LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRO ĮSAKYMAS DĖL SKIRSTOMŲJŲ PLIENINIŲ DUJOTIEKIŲ ĮRENGIMO TAISYKLIŲ IR SKIRSTOMŲJŲ POLIETILENINIŲ DUJOTIEKIŲ ĮRENGIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO 2008 m. sausio 9 d. Nr. 4-6 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo (Žin., 2000, Nr. 89-2743; 2007, Nr. 43-1626) 9 straipsniu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. liepos 11 d. nutarimo Nr. 725 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymą“ (Žin., 2007, Nr. 80-3242) 1.6 punktu: 1. Tvirtinu pridedamas: 1.1. Skirstomųjų plieninių dujotiekių įrengimo taisykles; 1.2. Skirstomųjų polietileninių dujotiekių įrengimo taisykles. 2. Šis įsakymas įsigalioja nuo 2008 m. kovo 1 dienos. ŪKIO MINISTRAS                                                                                  VYTAS NAVICKAS _________________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. 4-6 SKIRSTOMŲJŲ PLIENINIŲ DUJOTIEKIŲ ĮRENGIMO TAISYKLĖS I. TAIKYMO SRITIS 1. Skirstomųjų plieninių dujotiekių įrengimo taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato dujų skirstymo sistemos ne daugiau kaip 16 bar (<=≤ 16 bar) darbinio slėgio skirstomųjų plieninių dujotiekių ir dujotiekio įvadų, kuriais skirstomos (transportuojamos) gamtinės dujos (toliau – dujos), projektavimo ir statybos (montavimo, tiesimo) reikalavimus. 2. Taisyklių reikalavimai taikomi projektuojant, statant (montuojant, tiesiant), rekonstruojant ir kapitaliai remontuojant skirstomuosius plieninius dujotiekius bei dujotiekio įvadus (toliau – dujotiekiai) nuo dujų skirstymo stoties iki dujų vartotojų dujofikuojamų pastatų ir statinių išorinių sienų, įskaitant įvado uždarymo įtaisą. 3. Taisyklės netaikomos juodosios ir spalvotosios metalurgijos gamyklų, naftos perdirbimo ir kitų pramonės šakų dujų tiekimo sistemoms, kurios statomos pagal specialius darbų atlikimo ir priėmimo reikalavimus, nurodytus projektinėje dokumentacijoje; žaliavai vartojančių dujas pramonės įmonių dujotiekiams, automobilių pripildymo suslėgtųjų gamtinių dujų punktams; transporto priemonių dujų įrangai. 4. Taisyklėse nereglamentuojami statinių ir jų priklausinių elektros, vėdinimo, gaisrinės saugos, apsaugos nuo žaibo sistemų, dujotiekių apsaugos nuo korozijos įrenginių projektavimo ir statybos (montavimo, tiesimo) bei aplinkos korozinio poveikio požeminiams dujotiekiams tyrimo reikalavimai. Dujotekių apsaugos nuo korozijos įrenginių projektavimo reikalavimai yra pateikti Lietuvos standarte (Taisyklių 8 priedo 38 punktas). 5. Taisyklės taikomos dujotiekiams, kurių techninės projektavimo sąlygos yra išduotos Taisyklėms įsigaliojus. II. SĄVOKOS IR SANTRUMPOS 6. Taisyklėse vartojamos sąvokos ir santrumpos: Antžeminis dujotiekis – dujotiekis, nutiestas aukščiau žemės paviršiaus nulinės altitudės ant nedegiųjų medžiagų kolonų, atramų, estakadų, pastatų išorinių sienų, stogų. Apsauginė danga – medžiaga, kuria padengtas vamzdžio paviršius, izoliuojanti vamzdį nuo aplinkos korozinio poveikio. Apsauginis dėklas – vamzdis, kuriame nutiestas dujotiekis, kertantis gamtines kliūtis ar statinius bei inžinerinius tinklus, apsaugantis dujotiekio vamzdį nuo mechaninių pažeidimų. Dujotiekio įvadas – dujų sistemos dalis nuo jungties su pagrindiniu skirstomuoju dujotiekiu iki ant įvado į pastatą ar pastate esančio uždarymo įtaiso imtinai. Dujotiekio įtaisai – dujotiekyje įtaisyti nesudėtingi įrenginiai (kondensato rinktuvai, kontroliniai vamzdeliai, kontroliniai laidininkai ir kt.). Izoliacinė jungtis – jungtis, skirta metalinio vamzdyno elektriniam vientisumui pertraukti (izoliacinės movos, izoliacinės jungės (flanšai) ir kt. izoliacinių medžiagų intarpai). Požeminis dujotiekis – dujotiekis, nutiestas žemiau žemės paviršiaus nulinės altitudės. Takiosios bandymo medžiagos – dujos, skysčiai ir garai be priemaišų arba skysčių ir garų mišinys, kurių pripildomi vamzdynai bandant jų mechaninį atsparumą bei sandarumą. Uždarymo įtaisai – dujų skirstymo sistemos ar jos dalies išjungimo priemonės (sklendės, čiaupai ir kt.). AIV – apsauginis išmetimo vožtuvas. AUV – apsauginis uždarymo vožtuvas. DDS – didžiausias darbinis slėgis. DRP – dujų reguliavimo punktas, įrengtas atskirai stovinčiame stacionariame pastate. DSS – gamtinių dujų skirstymo stotis. MP – matavimo priemonės. NDSRĮ – namų dujų slėgio reguliavimo įtaisas (iki 50 m3/h galios imtinai). Pd – didžiausiasis darbinis slėgis, kuriam esant dujotiekis eksploatuojamas. Didžiausias darbinis slėgis gali būti lygus didžiausiam leidžiamajam slėgiui Ps arba už jį mažesnis. Ps – didžiausias leidžiamasis slėgis, kuriam, kaip nurodė gamintojas, dujotiekis ar jo sudedamoji dalis yra suprojektuoti. PžDRP – DRP, įrengtas spintoje arba šulinyje, žemiau arba lygiai su žemės paviršiumi. SDRP – DRP, įrengtas nedegamojoje spintoje lauke. Kitos Taisyklėse vartojamos sąvokos ir santrumpos atitinka Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatyme (Žin., 2000, Nr. 89-2743; 2007, Nr. 43-1626) ir kituose teisės aktuose apibrėžtas sąvokas ir santrumpas. III. BENDROJI DALIS 7. Dujotiekiai turi būti projektuojami ir statomi (montuojami, tiesiami) pagal Taisyklių 8 priedo 3 ir 6 punktuose nurodytų teisės aktų parengtus ir nustatyta tvarka patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus. 8. Projektuojant ir statant (montuojant, tiesiant) dujotiekius, būtina vadovautis statybos techniniais reglamentais, kitais teisės aktais bei norminiais techniniais dokumentais, nurodytais Taisyklių 8 priedo 1, 2, 3, 4, 5, 6, 14, 15, 16 ir 17 punktuose, ir Taisyklių reikalavimais. 9. Miestų, miestelių ir kaimų dujotiekių projektai turi būti atliekami topografiniuose planuose, kurių masteliai: M 1:500, M 1:1000. Projektuojant dujotiekius tarp miestų, miestelių ir kaimų, leidžiama projektus atlikti M 1:1000 mastelio planuose. Leidžiama nepateikti išilginio profilio brėžinių dujotiekio atkarpų, tiesiamų lygaus reljefo vietovėmis ir nesusikertančių su natūraliomis kliūtimis bei statiniais. 10. Miestų, miestelių ir kaimų teritorijose dujotiekiai paprastai turi būti numatyti tiesti požeminiu būdu (žr. Taisyklių 2 priedo 1 lentelę). Antžeminiu būdu dujotiekius leidžiama tiesti gyvenamųjų kvartalų viduje ir kiemuose, taip pat, jeigu nėra kitos galimybės, kitose atskirose trasos atkarpose. Įmonių teritorijoje dujotiekiai turi būti tiesiami antžeminiu būdu (horizontalūs atstumai iki pastatų ir statinių nustatomi pagal Taisyklių 3 priedo 3 lentelę). 11. Projektuojant rekonstruojamus bei kapitaliai remontuojamus dujotiekius, turi būti laikomasi tų pačių reikalavimų kaip ir projektuojant naujus dujotiekius. 12. Dujotiekių apsaugos zonos nustatomos pagal Taisyklių 8 priedo 5 punkte nurodyto teisės akto reikalavimus. 13. Dujotiekius projektuoti, statyti (montuoti, tiesti), rekonstruoti ir kapitaliai remontuoti turi teisę projektavimo ir statybos verslo įmonės, įgijusios šią teisę Taisyklių 8 priedo 1, 18 ir 25 punktuose nurodytų teisės aktų nustatyta tvarka. 14. Dujotiekio plieniniai vamzdžiai turi būti jungiami suvirinant. 15. Tiesiant dujotiekius naudojami vamzdžiai, medžiagos bei uždarymo įtaisai turi būti sertifikuoti Taisyklių 8 priedo 7 punkte nurodyto statybos techninio reglamento nustatyta tvarka. 16. Naudojami vamzdžiai, jungiamosios detalės, uždarymo įtaisai ir izoliacinės medžiagos turi būti su atitikties sertifikatais ir (ar) jų kokybę patvirtinančiomis atitikties deklaracijomis. Gamintojai turi pateikti įrenginių, mazgų, jungiamųjų detalių ir izoliacinių jungčių techninius pasus. Vamzdyno sudedamosios dalys (vamzdžiai, armatūra ir kitos sudedamosios dalys, kurios sudaro slėginę sistemą), naudojamos tiesiant dujotiekius, turi atitikti Taisyklių 8 priedo 22 punkte nurodyto teisės akto nustatytus reikalavimus. 17. Žemės darbai atliekami pagal Taisyklių 8 priedo 9 punkte nurodyto statybos techninio reglamento nustatytus reikalavimus. 18. Tiesiamiems (montuojamiems) požeminiams ir antžeminiams dujotiekiams, dujotiekio įvadams ir DRP sudaromi jų statybos techniniai pasai (Taisyklių 5, 6 ir 7 priedai), kurie užregistruojami dujotiekio technines projektavimo sąlygas išdavusioje įmonėje. 19. Požeminiai dujotiekiai turi būti apsaugoti nuo korozijos Taisyklių 8 priedo 38 punkte nurodyto teisės akto nustatyta tvarka. IV. DUJOTIEKIŲ KLASIFIKACIJA 20. Dujotiekio parinkimas, dujų reguliavimo punktų (DRP) skaičius ir dujotiekių schemos (žiedinės, aklinosios, mišriosios) nustatymas turi būti pagrįstas techniniais ir ekonominiais duomenimis, įvertinus dujų vartojimo kiekius, vartojimo struktūrą ir tankumą, dujų tiekimo patikimumą, taip pat montavimo ir eksploatavimo vietos sąlygas. 21. Dujotiekiai, atsižvelgiant į jais transportuojamų dujų slėgį, skirstomi į: 21.1. didelio slėgio (5 bar < Pd <=≤ 16 bar); 21.2. vidutinio slėgio I kategorijos (2 bar < Pd <=≤ 5 bar); 21.3. vidutinio slėgio II kategorijos (0,1 bar < Pd <=≤ 2 bar); 21.4. mažo slėgio (Pd <=≤ 0,1 bar). V. SKAIČIUOTINAS DUJŲ SUVARTOJIMAS 22. Metiniai dujų suvartojimo kiekiai vartotojams turi būti nustatomi skaičiuojamojo periodo pabaigoje, įskaitant perspektyvinius objektus – dujų vartotojus. Skaičiuojamojo periodo trukmė nustatoma pagal perspektyvinį dujų vartotojų plėtros planą. 23. Metiniai dujų suvartojimo kiekiai gyvenamiesiems, paslaugų paskirties, maitinimo paskirties pastatams, duonos ir konditerijos gaminių kepykloms, taip pat gydymo paskirties pastatams turi būti nustatomi pagal šilumos suvartojimo normas, nurodytas Taisyklių 1 priedo 1 lentelėje. Dujų suvartojimo normos vartotojams, neišvardytiems Taisyklių 1 priedo 1 lentelėje, turi būti nustatomos pagal kitos kuro rūšies normas arba faktiškai suvartojamą kuro kiekį, atsižvelgiant į agregato arba įrenginio, pervedamo dirbti dujiniu kuru, naudingumo koeficientą. 24. Sudarant Lietuvos Respublikos teritorijų bendruosius ir specialiuosius planus, maistui ruošti leidžiama nustatyti apibendrintus dujų suvartojimo rodiklius, kai dujų šiluminė vertė 34 MJ/m3: 24.1. jeigu karštas vanduo tiekiamas centralizuotai– 100 m3 per metus vienam žmogui; 24.2. jeigu karštas vanduo tiekiamas iš dujomis šildomų vandens šildytuvų – 250 m3 per metus vienam žmogui; 24.3. jeigu visiškai nėra karšto vandens tiekimo (kaimo vietovėse) – 125 (165) m3 per metus vienam žmogui. 25. Metiniai dujų kiekiai prekybos ir paslaugų paskirties įmonių poreikiams turi būti nustatomi iki 5 % suminio gyvenamųjų pastatų šilumos suvartojimo kiekio, nurodyto Taisyklių 1 priedo 1 lentelėje. 26. Metiniai dujų kiekiai gamybos ir pramonės paskirties pastatų technologiniams poreikiams turi būti nustatomi pagal šių pastatų kuro poreikius (įvertinant naudingumo koeficiento padidėjimą vartojant dujinį kurą), atsižvelgiant į šių pastatų plėtojimo perspektyvą arba pagal kuro (šilumos) poreikio normas. 27. Miestų, miestelių ir kaimų dujotiekių skersmenys turi būti skaičiuojami didžiausiam valandiniam dujų suvartojimui. 28. Didžiausias skaičiuojamasis valandinis suvartojamų dujų kiekis m3/h, esant 0 °C temperatūrai ir 1 bar slėgiui, ūkio, buities ir gamybos poreikiams turi būti skaičiuojamas kaip dalis metinio suvartojamo kiekio pagal (1) formulę: Qhd = Khm * Qy,                                                                                                     (1) čia: Khm – didžiausias valandinio dujų suvartojimo koeficientas (perskaičiavimo iš metinio dujų suvartojimo į didžiausią valandinį dujų suvartojimą koeficientas); Qy – metinis dujų suvartojimas, m3 per metus. 29. Didžiausio valandinio dujų suvartojimo koeficientas turi būti nustatomas diferencijuotai kiekvieno dujofikuojamo rajono tinklams, hidrauliškai nesusijusiems su kito rajono dujotiekio tinklais. 30. Didžiausio valandinio dujų suvartojimo ūkio buities poreikiams tenkinti koeficiento reikšmės, atsižvelgiant į gyventojų, kuriems tiekiamos dujos, skaičių, pateiktos Taisyklių 1 priedo 2 lentelėje; pirtims, skalbykloms, viešojo maitinimo paskirties pastatams, duonos ir konditerijos gaminių kepykloms – Taisyklių 1 priedo 3 lentelėje. 31. Skaičiuojamasis valandinis dujų suvartojimas įvairioms gamybos įmonėms (išskyrus išvardytas Taisyklių 1 priedo 3 lentelėje) turi būti nustatomas pagal kuro (įvertinant naudingumo koeficiento padidėjimą prilyginus dujiniam kurui) poreikius. 32. Skaičiuojamasis valandinis dujų suvartojimas m3/h atskiriems gyvenamiesiems pastatams turi būti apskaičiuojamas pagal (2) formulę kaip dujų prietaisų vardinių dujų srautų suma (žr. Taisyklių 1 priedo 4 lentelę):  Qnd = SUMA(i=1, ..., m) (Ksin * ąnom * ni,                                                                                       (2) čia: Ksin – veikimo sutapimo koeficientas, kurio dydis gyvenamiesiems pastatams nustatomas pagal Taisyklių 1 priedo 4 lentelę; qnom – prietaiso arba grupės prietaisų vardinis dujų srautas, nustatomas pagal prietaiso paso technines charakteristikas, m3/h; m – prietaisų tipų skaičius; ni – vieno tipo prietaisų skaičius. 33. Metiniai ir skaičiuojamieji valandiniai šilumos suvartojimo kiekiai šildymui, vėdinimui, karštam vandeniui ruošti turi būti nustatomi pagal pastato paskirties, jame numatomo technologinio proceso reikalavimus, taip pat turi būti įvertintas užsakovo pageidaujamas šiluminio komforto lygis ir specifiniai reikalavimai, ir atitikti Taisyklių 8 priedo 11 punkte nurodyto statybos techninio reglamento nuostatas, Taisyklių 8 priedo 23 punkte nurodytą Lietuvos higienos normą ir Taisyklių 8 priedo 24 punkte nurodytos Lietuvos higienos normos 26.2 punkto reikalavimus. 34. Dujotiekių mažo, vidutinio ir didelio slėgio dujotiekių hidrauliniai režimai turi atitikti šias sąlygas: esant didžiausiems leidžiamiesiems dujų slėgio nuostoliams, dujotiekis turi veikti patikimai ir ekonomiškai, užtikrinti stabilų DRP įrenginių veikimą, taip pat vartotojų degiklių darbą neviršijant leidžiamojo slėgio. 35. Skaičiuotini vidiniai dujotiekių skersmenys turi būti nustatomi skaičiuojant pagal hidraulinį metodą, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas dujų tiekimas visiems vartotojams didžiausio dujų vartojimo metu. VI. VAMZDYNAI IR ĮRENGINIAI I. POŽEMINIAI DUJOTIEKIAI 36. Mažiausi horizontalūs atstumai nuo požeminių dujotiekių iki antžeminių ir požeminių statinių bei pastatų (išskyrus DRP) turi būti nustatomi pagal Taisyklių 2 priedo 1 lentelę. 37. Gavus viešojo naudojimo geležinkelio valdytojo rašytinį sutikimą leidžiama sumažinti atstumą nuo miestų, miestelių ir kaimų tiesiamo dujotiekio iki viešojo naudojimo geležinkelių sankasos pado ir išorinio griovio krašto arba iki kraštinio bėgio (nulinėje geležinkelio altitudėje) ankštumoje (žr. Taisyklių 2 priedo 1 lentelę). Tuo atveju vamzdžio sienelės storis turi būti padidintas 2–3 mm daugiau už skaičiuotiną ir visos virintinės sandūrinės siūlės patikrintos neardomąja siūlių kontrole (apžiūrimoji kontrolė, radiografinis ar ultragarsinis bandymas) pagal Taisyklių 8 priedo 39 punkte nurodyto Lietuvos standarto „B“ lygmens reikalavimus. 38. Atstumai nuo dujotiekio iki ryšių oro linijos, kontaktinio troleibusų ir elektrifikuotų geležinkelių tinklo atramų turi būti nustatomi kaip iki atitinkamos įtampos elektros perdavimo oro linijos kraštinių laidų (žr. Taisyklių 2 priedo 1 ir 3 lenteles). Mažesni atstumai leidžiami tik gavus raštišką šias ryšių linijas aptarnaujančios įmonės leidimą ir darbų metu dalyvaujant tos įmonės atstovui. 39. Mažiausi horizontalūs atstumai nuo dujotiekio iki kitų požeminių inžinerinių tinklų ir medžių nurodyti Taisyklių 2 priedo 2 lentelėje. 40. Leidžiama vienoje tranšėjoje tiesti du ir daugiau dujotiekius viename arba skirtinguose lygiuose (pakopomis). Šiuo atveju tarp dujotiekių turi būti nustatytas pakankamas atstumas vamzdynams montuoti ir remontuoti. 41. Atstumas nuo dujotiekio iki kitų požeminių inžinerinių tinklų šulinių ir kamerų išorinių sienelių turi būti ne mažesnis kaip 0,3 m. 42. Tiesiamų elektra suvirintų vamzdžių apsauginis dėklas turi išsikišti ne mažiau kaip po 2 m į abi puses nuo šulinio arba kameros sienelės. 43. Vertikalūs atstumai, kertantis (prasilenkiant) visų slėgių dujotiekiams su kitais požeminiais inžineriniais tinklais, turi būti ne mažesni kaip 0,2 m, su elektros tinklais – vadovaujantis Taisyklių 8 priedo 14 punkte nurodytomis taisyklėmis (Taisyklių 2 priedo 3 lentelė), su ryšių kabeliais ir radijo transliavimo tinklais – pagal Taisyklių 2 priedo 4 lentelę. 44. Kai dujotiekis, susikertantis (prasilenkiantis) su įvairios paskirties požeminių statinių ir inžinerinių tinklų kolektoriais ir kanalais, drenažo vamzdynais, tiesiamas virš ar po kertamu statiniu, jis turi būti tiesiamas su apsauginiu dėklu (polietileniniu, metaliniu ar betoniniu). Dujotiekiui kertantis (prasilenkiant) su kanaliniais šilumos tiekimo tinklais turi būti įrengti metaliniai apsauginiai dėklai. Kertantis su požeminiais inžineriniais statiniais, įrengti apsauginio dėklo galai turi būti išvedami į abi puses ne mažiau kaip 2 m atstumu nuo jų išorinių sienelių, viename apsauginio dėklo gale po apsauginiu gaubtu (kapa) turi būti įrengtas kontrolinis vamzdelis. Kertant dujotiekio šulinių sieneles, apsauginio dėklo galai turi išsikišti ne mažiau kaip po 0,02 m. Ertmėje tarp apsauginio dėklo ir dujotiekio vamzdžio leidžiama tiesti iki 60 V įtampos eksploatacinį kabelį (ryšio, telefono, telemechanikos, katodinės apsaugos), skirtą dujotiekio technologiniam procesui valdyti bei dujotiekiui techniškai prižiūrėti. 45. Dujotiekio vamzdžio tiesimo gylis turi būti ne mažesnis kaip 0,8 m iki dujotiekio ar apsauginio dėklo viršaus. Didžiausias įgilinimas turi būti ne daugiau kaip 2,0 m iki vamzdžio viršaus. Išimtiniais atvejais (pvz., prasilenkiant (kertant) esamą šilumos tiekimo trasą, kai dujotiekis klojamas žemiau trasos) dujotiekio įgilinimas gali būti didesnis. Vietose, kur nenumatomas kelių transporto eismas, dujotiekio vamzdžio tiesimo gylį leidžiama sumažinti iki 0,6 m. 46. Tiesiant dujotiekius grunte, su statybinių šiukšlių ir puvenų intarpais, turi būti numatoma po dujotiekiu įrengti minkšto grunto arba smėlio ne mažiau kaip 10 cm storio (virš išsikišusių pagrindo nelygumų) pagrindą; tokiu pat gruntu turi būti užpilama visa dujotiekio tranšėja. Grunte, kurio atsparumas mažesnis kaip 0,25 bar/cm2, taip pat grunte, kuriame yra statybinių šiukšlių ir puvenų, tranšėjos dugnas turi būti sutvirtintas mediniais antiseptike išmirkytais tašeliais, betoniniais stulpeliais, įrengiamas polių arba suplūktas skaldos ar žvyro pagrindas. Šiuo atveju gruntas po dujotiekiu įberiamas ir dujotiekis užpilamas gruntu pagal šio punkto pirmąją pastraipą. 47. Esant tikimybei, kad gruntinis vanduo gali iškelti požeminį dujotiekį į žemės paviršių, turi būti numatytos naudoti skaičiavimais pagrįstos vamzdžio gramzdinimo priemonės. II. ANTŽEMINIAI DUJOTIEKIAI 48. Antžeminiai dujotiekiai turi būti tiesiami ant atskirai stovinčių A1 ar A2-s1, d0 statybos produktų degumo klasių, nustatytų pagal Taisyklių 8 priedo 12 punkte nurodytą statybos techninį reglamentą, atramų ir kolonų arba pastatų sienomis. 49. Leidžiama tiesti: 49.1. ant atskirų atramų, kolonų ir estakadų – visų slėgių dujotiekius; 49.2. REI 45 atsparumo ugniai pramonės ir žemės ūkio įmonių gamybinių pastatų, sandėlių ir garažų pastatų, įkomponuotų, pristatytų, įrengtų ant stogo jų katilinių, atskirai stovinčių katilinių, išorinėmis sienomis ir stogais, taip pat nurodytų pastatų I atsparumo ugniai sienomis – iki 5 bar slėgio dujotiekius; 49.3. REI 45 atsparumo ugniai gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties pastatų išorinėmis sienomis, taip pat įkomponuotų, pristatytų, įrengtų ant stogo jų katilinių sienomis ir stogais (dujotiekio aukštis virš stogo turi būti ne mažesnis kaip 0,5 m) – iki 5 bar slėgio dujotiekius; 49.4. jeigu 49.2 ir 49.3 punktuose nurodytų pastatų išorinėmis sienomis ir ant kitų konstrukcijų įrengiama DRP spinta – iki 5 bar slėgio dujotiekio įvadus. Pastaba. Statinio ir jo elementų (konstrukcijų) atsparumas ugniai klasifikavimas pateiktas Taisyklių 8 priedo 12 punkte nurodytame statybos techniniame reglamente. 50. Draudžiama tranzitu tiesti visų slėgių dujotiekius gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties pastatų sienomis ir kitų pastatų sienomis, kuriuose gali vienu metu susirinkti 50 ir daugiau žmonių. 51. Didelio slėgio dujotiekius leidžiama tiesti gamybos ir pramonės, sandėliavimo, garažų paskirties pastatų bei sublokuotų su jais administracinės ir paslaugų paskirties pastatų aklinomis sienomis, virš langų ir durų angų, virš oro ėmimo angų. Mažo ir vidutinio slėgio dujotiekius leidžiama tiesti išilgai gamybos ir pramonės, sandėliavimo, garažų paskirties pastatų nevarstomų langų rėmų ir skersstakčių. Šie dujotiekiai gali būti tiesiami per stiklo blokeliais užmūrytas langų angas. 52. Atstumai nuo sienomis nutiestų dujotiekių iki kitų inžinerinių tinklų turi būti nustatomi pagal Taisyklių 3 priedo 1 lentelę. 53. Dujotiekio ruožuose po gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties pastatų langais ir balkonais neleidžiama įrengti ardomųjų jungčių ir uždaromųjų įtaisų. 54. Antžeminių dujotiekių tiesimo aukštis turi būti nustatomas pagal Taisyklių 3 priedo 2 lentelę. Atviroje teritorijoje, kur nevažinėja transportas ir nevaikšto žmonės, leidžiama dujotiekius tiesti ant žemų atramų, ne mažiau kaip 0,35 m aukštyje nuo žemės paviršiaus iki vamzdžio apačios. 55. Horizontalūs atstumai nuo antžeminių dujotiekių (matuojant nuo dujotiekio išorinio paviršiaus) iki pastatų ir inžinerinių statinių turi būti ne mažesni už nurodytus Taisyklių 3 priedo 3 lentelėje. 56. Atstumai nuo dujotiekių iki elektros perdavimo oro linijų, taip pat kabelių turi būti nustatomi pagal Taisyklių 2 priedo 3 lentelę. 57. Ant atramų, kolonų, estakadų kartu su kitos paskirties vamzdynais dujotiekiai tiesiami ne žemiau nei vamzdynai, kuriais transportuojamos agresyvios medžiagos, ir atstumais, leidžiančiais techniškai prižiūrėti dujotiekį. 58. Dujotiekius tiesti kartu su elektros kabeliais ir laidais, taip pat ir skirtais dujotiekiams valdyti bei techniškai prižiūrėti (jėgos, signalizacijos, dispečerio, sklendžių valdymo), turi būti numatyta pagal Taisyklių 8 priedo 14 punkte nurodytų taisyklių reikalavimus. 59. Leidžiama tiesti mažo ir vidutinio slėgio dujotiekius automobilių kelių, miesto ir pėsčiųjų tiltais. Šiuo atveju dujotiekius tiesti turi būti numatyta tose vietose, kur nėra galimybės tilto konstrukcijose kauptis dujoms (esant dujų nuotėkiui). Neleidžiama tiesti dujotiekius geležinkelio tiltais. 60. Valstybinės reikšmės keliuose esančiais tiltais (viadukais) galima tiesti mažo ir vidutinio (<=≤ 5 bar) slėgio dujotiekius. 61. Dujotiekiai nutiesti valstybinės reikšmės keliuose esančiais tiltais (viadukais), kurių ilgis 25 m ir daugiau, abiejuose tilto galuose turi turėti uždarymo įtaisus. 62. Dujotiekių tvirtinimo prie tilto (viaduko), esančio valstybinės reikšmės keliuose, konstrukcijų vietos ir detalės turi būti suderintos su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos. 63. Antžeminiai dujotiekiai turi būti apsaugoti nuo atmosferinės korozijos: nugruntuoti ir nudažyti korozijai atspariais geltonos spalvos dažais, laku arba emaliu. Antžeminiai dujotiekiai, nutiesti pastatų sienomis arba tarp pastatų, gali būti dažomi tokia pačia spalva kaip sienos. III. DUJOTIEKIŲ PERĖJOS PER VANDENS KLIŪTIS IR GRIOVIUS 64. Povandeninės dujotiekių perėjos dviem linijomis turi būti įrengiamos, esant 75 m ir didesnio pločio vandens kliūčiai, pagal žemiausiąjį vandens lygį. 65. Leidžiama neįrengti antros (rezervinės) dujotiekio linijos, tiesiant: 65.1. žiedinius dujotiekius, jeigu, atjungus povandeninę perėją, dujų tiekimas vartotojams nebus nutrauktas; 65.2. pramonės vartotojų atšakinius dujotiekius, jeigu šie vartotojai povandeninės perėjos remonto metu gali vartoti kitos rūšies kurą. 66. Gali būti numatyta tiesti antrą (rezervinę) liniją dujotiekiams, kurie skirti nepertraukiamai aprūpinti vartotojus dujomis, kertant mažesnio kaip 75 m pločio vandens kliūtis, arba kai užliejamojo slėnio (salpos) plotis daugiau kaip 500 m, pagal aukščiausiąjį vandens lygį, esant 10 % tikimybei ir užtvindymo poplūdžių vandenimis trukmei daugiau kaip 20 dienų, taip pat kertant vandens kliūtis nepastoviais krantais arba dugnu. 67. Mažiausi horizontalūs atstumai nuo povandeninių ar viršvandeninių dujotiekių perėjos per vandens kliūtis iki tiltų turi būti nustatomi pagal Taisyklių 3 priedo 4 lentelę. 68. Povandeninių dujotiekio perėjų vamzdžių sienelės storis turi būti 2 mm didesnis už skaičiuotiną, bet ne mažesnis kaip 5 mm. 69. Perėjos ribos turi būti nustatomos pagal ruožo, ribojamo aukščiausiojo vandens lygio ne žemiau kaip 10 % tikimybės altitudės, ilgį. Uždarymo įtaisai turi būti įrengiami už šio ruožo ribų. 70. Atstumą tarp povandeninių lygiagrečiai nutiestų dujotiekių ašių perėjose nustato projektuotojas, atsižvelgdamas į dujotiekio montavimo ir remonto darbų galimybes. 71. Dujotiekiams, tiesiamiems per vandens kliūtis, pelkėtose ir vandeningose vietovėse įtvirtinti (balastuoti) turi būti numatomi pavieniai pakabinami ar žiediniai gramzdikliai, kevaliniai gramzdikliai, ištisinės didelio svorio dangos, balastavimas panaudojant gruntą ir ankerius. 72. Projektinė balastuoto dujotiekio viršaus altitudė turi būti nustatoma 0,5 m žemiau, o laivybai ir plukdymui tinkamose upėse – 1 m žemiau prognozuojamojo dugno profilio, kuris nustatomas, įvertinant galimą dugno išplovimą per 25 metus užbaigus perėjos statybą. Povandeninėse perėjose per laivybai ir plukdymui netinkamas vandens kliūtis, taip pat uolinguose gruntuose leidžiama dujotiekių vamzdžių įgilinimą sumažinti, tačiau dujotiekio balasto viršus visais atvejais turi būti žemiau galimo vandens telkinio dugno išplovimo altitudės per skaičiuotiną eksploatavimo laikotarpį. 73. Visi gaminiai, naudojami dujotiekio vamzdžiams įtvirtinti (balastuoti), turi būti atsparūs cheminiam ir mechaniniam aplinkos poveikiui. 74. Betoniniai pakabinami pavieniai gramzdikliai turi būti gaminami iš labai sunkaus betono ir gelžbetonio bei kitų medžiagų, kurių tankis ne mažesnis kaip 2 200 kg/m3 (labai sunkaus betono – ne mažiau kaip 2 900 kg/m3). Kiekvienas gramzdiklis turi būti ženklinamas, nurodoma jo masė ir tūris. 75. Betoninio gramzdiklio vardinė masė nustatoma dujotiekio darbo projekte. 76. Žiediniai gramzdikliai turi būti gaminami dvipusiai iš gelžbetonio ar kitų medžiagų, kurių tankis atitinka Taisyklių 74 punkto reikalavimus. Kiekviena gramzdiklio pusė turi būti ženklinama, nurodoma jo masė ir vamzdyno, kuriam skirtas šis gramzdiklis, išorinis skersmuo. 77. Kevaliniai gramzdikliai turi būti betoniniai, išilginių cilindrinių apvalkalų formos. Šiuo atveju betonas turi atitikti Taisyklių 74 punkto reikalavimus. 78. Tvirtinimo ankeriai gaminami iš ketaus arba plieno, užtikrinančio mechaninį atsparumą ir sudarančio galimybę juos patikimai sujungti tarpusavyje. 79. Turi būti įrengta dujotiekių, tiesiamų perėjos per vandens kliūtis ruožuose, izoliacijos apsauga nuo pažeidimų. 80. Ant abiejų laivybai ir plukdymui tinkamos vandens kliūties krantų turi būti numatyti navigaciniai ženklai ir žiburiai. Jie turi atitikti Taisyklių 8 priedo 17 punkte nurodyto teisės akto reikalavimus. Šie ženklai turi būti gerai ir patikimai įtvirtinti. Ant povandeninės perėjos ribos būtina numatyti įrengti nuolatinius reperius: kai vagos plotis esant žemajam vandens lygiui iki 75 m – viename upės krante, kai plotis didesnis kaip 75 m – abiejuose upės krantuose. 81. Viršvandeninės perėjos dujotiekio tiesimo aukštis (nuo vamzdžio arba arkinės konstrukcijos apačios) turi būti: 81.1. kertant griovius ir raguvas – ne mažesnis kaip 0,5 m virš aukščiausiojo vandens lygio 5 % tikimybės; 81.2. kertant laivybai ir plukdymui netinkamas upes – ne mažesnis kaip 0,2 m virš aukščiausiojo vandens lygio 2 % tikimybės ir aukščiausiojo ledonešio lygio, o esant kelmų nešimui šiomis upėmis – ne mažesnis kaip 1 m virš aukščiausiojo vandens lygio 1 % tikimybės; 81.3. kertant laivybai ir plukdymui tinkamas upes – ne mažesnis už vertes, nustatytas laivybinių upių patilčių gabaritų ir tiltų išdėstymo pagrindinių reikalavimų projektavimo normose. IV. SUSIKIRTIMAS SU GELEŽINKELIAIS IR AUTOMOBILIŲ KELIAIS 82. Dujotiekio susikirtimai su geležinkeliais ir automobilių keliais paprastai turi sudaryti 90° kampą. 83. Atstumas nuo požeminių dujotiekių susikirtimo vietos su geležinkeliais ir automobilių keliais turi būti ne mažesnis: 83.1. iki viešojo naudojimo geležinkelio tiltų, pėsčiųjų tunelių ir viadukų, AM, I, II, EI kategorijų automobilių kelių tiltų ir tunelių – 30 m, o iki neviešojo naudojimo geležinkelio, IV, V kategorijų automobilių kelių tiltų ir tunelių – 15 m (žr. Taisyklių 8 priedo 15 punkte nurodyto statybos techninio reglamento 1 lentelę); 83.2. iki geležinkelio iešmo ribos (smailės pradžios, kryžmės pabaigos, grįžtamosios srovės kabelių prijungimo prie bėgių vietos ir kitų kelio sankirtų) – 20 m; 83.3. iki kontaktinio tinklo atramų – 3 m. Nurodytus atstumus leidžiama sumažinti suderinus su organizacijomis, kurioms priklauso kertamieji inžineriniai statiniai. Signalinių ženklų (stulpelių) įrengimo būtinumą ir jų įforminimą dujotiekių perėjose per viešojo naudojimo geležinkelius nustato geležinkelius eksploatuojanti organizacija. 84. Požeminis dujotiekis susikirtimuose su geležinkeliais, AM, I–V kategorijų automobilių keliais, taip pat magistralinėmis gatvėmis turi būti tiesiamas su apsauginiu dėklu. Dujotiekių perėjų per viešojo naudojimo geležinkelius vietose turi būti įrengti metaliniai apsauginiai dėklai. Kontrolinis vamzdelis dėklui, įrengiamas po apsauginiu gaubtu (kapa), gali būti viename apsauginio dėklo gale. 85. Apsauginių dėklų galai turi būti išvedami ne mažesniu atstumu kaip: 85.1. nuo viešojo naudojimo 1 520 mm vėžės pločio geležinkelio kraštinio bėgio – 10 m; 85.2. nuo pramonės įmonių privažiuojamojo geležinkelio kraštinio bėgio – 3,0 m; 85.3. nuo kelių vandens nuvedimo įrenginio krašto (griovio) – 3,0 m ir atsižvelgiant į kelio plėtros perspektyvą; 85.4. nuo gatvės važiuojamosios dalies krašto – 2,0 m; 85.5. nuo automobilių kelių sankasos briaunos – 3,0 m ir atsižvelgiant į kelio plėtros perspektyvą. Visais atvejais apsauginių dėklų galai turi būti išvesti ne mažiau kaip 2 m už sankasos papėdės ribų. 86. Dujotiekiai po geležinkeliais ir automobilių keliais turi būti įgilinami atsižvelgiant į statybos darbų būdą ir gruntų charakteristikas. Mažiausias įgilinimas nuo apsauginio dėklo viršaus iki bėgio pado arba dangos viršaus nulinių altitudžių ir iškasose, o esant sankasai – nuo sankasos papėdės turi būti numatytas: 87.1. po viešojo naudojimo geležinkeliais – 2,0 m (1,5 m nuo geležinkelio vandens nuvedimo įrenginių), o įrengiant perėją reguliuojamo gręžimo, prastūmimo būdu – 3,0 m; 87.2. po pramonės įmonių privažiuojamaisiais geležinkeliais ir automobilių keliais: 87.2.1. įrengiant perėją atviros tranšėjos būdu – 1,2 m; 87.2.2. įrengiant perėją prastūmimo, horizontalaus gręžimo arba skydiniu būdais – 1,5 m; 87.2.3. įrengiant perėją prakalimo būdu – 2,5 m. 88. Dujotiekio perėjų per viešojo naudojimo geležinkelius plieninių dujotiekio vamzdžių sienelių storis turi būti 2–3 mm didesnis už skaičiuotinąjį. 89. Su elektrifikuotais ir neelektrifikuotais geležinkeliais, automobilių keliais, kontaktiniu troleibusų tinklu susikertančių antžeminių dujotiekių tiesimo aukštis turi būti nustatomas pagal Taisyklių 3 priedo 2 lentelę. V. UŽDARYMO ĮTAISAI 90. Dujų srauto uždarymo įtaisai (sklendės, čiaupai) (toliau – uždarymo įtaisai) turi būti įrengti: 90.1. dujotiekio įvaduose; 90.2. prieš DRP, už DRP žiediniam dujotiekiui esant sistemoje su dviem ir daugiau DRP; 90.3. dujotiekių atšakose į: 90.3.1. mikrorajonus; 90.3.2. kvartalus; 90.4. perėjose per vandens kliūtis, esant dviem ir daugiau gijų, taip pat vienai gijai, kai mažiausiojo vandens lygio vandens kliūties plotis ne mažiau kaip 75 m. Uždarymo įtaisų leidžiama neįrengti prieš DRP, jeigu dujotiekio atšakoje esantis uždarymo įtaisas nutolęs nuo DRP ne daugiau kaip 100 m atstumu. 91. Uždarymo įtaisai gali būti įrengiami grunte, šuliniuose, antžeminėse spintose arba aptvaruose, taip pat ant (prie) pastatų išorinių sienų. įrengiant požeminių dujotiekių sklendes grunte, su vamzdžiu jos sujungiamos privirinant, o jų valdymas turi būti išvestas į žemės paviršių po apsauginiu gaubtu (kapa). 92. Uždarymo įtaisai turi būti numatomi valdyti ir techniškai prižiūrėti patogioje vietoje. 93. Šuliniuose turi būti įrengti kompensavimo įtaisai, sudarantys galimybę montuoti ir demontuoti uždarymo įtaisus. 94. Šuliniai turi būti įrengti ne arčiau kaip 2 m nuo sklypo statybos ribos ir pramonės įmonės teritorijos aptvaro. Vietose, kur nevažinėja transportas ir nevaikšto žmonės, šulinių liukai turi būti virš žemės paviršiaus. 95. Uždarymo įtaisai, įrengti ant pastatų išorinių sienų, turi būti išdėstomi iki durų ir varstomų langų angų atstumu, ne mažesniu kaip: 95.1. mažo slėgio dujotiekiui horizontaliai – 0,2 m; 95.2. vidutinio slėgio dujotiekiui horizontaliai – 0,5 m; 95.3. didelio slėgio dujotiekiui horizontaliai – 2,0 m. Įrengiant uždarymo įtaisus aukščiau kaip 2,2 m, turi būti numatytos A2-s1, d0 statybos produktų degumo klasės aikštelės su laiptais. 96. Uždarymo įtaisai, numatyti įrengti pagal Taisyklių 90 punktą dujotiekių perėjose per vandens kliūtis, turi būti įrengiami krantuose, ne žemiau aukščiausiojo vandens lygio, esant 10 % tikimybės ir aukščiau ledonešio lygio. Šiuo atveju žiediniuose dujotiekiuose uždarymo įtaisai turi būti įrengti abiejuose upės krantuose, o pavieniuose atšakiniuose dujotiekiuose – viename krante prieš perėją (pagal dujų tekėjimo kryptį). 97. Uždarymo įtaisai perėjose per geležinkelius turi būti išdėstomi: 97.1. atšakiniuose dujotiekiuose – ne toliau kaip 1 000 m prieš perėją (pagal dujų tekėjimo kryptį); 97.2. žiediniuose dujotiekiuose – abiejose perėjos pusėse ne toliau kaip 1 000 m nuo perėjos. 98. įrengti uždarymo įtaisus DRP įvadiniuose ir išvadiniuose dujotiekiuose turi būti numatyta ne arčiau kaip 5 m ir ne toliau kaip 100 m atstumu nuo DRP pastato. SDRP uždarymo įtaisus leidžiama numatyti mažesniu kaip 5 m atstumu nuo SDRP, priežiūrai patogioje vietoje. VI. DUJOTIEKIŲ (TAISAI 99. Kontroliniams vamzdeliams, kontrolės matavimo taškų kontaktams, kondensato rinktuvų atšakiniams vamzdeliams ir armatūrai nuo mechaninių pažeidimų apsaugoti turi būti įrengti apsauginiai gaubtai (kapos), kuriuos būtina įrengti ant betoninių, gelžbetoninių ar kitokių pagrindų, išlaikančių stabilumą ir neleidžiančių jiems nusėsti. 100. Šuliniai dujotiekio uždarymo įtaisams montuoti turi būti iš nedegių, vandeniui atsparių medžiagų. Šulinių konstrukcija ir medžiagos turi būti parenkami tokie, kad į juos nepatektų gruntinis vanduo. Išorinis šulinio sienelių paviršius turi būti padengtas hidroizoliacinėmis medžiagomis. 101. Vietose, kur dujotiekis kerta šulinio sieneles, turi būti apsauginiai dėklai. VII. DUJŲ REGULIAVIMO PUNKTAI (DRP) I. DRP ĮRENGIMAS 102. Dujotiekyje reikiamam dujų slėgiui sumažinti ir palaikyti turi būti įrengti DRP. 103. DRP atsižvelgiant į paskirtį ir techninį pagrįstumą įrengiami atskirai stovinčiuose pastatuose, atskirai lauke stovinčiose spintose (SDRP ir NDSRĮ), spintose arba šuliniuose žemiau arba lygiai su žemės paviršiumi (PžDRP), taip pat ant (prie) dujofikuojamų pastatų sienų (SDRP ir NDSRĮ). 104. PžDRP negalima įrengti važiuojamoje gatvės, kelio dalyje. 105. Nustatomi šie DRP įrengimo reikalavimai: 105.1. DRP pastatai turi būti vienaaukščiai I atsparumo ugniai laipsnio. DRP patalpas skiriančios sienos turi būti I atsparumo ugniai laipsnio ir nelaidžios dujoms. Plytų mūro pertvaros turi būti iš abiejų pusių tinkuotos. Įrengti dūmų ir vėdinimo kanalus DRP pastatų pertvarose neleidžiama. DRP reguliatorių patalpos turi atitikti Asg kategorijos pavojingumo gaisrui ir sprogimui kilti patalpų (Taisyklių 8 priedo 12 punktas) reikalavimus; 105.2. DRP patalpos arba DRP įrenginiai turi būti šildomi, atsižvelgiant į įrenginių technines charakteristikas. įrengiant DRP vietinį šildymą, šilumos šaltinis įrengiamas izoliuotoje patalpoje, turinčioje atskirą išėjimą iš patalpų, atskirtoje nuo technologinių, taip pat kitų DRP patalpų aklinomis nepraleidžiančiomis dujų ir priešgaisrinėmis ne mažiau kaip EI 120 atsparumo ugniai sienomis; 105.3. DRP patalpose turi būti numatytas natūralus ir dirbtinis apšvietimas bei natūralus nuolatos veikiantis vėdinimas, užtikrinantis oro pasikeitimą ne mažiau kaip tris kartus per valandą; 105.4. reguliatorių patalpų sienas kertančios komunikacijos, einančios į kitos kategorijos patalpas, turi būti užsandarintos riebokšliais arba kitais dujų nepraleidžiančiais sandarikliais; 105.5. DRP pastatai miestuose, miesteliuose ir kaimuose turi būti statomi želdinių zonoje, gyvenamųjų kvartalų viduje ne mažesniais kaip nurodyti Taisyklių 3 priedo 5 lentelėje atstumais. 106. Nustatomi šie SDRP įrengimo reikalavimai: 106.1. SDRP montuojami ant atramų turi būti statomi želdinių zonoje, gyvenamųjų kvartalų viduje ne mažesniais kaip nurodyti Taisyklių 3 priedo 5 lentelėje atstumais; 106.2. leidžiama įrengti SDRP prie (ant) dujofikuojamų pastatų I atsparumo ugniai laipsnio sienų; 106.3. įrengiamų prie (ant) pastatų sienų SDRP slėgis įvade turi būti <=≤ 6 bar; 106.4. įrengiant prie (ant) pastatų sienų SDRP iki 200m3/h, horizontalus ir vertikalus atstumas nuo SDRP iki langų, durų ir kitų angų turi būti >=³ 1,0 m. Didesnės kaip 200 m3/h galios SDRP gali būti įrengiami tik prie (ant) aklinų sienų; 106.5. atstumas nuo žemės paviršiaus iki SDRP apačios turi būti >=³ 0,5 m; 106.6. SDRP šildymo tipą (jei jis reikalingas) nurodo dujų įmonė projektavimo sąlygose. Šildymas turi būti įrengtas taip, kad nesukeltų sprogimo ir gaisro kilimo pavojaus; 106.7. SDRP spintoms vėdinti įrengiamos 100÷200 cm2 ploto angos. 107. Nustatomi šie NDSRĮ įrengimo reikalavimai: 107.1. įeinančių į NDSRĮ dujų slėgis neturi viršyti 6 bar; 107.2. atstumas nuo žemės paviršiaus iki NDSRĮ spintos apačios turi būti >=³ 0,5 m; 107.3. sienos, ant kurių įrengiami NDSRĮ, turi būti ne mažesnio kaip II, III atsparumo ugniai laipsnio; 107.4. įrengiant NDSRĮ ant (prie) sienos, horizontalus atstumas nuo spintos iki lango, durų ir kitų angų turi būti >=³ 0,2 m, o vertikalus – >=³ 1,0 m; 107.5. įrengiant NDSRĮ ant (prie) pastato sienos, jo spintelė turi būti ne arčiau kaip 1 m atstumu nuo elektros skaitiklio spintos, ne arčiau kaip 0,5 m vertikaliu atstumu nuo degimo produktų išmetimo arba dūmtakio-ortakio (uždaro degimo prietaisams) oro įtekėjimo angos. Spintelės atstumas iki atvirų izoliuotų elektros laidų ar kabelių, dujotiekių ir komunikacinių elektros skydų ar spintų, telefono arba radijo kabelių (laidų) bei kabelinių movų turi būti >=³ 0,5 m, o iki paslėptų arba vamzdyje nutiestų elektros laidų – >=³ 0,25 m; 107.6. NDSRĮ spintoms vėdinti turi būt įrengtos >=³ 10 cm2 ploto angos, išdėstytos spintos viršuje ir apačioje. 108. SDRP ir NDSRĮ spintos turi būti pagamintos iš nedegių medžiagų (plieno arba aliuminio skardos, armuoto stiklo audinio pluošto, plastiko arba panašių atmosferos ir mechaniniam poveikiui atsparių medžiagų). II. DRP ĮRENGINIAI 109. Dujų reguliavimo punkte turi būti įrengta: filtrai, apsauginis uždarymo vožtuvas (AUV), dujų slėgio reguliatorius, apsauginis išmetimo vožtuvas (AIV), uždarymo įtaisai, matavimo priemonės (MP), taip pat, jeigu reikia, apylankiniai dujotiekiai, skaitiklis ir nuotolinio duomenų perdavimo priemonės. Apylankinio dujotiekio įrengimo būtinumą dujofikavimo techninėse sąlygose nurodo dujų įmonė. Kai DRP įrengtas spintoje, AIV leidžiama iškelti už spintos ribų. Leidžiama neįrengti AIV iki 100 m3/h galios SDRP. 110. Įrengiant apylankinį dujotiekį, ant jo turi būti paeiliui sumontuoti du uždarymo įtaisai. Apylankinio dujotiekio skersmuo turi būti ne mažesnis už dujų slėgio reguliatoriaus vožtuvo lizdo skersmenį. Daugiau kaip 5 bar įėjimo dujų slėgio ir daugiau kaip 5 000 m3/h galios DRP vietoje apylankinio dujotiekio turi būti numatyta įrengti rezervinę reguliavimo liniją. 111. DRP slėgio reguliatorius turi būti parenkamas pagal vartotojų didžiausią skaičiuojamąjį dujų suvartojimą ir reikalingą slėgio sumažinimą. Dujų slėgio reguliatoriaus galia turi būti 15–20 % didesnė už didžiausią skaičiuojamąjį dujų suvartojimą. 112. AUV turi būti įrengiamas prieš slėgio reguliatorių. AIV turi būti įrengiamas už reguliatoriaus, o esant dujų apskaitos prietaisui – už jo. Prieš AIV turi būti numatytas uždarymo įtaisas. 113. Dujų kiekis, kurį turi išmesti AIV, turi būti nustatomas: 113.1. jeigu prieš slėgio reguliatorių yra AUV – pagal formulę: Q >=³ 0,0005 Qd,                                                                (3) čia: Q – dujų kiekis, kurį turi išmesti AIV per vieną valandą (esant 0 °C ir 1,013 2 bar), m3/h, Qd – skaičiuojamoji dujų slėgio reguliatoriaus galia (esant 0 °C ir 1,013 2 bar), m3/h; 113.2. jeigu reikia DRP lygiagrečiai įrengti kelis slėgio reguliatorius, išmetamų AIV dujų kiekis turi būti apskaičiuojamas pagal formulę: Q’ >=³ Q*n,                                                                       (4) čia: Q‘ – suminis dujų kiekis, kurį turi išmesti AIV per valandą (esant 0 °C ir 1,013 2 bar), m3/h; n – dujų slėgio reguliatorių skaičius, vnt.; Q – kiekvieno reguliatoriaus dujų kiekis, kurį turi išmesti AIV per valandą (esant 0 °C ir 1,013 2bar),m3/h. 114. DRP turi būti numatyta įrengti rodmeninius matavimo prietaisus ir registratorius įtekančių ir ištekančių dujų slėgiui ir temperatūrai matuoti. SDRP leidžiama neįrengti registratorių. Leidžiama neįrengti dujų slėgio registratorių DRP, jeigu jie įeina į automatinio technologinių procesų valdymo ir telemechanikos sistemų sudėtį ir atsižvelgiant į jų funkcinę paskirtį bei vietą dujų skirstymo sistemoje, suderinus su dujų įrenginių priežiūros institucijomis. DRP, kuriuose nėra dujų kiekio apskaitos prietaisų, leidžiama neįrengti temperatūros registratoriaus. 115. DRP turi būti numatyti prapūtimo ir išmetimo vamzdynai. 116. Prapūtimo vamzdynai turi būti įrengiami: 116.1. dujotiekio įvade už pirmojo uždarymo įtaiso; 116.2. apylankiniame dujotiekyje tarp dviejų uždarymo įtaisų. Prapūtimo vamzdyno skersmuo turi būti ne mažesnis kaip 20 mm. Leidžiama sujungti vienodo slėgio prapūtimo vamzdynus į bendrą prapūtimo atvamzdį. 117. Išmetimo vamzdyno, išleidžiančio dujas atsidarius AIV, skersmuo turi būti lygus vožtuvo išėjimo atvamzdžio skersmeniui, bet ne mažesnis kaip 20 mm. 118. Prapūtimo ir išmetimo vamzdynai turi būti išvedami į lauką tose vietose, kur dujos išsiskirsto saugiai, bet ne žemiau kaip 1 m virš pastato karnizo. Prapūtimo ir išmetimo vamzdynai privalo turėti mažiausią posūkių skaičių. Ant prapūtimo ir išmetimo vamzdynų galų turi būti įtaisai, apsaugantys, kad į šiuos vamzdynus nepatektų atmosferinių kritulių. 119. SDRP, įrengtų ant atramų arba ant pastato sienos, AIV atvamzdžiai turi būti išvesti ne mažiau kaip 1,0 m aukštyje virš spintos. Jei virš SDRP sienoje yra atviros angos, AIV atvamzdžiai iškeliami 1,0 m virš pastato kraigo. Iki 400 m3/h galios SDRP AIV dujų šalinimo atvamzdis gali būti išvestas į išorę už galinės spintos sienos. 120. MP su elektriniu išėjimo signalu ir elektros įranga, išdėstyta DRP įrenginių patalpoje, turi būti pagaminti taip, kad nekeltų sprogimo pavojaus. Įprasti MP su elektriniu išėjimo signalu turi būti įrengti DRP išorėje už sprogios zonos ribų, nustatytų pagal Lietuvos standartą, nurodytą Taisyklių 8 priedo 42 punkte, uždaromoje nedegių medžiagų spintoje (dėžėje) arba atskiroje DRP patalpoje, pristatytoje prie atsparios gaisrui kilti, dujoms nelaidžios (lietimosi zonoje) DRP sienos. Įvesti impulsinius dujotiekius į šias patalpas turi būti numatyta per skyriklius, kurių konstrukcija neleidžia dujoms patekti į MP patalpas, arba įrengiant ant kiekvieno impulsinio dujotiekio droselius, kurių angos skersmuo ne didesnis kaip 0,3 mm. Vedant į MP patalpą mažo slėgio impulsinius dujotiekius, Skyriklio angos plotas apskaičiuojamas nustačius 0,15 mm2 vienam kubiniam metrui MP patalpos tūrio. Neleidžiama įrengti droselių ant apskaitos prietaisų impulsinių dujotiekių. 121. Montuojant DRP įrenginius, turi būti numatyta galimybė laisvai prieiti prie įrenginių juos techniškai prižiūrėti, montuoti ir remontuoti. Atstumas tarp lygiagrečių įrenginių eilių turi būti ne mažesnis kaip 0,4 m. DRP patalpos svarbiausios perėjos tako plotis ir laisvas tarpas įrenginių valdymo ir priežiūros pusėje turi būti ne mažesnis kaip 0,8 m. DRP dujotiekiai turi būti nudažyti geltona spalva. 122. DRP įėjimo ar išėjimo dujotiekiai paprastai turi būti numatyti antžeminiai su izoliacinėmis jungtimis. Išorinių pastato sienų kirtimo vietose šie dujotiekiai tiesiami apsauginiuose dėkluose. 123. DRP sprogiosiose zonose naudojama speciali elektros įranga turi tenkinti Taisyklių 8 priedo 26 punkte nurodytų taisyklių IV skyriaus „Elektros įranga sprogiojoje ir degiojoje aplinkoje“ reikalavimus. Sprogiosios zonos nustatomos DRP pavojingose vietose, kur pavojingus sprogius mišinius sudaro dujos, lengvai garuojančių degiųjų skysčių garai arba skysčių lašeliai ir atmosferos oras. Sprogios aplinkos susidarymo dažnis (tikimybė) ir jos išsilaikymo trukmė nustatoma vadovaujantis Taisyklių 8 priedo 42 punkte nurodytu Lietuvos standartu. Pagal elektros tiekimo patikimumą DRP turi būti priskiriami 3 kategorijai pagal Taisyklių 8 priedo 14 punkte nurodyto teisės akto reikalavimus. 124. DRP turi būti numatyta įrengti II kategorijos sauga nuo žaibo. Projektuojant saugą nuo žaibo, turi būti vadovaujamasi Taisyklių 8 priedo 13 punkte nurodyto statybos techninio reglamento nuostatomis. 125. Elektros tiekimo ir ryšių įvadai į DRP pastatus turi būti numatyti kabeliais, kaip saugomiems nuo žaibo II kategorijos objektams. 126. Esant telefono ryšiui, telefono aparatas turi būti numatytas ne reguliatorių patalpoje arba pastato išorėje rakinamoje dėžėje. 127. DRP įrenginiai turi būti įžeminti pagal Taisyklių 8 priedo 14 punkte nurodyto teisės akto reikalavimus, įžeminimo varža turi būti ne didesnė kaip 10 ΩOMEGA. VIII. DUJOTIEKIŲ SUVIRINIMAS I. BENDRIEJI REIKALAVIMAI 128. Statinio projektų brėžiniuose dujotiekių virintinių siūlių (toliau – virintinės siūlės) žymėjimą reikia atlikti pagal Taisyklių 8 priedo 40 punkte nurodytą Lietuvos standarto reikalavimus. 129. Vamzdžių briaunos suvirinimui turi būti paruoštos pagal Taisyklių 8 priedo 41 punkte nurodyto Lietuvos standarto reikalavimus. 130. Virintinių siūlių įvertinimą reikia atlikti pagal Taisyklių 8 priedo 39 punkte nurodyto Lietuvos standarto „B“ lygmens reikalavimus. 131. Metalinius dujotiekius virinanti įmonė suvirinimo darbus turi atlikti pagal suvirinimo procedūrų aprašus, kurie yra sudaromi pagal Taisyklių 8 priedo 28–34 punktuose nurodytų Lietuvos standartų reikalavimus. 132. Suvirintojų kvalifikaciją Taisyklių 8 priedo 35 punkte nurodyto Lietuvos standarto nustatyta tvarka patvirtina įstaigos, akredituotos pagal Taisyklių 8 priedo 36 punkte nurodyto Lietuvos standarto reikalavimus. Suvirinimo priežiūros meistro (kordinatoriaus) kvalifikacija turi atlikti Taisyklių 8 priedo 43 punkte nurodyto Lietuvos standarto nustatytus reikalavimus. 133. Kiekvienam suvirintojui įmonės vadovo įsakymu turi būti suteiktas numeris (žymuo), kurį jis privalo prilydyti ar įmušti (kai vamzdžio sienelės storis en >=³ 6 mm) 30–50 mm atstumu nuo jo suvirintos požeminio dujotiekio siūlės, matomoje pusėje. 134. Naudojamos suvirinimo medžiagos turi atitikti Taisyklių 8 priedo 7 punkte nurodyto statybos techninio reglamento reikalavimus. Naudojama suvirinimo įranga turi atitikti gamintojo nustatytus reikalavimus. II. VIRINTINIŲ SIŪLIŲ KOKYBĖS KONTROLĖ 135. Virintinių siūlių kokybė tikrinama atliekant 100 % apžiūrimąją (vizulinę) kontrolę pagal Taisyklių 8 priedo 44 punkte nurodyto Lietuvos standarto nustatytus reikalavimus ir kitais neardomosios kontrolės būdais. 136. Tikrinti virintinių siūlių kokybę, atliekant neardomuosius virintinių siūlių bandymus, ir daryti išvadas apie siūlių kokybę turi teisę akredituota laboratorija, kurios darbuotojai atestuojami vadovaujantis Taisyklių 8 priedo 37 punkte nurodyto Lietuvos standarto nustatytais reikalavimais. 137. Virintinių siūlių kokybės neardomosios kontrolės normos turi būti nustatytos pagal Taisyklių 4 priedo 1 lentelę. 138. Esant nepatenkinamiems tikrinamųjų virintinių siūlių neardomųjų bandymų rezultatams, būtina patikrinti du kartus didesnį skaičių siūlių. Jeigu pakartotinai atliekant neardomuosius bandymus nors viena iš tikrinamųjų virintinių siūlių yra blogos kokybės, tai privaloma tikrinti visas to dujotiekio virintines siūles. Du kartus didesnis skaičius virintinių siūlių turi būti tikrinamas tuose dujotiekio ruožuose, kuriuose, atlikus virintinių siūlių neardomuosius bandymus, kokybė buvo nepriimtina. IX. MONTAVIMAS I. DUJOTIEKIŲ MONTAVIMAS 139. Dujotiekiai montuojami pagal statinio projektą, statybos darbų technologijos projektą, galiojančių statybos darbų norminių dokumentų bei Taisyklių reikalavimus. 140. Montuojamų dujotiekių atviri vamzdžių galai turi būti uždengti dangteliais. 141. Nuleidus dujotiekį į tranšėją turi būti patikrinama: 141.1. projektinis gylis ir dujotiekio prigludimas prie tranšėjos dugno per visą jo ilgį; 141.2. dujotiekio apsauginės dangos būklė; 141.3. faktinis atstumas nuo dujotiekio iki tranšėjos sienelių (>=³ 0,15 m), kertamųjų statinių ir šio atstumo atitiktis projektiniams atstumams. Dujotiekio tiesimas turi būti tikrinamas niveliuojant visus nutiesto dujotiekio mazginius taškus ir jo susikirtimo su požeminiais statiniais vietas. Jeigu nutiesus dujotiekį nustatoma, kad jis atskirose vietose neprigludęs prie tranšėjos dugno, tai šiose vietose turi būti papildomai įpilama grunto, jis pasluoksniui sutankinamas. 142. Jungiamosios detalės, mazgai, armatūra ir kiti įtaisai į dujotiekį turi būti įvirinami taip, kad įvirinamų elementų ašys sutaptų su dujotiekio ašimi. 143. Antžeminiu būdu tiesiamo dujotiekio vamzdynai turi būti pakeliami ir dedami ant atramų tik tada, kai patikrinta virintinių siūlių kokybė. Montuojamų dujotiekių atramų ir atraminių konstrukcijų nuokrypis nuo projektinės padėties (plane) neturi viršyti ±10 mm. 144. Atstumas nuo virintinės požeminio dujotiekio siūlės iki kertamųjų požeminių inžinerinių tinklų ir kitų statinių (plane) turi būti ne mažesnis kaip 1 m arba siūlė turi būti patikrinta neardomąja kontrole. Tiesiant dujotiekį, turintį apsauginį dėklą, atstumas nuo virintinės siūlės iki apsauginio dėklo galo turi būti ne mažesnis kaip 300 mm. 145. Antžeminių dujotiekių virintinių siūlių atstumas iki atramos krašto turi būti ne mažesnis kaip: 145.1. ne didesnio kaip 200 mm sąlyginio skersmens dujotiekių – 200 mm; 145.2. didesnio kaip 200 mm sąlyginio skersmens dujotiekių – 300 mm. Atstumas nuo sklendės ar kompensatoriaus jungės (flanšo) atbrailos iki dujotiekio atramos turi būti ne mažesnis kaip 400 mm. 146. Montuojant požeminį dujotiekį turi būti sudaroma virintinių siūlių schema, kurioje nurodoma atstumai tarp siūlių, jų numeriai ir suvirintojų žymenys. 147. Turi būti atlikta geodezinė nutiesto dujotiekio nuotrauka su pridėta virintinų siūlių schema pagal Taisyklių 8 priedo 16 punkte nurodyto geodezijos ir kartografijos techninio reglamento reikalavimus. II. DUJOTIEKIŲ PERĖJŲ PER NATŪRALIAS KLIŪTIS IR INŽINERINIUS STATINIUS ĮRENGIMAS 148. Dujotiekių perėjos per natūralias kliūtis (vandens kliūtys, melioracijos grioviai) ir geležinkelius bei automobilių kelius paprastai įrengiamos reguliuojamo gręžimo arba stūmimo būdu pagal statinio projektą ir statybos darbų technologijos projektą. 149. Tiesiant dujotiekio perėją atviru būdu, dujotiekio vamzdžių nuleidimo į povandeninės tranšėjos dugną būdas (vilkimas dugnu, laisvas dujotiekio panardinimas ant vandens kliūties dugno, nuplukdant vamzdyną į tiesimo vietą; nuleidimas panaudojant plūduriuojančias atramas) turi būti nustatytas statybos darbų technologijos projekte. 150. Dujotiekis, tiesiamas per vandens kliūtį iki povandeninės tranšėjos pripažinimo tinkama naudoti, turi būti suvirintas, patikrintas, izoliuotas, išbandytas ir parengtas nuleisti arba vilkti. Prieš tiesiant dujotiekį povandeninėje tranšėjoje, turi būti patikrinta jos gylio ir ašies atitiktis statinio projektui, taip pat surašytas aktas apie tranšėjos parengimą ir perėjos trasos išilginio profilio atitiktį statinio projektui. Tranšėjos dugno plotis turi būti nustatomas atsižvelgiant į jos kasimo būdą ir dugno grunto charakteristikas, vandens tėkmės režimą ir narų darbo reikalingumą. 151. Prieš velkant izoliuotą dujotiekį vandens kliūties dugnu, taip pat uždedant ant jo balastą, izoliacijos paviršius turi būti apsaugotas nuo pažeidimo statinio projekte numatytomis priemonėmis. Jeigu statinio projekte numatyta ištisinė betoninė balastinė danga, tai ji turi būti uždedama išbandžius dujotiekio mechaninį atsparumą. Dujotiekio padėtis tranšėjos dugne turi būti tikrinama tą pačią parą nutiesus dujotiekį. III. DUJOTIEKIO ĮTAISŲ IR ĮRENGINIŲ MONTAVIMAS 152. Dujotiekio įtaisai, uždarymo įtaisai, jungiamosios detalės, DRP matavimo priemonės, įrenginiai turi būti įrengiami pagal statinio projektą, gamintojų pateikiamas montavimo instrukcijas ir šių taisyklių reikalavimus. 153. Jei šuliniai įrengiami iš surenkamųjų elementų, šie turi būti jungiami užtrinant siūles skiediniu, pagamintu iš ne žemesnės kaip M 100 markės cemento. 154. Sumontavus atšakinį vamzdelį ant suplūkto grunto turi būti dedamas apsauginis gaubtas su kapos dangteliu. Dujotiekio įtaisų (kondensato rinktuvų, kontrolinių vamzdelių ir kt.) atšakiniai vamzdeliai turi būti montuojami apsauginio gaubto (kapos) centre statmenai jo pagrindo plokštumai. Atstumas nuo apsauginio gaubto (kapos) dangtelio (arba šulinio liuko) iki įtaiso atšakinio vamzdelio (čiaupo, kamščio) galinio paviršiaus turi būti 10–15 cm. IV. MECHANINIO ATSPARUMO IR SANDARUMO BANDYMAS 155. Prieš bandant baigto montuoti dujotiekio mechaninį atsparumą ir sandarumą, vamzdyno vidaus ertmė turi būti išvalyta prapūtimu. 156. Dujotiekių mechaninį atsparumą ir sandarumą privalo bandyti statybos įmonė (rangovas) dalyvaujant dujotiekio statybos techniniam prižiūrėtojui. Bandymų rezultatai įrašomi į dujotiekio statybos techninį pasą (Taisyklių 5, 6 ir 7 priedai). 157. Bandant miestuose, miesteliuose ir kaimuose esančių dujotiekių mechaninį atsparumą ir sandarumą, bandomųjų ruožų ilgis turi būti ne didesnis kaip: 157.1. sąlyginio skersmens iki 200 mm dujotiekiams – 12 km; 157.2. sąlyginio skersmens daugiau kaip 200 iki 300 mm dujotiekiams – 8 km; 157.3. sąlyginio skersmens daugiau kaip 300 mm iki 400 mm dujotiekiams – 6 km; 157.4. sąlyginio skersmens daugiau kaip 400 mm iki 500 mm dujotiekiams – 5 km; 157.5. sąlyginio skersmens daugiau kaip 500 mm dujotiekiams – 4 km. Neužstatytose miestų, miestelių ir kaimų teritorijose, taip pat už jų teritorijų ribų (užstatymo tankis lygus 0) leidžiama bandyti dvigubai didesnio ilgio ruožus, negu nurodyta užstatytoms vietovėms. Jeigu tiesiamas dujotiekis padalytas į keletą bandomųjų ruožų, tai po bandymo suvirintos siūlės turi būti patikrintos Taisyklių 135 punkto nustatyta tvarka atliekant neardomąją virintinių siūlių kontrolę. 158. Bandant dujotiekių mechaninį atsparumą ir sandarumą, turi būti naudojami tokie slėgmačiai: 158.1. esant bandymo slėgiui iki 0,1 bar – „U“ formos skystiniai slėgmačiai; 158.2. esant bandymo slėgiui nuo 0,1 bar iki 1,0 bar – ne mažesnės kaip 1 tikslumo klasės slėgmačiai; 158.3. esant 1,0 bar ir didesniam bandymo slėgiui: 158.3.1. mechaninio atsparumo bandymui – ne mažesnės kaip 1,5 tikslumo klasės; 158.3.2. sandarumo bandymui – ne mažesnės kaip 1 tikslumo klasės. Bandymų metu naudojami slėgmačiai turi būti parinkti taip, kad matuojamasis bandymo slėgis būtų viduriniame skalės trečdalyje. Barometriniam slėgiui matuoti turi būti naudojami barometrai aneroidai. 159. Dujotiekių ir DRP vidaus dujotiekių mechaninis atsparumas ir sandarumas turi būti bandomas sumontavus uždarymo įtaisus, įrenginius, kontrolės ir matavimo prietaisus. Jeigu uždarymo įtaisai, įrenginiai ir prietaisai neapskaičiuoti bandymo slėgiui išlaikyti, tai vietoje jų bandymo metu turi būti įdėti intarpai, aklės, kamščiai. 160. Bandant dujotiekių ir DRP vidaus dujotiekių mechaninį atsparumą pneumatiniu būdu, juos apžiūrėti ir nuotėkio aptikimo skysčiu (muilo tirpalu) tikrinti jungtis leidžiama tik sumažinus slėgį iki sandarumo bandymo normos. 161. Dujotiekių ir DRP vidaus dujotiekių bandymo slėgis ir bandymo trukmė turi būti nustatomi pagal Taisyklių 4 priedo 2 lentelę. Dujotiekio mechaninio atsparumo bandymo rezultatai laikomi teigiamais, jeigu per visą bandymo trukmę slėgis dujotiekyje nesikeičia (slėgmačiu nėra nustatytas slėgio sumažėjimas) ir sumažinus slėgį iki sandarumo bandymo normos tikrinant nuotėkio aptikimo skysčiu (muilo tirpalu) nėra nuotėkio. Bandant mechaninį atsparumą nustatyti defektai turi būti pašalinti iki dujotiekio sandarumo bandymo. Dujotiekio sandarumo bandymo rezultatai laikomi teigiamais, jeigu per visą bandymo trukmę slėgio sumažėjimas dujotiekyje neviršijo leidžiamojo slėgio sumažėjimo, nustatyto pagal Taisyklių 4 priedo 2 lentelę. Sandarumo bandymo metu nustatyti defektai šalinami sumažinus slėgį iki atmosferinio. Pašalinus defektus atliekami pakartotiniai sandarumo bandymai. 162. Dujotiekių mechaninis atsparumas ir sandarumas bandomas inertinėmis dujomis arba sausu oru. 163. Požeminių dujotiekių mechaninis atsparumas turi būti bandomas juos sumontavus tranšėjoje ir 20–25 cm virš vamzdžio viršaus užbėrus gruntu, esant neizoliuotoms ir neužpiltoms virintinėms siūlėms. Jeigu bandymo slėgis didesnis kaip 6 bar, bandyti šių dujotiekių mechaninį atsparumą leidžiama visiškai juos užpylus gruntu. 164. Požeminių dujotiekių sandarumas turi būti bandomas, kai tranšėja užpilta visiškai iki projektinių altitudžių. Prieš pradedant bandyti požeminių dujotiekių sandarumą, jie turi būti pripildyti bandymo takiąja medžiaga ir išbūti tol, kol takiosios bandymo medžiagos ir grunto temperatūros tampa vienodos. Mažiausia išlaikymo su slėgiu trukmė (valandomis) nustatoma atsižvelgiant į dujotiekio sąlyginį skersmenį: 164.1. iki 300 mm – 6 h; 164.2. daugiau kaip 300 iki 500 mm – 12 h; 164.3. daugiau kaip 500 mm – 24 h. 165. Laikoma, kad požeminis dujotiekis išlaikė sandarumo bandymą, jeigu faktiškas slėgio sumažėjimas per visą bandymo trukmę neviršija dydžio, apskaičiuoto pagal (5) formulę: DELTAPadm = 0.2T/d,                                                         (5) čia: DELTAPadm, leidžiamasis slėgio sumažėjimas, bar; d – dujotiekio vidinis skersmuo, mm; T– bandymo trukmė, h. Jeigu bandomąjį dujotiekį sudaro skirtingų skersmenų dl, d2, ... ,dn ruožai, tai d reikšmė apskaičiuojama pagal (6) formulę: d = (d12 l1 + d22 l2 + ... + dn2 ln) / (d1 l1 + d2 l2 + ... + dn ln),                     (6) čia: d1, d2,..., dn – dujotiekio ruožų vidiniai skersmenys, mm; l1, l2,..., ln  – atitinkamo skersmens dujotiekio ruožų ilgiai, m. Faktiškas slėgio sumažėjimas dujotiekiuose bandant jų sandarumą apskaičiuojamas pagal (7) formulę: DELTAΔP = (P1 + B1) – (P2 + B2),                                (7) čia: P1 ir P2 – perteklinis slėgis dujotiekyje pagal slėgmačio rodmenis, bar, bandymo pradžioje ir pabaigoje; B1 ir B2 – tas pats pagal barometro rodmenis, bar. 166. Perėjose per vandens kliūtis, AM, I–V kategorijų automobilių kelius ir geležinkelius turi būti bandomas dujotiekių: 166.1. mechaninis atsparumas – suvirinus vamzdyno arba jo dalį prieš nugabenant į vietą; 166.2. sandarumas – nugabenus vamzdyną į vietą, visiškai sumontavus ir jį užpylus; 166.3. sandarumas (sistemos) – kartu su prijungto dujotiekio sandarumo bandymu. Bandyti trumpų (iki 25 m) dujotiekio vamzdynų perėjose mechaninį atsparumą ir sandarumą leidžiama kartu su pagrindinio dujotiekio mechaniniu atsparumu ir sandarumu. 167. Prieš pradedant antžeminių dujotiekių, taip pat DRP dujotiekių sandarumo bandymą, vamzdžiai, pripildyti takiosios bandymo medžiagos, su bandymo slėgiu turi būti išlaikomi, kol takiosios bandymo medžiagos, esančios dujot …