LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS S T A T U T A S DĖL STATUTO PAKEITIMO 1998 m. gruodžio 22 d. Nr. VIII-1000 Vilnius (Žin., 1994, Nr. 15-249, Nr. 100-2002; 1995, Nr. 18-408, Nr. 58-1436; 1996, Nr. 6-138, Nr. 116-2702; 1997, Nr. 66-1616, Nr. 104-2627) 1 straipsnis. Statuto nauja redakcija Pakeisti Statutą ir jį išdėstyti taip: „LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS S T A T U T A S I DALIS SEIMO NARIO STATUSAS PIRMASIS SKIRSNIS SEIMO NARIO ĮGALIOJIMAI IR PRIESAIKA 1 straipsnis. Seimo nario mandatas 1. Pagrindines Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – Seimo) nario teises bei pareigas apibrėžia Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau – Konstitucija) ir šis statutas, o kitas jo teises bei pareigas – ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (toliau – įstatymai). 2. Seimo narys, eidamas pareigas, vadovaujasi Konstitucija, valstybės interesais, savo sąžine ir negali būti varžomas jokių mandatų. 2 straipsnis. Seimo nario įgaliojimų atsiradimo pradžia ir teisių įgijimas 1. Seimo narių įgaliojimų laikas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią naujai išrinktas Seimas susirenka į pirmąjį posėdį. Nuo šio posėdžio pradžios baigiasi anksčiau išrinktų Seimo narių įgaliojimų laikas. 2. Išrinktas Seimo narys visas Tautos atstovo teises įgyja tik po to, kai Seimo posėdyje prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai. Neprisiekęs Seimo narys neturi šio statuto antrajame skirsnyje nustatytų teisių, nesinaudoja šio statuto trečiajame skirsnyje numatytu veiklos aprūpinimu bei garantijomis ir negauna Seimo nario atlyginimo. 3 straipsnis. Seimo nario priesaikos tekstas 1. Nustatomas toks Seimo nario priesaikos tekstas: „Aš, (vardas, pavardė), prisiekiu būti ištikimas (-

1. a)Lietuvos Respublikai; prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą; prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. Tepadeda man Dievas!“ 2. Prisiekti leidžiama ir be paskutiniojo sakinio. 4 straipsnis. Seimo nario priesaikos priėmimo tvarka 1. Seimo nario priesaiką priima Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinio Teismo) pirmininkas, o jei jo nėra arba jei jis laikinai negali eiti šių pareigų, – laikinai einantis jo pareigas Konstitucinio Teismo teisėjas. 2. Seimo narys prisiekia stovėdamas priešais priimantį priesaiką asmenį, skaito priesaiką padėjęs ranką ant Konstitucijos. 3. Baigęs skaityti priesaiką, Seimo narys pasirašo vardinį priesaikos lapą. 4. Priesaikos tekstas netaisomas ir nekeičiamas, galima išbraukti tik paskutinįjį priesaikos sakinį. Šios nuostatos nesilaikymas, kaip ir atsisakymas pasirašyti vardinį priesaikos lapą arba pasirašymas su išlyga, reiškia, kad Seimo narys neprisiekė. 5. Vardiniai priesaikos lapai perduodami priėmusiam priesaiką Konstitucinio Teismo pirmininkui ar Konstitucinio Teismo teisėjui, kuris juos patikrina ir perskaito Seimo narių, įgijusių visas Tautos atstovo teises, pavardes. 6. Seimo narys privalo prisiekti iš naujo, jeigu po to, kai buvo nutrūkę jo įgaliojimai, pagal Konstituciją ir įstatymus jis vėl tampa Seimo nariu. 7. Seimo narys turi prisiekti ne vėliau kaip per mėnesį nuo pirmojo posėdžio, kuriame jis dalyvavo. 5 straipsnis. Pasekmės Seimo nariui nepriėmus priesaikos Seimo narys, šio statuto nustatyta tvarka neprisiekęs arba prisiekęs lygtinai, pagal Konstitucijos 59 straipsnį netenka Seimo nario mandato. Dėl to Seimas priima nutarimą. 6 straipsnis. Seimo nario pareigų derinimas 1. Seimo nario pareigos, išskyrus jo pareigas Seime, nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis valstybės įstaigose ir organizacijose, taip pat su darbu verslo, komercijos bei kitose privačiose įstaigose ar įmonėse. 2. Savo įgaliojimų laiku Seimo narys atleidžiamas nuo pareigos atlikti krašto apsaugos tarnybą. 3. Seimo narys gali būti skiriamas tik Ministru Pirmininku ar ministru. 7 straipsnis. Seimo nario pažymėjimas ir ženklelis 1. Seimo narys turi Seimo nario pažymėjimą ir Seimo nario ženklelį, kuriais jis naudojasi savo įgaliojimų laikotarpiu. 2. Seimo nariui pažymėjimas įteikiamas po rinkimų rezultatų paskelbimo, o ženklelis – po priesaikos priėmimo. 3. Seimo nario ženklelio pavyzdį tvirtina Seimo valdyba. 8 straipsnis. Seimo nario įgaliojimų nutrūkimas Seimo nario įgaliojimai nutrūksta, kai: 1) pasibaigia įgaliojimų laikas arba susirenka į pirmąjį posėdį pirmalaikiuose rinkimuose išrinktas Seimas; 2) jis miršta; 3) jis atsistatydina raštišku pareiškimu; 4) teismas pripažįsta jį neveiksniu; 5) Seimas panaikina jo mandatą apkaltos proceso tvarka; 6) rinkimai pripažįstami negaliojančiais arba šiurkščiai pažeidžiamas Seimo rinkimų įstatymas; 7) jis pereina dirbti arba per 3 mėnesius neatsisako darbo, nesuderinamo su šio statuto 6 straipsnio reikalavimais; 8) jis netenka Lietuvos Respublikos pilietybės. ANTRASIS SKIRSNIS SEIMO NARIO VEIKLA 9 straipsnis. Seimo nario teisės Seimo narys turi teisę šio statuto nustatyta tvarka: 1) balsuoti dėl visų svarstomų klausimų Seimo, komiteto ir komisijos, kurių narys jis yra, posėdžiuose; 2) rinkti ir būti išrinktas į bet kurias pareigas Seime; 3) dalyvauti diskusijoje visais svarstomais klausimais, žodžiu ir raštu pateikti pasiūlymus, pastabas, pataisas; 4) perduoti posėdžio pirmininkui nepasakytos savo kalbos tekstą, kad šis būtų įrašytas į posėdžio stenogramą; 5) siūlyti Seimui svarstyti klausimus; 6) rengti ir teikti svarstyti Seimui įstatymų bei kitų teisės aktų projektus, taip pat teikti pasiūlymus dėl įstatymų, kurie turi būti apsvarstyti Seime; 7) Seimo posėdžiuose klausti pranešėjus ir papildomus pranešėjus; 8) daryti pareiškimus, sakyti replikas, kalbėti dėl balsavimo motyvų, teikti pasiūlymus dėl posėdžio vedimo tvarkos, procedūros; 9) tiesiogiai ar per padėjėją gauti užregistruotų įstatymų projektų, įstatymų ir kitų Seimo priimtų aktų, Seimo Pirmininko, Seimo valdybos ir Seniūnų sueigos sprendimų ir jų projektų bei Vyriausybės rengiamų teisės aktų projektų, taip pat kitų valstybės valdžios ir valdymo institucijų priimtų nutarimų bei valstybės tarnybos pareigūnų teisės aktų kopijas; 10) dalyvauti visų Seimo komitetų ir komisijų posėdžiuose, taip pat Vyriausybės posėdžiuose, o prireikus dalyvauti valstybės valdžios ir valdymo institucijų posėdžiuose, kuriuose svarstomi jo pateikti klausimai, taip pat iš anksto pranešęs stebėti kitus posėdžius, kuriuose svarstomi jį dominantys klausimai, išskyrus susijusius su valstybės paslaptimi, kurių svarstymo tvarką nustato įstatymai; 11) kreiptis su paklausimais į Vyriausybės narius, kitų valstybės institucijų vadovus, pateikti jiems, taip pat Seimo pareigūnams klausimų; 12) kartu su kitais Seimo nariais:
2. a)teikti įstatymo projektą dėl Konstitucijos keitimo,
3. b)inicijuoti apkaltą,
4. c)pradėti nepasitikėjimo, interpeliacijos procedūras,
5. d)šaukti neeilinę Seimo sesiją ir neeilinį posėdį,
6. e)kreiptis į Konstitucinį Teismą,
7. f)ir kitaip veikti pagal šio statuto nuostatas. 10 straipsnis. Seimo nario dalyvavimas Seimo posėdžiuose ir darbas komitetuose 1. Seimo narys privalo dalyvauti Seimo posėdžiuose iš anksto numatytų balsavimų metu. Iš anksto numatytu balsavimu laikomas balsavimas dėl įstatymo priėmimo, kuris buvo oficialiai paskelbtas ne vėliau kaip prieš 1 darbo dieną iki balsavimo dienos. 2. Kiekvienas Seimo narys, išskyrus Seimo Pirmininką ir Ministrą Pirmininką, turi būti kurio nors komiteto narys ir dalyvauti jo darbe, taip pat būti kito komiteto nario pavaduotojas. 3. Seimo narys gali būti tik vieno komiteto narys, išskyrus dalyvavimą Europos reikalų komitete. 4. Komiteto nariu ir jo pavaduotoju negali būti Seimo Pirmininkas ir Ministras Pirmininkas (jeigu jis yra Seimo narys). 5. Dalyvaudamas Seimo, komitetų ir komisijų posėdžiuose, Seimo narys privalo laikytis šio statuto. 11 straipsnis. Seimo narių nedalyvavimas posėdžiuose ir užsienio komandiruotės 1. Seimo posėdžių sekretoriatas renka Seimo narių pranešimus apie nedalyvavimą Seimo posėdžiuose, o Seimo komitetų bei komisijų sekretoriatas – apie Seimo narių nedalyvavimą komitetų bei komisijų posėdžiuose. Ši informacija kartu su nedalyvavimą posėdyje pateisinančiais dokumentais kiekvieno mėnesio pabaigoje pateikiama Etikos ir procedūrų komisijai. 2. Grįžęs iš užsienio komandiruotės ar kelionės, kuriai buvo pritarusi Seimo valdyba, Seimo narys ne vėliau kaip per 10 dienų turi pateikti Seimo valdybos nustatyta tvarka ataskaitą apie užduočių įvykdymą. 12 straipsnis. Seimo nario darbas su rinkėjais 1. Seimo narys turi nuolat susitikinėti su rinkėjais. Jis turi teisę kviesti susitikimuose dalyvauti valstybės įstaigų ir savivaldybių pareigūnus bei savivaldybių tarybų narius. 2. Seimo narys nagrinėja gautus rinkėjų pasiūlymus, pareiškimus bei skundus ir, jeigu reikia, juos siunčia svarstyti valstybės institucijoms. 3. Rinkėjų skundai, priskirti Seimo kontrolieriaus kompetencijai, gali būti perduoti Seimo kontrolieriui ištirti. Jie nagrinėjami Seimo kontrolierių įstatymo nustatyta tvarka. 4. Seimo nario kreipimąsi, taip pat jo persiųstus rinkėjų pasiūlymus, pareiškimus ir skundus visi pareigūnai bei įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovai, kuriems jie adresuoti, privalo išnagrinėti ir atsakyti Seimo nariui ne vėliau kaip per 20 dienų nuo gavimo dienos. TREČIASIS SKIRSNIS SEIMO NARIO VEIKLOS APRŪPINIMAS IR GARANTIJOS 13 straipsnis. Savivaldybių pareigos sudaryti sąlygas Seimo narių veiklai 1. Savivaldybės ir jų vykdomosios institucijos, valstybės įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovai privalo sudaryti sąlygas Seimo nariui susitikti su rinkėjais, pranešti apie tokių susitikimų laiką ir vietą, teikti kitokią būtiną pagalbą bei informaciją. 2. Savivaldybės privalo vienmandatėse rinkimų apygardose išrinktiems Seimo nariams skirti ir išlaikyti nuolatines patalpas rinkėjams priimti. 3. Savivaldybės turi suteikti daugiamandatėje rinkimų apygardoje išrinktiems Seimo nariams tinkamai įrengtas patalpas rinkėjams priimti ir susirinkimams rengti. 14 straipsnis. Seimo narių lankymasis įmonėse, įstaigose ir organizacijose 1. Seimo narys turi teisę reikalauti, kad jį neatidėliojant priimtų įmonėse, įstaigose ir organizacijose jo veiklos klausimais ir pateiktų reikiamą informaciją. 2. Seimo narys turi teisę nekliudomas lankytis visose įmonėse, įstaigose ir organizacijose. Lankymosi įmonėse, įstaigose ir organizacijose, kurių veikla susijusi su valstybės paslapties saugojimu, tvarką ir Seimo narių įgytų valstybės paslaptį sudarančių žinių saugojimo tvarką nustato įstatymai. 15 straipsnis. Seimo nario atlyginimas 1. Seimo nario darbas, taip pat išlaidos, susijusios su jo parlamentine veikla, atlyginami iš valstybės biudžeto. 2. Seimo nario atlyginimo dydį ir mokėjimo tvarką nustato Seimas. Įstatymas dėl Seimo narių atlyginimo dydžio pakeitimo įsigalioja tik nuo kito naujai išrinkto Seimo pirmojo posėdžio dienos. 3. Seimo nariams pareigūnams ir Seimo opozicijos lyderiui už atliekamą darbą mokamas papildomas atlyginimas, kurio dydį nustato įstatymas. 4. Seimo narys negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus atlyginimą už kūrybinę veiklą. Seimo nario atlyginimu už kūrybinę veiklą laikomas autorinis honoraras už meno kūrinius bei jų atlikimą, už publikacijas bei knygas, už medžiagą radijo ir televizijos laidoms, taip pat atlygis už pedagoginę bei mokslinę veiklą ne Seimo, jo komitetų ir komisijų posėdžių metu. 16 straipsnis. Seimo narių padėjėjai-sekretoriai Seimo narys turi teisę turėti atskirus arba kartu su kitais frakcijos, kuriai priklauso, nariais padėjėjus-sekretorius, kuriems apmokama iš valstybės biudžeto, taip pat padėjėjus, dirbančius visuomeniniais pagrindais. 17 straipsnis. Atsakomybė už trukdymą Seimo nariui vykdyti savo įgaliojimus 1. Asmenys ir pareigūnai, trukdantys Seimo nariui vykdyti savo įgaliojimus, besikėsinantys į jo, kaip Tautos atstovo, gyvybę, sveikatą, garbę ir orumą, atsako pagal įstatymus. 2. Už Seimo nario teisėtų reikalavimų nevykdymą kaltam pareigūnui įstatymų nustatyta tvarka gali būti skiriama drausminė nuobauda, jis gali būti atleidžiamas iš pareigų. KETVIRTASIS SKIRSNIS SEIMO NARIO DRAUSMĖ IR IMUNITETAS. SEIMO NARIO PRIEVOLĖ VENGTI INTERESŲ KONFLIKTO 18 straipsnis. Seimo nario prievolė vengti interesų konflikto 1. Draudžiama Seimo nario mandatą naudoti ne pagal paskirtį, t. y. ne Tautos, valstybės ir rinkėjų interesams. Seimo narys privalo gerbti ir vykdyti Konstituciją ir įstatymus. 2. Kiekvienas Seimo narys, eidamas Seimo nario pareigas, privalo vengti interesų konflikto tarp Seimo nario privačių interesų ir jo pareigų atstovauti visuomenės interesams, taip pat neturi elgtis taip, kad visuomenėje kiltų abejonių, kad toks konfliktas yra. Iškilus interesų konfliktui, Seimo narys privalo elgtis taip, kaip nurodo šis statutas bei Etikos ir procedūrų komisijos ar Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos rekomendacijos. Seimo narys privalo daryti viską, kad jo sąžiningumas nekeltų visuomenei abejonių ir kad visuomenė turėtų visas galimybes tuo įsitikinti. 3. Šias nuostatas pažeidžiančią Seimo nario veiklą turi išnagrinėti Etikos ir procedūrų komisija arba tam sudaryta tyrimo komisija ir parengti išvadas Seimui. 4. Kasmet kiekvienas Seimo narys pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą pateikia savo metinę privačių interesų deklaraciją Etikos ir procedūrų komisijai, taip pat ir deklaracijas, jeigu paaiškėja naujų aplinkybių. Šioje komisijoje saugomos ir kandidatų, tapusių Seimo nariais, privačių interesų deklaracijos. Komisijoje deklaracijos saugomos visą Seimo nario kadencijos laikotarpį, vėliau perduodamos saugoti į Seimo archyvą. 5. Etikos ir procedūrų komisija, išnagrinėjusi Seimo narių privačių interesų deklaracijas, teikia Seimo nariams rašytines rekomendacijas, kaip išvengti interesų konflikto, kurias Seimo nariai gali savo nuožiūra skelbti. Tokios rekomendacijos gali būti bendrosios – metinės arba skirtos konkrečiai situacijai. Pastarosios paprastai yra teikiamos paties Seimo nario prašymu. 6. Prieš prasidedant klausimo svarstymui arba svarstymo metu Seimo narys, kuris tokiame klausime turi privatų interesą, privalo informuoti posėdžio pirmininką apie interesų konflikto grėsmę ir nusišalinti nuo tolesnio klausimo svarstymo ir balsavimo. 7. Jeigu Seimo narys neįvykdė šio straipsnio 6 dalies reikalavimų ir toks Seimo nario elgesys prieštarauja Etikos ir procedūrų komisijos rekomendacijai, kuri pagal šio straipsnio 5 dalį buvo duota Seimo nariui, Etikos ir procedūrų komisija nedelsdama apie tai informuoja Seimą. Tokiu atveju klausimo svarstymas, Seimui nutarus, gali būti pradėtas iš naujo. 8. Jeigu paaiškėja, kad priimant Seime įstatymą buvo pažeistos šio straipsnio nuostatos dėl interesų konflikto vengimo, gali būti taikomos šio statuto 160 straipsnio nuostatos. 19 straipsnis. Seimo narių nedalyvavimo Seimo posėdžiuose vertinimas 1. Etikos ir procedūrų komisija analizuoja Seimo narių nedalyvavimo Seimo posėdžiuose iš anksto numatytų balsavimų metu priežastis ir sprendžia, ar jos pateisinamos. 2. Nedalyvavusiems numatytuose balsavimuose Seimo nariams įstatymo nustatyta tvarka gali būti sumažintas atitinkamo mėnesio atlyginimas, jų pavardės, Etikos ir procedūrų komisijai nutarus, gali būti skelbiamos spaudoje. 20 straipsnis. Seimo nario įspėjimas 1. Jeigu posėdžio metu Seimo narys pradeda ginčus su Seimo nariais ar kitais posėdžio dalyviais, triukšmauja salėje, nevykdo Etikos ir procedūrų komisijos rekomendacijos dėl interesų konflikto vengimo, posėdžio pirmininkas gali Seimo narį įspėti žodžiu. 2. Jeigu Seimo narys ir toliau nekreipia dėmesio į posėdžio pirmininko įspėjimą, įspėjimas gali būti įrašytas į posėdžio protokolą. Įspėjimas Seimo nariui gali būti iš karto įrašytas į protokolą už viešus grasinimus savo kolegoms, už Seimo nario ar jų grupės įžeidimą, už nesąžiningą balsavimą ar už atsisakymą vykdyti Etikos ir procedūrų komisijos rekomendaciją dėl interesų konflikto vengimo. 3. Įspėjimą, kuris įrašomas į posėdžio protokolą, skiria Seimas posėdžio pirmininko arba Etikos ir procedūrų komisijos teikimu be svarstymo paprasta balsavusių Seimo narių dauguma. 4. Seimo narys, kuriam siūloma pareikšti tokį įspėjimą, turi teisę prieš balsavimą iki 3 minučių pasiaiškinti Seimui. 21 straipsnis. Seimo nario pašalinimas iš posėdžio 1. Seimas gali laikinai pašalinti Seimo narį iš posėdžių salės, jeigu šis: 1) po pareikšto įspėjimo toliau trukdo Seimo darbą arba nevykdo Etikos ir procedūrų komisijos rekomendacijos dėl interesų konflikto vengimo; 2) posėdžio metu kviečia vartoti prievartą arba pats ją pavartoja; 3) posėdžio metu viešai įžeidžia Respublikos Prezidentą, Seimą, jo Pirmininką, Seimo narius, Vyriausybę ar Ministrą Pirmininką arba jiems grasina; 4) jeigu Seimo narys savo veiksmais žemina Seimo nario vardą. 2. Sprendimą dėl Seimo nario pašalinimo iš posėdžių salės priima Seimas posėdžio pirmininko arba Etikos ir procedūrų komisijos teikimu be svarstymo paprasta balsavusių Seimo narių dauguma. 3. Laikino pašalinimo iš posėdžių salės trukmę kiekvienu atveju nustato Seimas, bet ji negali būti ilgesnė kaip 10 plenarinių posėdžių. Jeigu terminas nenurodomas, laikoma, kad Seimo narys pašalinamas iki posėdžio pabaigos. 4. Seimo narys pašalinimo iš posėdžių salės laikotarpiu negali dalyvauti ir balsavime, kuris vyksta posėdžio pertraukos metu. 5. Jeigu laikinai pašalintas iš posėdžio Seimo narys atsisako paklusti posėdžio pirmininko reikalavimui išeiti iš salės, posėdis laikinai nutraukiamas ir apsaugos darbuotojai palydi nubaustą Seimo narį iš posėdžių salės. Šiuo atveju pašalinimo iš salės laikas posėdžio pirmininko sprendimu gali būti pratęstas iki 5 posėdžių. 6. Seimo nariui, pašalintam iš Seimo posėdžių, nemokamas atlyginimas už tas dienas, kai vyksta Seimo posėdžiai, iš kurių jis yra pašalintas. 22 straipsnis. Seimo nario asmens neliečiamybė 1. Seimo nario asmuo neliečiamas. 2. Seimo narys už balsavimus ar kalbas Seime, t. y. Seimo, Seimo komitetų, komisijų ir frakcijų posėdžiuose negali būti persekiojamas, tačiau už asmens įžeidimą ar šmeižtą jis gali būti traukiamas atsakomybėn bendra tvarka. 3. Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė, išskyrus atvejus, kai jis užtinkamas bedarantis nusikaltimą (in flagranti). Šiais atvejais generalinis prokuroras apie tai nedelsdamas praneša Seimui. 23 straipsnis. Seimo nario asmens neliečiamybės atėmimas 1. Išklausius generalinio prokuroro pranešimą dėl Seimo nario padaryto nusikaltimo, Seimo posėdyje daroma ne trumpesnė negu vienos valandos, bet ne ilgesnė negu dviejų valandų pertrauka. Po pertraukos Seimas priima vieną iš dviejų sprendimų: 1) sudaryti tyrimo komisiją dėl sutikimo Seimo narį patraukti baudžiamojon atsakomybėn; 2) pradėti apkaltos proceso parengiamuosius veiksmus – toks sprendimas svarstomas ir priimamas tik tuo atveju, jeigu yra šio statuto 230 straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų siūlymas. 2. Jeigu Seimas nusprendžia sudaryti tyrimo komisiją dėl sutikimo Seimo narį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, komisija sudaroma šio statuto 71 straipsnyje nustatyta tvarka. Komisija, nagrinėdama klausimą dėl Seimo nario neliečiamybės atėmimo, privalo į komisijos posėdį pakviesti ir išklausyti Seimo narį, kurio klausimas sprendžiamas, arba kitą jo įgaliotą Seimo narį, taip pat prokuratūros atstovą. Jeigu kviečiamas Seimo narys arba kitas jo įgaliotas Seimo narys neatvyksta į komisijos posėdį be svarbios priežasties arba atsisako pateikti komisijai paaiškinimus, komisija turi teisę priimti sprendimą nedalyvaujant Seimo nariui ar kitam jo įgaliotam Seimo nariui. Svarbiomis priežastimis, dėl kurių Seimo narys ar kitas jo įgaliotas Seimo narys neatvyksta į komisijos posėdį, yra laikomos priežastys, nurodytos Baudžiamojo proceso kodekso normose, reglamentuojančiose asmenų, kurie turi dalyvauti procese, atvykimo privalomumą. 3. Jeigu Seimas nusprendžia pradėti apkaltos proceso parengiamuosius veiksmus, jie vykdomi šio statuto VIII dalyje nustatyta tvarka. 4. Jeigu Seimas yra priėmęs rezoliuciją dėl sutikimo Seimo narį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, apkaltos proceso parengiamieji veiksmai ir apkaltos procedūra Seimo nariui gali būti pradėti tik išsprendus baudžiamosios atsakomybės klausimą, t. y. jeigu yra priimtas teismo išteisinamasis nuosprendis arba įsiteisėjęs teismo apkaltinamasis nuosprendis, arba baudžiamoji byla yra nutraukta. 5. Kai tyrimo komisija parengia ir paskelbia savo pažymą bei rezoliucijos projektą, Seimo nario asmens neliečiamybės atėmimo klausimas įrašomas į Seimo artimiausio posėdžio darbotvarkę. 6. Svarstant šį klausimą, taip pat pateiktame rezoliucijos projekte apsiribojama tik teikime nurodytų faktų interpretavimu, vertinimu arba patikslinimu. Diskusijoje dėl rezoliucijos projekto dalyvauja komisijos pranešėjas, Seimo narys, kurio klausimas sprendžiamas, ar kitas jo įgaliotas Seimo narys ir ne daugiau kaip po 2 Seimo narius, pasisakančius „už“ ir „prieš“. Jeigu rezoliucijos projekte numatoma patenkinti generalinio prokuroro teikimą, ji gali būti priimta, kai už projektą balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių. II DALIS SEIMO STRUKTŪRA PENKTASIS SKIRSNIS BENDRIEJI STRUKTŪROS KLAUSIMAI 24 straipsnis. Seimo vadovai 1. Seimo posėdžiams vadovauja Seimo Pirmininkas arba jo pavaduotojas. 2. Seimo Pirmininko pavaduotojų yra ne daugiau kaip penki. 3. Seimo Pirmininko ir jo pavaduotojų kompetenciją nustato Konstitucija ir šis statutas. 4. Seimo dokumentų rengimą prižiūri Seimo kancleris. 5. Seimo Pirmininko teikimu Seimas vieną iš Seimo Pirmininko pavaduotojų paskiria Seimo Pirmininko pirmuoju pavaduotoju. 6. Seimo narys, išrinktas Seimo Pirmininku arba laikinai einantis jo pareigas, turi sustabdyti savo veiklą Seimo narių frakcijoje. 25 straipsnis. Seimo komitetai ir komisijos 1. Seimas įstatymų projektams nagrinėti bei kitiems klausimams, Konstitucijos priskirtiems Seimo kompetencijai, rengti iš savo narių sudaro komitetus. Komitetų sąrašą nustato šis statutas. 2. Seime sudaromos nuolat veikiančios Etikos ir procedūrų komisija, Administravimo komisija, Peticijų komisija ir kitos komisijos. 3. Trumpalaikiams ar siauresnės paskirties klausimams spręsti, konkretiems pavedimams vykdyti Seimas iš savo narių gali sudaryti tyrimo, kontrolės, revizijos, parengiamąsias, redakcines ir kitokias laikinąsias komisijas. 4. Seimo valdyba taip pat gali sudaryti parengiamąsias, redakcines laikinąsias komisijas, o Seniūnų sueiga – derinimo komisijas. 5. Komitetų ir komisijų darbui vadovauja jų pirmininkai. 26 straipsnis. Seimo narių frakcijos, mišrios ir laikinosios grupės 1. Savo politiniams tikslams įgyvendinti Seimo nariai gali jungtis į frakcijas šio statuto nustatyta tvarka. Seimo narių frakcijų teises nustato šis statutas. 2. Seimo narių frakcijai vadovauja ir jai Seime atstovauja frakcijos seniūnas arba seniūno pavaduotojas, o pasisakyti frakcijos vardu gali kiekvienas jos įgaliotas Seimo narys. 3. Seimo nariai, neįsiregistravę į frakcijas, pripažįstami vienos mišrios Seimo narių grupės nariais. Mišriai Seimo narių grupei suteikiamos visos šio statuto nustatytos frakcijos teisės. 4. Seimo nariai gali jungtis į laikinąsias grupes šio statuto nustatyta tvarka. 27 straipsnis. Seimo valdyba 1. Seime veikia Seimo valdyba, kurios pagrindinis uždavinys – spręsti organizacinius Seimo darbo klausimus ir teikti patarimus Seimo Pirmininkui, kai jis to prašo. 2. Seimo valdyba sudaroma iš Seimo Pirmininko, jo pavaduotojų, Seimo kanclerio ir Seimo opozicijos lyderio. Seimo valdybos sudėtį nutarimu tvirtina Seimas. 28 straipsnis. Seniūnų sueiga 1. Seime veikia Seniūnų sueiga, į kurią įeina Seimo valdybos nariai ir frakcijų atstovai. 2. Kiekviena frakcija į Seniūnų sueigą skiria po 1 atstovą nuo 10 frakcijos narių. 3. Kiekviena frakcija papildomai skiria į Seniūnų sueigą po 1 atstovą nuo nepilnos dešimties frakcijos narių, jeigu šią nepilną dešimtį sudaro daugiau negu 5 Seimo nariai. 4. Frakcijos, kuriose nėra 10 narių, skiria į Seniūnų sueigą po 1 atstovą. 5. Pagrindinis Seniūnų sueigos uždavinys – svarstyti Seimo sesijos darbų programas bei posėdžių darbotvarkes ir pritarti joms, derinti Seimo komitetų ir frakcijų darbo organizavimo klausimus, teikti sprendimų šiais klausimais projektus Seimui bei valdybai, taip pat patarimus Seimo Pirmininkui. ŠEŠTASIS SKIRSNIS SEIMO PIRMININKAS, JO PAVADUOTOJAI, KANCLERIS IR SEIMO VALDYBA 29 straipsnis. Seimo Pirmininko įgaliojimai 1. Seimo Pirmininkas: 1) vadovauja Seimo darbui ir atstovauja Seimui; 2) per 10 dienų nuo priėmimo patvirtina parašu Seimo priimto įstatymo teksto autentiškumą ir perduoda jį Respublikos Prezidentui pasirašyti, per 10 dienų pasirašo Seimo statutą ir jo pakeitimus, per 3 dienas pasirašo įstatymus, kurių Respublikos Prezidentas per 10 dienų po įteikimo nepasirašo ir negrąžina Seimui pakartotinai svarstyti, bei juos oficialiai paskelbia; 3) per 10 dienų nuo priėmimo pasirašo Seimo nutarimus bei kitus Seimo priimtus aktus; 4) per 24 valandas pasirašo Seimo posėdžių protokolus, taip pat Seimo valdybos sprendimus, jeigu pats jiems pirmininkauja; 5) laikinai eina Respublikos Prezidento pareigas arba laikinai pavaduoja Respublikos Prezidentą Konstitucijos 89 straipsnyje numatytais atvejais; 6) teikia Seimo Pirmininko pavaduotojų ir Seimo kanclerio kandidatūras Seimui; 7) Konstitucijoje nustatyta tvarka teikia Seimui skirti Konstitucinio Teismo teisėjų kandidatūras; 8) teikia Seimui skirti ir atleisti Seimo kontrolierių ir Seimo kontrolierių įstaigos vadovo kandidatūras; 9) Konstitucijos ir įstatymų numatytais atvejais teikia Seimui skirti ir atleisti valstybės institucijų vadovų ir jų pavaduotojų kandidatūras; 10) pirmininkauja Seimo ir Seimo valdybos posėdžiams arba paveda tai atlikti vienam iš savo pavaduotojų; 11) teikia Seniūnų sueigai sesijos darbų programos ir savaitės bei dienos posėdžių darbotvarkių projektus arba paveda tai atlikti vienam iš savo pavaduotojų; 12) teikia Seimo valdybos posėdžių darbotvarkės projektą arba paveda tai atlikti vienam iš savo pavaduotojų. 2. Vykdydamas savo įgaliojimus, Seimo Pirmininkas leidžia potvarkius. 3. Seimo Pirmininkas, o kai jo nėra, Pirmininko pavaduotojas, jeigu pats nepirmininkauja posėdžiui, bet kuriuo svarstomu klausimu gali be eilės Seimo posėdžiuose išsakyti savo arba Seimo valdybos nuomonę. 4. Seimo sesijos metu Seimo Pirmininkas, jo pavaduotojai ir Seimo kancleris ne rečiau kaip kartą per mėnesį atsako į Seimo narių iš anksto raštu pateiktus klausimus dėl savo veiklos. 30 straipsnis. Seimo Pirmininko pavaduotojų įgaliojimai 1. Seimo Pirmininko pavaduotojai atlieka Seimo Pirmininko jiems pavestas funkcijas. 2. Prireikus vienam iš jų Seimo Pirmininkas gali pavesti pavaduoti Seimo kanclerį. 3. Seimo Pirmininko pavaduotojai per 24 valandas pasirašo Seimo posėdžių protokolus, taip pat Seimo valdybos sprendimus, jeigu jie Seimo Pirmininko pavedimu vadovavo šiems posėdžiams. 4. Seimo Pirmininką, laikinai išvykusį arba susirgusį ir dėl to laikinai negalintį eiti savo pareigų, tuo laiku pavaduoja Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas arba Seimo pavedimu kitas pavaduotojas. 5. Jeigu Konstitucijos 89 straipsnyje numatytais atvejais Seimo Pirmininkas laikinai eina Respublikos Prezidento pareigas ir netenka savo įgaliojimų Seime, Seimo Pirmininko pareigas Seimo pavedimu laikinai eina jo pavaduotojas. 6. Nutarimą pavesti laikinai eiti Seimo Pirmininko pareigas arba jį pavaduoti (išankstinį arba konkrečiu atveju) Seimas priima Seimo Pirmininko teikimu. 31 straipsnis. Seimo kanclerio įgaliojimai Seimo kancleris: 1) prižiūri, kaip rengiami Seimo ir jo valdybos dokumentai, stebi, kad per nustatytus terminus būtų apsvarstyti pateikti įstatymų projektai; 2) prižiūri Vyriausybei ir kitų valstybės institucijų vadovams pateiktų klausimų, paklausimų ir interpeliacijų nagrinėjimą ir teikia apie tai informaciją Seimo nariams; 3) nagrinėja Seimo narių iškeltus klausimus dėl Seimo kanceliarijos darbo, prižiūri, kaip Seimo kanceliarijos padaliniai vykdo valdybos sprendimus ir laikosi jų veiklą reglamentuojančių nuostatų bei vidaus tvarkos taisyklių; 4) padeda Seimo Pirmininkui rengti sesijos darbų programos, savaitės ir dienos posėdžių darbotvarkių projektus; 5) padeda Seimo Pirmininkui parengti Seimo valdybos posėdžių darbotvarkių projektus ir svarstomų klausimų medžiagą; 6) rengia Seniūnų sueigos darbotvarkių projektus; 7) iš anksto vizuoja Seimo Pirmininkui pasirašyti teikiamus oficialius dokumentus, taip pat pagal savo kompetenciją pasirašo oficialius dokumentus; 8) atsako už Seimo antspaudų su valstybės herbu naudojimą ir saugojimą; 9) pasiūlo balsų skaičiavimo grupės narius šio statuto nustatyta tvarka; 10) reguliariai pateikia Seimui apibendrintus duomenis apie Seimui adresuotus rinkėjų pasiūlymus, pageidavimus, laiškus; 11) kartu su frakcijų atstovais paskirsto posėdžių salėje vietas frakcijų nariams, taip pat frakcijoms nepriklausantiems Seimo nariams, skiria patalpas frakcijų susirinkimams; 12) sprendžia Seimo narių padėjėjų-sekretorių įdarbinimo ir atleidimo klausimus. 32 straipsnis. Seimo valdybos įgaliojimai Seimo valdyba: 1) skirsto valstybės biudžeto įstatymo nustatytas Seimo lėšas, svarsto ir tvirtina Seimo išlaidų sąmatas; 2) komitetų teikimu svarsto ir siunčia į komandiruotes Seimo narius su raštiškomis Seimo, valdybos, komitetų užduotimis; tvirtina komandiruočių ataskaitas; 3) komitetų ar frakcijų teikimu svarsto ir pritaria Seimo narių išvykoms ne Seimo lėšomis sesijos metu; 4) prireikus apsvarsto Seimo sesijos darbų programos, savaitės bei dienos posėdžių darbotvarkių projektus ir teikia išvadas Seniūnų sueigai arba Seimui; 5) šaukia neeilinius Seimo posėdžius, nustato posėdžių laiką; 6) tvirtina preliminarų Seimo sesijos posėdžių grafiką; 7) prireikus nustato, kokioms institucijoms ar asmenims pagrindinis komitetas privalo nusiųsti įstatymo projektą išvadoms gauti; 8) prireikus priima nutarimą pagrindinį komitetą atleisti nuo šio statuto 147 straipsnyje išdėstytų pagrindinio komiteto prievolių; 9) prireikus sudaro darbo grupes įstatymų projektams rengti ir Seimo bei valdybos pavedimams vykdyti; 10) padeda organizuoti bendrą komitetų darbą tais klausimais, kurie priklauso kelių komitetų kompetencijai; 11) skiria ir atleidžia Seimo kanceliarijos vadovą, kuris yra atsakingas bei atskaitingas valdybai; 12) tvirtina Seimo kanceliarijos struktūrą, sudaro Seimo kanceliarijos etatų sąrašą ir nustato atlyginimus; 13) skiria ir atleidžia Seimo kanceliarijos padalinių vadovus bei jų pavaduotojus įstatymų nustatyta tvarka skelbdama konkursus vietoms užimti; 14) tvirtina Seimo kanceliarijos padalinių nuostatus, darbo tvarkos taisykles ir raštvedybos instrukcijas; 15) sprendžia kitus Seimo darbo organizavimo klausimus, kurie pagal šį statutą nepriskirti kitoms Seimo institucijoms ar pareigūnams. 33 straipsnis. Seimo valdybos posėdžiai 1. Seimo valdybos posėdžius šaukia ir jiems vadovauja Seimo Pirmininkas arba jo įgaliotas Seimo Pirmininko pavaduotojas. 2. Stebėtojais Seimo valdybos posėdžiuose gali dalyvauti kiti Seimo nariai, Respublikos Prezidento ir Vyriausybės nuolatiniai atstovai. Į Seimo valdybos posėdžius gali būti kviečiami ir kiti asmenys. 3. Klausimus svarstyti valdybai gali teikti valdybos nariai, komitetai, komisijos, frakcijos ir Seimo kanceliarijos vadovas. 4. Svarstyti teikiami Seimo valdybos dokumentų projektai, pasirašyti iniciatorių, perduodami Seimo kancleriui, kuris, jais remdamasis, parengia posėdžio darbotvarkę. 34 straipsnis. Seimo valdybos sprendimai 1. Seimo valdybos sprendimai priimami, kai posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip pusė valdybos narių, atviru balsavimu paprasta posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma. Jeigu balsai pasidalija po lygiai, priimamas tas sprendimas, už kurį balsavo Seimo Pirmininkas, o jei šio nėra, – posėdžiui pirmininkaujantis Seimo Pirmininko pavaduotojas. 2. Seimo nariams per komitetus ir frakcijas pranešama apie Seimo valdybos sprendimus ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo sesijos metu arba ne vėliau kaip per savaitę kitos sesijos pradžioje. 3. Komitetai ir frakcijos gali apskųsti Seimo valdybos sprendimus Seimui, jeigu manoma, kad jie pažeidžia ar riboja Seimo nario, frakcijos ar komiteto teises arba priimti viršijant valdybai suteiktus įgaliojimus. Tokius skundus nagrinėja ir sprendžia Seimas, išklausęs Etikos ir procedūrų komisijos išvadas. SEPTINTASIS SKIRSNIS SEIMO SENIŪNŲ SUEIGA 35 straipsnis. Seimo seniūnų sueigos posėdžiai 1. Seimo seniūnų sueigos (toliau – Seniūnų sueiga) posėdžiai sesijos metu vyksta reguliariai specialiai tam paskirtu laiku. 2. Neeiliniai Seniūnų sueigos posėdžiai šaukiami Seimo Pirmininko, Seimo valdybos, Seniūnų sueigos seniūno arba ne mažiau kaip 1/3 Seniūnų sueigos narių reikalavimu. Apie neeilinių posėdžių laiką ir jų darbotvarkę Seniūnų sueigos nariams turi būti pranešta ne vėliau kaip prieš 6 valandas. 3. Seniūnų sueigos posėdžiams vadovauja seniūnas, kurio pareigas pagal Seniūnų sueigos patvirtintą grafiką kas savaitę pasikeisdami eina frakcijų seniūnai. Pirmosios sesijos pirmajam Seniūnų sueigos posėdžiui vadovauja vyriausias pagal amžių frakcijos seniūnas. 4. Seniūnų sueigai svarstyti jos kompetencijai priskirtus klausimus gali pasiūlyti ir pateikti Seimo kancleriui Seniūnų sueigos nariai, Vyriausybė, taip pat kiti Seimo nariai, teikiantys įstatymų projektus. Pagal šiuos pasiūlymus Seniūnų sueigos darbotvarkės projektą sudaro Seimo kancleris. 5. Stebėtojų teisėmis Seniūnų sueigos posėdžiuose gali dalyvauti kiti Seimo nariai, Respublikos Prezidento ir Vyriausybės nuolatiniai atstovai. Į Seniūnų sueigos posėdžius gali būti kviečiami ir kiti asmenys. 6. Seniūnų sueigos posėdžiai yra atviri visuomenės informavimo priemonių atstovams. 36 straipsnis. Seniūnų sueigos įgaliojimai Seniūnų sueiga savo posėdyje: 1) svarsto ir derina iškylančius prieštaravimus dėl Seimo sesijos darbų programos; 2) svarsto savaitės ir dienos posėdžių darbotvarkių projektus ir pritaria jiems; 3) svarsto ir derina siūlymus dėl pagrindinio ir papildomo komitetų įstatymo projektui svarstyti paskyrimo bei dėl preliminarios įstatymo projekto svarstymo Seimo posėdyje datos paskyrimo; 4) svarsto ir derina iškylančius prieštaravimus dėl kitų Seimo darbo organizavimo klausimų; 5) išklauso komitetų pirmininkų ir frakcijų seniūnų pasiūlymus dėl komitetų arba frakcijų tarpusavio ryšių ir teikia pasiūlymus Seimui arba valdybai; 6) teikia Seimo valdybai rekomendacijas dėl jos kompetencijai priskirtų klausimų sprendimo; 7) atlieka derinimo (taikinamosios) komisijos vaidmenį, iškilus principinio pobūdžio nesutarimams dėl svarbiausių Seime svarstomų klausimų; 8) prireikus nustato, kokioms institucijoms ar asmenims pagrindinis komitetas privalo nusiųsti įstatymo projektą išvadoms gauti; 9) prireikus priima nutarimą pagrindinį komitetą atleisti nuo šio statuto 147 straipsnyje išdėstytų prievolių. 37 straipsnis. Seniūnų sueigos nutarimai 1. Seniūnų sueigos nutarimai Seimui ir jo valdybai yra rekomendaciniai, išskyrus nutarimus dėl savaitės ar dienos posėdžių darbotvarkės bei šio Statuto 36 straipsnio 8 ir 9 punktuose nurodytus nutarimus. 2. Seniūnų sueigos rekomendaciniai nutarimai ir pačios Sueigos darbo organizavimo nutarimai priimami paprasta posėdyje dalyvaujančių Seimo seniūnų sueigos narių balsų dauguma. 3. Nutarimai dėl Seimo sesijos darbų programos, savaitės ar dienos darbotvarkės projektų priimami, jeigu jiems prieštarauja ne daugiau kaip 1/3 Seniūnų sueigos posėdyje dalyvaujančių Seniūnų sueigos narių. 4. Jeigu kurie nors darbotvarkės punktai priimami balsų dauguma, prieštaraujant daugiau kaip 1/3 Seniūnų sueigos narių, Seimui jie pateikiami kaip rekomendacijos. 5. Seniūnų sueigos nutarimai įrašomi į posėdžių protokolą, kurį pasirašo Seniūnų sueigos posėdžio pirmininkas. AŠTUNTASIS SKIRSNIS SEIMO FRAKCIJOS IR LAIKINOSIOS GRUPĖS 38 straipsnis. Teisė jungtis į frakcijas ir frakcijų darbo tvarka 1. Seimo nariai į frakcijas jungiasi laisva valia, nevaržomi jokių mandatų. Frakcijų kūrimas negali būti grindžiamas profesiniais ar vietiniais interesais. 2. Frakciją gali sudaryti ne mažiau kaip 7 Seimo nariai. Kiekvienas Seimo narys gali būti tik vienos frakcijos narys. 3. Frakcijos seniūnas, jo pavaduotojas arba frakcijos įgaliotas narys turi teisę Seime atstovauti tokiai šio statuto nustatytai Seimo narių daliai, kokią jų frakcija sudaro Seime. 4. Frakcijos pačios nusistato darbo tvarką, neprieštaraujančią šiam statutui. 5. Frakcijos gali jungtis į koalicijas, kurios gali veikti kaip viena frakcija. 39 straipsnis. Frakcijų paskelbimas 1. Seimo nariai, įkūrę frakciją, sesijos metu Seimo Pirmininkui pateikia pareiškimą su savo parašais. Šiame pareiškime turi būti nurodyta frakcijos pavadinimas, jos seniūno bei seniūno pavaduotojų pavardės. 2. Jeigu Seimo narių kuriama frakcija atitinka šio statuto reikalavimus, Seimo Pirmininkas privalo ne vėliau kaip per savaitę Seimo posėdyje paskelbti apie šios frakcijos įsikūrimą. 3. Apie frakcijos pavadinimo, sudėties ar vadovų pasikeitimą, frakcijos iširimą ar veiklos nutraukimą, taip pat apie frakcijų koalicijos sudarymą turi būti ne vėliau kaip kitą darbo dieną raštu pranešta Seimo Pirmininkui, kuris tai paskelbia artimiausiame Seimo posėdyje. 40 straipsnis. Seimo dauguma ir mažuma 1. Seimo dauguma yra laikomos tos Seimo frakcijos, kurių bendras narių skaičius yra daugiau kaip pusė Seimo narių ir kurios yra pasirašiusios bendros veiklos deklaraciją arba sutartį dėl koalicinės vyriausybės. 2. Seimo mažuma yra laikoma opozicinės bei kitos Seimo daugumai nepriklausančios frakcijos ir mišri Seimo narių grupė. 41 straipsnis. Opozicinės frakcijos 1. Seimo narių frakcijos arba jų koalicijos, nesutinkančios su Vyriausybės programa, gali pasiskelbti opozicinėmis. 2. Opozicinėmis frakcijomis laikomos tokios frakcijos ar jų koalicijos, kurių Seime paskelbtose politinėse deklaracijose išdėstytos jas nuo Seimo daugumos skiriančios nuostatos. 3. Opozicinės frakcijos ar koalicijos paskelbia alternatyvias Vyriausybės programas. 4. Opozicinėms frakcijoms ir koalicijoms garantuojamos visos Seimo statute numatytos frakcijų ir koalicijų teisės. Šios teisės jokia dingstimi negali būti apribotos. 5. Jeigu opozicinė frakcija arba jų koalicija turi daugiau kaip 1/2 Seimo mažumai priklausančių Seimo narių, tokios frakcijos seniūnas arba koalicijos vadovas yra vadinamas Seimo opozicijos lyderiu. Opozicijos lyderis naudojasi šiame statute numatytomis papildomomis opozicijos lyderio teisėmis. 6. Frakcijų siūlymai valstybės institucijoms yra rekomendaciniai. Juos valstybės institucijos, išskyrus teismus, privalo apsvarstyti ir atsakyti raštu. 42 straipsnis. Laikinosios grupės 1. Bendriems interesams konkrečiu klausimu įgyvendinti Seimo nariai gali jungtis į laikinąsias grupes. 2. Tokia grupė laikoma sudaryta, kai Seimo Pirmininkui įteikiamas pareiškimas, pasirašytas ne mažiau kaip 5 Seimo narių. 3. Svarstydama šį konkretų klausimą, laikinoji Seimo narių grupė naudojasi frakcijos teisėmis, apibrėžtomis šio statuto 104, 108 ir 109 straipsniuose. III DALIS SEIMO KOMITETAI IR KOMISIJOS DEVINTASIS SKIRSNIS SEIMO KOMITETŲ SUDARYMO TVARKA 43 straipsnis. Seimo komitetų sąrašas Seime sudaromi šie komitetai: 1) Aplinkos apsaugos; 2) Biudžeto ir finansų; 3) Ekonomikos; 4) Europos reikalų; 5) Kaimo reikalų; 6) Nacionalinio saugumo ir gynybos; 7) Socialinių reikalų ir darbo; 8) Sveikatos reikalų; 9) Švietimo, mokslo ir kultūros; 10) Teisės ir teisėtvarkos; 11) Užsienio reikalų; 12) Valstybės valdymo ir savivaldybių; 13) Žmogaus teisių. 44 straipsnis. Seimo komitetų sudarymas 1. Seimo komitetai sudaromi pirmojoje sesijoje. 2. Kiekvienos kitos eilinės sesijos pradžioje išklausomos komitetų darbo ataskaitos, prireikus tvirtinami komitetų sudėties pasikeitimai išlaikant proporcinio frakcijų atstovavimo principą arba komitetai sudaromi iš naujo. 3. Komitetai sudaromi ne mažiau kaip iš 7 ir ne daugiau kaip iš 17 (išskyrus Europos reikalų komitetą) Seimo narių pagal proporcinio frakcijų atstovavimo principą. Tikslus kiekvieno komiteto narių skaičius nustatomas Seimo nutarimu. 4. Po to Seniūnų sueiga patvirtina visuose komitetuose frakcijų ir mišrios Seimo narių grupės atstovavimo normas laikantis proporcinio jų atstovavimo principo. 5. Pagal Seniūnų sueigos patvirtintą vietų skaičių Seimo frakcijos bei mišri Seimo narių grupė pasiskirsto vietas komitetuose. 6. Frakcijos, atsižvelgdamos į savo narių pageidavimus ir jų kompetenciją, rekomenduoja skirti komitetų nariais tiek savo frakcijos narių, kiek joms yra skirta vietų. Frakcijų pareiškimai su rekomenduojamų Seimo narių parašais įteikiami Seimo kancleriui. 7. Europos reikalų komitetas sudaromas ne mažiau kaip iš 15 Seimo narių pagal proporcinį frakcijų atstovavimo principą. Europos reikalų komiteto nariais gali būti Seimo nariai, dirbantys kituose komitetuose, taip pat Seimo valdybos nariai. 8. Komiteto narių pavaduotojų skaičius neribojamas. Jų kandidatūras kiekviena frakcija turi pateikti sunumeravusi iš eilės. 9. Komitetų sudėtį ir komitetų narių pavaduotojus tvirtina Seimas, balsuodamas už visą komiteto narių ir jų pavaduotojų sąrašą. Nepatvirtinus visa procedūra kartojama iš naujo. 45 straipsnis. Seimo komiteto nario pavaduotojo įgaliojimai 1. Kai komiteto narys nedalyvauja komiteto posėdyje, visas jo teises įgyja tame posėdyje dalyvaujantis tos pačios frakcijos komiteto narių pavaduotojas, esantis nustatytoje pavaduotojų eilėje pirmas. 2. Seimo narys, pavaduodamas savo frakcijos narį komitete, negali dirbti kaip to komiteto pirmininkas ar jo pavaduotojas. 46 straipsnis. Seimo komiteto pirmininko ir jo pavaduotojo rinkimai 1. Komitetas renka pirmininką ir jo pavaduotoją. 2. Seimo seniūnų sueiga patvirtina pasiūlymus Seimo komitetams, kurių frakcijų atstovus rinkti Seimo komiteto pirmininku ir pavaduotoju. 3. Komiteto pirmininkas ir jo pavaduotojas renkami iš skirtingų frakcijų atstovų, o bendras komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų skaičius, tenkantis Seimo frakcijoms, turi būti proporcingas joms priklausančių Seimo narių skaičiui. 4. Komiteto pirmininką ir jo pavaduotoją tvirtina Seimas. Jeigu Seimas nepatvirtina pateikto kandidato, komitetas turi išsirinkti kitą. 5. Komiteto pirmininku ir jo pavaduotoju negali būti Seimo valdybos narys (išskyrus Europos reikalų komitetą), Seimo narys Vyriausybės narys, Seimo komisijos pirmininkas ar jo pavaduotojas. 6. Europos reikalų komiteto pirmininku renkamas vienas iš Seimo valdybos narių. Europos reikalų komiteto pirmininkas turi pavaduotojus, kurių vienas yra Užsienio reikalų komiteto pirmininkas. Pavaduotojų skaičių nustato Seimas. 7. Komiteto pirmininkas ir jo pavaduotojas perrenkami, kai komitetas sudaromas iš naujo. 8. Komitetas gali perrinkti pirmininką bei jo pavaduotoją ir kitu metu, kartu kreipdamasis į Seimą dėl naujo pirmininko ar jo pavaduotojo patvirtinimo. Jeigu Seimas naujo pirmininko ar jo pavaduotojo nepatvirtina, pirmininku ar jo pavaduotoju lieka iki tol buvęs, o antrą kartą tuo pačiu klausimu komitetas gali kreiptis į Seimą tik kitoje eilinėje sesijoje. 47 straipsnis. Seimo komitetų pakomitečiai 1. Komitetai svarbiausioms veiklos kryptims iš savo narių gali sudaryti pakomitečius. 2. Pakomitetį turi sudaryti ne mažiau kaip 5 nariai. 3. Pakomitečio pirmininką renka komitetas, o tvirtina Seimas. 4. Pakomitečių pirmininkų skaičius, tenkantis Seimo frakcijoms, turi būti proporcingas joms priklausančių Seimo narių skaičiui. 5. Pakomitečių veiklos nuostatus tvirtina komitetai. DEŠIMTASIS SKIRSNIS SEIMO KOMITETŲ ĮGALIOJIMAI IR DARBO TVARKA 48 straipsnis. Seimo komitetų darbo tvarka 1. Seimo komitetų veiklos kryptis, jų įgaliojimus ir darbo tvarką nustato šis statutas bei kiti įstatymai. 2. Seimo komitetai yra atsakingi ir atskaitingi Seimui. 3. Komitetai privalo nustatytu laiku apsvarstyti ir pateikti išvadas dėl jiems svarstyti perduotų klausimų, atlikti kitas Seimo pavestas užduotis. 4. Komitetai yra atsakingi, kad laiku būtų nustatytas atitinkamų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalingumas, pagal jų veiklos kryptis ir kompetenciją inicijuotas jų rengimas ir užsakytos išsamios išvados dėl jų projektų. 5. Seimo komitetai dirba pagal komitetų pasitvirtintus planus, kurie turi būti suderinti su Seimo sesijos darbų programa. Šiuose darbo planuose nurodomi atsakingi vykdytojai ir atlikimo terminai. Komitetų darbo planai ir posėdžių darbotvarkės viešai paskelbiami ir perduodami Seimo Pirmininkui bei Seimo kancleriui. 6. Komitetų veiklą koordinuoja Seimo Pirmininkas, Seimo valdyba pagal Seimo sesijų darbų programas ir komitetų darbo planus. 7. Komitetai gali pasitvirtinti darbo tvarkos taisykles, neprieštaraujančias šiam statutui. 8. Svarstytiniems klausimams parengti komitetai iš savo narių gali sudaryti parengiamąsias darbo grupes. Į jas gali būti įtraukti davę sutikimą kiti Seimo nariai, taip pat valstybės institucijų, partijų ir visuomeninių organizacijų atstovai, ekspertai bei mokslininkai. Lėšos tokių grupių ekspertams skiriamos pagal patvirtintą komiteto išlaidų sąmatą. 49 straipsnis. Seimo komitetų įgaliojimai Pagrindiniai Seimo komitetų įgaliojimai jų kompetencijai priklausančiais klausimais: 1) svarstyti įstatymų projektus, rengti išvadas ir nagrinėti klausimus, perduotus komitetui apsvarstyti; 2) savo iniciatyva arba Seimo pavedimu rengti įstatymų, kitų Seimo priimamų teisės aktų projektus, analizuoti naujų įstatymų ar jų pataisų reikalingumą; 3) rengti ir pateikti Seimui projektus dėl įstatymų suderinimo, papildymo ar prieštaravimų pašalinimo; 4) svarstyti Vyriausybės programą; savo iniciatyva arba Seimo pavedimu svarstyti Vyriausybės arba kitų valstybės institucijų veiklos programas pagal atskiras sritis ir teikti Seimui savo išvadas; 5) apsvarstyti pagal savo kompetenciją valstybės institucijų vadovų, kuriuos skiria Seimas arba kurių paskyrimui reikalingas Seimo pritarimas, ir jų pavaduotojų kandidatūras, taip pat tų pareigūnų atleidimo klausimus; 6) preliminariai svarstyti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą bei biudžeto įvykdymo apyskaitą; 7) analizuoti ir kontroliuoti einamųjų metų valstybės biudžeto lėšų naudojimo ekonominį efektyvumą, svarstyti ir teikti išvadas bei siūlymus dėl Vyriausybės pateikto kitų metų valstybės biudžeto projekto straipsnių ir programų, komiteto kompetencijai priskirtų klausimų, siekti racionalaus programų parinkimo ir asignavimų jam paskirstymo; 8) svarstyti pasiūlymus steigti ar panaikinti ministerijas ir kitas valstybės institucijas; 9) atliekant parlamentinę kontrolę, išklausyti ministerijų ir kitų valstybės institucijų informacijas bei pranešimus, kaip vykdomi Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai; savo iniciatyva arba Seimo pavedimu atlikti atskirų problemų parlamentinį tyrimą ir pateikti Seimui savo išvadas; savo iniciatyva arba Seimo pavedimu svarstyti Seimui atskaitingų valstybės institucijų veiklos metų ataskaitas ir pateikti Seimui savo išvadas; 10) nagrinėti rinkėjų bei visuomeninių organizacijų pasiūlymus; 11) sudaryti komiteto darbo planą, suderintą su Seimo sesijos darbų programa; 12) sudaryti komiteto išlaidų sąmatą, neviršijančią komitetui skirtų lėšų; 13) dalyvauti tarpparlamentiniuose Seimo ryšiuose. 50 straipsnis. Seimo komitetų bendradarbiavimo tvarka 1. Komitetai, svarstydami jų kompetencijai priklausančius klausimus, turi lygias teises ir pareigas. 2. Kelių komitetų kompetencijai priklausančius klausimus komitetai gali rengti ir nagrinėti kartu savo iniciatyva arba Seimo ar jo valdybos pavedimu. Tam jie gali sudaryti bendras darbo grupes, rengti bendrus komitetų posėdžius, kuriems pirmininkauja dalyvaujančių komitetų pirmininkai paeiliui. 3. Komitetas turi teisę pateikti pasiūlymą Seimui ar Seimo valdybai dėl nagrinėjamų klausimų perdavimo svarstyti ir kitam komitetui. 4. Komitetas turi teisę pateikti savo nuomonę kito komiteto nagrinėjamu klausimu, taip pat paprašyti kito komiteto išvados, kuri turi būti pateikta ne vėliau kaip per 15 dienų. 5. Nagrinėjant įstatymo projektą, Seimo paskirtas papildomas komitetas savo išvadas turi pateikti Seimo paskirtam pagrindiniam komitetui ir Seimui. 51 straipsnis. Seimo komiteto nario teisės 1. Komiteto narys turi sprendžiamojo balso teisę visais komitete svarstomais klausimais. Jis turi teisę siūlyti svarstyti klausimus, dalyvauti juos rengiant bei svarstant; siūlyti kviesti į komiteto posėdžius reikalingus asmenis; teikti pasiūlymus komitetui dėl valstybės institucijų patikrinimo, dėl jų informacijos išklausymo. 2. Komiteto narys turi teisę susipažinti su visais komitete gautais dokumentais bei kita medžiaga, o prireikus jais naudotis savo darbe. 52 straipsnis. Seimo komiteto pirmininko ir jo pavaduotojo įgaliojimai 1. Komiteto pirmininkas: 1) šaukia komiteto posėdžius ir rūpinasi, kad jiems būtų parengti reikalingi dokumentai bei kita medžiaga; 2) atsižvelgdamas į Seimo sesijos darbų programą, komiteto sprendimus, Seimo ar Seimo valdybos sprendimus arba komiteto posėdžio iniciatorių siūlymus, parengia komiteto posėdžio darbotvarkės projektą; 3) pagal komiteto patvirtintus darbo planus ir kitus komiteto sprendimus duoda komiteto nariams pavedimus, teikia jiems su komiteto veikla susijusią medžiagą ir dokumentus; 4) komiteto darbo planui vykdyti organizuoja komiteto narius dirbti parengiamosiose komisijose ir darbo grupėse; 5) kviečia dalyvauti komiteto posėdžiuose reikalingus asmenis; 6) pirmininkauja komiteto posėdžiams; 7) pasirašo komiteto sprendimus, išvadas ir posėdžių protokolus, taip pat komiteto rengtų ir taisytų įstatymų projektus, perduodamus svarstyti Seimui, vizuoja priimtus komiteto rengtus ir taisytus įstatymus bei kitus Seimo aktus; 8) atstovauja komitetui santykiuose su kitomis valstybės institucijomis bei visuomeninėmis organizacijomis; 9) organizuoja komiteto sprendimų įgyvendinimą; 10) reguliariai praneša komiteto nariams apie gautus įstatymų projektus, naujus pavedimus komitetui, apie komiteto sprendimų įgyvendinimą, jo rekomendacijų svarstymą, darbą atstovaujant komitetui; 11) kas mėnesį praneša Etikos ir procedūrų komisijai apie komiteto posėdžiuose nedalyvaujančius ir šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytų pavedimų nevykdančius narius; 12) koordinuoja komiteto pakomitečių veiklą. 2. Komiteto pirmininko pavaduotojas pirmininko pavedimu atlieka kai kurias jo funkcijas. Išvykusį arba susirgusį ir dėl to laikinai negalintį eiti pareigų komiteto pirmininką tuo laiku pavaduoja jo pavaduotojas, o jo nesant – pirmininko įgaliotas komiteto narys. 53 straipsnis. Seimo komitetų posėdžiai 1. Sesijos metu eiliniai komitetų posėdžiai rengiami ne rečiau kaip kartą per savaitę. Seimo posėdžio metu komitetų posėdžiai rengiami tik Seimui sutikus. Tarp eilinių Seimo sesijų paprastai daroma komitetų darbo 1 mėnesio pertrauka. 2. Eiliniai ir neeiliniai komitetų posėdžiai rengiami komitetų pirmininkų siūlymu. Neeiliniai komitetų posėdžiai rengiami ir ne mažiau kaip 1/3 komiteto narių reikalavimu, taip pat Seimo ar Seimo valdybos pavedimu. Preliminari eilinių komiteto posėdžių darbotvarkė paprastai yra tvirtinama ankstesnio komiteto posėdžio metu. Neeilinio posėdžio metu yra svarstomi tik komiteto posėdžio iniciatorių pateikti klausimai. 3. Komitetai gali rengti uždarus posėdžius, kai svarstymo metu pateikiama informacija, susijusi su valstybės ar komercine paslaptimi, bei kita informacija, kurios naudojimą bei platinimą riboja įstatymai. Sprendimas rengti uždarą posėdį priimamas komiteto narių balsų dauguma. 4. Komitetų posėdžiai ir priimami sprendimai yra teisėti, kai posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė visų komiteto narių. Komiteto posėdžiams pirmininkauja komiteto pirmininkas arba jo pavedimu pirmininko pavaduotojas. Kol komiteto pirmininkas Seimo nepatvirtintas, komiteto posėdžiams pirmininkauja vyriausias pagal amžių komiteto narys. 5. Komitetų posėdžiuose, taip pat ir uždaruose, patariamojo balso teise gali dalyvauti į tuos komitetus neįeinantys kiti Seimo nariai. 6. Komitetai gali kviesti į posėdžius kitus Seimo narius, taip pat savivaldybių tarybų narius, ministerijų, kitų valstybės institucijų, partijų, visuomeninių organizacijų, mokslo įstaigų atstovus, specialistus, mokslininkus ir kitus reikalingus asmenis, suderinę tai su tų institucijų ar organizacijų vadovais. 7. Komitetų posėdžiai yra atviri visuomenės informavimo priemonių atstovams, išskyrus uždarus posėdžius. Po kiekvieno komiteto posėdžio yra parengiamas pranešimas Seimo spaudos tarnybai, kuriame išdėstoma diskusijų svarstytais klausimais esmė bei priimti nutarimai. 54 straipsnis. Klausymai Seimo komitetuose 1. Įstatymo projekto ir dėl jo pateiktų siūlymų bei pataisų pradiniam aptarimui, kai komitetas atlieka parlamentinį tyrimą, taip pat išvadų dėl svarstomo klausimo projektui parengti komitetas gali nutarti surengti specialius komiteto klausymus. 2. Komiteto klausymuose dalyvauja ekspertai, suinteresuotų institucijų ir visuomenės grupių atstovai, įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turintys asmenys, aptariami pasiūlymai ir pataisos svarstomam teisės akto projektui. Sprendimai klausymų metu nepriimami. 3. Tokiems klausymams suorganizuoti ir išvadoms dėl projekto parengti komitetas turi paskirti du atsakingus komiteto narius (paprastai vieną iš Seimo daugumos ir vieną iš Seimo mažumos), taip pat nutarti, kokius ekspertus, suinteresuotus asmenis ir valstybės pareigūnus privaloma pakviesti į klausymus. 4. Klausymų rengimo planas ir darbotvarkės viešai paskelbiami ir perduodami Seimo Pirmininkui bei Seimo kancleriui. 5. Komitetui nutarus arba komiteto pirmininkui pareikalavus gali būti rengiami ir uždari klausymai. 55 straipsnis. Seimo komitetų sprendimai 1. Komitetų sprendimai priimami atviru balsavimu paprasta posėdyje dalyvaujančių komiteto narių balsų dauguma. Jeigu balsavimo metu balsai pasiskirsto po lygiai, tai priimamas sprendimas, už kurį balsavo komiteto pirmininkas. 2. Kai komiteto narys reikalauja, kad dėl jo pasiūlymo būtų balsuojama, komiteto posėdžio pirmininkas privalo jį teikti balsavimui. 3. Jeigu komiteto narių mažuma, kurią sudaro ne mažiau kaip 3 Seimo nariai, komiteto svarstytu klausimu pareiškia atskirąją nuomonę, ji turi būti paskelbta kartu su komiteto sprendimu. 4. Kelių komitetų bendruose posėdžiuose sprendimai priimami, jeigu jiems pritaria kiekvienas komitetas. 5. Komitetų sprendimai ir išvados Seimui pateikiami raštu. 6. Komitetų priimti sprendimai valstybės institucijoms yra rekomendaciniai. Siųsdami joms savo rekomendacijas ir pasiūlymus, komitetai apie tai praneša Seimo kancleriui, o prireikus – ir Vyriausybei. 7. Gavusios Seimo komitetų rekomendacijas ir pasiūlymus, valstybės institucijos, išskyrus teismus, privalo juos apsvarstyti. Apie svarstymo rezultatus arba priemones, kurių imtasi, turi būti pranešta komitetams ne vėliau kaip per 15 dienų nuo pasiūlymų gavimo arba per kitą komitetų nustatytą laiką. 56 straipsnis. Seimo komitetų įgaliojimai atliekant parlamentinę kontrolę 1. Komitetai pagal savo kompetenciją turi teisę tikrinti, kaip laikomasi įstatymų, Seimo nutarimų, kaip atsižvelgiama į komitetų rekomendacijas bei pasiūlymus; savo iniciatyva arba Seimo pavedimu atlikti atskirų problemų parlamentinį tyrimą; savo iniciatyva arba Seimo pavedimu nagrinėti Seimui atskaitingų valstybės institucijų metų ataskaitas. 2. Jei komitetas nusprendžia, kad reikia išklausyti Vyriausybės nario ar kitos valstybinės institucijos (išskyrus teismus) pareigūno informaciją, komiteto pirmininkas apie tai praneša Vyriausybės nariui ar atitinkamai kitos valstybės institucijos vadovui. Tokiu atveju Vyriausybės narys ar kitas pareigūnas ne vėliau kaip po dviejų savaičių (jeigu komitetas nepageidauja kitaip) privalo dalyvauti komiteto posėdyje, jeigu nedalyvauja, – komiteto pirmininkas apie tai informuoja Seimą. 3. Komitetai turi teisę išreikalauti iš valstybės institucijų, išskyrus teismus, ir pareigūnų dokumentus, išvadas raštu, ataskaitas bei kitokią reikiamą medžiagą. 4. Komitetai, Seimo pavedimu atlikdami parlamentinį tyrimą, veikia pagal šio statuto 75-76 straipsniuose nustatytas Seimo kontrolės arba laikinųjų tyrimo komisijų veiklos taisykles ir turi tokius pat įgaliojimus. 57 straipsnis. Seimo komitetų išvados, pranešimai ir dalyvavimas Seimo diskusijoje 1. Klausimais, kuriuos komitetas rengė, atliko parlamentinį tyrimą arba kuriuos nagrinėjant jis buvo pagrindinis, šis komitetas rengia išvadas ir Seimo posėdžiuose daro pranešimus, o klausimais, perduotais komitetui papildomai nagrinėti, – papildomas išvadas ir papildomus pranešimus. 2. Komiteto išvada yra išsamus svarstymo komitete aprašymas. Joje nurodoma, kokie svarstymo metu buvo gauti pasiūlymai, pataisos, kokie ekspertai dalyvavo, kokias pataisas projekte siūlo daryti komitetas arba kokias išvadas dėl svarstyto klausimo komitetas padarė. Komitetų išvadų ir jų formos tikslius reikalavimus nustato Seimo valdyba. 3. Visais kitais klausimais komiteto nariai Seimo diskusijoje dalyvauja bendra tvarka. VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS SEIMO KOMITETŲ VEIKLOS KRYPTYS 58 straipsnis. Aplinkos apsaugos komiteto veiklos kryptys Aplinkos apsaugos komiteto veiklos kryptys: 1) rengti įstatymų ir kitų teisės aktų projektus bei pasiūlymus aplinkos apsaugos, gamtos išteklių naudojimo, miškų ūkio, medžioklės ir žvejybos klausimais; 2) koordinuoti suinteresuotų valstybės institucijų ir kitų organizacijų darbą rengiant įstatymų projektus komiteto kompetencijai priklausančiais klausimais; 3) aplinkosaugos požiūriu nagrinėti komitetui perduotus įstatymų ir kitų teisės aktų projektus; 4) rengti ir nagrinėti pasiūlymus dėl Lietuvos aplinkosaugos politikos formavimo; 5) atlikti visų institucijų veiklos aplinkosaugos parlamentinę kontrolę, teikti pasiūlymus ir rekomendacijas dėl šių institucijų veiklos pagerinimo; 6) svarstyti tarptautinius teisės aktus, susijusius su aplinkosauga, bei teikti pasiūlymus ir išvadas Seimui. 59 straipsnis. Biudžeto ir finansų komiteto veiklos kryptys Biudžeto ir finansų komiteto veiklos kryptys: 1) svarstyti Vyriausybės pateiktą Seimui tvirtinti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto projektą ir teikti apibendrintas visų komitetų išvadas; 2) atlikti bendrąją nuolatinę valstybės biudžeto vykdymo kontrolę; 3) kartu su kitais komitetais rengti išvadas dėl valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitų; 4) rengti įstatymų ir kitų teisės aktų projektus bei pasiūlymus biudžeto ir finansų klausimais; 5) rengti ir pateikti išvadas dėl įstatymų, turinčių įtakos valstybės biudžeto pajamoms ir išlaidoms, projektų; 6) svarstyti ir rengti išvadas bei pasiūlymus dėl mokesčių ir specialiųjų fondų įstatymų projektų, dėl iš biudžeto išlaikomų įstaigų ir organizacijų finansavimo tvarkos, jų išlaidų normatyvų, dėl savivaldybių biudžetų sudarymo normatyvų, dėl biudžeto asignavimų įvairioms programoms įgyvendinti, taip pat Seimui bei jo darbuotojams išlaikyti; 7) atlikti valstybės turto naudojimo, Finansų ministerijos ir Lietuvos banko veiklos parlamentinę kontrolę, teikti su tuo susijusius pasiūlymus bei rekomendacijas; 8) svarstyti komitetui perduotus įstatymų projektus, rengti išvadas ir nagrinėti finansinius apskaitos, atskaitomybės ir audito klausimus. 60 straipsnis. Ekonomikos komiteto veiklos kryptys Ekonomikos komiteto veiklos kryptys: 1) rengti ir nagrinėti įstatymų, Seimo nutarimų ir rezoliucijų projektus ir pasiūlymus dėl Lietuvos ūkio plėtojimo ir ekonominės raidos reguliavimo, valstybės turto valdymo, naudojimo, disponavimo juo ir privatizavimo; 2) teikti išvadas ir pasiūlymus dėl Lietuvos ūkio raidos strategijos, makroekonominių rodiklių įvertinimo ir prognozių; 3) rengti ir nagrinėti įstatymų, Seimo nutarimų ir rezoliucijų projektus ir pasiūlymus dėl ūkio subjektų veiklos teisinio reglamentavimo (įmonių steigimas, veikla, reorganizavimas, konkurencija, bankrotas); 4) svarstyti komitetui Seimo perduotus įstatymų, nutarimų ir rezoliucijų projektus, rengti ir teikti dėl jų išvadas; 5) svarstyti tarptautinius teisės aktus, susijusius su komiteto kompetencijai priskirtais klausimais; 6) svarstyti ir teikti išvadas dėl Vyriausybės pateikto valstybės biudžeto projekto komiteto kompetencijai priskirtais klausimais; 7) svarstyti ir teikti pasiūlymus bei išvadas dėl Valstybės investicijų programos; 8) vykdyti ūkio šakų valdymo ir kontroliavimo institucijų (Susisiekimo ir Ūkio ministerijų, Valstybinės konkurencijos ir vartotojų teisių gynimo tarnybos, Privatizavimo komisijos, Valstybės turto fondo, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, Viešųjų pirkimų tarnybos, Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos, Lietuvos ekonominės plėtros agentūros) parlamentinę kontrolę, teikti pasiūlymus ir rekomendacijas dėl jų veiklos gerinimo, dalyvauti rengiant su tuo susijusius įstatymų projektus; 9) nagrinėti, kaip naudojami Susisiekimo ir Ūkio ministerijoms, Valstybinės konkurencijos ir vartotojų teisių gynimo tarnybai, Privatizavimo komisijai, Valstybės turto fondui, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijai, Viešųjų pirkimų tarnybai, Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijai, Lietuvos ekonominės plėtros agentūrai ir jų kuruojamoms programoms ir investiciniams projektams skirti asignavimai; 10) koordinuoti suinteresuotų valstybės valdymo institucijų ir kitų organizacijų darbą rengiant įstatymų, nutarimų ir rezoliucijų projektus komiteto kompetencijai priskirtais klausimais; 11) bendradarbiauti su ūkio subjektams (darbdaviams), dirbantiesiems ir vartotojų teisėms atstovaujančiomis konfederacijomis, asociacijomis bei kitomis institucijomis komiteto kompetencijai priskirtais klausimais. 61 straipsnis. Europos reikalų komiteto veiklos kryptys Europos reikalų komiteto veiklos kryptys: 1) nagrinėti Seimo kompetencijai priklausančius svarbiausius su Lietuvos Respublikos politika Europos Sąjungos atžvilgiu susijusius klausimus ir pateikti dėl jų išvadas; 2) koordinuoti Seimo komitetų ir komisijų veiklą integracijos į Europos Sąjungą klausimais; 3) svarstyti pasirengimo narystei Europos Sąjungoje strategiją, Lietuvos Respublikos teisės aktų derinimo su Europos Sąjungos teise programos įgyvendinimą, Vyriausybės nuostatas svarbiausiais pasirengimo deryboms dėl narystės Europos Sąjungoje klausimais, kitus su integracija į Europos Sąjungą susijusius klausimus ir pateikti dėl jų išvadas; 4) atlikti valstybės institucijų parlamentinę kontrolę rengiantis ir pradėjus derybas dėl narystės Europos Sąjungoje; 5) padėti užtikrinti demokratinį Lietuvos integracijos į Europos Sąjungą proceso plėtojimą. 62 straipsnis. Kaimo reikalų komiteto veiklos kryptys Kaimo reikalų komiteto veiklos kryptys: 1) rengti žemės ūkio ir maisto pramonės veiklą reglamentuojančių įstatymų bei kitų teisės aktų projektus ir teikti išvadas dėl komitetui nagrinėti perduotų projektų; 2) rengti ir nagrinėti pasiūlymus dėl Lietuvos agrarinės ir kaimo politikos formavimo, žemės ūkio mokslo ir mokymo krypčių nustatymo, tam reikalingų teisės aktų parengimo; 3) svarstyti ir teikti išvadas dėl Vyriausybės pateiktų įstatymų ir programų projektų, valstybės biudžeto projekto straipsnių, susijusių su žemės ūkio, maisto pramonės bei kaimo žmonių socialinių problemų sprendimu; 4) atlikti Lietuvos ūkį reglamentuojančių įstatymų projektų ekspertizę agrarinės ir kaimo politikos požiūriu ir teikti pasiūlymus bei išvadas; 5) atlikti žemės ūkio ir maisto pramonės institucijų parlamentinę kontrolę; 6) koordinuoti suinteresuotų valstybės institucijų ir kitų su kaimo reikalais susijusių žinybų, įstaigų bei organizacijų darbą rengiant žemės ūkio ir maisto pramonės sistemos veiklą reglamentuojančių įstatymų projektus. 63 straipsnis. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto veiklos kryptys Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto veiklos kryptys: 1) svarstyti ir rengti įstatymų bei kitų teisės aktų projektus krašto apsaugos, valstybės saugumo, civilinės saugos, valstybės sienų apsaugos ir Vidaus reikalų ministerijos Specialiųjų tyrimų tarnybos klausimais; 2) koordinuoti suinteresuotų valstybės institucijų darbą rengiant įstatymų bei kitų teisės aktų projektus komiteto kompetencijai priklausančiais klausimais bei srityse, susijusiose su Nacionalinio saugumo įstatymo įgyvendinimu; 3) svarstyti ir teikti pasiūlymus dėl krašto visuomenės ir valstybės apsaugos politikos formavimo, atitinkamų struktūrų kūrimo ir tobulinimo; 4) atlikti krašto apsaugos, valstybės saugumo, civilinės saugos, valstybės sienų apsaugos ir Vidaus reikalų ministerijos Specialiųjų tyrimų tarnybos parlamentinę kontrolę, teikti pasiūlymus ir rekomendacijas dėl jų veiklos pagerinimo; 5) svarstyti pasiūlymus ir teikti išvadas dėl Lietuvos Respublikos karo atašė, atstovų karinėse misijose skyrimo užsienio valstybėse. 64 straipsnis. Socialinių reikalų ir darbo komiteto veiklos kryptys Socialinių reikalų ir darbo komiteto veiklos kryptys: 1) svarstyti ir teikti pasiūlymus dėl valstybės socialinės politikos formavimo, derinant pagal Europos Sąjungos socialinės plėtros ir gyvenimo lygio kriterijus; 2) svarstyti Vyriausybės pateiktą tvirtinti Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto projektą ir teikti išvadas Seime svarstant kartu su Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto projektu; 3) atlikti bendrąją nuolatinę Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto vykdymo kontrolę; 4) rengti įstatymų ir kitų teisės aktų projektus bei pasiūlymus socialinės apsaugos ir darbo klausimais; 5) rengti ir pateikti išvadas dėl įstatymų, turinčių įtakos gyventojų realioms pajamoms, socialiniam aprūpinimui ir gyvenimo lygiui; 6) rengti gyventojų užimtumą, darbo santykius, socialinę rūpybą bei apsirūpinimą butais reglamentuojančių įstatymų projektus ir teikti išvadas dėl tokių įstatymų bei kitų aktų, perduotų komitetui nagrinėti, projektų; 7) koordinuoti suinteresuotų valstybės institucijų ir kitų organizacijų darbą rengiant įstatymų projektus komiteto kompetencijai priklausančiais klausimais; 8) atlikti socialinės apsaugos institucijų parlamentinę kontrolę, teikti pasiūlymus ir rekomendacijas dėl jų veiklos pagerinimo. 65 straipsnis. Sveikatos reikalų komiteto veiklos kryptys Sveikatos reikalų komiteto veiklos kryptys: 1) rengti gyventojų sveikatos priežiūrą ir visuomenės sveikatą ir sveikatinimo veiklą reglamentuojančių įstatymų projektus ir teikti išvadas dėl tokių įstatymų bei kitų aktų, perduotų komitetui nagrinėti, projektų; 2) koordinuoti suinteresuotų valstybės institucijų ir kitų organizacijų darbą rengiant įstatymų projektus komiteto kompetencijai priklausančiais klausimais; 3) svarstyti ir teikti pasiūlymus dėl valstybės sveikatos politikos formavimo; 4) atlikti sveikatos sistemos institucijų ir kitų su asmens ir visuomenės sveikatos problemų sprendimu susijusių institucijų parlamentinę kontrolę, teikti pasiūlymus ir rekomendacijas dėl jų veiklos pagerinimo; 5) kontroliuoti sveikatos apsaugos reformos įgyvendinimą ir Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos kūrimo procesą. 66 straipsnis. Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto veiklos kryptys Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto veiklos kryptys: 1) rengti ir svarstyti švietimą, mokslą, kultūrą ir informacijos teikimą reglamentuojančių įstatymų, nutarimų ir kitų dokumentų projektus bei pasiūlymus; 2) svarstyti ir teikti išvadas dėl komitetui perduotų dokumentų projektų, susijusių su švietimo, mokslo, kultūros ir informacijos teikimo klausimais, taip pat kitus projektus, įvertinant, ar jie atitinka valstybės politiką šiais klausimais; 3) rengti pasiūlymus ir rekomendacijas Vyriausybei bei savivaldybėms dėl švietimo, mokslo, kultūros ir informacijos teikimo; 4) rūpintis parama kultūrai tarnaujantiems asmenims, organizacijoms ir judėjimams; 5) atlikti Švietimo ir mokslo, Kultūros ministerijų, švietimo, mokslo ir kultūros institucijų parlamentinę kontrolę. 67 straipsnis. Teisės ir teisėtvarkos komiteto veiklos kryptys Teisės ir teisėtvarkos komiteto veiklos kryptys: 1) svarstyti ir teikti pasiūlymus dėl valstybės teisinės politikos formavimo; 2) rengti ir padėti įgyvendinti teisinės sistemos reformą; 3) svarstyti ir teikti išvadas dėl siūlomų Konstitucijos pakeitimų ir papildymų projektų, taip pat preliminariai vertinti, ar svarstomi įstatymų projektai atitinka Konstituciją; 4) svarstyti ir teikti išvadas dėl Lietuvos Respublikos įstatymų derinimo su Europos Sąjungos teise; 5) rengti įstatymų projektus bei pasiūlymus dėl teisėtumo įgyvendinimo, teisėtvarkos stiprinimo ir nusikalstamumo kontrolės, taip pat koordinuoti tokių projektų rengimą; 6) svarstyti ir teikti išvadas bei pasiūlymus dėl valstybės institucijų sistemos reformų; 7) teikti teisines išvadas dėl kitų komitetų rengiamų įstatymų ir kitų teisės aktų projektų; 8) svarstyti ir pateikti Seimui nuomonę dėl Konstitucinio Teismo ir Aukščiausiojo Teismo teisėjų bei šių teismų pirmininkų, kitų teismų teisėjų, prokurorų, kuriuos skiria Seimas arba kurių paskyrimui reikalingas Seimo pritarimas, kandidatūrų ir teisėjų, taip pat prokurorų atleidimo; 9) atlikti teisėsaugos institucijų, išskyrus teismus, veiklos parlamentinę kontrolę, rengti su tuo susijusias išvadas bei pasiūlymus; 10) rengti ir teikti Seimui išvadas bei rekomendacijas dėl Teisingumo ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos, prokuratūros ir kitų teisėsaugos institucijų veiklos; 11) rengti įstatymų projektus bei pasiūlymus dėl valstybės kontrolės sistemos tobulinimo; 12) kontroliuoti, nesikišant į operatyvinę veiklą, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės darbą; 13) pagal Konstitucinio Teismo nutarimus dėl įstatymų ir kitų Seimo priimtų aktų prieštaravimo Konstitucijai rengti šių įstatymų ir kitų Seimo priimtų aktų pataisų projektus arba teikti pasiūlymus kitiems komitetams parengti tokius projektus. 68 straipsnis. Užsienio reikalų komiteto veiklos kryptys Užsienio reikalų komiteto veiklos kryptys: 1) rengti išvadas dėl Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ratifikavimo ir denonsavimo bei kitų Seime svarstomų užsienio politikos klausimų; 2) rengti ir svarstyti įstatymų bei kitų teisės aktų, susijusių su užsienio politika, projektus ir teikti išvadas; 3) vykdyti užsienio politiką vykdančių ministerijų bei kitų Vyriausybės įstaigų parlamentinę kontrolę, teikti pasiūlymus ir rekomendacijas dėl jų veiklos pagerinimo; svarstyti ir teikti pasiūlymus dėl valstybės užsienio politikos formavimo ir vykdymo; 4) rūpintis Seimo tarpparlamentinių ryšių skyriaus veikla, atsižvelgiant į užsienio politikos prioritetus; svarstyti Seimo delegacijų tarptautinėse organizacijose bei forumuose, tarpparlamentinių ryšių grupių veiklą, teikti joms rekomendacijas ir pasiūlymus; 5) kontroliuoti valstybės institucijas, vykdančias Lietuvos informacinį pristatymą užsienyje, rengti su tuo susijusias išvadas ir pasiūlymus; 6) kartu su valstybinėmis ir visuomeninėmis organizacijomis palaikyti ir plėtoti ryšius su Lietuvos išeiviais bei jų organizacijomis užsienyje, taip pat su lietuviais autochtonais, gyvenančiais už Lietuvos Respublikos ribų; 7) kartu su kitais komitetais nagrinėti migracijos reguliavimo problemas ir teikti pasiūlymus bei išvadas; 8) svarstyti ir teikti Vyriausybei rekomendacijas ir pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos diplomatinių santykių užmezgimo ir diplomatinių atstovybių atidarymo užsienyje; 9) iš anksto svarstyti užsienio reikalų ministro pasiūlymus teikti išvadas ir rekomendacijas dėl Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovų skyrimo užsienio valstybėse ir tarptautinėse organizacijose bei jų atšaukimo. 69 straipsnis. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto veiklos kryptys Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto veiklos kryptys: 1) Seimo pavedimu arba savo iniciatyva rengti teisės aktų projektus valstybės valdymo bei viešojo administravimo, teritorinių struktūrų pertvarkymo, vietos savivaldos darbo organizavimo, finansavimo ir ekonominio savarankiškumo klausimais; 2) svarstyti įstatymų ir kitų teisės aktų projektus, rengti dėl jų išvadas ir pasiūlymus valstybės valdymo, viešojo administravimo bei vietos savivaldos reformos, valstybės teritorijos administracinio suskirstymo, valstybės tarnybos ir vietos savivaldos teisinių santykių reglamentavimo klausimais; 3) svarstyti Vyriausybės programos valdymo ir viešojo administravimo bei vietos savivaldos reformos nuostatas; 4) svarstyti ir pateikti Seimui išvadas pagal komiteto kompetenciją dėl valstybės institucijų vadovų ir kitų politinių pareigūnų, kuriuos skiria Seimas, kandidatūrų; 5) svarstyti Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto skyrius, kartu su kitais komitetais rengti išvadas dėl valstybės ir savivaldybių biudžetų vykdymo; 6) aprobuoti Seimui teikiamus Vyriausybės pasiūlymus dėl valstybės teritorijos administracinio suskirstymo ir atskirų savivaldybių ar apskričių teritorijų ribų nustatymo; 7) teikti Seimui išvadas dėl laikinojo tiesioginio valdymo įvedimo pagrįstumo ir naujų rinkimų į savivaldybių tarybą datos nustatymo; 8) nagrinėti Seimo, jo valdybos ar Seimo Pirmininko pavedimu komitetui perduotus jo kompetencijai priskirtus klausimus; 9) svarstyti Lietuvos savivaldybių asociacijos pasiūlymus dėl rengiamų įstatymų ir kitų Seimo aktų projektų vietos savivaldos plėtros klausimais; 10) atliekant parlamentinę kontrolę, išklausyti valstybės valdymo ir vietos savivaldos institucijų informacijas bei pranešimus, kaip vykdomi Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai komiteto kompetencijai priskirtais klausimais, teikti su tuo susijusius pasiūlymus ir rekomendacijas Seimui ir Vyriausybei bei Lietuvos savivaldybių asociacijai. 70 straipsnis. Žmogaus teisių komiteto veiklos kryptys Žmogaus teisių komiteto veiklos kryptys: 1) rengti ir svarstyti įstatymų bei kitų teisės aktų projektus bei pasiūlymus su piliečių teisių garantijomis ir Lietuvoje gyvenančių tautybių santykių reguliavimu susijusiais klausimais; 2) teikti ministerijoms, valstybės institucijoms ir kitoms organizacijoms, Seimo komitetams rekomendacijas ir pasiūlymus piliečių teisių gynimo bei tautybių santykių gerinimo klausimais; 3) nustatyta tvarka teikti pasiūlymus dėl Seimo kontrolierių įstaigos struktūros, etatų ir finansavimo; 4) svarstyti Seimui adresuojamus skundus, atsiliepimus ir pasiūlymus dėl Seimo kontrolierių darbo; 5) prireikus rengti nepasitikėjimo Seimo kontrolieriumi nutarimo projektą ir teikti jį svarstyti Seimui, svarstyti ir teikti Seimui išvadas dėl nutarimų projektų, kuriuos parengia kiti Seimo komitetai; 6) svarstyti Seimo kontrolieriaus pateiktą medžiagą apie ministrų ar kitų Seimui atskaitingų pareigūnų padarytus įstatymų pažeidimus ir pateikti savo išvadą Seimui svarstyti; 7) svarstyti ir rengti įstatymų bei kitų teisės aktų, susijusių su užsienyje gyvenančių lietuvių reikalais, projektus; 8) atlikti institucijų, sprendžiančių žmogaus ir piliečio teisių užtikrinimo klausimus, parlamentinę kontrolę. DVYLIKTASIS SKIRSNIS SEIMO KOMISIJOS 71 straipsnis. Komisijų sudarymas 1. Seimas, pripažinęs būtinybę, gali sudaryti nuolat veikiančias komisijas specialioms problemoms nagrinėti arba sudaryti laikinąsias tyrimo, kontrolės, revizijos, parengiamąsias, redakcines ir kitokias laikinąsias komisijas kokiam nors klausimui ištirti, parengti ar kitiems Seimo pavedimams atlikti. 2. Jeigu sudarymo metu nebuvo aiškiai apibrėžtas komisijos įgaliojimų laikas, komisijos veikla nutraukiama Seimo nutarimu, kai pavesti uždaviniai yra įvykdyti. 3. Sudarant komisiją, pirmiausia nustatomas komisijos narių skaičius. Po to nustatomos Seimo frakcijų proporcinio atstovavimo normos, taip pat terminas kandidatams į komisijos narius pasiūlyti. 4. Jeigu laiku pasiūlytų kandidatų į komisijos narius sąrašas nepakankamas, po vieną papildomą kandidatą posėdžio metu gali žodžiu siūlyti frakcijos, po jų – ir kiekvienas Seimo narys, kol bus reikiamas kandidatų skaičius. 5. Kiekvienas iš pateiktų kandidatų turi duoti žodinį, o jeigu pats posėdyje nedalyvauja, raštišką sutikimą dirbti komisijoje. Seimas balsuoja už visą taip suformuotą komisijos narių sąrašą. Jeigu jis nepatvirtinamas, procedūra kartojama. 6. Kai kandidatai į komisijos narius siūlomi Seimo posėdyje ne pagal iš anksto skirtas normas ir nors 2 Seimo nariai pareiškia abejonę dėl kurio nors kandidato, dėl jo balsuojama atskirai. Jeigu posėdyje pasiūlytų kandidatų į komisijos narius yra daugiau, negu nustatytas komisijos narių skaičius, ir visi pasiūlyti kandidatai sutinka dirbti komisijoje, balsuojama atvirai biuleteniais su kandidatų sąrašu. 7. Tam tikrais atvejais Seimas gali nustatyti ir kitokią komisijų sudarymo tvarką, tačiau niekada jų negali sudaryti vienos frakcijos ar vieno komiteto atstovai. 72 straipsnis. Laikinųjų kontrolės arba tyrimo komisijų sudarymo tvarka 1. Laikinosios kontrolės arba tyrimo komisijos sudaromos kontroliuoti, kaip vykdomi Seimo sprendimai, surinkti ir Seimui pateikti informaciją bei išvadas, reikalingas kilusiai problemai nagrinėti ir sprendimui priimti, taip pat kitais šiame statute numatytais atvejais. 2. Laikinosios kontrolės arba tyrimo komisijos šio statuto 71 straipsnyje nustatyta tvarka sudaromos ne mažiau kaip iš 5 narių. 3. Laikinoji kontrolės arba tyrimo komisija darbui gali pasitelkti atitinkamų sričių specialistų. 73 straipsnis. Iniciatyva sudaryti laikinąją kontrolės arba tyrimo komisiją 1. Iniciatyvos teisę sudaryti laikinąsias kontrolės arba tyrimo komisijas turi Seimo valdyba, komitetai, frakcijos ir ne mažesnė kaip 1/4 Seimo narių grupė, jeigu tam tikrais atvejais šiame statute nenumatyta kitaip. 2. Iniciatoriai turi pateikti Seimui nutarimo dėl laikinosios kontrolės arba tyrimo komisijos sudarymo projektą, kuriame nurodomas tokios komisijos sudarymo tikslas, uždaviniai ir jos įgaliojimai. 3. Jeigu ne mažesnė kaip 1/4 Seimo narių grupė raštu pareikalauja sudaryti laikinąją kontrolės ar tyrimo komisiją, tokią komisiją Seimas turi sudaryti artimiausio posėdžio metu. 74 straipsnis. Komisijų darbo tvarka 1. Nuolat veikiančios komisijos arba komisijos, kurios įgaliojimų laikas ilgesnis kaip metai, pirmininkas ir jo pavaduotojas renkami ir tvirtinami komitetams nustatyta tvarka. Tokios komisijos pirmininku ir jo pavaduotoju negali būti Seimo valdybos ar Vyriausybės narys bei kitos komisijos ar komiteto pirmininkas ar jo pavaduotojas. Laikinosios komisijos pirmininką skiria Seimas. 2. Komisijos išlaidų sąmatą tvirtina ir kitus su jos veikla susijusius klausimus paprastai sprendžia Seimo valdyba. 3. Jeigu Seimas nenutaria kitaip, komisijos savo įgaliojimų metu vadovaujasi komitetų darbo tvarkos nuostatais. 4. Jeigu komisijos įgaliojimų laikas ilgesnis kaip metai, ji turi visas komitetų teises ir pareigas. 5. Komisija, baigusi darbą, pateikia Seimui savo parengtą ar suredaguotą projektą arba išvadą, kurią Seimas patvirtina priimdamas nutarimą. 6. Laikinosios tyrimo ir kontrolės komisijos dirba pagal šio statuto 75-76 straipsniuose nustatytą darbo tvarką. 75 straipsnis. Laikinosios kontrolės arba tyrimo komisijos įgaliojimai ir darbo tvarka 1. Jeigu nagrinėjamas klausimas yra susijęs su valstybės paslaptimi, laikinųjų kontrolės arba tyrimo komisijų posėdžiai uždari visiems asmenims, išskyrus kviestuosius, kurių sąrašas sudaromas pagal komisijos narių pageidavimus. Kitais atvejais laikinoji kontrolės arba tyrimo komisija rengti uždarus posėdžius gali tik gavusi Seimo pritarimą. 2. Laikinosios kontrolės arba tyrimo komisijos darbo metu surinkti duomenys, susiję su valstybės paslaptimi, neskelbiami. 3. Laikinųjų kontrolės arba tyrimo komisijų įgaliojimus nustato įstatymas. 76 straipsnis. Laikinosios kontrolės arba tyrimo komisijos sprendimai 1. Laikinoji kontrolės arba tyrimo komisija, atlikusi pavestą darbą, surinktus ir apibendrintus duomenis, išvadą ir parengtą nutarimo projektą pateikia Seimui. 2. Dėl laikinosios kontrolės arba tyrimo komisijos nagrinėto klausimo Seimo posėdyje priimamas nutarimas. 3. Seimo nutarime gali būti pareikštas nepasitikėjimas Vyriausybe, ministru ar kitu valstybės institucijos vadovu, kurį skiria Seimas, arba teikiamos išvados dėl siūlomo apkaltos proceso. 4. Nepasitikėjimo atveju nutarimui priimti taikomi šio statuto 218 ar 222 straipsnių reikalavimai. 77 straipsnis. Etikos ir procedūrų komisijos sudarymas 1. Seime sudaroma nuolat veikianti Etikos ir procedūrų komisija, į kurią ne mažiau kaip 1/10 Seimo narių gali pasiūlyti vieną atstovą. Pasiūlymai dėl kandidatų į šią komisiją Seimo kancleriui pateikiami raštu. 2. Jeigu Seimas nepatvirtina pirmojo ir antrojo tų pačių Seimo narių pasiūlyto kandidato, trečiasis jų pasiūlytas kandidatas į šios komisijos narius negali būti nepatvirtintas. 3. Iš Etikos ir procedūrų komisijos narių Seimas patvirtina šios komisijos pirmininką ir jo pavaduotoją. 78 straipsnis. Etikos ir procedūrų komisijos veiklos kryptys Etikos ir procedūrų komisijos veiklos kryptys: 1) rengti teisės aktų, susijusių su Seimo narių veikla ir etika, projektus bei pasiūlymus; 2) vadovaujantis etinėmis nuostatomis, padėti Seimui, jo padaliniams, Seimo nariams ugdyti demokratiškumą, derinti įvairius požiūrius bei įsitikinimus, siekti moralinės santarvės, Seimo narių žmogiškų tarpusavio santykių; 3) prižiūrėti, kaip laikomasi Seimo statuto bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių Seimo narių veiklą. Seimo Pirmininko, jo pavaduotojų, komitetų bei komisijų pirmininkų, kitų Seimo narių siūlymu arba savo iniciatyva nagrinėti šių teisės aktų bei etikos pažeidimus, svarstyti kilusius Seimo narių konfliktus ir, jeigu reikia, pateikti išvadas Seimui, jo Pirmininkui ar Seimo valdybai; 4) Seimo, jo Pirmininko, Seimo valdybos, Seimo posėdžio pirmininko, frakcijos prašymu nagrinėti ir teikti išvadas dėl procedūrinių ginčų; 5) nagrinėti Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijų pateiktą informaciją dėl Seimo narių asmeninės veiklos, prieštaraujančios įstatymams, ir teikti išvadas Seimui; 6) analizuoti Seimo narių nedalyvavimo Seimo, komitetų ir komisijų posėdžiuose priežastis, teikti spaudai informaciją apie be pateisinamų priežasčių praleistus posėdžius ir nedalyvavimą iš anksto skelbtuose balsavimuose bei pavedimų nevykdymą; 7) nagrinėti rinkėjų, valstybės įstaigų, visuomeninių organizacijų laiškus bei pasiūlymus Seimo narių veiklos klausimais; 8) prižiūrėti, ar Seimo nariai laiku ir tinkamai pateikia privačių interesų deklaracijas, ir jas saugoti; 9) remiantis metinėmis Seimo narių privačių interesų deklaracijomis arba Seimo nario prašymu, parengti Seimo nariui rašytines rekomendacijas, kokių priemonių Seimo narys turėtų imtis, kad savo veiklą suderintų su Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymu ir šio statuto 18 straipsnio reikalavimais; 10) savo iniciatyva, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nurodymu arba gavę pareiškimą, kad kuris nors Seimo narys savo veikloje nevykdo Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo ir šio statuto 18 straipsnio reikalavimų, gali atlikti šio Seimo nario veiklos tyrimą. Apie gautus pareiškimus, nutarimą atlikti tyrimą bei tyrimo rezultatus informuojamas Seimo Pirmininkas, pareiškimą pateikęs asmuo, Seimo narys, kurio veikla buvo tiriama, ir Vyriausioji tarnybinės etikos komisija. Jeigu tiriant Seimo nario veiklą nustatoma, kad Seimo narys nevykdė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo ir šio statuto 18 straipsnio reikalavimų, apie tai nedelsiant informuojamas Seimas; 11) apsvarstyti kiekvieno Seimo nario kreipimąsi dėl jo teisių, nustatytų šiame Statute, pažeidimo ir pateikti motyvuotą atsakymą. 79 straipsnis. Seimo Administravimo komisija 1. Seimo narių veiklos bei buities sąlygų ir kitiems su tuo susijusiems klausimams nagrinėti Seime sudaroma nuolat veikianti Seimo Administravimo komisija. 2. Seimo Administravimo komisija sudaroma pagal šio statuto 71 straipsnio nuostatas. 3. Pagal pareigas į šią komisiją įeina ir jai vadovauja Seimo kancleris, o komisijos pirmininko pavaduotoju renkamas opozicinės frakcijos narys. 80 straipsnis. Peticijų komisija ir peticijų nagrinėjimas Seime 1. Lietuvos Respublikos piliečių peticijoms nagrinėti Seime sudaroma nuolat veikianti Seimo Peticijų komisija. 2. Peticijų komisija sudaroma pagal šio statuto 71 straipsnio nuostatas. 3. Peticijų komisija nagrinėja Seimui adresuotas Lietuvos Respublikos piliečių peticijas. 4. Peticijų pateikimo ir jų nagrinėjimo tvarką nustato specialus įstatymas ir Peticijų komisijos darbo reglamentas. 81 straipsnis. Parlamentinės delegacijos ir tarpparlamentinių ryšių grupės 1. Seimo parlamentinės delegacijos tarptautinėse organizacijose ir forumuose sudaromos taip pat kaip komisijos. 2. Tarpparlamentinių ryšių grupės sudaromos laisvu Seimo narių apsisprendimo principu. 3. Seimo kancleris, gavęs iniciatorių teikimą, praneša Seimo nariams apie įsirašymo į tarpparlamentinių ryšių grupes pradžią ir pabaigą bei jų sudarymo iniciatorius ir paskelbia pirmojo posėdžio datą ir vietą. 4. Po pirmojo grupės posėdžio, kurio metu išrenkamas grupės pirmininkas, pavaduotojas ar pavaduotojai, grupės pirmininkas Seimo posėdžio metu paskelbia apie tarpparlamentinės grupės įsikūrimą. Remiantis grupės pirmininko pareiškimu, grupė registruojama Seime. 5. Seimo Pirmininkas praneša atitinkamų valstybių parlamentams apie tokių grupių įkūrimą Seime ir jų vadovus. 6. Seimo valdyba, atsižvelgdama į grupės darbo intensyvumą, ekonominių, politinių ar moralinių aspektų svarbą, remia parlamentinių grupių veiklą: skiria grupės sekretorių, finansuoja grupės kviestų svečių priėmimą ar grupės narių vizitus pagal kitų valstybių parlamentinių grupių kvietimus. 7. Tarpparlamentinių ryšių grupių veiklą koordinuoja Užsienio reikalų komitetas. Grupės pirmininkai bent du kartus per kadenciją pateikia raštu Užsienio reikalų komitetui informaciją apie grupės veiklą. Grupės pirmininko informaciją Užsienio reikalų komitetas gali išklausyti komiteto posėdyje. IV DALIS SEIMO SESIJOS TRYLIKTASIS SKIRSNIS PIRMOJI SEIMO SESIJA 82 straipsnis. Pirmosios Seimo sesijos sušaukimas 1. Seimas laikomas išrinktu, kai Vyriausioji rinkimų komisija paskelbia, kad yra išrinkta ne mažiau kaip 3/5 Seimo narių. 2. Naujai išrinktą Seimą susirinkti į pirmąjį posėdį, kuris turi įvykti ne vėliau kaip per 15 dienų po Seimo išrinkimo, kviečia Respublikos Prezidentas. 3. Jeigu Respublikos Prezidentas nekviečia Seimo susirinkti, Seimo nariai renkasi patys kitą dieną pasibaigus 15 dienų terminui. 83 straipsnis. Pirmasis naujai išrinkto Seimo posėdis 1. Pirmasis naujai išrinkto Seimo posėdis paprastai prasideda 12 valandą Seimo rūmuose. 2. Pirmąjį po rinkimų Seimo posėdį pradeda vyriausias pagal amžių Seimo narys. Jeigu šis negali ar atsisako, vietoj jo posėdį pradeda kitas vyriausias pagal amžių Seimo narys. Jis vadovauja posėdžiams tol, kol išrenkamas Seimo Pirmininkas. 3. Po to renkami Seimo Pirmininko pavaduotojai ir Seimo kancleris. 4. Jauniausias pagal amžių Seimo narys yra skiriamas į pirmąją balsų skaičiavimo grupę. 84 straipsnis. Seimo darbo tvarka prasidėjus pirmajai Seimo sesijai 1. Prasidėjus Seimo pirmajai sesijai, skiriama laiko frakcijoms sudaryti ir Seniūnų sueigai suformuoti. 2. Po to Seimas paprastai dirba tokia tvarka: 1) pritaria ar nepritaria Respublikos Prezidento teikiamai Ministro Pirmininko kandidatūrai; 2) sudaro Seimo komitetus ir tvirtina jų pirmininkus bei šių pavaduotojus; 3) svarsto Ministro Pirmininko pateiktą Vyriausybės programą ir sprendžia, ar jai pritarti; 4) sudaro sesijos darbų programą šio statuto numatyta tvarka. KETURIOLIKTASIS SKIRSNIS BENDRIEJI SESIJOS ORGANIZAVIMO KLAUSIMAI 85 straipsnis. Seimo sesijos 1. Seimas kasmet renkasi į dvi eilines pavasario ir rudens sesijas. 2. Pavasario sesija prasideda kovo 10 dieną ir baigiasi birželio 30 dieną. 3. Rudens sesija prasideda rugsėjo 10 dieną ir baigiasi gruodžio 23 dieną. 4. Seimas gali nutarti sesiją pratęsti. 5. Jeigu sesijos pradžios diena yra ne darbo diena, tą dieną rengiamas tik 1 posėdis. 6. Seimo nariai į eilines sesijas renkasi be atskiro kvietimo. 7. Sesija pradedama ir baigiama Seimo posėdžiuose Lietuvos valstybės himnu. 86 straipsnis. Neeilinių sesijų sušaukimas 1. Neeilines sesijas šaukia Seimo Pirmininkas ne mažiau kaip 1/3 visų Seimo narių siūlymu, kuris turi būti jam įteiktas raštu, o Konstitucijos 142 ir 144 straipsniuose numatytais atvejais – Respublikos Prezidentas. 2. Seimo valdyba turi pranešti visiems Seimo nariams apie neeilinę sesiją ne vėliau kaip likus 2 dienoms iki sesijos pradžios, išskyrus neatidėliotinus atvejus. 3. Neeilinėje sesijoje svarstomi tik jos iniciatorių pateikti klausimai. Neeilinės sesijos darbų programą tvirtina Seimas. 4. Neeilinės sesijos trukmė negali viršyti 15 dienų. Tarp neeilinių sesijų turi būti ne mažesnė kaip 10 dienų pertrauka, išskyrus neatidėliotinus atvejus. 87 straipsnis. Seimo posėdžių vieta 1. Seimo posėdžiai vyksta Vilniuje, Seimo rūmuose. 2. Kai Seimas negali susirinkti Seimo rūmuose, Seimo Pirmininkas arba Seimo valdyba gali laikinai paskirti kitą posėdžių vietą. Apie šį sprendimą turi būti pranešta visiems Seimo nariams. 3. Susirinkęs į laikinai paskirtą posėdžių vietą, Seimas išklauso Seimo Pirmininko arba Seimo valdybos informaciją apie priežastis, privertusias pakeisti Seimo posėdžių vietą. 88 straipsnis. Seimo posėdžių sekretoriatas 1. Seimo posėdžių sekretoriatas techniškai aptarnauja Seimo posėdžius ir vykdo su tuo susijusius Seimo Pirmininko, jo pavaduotojų ir Seimo kanclerio nurodymus. Sekretoriatas sudaromas iš Seimo kanceliarijos darbuotojų. 2. Seimo posėdžių sekretoriatas: 1) rūpinasi tinkamu techniniu posėdžių parengimu ir pagalba Seimo nariams posėdžių metu; 2) atsako, kad posėdžiui reikalinga medžiaga būtų laiku pateikta Seimo nariams ir posėdžio pirmininkui; 3) registruoja posėdyje dalyvaujančius Seimo narius, priima iš Seimo narių pareiškimus dėl negalėjimo dalyvauti posėdyje iš anksto numatytų balsavimų metu ir praneša apie tai posėdžio pirmininkui bei Etikos ir procedūrų komisijai; 4) priima iš Seimo narių raštiškus pageidavimus pasisakyti ir perduoda juos posėdžio pirmininkui; 5) priima ir registruoja Seimo narių klausimus bei paklausimus valstybės institucijų vadovams, perduoda juos atitinkamai Seimo Pirmininkui ar kancleriui; 6) sesijos metu priima iš Seimo narių kitus raštiškus pareiškimus, pasiūlymus, protestus bei pageidavimus ir perduoda juos adresatams; 7) pasirūpina posėdžių vertimu; 8) teikia informaciją apie posėdį Seimo kanceliarijos padaliniams; 9) registruoja teikiamus įstatymų projektus; 10) vykdo kitus Seimo Pirmininko, posėdžio pirmininko ir Seimo kanclerio pavedimus. PENKIOLIKTASIS SKIRSNIS SESIJOS DARBŲ PROGRAMA IR POSĖDŽIŲ DARBOTVARKĖ 89 straipsnis. Sesijos darbų programa 1. Sesijų, išskyrus pirmąją, rengimą organizuoja Seimo Pirmininkas. Jis kartu su Seimo kancleriu parengia sesijos darbų programos bei pirmosios savaitės posėdžių darbotvarkės projektus. 2. Šiuos projektus Seimo nariai gali gauti Posėdžių sekretoriate likus 2 darbo dienoms iki sesijos pradžios. 3. Sesijos darbų programos projekte nurodoma, kokie Seimo komitetai yra atsakingi už į programą įtrauktus klausimus, kada numatoma pateikti klausimą Seimo posėdyje. 4. Sesijos darbų programos projektas perduodamas Respublikos Prezidentui ir Vyriausybei. 5. Sesijos darbų programos projektą apsvarsto Seniūnų sueiga, gavusi raštiškus Respublikos Prezidento ir Vyriausybės pasiūlymus. Ji gali projekte daryti pataisas ir papildymus šio statuto 37 straipsnyje nustatyta tvarka. 6. Projektas su Seniūnų sueigos pataisomis bei papildymais, taip pat su rekomendacijomis pateikiamas svarstyti Seimui. 7. Pirmojoje po rinkimų sesijoje darbų programą Seimas paprastai svarsto ir tvirtina šio statuto 84 straipsnyje nurodytu metu. Kitos sesijos pradedamos darbų programos aptarimu ir tvirtinimu. 8. Atskiri sesijos darbų programos punktai Seime aptariami ir dėl jų balsuojama ta pačia tvarka kaip įstatymų priėmimo metu dėl straipsnių. 9. Sesijos darbų programą Seimas vėliau gali tikslinti šio statuto numatyta tvarka. 90 straipsnis. Savaitės posėdžių darbotvarkės parengimas 1. Pagal patvirtintą sesijos darbų programą Seimo Pirmininkas kartu su kancleriu rengia detalų savaitės posėdžių darbotvarkės projektą ir pateikia jį svarstyti Seniūnų sueigai. Pasiūlymus teikia Seimo valdybos nariai, Seniūnų sueigos nariai, komitetai, kiti Seimo nariai ir Vyriausybė. 2. Savaitės darbotvarkėje turi būti nurodytas posėdžių laikas, svarstomi klausimai, projekto registracijos numeris, svarstymo stadija, pranešėjai bei papildomi pranešėjai. Kartu Seimui turi būti pranešta apie nepriimtus pasiūlymus. 3. Jeigu savaitės posėdžių metu nespėjama išnagrinėti kurio nors klausimo, jis įrašomas be balsavimo į kitos savaitės darbotvarkę. 4. Į savaitės posėdžių darbotvarkę įrašomi klausimai, kuriems pagal šio statuto devynioliktajame skirsnyje numatytus reikalavimus yra tinkamai parengti įstatymų, nutarimų ar kitų aktų projektai, išskyrus šio statuto numatytus atvejus. 5. Seniūnų sueiga savo posėdyje sprendžia, ar pritarti kiekvienam pateiktos savaitės darbotvarkės punktui šio statuto 37 straipsnyje nustatyta tvarka. 6. Jeigu numatoma dirbti vieną dieną per savaitę, Seniūnų sueiga gali teikti iš karto posėdžių dienos darbotvarkę. Tokiu atveju jos parengimui, priėmimui ir keitimui taikomi tie patys reikalavimai kaip ir savaitės posėdžių darbotvarkei. 91 straipsnis. Savaitės posėdžių darbotvarkės tvirtinimas 1. Savaitės posėdžių darbotvarkės projektas, kuriam pritarta Seniūnų sueigoje, Seimo posėdyje nesvarstomas, iš karto balsuojama dėl jo patvirtinimo. 2. Tie darbotvarkės punktai, kurie Seniūnų sueigos pateikti kaip rekomendacijos, taip pat visas darbotvarkės projektas, jeigu Seimas jo balsuodamas nepatvirtino, turi būti aptarti Seimo posėdyje. Tokiu atveju pasiūlymus gali teikti Seimo valdybos nariai, komitetai, frakcijos, Vyriausybė. 3. Jeigu Seniūnų sueiga dėl kokių nors priežasčių negalėjo pritarti savaitės posėdžių darbotvarkės projektui, Seimui jį gali pateikti Seimo Pirmininkas. Tokiu atveju taikoma šio straipsnio antrojoje dalyje nustatyta tvarka. 92 straipsnis. Privalomas klausimų įtraukimas į darbotvarkę 1. Ne mažesnės kaip 1/3 Seimo narių grupės raštišku reikalavimu klausimas į sesijos darbų programą, savaitės ar kitos dienos darbotvarkę įrašomas privalomai, jeigu jis yra parengtas ir svarstyti pasirengta šio statuto numatyta tvarka. Tokiam klausimui svarstyti skiriama ne daugiau kaip 1,5 valandos, jeigu Seimas šio laiko nenusprendžia pratęsti. 2. Jeigu Respublikos Prezidentas prašo, jo teikiami klausimai ir pranešimai į posėdžio darbotvarkę įrašomi privalomai (be balsavimo). 3. Vyriausybė turi teisę prašyti į Seimo savaitės posėdžių darbotvarkę įtraukti Vyriausybės pranešimą svarbiu klausimu. Seimui nutarus, po tokio pranešimo gali vykti diskusija. 4. Daugiau kaip 1/10 visų Seimo narių raštišku reikalavimu į kitos posėdžių dienos darbotvarkę privalomai įrašoma diskusija dėl ypač svarbios problemos. Diskusijai skiriama ne daugiau kaip 30 minučių, jeigu Seimas nenusprendžia šią diskusiją pratęsti. Po svarstymo Seimas gali pavesti tą problemą išnagrinėti kuriam nors komitetui ar komisijai. Vieno posėdžio metu gali būti surengta tik viena tokia diskusija. 93 straipsnis. Dienos posėdžių darbotvarkė 1. Seimo Pirmininkas kartu su Seimo kancleriu pagal patvirtintą savaitės posėdžių darbotvarkę parengia detalų kiekvienos posėdžių dienos darbotvarkės projektą, kuriame kiekvienam klausimui atskirai turi būti nurodytas pranešėjas ir svarstymo ar balsavimo laikas. 2. Šis darbotvarkės projektas Seime svarstomas ir priimamas ankstesnę posėdžių dieną. 3. Jeigu dienos posėdžių darbotvarkės projektui yra pritarta Seniūnų sueigoje, Seimo posėdyje jis nesvarstomas, iš karto balsuojama dėl darbotvarkės patvirtinimo. 4. Jeigu Seniūnų sueigoje dienos posėdžių darbotvarkės projektui nepritarta, papildomus siūlymus gali teikti Seimo valdybos nariai, komitetai, frakcijos ir Vyriausybė, tačiau tik pagal patvirtintą savaitės posėdžių darbotvarkę. 94 straipsnis. Papildomų klausimų įtraukimas į darbotvarkę 1. Teisę Seimo posėdyje siūlyti papildomai įrašyti klausimus į priimtą savaitės ar dienos posėdžių darbotvarkę turi Seimo valdyba, Seniūnų sueiga, Vyriausybė ir Seimo narių frakcija. 2. Pasiūlymas dėl papildomų klausimų įrašymo į darbotvarkę gali būti priimtas, jeigu už jį balsuoja dauguma posėdyje dalyvaujančių Seimo narių. 3. Jeigu pasiūlymui dėl papildomų klausimų įrašymo į darbotvarkę nepritarta, pakartotinai jį pateikti galima tik kitą dieną. ŠEŠIOLIKTASIS SKIRSNIS SEIMO POSĖDŽIAI 95 straipsnis. Seimo posėdžių kalba Seime posėdžiai vyksta lietuvių kalba. Jos nemokantys svečiai, ekspertai ir liudytojai turi teisę kalbėti kita kalba, jeigu ne vėliau kaip prieš 6 valandas apie tai praneša Seimo posėdžių sekretoriatui, kuris turi pasirūpinti vertimu. 96 straipsnis. Seimo posėdžių periodiškumas 1. Seimo sesijos metu paprastai rengiami 4 posėdžiai per savaitę – po 2 antradienį ir ketvirtadienį, o kas 3 savaitės daromos vienos savaitės plenarinių posėdžių pertraukos. 2. Kitomis savaitės dienomis ir tą savaitę, kai nėra plenarinių posėdžių, Seimo valdybos nustatytu laiku rengiami Seimo valdybos, Seniūnų sueigos, frakcijų, komitetų ir komisijų posėdžiai, Seimo narių susitikimai su rinkėjais, savivaldybių atstovais. 3. Preliminarų Seimo sesijos posėdžių grafiką tvirtina Seimo valdyba. 97 straipsnis. Vakarinių posėdžių darbotvarkė 1. Kiekvienos dienos vakarinio posėdžio paskutinės 20 minučių skiriamos Seimo nariams pareikšti nuomonę dėl svarbių valstybės problemų. Tai transliuojama per nacionalinį radiją. 2. Norintieji kalbėti iki rytinio posėdžio įteikia Seimo posėdžių sekretoriatui raštišką prašymą. Seimo posėdžių sekretoriatas gautus prašymus perduoda posėdžio pirmininkui. 3. Dėl Seimo narių pareikštos nuomonės nediskutuojama. Seimas gali be diskusijų pritarti Seimo nario siūlymui pavesti problemą ištirti atitinkamam Seimo komitetui ar komisijai. Seimo komitetas ar komisija šią problemą privalo pradėti nagrinėti ne vėliau kaip po savaitės. 4. Antradienio vakarinio posėdžio 30 minučių skiriama Vyriausybės pusvalandžiui – atskirų Vyriausybės narių, Seimo pareigūnų, Seimo paskirtų valstybės institucijų vadovų, išskyrus Konstitucinio Teismo ir Aukščiausiojo Teismo teisėjus, taip pat kitų valstybės institucijų vadovų atsakymams į Seimo narių klausimus, o ketvirtadienio vakarinio posėdžio dalis paprastai skiriama Vyriausybės valandai. 5. Kas trečiojo ketvirtadienio vakarinio posėdžio darbotvarkę sudaro Seimo opozicijos frakcijos. Seimo valdyba, atsižvelgdama į proporcinio Seimo opozicijos frakcijų atstovavimo principą, iki eilinės Seimo sesijos pradžios paskiria frakciją arba jų koaliciją, atsakingas už tokių posėdžių darbotvarkes. Šiuo atveju tokių posėdžių darbotvarkės Seimo posėdyje nebetvirtinamos, tačiau turi būti pateikiamos kartu su savaitės darbotvarkės projektu. 6. Kiekvieno ketvirtadienio, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytus ketvirtadienius, vakarinio posėdžio pabaigoje ne daugiau kaip 2 valandos skiriamos Seimo narių įregistruotiems projektams svarstyti. Šie projektai į darbotvarkę įrašomi, jeigu tam neprieštarauja daugiau kaip 1/3 Seimo narių, pagal jų registravimo eilę. Seimo narys gali prašyti Seimo, kad jo įregistruoto projekto svarstymas būtų atidėtas, tačiau tokiu atveju į darbotvarkę jis gali būti įtrauktas tik tada, kai jo svarstymui eilė ateis iš naujo. 98 straipsnis. Seimo posėdžių laikas bei Seimo narių registracija 1. Rytinis Seimo posėdis paprastai rengiamas nuo 10 valandos, vakarinis – nuo 15 valandos. 2. Seimo nariai registruojami kiekvieno posėdžio pradžioje ir prieš iš anksto numatytus balsavimus. 3. Seimo posėdžio pirmininko sprendimu arba Seimo narių frakcijos reikalavimu, kurį paremia ne mažiau kaip 1/2 posėdyje dalyvaujančių Seimo narių, Seimo posėdis gali būti pratęstas, jeigu Seimas nesuspėjo išnagrinėti visų patvirtintos darbotvarkės klausimų. 99 straipsnis. Nenumatytas Seimo posėdis 1. Nenumatytas Seimo posėdis turi būti surengtas, jeigu to raštu reikalauja Respublikos Prezidentas, 1/3 Seimo narių arba Seimo valdyba. 2. Nenumatytame Seimo posėdyje svarstomi tik tie klausimai, kuriuos pateikia posėdžio iniciatoriai. 3. Apie nenumatyto Seimo posėdžio rengimą ir pateiktus svarstyti klausimus Seimo valdyba praneša Seimo nariams arba eilinio Seimo posėdžio metu, arba per visuomenės informacijos priemones likus ne mažiau kaip 6 valandoms iki to posėdžio pradžios. 100 straipsnis. Seimo posėdžio pirmininkas 1. Seimo posėdžiams pirmininkauja Seimo Pirmininkas arba jo pavaduotojas. 2. Seimo posėdžio pirmininkas: 1) žodžiu ir plaktuko smūgiu skelbia posėdžio pradžią ir pabaigą, prireikus gali paskelbti darbotvarkėje nenumatytą posėdžio pertrauką; 2) rūpinasi Seimo posėdžių darbo tvarka, stebi, kad juose būtų laikomasi šio statuto, kontroliuoja, kaip savo pareigas atlieka Balsų skaičiavimo grupė ir Seimo posėdžių sekretoriatas; 3) nedalyvauja diskusijose ir negali kitaip daryti Seimo nariams įtakos dėl priimamų sprendimų; 4) suteikia Seimo nariams žodį, vadovauja svarstymams, gali Seimo narių paklausti, patikslindamas pasiūlymų esmę; 5) stebi kalbų trukmę; jeigu ji viršijama, įspėja kalbėtoją, o po antrojo įspėjimo gali kalbėtoją nutraukti; 6) jeigu Seimas neprieštarauja, kalbėjimo laiką gali pratęsti; 7) jeigu kalbėtojas nukrypsta nuo svarstomo klausimo esmės, gali jį įspėti, o po antrojo įspėjimo gali kalbėtoją nutraukti; 8) jeigu Seimas neprieštarauja, gali suteikti žodį ir kitiems asmenims; 9) remdamasis svarstymų rezultatais, formuluoja klausimus balsuoti, vadovaudamasis šiuo statutu, nustato balsavimo tvarką, skelbia balsavimo pradžią ir pagal balsų skaičiavimo grupės ar elektroninės sistemos pateiktus duomenis skelbia balsavimo rezultatus; 10) įspėja Seimo narius, jeigu šie nesilaiko statuto, triukšmauja salėje, viešai įžeidžia Respublikos Prezidentą, Seimą, jo Pirmininką, Seimo narius, Vyriausybę, Ministrą Pirmininką ar ministrus, ir gali teikti pasiūlymus dėl įspėjimo įrašymo į protokolą, apsvarstymo Etikos ir procedūrų komisijoje arba Seimo nario pašalinimo iš salės; 11) priima sprendimą pašalinti iš posėdžių salės kviestus asmenis ar akredituotus žurnalistus, jeigu šie trukdo posėdžiui; 12) priimdamas sprendimus, Seimo narių reikalavimu paskelbia, kokiu statuto straipsniu remiasi; 13) pasirašo Seimo posėdžio protokolą, taip pat vizuoja posėdyje priimtus įstatymus ir kitus aktus. 101 straipsnis. Atviri ir uždari Seimo posėdžiai 1. Seimo posėdžiai paprastai yra atviri. 2. Seimui nutarus, taip pat Respublikos Prezidentui, Seimo Pirmininkui pareikalavus, išimties tvarka rengiamas uždaras posėdis, kuriame, be Seimo narių, gali dalyvauti tik specialiai į šį posėdį kviesti asmenys ir, jeigu reikia, Posėdžių sekretoriato darbuotojai. 3. Teisę siūlyti surengti uždarą posėdį turi Seimo valdyba, frakcijos, komitetai, šį pasiūlymą būtinai motyvuodami. 4. Be Seimo nutarimo nei Seimo nariai, nei kiti uždaro posėdžio dalyviai neturi teisės skleisti informaciją apie uždaro posėdžio turinį. 102 straipsnis. Seimo posėdžių svečiai ir stebėtojai 1. Seimo Pirmininkas ar Seimo valdyba gali pakviesti kalbėti posėdžiuose žymiausius Lietuvos Respublikos svečius: užsienio valstybių vadovus, vyriausybių narius, parlamentinių delegacijų vadovus, lietuvių išeivijos organizacijų pirmininkus. 2. Kiti garbingi svečiai gali būti pakviesti stebėti sesijos posėdžių. 3. Respublikos Prezidentas, Vyriausybės nariai, Konstitucinio Teismo teisėjai, Aukščiausiojo Teismo pirmininkas bei Seimo sudaromų valstybės institucijų vadovai gali dalyvauti posėdžiuose be atskiro kvietimo ir diskusijose išdėstyti savo nuomonę, kai svarstomi su jų veikla susiję klausimai. Apie jų dalyvavimą pažymima posėdžio protokole. 4. Atviri Seimo posėdžiai yra vieši. Juos stebėti gali visi leidimus įeiti į Seimo rūmus turintys asmenys. Posėdžių stebėjimo tvarką posėdžių salėje nustato Seimo valdyba. 5. Posėdžių salės parteryje posėdžių metu gali būti tik Seimo nariai, Posėdžių sekretoriato darbuotojai ir asmenys, kuriems yra suteiktas žodis. 103 straipsnis. Seimo narių pasitarimas 1. Kai kuriems klausimams preliminariai aptarti Seimas gali surengti visų Seimo narių pasitarimą, kuriame šio statuto taisyklės negalioja. Pasitarimo metu Seimas jokių sprendimų nepriima. 2. Seimo nariai išsirenka pasitarimo pirmininką ir gali nustatyti laikiną pasitarimo reglamentą. 104 straipsnis. Pranešimai, kalbos bei atsakymai į klausimus 1. Visi pranešimai Seimo posėdyje skaitomi iš centrinės tribūnos. 2. Statuto 106 straipsnyje išvardytais atvejais galima kalbėti ir iš Seimo nario vietos bei prie salėje esančių mikrofonų. 3. Posėdžio metu kalbėti galima tik posėdžio pirmininkui leidus. 4. Svarstant kiekvieną klausimą paprastai daromas vienas pagrindinis ir vienas papildomas pranešimas. 5. Pranešimo trukmę nustato posėdžio pirmininkas, suderinęs su pranešėju. Paprastai ji neturi viršyti 30 minučių. 6. Papildomam pranešimui skiriama iki 15 minučių, baigiamajam žodžiui ir kalbėti diskusijoje Vyriausybės ar komiteto vardu skiriama iki 10 minučių, frakcijos vardu – iki 7 minučių, o savo vardu – iki 5 minučių. Jeigu prieš prasidedant Seimo diskusijai yra priimamas nutarimas apriboti diskusijos trukmę, frakcijoms skirtas diskusijos laikas yra dalijamas proporcingai frakcijų dydžiui ir frakcijų seniūnai informuoja posėdžio pirmininką, kas iš frakcijos narių ir kiek laiko kalbės. 7. Projekto pateikimo metu pranešimui skiriama 10 minučių, o atsakymams į Seimo narių klausimus – ne daugiau kaip 10 minučių. 8. Atsakymas į vieną klausimą neturi trukti ilgiau kaip 3 minutes, o pats klausimas – ne ilgiau kaip 1 minutę. 9. Klausti galima tik po vieną klausimą. Dar kartą klausti leidžiama tik po to, kai klausiantysis iš naujo sulaukia eilės. 10. Atsakymus į klausimus, Seimui nutarus, galima nutraukti anksčiau laiko, jeigu pasiūlymą paremia dar bent vienas Seimo narys. 105 straipsnis. Diskusijų organizavimo tvarka 1. Užsirašyti kalbėti pradedama likus valandai prieš pirmąjį tos dienos, kurią numatyta klausimą svarstyti, posėdį, o baigiama – iki klausimo svarstymo pradžios. Tada posėdžio pirmininkas turi paskelbti diskusijoje dalyvausiančiųjų sąrašą. Kalbėti užsirašoma Posėdžių sekretoriate. 2. Diskusijoje žodis kalbėtojams suteikiamas pagal užsirašymo eilę. Posėdžio pirmininkas gali keisti šią eilę, kad diskusijoje proporcingiau būtų atstovaujama frakcijoms, komitetams, argumentuojama „už“ ir „prieš“. 3. Seimo narys gali atsisakyti kalbėti. Jei jis, neįspėjęs posėdžio pirmininko, išeina iš posėdžių salės ir nebūna, kai jam suteikiamas žodis, laikoma, kad jis atsisakė kalbėti. Seimo nariai negali vienas kitam perduoti kalbėti skirto laiko. 106 straipsnis. Kalbos dėl procedūros ir kitais klausimais 1. Kiekvienu darbotvarkės klausimu diskusijoje Seimo nariai turi teisę kalbėti ne daugiau kaip vieną kartą. 2. Išimtį sudaro klausimai, replikos, kalbos dėl balsavimo motyvų ar procedūros, diskusijos nutraukimo klausimai, pasiūlymai atmesti projektą ar atidėti svarstomą klausimą. 3. Šiais atvejais iš anksto užsirašyti nereikalaujama, tačiau tuo pačiu darbotvarkės klausimu Seimo narys turi teisę tik vieną kartą klausti, kalbėti ar pasakyti repliką, o dėl balsavimo motyvų – vieną kartą kalbėti prieš kiekvieną balsavimą. 4. Replikos sakomos reaguojant į kieno nors kalbą arba prašant ką nors paaiškinti. Ar suteikti žodį replikai, sprendžia posėdžio pirmininkas. 5. Kalbos dėl procedūros, diskusijos nutraukimo, klausimo atidėjimo ar projekto atmetimo ir replikos turi prioritetą prieš nagrinėjamą klausimą. Žodis šiais atvejais suteikiamas tuo metu kalbančiajam baigus kalbėti, o trukmė neturi viršyti 2 minučių. Šio statuto numatytais atvejais po tokių kalbų gali būti balsuojama. 6. Posėdžio pirmininkas gali minėtas kalbas nutraukti, jeigu kalbama ne dėl to, dėl ko buvo suteiktas žodis. 107 straipsnis. Kalbos dėl balsavimo motyvų 1. Dėl balsavimo motyvų galima kalbėti po to, kai posėdžio pirmininkas paskelbia, dėl ko bus balsuojama, ir paklausia, ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. 2. Kai balsuojama dėl viso klausimo ar įstatymo projekto priėmimo, dėl balsavimo motyvų gali kalbėti „už“ ir „prieš“ ne daugiau kaip po 4 Seimo narius. Posėdžio pirmininkas pirmenybę kalbėti suteikia frakcijų seniūnams arba kalbantiesiems frakcijų vardu. 3. Kitais atvejais dėl balsavimo motyvų gali kalbėti „už“ ir „prieš“ po 1 Seimo narį. 108 straipsnis. Diskusijų nutraukimas ir apribojimas 1. Diskusija nutraukiama Seimui nutarus, išskyrus atvejus, kai šio statuto numatyta kitokia diskusijos baigimo tvarka. 2. Pasiūlymas diskusiją nutraukti gali būti pateiktas pasisakius ne mažiau kaip 2 kalbėtojams ir be aptarimo teikiamas balsuoti, jeigu jį paremia dar bent vienas Seimo narys. Prieš tai posėdžio pirmininkas turi pranešti, kiek buvo užsirašiusiųjų kalbėti ir kiek jau kalbėjo. 3. Nutarus diskusiją nutraukti, posėdžio pirmininkas privalo leisti pasisakyti pagal eilę dar vienam Seimo nariui ir visiems, kurie dar turi teisę kalbėti pagal šio straipsnio 4 dalį. Be to, pranešėjas dar gali tarti baigiamąjį žodį. 4. Be eilės vieną kartą kalbėti diskusijoje gali Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas ir Seimo opozicijos lyderis. 5. Jeigu Vyriausybės nariai, taip pat frakcijos ar komiteto vienas atstovas apie savo pageidavimą kalbėti praneša Posėdžių sekretoriatui iki diskusijos nutraukimo, jie išlaiko teisę kalbėti, net jeigu nutariama diskusiją nutraukti. 6. Seimas gali iš anksto apriboti bendrą diskusijų kiekvienu klausimu trukmę arba kalbėtojų skaičių. Tuomet teikimai nutraukti diskusiją nepriimami. 7. Jeigu diskusiją nutraukti prieštarauja opozicinė frakcija ir jos siūlymą paremia 1/3 posėdyje dalyvaujančių Seimo narių, diskusija tęsiama toliau. 109 straipsnis. Klausimo svarstymo pertrauka ir svarstymo atidėjimas 1. Svarstant kiekvieną klausimą, iki balsavimo pradžios posėdžio pirmininko reikalavimu, pagrindinio komiteto reikalavimu, taip pat frakcijos reikalavimu, kurį paremia ne mažiau kaip 1/3 posėdyje dalyvaujančių Seimo narių, arba opozicinės frakcijos reikalavimu, kurį paremia ne mažiau kaip 1/5 posėdyje dalyvaujančių Seimo narių, daroma neeilinė, ne trumpesnė kaip 30 minučių ir ne ilgesnė kaip 1 valandos, klausimo svarstymo pertrauka arba klausimo svarstymas atidedamas kitam artimiausiam posėdžiui. 2. Svarstant klausimą, daryti tokias pertraukas ar atidėti svarstymą galima iš viso tik 2 kartus. Tame pačiame posėdyje daroma tik viena to paties klausimo svarstymo neeilinė pertrauka. 3. Jeigu svarstant klausimą buvo akivaizdžiai pažeistas šis statutas, komitetas, rengęs įstatymo ar kito teisės akto projektą, frakcija arba Etikos ir procedūrų komisija turi teisę reikalauti, kad klausimo svarstymas būtų atidėtas, bet ne ilgiau kaip savaitei. 110 straipsnis. Seimo nario kalba asmeniniu klausimu 1. Jeigu kitų kalbose Seimo nario elgesys ar žodžiai pateikiami iškreipti, jis turi teisę posėdžio pirmininko prašyti leisti kalbėti asmeniniu klausimu iki 2 minučių. 2. Jei posėdžio pirmininkas nesutinka, Seimo narys turi teisę prašyti, kad dėl leidimo jam kalbėti asmeniniu klausimu būtų balsuojama. 3. Žodis asmeniniu klausimu Seimo nariui suteikiamas baigus svarstyti klausimą. SEPTYNIOLIKTASIS SKIRSNIS BALSAVIMAS IR BALSŲ SKAIČIAVIMAS 111 straipsnis. Balsavimo būdai ir tvarka 1. Dėl Seimo posėdžiuose svarstomų klausimų balsuojama atvirai, išskyrus šio statuto numatytus atvejus. 2. Įstatymai ir Seimo nutarimai priimami balsuojant elektronine balsų skaičiavimo sistema. Taip pat yra balsuojama dėl atskirų svarstomo klausimo nuostatų, atskirų įstatymo straipsnių ar teiginių, protokolinių nutarimų ir sesijos darbų programos, posėdžių darbotvarkės bei kitų klausimų. Duomenys apie kiekvieno Seimo nario balsavimą yra vieši. Posėdžio pirmininkui nutarus, dėl šių klausimų gali būti balsuojama rankos pakėlimu. 3. Kaip naudotis elektronine balsų skaičiavimo sistema, nustato atskira Seimo valdybos patvirtinta instrukcija. 4. Seimo nariai balsuoja asmeniškai. Balso teisė negali būti perduota kitiems asmenims. 112 straipsnis. Balsavimo procedūra 1. Balsavimo procedūros pradžią žodžiu skelbia posėdžio pirmininkas. 2. Posėdžio pirmininkas taip pat turi pranešti Seimo nariams, kiek balsų reikia sprendimui priimti. 3. Balsavimo metu po salę nevaikščiojama. 4. Kol balsavimo procedūra nebaigta, jokie klausimai nesvarstomi. Žodis suteikiamas tik dėl balsavimo motyvų ir balsavimo būdo, išskyrus laiką, kai skaičiuojami vardinio balsavimo ar balsavimo biuleteniais rezultatai. 113 straipsnis. Sprendimų priėmimas 1. Lietuvos Respublikos įstatymai, Seimo nutarimai ir kiti Seimo sprendimai priimami Seimo posėdžiuose paprasta (t. y. daugiau kaip pusės) posėdyje dalyvaujančių Seimo narių balsų dauguma, išskyrus specialius Konstitucijos ir šio statuto numatytus atvejus. 2. Sprendimai dėl protokolinių (įrašomų į protokolą) Seimo nutarimų, atskirų svarstomo klausimo nuostatų, atskirų įstatymo straipsnių ar teiginių, sesijos darbo tvarkos klausimų priimami balsavusių Seimo narių dauguma, šie sprendimai taip pat gali būti priimti ir be balsavimo (bendru sutarimu), t. y. po to, kai į posėdžio pirmininko klausimą: „Ar yra prieštaraujančių?“ niekas neatsako, ir jis paskelbia: „Priimta“. 3. Posėdžio pirmininkas kiekviename posėdyje prieš pirmąjį balsavimą, taip pat prieš balsavimą dėl viso įstatymo ar kito teisės akto priėmimo turi patikrinti, kiek Seimo narių dalyvauja. 4. Jeigu prieš kurį nors balsavimą posėdžio pirmininkas arba kuri nors frakcija nepareikalavo patikrinti, kiek Seimo narių dalyvauja posėdyje, vėliau dėl to abejonių kelti negalima. Posėdyje dalyvaujančių Seimo narių skaičiumi laikomas paskutinis nustatytasis tame posėdyje. 114 straipsnis. Vardinis balsavimas 1. Priimant Lietuvos Respublikos įstatymus, Seimo nutarimus arba kitus aktus, išskyrus personalijų klausimus, galima balsuoti ir vardiniu būdu, jeigu kuri nors frakcija reikalauja ir šį reikalavimą paremia ne mažiau kaip 1/3 posėdyje dalyvaujančių Seimo narių. 2. Tokį reikalavimą gali pateikti frakcijos atstovas tik baigus svarstyti klausimą, prieš balsavimą dėl viso projekto. 3. Šiuo atveju iki balsavimo pradžios Seimo nariams išdalijamos vardinio balsavimo kortelės, kurias gaudami jie pasirašo kortelių išdavimo lape. 4. Posėdžio pirmininkas paskelbia vardinio balsavimo pradžios ir pabaigos laiką. Apie tai informacija paskelbiama visuose Seimo rūmuose. 5. Kol neprasidėjo vardinis balsavimas, bet kurios frakcijos seniūnas gali pareikalauti, kad balsavimas būtų atidėtas. Tokiu atveju posėdžio pirmininkas tiksliai nurodo, iki kada yra balsavimas atidedamas, ir šis balsavimas turi įvykti ne vėliau kaip iki kitos posėdžių dienos pabaigos. Tokiu būdu balsavimą atidėti galima tik vieną kartą. 6. Paskelbus balsavimo pradžią, kiekvienas Seimo narys kortelę užpildo, pasirašo ir perduoda balsų skaičiavimo grupei. 7. Pasibaigus balsavimo laikui, vardinio balsavimo kortelės neišduodamos ir nepriimamos. 8. Suskaičiavus balsus, posėdžio pirmininkas paskelbia, kaip balsavo kiekvienas Seimo narys. 115 straipsnis. Slaptas balsavimas 1. Tik slaptai balsuojama tada, kai renkamas Seimo Pirmininkas, jo pavaduotojai bei Seimo kancleris, sprendžiamas nepasitikėjimo Vyriausybe, Ministru Pirmininku ar atskiru ministru klausimas, nepasitikėjimo kuriuo nors Seimo pareigūnu arba Seimo paskirto valstybės institucijos vadovo atleidimo iš pareigų klausimas, taip pat kai balsuojama dėl kaltinimo formuluočių apkaltos proceso metu. 2. Taip pat slaptai balsuojama, kai sprendžiamas klausimas dėl Konstitucinio Teismo teisėjų paskyrimo. 3. Seimui nutarus, gali būti slaptas balsavimas ir kitais personalijų klausimais. 4. Slaptai balsuojama per posėdžio pertrauką. 5. Balsavimo biuletenius antspauduoja ir išduoda balsų skaičiavimo grupė. Gaudami biuletenį, Seimo nariai pasirašo biuletenių išdavimo lape. 6. Balsavimo vietoje turi būti slapto balsavimo kabina ir balsadėžė. Pastaroji turi būti taip pastatyta, kad balsuojantieji, eidami prie jos, turėtų pereiti slapto balsavimo kabiną. 116 straipsnis. Atviras balsavimas biuleteniais 1. Biuleteniais atvirai balsuojama, kai į kurias nors pareigas iš didesnio kandidatų skaičiaus reikia išrinkti keletą, o slaptai balsuoti nenutarta. 2. Atvirai balsuojama ir rezultatai nustatomi taip pat kaip ir balsuojant slaptai, išskyrus tai, kad nesinaudojama slapto balsavimo kabinomis, o biuleteniai užpildomi posėdžių salėje. 3. Biuletenių pasirašyti nereikia. 117 straipsnis. Balsavimo biuleteniai 1. Slapto ar atviro balsavimo biuletenio pavyzdį prieš balsavimą patvirtina Seimas. 2. Dėl kurio nors pareigūno atleidimo ar nepasitikėjimo juo pareiškimo balsuojama biuleteniais, kuriuose įrašyti teiginiai: „pasitikiu“ ir „nepasitikiu“ arba „atleisti iš pareigų“ ir „neatleisti iš pareigų“. 3. Vienu biuleteniu gali būti balsuojama tik dėl vieno pareigūno atšaukimo arba nepasitikėjimo kolegialia institucija ar jos nariu pareiškimo arba vieno pareigūno atleidimo. 4. Viename biuletenyje abėcėlės tvarka gali būti įrašomos tik kandidatų į tas pačias pareigas pavardės. 5. Visais atvejais biuletenis turi turėti antraštę, kurioje aiškiai nurodyta, dėl ko balsuojama. 6. Balsuojantysis biuletenyje išbraukia pavardes tų kandidatų, prieš kuriuos balsuoja, arba tuos teiginius, kurie jam nepriimtini. 7. Negaliojančiais pripažįstami nepatvirtinto pavyzdžio ar neantspauduoti biuleteniai, taip pat tie, kuriuose palikta pavardžių daugiau, negu renkama pareigūnų, arba paliktas daugiau kaip vienas pasirinkti duotas teiginys. 8. Papildomai įrašytos pavardės ar teiginiai neskaičiuojami. 9. Balsavimo biuleteniais balsų skaičiavimo protokolą pasirašo balsų skaičiavimo grupės pirmininkas ir posėdžio pirmininkas. 10. Balsavimo biuleteniai saugomi Seimo archyve iki Seimo kadencijos pabaigos. 118 straipsnis. Klausimų pateikimas balsuoti 1. Balsuoti gali būti pateiktas vienas teiginys arba du alternatyvūs teiginiai. Pirmuoju atveju balsuojama „už“, „prieš“ arba „susilaikoma“. Antruoju atveju balsuojama „už pirmąjį teiginį“ arba „už antrąjį teiginį“. 2. Dėl alternatyvių teiginių balsuojama pagal jų pateikimo svarstyti eilę. Jeigu teiginių yra daugiau kaip du, posėdžio pirmininkas turi juos pagal prasmę sugrupuoti taip, kad per keletą balsavimų po vieną ar du teiginius būtų išspręsti visi. 3. Daugiausia balsų gavęs teiginys, jeigu yra surinkta reikiama balsų dauguma, yra priimtas, priešingu atveju jis pateikiamas papildomai balsuoti dėl sprendimo patvirtinimo. 4. Jeigu to nepavyksta padaryti, Seimo nariai gali pasiūlyti kompromisinį sprendimą arba klausimą atidėti. 5. Savo iniciatyva arba jeigu bent du Seimo nariai pareikalauja, posėdžio pirmininkas teikiamą balsuoti klausimą padalija į du. 6. Dėl sprendimo atidėti klausimą balsuojama pirmiau negu dėl klausimo esmės. 7. Dėl skaičių balsuojama jų didėjimo tvarka. Prireikus posėdžio pirmininkas gali keisti balsavimo tvarką, jeigu neprieštarauja pasiūlymų teikėjai. 119 straipsnis. Balsų skaičiavimo grupė 1. Kai nenaudojama elektroninė balsų skaičiavimo sistema, balsavimą organizuoja ir balsus skaičiuoja balsų skaičiavimo grupė. 2. Balsų skaičiavimo grupė taip pat padeda posėdžio pirmininkui patikrinti, kiek salėje dalyvauja Seimo narių, ir patikslinti jų registraciją. 3. Balsų skaičiavimo grupės nariai balsuoja bendra tvarka. 4. Balsų skaičiavimo grupę pagal abėcėlę vienam mėnesiui Seimo kanclerio siūlymu skiria Seimas. Šios grupės negali sudaryti vienos frakcijos nariai. 5. Seimo valdybos nariai, komitetų pirmininkai, komisijų pirmininkai, frakcijų seniūnai bei Vyriausybės nariai į balsų skaičiavimo grupę neskiriami. 6. Balsų skaičiavimo grupė iš savo narių išsirenka pirmininką. 7. Seimas gali posėdyje dalyvaujančių Seimo narių balsų dauguma pareikšti nepasitikėjimą balsų skaičiavimo grupe ar jos nariu. Tada skiriama nauja grupė arba jos narys. 8. Posėdžio pirmininko sprendimu arba frakcijos reikalavimu, kurį paremia ne mažiau kaip 1/3