LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL TEISINGUMO MINISTRO 1998 M. RUGPJŪČIO 17 D. ĮSAKYMO NR. 104 „DĖL ĮSTATYMŲ IR KITŲ TEISĖS AKTŲ RENGIMO REKOMENDACIJŲ“ PAKEITIMO 2002 m. kovo 21 d. Nr. 75 Vilnius Pakeičiu Įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo rekomendacijas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 1998 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. 104 „Dėl įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo rekomendacijų“ (Žin., 1998, Nr. 87-2416) ir išdėstau jas nauja redakcija (pridedama). TEISINGUMO MINISTRAS VYTAUTAS MARKEVIČIUS ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 1998 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. 104 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. 75 redakcija) ĮSTATYMŲ IR KITŲ TEISĖS AKTŲ RENGIMO REKOMENDACIJOS I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo rekomendacijos (toliau – Rekomendacijos) parengtos remiantis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymu (Žin., 1995, Nr. 41-991). Rengiant įstatymus ir kitus teisės aktus taip pat vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymu (Žin., 1994, Nr. 43-772; 1998, Nr. 41-1131), Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ (Žin., 1993, Nr. 12-296), Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų registro įstatymu (Žin., 1995, Nr. 41-992), Lietuvos Respublikos Seimo statutu (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97), Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamentu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 728 (Žin., 1994, Nr. 63-1238; 1999, Nr. 92-2693) bei Dokumentų rengimo ir įforminimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2001 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 19 (Žin., 2001, Nr. 30-1009).
2. Rekomendacijose numatyti teisės aktų rengimo ypatumai pagal akto rūšį, formą ir teisės aktą priimančiąją instituciją, taip pat teisės aktų pakeitimų įforminimai teisinės technikos požiūriu.
3. Rekomendacijose ir jų priede pateikiami būdingiausi teisės aktų rengimo ir keitimo pavyzdžiai. II. BENDRIEJI TEISĖS AKTŲ RENGIMO PRINCIPAI IR REIKALAVIMAI
4. Teisės aktas yra parengtas, jeigu atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 5–12 straipsniuose nustatytus formos, struktūros, turinio ir kalbos reikalavimus.
5. Teisės akto turinys turi atitikti jo paskirtį, turi būti logiškas, glaustas ir aiškus. Tekste neturi būti nereikalingų arba netaisyklingų žodžių, žodžių junginių, pastabų ir dviprasmybių. Straipsnio (punkto) tekstas nekartojamas kituose straipsniuose (punktuose). Neleistina trumpinti žodžius, išskyrus atvejus, kai pateikiama nuoroda į leidinį, kuriame šis aktas oficialiai paskelbtas. Pirmą kartą minimas teisės akto pavadinimas negali būti trumpinamas. Teisės aktas turi atitikti Lietuvos Respublikos Konstituciją, taip pat kitus galiojančius teisės aktus (jeigu tame akte nėra normų, keičiančių galiojančius teisės aktus).
6. Teisės aktai rašomi laikantis bendrinės lietuvių kalbos normų ir teisinės terminijos. Tarptautiniai žodžiai vartojami tik tada, kai lietuvių kalboje nėra šių žodžių atitikmenų. Teisės akte visi bendriniai kitų kalbų žodžiai turi būti išversti į lietuvių kalbą. Pirmenybė teiktina lietuviškiems terminams. Prireikus tarptautinis terminas gali būti nurodytas pagrečiui su lietuviškuoju (vienas iš jų – skliausteliuose). Teisės aktas turi atitikti Svetimžodžių keitimo lietuviškais atitikmenimis tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. lapkričio 6 d. nutarimu Nr. 1340 (Žin., 2000, Nr. 95-2995), reikalavimus. Teisės akte turi būti teikiami sunorminti vietovardžiai.
7. Teisės aktų pirmąjį skyrių (jeigu jis neskirstomas į skirsnius) rekomenduojama vadinti „Bendrosios nuostatos“, paskutinį – „Baigiamosios nuostatos“. Kai teisės aktas skirstomas į dalis, skyrius ir skirsnius, viso teisės akto straipsniai (punktai) numeruojami ištisai, išskyrus, kai vienu įstatymu keičiami keli įstatymai. Šiuo atveju įstatymas skirstomas į skirsnius ir kiekviename skirsnyje straipsniai numeruojami iš naujo (Žr. Rekomendacijų priedo 25 pavyzdį).
8. Prireikus teisės aktą pildyti nauju straipsniu ar punktu jį įterpiant tarp kitų straipsnių ar punktų, teisės aktas pildomas straipsniu ar punktu su novela. Novelos žymimos papildomais arabiškais skaitmenimis, rašomais pagrindinio ženklo, žyminčio akto teksto dalies eiliškumą, dešinės pusės viršuje, pvz., 51, 52,
9. Atskirais atvejais, jei teisės aktas pildomas straipsniu ar punktu (papunkčiu), kurio numeris teisės akte jau yra, po jo esantys straipsniai ar punktai (papunkčiai) turi būti pernumeruojami.
10. Teisės akto projekto viršuje, dešinėje lapo pusėje turi būti nuoroda „Projektas“, kuri rašoma mažosiomis paryškintomis raidėmis. Teisės akto projekte teisės aktą pasirašančiojo vardas ir pavardė nerašoma. III. Įstatymo forma ir struktūra
11. Įstatymo forma ir struktūra turi atitikti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 7, 8 ir 11 straipsnių reikalavimus.
12. Įstatyme eilės tvarka turi būti: Įstatymo pavadinimas; įstatymo priėmimo data ir numeris; įstatymo priėmimo vieta; įstatymo tekstas; įstatymą pasirašančiojo pareigos, vardas, pavardė. Įstatymo pavadinimas rašomas didžiosiomis paryškintomis raidėmis eilutės centre, o žodis „įstatymas“ nukeliamas į kitos eilutės centrą. Priklausomai nuo priimamo įstatymo pobūdžio įstatymo pavadinimas gali būti rašomas dviem būdais, pvz.: LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKESČIO UŽ APLINKOS TERŠIMĄ ĮSTATYMAS arba LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS IR JUNGTINIŲ AMERIKOS VALSTIJŲ VYRIAUSYBĖS EKSTRADICIJOS SUTARTIES RATIFIKAVIMO Įstatymo priėmimo data ir numeris išdėstomi vienoje eilutėje, centre mažosiomis neparyškintomis raidėmis. Įstatymo priėmimo vieta išdėstoma eilutės centre mažosiomis neparyškintomis raidėmis. Įstatymo tekstas pradedamas iš naujos eilutės preambule arba straipsniu arba struktūrine dalimi (I dalimi, I skyriumi, Pirmuoju skirsniu), kuri rašoma eilutės centre. Įstatymą pasirašančiojo pareigos išdėstomos po tekstu didžiosiomis neparyškintomis raidėmis eilutės kairėje, o vardas, pavardė – eilutės dešinėje. Įstatymo projekte įstatymą pasirašančiojo vardas ir pavardė nerašoma.
13. Įstatymo tekstą sudaro dalys, skyriai, skirsniai, straipsniai. Visos nurodytos įstatymo sudedamosios dalys privalo turėti pavadinimus. Įstatymo dalių, skyrių ir skirsnių pavadinimai rašomi didžiosiomis paryškintomis raidėmis eilutės centre. Straipsnių pavadinimai rašomi mažosiomis paryškintomis raidėmis. Įstatymo dalys ir skyriai žymimi romėniškais skaitmenimis iš eilės. Skirsniai žymimi skaitmenimis išreikštais žodžiais, kurie rašomi įvardžiuotine skaitvardžio forma (pvz., Pirmasis skirsnis). Jeigu įstatymo skyriai skirstomi į skirsnius, skirsniai kiekviename skyriuje numeruojami iš naujo. Atskiri to paties įstatymo skyriai gali neturėti skirsnių. (Žr. Rekomendacijų priedo 7 pvz.)
14. Įstatymo straipsniai žymimi arabiškais skaitmenimis ir numeruojami iš eilės. Visame įstatymo tekste po žodžio „straipsnis“ dedamas taškas ir straipsnio pavadinimas rašomas toje pačioje eilutėje. Įstatymo straipsnį sudaro dalys ir dalių punktai. Įstatymo straipsnių dalys pradedamos rašyti iš naujos eilutės ir žymimos arabiškais skaitmenimis su tašku. Straipsnio dalių punktai žymimi arabiškais skaitmenimis su skliausteliu. Jei įstatymo straipsnį sudaro tik viena dalis, ji skaitmeniu nežymima ir įvardijama kaip straipsnis (pvz., Civilinio kodekso 2.85, 4.47 straipsniai). Papildžius tokį straipsnį kita dalimi, buvęs straipsnio tekstas pažymimas straipsnio dalies skaitmeniu.
15. Įstatyme priklausomai nuo jo pobūdžio, turinio ir apimties gali būti ne visos sudedamosios dalys. Įstatymo tekstą gali sudaryti tik straipsniai. Įstatymas gali turėti preambulę, taip pat lentelių, grafikų, schemų, sąrašų ir kitų priedų. Įstatymo pradžioje paprastai nurodoma šio akto paskirtis ir kitos bendrosios nuostatos. Įstatymo pabaigoje paprastai nurodoma jo įsigaliojimo tvarka, taip pat kiti įstatymai, kurie netenka galios.
16. Įstatyme vartojamos sąvokos jo straipsnyje žymimos kaip straipsnio dalys (arabišku skaitmeniu su tašku) ir sąvokos paryškinamos. IV. Kito teisės akto forma ir struktūra
17. Kitas teisės aktas (Seimo nutarimas, Prezidento dekretas, Vyriausybės, kitos kolegialios institucijos nutarimas, ministro, kito institucijos ar įstaigos vadovo (toliau – institucijos) įsakymas turi atitikti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 6 ir 9 straipsniuose nustatytus formos ir struktūros reikalavimus.
18. Kitame teisės akte turi būti: Institucijos, įgaliotos jį priimti, pavadinimas; teisės akto rūšies pavadinimas, teisės akto pavadinimas (antraštė); teisės akto data, numeris, vieta; teisės akto tekstas; teisės aktą pasirašančiojo pareigos, vardas, pavardė. Teisės aktą priimančios institucijos pavadinimas rašomas didžiosiomis paryškintomis raidėmis ir dėstomas išilginiu centruotu būdu ir gali būti rašomas didesniu šriftu. Teisės akto rūšies pavadinimas rašomas atskiroje eilutėje, eilutės centre, o kitoje eilutėje rašoma antraštė išilginiu centruotu būdu didžiosiomis paryškintomis raidėmis. Teisės akto data ir numeris išdėstomi vienoje eilutėje, eilutės centre mažosiomis neparyškintomis raidėmis. Teisės akto priėmimo vieta išdėstoma eilutės centre mažosiomis neparyškintomis raidėmis. Teisės akto tekstas priklausomai nuo jį priimančios institucijos dėstomas laikantis Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 9 straipsnyje nustatytų kitų teisės aktų struktūros reikalavimų.
19. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimus ir Respublikos Prezidento dekretus sudaro straipsniai, jų dalys ir punktai. Straipsniai neturi pavadinimų, žymimi arabiškais skaitmenimis ir numeruojami iš eilės. Po skaitmens rašomas žodis „straipsnis“ ir dedamas taškas, straipsnio tekstas rašomas iš naujos eilutės. Straipsnio dalys žymimos arabiškais skaitmenimis iš eilės. Straipsnio dalių punktai žymimi arabiškais skaitmenimis su skliausteliu. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimais ir Respublikos Prezidento dekretais tvirtinami teisės aktai turi punktus ir papunkčius. Punktai žymimi arabiškais skaitmenimis su tašku, o papunkčiai žymimi arabiškais skaitmenimis su skliausteliu.
20. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir kitų institucijų teisės aktus sudaro punktai, jų pastraipos ir punktų papunkčiai. Punktai žymimi arabiškais skaitmenimis ir numeruojami iš eilės. Po skaitmens dedamas taškas. Punktų pastraipos nenumeruojamos. Punktų papunkčiai žymimi arabiškais skaitmenimis ir turi pradinį punkto ir savo eilės skaitmenį. Tarp punkto ir papunkčio skaitmens ir po papunkčio skaitmens dedami taškai. Atskirai numeruoti papunkčiai gali būti vadinami punktais. Viso teisės akto punktų numeracija yra ištisinė.
21. Punktų pastraipos skaičiuojamos nuo punkto pradžios. Jei punktas pradedamas pastraipa ir po dvitaškio punktas toliau dėstomas pastraipomis, punkto pirmoji pastraipa yra iki dvitaškio. Teisės akto tekste minimos pastraipos rašomos žodžiais, įvardžiuotine skaitvardžio forma. Pastraipos, kaip teisės akto struktūros dalis, pripažįstamos netekusiomis galios (o ne išbraukiamos).
22. Kituose teisės aktuose vartojamos sąvokos dėstomos kaip punkto pastraipos ir sąvokos paryškinamos.
23. Seimo nutarimais, Prezidento dekretais, Vyriausybės, kitos kolegialios institucijos nutarimais, ministro, kito institucijos ar įstaigos vadovo įsakymais tvirtinami nuostatai, tvarkos, koncepcijos, programos ir kt. gali būti skirstomi į skyrius ir skirsnius, kurie žymimi romėniškais skaitmenimis iš eilės. Skyriai ir skirsniai turi pavadinimus, kurie rašomi didžiosiomis paryškintomis raidėmis.
24. Prezidento dekretų, Ministro Pirmininko potvarkių, ministro ir kitų valstybės institucijų vadovų įsakymų dėstomojoje dalyje tvarkomąjį veiksmą reiškiantis žodis rašomas veiksmažodžio esamojo laiko vienaskaitos pirmojo asmens forma: „tvirtinu“, „skiriu“, „išdėstau“, „pavedu“, „pripažįstu (arba laikau) netekusiu (netekusiais) galios“ ir pan. Įsakymuose žodis „įsakau“ paprastai nerašomas – šis žodis rašomas tais atvejais, kai įsakymas taikomas ministerijai priskirtoms įstaigoms bei valstybės įmonėms. Kolegialių institucijų teisės aktuose rašoma veiksmažodžio bendraties forma: „pripažinti netekusiu (netekusiais) galios“, „patvirtinti“ ir panašiai. V. Oficialaus paskelbimo šaltinių nurodymas keičiant, pildant ar pripažįstant netekusiais galios įstatymus
25. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 11 straipsnio 4 dalį, įstatymo, kuriuo keičiamas, pildomas arba pripažįstamas netekusiu galios kitas įstatymas, ar jo straipsnis, dalis ar punktas (toliau – keičiamasis įstatymas), pradžioje po nuorodos į įstatymo priėmimo vietą turi būti nurodomas (atskira eilute, skliausteliuose) keičiamo, papildomo arba pripažįstamo netekusiu galios įstatymo oficialus paskelbimo šaltinis ir įstatymų, kuriais buvo keičiamas ar pildomas atitinkamas to įstatymo straipsnis, jo dalis ar punktas, oficialaus paskelbimo šaltiniai.
26. Nurodant keičiamojo įstatymo oficialaus paskelbimo šaltinius, vadovaujamasi šiomis nuostatomis: 25.
27. Jei įstatyme keičiami, pildomi ar pripažįstami netekusiais galios keli įstatymo straipsniai, nurodomas pirminis šio įstatymo oficialaus paskelbimo šaltinis ir įstatymų, kuriais buvo keičiami ar pildomi šie įstatymo straipsniai, oficialaus paskelbimo šaltiniai, pvz.: Lietuvos Respublikos 2001 m. birželio 26 d. įstatymu Nr. IX-393 Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatyme buvo pakeista 15 straipsnio 2 dalis ir pripažintas netekusiu galios 16 straipsnis, todėl Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 15 straipsnio pakeitimo ir 16 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatyme (Žin., 2001, Nr. 62-2216) buvo nurodytas Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo pirminis oficialaus paskelbimo šaltinis ir įstatymų, kuriais buvo pakeisti 15 ir 16 straipsniai oficialaus paskelbimo šaltiniai: (Žin., 1990, Nr. 24-601; 1993, Nr. 16-404; 1994, Nr. 15-251; 1996, Nr. 46-1105; 1998, Nr. 68-1977); arba Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 2591 straipsnis Lietuvos Respublikos 2000 m. vasario 17 d. įstatymu Nr. VIII-1543 (Žin., 2000, Nr. 22-552) buvo išdėstytas nauja redakcija, todėl keičiant ar pildant šį straipsnį nurodomas pirminis kodekso oficialaus paskelbimo šaltinis ir įstatymų, kuriais kodeksas buvo papildytas 2591 straipsniu, straipsnis išdėstytas nauja redakcija ir vėliau keičiamas, oficialaus paskelbimo šaltiniai: (Žin., 1985, Nr. 1-1, Nr. 33-370; 2000, Nr. 22-552, Nr. 32-888, Nr. 41-1164, Nr. 54-1557, 1558, Nr. 56-1645, Nr. 64-1913, Nr. 81-2443, Nr. 89-2745, Nr. 92-2871, 2884, Nr. 113-3610; 2001, Nr. 25-826, Nr. 39-1328). 25.
28. Jeigu įstatymas (kodeksas) buvo pildytas straipsniais su novela (pvz., 51, 52, 11623, 11624 ir t. t.), pildant sekančiu to paties numerio straipsniu su novela, įstatyme nurodomas pirminis kodekso oficialaus paskelbimo šaltinis ir paskutinio papildymo šio straipsnio su novela įstatymo oficialaus paskelbimo šaltinis, pvz.: Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas 2000 m. birželio 17 d. įstatymu Nr. VIII-1750 (Žin., 2000, Nr. 56-1645) buvo papildytas 17225 straipsniu, todėl pildant kodeksą 17226 straipsniu, įstatyme nurodomas pirminis kodekso oficialaus paskelbimo šaltinis ir paskutiniojo įstatymo, kuriuo kodeksas buvo papildytas 17225 straipsniu oficialaus paskelbimo šaltinis: (Žin., 1985, Nr. 1-1; 2000, Nr. 56-1645). 25.
29. Jei įstatymas išdėstomas nauja redakcija, turi būti nurodomas pirminis šio įstatymo paskelbimo šaltinis ir visų įstatymų, kuriais buvo keičiami, pildomi ar pripažįstami netekusiais galios to įstatymo straipsniai, jų dalys ar punktai, oficialaus paskelbimo šaltiniai, pvz.: Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas 1998 m. balandžio 28 d. įstatymu Nr. VIII-717 buvo išdėstytas nauja redakcija ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo pakeitimo įstatyme (Žin., 1998, Nr. 41-1131) aktų oficialaus paskelbimo šaltiniai nurodyti taip: (Žin., 1994, Nr. 43-772; 1996, Nr. 115-2667, Nr. 120-2819, Nr. 121-2850, Nr. 122-2864; 1997, Nr. 30-704). 25.
30. Jei keičiamas įstatymas, kuris jau buvo išdėstytas nauja redakcija, turi būti nurodomas šio įstatymo pirminis oficialaus paskelbimo šaltinis ir jo naujos redakcijos oficialaus paskelbimo šaltinis, pvz.: Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymas 2001 m. gegužės 17 d. įstatymu Nr. IX-330 (Žin., 2001, Nr. 45-1574) buvo išdėstytas nauja redakcija. Jį keičiant, nurodomas pirminis Žemės ūkio bendrovių įstatymo oficialaus paskelbimo šaltinis ir naujos įstatymo redakcijos oficialaus paskelbimo šaltinis, iki tol buvę pakeitimai nebenurodomi: (Žin., 1991, Nr. 13-328; 2001, Nr. 45-1574). 25.
31. Jei vienu įstatymu keičiami keli įstatymai (jų straipsniai, dalys ar punktai), jie keičiami atskiruose pakeitimo įstatymo skirsniuose ir keičiamų įstatymų oficialaus paskelbimo šaltiniai nurodomi po skirsnio pavadinimo (žr. Rekomendacijų priedo 25 pavyzdį). VI. ĮSTATYMO PAKEITIMAS, PAPILDYMAS AR PRIPAŽINIMAS NETEKUSIU GALIOS
32. Keičiant ar pildant įstatymą (kodeksą) bei pripažįstant netekusiais galios atskirus jo straipsnius (straipsnio dalis, punktus) laikomasi Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos 11 straipsnyje nurodytų reikalavimų.
33. Vienu įstatymu paprastai keičiamas tik vienas įstatymas. Jeigu keičiamas ar pildomas įstatymas yra susijęs su kitų įstatymų pakeitimais, jie gali būti keičiami ar pildomi vienu įstatymu. Šiuo atveju įstatymas skirstomas į skirsnius ir straipsnius. Kiekviename skirsnyje straipsniai numeruojami iš naujo. (Žr. Rekomendacijų priedo 25 pavyzdį.)
34. Keičiant ar pildant įstatymus, paskelbtus iki Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo įsigaliojimo (Žin., 1995, Nr. 41-991), jų forma ir struktūra nekeičiama. Jie gali neturėti šio įstatymo nustatytos įstatymo formos ir struktūros. Jei įstatymo, priimto iki šio įstatymo įsigaliojimo, straipsnių dalys nebuvo pažymėtos skaitmenimis, juos keičiant, straipsnių dalys skaitmenimis nežymimos ir šių įstatymų straipsnių tekste minimos straipsnių dalys rašomos žodžiais, įvardžiuotine skaitvardžio forma (pvz., 5 straipsnio antroji dalis). Kai šie įstatymai dėstomi nauja redakcija, jie dėstomi laikantis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 7 ir 8 straipsniuose nustatytos įstatymo formos ir struktūros reikalavimų.
35. Įstatymų, priimtų po Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo įsigaliojimo, straipsnių dalys žymimos arabiškais skaitmenimis ir įstatymų straipsnių tekste minimos straipsnių dalys rašomos arabišku skaitmeniu (pvz., 5 straipsnio 2 dalis). I. Keičiančiojo įstatymo pavadinimo rašymas
36. Jeigu keičiamas įstatymas (kodeksas), keičiančiojo įstatymo pavadinime nurodomi visi keičiami ar pildomi straipsniai, straipsniai, kuriais įstatymas papildomas, taip pat straipsniai, kurie pripažįstami netekusiais galios. Jeigu keičiamas įstatymo visas atskiras skirsnis, skyrius, dalis ar priedėlis, jie taip pat nurodomi įstatymo pavadinime. Įstatymo pavadinimas rašomas didžiosiomis raidėmis ir paryškinamas, pvz.: LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ TEISĖS PAŽEIDIMŲ KODEKSO 163, 164, 165, 166, 198, 199, 201, 202 STRAIPSNIŲ ir IV skyriaus PAKEITIMO, kodekso PAPILDYMO 1631, 1632, 1633, 1634, 1635 STRAIPSNIAIS bei 17, 29, 172 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMAS Jei įstatyme keičiama daug straipsnių, vadovaujantis protingumo kriterijais, keičiančiojo įstatymo pavadinime straipsniai gali būti nenurodomi ir įstatymo pavadinimas rašomas taip: LIETUVOS RESPUBLIKOS AKCINIŲ BENDROVIŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS II. Keičiančiojo įstatymo straipsnio pavadinimo rašymas
37. Straipsnio pavadinimas rašomas laikantis šių reikalavimų: 31.
38. Straipsnio pavadinimas rašomas mažosiomis paryškintomis raidėmis. Straipsnio pavadinime nurodomi keičiamojo įstatymo straipsnis, dalis (dalys) ar punktai, pvz.: 1 straipsnis. 1 straipsnio 2 dalies pakeitimas 1 straipsnis. 1 straipsnio 36 punkto pakeitimas 1 straipsnis. 7 straipsnio 2, 7, 8 dalių pakeitimas ir papildymas 9 dalimi 1 straipsnis. 1 straipsnio 2 dalies 6, 7 ir 10 punktų pakeitimas 31.
39. Jei straipsnyje keičiamos kelios dalys, pildoma naujomis dalimis ir visas straipsnis dėstomas nauja redakcija, straipsnio pavadinime keičiamos bei pildomos dalys ar punktai nenurodomi. Šiuo atveju straipsnio pavadinimas rašomas taip: 1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas 1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas ir papildymas 31.
40. Jei straipsnio pavadinimas netelpa vienoje eilutėje, kita straipsnio pavadinimo eilutė rašoma po straipsnio pavadinimu, pvz.: 1 straipsnis. 1 straipsnio 2, 3 dalių pakeitimas, 8 dalies papildymas 6 punktu ir 9 dalies pripažinimas netekusia galios (Žr. Rekomendacijų priedo 15 ir 16 pavyzdžius.) III. Įstatymo straipsnio, jo dalies ar punkto keitimas iš esmės
41. Jei įstatymo (kodekso) straipsnis, jo dalis ar punktas keičiami iš esmės, išdėstoma pakeitimo esmė ir pateikiama keičiamojo straipsnio, jo dalies ar punkto nauja redakcija. Keičiant straipsnį, jo dalį ar punktą iš esmės, laikomasi šių reikalavimų: 32.
42. Straipsnio, jo dalies ar punkto pakeitimo esmė pradedama dėstyti žodžiu „Pakeisti…“. 32.
43. Jei visas straipsnis dėstomas nauja redakcija, kartu dėstomas ir straipsnio pavadinimas, pvz.: 5 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „8 straipsnis. Visuomeninių organizacijų nariai (Straipsnio tekstas)“. 32.
44. Jei keičiama straipsnio dalis, straipsnio pavadinime ir pakeitimo esmėje nurodomas keičiamasis straipsnis ir jo dalis. Pakeitimo esmėje keičiamos straipsnio dalys rašomos arabiškais skaitmenimis, nors keičiamo įstatymo straipsnių dalys ir nebuvo numeruotos skaitmenimis. Jei įstatymo dalys buvo sunumeruotos skaitmenimis, kabutėse nurodomas ir dėstomosios dalies skaitmuo, pvz.: 4 straipsnis. 5 straipsnio 3 dalies pakeitimas Pakeisti 5 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
45. (Dalies tekstas)“. 32.
46. Jei keičiamas straipsnio ar straipsnio dalies punktas, straipsnio pavadinime ir pakeitimo esmėje nurodomas keičiamasis straipsnis (ir jo dalis) ir keičiamasis punktas, pvz.: 1 straipsnis. 1 straipsnio 2 dalies 3 punkto pakeitimas Pakeisti 1 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) (Punkto tekstas)“. 32.
47. Jei keičiamos kelios straipsnio dalys ar jų punktai ir visas straipsnis nedėstomas nauja redakcija, straipsnio dalys ar punktai keičiami atskirai ir keičiantysis straipsnis gali būti sudarytas iš kelių dalių, pvz.: 1 straipsnis. 1 straipsnio 2, 3 dalies pakeitimas ir 4 dalies 5 punkto pakeitimas
48. Pakeisti 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
49. (Dalies tekstas). „
50. Pakeisti 1 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
51. (Dalies tekstas).“
52. Pakeisti 1 straipsnio 4 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „
53. (Punkto tekstas).“ (Žr. Rekomendacijų priedo 15 pavyzdžio 4 ir 5 straipsnius.) IV. Įstatymo papildymas nauju straipsniu (jo dalimi ar punktu)
54. Jei įstatymas (kodeksas) pildomas nauju straipsniu (jo dalimi ar punktu), išdėstoma papildymo esmė ir pateikiamas naujojo straipsnio (jo dalies ar punkto) tekstas. Pildant nauju straipsniu (jo dalimi ar punktu) laikomasi šių reikalavimų: 33.
55. Jei įstatymas (kodeksas) pildomas nauju straipsniu jį įterpiant tarp kitų straipsnių, siekiant išvengti po įterpiamo straipsnio esančių straipsnių pernumeravimo, įstatymas (kodeksas) paprastai pildomas straipsniu su novela, pvz.: 51 straipsnis, 52 straipsnis, 2515 straipsnis. 33.
56. Jei įstatymas pildomas nauju straipsniu, jo dalimi ar punktu, kurio numeris įstatyme jau yra, po jo iš eilės esantys straipsniai, jų dalys ar punktai iš karto turi būti pernumeruojami. Kai pernumeruoti straipsniai, jų dalys ar punktai keičiami tuo pačiu įstatymu, jie keičiami nurodant jau naująjį straipsnio, jo dalies ar punkto numerį. Jei pernumeruoti straipsniai, jų dalys ar punktai yra nurodyti kituose įstatymo straipsniuose ar kituose įstatymuose, reikia keisti ir kitus įstatymo straipsnius ar kitus įstatymus, kuriuose keičiamojo įstatymo straipsniai yra paminėti. Siekiant išvengti įstatymų keitimo painiavos, įstatymo papildymo naujais straipsniais, dalimis ar punktais, kurių numeriai įstatyme jau yra, reikėtų vengti. 33.
57. Kai kodeksas pildomas nauju straipsniu, keičiančiojo įstatymo straipsnio pavadinimas ir papildymo esmė dėstoma taip: 1 straipsnis. Kodekso papildymas 413 straipsniu Papildyti Kodeksą 413 straipsniu: „413 straipsnis. Nelegalus darbas (Straipsnio tekstas)“. Kai įstatymas pildomas nauju straipsniu, keičiančiojo įstatymo straipsnio pavadinimas ir papildymo esmė dėstoma taip: 1 straipsnis. Įstatymo papildymas 3716 straipsniu Papildyti Įstatymą 3716 straipsniu: „3716 straipsnis. Specialiosios akcijos (Straipsnio tekstas)“. 33.
58. Jei straipsnis pildomas nauja dalimi (punktu) įterpiant dalį (punktą) tarp buvusių dalių (punktų), papildymo esmėje nurodoma, kad straipsnis pildomas nauja dalimi (dalimis). Šiuo atveju būtina pernumeruoti po naujos dalies įterpimo einančias straipsnio dalis (punktus). Straipsnio pavadinimas ir papildymo esmė dėstomi taip: 1 straipsnis. 1 straipsnio papildymas ir pakeitimas
59. Papildyti 1 straipsnį nauja 2 dalimi: „
60. (Dalies tekstas)“.
61. Buvusias 1 straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalis laikyti atitinkamai 3, 4, 5 ir 6 dalimis. arba 1 straipsnis. 102 straipsnio papildymas ir pakeitimas
62. Papildyti 102 straipsnį nauju 8 punktu: „8) (Punkto tekstas)“.
63. Buvusius 102 straipsnio 8, 9, 10 ir 11 punktus laikyti atitinkamai 9, 10, 11 ir 12 punktais. (Žr. Rekomendacijų priedo 15 pavyzdžio 2, 10, 11 straipsnius ir 16 pavyzdžio 3 straipsnį.) 33.
64. Jei straipsnis (jo dalis) pildomas dalimi (punktu) straipsnio ar dalies pabaigoje, straipsnio pavadinimas ir papildymo esmė dėstomi taip: 1 straipsnis. 1 straipsnio 2 dalies papildymas 8 punktu Papildyti 1 straipsnio 2 dalį 8 punktu: „8) (Punkto tekstas)“. V. Įstatymo straipsnio (dalies, punkto) keitimas įrašant, keičiant, išbraukiant žodžius (skaičius)
65. Jei keičiamas įstatymas, kurio straipsnyje (jo dalyje ar punkte) reikia išbraukti žodžius (skaičius), įrašyti naujus žodžius (skaičius), vietoj vienų žodžių (skaičių) įrašyti kitus žodžius (skaičius), dėstant pakeitimų esmę nurodomas keičiamasis straipsnis (jo dalis ar punktas), kokius žodžius (skaičius) išbraukti, po kokių žodžių (skaičių) ar vietoj kokių žodžių (skaičių) įrašyti naujus žodžius (skaičius), ir straipsnis (jo dalis ar punktas) išdėstomas nauja redakcija. Šiuo atveju laikomasi šių reikalavimų: 34.
66. Pakeitimų esmė pradedama dėstyti pradžioje nurodant straipsnio numerį, pvz.: … straipsnyje vietoj žodžių (ir skaičių) „…“ įrašyti žodžius (skaičius) „…“ ir šį straipsnį išdėstyti taip: … straipsnio … dalyje po žodžių „…“ įrašyti žodžius „…“ ir šią dalį išdėstyti taip: … straipsnio … punkte išbraukti žodžius „…“ ir šį punktą išdėstyti taip: (Žr. Rekomendacijų priedo 15 pavyzdžio 3, 6, 9, 11 straipsnius.) 34.
67. Jei keičiami, įrašomi žodžiai (skaičiai) visose straipsnio dalyse (ar daugelyje jo dalių), norimi įrašyti, išbraukti, pakeisti žodžiai (skaičiai) išdėstomi pakeitimo esmėje bendrai ir visas straipsnis išdėstomas nauja redakcija, pvz.: 15 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas 23 straipsnio 1 dalyje prieš žodį „įstatų“ įrašyti žodį „neteisėto“, išbraukti žodžius „apylinkės“, „pagal visuomeninės organizacijos buveinės vietą“, „arba dalyvaujančių jos veikloje asmenų“, vietoj skaičiaus ir žodžio „20 dienų“ įrašyti žodį „mėnesį“, 2 dalyje po žodžio „tikrovės“ įrašyti žodžius „organizacijos steigimo“ ir visą straipsnį išdėstyti taip: „23 straipsnis. Skundų dėl visuomeninių organizacijų įstatų įregistravimo, visuomeninės organizacijos reorganizavimo ar veiklos nutraukimo organizacijos sprendimu teisminis nagrinėjimas (Straipsnio tekstas).“ (Žr. Rekomendacijų priedo 15 pavyzdžio 15 straipsnį.) arba 7 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas 11 straipsnio 1 dalies pirmajame sakinyje po žodžio „veiklą“ įrašyti žodžius „ir į jų vidaus reikalus, jeigu jos nepažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos ar kitų įstatymų“, papildyti šią dalį nauju sakiniu, 2 dalį pripažinti netekusia galios ir visą straipsnį išdėstyti taip: „11 straipsnis. Visuomeninių organizacijų veiklos garantijos (Straipsnio tekstas).“ (Žr. Rekomendacijų priedo 15 pavyzdžio 7 straipsnį.). 34.
68. Jei keičiamo įstatymo straipsnyje kai kuriose dalyse daromi įvairūs pakeitimai, straipsnis pildomas naujomis įterpiamomis dalimis, tai nurodoma pakeitimo esmėje bendrai ir visas straipsnis gali būti išdėstomas nauja redakcija, nekeičiant jo atskiromis dalimis, pvz.: 10 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas ir papildymas 17 straipsnio 1 dalyje po žodžio „teritoriją“ įrašyti žodžius „ir tarptautinių visuomeninių organizacijų Lietuvos skyrių“, pakeisti šio straipsnio 5 dalį, po 5 dalies papildyti straipsnį naujomis 6 ir 7 dalimis, buvusią 6 dalį laikyti 8 dalimi, papildyti straipsnį nauja 9 dalimi, buvusias 7 ir 8 dalis laikyti 10 ir 11 dalimis ir visą straipsnį išdėstyti taip: „17 straipsnis. Visuomeninių organizacijų įstatų registravimo tvarka (Straipsnio tekstas).“ (Žr. Rekomendacijų priedo 15 pavyzdžio 10 straipsnį.). 34.
69. Jei keičiamos kelios straipsnio dalys ar jų punktai ir straipsnis nedėstomas nauja redakcija, straipsnio dalys ar punktai keičiami atskirose keičiančiojo įstatymo straipsnio dalyse, pvz.: 11 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas ir papildymas
70. 18 straipsnio 1 dalies 1 punkte vietoj skaičių „4, 6 ir 7“ įrašyti skaičius „6, 7 ir 9“ ir šį punktą išdėstyti taip: „1) (Punkto tekstas).“
71. 18 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžio „šeštojoje“ įrašyti žodį „aštuntojoje“ ir šią dalį išdėstyti taip: „(Dalies tekstas).“
72. Papildyti 18 straipsnį 4 dalimi: „(Dalies tekstas)“. (Žr. Rekomendacijų priedo 15 pavyzdžio 3, 9, 11 straipsnius ir 16 pavyzdžio 2 straipsnį.) 34.
73. Jei keičiami (įrašomi, išbraukiami) žodžiai (skaičiai) įstatymo skyriaus ar skirsnio pavadinime, straipsnio pavadinime nurodomas keičiamasis skyrius ar skirsnis ir pakeitimo esmėje nurodoma, kokius žodžius išbraukti ar įrašyti, pvz.: 16 straipsnis. Įstatymo penktojo skirsnio pavadinimo pakeitimas Įstatymo penktojo skirsnio pavadinime po žodžio „veiklos“ įrašyti žodžius „sustabdymas ir“ ir šį pavadinimą išdėstyti taip: „VISUOMENINIŲ ORGANIZACIJŲ VEIKLOS SUSTABDYMAS IR PASIBAIGIMAS“ VI. įstatymo Straipsnio, jo dalių ar punktų pripažinimas netekusiais galios
74. Jei straipsnis, jo dalis ar punktas pripažįstami netekusiais galios, straipsnio pavadinimas ir pakeitimo esmė dėstomi taip: 5 straipsnis. 25 straipsnio pripažinimas netekusiu galios 25 straipsnį pripažinti netekusiu galios; arba 7 straipsnis. 6 straipsnio 5 dalies pripažinimas netekusia galios 6 straipsnio 5 dalį pripažinti netekusia galios; arba 9 straipsnio 4 dalies 7 punktą pripažinti netekusiu galios; arba 14 straipsnis. 2 straipsnio 6 dalies 9 punkto pripažinimas netekusiu galios 2 straipsnio 6 dalies 9 punktą pripažinti netekusiu galios.
75. Pripažinus netekusiu galios įstatymo straipsnį, jo dalį ar punktą, paprastai po jų einančių straipsnių, jo dalių, jei jos sunumeruotos skaitmenimis, bei punktų pernumeruoti nereikia.
76. Jei straipsnio dalys nesunumeruotos skaitmenimis, pripažinus netekusia galios straipsnio dalį, reikia pernumeruoti straipsnio dalis. Jos pernumeruojamos atskiroje straipsnio dalyje, pvz.: 1 straipsnis. 6 straipsnio 3 dalies pripažinimas netekusia galios
77. 6 straipsnio 3 dalį pripažinti netekusia galios.
78. Buvusias 6 straipsnio 4 ir 5 dalis laikyti atitinkamai 3 ir 4 dalimis. VII. Įstatymo pripažinimas netekusiu galios
79. Įstatymas gali būti pripažintas netekusiu galios priimant naują įstatymą arba atskiru įstatymu. Įstatymą pripažįstant netekusiu galios, pripažįstami netekusiais galios ir visi jį keitę įstatymai: 38.
80. Jei priimant naują įstatymą jo pabaigoje atskiru straipsniu ar punktu pripažįstami netekusiais galios anksčiau galioję įstatymai, pripažįstamo netekusiu galios įstatymo oficialaus paskelbimo šaltinis nurodomas toje pačioje eilutėje po įstatymo pavadinimo. Jeigu įstatymas buvo keistas, atskirai tokia pat tvarka pripažįstami netekusiais galios jį keitę įstatymai, nurodant jų oficialaus paskelbimo šaltinius. (Žr. Rekomendacijų priedo 6 pavyzdį.) 38.
81. Jei įstatymas pripažįstamas netekusiu galios atskiru įstatymu, tuo pačiu įstatymu pripažįstami netekusiais galios ir jį keitę įstatymai, sudarant netekusių galios įstatymų sąrašą. Pripažįstamo netekusiu galios įstatymo ir jį keitusių įstatymų oficialaus paskelbimo šaltiniai nurodomi toje pačioje eilutėje po kiekvieno įstatymo pavadinimo. (Žr. Rekomendacijų priedo 16a pavyzdį.) 38.
82. Jei atskiru įstatymu pripažįstamas netekusiu galios įstatymas, kuris nebuvo keistas kitais įstatymais, jo oficialaus paskelbimo šaltinis nurodomas įstatymo pradžioje (atskira eilute, skliausteliuose) po nuorodos į įstatymo priėmimo vietą. VIII. Įstatymo ar kito Teisės akto išdėstymas nauja redakcija
83. Jei keičiamajame teisės akte keičiama ar buvo pakeista daugiau kaip pusė jo straipsnių (punktų), keičiamasis teisės aktas paprastai dėstomas nauja redakcija arba parengiamas naujas teisės aktas. (Teisės akto išdėstymą nauja redakcija žr. Rekomendacijų priede: įstatymo – 22 pavyzdį, Seimo nutarimo – 23 pavyzdį, Prezidento dekreto – 23a pavyzdį, Vyriausybės nutarimo – 24, 24a pavyzdžius.) IX. Įstatymo pakeitimo projekto lyginamasis variantas
84. Rengiant įstatymo pakeitimo projektą, parengiamas ir įstatymo pakeitimo projekto lyginamasis variantas, laikantis Lietuvos Respublikos Seimo statuto reikalavimų: 40.
85. Įstatymo pakeitimo projekto lyginamojo varianto viršuje, lapo dešiniajame kampe, kampiniu vėliaviniu būdu mažosiomis paryškintomis raidėmis įrašoma: Projekto lyginamasis variantas 40.
86. Projekto lyginamasis variantas dėstomas analogiškai kaip ir parengtasis įstatymo pakeitimo projektas, jame nurodytieji daromi pakeitimai turi sutapti su įstatymo projekte keičiamų straipsnių nurodytais pakeitimais. 40.
87. Projekto lyginamajame variante naujos redakcijos straipsnio (jo dalies ar punkto) tekste pakeitimai paryškinami, o siūlomi išbraukti žodžiai perbraukiami plona linija. 40.
88. Jei siūloma iš esmės pakeisti straipsnį (jo dalį ar punktą), pateikiamas buvusios (perbrauktos plona linija) ir naujos straipsnio (jo dalies ar punkto) redakcijos paryškintas tekstas. 40.
89. Jei siūloma papildyti nauju straipsniu (jo dalimi ar punktu), pateikiamas naujo straipsnio (jo dalies ar punkto) paryškintas tekstas. 40.
90. Jei siūloma pripažinti netekusiu galios visą straipsnį (jo dalį ar punktą), pakeitimų esmėje nurodomas siūlomo pripažinti netekusiu galios straipsnio (jo dalies ir punkto) numeris ir pateikiamas visas šio straipsnio (jo dalies ar punkto) tekstas, perbrauktas plona linija. 40.
91. Jei įstatymas dėstomas nauja redakcija, analogiškai, kaip ir darant atskirų įstatymo straipsnių pakeitimus, parengiamas įstatymo pakeitimo projekto lyginamasis variantas, buvusiame įstatymo tekste pažymint (išbraukiant, paryškinant) daromus pakeitimus. (Žr. Rekomendacijų priedo įstatymo pakeitimo projekto ir šio projekto lyginamojo varianto 15 ir 15a pavyzdžius.) 40.
92. Jei dėstomas nauja redakcija įstatymas keičiasi iš esmės ir įstatymo pakeitimo projekto lyginamojo varianto parengti neįmanoma, šiuo atveju projekto lyginamasis variantas nepateikiamas. VII. Įstatymo ar kito teisės akto oficialaus paskelbimo šaltinių nurodymas kito teisės akto preambulėje ar kito teisės akto tekste
93. Jei Vyriausybės nutarimas, ministro, kitos institucijos ar įstaigos vadovo įsakymas ar kitos kolegialios institucijos teisės aktas (toliau vadinama – kitas teisės aktas) priimamas vadovaujantis konkrečiu įstatymu, duodant nuorodą šio teisės akto preambulėje į įstatymą ir nurodant jo oficialaus paskelbimo šaltinius, vadovaujamasi šiomis nuostatomis: 41.
94. Įstatymo, kuriuo vadovaujamasi, kito teisės akto preambulėje nurodomas įstatymo pavadinimas ir jo oficialaus paskelbimo šaltinis, kuris rašomas po įstatymo pavadinimo, pvz.: Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymu (Žin., 1994, Nr. 102-2049), Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:. 41.
95. Jei įstatymas buvo keistas keletą kartų, bet nedėstytas nauja redakcija, kito teisės akto preambulėje nurodomas tik pirminis įstatymo oficialaus paskelbimo šaltinis. 41.
96. Jei įstatymas buvo išdėstytas nauja redakcija, kito teisės akto preambulėje nurodomas pirminis įstatymo oficialaus paskelbimo šaltinis ir naujos redakcijos oficialaus paskelbimo šaltinis, pvz.: Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos miškų įstatymu (Žin., 1994, Nr. 96-1872; 2001, Nr. 35-1161), Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:. 41.
97. Jei kitas teisės aktas priimamas vadovaujantis įstatymu ir duodama nuoroda į jo straipsnį, kito teisės akto preambulėje nurodomas šio įstatymo pirminis oficialaus paskelbimo šaltinis (ir įstatymo naujos redakcijos, jei ji buvo) ir to straipsnio pakeitimų oficialaus paskelbimo šaltiniai. 41.
98. Jei kitas teisės aktas priimamas vadovaujantis įstatymu ir duodama nuoroda į straipsnio dalį, kito teisės akto preambulėje nurodomas šio įstatymo pirminis oficialaus paskelbimo šaltinis (ir įstatymo naujos redakcijos, jei ji buvo) ir tik to straipsnio dalies pakeitimų oficialaus paskelbimo šaltiniai, pvz.: Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 43-772; 1998, Nr. 41-1131; 2000, Nr. 92-2843) 29 straipsnio 11 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:. 41.
99. Jei kitas teisės aktas priimamas vadovaujantis įstatymu ir duodama nuoroda į straipsnio dalies punktą, kito teisės akto preambulėje nurodomas šio įstatymo pirminis oficialaus paskelbimo šaltinis (ir įstatymo naujos redakcijos, jei ji buvo) ir to straipsnio visos dalies pakeitimų oficialaus paskelbimo šaltiniai.
100. Jei kito teisės akto preambulėje duodama nuoroda į Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą, nurodoma Seimo nutarimo data, numeris, antraštė bei oficialaus paskelbimo šaltinis (ir naujos redakcijos, jei jis buvo išdėstytas), jeigu tai reikalinga, ir straipsnis, jo dalis ar punktas. Jei straipsnis buvo keistas, nurodoma ir jo pakeitimų oficialaus paskelbimo šaltiniai.
101. Jei kito teisės akto preambulėje duodama nuoroda į Respublikos Prezidento dekretą, nurodoma dekreto data, numeris, antraštė bei oficialaus paskelbimo šaltinis, jeigu tai reikalinga, ir straipsnis, jo dalis ar punktas. Jei straipsnis buvo keistas, nurodoma ir jo pakeitimų oficialaus pakeitimo šaltiniai.
102. Jei kitas teisės aktas priimamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, preambulėje nurodoma Vyriausybės nutarimo data, numeris, antraštė bei oficialaus paskelbimo šaltinis, jei reikia, ir nutarimo punktas ar punktai, kurie rašomi po paskelbimo šaltinio. Jeigu nutarimas buvo išdėstytas nauja redakcija, nurodomas ir nutarimo naujos redakcijos paskelbimo šaltinis. Jei nurodytas nutarimo punktas buvo keistas, nurodoma ir šio punkto pakeitimų oficialaus paskelbimo šaltiniai.
103. Jei kitas teisės aktas priimamas vadovaujantis nuostatais, tvarka, programa ir pan., patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu ar kitu teisės aktu, kito teisės akto preambulėje nurodomi nuostatų, tvarkos, programos ir pan. pavadinimas, nutarimo ar kito teisės akto data, numeris ir teisės akto oficialaus paskelbimo šaltinis (ir naujos redakcijos, jei buvo išdėstytas), prireikus ir punktas. Šiuo atveju nutarimo ar kito teisės akto antraštė neberašoma. Pvz.: Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1196 (Žin., 2001, Nr. 86-3015) 25 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:.
104. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo, ministro, kitos institucijos ar įstaigos vadovo įsakymo ar kitos kolegialios institucijos teisės akto (toliau – kitas teisės aktas) tekste duodant nuorodas į įstatymą ar kitą teisės aktą bei nurodant jų oficialaus paskelbimo šaltinius laikomasi šių reikalavimų: 46.
105. Jei kito teisės akto tekste duodama nuoroda į Lietuvos Respublikos įstatymą, nurodomas įstatymo pavadinimas ir jo oficialaus paskelbimo šaltinis. Jei įstatymas buvo keistas keletą kartų, bet nedėstytas nauja redakcija, nurodomas tik pirminis įstatymo oficialaus paskelbimo šaltinis. Jei įstatymas buvo išdėstytas nauja redakcija, nurodomas ir naujos redakcijos oficialaus paskelbimo šaltinis. Jei duodama nuoroda į konkretų įstatymo straipsnį, jo dalį ar punktą, įstatymo oficialaus paskelbimo šaltiniai nurodomi taip, kaip nurodyta šių Rekomendacijų 41.4–41.6 punktuose. Jei teisės akto tekste kartojama nuoroda į tą patį įstatymą, jo oficialaus paskelbimo šaltinis nebenurodomas. 46.
106. Jei kito teisės akto tekste duodama nuoroda į Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą, nurodoma Seimo nutarimo data, numeris, antraštė bei oficialaus paskelbimo šaltinis (ir naujos redakcijos paskelbimo šaltinis), jeigu tai reikalinga ir straipsnis, jo dalis ar punktas. Jei straipsnis buvo keistas, nurodomi ir jo keitimų oficialaus paskelbimo šaltiniai. 46.
107. Jei kito teisės akto tekste duodama nuoroda į Respublikos Prezidento dekretą, nurodoma dekreto data, numeris, antraštė bei oficialaus paskelbimo šaltinis, jeigu tai reikalinga, ir straipsnis, jo dalis ar punktas. Jei straipsnis buvo keistas, nurodoma ir jo pakeitimų oficialaus paskelbimo šaltiniai. 46.
108. Jei kito teisės akto tekste duodama nuoroda į Vyriausybės nutarimą, nurodoma Vyriausybės nutarimo data, numeris, antraštė bei oficialaus paskelbimo šaltinis (ir naujos redakcijos paskelbimo šaltinis, jei jis buvo išdėstytas). Jei duodama nuoroda į konkretų teisės akto punktą, nurodomi ir to punkto pakeitimų oficialaus paskelbimo šaltiniai. 46.
109. Jei kito teisės akto tekste duodama nuoroda į ministro, kito institucijos ar įstaigos vadovo įsakymą ar kitos kolegialios institucijos teisės aktą, nurodoma ministro, kito institucijos ar įstaigos vadovo įsakymo ar kitos kolegialios institucijos teisės akto data, numeris, antraštė bei oficialaus paskelbimo šaltinis (ir naujos redakcijos paskelbimo šaltinis, jei jis buvo išdėstytas). Jei duodama nuoroda į konkretų teisės akto punktą, nurodomi ir to punkto pakeitimų oficialaus paskelbimo šaltiniai. 46.
110. Jei kito teisės akto tekste duodama nuoroda į Vyriausybės nutarimu ar kitu teisės aktu patvirtintus nuostatus, tvarką, programą ir pan., nurodoma nuostatų, tvarkos, programos ir pan. pavadinimas, Vyriausybės nutarimo ar kito teisės akto data, numeris ir jo oficialaus paskelbimo šaltinis (ir naujos redakcijos, jei buvo išdėstytas). Šiuo atveju Vyriausybės nutarimo ar kito teisės akto antraštė neberašoma. Jei duodama nuoroda į konkretų nuostatų, tvarkos, programos ir pan. punktą, nurodomi ir tų punktų pakeitimų oficialaus paskelbimo šaltiniai. 46.
111. Jei kito teisės akto tekste kartojama nuoroda į tą patį teisės aktą, jo antraštė ir oficialaus paskelbimo šaltinis nebenurodomi. VIII. Kitų teisės aktų keitimas, papildymas bei pripažinimas netekusiais galios
112. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai keičiami laikantis šių reikalavimų: 47.
113. Keičiant Vyriausybės nutarimus, nutarimo antraštėje ir pakeitimo esmėje vietoj žodžių „dalinio pakeitimo“, „Iš dalies pakeisti“ rašomas atitinkamai žodis „pakeitimo“, „Pakeisti“. 47.
114. Nutarimo punkto, punkto pastraipos (toliau tekste – punkto) keitimas pradedamas veiksmą reiškiančiu žodžiu „išdėstyti“, „įrašyti“, „išbraukti“, „papildyti“, „pripažinti netekusiu galios“. 47.
115. Jei keičiami, pildomi ar pripažįstami netekusiais galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo atskiri punktai, nurodoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo data, numeris, antraštė, pirminis nutarimo oficialaus paskelbimo šaltinis (ir naujos redakcijos, jei ji buvo) ir tų punktų, (pvz., 2, 6.1, 8, 12.9, 16.2 punktų), kurie keičiami, pildomi ar pripažįstami netekusiais galios, pakeitimų oficialaus paskelbimo šaltiniai. 47.
116. Jei keičiami nuostatai, taisyklės, tvarka, programa ir pan., patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, nurodoma nuostatų, taisyklių, sudarytos komisijos ir pan. pavadinimas, nutarimo data, numeris ir antraštė, nutarimo pirminis oficialaus paskelbimo šaltinis (ir nutarimo ar nuostatų naujos redakcijos paskelbimo šaltinis, jei ji buvo) bei nurodomi ir tų nuostatų, taisyklių, programos keičiamų punktų ar komisijos sudarymo ir pan. keitimų oficialaus paskelbimo šaltiniai, pvz.: Pakeisti Ginklų ir šaudmenų eksporto, importo ir tranzito taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 10 d. nutarimu Nr. 436 „Dėl ginklų ir šaudmenų apyvartą reglamentuojančių taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 37-974; 2000, Nr. 80-2417) ir išdėstyti 38 punktą taip:; arba Pakeisti 2001 metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų paskirstymą pagal tvirtinamas programas, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1591 „Dėl 2001 metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų paskirstymo pagal tvirtinamas programas patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 108-3953):; arba Papildyti tarptautinių organizacijų ir fondų, užsienio valstybių fondų ir mokymo įstaigų, iš kurių mokamos stipendijos neapmokestinamos fizinių asmenų pajamų mokesčiu, sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 550 „Dėl tarptautinių organizacijų ir fondų, užsienio valstybių fondų ir mokymo įstaigų, iš kurių mokamos stipendijos neapmokestinamos fizinių asmenų pajamų mokesčiu, sąrašo patvirtinimo“ (Žin., …..) šiuo … punktu:. 47.
117. Jei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas keičiamas ir dėstomas nauja redakcija (pirmą kartą), nurodoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo data, numeris, antraštė, pirminis oficialaus paskelbimo šaltinis bei visi to nutarimo keitimų (papildymų) ir atskirų punktų pripažinimo netekusiais galios oficialaus paskelbimo šaltiniai, pvz.: Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 30 d. nutarimą Nr. 316 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio žemės (su nekilnojamojo turto elementais) kadastro nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1992, Nr. 18-539; 1993, Nr. 28-653, Nr. 41-853; 1994, Nr. 32-577, Nr. 33-602, Nr. 56-1101; 1995, Nr. 41-1003, Nr. 63-1596, Nr. 66-1636) ir išdėstyti jį nauja redakcija:. 47.
118. Jei Vyriausybės nutarimas buvo išdėstytas nauja redakcija ir jis keičiamas, nurodoma pirminė Vyriausybės nutarimo priėmimo data ir numeris, nutarimo antraštė (jei nutarimą dėstant nauja redakcija jo antraštė pasikeitė – rašoma naujoji nutarimo antraštė), pirminis nutarimo oficialus paskelbimo šaltinis ir paskutinis nutarimo naujos redakcijos oficialaus paskelbimo šaltinis, iki naujos redakcijos buvę keitimai nebenurodomi, pvz.: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. balandžio 19 d. nutarimas Nr. 274 „Dėl Bendrojo ir vietos savivaldybių paramos gyvenamiesiems namams, butams statyti arba pirkti fondų bei lengvatinių kreditų gyventojams“, kuris buvo keistas daug kartų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 9 d. nutarimu Nr. 982 buvo išdėstytas nauja redakcija, taip pat pakeista ir jo antraštė. Šį nutarimą keičiant, reikia nurodyti nutarimo pirminę priėmimo datą ir numerį, naująją nutarimo antraštę ir oficialius paskelbimo šaltinius taip: Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. balandžio 19 d. nutarimą Nr. 274 „Dėl gyvenamųjų namų, butų statybos arba pirkimo lengvatinio kreditavimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1993, Nr. 14-364; 2001, Nr. 71-2533). 47.
119. Jei papildomas Vyriausybės nutarimas (ar juo patvirtinti nuostatai, taisyklės, tarifai ir kt.) nauju punktu, įterpiamu tarp kitų punktų, siekiant išvengti toliau esančių punktų pernumeravimo, nutarimas pildomas nauju punktu su novela, jam suteikiant prieš tai einančio punkto skaitmenį su ženkleliu (pvz., 51, 52, 53 ir pan.). Pildant nauju punktu su novela, nurodomas nutarimo pirminis oficialaus paskelbimo šaltinis (ir naujos redakcijos, jei ji buvo). 47.
120. Jei Vyriausybės nutarimas (ar juo patvirtinti nuostatai, taisyklės, tarifai ir kt.) keletą kartų jau buvo papildytas iš eilės naujais punktais, papildant iš eilės kitu punktu, nurodomas šio nutarimo pirminis oficialaus paskelbimo šaltinis (ir nutarimo naujos redakcijos oficialaus paskelbimo šaltinis, jei ji buvo) ir nutarimo (ar nuostatų, taisyklių, tarifų ir kt.) papildymo paskutiniu punktu oficialaus paskelbimo šaltinis, pvz.: Konsulinio mokesčio tarifai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. 1135, atskirais Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais buvo papildyti 7.3, 7.4 ir 1997 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 767 7.5–7.12 punktais. Papildant nurodytus tarifus 7.13 punktu, reikia nurodyti šio nutarimo pirminį oficialaus paskelbimo šaltinį ir paskutinio Vyriausybės nutarimo, kuriuo nurodytieji tarifai buvo papildyti 7.12 punktu, oficialaus paskelbimo šaltinį (Žin., 1994, Nr. 90-1751; 1997, Nr. 69-1751). 47.
121. Jei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas tik papildomas vienu ar keliais naujais punktais, nutarimo antraštė ir papildymo esmė dėstoma taip: Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 16 d. nutarimo Nr. 1135 „Dėl Lietuvos Respublikos konsulinio mokesčio tarifų ir Lietuvos Respublikos konsulinio mokesčio mokėjimo bei grąžinimo tvarkos patvirtinimo“ papildymo Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Papildyti Lietuvos Respublikos konsulinio mokesčio tarifus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. 1135 „Dėl Lietuvos Respublikos konsulinio mokesčio tarifų ir Lietuvos Respublikos konsulinio mokesčio mokėjimo bei grąžinimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1994, Nr. 90-1751; 1997, Nr. 69-1751) šiuo 7.13 punktu:;. 47.
122. Jei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas (ar juo patvirtinti nuostatai, taisyklės, tarifai ir kt.) pildomas nauju punktu (punktais), kurio numeris nutarimo tekste jau yra arba nauja pastraipa, įterpiama tarp kitų pastraipų, po įterpiamo punkto esantys punktai ar po įterpiamos pastraipos esančios pastraipos turi būti iš karto pernumeruojami. Šiuo atveju nutarimo antraštė ir papildymo esmė dėstoma taip: Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 4 d. nutarimo Nr.... „Dėl (nutarimo antraštė)....“ pakeitimo Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Papildyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 4 d. nutarimo Nr.... „Dėl (nutarimo antraštė)...“ (Žin., 2001, Nr....) 2 punktą nauja trečiąja pastraipa (ankstesniąsias trečiąją ir ketvirtąją pastraipas laikant ketvirtąja ir penktąja pastraipomis). 47.
123. Jei reikia tuo pačiu nutarimu keisti pernumeruotus punktus ar pastraipas, jie keičiami nurodant jų naująjį numerį.
124. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai pripažįstami netekusiais galios šia tvarka: 48.
125. Jei pripažįstamas netekusiu galios visas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas, pripažįstami netekusiais galios ir visi to nutarimo pakeitimai ir papildymai. 48.
126. Pripažįstant netekusiais galios nuostatus, taisykles ir pan., pripažįstamas netekusiu galios konkretus nutarimo punktas, kuriuo patvirtinti nuostatai, taisyklės ir pan. (o ne patys nuostatai), taip pat atskirai pripažįstami netekusiais galios ir tų nuostatų, taisyklių ir pan. pakeitimai bei papildymai. 48.
127. Jei tik pripažįstamas netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo punktas (ar keletas punktų), jis rašomas po nutarimo oficialaus paskelbimo šaltinio. Šiuo atveju nutarimo antraštė ir pakeitimo esmė dėstoma taip: Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 1 d. nutarimo Nr. 777 „Dėl (nutarimo antraštė) „ pakeitimo Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 1 d. nutarimo Nr. 777 „Dėl (nutarimo antraštė)“ (Žin., 1997, Nr....) 2 punktą. Jeigu tas nutarimo punktas buvo pakeistas, atskirai pripažįstami netekusiais galios ir visi jį keičiantys nutarimai (ar kai kurie jų punktai). 48.
128. Pripažįstant netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą, jeigu likęs galioti tik vienas to nutarimo punktas, pripažįstamas netekusiu galios visas nutarimas (ir to punkto pakeitimai).
129. Jei pripažįstamas netekusiu galios Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas ar jo straipsnis, nurodoma nutarimo data, numeris, antraštė ir oficialaus paskelbimo šaltinis. Jeigu pripažįstamas netekusiu galios tik nutarimo straipsnis ar jo punktas, jis rašomas po oficialaus paskelbimo šaltinio, pvz.: Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Seimo 200… m. ……. d. nutarimo Nr. … „Dėl (nutarimo antraštė)“ (Žin., 200…, Nr. …) … straipsnį. Jei Seimo nutarimas (jo straipsnis) buvo pakeistas, atskirai pripažįstami netekusiais galios ir visi jį keičiantys Seimo nutarimai (ar kai kurie jo straipsniai). Jei pripažįstami netekusiais galios Seimo nutarimu patvirtinti nuostatai, statutas ir kt., pripažįstamas netekusiu galios tas Seimo nutarimo straipsnis arba visas Seimo nutarimas, kuriuo buvo patvirtinti nuostatai ar statutas. Jei nuostatai ar statutas buvo pakeisti, atskirai pripažįstami netekusiais galios Seimo nutarimai arba atskiri jų straipsniai, kurie keitė nuostatus ar statutą.
130. Jeigu keičiamas ar pripažįstamas netekusiu galios Respublikos Prezidento dekretas ar jo straipsnis, nurodoma dekreto data, numeris, antraštė ir oficialaus paskelbimo šaltinis, pvz.: Laikau netekusiu galios Respublikos Prezidento 200… m. …….. d. dekretą Nr. … „Dėl … (dekreto antraštė)“ (Žin., 200…, Nr. …). Jei pripažįstami netekusiais galios Prezidento dekretu patvirtinti nuostatai, pripažįstamas netekusiu galios tas dekreto straipsnis arba visas Prezidento dekretas, kuriuo buvo patvirtinti nuostatai. Jei nuostatai buvo pakeisti, atskirai pripažįstami netekusiais galios Prezidento dekretai arba atskiri jų straipsniai, kurie keitė nuostatus.
131. Keičiant, pildant ar pripažįstant netekusiais galios ministrų, kitų institucijų ar įstaigų vadovų įsakymus, taip pat nurodant jų oficialaus paskelbimo šaltinius, taikomi tie patys reikalavimai kaip ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimams nurodyti šių Rekomendacijų 47 ir 48 punktuose: 51.
132. Keičiant teisės aktą, nurodoma įsakymo ar kito teisės akto data, numeris, teisės akto antraštė ir oficialaus paskelbimo šaltinis (ir naujos redakcijos, jei jis buvo išdėstytas). Įsakymo antraštė ir pakeitimo esmė dėstoma taip: Dėl žemės ūkio ministro 1998 m. vasario 23 d. įsakymo Nr. 79 „Dėl (įsakymo antraštė)“ pakeitimo Pakeičiu Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 1998 m. vasario 23 d. įsakymą Nr. 79 „Dėl (įsakymo antraštė)“ (Žin., 1998, Nr....) ir išdėstau 2 punktą taip:“. 51.
133. Jeigu keičiami įsakymu patvirtinti nuostatai, įsakymo antraštė ir pakeitimo esmė dėstoma taip: Dėl vidaus reikalų ministro 2000 m. gruodžio 7 d. įsakymo Nr. 454 „Dėl Gyventojų registro tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo Pakeičiu Gyventojų registro tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2000 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 454 „Dėl Gyventojų registro tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 107-3397) ir išdėstau 15.6 punktą taip:. 51.
134. Jei ministro ar kito institucijos ar įstaigos vadovo teisės aktas pripažįstamas netekusiu galios, nurodoma teisės akto data, numeris, antraštė ir jo oficialaus paskelbimo šaltinis. Jei pripažįstami netekusiais galios kai kurie teisės akto punktai, jie rašomi po teisės akto oficialaus paskelbimo šaltinio, pvz.: Pripažįstu (laikau) netekusiu galios Lietuvos Respublikos … ministro 2001 m. …….. d. įsakymo Nr. … „Dėl ………. nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 200…, Nr. …) 2 punktą. 51.
135. Jei ministro ar kito institucijos ar įstaigos vadovo teisės aktas buvo pakeistas, atskirai tokia pat tvarka pripažįstami netekusiais galios ir visi jį keičiantys teisės aktai ar kai kurie jų punktai. IX. VYRIAUSYBĖS NUTARIMO PAKEITIMO PROJEKTO LYGINAMASIS VARIANTAS
136. Rengiant Vyriausybės nutarimo pakeitimo projektą, kartu parengiamas ir šio nutarimo projekto lyginamasis variantas. Vyriausybės nutarimo pakeitimo projekto lyginamasis variantas dėstomas analogiškai kaip ir parengtasis nutarimo projektas, laikantis šių reikalavimų: 52.
137. Jei punktas (pastraipa) keičiamas iš esmės, pateikiamas buvusio punkto (pastraipos) tekstas perbrauktas plona linija ir išdėstomas punkto (pastraipos) naujos redakcijos paryškintas tekstas. 52.
138. Jei naujai išdėstomame punkte (pastraipoje) tekstas nesikeičia iš esmės, bet nutarimo projekte visas punktas (pastraipa) išdėstomas, projekto lyginamajame variante šiame punkte (pastraipoje) išbraukiami ar keičiami žodžiai (sakiniai) perbraukiami plona linija, o naujai įrašomi žodžiai (sakiniai) paryškinami. 52.
139. Jei keičiamame nutarimo punkte (pastraipoje) išbraukiami ar įrašomi tik keli žodžiai ir projekte visas punktas (pastraipa) nedėstomas naujai, projekto lyginamajame variante šio punkto (pastraipos) pakeitimas išdėstomas taip kaip projekte ir taip pat kitoje eilutėje pateikiamas to punkto (pastraipos) visas tekstas, kuriame išbraukiami ar keičiami žodžiai perbraukiami plona linija, o naujai įrašomi žodžiai paryškinami. 52.
140. Jeigu nutarimas pildomas nauju punktu (pastraipa), projekto lyginamajame variante jo tekstas paryškinamas. 52.
141. Jeigu nutarimo punktas (pastraipa) pripažįstamas netekusiu galios, lyginamajame variante pateikiamas ir jo tekstas, perbrauktas plona linija. 52.
142. Jeigu Vyriausybės nutarimas dėstomas nauja redakcija, analogiškai, kaip ir keičiant nutarimo atskirus punktus, parengiamas nutarimo projekto lyginamasis variantas, pažymint (išbraukiant, paryškinant) tekste daromus pakeitimus. (Žr. Rekomendacijų priedo 20 ir 20a pavyzdžius.) 52.
143. Jei dėstomas nauja redakcija nutarimas keičiasi iš esmės ir lyginamojo varianto parengti neįmanoma, projekto lyginamasis variantas nepateikiamas. ______________ Įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo rekomendacijų priedas LIETUVOS RESPUBLIKOS Įstatymų ir kitŲ teisĖs aktŲ bei jų PROJEKTų PAVYZDžIAI Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų bei jų projektų pavyzdžiai parengti vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymu (Žin., 1995, Nr. 41-991). Pavyzdžių pradžioje pateikiamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymas, prie kurio straipsnių ar jo dalių nurodyti rekomenduotinų teisės aktų ir jų projektų pavyzdžių numeriai. Pavyzdžiai nėra autentiškų dokumentų kopijos. ______________ LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMŲ IR KITŲ TEISĖS NORMINIŲ AKTŲ RENGIMO TVARKOS ĮSTATYMAS 1995 m. gegužės 2 d. Nr. I-872 Vilnius (Žin., 1995, Nr. 41-991; 1996, Nr. 68-1632; 1997, Nr. 111-2796; 1998, Nr. 6-114) 1 straipsnis. Įstatymo paskirtis Šis įstatymas reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų (toliau – teisės aktai) rengimą, jo stadijas, teisės aktų formos, struktūros, turinio ir kalbos reikalavimus. 2 straipsnis. Teisės aktas Teisės aktas šiame įstatyme – tai įgaliotos valstybės valdžios institucijos arba referendumu priimamas teisės aktas, kuriame nustatomos, keičiamos arba naikinamos teisės normos. 3 straipsnis. Teisės akto rengimo stadijos Teisės akto rengimo stadijos yra šios: 1) teisės akto paskirties ir jo rengimo užduoties nustatymas; 2) rengėjo nustatymas (parinkimas); 3) teisės akto teksto parengimas; 4) teisės akto derinimas ir aprobavimas. 4 straipsnis. Teisės akto rengimas
144. Pasiūlymus dėl teisės akto rengimo turi teisę teikti visi fiziniai ir juridiniai asmenys. Teisės akto paskirtį ir jo rengimo užduotį turi teisę nustatyti asmenys, turintys įstatymų leidybos iniciatyvos teisę Seime, taip pat valstybės valdžios institucijos pagal savo kompetenciją.
145. Teisės akto rengėjais gali būti valstybės valdžios institucijos paskirti ar konkurso tvarka parinkti asmenys ar jų grupė, taip pat asmuo arba asmenų iniciatyvinė grupė.
146. Teisės aktas yra parengtas, jei jis atitinka šio įstatymo 5–12 straipsniuose nustatytus reikalavimus.
147. Parengtas teisės aktas derinamas, aprobuojamas ir pateikiamas institucijai, įgaliotai jį priimti, šios institucijos nustatyta tvarka.
148. Derinamas ekonominius santykius reguliuojančio teisės akto projektas turi būti įvertinamas antikorupciniu požiūriu.
149. Jeigu yra pagrindo manyti, kad priimtas teisės aktas gali daryti įtaką kriminogeninei situacijai, jį priimti įgaliota institucija skiria kriminologinę ekspertizę.
150. Komisijų ir darbo grupių, kurias sudaro Seimas, Respublikos Prezidentas ar Vyriausybė, darbo apmokėjimo už teisės aktų rengimą ir ekspertizę tvarką tvirtina Vyriausybė. 5 straipsnis. Teisės akto reikalavimai
151. Teisės aktas turi atitikti Lietuvos Respublikos Konstituciją, taip pat kitus galiojančius teisės aktus, jeigu tame akte nėra normų, keičiančių galiojančius teisės aktus.
152. Teisės aktas privalo atitikti šiame įstatyme nustatytus formos, struktūros, turinio ir kalbos reikalavimus. 6 straipsnis. Teisės akto forma
153. Teisės akte turi būti: 1) institucijos, įgaliotos jį priimti, pavadinimas; 2) teisės akto rūšies pavadinimas; 3) teisės akto pavadinimas (antraštė); 4) teisės akto priėmimo data, numeris, vieta; 5) teisės akto tekstas; 6) teisės aktą pasirašančiojo pareigos, vardas, pavardė. (Žr. 2, 2a, 2b, 3, 3a, 3b, 4, 4a, 4b, 5, 5a, 5b pavyzdžius)
154. Teisės akto projekte prieš akto pavadinimą, dešinėje lapo pusėje turi būti nuoroda „Projektas“. (Žr. 1b, 2b, 3b, 4b pavyzdžius) 7 straipsnis. Įstatymo forma
155. Įstatyme eilės tvarka turi būti: 1) įstatymo pavadinimas; 2) įstatymo priėmimo data ir numeris; 3) įstatymo priėmimo vieta; 4) įstatymo tekstas; 5) įstatymą pasirašančiojo pareigos, vardas, pavardė.
156. Įstatymo pavadinimas išdėstomas didžiosiomis raidėmis eilutės centre, o žodis „įstatymas“ nukeliamas į kitos eilutės centrą.
157. Įstatymo priėmimo data ir numeris išdėstomi vienoje eilutėje centre.
158. Įstatymo priėmimo vieta išdėstoma eilutės centre mažosiomis raidėmis.
159. Įstatymo tekstas pradedamas iš naujos eilutės.
160. Įstatymą pasirašančiojo pareigos išdėstomos po tekstu didžiosiomis raidėmis eilutės kairėje, o vardas, pavardė – eilutės dešinėje. (Žr. 1, 1a, 1b pavyzdžius)
161. Kartu su įstatymo projektu pateikiamas aiškinamasis raštas pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 135 straipsnio nuostatas. 8 straipsnis. Įstatymo struktūra
162. Įstatymą sudaro: 1) dalys; 2) skyriai; 3) skirsniai; 4) straipsniai.
163. Visos šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytos įstatymo sudedamosios dalys turi turėti pavadinimus (antraštes). Įstatymo dalių, skyrių ir skirsnių pavadinimai rašomi didžiosiomis raidėmis eilutės centre. Straipsnių pavadinimai rašomi mažosiomis raidėmis.
164. Įstatymo dalys ir skyriai žymimi romėniškais skaitmenimis iš eilės. Skirsniai žymimi žodžiais, išreikštais skaitmenimis. Straipsniai žymimi arabiškais skaitmenimis ir numeruojami iš eilės. Po žodžio „straipsnis“ dedamas taškas ir straipsnio pavadinimas rašomas toje pačioje eilutėje.
165. Įstatymo straipsnį sudaro dalys ir dalių punktai. Įstatymo straipsnių dalys pradedamos rašyti iš naujos eilutės ir žymimos arabiškais skaitmenimis su tašku iš eilės. Straipsnio dalių punktai žymimi arabiškais skaitmenimis su skliausteliu.
166. Novelos žymimos papildomais arabiškais skaitmenimis, rašomais pagrindinio ženklo, žyminčio akto teksto dalies eiliškumą, dešinės pusės viršuje.
167. Atsižvelgiant į įstatymo pobūdį, turinį ir apimtį, jame gali būti ne visos sudedamosios dalys.
168. Įstatymas gali turėti preambulę, lentelių, grafikų, tarifų, schemų, sąrašų ir kitų priedų.
169. Įstatymo pradžioje paprastai nurodoma šio akto paskirtis ir kitos bendrosios nuostatos.
170. Įstatymo pabaigoje paprastai nurodoma jo įsigaliojimo tvarka, taip pat kiti įstatymai, kurie netenka galios. (Žr. 6, 7 pavyzdžius) 9 straipsnis. Kitų teisės aktų forma ir struktūra
171. Institucijos, priimančios teisės aktus, juos rengia remdamosi šio įstatymo 6 ir 11 straipsnių nuostatomis.
172. Seimo nutarimus ir Respublikos Prezidento dekretus sudaro straipsniai, jų dalys ir punktai. Straipsniai – be pavadinimų, žymimi arabiškais skaitmenimis ir numeruojami iš eilės. Po skaitmens rašomas žodis „straipsnis“ ir dedamas taškas, straipsnio tekstas rašomas iš naujos eilutės. Straipsnių dalys žymimos arabiškais skaitmenimis iš eilės. Straipsnio dalių punktai žymimi arabiškais skaitmenimis su skliausteliu. Seimo nutarimais ir Prezidento dekretais tvirtinami teisės aktai turi punktus ir papunkčius. Jų punktai žymimi arabiškais skaitmenimis su tašku, o papunkčiai žymimi arabišku skaitmeniu su skliausteliu. (Žr. 2, 3, 8, 9, 10, 11 pavyzdžius)
173. Vyriausybės ir kitų institucijų teisės aktus sudaro punktai, jų pastraipos ir punktų papunkčiai. Punktai žymimi arabiškais skaitmenimis ir numeruojami iš eilės. Po skaitmens dedamas taškas. Punktų pastraipos nenumeruojamos. Punktų papunkčiai žymimi arabiškais skaitmenimis ir turi pradinį punkto ir savo eilės skaitmenį. Tarp punkto ir papunkčio skaitmens ir po papunkčio skaitmens dedami taškai. Atskirai numeruoti papunkčiai gali būti vadinami punktais. Viso teisės akto punktų numeracija yra ištisinė. (Žr. 4, 12, 13, 14 pavyzdžius)
174. Didesnės apimties teisės aktas gali būti skirstomas į skyrius ir skirsnius. Skyriai ir skirsniai žymimi romėniškais skaitmenimis iš eilės. (Žr. 9, 11, 12, 14 pavyzdžius) 10 straipsnis. Teisės akto turinio reikalavimai
175. Teisės akto turinys turi atitikti jo paskirtį.
176. Teisės akto turinys turi būti logiškas, glaustas ir aiškus.
177. Tekste neturi būti nereikalingų arba netaisyklingų žodžių, žodžių junginių, pastabų ir dviprasmybių. Straipsnio tekstas nekartojamas kituose straipsniuose. Neleistini žodžių sutrumpinimai, išskyrus atvejus, kai pateikiama nuoroda į leidinį, kuriame šis aktas oficialiai paskelbtas. Pirmą kartą minimas pavadinimas negali būti trumpinamas. 11 straipsnis. Teisės akto, kuriuo keičiamas ar papildomas kitas teisės aktas, reikalavimai
178. Keičiant teisės aktą, jei straipsnis, jo dalis ar punktas keičiamas iš esmės, išdėstoma pakeitimo esmė ir pateikiama keičiamo straipsnio, jo dalies ar punkto nauja redakcija. Jei teisės aktas pildomas nauju straipsniu (jo dalimi ar punktu), išdėstoma papildymo esmė ir pateikiama naujo straipsnio (jo dalies ar punkto) redakcija. Keičiant teisės aktą, kurio straipsnyje (jo dalyje ar punkte) reikia išbraukti žodžius (skaičius), įrašyti naujus žodžius (skaičius), vietoj vienų žodžių (skaičių) įrašyti kitus žodžius (skaičius), dėstant pakeitimų esmę nurodomas keičiamas straipsnis (jo dalis ar punktas), kokius žodžius (skaičius) išbraukti, po kokių žodžių (skaičių) ar vietoj kokių žodžių (skaičių) įrašyti naujus žodžius (skaičius), ir išdėstoma straipsnio (jo dalies ar punkto) nauja redakcija. Jei straipsnis, jo dalis ar punktas pripažįstamas netekusiu galios, nurodomas tas straipsnis (jo dalis ar punktas). (Žr. 8, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 20a, 21 pavyzdžius)
179. Jei keičiamajame teisės akte keičiama ar buvo pakeista daugiau kaip pusė jo straipsnių, keičiamasis teisės aktas paprastai dėstomas nauja redakcija arba parengiamas naujas teisės aktas. (Žr. 22, 23, 23a, 24, 24a pavyzdžius)
180. Vienu įstatymu paprastai keičiamas tik vienas įstatymas. Jei keičiamas ar pildomas įstatymas yra susijęs su kitų įstatymų pakeitimais, jie gali būti keičiami ar pildomi vienu įstatymu. Šiuo atveju įstatymas skirstomas į skirsnius ir straipsnius. Kiekviename skirsnyje straipsniai numeruojami iš naujo. (Žr. 25 pavyzdį)
181. Įstatymo, kuriuo keičiamas, pildomas arba pripažįstamas netekusiu galios kitas įstatymas, pradžioje po nuorodos į įstatymo priėmimo vietą turi būti nurodoma (atskira eilute, skliausteliuose) keičiamo, papildomo arba pripažįstamo netekusiu galios kito įstatymo oficialus paskelbimo šaltinis ir įstatymų, kuriais buvo keičiamas ar pildomas atitinkamo to įstatymo straipsnis, jo dalis ar punktas, oficialaus paskelbimo šaltiniai. (Žr. 15, 16, 16a, 22 pavyzdžius) Kai vienu įstatymu keičiami keli įstatymai (jų straipsniai, dalys ar punktai), oficialaus paskelbimo šaltiniai nurodomi po keičiančiojo įstatymo skirsnio pavadinimo. (Žr. 25 pavyzdį)
182. Keičiant ar pildant įstatymus, paskelbtus iki Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo (Žin., 1995, Nr. 41-991) įsigaliojimo, jų forma ir struktūra nekeičiama. (Žr. 15, 16 pavyzdžius) 12 straipsnis. Teisės akto kalba Teisės aktai rašomi laikantis bendrinės lietuvių kalbos normų ir teisinės terminijos. Tarptautiniai žodžiai vartojami tik tada, kai lietuvių kalboje nėra šių žodžių atitikmenų. 13 straipsnis. Šio įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja nuo 1996 m. sausio 1 dienos. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS 1 pavyzdys (Įstatymo išdėstymas) (Lietuvos valstybės herbas) LIETUVOS RESPUBLIKOS CUKRAUS MOKESČIO ĮSTATYMAS 2002 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. Įstatymo paskirtis Šis Įstatymas reglamentuoja cukraus, įskaitant cukrų, esantį produktuose (pagal Vyriausybės patvirtintą sąrašą), mokesčio (toliau – cukraus mokestis) mokėjimo tvarką, kontrolę bei atsakomybę už šio Įstatymo pažeidimą. 2 straipsnis. Mokesčio mokėtojai
183. Cukraus mokestį moka šie Lietuvos Respublikos ir užsienio fiziniai ir juridiniai asmenys: 1) cukraus gamintojai ir importuotojai; 2) produktų, kuriuose esantis cukrus pagal šį Įstatymą yra cukraus mokesčio objektas, gamintojai ir importuotojai; 3) asmenys, realizuojantys cukrų, už kurį cukraus mokestis dar nesumokėtas.
184. Fiziniai ir juridiniai asmenys, gaminantys produktų, kurių sudėtyje yra cukraus, sąraše nurodytus produktus, įskaitant cukrų, privalo registruotis cukraus mokesčio mokėtojais teritorinėse valstybinėse mokesčių inspekcijose. 3 straipsnis. Mokesčio objektas
185. Cukraus mokesčio objektas – Lietuvos Respublikoje pagamintas ar importuotas cukrus, įskaitant cukrų, esantį Lietuvos Respublikoje pagamintuose ar importuotose produktuose (pagal Vyriausybės patvirtintą sąrašą).
186. Importuojami produktai, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje, tampa cukraus mokesčio objektu, kai dėl jų pagal Lietuvos Respublikos muitinės kodeksą (toliau – Muitinės kodeksas) atsiranda skola muitinei. ---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------- 6 straipsnis. Mokesčio netaikymo atvejai Cukraus mokesčiu neapmokestinami: 1) įvežami paramos siuntas sudarantys produktai; 2) fizinių asmenų (keleivių) įvežami produktai, jeigu jų įsivežama ne daugiau kaip Vyriausybės leista jiems įvežti be importo mokesčių; 3) produktai, įsivežami užsienio šalių diplomatinių ir konsulinių atstovybių, taip pat tarptautinių organizacijų oficialiai misijos veiklai, jeigu Lietuvos Respublikos ir šių tarptautinių organizacijų sutartyse numatyta neimti mokesčių; 4) importuojami produktai, kurie pagal Muitinės kodeksą neapmokestinami importo mokesčiais; 5) importuojami produktai, jei jie atleidžiami nuo importo muitų pagal Muitų tarifų įstatymą; 6) eksportuojami produktai. ---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------- 12 straipsnis. Baigiamosios nuostatos Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2002 m. liepos 1 d. 13 straipsnis. Pasiūlymas Vyriausybei Vyriausybė ar jos įgaliota institucija per 2 mėnesius nuo šio Įstatymo priėmimo parengia šiam Įstatymui įgyvendinti reikiamus teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS (Parašas) (VARDAS IR PAVARDĖ) 1a pavyzdys (Įstatymo forma) (Lietuvos valstybės herbas) LIETUVOS RESPUBLIKOS --------------------------------------------------- ĮSTATYMAS 200 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. (Straipsnio pavadinimas) (Tekstas). --------------------------------------------------------------------------------------------------- 2 straipsnis. (Straipsnio pavadinimas)
187. (Tekstas): 1); 2); 3).
189. --------------------------------------------------------------------------------------------------- 3 straipsnis. (Straipsnio pavadinimas)
190. (Tekstas).
191. (Tekstas): 1); 2). --------------------------------------------------------------------------------------------------- Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS (Parašas) (VARDAS IR PAVARDĖ) ______________ 1b pavyzdys (Įstatymo projekto forma) Projektas LIETUVOS RESPUBLIKOS -------------------------------------------------- ĮSTATYMAS 200 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. (Straipsnio pavadinimas)
192. (Tekstas).
193. 1); 2). --------------------------------------------------------------------------------------------------- 2 straipsnis. (Straipsnio pavadinimas) (Tekstas). --------------------------------------------------------------------------------------------------- 3 straipsnis. (Straipsnio pavadinimas)
194. (Tekstas).
195. --------------------------------------------------------------------------------------------------- 4 straipsnis. (Straipsnio pavadinimas) (Tekstas). --------------------------------------------------------------------------------------------------- Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS 2 pavyzdys (Seimo nutarimo išdėstymas) (Lietuvos valstybės herbas) LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS NUTARIMAS DĖL 1999 METŲ PASKELBIMO TARPTAUTINIAIS PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ METAIS LIETUVOJE 199 m. d. Nr. Vilnius Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į pagyvenusių žmonių organizacijų kreipimąsi bei vadovaudamasis Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinės Asamblėjos 1992 m. spalio 16 d. priimta rezoliucija 47/5 – paskelbti 1999 metus Tarptautiniais pagyvenusių žmonių metais, nutaria: 1 straipsnis. Paskelbti 1999 metus Tarptautiniais pagyvenusių žmonių metais Lietuvoje. 2 straipsnis. Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei per mėnesį nuo šio nutarimo įsigaliojimo dienos sudaryti Valstybinę komisiją Tarptautiniams pagyvenusių žmonių metams Lietuvoje organizuoti ir iki 1998 m. birželio 1 d. parengti veiksmų programą bei numatyti lėšas jai įgyvendinti. 3 straipsnis.
196. Rekomenduoti miestų bei rajonų savivaldybėms, bendradarbiaujant su nevyriausybinėmis organizacijomis, per mėnesį nuo šio nutarimo įsigaliojimo dienos sudaryti teritorines komisijas Tarptautiniams pagyvenusių žmonių metams Lietuvoje pasirengti ir iki 1998 m. birželio 1 d. parengti veiksmų programas bei numatyti lėšas joms įgyvendinti.
197. Pakviesti švietimo ir mokslo įstaigas, religines bendruomenes, kūrybines sąjungas, nevyriausybines organizacijas, radijo, televizijos, laikraščių ir žurnalų redakcijas aktyviai dalyvauti įgyvendinant Tarptautinių pagyvenusių žmonių metų Lietuvoje tikslus ir uždavinius bei sprendžiant aktualiausias pagyvenusių žmonių problemas. SEIMO PIRMININKAS (Parašas) (Vardas ir Pavardė) 2a pavyzdys (Seimo nutarimo forma) (Lietuvos valstybės herbas) LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS NUTARIMAS (Nutarimo antraštė) 200 m. d. Nr. Vilnius Lietuvos Respublikos Seimas nutaria: 1 straipsnis. 1.(Tekstas).
198. 1); 2). --------------------------------------------------------------------------------------------------- 2 straipsnis. (Tekstas). --------------------------------------------------------------------------------------------------- 3 straipsnis. (Tekstas). --------------------------------------------------------------------------------------------------- 4 straipsnis. (Tekstas). --------------------------------------------------------------------------------------------------- SEIMO PIRMININKAS (Parašas) (Vardas ir Pavardė) ______________ 2b pavyzdys (Seimo nutarimo projekto forma) Projektas LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS NUTARIMAS (Nutarimo antraštė) 200 m. d. Nr. Vilnius Lietuvos Respublikos Seimas nutaria: 1 straipsnis.
199. (Tekstas).
200. 1); 2). --------------------------------------------------------------------------------------------------- 2 straipsnis. (Tekstas). --------------------------------------------------------------------------------------------------- 3 straipsnis. (Tekstas). --------------------------------------------------------------------------------------------------- SEIMO PIRMININKAS 3 pavyzdys (Prezidento dekreto išdėstymas) (Lietuvos valstybės herbas) LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS DEKRETAS DĖL UŽSIENIO POLITIKOS KOORDINACINĖS TARYBOS 200 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 77 straipsniu ir 84 straipsnio 1 punktu, sudarau šią Užsienio politikos koordinacinę tarybą: Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras, Lietuvos Respublikos Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo komiteto pirmininkas, Respublikos Prezidento patarėjas nacionalinio saugumo ir užsienio politikos klausimais, Užsienio politikos koordinacinės tarybos sekretorius. 2 straipsnis. Užsienio politikos koordinacinės tarybos darbui vadovauja Respublikos Prezidentas. 3 straipsnis. Laikau netekusiu galios Respublikos Prezidento 1993 m. gruodžio 9 d. dekretą Nr. 191 „Dėl užsienio politikos koordinacinės tarybos“ (Žin., 1993, Nr. 70-1314). RESPUBLIKOS PREZIDENTAS (Parašas) (Vardas ir Pavardė) 3a pavyzdys (Prezidento dekreto forma) (Lietuvos valstybės herbas) LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS DEKRETAS (Dekreto antraštė) 200 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. (Tekstas). -------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------- 2 straipsnis.
201. (Tekstas).
202. 1); 2). ----------------------------------------------------------------------------------------------------------- 3 straipsnis. (Tekstas): 1); 2); 3). ----------------------------------------------------------------------------------------------------------- RESPUBLIKOS PREZIDENTAS (Parašas) (Vardas ir Pavardė) ______________ 3b pavyzdys (Prezidento dekreto projekto forma) Projektas LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS DEKRETAS (Dekreto antraštė) 200 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. (Tekstas). --------------------------------------------------------------------------------------------------- 2 straipsnis.
203. (Tekstas).
204. 1); 2). --------------------------------------------------------------------------------------------------- 3 straipsnis. (Tekstas): 1); 2). --------------------------------------------------------------------------------------------------- RESPUBLIKOS PREZIDENTAS 4 pavyzdys (Vyriausybės nutarimo išdėstymas) (Lietuvos valstybės herbas) LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ NUtARIMAS Dėl Medžių ir krūmų, augančių ne miško žemėje, apsaugos, priežiūros, vertės nustatymo ir nuostolių atlyginimo tvarkos 200 m. d. Nr. Vilnius Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
205. Pavesti ……………… ministerijai patvirtinti Medžių ir krūmų, augančių ne miško žemėje, apsaugos, priežiūros ir nuostolių, juos iškirtus, atlyginimo tvarką, taip pat bazinius įkainius jų vertei nustatyti.
206. Pripažinti netekusiais galios: 2.
207. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 8 d. nutarimą Nr. 456 „Dėl nepriklausančių valstybiniam miško fondui saugotinų medžių, jų grupių ir krūmų apsaugos, jiems padarytos žalos nustatymo ir nuostolių atlyginimo“ (Žin., 1991, Nr. 33-926); 2.
208. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. balandžio 15 d. nutarimą Nr. 253 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 8 d. nutarimo Nr. 456 dalinio pakeitimo“ (Žin., 1993, Nr. 13-331). Ministras Pirmininkas (Parašas) (Vardas ir pavardė) ................... ministras (Parašas) (Vardas ir pavardė) 4a pavyzdys (Vyriausybės nutarimo forma) (Lietuvos valstybės herbas) LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ NUtaRIMAS (Nutarimo antraštė) 200 m. d. Nr. Vilnius Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
209. (Tekstas) --------------------------------------------------------------------------------------
210. (Tekstas) -------------------------------------------------------------------------------------- 2.
211. (Tekstas) ------------------------------------------------------------------------------------ 2.
212. (Tekstas) ------------------------------------------------------------------------------------ Ministras Pirmininkas (Parašas) (Vardas ir pavardė) …………….. ministras (Parašas) (Vardas ir pavardė) ______________ 4b pavyzdys (Vyriausybės nutarimo projekto forma) Projektas LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ NUTARIMAS (Nutarimo antraštė) 200 m. d. Nr. Vilnius Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
213. (Tekstas) --------------------------------------------------------------------------------------
214. (Tekstas) -------------------------------------------------------------------------------------- 2.
215. (Tekstas) ------------------------------------------------------------------------------------ 2.
216. (Tekstas) ------------------------------------------------------------------------------------ Ministras Pirmininkas ………….. ministras 5 pavyzdys (Ministro įsakymo išdėstymas) (Lietuvos valstybės herbas) LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL CIVILINĖS METRIKACIJOS TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO 2001 m. d. Nr. Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso priemonių plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gruodžio 27 d. nutarimu Nr. 1506 (Žin., 2000, Nr. 113-3631) 3.10 punktu:
217. Tvirtinu Civilinės metrikacijos taisykles (pridedama).
218. Pripažįstu netekusiais galios: 2.
219. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 1999 m. kovo 26 d. įsakymą Nr. 65 „Dėl Civilinės būklės aktų registravimo laikinųjų taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 29-840); 2.
220. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 1999 m. kovo 26 d. įsakymą Nr. 65 „Dėl Civilinės būklės aktų registravimo laikinųjų taisyklių dalinio pakeitimo“ (Žin., 1999, Nr. 60-1962); 2.
221. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 1999 m. kovo 26 d. įsakymą Nr. 65 „Dėl Civilinės būklės aktų registravimo laikinųjų taisyklių dalinio pakeitimo“ (Žin., 2000, Nr. 11-269). Teisingumo ministras (Parašas) (Vardas ir pavardė) ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2001 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 129 CIVILINĖS METRIKACIJOS TAISYKLĖS i. BENDROsIos nuostatos
222. Šios taisyklės reglamentuoja civilinės būklės aktų registravimo miestų, rajonų, savivaldybių civilinės metrikacijos įstaigose, seniūnijose ir Lietuvos Respublikos konsulinėse įstaigose tvarką. ----------------------------------------------------------------------------------------------------------- III. TĖVYSTĖS PRIPAŽINIMO IR TĖVYSTĖS NUSTATYMO REGISTRAVIMAS
223. Tėvystės pripažinimas registruojamas vaiko motinos gyvenamosios vietos (jei vaiko gimimas nebuvo įregistruotas arba įregistruotas ne Lietuvoje) civilinės metrikacijos įstaigoje, remiantis notaro patvirtintu vyro, laikančio save vaiko tėvu, ir motinos pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo. Jeigu tėvystė pripažįstama po to, kai vaiko gimimas buvo įregistruotas, tėvystės pripažinimas registruojamas civilinės metrikacijos įstaigoje, įregistravusioje vaiko gimimą arba saugančioje vaiko gimimo įrašo pirmąjį egzempliorių. ----------------------------------------------------------------------------------------------------------- VI. BAŽNYČIOS (KONFESIJŲ) NUSTATYTA TVARKA SUDARYTŲ SANTUOKŲ APSKAITA
224. Bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka po 199 m. d. sudarytos santuokos įtraukiamos į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje įrašant santuokos įrašą, išduodant santuokos liudijimą ir pažymint apie tai sutuoktinių pasuose.
225. Civilinės metrikacijos įstaigos apskaito tik tas santuokas, kurios bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos laikantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso reikalavimų. ----------------------------------------------------------------------------------------------------------- XIII. PAKARTOTINIŲ LIUDIJIMŲ IŠDAVIMAS
226. Jeigu civilinės metrikacijos įstaigoje nėra reikiamo civilinės būklės akto įrašo, civilinės metrikacijos įstaiga privalo: 131.
227. išreikalauti iš Lietuvos valstybės istorijos archyvo reikalingo civilinės būklės akto įrašo nuorašą (kai įrašą reikia pakeisti ar papildyti) arba archyvo pažymėjimą; 131.
228. išduoti civilinės būklės akto įregistravimo pakartotinį liudijimą. Užsienyje gyvenančiam asmeniui liudijimą pasiųsti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos nustatyta tvarka; 131.
229. saugoti įstaigoje iš Lietuvos valstybės istorijos archyvo gautus civilinės būklės aktų įrašų nuorašus ir archyvo pažymėjimus, suskirsčius pagal juos sudariusias institucijas (bažnyčias, valsčius). Esant reikalui, šiais dokumentais vadovautis pakartotinai išduodant liudijimus. ______________ 6 pavyzdys (Įstatymo struktūra) Projektas LIETUVOS RESPUBLIKOS DRAUDIMO ĮSTATYMAS 199 m. d. Nr. Vilnius PIRMASIS SKIRSNIS BENDROSIOS NUOSTATOS 1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
230. Įstatymo tikslas – reglamentuoti draudimo įmonių bei draudimo tarpininkų veiklą, kad draudimo sistema būtų stabili, patikima, efektyvi ir saugi.
231. Įstatymas nustato draudimo įmonių steigimo, licencijavimo sąlygas bei tvarką, jų veiklos reorganizavimo bei likvidavimo ypatumus, taip pat leidimų draudimo brokeriams išdavimo tvarką. 2 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos
232. Draudimo veikla – finansinė ūkinė veikla, kuria siekiama apsaugoti fizinių ir juridinių asmenų turtinius interesus, įvykus šio Įstatymo ar draudimo sutartyje nustatytiems įvykiams (draudiminiams įvykiams), panaudojant rezervus ir draudimo techninius atidėjimus, sudaromus iš minimų asmenų mokamų įmokų (draudimo įmokų) bei pajamų, gautų jas investavus šio Įstatymo nustatyta tvarka.
233. Draudėjas – asmuo, sudaręs su draudimo įmone draudimo sutartį ar esantis draudėju šio įstatymo pagrindu ir privalantis mokėti draudimo įmokas (premijas) bei turintis teisę gauti atsitikus draudiminiam įvykiui draudimo išmoką.
234. Draudimo įmonė (draudikas) – įmonė, vykdanti draudimo, taip pat su draudimu susijusią veiklą ir įsipareigojanti draudėjui draudimo sutartyje ar šio Įstatymo numatytų draudiminių įvykių atvejais mokėti draudimo išmokas. 3 straipsnis. Draudimo objektas Draudimo objektai gali būti turtiniai interesai: 1) susiję su asmens gyvenimo trukme, sutuoktuvėmis, gimimu, kapitalo kaupimu; 2) susiję su kūno sužalojimais, taip pat su nelaimingais atsitikimais ir ligomis; 3) susiję su turto valdymu, naudojimu, disponavimu; 4) susiję su draudėjo padaryta žala fizinio asmens turtui ar tam fiziniam asmeniui, taip pat žala, padaryta juridiniam asmeniui. ANTRASIS SKIRSNIS DRAUDIMO SUTARTIS 6 straipsnis. Draudimo sutartis
235. Draudimo sutartis sudaroma draudimo rūšies taisyklių pagrindu.
236. Draudimo sutartyje draudėjas įsipareigoja nustatytu laiku mokėti draudimo įmokas (premijas), o draudimo įmonė įsipareigoja atsitikus draudiminiam įvykiui mokėti draudimo išmokas draudėjui ar asmeniui, kuris įgyja tokią teisę pagal draudimo sutartį. ----------------------------------------------------------------------------------------------------------- ŠEŠTASIS SKIRSNIS BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 68 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis Įstatymas įsigalioja nuo 199 m. d. 69 straipsnis. Baigiamosios nuostatos
237. Veikiančios draudimo įmonės, vykdančios asmens ir turto draudimą, privalo per 1 metus nuo šio Įstatymo įsigaliojimo dienos pertvarkyti savo veiklą pagal šio Įstatymo, išskyrus 40 straipsnio 2 dalies, nuostatas, taip pat pakeisti savo įstatus ir įregistruoti juos Įmonių rejestro įstatymo nustatyta tvarka.
238. Draudimo įmonės šio Įstatymo nustatyta tvarka privalo įregistruoti minimalų įstatinio kapitalo dydį: 1) ne gyvybės draudimą, išskyrus kredito draudimą, vykdančiose įmonėse – 2000000 Lt, ne vėliau kaip per 1,5 metų nuo šio Įstatymo įsigaliojimo dienos; 2) gyvybės draudimą vykdančiose įmonėse – 4000000 Lt, ne vėliau kaip per 2 metus nuo šio Įstatymo įsigaliojimo dienos; 3) kredito draudimą vykdančiose įmonėse – 7000000 Lt, ne vėliau kaip per 3 metus nuo šio Įstatymo įsigaliojimo dienos. 70 straipsnis. Netekę galios teisės aktai Įsigaliojus šiam Įstatymui, netenka galios: 1) Lietuvos Respublikos draudimo įstatymas (Žin., 1990, Nr. 28-674); 2) Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. rugsėjo 21 d. nutarimas Nr. I-591 „Dėl Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo įsigaliojimo“ (Žin., 1990, Nr. 28-675); 3) Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 1996, Nr. 57-1343). 71 straipsnis. Pasiūlymai Vyriausybei Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei: 1) iki 1996 m. spalio 1 d. patvirtinti Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos nuostatus; 2) peržiūrėti draudimą reglamentuojančius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ______________ 7 pavyzdys (Kodekso (ar sudėtingo įstatymo) struktūros forma) KODEKSAS (ĮSTATYMAS) I DALIS (PAVADINIMAS) I SKYRIUS (PAVADINIMAS) Pirmasis skirsnis (PAVADINIMAS) 1 straipsnis. (Pavadinimas) (Tekstas) ---------------------------------------------------------------------------------------- antrasis skirsnis (PAVADINIMAS) 12 straipsnis. (Pavadinimas) (Tekstas) ---------------------------------------------------------------------------------------- II DALIS (PAVADINIMAS) III SKYRIUS (PAVADINIMAS) Pirmasis skirsnis (PAVADINIMAS) 115 straipsnis. (Pavadinimas) (Tekstas) ---------------------------------------------------------------------------------------- antrasis skirsnis (PAVADINIMAS) 135 straipsnis. (Pavadinimas) (Tekstas) ---------------------------------------------------------------------------------------- trečiasis skirsnis (PAVADINIMAS) 167 straipsnis. (Pavadinimas) (Tekstas) ---------------------------------------------------------------------------------------- 8 pavyzdys (Seimo nutarimo struktūra) Projektas LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS NUTARIMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NUTARIMO „DĖL VILNIAUS PILIŲ VALSTYBINIO KULTŪRINIO REZERVATO STEIGIMO“ 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO 200 m. d. Nr. Vilnius (Žin., 1997, Nr. 66-1620) Lietuvos Respublikos Seimas nutaria: 1 straipsnis. Pakeisti Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. liepos 2 d. nutarimo Nr. VIII-388 „Dėl Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato steigimo“ 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei: 1) Vilniaus pilių mokslinės tarybos siūlymu ir Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento teikimu pagal Vilniaus miesto savivaldybės patvirtintą Vilniaus pilių teritorijos planą iki 1998 m. birželio 30 d. patvirtinti Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato ribas bei šio rezervato nuostatus; 2) reorganizuoti Vilniaus pilių direkciją bei Pilių tyrimo centrą „Lietuvos pilys“ ir įsteigti Vilniaus pilių valstybiniam kultūriniam rezervatui valdyti juridinio asmens teises turinčią mokslo įstaigą Vilniaus pilių centrą. Vilniaus pilių centrui pavesti: atkurti, remontuoti, restauruoti, konservuoti, eksponuoti, pritaikyti lankymui Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato teritorijoje esančius kultūros ir gamtos kompleksus bei objektus; 3) pateikti Seimui Lietuvos Respublikos 1998 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kuriame būtų numatytos lėšos Vilniaus pilių centrui finansuoti atskira eilute; 4) pateikti Seimui šiam nutarimui įgyvendinti reikalingų įstatymų projektus bei pakeisti ar pripažinti netekusiais galios neatitinkančius šio nutarimo teisės aktus.“ SEIMO PIRMININKAS 9 pavyzdys (Seimo nutarimas ir juo tvirtinamų nuostatų projektas) Projektas LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS NUTARIMAS DĖL LIETUVOS GYVENTOJŲ GENOCIDO IR REZISTENCIJOS TYRIMO CENTRO NUOSTATŲ PATVIRTINIMO 1999 m. gruodžio 4 d. Nr. Vilnius Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymu (Žin., 1997, Nr. 60-1398), nutaria: 1 straipsnis. Patvirtinti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro nuostatus (pridedama). 2 straipsnis. Nutarimas įsigalioja nuo 2000 m. sausio 1 d. SEIMO PIRMININKAS ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Seimo 199 m. d. nutarimu Nr. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro NUOSTATAI I. BENDROSIOS NUOSTATOS
239. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (toliau – Centras) yra tarpžinybinė valstybės institucija, tirianti visas genocido bei nusikaltimų žmonijai ir žmoniškumui apraiškas ir Lietuvos gyventojų persekiojimą okupacijų metais, taip pat ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo okupacijoms procesus, inicijuojanti genocido organizatorių ir vykdytojų teisinį įvertinimą, įamžinanti laisvės kovotojų ir genocido aukų atminimą. Centras koordinuoja šių nuostatų apibrėžtos srities tyrimo darbus, kuriuos atlieka kitos institucijos.
240. Centras vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro bei kitais įstatymais, Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės nutarimais bei šiais nuostatais. ----------------------------------------------------------------------------------------------------------- II. Centro uždaviniai
241. Centro uždaviniai yra atkurti istorinę tiesą ir teisingumą, tirti okupacinių režimų 1939–1990 m. vykdytą Lietuvos gyventojų fizinį bei dvasinį genocidą ir pasipriešinimą šiems režimams, įamžinti laisvės kovotojų ir genocido aukų atminimą, inicijuoti okupacinių padarinių teisinį įvertinimą. Centras taip pat tiria 1920–1939 m. Vilniaus krašte okupacinio režimo vykdytą politiką bei pasipriešinimo jai procesus. III. Centro funkcijos
242. Centras atlieka šias funkcijas: 1) formuoja okupacinių režimų vykdyto genocido ir pasipriešinimo šiems režimams tyrimų valstybės politiką: nustato tyrimų kryptis ir metodiką, darbo problematiką, sudaro ilgalaikes bei trumpalaikes genocido ir rezistencijos tyrimo programas ir jas įgyvendina, koordinuoja visų kitų institucijų vykdomus šios srities tyrimus; 2) renka, kaupia, sistemina ir apibendrina medžiagą apie okupacinių režimų įvykdytus nusikaltimus, atskleidžia nusikalstamų totalitarinių režimų esmę, genocido bei nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų vykdymo sistemą, nustato genocido organizatorius bei vykdytojus ir pateikia medžiagą apie juos; ----------------------------------------------------------------------------------------------------------- IV. Centro teisės
243. Centras turi teisę: 1) gauti iš valstybės institucijų informaciją, kaip vykdomi įstatymai bei kiti teisės aktai, susiję su okupacijos padarinių teisiniu įvertinimu; 2) inicijuoti baudžiamųjų bylų iškėlimą už genocido nusikaltimus, nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus; ----------------------------------------------------------------------------------------------------------- V. Centro struktūra
244. Centrą sudaro: 1) Genocido ir rezistencijos tyrimo departamentas; 2) Memorialinis departamentas (su Genocido aukų muziejumi); 3) Specialiųjų tyrimų skyrius (su Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisija). VI. Centro darbo organizavimas
245. Centrui vadovauja generalinis direktorius, šį Ministro Pirmininko teikimu skiria ir atleidžia Seimas.
246. Departamentų direktoriai yra generalinio direktoriaus pavaduotojai; Centro ūkio reikalus tvarko generalinio direktoriaus pavaduotojas ūkio reikalams; Memorialinio departamento direktoriaus pavaduotojas yra Genocido aukų muziejaus direktorius. ----------------------------------------------------------------------------------------------------------- VII. Centro finansavimas
247. Centras finansuojamas iš valstybės biudžeto.
248. Atskiroms valstybės programoms finansuoti Seimo ar Vyriausybės sprendimu skiriamos papildomos valstybės biudžeto lėšos. VIII. Centro veiklos nutraukimas
249. Centro veikla nutraukiama Lietuvos Respublikos įstatymu. ______________ 10 pavyzdys (Prezidento dekreto projektas) Projektas LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS DEKRETAS DĖL RESPUBLIKOS PREZIDENTO ATSTOVO PABĖGĖLIŲ REIKALŲ TARYBOJE 1999 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnio 10 punktu ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl pabėgėlių Lietuvos Respublikoje statuso“ (Žin., 1995, Nr. 63-1578; 1996, Nr. 29-707) 15 straipsniu, s k i r i u Respublikos Prezidento patarėjo nacionalinio saugumo ir užsienio politikos klausimais pavaduotoją nacionalinio saugumo klausimais atstovu į Pabėgėlių reikalų tarybą. 2 straipsnis. Laikau netekusiu galios Respublikos Prezidento 1996 m. kovo 28 d. dekretą Nr. 895 „Dėl Respublikos Prezidento atstovo Pabėgėlių reikalų taryboje“ (Žin., 1996, Nr. 30-744). RESPUBLIKOS PREZIDENTAS 11 pavyzdys (Prezidento dekretas ir juo tvirtinamų nuostatų projektas) Projektas LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS DEKRETAS DĖL VALSTYBINĖS ENERGETIKOS IŠTEKLIŲ KAINŲ IR ENERGETINĖS VEIKLOS KONTROLĖS KOMISIJOS NUOSTATŲ 1998 m. vasario ….. d. Nr…..... Vilnius 1 straipsnis. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (Žin., 1995, Nr. 32-743; 1997, Nr. 64-1494) 15 straipsniu, tvirtinu Valstybinės energetikos išteklių kainų ir energetinės veiklos kontrolės komisijos nuostatus (pridedama). 2 straipsnis. Laikau netekusiu galios Respublikos Prezidento 1996 m. lapkričio 13 d. dekretą Nr. 1097 „Dėl Valstybinės energetikos išteklių kainų ir energetinės veiklos kontrolės komisijos nuostatų“ (Žin., 1996, Nr. 113-2573). 3 straipsnis. Šis dekretas įsigalioja nuo 1998 m. kovo 1 d. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ______________ patvirtinta Lietuvos Respublikos Prezidento 199 m. d. dekretu Nr. Valstybinės energetikos išteklių kainų ir energetinės veiklos kontrolės komisijos NUOSTATAI I. Bendrosios nuostatos
250. Valstybinė energetikos išteklių kainų ir energetinės veiklos kontrolės komisija (toliau – Komisija) įsteigta ir veikia vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymu (Žin., 1995, Nr. 32-743), yra valstybės nuolat veikianti tarnyba, atskaitinga Lietuvos Respublikos Prezidentui. Komisija ne rečiau kaip kartą per metus atsiskaito Lietuvos Respublikos Seimui. ----------------------------------------------------------------------------------------------------------- II. Komisijos funkcijos ir pareigos
251. Komisija vykdo šias funkcijas ir atlieka šias pareigas: 1) nagrinėja svarbiausius energetikos ekonomikos, įskaitant investicijas, pirmiausia gamybos ir tiekimo išlaidų mažinimo klausimus; 2) nustato kainodaros energetikoje principus; 3) nustato elektros energijos, centralizuotų šilumos ir karšto vandens bei gamtinių dujų kainų skaičiavimo metodikas bei prašymų dėl naujų energetikos išteklių ir energijos kainų suderinimo pateikimo ir nagrinėjimo tvarką; ----------------------------------------------------------------------------------------------------------- III. Komisijos teisės
252. Komisija, vykdydama jai pavestas funkcijas ir pareigas, turi teisę: 1) gauti iš ministerijų, departamentų, savivaldybių, tarnybų pasiūlymus bei informaciją Komisijos kompetencijai priskirtais klausimais; 2) gauti iš energetikos išteklių ir energijos tiekėjų visą būtiną informaciją, susijusią su energetikos išteklių ir energijos kainomis ir jų nustatymo metodikomis; ----------------------------------------------------------------------------------------------------------- IV. Komisijos darbo organizavimas
253. Komisijos pirmininkas, jo pavaduotojas ir Komisijos nariai yra etatiniai darbuotojai, kuriems darbo užmokestį iki valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo reguliavimo įstatymo priėmimo nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
254. Komisijos pirmininkas: 1) organizuoja Komisijos ir jos darbo aparato veiklą; 2) sudaro sutartis, susijusias su Komisijos ūkiniu aptarnavimu, taip pat dėl ekspertų ir auditorių samdymo Komisijai priskirtais klausimais; -----------------------------------------------------------------------------------------------------------
255. Komisijos posėdžio metu rašomas protokolas, kurį pasirašo Komisijos pirmininkas ir posėdžio sekretorius. Komisijos sprendimai įforminami nutarimais, kuriuos pasirašo pirmininkas. ______________ 12 pavyzdys (Vyriausybės nutarimo ir juo tvirtinamų nuostatų projektas) Projektas LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ NutariMAS DĖL VALSTYBĖS REGISTRŲ NUOSTATŲ PATVIRTINIMO 199 m. d. Nr. Vilnius Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. lapkričio 29 d. nutarimą Nr. 1418 „Dėl valstybės registrų steigimo, projektavimo, reorganizavimo ir naudojimo“ (Žin., 1996, Nr. 118-2743), Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
256. Patvirtinti pridedamus: 1.
257. Lietuvos Respublikos visuomeninių organizacijų registro nuostatus; 1.
258. Lietuvos Respublikos valdininkų registro nuostatus; 1.
259. Švietimo įstaigų bei mokslo ir studijų institucijų valstybinio registro nuostatus.
260. Pripažinti netekusiais galios: 2.
261. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. liepos 3 d. nutarimą Nr. 927 „Dėl Lietuvos Respublikos visuomeninių organizacijų registro nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1995, Nr. 56-1412); 2.
262. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. liepos 19 d. nutarimą Nr. 992 „Dėl Lietuvos Respublikos valdininkų registro nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1995, Nr. 61-1539); 2.
263. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. gegužės 6 d. nutarimą Nr. 536 „Dėl Švietimo įstaigų bei mokslo ir studijų institucijų valstybinio registro nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1996, Nr. 43-1058). Ministras Pirmininkas ......................... ministras ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Vyriausybės 199 m. d. nutarimu Nr. Lietuvos Respublikos visuomeninių organizacijų registro nuostatai I. Bendrosios nuostatos
264. Šie nuostatai reglamentuoja Lietuvos Respublikos visuomeninių organizacijų registro (toliau vadinama – registras) paskirtį, jo objektus, registro tvarkymo įstaigas, jų teises ir pareigas, registro tvarkymą, reorganizavimą ir likvidavimą.
265. Registro paskirtis – rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti, naudoti ir teikti Lietuvos Respublikos visuomeninių organizacijų įstatyme bei šiuose nuostatuose nurodytus duomenis apie Lietuvos Respublikoje įregistruotas visuomenines organizacijas (jų sąjungas), juos atnaujinti ir apibendrinti.
266. Registro steigėja yra Lietuvos Respublikos Vyriausybė. ----------------------------------------------------------------------------------------------------------- II. Registrą tvarkančios įstaigos
267. Registrą tvarkančios įstaigos yra: 7.
268. Vadovaujančioji registro tvarkymo įstaiga – ……………. departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Vadovaujančioji registro tvarkymo įstaiga koordinuoja ir kontroliuoja registro tvarkymo įstaigų darbą, metodiškai jam vadovauja, kompiuteriu tvarko centrinę visų Lietuvos Respublikoje įregistruotų visuomeninių organizacijų registro duomenų bazę. Vadovaujančiąją registro tvarkymo įstaigą gali pakeisti tik registro steigėjas. 7.
269. Registro tvarkymo įstaigos – ……………….. ministerija, apskrities viršininko administracija ir savivaldos vykdomoji institucija. ----------------------------------------------------------------------------------------------------------- III. Registravimo duomenys
270. Bendrieji registro duomenys yra: 14.
271. identifikavimo kodas; 14.
272. pavadinimas; 14.
273. adresas, telefono, telefakso numeriai; 14.
274. įregistravimo data ir numeris; 14.
275. išregistravimo data ir priežastis. ----------------------------------------------------------------------------------------------------------- IX. Registro finansavimas
276. Registras steigiamas ir išlaikomas Lietuvos valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų lėšomis. X. Registro likvidavimas
277. Registro likvidavimas registruojamas Valstybės registrų sąraše ir skelbiamas „Valstybės žiniose“. ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Vyriausybės 199 m. d. nutarimu Nr. Lietuvos Respublikos valdininkų registro nuostatai I. Bendrosios nuostatos
278. Šie nuostatai reglamentuoja Lietuvos Respublikos valdininkų registro (toliau vadinama – registras) paskirtį, jo objektus, registro tvarkymo įstaigas, jų teises ir pareigas, registro tvarkymą, reorganizavimą ir likvidavimą. ----------------------------------------------------------------------------------------------------------- II. Registrą tvarkančios įstaigos
279. Registrą tvarkančios įstaigos yra: 6.
280. vadovaujančioji registro tvarkymo įstaiga – …………………… ministerija. Vadovaujančiąją registro tvarkymo įstaigą gali pakeisti tik registro steigėjas; 6.
281. registro tvarkymo įstaiga – …………………………… ministerija; 6.
282. registrą tvarkančios ir duomenis teikiančios institucijos – valstybės valdymo ir savivaldybių institucijos. ----------------------------------------------------------------------------------------------------------- X. Registro likvidavimas
283. Registro likvidavimo klausimą sprendžia Lietuvos Respublikos Vyriausybė. ______________ 13 pavyzdys (Institucijos vadovo įsakymo projektas) Projektas MUITINĖS DEPARTAMENTO PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS DIREKTORIUS ĮSAKYMAS Dėl prekių laikinojo saugojimo importo ir eksporto terminaluose bei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto komplekso muitinės priežiūros zonose terminų pratęsimo tvarkos 199 m. d. Nr. Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos muitinės kodekso (Žin., 1996, Nr. 52-1239) 50 ir 51 straipsniais bei vykdydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. balandžio 23 d. nutarimą Nr. 482 „Dėl prekių gabenimo, laikinojo saugojimo ir tikrinimo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto komplekso muitinės priežiūros zonose taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1996, Nr. 37-944):
284. Nustatau, kad: 1.
285. jeigu pateikta bendroji deklaracija, muitinės sankcionuoti veiksmai, kuriuos leidžiama atlikti su muitinei pateiktomis ir laikinai saugomomis importo ir eksporto terminaluose arba Klaipėdos valstybinio jūrų uosto komplekso muitinės priežiūros zonose prekėmis, turi būti įforminti: 1.1.
286. per 45 dienas nuo bendrosios deklaracijos pateikimo, jeigu prekės, išskyrus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto komplekso muitinės priežiūros zonoje laikinai saugomus alkoholinius gėrimus (kodai pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą 22.03–22.08), tabako gaminius (kodai pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą 24.02–24.03) ir cukrų (kodai pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą – 17.01, 1702.30, 1702.40, 1702.90), atgabentos jūra; 1.1.
287. per 20 dienų nuo bendrosios deklaracijos pateikimo, jeigu prekės, išskyrus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto komplekso muitinės priežiūros zonoje laikinai saugomus alkoholinius gėrimus (kodai pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą 22.03–22.08), tabako gaminius (kodai pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą 24.02–24.03) ir cukrų (kodai pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą – 17.01, 1702.30, 1702.40, 1702.90), atgabentos ne jūra; ----------------------------------------------------------------------------------------------------------- 1.
288. ilgesniam kaip 15 dienų laikui (arba jam pasibaigus), taip pat dėl punkte 1.2 nenurodytų priežasčių – iki 90 dienų nuo bendrosios deklaracijos pateikimo ir ne ilgiau negu tai būtina atsižvelgiant į susidariusias aplinkybes – teritorinės muitinės viršininkas (pavaduotojas); 1.
289. prekių laikinojo saugojimo terminai pratęsiami terminalo savininkui, uosto komplekso naudotojui arba asmeniui, turinčiam teisę disponuoti laikinai saugomomis prekėmis arba jas vežti, raštu pateikus prašymą, kuriame turi būti nurodyta: 1.4.
290. bendrosios deklaracijos numeris ir jos įforminimo data; 1.4.
291. laikinai saugomų prekių pavadinimai, jų saugojimo vieta; 1.4.
292. prašymo pratęsti saugojimo laiką priežastys; 1.4.
293. terminas, iki kurio prašoma pratęsti prekių saugojimo terminą; 1.
294. jeigu per Muitinės kodekso 50 straipsnyje nustatytą laiką neįforminami muitinės sankcionuoti veiksmai su laikinai saugomomis prekėmis (įskaitant prekes, laikinai saugomas importo ir eksporto terminaluose bei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto komplekso muitinės priežiūros zonose), vadovaujantis Muitinės kodekso 54 straipsnio 1 dalimi ir 235 straipsniu kalti asmenys traukiami administracinėn atsakomybėn, prekės teisės aktų nustatyta tvarka sulaikomos, konfiskuojamos ir perduodamos realizuoti; 1.
295. apie visus laikinojo prekių saugojimo importo ir eksporto terminale laiko pratęsimo atvejus teritorinės muitinės posto arba teritorinės muitinės viršininkas (pavaduotojas) privalo nedelsdamas informuoti …………………… nusikalstamumo tyrimo ……………………… padalinius.
296. Tvirtinu pridedamas*: 2.
297. Prašymų pratęsti prekių laikinojo saugojimo terminą priėmimo, registravimo ir saugojimo teritorinėje muitinėje tvarką; 2.
298. Informacijos apie laikinojo prekių saugojimo importo ir eksporto terminale terminų pratęsimą pateikimo tvarką.
299. Pripažįstu netekusiais galios: 3.
300. Muitinės departamento generalinio direktoriaus 199..... m. ………. d. įsakymą Nr. … „Dėl prekių saugojimo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto komplekso teritorijoje laiko pratęsimo“ (Žin., 1997, Nr. 59-1389); 3.
301. Muitinės departamento generalinio direktoriaus 199..... m. ……... d. įsakymo Nr. … „Dėl laikinosios Muitinės kodekso taikymo tvarkos“ (Žin., 1998, Nr. 1-36) 1.7, 1.8 ir 1.9 punktus. Direktorius _____________________ *(tvarkos nepridedamos) ______________ 14 pavyzdys (Ministro įsakymo ir juo tvirtinamų nuostatų projektas) Projektas LIETUVOS RESPUBLIKOS ………………….. MINISTRAS ĮSAKYMAS Dėl pagrindinio profesinio mokymo įstaigos bendrųjų nuostatų patvirtinimo 199 m. d. Nr. Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (Žin., 1991, Nr. 23-593; 1998, Nr. 67-1940) 5 straipsniu:
302. Tvirtinu Pagrindinio profesinio mokymo įstaigos bendruosius nuostatus (pridedama).
303. Pripažįstu netekusiu galios Lietuvos Respublikos.........……. ministro 199 m. sausio..... d. įsakymą Nr...... „Dėl Bendrųjų profesinių mokyklų nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1996, Nr...............). Švietimo ir mokslo ministras ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos ministro 199 m. d. įsakymu Nr. Pagrindinio profesinio mokymo įstaigos BENDRIEJI NUOSTATAI I. BENDROsIos nuostatos
304. Pagrindinio profesinio mokymo įstaiga (toliau tekste – mokymo įstaiga), yra ugdymo institucija, kuri suteikia profesinį bei bendrąjį išsilavinimą, atitinkantį šiuolaikinės veiklos sričiai keliamus reikalavimus. Joje sudaromos sąlygos tobulinti profesinę kvalifikaciją bei persikvalifikuoti, ugdyti asmenybės savybes, kurių prireiks būsimai profesinei žmogaus veiklai ir savarankiškam gyvenimui rinkos ir demokratijos principais grindžiamoje visuomenėje. ----------------------------------------------------------------------------------------------------------- II. REIKALAVIMAI PROFESINIO MOKYMO ĮSTAIGOS MOKYMO BAZEI
305. Pagrindinio profesinio mokymo įstaiga privalo turėti kiekvienai specialybei rengti reikalingus kabinetus, laboratorijas, mokomąsias dirbtuves, poligonus, kitas patalpas, numatytas mokymo programoje. ----------------------------------------------------------------------------------------------------------- III. PAGRINDINIO PROFESINIO MOKYMO ĮSTAIGOS STRUKTŪRA ----------------------------------------------------------------------------------------------------------- IV. PAGRINDINIO PROFESINIO MOKYMO ĮSTAIGOS TEISĖS IR PAREIGOS
306. Profesinės mokyklos teisės: 20.
307. nustatyti savo struktūrą pagal Bendrųjų pagrindinio profesinio mokymo įstaigos nuostatų reikalavimus; 20.
308. sutikus steigėjui ir ……………….. ministerijai, keisti rengiamas profesijas arba steigti naujas; 20.
309. įvesti arba panaikinti rengiamų profesijų specializacijas; 20.
310. nustatyta tvarka gauti finansus ar valstybės paramą iš Lietuvos valstybės biudžeto ir kitų finansavimo šaltinių; 20.
311. gauti įstatymais numatytas lengvatas gamybinei ūkinei veiklai organizuoti ir vykdyti; 20.
312. palaikyti ryšius su Lietuvos ir kitų valstybių socialiniais partneriais ir mokymo įstaigomis; 20.
313. sudaryti mokymo sutartis su mokiniais visam mokymosi laikotarpiui …………………. ministerijos nustatyta tvarka.
314. Mokymo įstaigos pareigos: 21.
315. gauti steigėjo sutikimą ir …………………. ministerijos licenciją naujoms profesijoms rengti; 21.
316. turėti rengiamoms profesijoms tinkamą materialinę bazę ir steigėjo patvirtintus mokymo planus ir programas ……………………. ministerijos nustatyta tvarka; 21.
317. turėti profesijoms rengti reikalingus pedagogus, įgijusius atitinkamą profesinį ir pedagoginį išsilavinimą; 21.
318. sudaryti saugaus darbo sąlygas profesinio mokymo pamokose; 21.
319. mokymo įstaiga turi ir kitų Lietuvos Respublikos švietimo, Profesinio mokymo įstatymų bei Vyriausybės nutarimų numatytų pareigų. V. MOKINIŲ PRIĖMIMO TVARKA
320. Į mokymo įstaigas priimami mokytis ne jaunesni kaip 14 metų amžiaus asmenys.
321. Mokiniai priimami pagal steigėjo patvirtintus mokinių priėmimą reglamentuojančius dokumentus. VI. PAGRINDINIO PROFESINIO MOKYMO ĮSTAIGOS MOKINIŲ TEISĖS, PAREIGOS IR ATSAKOMYBĖ
322. Mokinių teisės: 24.
323. gauti Studijų ir mokymo programų registre nustatytą ir mokymo sutartyje numatytą profesinį išsilavinimą, keisti mokymo instituciją, specialybę; 24.
324. burtis į įvairias visuomenines organizacijas, susivienijimus, judėjimus, kurių veikla neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams. ----------------------------------------------------------------------------------------------------------- ______________ 15 pavyzdys (Įstatymo pakeitimo projektas) Projektas LIETUVOS RESPUBLIKOS VISUOMENINIŲ ORGANIZACIJŲ ĮSTATYMO 1, 2, 4, 5, 8, 9, 11, 12, 14, 17, 18, 19, 20, 22, 23, 27 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO bei 30 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS 199 m. d. Nr. Vilnius (Žin., 1995, Nr. 18-400; 1997, Nr. 65-1545) 1 straipsnis. 1 straipsnio 2 dalies pakeitimas 1 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „religinėms bendrijoms ir organizacijoms“ įrašyti žodžius „religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir centrams ir tradicinių religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų pagal jų kanonus, statutus ar kitas normas įsteigtiems juridiniams asmenims“ ir šią dalį išdėstyti taip: „Įstatymas netaikomas politinėms partijoms, kitoms politinėms organizacijoms, profesinėms sąjungoms, religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir centrams ir tradicinių religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų pagal jų kanonus, statutus ar kitas normas įsteigtiems juridiniams asmenims, toms bendrijoms, organizacijoms ar asociacijoms, labdaros organizacijoms, labdaros ir paramos fondams, kurių steigimo ir veiklos tvarką nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.“ 2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas ir papildymas
325. 2 straipsnyje po žodžio „piliečių“ įrašyti žodžius „ar užsieniečių, nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje“, išbraukti žodžius „(sąjunga, draugija, fondas, asociacija ir kt.)“, straipsnį papildyti 2 dalimi ir visą straipsnį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Visuomeninės organizacijos samprata Visuomeninė organizacija – tai Lietuvos Respublikos piliečių ar užsieniečių, nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje, savanoriškas susivienijimas, sudarytas bendriems narių poreikiams ir tikslams, kurie nėra priešingi Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams, tenkinti bei įgyvendinti. Visuomeninė organizacija yra ne pelno organizacija. Jos veiklos tikslas nėra pelno siekimas.“ 3 straipsnis. 4 straipsnio 1 ir 2 dalių pakeitimas
326. 4 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „Lietuvos Respublikos piliečiai, sukakę 18 metų“ įrašyti žodžius „šio įstatymo 2 straipsnio pirmojoje dalyje išvardyti fiziniai asmenys, kuriems yra sukakę 18 metų“ ir šią dalį išdėstyti taip: „Visuomeninių organizacijų steigėjais gali būti šio įstatymo 2 straipsnio pirmojoje dalyje išvardyti fiziniai asmenys, kuriems yra sukakę 18 metų.“
327. 4 straipsnio 2 dalyje išbraukti antrąjį sakinį ir šią dalį išdėstyti taip: „Visuomeninės organizacijos steigimo iniciatoriai sušaukia steigiamąjį suvažiavimą, konferenciją ar susirinkimą, kuriame priimami įstatai ir išrenkami valdymo organai.“ 4 straipsnis. 5 straipsnio 3 dalies pakeitimas Pakeisti 5 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „Visuomeninė organizacija, įsteigusi struktūrinį padalinį, turintį juridinio asmens teises, ne vėliau kaip per 15 dienų pateikia prašymą vietos savivaldos vykdomajai institucijai pagal struktūrinio padalinio buveinės vietą dėl jo įstatų (nuostatų) įregistravimo. Struktūrinio padalinio, turinčio juridinio asmens teises, registravimui taikomos visos šio įstatymo nuostatos, papildomai pateikiant visuomeninės organizacijos registravimo dokumento kopiją ir sprendimą įsteigti struktūrinį padalinį. Visuomeninė organizacija, įsteigusi tokį struktūrinį padalinį, apie jo įregistravimą ne vėliau kaip per 15 dienų praneša valstybės institucijai, įregistravusiai šios organizacijos įstatus.“ 5 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „8 straipsnis. Visuomeninių organizacijų nariai Visuomeninės organizacijos nariais gali būti Lietuvos Respublikos piliečiai ar užsieniečiai, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje, kuriems yra sukakę 18 metų. Visuomeninių organizacijų, kurios savo veikla tenkina vaikų ir jaunimo poreikius, nariais gali būti ir jaunesni kaip 18 metų asmenys. Visuomeninių organizacijų nariai turi lygias teises, nesvarbu, kokio dydžio jie moka įstatuose nustatytą stojamąjį ir nario mokestį ar teikia paramą. Visuomeninės organizacijos nariai gali bet kada išstoti iš visuomeninės organizacijos. Tokiu atveju nario mokesčiai ar kitaip organizacijai perduotos lėšos ir turtas negrąžinami. Visuomeninei organizacijai atstovauja jos įstatuose nurodytas ir įstatuose nustatyta tvarka išrinktas asmuo. Visuomeninės organizacijos įstatuose nurodytas jos valdymo organo paskirtas asmuo ar jos vadovas turi tvarkyti organizacijos narių sąrašą, kuris turi būti laisvai prieinamas kiekvienam organizacijos nariui.“ 6 straipsnis. 9 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktų pakeitimas 9 straipsnio 1 dalies 2 punkte po žodžio „veiklos“ įrašyti žodžius „teisiniai pagrindai“, 3 punkte išbraukti žodžius „arba dalyvius“, 4 punkte išbraukti žodžius „ar dalyvių“ ir šiuos punktus išdėstyti taip: „2) veiklos teisiniai pagrindai, tikslai, uždaviniai, veiklos teritorija; 3) priėmimo į visuomeninės organizacijos narius ir išstojimo, pašalinimo iš jos