| Europaius

Trumpai

Šis įsakymas patvirtina Areštinių vidaus tvarkos taisykles, kurios nustato asmenų, nuteistų areštu, laikymo areštinėse tvarką ir sąlygas, taip pat jų teisių ir pareigų užtikrinimą.

Ką jis reguliuoja

Asmenų, nuteistų areštu, laikymo areštinėse tvarką ir sąlygas.
Nuteistųjų teisių ir laisvių, taip pat pareigų, kurias nustato Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas, užtikrinimo ir realizavimo tvarką.
Areštinių įrengimo reikalavimus, įskaitant kamerų ir karcerių įrengimą.
Areštinių personalo atrankos, mokymo ir kvalifikacijos kėlimo tvarką.

Kam tai rūpi

Asmenims, nuteistiems areštu.
Areštinių personalui ir vadovybei.

Pagrindiniai punktai

Visi nuteistieji yra lygūs, nepaisant jų kilmės, lyties, socialinės ar turtinės padėties ir kitų aplinkybių.
Nuteistieji turi teisę gauti rašytinę informaciją apie bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas, savo teises bei pareigas lietuvių kalba arba nuteistojo gimtąja kalba, arba ta kalba, kurią nuteistasis supranta.
Areštinės kameros gyvenamojo (miegamojo) ir karcerio kameros ploto norma vienam nuteistajam yra ne mažiau kaip 5 kvadratiniai metrai.
Areštinės personalas turi nuolat tobulinti žinias ir profesinį meistriškumą, lankydamas specialius mokymo kursus.

Įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL AREŠTINIŲ VIDAUS TVARKOS TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO 2003 m. birželio 18 d. Nr. 182 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (Žin., 2002, Nr. 73-3084) 50 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 29 d. nutarimo Nr. 1703 „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso įgyvendinimo“ (Žin., 2002, Nr. 104-4661) 1.1.4 punktu:

Tvirtinu Areštinių vidaus tvarkos taisykles (pridedama).
Pavedu Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos: 2.
Nustatyti: 2.1.
naujai atvykusių į areštines nuteistųjų įskaitos dokumentų formas; 2.1.
Individualaus darbo su nuteistuoju areštu knygelės formą; 2.1.
nuteistųjų areštu asmens bylų, apskaitos ir registracijos žurnalų tvarkymo bei saugojimo tvarką; 2.1.
atvejų, kada suaugusiam nuteistajam, kuriam leista išvykti už areštinės teritorijos ribų, privalomai skiriamas palydovas arba kelių pareigūnų palyda, sąrašą. 2.
Patvirtinti nuteistojo, kuriam paskirtas poilsio dienomis atliekamas areštas, ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos susitarimo formą. 2.
Pateikti teisingumo ministrui tvirtinti didžiausią leidžiamų laikyti kiekvienoje areštinėje nuteistųjų skaičių, atsižvelgiant į Areštinių vidaus tvarkos taisyklėse vienam nuteistajam areštu nustatytą gyvenamojo (miegamojo) ploto normą. 2.
Parengti reikalingus teisės aktų, reglamentuojančių areštinių apsaugą ir nuteistųjų areštu priežiūros tvarką, projektus.
Pavedu šio įsakymo vykdymo kontrolę Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriui. Teisingumo ministras Vytautas Markevičius PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 182 AREŠTINIŲ VIDAUS TVARKOS TAISYKLĖS I. BENDROSIOS NUOSTATOS
Areštinių vidaus tvarkos taisyklės (toliau vadinama – taisyklės) reglamentuoja asmenų, nuteistų areštu, laikymo areštinėse tvarką ir sąlygas, šių asmenų teisių bei laisvių, taip pat pareigų, kurias nustato Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas, užtikrinimo ir realizavimo tvarką.
Taikant taisykles vadovaujamasi principu, kad visi nuteistieji lygūs nepaisant jų kilmės, lyties, socialinės ar turtinės padėties, tautybės ar rasės, politinių pažiūrų ir partiškumo, išsilavinimo, kalbos, religinių ar kitokių įsitikinimų, genetinių savybių, neįgalumo, seksualinės orientacijos, veiklos rūšies ir pobūdžio, gyvenamosios vietos ir kitų nenumatytų Lietuvos Respublikos įstatymuose aplinkybių.
Nuteistieji turi teisę gauti rašytinę informaciją apie bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas, savo teises bei pareigas. Šią informaciją bausmės vykdymo institucija pateikia lietuvių kalba arba nuteistojo gimtąja kalba, arba ta kalba, kurią nuteistasis supranta. Nuteistieji areštu pasirašytinai supažindinami su jų teisėmis, pareigomis ir draudimais. Apie tai, kad nuteistasis areštu pasirašytinai supažindintas su jo teisėmis, pareigomis ir draudimais, įrašoma Individualaus darbo su nuteistuoju areštu knygelėje.
Taisyklės turi būti naujai atvykusių į areštines asmenų, nuteistų areštu, gyvenamosiose kamerose, bibliotekoje ir kitose nuteistiesiems ir areštinės personalui prieinamose vietose.
Areštas turi būti vykdomas tokiomis sąlygomis, kurios užtikrintų nuteistiesiems saugią aplinką ir būtų kiek galima artimesnės sąlygoms laisvėje. Vykdant areštą turi būti užtikrinamos nuteistųjų teisės ir teisėti interesai. Arešto vykdymas privalo atitikti Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius šios bausmės vykdymą.
Su areštą atliekančiais nuteistaisiais turi būti elgiamasi taip, kad būtų išsaugota jų sveikata ir savigarba ir, kiek leidžia bausmės vykdymo trukmė, formuojamas atsakomybės jausmas bei skatinami požiūriai ir įgūdžiai, kurie galėtų padėti jiems sugrįžti į visuomenę bei savo gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis.
Areštinės savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisės aktais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Ministro Pirmininko potvarkiais, teisingumo ministro ir Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos (toliau vadinama – Kalėjimų departamentas) direktoriaus įsakymais, kitais teisės aktais ir šiomis taisyklėmis.
Areštinių veikla grindžiama teisėtumo, nuteistųjų lygybės taikant bausmių vykdymo įstatymus, humanizmo, bausmių vykdymo individualizavimo ir visuomenės dalyvavimo nuteistųjų pataisos procese bei teisingumo ir progresyvaus bausmių atlikimo principais.
Tikrinti areštines turi teisę teisingumo ministras, viceministras, Teisingumo ministerijos valstybės sekretorius, Teisingumo ministerijos sekretoriai bei jų pavedimu Teisingumo ministerijos valstybės tarnautojai.
Areštinių veiklą turi teisę tikrinti Kalėjimų departamento direktorius ir jo pavaduotojai bei jų pavedimu Kalėjimų departamento pareigūnai ir kiti valstybės tarnautojai.
Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centro darbuotojai areštinių veiklą tikrina šio centro vadovybės nustatyta tvarka.
Kalėjimų departamentas areštinių kompleksinį tarnybinės, gamybinės ir ūkinės veiklos patikrinimą atlieka ne rečiau kaip kartą per dvejus metus. Esant būtinybei, organizuojami areštinių teminiai ir kompleksinių patikrinimų metu nustatytų trūkumų šalinimo kontroliniai patikrinimai. Kalėjimų departamento pareigūnų atliktų areštinių kompleksinių patikrinimų pažymas tvirtina šio departamento direktorius.
Kiekvienoje areštinėje pildoma Pastabų ir pasiūlymų knyga (1 priedas), kurioje tikrinantys asmenys turi teisę įrašyti savo pastabas ir pasiūlymus, jeigu tikrinimo rezultatai nesurašomi pažymoje. Teisę daryti įrašus Pastabų ir pasiūlymų knygoje turi taisyklių 9–11 punktuose nurodyti asmenys. II. AREŠTINIŲ ĮRENGIMAS
Areštinės įrengiamos vadovaujantis Lietuvos higienos normomis. Areštinės teritorija suskirstoma į tris izoliuotas zonas: administracinę, režiminę ir gamybinę.
Administracinėje zonoje areštinės administracinis pastatas statomas su kontrolės ir praleidimo punktu Nr.
Jis įrengiamas apsaugos perimetre. Administraciniame pastate įrengiami areštinės vadovybės ir kiti tarnybiniai kabinetai, areštinės direktoriaus budinčiojo padėjėjo kambarys su atskira patalpa šaunamiesiems ginklams, šaudmenims ir specialiosioms priemonėms laikyti, nuteistųjų trumpalaikių pasimatymų patalpos, patalpa su trumpalaikio laikymo kameromis, atskira patalpa asmens kratai atlikti, pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda priėmimo biuras, asmenų, įeinančių (išeinančių) į areštinės teritoriją (iš jos), daiktų ir drabužių patikrinimo kambariai.
Administracinėje zonoje įrengiama parduotuvė (kioskas), vaistinė (vaistų sandėlis) ir kiti administraciniai bei ūkiniai pastatai ir patalpos.
Režiminėje zonoje įrengiami gyvenamieji pastatai su kameromis nuteistiesiems areštu laikyti, kameros, skirtos nuteistųjų areštu izoliuotam laikymui, sporto aikštelė, karceris, areštinės tarnybų patalpos, radijo laidų transliavimo patalpa, biblioteka, religinių apeigų atlikimo patalpa, virtuvė, skalbykla, sanitarinė švarykla su dušais ir dezinfekcijos kamera, kirpykla, patalynės, drabužių ir avalynės taisyklos, vaisių ir daržovių saugykla, patalynės, nuteistųjų areštu aprangos ir asmeninių daiktų sandėliai, drabužių ir avalynės džiovykla, dirbtuvės bei kiti ūkiniai pastatai ir patalpos.
Gyvenamieji pastatai gali būti sujungti su gamybiniais, komunaliniais ir buitiniais, kitais pastatais požeminiais tuneliais arba antžeminiais uždarais koridoriais.
Gamybinėje zonoje įrengiamos patalpos, kuriose dirba areštą atliekantys nuteistieji, gamybinio personalo kabinetai, gamybos žaliavų ir pagamintos produkcijos sandėliai. III. AREŠTINIŲ KAMERŲ IR KARCERIŲ ĮRENGIMAS
Areštinėse ir jų karceriuose įrengiamas reikiamas skaičius kamerų, kuriose sudaromos gyvenimo ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas. Areštinės kameros gyvenamojo (miegamojo) ir karcerio kameros ploto norma vienam nuteistajam yra ne mažiau kaip 5 kvadratiniai metrai. Kalėjimų departamento direktorius, atsižvelgdamas į šiame punkte vienam nuteistajam areštu nurodytą gyvenamojo (miegamojo) ploto normą, teikia teisingumo ministrui tvirtinti didžiausią leidžiamų laikyti kiekvienoje areštinėje nuteistųjų skaičių.
Kameroje turi būti: 21.
langas, užtikrinantis natūralią dienos šviesą ir natūralų patalpos vėdinimą. Lange įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas iš vidaus gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele; 21.
išorinės ir vidinės durys. Išorinės kameros durys gali būti metalinės arba medinės. Medinės durys turi būti ne plonesnės kaip 6 centimetrų. Iš vidaus šios medinės durys apkalamos skarda. Duryse įrengiamas stebėjimo langelis ir gali būti įrengiamas užsklendžiamas langelis maistui, knygoms bei kitiems daiktams perduoti. Langelio durys turi atsidaryti tiktai į koridoriaus pusę ir gali būti rakinamos. Vidinėse ir išorinėse duryse įtaisomi mechaniniai arba elektromechaniniai ar kitos konstrukcijos užraktai, kad jų negalėtų atsklęsti kameroje laikomi nuteistieji areštu. Vidinių durų konstrukcija turi būti iš skersinių metalo juostų ir įstatomų į jas strypų. Išorinės ir vidinės durys turi atsidaryti tiktai į koridoriaus pusę; 21.
dieninis ir naktinis elektros apšvietimas. Kamerose turi būti įrengtas pakankamas dirbtinis arba užtikrinamas natūralus apšvietimas, kad nuteistieji galėtų skaityti ar dirbti ir negrėstų pavojus jų regėjimui. Kamerose gali būti įrengiami elektros instaliacijos kištukiniai lizdai. Elektros laidai įmontuojami kameros sienose ir lubose po tinku. Koridoriuje prie kameros įmontuojami elektros jungikliai; 21.
signalinis mygtukas prižiūrėtojui iškviesti; 21.
sanitarinis mazgas, kuris turi būti atitvertas nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara arba visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Kameroje įrengiamas praustuvas. Sanitarinio mazgo pertvara, sienos ir grindys turi būti padengtos lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia medžiaga; 21.
pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam nuteistajam areštu, stalas ir skirti sėdėti baldai, kurių nuteistieji negalėtų išardyti; 21.
viena spintelė arba sieninė lentyna dviem nuteistiesiems areštu knygoms ir daiktams susidėti, spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti. Esant galimybei, kameroje gali būti šaldytuvas; 21.
viršutinių drabužių pakaba; 21.
mechaninis (natūralus) vėdinimas; 21.
centrinis arba kaloriferinis (kitoks) šildymas.
Kamerų langai ir durys gali būti blokuojami apsaugos signalizacijos priemonėmis bei stebėjimo kameromis.
Areštinių įrangai naudojamas inžinerinių ir techninių priemonių kompleksas. IV. AREŠTINIŲ PERSONALAS
Asmenys į areštinės pareigūnų pareigas atrenkami ir skiriami Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto, patvirtinto Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto patvirtinimo įstatymu (Žin., 2000, Nr. 39-1088; 2003, Nr. 49-2158), nustatyta tvarka. Areštinės vadovybė turi daryti griežtą atranką priimdama žmones į darbą bei skirdama juos į atitinkamas pareigas. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas jų dorumui, humaniškumui, profesionalumui bei asmeniniam tinkamumui. Areštinės direktorius privalo turėti šias pareigas atitinkančius administracinius gebėjimus, atitinkamą profesinį išsilavinimą ir patyrimą. Asmenys, priimami į darbą areštinėse, duoda rašytinį pasižadėjimą (2 priedas), kuris saugomas jų asmens bylose.
Areštinių personalą reikia nuolat skatinti mokymo ir konsultavimo procedūrų bei pozityvaus vadovavimo stiliaus pagalba stiprinti darbo efektyvumą bei atsakomybės jausmą. Areštinės vadovybė turi skirti daug dėmesio taisyklių, reglamentuojančių personalo elgesį, įsisavinimui, nes areštinės personalas turi didelę reikšmę tinkamam areštinės darbo organizavimui ir jos organizacinių bei pataisos tikslų įgyvendinimui. Tarnybos metu areštinės personalas turi nuolat tobulinti žinias ir profesinį meistriškumą, lankydamas specialius mokymo kursus, kuriuos organizuoja areštinės vadovybė, kelti kvalifikaciją Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
Į areštinės personalo mokymo programą turi būti įtraukti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (Žin., 2000, Nr. 96-3016), Europos konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (Žin., 1998, Nr. 86-2393), Europos kalinimo įstaigų taisyklių, priimtų Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1987 m. vasario 12 d. (rekomendacija Nr. R

(87)3), ir kitų teisės aktų, susijusių su bausmių vykdymu, reikalavimai ir taikymo principai.

Areštinės personalas turi elgtis ir dirbti taip, kad savo pavyzdžiu skatintų gerą nuteistųjų areštu elgesį ir pelnytų jų pagarbą.
Areštinės personalo sudėtyje turi būti pakankamai socialinių darbuotojų, psichiatrų, psichologų, darbinės veiklos, fizinio lavinimo instruktorių ir kitų profesijų darbuotojų. Vykdant arešto bausmę įstatymų nustatytais atvejais pasitelkiami savanoriai.
Areštinės vadovybė turi diegti specialias įstaigos organizavimo ir valdymo formas, kurios palengvintų ryšius tarp įvairių darbuotojų kategorijų, siekiant užtikrinti tarnybų bendradarbiavimą nuteistųjų areštu pataisos bei jų resocializavimo klausimais. Areštinės vadovybė turi nuolat informuoti visuomenę apie visos bausmių vykdymo sistemos bei personalo vaidmenį, kad visuomenė geriau suprastų jų indėlio į visuomenės gyvenimą svarbą.
Areštinės personalas neturi teisės naudoti prieš arešto bausmę atliekančius nuteistuosius jėgą, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Areštinės personalas privalo ją naudoti tik įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. Areštinės personalas, kuris buvo priverstas panaudoti jėgą, apie jos panaudojimą turi nedelsdamas pranešti areštinės vadovybei.
Areštinės personalas, kuris nebuvo specialiai mokytas naudotis šaunamuoju ginklu, negali jo turėti. Areštinės personalas gali būti ginkluotas šaunamaisiais ginklais tik įstatymų nustatytais atvejais, pagrindais ir tvarka.
Areštinės personalas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Įstatymų nustatytus reikalavimus pažeidę areštinės valstybės tarnautojai ir darbuotojai atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
Areštinės personalo veikla yra skirta arešto bausmės paskirčiai, numatytai Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje, įgyvendinti.
Areštinės personalas, atsižvelgdamas į kiekvieno nuteistojo areštu asmenybę, rengia nuteistuosius doram ir sąžiningam gyvenimui atlikus arešto bausmę, nuolat reikalauja griežtai laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų, aiškina jų teises ir pareigas, užkardo bet kokią nuteistųjų areštu neteisėtą veiklą. Areštinės personalas privalo užtikrinti, kad būtų vykdomas teismo nuosprendis, kad nuteistieji laikytųsi areštinių vidaus tvarkos, vykdytų įstatymų nustatytų reikalavimus ir pareigas bei laikytųsi jiems nustatytų draudimų ir elgesio taisyklių.
Areštinės personalui draudžiami bet kokio pobūdžio ryšiai su nuteistaisiais areštu, jų artimaisiais ir šeimos nariais, kurie nesusiję su tarnybinių pareigų vykdymu. Artimieji giminaičiai ir šeimos nariai yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (Žin., 2000, Nr. 89-274) 248 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti asmenys.
Areštinės personalas į nuteistąjį areštu kreipiasi „Jūs“ ir pavarde (į nuteistą areštu nepilnametį galima kreiptis žodžiu „Tu“ ir vardu). Nuteistieji areštu į areštinės personalą kreipiasi „Jūs“, „Tamsta“ arba pagal einamas tarnybines pareigas.
Areštinės personalas, dirbantis su nuteistaisiais areštu, privalo nešioti dešinėje krūtinės pusėje prie drabužių prisegtą kortelę, kurioje nurodytas vardas, pavardė ir pareigos. V. NUTEISTŲJŲ AREŠTU SIUNTIMO Į AREŠTINES IR PRIĖMIMO JOSE TVARKA
Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, siunčiami į artimesnę gyvenamajai vietai areštinę. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, siunčiami į naujai įsteigtas areštines tik tuomet, kai jose sudarytos būtinos komunalinės ir buitinės sąlygos ir yra apskrities viršininko arba jo įgaliotos apskrities viršininko administracijos valstybinės statybos inspekcijos paskirtos komisijos sprendimas naudoti šias areštines.
Bausmės vykdymo pagrindas yra tik įsiteisėjęs apkaltinamasis Lietuvos Respublikos teismo nuosprendis.
Į areštines atlikti bausmės priimami: 40.
iš kardomojo kalinimo (suėmimo) vietų – nuteistieji, kai nuosprendis, kuriuo paskirtas areštas, įsiteisėjo suėmimo taikymo metu; 40.
nuteistieji, kuriems paskirtas areštas ir kurie po nuosprendžio įsiteisėjimo buvo suimti; 40.
nuteistieji, kurie po nuosprendžio, kuriuo paskirtas poilsio dienomis atliekamas areštas, įsiteisėjimo susitarė su Kalėjimų departamentu dėl paskirtos bausmės atlikimo sąlygų; 40.
nuteistieji areštu kitais įstatymų numatytais atvejais.
Nuteistieji, nurodyti taisyklių 40.3 punkte, į areštines atlikti arešto bausmės atvyksta patys.
Nuteistųjų, kurie po nuosprendžio, kuriuo paskirtas poilsio dienomis atliekamas areštas, įsiteisėjimo susitarė su Kalėjimų departamentu dėl paskirtos bausmės atlikimo sąlygų, priėmimo į areštines ypatumai numatyti taisyklių VI skyriuje.
Konvojaus pareigūnų pristatytą į areštinę nuteistąjį areštu priima areštinės direktoriaus budintysis padėjėjas ir įskaitos tarnybos darbuotojas (įskaitos darbuotojų ne darbo valandomis nuteistuosius areštu priima areštinės direktoriaus budintysis padėjėjas), kurie privalo įsitikinti, ar yra pagrindas pradėti vykdyti arešto bausmę – įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis. Šie pareigūnai, dalyvaujant nuteistąjį areštu pristačiusio konvojaus viršininkui, patikslina nuteistojo asmens duomenis. Nuteistasis apklausiamas. Atsakymai fiksuojami ir palyginami su nuteistojo, atvykusio iš kardomojo kalinimo (suėmimo) vietos, asmens byloje esančiais dokumentais ir konvojaus pareigūnų, pristačiusių į areštinę nuteistąjį, kuris po nuosprendžio, kuriuo paskirtas areštas, įsiteisėjimo buvo suimtas, pateiktais asmens tapatybę patvirtinančiais dokumentais.
Areštinės direktoriaus budintysis padėjėjas ir konvojaus viršininkas surašo nuteistojo pristatymo į areštinę bausmei atlikti protokolą (3 priedas) ir pasirašo.
Areštinės direktoriaus budinčiojo padėjėjo priimti iš konvojaus pareigūnų nuteistieji areštu, kol įforminami reikiami nuteistųjų įskaitos dokumentai, bet ne ilgiau kaip dviems valandoms, uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras. Uždarymo į šias kameras ir paleidimo iš jų laikas fiksuojamas. Nuteistieji areštu į šias kameras uždaromi laikantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytų nuteistųjų, kuriems paskirta arešto bausmė, izoliuoto laikymo reikalavimų.
Nuteistojo, kuris po nuosprendžio įsiteisėjimo pirmą kartą atvyko į areštinę, iki jo asmens kratos ir daiktų bei reikmenų patikrinimo pradžios savanoriškai atiduoti su savimi turimi pinigai motyvuotu areštinės direktoriaus nutarimu paimami ir įrašomi į nuteistojo areštu asmens sąskaitą, o vertingi daiktai paimami ir perduodami saugoti į areštinės buhalteriją, kol šis nuteistasis bus paleistas iš areštinės. Atsižvelgiant į aplinkybes ir šio nuteistojo rašytinį prašymą, turimi pinigai ir vertingi daiktai motyvuotu areštinės direktoriaus nutarimu gali būti paimami ir perduodami jo artimiesiems giminaičiams (tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), broliams, seserims, seneliams ir vaikaičiams) bei šeimos nariams (tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), broliams, seserims ir jų sutuoktiniams, taip pat nuteistojo sutuoktiniui arba asmeniui, su kuriuo nuteistasis bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvams), taip pat globėjams (rūpintojams). Nuteistasis turi nurodyti savo rašytiniame prašyme konkretų asmenį, kuriam gali būti perduodami jo turimi pinigai ir vertingi daiktai. Po vieną tokio prašymo ir nutarimo egzempliorių atiduodama įskaitos tarnybai įsiūti į nuteistojo asmens bylą. Šis nuteistasis su šio punkto nuostatomis supažindinamas iki jo asmens kratos ir daiktų bei reikmenų patikrinimo pradžios.
Kai rasti nuteistojo turimi pinigai ir vertingi daiktai paimami ir motyvuotu areštinės direktoriaus nutarimu (6 priedas) perduodami į areštinės socialinės paramos nuteistiesiems fondą, po vieną tokio nutarimo egzempliorių atiduodama areštinės buhalterijai, priežiūros tarnybai, taip pat įskaitos tarnybai įsiūti į nuteistojo areštu asmens bylą.
Areštinės direktorius, atsižvelgdamas į daiktų ir reikmenų, kuriais naudotis (turėti) nuteistiesiems uždrausta, pobūdį bei įsigijimo aplinkybes, nusprendžia šiuos daiktus ir reikmenis (išskyrus rastus, taip pat taisyklių 46 nurodytus pinigus ir vertingus daiktus), jeigu dėl jų nepradedamas ikiteisminis tyrimas, perduoti saugoti, kol nuteistasis bus paleistas iš areštinės, arba sunaikinti. Kai daiktai ir reikmenys, kuriuos turėti areštinėse nuteistiesiems draudžiama, paimami, ir atsižvelgiant į jų pobūdį ir įsigijimo aplinkybes, sunaikinami (jeigu dėl jų laikymo nepradedamas ikiteisminis tyrimas), tai atliekama nuteistojo areštu, iš kurio paimti šie daiktai ir reikmenys, akivaizdoje. Pareigūnai surašo šių daiktų arba reikmenų sunaikinimo aktą, kurį taip pat pasirašo nuteistasis areštu. Vienas akto egzempliorius įsiuvamas į nuteistojo areštu asmens bylą, o kitas atiduodamas priežiūros tarnybai.
Paėmus daiktus ir reikmenis, kuriuos turėti areštinėse nuteistiesiems uždrausta, surašomas protokolas (4 priedas), kurį pasirašo daiktus ir reikmenis paėmęs pareigūnas ir nuteistasis areštu. Protokolas surašomas ir tuo atveju, kai daiktus ir reikmenis, kuriuos draudžiama turėti nuteistiesiems areštu, kartu su nuteistuoju į areštinę pristato konvojaus pareigūnai. Protokolą pasirašo areštinės direktoriaus budintysis padėjėjas ir konvojaus viršininkas. Vienas protokolo egzempliorius įteikiamas konvojaus viršininkui. Areštinės direktoriaus budintysis padėjėjas paimtus iš nuteistųjų areštu daiktus ir reikmenis registruoja specialiame žurnale (5 priedas). Paimtus iš nuteistųjų pinigus ir vertingus daiktus areštinės pareigūnai ne vėliau kaip per 24 valandas (neįskaitant poilsio ir švenčių dienų) perduoda saugoti į buhalteriją ar sandėlį. Nuteistiesiems areštu, iš kurių paimti pinigai ir vertingi daiktai, išduodami kvitai.
Jeigu iš nuteistųjų areštu paimami daiktai ir reikmenys, kurie galėjo būti panaudoti nusikalstamai veikai, atliekamas tarnybinis tyrimas. Jeigu dėl šių daiktų ar reikmenų pradedamas ikiteisminis tyrimas, jų likimas (saugojimas, pardavimas (perdavimas), sunaikinimas ir kt.) sprendžiamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Areštinės administracija vadovaujasi taisyklių 47–50 punktais ir tuo atveju, kai rasti nuteistojo areštinėje turimi daiktai ir reikmenys, kuriuos draudžiama turėti nuteistiesiems, paimami iš nuteistųjų arešto atlikimo metu.
Nuteistiesiems areštu atvykus į areštinę, patikrinama jų sveikata ir atliekamas sanitarinis švarinimas. Sveikatos tikrinimo rezultatai įrašomi į kiekvieno nuteistojo areštu asmens sveikatos istoriją (ambulatorinę kortelę). Nuteistuosius areštu, kuriems atliktas sanitarinis švarinimas, areštinės direktoriaus budintysis padėjėjas uždaro į kameras pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytus nuteistųjų, kuriems paskirta arešto bausmė, izoliuoto laikymo reikalavimus.
Areštinės administracija apie pradėtą vykdyti nuteistajam nuosprendį, kuriuo paskirta arešto bausmė, ne vėliau kaip kitą dieną nuo nuteistojo areštu priėmimo į areštinę dienos praneša nuosprendį priėmusiam teismui ir prie šio teismo esančiai teritorinei prokuratūrai.
Areštinės administracija apie nuteistojo areštu bausmės atlikimo vietą ne vėliau kaip per tris dienas nuo jo priėmimo į areštinę dienos išsiunčia pranešimą (7 priedas) nuteistojo šeimai ar artimiesiems giminaičiams.
Su naujai atvykusiais nuteistaisiais dirba ir juos tiria areštinės psichologinės tarnybos specialistai, socialinės reabilitacijos tarnybos būrių viršininkai, vidaus tyrimų, sveikatos priežiūros, įskaitos ir kitų tarnybų pareigūnai. Šio darbo rezultatai įrašomi į kiekvieno nuteistojo Individualaus darbo su nuteistuoju areštu knygelę. Jos formą nustato Kalėjimų departamento direktorius įsakymu.
Naujai atvykusius į areštinę nuteistuosius areštu į būrius ir kameras suskirsto areštinės direktoriaus įsakymu sudaryta komisija. Šios komisijos posėdžiai įforminami protokolais, o nuteistųjų suskirstymas į būrius ir kameras ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jų atvykimo – areštinės direktoriaus įsakymu. Skirstant nuteistuosius į būrius ir kameras, turi būti atliekama kruopšti atranka, kad nekiltų abejonių, jog jie galės gyventi kartu esamomis sąlygomis. Nuteistieji suskirstomi į būrius ir kameras, atsižvelgiant į jų asmenybę, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę ir požiūrį į darbą, taip pat laikantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytų nuteistųjų, kuriems paskirta arešto bausmė, izoliuoto laikymo reikalavimų. Tokia pat tvarka nuteistieji perkeliami iš būrio ar kameros į kitą būrį ar kamerą per visą jų bausmės atlikimo laiką. Nuteistųjų skirstymo komisija, susipažinusi su nuteistojo asmens byla, Individualaus darbo su nuteistuoju knygelės įrašais ir išklausiusi nuteistąjį, nusprendžia, į kokį būrį ar kamerą jį paskirti.
Naujai atvykusių į areštines nuteistųjų įskaitos dokumentų formas nustato Kalėjimų departamento direktorius įsakymu. VI. NUTEISTŲJŲ, KURIEMS PASKIRTA AREŠTO BAUSMĘ ATLIKTI POILSIO DIENOMIS, PRIĖMIMO Į AREŠTINES YPATUMAI
Nuteistojo, kuriam paskirtas poilsio dienomis atliekamas areštas, ir Kalėjimų departamento susitarimo formą nustato Kalėjimų departamentas.
Susitarimą dėl paskirtos arešto bausmės atlikimo sąlygų pasirašo nuteistasis, kuris atliks bausmę, ir Kalėjimų departamento direktorius arba jo pareigas einantis pareigūnas. Susitarimas patvirtinamas Kalėjimų departamento antspaudu su Lietuvos valstybės herbu ir registruojamas šio departamento specialiame žurnale. Vienas susitarimo egzempliorius įteikiamas jį pasirašiusiam nuteistajam.
Apie susitarimą su nuteistuoju dėl paskirtos arešto bausmės atlikimo poilsio dienomis sąlygų Kalėjimų departamentas praneša nuosprendį priėmusiam teismui, prie šio teismo esančiai teritorinei prokuratūrai ir areštinės, kurioje bus atliekama bausmė, administracijai.
Areštinėje iš Kalėjimų departamento gautas nuteistojo ir šio departamento susitarimas dėl paskirtos arešto bausmės atlikimo sąlygų perduodamas vykdyti areštinės įskaitos tarnybai, o jo kopija – areštinės direktoriaus budinčiajam padėjėjui.
Nuteistąjį, atvykusį į areštinę pagal susitarimą su Kalėjimų departamentu pradėti atlikti paskirtos arešto bausmės, priima areštinės direktoriaus budintysis padėjėjas. Jis patikrina atvykusiojo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, nuteistojo ir Kalėjimų departamento susitarimą dėl paskirtos arešto bausmės atlikimo sąlygų, nustato, ar areštinėje yra gautas įsiteisėjęs teismo nuosprendis, kuriuo atvykusiam nuteistajam paskirta arešto bausmė.
Areštinės direktoriaus budintysis padėjėjas surašo nuteistojo atvykimo į areštinę atlikti bausmės protokolą (8 priedas), su kuriuo pasirašytinai supažindina atvykusį nuteistąjį, ir apie pradėtą arešto bausmės vykdymą nuteistajam daro reikiamus įrašus Nuteistųjų, kuriems paskirta areštą atlikti poilsio dienomis, atlikto bausmės laiko apskaitos žurnale (10 priedas). Protokolas įsiuvamas į nuteistojo areštu asmens bylą.
Areštinės direktoriaus budintysis padėjėjas vykdo priemones ir organizuoja veiksmus, kurie numatyti taisyklių 45–48, 50, 52 punktuose, bei užpildo (arba tai padaryti paveda kitam įgaliotam pareigūnui) nuteistojo areštu asmens anketą (12 priedas).
Nuteistojo, po nuosprendžio įsiteisėjimo pirmą kartą atvykusio į areštinę atlikti bausmės, savanoriškai atiduotus areštinės administracijai saugoti daiktus ir reikmenis, kuriuos draudžiama turėti arešto bausmę atliekantiems nuteistiesiems (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 1 priedas), areštinės direktoriaus budintysis padėjėjas įrašo į Daiktų ir pinigų, atiduotų nuteistųjų, kuriems paskirta areštą atlikti poilsio dienomis, saugoti apskaitos žurnalą (11 priedas). Paimtus iš nuteistųjų pinigus ir vertingus daiktus areštinės pareigūnai ne vėliau kaip per 24 valandas (neįskaitant poilsio ir švenčių dienų) perduoda saugoti į buhalteriją ar sandėlį. Nuteistiesiems areštu, iš kurių paimti pinigai ir vertingi daiktai, išduodami kvitai.
Areštinės administracija vadovaujasi taisyklių 47–50 punktais ir tuo atveju, kai rasti nuteistojo areštinėje turimi daiktai ir reikmenys, kuriuos draudžiama turėti nuteistiesiems, paimami iš nuteistųjų arešto atlikimo poilsio dienomis metu.
Prieš pasibaigiant nuteistojo poilsio dienai (kitoms dienoms, numatytoms Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 59 straipsnio 3 dalyje), areštinės direktoriaus budintysis padėjėjas išleidžia nuteistąjį iš areštinės. Prieš tai grąžinami daiktai ir pinigai, kurie iš nuteistojo buvo paimti saugoti ir įrašyti į Daiktų ir pinigų, atiduotų nuteistųjų, kuriems paskirta areštą atlikti poilsio dienomis, saugoti apskaitos žurnalą. Areštinės direktoriaus budintysis padėjėjas padaro reikiamus įrašus Nuteistųjų, kuriems paskirta areštą atlikti poilsio dienomis, atlikto bausmės laiko apskaitos žurnale (10 priedas) ir duoda jame pasirašyti išleidžiamam nuteistajam bei surašo nuteistojo išleidimo iš areštinės protokolą (9 priedas).
Areštinės administracija, nuteistajam, kuriam paskirtas poilsio dienomis atliekamas areštas, pradėjus atlikti bausmę, organizuoja priemonių, numatytų taisyklių 54–56 punktuose, vykdymą.
Kiekvieną kartą nuteistajam, kuriam paskirtas poilsio dienomis atliekamas areštas, atvykus į areštinę tęsti atlikti bausmę poilsio dienomis, numatytomis nuteistojo ir Kalėjimų departamento susitarime (išvykstant iš areštinės), areštinės administracija pakartoja veiksmus, kurie numatyti taisyklių 62–65, 67 punktuose.
Areštinės direktoriaus budintysis padėjėjas baigtą pildyti Nuteistųjų, kuriems paskirta areštą atlikti poilsio dienomis, atlikto bausmės laiko apskaitos žurnalą (10 priedas) atiduoda areštinės įskaitos tarnybai. VII. NUTEISTŲJŲ AREŠTU ASMENS BYLOS IR BAUSMĖS LAIKO APSKAITA
Nuteistųjų, kurie po teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta arešto bausmė, įsiteisėjimo pristatomi iš kardomojo kalinimo (suėmimo) vietų į areštines bausmei atlikti, asmens bylos, pradėtos pildyti kardomojo kalinimo (suėmimo) vietose, pildomos toliau šių asmenų arešto bausmės atlikimo metu.
Asmenims, kuriems buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ir kurie iki nuosprendžio įsiteisėjimo buvo paleisti iš kardomojo kalinimo (suėmimo) vietų, areštinių administracija po to, kai šie asmenys pristatomi į areštines atlikti arešto bausmės, pareikalauja kardomojo kalinimo (suėmimo) administracijos atsiųsti asmens bylas ir tęsia jų pildymą arešto bausmės atlikimo metu.
Nuteistieji, kuriems nebuvo taikytas suėmimas, taip pat kuriems teismo nuosprendžiu paskirtas poilsio dienomis atliekamas areštas, atvykę į areštines atlikti šios bausmės, nufotografuojami, pradedamos jų asmens bylos. Šie nuteistieji nedaktiloskopuojami, jeigu kitaip nenustato Lietuvos Respublikos įstatymai.
Nuteistojo areštu asmens bylos titulinio viršelio viršutinėje dalyje užrašomas areštinės, kurioje pradėta asmens byla, pavadinimas, po juo – žodžiai „Asmens byla“, šalia kurių įrašomas asmens bylos numeris. Po žodžių „Asmens byla“ įrašomas nuteistojo areštu vardas ir pavardė, gimimo data. Asmens bylos titulinio viršelio apatinės dalies dešinėje pusėje įrašoma asmens bylos pradėjimo ir jos tvarkymo pabaigos datos. Apatinės dalies kairėje pusėje dedamas trafaretinis spaudas, kuriame nurodoma archyvo numeris, ryšulio numeris, paleidimo iš areštinės data, saugojimo terminas. Titulinio viršelio vidinėje pusėje įrašomi tardymo izoliatorių, policijos komisariatų areštinių ir laisvės atėmimo vietų ligoninės, į kuriuos nuteistasis areštu buvo išvykęs, pavadinimai, išvykimo datos. Nuteistojo areštu asmens byla susideda iš dviejų dalių. Pirmojoje asmens bylos dalyje yra šioje bylos dalyje esančių dokumentų aprašas, nuteistojo konvojavimo protokolas apie nuteistojo atvykimą į areštinę bausmei atlikti, nuteistojo areštu asmens anketa, teismo nuosprendžių bei nutarčių nuorašai (išrašai), nuteistojo ir Kalėjimų departamento susitarimas dėl paskirtos bausmės atlikimo poilsio dienomis sąlygų. Nuteistajam areštu mirus, į pirmąją asmens bylos dalį įdedama mirties liudijimo kopija ir patologoanatominio ištyrimo protokolas (forma Nr. 013-1/a). Antrojoje asmens bylos dalyje yra šioje bylos dalyje esančių dokumentų aprašas, nuteistajam darytų kratų protokolai, areštinės administracijos pranešimų, siųstų nuosprendį priėmusiam teismui, prie šio teismo esančiai teritorinei prokuratūrai, nuteistojo šeimai ar artimiesiems giminaičiams, kopijos, nutarimų ir įsakymų apie nuteistajam paskirtas paskatinimo priemones ir nuobaudas kopijos (išrašai), charakteristikos bei kiti dokumentai.
Nuteistojo areštu (išskyrus nuteistojo, kuriam paskirtas poilsio dienomis atliekamas areštas) asmens bylos apatinio viršelio vidinėje dalyje įklijuojamas vokas, į kurį įdedamas nuteistojo pasas (asmens identifikavimo kortelė, gimimo liudijimas, leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje) ir kiti asmens dokumentai. Voke esančių dokumentų aprašas sudaromas asmens bylos apatinio viršelio vidinėje dalyje.
Nuteistųjų areštu asmens bylų, apskaitos ar registracijos žurnalų tvarkymo ir saugojimo tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius.
Nuteistųjų, kuriems paskirta atlikti areštą poilsio dienomis, bausmės atlikimo laikas fiksuojamas Nuteistųjų, kuriems paskirta areštą atlikti poilsio dienomis, atlikto bausmės laiko apskaitos žurnale (10 priedas). Jeigu nuteistasis, kuriam paskirtas poilsio dienomis atliekamas areštas, bausmės atlikimo metu areštinėje susirgo ir dėl to jo rašytiniu sutikimu buvo hospitalizuotas į laisvės atėmimo vietų ligoninę, joje išbūtas laikas įskaitomas į bendrą arešto bausmės atlikimo poilsio dienomis laiką. Atsiuntus etapu sergantį nuteistąjį areštu į laisvės atėmimo vietų ligoninę ir pristačius jo dokumentus (asmens bylą, medicininį nukreipimą, asmens sveikatos istoriją, Individualaus darbo su nuteistuoju areštu knygelę, Nuteistojo areštu pasimatymų, gautų pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda apskaitos kortelę), ligoninės administracijai pateikiama areštinės pažyma apie arešto bausmės atliktų valandų skaičių. Ši pažyma turi būti pasirašyta areštinės direktoriaus ir įskaitos tarnybos vadovo arba jų pareigas einančių pareigūnų ir patvirtinta šios įstaigos antspaudu su Lietuvos valstybės herbu.
Nuteistąjį areštu, neplaninio konvojaus pristatytą į laisvės atėmimo vietų ligoninę be asmens bylos, ligoninės direktoriaus budintysis padėjėjas ir budintysis gydytojas priima pagal nuteistųjų areštu lydėjimo sąrašą ir medicininį nukreipimą, o trūkstami dokumentai, nurodyti šių taisyklių 77 punkte, išreikalaujami iš areštinės, iš kurios nuteistasis atvyko į ligoninę. VIII. NUTEISTŲJŲ AREŠTU PERKĖLIMO IŠ VIENOS AREŠTINĖS Į KITĄ TVARKA
Kai nuteistasis turi būti perkeliamas atlikti areštą iš vienos areštinės į kitą dėl ligos, areštinės direktorius, atsižvelgdamas į gydytojo (gydytojų) sprendimą (siuntimą), surašo ir tvirtina motyvuotą išvadą, suderinęs su areštinės, į kurią perkeliamas nuteistasis, direktoriumi. Socialinės reabilitacijos ir psichologinė tarnybos pagal kompetenciją parengia nuteistojo, kuriam paskirtas areštas, charakteristiką.
Kai nuteistasis turi būti perkeliamas atlikti areštą iš vienos areštinės į kitą dėl kitų išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį areštu toliau laikyti toje areštinėje, areštinės direktorius, atsižvelgdamas į tyrimo metu nustatytas aplinkybes, surašo motyvuotą išvadą. Socialinės reabilitacijos ir psichologinė tarnybos pagal kompetenciją parengia nuteistojo, kuriam paskirtas areštas, charakteristiką. Esant išimtinėms aplinkybėms, kliudančioms nuteistąjį areštu toliau laikyti toje pačioje areštinėje, areštinės direktorius pristato Kalėjimų departamentui po tris egzempliorius jo pasirašytos motyvuotos išvados ir charakteristikos. Išvadą tvirtina šio departamento direktorius arba jo pareigas einantis pareigūnas. Patvirtintos išvados pagrindu išduodama paskyra perkelti nuteistąjį areštu į kitą areštinę. Vienas paskyros egzempliorius su išvada ir charakteristika išsiunčiamas areštinei, į kurią perkeliamas nuteistasis areštu, o kitas egzempliorus su išvada ir charakteristika – areštinei, iš kurios bus perkeltas nuteistasis areštu. Ši įstaiga gautą išvadą ir charakteristiką įsiuva į perkeliamo nuteistojo areštu asmens bylą. Nuteistojo areštu perkėlimas iš vienos areštinės į kitą Kalėjimų departamento iniciatyva galimas tik esant šio departamento pareigūnų surašytai motyvuotai išvadai, patvirtintai Kalėjimų departamento direktoriaus arba jo pareigas einančio pareigūno, kuriai taikomi šiame punkte nustatyti reikalavimai.
Nuteistieji areštu gali būti nustatytąja tvarka perkelti į kitas areštines įvykus gaivalinėms nelaimėms, pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų epidemijoms bei kitoms krizinėms situacijoms, kliudančioms nuteistuosius areštu toliau laikyti toje areštinėje, kurioje jie atlieka bausmę. IX. AREŠTO BAUSMĖS ATLIKIMO REŽIMAS
Arešto bausmės vykdymo sąlygos ir režimas areštinėse, išskyrus jo elementus, kuriuos pateisina nuteistųjų areštu izoliavimas ir būtinybė palaikyti jų drausmę, neturi didinti nuteistųjų kančių. Būtina imtis visų galimų priemonių, kad areštinių veiklos organizavimo ir valdymo būdas padėtų: 82.
užtikrinti, kad nuteistųjų areštu laikymo sąlygos atitiktų žmogiškojo orumo reikalavimus ir priimtus visuomenės gyvenimo standartus; 82.
mažinti žalingą arešto (laisvės atėmimo) poveikį bei skirtumus tarp gyvenimo laisvėje ir bausmės vykdymo metu; 82.
palaikyti ir stiprinti nuteistųjų ryšius su giminaičiais bei išorės pasauliu; 82.
suteikti nuteistiesiems areštu galimybę ugdyti sugebėjimus ir gabumus, kurie padidintų jų sėkmingos adaptacijos perspektyvas išėjus į laisvę.
Arešto bausmės atlikimo režimo užtikrinimo priemonės yra šios: 83.
areštinių apsauga; 83.
teisės bei režimo pažeidimų prevencija ir atskleidimas; 83.
įėjimo į areštines ir išėjimo iš jų tvarka; 83.
areštinių vidaus tvarka; 83.
dienotvarkė; 83.
areštinių administracijos veiksmai nuteistųjų areštu badavimo arba atsisakymo dirbti ar vykdyti kitus administracijos įsakymus ir nurodymus arba nuteistųjų areštu neteisėtų grupinių veiksmų, šiurkščiai pažeidžiančių areštinės vidaus tvarką, atvejais; 83.
specialiųjų priemonių ir šaunamojo ginklo panaudojimo pagrindai ir tvarka.
Areštinių apsaugos ir nuteistųjų areštu priežiūros tvarką reglamentuoja Kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija. X. DIENOTVARKĖ AREŠTINĖSE
Nuteistųjų areštu dienotvarkę (13 priedas) nustato areštinės direktorius įsakymu. Dienotvarkė paskelbiama nuteistiesiems.
Poilsio ir švenčių dienoms gali būti tvirtinamos atskiros dienotvarkės. Atskiros dienotvarkės tvirtinamos ir nuteistiesiems areštu, uždarytiems į karcerį.
Nuteistųjų areštu dienotvarkės punktualiam vykdymui areštinės direktorius įsakymu nustato garsinių signalų ir komandų tvarką.
Siekiant tinkamai organizuoti ir kontroliuoti nuteistųjų areštu paros dienotvarkę areštinėje, personalo ir vadovybės darbas organizuojamas pagal įstaigos direktoriaus patvirtintą mėnesio grafiką, taip, kad vadovybės ir personalo atstovai (neįskaitant areštinės direktoriaus budinčiojo padėjėjo ir prižiūrėtojų) įstaigoje būtų nuo signalo nuteistiesiems „kelti“ iki signalo „miegoti“.
Poilsio ir švenčių dienomis organizuojamas areštinės vadovybės atstovo arba vienos iš areštinės tarnybų vadovų budėjimas visą parą. Šių pareigūnų budėjimo tvarką nustato areštinės direktorius įsakymu.
Ne rečiau kaip kartą per mėnesį, dalyvaujant areštinės vadovybei, atliekama visų nuteistųjų areštu apžiūra, kurios metu apžiūrimi jų drabužiai, vardinės kortelės ir avalynė. Ši apžiūra įforminama protokolu, kuriame įrašomi konkretūs išaiškintų trūkumų šalinimo terminai ir už jų pašalinimą atsakingi darbuotojai. XI. NUTEISTŲJŲ AREŠTU SKAIČIUOTĖS IR PATIKRINIMAI
Areštinėse nuteistieji skaičiuojami ir tikrinami keičiantis areštinės direktoriaus budintiesiems padėjėjams ir prižiūrėtojų pamainoms. Esant būtinybei, skaičiuotės ir patikrinimai areštinėse gali būti atliekami bet kuriuo paros laiku, nenustatytu dienotvarkėje. Nuteistieji areštu suskaičiuojami, o jeigu reikia, patikrinami pagal vardinį sąrašą arba įskaitos korteles.
Nuteistieji areštu, laikomi areštinių kamerose ir karceriuose, skaičiuojami ir tikrinami neišvedant iš kamerų.
Skaičiuotėse ir patikrinimuose paeiliui dalyvauja areštinės direktorius, jo pavaduotojai, kiti areštinės direktoriaus nustatyti pareigūnai.
Už nuteistųjų areštu skaičiuotes ir patikrinimus atsakingus pareigūnus režiminėje ir gamybinėje zonoje nustato areštinės direktorius. XII. NUTEISTŲJŲ AREŠTU ELGESIO TAISYKLĖS
Nuteistų asmenų teisių bei laisvių apribojimus ir pareigas nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai. Nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga. Nuteistieji areštu privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 2 straipsniu, 12 straipsnio 1 dalimi, 54 straipsnio 3 dalimi, 110 straipsnio 1 dalies 1 punktu nuteistieji turi: 96.
laikytis dienotvarkės; 96.
nešioti kairėje krūtinės pusėje prie drabužių prisegtą kortelę su įrašytu vardu, pavarde ir fotonuotrauka (šias korteles nuteistiesiems areštu išduoda areštinės administracija); 96.
tvarkyti ir prižiūrėti savo darbo ir gyvenamąją vietą, pagal nustatytą pavyzdį pakloti lovą; 96.
laikytis asmens higienos; 96.
laikyti maisto produktus specialiai tam įrengtose patalpose; 96.
įėjus administracijos atstovui į patalpą atsistoti ir pasisveikinti, įeiti ir išeiti iš patalpos, kurioje yra areštinės pareigūnas, tik jam leidus, kreiptis į areštinės darbuotoją ar kitą pareigūną, pasakydami savo pavardę; 96.
laikytis pasivaikščiojimo tvarkos; 96.
savavališkai nepasišalinti iš areštinės teritorijos, gamybinio objekto, darbo vietos ar areštinės administracijos nustatytos kitos jo buvimo vietos; 96.
nepažeisti areštinės apsaugos draudžiamųjų zonų, pažymėtų informuojančiais užrašais; 96.
savavališkai nekeisti gyvenamosios (miego) ar darbo vietos; 96.
nežaisti azartinių lošimų; 96.
savavališkai nenaudoti areštinei priklausančių medžiagų, žaliavų, energijos, mechanizmų, įrengimų ir gamybos įrankių; 96.
vairuoti transporto priemones, tik kai tai susiję su areštinės administracijos pavestu tiesioginiu darbu; 96.
laikyti gyvūnus, paukščius, žuvis, auginti augalus, tik esant areštinės direktoriaus rašytiniam leidimui; 96.
siųsti ir gauti laiškus, nepažeidžiant jų išsiuntimo ir gavimo tvarkos; 96.
rūkyti tik tam skirtoje vietoje; 96.
nevartoti necenzūrinių žodžių, žargono, pravardžių; 96.
negaminti ir nesinaudoti savadarbiais elektros prietaisais; 96.
kabinti fotonuotraukas, iškarpas, plakatus, tik esant areštinės administracijos leidimui.
Nuteistieji turi vykdyti įstatymų nustatytas pareigas ir laikytis draudimų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo (Žin., 1996, Nr. 11-281) 10 ir 14 straipsniais, nepilnamečiams nuteistiesiems areštu pirkti, kitaip įsigyti tabako gaminių ir rūkyti draudžiama. XIII. NUTEISTŲJŲ AREŠTU MAISTO PRODUKTŲ IR BŪTINIAUSIŲ REIKMENŲ ĮSIGIJIMO TVARKA
Nuteistiesiems areštu leidžiama už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų.
Nuteistiesiems areštu draudžiamų įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų sąrašą nustato taisyklių 14 ir 15 priedai.
Kad nuteistieji areštu galėtų įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, areštinėse įrengiamos parduotuvės arba kioskai. Areštinės administracija privalo užtikrinti, kad kiekvienas nuteistasis areštu, dienotvarkėje nustatytu laiku galėtų įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų parduotuvėse arba kioske ne rečiau kaip kartą per savaitę.
Areštinės administracija privalo užtikrinti, kad maisto produktų ir būtiniausių reikmenų pardavimo kainos neviršytų šių prekių rinkos vidutinių kainų, nustatytų parduotuvėse toje miesto (rajono) teritorijoje, kurioje yra areštinė.
Maisto produktais ir būtiniausiais reikmenimis nuteistuosius areštu aprūpina areštinės personalas. Kiekvienam nuteistajam areštu, turinčiam teisę įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, išduodami specialūs prašymų blankai (16 priedas), kuriuos užpildę, nuteistieji atiduoda personalui. Darbuotojas, gavęs šį prašymą, patikrina areštinės buhalterijoje nuteistojo areštu asmeninėje sąskaitoje turimą pinigų sumą. Nuteistasis areštu, gavęs nupirktus maisto produktus ir būtiniausius reikmenis, pasirašo specialiame prašymo blanke, kuris įsiuvamas į atskirą nomenklatūrinę bylą, o jo kopija – į nuteistojo asmens bylą. XIV. PAŠTO BEI PERDUODAMŲ SIUNTINIŲ IR SMULKIŲJŲ PAKETŲ SU SPAUDA PRIĖMIMO IR ĮTEIKIMO, LABDAROS SIUNTŲ PRIĖMIMO IR PASKIRSTYMO NUTEISTIESIEMS AREŠTU TVARKA
Areštinėje pašto bei perduodamiems siuntiniams ir smulkiesiems paketams su spauda priimti įrengiamas biuras, į kurį lankytojai šio biuro darbo valandomis įleidžiami laisvai.
Biuro lankytojų kambaryje turi būti rašomasis stalas, sėdėti skirti baldai, šiukšlių dėžė, sieninė drabužių pakaba, veidrodis, sieninis stendas su įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda priėmimo bei pasimatymų suteikimo tvarka ir lankytojų atsakomybe už šios tvarkos pažeidimus, išrašais, informacija apie biuro darbo dienas ir valandas, apie galimybę susitikti su areštinės vadovybe bei kitais administracijos atstovais ir kita informacija. Biuro lankytojų patalpoje įrengiamas sanitarinis mazgas. Lankytojų patalpa nuo pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda priėmimo biuro darbuotojų patalpos atskiriama siena, kurioje yra langelis perdavimams priimti. Šis langelis ne darbo metu uždaromas tvirtomis rakinamomis durelėmis ir metalinėmis grotomis.
Biuro darbuotojų patalpoje turi būti stalas siuntiniams tikrinti ir lentynos jiems sudėti, svarstyklės, tara (krepšiai, stiklainiai ir kitokie indai), reikiamas kiekis peilių, šaukštų, šakučių, ženklintų pjaustymo lentų, spintelė patikros įrankiams ir pjaustymo lentoms laikyti, žirklės, praustuvas, dezinfekcijos medžiagos patikros įrankiams, veidrodis, muilas, rankšluostis, balti chalatai. Biuro darbuotojai siuntinių priėmimo ir išdavimo metu privalo dėvėti baltus chalatus. Šie darbuotojai teisės aktų nustatyta tvarka turi būti pasitikrinę sveikatą ir išklausę privalomojo higienos mokymo kursą.
Nuteistųjų, kurie neturi teisės gauti perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda, vardu gauti perduodami siuntiniai ir smulkieji paketai su spauda nepriimami. Asmuo, atnešęs perduodamą siuntinį, pateikia biuro darbuotojui asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir parašo prašymą dėl siuntinio perdavimo arba užpildo specialaus prašymo blanko (17 priedas) du egzempliorius ir pasirašo. Biuro darbuotojas, patikrinęs Nuteistojo areštu pasimatymų, gautų pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda apskaitos kortelę (18 priedas) ir įsitikinęs, kad nuteistasis turi teisę gauti perduodamą siuntinį ar smulkųjį paketą su spauda, informuoja asmenį atnešusį siuntinį ar smulkųjį paketą su spauda, apie šio taisyklių skyriaus nustatytą tvarką ir šio asmens akivaizdoje patikrina, kad juose nebūtų daiktų, kuriuos nuteistiesiems draudžiama gauti, taip pat maisto produktų, kuriuos draudžiama perduoti nuteistiesiems. Daiktus, kuriuos draudžiama gauti nuteistiesiems areštu, maisto produktus, kuriuos draudžiama perduoti nuteistiesiems, biuro darbuotojas grąžina perduodamą siuntinį atnešusiam asmeniui, išbraukia juos abiejuose rašytinio prašymo egzemplioriuose ir nurodo jų grąžinimo motyvus. Patikrinęs perduodamo siuntinio ar smulkiojo paketo su spauda turinį, juos priėmęs biuro darbuotojas pirmąjį rašytinio prašymo egzempliorių su savo parašu, patvirtinančiu, kad perduodamas siuntinys ar smulkusis paketas su spauda priimtas, grąžina asmeniui, atnešusiam siuntinį ar smulkųjį paketą su spauda. Antrąjį rašytinio prašymo egzempliorių po to, kai jį pasirašo perduodamą siuntinį ar smulkųjį paketą su spauda gavęs nuteistasis, biuro darbuotojas įsega į prašymų dėl siuntinių perdavimo nuteistiesiems areštu segtuvą ir saugo vienerius metus.
Esant pagrįstam įtarimui, kad pašto arba perduodamame siuntinyje ar smulkiajame pakete su spauda yra narkotinių ar psichotropinių medžiagų, taip pat daiktų, gaminių ir medžiagų, draudžiamų turėti (gauti) nuteistajam, tačiau biure turimais įrankiais jų pobūdžio patikrinti negalima, biuro darbuotojas šiuos daiktus, gaminius, medžiagas ir tarnybinį pranešimą perduoda areštinės direktoriaus budinčiajam padėjėjui.
Iš pašto įstaigų pašto siuntiniai ir smulkieji paketai nepriimami, kai yra bent viena iš šių sąlygų: 109.
jeigu jie gauti nuteistųjų, kurie neturi teisės gauti pašto siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda, vardu; 109.
jeigu vienas pašto siuntinys sveria daugiau kaip 10 kilogramų; 109.
jeigu jie gauti nuteistųjų, kurie paleisti iš areštinės, vardu; 109.
jeigu jie gauti nuteistojo, kuris mirė, vardu. Pašto siuntiniai ir smulkieji paketai su spauda nuteistiesiems, kurie turi teisę juos gauti, tačiau yra perkelti į kitas areštines, priimami, bet neatidaromi ir netikrinami, o tuoj pat persiunčiami į nuteistųjų perkėlimo vietą areštinės sąskaita. Už maisto produktų ir daiktų, esančių persiunčiamuose (grąžintinuose) pašto siuntiniuose, kokybę areštinės administracija neatsako. Areštinės administracija užtikrina pašto (perduodamuose) siuntiniuose esamų daiktų ir maisto produktų išsaugojimą, jeigu jų laiku negalima buvo įteikti gavėjams dėl nuobaudos – uždarymo į karcerį atlikimo, tačiau neatsako už maisto produktų sugedimą dėl priežasčių, susijusių su maisto produktų ilgalaikiu saugojimu. Pašto siuntinys ar smulkusis paketas su spauda atidaromi ir patikrinami, išskyrus šiame punkte numatytą atvejį, kad juose nebūtų daiktų, kuriuos nuteistiesiems draudžiama gauti, taip pat maisto produktų, kuriuos draudžiama perduoti nuteistiesiems. Pašto siuntinys ar smulkusis paketas su spauda atidaromi ir patikrinami nuteistojo, kurio vardu jie gauti, akivaizdoje.
Asmenys, atsiuntę pašto siuntinyje ar smulkiajame pakete daiktus ir reikmenis, kuriuos turėti areštinėse nuteistiesiems uždrausta, traukiami atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka. Už neteisėtą, nuslėptą nuo patikrinimo Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso uždraustų daiktų, taip pat šių taisyklių uždraustų maisto produktų perdavimą arba bandymą juos perduoti nuteistiesiems asmenys atsako pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą, jeigu savo pobūdžiu šis teisės pažeidimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Areštinės direktorius privalo užtikrinti, kad daiktai, kuriuos nuteistiesiems draudžiama gauti, taip pat maisto produktai, kuriuos draudžiama perduoti nuteistiesiems, jiems nepatektų.
Nuteistiesiems, areštinėse uždarytiems į karcerį, skirti pašto bei perduodami siuntiniai ir smulkieji paketai priimami ir įteikiami, jiems atlikus nuobaudą.
Nuteistieji areštu, gavę pašto bei perduodamus siuntinius ir smulkiuosius paketus su spauda, pasirašo nuteistųjų areštu pasimatymų, gautų pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda apskaitos kortelėse, taip pat Pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda apskaitos žurnale (19 priedas).
Areštinės administracija privalo priimti nuteistajam areštu, neturinčiam areštinėje sezoninių drabužių ir avalynės, atneštus drabužius ir avalynę. Šie drabužiai ir avalynė į pašto bei perduodamų siuntinių skaičių neįskaitomi. Asmens, atnešusio šiuos drabužius ir avalynę, prašymas dėl jų perdavimo nuteistajam areštu įsegamas į prašymų dėl siuntinių perdavimo nuteistiesiems areštu segtuvą. Apie priimtus drabužius ir avalynę įrašoma Pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda apskaitos žurnale.
Taisyklių 113 punkte nustatyta tvarka priimami nuteistųjų areštu sutuoktinių, sugyventinių arba artimųjų giminaičių perduoti nešiojamieji televizoriai, kompiuteriai, vaizdo magnetofonai, nešiojami radijo imtuvai, kompiuterinių žaidimų aparatai, kompaktinių diskų grotuvai ir muzikiniai instrumentai. Apie šių daiktų priėmimą pažymima Nuteistojo areštu pasimatymų, gautų pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda apskaitos kortelės ketvirtajame skyriuje ir Pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda apskaitos žurnale.
Asmenims, atvykusiems į areštinę perduoti nuteistiesiems areštu maisto produktus ir būtiniausius reikmenis, pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų priėmimo biuro darbuotojai paaiškina, kad maisto produktų ir būtiniausių reikmenų galima įsigyti areštinės parduotuvėje. Šiuo atveju atvykęs į areštinę asmuo rašo dviem egzemplioriais prašymą, kuriame išvardina norimų perduoti nuteistajam areštu maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kiekį ir svorį, apmoka jų vertę. Nuteistajam gavus tokį perduodamą siuntinį, vienas prašymo egzempliorius atiduodamas asmeniui, sumokėjusiam už perdavimą, o kitas įsegamas į prašymų dėl siuntinių perdavimo nuteistiesiems areštu segtuvą.
Areštinių administracija gali priimti maisto produktų ir drabužių labdaros siuntas. Maisto produktų ar drabužių labdaros siuntos prieš krikščionių Velykų, Kalėdų, Naujųjų metų šventes pradedamos priimti likus 5 dienoms iki šių švenčių. Maisto produktų labdaros siuntos neįskaitomos į bendrą nuteistiesiems areštu Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytą leidžiamų gauti pašto bei perduodamų siuntinių skaičių. Paštu siunčiama maisto produktų (drabužių) labdaros siunta vienam nuteistajam areštu neturi sverti daugiau kaip 10 kilogramų, o perduodama – daugiau kaip 15 kilogramų.
Maisto produktų labdaros siuntos, adresuotos konkretiems nuteistiesiems areštu, priimamos ir įteikiamos taisyklių 107–112, 115 punktuose, o drabužių labdaros siuntos – 113 punkte nustatyta tvarka.
Maisto produktų ir drabužių labdaros siuntos priimamos iš labdaros teikėjų, numatytų Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo (Žin., 1993, Nr. 21-506; 2000, Nr. 61-1818; 2002, Nr. 45-1707) 5 straipsnio 1 dalyje, šio įstatymo nustatyta tvarka, suderinus su areštinės direktoriumi arba jo pareigas einančiu pareigūnu.
Maisto produktai bei drabužių labdaros siuntos atiduodamos į areštinės sandėlius ir saugyklas, užtikrinant buhalterinę apskaitą. Labdaros siuntas nuteistiesiems areštu paskirsto areštinės administracija, vadovaudamasi socialinio teisingumo principu, atsižvelgdama į būtinumą tenkinti kiekvieno nuteistojo minimalius socialiai priimtinus poreikius, materialinę nuteistojo padėtį. Įteikiant labdaros siuntas nuteistiesiems areštu gali dalyvauti labdaros teikėjų atstovai. Apie labdaros siuntos įteikimą nuteistiesiems areštu labdaros teikėjui, jam pageidaujant, areštinė išduoda pažymėjimą.
Apie maisto produktų labdaros siuntas, įvežtas į Lietuvos Respubliką, areštinės direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas privalo nedelsdamas pranešti Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centrui. XV. NUTEISTŲJŲ AREŠTU LAIŠKŲ IŠSIUNTIMO IR GAVIMO TVARKA
Nuteistiesiems leidžiama siųsti ir gauti neribotą kiekį laiškų.
Nuteistieji areštu laiškus įteikia areštinės direktoriaus įsakymu įgaliotiems darbuotojams. Ant voko siuntėjas turi nurodyti savo vardą ir pavardę. Darbuotojas, priimdamas iš nuteistojo laišką, turi patikrinti siuntėjo asmens tapatybę, kad laiškas nebūtų siunčiamas kito nuteistojo vardu. Siuntėjui nenurodžius savo vardo ir pavardės arba darbuotojui nustačius, kad laišką bandoma išsiųsti kito nuteistojo vardu, laiškas nepriimamas. Nuteistųjų siunčiami laiškai gali būti pataisos įstaigos direktoriaus rašytiniu sprendimu laiško turinio neskaitant (necenzūruojant) patikrinami nuteistojo, siunčiančio laišką, akivaizdoje, kad būtų užkirstas kelias pažeidimams ar nusikalstamoms veikoms arba apsaugotos kitų asmenų teisės ir laisvės.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 54 straipsnio 2 dalį ir 99 straipsnio 5 dalį nuteistųjų areštu gaunami ir siunčiami laiškai gali būti areštinės direktoriaus motyvuotu nutarimu (20 priedas) cenzūruojami, kad būtų užkirstas kelias pažeidimams ar nusikalstamoms veikoms arba apsaugotos kitų asmenų teisės ir laisvės. Kad nuteistiesiems su laiškais nepatektų daiktų ir reikmenų, kuriuos jiems draudžiama turėti, gautas nuteistojo vardu laiško vokas prieš įteikiant jam atplėšiamas ir laiško turinio neskaitant (necenzūruojant) patikrinamas to nuteistojo akivaizdoje. Asmenys, atsiuntę laiško voke daiktus ir reikmenis, kuriuos turėti areštinėse nuteistiesiems uždrausta, traukiami atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka. Už neteisėtą, nuslėptą nuo patikrinimo Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso uždraustų daiktų, taip pat šių taisyklių uždraustų maisto produktų perdavimą arba bandymą juos perduoti nuteistiesiems asmenys atsako pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą, jeigu savo pobūdžiu šis teisės pažeidimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Areštinės direktorius privalo užtikrinti, kad daiktai, kuriuos nuteistiesiems draudžiama gauti, taip pat maisto produktai, kuriuos draudžiama perduoti nuteistiesiems, jiems nepatektų.
Perkėlus nuteistąjį į kitą areštinę, jo vardu gauti laiškai ne vėliu kaip per tris darbo dienas nuo laiško gavimo dienos areštinės sąskaita persiunčiami į tą įstaigą, kurioje atlieka bausmę. Paleistų iš areštinės arba mirusių nuteistųjų vardu gauti laiškai ne vėliu kaip per tris darbo dienas nuo laiško gavimo dienos grąžinami siuntėjui. XVI. NUTEISTŲJŲ AREŠTU PASIMATYMŲ SU GIMINAIČIAIS IR KITAIS ASMENIMIS TVARKA
Trumpalaikiai pasimatymai vyksta tam tikslui įrengtoje patalpoje, kuri įrengiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos higienos normomis. Trumpalaikių pasimatymų patalpų įrengimo reikalavimus nustato areštinės direktorius, suderinęs su Kalėjimų departamentu.
Nuteistiesiems areštu socialiniams ryšiams palaikyti areštinės direktoriaus arba jo pareigas einančio pareigūno nutarimu (21 priedas) gali būti suteikiami papildomi trumpalaikiai pasimatymai.
Areštinės administracijai draudžiama sujungti pasimatymus arba juos padalyti dalimis.
Pasimatymų metu nuteistieji areštu atleidžiami nuo darbo.
Pasimatymo suteikimo procedūra pradedama gavus nuteistojo areštu arba pas jį atvykusio asmens rašytinį prašymą. Leidimą suteikti pasimatymą duoda areštinės direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas, arba areštinės direktoriaus pavaduotojas, o poilsio ir švenčių dienomis, – ir areštinės vadovybės budintysis atstovas arba areštinės direktoriaus budintysis padėjėjas. Apie pareigūno sprendimą leisti pasimatyti įrašoma nuteistojo arba pas jį į pasimatymą atvykusio asmens prašyme dėl pasimatymo suteikimo, kuriame taip pat nurodoma pasimatymo trukmė. Atsisakius suteikti pasimatymą, nuteistojo arba pas jį į pasimatymą atvykusio asmens prašyme įrašomi atsisakymo motyvai. Asmenys, atvykę į pasimatymą su nuteistuoju, privalo pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, taip pat gimimo liudijimą – kai reikia nustatyti tėvystės (motinystės) ryšį, santuokos liudijimą – kai reikia nustatyti atvykusio asmens šeimos teisinį santykį su nuteistuoju, dokumentą apie partnerystę, įregistruotą įstatymų nustatyta tvarka, – kai reikia nustatyti atvykusio asmens partnerystės teisinį santykį su nuteistuoju. Kilus abejonėms dėl atvykusio į ilgalaikį pasimatymą asmens santuokos su nuteistuoju galiojimo, pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu įgaliotas pareigūnas duomenis apie tai nedelsdamas patikrina Gyventojų registro tarnyboje prie Vidaus reikalų ministerijos.
Asmenis, atvykusius į pasimatymą, priima pasimatymų biuro darbuotojas, kuris informuoja juos apie elgesio pasimatymo metu taisykles, teisę nutraukti pasimatymą, jeigu jos bus pažeistos, taip pat įstatymų nustatytą atsakomybę už daiktų ir reikmenų, kuriuos draudžiama turėti nuteistiesiems areštu, perdavimą arba bandymą perduoti, supažindina su kitomis šio taisyklių skyriaus nuostatomis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 54 straipsnio 4 dalimi, prireikus areštinės administracija turi teisę patikrinti įeinančių į areštinę ir išeinančių iš jos asmenų, atvykusių (išvykstančių) į pasimatymą, daiktus ir drabužius.
Asmenims, atvykusiems į trumpalaikį pasimatymą su nuteistaisiais, draudžiama įsinešti į trumpalaikių pasimatymų salę daiktus ir reikmenis, kuriuos nuteistiesiems draudžiama gauti (turėti), taip pat kitus daiktus ir reikmenis, kurių sąrašą turi teisę nustatyti areštinės direktorius. Areštinės pareigūnai patikrina į pasimatymą su nuteistuoju atvykusių asmenų daiktus ir drabužius, išskyrus šio punkto antrojoje ir trečiojoje pastraipoje numatytus atvejus, kad nebūtų daiktų ir reikmenų, kuriuos nuteistiesiems draudžiama gauti (turėti), taip pat kitų daiktų ir reikmenų, kurių sąrašą turi teisę nustatyti areštinės direktorius. Į pasimatymą su nuteistuoju atvykusių asmenų daiktų ir drabužių patikrinimo tvarką nustato areštinės direktorius. Prieš pradedant daiktų ir drabužių patikrinimą, atvykusysis informuojamas, kad pasimatymas jam bus suteiktas tiktai po to, kai bus patikrinti jo daiktai ir drabužiai, ir pasiūloma atiduoti su savimi turimus daiktus, kuriuos nuteistiesiems draudžiama gauti (turėti), taip pat kitus daiktus ir reikmenis, kurių sąrašą turi teisę nustatyti areštinės direktorius. Šių asmenų iki jų daiktų ir drabužių patikrinimo pradžios atiduoti su savimi turimi daiktai, kuriuos nuteistiesiems draudžiama gauti (turėti), taip pat kiti daiktai ir reikmenys, kurių sąrašą turi teisę nustatyti areštinės direktorius, atiduodami saugoti pasirašant specialiame žurnale (22 priedas). Asmuo, atvykęs pasimatyti su nuteistuoju, turi teisę atsisakyti nuo jo daiktų ir drabužių patikrinimo. Atsisakius nuo daiktų ir drabužių patikrinimo, pasimatymas su nuteistuoju nesuteikiamas ir laikomas neįvykusiu. Dėl to nuteistasis teisės į pasimatymą, kuris neįvyko, nepraranda. Jeigu asmuo, atvykęs pasimatyti su nuteistuoju areštu, neleidžia patikrinti daiktų ir drabužių, apie tai informuojama žodžiu ir raštu (tarnybiniu pranešimu) areštinės vadovybė.
Jeigu atvykę į pasimatymą asmenys yra apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jie į trumpalaikį pasimatymą su nuteistuoju areštu neįleidžiami. Dėl to nuteistasis teisės į pasimatymą, kuris neįvyko, nepraranda.
Vieno pasimatymo metu pasimatyti su nuteistuoju areštu gali ne daugiau kaip trys suaugę asmenys, su kuriais gali būti nepilnamečiai nuteistojo vaikai.
Naudojimosi trumpalaikių pasimatymų patalpomis tvarką nustato areštinės direktorius.
Už naudojimąsi trumpalaikių pasimatymų patalpomis mokestis iš asmenų, atvykusių į pasimatymą, ir nuteistųjų areštu neimamas.
Pirmieji į trumpalaikių pasimatymų patalpas įleidžiami asmenys, atvykę į pasimatymą su nuteistaisiais areštu. Po to, kai įleidžiami asmenys, atvykę į pasimatymą, į trumpalaikių pasimatymų salę įvedami nuteistieji. Į pasimatymus nuteistieji privalo atvykti tvarkingi. Jiems paskelbiamos elgesio pasimatymo metu taisyklės. Nuteistieji įspėjami apie galimybę nutraukti pasimatymą, jeigu šios taisyklės pažeidžiamos. Prieš ir po pasimatymo nuteistiesiems daroma krata, kad nebūtų daiktų ir reikmenų, kuriuos nuteistiesiems draudžiama gauti (turėti). Nuteistiesiems draudžiamų pasiimti į trumpalaikį pasimatymą daiktų ir reikmenų sąrašą turi teisę nustatyti areštinės direktorius.
Vienu metu trumpalaikių pasimatymų patalpoje gali būti ne daugiau kaip 10 nuteistųjų areštu.
Pasimatymus kontroliuojantys pareigūnai privalo nuolat stebėti nuteistuosius areštu ir į pasimatymą pas juos atvykusius asmenis.
Pasimatymų metu asmenims, atvykusiems į pasimatymą, ir nuteistiesiems areštu draudžiama perduoti vieni kitiems bet kokius dokumentus, užrašus, brėžinius ir kitokius daiktus (išskyrus vaišinti nuteistuosius maisto produktais). Prireikus dokumentai ar kiti daiktai perduodami pasimatymų biuro darbuotojui.
Pasimatymų biuro darbuotojai ar kiti pareigūnai, kontroliuojantys pasimatymus, pastebėję, kad pažeidžiamos elgesio trumpalaikio pasimatymo metu taisyklės, įspėja jas pažeidusius asmenis. Jeigu pažeidimas pasikartoja arba elgesio pasimatymo metu taisyklės šiurkščiai pažeidžiamos, pasimatymų biuro darbuotojas ar kitas pareigūnas nutraukia pasimatymą ir apie tai nedelsdamas žodžiu informuoja areštinės direktoriaus budintįjį padėjėją bei pateikia rašytinį tarnybinį pranešimą areštinės vadovybei.
Pirmieji iš trumpalaikių pasimatymų patalpų išvedami nuteistieji areštu. Prieš tai jiems daroma krata. Prireikus po pasimatymo su nuteistuoju pataisos įstaigos administracija turi teisę patikrinti asmenų, atvykusių į pasimatymą, daiktus ir drabužius.
Apie įvykusį ar nutrauktą pasimatymą įrašoma Nuteistojo areštu pasimatymų, gautų pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda apskaitos kortelėje (18 priedas). Nutrauktas pasimatymas apskaitomas kaip įvykęs.
Už neteisėtą, nuslėptą nuo patikrinimo Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso uždraustų daiktų perdavimą arba bandymą juos perduoti nuteistiesiems asmenys atsako pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą, jeigu savo pobūdžiu šis teisės pažeidimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Areštinės direktorius privalo užtikrinti, kad daiktai, kuriuos nuteistiesiems draudžiama gauti, jiems nepatektų. XVII. NUTEISTŲJŲ AREŠTU, SERGANČIŲ SUNKIA JŲ GYVYBEI GRESIANČIA LIGA, APLANKYMO TVARKA
Nuteistojo areštu, sergančio sunkia jo gyvybei gresiančia liga, aplankymo procedūra pradedama gavus nuteistojo arba jo sutuoktinio, sugyventinio ar artimojo giminaičio rašytinį prašymą. Asmuo, prašantis leisti aplankyti sergantį nuteistąjį areštu, turi pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, taip pat gimimo liudijimą – kai reikia nustatyti tėvystės (motinystės) ryšį, santuokos liudijimą – kai reikia nustatyti atvykusio asmens šeimos teisinį santykį su nuteistuoju, dokumentą apie partnerystę, įregistruotą įstatymų nustatyta tvarka, – kai reikia nustatyti atvykusio asmens partnerystės teisinį santykį su nuteistuoju. Kilus abejonėms dėl asmens, atvykusio aplankyti nuteistąjį, santuokos su nuteistuoju galiojimo, pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu įgaliotas pareigūnas duomenis apie tai nedelsdamas patikrina Gyventojų registro tarnyboje prie Vidaus reikalų ministerijos.
Leidimą aplankyti nuteistąjį areštu duoda ir sąlygas tokiam apsilankymui sudaro areštinės direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas, kuris apie tai įrašo prašyme. Duodantis leidimą asmuo prašyme įrašo šio aplankymo trukmę. Šis pareigūnas paskiria pareigūną (pareigūnus), kurie palydi atvykusiuosius į patalpą, kurioje yra sergantis sunkia liga nuteistasis.
Atvykusieji aplankyti sunkiai sergančio nuteistojo į areštinę įleidžiami laikantis teisės aktų nustatytos įėjimo į areštines ir išėjimo iš jų tvarkos.
Taisyklių 145–146 punktuose nustatyta tvarka leidžiama aplankyti nuteistąjį areštu, sergantį sunkia jo gyvybei gresiančia liga, kai jis saugomas sargybos valstybės ar savivaldybės asmens sveikatos priežiūros viešojoje įstaigoje.
Nuteistojo areštu, sergančio sunkia jo gyvybei gresiančia liga, sutuoktinio, sugyventinio arba artimojo giminaičio rašytinis prašymas dėl leidimo aplankyti sergantį nuteistąjį įsiuvamas į jo asmens bylą. XVIII. PAŠTO BEI PERDUODAMŲ SIUNTINIŲ, SMULKIŲJŲ PAKETŲ SU SPAUDA, LAIŠKŲ IR PASIMATYMŲ APSKAITA
Pašto bei perduodamų siuntinių, smulkiųjų paketų su spauda, gaunamų nuteistojo areštu vardu, ir pasimatymų apskaita tvarkoma Nuteistojo areštu pasimatymų, gautų pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda apskaitos kortelėje (18 priedas).
Nuteistojo areštu išsiunčiamų ir gaunamų laiškų apskaita tvarkoma Nuteistojo areštu susirašinėjimo apskaitos kortelėje (23 priedas).
Pradėjus vykdyti teismo nuosprendį, kuriuo paskirta arešto bausmė, pirmąjį pasimatymą, pašto bei perduodamą siuntinį ir smulkųjį paketą su spauda nuteistasis areštu gali gauti tuoj atvykęs į areštinę.
Apskaičiuojant pasimatymų terminus, draudžiama sieti trumpalaikius pasimatymus, nuteistiesiems priklausančius pagal įstatymą, su papildomais trumpalaikiais pasimatymais socialiniams ryšiams palaikyti.
Laiškus nuteistieji areštu gali siųsti ir gauti tuoj pat atvykę į areštinę.
Pašto bei perduodamų siuntinių, smulkiųjų paketų su spauda, pasimatymų ir laiškų apskaitos kontrolę vykdo areštinės direktorius ar jo įgaliotas pareigūnas. XIX. NUTEISTŲJŲ AREŠTU TEISĖ GAUTI IR SIŲSTI PINIGINES PERLAIDAS IR GRYNŲJŲ PINIGŲ NUTEISTIESIEMS PRIĖMIMO TVARKA
Nuteistiesiems areštu leidžiama gauti pinigines perlaidas ir jas siųsti. Perlaidomis gauti pinigai įrašomi į nuteistojo areštu asmeninę sąskaitą.
Areštinės administracija privalo priimti nuteistajam areštu atneštus grynus pinigus.
Asmenys, norintys įnešti grynus pinigus į nuteistojo areštu asmeninę sąskaitą, rašo areštinės direktoriaus vardu prašymą, kuriame nurodo savo vardą, pavardę ir adresą, perduodamų pinigų sumą ir jų gavėją. Įstaigos direktoriui leidus, pagal šį prašymą pinigai priimami areštinės kasoje, išrašant pajamų orderį, kurio šaknelė įteikiama juos įmokėjusiam asmeniui. Nuteistasis areštu apie įskaitytus į jo asmeninę sąskaitą pinigus turi būti areštinės administracijos informuotas ne vėliau kaip per dvi darbo dienas. XX. NUTEISTŲJŲ DARBAS AREŠTINĖSE
Nuteistųjų darbą areštinėse reikia vertinti kaip teigiamą jų ugdymo, mokymo bei šių įstaigų valdymo elementą. Kiek tai įmanoma, darbas turi palaikyti arba vystyti nuteistojo sugebėjimus užsidirbti pragyvenimui išėjus į laisvę.
Nuteistuosius areštu būtina aprūpinti tinkamu naudingu darbu arba organizuoti jiems kitą tikslingą veiklą, kad jie būtų užimti visą darbo dieną, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytais reikalavimais. Atsižvelgiant į nuteistųjų sutikimą, profesijas bei areštinės administracinius ir drausmės reikalavimus, nuteistiesiems suteikiama galimybė pasirinkti tokią darbinę veiklą, kurioje jie norėtų dalyvauti.
Nuteistųjų darbo organizavimas bei metodai turi būti kaip galima labiau panašūs į atitinkamo pobūdžio darbą laisvėje, tuo siekiant parengti nuteistuosius normaliam profesiniam gyvenimui. Todėl jis turi atitikti šiuolaikinio darbo standartus bei technologiją ir vykti pagal modernaus darbo organizavimo ir gamybos principus. Pelno siekimas neturi tapti nuteistųjų areštu įdarbinimo (pataisos) tikslu.
Areštinės direktorius, suderinęs su Kalėjimų departamentu, patvirtina nuteistųjų areštu įtraukimo į areštinės ir gretimų teritorijų tvarkymo bei nuteistųjų kultūros ir buities sąlygų gerinimo darbus tvarką.
Areštinių administracijai draudžiama leisti nuteistiesiems areštu dirbti darbus ir eiti pareigas, nustatytus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse.
Areštinėse dirbantys kartu su nuteistaisiais pagal darbo sutartis asmenys privalo laikytis taisyklių IV skyriuje nustatytų reikalavimų bei elgesio su nuteistaisiais areštu taisyklių ir duoti rašytinį pasižadėjimą (2 priedas).
Nuteistieji, atliekantys arešto bausmę areštinėse, dirba šių įstaigų gamybiniuose objektuose.
Areštinė, siekdama įtraukti nuteistuosius į darbą, gali įstatymų nustatyta tvarka bendradarbiauti su įstaigomis, įmonėmis, organizacijomis, kitais fiziniais ar juridiniais asmenimis.
Vedant atliekančius bausmę areštinėje nuteistuosius į darbą ir išvedant iš jo, jiems daroma krata, o gamybinės patalpos ir darbo vietos apžiūrimos.
Nesant galimybės areštinėje išvesti nuteistuosius darbui į gamybinę zoną, jie gali būti aprūpinti darbu kamerose laikantis sanitarinių normų ir darbuotojų saugos bei sveikatos reikalavimų.
Dienotvarkėje nustatytu laiku nuteistieji areštu išrikiuojami tam skirtoje vietoje išvedimui į darbą. Kartu tikrinama jų išvaizda ir pašalinami aprangos trūkumai.
Nuteistieji į darbą areštinės gamybinėje zonoje ir gamybiniuose objektuose, esančiuose už areštinės teritorijos ribų, išvedami (konvojuojami) pagal vardines korteles su nuteistųjų areštu fotonuotraukomis ir areštinės vadovybės patvirtintą darbų paskyrą.
Gamybinių tarnybų darbuotojai, kurių žinioje areštinės gamybinėje zonoje bus nuteistieji, asmeniškai juos priima iš areštinės direktoriaus budinčiojo padėjėjo ir apie tai pasirašo specialiame žurnale. Pasibaigus darbo dienai, gamybinių tarnybų darbuotojai perduoda nuteistuosius areštu budinčiajai priežiūros tarnybai.
Palikti nuteistuosius areštinės gamybinėje zonoje ar gamybiniame objekte, esančiame už areštinės teritorijos ribų, pasibaigus darbo laikui arba sugrąžinti juos į režiminę zoną anksčiau galima tik gavus rašytinį areštinės vadovybės leidimą.
Grįžtantiems iš darbo į areštinės režiminę zoną nuteistiesiems areštu kontrolės ir praleidimo punkte daroma krata. XXI. NUTEISTŲJŲ AREŠTU SOCIALINĖ REABILITACIJA
Socialinė reabilitacija yra viena iš nuteistųjų areštu pataisos priemonių.
Areštinės administracija turi panaudoti visas tinkamas pataisos, auklėjimo, dorovines, dvasines ir kitas priemones bei pagalbos formas bei taikyti jas, atsižvelgdama į kiekvieno nuteistojo pataisos poreikius.
Atsižvelgiant į nuteistųjų poreikius, areštinėse vykdomos Kalėjimų departamento patvirtintos, taip pat areštinės direktoriaus patvirtintos ir suderintos su Kalėjimų departamentu nuteistųjų socialinės reabilitacijos programos.
Atsižvelgiant į nuteistojo areštu asmenybę ir socialinės reabilitacijos poreikius, gali būti sudaromas individualaus darbo su nuteistuoju planas. Dirbant socialinės reabilitacijos darbą su nuteistaisiais, įvertinami jų poreikiai, rizikos laipsnis, nuteistieji skatinami rengtis reintegracijai į visuomenės gyvenimą, atlikus bausmę.
Atsižvelgiant į nuteistųjų poreikius, arešto bausmės atlikimo metu turi būti imamasi reikiamų palaipsninio nuteistųjų grąžinimo į gyvenimą visuomenėje priemonių.
Vykdant nuteistųjų socialinę reabilitaciją, įstatymų nustatyta tvarka pasitelkiamos valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos, visuomeninės ir religinės organizacijos, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys. Jų iniciatyva dalyvauti nuteistųjų socialinėje reabilitacijoje skatinama.
Areštinėse veikia psichologinės tarnybos, kurios tiria areštą atliekančius nuteistuosius ir pateikia rekomendacijas areštinės administracijai dėl socialinės reabilitacijos krypčių bei vykdo kitas teisės aktų nustatytas funkcijas. XXII. UŽSIENIEČIŲ, ŽURNALISTŲ IR KITŲ ASMENŲ LANKYMOSI AREŠTINĖSE TVARKA
Užsieniečiams, žurnalistams ir kitiems asmenims lankytis areštinėje gali leisti areštinės direktorius arba jo pareigas einantis pareigūnas, arba areštinės direktoriaus pavaduotojas. Kilus neaiškumams, šis klausimas gali būti suderintas su Kalėjimų departamento direktoriumi arba jo pareigas einančiu pareigūnu, arba Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotoju.
Užsienio valstybių informavimo priemonių atstovai į areštines gali būti įleisti, jeigu jie yra akredituoti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos.
Arešto bausmę atliekantys nuteistieji užsieniečiai turi teisę per Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją palaikyti ryšius su savo valstybių diplomatinėmis ir konsulinėmis įstaigomis bei tarptautinėmis organizacijomis. Lietuvos Respublikoje esančių užsienio valstybių diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų darbuotojai gali pasimatyti su jų atstovaujamų valstybių arešto bausmę atliekančiais piliečiais, suderinęs su areštinės direktoriumi ar jo pareigas einančiu pareigūnu.
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo priemonių atstovai gali lankytis areštinėje tik pateikę kuriam nors iš taisyklių 181 punkte nurodytų asmenų rašytinį prašymą, pasirašytą tos visuomenės informavimo priemonės, kuriai atstovauja, vadovo arba jo pavaduotojo. Lietuvos Respublikos visuomeninių organizacijų, religinių bendruomenių ir bendrijų atstovai, be rašytinio prašymo, turi pateikti įstatus, registruotus Lietuvos Respublikos visuomeninių organizacijų įstatymo (Žin., 1995, Nr. 18-400; 1998, Nr. 59-1653) ir Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo (Žin., 1995, Nr. 89-1985) nustatyta tvarka. Rašytiniame prašyme turi būti nurodyta, kas (vardas, pavardė ir pareigos), kada (data, laikas), kokiu tikslu ir kokioje areštinėje nori lankytis.
Užsieniečius, žurnalistus ir kitus asmenis areštinės teritorijoje lydi ir jų saugumą užtikrina šios įstaigos direktorius arba vienas iš jo pavaduotojų.
Draudžiama filmuoti ar fotografuoti nuteistąjį, atliekantį arešto bausmę, be išankstinio jo sutikimo, išskyrus Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytus atvejus. XXIII. NUTEISTŲJŲ AREŠTU LITERATŪROS BEI RAŠOMŲJŲ REIKMENŲ ĮSIGIJIMO IR NAUDOJIMOSI TVARKA
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bibliotekų įstatymo (Žin., 1995, Nr. 51-1245) 12 straipsnio 2 dalimi, nuteistiesiems areštu turi būti organizuojamos bibliotekų paslaugos. Šiuo tikslu areštinėse steigiamos bibliotekos arba sudaromos sutartys su viešosiomis bibliotekomis dėl bibliotekų paslaugų.
Nuteistiesiems areštu, atliekantiems bausmę areštinių kamerose, taip pat nuteistiesiems, atliekantiems nuobaudas areštinių karceriuose, knygos keičiamos ne rečiau kaip kartą per dešimt dienų, o esant galimybėms, kiekvieną dieną į šias kameras duodama po vieną laikraštį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bibliotekų įstatymo 24 straipsnio 2 dalimi, nuteistieji areštu bibliotekų abonentai, praradę spaudinius ir kitus dokumentus iš bibliotekų fondų arba padarę jiems nepataisomą žalą, privalo juos pakeisti tokiais pat bibliotekos pripažintais lygiaverčiais, o jei pakeisti neįmanoma, – atlyginti dešimteriopą jų rinkos kainą. Jeigu nuteistieji to nepadaro savo noru, padaryta žala atlyginama Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 170 straipsnyje nustatyta tvarka.
Areštinės administracija reguliariai atnaujina bibliotekos fondą, siekdama, kad kiekvienam nuteistajam tektų ne mažiau kaip 5 knygos, ir užsako periodinę spaudą – vidutiniškai po vieną laikraštį 50-čiai nuteistųjų. XXIV. NUTEISTŲJŲ AREŠTU NEŠIOJAMŲJŲ TELEVIZORIŲ, KOMPIUTERIŲ, VAIZDO MAGNETOFONŲ, NEŠIOJAMŲJŲ RADIJO IMTUVŲ, KOMPIUTERINIŲ ŽAIDIMŲ APARATŲ BEI KITŲ DAIKTŲ ĮSIGIJIMO IR NAUDOJIMOSI JAIS TVARKA
Areštą atliekantiems nuteistiesiems leidžiama naudotis sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių perduotais nešiojamaisiais televizoriais, kompiuteriais, vaizdo magnetofonais, nešiojamaisiais radijo imtuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais, kompaktinių diskų grotuvais ir muzikiniais instrumentais.
Areštinės direktorius įsakymu patvirtina tvarką, pagal kurią tikrinamos, peržiūrimos ir laikomos nuteistiesiems areštu pašto arba perduodamuose siuntiniuose pristatytos kasetės su vaizdo ar garso įrašu bei kompaktiniai diskai grotuvams ir kompiuterinių žaidimų aparatams, taip pat kitos informacijos ir duomenų laikmenos.
Motyvuotu areštinės direktoriaus nutarimu (24 priedas) paimti taisyklių 191 punkte nurodyti daiktai saugomi areštinėje. Paimti daiktai grąžinami juos perdavusiems asmenims pagal jų arba nuteistojo areštu rašytinį pareiškimą arba nuteistajam, kai jis paleidžiamas iš areštinės.
Areštinių gyvenamosiose kamerose, karceriuose ir, kai reikia, kitose patalpose įrengiami radijo taškai, kurie įjungiami ir išjungiami centralizuotai. Radijo klausymosi tvarką nustato areštinės direktorius įsakymu.
Nuteistiesiems, atliekantiems bausmę areštinėse, išskyrus nuteistuosius, atliekančius nuobaudas karceriuose, gali būti nemokamai rodomi kino filmai. XXV. NUTEISTŲJŲ SUSITIKIMŲ SU ADVOKATAIS TVARKA
Nuteistųjų areštu teisė į teisinę pagalbą įgyvendinama vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymu (Žin., 2000, Nr. 30-827) ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais teisinę pagalbą.
Advokatų lankymasis pas areštą atliekančius nuteistuosius neribojamas. Susitikimai su advokatu į pasimatymų skaičių neįskaitomi.
Advokatams leidžiama susitikti su nuteistaisiais areštu, pateikus juridinės konsultacijos orderį ir asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Nuteistajam po susitikimo su advokatu gali būti daroma krata. XXVI. SANTUOKOS SUDARYMO AREŠTINĖJE TVARKA
Areštinės administracija santuokai sudaryti skiria saugias ir tinkamas patalpas saugomoje areštinės teritorijoje.
Santuokos sudarymo metu dalyvauja nuteistasis, asmuo, sudarantis su nuteistuoju santuoką, kiti asmenys, kurių reikia šiai procedūrai atlikti, o areštinės direktoriui arba jo pareigas einančiam pareigūnui leidus, – svečiai.
Laikas, kurį nuteistasis areštu buvo išvestas iš karcerio sudaryti santuokos, įskaitomas į nuobaudos atlikimo laiką.
Po santuokos sudarymo areštinės įskaitos tarnybos darbuotojas nuteistojo areštu asmens anketoje įrašo sutuoktinio vardą ir pavardę, gimimo datą, santuokos sudarymo vietą ir datą. Anketoje taip pat daromas įrašas, jeigu nuteistasis, sudarydamas santuoką, pasirinko sutuoktinio pavardę arba dvigubą pavardę. Įrašai anketoje patvirtinami areštinės antspaudu su Lietuvos valstybės herbu.
Areštinės direktoriaus ar jo pareigas einančio pareigūno sprendimu nuteistajam, sudariusiam santuoką areštinėje, gali būti suteiktas papildomas trumpalaikis pasimatymas. XXVII. RELIGINIŲ APEIGŲ ATLIKIMO AREŠTINĖJE TVARKA
Kiek tai įmanoma, kiekvienam nuteistajam turi būti leidžiama tenkinti religinius, dvasinius bei moralinius poreikius dalyvaujant pamaldose arba susirinkimuose, vykstančiuose areštinėje, bei turėti tam reikalingas knygas ir literatūrą. Religinėms apeigoms atlikti areštinės administracija, atsižvelgdama į dvasininkų rekomendacijas ir esamas galimybes, įrengia atitinkamas patalpas.
Areštinėse turi teisę lankytis visų konfesijų dvasininkai. Dvasininkai lankyti nuteistuosius gali suderintu su areštinės administracija laiku. XXVIII. NUTEISTŲJŲ AREŠTU PRIĖMIMO ASMENINIAIS KLAUSIMAIS TVARKA
Asmeniniais klausimais nuteistuosius areštu priima areštinių vadovybė ir tarnybų vadovai bei Teisingumo ministerijos valstybės tarnautojai ir Kalėjimų departamento pareigūnai bei kiti valstybės tarnautojai pagal savo kompetenciją.
Taisyklių 206 punkte nurodyti asmenys apie nuteistųjų areštu priėmimą asmeniniais klausimais daro įrašus Nuteistųjų areštu priėmimo asmeniniais klausimais apskaitos žurnale (25 priedas).
Teisingumo ministerijos valstybės tarnautojai, Kalėjimų departamento pareigūnai ir kiti valstybės tarnautojai, areštinės direktorius įrašus apie nuteistųjų areštu priėmimą asmeniniais klausimais daro viename žurnale. Areštinės direktoriaus pavaduotojai, tarnybų vadovai įrašus apie nuteistųjų priėmimą daro kituose žurnaluose. Šie žurnalai laikomi areštinės raštinėje. Nuteistųjų areštu priėmimo asmeniniais klausimais apskaitos žurnalai įforminami ir registruojami areštinės raštinėje teisės aktų nustatyta tvarka.
Areštinės direktorius arba jo įgalioti asmenys ne rečiau kaip kartą per dvi savaites tikrina, kaip darbuotojai laikosi areštinės direktoriaus įsakymu patvirtinto nuteistųjų priėmimo asmeniniais klausimais grafiko ir kaip vykdomi šio priėmimo metu priimti sprendimai. XXIX. NUTEISTŲJŲ AREŠTU PASIŪLYMŲ, PRAŠYMŲ (PAREIŠKIMŲ), PETICIJŲ IR SKUNDŲ PRIĖMIMO, IŠSIUNTIMO, PERDAVIMO IR ATSAKYMŲ Į JUOS ĮTEIKIMO TVARKA
Nuteistieji areštu pasiūlymus, prašymus (pareiškimus), peticijas ir skundus pateikia raštu. Pasiūlymai, prašymai (pareiškimai), peticijos ir skundai, kuriuos reikia išsiųsti, areštinės personalui įteikiami pašto vokuose, o skirti areštinės direktoriui – nuteistojo nuožiūra.
Jeigu nuteistasis areštu nori prie pasiūlymo, prašymo (pareiškimo), peticijos ar skundo pridėti dokumentų ar kitos medžiagos, esančios jo asmens byloje, kopijas, areštinės administracija privalo nuteistajam padaryti prašomų dokumentų ir medžiagos kopijas. Šios paslaugos nuteistajam areštu suteikiamos, jei jis tuo metu yra mokus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 1039 „Dėl Dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 75-2294).
Nuteistieji areštu rašytinius pasiūlymus, prašymus (pareiškimus), peticijas ir skundus įteikia areštinės administracijos atstovui. Administracijos atstovas juos registruoja Nuteistųjų areštu rašytinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų registracijos žurnale (26 priedas) ir duoda nuteistajam pasirašyti.
Administracijos atstovas pašto vokuose gautus nuteistųjų areštu rašytinius pasiūlymus, prašymus (pareiškimus), peticijas ir skundus perduoda areštinės raštinei. Raštinės darbuotojai nuteistųjų pasiūlymus, prašymus (pareiškimus), peticijas ir skundus registruoja teisės aktų nustatyta tvarka.
Nuteistųjų areštu rašytinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų registracijos žurnalai registruojami areštinės raštinėje, o po to išduodami socialinės reabilitacijos tarnybos būrių viršininkams (areštinės direktoriaus įgaliotiems darbuotojams). Užpildytus ar toliau naudoti netinkamus žurnalus socialinės reabilitacijos tarnybų būrių viršininkai (areštinės direktoriaus įgalioti darbuotojai) grąžina į raštinę.
Žodiniai nuteistųjų areštu pasiūlymai, prašymai (pareiškimai) ir skundai registruojami Nuteistųjų areštu priėmimo asmeniniais klausimais apskaitos žurnale (25 priedas), kurį turi areštinės vadovybė ir kiekviena su nuteistaisiais tiesiogiai dirbanti tarnyba. Šie apskaitos žurnalai išduodami taisyklių 214 punkte nustatyta tvarka.
Atsakymus į nuteistųjų areštu pasiūlymus, prašymus (pareiškimus), peticijas ir skundus nuteistiesiems areštu įteikia areštinės direktoriaus įgalioti darbuotojai. XXX. PAREIGŪNAI, TURINTYS ĮGALIOJIMUS SKIRTI NUTEISTIESIEMS AREŠTU PASKATINIMO PRIEMONES IR NUOBAUDAS
Nuteistiesiems skiriamos paskatinimo priemonės ir nuobaudos, nustatytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse.
Areštinės direktorius arba jo pareigas einantis pareigūnas turi teisę nuteistiesiems areštu skirti visas paskatinimo priemones, nustatytas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse.
Areštinės direktoriaus pavaduotojas socialinei reabilitacijai turi teisę skirti nuteistiesiems areštu šias paskatinimo priemones: 219.
padėką; 219.
panaikinti galiojančią nuobaudą prieš terminą.
Areštinės būrių viršininkai turi teisę nuteistiesiems skirti paskatinimo priemonę – padėką.
Žemesnių pareigybių pareigūnai neturi teisės panaikinti galiojančios nuobaudos prieš terminą, jeigu ją paskyrė aukštesnių pareigybių pareigūnai.
Areštinės direktorius arba jo pareigas einantis pareigūnas turi teisę nuteistiesiems areštu skirti nuobaudas, nustatytas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse.
Dėl nuobaudos, numatytos Lietuvos Respublikos 60 straipsnio 2 dalies 5 punkte, skyrimo areštinės direktorius pateikia teikimą apylinkės teismui.
Areštinės direktoriaus pavaduotojas socialinei reabilitacijai turi teisę skirti nuteistiesiems areštu įspėjimą ir griežtą papeikimą.
Areštinės pareigūnų sprendimai dėl nuobaudų ar paskatinimo priemonių skyrimo skundžiami Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatyta tvarka. XXXI. PASKATINIMO PRIEMONIŲ IR NUOBAUDŲ SKYRIMO BEI VYKDYMO NUTEISTIESIEMS YPATUMAI
Paskatinimo priemonių ir nuobaudų skyrimo nuteistiesiems areštu tvarką nustato Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas.
Nuteistiesiems areštu, turintiems galiojančių nuobaudų, negalima skirti paskatinimo priemonių, išskyrus panaikinti galiojančią nuobaudą prieš terminą.
Nė vienas nuteistasis negali būti baudžiamas prieš tai neinformavus jo apie nusižengimą, kuriuo jis yra įtariamas, ir nedavus galimybės apsiginti. Jeigu nuteistasis, kuris įtariamas padaręs arešto bausmės atlikimo tvarkos pažeidimą, atsisako pasiaiškinti raštu, būrio viršininkas ar kitas pareigūnas nuteistojo areštu atsisakymą pasiaiškinti raštu įformina protokolu (27 priedas).
Laikas, kurį nuteistieji, uždaryti į areštinės karcerį, buvo perkelti gydytis į laisvės atėmimo vietų ligoninę arba valstybės ar savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešąją įstaigą, įskaitomas į nuobaudos atlikimo laiką, jeigu nuteistieji areštu į šias gydymo įstaigas buvo perkelti ne dėl ligos simuliacijos ar tyčinio savęs žalojimo. XXXII. NUOBAUDOS – UŽDARYTI NUTEISTĄJĮ AREŠTU Į KARCERĮ – VYKDYMO YPATUMAI
Nuteistojo areštu, kuriam paskirta nuobauda – uždaryti į areštinės karcerį, sveikatą privalo patikrinti gydytojas ir areštinės direktoriaus nutarime (28 priedas), kuriuo paskirta ši nuobauda, pažymėti, ar nuteistasis gali atlikti paskirtą nuobaudą.
Kai kitomis priemonėmis negalima užkirsti kelio šiurkščiam teisėtvarkos pažeidimui ir būtina pažeidimą padariusį nuteistąjį areštu laikinai, kol nėra areštinės direktoriaus, izoliuoti, jis gali būti uždarytas į karcerį. Tokia nuteistojo izoliacija galima tik iki atvyks areštinės direktorius, bet ne ilgiau kaip 24 valandoms. Tai nėra nuobauda. Priėmus sprendimą uždaryti nuteistąjį už padarytus bausmės atlikimo tvarkos pažeidimus į karcerį, laikino izoliavimo laikas įskaitomas į bendrą nutarimu paskirtą nuobaudos laiką. Nuteistojo laikinas uždarymas į karcerį įforminamas areštinės direktoriaus budinčiojo padėjėjo nutarimu (29 priedas). Nutarimą uždaryti į karcerį nuteistajam areštu paskelbia šią nuobaudą paskyręs pareigūnas arba areštinės direktoriaus budintysis padėjėjas.
Į karcerį nuteistuosius areštu uždaro prižiūrėtojai, vadovaujami areštinės direktoriaus budinčiojo padėjėjo. Nuteistiesiems daroma krata. Apie nuteistojo uždarymą į šias patalpas įrašoma Nuteistųjų areštu uždarymo į karcerį apskaitos žurnale (30 priedas).
Uždaromiems į karcerį nuteistiesiems areštu atliekamas visas sanitarinis paruošimas.
Nuteistiesiems areštu, kurie uždaromi į karcerį, plaukai nukerpami tik gavus rašytinį gydytojo patvirtinimą, kad tai būtina dėl sveikatos ar higienos.
Uždaromiems į karcerį nuteistiesiems neleidžiama su savimi imti maisto produktų ir asmeninių daiktų, išskyrus rūkalus, degtukus, vienkartinius žiebtuvėlius, rankšluostį, muilą, dantų pastą, dantų šepetėlį, plastmasines šukas, nosinę, moterims – būtinus higienos reikmenis. Nuteistiems nepilnamečiams turėti rūkalus, degtukus, vienkartinius žiebtuvėlius karceryje draudžiama. Daiktams laikyti kamerose ant sienų įrengiamos lentynos. Areštinės direktorius privalo užtikrinti uždarytų nuteistųjų asmeninių daiktų, atiduotų saugojimui į sandėlį, saugumą per visą nuobaudos atlikimo laiką. Maisto produktai perduodami saugojimui į sandėlį ir nuteistiesiems grąžinami atlikus nuobaudą. Greitai gendantys maisto produktai įdedami į šaldytuvą. Jeigu dėl natūralių sąlygų maisto produktai sugenda, jie, dalyvaujant nuteistajam, sunaikinami. Apie tai surašomas aktas, kuris, nuteistajam pasirašius, įsiuvamas į jo asmens bylą.
Nuteistieji areštu, uždaryti į karcerį, lieka būrio, kuriame buvo, sudėtyje. Areštinės socialinės reabilitacijos tarnybos būrių viršininkai ir kiti darbuotojai su nuteistaisiais areštu nuobaudos atlikimo metu dirba individualų darbą.
Areštinių karceriuose nuteistieji laikomi po vieną.
Nuteistasis areštu, uždarytas į karcerį, kamerą tvarko pats.
Nuteistųjų, uždarytų į karcerį, medicininė apžiūra ir ambulatorinis gydymas atliekamas specialiai karcerio patalpose įrengtoje patalpoje. Šių nuteistųjų sanitarinis paruošimas vykdomas bendra tvarka, tačiau atskirai nuo kitų nuteistųjų.
Nuteistieji areštu, laikomi karceryje, į darbą nevedami.
Už arešto bausmės atlikimo tvarkos pažeidimą į areštinės karcerį uždarytiems nuteistiesiems gali būti skiriamos visos įstatymo nustatytos nuobaudos, išskyrus uždarymą į karcerį.
Jeigu gydytojas areštinės direktoriui pateikia rašytinę išvadą, kad į karcerį uždarytas nuteistasis areštu negali toliau atlikti jam paskirtos nuobaudos, areštinės direktorius privalo nuobaudos vykdymą nutraukti.
Atlikę nuobaudą nuteistieji areštu nedelsiant paleidžiami iš karcerio.
Areštinės direktorius, jo pavaduotojai, direktoriaus budintieji padėjėjai, tarnybų viršininkai bei socialinės reabilitacijos tarnybos būrių viršininkai ir kiti specialistai privalo nuolat lankytis karceryje, tikrinti nuteistųjų areštu laikymo sąlygas, imtis priemonių trūkumams šalinti, nagrinėti nuteistųjų skundus ir daryti įrašus Pareigūnų lankymosi karceryje apskaitos žurnale (31 priedas). XXXIII. PASKATINIMO PRIEMONIŲ IR NUOBAUDŲ APSKAITA
Nutarimai (28, 32 ir 33 priedai) ir įsakymų dėl paskatinimo priemonių ir nuobaudų skyrimo nuteistiesiems kopijos ir išrašai, medžiaga apie nuteistųjų areštu padarytus bausmės atlikimo tvarkos pažeidimus bei jų rašytiniai pasiaiškinimai (protokolai, kurie buvo surašyti nuteistiesiems atsisakius pasiaiškinti raštu) įsiuvami į nuteistųjų areštu asmens bylas.
Būriuose nuteistųjų paskatinimo priemonių ir nuobaudų apskaitą tvarko būrių viršininkai.
Areštinės direktoriaus budintieji padėjėjai apie visus nuteistųjų padarytus bausmės atlikimo tvarkos pažeidimus, o būrių viršininkai apie pažeidėjų atžvilgiu taikytas drausminio ar kitokio poveikio priemones daro atitinkamus įrašus Tarnybinių pranešimų apie nuteistųjų areštu padarytus bausmės atlikimo tvarkos pažeidimus registracijos žurnale (34 priedas). Šių pažeidimų registravimą kontroliuoja areštinės direktoriaus pavaduotojas.
Nutarimus ir įsakymų dėl nuobaudų skyrimo nuteistiesiems kopijas bei išrašus Įsakymų kopijų (išrašų) ir nutarimų dėl nuobaudų skyrimo nuteistiesiems areštu registracijos žurnale (35 priedas) registruoja areštinės direktoriaus įsakymu įgaliotas pareigūnas, kuris taip pat yra atsakingas už šio žurnalo saugojimą.
Įsakymų kopijos bei išrašai ir nutarimai ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo paskirtų nuobaudų įvykdymo (atlikimo) momento perduodami areštinės įskaitos tarnybos darbuotojui, jam pasirašant šiame punkte nurodytame žurnale, kad įsiūtų į nuteistųjų areštu asmens bylas.
Paskatinimo priemonių ir nuobaudų, skirtų nuteistiesiems areštu, apskaitą ir drausminės praktikos analizę atlieka areštinės direktoriaus pavaduotojas socialinei reabilitacijai. XXXIV. NUTEISTŲJŲ AREŠTU PASIVAIKŠČIOJIMO GRYNAME ORE TVARKA
Nuteistųjų areštu pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje areštinės teritorijoje. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė gali būti sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka nuteistasis areštu.
Kad nuteistieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, areštinių režiminių zonų gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimų kiemai.
Pasivaikščiojimo kiemų kamerose vienam nuteistajam turi tekti ne mažiau kaip 5 kvadratiniai metrai pasivaikščiojimui skirto ploto. Kiemų kameros uždengiamos metaliniu grotuotu rėmu. Kiekvienos stačiakampės grotų akutės matmenys – ne daugiau kaip 17x17 centimetrų. Grotuotas rėmas uždengiamas metaliniu tinklu, kurio vienos akutės matmenys – ne daugiau kaip 5x5 centimetrai. Pasivaikščiojimo kiemų kamerose durys įrengiamos pagal reikalavimus, kurie taikomi gyvenamųjų kamerų durims (nėra tik užsklendžiamų langelių). Vidinių grotuotų durų nėra. Išilgai pasivaikščiojimo kiemų sienų, viršuje, priešpriešiais prižiūrėtojo pakylai, kuria jis vaikšto stebėdamas nuteistuosius areštu, įrengiami 1,2 metro pločio stogai, kad nuteistieji galėtų pasislėpti nuo kritulių. Pasivaikščiojimo kiemų kamerose turi būti įrengti vandens latakai. Pasivaikščiojimo kiemų kameros valomos kartą per dieną (esant būtinybei, šios kameros gali būti valomos dažniau).
Nuteistiesiems, sergantiems aktyvia tuberkulioze, pasivaikščioti įrengiami atskiri pasivaikščiojimo kiemai. Ne rečiau kaip kartą per savaitę atliekama jų baigiamoji dezinfekcija. Sergantys užkrečiamosiomis ligomis, nurodytomis užkrečiamųjų ligų sąraše, patvirtintame Sveikatos apsaugos ministerijos, nuteistieji pasivaikščioti vedami atskirai nuo kitų asmenų. Po šių sergančiųjų pasivaikščiojimo tą pačią dieną į pasivaikščiojimo kiemelius kiti nuteistieji pasivaikščioti neleidžiami, kasdien atliekama šių kiemų dezinfekcija.
Pasivaikščioti vienu metu gali būti vedami visi vienoje kameroje esantys nuteistieji areštu. Vedami pasivaikščioti nuteistieji turi būti apsirengę pagal metų laiką ir oro temperatūrą.
Nuteistieji areštu, kurie pasivaikščiojimo metu bando žodžiu ar kitais būdais palaikyti ryšius su nuteistaisiais, kurių pasivaikščiojimas vyksta kitose areštinės pasivaikščiojimų kiemų kamerose, naudoja fizinį ar psichinį smurtą kitų asmenų atžvilgiu, turi daiktų ir reikmenų, kuriuos draudžiama turėti arešto bausmę atliekantiems nuteistiesiems, įžeidinėja, užpuola ar priešinasi areštinės personalui, areštinės direktoriaus budinčiojo padėjėjo sprendimu gali būti pašalinti iš pasivaikščiojimų kiemų ir uždaryti į gyvenamąsias kameras. XXXV. NUTEISTŲJŲ AREŠTU MATERIALINIO BUITINIO APRŪPINIMO YPATUMAI
Jeigu nuteistasis areštu raštu atsisako patalynės, kuri jam nemokamai suteikiama pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 2 dalį, jam leidžiama naudotis nuosava patalyne, kurios apskaitą tvarko areštinės administracija. Šios apskaitos tvarką nustato areštinės direktorius įsakymu. Iš asmens, atnešusio į areštinę nuteistajam patalynę, ji priimama taisyklių 113 punkte nustatyta tvarka.
Areštinės administracija neatsako už nuteistųjų asmeninius daiktus ir reikmenis bei maisto produktus, kurie nebuvo atiduoti saugoti į areštinės sandėlį. XXXVI. NUTEISTŲJŲ AREŠTU SVEIKATOS PRIEŽIŪROS YPATUMAI
Arešto bausmę atliekančių nuteistųjų sveikatos priežiūrą organizuoja Sveikatos apsaugos ministerija.
Areštinių asmens sveikatos priežiūros tarnybų struktūrą, etatų skaičių ir veiklos tvarką nustato Pataisos įstaigose ir areštinėse steigiamų asmens sveikatos priežiūros įstaigų ir tarnybų struktūra, etatų skaičius ir veiklos tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 116/V-232 (Žin., 2003, Nr. 39-1799).
Į laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigas arba valstybės ar savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešąsias įstaigas nuteistieji areštu siunčiami rašytiniu pataisos įstaigos, kurioje veikia areštinė, sveikatos priežiūros tarnybos (toliau vadinama – sveikatos priežiūros tarnyba) vadovo arba jo pareigas einančio gydytojo nukreipimu.
Tik po sveikatos patikrinimo naujai atvykę į areštinę nuteistieji perkeliami į bendras gyvenamąsias patalpas.
Už informacijos apie sveikatos priežiūros paslaugų teikimo areštinėje tvarką, pacientų teises ir pareigas teikimo organizavimą atsako areštinės direktorius ir sveikatos priežiūros tarnybos vadovas. Jeigu ligoniui reikalinga būtinoji medicinos pagalba, o ji dėl kokių nors priežasčių negali būti suteikta areštinėje ar pataisos įstaigoje, kurioje veikia areštinė, ligonis turi būti informuotas, kada ji bus suteikta ir kokios pagalbos nesuteikimo priežastys.
Visi dokumentai, esantys nuteistojo areštu asmens sveikatos istorijoje (medicininės apskaitos forma Nr. 025/a-p), yra konfidencialūs. Jie laikomi sveikatos priežiūros tarnyboje ir yra prieinami tik šios tarnybos sveikatos priežiūros specialistams, išskyrus sanitarus, kurių pareigas atlieka nuteistieji (kol nuteistieji laikomi areštinėje), jeigu įstatymuose nenumatyta kitaip. Asmens sveikatos istorija pridedama prie nuteistojo areštu asmens bylos, kai jis pervežamas į kitą bausmės atlikimo įstaigą, laisvės atėmimo vietų ligoninę, kardomojo kalinimo (suėmimo) vietą arba policijos komisariato areštinę. Asmens sveikatos istorija gali būti pateikiama valstybės ar savivaldybės asmens sveikatos priežiūros viešosios įstaigai, kai į ją pervežamas nuteistasis areštu.
Išskyrus neatidėliotinos medicinos paslaugos suteikimą, diagnozuoti ligas, išduoti vaistus, medicininės paskirties daiktus, atlikti medicinines intervencijas ne sveikatos priežiūros tarnybos patalpose draudžiama.
Nuteistieji, laikomi areštinėse, kuriose nuteistųjų patekimas į sveikatos priežiūros tarnybą apribotas, priėmimui pas sveikatos priežiūros specialistą registruojami iš anksto. Areštinių gyvenamųjų patalpų korpusuose (priestatuose, aukštuose, karceriuose) šių įstaigų direktorių įgalioti priežiūros pareigūnai pildo Nuteistųjų areštu ambulatorinio priėmimo registracijos žurnalus (36 priedas). Nuteistieji registruojami kasdien. Užbaigus registravimą, žurnalai pristatomi į sveikatos priežiūros tarnybą jos darbo dienos pradžioje. Už visų registruotų nuteistųjų susitikimą su sveikatos priežiūros specialistais atsako už registraciją atsakingi pareigūnai. Į sveikatos priežiūros tarnybą pacientai atvyksta lydimi prižiūrėtojų areštinėje nustatyta tvarka. Sveikatos priežiūros specialistui paprašius, paciento priėmimo metu patalpoje privalo būti tokios pat lyties kaip ir nuteistasis prižiūrėtojas.
Kamerose laikomus nuteistuosius areštu nuolat lanko sveikatos priežiūros specialistas. Sveikatos priežiūros specialistams draudžiama be priežiūros pareigūnų įeiti į kameras ir likti vieniems su nuteistaisiais. Priežiūros pareigūnai privalo užtikrinti, kad būtų aplankyti bet kurioje kameroje laikomi nuteistieji areštu, jeigu to reikalauja gydytojas arba budintis sveikatos priežiūros specialistas, taip pat, kad šie specialistai būtų apsaugoti.
Nuteistieji areštu, prieš kuriuos buvo panaudotos specialiosios priemonės, išskyrus antrankius, tramdomuosius marškinius ir surišimo priemones, nedelsiant turi būti pateikti apžiūrai sveikatos priežiūros specialistui. Pareigūnai, naudojantys specialiąsias priemones, turi mokėti suteikti pirmąją medicinos pagalbą.
Pirmąją medicinos pagalbą nuteistajam areštu ūmaus gyvybei pavojingo susirgimo arba nelaimingo atsitikimo atveju privalo nedelsdami suteikti areštinės darbuotojai pagal savo kompetenciją. Jeigu nuteistajam areštu reikalinga medicinos pagalba, kurios suteikti sveikatos priežiūros tarnyba negali, ji turi būti suteikta laisvės atėmimo vietų ligoninėje arba valstybės ar savivaldybės asmens sveikatos priežiūros viešojoje įstaigoje, užtikrinant nuteistojo apsaugą. Jeigu sveikatos priežiūros specialisto nėra, sprendimą dėl nuteistojo areštu, kuriam reikalinga būtinoji medicinos pagalba, siuntimo į gydymo įstaigą priima areštinės direktorius, jo atsakingas pavaduotojas arba direktoriaus budintysis padėjėjas. Nuteistuosius areštu konvojaus pareigūnų pristatytus į laisvės atėmimo vietų ligoninę, priima ligoninės direktoriaus budintysis padėjėjas ir budintysis gydytojas. Nuteistieji areštu, kurie į laisvės atėmimo vietų ligoninę pristatyti planinio konvojaus, priimami pateikus nuteistojo areštu asmens bylą, medicininį nukreipimą, asmens sveikatos istoriją, Individualaus darbo su nuteistuoju areštu knygelę ir Nuteistojo areštu pasimatymų, gautų pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda apskaitos kortelę. Nuteistąjį areštu, neplaninio konvojaus pristatytą į laisvės atėmimo vietų ligoninę be asmens bylos, ligoninės direktoriaus budintysis padėjėjas ir budintysis gydytojas priima, vadovaudamiesi nuteistųjų areštu lydėjimo sąrašu ir medicininiu nukreipimu, o trūkstami dokumentai, nurodyti šiame punkte, išreikalaujami iš tos areštinės, kuri į ligoninę pasiuntė nuteistąjį areštu.
Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, įtariami susirgę, sergantys užkrečiamomis ligomis, nustatytomis Sveikatos apsaugos ministerijos, vežami atskirai nuo sveikų asmenų atskira specialaus transporto priemone laikantis priešepideminių taisyklių įstatymų nustatyta tvarka. Apie būtinumą nuteistąjį areštu vežti atskirai, areštinės direktorių ar jo pareigas einantį pareigūną informuoja sveikatos priežiūros tarnybos gydytojas. Tai įrašoma pervežamo nuteistojo areštu asmens bylos pažymoje. Po kiekvieno užkrečiamosiomis ligomis sergančių nuteistųjų areštu pervežimo atliekama specialios transporto priemonės dezinfekcija.
Rengiant ligonį pervežti į kitą areštinę, kardomojo kalinimo (suėmimo) vietą ar policijos komisariato areštinę, jo sutikimu išduodamas pervežimo metu būtinas vaistų kiekis gamintojo pakuotėje, taip pat medicinos pažymėjimas, kuriame nurodoma liga, leidžiamų turėti vaistų pavadinimai ir kiekis.
Areštinės direktorius, suderinęs su Kalėjimų departamentu, patvirtina vaistų, vitaminų ir kitų medicininės paskirties daiktų (kurių nedraudžiama turėti (gauti) nuteistiesiems areštu) priėmimo, išdavimo nuteistiesiems, grąžinimo, apskaitos tvarką. Ši tvarka paskelbiama ir areštinės pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda priėmimo biuro nuteistųjų areštu lankytojų patalpoje.
Informaciją apie išaiškintas užkrečiamąsias ligas, kuriomis susirgo areštinėse laikomi nuteistieji, šių ligų sukėlėjų nešiojimo ar mirties atvejus pateikiama Ekstremalių sveikatai situacijų centrui Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 467 (Žin., 2002, Nr. 96-4228) nustatyta tvarka. XXXVII. HIGIENOS IR PRIEŠEPIDEMINIŲ TAISYKLIŲ LAIKYMASIS AREŠTINĖSE
Nuteistiesiems areštu skirtos patalpos, ypač miegamosios, turi atitikti sveikatos ir higienos reikalavimus. Turi būti skiriamas reikiamas dėmesys klimato sąlygoms, kubinei oro talpai, reikiamam vietos plotui, apšvietimui, šildymui ir vėdinimui. Nuteistųjų nuolat naudojamos areštinės patalpos turi būti gerai sutvarkytos ir švarios.
Areštinių personalas, lankytojai ir nuteistieji areštu privalo laikytis higienos ir priešepideminių taisyklių bei reikalavimų. Nuteistieji turi būti aprūpinti vandeniu ir higienos reikmenimis, reikalingais sveikatai ir švarai palaikyti.
Kiekvienam nuteistajam areštinėje turi būti prieinama būtinoji higienos ir visuomenės sveikatos saugos informacija.
Areštinių personalas ir nuteistieji teisės aktų nustatyta tvarka ir periodiškumu privalo pasitikrinti sveikatą, turėti galimybę įgyti reikiamų higienos, sveikatos saugos žinių ir įgūdžių. Areštinių prekybos, mitybos, pasimatymų, pašto bei perduodamų siuntinių priėmimo, dušų, kirpyklų, skalbyklų, sveikatos priežiūros tarnybų darbuotojų sveikatos tikrinimo ir higienos žinių bei įgūdžių įgijimo tvarką nustato teisės aktai.
Naujai atvykusiems į areštines nuteistiesiems atliekamas sanitarinis švarinimas, sudaroma galimybė nusiprausti duše. Areštinių personalui draudžiama reikalauti, kad nuteistieji areštu nusikirptų plikai, jeigu nėra gydytojo rašytinio patvirtinimo, kad tai reikalinga dėl sveikatos ar higienos. Parazitinių ligų nešiotojai nukerpami plikai, gavus gydytojo rašytinį patvirtinimą, kad tai yra būtina dėl sveikatos ar higienos. Taip pat dezinfekuojami jų rūbai.
Ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems areštu suteikiama galimybė nusiprausti duše, gauti išskalbtą patalynę bei apatinius drabužius. Nuteistieji gali nuolat naudotis kirpėjo paslaugomis.
Periodiškai dezinfekuojamos gyvenamosios kameros, komunalinės ir buitinės patalpos, sanitariniai mazgai, valgykla, maisto ir drabužių sandėliai, kitos patalpos bei transporto, kuriuo vežami sergantys nuteistieji, priemonės. Areštinėse atliekant dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją vadovaujamasi teisės aktais, reglamentuojančiais dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos tvarką.
Areštinėse dušai, sanitarinės švaryklos, skalbyklos, kirpyklos, džiovyklos ir kitos komunalinės ir buitinės paskirties objektai turi veikti nuolat.
Areštinės administracija privalo užtikrinti, kad įstaigos parduotuvėje (kioske) visada būtų pakankamai higienos priemonių. XXXVIII. NUTEISTŲJŲ AREŠTU BUITINIŲ IR GAMYBINIŲ TRAUMŲ APSKAITA
Nuteistąjį areštu, kurio sveikata sutrikdyta, apžiūri sveikatos priežiūros specialistas ir parašo pažymėjimą apie nuteistojo sveikatos sutrikdymo pobūdį, nurodo aplinkybes (pagal nuteistojo pasakojimą), kurioms esant buvo padarytas sveikatos sutrikdymas, datą, laiką, vietą ir nustatymo laiką. Sveikatos priežiūros specialistas taip pat daro įrašą specialiame žurnale, nurodytame taisyklių 284 punkte, ir apie tai praneša areštinės direktoriui arba direktoriaus pavaduotojui, o kai jų nėra, – vidaus tyrimų tarnybos pareigūnui. Apie nuteistajam areštu padarytą sveikatos sutrikdymą areštinės direktorius ar jo pavaduotojas privalo nedelsdamas raštu pranešti teritorinės prokuratūros prokurorui.
Nuteistiesiems areštu padarytų sveikatos sutrikdymų (buitinių ir gamybinių traumų) atvejai registruojami specialiame žurnale, kuriame nurodoma: eilės numeris, registravimo data ir laikas, nuteistojo vardas ir pavardė, gimimo metai, būrio ir kameros numeris, sveikatos sutrikdymo aprašymas, pareigūno, gavusio pirminę medžiagą apie nuteistojo sveikatos sutrikdymą, vardas ir pavardė, parašas, pastabos.
Nuteistiesiems areštu darbo vietoje padarytų sveikatos sutrikdymų atvejus pirmiausia nagrinėja darbuotojų saugos ir sveikatos specialistas, kuris, esant gamybinei traumai, medžiagą kartu su savo tarnybiniu pranešimu perduoda areštinės direktoriui arba direktoriaus pavaduotojui, o kai jų nėra, – vidaus tyrimų tarnybos pareigūnui. Apie nuteistajam areštu darbo vietoje padarytą sveikatos sutrikdymą areštinės direktorius ar jo pavaduotojas privalo nedelsdamas raštu pranešti teritorinės prokuratūros prokurorui. XXXIX. AREŠTINĖS PERSONALO VEIKSMAI NUTEISTAJAM PAREIŠKUS APIE BADAVIMĄ
Nuteistajam areštu rašytiniu pareiškimu paskelbus apie badavimą, areštinės direktorius arba jo pavaduotojas per 24 valandas privalo pasikalbėti su badaujančiuoju, išsiaiškinti badavimo priežastis. Areštinės direktorius ar jo įgaliotas pareigūnas turi apie nuteistojo badavimą pranešti prokurorui ir Kalėjimų departamento direktoriui. Paaiškėjus, kad badaujančio nuteistojo areštu reikalavimai yra pagrįsti ir teisėti, areštinės administracija imasi neatidėliotinų priemonių šiems reikalavimams patenkinti.
Areštinės administracija per tris dienas nuo nuteistojo areštu badavimo pradžios nusiunčia jį pasitikrinti fizinės ir psichinės sveikatos būklės. Jeigu badavimas nėra psichikos ligos pasekmė, administracija kartu su psichologinės tarnybos, sveikatos priežiūros specialistais privalo supažindinti badaujantį nuteistąjį su galimomis pasekmėmis jo sveikatai ir įtikinti jį atsisakyti badauti. Badaujantis nuteistasis, kuris ir toliau atsisako valgyti, pagal motyvuotą areštinės direktoriaus arba jo pareigas einančio pareigūno nutarimą (38 priedas) gali būti laikomas atskirai nuo kitų nuteistųjų areštu.
Badaujančiam nuteistajam areštu pateikus skundą dėl sveikatos, jo atleidimo nuo darbo ir kitų pareigų vykdymo medicininė ekspertizė atliekama teisės aktų, reglamentuojančių laikinojo nedarbingumo dėl ligos ekspertizės atlikimą, nustatyta tvarka.
Badaujantį nuteistąjį areštu kasdien apžiūri sveikatos priežiūros specialistas, kuris duomenis apie nuteistojo sveikatos būklę įrašo asmens sveikatos istorijoje (ambulatorinėje kortelėje). Badaujančiajam susirgus, jo sveikatos priežiūra organizuojama teisės aktų nustatyta tvarka.
Badaujančiam nuteistajam areštu, laikomam atskirai nuo kitų nuteistųjų areštu, maistas pateikiamas laikantis maitinimo grafiko ir maisto normų, jam pasiūloma valgyti. Badaujančiajam atsisakius valgyti, maistas po dviejų valandų paimamas ir apie tai įrašoma Maisto pristatymo sąmoningai badaujančiam nuteistajam, laikomam atskirai nuo kitų nuteistųjų, apskaitos kortelėje (39 priedas).
Nuteistajam areštu nustojus badauti, taisyklių 287 ir 290 punktuose nurodytas nutarimas, kortelė ir kiti dokumentai, susiję su nuteistojo badavimu, įsiuvami į jo asmens bylą.
Pagal medicininius parodymus sveikatos priežiūros tarnybos patalpose maitinami nuteistieji areštu – psichikos ligoniai, dėl sveikatos būklės negalintys įvertinti badavimo pasekmių ir už jas atsakyti, taip pat kiti badaujantys nuteistieji areštu, kurių sąmonė arba psichika dėl badavimo sutrikusi ir kurių gyvybei gresia tiesioginis pavojus. Sprendimą dėl šiame punkte nurodytų priemonių priima gydytojų komisija, kurios bent vienas narys yra psichiatrijos specialistas.
Badaujančio nuteistojo areštu medicininė dokumentacija pildoma teisės aktų nustatyta tvarka. XL. NUTEISTŲJŲ AREŠTU MAITINIMO ORGANIZAVIMAS
Maistui gaminti areštinėse įrengiamos virtuvės, vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 15:2001 „Maisto higiena“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 684 (Žin., 2002, Nr. 9-324). Maistas nuteistiesiems areštu turi būti gaminamas tris kartus per parą pagal fiziologinių mitybos normų, technologinių procesų bei higienos taisyklių reikalavimus ir valgiaraštį. Valgiaraštį sudaro areštinės materialinio aprūpinimo tarnyba. Ji valgiaraštį, suderintą su sveikatos priežiūros tarnyba, pateikia tvirtinti šios įstaigos direktoriui. Patvirtintą valgiaraštį išimtiniais atvejais gali pakeisti areštinės direktorius arba jo pareigas einantis pareigūnas rašytiniu nurodymu, nepažeisdamas maisto normos energinės vertės balanso. Valgiaraštis surašomas trimis egzemplioriais: pirmasis saugomas buhalterijoje, antrasis pakabinamas virtuvėje, trečiasis lieka materialinio aprūpinimo tarnyboje. Be valgiaraščio, virtuvėje pakabinami maitinimo grafikai ir maisto normos.
Areštinės buhalterija išrašo važtaraščius pagal atitinkamas maisto normas, remdamasi įskaitos tarnybos pažymėjimu, nurodančiu nuteistųjų, laikomų areštinėje, skaičių (kiekvienai maisto normai atskirai). Pasikeitus nuteistųjų skaičiui, surašomas papildomas produktų išdavimo arba grąžinimo į maisto produktų sandėlį važtaraštis. Produktų išdavimo važtaraštis surašomas dviem egzemplioriais: pirmasis paliekamas areštinės maisto produktų sandėlyje, antrasis atiduodamas valgyklos vedėjui. Maisto produktai virtuvei išduodami parai. Poilsio ir švenčių dienomis leidžiama maisto produktus išduoti dviem arba trims paroms. Už jų saugumą ir naudojimą pagal paskirtį atsako valgyklos vedėjas. Produktai maisto daviniams gaminti išduodami iš paros normos kiekvienam virimui pagal atskirą važtaraštį (pagal valgiaraštį ir areštinėje laikomų nuteistųjų skaičių). Maisto produktai, dalyvaujant areštinės direktoriaus budinčiajam padėjėjui, sudedami į katilus pagal svorį, nurodytą važtaraštyje, atsižvelgiant į maisto produktų nuostolius technologinio paruošimo metu.
Jeigu nuteistieji areštu maitinami dviem arba trimis pamainomis ir tarp jų yra ilgesnės negu valandos pertraukos, maistas gaminamas kiekvienai pamainai atskirai. Maistas turi būti pagamintas likus 20–30 minučių iki patiekimo. Nuteistiesiems, kurie negali pavalgyti laiku, pagamintą maistą galima laikyti iki dviejų valandų. Jeigu nuteistieji areštu negali pavalgyti ilgiau negu dvi valandas, maistas jiems gaminamas atskirai. Intervalai tarp maitinimų, išskyrus miegui skirtą laiką, neturi būti ilgesni nei septynios valandos.
Nuteistieji areštu nepilnamečiai maitinami keturis kartus per dieną. Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytos maisto normos bendrasis kaloringumas paskirstomas taip, kad 30 jo procentų sudarytų pusryčiai, 40 procentų – pietūs, 10 procentų – pavakariai, 20 procentų – vakarienė. Nepilnamečiams maitinimo grafikas sudaromas taip, kad tarpai tarp maitinimų būtų ne trumpesni kaip trys ir ne ilgesni kaip keturios su puse valandos.
Patiekti pagamintą maistą leidžia areštinės direktoriaus budintysis padėjėjas, vadovaudamasis sveikatos priežiūros specialisto juslinio patikrinimo rezultatais, įrašytais Pagaminto maisto kokybės įvertinimo žurnale (40 priedas). Be sveikatos priežiūros specialisto juslinio patikrinimo ir areštinės direktoriaus budinčiojo padėjėjo leidimo patiekti maistą draudžiama.
Jeigu nuteistieji maitinami valgykloje, valgiaraštyje nurodytas duonos kiekis kiekvienam maitinimui išduodamas atskirai, o jeigu nuteistieji maitinami kamerose, per pusryčius jiems gali būti išduodama visa dienos duonos norma.
Kamerose laikomiems nuteistiesiems areštu maistas į kameras arba į specialiai įrengtas patalpas gamybinėje zonoje ar į už areštinės teritorijos ribų esantį gamybinį objektą pristatomas termosuose.
Dalijant maistą nuteistiesiems areštu, laikomiems kamerose, prie kamerų turi būti prižiūrėtojai.
Areštinės virtuvės ir maisto sandėlių patalpos periodiškai dezinfekuojamos, dezinsekuojamos ir deratizuojamos.
Areštinės virtuvės, maisto produktų sandėlių ir maisto išdavimo darbuotojai teisės aktų nustatyta tvarka turi būti pasitikrinę sveikatą ir išklausę privalomojo higienos mokymo kursą. XLI. AREŠTĄ ATLIEKANČIŲ NUTEISTŲJŲ TRUMPALAIKĖS IŠVYKOS Į NAMUS DĖL ITIN SVARBIŲ ŠEIMINIŲ APLINKYBIŲ TVARKA
Nuteistiesiems, kurie gerai elgiasi, gali būti suteikta trumpalaikė išvyka į namus dėl itin svarbių šeiminių aplinkybių. Leidimą parvykti į namus ne ilgiau kaip penkioms paroms duoda areštinės direktorius.
Nuteistajam areštu gali būti suteikta trumpalaikė išvyka į namus dėl: 305.
sutuoktinio, sugyventinio ar artimojo giminaičio mirties; 305.
sutuoktinio, sugyventinio ar artimojo giminaičio sunkios ligos, gresiančios ligonio gyvybei; 305.
gaivalinės nelaimės, kuri padarė didelę materialinę žalą nuteistajam areštu arba jo sutuoktiniui, sugyventiniui ar artimiesiems giminaičiams; 305.
kitų itin svarbių šeiminių aplinkybių.
Dokumentai, patvirtinantys itin svarbias šeimines aplinkybes, kurioms esant nuteistajam gali būti suteikta trumpalaikė išvyka į namus, yra: 306.
mirties liudijimas (medicininis mirties liudijimas) ar šių dokumentų kopijos (nuorašai), patvirtintos notaro; 306.
valstybės ar savivaldybės asmens sveikatos priežiūros viešosios įstaigos išvada (pažyma) dėl nuteistojo areštu sutuoktinio, sugyventinio ar artimojo giminaičio sunkios ligos, gresiančios ligonio gyvybei, patvirtinta šios įstaigos vadovo arba jį pavaduojančio asmens parašu ir antspaudu su Lietuvos valstybės ar savivaldybės herbu; 306.
savivaldybės įgaliotos institucijos išduotas dokumentas, patvirtinantis gaivalinės nelaimės, padariusios didelę materialinę žalą nuteistajam areštu arba jo sutuoktiniui, sugyventiniui ar artimiesiems giminaičiams, faktą; 306.
kiti dokumentai.
Areštinės administracija, gavusi dokumentus, patvirtinančius aplinkybes, nurodytas taisyklių 306 punkte, privalo nedelsdama apie tai pranešti nuteistajam. Areštinės administracija nuteistojo rašytinį prašymą leisti išvykti į namus turi išnagrinėti per vieną dieną.
Areštinės direktorius, pasinaudodamas jam Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 55 straipsnio 5 dalimi suteikta teise, prieš priimdamas sprendimą leisti nuteistajam trumpalaikę išvyką į namus, privalo įvertinti nuteistojo areštu asmenybę ir šias aplinkybes: 308.
ar valstybės ar savivaldybės asmens sveikatos prie

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.