LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTERIJOS

Trumpai

Šis teisės aktas nustato, kaip turi būti atliekami miškų tvarkymo darbai, įskaitant miškų inventorizaciją ir miškų tvarkymo projektų rengimą. Jis siekia užtikrinti darnų miško išteklių naudojimą ir apsaugą.

Ką jis reguliuoja

Miškotvarkos darbų vykdymą, įskaitant sklypinę miškų inventorizaciją ir vidinės miškotvarkos projektų rengimą.
Miško išteklių inventorizavimą, ūkinės veiklos analizę ir ūkinių priemonių projektavimą.
Geografinių informacinių sistemų (GIS) technologijų naudojimą miškotvarkos darbuose.
Reikalavimus nuotoliniu būdu gautai informacijai, naudojamai taksaciniams sklypams išskirti.

Kam tai rūpi

Visiems miškotvarkos darbų užsakovams ir vykdytojams.
Asmenims, kontroliuojantiems miškotvarkos darbus.
Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų teikėjams.

Pagrindiniai punktai

Miškotvarkos darbų tikslas yra parengti darnaus ir suderinto su visuomenės ir savininkų reikmėmis, miškų bei aplinkos apsaugos politikos reikalavimais valdos miško išteklių naudojimo projektą.
Miškotvarkos darbų objektas gali būti valstybinė (miškų urėdijos, nacionalinio parko, rezervato, savivaldybės, kitų valdytojų), privati miško valda, jų grupė arba privačios miško valdos dalis, įregistruota atskiru žemės sklypu (sklypais).
Nuotoliniu būdu gauta informacija, naudojama taksaciniams sklypams išskirti, turi būti parengta ne anksčiau kaip prieš 3 metus iki lauko darbų sezono pradžios ir gauta vasaros ar ankstyvo rudens sezonų metu, kai medžiai su lapais.
Rastrinio vaizdo gardelės dydis negali būti didesnis nei 0,5 m vietovėje, išimtiniais atvejais leidžiama naudoti kosminius vaizdus, kurių gardelės dydis 1 m vietovėje.

Įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTERIJOS LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTERIJOS VALSTYBINĖS MIŠKOTVARKOS TARNYBOS ĮSAKYMAS DĖL VALSTYBINĖS MIŠKOTVARKOS TARNYBOS DIREKTORIAUS 2006 M. GRUODŽIO 29 D. ĮSAKYMU Nr. 53-06-G PATVIRTINTOS MIŠKOTVARKOS DARBŲ VYKDYMO INSTRUKCIJOS IŠDĖSTYMO NAUJA REDAKCIJA 2009 m. vasario 2 d. Nr. 14-09-G Kaunas Vadovaudamasis Valstybinės miškotvarkos tarnybos nuostatų (Žin., 2006, Nr. 5-162, su vėlesniais pakeitimais), patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. D1-4 „Dėl Valstybinės miškotvarkos tarnybos, Miško sanitarinės apsaugos tarnybos ir Miško genetinių išteklių, sėklų ir sodmenų tarnybos nuostatų patvirtinimo“, 7.25 ir 12.4 punktais ir vykdydamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 1 d. įsakymo Nr. D1-406 „Dėl Miškų tvarkymo schemų ir vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 95-3741) nuostatas, pakeičiu Valstybinės miškotvarkos tarnybos direktoriaus 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 53-06-G „Dėl miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 11-479) patvirtintą Miškotvarkos darbų vykdymo instrukciją ir ją išdėstau nauja redakcija (pridedama). DIREKTORIUS ANDRIUS KULIEŠIS MIŠKOTVARKOS DARBŲ VYKDYMO INSTRUKCIJA BENDROSIOS NUOSTATOS

Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcija (toliau – Instrukcija) reglamentuoja miškotvarkos darbų vykdymą. Miškotvarkos darbai susideda iš sklypinės miškų inventorizacijos ir vidinės miškotvarkos (toliau – miškotvarkos) projekto rengimo.
Šios Instrukcijos reikalavimai privalomi visiems miškotvarkos darbų užsakovams, vykdytojams, miškotvarkos darbus kontroliuojantiems asmenims ir Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro (toliau – miškų valstybės kadastras) duomenų teikėjams.
Instrukcija parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymu (Žin., 1994, Nr. 96-1872; 2001, Nr. 35-1161), Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 (Žin., 2003, Nr. 97-4348), Vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. D1-406 (Žin., 2006, Nr. 95-3741).
Šioje Instrukcijoje naudojamos pagrindinės sąvokos pateiktos 1 priede. Kitos šioje Instrukcijoje naudojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos miškų įstatyme, Vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklėse ir kituose teisės aktuose.
Miškotvarkos darbų objektas, tikslas, uždaviniai, rezultatas. 5.
Miškotvarkos darbų objektas – valstybinė (miškų urėdijos, nacionalinio parko, rezervato, savivaldybės, kitų valdytojų), privati miško valda, jų grupė arba privačios miško valdos dalis, įregistruota atskiru žemės sklypu (sklypais). 5.
Miškotvarkos darbų tikslas – parengti darnaus ir suderinto su visuomenės ir savininkų reikmėmis, miškų bei aplinkos apsaugos politikos reikalavimais valdos miško išteklių naudojimo projektą. 5.
Miškotvarkos uždaviniai – inventorizuoti miško išteklius, atlikti ūkinės veiklos bei miško išteklių rodiklių analizę ir suprojektuoti ūkines priemones miško ištekliams naudoti, atkurti bei gerinti. 5.
Miškotvarkos darbų rezultatas yra valdos miškų inventorizacijos duomenys ir miškotvarkos projektas.
Miškotvarkos darbų techninė užduotis. Pagrindas miškotvarkos darbų valstybiniuose miškuose techninei užduočiai parengti yra miškų tvarkymo schema. Tais atvejais, kai miškų tvarkymo schemos nėra, vidinės miškotvarkos užduotis stambiai valdai sudaroma, remiantis turimais apie valdą miškotvarkos dokumentais, ūkinio-administracinio suskirstymo schema. INVENTORIZACIJA
Sklypinės miškų inventorizacijos tikslas yra įvertinti miško išteklių kiekybinius ir kokybinius rodiklius taksacinio sklypo lygyje.
Inventorizacijos uždaviniai: 8.
nustatyti taksacinių miško sklypų (toliau – sklypas) ribas; 8.
aprašyti (įtaksuoti) visus sklypus nustatytu tikslumu pagal nuosavybės formą (valstybiniuose miškuose – ir pagal naudotojus bei valdytojus), augavietes, funkcinę paskirtį, medynų rodiklius, atsižvelgiant į Miškų valstybės kadastro integruotos informacinės sistemos (toliau – MKIIS) reikalavimus; 8.
parengti duomenis apie inventorizuojamo objekto miško išteklius, jų našumą bei produktyvumą, funkcinę, erdvinę, amžiaus ir rūšinę struktūras, miško įrenginius ir techninį aprūpinimą, Lietuvos raudonosios knygos objektų (lizdaviečių, gyvūnų, augalų ir jų bendrijų, grybų) radvietes, Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ buveinių ar paukščių apsaugai svarbias teritorijas (toliau – „Natura 2000“), esančias miško žemėje, kertines miško buveines, paskutiniame vykmetyje įvykdytas ūkines priemones.
Visi miškotvarkos darbų etapai atliekami panaudojant geografinių informacinių sistemų (toliau – GIS) technologijas. Miškotvarkos darbų kartografinį pagrindą sudaro Lietuvos Respublikos georeferencinis pagrindas GDB10LT. Pastarasis yra sudaromas bei atnaujinamas Lietuvos skaitmeninio ortofotografinio M 1:10000 žemėlapio ORT10LT pagrindu ir apima visą Lietuvos teritoriją. Miško riba yra labai svarbi georeferencinio pagrindo dalis. Miškų inventorizacijos darbai turi užtikrinti nuolatinį miško ribos tikslinimą.
Nuotoliniu būdu gauta informacija – aerofotonuotraukos, kosminiai vaizdai, jų pagrindu sudaryti ortofotografiniai žemėlapiai, ortofotoplanai, tiek analoginiu, tiek skaitmeniniu pavidalu, miškotvarkoje naudojami norint suskirstyti miško masyvą į taksacinius sklypus, nustatyti taksacinius rodiklius arba palengvinti jų nustatymą lauko darbų metu, užtikrinant maksimalų vidaus situacijos, taksacinių rodiklių bei ūkinių priemonių perimamumą.
Taksaciniams sklypams išskirti naudojama nuotoliniu būdu gauta informacija turi tenkinti tokius reikalavimus: 11.
turi turėti detalius kilmės ir kokybės sertifikatus; 11.
turi būti parengta ne anksčiau kaip prieš 3 metus iki lauko darbų sezono pradžios; 11.
turi būti gauta vasaros ar ankstyvo rudens sezonų metu, kai medžiai su lapais; 11.
vaizdai privalo perteikti informaciją regimosios ir artimosios infraraudonosios spinduliuotės zonose nuo 400 iki 900 nm; 11.
vaizdai turi būti skaitmeniniame pavidale. Rastrinio vaizdo gardelės dydis negali būti didesnis nei 0,5 m vietovėje. Išimtiniais atvejais leidžiama naudoti kosminius vaizdus, kurių gardelės dydis 1 m vietovėje; 11.
kiti nuotoliniu būdu gautos informacijos techniniai reikalavimai negali būti žemesni nei keliami ORT10LT sudarymui.
Bendros paskirties topografinių objektų (jei nepakanka GDB10LT informacijos), miško ribos nustatymui ar patikslinimui, taip pat sklypų ribų nustatymui palengvinti gali būti panaudoti Lietuvos skaitmeniniai ortofotografiniai M1:10000 žemėlapiai ORT10LT.
Nuotoliniu būdu gautos informacijos dešifravimą vykdyti gali tik specialistas – inžinierius-taksatorius, baigęs specialų apmokymo kursą ir periodiškai supažindinamas su informacijos nuotoliniu būdu gavimo bei jos apdorojimo technologijų ir jų taikymo miškotvarkoje naujovėmis.
Monodešifravimas (dvimatis) galimas tik naudojant skaitmeninius ortofotografinius žemėlapius bei ortofotoplanus, kurių tikslumas ir sudarymo technologijos leidžia spręsti kartografijos M 1:10000 uždavinius, vykdyti sklypinę miškų inventorizaciją 2 priede nustatytu tikslumu. Visais kitais atvejais dešifravimas turi būti vykdomas stereovaizde, jam išgauti panaudojant atitinkamas analogines bei skaitmenines technologijas.
Miškotvarkos darbų metu sudaromų geografinių duomenų bazių geometrinis tikslumas privalo tenkinti 2 priede pateiktus tikslumo reikalavimus.
Bet kokia naujo tipo nuotoliniu būdu gauta medžiaga gali būti naudojama miškotvarkos darbams vykdyti tik atlikus detalų jos informacinių savybių įvertinimą bei sukūrus atitinkamas praktinio panaudojimo metodikas.
Valdos ribos nustatomos pagal nekilnojamojo turto kadastro žemėlapį 2 priede nustatytu tikslumu. Miškų urėdijų ir girininkijų ribos pagal galimybę yra sutapdinamos su kadastro vietovių ribomis. Miško masyvų ribos nustatomos dešifruojant ortofotoplanus.
Reikalavimai vietovardžiams. Girininkijų, kaimų, miškų, pelkių, salų, piliakalnių, upių, upelių, tvenkinių ir ežerų pavadinimai įrašomi taksacinėse kortelėse arba kartografinėje medžiagoje, vadovaujantis Lietuvos miškininkų sąjungos 1994 m. parengtu Lietuvos miškų vardynu, Kultūros paveldo registru, kadastro vietovių žemėlapiais, vietinių miškininkų informacija. Esant dviem objekto pavadinimams, antrasis kartografinėje medžiagoje įrašomas skliausteliuose.
Miškai skaidomi į inventorizavimo ir ūkininkavimo vienetus, kurie pagal savo dydį ir formą turi tenkinti praktinius reikalavimus miško išteklių inventorizavimui, ūkinių priemonių projektavimui, vykdymui, apskaitai ir kontrolei. Tokie vienetai yra miško kvartalai ir sklypai. Jų ribos turi išlikti maksimaliai pastovios (reikalinga medyno istorijai sekti). 19.
Kvartalų tinklo sistema keičiama tik išimtiniais atvejais – ūkininkavimo patogumui pagerinti, keičiantis valdos plotui ir riboms – gali būti priimami projektiniai sprendimai pakeisti kvartalų ribas bei formuoti naujus kvartalus. Reikalavimai kvartalų formavimui nustatyti 3 priede). 19.
Siekiant patikslinti bei įtvirtinti miško masyvo viduje esančių pastovių georeferencinių objektų (kvartalinių linijų, griovių, upelių, miško kelių) padėtį kartografinėje medžiagoje yra rekomenduojama atlikti jų geodezinius matavimus. Šių matavimų tikslumas turi būti ne mažesnis kaip ±1 m. Atlikus tokius matavimus sudaroma miškų georeferencinių objektų duomenų bazė. 19.
Taksaciniai sklypai išskiriami, skaidant kvartalą pagal nustatytus normatyvus (4 priedas), funkcinę paskirtį, valdymo bei administracinę priklausomybę ir sunumeruojami arabiškais skaičiais nuo pirmo iki paskutinio, pradedant nuo šiaurės vakarinio kvartalo kampo ir einant eilėmis iki jo pietrytinio kampo. Valstybinėje valdoje yra išskiriami ir inventorizuojami miško ir ne miško žemės naudmenų, privačioje – tik miško žemės naudmenų sklypai. Miško žemė yra skirstoma į naudmenas pagal miškų valstybės kadastro, o žemės ūkio paskirties ir kita žemė – pagal nekilnojamojo turto kadastro reikalavimus (1, 5 priedai).
Sklypų ribų (kvartalų vidaus situacijos) projektas rengiamas Lietuvos Respublikos georeferencinio pagrindo GDB10LT bei skaitmeninių ortofotoplanų pagrindu. Ortofotoplanai, aerofotonuotraukos bei kosminės nuotraukos analogų pavidalu gali būti naudojamos išimtiniais atvejais, neturint tinkamų skaitmeninių ortofotoplanų. Instrumentinė nuotrauka atliekama tuomet, kai nėra nuotoliniu būdu gautos medžiagos ar jei po jos gavimo įvyko esminiai pokyčiai miške (dėl stichinių nelaimių ar žmogaus veiklos). Visais atvejais būtina naudotis praeitos miškotvarkos planine ir taksacine medžiaga, GIS duomenų bazėmis. Sklypų ribų projektas turi būti parengtas panaudojant GIS technologijas prieš pradedant vykdyti lauko darbus. Tai atliekama vykdant monodešifravimą kompiuterio ekrane arba stereodešifravimą, naudojant atitinkamas analogines ar skaitmenines technologijas. Bet kuriuo atveju pirminis sklypų ribų projektas turi būti patalpintas skaitmeninėje GIS duomenų bazėje, kurios pagrindu yra rengiamas fotoabrisas lauko darbams vykdyti ir kurios struktūra turi atitikti Miškų valstybės kadastro integruotos informacinės sistemos reikalavimus. Sklypų ribų projektą rengia tas pats vykdytojas, kuris vėliau atliks inventorizacijos lauko darbus.
Miško ribų tikslinimas. Rengiant sklypų ribų projektą, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas miško ribos patikslinimui tose vietose, kurios georeferenciniame pagrinde GDB10LT turi tikslinimo požymį. Riba su tikslinimo požymiu yra nurodoma taksacinių sklypų ribų projekte.
Sklypų ribų projektai, parengti fotoabrisuose, naudojant skaitmeninę arba stereoskopinę technologijas, yra patikrinami natūroje ir tikslinami, kai juose yra neaiškių, nedešifruotų, neteisingai senoje miškotvarkos medžiagoje pažymėtų arba po aerofotografavimo atsiradusių naujų sklypų ribų, taip pat miško ribinių linijų, pažymėtų georeferenciniame pagrinde GDB10LT, kaip tikslintinų vietovėje. Kai negalima vizualiai reikalaujamu tikslumu nustatyti sklypo arba miško ribos, atliekama dalinė instrumentinė kvartalo vidaus situacijos bei miško ribos patikslinimo nuotrauka. Dalinės instrumentinės nuotraukos elementai, dirbant be GPS imtuvo ar kitų geodezinių instrumentų, yra kvartalinių bei kvartaluose esančių linijų (keliai, trasos, grioviai, taisyklingų sklypų ribos ir pan.), miško ribos linijų ilgių matavimai (nustatomoms sklypų riboms su dešifruotomis sklypų ribomis susieti) ir nustatomų sklypų ribų krypčių bei ilgių matavimai.
Pirminiai ir pagrindiniai natūrinių darbų dokumentai yra taksacinė kortelė (17.1 priedas) ir fotoabrisas (abrisas). Sklypai yra aprašomi kiekybiniais ir kokybiniais rodikliais taksacinėje kortelėje arba elektroniniuose duomenų imtuvuose pagal jų pildymo nurodymus, pateiktus šios Instrukcijos 26–31 punktuose, užtikrinant vieningą sklypų duomenų bazę, vieningą miško išteklių bei jų naudojimo apskaitą valdos, regiono ir visos šalies lygmenyje. Sklypai išskiriami ir visa grafinė informacija (sutartiniais ženklais) apie juos yra pateikiama kvartalo fotoabrise (abrise), kuris yra pagrindas grafinei sklypų duomenų bazei sudaryti. Taksacinės kortelės ir fotoabriso (abriso) informacijos kodavimo sistemos turi užtikrinti miškų valstybės kadastro duomenų integraciją į kitus valstybės kadastrus ir registrus.
Sklypų taksacinio aprašymo tikslas yra natūrinių darbų metu surinkti (įtaksuoti) nustatyto pobūdžio informaciją apie kiekvieną kvartalo sklypą. Taksacijos metodas sklype (vizualinis, vizualinis-instrumentinis arba instrumentinis) bei rodiklių nustatymo tikslumas ir gradacija (2 priedas) priklauso nuo miškotvarkos darbų užsakovo bei praktinių analizės ir projektavimo poreikių, tačiau bet kokiu atveju tikslumas negali būti mažesnis nei nurodytas 2 priede. Sklypo rodiklių, jo ribų bei ūkinių priemonių jame perimamumas užtikrinamas, naudojantis praeitos miškotvarkos inventorizacijos bei projekto duomenimis. 24.
Bendrieji taksacinių sklypų rodikliai: 24.1.
Adresas. Nurodomas inventorizacijos objekto (urėdijos ar kt.) ir jo ūkinio-administracinio padalinio (girininkijos) pavadinimas, miško masyvo kadastrinis numeris, nekilnojamojo turto kadastro vietovės ir bloko numeriai, kvartalo ir sklypo numeriai. Privačiose valdose papildomai nurodomas savininkas bei unikalus nekilnojamojo turto kadastro adresas. 24.1.
Naudmena. Naudmenos tipas (5 priedas) yra pirminis sklypų skyrimo požymis, nustatomas visiems sklypams. 24.1.
Augavietė. Augavietė nustatoma visiems, išskyrus technologinės paskirties, miško žemės sklypams ir visiems, išskyrus užstatytas teritorijas, kelius bei vandenis, ne miško žemės sklypams. Augavietė miško žemės naudmenų sklypuose yra nustatoma pagal ankstesnės miškotvarkos metu atlikto miško dirvožemių ir augaviečių kartografavimo duomenis. Ji gali būti patikslinama vizualiniu būdu, atsižvelgiant į sklypo augaliją ir reljefą arba atliekant supaprastintą ar detalų dirvožemio tyrimą. Augavietės nustatymo normatyvai pateikti 6 priede. 24.1.
Sklypo ypatybės. 24.1.4.
Saugomi gamtos ir kultūros paveldo objektai. Saugomi gamtos ir kultūros paveldo objektai miško žemės sklypuose, o miškų urėdijų bei valstybinių gamtinių rezervatų ir nacionalinių parkų direkcijų valdomuose plotuose – ir ne miško žemės sklypuose turi būti pažymėti taksacinėse kortelėse ir pažymėti kartografinėje medžiagoje. Šie objektai identifikuojami vadovaujantis Valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašu, Lietuvos Respublikos ir savivaldybių nekilnojamųjų kultūros vertybių registrais ir kultūros vertybių apsaugos reglamentais, Valstybinės reikšmės gamtos paminklų sąrašu, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastru, Saugomų rūšių ir bendrijų valstybės registru, Lietuvos raudonosios knygos gyvūnų, augalų, grybų rūšių bei augalų bendrijų sąrašais bei jų radviečių duomenų bazėmis, kertinių miško buveinių sąrašais. Pastarieji du sąrašai aktualizuojami sklypų aprašymo metu. 24.1.4.
Įrenginiai. Sklype esantys įrenginiai – tiltai, pralaidos, priešgaisriniai bokštai, stacionariniai medžioklės bokšteliai, rekreaciniai įrenginiai ir kiti aprašomi taksacinėje kortelėje ir pažymimi kartografinėje medžiagoje. 24.
Apaugusios mišku miško žemės sklypai (medynai) aprašomi nustatant augavietės tipą ir juose esančio medyno rodiklius: 24.2.
Medyno rodikliai nustatomi pagal atitinkamus juos sudarančių ardų ir miško elementų rodiklius, įtaksuotus ne mažesniu kaip 2 priede nurodytu tikslumu. 24.2.1.
Rūšinė sudėtis. Miško elemento medžių rūšis užrašoma sutartine santrumpa (8 priedas). Ardo rūšinė sudėtis yra nustatoma pagal jo miško elementų tūrių santykines dalis ardo tūryje (jaunuolynuose iki 5 m aukščio ir 10 m. amžiaus – pagal atskirų miško elementų medelių skaičiaus santykį), išreiškiant jas sveikais skaičiais (koeficientais) nuo 10 (tūrio dalis 96% ir daugiau) iki 1 (tūrio dalis 6–15%). Rūšinės sudėties formulė kiekvienam ardui yra surašoma koeficientų mažėjimo tvarka medžių rūšių grupėmis: spygliuočiai, kietieji lapuočiai ir minkštieji lapuočiai. Vyraujanti ardo medžių rūšis įrašoma rūšinės sudėties formulės priekyje. Iš dviejų ar didesnio skaičiaus formulės priekyje rašytinų su vienodais koeficientais medžių rūšių vyraujančia laikoma pagrindinė rūšis. Iš dviejų ar didesnio skaičiaus pagrindinių medžių rūšių vyraujančia laikoma geriau augavietę atitinkanti rūšis. Medyno vyraujanti medžių rūšis prilyginama pirmojo ardo vyraujančiai medžių rūšiai. 24.2.1.
Kilmė. Miško elemento kilmė gali būti savaiminė, mišri arba kultūrinė. Ardo kilmė nustatoma pagal kultūrinės kilmės elementų dalį jo tūryje: savaiminė (kai nėra kultūrinės kilmės elementų), mišri (kai kultūrinės kilmės elementas sudaro ≤ 75% tūrio), kultūrinė (kai kultūrinės kilmės elementas sudaro > 75% tūrio). Medyno kilmė prilyginama pirmojo ardo kilmei. 24.2.1.
Amžius, amžiaus klasė. Miško elemento amžius nustatomas aktualizuojant ir patikslinant praeitos inventorizacijos metu nustatytą jo amžių arba kitu naudojamo inventorizacijos metodo numatytu būdu (9 priedas). Nustatytas amžius apvalinamas iki 2 priede nurodyto dydžio. Amžiaus klasė pirmajam ardui nustatoma pagal jo vyraujančio miško elemento amžių, o medynui – pagal jo pirmojo ardo amžiaus klasę. 24.2.1.
Aukštis. Vizualiniu būdu taksuojant medynus, medyno ardo aukštis nustatomas išmatuojant vieną ardo vyraujančios rūšies vidutinį medį, o kitų į sudėtį įeinančių rūšių aukštis nustatomas vizualiai. Instrumentiniu būdu taksuojant medynus, kiekviename barelyje (barelių išdėstymo tvarka pateikta 26 priede) išmatuojama po 1 vyraujančios medžių rūšies medį ir po 1 kiekvienos iš sudėtinių medžių rūšių medį, išmatuojamą viename pasirinktame barelyje. Matavimui pasirenkami arčiau barelio centro esantys vidutinio skersmens vidutinio augimo medžiai. Miško elemento aukštis lygus išmatuotų medžių aukščių svertiniam vidurkiui, kuris skaičiuojamas susumavus išmatuotų medžių aukščių ir skerspločių sandaugas ir padalinus iš skerspločių sumos. Matuojant medžio aukštį nustatomas faktinis stiebo ilgis, atsižvelgiant į medžio pasvirimą (10 priedas). Medyno ardo vidutinis aukštis nustatomas apskaičiuojant miško elementų vidutinio aukščio svertinį vidurkį, kuris skaičiuojamas susumavus miško elementų vidutinių aukščių ir jų skerspločių sumos (arba rūšinės sudėties koeficientų sumos) sandaugas ir padalinus iš jų skerspločių sumų sumos (arba rūšinės sudėties koeficientų sumos). 24.2.1.
Skersmuo. Miško elemento medžių vidutinis skersmuo prilyginamas apmatuotų medžių skersmenų kvadratiniam vidurkiui, kuris apskaičiuojamas ištraukus kvadratinę šaknį iš apmatuotų medžių skersmenų kvadratų vidurkio. Skersmenys matuojami tiems patiems medžiams, kuriems matuojami ir aukščiai. Skersmuo nenustatomas jaunuolynuose, kurių medžių vidutinis aukštis nesiekia 2 m. Vidutinių medžių skersmuo matuojamas žerglėmis, specialiomis ruletėmis ir apvalinamas iki 2 priede nurodyto dydžio. 24.2.1.
Skerspločių suma. Instrumentiniu metodu taksuojamuose medynuose kiekvienam pirmojo ardo miško elementui nustatoma skerspločių suma, tam panaudojant kampinio matavimo prietaisą (kampamatį, relaskopą ar kt.). Matavimai atliekami bareliuose, kurių išdėstymo tvarka ir kiti skerspločių sumos nustatymo reikalavimai pateikti 26 priede. Pirmojo ardo skerspločių sumą atitinkamai sudaro jo miško elementų skerspločių sumos. 24.2.1.
Skalsumas. Medyno ardo skalsumas nustatomas vizualiai, o instrumentiniu būdu matuojamuose medynuose – apskaičiuojant matuojamo ir normalaus medyno skerspločių sumų arba medžių stiebų (su žieve) tūrio santykį. Normalaus medyno skerspločių suma arba medžių stiebų (su žieve) tūris (11 priedas) parenkami pagal ardo vyraujančią medžių rūšį ir ardo vidutinį aukštį. Jaunuolynuose, kurių medžių vidutinis aukštis neviršija 5 m, skalsumas yra nustatomas: žėliniuose – apskaičiuojant 1 ha esančio ir teoriškai maksimalaus (10000 medelių 1 ha) medelių skaičiaus santykį, želdiniuose – apskaičiuojant normatyvinio sodinimo vietų ir išlikusių perspektyvių medelių skaičiaus santykį. 24.2.1.
Boniteto klasė, augavietės našumo indeksas (11 priedas) nustatomi pagal medyno 1 ardo vyraujančio miško elemento amžių ir vidutinį aukštį (kai jis didesnis nei 5 m). Augavietės našumo indeksas gali būti nustatomas greta arba vietoj boniteto klasės pagal I ardo vyraujančio miško elemento aukštį atitinkamame normatyviniame amžiuje (12 priedas). Jaunuolynuose iki 5 m aukščio boniteto klasė arba augavietės našumo indeksas nustatomas pagal augavietės potencialų derlingumą. 24.2.1.
Tūris. Medžių tūriui nustatyti apskaičiuojamas medžių stiebų nuo šaknies kaklelio iki viršūnės tūris (su žieve). Naudojant instrumentinius metodus, medžių tūris nustatomas kiekvienam miško elementui apskaičiuojant jo vidutinį aukštį atitinkančio formrodinio aukščio (11 priedas) ir skerspločių sumos sandaugą. Ardo tūris nustatomas apskaičiuojant miško elementų tūrių sumą. Taksuojant vizualiai, medyne augančių medžių tūris nustatomas pagal ardo vyraujančios medžių rūšies tūrio lenteles (11 priedas), ardo vidutinį aukštį ir skalsumą (apskaičiuojant normalaus medyno tūrio ir ardo skalsumo sandaugą). Medyno tūris lygus ardų tūrių sumai. Objekto (valstybinių miškų) brandžių medynų tūriui nustatyti pagal medžių rūšis, augavietes, medynų būklę vykdoma brandžių medynų inventorizacija atrankos metodu (27 priedas). Instrumentinę taksaciją atskiruose sklypuose šiuo atveju vykdyti neprivaloma. 24.2.1.
Prekingumas nustatomas užsakovui pageidaujant pagal medyną sudarančių medžių tūrio padarinės dalies dydį, nustatytą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtintose Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklėse. 24.2.1.
Selekcinė vertė nustatoma užsakovui pageidaujant pagal pušynams, maumedynams, uosynams, eglynams, klevynams, guobynams, ąžuolynams, beržynams, juodalksnynams, liepynams ir drebulynams 13 priede nustatytus normatyvus. 24.2.1.
Sanitarinė būklė įvertinama nustatant tokius rodiklius: vėjavartų, vėjalaužų, sausuolių, miško šlamšto ir džiūstančių medžių stiebų tūrį nuo 1 m3/ha; patvenktą plotą; žvėrių pažeidimus, išskiriant pažeidimų pobūdį bei jų šviežumą; jaunuolynų, medžių liemenų ir pirminių kenkėjų, ligų bei dėl kitų priežasčių pažeistų medžių procentą (pagal medžių rūšis ir pažeidimo intensyvumą). 24.2.1.
Pomiškis aprašomas, kai po medyno danga yra ne mažiau kaip 500 vnt./ha gyvybingų pagrindinių ir šalutinių medžių rūšių medelių, nustatant tokius rodiklius: rūšinė sudėtis, vyraujančios medžių rūšies vidutinis amžius, aukštis, kilmė, medelių skaičius 1 ha. Pomiškio gyvybingumas nustatomas vadovaujantis aplinkos ministro 2008 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. D1-199 patvirtintais Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatais (Žin., 2008, Nr. 45-1702). 24.2.1.
Trakas. Trakas aprašomas, nurodant iki trijų krūmų rūšių (8 priedas) mažėjančia ploto padengimo procento tvarka. Ploto padengimas trako krūmų rūšimis įvertinamas tankumo kategorijomis: retas – iki 30 % ploto, vidutinio tankumo – 40–60 % ploto, tankus – daugiau kaip 60 % ploto. Trako krūmų rūšims gali būti nurodoma ūkinė vertė. Saugomose teritorijose, įvertinant biologinę įvairovę ir Europos Bendrijos svarbos natūralias buveines, gali būti aprašytos visos traką sudarančios krūmų rūšys. 24.2.1.
Polajiniai želdiniai aprašomi nurodant rūšinę sudėtį, vyraujančios medžių rūšies vidutinį amžių, aukštį ir skalsumą. 24.2.1.
Pavieniai medžiai aprašomi apaugusiuose (jaunuolynai ir pusamžiai) ir neapaugusiuose medynais bei ne miško žemės sklypuose, nurodant pavienių medžių rūšinę sudėtį, vidutinį amžių, skersmenį ir tūrį 1 ha. 24.2.1.
Miško želdinių būklė. Pirminiai duomenys želdiniams aprašyti gaunami iš miško želdinimo ir žėlimo projektų duomenų bazių, kaupiamų miškų urėdijose. Miške aprašomi visi praėjusio vykmečio želdiniai pagal tokius rodiklius: įveisimo metai, amžius (prie želdinių amžiaus pridedami 1 metai), medžių rūšys (ne daugiau dviejų), želdinių tankumas (išlikusių gyvybingų, t. y. perspektyvių medelių skaičius 1 ha pagal vidutinį amžių), želdinių būklė, tikslinių medžių rūšių pakenkimai. 24.2.
Kiti rodikliai. Sutartyje su darbų užsakovu gali būti aptarti papildomai inventorizuojami kiti rodikliai: 24.2.2.
Sausinimo įrenginių ir sausintų sklypų būklė. Sklypo sausinimo įrenginiai pažymimi kartografinėje medžiagoje, jų būklė įvertinama pagal normatyvus (15 priedas). Sausintų sklypų būklė nustatoma pagal jų atstumą nuo griovio, žemės naudmenas ir laikotarpį po sausinimo darbų (16 priedas). 24.2.2.
Vaisinių ir vaistinių augalų ištekliai nustatomi dviem gausiausioms samanų-žolių-krūmokšnių ardo ir dviem trako augalų rūšims, nurodant augalo rūšį, jos užimamą sklypo dalį, sąžalyno tankumą, projekcinę sklypo dangą, ištisinio sąžalyno plotą ir nustatant išteklių tipą – naudotini paruošoms, rekreacijai arba žvėrių mitybai (8 priedas), vadovaujantis Laukinės augalijos įstatymu, Laukinės augalijos išteklių apskaitos tvarka, Laukinės augalijos išteklių valstybinio registro nuostatais, Aplinkos ministerijos patvirtintu apskaitomų augalijos rūšių sąrašu. Skiriami produktyvūs ir rezerviniai sąžalynai (pagal medyno skalsumą ir trako tankumą). 24.2.2.
Poilsiniai (rekreaciniai) ištekliai aprašomi valstybinių parkų rekreacinių zonų bei kitų rekreacinės paskirties miškų (miško parkai, kurortų ir miestų miškai, rekreaciniai miško sklypai, apsauginės ir estetinės reikšmės miško sklypai prie magistralinių ir krašto kelių ir kt.) sklypuose. Sklypai yra aprašomi bendrąja tvarka, papildomai nustatant jų estetinę, rekreacinę vertę, digresiją pagal šių rodiklių nustatymo metodikas, suderintas su darbų užsakovu. Rekreacinės teritorijos ir objektai (poilsiavietės, stovyklavietės, poilsio-atokvėpio vietos, žaidimų aikštelės, paplūdimiai, maudyklos, pėsčiųjų ir dviratininkų takai, turistinių maršrutų trasos), poilsio įrenginiai, gamtiniai rekreacijos objektai (vaizdingi medynai ir augalai, reginių vietos) aprašomi ir pažymimi kartografinėje medžiagoje. 24.
Neapaugusios mišku miško žemės sklypai aprašomi nurodant žemės naudmenos tipą (kirtavietė ir jos atsiradimo metai, miško aikštė, žuvęs medynas) ir žemės sklypams, skirtiems miškui įveisti (informacija apie juos gaunama teritoriniuose žemėtvarkos skyriuose bei iš privačios žemės savininkų), nurodžius jų buvusią naudmeną pagal nekilnojamojo turto kadastrą, aprašomos želiančios medžių rūšys, medelių vidutinis amžius ir aukštis, skaičius 1 ha ir numatomas miško atkūrimo (įveisimo) būdas – žėlimas (nurodant iki dviejų tikslinių medžių rūšių) arba želdinimas (nurodant iki dviejų želdintinų tikslinių medžių rūšių ir sodinimo vietų skaičių 1 ha). 24.
Miško dauginamosios medžiagos išauginimo žemės sklypai aprašomi, nurodant naudmenos tipą (miško daigynas, miško medelynas). 24.
Miško sėklinės bazės sklypai aprašomi, nurodant jų tipą (sėklinės plantacijos, sėkliniai medynai, genetiniai draustiniai, klonų archyvai ir pan.), įkūrimo metus, medžių ir krūmų rūšis. 24.
Technologinės paskirties miško žemės sklypai pažymimi kartografinėje medžiagoje. Medienos sandėliai, priešgaisriniai barjerai ir ne mažesnio kaip 15 m pločio trasos aprašomos taksacinėje kortelėje. Linijiniai objektai ir trasos aprašomos nurodant jų plotį metrais. Trasoms nurodoma jų paskirtis (sausinimo, kelių, ryšių, energetikos ir kt.), ypatybės (apaugusi, pravažiuojama), galimybės panaudoti miško reikmėms. 24.
Kitos paskirties miško žemės sklypai aprašomi, nurodant naudmenos tipą. Žaliavinėms ir dekoratyvinių eglučių plantacijoms papildomai nurodoma jų paskirtis, įveisimo metai, auginamos medžių ir krūmų rūšys. 24.
Ne miško žemės naudmenų sklypai aprašomi inventorizuojant valstybinius miškus, nurodant naudmenos tipą (5 priedas). 24.8.
Žemės ūkio naudmenų sklypams papildomai nurodoma jų paskirtis, pievoms ir ganykloms – kokybė (sausuminė, užliejama, užpelkėjusi; ploto dalis, apaugusi krūmais), pelkėms – apaugimas menkmiškiu. 24.8.
Keliams (visi ūkio reikmėms naudojami keliai turi būti aprašyti) nurodoma jų priklausomybė (bendro naudojimo, žinybinis, privatus), danga (asfaltas, žvyras, be dangos), plotis, pravažumas įvairiu metų laiku. 24.8.
Grioviams nurodomas jų plotis ir būklė. 24.8.
Ne miško žemės naudmenų sklypas, kai viename hektare yra ≥ 2000 vnt. ir ≥ 1 m vidutinio aukščio spygliuočių ar kietųjų lapuočių arba ≥ 4000 vnt. ir ≥ 2 m vidutinio aukščio minkštųjų lapuočių rūšių savaime želiančių medžių, aprašomas kaip medynas.
Inventorizacijos duomenys apdorojami, parengiami nustatytu formatu ir perduodami į Miškų valstybės kadastro integruotos informacinės sistemos duomenų bazę. TAKSACINĖS KORTELĖS PILDYMAS
Bendrieji taksacinės kortelės pildymo reikalavimai 26.
Kortelė (17.1 priedas) pildoma lietuvių kalba, spausdintinėmis raidėmis, aiškiu įskaitomu šriftu. Kortelė yra vieninga inventorizuojant visų nuosavybės formų miškus. Miškų inventorizacijos duomenys įrašomi užpildant kortelės maketų laukus, laikantis reikalavimų, nustatytų šioje Instrukcijoje. Kiekvienam sklypui pildoma atskira kortelė. Į kortelę įrašomų rodiklių skaičius ir turinys priklauso nuo žemės naudmenos. Medynų rodiklių matai ir gradacijos pildomi pagal 2 priedą. 26.
Kortelės grupuojamos pagal valdas, jų ribose pagal kvartalus. Sugrupuotoms kortelėms pildomi suvestiniai duomenys – viršeliai (17.2 priedas).
Maketas Nr. 1 („Sklypo bendra charakteristika“) pildomas taip: 27.
lauke „Sklypo Nr.“ įrašomas sklypui suteiktas numeris. Kvartale taikoma vieninga sklypų numeracija valstybiniams ir privatiems miškams; 27.
lauke „Plotas, ha“ įrašomas sklypo plotas 0,1 ha tikslumu (kai naudojamos GIS technologijos, plotas apskaičiuojamas ir į duomenų bazę įrašomas automatizuotai); 27.
lauke „Žemės naudmena“ įrašomas kodas iš klasifikatoriaus „Žemės naudmenų rūšys“ (5 priedas); 27.
lauke „Medžių rūšis“ įrašomas medyno vyraujančios medžių rūšies raidinis kodas pagal klasifikatorių „Medžių ir krūmų rūšys“ (8 priedas). Įrašytas kodas turi sutapti su Maketo Nr. 10 pirmojo ardo pirmoje eilutėje įrašytu medžių rūšies kodu; 27.
lauke „Bonitetas“ įrašoma medyno bonitetinė klasė: 1A, 1, 2, 3, 4, 5, 5A arba 5B. Bonitetinės klasės nustatymo normatyvai pateikti 11 priede; 27.
lauke „Augavietė“ įrašomas augavietės raidinis kodas pagal klasifikatorių „Miško augavietės, miško tipų serijos ir dirvožemiai“(6 priedas); 27.
lauke „Miškų pogrupis“ įrašomas kodas pagal klasifikatorių „Miškų grupės ir pogrupiai“ (17.3 priedas). Šis laukas pildomas tik tuo atveju, kai sklypui nustatytas miškų pogrupis neatitinka įrašytojo viršelyje; 27.
lauke „Inventorizacijos ypatumai“ įrašoma: kai sklypas išsinuomotas – kodas „1“; kai sklypas išnuomotas kitiems naudotojams – kodas „2“. Šis laukas būtinai pildomas pirmą kartą inventorizuojamiems sklypams (kodas „5“), tiek praeitos miškotvarkos metu buvusiems, bet neinventorizuotiems medynams, tiek naujai užžėlusiems jaunuolynams; 27.
lauke „Nusausinta žemė“ įrašomas kodas „N“, kai nusausintas sklypas yra griovių veikimo zonoje ir viršelyje atitinkamas kodas neįrašytas.
Maketas Nr. 2 („Projektuojamos ūkinės priemonės“) pildomas taip: 28.
laukuose „1“, „2“ ir „3“ įrašomi projektuojamų ūkinių priemonių kodai pagal klasifikatorių „Miškų ūkinės priemonės“ (17.4 priedas); 28.
lauke „Eilė“ įrašomas projektuojamų ugdymo kirtimų vykdymo eiliškumas: „k“ – kirsti nedelsiant; „1“ – kirsti pirmame penkmetyje; „2“ – kirsti antrame penkmetyje; 28.
lauke „Išk. %“ įrašomas projektuojamais ugdymo kirtimais sklype iškertamos medienos tūrio procentas; 28.
lauke „Medžių rūšis“ įrašomas želdintinos arba prognozuojamos atželti pagal Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimus tikslinės medžių rūšies (ar dviejų rūšių) raidinis kodas pagal Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. D1-199 (Žin., 2008, Nr. 45-1702), 1–3 priedus (įrašyti galima tik rūšis, esančias šios Instrukcijos 8 priede); 28.
lauke „Sodinukų kiekis“ įrašomas miško želdinimui reikalingas sodinukų skaičius šimtais vienetų vienam hektarui.
Maketas Nr. 3 („Žuvę medžiai“) pildomas taip: 29.
lauke „Sausi“ įrašomas sausų medžių stiebų tūris hektare 1 m³ tikslumu; 29.
lauke „Virtėliai“ įrašomas virtėlių medžių stiebų tūris hektare 1 m³ tikslumu.
Maketas Nr. 10 („Medyno taksaciniai rodikliai“) pildomas taip: 30.
lauke „Ardas“ įrašomas medyno ardo kodas: „1“ – viršutinis ardas; „2“ – žemutinis ardas; „3“ – pomiškis; „4“ – apaugimas pelkėse, menkmiškis; „5“ – savaiminis žėlimas; „6“ – polajiniai želdiniai“; „9“ – pavieniai medžiai; 30.
lauke „Sudėtis/Koef.“ įrašomi medyno rūšinės sudėties koeficientai pagal ardus. Jų suma arde turi būti lygi 10; 30.
lauke „Sudėtis/Rūšis“ įrašomi ardą sudarančių medžių rūšių raidiniai kodai pagal klasifikatorių „Medžių ir krūmų rūšys“ (8 priedas); 30.
lauke „Amžius (metais)“ įrašomas visų ardų kiekvienos medžių rūšies amžius. Kultūrinės kilmės medynų iki 30 metų ir savaiminės kilmės medynų iki 10 metų medžių rūšių amžius įrašomas 1 metų tikslumu, likusiems medynams iki 120 metų – 5 metų tikslumu, daugiau kaip 120 metų – 10 metų tikslumu. Į želdinių amžių įskaitomi ir sodinimo metai; 30.
lauke „H (m)“ įrašomas visų ardų kiekvienos medžių rūšies aukštis. Aukštis iki 2 m įrašomas 0,5 m tikslumu, daugiau kaip 2 m – 1 m tikslumu. Želdinių minimalus aukštis gali būti 0,2 m ir iki 0,5 m aukščio įrašomas 0,1 m tikslumu; 30.
lauke „D (cm)“ įrašomas visų ardų medžių rūšių, kurių aukštis didesnis kaip 2 m, skersmuo 2 cm tikslumu; 30.
lauke „Skalsumas“ įrašomas 1, 2, 4 ir 6 ardų skalsumas 0,1 tikslumu: viršutiniam

(1)ardui – nuo 0,3 iki 1,3; žemutiniam

(2)ardui 0,1–0,7; pomiškiui (3 ardui) – medelių skaičius šimtais vienetų viename hektare nuo 5 iki 95; menkmiškiui (4 ardui) – 0,1–1,0; savaiminiam žėlimui (5 ardui) – medelių skaičius šimtais vienetų viename hektare nuo 5 iki 95, kai jis aprašomas plynumose arba atskiru ardu miško želdiniuose; polajiniams želdiniams (6 ardui) – 0,1–0,7; pavieniams medžiams (9 ardui) – nepildomas; 30.

lauke „Iškirt. %“ įrašomas suprojektuotas iškirsti tūrio procentas pagal medžių rūšis (nuo 2 iki 100 %). Pildoma tik privačioms valdoms, rengiant jų miškotvarkos projektus; 30.
lauke „Kilmė“ želdintoms medžių rūšims įrašomas kodas „K“ (kultūrinė); 30.
lauke „Tūris m3/ha“ 1, 2 ir 9 ardų pirmoje eilutėje įrašomas stiebų tūris kubiniais metrais viename ha, iki 50 m³/ha – 5 m3/ha tikslumu, daugiau kaip 50 m3/ha – 10 m3/ha tikslumu; 30.
lauke „∑G (m2/ha)“ instrumentiniu metodu inventorizuojamuose medynuose kiekvienai pirmojo ardo medžių rūšiai įrašoma skerspločių suma 1 m2 tikslumu.
Papildomi kortelės maketai pildomi pagal fiksuotą struktūrą: maketo numeris (laukas „Nr.“) ir laukai „1“, „2“, „3“, „4“ ir „5“. To paties numerio papildomi maketai kortelėje gali būti pildomi iki 3 kartų, išskyrus Maketą Nr. 38, kuris pildomas vieną kartą. Papildomi maketai: 31.
Maketas Nr. 11 („Miško želdiniai“) pildomas visiems paskutinio vykmečio želdiniams, įskaitant ir žuvusius: 31.1.
lauke „1“ įrašomi želdinimo metų paskutiniai du skaitmenys; 31.1.
lauke „2“ įrašomi sodintų medžių rūšių raidiniai kodai (iki dviejų medžių rūšių, įrašomų be jokio skiriamojo ženklo) pagal klasifikatorių „Medžių ir krūmų rūšys“ (8 priedas); 31.1.
lauke „3“ įrašomas išlikusių perspektyvių sodintų medelių kiekis šimtais vienetų hektare (nuo 1 iki 99); 31.1.
lauke „4“ įrašoma želdinių būklė: „4“ – geri; „3“ – patenkinami; „2“ – blogi; „1“ – žuvę. Blogiems ir žuvusiems želdiniams Makete Nr. 12 nurodoma nepatenkinamos būklės priežastis (kodas pagal klasifikatorių „Miško pažeidimai“ (17.5 priedas). 31.
Makete Nr. 12 („Miško pažeidimai“) pildomi visų rūšių miško pažeidimai sklype: 31.2.
lauke „1“ įrašomas miško pažeidimų rūšies kodas pagal klasifikatorių „Miško pažeidimai“; 31.2.
lauke „2“ įrašomas pažeistos medžių rūšies kodas pagal klasifikatorių „Medžių ir krūmų rūšys“; 31.2.
lauke „3“ įrašomas pažeistų medžių skaičius procentais nuo atitinkamos medžių rūšies medžių skaičiaus (apskaitomi vidutiniškai ir stipriai pažeisti medžiai); 31.2.
lauke „4“ įrašomas medžių pažeidimo laipsnis: „1“ – silpnas, „2“ – vidutinis, „3“ – stiprus, „4“ – žuvę medžiai; 31.2.
lauke „5“ įrašoma reikšmė „1“, kai medžiai pažeisti per paskutinius metus; 31.
Maketas Nr. 13 („Technologinės paskirties objektai“) pildomas priešgaisriniams barjerams, melioracijos, energetikos trasoms, ne siauresnėms kaip 15 m: 31.3.
lauke „1“ įrašomas technologinės paskirties objekto plotis metrais (nuo 15 iki 99); 31.
Maketas Nr. 14 („Vaisiniai ir vaistiniai augalai“) pildomas sklypams, kuriuose rasti vaisiniai ir vaistiniai augalai: 31.4.
lauke „1“ įrašomas augalo rūšies pavadinimo kodas pagal klasifikatorių „Vaisiniai ir vaistiniai augalai“ (8 priedas); 31.4.
lauke „2“ įrašomas rūšies sutinkamumas, t. y. kokioje sklypo dalyje auga, procentais, 10 procentų tikslumu; 31.4.
lauke „3“ įrašomas sąžalyno tankumas, procentais, 10 procentų tikslumu; 31.4.
lauke „4“ įrašoma ūkinė vertė, t. y. tinkamumas paruošoms: „1“ – maža, „2“ – vidutinė, „3“ – didelė; 31.
Maketas Nr. 15 („Įvykdyti miško kirtimai“) pildomas visų rūšių kirtimams, įvykdytiems sklype per vykmetį, išskyrus atrankinius sanitarinius kirtimus: 31.5.
lauke „1“ įrašomi kirtimo metų paskutiniai du skaitmenys (kai biržė buvo kertama kelis metus, nurodomi paskutinio kirtimo metai); 31.5.
lauke „2“ įrašomas kirtimų rūšies pavadinimo kodas pagal klasifikatorių „Miško ūkinės priemonės“ (17.4 priedas); 31.5.
lauke „3“ įrašomas per paskutinius 5 metus įvykdytų ugdymo kirtimų kokybės įvertinimo kodas: patenkinamai atliktiems kirtimams – „1“, nepatenkinamai – šie kodai (nurodant priežastį): „2“ – per didelis intensyvumas; „3“ – per mažas intensyvumas; „4“ – blogai kirtimui parinkti medžiai; „5“ – išugdyta dalis sklypo; „6“ – iškirstos tik valksmos; „7“ – kirtimas nevykdytas; „8“ – kitos priežastys (vertinama vadovaujantis 19 ir 21 priedų reikalavimais). Laukas gali būti užpildomas kamerinių darbų metu automatiniu būdu. 31.5.
lauke „4“ įrašomas kirtimo pagrįstumas: „1“ – pagrįstai, „2“ – nepagrįstai; 31.
Maketas Nr. 17 („Žemės ūkio naudmenos“) pildomas ariamoms žemėms, ganykloms ir pievoms (inventorizuojant privačius miškus – nepildomas): 31.6.
lauke „1“ įrašomas pievos arba ganyklos tipas: „1“ – užliejama, „2“ – sausuminė, „3“ – pelkėta; 31.6.
lauke „2“ įrašoma naudmenos būklė: „1“ – kultūrinė, „2“ – švari, „3“ – apaugusi, „4“ – kupstuota, „5“ – akmenuota; 31.6.
lauke „3“ įrašomas apaugęs medžiais arba krūmais plotas, procentais nuo viso sklypo ploto; 31.6.
lauke „4“ įrašoma naudmenos panaudojimo rūšis: „1“ – tarnybinė dala, „2“ – urėdijos reikmėms, „3“ – asmeniniam naudojimui, „4“ – nenaudojama, „5“ – nuomojama. 31.
Makete Nr. 19 („Trakas“) nurodomos vyraujančios krūmų rūšys (iki 3 rūšių) ir jų tankumas (glaudumas): 31.7.
laukuose „1“, „2“ ir „3“ įrašomi krūmų rūšių santrumpos iš priedo „Medžių, krūmų, vaisinių ir vaistinių augalų rūšys“ (8 priedas); 31.7.
lauke „4“ įrašomas krūmų tankumas: „1“ – retas (iki 30 % tankumo), „2“ – vidutinio tankumo (30–60 %), „3“ – tankus (daugiau kaip 60 %); 31.
Makete Nr. 21 („Saugomi objektai“) aprašomi gamtos, kultūros paveldo objektai bei rekreaciniai objektai, esantys miško žemėje: 31.8.
lauke „1“ įrašomas objekto klasifikacinės grupės kodas pagal klasifikatorių „Saugomų objektų grupės“ (17.6 priedas); 31.8.
lauke „2“ įrašomas saugomo objekto pogrupio kodas pagal klasifikatorių „Saugomų objektų pogrupiai“ (17.7 priedas); 31.8.
lauke „3“ įrašomas konkretaus saugomo objekto kodas pagal MKIIS klasifikatorius; 31.8.
lauke „4“ įrašomas rekomenduojamos ūkinės priemonės kodas: „1“ – ūkinė priemonė nereikalinga, „2“ – einamoji priežiūra, „3“ – atstatomieji darbai, „4“ – aplinkos sutvarkymas be specialaus projekto, „5“ – aplinkos sutvarkymas užsakant specialų projektą, „6“ – objekto tvarkymas pagal esantį projektą; 31.8.
lauke „5“, kai aprašomi rekreaciniai objektai, įrašomas įrangos kiekis, vnt.; 31.
Makete Nr. 23 („Ypatybės“) įrašomos sklypo ypatybės: 31.9.
laukuose „1“, „2“, „3“ ir „4“ įrašomi sklypo ypatybių kodai pagal klasifikatorių „Sklypo ypatybės“ (17.8 priedas); 31.
Makete Nr. 38 („Buvusi miškotvarka“) įrašomi prieš tai buvusios valstybinės miškų inventorizacijos duomenys (pildoma visoms žemės naudmenoms, išskyrus technologinės paskirties žemes): 31.10.
lauke „1“ įrašomas buvusios žemės naudmenos kodas pagal klasifikatorių „Žemės naudmenų rūšys“ (5 priedas). Po ankstesnės valstybinės miškų inventorizacijos naujai atžėlusiems sklypams įrašomos buvusios ne miško žemės naudmenos kodas (ariama, ganykla, karjeras, durpynas ir pan.); 31.10.
lauke „2“ įrašomas vyraujančios medžių rūšies kodas pagal klasifikatorių „Medžių, krūmų, vaisinių ir vaistinių augalų rūšys“ (8 priedas); 31.10.
lauke „3“ įrašomas vyravusios medžių rūšies amžius, metais; 31.10.
laukuose „4“ ir „5“ įrašomi ankstesniame vidiniame miškotvarkos projekte projektuotų ūkinių priemonių duomenys, kodai pagal klasifikatorių „Miško ūkinės priemonės“ (17.4 priedas); 31.
Makete Nr. 50 („Tekstas“) įrašoma papildoma informacija apie sklypą (iki 50 ženklų vienam įrašui): 31.11.
retesnės medžių rūšies pavadinimas, pvz.: Ks veimutinė pušis; 31.11.
saugomi gamtiniai objektai, pvz.: juodojo gandro lizdas, paminklinis ąžuolas ir kt.; 31.11.
saugomi kultūros paveldo objektai, pvz.: piliakalnis, pilkapiai, archeologiniai radiniai, partizanų kapas, istorinė sodyba ir kt. Nurodomas objekto pavadinimas (pvz.: Samylų piliakalnis); 31.11.
rekreaciniai ir ūkiniai įrenginiai, pvz.: apžvalgos aikštelė, poilsio namelis, transporto stovėjimo aikštelė, priešgaisrinis bokštas, šėrykla, tiltas ir kt.; 31.11.
sėklinės plantacijos, nurodant medžių rūšį, įveisimo metus; 31.11.
žaliavų plantacijos, nurodant medžių ar krūmų rūšis, paskirtį, kilmę; 31.11.
esami kenkėjų ir ligų židiniai, pvz.: šakninės pintainės židinys, požievinės blakės židinys ir kt.; 31.11.
intarpas (sutrumpintai „Int’ “). Aprašant intarpą nurodomas plotas, žemės naudmena, augavietė, medynams – rūšinė sudėtis, amžius, skalsumas; 31.11.
ežerų, tvenkinių pavadinimai; 31.11.
pastatų paskirtis. TAKSACINIŲ KORTELIŲ VIRŠELIO PILDYMAS
Reikalavimai viršelio pildymui 32.
Viršelis pildomas lietuvių kalba, didžiosiomis raidėmis, aiškiu įskaitomu šriftu. Viršelio duomenų elementai pildomi taip: 32.
lauke „Valdytojas“ įrašomas valstybinių miškų valdytojo kodas ir pavadinimas pagal klasifikatorių „Miškų urėdijos, nacionaliniai parkai, valstybiniai rezervatai, kiti objektai“ (17.9 priedas). Kai valdytojas turi padalinių, įrašomas girininkijos ar kito padalinio kodas ir pavadinimas pagal MKIIS klasifikatorius; 32.
lauke „Savininkas“ įrašoma privačios miško valdos savininko (-ų) pavardė (-ės) ir vardas (-ai); 32.
lauke „Valdos adresas“ įrašomas privačios miško valdos adresas: savivaldybės, seniūnijos, kadastro vietovės ir gyvenamosios vietovės pavadinimai; 32.
lauke „Kv. Nr.“ įrašomas miško kvartalo numeris; 32.
lauke „Miškų grupė ar pogrupis“ įrašomas miškų pogrupio kodas pagal klasifikatorių „Miškų grupės ir pogrupiai“ (17.3 priedas); inventorizacijos metu miškų grupė ir pogrupis nustatomas pagal Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 26 d. nutarimu Nr. 1171 „Dėl miškų priskyrimo miškų grupėms tvarkos ir miškų priskyrimo miškų grupėms normatyvų patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 84-2931) patvirtintus normatyvus. 32.
lauke „Administracinis vienetas“ įrašomas savivaldybės kodas pagal Nekilnojamojo turto kadastro klasifikatorių „Administraciniai vienetai“ (17.10 priedas); 32.
lauke „Saugoma teritorija / pavadinimas“ įrašomas saugomos teritorijos kodas pagal MKIIS klasifikatorius; 32.
lauke „draustinio, funkc. zonos pavadinimas“ įrašomi valstybiniame parke ar valstybiniame draustinyje, jei atliktas jo zonavimas, esančių rezervatų, draustinių bei kitų funkcinio prioriteto zonų pavadinimų kodai pagal MKIIS klasifikatorius; 32.
lauke „pazonė“ įrašomas valstybinio parko ir jo zonų ribų plane, pazonių, jei jos išskirtos, kodas: „1“ – intensyvaus naudojimo, „2“ – ekstensyvaus naudojimo; 32.
lauke „Nusausinta žemė“ įrašomas raidinis kodas „N“, kai visas kvartalas yra nusausintas pagal techninį projektą ir yra sausinimo griovių veikimo zonoje; 32.
lauke „Vietovės kodas“ įrašomas kodas pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro vietovių klasifikatorių; 32.
lauke „Bloko kodas“ įrašomas kodas pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro vietovių blokų klasifikatorių; 32.
lauke „Sav. Nr.“ įregistruotoms Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre privačioms valdoms įrašomas šio registro suteiktas žemės sklypo numeris; 32.
lauke „Naudotojų grupė“ įrašomas kodas iš klasifikatoriaus „Naudotojų grupės“ (17.11 priedas); 32.
lauke „Taksatorius“ įrašomas asmens, atlikusio miškų inventorizaciją, identifikacinis numeris (kodas) pagal MKIIS klasifikatorius; 32.
lauke „Buvę: Kv. Nr., girininkija“ įrašomi praėjusios miškų inventorizacijos kvartalo numeris ir girininkijos pavadinimas; 32.
lauke „Plotas, ha“ privačioms valdoms įrašomas inventorizuotas miško žemės plotas 0,1 ha tikslumu; 32.
lauke „Foto Nr.“ įrašomas ortofotoplano, į kurį patenka kvartalas arba valda, numeris; 32.
lauke „Kortelių sk.“ įrašomas viršelyje sugrupuotų kortelių skaičius; 32.
lauke „sklypų Nr.“ įrašomi sklypų numeriai (pvz.: „6–11, 16, 17“); 32.
laukų srityje „Tekstinė dalis“ įrašomi kvartale esantys gamtos ir kultūros paveldo objektai, retų gyvūnų ir augalų rūšių buveinės (nurodant sklypų numerius), miškų pavadinimai bei kiti duomenys; 32.
laukų srityje „Taksatorius:“ įrašoma asmens, atlikusio miškų inventorizaciją, pavardė, vardas, parašas ir data. 32.
laukų srityje „Tikrino:“ įrašoma asmens, tikrinusio miškų inventorizacijos rezultatus, pavardė, vardas, parašas ir data. MIŠKOTVARKOS PROJEKTAS
Miškotvarkos projektas yra miškų ūkio veiklos planas, pagal kurį organizuojamas miškų ūkis ir atliekami visi miškų atkūrimo, naudojimo ir miško žemių tvarkymo darbai. Miškotvarkos projektai turi užtikrinti miško išteklių ir miško žemės nepertraukiamą daugiatikslį naudojimą, patenkinant socialines, ekonomines, ekologines, kultūrines ir dvasines dabartinės ir ateinančių kartų reikmes. VALSTYBINIŲ MIŠKŲ VIDINĖS MIŠKOTVARKOS PROJEKTAS
Valstybinių miškų miškotvarkos projektą sudaro santrauka, turinys, įvadas, analitinė dalis, projektinė dalis, baigiamoji dalis, priedai, kartografinė medžiaga.
Santrauka susideda iš: bibliografinio aprašo, teksto ir 5–10 raktažodžių. Bibliografiniame apraše pateikiama išplėstinė kiekybinė charakteristika, papildomai nurodant paveikslų ir lentelių skaičių. Tekste glaustai nurodomas projektuojamas dalykas, objektas, tikslas, rezultatai, jų taikymo sritis ir efektyvumas. Detaliau pateikiamos kūrinio charakteristikos: urėdijos miškai, ankstesnio miškotvarkos projekto ir jo įvykdymo įvertinimas, projektuojamos miško techninės (ūkinės) priemonės, miško išteklių ir jų naudojimo prognozės (10 ir 30 metų laikotarpiams). Projekto santraukos apimtis 3–5 psl. Ji skelbiama darbų užsakovo ir vykdytojo interneto tinklalapiuose.
Turinyje pateikiamos tekstinės dalies sudėtinės dalys, lentelės ir paveikslai.
Įvade nurodomas projekto rengimo teisinis pagrindas, jo aktualumas ir praktinė reikšmė. Apibūdinami miškų inventorizacijos ir projektavimo ypatumai. Išvardinamos miškotvarkos projekto sudėtinės dalys. Nurodomi miškų inventorizaciją vykdę ir projektą rengę specialistai. Pabaigoje nurodomas projekto galiojimo laikas.
Analitinę dalį sudaro projektinės situacijos analizė, objekto veiklos teritorijos ir objekto teritorijos charakteristika, galiojusio projekto įvykdymo analizė. 38.
Projektinės situacijos analizė: 38.1.
Miško valdos istorija. Trumpai aprašoma urėdijos istorija nuo jos įsteigimo iki projekto rengimo laiko, nurodant įvykusius pasikeitimus, organizacijos (įmonės, urėdijos) ir jos padalinių vadovus, nurodant jų darbo laikotarpius. Apibūdinami svarbesni urėdijos įvykiai. 38.1.
Miško valdos miškų tvarkymo apžvalga. Trumpai aprašoma urėdijos miškų tvarkymo istorija, nurodant naudotas instrukcijas (taisykles), normatyvus, apibūdinant ypatumus. 38.1.
Miško valdos vartotojų ekonominių ir socialinių poreikių prognozė. Apibūdinami urėdijos miško medžiagų ir paslaugų vartotojai. Įvertinami jų poreikiai projektiniam laikotarpiui. 38.
Objekto veiklos teritorijos charakteristika: 38.2.
Fizinė geografinė charakteristika. Bendros žinios apie urėdijos veiklos teritoriją: plotas, išsidėstymas, reljefo, klimato ir dirvožemių ypatybės, vandens telkiniai. Teritorijos ypatybės landšaftinio rajonavimo ir landšafto naudojimo režimo požiūriais. Teritorijos miškingumas ir jo kaita. 38.2.
Miškų urėdijos ekonominė ir socialinė aplinka. Žemės fondo sudėtis pagal tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Žemės naudojimo prioritetai. Medienos apdirbimo ir kitų miško medžiagų naudojimo pramonė. Teritorijos demografinė struktūra. Medienos ruošėjai ir vartotojai. Padarinės ir malkinės medienos paklausa ir ištekliai. Sąlygos, lemiančios miško medžiagų ir paslaugų poreikius. 38.2.
Miškų urėdijos veiklos teritorijos keliai ir geležinkeliai. Geležinkeliai. Automobiliniai keliai: magistraliniai, krašto, rajoniniai. Miško keliai. Duomenys pateikiami pagal girininkijas, nurodant kelių ilgį 100 ha. 38.2.
Miškų urėdijos veiklos teritorijos administracinis ir kadastrinis suskirstymas. Administraciniai vienetai (savivaldybės, seniūnijos). Kadastrinis suskirstymas (kadastro vietovės, blokai). 38.2.
Miškų urėdijos veiklos teritorijos miškų pasiskirstymas pagal administracinius vienetus, funkcinę paskirtį ir nuosavybės formas. Miško žemė pagal administracinius vienetus, nuosavybės formas ir naudotojų grupes. Miškų urėdijos veiklos teritorijos pasiskirstymas pagal funkcinę paskirtį. Gamtosaugos ir kultūrosaugos teritorijų ypatybės. 38.
Objekto teritorijos charakteristika 38.3.
Miško valdos struktūriniai padaliniai. Aprašoma miško valdos teritorija pagal struktūrinius padalinius, nurodant jų bendrą, miško žemės ir medynų plotą, kvartalų ir sklypų skaičių bei jų vidutinį plotą. 38.3.
Miškų urėdijos teritorija pagal augavietes ir žemės naudmenas. Pateikiama miškų urėdijos teritorijos pasiskirstymas pagal augavietes ir žemės bei miško naudmenas. Įvertinama medynų plotų atitiktis tikslinio miško teritorijos reikalavimams. 38.3.
Miškų urėdijos miško žemė pagal tikslinę funkcinę paskirtį. Pateikiamas urėdijos miško žemės pasiskirstymas pagal struktūrinius padalinius ir tikslinę funkcinę paskirtį (miškų grupes ir pogrupius). Įvertinamas miško žemės skirstymo pagal tikslinę funkcinę paskirtį tikslingumas, pokyčių reikalingumas. 38.3.
Miškų urėdijos medynų kiekybinė dendrometrinė charakteristika. Pateikiama medynų plotų pasiskirstymas pagal: 1) struktūrinius padalinius ir vyraujančias medžių rūšis, 2) vyraujančias medžių rūšis ir brandumo (amžiaus) grupes, 3) vyraujančias rūšis, bonitetą ir skalsumą. Medynų tūrių pasiskirstymas pagal vyraujančias ir sudėtines medžių rūšis. Medynų vidutiniai dendrometriniai rodikliai pagal miškų grupes. Medynų plotai, tūriai ir dendrometriniai rodikliai pagal amžiaus klases. Pastaba. Projekto autoriaus nuožiūra medynai gali būti apibūdinti ir pagal kitus rodiklius. 38.3.
Miško valdos medynų kokybinė būklė. Medynų kokybės įvertinimas pagal sanitarinės miškų būklės rodiklius. Medynų būklės įvertinimas pagal miško išteklių kokybės rodiklius. 38.3.
Miško valdos teritorijos specifinė charakteristika. Užsakovui pageidaujant, pateikiama urėdijos miškų charakteristika atsižvelgiant į specifinę tikslinę funkcinę miškų paskirtį ir miško išteklių naudojimo rūšį. 38.3.
Miško valdos priklausymas saugomoms teritorijoms ir jos gamtinė svarba. Įvertinama, ar miško valda patenka į saugomą teritoriją, kokioje šios teritorijos funkcinio prioriteto ir kraštovaizdžio tvarkymo zonoje ji yra, kokios saugomos rūšys, bendrijos bei saugomi gamtos paveldo objektai yra miškų valdoje. 38.
Galiojusio miškotvarkos projekto įvykdymo analizė: 38.4.
Vykdytos ūkinės priemonės ir jų rezultatai. Išvardinamos projektuotos miško ūkinės priemonės ir nurodomos jų apimtys ir įvykdymo rezultatai. Detaliau išnagrinėjama paskutinių 5 metų miško ūkinės priemonės ir miško pokyčiai. 38.4.1.
Medienos ruoša. Suprojektuotos ir praktiškai įvykdytos bendros ir metinės visų rūšių kirtimų apimtys pagal plotą, iškirstą medienos kiekį, jos techninę kokybę ir kirtimų intensyvumą (kirtimo būdą). 38.4.1.
Medynų ugdymas ir priežiūra. Medynų ugdymo ir sanitarinės priežiūros kirtimų, atliktų per paskutinius 5 metus, įvertinimas ir palyginimas su miškotvarkos projektu (18 priedas). 38.4.1.
Miško atkūrimas. Projektuotos ir faktiškai įvykdytos bendros ir metinės miško želdinimo apimtys pagal želdinimo būdus. Projekto vyksmės želdinių charakteristika. Žėlimo atitikimo tikslinėms medžių rūšims įvertinimas pagal žemės naudmenas ir žėlimo skatinimo priemones. Kirtaviečių, tarp jų ir neplynų, pagrindinių kirtimų želdinimo ir atžėlimo įvertinimas. Miško žėlimas ne miško žemėje. 38.4.1.
Miško sėklininkystė. Valdos miškai ir miško sėklinis rajonavimas. Medynų plotai pagal sėklinės kokybės klases. Miško sėklinė bazė. Atliktos miško sėklinės bazės plėtros priemonės. Miško sėklų paruošos, tarp jų iš sėklinių plantacijų. 38.4.1.
Miško priešgaisrinė apsauga. Gaisrų, įvykusių valdoje, rodikliai: gaisrų kiekis, gaisrų apimtas plotas, vidutinis gaisro plotas, padaryta nuostolių. Gaisrų rūšys, priežastys, išaiškintų atvejų skaičius, paskirta baudų. Miškotvarkos parengtas ilgalaikis priešgaisrinių priemonių projektas; jo vykdymo įvertinimas. Valdos operatyvinio gaisrų gesinimo plano įvertinimas. 38.4.1.
Miško sanitarinė apsauga. Projektuotos ir faktiškai įvykdytos sanitarinės miško apsaugos priemonės. Sanitarinių kirtimų efektyvumas, gerinant miškų būklę. 38.4.1.
Miško apsauga nuo teisės pažaidų. Miško pažaidos: neteisėti medžių ir medynų kirtimai, pagamintos medienos vagystės. Miško pažaidų išaiškinimas ir atsakomybė už pažaidas. Pasiūlymai miško apsaugos projektavimui. 38.4.1.
Miško sausinimas. Nusausintos miško žemės plotai pagal žemės naudmenas ir augavietes. Medynų nusausinimo efektyvumas. Sausinimo griovių charakteristika pagal girininkijas. 38.4.1.
Miško kelių tiesimas. Projektuotos ir faktiškai įvykdytos miško kelių tiesimo ir remonto apimtys. Esamos kelių būklės įvertinimas. 38.4.
Miško auginimo ir naudojimo priemonių veiksmingumo analizė. Pateikiami ir įvertinami medynų rodiklių kiekybiniai (tūrio, bendro stiebų, brandžių medynų, prieaugio ir kt.) ir kokybiniai (rūšinės sudėties, sveikatingumo, stabilumo ir kt.) pokyčiai dėl projektuotų ir valdytojo iniciatyva įvykdytų miško ūkinių priemonių. Svarbiausias dėmesys skiriamas brandžių medynų tūrio ir rūšinės sudėties pokyčių įvertinimui. Vertinant pokyčius yra atskiriami pokyčiai dėl natūralaus miško augimo ir dėl įvykdytų ūkinių priemonių. Tapačioms teritorijoms atskirai I–II ir III–IV grupės miškams sudaromas medienos prieaugio balansas, nustatant iškirstą pagrindiniais, ugdomaisiais, sanitariniais miško kirtimais medienos tūrį, sukauptą ateities naudojimui, t. p. prarastą miško auginimo metu, t.y. savaime iškritusių ir nepanaudotų medžių tūrį. Pagal sudarytą medienos prieaugio balansą įvertinama praeitos ir dabartinės miškų inventorizacijos kokybė. Išnagrinėjamos projektuotų miško ūkinių priemonių nevykdymo arba netinkamo vykdymo pasekmės. 38.4.
Ekonominiai miško ūkinės veiklos rezultatai. Ekonominis veiklos rezultatų efektyvumas: vidutinė apvaliosios medienos ir stačio miško pardavimo kaina (Lt/ktm), apvaliosios medienos gamybos išlaidos (tiesioginės ir su pardavimo sąnaudomis), miškų ūkinės veiklos išlaidos, tenkančios 1 Lt stačio miško vertės. Bendrieji finansiniai ūkinės veiklos rodikliai: pajamos už produkciją ir paslaugas pagal rūšis, jų palyginimas su šalies valstybinių įmonių vidurkiu. Išlaidos (sąnaudos) pagal visas darbų rūšis, jų nukrypimai nuo normatyvinių arba šalies valstybinių įmonių vidurkio. Darbuotojų skaičius ir vidutinis mėnesinis atlyginimas pagal darbuotojų grupes, jų palyginimas su šalies valstybinių įmonių vidurkiu. Ūkinės veiklos finansiniai rezultatai: pelnas, įstatinis kapitalas, pelno procentas nuo įstatinio kapitalo, bendras rentabilumas, ūkinės veiklos rentabilumas. 38.4.
Miškotvarkos projekto vykdymo įvertinimas. Apibūdinami miško rodiklių kiekybiniai ir kokybiniai pokyčiai. Įvertinama projekto vykdymo įtaka miško rodiklių pokyčiams. Įvertinami miškotvarkos projekto trūkumai, pateikiami pasiūlymai projektavimo tobulinimui.
Projektinėje dalyje pateikiama projektavimo užduotis, objekto suskirstymas pagal tikslinę paskirtį ir projektiniai sprendimai: 39.
Projektavimo pagrindas ir užduotis. Nurodomi teisiniai aktai, kuriais remiantis atliekama miškų inventorizacija ir priimami projektiniai sprendiniai. Apibūdinami projektiniai sprendiniai pagal projektavimo vienetus. Išvardinamos projektavimo užduotys, pateikiant jų sąrašą. 39.
Objekto suskirstymas pagal tikslinę funkcinę paskirtį. Pateikiamas urėdijos miškų suskirstymas į miškininkavimo ir miško išteklių naudojimo grupes – miškų grupes ir tikslinės paskirties pogrupius – miškų pogrupius. Pagrindžiamas tokio suskirstymo tikslingumas, pateikiamos alternatyvos esančiam suskirstymui, pasiūlymai esančio suskirstymo tobulinimui. Suskirsčius miškus pagal funkcinę paskirtį bei patvirtinus šį suskirstymą numatyta tvarka, visi projektavimo darbai atliekami pagal miškų grupes. Miško ūkinės priemonės projektuojamos vadovaujantis miškų priskyrimu miškų grupėms ir pogrupiams, patvirtintu LRV nutarimais. 39.
Medienos ruoša. Pateikiamos pagrindinių kirtimų, medynų ugdymo kirtimų, medynų sanitarinių kirtimų, kitų kirtimų apimtys, nustatoma kirtimo norma. Visų kirtimų apimtys nustatomos stiebų tūrio ir prekinės medienos, gaunamos iš stiebų, tūrio vienetais. Perėjimas nuo stiebų tūrio prie prekinės medienos tūrio vienetų nustatomas pagal normatyvus (19 priedas). 39.3.
Pagrindiniai miško kirtimai. Pateikiamas brandžių medynų, brandžių pavienių medžių ir brandžių minkštųjų lapuočių medžių, esančių nebrandžiuose spygliuočių ir kietųjų lapuočių medynuose, kirtimo projektas. 39.3.1.
Brandžių medynų kirtimas. Sudaromas kirstinų brandžių medynų sąrašas 5 metų laikotarpiui. Pateikiama brandžių ir bręstančių medynų, kirstinų pagrindiniais kirtimais, ir medynų, neįskaitomų į pagrindinių kirtimų normos skaičiavimą, charakteristikos pagal miškų grupes ir vyraujančias medžių rūšis. Atliekami metinių kirtimo apimčių skaičiavimai. Pateikiama ir pagrindžiama metinė kirtimo norma, nustatyta vadovaujantis galiojančia metinės kirtimo normos nustatymo metodika. Metinė urėdijos kirtimo norma paskirstoma struktūriniams padaliniams pagal kirtimo būdus ir miškų grupes. Metinė kirtimų norma išdėstoma urėdijos teritorijoje vadovaujantis Pagrindinių miško kirtimų taisyklėmis ir kitais teisės aktais. 39.3.1.
Pavienių medžių kirtimas. Pateikiamas pavienių medžių bendras ir kirstinų medžių tūris pagal miško grupes. Kirstinų medžių tūris pagrindžiamas biologinės įvairovės išsaugojimo, ekologiniu ir rekreaciniu atžvilgiais. 39.3.1.
Brandžių medžių nebrandžiuose medynuose kirtimas. Pateikiamas minkštųjų lapuočių brandžių medžių tūris pagal miškininkystės reikalavimus galimas iškirsti nebrandžiuose medynuose. Pagrindžiamas tokių kirtimų tikslingumas. 39.3.
Medynų ugdymo (retinimo, einamieji) kirtimai. Sudaromi retinimų ir einamųjų kirtimų ugdytinų medynų sąrašai pagal vyraujančias medžių rūšis. Atsižvelgiant į miškininkystės reikalavimus, projektuojami miško retinimo kirtimai (20 priedas) nurodant kirtimais apimamą plotą, iškertamą tūrį ir ugdymo eiliškumą. Teoriškai pagrindžiamas ugdymo eiliškumas ir intensyvumas. 39.3.
Medynų sanitariniai kirtimai. Pateikiamas miško inventorizacijos metu nustatytas sausuolių ir virtėlių kiekis ir nustatomi jų iškirtimo terminai. Pagal šioje Instrukcijoje pateiktą metodiką apskaičiuojama metinė sanitarinių kirtimų norma, nurodomi ir pagrindžiami kirtimo būdai, eiliškumas (21 priedas). 39.3.
Kiti kirtimai. Užsakovo pageidavimu projektuojami specializuoti kirtimai: rekonstrukciniai, vietovaizdžio gerinimo ir kt. Jų norma nustatoma pagal ekologiniu ir socialiniu požiūriu subalansuotą poreikį. 39.3.
Kirtimo norma. Pateikiama miško valdos visų kirtimų, įskaitant ir jaunuolynų ugdymą, norma pagal teritorinius padalinius ir kirtimo būdus. Medienos prieaugio rodikliais pagrindžiamas medienos ruošos intensyvumas kiekvienos miškų grupės miškuose ir bendrai visoje valdoje. 39.
Jaunuolynų ugdymas. Pateikiama ir pagrindžiama jaunuolynų ugdymo (šviesinimų ir valymų) kirtimų apimtys, kartojimas. Numatomas būsimų želdinių ir žėlinių ugdymas. 39.
Miško atkūrimas ir įveisimas. Pateikiamas miško želdinimo fondas; miško želdinimo projektas pagal miškų grupes, žemės naudmenas, želdinimo būdus, augavietes, tikslines medžių rūšis ir girininkijas; savaiminiam miškų žėlimui palikti plotai pagal miškų grupes, augavietes, tikslines medžių rūšis ir girininkijas; medynų gerinimas želdinimo būdu: rekonstrukcija, dalinis želdinimas, polajinis želdinimas, šių priemonių apimtys ir pagrindimas; ąžuolynų atkūrimo programos vykdymas; bendros miško želdinimo darbų apimtys projekto laikotarpiui ir pagal penkmečius, pirmam penkmečiui išdėstant pamečiui pagal želdavietes, miško atkūrimo būdus ir girininkijas; želdinių ir žėlinių priežiūros darbai. 39.
Miškovaisos bazės plėtra. Pateikiamas sodmenų poreikis pagal miško želdinimo ir medynų gerinimo apimtis; urėdijos apsirūpinimo miško sodmenimis laipsnis; miško sėklų poreikis ir jų paruošos per paskutinius 3 metus; genetinio fondo naudojimas sėkloms rinkti; pasiūlymai dėl sėklinės bazės plėtros bei miškovaisos medžiagos apsirūpinimo. 39.
Priešgaisrinė apsauga. Pateikiamas urėdijos miškų pasiskirstymas pagal miško degumo klases. Vadovaujantis administracinio vieneto generaliniu priešgaisrinių priemonių planu, numatomos priešgaisrinės miško apsaugos priemonės urėdijai miškotvarkos projekto laikotarpiui. 39.
Miško sanitarinė apsauga. Vadovaujantis urėdijos miškų sanitarinės būklės duomenimis, numatomos profilaktinės sanitarinės miško apsaugos priemonės. 39.
Miško kelių tiesimas. Numatomos miško kelių tiesimo ir remonto apimtys, išdėstomos pagal girininkijas. 39.
Kitos ūkinės priemonės. Pateikiami pasiūlymai dėl technologinės ir kitos paskirties miško žemės naudojimo, aplinkinių ribų priežiūros, riboženklių ir kvartalinių stulpų renovacijos. Numatomos žemės ūkio naudmenų naudojimo priemonės. 39.
Biologinės įvairovės apsauga. Biologinės įvairovės apsauga ir jos renatūralizacija garantuojama pagrįstai suskirstant miškus į grupes ir teisingai projektuojant tikslinę funkcinę paskirtį bei rūšių ir buveinių apsaugos ir tvarkymo reikalavimus bei rekomendacijas atitinkančias miško ūkines (biotechnines) priemones. Biologinės įvairovės apsaugai inventorizuojamos ir išsaugomos miško dykynės. „Natura 2000“ teritorijose, esančiose miško žemėje, apsaugos ir tvarkymo priemonės biologinės įvairovės apsaugai ir gausinimui projektuojamos atsižvelgiant į Bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. 276 (Žin., 2004, Nr. 41-1335), išdėstytus bendruosius reikalavimus, pritaikant juos pagal konkrečios vietovės sąlygas ir ypatumus. Sudaromi biologinės įvairovės apsaugos priemonių žiniaraščiai. 39.
Rekreacinės ir socialinės miško funkcijos stiprinimas. Pateikiamos rekomendacijos dėl rekreacinių miškų išskyrimo ir poilsiavimo išteklių gausinimo bei rekreacinės infrastruktūros plėtojimo juose. Numatomos vietos gyventojų galimybės dalyvauti miško ūkio veikloje (darbo vietos, verslų organizavimas ir rėmimas). Numatomos galimybės vietos gyventojų miško medžiagų ir paslaugų poreikiams tenkinti. 39.
Nemedieninis miško naudojimas. Užsakovo pageidavimu atliekama inventorizacija ir sudaromi nemedieninių miško išteklių ir paslaugų naudojimo projektai pagal su užsakovu suderintus reikalavimus. 39.
Projektavimo ypatumai 39.14.
Projektavimo ypatumai saugomų teritorijų miškuose. Miškotvarkos projektai nacionalinių parkų ir valstybinių rezervatų miškams yra rengiami pagal atskiras nustatyto turinio programas (22 priedas), panaudojant mokslinių tyrimų juose duomenis ir papildant temine kartografine medžiaga. Miškotvarkiniai sprendimai dėl valstybinių parkų rezervatinių zonų bei rezervatinių apyrubių miškų yra priimami, vadovaujantis valstybinių rezervatų nuostatais, ir pateikiami kaip sudėtinė valdos, kurioje jie yra, miškotvarkos projekto dalis. Projektiniai sprendimai saugomų teritorijų miškams priimami atsižvelgiant į patvirtintus šių teritorijų teritorinio ir strateginio planavimo dokumentus (zonų ribų planus, tvarkymo planus, gamtotvarkos planus ir kt.). Miškotvarkiniai sprendimai regioninių parkų ar kitų saugomų teritorijų, turinčių direkcijas be teisės miškus valdyti, miškams yra pateikiami nustatyto turinio ištraukoje iš valdos, kurioje jie yra, miškotvarkos projekto (22 priedas). Miškotvarkos medžiaga saugomų teritorijų objektams gaminama pagal miškotvarkos darbų sutartyje numatytus pagaminti informacinės medžiagos kiekius ir apmokėjimo sąlygas. Miškotvarkiniai sprendimai saugomų teritorijų be administracinės tarnybos miškams yra pateikiami valdos, kurioje jie yra, miškotvarkos projekte. 39.14.
Projektavimo ypatumai kitų valdytojų miškuose. Miškotvarkos projektai kitų valdytojų miškams (miestų, Krašto apsaugos ir Susisiekimo ministerijų, kitų institucijų miškai) yra rengiami atsižvelgiant į jų valdytojų pageidavimus, vadovaujantis įvadinio šalių pasitarimo protokolu. Tokiuose projektuose privalo būti duomenys, reikalingi valstybinei miškų apskaitai vykdyti ir miškų valstybės kadastrui tvarkyti.
Baigiamąją dalį sudaro projektinių sprendinių įvertinimas, projekto priežiūros ir tikslinimo sąlygos: 40.
Projektinių sprendinių vertinimas. 40.1.
Ekonominis vertinimas. Atliekamas pagal darniojo miškų ūkio reikalavimus. Apskaičiuojamos miškų urėdijos pajamos ir išlaidos, įvertinamas pelnas ir rentabilumas. Analizuojamos miško produkcijos kainos ir santykinės išlaidos (išlaidos, tenkančios 1 m³ medienos ir 100 ha miško ploto). Įvertinamas miško ūkio intensyvumas. Nustatomas minimalus medienos ruošos kiekis, garantuojantis nenuostolingą veiklą. 40.1.
Ekologinis vertinimas. Prognozuojama priimtų sprendinių įtaka miško plotų kaitai, miško ekosistemų rūšinei sudėčiai, amžiaus struktūrai, našumui, produktyvumui ir stabilumui pagal darniojo miškų ūkio reikalavimus nacionalinių saugomų teritorijų ir „Natura 2000“ teritorijų bei jose saugomų vertybių apsaugos būklei. 40.1.
Socialinis vertinimas. Įvertinama tikėtina projektuojamų miško ūkinių priemonių įtaka miškų urėdijos tiesioginei (vietinei) ir netiesioginei (šalies) socialinei aplinkai pagal darniojo miškų ūkio reikalavimus. 40.
Projekto priežiūra ir tikslinimas 40.2.
Miškotvarkos projekto priežiūra. Nurodomos projekto priežiūrą, o prireikus ir tikslinimą atliekančios institucijos. Aprašoma projekto priežiūros tvarka. Išdėstomi miškų valdytojo ir projektuotojo įsipareigojimai, įgalinantys projekto įgyvendinimą. 40.2.
Miškotvarkos projekto sprendinių keitimas. Numatomi suprojektuotų miško ūkinių priemonių keitimo atvejai ir tvarka. Atskirai apibrėžiama pagrindinių kirtimų normos keitimo tvarka.
Priedai. Pateikiami projekto priedai – taksoraščiai, suvestinės lentelės, žiniaraščiai, charakterizuojantys inventorizuotus miško išteklius ir projektinius sprendimus. 41.
Taksoraštis. Taksoraštyje pagal girininkijas ir kvartalus pateikiama taksacinė informacija apie kiekvieną sklypą, nurodoma vykdytina jame priemonė ir skiriama vieta įrašams apie atliktas ūkines priemones (23 priedas). 41.
Miško išteklių duomenų suvestinės lentelės. Lentelėse pagal girininkijas pateikiami duomenys apie valdos miško išteklius pagal medžių rūšis, jų grupes, miškų grupes, augavietes, amžiaus klases. Lentelių struktūra turi būti suderinta su valstybinės miškų apskaitos reikalavimais (5, 6, 8, 17.3 priedai). 41.
Ūkinių priemonių projektavimo žiniaraščiai. Žiniaraščiuose pateikiami projektiniai duomenys apie pagrindinių kirtimų normos nustatymą ir jos išdėstymą, miško atkūrimą ir įveisimą, jaunuolynų priežiūrą ir ugdymą ir kitas ūkines priemones įvairiuose (valdos, sklypo) lygmenyse. 41.
Plotų apskaitos žiniaraščiai. Pateikiami plotų apskaitos žiniaraščiai ir duomenys apie valdos ploto ir ribų matavimus, jų palyginimą su nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, plotų ir ribų pokyčius per vykmetį.
Kartografinė medžiaga (miškų žemėlapiai) rengiama valstybinėje koordinačių sistemoje LKS-
Kartografinė medžiaga rengiama visai teritorijai, kurioje vykdoma valstybinė miškų inventorizacija. Minimalus rengiamos kartografinės medžiagos kiekis ir jos gavėjai pateikti 24 priede. 42.
Bazinis miškų žemėlapis M 1:10000 rengiamas skaitmenine ir analogine forma. Jo formatas, skaidymas lapais ir numeracija atitinka Lietuvos topografinių žemėlapių formatą, skaidymą lapais ir numeraciją. 42.1.
Žemėlapio vaizdo rėmuose pateikiama: 42.1.1.
koordinačių sistema (kilometrinis tinklas su plokštuminių koordinačių reikšmėmis; lapų kampuose nurodomos geodezinės koordinatės); 42.1.1.
plotiniai ir linijiniai objektai (administracinių rajonų, naudotojų, saugomų teritorijų kadastre įregistruotų saugomų teritorijų ribos, urbanizuotų teritorijų ribos, kvartalinės linijos, miško sklypų ir intarpų ribos, inžineriniai įrenginiai, kelių tinklas, hidrografija, trasos ir kitos technologinės linijos); 42.1.1.
užrašai (gretimybės, kvartalų ir sklypų numeriai, kelių ir griovių pločiai, upių, upelių ir vandens telkinių pavadinimai bei tekėjimo kryptis, urbanizuotų teritorijų pavadinimai); 42.1.1.
sklypą identifikuojantys simboliai (kirtavietės, žuvę medynai, pašarų aikštelės, pelkės ir pelkiniai medynai, miško sandėliai); 42.1.1.
taškiniai objektai (miškų urėdijų ir girininkijų būstinės, gamtos ir kultūros paminklai, rekreaciniai įrenginiai, saugomų teritorijų kadastre įregistruotos Lietuvos raudonosios knygos paukščių rūšių lizdavietės ir perimvietės, augalų ir grybų rūšių radvietės, Europos Bendrijos svarbos rūšių radvietės); 42.1.1.
spalvos, identifikuojančios miško naudotojus ir valdytojus (valstybinės reikšmės, privatūs, rezervuoti privačios nuosavybės teisėmis atkurti ir kitų naudotojų – savivaldybių, Susisiekimo bei Krašto apsaugos ministerijų ir kt. – miškai. 42.1.
Už žemėlapio vaizdo rėmų pateikiama: 42.1.2.
miškų urėdijos ir girininkijos pavadinimai (viršutiniame kairiajame lapo kampe); 42.1.2.
topografinio žemėlapio nomenklatūrinis numeris (titulinės dalies centre); 42.1.2.
žemėlapio pavadinimas (viršutiniame dešiniajame lapo kampe); 42.1.2.
koordinačių sistemos pavadinimas, magnetinės rodyklės nuokrypis nuo kilometrinio tinklo (apatiniame kairiajame lapo kampe); 42.1.2.
mastelis (titulinės dalies centre); 42.1.2.
inventorizacijos ir aerofotografavimo metai, vykdytojas (apatiniame dešiniajame lapo kampe). 42.
Medynų planai M 1:20000 arba M 1:25000 rengiami skaitmeninių miškų žemėlapių M 1:10000 pagrindu. Medynų plane sklypai nudažomi vyraujančių medžių rūšių ir medynų brandumo grupių sutartinėmis spalvomis. Girininkijų miško masyvai teminiuose planuose pateikiami pagal jų geografinį išsidėstymą (nesuartinti). 42.
Miško kvartalų žemėlapis M 1:10000, dažytas pagal suprojektuotas ūkines priemones arba vyraujančių medžių rūšimis ir brandumo grupėmis. Žemėlapiai rengiami A4 formato albumo forma (gulsčias lapas). Albumo pradžioje talpinamas jo turinys, girininkijos pavadinimas, miškų masyvų ir sunumeruotų kvartalų schema. Kiekvienas kvartalas ar jų grupė pateikiama ištisai viename puslapyje. Sutartiniais ženklais pažymimos visos suprojektuotos ūkinės priemonės arba vyraujančios medžių rūšys ir brandumo grupės. Dešinėje albumo dalyje pateikiama taksoraščio santrauka. 42.
Miškų administracinio suskirstymo žemėlapis M 1:50000 rengiamas skaitmeninio miškų žemėlapio (M 1:10000) pagrindu, paliekant kvartalinį tinklą, jo numeraciją, girininkijų ribas, miškų urėdijų gretimybes. Administracinės ribos, kelių tinklas, hidrografija, urbanizuotos teritorijos ir jų pavadinimai imami iš georeferencinio pagrindo duomenų bazės. Miško žemės plotai spalvinami skirtingomis spalvomis pagal girininkijas. 42.
Miškų priskyrimo miškų grupėms ir pogrupiams žemėlapis M 1:50000 rengiamas kaip miškų administracinio suskirstymo žemėlapis, tik miško žemės plotai spalvinami sutartinėmis spalvomis ir ženklais pagal miškų priskyrimą miškų grupėms ir pogrupiams. PRIVAČIŲ MIŠKŲ MIŠKOTVARKOS PROJEKTAS
Privačių miškų miškotvarkos projektą sudaro titulinis lapas, valdos nuosavybės plano kopija, valdos nuosavybės pažymėjimo kopija, aplinkinės situacijos schema M 1:50000, valdos žemės planas, miškų charakteristika, miško kirtimų dalis, miško atkūrimo dalis, privalomi miško apsaugos ir aplinkosaugos reikalavimai.
Titulinis lapas sudaromas pagal šios Instrukcijos 25 priede pateiktą pavyzdį.
Valdos žemės planas. Pateikiamas sutartinėmis spalvomis nudažytas medynų planas, kuriame pažymimos projektuojamos ūkinės priemonės. Kai projektui rengti naudojami naujausios valstybinių miškų inventorizacijos duomenys, valdos žemės planas rengiamas bazinio miškų žemėlapio M 1:10000 pagrindu, kai projekto rengėjas atlieka naujų miškų inventorizaciją, valdos žemės planas rengiamas ortofotoplanų M 1:10000 pagrindu.
Valdos miškų charakteristika pagal miškų inventorizacijos duomenis (taksoraštis). Pateikiamas valdos miškų taksoraštis pagal 23 priede nustatytą formą.
Miško kirtimų dalis. Kirtimai projektuojami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 632 patvirtintais Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatais (Žin., 2004, Nr. 86-3117). Pateikiamos pagrindinių ir tarpinių kirtimų apimtys: 47.
Pagrindiniai kirtimai. Nustatoma pagrindinių kirtimų norma, kuri išdėstoma projekto galiojimo laikotarpiui ir pažymima medynų plane. Valdoms, didesnėms kaip 500 ha ploto, pagrindinių kirtimų norma nustatoma amžiaus klasių metodu, naudojant OPTINA matematinį modelį, vadovaujantis Pagrindinių miško kirtimų normos nustatymo metodika, patvirtinta aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 686 (Žin., 2003, Nr. 4-160). 47.
Tarpiniai kirtimai. Sudaromas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtintų Miško ugdymo ir sanitarinių taisyklių reikalavimus atitinkantis ugdytinų medynų sąrašas, nustatoma tarpinių kirtimų apimtis, nurodomas kirtimų eiliškumas ir intensyvumas.
Miško atkūrimo dalis. Želdintiniems sklypams suprojektuojami visi geriausiai augavietės sąlygas atitinkantys miško atkūrimo būdai, tikslinės medžių rūšys ir mišrinimo schemos.
Privalomi miško apsaugos ir aplinkosaugos reikalavimai pateikiami atsižvelgiant į Saugomų teritorijų įstatymą, atskirų saugomų teritorijų nuostatus ir reglamentus, saugomų teritorijų planavimo dokumentus, specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, kitus normatyvinius dokumentus.
Nenukirsto miško vertės nustatymas. Miško sklypuose, kuriuose medienos naudojimas vykmetyje dėl saugomos teritorijos įsteigimo gali sumažėti, skaičiuojama stataus miško vertė. Ji skaičiuojama Vyriausybės 2004 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 1578 (Žin., 2004, Nr. 177-6554) 5 punkte numatytais atvejais, vadovaujantis aplinkos ministro patvirtintomis vidutinėmis nenukirsto miško kainomis. MIŠKOTVARKOS DARBŲ YPATUMAI MIESTŲ MIŠKUOSE
Miškotvarkos darbų ypatumai miestų savivaldybių valdomuose miškuose aptariami sutartyje su užsakovu.
Prieš pradedant miškotvarkos darbus rekomenduojama patikslinti miško ribas, jas suderinti su gretimų valdų savininkais ar valdytojais, pastatyti riboženklius ir atlikti miško ribų kadastrinius matavimus.
Miškotvarkos projektas rengiamas atsižvelgiant į teritorijų planavimo dokumentuose suprojektuotus ir suderintus miško ribų pakeitimus. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
Užsakovų pageidavimu valstybinių ir privačių miško valdų vidinės miškotvarkos projekto turinys gali būti praplėstas.
Miškotvarkos darbų kontrolė vykdoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtinta Miškų inventorizacijos ir projektavimo darbų kokybės vertinimo metodika ir normatyvais. _________________ 1 priedas PAGRINDINĖS SĄVOKOS
BENDROSIOS 1.
Abrisas – miško kvartalo sklypų ribų eskizas su instrumentinės nuotraukos duomenimis. 1.
Ardas – vienodo aukščio ir struktūros medyno dalis. Yra skiriami pirmasis (arba viršutinis, skalsumas – ne mažesnis kaip 0,3, bonitetas – ne mažesnis kaip 5B) ir antrasis (arba žemutinis, žemesnis už pirmąjį ne mažiau kaip 20 %, skalsumas – ne mažesnis kaip 0,1, vidutinis aukštis – ne mažesnis kaip 5 m) ardai. Taksacijos metu dėl informacijos apdorojimo patogumo sutartinius ardų numerius gauna pomiškis, polajiniai želdiniai, apaugimas pelkėse (menkmiškis), pavieniai medžiai, savaiminis žėlimas. Ardų skyrimas spygliuočių ir kietųjų lapuočių želdiniuose: želdiniai ir juos praaugę savaiminiai minkštieji lapuočiai yra priskiriami vienam ardui, jei aukščių skirtumas nesiekia 4 m; želdiniai yra priskiriami antrajam ardui, jei jie atitinka antrojo ardo reikalavimus arba sutartiniam šeštajam ardui, kai savaiminiai minkštieji lapuočiai yra juos praaugę daugiau kaip 4 m. Želdiniai iki 5 m. amžiaus taksuojami 1-u ardu, o jei juose vyksta minkštųjų lapuočių žėlimas, jis taksuojamas 5-u ardu. Atžėlusios pagrindinės medžių rūšys įtraukiamos į 1-o ardo sudėtį. Želdiniuose ir žėliniuose iki 30 m. amžiaus po ugdymo kirtimų atželiantys iš kelmų minkštieji lapuočiai į rūšinę sudėtį netraukiami, bet aprašomi 5-ame arde. 1.
Biologinė įvairovė – gyvųjų organizmų rūšių, jų bendrijų, buveinių, ekosistemų ir genetinė įvairovė. 1.
Biržė – vieno medyno ploto ar kelių medynų vientisa plotų dalis, numatyta iškirsti pagrindiniais ar tarpiniais kirtimais 1.
Biržių seka – tai laipsniškas biržinės sistemos medynų amžiaus (aukščio) didėjimas vyraujančių vėjų kryptimi, t. y. kai jaunesni medynai dengia nuo vėjų senesnius. 1.
Elektroniniai duomenų imtuvai – rankiniai kompiuteriai, skirti duomenims miške užrašyti, preliminariai apdoroti ir perduoti į bazinio kompiuterio duomenų bazes. 1.
Europos ekologinis tinklas „Natura 2000“ – Europos Bendrijos svarbos saugomų teritorijų bendras tinklas, susidedantis iš buveinių ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų, skirtas išsaugoti, palaikyti ir prireikus atkurti iki tinkamos apsaugos būklės natūralius buveinių tipus ir gyvūnų bei augalų rūšis Europos Bendrijos teritorijoje. 1.
Fotoabrisas – miško kvartalo sklypų ribų eskizinis brėžinys aerofotonuotraukoje arba ortofotoplane su dešifruotomis sklypų ribomis ir instrumentinės nuotraukos duomenimis. 1.
Geografinė informacinė sistema – geografinių objektų, jų charakteristikų ir kitos informacijos, turinčios sąsają su Žeme, kaupimo, tvarkymo, apdorojimo, saugojimo, paieškos ir pateikimo kompiuterizuota informacinė sistema, skirta projektavimo, modeliavimo, analizės, mokslo ir kitiems geografinės erdvės uždaviniams spręsti. 1.
Georeferencinis pagrindas – stabilių objektų (kelių, geležinkelių, hidrografijos), geodezinio pagrindo bei vietovių grafiniai ir atributiniai duomenys, naudojami kartu su ortofotografiniais žemėlapiais ir privalomi visiems valstybės registrams, kaupiantiems geografinius duomenis. 1.
Gero ūkininkavimo sertifikatas – nepriklausomo vertintojo išduotas dokumentas, liudijantis, kad valdos miško būklė ir ūkinė veikiajame atitinka nustatytus standartus. 1.
Globalinė padėties nustatymo sistema (GPS) – specializuotų dirbtinių Žemės palydovų ir prietaisų visuma, skirta padėtims nustatyti, pasauliniams ir valstybiniams geodeziniams tinklams sudaryti, atnaujinti ir kitiems teoriniams bei praktiniams uždaviniams spręsti. 1.
Kadastro vietovė – pagrindinis nekilnojamojo turto kadastro teritorinis vienetas, skirtas nekilnojamųjų daiktų apskaitai ir žymėjimui, turintis nustatytas ribas, plotą, pavadinimą ir unikalų skaitmeninį kodą. Kadastro vietovė skaidoma į kadastro blokus, kurie turi ribas ir unikalius skaitmeninius kodus. Kadastro vietovės nustatomos ir keičiamos Vyriausybės nustatyta tvarka. 1.
Kirtimo amžius – nustatyta tvarka patvirtintas medynų amžius, kai galima pradėti pagrindinius kirtimus. Jis gali būti diferencijuotas pagal vyraujančias medžių rūšis, miškų grupes, augavietes, bonitetus, vidutinius skersmenis ir kt. 1.
Kirtimo apyvarta – medynų auginimo trukmė, įskaitant medyno atkūrimo laikotarpį, nustatytai brandai pasiekti. 1.
Kirtimo norma – nustatyta tvarka apskaičiuotas ir patvirtintas medienos kiekis ar miško plotas, kuris bus paruošiamas valdoje per metus atliekant pagrindinius ir/arba tarpinius miško kirtimus. 1.
Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastras – teisinių, organizacinių, technologinių priemonių visuma, skirta registruoti LR miškų valstybės kadastro nuostatuose nustatytus objektus, rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti bei teikti fiziniams ir juridiniams asmenims registruojamų objektų kiekybinius, kokybinius, geografinius ir kitus duomenis bei dokumentus. 1.
Lietuvos raudonosios knygos rūšis – gyvūnų, augalų ir grybų rūšis, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą pagal saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 (Žin., 2003,Nr. 100-4506). 1.
Lietuvos raudonosios knygos augalų bendrija – augalų bendrija, įrašyta į Augalų bendrijų raudonosios knygos sąrašą, patvirtintą aplinkos ministro 1998 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 237 (Žin., 1998, Nr. 108-2976). 1.
Medynas – miško dalis, kurioje sumedėjusios augalijos ardų sandara yra vienoda, vyrauja tam tikra medžių rūšis, augalija yra panašaus amžiaus, turi vienodą augavietę ir ši miško dalis šiais rodikliais skiriasi nuo gretimų miško dalių. Medynai skirstomi į tokias mišrumo ir amžiaus grupes: 1.20.
grynas medynas – medynas, kuriame pirmojo ardo vyraujančios medžių rūšies tūris sudaro ne mažiau kaip 76 % medyno tūrio; 1.20.
mišrus medynas – medynas, kuriame pirmojo ardo vyraujančios rūšies medžių tūris sudaro mažiau kaip 76 % medyno tūrio; 1.20.
įvairiaamžis medynas – medynas, kuriame išskiriamos vienos rūšies medžių kartos, kurių amžius skiriasi ne mažiau kaip 20 metų ir tūriai sudaro ne mažiau kaip 10 % ardo tūrio. 1.
Medynų brandumo grupė – medynų amžiaus intervalas, sudarytas iš nustatyto skaičiaus gretimų amžiaus klasių ir turintis savo pavadinimą (jaunuolynas, pusamžis, bręstantis arba brandus medynas). Medynų brandumo grupės III ir IV miškų grupių poūkiuose yra sudaromos, sujungiant gretimų amžiaus klasių plotus: jaunuolynai (pirmųjų keturių amžiaus klasių medynų plotas spygliuočių ir kietųjų lapuočių poūkiuose, pirmųjų dviejų – minkštųjų lapuočių poūkiuose), pusamžiai (amžiaus klasių tarp jaunuolynų ir bręstančių medynų plotas), bręstantys (priešpaskutinės amžiaus klasės nustatytoje kirtimo apyvartoje medynų plotas) ir brandūs (nustatytos kirtimo apyvartos paskutiniosios ir, jei yra, vyresnių už ją amžiaus klasių medynų plotas). Medynų brandumo grupėmis siekiama palengvinti poūkio amžiaus struktūros apžvalgą, miško išteklių rodiklių analizę, apskaičiuoti ir kontroliuoti plynųjų kirtimų normą. MEDYNŲ BRANDUMO GRUPĖS (metai) Poūkis Miškų grupė Jaunuolynai Pusamžiai Bręstantys Branda techninė gamtinė P, M, U, K, G III 1–40 41–100 101–110 111... 170... IV 1–40 41–90 91–100 101... 170... E III 1–40 41–70 71–80 81... 120... IV 1–40 41–60 61–70 71... 120... Ą III 1–40 41–130 131–140 141... 200... IV 1–40 41–110 111–120 121... 200... B, J, L, Sb III–IV 1–20 21–50 51–60 61... 90... D, T III–IV 1–20 21–30 31–40 41... 60... Bt, Gl, Bl III–IV 1–10 11–20 21–30 31... 50... Pastaba. Medynų brandumo grupės I ir II miškų grupių poūkiuose gali būti sąlyginai sudarytos pagal III miškų grupės normatyvus. 1.
Miškas – ne mažesnis kaip 0,1 ha žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, kita miško augalija, taip pat išretėjęs ar dėl žmogaus veiklos bei gamtinių veiksnių netekęs augalijos (kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės). 1.
Miškingumas – miško žemės ploto santykis su administracinio, geografinio vieneto ar miškų urėdijos veiklos teritorijos plotu. 1.
Miško elementas – paprastai vienos medžių rūšies, sąlyginai vienaamžių, vienodos kilmės ir vieno ardo medžių bendrija medyne. 1.
Miško riba – linija, skirianti miško žemę nuo kitų žemės naudmenų. Miško riba yra nustatoma 3 m atstumu nuo išlygintos linijos, jungiančios medžių stiebų (kirtavietėse – kelmų žemės paviršiaus lygyje), esančių miško pakraštyje, centrus, besiribojančios naudmenos kryptimi. Išlyginta medžių centrų linija nustatoma ne trumpesnėmis nei 20 m ilgio atkarpomis. Kai atstumas tarp išlygintos medžių stiebų centrų linijos ir besiribojančių su mišku pastatų yra mažesnis kaip 6 m, riba nustatoma per vidurį tarp statinio ir išlygintos medžių centrų linijos. Kai atstumas tarp išlygintos medžių centrų linijos ir kitų besiribojančių su mišku linijinių objektų yra mažesnis kaip 3 m, riba nustatoma tų objektų ribomis. Miško žemės, neapaugusios mišku (išskyrus kirtavietes), riba nustatoma pagal projektinę arba techninę dokumentaciją. 1.
Taksacinis miško sklypas (toliau – sklypas) – vientisa kvartalo dalis, kurios atskyrimą nuo kitų dalių ir jos minimalų plotą nulemia žemės naudmenos tipas, augavietė ir medyno taksaciniai rodikliai. Sklypas yra pirminis apskaitos, projektavimo, ūkininkavimo ir kontrolės vienetas. 1.
Miško kvartalas – paprastai keturkampis, vientisas, miško masyvo pastovaus geometrinio skaidymo elementas, turintis savo nuolatinį numerį. Kvartalus vieną nuo kito skiria aiškiai matomos natūralios (keliai, upės, grioviai) arba dirbtinės (kvartalinės proskynos) ribos. Nedideli miško masyvai gali sudaryti atskirus kvartalus arba būti sujungti į vieną kvartalą. 1.
Miško masyvas – ištisinė miško žemės teritorija, turinti gamtines, antropogenines ribas arba apsupta kitų žemės naudmenų. 1.
Miškotvarkos projektas – dokumentas, pagal kurį organizuojama miškų ūkio veikla ir atliekami visi miškų atkūrimo, naudojimo ir miško žemių tvarkymo darbai. Skiriami šie miškotvarkos projektų tipai: 1.29.
miškų tvarkymo schemos – specialiojo teritorijų planavimo dokumentai, rengiami valstybinių miškų valdytojų bei regionų teritorijoms ir skiriami bendrajai miško žemių naudojimo politikai nustatyti, jų tvarkymo koncepcijai parengti; 1.29.
vidinės miškotvarkos projektai – tai miškų ūkio veiklos planai, rengiami visoms valstybinių miškų valdytojų bei privačioms miškų valdoms ir skiriami konkrečių tvarkymo priemonių sistemai jose nustatyti. 1.
Miško valda – nuosavybės teise valdomas miško žemės sklypas (sklypai): 1.30.
stambi – kai ne mažiau kaip 500 ha miško žemės, 1.30.
smulki – kai mažiau kaip 500 ha. 1.
Miškų grupė – miško žemės plotai, kuriuose panašūs pagrindiniai ūkininkavimo tikslai ir ūkininkavimo režimas; 1.31.
miškų pogrupis – vienodos paskirties miškų grupės dalis. 1.
Miškų valstybės kadastro integruota informacinė sistema – vieninga valstybinės miškų apskaitos, valstybinės miškų inventorizacijos ir įvairių su miškų ūkiu susijusių duomenų rinkimo, apdorojimo, aktualizavimo, teikimo vartotojams bei visuomenei sistema, skirta miškų apskaitai, miškų ūkio valstybinio valdymo sprendimams priimti ir miškų ūkinei veiklai organizuoti. 1.
Natūrali buveinė – sausumos arba vandens plotai su jiems būdingais geografiniais, abiotiniais ir biotiniais visiškai natūraliais ar pusiau natūraliais požymiais. 1.
Pavieniai medžiai – medžiai jaunuolynuose ir pusamžiuose medynuose (vidutinis aukštis – ne mažesnis kaip 15 m, viršija vidutinį medynų aukštį ne mažiau kaip 35 %) bei neapaugusioje medynų ir ne miško žemėje (skalsumas – ne didesnis kaip 0,2, vidutinis aukštis – ne mažesnis kaip 10 m, vidutinis skersmuo – ne mažesnis kaip 12 cm). 1.
Polajiniai želdiniai – želdiniai, įveisti po medyno ardų danga, ir želdiniai, įveisti neapaugusioje medynų žemėje, bet, laiku neišugdžius, atsidūrę po juos praaugusių savaiminių minkštųjų lapuočių medžių lajomis. 1.
Pomiškis – po medyno ardų danga augantys, gyvybingi, savaiminės kilmės, dvejų metų ir vyresni, ne didesnio kaip 4 m aukščio medeliai bei 5–8 m aukščio medeliai, nesudarantys antrojo ardo. 1.
Poūkis – miškų tvarkymo vienetas, sudarytas iš medynų, kurie bus tvarkomi taikant vienodas miškininkystės priemones ir kuriems bus taikoma vienoda kirtimų normos nustatymo metodika. 1.
Trakas – sumedėjusi krūminė augalija miško ir ne miško žemės naudmenose, dengianti ne mažiau kaip 10 % sklypo ploto. 1.
Darnus miškų ūkis – miškų ir miško žemės priežiūra bei naudojimas taip, kad būtų. palaikoma jų biologinė įvairovė, produktyvumas, gebėjimas atsikurti, gyvybingumas ir jų pajėgumas išpildyti dabar ir ateityje atitinkamas ekologines, ekonomines ir socialines funkcijas vietiniu, nacionaliniu ir globaliniu lygiais ir nedaroma žala kitoms ekosistemoms. 1.
Valstybinė miškų apskaita – Lietuvos miško išteklius apibūdinančių kiekybinių bei kokybinių rodiklių visuma, parengta valstybinės miškų inventorizacijos pagrindu, leidžianti reguliariai įvertinti gamtinę ir ūkinę šalies miškų būklę, racionaliai juos valdyti, naudoti, atkurti ir gerinti. 1.
Vykmetis – periodas, kuriam patvirtintas miškotvarkos projektas.
ŽEMĖS KATEGORIJOS IR NAUDMENOS 2.
MIŠKO ŽEMĖ – apaugęs mišku (medynai) ir neapaugęs mišku (kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės, medelynai, daigynai, miško sėklinės plantacijos ir žaliaviniai krūmynai bei plantacijos) plotas. Miško žemei taip pat priskiriami tame pačiame plote esantys miško keliai, kvartalų, technologinės ir priešgaisrinės linijos, medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės, taip pat žemė, skirta miškui įveisti. 2.1.
MEDYNŲ ŽEMĖ – žemės sklypai, skirti medynams auginti. 2.1.1.
Apaugusi mišku žemė – žemės sklypai, apaugę medžiais, atitinkantys glaudumo ir našumo normatyvus pagal augavietės kokybę. 2.1.1.1.
Savaiminių medynų žemė – žemės sklypai, kuriuose auga savaiminės kilmės medynai. 2.1.1.1.
Miško želdinių žemė – žemės sklypai, kuriuose auga sodinimu ar sėjimu įveisti medynai. 2.1.1.1.
Mišrios kilmės medynų žemė – žemės sklypai, kuriuose auga mišrios kilmės medynai. 2.1.1.
Neapaugusi mišku žemė – žemės sklypai, kuriuose nėra medžių arba jų skalsumas nesiekia nustatyto minimumo. 2.1.1.2.
Miško aikštė – žemės sklypas, kuriame nėra medžių, bet yra išlikusių miško ekosistemos požymių (elementų). 2.1.1.2.
Miško kirtavietė – žemės sklypas, kuriame medynas buvo iškirstas (ne seniau kaip prieš 10 metų), bet neatkurtas. 2.1.1.2.
Žuvęs medynas – žemės sklypas, kuriame vyrauja džiūstantys, nudžiūvę, vėjo išversti ir nulaužti arba gaisro sunaikinti (pažeisti) medžiai, o sveiki medžiai netenkina medynų skalsumo ir našumo normatyvų pagal augavietės kokybę. 2.1.
MIŠKO DAUGINAMOSIOS MEDŽIAGOS IŠAUGINIMO ŽEMĖ – žemės sklypai, skirti miško dauginamajai medžiagai auginti ir miško sėklinei bazei organizuoti. 2.1.2.
Miško daigynas – žemės sklypas, kuriame iš miško medžių ir krūmų sėklų bei gyvašakių auginami miško sodmenys. Miško daigynas gali būti savarankiškas vienetas arba miško medelyno sudėtinė dalis. 2.1.2.
Miško medelynas – žemės sklypas, kuriame auginami medžių ir krūmų sodinukai miško ir dekoratyviniams želdiniams veisti. 2.1.2.
Miško sėklinė plantacija – žemės sklypas, kuriame auga geriausių atitinkamos rūšies medžių palikuonių želdiniai, skirti selekcinėms sėkloms auginti. 2.1.
TECHNOLOGINĖS PASKIRTIES ŽEMĖ – žemės sklypai, skirti miško teritorijos bei miško valdymo, auginimo ir naudojimo technologinėms reikmėms tenkinti. 2.1.3.
Kvartalinė linija – proskyna, skaidanti miško masyvą į mažesnius teritorinius vienetus – kvartalus. 2.1.3.
Technologinė linija – proskyna, skirta miško technologiniams įrenginiams perkelti, medienai ištraukti ir išvežti. 2.1.3.
Miško kelias – iki 5 m pločio žemės ruožas, naudojamas transporto, susijusio su miško valdymu, auginimu, naudojimu ir apsauga, eismui. 2.1.3.
Miško priešgaisrinė juosta – žemės ruožas, skirtas miško gaisro plitimui stabdyti. 2.1.3.
Trasa – žemės ruožas, skirtas ryšių, energijos perdavimo, melioracijos ir kt. linijoms įrengti. 2.1.
KITOS PASKIRTIES ŽEMĖ – žemės sklypai, skirti nemedinei miško produkcijai auginti ir miško paslaugoms teikti. 2.1.4.
Miško sandėlis – žemės sklypas, skirtas pagamintai ir iš ruošos vietos išgabentai miško produkcijai, visų pirma medienai, sukrauti, apmatuoti ir parduoti. 2.1.4.
Šalutinių miško žaliavų plantacija – žemės sklypas, kuriame auginami medeliai ir krūmai techninėms, vaistinėms ir maistinėms žaliavoms gauti. 2.1.4.
Pašarinė miško aikštelė – žemės sklypas, skirtas žvėrių pašarinėms kultūroms auginti arba žvėrims šerti. 2.1.4.
Miško poilsiavietė – žemės sklypas, skirtas poilsiui miške organizuoti (aikštės, poilsio ir žaidimų aikštelės, transporto stovėjimo aikštelės, masinių renginių vietos, regyklos ir kitų rekreacinės infrastruktūros objektų vietos). 2.1.4.
Miško laukymė – neapaugęs sumedėjusia augalija dirvonuojantis ar laikinai žemės ūkio reikmėms naudojamas miškų masyve įsiterpęs sklypas. Miestų teritorijose miško laukymės išskiriamos bendrajame plane suprojektuotose miškų ūkio ir rekreacinių miškų paskirties teritorijose. 2.1.4.
Rekreacinis miško želdynas – želdynas, įveistas vietovės vaizdingumui pagerinti. 2.1.4.
Miško įrenginių žemė – žemės sklypas, kuriame yra trobesiai, įrenginiai ir naudmenos miško apsaugai aprūpinti. 2.
NE MIŠKO ŽEMĖ 2.2.
Žemės ūkio naudmenos 2.2.1.
Ariamoji žemė – žemės sklypai, nuolat įdirbami (ariami) ir laikinai neįdirbami, naudojami arba tinkami naudoti žemės ūkio kultūroms auginti, daugiamečių žolių ir kultūrinių ganyklų sklypai pūdymui, dirvonai (sklypai daugiau kaip metus nenaudojami žemės ūkio kultūroms auginti ar pūdymui). 2.2.1.
Sodai – žemės sklypai, užsodinti vaismedžiais ir vaiskrūmiais. 2.2.1.
Pievos – žemės sklypai, užsėti (kultūrinės pievos) ar natūraliai apaugę daugiametėmis pievų žolėmis (natūralios užliejamos ir sausuminės pievos), naudojami ar galimi panaudoti šienui ruošti. Pievos gali būti laikinai ganomos. 2.2.1.
Natūralios ganyklos – žemės sklypai, natūraliai apaugę pašarinėmis žolėmis ir naudojami arba galimi naudoti gyvulių ganiavai. Pastaba. Natūralios pievos ar ganyklos, kurios yra supelkėję ar apaugę krūmais ir medžiais ir dėl to daugiau kaip 70 % jų ploto yra išnykusios pašarinės žolės yra priskiriamos pelkėms, krūmynams arba apaugusiai medynų žemei. 2.2.
Užstatyta teritorija – skverai, aikštės, stadionai, aerodromai, kiemai, gazonai, šaligatviai, aikštelės; veikiančios ir uždarytos kapinės bei joms įrengti ar išplėsti perduoti žemės plotai; namų valdų žemės sklypai ir šių sklypų dalys. 2.2.
Keliai 2.2.3.
Autokeliai – žemės plotai, užimti inžinerinių statinių, skirtų transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Keliu užimtą plotą sudaro sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, želdynai, esantys kelio juostoje, kelio statiniai – tiltai, viadukai, automobilių sustojimui ir stovėjimui skirtos vietos, vandens pralaidos, nubėgimo latakai, eismo reguliavimo priemonės ir kt. 2.2.3.
Geležinkelis – žemės plotas, kurį sudaro sankasa, iškasa, važiuojamoji dalis (bėgiai), grioviai, traukinių eismo reguliavimo priemonės, kiti geležinkelio įrenginiai ir jų apsauginė zona, apskaitomas keliu. Geležinkelio juostoje esanti kita žemė apskaitoma pagal faktiškai esamas žemės naudmenas. Geležinkelio stočių teritorijose esanti žemė priskiriama užstatytai teritorijai arba, atsižvelgiant į esamą situaciją, apskaitoma pagal faktiškai esamas naudmenas. 2.2.
Vandenys – vidaus paviršinio vandens telkiniai (žemės reljefo įdubos, nuolat arba periodiškai užpildytos tekančiu ar stovinčiu vandeniu): ežerai, upės, upeliai, žuvininkystei ir kitiems tikslams įrengti tvenkiniai, kanalai, grioviai, išskyrus pakelių, kūdros. Apskaičiuojant vandens telkinio plotą, kanalo ar griovio plotis matuojamas nuo šlaito krašto, pridedant 1 m pakrantės juostos plotį. Ežerų, upių, tvenkinių kranto linija atitinka daugiametį vidutinį vandens horizonto lygį. Kastinės kūdros ribos sutampa sujos šlaito kraštu. 2.2.
Kita ne miško žemė 2.2.5.
Sumedėjusia augalija apaugusi ne miško žemė 2.2.5.1.
Medžių ir krūmų želdiniai, kuriems priskiriami miškais neapskaitomi želdiniai ir žėliniai, miestuose ir kaimuose: žmogaus įveisti parkai, žemė, užimta dirbtinai įveistais ar natūraliai apaugusiais krūmais (sumedėjusiais, neturinčiais aiškiai išreikšto vieno stiebo bei lajos augalais). Pavieniai medžiai, jų eilės ir gyvatvorės medžių ir krūmų želdiniams priskiriami tik tais atvejais, kai sudaro ne mažesnio kaip 0,10 ha ploto kontūrą. 2.2.5.1.
Krūmynai – žemės sklypai, apaugę krūmais ir dėl augavietės sąlygų netinkami medynui suformuoti. 2.2.5.
Pelkės – žemės sklypai, apaugę charakteringa pelkių augalija ir turintys nenusausintą ne mažesnio kaip 30 cm gylio durpės sluoksnį. Pastaba. Pelkėje apaugimas medžiais (menkmiškis) aprašomas taksacinėje kortelėje atskiru ardu, kai nesiekia 0,3 skalsumo arba skalsumas 0,3–1,0 ir neatitinka normatyvinio boniteto, o pušynams Pa augavietėje nesiekia 5B boniteto. 2.2.5.
Pažeista žemė – žemės sklypai sudarkytu paviršiumi (sąvartynai, naudojami ir išnaudoti, bet nerekultivuoti ir nenumatyti rekultivuoti karjerai, durpynai), neparuošti miškui želdinti ar kitoms miško ūkio reikmėms tenkinti. 2.2.5.
Nenaudojama žemė – žemės sklypai, netinkami arba negalimi naudoti žemės ar miškų ūkiui (statūs kalvų šlaitai, skardžiai, akmenynai, smėlynai, duobės, nuošliaužos, nuogriuvos, griovos, dykvietės). 2.2.
Miškų plotams nepriskiriami pakelėse, prie vandens telkinių, geležinkelių augančios medžių ir krūmų želdinių grupės, medžių juostos, kurių vidutinis plotis yra ne didesnis nei 10 metrų, miestuose ir kaimų gyvenamosiose vietovėse žmonių įveisti dekoratyviniai želdinai (dekoratyvinės medžių ir krūmų grupės, skverų, parkų, kapinių želdiniai, namų valdose ir komercinės paskirties teritorijose esantys želdiniai nepriklausomai nuo jų ploto), miškų masyvuose įsiterpusios didesnio nei 1 ha ploto žemės ūkio naudmenos, o miestų teritorijose, kurios nepriskirtos miškų ūkio ar rekreacinių miškų paskirčiai, ir mažesnio ploto žemės ūkio naudmenos bei žemės ūkio naudmenos, besiribojančios su namų valdomis, ir kitos paskirties žeme. _________________ 2 priedas MIŠKOTVARKOS DARBŲ TIKSLUMO NORMATYVAI IR TAKSACINIŲ RODIKLIŲ VERTINIMO GRADACIJA Miško plotų ir medynų rodiklių matai ir gradacijos Eil. Nr. Rodiklis Matai ir gradacijos
Miško elementas (medžių rūšies koeficientas) rūšinėje sudėtyje 10 %

(1)2. Miško elemento amžius: kultūrinės kilmės iki 30 m 1 metai savaiminės kilmės iki 10 m 1 metai – medynuose iki 120 m 5 metai – medynuose daugiau kaip 120 m 10 metų 3. Miško elemento, medyno (ardo) vidutinis aukštis: – iki 2 m 0,1 m – daugiau kaip 2 m 1 m 4. Miško elemento vidutinis skersmuo 2 cm 5. Medyno (ardo) vidutinis skalsumas 0,1 vieneto 6. Miško elemento, medyno (ardo) skerspločių suma 1 m2 7. Miško elemento, medyno (ardo) tūris: – iki 50 m3/ha 5 m3 – daugiau kaip 50 m3/ha 10 m3 8. Vyraujančio miško elemento bonitetas 1 klasė Augavietės našumo indeksas 1 m 9. Pomiškio vidutinis amžius: – iki 10 m 1 metai – daugiau kaip 10 m 5 metai 10. Pomiškio vidutinis aukštis: – iki 2 m 0,5 m – daugiau kaip 2 m 1 m 11. Pomiškio kiekis 0,5 tūkst. vnt./ha 12. Pavienių medžių, sausuolių, užšlamštinimo tūris 1 ha: iki 5 m3/ha 1 m3 daugiau kaip 5 m3/ha 5 m3 13. Plotai: kvartalo 0,1 ha sklypo 0,1 ha tyrimo barelio 14. Kirtimo normos išdėstymo projektas: plotas Valdose daugiau kaip 500 ha – 1 ha mažesnėse valdose – 0,1 ha tūris 100 m3 15. Miško išteklių suvestiniai duomenys: plotas 1 ha tūris 100 m3 tūrio prieaugis 100 m3 Medynų rodiklių nustatymo tikslumas (tikimybė 0,683) Pagrindinių taksacinių rodiklių pavadinimas Normatyvinės paklaidos dydis sklype instrumentinė taksacija vizualinė taksacija Medžių stiebų tūris % 15 20 Amžius, iki 120 metų 5 5 > 120 metų 10 10 Vidutinis aukštis iki 15 m, m 1 > 15 m, % 7 Vidutinis aukštis, iki 10 m, m 1 > 10 m, % 10 Vidutinis skersmuo iki 16 cm, cm 2 > 16 cm, % 12 Vidutinis skersmuo iki 12 cm, cm 2 > 12 cm, % 15 Vyraujančios medžių rūšies rūšinės sudėties koeficientas 1 1 Sudėtinių medžių rūšių rūšinės sudėties koeficientai 2 2 Skalsumas 0,07 0,1 Pastabos: 1. Medynų iki 7 m aukščio medžių stiebų tūris nekontroliuojamas ir leistinos tūrio maksimalios paklaidos nenustatomos. 2. Rūšinės sudėties koeficiento neteisingas nustatymas (vieneto dydžio), kada keičiasi vyraujanti medžių rūšis, prilyginama dvigubai paklaidai, o esant dviejų koeficientų ir didesnėms klaidoms, – trigubai paklaidai. 3. Tūrio nustatymo paklaida objekte: ≤ 10 % (≤ 250 ha), ≤ 8 % (251–25 000

ha)ir ≤ 6 % (> 25 000 ha). Miško valdų ribų linijų ilgių, posūkio taškų koordinačių ir kampų matavimo tikslumas Matuojant valdos (miško masyvo) ribas, bent du gretimų valdų pastovius riboženklius būtina susieti su valstybiniu arba su vietiniu geodeziniu tinklu, turinčiu ryšį su valstybiniu. Kai vietinio geodezinio tinklo punktai nėra koordinuoti 1994 metų Lietuvos koordinačių sistemoje (toliau – LKS-94),jie yra perskaičiuojami. Naudojant Globalinės padėties nustatymo sistemos (GPS) prietaisą, koordinatės yra nustatomos ne mažiau kaip trimis stygomis pagal matavimų programą, užtikrinančią vidutinę kvadratinę paklaidą ≤ 0,1 m (koordinačių nustatymo pradinių punktų atžvilgiu). Naudojant teodolitą, leistini nesąryšiai ir klaidos priklauso nuo ėjimo perimetro ir nuo kampų skaičiaus (N): Ėjimo perimetras, km Kampų nesąryšis, fpl Atstumo klaida, l/N ≤ 3 1’ √ n 1/3500 ≤ 5 30’’ √ n 1/4500 Pastovūs valdos riboženkliai turi būti susieti su mažiausiai dviem, o kai matuojama be pradinių krypčių (koordinatėmis) – su trimis valstybinio arba vietinio geodezinio tinklo punktais. Geodeziškai matuojamų ir išmatuotų valdų bendrų riboženklių koordinačių skirtumai neturi viršyti 60 cm. Kvartalinių linijų, miško sklypų ribų matavimo tikslumas Kvartalinės ir kitos linijos miško masyvo viduje matuojamos juosta. Leistinas nesąryšis yra 0,2 m per 100 m. Šlaito polinkio kampas matuojamas nuo 10°, abrise įrašant du linijos ilgius – išmatuotąjį (tarp skliaustelių) ir apskaičiuotąjį horizontalioje plokštumoje. Matavimo ženklai (piketai) pastatomi kas 100 metrų. Darant instrumentinę kvartalų vidaus situacijos nuotrauką su ilgius ir kampus nustatančiais instrumentais, leistina linijų ilgio paklaida lygi ± 1 m šimtui metrų, kampų paklaida – ± 1° kampui, su tiesiogiai taškų koordinates nustatančiais instrumentais – posūkio taškų koordinačių nustatymo leistina paklaida lygi ± 2 m taškui (linijų ilgiai nematuojami). Plotų skaičiavimo tikslumas Skaitmeninės geografinių duomenų bazės leidžia apskaičiuoti plotus be nesąryšių. Kitais atvejais leistinas miško masyvo ploto (P) nesąryšis su jo juridiniu plotu yra ± 0,05 √P. Leistini nesąryšiai išdėstomi proporcingai kvartalų plotams. Leistinas nesąryšis tarp kvartalo ploto ir jį sudarančių sklypų plotų sumos yra ± 0,08 √P. Jis yra proporcingai išdėstomas sklypams, kurių plotai turi būti apskaičiuoti ne mažesniu kaip 0,1 ha tikslumu: Sklypo plotas, ha Leistinas nesąryšis ≤ 1,0 0,07 √P 1,1–2,0 0,08 √P 2,1–4,0 0,09 √P 4,1–10,0 0,1 √P > 10,0 0,12 √P Geografinių duomenų geometrinis tikslumas Aiškiai vietovėje ir GIS duomenų bazėje ar planinėje-kartografinėje medžiagoje identifikuojamų objektų (kvartalinių linijų, hidrografinio tinklo elementų ir kt. sankirtų, kelių sankryžų ir pan.) padėties nustatymo leistina vidutinė kvadratinė paklaida negali būti didesnė kaip 5 m. Reikalavimai kartografinei medžiagai Kartografinės medžiagos mastelio tikslumo įvertinimas atliekamas išmatuojant bazinio miškų žemėlapio vieno nomenklatūrinio lapo tinklelio 5 km x 5 km ilgį vakarų-rytų ir šiaurės-pietų kryptimis. Tinklelio linijos ilgio paklaida neturi viršyti 0,3 mm. Kartografinės medžiagos užrašai neturi persidengti tarpusavyje ir uždengti linijinių objektų ar taškinių sutartinių ženklų, išskyrus atvejus, kai užrašas būtinas, bet techniškai jo neįmanoma užrašyti be persidengimo. Tokiu atveju užrašas turi būti patalpintas taip, kad persidengiantys objektai neprarastų informatyvumo ir užrašas būtų įskaitomas. Leistina minėtų persidengimų norma, neskaitant išimtinių atvejų, yra 5 atvejai viename nomenklatūriniame lape 5 km x 5 km. Pagrindinių kirtimų normos išdėstymo tikslumas Kirtimo norma, m3 Leistini maksimalus metiniai nuokrypiai, % Miškų urėdijose, nac. parkuose Girininkijose ≤ 1000 30 100 1001–10000 15 50 10 001–30000 10 30 30 001–60000 5 – > 60000 3 – Penkmetinės kirtimo normos išdėstymo nuokrypis turi būti 1,5 karto mažesnis už metinį. Poūkio kirtimo normos išdėstymo nuokrypis gali būti 2 kartus didesnis už nuokrypį objekto lygmenyje. Projektuojami iškirsti pagrindinių kirtimų biržėje ir ugdymo kirtimų medyne medienos tūriai rašomi 1 ktm tikslumu. Kiti reikalavimai Želdinimo darbų žiniaraštyje sklypui yra nurodomas visas želdomas plotas, įskaitant jame paliekamas neželdomas aikšteles. _________________ 3 priedas MIŠKO KVARTALŲ FORMAVIMO NORMATYVAI Optimalus kvartalo plotas yra 50 ± 25 ha. 1. Prijungiant valdai naujus žemės sklypus: 1.1. Formuojamų kvartalų plotai ir kvartalinės linijos turi būti pritaikyti prie esamo kvartalinio tinklo. 1.2. Žemės sklypai iki 25 ha gali būti jungiami prie gretimų kvartalų, neviršijant jų optimalaus dydžio. 1.3. Didesniuose nei 25 ha žemės sklypuose formuojami nauji kvartalai, suteikiant jiems eilinį arba tarpinį (kai yra masyvo kvartalų numeracijos pertrūkiai) miško masyvo kvartalo numerį. 2. Formuojant naujus kvartalus: 2.1. Kvartalo plotas neturi viršyti 100 ha, išskyrus kvartalus pelkių masyvuose. 2.2. Kvartalo plotas gali būti mažesnis kaip 25 ha, kai jį sudaro miško masyvai, nutolę vienas nuo kito daugiau nei per 200 m. 2.3. Spindžius (plotis – 0,5 m), žyminčius naujai suprojektuotų kvartalų ribas, valstybinių miškų masyvuose prakerta miškų valdytojas miškotvarkos darbų metu. Miško valdytojas juos praplatina iki 4 m pločio per vienerius metus po miško inventorizacijos darbų. 2.4. Kvartalo dydis visuose miškuose, išskyrus esančiuose miestų ir miestelių teritorijose, negali viršyti Nekilnojamojo turto kadastro vietovių blokų dydžio. _________________ 4 priedas SKLYPŲ IR MEDYNŲ SKYRIMO NORMATYVAI Minimalūs taksacinių sklypų plotai Naudmenos tipas Minimalus sklypo plotas valdoje, ha Miško žemė Vykmečio želdiniai 0,1 Jaunuolynai ir pusamžiai medynai 0,5 (0,3) Bręstantys ir brandūs medynai, vyresnio amžiaus medynai, įsiterpę vykmečio želdiniuose 0,3 (0,1) Neapaugusi medynų žemė 0,1 Miško sėklinės bazės objektai, medienos sandėliai 0,1 Vertingi gamtos ir kultūros paveldo objektai 0,1 Ne miško žemė Ariamoji žemė, sodai, karjerai, smėlynai 0,1 Pievos ir ganyklos 0,3 Pelkės 0,3 (0,1) 1. Skliaustuose nurodyti sklypų dydžiai yra taikomi, kai medyno rodikliai skiriasi dvigubai, negu nurodyta medynų skyrimo normatyvuose, arba medynas yra vertingas dėl jame esančių saugomų objektų, tyrimo barelių ir pan. 2. Sklypas gali būti išskiriamas 0,1 ha ploto ir tais atvejais, kai ūkinėmis priemonėmis neįmanoma pakeisti jų charakteristikos (pelkė, nenaudojamas karjeras, smėlynas ir kt.). 3. Sklypai mažesnio negu nustatyto minimalaus ploto, bet savo rodikliais labai besiskirią nuo gretimų sklypų, išskiriami intarpais, pažymint jų kontūrus ir nesuteikiant jiems numerio. 4. Linijiniai 2,1–10 m pločio objektai žymimi plane viena linija, nesuteikiant jiems sklypo numerio, bet apskaičiuojant jų plotus (1–2 m pločio objektai žymimi plane, jei jie turi ūkinę reikšmę). Linijiniai didesnio kaip 10 m pločio objektai žymimi plane dviem linijomis, suteikiant jiems sklypo numerį ir apskaičiuojant jo plotą. 5. Sklypas, perskirtas platesnio negu 10 m linijinio (kelias, upė, trasa) arba nepriklausančio miško valdai objekto, yra skaidomas į atskirus sklypus. Medynų skyrimo rodikliai Rodiklis Rodiklio skirtumai Augavietė Hidrotopas arba trofotopas Forma Vienaardis, dviardis Medžių rūšis Vyraujanti Rūšinė sudėtis Vyraujančios medžių rūšies koeficientas skiriasi ≥ 2 Kitų medžių rūšių koeficientai skiriasi ≥ 3 Kilmė Savaiminė, kultūrinė, mišri Amžius Medynams ≤ 20 metų – 5 metai Medynams 21–100 metų – 10 metų Medynams ≥ 100 metų – 15 metų Skalsumas 0,2 (pirmojo ardo) Bonitetas Viena klasė Pomiškis Ūkinė priemonė _________________ 5 priedas ŽEMĖS NAUDMENŲ KLASIFIKATORIUS, KODAI MIŠKO ŽEMĖ Kodas Pavadinimas Apaugusi mišku miško žemė 1 Savaiminis medynas 2 Miško želdiniai Neapaugusi mišku miško žemė 5 Kirtavietė 6 Žuvęs medynas 7 Miško aikštė 8 Žemė, skirta miškui įveisti Miško dauginamosios medžiagos išauginimo žemė 10 Daigynas 11 Medelynas 12 Sėklinė plantacija Technologinės paskirties miško žemė 20 Kvartalinė linija 21 Technologinė proskyna 22 Priešgaisrinė juosta 23 Griovio trasa 24 Elektros trasa 25 Ryšių trasa 26 Energetikos trasa 27 Takai 28 Elektros linija 29 Miško kelias 30 Priešgaisrinis barjeras Kitos paskirties miško žemė 31 Medienos sandėlis 32 Miško poilsiavietė 33 Pašarų aikštelė 34 Miško laukymė 13 Žaliavinė plantacija 14 Rekreaciniai želdiniai NE MIŠKO ŽEMĖ Kodas Pavadinimas Žemės ūkio naudmenos 40 Ariama žemė 41 Pieva 42 Ganykla 43 Sodas Užstatyta teritorija 50 Pastatai 51 Sodyba 52 Kiemas 53 Paminklinė aikštė 85 Skveras (aikštė) 86 Sodas (bot., zool.) 80 Kapinės Keliai 54 Geležinkelio pylimas 55 Kelias Vandenys 60 Ežeras 61 Upelis 62 Kūdra 63 Tvenkinys 64 Griovys KITA NE MIŠKO ŽEMĖ: Sumedėjusia augmenija apaugusi ne miško žemė 45 Krūmynai 48 Medžių grupė arba juosta 84 Parkas 87 Dekoratyviniai želdiniai 88 Žalioji jungtis Pelkės 47 Pelkė Pažeista žemė 74 Karjeras 81 Durpynas 89 Sąvartynas Kitos žemės (nenaudojama žemė) 75 Poilsio aikštė 76 Paplūdimys 77 Kopos 78 Skardis 79 Akmenynas 82 Smėlynas 83 Kitos žemės _________________ 6 priedas MIŠKO AUGAVIETĖS, MIŠKO TIPŲ SERIJOS, AUGALIJA IR DIRVOŽEMIAI Svarbiausias rodiklis, lemiantis miško augavietės tipą, yra dirvožemis. Miško augavietės tipai koduojami, atsižvelgiant į hidrotopą ir paklojinės uolienos granuliometrinę sudėtį bei jos slūgsojimo gylį. Įvertinant miško augavietės tipą, reikia atsižvelgti ir į medžių rūšių vidutinį aukštį brandos amžiuje (7 ir 12 instrukcijos priedai). Pavyzdžiui, pušynai brandos amžiuje Pa–Ua augavietėse išauga iki 15–16 m aukščio, Na, La, Pb, Pc, Uc – iki 19–25 m, Nb, Lb – iki 25–30 m, Nc, Nd, Lc, Ld – iki 28–35 m aukščio. Miško tipai nustatomi atsižvelgiant ne tik į dirvožemį, miško augavietės tipą, sumedėjusią augaliją, bet ir į būdingų žolinės augalijos rūšių (indikatorių) buvimą. MIŠKO AUGAVIETĖS, MIŠKO TIPŲ SERIJOS, AUGALIJA (pav.) MIŠKO AUGAVIETĖS, MIŠKO TIPŲ SERIJOS IR DIRVOŽEMIAI (pav.) Paaiškinamai Drėgnumo laipsniai Š – normalaus drėgnumo šlaitų dirvožemiai (> 15°); N – normalaus drėgnumo dirvožemiai; L – laikinai perteklingo drėgnumo dirvožemiai (glėjiški); U – pastoviai perteklingo drėgnumo dirvožemiai (glėjiniai); M – pelkiniai durpiniai nusausinti dirvožemiai; P – pelkiniai durpiniai dirvožemiai. Dirvodarinės uolienos l – lengvos (smėliai, priesmėliai, gargždai, žvirgždai, žvyrai, kalkių tufai); s – sunkios (priemoliai, moliai, dolomitai, klintys, slūgsančios ne giliau kaip 0,4 m nuo dirvos paviršiaus); p – dvinarės (lengvos uolienos ant sunkių uolienų, slūgsančių 0,5–2,0 m gylyje). Derlingumo laipsniai a – labai nederlingi; b – nederlingi; c – derlingi; d – labai derlingi; f – ypatingai derlingi; e – degraduoti (vėjo, vandens, erozijos, gaisrų). Dirvožemių tipai J – jaurinis; VK – velėninis karbonatinis; JP – jaurinis pelkinis; VG – velėninis glėjinis; P – pelkinis. Kiti simboliai 1, 2 – dirvožemių sistematinio sąrašo eilės numeris; (3, 4, 40, 47) – rečiau pasitaikantys dirvožemiai; v – miško tipų serija (vacciniosa); s – indeksas, rodantis nusausintų miško (sico) tipus. Trofotopui a yra būdingos jauros ir aukštutinio tipo durpiniai dirvožemiai, b – jauriniai ir tarpinio tipo durpiniai dirvožemiai, c – velėniniai jauriniai bei durpiški jauriniai, d ir f – velėniniai karbonatiniai, kaip ir c – mezotrofiniai žemutinio tipo durpiniai dirvožemiai ir jauriniai, velėniniai jauriniai, velėniniai karbonatiniai bei erozijos nuardyti dirvožemiai. Hidrotopui L būdingi įvairūs glėjiški, U – įvairūs glėjiniai, P – durpiniai dirvožemiai. Nustatant miško augavietės tipus yra labai svarbu atkreipti dėmesį į nusausinimo buvimą bei jo senumą. Tuose pačiuose miško augaviečių tipuose priklausomai nuo nusausinimo senumo Pa, Pb ir Pc miško augavietėse išskiriami trys skirtingi miško tipai: neseniai nusausintas, seniau, todėl neintensyviai nusausintas ir intensyviai nusausintas. Pd augavietėje išskiriami du miško tipai: nusausintas lieknas be ryškesnių pakitimų ir juodgiris durpinis su pakitimais. _________________ 7 priedas Lietuvos miško augaviečių našumas pagal medynų augimą į aukštį Augavietės pavadinimas Medžio rūšis Pušis Eglė Beržas Drebulė Juodalksnis Baltalksnis Ąžuolas Uosis HAB, m 1 2 3 4 5 6 7 8 9 Sal 20 Šbl 25 24 23 Šcl 28 27 28 27 23 16 26 25 Šcp 28 28 28 28 23 16 26 Šcs 27 27 28 28 23 16 26 25 Šdl 28 28 27 28 23 16 26 25 Šdp 28 28 27 28 23 17 26 26 Šds 27 26 27 23 17 26 25 Nal 21 Nbl 27 27 26 16 Nbp 27 27 27 27 17 Ncl 30 29 28,5 29 24 17 26,5 25 Ncp 31 29 29 29 24 17,5 27 26 Ncs 30 29,5 28 29 24 16,5 27 26 Ndl 29 28 29 16,5 27,5 29 Ndp 30 30 28 30 17 27,5 29 Nds 29 29 28 29 17 27,5 28 Nfp 30 28 29 17 27,5 30 Nfs 29 28 29 17 27,5 29 Lal 20 Lbl 28,5 27 26 27 Lbp 27 27 26 27 Lcl 30,5 28,5 26,5 29 24 16 26,5 24 Lcp 31 29 27,5 29 24,5 17 27 25 Lcs 30 29 27 29 24 16,5 26 25 Ldl 29 28 27,5 29 25 16 26 26 Ldp 27,5 27,5 30 25 17 26,5 27 Lds 27,5 27,5 30 25 16,5 25 27 Lfl 28 27,5 30 25 17 25 29 Lfp 28 27,5 30 25 17 25,5 29 Lfs 27,5 27,5 30 25 17 25 28,5 Ual 16 Ubl 20 22 23 Ubp 20 22 23 Ucl 20 24,5 24 25 23 17,5 Ucp 21 25 25 26 24 17,5 Ucs 21 24 24 25 23 17 Udl 24 24 25 24,5 17 24 Udp 25 25 26 25 17 25 Uds 24 24 25 24,5 17 24 Ufl 24 24,5 25 25 17 25 Ufp 25 25,5 26 25 17 26 Ufs 24 25 25 24,5 17 25 Pa1 16 15 Pa2 15 15 14 Pb1 20 20 19 20 Pb2 19 20 18 20 Pc1 22 22 22 22,5 Pc2 21 22 22 22 Pd1 23 22 23,5 17 22 25 Pd2 22 22 23 17 22 24 Pas1 18 17 Pas2 16 16 Pbs1 23 22 22 Pbs2 21 22 21 Pcs1 24 24 23 22,5 Pcs2 23 24 22 22 Pds1 24 24 23,5 17 23 26 Pds2 23 23 23 17 23 25 _________________ 8 priedas MEDŽIŲ, KRŪMŲ, VAISINIŲ IR VAISTINIŲ AUGALŲ RŪŠYS Medžių rūšys, jų grupės ir pavadinimų santrumpos Spygliuočiai Kietieji lapuočiai Minkštieji lapuočiai P – pušis, paprastoji Ą – ąžuolas B – beržas Pk – pušis, kalninė Ąr – ąžuolas, raudonasis J – juodalksnis Pb – pušis, Bankso U – uosis L – liepa Pj – pušis juodoji K – klevas D – drebulė Kd – kedras Sb – skroblas Bt – baltalksnis E – eglė G – guoba T – tuopa M – maumedis S – skirpstas Gl – gluosnis Pc – pocūgė Bu – bukas Bl – blindė Kn – kėnis V – vinkšna Km – kiti minkštieji Ks – kiti spygliuočiai Kk – kiti kietieji Taksacinėje kortelėje įrašius retai sutinkamų medžių rūšių grupės pavadinimo santrumpą Ks, Kk, Km, jos tekstiniame makete įrašomas visas rūšies pavadinimas, pvz., „Ks veimutinė pušis“, „Kk pilkasis riešutmedis“ ir pan. Medžių rūšys, kurios neįskaitomos į medyno rūšinę sudėtį (miškinė obelis, paprastoji kriaušė, trešnė, dygioji slyva ir kt.), yra aprašomos kortelės tekstiniame makete, nurodant, kurioje sklypo dalyje ir kiek medžių auga. Pagrindinės medžių rūšys Pagrindinės medžių rūšys nustatomos, vadovaujantis Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatais. Trako krūmų rūšys ir jų pavadinimų santrumpos Al – alyvos Ln – lanksva Šn – šunobelė Ar – aronija O – obelis Šv – šeivamedis Am – ameliankis Ož – ožekšnis Šl – šaltalankis Er – erškėtrožė Pt – putinas Tr – trešnė Gd – gudobelė Ps – pūslenis Zk – zuikiakrūmis Iv – ieva Rg – raugerškis Žl – žalčialunkis Kd – kadagys Sm – sausmedis Žr – žirnmedis Kr – karklas Sr – serbentas Kt – kita trako rūšis Kš – kriaušė Sd – sedula Lz – lazdynas Št – šaltekšnis Šm – šermukšnis Vaisiniai ir vaistiniai augalai Minimalūs vaisinių ir vaistinių augalų sąžalynų plotai ir tankumas apskaitai sklype Augalo kodas Augalo pavadinimas Plotas, ha Tankumas, % Av Avietė 0,5 20 Gl Gailis Lz Lazdynas Pt Putinas Št Šaltekšnis Vr Viržis Kd Kadagys 0,3 20 Mš Meškauogė Va Vaivoras Br Bruknė 0,2 10 Čb Čiobrelis Jn Jonažolė M Mėlynė Pk Pakalnutė Sp Spanguolė Šlm Šlamutis Tk Tekšė Ž Žemuogė Dl Dilgėlė 0,3 30 Pp Puplaiškis Isk Islandinė kerpena 0,1 10 Vsp Vaistinis pataisas Pastabos: 1. Sąžalynai apskaitomi esant ne mažesniam nei lentelėje nurodytam plotui ir tankumui. 2. Nustatomi rodikliai: 2.1. augalo rūšis; 2.2. rūšies sutinkamumas (S), t. y. kokioje sklypo dalyje paplitusi apskaitoma rūšis procentais, tikslumas 10 %; 2.3. sąžalyno tankumas (T) procentais, tikslumas 10 %; 2.4. tinkamumas verslinėms paruošoms (ūkinė vertė) balais: 1 – maža, 2 – vidutinė, 3 – didelė; 2.5. ištisinio sąžalyno plotas (Q) sklypo plote (
q)hektarais paskaičiuojamas: Q = q x PD : 100, kur rūšies augalų projekcinė danga (PD) sklypo plote procentais: PD = S x T : 100. _________________ 9 priedas Medžių amžiaus nustatymas Medžių amžius nustatomas skaičiuojant mentures, medžių rieves kelme ar gręžiant apskaitos medžius 1,3 m aukštyje. Vyraujančiam ardo miško elementui rekomenduojama gręžti 2 medžius, kitiems po vieną. Gręžiami vidutinių matmenų apskai

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.