📄 Įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL REGIONINIŲ PARKŲ NUOSTATŲ PATVIRTINIMO
1999 m. balandžio 29 d. Nr. 490
Vilnius
Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Patvirtinti Asvejos, Aukštadvario, Biržų, Dubysos, Gražutės, Kauno marių, Krekenavos, Kurtuvėnų, Labanoro, Metelių, Nemuno deltos, Nemuno kilpų, Neries, Pagramančio, Pajūrio, Panemunių, Rambyno, Salantų, Sartų, Sirvėtos, Tytuvėnų, Varnių, Veisiejų, Ventos, Vištyčio, Žagarės regioninių parkų ir Dieveniškių istorinio regioninio parko nuostatus (pridedama).
2. Iš dalies pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. liepos 19 d. nutarimą Nr. 855 „Dėl Anykščių, Dubysos, Krekenavos, Metelių, Pavilnių, Rambyno, Salantų, Sirvėtos, Tytuvėnų, Varnių, Veisiejų, Ventos, Verkių ir Vištyčio regioninių parkų nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1996, Nr. 72-1728):
2.1. išdėstyti antraštę taip:
„Dėl Anykščių, Pavilnių ir Verkių regioninių parkų nuostatų patvirtinimo“;
2.2. išdėstyti 1 punktą taip:
„1. Patvirtinti Anykščių, Pavilnių ir Verkių regioninių parkų nuostatus (pridedama)“;
2.3. pripažinti netekusiais galios nurodytuoju nutarimu patvirtintus Dubysos, Krekenavos, Metelių, Rambyno, Salantų, Sirvėtos, Tytuvėnų, Varnių, Veisiejų, Ventos ir Vištyčio regioninių parkų nuostatus.
3. Pavesti Miškų ir saugomų teritorijų departamentui prie Aplinkos ministerijos įsteigti Asvejos, Aukštadvario, Gražutės, Kurtuvėnų, Labanoro, Neries, Pagramančio, Rambyno, Sartų, Tytuvėnų, Veisiejų, Vištyčio regioninių parkų ir Dieveniškių istorinio regioninio parko direkcijas, taip pat patvirtinti jų nuostatus.
4. Pripažinti netekusiais galios:
4.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. gegužės 13 d. nutarimą Nr. 568 „Dėl Asvejos, Aukštadvario, Gražutės, Kurtuvėnų, Labanoro, Neries, Pagramančio, Sartų regioninių parkų ir Dieveniškių istorinio regioninio parko nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1996, Nr. 46-1128);
4.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. gegužės 15 d. nutarimą Nr. 572 „Dėl Biržų, Kauno marių, Nemuno deltos, Nemuno kilpų, Pajūrio (Karklės), Panemunių ir Žagarės regioninių parkų nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1996, Nr. 48-1154).
MINISTRAS PIRMININKAS GEDIMINAS VAGNORIUS
APLINKOS MINISTRAS DANIUS LYGIS
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1999 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 490
ASVEJOS REGIONINIO PARKO NUOSTATAI
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Asvejos regioninis parkas (toliau vadinama – regioninis parkas) įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. I-2913 „Dėl regioninių parkų ir draustinių įsteigimo“ (Žin., 1992, Nr. 30-913), siekiant išsaugoti Asvejos ežeryno kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes, jas tvarkyti ir racionaliai naudoti.
2. Regioninio parko ir jo zonų ribas tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
3. Veiklą regioninio parko teritorijoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas, Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas, kiti įstatymai, Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, nekilnojamųjų kultūros vertybių reglamentai, kiti teisės aktai bei šie nuostatai.
4. Regioninio parko teritorija tvarkoma pagal regioninio parko planavimo schemą ir patvirtintus miestelių ir kaimų bendruosius (detaliuosius) planus, nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo, miškotvarkos, žemėtvarkos, vandentvarkos, rekreacijos, inžinerinių komunikacijų ir kitus projektus.
5. Atkuriant nuosavybės teises pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, regioninio parko žemė, vandens telkiniai ir miškai savininkams perduodami nuosavybėn ribotam tiksliniam naudojimui. Žemė regioniniame parke parduodama ar nuomojama Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
II. REGIONINIO PARKO PASKIRTIS
6. Regioninio parko paskirtis yra:
6.1. išsaugoti Asvejos ežeryno (Asvejos, Baluošo, Žverno ir kiti ežerai) miškingų apylinkių gamtos vertybes;
6.2. išsaugoti kultūros paveldo vertybes, iš jų – Dubingių urbanistinį kompleksą su piliaviete, pilkapius, Alkos, Purviniškių kaimus;
6.3. išsaugoti gamtinės ekosistemos stabilumą, biotos komponentus, savitą augaliją ir gyvūniją;
6.4. atkurti sunaikintus ir pažeistus gamtos, kultūros kompleksus bei objektus;
6.5. vykdyti tyrimus ir stebėjimus, kaupti informaciją gamtosaugos, kultūros paveldo apsaugos ir kitose srityse;
6.6. sudaryti sąlygas plėtoti pažintinį turizmą ir poilsiavimą tam skirtose zonose bei vietose, nustatytose regioninio parko planavimo schemoje;
6.7. reglamentuoti ūkinę veiklą bei urbanizacijos plėtotę pagal regioninio parko planavimo schemą;
6.8. vykdyti švietėjišką ir kultūrinę veiklą, propaguoti gamtos ir kultūros paveldą bei jo apsaugą.
III. REGIONINIO PARKO APSAUGA
7. Ūkinė, rekreacinė ar kita veikla negali prieštarauti regioninio parko paskirčiai, keisti parko kraštovaizdžio, teršti aplinkos, pažeisti ekologinės pusiausvyros.
8. Regioninio parko žemė valdoma ir naudojama Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, kitų įstatymų ir teisės aktų nustatyta tvarka. Regioninio parko teritorijoje galioja Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (Žin., 1992, Nr. 22-652; 1996, Nr. 2-43, Nr. 93-2193), XXXIV skyriaus „Nacionaliniai ir regioniniai parkai“ nuostatos.
9. Detalieji planai, statinių, inžinerinių komunikacijų statybos projektai rengiami, derinami ir tvirtinami teritorijų planavimo normų sąvado ir statybos reglamentų nustatyta tvarka. Jų sprendiniai neturi prieštarauti regioninio parko planavimo schemai.
10. Pastatai projektuojami, statomi ar rekonstruojami pagal teisės aktuose ir teritorinio planavimo dokumentuose nurodytus reikalavimus, atsižvelgiant į vietovės kraštovaizdžio pobūdį bei kultūros paveldo savitumus, o kaimo vietovėse – išlaikant etnografinės architektūros bruožus.
11. Regioninio parko teritorijos lankymas gali būti ribojamas. Statyti palapines, kurti laužus, važinėti ir statyti transporto priemones leidžiama tik nustatytose vietose, tam gali būti įvedami mokami leidimai, kurie išduodami Lietuvos Respublikos įstatymų bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
IV. REGIONINIO PARKO VALDYMAS IR VEIKLOS ORGANIZAVIMAS
12. Regioninį parką valdo biudžetinė įstaiga – regioninio parko direkcija (toliau vadinama – direkcija). Visas direkcijos steigėjo funkcijas vykdo Miškų ir saugomų teritorijų departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau vadinama – departamentas). Direkcija yra juridinis asmuo, turi antspaudą su savo pavadinimu ir sąskaitas banke.
13. Direkcijai vadovauja regioninio parko direktorius (toliau vadinama – direktorius), kurį skiria pareigoms ir atleidžia iš jų Miškų ir saugomų teritorijų departamento direktorius (toliau vadinama – departamento direktorius).
14. Direkcijoje gali būti mokslo, gamtos, kultūros vertybių apsaugos, rekreacijos, informacijos bei kiti skyriai ir padaliniai. Direkcijos nuostatus ir etatų sąrašą tvirtina departamento direktorius. Direkcija turi išimtinę teisę į regioninio parko simbolikos naudojimą.
15. Direkcija atsako už parko kraštovaizdžio kompleksų ir objektų apsaugą, organizuoja jų priežiūrą ir tvarkymą, skatina pažintinį turizmą, racionalų gamtos išteklių naudojimą, pagal kompetenciją kontroliuoja, kad fizinių ir juridinių asmenų veikla parko teritorijoje atitiktų nustatytąją parko apsaugos ir naudojimo tvarką, turi kitas direkcijos nuostatų nustatytas teises ir pareigas.
16. Tyrimus ir stebėjimus regioninio parko teritorijoje pagal departamento tvirtinamą tyrimų programą vykdo direkcijos darbuotojai arba kiti fiziniai ir juridiniai asmenys, suderinę su direkcija, kuriai pateikiamos tyrimų ir stebėjimų ataskaitos.
17. Prie direkcijos sudaroma regioninio parko taryba (toliau vadinama – taryba), kuri yra direktoriaus patariamoji institucija. Tarybos pirmininkas yra parko direktorius.
18. Tarybą sudaro Molėtų, Švenčionių ir Vilniaus rajonų savivaldos institucijų, Utenos ir Vilniaus apskričių, Utenos ir Vilniaus regionų aplinkos apsaugos departamentų, Kultūros ministerijos teritorinių padalinių, Nemenčinės ir Utenos miškų urėdijų, regioninio parko direkcijos, taip pat nevyriausybinių organizacijų atstovai. Tarybos sudėtį ir darbo reglamentą tvirtina departamento direktorius.
19. Taryba analizuoja regioninio parko būklę ir teikia atitinkamus pasiūlymus direkcijai bei departamentui, kitoms valstybės ir savivaldos institucijoms parko teritorijos apsaugos, naudojimo ir tvarkymo klausimais. Taryba į posėdžius renkasi ne rečiau kaip du kartus per metus, į jos posėdžius gali būti kviečiami kitų valstybės ir savivaldos institucijų atstovai bei kiti suinteresuoti asmenys.
20. Regioninio parko teritorijoje valstybinę gamtos išteklių naudojimo ir aplinkos apsaugos kontrolę pagal kompetenciją vykdo direkcija, kitos įgaliotos institucijos.
V. REGIONINIO PARKO VEIKLOS EKONOMINIAI PAGRINDAI
21. Regioninio parko funkcijoms ir programoms vykdyti skiriamos Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos. Taip pat gali būti naudojamos Molėtų, Švenčionių ir Vilniaus rajonų savivaldybių biudžetų lėšos, Valstybinio ir savivaldybių gamtos apsaugos fondų lėšos, kitų fondų lėšos, kitos teisėtai įgytos lėšos.
22. Regioninio parko finansiniai ištekliai naudojami:
22.1. direkcijai išlaikyti;
22.2. regioniniam parkui tvarkyti, gamtos ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms išsaugoti;
22.3. pažeistiems gamtos, kultūros kompleksams bei objektams atkurti;
22.4. tyrimams ir stebėjimams vykdyti;
22.5. švietėjiškai ir kultūrinei veiklai, pažintinei rekreacijai plėtoti, regioninio parko vertybėms, jų apsaugai populiarinti, parkui reklamuoti;
22.6. kitoms su regioninio parko veikla susijusioms priemonėms vykdyti.
VI. FIZINIŲ IR JURIDINIŲ ASMENŲ PAREIGOS
23. Regioninio parko žemės naudotojai, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo laikytis veiklos apribojimų, nustatytų Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatyme bei kituose įstatymuose, Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose, kituose teisės aktuose, regioninio parko planavimo schemoje ir kituose teritorijų planavimo dokumentuose bei šiuose nuostatuose.
24. Pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą žemės naudotojai negali trukdyti pažintiniais tikslais lankyti parko kraštovaizdžio kompleksų ir objektų.
25. Fiziniai ir juridiniai asmenys, pažeidę šių nuostatų reikalavimus, traukiami atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka.
______________
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1999 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 490
AUKŠTADVARIO REGIONINIO PARKO NUOSTATAI
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Aukštadvario regioninis parkas (toliau vadinama – regioninis parkas) įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. I-2913 „Dėl regioninių parkų ir draustinių įsteigimo“ (Žin., 1992, Nr. 30-913), siekiant išsaugoti vertingą Verknės ir Strėvos aukštupių kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes, jas tvarkyti ir racionaliai naudoti.
2. Regioninio parko ir jo zonų ribas tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
3. Veiklą regioninio parko teritorijoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas, Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas, kiti įstatymai, Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, nekilnojamųjų kultūros vertybių reglamentai, kiti teisės aktai bei šie nuostatai.
4. Regioninio parko teritorija tvarkoma pagal regioninio parko planavimo schemą ir patvirtintus miestelių ir kaimų bendruosius (detaliuosius) planus, nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo, miškotvarkos, žemėtvarkos, vandentvarkos, rekreacijos, inžinerinių komunikacijų ir kitus projektus.
5. Atkuriant nuosavybės teises pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, regioninio parko žemė, vandens telkiniai ir miškai savininkams perduodami nuosavybėn ribotam tiksliniam naudojimui. Žemė regioniniame parke parduodama ar nuomojama Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
II. REGIONINIO PARKO PASKIRTIS
6. Regioninio parko paskirtis yra:
6.1. išsaugoti ypač vertingą gamtos požiūriu Aukštadvario kalvyną su Verknės ir Strėvos ežeringais aukštupiais;
6.2. išsaugoti kultūros paveldo vertybes, iš jų – unikalų Aukštadvario miestelio urbanistinį kompleksą (bažnyčią ir vienuolyno kompleksą, parką su želdiniais ir pirmąja Lietuvoje upėtakių auginimo tvenkinių sistema, hidroelektrinę, Aukštadvario piliakalnį bei Kartuvių kalną), Bagdanonių hidroelektrinę su protakomis, Lavariškių, Mošos, Pamiškės, Žuklijos ir Strėvos piliakalnius;
6.3. išsaugoti gamtinės ekosistemos stabilumą, biotos komponentus, savitą augaliją ir gyvūniją;
6.4. atkurti sunaikintus ir pažeistus gamtos, kultūros kompleksus bei objektus;
6.5. vykdyti tyrimus ir stebėjimus, kaupti informaciją gamtosaugos, kultūros paveldo apsaugos ir kitose srityse;
6.6. sudaryti sąlygas plėtoti pažintinį turizmą ir poilsiavimą tam skirtose zonose bei vietose, nustatytose regioninio parko planavimo schemoje;
6.7. reglamentuoti ūkinę veiklą bei urbanizacijos plėtotę pagal regioninio parko planavimo schemą;
6.8. vykdyti švietėjišką ir kultūrinę veiklą, propaguoti gamtos ir kultūros paveldą bei jo apsaugą.
III. REGIONINIO PARKO APSAUGA
7. Ūkinė, rekreacinė ar kita veikla negali prieštarauti regioninio parko paskirčiai, keisti parko kraštovaizdžio, teršti aplinkos, pažeisti ekologinės pusiausvyros.
8. Regioninio parko žemė valdoma ir naudojama Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, kitų įstatymų ir teisės aktų nustatyta tvarka. Regioninio parko teritorijoje galioja Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (Žin., 1992, Nr. 22-652; 1996, Nr. 2-43, Nr. 93-2193), XXXIV skyriaus „Nacionaliniai ir regioniniai parkai“ nuostatos.
9. Detalieji planai, statinių, inžinerinių komunikacijų statybos projektai rengiami, derinami ir tvirtinami teritorijų planavimo normų sąvado ir statybos reglamentų nustatyta tvarka. Jų sprendiniai neturi prieštarauti regioninio parko planavimo schemai.
10. Pastatai projektuojami, statomi ar rekonstruojami pagal teisės aktuose ir teritorijų planavimo dokumentuose nurodytus reikalavimus, atsižvelgiant į vietovės kraštovaizdžio pobūdį bei kultūros paveldo savitumus, o kaimo vietovėse – išlaikant etnografinės architektūros bruožus.
11. Regioninio parko teritorijos lankymas gali būti ribojamas. Statyti palapines, kurti laužus, važinėti ir statyti transporto priemones leidžiama tik nustatytose vietose, tam gali būti įvedami mokami leidimai, kurie išduodami Lietuvos Respublikos įstatymų bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
IV. REGIONINIO PARKO VALDYMAS IR VEIKLOS ORGANIZAVIMAS
12. Regioninį parką valdo biudžetinė įstaiga – regioninio parko direkcija (toliau vadinama – direkcija). Visas direkcijos steigėjo funkcijas vykdo Miškų ir saugomų teritorijų departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau vadinama – departamentas). Direkcija yra juridinis asmuo, turi antspaudą su savo pavadinimu ir sąskaitas banke.
13. Direkcijai vadovauja regioninio parko direktorius (toliau vadinama – direktorius), kurį skiria pareigoms ir atleidžia iš jų Miškų ir saugomų teritorijų departamento direktorius (toliau vadinama – departamento direktorius).
14. Direkcijoje gali būti mokslo, gamtos, kultūros vertybių apsaugos, rekreacijos, informacijos bei kiti skyriai ir padaliniai. Direkcijos nuostatus ir etatų sąrašą tvirtina departamento direktorius. Direkcija turi išimtinę teisę į regioninio parko simbolikos naudojimą.
15. Direkcija atsako už parko kraštovaizdžio kompleksų ir objektų apsaugą, organizuoja jų priežiūrą ir tvarkymą, skatina pažintinį turizmą, racionalų gamtos išteklių naudojimą, pagal kompetenciją kontroliuoja, kad fizinių ir juridinių asmenų veikla parko teritorijoje atitiktų nustatytąją parko apsaugos ir naudojimo tvarką, turi kitas direkcijos nuostatų nustatytas teises ir pareigas.
16. Tyrimus ir stebėjimus regioninio parko teritorijoje pagal departamento tvirtinamą tyrimų programą vykdo direkcijos darbuotojai arba kiti fiziniai ir juridiniai asmenys, suderinę su direkcija, kuriai pateikiamos tyrimų ir stebėjimų ataskaitos.
17. Prie direkcijos sudaroma regioninio parko taryba (toliau vadinama – taryba), kuri yra direktoriaus patariamoji institucija. Tarybos pirmininkas yra parko direktorius.
18. Tarybą sudaro Trakų rajono savivaldos institucijų, Vilniaus apskrities, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento, Kultūros ministerijos teritorinio padalinio, Trakų miškų urėdijos, regioninio parko direkcijos, taip pat nevyriausybinių organizacijų atstovai. Tarybos sudėtį ir darbo reglamentą tvirtina departamento direktorius.
19. Taryba analizuoja regioninio parko būklę ir teikia atitinkamus pasiūlymus direkcijai bei departamentui, kitoms valstybės ir savivaldos institucijoms parko teritorijos apsaugos, naudojimo ir tvarkymo klausimais. Taryba į posėdžius renkasi ne rečiau kaip du kartus per metus, į jos posėdžius gali būti kviečiami kitų valstybės ir savivaldos institucijų atstovai bei kiti suinteresuoti asmenys.
20. Regioninio parko teritorijoje valstybinę gamtos išteklių naudojimo ir aplinkos apsaugos kontrolę pagal kompetenciją vykdo direkcija, kitos įgaliotos institucijos.
V. REGIONINIO PARKO VEIKLOS EKONOMINIAI PAGRINDAI
21. Regioninio parko funkcijoms ir programoms vykdyti skiriamos Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos. Taip pat gali būti naudojamos Trakų rajono savivaldybės biudžeto lėšos, Valstybinio ir savivaldybių gamtos apsaugos fondų lėšos, kitų fondų lėšos, kitos teisėtai įgytos lėšos.
22. Regioninio parko finansiniai ištekliai naudojami:
22.1. direkcijai išlaikyti;
22.2. regioniniam parkui tvarkyti, gamtos ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms išsaugoti;
22.3. pažeistiems gamtos, kultūros kompleksams bei objektams atkurti;
22.4. tyrimams ir stebėjimams vykdyti;
22.5. švietėjiškai ir kultūrinei veiklai, pažintinei rekreacijai plėtoti, regioninio parko vertybėms, jų apsaugai populiarinti, parkui reklamuoti;
22.6. kitoms su regioninio parko veikla susijusioms priemonėms vykdyti.
VI. FIZINIŲ IR JURIDINIŲ ASMENŲ PAREIGOS
23. Regioninio parko žemės naudotojai, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo laikytis veiklos apribojimų, nustatytų Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatyme bei kituose įstatymuose, Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose, kituose teisės aktuose, regioninio parko planavimo schemoje ir kituose teritorijų planavimo dokumentuose bei šiuose nuostatuose.
24. Pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą žemės naudotojai negali trukdyti pažintiniais tikslais lankyti parko kraštovaizdžio kompleksų ir objektų.
25. Fiziniai ir juridiniai asmenys, pažeidę šių nuostatų reikalavimus, traukiami atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka.
______________
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1999 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 490
BIRŽŲ REGIONINIO PARKO NUOSTATAI
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Biržų regioninis parkas (toliau vadinama – regioninis parkas) įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. I-2913 „Dėl regioninių parkų ir draustinių įsteigimo“ (Žin., 1992, Nr. 30-913), siekiant išsaugoti Lietuvos karstinio regiono kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes, jas tvarkyti ir racionaliai naudoti.
2. Regioninio parko ir jo zonų ribas tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
3. Veiklą regioninio parko teritorijoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas, Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas, kiti įstatymai, Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, nekilnojamųjų kultūros vertybių reglamentai, kiti teisės aktai bei šie nuostatai.
4. Regioninio parko teritorija tvarkoma pagal regioninio parko planavimo schemą ir patvirtintus miestelių ir kaimų bendruosius (detaliuosius) planus, nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo, miškotvarkos, žemėtvarkos, vandentvarkos, rekreacijos, inžinerinių komunikacijų ir kitus projektus.
5. Atkuriant nuosavybės teises pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, regioninio parko žemė, vandens telkiniai ir miškai savininkams perduodami nuosavybėn ribotam tiksliniam naudojimui. Žemė regioniniame parke parduodama ar nuomojama Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
II. REGIONINIO PARKO PASKIRTIS
6. Regioninio parko paskirtis yra:
6.1. išsaugoti karstinių sufozinių procesų veikiamą kraštovaizdį su didžiausiu karstinių įgriuvų tankiu;
6.2. išsaugoti kultūros paveldo vertybes, iš jų – Biržų piliavietę bei bastioninę tvirtovę, pilies įtvirtinimų sistemą, pastatus ir jų priklausinius, Biržų senamiesčio fragmentus, unikalų Astravo dvaro ir parko ansamblį su Širvėnos ežero hidrosistemos istoriniais įtvarais, Pabiržės architektūrinio ansamblio ir Daudžgirių bei Pabiržės (Balandiškių) dvarų sodybų kraštovaizdį, Likėnų parką;
6.3. išsaugoti gamtinės ekosistemos stabilumą, biotos komponentus, savitą augaliją ir gyvūniją;
6.4. atkurti sunaikintus ir pažeistus gamtos, kultūros kompleksus bei objektus;
6.5. vykdyti tyrimus ir stebėjimus, kaupti informaciją gamtosaugos, kultūros paveldo apsaugos ir kitose srityse;
6.6. sudaryti sąlygas plėtoti pažintinį turizmą ir poilsiavimą tam skirtose zonose bei vietose, nustatytose regioninio parko planavimo schemoje;
6.7. reglamentuoti ūkinę veiklą bei urbanizacijos plėtotę pagal regioninio parko planavimo schemą;
6.8. vykdyti švietėjišką ir kultūrinę veiklą, propaguoti gamtos ir kultūros paveldą bei jo apsaugą.
III. REGIONINIO PARKO APSAUGA
7. Ūkinė, rekreacinė ar kita veikla negali prieštarauti regioninio parko paskirčiai, keisti parko kraštovaizdžio, teršti aplinkos, pažeisti ekologinės pusiausvyros.
8. Regioninio parko žemė valdoma ir naudojama Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, kitų įstatymų ir teisės aktų nustatyta tvarka. Regioninio parko teritorijoje galioja Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (Žin., 1992, Nr. 22-652; 1996, Nr. 2-43, Nr. 93-2193), XXXIV skyriaus „Nacionaliniai ir regioniniai parkai“ nuostatos.
9. Detalieji planai, statinių, inžinerinių komunikacijų statybos projektai rengiami, derinami ir tvirtinami teritorijų planavimo normų sąvado ir statybos reglamentų nustatyta tvarka. Jų sprendiniai neturi prieštarauti regioninio parko planavimo schemai.
10. Pastatai projektuojami, statomi ar rekonstruojami pagal teisės aktuose ir teritorijų planavimo dokumentuose nurodytus reikalavimus, atsižvelgiant į vietovės kraštovaizdžio pobūdį bei kultūros paveldo savitumus, o kaimo vietovėse – išlaikant etnografinės architektūros bruožus.
11. Regioninio parko teritorijos lankymas gali būti ribojamas. Statyti palapines, kurti laužus, važinėti ir statyti transporto priemones leidžiama tik nustatytose vietose, tam gali būti įvedami mokami leidimai, kurie išduodami Lietuvos Respublikos įstatymų bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
IV. REGIONINIO PARKO VALDYMAS IR VEIKLOS ORGANIZAVIMAS
12. Regioninį parką valdo biudžetinė įstaiga – regioninio parko direkcija (toliau vadinama – direkcija). Visas direkcijos steigėjo funkcijas vykdo Miškų ir saugomų teritorijų departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau vadinama – departamentas). Direkcija yra juridinis asmuo, turi antspaudą su savo pavadinimu ir sąskaitas banke.
13. Direkcijai vadovauja regioninio parko direktorius (toliau vadinama – direktorius), kurį skiria pareigoms ir atleidžia iš jų Miškų ir saugomų teritorijų departamento direktorius (toliau vadinama – departamento direktorius).
14. Direkcijoje gali būti mokslo, gamtos, kultūros vertybių apsaugos, rekreacijos, informacijos bei kiti skyriai ir padaliniai. Direkcijos nuostatus ir etatų sąrašą tvirtina departamento direktorius. Direkcija turi išimtinę teisę į regioninio parko simbolikos naudojimą.
15. Direkcija atsako už parko kraštovaizdžio kompleksų ir objektų apsaugą, organizuoja jų priežiūrą ir tvarkymą, skatina pažintinį turizmą, racionalų gamtos išteklių naudojimą, pagal kompetenciją kontroliuoja, kad fizinių ir juridinių asmenų veikla parko teritorijoje atitiktų nustatytąją parko apsaugos ir naudojimo tvarką, turi kitas direkcijos nuostatų nustatytas teises ir pareigas.
16. Tyrimus ir stebėjimus regioninio parko teritorijoje pagal departamento tvirtinamą tyrimų programą vykdo direkcijos darbuotojai arba kiti fiziniai ir juridiniai asmenys, suderinę su direkcija, kuriai pateikiamos tyrimų ir stebėjimų ataskaitos.
17. Prie direkcijos sudaroma regioninio parko taryba (toliau vadinama – taryba), kuri yra direktoriaus patariamoji institucija. Tarybos pirmininkas yra parko direktorius.
18. Tarybą sudaro Biržų ir Pasvalio rajonų savivaldos institucijų, Panevėžio apskrities, Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento, Kultūros ministerijos teritorinio padalinio, Biržų miškų urėdijos, regioninio parko direkcijos, taip pat nevyriausybinių organizacijų atstovai. Tarybos sudėtį ir darbo reglamentą tvirtina departamento direktorius.
19. Taryba analizuoja regioninio parko būklę ir teikia atitinkamus pasiūlymus direkcijai bei departamentui, kitoms valstybės ir savivaldos institucijoms parko teritorijos apsaugos, naudojimo ir tvarkymo klausimais. Taryba į posėdžius renkasi ne rečiau kaip du kartus per metus, į jos posėdžius gali būti kviečiami kitų valstybės ir savivaldos institucijų atstovai bei kiti suinteresuoti asmenys.
20. Regioninio parko teritorijoje valstybinę gamtos išteklių naudojimo ir aplinkos apsaugos kontrolę pagal kompetenciją vykdo direkcija, kitos įgaliotos institucijos.
V. REGIONINIO PARKO VEIKLOS EKONOMINIAI PAGRINDAI
21. Regioninio parko funkcijoms ir programoms vykdyti skiriamos Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos. Taip pat gali būti naudojamos Biržų ir Pasvalio rajonų savivaldybių biudžetų lėšos, Valstybinio ir savivaldybių gamtos apsaugos fondų lėšos, kitų fondų lėšos, kitos teisėtai įgytos lėšos.
22. Regioninio parko finansiniai ištekliai naudojami:
22.1. direkcijai išlaikyti;
22.2. regioniniam parkui tvarkyti, gamtos ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms išsaugoti;
22.3. pažeistiems gamtos, kultūros kompleksams bei objektams atkurti;
22.4. tyrimams ir stebėjimams vykdyti;
22.5. švietėjiškai ir kultūrinei veiklai, pažintinei rekreacijai plėtoti, regioninio parko vertybėms, jų apsaugai populiarinti, parkui reklamuoti;
22.6. kitoms su regioninio parko veikla susijusioms priemonėms vykdyti.
VI. FIZINIŲ IR JURIDINIŲ ASMENŲ PAREIGOS
23. Regioninio parko žemės naudotojai, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo laikytis veiklos apribojimų, nustatytų Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatyme bei kituose įstatymuose, Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose, kituose teisės aktuose, regioninio parko planavimo schemoje ir kituose teritorijų planavimo dokumentuose bei šiuose nuostatuose.
24. Pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą žemės naudotojai negali trukdyti pažintiniais tikslais lankyti parko kraštovaizdžio kompleksų ir objektų.
25. Fiziniai ir juridiniai asmenys, pažeidę šių nuostatų reikalavimus, traukiami atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka.
______________
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1999 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 490
DUBYSOS REGIONINIO PARKO NUOSTATAI
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Dubysos regioninis parkas (toliau vadinama – regioninis parkas) įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. I-2913 „Dėl regioninių parkų ir draustinių įsteigimo“ (Žin., 1992, Nr. 30-913), siekiant išsaugoti Dubysos erozinio slėnio kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes, jas tvarkyti ir racionaliai naudoti.
2. Regioninio parko ir jo zonų ribas tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
3. Veiklą regioninio parko teritorijoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas, Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas, kiti įstatymai, Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, nekilnojamųjų kultūros vertybių reglamentai, kiti teisės aktai bei šie nuostatai.
4. Regioninio parko teritorija tvarkoma pagal regioninio parko planavimo schemą ir patvirtintus miestelių ir kaimų bendruosius (detaliuosius) planus, nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo, miškotvarkos, žemėtvarkos, vandentvarkos, rekreacijos, inžinerinių komunikacijų ir kitus projektus.
5. Atkuriant nuosavybės teises pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, regioninio parko žemė, vandens telkiniai ir miškai savininkams perduodami nuosavybėn ribotam tiksliniam naudojimui. Žemė regioniniame parke parduodama ar nuomojama Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
II. REGIONINIO PARKO PASKIRTIS
6. Regioninio parko paskirtis yra:
6.1. išsaugoti raiškų Dubysos senslėnį, išraižytą intakų slėnių ir raguvų, ir ypač didelės geomorfologinės, hidrografinės, botaninės bei kultūrinės vertės kraštovaizdį;
6.2. išsaugoti kultūros paveldo vertybes, iš jų – poeto Maironio sodybą, jos gamtinę ir kultūrinę aplinką;
6.3. išsaugoti gamtinės ekosistemos stabilumą, biotos komponentus, savitą augaliją ir gyvūniją, natūralius žuvų migracijos kelius bei nerštavietes;
6.4. atkurti sunaikintus ir pažeistus gamtos, kultūros kompleksus bei objektus;
6.5. vykdyti tyrimus ir stebėjimus, kaupti informaciją gamtosaugos, kultūros paveldo apsaugos ir kitose srityse;
6.6. sudaryti sąlygas plėtoti pažintinį turizmą ir poilsiavimą tam skirtose zonose bei vietose, nustatytose regioninio parko planavimo schemoje;
6.7. reglamentuoti ūkinę veiklą bei urbanizacijos plėtotę pagal regioninio parko planavimo schemą;
6.8. vykdyti švietėjišką ir kultūrinę veiklą, propaguoti gamtos ir kultūros paveldą bei jo apsaugą.
III. REGIONINIO PARKO APSAUGA
7. Ūkinė, rekreacinė ar kita veikla negali prieštarauti regioninio parko paskirčiai, keisti parko kraštovaizdžio, teršti aplinkos, pažeisti ekologinės pusiausvyros.
8. Regioninio parko žemė valdoma ir naudojama Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, kitų įstatymų ir teisės aktų nustatyta tvarka. Regioninio parko teritorijoje galioja Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (Žin., 1992, Nr. 22-652; 1996, Nr. 2-43, Nr. 93-2193), XXXIV skyriaus „Nacionaliniai ir regioniniai parkai“ nuostatos.
9. Detalieji planai, statinių, inžinerinių komunikacijų statybos projektai rengiami, derinami ir tvirtinami teritorijų planavimo normų sąvado ir statybos reglamentų nustatyta tvarka. Jų sprendiniai neturi prieštarauti regioninio parko planavimo schemai.
10. Pastatai projektuojami, statomi ar rekonstruojami pagal teisės aktuose ir teritorijų planavimo dokumentuose nurodytus reikalavimus, atsižvelgiant į vietovės kraštovaizdžio pobūdį bei kultūros paveldo savitumus, o kaimo vietovėse – išlaikant etnografinės architektūros bruožus.
11. Regioninio parko teritorijos lankymas gali būti ribojamas. Statyti palapines, kurti laužus, važinėti ir statyti transporto priemones leidžiama tik nustatytose vietose, tam gali būti įvedami mokami leidimai, kurie išduodami Lietuvos Respublikos įstatymų bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
IV. REGIONINIO PARKO VALDYMAS IR VEIKLOS ORGANIZAVIMAS
12. Regioninį parką valdo biudžetinė įstaiga – regioninio parko direkcija (toliau vadinama – direkcija). Visas direkcijos steigėjo funkcijas vykdo Miškų ir saugomų teritorijų departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau vadinama – departamentas). Direkcija yra juridinis asmuo, turi antspaudą su savo pavadinimu ir sąskaitas banke.
13. Direkcijai vadovauja regioninio parko direktorius (toliau vadinama – direktorius), kurį skiria pareigoms ir atleidžia iš jų Miškų ir saugomų teritorijų departamento direktorius (toliau vadinama – departamento direktorius).
14. Direkcijoje gali būti mokslo, gamtos, kultūros vertybių apsaugos, rekreacijos, informacijos bei kiti skyriai ir padaliniai. Direkcijos nuostatus ir etatų sąrašą tvirtina departamento direktorius. Direkcija turi išimtinę teisę į regioninio parko simbolikos naudojimą.
15. Direkcija atsako už parko kraštovaizdžio kompleksų ir objektų apsaugą, organizuoja jų priežiūrą ir tvarkymą, skatina pažintinį turizmą, racionalų gamtos išteklių naudojimą, pagal kompetenciją kontroliuoja, kad fizinių ir juridinių asmenų veikla parko teritorijoje atitiktų nustatytąją parko apsaugos ir naudojimo tvarką, turi kitas direkcijos nuostatų nustatytas teises ir pareigas.
16. Tyrimus ir stebėjimus regioninio parko teritorijoje pagal departamento tvirtinamą tyrimų programą vykdo direkcijos darbuotojai arba kiti fiziniai ir juridiniai asmenys, suderinę su direkcija, kuriai pateikiamos tyrimų ir stebėjimų ataskaitos.
17. Prie direkcijos sudaroma regioninio parko taryba (toliau vadinama – taryba), kuri yra direktoriaus patariamoji institucija. Tarybos pirmininkas yra parko direktorius.
18. Tarybą sudaro Kelmės ir Raseinių rajonų savivaldos institucijų, Kauno ir Šiaulių apskričių, Kauno ir Šiaulių regionų aplinkos apsaugos departamentų, Kultūros ministerijos teritorinių padalinių, Raseinių ir Tytuvėnų miškų urėdijų, regioninio parko direkcijos, taip pat nevyriausybinių organizacijų atstovai. Tarybos sudėtį ir darbo reglamentą tvirtina departamento direktorius.
19. Taryba analizuoja regioninio parko būklę ir teikia atitinkamus pasiūlymus direkcijai bei departamentui, kitoms valstybės ir savivaldos institucijoms parko teritorijos apsaugos, naudojimo ir tvarkymo klausimais. Taryba į posėdžius renkasi ne rečiau kaip du kartus per metus, į jos posėdžius gali būti kviečiami kitų valstybės ir savivaldos institucijų atstovai bei kiti suinteresuoti asmenys.
20. Regioninio parko teritorijoje valstybinę gamtos išteklių naudojimo ir aplinkos apsaugos kontrolę pagal kompetenciją vykdo direkcija, kitos įgaliotos institucijos.
V. REGIONINIO PARKO VEIKLOS EKONOMINIAI PAGRINDAI
21. Regioninio parko funkcijoms ir programoms vykdyti skiriamos Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos. Taip pat gali būti naudojamos Kelmės ir Raseinių savivaldybių biudžetų lėšos, Valstybinio ir savivaldybių gamtos apsaugos fondų lėšos, kitų fondų lėšos, kitos teisėtai įgytos lėšos.
22. Regioninio parko finansiniai ištekliai naudojami:
22.1. direkcijai išlaikyti;
22.2. regioniniam parkui tvarkyti, gamtos ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms išsaugoti;
22.3. pažeistiems gamtos, kultūros kompleksams bei objektams atkurti;
22.4. tyrimams ir stebėjimams vykdyti;
22.5. švietėjiškai ir kultūrinei veiklai, pažintinei rekreacijai plėtoti, regioninio parko vertybėms, jų apsaugai populiarinti, parkui reklamuoti;
22.6. kitoms su regioninio parko veikla susijusioms priemonėms vykdyti.
VI. FIZINIŲ IR JURIDINIŲ ASMENŲ PAREIGOS
23. Regioninio parko žemės naudotojai, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo laikytis veiklos apribojimų, nustatytų Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatyme bei kituose įstatymuose, Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose, kituose teisės aktuose, regioninio parko planavimo schemoje ir kituose teritorijų planavimo dokumentuose bei šiuose nuostatuose.
24. Pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą žemės naudotojai negali trukdyti pažintiniais tikslais lankyti parko kraštovaizdžio kompleksų ir objektų.
25. Fiziniai ir juridiniai asmenys, pažeidę šių nuostatų reikalavimus, traukiami atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka.
______________
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1999 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 490
GRAŽUTĖS REGIONINIO PARKO NUOSTATAI
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Gražutės regioninis parkas (toliau vadinama – regioninis parkas) įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. I-2913 „Dėl regioninių parkų ir draustinių įsteigimo“ (Žin., 1992, Nr. 30-913), siekiant išsaugoti ežeringo, miškingo Šventosios upės aukštupio kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes, jas tvarkyti ir racionaliai naudoti.
2. Regioninio parko ir jo zonų ribas tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
3. Veiklą regioninio parko teritorijoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas, Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas, kiti įstatymai, Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, nekilnojamųjų kultūros vertybių reglamentai, kiti teisės aktai bei šie nuostatai.
4. Regioninio parko teritorija tvarkoma pagal regioninio parko planavimo schemą ir patvirtintus miestelių ir kaimų bendruosius (detaliuosius) planus, nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo, miškotvarkos, žemėtvarkos, vandentvarkos, rekreacijos, inžinerinių komunikacijų ir kitus projektus.
5. Atkuriant nuosavybės teises pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, regioninio parko žemė, miškai, vandens telkiniai ir kultūros paveldo objektai perduodami nuosavybėn ribotam tiksliniam naudojimui. Žemė regioniniame parke parduodama arba nuomojama Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
II. REGIONINIO PARKO PASKIRTIS
6. Regioninio parko paskirtis yra:
6.1. išsaugoti ypač vertingą gamtiniu požiūriu Šventosios aukštupio ežeryną su Dūkšto, Luodžio, Švento ežerais, Antalieptės jūros vandens saugykla, vertingas Gražutės miško biocenozes;
6.2. išsaugoti kultūros paveldo vertybes, iš jų – Salako urbanistinį kompleksą bei parko piliakalnius ir pilkapius;
6.3. išsaugoti gamtinės ekosistemos stabilumą, biotos komponentus, savitą augaliją ir gyvūniją;
6.4. atkurti sunaikintus ir pažeistus gamtos, kultūros paveldo kompleksus bei objektus;
6.5. vykdyti tyrimus ir stebėjimus, kaupti informaciją gamtosaugos, kultūros paveldo apsaugos ir kitose srityse;
6.6. sudaryti sąlygas plėtoti pažintinį turizmą ir poilsiavimą tam skirtose zonose bei vietose, nustatytose regioninio parko planavimo schemoje;
6.7. reglamentuoti ūkinę veiklą bei urbanizacijos plėtotę pagal regioninio parko planavimo schemą;
6.8. vykdyti švietėjišką ir kultūrinę veiklą, propaguoti gamtos ir kultūros paveldą bei jo apsaugą.
III. REGIONINIO PARKO APSAUGA
7. Ūkinė, rekreacinė ar kita veikla negali prieštarauti regioninio parko paskirčiai, keisti parko kraštovaizdžio, teršti aplinkos, pažeisti ekologinės pusiausvyros.
8. Regioninio parko žemė valdoma ir naudojama Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, kitų įstatymų ir teisės aktų nustatyta tvarka. Regioninio parko teritorijoje galioja Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (Žin., 1992, Nr. 22-652; 1996, Nr. 2-43, Nr. 93-2193), XXXIV skyriaus „Nacionaliniai ir regioniniai parkai“ nuostatos.
9. Detalieji planai, statinių, inžinerinių komunikacijų statybos projektai rengiami, derinami ir tvirtinami teritorijų planavimo normų sąvado ir statybos reglamentų nustatyta tvarka. Jų sprendiniai neturi prieštarauti regioninio parko planavimo schemai.
10. Pastatai projektuojami, statomi ar rekonstruojami pagal teisės aktuose ir teritorijų planavimo dokumentuose nurodytus reikalavimus, atsižvelgiant į vietovės kraštovaizdžio pobūdį bei kultūros paveldo savitumus, o kaimo vietovėse – išlaikant etnografinės architektūros bruožus.
11. Regioninio parko teritorijos lankymas gali būti ribojamas. Statyti palapines, kurti laužus, važinėti ir statyti transporto priemones leidžiama tik nustatytose vietose, tam gali būti įvedami mokami leidimai, kurie išduodami Lietuvos Respublikos įstatymų bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
IV. REGIONINIO PARKO VALDYMAS IR VEIKLOS ORGANIZAVIMAS
12. Regioninį parką valdo biudžetinė įstaiga – regioninio parko direkcija (toliau vadinama – direkcija). Visas direkcijos steigėjo funkcijas vykdo Miškų ir saugomų teritorijų departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau vadinama – departamentas). Direkcija yra juridinis asmuo, turi antspaudą su savo pavadinimu ir sąskaitas banke.
13. Direkcijai vadovauja regioninio parko direktorius (toliau vadinama – direktorius), kurį skiria pareigoms ir atleidžia iš jų Miškų ir saugomų teritorijų departamento direktorius (toliau vadinama – departamento direktorius).
14. Direkcijoje gali būti mokslo, gamtos, kultūros vertybių apsaugos, rekreacijos, informacijos bei kiti skyriai ir padaliniai. Direkcijos nuostatus ir etatų sąrašą tvirtina departamento direktorius. Direkcija turi išimtinę teisę į regioninio parko simbolikos naudojimą.
15. Direkcija atsako už parko kraštovaizdžio kompleksų ir objektų apsaugą, organizuoja jų priežiūrą ir tvarkymą, skatina pažintinį turizmą, racionalų gamtos išteklių naudojimą, pagal kompetenciją kontroliuoja, kad fizinių ir juridinių asmenų veikla parko teritorijoje atitiktų nustatytąją parko apsaugos ir naudojimo tvarką, turi kitas direkcijos nuostatų nustatytas teises ir pareigas.
16. Tyrimus ir stebėjimus regioninio parko teritorijoje pagal departamento tvirtinamą tyrimų programą vykdo direkcijos darbuotojai arba kiti fiziniai ir juridiniai asmenys, suderinę su direkcija, kuriai pateikiamos tyrimų ir stebėjimų ataskaitos.
17. Prie direkcijos sudaroma regioninio parko taryba (toliau vadinama – taryba), kuri yra direktoriaus patariamoji institucija. Tarybos pirmininkas yra parko direktorius.
18. Tarybą sudaro Ignalinos ir Zarasų rajonų savivaldos institucijų, Utenos apskrities, Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento, Kultūros ministerijos teritorinių padalinių, Ignalinos ir Zarasų miškų urėdijų, regioninio parko direkcijos, taip pat nevyriausybinių organizacijų atstovai. Tarybos sudėtį ir darbo reglamentą tvirtina departamento direktorius.
19. Taryba analizuoja regioninio parko būklę ir teikia atitinkamus pasiūlymus direkcijai bei departamentui, kitoms valstybės ir savivaldos institucijoms parko teritorijos apsaugos, naudojimo ir tvarkymo klausimais. Taryba į posėdžius renkasi ne rečiau kaip du kartus per metus, į jos posėdžius gali būti kviečiami kitų valstybės ir savivaldos institucijų atstovai bei kiti suinteresuoti asmenys.
20. Regioninio parko teritorijoje valstybinę gamtos išteklių naudojimo ir aplinkos apsaugos kontrolę pagal kompetenciją vykdo direkcija, kitos įgaliotos institucijos.
V. REGIONINIO PARKO VEIKLOS EKONOMINIAI PAGRINDAI
21. Regioninio parko funkcijoms ir programoms vykdyti skiriamos Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos. Taip pat gali būti naudojamos Ignalinos ir Zarasų rajonų savivaldybių biudžetų lėšos, Valstybinio ir savivaldybių gamtos apsaugos fondų lėšos, kitų fondų lėšos, kitos teisėtai įgytos lėšos.
22. Regioninio parko finansiniai ištekliai naudojami:
22.1. direkcijai išlaikyti;
22.2. regioniniam parkui tvarkyti, gamtos ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms išsaugoti;
22.3. pažeistiems gamtos, kultūros kompleksams bei objektams atkurti;
22.4. tyrimams ir stebėjimams vykdyti;
22.5. švietėjiškai ir kultūrinei veiklai, pažintinei rekreacijai plėtoti, regioninio parko vertybėms, jų apsaugai populiarinti, parkui reklamuoti;
22.6. kitoms su regioninio parko veikla susijusioms priemonėms vykdyti.
VI. FIZINIŲ IR JURIDINIŲ ASMENŲ PAREIGOS
23. Regioninio parko žemės naudotojai, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo laikytis veiklos apribojimų, nustatytų Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatyme bei kituose įstatymuose, Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose, kituose teisės aktuose, regioninio parko planavimo schemoje ir kituose teritorijų planavimo dokumentuose bei šiuose nuostatuose.
24. Pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą žemės naudotojai negali trukdyti pažintiniais tikslais lankyti parko kraštovaizdžio kompleksų ir objektų.
25. Fiziniai ir juridiniai asmenys, pažeidę šių nuostatų reikalavimus, traukiami atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka.
______________
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1999 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 490
Kauno marių REGIONINIO PARKO NUOSTATAI
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Kauno marių regioninis parkas (toliau vadinama – regioninis parkas) įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. I-2913 „Dėl regioninių parkų ir draustinių įsteigimo“ (Žin., 1992, Nr. 30-913), siekiant išsaugoti unikalų Kauno marių tvenkinio kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes, jas tvarkyti ir racionaliai naudoti.
2. Regioninio parko ir jo zonų ribas tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
3. Veiklą regioninio parko teritorijoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas, Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas, kiti įstatymai, Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, nekilnojamųjų kultūros vertybių reglamentai, kiti teisės aktai bei šie nuostatai.
4. Regioninio parko teritorija tvarkoma pagal regioninio parko planavimo schemą ir patvirtintus miestelių ir kaimų bendruosius (detaliuosius) planus, nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo, miškotvarkos, žemėtvarkos, vandentvarkos, rekreacijos, inžinerinių komunikacijų ir kitus projektus.
5. Atkuriant nuosavybės teises pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, regioninio parko žemė, vandens telkiniai ir miškai savininkams perduodami nuosavybėn ribotam tiksliniam naudojimui. Žemė regioniniame parke parduodama ar nuomojama Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
II. REGIONINIO PARKO PASKIRTIS
6. Regioninio parko paskirtis yra:
6.1. išsaugoti unikalų Kauno marių tvenkinio kraštovaizdžio kompleksą, didžiąsias atodangas, užlietas Nemuno intakų žiotis;
6.2. išsaugoti unikalų Pažaislio vienuolyno architektūrinį kompleksą, Lietuvos liaudies buities muziejų;
6.3. išsaugoti gamtinės ekosistemos stabilumą, biotos komponentus, savitą augaliją ir gyvūniją, svarbias vandens paukščių perėjimo ir poilsio migracijų metu vietas;
6.4. atkurti sunaikintus ir pažeistus gamtos, kultūros kompleksus bei objektus;
6.5. vykdyti tyrimus ir stebėjimus, kaupti informaciją gamtosaugos, kultūros paveldo apsaugos ir kitose srityse;
6.6. sudaryti sąlygas plėtoti pažintinį turizmą ir poilsiavimą tam skirtose zonose bei vietose, nustatytose regioninio parko planavimo schemoje;
6.7. reglamentuoti ūkinę veiklą bei urbanizacijos plėtotę pagal regioninio parko planavimo schemą;
6.8. vykdyti švietėjišką ir kultūrinę veiklą, propaguoti gamtos ir kultūros paveldą bei jo apsaugą.
III. REGIONINIO PARKO APSAUGA
7. Ūkinė, rekreacinė ar kita veikla negali prieštarauti regioninio parko paskirčiai, keisti parko kraštovaizdžio, teršti aplinkos, pažeisti ekologinės pusiausvyros.
8. Regioninio parko žemė valdoma ir naudojama Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, kitų įstatymų ir teisės aktų nustatyta tvarka. Regioninio parko teritorijoje galioja Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (Žin., 1992, Nr. 22-652; 1996, Nr. 2-43, Nr. 93-2193), XXXIV skyriaus „Nacionaliniai ir regioniniai parkai“ nuostatos.
9. Detalieji planai, statinių, inžinerinių komunikacijų statybos projektai rengiami, derinami ir tvirtinami teritorijų planavimo normų sąvado ir statybos reglamentų nustatyta tvarka. Jų sprendiniai neturi prieštarauti regioninio parko planavimo schemai.
10. Pastatai projektuojami, statomi ar rekonstruojami pagal teisės aktuose ir teritorijų planavimo dokumentuose nurodytus reikalavimus, atsižvelgiant į vietovės kraštovaizdžio pobūdį bei kultūros paveldo savitumus, o kaimo vietovėse – išlaikant etnografinės architektūros bruožus.
11. Regioninio parko teritorijos lankymas gali būti ribojamas. Statyti palapines, kurti laužus, važinėti ir statyti transporto priemones leidžiama tik nustatytose vietose, tam gali būti įvedami mokami leidimai, kurie išduodami Lietuvos Respublikos įstatymų bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
IV. REGIONINIO PARKO VALDYMAS IR VEIKLOS ORGANIZAVIMAS
12. Regioninį parką valdo biudžetinė įstaiga – regioninio parko direkcija (toliau vadinama – direkcija). Visas direkcijos steigėjo funkcijas vykdo Miškų ir saugomų teritorijų departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau vadinama – departamentas). Direkcija yra juridinis asmuo, turi antspaudą su savo pavadinimu ir sąskaitas banke.
13. Direkcijai vadovauja regioninio parko direktorius (toliau vadinama – direktorius), kurį skiria pareigoms ir atleidžia iš jų Miškų ir saugomų teritorijų departamento direktorius (toliau vadinama – departamento direktorius).
14. Direkcijoje gali būti mokslo, gamtos, kultūros vertybių apsaugos, rekreacijos, informacijos bei kiti skyriai ir padaliniai. Direkcijos nuostatus ir etatų sąrašą tvirtina departamento direktorius. Direkcija turi išimtinę teisę į regioninio parko simbolikos naudojimą.
15. Direkcija atsako už parko kraštovaizdžio kompleksų ir objektų apsaugą, organizuoja jų priežiūrą ir tvarkymą, skatina pažintinį turizmą, racionalų gamtos išteklių naudojimą, pagal kompetenciją kontroliuoja, kad fizinių ir juridinių asmenų veikla parko teritorijoje atitiktų nustatytąją parko apsaugos ir naudojimo tvarką, turi kitas direkcijos nuostatų nustatytas teises ir pareigas.
16. Tyrimus ir stebėjimus regioninio parko teritorijoje pagal departamento tvirtinamą tyrimų programą vykdo direkcijos darbuotojai arba kiti fiziniai ir juridiniai asmenys, suderinę su direkcija, kuriai pateikiamos tyrimų ir stebėjimų ataskaitos.
17. Prie direkcijos sudaroma regioninio parko taryba (toliau vadinama – taryba), kuri yra direktoriaus patariamoji institucija. Tarybos pirmininkas yra parko direktorius.
18. Tarybą sudaro Kauno miesto ir Kauno bei Kaišiadorių rajonų savivaldos institucijų, Kauno apskrities, Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento, Kultūros ministerijos teritorinių padalinių, Dubravos eksperimentinės–mokomosios ir Kaišiadorių miškų urėdijų, regioninio parko direkcijos, taip pat nevyriausybinių organizacijų atstovai. Tarybos sudėtį ir darbo reglamentą tvirtina departamento direktorius.
19. Taryba analizuoja regioninio parko būklę ir teikia atitinkamus pasiūlymus direkcijai bei departamentui, kitoms valstybės ir savivaldos institucijoms parko teritorijos apsaugos, naudojimo ir tvarkymo klausimais. Taryba į posėdžius renkasi ne rečiau kaip du kartus per metus, į jos posėdžius gali būti kviečiami kitų valstybės ir savivaldos institucijų atstovai bei kiti suinteresuoti asmenys.
20. Regioninio parko teritorijoje valstybinę gamtos išteklių naudojimo ir aplinkos apsaugos kontrolę pagal kompetenciją vykdo direkcija, kitos įgaliotos institucijos.
V. REGIONINIO PARKO VEIKLOS EKONOMINIAI PAGRINDAI
21. Regioninio parko funkcijoms ir programoms vykdyti skiriamos Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos. Taip pat gali būti naudojamos Kauno miesto ir Kauno bei Kaišiadorių rajonų savivaldybių biudžetų lėšos, Valstybinio ir savivaldybių gamtos apsaugos fondų lėšos, kitų fondų lėšos, kitos teisėtai įgytos lėšos.
22. Regioninio parko finansiniai ištekliai naudojami:
22.1. direkcijai išlaikyti;
22.2. regioniniam parkui tvarkyti, gamtos ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms išsaugoti;
22.3. pažeistiems gamtos, kultūros kompleksams bei objektams atkurti;
22.4. tyrimams ir stebėjimams vykdyti;
22.5. švietėjiškai ir kultūrinei veiklai, pažintinei rekreacijai plėtoti, regioninio parko vertybėms, jų apsaugai populiarinti, parkui reklamuoti;
22.6. kitoms su regioninio parko veikla susijusioms priemonėms vykdyti.
VI. FIZINIŲ IR JURIDINIŲ ASMENŲ PAREIGOS
23. Regioninio parko žemės naudotojai, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo laikytis veiklos apribojimų, nustatytų Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatyme bei kituose įstatymuose, Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose, kituose teisės aktuose, regioninio parko planavimo schemoje ir kituose teritorijų planavimo dokumentuose bei šiuose nuostatuose.
24. Pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą žemės naudotojai negali trukdyti pažintiniais tikslais lankyti parko kraštovaizdžio kompleksų ir objektų.
25. Fiziniai ir juridiniai asmenys, pažeidę šių nuostatų reikalavimus, traukiami atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka.
______________
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1999 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 490
KREKENAVOS REGIONINIO PARKO NUOSTATAI
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Krekenavos regioninis parkas (toliau vadinama – regioninis parkas) įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. I-2913 „Dėl regioninių parkų ir draustinių įsteigimo“ (Žin., 1992, Nr. 30-913), siekiant išsaugoti Nevėžio vidurupio paslėnio kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes, jas tvarkyti ir racionaliai naudoti.
2. Regioninio parko ir jo zonų ribas tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
3. Veiklą regioninio parko teritorijoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas, Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas, kiti įstatymai, Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, nekilnojamųjų kultūros vertybių reglamentai, kiti teisės aktai bei šie nuostatai.
4. Regioninio parko teritorija tvarkoma pagal regioninio parko planavimo schemą ir patvirtintus miestelių ir kaimų bendruosius (detaliuosius) planus, nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo, miškotvarkos, žemėtvarkos, vandentvarkos, rekreacijos, inžinerinių komunikacijų ir kitus projektus.
5. Atkuriant nuosavybės teises pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, regioninio parko žemė, vandens telkiniai ir miškai savininkams perduodami nuosavybėn ribotam tiksliniam naudojimui. Žemė regioniniame parke parduodama ar nuomojama Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
II. REGIONINIO PARKO PASKIRTIS
6. Regioninio parko paskirtis yra:
6.1. išsaugoti Nevėžio senslėnį su senvagių kompleksais, Nevėžio, Upytės, Liaudies, Veišetos ir Linkavos upių slėnius, Gringalių, Pašilių ir Ramygalos miškų bei pelkių gamtinę ekosistemą, Pašilių stumbryną;
6.2. išsaugoti kultūros paveldo vertybes;
6.3. išsaugoti gamtinės ekosistemos stabilumą, biotos komponentus, savitą augaliją ir gyvūniją;
6.4. atkurti sunaikintus ir pažeistus gamtos, kultūros kompleksus bei objektus;
6.5. vykdyti tyrimus ir stebėjimus, kaupti informaciją gamtosaugos, kultūros paveldo apsaugos ir kitose srityse;
6.6. sudaryti sąlygas plėtoti pažintinį turizmą ir poilsiavimą tam skirtose zonose bei vietose, nustatytose regioninio parko planavimo schemoje;
6.7. reglamentuoti ūkinę veiklą bei urbanizacijos plėtotę pagal regioninio parko planavimo schemą;
6.8. vykdyti švietėjišką ir kultūrinę veiklą, propaguoti gamtos ir kultūros paveldą bei jo apsaugą.
III. REGIONINIO PARKO APSAUGA
7. Ūkinė, rekreacinė ar kita veikla negali prieštarauti regioninio parko paskirčiai, keisti parko kraštovaizdžio, teršti aplinkos, pažeisti ekologinės pusiausvyros.
8. Regioninio parko žemė valdoma ir naudojama Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, kitų įstatymų ir teisės aktų nustatyta tvarka. Regioninio parko teritorijoje galioja Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (Žin., 1992, Nr. 22-652; 1996, Nr. 2-43, Nr. 93-2193), XXXIV skyriaus „Nacionaliniai ir regioniniai parkai“ nuostatos.
9. Detalieji planai, statinių, inžinerinių komunikacijų statybos projektai rengiami, derinami ir tvirtinami teritorijų planavimo normų sąvado ir statybos reglamentų nustatyta tvarka. Jų sprendiniai neturi prieštarauti regioninio parko planavimo schemai.
10. Pastatai projektuojami, statomi ar rekonstruojami pagal teisės aktuose ir teritorijų planavimo dokumentuose nurodytus reikalavimus, atsižvelgiant į vietovės kraštovaizdžio pobūdį bei kultūros paveldo savitumus, o kaimo vietovėse – išlaikant etnografinės architektūros bruožus.
11. Regioninio parko teritorijos lankymas gali būti ribojamas. Statyti palapines, kurti laužus, važinėti ir statyti transporto priemones leidžiama tik nustatytose vietose, tam gali būti įvedami mokami leidimai, kurie išduodami Lietuvos Respublikos įstatymų bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
IV. REGIONINIO PARKO VALDYMAS IR VEIKLOS ORGANIZAVIMAS
12. Regioninį parką valdo biudžetinė įstaiga – regioninio parko direkcija (toliau vadinama – direkcija). Visas direkcijos steigėjo funkcijas vykdo Miškų ir saugomų teritorijų departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau vadinama – departamentas). Direkcija yra juridinis asmuo, turi antspaudą su savo pavadinimu ir sąskaitas banke.
13. Direkcijai vadovauja regioninio parko direktorius (toliau vadinama – direktorius), kurį skiria pareigoms ir atleidžia iš jų Miškų ir saugomų teritorijų departamento direktorius (toliau vadinama – departamento direktorius).
14. Direkcijoje gali būti mokslo, gamtos, kultūros vertybių apsaugos, rekreacijos, informacijos bei kiti skyriai ir padaliniai. Direkcijos nuostatus ir etatų sąrašą tvirtina departamento direktorius. Direkcija turi išimtinę teisę į regioninio parko simbolikos naudojimą.
15. Direkcija atsako už parko kraštovaizdžio kompleksų ir objektų apsaugą, organizuoja jų priežiūrą ir tvarkymą, skatina pažintinį turizmą, racionalų gamtos išteklių naudojimą, pagal kompetenciją kontroliuoja, kad fizinių ir juridinių asmenų veikla parko teritorijoje atitiktų nustatytąją parko apsaugos ir naudojimo tvarką, turi kitas direkcijos nuostatų nustatytas teises ir pareigas.
16. Tyrimus ir stebėjimus regioninio parko teritorijoje pagal departamento tvirtinamą tyrimų programą vykdo direkcijos darbuotojai arba kiti fiziniai ir juridiniai asmenys, suderinę su direkcija, kuriai pateikiamos tyrimų ir stebėjimų ataskaitos.
17. Prie direkcijos sudaroma regioninio parko taryba (toliau vadinama – taryba), kuri yra direktoriaus patariamoji institucija. Tarybos pirmininkas yra parko direktorius.
18. Tarybą sudaro Kėdainių ir Panevėžio rajonų savivaldos institucijų, Kauno ir Panevėžio apskričių, Kauno ir Panevėžio regionų aplinkos apsaugos departamentų, Kultūros ministerijos teritorinio padalinio, Kėdainių ir Panevėžio miškų urėdijų, regioninio parko direkcijos, taip pat nevyriausybinių organizacijų atstovai. Tarybos sudėtį ir darbo reglamentą tvirtina departamento direktorius.
19. Taryba analizuoja regioninio parko būklę ir teikia atitinkamus pasiūlymus direkcijai bei departamentui, kitoms valstybės ir savi …
DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.