II

(1)-1131; 2003, Nr. 10-342) 5 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 metų veiklos ataskaitai ir pateikti ją Lietuvos Respublikos Seimui. Ministras Pirmininkas Algirdas Brazauskas Vidaus reikalų ministras Juozas Bernatonis LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ 2002 METŲ VEIKLOS ATASKAITA 2003 metų kovas TURINYS MINISTRO PIRMININKO ĮŽANGINIS ŽODIS 3 I. DARBAS IR SOCIALINĖ APSAUGA 5 II. ŠVIETIMAS IR MOKSLAS 16 III. INFORMACINĖS IR ŽINIŲ VISUOMENĖS PLĖTRA 21 IV. KULTŪRA 26 V. SVEIKATOS APSAUGA 29 VI. FINANSŲ POLITIKA 35 VII. ŪKIO POLITIKA 40 VIII. TRANSPORTO SISTEMA 54 IX. ŽEMĖS ŪKIS IR KAIMO PLĖTRA 61 X. Aplinkos apsauga ir urbanistinė plėtra 69 XI. TEISĖSAUGA IR TEISĖTVARKA 77 XII. VALSTYBĖS VALDYMAS 82 XIII. NACIONALINIS SAUGUMAS IR KRAŠTO APSAUGA 86 XIV. UŽSIENIO POLITIKA 92 MINISTRO PIRMININKO ĮŽANGINIS ŽODIS Gerbiamieji Seimo nariai, Jūsų dėmesiui teikiama Vyriausybės 2002 metų veiklos ataskaita, parengta vadovaujantis Vyriausybės įstatymo 5 straipsnio ir Seimo statuto 207 straipsnio nuostatomis. Ši ataskaita yra pagrindinis dokumentas, kuriuo Vyriausybė atsiskaito Seimui už savo veiklą. Dvyliktoji šalies Vyriausybė dirba nuo 2001 m. liepos 12 d., todėl teikiama ataskaita yra pirmoji šios Vyriausybės veiklos ataskaita, apimanti visų kalendorinių metų laikotarpį. Seimui priėmus atitinkamus įstatymų pakeitimus, Vyriausybės veiklos ataskaitos pateikimo terminas sutampa su valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitos pateikimo terminu. Todėl Seimas turi galimybę kartu susipažinti tiek su 2002 metais Vyriausybės vykdyta veikla, tiek su šiai veiklai skirtų valstybės asignavimų panaudojimu. Seimui teikiama apibendrinta ataskaita, parengta remiantis ministerijų, Vyriausybės įstaigų bei kitų Vyriausybei atskaitingų institucijų metinėmis veiklos ataskaitomis. Ministerijų, Vyriausybės įstaigų, kitų Vyriausybei atskaitingų institucijų metinės veiklos ataskaitos paskelbtos Vyriausybės kanceliarijos tinklalapyje (www.lrvk.lt) ir prieinamos visai visuomenei. 2002 metais Vyriausybė dirbo stabiliai ir efektyviai. Per šiuos metus nepasikeitė nė vienas ministras, Vyriausybė priėmė rekordiškai daug sprendimų–2115 Vyriausybės nutarimų. Per 2002 metus Vyriausybė parengė ir pateikė Seimui 332 įstatymų projektus, 26 Seimo nutarimų projektus, 84 išvadas dėl įstatymų projektų. Visi šie teisės aktų projektai buvo skirti Vyriausybės programai ir patvirtintiems prioritetams įgyvendinti. 2002 metais Vyriausybė savo veikloje ir toliau vadovavosi šiais 2001 metų liepos mėnesį patvirtintais prioritetais :

1. rengtis narystei Europos Sąjungoje – iki 2004 metų perimti ir siekti įgyvendinti Europos Sąjungos acquis;
2. plėtoti krašto apsaugą ir integraciją į NATO;
3. užtikrinti tolesnį ir esminį verslo plėtros sąlygų gerinimą, konkurencingo žemės ūkio plėtrą;
4. mažinti nedarbą ir skurdą;
5. užtikrinti švietimo, mokslo ir nacionalinės kultūros plėtrą;
6. plėtoti informacinę visuomenę;
7. užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką. Įgyvendinant pirmuosius du prioritetus, pasiekta didelė pažanga – 2002 metais Lietuva baigė derybas dėl narystės Europos Sąjungoje ir buvo pakviesta tapti NATO nare. Tačiau tam, kad šie tikslai būtų galutinai realizuoti, per 2003 metus būtina daug padirbėti. Integravimosi į NATO srityje būtina atlikti sutarties ratifikavimo procedūrą, pertvarkyti ginkluotąsias pajėgas taip, kad jos efektyviai veiktų narystės NATO sąlygomis. Integravimosi į Europos Sąjungą srityje darbų daugiau ir jie sunkesni –ne tik atlikti sutarties ratifikavimo procedūrą, vykdyti derybų metu prisiimtus įsipareigojimus, bet ir pasiekti, kad gegužės mėnesį vyksiančiame referendume Lietuvos žmonės pasisakytų už integraciją. Per 2002 metus daug nuveikta įgyvendinant ir kitus prioritetus : gerėjo verslo sąlygos, mažėjo nusikalstamumas, nedarbas ir skurdas, didelių teigiamų pokyčių pasiekta plėtojant informacinę visuomenę. Minėtų prioritetų ir Vyriausybės programos įgyvendinimas atsispindi Jums teikiamoje Vyriausybės 2002 metų veiklos ataskaitoje. Ataskaitos struktūra atitinka Vyriausybės programos struktūrą – joje Vyriausybės veikla 2002 metais apibūdinama pagal 14 valstybės valdymo sričių, kuriose taip pat nurodomi ir artimiausio laikotarpio prioritetai. Išsami palyginamoji ekonominės ir socialinės būklės analizė pateikta Ūkio ministerijos parengtoje Lietuvos Respublikos ūkio ekonominės ir socialinės būklės 2002 metais apžvalgoje, kurią galima rasti Ūkio ministerijos tinklalapyje (http://www.ekm.lt/catalogs/9/index.shtml). Pagarbiai, Ministras Pirmininkas Algirdas Brazauskas I. DARBAS IR SOCIALINĖ APSAUGA Darbo politika 2002 metais buvo sėkmingai įgyvendinama Lietuvos Respublikos užimtumo didinimo 2001–2004 metų programa, kuri buvo patikslinta ir papildyta naujomis nedarbo mažinimo priemonėmis, labiau atitinkančiomis Vyriausybės programos nuostatas. Nedarbo mažinimo ir prevencijos priemonės skirtos pirmiausia tiems regionams, kur didžiausias nedarbas, restruktūrizavimo ir privatizavimo neigiamai paveiktiems ūkio sektoriams, teritorijoms, įmonėms, labiausiai darbo rinkoje pažeidžiamoms gyventojų grupėms. Buvo įgyvendinamos priemonės remiančios geografiškai tolygią ekonomikos plėtrą, skatinamos investicijos, gerinama parama regionų verslui, rūpinamasi darbo jėgos kvalifikacija ir jos orientavimu į vietinę rinką. Užimtumo didinimo 2001–2004 metais programos priemonės kartu su bendros šalies ekonominės padėties pagerėjimu turėjo teigiamos įtakos darbo rinkai, didino gyventojų užimtumą. Situacija 2002 metų šalies darbo rinkoje. 2002 metais pirmą kartą nuo 1997 metų pavyko sustabdyti nedarbo didėjimą. 2002 metais vidutinis metinis nedarbo lygis sudarė 11,3 procento ir buvo 1 punktu mažesnis nei 2001 metais. Padidėjo darbo jėgos paklausa, sumažėjo bedarbių, ėmė kristi nedarbo lygis, mažėjo jo teritorinė diferenciacija. 2002 metais nedarbo lygis nukrito visose apskrityse, labiausiai – Šiaulių (3,3 punkto) ir Marijampolės (3,1 punkto) apskrityse. Aukštesnis kaip 20 procentų vidutinis metinis nedarbo lygis 2002 metais buvo registruotas septyniose šalies savivaldybėse (2001 metais – 13 savivaldybių). Teritorinės darbo biržos gavo 85 darbdavių pranešimus apie numatomą darbuotojų atleidimą, arba dvigubai mažiau negu 2001 metais. Užregistruota apie 135 tūkst. naujų darbo pasiūlymų, iš jų 93,4 tūkst. – nuolatiniam darbui. Darbo rinkos politikos priemonės. Teikiant valstybės negrąžinamą finansinę paramą didžiausio nedarbo teritorijose toliau buvo sėkmingai įgyvendinami vietinių užimtumo iniciatyvų projektai, kas trečias iš jų realizuotas kaimo vietovėse, įkurtos 377 darbo vietos, kuriose įdarbinti darbo biržose registruoti bedarbiai. Kas trečias įdarbintas asmuo buvo ilgalaikis bedarbis, kas ketvirtas – jaunas žmogus, kas septintas – iš socialiai remtinų šeimų. 2002 metais, palyginti su 2001 metais, trečdaliu pagausėjo viešuosiuose darbuose įdarbintų asmenų. 2002 metais juose buvo įdarbinta 48 tūkst. asmenų, bedarbiai vidutiniškai buvo užimti 2,3 mėnesio. Remiamų darbų programose dalyvavo 4,8 tūkst. bedarbių – ketvirtadaliu daugiau nei 2001 metais. 2002 metais pakeitus Bedarbių rėmimo įstatymą, iš esmės pereita nuo pasyvaus prie aktyvaus bedarbių rėmimo. Pirmą kartą aktyvios darbo rinkos programose dalyvavo daugiau kaip 125 tūkst. ieškančių darbo asmenų, arba ketvirtadaliu daugiau nei 2001 metais. Iš viso per 2002 metus, tarpininkaujant teritorinėms darbo biržoms, įdarbinta 133,7 tūkst. bedarbių, arba kas antras darbo ieškantis asmuo. Beveik pusantro karto išplėstas naujų darbo vietų steigimas darbo rinkoje papildomai remiamų asmenų grupėms (invalidams, jaunimui, ilgalaikiams bedarbiams, asmenims, auginantiems mažamečius vaikus). Jiems įsteigta 2,6 tūkst. naujų darbo vietų, arba pusantro karto daugiau nei 2001 metais. Bedarbiams, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus liko ne daugiau kaip 2 metai ir kurie turi ne mažesnį kaip 15 metų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, jų sutikimu pradėtos mokėti priešpensinės bedarbio pašalpos. Jos paskirtos 14,4 tūkst. bedarbių. Bedarbių profesinis, psichologinis konsultavimas ir profesinis mokymas yra lemiamas veiksnys, pradedantis jiems integruotis į darbo rinką. Per 2002 metus Darbo rinkos mokymo tarnyba padėjo integruotis į darbo rinką 83,9 tūkst. žmonių: konsultuota 65,3 tūkst., mokyta (perkvalifikuota) 18,6 tūkstančio. Parengta Socialinių užimtumo įmonių įstatymo koncepcija, kurioje numatyta valstybės finansinės paramos priemonėmis skatinti steigtis socialinėms užimtumo įmonėms bei įdarbinti asmenis, kurie dėl įvairių priežasčių yra praradę profesinį ar bendrą darbingumą, motyvaciją dirbti ir dėl to jiems sunku įsilieti į darbo rinką. 2002 metų pradžioje parengtas ir pasirašytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Europos Komisijos Bendrasis Lietuvos užimtumo politikos prioritetų vertinimo dokumentas. Pagrindinis šio dokumento tikslas – išanalizuoti ir įvertinti šalies pažangą formuojant ir įgyvendinant užimtumo politiką, atskleisti suderintus užimtumo ir darbo rinkos politikos tikslus, kuriuos būtina pasiekti, kad sparčiau vyktų šalies darbo rinkos pokyčiai, kad būtų pasirengta dalyvauti Europos Sąjungos užimtumo politikos koordinavimo procese. Laisvam darbuotojų judėjimui svarbu yra sudaryti dvišales sutartis su dabartinėmis ES valstybėmis ir kandidatėmis. 2002 metais pateikti pasiūlymai Italijai, Prancūzijai, Ispanijai dėl laisvo darbuotojų judėjimo sutarčių sudarymo, konsultuotasi su Vokietija. Didėjanti gyventojų ir darbo jėgos migracija reikalauja visokeriopai rūpintis migrantų socialinių garantijų išsaugojimu, todėl be, jau esamų socialinės apsaugos sutarčių, 2002 metais aptartos galimybės sudaryti tokią sutartį su Kanada, pasirašyta sutartis su Nyderlandų Karalyste. Buvo plėtojamas legalus Lietuvos Respublikos piliečių įsidarbinimas užsienyje pagal dvišalius susitarimus ir tarpininkaujant privačioms įsidarbinimo tarpininkavimo tarnyboms (įmonėms). Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2002 metais išdavė 31 licenciją privačioms įmonėms teikti įdarbinimo tarpininkavimo paslaugas užsienyje. Jos padėjo įsidarbinti per 1,1 tūkst. Lietuvos Respublikos piliečių ir nuolat Lietuvoje gyvenančių asmenų. Nuo 2003 metų įsigaliojo naujasis Darbo kodeksas, kodifikuojantis darbo įstatymus pagal Europos Sąjungos ir Tarptautinės darbo organizacijos teisės normas. Darbo kodeksu siekiama įteisinti darbo rinkoje lanksčius mechanizmus, jis ypač didelę reikšmę suteikia kolektyviniams darbo santykiams ir darbo santykių šalių tarpusavio susitarimams. Darbo kodekse įtvirtinama naujovė, kad kolektyvinę įmonės sutartį gali pasirašyti ir renkami darbuotojų kolektyvo atstovai, t.y. Darbo taryba, tuo atveju, jeigu įmonėje nėra veikiančios profsąjungos. Darbo kodeksas nustato darbdavio pareigą konsultuotis su darbuotojų atstovais priimant sprendimus, galinčius turėti įtakos darbuotojų teisinei padėčiai, o įstatymų nustatytais atvejais – gauti jų sutikimą. Parengti ir priimti teisės aktai, kurių reikia Darbo kodeksui įgyvendinti. Siekiant sureguliuoti valstybės įmonių ir valstybės kontroliuojamų akcinių bendrovių vadovų darbo apmokėjimą, priimtas Vyriausybės nutarimas, kuriam įsigaliojus nuo 2003 m. sausio 1 d. turėtų būti užtikrinta, kad nebus mokamas nepagrįstai didelis darbo užmokestis minėtų įmonių vadovams. Siekiant užtikrinti darbuotojams saugias ir sveikas darbo sąlygas, ir mažinti darbuotojų gamybinį traumatizmą ir sergamumą profesinėmis ligomis, parengta Valstybinė darbo saugos ir sveikatos programa. Programoje numatytos priemonės darbuotojų saugai ir sveikatai gerinti. Kai kurios iš jų 2002 metais jau buvo įgyvendintos: parengti teisės aktai, nustatantys profesinės rizikos vertinimo bendruosius organizacinius principus, parengtas patogus praktiniam naudojimui įmonėse profesinės rizikos vertinimo vadovas, parengtos metodinės rekomendacijos, kaip įvertinti riziką darbuose, kuriuos dirbant įvyksta daugiausia nelaimingų atsitikimų, atlikti darbuotojų saugos ir sveikatos būklės išsamūs tyrimai statybos, transporto bei žemės ūkio įmonėse (t.y. tų veiklos sričių įmonėse, kuriose daugiausia nelaimingų atsitikimų darbe ir daugiausia sergama profesinėmis ligomis). 2002 metais buvo toliau plėtojamas produktų atitikties privalomiesiems saugos reikalavimams vertinimo sistema – buvo plečiamas produktų atitikties vertinimo įstaigų tinklas, o tai savo ruožtu sudaro sąlygas teikti Lietuvos įmonėms gaminių sertifikavimo paslaugas, didinti produkcijos konkurencingumą. Siekiant informuoti ir konsultuoti įmones darbuotojų saugos ir sveikatos srityje, Valstybinėje darbo inspekcijoje įsteigtas Europos saugos ir sveikatos agentūros informacinis punktas, kuris elektroninio ryšio priemonėmis platina įmonėms informaciją. Valstybinė darbo inspekcija 2002 metais vykdė nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų ir nelegalaus darbo prevenciją. 2002 metais atlikta daugiau kaip 16500 įmonių inspektavimų (tai sudarė apie 10 proc. bendro įmonių skaičiaus); patikrinta 3600 įmonių, kaip jose įgyvendinami teisės aktai; ištirta 300 sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe ir 740 susirgimų profesinėmis ligomis; išnagrinėta 3860 skundų ir pareiškimų; konsultuota daugiau kaip 200 tūkst. asmenų; atestuota 14 tūkst. darbuotojų ir darbdavių ir t.t. Vykdant Nelegalaus darbo prevencijos ir kontrolės stiprinimo veiksmų planą nuo 2003 metų pradžios numatyta lankstesnė baudų už nelegalų darbą taikymo sistema, t.y. baudų dydis svyruoja nuo 3 iki 20 tūkstančių litų, o tai sudaro sąlygas teismui, įvertinus visas aplinkybes, diferencijuoti baudas. Baudų dydis yra realus ir jų išieškojimas nežlugdo darbdavio verslo. Numatyta griežtesnė atsakomybė asmenims, kurie užsiima neteisėta komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla ir tam tikslui naudoja nelegaliai dirbančius asmenis. Stiprinant nelegalaus darbo kontrolę ir prevenciją pakeistos Darbo sutarčių registravimo taisyklės. 2002 metais nelegalų darbą kontroliuojančios institucijos, kurių veiklą koordinuoja Valstybinė darbo inspekcija, nustatė daugiau kaip 8,5 tūkst. nelegaliai dirbusių asmenų; Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnai surašė daugiau kaip 1800 administracinių teisės pažeidimų protokolų, iš jų beveik 600 – dėl nelegalaus darbo. Plečiant trišalį bendradarbiavimą ir socialinę partnerystę, 2002 m. gegužės 29 d. pasirašytas Vyriausybės, profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų susitarimas dėl trišalio bendradarbiavimo 2002 metais; 2003 m. sausio 21 d. patvirtintas Vyriausybės, profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų socialinės partnerystės plėtros priemonių planas; buvo vykdomos socialinio dialogo skatinimo programos priemonės: išleisti socialiniams partneriams skirti spaudiniai, organizuotos konferencijos. Siekiant tobulinti Garantinio fondo veiklą, pakeistas Garantinio fondo įstatymas, kuriuo numatyta skirti išmokas iš Garantinio fondo ir buvusiems įmonių, likviduotų dėl bankroto įsigaliojus Garantinio fondo įstatymui, darbuotojams, kurie tokių išmokų negavo. Numatyta galimybė skirti lėšas neturinčių turto bankrutuojančių ar bankrutavusių įmonių išlaidoms, susijusioms su paraiškų skirti išmokas darbuotojams parengimu ir įmonei perduotų fondo lėšų išmokėjimu. Įgyvendinus šias nuostatas, iš dalies bus atsiskaityta daugiau kaip su 4000 darbuotojų. Tam skirta apie 4 mln. litų. 2002 metais iš Garantinio fondo darbuotojų reikalavimams, susijusiems su darbo santykiais, iš dalies tenkinti buvo išmokėta 21,3 mln. litų, išmokos skirtos 15625 bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių darbuotojams, kiekvienam darbuotojui vidutiniškai skirta po 1400 litų. Žalos atlyginimas mokėjimo. Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir susirgimų profesine liga įstatymo pakeitimo įstatymo projekte numatoma, kad nuo 2003 m. sausio 1 d. žalos atlyginimo mokėjimo prievolę, kai nukentėjusieji susirgo profesine liga arba buvo sužaloti dėl nelaimingo atsitikimo darbe, dirbdami buvusiuose valstybiniuose ūkiuose ir kolūkiuose, vietoj savivaldybių (jos šią prievolę vykdė iš savo biudžeto lėšų) vykdys Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai, o lėšos tam tikslui (apie 7 mln. litų) bus skiriamos iš valstybės biudžeto. Socialinis draudimas ir pensijos 2002 metais Valstybinio socialinio draudimo fondas gavo apie 4487,3 mln. litų įplaukų, iš jų apie 4460,6 mln. litų sudaro socialinio draudimo įmokos. 2002 metais gauta 28,3 mln. litų daugiau, negu planuota, arba 179,5 mln. litų daugiau negu 2001 metais. 2002 metais Valstybinio socialinio draudimo fondo piniginės išlaidos siekė 4370,1 mln. litų ir buvo 123,2 mln. litų mažesnės, negu buvo planuota, arba 72,8 mln.litų didesnės nei per 2001 metų tą patį laikotarpį. Per kalendorinius 2002 metus Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto įplaukos buvo 117,2 mln. litų didesnės negu išlaidos. Per 2001 metų tą patį laikotarpį Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto įplaukos buvo 10,6 mln. litų didesnės nei išlaidos. 2002 metų biudžeto pajamas sąlygojo tai, kad gausėjo apdraustųjų visomis draudimo rūšimis asmenų ir mažėjo neapmokamų atostogų. Parengta nedarbo socialinio draudimo įstatymo koncepcija, kuri numato reformuoti esamą draudimo nuo nedarbo sistemą, kartu išlaikyti draudiminį socialinių išmokų bedarbiams teikimo principą ir skatinti juos sparčiau įsidarbinti. Koncepcijoje numatoma aktyvių darbo rinkos politikos priemonių finansavimą 2004 – 2008 metais palengva perkelti iš socialinio draudimo į valstybės biudžetą. Tai sudarytų sąlygas atitinkamai mažinti valstybinio socialinio draudimo įmokos draudimui nuo nedarbo tarifą. Siekiant pailginti ligos pašalpos mokėjimo laikotarpį, kai ligos pašalpa mokama sergantiems apdraustiesiems, gaunantiems valstybinio socialinio draudimo invalidumo pensiją, pakeistas Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas. Numatyta dirbantiems valstybinių socialinio draudimo invalidumo pensijų gavėjams ligos atveju ligos pašalpą mokėti iki 90 kalendorinių dienų per kalendorinius metus. Išplėsti ligų atvejai, kai apdraustiesiems asmenims vaikų reabilitacijos įstaigoje slaugantiems vaikus iki 16 metų, sergančius sunkiomis ligomis, suteikiama teisė gauti nedarbingumo pažymėjimus ir ligos pašalpas iki 120 kalendorinių dienų per metus. Siekiant padidinti savarankiškai dirbančių asmenų socialines garantijas, pakeista savarankiškai dirbančių asmenų valstybinio socialinio draudimo tvarka. Savarankiškai dirbantiems asmenims (individualių įmonių savininkams, advokatams, notarams) nustatyta kita pajamų bazė, nuo kurios skaičiuojamos įmokos papildomai pensijos daliai. Jeigu šie asmenys per metus uždirba ne mažiau kaip 12 minimalių mėnesinių algų, įmokas jie turėtų mokėti nuo Valstybinio socialinio draudimo fondui deklaruojamų pajamų, tačiau ne mažesnių kaip 12 minimalių mėnesinių algų per metus. Užsieniečiams, nuolat gyvenantiems užsienyje, suteikta teisė gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją, jeigu jie įgijo reikiamą stažą pensijai gauti dirbdami Lietuvos Respublikos įmonėse, organizacijose ir panašiai, kai tokia galimybė numatyta Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse. 2002 metais buvo siekiama pagerinti pensininkų materialinę būklę. Po ketverių metų pertraukos du kartus buvo didinama bazinė pensija. Nuo balandžio 1 d. bazinė pensija padidinta iki 142 litų, nuo 2002 m. rugsėjo 1 d. – iki 147 litų. Padidėjus bazinei pensijai, kartu padidėjo ir valstybinės socialinio draudimo pensijos, atitinkamai padidėjo šalpos pensijos, mokamos vaikams invalidams ir invalidams nuo vaikystės, šalpos kompensacijos, slaugos pašalpos, mokamos visiškos negalios invalidams, karių valstybinės pensijos, mokamos asmenims, sužalotiems ar susirgusiems privalomosios karo tarnybos metu. Nuo 2002 m. lapkričio 27 d., įsigaliojus atitinkamam Konstitucinio Teismo nutarimui, valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dirbantiems šių pensijų gavėjams, turintiems būtinąjį stažą šiai pensijai gauti, mokamos neatsižvelgiant į jų gaunamų draudžiamųjų pajamų dydžius. Nuo 2003 m. sausio 1 d. teisė gauti visą pensiją suteikta ir dirbantiems invalidumo pensijos gavėjams. 2002 m. gruodžio 10 d. priimtas Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimas, kuriuo įsigaliojo nuostatos dėl mažiausių (mažesnių kaip 325 litai) valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų padidinimo. Pagal šį įstatymą nuo 2003 m. sausio 1 d. pensijos bus padidintos apie 195 tūkst. senatvės pensininkų (30 procentų viso senatvės pensininkų skaičiaus) ir 125 tūkst. invalidumo pensininkų (66 procentams viso invalidumo pensininkų skaičiaus). Pagerintos neįgaliųjų pensinio aprūpinimo sąlygos. Jiems suteikta teisė kreiptis dėl invalidumo pensijos paskyrimo, iš naujo atidirbus po pensijos paskyrimo 3 metus, įteisinta nuostata, kad apskaičiuojant invalidumo pensiją bedarbio pašalpos į stažą ir draudžiamąsias pajamas įskaičiuojamos tik tuo atveju, jeigu neįgaliajam tai naudinga. Pagerintos šeimų, likusių be maitintojo, pensinio aprūpinimo sąlygos. Numatyta našliams, auginantiems mirusio asmens vaikus, kurie mokosi bendrojo lavinimo ir profesinėse mokyklose, našlių pensijas mokėti, kol vaikai užbaigs šias mokyklas, bet ne ilgiau, iki vaikams sukaks 19 metų. Anksčiau tokiais atvejais našlių pensijos buvo mokamos, iki vaikui sukaks 18 metų. Teisę gauti našlių pensijas įgijo ir nepilnamečių našlaičių rūpintojai, o anksčiau šią teisę turėjo tik globėjai. Papildžius Valstybinio socialinio draudimo įstatymą, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai suteikta galimybė priimti sprendimus dėl kreditinių reikalavimų vykdymo terminų atidėjimo, atsiskaitymo už kreditinius reikalavimus turtu, akcijomis, vertybiniais popieriais, kai restruktūrizuojamos įmonės yra laiku neatsiskaičiusios su Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetu. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, kuri yra viena iš pagrindinių restruktūrizuotinų įmonių kreditorių, dalyvavimas šiame procese padės sudaryti sąlygas įmonėms, turinčioms laikinų finansinių sunkumų ir nenutraukusioms ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti veiklą, atkurti mokumą ir išvengti bankroto. Nuo 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Pensijų sistemos reformos įstatymas nustato, kad pensijų sistemos reforma, kurią sudaro valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies kaupimas pensijų fonduose ir gyvybės draudimo įmonėse, prasideda nuo 2004 m. sausio 1 dienos. Įstatymas nustato, kad kaupti socialinio draudimo įmokos dalį pensijų kaupimo bendrovėse turės teisę visi asmenys, draudžiami visai valstybinei socialinio draudimo pensijai. Naujoji pensijų sistema sudarys apdraustiesiems sąlygas gauti didesnes išmokas, sumažins gyventojų senėjimo poveikį pensijų sistemai (žmonės patys kaups savo pensijai), sustiprins kapitalo rinką ir tuo skatins Lietuvos ūkio augimą. Patvirtintas pasirengimo pensijų sistemos reformai priemonių planas. Socialinė parama Nuosekliai įgyvendinant skurdo mažinimo politiką, 2002 metais buvo parengta ir patvirtinta Skurdo mažinimo strategijos įgyvendinimo 2002–2004 metais programa. Ši programa apibrėžia skurdo mažinimo prioritetinius tikslus ir priemones. Programoje prioritetas suteiktas aktyvioms skurdo mažinimo priemonėms: darbo jėgos profesiniam mokymui, švietimui, užimtumo ir ūkinės veiklos galimybėms didinti. Socialinė parama yra būtina nedarbingiems ar darbo negaunantiems asmenims, todėl programoje numatomos ir socialinės paramos tobulinimo priemonės. Siekiant tobulinti socialinės paramos sistemą, 2002 metais parengtas Piniginės socialinės paramos mažas pajamas turinčioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymo projektas, kuriuo numatoma sukurti bendrą pajamų ir turto įvertinimo principu teikiamos piniginės socialinės paramos sistemą, garantuoti paramą jos labiausiai reikalingiems gyventojams, užkirsti kelią piktnaudžiavimams, išplėsti savivaldybių teises ir gavėjų pareigas, paramos gavėjams taikyti socialinės integracijos priemones. Kad būtų išvengta regioninio netolygumo, nuo 2002 metų valstybinės pašalpos šeimoms, auginančioms vaikus, ir laidojimo pašalpos mokamos iš valstybės biudžeto lėšų, kurios pervedamos savivaldybėms kaip speciali tikslinė dotacija. 2002 metais, palyginti su 2001 metais, mažėjo pašalpų išmokamų šeimoms, auginančioms vaikus: apie 4 procentus sumažėjo vienkartinių pašalpų išmokamų gimus kūdikiui, ir šeimos pašalpų už vaikus iki 3 metų. Tai sąlygojo pastarųjų metų gimstamumo mažėjimo tendencija šalyje. 2001–2002 metais buvo vykdomas PHARE Dvynių projektas Socialinės paramos reforma ir Acquis reikalavimų įgyvendinimas – Consensus III“. Projekto metu ekspertai, išnagrinėję ir įvertinę Lietuvos socialinės paramos sistemą, parengė rekomendacijas ir pasiūlymus dėl socialinės paramos politikos, jos derinimo su užimtumo politika ir ES teisės aktais, išlaidų planavimo, valdymo ir kontrolės, institucijų vaidmenų pasiskirstymo ir santykių nustatymo, administravimo, turto ir pajamų tikrinimo, mokėjimų kontrolės tobulinimo, visuomenės informavimo sistemos vystymo, nepriklausomos apeliacinės sistemos sukūrimo. Šiuo metu rengiamas strateginis socialinės paramos (išmokų ir lengvatų) politikos planas. Lietuva prisiėmė įsipareigojimus dalyvauti skurdo ir socialinės atskirties mažinimo veiksmuose, kuriuos inicijuoja ir koordinuoja Europos Sąjunga. Lietuva, siekdama dalyvauti Europos Bendrijos veiksmų programoje, skirtoje kovai su socialine atskirtimi, 2002 m. spalio 17 d. pasirašė su Europos Komisija Susitarimo memorandumą. Vienas iš pagrindinių dalyvavimo šioje programoje uždavinių yra Bendrojo aprėpties memorandumo (Joint Inclusion Memoranda) parengimas. Šio dokumento tikslas – padėti pasirengti valstybėms kandidatėms dalyvauti socialinės aprėpties programoje, naudojant atvirojo koordinavimo metodą. 2003 metais jau pradėta rengti Bendrąjį aprėpties memorandumą. 2002 metais patvirtinta ir pradėta įgyvendinti Socialinių paslaugų teikimo reformos koncepcija, kurios tikslas – sudaryti teisines, administracines, finansines sąlygas veiksmingiau planuoti, teikti ir organizuoti socialines paslaugas taip, kad būtų užtikrinti būtinieji asmens poreikiai ir pats asmuo būtų skatinamas aktyviai padėti pats sau. Įvykdžius Socialinių paslaugų teikimo reformos įgyvendinimo priemones, bus sudarytos galimybės racionaliau paskirstyti socialinių paslaugų sistemai numatytas lėšas, suaktyvės socialinių paslaugų rinkos kūrimasis, didės socialinių paslaugų įvairovė, pagerės teikiamų socialinių paslaugų kokybė. Socialinių paslaugų kokybė 2002 metais buvo gerinama keliant socialinių darbuotojų kvalifikaciją, tobulinant socialinių paslaugų planavimą, administravimą ir teikimą. Vykdant Socialinių paslaugų infrastruktūros plėtros programą, 2002 metais buvo įgyvendinti 9 socialinių paslaugų projektai įvairiuose Lietuvos miestuose ir rajonuose (Kauno, Kaišiadorių, Pasvalio, Plungės, Radviliškio, Visagino, Panevėžio, Šalčininkų); juos įgyvendinus, socialinės paslaugos papildomai teikiamos apie 450 socialinės rizikos vaikams, senukams, neįgaliesiems. Siekiant užtikrinti lygias galimybes neįgaliesiems ir planuojant jų socialinės integracijos veiksmus, atitinkančius valstybės tarptautinius ir vidaus politikos tikslus bei įsipareigojimus, numatant šių veiksmų įgyvendinimo strategiją, patvirtinta Nacionalinė žmonių su negalia socialinės integracijos 2003 ––2012 metų programa. Šioje programoje numatyta siekti lygių galimybių, planuojant neįgaliųjų socialinės integracijos veiksmus, atitinkančius valstybės tarptautinius ir vidaus politikos tikslus ir įsipareigojimus bei numatant strategiją šiems veiksmams įgyvendinti. Nacionaline žmonių su negalia socialinės integracijos 2003 ––2012 metų programa siekiama šio pagrindinio posūkio neįgaliųjų socialinėje politikoje – jų problemos turi būti sprendžiamos kartu su visos visuomenės problemomis, jos turi būti įtrauktos į bendras sveikatos priežiūros, švietimo, socialinės apsaugos ir darbo, ekonomines, informacines, sporto, kultūros ir kitas valstybines programas. 2003 metus paskelbus Neįgaliųjų metais, 2003 m. vasario 3 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 159 patvirtintas Neįgaliųjų metų Lietuvoje veiksmų planas. Šiuo planu siekiama užtikrinti neįgaliųjų apsaugą nuo diskriminacijos, lygias teises ir galimybes naudotis priemonėmis, skirtomis jų nepriklausomumui, socialinei ir ekonominei integracijai, dalyvavimui visuomenės gyvenime. Šis veiksmų planas įgyvendinamas keturiomis pagrindinėmis kryptimis: teisės aktų tobulinimas bei naujų parengimas, visuomenės švietimas ir informacijos prieinamumo didinimas, fizinės aplinkos mokymo, ugdymo ir socialinių paslaugų įstaigose pritaikymas specialiesiems neįgaliųjų poreikiams, neįgaliųjų galimybių mokytis, būti ugdomiems ir savarankiškiems didinimas. Šioms priemonėms įgyvendinti iš valstybės biudžeto lėšų skirta 3 mln. litų. Siekiant gerinti medicininę, profesinę ir socialinę invalidų reabilitaciją, jų medicininį, socialinį ir techninį aptarnavimą, buvo organizuojamas ir tobulinamas gyventojų aprūpinimas ortopedijos technikos ir kompensacinės technikos priemonėmis. Tobulinant vaiko teisių apsaugą, 2002 metais buvo įgyvendinamos 2001 metais priimto Civilinio kodekso normos, kuriomis siekiama įtvirtinti tėvų pareigą auklėti ir rūpintis savo vaikais, ugdyti juos savarankiškais piliečiais, teikti tokią valstybės paramą be tėvų globos likusiems vaikams, kuri užtikrintų, kad valstybės globoje užaugę vaikai būtų savarankiški ir pilnaverčiai visuomenės nariai. Vadovaujantis šia nuostata, buvo keičiama teisinė bazė, reglamentuojanti vaikų globą šeimose ir institucijose, pertvarkoma institucinė sistema, susijusi su vaikų teisių apsaugos užtikrinimu savivaldybių ir Vyriausybės lygmenimis. Nuo 2002 m. liepos 1 d., įsigaliojus naujam Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymui, ir 2002 metų rugsėjo mėnesį Seimui priėmus Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo pataisą, nuo 2003 metų savivaldybių Vaiko teisių apsaugos tarnybos buvo reorganizuotos, joms priskirta viešojo administravimo funkcija, o vaiko teisių apsauga savivaldybėms tapo valstybės deleguotąja funkcija. Vaiko teisių apsaugos tarnybose įsteigti 25 nauji etatai. 2002 metais priimtos Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisos, pagal kurias nuo 2003 metų vasario mėnesio Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai yra priskirta vaiko teisių apsaugos valdymo sritis, o Švietimo ir mokslo ministerijai, Vidaus reikalų ministerijai, Teisingumo ministerijai, Sveikatos apsaugos ministerijai - papildomos funkcijos vaikų teisių apsaugos įgyvendinimo srityse. Kovai su smurtu prieš vaikus patvirtintas neatidėliotinų veiksmų kovai su smurtu prieš vaikus priemonių planas, kur daugiausia dėmesio skiriama visuomenės švietimui: ugdyti visuomenės nepakantumą smurtui prieš vaikus, mokyti tėvus nesmurtinės vaikų auklėjimo kultūros, laiku nustatyti galimo smurto atvejus, informuoti visus piliečius apie tai kur, kam ir kaip jie turi pranešti apie žinomą ar galimą vaiko skriaudimą. 2002 metais toliau buvo įgyvendinama Nacionalinė programa prieš vaikų komercinį seksualinį išnaudojimą ir seksualinę prievartą. Buvo organizuoti mokymai daugiau kaip 350 su vaikų teisių apsauga susijusiems specialistams seksualinės prievartos prieš vaikus srityje. Pradėta įgyvendinti Nacionalinė nevyriausybinių organizacijų vaikų dienos centrų 2002–2004 metų programa, kurios tikslas – spręsti iki mokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų, augančių probleminėse šeimose, socialines problemas, organizuoti jų ugdymą, popamokinį užimtumą, dirbti socialinį darbą su tėvais, kad būtų sudarytos sąlygos vaikui grįžti į šeimą. 2002 metais įvairios paslaugos nevyriausybinių organizacijų vaikų dienos centruose buvo suteiktos 1217 vaikų. Jaunimo teisių apsauga. 2002 metų spalio 1 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje įsteigtas Šeimos, vaikų ir jaunimo departamentas, kurio vienam iš skyrių pavesta koordinuoti vaikų ir jaunimo teisių apsaugos politikos įgyvendinimą. 2002 metais Seimas priėmė Vietos savivaldos įstatymo pataisą, pagal kurią vaikų ir jaunimo teisių apsauga tapo valstybės deleguotąja funkcija savivaldybėms. Formuojant 2003 metų valstybės biudžetą, jaunimo politikos formavimui savivaldybėms buvo skirta tikslinė dotacija, kurios lėšas numatyta skirti jaunimo politikos koordinatorių pareigybių savivaldybėse įsteigimui (Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Klaipėdoje, Panevėžyje – po 1 etatą, kitose savivaldybėse – po 0,5 etato) bei numatytos lėšos šių specialistų kvalifikacijos kėlimui. 2002 metais Valstybinė jaunimo reikalų taryba ir toliau vykdė Jaunimo neformalaus ugdymo ir Jaunimo narkomanijos ir kitų priklausomybės formų, nusikalstamumo ir psichologinių krizių prevencijos programas, kurioms 2002 skirtos papildomos lėšos. Įgyvendinant 2002 metais patvirtintą Prekybos žmonėmis ir prostitucijos kontrolės bei prevencijos 2002–2004 metų programą, buvo paremti 5 nevyriausybinių organizacijų projektai, skirti priverstinės prostitucijos aukų socialinei pagalbai ir reintegracijai į visuomenę: suteikta psichologinė, medicininė, teisinė pagalba, konsultuota įdarbinimo klausimais. Įgyvendinant Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 1999–2003 metų programos priemones, buvo remiami narkomanų reabilitacijos ir narkomanijos prevencijos projektai. Artimiausio laikotarpio prioritetai Užimtumo didinimas, nedarbo mažinimas ir darbo vietų kokybės gerinimas. Šiam prioritetui priklauso vykdoma Lietuvos Respublikos užimtumo didinimo 2001–2004 metais programa; Valstybinė darbo saugos ir sveikatos programa bei parengta Valstybinė moterų ir vyrų lygių galimybių programa; Socialinės partnerystės programa; Darbo kodekso nuostatų įgyvendinimas; nelegalaus darbo prevencija; vykdomi Europos Socialinio fondo paramos planavimo darbai, institucinės struktūros ir administracinių procedūrų funkcionavimo užtikrinimas, kurie leis pasirengti Europos socialinio fondo paramos įgyvendinimui; pradedamas vykdyti darbo rinkos institucinės sistemos pertvarkymas ir stiprinimas. Socialinio draudimo teikiamų garantijų plėtra. Šiam prioritetui priklauso pradedama vykdyti pensijų sistemos reforma, kurios tikslas – nustatyti sąlygas, užtikrinančias, kad šalia veikiančios valstybinio socialinio draudimo sistemos būtų įkurta ir veiktų kaupiamoji pensijų pakopa, grindžiama investiciniu principu, užtikrinanti finansinį pensijų sistemos stabilumą ir papildomą Lietuvos gyventojų pensinį aprūpinimą; draudimo nuo nedarbo reforma, įgyvendinanti stabilią ir patikimą nedarbo draudimo sistemą, kuri užtikrintų apdraustiems šia nedarbo rūšimi asmenims pakankamas gyvenimui pajamas. Skurdo ir socialinės atskirties mažinimas. Šiam prioritetui priklauso Skurdo mažinimo Lietuvoje strategijos įgyvendinimo 2002–2004 metais programos priemonių vykdymas; piniginės socialinės paramos reforma, kuria siekiama sukurti bendrą pajamų ir turto įvertinimo principu teikiamos piniginės socialinės paramos sistemą; socialinių paslaugų reforma, kuria siekiama sudaryti išankstines teisines, administracines, finansines sąlygas veiksmingiau planuoti, teikti ir organizuoti socialines paslaugas užtikrinant būtinuosius poreikius bei skatinant patį žmogų aktyviai ieškoti savipagalbos būdų; invalidumo nustatymo ir socialinės apsaugos priemonių neįgaliesiems reformos įgyvendinimas, kurios tikslas – pakeisti invalidumo nustatymo tvarką, sudaryti išankstines sąlygas teisingiau ir efektyviau teikti neįgaliesiems socialinės apsaugos priemones siekiant jų darbingumo, savarankiškumo atkūrimo ir integravimo į visuomenę. II. ŠVIETIMAS IR MOKSLAS Bendrasis ugdymas ir profesinis rengimas Sektoriaus strategija ir finansavimas. Švietimo ir mokslo srityje nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atgavimo laikomasi ilgalaikio strateginio planavimo ir reformų tęstinumo principo. Nauji esminiai švietimo plėtros tiksliai nurodyti Valstybės ilgalaikės raidos strategijoje. Be to, 2002 metais Seimui pateiktas Švietimo įstatymo naujos redakcijos projektas, Respublikos Prezidento dekretu sudaryta darbo grupė kartu su Švietimo ir mokslo ministerija parengė ilgalaikės švietimo plėtotės strategines nuostatas. Lietuvoje švietimui kasmet skiriama daugiau bendrojo vidaus produkto (BVP), negu vidutiniškai skiria Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos valstybės, ir tai sudaro palankias sąlygas siekti užsibrėžtų strateginių tikslų. Mokymosi startas. Kad vaikams būtų sudarytos sąlygos pasirengti mokyklai, 2002 metais parengtas Visuotinio priešmokyklinio ugdymo įgyvendinimo programos projektas. Seimui priėmus naująją Švietimo įstatymo redakciją, bus pradėta įgyvendinti šią programą. Bendrojo lavinimo prieinamumas ir finansavimas. Vyriausybė surado galimybių paspartinti asmens kodų suteikimą visiems vaikams iki 16 metų. Tai sudaro realias galimybes sutvarkyti vaikų apskaitą ir pasirūpinti kiekvieno konkretaus vaiko mokymosi sąlygomis. Daug darbo čia laukia socialinių pedagogų. Be to, kas ketvirtas moksleivis nemokamai maitinamas. Vaikams vežioti į mokyklas 2002 metais nupirkti 32 autobusai (iš viso jau yra 149 įvairaus dydžio autobusai, nupirkti per 3 metus). Padaryti reikiami Kelių eismo taisyklių pakeitimai, patobulinti neįgaliųjų mokymosi sąlygas nustatantys norminiai aktai. Parengta Aprūpinimo vadovėliais ir mokymo priemonėmis tvarka, kurioje numatytas decentralizuotas vadovėlių įsigijimas, ir planuojama skirti papildomų lėšų socialiai remtiniems vaikams vadovėliams įsigyti. Siekiant parodyti, kaip garantuojamas vidurinis išsilavinimas kiekvienam; 2002 metais įvesta moksleivio krepšelio metodika, nustatanti, kiek ir kokioms mokymosi išlaidoms valstybė skiria lėšų. Be to, moksleivio krepšelis padėjo sustabdyti mokytojų atlyginimų vėlavimą. Bendrojo ugdymo turinys ir metodai. Baigta įgyvendinti Profilinio mokymo įvedimo programa. Apibendrinant jos patirtį, 2002 metais buvo patobulintas profilinio mokymo modelis. Naujausių tyrimų duomenimis, daugelis moksleivių pritaria šiai reformai ir mano, kad nesuklydo pasirinkdami mokymosi kryptį. 2002 metais patvirtintos ir išspausdintos reformuotos 11–12 klasių ugdymo turinio bendrosios programos ir išsilavinimo standartai. Pradėta įgyvendinti Mokyklų tobulinimo programa, suteiksianti galimybę 400 mokyklų įsigyti naujų, šiuolaikiškų mokymo priemonių, o visiems pagrindinių mokyklų pedagogams – galimybę patobulinti kvalifikaciją. Mokyklų tinklo ir struktūros tvarkymas. Reaguojant į demografinius, urbanizacijos, darbo rinkos ir kitus pokyčius, nuolat rūpinamasi švietimo institucijų tinklu. Per pastaruosius metus bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarka padėjo šiek tiek 1 procentu sumažinti mokyklose antrosios pamainos atvejus. 5–12 klasėse moksleivių pagausėjo nuo 19–22 iki 22–26 (tik pradinėse sumažėjo dėl gimstamumo mažėjimo). Moksleivių vienam sąlyginiam mokytojo etatui taip pat pagausėjo iki 13–14, tai atitinka tarptautinę praktiką. Prasčiau yra tik kaimuose (8–10 moksleivių vienam mokytojo etatui). Priimtas sprendimas suteikti daugiau įgaliojimų savivaldybėms tvarkyti mokyklų tipų tinklą, rengiamos tinklo tvarkymo rekomendacijos. 2002 metais buvo įsteigta dar viena jaunimo mokykla, suaugusiųjų švietimo – dvi. Buvo toliau konsoliduojamos (stambinamos) ir profesinės mokyklos. Profesinio mokymo orientavimas į darbo rinkos poreikius. Gerinant profesinį mokymą, parengta 12 naujų profesinio rengimo standartų, 6 iš jų jau patvirtinti. Dar vienas standartas atnaujintas. Įvertinta 7 profesinių mokyklų veikla, įvertintos ir patvirtintos 73 profesinio mokymo programos, įvykdyti numatyti profesijos dėstytojų kvalifikacijos tobulinimo renginiai. Parengta Profesinio mokymo įstatymo koncepcija, Profesijos besimokančio moksleivio krepšelio metodika. Brandos egzaminų ir priėmimo į aukštąsias mokyklas sistema. 2002 metais iš esmės baigta profilinio mokymo ir brandos egzaminų reforma leido stabilizuoti ugdymo planą ir priėmimo į aukštąsias mokyklas sąlygas. Vykdomi visi 12 numatytų valstybinių brandos egzaminų. Sveikatos kontrolė ir žalingų įpročių prevencija. Rūpinantis moksleivių sveikata ir higiena, 2002 metais toliau buvo renovuojamos mokyklos. Naujos nuostatos dėl moksleivių sveikatos priežiūros įrašytos į Švietimo įstatymo naujos redakcijos projektą. Daug dėmesio skirta įvairiems žalingų įpročių prevencijos projektams ir programoms, apėmusiems 88 tūkst. vaikų. Išleisti 8 leidiniai moksleiviams, mokytojams ir tėvams, pedagogams organizuoti 25 seminarai narkomanijos prevencijos klausimais. 2002 metais finansuota per 370 socialinių pedagogų, kurie daug dėmesio privalo skirti narkomanijos pirminei prevencijai. Papildomasis ugdymas, gabūs vaikai, socializacija. 2002 metais užmokyklinių renginių programose dalyvavo apie 35 tūkst. vaikų, įvairiose socializacijos programose – daugiau kaip 180 tūkst. vaikų. Organizuotas beveik 60 tūkst. vaikų vasaros poilsis. Įvyko 23 nacionalinės olimpiados ir gabių moksleivių konkursai, sėkmingai dalyvauta 11 tarptautinių renginių. Mūsų moksleiviai iš jų parvežė 10 sidabro ir bronzos medalių, 4 pagyrimo raštus. Ryšiai su nevyriausybinėmis organizacijomis. Daugelį projektų su mokyklinio amžiaus vaikais ir pedagogais vykdo Vyriausybės remiamos nevyriausybinės organizacijos: Pilietinių iniciatyvų centras, Mokyklų tobulinimo centras, Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacija ir kitos. Palaikomi nuolatiniai ryšiai su Moksleivių parlamentu ir vykdomi bendri projektai. Tautinių mažumų švietimas. Parengtos ir patvirtintos tautinių mažumų švietimo nuostatos, kurių paskirtis – apibrėžti naujus Lietuvos tautinėms mažumoms priklausančių asmenų iki 18 metų švietimo principus, numatyti tautinių mažumų švietimo poreikių tenkinimo galimybes. Tautinių mažumų mokyklose ir mokyklose lietuvių dėstomąja kalba, kuriose mokosi tautinių mažumų moksleiviai, valstybė dengia ugdymo plano įgyvendinimo išlaidų skirtumus, susijusius su šių mažumų švietimo poreikių tenkinimu. Visų tautybių vaikai turi vienodas brandos egzaminų sąlygas. Pradėtos kurti išankstinės bendro lietuvių kalbos raštingumo egzamino rengimo ir vykdymo sąlygos. Kompiuterizavimo programos. 2000 metais vienas kompiuteris teko maždaug 60 moksleivių, 2002 metais – maždaug 30, o 9–12 klasėse – jau tik 12 moksleivių. 27 procentų mokyklų kompiuterių greitaveikėmis linijomis prijungti prie interneto. 2002 metais patvirtintas moksleivių visuotinio kompiuterinio raštingumo standartas, pradėta rengtis jo įvertinimui. Pusė 9–12 klasių mokytojų įgijo pradinio kompiuterinio raštingumo žinių, ir dabar jie mokomi taikyti šias žinias ugdomojoje veikloje. 2002 metų vasarį pradėjo veikti apie mokymosi galimybes Lietuvoje informuojanti interneto svetainė (www.mokykla.smm.lt). Pedagogų rengimas ir kvalifikacijos tobulinimas. 2002 metais vien Švietimo ir mokslo ministerija tiesiogiai finansavo daugiau kaip 35 tūkst. pedagogų dalyvavimą kvalifikacijos tobulinimo renginiuose. Mokyklos dabar jau gali papildomai pasirūpinti savo mokytojų kvalifikacija iš moksleivio krepšelio lėšų. Buvo finansuotos daugiau kaip 800 pedagogų papildomų kvalifikacijų įgijimo studijos. Mokslo ir studijų plėtros politika Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros politika. 2002 metais patvirtintos prioritetinės Lietuvos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros kryptys, patikslintos valstybės mokslo institutų svarbiausios veiklos kryptys. Parengti Aukštųjų technologijų plėtojimo programos ir Lietuvos mokslo ir technologijų baltosios knygos įgyvendinimo programos projektai. Aukštojo mokslo prieinamumas pagal poreikius ir gebėjimus, finansavimas ir kreditavimas. Veikia bendra priėmimo į visus universitetus sistema. To kol kas nepavyko pasiekti nei Latvijoje, nei Estijoje. 2002 metais pakeista įmokų už studijas aukštosiose mokyklose sistema, leidusi papildomai priimti studijuoti 5800 studentų į valstybės finansuojamas vietas. 21,2 procento padidintas aukštųjų mokyklų studentų kreditavimo fondas. Daugiau kaip 39 tūkst. studentų gavo stipendijas, 4850 studentų gavo valstybės paskolas. Vykdomas švietimo prieinamumo politikos rezultatas – per pastaruosius 10 metų daugiau kaip 20 procentų pagausėjo mokslus einančio jaunimo. 2001 metais buvo 885 tūkst. moksleivių, studentų ir doktorantų. Tai beveik ketvirtadalis Lietuvos gyventojų. Tinklas ir restruktūrizacija. Vyriausybė 2002 metais patvirtino valstybinių kolegijų tinklo formavimo principus ir planą. Jau veikia 15 valstybinių ir 11 nevalstybinių kolegijų. Vykdant valstybės mokslo institutų sistemos restruktūrizavimo planą, pertvarkyti 8 ir reorganizuoti 4 valstybės mokslo institutai. Valdymo sprendimai ir autonomija. Reformuojant mokslo įstaigų valdymą, patvirtintas pavyzdinis Valstybės mokslo instituto statutas. Patvirtintos beveik visų universitetų tarybos. Rinkos poreikių tenkinimas, mokslo ir verslo sanglauda. Atliktas specialistų konkurencingumo darbo rinkoje tyrimas. Finansuoti Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo inicijuoti ir pačių mokslininkų siūlomi moksliniai tyrimai. Dalis jų vykdyta kartu su ūkio subjektais. 2002 metų gegužę surengta paroda „Lietuvos mokslas, aukštosios technologijos ir studijos“. Lietuvos mokslo ir studijų institucijos už mokslinius tyrimus ir taikomąją veiklą 2002 metais uždirbo 16 mln. litų. Kokybės užtikrinimas ir tarptautinė studijų akreditacija. Daug dėmesio skirta aukštųjų mokyklų kompiuterizavimui. Triskart daugiau nei planuota – iki 155 megabitų per sekundę, – padidintas kompiuterinio tinklo LITNET tarptautinio ryšio kanalo laidumas. 28 mokslo ir studijų institucijų bibliotekos sujungtos į bendrą informacinę sistemą. Įkurta 13 kompiuterių klasių nuotolinio mokymo centruose. Palyginti su 2000 metais, jau 2,4 karto pagausėjo akademinio kompiuterių tinklo vartotojų. Gerinant studijų kokybę, organizuotas 6 aukštųjų mokyklų 20 teisės programų išorinis įvertinimas, pradėtas dar 6 studijų krypčių 65 programų įvertinimas, įvertinta 112 teikiamų naujų universitetinių studijų programų. Akademinis mobilumas. Plėtojamas bendradarbiavimas su Baltijos regiono valstybėmis, Šiaurės ir ES valstybėmis, pasirašomos ir įgyvendinamos dvišalės ir daugiašalės sutartys dėl tarptautinio bendradarbiavimo studijų ir mokslo srityse. Jau įsigaliojusios ir veikia pasirašytos Baltijos šalių trišalės sutartys dėl išsilavinimo, susijusio su aukštuoju mokslu, pripažinimo Baltijos valstybėse ir dėl bendros aukštojo mokslo sistemos Baltijos šalyse sukūrimo. Šios sutartys sudaro palankias sąlygas keistis studentais ir dėstytojais, suteikia Baltijos šalių studentams teisę studijuoti Baltijos valstybių aukštosiose mokyklose tokiomis pačiomis sąlygomis, kokios sudaromos tos valstybės studentams. Plėtojamas bendradarbiavimas su JAV, Japonija, Kinija, Ukraina. Įgyvendinant tarptautines sutartis ir susitarimus aukštojo mokslo srityse, vykdomi akademiniai mainai su 18 valstybių. Lietuvos aukštosios mokyklos dalyvauja bendrose ES mokymo ir švietimo programose: „Leonardo da Vinci II“, „Socrates II“, ypač aktyvus aukštųjų mokyklų dalyvavimas „Socrates/Erasmus“ programos veikloje. 2002 metais „Socrates/Erasmus“ studentų ir dėstytojų mainų programoje dalyvavo 822 studentai ir 246 dėstytojai. Artimiausio laikotarpio prioritetai Numatoma ir toliau laikytis Lietuvos ir ES prioritetų švietimo ir mokslo srityje: prieinamumas, kokybė, atvirumas mobilumui orientuojantis į žinių visuomenės iššūkį. Per artimiausius 2 metus sieksime išlaikyti tokią pačią kompiuterizavimo spartą, daug investuoti į pagrindinių mokyklų veiklos kokybę pagal Mokyklų tobulinimo programą, pagerinti priešmokyklinio ugdymo ir neįgaliųjų mokymosi sąlygas, pasirengti mokytojų darbo apmokėjimo sistemos reformai, toliau rūpintis moksleivių sveikata ir žalingų įpročių prevencija, modernizuoti profesinio rengimo standartus ir programas, pradėti įgyvendinti Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo ir Profesinio orientavimo strategijas, plėtoti švietimo ir studijų būklės stebėsenos sistemą, reformuoti pedagogų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo sistemą, plėtoti žinių ekonomikai aktualius mokslinius tyrimus ir technologijų kūrimą. Šiai veiklai palankias sąlygas turėtų sudaryti naujos redakcijos Švietimo įstatymas, ilgalaikė Švietimo plėtotės strategija ir ES parama. Siekiant akademinio mobilumo, baigiamas parengti diplomo priedėlio pagal Europos Komisijos ir UNESCO pasiūlytą modelį projektas, rengiamos dvišalės sutartys su Lenkija ir Vokietija dėl aukštojo mokslo kvalifikacijų pripažinimo. III. INFORMACINĖS IR ŽINIŲ VISUOMENĖS PLĖTRA Pripažindama informacinės ir žinių visuomenės, pagrįstos mokslu ir inovacinėmis technologijomis, kūrimą strateginiu Lietuvos uždaviniu ir ekonominės plėtotės kryptimi, Vyriausybė 2002 metais tobulino informacinės ir žinių visuomenės sektoriaus teisinę bazę, įgyvendino reikšmingas priemones gyventojų kompiuterinio raštingumo, elektroninės valdžios, elektroninio verslo, lietuvių kalbos išsaugojimo ir kitose srityse. Siekiant koordinuoti informacinės visuomenės plėtrą ir konkrečių jos priemonių įgyvendinimą, parengta Informacinės visuomenės plėtros koordinavimo metodika, nustatanti informacinės visuomenės plėtros planavimo ir stebėsenos tvarką, sudarytas Lietuvos informacinės visuomenės plėtros 2002 metų detalusis planas, kuriame numatyti pagrindiniai valstybės institucijų metų darbai informacinės visuomenės plėtros srityje. Kad moksleiviams būtų sudarytos sąlygos mokykloje įgyti reikiamų informacinėmis technologijomis grindžiamų žinių, šalies mokyklose įrengtos 364 naujos kompiuterių klasės, nupirkta antivirusinės programinės įrangos licencija visoms mokykloms, įsigyta įvairių lietuviškų kompiuterinių mokymo priemonių. Užtikrinant informacinių technologijų specialistų su aukštuoju išsilavinimu rengimą, pakankamą nuolat didėjančiam jų poreikiui tenkinti, ir visų specialistų su aukštuoju išsilavinimu išprusimą informacinių technologijų srityje, parengta informatikų ir informacinių technologijų specialistų rengimo 2002–2004 metų programa, toliau plėtota visų šalies aukštųjų mokyklų informacinių technologijų bazė (2002 metų pabaigos duomenimis, vienas kompiuteris teko maždaug 20 studentų). Kad valstybės tarnautojai kuo greičiau įgytų kompiuterinio raštingumo pagrindus, parengtas Valstybės ir savivaldybių tarnautojų kompiuterinio raštingumo standarto projektas ir Tipinės kompiuterinio raštingumo mokymo programos projektas. Šių projektų nuostatos įtrauktos į Vyriausybės patvirtintą Valstybės tarnautojų mokymo 2002–2006 metų strategiją. Įgyvendinant valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų viešųjų paslaugų teikimo kompiuteriniuose tinkluose piliečiams ir įmonėms sistemą, veikiančią „vieno langelio“ principu, parengta ir patvirtinta Elektroninės valdžios koncepcija, kurios tikslas – didinti vykdomosios valdžios sprendimų priėmimo skaidrumą, pasinaudojant informacinių technologijų teikiamomis galimybėmis, teikti visuomenei, verslo subjektams ir institucijoms geresnes viešąsias paslaugas ir informaciją. Vykdant valstybės institucijų kompiuterių tinklo (toliau vadinama - VIKT) darbus, parengti investiciniai projektai („Miestų ir rajonų savivaldybių prijungimas prie saugaus valstybinio duomenų perdavimo tinklo“, „Saugaus valstybinio duomenų perdavimo tinklo sukūrimas VIKT pagrindu“, „Aukštos greitaveikos VIKT tinklo segmentas Vilniuje”). Toliau vykdant programinės įrangos licencijavimo valstybės institucijose darbus, nupirktos valstybės institucijoms skirtos licencijos antivirusinei programinei įrangai ir lokalizuotai standartinei biuro programinei įrangai. Plėtojant valstybės institucijų kompiuterių tinklą (VIKT), nupirkta įrangos, kurios reikia VIKT tinklo pagrindinių komunikacijų mazgų ir monitoringo sistemai išplėsti, įgyvendintas perėjimo prie Ipv6 standarto interneto protokolo bandomasis projektas. Atsižvelgiant į vietinės valdžios vaidmens svarbą elektroninės valdžios plėtrai, Jurbarko rajono savivaldybėje įgyvendintas bandomasis projektas „Skaitmeninės bendruomenės sukūrimas“, parengtos rekomendacijos dėl elektroninių paslaugų plėtros kitose Lietuvos savivaldybėse. Siekiant standartizuoti valstybės institucijų interneto svetaines, užtikrinti jų funkcionalumą, jose pateikiamos informacijos aktualumą, patikimumą ir paieškos galimybes, parengtas Vyriausybės nutarimo dėl bendrųjų reikalavimų valstybės institucijų interneto svetainėms projektas. Tobulinant valstybės administravimą ir kuriant bendrą valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų informavimo sistemą pagal ES reikalavimus, buvo atlikta apskričių viršininkų administracijų informacinių sistemų techninės ir programinės įrangos analizė, parengti informacinių sistemų plėtros investiciniai projektai techninei ir programinei įrangai atnaujinti („Apskričių viršininkų administracijų tarnybinių tinklo stočių atnaujinimas“, „Apskričių viršininkų administracijų taikomosios programinės įrangos atnaujinimas“, „Apskričių viršininkų administracijų kompiuterinės įrangos atnaujinimas“ bei „Apskričių viršininkų administracijų aprūpinimas Navision Financials (Windows) programine įranga“). Skatinant gyventojų kompetenciją informacinių technologijų srityje, valstybės institucijų ir verslo bendradarbiavimą, tarp Vidaus reikalų ministerijos ir verslo aljanso „Langas į ateitį“ 2002 m. gruodžio 11 d. pasirašyta bendradarbiavimo sutartis, kurios pagrindu bus kuriama bendra viešųjų interneto prieigos centrų strategija ir koordinuojami šių centrų steigimo planai. Siekiant sparčiau plėtoti Lietuvos viešųjų informacinių konsultacinių centrų tinklą, parengtas ir nuo 2003 metų bus pradėtas įgyvendinti PHARE projektas „Interneto prieigos taškai kaimo vietovėse“. Šio projekto numatoma finansinė vertė – 3,15 mln. eurų; projektas skirtas 300 interneto prieigos taškams įsteigti kaimo vietovėse, įskaitant infrastruktūros sukūrimą, mokymo priemonių parengimą, gyventojų mokymą ir atitinkamų elektroninių paslaugų kūrimą. Siekiant spartinti inovacinius procesus, dalyvauti integracijos ir globalizacijos procesuose, tarpvalstybinėse programose ir renginiuose, Lietuva nuo 2001 metų kartu su kitomis valstybėmis kandidatėmis dalyvauja vykdant eEurope+ veiksmų planą (informacinės visuomenės plėtra valstybėse kandidatėse į ES). 2002 metų birželį buvo pristatyta eEurope+ pirmoji pažangos ataskaita, kuri pripažinta kaip viena iš geriausiųjų. 2002 metais parengti ir patvirtinti dokumentai, kurių reikia Lietuvai prisijungti prie vienos iš Europos Bendrųjų programų –eContent (programa Europos skaitmeniniam turiniui kurti ir naudoti globaliuose tinkluose, lingvistinei įvairovei informacinėje visuomenėje skatinti). Siekiant suderinti Lietuvos teisės aktus su ES standartais ir reikalavimais saugumo ir „bendrosios teritorijos“ apsaugos srityje, vykdant PHARE Dvynių projektą „Šengeno acquis priėmimas ir įgyvendinimas, įkuriant Nacionalinę Šengeno informacinę sistemą“, sukurta ir įdiegta Nacionalinė ieškomų objektų informacinė sistema, kuri Lietuvos teisėsaugos institucijų informacines sistemas suderino su Šengeno konvencijos nuostatomis. Patvirtintas Nacionalinio Šengeno acquis priėmimo veiksmų priemonių planas. Sprendžiant šalies informacijos rinkimo ir tvarkymo klausimus, parengta ir Vyriausybės patvirtinta Valstybės registrų integralios sistemos kūrimo strategija, Valstybės registrų integralios sistemos kūrimo strategijos įgyvendinimo priemonių plano projektas, sukurta valstybės registrų sąrašo duomenų bazė. Kuriant elektroninio parašo infrastruktūrą, parengti teisės aktai, skirti elektroninio parašo funkcionavimo teisinės bazės plėtrai, įsteigta elektroninio parašo priežiūros institucija, nustatyti reikalavimai kvalifikuotus sertifikatus sudarantiems sertifikavimo paslaugų teikėjams, reikalavimai elektroninio parašo įrangai, taip pat Kvalifikuotus sertifikatus sudarančių sertfikavimo paslaugų teikėjų registracijos tvarka ir Elektroninio parašo priežiūros vykdymo reglamentas. Tobulinant elektroninio verslo teisinę bazę, patvirtintas Kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teikimo vidaus rinkoje reglamentas, o smulkaus ir vidutinio verslo plėtros strategijos įgyvendinimo priemonių planas papildytas priemonėmis, skatinančiomis elektroninio verslo plėtrą. Kad Lietuva turėtų inkubatorių ir technologinių parkų, skatinančių informacinėmis technologijomis grindžiamos gamybos ir naujų paslaugų kūrimo darbų plėtrą, 2002 metais įsteigti 4 mokslo ir technologijų parkai: Šiaurės miestelio technologijų parkas, Visorių informacinių technologijų parkas, Kauno aukštųjų ir informacinių technologijų parkas ir Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas. Kuriant viešųjų pirkimų informacinę sistemą, iš esmės baigta diegti viešųjų pirkimų monitoringo informacinė sistema. Puoselėjant lietuvių kalbą, informacinėje visuomenėje pritaikyti Lietuvos vartotojų poreikiams atvirojo kodo programų paketai „Mozilla“ ir „OpenOffice“, parengtos rekomendacijos vartotojams. Siekiant sudaryti sąlygas kompiuterių vartotojams naudotis lituanizuota nemokama atviro kodo programine įranga ir mažinti nelegalios programinės įrangos naudojimą, sukurta ir Informacinės visuomenės plėtros komiteto interneto svetainėje www.ivpk.lt įdėta Atviro kodo programinės įrangos duomenų bazė, kurioje nuolat atnaujinama informacija apie daugiau kaip 80 programinių produktų.Parengti lietuviški informacinių technologijų saugos standartai. Skatinant konkurenciją telekomunikacijų ir duomenų perdavimo srityje, parengtas Telekomunikacijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas bei Elektroninių ryšių įstatymo koncepcijos projektas. Stengiamasi įdiegti pasaulinę praktiką atitinkančius saugumo valdymo principus valstybės institucijose bei įstaigose ir nuosekliai įgyvendinti informacinių technologijų saugos valstybinę strategiją, todėl priimti tarptautiniai informacinių technologijų saugos valdymo standartai, patvirtinti Bendrieji saugos reikalavimai, parengtas ir 2003 metų bus pradėtas įgyvendinti PHARE projektas, kurio biudžetas viršys milijoną eurų. Saugumo priežiūros tarnybos funkcijoms vykdyti patvirtinti Saugumo priežiūros tarnybos nuostatai ir 2002 – 2003 metų veiklos planas. Dokumentai suderinti su Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos darbo grupe kompiuterinių duomenų apsaugos (INFOSEC) klausimams spręsti. Valstybės institucijų vykdytos priemonės informacinės visuomenės plėtros srityje atsispindi pagrindinių informacinės visuomenės plėtros rodiklių dinamikoje: per 2002 metus pastebimai gausėjo Lietuvos interneto vartotojų (bendrovės „Sic rinkos tyrimai“ duomenimis, 2001 metų vasarą – 11 procentų, o 2002 metų vasarą – 21 procentas šalies gyventojų), didėjo namų ūkių kompiuterizavimo rodikliai (Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 metų ir 2002 metų namų ūkių tyrimų duomenimis, 2001 metų pradžioje kompiuterį turėjo 9 procentai Lietuvos namų ūkių, interneto ryšį – 3,2 procento, o 2002 metų pradžioje šie rodikliai sudarė atitinkamai 12 procentų ir 5,9 procento), sparčiai gausėjo mobiliojo ryšio vartotojų (Telekomunikacijų operatorių ir asociacijos „Infobalt“ duomenimis, nuo 29 procentų iki 45 procentų šalies gyventojų), gerėjo mokyklų aprūpinimo kompiuterine technika rodikliai (Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, 2001 metais vienas kompiuteris teko 40 mokinių, 2002 metais – jau maždaug 30 mokinių), didėjo elektroninės valdžios paslaugų vartotojų skaičius (bendrovės „SIC rinkos tyrimai“ ir „Taylor Nelson Sofres“ duomenimis, 2002 metais elektroninės valdžios paslaugomis buvo pasinaudoję apie 8 procentus Lietuvos gyventojų – 1,6 karto daugiau negu 2001 metais). Artimiausio laikotarpio prioritetai Plėtojant viešųjų paslaugų teikimą ir diegiant saugius elektroninės valdžios projektus, bus sukurti valdžios „elektroniniai vartai“, parengtas ir pradėtas vykdyti Elektroninės valdžios koncepcijos įgyvendinimo planas, kuris leis koordinuotai modernizuoti viešojo administravimo sistemą ir užtikrinti elektroninių paslaugų teikimą piliečiams ir verslo subjektams. Vadovaujantis Vyriausybės patvirtinta Valstybės registrų integralios sistemos kūrimo strategija ir Valstybės registrų integralios sistemos kūrimo strategijos įgyvendinimo priemonių planu, 2003–2004 metais bus sukurta tinkamai apsaugota ir funkcionuojanti tarpusavyje susijusių esamų ir kuriamų duomenų bazių ir svarbiausiųjų valstybės registrų sistema. Bus toliau skatinamas atviro kodo programinės įrangos vartojimas – remiamas jos kūrimas, organizuojamas pritaikymas valstybės institucijose, mokslo ir studijų įstaigose, potencialūs vartotojai informuojami apie programinius produktus ir panašiai. Įgyvendinant viešųjų interneto prieigos taškų steigimo projektus, gyventojams bus užtikrinta galimybė naudotis internetu, šalyje toliau sparčiai gausės interneto vartotojų; tam bus panaudotos valstybės biudžeto, privataus kapitalo ir PHARE lėšos. PHARE ir valstybės biudžeto lėšomis bus sustiprinti administraciniai ir techniniai gebėjimai užtikrinti informacinių technologijų ir jomis perduodamų duomenų saugumą. IV. KULTŪRA Vykdant Vyriausybės 2001–2004 metų programos uždavinius kultūros srityje, 2002 metais buvo pasiekta pažanga daugeliu aspektų, iš kurių galima atskirai paminėti profesionaliojo meno, informacinės visuomenės, regionų kultūros plėtrą, autorių teisių gynimą, kultūros paveldo puoselėjimą. Siekdama sudaryti palankias sąlygas profesionaliajam menui teatruose ir koncertinėse įstaigose, Vyriausybė pritarė parengtai Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo koncepcijai. Įstatymas nustatys bendrą teatrų ir koncertinių įstaigų valdymo, finansavimo, darbo santykių ypatumų teisinį reglamentavimą. Pastebimas žiūrovų ir klausytojų srautų teatruose ir koncertinėse įstaigose didėjimas: 2002 metais valstybės teatruose ir koncertinėse organizacijose apsilankė 3 tūkst. žiūrovų daugiau negu 2001 metais. Užtikrinant palankias sąlygas plėtoti Lietuvos kultūros industriją, buvo parengtas ir priimtas Kino įstatymas, kuris nustatė kino valstybinio valdymo pagrindus, nacionalinio filmo sąvoką, nacionalinių filmų gamybos, platinimo bei viešo rodymo tvarką ir finansavimą, užsienio filmų platinimo bei viešo rodymo tvarką Lietuvos Respublikoje. Siekiant išsaugoti ir pristatyti XX–XXI amžių Lietuvos dailės paveldą, atskleisti Lietuvos dailės ryšius su kitomis šalimis, skatinti naujas Lietuvos dailės interpretacijas, parengta ir patvirtinta Lietuvos Nacionalinės dailės galerijos koncepcija. Parengta ir patvirtinta Paramos jauniesiems menininkams programa, kuria siekiama prisidėti prie aktyvios ir kūrybiškos jaunųjų menininkų kartos ugdymo, sudaryti jiems reikiamas sąlygas kurti ir daryti įtaką šalies meninės kultūros ir visuomenės plėtrai. Gerinant sąlygas kurti meną ir plėtoti kultūrą Lietuvoje, buvo rūpinamasi ir jos sklaida užsienyje. Minėtinas itin sėkmingas Lietuvos dalyvavimas tarptautinėje Frankfurto knygų mugėje. Lietuvos projektams buvo skirta nemaža ES programos „Kultūra 2000“ parama. 2001 metais Lietuva gavo 2,15 karto daugiau paramos, nei sumokėjo už dalyvavimą programoje, o 2002 metais – net 3,7 karto daugiau. 2001 metais pagal programą „Kultūra 2000“ buvo paremtas ir įgyvendintas vienos Lietuvos organizacijos pateiktas projektas, o 2002 metais buvo paremti ir įgyvendinti jau penkių Lietuvos organizacijų inicijuoti projektai, propaguojantys Lietuvos kultūrą ir skatinantys tarptautinį kultūrinį bendradarbiavimą. Vadovaujantis Vyriausybės nustatytu prioritetu plėtoti informacinę visuomenę, parengta ir patvirtinta Bibliotekų renovacijos ir modernizavimo programa 2003–2013 metams. Programa kompleksiškai sprendžia bibliotekų renovacijos ir modernizacijos problemas, siekia suteikti visiems gyventojams vienodas galimybes naudoti informacines technologijas socialinėms ir visuomeninėms reikmėms. Programos priemonių įvykdymas padės mažinti socialinę ir informacinę atskirtį regionuose, spręsti regionų gyventojų užimtumo problemas. Skaitytojai aktyviau lankėsi bibliotekose: bibliotekų lankytojų pagausėjo nuo 835 tūkst. 2001 metais iki 1032 tūkst. 2002 metais, muziejų lankytojų – nuo 780 tūkst. 2001 metais iki 937 tūkst. 2002 metais. Pastebimos teigiamos tendencijos bibliotekų ir muziejų kompiuterizavimo srityje: kompiuterizuotos darbo vietos 60-yje savivaldybių viešųjų bibliotekų 2002 metais pagausėjo iki 613 (2001 metais jų buvo 330), apskričių viešosiose bibliotekose, Nacionalinėje M.Mažvydo bibliotekoje ir Aklųjų bibliotekoje 2002 metais buvo įrengtos 126 kompiuterizuotos darbo vietos (2001 metais jų buvo 102). Pusė muziejų turi įrengtas prieigas prie interneto, muziejuose gausėja kompiuterizuotų darbo vietų: 2001 metais jų buvo 203, 2002 metais –
8. Vadovaudamasi Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 16 straipsnio 3 dalimi, Vyriausybė patvirtino Autorinio atlyginimo išmokėjimo tvarką, pagal kurią pirmą kartą Lietuvoje buvo išmokėtas atlyginimas autoriams, kurių knygos ir kiti leidiniai dažniausiai naudojami bibliotekose ir dauginami reprografijos būdu. Įsigaliojusi įstatymo nuostata padės ginti autorių teises, taip pat prisidės didinant menininkų pajamas ir lengvinant jų socialinę būklę. Siekiant efektyviai puoselėti etninę regionų kultūrą, 2002 metais buvo parengta ir priimta Regionų kultūros plėtros programa, kurios vykdymas sudarys administracines, finansines, teisines sąlygas aktyvinti kultūros plėtrą, didinti jos vaidmenį regionuose, skatins kultūros, turizmo, švietimo, verslo ryšius regionuose, regionų bendradarbiavimą, puoselėti regionų etninį ir kultūros paveldo savitumą. Etninė kultūra, jos įvairovė yra svarbus Lietuvos kultūros tapatumo garantai, todėl programoje numatytos jos puoselėjimo priemonės sukuria palankias sąlygas Lietuvos žmonėms išsaugoti etninę savastį. Siekdama sudaryti tinkamas kultūros paveldo apsaugos sąlygas, Vyriausybė pritarė Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektui. Šiuo įstatymu siekiama sukurti pagrindą kultūros paveldosaugos sistemos reformai, kuri leis kultūros vertybių savininkams disponuoti įsigytu turtu pagal iš anksto žinomus, aiškius paveldosaugos reikalavimus. Patvirtinus Ilgalaikę kultūros vertybių išsaugojimo darbų programą, Kultūros vertybių ženklinimo tvarką, Kompensacijų skyrimo ir mokėjimo tvarką paveldo objektų savininkams, kurie patiria nuostolių dėl apribojimų, buvo nustatyti ilgalaikiai paveldosaugos principai. Parengtas valstybės apsaugos taikymo įvežamoms į Lietuvą parodoms tvarkos projektas. Ši tvarka užtikrins, kad į Lietuvą laikinai įvežamoms kilnojamosioms kultūros vertybėms, kurių vertė ne mažesnė kaip 5 milijonai litų, būtų suteikta Vyriausybės garantija. Pradėti ir toliau sėkmingai tęsiami Valdovų rūmų atstatymo darbai. Parengta ir patvirtinta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties koncepcija, parengtas specialusis paminklosauginis planas, techninis pirmos eilės darbų projektas, atlikti pirmos eilės priešavariniai darbai. Artimiausio laikotarpio prioritetai 2003 metais Lietuva mini Karaliaus Mindaugo karūnavimo 750 metų jubiliejų. Ugdant istorinę Lietuvos piliečių savimonę, Lietuvoje ir užsienyje gyvenančių lietuvių pasididžiavimą nacionaline kultūra, 2003 m. birželio 30 – liepos 6 d. rengiama Pasaulio lietuvių dainų šventė. Sudaryta gausių renginių programa, skirta Lietuvos valstybingumui svarbiai sukakčiai minėti, taip pat numatoma įvykdyti nemaža investicinių projektų, kad būtų pasirengta šiai sukakčiai. Toliau bus atstatomi Valdovų rūmai – vykdomi pietinio korpuso bendrastatybiniai darbai, tiesiami lauko inžineriniai tinklai. Siekiant užtikrinti Lietuvos kultūros politikos nuostatų įgyvendinimą ir kryptingą nacionalinės kultūros plėtrą, artimiausiu metu bus baigta rengti Lietuvos nacionalinė kultūros plėtros 2003–2009 metų programa. Remiantis patvirtinta Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo koncepcija, bus parengtas Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymas, sudarysiantis sąlygas veiksmingam teatrų ir koncertinių įstaigų valdymui, finansavimui ir kūrybai. Siekiant plėtoti visuomenės galimybes pažinti nacionalinės kultūros paveldą, rengiama Muziejų renovacijos ir modernizavimo programa, kurioje numatomos priemonės veiksmingai muziejuose laikomų kultūros vertybių apsaugai. V. SVEIKATOS APSAUGA Vykdant Vyriausybės 2001–2004 metų programą, siekiama aktyvią sveikatos politiką orientuoti į ligų prevenciją, sveikos gyvensenos formavimą, sveikatos ugdymą ir išsaugojimą. 2002 metais toliau reformuojant visuomenės sveikatos sistemą buvo tobulinama visuomenės sveikatą reglamentuojanti teisinė bazė, informacijos, greito reagavimo į grėsmę visuomenės sveikatai sistema, daugiau dėmesio skiriama visuomenės sveikatos ugdymui, stiprinama visuomenės sveikatos sauga, skatinamas specialistų profesinis tobulinimasis. 2002 metais priimtas Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas, kuris apibrėžia visuomenės sveikatos priežiūrą, šios priežiūros sistemos struktūrą ir valstybinį reguliavimą, nustato visuomenės sveikatos stiprinimo, ligų ir traumų profilaktikos, visuomenės sveikatos saugos ir kontrolės pagrindus. 2002 metais priimtas Visuomenės sveikatos stebėsenos (monitoringo) įstatymas, kuris nustato visuomenės sveikatos stebėsenos organizacinę struktūrą, vykdymo tvarką ir su tuo susijusią atsakomybę, reguliuoja santykius, atsirandančius renkant, kaupiant, apdorojant, analizuojant ir pateikiant duomenis, susijusius su visuomenės sveikata ir ją veikiančiais sveikatos rizikos veiksniais. Vadovaujantis ES visuomenės sveikatos priežiūros programa, parengtas ir patvirtintas Lietuvos nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros strategijos įgyvendinimo 2002–2004 metų priemonių planas, kuriame numatytos pagrindinės visuomenės sveikatos priežiūros vystymo kryptys: sveikatos informacijos ir žinių plėtojimas, greitas reagavimas į grėsmę visuomenės sveikatai, sveikatos stiprinimas ir ligų prevencija. Vykdant visuomenės sveikatos priežiūros priemones, 2002 metais mažėjo gyventojų sergamumas dėl netinkamos mitybos, gausėjo sveiką gyvenseną pasirenkančių asmenų. 2002 metais buvo toliau vykdomos tokios valstybinės sveikatos programos, kaip imunoprofilaktikos, motinos ir vaiko, radiologijos, tuberkuliozės profilaktikos ir kontrolės ir kitos. Programose numatytų priemonių kompleksas, sutelkus medikų ir visuomenės pastangas, jau sudarė sąlygas gerėti vaikų vakcinacijos rodikliams, mažėti kūdikių ir gimdyvių mirtingumui, stabilizuoti tuberkuliozės atvejų gausėjimą ir kita. 2002 metais tuberkulioze susirgusių naujų ligonių buvo
9. Vertinant absoliučiais skaičiais, pastebima teigiama tendencija – nuo 1998 metų iki 2002 metų sergamumas tuberkulioze sumažėjo 27 procentais. 2002 metais plaučių tuberkulioze sirgo 1815 ligoniai, iš jų naujų ligonių nustatyta
10. Vaikų, sergančių tuberkulioze, skaičius atspindi tuberkuliozės epidemiologinę situaciją. 2002 metais tuberkulioze sirgo 124 vaikai. Vykdant tiesiogiai kontroliuojamo gydymo strategijos (TKGS, angl. DOTS) išplėtimą, pasiektas sergamumo tuberkulioze mažėjimas, 80 procentų nustatytų naujų ligonių sėkmingai gydomi, sutrumpėjęs gydymo kursas stacionaruose. Šalyje mirtingumas nuo pagrindinių mirties priežasčių – kraujo apytakos sistemos ligų, piktybinių navikų, sužalojimų ir apsinuodijimų pastaraisiais metais mažėjo, tačiau, palyginti su ES, šie rodikliai išlieka grėsmingi. Kad sumažėtų sergamumas šiomis ligomis, 2002 metais buvo atnaujinamos svarbios programos – Valstybinės vėžio profilaktikos ir kontrolės programa, Savižudybių prevencijos programa, numatanti priemones savižudybių skaičiui mažinti, ypač daug dėmesio skiriant vaikų, paauglių gyvybių išsaugojimui. Buvo vykdoma AIDS prevencija: vykdomos Valstybinės AIDS profilaktikos ir kontrolės 1999–2002 metų programos priemonės, parengtas Valstybinės AIDS profilaktikos ir kontrolės 2003–2006 metų programos projektas, parengta Užkrečiamųjų ligų epidemiologinės priežiūros ir kontrolės 2003–2006 metų programa. Buvo vykdoma Nacionalinė imunoprofilaktikos programa, organizuojamas vaikų skiepijimas (nuo infekcijų kasmet paskiepijama 93-99 procentai atitinkamo amžiaus vaikų). Patikslintas profilaktinių skiepijimų planas pagal Pasaulinės Sveikatos Organizacijos rekomendacijas. Papildomai įvestas 11–12 metų vaikų skiepijimas nuo hepatito B, 6 metų vaikų – nuo tymų, epideminio parotito, raudonukės. 2002 m. birželio 21 d. Pasaulinės Sveikatos Organizacijos Europos regioninė poliomielito likvidavimo sertifikacinė komisija sertifikavo Lietuvą kaip laisvą nuo poliomielito šalį. Įgyvendinant Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 1999–2003 metų programos priemones, buvo plėtojama sveikų mokyklų programa, remiami organizacijų parengti narkomanijos prevencijos ir narkomanų reabilitacijos projektai, išleista literatūros ir vaizdinių priemonių narkomanijos prevencijos klausimais, organizuotos psichologinės-pedagoginės reabilitacijos stovyklos rizikos grupės vaikams ir jaunimui, nukentėjusiems nuo narkotinių medžiagų vartojimo. Įgyvendinant šias priemones visuomenė ir vaikai daugiau sužinojo apie narkotikų žalą, jaunimas ir mokyklinio amžiaus vaikai ėmė mažiau vartoti narkotikų; išankstiniais duomenimis, 2002 metais, palyginti su 2001 metais, beveik 40 procentų sumažėjo mirčių dėl priklausomybės nuo narkotikų, narkomanai mažiau serga užkrečiamosiomis ligomis (hepatitu B – 28,3 procento, hepatitu C – 35,3 procento). Tolesnei narkomanijos prevencijai vykdyti buvo priimta neatidėliotinų priemonių programa ir parengtas Nacionalinės narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės strategijos 2003–2007 metams projektas. Įgyvendinant Vyriausybės 1999 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 212 patvirtintą Valstybinę alkoholio kontrolės programą, buvo bendradarbiaujama su Pilietinių iniciatyvų centru, Lietuvos „Maironiečių“ draugija, Lietuvos socialinių pedagogų asociacija, kitomis visuomeninėmis organizacijomis. Didelis dėmesys prevencinei veiklai buvo skirtas vaikų ir moksleivių atostogų metu: vaikų ir moksleivių stacionarinėse stovyklose buvo organizuojami renginiai „Sveika gyvensena – gyvenimo būdas nuo vaikystės“. Kartu su Lietuvos socialinių pedagogų asociacija, Lietuvos pedagogų profesinės raidos centru, Visuomenės ugdymo centru įgyvendintas projektas „Sveikuolių sveikuoliai“. Konkurso tikslas buvo plėtoti sveikos gyvensenos idėjas tarp vaikų ir pedagogų, žadinti vaikų ir pedagogų savimonę, saugoti, stiprinti ir ugdyti atsakomybę už savo ir kitų sveikatą. Įgyvendinant Valstybinę tabako kontrolės programą, 2002 m. vasario 11 d. Vabalninke, Biržų rajone, įvyko antrasis Tarptautinis vaikų teatrų festivalis „Laimingas vaikų juokas“, kuriame dalyvavo 400 moksleivių. Festivalio metu buvo organizuota viktorina moksleiviams rūkymo prevencijos tema, skaityta paskaita pedagogams „Rūkymo prevencija įvairaus amžiaus tarpsniais“. 2002 m. gegužės 24–26 d. Palangoje įvyko Respublikinės sporto žaidynės „Sportas be tabako“, skirtos Pasaulio dienai be tabako. Viena iš sveikatos sistemos reformos krypčių – Lietuvos asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklo restruktūrizavimas. Siekiant priderinti šio tinklo apimtį, struktūrą ir išdėstymą prie sveikatos priežiūros paslaugų poreikio ir kokybės reikalavimų, užtikrinti racionalesnį ir efektyvesnį išteklių panaudojimą, 2002 metais buvo parengtas Sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo strategijos projektas. Projekto strateginės nuostatos yra orientuotos į Vyriausybės 2001–2004 metų programos nuostatų įgyvendinimą, įstaigų tinklo ir struktūros priderinimą prie sveikatos paslaugų poreikių, sveikatos sistemos efektyvumo didinimą. Restruktūrizavimo strategijos projekte pabrėžiamos šios dabartinės sveikatos sistemos pagrindinės problemos: nepagrįstai daug teikiama stacionarių paslaugų, kurios didina bendras sveikatos sistemos išlaidas; netolygus įstaigų ir specialistų išsidėstymas Lietuvos teritorijoje; kai kurios ligoninės per mažos, kad užtikrintų saugias paslaugas pacientui ir tinkamą gydytojo kvalifikaciją; nepakankama pagyvenusių žmonių sveikatos priežiūra ir medicininė slauga paciento namuose; daugelio sveikatos priežiūros įstaigų pastatų ir įrangos būklė nepatenkinama. Parengtame Restruktūrizavimo strategijos projekte restruktūrizavimo laikotarpis numatytas iki 2008 metų, pabrėžiamos 3 pagrindinės restruktūrizavimo kryptys: 1) ambulatorinių paslaugų plėtra (prioritetas teikiamas pirminei sveikatos priežiūrai); 2) stacionarinių paslaugų optimizavimas ir alternatyvių veiklos formų plėtra; 3) medicininės slaugos ir ilgalaikio-palaikomojo gydymo paslaugų plėtra (pagrindinis dėmesys skiriamas pagyvenusių žmonių sveikatos priežiūros sistemos problemoms). Pagal šią strategiją bus siekiama pagerinti ambulatorinių sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą kaimo vietovėse, suderinti ir užtikrinti du dalykus: pacientams – sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir kokybę, o medikams – jų kvalifikacijai užtikrinti ir įgūdžiams palaikyti būtina teikiamų paslaugų apimtį. Kad geriau būtų panaudotos privačios iniciatyvos teikiamos galimybės ir privačioms medicinos įstaigoms, dirbančioms pagal sutartis su nacionalinės sveikatos sistemos institucijomis būtų sudarytos tokios pat sąlygos kaip ir viešosioms šios sistemos įstaigoms, buvo organizuoti privačių ir viešųjų pirminės sveikatos priežiūros įstaigų nuomonių ir poreikių tyrimai, viešųjų pirminės sveikatos priežiūros įstaigų apklausa apie bendrosios praktikos gydytojų privačią veiklą, parengti pasiūlymai dėl bendrosios praktikos gydytojų privačios veiklos plėtojimo perspektyvų ir integracijos į sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo strategiją. Buvo teikiamos konsultacijos bendrosios praktikos gydytojams, pradedantiems privačią praktiką. Siekiant užtikrinti prieinamas, saugias, geros kokybės, efektyvias sveikatos priežiūros paslaugas šalies gyventojams, ypač svarbu gydymo įstaigas pakankamai aprūpinti modernia medicinos technika, renovuoti pastatus, taupyti energiją, įgyvendinti kitus projektus. Lietuvos rinkos integravimas į pasaulio rinką, sparti technologijų pažanga lemia šiuolaikinių brangių technologijų poreikį praktikoje. Šiems poreikiams tenkinti 2002 metais buvo vykdoma sveikatos sektoriaus investicinė politika atsižvelgiant į konkurenciją sveikatos priežiūros paslaugų rinkoje, ribotą finansavimą, būtinybę efektyviau naudoti gaunamas lėšas, taip pat į didėjančią sveikatos, kaip gyvenimo kokybės rodiklio, vertę. Pirminės sveikatos priežiūros stiprinimas – viena iš prioritetinių sveikatos priežiūros sričių. Vykdant Pirminės sveikatos priežiūros įgyvendinimo programą, 25 savivaldybių pirminės sveikatos priežiūros centrams tiekta medicinos įranga bendrosios praktikos gydytojų (BPG) reikmėms; išleistas leidinys „Europos bendrosios praktikos/šeimos medicinos apibrėžimas“. Parengti metodiniai nurodymai „Procedūros BPG darbe“, „Komandinio darbo priminėje sveikatos priežiūroje programa“, „Klinikinės situacijos“. Įgyvendinant Pasaulio banko lėšomis finansuojamą Lietuvos sveikatos projektą, buvo siekiama pagerinti pirminės sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą gyventojams, išplėsti bendrosios praktikos gydytojų teikiamas paslaugas. Todėl buvo įsteigta naujų bendrosios praktikos gydytojų kabinetų, psichikos sveikatos centrų. 2002 metais, įgyvendinant Lietuvos sveikatos projektą, 64 bendrosios praktikos gydytojų kabinetuose buvo atlikti remonto darbai, kaimo vietovėse dirbantys bendrosios praktikos gydytojai aprūpinti 63 naujais automobiliais ir kita. 2002 metais buvo nuosekliai įgyvendinama Lietuvos sveikatos projekte įtvirtinta tolygaus gyventojų finansavimo nuostata, diegiant Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų paskirstymo teritorinėms ligonių kasoms pagal gyventojų statistinius demografinius rodiklius modelį. Laikantis Sveikatos apsaugos ministerijos ir Pasaulio banko vykdomo Lietuvos sveikatos projekto, buvo parengtas išteklių paskirstymo stacionarinėms paslaugoms pagal gyventojų skaičių, amžių ir lytį modelis, užtikrinantis teisumo ir tolygaus gyventojų finansavimo principus sveikatos santykiuose. Sveikatos apsaugos ministerija ir Valstybinė ligonių kasa nuo 2003 m. balandžio 1 d. pradeda diegti ir iki 2006 metų baigs įgyvendinti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išteklių stacionarioms paslaugoms apmokėti paskirstymą pagal minėtąjį modelį, kasmet 1/3 sumažindamos skirtumą, susidariusį tarp faktinio finansavimo ir sumos, paskirstytos pagal formulę. Siekdama grąžinti valstybės biudžeto ir „Sodros“ įsiskolinimus ligonių kasoms, o ligonių kasų – medicinos įstaigoms ir vaistinėms, Vyriausybė 2002 m. sausio 7 d. nutarimu Nr. 5 patvirtino Kreditorinio įsiskolinimo asmens sveikatos priežiūros įstaigoms ir vaistinėms grąžinimo tvarką, pagal kurią buvo inventorizuotas kreditorinis įsiskolinimas, susidaręs iki 2002 m. sausio 1 d. ir kuris viršijo 45 dienų atsiskaitymo trukmę. Vyriausybei ir Finansų ministerijai pritarus, iš banko NORD/LB buvo paimta iki 5 metų trukmės 72 mln. litų paskola, kurios lėšomis Valstybinė ligonių kasa atsiskaitė su vaistinėmis ir buvo įvykdytas susitarimas su Tarptautiniu valiutos fondu, kad kreditorinis įsiskolinimas neturi viršyti 45 dienų atsiskaitymo trukmės. Pertvarkant vaistų politiką, 2002 metais buvo įvesti kompensuojamųjų vaistų pasai, patikslintas kompensuojamųjų vaistų sąrašas, sumažintas ligų, kurių gydymas kompensuojamas 100 procentų skaičius, 2002 metais patvirtinta nauja vaistų įrašymo į ligų ir kompensuojamųjų vaistų sąrašus tvarka, kuri numato detalius vaistų įrašymo ar išbraukimo iš sąrašų kriterijus, tiksliau reglamentuoja sąrašų keitimo procedūras, numato dviejų ekspertų grupių (medicininės ir farmakoekonominės) įsteigimą, vaistų kompensavimo galiojimo terminą ir kita. Taip pat patvirtinti nauji prekybos antkainiai kompensuojamiesiems vaistams ir kompensuojamųjų vaistų bazinių kainų kainynas, pagal kurį atpigo daugiau kaip 1600 vaistų. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu sudaryta komisija (2002 metų kovo–balandžio mėnesiais) vedė derybas ir sumažino vaistų, dėl kurių buvo derėtasi, kainas vidutiniškai 18,9 procento. Visos vykdytos priemonės užtikrino racionalų lėšų naudojimą – 2002 metais. Valstybinei ligonių kasai pavyko sumažinti faktines išlaidas kompensuojamiesiems vaistams apie 70 mln. litų. Įvertinus derybų su vaistų gamintojų atstovais rezultatus ir naujus vaistų prekybos antkainius, patvirtintas kompensuojamųjų vaistų bazinių kainų kainynas. Siekiant racionaliai naudoti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidas, skirtas vaistams kompensuoti, 2002 metais parengtas ambulatoriniam gydymui skirtų vaistų, kompensuojamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, bazinių kainų apskaičiavimo tvarkos projektas. 2002 metais priimtas Farmacinės veiklos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas, kuriuo įteisintos svarbiausios ES direktyvų nuostatos, susijusios su geros vaistų gamybos ir platinimo praktikos taikymu, farmacijos specialistų rengimu, vaistų kainodara, reklama, patikslintos farmacinės veiklos licencijų rūšys. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu įteisinti ES direktyvų reikalavimai, susiję su geros vaistų gamybos praktika. Juo perkeltos direktyvos, nustatančios žmonėms skirtų vaistų geros gamybos praktikos principus ir gaires (91/356/EEB), kas sudaro teisines sąlygas Lietuvos farmacijos pramonei įgyti ES valstybių pripažinimą šioje srityje, didinti savo produkcijos konkurencingumą Vakarų šalių rinkose. Artimiausio laikotarpio prioritetai Sveikatos apsaugos ministerija artimiausiu laikotarpiu numato įgyvendinti šiuos sveikatos priežiūros sistemos prioritetus: bus skatinama sveika gyvensena, vykdoma ligų prevencija; bus tęsiamas sveikatos priežiūros įstaigų tinklo restruktūrizavimas ir teikiamų paslaugų struktūros optimizavimas; bus tobulinama atsiskaitymo už vaistus kompensavimo sistema; toliau bus tobulinama pirminė sveikatos priežiūra, kuri pagal bendruomenės sveikatos poreikius sprendžia pagrindines sveikatos išsaugojimo, ligų profilaktikos, gydymo ir slaugos paslaugų prieinamumo problemas; bus įgyvenama nauja greitosios medicinos pagalbos koncepcija; įgyvendinant investicines programas bus modernizuojamos sveikatos priežiūros įstaigos, diegiamos naujos, šiuolaikinės efektyvios technologijos, tyrimo metodai; bus tobulinama diferencijuoto apmokėjimo už asmens sveikatos priežiūros paslaugas sistema, laiduosianti medicinos personalo pajamų optimizaciją. VI. FINANSŲ POLITIKA Mokesčių ir mokesčių administravimo politika Siekiant sukurti darnią šiuolaikinę Lietuvos mokesčių sistemą, skatinančią sparčią ekonomikos raidą, teisingą ir proporcingą mokesčių paskirstymą, 2002 metais buvo įgyvendinama mokesčių reforma – priimti ir įsigaliojo nauji mokesčių įstatymai, parengti pagal bendruosius apmokestinimo principus ir suderinti su apmokestinimą ES reglamentuojančiais teisės aktais: Pridėtinės vertės mokesčio, Akcizų, Prekių apyvartos mokesčio, Cukraus mokesčio įstatymai, taip pat Pelno mokesčio ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatymai, priimti remiantis tarptautine praktika. Naujos redakcijos Pridėtinės vertės mokesčio ir Akcizų įstatymai, įsigalioję nuo 2002 m. liepos 1 d., parengti pagal ES direktyvų reikalavimus ir ES valstybių patirtį šioje srityje. Aiškiai apibrėžtas PVM objektas, mokėtojai, apmokestinamoji vertė, apmokestinimo ir neapmokestinimo PVM atvejai suderinti su ES Acquis, atsisakyta daugelio iki šiol galiojusių ES teisei prieštaraujančių lengvatų. Akcizų įstatyme, palyginti su senuoju, sumažintas objektų skaičius – akcizai taikomi tik 3 prekių grupėms: etilo alkoholiui ir alkoholiniams gėrimams, apdorotam tabakui ir kurui, taikoma akcizais apmokestinamų prekių sandėlių sistema ir atidėtas akcizų mokėjimas, kol prekės būna akcizais apmokestinamų prekių sandėlių sistemoje. Taigi neįšaldomos ūkio subjektų lėšos. Nuo 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas sudarė išankstines sąlygas sumažinti gyventojams pajamų mokesčio naštą – padidinus neapmokestinamų pajamų dydį nuo 250 iki 290 litų, leidžiant gyventojams iš bendrųjų pajamų daryti atskaitymus, neviršijant 25 procentų bendrųjų pajamų į Gyvybės draudimo, Pensijų fondus, palūkanoms mokėti už banko kreditą būstui, išlaidoms mokslui ir studijoms, numatytas visuotinis gyventojų pajamų deklaravimas. Įsigaliojusios Pelno mokesčio įstatymo nuostatos leidžia užtikrinti Lietuvos konkurencingumą regione, kai nuo 24 procentų iki 15 procentų sumažintas pelno mokesčio tarifas, o lengvatinis 13 procentų pelno mokesčio tarifas numatytas smulkiajam verslui. Be to, taikoma įmonėms nusidėvėjimo ir amortizacijos būdo pasirinkimo laisvė. Dividendai apmokestinami taikant 15 procentų tarifą (vietoj iki naujojo Pelno mokesčio įstatymo įsigaliojimo taikyto 29 procentų tarifo). Tarptautinių sutarčių dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo srityje 2002 metais parafuotos sutartys su 5 valstybėmis – Azerbaidžano ir Estijos Respublikomis, Graikijos, Vengrijos ir Liuksemburgo Didžiąja Hercogyste. Pasirašytos dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartys su 4 valstybėmis – Graikijos, Portugalijos, Uzbekistano Respublikomis ir Šveicarijos Konfederacija. Be to, pasirašytas protokolas dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties su Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste taikymo nuo 2002 metų. Ratifikuotos sutartys su 7 valstybėmis (Graikijos, Portugalijos, Slovakijos, Uzbekistano Respublikomis, Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste, Rumunija, Šveicarijos Konfederacija). Tarptautinių sutarčių dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo srityje planuojamos derybos su Bulgarijos ir Kipro Respublikomis, Jugoslavijos Federacine Respublika (antrasis derybų etapas). Numatoma pasirašyti sutartis su Ispanijos Karalyste, Vengrijos ir Singapūro Respublikomis. 2002 metais buvo priimtas Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimo įstatymas, apribojantis galimybes piktnaudžiaujant sandoriais, ūkinėmis operacijomis ar jų grupėmis vengti mokesčių mokėjimo, t.y. suteikiantis teisę mokesčio administratoriui, esant piktnaudžiavimui, nustatyti mokesčio bazę ir apskaičiuoti mokėtiną mokesčio sumą neatsižvelgiant į mokesčio mokėtojo (mokestį išskaičiuojančio asmens) sandorį, ūkinę operaciją ar kurią nors jų grupę, kurių tikslas – gauti mokestinės naudos. Vykdant Lietuvos įsipareigojimus Pasaulio prekybos organizacijai rinkos atvėrimo srityje, kai kurioms prekėms sumažinamos įšaldytos importo muitų normos: jos mažinamos vienodai kiekvienais metais per įsipareigojimų sąraše nurodytą pereinamąjį laikotarpį. Siekiant užtikrinti išorinės sienos apsaugą, atitinkančią ES išorinių sienų kontrolės standartus, numatyta įdiegti vaizdo kontrolės sistemas pasienio kontrolės punktuose. Šios priemonės tikslas – sudaryti sąlygas analizuoti gaunamą informaciją ir užkirsti kelią kontrabandai. Vyriausybė daug dėmesio skiria tam, kad būtų sukurta efektyvi ir darni mokesčių sistema, kad būtų atsisakyta neveiksmingų apmokestinimo priemonių, būtų diegiamos informacinės sistemos, veiksmingiau būtų administruojami mokesčiai, geriau aptarnaujami mokesčių mokėtojai, būtų užkirstas kelias šešėlinei ekonomikai ir piktybiškam mokesčių nemokėjimui, o tai užtikrintų biudžeto pajamas, reikalingas valstybės ir savivaldybės funkcijoms įgyvendinti. Visos šios priemonės ir, be abejo, ekonomikos pagyvėjimas sąlygojo tai, kad į nacionalinį biudžetą 2002 metais įplaukė 10 474,4 mln. litų pajamų, arba 596 mln. litų daugiau negu faktiškai gauta pajamų 2001 metais. Biudžeto politika 2002 metais (preliminariais duomenimis) bendrojo šalies biudžeto fiskalinis deficitas sudarė apie 1,2 procento BVP ir buvo mažesnis, negu prognozuota. 2002 metais buvo įvykdytos visos Ekonominės politikos memorandume (įgyvendinamame pagal prevencinį susitarimą su Tarptautiniu valiutos fondu) numatytos priemonės ir kontroliuojami rodikliai. Fiskalinio deficito stebėjimas pagal papildomame Ekonominės politikos memorandume nustatytus reikalavimus atliekamas kas mėnesį ir teikiamas Tarptautiniam valiutos fondui. Koordinuodama Lietuvos ekonominę politiką ir biudžetinius rodiklius su ES, Finansų ministerija parengė ir pateikė Europos Komisijai 2002 metų Lietuvos ekonominę programą laikotarpiui iki stojimo į ES. Šiai programai Vyriausybė pritarė 2002 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu Nr.
11. Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonėse numatyta didinti biudžeto lėšų panaudojimo efektyvumą. Vyriausybė 2002 m. gegužės 24 d. nutarimu Nr. 727„Dėl ministerijos, Vyriausybės įstaigos, įstaigos prie ministerijos ir apskrities viršininko veiklos ataskaitos formos patvirtinimo“ patvirtino atitinkamą formą dėl strateginių veiklos planų ir programų vykdymo, skirtų asignavimų, pasiektų rezultatų, priemonių nevykdymo priežasčių. Siekiant didinti biudžeto lėšų panaudojimo efektyvumą, tobulinama esama grynųjų pinigų pagrindu rengiama apyskaita. Finansų ministro 2002 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 63 patvirtinta valstybės biudžeto įvykdymo rezultatų ataskaitos forma, kurioje numatyti biudžeto pagrindinių rodiklių įvykdymo duomenys. Ši forma teikiama Seimui kartu su valstybės biudžeto įvykdymo apyskaita. Seimas (2002 m. spalio 31 d. protokoliniu sprendimu Nr. 28

(304)pavedė Vyriausybei, rengiant ir teikiant Seimui tvirtinti atitinkamų metų valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitą, kartu pateikti informaciją apie asignavimų valdytojų programų vykdymą, programų vykdymo vertinimo rezultatus. Vyriausybė, įgyvendindama minėtą sprendimą, teiks programų uždavinių įgyvendinimo vertinimo kriterijų įvykdymo ataskaitą. Daug dėmesio 2002 metais skirta strateginiam planavimui, jo tobulinimui. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 827 patvirtino Strateginio planavimo metodiką. Priėmus šią metodiką, sukurta integruota planavimo sistema, apimanti visų pagrindinių šalies planavimo dokumentų rengimą. Integruota planavimo sistema nustato biudžeto išlaidų prioritetus, taip pat suteikia biudžeto išlaidų planavimui daugiau aiškumo bei skaidrumo. Svarbią dalį integruotoje planavimo sistemoje užims Bendrasis programavimo dokumentas, nustatantis, kaip bus naudojamos ES struktūrinių fondų lėšos Lietuvoje. Vyriausybė priėmė 2003 m. sausio 31 d. nutarimą Nr. 144 „Dėl Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento“, kuriuo pritarė minėto dokumento projektui. Rengiant 2004 metų valstybės biudžetą, bus siekiama užtikrinti ES struktūrinės paramos bendrą finansavimą, tam tikslui perorientuojant valstybės biudžeto programas. Siekiant didinti valstybės investicijoms skirtų lėšų panaudojimo efektyvumą, parengta atskira investicijų projektų stebėsenos ir vertinimo tvarka. Statistikos departamentas kartu su Finansų ministerija parengė Informacijos apie valstybės lėšų, skirtų kapitalo investicijoms, naudojimą formą. Ši forma patvirtinta Statistikos departamento generalinio direktoriaus 2002 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. 107, suderintu su Finansų ministerija. Lietuvos Respublikos teisės aktai suderinti su ES Acquis finansinių ir biudžetinių nuostatų srityje, ir šis derybų skyrius buvo baigtas derinti 2002 m. gruodžio 13 dieną. Siekiant suderinti finansų apskaitą, šiuo metu rengiama nauja bendra valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamų ir išlaidų ekonominė ir funkcinė klasifikacija, atitinkanti ES sąskaitų sistemos ESA 95 reikalavimus. Valstybės skolinimosi politika 2002 metais, vykdant efektyvią skolinimosi politiką, buvo laikomasi visų teisės aktuose nustatytų skolinimosi limitų. Visa valstybės skola 2002 metų pabaigoje sudarė 26 procentus BVP. Griežtinant skolinimosi politiką, nuo 2003 metų atsisakyta teikti valstybės garantijas dėl naujų investicinių projektų. 2002 metais ir toliau ilgėjo litais leidžiamų Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) vidutinė trukmė (2002 metais pirmą kartą vidaus ir užsienio rinkoje buvo pradėtos platinti 10 metų trukmės obligacijos). 2002 metais litais platinamų VVP vidutinių metinių palūkanų normų svertinis vidurkis, palyginti su 2001 metais, sumažėjo nuo 6,46 iki 4,62 procento. Kad būtų išvengta valiutų kursų svyravimų rizikos, užsienio finansų rinkose buvo skolinamasi eurais. 2002 metų pabaigoje 76 procentai visos tiesioginės valstybės užsienio skolos buvo denominuota eurais. Kuriant hipotekinio kreditavimo sistemą, kuri skatintų kaupti ilgalaikius finansinius išteklius, naudotinus ilgalaikiams būsto ir kitos paskirties kreditams teikti, ir būtų patraukli norintiesiems skolintis, 2002 metais buvo parengtas ir pateiktas Seimui svarstyti Hipotekinių obligacijų ir hipotekinio kreditavimo įstatymo projektas. Priėmus šį įstatymą, rinkoje atsirastų naujas saugus finansinis instrumentas – hipotekinės obligacijos. Kapitalo ir pinigų politika 2002 metais buvo atlikta daugelis darbų, susijusių su finansų sektoriaus pertvarkymu. Įgyvendinant ES teisės nuostatas kredito įstaigų, kitų finansų įstaigų steigimosi, veiklos ir priežiūros srityse, buvo priimtas Finansų įstaigų įstatymas. Priėmus užsienio valiutos įstatymo pakeitimus, sudaryta galimybė šalių susitarimu atsiskaityti užsienio valiuta ne grynais pinigais, o ES valiuta (euru) ir grynais pinigais. 2002 metų liepos mėnesį įsigaliojus Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymui, pradėti drausti įsipareigojimai investuotojams. 2002 metų balandžio mėnesį įtvirtintas privalomasis transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimas. Taip pat 2002 metais buvo parengti Mokėjimų įstatymo pakeitimo įstatymo, Atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatymo, Draudimo veiklos įstatymo, Draudimo sutarties įstatymo, Loterijų įstatymo ir kitų teisės aktų projektai. Vykdant Vyriausybės programos VI skyriaus „Finansų politika“ nuostatų įgyvendinimą, 2002 m. liepos 17 d. įsteigtas Sutarčių registras. Jame registruojamos pirkimo–pardavimo išsimokėtinai ir išperkamosios nuomos sutartys, kurių objektas yra neregistruotinas turtas. Artimiausio laikotarpio prioritetai Artimiausio laikotarpio prioritetai yra šie: baigti kurti ES struktūrinių lėšų valdymo ir administravimo sistemą ir teisinę bazę: įteisinti detalizuotą institucinę atsakomybę planuojant, įgyvendinant ir prižiūrint struktūrinę ES paramą, detalizuoti struktūrinės paramos valdymo ir kontrolės procedūras; numatoma 2003 metais tęsti mokesčių reformą, kuri bus susijusi su faktine naryste ES, priimti atitinkamas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo, Akcizų įstatymo, Pelno mokesčio įstatymo ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas; siekiant didinti mokesčių administravimo efektyvumą, numatoma tobulinti mokesčių administravimo sistemą – priimti naujos redakcijos Mokesčių administravimo įstatymą, padėsiantį pagrindus efektyviam mokesčių administravimui, ir stiprinti mokesčius administruojančių institucijų administracinius gebėjimus; numatoma 2003 metais tobulinti galiojančius finansų įstaigų veiklą reglamentuojančius ir kitus teisės aktus – derinti juos su ES reikalavimais. VII. ŪKIO POLITIKA 2002 metai Lietuvos ekonomikai buvo sėkmingi. Išankstiniu Statistikos departamento vertinimu, BVP per 2002 metus padidėjo iki 5,9 procento. Vartotojų kainos 2002 metais buvo palyginti stabilios – užfiksuota metinė defliacija sudarė 1 procentą. Pramonės produkcijos pardavimas 2002 metais, palyginti su 2001 metais, padidėjo 3,1 procento, žemės ūkio produkcija – 6 procentais, atlikti statybos darbai – 13 procentų, mažmeninės prekybos apyvarta – 12,4 procento, prekių eksportas – 10,6 procento. Išankstiniu vertinimu, 2002 metais mokėjimų balanso einamosios sąskaitos deficitas (ESD) sumažėjo nuo 4,8 procento BVP (2001 m.) iki 4,4 procento BVP (2002 m.) ir sudarė 2, 24 mlrd. litų. 2002 metais tiesioginių užsienio investicijų srautas Lietuvoje siekė beveik 2,4 mlrd. litų, arba trečdaliu daugiau negu 2001 metais. Tiesioginių užsienio investicijų srautas su kaupu dengė einamosios sąskaitos deficitą. Ekonominė politika ir investicijos į ūkį Seimas 2002 m. lapkričio 12 d. patvirtino Valstybės ilgalaikės raidos strategiją. Tokio dokumento parengimas yra labai svarbus žingsnis įgyvendinant šalies strateginį valdymą, kaip valstybės funkciją, ir apibrėžiant pagrindinius šalies plėtros ilgalaikės perspektyvos tikslus. Valstybės ilgalaikės strategijos pagrindinis tikslas – sukurti aplinką, palankią plėtoti šalies materialinę ir dvasinę gerovę, kurią apibendrintai nusako terminai „žinių visuomenė“, „saugi visuomenė“ ir „konkurencinga ekonomika“. Tuo siekiama sukurti išankstines sąlygas Lietuvai efektyviai dalyvauti Europos socialiniame modelyje ir užtikrinti pamatinius mūsų tautos tikslus turėti saugią visuomenę, sukurti žiniomis pagrįstą ekonomiką, konkurencingą ūkį, gyventi švarioje ir saugioje aplinkoje. Parengta ir atskiru leidiniu išleista Valstybės ilgalaikės raidos strategijos sudedamoji dalis – Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 metų ilgalaikė strategija, kuri detalizuoja atskirų ūkio sektorių ilgalaikės plėtros kryptis, kad kuo geriau būtų panaudotos integracijos į ES ir pasaulinį ūkį galimybės, būtų išvengta grėsmės šalies ekonominei plėtrai, atviros ekonomikos principais būtų skatinamas nacionalinio ūkio įsijungimas į tarptautinius ekonominius mainus ir stiprinant ūkio sektorių konkurencingumą didinamas šalies pajėgumas eksportuoti. Įgyvendinti šiuos svarbius strateginius dokumentus ne mažiau sudėtinga, negu juos parengti. Bus sukurta strateginės analizės ir stebėsenos ( monitoringo ) sistema, tam bus pasitelktos valstybės ir mokslo institucijos. Periodiškai bus fiksuojami Valstybės ilgalaikės raidos strategijos įgyvendinimo rezultatai ir rinkos pokyčiai. Būtina peržiūrėti patvirtintas nacionalines strategijas ir programas, parengti naujas programas, kurių reikia strategijai įgyvendinti, ir suderinti jas tarpusavyje, atsižvelgiant į ES Lisabonos viršūnių tarybos išvadas. Vertinant politinio ir makroekonominio stabilumo svarbą daug dėmesio reikia skirti investicijoms. Palankus klimatas investicijoms užtikrina didelio masto kapitalo pritraukimą į atskiras ūkio veiklas, kartu prisideda prie naujų darbo vietų kūrimo, gamybos ir paslaugų apimties didinimo, dar esamų regioninių netolygumų išlyginimo. Parengtas ir pateiktas Lietuvos Respublikos Seimui Investicijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Šiame projekte numatoma išplėsti investicijų skatinimo būdų – akcentuojant investicijas į priemones, numatančias perspektyvių pramonės šakų įmonių technologijų atnaujinimą ir modernizavimą, smulkaus ir vidutinio verslo plėtrą, problemines teritorijas (teritorijas, turinčias specifinių socialinių ir ekonominių problemų, atitinkančių Vyriausybės nustatytus probleminių teritorijų kriterijus), laisvąsias ekonomines zonas, mokslo ir technologijų parkus, inovacijas, žinių ekonomikos branduolius – grupes, ir kita. Be to, numatoma darbuotojų perkvalifikavimo išlaidas iš dalies ar visiškai dengti valstybės lėšomis. Parengtas ir pateiktas Seimui svarstyti Bedarbių rėmimo įstatymo papildymo įstatymo projektas. Šis įstatymo projektas susijęs su Investicijų įstatymo papildymo įstatymo projektu, kuriame siūloma investavimą skatinti iš dalies ar visiškai padengiant darbuotojų perkvalifikavimo išlaidas. Tikslinga plėsti Užimtumo fondo lėšų naudojimo spektrą, šio fondo lėšas naudoti ne tik bedarbių ir darbuotojų, kurie įspėti apie darbo sutarties nutraukimą profesiniam mokymui finansuoti, bet ir dar dirbančių darbuotojų perkvalifikavimui pagal darbo rinkos poreikius. Taip pat parengtas ir pateiktas Seimui Koncesijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Koncesijos yra pasaulyje paplitusi forma valstybės ir savivaldybės institucijoms įgyvendinti savo funkcijas viešųjų paslaugų teikimo, viešosios infrastruktūros kūrimo ir plėtros bei gamtos išteklių eksploatavimo srityse, panaudojant privatų kapitalą. Kad būtų sėkmingai realizuojami tokie koncesijų projektai, naujojoje įstatymo redakcijoje suformuoti pagrindiniai kriterijai: sąžiningas koncesijos suteikimas, aiškūs koncesijas suteikiančių institucijų įgaliojimai, aiškios apmokestinimo ir licencijavimo taisyklės, koncesininko kreditoriams užtikrinamas efektyvus prievolių gavimas, valstybės ar savivaldybės institucijai suteikiama galimybė prisiimti įsipareigojimus kreditoriams, šalims suteikiama galimybė susitarti dėl teisės, kuria bus vadovaujamasi, ir dėl ginčų sprendimo. Vykdant valstybei svarbaus celiuliozės gamybos projekto įgyvendinimo darbus, Seimo 2002 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr.IX–917 „Dėl celiuliozės gamyklos statybos Lietuvoje projekto“ celiuliozės gamyklos statybos Lietuvoje projektas pripažintas valstybinės svarbos projektu. Vyriausybei pasiūlyta derėtis su potencialiu strateginiu investuotoju dėl celiuliozės gamyklos statybos projekto įgyvendinimo naudojant privačių investuotojų ir (ar) tarptautinių finansinių institucijų finansinius išteklius. Sudaryta darbo grupė valstybinės svarbos celiuliozės gamyklos statybos Lietuvoje projektui įgyvendinti. Darbo grupei pavesta rengti ir nustatytąja tvarka teikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei teisės aktų projektus, nagrinėti kitus klausimus, susijusius su valstybinės svarbos celiuliozės gamyklos statybos Lietuvoje projekto rengimu ir įgyvendinimu. Šiuo metu bendraujama su kai kuriomis užsienio įmonėmis, kurios parodė susidomėjimą šiuo projektu. Siekiant sudaryti palankias sąlygas plėtoti eksportą, buvo vykdoma Eksporto plėtros ir skatinimo strategijos įgyvendinimo specialioji programa ir sprendžiami šie uždaviniai:

1. Eksportui palankios aplinkos kūrimas, eksportuotojų mokymas, prekių ir paslaugų konkurencingumo didinimas.
2. Palankaus Lietuvos, jos ūkio subjektų ir jų gaminamų prekių ir teikiamų paslaugų įvaizdžio kūrimas.
3. Galimybių susirasti naujų prekybos ir kooperacijos partnerių, aktyviau ir efektyviau skverbtis į naujas rinkas sudarymas. Vykdant minėtus uždavinius iš dalies paremta 11 įvairių rinkos tyrimo ir informacinio aprūpinimo priemonių. Prancūzijos Respublikoje ir Ukrainoje įsteigtos komercijos atašė pareigybes, finansuotos anksčiau įsteigtos komercijos atašė pareigybės Švedijos Karalystėje, Lenkijos Respublikoje, Rusijos Federacijoje, Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje. Paremtos Lietuvos ekonominės plėtros agentūros atstovybės Vokietijos Federacinės respublikos Hamburgo ir Ofenbacho miestuose. Iš dalies finansuota 41 informacinio ir Lietuvos įvaizdį formuojančio leidinio leidyba, iš dalies padengtos 12 verslininkų misijų, 74 nacionalinių ir tarptautinių parodų, 13 konferencijų ir seminarų organizavimo išlaidos ir kita. Įgyvendintų priemonių poveikį iš dalies iliustruoja šie pateikiami rezultatai: Lietuviškos kilmės produkcijos eksportas 2002 metais, palyginti su 2001 metais, padidėjo 8,1 procento. Kur kas daugiau eksportuojama Lietuvoje pagamintų prekių į ES (išankstiniais skaičiavimais, 11,7 procento), ELPA valstybės (2,5 karto) ir t.t. Gerinant verslo aplinkos sąlygas, skatinant piliečių iniciatyvą ir verslumą, 2002 metais patvirtintos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros iki 2004 metų strateginės kryptys, taip pat smulkaus ir vidutinio verslo plėtros 2002–2004 metų priemonės. Strateginėse kryptyse nurodytos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros priemonės, kurios įgyvendinamos pagal numatytą planą: 2002 metais priimtas Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymo pakeitimo įstatymas, toliau plėtota uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) veikla (2002 metais INVEGA suteikė 102 garantijas smulkaus ir vidutinio verslo subjektų paskoloms už 16,2 mln. litų sumą, kompensuota 190 tūkst. litų sumokėtų palūkanų). Taip pat buvo plečiama paslaugų smulkaus ir vidutinio verslo institucinė infrastruktūra: 2002 metais įsteigti 6 verslo informacijos centrai, vienas verslo inkubatorius. Baigti įsikūrimo darbai Kazlų Rūdos verslo inkubatoriuje, vykdyta Vilnijos, Telšių apskrities verslo inkubatorių plėtra. Tuo sukurtas pagrindas suformuoti tolygų paramos verslui institucijų tinklą apskričių lygmeniu. 2002 metų pabaigoje veikė 19 verslo informacijos centrų; veikiančiuose 6 verslo inkubatoriuose įsikūrė per 120 įmonių, kuriose buvo sukurta 315 naujų darbo vietų. Inkubuojamos įmonės sumokėjo daugiau kaip 4 mln. litų mokesčių, veiklai plėtoti investavo daugiau kaip 2 mln. litų. Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros agentūra (LSVVPA) 2002 metais įgyvendino rajonuose tris verslininkų mokymo ir konsultacijų projektus, kurių metu suteikta apie 7500 valandų subsidijuojamų konsultacijų ir mokymo paslaugų. Be to, LSVVPA interneto portale verslininkams įdiegtas mažų ir didelių įmonių bendradarbiavimo skatinimo projektas, nuolat atnaujinami ir tobulinami interneto portalai verslininkams – http://www.svv.lt bei http://www.svv.lt/balticmarket (anglų kalba). 2002 metais toliau buvo tęsiami integracijos į ES smulkaus ir vidutinio verslo srityje darbai: pasirašyta Europos mažųjų įmonių chartija, įsijungta į ES daugiametės įmonių ir verslininkystės, ypač mažųjų ir vidutinių įmonių, programą. Siekiant geriau koordinuoti veiklą inovacijų ir technologijų plėtros srityje, įsteigta Mokslo ir technologijų komisija, vadovaujama Ministro Pirmininko. Skatinant inovacijų diegimą, visose šalies plėtros srityse 2002 metais buvo parengti Mokslo ir technologijų parkų plėtros koncepcijos ir Inovacijų versle programos (naujos redakcijos) projektai. Mokslo ir technologijų komisija 2003 m. sausio 10 d. posėdyje jiems iš esmės pritarė. Šiuo metu projektai tikslinami atsižvelgiant į Mokslo ir technologijų komisijos pateiktas pastabas ir artimiausiu metu vėl bus teikiami Vyriausybei. Buvo formuojama inovacijų skleidimo ir įgyvendinimo infrastruktūra, plėtojami bendradarbiavimo ir kooperacijos ryšiai tarp mokslo institucijų bei pramonės įmonių. Teikiant valstybės dalinę paramą, 2002 metais įsteigti 4 mokslo ir technologijų parkai. Suteiktos dalinės subsidijos konkretiems inovaciniams projektams įgyvendinti, daugiausia lazerių, elektronikos, biotechnologijų ir aplinkosaugos srityje. Kad būtų tinkamai pasirengta ES valstybių pramonės konkurenciniam spaudimui didėtų pramonės gaminių ir paslaugų konkurencinis pajėgumas, produktyvumas, gerėtų kokybė, Ūkio ministerija 2002 metais toliau vykdė įvairias priemones, numatytas Pramonės plėtojimo vidutinės trukmės politikoje ir jos įgyvendinimo strategijoje, Inovacijų versle programoje, Nacionalinėje kokybės programoje, Atitikties įvertinimo infrastruktūros plėtros programoje, Eksporto plėtros ir skatinimo strategijoje, Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros strateginėse kryptyse. Nacionalinės kokybės programos priemonių įgyvendinimas padėjo sustiprinti kokybės infrastruktūrą, t. y. rinkos priežiūrą, standartizacijos ir metrologinės kontrolės sistemas. Didinant konkurencingumą, įmonės skatinamos diegti kokybės ir aplinkos apsaugos vadybos sistemas: 144 įmonėms suteikta parama sertifikuoti vadybos sistemas ir gaminių sertifikavimui. Šiuo metu kokybės vadybos sistemas Lietuvoje turi per 350 įmonių, aplinkos apsaugos vadybos sistemas – per 40 įmonių. Toliau įgyvendinama Atitikties įvertinimo infrastruktūros plėtros programa. Dalyvaujant PHARE Dvynių projekte „Administracinių ir techninių gebėjimų skatinti laisvą prekių judėjimą stiprinimas“, išplėstos 10 bandymų laboratorijų ir 6 sertifikacijos įstaigų akreditacijos sritys, įsteigtos 6 naujos bandymų laboratorijos ir viena sertifikacijos įstaiga. Tuo sudaromos palankesnės sąlygos eksportuoti įvairius produktus. Vykdant Pramonės plėtojimo vidutinės trukmės politikoje ir jos įgyvendinimo strategijoje numatytas priemones, 2002 metais parengtas Subalansuotos pramonės plėtros programos projektas. Rinkos apsaugos priežiūros mechanizmo tobulinimo tikslais nuo 2002 m. balandžio 1 d. už Antidempingo įstatymo įgyvendinimą atsakinga institucija buvo paskirta Ūkio ministerija. Taigi vietinių gamintojų ir rinkos apsaugą reglamentuojančių įstatymų, t.y. protekcinių (apsaugos) priemonių, kompensacinių muitų ir antidempingo, įgyvendinimo priežiūra sutelkta vienoje institucijoje. Tai sudarė išankstines sąlygas efektyviau taikyti vietinės rinkos apsaugos priežiūros mechanizmą. Naujo Antidempingo įstatymo įgyvendinimo tikslais parengti su ES atitinkamų teisės aktų reikalavimais suderinti šie įstatymo lydimieji teisės aktai:
4. Dempingo tyrimo vykdymo užsienio valstybės teritorijoje tvarka, kurioje reglamentuojamos tyrimo atlikimo svarstomos prekės kilmės ir/ar eksportuojančioje valstybėje procedūros pagal Lietuvos Respublikos antidempingo įstatymą. Tokio tyrimo tikslas – patikrinti užsienio šalies įmonės veiklos vietoje, ar šios įmonės atsakyme į tyrimą atliekančios institucijos klausimyną pateikta informacija yra teisinga, taip pat gauti papildomą, išsamesnę informaciją, susijusią su atliekamu tyrimu.
5. Ne rinkos ekonomikos šalių ir šalių, kurioms taikomas specialus režimas, sąrašas. Šį sąrašą patvirtinti prireikė dėl to, kad pagal įstatymą numatyti įvairūs normaliosios vertės apskaičiavimo metodai, kurių taikymas priklauso nuo eksportuojančioje šalyje egzistuojančių rinkos ekonomikos sąlygų. Įgyvendinant Protekcinių (apsaugos) priemonių įstatymą, 2002 metais baigtas tyrimas dėl žlugdančio importo nedžiovintų kepimo mielių į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją. Remiantis šio tyrimo išvadomis, laikotarpiu nuo 2002 m. kovo 1 d. iki 2003 m. gruodžio 31 d. nustatytas protekcinis (apsaugos) muitas, kuris taikomas visoms valstybėms, nesvarbu iš kurių ši prekė būtų importuojama. Užsienio valstybėms inicijavus analogiškus rinkos apsaugos tyrimus dėl prekių importo iš Lietuvos Respublikos, renkami ir analizuojami su tyrimais susiję statistiniai duomenys, rengiami argumentai, kaip apginti vietos gamintojų interesus, dalyvaujant organizuojamose tarpvalstybinėse konsultacijose pagal Pasaulio prekybos organizacijos sutarčių nuostatas ir Jungtinio Komiteto posėdžiuose pagal Laisvos prekybos sutarčių nuostatas, taip pat užsienio valstybių institucijoms teikiami atitinkami komentarai dėl taikomų ar ketinamų taikyti apsaugos priemonių, konsultuojamos šiuose tyrimuose dalyvaujančios suinteresuotos Lietuvos Respublikos įmonės. Lietuvos gamintojams pateikus pagrįstus prašymus, Ūkio ministerija, siekdama apsaugoti vietos gamintojus nuo nesąžiningos ir sparčiai didėjančios užsienio gamintojų konkurencijos, atlieka tyrimus, taip pat taikomų priemonių peržiūras, analizuoja atitinkamų prekių importo į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją tendencijas, atlieka priimtų eksportuotojų įsipareigojimų laikymosi priežiūrą. Paaiškėjus, kad Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Komercijos departamentas, atlikdamas dempingo tyrimus, traktavo Lietuvą ne rinkos ekonomikos valstybe, buvo skubiai rengiama visa reikiama informacija ir duomenys, būtini rinkos valstybės statusui pagrįsti (atitinkami įstatymai ir kiti teisės aktai, įrodantys, kad Lietuvos Respublika yra rinkos ekonomikos valstybė ir jos ūkio subjektai veikia rinkos sąlygomis). Visa būtina medžiaga buvo pateikta 2002 m. birželio 5 d., tačiau atsižvelgiant į ilgas tokio klausimo nagrinėjimo pagal JAV įstatymus procedūras, sprendimas pripažinti Lietuvą rinkos valstybe priimtas tik 2003 metų pradžioje. Turizmas 2002 metais į Lietuvą atvyko 3,999 mln.užsieniečių, arba 4,7 procento mažiau negu 2001 metais. Daugiausia užsieniečių 2002 metais apsilankė iš kaimyninių valstybių – Rusijos Federacijos (29,3 procento), Latvijos (28,7 procento), Baltarusijos (16,2 procento) ir Lenkijos (7,2 procento) Respublikų. Lankytojų srautas iš Rusijos Federacijos 2002 metais, palyginti su 2001 metais, sumažėjo 0,9 procento iki 1,146 mln. žmonių, iš Latvijos Respublikos sumažėjo 14,5 procento (iki 1,146 mln. žmonių, o iš Baltarusijos Respublikos pagausėjo 1 procentu iki 647 tūkstančių žmonių). 2002 metais gerokai pagausėjo svečių iš ES, JAV, Kanados ir kitų valstybių. 2002 metais Lietuvos gyventojai valstybės sieną kirto 3,584 mln. kartų – 5,7 procento daugiau nei 2001 metais. Siekiant atgaivinti turizmą kaip vieną svarbių verslo šakų, kartu ir valstybės bei savivaldybių biudžetų pajamų šaltinių, buvo įvykdytos šios priemonės:
6. Parengtas ir 2002 metais priimtas naujos redakcijos Turizmo įstatymo projektas, kurio nuostatos suderintos su ES teise ir Civiliniu kodeksu, liberalizuotas turizmo verslo reglamentavimas. Derinant nacionalinę teisę su ES teise, pasirašyta ir ratifikuota Konvencija dėl viešbučių valdytojų materialinės atsakomybės už svečių turtą. Įgyvendinant Turizmo įstatymo nuostatas, rengiama Nacionalinė turizmo plėtros 2003–2006 metų programa, kuri iki 2003 m. liepos 1 d. bus pateikta tvirtinti Vyriausybei.
7. Kuriant bendrą turizmo informacijos sistemą, suformuotas šios sistemos teisinis pagrindas (Turizmo įstatymo pakeitimo įstatymo 24 straipsnyje numatytas Nacionalinės turizmo informacijos sistemos kūrimas), išspręstas šios sistemos kūrimo finansavimo klausimas. Nacionalinės turizmo informacijos sistemos kūrimo finansavimas numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Europos Komisijos pasirašytame Finansiniame memorandume Phare 2001 (priemonė Nr. LT. 01.12.01).
8. Parengta Lietuvos kurortų plėtros koncepcija, kurioje numatytos konkrečios kurortų plėtros 2002–2004 metais priemonės, kurias realizavus kurortuose turėtų būti pasiekta didelė pažanga. Kad būtų sudarytos vienodos sąlygos vidaus ir užsienio investicijoms, parengta ir patvirtinta Loterijų įstatymo koncepcija. Jau parengti Loterijų įstatymo projektas ir Investicijų įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kuriuose bus įstatymiškai įteisinta ir reglamentuota loterijų organizavimo tvarka ir sąlygos Lietuvos Respublikoje, įvykdytas Lietuvos įsipareigojimas, duotas ES, panaikinti apribojimus investuoti užsienio kapitalą į loterijų veiklą. Artimiausio laikotarpio prioritetai Eksporto plėtros ir skatinimo srityje išlieka prioritetas didinti eksportą, todėl 2003 metais toliau bus vykdoma Eksporto plėtros ir skatinimo strategijos įgyvendinimo specialioji programa, bus vykdomos tokios pat priemonės kaip ir 2002 metais, taip pat naujos priemonės administraciniams gebėjimams stiprinti, rengiantis efektyviai panaudoti ES struktūrinių fondų lėšas. Smulkaus ir vidutinio verslo sektoriaus skatinimo srityje numatoma užtikrinti tolesnį smulkaus ir vidutinio verslo sektoriaus plėtojimą, laikantis smulkaus ir vidutinio verslo plėtros strateginėse kryptyse numatytų plėtros tikslų ir priemonių. Pramonės ir verslo konkurencingumo didinimo srityje numatoma stiprinti pramonės ir verslo konkurencinius pranašumus, plėtoti inovacijomis ir naujomis technologijomis grindžiamą veiklą; ne mažiau dėmesio turi būti skiriama darniai pramonės plėtrai, užtikrinančiai racionalesnį išteklių naudojimą, atliekų ir taršos minimizavimą, sukurto produkto poveikio aplinkai sumažinimą. Turizmo srityje planuojama iki Turizmo įstatymo įsigaliojimo (2003 m. balandžio 1 d.) parengti teisės aktus, būtinus naujos Turizmo įstatymo redakcijos nuostatoms įgyvendinti, iki 2003m. lapkričio 1 d. įvykdyti kelionių organizatorių turimų finansinių garantijų pakeitimą, iki 2004 m. balandžio 1 d. klasifikuoti visus šalyje veikiančius viešbučius, motelius ir svečių namus, iki 2005 m. liepos 1 d. klasifikuoti visus šalyje veikiančius poilsio namus. Valstybės turtas ir privatizavimas Nemažai dėmesio 2002 metais buvo skiriama valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo teisinei bazei tobulinti. Vyriausybės teikimu Seimas priėmė Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 10, 11, 17 ir 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą, kuriame detalizuotos ir išplėstos nuostatos, susijusios su privatizavimo objektų sąrašo keitimu, informacijos apie privatizavimo objektą paskelbimu, atsiskaitymo su nuomininkais už atliktą privatizavimo objektų pagerinimą tvarka, privatizavimo tiesioginių derybų ir nuomos su išsipirkimu būdais tvarka. Be to, pakeistas Valstybės turto fondo įstatymas – jame papildytos valstybės įmonės Valstybės turto fondo funkcijos, susijusios su atlyginimu už valstybės išperkamą iš piliečių nekilnojamąjį turtą valstybei nuosavybės teise priklausančiomis bendrovių akcijomis, pastatais ir statiniais ar jų dalimis, perduodant juos nuosavybėn ir suteikiant nuosavybės ar nuomos teisę į žemės sklypą. Įgyvendindama minėtus įstatymus, Vyriausybė priėmė nutarimus, kuriuose išsamiau reglamentuota privatizavimo objektų parengimo privatizuoti tvarka, privatizavimo viešo konkurso, viešo aukciono, tiesioginių derybų ir nuomos su išsipirkimu būdais tvarka, taip pat objektų, į kuriuos buvo investuota privataus kapitalo, privatizavimas. Tobulindama privatizavimo procesą reglamentuojančius teisės aktus, Vyriaus