LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRO ĮSAKYMAS DĖL GAIRIŲ PAREIŠKĖJAMS PAGAL LIETUVOS 2004–2006 M. BENDROJO PROGRAMAVIMO DOKUMENTO 1.1 PRIEMONĘ „TRANSPORTO INFRASTRUKTŪROS PRIEINAMUMO IR PASLAUGŲ KOKYBĖS GERINIMAS“ IR KVIETIMO TEIKTI PARAIŠKAS PAVYZDINĖS FORMOS PATVIRTINIMO 2004 m. balandžio 2 d. Nr. 3-152 Vilnius Vadovaudamasis Europos Sąjungos struktūrinių fondų administravimo Lietuvoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. 649 (Žin., 2001, Nr. 48-1676; 2003, Nr. 88-3999), 9.8 punktu ir Projektų, finansuojamų įgyvendinant Lietuvos 2004–2006 m. Bendrojo programavimo dokumento (BPD) priemones, teikimo, vertinimo ir atrankos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 1K-033 (Žin., 2004, Nr. 19-599): 1. Tvirtinu pridedamus: 1.1. Gaires pareiškėjams pagal Lietuvos 2004–2006 m. Bendrojo programavimo dokumento 1.1 priemonę „Transporto infrastruktūros prieinamumo ir paslaugų kokybės gerinimas“; 1.2. Kvietimo teikti paraiškas pavyzdinę formą. 2. Pripažįstu netekusiu galios Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. sausio 13 d. įsakymą Nr. 3-11 „Dėl specialiosios transporto sektoriaus projektų paraiškos ES struktūrinių fondų paramai gauti B dalies patvirtinimo“. 3. Pavedu: 3.1. Transporto investicijų direkcijai: 3.1.1. paskelbti kvietimą teikti paraiškas finansuoti projektus, įgyvendinant Lietuvos 2004–2006 metų Bendrojo programavimo dokumento 1 prioriteto „Socialinės ir ekonominės infrastruktūros plėtra“ 1.1 priemonę „Transporto infrastruktūros prieinamumo ir paslaugų kokybės gerinimas“, pagal ribotos trukmės paramos teikimo procedūrą „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ bei bent viename iš nacionalinių dienraščių; 3.1.2. išsiųsti kvietimus teikti paraiškas finansuoti projektus, įgyvendinant Lietuvos 2004–2006 metų Bendrojo programavimo dokumento 1 prioriteto „Socialinės ir ekonominės infrastruktūros plėtra“ 1.1 priemonę „Transporto infrastruktūros prieinamumo ir paslaugų kokybės gerinimas“, numatytiems pareiškėjams, turintiems teisę teikti paraiškas pagal tiesioginio finansavimo skyrimo procedūrą. 3.2. Ryšių su visuomene skyriui Susisiekimo ministerijos interneto svetainėje paskelbti kvietimą teikti paraiškas finansuoti projektus, įgyvendinant Lietuvos 2004–2006 metų Bendrojo programavimo dokumento 1 prioriteto „Socialinės ir ekonominės infrastruktūros plėtra“ 1.1 priemonę „Transporto infrastruktūros prieinamumo ir paslaugų kokybės gerinimas“, pagal ribotos trukmės paramos teikimo procedūrą; 3.3. šio įsakymo vykdymo kontrolę ministerijos valstybės sekretoriui Alminui Mačiuliui. SUSISIEKIMO MINISTRAS                                                                   ZIGMANTAS BALČYTIS ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 3-152 GAIRĖS PAREIŠKĖJAMS PAGAL LIETUVOS 2004–2006 M. BENDROJO PROGRAMAVIMO DOKUMENTO 1.1 PRIEMONĘ „TRANSPORTO INFRASTRUKTŪROS PRIEINAMUMO IR PASLAUGŲ KOKYBĖS GERINIMAS“ I SKYRIUS. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Šios Gairės pareiškėjams pagal Lietuvos 2004–2006 m. Bendrojo programavimo dokumento 1.1 priemonę „Transporto infrastruktūros prieinamumo ir paslaugų kokybės gerinimas“ (toliau vadinama – Gairės) nustato reikalavimus ir sąlygas pareiškėjams, ketinantiems teikti paraiškas pagal Lietuvos 2004–2006 m. Bendrojo programavimo dokumento, suderinto su Europos Komisija ir patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 31 d. nutarimo Nr. 649 „Dėl atsakomybės už Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos įgyvendinimą Lietuvoje paskirstymo tarp valstybės institucijų“ (Žin., 2001, Nr. 48-1676; 2003, Nr. 88-3999), 1.1 priemonę „Transporto infrastruktūros prieinamumo ir paslaugų kokybės gerinimas“. Gairėse pateikiama pagrindinė informacija, kurią turi žinoti pareiškėjas, siekiantis gauti finansavimą iš Europos regioninės plėtros fondo viešosios transporto infrastruktūros projektams. Gairės pareiškėjams parengtos vadovaujantis Projektų, finansuojamų įgyvendinant Lietuvos 2004–2006 m. Bendrojo programavimo dokumento (BPD) priemones, teikimo, vertinimo ir atrankos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu 2004 m. sausio 28 d. Nr. 1K-033 (Žin., 2004, Nr. 19-599). 2. Gairėse vartojamos sąvokos atitinka šių Gairių 1 punkte išvardytuose teisės aktuose vartojamas sąvokas. II SKYRIUS. BENDRA informacija apie EUROPOS REGIONINĖS PLĖTROS FONDĄ IR TRANSPORTO SEKTORIAUS PERSPEKTYVAS PIRMASIS SKIRSNIS Europos Sąjungos struktūrinė politika 3. 1993 metų lapkričio 1 dieną įsigaliojusios Europos Sąjungos (Mastrichto) sutarties XIV skyriuje „Ekonominė ir socialinė sanglauda“ teigiama, kad Bendrija per Europos Sąjungos (toliau vadinama – ES) struktūrinius fondus (Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondą, Europos socialinį fondą, Europos regioninės plėtros fondą, Žuvininkystės orientavimo finansinę priemonę), Europos investicijų banką ir kitas esamas finansų įstaigas stiprina ekonominę ir socialinę sanglaudą, siekdama sumažinti įvairių regionų išsivystymo lygio skirtumus. Skirtumų tarp ES regionų buvo nuo pat pradžių. Šie skirtumai dar labiau išryškėjo į ją įstojus tokioms šalims kaip Airija, Graikija, Ispanija ir Portugalija. Kai kurių ES rajonų BVP skiriasi 3,5 karto, nedarbo rodikliai skiriasi iki 7 kartų. Tokių regioninių socialinių ir ekonominių skirtumų sumažinimas ir tolygios visos ES raidos skatinimas yra vienos iš bendrųjų ES politikos dalių – regioninės politikos – tikslas. Struktūrinės politikos fondai pirmiausia siekia padėti sunkumus išgyvenantiems regionams prisitaikyti prie besikeičiančių ekonominių ir socialinių sąlygų. 4. Pagal Tarybos 1999 m. birželio 21 d. reglamentą Nr. 1260/1999 „Dėl bendrųjų struktūrinių fondų principų“ Lietuva yra priskiriama pirmojo tikslo regionams, kuriuose BVP vienam gyventojui yra mažesnis nei 75 % ES vidurkio. Taigi 2004–2006 metais Lietuva ES struktūrinių fondų paramą gaus pagal vadinamąjį 1-ąjį paramos tikslą. 5. Įgyvendinant 1-ojo tikslo regiono strategiją, siekiama konsoliduoti esminių sektorių esamas stipriąsias puses ir jomis pasinaudoti. Norint, kad Lietuva galėtų pasinaudoti savo stipriosiomis pusėmis ir galimybėmis, ir siekiant sumažinti silpnųjų pusių ir grėsmių poveikį, būtina aiškiai suvokti, kuriuose esminiuose sektoriuose Lietuva turi santykinį pranašumą – šie sektoriai, tikėtina, labiausiai prisidės prie šalies konkurencingumo augimo. Siekiant, kad 1-ojo tikslo intervencijos duotų maksimalų efektą, jos turi būti nukreiptos į tuos sektorius, kurių augimo galimybės turės didžiausios įtakos visos Lietuvos ekonomikos plėtrai. 6. Siekiant padidinti struktūrinių fondų teikiamos paramos efektyvumą, Tarybos 1999 m. birželio 21 d. reglamente Nr. 1260/1999 buvo apibrėžti pagrindiniai struktūrinių fondų veiklą nustatantys principai: 6.1. Koncentravimas, t. y. parama skiriama tik konkrečiai nustatytoms sritims. Būtent po šios struktūrinių fondų reformos buvo nustatyti paramos prioritetiniai tikslai bei tiksliniai regionai. 6.2. Programavimas, t. y. struktūrinių fondų veiklos gairės numatomos ilgalaikio planavimo pagrindu, o parama skiriama tik pagal iš anksto parengtus ir patvirtintus dokumentus. Iki konkrečių projektų įgyvendinimo pereinama keletas programinio planavimo stadijų. 6.3. Partnerystė, t. y. rengiant programinius dokumentus bei administruojant struktūrinius fondus, glaudžiai bendradarbiaujama tarp Europos Komisijos struktūrų bei šalių narių nacionalinių, regioninių bei vietinių institucijų. 6.4. Papildomumas, t. y. parama skiriama kaip papildomos lėšos jau esamam nacionaliniam projektų finansavimui. Struktūrinių fondų parama yra skirta ne pakeisti pačių valstybių išlaidas tam tikrose srityse, o jas papildyti. Teikiant pagalbą konkretiems ekonomikos sektoriams, iš nacionalinių vyriausybių reikalaujama, kad struktūrinių fondų parama nebūtų dingstis buvusias valstybines išlaidas šiuose sektoriuose „permesti“ į kitas sritis. Vadovaudamasi šiuo principu, Europos Komisija siekia užtikrinti efektyvesnę savo vykdomos politikos rezultatų kontrolę. Praktikoje papildomumo principas paprastai reiškia Europos Sąjungos ir valstybių narių bendrą projektų finansavimą. 6.5. Be to, struktūrinių fondų veiklai taikomas ir bendresnis subsidiarumo (pavaldumo) principas, įtvirtintas Mastrichto sutartimi. Vadovaujantis šiuo principu, konkrečius veiksmus turi vykdyti žemiausio lygio valdžios institucijos, galinčios efektyviai juos atlikti. Užduotys turi būti perkeliamos į aukštesnį valdžios lygį tik tuo atveju, jeigu žemesnės valdžios institucijų veikla dėl užduočių pobūdžio čia būtų neefektyvi (ši nuostata siejasi su partnerystės principu). 7. Lietuvos transporto sektoriui finansavimas skiriamas iš Europos regioninės plėtros fondo (toliau vadinama – ERPF) Bendrojo programavimo dokumento 1 prioriteto „Socialinės ir ekonominės infrastruktūros plėtra“ 1.1 priemonėje „Transporto infrastruktūros prieinamumo ir paslaugų kokybės gerinimas“ nustatytoms ir su Europos Komisija suderintoms veikloms įgyvendinti. 8. ERPF lėšos sudaro apie pusę visų ES struktūrinių fondų biudžeto. Lietuvos 2004–2006 m. BPD transporto sektoriui yra numatyta skirti 491,5 mln. Lt šio fondo lėšų. 9. Bendruoju atveju, pagal Europos Parlamento ir Tarybos 1999 m. liepos 12 d. reglamentą Nr. 1783/1999, ERPF lėšos skiriamos: 9.1. investicijoms į gamybą, siekiant sukurti ir išsaugoti ilgalaikes darbo vietas; 9.2. investicijoms į infrastruktūrą (keliai, telekomunikacijos, energetika), siekiant sujungti centrinius ES regionus su periferiniais; 9.10. investicijoms, padedančioms atgaivinti krizę išgyvenančius pramonės, žemės ūkio rajonus; 9.11. darbo vietoms kurti bei paramai smulkiam ir vidutiniam verslui (įmonių konsultavimas, rinkos tyrimai, mokslo tyrimai); 9.12. technologijų plėtrai, vietinės infrastruktūros plėtrai. ANTRASIS SKIRSNIS Lietuvos transporto sektoriaus strategija ir tikslai 10. Transporto sektoriaus strategija 2004–2006 metams, tobulinant regioninei plėtrai svarbią transporto infrastruktūrą bei nustatant pagrindinius ERPF panaudojimo prioritetus, apibrėžta Lietuvos 2004–2006 m. Bendrajame programavimo dokumente (toliau vadinama – BPD). Tai pagrindinis Europos Komisijos patvirtintas strateginis dokumentas, kuriame išdėstyta ES struktūrinių fondų ir Lietuvos veiksmų tikslai, plėtros strategija, nurodyti ES struktūrinių fondų ir kitų finansavimo šaltinių įnašai. 11. Pagrindinis Lietuvos 2004–2006 m. BPD tikslas: sustiprinti prielaidas ilgalaikiam šalies ūkio konkurencingumo augimui ir sparčiai žiniomis grindžiamo ūkio plėtrai, išreikštai realaus BVP ir užimtumo augimu bei vedančiai prie didėjančios gerovės ir aukštesnių gyvenimo standartų visoje šalyje visiems jos gyventojams. 12. Rengiant 2004–2006 m. BPD buvo analizuojama dabartinė Lietuvos situacija, šiam tikslui buvo atliekama SWOT analizė. Jos rezultatai aiškiai rodo, jog Lietuvos ūkis kol kas neišnaudoja viso savo augimo potencialo, kuriam nemažą įtaką turi viešųjų investicijų trūkumas. Bendrasis programavimo dokumentas 2004–2006 m., būdamas pagrįstas didelės apimties bendromis Lietuvos ir ES investicijomis, sieks atverti galimybes visiškai išnaudoti šį potencialą, taip prisidėdamas prie BPD apibrėžtos ilgo laikotarpio vizijos įgyvendinimo. Apibendrinant galima pasakyti, jog sukurta BPD strategija bus įgyvendinama struktūrinių fondų lėšomis kaip Europos Sąjungos struktūrinės politikos dalis. 13. Svarbią BPD dalį sudaro investicijos į fizinę infrastruktūrą, taip siekiant sudaryti pagrindą ilgalaikiam ūkio augimui, pirmiausia, plėtojant galimybes maksimaliai išnaudoti tranzitui palankią šalies geografinę padėtį, taip pat kuriant prielaidas sėkmingai žmogiškųjų išteklių plėtrai bei sudarant pagrindą aplinkos požiūriu subalansuotai plėtrai. 14. Pastaraisiais metais, siekiant integruotis į ES transporto tinklą ir transporto paslaugų rinką, Lietuvos transporto sistema stipriai kito. Vienas svarbiausių kaitos faktorių – investicijos į būsimojo transeuropinio tinklo komponentus. ES struktūrinių fondų parama suteikia galimybę skatinti regioninę socialinę ir ekonominę plėtrą mažinant šalies regionų išsivystymo netolygumus. Taigi investicijos transporto infrastruktūros srityje padės sudaryti kuo palankesnes sąlygas ūkio augimui, tad investicijos bus skirstomos vadovaujantis šiais pagrindiniais principais: 14.1. kompleksiškumo: į transporto sistemos plėtojimą bus investuojama atsižvelgiant į jų poveikį (ne tik technologinio, ekonominio, bet ir socialinio, ekologinio ir kitokio pobūdžio) ne tik transporto sektoriui, bet ir kitiems šalies ekonomikos sektoriams; 14.2. efektyvumo didinimo: siekiant didinti transporto sistemos efektyvumą, bus modernizuojama transporto infrastruktūra bei tobulinamas transporto sistemos valdymas, atsižvelgiant į Lietuvos bendrą ūkio plėtrą bei subalansuotą atskirų rajonų socialinį ekonominį plėtojimą; 14.3. transporto rūšių plėtros pusiausvyros: investicinių lėšų paskirstymas tarp transporto rūšių bus balansuojamas, daugiau dėmesio skiriant kombinuotiems vežimams skatinti; 14.4. prieinamumo: bus siekiama gerinti regionų prieinamumą prie tarptautinės reikšmės koridorių ir tobulinti transporto sistemą pritaikant ją visiems paslaugų vartotojams (tarp jų ir žmonėms su negalia). 15. Pagal savo reikšmę ir teritorinius principus išskiriami trys transporto sektoriaus plėtojimo Lietuvoje lygmenys. 15.1. Lokaliniu lygmeniu siekiama diegti priemones, kurios mažintų transporto koncentruoto naudojimo poreikį, subalansuojant darbo ir gyvenamąsias vietas, formuojant polifunkcines zonas, plėtoti miestų ir rajonų viešąjį transportą, ekologiškas viešojo transporto rūšis, eliminuoti tranzitinį sunkųjį transportą iš miestų teritorijos, pritaikyti miestų susisiekimo sistemas žmonėms su negalia ir kt. 15.2. Nacionalinio lygmens pagrindinis tikslas yra vieningos, integruotos Lietuvos susisiekimo sistemos sukūrimas, šalies susisiekimo tinklo plėtojimas, subalansuotos transporto sistemos plėtojimas, maksimaliai išnaudojant turimą atskirų transporto rūšių infrastruktūrą, mažinant transporto poveikį aplinkai ir didinant vežimų greitį, operatyvumą bei kitus vežimų kokybinius rodiklius. 15.3. Europinio lygmens tikslai yra subalansuotos transporto infrastruktūros modernizavimas, integruojant svarbiausias magistrales į transeuropinius tinklus bei plėtojant regioninės reikšmės transporto infrastruktūros jungtis su pagrindinėmis magistralėmis, multimodalinio transporto plėtra ir integravimas į ES multimodalinio transporto tinklą ir paslaugų rinką, logistikos centrų sukūrimas ir jų integracija į Baltijos jūros regiono ir Europos transporto logistikos centrų tinklą, Klaipėdos jūrų uosto infrastruktūros modernizavimas, siekiant sudaryti kuo palankesnes sąlygas turizmo plėtrai, keleivių terminalų modernizavimas bei aptarnavimo kokybės gerinimas. 16. Visi šie lygmenys yra neatsiejamai susieti, nes tik tinkama jų sinergija gali užtikrinti ūkio plėtros poreikius atitinkančią transporto sektoriaus plėtrą. TREČIASIS SKIRSNIS LIETUVOS BPD 2004–2006 m. 1.1 Priemonė „Transporto infrastruktūros prieinamumo ir paslaugų kokybės gerinimas“ 17. Europos regioninės plėtros fondo finansavimas skiriamas tik tiems viešosios transporto infrastruktūros tobulinimo projektams, kuriais siekiama įgyvendinti BPD transporto sektoriaus strategijoje bei priemonės aprašyme užsibrėžtus tikslus ir kurie atitinka BPD transporto sektoriaus priemonėje numatytas veiklas. Pilnas transporto sektoriaus priemonės aprašymas yra pateiktas Lietuvos 2004–2006 m. bpd priede (toliau vadinama – BPD priedu). BPD priedas 2004 m. vasario 5 d. yra patvirtintas Laikinojo Lietuvos 2004–2006 m. BPD priežiūros komiteto (Laikinojo Lietuvos 2004–2006 m. BPD priežiūros komiteto sudėtis patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 27 d. nutarimu Nr. 1476 (Žin., 2003, Nr. 113-5068)) ir paskelbtas Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, adresu: www.finmin.lt. 18. Bendri priemonės tikslai ir uždaviniai: 18.1. Priemonės tikslas – sukurti šiuolaikišką vieningą transporto sistemą, savo techniniais parametrais ir teikiamų paslaugų kokybe atitinkančią ES valstybių lygį ir integruotą į ES transporto sistemą, siekiant sudaryti palankias sąlygas Lietuvos ekonomikos plėtrai. 18. 2. Priemonės uždaviniai: 18.2.1. tobulinti eismo sąlygas keliuose ir gatvėse, didinti eismo saugą ir mažinti neigiamą transporto poveikį aplinkai; 18.2.2. didinti geležinkelio pajėgumą, skatinti keleivių ir krovinių pervežimą geležinkelių transportu, gerinti geležinkelio keleivių aptarnavimo kokybę; 18.2.3. didinti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto keleivių ir krovinių srautus, sukurti vieningą vidaus vandens kelių sistemą keleivių ir krovinių gabenimui; 18.2.4. užtikrinti skrydžių saugą, saugumą tarptautiniuose oro uostuose, gerinti keleivių aptarnavimo kokybę; 18.2.5. plėtoti multimodalinio transporto tinklą Lietuvoje. 19. Šia BPD priemone siekiama įgyvendinti transporto sektoriaus užsibrėžtus uždavinius tiek trumpuoju, tiek vidutiniu laikotarpiais investuojant į kelių, geležinkelių, vandens transportą bei kitas glaudžiai susijusias sritis. Įgyvendinant Tarybos 1985 m. gruodžio 20 d. reglamento Nr. 3821/85 nuostatas, Lietuvoje turės būti įdiegta ES standartus atitinkanti skaitmeninių tachografų sistema, kurios tikslas – veiksmingai visoje Europoje užtikrinti efektyvų vairavimo ir poilsio laiko reguliavimą ir gerinti eismo saugą keliuose. 20. Darant įtaką atskirų rajonų plėtrai, gerinant menkiau išsivysčiusių Lietuvos regionų susisiekimą su pagrindiniais administraciniais, pramonės ir verslo centrais, siekiant, kad Lietuvos kelių tinklas visiškai tenkintų augančius eismo poreikius bei savo techniniais parametrais priartėtų prie tarptautinių standartų, numatoma gerinti kelių transporto infrastruktūrą. Siekiant sumažinti neigiamą transporto poveikį aplinkai, pagerinti eismo sąlygas ir sumažinti avarijų skaičių keliuose numatoma diegti eismo saugos bei aplinkosaugos priemones. 21. Siekiant sumažinti transporto grūstis bei tobulinant eismo organizavimą miestų gatvėse, bus rekonstruojamos miestų bei miestelių gatvės, tiesiami aplinkkeliai, statomos skirtingų lygių sankryžos bei rengiamos požeminės ir antžeminės pėsčiųjų perėjos, diegiamos šiuolaikinės eismo reguliavimo sistemos ir kitos viešojo transporto infrastruktūros plėtojimo priemonės. 22. Geležinkelių infrastruktūros plėtra garantuos reguliarų ir saugų geležinkelio eismą, leis padidinti traukinių greitį ir įdiegti šiuolaikišką centralizuotą geležinkelio eismo valdymo sistemą. Siekiant tobulinti keleivių vežimą ir aptarnavimo kokybę, bus rekonstruojami traukinių keleivių terminalai, atnaujinama geležinkelio infrastruktūra. Didinant geležinkelių transporto saugą ir tuo pačiu mažinant oro taršą, numatoma įdiegti šiuolaikinę geležinkelio riedmenų priežiūros bei kontrolės sistemą. 23. Siekiant plėtoti vandens ir sausumos transporto tarpusavio sąveiką ir skatinti krovinių pervežimą geležinkeliais bei vandens transportu, bus rekonstruojami Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste esantys geležinkeliai. 24. 2004–2006 metų programavimo laikotarpiu Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste numatoma tęsti kruizinių laivų terminalo infrastruktūros plėtojimą: įrengti specialias vietas, skirtas kruiziniams laivams priimti ir keleiviams aptarnauti, pastatyti keleivių laukimo sales ir užtikrinti turistams palankias galimybes išeiti iš uosto teritorijos. Klaipėdos valstybinis jūrų uostas užtikrina ir toliau užtikrins lygias galimybes visiems operatoriams. 25. Siekiant sukurti šalyje vieningą vandens kelių sistemą nuo Kauno iki Klaipėdos, bus pertvarkoma jos infrastruktūra, pritaikant keleivių bei krovinių vežimui. Taip pat numatoma įrengti prieplaukas, tiesti privažiuojamuosius kelius, įrengti automobilių stovėjimo aikšteles. Ši Nemuno dalis (Kaunas–Klaipėda) yra tarptautinės reikšmės, turi E kategoriją ir yra įtraukta į Europos svarbiausių tarptautinės reikšmės (TEN-T) vidaus vandenų kelių tinklą. 26. Siekiant užtikrinti lėktuvų skrydžių saugą ir pagerinti keleivių aptarnavimo kokybę, bus modernizuojama Lietuvos tarptautinių oro uostų infrastruktūra, bus diegiama šiuolaikiška saugos ir aviacijos saugumo įranga, atitinkanti ICAO (Tarptautinė Civilinės Aviacijos Organizacija) reikalavimus ir tarptautinius standartus. 27. Įgyvendinant šią priemonę bei plėtojant multimodalinį transportą Lietuvoje numatoma tobulinti transporto infrastruktūrą, reikalingą logistikos centrams sukurti vietovėse, kuriose optimaliausiai galima išnaudoti I ir IX tarptautinių koridorių bei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto privalumus ES transporto paslaugų bendrojoje rinkoje. Didelis dėmesys bus skiriamas nepertraukiamai transporto plėtrai, maksimaliai išnaudojant įvairių transporto rūšių infrastruktūrą, plėtojant kelių ir geležinkelių jungtis su TEN-T tinklu ir transporto infrastruktūra Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste. Struktūrinių fondų paramos dydis šiems projektams bus nustatomas atsižvelgiant į Tarybos 1999 m. birželio 21 d. reglamento Nr. 1260/1999 29 straipsnio nuostatas. 28. Transporto sektoriaus projektai yra techniškai sudėtingi, o jų parengimas ir įgyvendinimas reikalauja daug laiko sąnaudų. Todėl 2004–2006 m. laikotarpiu daug dėmesio bus skiriama transporto sektoriaus projektų techninei dokumentacijai parengti siekiant užtikrinti efektyvų transporto infrastruktūros tobulinimą ir modernizavimą bei tinkamą projektų parengimą šiuo bei tolesniu programavimo laikotarpiu. 29. Siekiant sujungti nacionalinę, miestų ir vietinės reikšmės keleivių transporto sistemas, artimiausiu metu bus rengiamos įvairios studijos, atliekami moksliniai-techniniai skaičiavimai ir įvertinimai. Tai padės užtikrinti racionalų ir efektyvų lėšų panaudojimą plėtojant transporto infrastruktūrą bei gerinant susisiekimą miestuose ir tarp jų. Bus rengiami transporto infrastruktūros techniniai projektai bei galimybių studijos. 30. Lietuvos 2004–2006 m. BPD yra nustatytos ir su Europos Komisija suderintos šios transporto sektoriaus priemonės remtinos veiklos: 30.1. valstybinės reikšmės transporto infrastruktūros techninių parametrų gerinimas, rekonstravimas ir statyba (keliai, geležinkeliai, jūrų transportas, vidaus vandenų transportas, oro uostai) ir jos funkcionavimo užtikrinimas; 30.2. aplinkosauginių ir eismo saugos priemonių diegimas, tarp jų geležinkelio sankryžų rekonstravimas ir statyba; 30.3. keleivių terminalų ir jų prieigų rekonstravimas; 30.4. multimodalinio transporto vystymas, transporto infrastruktūros sukūrimas logistikos centrams steigti; 30.5. vietinės reikšmės kelių rekonstravimas ir plėtra. Transporto infrastruktūros gerinimas miestuose, miesto eismo valdymo sistemų diegimas ir viešojo transporto paslaugų kokybės gerinimas. Dviračių ir pėsčiųjų takų rekonstravimas bei tiesimas; 30.6. galimybių studijų ir techninės dokumentacijos rengimas transporto infrastruktūros projektams. 31. Galimi paramos gavėjai ir jų partneriai: 31.1. paraiškas ES paramai gauti transporto sektoriaus projektams gali teikti tik viešieji juridiniai asmenys, turintys nuosavybės teisę arba turto patikėjimo teisę į paraiškoje nurodytą transporto infrastruktūros objektą ir yra įvardyti BPD priedo transporto sektoriaus priemonės aprašyme, tai yra: 31.1.1. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos; 31.1.2. AB „Lietuvos geležinkeliai“; 31.1.3. VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija; 31.1.4. VĮ Vidaus vandens kelių direkcija; 31.1.5. tarptautiniai oro uostai; 31.1.6. savivaldybės; 31.1.7. apskričių viršininkų administracijos; 31.1.8. kitos valstybės ar savivaldybių įmonės; 31.1.9. kitos biudžetinės ar viešosios įstaigos. 31.2. pagal šią BPD priemonę valstybės parama privatiems juridiniams asmenims ar fiziniams asmenims neteikiama. 31.3. Pareiškėjai gali teikti paraiškas individualiai arba kartu su partneriais, kurie dalyvauja įgyvendinant projektą ir naudojasi jo rezultatais arba produktais. Projekto partneriais gali būti tik tos įmonės ar įstaigos, kurios gali būti ir pareiškėjais pagal BPD transporto sektoriaus priemonę. 32. 2004–2006 m. BPD transporto sektoriaus priemonės finansavimo planas (mln. Lt) pateikiamas šioje lentelėje: Metai Iš jų: Iš viso ERPF Iš jų: Nacionalinis biudžetas Iš jų: Taikant tiesioginio skyrimo procedūrą Taikant ribotos trukmės konkurso procedūrą Taikant tiesioginio skyrimo procedūrą Taikant ribotos trukmės konkurso procedūrą 1 2=3+6 3=4+5 4 5 6=7+8 7 8 2004–2006 655,369 491,526 353,899 137,627 163,843 117,966 45,877 33. Atrenkant transporto sektoriaus projektus pirmenybė bus teikiama projektams, atsižvelgiant į šiuos bpd priedo transporto sektoriaus priemonės aprašyme numatytus specifinius atrankos kriterijus: 33.1. esamo ar prognozuojamo transporto eismo intensyvumas; 33.2. projektai, skatinantys skirtingų transporto rūšių tarpusavio sąveiką; 33.3. projektai, kuriais diegiamos eismo saugos bei aplinkosaugos priemonės; 33.4. projektai, skatinantys nepertraukiamo transporto plėtrą. 34. Jeigu projektas, kuriam teikiama paraiška, siejasi su kitais pareiškėjo vykdomais projektais arba su kitomis BPD prioritetinėmis sritimis ar numatytomis priemonėmis, pildydamas paraišką pareiškėjas turi nurodyti projekto horizontalius ryšius, atsižvelgiant į BPD priedo transporto sektoriaus priemonės aprašymo 11 punktą „Priemonės suderinamumas su kitomis priemonėmis“ ir 12 punktą „Horizontalios temos“. KETVIRTASIS SKIRSNIS Europos Sąjungos struktūrinių fondų valdymas TRANSPORTO SEKTORIUJE 35. Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų administravimą Lietuvoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimas Nr. 649 „Dėl atsakomybės už Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos įgyvendinimą Lietuvoje paskirstymo tarp valstybės institucijų“ (Žin., 2001, Nr. 48-1676; 2003, Nr. 88-3999). 36. Pagrindinės šio nutarimo nuostatos, apibrėžiančios atsakomybės už ES struktūrinių fondų paramos administravimą Lietuvoje pasiskirstymo tarp valstybės institucijų: 36.1. Vadovaujančioji institucija atlieka visas Tarybos 1999 m. birželio 21 d. reglamento Nr. 1260/1999 paskirtas vadovaujančiosios institucijos funkcijas ir yra atsakinga už Bendrojo programavimo dokumento rengimą bei įgyvendinimo priežiūrą. Vadovaujančiosios institucijos funkcijas Lietuvoje atlieka Finansų ministerijos Europos Sąjungos programų valdymo departamentas (toliau vadinama – Finansų ministerija). Finansų ministerija atsako už patikimą ir veiksmingą ES struktūrinių fondų paramos valdymą. Ji gali įgalioti kitas ministerijas ir valstybės įstaigas (pagal joms Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytą kompetenciją ir funkcijas) atlikti tam tikras aiškiai apibrėžtas užduotis, susijusias su struktūrinių fondų paramos tvarkymu. 36.2. Mokėjimo institucija atlieka visas Tarybos 1999 m. birželio 21 d. reglamento Nr. 1260/1999 priskirtas visų ES struktūrinių fondų mokėjimo institucijos funkcijas. Mokėjimo institucijos funkcijas Lietuvoje atlieka Finansų ministerijos Nacionalinio fondo departamentas. (Toliau Gairėse – Finansų ministerija). 36.3. Tarpinė institucija atsakinga už jai priskirtų BPD priemonių ES struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšų planavimą, priemonių įgyvendinimą ir priežiūrą. Tarpinės institucijos funkcijas Lietuvos transporto sektoriuje atlieka Susisiekimo ministerija. 36.4. Įgyvendinančioji institucija atsakinga už jai priskirtų BPD priemonių projektų administravimą ir įgyvendinimo priežiūrą. Įgyvendinančiosios institucijos funkcijas Lietuvos transporto sektoriuje atlieka Transporto investicijų direkcija. 36.5. Priežiūros komitetas – pagrindinė Bendrojo programavimo dokumento įgyvendinimo priežiūros institucija, atliekanti visas Tarybos 1999 m. birželio 21 d. reglamento Nr. 1260/1999 Priežiūros komitetui priskirtas funkcijas. Priežiūros komitetas sudaromas po to, kai Europos Komisija patvirtina BPD, bet ne vėliau kaip po 3 mėnesių. Jo institucinę sudėtį tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 2003 m. lapkričio 27 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1476 buvo sudarytas Laikinasis priežiūros komitetas Lietuvos 2004–2006 m. Bendrojo programavimo dokumento įgyvendinimo priežiūrai atlikti. III skyrius. TRANSPORTO SEKTORIAUS PROJEKTŲ PARAIŠKŲ TEIKIMAS, VERTINIMAS, ATRANKA IR TVIRTINIMAS PIRMASIS SKIRSNIS PROJEKTŲ PARAIŠKŲ TEIKIMAS 37. Siekiančios gauti ES paramą įstaigos ir įmonės rengia projektą ir pildo nustatytos formos paraišką ES paramai gauti. Kvietimus teikti paraiškas skelbia Transporto investicijų direkcija pagal jai priskirtas priemones. Kvietimo teikti paraiškas sąlygas nustato Susisiekimo ministerija, jas suderinusi su Finansų ministerija. Gautas paraiškas įvertina Transporto investicijų direkcija. Vertintojai, užpildę visų vertinimo etapų paraiškos patikros lapus, parengia vertinimo ataskaitą. 38. Transporto investicijų direkcija vertinimo ataskaitą raštu pateikia Susisiekimo ministerijai ir pristato Transporto sektoriaus projektų atrankos komitetui (toliau vadinama – Atrankos komitetas). Atrankos komitetas parengia rekomendacijas dėl siūlomų finansuoti projektų ir teikia finansuotinų projektų sąrašą susisiekimo ministrui arba jo įgaliotam asmeniui tvirtinti. Sprendimą dėl lėšų projektams finansuoti skyrimo priima Susisiekimo ministerija, vadovaudamasi jos sudaromo Atrankos komiteto išvadomis ir Transporto investicijų direkcijos parengta vertinimo ataskaita. Priėmus sprendimą dėl paramos skyrimo, Transporto investicijų direkcija ir Susisiekimo ministerija su patvirtintų projektų pareiškėjais sudaro trišales sutartis. 1 pav. Bendroji paraiškų priėmimo ir projektų atrankos schema. 39. Sutartys dėl paramos skyrimo gali būti sudaromos nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d. Tinkamomis laikomos projektų išlaidos, padarytos nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. Tai reiškia, kad visos su projektu susijusios išlaidos turi būti patirtos ir šias išlaidas įrodantys dokumentai (sąskaitos, banko išrašai ir kt.) turi būti išrašyti šiuo laikotarpiu. Tačiau pirmieji ES paramos mokėjimai gali būti atlikti po 2004 m. gegužės 1 d. 40. Europos regioninės plėtros fondo lėšos transporto sektoriaus projektams skiriamos taikant vieną iš dviejų paramos skyrimo procedūrų: 40.1. tiesioginio finansavimo skyrimo procedūra; 40.2. ribotos trukmės paramos teikimo procedūra (konkursas). 41. Susisiekimo ministerija, suderinus su Finansų ministerija ir pritarus Laikinajam BPD priežiūros komitetui, nustatė, kad tiesioginio skyrimo procedūrai bus skirta 72 procentai, o ribotos trukmės paraiškų teikimo procedūrai – 28 procentai bendrai transporto sektoriaus priemonei įgyvendinti numatytų ES struktūrinių fondų ir nacionalinio bendrafinansavimo lėšų, kaip nurodyta šių Gairių 32 punkte. Šis lėšų paskirstymas gali būti keičiamas tik pritarus BPD Priežiūros komitetui. 42. Tiesioginio skyrimo procedūra naudojama tik tada, kai egzistuoja tik vienas pareiškėjas (institucija), kuris pagal savo kompetenciją ir Lietuvos Respublikos teisės aktais priskirtas funkcijas gali įgyvendinti konkrečias BPD numatytas priemonės veiklas, t. y.: 42.1. parama skiriama valstybės svarbos projektams; 42.2. pareiškėjai ir paramos gavėjai – valstybės institucijos, įmonės ir įstaigos yra tiesiogiai įvardytos BPD priedo transporto sektoriaus priemonės aprašymo trečioje dalyje; 42.3. iš anksto numatytam pareiškėjui Transporto investicijų direkcija tiesiogiai siunčia kvietimą teikti paraišką; 42.4. paraiška įvertinama ir sprendimas dėl paramos skyrimo arba paraiškos atmetimo priimamas vėliausiai per 3 mėnesius po galutinės paraiškų pateikimo datos; 42.5. įvertinus paraišką, projektui suteikiama parama arba projektas grąžinamas pareiškėjui papildyti arba projektas atmetamas; 42.6. su tais pareiškėjais, kurių projektams skiriama parama, sudaroma sutartis dėl ES paramos skyrimo. 43. Transporto sektoriuje, taikant tiesioginio skyrimo procedūrą, finansavimas skiriamas tik valstybinės reikšmės transporto infrastruktūros objektams modernizuoti, kurie apibrėžti šiais teisės aktais: 43.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. rugpjūčio 14 d. nutarimas Nr. 1119 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinės reikšmės vidaus vandens kelių sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 1995, Nr. 73-1709); 43.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimas Nr. 757 „Dėl Valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašo patvirtinimo“(Žin., 1999, Nr. 52-1691). 43.3. Lietuvos Respublikos geležinkelio transporto kodekso (Žin., 1996, Nr. 59-1402; 2002, Nr. 74-3143) 5 straipsnio 1 punktas; 43.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugpjūčio 22 d. nutarimas Nr. 997 „Dėl geležinkelio valdytojo paskyrimo ir įgaliojimų Susisiekimo ministerijai“ (Žin., 1996, Nr. 81-1950; 2004, Nr. 12-333); 43.5. Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo (Žin., 2000, Nr. 94-2918; 2003, Nr. 94-4248) 8 straipsnio 2 punktas; 43.6. Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo (Žin., 1996, Nr. 53-1245; 2002 Nr. 123-5519) 5 straipsnis. 44. Ribotos trukmės paramos teikimo procedūra naudojama, kai yra didelė konkurencija tarp panašių ir galimų palyginti projektų. Naudojant šią procedūrą: 44.1. tinkamos pareiškėjų grupės nustatytos BPD priedo transporto sektoriaus priemonės aprašymo trečioje dalyje; 44.2. dalyvavimo konkurse sąlygos skelbiamos viešai; 44.3. paraiškos priimamos po to, kai, Susisiekimo ministerijai nustačius konkurso sąlygas, Transporto investicijų direkcija paskelbia konkursą; 44.4. galutinė paraiškų priėmimo data skelbiama kvietime teikti paraiškas. Paraiškos, gautos po nustatytos galutinės paraiškų priėmimo datos, atmetamos; 44.5. paraiška įvertinama ir sprendimas dėl paramos skyrimo arba paraiškos atmetimo priimamas ne vėliau kaip per 3 mėnesius po galutinės paraiškų pateikimo datos; 44.6. jeigu transporto sektoriaus projektų atrankos komitetas rekomenduoja iš naujo atlikti tam tikras vienos ar kelių paraiškų vertinimo procedūras, sprendimo priėmimo terminas pratęsiamas tiek laiko, kiek reikia šioms procedūroms atlikti ir galutiniam sprendimui priimti (Atrankos komiteto posėdžio protokole nurodoma, kiek dienų sprendimo priėmimo terminas yra pratęsiamas). Atrankos komiteto sprendimas dėl visų kitų paraiškų, pateiktų pagal tą patį kvietimą, atidedamas tol, kol pateikiama nauja vertinimo išvada; 44.7. įvertinus paraišką, projektui: suteikiama parama, projektas grąžinamas pareiškėjui papildyti arba projektas atmetamas; 44.8. su tais pareiškėjais, kurių projektams skiriama parama, sudaroma sutartis dėl ES paramos skyrimo. 45. Paramos skyrimo procedūrą kiekvienam konkrečiam kvietimui teikti paraiškas nustato Susisiekimo ministerija, atsižvelgdama į tai: 45.1. kokia procedūra yra efektyviausia ir labiau prisidėtų siekiant atitinkamos BPD priemonės tikslų įgyvendinimo; 45.2. kokia procedūra būtų tinkamesnė turint omenyje konkrečios įgyvendinančios institucijos žmogiškuosius išteklius ir gebėjimus. 46. Skelbimas dėl paraiškų priėmimo skelbiamas vieną kartą per metus, pirmąjį metų ketvirtį. Prireikus tais pačiais metais gali būti skelbiamas antras kvietimas teikti paraiškas ketvirtąjį metų ketvirtį. Skelbimų grafikas derinamas su Finansų ministerija ir gali būti pakoreguojamas tik jai pritarus. 47. ERPF paramai gauti gali būti teikiami savarankiški projektai arba susiję su kitais projektais. Informacija apie tai, ar projektas yra atskiras, vienas iš etapų arba vienas iš grupės projektų, yra įvedama į Struktūrinių fondų valdymo informacinę sistemą (toliau vadinama – SFMIS) ir į ją gali būti atsižvelgiama vertinant paraiškas. Galimi du projektų sąsajų tipai: 47.1. projektas – vienas iš didesnio projekto etapų; 47.2. projektas – vienas iš grupės projektų. ANTRASIS SKIRSNIS Kvietimo teikti paraiškas sąlygos ir paraiškų formos 48. Prieš skelbiant kvietimą teikti paraiškas, Susisiekimo ministerija parengia kvietimo teikti paraiškas dokumentaciją ir suderina su Finansų ministerija. Gavus Finansų ministerijos pritarimą, šią dokumentaciją patvirtina susisiekimo ministras arba jo įgaliotas asmuo ir Susisiekimo ministerija oficialiu raštu siunčia ją Transporto investicijų direkcijai. 49. Transporto investicijų direkcija užpildo kvietimą teikti paraiškas ir, suderinusi su Susisiekimo ministerija, skelbia „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“, viename iš nacionalinių dienraščių ir internete. Kiekvienam kvietimui teikti paraiškas suteikiamas unikalus SFMIS numeris. 50. Pareiškėjai paraiškas pildo vadovaudamiesi šiomis Gairėmis ir Paraiškos pildymo instrukcija, nurodyta šių Gairių 4 priede. 51. Paraiškos forma susideda iš dviejų dalių – bendrosios (A) ir specialiosios (B). Bendroji paraiškos formos dalis yra vienoda visoms BPD numatytoms priemonėms ir yra patvirtinta 2004-01-28 finansų ministro įsakymu Nr. 1K-033 „Dėl Projektų, finansuojamų įgyvendinant Lietuvos 2004–2006 m. bendrojo programavimo dokumento (BPD) priemones, teikimo, vertinimo ir atrankos taisyklių patvirtinimo“. Specialioji transporto sektoriaus paraiškos formos dalis (B) yra tvirtinama susisiekimo ministro ir pateikiama šių Gairių 3 priede. Specialioji paraiškos dalis pildoma vadovaujantis Paraiškos specialiosios B dalies pildymo instrukcija, nurodyta šių Gairių 4 priede. 52. Prie paraiškos pareiškėjas turi pateikti Susisiekimo ministerijos iš anksto nustatytą ir kvietime teikti paraiškas nurodytą informaciją bei dokumentus, įrodančius, kad jo projektas yra tinkamas finansavimui arba kuriais vadovaujantis vertinime dalyvaujančios institucijos gali padaryti tinkamą sprendimą dėl paramos skyrimo. 53. Jeigu projektas teikiamas kartu su partneriais, pareiškėjas prie projekto paraiškos turi pridėti jungtinės veiklos sutartį. Jungtinės veiklos sutartį pasirašo pareiškėjas ir projekte dalyvaujantys partneriai. Sutartyje įsipareigojama laikytis pagrindinių geros partnerystės praktikos taisyklių: 53.1. visi partneriai turi būti perskaitę paraišką ir susipažinę su savo vaidmeniu įgyvendinant projektą; 53.2. projekto įgyvendinimo metu projekto vykdytojas reguliariai konsultuojasi su partneriais ir nuolat informuoja juos apie projekto pažangą; 53.3. visiems partneriams persiunčiamos paramą administruojančioms institucijoms teikiamų projektų įgyvendinimo veiklos ir finansinių ataskaitų kopijos; 53.4. visus projekto pakeitimus pirmiausia siekiama suderinti tarp partnerių, prieš kreipiantis į paramą administruojančias institucijas; 53.5. prieš teikiant paraišką projektui, visi partneriai susitaria dėl projekto metu numatomų pasiekti rezultatų, nupirkto turto ir atliktų darbų nuosavybės. 54. Informacija apie kvietimo teikti paraiškas sąlygas bei projektų įgyvendinimo ir atsiskaitymo tvarką pateikiama Susisiekimo ministerijos (www.transp.lt) ir Transporto investicijų direkcijos (www.tid.lt) interneto svetainėse. Transporto investicijų direkcija prireikus teikia papildomą informaciją pareiškėjams, siekiantiems gauti ES struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšų projektams įgyvendinti. Klausimai gali būti pateikiami raštu ir žodžiu. Atsakingų Transporto investicijų direkcijos pareigūnų, teikiančių detalesnę informaciją apie programą, kontaktiniai duomenys nurodyti šių Gairių 4 priede. 55. Kvietime teikti paraiškas yra nurodomas informacinis telefono, fakso, elektroninio pašto adresas ir paskirtas už tokios informacijos teikimą atsakingas asmuo ar asmenys. Paraiškos teikėjas gali teikti užklausimus dėl paraiškos, tačiau ne vėliau negu likus 10 darbo dienų iki paraiškų teikimo termino pabaigos. Visi oficialūs išaiškinimai skelbiami Transporto investicijų direkcijos interneto svetainėje. 56. Įvertinus gautas paraiškas ir sudarius paramos sutartis, Transporto investicijų direkcija gali surengti informacinį susitikimą ar mokymus paramos gavėjams dėl projekto valdymo ir atsiskaitymo už projekto veiklas bei išlaidas. TREČIASIS SKIRSNIS TRANSPORTO SEKTORIAUS PROJEKTŲ VERTINIMAS 57. Transporto sektoriaus projektų vertinimas atliekamas vadovaujantis finansų ministro 2004-01-28 įsakymo Nr. 1K-033 „Dėl Projektų, finansuojamų įgyvendinant Lietuvos 2004–2006 m. bendrojo programavimo dokumento (BPD) priemones, teikimo, vertinimo ir atrankos taisyklių patvirtinimo“ III skyriumi „Projektų vertinimas“ (Žin., 2004, Nr. 19-599). 58. Transporto investicijų direkcija: 58.1. nustato vidinę paraiškų vertinimo tvarką ir ją suderina su Susisiekimo ministerija. Šioje tvarkoje nustatoma: 58.1.1. kaip atsakingi Transporto investicijų direkcijos pareigūnai vertina paraiškas bei aprašomos paraiškų vertinimo procedūros; 58.1.2. sprendimų dėl paraiškų vertinimo priėmimo tvarka; 58.1.3. kaip teikiama informacija kitoms institucijoms, kurios dalyvauja administruojant ES paramą; 58.2. vertina paraiškas, kurios pateiktos pagal BPD 1 prioriteto „Socialinė ir ekonominė ūkio infrastruktūros plėtra“ 1.1 priemonę „Transporto infrastruktūros prieinamumo ir paslaugų kokybės gerinimas“. 59. Transporto investicijų direkcija įvertina paraiškas per 2 mėnesius nuo galutinės paraiškų pateikimo datos. Galutinė paraiškų pateikimo data nurodoma skelbiant kvietimą teikti paraiškas. Atlikus vertinimo procedūras, vertinimo rezultatai surašomi vertinimo ataskaitoje. Įvertintiems projektams parengiama apibendrinta vertinimo ataskaita, kuri kartu su vertinimo lentelėmis pateikiama Susisiekimo ministerijai ir pristatoma (raštu ir žodžiu) Atrankos komitetui. 60. ES parama projektams gali būti teikiama, jeigu jie prisideda prie vieno ar daugiau BPD tikslų įgyvendinimo. Kaip nurodoma BPD, visi projektai privalo neprieštarauti ES horizontaliosioms politikoms: darnaus vystymosi, lygių galimybių, regioninės plėtros, informacinės visuomenės. Kiekvienas projektas taip pat turi vykdyti kitus tinkamumo reikalavimus: pareiškėjas turi priklausyti tinkamų transporto sektoriaus BPD priemonės pareiškėjų grupei, projekto veiklos turi būti įtrauktos į BPD transporto sektoriaus priemonės finansuotinų veiklų sąrašą, numatomos projekto išlaidos turi būti tinkamos kompensuoti, kaip aprašyta šių Gairių šeštajame skirsnyje „Tinkamumo vertinimas“, pagal ES struktūrinių fondų reikalavimus. 61. Tinkami projektai vertinami balais pagal konkrečius BPD priede nurodytus ir šių Gairių 7 priede išdėstytus vertinimo kriterijus. ES paramai gauti atrenkami daugiausia balų surinkę projektai. 62. Bendrieji atrankos kriterijai, kurie nustatyti Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu 2004 m. sausio28 d. Nr. 1K-033 patvirtintose Projektų, finansuojamų įgyvendinant Lietuvos 2004–2006 m. Bendrojo programavimo dokumento (BPD) priemones, teikimo, vertinimo ir atrankos taisyklėse (Žin., 2004, Nr. 19-599) ir pateikti šių gairių 63 punkte, yra taikomi visų sektorių projektams. Specifiniai atrankos kriterijai taikomi tik transporto sektoriaus projektams, kuriems paraiškos teikiamos pagal šią priemonę, ir yra numatyti BPD priedo transporto sektoriaus priemonės aprašymo 10 punkte „Specifiniai priemonės atrankos kriterijai“. 63. Bendrieji BPD atrankos kriterijai yra šie: 63.1. projektai atitinka BPD strategiją bei atitinkamas Lietuvos bei ES politikas; 63.2. projektai nuosekliai ir logiškai siejasi su priemonės ir prioriteto, pagal kuriuos jie teikiami, tikslais; 63.3. projektų išlaidos yra apskaičiuotos laikantis pinigų vertės principo ir tai pagrindžiama paraiškoje; 63.4. teikiamų viešojo sektoriaus investicinių projektų pridėtinė vertė yra aiški, o tęstinumas – užtikrintas; 63.5. laikomasi papildomumo sąlygos, t. y. teikiami projektai nebūtų įgyvendinti be ES paramos; 63.6. bendruoju atveju skiriant paramą prioritetas teikiamas tiems projektams, kuriuose santykinai didesnę tinkamų išlaidų dalį numatoma bendrai finansuoti paties pareiškėjo ar partnerių lėšomis. 64. Projektų techninio, finansinio ir ekonominio vertinimo lentelėje, pateikiamoje Gairių 11 priede, nustatyti techniniai ekonominiai vertinimo kriterijai, pagal kuriuos bus vertinami pateikti projektai, ir kiekvienam iš jų priskirtas maksimaliai galimas balų skaičius už projekto atitikimą atrankos (vertinimo) kriterijui. Atrankos kriterijai gali būti patikslinti: numatyti papildomi klausimai, sąlygos, nuostatos, kurios leistų objektyviau įvertinti paraiškas. 65. Vertinimo lentelėse nustatyti tokie atrankos kriterijai, kurie maksimaliai užtikrina, kad didžiausias galimybes laimėti turi tie projektai, kurie geriausiai atitinka BPD, Lietuvos transporto sektoriaus strategiją ir ES politikas. KETVIRTASIS SKIRSNIS PARAIŠKŲ Vertinimo organizavimas 66. Nepriklausomai nuo naudojamos ES paramos skyrimo procedūros vertinimo procesas susideda iš šių etapų: 66.1. paraiškų registravimas; 66.2. administracinės atitikties vertinimas; 66.3. tinkamumo vertinimas; 66.4. techninis, finansinis ir ekonominis vertinimas. 67. Rengiant ribotos trukmės paramos teikimo konkursą, projektų vertinimas organizuojamas praėjus galutinei paraiškų priėmimo datai po to, kai Transporto investicijų direkcija užregistruoja visas laiku gautas paraiškas. 68. Paskelbus kvietimą teikti paraiškas, vadovaudamasi Transporto investicijų direkcijos patvirtinta vidine paraiškų vertinimo tvarka, kiekvienai gautai paraiškai Transporto investicijų direkcija paskiria projekto vadybininką (-us). Paraišką vertina vertintojai, pasirašę nešališkumo ir konfidencialumo deklaracijas. Transporto investicijų direkcija taip pat gali kviestis nepriklausomus ekspertus vertinimo procedūroms atlikti. 69. Jei vertinimo lentelėse visi atsakymai „taip“, paraiška pereina į kitą vertinimo etapą. Jei administracinio tinkamumo vertinimo lentelėje, nurodytoje šių Gairių 5 priede, ir projekto tinkamumo vertinimo lentelėje, nurodytoje Gairių 6 priede, yra bent vienas atsakymas „ne“, vertintojas paraiškoje nurodytu fakso numeriu siunčia paraiškos teikėjui prašymą pateikti trūkstamą informaciją. Atsakymas turi būti pateiktas per 48 valandas nuo prašymo išsiuntimo. Jei reikiamos informacijos pateikti per 48 valandas neįmanoma, paraiška atmetama. Paraiškos teikėjui siunčiamas informacinis laiškas, paaiškinant, dėl kokių priežasčių paraiška buvo atmesta. Transporto investicijų direkcijos pareigūnai prireikus gali kreiptis į įvairias įstaigas, įmones ir organizacijas dėl papildomos informacijos apie pareiškėją ir projektą gavimo. 70. Projekto vertintojas gali atlikti patikrą vietoje, jei vertinant paraišką yra pagrindo manyti, kad joje pateikta informacija neatitinka tikrovės, arba gali pateikti prašymą Transporto investicijų direkcijos vadovui dėl patikros vietoje atlikimo, jei tokios patikros metu galima surinkti informaciją, kuri iš esmės padėtų tinkamai įvertinti projektą. Projekto patikra vietoje atliekama per kuo trumpesnį laiką. Konkretų laiko tarpą, per kurį turi būti atlikta patikra, nustato Transporto investicijų direkcija. Gavus patikros ataskaitą ir atsižvelgiant į joje pateikiamą informaciją, paraiška vertinama toliau. 71. Transporto investicijų direkcija vertinimo metu teikdama prašymus ir užklausimus pareiškėjui bei kitoms institucijoms, informuodama apie padarytus sprendimus, naudoja standartizuotos formos dokumentus (įvairūs informaciniai laiškai, papildomos informacijos prašymai, vertinimo ataskaitos). Visi šie dokumentai rengiami atsižvelgiant į SFMIS įvestus duomenis ir atspausdinami naudojantis šia sistema. 72. Bendruoju atveju vertinimo procesas nuo paraiškų priėmimo galutinės dienos iki sprendimo dėl paramos skyrimo priėmimo arba dėl paraiškos atmetimo trunka ne ilgiau kaip 3 mėnesius. 73. Transporto investicijų direkcijos sprendimą dėl paraiškos atmetimo pareiškėjas gali apskųsti Susisiekimo ministerijai per 30 darbo dienų po to, kai jam buvo išsiųstas apie atmetimą informuojantis pranešimas. Susisiekimo ministerija apsvarsto gautą skundą ir gali atmesti jį arba rekomenduoti Transporto investicijų direkcijai pakartoti atitinkamą vertinimo procedūros etapą. Tokiu atveju Susisiekimo ministerija nustato konkretų laiką, per kurį vertinimo procedūra turi būti pakartota, ir apie tai informuojamas pareiškėjas. PENKTASIS SKIRSNIS Paraiškų registravimas 74. Paraiškos turi būti gautos užantspauduotame voke, atsiųstos registruotu laišku, įteiktos pašto kurjerio arba įteiktos asmeniškai kvietime teikti paraiškas Transporto investicijų direkcijos nurodytu adresu. Paraiškos turi būti užpildytos lietuvių kalba. Kartu turi būti pateikta elektroninė paraiškos formos versija kompiuterinėje laikmenoje (kompaktiniame diskelyje – CD). Pareiškėjas privalo pasirašyti kiekvieną pateikiamos paraiškos puslapį. 75. Ranka užpildytos paraiškos yra atmetamos. Kitais būdais (pavyzdžiui, faksu ar elektroniniu paštu) išsiųstos arba kitais adresais įteiktos paraiškos, taip pat paraiškos, gautos vėliau kvietime nurodyto termino, yra automatiškai atmetamos. 2 pav. Paraiškų priėmimas ir vertinimas – 1 etapas. 76. Pareiškėjas turi pateikti vieną paraiškos (įskaitant A ir B dalis bei priedus) originalą, ant kurio aiškiai nurodoma „Originalas“, ir kopiją – „Kopija“. Ant voko turi būti užrašytas kvietimo teikti paraiškas pavadinimas ir numeris, pareiškėjo pavadinimas ir adresas, BPD prioritetas, priemonės pavadinimas. Šią informaciją ant voko būtina nurodyti tam, kad per klaidą ne tuo adresu patekusi paraiška nedelsiant būtų persiųsta reikiamai institucijai. Taip pat turi būti užrašyti žodžiai „Neatplėšti iki vokų atplėšimo procedūros“. Turi būti nurodyta, kuriame voke yra paraiškos originalas, kuriame – kopija. Kompiuterinėje laikmenoje (kompaktiniame diske – CD) pateikiama elektroninė paraiškos formos versija pateikiama voke, kuriame yra paraiškos originalas. 77. Gavus paraišką, Transporto investicijų direkcijos paskirtas specialistas ją užregistruoja, vadovaudamasis nustatyta vidaus darbo tvarka, ir įveda duomenis į SFMIS. Paraiškai suteikiamas unikalus identifikavimo numeris. Įteikusiam ar atsiuntusiam paraišką pareiškėjui išsiunčiamas paraiškos registravimo patvirtinimo lapas. Jei pareiškėjas įteikė paraišką asmeniškai, toks lapas gali būti išduodamas iškart. 78. Užregistravusi paraišką, Transporto investicijų direkcija užveda projekto bylą. Šioje byloje yra saugomi visi su paraiškos pateikimu ir vertinimu susiję duomenys ir dokumentai bei kita su projektu susijusi informacija. Ši byla yra nuolat atnaujinama, atsižvelgiant į projekto įgyvendinimo eigą ir paramos gavėjo atsiunčiamas ataskaitas. 79. Gautų paraiškų sąrašas paskelbiamas Transporto investicijų direkcijos interneto svetainėje per 10 darbo dienų po to, kai baigiasi galutinė paraiškų įteikimo data. ŠEŠTASIS SKIRSNIS Administracinės atitikties vertinimas 80. Šiame vertinimo etape nustatoma, ar paraiška yra tinkamai (visiškai) sukomplektuota, t. y. ar pateikti visi prašomi dokumentai bei reikiama informacija. Vertinimą atlieka 2 vertintojai. Vienas vertintojas užpildo Gairių 5 priede nurodytą administracinio tinkamumo vertinimo lentelę kiekvienai paraiškai, o antras tikrina ir tvirtina užpildytą lentelę. 81. Jeigu vertinant paraišką administracinės atitikties lentelėje pažymimas bent vienas atsakymas „ne“, pareiškėjui siunčiamas laiškas (paklausimas), kuriame prašoma per 48 valandas pateikti trūkstamą informaciją arba reikiamus dokumentus (48 valandos skaičiuojamos atsižvelgiant į poilsio ir švenčių dienas, t. y. jei paklausimas išsiunčiamas paskutinę dieną prieš nedarbo dieną, tai 48 valandų terminas pradedamas skaičiuoti nuo pirmosios po poilsio ir švenčių dienų einančios darbo dienos). Jeigu pareiškėjas per nustatytą laiką prašomos informacijos nepateikia, paraiška atmetama. 82. Prieš priimdama sprendimą dėl paraiškos atmetimo, Transporto investicijų direkcija atidžiai išnagrinėja nustatytus neatitikimus ir papildomų duomenų bei dokumentų nepateikimo aplinkybes ir, tik galutinai įsitikinusi, jog atmetimas yra visiškai teisėtas, o paraišką tikrinę darbuotojai (vertintojai) nenusižengė patvirtintai paraiškų vertinimo tvarkai, priima sprendimą dėl paraiškos paramai gauti atmetimo. 83. Priėmusi sprendimą atmesti paraišką dėl neatitikimo administracinio tinkamumo reikalavimams, Transporto investicijų direkcija per 5 darbo dienas parengia ir išsiunčia informacinį pranešimą pareiškėjui dėl paraiškos atmetimo. Parengtą pranešimą pasirašo Transporto investicijų direkcijos direktorius arba jo įgaliotas atstovas. 84. Atsakingas Transporto investicijų direkcijos specialistas įveda administracinio tinkamumo įvertinimo rezultatus į SFMIS. 85. Surinkusi visus „taip“ administracinio tinkamumo vertinimo lentelėje, paraiška pereina į kitą vertinimo etapą. 86. Sprendimas atmesti paraišką arba neskirti subsidijos gali būti priimtas dėl vienos iš šių priežasčių: 86.1. paraiška gauta praėjus galutiniam terminui; 86.2. paraiška yra nevisiškai sukomplektuota arba neatitinka nustatytų administracinės atitikties sąlygų. 3 pav. Administracinis vertinimas – 2 etapas. SEPTINTASIS SKIRSNIS PROJEKTO Tinkamumo vertinimas 87. Šiame vertinimo etape nustatoma, ar projektas yra tinkamas gauti paramą iš struktūrinių fondų. 88. Projektų tinkamumo reikalavimai yra šie: 88.1. projektą teikiantis ir paraišką pildantis pareiškėjas bei projekto partneriai turi priklausyti tinkamų pareiškėjų grupei; 88.2. veiklos, kurias numatoma įgyvendinti projekto metu, turi būti tinkamos konkrečiai priemonei; 88.3. laikomasi projekto bendrojo finansavimo reikalavimų; 88.4. projekto išlaidos turi būti tinkamos kompensuoti pagal ES struktūrinių fondų taisykles; 88.5. projektas turi būti įgyvendinamas tinkamu laikotarpiu. 89. Projekto pareiškėjai gali būti tik tie ūkio subjektai, kurie yra išvardyti BPD priedo transporto sektoriaus priemonės aprašyme bei šių gairių 31 punkte ir turi teisę tvarkyti viešąją transporto infrastruktūrą. Šiuo programavimo laikotarpiu paraiškos iš privačių juridinių asmenų ar fizinių asmenų, kurie nėra nurodyti pirmiau pateiktame sąraše, nebus priimamos. 90. Pareiškėjai gali teikti paraiškas individualiai arba kartu su partneriais. Projekto partneriai gali būti tik tos įmonės ir įstaigos, kurios gali būti ir pareiškėjai pagal transporto sektoriaus priemonę. 91. Pareiškėjas ar projekto partneris negali dalyvauti konkurse ES paramai gauti, jeigu: 91.1. nėra įvykdęs įsipareigojimų, susijusių su socialinio draudimo įmokų mokėjimu pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus; 91.2. nėra įvykdęs su mokesčių mokėjimu susijusių įsipareigojimų pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus; 91.3. yra bankrutavęs, likviduojamas, su kreditoriais sudaręs taikos sutartį, sustabdęs ar apribojęs savo veiklą; 91.4. jam yra iškelta bankroto byla arba vykdomas bankroto procesas, yra siekiama priverstinio likvidavimo procedūros ar susitarimo su kreditoriais, ar jis yra bet kokioje panašioje padėtyje, numatytoje šalies įstatymuose ar kituose teisės aktuose; 91.5. yra teismo pripažintas kaltu už teisės pažeidimus profesinėje veikloje; 91.6. yra padaręs profesinį pažeidimą, įrodomą priemonėmis, kurias įgyvendinančioji institucija gali pagrįsti; 91.7. yra rimtai pažeidęs kitą sutartį dėl paramos skyrimo iš Europos Bendrijos arba Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų; 91.8. bandė gauti konfidencialią informaciją arba daryti įtaką atranką vykdančiai institucijai arba komitetui dabartinio ar ankstesnių konkursų vertinimo metu; 91.9. projekto paraiškoje, jos prieduose ir pridedamuose dokumentuose įgyvendinančiajai institucijai pateikė melagingą informaciją. 92. Teikdami paraišką pareiškėjas ir projekto partneriai turi pridėti Susisiekimo ministerijos iš anksto nurodytus dokumentus, kurie parodytų, kad pareiškėjas ir projekto partneriai atitinka Gairių 3 priede išvardytas sąlygas. Jei pareiškėjas ar parteris negali pateikti tinkamumą įrodančių dokumentų, jis privalo raštu nurodyti priežastis, dėl kurių šie dokumentai negali būti pateikti, ir pats patvirtinti atitikimą tinkamumo reikalavimus. 93. Projekto veiklos yra tinkamos, jeigu jos atitinka tas veiklas, kurios išvardytos BPD priedo transporto sektoriaus priemonės aprašyme ir šių Gairių 30 punkte. Projekto veiklos turi būti įgyvendintos tinkamoje tikslinėje teritorijoje bei skirtos tinkamoms tikslinėms grupėms (tinkama teritorija ir tinkamos pareiškėjų grupės yra išvardytos BPD priede). 94. Ar projekto veiklos yra tinkamos finansavimui iš ES struktūrinių fondų gauti, nustatoma pagal paraiškoje pateiktą informaciją. 95. ES fondų finansavimo ribos: 95.1. ES fondų finansavimo ribos yra nustatytos Tarybos 1999 m. birželio 21 d. reglamente Nr. 1260/1999 (29 str.). 95.2. Šis reglamentas nustato, kad bendruoju atveju viešiesiems projektams skiriama struktūrinių fondų paramos apimtis turėtų būti ne mažesnė nei 50 proc. tinkamų projekto išlaidų, bet ir ne didesnė nei 75 proc. visų tinkamų projekto išlaidų. Taip pat šis reglamentas numato, kad jeigu regionai yra valstybėje narėje, kuri gauna paramą iš Sanglaudos fondo, tai ES finansavimo dydis išimties tvarka ir deramai pagrįstais atvejais gali būti ne didesnis nei 80 proc. visų tinkamų projekto išlaidų. 95.3. Jeigu parama skiriama grynąsias pajamas generuojantiems viešojo sektoriaus investiciniams projektams, ES paramos norma nustatoma atsižvelgiant į tai, kokias pajamas būtų galima pagrįstai tikėtis gauti iš panašaus pobūdžio investicijų (atsižvelgiant ir į bendrą makroekonominę aplinką) ir kokią projekto tinkamų išlaidų dalį šios pajamos galėtų padengti. Tarybos reglamente Nr. 1260/1999 taip pat nurodoma, kad, įvertinus numatomas projekto pajamas ir taip nustačius galutinę paramos normą, nacionalinio indėlio dalis neturėtų padidėti. 95.4. Apskaičiuojant projektų pajamas, Lietuvoje numatoma vadovautis Europos Komisijos parengtu dokumentu „Kaštų-naudos analizės gairės investiciniams projektams“ finansuojamiems įgyvendinant ES regioninę politiką (šį dokumentą galima rasti internete adresu: http://europa. eu. int/comm/regional_policy/sources/docgener/guides/cost/guide02_en. pdf, angl. k. „Guide to cost-benefit analysis of investment projects“, 2002). 95.5. Bet kokiu atveju Tarybos 1999 m. birželio 21 d. reglamentas Nr. 1260/1999 numato, kad skiriant paramą grynąsias pajamas generuojantiems viešosios infrastruktūros plėtros projektams ES paramos norma gali siekti iki 50 proc. tinkamų projekto išlaidų. 95.6. Techninio ir finansinio vertinimo metu Transporto investicijų direkcija gali pasiūlyti konkrečiam projektui skirti žemesnę (už didžiausią galimą) paramos normą. Galutinį sprendimą dėl konkrečiam projektui siūlomos paramos normos priima Susisiekimo ministerija, atsižvelgdama į Atrankos komiteto rekomendacijas. 96. Projekto išlaidų atitikimas ES paramos bendrafinansavimo reikalavimus: 96.1. Jeigu pareiškėjas yra viešasis juridinis asmuo, projekto bendrojo finansavimo šaltiniai gali būti šių juridinių asmenų lėšos, jos paimtos paskolos arba valstybės biudžeto lėšos. Bendrafinansavimo šaltinį pareiškėjas nurodo pildydamas paraiškos formą. 96.2. Projekte gali būti numatytos visos išlaidos, kurios yra tiesiogiai susijusios ir būtinos tam projektui įgyvendinti. Tačiau iš paramos lėšų bus finansuojamos tik tinkamos projekto išlaidos, t. y. nustatytas tinkamų išlaidų dydis. Todėl projekto netinkamas išlaidas ir tinkamų išlaidų dalį, kurios nepadengia ES ir nacionalinio biudžeto parama, pareiškėjas privalo finansuoti pats. 96.3. Transporto sektoriaus projektų atveju bendrafinansavimo įnašai natūra negalimi. 97. Projekto išlaidų tinkamumas: 97.1. iš paramos gali būti finansuojamos tik tinkamos išlaidos. Tinkamos išlaidos turi būti: 97.1.1. būtinos projekto vykdymui ir numatytos paramos sutartyje; 97.1.2. patirtos projekto įgyvendinimo metu (išskyrus išlaidas auditui); 97.1.3. faktiškai patirtos, užregistruotos projekto vykdytojo ar jo partnerių sąskaitose bei pagrįstos jas įrodančių dokumentų originalais arba (jei tai neįmanoma) oficialiai patvirtintomis kopijomis; 97.2. vertinant projekto biudžetą atsižvelgiama į tai, ar numatomos išlaidos yra būtinos projektui įgyvendinti, ar jos yra realios ir ar atitinka rinkos kainą; 97.3. projekto išlaidos taip pat turi atitikti BPD priemonės finansuotinų išlaidų tipus (intervencijų sritis), kurie yra nurodyti BPD priede ir išvardytos Europos Komisijos 2001 m. kovo 2 d. reglamente Nr. 438/2001 „Dėl detalių taisyklių …