Lietuvos Respublikos Vyriausybė NUTARIMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2008 METŲ VEIKLOS ATASKAITOS PATEIKIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMUI 2009 m. kovo 25 d. Nr. 223 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 43-772; 1998, Nr. 41(1)-1131; 2003, Nr. 10-342) 5 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 metų veiklos ataskaitai (pridedama) ir pateikti ją Lietuvos Respublikos Seimui. MINISTRAS PIRMININKAS                                                              ANDRIUS KUBILIUS VIDAUS REIKALŲ MINISTRAS                                                 RAIMUNDAS PALAITIS _________________ PRITARta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. kovo 25 d. nutarimu Nr. 223 LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2008 METŲ VEIKLOS ATASKAITA ĮŽANGINIS ŽODIS Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau vadinama – Vyriausybė) teikia 2008 metų veiklos ataskaitą. Penkioliktoji Vyriausybė savo veiklą pradėjo tik 2008 m. gruodžio 10 d. ir gali pateikti tik savo veiklos ataskaitą. Ji negali atsiskaityti už keturioliktosios Vyriausybės, veikusios nuo 2006 metų iki 2008 m. gruodžio 10 d., veiklą. Pradėjusi savo veiklą tik ataskaitinių metų pabaigoje, penkioliktoji Vyriausybė paveldėjo ekonominę, finansinę, socialinę, energetinę situaciją, kurią sukūrė jos pirmtakė keturioliktoji Vyriausybė, veikdama iki 2008 metų gruodžio. Todėl šioje ataskaitoje pateikiama ir bendrais bruožais apibūdinama paveldėta šalies ūkio ir finansų sistemos situacija, kuri sąlygojo penkioliktosios Vyriausybės veiklą 2008 metų gruodį ir turės labai didelę įtaką per visus 2009 metus. Bent trumpai aptartina būklė iki 2008 m. gruodžio 10 d. – šalies ūkio ir finansų, socialinių reikalų ir energetikos paveldas, jį lėmusios priežastys. Ūkis ir finansai. Penkioliktoji Vyriausybė pradėjo darbą 2008 metų gruodį, kai šalies ūkis ir valstybės finansų sistema ėmė labai sparčiai kristi į gilią krizę. Lietuvoje krizės nebūtų išvengta net ir tuo atveju, jeigu nebūtų įvykusi pasaulinė krizė. Krizės priežastys šalies ūkyje brendo nuo 2006 metų, tačiau šalies ūkio ir finansų politika nebuvo keičiama, nors tiek nepriklausomi tarptautiniai ir Lietuvos ekspertai, tiek Finansų ministerijos specialistai nedviprasmiškai ir ne kartą perspėjo, kokia gili ir skaudi ištiks krizė, jeigu šalies ūkio ir finansų politika nebus radikaliai pertvarkyta. Tuometinė politinė valdžia ir keturioliktoji Vyriausybė į perspėjimus nesugebėjo tinkamai reaguoti, Lietuvos parengti ekonomikos ir finansų krizei, todėl 2009 metais šalies problemos yra keleriopai gilesnės ir skaudesnės. Pateikiame citatas iš Finansų ministerijos specialistų 2006–2007 metais parengtų perspėjimų, į kuriuos tuo metu tinkamai nebuvo reaguota, ir rekomendacijų, kaip derėtų keisti finansų politiką: 2006 m. lapkričio 10 d.: „Kitų pasaulio šalių duomenų ekonometrinė analizė rodo, kad kredito prieaugiui viršijus trendinį augimą 4 procentiniais punktais BVP, o nekilnojamojo turto kainai atitrūkus nuo trendinės kainos daugiau kaip 40 procentų, yra didelė tikimybė, kad metų laikotarpiu įvyks finansų krizė.“ „Visos grėsmės yra susijusios su sparčiu pastarųjų metų kredito prieaugiu, skirtu vartojimui ir spekuliacinėms investicijoms į nekilnojamąjį turtą.“ „Komercinių bankų prognozės rodo, kad 2006 m. kredito prieaugiu finansuojamos išlaidos sudarys apie 15 procentų BVP. Gerokai 4 procentinius punktus BVP viršijantis skolintų lėšų stimulas bendrai paklausai yra netvarus. Anksčiau ar vėliau bus pasiekta skolos riba, kurią viršyti finansų rinkoms neapsimokės, ir tada kredito prieaugio teikiamas stimulas BVP augimui išnyks. Staigus keliolikos procentų BVP paklausos susitraukimas labai ir netikėtai pablogintų įmonių pelningumą.“ 2007 metų liepa: „Jei Lietuvoje spartus ūkio augimas tęsis toliau, tai sukeltų pavojų visai šalies finansinei sistemai, kadangi jis yra paremtas ne eksporto ir produktyvumo didėjimu, o skolinimosi skatinamu vidaus vartojimu, kuris didina einamosios sąskaitos deficitą. ESD jau viršijo TVF ekspertų apskaičiuotą priimtiną Baltijos šalims apie 7,5 proc. BVP sudarančio ESD ribą ir kelia pavojų stabiliam ekonomikos augimui. Pernelyg ilgai finansuojant didelį Lietuvos mokėjimų balanso einamosios sąskaitos deficitą, komercinių bankų užsienio valiuta denominuotas turtas taps mažesnis už įsipareigojimus užsienio valiuta, todėl didės palūkanų normos už indėlius nacionaline valiuta ir palūkanų priedai už riziką, padidėjusios palūkanų normos per daug sulėtins investicijas, vartojimą. Pernelyg greitas vartojimo sulėtėjimas gali pabloginti ūkio subjektų mokumo rodiklius ir užsienio bankai gali apriboti lėšas, būtinas užtikrinti Lietuvos mokėjimų balanso einamosios sąskaitos finansavimui. 2007 m. spalio 16 d.: „Jeigu dėl dominuojančios politinės valios nebuvimo nepavyks įgyvendinti priemonių, būtinų 2008 metais suformuoti 4 procentų BVP valdžios sektoriaus perteklių, tai ūkio persitvarkymo kaštai padidės tiek, kad pragyvenimo lygio artėjimas prie europietiškų standartų įvyks daug lėčiau nei norėtųsi daugumai Lietuvos piliečių.“ „2008 metų galimos tarptautinės finansų krizės pasekmėms išvengti būtina parengti tokį biudžetą, kuris 8 procentų nominalaus BVP augimo sąlygomis užtikrintų 4 procentų BVP valdžios sektoriaus perteklių.“ „Šiuo metu tik ekspertiniu vertinimu galima nustatyti tikimybes, kada tarptautinio likvidumo trūkumas sukels Lietuvos BVP nuosmukį: egzistuoja 10 procentų tikimybė, kad nuosmukis būtų pradedamas fiksuoti 2008 metų III ketvirtį; 30 procentų – nuosmukis būtų pradedamas fiksuoti iki 2008 metų IV ketvirčio; 90 procentų – nuosmukis būtų pradedamas fiksuoti iki 2009 metų pabaigos. Nepradėjus įgyvendinti pakankamų fiskalinės politikos priemonių, vidutinės trukmės laikotarpiu ūkio nuosmukis yra neišvengiamas.“ „Būtina pastebėti, kad ūkis yra tokioje stadijoje, kad net neatidėliotinai įgyvendinus pasiūlytas priemones nėra pagrindo tikėtis išvengti pesimistinio scenarijaus: priemonių įgyvendinimas tik sumažintų jo realizavimosi tikimybę.“ Atkreiptinas dėmesys į tai, jog dar 2007 metų spalį Finansų ministerijos ekspertai prognozavo, kad 2009 metais Lietuvą neišvengiamai ištiks krizė ir kad siekiant sumažinti tokios krizės tikimybę ir poveikį jau 2008 metais reikia sudaryti 4 procentų BVP valdžios sektoriaus perteklių. Tačiau keturioliktoji Vyriausybė sąmoningai neatsižvelgė į šiuos perspėjimus, vykdė aklą krizės pavojaus neigimo politiką, nesiėmė jokių permainų finansų politikoje, nesuformavo valdžios sektoriaus pertekliaus, taigi pastūmėjo visuomenę ir ūkį į gilią ekonomikos ir finansų krizę, kurios pirmieji požymiai buvo pastebėti 2008 metų pradžioje, o ryškiai smogė ūkiui ir valstybės pajamoms 2008 metų II pusėje. Keturioliktosios Vyriausybės 2008 metams užsibrėžtas ir Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatyme įtvirtintas tikslas – pasiekti, kad 2008 metais valdžios sektoriaus deficitas neviršytų 0,5 procento BVP, – nebuvo įgyvendintas. Prognozuojama, kad 2008 metais realus valdžios sektoriaus deficitas sieks apie 2,9 procento, tačiau tik mažesnė jo dalis bus susidariusi dėl pajamų planų neįvykdymo – skirtumas daugiausia susidaro dėl struktūrinių priemonių, reikalingų minėtam tikslui pasiekti, nevykdymo 2008 metais ir priimtų sprendimų didinti pensijas, motinystės ir tėvystės pašalpas daugiau, nei buvo planuota „Sodros“ 2008 metų biudžete. Tokios neatsakingos 2008 metų politikos pasekmės Lietuvai atsilieps ne tik 2009, bet ir 2010 metais. Socialiniai reikalai. Keturioliktoji Vyriausybė, nepaisydama perspėjimų apie artėjančią krizę ir būtinybę formuoti valstybės sektoriaus perteklių 2008 metais, sąmoningai, net ir pažeisdama galiojančius įstatymus, prieš 2008 metų rinkimus didino viešojo sektoriaus išlaidas. Tai ypač ryškiai pastebima vertinant socialinių išmokų politiką 2008 metais. Antai 2008 metų pradžioje „Sodros“ biudžete buvo sukauptas daugiau nei 1 mlrd. litų rezervas, o 2008 metų pabaigoje visas šis rezervas jau buvo panaudotas, nors tai ir nebuvo numatyta „Sodros“ biudžete. Vyriausybei nutarus padidinti socialines pensijas daugiau, nei buvo numatyta Lietuvos Respublikos socialinio draudimo fondo biudžeto 2008 metų rodiklių patvirtinimo įstatyme (jame buvo numatyta 745 litai, o priskaičiuota vidutinė metinė pensija – 786 litai), „Sodros“ išlaidos padidėjo keliais šimtais milijonų litų ir „Sodros“ sistemoje buvo sukurta ilgalaikio finansinio deficito problema, o toks įstatymus pažeidžiantis išlaidavimas lėmė tai, kad per 2008 metus bendras fiskalinis deficitas kelis kartus viršijo įstatymuose numatytą. Dėl neatsakingos finansų ir socialinės politikos keturioliktoji Vyriausybė ne tik nesukaupė valdžios sektoriaus pertekliaus, kaip rekomendavo Finansų ministerijos specialistai, bet ir leido atsirasti neplanuotai dideliems deficitams. Šio neatsakingumo padarinius Lietuvos žmonės jaus artimiausius kelerius metus. Pasaulinės krizės sąlygomis Lietuvos ūkio, nesukaupusio rezervų, recesija bus labai skaudi ir gili. Energetika. Keturioliktoji Vyriausybė buvo paskyrusi vyriausiąjį derybininką, turėjusį derėtis su Europos Sąjunga (toliau vadinama – ES) dėl galimybių pratęsti Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimą. Nors ir skeptiškai vertintos šios galimybės, Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo padariniams liko nepasirengta. Dar 2004 metais, Lietuvai stojant į ES, buvo suderėta, kad iš ES lėšų, skiriamų Ignalinos atominei elektrinei uždaryti, Lietuva galės pastatyti naujus energijos generavimo pajėgumus Elektrėnuose. Statyba nepradėta iki šiol, konkursas naujai jėgainei statyti įvyko tik 2009 metų pradžioje, elektrą naujasis blokas geriausiu atveju pradės gaminti tik 2013 metais. Dėl nusikalstamai aplaidaus vėlavimo elektros energiją 3 metus turėsime gaminti vis dar veikiančiuose nenašiuose ir pasenusiuose Elektrėnų šiluminės elektrinės blokuose arba brangiai pirkti iš Rusijos. Dėl tos priežasties didės elektros kainos, nuostolių patirs gyventojai ir verslas. Aplaidžiai vėluota statyti panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų saugyklas. Jų statyba pabrango jau dvigubai, o ją numatoma baigti tik 2011 metais (vietoj anksčiau numatytų 2008 metų). Dėl to bus vėluojama demontuoti reaktorius, valstybė patirs daugiamilijoninius nuostolius, nes kiekvieni uždelsti metai didina išlaidas reaktoriams palaikyti. Gerokai vėluojant buvo atnaujinta Nacionalinė energetikos strategija, kuri numatė branduolinės energetikos tęstinumą ir būtinybę statyti naują vakarietišką ir šiuolaikišką branduolinę jėgainę. Tačiau tam tikslui sukurtas nacionalinis investuotojas nepadarė proveržio naujos jėgainės statyboje, o dėl neskaidraus kūrimo ir netinkamo valstybės turto įvertinimo tik supriešino Lietuvos visuomenę, įnešė sumaišties į elektros ūkio ir energetikos projektų valdymą. Nuolat kalbėta apie būtinybę tiesti elektros tiltą, sujungsiantį su Lenkija, kartu ir su Vakarų Europa, tačiau kalbos ir liko kalbomis: nėra jokių susitarimų, nenumatyti konkretūs finansavimo šaltiniai. Baltijos šalys ES energetikos sistemoje taip ir liko lyg sala be elektros tinklų ir dujų vamzdynų jungčių su Vakarų Europa. Įsigalėjus dujininkų interesams šilumos ūkyje, labai sunkiai stūmėsi į priekį vietinio kuro katilinių statyba. Dėl to kone visa šiluma Lietuvoje vis dar gaminama dujinėse jėgainėse. Pabrangus dujoms, gyventojai moka nepagrįstai dideles sąskaitas už šildymą. Dujoms tiekti ankstesnė valdžia paliko sutartimis įtvirtintą tarpininkę „Dujotekaną“, iš kurios vartotojai priversti pirkti dujas 8 litais brangiau nei iš „Lietuvos dujų“. Taigi tokią situaciją paveldėjo penkioliktoji Vyriausybė, pradėdama savo veiklą. Penkioliktosios Vyriausybės 2008 metų veiklos ataskaita pateikiama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 metų veiklos ataskaitos pirmoje dalyje. Vykdant Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą (1996 m. gruodžio 19 d.; Nr. VIII-49) ir Lietuvos Respublikos Seimo (toliau vadinama – Seimas) 2006 m. lapkričio 23 d. nutarimą Nr. X-921, minėtos ataskaitos antroje ir trečioje dalyse pateiktos dar dvi ataskaitos. Tai Šalies ūkio konkurencingumo tendencijų 2008 metų ataskaita (informacija apie šalies ūkio konkurencingumo tendencijas ir jų vertinimas, šalies ūkio konkurencingumo sėkmės rodiklių duomenys ir jų palyginimas su kitų ES valstybių duomenimis, taip pat informacija apie ES struktūrinių fondų paramos Lietuvai 2007–2013 metams panaudojimą, žinių ir inovacijų infrastruktūros ir valstybei svarbių ekonominių projektų įgyvendinimą) ir Nacionalinio saugumo būklės ir plėtros 2008 metais ataskaita (informacija apie nacionalinio saugumo tikslų ir priemonių įgyvendinimą). PIRMA DALIS PENKIOLIKTOSIOS VYRIAUSYBĖS 2008 METŲ VEIKLOS ATASKAITA Seimas 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. XI-52 pritarė penkioliktosios Vyriausybės parengtai Vyriausybės programai, ir 2008 metų pabaigoje ši Vyriausybė pradėjo dirbti. Naujajai Vyriausybei teko pradėti savo veiklą itin sunkiomis sąlygomis: buvusioji Vyriausybė savo metu nerodė aktyvumo mažinti infliaciją, nesiėmė prevencinių veiksmų valstybės finansų sistemai stabilizuoti, todėl vis labiau pradėjo ryškėti ekonominės krizės padariniai. Penkioliktoji Vyriausybė suvokė, kad svarbiausias artimiausio laikotarpio uždavinys yra ekonomikos krizės ir jos padarinių suvaldymas, todėl nedelsiant buvo parengtas ir pradėtas įgyvendinti Krizės įveikimo planas. KRIZĖS ĮVEIKIMO PLANO ĮGYVENDINIMAS I. TAUPYMAS IR EFEKTYVUS MOKESČIŲ MOKĖTOJŲ LĖŠŲ PANAUDOJIMAS Siekiant vykdyti Vyriausybės programoje numatytą uždavinį – sutaupyti iki 2 milijardų litų – svarbiausiuosius sprendimus reikėjo priimti 2008 metų gruodį, kartu pateikti Seimui naują Lietuvos Respublikos 2009 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą. Fiskalinė politika Pastaruosius kelerius metus šalyje buvo vykdoma prociklinė fiskalinė politika, dėl kurios ciklinės biudžetų pajamos, užuot kaupiamos, būdavo išleidžiamos įvairioms reikmėms finansuoti. Nors buvo deklaruojami fiskalinės drausmės ir deficito mažinimo siekiai, galima teigti, kad deficito rezultatai būdavo geresni, nei planuota, vien dėl viršijamų pajamų planų, o ne dėl tikslingų Vyriausybės veiksmų. Keturioliktosios Vyriausybės 2008 metams užsibrėžtas ir Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatyme įtvirtintas tikslas – pasiekti, kad 2008 metais valdžios sektoriaus deficitas neviršytų 0,5 procento BVP, – nebuvo įgyvendintas. Prognozuojama, kad 2008 metais realus valdžios sektoriaus deficitas sieks apie 2,9 procento, tačiau tik mažesnė jo dalis bus susidariusi dėl pajamų planų neįvykdymo – skirtumas daugiausia susidaro dėl struktūrinių priemonių, reikalingų minėtam tikslui pasiekti, nevykdymo 2008 metais ir priimtų sprendimų didinti pensijas, motinystės ir tėvystės pašalpas daugiau, nei buvo planuota „Sodros“ 2008 metų biudžete. Dėl šių priežasčių dvi tarptautinės kredito reitingų agentūros – „Standard&Poor‘s“ ir „Fitch Ratings“ – sumažino Lietuvos ilgalaikio skolinimosi užsienio valiuta reitingą per dvi pakopas – nuo „A“ iki „BBB+“ ir paliko galioti neigiamas reitingo perspektyvas, o kita reitingų agentūra – „Moody‘s“ – pakeitė skolinimosi reitingo perspektyvą iš stabilios į neigiamą, tačiau reitingas „A2“ išliko nepakeistas. Lietuvos Respublikos 2008 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (toliau vadinama – valstybės biudžetas) pajamų planas (su ES paramos lėšomis) buvo patvirtintas 25571,9 mln. litų, o surinkta 23200,9 mln. litų, taigi pajamų planas įvykdytas 90,7 procento, arba pajamų gauta 2371 mln. litų mažiau, nei planuota. Palyginti su 2007 metais, pajamų surinkta 2531,4 mln. litų (arba 12,2 procento) daugiau. 2008 metais valstybės biudžeto pajamų (be ES paramos lėšų) buvo planuota surinkti 20459 mln. litų, o surinkta 19718,9 mln. litų, t. y. 740,2 mln. litų (arba 3,6 procento) mažiau, nei planuota. Palyginti su 2007 metais, įplaukų gauta 2531,1 mln. litų (arba 14,7 procento) daugiau. Pajamų planai nebuvo įvykdyti dėl nelabai apdairių lėtėjančio augimo sąlygomis gyventojų pajamų mokesčio, akcizų ir PVM surinkimo prognozių: nors šių mokesčių surinkimas faktiškai nuo pat 2008 metų pradžios atsiliko nuo planuoto, keturioliktoji Vyriausybė nepateikė atitinkamų 2008 metų biudžeto patikslinimų. ES ir kitos finansinės paramos lėšų buvo planuota gauti 5112,8 mln. litų, gauta 3482 mln. litų, t. y. 1630,8 mln. litų (arba 31,9 procento) mažiau. 2008 metais į valstybės biudžetą gauta 0,3 mln. litų (arba 0,01 procento) daugiau ES ir kitos finansinės paramos lėšų nei 2007 metais. Nacionalinio biudžeto asignavimai socialinei apsaugai 2008 metų biudžete, palyginti su 2007 metais, padidinti 918 mln. litų (36,2 procento) ir sudarė 3456 mln. litų; sveikatos apsaugai jie padidinti 358 mln. litų (24,9 procento) ir sudarė 1797 mln. litų; švietimo srityje padidinti 1154 mln. litų (21,9 procento) ir sudarė 6414 mln. litų; kultūros, poilsio ir religijos sričiai papildomai buvo skirta 255 mln. litų (28,6 procento) ir asignavimai sudarė 1146 mln. litų. Vis dėlto 2008 metų pajamų planas buvo patvirtintas pernelyg ambicingas, todėl 2008 metų pabaigoje buvo labai sudėtinga vykdyti biudžete prisiimtus įsipareigojimus asignavimų valdytojams. Finansų ministerija ėmėsi visų galimų priemonių įsiskolinimams minimizuoti, ir 2009 metų pradžioje valstybės biudžeto įsiskolinimai, likę 2008 m. gruodžio 31 dienai, praktiškai buvo likviduoti. Ekonomikos lėtėjimas ir globalūs iššūkiai, išryškinę ankstesnės finansų politikos ydas, lėmė ryžtingus penkioliktosios Vyriausybės sprendimus 2008 metų pabaigoje vykdant pagrindinį strateginį vidutinės trukmės laikotarpio politikos uždavinį – stabdyti ekonomikos nuosmukį ir padėti pagrindus ekonomikai atsigauti, iš esmės gerinti padėtį srityse, galinčiose užtikrinti ekonominį proveržį. Vyriausybė parengė ir pateikė Seimui patikslintą Lietuvos Respublikos 2009 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, kurį rengiant pajamų ir išlaidų peržiūros buvo imtasi iš esmės. Siekiant sumažinti išlaidas, biudžeto išlaidų dalyje peržiūrėti išlaidų straipsniai ir pasiekta, kad būtų sutaupyta apie 2 milijardai litų. Atsižvelgdamas į Vyriausybės programoje numatyto Krizės įveikimo plano nuostatą „pakeisti bazinius dydžius, nuo kurių skaičiuojami politikų, teisėjų, viešojo sektoriaus darbuotojų, pareigūnų darbo užmokesčiai, siekiant užtikrinti, kad sumažinus gyventojų pajamų mokesčio tarifą jų neto darbo užmokestis nesikeistų“, Seimas 2008 metų gruodį priėmė Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymą, kuriame 2009 metams nustatytas kitoks valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis – 475 litai (palyginti su 2008 metų baziniu dydžiu, jis sumažėjo 3,1 procento). Kartu naujoji Vyriausybė siekė pasikeitusiomis sąlygomis kiek įmanoma vykdyti ankstesnės Vyriausybės finansinius įsipareigojimus švietimo, mokslo, sveikatos apsaugos, kultūros ir meno bei socialiniams darbuotojams. Buvo rasta finansinių galimybių, ir nuo 2009 m. sausio 1 d. jiems padidintas darbo užmokestis: pedagogams – vidutiniškai 10 procentų, kultūros ir meno darbuotojams – vidutiniškai 8–25 procentais (atsižvelgiant į darbuotojo pareigybę ir išsilavinimą), socialiniams darbuotojams – vidutiniškai 12 procentų. Įgyvendinus minėtąsias priemones, 2009 metams suplanuotas maždaug 2,1 procento BVP valdžios sektoriaus deficitas, kuris būtų siekęs daugiau nei 6,5 procento BVP, jeigu šie veiksmai (ir papildomi veiksmai, stabilizuojantys Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą) nebūtų atlikti. Išanalizavus savivaldybių biudžetų pajamų augimo apribojimo mažinimo poveikį šalies finansams ir atsižvelgiant į finansines galimybes, taip pat siekiant savivaldybių biudžetų pajamų didėjimo, buvo parengtas ir Seimo priimtas Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 5, 10, 12 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymas (2008 m. gruodžio 23 d.; Nr. XI-117). Savivaldybių pajamos tapo stabilesnės, padidėjo savivaldybių finansinis savarankiškumas, nes padidėjus biudžetų pajamoms savivaldybės gali daugiau jų panaudoti savarankiškosioms funkcijoms vykdyti. Visokeriopai taupant valstybės lėšas, peržiūrima Valstybės investicijų programa: atsisakoma investicijų į naujus statybos projektus, taip pat projektus, kur statyba, atsižvelgiant į projekto likutinę vertę ir 2009 metais numatomus asignavimus, truktų ilgiau negu 5 metus. Atsilaisvinusios lėšos bus skiriamos daugiabučiams namams renovuoti ir objektams, kuriuos galima užbaigti 2009 metais, statyti. Konvergencijos programa Lietuvos Respublikos 2009 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme ir susijusiuose teisės aktuose įteisintos finansų politikos gairės atsispindi ir Lietuvos konvergencijos programoje, kurią Lietuva privalo kasmet pateikti Europos Komisijai. Lietuvos konvergencijos 2008 metų programai (toliau vadinama – Konvergencijos programa) pritarta Vyriausybės 2009 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. 30, ir ji pateikta Europos Komisijai. Konvergencijos programoje Lietuva įsipareigojo siekti vykdyti ekonominę politiką, užtikrinančią kainų ir valdžios sektoriaus finansų stabilumą, kad išliktų tvirtas pasitikėjimas valiutų valdybos principų tęstinumu Lietuvoje ir būtų užtikrinama ilgalaikio kainų stabilumo perspektyva. Joje įtvirtinta nuostata, kad Lietuvos pinigų ir valiutų kurso politikos tikslai išlieka tie patys. Lietuva ir toliau išlaikys griežtai fiksuotą lito kursą euro atžvilgiu anksčiau nustatytu santykiu ir sieks prisijungti prie euro zonos, kai tik atitiks konvergencijos (Mastrichto) kriterijus. Atsižvelgiant į ankstesnės finansų politikos sąlygotas problemas, kurios dėl ekonominio sunkmečio nesudaro galimybės Vyriausybei pasiekti subalansuoto biudžeto tikslo artimiausiu metu, Konvergencijos programoje siekį subalansuoti biudžetą laikinai pakeitė siekis neviršyti 3 procentų BVP deficito ribos. Planuotąja maždaug -2,1 procento BVP valdžios sektoriaus deficito užduotimi 2009 metais (1 pav.) siekiama stabilizuoti viešuosius finansus, atkurti užsienio investuotojų pasitikėjimą Lietuvos verslo planais, sumažinti palūkanų normas, pagyvinti 2010 metų investicijas ir panaudoti visas galimybes, kad būtų padėti pamatai 2011 metų BVP didėjimui. 1 pav. Valdžios sektoriaus balansinis rodiklis 2006–2011 metais (BVP procentais). Šaltiniai: 2006–2007 metais – faktiniai Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau vadinama – Statistikos departamentas) duomenys; 2008 metais – išankstiniai Finansų ministerijos skaičiavimai; 2009–2011 metais – Konvergencijos programoje įtvirtinti tikslai. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetas Išankstiniais duomenimis, Valstybinio socialinio draudimo fondas 2008 metais gavo 11,1 mlrd. litų įplaukų – beveik tiek pat, kiek ir buvo planuota. Šio fondo patiriamoms išlaidoms dėl pensijų kaupimo įmokos pervedimo privatiems pensijų fondams kompensuoti iš Rezervinio (stabilizavimo) fondo buvo skirta 80 mln. litų. Valstybinio socialinio draudimo fondo priskaičiuotos piniginės išlaidos, išankstiniais duomenimis, sudarė 12,3 mlrd. litų. Priskaičiuotas pinigines išlaidas palyginus su įplaukomis, darytina išvada, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo 2008 metų biudžeto rezultatas buvo neigiamas 1,2 mlrd. litų. Daugiausia (beveik 8 mlrd. litų) Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų buvo panaudota valstybinėms socialinio draudimo pensijoms mokėti ir šioms pensijoms didinti. 2008 metais valstybinė socialinio draudimo bazinė pensija buvo didinta du kartus ir padidėjo 94 litais (nuo 266 iki 360 litų), einamųjų 2008 metų draudžiamosios pajamos – 132 litais (nuo 1356 iki 1488 litų), maksimalios valstybinės socialinio draudimo neperskaičiuotos pensijos dydis – 204 litais (nuo 578 iki 782 litų). Vidutinė senatvės pensija, paskirta turint būtinąjį stažą, 2008 metų gruodį, palyginti su tuo pačiu 2007 metų laikotarpiu, padidėjo 185 litais (28,7 procento) ir sudarė 830 litų (2 pav.). 2 pav. Vidutinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, litais. Šaltinis – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba. 2008 metais beveik 1,7 mlrd. litų Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų buvo panaudota ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokoms mokėti ir šioms išmokoms didinti. Nuo 2008 m. sausio 1 d. pailgintas motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų mokėjimo laikas, iki vaikui sukaks 2 metai, kartu padidintos šios pašalpos iki 100 procentų kompensuojamojo uždarbio dydžio (iki vaikui sukaks vieneri metai), o už laiką, iki vaikui sukaks 2 metai, mokama 85 procentų šio uždarbio dydžio pašalpa. Dirbant už mažesnį nei motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpa atlyginimą, pradėtas mokėti šios pašalpos ir atlyginimo skirtumas. Vienu metu gimus dviem ir daugiau vaikų, pradėtos mokėti dvigubo ar trigubo dydžio motinystės ir motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos. Nuo 2008 m. liepos 1 d. įteisintas motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų mokėjimas draustiems asmenims už kiekvieną skirtingu laiku gimusį vaiką tuo atveju, kai šie vaikai yra iki 2 metų (pametinukai). Buvo sustiprintos vaikus auginančių tėvų socialinės garantijos. Dėl prisiimtų didelių įsipareigojimų Valstybinio socialinio draudimo fondo priskaičiuotos išlaidos 2008 metais viršijo šio fondo gaunamas pajamas. Tad einamosioms socialinio draudimo išmokoms mokėti buvo naudojamas (per 2008 metus beveik visas ir panaudotas) Valstybinio socialinio draudimo fondo atsargos rezervas. 2008 metų pabaigoje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba turėjo skolintis lėšų, kad užtikrintų smarkiai padidėjusių socialinio draudimo išmokų mokėjimą nustatytu laiku. Piniginė socialinė parama Įvertinus ekonominę šalies būklę ir siekiant taupiai ir efektyviai naudoti mokesčių mokėtojų lėšas, Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo pakeitimais numatyta nuo 2009 m. kovo 1 d. vyresniems kaip 3 metų vaikams išmoką vaikui mokėti tuo atveju, jeigu šeimos pajamos kiekvienam šeimos nariui per mėnesį neviršija 3 valstybės remiamų pajamų dydžių (šiuo metu – 1050 litų). Be šeimos pajamų vertinimo išmoka vaikui bus mokama 3 ir daugiau vaikų auginančioms šeimoms, taip pat globojamiems (rūpinamiems) vaikams. Įvertinus valstybės finansines galimybes, kai neįmanoma sukaupti tiek lėšų, kiek būtina visų pradinukų ir priešmokyklinukų nemokamų pietų išlaidoms finansuoti, ir siekiant užtikrinti, kad nemokamą maitinimą mokykloje gautų visi mokiniai iš mažas pajamas gaunančių šeimų, Lietuvos Respublikos socialinės paramos mokiniams įstatymo pakeitimais įteisinta tvarka, kai nemokami pietūs mokiniams skiriami tik tuo atveju, jeigu vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį nesiekia 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio (šiuo metu – 525 litų). Nustatyta, kad šios nuostatos galioja iki 2010 m. gruodžio 31 dienos. II. PINIGŲ SRAUTŲ BALANSAVIMAS Siekiant įgyvendinti Vyriausybės programoje numatytus antikrizinius veiksmus, subalansuoti pinigų srautus ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, 2008 metų pabaigoje buvo priimta gana daug sprendimų. Antai: laikinai (2009–2010 metams) nuo 5,5 procento iki 3 procentų sumažintas į privačius pensijų fondus pervedamos kaupimo įmokos tarifas; iš valstybės biudžeto ir kitų valstybės piniginių išteklių 2009 metams skirta 7,5 karto daugiau lėšų (600 mln. litų), palyginti su 2008 metais, Valstybinio socialinio draudimo fondo patiriamoms išlaidoms dėl pensijų kaupimo įmokos dalies pervedimo privatiems pensijų fondams kompensuoti; į valstybinio draudimo sistemą įtrauktos naujos dirbančiųjų grupės, taip pat praplėstos savarankiškai dirbančių žmonių socialinio draudimo garantijos; laikinai (vieniems metams, iki 2010 m. sausio 1 d.) nukelta nemažai papildomų lėšų reikalaujanti nauja valstybinių socialinio draudimo pensijų apskaičiavimo tvarka, suteikianti galimybę apskaičiuoti šias pensijas tik pagal pajamas, turėtas po 1994 metų. Siekiant išvengti praktikoje pasitaikančių piktnaudžiavimo atvejų, nuo 2009 m. liepos 1 d. visoms motinystės / tėvystės socialinio draudimo išmokoms gauti bus reikalaujama turėti ne trumpesnį kaip 9 mėnesių, nuo spalio 1 d. – ne trumpesnį kaip 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą. Lietuvos Respublikos 2009 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme suteikti įgaliojimai Vyriausybei pajamų trūkumo atveju priimti sprendimus dėl išlaidų mažinimo. Jeigu pajamos viršys nustatytąsias, jų perteklius bus naudojamas tik valdžios sektoriaus deficitui mažinti. Finansų ministerijos duomenimis, centrinės valdžios sektoriaus skolos struktūra nekelia grėsmės valstybės finansams. Trumpalaikiai įsipareigojimai pagal likutinę trukmę 2008 metais sudarė 11 procentų visos skolos, o skolos už kintamąsias palūkanų normas – mažiau nei 4 procentus visos skolos. Vidutinė svertinė likutinė skolos trukmė – daugiau nei 5 metai. Centrinės valdžios sektoriaus skola yra 100 procentų denominuota litais ir eurais. 2008 metų III ketvirtį susikomplikavus tarptautinių finansų rinkų problemoms, minėtini šie keturioliktosios Vyriausybės sprendimai, derėję su atitinkamais sprendimais, priimamais kitų ES valstybių narių ir ES mastu: Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo pakeitimo bei papildymo įstatymas (2008 m. sausio 18 d.; Nr. X-1429), kuriuo, atsižvelgiant į 2006 m. lapkričio 29 d. Europos Komisijos paskelbtame Komunikate dėl Direktyvos 94/19/EB persvarstymo pateiktus išaiškinimus dėl draudimo išmokos sumos apskaičiavimo, buvo padidinta indėlių draudimo suma nuo 20 000 iki 22 000 eurų; Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas (2008 m. spalio 14 d.; Nr. X-1749), numatantis vienų metų laikotarpiui (pradedant nuo 2008 m. lapkričio 1 d.) padidinti draudžiamų indėlių sumą nuo 22 000 iki 100 000 eurų; Finansinių krizių prevencijos ir valdymo planas, patvirtintas 2008 m. lapkričio 24 d. Vyriausybės nutarimu Nr.1253, kurio nuostatose pateikiamos apibrėžtys, nustatomi finansinės krizės grėsmės požymiai, dalyvaujančios institucijos, dalyvaujančių institucijų veiksmai, numatomi keitimosi informacija ir bendradarbiavimo pagrindai. Siekiant įvertinti grėsmes finansų sektoriaus stabilumui ir teikti rekomendacijas dėl sprendimų priėmimo finansinių krizių prevencijos ir valdymo srityje, Vyriausybės 2008 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 1253 sudaryta nuolatinė Finansinių krizių prevencijos ir valdymo komisija. Pagrindinis Krizės įveikimo plano tikslas – pasiekti 5,3 mlrd. litų finansinį rezultatą. Atsižvelgiant į situaciją, šis tikslas gali būti tikslinamas. III. NEATIDĖLIOTINI VEIKSMAI MOKESČIŲ SRITYJE Siekiant užtikrinti valstybės finansų stabilumą, buvo pateiktas mokesčių įstatymų pakeitimų paketas – šios mokesčių reformos rezultatas turėtų būti iki 2 milijardų litų pajamų sutaupymas, be to, sukurtos teisinės prielaidos subalansuotai apmokestinimo sistemai, užtikrinančiai stabilias biudžeto pajamas, vietoj neefektyvių mokestinių lengvatų įteisinant mokestines paskatas valstybės prioritetinėse srityse. Antai: 1. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo pataisomis: nuo 15 iki 20 procentų padidintas pelno mokesčio tarifas; nustatyta lengvata, leidžianti iki 50 procentų sumažinti apmokestinamąjį pelną įmonėms, investuojančioms į esminį technologinį atsinaujinimą; panaikintos sektorinės lengvatos. 2. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisomis: iki 15 procentų sumažintas pajamų mokesčio tarifas, taikomas visoms pajamoms, išskyrus pajamas iš paskirstytojo pelno, kurioms nustatytas 20 procentų pajamų mokesčio tarifas; pakeista neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo tvarka – jis taikomas tik mažas pajamas gaunantiems asmenims ir tik su darbo santykiais susijusioms pajamoms; panaikintos sektorinės lengvatos, taip pat lengvatos, pasiekusios joms keltus tikslus. 3. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisomis nuo 2009 m. sausio 1 d. standartinis PVM tarifas padidintas nuo 18 iki 19 procentų, atsisakyta lengvatinių PVM tarifų taikymo, iki 2009 m. birželio 30 d. paliekant galioti tik lengvatinį PVM tarifą kompensuojamiesiems vaistams, knygoms ir neperiodiniams informaciniams leidiniams. Taip pat iki 2009 m. rugpjūčio 31 d. 14 procentinių punktų būtų kompensuojamas PVM tarifas už šilumą, tiekiamą į gyvenamąsias patalpas. 4. Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo pataisomis padidinti akcizų tarifai cigaretėms, kurui ir alkoholiniams gėrimams. Be mokesčių įstatymų pakeitimų, pateiktų ir priimtų kartu su Lietuvos Respublikos 2009 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu, minėtinos šios svarbios 2008 metais priimtos mokesčių įstatymų naujovės: 2008 metais pritarta Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo pataisoms, pagal kurias, siekiant įmones papildomai paskatinti investuoti į mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbus, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, taikomos pelno mokesčio lengvatos įmonių investicijoms į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą. Taip pat nuo 100 000 iki 1 000 000 litų padidinta pajamų riba, kurios neviršijančioms įmonėms neatsiranda prievolė mokėti avansinio pelno mokesčio. 2008 metais buvo užtikrinta biudžeto pajamų surinkimo vienoje sąskaitoje (vietoj buvusių 60 sąskaitų) galimybė, sukurta Lietuvos Respublikos muitinės duomenų saugykla, vykdomi naujosios Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemos diegimo darbai, Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos jūrų uosto poste įrengta stacionari rentgeno kontrolės sistema. IV. VERSLO SKATINIMAS Dar 2007 metų gruodį Europos Komisijos įvertinime buvo nurodyta, kad Lietuvai reikia sutelkti dėmesį į šias sritis: didinti makroekonominį stabilumą ir riboti infliaciją; didinti tiesiogines užsienio investicijas; gerinti verslo aplinkos reguliavimo efektyvumą, ypač daug dėmesio skiriant teisės aktų supaprastinimui; gerinti jaunimo įsidarbinimo galimybes; plėsti verslumo ugdymą ir kita. 2008 metais pasaulinė ekonomikos ir finansų krizė destabilizavo Lietuvos ekonomiką ir neigiamai paveikė 2008 metų ekonominius rodiklius. Išankstiniai 2008 metų IV ketvirčio rezultatai – Lietuvos BVP smuko 2 procentais – patvirtina faktą, kad Lietuvos ūkis išgyvena suintensyvėjusios pasaulinės finansų krizės poveikio realiajai ekonomikai padarinius. Nedžiugina ir kitas ekonominis rodiklis – 2008 metais vidutinė metinė infliacija pagal suderintą vartotojų kainų indeksą sudarė 11,1 procento. Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis (3 pav.), tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje 2008 m. spalio 1 d. sudarė 33,48 mlrd. litų ir buvo 5,7 procento mažesnės nei 2008 m. sausio 1 d. (35,5 mlrd. litų). Vidutiniškai vienam šalies gyventojui teko 10 tūkst. litų tiesioginių užsienio investicijų (2008 m. sausio 1 d. – 10,5 tūkst. litų). 3 pav. Tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje 2000–2008 metais. Pastaba. Nuo 2006 m. sausio 1 d. dėl pasikeitusios skaičiavimo metodikos duomenys pasikeitę. Šaltinis – Statistikos departamento duomenys. 2008 metų II pusėje pradėjo mažėti užimtumas ir didėti nedarbas. Gyventojų užimtumo tyrimų duomenimis, užimtumo lygis Lietuvoje 2008 metais siekė 64,3 procento ir buvo 0,6 procentinio punkto mažesnis, negu 2007 metais. Užimtųjų labai sumažėjo 2008 metų IV ketvirtį, ir vidutinis metinis užimtųjų skaičius, gyventojų užimtumo tyrimų duomenimis, siekė 1520 tūkst., arba 0,9 procento mažiau negu 2007 metais. Pagal kitą ekonomikos rodiklį – nedarbą – Lietuva 2008 metų gruodį buvo aštunta nuo galo tarp ES-27 valstybių. Lietuvoje 2008 metų gruodį, Eurostato duomenimis, nedarbo lygis buvo 8 procentai, taigi aukštesnis už vidutinį nedarbo lygį ES (ten jis buvo 7,4 procento). Susiformavo ryškus struktūrinis nedarbas tiek atskirose teritorijose, tiek pagal profesijas. Atsižvelgdama į pasaulinės finansų krizės padarinius Lietuvos ūkiui ir blogėjančius ekonominius rodiklius, penkioliktoji Vyriausybė patvirtino Ekonomikos skatinimo planą, kurio tikslas – palengvinti verslo sąlygas, įlieti papildomų lėšų į Lietuvos rinką, palengvinti verslui galimybę skolintis, išlaikyti darbo vietas ir taip mažinti socialinę įtampą visuomenėje. Ekonomikos skatinimo planas, kuris yra neatsiejama Vyriausybės įsipareigojimų dalis, susideda iš 5 dalių: verslo finansavimo galimybių išplėtimo, pastatų energetinio efektyvumo didinimo, spartesnio ES struktūrinės paramos panaudojimo, verslo aplinkos gerinimo („Saulėtekio“ iniciatyva), eksporto ir investicijų skatinimo. Bendra plano vertė finansine išraiška – 5,5 mlrd.litų. Labai svarbu efektyviai ir rezultatyviai panaudoti ES paramos lėšas Nuo Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento (toliau vadinama – BPD) įgyvendinimo pradžios iki 2008 m. gruodžio 31 d. panaudota (t. y. padaryta, apmokėta išlaidų ir pripažinta tinkamomis deklaruoti Europos Komisijai išlaidomis) 3 126 mln. litų (101 procentas) BPD įgyvendinti skirtų ES lėšų suma. Iš Europos Komisijos iki 2008 metų pabaigos gauta maksimali 95 procentų ES lėšų, skirtų BPD įgyvendinti, suma, kurią Europos Komisija pagal reglamentus gali išmokėti šaliai. Lėšų likutis (5 procentai) bus sumokėtas pateikus BPD įgyvendinimo užbaigimo dokumentus (jie turi būti pateikti Europos Komisijai 2010 metais). Sanglaudos fondo lėšos skirtos 53 aplinkosaugos ir transporto projektams, iš jų iki 2008 m. gruodžio 31 d. baigta įgyvendinti 20 projektų (9 transporto, 6 aplinkos apsaugos ir 5 techninės paramos projektai). Kitų 33 projektų įgyvendinimas turi būti baigtas iki 2010 m. gruodžio 31 dienos. Iki 2008 m. gruodžio 31 d. panaudota 2 056 mln. litų Sanglaudos fondo lėšų (72 procentai), iš jų 444,3 mln. litų (16 procentų Lietuvai skirtos Sanglaudos fondo paramos) – vien per 2008 metus. Per 2007–2013 metų programavimo laikotarpį Lietuvai numatyta 23,4 mlrd. litų ES struktūrinės paramos lėšų, kurias planuojama gauti iš atitinkamų fondų (4 pav.). 4 pav. 2007–2013 metų laikotarpio ES struktūrinės paramos Lietuvai paskirstymas pagal fondus. Šaltinis – Finansų ministerijos duomenys. 2008 metais parengti ir patvirtinti pagrindiniai teisės aktai, reglamentuojantys 2007–2013 metų ES struktūrinės paramos planavimą, skyrimą, išmokėjimą ir tolesnį administravimą: Žmogiškųjų išteklių plėtros (Vyriausybės 2008 m. liepos 23 d. nutarimas Nr. 789), Ekonomikos augimo (Vyriausybės 2008 m. liepos 23 d. nutarimas Nr. 788), Sanglaudos skatinimo (Vyriausybės 2008 m. liepos 23 d. nutarimas Nr. 787) ir Techninės paramos (Vyriausybės 2008 m. liepos 23 d. nutarimas Nr. 782) veiksmų programų priedai, kurių tikslas – detalizuoti 2007–2013 metų ES struktūrinės paramos panaudojimo prioritetus, t. y. nustatyti konkrečias veiksmų programų prioritetų įgyvendinimo priemones, joms skirtas lėšas ir atsakingas institucijas, taip pat Veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklės, patvirtintos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1225, kuriose nustatytos veiksmų programų administravimo ir finansavimo procesų nuostatos. Pagal veiksmų programų prieduose patvirtintas konkrečias priemones numatyta paskirstyti ES fondų lėšų suma sudarė 90 procentų visų 2007–2013 metų laikotarpiui Lietuvai numatytų ES fondų lėšų. Per 2008 metus už veiksmų programų įgyvendinimą atsakingos institucijos paskelbė kvietimų teikti paraiškas arba patvirtino valstybės (regionų) projektų sąrašų daugiau nei už 10 567,49 mln. litų (tai sudaro 46 procentus visos institucijų administruojamos sumos). 2008 metais pagal visas veiksmų programas iš viso pasirašyta 81 projektų finansavimo ir administravimo sutartis. Pagal įgyvendinamus projektus 2008 metais tinkamomis deklaruoti Europos Komisijai išlaidomis pripažinta 704,89 mln. litų, iš jų ES fondų lėšos – 558,59 mln. litų. 2008 metais Finansų ministerija, kaip 2007–2013 metų ES struktūrinės paramos koordinuojančioji institucija, parengė ir pateikė svarstyti Europos Komisijai 2007–2013 metų ES struktūrinės paramos valdymo ir kontrolės sistemos (toliau vadinama – VKS) aprašymą ir atliktą nepriklausomą VKS vertinimą, pagal kurį nustatyta, kad VKS atitinka 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006 reikalavimus. Europos Komisijai patvirtinus VKS, bus pradėta išmokėti paramą jos gavėjams. ARTIMIAUSIO LAIKOTARPIO PRIORITETAI Ekonomikos krizė neigiamai paveikė visas sritis, todėl siekiant sušvelninti ūkio nuosmukį būtina vykdyti struktūrines reformas. Reformoms vykdyti Vyriausybės 2009 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 50 atnaujinta Valstybės valdymo tobulinimo komisija (Saulėlydžio komisija) ir Vyriausybės 2009 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 144 sudaryta Verslo aplinkos gerinimo komisija (Saulėtekio komisija). Vyriausybė pasiryžusi jau 2009 metais daryti esmines permainas 7 svarbiausiose srityse: iš esmės pertvarkyti valstybės valdymą; suintensyvinti kovą su korupcija; paspartinti strateginių energetikos problemų sprendimą; kurti inovatyvią ekonomiką; pertvarkyti švietimo sistemą; pertvarkyti  sveikatos sistemą; sumažinti socialinę atskirtį. 2009 metai Lietuvai svarbūs ir išskirtiniai energetiniu ir ekonominiu požiūriu. Uždarius valstybės įmonę Ignalinos atominę elektrinę, prireiks spręsti šalies aprūpinimo elektros energija problemas, o padidėjusios energijos kainos gali skaudžiai atsiliepti vartotojams ir šalies ekonomikai. Todėl labai svarbu aktyviai įgyvendinti energijos taupymą skatinančias priemones. 2009 metai yra ypatingi Lietuvos kultūrai. Sulaukėme Lietuvos vardo tūkstantmečio, o Vilnius paskelbtas Europos kultūros sostine. Šie metai – itin didelių galimybių parodyti Europos ir viso pasaulio gyventojams Lietuvos kultūrą laikas. Kartu tai ir didelių iššūkių metas – ar bus tinkamai tam pasirengta. Prioritetiniai darbai finansų srityje Siekiant formuoti finansų politiką, stiprinančią pasitikėjimą makroekonominiu stabilumu, užtikrinti efektyvų valstybės ir ES lėšų valdymą ir panaudojimą, finansų sektoriaus plėtrą ir sklandų kitų finansų srities priemonių įgyvendinimą, 2009 metais numatyti šie pagrindiniai darbai: Įgyvendinti atnaujintą Lietuvos 2008 metų konvergencijos programą, laikantis joje nustatytų prioritetų: įgyvendinti biudžeto politiką, užtikrinančią finansų rinkų pasitikėjimą valdžios sektoriaus finansų stabilumu, išsaugančią tvirtą pasitikėjimą valiutų valdybos principų tęstinumu Lietuvoje ir užtikrinančią ilgalaikio kainų stabilumo perspektyvą; atkūrus pasitikėjimą makroekonominiu stabilumu, paspartinti verslo plėtrą ir sėkmingai įgyvendinti švietimo, sveikatos, energetinės priklausomybės nuo importuojamo mineralinio kuro mažinimo bei kitas ūkio tvarumui būtinas struktūrines reformas; skaidriai valdyti valstybę ir siekti politinio sutarimo dėl vykdytinų reformų; siekti visuomenės palaikymo dėl skelbiamų tikslų ir talkos juos įgyvendinant; tęsti valiutų kursų mechanizmo II ekonominės politikos įsipareigojimų vykdymą, vidutiniu laikotarpiu pasiekti tvarų Konsoliduotoje Europos Sąjungos sutartyje įtvirtintų konvergencijos (Mastrichto) kriterijų vykdymą ir pasirengti euro įvedimui. Siekiant efektyviau naudoti mokesčių mokėtojų lėšas, numatoma pertvarkyti strateginio planavimo ir biudžeto sudarymo sistemą, taip pat sukurti iš biudžeto finansuojamų programų tikslų pasiekimo vertinimo sistemą. Tęsti finansinio stabilumo srityje pradėtus darbus – su Lietuvos banku ir konsultuojantis su užsienio ekspertais, bus sukurta finansinio sektoriaus krizių prevencijos ir valdymo sistema: 1) bus parengtas susitarimo (memorandumo) dėl bendradarbiavimo ir keitimosi informacija finansinių krizių prevencijos ir valdymo srityje projektas; 2) bus parengtas Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo projektas ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų projektai. Siekiant ir toliau aktyviai dalyvauti tarptautinių finansų organizacijų veikloje, 2009 metais planuojama įstoti į Tarptautinę plėtros asociaciją, priklausančią Pasaulio banko organizacijų grupei. Tęsti santaupų atkūrimą gyventojams. Planuojama, kad 2009 metais reikės 34 mln. litų vykdant įsipareigojimus grąžinti atkurtas santaupas. Per 2008 metus į indėlininkų sąskaitas buvo pervesta 7,8 mln. litų. 2009 metais numatoma parengti Vyriausybės programoje numatytus Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimus, kuriuose būtų išplėsta gyventojų nekilnojamojo turto mokestinė bazė ir neapsiribota gyventojų turimu komercinėje veikloje naudojamu nekilnojamuoju turtu, o iš papildomų šio mokesčio pajamų sudarytas savarankiškas finansinių išteklių šaltinis savivaldybėms, taip pat parengti teisės aktų projektus, įtvirtinančius mokestinį kreditą. Taip mokestinėmis priemonėmis bus skatinama smulkiojo verslo plėtra. Prioritetiniai darbai ekonomikos srityje Išskirtinos 4 prioritetinės reformų sritys: žinios ir inovacijos; verslo potencialo realizavimas; investicijos į žmones ir darbo rinkos modernizavimas; energetika ir klimato kaita. Įvertinus realią ekonominę būklę ir atsižvelgus į Europos Komisijos rekomendacijas, 2009 metais svarbiausia – kurti modernią ekonomiką, daugiausia dėmesio skiriant tiesioginių užsienio investicijų pritraukimui, inovacijų, eksporto, smulkiojo ir vidutinio verslo skatinimui, verslo sąlygų gerinimui. Bus dirbama šiomis kryptimis: Užtikrinti tolygią ūkio plėtrą. Bus atnaujinta Valstybės ilgalaikės raidos strategija ir tobulinama Valstybės ilgalaikės raidos strategijos įgyvendinimo analizės ir stebėsenos sistema (taip pat ir kompiuterizuota); atsižvelgiant į Europos Komisijos pateiktas specifines rekomendacijas Lietuvai, bus papildyta Nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo 2008–2010 metų programa. Gerinti investicinę aplinką ir skatinti investicijas. 2009–2011 metais ypač daug dėmesio planuojama skirti Investicijų skatinimo 2008–2013 metų programos nustatytų tikslų ir uždavinių įgyvendinimui. Taip pat planuojama reorganizuoti viešąją įstaigą Lietuvos ekonominės plėtros agentūrą – atskirti tiesioginių užsienio investicijų pritraukimą nuo eksporto plėtros skatinimo ir įkurti Investicijų pritraukimo fondą (angl. Invest in Lithuania). Remti ir skatinti smulkųjį ir vidutinį verslą. Europos Komisija 2008 m. birželio 25 d. pristatė 10 pagrindinių principų paremtą Smulkiojo verslo aktą Europai (toliau vadinama – Smulkiojo verslo aktas), turintį užtikrinti palankesnes veiklos sąlygas mažosioms verslo įmonėms, kurios ES ekonomikoje atlieka itin svarbų vaidmenį. Įgyvendinant Smulkiojo verslo aktą Lietuvoje, bus parengta Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo 2008–2013 metų strategija. Įgyvendinti Geresnio reglamentavimo programą ir kasmetinius jos priemonių planus. Bus nustatytos nacionalinės administracinės naštos verslui mažinimo prioritetinės sritys ir administracinės naštos verslui mažinimo prioritetinėse srityse procentinis rodiklis; bus patvirtintas Geresnio reglamentavimo programos įgyvendinimo 2009 metų planas; bus pradėti vykdyti konkretūs nacionalinės administracinės naštos verslui vertinimo pinigine išraiška ir jos mažinimo darbai. Sukurti palankias sąlygas verslui tobulinant teisinį reglamentavimą. Bus supaprastintas uždarųjų akcinių bendrovių reguliavimas – optimizuotas minimalaus kapitalo dydis ir užtikrinta dalyvių, kreditorių ir kitų asmenų teisėtų interesų apsauga; bus parengti teisės aktų projektai, kurių tikslas – pagerinti akcininkų teisių, susijusių su dalyvavimu ir balsavimu visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, apsaugą; bus atsisakyta Juridinių asmenų registrui teikiamų kai kurių įmonių dokumentų atitikties įstatymų reikalavimams notarinio tvirtinimo. Paspartinti energetikos infrastruktūrinių projektų, užtikrinančių energijos tiekimo saugumą, patikimumą ir diversifikavimą, įgyvendinimą. Pagal šį prioritetą numatoma, kad bus spartinami šie projektai: Lietuvos ir Lenkijos elektros tinklų sujungimas; Lietuvos ir Švedijos elektros tinklų sujungimas; naujos atominės elektrinės statyba; suskystintųjų gamtinių dujų importo terminalo statyba; požeminės gamtinių dujų saugyklos statyba; gamtinių dujų tinklų sujungimas su Lenkija. Efektyviai įgyvendinti Daugiabučių namų modernizavimo programą. Spartus senų daugiabučių namų modernizavimas – viena iš energijos taupymą skatinančių priemonių. Iš įvairių šaltinių daugiabučiams namams modernizuoti 2009 metais planuojama panaudoti apie 230 mln. litų valstybės biudžeto lėšų, iš jų 84,4 mln. litų – Specialiajai daugiabučių namų modernizavimo programai vykdyti. Bus parengti pasiūlymai dėl kitų finansinių šaltinių ir būdų panaudojimo daugiabučiams namams ir kitiems pastatams modernizuoti, taip pat dėl statybos leidimų modernizuoti daugiabučius namus išdavimo, projektų rengimo ir jų įgyvendinimo procedūrų supaprastinimo. Stiprinti teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą. Bus parengti pasiūlymai dėl esamos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros sistemos tobulinimo, atsakomybės už neteisėtų statybų vykdymą sugriežtinimo. Prioritetiniai darbai socialinės apsaugos srityje Didinti kokybišką užimtumą ir investicijas į žmogiškąjį kapitalą. Numatoma didinti darbo rinkos lankstumą, kartu derinant su užimtumo saugumu, aktyvinant bedarbių darbo paiešką ir tuo mažinant siekį gauti nedarbo draudimo išmoką, didinant galimybes dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse. Numatoma tobulinti apsaugą nuo diskriminacijos dėl lyties užimtumo ir profesinės veiklos srityse, ypač motinystės apsaugą. Numatoma plėtoti ir tobulinti kvalifikacijų sistemą; tobulinti profesinio mokymo infrastruktūrą, kurti prieinamą visiems profesinio orientavimo paslaugų tinklą; įgyvendinti pagrindinio ir darbo rinkos profesinio mokymo sujungimo planą; įgyvendinti reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo politiką. Parengti valstybinio socialinio draudimo sistemos finansavimo tobulinimo programą. Bus siekiama suvienodinti vienodomis sąlygomis dirbančių asmenų dalyvavimo šioje sistemoje principus, kartu atsižvelgiant į atskirų verslo subjektų grupių specifiką. Numatoma peržiūrėti valstybinio socialinio draudimo sistemos finansavimo principus, siekiant užtikrinti Valstybinio socialinio draudimo fondo finansinį stabilumą, neuždelstą socialinio draudimo išmokų mokėjimą ir santykinį socialinio draudimo pensijų didėjimą. Didinti gimstamumą, stiprinti šeimos institutą, užtikrinti paramą nepasiturinčioms šeimoms, gerinti vaiko teisių apsaugą. Numatoma skatinti kurti šeimas ir gimdyti vaikus. Didėjant šildymo paslaugų kainai, bus tobulinamas šildymo išlaidų kompensavimo mechanizmas, užtikrinama parama nepasiturinčioms šeimoms. Bus skatinama ir remiama nevalstybinių organizacijų, dirbančių šeimos gerovės srityje, veikla. Atsižvelgiant į vaiko interesus ir poreikius, bus sudaromos sąlygos vaikui augti biologinėje šeimoje, o netekusiam tėvų globos vaikui – tinkamos globos (rūpybos) ar įvaikinimo sąlygos, prioritetą skiriant vaiko apgyvendinimui šeimoje ar šeimynoje. Plėtoti efektyvią socialinę apsaugą ir užtikrinti socialiai pažeidžiamų gyventojų grupių socialinę integraciją. Numatoma didinti socialinių paslaugų, orientuotų į kompleksinę pagalbą šeimai, plėtrą ir gerinti kokybę. Plėtoti socialines paslaugas, mažinančias socialinės rizikos šeimų atskirtį ir padedančias šeimos nariams, savo šeimose prižiūrintiems neįgalius, senyvus asmenis, derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus. Numatoma stiprinti apsaugą nuo smurto privačioje erdvėje, užtikrinti visokeriopą pagalbą nukentėjusioms nuo smurto moterims. Prioritetiniai darbai užsienio politikos srityje Energetinis saugumas. Tai vienas iš Vyriausybės ilgalaikių prioritetų. Pirmaeiliai uždaviniai yra užsitikrinti ES ir svarbiausių regiono partnerių politinę paramą, sutelkti ES finansinę paramą energetiniams projektams, sukurti sąlygas tiek energetinėms, tiek transporto jungtims įgyvendinti. Partnerystės su Lenkija, Švedija, Latvija, Estija ir bendros Europos Sąjungos išorinės energetikos politikos stiprinimas turės esminę reikšmę siekiant rezultatų. Transporto plėtra transnacionalinėse rinkose. Numatoma vykdyti aktyvią transporto politiką, kad šalies transporto sektorius ne tik kuo greičiau atsigautų, bet ir užimtų kuo platesnį transportavimo ir logistikos paslaugų segmentą tarptautinėse (Europos–Azijos prekybos ašies, Baltijos jūros regiono ir kitose) rinkose. Čia vienas iš pagrindinių prioritetų yra bendradarbiavimo su pietinėje Baltijos jūros dalyje esančiomis kaimyninėmis valstybėmis plėtra, kad būtų sukurti transporto ir logistikos paslaugų tinklas ir infrastruktūra, kurie savo parametrais ir teikiamų paslaugų kokybe būtų konkurencingi šiaurinio Baltijos jūros regiono uostams ir transporto mazgams. Šiemet vienas svarbiausiųjų tarptautinių renginių Lietuvoje – pirmasis Azijos ir Europos (ASEM) transporto ministrų susitikimas 2009 m. spalio 19–20 d. Vilniuje. Didinant Lietuvos transporto sektoriaus konkurencingumą tarptautiniu mastu, tuo pat metu bus surengtas tarptautinis transporto verslo forumas „Euro-Asia Connect“. Ekonominė diplomatija. Pirmaeiliai uždaviniai yra didinti šalies ūkio konkurencingumą, skatinti užsienio investicijas Lietuvoje, lietuviškų prekių ir paslaugų eksportą, plečiant ekonominius ryšius ne vien su tradiciniais partneriais, bet ir kylančių ekonomikų šalimis. ES Rytų kaimynystės politika. Pirmaeiliai uždaviniai yra patvirtinti ambicingą ES Rytų partnerystės koncepciją, atveriančią Ukrainos, Moldovos, Baltarusijos ir Pietų Kaukazo valstybių (pastarosioms vykdant atitinkamas sąlygas) integraciją į ES, teikti pagalbą ES Rytų partnerystės šalių vidaus reformoms, remti šių valstybių europinės ir euroatlantinės integracijos siekius, plėtoti išskirtinę partnerystę su Ukraina ir Gruzija, rengtis Baltarusijos suartėjimui su ES, užtikrinti Lietuvos verslo interesus Rytų kaimynystės šalyse. Konstruktyvus ir principingas bendradarbiavimas su Rusija. Pirmaeilis uždavinys yra plėtoti Lietuvai ir Rusijai naudingus ekonominius ir kultūrinius mainus, atnaujinti demokratinėmis vertybėmis, tiesa ir teisingumu grįstą dialogą, plėsti Lietuvos draugų ir bendraminčių ratą Rusijoje, tuo užtikrinti konstruktyvų ir principingą bendradarbiavimą su Rusija. Pirmininkaujant Baltijos jūros valstybių tarybai, 2009 metais bus skatinamas Rusijos Federacijos Karaliaučiaus srities atsivėrimas regionui ir ES. Veiksminga Lietuvos Europos politika. Pirmaeiliai uždaviniai yra plėtoti glaudžius dvišalius santykius su Vokietija, Prancūzija, Jungtine Karalyste, taip pat ES 2009 metais pirmininkaujančiomis Čekija ir Švedija, siekti, kad būtų paisoma Lietuvos interesų peržiūrint ES finansinės perspektyvos nuostatas ir skirstant postus ES institucijose, per istorinių sukakčių minėjimus tęsti europines diskusijas dėl totalitarinių režimų padarytų nusikaltimų, pirmininkauti Baltijos jūros valstybių tarybai ir rengtis pirmininkauti ES Tarybai 2013 metais. Transatlantinio bendradarbiavimo puoselėjimas. Pirmaeiliai uždaviniai yra užtikrinti aktyvų NATO ir JAV buvimą regione – Baltijos šalių oro erdvės kontrolę, karinių mokymų ir pratybų Baltijos valstybių teritorijoje tęstinumą, išlikti veiklia, solidaria ir atsakinga transatlantinės bendrijos nare, vykdyti transatlantinio bendradarbiavimo įsipareigojimus, įgyvendinti Afganistano Goro provincijos atkūrimo projektus, prisidėti prie transatlantinės Rytų Europos politikos sukūrimo, telkti ir teikti paramą euroatlantinėms Rytų Europos valstybių reformoms. Konsulinių paslaugų kokybės gerinimas, santykių su užsienio lietuviais stiprinimas. Pirmaeilis uždavinys yra supaprastinti konsulinių paslaugų teikimo procedūras, atsisakyti perteklinių dokumentų reikalavimų, perkelti konsulinių paslaugų teikimą į elektroninę erdvę. Viešoji diplomatija ir visuomenės informavimas. Pirmaeiliai uždaviniai yra plėtoti skaidrią ir atvirą diskusiją su įvairiomis visuomenės grupėmis svarbiausiais užsienio ir saugumo politikos klausimais, įsteigti visuomenei atvirą nevalstybinių institucijų ir visuomenės organizacijų atstovų reguliarių diskusijų forumą, ugdyti aktyvią pilietinę visuomenę, įtraukti ją į valstybės užsienio politikos formavimą ir įgyvendinimą. 2009 metais toliau bus vykdoma Lietuvos institucijų rengimosi pirmininkauti ES Tarybai 2013 metais veikla. Detaliau apie visų ministerijų 2008 metų veiklos rezultatus ir numatytus prioritetinius darbus galima susipažinti šių ministerijų tinklalapiuose, kuriuose iki 2009 m. kovo 31 d. turi būti įdėtos jų metinės veiklos ataskaitos. Antra dalis ŠALIES ŪKIO KONKURENCINGUMO TENDENCIJŲ 2008 metų ATASKAITA Seimas 2006 m. lapkričio 23 d. nutarimu Nr. X-921 „Dėl Seimo ir Vyriausybės veiklos principų įgyvendinant Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas“ įpareigojo Vyriausybę kiekvienais metais pateikti Seimui išsamią ataskaitą apie šalies ūkio konkurencingumo tendencijas (toliau vadinama – Konkurencingumo ataskaita), ES struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir šiai strategijai įgyvendinti būtinų nacionalinės svarbos projektų, susijusių su ilgalaikio Lietuvos ūkio konkurencingumo didinimu, įgyvendinimo ataskaitą, taip pat kartu su Konkurencingumo ataskaita teikti šalies sėkmės rodiklių duomenis. Vyriausybė, vykdydama šį Seimo įpareigojimą, teikia Seimui Konkurencingumo ataskaitą, kurią sudaro trys dalys: I. Lietuvos ūkio konkurencingumo tendencijos ir jų vertinimas (t. y. pateikiama informacija apie šalies ūkio konkurencingumo tendencijas ir Pasaulio ekonomikos forumo, kitų tarptautinių organizacijų duoti Lietuvos ūkio konkurencingumo vertinimai, pabaigoje – Lietuvos sėkmės rodiklių duomenys); II. Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategijos ir veiksmų programų įgyvendinimas; III. Žinių ir inovacijų infrastruktūros ir valstybei svarbių ekonominių projektų vykdymas. I. LIETUVOS ŪKIO KONKURENCINGUMO TENDENCIJOS IR JŲ VERTINIMAS 1. Lietuvos ūkio konkurencingumo tarptautinis kontekstas Palyginamąjį Lietuvos ūkio konkurencingumą pasaulyje geriausiai atspindi tarptautinių institucijų atlikti vertinimai. Turime žinoti, kaip atrodome bendrame tarptautiniame kontekste, ir identifikuoti vidines Lietuvos konkurencingumo silpnąsias vietas bei problemas. Dabartinę Lietuvos konkurencingumo padėtį geriausiai iliustruoja 3 institucijų vertinimai. Tai Lietuvos vieta Pasaulio ekonomikos forumo atliktame konkurencingumo indekse, Pasaulio banko atliktame verslo sąlygų vertinime ir „Transparency International“ korupcijos suvokimo indeksas. Pasaulio konkurencingumo indeksas kiekvienos šalies konkurencingumą vertina pagal 12 konkurencingumo veiksnių, t. y.: šalies valdymo institucijos, infrastruktūros išvystymas, makroekonominis stabilumas, sveikatos apsauga ir pirminis ugdymas, aukštojo mokslo sistema ir profesinis ugdymas, prekių rinkos efektyvumas, darbo rinkos efektyvumas, finansų rinkos išsivystymas, technologinis pasirengimas, rinkos dydis, verslo pažangumas, naujovių diegimas (Porter ir Schwab 2008, 3–6). 1 pav. Lietuvos vertinimas (vieta) pagal pasaulio konkurencingumo indeksą. Šaltinis – Pasaulio ekonomikos forumas. Pagal naujausią pasaulio konkurencingumo 2008–2009 metų indeksą Lietuva, surinkusi 4,4 balo iš maksimalių 7, įvertinta 44 vieta iš 134 vertintų valstybių (Porter ir Schwab 2008, 220–221). Palyginti su ankstesniųjų metų vertinimu, Lietuva nukrito per 6 pozicijas. Iš pateiktos diagramos (1 pav.) matome, kad Lietuvos vieta pagal pasaulio konkurencingumo indeksą iš esmės nesikeitė nuo 2001 metų. Palyginti su kitomis valstybėmis, geriausiai Lietuva vertinama aukštojo mokslo ir profesinio ugdymo, technologinio pasirengimo ir infrastruktūros srityse. Mažiausiai balų Lietuva surinko pagal inovacijų diegimo, rinkos dydžio ir šalies institucijų veiksnius (vidutiniškai kiek daugiau nei po pusę maksimalaus įvertinimo). Palyginti su kitomis pasaulio valsty …