Lietuvos Respublikos Vyriausybė NUTARIMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2003 M. RUGSĖJO 11 D. NUTARIMO NR. 1160 „DĖL NACIONALINĖS DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJOS PATVIRTINIMO IR ĮGYVENDINIMO“ PAKEITIMO 2009 m. rugsėjo 16 d. Nr. 1247 Vilnius Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: 1. Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimą Nr. 1160 „Dėl Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos patvirtinimo ir įgyvendinimo“ (Žin., 2003, Nr. 89-4029): 1.1. Papildyti nauju 2 punktu (ankstesniuosius 2, 3, 4 ir 5 punktus laikant 3, 4, 5 ir 6 punktais): „2. Patvirtinti Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos įgyvendinimo priemonių planą (pridedama).“ 1.2. Išdėstyti nauja redakcija nurodytuoju nutarimu patvirtintą Nacionalinę darnaus vystymosi strategiją (pridedama). 2. Įpareigoti atsakingas institucijas, nurodytas Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos 201–204 punktuose, kasmet teikti Statistikos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės šiuose punktuose išvardytų rodiklių duomenis oficialiosios statistikos darbų programoje numatytais terminais, o Statistikos departamentą prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės – kasmet jo nustatytu laiku skelbti pagrindinius darnaus vystymosi rodiklius. 3. Pasiūlyti savivaldybėms dalyvauti įgyvendinant Nacionalinę darnaus vystymosi strategiją. 4. Nustatyti, kad šio nutarimo 1.2 punkte nurodytos strategijos įgyvendinimas finansuojamas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžete ir savivaldybių biudžetuose patvirtintų asignavimų, Europos Sąjungos lėšų ir kitų šaltinių. MINISTRAS PIRMININKAS                                                              ANDRIUS KUBILIUS APLINKOS MINISTRAS                                                        GEDIMINAS KAZLAUSKAS _________________ Patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 16 d. nutarimo Nr. 1247 redakcija) NACIONALINĖ DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Pagrindinės darnaus vystymosi nuostatos suformuluotos pasaulio viršūnių susitikime Rio de Žaneire 1992 metais. Darnus vystymasis įteisintas kaip pagrindinė ilgalaikė visuomenės vystymosi ideologija. Darnaus vystymosi koncepcijos pagrindą sudaro 3 lygiaverčiai komponentai – aplinkosauga, ekonominis ir socialinis vystymasis. Rio de Žaneire priimta darnaus vystymosi įgyvendinimo veiksmų programa „Darbotvarkė 21“ ir deklaracija, kurioje nurodyti pagrindiniai darnaus vystymosi principai. 2. Darnaus vystymosi būdai išsivysčiusioms ir besivystančioms valstybėms skirtingi. Opiausios besivystančių valstybių problemos – labai spartus gyventojų skaičiaus didėjimas, skurdas, lyčių nelygybė, netobula švietimo, medicinos sistema, o išsivysčiusios valstybės daugiausia susiduria su per daug intensyvaus gamtos išteklių naudojimo ir aplinkos teršimo problemomis. Tačiau tiek išsivysčiusios, tiek besivystančios valstybės (išskyrus karo ar kitų stichinių nelaimių niokojamas valstybes) vystosi natūralios evoliucijos būdu, jų ekonomika ir gyventojų gerovė auga, nors ir labai skirtingais tempais. 3. Sugriuvus Sovietų Sąjungai ir suirus visam jos įtakos sferoje buvusių valstybių blokui, susiformavo didelė trečioji – pereinamosios ekonomikos valstybių – grupė su labai savitais visuomenės vystymosi bruožais. Būdingas visų pereinamosios ekonomikos valstybių bruožas – ypač spartūs ir didelio masto pokyčiai. 4. Po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje pradėtos diegti naujesnės kuro deginimo technologijos energetikos ir pramonės objektuose, juose pradėta naudoti daugiau gamtinių, o transporto sektoriuje – suskystintų naftos dujų, buvo nuolat atnaujinamas transporto parkas, todėl aplinką teršiančių ir šiltnamio efektą skatinančių medžiagų emisija, tenkanti tam pačiam sunaudotos energijos kiekiui, pradėjo mažėti. Ekologinis efektyvumas labai išaugo: energijos sąnaudos bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP) vienetui sumažėjo apie 2 kartus, o teršiančių medžiagų emisija į orą – per 2,5 karto. Taigi aplinkos taršos pokyčiai atsieti nuo išteklių naudojimo pokyčių. 5. Lietuvos nacionalinė darnaus vystymosi strategija (toliau – Strategija) patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160, pagal kurį kas dveji metai turi būti rengiamos Strategijos įgyvendinimo ataskaitos. Pirmoji tokia ataskaita parengta 2005 metais, antroji – 2008 metais. Europos Sąjungos Taryba 2006 m. birželio 9 d. priėmė atnaujintą ES darnaus vystymosi strategiją (Europos Sąjungos Taryba, Briuselis, 2006-06-26 (29.06) ir įpareigojo valstybes nares atlikti nacionalinių darnaus vystymosi strategijų peržiūrą, kad būtų užtikrintas tarpusavio suderinamumas ir nuoseklumas, atsižvelgiant į konkrečias valstybių narių aplinkybes. Atlikus Strategijos, abiejų jos įgyvendinimo ataskaitų ir atnaujintos ES darnaus vystymosi strategijos analizę, prieita išvada, kad reikia parengti atnaujintą Strategijos variantą. 6. Nustatant Strategijos prioritetus ir tikslus, vadovautasi nacionaliniais interesais, jau parengtais strateginiais dokumentais, taip pat Jungtinių Tautų ir jau minėtos 2006 metais atnaujintos ES darnaus vystymosi strategijos nuostatomis. 7. Pagrindinis Lietuvos darnaus vystymosi siekis tas pats – pagal ekonominio ir socialinio vystymosi, išteklių naudojimo efektyvumo rodiklius iki 2020 metų pasiekti 2003 metų ES valstybių narių vidurkį, pagal aplinkos taršos rodiklius – neviršyti ES leistinų normatyvų, laikytis tarptautinių konvencijų, ribojančių aplinkos taršą ir poveikį pasaulio klimatui, reikalavimų. Įgyvendinti šį siekį įmanoma diegiant ūkyje naujausias, aplinkai mažesnį neigiamą poveikį darančias technologijas. Taigi mokslinei pažangai, žinioms, o ne daug išteklių reikalingų technologijų kūrimui ir diegimui Strategijoje skiriama ypač daug dėmesio. 8. Darnus vystymasis neįmanomas be plataus visuomenės dalyvavimo ne tik sprendžiant konkrečius Strategijoje nurodytus uždavinius, bet ir priimant darnaus vystymosi požiūriu svarbius įvairaus lygio sprendimus. Taigi ypač svarbu sudaryti sąlygas plėtoti įmonių socialinę atsakomybę ir skatinti jas taikyti jos principus savo veikloje, kad jos norėtų svariai prisidėti prie valstybės darnaus vystymosi: socialinės gerovės didinimo, ekonominės plėtros ir aplinkos tausojimo. Strategijos pagrindinių nuostatų perkėlimas į regionų plėtros planus – viena svarbiausių jos sėkmingo įgyvendinimo sąlygų. 9. Remiantis Strategijos įgyvendinimo ataskaitų išvadomis ir atnaujintos ES darnaus vystymosi strategijos pagrindinėmis nuostatomis, suformuluoti Lietuvos darnaus vystymosi prioritetai ir principai (II skyrius). Nustatytos Lietuvos vystymosi stiprybės, silpnybės, galimybės ir grėsmės (III skyrius). Remiantis strateginės analizės rezultatais, pateikta Lietuvos darnaus vystymosi vizija, valstybės misija (IV skyrius), darnaus vystymosi tikslai ir uždaviniai (V skyrius). Strategijos įgyvendinimo klausimai aptarti VI skyriuje. Jame pateiktas ir nacionalinių darnaus vystymosi rodiklių sąrašas. II. LIETUVOS DARNAUS VYSTYMOSI PRIORITETAI IR PRINCIPAI 10. Lietuvos darnaus vystymosi strateginiai prioritetai ir principai išdėstyti atsižvelgiant į nacionalinius Lietuvos interesus, savitumą, atnaujintos ES darnaus vystymosi strategijos prioritetus, kitų programinių dokumentų nuostatas. 11. Atnaujintos ES darnaus vystymosi strategijos prioritetai yra: klimato kaita ir švari energijos gamyba (t. y. tokia energijos gamyba, kai į aplinką išmetama nedaug teršalų, įskaitant ir šiltnamio efektą sukeliančias dujas), darnus transportas, darnus vartojimas ir gamyba, gamtos išteklių apsauga ir valdymas, visuomenės sveikata, socialinė įtrauktis, demografija ir migracija, skurdas pasaulyje ir darnaus vystymosi iššūkiai. Atsižvelgiant į šiuos atnaujintos ES darnaus vystymosi strategijos prioritetus, Strategijoje suformuluoti du nauji prioritetai – tausojantis vartojimas ir vystomasis bendradarbiavimas – prioriteto „Skurdas pasaulyje ir darnaus vystymosi iššūkiai“ atitikmuo, atspindintis svarbiausius Lietuvos įsipareigojimus taikos užtikrinimo pasaulyje ir skirtumų tarp išsivysčiusių ir besivystančių valstybių mažinimo srityse. 12. Vidutiniškas 5–6 procentų kasmetinis BVP prieaugis leistų per Strategijos įgyvendinimo laikotarpį (iki 2020 metų) pasiekti vidutinį 2003 metų ES valstybių narių ekonominio išsivystymo lygį. Lėtas ekonomikos augimas neleistų pasiekti pagrindinio darnaus vystymosi tikslo, nurodyto Strategijos I skyriuje, o greitas ekonomikos augimas, kaip rodo skaičiavimai, keltų ir pernelyg spartaus aplinkos taršos didėjimo pavojų. Taigi, nuosaikus, darnus ūkio sektorių ir regionų ūkio vystymasis – vienas Lietuvos darnaus vystymosi prioritetų. 13. ES darnaus vystymosi strategijoje teigiama, kad ekonominio ir socialinio regionų vystymosi netolygumas, didėjantys gyventojų gerbūvio skirtumai – vienas iš didžiausių darnaus vystymosi pavojų. Ekonominiai ir socialiniai Lietuvos regionų skirtumai pastaruosius metus ne tik nesumažėjo, bet dar padidėjo, taigi regionų gyvenimo lygio skirtumo mažinimas išsaugant jų savitumą – vienas Lietuvos darnaus vystymosi prioritetų. 14. Pagrindinių ūkio šakų (transporto, pramonės, energetikos, žemės ūkio, būsto, turizmo) poveikio aplinkai mažinimas didinant ekologinį jų efektyvumą ir įtraukiant aplinkos interesus į jų vystymosi strategijas – itin svarbus Lietuvos darnaus vystymosi prioritetas. 15. Dėl labai prastų daugumos senų daugiabučių namų šiluminių savybių, morališkai ir fiziškai pasenusios šilumos tiekimo infrastruktūros energijos naudojimo būsto reikmėms efektyvumas Lietuvoje apie 1,8 karto mažesnis negu daugelyje ES valstybių. Taigi, daugiabučių namų modernizavimas ir šiluminės energijos sąnaudų būsto sektoriuje gerokas sumažinimas – vienas iš Lietuvos darnaus vystymosi prioritetų, tai, be kita ko, prisidėtų prie visuotinių pastangų švelninti klimato kaitą. 16. Lietuvai svarbūs ir šie ES darnaus vystymosi strategijos prioritetai – pavojaus žmonių sveikatai mažinimas, pasaulinės klimato kaitos ir jos padarinių švelninimas, biologinės įvairovės apsauga, nedarbo, skurdo ir socialinės atskirties mažinimas. Nors ES darnaus vystymosi strategijoje kraštovaizdžio tvarkymo problemos nenurodytos, atsižvelgiant į kraštovaizdžio apsaugos ir racionalaus tvarkymo svarbą, Strategijoje ir tai pripažįstama prioritetu. 17. Visuomenės švietimas (taip pat aplinkosauginis švietimas ir aplinkai kuo mažiau žalos darančio gyvenimo būdo propagavimas) – irgi vienas iš darnaus vystymosi prioritetų. 18. Mokslinių tyrimų vaidmens didinimas ir veiksmingesnis tyrimų rezultatų taikymas, modernių, mažesnį neigiamą poveikį aplinkai darančių gamybos ir informacijos technologijų kūrimas ir diegimas – taip pat Strategijos prioritetas. 19. Strategijos įgyvendinimo pagrindiniai principai yra šie: 19.1. pagrindinių teisių rėmimo ir apsaugos principas. Politikoje daugiausia dėmesio skirti žmonėms – remti pagrindines jų teises, kovoti su visų formų diskriminacija, padėti mažinti skurdą, panaikinti socialinę atskirtį; 19.2. vienodų sąlygų visų kartų ir tos pačios kartos atstovams sudarymo principas. Patenkinti dabarties kartų poreikius ir drauge nepakenkti ateities kartų galimybėms patenkinti jų poreikius ES ir kitur; 19.3. atviros ir demokratinės visuomenės principas. Užtikrinti piliečių teises gauti informaciją ir galimybes kreiptis į teismus; 19.4. piliečių dalyvavimo principas. Sustiprinti piliečių dalyvavimą priimant sprendimus. Skatinti švietimą darnaus vystymosi klausimais ir ugdyti visuomenės sąmoningumą. Informuoti piliečius apie jų daromą poveikį aplinkai ir galimybes pasirinkti darnesnius veiklos būdus; 19.5. įmonių ir socialinių partnerių dalyvavimo principas. Sustiprinti socialinį dialogą, įmonių socialinę atsakomybę, privataus ir viešojo sektorių partnerystę – skatinti jų bendradarbiavimą ir bendrą atsakomybę, kad būtų užtikrintas darnus vartojimas ir gamyba; 19.6. politikos nuoseklumo ir reglamentavimo principas. Skatinti visų politikos krypčių nuoseklumą ir vietos, regioninių ir nacionalinių veiksmų darną, kad jie labiau prisidėtų prie darnaus vystymosi; 19.7. strategijos integravimo principas. Skatinti ekonominių, socialinių ir aplinkosaugos veiksmų integralumą, kad jie būtų nuoseklūs ir vienas kitą sustiprintų, pavyzdžiui, atliekant subalansuotą poveikio įvertinimą ir konsultuojantis su suinteresuotais subjektais; 19.8. pasinaudojimo geriausiomis turimomis žiniomis principas. Užtikrinti, kad politika būtų plėtojama, vertinama ir įgyvendinama remiantis geriausiomis turimomis žiniomis, kad ji būtų ekonomiškai pagrįsta ir ekonomiškai efektyvi; 19.9. atsargumo principas. Jeigu yra mokslinių abejonių, taikyti tinkamas vertinimo procedūras ir imtis prevencinių veiksmų siekiant išvengti žalos žmonių sveikatai ir aplinkai; 19.10. atsakomybės (teršėjas moka) principas. Užtikrinti, kad kainos atspindėtų realias sąnaudas, kurias visuomenė patiria dėl vartojimo ir gamybos veiklos, kad teršėjai sumokėtų už žmonių sveikatai ir aplinkai jų daromą žalą; 19.11. ekologinio efektyvumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, gamyba ir paslaugos turi augti daug greičiau nei gamtos išteklių naudojimas, tai yra tam pačiam kiekiui gaminių pagaminti ir paslaugų suteikti turi būti sunaudojama vis mažiau energijos ir kitų gamtos išteklių. Gauti daugiau naudojant mažiau – šio principo taikymo tikslas; 19.12. pakeitimo principas. Pavojingos aplinkai ir žmonių sveikatai medžiagos turi būti keičiamos nepavojingomis, o išsenkantieji ištekliai – atsinaujinančiais; 19.13. mokslo ir žinių bei technologinės pažangos principas. Vadovaujantis šiuo principu, įvairių sektorių ir jų šakų vystymasis turi būti pagrįstas šiuolaikiškais mokslo laimėjimais, žiniomis, naujausiomis aplinkai kuo mažesnį neigiamą poveikį darančiomis technologijomis. III. DARNAUS LIETUVOS VYSTYMOSI STIPRYBIŲ, SILPNYBIŲ, GALIMYBIŲ IR GRĖSMIŲ ANALIZĖ 20. Darnaus Lietuvos vystymosi strateginės analizės objektas – vidaus ir išorės veiksniai ir procesai, lemiantys Lietuvos darnaus vystymosi stiprybes, silpnybes, galimybes ir grėsmes. Strategijos vizija kurta, valstybės misija, strateginiai tikslai ir priemonės šiems tikslams pasiekti nustatyti vadovaujantis strateginės analizės rezultatais. 21. Atliekant strateginę analizę, išskirti 3 pagrindiniai darnaus vystymosi blokai – aplinkos kokybė ir gamtos ištekliai, ekonomikos vystymasis, socialinis vystymasis. Analizuojant aplinkos kokybės pokyčių stiprybes ir silpnybes, opiausių aplinkos problemų sprendimo galimybes ir tikėtinas grėsmes, daugiausia dėmesio skirta pagrindiniams aplinkos komponentams – orui, vandeniui, analizuotos klimato kaitos, kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės problemos. Prie šio bloko priskirtas ir atliekų tvarkymas. Ekonomikos vystymasis analizuotas pagrindinių ūkio šakų – transporto, pramonės, energetikos, žemės ūkio, būsto ir turizmo – poveikio aplinkai požiūriu. Socialinis vystymasis analizuojamas tik prioritetiniais socialinio vystymosi aspektais – užimtumo, skurdo ir socialinės atskirties problemoms. Prie šio bloko priskirtos dar visuomenės sveikatos, švietimo ir mokslo, kultūrinio savitumo ir tapatumo išsaugojimo, darnaus vartojimo problemos. Atskirai nagrinėjamos teritorijų vystymosi ir vystomojo bendradarbiavimo problemos. Aplinkos kokybė Oras ir klimato kaita Stiprybės 22. Išlaikyta centralizuoto šildymo sistema Lietuvos miestuose lėmė, kad sieros dioksido ir anglies monoksido koncentracijos aplinkos ore nedidelės. Liovusis Lietuvoje naudoti benziną su švino priedais, švino koncentracija miestų ore ir prie automagistralių sumažėjo keleriopai. Atominė energetika užtikrino, kad net didėjant energijos suvartojimui ir naudojant mažai atsinaujinančių energijos išteklių, šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis per visą nepriklausomybės laikotarpį iš esmės nepakito. Išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažėjo dėl to, kad energetikos ir pramonės įrenginiai (elektros, šilumos, cemento, naftos produktų gamybos, chemijos pramonės ir kt.) įtraukti į ES apyvartinių taršos leidimų sistemą, įgyvendintos kitos priemonės pagal ES teisės aktų aplinkosaugos reikalavimus atliekų, vandens išteklių valdymo ir nuotekų tvarkymo, biologinės įvairovės išsaugojimo, miškingumo didinimo ir kitose srityse. Pasinaudojus ES parama, miestuose sukurta efektyvi nepertraukiamo valstybinio aplinkos oro monitoringo sistema. Oro monitoringo tinklas palaipsniui aprūpinamas šiuolaikiška ES reikalavimus atitinkančia įranga. Silpnybės 23. Palyginti daug šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir teršalų į atmosferą išmetama dėl vis dar labai neefektyviai naudojamos šiluminės energijos, pasenusių šilumos tiekimo sistemų ir daugumos anksčiau statytų namų prastų šiluminių savybių. Aplinkos oro kokybė blogėjo ir išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų daugėjo dėl nepakankamai išvystytos viešojo transporto sistemos ir menko skatinimo naudotis alternatyviomis susisiekimo priemonėmis, lėto šioms priemonėms palankios infrastruktūros kūrimo, automobilių miestuose gausėjimo. Galimybės 24. Laiku parengus tinkamus projektus, galima pasinaudoti ES struktūriniais fondais transporto, pramonės ir energetikos įmonių keliamai oro taršai mažinti (aplinkosauginių technologijų diegimas, aplinkkelių, dviračių takų tiesimas, daugiarūšių transporto sistemų plėtra ir kita). Veiksmingas ES paramos naudojimas, platesnis privačių lėšų pritraukimas leis modernizuoti ir renovuoti šilumos ūkį ir pastatus, efektyviau naudoti energiją. Platesnis atsinaujinančių energijos išteklių (vėjo, saulės, vandens, biomasės, žemės gelmių energijos) naudojimas, mažos galios kogeneracinių elektrinių plėtra, platesnis biokuro ir biodegalų naudojimas energetikoje ir transporte sudarys galimybę sumažinti iškastinio organinio kuro naudojimą ir su tuo tiesiogiai susijusią oro taršą, mažės ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Oro taršą mažinti padės toliau diegiamos ekoinovatyvios technologijos, tausojančio vartojimo principų taikymas, aplinkosauginio audito, įmonių socialinės atsakomybės skatinimas, diegiami „žaliųjų pirkimų“ principai. Grėsmės 25. Dėl numatomo didelio vartojimo ir gamybos augimo vis daugiau bus vartojama pirminės energijos, taigi į atmosferą išmetama daugiau teršalų ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Uždarius Ignalinos atominę elektrinę, kaip numatyta Lietuvos stojimo į ES sutartyje, energijos poreikiams tenkinti reikės daugiau iškastinio kuro. Į atmosferą bus išmetama kur kas daugiau teršalų ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų, tai gali sukliudyti įgyvendinti tarptautines konvencijas ir kitus įsipareigojimus. Nepagerinus viešojo kelių transporto eismo organizavimo ir viešojo transporto būklės, visuomenė ir toliau nebus skatinama keisti mobilumo miestuose įpročių, dėl to didėjantys kelių autotransporto srautai gali labai pabloginti Lietuvos miestų aplinkos oro kokybę. Vanduo Stiprybės 26. Vandens naudojimas (neskaitant jo naudojimo energetikos reikmėms) pastaruosius 15 metų sumažėjo beveik 3 kartus, 1,5 karto sumažėjo ir nuotekų. Pastaruoju metu pastatyta nemažai naujų nuotekų valymo įrenginių ir modernizuota esamų: 99 procentai buitinių ir gamybinių nuotekų valomos. Organinių ir skendinčių medžiagų iš sutelktosios taršos šaltinių patekimas į atvirus vandens telkinius sumažėjo daugiau kaip 6 kartus, naftos produktų – daugiau kaip 5 kartus, azoto – apie 3 kartus, fosforo – apie 4 kartus. Sukurta vandens valdymo sistema, pagrįsta natūraliomis geografinėmis upių baseinų ribomis. Nuo 2005 metų vykdoma nauja ES reikalavimus atitinkanti Valstybinė aplinkos monitoringo 2005–2010 metų programa, sudaranti galimybes įvertinti paviršinių vandens telkinių esamą būklę, taršos pobūdį ir mastą, parinkti tinkamas priemones jų būklei pagerinti. Lietuvoje geriamasis vanduo tiekiamas beveik tik iš požeminių vandens šaltinių. Jo ištekliai gausūs – suvartojama tik apie trečdalį išžvalgytų geriamojo vandens išteklių. Sudarytos palankios sąlygos tobulinti geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą. Tiekiamu geriamuoju vandeniu aprūpinama apie 74 procentai, nuotekų tvarkymo paslauga – apie 63 procentai visų Lietuvos gyventojų. Sukurta didžiuma viešai tiekiamam geriamajam vandeniui ir nuotekoms tvarkyti reikalingos infrastruktūros. Išplėtota suvartojamo vandens kiekio apskaitos sistema. Silpnybės 27. Dauguma nuotekų valymo įrenginių fiziškai ir morališkai pasenę, todėl tik apie 70 procentų nuotekų išvaloma iki nustatytųjų normatyvų. Nemažai miestelių ir dauguma kaimų gyventojų būstų neprijungti prie geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros. Geriamąjį vandenį tiekia ir nuotekas tvarko įvairaus dydžio ir pajėgumo įmonės, daugelis iš jų nepajėgios užtikrinti paslaugų kokybės ir plėtros. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų savikaina kaimo gyvenamosiose vietovėse didėja sparčiau, negu vartotojų pajamos. Daugelis vandens tiekimo įmonių, ypač mažosios, dirba nuostolingai, nepajėgia savarankiškai investuoti (skolintis). Dauguma sukurtos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros neatitinka poreikių – neekonomiška arba susidėvėjusi. Vandens tiekėjai neturi pakankamai lėšų poreikius atitinkančiai infrastruktūrai plėtoti ir prižiūrėti. Sąnaudų susigrąžinimo principas netaikomas visuotinai, todėl vandens tiekėjai neturi užtektinai lėšų poreikius atitinkančiai infrastruktūrai plėtoti ir prižiūrėti. Didžiąją dalį vandens telkinių taršos sukelia žemės ūkio veikla, kurios neigiamą poveikį labai sumažinti kol kas nepavyksta. Tobulintina maudyklų monitoringo sistema. Galimybės 28. Įgyvendinant ES vandens apsaugos politiką reglamentuojančias direktyvas, galima naudoti ES struktūrinių fondų paramos ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas, skirtas vandentvarkos sektoriui, siekiant toliau modernizuoti ir plėsti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą. Iki 2015 metų numatoma pertvarkyti vandentvarkos sektoriaus valdymą – koncentruoti turtą ir paslaugų teikimą. ES lėšos leis likviduoti pavojingiausius požeminio ir paviršinio vandens taršos židinius ir užtikrinti gerą vandens telkinių ekologinę ir cheminę būklę. Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai skirtos lėšos leis sumažinti vandens telkinių taršą iš žemės ūkio teritorijų. Naujausių, mažesnį neigiamą poveikį aplinkai darančių technologijų, švaresnės gamybos būdų ir vadybos sistemų diegimas pramonės įmonėse leis racionaliau naudoti išteklius ir žaliavas, mažinti pavojingų medžiagų patekimą į vandens telkinius. Pertvarkius geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sektorius, sustambinus vandens tiekimo įmones – sukoncentravus turtą ir geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą, bus sudarytos sąlygos patikimai ir saugiai teikti šias paslaugas optimaliomis kainomis, užtikrinti nustatytuosius paslaugų kokybės, aplinkos apsaugos ir sveikatos apsaugos reikalavimus. Grėsmės 29. Visi Lietuvos upių baseinai tarpvalstybiniai, todėl Lietuva, nors ir skiria daug dėmesio vandenų apsaugos priemonių įgyvendinimui (taršos mažinimui), negalės užtikrinti geros vandens telkinių būklės, jeigu tokių pat priemonių nesiims ir kaimyninės valstybės. Nepastačius ir nemodernizavus reikiamų nuotekų valymo įrenginių ir nuotekų surinkimo tinklų, netaikant daugiau priemonių žemės ūkio taršai mažinti, gali nepavykti iki reikiamo lygio sumažinti taršos. Neskyrus pakankamai lėšų upių baseinų rajonų valdymo planų ir priemonių programoms įgyvendinti, nepagerės vandens telkinių būklė, nebus pasiekta kitų nustatytų vandensaugos tikslų. Deramai nerenovavus ir neišplėtus vandens centralizuoto tiekimo sistemų, nebus užtikrinta geriamojo vandens kokybė. Jeigu nebus likviduojamos cheminėmis medžiagomis užterštos teritorijos, gali prastėti požeminio vandens būklė. Brangsta geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugos, negebama pasinaudoti ES fondų finansine parama geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo reikalavimams įgyvendinti mažose aglomeracijose, didėja vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo sąlygų miestuose ir kaimo regionuose skirtumai. Neužtikrinus geros kokybės paslaugų už priimtiną kainą, gali būti naudojama vis mažiau sukurtos infrastruktūros, teikiamos paslaugos gali tapti neįperkamos, taigi neprieinamos mažas pajamas turintiems vartotojams. Kraštovaizdžio ir biologinė įvairovė Stiprybės 30. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Lietuvos miškingumas nuosekliai didėja. Per 2005–2007 metus Lietuvos miškingumas padidėjo 1 procentu. Optimizuojant saugomų teritorijų tinklą ir steigiant naujas Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijas, Lietuvos saugomų teritorijų plotas 2007 metais pasiekė jau 15,3 procento. Sėkmingai steigiami nauji saugomų teritorijų lankytojų centrai, įrengiami pažintiniai takai, apžvalgos aikštelės, poilsiavietės, rengiami nauji gamtotvarkos planai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 1 d. nutarimu Nr. 1526 patvirtintas Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio politikos krypčių aprašas, 2005 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 909 – Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio politikos įgyvendinimo priemonės. Parengta esamas valstybės gamtines sąlygas atitinkanti kraštovaizdžio mokslinė studija. Silpnybės 31. Didelė problema – netolygus teritorinis miškų išsidėstymas dėl pavieniuose regionuose susiformavusių žemės naudojimo tradicijų. Tai neleidžia užtikrinti, kad šalies miškai būtų pasiskirstę tolygiai, todėl būtina kai kur apželdinti mišku ir derlingesnius dirvožemius. Dėl įvairių biurokratinių kliūčių neretai stringa valstybinių parkų tvarkymo ir gamtotvarkos planų tvirtinimas. Visuomenė per mažai suvokia apie kraštovaizdį kaip žmonių gyvenamąją aplinką, jame esančių gamtos ir kultūros paveldo objektų apsaugos reikmes, principus, būdus. Nesukurtos skatinimo ir kompensavimo sistemos kraštovaizdžio apsaugai ir jo įvairovei užtikrinti. Galimybės 32. Reikia pakeisti teisės aktus, kad būtų galima apželdinti mišku ir derlingesnius dirvožemius. Lietuvos miškingumo didinimo programos, patvirtintos aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 616/471 (Žin., 2003, Nr. 1-10), įgyvendinimas leis iki 2020 metų šalies miškingumą padidinti iki 34 procentų. Šiuo tikslu būtina skatinti privačių žemių savininkus pasinaudoti ES struktūrinių fondų teikiamomis galimybėmis gauti finansinę paramą, skiriamą naujiems miškams įveisti. Būtina ekonominėmis ir administracinėmis priemonėmis pasiekti, kad būtų sėkmingai atkuriami išnaudoti karjerai, durpynai, sutvarkyti apleisti seni ūkiniai pastatai. Numatoma sudaryti kur kas geresnes kraštovaizdžio apsaugos, tvarkymo, naudojimo ir planavimo sąlygas – bus parengtas ir patvirtintas nacionalinio lygmens kraštovaizdžio tvarkymo specialusis planas. Grėsmės 33. Į saugomas teritorijas, taip pat Kuršių neriją labai intensyviai braunasi legalios ir nelegalios statybos. Kyla grėsmė daugelio saugomų teritorijų išlikimui. Dėl lėšų stygiaus beveik nutrūko išnaudotų karjerų, durpynų atkūrimo, apleistų senų ūkinių pastatų sutvarkymo darbai. Urėdijoms perduodama vis mažiau valstybinės miškų ūkio paskirties žemės, todėl kyla grėsmė, kad jos neapželdins galimų apželdinti miškų ūkio paskirties žemės plotų. Atliekų tvarkymas Stiprybės 34. Sukurta atliekų tvarkymo teisinė bazė. ES atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos laiku perkeliamos į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę. Visų miestų, daugelio miestelių ir didesnių kaimų komunalinės atliekos surenkamos centralizuotai, plėtojama šių atliekų surinkimo infrastruktūra. Sukurti regioninių komunalinių atliekų tvarkymo sistemų pagrindai (įkurta 10 regioninių atliekų tvarkymo centrų, eksploatuojami ir statomi regioniniai nepavojingų atliekų sąvartynai, kita regioninė atliekų tvarkymo infrastruktūra). ES sanglaudos fondo dalinio finansavimo lėšomis kuriama moderni nepavojingų atliekų tvarkymo infrastruktūra, uždaromi aplinkos apsaugos ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimų neatitinkantys sąvartynai. Kuriama pavojingų atliekų tvarkymo sistema, plečiamas pavojingų atliekų surinkimas ir perdirbimas. Pradėta kurti regioninė komunalinių nuotekų valymo dumblo ir kitų biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo sistema. Silpnybės 35. Atliekų prevencija – pagrindinis atliekų tvarkymo politikos tikslas, tačiau nuveikta dar per mažai. Neišplėtotas atliekų naudojimas ir perdirbimas, daugelio atliekų šalinimas sąvartynuose – vis dar pigiausias atliekų tvarkymo būdas. Savivaldybėse trūksta kvalifikuotų darbuotojų ir lėšų atliekų tvarkymui efektyviau planuoti, komunalinių atliekų tvarkymo sistemų priežiūrai ir kontrolei užtikrinti. Neužtikrintas reikiamas medicininių atliekų tvarkymo sveikatos priežiūros įstaigose finansavimas. Galimybės 36. Plėtojamos regioninės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos, skatinamos privačios investicijos į šią veiklą leis gerinti viešosios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybę. Platesniu mastu įdiegus komunalinių atliekų (tarp jų ir pakuočių atliekų) pirminį rūšiavimą, susidarys daug didesnės antrinių žaliavų perdirbimo galimybės, sumažės šalinamų sąvartynuose atliekų, galės būti įvykdytos pakuočių atliekų tvarkymo užduotys. Lietuva gauna ES finansavimą atliekoms tvarkyti. Uždarius aplinkos apsaugos ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimų neatitinkančius sąvartynus ir pradėjus eksploatuoti regioninius nepavojingų atliekų sąvartynus, atsiranda galimybė geriau kontroliuoti į sąvartynus priimamas atliekas, skatinti atliekų rūšiavimą ir perdirbimą ar kitokį naudojimą. Plėtojamas visuomenės aplinkosauginis švietimas ir informavimas skatins visuomenę aktyviau prisidėti prie atliekų tvarkymo. Grėsmės 37. Atliekų tvarkymui neefektyviai taikant principą „teršėjas moka“, nebus sukurta veiksminga atliekų tvarkymo sistema. Neužtikrinus visuotinės, geros kokybės ir prieinamos viešosios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos, gali didėti aplinkos teršimas atliekomis. Netinkamais būdais tvarkant atliekas ir dėl to prastėjant aplinkos kokybei, galimas neigiamas poveikis žmonių sveikatai. Neišplėtus komunalinių atliekų rūšiavimo, bus sunku didinti atliekų naudojimą, o daug pavojingų buityje susidarančių atliekų ir toliau bus šalinama nepavojingų atliekų sąvartynuose. Ekonomikos vystymasis Transportas Stiprybės 38. Esamą automobilių parką daugiausia sudaro Vakarų Europoje, Japonijoje ir Pietų Korėjoje gaminti automobiliai, kurie ekonomiškesni ir mažai teršia aplinką. Labai pakito transporto sektoriuje naudojamo kuro struktūra (2007 metais 57,2 procento automobilių degalų sudarė dyzelinas, automobilių benzinas – 24,9 procento, suskystintos naftos dujos – 14,2 procento, biodegalai – 3,7 procento), todėl aplinką teršiančių ir klimato kaitą skatinančių medžiagų, išmetamų į orą, padaugėjo mažiau nei buvo suvartojama degalų. Plėtojamas automobilių kelių tinklas, gerėja jų kokybė ir pralaidumas, tiesiami aplinkkeliai, asfaltuojami žvyrkeliai, diegiamos automatizuotos eismo valdymo sistemos, rekonstruojamos sankryžos, tai leidžia sumažinti miestų oro taršą, triukšmą ir eismo įvykių riziką. Vis dažniau naudojamasi vidaus vandens transporto keliais, plėtojama laivyba Baltijos jūroje. Plečiamas dviračių takų tinklas, tiesiami pėsčiųjų takai, diegiamos triukšmą mažinančios inžinerinės priemonės tankiai apgyvendintose vietovėse. Biodegalų gamyba ir naudojimas atitinka šioje srityje pirmaujančių ES valstybių narių rodiklius. Geležinkelio riedmenų parko modernizavimas (iki 2014 metų numatoma atnaujinti trečdalį lokomotyvų ir pakeisti senus visų šilumvežių variklius naujais) leis racionaliau vartoti degalus, didinti geležinkelio linijų pralaidumą. Darnaus vystymosi nuostatų įgyvendinimui transporto sektoriuje daug dėmesio skiriama patvirtintuose strateginiuose dokumentuose. Silpnybės 39. Per silpna gyventojų motyvacija, aplinkai nepalankūs jų mobilumo miestuose įpročiai. Lietuvoje labai daug senesnių nei 10 metų automobilių, kurie išmeta į orą gana daug teršalų. Nepakankamai konkurencingas viešasis transportas, dėl to vis dažniau naudojamasi privačiu transportu (ir senesniais automobiliais). Kelių transportas orą teršia labai smarkiai. Per menkai pralaidžios miestų gatvės, ypač senosiosiose miestų dalyse, ir apvažiavimų stoka didina miestų oro taršą ir triukšmą. Dauguma viešojo transporto priemonių morališkai ir fiziškai pasenusios, silpnai plėtojami ir gerai neprižiūrimi dviračių takai ir daugiarūšės miestų transporto sistemos, todėl daugumos miestų centrinėse dalyse oro tarša didesnė. Sparčiausiai plėtojamas taršiausias transportas (kelių transportas), o palankesniam aplinkai transportui (geležinkeliui, vidaus vandens transportui) modernizuoti reikia didelių investicijų ir nemažai laiko. Prasti geležinkelių techniniai parametrai neužtikrina reikiamo pralaidumo, didėja avarijų tikimybė. Aplinkos oro taršą didina ir aplinkosauginiu požiūriu nepakankamai veiksmingas krovinių vežimas geležinkeliais. Labai didelis avaringumas automobilių keliuose. Galimybės 40. Efektyviai naudojant ES struktūrinius fondus, galima sparčiau plėsti kelius, aplinkkelius, asfaltuoti žvyrkelius, modernizuoti ir plėsti geležinkelių, taip pat ir europinės vėžės, tinklą. Platesnis modernesnio geležinkelių transporto naudojimas, ypač kroviniams gabenti, leis gerokai sumažinti kelių transporto į atmosferą išmetamų teršalų, jų neigiamą poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai. Rekonstravus Klaipėdos jūrų uostą, parengus ir įgyvendinus kitus projektus, dalį ES struktūrinių fondų lėšų bus galima naudoti šiuolaikiškoms daugiarūšėms transporto sistemoms plėtoti ir oro taršai smarkiai sumažinti. Plačiau taikant kapitalo partnerystės principus ir pritraukus privatų kapitalą į viešojo transporto sektorių, susidarys galimybė sparčiau šį sektorių modernizuoti, efektyviau naudoti energijos išteklius, mažinti savikainą ir paslaugų kainą, neigiamą poveikį aplinkai. Grėsmės 41. Intensyviai plėtojant kelių transporto sektorių, neskiriant daugiau dėmesio taršos kontrolei ir reguliavimui, neskatinant automobilių parko atnaujinimo, gali pradėti sparčiai didėti oro tarša. Dėl silpnos aplinkosauginės motyvacijos, ribotų investicijų į geležinkelio transportą nebus galima sparčiau didinti ir greitinti krovinių vežimo, efektyviau naudoti šį daug palankesnį aplinkai transportą. Ribotos galimybės atnaujinti viešąjį kelių transportą gali dar labiau skatinti naudotis privačiu transportu. Daugėja automobilių, sunkėja eismo sąlygos, ribotas gatvių pralaidumas, nelankstus įstaigų darbo grafikas, komplikuotas eismo organizavimas, dėl to didėja automobilių spūstys ne tik centrinėse miestų dalyse, bet ir pagrindinėse kelių transporto arterijose, miestų prieigose. Masinio susibūrimo objektų (prekybos centrų, laisvalaikio objektų) statyba tam nepritaikytose vietose dar labiau sunkina susisiekimo būklę mieste, kuria naujas spūsčių zonas, sukelia ilgalaikes ir sunkiai įveikiamas pasekmes aplinkai ir gyventojų sveikatai. Nesudarius reikiamų ekonominių sąlygų, nebus plėtojamas vienas palankiausių aplinkai – vidaus vandenų transportas. Užsitęsęs Klaipėdos jūrų uosto rekonstravimas ir infrastruktūros plėtra mažina galimybę konkuruoti su gretimais Baltijos jūros uostais, tai mažins ne tik ekonominio vystymosi galimybes, bet ir kliudys plėtoti palankesnių aplinkai transporto priemonių ir daugiarūšes transporto sistemas. Pramonė Stiprybės 42. Įsigalėjus rinkos ekonominiams santykiams, įvedus mokesčius už gamtos išteklius ir aplinkos taršą, įgyvendinant ES reikalavimus neviršyti ES leistinų normatyvų pagal aplinkos taršos rodiklius, padidėjo įmonių gamybos efektyvumas, taupiau naudojami gamtos ištekliai, mažiau teršiama aplinka. Pramonės įmonėse diegiamos prevencinės aplinkosaugos priemonės ir švaresnės gamybos metodai, aktyviai diegiamos aplinkos ir kokybės vadybos sistemos. Sukurtos svarbios pramonės plėtros sąlygos: įvykdytas privatizavimas, dideli struktūriniai pramonės pokyčiai, tarptautinėse rinkose sėkmingai konkuruoja pramonės įmonės, pradeda burtis klasteriai, yra nemažai kvalifikuotų specialistų, darbo jėgos kaina konkurencinga, dabar nenaudojami gamybos pajėgumai gali būti naudojami kitokiai pramoninei paskirčiai. 2008 metais priimtos Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo pataisos, pagal kurias nuo 2009 m. sausio 1 d. taikoma pelno mokesčio lengvata, leidžianti iki 50 procentų sumažinti apmokestinamąjį pelną įmonėms, investuojančioms į esminį technologinį atsinaujinimą. Tai gali papildomai skatinti įmones dar naudojamas senesnes technologijas keisti į ne tokias kenksmingas aplinkai technologijas. Fizinė infrastruktūra neatitinka visų šiuolaikinių standartų, tačiau yra tokio lygio, kad galėtų sėkmingai palaikyti pramonės augimą. Turime mokslinį potencialą, kuris gali būti naudojamas pramonės konkurencingumui plėtoti ir stiprinti. Pramonės įmonių vadovai turi sukaupę unikalią darbo Nepriklausomų Valstybių Sandraugos šalių rinkose ir nemažą darbo Vakarų rinkose patirtį. Pastarąjį dešimtmetį labai išaugo pramonės sektoriaus ekologinis efektyvumas, vidutinės energijos sąnaudos BVP vienetui sumažėjo 1,7 karto, vandens sąnaudos – beveik 2 kartus. Sukurtos teisinės darnaus pramonės vystymosi sąlygos. Silpnybės 43. Dar nemažai Lietuvos pramonės įmonių technologiškai atsilikusios: mažai mokslui imlius produktus gaminančių įmonių, energijos, žaliavų ir vandens produkcijos vienetui pagaminti sunaudojama vis dar gana daug (vidutiniškai 1,5–2 karto daugiau nei ES-15 valstybėse narėse). Šių įmonių daroma žala aplinkai nemenka: gamybai naudojama nemažai pavojingų aplinkai ir žmonių sveikatai medžiagų. Mažai įmonių naudoja antrines žaliavas. Neišplėtota kooperacija tarp įvairių ūkio subjektų. Įmonės neturi užtektinai kompetencijos ir išteklių inovacijoms savarankiškai plėtoti, beveik nevykdo tiriamosios veiklos. Mokslo ir tyrimų sistema neorientuota į pramonės reikmes, neskatinamos įmonių investicijos į technologijų plėtrą, menka verslo paslaugų infrastruktūra. Nepakankamas finansinių paslaugų sektorius, didelė skolinto kapitalo kaina. Nėra šalies darnaus pramonės vystymosi programų. Trūksta visuomenei prieinamos informacijos apie pramonės įmonių poveikį aplinkai. Darbo našumas, palyginti su ES-27, menkas (2007 metais darbo našumas vienam darbuotojui, išreikštas perkamosios galios standartais, sudarė 61,4 (ES-27 = 100). Galimybės 44. Pramonės plėtrą, pertvarką ir sistemišką jos infrastruktūros tvarkymą paspartins techninė, konsultacinė ir finansinė ES parama, didelės galimybės pritraukti užsienio kapitalą ir technologijos naujoves, didėjanti įmonių vadovų kompetencija ir sukaupta veiklos tarptautinėse rinkose patirtis. Atsigaunanti Rusijos ekonomika atvers puikias galimybes Lietuvos įmonėms pasinaudoti veiklos šioje rinkoje ir Vakarų rinkose patirtimi. Įsitraukimas į bendrą ES mokslo erdvę leis sparčiau ir veiksmingiau naudoti ES valstybių pramonės ir mokslo potencialą. Bendra ES rinka ir teisinės ūkinės veiklos sąlygos leis sparčiau integruotis į stiprius klasterius ir padidins Lietuvos patrauklumą investicijoms. Taupant energiją, lėčiau didės jos poreikis, nereikės sparčiai didinti energijos gamybos įrenginių galios, taigi lengviau bus sprendžiamos aplinkos apsaugos problemos. Grėsmės 45. Didžiausia potenciali grėsmė pramonės plėtrai būtų klaidingai valstybės lygiu suvokta mokslo, žinių ir inovacijų svarba (kuo lėčiau bus kuriama efektyvi nacionalinė inovacijų sistema, tuo daugiau lėšų ir pastangų prireiks norint neatsilikti). Kai kurie pramonės sektoriai nevisiškai pasirengę pasinaudoti ES struktūrinių fondų lėšomis. Dėl to gali nebūti laiku sukurtos palankios investicijoms sąlygos. Uždarius Ignalinos atominę elektrinę, gali pabrangti elektros energija. Energetika Stiprybės 46. Gera esama (iki Ignalinos atominės elektrinės uždarymo) pirminės energijos balanso struktūra, kurią sudaro atominė energija, nafta ir naftos produktai, gamtinės dujos, vis plačiau naudojami vietiniai ir atsinaujinantys energijos ištekliai, galimybė daugelyje energetikos įmonių naudoti įvairių rūšių kurą. Gerai išplėtoti energetikos pajėgumai: elektrinės, naftos perdirbimo gamykla, naftos ir jos produktų importo ir eksporto terminalai, gamtinių dujų tiekimo sistema, centralizuoto šilumos tiekimo sistemos ir kita. Sukaupta biodegalų gamybos patirtis, sukurti jų gamybos pajėgumai ir numatoma plėtra leis įvykdyti ES reikalavimus 2010 metais šalies degalų rinkoje apie 5,75 procento transportui naudojamų naftos produktų pakeisti biodegalais. Restruktūrizuotas elektros energetikos ūkis ir pasirengta integruotis į bendrą Baltijos elektros rinką. Visose energetikos sektoriaus grandyse dirba aukštos kvalifikacijos specialistai. Sukurta jų rengimo ir tobulinimo sistema iki šiol tenkino šalies poreikius, o Lietuvos universitetai ir mokslo įstaigos pajėgūs parengti kvalifikuotus specialistus. Įgyvendintas Estijos–Suomijos elektros energijos tinklų sujungimo projektas „Estlink“, pradėta prekyba elektros energija naujuoju 350 MW elektros energijos perdavimo galios kabeliu. Pagal šį projektą Baltijos elektros energetikos sistema pradėta jungti su Skandinavijos elektros energetikos sistema, sudaryta galimybė dalyvauti Skandinavijos valstybių elektros rinkoje, patikimiau apsirūpinama elektros energija, taigi sumažėjo priklausomybė nuo Rusijos. Silpnybės 47. Lietuvos elektros ir dujų tinklai neturi jokių tiesioginių ryšių su Vakarų Europos energetikos sistemomis. Lietuvos elektros energetikos sistemos patikimumas ir elektros energijos importo galimybės priklauso nuo Rusijos valstybinės energetikos bendrovės. Negalimas alternatyvus gamtinių dujų tiekimas, išlieka priklausomybė nuo vienintelio gamtinių dujų tiekėjo (po Ignalinos atominės elektrinės uždarymo dujų poreikis padidės iki 75 procentų). Labai pabrangusios gamtinės dujos. Daugelis elektrinių, elektros tinklų, transformatorių pastočių ir vamzdynų fiziškai ir morališkai susidėvėję. Pereinamuoju į rinkos ekonomiką laikotarpiu labai sumažėjus šilumos poreikiams, daugelis centralizuoto šilumos tiekimo sistemų veikia ne optimaliomis sąlygomis, taigi naudojamos neefektyviai. Šilumos tiekimo tinklai daug kur pasenę, pažeisti korozijos, tačiau atnaujinami per lėtai, todėl centralizuoto šilumos tiekimo sistemose didelė avarijų tikimybė. Iki 1990 metų pastatytų gyvenamųjų namų ir kitų pastatų centrinio šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos susidėvėjusios ir nepritaikytos racionaliai naudoti energiją. Dauguma vartotojų negali savarankiškai reguliuoti suvartojamos šilumos kiekio, sumažinti neracionalių jos sąnaudų. Galimybės 48. Efektyviau vartojant energiją, lėčiau didės energijos poreikis, mažės importuojamo kuro, bus lengviau spręsti aplinkosaugos problemas. Esami šalies magistraliniai dujotiekiai leidžia ateityje padidinti gamtinių dujų tiekimą Lietuvos vartotojams. Brangstant importuojamam organiniam kurui, turimi, tačiau iki šiol dar per mažai naudojami vietiniai ir atsinaujinantys energijos ištekliai (energetiniai želdiniai, šiaudai, durpės, biodujos, komunalinės, miško kirtimo ir kitos degiosios atliekos ir žaliavos biodegalams gaminti, vėjo, vandens, žemės gelmių energija) gali būti pradėti naudoti plačiau, sumažės priklausomybė nuo kuro importo, sušvelnės neigiami organinio kuro kainų didėjimo padariniai. Energetikos sektoriaus restruktūrizavimas paspartins bendros Baltijos valstybių energijos rinkos kūrimą. Modernizavus esamas centralizuoto šilumos tiekimo sistemas, galima gerokai išplėsti šilumos ir elektros gamybą kogeneracinėse elektrinėse, o kartu daug efektyviau naudoti pirminės energijos išteklius, sumažinti aplinkos taršą. Lietuvos elektros energetikos sistemos sujungimas su Lenkijos ir Švedijos elektros energetikos sistemomis padidins energijos tiekimo patikimumą ir leis integruotis į Vakarų Europos elektros rinką. Lietuvoje įrengus požeminę gamtinių dujų saugyklą ir pastačius suskystintųjų gamtinių dujų importo terminalą, gamtinės dujos būtų tiekiamos patikimiau. Grėsmės 49. Lietuvos, neturinčios užtektinai savų pirminės energijos išteklių, ekonomika priklauso nuo šių išteklių importo (dujos iš vienintelio tiekėjo) ir yra pažeidžiama, ypač tada, jeigu sutriktų jų tiekimas ar imtų sparčiai didėti kainos. Ignalinos atominės elektrinės uždarymas ir jos reaktorių išmontavimas nespėjus įrengti būtinų konkurencingų elektros energijos generavimo šaltinių ir įgyvendinti energijos tiekimo tinklo patikimumo priemonių, ypač nepastačius tarpsisteminių jungčių su Lenkija ir Švedija, gali kelti rimtą grėsmę stabiliam aprūpinimui elektros energija, o padidėjusios energijos kainos tapti sunkiai pakeliama našta vartotojams ir šalies ekonomikai. Investicijų, reikalingų elektros perdavimo tinklui atnaujinti, stoka gali kelti didelių sisteminių avarijų grėsmę. Dėl per lėto centralizuoto šilumos tiekimo sistemų modernizavimo vis daugiau vartotojų galėtų nuo jų atsijungti, tai sukeltų rimtų aplinkosaugos, ekonominių ir socialinių problemų. Į požeminės gamtinių dujų saugyklos ir suskystintųjų gamtinių dujų importo terminalo įrengimą reikia didelių investicijų. Žemės ūkis Stiprybės 50. Nors augalininkystės produkcijos gamyba pastaraisiais metais didėjo, pesticidų paskutinį dešimtmetį naudota mažiau. Labai pagerėjo naudojamų pesticidų kokybė. Mineralinių trąšų taip pat naudojama kur kas mažiau (azoto, fosforo ir kalio veikliosios medžiagos – daug mažiau negu kitose ES valstybėse narėse). Dėl subalansuoto tręšimo labai sumažėjo mineralinių trąšų, visų pirma azoto junginių išplovimas į gruntinius vandenis ir paviršinius vandens telkinius, taip pat jų eutrofikacija. Kadangi mažiau naudojama mineralinių trąšų ir pesticidų, pagerėjo žemės ūkio produkcijos kokybė. Plečiasi ekologinės gamybos plotai. Dauguma stambių gyvulininkystės kompleksų įdiegė šiuolaikiškas technologijas, dėl to labai sumažėjo neigiamas poveikis aplinkai, visų pirma paviršinių ir gruntinių vandenų tarša. Lietuvos Respublikos Vyriausybė remia ekologinių ūkių plėtrą, ir jų nuolat daugėja. Parengti teisės aktai, reglamentuojantys aplinkos monitoringą stambių gyvulininkystės kompleksų teritorijose, tai leidžia kontroliuoti jų poveikį paviršinio ir požeminio vandens telkiniams. Silpnybės 51. Dėl pernelyg intensyvios melioracijos sunaikinta daug natūralios augmenijos plotų, sodybų želdinių, suintensyvėjo dirvožemio erozija, padaryta didžiulės žalos Lietuvos kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei. Dėl intensyvaus mineralinių trąšų naudojimo tuo laikotarpiu labai padidėjo pasklidusi žemės ūkio tarša, todėl dauguma paviršinių vandens telkinių ir nemažai gruntinių vandenų stipriai eutrofikuota. Ekologinio ūkininkavimo plėtra kai kuriuose sektoriuose per lėta, dar nedaug sertifikuotų ekologinės gyvulininkystės ūkių ir perdirbimo įmonių. Produkcija nepakankamai pritaikyta rinkai, dėl to sunku formuoti prekybos ekologiškais produktais rinkodaros sistemą. Dėl kiaulių kompleksų plėtros pastaruoju metu didėja su tuo susijusi aplinkos tarša, neigiamas poveikis žmonėms. Galimybės 52. Pasaulyje reikės vis daugiau maisto produktų, taip pat ir natūralių sveikų produktų, taigi plėsis jų rinka ir realizavimo galimybės. Mažiau aplinkai kenksmingą ūkininkavimą diegiant ne tik ekologiniuose, bet ir tradiciniuose Lietuvos ūkiuose, naudojant mažiau mineralinių trąšų ir augalų apsaugos cheminių priemonių, mažiau azoto turinčius pašarus, bus mažiau teršiama aplinka ir auginami natūralesni maisto produktai. Ekologiškai užauginti žemės ūkio ir maisto produktai galės sėkmingai konkuruoti ES ir kitų valstybių rinkose. Plėtojant ne tik tradicinę, bet ir rentabilesnę (sodininkystė, daržininkystė, uogininkystė, gėlininkystė), energijos išteklių poreikį tenkinančią augalininkystę, techninių ir vaistinių kultūrų auginimą, netradicinius kaimo verslus, padidės mažesnių ūkių konkurencingumas, bus užtikrinamas palankesnis ekonominis, socialinis ir kultūrinis kaimo vystymasis. Pradėjusių veikti ES paramos žemės ūkiui fondų lėšomis plečiamas ekologinis ūkininkavimas. Grėsmės 53. Nesukūrus reikiamų ekonominių ir teisinių ekologinių ūkių plėtros mechanizmų ir ekologiškų produktų realizavimo infrastruktūros, ekologinių ūkių plėtra sulėtės. Stambinant dirbamos žemės plotus, sutelkiant gyvulius ir paukščius stambiose fermose ir kompleksuose, kyla grėsmė, kad nebus laikomasi visų ES keliamų augalininkystės, gyvulių ir paukščių laikymo, mėšlo tvarkymo reikalavimų. Pasaulyje išaugus maisto produktų poreikiui, padidės maisto produktų gamybos ir ūkininkavimo veiklos intensyvumas, kuris gali lemti didesnį pesticidų ir mineralinių trąšų naudojimą. Išaugusi maisto produktų paklausa didins užsienio investuotojų plėtrą – daugės stambių gyvulių ir paukščių auginimo kompleksų, iškils neigiamo žemės ūkio poveikio aplinkai grėsmė. Būstas Stiprybės 54. Lietuvoje 2007 metais buvo apie 814 tūkst. būstų daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose ir apie 463 tūkst. būstų vienbučiuose ir dvibučiuose namuose (privačiuose namuose). Būsto infrastruktūra išvystyta gana gerai. 74 procentai visų gyventojų prijungta prie geriamojo vandens tiekimo ir 63 procentai – prie nuotekų tvarkymo infrastruktūros, apie 73 procentai būstų pajungta prie centralizuoto šilumos tiekimo. Daugumos miestų ir miestelių buitinės atliekos surenkamos centralizuotai, kaimo tipo gyvenvietėse diegiama konteinerinė atliekų tvarkymo sistema. Gyventojai būstus privatizavo už investicinius čekius. Šiuo metu apie 97 procentai būstų privačios nuosavybės teise priklauso juose gyvenantiems asmenims. Socialinio būsto fondas 2007 metų pabaigoje siekė apie 27 717 būstų. Tai sudaro 2,9 procento viso šalies būsto fondo. 2004 metais patvirtinta Lietuvos būsto strategija, nuo 2004 metų įgyvendinama Socialinio būsto plėtros programa, nuo 2005 metų – ir Daugiabučių namų modernizavimo programa. Socialinio būsto fondas 2004–2007 metais padidėjo daugiau nei 2 200 butų. Panaudojus juos ir kitus ištuštėjusius savivaldybėms priklausančius būstus, socialiniu būstu aprūpinta daugiau nei 4 200 šeimų ir vienišų asmenų. Sukurtas ir įgyvendinamas valstybės paramos daugiabučiams namams modernizuoti teikimo mechanizmas. Su valstybės parama 2005–2007 metais modernizuoti 228 daugiabučiai namai. Silpnybės 55. Daugumos daugiabučių namų ir nemažos dalies individualių namų sienų ir langų šiluminė varža labai maža, todėl būstui šildyti naudojama daug energijos (per dieną vidutiniškai apie 200 kJ vienam laipsniui 1 kv. metrui): 2–2,5 karto daugiau, negu daugumoje ES šiaurės valstybių. Centralizuoto šildymo infrastruktūra pasenusi ir energetiniu požiūriu neefektyvi, ypač dideli energijos nuostoliai skirstomuosiuose tinkluose, todėl butų šildymo sąnaudos labai didelės – apie 10 procentų vidutinių šeimos pajamų. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra neatitinka poreikių, neekonomiška arba susidėvėjusi. Komunalinių atliekų surinkimo paslaugos dažnai neatitinka vartotojų poreikių. Būstams prižiūrėti gyventojai skiria labai mažai lėšų, daug kur labai prasta bendro naudojimo objektų būklė, daugiabučių namų bendrijos kuriamos labai iš lėto, daugumos daugiabučių namų būklė blogėja. Galimybės 56. Lietuvai integruojantis į ES, priimami teisės aktai, liberalizuojantys būsto infrastruktūros valdymą, didinantys atsakomybę, griežtinantys atskaitomybę. Vandens tiekimo ir buitinių atliekų tvarkymo plėtrai ES teikia didelę paramą. Tai spartina atsiperkančiųjų būsto infrastruktūros objektų kūrimą. ES taip pat skiria subsidijas CO2 išmetimų į aplinką mažinimo programoms finansuoti, tarp jų daugiabučiams namams atnaujinti ir socialiniam būstui plėtoti probleminėse teritorijose. Tai leistų paspartinti energijos taupymo būste priemonių įgyvendinimą, skatinti pastatų atnaujinimą, šilumos tiekimo infrastruktūros modernizavimą ir socialinio būsto plėtrą. ES struktūrinių fondų ir valstybės parama leis sparčiau spręsti opiausias namų ūkio problemas. Patobulinus gyvenamųjų namų bendrijų steigimo, gyvenamųjų pastatų priežiūros teisinę bazę, įgyvendinant Daugiabučių namų modernizavimo programą, atnaujinant ir modernizuojant būstus ir didinant jų energinį naudingumą, turėtų mažėti energijos sąnaudos būstui šildyti, pagerėti jų valdymas ir priežiūra. Grėsmės 57. Jeigu nebus skirta pakankamai Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų Daugiabučių namų modernizavimo programai įgyvendinti, sulėtės energijos sąnaudų senos statybos daugiabučiuose namuose mažinimo procesas. Jeigu didės energijos kainos ir nesumažės jos vartojimas gyvenamosiose patalpose, mažiau pasiturintiems gyventojams gali būti sunku apmokėti sąskaitas už ją, taigi padidėtų jų įsiskolinimas energijos tiekėjams, o tai gali turėti neigiamų socialinių padarinių. Turizmas Stiprybės 58. Sparčiai didėja turistų srautai ir pajamos iš atvykstamojo turizmo. Turizmo sukurto BVP didėjimas daro mažesnį nei kitų ūkio šakų neigiamą poveikį aplinkai. Patraukli sritis investicijoms ir nuolat auganti aktyvaus poilsio ir sveikatingumo paslaugų paklausa. Palanki geografinė padėtis – arti didelės užsienio turizmo rinkos. Didelis gamtos ir kultūros potencialas, mažai urbanizuotas kaimo kraštovaizdis. Patrauklios turizmo paslaugų kainos ir gera kokybė, svetingumas. Sparčiai auganti apgyvendinimo paslaugų ir laisvalaikio pramogų pasiūla. Gausūs etniniai ryšiai su užsienio valstybėmis. Sukurta turizmo teisinio reguliavimo ir planavimo sistema. Silpnybės 59. Trumpas turistinis sezonas, lėtai kuriama infrastruktūra sezoniškumo poveikiui mažinti. Nepakankamas kultūros paveldo ir gamtinių teritorijų (tarp jų – saugomų) pritaikymas lankymui. Dideli neorganizuotų turistų (poilsiautojų) srautai rekreacinėse vietovėse. Per maža laisvalaikio veiklos įvairovė ir jos diversifikavimas pagal turistų pajamų lygį. Silpnoka turizmo informacijos sklaida ir rinkodara. Neišplėtota sveikatingumo paslaugų pasiūla ir aktyvaus poilsio (vandens turizmo, dviračių turizmo) viešoji infrastruktūra. Per mažai išplėtotas turistinės klasės apgyvendinimo paslaugų sektorius. Kvalifikuotų darbuotojų stygius ir mažas turizmo sektoriaus vidutinis darbo užmokestis. Didelė turizmo paslaugų koncentracija didžiuosiuose miestuose ir periferinių vietovių atsilikimas. Planavimo netolygumai. Per menkai turizmui naudojamos kurortų ir kurortinių teritorijų, rekreacinių vietovių galimybės. Neišplėtota sveikatingumo paslaugų pasiūla ir aktyvaus poilsio infrastruktūra. Galimybės 60. Turizmo sektoriaus plėtros galimybes sudaro: palankių šalies geopolitinių ypatumų racionalus naudojimas, plėtojami Lietuvos tarptautiniai ryšiai, mokslo, kultūros ir ekonomikos bendradarbiavimas, didėjantys turistų srautai ir pajamos iš atvykstamojo turizmo, naujų patrauklių aktyvaus poilsio ir kultūrinio turizmo maršrutų sistemos sukūrimas šalies regionuose, prioritetinis turizmo plėtros skatinimas regionuose, nepalankiose ūkininkauti ir gausių rekreacinių išteklių vietovėse, efektyvus ES struktūrinių fondų ir kitų tarptautinių programų paramos naudojimas, didėjančios gyventojų pajamos, aktyvaus poilsio ir sveikatingumo produktų paklausa. Grėsmės 61. Lietuvos regionų ekonominių ir socialinių skirtumų didėjimas, gyventojų perkamosios galios mažėjimas, per menkas turizmo plėtros finansavimas, rekreacinių išteklių ir kultūros paveldo vertybių kokybės prastėjimas ir naudojimo galimybių mažėjimas, nesugebėjimas sukurti patrauklų Lietuvos turizmo įvaizdį, nepagerėjęs šalies pasiekiamumas, didėjanti turizmo specialistų migracija į kitas ES valstybes, nesugebėjimas laiku reaguoti į darnaus vystymosi principų ir teisinės bazės taikymo trūkumus, neadekvačių ribojimų taikymo pasekmės. Socialinis vystymasis Užimtumas Stiprybės 62. Lietuvoje sukurta nuosekli užimtumo politikos įgyvendinimo sistema, kurios tikslas – visiškas užimtumas, darbo kokybės ir našumo gerinimas, socialinė ir teritorinė sanglauda. Kvalifikuotas administravimas ir šiuolaikiški finansavimo principai leidžia pritraukti į darbo rinką ir joje išlaikyti kuo daugiau žmonių, skatinti jų požiūrį į darbą kaip į visą gyvenimą trunkantį ciklą. Ganėtinai išsilavinusi darbo jėga psichologiškai prisitaikė prie rinkos ekonomikos reikalavimų. Įgyvendinamos užimtumo politikos priemonės, skirtos darbo rinkai modernizuoti, užimtumo didėjimui ir investicijoms į žmogiškąjį kapitalą skatinti. Silpnybės 63. Nepakankamas gyventojų ekonominis aktyvumas ir užimtumas. Dėl gana nelanksčios darbo rinkos pernelyg sunkiai prisitaikoma prie struktūrinių pokyčių, darbo rinka segmentuota. Vis dar didelis nelegalaus darbo mastas. Darbas dar finansiškai nepatrauklus. Nepakankamas jaunimo verslumas. Ypač jautrus ekonominių sąlygų pokyčiams jaunimo nedarbas. Per mažai naudojamasi mokymosi visą gyvenimą galimybėmis, nėra veiksmingos darbuotojų perkvalifikavimo sistemos. Trūksta patrauklių, įvairias paslaugas teikiančių mokymosi visą gyvenimą institucijų suaugusiesiems. Švietimo sistema sunkiai prisitaiko prie kintančios rinkos. Galimybės 64. Darbo rinkos lankstumo ir užimtumo saugumo pusiausvyros siekimas, kaip atsakas į ūkio struktūrinius pokyčius, leis tinkamiau ir greičiau spręsti užimtumo didinimo problemas. Modernių technologijų diegimas, drauge mokymosi visą gyvenimą sistemos tobulinimas atvers didesnes galimybes naudoti kvalifikuotą darbo jėgą, didinti darbo našumą ir užmokestį, mažinti darbo jėgos emigraciją. Geresnis darbuotojų ir įmonių gebėjimas prisitaikyti prie pokyčių, naujų lanksčių darbo organizavimo formų plėtra, darbo saugos ir sveikatos stiprinimas gerins darbo kokybę, šalins kliūtis jaunimui įsidarbinti, didins tėvų galimybes lanksčiai derinti darbo ir šeimos įsipareigojimus. Investicijos į energijos naudojimo efektyvumo didinimą, atsinaujinančių energijos išteklių gamybą ir naudojimą, teršalų, įskaitant šiltnamio efektą sukeliančias dujas, išmetimą į aplinką mažinančias technologijas didintų „žaliųjų“ darbo vietų, prisidėtų prie aplinkos kokybės gerinimo ir ekonomikos skatinimo. Grėsmės 65. Integruoto požiūrio į darbo rinkos lankstumo ir užimtumo saugumo pusiausvyrą stoka gali kliudyti didėti užimtumui ir darbo jėgos ekonominiam aktyvumui. Nelanksti darbo rinka, restruktūrizuojant ūkį, veikiant globalizacijos procesams, gali kliudyti mažinti nedarbą, diegti inovacijas, modernias technologijas, mažinti aukštos kvalifikacijos darbo jėgos poreikį. Tolesnė darbo jėgos, ypač aukštos kvalifikacijos, emigracija gali stabdyti ekonomikos plėtrą. Dėl regionų plėtros netolygumo toliau didėjantys užimtumo ir nedarbo skirtumai gali labai išderinti darbo paklausą ir pasiūlą, didinti darbo jėgos kvalifikacijos ir darbo patrauklumo skirtumus. Skurdas ir socialinė atskirtis Stiprybės 66. Lietuva nuo 2000 metų įgyvendina skurdo ir socialinės atskirties mažinimo politiką, kuri grindžiama kiekybiškai išreikštais tikslais, finansiškai pagrįstomis priemonėmis ir įgyvendinimo stebėsena. Tapusi ES nare, Lietuva aktyviai dalyvauja vykdant pagal atvirojo koordinavimo metodą ES lygmeniu koordinuojamą socialinės apsaugos ir socialinės aprėpties formavimo ir įgyvendinimo politiką. Skurdo ir socialinės atskirties mažinimo politika – vienas iš pagrindinių prioritetų, lemiančių spartesnį socialinių problemų sprendimą. Plėtojamas tarpinstitucinis ir tarpžinybinis bendradarbiavimas priimant sprendimus, padidėjo vietos bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų vaidmuo. Silpnybės 67. Lietuvos socialinę būklę labai veikia esminiai ilgalaikiai demografiniai pokyčiai – gyventojų skaičiaus mažėjimas ir su tuo susijęs visuomenės senėjimas. Vis dar didelė skurdo rizika, ypač tam tikrų gyventojų grupių (asmenų, kurie vieni augina vaikus, daugiavaikių šeimų, darbo neturinčių asmenų), didelė pajamų nelygybė, dideli regioniniai gyvenimo lygio, gyvenimo kokybės, socialinės būklės skirtumai. Visuomenė sensta, didėja socialinės apsaugos išlaidos, esant nepalankiai ekonominei būklei, gali mažėti jau ir dabar gana mažos socialinės apsaugos išmokos. Tai riboja pensinio amžiaus žmonių ir kitų nedirbančių šalies gyventojų pajamų augimo galimybes ir didina jų skurdo riziką. Galimybės 68. Makroekonominis stabilumas, didėjantis užimtumas, augančios realios pajamos sudaro palankias sąlygas kovoti su skurdu ir socialine atskirtimi. Vykdoma aktyvi įtraukties politika, lemianti užimtumo ir socialinės politikos tarpusavio sąveiką. Vykdomos aktyvios darbo rinkos politikos …