LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTERIJOS

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTERIJOS LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTERIJOS VALSTYBINĖS MIŠKOTVARKOS TARNYBOS ĮSAKYMAS DĖL VALSTYBINĖS MIŠKOTVARKOS TARNYBOS DIREKTORIAUS 2006 M. GRUODŽIO 29 D. ĮSAKYMU Nr. 53-06-G PATVIRTINTOS MIŠKOTVARKOS DARBŲ VYKDYMO INSTRUKCIJOS IŠDĖSTYMO NAUJA REDAKCIJA 2009 m. vasario 2 d. Nr. 14-09-G Kaunas Vadovaudamasis Valstybinės miškotvarkos tarnybos nuostatų (Žin., 2006, Nr. 5-162, su vėlesniais pakeitimais), patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. D1-4 „Dėl Valstybinės miškotvarkos tarnybos, Miško sanitarinės apsaugos tarnybos ir Miško genetinių išteklių, sėklų ir sodmenų tarnybos nuostatų patvirtinimo“, 7.25 ir 12.4 punktais ir vykdydamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 1 d. įsakymo Nr. D1-406 „Dėl Miškų tvarkymo schemų ir vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 95-3741) nuostatas, pakeičiu Valstybinės miškotvarkos tarnybos direktoriaus 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 53-06-G „Dėl miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 11-479) patvirtintą Miškotvarkos darbų vykdymo instrukciją ir ją išdėstau nauja redakcija (pridedama). DIREKTORIUS                                                                                      ANDRIUS KULIEŠIS MIŠKOTVARKOS DARBŲ VYKDYMO INSTRUKCIJA BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcija (toliau – Instrukcija) reglamentuoja miškotvarkos darbų vykdymą. Miškotvarkos darbai susideda iš sklypinės miškų inventorizacijos ir vidinės miškotvarkos (toliau – miškotvarkos) projekto rengimo. 2. Šios Instrukcijos reikalavimai privalomi visiems miškotvarkos darbų užsakovams, vykdytojams, miškotvarkos darbus kontroliuojantiems asmenims ir Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro (toliau – miškų valstybės kadastras) duomenų teikėjams. 3. Instrukcija parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymu (Žin., 1994, Nr. 96-1872; 2001, Nr. 35-1161), Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 (Žin., 2003, Nr. 97-4348), Vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. D1-406 (Žin., 2006, Nr. 95-3741). 4. Šioje Instrukcijoje naudojamos pagrindinės sąvokos pateiktos 1 priede. Kitos šioje Instrukcijoje naudojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos miškų įstatyme, Vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklėse ir kituose teisės aktuose. 5. Miškotvarkos darbų objektas, tikslas, uždaviniai, rezultatas. 5.1. Miškotvarkos darbų objektas – valstybinė (miškų urėdijos, nacionalinio parko, rezervato, savivaldybės, kitų valdytojų), privati miško valda, jų grupė arba privačios miško valdos dalis, įregistruota atskiru žemės sklypu (sklypais). 5.2. Miškotvarkos darbų tikslas – parengti darnaus ir suderinto su visuomenės ir savininkų reikmėmis, miškų bei aplinkos apsaugos politikos reikalavimais valdos miško išteklių naudojimo projektą. 5.3. Miškotvarkos uždaviniai – inventorizuoti miško išteklius, atlikti ūkinės veiklos bei miško išteklių rodiklių analizę ir suprojektuoti ūkines priemones miško ištekliams naudoti, atkurti bei gerinti. 5.4. Miškotvarkos darbų rezultatas yra valdos miškų inventorizacijos duomenys ir miškotvarkos projektas. 6. Miškotvarkos darbų techninė užduotis. Pagrindas miškotvarkos darbų valstybiniuose miškuose techninei užduočiai parengti yra miškų tvarkymo schema. Tais atvejais, kai miškų tvarkymo schemos nėra, vidinės miškotvarkos užduotis stambiai valdai sudaroma, remiantis turimais apie valdą miškotvarkos dokumentais, ūkinio-administracinio suskirstymo schema. INVENTORIZACIJA 7. Sklypinės miškų inventorizacijos tikslas yra įvertinti miško išteklių kiekybinius ir kokybinius rodiklius taksacinio sklypo lygyje. 8. Inventorizacijos uždaviniai: 8.1. nustatyti taksacinių miško sklypų (toliau – sklypas) ribas; 8.2. aprašyti (įtaksuoti) visus sklypus nustatytu tikslumu pagal nuosavybės formą (valstybiniuose miškuose – ir pagal naudotojus bei valdytojus), augavietes, funkcinę paskirtį, medynų rodiklius, atsižvelgiant į Miškų valstybės kadastro integruotos informacinės sistemos (toliau – MKIIS) reikalavimus; 8.3. parengti duomenis apie inventorizuojamo objekto miško išteklius, jų našumą bei produktyvumą, funkcinę, erdvinę, amžiaus ir rūšinę struktūras, miško įrenginius ir techninį aprūpinimą, Lietuvos raudonosios knygos objektų (lizdaviečių, gyvūnų, augalų ir jų bendrijų, grybų) radvietes, Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ buveinių ar paukščių apsaugai svarbias teritorijas (toliau – „Natura 2000“), esančias miško žemėje, kertines miško buveines, paskutiniame vykmetyje įvykdytas ūkines priemones. 9. Visi miškotvarkos darbų etapai atliekami panaudojant geografinių informacinių sistemų (toliau – GIS) technologijas. Miškotvarkos darbų kartografinį pagrindą sudaro Lietuvos Respublikos georeferencinis pagrindas GDB10LT. Pastarasis yra sudaromas bei atnaujinamas Lietuvos skaitmeninio ortofotografinio M 1:10000 žemėlapio ORT10LT pagrindu ir apima visą Lietuvos teritoriją. Miško riba yra labai svarbi georeferencinio pagrindo dalis. Miškų inventorizacijos darbai turi užtikrinti nuolatinį miško ribos tikslinimą. 10. Nuotoliniu būdu gauta informacija – aerofotonuotraukos, kosminiai vaizdai, jų pagrindu sudaryti ortofotografiniai žemėlapiai, ortofotoplanai, tiek analoginiu, tiek skaitmeniniu pavidalu, miškotvarkoje naudojami norint suskirstyti miško masyvą į taksacinius sklypus, nustatyti taksacinius rodiklius arba palengvinti jų nustatymą lauko darbų metu, užtikrinant maksimalų vidaus situacijos, taksacinių rodiklių bei ūkinių priemonių perimamumą. 11. Taksaciniams sklypams išskirti naudojama nuotoliniu būdu gauta informacija turi tenkinti tokius reikalavimus: 11.1. turi turėti detalius kilmės ir kokybės sertifikatus; 11.2. turi būti parengta ne anksčiau kaip prieš 3 metus iki lauko darbų sezono pradžios; 11.3. turi būti gauta vasaros ar ankstyvo rudens sezonų metu, kai medžiai su lapais; 11.4. vaizdai privalo perteikti informaciją regimosios ir artimosios infraraudonosios spinduliuotės zonose nuo 400 iki 900 nm; 11.5. vaizdai turi būti skaitmeniniame pavidale. Rastrinio vaizdo gardelės dydis negali būti didesnis nei 0,5 m vietovėje. Išimtiniais atvejais leidžiama naudoti kosminius vaizdus, kurių gardelės dydis 1 m vietovėje; 11.6. kiti nuotoliniu būdu gautos informacijos techniniai reikalavimai negali būti žemesni nei keliami ORT10LT sudarymui. 12. Bendros paskirties topografinių objektų (jei nepakanka GDB10LT informacijos), miško ribos nustatymui ar patikslinimui, taip pat sklypų ribų nustatymui palengvinti gali būti panaudoti Lietuvos skaitmeniniai ortofotografiniai M1:10000 žemėlapiai ORT10LT. 13. Nuotoliniu būdu gautos informacijos dešifravimą vykdyti gali tik specialistas – inžinierius-taksatorius, baigęs specialų apmokymo kursą ir periodiškai supažindinamas su informacijos nuotoliniu būdu gavimo bei jos apdorojimo technologijų ir jų taikymo miškotvarkoje naujovėmis. 14. Monodešifravimas (dvimatis) galimas tik naudojant skaitmeninius ortofotografinius žemėlapius bei ortofotoplanus, kurių tikslumas ir sudarymo technologijos leidžia spręsti kartografijos M 1:10000 uždavinius, vykdyti sklypinę miškų inventorizaciją 2 priede nustatytu tikslumu. Visais kitais atvejais dešifravimas turi būti vykdomas stereovaizde, jam išgauti panaudojant atitinkamas analogines bei skaitmenines technologijas. 15. Miškotvarkos darbų metu sudaromų geografinių duomenų bazių geometrinis tikslumas privalo tenkinti 2 priede pateiktus tikslumo reikalavimus. 16. Bet kokia naujo tipo nuotoliniu būdu gauta medžiaga gali būti naudojama miškotvarkos darbams vykdyti tik atlikus detalų jos informacinių savybių įvertinimą bei sukūrus atitinkamas praktinio panaudojimo metodikas. 17. Valdos ribos nustatomos pagal nekilnojamojo turto kadastro žemėlapį 2 priede nustatytu tikslumu. Miškų urėdijų ir girininkijų ribos pagal galimybę yra sutapdinamos su kadastro vietovių ribomis. Miško masyvų ribos nustatomos dešifruojant ortofotoplanus. 18. Reikalavimai vietovardžiams. Girininkijų, kaimų, miškų, pelkių, salų, piliakalnių, upių, upelių, tvenkinių ir ežerų pavadinimai įrašomi taksacinėse kortelėse arba kartografinėje medžiagoje, vadovaujantis Lietuvos miškininkų sąjungos 1994 m. parengtu Lietuvos miškų vardynu, Kultūros paveldo registru, kadastro vietovių žemėlapiais, vietinių miškininkų informacija. Esant dviem objekto pavadinimams, antrasis kartografinėje medžiagoje įrašomas skliausteliuose. 19. Miškai skaidomi į inventorizavimo ir ūkininkavimo vienetus, kurie pagal savo dydį ir formą turi tenkinti praktinius reikalavimus miško išteklių inventorizavimui, ūkinių priemonių projektavimui, vykdymui, apskaitai ir kontrolei. Tokie vienetai yra miško kvartalai ir sklypai. Jų ribos turi išlikti maksimaliai pastovios (reikalinga medyno istorijai sekti). 19.1. Kvartalų tinklo sistema keičiama tik išimtiniais atvejais – ūkininkavimo patogumui pagerinti, keičiantis valdos plotui ir riboms – gali būti priimami projektiniai sprendimai pakeisti kvartalų ribas bei formuoti naujus kvartalus. Reikalavimai kvartalų formavimui nustatyti 3 priede). 19.2. Siekiant patikslinti bei įtvirtinti miško masyvo viduje esančių pastovių georeferencinių objektų (kvartalinių linijų, griovių, upelių, miško kelių) padėtį kartografinėje medžiagoje yra rekomenduojama atlikti jų geodezinius matavimus. Šių matavimų tikslumas turi būti ne mažesnis kaip ±1 m. Atlikus tokius matavimus sudaroma miškų georeferencinių objektų duomenų bazė. 19.3. Taksaciniai sklypai išskiriami, skaidant kvartalą pagal nustatytus normatyvus (4 priedas), funkcinę paskirtį, valdymo bei administracinę priklausomybę ir sunumeruojami arabiškais skaičiais nuo pirmo iki paskutinio, pradedant nuo šiaurės vakarinio kvartalo kampo ir einant eilėmis iki jo pietrytinio kampo. Valstybinėje valdoje yra išskiriami ir inventorizuojami miško ir ne miško žemės naudmenų, privačioje – tik miško žemės naudmenų sklypai. Miško žemė yra skirstoma į naudmenas pagal miškų valstybės kadastro, o žemės ūkio paskirties ir kita žemė – pagal nekilnojamojo turto kadastro reikalavimus (1, 5 priedai). 20. Sklypų ribų (kvartalų vidaus situacijos) projektas rengiamas Lietuvos Respublikos georeferencinio pagrindo GDB10LT bei skaitmeninių ortofotoplanų pagrindu. Ortofotoplanai, aerofotonuotraukos bei kosminės nuotraukos analogų pavidalu gali būti naudojamos išimtiniais atvejais, neturint tinkamų skaitmeninių ortofotoplanų. Instrumentinė nuotrauka atliekama tuomet, kai nėra nuotoliniu būdu gautos medžiagos ar jei po jos gavimo įvyko esminiai pokyčiai miške (dėl stichinių nelaimių ar žmogaus veiklos). Visais atvejais būtina naudotis praeitos miškotvarkos planine ir taksacine medžiaga, GIS duomenų bazėmis. Sklypų ribų projektas turi būti parengtas panaudojant GIS technologijas prieš pradedant vykdyti lauko darbus. Tai atliekama vykdant monodešifravimą kompiuterio ekrane arba stereodešifravimą, naudojant atitinkamas analogines ar skaitmenines technologijas. Bet kuriuo atveju pirminis sklypų ribų projektas turi būti patalpintas skaitmeninėje GIS duomenų bazėje, kurios pagrindu yra rengiamas fotoabrisas lauko darbams vykdyti ir kurios struktūra turi atitikti Miškų valstybės kadastro integruotos informacinės sistemos reikalavimus. Sklypų ribų projektą rengia tas pats vykdytojas, kuris vėliau atliks inventorizacijos lauko darbus. 21. Miško ribų tikslinimas. Rengiant sklypų ribų projektą, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas miško ribos patikslinimui tose vietose, kurios georeferenciniame pagrinde GDB10LT turi tikslinimo požymį. Riba su tikslinimo požymiu yra nurodoma taksacinių sklypų ribų projekte. 22. Sklypų ribų projektai, parengti fotoabrisuose, naudojant skaitmeninę arba stereoskopinę technologijas, yra patikrinami natūroje ir tikslinami, kai juose yra neaiškių, nedešifruotų, neteisingai senoje miškotvarkos medžiagoje pažymėtų arba po aerofotografavimo atsiradusių naujų sklypų ribų, taip pat miško ribinių linijų, pažymėtų georeferenciniame pagrinde GDB10LT, kaip tikslintinų vietovėje. Kai negalima vizualiai reikalaujamu tikslumu nustatyti sklypo arba miško ribos, atliekama dalinė instrumentinė kvartalo vidaus situacijos bei miško ribos patikslinimo nuotrauka. Dalinės instrumentinės nuotraukos elementai, dirbant be GPS imtuvo ar kitų geodezinių instrumentų, yra kvartalinių bei kvartaluose esančių linijų (keliai, trasos, grioviai, taisyklingų sklypų ribos ir pan.), miško ribos linijų ilgių matavimai (nustatomoms sklypų riboms su dešifruotomis sklypų ribomis susieti) ir nustatomų sklypų ribų krypčių bei ilgių matavimai. 23. Pirminiai ir pagrindiniai natūrinių darbų dokumentai yra taksacinė kortelė (17.1 priedas) ir fotoabrisas (abrisas). Sklypai yra aprašomi kiekybiniais ir kokybiniais rodikliais taksacinėje kortelėje arba elektroniniuose duomenų imtuvuose pagal jų pildymo nurodymus, pateiktus šios Instrukcijos 26–31 punktuose, užtikrinant vieningą sklypų duomenų bazę, vieningą miško išteklių bei jų naudojimo apskaitą valdos, regiono ir visos šalies lygmenyje. Sklypai išskiriami ir visa grafinė informacija (sutartiniais ženklais) apie juos yra pateikiama kvartalo fotoabrise (abrise), kuris yra pagrindas grafinei sklypų duomenų bazei sudaryti. Taksacinės kortelės ir fotoabriso (abriso) informacijos kodavimo sistemos turi užtikrinti miškų valstybės kadastro duomenų integraciją į kitus valstybės kadastrus ir registrus. 24. Sklypų taksacinio aprašymo tikslas yra natūrinių darbų metu surinkti (įtaksuoti) nustatyto pobūdžio informaciją apie kiekvieną kvartalo sklypą. Taksacijos metodas sklype (vizualinis, vizualinis-instrumentinis arba instrumentinis) bei rodiklių nustatymo tikslumas ir gradacija (2 priedas) priklauso nuo miškotvarkos darbų užsakovo bei praktinių analizės ir projektavimo poreikių, tačiau bet kokiu atveju tikslumas negali būti mažesnis nei nurodytas 2 priede. Sklypo rodiklių, jo ribų bei ūkinių priemonių jame perimamumas užtikrinamas, naudojantis praeitos miškotvarkos inventorizacijos bei projekto duomenimis. 24.1. Bendrieji taksacinių sklypų rodikliai: 24.1.1. Adresas. Nurodomas inventorizacijos objekto (urėdijos ar kt.) ir jo ūkinio-administracinio padalinio (girininkijos) pavadinimas, miško masyvo kadastrinis numeris, nekilnojamojo turto kadastro vietovės ir bloko numeriai, kvartalo ir sklypo numeriai. Privačiose valdose papildomai nurodomas savininkas bei unikalus nekilnojamojo turto kadastro adresas. 24.1.2. Naudmena. Naudmenos tipas (5 priedas) yra pirminis sklypų skyrimo požymis, nustatomas visiems sklypams. 24.1.3. Augavietė. Augavietė nustatoma visiems, išskyrus technologinės paskirties, miško žemės sklypams ir visiems, išskyrus užstatytas teritorijas, kelius bei vandenis, ne miško žemės sklypams. Augavietė miško žemės naudmenų sklypuose yra nustatoma pagal ankstesnės miškotvarkos metu atlikto miško dirvožemių ir augaviečių kartografavimo duomenis. Ji gali būti patikslinama vizualiniu būdu, atsižvelgiant į sklypo augaliją ir reljefą arba atliekant supaprastintą ar detalų dirvožemio tyrimą. Augavietės nustatymo normatyvai pateikti 6 priede. 24.1.4. Sklypo ypatybės. 24.1.4.1. Saugomi gamtos ir kultūros paveldo objektai. Saugomi gamtos ir kultūros paveldo objektai miško žemės sklypuose, o miškų urėdijų bei valstybinių gamtinių rezervatų ir nacionalinių parkų direkcijų valdomuose plotuose – ir ne miško žemės sklypuose turi būti pažymėti taksacinėse kortelėse ir pažymėti kartografinėje medžiagoje. Šie objektai identifikuojami vadovaujantis Valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašu, Lietuvos Respublikos ir savivaldybių nekilnojamųjų kultūros vertybių registrais ir kultūros vertybių apsaugos reglamentais, Valstybinės reikšmės gamtos paminklų sąrašu, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastru, Saugomų rūšių ir bendrijų valstybės registru, Lietuvos raudonosios knygos gyvūnų, augalų, grybų rūšių bei augalų bendrijų sąrašais bei jų radviečių duomenų bazėmis, kertinių miško buveinių sąrašais. Pastarieji du sąrašai aktualizuojami sklypų aprašymo metu. 24.1.4.2. Įrenginiai. Sklype esantys įrenginiai – tiltai, pralaidos, priešgaisriniai bokštai, stacionariniai medžioklės bokšteliai, rekreaciniai įrenginiai ir kiti aprašomi taksacinėje kortelėje ir pažymimi kartografinėje medžiagoje. 24.2. Apaugusios mišku miško žemės sklypai (medynai) aprašomi nustatant augavietės tipą ir juose esančio medyno rodiklius: 24.2.1. Medyno rodikliai nustatomi pagal atitinkamus juos sudarančių ardų ir miško elementų rodiklius, įtaksuotus ne mažesniu kaip 2 priede nurodytu tikslumu. 24.2.1.1. Rūšinė sudėtis. Miško elemento medžių rūšis užrašoma sutartine santrumpa (8 priedas). Ardo rūšinė sudėtis yra nustatoma pagal jo miško elementų tūrių santykines dalis ardo tūryje (jaunuolynuose iki 5 m aukščio ir 10 m. amžiaus – pagal atskirų miško elementų medelių skaičiaus santykį), išreiškiant jas sveikais skaičiais (koeficientais) nuo 10 (tūrio dalis 96% ir daugiau) iki 1 (tūrio dalis 6–15%). Rūšinės sudėties formulė kiekvienam ardui yra surašoma koeficientų mažėjimo tvarka medžių rūšių grupėmis: spygliuočiai, kietieji lapuočiai ir minkštieji lapuočiai. Vyraujanti ardo medžių rūšis įrašoma rūšinės sudėties formulės priekyje. Iš dviejų ar didesnio skaičiaus formulės priekyje rašytinų su vienodais koeficientais medžių rūšių vyraujančia laikoma pagrindinė rūšis. Iš dviejų ar didesnio skaičiaus pagrindinių medžių rūšių vyraujančia laikoma geriau augavietę atitinkanti rūšis. Medyno vyraujanti medžių rūšis prilyginama pirmojo ardo vyraujančiai medžių rūšiai. 24.2.1.2. Kilmė. Miško elemento kilmė gali būti savaiminė, mišri arba kultūrinė. Ardo kilmė nustatoma pagal kultūrinės kilmės elementų dalį jo tūryje: savaiminė (kai nėra kultūrinės kilmės elementų), mišri (kai kultūrinės kilmės elementas sudaro ≤ 75% tūrio), kultūrinė (kai kultūrinės kilmės elementas sudaro > 75% tūrio). Medyno kilmė prilyginama pirmojo ardo kilmei. 24.2.1.3. Amžius, amžiaus klasė. Miško elemento amžius nustatomas aktualizuojant ir patikslinant praeitos inventorizacijos metu nustatytą jo amžių arba kitu naudojamo inventorizacijos metodo numatytu būdu (9 priedas). Nustatytas amžius apvalinamas iki 2 priede nurodyto dydžio. Amžiaus klasė pirmajam ardui nustatoma pagal jo vyraujančio miško elemento amžių, o medynui – pagal jo pirmojo ardo amžiaus klasę. 24.2.1.4. Aukštis. Vizualiniu būdu taksuojant medynus, medyno ardo aukštis nustatomas išmatuojant vieną ardo vyraujančios rūšies vidutinį medį, o kitų į sudėtį įeinančių rūšių aukštis nustatomas vizualiai. Instrumentiniu būdu taksuojant medynus, kiekviename barelyje (barelių išdėstymo tvarka pateikta 26 priede) išmatuojama po 1 vyraujančios medžių rūšies medį ir po 1 kiekvienos iš sudėtinių medžių rūšių medį, išmatuojamą viename pasirinktame barelyje. Matavimui pasirenkami arčiau barelio centro esantys vidutinio skersmens vidutinio augimo medžiai. Miško elemento aukštis lygus išmatuotų medžių aukščių svertiniam vidurkiui, kuris skaičiuojamas susumavus išmatuotų medžių aukščių ir skerspločių sandaugas ir padalinus iš skerspločių sumos. Matuojant medžio aukštį nustatomas faktinis stiebo ilgis, atsižvelgiant į medžio pasvirimą (10 priedas). Medyno ardo vidutinis aukštis nustatomas apskaičiuojant miško elementų vidutinio aukščio svertinį vidurkį, kuris skaičiuojamas susumavus miško elementų vidutinių aukščių ir jų skerspločių sumos (arba rūšinės sudėties koeficientų sumos) sandaugas ir padalinus iš jų skerspločių sumų sumos (arba rūšinės sudėties koeficientų sumos). 24.2.1.5. Skersmuo. Miško elemento medžių vidutinis skersmuo prilyginamas apmatuotų medžių skersmenų kvadratiniam vidurkiui, kuris apskaičiuojamas ištraukus kvadratinę šaknį iš apmatuotų medžių skersmenų kvadratų vidurkio. Skersmenys matuojami tiems patiems medžiams, kuriems matuojami ir aukščiai. Skersmuo nenustatomas jaunuolynuose, kurių medžių vidutinis aukštis nesiekia 2 m. Vidutinių medžių skersmuo matuojamas žerglėmis, specialiomis ruletėmis ir apvalinamas iki 2 priede nurodyto dydžio. 24.2.1.6. Skerspločių suma. Instrumentiniu metodu taksuojamuose medynuose kiekvienam pirmojo ardo miško elementui nustatoma skerspločių suma, tam panaudojant kampinio matavimo prietaisą (kampamatį, relaskopą ar kt.). Matavimai atliekami bareliuose, kurių išdėstymo tvarka ir kiti skerspločių sumos nustatymo reikalavimai pateikti 26 priede. Pirmojo ardo skerspločių sumą atitinkamai sudaro jo miško elementų skerspločių sumos. 24.2.1.7. Skalsumas. Medyno ardo skalsumas nustatomas vizualiai, o instrumentiniu būdu matuojamuose medynuose – apskaičiuojant matuojamo ir normalaus medyno skerspločių sumų arba medžių stiebų (su žieve) tūrio santykį. Normalaus medyno skerspločių suma arba medžių stiebų (su žieve) tūris (11 priedas) parenkami pagal ardo vyraujančią medžių rūšį ir ardo vidutinį aukštį. Jaunuolynuose, kurių medžių vidutinis aukštis neviršija 5 m, skalsumas yra nustatomas: žėliniuose – apskaičiuojant 1 ha esančio ir teoriškai maksimalaus (10000 medelių 1 ha) medelių skaičiaus santykį, želdiniuose – apskaičiuojant normatyvinio sodinimo vietų ir išlikusių perspektyvių medelių skaičiaus santykį. 24.2.1.8. Boniteto klasė, augavietės našumo indeksas (11 priedas) nustatomi pagal medyno 1 ardo vyraujančio miško elemento amžių ir vidutinį aukštį (kai jis didesnis nei 5 m). Augavietės našumo indeksas gali būti nustatomas greta arba vietoj boniteto klasės pagal I ardo vyraujančio miško elemento aukštį atitinkamame normatyviniame amžiuje (12 priedas). Jaunuolynuose iki 5 m aukščio boniteto klasė arba augavietės našumo indeksas nustatomas pagal augavietės potencialų derlingumą. 24.2.1.9. Tūris. Medžių tūriui nustatyti apskaičiuojamas medžių stiebų nuo šaknies kaklelio iki viršūnės tūris (su žieve). Naudojant instrumentinius metodus, medžių tūris nustatomas kiekvienam miško elementui apskaičiuojant jo vidutinį aukštį atitinkančio formrodinio aukščio (11 priedas) ir skerspločių sumos sandaugą. Ardo tūris nustatomas apskaičiuojant miško elementų tūrių sumą. Taksuojant vizualiai, medyne augančių medžių tūris nustatomas pagal ardo vyraujančios medžių rūšies tūrio lenteles (11 priedas), ardo vidutinį aukštį ir skalsumą (apskaičiuojant normalaus medyno tūrio ir ardo skalsumo sandaugą). Medyno tūris lygus ardų tūrių sumai. Objekto (valstybinių miškų) brandžių medynų tūriui nustatyti pagal medžių rūšis, augavietes, medynų būklę vykdoma brandžių medynų inventorizacija atrankos metodu (27 priedas). Instrumentinę taksaciją atskiruose sklypuose šiuo atveju vykdyti neprivaloma. 24.2.1.10. Prekingumas nustatomas užsakovui pageidaujant pagal medyną sudarančių medžių tūrio padarinės dalies dydį, nustatytą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtintose Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklėse. 24.2.1.11. Selekcinė vertė nustatoma užsakovui pageidaujant pagal pušynams, maumedynams, uosynams, eglynams, klevynams, guobynams, ąžuolynams, beržynams, juodalksnynams, liepynams ir drebulynams 13 priede nustatytus normatyvus. 24.2.1.12. Sanitarinė būklė įvertinama nustatant tokius rodiklius: vėjavartų, vėjalaužų, sausuolių, miško šlamšto ir džiūstančių medžių stiebų tūrį nuo 1 m3/ha; patvenktą plotą; žvėrių pažeidimus, išskiriant pažeidimų pobūdį bei jų šviežumą; jaunuolynų, medžių liemenų ir pirminių kenkėjų, ligų bei dėl kitų priežasčių pažeistų medžių procentą (pagal medžių rūšis ir pažeidimo intensyvumą). 24.2.1.13. Pomiškis aprašomas, kai po medyno danga yra ne mažiau kaip 500 vnt./ha gyvybingų pagrindinių ir šalutinių medžių rūšių medelių, nustatant tokius rodiklius: rūšinė sudėtis, vyraujančios medžių rūšies vidutinis amžius, aukštis, kilmė, medelių skaičius 1 ha. Pomiškio gyvybingumas nustatomas vadovaujantis aplinkos ministro 2008 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. D1-199 patvirtintais Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatais (Žin., 2008, Nr. 45-1702). 24.2.1.14. Trakas. Trakas aprašomas, nurodant iki trijų krūmų rūšių (8 priedas) mažėjančia ploto padengimo procento tvarka. Ploto padengimas trako krūmų rūšimis įvertinamas tankumo kategorijomis: retas – iki 30 % ploto, vidutinio tankumo – 40–60 % ploto, tankus – daugiau kaip 60 % ploto. Trako krūmų rūšims gali būti nurodoma ūkinė vertė. Saugomose teritorijose, įvertinant biologinę įvairovę ir Europos Bendrijos svarbos natūralias buveines, gali būti aprašytos visos traką sudarančios krūmų rūšys. 24.2.1.15. Polajiniai želdiniai aprašomi nurodant rūšinę sudėtį, vyraujančios medžių rūšies vidutinį amžių, aukštį ir skalsumą. 24.2.1.16. Pavieniai medžiai aprašomi apaugusiuose (jaunuolynai ir pusamžiai) ir neapaugusiuose medynais bei ne miško žemės sklypuose, nurodant pavienių medžių rūšinę sudėtį, vidutinį amžių, skersmenį ir tūrį 1 ha. 24.2.1.17. Miško želdinių būklė. Pirminiai duomenys želdiniams aprašyti gaunami iš miško želdinimo ir žėlimo projektų duomenų bazių, kaupiamų miškų urėdijose. Miške aprašomi visi praėjusio vykmečio želdiniai pagal tokius rodiklius: įveisimo metai, amžius (prie želdinių amžiaus pridedami 1 metai), medžių rūšys (ne daugiau dviejų), želdinių tankumas (išlikusių gyvybingų, t. y. perspektyvių medelių skaičius 1 ha pagal vidutinį amžių), želdinių būklė, tikslinių medžių rūšių pakenkimai. 24.2.2. Kiti rodikliai. Sutartyje su darbų užsakovu gali būti aptarti papildomai inventorizuojami kiti rodikliai: 24.2.2.1. Sausinimo įrenginių ir sausintų sklypų būklė. Sklypo sausinimo įrenginiai pažymimi kartografinėje medžiagoje, jų būklė įvertinama pagal normatyvus (15 priedas). Sausintų sklypų būklė nustatoma pagal jų atstumą nuo griovio, žemės naudmenas ir laikotarpį po sausinimo darbų (16 priedas). 24.2.2.2. Vaisinių ir vaistinių augalų ištekliai nustatomi dviem gausiausioms samanų-žolių-krūmokšnių ardo ir dviem trako augalų rūšims, nurodant augalo rūšį, jos užimamą sklypo dalį, sąžalyno tankumą, projekcinę sklypo dangą, ištisinio sąžalyno plotą ir nustatant išteklių tipą – naudotini paruošoms, rekreacijai arba žvėrių mitybai (8 priedas), vadovaujantis Laukinės augalijos įstatymu, Laukinės augalijos išteklių apskaitos tvarka, Laukinės augalijos išteklių valstybinio registro nuostatais, Aplinkos ministerijos patvirtintu apskaitomų augalijos rūšių sąrašu. Skiriami produktyvūs ir rezerviniai sąžalynai (pagal medyno skalsumą ir trako tankumą). 24.2.2.3. Poilsiniai (rekreaciniai) ištekliai aprašomi valstybinių parkų rekreacinių zonų bei kitų rekreacinės paskirties miškų (miško parkai, kurortų ir miestų miškai, rekreaciniai miško sklypai, apsauginės ir estetinės reikšmės miško sklypai prie magistralinių ir krašto kelių ir kt.) sklypuose. Sklypai yra aprašomi bendrąja tvarka, papildomai nustatant jų estetinę, rekreacinę vertę, digresiją pagal šių rodiklių nustatymo metodikas, suderintas su darbų užsakovu. Rekreacinės teritorijos ir objektai (poilsiavietės, stovyklavietės, poilsio-atokvėpio vietos, žaidimų aikštelės, paplūdimiai, maudyklos, pėsčiųjų ir dviratininkų takai, turistinių maršrutų trasos), poilsio įrenginiai, gamtiniai rekreacijos objektai (vaizdingi medynai ir augalai, reginių vietos) aprašomi ir pažymimi kartografinėje medžiagoje. 24.3. Neapaugusios mišku miško žemės sklypai aprašomi nurodant žemės naudmenos tipą (kirtavietė ir jos atsiradimo metai, miško aikštė, žuvęs medynas) ir žemės sklypams, skirtiems miškui įveisti (informacija apie juos gaunama teritoriniuose žemėtvarkos skyriuose bei iš privačios žemės savininkų), nurodžius jų buvusią naudmeną pagal nekilnojamojo turto kadastrą, aprašomos želiančios medžių rūšys, medelių vidutinis amžius ir aukštis, skaičius 1 ha ir numatomas miško atkūrimo (įveisimo) būdas – žėlimas (nurodant iki dviejų tikslinių medžių rūšių) arba želdinimas (nurodant iki dviejų želdintinų tikslinių medžių rūšių ir sodinimo vietų skaičių 1 ha). 24.4. Miško dauginamosios medžiagos išauginimo žemės sklypai aprašomi, nurodant naudmenos tipą (miško daigynas, miško medelynas). 24.5. Miško sėklinės bazės sklypai aprašomi, nurodant jų tipą (sėklinės plantacijos, sėkliniai medynai, genetiniai draustiniai, klonų archyvai ir pan.), įkūrimo metus, medžių ir krūmų rūšis. 24.6. Technologinės paskirties miško žemės sklypai pažymimi kartografinėje medžiagoje. Medienos sandėliai, priešgaisriniai barjerai ir ne mažesnio kaip 15 m pločio trasos aprašomos taksacinėje kortelėje. Linijiniai objektai ir trasos aprašomos nurodant jų plotį metrais. Trasoms nurodoma jų paskirtis (sausinimo, kelių, ryšių, energetikos ir kt.), ypatybės (apaugusi, pravažiuojama), galimybės panaudoti miško reikmėms. 24.7. Kitos paskirties miško žemės sklypai aprašomi, nurodant naudmenos tipą. Žaliavinėms ir dekoratyvinių eglučių plantacijoms papildomai nurodoma jų paskirtis, įveisimo metai, auginamos medžių ir krūmų rūšys. 24.8. Ne miško žemės naudmenų sklypai aprašomi inventorizuojant valstybinius miškus, nurodant naudmenos tipą (5 priedas). 24.8.1. Žemės ūkio naudmenų sklypams papildomai nurodoma jų paskirtis, pievoms ir ganykloms – kokybė (sausuminė, užliejama, užpelkėjusi; ploto dalis, apaugusi krūmais), pelkėms – apaugimas menkmiškiu. 24.8.2. Keliams (visi ūkio reikmėms naudojami keliai turi būti aprašyti) nurodoma jų priklausomybė (bendro naudojimo, žinybinis, privatus), danga (asfaltas, žvyras, be dangos), plotis, pravažumas įvairiu metų laiku. 24.8.3. Grioviams nurodomas jų plotis ir būklė. 24.8.4. Ne miško žemės naudmenų sklypas, kai viename hektare yra ≥ 2000 vnt. ir ≥ 1 m vidutinio aukščio spygliuočių ar kietųjų lapuočių arba ≥ 4000 vnt. ir ≥ 2 m vidutinio aukščio minkštųjų lapuočių rūšių savaime želiančių medžių, aprašomas kaip medynas. 25. Inventorizacijos duomenys apdorojami, parengiami nustatytu formatu ir perduodami į Miškų valstybės kadastro integruotos informacinės sistemos duomenų bazę. TAKSACINĖS KORTELĖS PILDYMAS 26. Bendrieji taksacinės kortelės pildymo reikalavimai 26.1. Kortelė (17.1 priedas) pildoma lietuvių kalba, spausdintinėmis raidėmis, aiškiu įskaitomu šriftu. Kortelė yra vieninga inventorizuojant visų nuosavybės formų miškus. Miškų inventorizacijos duomenys įrašomi užpildant kortelės maketų laukus, laikantis reikalavimų, nustatytų šioje Instrukcijoje. Kiekvienam sklypui pildoma atskira kortelė. Į kortelę įrašomų rodiklių skaičius ir turinys priklauso nuo žemės naudmenos. Medynų rodiklių matai ir gradacijos pildomi pagal 2 priedą. 26.2. Kortelės grupuojamos pagal valdas, jų ribose pagal kvartalus. Sugrupuotoms kortelėms pildomi suvestiniai duomenys – viršeliai (17.2 priedas). 27. Maketas Nr. 1 („Sklypo bendra charakteristika“) pildomas taip: 27.1. lauke „Sklypo Nr.“ įrašomas sklypui suteiktas numeris. Kvartale taikoma vieninga sklypų numeracija valstybiniams ir privatiems miškams; 27.2. lauke „Plotas, ha“ įrašomas sklypo plotas 0,1 ha tikslumu (kai naudojamos GIS technologijos, plotas apskaičiuojamas ir į duomenų bazę įrašomas automatizuotai); 27.3. lauke „Žemės naudmena“ įrašomas kodas iš klasifikatoriaus „Žemės naudmenų rūšys“ (5 priedas); 27.4. lauke „Medžių rūšis“ įrašomas medyno vyraujančios medžių rūšies raidinis kodas pagal klasifikatorių „Medžių ir krūmų rūšys“ (8 priedas). Įrašytas kodas turi sutapti su Maketo Nr. 10 pirmojo ardo pirmoje eilutėje įrašytu medžių rūšies kodu; 27.5. lauke „Bonitetas“ įrašoma medyno bonitetinė klasė: 1A, 1, 2, 3, 4, 5, 5A arba 5B. Bonitetinės klasės nustatymo normatyvai pateikti 11 priede; 27.6. lauke „Augavietė“ įrašomas augavietės raidinis kodas pagal klasifikatorių „Miško augavietės, miško tipų serijos ir dirvožemiai“(6 priedas); 27.7. lauke „Miškų pogrupis“ įrašomas kodas pagal klasifikatorių „Miškų grupės ir pogrupiai“ (17.3 priedas). Šis laukas pildomas tik tuo atveju, kai sklypui nustatytas miškų pogrupis neatitinka įrašytojo viršelyje; 27.8. lauke „Inventorizacijos ypatumai“ įrašoma: kai sklypas išsinuomotas – kodas „1“; kai sklypas išnuomotas kitiems naudotojams – kodas „2“. Šis laukas būtinai pildomas pirmą kartą inventorizuojamiems sklypams (kodas „5“), tiek praeitos miškotvarkos metu buvusiems, bet neinventorizuotiems medynams, tiek naujai užžėlusiems jaunuolynams; 27.9. lauke „Nusausinta žemė“ įrašomas kodas „N“, kai nusausintas sklypas yra griovių veikimo zonoje ir viršelyje atitinkamas kodas neįrašytas. 28. Maketas Nr. 2 („Projektuojamos ūkinės priemonės“) pildomas taip: 28.1. laukuose „1“, „2“ ir „3“ įrašomi projektuojamų ūkinių priemonių kodai pagal klasifikatorių „Miškų ūkinės priemonės“ (17.4 priedas); 28.2. lauke „Eilė“ įrašomas projektuojamų ugdymo kirtimų vykdymo eiliškumas: „k“ – kirsti nedelsiant; „1“ – kirsti pirmame penkmetyje; „2“ – kirsti antrame penkmetyje; 28.3. lauke „Išk. %“ įrašomas projektuojamais ugdymo kirtimais sklype iškertamos medienos tūrio procentas; 28.4. lauke „Medžių rūšis“ įrašomas želdintinos arba prognozuojamos atželti pagal Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimus tikslinės medžių rūšies (ar dviejų rūšių) raidinis kodas pagal Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. D1-199 (Žin., 2008, Nr. 45-1702), 1–3 priedus (įrašyti galima tik rūšis, esančias šios Instrukcijos 8 priede); 28.5. lauke „Sodinukų kiekis“ įrašomas miško želdinimui reikalingas sodinukų skaičius šimtais vienetų vienam hektarui. 29. Maketas Nr. 3 („Žuvę medžiai“) pildomas taip: 29.1. lauke „Sausi“ įrašomas sausų medžių stiebų tūris hektare 1 m³ tikslumu; 29.2. lauke „Virtėliai“ įrašomas virtėlių medžių stiebų tūris hektare 1 m³ tikslumu. 30. Maketas Nr. 10 („Medyno taksaciniai rodikliai“) pildomas taip: 30.1. lauke „Ardas“ įrašomas medyno ardo kodas: „1“ – viršutinis ardas; „2“ – žemutinis ardas; „3“ – pomiškis; „4“ – apaugimas pelkėse, menkmiškis; „5“ – savaiminis žėlimas; „6“ – polajiniai želdiniai“; „9“ – pavieniai medžiai; 30.2. lauke „Sudėtis/Koef.“ įrašomi medyno rūšinės sudėties koeficientai pagal ardus. Jų suma arde turi būti lygi 10; 30.3. lauke „Sudėtis/Rūšis“ įrašomi ardą sudarančių medžių rūšių raidiniai kodai pagal klasifikatorių „Medžių ir krūmų rūšys“ (8 priedas); 30.4. lauke „Amžius (metais)“ įrašomas visų ardų kiekvienos medžių rūšies amžius. Kultūrinės kilmės medynų iki 30 metų ir savaiminės kilmės medynų iki 10 metų medžių rūšių amžius įrašomas 1 metų tikslumu, likusiems medynams iki 120 metų – 5 metų tikslumu, daugiau kaip 120 metų – 10 metų tikslumu. Į želdinių amžių įskaitomi ir sodinimo metai; 30.5. lauke „H (m)“ įrašomas visų ardų kiekvienos medžių rūšies aukštis. Aukštis iki 2 m įrašomas 0,5 m tikslumu, daugiau kaip 2 m – 1 m tikslumu. Želdinių minimalus aukštis gali būti 0,2 m ir iki 0,5 m aukščio įrašomas 0,1 m tikslumu; 30.6. lauke „D (cm)“ įrašomas visų ardų medžių rūšių, kurių aukštis didesnis kaip 2 m, skersmuo 2 cm tikslumu; 30.7. lauke „Skalsumas“ įrašomas 1, 2, 4 ir 6 ardų skalsumas 0,1 tikslumu: viršutiniam (1) ardui – nuo 0,3 iki 1,3; žemutiniam (2) ardui 0,1–0,7; pomiškiui (3 ardui) – medelių skaičius šimtais vienetų viename hektare nuo 5 iki 95; menkmiškiui (4 ardui) – 0,1–1,0; savaiminiam žėlimui (5 ardui) – medelių skaičius šimtais vienetų viename hektare nuo 5 iki 95, kai jis aprašomas plynumose arba atskiru ardu miško želdiniuose; polajiniams želdiniams (6 ardui) – 0,1–0,7; pavieniams medžiams (9 ardui) – nepildomas; 30.8. lauke „Iškirt. %“ įrašomas suprojektuotas iškirsti tūrio procentas pagal medžių rūšis (nuo 2 iki 100 %). Pildoma tik privačioms valdoms, rengiant jų miškotvarkos projektus; 30.9. lauke „Kilmė“ želdintoms medžių rūšims įrašomas kodas „K“ (kultūrinė); 30.10. lauke „Tūris m3/ha“ 1, 2 ir 9 ardų pirmoje eilutėje įrašomas stiebų tūris kubiniais metrais viename ha, iki 50 m³/ha – 5 m3/ha tikslumu, daugiau kaip 50 m3/ha – 10 m3/ha tikslumu; 30.11. lauke „∑G (m2/ha)“ instrumentiniu metodu inventorizuojamuose medynuose kiekvienai pirmojo ardo medžių rūšiai įrašoma skerspločių suma 1 m2 tikslumu. 31. Papildomi kortelės maketai pildomi pagal fiksuotą struktūrą: maketo numeris (laukas „Nr.“) ir laukai „1“, „2“, „3“, „4“ ir „5“. To paties numerio papildomi maketai kortelėje gali būti pildomi iki 3 kartų, išskyrus Maketą Nr. 38, kuris pildomas vieną kartą. Papildomi maketai: 31.1. Maketas Nr. 11 („Miško želdiniai“) pildomas visiems paskutinio vykmečio želdiniams, įskaitant ir žuvusius: 31.1.1. lauke „1“ įrašomi želdinimo metų paskutiniai du skaitmenys; 31.1.2. lauke „2“ įrašomi sodintų medžių rūšių raidiniai kodai (iki dviejų medžių rūšių, įrašomų be jokio skiriamojo ženklo) pagal klasifikatorių „Medžių ir krūmų rūšys“ (8 priedas); 31.1.3. lauke „3“ įrašomas išlikusių perspektyvių sodintų medelių kiekis šimtais vienetų hektare (nuo 1 iki 99); 31.1.4. lauke „4“ įrašoma želdinių būklė: „4“ – geri; „3“ – patenkinami; „2“ – blogi; „1“ – žuvę. Blogiems ir žuvusiems želdiniams Makete Nr. 12 nurodoma nepatenkinamos būklės priežastis (kodas pagal klasifikatorių „Miško pažeidimai“ (17.5 priedas). 31.2. Makete Nr. 12 („Miško pažeidimai“) pildomi visų rūšių miško pažeidimai sklype: 31.2.1. lauke „1“ įrašomas miško pažeidimų rūšies kodas pagal klasifikatorių „Miško pažeidimai“; 31.2.2. lauke „2“ įrašomas pažeistos medžių rūšies kodas pagal klasifikatorių „Medžių ir krūmų rūšys“; 31.2.3. lauke „3“ įrašomas pažeistų medžių skaičius procentais nuo atitinkamos medžių rūšies medžių skaičiaus (apskaitomi vidutiniškai ir stipriai pažeisti medžiai); 31.2.4. lauke „4“ įrašomas medžių pažeidimo laipsnis: „1“ – silpnas, „2“ – vidutinis, „3“ – stiprus, „4“ – žuvę medžiai; 31.2.5. lauke „5“ įrašoma reikšmė „1“, kai medžiai pažeisti per paskutinius metus; 31.3. Maketas Nr. 13 („Technologinės paskirties objektai“) pildomas priešgaisriniams barjerams, melioracijos, energetikos trasoms, ne siauresnėms kaip 15 m: 31.3.1. lauke „1“ įrašomas technologinės paskirties objekto plotis metrais (nuo 15 iki 99); 31.4. Maketas Nr. 14 („Vaisiniai ir vaistiniai augalai“) pildomas sklypams, kuriuose rasti vaisiniai ir vaistiniai augalai: 31.4.1. lauke „1“ įrašomas augalo rūšies pavadinimo kodas pagal klasifikatorių „Vaisiniai ir vaistiniai augalai“ (8 priedas); 31.4.2. lauke „2“ įrašomas rūšies sutinkamumas, t. y. kokioje sklypo dalyje auga, procentais, 10 procentų tikslumu; 31.4.3. lauke „3“ įrašomas sąžalyno tankumas, procentais, 10 procentų tikslumu; 31.4.4. lauke „4“ įrašoma ūkinė vertė, t. y. tinkamumas paruošoms: „1“ – maža, „2“ – vidutinė, „3“ – didelė; 31.5. Maketas Nr. 15 („Įvykdyti miško kirtimai“) pildomas visų rūšių kirtimams, įvykdytiems sklype per vykmetį, išskyrus atrankinius sanitarinius kirtimus: 31.5.1. lauke „1“ įrašomi kirtimo metų paskutiniai du skaitmenys (kai biržė buvo kertama kelis metus, nurodomi paskutinio kirtimo metai); 31.5.2. lauke „2“ įrašomas kirtimų rūšies pavadinimo kodas pagal klasifikatorių „Miško ūkinės priemonės“ (17.4 priedas); 31.5.3. lauke „3“ įrašomas per paskutinius 5 metus įvykdytų ugdymo kirtimų kokybės įvertinimo kodas: patenkinamai atliktiems kirtimams – „1“, nepatenkinamai – šie kodai (nurodant priežastį): „2“ – per didelis intensyvumas; „3“ – per mažas intensyvumas; „4“ – blogai kirtimui parinkti medžiai; „5“ – išugdyta dalis sklypo; „6“ – iškirstos tik valksmos; „7“ – kirtimas nevykdytas; „8“ – kitos priežastys (vertinama vadovaujantis 19 ir 21 priedų reikalavimais). Laukas gali būti užpildomas kamerinių darbų metu automatiniu būdu. 31.5.4. lauke „4“ įrašomas kirtimo pagrįstumas: „1“ – pagrįstai, „2“ – nepagrįstai; 31.6. Maketas Nr. 17 („Žemės ūkio naudmenos“) pildomas ariamoms žemėms, ganykloms ir pievoms (inventorizuojant privačius miškus – nepildomas): 31.6.1. lauke „1“ įrašomas pievos arba ganyklos tipas: „1“ – užliejama, „2“ – sausuminė, „3“ – pelkėta; 31.6.2. lauke „2“ įrašoma naudmenos būklė: „1“ – kultūrinė, „2“ – švari, „3“ – apaugusi, „4“ – kupstuota, „5“ – akmenuota; 31.6.3. lauke „3“ įrašomas apaugęs medžiais arba krūmais plotas, procentais nuo viso sklypo ploto; 31.6.4. lauke „4“ įrašoma naudmenos panaudojimo rūšis: „1“ – tarnybinė dala, „2“ – urėdijos reikmėms, „3“ – asmeniniam naudojimui, „4“ – nenaudojama, „5“ – nuomojama. 31.7. Makete Nr. 19 („Trakas“) nurodomos vyraujančios krūmų rūšys (iki 3 rūšių) ir jų tankumas (glaudumas): 31.7.1. laukuose „1“, „2“ ir „3“ įrašomi krūmų rūšių santrumpos iš priedo „Medžių, krūmų, vaisinių ir vaistinių augalų rūšys“ (8 priedas); 31.7.2. lauke „4“ įrašomas krūmų tankumas: „1“ – retas (iki 30 % tankumo), „2“ – vidutinio tankumo (30–60 %), „3“ – tankus (daugiau kaip 60 %); 31.8. Makete Nr. 21 („Saugomi objektai“) aprašomi gamtos, kultūros paveldo objektai bei rekreaciniai objektai, esantys miško žemėje: 31.8.1. lauke „1“ įrašomas objekto klasifikacinės grupės kodas pagal klasifikatorių „Saugomų objektų grupės“ (17.6 priedas); 31.8.2. lauke „2“ įrašomas saugomo objekto pogrupio kodas pagal klasifikatorių „Saugomų objektų pogrupiai“ (17.7 priedas); 31.8.3. lauke „3“ įrašomas konkretaus saugomo objekto kodas pagal MKIIS klasifikatorius; 31.8.4. lauke „4“ įrašomas rekomenduojamos ūkinės priemonės kodas: „1“ – ūkinė priemonė nereikalinga, „2“ – einamoji priežiūra, „3“ – atstatomieji darbai, „4“ – aplinkos sutvarkymas be specialaus projekto, „5“ – aplinkos sutvarkymas užsakant specialų projektą, „6“ – objekto tvarkymas pagal esantį projektą; 31.8.5. lauke „5“, kai aprašomi rekreaciniai objektai, įrašomas įrangos kiekis, vnt.; 31.9. Makete Nr. 23 („Ypatybės“) įrašomos sklypo ypatybės: 31.9.1. laukuose „1“, „2“, „3“ ir „4“ įrašomi sklypo ypatybių kodai pagal klasifikatorių „Sklypo ypatybės“ (17.8 priedas); 31.10. Makete Nr. 38 („Buvusi miškotvarka“) įrašomi prieš tai buvusios valstybinės miškų inventorizacijos duomenys (pildoma visoms žemės naudmenoms, išskyrus technologinės paskirties žemes): 31.10.1. lauke „1“ įrašomas buvusios žemės naudmenos kodas pagal klasifikatorių „Žemės naudmenų rūšys“ (5 priedas). Po ankstesnės valstybinės miškų inventorizacijos naujai atžėlusiems sklypams įrašomos buvusios ne miško žemės naudmenos kodas (ariama, ganykla, karjeras, durpynas ir pan.); 31.10.2. lauke „2“ įrašomas vyraujančios medžių rūšies kodas pagal klasifikatorių „Medžių, krūmų, vaisinių ir vaistinių augalų rūšys“ (8 priedas); 31.10.3. lauke „3“ įrašomas vyravusios medžių rūšies amžius, metais; 31.10.4. laukuose „4“ ir „5“ įrašomi ankstesniame vidiniame miškotvarkos projekte projektuotų ūkinių priemonių duomenys, kodai pagal klasifikatorių „Miško ūkinės priemonės“ (17.4 priedas); 31.11. Makete Nr. 50 („Tekstas“) įrašoma papildoma informacija apie sklypą (iki 50 ženklų vienam įrašui): 31.11.1. retesnės medžių rūšies pavadinimas, pvz.: Ks veimutinė pušis; 31.11.2. saugomi gamtiniai objektai, pvz.: juodojo gandro lizdas, paminklinis ąžuolas ir kt.; 31.11.3. saugomi kultūros paveldo objektai, pvz.: piliakalnis, pilkapiai, archeologiniai radiniai, partizanų kapas, istorinė sodyba ir kt. Nurodomas objekto pavadinimas (pvz.: Samylų piliakalnis); 31.11.4. rekreaciniai ir ūkiniai įrenginiai, pvz.: apžvalgos aikštelė, poilsio namelis, transporto stovėjimo aikštelė, priešgaisrinis bokštas, šėrykla, tiltas ir kt.; 31.11.5. sėklinės plantacijos, nurodant medžių rūšį, įveisimo metus; 31.11.6. žaliavų plantacijos, nurodant medžių ar krūmų rūšis, paskirtį, kilmę; 31.11.7. esami kenkėjų ir ligų židiniai, pvz.: šakninės pintainės židinys, požievinės blakės židinys ir kt.; 31.11.8. intarpas (sutrumpintai „Int’ “). Aprašant intarpą nurodomas plotas, žemės naudmena, augavietė, medynams – rūšinė sudėtis, amžius, skalsumas; 31.11.9. ežerų, tvenkinių pavadinimai; 31.11.10. pastatų paskirtis. TAKSACINIŲ KORTELIŲ VIRŠELIO PILDYMAS 32. Reikalavimai viršelio pildymui 32.1. Viršelis pildomas lietuvių kalba, didžiosiomis raidėmis, aiškiu įskaitomu šriftu. Viršelio duomenų elementai pildomi taip: 32.2. lauke „Valdytojas“ įrašomas valstybinių miškų valdytojo kodas ir pavadinimas pagal klasifikatorių „Miškų urėdijos, nacionaliniai parkai, valstybiniai rezervatai, kiti objektai“ (17.9 priedas). Kai valdytojas turi padalinių, įrašomas girininkijos ar kito padalinio kodas ir pavadinimas pagal MKIIS klasifikatorius; 32.3. lauke „Savininkas“ įrašoma privačios miško valdos savininko (-ų) pavardė (-ės) ir vardas (-ai); 32.4. lauke „Valdos adresas“ įrašomas privačios miško valdos adresas: savivaldybės, seniūnijos, kadastro vietovės ir gyvenamosios vietovės pavadinimai; 32.5. lauke „Kv. Nr.“ įrašomas miško kvartalo numeris; 32.6. lauke „Miškų grupė ar pogrupis“ įrašomas miškų pogrupio kodas pagal klasifikatorių „Miškų grupės ir pogrupiai“ (17.3 priedas); inventorizacijos metu miškų grupė ir pogrupis nustatomas pagal Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 26 d. nutarimu Nr. 1171 „Dėl miškų priskyrimo miškų grupėms tvarkos ir miškų priskyrimo miškų grupėms normatyvų patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 84-2931) patvirtintus normatyvus. 32.7. lauke „Administracinis vienetas“ įrašomas savivaldybės kodas pagal Nekilnojamojo turto kadastro klasifikatorių „Administraciniai vienetai“ (17.10 priedas); 32.8. lauke „Saugoma teritorija / pavadinimas“ įrašomas saugomos teritorijos kodas pagal MKIIS klasifikatorius; 32.9. lauke „draustinio, funkc. zonos pavadinimas“ įrašomi valstybiniame parke ar valstybiniame draustinyje, jei atliktas jo zonavimas, esančių rezervatų, draustinių bei kitų funkcinio prioriteto zonų pavadinimų kodai pagal MKIIS klasifikatorius; 32.10. lauke „pazonė“ įrašomas valstybinio parko ir jo zonų ribų plane, pazonių, jei jos išskirtos, kodas: „1“ – intensyvaus naudojimo, „2“ – ekstensyvaus naudojimo; 32.11. lauke „Nusausinta žemė“ įrašomas raidinis kodas „N“, kai visas kvartalas yra nusausintas pagal techninį projektą ir yra sausinimo griovių veikimo zonoje; 32.12. lauke „Vietovės kodas“ įrašomas kodas pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro vietovių klasifikatorių; 32.13. lauke „Bloko kodas“ įrašomas kodas pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro vietovių blokų klasifikatorių; 32.14. lauke „Sav. Nr.“ įregistruotoms Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre privačioms valdoms įrašomas šio registro suteiktas žemės sklypo numeris; 32.15. lauke „Naudotojų grupė“ įrašomas kodas iš klasifikatoriaus „Naudotojų grupės“ (17.11 priedas); 32.16. lauke „Taksatorius“ įrašomas asmens, atlikusio miškų inventorizaciją, identifikacinis numeris (kodas) pagal MKIIS klasifikatorius; 32.17. lauke „Buvę: Kv. Nr., girininkija“ įrašomi praėjusios miškų inventorizacijos kvartalo numeris ir girininkijos pavadinimas; 32.18. lauke „Plotas, ha“ privačioms valdoms įrašomas inventorizuotas miško žemės plotas 0,1 ha tikslumu; 32.19. lauke „Foto Nr.“ įrašomas ortofotoplano, į kurį patenka kvartalas arba valda, numeris; 32.20. lauke „Kortelių sk.“ įrašomas viršelyje sugrupuotų kortelių skaičius; 32.21. lauke „sklypų Nr.“ įrašomi sklypų numeriai (pvz.: „6–11, 16, 17“); 32.22. laukų srityje „Tekstinė dalis“ įrašomi kvartale esantys gamtos ir kultūros paveldo objektai, retų gyvūnų ir augalų rūšių buveinės (nurodant sklypų numerius), miškų pavadinimai bei kiti duomenys; 32.23. laukų srityje „Taksatorius:“ įrašoma asmens, atlikusio miškų inventorizaciją, pavardė, vardas, parašas ir data. 32.24. laukų srityje „Tikrino:“ įrašoma asmens, tikrinusio miškų inventorizacijos rezultatus, pavardė, vardas, parašas ir data. MIŠKOTVARKOS PROJEKTAS 33. Miškotvarkos projektas yra miškų ūkio veiklos planas, pagal kurį organizuojamas miškų ūkis ir atliekami visi miškų atkūrimo, naudojimo ir miško žemių tvarkymo darbai. Miškotvarkos projektai turi užtikrinti miško išteklių ir miško žemės nepertraukiamą daugiatikslį naudojimą, patenkinant socialines, ekonomines, ekologines, kultūrines ir dvasines dabartinės ir ateinančių kartų reikmes. VALSTYBINIŲ MIŠKŲ VIDINĖS MIŠKOTVARKOS PROJEKTAS 34. Valstybinių miškų miškotvarkos projektą sudaro santrauka, turinys, įvadas, analitinė dalis, projektinė dalis, baigiamoji dalis, priedai, kartografinė medžiaga. 35. Santrauka susideda iš: bibliografinio aprašo, teksto ir 5–10 raktažodžių. Bibliografiniame apraše pateikiama išplėstinė kiekybinė charakteristika, papildomai nurodant paveikslų ir lentelių skaičių. Tekste glaustai nurodomas projektuojamas dalykas, objektas, tikslas, rezultatai, jų taikymo sritis ir efektyvumas. Detaliau pateikiamos kūrinio charakteristikos: urėdijos miškai, ankstesnio miškotvarkos projekto ir jo įvykdymo įvertinimas, projektuojamos miško techninės (ūkinės) priemonės, miško išteklių ir jų naudojimo prognozės (10 ir 30 metų laikotarpiams). Projekto santraukos apimtis 3–5 psl. Ji skelbiama darbų užsakovo ir vykdytojo interneto tinklalapiuose. 36. Turinyje pateikiamos tekstinės dalies sudėtinės dalys, lentelės ir paveikslai. 37. Įvade nurodomas projekto rengimo teisinis pagrindas, jo aktualumas ir praktinė reikšmė. Apibūdinami miškų inventorizacijos ir projektavimo ypatumai. Išvardinamos miškotvarkos projekto sudėtinės dalys. Nurodomi miškų inventorizaciją vykdę ir projektą rengę specialistai. Pabaigoje nurodomas projekto galiojimo laikas. 38. Analitinę dalį sudaro projektinės situacijos analizė, objekto veiklos teritorijos ir objekto teritorijos charakteristika, galiojusio projekto įvykdymo analizė. 38.1. Projektinės situacijos analizė: 38.1.1. Miško valdos istorija. Trumpai aprašoma urėdijos istorija nuo jos įsteigimo iki projekto rengimo laiko, nurodant įvykusius pasikeitimus, organizacijos (įmonės, urėdijos) ir jos padalinių vadovus, nurodant jų darbo laikotarpius. Apibūdinami svarbesni urėdijos įvykiai. 38.1.2. Miško valdos miškų tvarkymo apžvalga. Trumpai aprašoma urėdijos miškų tvarkymo istorija, nurodant naudotas instrukcijas (taisykles), normatyvus, apibūdinant ypatumus. 38.1.3. Miško valdos vartotojų ekonominių ir socialinių poreikių prognozė. Apibūdinami urėdijos miško medžiagų ir paslaugų vartotojai. Įvertinami jų poreikiai projektiniam laikotarpiui. 38.2. Objekto veiklos teritorijos charakteristika: 38.2.1. Fizinė geografinė charakteristika. Bendros žinios apie urėdijos veiklos teritoriją: plotas, išsidėstymas, reljefo, klimato ir dirvožemių ypatybės, vandens telkiniai. Teritorijos ypatybės landšaftinio rajonavimo ir landšafto naudojimo režimo požiūriais. Teritorijos miškingumas ir jo kaita. 38.2.2. Miškų urėdijos ekonominė ir socialinė aplinka. Žemės fondo sudėtis pagal tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Žemės naudojimo prioritetai. Medienos apdirbimo ir kitų miško medžiagų naudojimo pramonė. Teritorijos demografinė struktūra. Medienos ruošėjai ir vartotojai. Padarinės ir malkinės medienos paklausa ir ištekliai. Sąlygos, lemiančios miško medžiagų ir paslaugų poreikius. 38.2.3. Miškų urėdijos veiklos teritorijos keliai ir geležinkeliai. Geležinkeliai. Automobiliniai keliai: magistraliniai, krašto, rajoniniai. Miško keliai. Duomenys pateikiami pagal girininkijas, nurodant kelių ilgį 100 ha. 38.2.4. Miškų urėdijos veiklos teritorijos administracinis ir kadastrinis suskirstymas. Administraciniai vienetai (savivaldybės, seniūnijos). Kadastrinis suskirstymas (kadastro vietovės, blokai). 38.2.5. Miškų urėdijos veiklos teritorijos miškų pasiskirstymas pagal administracinius vienetus, funkcinę paskirtį ir nuosavybės formas. Miško žemė pagal administracinius vienetus, nuosavybės formas ir naudotojų grupes. Miškų urėdijos veiklos teritorijos pasiskirstymas pagal funkcinę paskirtį. Gamtosaugos ir kultūrosaugos teritorijų ypatybės. 38.3. Objekto teritorijos charakteristika 38.3.1. Miško valdos struktūriniai padaliniai. Aprašoma miško valdos teritorija pagal struktūrinius padalinius, nurodant jų bendrą, miško žemės ir medynų plotą, kvartalų ir sklypų skaičių bei jų vidutinį plotą. 38.3.2. Miškų urėdijos teritorija pagal augavietes ir žemės naudmenas. Pateikiama miškų urėdijos teritorijos pasiskirstymas pagal augavietes ir žemės bei miško naudmenas. Įvertinama medynų plotų atitiktis tikslinio miško teritorijos reikalavimams. 38.3.3. Miškų urėdijos miško žemė pagal tikslinę funkcinę paskirtį. Pateikiamas urėdijos miško žemės pasiskirstymas pagal struktūrinius padalinius ir tikslinę funkcinę paskirtį (miškų grupes ir pogrupius). Įvertinamas miško žemės skirstymo pagal tikslinę funkcinę paskirtį tikslingumas, pokyčių reikalingumas. 38.3.4. Miškų urėdijos medynų kiekybinė dendrometrinė charakteristika. Pateikiama medynų plotų pasiskirstymas pagal: 1) struktūrinius padalinius ir vyraujančias medžių rūšis, 2) vyraujančias medžių rūšis ir brandumo (amžiaus) grupes, 3) vyraujančias rūšis, bonitetą ir skalsumą. Medynų tūrių pasiskirstymas pagal vyraujančias ir sudėtines medžių rūšis. Medynų vidutiniai dendrometriniai rodikliai pagal miškų grupes. Medynų plotai, tūriai ir dendrometriniai rodikliai pagal amžiaus klases. Pastaba. Projekto autoriaus nuožiūra medynai gali būti apibūdinti ir pagal kitus rodiklius. 38.3.5. Miško valdos medynų kokybinė būklė. Medynų kokybės įvertinimas pagal sanitarinės miškų būklės rodiklius. Medynų būklės įvertinimas pagal miško išteklių kokybės rodiklius. 38.3.6. Miško valdos teritorijos specifinė charakteristika. Užsakovui pageidaujant, pateikiama urėdijos miškų charakteristika atsižvelgiant į specifinę tikslinę funkcinę miškų paskirtį ir miško išteklių naudojimo rūšį. 38.3.7. Miško valdos priklausymas saugomoms teritorijoms ir jos gamtinė svarba. Įvertinama, ar miško valda patenka į saugomą teritoriją, kokioje šios teritorijos funkcinio prioriteto ir kraštovaizdžio tvarkymo zonoje ji yra, kokios saugomos rūšys, bendrijos bei saugomi gamtos paveldo objektai yra miškų valdoje. 38.4. Galiojusio miškotvarkos projekto įvykdymo analizė: 38.4.1. Vykdytos ūkinės priemonės ir jų rezultatai. Išvardinamos projektuotos miško ūkinės priemonės ir nurodomos jų apimtys ir įvykdymo rezultatai. Detaliau išnagrinėjama paskutinių 5 metų miško ūkinės priemonės ir miško pokyčiai. 38.4.1.1. Medienos ruoša. Suprojektuotos ir praktiškai įvykdytos bendros ir metinės visų rūšių kirtimų apimtys pagal plotą, iškirstą medienos kiekį, jos techninę kokybę ir kirtimų intensyvumą (kirtimo būdą). 38.4.1.2. Medynų ugdymas ir priežiūra. Medynų ugdymo ir sanitarinės priežiūros kirtimų, atliktų per paskutinius 5 metus, įvertinimas ir palyginimas su miškotvarkos projektu (18 priedas). 38.4.1.3. Miško atkūrimas. Projektuotos ir faktiškai įvykdytos bendros ir metinės miško želdinimo apimtys pagal želdinimo būdus. Projekto vyksmės želdinių charakteristika. Žėlimo atitikimo tikslinėms medžių rūšims įvertinimas pagal žemės naudmenas ir žėlimo skatinimo priemones. Kirtaviečių, tarp jų ir neplynų, pagrindinių kirtimų želdinimo ir atžėlimo įvertinimas. Miško žėlimas ne miško žemėje. 38.4.1.4. Miško sėklininkystė. Valdos miškai ir miško sėklinis rajonavimas. Medynų plotai pagal sėklinės kokybės klases. Miško sėklinė bazė. Atliktos miško sėklinės bazės plėtros priemonės. Miško sėklų paruošos, tarp jų iš sėklinių plantacijų. 38.4.1.5. Miško priešgaisrinė apsauga. Gaisrų, įvykusių valdoje, rodikliai: gaisrų kiekis, gaisrų apimtas plotas, vidutinis gaisro plotas, padaryta nuostolių. Gaisrų rūšys, priežastys, išaiškintų atvejų skaičius, paskirta baudų. Miškotvarkos parengtas ilgalaikis priešgaisrinių priemonių projektas; jo vykdymo įvertinimas. Valdos operatyvinio gaisrų gesinimo plano įvertinimas. 38.4.1.6. Miško sanitarinė apsauga. Projektuotos ir faktiškai įvykdytos sanitarinės miško apsaugos priemonės. Sanitarinių kirtimų efektyvumas, gerinant miškų būklę. 38.4.1.7. Miško apsauga nuo teisės pažaidų. Miško pažaidos: neteisėti medžių ir medynų kirtimai, pagamintos medienos vagystės. Miško pažaidų išaiškinimas ir atsakomybė už pažaidas. Pasiūlymai miško apsaugos projektavimui. 38.4.1.8. Miško sausinimas. Nusausintos miško žemės plotai pagal žemės naudmenas ir augavietes. Medynų nusausinimo efektyvumas. Sausinimo griovių charakteristika pagal girininkijas. 38.4.1.9. Miško kelių tiesimas. Projektuotos ir faktiškai įvykdytos miško kelių tiesimo ir remonto apimtys. Esamos kelių būklės įvertinimas. 38.4.2. Miško auginimo ir naudojimo priemonių veiksmingumo analizė. Pateikiami ir įvertinami medynų rodiklių kiekybiniai (tūrio, bendro stiebų, brandžių medynų, prieaugio ir kt.) ir kokybiniai (rūšinės sudėties, sveikatingumo, stabilumo ir kt.) pokyčiai dėl projektuotų ir valdytojo iniciatyva įvykdytų miško ūkinių priemonių. Svarbiausias dėmesys skiriamas brandžių medynų tūrio ir rūšinės sudėties pokyčių įvertinimui. Vertinant pokyčius yra atskiriami pokyčiai dėl natūralaus miško augimo ir dėl įvykdytų ūkinių priemonių. Tapačioms teritorijoms atskirai I–II ir III–IV grupės miškams sudaromas medienos prieaugio balansas, nustatant iškirstą pagrindiniais, ugdomaisiais, sanitariniais miško kirtimais medienos tūrį, sukauptą ateities naudojimui, t. p. prarastą miško auginimo metu, t.y. savaime iškritusių ir nepanaudotų medžių tūrį. Pagal sudarytą medienos prieaugio balansą įvertinama praeitos ir dabartinės miškų inventorizacijos kokybė. Išnagrinėjamos projektuotų miško ūkinių priemonių nevykdymo arba netinkamo vykdymo pasekmės. 38.4.3. Ekonominiai miško ūkinės veiklos rezultatai. Ekonominis veiklos rezultatų efektyvumas: vidutinė apvaliosios medienos ir stačio miško pardavimo kaina (Lt/ktm), apvaliosios medienos gamybos išlaidos (tiesioginės ir su pardavimo sąnaudomis), miškų ūkinės veiklos išlaidos, tenkančios 1 Lt stačio miško vertės. Bendrieji finansiniai ūkinės veiklos rodikliai: pajamos už produkciją ir paslaugas pagal rūšis, jų palyginimas su šalies valstybinių įmonių vidurkiu. Išlaidos (sąnaudos) pagal visas darbų rūšis, jų nukrypimai nuo normatyvinių arba šalies valstybinių įmonių vidurkio. Darbuotojų skaičius ir vidutinis mėnesinis atlyginimas pagal darbuotojų grupes, jų palyginimas su šalies valstybinių įmonių vidurkiu. Ūkinės veiklos finansiniai rezultatai: pelnas, įstatinis kapitalas, pelno procentas nuo įstatinio kapitalo, bendras rentabilumas, ūkinės veiklos rentabilumas. 38.4.4. Miškotvarkos projekto vykdymo įvertinimas. Apibūdinami miško rodiklių kiekybiniai ir kokybiniai pokyčiai. Įvertinama projekto vykdymo įtaka miško rodiklių pokyčiams. Įvertinami miškotvarkos projekto trūkumai, pateikiami pasiūlymai projektavimo tobulinimui. 39. Projektinėje dalyje pateikiama projektavimo užduotis, objekto suskirstymas pagal tikslinę paskirtį ir projektiniai sprendimai: 39.1. Projektavimo pagrindas ir užduotis. Nurodomi teisiniai aktai, kuriais remiantis atliekama miškų inventorizacija ir priimami projektiniai sprendiniai. Apibūdinami projektiniai sprendiniai pagal projektavimo vienetus. Išvardinamos projektavimo užduotys, pateikiant jų sąrašą. 39.2. Objekto suskirstymas pagal tikslinę funkcinę paskirtį. Pateikiamas urėdijos miškų suskirstymas į miškininkavimo ir miško išteklių naudojimo grupes – miškų grupes ir tikslinės paskirties pogrupius – miškų pogrupius. Pagrindžiamas tokio suskirstymo tikslingumas, pateikiamos alternatyvos esančiam suskirstymui, pasiūlymai esančio suskirstymo tobulinimui. Suskirsčius miškus pagal funkcinę paskirtį bei patvirtinus šį suskirstymą numatyta tvarka, visi projektavimo darbai atliekami pagal miškų grupes. Miško ūkinės priemonės projektuojamos vadovaujantis miškų priskyrimu miškų grupėms ir pogrupiams, patvirtintu LRV nutarimais. 39.3. Medienos ruoša. Pateikiamos pagrindinių kirtimų, medynų ugdymo kirtimų, medynų sanitarinių kirtimų, kitų kirtimų apimtys, nustatoma kirtimo norma. Visų kirtimų apimtys nustatomos stiebų tūrio ir prekinės medienos, gaunamos iš stiebų, tūrio vienetais. Perėjimas nuo stiebų tūrio prie prekinės medienos tūrio vienetų nustatomas pagal normatyvus (19 priedas). 39.3.1. Pagrindiniai miško kirtimai. Pateikiamas brandžių medynų, brandžių pavienių medžių ir brandžių minkštųjų lapuočių medžių, esančių nebrandžiuose spygliuočių ir kietųjų lapuočių medynuose, kirtimo projektas. 39.3.1.1. Brandžių medynų kirtimas. Sudaromas kirstinų brandžių medynų sąrašas 5 metų laikotarpiui. Pateikiama brandžių ir bręstančių medynų, kirstinų pagrindiniais kirtimais, ir medynų, neįskaitomų į pagrindinių kirtimų normos skaičiavimą, charakteristikos pagal miškų grupes ir vyraujančias medžių rūšis. Atliekami metinių kirtimo api …