LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL AREŠTINIŲ VIDAUS TVARKOS TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO 2003 m. birželio 18 d. Nr. 182 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (Žin., 2002, Nr. 73-3084) 50 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 29 d. nutarimo Nr. 1703 „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso įgyvendinimo“ (Žin., 2002, Nr. 104-4661) 1.1.4 punktu: 1. Tvirtinu Areštinių vidaus tvarkos taisykles (pridedama). 2. Pavedu Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos: 2.1. Nustatyti: 2.1.1. naujai atvykusių į areštines nuteistųjų įskaitos dokumentų formas; 2.1.2. Individualaus darbo su nuteistuoju areštu knygelės formą; 2.1.3. nuteistųjų areštu asmens bylų, apskaitos ir registracijos žurnalų tvarkymo bei saugojimo tvarką; 2.1.4. atvejų, kada suaugusiam nuteistajam, kuriam leista išvykti už areštinės teritorijos ribų, privalomai skiriamas palydovas arba kelių pareigūnų palyda, sąrašą. 2.2. Patvirtinti nuteistojo, kuriam paskirtas poilsio dienomis atliekamas areštas, ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos susitarimo formą. 2.3. Pateikti teisingumo ministrui tvirtinti didžiausią leidžiamų laikyti kiekvienoje areštinėje nuteistųjų skaičių, atsižvelgiant į Areštinių vidaus tvarkos taisyklėse vienam nuteistajam areštu nustatytą gyvenamojo (miegamojo) ploto normą. 2.4. Parengti reikalingus teisės aktų, reglamentuojančių areštinių apsaugą ir nuteistųjų areštu priežiūros tvarką, projektus. 3. Pavedu šio įsakymo vykdymo kontrolę Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriui. Teisingumo ministras                                                             Vytautas Markevičius PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 182 AREŠTINIŲ VIDAUS TVARKOS TAISYKLĖS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Areštinių vidaus tvarkos taisyklės (toliau vadinama – taisyklės) reglamentuoja asmenų, nuteistų areštu, laikymo areštinėse tvarką ir sąlygas, šių asmenų teisių bei laisvių, taip pat pareigų, kurias nustato Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas, užtikrinimo ir realizavimo tvarką. 2. Taikant taisykles vadovaujamasi principu, kad visi nuteistieji lygūs nepaisant jų kilmės, lyties, socialinės ar turtinės padėties, tautybės ar rasės, politinių pažiūrų ir partiškumo, išsilavinimo, kalbos, religinių ar kitokių įsitikinimų, genetinių savybių, neįgalumo, seksualinės orientacijos, veiklos rūšies ir pobūdžio, gyvenamosios vietos ir kitų nenumatytų Lietuvos Respublikos įstatymuose aplinkybių. 3. Nuteistieji turi teisę gauti rašytinę informaciją apie bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas, savo teises bei pareigas. Šią informaciją bausmės vykdymo institucija pateikia lietuvių kalba arba nuteistojo gimtąja kalba, arba ta kalba, kurią nuteistasis supranta. Nuteistieji areštu pasirašytinai supažindinami su jų teisėmis, pareigomis ir draudimais. Apie tai, kad nuteistasis areštu pasirašytinai supažindintas su jo teisėmis, pareigomis ir draudimais, įrašoma Individualaus darbo su nuteistuoju areštu knygelėje. 4. Taisyklės turi būti naujai atvykusių į areštines asmenų, nuteistų areštu, gyvenamosiose kamerose, bibliotekoje ir kitose nuteistiesiems ir areštinės personalui prieinamose vietose. 5. Areštas turi būti vykdomas tokiomis sąlygomis, kurios užtikrintų nuteistiesiems saugią aplinką ir būtų kiek galima artimesnės sąlygoms laisvėje. Vykdant areštą turi būti užtikrinamos nuteistųjų teisės ir teisėti interesai. Arešto vykdymas privalo atitikti Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius šios bausmės vykdymą. 6. Su areštą atliekančiais nuteistaisiais turi būti elgiamasi taip, kad būtų išsaugota jų sveikata ir savigarba ir, kiek leidžia bausmės vykdymo trukmė, formuojamas atsakomybės jausmas bei skatinami požiūriai ir įgūdžiai, kurie galėtų padėti jiems sugrįžti į visuomenę bei savo gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. 7. Areštinės savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisės aktais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Ministro Pirmininko potvarkiais, teisingumo ministro ir Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos (toliau vadinama – Kalėjimų departamentas) direktoriaus įsakymais, kitais teisės aktais ir šiomis taisyklėmis. 8. Areštinių veikla grindžiama teisėtumo, nuteistųjų lygybės taikant bausmių vykdymo įstatymus, humanizmo, bausmių vykdymo individualizavimo ir visuomenės dalyvavimo nuteistųjų pataisos procese bei teisingumo ir progresyvaus bausmių atlikimo principais. 9. Tikrinti areštines turi teisę teisingumo ministras, viceministras, Teisingumo ministerijos valstybės sekretorius, Teisingumo ministerijos sekretoriai bei jų pavedimu Teisingumo ministerijos valstybės tarnautojai. 10. Areštinių veiklą turi teisę tikrinti Kalėjimų departamento direktorius ir jo pavaduotojai bei jų pavedimu Kalėjimų departamento pareigūnai ir kiti valstybės tarnautojai. 11. Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centro darbuotojai areštinių veiklą tikrina šio centro vadovybės nustatyta tvarka. 12. Kalėjimų departamentas areštinių kompleksinį tarnybinės, gamybinės ir ūkinės veiklos patikrinimą atlieka ne rečiau kaip kartą per dvejus metus. Esant būtinybei, organizuojami areštinių teminiai ir kompleksinių patikrinimų metu nustatytų trūkumų šalinimo kontroliniai patikrinimai. Kalėjimų departamento pareigūnų atliktų areštinių kompleksinių patikrinimų pažymas tvirtina šio departamento direktorius. 13. Kiekvienoje areštinėje pildoma Pastabų ir pasiūlymų knyga (1 priedas), kurioje tikrinantys asmenys turi teisę įrašyti savo pastabas ir pasiūlymus, jeigu tikrinimo rezultatai nesurašomi pažymoje. Teisę daryti įrašus Pastabų ir pasiūlymų knygoje turi taisyklių 9–11 punktuose nurodyti asmenys. II. AREŠTINIŲ ĮRENGIMAS 14. Areštinės įrengiamos vadovaujantis Lietuvos higienos normomis. Areštinės teritorija suskirstoma į tris izoliuotas zonas: administracinę, režiminę ir gamybinę. 15. Administracinėje zonoje areštinės administracinis pastatas statomas su kontrolės ir praleidimo punktu Nr. 1. Jis įrengiamas apsaugos perimetre. Administraciniame pastate įrengiami areštinės vadovybės ir kiti tarnybiniai kabinetai, areštinės direktoriaus budinčiojo padėjėjo kambarys su atskira patalpa šaunamiesiems ginklams, šaudmenims ir specialiosioms priemonėms laikyti, nuteistųjų trumpalaikių pasimatymų patalpos, patalpa su trumpalaikio laikymo kameromis, atskira patalpa asmens kratai atlikti, pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda priėmimo biuras, asmenų, įeinančių (išeinančių) į areštinės teritoriją (iš jos), daiktų ir drabužių patikrinimo kambariai. 16. Administracinėje zonoje įrengiama parduotuvė (kioskas), vaistinė (vaistų sandėlis) ir kiti administraciniai bei ūkiniai pastatai ir patalpos. 17. Režiminėje zonoje įrengiami gyvenamieji pastatai su kameromis nuteistiesiems areštu laikyti, kameros, skirtos nuteistųjų areštu izoliuotam laikymui, sporto aikštelė, karceris, areštinės tarnybų patalpos, radijo laidų transliavimo patalpa, biblioteka, religinių apeigų atlikimo patalpa, virtuvė, skalbykla, sanitarinė švarykla su dušais ir dezinfekcijos kamera, kirpykla, patalynės, drabužių ir avalynės taisyklos, vaisių ir daržovių saugykla, patalynės, nuteistųjų areštu aprangos ir asmeninių daiktų sandėliai, drabužių ir avalynės džiovykla, dirbtuvės bei kiti ūkiniai pastatai ir patalpos. 18. Gyvenamieji pastatai gali būti sujungti su gamybiniais, komunaliniais ir buitiniais, kitais pastatais požeminiais tuneliais arba antžeminiais uždarais koridoriais. 19. Gamybinėje zonoje įrengiamos patalpos, kuriose dirba areštą atliekantys nuteistieji, gamybinio personalo kabinetai, gamybos žaliavų ir pagamintos produkcijos sandėliai. III. AREŠTINIŲ KAMERŲ IR KARCERIŲ ĮRENGIMAS 20. Areštinėse ir jų karceriuose įrengiamas reikiamas skaičius kamerų, kuriose sudaromos gyvenimo ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas. Areštinės kameros gyvenamojo (miegamojo) ir karcerio kameros ploto norma vienam nuteistajam yra ne mažiau kaip 5 kvadratiniai metrai. Kalėjimų departamento direktorius, atsižvelgdamas į šiame punkte vienam nuteistajam areštu nurodytą gyvenamojo (miegamojo) ploto normą, teikia teisingumo ministrui tvirtinti didžiausią leidžiamų laikyti kiekvienoje areštinėje nuteistųjų skaičių. 21. Kameroje turi būti: 21.1. langas, užtikrinantis natūralią dienos šviesą ir natūralų patalpos vėdinimą. Lange įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas iš vidaus gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele; 21.2. išorinės ir vidinės durys. Išorinės kameros durys gali būti metalinės arba medinės. Medinės durys turi būti ne plonesnės kaip 6 centimetrų. Iš vidaus šios medinės durys apkalamos skarda. Duryse įrengiamas stebėjimo langelis ir gali būti įrengiamas užsklendžiamas langelis maistui, knygoms bei kitiems daiktams perduoti. Langelio durys turi atsidaryti tiktai į koridoriaus pusę ir gali būti rakinamos. Vidinėse ir išorinėse duryse įtaisomi mechaniniai arba elektromechaniniai ar kitos konstrukcijos užraktai, kad jų negalėtų atsklęsti kameroje laikomi nuteistieji areštu. Vidinių durų konstrukcija turi būti iš skersinių metalo juostų ir įstatomų į jas strypų. Išorinės ir vidinės durys turi atsidaryti tiktai į koridoriaus pusę; 21.3. dieninis ir naktinis elektros apšvietimas. Kamerose turi būti įrengtas pakankamas dirbtinis arba užtikrinamas natūralus apšvietimas, kad nuteistieji galėtų skaityti ar dirbti ir negrėstų pavojus jų regėjimui. Kamerose gali būti įrengiami elektros instaliacijos kištukiniai lizdai. Elektros laidai įmontuojami kameros sienose ir lubose po tinku. Koridoriuje prie kameros įmontuojami elektros jungikliai; 21.4. signalinis mygtukas prižiūrėtojui iškviesti; 21.5. sanitarinis mazgas, kuris turi būti atitvertas nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara arba visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Kameroje įrengiamas praustuvas. Sanitarinio mazgo pertvara, sienos ir grindys turi būti padengtos lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia medžiaga; 21.6. pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam nuteistajam areštu, stalas ir skirti sėdėti baldai, kurių nuteistieji negalėtų išardyti; 21.7. viena spintelė arba sieninė lentyna dviem nuteistiesiems areštu knygoms ir daiktams susidėti, spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti. Esant galimybei, kameroje gali būti šaldytuvas; 21.8. viršutinių drabužių pakaba; 21.9. mechaninis (natūralus) vėdinimas; 21.10. centrinis arba kaloriferinis (kitoks) šildymas. 22. Kamerų langai ir durys gali būti blokuojami apsaugos signalizacijos priemonėmis bei stebėjimo kameromis. 23. Areštinių įrangai naudojamas inžinerinių ir techninių priemonių kompleksas. IV. AREŠTINIŲ PERSONALAS 24. Asmenys į areštinės pareigūnų pareigas atrenkami ir skiriami Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto, patvirtinto Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto patvirtinimo įstatymu (Žin., 2000, Nr. 39-1088; 2003, Nr. 49-2158), nustatyta tvarka. Areštinės vadovybė turi daryti griežtą atranką priimdama žmones į darbą bei skirdama juos į atitinkamas pareigas. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas jų dorumui, humaniškumui, profesionalumui bei asmeniniam tinkamumui. Areštinės direktorius privalo turėti šias pareigas atitinkančius administracinius gebėjimus, atitinkamą profesinį išsilavinimą ir patyrimą. Asmenys, priimami į darbą areštinėse, duoda rašytinį pasižadėjimą (2 priedas), kuris saugomas jų asmens bylose. 25. Areštinių personalą reikia nuolat skatinti mokymo ir konsultavimo procedūrų bei pozityvaus vadovavimo stiliaus pagalba stiprinti darbo efektyvumą bei atsakomybės jausmą. Areštinės vadovybė turi skirti daug dėmesio taisyklių, reglamentuojančių personalo elgesį, įsisavinimui, nes areštinės personalas turi didelę reikšmę tinkamam areštinės darbo organizavimui ir jos organizacinių bei pataisos tikslų įgyvendinimui. Tarnybos metu areštinės personalas turi nuolat tobulinti žinias ir profesinį meistriškumą, lankydamas specialius mokymo kursus, kuriuos organizuoja areštinės vadovybė, kelti kvalifikaciją Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. 26. Į areštinės personalo mokymo programą turi būti įtraukti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (Žin., 2000, Nr. 96-3016), Europos konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (Žin., 1998, Nr. 86-2393), Europos kalinimo įstaigų taisyklių, priimtų Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1987 m. vasario 12 d. (rekomendacija Nr. R(87)3), ir kitų teisės aktų, susijusių su bausmių vykdymu, reikalavimai ir taikymo principai. 27. Areštinės personalas turi elgtis ir dirbti taip, kad savo pavyzdžiu skatintų gerą nuteistųjų areštu elgesį ir pelnytų jų pagarbą. 28. Areštinės personalo sudėtyje turi būti pakankamai socialinių darbuotojų, psichiatrų, psichologų, darbinės veiklos, fizinio lavinimo instruktorių ir kitų profesijų darbuotojų. Vykdant arešto bausmę įstatymų nustatytais atvejais pasitelkiami savanoriai. 29. Areštinės vadovybė turi diegti specialias įstaigos organizavimo ir valdymo formas, kurios palengvintų ryšius tarp įvairių darbuotojų kategorijų, siekiant užtikrinti tarnybų bendradarbiavimą nuteistųjų areštu pataisos bei jų resocializavimo klausimais. Areštinės vadovybė turi nuolat informuoti visuomenę apie visos bausmių vykdymo sistemos bei personalo vaidmenį, kad visuomenė geriau suprastų jų indėlio į visuomenės gyvenimą svarbą. 30. Areštinės personalas neturi teisės naudoti prieš arešto bausmę atliekančius nuteistuosius jėgą, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Areštinės personalas privalo ją naudoti tik įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. Areštinės personalas, kuris buvo priverstas panaudoti jėgą, apie jos panaudojimą turi nedelsdamas pranešti areštinės vadovybei. 31. Areštinės personalas, kuris nebuvo specialiai mokytas naudotis šaunamuoju ginklu, negali jo turėti. Areštinės personalas gali būti ginkluotas šaunamaisiais ginklais tik įstatymų nustatytais atvejais, pagrindais ir tvarka. 32. Areštinės personalas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Įstatymų nustatytus reikalavimus pažeidę areštinės valstybės tarnautojai ir darbuotojai atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. 33. Areštinės personalo veikla yra skirta arešto bausmės paskirčiai, numatytai Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje, įgyvendinti. 34. Areštinės personalas, atsižvelgdamas į kiekvieno nuteistojo areštu asmenybę, rengia nuteistuosius doram ir sąžiningam gyvenimui atlikus arešto bausmę, nuolat reikalauja griežtai laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų, aiškina jų teises ir pareigas, užkardo bet kokią nuteistųjų areštu neteisėtą veiklą. Areštinės personalas privalo užtikrinti, kad būtų vykdomas teismo nuosprendis, kad nuteistieji laikytųsi areštinių vidaus tvarkos, vykdytų įstatymų nustatytų reikalavimus ir pareigas bei laikytųsi jiems nustatytų draudimų ir elgesio taisyklių. 35. Areštinės personalui draudžiami bet kokio pobūdžio ryšiai su nuteistaisiais areštu, jų artimaisiais ir šeimos nariais, kurie nesusiję su tarnybinių pareigų vykdymu. Artimieji giminaičiai ir šeimos nariai yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (Žin., 2000, Nr. 89-274) 248 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti asmenys. 36. Areštinės personalas į nuteistąjį areštu kreipiasi „Jūs“ ir pavarde (į nuteistą areštu nepilnametį galima kreiptis žodžiu „Tu“ ir vardu). Nuteistieji areštu į areštinės personalą kreipiasi „Jūs“, „Tamsta“ arba pagal einamas tarnybines pareigas. 37. Areštinės personalas, dirbantis su nuteistaisiais areštu, privalo nešioti dešinėje krūtinės pusėje prie drabužių prisegtą kortelę, kurioje nurodytas vardas, pavardė ir pareigos. V. NUTEISTŲJŲ AREŠTU SIUNTIMO Į AREŠTINES IR PRIĖMIMO JOSE TVARKA 38. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, siunčiami į artimesnę gyvenamajai vietai areštinę. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, siunčiami į naujai įsteigtas areštines tik tuomet, kai jose sudarytos būtinos komunalinės ir buitinės sąlygos ir yra apskrities viršininko arba jo įgaliotos apskrities viršininko administracijos valstybinės statybos inspekcijos paskirtos komisijos sprendimas naudoti šias areštines. 39. Bausmės vykdymo pagrindas yra tik įsiteisėjęs apkaltinamasis Lietuvos Respublikos teismo nuosprendis. 40. Į areštines atlikti bausmės priimami: 40.1. iš kardomojo kalinimo (suėmimo) vietų – nuteistieji, kai nuosprendis, kuriuo paskirtas areštas, įsiteisėjo suėmimo taikymo metu; 40.2. nuteistieji, kuriems paskirtas areštas ir kurie po nuosprendžio įsiteisėjimo buvo suimti; 40.3. nuteistieji, kurie po nuosprendžio, kuriuo paskirtas poilsio dienomis atliekamas areštas, įsiteisėjimo susitarė su Kalėjimų departamentu dėl paskirtos bausmės atlikimo sąlygų; 40.4. nuteistieji areštu kitais įstatymų numatytais atvejais. 41. Nuteistieji, nurodyti taisyklių 40.3 punkte, į areštines atlikti arešto bausmės atvyksta patys. 42. Nuteistųjų, kurie po nuosprendžio, kuriuo paskirtas poilsio dienomis atliekamas areštas, įsiteisėjimo susitarė su Kalėjimų departamentu dėl paskirtos bausmės atlikimo sąlygų, priėmimo į areštines ypatumai numatyti taisyklių VI skyriuje. 43. Konvojaus pareigūnų pristatytą į areštinę nuteistąjį areštu priima areštinės direktoriaus budintysis padėjėjas ir įskaitos tarnybos darbuotojas (įskaitos darbuotojų ne darbo valandomis nuteistuosius areštu priima areštinės direktoriaus budintysis padėjėjas), kurie privalo įsitikinti, ar yra pagrindas pradėti vykdyti arešto bausmę – įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis. Šie pareigūnai, dalyvaujant nuteistąjį areštu pristačiusio konvojaus viršininkui, patikslina nuteistojo asmens duomenis. Nuteistasis apklausiamas. Atsakymai fiksuojami ir palyginami su nuteistojo, atvykusio iš kardomojo kalinimo (suėmimo) vietos, asmens byloje esančiais dokumentais ir konvojaus pareigūnų, pristačiusių į areštinę nuteistąjį, kuris po nuosprendžio, kuriuo paskirtas areštas, įsiteisėjimo buvo suimtas, pateiktais asmens tapatybę patvirtinančiais dokumentais. 44. Areštinės direktoriaus budintysis padėjėjas ir konvojaus viršininkas surašo nuteistojo pristatymo į areštinę bausmei atlikti protokolą (3 priedas) ir pasirašo. 45. Areštinės direktoriaus budinčiojo padėjėjo priimti iš konvojaus pareigūnų nuteistieji areštu, kol įforminami reikiami nuteistųjų įskaitos dokumentai, bet ne ilgiau kaip dviems valandoms, uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras. Uždarymo į šias kameras ir paleidimo iš jų laikas fiksuojamas. Nuteistieji areštu į šias kameras uždaromi laikantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytų nuteistųjų, kuriems paskirta arešto bausmė, izoliuoto laikymo reikalavimų. 46. Nuteistojo, kuris po nuosprendžio įsiteisėjimo pirmą kartą atvyko į areštinę, iki jo asmens kratos ir daiktų bei reikmenų patikrinimo pradžios savanoriškai atiduoti su savimi turimi pinigai motyvuotu areštinės direktoriaus nutarimu paimami ir įrašomi į nuteistojo areštu asmens sąskaitą, o vertingi daiktai paimami ir perduodami saugoti į areštinės buhalteriją, kol šis nuteistasis bus paleistas iš areštinės. Atsižvelgiant į aplinkybes ir šio nuteistojo rašytinį prašymą, turimi pinigai ir vertingi daiktai motyvuotu areštinės direktoriaus nutarimu gali būti paimami ir perduodami jo artimiesiems giminaičiams (tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), broliams, seserims, seneliams ir vaikaičiams) bei šeimos nariams (tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), broliams, seserims ir jų sutuoktiniams, taip pat nuteistojo sutuoktiniui arba asmeniui, su kuriuo nuteistasis bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvams), taip pat globėjams (rūpintojams). Nuteistasis turi nurodyti savo rašytiniame prašyme konkretų asmenį, kuriam gali būti perduodami jo turimi pinigai ir vertingi daiktai. Po vieną tokio prašymo ir nutarimo egzempliorių atiduodama įskaitos tarnybai įsiūti į nuteistojo asmens bylą. Šis nuteistasis su šio punkto nuostatomis supažindinamas iki jo asmens kratos ir daiktų bei reikmenų patikrinimo pradžios. 47. Kai rasti nuteistojo turimi pinigai ir vertingi daiktai paimami ir motyvuotu areštinės direktoriaus nutarimu (6 priedas) perduodami į areštinės socialinės paramos nuteistiesiems fondą, po vieną tokio nutarimo egzempliorių atiduodama areštinės buhalterijai, priežiūros tarnybai, taip pat įskaitos tarnybai įsiūti į nuteistojo areštu asmens bylą. 48. Areštinės direktorius, atsižvelgdamas į daiktų ir reikmenų, kuriais naudotis (turėti) nuteistiesiems uždrausta, pobūdį bei įsigijimo aplinkybes, nusprendžia šiuos daiktus ir reikmenis (išskyrus rastus, taip pat taisyklių 46 nurodytus pinigus ir vertingus daiktus), jeigu dėl jų nepradedamas ikiteisminis tyrimas, perduoti saugoti, kol nuteistasis bus paleistas iš areštinės, arba sunaikinti. Kai daiktai ir reikmenys, kuriuos turėti areštinėse nuteistiesiems draudžiama, paimami, ir atsižvelgiant į jų pobūdį ir įsigijimo aplinkybes, sunaikinami (jeigu dėl jų laikymo nepradedamas ikiteisminis tyrimas), tai atliekama nuteistojo areštu, iš kurio paimti šie daiktai ir reikmenys, akivaizdoje. Pareigūnai surašo šių daiktų arba reikmenų sunaikinimo aktą, kurį taip pat pasirašo nuteistasis areštu. Vienas akto egzempliorius įsiuvamas į nuteistojo areštu asmens bylą, o kitas atiduodamas priežiūros tarnybai. 49. Paėmus daiktus ir reikmenis, kuriuos turėti areštinėse nuteistiesiems uždrausta, surašomas protokolas (4 priedas), kurį pasirašo daiktus ir reikmenis paėmęs pareigūnas ir nuteistasis areštu. Protokolas surašomas ir tuo atveju, kai daiktus ir reikmenis, kuriuos draudžiama turėti nuteistiesiems areštu, kartu su nuteistuoju į areštinę pristato konvojaus pareigūnai. Protokolą pasirašo areštinės direktoriaus budintysis padėjėjas ir konvojaus viršininkas. Vienas protokolo egzempliorius įteikiamas konvojaus viršininkui. Areštinės direktoriaus budintysis padėjėjas paimtus iš nuteistųjų areštu daiktus ir reikmenis registruoja specialiame žurnale (5 priedas). Paimtus iš nuteistųjų pinigus ir vertingus daiktus areštinės pareigūnai ne vėliau kaip per 24 valandas (neįskaitant poilsio ir švenčių dienų) perduoda saugoti į buhalteriją ar sandėlį. Nuteistiesiems areštu, iš kurių paimti pinigai ir vertingi daiktai, išduodami kvitai. 50. Jeigu iš nuteistųjų areštu paimami daiktai ir reikmenys, kurie galėjo būti panaudoti nusikalstamai veikai, atliekamas tarnybinis tyrimas. Jeigu dėl šių daiktų ar reikmenų pradedamas ikiteisminis tyrimas, jų likimas (saugojimas, pardavimas (perdavimas), sunaikinimas ir kt.) sprendžiamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. 51. Areštinės administracija vadovaujasi taisyklių 47–50 punktais ir tuo atveju, kai rasti nuteistojo areštinėje turimi daiktai ir reikmenys, kuriuos draudžiama turėti nuteistiesiems, paimami iš nuteistųjų arešto atlikimo metu. 52. Nuteistiesiems areštu atvykus į areštinę, patikrinama jų sveikata ir atliekamas sanitarinis švarinimas. Sveikatos tikrinimo rezultatai įrašomi į kiekvieno nuteistojo areštu asmens sveikatos istoriją (ambulatorinę kortelę). Nuteistuosius areštu, kuriems atliktas sanitarinis švarinimas, areštinės direktoriaus budintysis padėjėjas uždaro į kameras pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytus nuteistųjų, kuriems paskirta arešto bausmė, izoliuoto laikymo reikalavimus. 53. Areštinės administracija apie pradėtą vykdyti nuteistajam nuosprendį, kuriuo paskirta arešto bausmė, ne vėliau kaip kitą dieną nuo nuteistojo areštu priėmimo į areštinę dienos praneša nuosprendį priėmusiam teismui ir prie šio teismo esančiai teritorinei prokuratūrai. 54. Areštinės administracija apie nuteistojo areštu bausmės atlikimo vietą ne vėliau kaip per tris dienas nuo jo priėmimo į areštinę dienos išsiunčia pranešimą (7 priedas) nuteistojo šeimai ar artimiesiems giminaičiams. 55. Su naujai atvykusiais nuteistaisiais dirba ir juos tiria areštinės psichologinės tarnybos specialistai, socialinės reabilitacijos tarnybos būrių viršininkai, vidaus tyrimų, sveikatos priežiūros, įskaitos ir kitų tarnybų pareigūnai. Šio darbo rezultatai įrašomi į kiekvieno nuteistojo Individualaus darbo su nuteistuoju areštu knygelę. Jos formą nustato Kalėjimų departamento direktorius įsakymu. 56. Naujai atvykusius į areštinę nuteistuosius areštu į būrius ir kameras suskirsto areštinės direktoriaus įsakymu sudaryta komisija. Šios komisijos posėdžiai įforminami protokolais, o nuteistųjų suskirstymas į būrius ir kameras ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jų atvykimo – areštinės direktoriaus įsakymu. Skirstant nuteistuosius į būrius ir kameras, turi būti atliekama kruopšti atranka, kad nekiltų abejonių, jog jie galės gyventi kartu esamomis sąlygomis. Nuteistieji suskirstomi į būrius ir kameras, atsižvelgiant į jų asmenybę, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę ir požiūrį į darbą, taip pat laikantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytų nuteistųjų, kuriems paskirta arešto bausmė, izoliuoto laikymo reikalavimų. Tokia pat tvarka nuteistieji perkeliami iš būrio ar kameros į kitą būrį ar kamerą per visą jų bausmės atlikimo laiką. Nuteistųjų skirstymo komisija, susipažinusi su nuteistojo asmens byla, Individualaus darbo su nuteistuoju knygelės įrašais ir išklausiusi nuteistąjį, nusprendžia, į kokį būrį ar kamerą jį paskirti. 57. Naujai atvykusių į areštines nuteistųjų įskaitos dokumentų formas nustato Kalėjimų departamento direktorius įsakymu. VI. NUTEISTŲJŲ, KURIEMS PASKIRTA AREŠTO BAUSMĘ ATLIKTI POILSIO DIENOMIS, PRIĖMIMO Į AREŠTINES YPATUMAI 58. Nuteistojo, kuriam paskirtas poilsio dienomis atliekamas areštas, ir Kalėjimų departamento susitarimo formą nustato Kalėjimų departamentas. 59. Susitarimą dėl paskirtos arešto bausmės atlikimo sąlygų pasirašo nuteistasis, kuris atliks bausmę, ir Kalėjimų departamento direktorius arba jo pareigas einantis pareigūnas. Susitarimas patvirtinamas Kalėjimų departamento antspaudu su Lietuvos valstybės herbu ir registruojamas šio departamento specialiame žurnale. Vienas susitarimo egzempliorius įteikiamas jį pasirašiusiam nuteistajam. 60. Apie susitarimą su nuteistuoju dėl paskirtos arešto bausmės atlikimo poilsio dienomis sąlygų Kalėjimų departamentas praneša nuosprendį priėmusiam teismui, prie šio teismo esančiai teritorinei prokuratūrai ir areštinės, kurioje bus atliekama bausmė, administracijai. 61. Areštinėje iš Kalėjimų departamento gautas nuteistojo ir šio departamento susitarimas dėl paskirtos arešto bausmės atlikimo sąlygų perduodamas vykdyti areštinės įskaitos tarnybai, o jo kopija – areštinės direktoriaus budinčiajam padėjėjui. 62. Nuteistąjį, atvykusį į areštinę pagal susitarimą su Kalėjimų departamentu pradėti atlikti paskirtos arešto bausmės, priima areštinės direktoriaus budintysis padėjėjas. Jis patikrina atvykusiojo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, nuteistojo ir Kalėjimų departamento susitarimą dėl paskirtos arešto bausmės atlikimo sąlygų, nustato, ar areštinėje yra gautas įsiteisėjęs teismo nuosprendis, kuriuo atvykusiam nuteistajam paskirta arešto bausmė. 63. Areštinės direktoriaus budintysis padėjėjas surašo nuteistojo atvykimo į areštinę atlikti bausmės protokolą (8 priedas), su kuriuo pasirašytinai supažindina atvykusį nuteistąjį, ir apie pradėtą arešto bausmės vykdymą nuteistajam daro reikiamus įrašus Nuteistųjų, kuriems paskirta areštą atlikti poilsio dienomis, atlikto bausmės laiko apskaitos žurnale (10 priedas). Protokolas įsiuvamas į nuteistojo areštu asmens bylą. 64. Areštinės direktoriaus budintysis padėjėjas vykdo priemones ir organizuoja veiksmus, kurie numatyti taisyklių 45–48, 50, 52 punktuose, bei užpildo (arba tai padaryti paveda kitam įgaliotam pareigūnui) nuteistojo areštu asmens anketą (12 priedas). 65. Nuteistojo, po nuosprendžio įsiteisėjimo pirmą kartą atvykusio į areštinę atlikti bausmės, savanoriškai atiduotus areštinės administracijai saugoti daiktus ir reikmenis, kuriuos draudžiama turėti arešto bausmę atliekantiems nuteistiesiems (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 1 priedas), areštinės direktoriaus budintysis padėjėjas įrašo į Daiktų ir pinigų, atiduotų nuteistųjų, kuriems paskirta areštą atlikti poilsio dienomis, saugoti apskaitos žurnalą (11 priedas). Paimtus iš nuteistųjų pinigus ir vertingus daiktus areštinės pareigūnai ne vėliau kaip per 24 valandas (neįskaitant poilsio ir švenčių dienų) perduoda saugoti į buhalteriją ar sandėlį. Nuteistiesiems areštu, iš kurių paimti pinigai ir vertingi daiktai, išduodami kvitai. 66. Areštinės administracija vadovaujasi taisyklių 47–50 punktais ir tuo atveju, kai rasti nuteistojo areštinėje turimi daiktai ir reikmenys, kuriuos draudžiama turėti nuteistiesiems, paimami iš nuteistųjų arešto atlikimo poilsio dienomis metu. 67. Prieš pasibaigiant nuteistojo poilsio dienai (kitoms dienoms, numatytoms Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 59 straipsnio 3 dalyje), areštinės direktoriaus budintysis padėjėjas išleidžia nuteistąjį iš areštinės. Prieš tai grąžinami daiktai ir pinigai, kurie iš nuteistojo buvo paimti saugoti ir įrašyti į Daiktų ir pinigų, atiduotų nuteistųjų, kuriems paskirta areštą atlikti poilsio dienomis, saugoti apskaitos žurnalą. Areštinės direktoriaus budintysis padėjėjas padaro reikiamus įrašus Nuteistųjų, kuriems paskirta areštą atlikti poilsio dienomis, atlikto bausmės laiko apskaitos žurnale (10 priedas) ir duoda jame pasirašyti išleidžiamam nuteistajam bei surašo nuteistojo išleidimo iš areštinės protokolą (9 priedas). 68. Areštinės administracija, nuteistajam, kuriam paskirtas poilsio dienomis atliekamas areštas, pradėjus atlikti bausmę, organizuoja priemonių, numatytų taisyklių 54–56 punktuose, vykdymą. 69. Kiekvieną kartą nuteistajam, kuriam paskirtas poilsio dienomis atliekamas areštas, atvykus į areštinę tęsti atlikti bausmę poilsio dienomis, numatytomis nuteistojo ir Kalėjimų departamento susitarime (išvykstant iš areštinės), areštinės administracija pakartoja veiksmus, kurie numatyti taisyklių 62–65, 67 punktuose. 70. Areštinės direktoriaus budintysis padėjėjas baigtą pildyti Nuteistųjų, kuriems paskirta areštą atlikti poilsio dienomis, atlikto bausmės laiko apskaitos žurnalą (10 priedas) atiduoda areštinės įskaitos tarnybai. VII. NUTEISTŲJŲ AREŠTU ASMENS BYLOS IR BAUSMĖS LAIKO APSKAITA 71. Nuteistųjų, kurie po teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta arešto bausmė, įsiteisėjimo pristatomi iš kardomojo kalinimo (suėmimo) vietų į areštines bausmei atlikti, asmens bylos, pradėtos pildyti kardomojo kalinimo (suėmimo) vietose, pildomos toliau šių asmenų arešto bausmės atlikimo metu. 72. Asmenims, kuriems buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ir kurie iki nuosprendžio įsiteisėjimo buvo paleisti iš kardomojo kalinimo (suėmimo) vietų, areštinių administracija po to, kai šie asmenys pristatomi į areštines atlikti arešto bausmės, pareikalauja kardomojo kalinimo (suėmimo) administracijos atsiųsti asmens bylas ir tęsia jų pildymą arešto bausmės atlikimo metu. 73. Nuteistieji, kuriems nebuvo taikytas suėmimas, taip pat kuriems teismo nuosprendžiu paskirtas poilsio dienomis atliekamas areštas, atvykę į areštines atlikti šios bausmės, nufotografuojami, pradedamos jų asmens bylos. Šie nuteistieji nedaktiloskopuojami, jeigu kitaip nenustato Lietuvos Respublikos įstatymai. 74. Nuteistojo areštu asmens bylos titulinio viršelio viršutinėje dalyje užrašomas areštinės, kurioje pradėta asmens byla, pavadinimas, po juo – žodžiai „Asmens byla“, šalia kurių įrašomas asmens bylos numeris. Po žodžių „Asmens byla“ įrašomas nuteistojo areštu vardas ir pavardė, gimimo data. Asmens bylos titulinio viršelio apatinės dalies dešinėje pusėje įrašoma asmens bylos pradėjimo ir jos tvarkymo pabaigos datos. Apatinės dalies kairėje pusėje dedamas trafaretinis spaudas, kuriame nurodoma archyvo numeris, ryšulio numeris, paleidimo iš areštinės data, saugojimo terminas. Titulinio viršelio vidinėje pusėje įrašomi tardymo izoliatorių, policijos komisariatų areštinių ir laisvės atėmimo vietų ligoninės, į kuriuos nuteistasis areštu buvo išvykęs, pavadinimai, išvykimo datos. Nuteistojo areštu asmens byla susideda iš dviejų dalių. Pirmojoje asmens bylos dalyje yra šioje bylos dalyje esančių dokumentų aprašas, nuteistojo konvojavimo protokolas apie nuteistojo atvykimą į areštinę bausmei atlikti, nuteistojo areštu asmens anketa, teismo nuosprendžių bei nutarčių nuorašai (išrašai), nuteistojo ir Kalėjimų departamento susitarimas dėl paskirtos bausmės atlikimo poilsio dienomis sąlygų. Nuteistajam areštu mirus, į pirmąją asmens bylos dalį įdedama mirties liudijimo kopija ir patologoanatominio ištyrimo protokolas (forma Nr. 013-1/a). Antrojoje asmens bylos dalyje yra šioje bylos dalyje esančių dokumentų aprašas, nuteistajam darytų kratų protokolai, areštinės administracijos pranešimų, siųstų nuosprendį priėmusiam teismui, prie šio teismo esančiai teritorinei prokuratūrai, nuteistojo šeimai ar artimiesiems giminaičiams, kopijos, nutarimų ir įsakymų apie nuteistajam paskirtas paskatinimo priemones ir nuobaudas kopijos (išrašai), charakteristikos bei kiti dokumentai. 75. Nuteistojo areštu (išskyrus nuteistojo, kuriam paskirtas poilsio dienomis atliekamas areštas) asmens bylos apatinio viršelio vidinėje dalyje įklijuojamas vokas, į kurį įdedamas nuteistojo pasas (asmens identifikavimo kortelė, gimimo liudijimas, leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje) ir kiti asmens dokumentai. Voke esančių dokumentų aprašas sudaromas asmens bylos apatinio viršelio vidinėje dalyje. 76. Nuteistųjų areštu asmens bylų, apskaitos ar registracijos žurnalų tvarkymo ir saugojimo tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius. 77. Nuteistųjų, kuriems paskirta atlikti areštą poilsio dienomis, bausmės atlikimo laikas fiksuojamas Nuteistųjų, kuriems paskirta areštą atlikti poilsio dienomis, atlikto bausmės laiko apskaitos žurnale (10 priedas). Jeigu nuteistasis, kuriam paskirtas poilsio dienomis atliekamas areštas, bausmės atlikimo metu areštinėje susirgo ir dėl to jo rašytiniu sutikimu buvo hospitalizuotas į laisvės atėmimo vietų ligoninę, joje išbūtas laikas įskaitomas į bendrą arešto bausmės atlikimo poilsio dienomis laiką. Atsiuntus etapu sergantį nuteistąjį areštu į laisvės atėmimo vietų ligoninę ir pristačius jo dokumentus (asmens bylą, medicininį nukreipimą, asmens sveikatos istoriją, Individualaus darbo su nuteistuoju areštu knygelę, Nuteistojo areštu pasimatymų, gautų pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda apskaitos kortelę), ligoninės administracijai pateikiama areštinės pažyma apie arešto bausmės atliktų valandų skaičių. Ši pažyma turi būti pasirašyta areštinės direktoriaus ir įskaitos tarnybos vadovo arba jų pareigas einančių pareigūnų ir patvirtinta šios įstaigos antspaudu su Lietuvos valstybės herbu. 78. Nuteistąjį areštu, neplaninio konvojaus pristatytą į laisvės atėmimo vietų ligoninę be asmens bylos, ligoninės direktoriaus budintysis padėjėjas ir budintysis gydytojas priima pagal nuteistųjų areštu lydėjimo sąrašą ir medicininį nukreipimą, o trūkstami dokumentai, nurodyti šių taisyklių 77 punkte, išreikalaujami iš areštinės, iš kurios nuteistasis atvyko į ligoninę. VIII. NUTEISTŲJŲ AREŠTU PERKĖLIMO IŠ VIENOS AREŠTINĖS Į KITĄ TVARKA 79. Kai nuteistasis turi būti perkeliamas atlikti areštą iš vienos areštinės į kitą dėl ligos, areštinės direktorius, atsižvelgdamas į gydytojo (gydytojų) sprendimą (siuntimą), surašo ir tvirtina motyvuotą išvadą, suderinęs su areštinės, į kurią perkeliamas nuteistasis, direktoriumi. Socialinės reabilitacijos ir psichologinė tarnybos pagal kompetenciją parengia nuteistojo, kuriam paskirtas areštas, charakteristiką. 80. Kai nuteistasis turi būti perkeliamas atlikti areštą iš vienos areštinės į kitą dėl kitų išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį areštu toliau laikyti toje areštinėje, areštinės direktorius, atsižvelgdamas į tyrimo metu nustatytas aplinkybes, surašo motyvuotą išvadą. Socialinės reabilitacijos ir psichologinė tarnybos pagal kompetenciją parengia nuteistojo, kuriam paskirtas areštas, charakteristiką. Esant išimtinėms aplinkybėms, kliudančioms nuteistąjį areštu toliau laikyti toje pačioje areštinėje, areštinės direktorius pristato Kalėjimų departamentui po tris egzempliorius jo pasirašytos motyvuotos išvados ir charakteristikos. Išvadą tvirtina šio departamento direktorius arba jo pareigas einantis pareigūnas. Patvirtintos išvados pagrindu išduodama paskyra perkelti nuteistąjį areštu į kitą areštinę. Vienas paskyros egzempliorius su išvada ir charakteristika išsiunčiamas areštinei, į kurią perkeliamas nuteistasis areštu, o kitas egzempliorus su išvada ir charakteristika – areštinei, iš kurios bus perkeltas nuteistasis areštu. Ši įstaiga gautą išvadą ir charakteristiką įsiuva į perkeliamo nuteistojo areštu asmens bylą. Nuteistojo areštu perkėlimas iš vienos areštinės į kitą Kalėjimų departamento iniciatyva galimas tik esant šio departamento pareigūnų surašytai motyvuotai išvadai, patvirtintai Kalėjimų departamento direktoriaus arba jo pareigas einančio pareigūno, kuriai taikomi šiame punkte nustatyti reikalavimai. 81. Nuteistieji areštu gali būti nustatytąja tvarka perkelti į kitas areštines įvykus gaivalinėms nelaimėms, pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų epidemijoms bei kitoms krizinėms situacijoms, kliudančioms nuteistuosius areštu toliau laikyti toje areštinėje, kurioje jie atlieka bausmę. IX. AREŠTO BAUSMĖS ATLIKIMO REŽIMAS 82. Arešto bausmės vykdymo sąlygos ir režimas areštinėse, išskyrus jo elementus, kuriuos pateisina nuteistųjų areštu izoliavimas ir būtinybė palaikyti jų drausmę, neturi didinti nuteistųjų kančių. Būtina imtis visų galimų priemonių, kad areštinių veiklos organizavimo ir valdymo būdas padėtų: 82.1. užtikrinti, kad nuteistųjų areštu laikymo sąlygos atitiktų žmogiškojo orumo reikalavimus ir priimtus visuomenės gyvenimo standartus; 82.2. mažinti žalingą arešto (laisvės atėmimo) poveikį bei skirtumus tarp gyvenimo laisvėje ir bausmės vykdymo metu; 82.3. palaikyti ir stiprinti nuteistųjų ryšius su giminaičiais bei išorės pasauliu; 82.4. suteikti nuteistiesiems areštu galimybę ugdyti sugebėjimus ir gabumus, kurie padidintų jų sėkmingos adaptacijos perspektyvas išėjus į laisvę. 83. Arešto bausmės atlikimo režimo užtikrinimo priemonės yra šios: 83.1. areštinių apsauga; 83.2. teisės bei režimo pažeidimų prevencija ir atskleidimas; 83.3. įėjimo į areštines ir išėjimo iš jų tvarka; 83.4. areštinių vidaus tvarka; 83.5. dienotvarkė; 83.6. areštinių administracijos veiksmai nuteistųjų areštu badavimo arba atsisakymo dirbti ar vykdyti kitus administracijos įsakymus ir nurodymus arba nuteistųjų areštu neteisėtų grupinių veiksmų, šiurkščiai pažeidžiančių areštinės vidaus tvarką, atvejais; 83.7. specialiųjų priemonių ir šaunamojo ginklo panaudojimo pagrindai ir tvarka. 84. Areštinių apsaugos ir nuteistųjų areštu priežiūros tvarką reglamentuoja Kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija. X. DIENOTVARKĖ AREŠTINĖSE 85. Nuteistųjų areštu dienotvarkę (13 priedas) nustato areštinės direktorius įsakymu. Dienotvarkė paskelbiama nuteistiesiems. 86. Poilsio ir švenčių dienoms gali būti tvirtinamos atskiros dienotvarkės. Atskiros dienotvarkės tvirtinamos ir nuteistiesiems areštu, uždarytiems į karcerį. 87. Nuteistųjų areštu dienotvarkės punktualiam vykdymui areštinės direktorius įsakymu nustato garsinių signalų ir komandų tvarką. 88. Siekiant tinkamai organizuoti ir kontroliuoti nuteistųjų areštu paros dienotvarkę areštinėje, personalo ir vadovybės darbas organizuojamas pagal įstaigos direktoriaus patvirtintą mėnesio grafiką, taip, kad vadovybės ir personalo atstovai (neįskaitant areštinės direktoriaus budinčiojo padėjėjo ir prižiūrėtojų) įstaigoje būtų nuo signalo nuteistiesiems „kelti“ iki signalo „miegoti“. 89. Poilsio ir švenčių dienomis organizuojamas areštinės vadovybės atstovo arba vienos iš areštinės tarnybų vadovų budėjimas visą parą. Šių pareigūnų budėjimo tvarką nustato areštinės direktorius įsakymu. 90. Ne rečiau kaip kartą per mėnesį, dalyvaujant areštinės vadovybei, atliekama visų nuteistųjų areštu apžiūra, kurios metu apžiūrimi jų drabužiai, vardinės kortelės ir avalynė. Ši apžiūra įforminama protokolu, kuriame įrašomi konkretūs išaiškintų trūkumų šalinimo terminai ir už jų pašalinimą atsakingi darbuotojai. XI. NUTEISTŲJŲ AREŠTU SKAIČIUOTĖS IR PATIKRINIMAI 91. Areštinėse nuteistieji skaičiuojami ir tikrinami keičiantis areštinės direktoriaus budintiesiems padėjėjams ir prižiūrėtojų pamainoms. Esant būtinybei, skaičiuotės ir patikrinimai areštinėse gali būti atliekami bet kuriuo paros laiku, nenustatytu dienotvarkėje. Nuteistieji areštu suskaičiuojami, o jeigu reikia, patikrinami pagal vardinį sąrašą arba įskaitos korteles. 92. Nuteistieji areštu, laikomi areštinių kamerose ir karceriuose, skaičiuojami ir tikrinami neišvedant iš kamerų. 93. Skaičiuotėse ir patikrinimuose paeiliui dalyvauja areštinės direktorius, jo pavaduotojai, kiti areštinės direktoriaus nustatyti pareigūnai. 94. Už nuteistųjų areštu skaičiuotes ir patikrinimus atsakingus pareigūnus režiminėje ir gamybinėje zonoje nustato areštinės direktorius. XII. NUTEISTŲJŲ AREŠTU ELGESIO TAISYKLĖS 95. Nuteistų asmenų teisių bei laisvių apribojimus ir pareigas nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai. Nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga. Nuteistieji areštu privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių. 96. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 2 straipsniu, 12 straipsnio 1 dalimi, 54 straipsnio 3 dalimi, 110 straipsnio 1 dalies 1 punktu nuteistieji turi: 96.1. laikytis dienotvarkės; 96.2. nešioti kairėje krūtinės pusėje prie drabužių prisegtą kortelę su įrašytu vardu, pavarde ir fotonuotrauka (šias korteles nuteistiesiems areštu išduoda areštinės administracija); 96.3. tvarkyti ir prižiūrėti savo darbo ir gyvenamąją vietą, pagal nustatytą pavyzdį pakloti lovą; 96.4. laikytis asmens higienos; 96.5. laikyti maisto produktus specialiai tam įrengtose patalpose; 96.6. įėjus administracijos atstovui į patalpą atsistoti ir pasisveikinti, įeiti ir išeiti iš patalpos, kurioje yra areštinės pareigūnas, tik jam leidus, kreiptis į areštinės darbuotoją ar kitą pareigūną, pasakydami savo pavardę; 96.7. laikytis pasivaikščiojimo tvarkos; 96.8. savavališkai nepasišalinti iš areštinės teritorijos, gamybinio objekto, darbo vietos ar areštinės administracijos nustatytos kitos jo buvimo vietos; 96.9. nepažeisti areštinės apsaugos draudžiamųjų zonų, pažymėtų informuojančiais užrašais; 96.10. savavališkai nekeisti gyvenamosios (miego) ar darbo vietos; 96.11. nežaisti azartinių lošimų; 96.12. savavališkai nenaudoti areštinei priklausančių medžiagų, žaliavų, energijos, mechanizmų, įrengimų ir gamybos įrankių; 96.13. vairuoti transporto priemones, tik kai tai susiję su areštinės administracijos pavestu tiesioginiu darbu; 96.14. laikyti gyvūnus, paukščius, žuvis, auginti augalus, tik esant areštinės direktoriaus rašytiniam leidimui; 96.15. siųsti ir gauti laiškus, nepažeidžiant jų išsiuntimo ir gavimo tvarkos; 96.16. rūkyti tik tam skirtoje vietoje; 96.17. nevartoti necenzūrinių žodžių, žargono, pravardžių; 96.18. negaminti ir nesinaudoti savadarbiais elektros prietaisais; 96.19. kabinti fotonuotraukas, iškarpas, plakatus, tik esant areštinės administracijos leidimui. 97. Nuteistieji turi vykdyti įstatymų nustatytas pareigas ir laikytis draudimų. 98. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo (Žin., 1996, Nr. 11-281) 10 ir 14 straipsniais, nepilnamečiams nuteistiesiems areštu pirkti, kitaip įsigyti tabako gaminių ir rūkyti draudžiama. XIII. NUTEISTŲJŲ AREŠTU MAISTO PRODUKTŲ IR BŪTINIAUSIŲ REIKMENŲ ĮSIGIJIMO TVARKA 99. Nuteistiesiems areštu leidžiama už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų. 100. Nuteistiesiems areštu draudžiamų įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų sąrašą nustato taisyklių 14 ir 15 priedai. 101. Kad nuteistieji areštu galėtų įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, areštinėse įrengiamos parduotuvės arba kioskai. Areštinės administracija privalo užtikrinti, kad kiekvienas nuteistasis areštu, dienotvarkėje nustatytu laiku galėtų įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų parduotuvėse arba kioske ne rečiau kaip kartą per savaitę. 102. Areštinės administracija privalo užtikrinti, kad maisto produktų ir būtiniausių reikmenų pardavimo kainos neviršytų šių prekių rinkos vidutinių kainų, nustatytų parduotuvėse toje miesto (rajono) teritorijoje, kurioje yra areštinė. 103. Maisto produktais ir būtiniausiais reikmenimis nuteistuosius areštu aprūpina areštinės personalas. Kiekvienam nuteistajam areštu, turinčiam teisę įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, išduodami specialūs prašymų blankai (16 priedas), kuriuos užpildę, nuteistieji atiduoda personalui. Darbuotojas, gavęs šį prašymą, patikrina areštinės buhalterijoje nuteistojo areštu asmeninėje sąskaitoje turimą pinigų sumą. Nuteistasis areštu, gavęs nupirktus maisto produktus ir būtiniausius reikmenis, pasirašo specialiame prašymo blanke, kuris įsiuvamas į atskirą nomenklatūrinę bylą, o jo kopija – į nuteistojo asmens bylą. XIV. PAŠTO BEI PERDUODAMŲ SIUNTINIŲ IR SMULKIŲJŲ PAKETŲ SU SPAUDA PRIĖMIMO IR ĮTEIKIMO, LABDAROS SIUNTŲ PRIĖMIMO IR PASKIRSTYMO NUTEISTIESIEMS AREŠTU TVARKA 104. Areštinėje pašto bei perduodamiems siuntiniams ir smulkiesiems paketams su spauda priimti įrengiamas biuras, į kurį lankytojai šio biuro darbo valandomis įleidžiami laisvai. 105. Biuro lankytojų kambaryje turi būti rašomasis stalas, sėdėti skirti baldai, šiukšlių dėžė, sieninė drabužių pakaba, veidrodis, sieninis stendas su įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda priėmimo bei pasimatymų suteikimo tvarka ir lankytojų atsakomybe už šios tvarkos pažeidimus, išrašais, informacija apie biuro darbo dienas ir valandas, apie galimybę susitikti su areštinės vadovybe bei kitais administracijos atstovais ir kita informacija. Biuro lankytojų patalpoje įrengiamas sanitarinis mazgas. Lankytojų patalpa nuo pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda priėmimo biuro darbuotojų patalpos atskiriama siena, kurioje yra langelis perdavimams priimti. Šis langelis ne darbo metu uždaromas tvirtomis rakinamomis durelėmis ir metalinėmis grotomis. 106. Biuro darbuotojų patalpoje turi būti stalas siuntiniams tikrinti ir lentynos jiems sudėti, svarstyklės, tara (krepšiai, stiklainiai ir kitokie indai), reikiamas kiekis peilių, šaukštų, šakučių, ženklintų pjaustymo lentų, spintelė patikros įrankiams ir pjaustymo lentoms laikyti, žirklės, praustuvas, dezinfekcijos medžiagos patikros įrankiams, veidrodis, muilas, rankšluostis, balti chalatai. Biuro darbuotojai siuntinių priėmimo ir išdavimo metu privalo dėvėti baltus chalatus. Šie darbuotojai teisės aktų nustatyta tvarka turi būti pasitikrinę sveikatą ir išklausę privalomojo higienos mokymo kursą. 107. Nuteistųjų, kurie neturi teisės gauti perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda, vardu gauti perduodami siuntiniai ir smulkieji paketai su spauda nepriimami. Asmuo, atnešęs perduodamą siuntinį, pateikia biuro darbuotojui asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir parašo prašymą dėl siuntinio perdavimo arba užpildo specialaus prašymo blanko (17 priedas) du egzempliorius ir pasirašo. Biuro darbuotojas, patikrinęs Nuteistojo areštu pasimatymų, gautų pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda apskaitos kortelę (18 priedas) ir įsitikinęs, kad nuteistasis turi teisę gauti perduodamą siuntinį ar smulkųjį paketą su spauda, informuoja asmenį atnešusį siuntinį ar smulkųjį paketą su spauda, apie šio taisyklių skyriaus nustatytą tvarką ir šio asmens akivaizdoje patikrina, kad juose nebūtų daiktų, kuriuos nuteistiesiems draudžiama gauti, taip pat maisto produktų, kuriuos draudžiama perduoti nuteistiesiems. Daiktus, kuriuos draudžiama gauti nuteistiesiems areštu, maisto produktus, kuriuos draudžiama perduoti nuteistiesiems, biuro darbuotojas grąžina perduodamą siuntinį atnešusiam asmeniui, išbraukia juos abiejuose rašytinio prašymo egzemplioriuose ir nurodo jų grąžinimo motyvus. Patikrinęs perduodamo siuntinio ar smulkiojo paketo su spauda turinį, juos priėmęs biuro darbuotojas pirmąjį rašytinio prašymo egzempliorių su savo parašu, patvirtinančiu, kad perduodamas siuntinys ar smulkusis paketas su spauda priimtas, grąžina asmeniui, atnešusiam siuntinį ar smulkųjį paketą su spauda. Antrąjį rašytinio prašymo egzempliorių po to, kai jį pasirašo perduodamą siuntinį ar smulkųjį paketą su spauda gavęs nuteistasis, biuro darbuotojas įsega į prašymų dėl siuntinių perdavimo nuteistiesiems areštu segtuvą ir saugo vienerius metus. 108. Esant pagrįstam įtarimui, kad pašto arba perduodamame siuntinyje ar smulkiajame pakete su spauda yra narkotinių ar psichotropinių medžiagų, taip pat daiktų, gaminių ir medžiagų, draudžiamų turėti (gauti) nuteistajam, tačiau biure turimais įrankiais jų pobūdžio patikrinti negalima, biuro darbuotojas šiuos daiktus, gaminius, medžiagas ir tarnybinį pranešimą perduoda areštinės direktoriaus budinčiajam padėjėjui. 109. Iš pašto įstaigų pašto siuntiniai ir smulkieji paketai nepriimami, kai yra bent viena iš šių sąlygų: 109.1. jeigu jie gauti nuteistųjų, kurie neturi teisės gauti pašto siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda, vardu; 109.2. jeigu vienas pašto siuntinys sveria daugiau kaip 10 kilogramų; 109.3. jeigu jie gauti nuteistųjų, kurie paleisti iš areštinės, vardu; 109.4. jeigu jie gauti nuteistojo, kuris mirė, vardu. Pašto siuntiniai ir smulkieji paketai su spauda nuteistiesiems, kurie turi teisę juos gauti, tačiau yra perkelti į kitas areštines, priimami, bet neatidaromi ir netikrinami, o tuoj pat persiunčiami į nuteistųjų perkėlimo vietą areštinės sąskaita. Už maisto produktų ir daiktų, esančių persiunčiamuose (grąžintinuose) pašto siuntiniuose, kokybę areštinės administracija neatsako. Areštinės administracija užtikrina pašto (perduodamuose) siuntiniuose esamų daiktų ir maisto produktų išsaugojimą, jeigu jų laiku negalima buvo įteikti gavėjams dėl nuobaudos – uždarymo į karcerį atlikimo, tačiau neatsako už maisto produktų sugedimą dėl priežasčių, susijusių su maisto produktų ilgalaikiu saugojimu. Pašto siuntinys ar smulkusis paketas su spauda atidaromi ir patikrinami, išskyrus šiame punkte numatytą atvejį, kad juose nebūtų daiktų, kuriuos nuteistiesiems draudžiama gauti, taip pat maisto produktų, kuriuos draudžiama perduoti nuteistiesiems. Pašto siuntinys ar smulkusis paketas su spauda atidaromi ir patikrinami nuteistojo, kurio vardu jie gauti, akivaizdoje. 110. Asmenys, atsiuntę pašto siuntinyje ar smulkiajame pakete daiktus ir reikmenis, kuriuos turėti areštinėse nuteistiesiems uždrausta, traukiami atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka. Už neteisėtą, nuslėptą nuo patikrinimo Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso uždraustų daiktų, taip pat šių taisyklių uždraustų maisto produktų perdavimą arba bandymą juos perduoti nuteistiesiems asmenys atsako pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą, jeigu savo pobūdžiu šis teisės pažeidimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Areštinės direktorius privalo užtikrinti, kad daiktai, kuriuos nuteistiesiems draudžiama gauti, taip pat maisto produktai, kuriuos draudžiama perduoti nuteistiesiems, jiems nepatektų. 111. Nuteistiesiems, areštinėse uždarytiems į karcerį, skirti pašto bei perduodami siuntiniai ir smulkieji paketai priimami ir įteikiami, jiems atlikus nuobaudą. 112. Nuteistieji areštu, gavę pašto bei perduodamus siuntinius ir smulkiuosius paketus su spauda, pasirašo nuteistųjų areštu pasimatymų, gautų pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda apskaitos kortelėse, taip pat Pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda apskaitos žurnale (19 priedas). 113. Areštinės administracija privalo priimti nuteistajam areštu, neturinčiam areštinėje sezoninių drabužių ir avalynės, atneštus drabužius ir avalynę. Šie drabužiai ir avalynė į pašto bei perduodamų siuntinių skaičių neįskaitomi. Asmens, atnešusio šiuos drabužius ir avalynę, prašymas dėl jų perdavimo nuteistajam areštu įsegamas į prašymų dėl siuntinių perdavimo nuteistiesiems areštu segtuvą. Apie priimtus drabužius ir avalynę įrašoma Pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda apskaitos žurnale. 114. Taisyklių 113 punkte nustatyta tvarka priimami nuteistųjų areštu sutuoktinių, sugyventinių arba artimųjų giminaičių perduoti nešiojamieji televizoriai, kompiuteriai, vaizdo magnetofonai, nešiojami radijo imtuvai, kompiuterinių žaidimų aparatai, kompaktinių diskų grotuvai ir muzikiniai instrumentai. Apie šių daiktų priėmimą pažymima Nuteistojo areštu pasimatymų, gautų pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda apskaitos kortelės ketvirtajame skyriuje ir Pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda apskaitos žurnale. 115. Asmenims, atvykusiems į areštinę perduoti nuteistiesiems areštu maisto produktus ir būtiniausius reikmenis, pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų priėmimo biuro darbuotojai paaiškina, kad maisto produktų ir būtiniausių reikmenų galima įsigyti areštinės parduotuvėje. Šiuo atveju atvykęs į areštinę asmuo rašo dviem egzemplioriais prašymą, kuriame išvardina norimų perduoti nuteistajam areštu maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kiekį ir svorį, apmoka jų vertę. Nuteistajam gavus tokį perduodamą siuntinį, vienas prašymo egzempliorius atiduodamas asmeniui, sumokėjusiam už perdavimą, o kitas įsegamas į prašymų dėl siuntinių perdavimo nuteistiesiems areštu segtuvą. 116. Areštinių administracija gali priimti maisto produktų ir drabužių labdaros siuntas. Maisto produktų ar drabužių labdaros siuntos prieš krikščionių Velykų, Kalėdų, Naujųjų metų šventes pradedamos priimti likus 5 dienoms iki šių švenčių. Maisto produktų labdaros siuntos neįskaitomos į bendrą nuteistiesiems areštu Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytą leidžiamų gauti pašto bei perduodamų siuntinių skaičių. Paštu siunčiama maisto produktų (drabužių) labdaros siunta vienam nuteistajam areštu neturi sverti daugiau kaip 10 kilogramų, o perduodama – daugiau kaip 15 kilogramų. 117. Maisto produktų labdaros siuntos, adresuotos konkretiems nuteistiesiems areštu, priimamos ir įteikiamos taisyklių 107–112, 115 punktuose, o drabužių labdaros siuntos – 113 punkte nustatyta tvarka. 118. Maisto produktų ir drabužių labdaros siuntos priimamos iš labdaros teikėjų, numatytų Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo (Žin., 1993, Nr. 21-506; 2000, Nr. 61-1818; 2002, Nr. 45-1707) 5 straipsnio 1 dalyje, šio įstatymo nustatyta tvarka, suderinus su areštinės direktoriumi arba jo pareigas einančiu pareigūnu. 119. Maisto produktai bei drabužių labdaros siuntos atiduodamos į areštinės sandėlius ir saugyklas, užtikrinant buhalterinę apskaitą. Labdaros siuntas nuteistiesiems areštu paskirsto areštinės administracija, vadovaudamasi socialinio teisingumo principu, atsižvelgdama į būtinumą tenkinti kiekvieno nuteistojo minimalius socialiai priimtinus poreikius, materialinę nuteistojo padėtį. Įteikiant labdaros siuntas nuteistiesiems areštu gali dalyvauti labdaros teikėjų atstovai. Apie labdaros siuntos įteikimą nuteistiesiems areštu labdaros teikėjui, jam pageidaujant, areštinė išduoda pažymėjimą. 120. Apie maisto produktų labdaros siuntas, įvežtas į Lietuvos Respubliką, areštinės direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas privalo nedelsdamas pranešti Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centrui. XV. NUTEISTŲJŲ AREŠTU LAIŠKŲ IŠSIUNTIMO IR GAVIMO TVARKA 121. Nuteistiesiems leidžiama siųsti ir gauti neribotą kiekį laiškų. 122. Nuteistieji areštu laiškus įteikia areštinės direktoriaus įsakymu įgaliotiems darbuotojams. Ant voko siuntėjas turi nurodyti savo vardą ir pavardę. Darbuotojas, priimdamas iš nuteistojo laišką, turi patikrinti siuntėjo asmens tapatybę, kad laiškas nebūtų siunčiamas kito nuteistojo vardu. Siuntėjui nenurodžius savo vardo ir pavardės arba darbuotojui nustačius, kad laišką bandoma išsiųsti kito nuteistojo vardu, laiškas nepriimamas. Nuteistųjų siunčiami laiškai gali būti pataisos įstaigos direktoriaus rašytiniu sprendimu laiško turinio neskaitant (necenzūruojant) patikrinami nuteistojo, siunčiančio laišką, akivaizdoje, kad būtų užkirstas kelias pažeidimams ar nusikalstamoms veikoms arba apsaugotos kitų asmenų teisės ir laisvės. 123. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 54 straipsnio 2 dalį ir 99 straipsnio 5 dalį nuteistųjų areštu gaunami ir siunčiami laiškai gali būti areštinės direktoriaus motyvuotu nutarimu (20 priedas) cenzūruojami, kad būtų užkirstas kelias pažeidimams ar nusikalstamoms veikoms arba apsaugotos kitų asmenų teisės ir laisvės. Kad nuteistiesiems su laiškais nepatektų daiktų ir reikmenų, kuriuos jiems draudžiama turėti, gautas nuteistojo vardu laiško vokas prieš įteikiant jam atplėšiamas ir laiško turinio neskaitant (necenzūruojant) patikrinamas to nuteistojo akivaizdoje. Asmenys, atsiuntę laiško voke daiktus ir reikmenis, kuriuos turėti areštinėse nuteistiesiems uždrausta, traukiami atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka. Už neteisėtą, nuslėptą nuo patikrinimo Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso uždraustų daiktų, taip pat šių taisyklių uždraustų maisto produktų perdavimą arba bandymą juos perduoti nuteistiesiems asmenys atsako pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą, jeigu savo pobūdžiu šis teisės pažeidimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Areštinės direktorius privalo užtikrinti, kad daiktai, kuriuos nuteistiesiems draudžiama gauti, taip pat maisto produktai, kuriuos draudžiama perduoti nuteistiesiems, jiems nepatektų. 124. Perkėlus nuteistąjį į kitą areštinę, jo vardu gauti laiškai ne vėliu kaip per tris darbo dienas nuo laiško gavimo dienos areštinės sąskaita persiunčiami į tą įstaigą, kurioje atlieka bausmę. Paleistų iš areštinės arba mirusių nuteistųjų vardu gauti laiškai ne vėliu kaip per tris darbo dienas nuo laiško gavimo dienos grąžinami siuntėjui. XVI. NUTEISTŲJŲ AREŠTU PASIMATYMŲ SU GIMINAIČIAIS IR KITAIS ASMENIMIS TVARKA 125. Trumpalaikiai pasimatymai vyksta tam tikslui įrengtoje patalpoje, kuri įrengiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos higienos normomis. Trumpalaikių pasimatymų patalpų įrengimo reikalavimus nustato areštinės direktorius, suderinęs su Kalėjimų departamentu. 126. Nuteistiesiems areštu socialiniams ryšiams palaikyti areštinės direktoriaus arba jo pareigas einančio pareigūno nutarimu (21 priedas) gali būti suteikiami papildomi trumpalaikiai pasimatymai. 127. Areštinės administracijai draudžiama sujungti pasimatymus arba juos padalyti dalimis. 128. Pasimatymų metu nuteistieji areštu atleidžiami nuo darbo. 129. Pasimatymo suteikimo procedūra pradedama gavus nuteistojo areštu arba pas jį atvykusio asmens rašytinį prašymą. Leidimą suteikti pasimatymą duoda areštinės direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas, arba areštinės direktoriaus pavaduotojas, o poilsio ir švenčių dienomis, – ir areštinės vadovybės budintysis atstovas arba areštinės direktoriaus budintysis padėjėjas. Apie pareigūno sprendimą leisti pasimatyti įrašoma nuteistojo arba pas jį į pasimatymą a …