skolų privačiam nefinansinių įmonių sektoriui stebėsenos ir valdymo sistemą, užtikrinančią atsiskaitymą laiku su tiekėjais ir rangovais ir apsaugą nuo skolų didėjimo. Bendras finansinis rezultatas – iki 5,3 milijardo litų. V. PLANO KEITIMO TVARKA
34. Remiantis dabartinėmis makroekonomikos prognozėmis, kurias pateikia Finansų ministerija, valstybės finansų stabilumas gali būti garantuotas tik vienu būdu – pasiekus šiame plane numatytą 5,3 mlrd. litų finansinį rezultatą (mažinant 2009 m. nacionalinio biudžeto deficitą, „Sodros“ biudžeto deficitą ir papildant Rezervinį (stabilizavimo) fondą). Šį rezultatą laikome pagrindiniu Krizės įveikimo plano tikslu.
35. Kol bus pasiektas kitoks sutarimas, visos Krizės įveikimo plano ar jo įgyvendinimo pataisos turi būti pagrįstos tokiomis kompensacinėmis priemonėmis, kad 34 punkte nurodytas tikslas būtų neabejotinai pasiektas.
36. Rengiant 2009 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto pataisas, koalicijos partnerių į Vyriausybę deleguotų ministrų pateikti siūlymai mažinti mokesčių tarifus, atsisakyti kai kurių taupymo eilučių ar imtis kitokių veiksmų, pagal Finansų ministerijos skaičiavimus galinčių padidinti deficitą, privalo būti paremti tokiomis taupymo arba papildomų pajamų nuostatomis, kurios leistų kompensuoti ankstesniais siūlymais padidintą biudžeto deficitą. Tokius siūlymus privalo pateikti ministrai, dėl kurių pirminių siūlymų deficitas gali didėti.
37. Koalicijos partnerių į Vyriausybę deleguoti ministrai įsipareigoja neatidėliodami svarstyti esminių permainų planus įvairiose valstybės valdymo srityse. Jeigu šiose srityse pasiektas valstybės lėšų taupymo rezultatas būtų ypač geras, Vyriausybė įsipareigoja neatidėliodama svarstyti Krizės įveikimo plano pataisas su sąlyga, kad tos pataisos nepažeis bendro makroekonomikos stabilumo. TREČIA DALIS SEPTYNIŲ ESMINIŲ PERMAINŲ 2008–2009 METAIS PLANAI 2009 m. yra ne tik ekonominių ir finansinių šalies problemų metai. Tai esminių permainų metai. Vyriausybė planuoja 2009 m. įgyvendinti esmines permainas septyniose svarbiausiose srityse: 1) valstybės valdymo; 2) kovos su korupcija; 3) inovatyvios ekonomikos plėtros; 4) energetikos; 5) švietimo sistemos; 6) sveikatos apsaugos; 7) socialinės atskirties mažinimo. Pagrindinis šių permainų tikslas – padėti pamatus kitokiai, modernesnei valstybei, gebančiai į svarbiausius iššūkius reaguoti sąžiningai, dinamiškai ir strategiškai, pasižyminčiai visuomenės solidarumu ir piliečių asmenine atsakomybe. Šioje Vyriausybės programos dalyje išdėstome esminių darbų, kuriuos esame pasiryžę nuveikti minėtose srityse per 2009 m. ir kuriems skirsime ypatingą dėmesį, planus. I. VALSTYBĖS VALDYMO PERTVARKA: SVARBIAUSI 2009 METŲ DARBAI Strateginio planavimo sistemos pertvarka Valdymo pertvarka negali būti savitikslė. Ji turi prisidėti prie valdžios sektoriaus efektyvumo didinimo ir gyventojams teikiamų paslaugų kokybės gerinimo. Pagrindiniai valstybės valdymo pertvarkos klausimai pateikti šios programos Finansų politikos skyriuje. Pagrindinis valstybės valdymo pertvarkos tikslas 2009 m. – pasirengti įgyvendinti naują, Vyriausybės politinius prioritetus atitinkančią, į rezultatus ir vartotoją orientuotą valstybės valdymo modelį jau sudarant 2010–2012 m. biudžetą.
38. Parengsime naują Strateginio planavimo metodiką, pakeisdami planavimo ciklą ir vertinimo kriterijų reikalavimus taip, kaip nurodyta šios programos Finansų politikos skyriuje.
39. Pasirengsime pertvarkyti Vyriausybės kanceliariją į Vyriausybės Strateginio komiteto patariamąją ekspertinę instituciją, nuo jos atskirdami nedidelę Ministro Pirmininko kanceliariją. Pereinamuoju laikotarpiu steigsime Valstybės valdymo reformos biurą, atskaitingą tiesiogiai Ministrui Pirmininkui.
40. Sumažinsime strateginių veiklos planų skaičių iki ministerijų skaičiaus ir tik tokius planus svarstysime Vyriausybės Strateginiame komitete. Šiuo metu Vyriausybei ir ministerijoms atskaitingų institucijų strateginiai pokyčiai turės atsispindėti jas kuruojančių ministerijų strateginiuose planuose, o detalūs jų veiklos planai bus tvirtinami atitinkamo ministro.
41. Sukursime bendrą sistemą, pagal kurią valstybės valdymo institucijos, pirmiausia ministerijos, atsiskaitys ir bus vertinamos už pasiektus rezultatus įgyvendinant Vyriausybės prioritetus ir strateginius tikslus. Sudedamąja tokios ataskaitos dalimi taps ir Vyriausybės teikiama Lietuvos konkurencingumo tendencijų ir šalies laimėjimų ataskaita pagal sutartą „Sėkmės rodiklių“ sistemą.
42. Valstybės ir Vyriausybės svarbiausius ilgalaikius strateginius prioritetus apibrėšime ieškodami kiek galima bendresnio sutarimo ir visuomenės pritarimo, dėl to sieksime pasirašyti naują Nacionalinį susitarimą. Skatinsime ir kursime mechanizmus visuomenės sutarimui ir tarpusavio pasitikėjimui svarbiausiais strateginiais klausimais rasti ir puoselėti. Sekdami daugelio Europos valstybių pavyzdžiu, steigsime Nacionalinę ekonomikos ir visuomenės reikalų tarybą, į kurią įeis žymiausi verslo, mokslo, visuomenės atstovai ir kuri svarstys svarbiausius ekonominės ir socialinės politikos klausimus ir patars Vyriausybei. Skandinavijos šalių pavyzdžiu įsteigta Nacionalinė globalizacijos taryba padės ieškoti sutarimo rengiant Lietuvos atsakus į globalius iššūkius. Teritorinio valdymo pertvarka
43. Įgyvendindami Permainų koalicijos sutarties priedą Nr. 8 „Dėl apskričių reformos“, sukursime pagrindus būsimai Lietuvos regionų valdymo struktūrai, kuri bus pradėta įgyvendinti nuo 2011–2013 m.
44. Tobulinsime Lietuvos Respublikos teritorinį valdymą. Parengsime reformų paketą, leisiantį po 2013 m. pertvarkyti Lietuvos teritorinę statistinę struktūrą ir suformuoti regionus, atitinkančius Europos Sąjungos teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros antrąjį lygį (NUTS 2). Jų pagrindu nuo 2014 m. būtų planuojama ir administruojama ES struktūrinė parama.
45. Sudarę tarpinstitucinę darbo grupę, parengsime apskričių atliekamų funkcijų perskirstymo modelį, perduodami savivaldybėms funkcijas, kurios gali būti įgyvendinamos vietos lygiu. Valstybė išlaikys tik funkcijas, kurių reikia norint vykdyti bendrąją nacionalinę politiką atskirose srityse.
46. Įkūrę regionus ir apskričių funkcijas perdavę savivaldybėms, panaikinsime apskritis, įvertinę įsipareigojimus ES ir laikydamiesi nuostatos neprarasti regionams skirtos struktūrinės paramos pagal 2007–2013 m. finansinę perspektyvą. Ministerijų sistemos ir valdymo pertvarka
47. Atliksime valstybės institucijų veiklos ir funkcijų auditus, keisime audituotų institucijų asignavimus.
48. Įvykdysime ministerijų valdymo sričių reorganizaciją. Apibrėšime ministrams pavedamas valdymo sritis, parengsime valstybės institucijų sandaros koncepcijos projektą.
49. Įvykdysime ministerijų sistemos pertvarką. Ūkio ministeriją pertvarkysime į dvi – Inovacijų, verslo ir darbo ministeriją ir Energetikos ministeriją, Socialinių reikalų ir darbo ministeriją pertvarkysime į Šeimos ir socialinių reikalų ministeriją, o Žemės ūkio ministeriją – į Kaimo reikalų ministeriją.
50. Iki 2009 m. birželio 1 d. panaikinsime Tautinių mažumų ir išeivijos reikalų departamentą prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, išeivijos reikalų koordinavimą perduodami Užsienio reikalų ministerijai ir Tautinių mažumų reikalų koordinavimą – Kultūros ministerijai.
51. Tobulinsime valdymo institucijų sistemos sandarą ir modernizuosime jų vidaus struktūrą. Spręsime Vyriausybei tiesiogiai pavaldžių skirtingos funkcinės paskirties įstaigų statuso ir pavaldumo klausimus, taip pat klausimus, kylančius dėl tarpšakinio profilio institucijų, steigiamų pagal specialius įstatymus, vietos valdymo sistemoje ir jų funkcijų apibrėžimo. Savivaldos pertvarka
52. Įgyvendindami apskričių reformą, iš esmės išplėsime savivaldybių funkcijas. Rengdamiesi 2011 m. savivaldybių tarybų rinkimams, priimsime įstatymus, kuriuose bus: – įteisinti tiesioginiai merų rinkimai; – sudaryta galimybė savivaldybių tarybų rinkimuose dalyvauti ne tik pagal partijų sąrašus iškeltiems kandidatams; – tobulesnis seniūnijų funkcijų ir seniūnų skyrimo, atsižvelgiant į vietos bendruomenės nuomonę, reglamentavimas, seniūnui suteikti didesni įgaliojimai sprendžiant bendruomenei aktualius klausimus, sudaryta galimybė į seniūnijai priskirtų funkcijų įgyvendinimą įtraukti bendruomenę. II. KOVA SU KORUPCIJA: SVARBIAUSI 2009 METŲ DARBAI Korupcijos motyvų mažinimas: dereguliavimo ir debiurokratizavimo politikos priemonės
53. Vykdysime verslo dereguliavimo ir debiurokratizavimo politiką, kaip tai numatyta Vyriausybės programos Verslo ir investicijų skatinimo skyriuje.
54. Diegsime konkurenciją, aiškesnius finansavimo mechanizmus, skatinsime privačią iniciatyvą sveikatos apsaugos ir švietimo srityse.
55. Diegsime dereguliavimo, reguliavimo peržiūros iniciatyvas teritorijų planavimo ir kituose sektoriuose, kuriuose išplitusi korumpuota praktika. Atsakomybės už korupciją realizavimas: valstybės tarnautojų veiklos skaidrumas ir kontrolė, korupcijos nusikaltimų tyrimas
56. Siekdami veiksmingos korupcinių nusikaltimų valstybės tarnyboje prevencijos ir žymaus tokių nusikaltimų sumažėjimo, 2009 m. priimsime įstatymų pataisas, kaip numatyta Kovos su korupcija skyriuje, įtvirtinančias nuostatą, kad valstybės tarnautojai privalo pagrįsti įsigytą turtą teisėtomis pajamomis ir taip įrodyti, kad sąžiningai tarnauja valstybei.
57. Siekdami, kad nesąžiningi pareigūnai neišvengtų bausmės ir nedarytų tolesnės karjeros valstybės tarnyboje, 2009 m. priimsime reikalingus teisės aktus, kurie yra numatyti programos Kovos su korupcija skyriuje.
58. Įgyvendinsime ir daugelį kitų priemonių, numatytų programos Kovos su korupcija skyriuje, kuriomis bus siekiama teisėkūros ir kitų sprendimų viešumo bei tikslingumo pagrindimo, žiniasklaidos ir politinių partijų veiklos skaidrumo. III. INOVATYVI EKONOMIKA: SVARBIAUSI 2009 METŲ DARBAI Investicijos į didelę pridėtinę vertę kuriančius sektorius
59. Remdamiesi atnaujintu Nacionaliniu susitarimu, audituosime ir pagal patvirtintas proveržio kryptis atitinkamai pertvarkysime jau veikiančius industrinius parkus. ES struktūrinių fondų paramą sutelksime į proveržio kryptis, ypač daug dėmesio skirdami industrinių parkų fizinės ir mokslinės infrastruktūros plėtrai.
60. Sieksime esminio persilaužimo investicijų, pirmiausia kuriančių didelę pridedamąją vertę, srityje, pertvarkysime veikiančias ir savo funkcijas dubliuojančias struktūras, vietoj jų steigdami dvi viešąsias įstaigas (Užsienio reikalų ir Ūkio ministerijų iniciatyva) – Investicijų pritraukimo fondą (Invest in Lithuania) ir Eksporto tarybą. Mokslo ir inovacijų plėtra
61. Sukursime inovacijų plėtros Lietuvoje sistemos teisinę bazę, aiškiai apibrėždami inovacijų politiką ir strategiją.
62. Įsteigsime nuolatinę instituciją – Mokslo, technologijų ir inovacijų agentūrą.
63. Prie didžiausių pasaulinių technologijų parkų įkursime Investicijų pritraukimo fondo (Invest in Lithuania) atstovybes.
64. Diegsime inovacijų čekių sistemą, įsteigsime rizikos kapitalo fondą, teikiantį inovatyvioms įmonėms labai mažas paskolas (mikrokreditus) ir rizikos kapitalą.
65. Apibrėšime bendrąją mokslo ir technologijų parkų veiklos politiką ir strategiją. Smulkusis ir vidutinis verslas
66. Atliksime visų smulkųjį ir vidutinį verslą bei inovacijas skatinančių institucijų sąnaudų teikiamos naudos analizę, optimizuosime jų veiklą.
67. Palengvinsime smulkiajam ir vidutiniam verslui sąlygas gauti finansavimą. Ieškosime papildomų finansinių išteklių bendrajam smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros finansavimui.
68. Atgaivinsime „Verslo saulėtekio“ iniciatyvą.
69. Atsižvelgdami į svarbiausių tarptautinių konkurencingumą ir verslo sąlygas vertinančių tyrimų duomenis (Doing Business ir kt.), per vienus metus pagerinsime sąlygas prasčiausiai vertinamose srityse (darbo santykiai, verslo pradžia).
70. Įmonių registravimą perkelsime į elektroninę erdvę.
71. Viename šaltinyje viešai skelbsime visų verslui aktualių rengiamų teisės aktų sąrašą, turinį, rengėjus.
72. Sukursime ir įgyvendinsime labai mažų įmonių (mikroįmonių) reguliavimo paketą, kuriame tokioms įmonėms bus nustatyta supaprastinta apskaita ir palengvintos apmokestinimo sąlygos (mokestinių kreditų sistema), registracijos procedūrą perkeliant į elektroninę erdvę. Viešieji pirkimai
73. Imsimės ryžtingų priemonių, kad viešieji pirkimai vyktų kuo efektyviau ir skaidriau. Optimizuosime viešojo ir privataus sektorių išteklius, skiriamus viešųjų pirkimų procedūroms atlikti.
74. Nedelsdami įgyvendinsime viešųjų pirkimų informacijos sklaidos priemones. Viešųjų pirkimų informacija ir procedūrų eigos svarbūs aspektai taps prieinami viešam stebėjimui ir analizei.
75. Įpareigosime perkančiąsias organizacijas naudotis Lietuvoje veikiančia viešųjų pirkimų informacine sistema, kuri leidžia visas viešųjų pirkimų procedūras įgyvendinti elektroninėje erdvėje.
76. Sieksime spartaus aukcionų metodo pritaikymo galutinei pasiūlymo kainai nustatyti.
77. Siekdami lankstesnės, į pokyčius jautriau reaguojančios, gerąją praktiką intensyviai diegiančios viešųjų pirkimų struktūros Lietuvoje, atliksime šias struktūrines reformas: – Viešųjų pirkimų tarnybą prie Vyriausybės reorganizuosime į Viešųjų pirkimų tarnybą prie Ūkio ministerijos; – siekdami patenkinti lanksčios organizacijos poreikį efektyviau vykdyti viešuosius pirkimus, sukursime atskirą įmonę – Centrinę pirkimų organizaciją (jos akcininkai bus Vyriausybė ir savivaldybės), perimsiančią dabar veikiančios VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros Centrinės pirkimų organizacijos dalį. IV. SVARBIAUSI 2009 METŲ DARBAI ENERGETIKOS SRITYJE Struktūriniai pokyčiai
78. Stiprinsime regioninių ir globalių procesų analizę energetikos saugumo srityje. Šiuo tikslu įsteigsime Energetikos saugumo centrą. Jo steigimą inicijuos Energetikos ministerija, Krašto apsaugos ministerija ir Užsienio reikalų ministerija.
79. Užtikrinsime adekvatų ir tinkamą valstybės kapitalo atstovavimą energetikos įmonėse, veiklos skaidrumą, veiksmingą kontrolę ir visuomenės bei viešųjų interesų viršenybę.
80. Pertvarkysime pastatų (daugiabučių namų) renovavimo programų įgyvendinimo institucijų sandarą. Energijos taupymas ir efektyvumo didinimas
81. Sieksime, kad per 2009 m. būtų įgyvendinti visi šiuo metu patvirtinti daugiabučių namų modernizavimo investicijų projektai ir sukurtos papildomos finansinės priemonės, kuriomis bus galima pradėti įgyvendinti plataus masto daugiabučių ir kitų pastatų modernizavimą.
82. Sukursime būstų renovavimo programą, kuri bus papildoma lėšomis, gautomis iš valstybės biudžeto, ES fondų, Ignalinos paramos fondo, JESSICA programos ir kitų šaltinių ir bus naudojama pastatų savininkams skatinti ir finansiškai remti, kad būtų įgyvendintos efektyvios, per tam tikrą laiką atsiperkančios energijos taupymo priemonės. Atsinaujinančių ir vietinių energijos šaltinių plėtra
83. Per 2009 m. peržiūrėsime ir pradėsime intensyviai įgyvendinti miestų šilumos ūkio diversifikavimo programą. Jos įgyvendinimas leis didinti miestams tiekiamos šilumos ir elektros kogeneravimą iš biokuro. Lietuvos energetikos sistemų integravimas į ES sistemas
84. Dujų tiekimo patikimumui padidinti paspartinsime labai suvėlintus požeminės dujų saugyklos Sidariuose tyrimus ir, jeigu tyrimų išvados bus palankios, pradėsime įgyvendinti saugyklos projektą.
85. Dėsime visas pastangas, kad užtikrintume energijos tiekimo saugumą uždarius Ignalinos atominę elektrinę, sieksime maksimaliai sušvelninti IAE uždarymo padarinius. Tęsime pradėtą darbą rengiant ir tvirtinant Lietuvos Respublikos ir Europos Komisijos bendrą veiksmų planą Lietuvos energetiniam saugumui užtikrinti ir sieksime spartaus jo įgyvendinimo. Branduolinė energetika
86. Siekdami sumažinti Lietuvos energetikos priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro, kurio poreikis po IAE uždarymo staiga padidės, ir patenkinti didėjančius elektros energijos poreikius, tęsime naujos atominės elektrinės (NAE) projekto įgyvendinimą. Priemonės monopolinių energijos kainų šuoliams mažinti
87. Vienas svarbiausių artimiausio laikotarpio Vyriausybės uždavinių – palengvinti dėl smarkaus kainų šuolio vartotojams išaugusią Lietuvos šilumos ir elektros energijos kainų naštą. Ją sumažinsime veiksmingai kontroliuodami monopolines energijos kainas. Spręsdami šį uždavinį, inicijuosime įstatymų ir kitų teisės aktų pakeitimo projektus: – skatinančius laisvą įėjimą į rinką (monopolijų naikinimą); – naikinančius kryžminį subsidijavimą; – patikslinančius pagrįstų viršutinių energijos tarifų nustatymo pagrindus; – užtikrinančius visišką / tikrą Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nepriklausomumą nustatant pagrįstas kainų ribas.
88. Inicijuosime Šilumos ūkio įstatymo pataisas, leisiančias šilumos kainas gyventojams perskaičiuoti kas mėnesį (vietoj dabar nustatytos galimybės tai daryti vieną arba du kartus per metus). Tai leis išvengti didelių šilumos kainų šuolių sparčiai kintant kuro, ypač dujų, kainoms. V. AUKŠTOJO MOKSLO REFORMA IR KITI SVARBIAUSI DARBAI 2009 METŲ ŠVIETIMO SRITYJE
89. Mokytojų atlyginimai bus gerokai didinami 2009 ir vėlesniais metais, kol ne mažiau kaip 20 proc. viršys šalies vidutinį mėnesinį darbo užmokestį.
90. Iš esmės sumažinsime popierizmą ir biurokratizmą. Atlikę nepriklausomą auditą, jo pagrindu visose ugdymo įstaigose bent 30 proc. sumažinsime nereikalingą dokumentaciją, sunkinančią mokytojų ir mokyklų darbą.
91. Mokslo ir studijų sistemoje 2009 m. įgyvendinsime visus esminius mokslo ir studijų reformos darbus, išdėstytus šios programos Švietimo ir mokslo pertvarkos Mokslo ir studijų skyriaus poskyryje: – modernizuosime valstybinių universitetų valdymą; – aukštosioms mokykloms suteiksime tikrą autonomiją; – valstybės pajėgas sutelksime studijų ir mokslo kokybei užtikrinti; – įgyvendinsime priemones, skatinančias aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimą ir telkimąsi; – pertvarkysime studijų finansavimo sistemą; – padarysime skaidrius mokslo valdymą ir finansavimą, mokslo plėtros prioritetus. VI. SVEIKATOS APSAUGOS REFORMA: SVARBIAUSI 2009 METŲ DARBAI
92. Parengsime ir pateiksime Seimui tvirtinti tolesnės sveikatos apsaugos sistemos plėtros 2008–2012 m. strateginį planą, jame numatysime konkrečias jo įgyvendinimo priemones, terminus, atsakingus vykdytojus, plano vykdymo nuolatinę stebėseną ir kontrolę.
93. Pertvarkysime mokesčių surinkimą į Privalomojo sveikatos draudimo fondą, nustatydami atskirą sveikatos draudimo mokestį.
94. Skatinsime papildomą savanoriškąjį sveikatos draudimą, aiškiai apibrėždami tokio draudimo objektą.
95. Keisime nusistovėjusią tvarką, kai nedirbantis ar užsienyje dirbantis žmogus, sumokėjęs minimalią įmoką į Privalomojo sveikatos draudimo fondą, tuoj pat gauna galimybę nemokamai naudotis visomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis.
96. Siekdami iš sveikatos apsaugos sistemos išgyvendinti korupciją ir nelegalius mokėjimus, nustatysime oficialias priemokas už sveikatos priežiūros paslaugas, dalį šių lėšų skirsime medikų darbo užmokesčiui didinti. VII. SVARBIAUSI 2009 METŲ DARBAI MAŽINANT SOCIALINĘ ATSKIRTĮ
97. Nepaisant ankstesnių vyriausybių deklaracijų ir prisiimtų viešų įsipareigojimų, socialinė atskirtis šalyje tik didėja. Vyrauja klaidinga nuostata, kad ją galima sumažinti tik Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos turimomis priemonėmis. Tai kompleksinė problema, kurią sprendžiant reikės daugelio ministerijų pastangų ir solidarios veiklos. Tam prie Vyriausybės įsteigsime tokių priemonių plano parengimo ir jo įgyvendinimo kontrolės padalinį.
98. Įtvirtinsime principą, kad kova su socialine atskirtimi neskatintų atsisakyti aktyvių asmeninių pastangų išbristi iš skurdo, o skurdo mažinimas netaptų skurdo finansavimu. Piniginė parama šeimoms bus teikiama derinant ją su socialinėmis paslaugomis, kad būtų užtikrinama motyvacija dirbti ir pačiai šeimai realizuoti savo socialinę paskirtį, skatinti kartų solidarumą.
99. Sieksime, kad bendruomeninių paslaugų rizikos grupės vaikams ir šeimoms plėtra sukurtų veiksmingą alternatyvą iki šiol vyraujančiai brangiai kainuojančiai ir žmogaus teises pažeidžiančiai institucinei globai.
100. Sukursime aiškią ir veiksmingą nusikaltusių nepilnamečių resocializacijos sistemą.
101. Sieksime, kad visos lėšos, skiriamos socialinės rizikos šeimoms remti, nuosekliai būtų skiriamos per vietos bendruomenes ir seniūnijas viešiesiems darbams atlikti.
102. Remsime programas, kurios savivaldybėse skatins kurtis daugiafunkcius paramą šeimoms teikiančius, vaikų ir jaunimo užimtumu besirūpinančius centrus.
103. Siekdami mažinti socialinės rizikos šeimose gyvenančių vaikų atskirtį, remsime vaikų dienos centrus ir jų veiklą, pirmenybę teikdami nevyriausybinių organizacijų, bendruomenių ar parapijų įsteigtiems dienos centrams.
104. Parengsime Smurto prevencijos šeimoje įstatymą, kuriame bus aiškiai numatytos smurto šeimoje prevencijos priemonės, su šeimomis dažniausiai bendraujančių specialistų pareigos, teisės, atsakomybė pranešti apie šeimoje naudojamą smurtą, numatytos organizacinės smurto prevencijos ir visuomenės švietimo priemonės.
105. Remsime programas, skatinančias mažinti socialinę atskirtį ir diskriminaciją dėl lyties, amžiaus, socialinės, etninės kilmės ar religinių įsitikinimų.
106. Teiksime valstybės paramą, kad būtų plėtojama kompleksinė pagalba vaikams ir moterims, nukentėjusiems nuo smurto ar seksualinės prievartos, tapusiems komercinio seksualinio išnaudojimo aukomis.
107. Pasitelkdami nevyriausybines organizacijas, vykdysime bendrąsias prevencijos programas, nukreiptas prieš savižudybes, įvairias prievartos apraiškas, patyčias mokyklose, neatsakingą elgesį keliuose, stiprinančias vaikų ir jaunimo psichologinį atsparumą ir streso įveikos įgūdžius, užtikrinsime deramą šių programų finansavimą.
108. Skirsime lėšų kovai su alkoholizmo ir kitų priklausomybių plitimu – šios priklausomybės turi lemiamą įtaką asocialaus elgesio ir socialinės atskirties bei skurdo plitimui visuomenėje.
109. Parengsime jaunų šeimų, auginančių vaikus, apsirūpinimo būstu programą. Didinsime būsto prieinamumą šeimoms, ypač auginančioms vaikus ir turinčioms mažas pajamas.
110. Taikysime mokesčių lengvatas norintiems pirmą kartą pradėti verslą. KETVIRTA DALIS VYRIAUSYBĖS 2008–2012 METŲ VEIKLOS STRATEGIJOS PAGRINDINĖS NUOSTATOS A. VALSTYBĖS STIPRINIMAS I. VALSTYBĖS VALDYMO PERTVARKA
111. Atliksime valstybės valdymo institucijų auditą ir parengsime esamai situacijai adekvataus, strateginius valstybės ir Vyriausybės prioritetus atitinkančio valstybės valdymo sistemos modelio koncepciją. Tobulinsime atskiras valstybės valdymo sistemos posistemes ar atskiras jos dalis.
112. Tobulinsime valdymo institucijų sistemos sandarą ir modernizuosime jų vidaus struktūrą: spręsime klausimus, kylančius dėl esamų skirtingos funkcinės paskirties įstaigų statuso ir pavaldumo, dėl institucijų vietos valdymo sistemoje ir jų funkcijų apibrėžimo. Įgyvendinsime projektus, skirtus atskirų viešojo administravimo institucijų ir įstaigų vidaus administravimui tobulinti.
113. Taikysime valstybės valdymui šiuolaikinius vadybos principus – strateginio valdymo, orientavimo į paslaugų vartotoją, į pasiektus rezultatus ir į jiems pasiekti skirtų išteklių panaudojimo efektyvumą bei skaidrumą.
114. Tobulinsime strateginio planavimo metodiką ir gerinsime pačių institucijų strateginių veiklos planų kokybę.
115. Įgyvendinsime administracinės naštos piliečiams ir kitiems asmenims mažinimo priemones: atliksime teisės aktų vertinimą, sukursime administracinės naštos piliečiams ir kitiems asmenims nustatymo ir įvertinimo metodiką, kur įmanoma, supaprastinsime sprendimų priėmimo procedūras. Atsisakysime perteklinių duomenų reikalavimo, sutrumpinsime sprendimų priėmimo terminus / procedūras teikiant paslaugas Lietuvos Respublikos piliečiams.
116. Tęsime „saulėlydžio komisijų“ veiklą.
117. Užtikrinsime „vieno langelio“ principo įgyvendinimą.
118. Tobulinsime sprendimų projektų poveikio vertinimą, vertindami daug biudžeto lėšų reikalausiančias ir pasekmių sistemai turėsiančias viešąsias iniciatyvas, privalomai taikysime sąnaudų naudingumo analizės sistemą.
119. Pasieksime, kad visų viešojo administravimo institucijų rengiamų norminių teisės aktų projektai būtų skelbiami internete.
120. Siekdami nubrėžti valstybės tarnybos tolesnės plėtros gaires, politinių partijų susitarimu parengsime valstybės tarnybos plėtros koncepciją.
121. Tobulinsime valstybės tarnybos valdymo modelį: nustatysime asmenų, turinčių strateginio požiūrio reikalaujančias pozicijas, statusą (atranką, vertinimą, karjerą, atsakomybę ir kt.).
122. Sukursime efektyvią valstybės tarnautojų motyvavimo sistemą, orientuotą į rezultatus.
123. Tobulinsime valstybės tarnautojų atranką, diegsime nešališką, objektyvią, iš dalies centralizuotą atranką į valstybės tarnautojo pareigas.
124. Sieksime modernizuoti žmogiškųjų išteklių valdymą, diegti kompetencijų valdymo modelį valstybės tarnyboje.
125. Užtikrinsime valstybės tarnautojų asmeninės atsakomybės neišvengiamumą, pasieksime, kad valstybės tarnautojai, padarę šiurkščių tarnybinių prasižengimų, neišvengtų tarnybinės ar kitokios atsakomybės.
126. Užtikrinsime, kad valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms būtų teikiama visa informacija, reikalinga valstybės tarnybos valdymo sprendimams priimti, planuoti ir kontroliuoti.
127. Tobulinsime ir modernizuosime Valstybės tarnautojų registrą ir Valstybės tarnybos valdymo informacinę sistemą. II. REGIONŲ VALDYMO IR SAVIVALDOS REFORMA
128. Tobulinsime Lietuvos regioninės politikos iki 2013 metų strategiją, pritaikydami ją kintančiai ekonominei situacijai ir siekdami efektyviau įgyvendinti regioninę politiką.
129. Nacionalinės regioninės politikos tikslų sieksime įgyvendindami visų valstybės valdymo sričių strategijas ir programas, o planuojamų didelio masto valstybės investicijų efektyvumą privalomai vertinsime ir regionų plėtros aspektu, nustatydami, kokį poveikį socialinių, ekonominių skirtumų mažinimui ar didėjimui, teritorinei sanglaudai turės planuojamos investicijos.
130. Tobulinsime Lietuvos Respublikos teritorijos administracinį valdymą. Parengsime reformų paketą, leisiantį po 2013 m. pertvarkyti Lietuvos teritorijos statistinę struktūrą ir suformuoti regionus, atitinkančius Europos Sąjungos teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros NUTS 2 lygį, šių pagrindu bus planuojama ir administruojama ES struktūrinė parama nuo 2014 m.
131. Panaikinsime apskritis, palikdami regionus ir jiems atstovaujančias regionų plėtros tarybas. Perduosime savivaldybėms dalį apskričių funkcijų. Valstybė išlaikys tas funkcijas, kurių reikia bendrajai nacionalinei politikai atskirose srityse įgyvendinti ir valstybinei priežiūrai užtikrinti.
132. Užtikrinsime, kad regionų valdymo institucijos nuo 2011 m. būtų sudaromos laikantis delegavimo principų iš savivaldybių tarybų narių.
133. Kai bus sutarta dėl vietos savivaldos institucinio valdymo modelio, įteisinsime tiesioginius merų rinkimus.
134. Savivaldybių tarybų rinkimuose sudarysime galimybę dalyvauti ne tik pagal partijų sąrašus iškeltiems kandidatams.
135. Tobulinsime seniūnijų ir seniūnų atliekamų funkcijų reglamentavimą, suteikdami seniūnui didesnius įgaliojimus spręsti bendruomenei aktualius klausimus.
136. Sudarysime galimybes į seniūnijai priskirtų funkcijų įgyvendinimą įtraukti bendruomenes.
137. Tobulinsime seniūnų priėmimo į pareigas ir jų veiklos vertinimo tvarką, atsižvelgdami į vietos bendruomenės nuomonę.
138. Įteisinsime seniūnų pareigą konsultuotis su gyvenamosios vietovės bendruomenės atstovais priimant sprendimus bendruomenei svarbiais klausimais. III. INFORMACINĖS IR ŽINIŲ VISUOMENĖS PLĖTRA Sėkmingos ir laiko reikalavimus atitinkančios telekomunikacijų rinkos liberalizavimo patirties pritaikymas, išlaisvinant privačios iniciatyvos paskatas ir sukuriant progresyvią teisinę veiklos aplinką, kitoms gretimoms informacijos ir ryšių technologijų (toliau – IRT) verslo sritims sudarys prielaidas kiekvienam gyventojui pasinaudoti IRT privalumais, gerinant savo gyvenimo kokybę, o verslui – didinant konkurencingumą.
139. Parengsime Lietuvos informacinės ir žinių visuomenės plėtros 2009–2015 m. strategiją.
140. Modernizuosime viešąjį administravimą, atsižvelgdami į šiuolaikinės visuomenės poreikius ir IRT teikiamas galimybes. Atsižvelgdami į gyventojų ir verslo poreikius, plėtosime elektroninės valdžios paslaugas.
141. Sukursime IRT rinkos ekonominio reguliavimo teisinę bazę ir atitinkamai pertvarkysime institucinę sistemą, taikydami bendrus principus visiems gretutiniams IRT rinkos segmentams, t. y. elektroninių ryšių, audiovizualinio ir kito elektroniniais tinklais teikiamo turinio, elektroninio parašo, informacinės visuomenės (elektroninės komercijos) paslaugų segmentuose, ir sutelkdami reguliavimą vienoje kompetentingoje institucijoje.
142. Užtikrinsime nacionalinius sąveikumo pagrindus, reikalingus saugiam, efektyviam ir patikimam duomenų apsikeitimui tarp valstybės registrų ir informacinių sistemų Lietuvoje ir Europos Sąjungos mastu. Įstatymiškai reglamentuosime elektroninės informacijos saugumo užtikrinimo politiką, strategiją ir koordinavimą.
143. Optimizuosime nacionalinę IRT ir IVP srities administravimo sistemą.
144. Užtikrinsime saugų asmens identifikavimą ir autentifikavimą elektroninėje erdvėje.
145. Centralizuotai modernizuosime savivaldybių teikiamas viešąsias paslaugas pasitelkdami IRT, kurdami bendrus reikalavimus savivaldybių teikiamoms elektroninėms paslaugoms.
146. Parengsime rinkimų įstatymų pataisas, leidžiančias balsavimą internetu rinkimuose ir referendumuose.
147. Paspartinsime viešojo sektoriaus paslaugų perkėlimą į elektroninę erdvę. Paslaugų perkėlimas turi būti pagrįstas ekonominiu ir antikorupciniu poveikiu. Šie kriterijai yra prioritetiniai apsisprendžiant dėl elektroninių paslaugų kūrimo būtinybės ir prioritetų.
148. Elektroninės valdžios paslaugoms kurti pasitelksime verslą. Padėsime institucijoms įgyvendinti „rizikos dalijimosi“ projektus, kuriuose verslas prisiimtų tam tikras projektų rizikas.
149. Plėtodami viešojo sektoriaus informacinę infrastruktūrą, sieksime, kad bendros techninės ir informacinės infrastruktūros dalys būtų kuriamos bendrai, o ne kiekvienoje institucijoje atskirai. Tuo tikslu steigsime bendrus paslaugų centrus.
150. Efektyviau naudosime IRT infrastruktūrą ir kompetencijas viešajame sektoriuje, taip pat ir bendrų paslaugų centrų veikimui. Sukursime išlaidų dalijimosi modelį, pagal kurį institucijos galės pirkti iš kitų institucijų joms reikalingas paslaugas.
151. Apsispręsime dėl elektroninės skaitmeninės terpės saugumo didinimo teisinės ir institucijų sandaros bei neatidėliotinų įgyvendinimo priemonių.
152. Skatinsime IRT naudojimą energetinių išteklių taupymui, taip pat užtikrinsime, kad viešajame sektoriuje IRT technika būtų įsigyjama atsižvelgiant į jos energijos sąnaudas.
153. Inventorizuosime valstybės valdomus IRT tinklus ir jais teikiamas paslaugas, įvertinsime valstybinių įmonių, veikiančių IRT rinkoje, efektyvumą ir optimizuosime jų veiklą.
154. Nuosekliai mažinsime atotrūkį tarp miesto ir kaimiškųjų vietovių, plėtojant IRT infrastruktūrą, skaitmeninės televizijos ir interaktyvias paslaugas, ypač geografiškai nutolusiose kaimiškosiose vietovėse.
155. Skatinsime skaitmeninės televizijos technologijų diegimą.
156. Skatinsime gebėjimus naudotis IRT suteikiamomis galimybėmis. IV. KOVA SU KORUPCIJA Visos nuo 2000 m. viena kitą keitusios vyriausybės žadėjo kovoti su korupcija, tačiau buvo sukonstruota sistema, kuri tik gerai imitavo efektyvią kovą su korupcija. Tokią padėtį būtina kuo skubiau taisyti.
157. Kovodami su korupcija, įsipareigojame laikytis šių principų: – Korupcija = monopolija + diskrecija – atskaitomybė. Todėl mažinsime monopolines privilegijas, mažinsime diskrecijos galimybes viešajame sektoriuje ir didinsime viešumą bei atskaitomybę; – pirmiausia turi būti panaikintos korupcijos prielaidos, todėl esminės kovos su korupcija priemonės yra biurokratijos šalinimas, nereikalingo ar nepagrįsto reglamentavimo šalinimas, voliuntaristinių sprendimų galimybių mažinimas, sprendimų priėmimo depolitizavimas leidžiant veikti konkurencijos mechanizmui; – teisėkūros ir administravimo sprendimų ir viešųjų finansų viešumas yra būtinas kaip esminė korupcijos mažinimo priemonė valdžios kontroliuojamose srityse. Korupcijos motyvų mažinimas: dereglamentavimo ir debiurokratizavimo politikos priemonės
158. Įgyvendinsime verslo dereglamentavimo ir debiurokratizavimo politiką, kaip numatyta šios programos Verslo ir investicijų skatinimo skyriuje.
159. Diegsime sąžiningos konkurencijos principus, aiškesnius finansavimo mechanizmus, skatinsime privačią iniciatyvą sveikatos apsaugos, švietimo srityse.
160. Diegsime dereglamentavimo, detalaus reglamentavimo peržiūrėjimo iniciatyvas teritorijų planavimo ir kitose srityse, kuriose paplitusi korupcija. Korupcijos galimybių mažinimas: teisėkūros ir kitų viešų sprendimų viešumo ir tikslingumo priemonės
161. Užtikrinsime teisėkūros viešumą, realistinį poveikio vertinimą, kaip numatyta šios programos Teisės ir teisingumo skyriuje.
162. Nustatysime fiskalines taisykles, padedančias išvengti „politinių ekonomikos ciklų“, kuriuos galima laikyti įteisinta politine korupcija: valdančiosios partijos šimtus milijonų litų viešųjų lėšų išleidžia prieš pat rinkimus didindamos socialines išmokas, suteikdamos naujų mokesčių lengvatų, subsidijuodamos prekių gamybą ir paslaugų teikimą įvairioms socialinėms grupėms ir reklamuodamos savo darbus žiniasklaidoje.
163. Užkirsime kelią įvairioms interesų grupėms siekti vartojimo ir pajamų mokesčių lengvatų, kadangi tokios lengvatos tik iškraipo santykines prekių kainas ir taip mažina ekonomikos efektyvumą, ne padeda siekti tolygesnio pajamų pasiskirstymo visuomenėje, bet jį didina. Atsakomybės už korupciją realizavimas: valstybės tarnautojų veiklos skaidrumas ir kontrolė, korupcijos nusikaltimų tyrimas
164. Siekdami užkirsti kelią korupcijos nusikaltimams valstybės tarnyboje, priimsime įstatymų pataisas, įtvirtinančias nuostatą, kad valstybės tarnautojai privalo pagrįsti savo įsigytą turtą teisėtomis pajamomis ir taip įrodyti, kad sąžiningai tarnauja valstybei. Nepagrįstas pajamomis turtas bus laikomas korumpuotai įgytu; už tokį turtą turėtų būti valstybei kompensuojama. Tais atvejais, kai turtu faktiškai naudojasi su valstybės tarnautoju susiję asmenys arba kai šie susiję asmenys yra pajamų šaltinis, jie taip pat turės atitinkamai deklaruoti pajamas ir turtą.
165. Siekdami užkirsti kelią korupcijai ir efektyviau tirti korupcijos bylas, imsimės priemonių, kurios leistų patogiausiu ir ekonomiškiausiu būdu (pavyzdžiui, deklaravimu, registro sąveikos užtikrinimu) nustatyti legaliomis pajamomis nepagrįsto turto įsigijimą.
166. Kad didelius tarnybinius nusižengimus padarę pareigūnai neišvengtų bausmės ir nedarytų tolesnės karjeros valstybės tarnyboje: – valstybinės tarnybą reglamentuojančiuose įstatymuose įtvirtinsime nuostatą, kad valstybės tarnautojas, dėl kurio galimos korupcinės veiklos pradėtas tyrimas, negalėtų nebaudžiamai pasitraukti iš valstybės tarnybos ir išvengti pasekmių; – įtvirtinsime įstatymų nuostatas, kad tarnybiniai tyrimai dėl valstybės tarnautojų veiklos privalo būti užbaigti ir tais atvejais, kai valstybės tarnautojas pasitraukė iš valstybės tarnybos, o šiurkščiai nusižengę pareigūnai netenka galimybės grįžti į valstybės tarnybą; – prailginsime senaties terminą, taikomą tarnybinio nusižengimo tyrimui; – įteisinsime nuostatą, kad tais atvejais, kai valstybės tarnautojas nenubaustas baudžiamojo proceso tvarka, dėl jo surinkta medžiaga gali būti naudojama tarnybiniam tyrimui; – nustatysime tvarką, kad teisti už sunkius ir apysunkius nusikaltimus asmenys negali eiti pareigų, kurios reikalauja nepriekaištingos reputacijos.
167. Be kitų kovos su kyšininkavimu priemonių, įstatymuose įtvirtinsime nuostatą, kuri leistų taikyti baudas arba areštą; bus tobulinama turto konfiskavimo taikymo tvarka.
168. Sankcijų dydį susiesime su prasižengusiojo pajamomis ir pažeidimu padaryta žala.
169. Sukursime sistemą, kuri leistų sąžiningai valstybei tarnavusiems asmenims senatvėje džiaugtis padoria pensija, socialinėmis garantijomis, o nesąžiningi tarnautojai turėtų iš karto prarasti visus šiuos privalumus.
170. Valstybės institucijų tarnautojams nustatysime griežtą atsakomybę už piktnaudžiavimą savo galiomis ir neteisėtų sprendimų priėmimą (atskirais atvejais ir nepriėmimą, vengimą atlikti pareigas).
171. Išplėsime galimybes atlikti antikorupcinius tyrimus teisėsaugos sistemoje, nepakenkdami teismų ir teisėjų nepriklausomumui. Kitos priemonės
172. Įgyvendinsime Žurnalistų sąjungos pasiūlymus: – kovos su korupcija įstatymuose įtvirtinsime nuostatą, kad leidėjams, redaktoriams, žurnalistams yra taikomi tokie patys reikalavimai kaip ir valstybės tarnautojams; – užtikrinsime Žurnalistų sąjungai ir Žurnalistų etikos komisijai didesnes galias, kurios leis joms spręsti, kuris leidinys nuolat pažeidinėja Žurnalistų etikos kodeksą.
173. Tobulinsime politinių partijų finansavimo priežiūros sistemą, specialius įgaliojimus turinti institucija nuolat stebės politinių partijų finansinę veiklą.
174. Sieksime teismų sistemos skaidrumo ir visuomenės įtraukimo, kaip numatyta šios programos Teismų ir teisingumo skyriuje.
175. Imsimės tobulinti viešųjų pirkimų sistemą, siekdami, kad viešieji pirkimai vyktų be korupcijos, o perkančioms institucijoms netrukdytų biurokratinės procedūros.
176. Priimsime pareiškėjų apsaugos įstatymą, užtikrinantį teisinę gynybą žmonėms, pranešusiems apie galbūt nusikalstamus darbdavių ir kitų įtakingų asmenų veiksmus.
177. Sukursime privačių juridinių asmenų savininkų registrą. V. TEISMAI IR TEISINGUMAS Pagrindiniai tikslai teisingumo ir teismų srityje užtikrinant teisingumą yra šie: užtikrinti žmogaus teisių gerbimą, teisinę sistemą padaryti efektyvią ir prieinamą, sumažinti biurokratijos ir reguliavimo naštą. Teisėkūra Teisėkūros tikslas – užtikrinti tinkamą teisės aktų projektų ir pačių teisės aktų kokybę. Dėl to užtikrinsime skaidrų ekspertų žinių tinkamą panaudojimą teisėkūros procese, teisės aktų stebėsenos sistemą, tinkamą teisės aktų skelbimą ir sisteminimą.
178. Užtikrinsime, kad teisės aktų projektų (tarp jų ir Seimo narių pateiktų įstatymų projektų) aiškinamuosiuose raštuose ir Vyriausybės nutarimais tvirtinamų teisės aktų lydraščiuose–teikimuose būtų numatytos tikrosios teigiamos ir neigiamos jų pasekmės, nurodomi šiuos vertinimus atlikę asmenys.
179. Užtikrinsime, kad visi teisės aktai būtų priimami tik realiai visapusiškai ir kokybiškai, nustatyta tvarka įvertinus jų įgyvendinimo priemones, sąnaudas ir pasekmes. Viešai skelbsime pasekmių vertinimą ir jį atlikusius asmenis, taip pat kitų asmenų pateiktas išvadas, vertinimus, ekspertizes, pasiūlymus.
180. Užtikrinsime, kad kuriant naują teisinį reglamentavimą ar iš esmės keičiant esamą teisinį reglamentavimą būtų rengiamos atitinkamos koncepcijos.
181. Sukursime galiojančių teisės aktų peržiūros sistemą, pagal kurią bus peržiūrimi priimti teisės aktai: nepasitvirtinus teisės aktą priimant nurodytoms teigiamoms pasekmėms, išryškėjus nenumatytoms ar didesnio masto, negu buvo numatyta, neigiamoms pasekmėms, nepasiekus planuotų rezultatų, teisės aktas turėtų būti svarstomas iš naujo, o netinkamai vertintos nuostatos keičiamos.
182. Sukursime sistemą, užtikrinančią tinkamą (ne tiesmukišką) ES teisės nuostatų perkėlimą į Lietuvos Respublikos teisę. Nacionalinė teisės sistema bus derinama su ES teise įvertinant visas galimas alternatyvas ir iš jų parenkant labiausiai Lietuvos interesus atitinkantį sprendimą. Lietuvos Respublikos pozicija dėl ES teisės aktų projektų bus formuojama atsakingai ir viešai.
183. Užtikrinsime, kad visi už valstybės ar savivaldybių lėšas atlikti tyrimai ir analizės, kurie yra ar bus naudojami valstybės politikos priemonėms, būtų skelbiami viešai internete kartu su recenzijomis ir atsiliepimais, nurodant šių tyrimų atlikimo kainą (išskyrus atvejus, kai internete skelbiama darbo santrauka, o pats darbas išleidžiamas atskiru leidiniu).
184. Visi norminių teisės aktų projektai bus kaupiami ir prieinami per bendrą ir viešą interneto paieškos sistemą. Užtikrinsime, kad viešai neskelbti norminių teisės aktų projektai, kuriuos svarstyti visuomenė neturėjo galimybės, nebūtų priimami.
185. Užtikrinsime, kad, rengiant norminių teisės aktų projektus, būtų konsultuojamasi su visuomene ir tomis grupėmis, kurioms skirtas numatomas reglamentavimas. Užtikrinsime, kad kiekvienas asmuo turėtų realią galimybę pateikti pastabas ir pasiūlymus dėl kiekvieno norminio teisės akto projekto, ir tos pastabos bei pasiūlymai privalės būti įvertinti, o teikėjui atsakyta.
186. Sukursime bendrą, patogų, viešą ir internetu prieinamą, efektyvų, patikimą teisės aktų ir teismų baigiamųjų sprendimų registrą. Paskelbimą šiame registre padarysime vieninteliu oficialiu norminių teisės aktų paskelbimo būdu, atsisakydami kitų valstybės išteklius eikvojančių būdų, tačiau drauge sudarydami sąlygas saugiai deponuoti autentiškus teisės aktų tekstus.
187. Teisės aktų ir teismų baigiamųjų sprendimų registro klasifikatoriaus pagrindu sukursime bendrą teisės aktų ir teismų sprendimų skirstymo pagal teisės šakas, institutus ir normas sistemą.
188. Sukursime veiksmingą peticijų teikimo, svarstymo ir išvadų įgyvendinimo sistemą.
189. Užtikrinsime viešą ir lengvai prieinamą informaciją apie teritorijų planavimą ir statybos leidimus.
190. Siekdami mažinti teisės aktų kiekį, atliksime atskirų sričių teisės aktų konsolidavimą ir kodifikavimą.
191. Sukursime teisinės sistemos branduolį, parengdami ir Seimui pateikdami konstitucinių įstatymų sąrašą, aprėpiantį svarbiausius įstatymus, kuriems reikalingas stabilumas.
192. Parengsime interaktyvios Lietuvos Respublikos Konstitucijos duomenų bazę, kurioje būtų kaupiami ne tik teisininkams, bet ir visai visuomenei skirti, prieinami ir suprantami komentarai ir kuri nukreiptų į aktualias Konstitucinio Teismo jurisprudencijos dalis. Teisinės institucijos Tikslas – užtikrinti teisinių institucijų veiklos kokybę ir efektyvumą, paslaugų prieinamumą. Teismai
193. Parengsime teisės aktų pakeitimo projektus, kurie suteiks žmonėms teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą su individualiu konstituciniu skundu, kai yra išnaudotos kitos teisminės gynybos priemonės ir iškyla abejonių dėl byloje pritaikytos teisės konstitucingumo.
194. Užtikrinsime teismų atskaitomybę visuomenei, realius ir veiksmingus būdus, kuriais visuomenė galėtų naudotis savo teise pareikšti nuomonę sudarant teismus ir vertinant jų veiklą.
195. Skatinsime alternatyvių (neteisminių) ginčų sprendimo būdų sistemą, siekdami greitesnio ir patogesnio ginčų sprendimo, taip pat sumažinti teismams tenkantį krūvį.
196. Atsisakysime teismams nebūdingų funkcijų, nesusijusių su ginčų nagrinėjimu, perduodami jas kitoms institucijoms.
197. Analizuosime teismų veiklą ir teiksime įstatymų pataisas, užtikrinančias teisingumo institucijų veiklos kokybę.
198. Užtikrinsime materialines ir technines sąlygas, reikalingas tam, kad visų pakopų teismų vieši posėdžiai būtų įrašomi, o jų garso įrašai padaromi prieinami visuomenei ir archyvuojami.
199. Užtikrinsime, kad būtų skelbiami ir klasifikuojami pagal suformuotą praktiką teismų baigiamieji sprendimai. Be to, atliksime teismų baigiamųjų sprendimų, suformuotos praktikos stebėseną.
200. Siekdami racionalaus teismų materialinio ir techninio aprūpinimo, visų teismams skirtų Valstybės investicijų programoje numatytų investicijų asignavimų valdytoju paskirsime Nacionalinę teismų administraciją.
201. Užtikrinsime, kad būtų sudarytos tinkamos sąlygos apklausti nepilnamečius liudytojus ir nukentėjusiuosius.
202. Įdiegsime elektroninę procesinių dokumentų įteikimo ir perdavimo sistemą. Siekdami efektyvesnio teismų darbo ir racionalesnio išteklių naudojimo, sudarysime galimybes naudoti informacines ir elektroninių ryšių technologijas (vaizdo konferencijas ir pan.) teismo posėdžiuose.
203. Parengsime ir viešai skelbsime įvairių procesinių dokumentų šablonus, trumpai ir aiškiai pristatysime pagrindines teises; taip pat ne vien specialistams, bet ir eiliniams piliečiams suprantamus ir pakankamai išsamius bylinėjimosi vadovus.
204. Bendradarbiaudami su Teisėjų taryba, diegsime aukštos teisinės kultūros standartus. Notariatas
205. Laikysimės principo, kad notarai atlieka valstybės jiems priskirtas funkcijas, tačiau teikdami paslaugas veikia ir rinkos sąlygomis, todėl sieksime tinkamos notarų teikiamų paslaugų kontrolės bei valstybinio reguliavimo ir verčiančios gerinti paslaugų prieinamumą bei kokybę konkurencijos pusiausvyros.
206. Baigsime įgyvendinti nekilnojamojo turto sandorių viešąją elektroninę paslaugą, kuria naudojantis nekilnojamojo turto registro ir kadastro informacija bus tiesiogiai elektroninėmis priemonėmis teikiama notarams ir sandorio dalyviams notarų darbo vietose.
207. Peržiūrėsime notarų atliekamas funkcijas, atsisakydami nereikalingų šiuo metu atliekamų funkcijų, ir suteiksime galimybę kitoms institucijoms atlikti funkcijas, kurias jos patikimai ir patogiai galėtų įgyvendinti. Be to, sudarysime galimybę notarams iš kitų institucijų perimti funkcijas, jei bus nustatyta, kad toks funkcijų perskirstymas būtų efektyvesnis ir patogesnis vartotojams.
208. Peržiūrėsime notarų teikiamų paslaugų kainodarą remdamiesi sąnaudų principu, prireikus ją patikslinsime. Nustatysime, kad reglamentuojamos tik maksimalios, o ne galutinės ir nekintamos notarų teikiamų paslaugų kainos.
209. Bendradarbiaudami su Notarų rūmais, diegsime aukštos teisinės kultūros standartus. Registrai
210. Užtikrinsime pagrindinių valstybės registrų, šakinių registrų ir valstybinių bei žinybinių informacinių sistemų sąveiką ir veiklos koordinavimą taip, kad būtų patogiau ir pigiau naudotis registrų paslaugomis. Užtikrinsime, kad valstybės registrai nedubliuotų vienas kito duomenų.
211. Peržiūrėsime ir, kiek tai įmanoma nepažeidžiant registrų integralumo ir saugumo, sudarysime sąlygas konkurencijai duomenų teikimo ir gavimo srityje.
212. Sudarysime sąlygas gauti registrų duomenis ir kitą informaciją nedelsiant ir galimybes atsiskaityti už tai elektroninėmis priemonėmis (SMS žinute, banko kortele ar pan.).
213. Peržiūrėsime privalomus registruoti duomenis ir atsisakysime nereikalingo registravimo.
214. Įvertinsime registrų taikomą kainodarą, kad ji atitiktų sąnaudas ir rinkos poreikius.
215. Nustatysime ir tiksliai apibrėšime registrų tvarkymo įstaigų veiklos mastą, siekdami tinkamų viešųjų paslaugų, užkirsime kelią naudotis viešais ištekliais teikiant paslaugas rinkoje ir sudarysime visiems rinkos dalyviams vienodas veiklos sąlygas.
216. Tobulinsime civilinės būklės aktų registravimo sistemą, siekdami efektyvumo ir patogumo vartotojui. Išnagrinėsime galimybes ir poreikį supaprastinti ar liberalizuoti civilinės būklės aktų registravimą, kai kuriuos veiksmus perduoti kitoms institucijoms.
217. Užtikrinsime, kad butų visiškai įgyvendinta asmens duomenų apsauga, ir tai netrukdytų normaliai praktikai kaupti ir naudoti duomenis. Antstoliai
218. Užtikrinsime procedūras, kurios įpareigotų vienodai traktuoti visus kreditorius ir visus skolininkus. Be to, užtikrinsime, kad skolos būtų išieškomos efektyviai ir ekonomiškai, siekdami, kad skolininkui vėliau nebūtų primetamos nepagrįstos skolos išieškojimo išlaidos, atsiradusios ne dėl jo kaltės.
219. Pasieksime, kad būtų įgyvendinta aktyvaus skolininko koncepcija, skatinanti skolininkus bendradarbiauti su antstoliais, ir skolininkų pareiga teikti informaciją apie turimą turtą.
220. Įdiegsime elektroninės vykdomosios bylos sistemą.
221. Nustatysime elektroninę turto pardavimo iš varžytynių sistemą, taip užtikrindami varžytynių skaidrumą ir viešumą.
222. Nustatysime elektroninių dokumentų įteikimo tvarką.
223. Peržiūrėsime antstolių funkcijų vykdymo išlaidų dydį, kad jis atitiktų sąnaudų principą.
224. Bendradarbiaudami su Antstolių rūmais, diegsime aukštos teisinės kultūros standartus. Advokatūra
225. Aktyviai bendradarbiausime su Lietuvos advokatūra, kurdami advokatų kvalifikacijos tobulinimo ir kvalifikacijos periodinio tikrinimo sistemą.
226. Bendradarbiaudami su Lietuvos advokatūra, diegsime aukštos teisinės kultūros standartus. Vartotojų teisių gynimas
227. Užtikrinsime, kad vartotojų teisės būtų ginamos veiksmingai, nustatant deramą vartotojų ir gamintojų, pardavėjų bei paslaugų teikėjų teisių ir interesų pusiausvyrą.
228. Atliksime nustatytos vartotojų ir verslininkų ginčų sprendimo ne teismo būdu tvarkos efektyvumo analizę, prireikus šią tvarką tobulinsime.
229. Užtikrinsime tinkamą visuomenės teisinį švietimą. Metrologija
230. Peržiūrėsime valstybės institucijų, atsakingų už metrologijos politiką, valdymą, funkcijas bei kompetenciją ir spręsime dėl šių institucijų pertvarkymo. Bausmių vykdymas ir bausmių politika Tikslas – užtikrinti teisingumo principą ir resocializaciją.
231. Plėtosime veiksmingą probacijos (bausmės vykdymo atidėjimo, lygtinio atleidimo nuo bausmės prieš terminą ir lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų) sistemą, orientuotą į asmenų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos valdymą, sudarančią sąlygas užtikrinti visuomenės saugumą, mažinti nusikalstamų veikų recidyvus ir ypač sumažinti laisvės atėmimo vietose esančių asmenų skaičių. Pataisos inspekcijų darbas bus skirtas socialinei pagalbai nuteistiesiems, o ne vien jų elgesio kontrolei.
232. Baudžiamąją politiką, kiek įmanoma (ypač kai kalbama apie nesmurtinius nusikaltimus), orientuosime ne į asmens įkalinimą, o į viešuosius darbus ir kitas alternatyvias su asmens laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Ypatingą dėmesį skirsime laisvės atėmimo įstaigose esančių asmenų švietimui ir profesiniam lavinimui.
233. Nedidindami finansinės naštos valstybei ir nepaneigdami paties bausmės principo, gerinsime laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų buitines sąlygas. Įgyvendinsime realią laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų resocializaciją ir užtikrinsime, kad bausmės vykdymo metu nebūtų pažeidžiamos žmogaus teisės. Diegsime užsienio valstybių patirtį aprūpinant laisvės atėmimo bausmę atliekančius asmenis darbu.
234. Sieksime, kad baudžiamąjį procesą vykdančios institucijos ir pareigūnai pakankamą dėmesį skirtų nusikalstamų veikų aukų pažeistų teisių ir interesų atkūrimui. Teisiniu reglamentavimu didinsime nusikaltusių asmenų motyvaciją atlyginti žalą nukentėjusiems asmenims.
235. Išnagrinėsime suėmimo taikymo pagrįstumą Lietuvoje ir užtikrinsime, kad suėmimu nebūtų piktnaudžiaujama ar jis nebūtų taikomas, kai tai nėra būtina.
236. Sieksime, kad turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas nebūtų siejamas su nusikaltusio asmens materialine padėtimi, nes tokiu būdu nusikaltimo auka praranda teisę iš nusikaltusio asmens išsiieškoti faktinės žalos atlyginimą.
237. Sieksime, kad valstybės patirtas išlaidas dėl konkretaus nusikaltimo užkardymo, išaiškinimo, paramos aukai ir aukai suteiktos medicinos pagalbos apmokėtų kaltas asmuo. VI. VIEŠASIS SAUGUMAS
238. Tobulinsime policijos ir kitų viešojo saugumo srityje veikiančių institucijų valdymo sistemą. Ypatingą dėmesį skirsime jų funkcijų optimizavimui ir veiklos bei išteklių naudojimo kontrolės stiprinimui. Įgyvendinsime Lietuvos policijos sistemos plėtros programą. Atsisakysime komercinių ir kitų nebūdingų policijos funkcijų.
239. Įgyvendinsime priemones ikiteisminio tyrimo efektyvumui didinti. Supaprastinsime policijoje vykdomas procedūras, dalį jų perkelsime į elektroninę erdvę.
240. Sukursime teisines ir organizacines prielaidas veiksmingai atlikti nusikalstamu būdu įgytų pinigų ir turto paiešką, nustatymą ir konfiskavimą.
241. Tobulinsime smurtinių nusikaltimų aukų apsaugos ir pagalbos joms mechanizmą.
242. Griežtinsime teisėsaugos institucijų ir specialiųjų tarnybų kontrolę, siekdami užkirsti kelią piktnaudžiavimui, kišimuisi į privatų žmonių gyvenimą ir tiesioginei įtakai politiniams procesams.
243. Plėsime ir stiprinsime savivaldybių vaidmenį kuriant viešosios tvarkos apsaugą ir saugią gyvenamąją aplinką, remsime jų pastangas steigti viešosios tvarkos palaikymo padalinius.
244. Su sauga susijusias iniciatyvas telksime į „Saugios savivaldybės“ iniciatyvą, siekdami sudaryti saugios gyvensenos pagrindus, įtraukti bendruomenes į saugios aplinkos kūrimą ir stiprinti visuomenės savisaugos kultūrą.
245. Skatinsime ir remsime bendruomenių ir gyventojų savisaugos iniciatyvas, įtrauksime žmones į nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų prevencijos projektų rengimą ir įgyvendinimą jų gyvenamojoje vietovėje.
246. Sukursime veiksmingą vienkiemių ir mažų gyvenviečių saugos sistemą.
247. Tobulinsime policijos ir kitų visuomenės saugumą užtikrinančių tarnybų personalo motyvavimo infrastruktūrą, visų pirma laiduodami darbo svarbą atitinkantį darbo užmokestį ir socialines garantijas.
248. Pertvarkysime pareigūnų rengimo, kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo sistemą. Sudarysime sąlygas policijos ir kitiems visuomenės saugumo tarnybų pareigūnams įgyti aukštąjį išsilavinimą.
249. Sukursime dviejų lygių – valstybės ir savivaldybių – bendro valdymo nelaimių atvejais, civilinės saugos ir gelbėjimo sistemą.
250. Įgyvendinsime kompleksines priemones kovai su organizuotu nusikalstamumu, ypač su naujomis jo formomis. Išskirtinį dėmesį skirsime prekybos žmonėmis, nelegalios migracijos, neteisėtos narkotikų ir ginklų apyvartos, pinigų ir kitų mokėjimo priemonių padirbinėjimo, pinigų plovimo, kontrabandos kontrolei, nusikalstamų grupuočių ekonominio pagrindo sunaikinimui.
251. Imsimės veiksmų, užkertančių kelią nusikaltimams, padaromiems naudojant aukštąsias technologijas ir internetą.
252. Užtikrinsime sąveiką tarp viešąjį saugumą užtikrinančių ir pagalbą teikiančių tarnybų. Pasieksime, kad skaitmeninio mobiliojo radijo ryšio sistema (SMRRS) taptų visų pagalbos tarnybų bei tarnybų, užtikrinančių valstybės ir gyventojų saugumą, bendruoju ryšių tinklu. Atliksime SMRRS naudojimo analizę ir parengsime plėtros planą.
253. Kompleksinėmis priemonėmis stiprinsime eismo saugumą, tobulinsime eismo priežiūros organizavimą, šalies mastu sukurdami eismo kontrolės sistemą policijoje.
254. Užtikrinsime tarptautinių įsipareigojimų įgyvendinimą kovos su nusikaltimais srityje. VII. UŽSIENIO REIKALAI IR EUROPOS POLITIKA Pagrindiniai užsienio reikalų ir Europos politikos tikslai ir principai globalioje aplinkoje
255. Mūsų užsienio politikos tikslai – užtikrinti valstybės saugumą nuo bet kokių išorinių grėsmių, kurių gali kelti kitų valstybių politika, remti demokratijos plėtrą Lietuvos geopolitinėje aplinkoje, puoselėti demokratines vertybes tarptautinių santykių srityje, sukurti kuo palankesnes išorines saugaus valstybės gyvenimo sąlygas.
256. Užtikrinsime Lietuvos užsienio politikos tradicinio vertybinio pamato, grindžiamo ištikimybe laisvei ir demokratijai, tiesos, teisingumo ir tarptautinės teisės principams, tęstinumą.
257. Užsienio politiką vykdysime kaip neatsiejamą Lietuvos nacionalinio saugumo politikos dalį, grindžiamą nacionalinio saugumo ir kitais esminiais valstybės interesais.
258. Pabrėždami, kad įsitvirtinimas Europos Sąjungoje, kaip vienas svarbiausių būdų užtikrinti nacionalinį saugumą, išplėsti Lietuvos įtaką ir autoritetą, yra prioritetinis Lietuvos užsienio ir vidaus politikos tikslas, šiam tikslui siekti telksime visų valstybės institucijų pastangas.
259. Pagrindiniai Lietuvos politikos Europos Sąjungos atžvilgiu prioritetai yra bendros ES energetikos politikos kūrimas, ES vidaus rinkos tinkamas funkcionavimas, Lietuvos energetikos ir transporto infrastruktūros susiejimas su Vakarų Europos tinklais, mokslo ir inovacijų plėtra, Europos Sąjungos plėtra Rytų kryptimi, deramas totalitarinių režimų nusikaltimų įvertinimas ES lygiu.
260. Aktyviai dalyvausime euroatlantiniuose procesuose, siekdami, kad Lietuva būtų veikli, solidari ir atsakinga transatlantinės bendrijos narė.
261. Lietuvos užsienio politika bus neatsiejama nuo šalies vidaus politikos tikslų ir interesų. Aktyviu dalyvavimu formuodami Europos Sąjungos išorės ir vidaus politiką, sieksime sukurti kuo palankesnes nacionalines ūkio plėtros, Lietuvos piliečių saugumo ir gerovės didėjimo sąlygas.
262. Vykdydami užsienio politiką, remsimės Lietuvos, kaip globalaus pasaulio raidos dalyvės, vaidmeniu, įvertindami globalių vystymosi procesų ir krizių primetamus sąlygotumus, aktyviai sieksime pasinaudoti naujų besivystančių rinkų ir tarptautinės prekybos srautų atveriamomis galimybėmis, atliepti į globalios konkurencijos, žmonių migracijos ir kitus iššūkius. Pagal išgales prisidėsime prie tarptautinės bendrijos plėtojamo bendradarbiavimo pastangų, kovos su badu ir skurdu, klimato kaitos bei kitų globalių problemų sprendimo.
263. Užsienio prekybos politikoje sieksime kelti valstybės ir gyventojų gerovę, skatindami ekonominės veiklos plėtrą, aukštą gyventojų užimtumo lygį ir aplinkos apsaugą. Atvirumas prekybai yra būtinas ekonomikai augti ir darbo vietoms kurti. Užsienio prekybos politika rems tobulėjimą bei inovacijas ir užtikrins sąžiningas konkurencijos sąlygas.
264. Remsime ES ir JAV transatlantinės partnerystės plėtrą ir stiprinimą. Šios partnerystės ilgalaikis tikslas būtų transatlantinės ES ir JAV rinkos sukūrimas ir laisvas prekių, paslaugų, kapitalo, inovacijų ir žmonių judėjimas. Lietuvos Europos politikos kryptys
265. Rodysime iniciatyvas ir aktyviai dalyvausime formuojant veiksmingą Europos Sąjungos politiką, dėsime pastangas stiprinti Europos ir Amerikos solidarumą įveikiant jau iškilusias bei naujas bendras grėsmes ir iššūkius.
266. Sieksime, kad Europos Sąjunga kalbėtų vienu balsu gindama pamatines Europos demokratijos ir laisvės vertybes, gintų ne tik ES bendruosius, bet ir kiekvienos valstybės narės iš išorės pažeistus interesus, gerbtų valstybių narių savitumą, remtų jų kultūrų, kalbų ir tradicijų puoselėjimą.
267. Skatinsime Lietuvos Respublikos piliečių bendradarbiavimą su kitų ES valstybių narių piliečiais plečiant profesinius, kultūrinius, akademinius ir kitus ryšius, prisidėsime prie Europos viešosios erdvės kūrimo, visapusiškai informuosime visuomenę apie ES ir narystės joje teikiamas galimybes.
268. Sieksime, kad būtų sukurta ir ryžtingai įgyvendinama veiksminga ES energetikos strategija, formuojama solidarumu grindžiama bendra energetikos politika, sukurtos veiksmingos jos įgyvendinimo priemonės ir bendroji konkurencinga energijos vidaus rinka.
269. Nuosekliai būsime už tai, kad Europos Sąjungos energetikos, užsienio ir saugumo, ypač Rytų partnerystės bei Rusijos, politika būtų plėtojama bendradarbiaujant su JAV ir NATO, siekiant suformuoti vientisą ir efektyvią transatlantinę Rytų bei energetikos politiką, kad Europos gynybiniai pajėgumai būtų stiprinami glaudžiai bendradarbiaujant su NATO, nedubliuojant pastarosios funkcijų ir struktūrų.
270. Lietuvos interesus atitiktų stipri, demokratines vertybes įtvirtinanti ir abipusį partnerių pasitikėjimą didinanti ES bendra užsienio ir saugumo politika, ypač sprendžiant klausimus su Rusija.
271. Skatinsime Lisabonos sutarties ratifikavimą ir jos įgyvendinimą 2009–2012 m. laikotarpiu, kad kuo greičiau būtų baigtos ES institucinės ir politinės reformos, o valstybių narių dėmesys būtų sutelktas į praktinių Europos Sąjungos klausimų sprendimą ES lygiu.
272. Sieksime, kad Lietuva įsitvirtintų naujoje ES institucinėje sandaroje, įgytų pakankamą įtaką ES sprendimams, savo nacionalinius interesus galėtų iškelti į ES lygmenį ir padidinti jų įgyvendinimo veiksmingumą.
273. Dėsime pastangas, kad Lietuva panaudotų visus dvišalius, regioninius ar daugiašalius formatus ES viduje, siekdama padidinti savo įtaką ES sprendimams.
274. Dėl ES integracijos stiprinimo laikysimės selektyvios politikos. Remsime ES reguliavimą tuose viešuose sektoriuose, kuriems reikia integralios europinės infrastruktūros, arba kur integracija gali sumažinti Lietuvos pažeidžiamumą dėl išorinio poveikio (pvz., energetikos, transporto, pinigų ir finansų, sienų ir žmonių judėjimo kontrolės), taip pat sektoriuose, kuriuose dėl integracijos Lietuva įgytų galimybę padidinti savo konkurencinį pajėgumą (pvz., paslaugų ar inovacinės politikos sektoriuose). Sieksime išsaugoti politikos savarankiškumą socialiai jautriuose sektoriuose (pvz., mokesčių politikos) arba ten, kur dėl integracijos Lietuvos konkurencinis pajėgumas galėtų sumažėti.
275. Sieksime visateisio Lietuvos dalyvavimo ES ekonominėje ir pinigų sąjungoje, dėsime pastangas kuo greičiau įsijungti į euro zoną.
276. Remsime ES socialinės apsaugos sistemų modernizavimą, ypatingą dėmesį skirdami šeimai palankios politikos plėtrai.
277. Sieksime bendrų ES pastangų konkurencingai Europai kurti. Ypatingą dėmesį skirsime laisvos ir veiksmingos ES vidaus rinkos sukūrimui, vis dar egzistuojančių vidaus rinkos apribojimų panaikinimui.
278. Dalyvausime atnaujinant ir kuriant veiksmingą Europos mokslinių tyrimų erdvę, įsitrauksime į Europos kosmoso agentūros veiklą, dalyvausime kuriant Europos informacinę visuomenę.
279. Remsime aktyvų pasaulinį ES vaidmenį mažinant klimato kaitos poveikį, įvertinant valstybių specifinę padėtį ir bendrus tikslus. Palaikysime ES iniciatyvas, taip pat siūlysime naujas iniciatyvas, skatinančias mažai aplinką teršiančių atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą, energijos taupymą, mokslinius tyrimus alternatyviosios energetikos srityje.
280. Aktyviai dalyvausime būsimos 2007–2013 m. ES finansinės perspektyvos vidutinės trukmės peržiūroje ir rengiant 2014–2020 m. ES finansinę perspektyvą, tame kontekste siekdami didesnio ES vidaus rinkos konkurencingumo, grindžiamo mokslo plėtra ir inovacijomis.
281. Aktyviai prisidėsime prie ES laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės stiprinimo, veiksmingo išorės sienų valdymo.
282. Nuosekliai sieksime, kad ES lygmeniu būtų vienodai griežtai pasmerkti nacistinis Vokietijos ir komunistinis SSRS totalitariniai režimai laikantis atitinkamos Europos Parlamento 2005 m. rezoliucijos, taip pat įvertinti jų padaryti nusikaltimai žmoniškumui. Transatlantinio saugumo stiprinimas
283. Vadovausimės nekintama Lietuvos nuostata, kad NATO yra transatlantinės bendrijos saugumo garantas, todėl NATO narių solidarumą ir transatlantinio ryšio stiprinimą laikome Lietuvos ir Europos gyvybiniu interesu.
284. Užtikrinsime, kad Lietuva būtų atsakinga ir veikli NATO narė, vykdanti savo įsipareigojimus Aljansui, savo pajėgumą atitinkančiu indėliu prisidedanti prie transatlantinės bendrijos saugumo užtikrinimo ir kovos su tarptautinio terorizmo struktūromis.
285. Rūpinsimės, kad Europos gynybiniai pajėgumai ir visa Europos saugumo bei gynybos politika (ESGP) būtų stiprinama glaudžiai bendradarbiaujant su NATO, nedubliuojant jos funkcijų ir struktūrų, įgyvendinant NATO ir ES deklaraciją dėl ESGP bei 2003 m. kovo 17 d. ES ir NATO susitarimą „Berlynas Plius“.
286. Laikysimės požiūrio, kad dabartinė Europos saugumo architektūra, pagrįsta NATO, ES, ESBO ir ET sąveika bei JAV buvimu Europoje, yra saugumo ir stabilumo Europoje pagrindas. Tokia sistema turi visas reikalingas priemones ir mechanizmus saugumui Europoje užtikrinti, todėl naujų alternatyvų paieškos nereikalingos.
287. JAV tiesioginį karinį buvimą ne tik Vakarų Europoje, bet ir jos Vidurio–Rytų bei Baltijos regionuose laikome svarbiu Lietuvos ir visos Europos saugumą stiprinančiu veiksniu.
288. Planuosime ir pagal Seimo mandatą užtikrinsime Lietuvos karių dalyvavimą tarptautinėse operacijose ir misijose, ypatingą dėmesį skirdami misijai Afganistane, pirmenybę teikdami NATO ir Lietuvos strateginės partnerės – JAV – vadovaujamoms operacijoms ir misijoms. Toliau stiprinsime savo civilinius pajėgumus, leidžiančius dalyvauti tarptautinėse ES civilinėse misijose.
289. Sieksime į rengiamus strateginius ir operacinius NATO ir ES dokumentus įtraukti nuostatas ne tik dėl modernių grėsmių (kaip kad kibernetinis terorizmas ar energetinis šantažas), bet ir dėl realių konvencinių grėsmių, ypač kylančių išilgai rytinės NATO bei ES sienos, vertinimo, numatydami adekvačias priemones joms neutralizuoti. Strateginė partnerystė ir regioninis bendradarbiavimas
290. Lietuvos strateginę partnerystę su JAV, Lenkija, Latvija ir Estija palaikysime ir plėtosime remdamiesi išskirtinių saugumo interesų ir esminių politikos prioritetų bei nuostatų bendrumo pagrindu.
291. Palaikysime ir plėtosime 1998 m. JAV ir Baltijos Chartija įsteigtą strateginę partnerystę su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, kuri grindžiama ilgalaikiu JAV strateginiu įsipareigojimu Lietuvos ir kitų dviejų Baltijos valstybių demokratijai, stabilumui ir saugumui remti. Šiai partnerystei teikdami ypatingą svarbą, skatinsime naująją JAV administraciją, kad ši partnerystė gautų papildomų impulsų ir talpesnį bendradarbiavimo saugumo srityje turinį, kad būtų labiau panaudojamos ir plėtojamos partnerystės priemonės, tarp jų ir tiesioginis JAV dalyvavimas užtikrinant Lietuvos ir Baltijos regiono saugumą.
292. Toliau plėtosime Lietuvos ir Lenkijos strateginę partnerystę, grįsdami ją bendrais šio regiono saugumo poreikiais, energetikos ir transporto sistemų europinės integracijos, ypač bendrų infrastruktūros projektų įgyvendinimo interesais, taip pat tradiciniu Europos vidaus ir išorės politikos nuostatų bendrumu.
293. Lietuvos strateginę partnerystę su Latvija ir Estija grįsime keturšaliu dalyvavimu strateginėje partnerystėje su JAV, bendrais saugumo ir gynybos sistemų plėtojimo, energetikos ir transporto sistemų europinės integracijos, ypač regiono strateginių infrastruktūros projektų įgyvendinimo interesais ir Europos politikos nuostatų koordinavimu.
294. Skatinsime baltiškųjų tautų – Lietuvos ir Latvijos – bendradarbiavimą kultūros, švietimo, istorinio paveldo ir kitose srityse.
295. Sieksime panaudoti Lietuvos pirmininkavimą Baltijos Asamblėjoje ir Baltijos Ministrų Taryboje 2009 metais, kad būtų labiau konsoliduota Baltijos valstybių politika energetikos, saugumo užtikrinimo, Rytų kaimynystės srityse.
296. Vadovausimės nuostata, kad daugiašalė strateginė partnerystė su ES bei NATO valstybėmis narėmis – Jungtine Karalyste, Vokietija, Prancūzija, Italija, Ispanija ir kitomis – yra gana institucionalizuota pagal šių organizacijų struktūrą. Partnerystė su jomis, taip pat su Skandinavijos ir Beniliukso šalimis, yra vienodai svarbi Lietuvai. Stengsimės vienodai stiprinti partnerystę su jomis visomis, kuo geriau panaudodami esamas NATO ir ES, taip pat tradicinius dvišalio bendradarbiavimo formas ir priemones.
297. Ypač svarbią reikšmę teiksime glaudesniam Baltijos ir Šiaurės valstybių (5+3) tarpregioniniam bendradarbiavimui, siekdami, kad bendri interesai būtų sėkmingiau atstovaujami ES bei NATO viduje ir už organizacijų ribų.
298. Labai aktualiu laikome Baltijos ir Šiaurės valstybių bendradarbiavimą energetikos srityje, ypač abiejų regionų interesą atitinkančios bendros elektros energijos rinkos sukūrimą. Taip pat skatinsime glaudesnį bendradarbiavimą su Šiaurės šalimis saugumo ir gynybos srityje, prisidedantį prie visos europinės ir atlantinės erdvės saugumo, be kita ko, plėtojant bendradarbiavimo pagal esamą e-PINE iniciatyvą turinį.
299. Pasinaudodami Lietuvos pirmininkavimu Baltijos jūros valstybių tarybai 2009–2010 m. ir aktyviai dalyvaudami rengiant bei įgyvendinant ES Baltijos jūros strategiją, sutvirtinsime Lietuvos, kaip aktyvios Baltijos jūros regiono valstybės, vaidmenį. Skatinsime Baltijos jūros valstybių regioninį bendradarbiavimą energetikos, transporto, aplinkos apsaugos, kultūros paveldo apsaugos, turizmo plėtros, žmonių ryšių stiprinimo srityse, įtraukdami į šį bendradarbiavimą Rusijos Federacijos Karaliaučiaus (Kaliningrado) sritį ir Baltarusiją. Lietuvos Rytų kaimynystės politika
300. Sieksime toliau stiprinti Europos Sąjungos santykius su rytinėmis ES kaimynėmis, remsime pastangas sukurti veiksmingą Rytų partnerystės politiką, siekdami plėtoti integracinius ryšius tarp ES ir Rytų kaimynių.
301. Kaip ES ir NATO nariai toliau rodysime iniciatyvą ir bendradarbiaudami su tų organizacijų valstybėmis narėmis vykdysime aktyvią ES ir NATO Rytų kaimynystės politiką. Lietuva rems Ukrainos ir Gruzijos pastangas pasirengti ir artimiausiu įmanomu metu tapti NATO narėmis, taip pat Ukrainos, Moldovos ir Pietų Kaukazo šalių pastangas integruotis į ES. Armėnijos ir Azerbaidžano linktis į ES leistų tikėtis taikaus jų teritorinio konflikto sprendimo.
302. Visapusiškai skatinsime ir aktyviai prisidėsime prie ES ir NATO pastangų plėtoti ir stiprinti partnerystę su Vidurio Azijos ir Kaspijos baseino valstybėmis, ypač globalaus saugumo ir energetikos požiūriu, taip pat teikti ES pagalbą tų valstybių demokratinei raidai.
303. Remsime Baltarusijos integracijos į europines struktūras proporcingai Baltarusijos valdžios pastangoms artėti prie europinių demokratijos standartų, remsime šios šalies demokratinį judėjimą ir iniciatyvas kurti gyvybingos laisvos visuomenės sąlygas.
304. Tvirtai remsime demokratinį raidos kelią pasirinkusių valstybių, kurios siekia partnerystės su NATO ar narystės ES bei NATO, integracines pastangas ir perduosime joms savo patirtį.
305. Remsime jaunimo, akademinius, valstybės tarnautojų ryšius su Rytų kaimynėmis, taip pat stiprinsime analitinius Lietuvos gebėjimus Rytų kryptimi.
306. Remsime Gruzijos ir Moldovos pastangas užtikrinti savo suverenių teritorijų integralumą, išsivaduoti nuo jų teritorijose be laisvo sutikimo tebesančių Rusijos karinių pajėgų ir taikiai susigrąžinti atplėštas teritorijos dalis. Skatinsime aktyvią ES politiką siekiant, kad šios problemos būtų kuo greičiau teisingai išspręstos.
307. Sieksime, kad prasidėsiančios ES ir Rusijos derybos dėl naujo Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo vyktų pagal anksčiau ES patvirtintą mandatą, įvertinant ir valstybių narių pasiūlytus ir ES priimtus jo priedus, o per derybas būtų kompleksiškai sprendžiamos visos mandato svarstymo metu suformuluotos problemos, taip pat siekiama visiško visų Rusijos įsipareigojimų dėl kariuomenės išvedimo iš Gruzijos ir Moldovos įvykdymo ir kad toliau būtų garantuotas tų valstybių teritorinis integralumas remiantis tarptautine teise.
308. Politinio dialogo ir diplomatijos priemonėmis prisidėsime prie teisėtų Lietuvos verslo interesų gynimo ir atstovavimo Rytų kaimynystės erdvėje, siekdami užtikrinti Lietuvos verslo subjektams lygiateises verslo sąlygas ir vienodai palankią aplinką investicijoms. Tarsimės su Lietuvos verslu dėl geriausių būdų, kaip ginti jo interesus užsienyje, tačiau Vyriausybės politika, taip pat ir užsienio politika, bus apsaugota nuo neskaidrių lobistinių interesų ir įtakų. Ypač rūpinsimės, kad nedemokratinės valstybės nesinaudotų tokiomis įtakomis ir per verslą nedarytų įtakos Vyriausybės politikai.
309. Skatinsime demokratijos plėtrą Rusijos kaimynystėje, taip prisidėdami prie viso regiono saugumo ir stabilumo. Politika Rusijos atžvilgiu
310. Sieksime atviro dialogo su Rusija, geros kaimynystės ir tarpusavio pasitikėjimo, grindžiamo demokratinėmis vertybėmis, tiesa ir teisingumu, pagarba visuotinai pripažintiems tarptautinės teisės principams bei ištikimybe tarptautiniams įsipareigojimams. Plėtosime abipusiškai naudingus prekybos santykius, taip pat nacionalinio saugumo interesams neprieštaraujančius ekonominio bendradarbiavimo santykius.
311. Išskirtinį dėmesį skirsime tiesioginiams santykiams ir bendradarbiavimui su Rusijos Federacijos Karaliaučiaus (Kaliningrado) sritimi, skatinsime ir remsime jos plėtrą, atsivėrimą bei bendradarbiavimą su Europos Sąjunga, ypač būsimo Lietuvos pirmininkavimo 2009 m. Baltijos jūros valstybių tarybos kontekste. Svarstysime galimybes Karaliaučiaus krašto gyventojams grąžinti bevizį režimą jų ryšiams su Lietuva skatinti.
312. Aktyviai dalyvausime ES ir NATO politikos Rusijos atžvilgiu peržiūros procesuose, skatindami demokratinėmis vertybėmis grindžiamą konstruktyvų transatlantinės bendrijos ir Rusijos dialogą, skatinantį pozityvią Rusijos raidą link demokratiškai besivystančios visuomenės ir pagal demokratiškai priimtus įstatymus veikiančios valdžios.
313. Lietuvos dvišalius santykius su Rusija ir toliau grįsime 1991 m. liepos 29 d. sutartimi, taip pat ir šios sutarties nuostata dėl abipusio pasitikėjimo didinimo sprendžiant SSRS įvykdytos okupacijos ir aneksijos pasekmių sureguliavimo klausimus, taip pat atsižvelgiant į Rusijos įsipareigojimus Europos Tarybai dėl kompensacijų asmenims, deportuotiems iš Baltijos šalių, ir jų palikuonims.
314. Nuosekliai sieksime, taip pat ir veikdami ES lygiu, kad Rusija bendradarbiautų Sausio 13-osios bei Medininkų žudynių bylose, kad Rusijoje besislapstantys dėl šių nusikaltimų kaltinami asmenys būtų patraukti teisinėn atsakomybėn.
315. Remsime demokratijos plėtros procesus Rusijoje, skatindami visuomenės organizacijų ryšius su Rusijos žmogaus teisių gynėjais ir demokratinėmis jėgomis, ypač jaunimu, akademiniais sluoksniais, kad būtų kuriamas pagrindas sėkmingam ateities bendradarbiavimui su demokratine ir draugiška Rusija. Specifiniai Lietuvos diplomatijos uždaviniai 2009–2012 m.
316. Naudodami savo ryšius su Vakarų ir kitomis suinteresuotoms valstybėmis narėmis, tinkamai pasirengsime 2011 m. Lietuvos pirmininkavimui ESBO. 2009 m. sieksime geresnio tarpinstitucinio koordinavimo rengiantis pirmininkavimui ESBO. Pirmininkaudami sieksime kiek įmanoma didesnės pažangos demokratijos plėtros ir žmogaus laisvių srityje visoje ESBO erdvėje, taip pat per daugelį metų neišspręstų konfliktų ir jų pasekmių Pietų Kaukaze ir Moldovoje sureguliavimo reikalais.
317. Vienas išskirtinių Lietuvos diplomatijos iki 2012 m. uždavinių – tinkamai pasirengti Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai 2013 metais. Sukursime efektyvias vidines pasirengimo pirmininkauti struktūras, stiprinsime politinio ES reikalų koordinavimo gebėjimus, prireikus peržiūrėsime nacionalinį ES reikalų koordinavimo modelį atsižvelgdami į ES raidos tendencijas bei bendros ir efektyvios užsienio politikos įgyvendinimo svarbą.
318. Patobulinsime diplomatinės tarnybos personalo politiką, kad diplomatinėje tarnyboje tarnautų nesusikompromitavę, nepriekaištingos reputacijos asmenys, kad diplomatinių atstovų skyrimo procedūros būtų skaidrios, būtų be išimčių laikomasi reguliarios rotacijos principo.
319. Skatinsime ir remsime šalies ekspertų veiklą europinėse ir tarptautinėse institucijose, jų išrinkimą į vadovaujančias pareigas. Vienas svarbiausių šio laikotarpio diplomatijos uždavinių – geras valstybės institucijų pasirengimas ir rezultatyvus dalyvavimas rengiant ES finansinės perspektyvos peržiūrą, kad ji padėtų didinti Lietuvos ūkio konkurencingumą, įgyvendinti strateginius energetikos projektus ir modernizuoti žemės ūkio sektorių.
320. Vykdysime aktyvesnę ekonominę diplomatiją, skatindami užsienio investicijas ir eksportą, siekdami padėti Lietuvos verslui konkuruoti globalioje ekonomikoje ir jungdami visų šioje srityje veikiančių institucijų (URM, ŪM) gebėjimus ir veiklą. Glaudžiai bendradarbiaudami su asocijuotomis verslo struktūromis, skatinsime ekonominių ryšių plėtrą ne tik su tradiciniais partneriais (ES, Rusija, Ukraina, JAV ir kt.), bet ir su Kinija, Indija, Artimaisiais Rytais, Lotynų Amerika, kitomis kylančios ekonomikos šalimis.
321. Pasiruošime deryboms dėl stojimo į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO). Narystė šioje organizacijoje prisidės prie ekonomikos augimo, užimtumo skatinimo bei šalies gyventojų gerovės ir finansinio stabilumo užtikrinimo.
322. Remsime laisvosios prekybos plėtrą pasaulyje, dvišalių Europos Sąjungos ir trečiųjų šalių laisvosios prekybos sutarčių sudarymą, prioritetą teikdami svarbiausiems Lietuvos prekybos partneriams.
323. Atsižvelgdami į didelį užsienyje gyvenančių ir dirbančių Lietuvos Respublikos piliečių skaičių, gerinsime konsulines paslaugas: atsisakysime perteklinių reikalavimų, diegsime naujas technologijas ir kt. Remiant užsienyje gyvenančių lietuvių tapatybės išsaugojimą, naujųjų lietuviškos išeivijos bendruomenių formavimąsi bei lietuvių kalbos, istorijos, tradicijų išlaikymą, bus parengtos tikslinės programos ir plečiamos nuotolinio mokymo galimybės.
324. Laikydamiesi nuostatos, kad esame viena tauta, jungianti tiek Lietuvoje, tiek diasporoje gyvenančius lietuvius, parengsime „Globalios Lietuvos“ – išeivijos įtraukimo į valstybės gyvenimą ir kompleksinės Lietuvos valstybės politikos adaptavimo globalizacijos sąlygoms – kūrimo strategiją ir pradėsime ją įgyvendinti.
325. Visokeriopai skatinsime kultūrinę diplomatiją ir kultūros mainus.
326. Visokeriopai skatinsime europinio lygmens Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūrinio ir istorinio paveldo išsaugojimą ir remsime dvišalį bendradarbiavimą siekdami tai įgyvendinti. Remsime Lietuvos kultūrinio ir istorinio paveldo išsaugojimą ir puoselėjimą Rytų erdvėje bei Karaliaučiaus krašte.
327. Sieksime dvišalių ir daugiašalių sutarčių pagrindu susigrąžinti iš Lietuvos neteisėtai išvežtas kultūros ir istorines vertybes.
328. Vyriausybės patvirtintos Lietuvos modernios tapatybės formavimo strategijos ir Seimo patvirtinto Nacionalinio susitarimo pagrindu sukursime ir pradėsime įgyvendinti ilgalaikę valstybinę Lietuvos įvaizdžio formavimo užsienyje programą.
329. Stiprinsime šalies institucinius informacinius ir analitinius pajėgumus, būtinus sėkmingai užsienio politikai vykdyti.
330. Siekdami platesnio visuomenės supratimo bei informuotumo Lietuvos ir tarptautinės užsienio ir saugumo politikos klausimais, įsteigsime visuomenei atvirą nevyriausybinių institucijų ir visuomenės organizacijų atstovų reguliarių diskusijų forumą.
331. Remsime nacių ir sovietų okupacinių režimų nusikaltimų tyrimus bei įvertinimus, skatinsime pradėtą totalitarinių režimų įvertinimą Europos Sąjungos lygiu, holokausto aukų atminimo įamžinimą ir sieksime tarptautinio Molotovo ir Ribbentropo pakto įvertinimo, artėjant jo 70-mečiui, tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. VIII. KRAŠTO SAUGUMAS Krašto apsaugos sistemos plėtros pagrindinės nuostatos
332. Vadovaudamiesi Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu, savo veikloje nacionalinio saugumo stiprinimo interesus laikysime aukščiausiu prioritetu.
333. Plėtodami krašto apsaugos sistemą, nuosekliai vadovausimės Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo nuostatomis: – kad Lietuvos gynimas yra visuotinis ir besąlyginis; – kad Lietuva ginasi savo teritorijoje ir priešinasi tiek savarankiškai, tiek kartu su sąjungininkų pajėgomis; – kad valstybė užtikrina nacionalinį saugumą, rengdama gynybai kariuomenę ir jos mobilizacinį rezervą.
334. Lietuvos narystės NATO sąlygomis savo gynybos politiką toliau grįsime šiomis nuostatomis: – kad tik pasirengusi ir pasiryžusi užpuolimo atveju gintis šalis gali atgrasyti potencialų užpuoliką; – kad NATO kolektyvinės gynybos galia atgrasymo veiksnį sustiprina iki garantuoto saugumo lygio, tačiau neatpalaiduoja Lietuvos ir jos piliečių nuo būtinumo investuoti pastangų ir išteklių į savo pačios ir bendrą Aljanso saugumą.
335. Plėtodami krašto apsaugos sistemą, vadovausimės Šiaurės Atlanto Sutarties 5 straipsniu, įtvirtinančiu kolektyvinės gynybos principą, ir kur kas didesnį dėmesį skirsime įgyvendinti Šiaurės Atlanto Sutarties 3 straipsniui, kuriuo Lietuva įsipareigojo savo pačios bei Aljanso narių tarpusavio paramos priemonėmis palaikyti ir plėtoti individualų bei kolektyvinį pajėgumą ginkluotam užpuolimui atremti.
336. Būsime už tai, kad NATO įvertintų įvykusį ryškų Rusijos politikos pasikeitimą kaimyninių šalių atžvilgiu, atitinkamai įvertintų karinių grėsmių pokyčius ir atsižvelgdama į tai koreguotų kolektyvinės gynybos strategiją ir planus, daugiau dėmesio skirtų Baltijos regiono gynybai stiprinti.
337. Vadovausimės nuostata, kad dabar veikiančią Lietuvos ir Baltijos saugumą užtikrinančią sistemą, kuri remiasi Lietuvos naryste NATO, būtina papildomai sustiprinti tiesioginiu Šiaurės Atlanto Aljanso, o ypač JAV, kariniu dalyvavimu regione.
338. Laikysimės nuostatos, kad Lietuvos oro erdvė yra integrali bendros NATO oro erdvės dalis. Išskirtinį dėmesį skirsime oro erdvės kontrolei stiprinti, kad būtų užtikrintas realus visos NATO oro erdvės integralumas ir neliečiamybė.
339. Sieksime, kad nuo 2004 m. NATO sąjungininkų oro pajėgų rotacijos pagrindu vykdoma NATO oro policijos misija Baltijos valstybėse būtų garantuota ne trumpiau kaip iki 2018 m. Drauge sieksime NATO sprendimo dėl nuolatinės NATO oro policijos misijos Baltijos valstybėse įsteigimo.
340. Daug dėmesio taip pat skirsime tam, kad būtų visapusiškai išplėtotas priimančiosios šalies paramos pajėgumas, kuris užtikrintų pasirengimą sąjungininkių pajėgų dislokavimui ar atvykstančių pastiprinimo pajėgų priėmimui Lietuvos teritorijoje. Pagrindinį prioritetą skirsime jūros, oro uostų bei kitos infrastruktūros, reikalingos NATO pastiprinimams gresiančios krizės atveju priimti, parengimui ir įvairių valstybės institucijų sąveikos šiam uždaviniui atlikti užtikrinimui.
341. Rūpindamiesi pačios šalies gynybinių pajėgumų plėtra ir vykdydami Lietuvos įsipareigojimus, sieksime užtikrinti proporcingą indėlį į Aljanso bendro gynybinio pajėgumo stiprinimą ir pastangas plėsti taiką už Aljanso ribų.
342. Siūlysime Seimui 2009 metais išlaikyti 2008 metų lygiui artimą krašto apsaugos sistemai skiriamą valstybės asignavimų nuo BVP dalį. Šaliai įveikiant finansinius sunkumus, siūlysime Seimui kasmet nuosekliai didinti krašto apsaugai skiriamus asignavimus, kad kiek įmanoma anksčiau būtų pradėtas vykdyti valstybės įsipareigojimas NATO skirti krašto apsaugai 2 proc. nuo BVP.
343. Numatome, kad Lietuvos kariuomenės struktūrą sudarys: – aktyviosios pajėgos; – Mokymo ir doktrinų valdybos struktūra; – aktyviojo rezervo (krašto apsaugos savanorių) pajėgos. Lietuvos kariuomenės plėtros gairės
344. Numatome, kad Lietuvos kariuomenė turės būti šalies pajėgumą atitinkančio dydžio, mobili ir profesionali. Lietuvos kariuomenės vienetai bus komplektuojami profesinės ir savanorių karo tarnybos pagrindu. Sausumos pajėgų koviniai vienetai bus plėtojami taip, kad jų kovinis pajėgumas atitiktų NATO keliamus reikalavimus.
345. Vyriausybė parengs aktyviųjų sausumos pajėgų struktūros plėtros projektą.
346. Teiksime prioritetą priešlėktuvinės ir prieštankinės gynybos vienetų sukomplektavimui, jų aprūpinimui efektyvia ginkluote ir geram jų personalo apmokymui.
347. Plėtosime karinius pajėgumus, kurie prireikus gebėtų teikti priimančiosios šalies paramą prisidėdami prie sąjungininkų pajėgų judėjimo į šalį ar per šalį per pagrindinius atvykimo–išvykimo punktus oro uostuose, jūrų uoste, sausumos keliais ir geležinkeliu užtikrinimo, taip pat NATO oro policijos misiją vykdančioms sąjungininkių pajėgoms.
348. Iš naujo apsvarstysime vadovavimo pajėgoms struktūrą, patikslindami pavaldumo ir operacinio vadovavimo grandines, kad vadovavimas taptų efektyvus, atitiktų kitose valstybėse NATO narėse patikrintus struktūros modelius ir standartus. Aktyviojo rezervo plėtros gairės
349. Aktyvusis rezervas bus teritorinę struktūrą turinčios Krašto apsaugos savanorių pajėgos (toliau – KASP), analogiškos kitų šalių „namų apsaugos“ (Home Guard) teritorinėms struktūroms. KASP teritorinės struktūros paskirtis ir toliau bus rengti aktyvųjį rezervą, kuris prireikus papildys kitus Lietuvos kariuomenės vienetus, siunčiamus dalyvauti į tarptautines operacijas, rengs ir siųs į tarptautines operacijas įvairių sričių specialistus ir iki kuopos dydžio pėstininkų vienetus, teisės aktų nustatyta tvarka teiks paramą valstybės ir savivaldybių institucijoms.
350. KASP bus parengtos greitam panaudojimui šalies teritorijoje agresijos grėsmės ir mobilizacijos atveju, vykdyti nustatytas gynybos, svarbių valstybės ar savivaldybių objektų apsaugos ir paramos sąjungininkų ginkluotosioms pajėgoms užduotis. Karo tarnybos ir piliečių karinio rengimo reforma
351. Gavę Konstitucinio Teismo išaiškinimą dėl ankstesnio Seimo priimto įstatymo, numatančio visiškai panaikinti karo prievolininkų karinį rengimą, atitikties Konstitucijai ir atsižvelgdami į naujas geopolitines realijas, parengsime strategiją ir atitinkamus įstatymus dėl profesinės, savanoriškosios tarnybų bei mobilizacinio rezervo rengimo.
352. Išsaugosime jau išvystytą kariuomenės Mokymo ir doktrinų valdybos struktūrą, aprėpiančią taip pat ir karinio mokymo įstaigas, Mokomąjį pulką bei jų turimą bazę. Mokymo ir doktrinų valdybos struktūra bus naudojama: – personalo rezervo pradiniam kariniam apmokymui; – aktyviosios tarnybos personalo tolesniam kariniam rengimui pagal aktyviųjų kariuomenės pajėgų poreikius; – aktyviojo rezervo tolesniam kariniam ir specialiajam rengimui. Valstybės saugumo departamento veiklos tobulinimas
353. Įvertinę daugumos NATO ir ES valstybių narių praktikoje sukauptą patirtį, inicijuosime Valstybės saugumo departamento įstatymo pakeitimą, kad būtų patobulintos nuostatos dėl Departamento valdymo, nustatytos aiškesnės Seimo, Prezidento ir Vyriausybės funkcijas formuluojant užduotis ir vykdant kontrolę.
354. Inicijuosime liustracijos procesą reglamentuojančių įstatymų priėmimą, kad Liustracijos komisiją formuojant kitais pagrindais būtų galima efektyviai tęsti ir baigti liustracijos procesą. B. LIETUVOS ŪKIS IX. FINANSŲ POLITIKA Neatidėliotinos finansų politikos priemonės, skirtos šalies makroekonomikos stabilumui užtikrinti, pateiktos Krizės įveikimo plane. Čia pateikiami vidutinės trukmės finansų politikos tikslas, pagrindinės veiklos kryptys ir priemonės jiems pasiekti.
355. Pagrindinis Vyriausybės finansų politikos tikslas – vidutinės trukmės perspektyvoje pasiekti tvarų Mastrichto konvergencijos kriterijų vykdymą ir pasirengti euro įvedimui.
356. Siekdami pagrindinio finansų politikos tikslo, savo dėmesį sutelksime į šias prioritetines kryptis: – anticiklinės fiskalinės politikos įgyvendinimas; – mokesčių mokėtojų lėšų panaudojimo efektyvumo didinimas; – ES struktūrinės paramos valdymo ir kontrolės tobulinimas; – finansų sektoriaus tvarios plėtros užtikrinimas ir priežiūros stiprinimas; – struktūrinių reformų – pirmiausia sveikatos apsaugos, švietimo, aukštojo mokslo, socialinės apsaugos, valstybės valdymo srityse – skatinimas. Anticiklinės fiskalinės politikos įgyvendinimas
357. Iš naujo apsvarstysime Fiskalinės drausmės įstatymą, siekdami, kad jo normos nustatytų fiskalinio deficito, o ne išlaidų reikalavimus, kaip yra dabar, iki šios programos patvirtinimo.
358. Mokesčių politika ir struktūrinėmis reformomis, taip pat glaudžiai bendradarbiaudami su Lietuvos banku, jo žinioje esančiomis monetarinės politikos priemonėmis aktyviai imsimės ekonomikos perkaitimo (ypač atskirų turto rūšių kainų „burbulų“) ir galimos recesijos (įveikus dabartinę recesiją) prevencijos. Įgyvendindami šias priemones sieksime išlikti tarp mažiausiai apmokestinančių savo piliečius ES valstybių narių. Taip pat priešinsimės ES reguliuojamų mokesčių minimalių tarifų ir bazės plėtimui.
359. Įvesime nekilnojamojo turto mokestį gyventojams ir iš šio mokesčio pajamų sudarysime savarankišką finansinių išteklių šaltinį savivaldybėms.
360. Kaupsime stabilizavimo rezervą, pirmiausia iš privatizavimo sandorių, kol jo dydis užtikrins didelių momentinių skolinių įsipareigojimų (2012, 2013 ir 2016 metais po 1 mlrd. eurų) padengimą. Uždrausime naudoti stabilizavimo rezervo lėšas valstybės išlaidoms finansuoti, išskyrus priemones, užtikrinančias finansinio sektoriaus stabilumą, valstybės skolos dengimą ar refinansavimą.
361. Administruodami mokesčius, pagrindinį dėmesį sutelksime į sisteminių problemų sprendimą (asmeninių poreikių tenkinimo įmonės sąskaita prevenciją, tikrojo apmokestinamojo pelno nustatymą įmonių grupę ar holdingą sudarančiuose ūkio subjektuose, šešėlinio verslo mažinimą ir pan.), teiksime visapusišką pagalbą mokesčių mokėtojams ir skatinsime juos sąžiningai mokėti mokesčius. Sieksime, kad mokesčių administratoriai nepiktnaudžiautų mokestinių patikrinimų terminais ir turto arešto teise. Mokesčių mokėtojų lėšų panaudojimo efektyvumo didinimas
362. Pertvarkysime strateginio planavimo ir biudžetų sudarymo sistemą, pirmiausia pakeisdami esamą ydingą praktiką, kai strateginiai valstybės institucijų veiklos planai svarstomi Vyriausybės Strateginiame komitete jau po biudžetų patvirtinimo Seime. Nustatysime, kad strateginiai planai būtų svarstomi tokia seka: Vyriausybės prioritetai – maksimalūs asignavimai – institucijų strateginiai planai – poveikio analizė (Finansų ministerija) – strateginis įvertinimas (Vyriausybės Strateginis komitetas) – pakoreguotas institucijos strateginis planas – Vyriausybė – Seimas. Strateginio veiklos plano vertinimo kriterijai bus kiekybiškai ar kokybiškai išmatuojami ir orientuoti į konkrečius rezultatus, bus įdiegta jų stebėsenos ir korekcinių veiksmų sistema. Sukursime iš biudžeto finansuojamų programų tikslų pasiekimo vertinimo sistemą. Šiuo vertinimu bus remiamasi skatinant institucijų vadovus ir darbuotojus, taip pat svarstant programų tęstinumo klausimą.
363. Nuosekliai pereisime prie realaus trimečio biudžeto sudarymo, maksimalius asignavimus trejiems metams keisime tik reikšmingai pasikeitus makroekonomikos prognozėms. Optimizuosime asignavimų valdytojų ir sudaromų programų skaičių. Užtikrinsime biudžetų sudarymo proceso viešumą ir skaidrumą, sudarydami sąlygas kiekvienam mokesčių mokėtojui pateikti savo nuomonę.
364. Parengsime išlaidų ir naudos analizės metodiką ir ją taikysime visiems stambesniems už mokesčių mokėtojų lėšas realizuojamiems projektams.
365. Valstybės investicijų programą sudarysime pagal Vyriausybės prioritetus, pirmiausia sutelkdami lėšas, tiesioginių užsienio investicijų pritraukimui sąlygas sudarančios infrastruktūros plėtrai, energijos taupymui, inovacijų skatinimui. Įdiegsime valstybės investicijų efektyvumo skaičiavimo ir pasiektų rezultatų vertinimo mechanizmą.
366. Užbaigsime valdžios sektoriaus apskaitos reformą. Pasieksime, kad reforma ne tik išskaidrintų viešuosius finansus, bet ir pasitarnautų valdžios sektoriaus efektyvumo didinimui (pirmiausia centralizuodami regioninių padalinių turinčių valstybės institucijų aptarnaujančius padalinius).
367. Centralizuosime valstybės turto (pirmiausia pastatų) valdymą, pamažu įdiegsime patalpų nuomos sistemą valstybės ir savivaldybių institucijoms.
368. Išplėtosime valdžios sektoriaus statistiką, sudarydami sąlygas gyventojams analizuoti ir vertinti viešųjų finansų panaudojimo efektyvumą.
369. Įdiegsime valstybės institucijų vidaus auditorių atestavimo sistemą, siekdami nuolat tobulinti jų įgūdžius.
370. Nustatysime valstybės institucijoms efektyvumo didinimo užduotis ne mažiau kaip 2 proc. per metus, t. y. kiekvienų metų biudžeto planavimą pradėsime atitinkama suma sumažindami asignavimus institucijų išlaidoms ir darbo užmokesčiui. ES struktūrinės paramos valdymo ir kontrolės tobulinimas
371. Peržiūrėsime ES struktūrinės paramos panaudojimo prioritetus, kad jie maksimaliai atitiktų Vyriausybės programos prioritetus.
372. Atliksime ES struktūrinės paramos valdymo sistemos analizę ir priimsime sprendimus, kurie padarytų ją skaidresnę ir efektyvesnę. Pasinaudosime kitų ES valstybių narių geriausia praktika šiuo klausimu.
373. Sukursime mokymo ir kvalifikacijos kėlimo programą, skirtą valstybės tarnautojų ir darbuotojų, administruojančių ES struktūrinę paramą, administraciniams gebėjimams stiprinti.
374. Išplėtosime ES struktūrinės paramos panaudojimo stebėsenos sistemą, įtrauksime gyventojus, bendruomenes į tikslingo ir efektyvaus paramos panaudojimo priežiūrą.
375. Baigsime ES Sanglaudos fondo 2000–2010 m. aplinkos apsaugos ir transporto projektus, panaudodami visas jiems skirtas ES lėšas, ir sėkmingai baigsime ES struktūrinių fondų lėšų, teikiamų pagal Lietuvos 2004–2006 m. Bendrąjį programavimo dokumentą, programą. Finansinio sektoriaus tvarios plėtros užtikrinimas ir priežiūros stiprinimas
376. Kartu su Lietuvos banku ir konsultuodamiesi su užsienio ekspertais, sukursime finansinio sektoriaus krizių prevencijos ir valdymo sistemą.
377. Pertvarkysime pensijų ir investicinių fondų priežiūrą ir reikalavimus fondų valdytojams, pirmiausia susiedami jų atlygį su fondų veiklos rezultatais, sugriežtindami informacijos atskleidimo investuotojams taisykles ir nustatydami rizikos valdymo kriterijus.
378. Sujungsime finansinio sektoriaus priežiūros institucijas ir nustatysime, kad jos išlaikomos iš rinkos dalyvių įmokų.
379. Parengsime naują privalomųjų draudimų koncepciją. Struktūrinių reformų sveikatos apsaugos, švietimo, aukštojo mokslo, socialinės apsaugos, valstybės valdymo srityse skatinimas
380. Atliksime išsamią valstybės ir savivaldybių teikiamų paslaugų analizę ir jų teikimo ilgalaikio finansavimo galimybes. Nesant galimybės šias paslaugas deramai finansuoti ilgalaikėje perspektyvoje, paslaugų teikimą privatizuosime. Laisvas lėšas panaudosime valstybės skolos arba mokesčių mažinimui (jei tai nepakenks makroekonomikos stabilumui).
381. Išplėsime Viešojo ir privataus sektorių partnerystę sukurdami jai teisines, institucines ir administracines sąlygas bei korupcijos prevencijos mechanizmą.
382. Sukursime struktūrinių reformų, taupančių mokesčių mokėtojų lėšas, skatinimo sistemą, laikydamiesi principo, kad dalis sutaupytų lėšų skiriama reformuotos institucijos ar sektoriaus poreikiams tenkinti. X. VERSLAS, INOVACIJOS, INVESTICIJOS
383. Valstybės ekonomikos plėtros planavimas yra integrali bendro strateginio planavimo dalis, todėl siekdami kryptingo ekonomikos vystymosi ir tikslingos valstybės paramos galimose ekonomikos proveržio kryptyse stiprinsime ir gerinsime valstybės strateginį planavimą ir valdymą.
384. Sieksime esminio persilaužimo pritraukiant investicijas į šalies ūkį, kaip aiškius prioritetus skirdami investicijas į šias ūkio sritis: – turinčias globalų ir ilgalaikį augimo potencialą; – inovatyvias ir kuriančias didelę pridėtinę vertę; – skatinančias techninę ir technologinę pažangą.
385. Tik žiniomis grįsta ekonomika gali garantuoti šalies ūkio konkurencingumą ir dinamišką plėtrą. Skatinsime Lietuvoje žinių visuomenės plėtrą ir žinių ekonomikos branduolius – klasterius – kaip inovatyvios ekonomikos pamatą.
386. Sieksime esminio proveržio elektroninės valdžios srityje. Sukurtos elektroninės valdžios paslaugos internete bei institucijų veiklos efektyvumo rodiklių stebėjimo sistema leis padaryti institucijų darbą skaidresnį ir pamatuojamą.
387. Visokeriopai remsime ir skatinsime ekonomiškai našų, vidaus ir užsienio rinkose konkurencingą, inovacijomis bei informacinių technologijų naudojimu grindžiamą smulkiojo ir vidutinio verslo sektorių.
388. Kurdami fundamentalias sąlygas inovatyviems ir moderniems verslo sprendimams atsirasti, sieksime gerinti bendrą verslo aplinką, mažinti administracinę ir reguliacinę verslo naštą, iš naujo apsvarstyti nebūtinus ir sudėtingus reguliavimus, kad išlaisvintume verslo kūrybinį ir inovacijų potencialą.
389. Remsime ir koordinuosime pastangas kurti šiuolaikinę, atitinkančią pasaulio ir Europos kokybinius reikalavimus turizmo infrastruktūrą, leidžiančią kurti ir pateikti į tarptautinę turizmo rinką kokybiškus, konkurencingus turizmo produktus, užtikrinančius nuolatinį vietinių ir atvykstančių turistų srautų didėjimą, priartindami turizmo dalį Lietuvos ekonomikoje prie turizmo dalies bendrajame vidaus produkte ES vidurkio.
390. Siekdami užtikrinti darbo turėjimą, vykdysime aktyvią darbo rinkos politiką. Aiškus prioritetas yra darbo jėgos mobilumas, pritraukiant į darbo rinką kuo daugiau žmonių, kartu gerinant darbuotojų gebėjimus prisitaikyti prie struktūrinių pokyčių ir suteikiant reikiamą ir adekvačią socialinę apsaugą. Bendras strateginis planavimas
391. Atnaujinsime Nacionalinį susitarimą – 2002 m. gruodžio mėn. patvirtintame Nacionaliniame susitarime buvo numatyta, kad jis turi būti persvarstomas kas ketverius metus. Minėtas Susitarimas numatytu laiku nebuvo atnaujintas, o jame numatytos kai kurios kryptys ir priemonės nebeatitinka šių dienų aktualijų. Investicijos į didelę pridėtinę vertę kuriančius sektorius
392. Parengsime tarptautinių gamybinių ryšių skatinimo veiksmų planą, leidžiantį tiesioginių užsienio investicijų pagrindu spartinti perspektyvių, naujomis technologijomis besiremiančių šakų plėtrą. Vykdysime regioninės pramoninės specializacijos politiką (klasterizaciją), atitinkamai pertvarkydami jau įsteigtus pramonės parkus ir steigdami naujus.
393. Siekdami esminio persilaužimo investicijų, pirmiausia sukuriančių didesnę pridėtinę vertę, ir eksporto skatinimo srityje, pertvarkysime šiuo metu veikiančias ir viena kitos veiklą dubliuojančias struktūras – Lietuvos ekonominės plėtros agentūrą, Ūkio ministerijos Prekybos departamentą ir Užsienio reikalų ministerijos Eksporto ir investicijų skatinimo departamentą – Užsienio reikalų ir Ūkio ministerijų iniciatyva įkurdami dvi viešąsias įstaigas – Investicijų pritraukimo fondą (Invest in Lithuania) ir Eksporto tarybą: – Investicijų pritraukimo fondo (Invest in Lithuania) pagrindinis uždavinys bus investuotojų paieška, reikiamos dokumentacijos ir infrastruktūros investuotojams parinkimas; – Eksporto tarybos pagrindiniai uždaviniai – eksporto skatinimas ir naujų eksporto rinkų paieška.
394. Siekdami užtikrinti tarpinstitucinį koordinavimą pritraukiant tikslinius investuotojus į šalies ūkį, sukursime aktyvaus tiesioginių užsienio investicijų pritraukimo teisinius mechanizmus ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo teisinę bazę (tiesioginėms užsienio investicijoms svarbios reguliavimo sritys dabar dažnai patenka į skirtingų institucijų kompetencijų sritis).
395. ES struktūrinių fondų paramą koncentruosime į proveržio kryptis, ypač daug dėmesio skirdami pramonės parkų fizinės ir mokslinės infrastruktūros plėtrai, papildomai investuodami į darbo jėgos profesinio rengimo bei kvalifikacijos kėlimo sistemas šiuose regionuose (šiuo metu ES struktūrinių fondų lėšos dažnai naudojamos nereikšmingiems infrastruktūros projektams).
396. Skatinsime viešojo ir privataus kapitalo partnerystės projektus, užtikrindami efektyvesnį viešųjų funkcijų vykdymą, pritraukdami privačias investicijas į viešojo sektoriaus reguliavimui priskirtinas veiklos sritis.
397. Skatinsime vietinėje rinkoje pagamintų prekių ir sukurtų paslaugų vartojimą. Mokslo ir inovacijų plėtra
398. Sukursime teisinę bazę, reglamentuojančią inovacijų plėtros sistemą Lietuvoje, aiškiai apibrėždami inovacijų politiką ir strategiją, numatydami dalyvaujančių institucijų tikslus, funkcijas ir atsakomybės sritis, ryšius tarp visos sistemos elementų, priemonių vykdymo priežiūrą, koordinavimą ir inovacijų plėtros paskatų sistemą.
399. Ūkio ministerijos bei Švietimo ir mokslo ministerijos bendru steigimu įkursime nuolatinę instituciją, kuri sujungs dabar egzistuojančias išblaškytas mokslo, technologijų ir inovacijų koordinavimo pastangas. Jai pavesime koordinuoti inovacijų strategijos įgyvendinimą, vykdyti koordinavimą tarp suinteresuotų institucijų, atlikti proceso dalyvių ir priemonių vykdymo priežiūrą, rinkti informaciją, susijusią su inovacijų plėtra, analizuoti ir operatyviai vertinti proceso pokyčius užtikrinant inovacijų plėtros stebėsenos (monitoringo) kokybę.
400. Remsime Nacionalinio susitarimo proveržio kryptyse numatytų aukštųjų technologijų sričių plėtrą, stengdamiesi pritraukti į šias kryptis kuo daugiau į inovacijas orientuotų tiesioginių užsienio investicijų. Prie didžiausių pasaulio technologinių parkų įkursime Invest in Lithu