📄 Įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL TARŠOS INTEGRUOTOS PREVENCIJOS IR KONTROLĖS LEIDIMŲ IŠDAVIMO, ATNAUJINIMO IR PANAIKINIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2002 m. vasario 27 d. Nr. 80
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymu (Žin.,1992, Nr. 5-75), Lietuvos Respublikos vandens įstatymu (Žin.,1997, Nr. 104-2615), Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymu (Žin., 1999, Nr. 98-2813), Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymu (Žin.,1998, Nr. 61-1726), Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymu (Žin.,1997, Nr. 112-2824) ir siekdamas, kad galiojanti gamtos išteklių naudojimo leidimų išdavimo sistema atitiktų Europos Sąjungos Tarybos direktyvos 96/61/EC „Dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės“ reikalavimus:
1. Tvirtinu Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisykles (pridedama).
2. Nustatau, kad šios taisyklės taikomos nuo 2004 m. sausio 1 d.
3. Nustatau, kad nuo 2004 m. sausio 1 d. netenka galios aplinkos ministro 1999 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 387 patvirtinta Gamtos išteklių naudojimo leidimų išdavimo ir gamtos išteklių naudojimo limitų bei leistinos taršos į aplinką normatyvų nustatymo tvarka (Žin.,1999, Nr. 106-3087).
4. Aplinkos ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiais žodžiais: „aplinkos technologijos“, „atliekos“, „atmosfera“, „monitoringas“, „valdymo sistema“, „vanduo“, „žemė“.
APLINKOS MINISTRAS ARŪNAS KUNDROTAS
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos aplinkos
ministro 2002 m. vasario 27 d.
įsakymu Nr. 80
TARŠOS INTEGRUOTOS PREVENCIJOS IR KONTROLĖS LEIDIMŲ IŠDAVIMO, ATNAUJINIMO IR PANAIKINIMO TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS IR TAIKYMO SRITIS
1. Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme (Žin., 1992, Nr. 5-75; 1997, Nr. 65-1540) nurodyto gamtos išteklių naudojimo ir teršalų išmetimo į aplinką leidimo išdavimo, atnaujinimo, koregavimo ir panaikinimo tvarką. Taisyklės reglamentuoja taršos prevencijos ir kontrolės priemones, numatytas Lietuvos Respublikos vandens įstatyme (Žin.,1997, Nr. 104-2615), Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatyme (Žin.,1999, Nr. 98-2813), Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme (Žin.,1998, Nr. 61-1726) ir Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatyme (Žin.,1997, Nr. 112-2824). Taisyklėse nustatomos ūkinės veiklos vykdytojų, leidimų projektus derinančių ir leidimus išduodančių institucijų, kitų suinteresuotų asmenų (visuomenės) teisės ir pareigos išduodant, atnaujinant, koreguojant ar panaikinant leidimus.
2. Į Taisykles perkelti Europos Sąjungos Tarybos direktyvos Nr. 96/61/EC „Dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės“ reikalavimai.
3. Siekiant mažinti taršos iš stacionarių ūkinės veiklos objektų kenksmingą poveikį aplinkai ir išvengti teršalų permetimo iš vienos aplinkos terpės į kitą, Taisyklėse įtvirtinama integruota taršos prevencijos ir kontrolės sistema, vienijanti vandens, oro ir žemės apsaugos bei atliekų tvarkymo priemones.
4. Šis normatyvinis dokumentas privalomas visiems juridiniams ir fiziniams asmenims, kuriems pagal šiose Taisyklėse nustatytą tvarką būtina gauti Integruotos taršos prevencijos ir kontrolės leidimą (toliau – leidimą).
II. TERMINAI, APIBRĖŽIMAI IR SANTRUMPOS
5. Pagrindinės šių Taisyklių sąvokos:
aplinkos kokybės norma – visuma reikalavimų, kuriuos tam tikru laiku turi atitikti tam tikra aplinka arba jos konkreti dalis, kaip įtvirtinta Lietuvos Respublikos teisės aktuose;
atliekos, pavojingos atliekos, atliekų tvarkymas, atliekų naudojimas, atliekų šalinimas, atliekų apdorojimas atitinka apibrėžimus, pateiktus Atliekų tvarkymo įstatyme (Žin., 1998, Nr. 61-1726);
gamtos išteklių taupymo ir atliekų mažinimo planas – ūkio subjekto patvirtintos aplinkosaugos valdymo priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti taupų gamtos išteklių naudojimą, atliekų prevenciją ir gerinti aplinkos apsaugą;
GPGB – geriausias prieinamas gamybos būdas – veiksmingiausia ir pažangiausia veiklos ir jos vykdymo metodų plėtojimo pakopa, parodanti, kad tam tikras gamybos būdas iš esmės gali būti pagrindu nustatant išmetamų teršalų ribines vertes, siekiant išvengti taršos, o jei tai neįmanoma, – bendrai mažinti teršalų išmetimą ir jų poveikį aplinkai;
- gamybos būdas – tiek naudojama technologija, tiek ir parinkti metodai įrenginiui suprojektuoti, pastatyti, aptarnauti, eksploatuoti ir jį uždaryti;
- prieinamas gamybos būdas – gamybos būdas, išplėtotas tokiu mastu, kuris leidžia jį įgyvendinti atitinkamame pramonės sektoriuje, esant ekonomiškai ir techniškai tinkamoms sąlygoms, atsižvelgiant į sąnaudas ir jo pranašumą ir į tai, ar tas gamybos būdas naudojamas Lietuvos Respublikoje, jeigu jis yra prieinamas veiklos vykdytojui;
- geriausias gamybos būdas – veiksmingiausias gamybos būdas siekiant aukšto aplinkos apsaugos lygio;
geriausia technologija – tai naujausia įranga, pažangiausi veiklos gamybos būdai, leidžiantys praktiškai sumažinti aplinkos taršą;
įrenginys – vienoje teritorijoje esantis stacionarus technikos objektas, kuriame vykdoma viena arba kelios tiesiogiai ir techniškai susijusios veiklos rūšys;
- 1-ojo priedo įrenginys – stacionarus technikos objektas, kuriame vykdoma viena arba kelios Taisyklių 1 priede išvardytų veiklos rūšių, ir bet kuri kita tiesiogiai susijusi veikla, kuri techniškai siejasi su toje vietoje (teritorijoje) vykdoma veikla, ir kuri gali turėti poveikį teršalų išmetimui ir taršai;
- 2-ojo priedo įrenginys – stacionarus technikos objektas arba jų grupė, kurie pagal Taisykles nepriskirtini prie 1-ojo priedo įrenginių, kai suminis išmetamų teršalų kiekis ar veiklos pobūdis atitinka nors vieną iš Taisyklių 2-ame priede nurodytų kriterijų. Grupė objektų laikoma vienu įrenginių tik tada, kai jie yra toje pačioje vietoje (teritorijoje);
- naujas įrenginys – įrenginys, kuriam pagal Taisykles reikia gauti leidimą ir kuris bus pradėtas eksploatuoti vėliau nei po metų nuo šių Taisyklių įsigaliojimo dienos;
- esamas įrenginys – veikiantis įrenginys arba įrenginys, kuriam pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, galiojusius iki Taisyklių įsigaliojimo dienos, išduotas leidimas;
išmetamų teršalų ribinės vertės – išmetamų teršalų masė, išreikšta tam tikrais parametrais, koncentracija ir (arba) lygis, kurio negalima viršyti per vieną arba kelis laiko tarpus;
komercinė paslaptis – ūkio subjektui priklausanti ir viešai neatskleista techninė, technologinė, komercinė ar organizacinė informacija, dėl kurios slaptumo išsaugojimo ūkio subjektas imasi tam tikrų priemonių, išskyrus informaciją, kuri pagal Lietuvos įstatymus negali būti laikoma komercine paslaptimi;
medžiaga – bet koks cheminis elementas ar jų junginys, išskyrus radioaktyviąsias medžiagas ir genetiškai modifikuotus organizmus;
neatitiktinės veiklos sąlygos – įrenginio paleidimas, derinimas, stabdymas;
nepalankios teršalų išsisklaidymo sąlygos (NTIS) – meteorologinės sąlygos, nepalankios išsisklaidyti į aplinkos orą patekusiems teršalams, ar kitos panašios priežastys, galinčios sukelti grėsmę, viršyti patvirtintas aplinkos oro užterštumo normas – ribines vertes arba pavojaus slenksčius;
nuotekos – žmogaus buityje, ūkinėje ir gamybinėje veikloje susidariusios skystos atliekos, taip pat kanalizacijos tinklų surenkamas paviršinis (lietaus) vanduo;
suinteresuoti asmenys, institucijos – tai asmenys, institucijos, kuriems daro įtaką priimamas sprendimas ir kurie teisės aktais nustatyta tvarka dalyvauja sprendimo priėmimo procese;
tarša – žmonių veiklos sukeliamas medžiagų, virpesių, šilumos arba triukšmo tiesioginis arba netiesioginis išmetimas į orą, vandenį ar žemę, kas gali kenkti žmogaus sveikatai arba aplinkai, daryti žalą materialiniam turtui arba kenkti ar sudaryti nepatogumus ir daryti kitokią neigiamą įtaką įteisintam naudojimuisi aplinka;
TIPK leidimas – Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas – rašytinis sprendimas arba jo dalis (arba keli tokie sprendimai), suteikiantis teisę eksploatuoti visą įrenginį arba jo dalį pagal sąlygas, atitinkančias šių Taisyklių reikalavimus. Vienas TIPK leidimas gali suteikti teisę eksploatuoti toje pačioje veiklos vietoje esančius kelis technologiškai nesusijusius įrenginius su sąlyga, kad juos visus eksploatuoja tas pats veiklos vykdytojas;
teršalų išmetimas – medžiagų, virpesių, šilumos arba triukšmo tiesioginis arba netiesioginis išleidimas iš įrenginio pavienių arba paskleistų šaltinių į orą, vandenį arba žemę;
ūkinė veikla – ūkinė ir kitokia veikla, kuri turi įtakos aplinkai;
ūkinės veiklos pakeitimas – įrenginio pakeitimas arba išplėtimas, galintis turėti poveikį aplinkai;
esminis ūkinės veiklos pakeitimas – ūkinės veiklos pakeitimas, galintis turėti reikšmingą poveikį aplinkai;
ūkio subjektų aplinkos monitoringas – tai veiklos vykdytojų vykdomi jų naudojamų arba valdomų įrenginių stacionarių taršos šaltinių kontrolė ir teršalų poveikio aplinkos komponentams (orui, vandeniui, žemei, augalijai ir gyvūnijai) stebėjimas bei gautos informacijos panaudojimas veiklos aplinkosauginiam valdymui;
vandens naudotojai – juridiniai ir fiziniai asmenys, imantys iš vandens telkinio vandenį arba išleidžiantys į gamtinę aplinką nuotekas, taip pat naudojantys vandens telkinį įvairioms reikmėms (hidroenergetikai, laivybai, žuvininkystei ir kt.);
vandens naudotojai abonentai – juridiniai ir fiziniai asmenys, imantys vandenį iš komunalinio ar kitų vandens naudotojų vandentiekio arba išleidžiantys nuotekas į komunalinius ar kitų vandens naudotojų kanalizacijos tinklus;
veiklos vykdytojas – bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, naudojantis arba valdantis įrenginį ir pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus turintis ūkinius įgaliojimus spręsti įrenginio techninius klausimus.
III. Leidimų išdavimas, atnaujinimas, koregavimas ir panaikinimas
6. Leidimus privalo gauti:
6.1. veiklos vykdytojai, turintys 1-ojo priedo įrenginius;
6.2. veiklos vykdytojai, turintys 2-ojo priedo įrenginius;
6.3. veiklos vykdytojai, turintys stacionarius ūkinės veiklos objektus, kurie nepriskiriami prie 1-ojo priedo ar 2-ojo priedo įrenginių, tačiau kai jie konkrečioaje vietovėje gali turėti reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai ar žmogui, ir iš kurių regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau – RAAD), nurodęs motyvus, reikalauja gauti leidimą.
Stacionarūs ūkinės veiklos objektai, kuriems pagal šias Taisykles leidimas nereikalingas, privalo laikytis Aplinkos ministerijos patvirtintų bendrųjų aplinkosauginių reikalavimų tam tikroms veiklos rūšims.
7. Jeigu šių Taisyklių bet kuriame punkte nenurodyta kitaip, jos taikomos 1-ojo ir 2-ojo priedo įrenginiams. Tais atvejais, kai tam tikra nuostata taikoma tik 1-ojo priedo įrenginiams arba tik 2-ojo priedo įrenginiams, apie tai nurodoma tame pačiame punkte, kuriame tokia nuostata įtvirtinta.
bendrieji reikalavimai IŠDUODANT LEIDIMUS
8. Išduodant leidimus, įvertinamas įmonių techninis bei ekonominis pasirengimas saugiai eksploatuoti įrenginius bei vadovaujamasi šiais aplinkosaugos principais:
8.1. eksploatuojant ūkinės veiklos objektus, neturi būti pažeidžiamos nustatytos aplinkos kokybės normos;
8.2. turi būti laikomasi Lietuvos Respublikos tarptautinių įsipareigojimų ir atsižvelgiama į vietos aplinkos sąlygas;
8.3. turi būti taikomos visos prieinamos taršos prevencijos priemonės, ypač švaresnių technologijų naudojimas;
8.4. gamtos ištekliai turi būti naudojami racionaliai ir kompleksiškai, o energija naudojama efektyviai. Tuo tikslu stebimas ir kontroliuojamas medžiagų ir žaliavų naudojimas gamyboje;
8.5. turi būti vengiama atliekų susidarymo. Kai atliekos susidaro, jos turi būti panaudojamos, o jei tai techniškai ir ekonomiškai neįmanoma, atliekos tvarkomos stengiantis išvengti neigiamo poveikio aplinkai arba jį sumažinti;
8.6. turi būti įvertinama avarijų tikimybė ir numatytos reikiamos priemonės joms išvengti bei apriboti galimus jų padarinius;
8.7. turi būti numatytos priemonės galimai aplinkos ir jos komponentų taršai išvengti ar ją riboti, esant neatitiktinėms veiklos sąlygoms;
8.8. nustatyta tvarka turi būti vykdomas ūkio subjektų aplinkos monitoringas;
8.9. išduodant leidimus, įvertinama galimybė naudoti mažiau pavojingas medžiagas;
8.10. turi būti užtikrintas kitų suinteresuotų asmenų bei visuomenės informavimas ir jos dalyvavimas leidimų išdavimo procese.
Specialieji reikalavimai, numatyti I priedo įrenginiams, IŠDUODANT, ATNAUJINANT, KOREGUOJANT LEIDIMUS
9. Be 8 punkte nurodytų bendrųjų reikalavimų, taikomų tiek 1-ojo, tiek 2-ojo priedų įrenginiams, išduodant, atnaujinant ar koreguojant leidimą, veiklos vykdytojams, turintiems 1-ojo priedo įrenginius, papildomai taikomi šie reikalavimai:
9.1. išmetamų teršalų ribinės vertės nustatomos pagal Europos Sąjungos atitinkamai veiklos rūšiai parengtą GPGB informacinį dokumentą. Šiuo atveju nereikalaujama taikyti konkretų gamybos metodą ar technologiją, bet, atsižvelgiant į konkrečios įmonės technines ir ekonomines galimybes, veiklos vietos padėtį ir aplinkos sąlygas, leidime įtvirtinamos išmetamų teršalų ribinės vertės turi būti grindžiamos ir pagal galimybę turi atitikti išmetamų teršalų ribines vertes, įrašytas į GPGB informacinį dokumentą;
9.2. veiklos vykdytojas seka informaciją apie Europos Sąjungos parengtus GPGB ir naudoja juos rengdamas paraišką leidimui gauti. Išduodami ar atnaujindami leidimus, RAAD privalo sulyginti, kiek įmonėse naudojama technologija, veiklos metodai ir priemonės atitinka GPGB informaciniuose dokumentuose nustatytus reikalavimus;
9.3. galiojančios išmetamų teršalų ribinės vertės, nustatytos vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais bei kitais teisės aktais, taikomos kaip minimalūs reikalavimai. Leistinų taršos normų nustatymo metodai pateikti 3 priede.
PARAIŠKOS LEIDIMUI GAUTI REIKALAVIMAI
10. Pagal šių Taisyklių 4 priedo pavyzdinę formą paraišką leidimui gauti rengia veiklos vykdytojas.
11. Paraiškoje leidimui gauti turi būti:
11.1. ūkinės veiklos objekto (įrenginio) pavadinimas, adresas, veiklos vykdytojo telefono numeris, kodas;
11.2. ūkinės veiklos vietos padėtis vietovės plane ar schemoje su gyvenamųjų namų, mokyklų, ligoninių, gretimų įmonių, saugomų teritorijų bei apsaugos zonų išsidėstymu;
11.3. ūkinės veiklos objekto teritorijos planavimo dokumento ir jį patvirtinusios institucijos pavadinimas, patvirtinimo data ir Nr. (naujiems ūkinės veiklos objektams), statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto pasirašymo data ir Nr.;
11.4. naujam įrenginiui – statybos pradžia ir planuojama veiklos pradžia. Esamam įrenginiui – veiklos pradžia;
11.5. trumpa bendra informacija apie įmonę (veiklų rūšių aprašymas ir išsidėstymas įmonės teritorijoje, naudojamos technologijos, išmetami į orą, išleidžiami į vandenis ar patenkantys į žemę teršalai, kuriems nustatytos ribinės vertės, įmonės įrenginių priskyrimas ar nepriskyrimas prie potencialiai pavojingų įrenginių pagal Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo pakeitimo įstatymą (Žin.,2000, Nr. 89-2742), įmonės darbas, nurodant savaitės dienas, darbo laiką per dieną ir nakties metu;
11.6. naudojamų pagrindinių žaliavų ir pagalbinių medžiagų, įskaitant chemines medžiagas ir preparatus bei kurą, sąrašai, jų kiekiai;
11.7. paimamo vandens ir nuotekų kiekiai, energijos poreikis, jų šaltiniai, žaliavų ir medžiagų naudojimo gamyboje ir susidarančių atliekų kiekiai, išgaunamų naudingųjų iškasenų kiekiai;
11.8. gamtos išteklių taupymo ir atliekų mažinimo planas ir priemonės jam įgyvendinti. Jame turi būti numatytos gamtos išteklių ir energijos taupymo, atliekų mažinimo, veiklos aplinkosauginės priežiūros priemonės, apibrėžiami uždaviniai ir planuojami veiksmai priemonėms įgyvendinti;
11.9. visi teršalų išmetimo šaltiniai;
11.10. planuojami išmetamų į orą, išleidžiamų į vandenį ir patenkančių į žemę teršalų kiekiai, jų kilmė, sudėtis, išmetimų trukmė bei kitos charakteristikos (temperatūra, pH ir pan.);
11.11. esamos ir planuojamos nuotekų valymo, išmetamų į orą teršalų valymo ir apsaugos nuo triukšmo bei vibracijos priemonės;
11.12. planuojami atliekų susidarymo kiekiai, susidarymo šaltiniai, naudojimo ar šalinimo būdai;
11.13. veiklos poveikio aplinkos kokybei prognozė pagal Leistinų taršos normų nustatymo ir taršos poveikio aplinkai prognozės metodus;
11.14. galima oro, vandens, žemės taršos prognozė, esant neatitiktinėms veiklos sąlygoms ir priemonės galimai taršai išvengti ar ją riboti, susidarius šiame punkte paminėtoms neatitiktinėms veiklos sąlygoms;
11.15. aplinkos oro taršos mažinimo priemonės, esant nepalankioms teršalų išsisklaidymo sąlygoms, kai tokias priemones nustatyti įpareigoja Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo 9 straipsnis ir 10 straipsnio 3 dalis;
11.16. ūkio subjektų aplinkos monitoringas;
11.17. avarijų prevencijos ir jų padarinių apribojimo priemonės, pateikiant Avarijų likvidavimo plano titulinį lapą;
11.18. paraiškos pateikimo deklaracija (4 priedo 1 priedėlis), patvirtinanti, kad paraiškoje pateikiami duomenys yra teisingi, tikslūs ir išsamūs;
11.19. priemonės ūkinės veiklos nutraukimo atveju (baigus ūkinės veiklos objekto eksploatavimą), kurios mažintų potencialią taršos grėsmę keliančių veiklos liekanų sutvarkymą pagal galiojančius aplinkosauginius reikalavimus;
11.20. visi paraiškai užpildyti reikalingi kodai surašomi pagal tuo metu galiojančias valstybinės statistinės ataskaitos formų užpildymo instrukcijas.
12. Be 11 punkte nustatytų reikalavimų, taikomų tiek 1-ojo, tiek 2-ojo priedo įrenginiams, paraiškoje leidimui 1-ojo priedo įrenginiams turi būti:
12.1. veiklos(-ų) rūšis(-ys) pagal šių Taisyklių 1-ojo priedo veiklų numeraciją, taip pat gamybos projektinis pajėgumas arba galingumas, dėl kurio įrenginys priskiriamas prie 1-ojo priedo įrenginių;
12.2. palyginimas, kiek įmonėje naudojama technologija, veiklos metodai ir priemonės atitinka GPGB informacinius dokumentus, įskaitant žaliavų, vandens, energijos suvartojimą, nuotekų atliekų susidarymą, teršalų išmetimą, triukšmą ir vibraciją;
12.3. jei esamas gamybos būdas nepasiekia GPDB lygio arba jei įmonėje GPGB netaikomas, turi būti pateiktas parengtas aplinkosaugos veiksmų planas GPGB pasiekti. Aplinkosaugos veiksmų plane turi būti apibrėžti uždaviniai, nurodytas jų įgyvendinimo laikas ir numatytas aplinkosaugos veiksmų plano finansavimas.
13. Paraiškai rengti gali būti naudojami duomenys ir informacija (planai, schemos, ištraukos, išrašai ir pan.) iš teritorijų planavimo dokumentų, parengtų ir patvirtintų pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymą (Žin.,1995, Nr. 107-2391), ir poveikio aplinkai vertinimo dokumentų, parengtų vadovaujantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo pakeitimo įstatymu (Žin., 2000, Nr. 39-1092), taip pat duomenys, panaudoti nustatant leistinas taršos normas.
14. Tam tikroms 1-ojo priedo veiklos rūšims Aplinkos ministerija gali patvirtinti kitokią, tik šioms veiklos rūšims būdingą paraiškos formą.
15. Prie paraiškos pridedama:
15.1. ūkinės veiklos objekto sklypo planas (schema) su pažymėtais taršos šaltiniais;
15.2. sprendimas, gautas Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka dėl planuojamos ūkinės veiklos leistinumo poveikio aplinkai požiūriu, kai ūkinei veiklai atliktas poveikio aplinkai vertinimas;
15.3. išmetamų į orą teršalų inventorizacijos duomenys arba leistinos taršos į aplinkos orą paskaičiavimo dokumentai;
15.4. išmetamų į aplinką teršalų ribinių verčių nustatymas (paskaičiavimas) ir poveikio aplinkos kokybei prognozės pagal 3 priede nurodytus leistinų taršos normų nustatymo metodus;
15.5. vandens tiekimo ir nuotekų priėmimo sutartys su vandens tiekimo įmonėmis (1-ojo priedo įrenginiams arba kai toks reikalavimas nustatytas kitais teisės aktais);
15.6. paraišką derinusių suinteresuotų institucijų išvados;
15.7. ūkio subjektų aplinkos monitoringo vykdymo programa;
15.8. veiklos vykdytojas gali prie paraiškos pridėti ir kitus, su ūkine veikla susijusius duomenis, informaciją, planus, schemas, taršos stebėjimo grafikus ir t. t.
16. Veiklos vykdytojas gali nurodyti, kokius duomenis jis laiko komercine, valstybės ar tarnybos paslaptimi. Tokia informacija neįrašoma į paraišką, bet pateikiama specialiame voke. Veiklos vykdytojo nurodyti duomenys, kurie pagal Lietuvos Respublikos galiojančius įstatymus priskirti prie įslaptintos informacijos, negali būti platinami ar kitaip pateikiami tretiesiems asmenims be raštiško veiklos vykdytojo sutikimo.
17. RAAD turi teisę pareikalauti veiklos vykdytojo pateikti daugiau oficialių duomenų ir informacijos, negu to reikalaujama šių taisyklių ir 11, 12, 13, 15 ir 16 punktuose, jeigu pateiktų duomenų aiškiai nepakanka leidimo sąlygoms nustatyti.
18. Rengdamas paraišką, veiklos vykdytojas gali:
18.1. paraiškoje nenurodyti vandens bei kitų gamtos išteklių naudojimo duomenų, kai bendras paimamo vandens ar kitų gamtos išteklių kiekis mažesnis, negu nustatyta šių Taisyklių 2-ajame priede pateikiamuose kriterijuose;
18.2. paraiškoje nenurodyti duomenų apie išleidžiamus su nuotekomis teršalus, kai bendras nuotekų kiekis (lietaus nuotekų atveju – teritorijos plotas, nuo kurio lietaus nuotekos surenkamos) yra mažesnis negu nustatyta šių Taisyklių 2-ajame priede pateikiamuose kriterijuose, jeigu kitais teisės aktais nenustatyta kitaip;
18.3. paraiškoje nenurodyti duomenų apie išmetamus į aplinkos orą teršalus, kai teršalų bendras kiekis yra mažesnis negu nustatyta šių Taisyklių 2-ajame priede pateikiamuose kriterijuose;
18.4. paraiškoje nenurodyti duomenų apie į orą išmetamus teršalus iš stacionarių degimo šaltinių, kurių šiluminis našumas yra mažesnis, negu nustatyta šių taisyklių 2-ajame priede pateikiamuose kriterijuose.
19. Planuojamai ūkinei veiklai, kuriai privalomas poveikio aplinkai vertinimas, veiklos vykdytojas paraišką leidimui gauti gali rengti tik nustatytąja tvarka atlikęs poveikio aplinkai vertinimą ir iš atsakingos institucijos gavęs teigiamą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos leistinumo.
PARAIŠKOS LEIDIMUI GAUTI PATEIKIMAS
20. Parengtą paraišką leidimui gauti veiklos vykdytojas suderina su vietos savivaldos institucija.
21. Su vietos savivaldos institucija suderintą paraišką kartu su 15, 16 ir 17 punktuose nurodytais pridedamais dokumentais veiklos vykdytojas pateikia RAAD.
22. RAAD, atsižvelgdamas į veiklos vietą ir pobūdį, aplinkos sąlygas, turi teisę pareikalauti, kad veiklos vykdytojas suderintų paraišką ir su kitomis suinteresuotomis institucijomis. Su Aplinkos ministerijos reguliavimo sričiai priklausančiomis institucijomis paraišką suderina RAAD.
23. Veiklos vykdytojas, pateikdamas RAAD paraišką leidimui gauti, atnaujinti, koreguoti 1-ojo priedo įrenginiams, prideda jos įrašą kompiuterinėje laikmenoje.
24. Priėmęs paraišką leidimui gauti, atnaujinti, koreguoti, RAAD:
24.1. tituliniame paraiškos lape atžymi gavimo datą ir paraišką užregistruoja;
24.2. per mėnesį nuo paraiškos gavimo datos patikrina, ar paraiška paduota pagal šių Taisyklių reikalavimus ir įvertina duomenų pakankamumą leidimo sąlygoms nustatyti.
25. Jei paraiška neatitinka šių Taisyklių reikalavimų ar nepakanka duomenų paraiškos įvertinimui ir leidimo sąlygoms nustatyti, raštu nurodo pareiškėjui trūkumus ir nustato terminą jiems pašalinti. Jei pareiškėjas per nurodytą laiką nurodytų trūkumų nepašalina, paraiška laikoma nepriimta ir grąžinama pareiškėjui. Paraiškos priėmimo data laikoma paraiškos pateikimo data po trūkumų pašalinimo.
26. RAAD apie paraiškos priėmimą išduoti ar atnaujinti leidimą 1-ojo priedo įrenginiams informuoja visuomenę šių taisyklių IV skyriuje nustatyta tvarka.
27. Jeigu pagal motyvuotą RAAD išvadą veikla 1-ojo priedo įrenginyje gali turėti ženklų neigiamą poveikį kitos valstybės aplinkai arba jeigu kita valstybė to reikalauja, RAAD parengia atitinkamą informaciją ir pateikia ją Aplinkos ministerijai;
27.1. informacija rengiama ir pateikiama aplinkos apsaugos institucijai tos valstybės, kurios aplinką gali neigiamai paveikti įrenginyje vykdoma veikla Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.
28. Informacijos apsikeitimas su aplinkos apsaugos institucija tos valstybės, kurios aplinką gali neigiamai paveikti įrenginyje vykdoma veikla, atliekamas pagal susitarimus dėl dvišalio bendradarbiavimo.
LEIDIMO RENGIMAS
29. Pagal šių Taisyklių 5 priedo pavyzdinę formą leidimą rengia RAAD.
30. Leidimui parengti naudojami šie duomenys ir dokumentai:
30.1. paraiška; prie jos pagal šių Taisyklių 15 punktą pridedami dokumentai bei pagal 17 punktą gauti papildomi oficialūs duomenys;
30.2. suinteresuotų asmenų (visuomenės) pateikta informacija ir pastabos;
30.3. RAAD surinkti duomenys ir informacija;
30.4. planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo bei vykdomos ūkinės veiklos poveikio aplinkos orui vertinimo (PAOV) ataskaitų duomenys, kai tokie vertinimai atlikti;
30.5. GPGB informaciniai dokumentai (ši nuostata taikoma tik leidimui 1-ojo priedo įrenginiams);
30.6. Lietuvos Respublikoje nustatytos išmetamų teršalų ribinės vertės, įskaitant triukšmo ir vibracijos normas;
30.7. Lietuvos Respublikoje galiojantys teisės aktai, įskaitant Seime ratifikuotas tarptautines sutartis.
31. Leidime nurodoma, kuo remiantis svarbiausios leidimo sąlygos yra grindžiamos.
32. Leidimo turinį sudaro:
32.1. bendra informacija apie ūkinę veiklą ir leidimą;
32.2. paraiškos duomenų įvertinimas;
32.3. leidimo sąlygos.
33. Bendroje informacijoje apie ūkinę veiklą ir leidimą nurodoma:
33.1. leidimą išduodančio RAAD pavadinimas, adresas, leidimo išdavimą patvirtinančio asmens parašas, data;
33.2. leidimo registracijos numeris ir galiojimo laikas;
33.3. informacija, kuri laikoma komercine paslaptimi (jei tokia yra);
33.4. sprendimų dėl leidimo išdavimo ar atnaujinimo apskundimo tvarka, apskundimo terminas ir institucija, kuriai skundas gali būti paduotas;
33.5. ūkinės veiklos objekto (veiklos vykdytojo) pavadinimas, adresas, telefono numeris, kodas;
33.6. įrenginio savininkas, jo adresas;
33.7. veiklos vieta;
33.8. veiklos rūšis ar veiklų rūšys, taip pat gamybos pajėgumas arba galingumas, dėl kurio įrenginiui reikia leidimo;
33.9. bendra informacija apie įmonę pagal šių Taisyklių 11.5 punktą;
33.10. veiklos aplinkosauginis valdymas ir kontrolė.
34. Leidimo dalyje dėl paraiškos duomenų įvertinimo RAAD nurodo, kodėl atmetami arba keičiami paraiškos duomenys. RAAD išvados turi būti pagrįstos ir padarytos, išanalizavus duomenis apie:
34.1. veiklos vietą pagal teritorijų planavimo ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentus bei statinio projekto aplinkos apsaugos dalį;
34.2. taršą pagal išmetamų teršalų kiekius ir jų pavojingumą;
34.3. atliekų tvarkymą pagal susidarančių ir šalintinų atliekų kiekius;
34.4. avarijų prevencijos ir jos pasekmių likvidavimo priemones, patikrinant, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka veiklos vykdytojas turi pasitvirtinęs ir suderinęs su specialiosiomis ir valstybinę priežiūrą vykdančiomis institucijomis Avarijų likvidavimo planą;
34.5. paraišką derinusių institucijų išvadas;
34.6. savivaldybių, suinteresuotų asmenų bei visuomenės ir kitų institucijų komentarus dėl leidimo išdavimo;
34.7. gamtos išteklių taupymo ir atliekų mažinimo planą, parengtą pagal šių Taisyklių 11.8 punkto reikalavimus. RAAD, nustatęs, kad pateiktame plane nepakankamos veiklos priežiūros, gamtos išteklių taupymo, išmetamų teršalų ar atliekų mažinimo priemonės, nurodo, kuriomis leidimo sąlygomis įtvirtinamos papildomos priemonės;
34.8. aplinkosaugos veiksmų planą GPGB lygiui pasiekti (ši nuostata taikoma tik 1-ojo priedo įrenginiams). Šio plano įvertinime nurodomas laikas, per kurį veiklos vykdytojas įpareigojamas pasiekti GPGB lygį.
35. Leidimo sąlygose turi būti:
35.1. reikalavimai gamtos išteklių, įskaitant vandens, energijos, žaliavų, pagalbinių medžiagų, cheminių medžiagų bei jų preparatų ir kuro naudojimui.
Leidimo sąlygos turi užtikrinti, kad gamtos ištekliai būtų naudojami efektyviai ir būtų laikomasi Gamtos išteklių taupymo ir atliekų mažinimo plano, parengto pagal šių Taisyklių 11.8 punkto reikalavimus;
35.2. reikalavimai teršalų išmetimui į aplinkos orą, jų išleidimui į aplinką, įskaitant išleidimą su nuotekomis:
35.2.1. leidimo sąlygose nustatomos išmetamų teršalų ribinės vertės turi užtikrinti, kad vykdant veiklą nebūtų viršijamos aplinkos kokybės normos;
35.2.2. leidimo sąlygos nustatomos kiekvienam teršalų išmetimo į aplinką šaltiniui, (pvz., kaminui) pagal galiojančias išmetamų teršalų bei aplinkos kokybės normas ir Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus, atsižvelgiant į vietovės aplinkos sąlygas bei į įmonės technines ir ekonomines galimybes;
35.2.3. 1-ojo priedo įrenginiams išmetamų teršalų ribinės vertės nustatomos, vadovaujantis GPGB informaciniais dokumentais. Jeigu pramonės sektoriui GPGB informacinių dokumentų dar neparengta, tai išmetamų teršalų ribinės vertės 1-ojo priedo įrenginiams irgi nustatomos pagal galiojančias išmetamų teršalų bei aplinkos kokybės normas ir Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus, atsižvelgiant į vietovės aplinkos sąlygas bei į įmonės technines ir ekonomines galimybes. Šiuo atveju galiojančios išmetamų teršalų normos taikomos kaip minimalūs reikalavimai;
35.2.4. esamiems 1-ojo priedo įrenginiams, kai dėl techninių ir ekonominių sąlygų tam tikrą laiko tarpą yra neįmanoma pasiekti išmetamų teršalų ribinių verčių, nustatytų, vadovaujantis GPGB informaciniais dokumentais, iki 2007 m. sausio 1 d. leidžiama taikyti laikinas išmetamų teršalų vertes, nustatytas pagal šių Taisyklių 3 priede pateikiamus metodus;
35.3. reikalavimai aplinkos monitoringui, jam vykdyti naudojamiems metodams ir priemonėms;
35.4. reikalavimai triukšmo ir vibracijos kontrolei ir triukšmo bei vibracijos mažinimo priemonėms;
35.5. reikalavimai žemės taršos kontrolei ir jos mažinimo priemonėms;
35.6. reikalavimai atliekų vengimo, jų panaudojimo ir šalinimo priemonėms;
35.7. reikalavimai avarijų prevencijos ir jų pasekmių likvidavimo priemonėms;
35.8. reikalavimai priemonėms, susijusioms su neatitiktinėmis veiklos sąlygomis, įskaitant planus esant nepalankioms teršalų išsisklaidymo sąlygoms;
35.9. reikalavimai Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka rengiamų ataskaitų, įskaitant ataskaitas dėl duomenų pateikimo apie pagrindinius teršalus ir jų šaltinius iš 1- ojo priedo įrenginių, pateikimui.
36. Rengdamas leidimą, RAAD:
36.1. nepildo tų leidimo punktų, apie kuriuos pagal Taisyklių 18 punktą paraiškoje veiklos vykdytojas gali nepateikti duomenų;
36.2. gali pareikalauti iš veiklos vykdytojo papildomos oficialios informacijos bei tartis ir derybų būdu spręsti su juo visus ginčytinus klausimus.
37. RAAD, leidimo rengimo metu gavęs iš kitų kompetentingų institucijų, suinteresuotų asmenų ir visuomenės veiklos vykdytojui nepalankios informacijos, nedelsdamas turi informuoti veiklos vykdytoją ir nustatyti terminą atsikirtimams pateikti.
LEIDIMO IŠDAVIMAS
38. Parengtą ir su veiklos vykdytoju aptartą leidimo projektą RAAD siunčia vietos savivaldos institucijai susipažinti. Iki nepriimtas RAAD sprendimas išduoti ar atnaujinti leidimą, arba atsisakyti jį išduoti ar atnaujinti, vietos savivaldos institucija turi teisę raštu pateikti pastabas ir pasiūlymus dėl leidimo projekto dalies, kurioje vykdomos veiklos sąlygos iš esmės neatitinka vietos savivaldos institucijos suderintoje paraiškoje numatytų sąlygų. RAAD turi atsižvelgti į šias vietos savivaldos pateiktas pastabas ir pasiūlymus arba motyvuotai jų atsisakyti. Bet kuriuo atveju galutinį sprendimą išduoti leidimą ar atsisakyti jį išduoti priima RAAD.
39. RAAD priima sprendimą išduoti leidimą tik įsitikinęs, kad:
39.1. vykdoma veikla nepažeis tai vietovei nustatytų aplinkos kokybės normų;
39.2. veiklos vykdytojas pajėgus vykdyti taršos šaltinių ir poveikio aplinkai monitoringą pagal leidimo sąlygose nustatytus aplinkos monitoringo reikalavimus;
39.3. veiklos vykdytojas pajėgus įgyvendinti leidime nustatytas gamtos išteklių taupymo ir atliekų mažinimo, aplinkos apsaugos ir avarijų prevencijos priemones.
40. Leidimas išduodamas arba motyvuotai atsisakoma jį išduoti per 60 dienų – 2-ojo priedo įrenginiams ir per 90 dienų – 1-ojo priedo įrenginiams. Terminas skaičiuojamas nuo paraiškos gavimo regiono aplinkos apsaugos departamente datos.
RAAD gali pratęsti terminą leidimui išduoti arba priimti sprendimui atsisakyti jį išduoti, jeigu veiklos vykdytojas ar savivaldos institucija prieštarauja leidimo projektui ir projekto parengimui reikia tęsti derybas. Tačiau visais atvejais terminas leidimui išduoti, atnaujinti ar koreguoti, arba priimti sprendimui atsisakyti jį išduoti, atnaujinti ar koreguoti neturi būti ilgesnis nei 90 dienų – leidimui 2-ojo priedo įrenginiams ir 120 dienų – 1-ojo priedo įrenginiams.
41. RAAD, priėmęs sprendimą išduoti ar atnaujinti leidimą 1-ojo priedo įrenginiams, informuoja apie tai visuomenę šių taisyklių IV skyriuje nustatyta tvarka.
42. Leidimas parengiamas 4 egz. (1-as – leidimo gavėjui, 2-as – vietos savivaldos institucijai, 3-ias – RAAD, 4-as – RAAD miesto ar rajono aplinkos apsaugos agentūrai, patvirtinamas RAAD direktoriaus parašu ir antspaudu. Pagal nustatytą tvarką leidimui suteikiamas atitinkamas unifikuotas registracijos numeris. Kartu su archyviniu leidimo egzemplioriumi RAAD saugomi visi su šio leidimo išdavimo, atnaujinimo, koregavimo procedūromis susiję dokumentai.
LEIDIMO ATNAUJINIMAS, KOREGAVIMAS IR PANAIKINIMAS
43. Išduotas leidimas atnaujinamas:
43.1. pasikeitus leidimo turėtojui;
43.2. įvykus esminiam ūkinės veiklos pasikeitimui;
43.3. pasibaigus leidimo galiojimo laikui.
Maksimalus leidimo galiojimo laikas yra 8 metai. RAAD, atsižvelgdamas į planuojamus pokyčius, leidimą gali išduoti trumpesniam laikotarpiui.
44. Pasikeitus leidimo turėtojui, išduodamas naujas leidimas, paliekant ankstesnįjį registracijos numerį.
45. Veiklos vykdytojas privalo pranešti RAAD apie planuojamus įrenginio arba jame vykdomos ūkinės veiklos esminius pakeitimus.
46. RAAD, gavęs šių taisyklių 45 punkte nurodytą pranešimą, įvertina, ar įrenginio arba jame vykdomų veiklų pakeitimai priskirtini prie esminių ūkinės veiklos pakeitimų. Jeigu pakeitimai priskirtini prie esminių ūkinės veiklos pakeitimų, tai RAAD per 21 dieną nuo pranešimo apie pakeitimus datos apie tai informuoja veiklos vykdytoją, kad įrenginiui reikia atnaujinti leidimą.
47. Atnaujinto leidimo dėl esminių ūkinės veiklos pakeitimų bei pasibaigus leidimo galiojimo laikui, gavimui rengiama nauja paraiška ir RAAD sprendimas išduoti atnaujintą leidimą priimamas šiose Taisyklėse nustatyta tvarka leidimui gauti.
48. Išduotas leidimas koreguojamas, jeigu:
48.1. leidime pastebėti klaidingi duomenys ar klaidingi įrašai;
48.2. leidimo sąlygos iš dalies nebeatitinka pakitusių teisės aktų normų ar Lietuvos Respublikos tarptautinių įsipareigojimų;
48.3. pakito GPGB, suteikiantis galimybę ženkliai sumažinti taršą dėl pernelyg didelių išlaidų (ši nuostata taikoma tik 1-ojo priedo įrenginiams).
49. Leidimas koreguojamas veiklos vykdytojo arba regiono aplinkos apsaugos departamento iniciatyva. Koreguojama tik ta leidimo dalis, dėl kurios atsirado šiame punkte numatyta pareiga iš dalies keisti leidimo sąlygas. Paraiška koreguojamai leidimo daliai rengiama ir RAAD sprendimas išduoti leidimo papildymą priimamas šiose Taisyklėse nustatyta tvarka leidimui gauti.
50. Išduotas ar atnaujintas leidimas panaikinamas, jeigu:
50.1. vykdoma veikla neatitinka sąlygų, nustatytų leidime;
50.2. leidimas buvo išduotas ar atnaujintas, remiantis veiklos vykdytojo pateiktais melagingais duomenimis;
50.3. įvykus esminiam ūkinės veiklos pasikeitimui, leidimo turėtojas nesikreipia dėl leidimo atnaujinimo.
51. Apie ketinimą panaikinti leidimą jo turėtojas įspėjamas raštu ne vėliau kaip prieš 30 dienų.
52. Panaikinus leidimą, jo turėtojas apie tai informuojamas raštu, nurodant panaikinimo priežastis.
53. RAAD periodiškai, ne rečiau kas 12 mėnesių, turi patikrinti, ar įrenginyje vykdoma veikla atitinka išduoto, atnaujinto ar koreguoto leidimo sąlygas.
54. Leidimo projektų, išduotų, atnaujintų, pakoreguotų leidimų ar informacijos apie jų panaikinimą pateikimo vietos savivaldos institucijoms tvarką nustato RAAD kartu su vietos savivaldos institucijomis.
IV. VISUOMENĖS INFORMAVIMAS IR JOS DALYVAVIMAS LEIDIMŲ IŠDAVIMO PROCEDŪROJE
55. Visuomenės informavimą (skelbimus per žiniasklaidą) ir jos dalyvavimą leidimų išdavimo procedūroje organizuoja RAAD.
56. RAAD ne vėliau kaip per 10 dienų po paraiškos leidimui gauti 1-ojo priedo įrenginiams priėmimo informuoja apie tai visuomenę (26 punktas) per miesto, rajono ar respublikinę spaudą, savivaldybės skelbimų lentoje, esant galimybei, – per radiją ir televiziją. Pranešime turi būti nurodyta:
56.1. kur ir kokiam ūkinės veiklos objektui (įrenginiui) planuojama išduoti leidimą;
56.2. kas yra veiklos vykdytojas;
56.3. kur ir kada galima susipažinti su informacija;
56.4. kam ir iki kurio laiko teikti motyvuotus (pagrįstus) pasiūlymus leidimo išdavimo klausimu.
57. Visuomenės atstovas, teikdamas motyvuotus bei pagrįstus pasiūlymus leidimo išdavimo klausimu privalo nurodyti savo vardą, pavardę (pavadinimą), adresą, telefoną.
58. RAAD gautus iš visuomenės motyvuotus bei pagrįstus pasiūlymus turi užregistruoti ir atsižvelgti į juos rengdamas leidimą.
59. RAAD ne vėliau kaip per 10 dienų po leidimo 1-ojo priedo įrenginiams išdavimo ar atnaujinimo (41 punktas) informuoja apie tai visuomenę per miesto, rajono ar respublikinę spaudą, savivaldybės skelbimų lentoje, esant galimybei, – per radiją ir televiziją, nurodydamas kada, kokiai veiklai ir kokiam veiklos vykdytojui išduotas ar atnaujintas leidimas.
60. Už dokumentų kopijas pareiškėjas atsiskaito Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
61. Visuomenės prašymu informaciją, susijusią su leidimo išdavimu ar atnaujinimu, taip pat ir leidimų bazėje kaupiamus duomenis RAAD pateikia įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
V. LEIDIMŲ DUOMENŲ BAZĖ
62. RAAD registruoja gautas paraiškas bei išduotus, atnaujintus, koreguotus ar panaikintus leidimus, tvarko jo veiklos regione išduotų, atnaujintų, koreguotų ir panaikintų leidimų duomenų bazę ir atsako už joje kaupiamos informacijos patikimumą.
63. Leidimų duomenų bazėje kaupiami duomenys apie išduotus, atnaujintus, koreguotus ir panaikintus leidimus bei apie svarbiausius leidimuose normuojamus išmetamus teršalus ir taršos šaltinius. Šioje duomenų bazėje privalo būti ir stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių, kuriems nustatyti leistinos taršos normatyvai, sąrašas.
Duomenys, išskyrus informaciją, kuri laikoma komercine paslaptimi, darbo valandomis turi būti prieinami visuomenei Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės įstaigų įstatymo (Žin., 2000, Nr. 10-236) nustatyta tvarka.
64. Aplinkos ministerija nustatyta tvarka teikia Europos Komisijai informaciją apie 1-ojo priedo įrenginiams nustatytas išmetamų teršalų ribines vertes, išmetamus teršalus, taršos šaltinius ir GPGB taikymą.
VI. GPGB ir kitos informacijos apie švaresnes technologijas duomenų bazė
65. aplinkos ministerija kaupia informaciją rašytinėje ir elektroninėje formoje apie Europos Sąjungos parengtus GPGB bei kitas švaresnes technologijas, organizuoja ir koordinuoja GPGB, tinkamų Lietuvos ūkiui, atranką, GPGB rekomendacijų, anotacijų atitinkamam pramonės sektoriui, kitos reikiamos informacinės medžiagos apie GPGB ir kitas švaresnes technologijas parengimą.
66. Aplinkos ministerija anotacijas, rekomendacijas apie GPGB ir informaciją apie kitas švaresnes technologijas teikia RAAD ir atitinkamam pramonės sektoriui.
67. Aplinkos ministerija sistemina ir tvarko GPGB ir kitos informacijos apie švaresnes technologijas duomenų bazę, sudaro veiklos vykdytojams galimybę naudotis ja per internetą. Duomenų bazėje turi būti ši informacija – anotacijos, rekomendacijos apie GBGP ir kitas švaresnes technologijas, institucijos, kurioje galima gauti išsamią informaciją šiais klausimais, pavadinimas, adresas, telefonas.
VII. LEIDIMO SĄLYGŲ ir leidimų išdavimo tvarkos LAIKYMOSI KONTROLĖ
68. RAAD tiesiogiai atsako už leidimuose nustatytų reikalavimų laikymosi įmonėse kontrolę.
69. Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcija, vadovaudamasi aplinkos ministro tvirtinamais valstybinės aplinkos apsaugos kontrolės nuostatais, prižiūri RAAD veiklą išduodant, atnaujinant, koreguojant ir panaikinant leidimus.
70. Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija turi teisę teikti privalomus nurodymus RAAD, atšaukti jų sprendimus dėl išduotų, koreguotų, atnaujintų bei panaikintų leidimų.
VIII. ATSAKOMYBĖ IR GINČŲ NAGRINĖJIMO TVARKA
71. Šių Taisyklių laikymąsi kontroliuojančios valstybinės aplinkos apsaugos institucijos ir pareigūnai turi teises ir pareigas, nustatytas Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose.
72. Veiklos vykdytojui taikoma Lietuvos Respublikos įstatymuose numatyta atsakomybė, jeigu jis:
72.1. neturėdamas šiose Taisyklėse nustatyto leidimo eksploatuoja įrenginį arba stacionarų ūkinės veiklos objektą, kuriam pagal šias Taisykles reikia gauti leidimą;
72.2. nesilaiko leidimuose nustatytų sąlygų;
72.3. nesilaiko pagal šias Taisykles priimtų RAAD ar kitų, valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę vykdančių, pareigūnų teisėtų privalomų nurodymų.
73. Jeigu dėl šių Taisyklių 72 punkte numatytų pažeidimų padaroma žala aplinkai, žmogui ar turtui, tai veiklos vykdytojas privalo atlyginti padarytus nuostolius Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
74. Veiklos vykdytojas gali apskųsti RAAD veiksmus ar neveikimą, susietus su leidimų išdavimu, atnaujinimu, koregavimu arba leidimo panaikinimu, Valstybinei aplinkos apsaugos inspekcijai.
75. Jeigu veiklos vykdytojas nesutinka su Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos sprendimu, jis įstatymų nustatyta tvarka gali kreiptis į teismą.
IX. ĮSIGALIOJIMAS
76. Šių Taisyklių reikalavimai taikomi:
76.1. naujiems 1-ojo priedo įrenginiams – nuo 2004 m. sausio 1 d.;
76.2. esamiems 1-ojo priedo įrenginiams – nuo 2004 metų sausio 1 d. po to, kai pasibaigia įmonei anksčiau išduoto Gamtos išteklių naudojimo leidimo galiojimo laikas. Po 2007 m. spalio 31 d. jokie 1-ojo priedo įrenginiai negali būti eksploatuojami be pagal šias Taisykles išduoto leidimo;
76.3. 2-ojo priedo įrenginiams – nuo 2004 m. sausio 1 d. po to, kai pasibaigia įmonei anksčiau išduoto Gamtos išteklių naudojimo leidimo galiojimo laikas.
77. Veiklos vykdytojo prašymu šios Taisyklės gali būti pradėtos taikyti anksčiau negu nurodyta šių Taisyklių 76 punkte, tačiau ne anksčiau kaip nuo 2004 m. sausio 1 d.
______________
1 priedas
Veiklos rūšys, pagal kurias nustatoma, ar stacionariam ūkinės veiklos objektui reikia turėti leidimą pagal reikalavimus, numatytus 1-ojo priedo įrenginiams
1. Energetikos pramonė
1.1. Kurą deginantys įrenginiai, kurių nominalus šiluminis galingumas didesnis kaip 50 MW.
1.2. Naftos ir dujų perdirbimo įrenginiai.
1.3. Kokso krosnys.
1.4. Anglies dujofikavimo ir suskystinimo įrenginiai.
2. Metalų gamyba ir apdirbimas
2.1. Metalo rūdos (įskaitant sulfidinę rūdą) kalcinavimo arba kaitinimo įrenginiai.
2.2. Įrenginiai ketui arba plienui (pirminio arba antrinio lydymo), įskaitant nepertraukiamą liejimą, gaminti, kurių pajėgumas didesnis kaip 2,5 tonos per valandą.
2.3. Juodųjų metalų apdirbimo įrenginiai:
2.3.1. karšto valcavimo staklės, kurių pajėgumas didesnis kaip 20 tonų plieno per valandą;
2.3.2. kalvės, turinčios kūjus, kurių kiekvieno energija didesnė kaip 50 kilodžaulių ir kurių kaloringumas didesnis kaip 20 MW;
2.3.3. įrenginiai, skirti dengimui apsauginėmis lydyto metalo dangomis, kurių įkrova didesnė kaip 2 tonos plieno per valandą.
2.4. Juodųjų metalų liejyklos, kurių gamybos pajėgumas didesnis kaip 20 tonų per dieną.
2.5. Įrenginiai:
2.5.1. neapdirbtiems spalvotiesiems metalams iš rūdos, koncentratų arba antrinių žaliavų gaminti naudojant metalurginius, cheminius arba elektrolitinius procesus;
2.5.2. spalvotiesiems metalams, įskaitant regeneruotus produktus (taurinimas, liejimas, ir kt.), lydyti, įskaitant legiravimą, kai švino ir kadmio lydymo pajėgumas didesnis kaip 4 tonas per valandą, o visų kitų metalų – 20 tonų per valandą.
2.6. Įrenginiai, kurių dengimo vonių tūris didesnis kaip 30 m3, metalų ir plastinių medžiagų paviršiams apdoroti elektrolizės arba cheminiais procesais.
3. Naudingųjų iškasenų pramonė
3.1. Įrenginiai, cemento klinkeriui gaminti rotacinėse krosnyse, kurių gamybos pajėgumas didesnis kaip 500 tonų per dieną, arba kalkėms rotacinėse krosnyse, kurių gamybos pajėgumas didesnis kaip 50 tonų per dieną, arba kitose aukštakrosnėse, kurių gamybos pajėgumas didesnis kaip 50 tonų per dieną.
3.2. Įrenginiai asbestui ir produktams iš asbesto gaminti.
3.3. Įrenginiai stiklui, įskaitant ir stiklo pluoštą, kurių lydymo pajėgumas didesnis kaip 20 tonų per dieną, gaminti.
3.4. Įrenginiai mineralinėms medžiagoms lydyti, įskaitant mineralinio pluošto gamybą, kurių lydymo pajėgumas didesnis kaip 20 tonų per dieną.
3.5. Įrenginiai keraminiams gaminiams degimo būdu gaminti, ypač stogų čerpėms, plytoms, ugniai atsparioms plytoms, čerpėms, molio dirbiniams arba porcelianui, kurių gamybos pajėgumas didesnis kaip 75 tonos per dieną ir/arba kurių degimo krosnies pajėgumas didesnis kaip 4 m3, o vienos krosnies džiovinimo talpa didesnė kaip 300 kg/m3.
4. Chemijos pramonė
Gamyba pagal šioje dalyje apibrėžtų veiklos rūšių kategorijas yra medžiagų arba medžiagų grupių, išvardytų 4.1 ir 4.6 antraštėse, pramoninio masto gamyba chemiškai jas perdirbant.
4.1. Chemijos įrenginiai pagrindinėms organinėms cheminėms medžiagoms gaminti:
4.1.1. angliavandeniliams (linijiniams arba cikliniams; sotiesiems arba nesotiesiems, alifatiniams arba aromatiniams);
4.1.2. deguonies turintiems organiniams junginiams: alkoholiui, aldehidams, ketonams, karboksirūgščiai, esteriams, acetatams, eteriams, peroksidams, epoksidinėms dervoms;
4.1.3. sieros turintiems organiniams junginiams;
4.1.4. azoto turintiems organiniams junginiams: aminams, amidams, nitrozo ir nitro junginiams, arba nitratams, nitrilams, cianatams, izocianatams;
4.1.5. fosforo turintiems organiniams junginiams;
4.1.6. halogenintiems angliavandeniliams;
4.1.7. metalo organiniams junginiams;
4.1.8. bazinėms plastinėms medžiagoms (polimeriniam sintetiniam pluoštui ir pluoštui, turinčiam celiuliozės);
4.1.9. sintetiniam kaučiukui;
4.1.10. dažikliams ir pigmentams;
4.1.11. paviršinio aktyvumo agentams ir medžiagoms.
4.2. Chemijos įrenginiai pagrindinėms neorganinėms cheminėms medžiagoms gaminti:
4.2.1. dujoms – amoniakui, chlorui arba vandenilio chloridui, fluorui arba vandenilio fluoridui, anglies oksidams, sieros turintiems junginiams, azoto oksidams, vandeniliui, sieros dioksidui, karbonilo chloridui (fosgenui) ir kt.;
4.2.2. rūgštims – chromo rūgščiai, fluoro vandenilio rūgščiai, fosforo rūgščiai, azoto rūgščiai, druskos rūgščiai, sieros rūgščiai, oleumui, sulfitinėms rūgštims ir kt.;
4.2.3. bazėms – amonio hidroksidui, kalio hidroksidui, natrio hidroksidui ir kt.;
4.2.4. druskoms – amonio chloridui, kalio chloratui, kalio karbonatui, natrio karbonatui, perboratui, sidabro nitratui ir kt.;
4.2.5 ne metalams, metalo oksidams arba kitiems neorganiniams junginiams – kalcio karbidui, siliciui, silicio karbidui ir kt.
4.3. Chemijos įrenginiai fosforo, azoto arba kalio trąšoms (paprastoms ar kompleksinėms) gaminti.
4.4. Chemijos įrenginiai pagrindiniams augalų apsaugos produktams ir biocidams gaminti.
4.5. Įrenginiai, kuriuose pagrindiniams farmacijos produktams gaminti naudojami cheminiai arba biologiniai būdai.
4.6. Chemijos įrenginiai sprogmenims gaminti.
5. Atliekų tvarkymas
Nepažeidžiant Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (Žin., 1998, Nr. 61-1726) nustatytų reikalavimų:
5.1. Įrenginiai pavojingoms atliekoms šalinti arba joms naudoti, kaip nustatyta, pagal Atliekų tvarkymo taisyklėse (Žin., 1999, Nr. 63-2065; 2001, Nr. 45-1604), Atliekų sąvartynų įrengimo, eksploatavimo, uždarymo ir priežiūros po uždarymo taisyklėse (Žin., 2000, Nr. 96-3051; 2001, Nr. 87-3053) nustatytus reikalavimus, kai pajėgumas didesnis kaip 10 tonų per dieną.
5.2. Įrenginiai buitinėms atliekoms deginti pagal aplinkos apsaugos normatyvinį dokumentą LAND 19-99 „Pagrindiniai atliekų deginimo reikalavimai“ (Žin.,1999, Nr. 94-2725), kai pajėgumas didesnis kaip 3 tonos per valandą.
5.3. Įrenginiai nepavojingoms atliekoms šalinti pagal Atliekų tvarkymo ir Atliekų sąvartynų įrengimo, eksploatavimo, uždarymo ir priežiūros po uždarymo taisyklėse nustatytus reikalavimus, kai pajėgumas didesnis kaip 50 tonų per dieną.
5.4. Sąvartynai, priimantys daugiau negu 10 tonų atliekų per dieną, arba kurių bendras pajėgumas didesnis kaip 25 000 tonų, išskyrus inertinių atliekų sąvartynus.
6. Kitos veiklos rūšys
6.1. Pramonės įmonės, kuriose gaminama:
6.1.1. celiuliozė iš medienos arba kitų pluoštinių medžiagų;
6.1.2. popierius ir kartonas, kurių gamybos pajėgumas didesnis kaip 20 tonų per dieną.
6.2. Įmonės, kuriose atliekamas pirminis pluošto arba tekstilės apdorojimas (plovimas, balinimas, merserizavimas) arba dažymas ir kurių apdorojimo pajėgumas didesnis kaip 10 tonų pluošto per dieną.
6.3. Kailių ir odų rauginimo įmonės, kurių apdorojimo pajėgumas didesnis kaip 12 tonų gatavos produkcijos per dieną.
6.4. Žemės ūkio produkcijos perdirbimo įmonės:
6.4.1. skerdyklos, kurių skerdienos gamybos pajėgumas didesnis kaip 50 tonų per dieną;
6.4.2. įmonės, kuriose apdorojamos ir perdirbamos maisto produktams gaminti skirtos:
6.4.2.1. gyvulinės žaliavos (išskyrus pieną), kurių galutinio produkto gamybos pajėgumas didesnis kaip 75 tonos per dieną,
6.4.2.2. augalinės žaliavos, kurių galutinio produkto gamybos pajėgumas didesnis kaip 300 tonų per dieną (ketvirčio vidurkis);
6.4.3. pieno apdorojimo ir perdirbimo įmonės, kuriose per dieną pagaminama daugiau kaip 200 tonų pieno (metinis vidurkis).
6.5. Gyvulių skeletų ir atliekų šalinimo arba perdirbimo įrenginiai, kurių darbo pajėgumas didesnis kaip 10 tonų per dieną.
6.6. Intensyvaus paukščių arba kiaulių auginimo įrenginiai, kuriuose yra daugiau kaip:
40 000 vietų paukščiams,
2 000 vietų mėsinėms kiaulėms (daugiau kaip 30 kg), arba
750 vietų paršavedėms.
6.7. Įrenginiai, kuriuose, naudojant organinius tirpiklius, atliekamas medžiagų, daiktų arba gaminių paviršiaus apdorojimas – taurinimas, šlichtinimas, dengimas, riebalų šalinimas, atspariu vandeniui darymas, klijavimas, dažymas, valymas arba impregnavimas ir kurių vartojimo pajėgumas didesnis kaip 150 kg per valandą arba didesnis kaip 200 tonų per metus.
Įrenginiai, kuriuose gaminama anglis (perdegta anglis) arba elektografitas deginimo arba grafitizacijos būdu.
Pastabos:
1. Jei vienas veiklos vykdytojas tame pačiame įrenginyje arba toje pačioje vietoje vykdo keletą veiklos rūšių, išvardytų po viena paantrašte, tai tokių veiklos rūšių pajėgumai sumuojami.
2. Šiame priede „gamybos pajėgumas“ reiškia pastatyto ir įrengto įrenginio pajėgumą esant normalioms įrenginio eksploatavimo sąlygoms (= projektinį pajėgumą). Jeigu esamo įrenginio veiklos vykdytojas neplanuoja naudoti visų projektinių pajėgumų, pavyzdžiui, neprašo leidimo pastatyto ir įrengto įrenginio tam tikrai daliai, „gamybos pajėgumas“ suvokiamas kaip faktiškai naudojamų įrenginio dalių pajėgumas. Ar esamas įrenginys priskirtinas prie 1-ojo priedo įrenginių, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia veiklos vykdytojas derybose su leidimą išduodančia institucija.
______________
2 priedas
Kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, ar stacionariam ūkinės veiklos objektui, nepriskirtam prie 1-ojo priedo įrenginių, reikia leidimo pagal reikalavimus, numatytus 2-ojo priedo įrenginiams
Stacionarūs ūkinės veiklos objektai, kurie nepriskiriami prie 1-ojo priedo įrenginių, turi turėti leidimus, kai:
1. iš paviršinio ar požeminio vandens telkinių nuosavais įrenginiais paimama ir suvartojama arba tiekiama kitiems vandens vartotojams 10 m3/ per parą ir daugiau vandens;
2. išleidžiama į aplinką (paviršinius vandens telkinius, filtravimo įrenginius, kaupimo rezervuarus, žemdirbystės drėkinimo laukus ir kt.) 5 m3/ per parą ir daugiau užterštų buities ar gamybinių nuotekų;
3. lietaus nuotekos surenkamos kanalizacijos tinklais iš 10 ha ar didesnių gyvenamųjų teritorijų arba nuo pramonės įmonių teritorijų bei kitų analogiškų pramonės įmonių teritorijų, labai užterštų teritorijų ir išleidžiamos į paviršinio vandens telkinius;
4. išmetama į aplinkos orą 10 tonų / per metus ar daugiau teršalų;
5. naudojamas bent vienas kietuoju kuru kūrenamas katilas, kurio kūryklos šiluminis našumas yra 0,5 MW ar daugiau;
6. naudojama stacionarus degimo šaltinis, kurio šiluminis našumas yra 1,0 MW ar daugiau;
7. deginamos atliekos, įskaitant naudotas alyvas;
8. šalinamos (sąvartynai, atliekas deginančios įmonės) ar naudojamos (išskyrus tas įmones, kurios naudoja tik savo gamybos metu susidariusias atliekas) atliekos;
9. per mėnesį susidaro 1 tona ar daugiau nepavojingų technologinių (tiesioginės gamybos) atliekų;
10. per mėnesį susidaro 50 kg ar daugiau pavojingų technologinių (tiesioginės gamybos) atliekų;
11. išgaunamos šios naudingosios mineralinės statybos medžiagos (iškasenos): žvyras, molis, lauko akmenys, dolomitas, kreidos mergelis, klintys, smėlis, monomineralinis kvarcinis smėlis, išskyrus smėlį stiklui gaminti, sapropelį, opoką, anhidridą ir organinės kilmės: durpės, nafta. Prie „2-ojo priedo įrenginių“ nepriskiriami iki 0,5 ha ploto ir iki 2,0 m gylio karjerai, kuriuos savo reikmėms ir savo žemėje naudoja žemės savininkai, žemės naudotojai ir valdytojai.
______________
3 priedas
LEISTINŲ TARŠOS NORMŲ NUSTATYMO IR TARŠOS POVEIKIO APLINKAI PROGNOZĖS MEtodai
1. LEISTINOS TARŠOS (LT) Į APLINKĄ NORMATYVŲ NUSTATYMAS
1.1. Bendrosios nuostatos
1.1.1. Asmenys, kurių ūkinės veiklos objektai turi neigiamą poveikį gamtos aplinkai, privalo pagal galiojančius normatyvinius dokumentus apskaičiuoti dėl jų veiklos susidarančius gamtinės aplinkos elementų taršos lygius ir įrašyti juos į paraišką leidimui gauti.
Asmenų ūkinės veiklos objektų leistinos taršos (toliau – LT) normatyvai nustatomi, įvertinus šių objektų projektinę dokumentaciją. Projektuojant statomus ar rekonstruojamus objektus, turi būti nustatomi tik didžiausios leistinos taršos (toliau – DLT) normatyvai, kurie nurodomi statinio projekto aplinkos apsaugos dalyje arba planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitose.
Didžiausia leistina su nuotekomis išleisti į aplinką tarša (DLT) – tai per laiko vienetą leidžiamas su nuotekomis išleisti teršalų kiekis, apskaičiuotas pagal galiojančias nuotekų užterštumo normas ir leidžiamą išleisti nuotekų kiekį arba pagal nuotekų surinktuvo sklaidos galimybes.
Kai ūkinės veiklos objektų techninės galimybės nėra pakankamos (nėra nuotekų ar oro valymo įrenginių, valymo įrenginiai nepakankamo našumo ir pan.) DLT normatyvams pasiekti, paraiškoje leidimui gauti turi būti nurodytos konkrečios planuojamos taršos mažinimo priemonės ir jų įgyvendinimo terminai. Tada konkrečiam aplinkos apsaugos priemonių įgyvendinimo laikotarpiui nustatomi laikinai leistinos taršos (toliau – LLT) normatyvai. Šiuo atveju leidime turi būti nurodomi ir planuojami DLT normatyvai. Taip pat LLT normatyvai gali būti nustatomi valymo įrenginių remonto ar jų rekonstrukcijos laikotarpiui.
1.1.2. Ši normatyvų nustatymo tvarka netaikoma mobiliems taršos šaltiniams.
2. Su nuotekomis išleidžiamos leistinos taršos (LT) normatyvų nustatymas
2.1. Kai ūkinės veiklos objektus eksploatuojantys asmenys naudoja nuotekų valymo įrenginius, kurių techninis lygis pakankamas išvalyti nuotekas iki leidžiamo liekamojo užterštumo, nustatyto pagal galiojančius normatyvinius dokumentus, nustatomas didžiausios laikinai leistinos taršos (DLT) normatyvas nuotekoms į paviršinio vandens telkinius išleisti.
2.2. Jei nuotekų išvalyti iki DLT normatyvų negalima (nėra nuotekų valymo įrenginių, įrenginiai nepakankamo našumo, pasenusi arba netinkama jų konstrukcija, yra tik mechaninio valymo įrenginiai ir kt.), gali būti nustatomas laikinai leistinos taršos (LLT) normatyvas. Tuomet planuojamiems DLT normatyvams pasiekti turi būti numatomos priemonės bei leidimuose nustatomi jų įgyvendinimo terminai. Pasibaigus leidime nustatytam LLT normatyvų galiojimo terminui, turi būti pradėtas taikyti DLT normatyvas.
Nustatytas LLT normatyvas koreguojamas, sumažėjus išmetamų teršalų kiekiui (sumažėjus gamybos apimtims, pakeitus technologiją, pradėjus eksploatuoti naują valymo įrenginių grandį arba suintensyvinus jų darbą ir pan.). Jei išmetami teršalų kiekiai laikinai sumažėja dėl sumažėjusios trumpalaikės gamybos apimties, žaliavų stokos ar kitų priežasčių, tačiau, susidarius tam tikroms sąlygoms, gali būti pasiektas ankstesnis lygis, prieš tai nustatyto LLT normatyvo keisti nereikia. LLT didinti leidžiama tik kai yra objektyvios priežastys (pvz., miestuose, prijungiant prie kanalizacijos sistemos naujus kvartalus ir kt.).
2.3. Nustatant nuotekų, išleidžiamų į paviršinio vandens telkinius, LT normatyvus, reikia vadovautis galiojančiomis nuotekų užterštumo normoms bei kitais galiojančiais normatyviniais dokumentais.
2.4. Metiniai bei paros DLT (LLT) kiekiai (įrašomi į leidimus) apskaičiuojami pagal formules:
, t/m.; (1)
čia:
Cnvid. – atitinkamos teršiančios medžiagos leidžiama vidutinė metinė koncentracija (DLK, LLK), mg/l. DLT apskaičiuojama imant Cnvid. pagal suderintą projektą arba galiojančias nuotekų užterštumo normas. LLT apskaičiuojama imant Cnvid. pagal suderintą projektą įgyvendintam etapui (pastačius mechaninę valymo įrenginių dalį ar pan.) arba apskaičiuojama pagal laboratorinių tyrimų duomenis (žr.2.6 p.);
Qm. – leistinas išleisti metinis nuotėkų kiekis, m3/m., nustatomas įvertinus esamus ir planuojamus išleisti nuotekų kiekius bei nuotekų surinktuvo galimybes.
=, t/d; (2)
čia:
DLTd (LLTd) – leidžiamas teršalų kiekis per parą;
Cnmax – tam tikros teršiančios medžiagos maksimali momentinė koncentracija, mg/l, imama pagal suderintą projektą ar galiojančias nuotekų užterštumo normas arba apskaičiuojama pagal 10 ir 12 formules (kai nėra projektinių rodiklių ir nepasiekiama DLT);
Qd max – maksimalus paros nuotekų kiekis, m3/d, įvertinus vandens vartojimo, taip pat ir nuotekų išleidimo netolygumus per metus.
Qd max = Qd vid. x K, m3/d; (3)
čia:
Qd vid. – vidutinis paros nuotekų kiekis, m3/d;
K – vandens vartojimo netolygumo paros koeficientas.
(4)
(5)
Kai nėra debitų matavimo duomenų, vandens vartojimo netolygumo paros koeficientas K imamas pagal normatyvinio dokumento –Vandens vartojimo normos RSN 26-90 3 lentelę.
DLTd (LLTd) – tai teršalų kiekis (normatyvas), kuris negali būti viršijamas.
Kaip faktinis išleistų teršalų per parą kiekis atitinka DLTd (LLTd), tikrinama tik viršijus tam tikros teršiančios medžiagos maksimalią momentinę koncentraciją Cnmax, kuri taip pat turi būti įrašoma į leidimą.
Nustačius, kad Cf. > Cnmax, faktiškai per parą išleistas teršalų kiekis apskaičiuojamas pagal formulę:
, t/d; (6)
čia:
Cf. – tam tikros teršiančios medžiagos faktinė koncentracija, mg/l (kai naudojamas automatinis nuotekų bandinių semtuvas, imama vidutinė paros koncentracija);
Qdf. – faktinis per parą išleistų nuotekų kiekis, m3/d, nustatomas bandinių ėmimo dieną (jeigu nėra apskaitos, imamas Q d max).
Jeigu nustatoma faktinė koncentracija didesnė nei maksimali momentinė ir faktiš …
DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.