| Europaius

Trumpai

Šis teisės aktas nustato investicinių bendrovių išleidžiamų vertybinių popierių registravimo, perregistravimo ir platinimo tvarką, taip pat užsienio investicinių fondų investicinių vienetų platinimo Lietuvoje sąlygas.
Ką jis reguliuoja

Investicinės bendrovės išleidžiamų vertybinių popierių įregistravimą, perregistravimą ir įregistravimo panaikinimą.
Vertybinių popierių komisijoje įregistruotų vertybinių popierių platinimą.
Leidimo užsienio investiciniams fondams platinti jų investicinius vienetus (išperkamąsias akcijas) Lietuvos Respublikoje suteikimo tvarką.
Kam jis rūpi

Investicinėms bendrovėms.
Užsienio kolektyvinio investavimo institucijoms (užsienio investiciniams fondams).
Pagrindiniai punktai

Investicinės bendrovės išleidžiami vertybiniai popieriai turi būti įregistruoti Vertybinių popierių komisijoje.
Komisijoje neįregistruotus vertybinius popierius reklamuoti ir platinti draudžiama.
Paraišką vertybiniams popieriams įregistruoti (perregistruoti) pasirašo investicinės bendrovės administracijos vadovas ir vyriausiasis finansininkas, kurie atsako už pateiktų duomenų teisingumą.
Bendrovė privalo panaikinti savo išleistų arba įregistruotų vertybinių popierių įregistravimą, jei ketina juos anuliuoti dėl reorganizavimo, likvidavimo, įstatinio kapitalo mažinimo ar kitų priežasčių.
📄 Įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS VERTYBINIŲ POPIERIŲ KOMISIJA
 N U T A R I M A S
 DĖL INVESTICINĖS BENDROVĖS IŠLEIDŽIAMŲ VERTYBINIŲ POPIERIŲ REGISTRAVIMO IR PLATINIMO TAISYKLIŲ NAUJOS REDAKCIJOS PATVIRTINIMO
m. lapkričio 16 d. Nr. 22
 Vilnius
 Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisija, vadovaudamasi Investicinių bendrovių įstatymu (Žin., 1999, Nr. 98-2811), nutaria:
 Patvirtinti Investicinės bendrovės išleidžiamų vertybinių popierių registravimo ir platinimo taisyklių naują redakciją (pridedama).
 PIRMININKO PAVADUOTOJA                                                                             I. JUDICKAITĖ
 PATVIRTINTA
 Lietuvos Respublikos
 vertybinių popierių komisijos
m. lapkričio 16 d. 
 nutarimu Nr. 22
 INVESTICINĖS BENDROVĖS IŠLEIDŽIAMŲ VERTYBINIŲ POPIERIŲ REGISTRAVIMO IR PLATINIMO TAISYKLĖS
 I. BENDROSIOS NUOSTATOS
Šios Investicinės bendrovės išleidžiamų vertybinių popierių registravimo ir platinimo taisyklės (toliau – taisyklės) reglamentuoja investicinės bendrovės išleidžiamų vertybinių popierių įregistravimo, perregistravimo, įregistravimo panaikinimo, Vertybinių popierių komisijoje įregistruotų vertybinių popierių platinimo bei leidimo užsienio investiciniams fondams platinti jų investicinius vienetus (išperkamąsias akcijas) Lietuvos Respublikoje suteikimo tvarką. Užsienio investiciniams fondams taikoma tik šių taisyklių IX dalis.
Šių taisyklių teisinis pagrindas – Lietuvos Respublikos vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo 4, 7 ir 32 straipsniai, Investicinių bendrovių įstatymo 5 straipsnio 1 dalis.
Šiose taisyklėse vartojamos sąvokos:
 investicinė bendrovė – ši sąvoka vartojama, kai taisyklių reikalavimai taikomi visų rūšių investicinėms bendrovėms;
 investicinės kintamojo kapitalo bendrovės išleistos ir neišpirktos akcijos – investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcininkams nuosavybės teise priklausančios šios bendrovės akcijos;
 platintojas – finansų maklerio įmonė ar bankas, pagal sutartį atstovaujantis investicinei kintamojo kapitalo bendrovei išperkant išleistus ir platinant šios bendrovės išleidžiamus vertybinius popierius, arba pagal sutartį su kontroliuojančiąja investicine bendrove ar uždaruoju investiciniu fondu platinantis jų išleidžiamus vertybinius popierius, arba pagal sutartį atstovaujantis užsienio kolektyvinio investavimo institucijai ir jos valdymo įmonei (jei tokia yra) parduodant ir išperkant šios užsienio kolektyvinio investavimo institucijos investicinius instrumentus; finansų maklerio įmonė arba bankas platintoju gali būti tuo atveju, kai turi teisę pagal susitarimą su emitentu organizuoti ir atlikti jo vertybinių popierių emisijos platinimą;
 investicinės bendrovės administracijos vadovas (toliau – administracijos vadovas) – investicinės bendrovės administracijos vadovas arba, jeigu valdymas perduotas valdymo įmonei, – valdymo įmonės administracijos vadovas;
 investicinės bendrovės vyriausiasis finansininkas (toliau – vyriausiasis finansininkas) – investicinės bendrovės vyriausiasis finansininkas, jeigu investicinės bendrovės finansinę apskaitą tvarko valdymo įmonė, – valdymo įmonės darbuotojas ar jos įgaliotos įmonės, tvarkančios investicinės bendrovės finansinę apskaitą, darbuotojas, atsakingas už investicinės bendrovės finansinę apskaitą;
 Europos Ekonominės Erdvės valstybės – valstybės – Europos Sąjungos narės ir Europos Laisvosios Prekybos Asociacijos valstybės;
 užsienio kolektyvinio investavimo institucija – užsienio valstybėje įsteigta ir įregistruota kolektyvinio investavimo į apyvartinius vertybinius popierius institucija, kurios pagrindinis tikslas yra kapitalo, surinkto iš visuomenės, investavimas į apyvartinius vertybinius popierius, vadovaujantis rizikos paskirstymo principais, išdėstytais Europos Sąjungos direktyvoje Nr. 85/511 EEC, ir kurios investiciniai instrumentai tiesiogiai arba netiesiogiai išperkami šios institucijos sąskaita investuotojui pareikalavus; veiksmai, kuriais kolektyvinio investavimo institucija siekia užtikrinti, kad jos investicinių instrumentų kaina vertybinių popierių biržoje žymiai nesiskirtų nuo jos aktyvų vertės, prilyginami šių investicinių instrumentų išpirkimui iš investuotojų. Kolektyvinio investavimo institucija gali veikti pagal įstatymą, taip pat pagal sutartį, kaip investicinis fondas, valdomas valdymo įmonės, arba pagal patikėjimo įstatymą, kaip patikėjimo fondas, arba pagal įstatus, kaip investicinė bendrovė;
 kolektyvinio investavimo institucijos investiciniai instrumentai – investiciniai instrumentai, patvirtinantys investuotojo dalyvavimą kolektyvinio investavimo institucijoje.
Visos kitos sąvokos, vartojamos šiose taisyklėse ir jų prieduose, turi tą pačią reikšmę kaip ir Investicinių bendrovių įstatyme, Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatyme, Vertybinių popierių registravimo ir platinimo taisyklėse bei kituose Vertybinių popierių komisijos patvirtintuose teisės aktuose. 
Investicinės bendrovės išleidžiami vertybiniai popieriai turi būti įregistruoti Vertybinių popierių komisijoje (toliau – Komisija). Komisijoje neįregistruotus vertybinius popierius reklamuoti ir platinti draudžiama.
Bendrovė privalo vertybinius popierius įregistruoti, perregistruoti ar panaikinti jų įregistravimą prieš pradėdama įgyvendinti ketinimus, išskyrus 7 punkte numatytą atvejį, jei ko kita nenumato šios taisyklės. Bendrovės likvidavimo dėl reorganizavimo atveju likvidatorius akcijų įregistravimą privalo panaikinti po bendrovės likvidavimo akto sudarymo, prieš išregistruojant bendrovę iš Įmonių rejestro.
Likvidavimo atveju bendrovės vertybinių popierių įregistravimas panaikinamas pagal atskiras Komisijos patvirtintas taisykles.
 II. DOKUMENTŲ VERTYBINIŲ POPIERIŲ ĮREGISTRAVIMUI, PERREGISTRAVIMUI IR ĮREGISTRAVIMO PANAIKINIMUI PATEIKIMAS
Investicinė bendrovė, norinti įregistruoti vertybinius popierius, Komisijai turi pateikti:
1. nustatytos formos paraišką:
1.1. uždarieji investiciniai fondai ir kontroliuojančiosios investicinės bendrovės paraišką pildo pagal šių taisyklių 1 priedą;
1.2. investicinės kintamojo kapitalo bendrovės steigimo metu – pagal 3 priedą;
2. prospektą (memorandumą), parengtą, kaip nustatyta atitinkamuose prieduose:
2.1. jei uždarojo investicinio fondo vertybiniai popieriai registruojami bendrovės steigimo metu, – kaip 6 priede (sutrumpintame prospekto variante – memorandume);
2.2. jei investicinės kintamojo kapitalo bendrovės vertybiniai popieriai registruojami bendrovės steigimo metu, – kaip 7 priede (sutrumpintame prospekto variante – memorandume);
2.3. uždarajam investiciniam fondui bei kontroliuojančiajai investicinei bendrovei – kaip 8 priede; 
2.4. investicinei kintamojo kapitalo bendrovei – kaip 9 priede;
2.5. išleidžiant skolos vertybinius popierius – kaip 10 priede;
2.6. didinant įstatinį kapitalą iš paskelbtų dividendų – kaip 11 priede;
2.7. didinant įstatinį kapitalą iš bendrovės lėšų – kaip 12 priede;
3. steigimo dokumentų originalus arba notaro patvirtintus nuorašus, jeigu vertybiniai popieriai registruojami pirmą kartą, arba steigimo dokumentų pakeitimų, atsiradusių po paskutinio vertybinių popierių įregistravimo, originalus arba notaro patvirtintus nuorašus;
4. sprendimų, kurių pagrindu bendrovė ketina išleisti vertybinius popierius, originalus arba notaro patvirtintus nuorašus;
5. reorganizavimo projektą, jeigu vertybiniai popieriai registruojami dėl bendrovės reorganizavimo, bei kitus Akcinių bendrovių įstatyme numatytus dokumentus, susijusius su bendrovės reorganizavimu;
6. vertybinių popierių pasirašymo sutarties projektą, kai įstatinis kapitalas didinamas iš papildomų įnašų;
7. bendrovės vardo įregistravimo pažymėjimo nuorašą (pateikiama registruojant pirmą kartą);
8. sutarties su vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininku dėl vertybinių popierių platinimo nuorašą (jeigu tokia sutartis sudaryta);
9. sutartį su audito įmone (jeigu tokia sutartis sudaryta);
10. visapusiško patikrinimo ataskaitą (jeigu toks patikrinimas atliktas).
Vertybinių popierių įregistravimo (perregistravimo) paraišką pasirašo ir už pateiktų duomenų teisingumą atsako investicinės bendrovės administracijos vadovas ir vyriausiasis finansininkas. Steigiamos naujos investicinės bendrovės paraiška turi būti pasirašyta steigėjo (steigėjų), pagal steigimo sutartį turinčio(-ių) teisę atstovauti bendrovei.
Vertybinių popierių perregistravimui pateikiami šie dokumentai:
1. paraiška perregistruoti vertybinius popierius pagal 4 priedą (kai norima perregistruoti investicinės kintamojo kapitalo bendrovės vertybinius popierius viešajai apyvartai – pagal 2 priedą);
2. sprendimų, kurių pagrindu bendrovė ketina perregistruoti savo išleistus vertybinius popierius, originalai arba notaro patvirtinti nuorašai;
3. steigimo dokumentų pakeitimų, atsiradusių po paskutinio vertybinių popierių įregistravimo, originalai arba notaro patvirtinti nuorašai;
4. aiškinamasis raštas dėl anksčiau išleistų vertybinių popierių pakeitimo tvarkos.
Norint padidinti įstatinį kapitalą keičiant akcijų nominalias vertes, turi būti pateikti dokumentai, nurodyti 8 punkte.
Vertybinių popierių perregistravimui viešajai apyvartai papildomai turi būti pateiktas prospektas (uždarajam investiciniam fondui – pagal 8 priedą, investicinei kintamojo kapitalo bendrovei – pagal 9 priedą) ir kiti dokumentai, nurodyti 8.8, 8.9, 8.10 punktuose.
Dokumentai vertybinių popierių perregistravimui viešajai apyvartai pateikiami kartu su leidimo verstis investicinės bendrovės veikla dokumentais.
Bendrovė privalo panaikinti savo išleistų arba įregistruotų vertybinių popierių įregistravimą, jeigu ji ketina juos anuliuoti dėl įmonės reorganizavimo, likvidavimo, įstatinio kapitalo mažinimo ar kitų priežasčių, kai vertybinių popierių įregistravimas nėra laikomas panaikintas juos perregistravus (36 punktas).
Vertybinių popierių įregistravimo panaikinimui įstatinio kapitalo mažinimo atveju pateikiami šie dokumentai:
1. paraiška panaikinti vertybinių popierių įregistravimą;
2. visuotinio akcininkų susirinkimo, priėmusio sprendimą sumažinti bendrovės įstatinį kapitalą ir atitinkamai pakeisti įstatus, protokolo originalas arba notaro patvirtintas protokolo nuorašas;
3. aiškinamasis raštas, kuriame nurodoma įstatinio kapitalo mažinimo priežastis ir tvarka;
4. finansinė atskaitomybė, kurios pagrindu visuotinis akcininkų susirinkimas priėmė sprendimą sumažinti įstatinį kapitalą.
Norint padidinti įstatinį kapitalą iš bendrovės lėšų, papildomai turi būti pateikta finansinė atskaitomybė, sudaryta ne anksčiau kaip prieš 30 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo, priėmusio sprendimą padidinti įstatinį kapitalą.
Komisija turi teisę reikalauti, kad bendrovė pateiktų papildomos informacijos, būtinos investuotojų interesams apsaugoti, taip pat paaiškintų ar pataisytų pateiktus duomenis. Tokiu atveju 30 dienų laikotarpis, nurodytas 37 punkte, skaičiuojamas iš naujo nuo papildomos informacijos ar paaiškinimų bei pataisų pateikimo. Papildoma informacija, paaiškinimai bei pataisos ir dokumentai turi būti pateikiami su lydraščiu, kurį pasirašo administracijos vadovas.
Jeigu bendrovė mano, kad Komisijos pareikalautos papildomos informacijos atskleidimas gali padaryti jai finansinės ar konkurencinės žalos, bendrovė tokio pobūdžio informaciją pateikia su žyma „Konfidenciali informacija“ ir prideda rašytinį paaiškinimą, kodėl šios informacijos negalima skelbti viešai. Paaiškinime taip pat turi būti nurodyta, kada baigsis informacijos konfidencialumas. Informacijos konfidencialumo pasibaigimo dieną ji turi būti paskelbta informacijos apie esminius įvykius pateikimo tvarka. Komisija gali pareikalauti prospekte (memorandume) aprašyti šios informacijos turinį, nurodyti jos atskleidimo terminus ir informavimo priemonę, kurioje ji bus paskelbta.
Dokumentai, kuriuose yra konfidenciali informacija, Komisijai pateikiami atskirai, užklijuotame voke su užrašu „Konfidenciali informacija“. Siunčiant paštu, šis užklijuotas vokas turi būti įdedamas į kitą, siuntimui naudojamą voką.
Kartu su konfidencialiais dokumentais tame pačiame voke pateikiamas sąrašas asmenų, turinčių teisę žinoti šią konfidencialią informaciją ir galinčių teikti su ja susijusius paaiškinimus. Sąraše nurodomas asmens vardas, pavardė, pareigos, telefono numeris. Tais atvejais, kai konfidencialią informaciją turi teisę žinoti ir teikti paaiškinimus juridinis asmuo, sąraše nurodomas juridinio asmens pavadinimas, adresas, administracijos vadovo vardas, pavardė, telefono numeris ir asmenų, kuriems patikėta ši informacija, vardai, pavardės, pareigos, telefonų numeriai.
Reorganizuojant bendrovę ar bendroves, dokumentai vertybiniams popieriams įregistruoti pateikiami ne vėliau kaip per 15 dienų po reorganizuojamų bendrovių visuotinių akcininkų susirinkimų, nusprendusių jas reorganizuoti bei patvirtinusių reorganizavimo projektą.
Įvykdžius reorganizavimo projekte numatytus veiksmus, prieš išregistruojant bendrovę iš Įmonių rejestro, turi būti panaikintas vertybinių popierių įregistravimas (jei bendrovė ketina juos anuliuoti dėl reorganizavimo).
Investicinės bendrovės vertybinių popierių įregistravimo panaikinimui dėl investicinės bendrovės reorganizavimo Komisijai pateikiami šie dokumentai:
1. paraiška panaikinti vertybinių popierių įregistravimą (ji rengiama pagal šių taisyklių 5 priedą);
2. aiškinamasis raštas dėl išleistų vertybinių popierių pakeitimo;
3. vertybinių popierių išplatinimo ataskaita (rengiama pagal šių taisyklių 13 priedą);
4. pažyma apie turto perdavimą (priėmimo-perdavimo aktas).
Komisija, panaikinusi vertybinių popierių įregistravimą, išduoda vertybinių popierių įregistravimo panaikinimo pažymą ir praneša Lietuvos centriniam vertybinių popierių depozitoriumui.
 III. PROSPEKTAS (MEMORANDUMAS) IR JO RENGIMAS
Prospektas yra investuotojams bei visuomenei skirtas dokumentas, atskleidžiantis informaciją apie vertybinius popierius išleidžiančią investicinę bendrovę bei jos siūlomus vertybinius popierius. Prospekte atskleidžiama informacija apie bendrovės veiklą, investavimo strategiją bei investicines rizikas, apie išleistus ir numatomus išleisti vertybinius popierius, apie valdymo organus ir jų narių sandorius su bendrove, apie su ja susijusių asmenų sandorius, pateikiama nepriklausomo auditoriaus išvada, taip pat kita šių taisyklių prieduose numatyta informacija. 
Bendrovė prospektą (memorandumą) rengia savo jėgomis arba sudaro rašytines sutartis su konsultantais (vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkais arba kitais asmenimis, turinčiais teisę verstis konsultavimo veikla); sutartyse konsultantai įsipareigoja parengti visą arba dalį prospekto (memorandumo) ir kitų vertybinių popierių registravimui reikalingų dokumentų pagal galiojančių įstatymų ir poįstatyminių aktų reikalavimus arba konsultuoti bendrovę šių dokumentų rengimo klausimais.
Uždarojo investicinio fondo ir kontroliuojančiosios investicinės bendrovės prospekte taip pat turi būti pateikta nepriklausomo auditoriaus, veikiančio pagal auditorių veiklą reglamentuojančius teisės aktus, išvada. 
Tuo atveju, kai prospektas skiriamas įregistruoti naujai steigiamų uždarojo investicinio fondo ir investicinės kintamojo kapitalo bendrovės vertybinius popierius, kuriuos įsigis tik bendrovės steigėjai ir kurie nebus leidžiami į viešąją apyvartą, rengiamas sutrumpintas jo variantas – memorandumas (atitinkamai 6 ar 7 priedas) ir ant pirmo to memorandumo lapo pažymima, kad šie vertybiniai popieriai skirti tik bendrovės steigėjams (neviešajai apyvartai). Įregistravus investicinę bendrovę Įmonių rejestro įstatymo nustatyta tvarka, turi būti parengtas visus šių taisyklių reikalavimus atitinkantis prospektas, skirtas potencialiems investuotojams ir visuomenei.
Vertybinių popierių komisijai turi būti pateikiami 2 prospekto (memorandumo) egzemplioriai. Prospektas (memorandumas) turi atitikti šiuos reikalavimus:
1. turi būti parengtas valstybine kalba;
2. turi būti atspausdintas ant A4 formato baltos spalvos popieriaus;
3. visas tekstas, įskaitant ir lenteles, turi būti atspausdintas be taisymų;
4. tekstas turi būti išdėstytas pagal prospektui (memorandumui) nustatytą skyrių struktūrą, laikantis punktų numeracijos, nustatytos atitinkamuose šių taisyklių prieduose, apibūdinančiuose prospekto (memorandumo) turinį. Informacija turi būti pateikta pagal visus punktus, numatytus prospekto (memorandumo) turinyje. Jeigu kurio nors punkto reikalaujama informacija yra nebūdinga, nurodomas punkto pavadinimas ir dedamas brūkšnys;
5. prospekte (memorandume) pateikiama informacija turi būti aiškiai ir suprantamai išdėstyta (aprašyta). Pateikti teiginiai turi būti pagrįsti konkrečiais projektais, sudarytais kontraktais, planais ar kitais apskaičiavimais;
6. prie prospekto (memorandumo) pirmo egzemplioriaus turi būti pridėtas auditoriaus išvados originalas;
7. pirmame prospekto (memorandumo) lape ryškesniu šriftu turi būti išvardyti pagrindiniai rizikos veiksniai, susiję su siūlomų vertybinių popierių įsigijimu.
Investicinė bendrovė gali savo nuožiūra pateikti ir kitos, šių taisyklių prieduose nereikalaujamos informacijos, jeigu manoma, kad ši informacija gali turėti įtakos investuotojų sprendimui pirkti ar parduoti vertybinius popierius arba šių vertybinių popierių kainai rinkoje.
Investicinės bendrovės įstatai sudaro neatskiriamą prospekto dalį ir turi būti pateikiami jo prieduose.
Kiekvienas prospekto egzempliorius turi būti pasirašytas už pateiktą informaciją atsakingų valdymo organų narių, darbuotojų, administracijos vadovo, vyriausiojo finansininko. Steigiamos naujos investicinės bendrovės memorandumas turi būti pasirašytas steigėjų, turinčių teisę atstovauti steigiamai investicinei bendrovei.
Jeigu prospektas (memorandumas) parengtas naudojantis konsultanto(-ų) paslaugomis, kiekvieną prospekto (memorandumo) egzempliorių papildomai pasirašo ir konsultantas(-ai) arba jo (jų) atstovai, pažymima, kokias konkrečias prospekto (memorandumo) dalis rengė konsultantai arba kokios dalys parengtos su konsultantų pagalba, ir nurodomos konsultantų atsakomybės ribos.
Atsakingų valdymo organų narių, darbuotojų, administracijos vadovo, vyr. finansininko (steigimo metu – steigėjų, turinčių teisę atstovauti steigiamai investicinei bendrovei), konsultantų ar jų atstovų parašais prospekte (memorandume) patvirtinama, kad jame pateikta informacija atitinka tikrovę ir nėra nutylėtų faktų, galinčių turėti įtakos potencialių investuotojų sprendimams.
Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės prospektas ir jo priedai turi būti atnaujinami, kai pasikeičia prospekte ar jo prieduose pateikti duomenys. Prospektas ir jo priedai per 10 dienų nuo pasikeitimo atsiradimo privalo būti atnaujinti ir pateikti Vertybinių popierių komisijai bei investuotojams. Tuo atveju, kai investicinės bendrovės vadovai priima sprendimus dėl bendrovės vertybinių popierių platinimo adresų keitimo, atsiskaitymo su akcininkais tvarkos keitimo, – prospekto papildymai turi būti pateikiami per 5 dienas nuo tų sprendimų priėmimo. Tai gali būti atliekama parengiant naują prospektą, prospekto papildymus, priedų papildymus.
 IV. DOKUMENTŲ, PATEIKTŲ VERTYBINIŲ POPIERIŲ ĮREGISTRAVIMUI, PERREGISTRAVIMUI BEI ĮREGISTRAVIMO PANAIKINIMUI, NAGRINĖJIMO TVARKA
Bendrovė privalo perregistruoti savo išleistus vertybinius popierius, jeigu ji ketina neviešajai apyvartai (steigėjams) įregistruotus vertybinius popierius leisti į viešąją apyvartą, taip pat reorganizavimo, įstatinio kapitalo mažinimo, išleistų akcijų nominalios vertės keitimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais.
Komisija vertybinių popierių įregistravimui, perregistravimui ar jų įregistravimo panaikinimui pateiktus dokumentus turi išnagrinėti per 30 dienų ir raštu atsakyti bendrovei.
Jeigu investicinė bendrovė pažeidžia šių taisyklių 36 punkto reikalavimus ir neperregistruoja savo vertybinių popierių, laikoma, kad šie vertybiniai popieriai yra neregistruoti nuo to momento, kai jie buvo pradėti siūlyti, platinti, perleisti ar siūlyti perleisti, ir šių taisyklių bei atitinkamų vertybinių popierių prospekto (memorandumo) reikalavimų pažeidimas užtraukia jai Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytą baudą.
Steigėjams draudžiama steigimo metu įsigytus investicinės bendrovės vertybinius popierius išleisti į viešąją apyvartą, kol jie neperregistruoti viešajai apyvartai. Už šio draudimo nesilaikymą steigėjai atsako kaip už Komisijoje neregistruotų vertybinių popierių platinimą.
Komisija turi teisę atsisakyti įregistruoti ar perregistruoti vertybinius popierius, taip pat panaikinti jų įregistravimą, jeigu:
1. bendrovės pateikti duomenys neatitinka Komisijos nustatytų taisyklių;
2. bendrovė atsisako pateikti šiose taisyklėse nurodytus dokumentus, duomenis bei paaiškinimus; Komisijos papildomai reikalaujamą informaciją, paaiškinimus; pataisyti pateiktus duomenis;
3. bendrovės vertybiniai popieriai išleidžiami, jų rūšis, klasė ar nominali vertė keičiama arba vertybiniai popieriai anuliuojami nesilaikant Lietuvos Respublikos įstatymų ar Vertybinių popierių komisijos nutarimų. 
Komisijos sprendimas atsisakyti įregistruoti, perregistruoti vertybinius popierius ar panaikinti jų įregistravimą turi būti motyvuotas.
Bendrovė, ištaisiusi nurodytus trūkumus, gali pateikti dokumentus iš naujo. Iš naujo pateikti dokumentai nagrinėjami bendra tvarka.
Vertybiniai popieriai įregistruojami, perregistruojami bei jų įregistravimas panaikinamas Komisijos posėdžio sprendimu arba, jeigu Komisija savo sprendimu įgaliojo Komisijos narį ar tarnautoją atlikti registravimo funkciją, įgalioto asmens sprendimu.
Sprendimas atsisakyti įregistruoti ar perregistruoti vertybinius popierius arba panaikinti jų įregistravimą gali būti apskųstas teismui.
Vertybinių popierių įregistravimas bei perregistravimas patvirtina, kad bendrovės pateikiama informacija atitinka Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas informacijos atskleidimo taisykles. Vertybinių popierių įregistravimas negarantuoja atskleistos informacijos teisingumo, taip pat negali būti laikomas Komisijos rekomendacija investuotojams – jie turi savarankiškai priimti sprendimus dėl vertybinių popierių įsigijimo, atsižvelgdami į rizikos veiksnius bei kitą vertybinių popierių emisijos prospekte (memorandume) pateiktą informaciją.
Vertybinių popierių komisijai įregistravus ar perregistravus vertybinius popierius, išduodamas vertybinių popierių įregistravimo aktas.
Leidimo platinti uždarojo investicinio fondo ir kontroliuojančiosios investicinės bendrovės vertybinius popierius galiojimas pasibaigia (jeigu vertybinių popierių įregistravimo akte nenurodytas konkretus terminas) įregistravus uždarojo investicinio fondo ar kontroliuojančiosios investicinės bendrovės įstatinį kapitalą ar jo padidinimą Įmonių rejestre arba pasibaigus Akcinių bendrovių įstatyme numatytam įstatinio kapitalo padidinimo įregistravimo terminui.
Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijos platinamos neterminuotai. Jei Komisijoje įregistruojamas tam tikras išleidžiamų akcijų skaičius, leidimo platinti investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijas galiojimas pasibaigia, kai investicinės kintamojo kapitalo bendrovės išleistų ir neišpirktų akcijų kiekis pasiekia Komisijoje įregistruotų akcijų kiekį.
Kartu su vertybinių popierių įregistravimo aktu bendrovei grąžinamas vienas prospekto (memorandumo), kurio pagrindu įregistruoti vertybiniai popieriai, egzempliorius. Prospekto pirmasis lapas užantspauduojamas Komisijos herbiniu antspaudu ir spaudu „Įregistruota“, nurodoma sprendimo įregistruoti vertybinius popierius data, numeris ir vertybinių popierių įregistravimo akto numeris. Kiekvienas prospekto (memorandumo) lapas užantspauduojamas Komisijos antspaudu. Antrasis prospekto (memorandumo) egzempliorius ir vertybinių popierių įregistravimo akto antrasis egzempliorius saugomi Komisijoje.
Atnaujinus investicinės kintamojo kapitalo bendrovės prospektą, naujas vertybinių popierių įregistravimo aktas neišduodamas, išskyrus tuos atvejus, kai investicinė kintamojo kapitalo bendrovė Komisijoje įregistruoja papildomas akcijas kartu su prospekto atnaujinimais. Atnaujintas prospektas antspauduojamas bendra tvarka. Pateikti prospekto papildymai antspauduojami Komisijos spaudu, tituliniame prospekto lape nurodomas atliktų pakeitimų eilės numeris ir data.
Atsiimdama įregistruotą prospektą (memorandumą), bendrovė privalo pateikti dokumentą, įrodantį žyminio mokesčio sumokėjimą. Įregistruotas prospektas (memorandumas) bei vertybinių popierių įregistravimo aktas bendrovei neišduodami tol, kol bendrovė nepateikia žyminio mokesčio sumokėjimą įrodančio dokumento.
Įregistravusi savo vertybinius popierius Komisijoje, investicinė bendrovė turi:
1. ne vėliau kaip per 5 dienas nuo įstatinio kapitalo padidinimo ar sumažinimo įregistravimo Įmonių rejestre, jeigu įregistruotos akcijos, ar nuo įregistravimo Komisijoje, jeigu įregistruoti kiti vertybiniai popieriai, atidaryti įregistruotų vertybinių popierių sąskaitas Centriniame vertybinių popierių depozitoriume; ne vėliau kaip per 5 dienas nuo investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijų įregistravimo Komisijoje šioms akcijoms Centriniame vertybinių popierių depozitoriume turi būti suteiktas ISIN kodas;
2. prospekto (memorandumo) kopiją elektroninėse laikmenose ir antspauduoto prospekto (memorandumo) kopiją per 10 dienų pateikti Vertybinių popierių komisijai.
 V. UŽDAROJO INVESTICINIO FONDO IR KONTROLIUOJANČIOSIOS INVESTICINĖS BENDROVĖS VERTYBINIŲ POPIERIŲ PLATINIMAS
Uždarojo investicinio fondo ir kontroliuojančiosios investicinės bendrovės išleisti vertybiniai popieriai, įregistruoti Komisijoje, gali būti platinami bendrovės jėgomis ar pagal vertybinių popierių platinimo sutartį su vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkais.
Vertybinių popierių platinimo tvarką, jeigu jos nenustatė visuotinis akcininkų susirinkimas, nustato ir jų platinimą organizuoja bendrovės valdyba; jeigu valdyba nesudaroma, – administracijos vadovas; bendrovės steigimo metu – steigėjai.
Bendrovė su vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkais gali sudaryti šias sutartis dėl vertybinių popierių platinimo: 
1. sutartis dėl vertybinių popierių platinimo (išplatinimo);
2. sutartis dėl emisijos organizavimo.
Sutartimi dėl vertybinių popierių platinimo bendrovė suteikia platintojui išimtinę teisę būti jos atstovu platinant šiuos vertybinius popierius, o platintojas įsipareigoja už atlyginimą išplatinti bendrovės vertybinius popierius emisijos kaina. Atlyginimo dydis ir jo išmokėjimo sąlygos nustatomos sutartyje.
Sutartimi dėl garantuoto visų bendrovės vertybinių popierių išplatinimo bendrovė suteikia platintojui išimtinę teisę būti bendrovės atstovu platinant šiuos vertybinius popierius, o platintojas įsipareigoja už atlyginimą stengtis išplatinti bendrovės vertybinius popierius emisijos kaina, o neišplatintuosius įsipareigoja pats įsigyti emisijos kaina. Atlyginimas nustatomas sutartyje.
Bendrovė su platintoju gali sudaryti sutartį dėl vertybinių popierių emisijos organizavimo. Šia sutartimi platintojas garantuoja bendrovės vertybinių popierių išplatinimą ir tuo tikslu perduoda jai sutartą pinigų sumą, o bendrovė suteikia išskirtinę teisę platintojui jo vardu bendrovės sąskaita platinti bendrovės išleidžiamus vertybinius popierius tretiesiems asmenims. Platintojo atlyginimą sudaro skirtumas tarp platintojo perduotos bendrovei sumos ir sumos, gautos jam išplatinus vertybinius popierius emisijos kaina.
Tais atvejais, kai bendrovė yra sudariusi sutartį dėl vertybinių popierių platinimo ar emisijos organizavimo, platintojas įsipareigoja solidariai su emitentu atsakyti už klaidingos ar neišsamios informacijos pateikimą prospekte. Siekdamas įsitikinti, kad emitento išleidžiamų vertybinių popierių prospektas atitinka jam keliamus reikalavimus, platintojas arba jo samdomi ekspertai atlieka visapusišką emitento patikrinimą.
Vertybinių popierių platinimo metu turi būti laikomasi šių taisyklių:
1. kiekvienam galimam investuotojui bendrovė turi sudaryti sąlygas susipažinti su prospektu ir kitais dokumentais, kurių pagrindu buvo įregistruoti bendrovės vertybiniai popieriai;
2. platinamų vertybinių popierių reklamoje gali būti tik prospekte, metų ar pusmečio ataskaitose esanti informacija;
3. platinamų vertybinių popierių reklamoje turi būti nurodyta, kur ir kada galima susipažinti su prospektu bei ataskaitomis, taip pat vertybinių popierių platinimo adresai, platinimo terminas ir platintojų darbo laikas, kiti platinimo tvarkos ypatumai bei sąlygos;
4. didinant bendrovės įstatinį kapitalą, akcininkai neturi pirmumo teisės pasirašyti naujos emisijos akcijų;
5. visiems turi būti užtikrintos vienodos vertybinių popierių įsigijimo sąlygos;
6. atskiriems investuotojams negali būti teikiama papildoma prospekte (memorandume) nenurodyta informacija, taip pat informacija, kurios nėra visiems kitiems galimiems investuotojams kartu su prospektu (memorandumu) pateikiamuose dokumentuose;
7. kiekvienam galimam investuotojui turi būti suteikta galimybė susipažinti su paskutinėmis bendrovės metų ir pusmečio ataskaitomis;
8. turi būti nustatyta vienoda visų investuotojams platinamų vienos emisijos vertybinių popierių emisijos kaina. 
Steigiamos naujos bendrovės pirmosios emisijos akcijas gali įsigyti tik jos steigėjai.
Bendrovės akcijos turi būti visiškai apmokėtos iki įstatinio kapitalo ar jo padidinimo įregistravimo įstatymų nustatyta tvarka.
Išleidžiant naujas akcijas už papildomus įnašus, bendrovė privalo sudaryti vienodas sąlygas visiems norintiesiems pasirašyti naująsias akcijas, išskyrus atvejus, kai visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu emisiją įsigyja konkretus investuotojas.
Vertybiniai popieriai platinami sudarant tarp bendrovės (jos įgalioto vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininko) ir fizinio ar juridinio asmens sutartį, kurioje viena šalis įsipareigoja pateikti tam tikrą skaičių išleidžiamų naujų vertybinių popierių, o kita šalis – apmokėti visą pasirašytų vertybinių popierių emisijos kainą. Sutartis turi atitikti Komisijai pateikto sutarties projekto tekstą. Vienas sutarties egzempliorius turi būti išduodamas investuotojui, kaip vertybinių popierių įsigijimą patvirtinantis dokumentas.
Jeigu uždarojo investicinio fondo ar kontroliuojančiosios investicinės bendrovės pirminės vertybinių popierių viešosios apyvartos metu pasikeičia prospekte pateikti duomenys ar įvyksta esminis įvykis, bendrovė turi apie tai paskelbti Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo 6 straipsnyje nustatyta tvarka. Tokiais atvejais asmenys, jau pasirašę bendrovės vertybinių popierių, per 5 dienas nuo naujos informacijos pateikimo turi teisę jų atsisakyti, o bendrovė privalo be jokių atskaitymų per 10 dienų grąžinti jų įnašus.
Jeigu kontroliuojančioji investicinė bendrovė ar uždarasis investicinis fondas arba jų vardu veikiantis vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkas nesilaiko nustatytos pirminės vertybinių popierių viešosios apyvartos tvarkos arba jeigu paaiškėja, kad registruojant vertybinius popierius buvo pateikti ne visi ar neteisingi duomenys, Komisija turi teisę sustabdyti bendrovės vertybinių popierių įregistravimą ir nustatyti laiką, per kurį pažeidimai turi būti ištaisyti. Jeigu pažeidimai per nustatytą laiką neištaisomi, Komisija atšaukia vertybinių popierių įregistravimą.
Įmonių rejestre įregistravus įstatų pakeitimus dėl įstatinio kapitalo pasikeitimo, jeigu išleidžiamos akcijos, arba išplatinus visus Komisijoje įregistruotus vertybinius popierius ar pasibaigus vertybinių popierių platinimo laikui, kontroliuojančioji investicinė bendrovė ir uždarasis investicinis fondas privalo per 5 darbo dienas pristatyti Komisijai vertybinių popierių išplatinimo ataskaitą, parengtą pagal šių taisyklių 13 priedą.
 VI. INVESTICINĖS KINTAMOJO KAPITALO BENDROVĖS AKCIJŲ PLATINIMO IR IŠPIRKIMO BENDROSIOS NUOSTATOS
Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijų platinimą (pardavimą) bei išpirkimą gali organizuoti ir vykdyti pati investicinė kintamojo kapitalo bendrovė arba platintojas, pagal sutartį su investicine kintamojo kapitalo bendrove atstovaujantis jai platinant ir išperkant investicinės kintamojo kapitalo bendrovės išleidžiamas akcijas. Sutartį su platintoju pasirašo investicinė kintamojo kapitalo bendrovė. Jei investicinėje kintamojo kapitalo bendrovėje nėra administracijos, sutartį su platintoju investicinės kintamojo kapitalo bendrovės arba savo vardu sudaro investicinės kintamojo kapitalo bendrovės valdymo įmonė.
Platintojas arba pati investicinė kintamojo kapitalo bendrovė gali samdyti agentus, kurie turi teisę platinti reklamą apie investicinę kintamojo kapitalo bendrovę bei jos akcijas. Šioje reklamoje turi būti aiškiai nurodyta, kur potencialus investuotojas gali gauti kvalifikuotų asmenų konsultacijų apie investicinių kintamojo kapitalo bendrovių veikimo principus, investavimo į investicinių kintamojo kapitalo bendrovių išleidžiamas akcijas riziką, kas jam gali suteikti kitą kvalifikuotą informaciją apie investicines kintamojo kapitalo bendroves. Laikoma, kad tokią informaciją kvalifikuotai gali suteikti asmenys, turintys finansų maklerio – konsultanto licenciją, arba investicinės kintamojo kapitalo bendrovės valdymo įmonės administracijos vadovas. Platinamoje reklamoje turi būti nurodyti tų asmenų vardai, pavardės, kvalifikacinių sertifikatų numeriai ir būdai, kaip su jais susisiekti, kai prireikia informacijos. Tose vietose, kur platinamos investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijos, potencialiems investuotojams turi būti sudarytos sąlygos nemokamai susisiekti su minėtais asmenimis, kai nori gauti informacijos. Apie tokią galimybę potencialūs investuotojai turi būti informuojami prieš jiems įsigyjant investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijų.
Platinamų vertybinių popierių reklamoje gali būti tik prospekte, metų ataskaitoje ar periodinėse ataskaitose esanti informacija su nuoroda, kur ir kada galima susipažinti su prospektu ir investicinės kintamojo kapitalo bendrovės ataskaitomis, taip pat vertybinių popierių platinimo adresai, platintojų darbo laikas, kiti platinimo tvarkos ypatumai ir sąlygos. Reklamos tekstas turi būti pateiktas Komisijai ne vėliau kaip vieną darbo dieną iki reklamos viešo paskelbimo arba viešo platinimo pradžios.
Agentas, platinantis investicinės kintamojo kapitalo bendrovės reklamą, yra šios bendrovės arba platintojo atstovas. Jei dėl agento teikiamos neteisingos informacijos investuotojas patiria nuostolių, šiuos nuostolius investuotojui turi atlyginti agentą pasamdžiusi investicinė kintamojo kapitalo bendrovė arba platintojas. Agentas neturi teisės pavesti tretiesiems asmenims atlikti savo pareigas.
 VII. INVESTICINĖS KINTAMOJO KAPITALO BENDROVĖS AKCIJŲ PLATINIMAS
Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės steigimo metu jos akcijos gali būti platinamos tik investicinės kintamojo kapitalo bendrovės steigėjams. 
Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijas galima pradėti viešai platinti tik po to, kai bendrovė gauna leidimą veiklai ir steigėjų įsigytos investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijos perregistruojamos, o papildomos investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijos įregistruojamos viešajai apyvartai. Steigėjų įsigytos investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijos perregistruojamos viešajai apyvartai (jei jos buvo įregistruotos memorandumo pagrindu) kartu su Komisijoje viešajai apyvartai registruojamomis papildomomis investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijomis.
Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės steigėjai privalo įsigyti visas investicinės kintamojo kapitalo bendrovės steigimo metu Komisijoje įregistruotas šios bendrovės akcijas ir jas visiškai apmokėti. Bendra šių akcijų emisijos kaina turi būti ne mažesnė kaip vienas milijonas litų, tai yra minimalus investicinės kintamojo kapitalo bendrovės nuosavas kapitalas, nurodytas Investicinių bendrovių įstatyme.
Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijos pardavimo kaina visada turi būti lygi investicinės kintamojo kapitalo bendrovės nuosavų (grynųjų) aktyvų vertei, tenkančiai tai akcijai. Pirmųjų investicinio fondo akcijų emisijos kainą nustato steigėjai steigimo sutartyje.
Investicinio fondo akcijos platinamos neterminuotai. 
Tuo atveju, kai Komisijoje įregistruotas tam tikras investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijų skaičius ir apyvartoje esančių šios bendrovės akcijų skaičius pasiekia Komisijoje įregistruotų akcijų skaičių, investicinė kintamojo kapitalo bendrovė gali toliau platinti savo akcijas tik po to, kai:
1. Komisijoje įregistruojamos papildomos investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijos ir pakeičiami šios bendrovės įstatai – numatomas didesnis maksimalus planuojamų išplatinti akcijų skaičius;
2. Išperkama tiek investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijų, kad jų skaičius apyvartoje pasidaro mažesnis nei Komisijoje įregistruotas akcijų skaičius; šiuo atveju investicinė kintamojo kapitalo bendrovė toliau gali platinti ne daugiau akcijų nei jų įregistruota Komisijoje.
 78-79. Papildomos investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijos Komisijoje registruojamos to paties prospekto pagrindu, pateikus Komisijai jo pakeitimus, atsirasiančius dėl papildomų akcijų įregistravimo, taip pat kitus prospekto pakeitimus (jei tokių yra). Visi kiti dokumentai akcijoms įregistruoti teikiami pagal šių taisyklių II skyriaus reikalavimus.
Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijos platinamos sudarant akcijų pasirašymo sutartį tarp investicinės kintamojo kapitalo bendrovės ir investuotojo. Akcijų pasirašymo sutartyje turi būti:
1. investicinės kintamojo kapitalo bendrovės pavadinimas, įmonės kodas, šios bendrovės valdymo įmonės pavadinimas, įmonės kodas ir adresas, atstovo vardas, pavardė, asmens kodas ir atstovavimo pagrindas;
2. investuotojo vardas, pavardė (pavadinimas), asmens kodas (įmonės kodas), adresas;
3. pasirašomų akcijų skaičius ir jų kaina;
4. investuotojo įsipareigojimas akcijų emisijos kainą sumokėti ne vėliau kaip per tris dienas nuo sutarties pasirašymo;
5. investicinės kintamojo kapitalo bendrovės įsipareigojimas perduoti investuotojui jo įsigytas akcijas (pervesti akcijas į investuotojo asmeninę vertybinių popierių sąskaitą), kai už jas bus sumokėta;
6. investicinės kintamojo kapitalo bendrovės įsipareigojimas išpirkti akcijas, kaip to reikalauja Investicinių bendrovių įstatymas;
7. investicinės kintamojo kapitalo bendrovės teisės, jei investuotojas laiku nesumoka už pasirašytas akcijas;
8. sutarties sudarymo data (nurodyti valandą ir minutes) ir vieta; 
9. investuotojo ir investicinės kintamojo kapitalo bendrovės atstovo parašai.
Sutartyje gali būti ir kitų sąlygų, neprieštaraujančių Investicinių bendrovių įstatymui, šioms taisyklėms ir kitiems įstatymams arba teisės aktams.
Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės vardu akcijų pasirašymo sutartis pasirašo asmenys, turintys teisę atstovauti investicinei kintamojo kapitalo bendrovei tiesiogiai arba turintys teisę atstovauti investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijų platintojui, kai šis atstovauja investicinei kintamojo kapitalo bendrovei. Atstovavimo teisę gali suteikti bendrovės įstatai, pavedimo sutartis ar kitoks sandoris arba teisės aktas.
Valdymo įmonė ir depozitoriumas kiekvienos darbo dienos pabaigoje turi surinkti informaciją apie per tą darbo dieną pasirašytų investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijų skaičių, jų kainą bei apmokėjimo terminus, o suėjus apmokėjimo terminams, – apie pasirašytų, bet neapmokėtų akcijų skaičių bei jų kainą. 
Investuotojas už pasirašytas akcijas turi sumokėti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo akcijų pasirašymo sutarties sudarymo. Akcijos laikomos apmokėtomis, kai pinigai už pasirašytas akcijas įskaitomi į investicinės kintamojo kapitalo bendrovės nuosavus (grynuosius) aktyvus.
Jei pinigus už įsigytas investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijas investuotojas sumoka (perveda) platintojui, šis privalo pervesti juos į investicinės kintamojo kapitalo bendrovės sąskaitą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jų gavimo. Valdymo įmonės pavestas platintojas šiuos pinigus gali naudoti ir atsiskaitymui su investuotojais, pareikalavusiais išpirkti investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijas.
Nuo to momento, kai už investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijas sumokama visa suma, jos laikomos išleistomis ir gali būti apskaitomos pagal sąskaitų tvarkytojams keliamus reikalavimus. Kol už investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijas nesumokėta visa nustatyta pardavimo kaina, jas išleisti ir apskaityti draudžiama.
Valdymo įmonė privalo vesti investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijų registrą, kuriame turi būti apskaitomos visos investicinės kintamojo kapitalo bendrovės išleistos ir išpirktos akcijos. Šiame registre turi atsispindėti bendras apyvartoje esantis investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijų skaičius kiekvieną dieną, bendras kiekvieną dieną išpirktų akcijų skaičius, bendras kiekvieną dieną išplatintų akcijų skaičius ir kiekvienos dienos akcijų pardavimo ir išpirkimo kaina.
Asmenines investuotojų vertybinių popierių sąskaitas tvarko pati investicinė kintamojo kapitalo bendrovė arba platintojas ar kitas sąskaitų tvarkytojas (taip pat investicinės kintamojo kapitalo bendrovės depozitoriumas), jei pagal Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymą jam perduotas investicinės kintamojo kapitalo bendrovės išleistų akcijų asmeninių sąskaitų tvarkymas. Kiekvienas investuotojas gali pats pasirinkti savo asmeninės investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijų sąskaitos tvarkytoją.
Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijų platinimo metu visiems turi būti užtikrintos vienodos jų įsigijimo sąlygos:
1. kiekvienas galimas investuotojas turi būti nemokamai supažindintas su prospektu ir kitais dokumentais, kurių pagrindu buvo įregistruotos investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijos;
2. draudžiama kuriam nors iš potencialių investuotojų teikti papildomą informaciją, nenurodytą prospekte ar visiems kitiems kartu su prospektu pateikiamuose dokumentuose;
3. kiekvienam galimam investuotojui turi būti suteikta galimybė nemokamai susipažinti su paskutinėmis investicinės kintamojo kapitalo bendrovės metų ir pusmečio ataskaitomis;
4. visiems investuotojams turi būti suteikta galimybė įsigyti akcijų už pardavimo kainą, nustatytą pagal vienodas taisykles, numatytas investicinės kintamojo kapitalo bendrovės įstatuose ir nurodytas prospekte.
 VIII. INVESTICINĖS KINTAMOJO KAPITALO BENDROVĖS AKCIJŲ IŠPIRKIMAS
Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijos išpirkimo kaina turi būti tokia pat, kaip šiai akcijai tenkančių investicinės kintamojo kapitalo bendrovės grynųjų (nuosavų) aktyvų vertė. Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijų išpirkimo kaina turi būti apskaičiuojama pagal taisykles, nustatytas investicinės kintamojo kapitalo bendrovės įstatuose ir nurodytas prospekte.
Akcininkas, norintis, kad investicinė kintamojo kapitalo bendrovė išpirktų iš jo savo akcijas, turi pateikti šiai bendrovei arba platintojui, jei akcijas išperka platintojas, paraišką dviem egzemplioriais.
Akcijų išpirkimo paraiškoje turi būti nurodyta: 
1. investicinės kintamojo kapitalo bendrovės pavadinimas, įmonės kodas;
2. akcininko vardas, pavardė, asmens kodas, parašas;
3. teikiamų išpirkti akcijų skaičius, Lietuvos centrinio vertybinių popierių depozitoriumo suteiktas kodas;
4. paraiškos pateikimo data ir laikas;
5. pageidaujama pinigų išmokėjimo tvarka (išmokėti grynais, pervesti į nurodytą sąskaitą).
Paraišką priėmęs asmuo vieną paraiškos egzempliorių turi grąžinti investuotojui su patvirtinimu, kad ją gavo. Patvirtindamas paraiškos gavimą, ją priėmęs asmuo ant investuotojui grąžinamo paraiškos blanko turi nurodyti savo vardą, pavardę, įmonės, kurioje buvo gauta paraiška, pavadinimą bei buveinę (adresą), taip pat paraiškos gavimo datą, laiką ir pasirašyti.
Priimti paraiškas ir išduoti patvirtinimus, kad jos priimtos, gali tik asmenys, turintys teisę atstovauti investicinei kintamojo kapitalo bendrovei tiesiogiai arba turintys teisę atstovauti investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijų platintojui, kai šis atstovauja investicinei kintamojo kapitalo bendrovei. Tokią teisę gali suteikti bendrovės įstatai, pavedimo sutartis ar kitoks sandoris arba teisės aktas.
Valdymo įmonė ir depozitoriumas kiekvienos darbo dienos pabaigoje turi surinkti informaciją apie per tą dieną pareikalautų išpirkti investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijų kiekį bei jų išpirkimo kainą.
Jei investuotojas nurodo savo sąskaitą, pinigai už išpirktas investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijas pervedami į šią sąskaitą. Jei investuotojas sąskaitos nenurodo, už išperkamas investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijas jam išmokami grynieji pinigai.
Pinigai už išpirktas akcijas turi būti pervesti į nurodytą sąskaitą arba išmokėti grynaisiais ne vėliau kaip per septynias darbo dienas nuo paraiškos išpirkti investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijas pateikimo šiai bendrovei arba platintojui.
Jei investicinė kintamojo kapitalo bendrovė ar platintojas, kuriam buvo pateikta paraiška išpirkti šios bendrovės akcijas, neapskaito šio akcininko turimų investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijų, akcininkas, pateikdamas paraišką išpirkti investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijas asmeniui, vykdančiam akcijų išpirkimą, turi pervesti ir tas akcijas. Tokiu atveju paraiška išpirkti akcijas laikoma pateikta ir patvirtinimas apie paraiškos gavimą akcininkui išduodamas tą dieną, kai asmuo, vykdantis investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijų išpirkimą, gauna šio investuotojo reikalaujamas išpirkti akcijas.
Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijų išpirkimas gali būti sustabdytas Investicinių bendrovių įstatymo nustatytais pagrindais. Apie sprendimą sustabdyti investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijų išpirkimą valdymo įmonės darbuotojas, atsakingas už šios investicinės kintamojo kapitalo bendrovės portfelio valdymą, privalo nedelsdamas pranešti asmenims, vykdantiems šios bendrovės akcijų išpirkimą. Pranešimas turi būti užfiksuotas raštu, o jei įmanoma, – ir techninėmis priemonėmis (pvz., įrašytas į magnetinę juostelę), būtina nurodyti jo datą ir laiką, pranešimą užfiksavusio asmens vardą ir pavardę. Dokumentas, kuriame užfiksuotas toks pranešimas, turi būti pasirašytas jį užrašiusio asmens ir dar bent vieno valdymo įmonės darbuotojo. Sprendimas sustabdyti investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijų išpirkimą turi būti išdėstytas raštu ir pasirašytas jį priėmusio asmens. Jei sprendimą priima kolegialus valdymo įmonės organas, – dokumentas, atspindintis tokio sprendimo priėmimą, turi būti pasirašytas visų posėdyje dalyvavusių asmenų. Ant dokumento turi būti jo priėmimo data ir laikas.
Jei sprendimą sustabdyti investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijų išpirkimą priima Komisija, toks sprendimas jo priėmimo dieną turi būti perduotas investicinės kintamojo kapitalo bendrovės valdymo įmonei, kuri privalo nedelsdama 99 punkte nustatyta tvarka apie tai informuoti asmenis, išpirkinėjančius investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijas.
Investicinė kintamojo kapitalo bendrovė ir (ar) platintojas, gavęs pranešimą apie sprendimą sustabdyti investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijų išpirkimą, privalo nedelsdamas užfiksuoti pranešimą raštu (jei įmanoma, – ir techninėmis priemonėmis, pvz., įrašyti į magnetinę juostelę), nurodyti jo gavimo datą ir laiką. Šį dokumentą privalo pasirašyti jį surašęs investicinės kintamojo kapitalo bendrovės ar platintojo darbuotojas ir bent vienas asmuo, įgaliotas investicinės kintamojo kapitalo bendrovės vardu pasirašinėti akcijų pasirašymo sutartis bei priimti šios bendrovės akcijų išpirkimo paraiškas.
Sprendimas atnaujinti investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijų išpirkimą ir pranešimas apie tokį sprendimą atliekamas tokia tvarka, kaip ir sprendimo sustabdyti investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijų išpirkimą atveju.
Apie investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcininkų susirinkime priimtą sprendimą likviduoti investicinę kintamojo kapitalo bendrovę, asmenims, platinantiems ir išperkantiems investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijas, valdymo įmonės darbuotojas, atsakingas už šios investicinės kintamojo kapitalo bendrovės turto valdymą, privalo pranešti tokia pat tvarka, kaip ir apie sprendimą sustabdyti investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijų išpirkimą. Nuo sprendimo likviduoti investicinę kintamojo kapitalo bendrovę priėmimo šios bendrovės akcininkų susirinkime draudžiama parduoti ir išpirkti bendrovės akcijas.
Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijų išpirkimo sandoriai, sudaryti per laikotarpį nuo sprendimo sustabdyti ar nutraukti akcijų išpirkimą priėmimo iki šio sprendimo viešo paskelbimo sandorius sudariusiems asmenims žinant apie tokio sprendimo priėmimą, laikomi sudarytais naudojantis viešai neatskleista informacija apie investicinės kintamojo kapitalo bendrovės esminius įvykius.
 IX. LEIDIMO LIETUVOS RESPUBLIKOJE PLATINTI UŽSIENIO KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO INSTITUCIJŲ IŠLEIDŽIAMUS INVESTICINIUS INSTRUMENTUS SUTEIKIMAS
Užsienio kolektyvinio investavimo institucija, norėdama viešai platinti savo išleidžiamus investicinius instrumentus Lietuvos Respublikoje, turi gauti Komisijos leidimą. Užsienio kolektyvinio investavimo institucijų išleidžiamiems investiciniams instrumentams taikomos tokios pat apskaitos taisyklės, kaip užsienio emitentų išleistiems vertybiniams popieriams, jeigu Komisija nenustato kitaip.
Užsienio kolektyvinio investavimo institucijų investicinių instrumentų platinimą Lietuvoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos investicinių bendrovių įstatymas ir Lietuvos Respublikos vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymas, kiek jis neprieštarauja Investicinių bendrovių įstatymui. Užsienio kolektyvinio investavimo institucijų investiciniai instrumentai įregistruojami Komisijoje suteikiant leidimą platinti šiuos investicinius instrumentus Lietuvos Respublikoje. Užsienio kolektyvinio investavimo institucijų investicinių instrumentų platinimą Lietuvoje reglamentuoja ir šios taisyklės bei kiti įstatymai ir teisės aktai.
Norėdama gauti leidimą, užsienio kolektyvinio investavimo institucija arba jos vardu veikiantis asmuo Komisijai privalo pateikti:
1. nustatytos formos paraišką (14 priedas);
2. užsienio kolektyvinio investavimo institucijos ir jos valdymo įmonės (jei tokia yra) veiklą prižiūrinčios kompetentingos valstybinės institucijos išduotą licenciją ar kitą dokumentą, patvirtinantį užsienio kolektyvinio investavimo institucijos teisę verstis kolektyvinio investavimo institucijos veikla; jei tokia valstybinė priežiūros institucija nesuteikia atskirų licencijų ar panašių dokumentų pačioms užsienio kolektyvinio investavimo institucijoms, o šias užsienio kolektyvinio investavimo institucijas valdo valdymo įmonė, reikia pateikti šių taisyklių 107 punkto 4 papunktyje nurodytus dokumentus; tuo atveju, kai užsienio kolektyvinio investavimo institucija įsteigta Europos Ekonominės Erdvės valstybėje, arba kai šios kolektyvinio investavimo institucijos (jei tai investicinė bendrovė) arba jos valdymo įmonė įregistruota Europos Ekonominės Erdvės valstybėje, – šios valstybės kompetentingos institucijos, prižiūrinčios tokią kolektyvinio investavimo institucijos išduotą dokumentą, patvirtinantį, kad užsienio kolektyvinio investavimo institucija atitinka Europos Sąjungoje kolektyvinio investavimo į apyvartinius vertybinius popierius institucijoms keliamus reikalavimus, nustatytus Europos Sąjungos direktyvoje Nr. 85/611 EEC su vėlesniais pakeitimais; jei pateikiamas toks dokumentas, šių taisyklių 107 punkto 4 ir 5 papunkčiuose nurodytų dokumentų pateikti neprivaloma;
3. užsienio kolektyvinio investavimo institucijos įstatus, statutą ar kitus steigimo dokumentus arba sutartį ar taisykles, pagal kurias veikia ši institucija;
4. užsienio kolektyvinio investavimo institucijos valdymo įmonės licenciją ar kitą dokumentą, patvirtinantį valdymo įmonės teisę verstis turto valdymo veikla, išduotą šios valdymo įmonės veiklą prižiūrinčios kompetentingos valstybinės institucijos, valdymo įmonės įstatus ir paskutinę audituotą metinę finansinę atskaitomybę, jei užsienio kolektyvinio investavimo instituciją valdo valdymo įmonė;
5. užsienio kolektyvinio investavimo institucijos depozitoriumo licenciją arba kitą dokumentą, patvirtinantį, kad užsienio kolektyvinio investavimo institucijos pasirinktas depozitoriumas turi teisę verstis depozitoriumo veikla valstybėje, kurios kompetentinga institucija prižiūri užsienio kolektyvinio investavimo institucijos ir jos valdymo įmonės (jei tokia yra) veiklą; šio dokumento pateikti nereikia, jei toje valstybėje, kurios kompetentinga institucija prižiūri užsienio kolektyvinio investavimo institucijos ir jos valdymo įmonės veiklą, verstis depozitoriumo veikla nereikia specialaus leidimo;
6. užsienio kolektyvinio investavimo institucijos prospektą, kurio pagrindu užsienio kolektyvinio investavimo institucija valstybėje, kurios kompetentinga institucija prižiūri šios institucijos ir jos valdymo įmonės (jei tokia yra) veiklą, išleido investicinius instrumentus ir kuriame turi būti aiškiai nurodyta, kad Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisija nėra atsakinga už šios užsienio kolektyvinio investavimo institucijos ir jos valdymo įmonės (jei tokia yra) veiklos priežiūrą; prospekte taip pat turi būti nurodytos užsienio kolektyvinio investavimo institucijos valstybės įstatymų nuostatos, kuriose yra numatyti kokie nors užsienio kolektyvinio investavimo institucijos valstybės investuotojų ir kitų valstybių investuotojų teisių ar pareigų skirtumai ir paaiškintas galimas jų poveikis Lietuvos Respublikos teritorijoje šios institucijos investicinių instrumentų įsigijusių asmenų teisėms ir jų įgyvendinimui, taip pat šios institucijos ar jos valdymo įmonės veiklai, šios institucijos investicinių instrumentų platintojo Lietuvos Respublikoje atsakomybei; prospekte taip pat turi būti pateikta informacija, kokius mokesčius Lietuvos investuotojai turės sumokėti užsienio kolektyvinio investavimo institucijos valstybėje bei Lietuvoje, aprašytas užsienio kolektyvinio investavimo institucijos investicinių instrumentų platinimo ir išpirkimo mechanizmas Lietuvos Respublikoje, aprašomas užsienio kolektyvinio investavimo institucijos investicinių instrumentų apskaitos Lietuvos Respublikoje mechanizmas, informacija apie tai, kaip ir kur fiksuojama asmenų, įsigijusių užsienio kolektyvinio investavimo institucijos investicinių instrumentų Lietuvos Respublikos teritorijoje, nuosavybės teisė į šiuos investicinius instrumentus, nurodyta, kokia periodinė informacija ir kokiais būdais bus teikiama investuotojams Lietuvoje;
7. paskutinę užsienio kolektyvinio investavimo institucijos metinę ataskaitą bei einamųjų metų pusmetinę ataskaitą, jei tokia jau parengta, audituotą užsienio kolektyvinio investavimo institucijos metinę finansinę atskaitomybę ir pusmetinę arba ketvirtinę finansinę atskaitomybę, jei pusmetinė arba ketvirtinė finansinė atskaitomybė šios institucijos valstybėje yra rengiamos ir ji jau parengta;
8. dokumentą, patvirtinantį, kad užsienio kolektyvinio investavimo institucija Lietuvos Respublikoje veikiančiame banke turi atsidariusi sąskaitą, į kurią gali priimti piniginius mokėjimus už Lietuvos Respublikoje platinamus investicinius instrumentus ir pervesti piniginiams išmokėjimams už išperkamus kolektyvinio investavimo institucijos investicinius instrumentus skirtas lėšas, kurias paimti iš sąskaitos ir išmokėti turi teisę šių investicinių instrumentų platintojai Lietuvos Respublikoje; Lietuvos Respublikoje veikiančiu banku laikomas Lietuvoje įsteigtas ir įregistruotas bankas, turintis Lietuvos banko išduotą licenciją arba užsienio banko filialas (skyrius), įregistruotas Lietuvos banke;
9. užsienio kolektyvinio investavimo institucijos ir jos valdymo įmonės (jei tokia yra) veiklą prižiūrinčios valstybinės institucijos raštišką patvirtinimą, kad jai priėmus kokį nors sprendimą dėl užsienio kolektyvinio investavimo institucijos ar jos valdymo įmonės (taikyti sankcijas, apriboti ar panaikinti licenciją ir pan.), užsienio kolektyvinio investavimo institucijos valstybės priežiūros institucija informuos apie tai Komisiją; tokio patvirtinimo nereikia, jei Komisija turi susitarimą su šią užsienio kolektyvinio investavimo instituciją ir jos valdymo įmonę (jei tokia yra) prižiūrinčia valstybės institucija dėl keitimosi informacija;
10. dokumentus, patvirtinančius, kad užsienio kolektyvinio investavimo institucija atitinka šių taisyklių 114 punkto 3 ir 4 papunkčiuose nustatytus reikalavimus; šių dokumentų pateikti nereikia šių taisyklių 113 punkte numatytu atveju;
11. dokumentus, suteikiančius šių taisyklių 108 punkte nurodytam užsienio kolektyvinio investavimo institucijos arba jos valdymo įmonės atstovui teisę Lietuvos Respublikos teritorijoje veikti užsienio kolektyvinio investavimo institucijos ir (arba) jos valdymo įmonės vardu.
Šių taisyklių 107 punkte nurodytus dokumentus bei duomenis Komisijai gali pateikti pati užsienio kolektyvinio investavimo institucija, valdymo įmonė, jei šios institucijos turto valdymas yra perduotas valdymo įmonei arba reikiamus įgaliojimus turintis kitas užsienio kolektyvinio investavimo institucijos atstovas. Užsienio kolektyvinio investavimo institucija arba jos valdymo įmonė Lietuvos Respublikoje turi paskirti atstovą, į kurį prireikus galėtų kreiptis Lietuvos Respublikos valstybinės institucijos, investuotojai bei kiti asmenys ir kuris turėtų teisę pagal jam suteiktus įgaliojimus veikti šios užsienio kolektyvinio investavimo institucijos ir (arba) jos valdymo įmonės vardu Lietuvos Respublikoje.
Komisija turi teisę reikalauti papildomos informacijos, įskaitant užsienio kolektyvinio investavimo institucijos valstybės teisės aktus, reglamentuojančius tokių institucijų, jų valdymo įmonių bei depozitoriumų veiklą ir atsakomybę. Papildomos informacijos Komisija turi teisę pareikalauti per vieną mėnesį nuo visų 107 punkte išvardytų dokumentų pateikimo. Po to, kai leidimas platinti užsienio kolektyvinio investavimo institucijos išleidžiamus investicinius instrumentus jau duotas, papildomos informacijos Komisija turi teisę reikalauti tik tuo atveju, jei atsiranda informacijos, kad, siekiant gauti šį leidimą, Komisijai buvo pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys arba kad buvo nuslėpti faktai, dėl kurių užsienio kolektyvinio investavimo institucijai nebūtų buvę leista platinti jos išleidžiamų investicinių instrumentų Lietuvos Respublikoje.
Užsienio kolektyvinio investavimo institucija arba jos valdymo įmonė, gavusi leidimą viešai platinti užsienio kolektyvinio investavimo institucijos investicinius instrumentus Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo pateikti Komisijai visus šių taisyklių 107 punkte išvardytų dokumentų bei su jais susijusios informacijos pasikeitimus ne vėliau kaip per 20 dienų nuo tų pasikeitimų atsiradimo.
Visi Komisijai pateikiami dokumentai turi būti parengti lietuvių kalba arba išversti į lietuvių kalbą ir pateikiami kartu su dokumentu originalo kalba. Gali būti teikiamos 107 punkte išvardytų dokumentų kopijos. Kopijos turi būti patvirtintos notarų arba tuos dokumentus išdavusių kompetentingų valstybės institucijų ir legalizuotos. Legalizuoti dokumentų kopijų nereikia, kai kit …
🔗 Į oficialų šaltinį
DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.