LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL TEISINGUMO MINISTRO 1998 M. RUGPJŪČIO 17 D. ĮSAKYMO NR. 104 „DĖL ĮSTATYMŲ IR KITŲ TEISĖS AKTŲ RENGIMO REKOMENDACIJŲ“ PAKEITIMO 2002 m. kovo 21 d. Nr. 75 Vilnius Pakeičiu Įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo rekomendacijas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 1998 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. 104 „Dėl įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo rekomendacijų“ (Žin., 1998, Nr. 87-2416) ir išdėstau jas nauja redakcija (pridedama). TEISINGUMO MINISTRAS                                                             VYTAUTAS MARKEVIČIUS ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 1998 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. 104 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. 75 redakcija) ĮSTATYMŲ IR KITŲ TEISĖS AKTŲ RENGIMO REKOMENDACIJOS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo rekomendacijos (toliau – Rekomendacijos) parengtos remiantis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymu (Žin., 1995, Nr. 41-991). Rengiant įstatymus ir kitus teisės aktus taip pat vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymu (Žin., 1994, Nr. 43-772; 1998, Nr. 41-1131), Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ (Žin., 1993, Nr. 12-296), Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų registro įstatymu (Žin., 1995, Nr. 41-992), Lietuvos Respublikos Seimo statutu (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97), Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamentu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 728 (Žin., 1994, Nr. 63-1238; 1999, Nr. 92-2693) bei Dokumentų rengimo ir įforminimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2001 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 19 (Žin., 2001, Nr. 30-1009). 2. Rekomendacijose numatyti teisės aktų rengimo ypatumai pagal akto rūšį, formą ir teisės aktą priimančiąją instituciją, taip pat teisės aktų pakeitimų įforminimai teisinės technikos požiūriu. 3. Rekomendacijose ir jų priede pateikiami būdingiausi teisės aktų rengimo ir keitimo pavyzdžiai. II. BENDRIEJI TEISĖS AKTŲ RENGIMO PRINCIPAI IR REIKALAVIMAI 4. Teisės aktas yra parengtas, jeigu atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 5–12 straipsniuose nustatytus formos, struktūros, turinio ir kalbos reikalavimus. 5. Teisės akto turinys turi atitikti jo paskirtį, turi būti logiškas, glaustas ir aiškus. Tekste neturi būti nereikalingų arba netaisyklingų žodžių, žodžių junginių, pastabų ir dviprasmybių. Straipsnio (punkto) tekstas nekartojamas kituose straipsniuose (punktuose). Neleistina trumpinti žodžius, išskyrus atvejus, kai pateikiama nuoroda į leidinį, kuriame šis aktas oficialiai paskelbtas. Pirmą kartą minimas teisės akto pavadinimas negali būti trumpinamas. Teisės aktas turi atitikti Lietuvos Respublikos Konstituciją, taip pat kitus galiojančius teisės aktus (jeigu tame akte nėra normų, keičiančių galiojančius teisės aktus). 6. Teisės aktai rašomi laikantis bendrinės lietuvių kalbos normų ir teisinės terminijos. Tarptautiniai žodžiai vartojami tik tada, kai lietuvių kalboje nėra šių žodžių atitikmenų. Teisės akte visi bendriniai kitų kalbų žodžiai turi būti išversti į lietuvių kalbą. Pirmenybė teiktina lietuviškiems terminams. Prireikus tarptautinis terminas gali būti nurodytas pagrečiui su lietuviškuoju (vienas iš jų – skliausteliuose). Teisės aktas turi atitikti Svetimžodžių keitimo lietuviškais atitikmenimis tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. lapkričio 6 d. nutarimu Nr. 1340 (Žin., 2000, Nr. 95-2995), reikalavimus. Teisės akte turi būti teikiami sunorminti vietovardžiai. 7. Teisės aktų pirmąjį skyrių (jeigu jis neskirstomas į skirsnius) rekomenduojama vadinti „Bendrosios nuostatos“, paskutinį – „Baigiamosios nuostatos“. Kai teisės aktas skirstomas į dalis, skyrius ir skirsnius, viso teisės akto straipsniai (punktai) numeruojami ištisai, išskyrus, kai vienu įstatymu keičiami keli įstatymai. Šiuo atveju įstatymas skirstomas į skirsnius ir kiekviename skirsnyje straipsniai numeruojami iš naujo (Žr. Rekomendacijų priedo 25 pavyzdį). 8. Prireikus teisės aktą pildyti nauju straipsniu ar punktu jį įterpiant tarp kitų straipsnių ar punktų, teisės aktas pildomas straipsniu ar punktu su novela. Novelos žymimos papildomais arabiškais skaitmenimis, rašomais pagrindinio ženklo, žyminčio akto teksto dalies eiliškumą, dešinės pusės viršuje, pvz., 51, 52, 2515. Atskirais atvejais, jei teisės aktas pildomas straipsniu ar punktu (papunkčiu), kurio numeris teisės akte jau yra, po jo esantys straipsniai ar punktai (papunkčiai) turi būti pernumeruojami. 9. Teisės akto projekto viršuje, dešinėje lapo pusėje turi būti nuoroda „Projektas“, kuri rašoma mažosiomis paryškintomis raidėmis. Teisės akto projekte teisės aktą pasirašančiojo vardas ir pavardė nerašoma. III. Įstatymo forma ir struktūra 10. Įstatymo forma ir struktūra turi atitikti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 7, 8 ir 11 straipsnių reikalavimus. 11. Įstatyme eilės tvarka turi būti: Įstatymo pavadinimas; įstatymo priėmimo data ir numeris; įstatymo priėmimo vieta; įstatymo tekstas; įstatymą pasirašančiojo pareigos, vardas, pavardė. Įstatymo pavadinimas rašomas didžiosiomis paryškintomis raidėmis eilutės centre, o žodis „įstatymas“ nukeliamas į kitos eilutės centrą. Priklausomai nuo priimamo įstatymo pobūdžio įstatymo pavadinimas gali būti rašomas dviem būdais, pvz.: LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKESČIO UŽ APLINKOS TERŠIMĄ ĮSTATYMAS arba LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS IR JUNGTINIŲ AMERIKOS VALSTIJŲ VYRIAUSYBĖS EKSTRADICIJOS SUTARTIES RATIFIKAVIMO Įstatymo priėmimo data ir numeris išdėstomi vienoje eilutėje, centre mažosiomis neparyškintomis raidėmis. Įstatymo priėmimo vieta išdėstoma eilutės centre mažosiomis neparyškintomis raidėmis. Įstatymo tekstas pradedamas iš naujos eilutės preambule arba straipsniu arba struktūrine dalimi (I dalimi, I skyriumi, Pirmuoju skirsniu), kuri rašoma eilutės centre. Įstatymą pasirašančiojo pareigos išdėstomos po tekstu didžiosiomis neparyškintomis raidėmis eilutės kairėje, o vardas, pavardė – eilutės dešinėje. Įstatymo projekte įstatymą pasirašančiojo vardas ir pavardė nerašoma. 12. Įstatymo tekstą sudaro dalys, skyriai, skirsniai, straipsniai. Visos nurodytos įstatymo sudedamosios dalys privalo turėti pavadinimus. Įstatymo dalių, skyrių ir skirsnių pavadinimai rašomi didžiosiomis paryškintomis raidėmis eilutės centre. Straipsnių pavadinimai rašomi mažosiomis paryškintomis raidėmis. Įstatymo dalys ir skyriai žymimi romėniškais skaitmenimis iš eilės. Skirsniai žymimi skaitmenimis išreikštais žodžiais, kurie rašomi įvardžiuotine skaitvardžio forma (pvz., Pirmasis skirsnis). Jeigu įstatymo skyriai skirstomi į skirsnius, skirsniai kiekviename skyriuje numeruojami iš naujo. Atskiri to paties įstatymo skyriai gali neturėti skirsnių. (Žr. Rekomendacijų priedo 7 pvz.) 13. Įstatymo straipsniai žymimi arabiškais skaitmenimis ir numeruojami iš eilės. Visame įstatymo tekste po žodžio „straipsnis“ dedamas taškas ir straipsnio pavadinimas rašomas toje pačioje eilutėje. Įstatymo straipsnį sudaro dalys ir dalių punktai. Įstatymo straipsnių dalys pradedamos rašyti iš naujos eilutės ir žymimos arabiškais skaitmenimis su tašku. Straipsnio dalių punktai žymimi arabiškais skaitmenimis su skliausteliu. Jei įstatymo straipsnį sudaro tik viena dalis, ji skaitmeniu nežymima ir įvardijama kaip straipsnis (pvz., Civilinio kodekso 2.85, 4.47 straipsniai). Papildžius tokį straipsnį kita dalimi, buvęs straipsnio tekstas pažymimas straipsnio dalies skaitmeniu. 14. Įstatyme priklausomai nuo jo pobūdžio, turinio ir apimties gali būti ne visos sudedamosios dalys. Įstatymo tekstą gali sudaryti tik straipsniai. Įstatymas gali turėti preambulę, taip pat lentelių, grafikų, schemų, sąrašų ir kitų priedų. Įstatymo pradžioje paprastai nurodoma šio akto paskirtis ir kitos bendrosios nuostatos. Įstatymo pabaigoje paprastai nurodoma jo įsigaliojimo tvarka, taip pat kiti įstatymai, kurie netenka galios. 15. Įstatyme vartojamos sąvokos jo straipsnyje žymimos kaip straipsnio dalys (arabišku skaitmeniu su tašku) ir sąvokos paryškinamos. IV. Kito teisės akto forma ir struktūra 16. Kitas teisės aktas (Seimo nutarimas, Prezidento dekretas, Vyriausybės, kitos kolegialios institucijos nutarimas, ministro, kito institucijos ar įstaigos vadovo (toliau – institucijos) įsakymas turi atitikti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 6 ir 9 straipsniuose nustatytus formos ir struktūros reikalavimus. 17. Kitame teisės akte turi būti: Institucijos, įgaliotos jį priimti, pavadinimas; teisės akto rūšies pavadinimas, teisės akto pavadinimas (antraštė); teisės akto data, numeris, vieta; teisės akto tekstas; teisės aktą pasirašančiojo pareigos, vardas, pavardė. Teisės aktą priimančios institucijos pavadinimas rašomas didžiosiomis paryškintomis raidėmis ir dėstomas išilginiu centruotu būdu ir gali būti rašomas didesniu šriftu. Teisės akto rūšies pavadinimas rašomas atskiroje eilutėje, eilutės centre, o kitoje eilutėje rašoma antraštė išilginiu centruotu būdu didžiosiomis paryškintomis raidėmis. Teisės akto data ir numeris išdėstomi vienoje eilutėje, eilutės centre mažosiomis neparyškintomis raidėmis. Teisės akto priėmimo vieta išdėstoma eilutės centre mažosiomis neparyškintomis raidėmis. Teisės akto tekstas priklausomai nuo jį priimančios institucijos dėstomas laikantis Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 9 straipsnyje nustatytų kitų teisės aktų struktūros reikalavimų. 18. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimus ir Respublikos Prezidento dekretus sudaro straipsniai, jų dalys ir punktai. Straipsniai neturi pavadinimų, žymimi arabiškais skaitmenimis ir numeruojami iš eilės. Po skaitmens rašomas žodis „straipsnis“ ir dedamas taškas, straipsnio tekstas rašomas iš naujos eilutės. Straipsnio dalys žymimos arabiškais skaitmenimis iš eilės. Straipsnio dalių punktai žymimi arabiškais skaitmenimis su skliausteliu. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimais ir Respublikos Prezidento dekretais tvirtinami teisės aktai turi punktus ir papunkčius. Punktai žymimi arabiškais skaitmenimis su tašku, o papunkčiai žymimi arabiškais skaitmenimis su skliausteliu. 19. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir kitų institucijų teisės aktus sudaro punktai, jų pastraipos ir punktų papunkčiai. Punktai žymimi arabiškais skaitmenimis ir numeruojami iš eilės. Po skaitmens dedamas taškas. Punktų pastraipos nenumeruojamos. Punktų papunkčiai žymimi arabiškais skaitmenimis ir turi pradinį punkto ir savo eilės skaitmenį. Tarp punkto ir papunkčio skaitmens ir po papunkčio skaitmens dedami taškai. Atskirai numeruoti papunkčiai gali būti vadinami punktais. Viso teisės akto punktų numeracija yra ištisinė. 20. Punktų pastraipos skaičiuojamos nuo punkto pradžios. Jei punktas pradedamas pastraipa ir po dvitaškio punktas toliau dėstomas pastraipomis, punkto pirmoji pastraipa yra iki dvitaškio. Teisės akto tekste minimos pastraipos rašomos žodžiais, įvardžiuotine skaitvardžio forma. Pastraipos, kaip teisės akto struktūros dalis, pripažįstamos netekusiomis galios (o ne išbraukiamos). 21. Kituose teisės aktuose vartojamos sąvokos dėstomos kaip punkto pastraipos ir sąvokos paryškinamos. 22. Seimo nutarimais, Prezidento dekretais, Vyriausybės, kitos kolegialios institucijos nutarimais, ministro, kito institucijos ar įstaigos vadovo įsakymais tvirtinami nuostatai, tvarkos, koncepcijos, programos ir kt. gali būti skirstomi į skyrius ir skirsnius, kurie žymimi romėniškais skaitmenimis iš eilės. Skyriai ir skirsniai turi pavadinimus, kurie rašomi didžiosiomis paryškintomis raidėmis. 23. Prezidento dekretų, Ministro Pirmininko potvarkių, ministro ir kitų valstybės institucijų vadovų įsakymų dėstomojoje dalyje tvarkomąjį veiksmą reiškiantis žodis rašomas veiksmažodžio esamojo laiko vienaskaitos pirmojo asmens forma: „tvirtinu“, „skiriu“, „išdėstau“, „pavedu“, „pripažįstu (arba laikau) netekusiu (netekusiais) galios“ ir pan. Įsakymuose žodis „įsakau“ paprastai nerašomas – šis žodis rašomas tais atvejais, kai įsakymas taikomas ministerijai priskirtoms įstaigoms bei valstybės įmonėms. Kolegialių institucijų teisės aktuose rašoma veiksmažodžio bendraties forma: „pripažinti netekusiu (netekusiais) galios“, „patvirtinti“ ir panašiai. V. Oficialaus paskelbimo šaltinių nurodymas keičiant, pildant ar pripažįstant netekusiais galios įstatymus 24. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 11 straipsnio 4 dalį, įstatymo, kuriuo keičiamas, pildomas arba pripažįstamas netekusiu galios kitas įstatymas, ar jo straipsnis, dalis ar punktas (toliau – keičiamasis įstatymas), pradžioje po nuorodos į įstatymo priėmimo vietą turi būti nurodomas (atskira eilute, skliausteliuose) keičiamo, papildomo arba pripažįstamo netekusiu galios įstatymo oficialus paskelbimo šaltinis ir įstatymų, kuriais buvo keičiamas ar pildomas atitinkamas to įstatymo straipsnis, jo dalis ar punktas, oficialaus paskelbimo šaltiniai. 25. Nurodant keičiamojo įstatymo oficialaus paskelbimo šaltinius, vadovaujamasi šiomis nuostatomis: 25.1. Jei įstatyme keičiami, pildomi ar pripažįstami netekusiais galios keli įstatymo straipsniai, nurodomas pirminis šio įstatymo oficialaus paskelbimo šaltinis ir įstatymų, kuriais buvo keičiami ar pildomi šie įstatymo straipsniai, oficialaus paskelbimo šaltiniai, pvz.: Lietuvos Respublikos 2001 m. birželio 26 d. įstatymu Nr. IX-393 Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatyme buvo pakeista 15 straipsnio 2 dalis ir pripažintas netekusiu galios 16 straipsnis, todėl Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 15 straipsnio pakeitimo ir 16 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatyme (Žin., 2001, Nr. 62-2216) buvo nurodytas Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo pirminis oficialaus paskelbimo šaltinis ir įstatymų, kuriais buvo pakeisti 15 ir 16 straipsniai oficialaus paskelbimo šaltiniai: (Žin., 1990, Nr. 24-601; 1993, Nr. 16-404; 1994, Nr. 15-251; 1996, Nr. 46-1105; 1998, Nr. 68-1977); arba Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 2591 straipsnis Lietuvos Respublikos 2000 m. vasario 17 d. įstatymu Nr. VIII-1543 (Žin., 2000, Nr. 22-552) buvo išdėstytas nauja redakcija, todėl keičiant ar pildant šį straipsnį nurodomas pirminis kodekso oficialaus paskelbimo šaltinis ir įstatymų, kuriais kodeksas buvo papildytas 2591 straipsniu, straipsnis išdėstytas nauja redakcija ir vėliau keičiamas, oficialaus paskelbimo šaltiniai: (Žin., 1985, Nr. 1-1, Nr. 33-370; 2000, Nr. 22-552, Nr. 32-888, Nr. 41-1164, Nr. 54-1557, 1558, Nr. 56-1645, Nr. 64-1913, Nr. 81-2443, Nr. 89-2745, Nr. 92-2871, 2884, Nr. 113-3610; 2001, Nr. 25-826, Nr. 39-1328). 25.2. Jeigu įstatymas (kodeksas) buvo pildytas straipsniais su novela (pvz., 51, 52, 11623, 11624 ir t. t.), pildant sekančiu to paties numerio straipsniu su novela, įstatyme nurodomas pirminis kodekso oficialaus paskelbimo šaltinis ir paskutinio papildymo šio straipsnio su novela įstatymo oficialaus paskelbimo šaltinis, pvz.: Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas 2000 m. birželio 17 d. įstatymu Nr. VIII-1750 (Žin., 2000, Nr. 56-1645) buvo papildytas 17225 straipsniu, todėl pildant kodeksą 17226 straipsniu, įstatyme nurodomas pirminis kodekso oficialaus paskelbimo šaltinis ir paskutiniojo įstatymo, kuriuo kodeksas buvo papildytas 17225 straipsniu oficialaus paskelbimo šaltinis: (Žin., 1985, Nr. 1-1; 2000, Nr. 56-1645). 25.3. Jei įstatymas išdėstomas nauja redakcija, turi būti nurodomas pirminis šio įstatymo paskelbimo šaltinis ir visų įstatymų, kuriais buvo keičiami, pildomi ar pripažįstami netekusiais galios to įstatymo straipsniai, jų dalys ar punktai, oficialaus paskelbimo šaltiniai, pvz.: Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas 1998 m. balandžio 28 d. įstatymu Nr. VIII-717 buvo išdėstytas nauja redakcija ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo pakeitimo įstatyme (Žin., 1998, Nr. 41-1131) aktų oficialaus paskelbimo šaltiniai nurodyti taip: (Žin., 1994, Nr. 43-772; 1996, Nr. 115-2667, Nr. 120-2819, Nr. 121-2850, Nr. 122-2864; 1997, Nr. 30-704). 25.4. Jei keičiamas įstatymas, kuris jau buvo išdėstytas nauja redakcija, turi būti nurodomas šio įstatymo pirminis oficialaus paskelbimo šaltinis ir jo naujos redakcijos oficialaus paskelbimo šaltinis, pvz.: Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymas 2001 m. gegužės 17 d. įstatymu Nr. IX-330 (Žin., 2001, Nr. 45-1574) buvo išdėstytas nauja redakcija. Jį keičiant, nurodomas pirminis Žemės ūkio bendrovių įstatymo oficialaus paskelbimo šaltinis ir naujos įstatymo redakcijos oficialaus paskelbimo šaltinis, iki tol buvę pakeitimai nebenurodomi: (Žin., 1991, Nr. 13-328; 2001, Nr. 45-1574). 25.5. Jei vienu įstatymu keičiami keli įstatymai (jų straipsniai, dalys ar punktai), jie keičiami atskiruose pakeitimo įstatymo skirsniuose ir keičiamų įstatymų oficialaus paskelbimo šaltiniai nurodomi po skirsnio pavadinimo (žr. Rekomendacijų priedo 25 pavyzdį). VI. ĮSTATYMO PAKEITIMAS, PAPILDYMAS AR PRIPAŽINIMAS NETEKUSIU GALIOS 26. Keičiant ar pildant įstatymą (kodeksą) bei pripažįstant netekusiais galios atskirus jo straipsnius (straipsnio dalis, punktus) laikomasi Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos 11 straipsnyje nurodytų reikalavimų. 27. Vienu įstatymu paprastai keičiamas tik vienas įstatymas. Jeigu keičiamas ar pildomas įstatymas yra susijęs su kitų įstatymų pakeitimais, jie gali būti keičiami ar pildomi vienu įstatymu. Šiuo atveju įstatymas skirstomas į skirsnius ir straipsnius. Kiekviename skirsnyje straipsniai numeruojami iš naujo. (Žr. Rekomendacijų priedo 25 pavyzdį.) 28. Keičiant ar pildant įstatymus, paskelbtus iki Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo įsigaliojimo (Žin., 1995, Nr. 41-991), jų forma ir struktūra nekeičiama. Jie gali neturėti šio įstatymo nustatytos įstatymo formos ir struktūros. Jei įstatymo, priimto iki šio įstatymo įsigaliojimo, straipsnių dalys nebuvo pažymėtos skaitmenimis, juos keičiant, straipsnių dalys skaitmenimis nežymimos ir šių įstatymų straipsnių tekste minimos straipsnių dalys rašomos žodžiais, įvardžiuotine skaitvardžio forma (pvz., 5 straipsnio antroji dalis). Kai šie įstatymai dėstomi nauja redakcija, jie dėstomi laikantis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 7 ir 8 straipsniuose nustatytos įstatymo formos ir struktūros reikalavimų. 29. Įstatymų, priimtų po Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo įsigaliojimo, straipsnių dalys žymimos arabiškais skaitmenimis ir įstatymų straipsnių tekste minimos straipsnių dalys rašomos arabišku skaitmeniu (pvz., 5 straipsnio 2 dalis). I. Keičiančiojo įstatymo pavadinimo rašymas 30. Jeigu keičiamas įstatymas (kodeksas), keičiančiojo įstatymo pavadinime nurodomi visi keičiami ar pildomi straipsniai, straipsniai, kuriais įstatymas papildomas, taip pat straipsniai, kurie pripažįstami netekusiais galios. Jeigu keičiamas įstatymo visas atskiras skirsnis, skyrius, dalis ar priedėlis, jie taip pat nurodomi įstatymo pavadinime. Įstatymo pavadinimas rašomas didžiosiomis raidėmis ir paryškinamas, pvz.: LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ TEISĖS PAŽEIDIMŲ KODEKSO 163, 164, 165, 166, 198, 199, 201, 202 STRAIPSNIŲ ir IV skyriaus PAKEITIMO, kodekso PAPILDYMO 1631, 1632, 1633, 1634, 1635 STRAIPSNIAIS bei 17, 29, 172 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMAS Jei įstatyme keičiama daug straipsnių, vadovaujantis protingumo kriterijais, keičiančiojo įstatymo pavadinime straipsniai gali būti nenurodomi ir įstatymo pavadinimas rašomas taip: LIETUVOS RESPUBLIKOS AKCINIŲ BENDROVIŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS II. Keičiančiojo įstatymo straipsnio pavadinimo rašymas 31. Straipsnio pavadinimas rašomas laikantis šių reikalavimų: 31.1. Straipsnio pavadinimas rašomas mažosiomis paryškintomis raidėmis. Straipsnio pavadinime nurodomi keičiamojo įstatymo straipsnis, dalis (dalys) ar punktai, pvz.: 1 straipsnis. 1 straipsnio 2 dalies pakeitimas 1 straipsnis. 1 straipsnio 36 punkto pakeitimas 1 straipsnis. 7 straipsnio 2, 7, 8 dalių pakeitimas ir papildymas 9 dalimi 1 straipsnis. 1 straipsnio 2 dalies 6, 7 ir 10 punktų pakeitimas 31.2. Jei straipsnyje keičiamos kelios dalys, pildoma naujomis dalimis ir visas straipsnis dėstomas nauja redakcija, straipsnio pavadinime keičiamos bei pildomos dalys ar punktai nenurodomi. Šiuo atveju straipsnio pavadinimas rašomas taip: 1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas 1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas ir papildymas 31.3. Jei straipsnio pavadinimas netelpa vienoje eilutėje, kita straipsnio pavadinimo eilutė rašoma po straipsnio pavadinimu, pvz.: 1 straipsnis. 1 straipsnio 2, 3 dalių pakeitimas, 8 dalies papildymas 6 punktu ir 9 dalies pripažinimas netekusia galios (Žr. Rekomendacijų priedo 15 ir 16 pavyzdžius.) III. Įstatymo straipsnio, jo dalies ar punkto keitimas iš esmės 32. Jei įstatymo (kodekso) straipsnis, jo dalis ar punktas keičiami iš esmės, išdėstoma pakeitimo esmė ir pateikiama keičiamojo straipsnio, jo dalies ar punkto nauja redakcija. Keičiant straipsnį, jo dalį ar punktą iš esmės, laikomasi šių reikalavimų: 32.1. Straipsnio, jo dalies ar punkto pakeitimo esmė pradedama dėstyti žodžiu „Pakeisti…“. 32.2. Jei visas straipsnis dėstomas nauja redakcija, kartu dėstomas ir straipsnio pavadinimas, pvz.: 5 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „8 straipsnis. Visuomeninių organizacijų nariai (Straipsnio tekstas)“. 32.3. Jei keičiama straipsnio dalis, straipsnio pavadinime ir pakeitimo esmėje nurodomas keičiamasis straipsnis ir jo dalis. Pakeitimo esmėje keičiamos straipsnio dalys rašomos arabiškais skaitmenimis, nors keičiamo įstatymo straipsnių dalys ir nebuvo numeruotos skaitmenimis. Jei įstatymo dalys buvo sunumeruotos skaitmenimis, kabutėse nurodomas ir dėstomosios dalies skaitmuo, pvz.: 4 straipsnis. 5 straipsnio 3 dalies pakeitimas Pakeisti 5 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. (Dalies tekstas)“. 32.4. Jei keičiamas straipsnio ar straipsnio dalies punktas, straipsnio pavadinime ir pakeitimo esmėje nurodomas keičiamasis straipsnis (ir jo dalis) ir keičiamasis punktas, pvz.: 1 straipsnis. 1 straipsnio 2 dalies 3 punkto pakeitimas Pakeisti 1 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) (Punkto tekstas)“. 32.5. Jei keičiamos kelios straipsnio dalys ar jų punktai ir visas straipsnis nedėstomas nauja redakcija, straipsnio dalys ar punktai keičiami atskirai ir keičiantysis straipsnis gali būti sudarytas iš kelių dalių, pvz.: 1 straipsnis. 1 straipsnio 2, 3 dalies pakeitimas ir 4 dalies 5 punkto pakeitimas 1. Pakeisti 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. (Dalies tekstas). „ 2. Pakeisti 1 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. (Dalies tekstas).“ 3. Pakeisti 1 straipsnio 4 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5. (Punkto tekstas).“ (Žr. Rekomendacijų priedo 15 pavyzdžio 4 ir 5 straipsnius.) IV. Įstatymo papildymas nauju straipsniu (jo dalimi ar punktu) 33. Jei įstatymas (kodeksas) pildomas nauju straipsniu (jo dalimi ar punktu), išdėstoma papildymo esmė ir pateikiamas naujojo straipsnio (jo dalies ar punkto) tekstas. Pildant nauju straipsniu (jo dalimi ar punktu) laikomasi šių reikalavimų: 33.1. Jei įstatymas (kodeksas) pildomas nauju straipsniu jį įterpiant tarp kitų straipsnių, siekiant išvengti po įterpiamo straipsnio esančių straipsnių pernumeravimo, įstatymas (kodeksas) paprastai pildomas straipsniu su novela, pvz.: 51 straipsnis, 52 straipsnis, 2515 straipsnis. 33.2. Jei įstatymas pildomas nauju straipsniu, jo dalimi ar punktu, kurio numeris įstatyme jau yra, po jo iš eilės esantys straipsniai, jų dalys ar punktai iš karto turi būti pernumeruojami. Kai pernumeruoti straipsniai, jų dalys ar punktai keičiami tuo pačiu įstatymu, jie keičiami nurodant jau naująjį straipsnio, jo dalies ar punkto numerį. Jei pernumeruoti straipsniai, jų dalys ar punktai yra nurodyti kituose įstatymo straipsniuose ar kituose įstatymuose, reikia keisti ir kitus įstatymo straipsnius ar kitus įstatymus, kuriuose keičiamojo įstatymo straipsniai yra paminėti. Siekiant išvengti įstatymų keitimo painiavos, įstatymo papildymo naujais straipsniais, dalimis ar punktais, kurių numeriai įstatyme jau yra, reikėtų vengti. 33.3. Kai kodeksas pildomas nauju straipsniu, keičiančiojo įstatymo straipsnio pavadinimas ir papildymo esmė dėstoma taip: 1 straipsnis. Kodekso papildymas 413 straipsniu Papildyti Kodeksą 413 straipsniu: „413 straipsnis. Nelegalus darbas (Straipsnio tekstas)“. Kai įstatymas pildomas nauju straipsniu, keičiančiojo įstatymo straipsnio pavadinimas ir papildymo esmė dėstoma taip: 1 straipsnis. Įstatymo papildymas 3716 straipsniu Papildyti Įstatymą 3716 straipsniu: „3716 straipsnis. Specialiosios akcijos (Straipsnio tekstas)“. 33.4. Jei straipsnis pildomas nauja dalimi (punktu) įterpiant dalį (punktą) tarp buvusių dalių (punktų), papildymo esmėje nurodoma, kad straipsnis pildomas nauja dalimi (dalimis). Šiuo atveju būtina pernumeruoti po naujos dalies įterpimo einančias straipsnio dalis (punktus). Straipsnio pavadinimas ir papildymo esmė dėstomi taip: 1 straipsnis. 1 straipsnio papildymas ir pakeitimas 1. Papildyti 1 straipsnį nauja 2 dalimi: „2. (Dalies tekstas)“. 2. Buvusias 1 straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalis laikyti atitinkamai 3, 4, 5 ir 6 dalimis. arba 1 straipsnis. 102 straipsnio papildymas ir pakeitimas 1. Papildyti 102 straipsnį nauju 8 punktu: „8) (Punkto tekstas)“. 2. Buvusius 102 straipsnio 8, 9, 10 ir 11 punktus laikyti atitinkamai 9, 10, 11 ir 12 punktais. (Žr. Rekomendacijų priedo 15 pavyzdžio 2, 10, 11 straipsnius ir 16 pavyzdžio 3 straipsnį.) 33.5. Jei straipsnis (jo dalis) pildomas dalimi (punktu) straipsnio ar dalies pabaigoje, straipsnio pavadinimas ir papildymo esmė dėstomi taip: 1 straipsnis. 1 straipsnio 2 dalies papildymas 8 punktu Papildyti 1 straipsnio 2 dalį 8 punktu: „8) (Punkto tekstas)“. V. Įstatymo straipsnio (dalies, punkto) keitimas įrašant, keičiant, išbraukiant žodžius (skaičius) 34. Jei keičiamas įstatymas, kurio straipsnyje (jo dalyje ar punkte) reikia išbraukti žodžius (skaičius), įrašyti naujus žodžius (skaičius), vietoj vienų žodžių (skaičių) įrašyti kitus žodžius (skaičius), dėstant pakeitimų esmę nurodomas keičiamasis straipsnis (jo dalis ar punktas), kokius žodžius (skaičius) išbraukti, po kokių žodžių (skaičių) ar vietoj kokių žodžių (skaičių) įrašyti naujus žodžius (skaičius), ir straipsnis (jo dalis ar punktas) išdėstomas nauja redakcija. Šiuo atveju laikomasi šių reikalavimų: 34.1. Pakeitimų esmė pradedama dėstyti pradžioje nurodant straipsnio numerį, pvz.: … straipsnyje vietoj žodžių (ir skaičių) „…“ įrašyti žodžius (skaičius) „…“ ir šį straipsnį išdėstyti taip: … straipsnio … dalyje po žodžių „…“ įrašyti žodžius „…“ ir šią dalį išdėstyti taip: … straipsnio … punkte išbraukti žodžius „…“ ir šį punktą išdėstyti taip: (Žr. Rekomendacijų priedo 15 pavyzdžio 3, 6, 9, 11 straipsnius.) 34.2. Jei keičiami, įrašomi žodžiai (skaičiai) visose straipsnio dalyse (ar daugelyje jo dalių), norimi įrašyti, išbraukti, pakeisti žodžiai (skaičiai) išdėstomi pakeitimo esmėje bendrai ir visas straipsnis išdėstomas nauja redakcija, pvz.: 15 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas 23 straipsnio 1 dalyje prieš žodį „įstatų“ įrašyti žodį „neteisėto“, išbraukti žodžius „apylinkės“, „pagal visuomeninės organizacijos buveinės vietą“, „arba dalyvaujančių jos veikloje asmenų“, vietoj skaičiaus ir žodžio „20 dienų“ įrašyti žodį „mėnesį“, 2 dalyje po žodžio „tikrovės“ įrašyti žodžius „organizacijos steigimo“ ir visą straipsnį išdėstyti taip: „23 straipsnis.     Skundų dėl visuomeninių organizacijų įstatų įregistravimo, visuomeninės organizacijos reorganizavimo ar veiklos nutraukimo organizacijos sprendimu teisminis nagrinėjimas (Straipsnio tekstas).“ (Žr. Rekomendacijų priedo 15 pavyzdžio 15 straipsnį.) arba 7 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas 11 straipsnio 1 dalies pirmajame sakinyje po žodžio „veiklą“ įrašyti žodžius „ir į jų vidaus reikalus, jeigu jos nepažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos ar kitų įstatymų“, papildyti šią dalį nauju sakiniu, 2 dalį pripažinti netekusia galios ir visą straipsnį išdėstyti taip: „11 straipsnis. Visuomeninių organizacijų veiklos garantijos (Straipsnio tekstas).“ (Žr. Rekomendacijų priedo 15 pavyzdžio 7 straipsnį.). 34.3. Jei keičiamo įstatymo straipsnyje kai kuriose dalyse daromi įvairūs pakeitimai, straipsnis pildomas naujomis įterpiamomis dalimis, tai nurodoma pakeitimo esmėje bendrai ir visas straipsnis gali būti išdėstomas nauja redakcija, nekeičiant jo atskiromis dalimis, pvz.: 10 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas ir papildymas 17 straipsnio 1 dalyje po žodžio „teritoriją“ įrašyti žodžius „ir tarptautinių visuomeninių organizacijų Lietuvos skyrių“, pakeisti šio straipsnio 5 dalį, po 5 dalies papildyti straipsnį naujomis 6 ir 7 dalimis, buvusią 6 dalį laikyti 8 dalimi, papildyti straipsnį nauja 9 dalimi, buvusias 7 ir 8 dalis laikyti 10 ir 11 dalimis ir visą straipsnį išdėstyti taip: „17 straipsnis. Visuomeninių organizacijų įstatų registravimo tvarka (Straipsnio tekstas).“ (Žr. Rekomendacijų priedo 15 pavyzdžio 10 straipsnį.). 34.4. Jei keičiamos kelios straipsnio dalys ar jų punktai ir straipsnis nedėstomas nauja redakcija, straipsnio dalys ar punktai keičiami atskirose keičiančiojo įstatymo straipsnio dalyse, pvz.: 11 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas ir papildymas 1. 18 straipsnio 1 dalies 1 punkte vietoj skaičių „4, 6 ir 7“ įrašyti skaičius „6, 7 ir 9“ ir šį punktą išdėstyti taip: „1) (Punkto tekstas).“ 2. 18 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžio „šeštojoje“ įrašyti žodį „aštuntojoje“ ir šią dalį išdėstyti taip: „(Dalies tekstas).“ 3. Papildyti 18 straipsnį 4 dalimi: „(Dalies tekstas)“. (Žr. Rekomendacijų priedo 15 pavyzdžio 3, 9, 11 straipsnius ir 16 pavyzdžio 2 straipsnį.) 34.5. Jei keičiami (įrašomi, išbraukiami) žodžiai (skaičiai) įstatymo skyriaus ar skirsnio pavadinime, straipsnio pavadinime nurodomas keičiamasis skyrius ar skirsnis ir pakeitimo esmėje nurodoma, kokius žodžius išbraukti ar įrašyti, pvz.: 16 straipsnis. Įstatymo penktojo skirsnio pavadinimo pakeitimas Įstatymo penktojo skirsnio pavadinime po žodžio „veiklos“ įrašyti žodžius „sustabdymas ir“ ir šį pavadinimą išdėstyti taip: „VISUOMENINIŲ ORGANIZACIJŲ VEIKLOS SUSTABDYMAS IR PASIBAIGIMAS“ VI. įstatymo Straipsnio, jo dalių ar punktų pripažinimas netekusiais galios 35. Jei straipsnis, jo dalis ar punktas pripažįstami netekusiais galios, straipsnio pavadinimas ir pakeitimo esmė dėstomi taip: 5 straipsnis. 25 straipsnio pripažinimas netekusiu galios 25 straipsnį pripažinti netekusiu galios; arba 7 straipsnis. 6 straipsnio 5 dalies pripažinimas netekusia galios 6 straipsnio 5 dalį pripažinti netekusia galios; arba 9 straipsnio 4 dalies 7 punktą pripažinti netekusiu galios; arba 14 straipsnis. 2 straipsnio 6 dalies 9 punkto pripažinimas netekusiu galios 2 straipsnio 6 dalies 9 punktą pripažinti netekusiu galios. 36. Pripažinus netekusiu galios įstatymo straipsnį, jo dalį ar punktą, paprastai po jų einančių straipsnių, jo dalių, jei jos sunumeruotos skaitmenimis, bei punktų pernumeruoti nereikia. 37. Jei straipsnio dalys nesunumeruotos skaitmenimis, pripažinus netekusia galios straipsnio dalį, reikia pernumeruoti straipsnio dalis. Jos pernumeruojamos atskiroje straipsnio dalyje, pvz.: 1 straipsnis. 6 straipsnio 3 dalies pripažinimas netekusia galios 1. 6 straipsnio 3 dalį pripažinti netekusia galios. 2. Buvusias 6 straipsnio 4 ir 5 dalis laikyti atitinkamai 3 ir 4 dalimis. VII. Įstatymo pripažinimas netekusiu galios 38. Įstatymas gali būti pripažintas netekusiu galios priimant naują įstatymą arba atskiru įstatymu. Įstatymą pripažįstant netekusiu galios, pripažįstami netekusiais galios ir visi jį keitę įstatymai: 38.1. Jei priimant naują įstatymą jo pabaigoje atskiru straipsniu ar punktu pripažįstami netekusiais galios anksčiau galioję įstatymai, pripažįstamo netekusiu galios įstatymo oficialaus paskelbimo šaltinis nurodomas toje pačioje eilutėje po įstatymo pavadinimo. Jeigu įstatymas buvo keistas, atskirai tokia pat tvarka pripažįstami netekusiais galios jį keitę įstatymai, nurodant jų oficialaus paskelbimo šaltinius. (Žr. Rekomendacijų priedo 6 pavyzdį.) 38.2. Jei įstatymas pripažįstamas netekusiu galios atskiru įstatymu, tuo pačiu įstatymu pripažįstami netekusiais galios ir jį keitę įstatymai, sudarant netekusių galios įstatymų sąrašą. Pripažįstamo netekusiu galios įstatymo ir jį keitusių įstatymų oficialaus paskelbimo šaltiniai nurodomi toje pačioje eilutėje po kiekvieno įstatymo pavadinimo. (Žr. Rekomendacijų priedo 16a pavyzdį.) 38.3. Jei atskiru įstatymu pripažįstamas netekusiu galios įstatymas, kuris nebuvo keistas kitais įstatymais, jo oficialaus paskelbimo šaltinis nurodomas įstatymo pradžioje (atskira eilute, skliausteliuose) po nuorodos į įstatymo priėmimo vietą. VIII. Įstatymo ar kito Teisės akto išdėstymas nauja redakcija 39. Jei keičiamajame teisės akte keičiama ar buvo pakeista daugiau kaip pusė jo straipsnių (punktų), keičiamasis teisės aktas paprastai dėstomas nauja redakcija arba parengiamas naujas teisės aktas. (Teisės akto išdėstymą nauja redakcija žr. Rekomendacijų priede: įstatymo – 22 pavyzdį, Seimo nutarimo – 23 pavyzdį, Prezidento dekreto – 23a pavyzdį, Vyriausybės nutarimo – 24, 24a pavyzdžius.) IX. Įstatymo pakeitimo projekto lyginamasis variantas 40. Rengiant įstatymo pakeitimo projektą, parengiamas ir įstatymo pakeitimo projekto lyginamasis variantas, laikantis Lietuvos Respublikos Seimo statuto reikalavimų: 40.1. Įstatymo pakeitimo projekto lyginamojo varianto viršuje, lapo dešiniajame kampe, kampiniu vėliaviniu būdu mažosiomis paryškintomis raidėmis įrašoma: Projekto lyginamasis variantas 40.2. Projekto lyginamasis variantas dėstomas analogiškai kaip ir parengtasis įstatymo pakeitimo projektas, jame nurodytieji daromi pakeitimai turi sutapti su įstatymo projekte keičiamų straipsnių nurodytais pakeitimais. 40.3. Projekto lyginamajame variante naujos redakcijos straipsnio (jo dalies ar punkto) tekste pakeitimai paryškinami, o siūlomi išbraukti žodžiai perbraukiami plona linija. 40.4. Jei siūloma iš esmės pakeisti straipsnį (jo dalį ar punktą), pateikiamas buvusios (perbrauktos plona linija) ir naujos straipsnio (jo dalies ar punkto) redakcijos paryškintas tekstas. 40.5. Jei siūloma papildyti nauju straipsniu (jo dalimi ar punktu), pateikiamas naujo straipsnio (jo dalies ar punkto) paryškintas tekstas. 40.6. Jei siūloma pripažinti netekusiu galios visą straipsnį (jo dalį ar punktą), pakeitimų esmėje nurodomas siūlomo pripažinti netekusiu galios straipsnio (jo dalies ir punkto) numeris ir pateikiamas visas šio straipsnio (jo dalies ar punkto) tekstas, perbrauktas plona linija. 40.7. Jei įstatymas dėstomas nauja redakcija, analogiškai, kaip ir darant atskirų įstatymo straipsnių pakeitimus, parengiamas įstatymo pakeitimo projekto lyginamasis variantas, buvusiame įstatymo tekste pažymint (išbraukiant, paryškinant) daromus pakeitimus. (Žr. Rekomendacijų priedo įstatymo pakeitimo projekto ir šio projekto lyginamojo varianto 15 ir 15a pavyzdžius.) 40.8. Jei dėstomas nauja redakcija įstatymas keičiasi iš esmės ir įstatymo pakeitimo projekto lyginamojo varianto parengti neįmanoma, šiuo atveju projekto lyginamasis variantas nepateikiamas. VII. Įstatymo ar kito teisės akto oficialaus paskelbimo šaltinių nurodymas kito teisės akto preambulėje ar kito teisės akto tekste 41. Jei Vyriausybės nutarimas, ministro, kitos institucijos ar įstaigos vadovo įsakymas ar kitos kolegialios institucijos teisės aktas (toliau vadinama – kitas teisės aktas) priimamas vadovaujantis konkrečiu įstatymu, duodant nuorodą šio teisės akto preambulėje į įstatymą ir nurodant jo oficialaus paskelbimo šaltinius, vadovaujamasi šiomis nuostatomis: 41.1. Įstatymo, kuriuo vadovaujamasi, kito teisės akto preambulėje nurodomas įstatymo pavadinimas ir jo oficialaus paskelbimo šaltinis, kuris rašomas po įstatymo pavadinimo, pvz.: Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymu (Žin., 1994, Nr. 102-2049), Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:. 41.2. Jei įstatymas buvo keistas keletą kartų, bet nedėstytas nauja redakcija, kito teisės akto preambulėje nurodomas tik pirminis įstatymo oficialaus paskelbimo šaltinis. 41.3. Jei įstatymas buvo išdėstytas nauja redakcija, kito teisės akto preambulėje nurodomas pirminis įstatymo oficialaus paskelbimo šaltinis ir naujos redakcijos oficialaus paskelbimo šaltinis, pvz.: Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos miškų įstatymu (Žin., 1994, Nr. 96-1872; 2001, Nr. 35-1161), Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:. 41.4. Jei kitas teisės aktas priimamas vadovaujantis įstatymu ir duodama nuoroda į jo straipsnį, kito teisės akto preambulėje nurodomas šio įstatymo pirminis oficialaus paskelbimo šaltinis (ir įstatymo naujos redakcijos, jei ji buvo) ir to straipsnio pakeitimų oficialaus paskelbimo šaltiniai. 41.5. Jei kitas teisės aktas priimamas vadovaujantis įstatymu ir duodama nuoroda į straipsnio dalį, kito teisės akto preambulėje nurodomas šio įstatymo pirminis oficialaus paskelbimo šaltinis (ir įstatymo naujos redakcijos, jei ji buvo) ir tik to straipsnio dalies pakeitimų oficialaus paskelbimo šaltiniai, pvz.: Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 43-772; 1998, Nr. 41-1131; 2000, Nr. 92-2843) 29 straipsnio 11 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:. 41.6. Jei kitas teisės aktas priimamas vadovaujantis įstatymu ir duodama nuoroda į straipsnio dalies punktą, kito teisės akto preambulėje nurodomas šio įstatymo pirminis oficialaus paskelbimo šaltinis (ir įstatymo naujos redakcijos, jei ji buvo) ir to straipsnio visos dalies pakeitimų oficialaus paskelbimo šaltiniai. 42. Jei kito teisės akto preambulėje duodama nuoroda į Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą, nurodoma Seimo nutarimo data, numeris, antraštė bei oficialaus paskelbimo šaltinis (ir naujos redakcijos, jei jis buvo išdėstytas), jeigu tai reikalinga, ir straipsnis, jo dalis ar punktas. Jei straipsnis buvo keistas, nurodoma ir jo pakeitimų oficialaus paskelbimo šaltiniai. 43. Jei kito teisės akto preambulėje duodama nuoroda į Respublikos Prezidento dekretą, nurodoma dekreto data, numeris, antraštė bei oficialaus paskelbimo šaltinis, jeigu tai reikalinga, ir straipsnis, jo dalis ar punktas. Jei straipsnis buvo keistas, nurodoma ir jo pakeitimų oficialaus pakeitimo šaltiniai. 44. Jei kitas teisės aktas priimamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, preambulėje nurodoma Vyriausybės nutarimo data, numeris, antraštė bei oficialaus paskelbimo šaltinis, jei reikia, ir nutarimo punktas ar punktai, kurie rašomi po paskelbimo šaltinio. Jeigu nutarimas buvo išdėstytas nauja redakcija, nurodomas ir nutarimo naujos redakcijos paskelbimo šaltinis. Jei nurodytas nutarimo punktas buvo keistas, nurodoma ir šio punkto pakeitimų oficialaus paskelbimo šaltiniai. 45. Jei kitas teisės aktas priimamas vadovaujantis nuostatais, tvarka, programa ir pan., patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu ar kitu teisės aktu, kito teisės akto preambulėje nurodomi nuostatų, tvarkos, programos ir pan. pavadinimas, nutarimo ar kito teisės akto data, numeris ir teisės akto oficialaus paskelbimo šaltinis (ir naujos redakcijos, jei buvo išdėstytas), prireikus ir punktas. Šiuo atveju nutarimo ar kito teisės akto antraštė neberašoma. Pvz.: Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1196 (Žin., 2001, Nr. 86-3015) 25 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:. 46. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo, ministro, kitos institucijos ar įstaigos vadovo įsakymo ar kitos kolegialios institucijos teisės akto (toliau – kitas teisės aktas) tekste duodant nuorodas į įstatymą ar kitą teisės aktą bei nurodant jų oficialaus paskelbimo šaltinius laikomasi šių reikalavimų: 46.1. Jei kito teisės akto tekste duodama nuoroda į Lietuvos Respublikos įstatymą, nurodomas įstatymo pavadinimas ir jo oficialaus paskelbimo šaltinis. Jei įstatymas buvo keistas keletą kartų, bet nedėstytas nauja redakcija, nurodomas tik pirminis įstatymo oficialaus paskelbimo šaltinis. Jei įstatymas buvo išdėstytas nauja redakcija, nurodomas ir naujos redakcijos oficialaus paskelbimo šaltinis. Jei duodama nuoroda į konkretų įstatymo straipsnį, jo dalį ar punktą, įstatymo oficialaus paskelbimo šaltiniai nurodomi taip, kaip nurodyta šių Rekomendacijų 41.4–41.6 punktuose. Jei teisės akto tekste kartojama nuoroda į tą patį įstatymą, jo oficialaus paskelbimo šaltinis nebenurodomas. 46.2. Jei kito teisės akto tekste duodama nuoroda į Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą, nurodoma Seimo nutarimo data, numeris, antraštė bei oficialaus paskelbimo šaltinis (ir naujos redakcijos paskelbimo šaltinis), jeigu tai reikalinga ir straipsnis, jo dalis ar punktas. Jei straipsnis buvo keistas, nurodomi ir jo keitimų oficialaus paskelbimo šaltiniai. 46.3. Jei kito teisės akto tekste duodama nuoroda į Respublikos Prezidento dekretą, nurodoma dekreto data, numeris, antraštė bei oficialaus paskelbimo šaltinis, jeigu tai reikalinga, ir straipsnis, jo dalis ar punktas. Jei straipsnis buvo keistas, nurodoma ir jo pakeitimų oficialaus paskelbimo šaltiniai. 46.4. Jei kito teisės akto tekste duodama nuoroda į Vyriausybės nutarimą, nurodoma Vyriausybės nutarimo data, numeris, antraštė bei oficialaus paskelbimo šaltinis (ir naujos redakcijos paskelbimo šaltinis, jei jis buvo išdėstytas). Jei duodama nuoroda į konkretų teisės akto punktą, nurodomi ir to punkto pakeitimų oficialaus paskelbimo šaltiniai. 46.5. Jei kito teisės akto tekste duodama nuoroda į ministro, kito institucijos ar įstaigos vadovo įsakymą ar kitos kolegialios institucijos teisės aktą, nurodoma ministro, kito institucijos ar įstaigos vadovo įsakymo ar kitos kolegialios institucijos teisės akto data, numeris, antraštė bei oficialaus paskelbimo šaltinis (ir naujos redakcijos paskelbimo šaltinis, jei jis buvo išdėstytas). Jei duodama nuoroda į konkretų teisės akto punktą, nurodomi ir to punkto pakeitimų oficialaus paskelbimo šaltiniai. 46.6. Jei kito teisės akto tekste duodama nuoroda į Vyriausybės nutarimu ar kitu teisės aktu patvirtintus nuostatus, tvarką, programą ir pan., nurodoma nuostatų, tvarkos, programos ir pan. pavadinimas, Vyriausybės nutarimo ar kito teisės akto data, numeris ir jo oficialaus paskelbimo šaltinis (ir naujos redakcijos, jei buvo išdėstytas). Šiuo atveju Vyriausybės nutarimo ar kito teisės akto antraštė neberašoma. Jei duodama nuoroda į konkretų nuostatų, tvarkos, programos ir pan. punktą, nurodomi ir tų punktų pakeitimų oficialaus paskelbimo šaltiniai. 46.7. Jei kito teisės akto tekste kartojama nuoroda į tą patį teisės aktą, jo antraštė ir oficialaus paskelbimo šaltinis nebenurodomi. VIII. Kitų teisės aktų keitimas, papildymas bei pripažinimas netekusiais galios 47. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai keičiami laikantis šių reikalavimų: 47.1. Keičiant Vyriausybės nutarimus, nutarimo antraštėje ir pakeitimo esmėje vietoj žodžių „dalinio pakeitimo“, „Iš dalies pakeisti“ rašomas atitinkamai žodis „pakeitimo“, „Pakeisti“. 47.2. Nutarimo punkto, punkto pastraipos (toliau tekste – punkto) keitimas pradedamas veiksmą reiškiančiu žodžiu „išdėstyti“, „įrašyti“, „išbraukti“, „papildyti“, „pripažinti netekusiu galios“. 47.3. Jei keičiami, pildomi ar pripažįstami netekusiais galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo atskiri punktai, nurodoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo data, numeris, antraštė, pirminis nutarimo oficialaus paskelbimo šaltinis (ir naujos redakcijos, jei ji buvo) ir tų punktų, (pvz., 2, 6.1, 8, 12.9, 16.2 punktų), kurie keičiami, pildomi ar pripažįstami netekusiais galios, pakeitimų oficialaus paskelbimo šaltiniai. 47.4. Jei keičiami nuostatai, taisyklės, tvarka, programa ir pan., patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, nurodoma nuostatų, taisyklių, sudarytos komisijos ir pan. pavadinimas, nutarimo data, numeris ir antraštė, nutarimo pirminis oficialaus paskelbimo šaltinis (ir nutarimo ar nuostatų naujos redakcijos paskelbimo šaltinis, jei ji buvo) bei nurodomi ir tų nuostatų, taisyklių, programos keičiamų punktų ar komisijos sudarymo ir pan. keitimų oficialaus paskelbimo šaltiniai, pvz.: Pakeisti Ginklų ir šaudmenų eksporto, importo ir tranzito taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 10 d. nutarimu Nr. 436 „Dėl ginklų ir šaudmenų apyvartą reglamentuojančių taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 37-974; 2000, Nr. 80-2417) ir išdėstyti 38 punktą taip:; arba Pakeisti 2001 metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų paskirstymą pagal tvirtinamas programas, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1591 „Dėl 2001 metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų paskirstymo pagal tvirtinamas programas patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 108-3953):; arba Papildyti tarptautinių organizacijų ir fondų, užsienio valstybių fondų ir mokymo įstaigų, iš kurių mokamos stipendijos neapmokestinamos fizinių asmenų pajamų mokesčiu, sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 550 „Dėl tarptautinių organizacijų ir fondų, užsienio valstybių fondų ir mokymo įstaigų, iš kurių mokamos stipendijos neapmokestinamos fizinių asmenų pajamų mokesčiu, sąrašo patvirtinimo“ (Žin., …..) šiuo … punktu:. 47.5. Jei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas keičiamas ir dėstomas nauja redakcija (pirmą kartą), nurodoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo data, numeris, antraštė, pirminis oficialaus paskelbimo šaltinis bei visi to nutarimo keitimų (papildymų) ir atskirų punktų pripažinimo netekusiais galios oficialaus paskelbimo šaltiniai, pvz.: Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 30 d. nutarimą Nr. 316 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio žemės (su nekilnojamojo turto elementais) kadastro nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1992, Nr. 18-539; 1993, Nr. 28-653, Nr. 41-853; 1994, Nr. 32-577, Nr. 33-602, Nr. 56-1101; 1995, Nr. 41-1003, Nr. 63-1596, Nr. 66-1636) ir išdėstyti jį nauja redakcija:. 47.6. Jei Vyriausybės nutarimas buvo išdėstytas nauja redakcija ir jis keičiamas, nurodoma pirminė Vyriausybės nutarimo priėmimo data ir numeris, nutarimo antraštė (jei nutarimą dėstant nauja redakcija jo antraštė pasikeitė – rašoma naujoji nutarimo antraštė), pirminis nutarimo oficialus paskelbimo šaltinis ir paskutinis nutarimo naujos redakcijos oficialaus paskelbimo šaltinis, iki naujos redakcijos buvę keitimai nebenurodomi, pvz.: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. balandžio 19 d. nutarimas Nr. 274 „Dėl Bendrojo ir vietos savivaldybių paramos gyvenamiesiems namams, butams statyti arba pirkti fondų bei lengvatinių kreditų gyventojams“, kuris buvo keistas daug kartų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 9 d. nutarimu Nr. 982 buvo išdėstytas nauja redakcija, taip pat pakeista ir jo antraštė. Šį nutarimą keičiant, reikia nurodyti nutarimo pirminę priėmimo datą ir numerį, naująją nutarimo antraštę ir oficialius paskelbimo šaltinius taip: Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. balandžio 19 d. nutarimą Nr. 274 „Dėl gyvenamųjų namų, butų statybos arba pirkimo lengvatinio kreditavimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1993, Nr. 14-364; 2001, Nr. 71-2533). 47.7. Jei papildomas Vyriausybės nutarimas (ar juo patvirtinti nuostatai, taisyklės, tarifai ir kt.) nauju punktu, įterpiamu tarp kitų punktų, siekiant išvengti toliau esančių punktų pernumeravimo, nutarimas pildomas nauju punktu su novela, jam suteikiant prieš tai einančio punkto skaitmenį su ženkleliu (pvz., 51, 52, 53 ir pan.). Pildant nauju punktu su novela, nurodomas nutarimo pirminis oficialaus paskelbimo šaltinis (ir naujos redakcijos, jei ji buvo). 47.8. Jei Vyriausybės nutarimas (ar juo patvirtinti nuostatai, taisyklės, tarifai ir kt.) keletą kartų jau buvo papildytas iš eilės naujais punktais, papildant iš eilės kitu punktu, nurodomas šio nutarimo pirminis oficialaus paskelbimo šaltinis (ir nutarimo naujos redakcijos oficialaus paskelbimo šaltinis, jei ji buvo) ir nutarimo (ar nuostatų, taisyklių, tarifų ir kt.) papildymo paskutiniu punktu oficialaus paskelbimo šaltinis, pvz.: Konsulinio mokesčio tarifai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. 1135, atskirais Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais buvo papildyti 7.3, 7.4 ir 1997 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 767 7.5–7.12 punktais. Papildant nurodytus tarifus 7.13 punktu, reikia nurodyti šio nutarimo pirminį oficialaus paskelbimo šaltinį ir paskutinio Vyriausybės nutarimo, kuriuo nurodytieji tarifai buvo papildyti 7.12 punktu, oficialaus paskelbimo šaltinį (Žin., 1994, Nr. 90-1751; 1997, Nr. 69-1751). 47.9. Jei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas tik papildomas vienu ar keliais naujais punktais, nutarimo antraštė ir papildymo esmė dėstoma taip: Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 16 d. nutarimo Nr. 1135 „Dėl Lietuvos Respublikos konsulinio mokesčio tarifų ir Lietuvos Respublikos konsulinio mokesčio mokėjimo bei grąžinimo tvarkos patvirtinimo“ papildymo Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Papildyti Lietuvos Respublikos konsulinio mokesčio tarifus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. 1135 „Dėl Lietuvos Respublikos konsulinio mokesčio tarifų ir Lietuvos Respublikos konsulinio mokesčio mokėjimo bei grąžinimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1994, Nr. 90-1751; 1997, Nr. 69-1751) šiuo 7.13 punktu:;. 47.10. Jei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas (ar juo patvirtinti nuostatai, taisyklės, tarifai ir kt.) pildomas nauju punktu (punktais), kurio numeris nutarimo tekste jau yra arba nauja pastraipa, įterpiama tarp kitų pastraipų, po įterpiamo punkto esantys punktai ar po įterpiamos pastraipos esančios pastraipos turi būti iš karto pernumeruojami. Šiuo atveju nutarimo antraštė ir papildymo esmė dėstoma taip: Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 4 d. nutarimo Nr.... „Dėl (nutarimo antraštė)....“ pakeitimo Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Papildyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 4 d. nutarimo Nr.... „Dėl (nutarimo antraštė)...“ (Žin., 2001, Nr....) 2 punktą nauja trečiąja pastraipa (ankstesniąsias trečiąją ir ketvirtąją pastraipas laikant ketvirtąja ir penktąja pastraipomis). 47.11. Jei reikia tuo pačiu nutarimu keisti pernumeruotus punktus ar pastraipas, jie keičiami nurodant jų naująjį numerį. 48. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai pripažįstami netekusiais galios šia tvarka: 48.1. Jei pripažįstamas netekusiu galios visas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas, pripažįstami netekusiais galios ir visi to nutarimo pakeitimai ir papildymai. 48.2. Pripažįstant netekusiais galios nuostatus, taisykles ir pan., pripažįstamas netekusiu galios konkretus nutarimo punktas, kuriuo patvirtinti nuostatai, taisyklės ir pan. (o ne patys nuostatai), taip pat atskirai pripažįstami netekusiais galios ir tų nuostatų, taisyklių ir pan. pakeitimai bei papildymai. 48.3. Jei tik pripažįstamas netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo punktas (ar keletas punktų), jis rašomas po nutarimo oficialaus paskelbimo šaltinio. Šiuo atveju nutarimo antraštė ir pakeitimo esmė dėstoma taip: Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 1 d. nutarimo Nr. 777 „Dėl (nutarimo antraštė) „ pakeitimo Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 1 d. nutarimo Nr. 777 „Dėl (nutarimo antraštė)“ (Žin., 1997, Nr....) 2 punktą. Jeigu tas nutarimo punktas buvo pakeistas, atskirai pripažįstami netekusiais galios ir visi jį keičiantys nutarimai (ar kai kurie jų punktai). 48.4. Pripažįstant netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą, jeigu likęs galioti tik vienas to nutarimo punktas, pripažįstamas netekusiu galios visas nutarimas (ir to punkto pakeitimai). 49. Jei pripažįstamas netekusiu galios Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas ar jo straipsnis, nurodoma nutarimo data, numeris, antraštė ir oficialaus paskelbimo šaltinis. Jeigu pripažįstamas netekusiu galios tik nutarimo straipsnis ar jo punktas, jis rašomas po oficialaus paskelbimo šaltinio, pvz.: Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Seimo 200… m. ……. d. nutarimo Nr. … „Dėl (nutarimo antraštė)“ (Žin., 200…, Nr. …) … straipsnį. Jei Seimo nutarimas (jo straipsnis) buvo pakeistas, atskirai pripažįstami netekusiais galios ir visi jį keičiantys Seimo nutarimai (ar kai kurie jo straipsniai). Jei pripažįstami netekusiais galios Seimo nutarimu patvirtinti nuostatai, statutas ir kt., pripažįstamas netekusiu galios tas Seimo nutarimo straipsnis arba visas Seimo nutarimas, kuriuo buvo patvirtinti nuostatai ar statutas. Jei nuostatai ar statutas buvo pakeisti, atskirai pripažįstami netekusiais galios Seimo nutarimai arba atskiri jų straipsniai, kurie keitė nuostatus ar statutą. 50. Jeigu keičiamas ar pripažįstamas netekusiu galios Respublikos Prezidento dekretas ar jo straipsnis, nurodoma dekreto data, numeris, antraštė ir oficialaus paskelbimo šaltinis, pvz.: Laikau netekusiu galios Respublikos Prezidento 200… m. …….. d. dekretą Nr. … „Dėl … (dekreto antraštė)“ (Žin., 200…, Nr. …). Jei pripažįstami netekusiais galios Prezidento dekretu patvirtinti nuostatai, pripažįstamas netekusiu galios tas dekreto straipsnis arba visas Prezidento dekretas, kuriuo buvo patvirtinti nuostatai. Jei nuostatai buvo pakeisti, atskirai pripažįstami netekusiais galios Prezidento dekretai arba atskiri jų straipsniai, kurie keitė nuostatus. 51. Keičiant, pildant ar pripažįstant netekusiais galios ministrų, kitų institucijų ar įstaigų vadovų įsakymus, taip pat nurodant jų oficialaus paskelbimo šaltinius, taikomi tie patys reikalavimai kaip ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimams nurodyti šių Rekomendacijų 47 ir 48 punktuose: 51.1. Keičiant teisės aktą, nurodoma įsakymo ar kito teisės akto data, numeris, teisės akto antraštė ir oficialaus paskelbimo šaltinis (ir naujos redakcijos, jei jis buvo išdėstytas). Įsakymo antraštė ir pakeitimo esmė dėstoma taip: Dėl žemės ūkio ministro 1998 m. vasario 23 d. įsakymo Nr. 79 „Dėl (įsakymo antraštė)“ pakeitimo Pakeičiu Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 1998 m. vasario 23 d. įsakymą Nr. 79 „Dėl (įsakymo antraštė)“ (Žin., 1998, Nr....) ir išdėstau 2 punktą taip:“. 51.2. Jeigu keičiami įsakymu patvirtinti nuostatai, įsakymo antraštė ir pakeitimo esmė dėstoma taip: Dėl vidaus reikalų ministro 2000 m. gruodžio 7 d. įsakymo Nr. 454 „Dėl Gyventojų registro tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo Pakeičiu Gyventojų registro tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2000 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 454 „Dėl Gyventojų registro tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 107-3397) ir išdėstau 15.6 punktą taip:. 51.3. Jei ministro ar kito institucijos ar įstaigos vadovo teisės aktas pripažįstamas netekusiu galios, nurodoma teisės akto data, numeris, antraštė ir jo oficialaus paskelbimo šaltinis. Jei pripažįstami netekusiais galios kai kurie teisės akto punktai, jie rašomi po teisės akto oficialaus paskelbimo šaltinio, pvz.: Pripažįstu (laikau) netekusiu galios Lietuvos Respublikos … ministro 2001 m. …….. d. įsakymo Nr. … „Dėl ………. nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 200…, Nr. …) 2 punktą. 51.4. Jei ministro ar kito institucijos ar įstaigos vadovo teisės aktas buvo pakeistas, atskirai tokia pat tvarka pripažįstami netekusiais galios ir visi jį keičiantys teisės aktai ar kai kurie jų punktai. IX. VYRIAUSYBĖS NUTARIMO PAKEITIMO PROJEKTO LYGINAMASIS VARIANTAS 52. Rengiant Vyriausybės nutarimo pakeitimo projektą, kartu parengiamas ir šio nutarimo projekto lyginamasis variantas. Vyriausybės nutarimo pakeitimo projekto lyginamasis variantas dėstomas analogiškai kaip ir parengtasis nutarimo projektas, laikantis šių reikalavimų: 52.1. Jei punktas (pastraipa) keičiamas iš esmės, pateikiamas buvusio punkto (pastraipos) tekstas perbrauktas plona linija ir išdėstomas punkto (pastraipos) naujos redakcijos paryškintas tekstas. 52.2. Jei naujai išdėstomame punkte (pastraipoje) tekstas nesikeičia iš esmės, bet nutarimo projekte visas punktas (pastraipa) išdėstomas, projekto lyginamajame variante šiame punkte (pastraipoje) išbraukiami ar keičiami žodžiai (sakiniai) perbraukiami plona linija, o naujai įrašomi žodžiai (sakiniai) paryškinami. 52.3. Jei keičiamame nutarimo punkte (pastraipoje) išbraukiami ar įrašomi tik keli žodžiai ir projekte visas punktas (pastraipa) nedėstomas naujai, projekto lyginamajame variante šio punkto (pastraipos) pakeitimas išdėstomas taip kaip projekte ir taip pat kitoje eilutėje pateikiamas to punkto (pastraipos) visas tekstas, kuriame išbraukiami ar keičiami žodžiai perbraukiami plona linija, o naujai įrašomi žodžiai paryškinami. 52.4. Jeigu nutarimas pildomas nauju punktu (pastraipa), projekto lyginamajame variante jo tekstas paryškinamas. 52.5. Jeigu nutarimo punktas (pastraipa) pripažįstamas netekusiu galios, lyginamajame variante pateikiamas ir jo tekstas, perbrauktas plona linija. 52.6. Jeigu Vyriausybės nutarimas dėstomas nauja redakcija, analogiškai, kaip ir keičiant nutarimo atskirus punktus, parengiamas nutarimo projekto lyginamasis variantas, pažymint (išbraukiant, paryškinant) tekste daromus pakeitimus. (Žr. Rekomendacijų priedo 20 ir 20a pavyzdžius.) 52.7. Jei dėstomas nauja redakcija nutarimas keičiasi iš esmės ir lyginamojo varianto parengti neįmanoma, projekto lyginamasis variantas nepateikiamas. ______________ Įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo rekomendacijų priedas LIETUVOS RESPUBLIKOS Įstatymų ir kitŲ teisĖs aktŲ bei jų PROJEKTų PAVYZDžIAI Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų bei jų projektų pavyzdžiai parengti vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymu (Žin., 1995, Nr. 41-991). Pavyzdžių pradžioje pateikiamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymas, prie kurio straipsnių ar jo dalių nurodyti rekomenduotinų teisės aktų ir jų projektų pavyzdžių numeriai. Pavyzdžiai nėra autentiškų dokumentų kopijos. ______________ LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMŲ IR KITŲ TEISĖS NORMINIŲ AKTŲ RENGIMO TVARKOS ĮSTATYMAS 1995 m. gegužės 2 d. Nr. I-872 Vilnius (Žin., 1995, Nr. 41-991; 1996, Nr. 68-1632; 1997, Nr. 111-2796; 1998, Nr. 6-114) 1 straipsnis. Įstatymo paskirtis Šis įstatymas reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų (toliau – teisės aktai) rengimą, jo stadijas, teisės aktų formos, struktūros, turinio ir kalbos reikalavimus. 2 straipsnis. Teisės aktas Teisės aktas šiame įstatyme – tai įgaliotos valstybės valdžios institucijos arba referendumu priimamas teisės aktas, kuriame nustatomos, keičiamos arba naikinamos teisės normos. 3 straipsnis. Teisės akto rengimo stadijos Teisės akto rengimo stadijos yra šios: 1) teisės akto paskirties ir jo rengimo užduoties nustatymas; 2) rengėjo nustatymas (parinkimas); 3) teisės akto teksto parengimas; 4) teisės akto derinimas ir aprobavimas. 4 straipsnis. Teisės akto rengimas 1. Pasiūlymus dėl teisės akto rengimo turi …