II

II Lietuvos Respublikos Seimui                                               2003 03 31     Nr.10- 2288 DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2002  METŲ VEIKLOS ATASKAITOS Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 207 straipsniu, teikia 2002 metų veiklos ataskaitą. PRIDEDAMA: 1.   Vyriausybės nutarimas. 2.   Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 metų veiklos ataskaita. 3.   Kompiuterinė laikmena. Ministras Pirmininkas                                                              Algirdas Brazauskas LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ NUTARIMAS DĖL Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 metų veiklos ataskaitos pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui 2003 m. kovo 31 d. Nr. 382 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 43-772; 1998, Nr. 41(1)-1131; 2003, Nr. 10-342) 5 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 metų veiklos ataskaitai ir pateikti ją Lietuvos Respublikos Seimui. Ministras Pirmininkas                                                                      Algirdas Brazauskas Vidaus reikalų ministras                                                                  Juozas Bernatonis LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ 2002 METŲ VEIKLOS ATASKAITA 2003 metų kovas TURINYS MINISTRO PIRMININKO ĮŽANGINIS ŽODIS                                                        3 I. DARBAS IR SOCIALINĖ APSAUGA                                                                    5 II. ŠVIETIMAS IR MOKSLAS                                                                                   16 III. INFORMACINĖS IR ŽINIŲ VISUOMENĖS PLĖTRA                                  21 IV. KULTŪRA                                                                                                              26 V. SVEIKATOS APSAUGA                                                                                       29 VI. FINANSŲ POLITIKA                                                                                           35 VII. ŪKIO POLITIKA                                                                                                 40 VIII. TRANSPORTO SISTEMA                                                                                54 IX. ŽEMĖS ŪKIS IR KAIMO PLĖTRA                                                                   61 X. Aplinkos apsauga ir urbanistinė plėtra                                     69 XI. TEISĖSAUGA IR TEISĖTVARKA                                                                    77 XII. VALSTYBĖS VALDYMAS                                                                                82 XIII. NACIONALINIS SAUGUMAS IR KRAŠTO APSAUGA                            86 XIV. UŽSIENIO POLITIKA                                                                                       92 MINISTRO PIRMININKO ĮŽANGINIS ŽODIS Gerbiamieji Seimo nariai, Jūsų dėmesiui teikiama Vyriausybės 2002 metų veiklos ataskaita, parengta vadovaujantis Vyriausybės įstatymo 5 straipsnio ir Seimo statuto 207 straipsnio nuostatomis. Ši ataskaita yra pagrindinis dokumentas, kuriuo Vyriausybė atsiskaito Seimui už savo veiklą. Dvyliktoji šalies Vyriausybė dirba nuo 2001 m. liepos 12 d., todėl teikiama ataskaita yra pirmoji šios Vyriausybės veiklos ataskaita, apimanti visų kalendorinių metų laikotarpį. Seimui priėmus atitinkamus įstatymų pakeitimus, Vyriausybės veiklos ataskaitos pateikimo terminas sutampa su valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitos pateikimo terminu. Todėl Seimas turi galimybę kartu susipažinti tiek su 2002 metais Vyriausybės vykdyta veikla, tiek su šiai veiklai skirtų valstybės asignavimų panaudojimu. Seimui teikiama apibendrinta ataskaita, parengta remiantis ministerijų, Vyriausybės įstaigų bei kitų Vyriausybei atskaitingų institucijų metinėmis veiklos ataskaitomis. Ministerijų, Vyriausybės įstaigų, kitų Vyriausybei atskaitingų institucijų metinės veiklos ataskaitos paskelbtos Vyriausybės kanceliarijos tinklalapyje (www.lrvk.lt) ir prieinamos visai visuomenei. 2002 metais Vyriausybė dirbo stabiliai ir efektyviai. Per šiuos metus nepasikeitė nė vienas ministras, Vyriausybė priėmė rekordiškai daug sprendimų–2115 Vyriausybės nutarimų. Per 2002 metus Vyriausybė parengė ir pateikė Seimui 332 įstatymų projektus, 26 Seimo nutarimų projektus, 84 išvadas dėl įstatymų projektų. Visi šie teisės aktų projektai buvo skirti Vyriausybės programai ir patvirtintiems prioritetams įgyvendinti. 2002 metais Vyriausybė savo veikloje ir toliau vadovavosi šiais 2001 metų liepos mėnesį patvirtintais prioritetais : 1.   rengtis narystei Europos Sąjungoje – iki 2004 metų perimti ir siekti įgyvendinti Europos Sąjungos acquis; 2.   plėtoti krašto apsaugą ir integraciją į NATO; 3.   užtikrinti tolesnį ir esminį verslo plėtros sąlygų gerinimą, konkurencingo žemės ūkio plėtrą; 4.   mažinti nedarbą ir skurdą; 5.   užtikrinti švietimo, mokslo ir nacionalinės kultūros plėtrą; 6.   plėtoti informacinę visuomenę; 7.   užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką. Įgyvendinant pirmuosius du prioritetus, pasiekta didelė pažanga – 2002 metais Lietuva baigė derybas dėl narystės Europos Sąjungoje ir buvo pakviesta tapti NATO nare. Tačiau tam, kad šie tikslai būtų galutinai realizuoti, per 2003 metus būtina daug padirbėti. Integravimosi į NATO srityje būtina atlikti sutarties ratifikavimo procedūrą, pertvarkyti ginkluotąsias pajėgas taip, kad jos efektyviai veiktų narystės NATO sąlygomis. Integravimosi į Europos Sąjungą srityje darbų daugiau ir jie sunkesni –ne tik atlikti sutarties ratifikavimo procedūrą, vykdyti derybų metu prisiimtus įsipareigojimus, bet ir pasiekti, kad gegužės mėnesį vyksiančiame referendume Lietuvos žmonės pasisakytų už integraciją. Per 2002 metus daug nuveikta įgyvendinant ir kitus prioritetus : gerėjo verslo sąlygos, mažėjo nusikalstamumas, nedarbas ir skurdas, didelių teigiamų pokyčių pasiekta plėtojant informacinę visuomenę. Minėtų prioritetų ir Vyriausybės programos įgyvendinimas atsispindi Jums teikiamoje Vyriausybės 2002 metų veiklos ataskaitoje. Ataskaitos struktūra atitinka Vyriausybės programos struktūrą – joje Vyriausybės veikla 2002 metais apibūdinama pagal 14 valstybės valdymo sričių, kuriose taip pat nurodomi ir artimiausio laikotarpio prioritetai. Išsami palyginamoji ekonominės ir socialinės būklės analizė pateikta Ūkio ministerijos parengtoje Lietuvos Respublikos ūkio ekonominės ir socialinės būklės 2002 metais apžvalgoje, kurią galima rasti Ūkio ministerijos tinklalapyje (http://www.ekm.lt/catalogs/9/index.shtml). Pagarbiai, Ministras Pirmininkas                                                        Algirdas Brazauskas I. DARBAS IR SOCIALINĖ APSAUGA Darbo politika 2002 metais buvo sėkmingai įgyvendinama Lietuvos Respublikos užimtumo didinimo 2001–2004 metų programa, kuri buvo patikslinta ir papildyta naujomis nedarbo mažinimo priemonėmis, labiau atitinkančiomis Vyriausybės programos nuostatas. Nedarbo mažinimo ir prevencijos priemonės skirtos pirmiausia tiems regionams, kur didžiausias nedarbas, restruktūrizavimo ir privatizavimo neigiamai paveiktiems ūkio sektoriams, teritorijoms, įmonėms, labiausiai darbo rinkoje pažeidžiamoms gyventojų grupėms. Buvo įgyvendinamos priemonės remiančios geografiškai tolygią ekonomikos plėtrą, skatinamos investicijos, gerinama parama regionų verslui, rūpinamasi darbo jėgos kvalifikacija ir jos orientavimu į vietinę rinką. Užimtumo didinimo 2001–2004 metais programos priemonės kartu su bendros šalies ekonominės padėties pagerėjimu turėjo teigiamos įtakos darbo rinkai, didino gyventojų užimtumą. Situacija 2002 metų šalies darbo rinkoje. 2002 metais pirmą kartą nuo 1997 metų pavyko sustabdyti nedarbo didėjimą. 2002 metais vidutinis metinis nedarbo lygis sudarė 11,3 procento ir buvo 1 punktu mažesnis nei 2001 metais. Padidėjo darbo jėgos paklausa, sumažėjo bedarbių, ėmė kristi nedarbo lygis, mažėjo jo teritorinė diferenciacija. 2002 metais nedarbo lygis nukrito visose apskrityse, labiausiai – Šiaulių (3,3 punkto) ir Marijampolės (3,1 punkto) apskrityse. Aukštesnis kaip 20 procentų vidutinis metinis nedarbo lygis 2002 metais buvo registruotas septyniose šalies savivaldybėse (2001 metais – 13 savivaldybių). Teritorinės darbo biržos gavo 85 darbdavių pranešimus apie numatomą darbuotojų atleidimą, arba dvigubai mažiau negu 2001 metais. Užregistruota apie 135 tūkst. naujų darbo pasiūlymų, iš jų 93,4 tūkst. – nuolatiniam darbui. Darbo rinkos politikos priemonės.   Teikiant valstybės negrąžinamą finansinę paramą didžiausio nedarbo teritorijose toliau buvo sėkmingai įgyvendinami vietinių užimtumo iniciatyvų projektai, kas trečias iš jų realizuotas kaimo vietovėse, įkurtos 377 darbo vietos, kuriose įdarbinti darbo biržose registruoti bedarbiai. Kas trečias įdarbintas asmuo buvo ilgalaikis bedarbis, kas ketvirtas – jaunas žmogus, kas septintas – iš socialiai remtinų šeimų. 2002 metais, palyginti su 2001 metais, trečdaliu pagausėjo viešuosiuose darbuose įdarbintų asmenų. 2002 metais juose buvo įdarbinta 48 tūkst. asmenų, bedarbiai vidutiniškai buvo užimti 2,3 mėnesio. Remiamų darbų programose dalyvavo 4,8 tūkst. bedarbių – ketvirtadaliu daugiau nei 2001 metais. 2002 metais pakeitus Bedarbių rėmimo įstatymą, iš esmės pereita nuo pasyvaus prie aktyvaus bedarbių rėmimo. Pirmą kartą aktyvios darbo rinkos programose dalyvavo daugiau kaip 125 tūkst. ieškančių darbo asmenų, arba ketvirtadaliu daugiau nei 2001 metais. Iš viso per 2002 metus, tarpininkaujant teritorinėms darbo biržoms, įdarbinta 133,7 tūkst. bedarbių, arba kas antras darbo ieškantis asmuo. Beveik pusantro karto išplėstas naujų darbo vietų steigimas darbo rinkoje papildomai remiamų asmenų grupėms (invalidams, jaunimui, ilgalaikiams bedarbiams, asmenims, auginantiems mažamečius vaikus). Jiems įsteigta 2,6 tūkst. naujų darbo vietų, arba pusantro karto daugiau nei 2001 metais. Bedarbiams, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus liko ne daugiau kaip 2 metai ir kurie turi ne mažesnį kaip 15 metų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, jų sutikimu pradėtos mokėti priešpensinės bedarbio pašalpos. Jos paskirtos 14,4 tūkst. bedarbių. Bedarbių profesinis, psichologinis konsultavimas ir profesinis mokymas yra lemiamas veiksnys, pradedantis jiems integruotis į darbo rinką. Per 2002 metus Darbo rinkos mokymo tarnyba padėjo integruotis į darbo rinką 83,9 tūkst. žmonių: konsultuota 65,3 tūkst., mokyta (perkvalifikuota) 18,6 tūkstančio. Parengta Socialinių užimtumo įmonių įstatymo koncepcija, kurioje numatyta valstybės finansinės paramos priemonėmis skatinti steigtis socialinėms užimtumo įmonėms bei įdarbinti asmenis, kurie dėl įvairių priežasčių yra praradę profesinį ar bendrą darbingumą, motyvaciją dirbti ir dėl to jiems sunku įsilieti į darbo rinką. 2002 metų pradžioje parengtas ir pasirašytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Europos Komisijos Bendrasis Lietuvos užimtumo politikos prioritetų vertinimo dokumentas. Pagrindinis šio dokumento tikslas – išanalizuoti ir įvertinti šalies pažangą formuojant ir įgyvendinant užimtumo politiką, atskleisti suderintus užimtumo ir darbo rinkos politikos tikslus, kuriuos būtina pasiekti, kad sparčiau vyktų šalies darbo rinkos pokyčiai, kad būtų pasirengta dalyvauti Europos Sąjungos užimtumo politikos koordinavimo procese. Laisvam darbuotojų judėjimui svarbu yra sudaryti dvišales sutartis su dabartinėmis ES valstybėmis ir kandidatėmis. 2002 metais pateikti pasiūlymai Italijai, Prancūzijai, Ispanijai dėl laisvo darbuotojų judėjimo sutarčių sudarymo, konsultuotasi su Vokietija. Didėjanti gyventojų ir darbo jėgos migracija reikalauja visokeriopai rūpintis migrantų socialinių garantijų išsaugojimu, todėl be, jau esamų socialinės apsaugos sutarčių, 2002 metais aptartos galimybės sudaryti tokią sutartį su Kanada, pasirašyta sutartis su Nyderlandų Karalyste. Buvo plėtojamas legalus Lietuvos Respublikos piliečių įsidarbinimas užsienyje pagal dvišalius susitarimus ir tarpininkaujant privačioms įsidarbinimo tarpininkavimo tarnyboms (įmonėms). Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2002 metais išdavė 31 licenciją privačioms įmonėms teikti įdarbinimo tarpininkavimo paslaugas užsienyje. Jos padėjo įsidarbinti per 1,1 tūkst. Lietuvos Respublikos piliečių ir nuolat Lietuvoje gyvenančių asmenų.             Nuo 2003 metų įsigaliojo naujasis Darbo kodeksas, kodifikuojantis darbo įstatymus pagal Europos Sąjungos ir Tarptautinės darbo organizacijos teisės normas. Darbo kodeksu siekiama įteisinti darbo rinkoje lanksčius mechanizmus, jis ypač didelę reikšmę suteikia kolektyviniams darbo santykiams ir darbo santykių šalių tarpusavio susitarimams. Darbo kodekse įtvirtinama naujovė, kad kolektyvinę įmonės sutartį gali pasirašyti ir renkami darbuotojų kolektyvo atstovai, t.y. Darbo taryba, tuo atveju, jeigu įmonėje nėra veikiančios profsąjungos. Darbo kodeksas nustato darbdavio pareigą konsultuotis su darbuotojų atstovais priimant sprendimus, galinčius turėti įtakos darbuotojų teisinei padėčiai, o įstatymų nustatytais atvejais – gauti jų sutikimą. Parengti ir priimti teisės aktai, kurių reikia Darbo kodeksui įgyvendinti. Siekiant sureguliuoti valstybės įmonių ir valstybės kontroliuojamų akcinių bendrovių vadovų darbo apmokėjimą, priimtas Vyriausybės nutarimas, kuriam įsigaliojus nuo 2003 m. sausio 1 d. turėtų būti užtikrinta, kad nebus mokamas nepagrįstai didelis darbo užmokestis minėtų įmonių vadovams. Siekiant užtikrinti darbuotojams saugias ir sveikas darbo sąlygas, ir mažinti darbuotojų gamybinį traumatizmą ir sergamumą profesinėmis ligomis, parengta Valstybinė darbo saugos ir sveikatos programa. Programoje numatytos priemonės darbuotojų saugai ir sveikatai gerinti. Kai kurios iš jų 2002 metais jau buvo įgyvendintos: parengti teisės aktai, nustatantys profesinės rizikos vertinimo bendruosius organizacinius principus, parengtas patogus praktiniam naudojimui įmonėse profesinės rizikos vertinimo vadovas, parengtos metodinės rekomendacijos, kaip įvertinti riziką darbuose, kuriuos dirbant įvyksta daugiausia nelaimingų atsitikimų, atlikti darbuotojų saugos ir sveikatos būklės išsamūs tyrimai statybos, transporto bei žemės ūkio įmonėse (t.y. tų veiklos sričių įmonėse, kuriose daugiausia nelaimingų atsitikimų darbe ir daugiausia sergama profesinėmis ligomis). 2002 metais buvo toliau plėtojamas produktų atitikties privalomiesiems saugos reikalavimams vertinimo sistema – buvo plečiamas produktų atitikties vertinimo įstaigų tinklas, o tai savo ruožtu sudaro sąlygas teikti Lietuvos įmonėms gaminių sertifikavimo paslaugas, didinti produkcijos konkurencingumą. Siekiant informuoti ir konsultuoti įmones darbuotojų saugos ir sveikatos srityje, Valstybinėje darbo inspekcijoje įsteigtas Europos saugos ir sveikatos agentūros informacinis punktas, kuris elektroninio ryšio priemonėmis platina įmonėms informaciją. Valstybinė darbo inspekcija 2002 metais vykdė nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų ir nelegalaus darbo prevenciją. 2002 metais atlikta daugiau kaip 16500 įmonių inspektavimų (tai sudarė apie 10 proc. bendro įmonių skaičiaus); patikrinta 3600 įmonių, kaip jose įgyvendinami teisės aktai; ištirta 300 sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe ir 740 susirgimų profesinėmis ligomis; išnagrinėta 3860 skundų ir pareiškimų; konsultuota daugiau kaip 200 tūkst. asmenų; atestuota 14 tūkst. darbuotojų ir darbdavių ir t.t. Vykdant Nelegalaus darbo prevencijos ir kontrolės stiprinimo veiksmų planą nuo 2003 metų pradžios numatyta lankstesnė baudų už nelegalų darbą taikymo sistema, t.y. baudų dydis svyruoja nuo 3 iki 20 tūkstančių litų, o tai sudaro sąlygas teismui, įvertinus visas aplinkybes, diferencijuoti baudas. Baudų dydis yra realus ir jų išieškojimas nežlugdo darbdavio verslo. Numatyta griežtesnė atsakomybė asmenims, kurie užsiima neteisėta komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla ir tam tikslui naudoja nelegaliai dirbančius asmenis. Stiprinant nelegalaus darbo kontrolę ir prevenciją pakeistos Darbo sutarčių registravimo taisyklės. 2002 metais nelegalų darbą kontroliuojančios institucijos, kurių veiklą koordinuoja Valstybinė darbo inspekcija, nustatė daugiau kaip 8,5 tūkst. nelegaliai dirbusių asmenų; Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnai surašė daugiau kaip 1800 administracinių teisės pažeidimų protokolų, iš jų beveik 600 – dėl nelegalaus darbo. Plečiant trišalį bendradarbiavimą ir socialinę partnerystę, 2002 m. gegužės 29 d. pasirašytas Vyriausybės, profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų susitarimas dėl trišalio bendradarbiavimo 2002 metais; 2003 m. sausio 21 d. patvirtintas Vyriausybės, profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų socialinės partnerystės plėtros priemonių planas; buvo vykdomos socialinio dialogo skatinimo programos priemonės: išleisti socialiniams partneriams skirti spaudiniai, organizuotos konferencijos. Siekiant tobulinti Garantinio fondo veiklą, pakeistas Garantinio fondo įstatymas, kuriuo numatyta skirti išmokas iš Garantinio fondo ir buvusiems įmonių, likviduotų dėl bankroto įsigaliojus Garantinio fondo įstatymui, darbuotojams, kurie tokių išmokų negavo. Numatyta galimybė skirti lėšas neturinčių turto bankrutuojančių ar bankrutavusių įmonių išlaidoms, susijusioms su paraiškų skirti išmokas darbuotojams parengimu ir įmonei perduotų fondo lėšų išmokėjimu. Įgyvendinus šias nuostatas, iš dalies bus atsiskaityta daugiau kaip su 4000 darbuotojų. Tam skirta apie 4 mln. litų. 2002 metais iš Garantinio fondo darbuotojų reikalavimams, susijusiems su darbo santykiais, iš dalies tenkinti buvo išmokėta 21,3 mln. litų, išmokos skirtos 15625 bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių darbuotojams, kiekvienam darbuotojui vidutiniškai skirta po 1400 litų. Žalos atlyginimas mokėjimo. Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir susirgimų profesine liga įstatymo pakeitimo įstatymo projekte numatoma, kad nuo 2003 m. sausio 1 d. žalos atlyginimo mokėjimo prievolę, kai nukentėjusieji susirgo profesine liga arba buvo sužaloti dėl nelaimingo atsitikimo darbe, dirbdami buvusiuose valstybiniuose ūkiuose ir kolūkiuose, vietoj savivaldybių (jos šią prievolę vykdė iš savo biudžeto lėšų) vykdys Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai, o lėšos tam tikslui (apie 7 mln. litų) bus skiriamos iš valstybės biudžeto. Socialinis draudimas ir pensijos 2002 metais Valstybinio socialinio draudimo fondas gavo apie 4487,3 mln. litų įplaukų, iš jų apie 4460,6 mln. litų sudaro socialinio draudimo įmokos. 2002 metais gauta 28,3 mln. litų daugiau, negu planuota, arba 179,5 mln. litų daugiau negu 2001 metais. 2002 metais Valstybinio socialinio draudimo fondo piniginės išlaidos siekė 4370,1 mln. litų ir buvo 123,2 mln. litų mažesnės, negu buvo planuota, arba 72,8 mln.litų didesnės nei per 2001 metų tą patį laikotarpį. Per kalendorinius 2002 metus Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto įplaukos buvo 117,2 mln. litų didesnės negu išlaidos. Per 2001 metų tą patį laikotarpį Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto įplaukos buvo 10,6 mln. litų didesnės nei išlaidos. 2002 metų biudžeto pajamas sąlygojo tai, kad gausėjo apdraustųjų visomis draudimo rūšimis asmenų ir mažėjo neapmokamų atostogų. Parengta nedarbo socialinio draudimo įstatymo koncepcija, kuri numato reformuoti esamą draudimo nuo nedarbo sistemą, kartu išlaikyti draudiminį socialinių išmokų bedarbiams teikimo principą ir skatinti juos sparčiau įsidarbinti. Koncepcijoje numatoma aktyvių darbo rinkos politikos priemonių finansavimą 2004 – 2008 metais palengva perkelti iš socialinio draudimo į valstybės biudžetą. Tai sudarytų sąlygas atitinkamai mažinti valstybinio socialinio draudimo įmokos draudimui nuo nedarbo tarifą. Siekiant pailginti ligos pašalpos mokėjimo laikotarpį, kai ligos pašalpa mokama sergantiems apdraustiesiems, gaunantiems valstybinio socialinio draudimo invalidumo pensiją, pakeistas Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas. Numatyta dirbantiems valstybinių socialinio draudimo invalidumo pensijų gavėjams ligos atveju ligos pašalpą mokėti iki 90 kalendorinių dienų per kalendorinius metus. Išplėsti ligų atvejai, kai apdraustiesiems asmenims vaikų reabilitacijos įstaigoje slaugantiems vaikus iki 16 metų, sergančius sunkiomis ligomis, suteikiama teisė gauti nedarbingumo pažymėjimus ir ligos pašalpas iki 120 kalendorinių dienų per metus. Siekiant padidinti savarankiškai dirbančių asmenų socialines garantijas, pakeista savarankiškai dirbančių asmenų valstybinio socialinio draudimo tvarka. Savarankiškai dirbantiems asmenims (individualių įmonių savininkams, advokatams, notarams) nustatyta kita pajamų bazė, nuo kurios skaičiuojamos įmokos papildomai pensijos daliai. Jeigu šie asmenys per metus uždirba ne mažiau kaip 12 minimalių mėnesinių algų, įmokas jie turėtų mokėti nuo Valstybinio socialinio draudimo fondui deklaruojamų pajamų, tačiau ne mažesnių kaip 12 minimalių mėnesinių algų per metus. Užsieniečiams, nuolat gyvenantiems užsienyje, suteikta teisė gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją, jeigu jie įgijo reikiamą stažą pensijai gauti dirbdami Lietuvos Respublikos įmonėse, organizacijose ir panašiai, kai tokia galimybė numatyta Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse. 2002 metais buvo siekiama pagerinti pensininkų materialinę būklę. Po ketverių metų pertraukos du kartus buvo didinama bazinė pensija. Nuo balandžio 1 d. bazinė pensija padidinta iki 142 litų, nuo 2002 m. rugsėjo 1 d. – iki 147 litų. Padidėjus bazinei pensijai, kartu padidėjo ir valstybinės socialinio draudimo pensijos, atitinkamai padidėjo šalpos pensijos, mokamos vaikams invalidams ir invalidams nuo vaikystės, šalpos kompensacijos, slaugos pašalpos, mokamos visiškos negalios invalidams, karių valstybinės pensijos, mokamos asmenims, sužalotiems ar susirgusiems privalomosios karo tarnybos metu. Nuo 2002 m. lapkričio 27 d., įsigaliojus atitinkamam Konstitucinio Teismo nutarimui, valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dirbantiems šių pensijų gavėjams, turintiems būtinąjį stažą šiai pensijai gauti, mokamos neatsižvelgiant į jų gaunamų draudžiamųjų pajamų dydžius. Nuo 2003 m. sausio 1 d. teisė gauti visą pensiją suteikta ir dirbantiems invalidumo pensijos gavėjams. 2002 m. gruodžio 10 d. priimtas Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimas, kuriuo įsigaliojo nuostatos dėl mažiausių (mažesnių kaip 325 litai) valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų padidinimo. Pagal šį įstatymą nuo 2003 m. sausio 1 d. pensijos bus padidintos apie 195 tūkst. senatvės pensininkų (30 procentų viso senatvės pensininkų skaičiaus) ir 125 tūkst. invalidumo pensininkų (66 procentams viso invalidumo pensininkų skaičiaus). Pagerintos neįgaliųjų pensinio aprūpinimo sąlygos. Jiems suteikta teisė kreiptis dėl invalidumo pensijos paskyrimo, iš naujo atidirbus po pensijos paskyrimo 3 metus, įteisinta nuostata, kad apskaičiuojant invalidumo pensiją bedarbio pašalpos į stažą ir draudžiamąsias pajamas įskaičiuojamos tik tuo atveju, jeigu neįgaliajam tai naudinga. Pagerintos šeimų, likusių be maitintojo, pensinio aprūpinimo sąlygos. Numatyta našliams, auginantiems mirusio asmens vaikus, kurie mokosi bendrojo lavinimo ir profesinėse mokyklose, našlių pensijas mokėti, kol vaikai užbaigs šias mokyklas, bet ne ilgiau, iki vaikams sukaks 19 metų. Anksčiau tokiais atvejais našlių pensijos buvo mokamos, iki vaikui sukaks 18 metų. Teisę gauti našlių pensijas įgijo ir nepilnamečių našlaičių rūpintojai, o anksčiau šią teisę turėjo tik globėjai. Papildžius Valstybinio socialinio draudimo įstatymą, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai suteikta galimybė priimti sprendimus dėl kreditinių reikalavimų vykdymo terminų atidėjimo, atsiskaitymo už kreditinius reikalavimus turtu, akcijomis, vertybiniais popieriais, kai restruktūrizuojamos įmonės yra laiku neatsiskaičiusios su Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetu. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, kuri yra viena iš pagrindinių restruktūrizuotinų įmonių kreditorių, dalyvavimas šiame procese padės sudaryti sąlygas įmonėms, turinčioms laikinų finansinių sunkumų ir nenutraukusioms ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti veiklą, atkurti mokumą ir išvengti bankroto. Nuo 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Pensijų sistemos reformos įstatymas nustato, kad pensijų sistemos reforma, kurią sudaro valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies kaupimas pensijų fonduose ir gyvybės draudimo įmonėse, prasideda nuo 2004 m. sausio 1 dienos. Įstatymas nustato, kad kaupti socialinio draudimo įmokos dalį pensijų kaupimo bendrovėse turės teisę visi asmenys, draudžiami visai valstybinei socialinio draudimo pensijai. Naujoji pensijų sistema sudarys apdraustiesiems sąlygas gauti didesnes išmokas, sumažins gyventojų senėjimo poveikį pensijų sistemai (žmonės patys kaups savo pensijai), sustiprins kapitalo rinką ir tuo skatins Lietuvos ūkio augimą. Patvirtintas pasirengimo pensijų sistemos reformai priemonių planas. Socialinė parama Nuosekliai įgyvendinant skurdo mažinimo politiką, 2002 metais buvo parengta ir patvirtinta Skurdo mažinimo strategijos įgyvendinimo 2002–2004 metais programa. Ši programa apibrėžia skurdo mažinimo prioritetinius tikslus ir priemones. Programoje prioritetas suteiktas aktyvioms skurdo mažinimo priemonėms: darbo jėgos profesiniam mokymui, švietimui, užimtumo ir ūkinės veiklos galimybėms didinti. Socialinė parama yra būtina nedarbingiems ar darbo negaunantiems asmenims, todėl programoje numatomos ir socialinės paramos tobulinimo priemonės. Siekiant tobulinti socialinės paramos sistemą, 2002 metais parengtas Piniginės socialinės paramos mažas pajamas turinčioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymo projektas, kuriuo numatoma sukurti bendrą pajamų ir turto įvertinimo principu teikiamos piniginės socialinės paramos sistemą, garantuoti paramą jos labiausiai reikalingiems gyventojams, užkirsti kelią piktnaudžiavimams, išplėsti savivaldybių teises ir gavėjų pareigas, paramos gavėjams taikyti socialinės integracijos priemones. Kad būtų išvengta regioninio netolygumo, nuo 2002 metų valstybinės pašalpos šeimoms, auginančioms vaikus, ir laidojimo pašalpos mokamos iš valstybės biudžeto lėšų, kurios pervedamos savivaldybėms kaip speciali tikslinė dotacija. 2002 metais, palyginti su 2001 metais, mažėjo pašalpų išmokamų šeimoms, auginančioms vaikus: apie 4 procentus sumažėjo vienkartinių pašalpų išmokamų gimus kūdikiui, ir šeimos pašalpų už vaikus iki 3 metų. Tai sąlygojo pastarųjų metų gimstamumo mažėjimo tendencija šalyje. 2001–2002 metais buvo vykdomas PHARE Dvynių projektas Socialinės paramos reforma ir Acquis reikalavimų įgyvendinimas – Consensus III“. Projekto metu ekspertai, išnagrinėję ir įvertinę Lietuvos socialinės paramos sistemą, parengė rekomendacijas ir pasiūlymus dėl socialinės paramos politikos, jos derinimo su užimtumo politika ir ES teisės aktais, išlaidų planavimo, valdymo ir kontrolės, institucijų vaidmenų pasiskirstymo ir santykių nustatymo, administravimo, turto ir pajamų tikrinimo, mokėjimų kontrolės tobulinimo, visuomenės informavimo sistemos vystymo, nepriklausomos apeliacinės sistemos sukūrimo. Šiuo metu rengiamas strateginis socialinės paramos (išmokų ir lengvatų) politikos planas. Lietuva prisiėmė įsipareigojimus dalyvauti skurdo ir socialinės atskirties mažinimo veiksmuose, kuriuos inicijuoja ir koordinuoja Europos Sąjunga. Lietuva, siekdama dalyvauti Europos Bendrijos veiksmų programoje, skirtoje kovai su socialine atskirtimi, 2002 m. spalio 17 d. pasirašė su Europos Komisija Susitarimo memorandumą. Vienas iš pagrindinių dalyvavimo šioje programoje uždavinių yra Bendrojo aprėpties memorandumo (Joint Inclusion Memoranda) parengimas. Šio dokumento tikslas – padėti pasirengti valstybėms kandidatėms dalyvauti socialinės aprėpties programoje, naudojant atvirojo koordinavimo metodą. 2003 metais jau pradėta rengti Bendrąjį aprėpties memorandumą. 2002 metais patvirtinta ir pradėta įgyvendinti Socialinių paslaugų teikimo reformos koncepcija, kurios tikslas – sudaryti teisines, administracines, finansines sąlygas veiksmingiau planuoti, teikti ir organizuoti socialines paslaugas taip, kad būtų užtikrinti būtinieji asmens poreikiai ir pats asmuo būtų skatinamas aktyviai padėti pats sau. Įvykdžius Socialinių paslaugų teikimo reformos įgyvendinimo priemones, bus sudarytos galimybės racionaliau paskirstyti socialinių paslaugų sistemai numatytas lėšas, suaktyvės socialinių paslaugų rinkos kūrimasis, didės socialinių paslaugų įvairovė, pagerės teikiamų socialinių paslaugų kokybė. Socialinių paslaugų kokybė 2002 metais buvo gerinama keliant socialinių darbuotojų kvalifikaciją, tobulinant socialinių paslaugų planavimą, administravimą ir teikimą. Vykdant Socialinių paslaugų infrastruktūros plėtros programą, 2002 metais buvo įgyvendinti 9 socialinių paslaugų projektai įvairiuose Lietuvos miestuose ir rajonuose (Kauno, Kaišiadorių, Pasvalio, Plungės, Radviliškio, Visagino, Panevėžio, Šalčininkų); juos įgyvendinus, socialinės paslaugos papildomai teikiamos apie 450 socialinės rizikos vaikams, senukams, neįgaliesiems. Siekiant užtikrinti lygias galimybes neįgaliesiems ir planuojant jų socialinės integracijos veiksmus, atitinkančius valstybės tarptautinius ir vidaus politikos tikslus bei įsipareigojimus, numatant šių veiksmų įgyvendinimo strategiją, patvirtinta Nacionalinė žmonių su negalia socialinės integracijos 2003 ––2012 metų programa. Šioje programoje numatyta siekti lygių galimybių, planuojant neįgaliųjų socialinės integracijos veiksmus, atitinkančius valstybės tarptautinius ir vidaus politikos tikslus ir įsipareigojimus bei numatant strategiją šiems veiksmams įgyvendinti. Nacionaline žmonių su negalia socialinės integracijos 2003 ––2012 metų programa siekiama šio pagrindinio posūkio neįgaliųjų socialinėje politikoje – jų problemos turi būti sprendžiamos kartu su visos visuomenės problemomis, jos turi būti įtrauktos į bendras sveikatos priežiūros, švietimo, socialinės apsaugos ir darbo, ekonomines, informacines, sporto, kultūros ir kitas valstybines programas. 2003 metus paskelbus Neįgaliųjų metais, 2003 m. vasario 3 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 159 patvirtintas Neįgaliųjų metų Lietuvoje veiksmų planas. Šiuo planu siekiama užtikrinti neįgaliųjų apsaugą nuo diskriminacijos, lygias teises ir galimybes naudotis priemonėmis, skirtomis jų nepriklausomumui, socialinei ir ekonominei integracijai, dalyvavimui visuomenės gyvenime. Šis veiksmų planas įgyvendinamas keturiomis pagrindinėmis kryptimis: teisės aktų tobulinimas bei naujų parengimas, visuomenės švietimas ir informacijos prieinamumo didinimas, fizinės aplinkos mokymo, ugdymo ir socialinių paslaugų įstaigose pritaikymas specialiesiems neįgaliųjų poreikiams, neįgaliųjų galimybių mokytis, būti ugdomiems ir savarankiškiems didinimas. Šioms priemonėms įgyvendinti iš valstybės biudžeto lėšų skirta 3 mln. litų. Siekiant gerinti medicininę, profesinę ir socialinę invalidų reabilitaciją, jų medicininį, socialinį ir techninį aptarnavimą, buvo organizuojamas ir tobulinamas gyventojų aprūpinimas ortopedijos technikos ir kompensacinės technikos priemonėmis. Tobulinant vaiko teisių apsaugą, 2002 metais buvo įgyvendinamos 2001 metais priimto Civilinio kodekso normos, kuriomis siekiama įtvirtinti tėvų pareigą auklėti ir rūpintis savo vaikais, ugdyti juos savarankiškais piliečiais, teikti tokią valstybės paramą be tėvų globos likusiems vaikams, kuri užtikrintų, kad valstybės globoje užaugę vaikai būtų savarankiški ir pilnaverčiai visuomenės nariai. Vadovaujantis šia nuostata, buvo keičiama teisinė bazė, reglamentuojanti vaikų globą šeimose ir institucijose, pertvarkoma institucinė sistema, susijusi su vaikų teisių apsaugos užtikrinimu savivaldybių ir Vyriausybės lygmenimis. Nuo 2002 m. liepos 1 d., įsigaliojus naujam Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymui, ir 2002 metų rugsėjo mėnesį Seimui priėmus Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo pataisą, nuo 2003 metų savivaldybių Vaiko teisių apsaugos tarnybos buvo reorganizuotos, joms priskirta viešojo administravimo funkcija, o vaiko teisių apsauga savivaldybėms tapo valstybės deleguotąja funkcija. Vaiko teisių apsaugos tarnybose įsteigti 25 nauji etatai. 2002 metais priimtos Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisos, pagal kurias nuo 2003 metų vasario mėnesio Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai yra priskirta vaiko teisių apsaugos valdymo sritis, o Švietimo ir mokslo ministerijai, Vidaus reikalų ministerijai, Teisingumo ministerijai, Sveikatos apsaugos ministerijai - papildomos funkcijos vaikų teisių apsaugos įgyvendinimo srityse. Kovai su smurtu prieš vaikus patvirtintas neatidėliotinų veiksmų kovai su smurtu prieš vaikus priemonių planas, kur daugiausia dėmesio skiriama visuomenės švietimui: ugdyti visuomenės nepakantumą smurtui prieš vaikus, mokyti tėvus nesmurtinės vaikų auklėjimo kultūros, laiku nustatyti galimo smurto atvejus, informuoti visus piliečius apie tai kur, kam ir kaip jie turi pranešti apie žinomą ar galimą vaiko skriaudimą. 2002 metais toliau buvo įgyvendinama Nacionalinė programa prieš vaikų komercinį seksualinį išnaudojimą ir seksualinę prievartą. Buvo organizuoti mokymai daugiau kaip 350 su vaikų teisių apsauga susijusiems specialistams seksualinės prievartos prieš vaikus srityje. Pradėta įgyvendinti Nacionalinė nevyriausybinių organizacijų vaikų dienos centrų 2002–2004 metų programa, kurios tikslas – spręsti iki mokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų, augančių probleminėse šeimose, socialines problemas, organizuoti jų ugdymą, popamokinį užimtumą, dirbti socialinį darbą su tėvais, kad būtų sudarytos sąlygos vaikui grįžti į šeimą. 2002 metais įvairios paslaugos nevyriausybinių organizacijų vaikų dienos centruose buvo suteiktos 1217 vaikų. Jaunimo teisių apsauga. 2002 metų spalio 1 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje įsteigtas Šeimos, vaikų ir jaunimo departamentas, kurio vienam iš skyrių pavesta koordinuoti vaikų ir jaunimo teisių apsaugos politikos įgyvendinimą. 2002 metais Seimas priėmė Vietos savivaldos įstatymo pataisą, pagal kurią vaikų ir jaunimo teisių apsauga tapo valstybės deleguotąja funkcija savivaldybėms. Formuojant 2003 metų valstybės biudžetą, jaunimo politikos formavimui savivaldybėms buvo skirta tikslinė dotacija, kurios lėšas numatyta skirti jaunimo politikos koordinatorių pareigybių savivaldybėse įsteigimui (Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Klaipėdoje, Panevėžyje – po 1 etatą, kitose savivaldybėse – po 0,5 etato) bei numatytos lėšos šių specialistų kvalifikacijos kėlimui. 2002 metais Valstybinė jaunimo reikalų taryba ir toliau vykdė Jaunimo neformalaus ugdymo ir Jaunimo narkomanijos ir kitų priklausomybės formų, nusikalstamumo ir psichologinių krizių prevencijos  programas, kurioms 2002 skirtos papildomos lėšos. Įgyvendinant 2002 metais patvirtintą Prekybos žmonėmis ir prostitucijos kontrolės bei prevencijos 2002–2004 metų programą, buvo paremti 5 nevyriausybinių organizacijų projektai, skirti priverstinės prostitucijos aukų socialinei pagalbai ir reintegracijai į visuomenę: suteikta psichologinė, medicininė, teisinė pagalba, konsultuota įdarbinimo klausimais. Įgyvendinant Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 1999–2003 metų programos priemones, buvo remiami narkomanų reabilitacijos ir narkomanijos prevencijos projektai. Artimiausio laikotarpio prioritetai Užimtumo didinimas, nedarbo mažinimas ir darbo vietų kokybės gerinimas. Šiam prioritetui priklauso vykdoma Lietuvos Respublikos užimtumo didinimo 2001–2004 metais programa; Valstybinė darbo saugos ir sveikatos programa bei parengta Valstybinė moterų ir vyrų lygių galimybių programa; Socialinės partnerystės programa; Darbo kodekso nuostatų įgyvendinimas; nelegalaus darbo prevencija; vykdomi Europos Socialinio fondo paramos planavimo darbai, institucinės struktūros ir administracinių procedūrų funkcionavimo užtikrinimas, kurie leis pasirengti Europos socialinio fondo paramos įgyvendinimui; pradedamas vykdyti darbo rinkos institucinės sistemos pertvarkymas ir stiprinimas. Socialinio draudimo teikiamų garantijų plėtra. Šiam prioritetui priklauso pradedama vykdyti pensijų sistemos reforma, kurios tikslas – nustatyti sąlygas, užtikrinančias, kad šalia veikiančios valstybinio socialinio draudimo sistemos būtų įkurta ir veiktų kaupiamoji pensijų pakopa, grindžiama investiciniu principu, užtikrinanti finansinį pensijų sistemos stabilumą ir papildomą Lietuvos gyventojų pensinį aprūpinimą; draudimo nuo nedarbo reforma, įgyvendinanti stabilią ir patikimą nedarbo draudimo sistemą, kuri užtikrintų apdraustiems šia nedarbo rūšimi asmenims pakankamas gyvenimui pajamas. Skurdo ir socialinės atskirties mažinimas. Šiam prioritetui priklauso Skurdo mažinimo Lietuvoje strategijos įgyvendinimo 2002–2004 metais programos priemonių vykdymas; piniginės socialinės paramos reforma, kuria siekiama sukurti bendrą pajamų ir turto įvertinimo principu teikiamos piniginės socialinės paramos sistemą; socialinių paslaugų reforma, kuria siekiama sudaryti išankstines teisines, administracines, finansines sąlygas veiksmingiau planuoti, teikti ir organizuoti socialines paslaugas užtikrinant būtinuosius poreikius bei skatinant patį žmogų aktyviai ieškoti savipagalbos būdų; invalidumo nustatymo ir socialinės apsaugos priemonių neįgaliesiems reformos įgyvendinimas, kurios tikslas – pakeisti invalidumo nustatymo tvarką, sudaryti išankstines sąlygas teisingiau ir efektyviau teikti neįgaliesiems socialinės apsaugos priemones siekiant jų darbingumo, savarankiškumo atkūrimo ir integravimo į visuomenę. II. ŠVIETIMAS IR MOKSLAS Bendrasis ugdymas ir profesinis rengimas Sektoriaus strategija ir finansavimas. Švietimo ir mokslo srityje nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atgavimo laikomasi ilgalaikio strateginio planavimo ir reformų tęstinumo principo. Nauji esminiai švietimo plėtros tiksliai nurodyti Valstybės ilgalaikės raidos strategijoje. Be to, 2002 metais Seimui pateiktas Švietimo įstatymo naujos redakcijos projektas, Respublikos Prezidento dekretu sudaryta darbo grupė kartu su Švietimo ir mokslo ministerija parengė ilgalaikės švietimo plėtotės strategines nuostatas. Lietuvoje švietimui kasmet skiriama daugiau bendrojo vidaus produkto (BVP), negu vidutiniškai skiria Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos valstybės, ir tai sudaro palankias sąlygas siekti užsibrėžtų strateginių tikslų. Mokymosi startas. Kad vaikams būtų sudarytos sąlygos pasirengti mokyklai, 2002 metais parengtas Visuotinio priešmokyklinio ugdymo įgyvendinimo programos projektas. Seimui priėmus naująją Švietimo įstatymo redakciją, bus pradėta įgyvendinti šią programą. Bendrojo lavinimo prieinamumas ir finansavimas. Vyriausybė surado galimybių paspartinti asmens kodų suteikimą visiems vaikams iki 16 metų. Tai sudaro realias galimybes sutvarkyti vaikų apskaitą ir pasirūpinti kiekvieno konkretaus vaiko mokymosi sąlygomis. Daug darbo čia laukia socialinių pedagogų. Be to, kas ketvirtas moksleivis nemokamai maitinamas. Vaikams vežioti į mokyklas 2002 metais nupirkti 32 autobusai (iš viso jau yra 149 įvairaus dydžio autobusai, nupirkti per 3 metus). Padaryti reikiami Kelių eismo taisyklių pakeitimai, patobulinti neįgaliųjų mokymosi sąlygas nustatantys norminiai aktai. Parengta Aprūpinimo vadovėliais ir mokymo priemonėmis tvarka, kurioje numatytas decentralizuotas vadovėlių įsigijimas, ir planuojama skirti papildomų lėšų socialiai remtiniems vaikams vadovėliams įsigyti. Siekiant parodyti, kaip garantuojamas vidurinis išsilavinimas kiekvienam; 2002 metais įvesta moksleivio krepšelio metodika, nustatanti, kiek ir kokioms mokymosi išlaidoms valstybė skiria lėšų. Be to, moksleivio krepšelis padėjo sustabdyti mokytojų atlyginimų vėlavimą. Bendrojo ugdymo turinys ir metodai. Baigta įgyvendinti Profilinio mokymo įvedimo programa. Apibendrinant jos patirtį, 2002 metais buvo patobulintas profilinio mokymo modelis. Naujausių tyrimų duomenimis, daugelis moksleivių pritaria šiai reformai ir mano, kad nesuklydo pasirinkdami mokymosi kryptį. 2002 metais patvirtintos ir išspausdintos reformuotos 11–12 klasių ugdymo turinio bendrosios programos ir išsilavinimo standartai. Pradėta įgyvendinti Mokyklų tobulinimo programa, suteiksianti galimybę 400 mokyklų įsigyti naujų, šiuolaikiškų mokymo priemonių, o visiems pagrindinių mokyklų pedagogams – galimybę patobulinti kvalifikaciją. Mokyklų tinklo ir struktūros tvarkymas. Reaguojant į demografinius, urbanizacijos, darbo rinkos ir kitus pokyčius, nuolat rūpinamasi švietimo institucijų tinklu. Per pastaruosius metus bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarka padėjo šiek tiek 1 procentu sumažinti mokyklose antrosios pamainos atvejus. 5–12 klasėse moksleivių pagausėjo nuo 19–22 iki 22–26 (tik pradinėse sumažėjo dėl gimstamumo mažėjimo). Moksleivių vienam sąlyginiam mokytojo etatui taip pat pagausėjo iki 13–14, tai atitinka tarptautinę praktiką. Prasčiau yra tik kaimuose (8–10 moksleivių vienam mokytojo etatui). Priimtas sprendimas suteikti daugiau įgaliojimų savivaldybėms tvarkyti mokyklų tipų tinklą, rengiamos tinklo tvarkymo rekomendacijos. 2002 metais buvo įsteigta dar viena jaunimo mokykla, suaugusiųjų švietimo – dvi. Buvo toliau konsoliduojamos (stambinamos) ir profesinės mokyklos. Profesinio mokymo orientavimas į darbo rinkos poreikius. Gerinant profesinį mokymą, parengta 12 naujų profesinio rengimo standartų, 6 iš jų jau patvirtinti. Dar vienas standartas atnaujintas. Įvertinta 7 profesinių mokyklų veikla, įvertintos ir patvirtintos 73 profesinio mokymo programos, įvykdyti numatyti profesijos dėstytojų kvalifikacijos tobulinimo renginiai. Parengta Profesinio mokymo įstatymo koncepcija, Profesijos besimokančio moksleivio krepšelio metodika. Brandos egzaminų ir priėmimo į aukštąsias mokyklas sistema. 2002 metais iš esmės baigta profilinio mokymo ir brandos egzaminų reforma leido stabilizuoti ugdymo planą ir priėmimo į aukštąsias mokyklas sąlygas. Vykdomi visi 12 numatytų valstybinių brandos egzaminų. Sveikatos kontrolė ir žalingų įpročių prevencija. Rūpinantis moksleivių sveikata ir higiena, 2002 metais toliau buvo renovuojamos mokyklos. Naujos nuostatos dėl moksleivių sveikatos priežiūros įrašytos į Švietimo įstatymo naujos redakcijos projektą. Daug dėmesio skirta įvairiems žalingų įpročių prevencijos projektams ir programoms, apėmusiems 88 tūkst. vaikų. Išleisti 8 leidiniai moksleiviams, mokytojams ir tėvams, pedagogams organizuoti 25 seminarai narkomanijos prevencijos klausimais. 2002 metais finansuota per 370 socialinių pedagogų, kurie daug dėmesio privalo skirti narkomanijos pirminei prevencijai. Papildomasis ugdymas, gabūs vaikai, socializacija. 2002 metais užmokyklinių renginių programose dalyvavo apie 35 tūkst. vaikų, įvairiose socializacijos programose – daugiau kaip 180 tūkst. vaikų. Organizuotas beveik 60 tūkst. vaikų vasaros poilsis. Įvyko 23 nacionalinės olimpiados ir gabių moksleivių konkursai, sėkmingai dalyvauta 11 tarptautinių renginių. Mūsų moksleiviai iš jų parvežė 10 sidabro ir bronzos medalių, 4 pagyrimo raštus. Ryšiai su nevyriausybinėmis organizacijomis. Daugelį projektų su mokyklinio amžiaus vaikais ir pedagogais vykdo Vyriausybės remiamos nevyriausybinės organizacijos: Pilietinių iniciatyvų centras, Mokyklų tobulinimo centras, Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacija ir kitos. Palaikomi nuolatiniai ryšiai su Moksleivių parlamentu ir vykdomi bendri projektai. Tautinių mažumų švietimas. Parengtos ir patvirtintos tautinių mažumų švietimo nuostatos, kurių paskirtis – apibrėžti naujus Lietuvos tautinėms mažumoms priklausančių asmenų iki 18 metų švietimo principus, numatyti tautinių mažumų švietimo poreikių tenkinimo galimybes. Tautinių mažumų mokyklose ir mokyklose lietuvių dėstomąja kalba, kuriose mokosi tautinių mažumų moksleiviai, valstybė dengia ugdymo plano įgyvendinimo išlaidų skirtumus, susijusius su šių mažumų švietimo poreikių tenkinimu. Visų tautybių vaikai turi vienodas brandos egzaminų sąlygas. Pradėtos kurti išankstinės bendro lietuvių kalbos raštingumo egzamino rengimo ir vykdymo sąlygos. Kompiuterizavimo programos. 2000 metais vienas kompiuteris teko maždaug 60 moksleivių, 2002 metais – maždaug 30, o 9–12 klasėse – jau tik 12 moksleivių. 27 procentų mokyklų kompiuterių greitaveikėmis linijomis prijungti prie interneto. 2002 metais patvirtintas moksleivių visuotinio kompiuterinio raštingumo standartas, pradėta rengtis jo įvertinimui. Pusė 9–12 klasių mokytojų įgijo pradinio kompiuterinio raštingumo žinių, ir dabar jie mokomi taikyti šias žinias ugdomojoje veikloje. 2002 metų vasarį pradėjo veikti apie mokymosi galimybes Lietuvoje informuojanti interneto svetainė (www.mokykla.smm.lt). Pedagogų rengimas ir kvalifikacijos tobulinimas. 2002 metais vien Švietimo ir mokslo ministerija tiesiogiai finansavo daugiau kaip 35 tūkst. pedagogų dalyvavimą kvalifikacijos tobulinimo renginiuose. Mokyklos dabar jau gali papildomai pasirūpinti savo mokytojų kvalifikacija iš moksleivio krepšelio lėšų. Buvo finansuotos daugiau kaip 800 pedagogų papildomų kvalifikacijų įgijimo studijos. Mokslo ir studijų plėtros politika Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros politika. 2002 metais patvirtintos prioritetinės Lietuvos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros kryptys, patikslintos valstybės mokslo institutų svarbiausios veiklos kryptys. Parengti Aukštųjų technologijų plėtojimo programos ir Lietuvos mokslo ir technologijų baltosios knygos įgyvendinimo programos projektai. Aukštojo mokslo prieinamumas pagal poreikius ir gebėjimus, finansavimas ir kreditavimas. Veikia bendra priėmimo į visus universitetus sistema. To kol kas nepavyko pasiekti nei Latvijoje, nei Estijoje. 2002 metais pakeista įmokų už studijas aukštosiose mokyklose sistema, leidusi papildomai priimti studijuoti 5800 studentų į valstybės finansuojamas vietas. 21,2 procento padidintas aukštųjų mokyklų studentų kreditavimo fondas. Daugiau kaip 39 tūkst. studentų gavo stipendijas, 4850 studentų gavo valstybės paskolas. Vykdomas švietimo prieinamumo politikos rezultatas – per pastaruosius 10 metų daugiau kaip 20 procentų pagausėjo mokslus einančio jaunimo. 2001 metais buvo 885 tūkst. moksleivių, studentų ir doktorantų. Tai beveik ketvirtadalis Lietuvos gyventojų. Tinklas ir restruktūrizacija. Vyriausybė 2002 metais patvirtino valstybinių kolegijų tinklo formavimo principus ir planą. Jau veikia 15 valstybinių ir 11 nevalstybinių kolegijų. Vykdant valstybės mokslo institutų sistemos restruktūrizavimo planą, pertvarkyti 8 ir reorganizuoti 4 valstybės mokslo institutai. Valdymo sprendimai ir autonomija. Reformuojant mokslo įstaigų valdymą, patvirtintas pavyzdinis Valstybės mokslo instituto statutas. Patvirtintos beveik visų universitetų tarybos. Rinkos poreikių tenkinimas, mokslo ir verslo sanglauda. Atliktas specialistų konkurencingumo darbo rinkoje tyrimas. Finansuoti Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo inicijuoti ir pačių mokslininkų siūlomi moksliniai tyrimai. Dalis jų vykdyta kartu su ūkio subjektais. 2002 metų gegužę surengta paroda „Lietuvos mokslas, aukštosios technologijos ir studijos“. Lietuvos mokslo ir studijų institucijos už mokslinius tyrimus ir taikomąją veiklą 2002 metais uždirbo 16 mln. litų. Kokybės užtikrinimas ir tarptautinė studijų akreditacija. Daug dėmesio skirta aukštųjų mokyklų kompiuterizavimui. Triskart daugiau nei planuota – iki 155 megabitų per sekundę, – padidintas kompiuterinio tinklo LITNET tarptautinio ryšio kanalo laidumas. 28 mokslo ir studijų institucijų bibliotekos sujungtos į bendrą informacinę sistemą. Įkurta 13 kompiuterių klasių nuotolinio mokymo centruose. Palyginti su 2000 metais, jau 2,4 karto pagausėjo akademinio kompiuterių tinklo vartotojų. Gerinant studijų kokybę, organizuotas 6 aukštųjų mokyklų 20 teisės programų išorinis įvertinimas, pradėtas dar 6 studijų krypčių 65 programų įvertinimas, įvertinta 112 teikiamų naujų universitetinių studijų programų. Akademinis mobilumas. Plėtojamas bendradarbiavimas su Baltijos regiono valstybėmis, Šiaurės ir ES valstybėmis, pasirašomos ir įgyvendinamos dvišalės ir daugiašalės sutartys dėl tarptautinio bendradarbiavimo studijų ir mokslo srityse. Jau įsigaliojusios ir veikia pasirašytos Baltijos šalių trišalės sutartys dėl išsilavinimo, susijusio su aukštuoju mokslu, pripažinimo Baltijos valstybėse ir dėl bendros aukštojo mokslo sistemos Baltijos šalyse sukūrimo. Šios sutartys sudaro palankias sąlygas keistis studentais ir dėstytojais, suteikia Baltijos šalių studentams teisę studijuoti Baltijos valstybių aukštosiose mokyklose tokiomis pačiomis sąlygomis, kokios sudaromos tos valstybės studentams. Plėtojamas bendradarbiavimas su JAV, Japonija, Kinija, Ukraina. Įgyvendinant tarptautines sutartis ir susitarimus aukštojo mokslo srityse, vykdomi akademiniai mainai su 18 valstybių. Lietuvos aukštosios mokyklos dalyvauja bendrose ES mokymo ir švietimo programose: „Leonardo da Vinci II“, „Socrates II“, ypač aktyvus aukštųjų mokyklų dalyvavimas „Socrates/Erasmus“ programos veikloje. 2002 metais „Socrates/Erasmus“ studentų ir dėstytojų mainų programoje dalyvavo 822 studentai ir 246 dėstytojai. Artimiausio laikotarpio prioritetai Numatoma ir toliau laikytis Lietuvos ir ES prioritetų švietimo ir mokslo srityje: prieinamumas, kokybė, atvirumas mobilumui orientuojantis į žinių visuomenės iššūkį. Per artimiausius 2 metus sieksime išlaikyti tokią pačią kompiuterizavimo spartą, daug investuoti į pagrindinių mokyklų veiklos kokybę pagal Mokyklų tobulinimo programą, pagerinti priešmokyklinio ugdymo ir neįgaliųjų mokymosi sąlygas, pasirengti mokytojų darbo apmokėjimo sistemos reformai, toliau rūpintis moksleivių sveikata ir žalingų įpročių prevencija, modernizuoti profesinio rengimo standartus ir programas, pradėti įgyvendinti Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo ir Profesinio orientavimo strategijas, plėtoti švietimo ir studijų būklės stebėsenos sistemą, reformuoti pedagogų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo sistemą, plėtoti žinių ekonomikai aktualius mokslinius tyrimus ir technologijų kūrimą. Šiai veiklai palankias sąlygas turėtų sudaryti naujos redakcijos Švietimo įstatymas, ilgalaikė Švietimo plėtotės strategija ir ES parama. Siekiant akademinio mobilumo, baigiamas parengti diplomo priedėlio pagal Europos Komisijos ir UNESCO pasiūlytą modelį projektas, rengiamos dvišalės sutartys su Lenkija ir Vokietija dėl aukštojo mokslo kvalifikacijų pripažinimo. III. INFORMACINĖS IR ŽINIŲ VISUOMENĖS PLĖTRA Pripažindama informacinės ir žinių visuomenės, pagrįstos mokslu ir inovacinėmis technologijomis, kūrimą strateginiu Lietuvos uždaviniu ir ekonominės plėtotės kryptimi, Vyriausybė 2002 metais tobulino informacinės ir žinių visuomenės sektoriaus teisinę bazę, įgyvendino reikšmingas priemones gyventojų kompiuterinio raštingumo, elektroninės valdžios, elektroninio verslo, lietuvių kalbos išsaugojimo ir kitose srityse. Siekiant koordinuoti informacinės visuomenės plėtrą ir konkrečių jos priemonių įgyvendinimą, parengta Informacinės visuomenės plėtros koordinavimo metodika, nustatanti informacinės visuomenės plėtros planavimo ir stebėsenos tvarką, sudarytas Lietuvos informacinės visuomenės plėtros 2002 metų detalusis planas, kuriame numatyti pagrindiniai valstybės institucijų metų darbai informacinės visuomenės plėtros srityje. Kad moksleiviams būtų sudarytos sąlygos mokykloje įgyti reikiamų informacinėmis technologijomis grindžiamų žinių, šalies mokyklose įrengtos 364 naujos kompiuterių klasės, nupirkta antivirusinės programinės įrangos licencija visoms mokykloms, įsigyta įvairių lietuviškų kompiuterinių mokymo priemonių. Užtikrinant informacinių technologijų specialistų su aukštuoju išsilavinimu rengimą, pakankamą nuolat didėjančiam jų poreikiui tenkinti, ir visų specialistų su aukštuoju išsilavinimu išprusimą informacinių technologijų srityje, parengta informatikų ir informacinių technologijų specialistų rengimo 2002–2004 metų programa, toliau plėtota visų šalies aukštųjų mokyklų informacinių technologijų bazė (2002 metų pabaigos duomenimis, vienas kompiuteris teko maždaug 20 studentų). Kad valstybės tarnautojai kuo greičiau įgytų kompiuterinio raštingumo pagrindus, parengtas Valstybės ir savivaldybių tarnautojų kompiuterinio raštingumo standarto projektas ir Tipinės kompiuterinio raštingumo mokymo programos projektas. Šių projektų nuostatos įtrauktos į Vyriausybės patvirtintą Valstybės tarnautojų mokymo 2002–2006 metų strategiją. Įgyvendinant valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų viešųjų paslaugų teikimo kompiuteriniuose tinkluose piliečiams ir įmonėms sistemą, veikiančią „vieno langelio“ principu, parengta ir patvirtinta Elektroninės valdžios koncepcija, kurios tikslas – didinti vykdomosios valdžios sprendimų priėmimo skaidrumą, pasinaudojant informacinių technologijų teikiamomis galimybėmis, teikti visuomenei, verslo subjektams ir institucijoms geresnes viešąsias paslaugas ir informaciją. Vykdant valstybės institucijų kompiuterių tinklo (toliau vadinama - VIKT) darbus, parengti investiciniai projektai („Miestų ir rajonų savivaldybių prijungimas prie saugaus valstybinio duomenų perdavimo tinklo“, „Saugaus valstybinio duomenų perdavimo tinklo sukūrimas VIKT pagrindu“, „Aukštos greitaveikos VIKT tinklo segmentas Vilniuje”). Toliau vykdant programinės įrangos licencijavimo valstybės institucijose darbus, nupirktos valstybės institucijoms skirtos licencijos antivirusinei programinei įrangai ir lokalizuotai standartinei biuro programinei įrangai. Plėtojant valstybės institucijų kompiuterių tinklą (VIKT), nupirkta įrangos, kurios reikia VIKT tinklo pagrindinių komunikacijų mazgų ir monitoringo sistemai išplėsti, įgyvendintas perėjimo prie Ipv6 standarto interneto protokolo bandomasis projektas. Atsižvelgiant į vietinės valdžios vaidmens svarbą elektroninės valdžios plėtrai, Jurbarko rajono savivaldybėje įgyvendintas bandomasis projektas „Skaitmeninės bendruomenės sukūrimas“, parengtos rekomendacijos dėl elektroninių paslaugų plėtros kitose Lietuvos savivaldybėse. Siekiant standartizuoti valstybės institucijų interneto svetaines, užtikrinti jų funkcionalumą, jose pateikiamos informacijos aktualumą, patikimumą ir paieškos galimybes, parengtas Vyriausybės nutarimo dėl bendrųjų reikalavimų valstybės institucijų interneto svetainėms projektas. Tobulinant valstybės administravimą ir kuriant bendrą valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų informavimo sistemą pagal ES reikalavimus, buvo atlikta apskričių viršininkų administracijų informacinių sistemų techninės ir programinės įrangos analizė, parengti informacinių sistemų plėtros investiciniai projektai techninei ir programinei įrangai atnaujinti („Apskričių viršininkų administracijų tarnybinių tinklo stočių atnaujinimas“, „Apskričių viršininkų administracijų taikomosios programinės įrangos atnaujinimas“, „Apskričių viršininkų administracijų kompiuterinės įrangos atnaujinimas“ bei „Apskričių viršininkų administracijų aprūpinimas Navision Financials (Windows) programine įranga“). Skatinant gyventojų kompetenciją informacinių technologijų srityje, valstybės institucijų ir verslo bendradarbiavimą, tarp Vidaus reikalų ministerijos ir verslo aljanso „Langas į ateitį“ 2002 m. gruodžio 11 d. pasirašyta bendradarbiavimo sutartis, kurios pagrindu bus kuriama bendra viešųjų interneto prieigos centrų strategija ir koordinuojami šių centrų steigimo planai. Siekiant sparčiau plėtoti Lietuvos viešųjų informacinių konsultacinių centrų tinklą, parengtas ir nuo 2003 metų bus pradėtas įgyvendinti PHARE projektas „Interneto prieigos taškai kaimo vietovėse“. Šio projekto numatoma finansinė vertė – 3,15 mln. eurų; projektas skirtas 300 interneto prieigos taškams įsteigti kaimo vietovėse, įskaitant infrastruktūros sukūrimą, mokymo priemonių parengimą, gyventojų mokymą ir atitinkamų elektroninių paslaugų kūrimą. Siekiant spartinti inovacinius procesus, dalyvauti integracijos ir globalizacijos procesuose, tarpvalstybinėse programose ir renginiuose, Lietuva nuo 2001 metų kartu su kitomis valstybėmis kandidatėmis dalyvauja vykdant eEurope+ veiksmų planą (informacinės visuomenės plėtra valstybėse kandidatėse į ES). 2002 metų birželį buvo pristatyta eEurope+ pirmoji pažangos ataskaita, kuri pripažinta kaip viena iš geriausiųjų. 2002 metais parengti ir patvirtinti dokumentai, kurių reikia Lietuvai prisijungti prie vienos iš Europos Bendrųjų programų –eContent (programa Europos skaitmeniniam turiniui kurti ir naudoti globaliuose tinkluose, lingvistinei įvairovei informacinėje visuomenėje skatinti). Siekiant suderinti Lietuvos teisės aktus su ES standartais ir reikalavimais saugumo ir „bendrosios teritorijos“ apsaugos srityje, vykdant PHARE Dvynių projektą „Šengeno acquis priėmimas ir įgyvendinimas, įkuriant Nacionalinę Šengeno informacinę sistemą“, sukurta ir įdiegta Nacionalinė ieškomų objektų informacinė sistema, kuri Lietuvos teisėsaugos institucijų informacines sistemas suderino su Šengeno konvencijos nuostatomis. Patvirtintas Nacionalinio Šengeno acquis priėmimo veiksmų priemonių planas. Sprendžiant šalies informacijos rinkimo ir tvarkymo klausimus, parengta ir Vyriausybės patvirtinta Valstybės registrų integralios sistemos kūrimo strategija, Valstybės registrų integralios sistemos kūrimo strategijos įgyvendinimo priemonių plano projektas, sukurta valstybės registrų sąrašo duomenų bazė. Kuriant elektroninio parašo infrastruktūrą, parengti teisės aktai, skirti elektroninio parašo funkcionavimo teisinės bazės plėtrai, įsteigta elektroninio parašo priežiūros institucija, nustatyti reikalavimai kvalifikuotus sertifikatus sudarantiems sertifikavimo paslaugų teikėjams, reikalavimai elektroninio parašo įrangai, taip pat Kvalifikuotus sertifikatus sudarančių sertfikavimo paslaugų teikėjų registracijos tvarka ir Elektroninio parašo priežiūros vykdymo reglamentas. Tobulinant elektroninio verslo teisinę bazę, patvirtintas Kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teikimo vidaus rinkoje reglamentas, o smulkaus ir vidutinio verslo plėtros strategijos įgyvendinimo priemonių planas papildytas priemonėmis, skatinančiomis elektroninio verslo plėtrą. Kad Lietuva turėtų inkubatorių ir technologinių parkų, skatinančių informacinėmis technologijomis grindžiamos gamybos ir naujų paslaugų kūrimo darbų plėtrą, 2002 metais įsteigti 4 mokslo ir technologijų parkai: Šiaurės miestelio technologijų parkas, Visorių informacinių technologijų parkas, Kauno aukštųjų ir informacinių technologijų parkas ir Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas. Kuriant viešųjų pirkimų informacinę sistemą, iš esmės baigta diegti viešųjų pirkimų monitoringo informacinė sistema. Puoselėjant lietuvių kalbą, informacinėje visuomenėje pritaikyti Lietuvos vartotojų poreikiams atvirojo kodo programų paketai „Mozilla“ ir „OpenOffice“, parengtos rekomendacijos vartotojams. Siekiant sudaryti sąlygas kompiuterių vartotojams naudotis lituanizuota nemokama atviro kodo programine įranga ir mažinti nelegalios programinės įrangos naudojimą, sukurta ir Informacinės visuomenės plėtros komiteto interneto svetainėje www.ivpk.lt įdėta Atviro kodo programinės įrangos duomenų bazė, kurioje nuolat atnaujinama informacija apie daugiau kaip 80 programinių produktų.Parengti lietuviški informacinių technologijų saugos standartai. Skatinant konkurenciją telekomunikacijų ir duomenų perdavimo srityje, parengtas Telekomunikacijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas bei Elektroninių ryšių įstatymo koncepcijos projektas. Stengiamasi įdiegti pasaulinę praktiką atitinkančius saugumo valdymo principus valstybės institucijose bei įstaigose ir nuosekliai įgyvendinti informacinių technologijų saugos valstybinę strategiją, todėl priimti tarptautiniai informacinių technologijų saugos valdymo standartai, patvirtinti Bendrieji saugos reikalavimai, parengtas ir 2003 metų bus pradėtas įgyvendinti PHARE projektas, kurio biudžetas viršys milijoną eurų. Saugumo priežiūros tarnybos funkcijoms vykdyti patvirtinti Saugumo priežiūros tarnybos nuostatai ir 2002 – 2003 metų veiklos planas. Dokumentai suderinti su Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos darbo …